NESITEISJUSI TEISMO SPRENDIM IR NUTARI APSKUNDIMAS

(APELIACINIS PROCESAS)

TEISMO SPRENDIM TEISTUMO IR PAGRSTUMO KONTROLS REIKM IR

FORMOS

CPT doktrinoje skiriami prasti (ordinariniai) ir iimtiniai (ekstraordinariniai) teism

sprendim kontrols bdai arba formos. CP priimtas teismo sprendimas dar nereikia, jog
procese dalyvavusios alys liks patenkintos priimtu sprendimu ir bylinjimasis bus baigtas.
Procese dalyvavusioms alims yra sudaryta galimyb apsksti priimt teismo sprendim. Tokia
galimyb alims suteikta ne tik dl, to, kad jos turt teis ginyti galimai j interes
neatitinkant ar nepagrst teismo sprendim, bet ir dl to, jog teismo, nagrinjusio byl
veikloje, taip pat gali pasitaikyti klaid, nulemt tiek teisjo kvalifikacijos stokos, tiek pai
ali ir kit byloje dalyvaujani asmen veiksm (melaging liudijim, eksperto ivad,
neteisingai nurodyt fakt ir pan.).

prastine teism sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols forma yra

pripastama apeliacija, o iimtine kasacija arba revizija. Apeliacijoje byla tikrinama ir
teisiniu, ir faktiniu aspektais.

Apeliacija tai CP stadija, skirta patikrinti nesiteisjus I instancijos teismo sprendim.

Iimtinje kontrols formoje (kasacijoje) byla tikrinama tik teisiniu aspektu. Kasacijoje yra
peririmi siteisj teismo sprendimai ir nutartys.

Tradicikai teismo sprendim kontrols form reikm suvokiama kaip:

- emesns instancijos teism klaid itaisymas, taip apginant privat interes;

- egzistuoja ir vieasis interesas, kad visi teismo sprendimai bt teisti, o neteisti
panaikinti;
- kontrols formos daro neabejotin tak vienodam teiss aikinimui ir taikymui;
- auktesns instancijos teisme bylos nagrinjamos kolegialiai ir geriau kokybiniu
atvilgiu, be to galimyb sksti I instancijos teismo sprendim skatina I instancijos
teism nagrinti bylas atidiau.

Apeliacijoje derinamas tiek privataus (teisingumo konkreioje byloje gyvendinimas), tiek

vieojo intereso (darnios teiss sistemos raidos utikrinimas) gynimas.

Vien tai, kad byla nagrinjama auktesns instancijos teisme dar nereikia, jog ji bus
inagrinta kokybikiau, taiau auktesns instancijos teism teisj kvalifikacija ir darbo
patirtis paprastai bna auktesn, didesn, be to, bylos nagrinjimas kolegialiai taip pat takoja
priimam sprendim kokyb.

APELIACIJOS SAMPRATA, REIKM IR RYS

Apeliacija suinteresuoto asmens kreipimasis apeliacins instancijos teism su

praymu perirti neperengiant apeliacinio skundo rib nesiteisjus I instancijos teismo
sprendim ir j panaikinti ar pakeisti dl padaryt I instancijos teismo teiss ar fakto klaid. I
io apeliacijos apibrimo galima iskirti tokius apeliacijos poymius:

1. apeliacija yra prastin teism sprendim kontrols forma;

2. apeliacine tvarka skundiami nesiteisj I instancijos teismo sprendimai;

3. apeliacinis skundas paduodamas II (apeliacins) instancijos teismui;

 4. apeliacinio skundo padavimas paprastai sustabdo apsksto sprendimo siteisjim ir
vykdym;

5. apeliacine tvarka tikrinamas tiek teisinis, tiek faktinis apeliacinio skundo pagrindas bei
patikrinamas absoliui sprendimo negaliojimo pagrind buvimas. Apeliaciniame skunde
draudiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikti nagrinjant byl I instancijos
teisme.

Egzistuoja 2 apeliacinio proceso teorijos:

vieningo apeliacinio proceso (apeliacija suprantama kaip proceso I instancijos teisme

pratsimas);

atskirojo apeliacinio proceso (apeliacija suprantama tik kaip I instancijos teismo

sprendimo teistumo ir pagrstumo kontrols galimyb).

Remiantis iomis koncepcijomis skiriami ir du APELIACIJOS MODELIAI:

1. Neribota arba visika apeliacija (remiasi vieningo apeliacinio proceso

koncepcija);

2. Ribota arba dalin apeliacija (remiasi atskirojo apeliacinio proceso

koncepcija).

Neribota (visika) apeliacija daniausiai aikinama kaip antroji I instancija, kurioje

pakartojamas bylos nagrinjimas (de novo) tik jau auktesns instancijos teisme. Neribotai
apeliacijai bdingi ie poymiai:

a) apeliacinio nagrinjimo objektu pripastamas ne I instancijos teismo sprendimas, o

apeliacins instancijos teismui perduotas ali ginas, kur apeliacins instancijos
teismas nagrinja pakartotinai;

b) negalimas bylos grainimas i naujo nagrinti I instancijai;

c) bylos nagrinjimas I ir apeliacins instancijos teisme i esms nesiskiria (paprastai,

iskyrus tam tikras iimtis siekiant ivengti piktnaudiavimo procesu, neribojamas nauj
rodym pateikimas apeliacins instancijos teismui, taiau draudiama reikti naujus
materialinius teisinius reikalavimus).

Neribota (visika) apeliacija - pakartotinis gino nagrinjimas apeliacins instancijos

teisme, kurio metu apeliacinio skundo ribose patikrinama ar byla I instancijos teisme buvo
isprsta teisingai tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektu.

Ribota arba dalin apeliacija reikia ne pakartotin bylos nagrinjim, o I instancijos

teismo priimto sprendimo teistumo ir pagrstumo patikrinim. Apeliacinis procesas skirtas I
instancijos teismo padarytoms fakto ir teiss taikymo klaidoms paalinti. Pagrindiniai ribotos
(dalins) apeliacijos poymiai:

a) Apeliacins instancijos teismo nagrinjimo dalykas yra ne ginas dl teiss, o I

instancijos teismo sprendimas, jo teistumo ir pagrstumo klausimas;
 b) Nauj rodym pateikimas apeliacins instancijos teisme negalimas arba galimas tik
iimtiniais atvejais (nauj rodym pateikimo galimyb siejama su I instancijos teismo
padaryta klaida (nepagrstu atsisakymu juos priimti) arba, jei tokia nauj rodym
pateikimo btinyb kilo vliau);

c) Apeliacinis procesas vyksta pagal specialias taisykles nei I instancijos teismo procesas;

d) galima grinti byl i naujo nagrinti I instancijos teismui.

Ribota (dalin) apeliacija - teismo sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols forma,

kurios metu patikrinamas nesiteisjusio I instancijos teismo sprendimo teistumas ir
pagrstumas, neperengiant apeliacinio skundo rib.

Aikinant apeliacijos, kaip vienos i teismo sprendim teistumo ir pagrstumo kontrols

form, esm, nurodomos jos sukeliamos teisins pasekms arba poveikis: suspensyvinis ir
devoliucinis efektai.

Suspensyvinis apeliacijos efektas pasireikia tuo, kad apeliacinio skundo padavimas

automatikai sustabdo priimto I instancijos teismo sprendimo siteisjim ir vykdym (iskyrus
teismo sprendimus ir nutartis, kurie nukreipiami vykdyti skubiai). Devoliucinis apeliacijos
efektas aikinamas vairiai ir daniausiai priklausomai nuo to, koks apeliacijos modelis (ribota
ar neribota apeliacija) yra taikomas. Valstybse, pasirinkusiose neribotos apeliacijos model,
devoliucinis apeliacijos efektas reikia tai, kad padavus apeliacin skund gino nagrinjimas
perkeliamas apeliacins instancijos teism, kur vyks pakartotinis bylos nagrinjimas
(apeliacinio skundo ribose), taiau tai nereikia, kad apeliantas turi teis perengti iekinio
reikalavim ribas ir kelti naujus reikalavimus. Yra taikomas draudimas apeliaciniame skunde
kelti naujus reikalavimus. Tose valstybse, kuriose pasirinktas ribotos apeliacijos modelis,
devoliucinis apeliacijos efektas pasireikia tuo, kad apeliacins instancijos teisme vyksta ne
pakartotinis bylos nagrinjimas, bet yra tikrinamas tik I instancijos priimto teismo sprendimo
teistumas ir pagrstumas.

TEIS APSKSTI TEISMO SPRENDIM (NUTART) APELIACINE TVARKA, APELIACIJOS

OBJEKTAS, APELIACIJOS RIBOJIMAI, APELIACIJOS SUBJEKTAI

Apeliantu gali bti, t. y. teis apsksti teismo sprendim (nutart) apeliacine tvarka turi,
tik byloje dalyvaujantys asmenys: iekovas, atsakovas ir 3ieji asmenys ar kiti byloje
dalyvaujantys asmenys, turintys teisin suinteresuotum, kad bt pakeistas ar
panaikintas skundiamas teismo sprendimas. Jeigu asmuo nebuvo patrauktas byloje
dalyvaujaniu asmeniu, jis neturi teiss sksti teismo sprendimo, nors toks teismo sprendimas
ir paveikt jo teises ar pareigas. Savo teises toks asmuo gali apginti kreipdamasis teism su
praymu dl proceso atnaujinimo (CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu jeigu sprendime teismas
nusprend dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ir pareig). Apeliacin skund turi
teis paduoti ir alies ar kito byloje dalyvaujanio asmens atstovas. Tam nebtinas specialus
pavedimas, t.y. apeliacinio skundo padavimo teis neturi bti specialiai aptarta galiojime.
Privalomojo bendrininkavimo atveju (nedaloma arba bendra prievol) apeliacin skund
padavus vienam i bendrinink, pripastama, kad apeliacin skund padav visi bendrininkai.

Apeliacinio apskundimo OBJEKTAS nesiteisj I instancijos teismo sprendimas ar

nutartis (visas ar jo dalis, susijusi su apelianto teismis ir pareigomis). Negalima sksti
apeliantui palankaus teismo sprendimo, nes nebus teisinio suinteresuotumo (apelianto teiss ir
pareigos nra paveikiamos). Skiriamas apeliacijos ir apeliacinio apskundimo objektas.
Apeliacijos objektas yra tai, k nagrinja apeliacins instancijos teismas (neribotos
apeliacijos atveju ali ginas, pakartotinai nagrinjamas apeliacins instancijos teisme;
ribotos apeliacijos atveju I instancijos teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo
patikrinimas). Apeliacinio apskundimo (apeliacinio skundo) objektas, nepriklausomai nuo
apeliacijos modelio, yra nesiteisjs I instancijos teismo sprendimas.

Apeliacijos objektu gali bti ne visi I instancijos teismo sprendimai (nutartys), kai kuriuos
i j statymas draudia sksti apeliacine tvarka. Atsivelgiant tai, kad apeliacija daniausiai
nra pripastama teiss teismin gynyb sudtine dalimi, nuo paios valstybs valios
priklauso galimybi sksti apeliacine tvarka I instancijos teismo sprendimus apimtis.
Apeliacijos apribojimai suprantami kaip negalimumas pateikti apeliacin skund dl kai kuri
I instancijos teismo sprendim (nutari). Apeliacijos ribojimai grindiami vairiais kriterijais:

Ribojimai dl bylos nagrinjimo procesini ypatum: apeliacinio apskundimo

objektu negali bti sprendimas u aki, jeigu skund paduoda asmuo, dl kurio toks
sprendimas yra priimtas, preliminarus teismo sprendimas, teismo sakymas taip pat
negali bti apeliacijos objektu;

Ribojimai dl maareikmikumo turtinio pobdio bylose: apeliacija negalima

esant smulkiems turtiniams ginams, jeigu ginijama suma maesn kaip 250 Lt. is
apeliacijos ribojimas netaikomas bylose dl darbo umokesio ar kit imok, susijusi
su darbo santykiais, priteisimo, dl ilaikymo priteisimo ir bylose dl alos, padarytos
sveikatos sualojimu, susirgimu profesine liga ar gyvybs atmimu, atlyginimo.

APELIACINIO SKUNDO TURINYS, APELIACINIO SKUNDO PADAVIMO TERMINAS IR TVARKA

Apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesini dokument turiniui ir formai

reikalavimus nustatytus CPK 111 str. Be bendrj reikalavim, apeliaciniam skundui taikomi
specialieji reikalavimai (CPK 306 str. 1 d.), pagal kuriuos apeliaciniame skunde taip pat turi
bti nurodyta:

- skundiamas sprendimas ir teismas, prims t sprendim;

- ginijama suma, kai ginas yra turtinis;

- bylos aplinkybs, rodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindiamas sprendimo ar jo

dalies neteistumas ar nepagrstumas (apeliacinio skundo pagrindas), ir nauj rodym
pateikimo motyvai, jeigu mano, kad jie gali bti pateikti (CPK 314 str.);

- apelianto praymas (apeliacinio skundo dalykas);

- apelianto praymas byl nagrinti raytinio proceso tvarka, jeigu jis to pageidauja;

- pridedamos prie skundo raytins mediagos sraas.

Prie apeliacinio skundo taip pat turi bti pridtas yminio mokesio kvitas, duomenys, kad
apeliantas nuo yminio mokesio mokjimo atleistas ar yminio mokesio mokjimas atidtas.
Visi minti apeliacinio skundo turinio ir formos reikalavimai taikomi ir atskiriesiems skundams.

Apeliacin skund galima pateikti per 30 dien nuo I instancijos teismo sprendimo
primimo dienos, o jeigu apelianto gyvenamoji ar buveins vieta yra usienio valstyb 40
dien.NEGALIOJA JAU KAD PER 40D. is apeliacinio skundo padavimo terminas nra
naikinamasis ir gali bti atnaujintas, jeigu jis buvo praleistas dl svarbi prieasi. Svarbios
prieastys, dl kuri gali bti atnaujinamas praleistas apeliacinio apskundimo terminas, yra
vertinamojo pobdio. Paprastai teism praktikoje, tokiomis prieastimis pripastama staigi
liga, dl kurios gydomasi stacionarioje gydymo staigoje, teismo pareigos isisti teismo
sprendimo (nutarties) nuora teismo posdyje nedalyvavusiems alims ir 3iems asmenims
nevykdymas ir pan. Praleistas apeliacinio apskundimo terminas atnaujinamas I instancijos
teismo nutartimi. Kartu su praymu dl praleisto apeliacinio apskundimo termino turi bti
pateikiamas ir apeliacinis skundas. I instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti
praym dl praleisto termino atnaujinimo, gali bti skundiama atskiruoju skundu. Jeigu
apeliacins instancijos teismas tok atskirj skund patenkina ir praleist termin atnaujina,
apeliacins instancijos teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas apeliacin skund su byla
perduoda io teismo teisj kolegijai arba grina I instancijos teismui sprsti apeliacinio
skundo primimo klausim (CPK 307 str. 2 d. ). Jeigu byla buvo perduota apeliacins
instancijos teismo teisj kolegijai, apeliacinio skundo ir jo pried nuoraus dalyvaujantiems
apeliaciniame procese asmenims isiunia apeliacins instancijos teismas. Teis prayti
atnaujinti praleist termin galioja 6 mn nuo skundiamo sprendimo primimo dienos. 3
MNESIAI Pasibaigus iam terminui, praleistas apeliacinio apskundimo terminas nebegali bti
atnaujintas. is 6 mn terminas yra naikinamasis. Praymas gautas praleidus 6 mn termin
nesvarstomas ir nebegali bti tenkinamas, nepriklausomai nuo termino praleidimo prieasi.

Apeliacinis skundas paduodamas per t teism, kurio sprendimas yra skundiamas

apylinks ar apygardos.

APELIACINIO SKUNDO PRIMIMO TVARKA, TEISMO VEIKSMAI, GAVUS APELIACIN SKUND,

APELIACINIO SKUNDO TRKUM ALINIMAS

Apeliacinio skundo primimo klausim per 3 dienas nuo skundo pateikimo

isprendia I instancijos teismas.

I instancijos teismas, sprsdamas apeliacinio skundo primimo klausim turi teis:

1. atsisakyti priimti apeliacin skund, kai jame yra toki trkum, kuri
negalima paalinti (skundas paduotas praleidus termin ir nepraoma jo atnaujinti
arba toks praymas netenkinamas; skundiamas sprendimas, kuris negali bti
apeliacijos objektas) arba j alinimas gali utrukti (skundas paduotas neveiksnaus arba
neturinio teiss j paduoti asmens);

2. nustato termin apeliacinio skundo trkumams paalinti;

3. priima apeliacin skund.

Apeliacinio skundo trkum alinimo instituto ESM nustaius termin trkumams

(neatitikimas CPK 306, 311 str. reikalavim) paalinti apeliacinis skundas nenagrinjamas,
taiau ir neatsisakoma j priimti. Terminas, per kur turi bti paalinti apeliacinio skundo
trkumai, nustatomas motyvuota I instancijos teismo nutartimi. Terminas trkumams paalinti
negali bti trumpesnis kaip 7 d. Jeigu apeliacinio skundo trkumai nustatomi apeliacins
instancijos teisme, apeliacins instancijos teismas pats nustato termin trkumams paalinti.
Apeliantui per nustatyt termin vykdius nutartyje nurodytus reikalavimus (paalinus
trkumus), skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo dien. Trkum neitaisius
apeliacinis skundas grinamas j padavusiam asmeniui ir laikomas nepaduotu.

APELIACINIO SKUNDO ATSISAKYMAS, PRISIDJIMAS PRIE APELIACINIO SKUNDO (309str)

 Atsisakyti apeliacinio skundo ar jo dalies apeliantas gali iki baigiamj kalb pradios, o
raytiniame procese iki jo nagrinjimo i esms pradios. Apeliacins instancijos teismui
primus atsisakym, nutartimi apeliacinis procesas nutraukiamas, jeigu skundo nra padav
kiti asmenys. Apeliacins instancijos teismas gali nepriimti atsisakymo, jei toks atsisakymas
prietarauja imperatyvioms normoms ar paeidia viej interes. Apeliantui atsisakius
apeliacinio skundo, j paduoti pakartotinai neturi teiss.

Asmenys, kurie turi teis paduoti apeliacin skund, gali prisidti prie jau paduoto
apeliacinio skundo, t. y. sutikti su pateikto apeliacinio skundo dalyku ir pagrindu. Prisidjimu
prie apeliacinio skundo negali bti reikiami savarankiki reikalavimai ir nurodomi savarankiki
skundiamo sprendimo panaikinimo pagrindai. Prisidedama raytiniu pareikimu apeliacins
instancijos teismui. Prisidjimas prie apeliacinio skundo yminiu mokesiu neapmokestinamas.
Prisidjimo pareikim galima paduoti iki bylos nagrinjimo i esms apeliacins instancijos
teisme pradios. Prisidjim prie apeliacinio skundo btina skirti nuo prieinio apeliacinio
skundo. Prisidjim prie apeliacinio skundo paduoda toks byloje dalyvaujantis asmuo, kurio
interesai sutampa su apelianto interesais. Prieinis apeliacinis skundas yra pateikiamas siekiant
paneigti apeliacin skund ir apginti t ginijamo sprendimo dal, kuri skundia apeliantas.

CPK netvirtina prieinio apeliacinio skundo, taiau toks skundas teiss doktrinoje ir kai
kuri valstybi CPK (PVZ: Vokietijos ZPO 524) yra iskiriamas.

ATSILIEPIMAS APELIACIN SKUND

Primus apeliacin skund I instancijos teismas per 7 dienas nuo apeliacinio

apskundimo termino pabaigos apeliaciniame procese dalyvaujantiems asmenims isiunia
apeliacinio skundo ir jo pried nuoraus. Tuo paiu metu isiuniama ir byla apeliacins
instancijos teismui. Jeigu skundiamas dalinis sprendimas, apeliacins instancijos teismui gali
bti persiuniami tik tinkamai patvirtinti tos bylos dalies, kuri susijusi su sprendimo primimu,
nuoraai (CPK 317 str. 2 d.). Jeigu I instancijos teisme yra ikeltas klausimas dl papildomo
sprendimo primimo, byla su apeliaciniu skundu dl byloje priimto teismo sprendimo
apeliacins instancijos teismui isiuniam tik po to, kai inagrinjamas klausimas dl papildomo
sprendimo byloje primimo (CPK 317 str. 3 d.). Atsiliepimams apeliacin skund pateikti yra
nustatomas 20 dien terminas nuo isiuntimo i I instancijos teismo. alys turi pareig,
o 3ieji asmenys teis pateikti atsiliepim apeliacin skund.

Atsiliepimas tai alies ar kito byloje dalyvaujanio asmens procesinis dokumentas,

kuriame idstoma j pateikianio asmens nuomon dl apeliacinio skundo. Atsiliepimas
apeliacin skund turi atitikti bendruosius procesini dokument turinio ir formos reikalavimus.
Atsiliepimas yra siuniamas tiesiogiai apeliacins instancijos teismui. Atsiliepimo primimo
klausim isprendia apeliacins instancijos teismas. Priimtas atsiliepimas isiuniamas tik
apeliantui ir prisidjusiam prie apeliacinio skundo asmeniui. Atsiliepimai, gauti praleidus 20
dien pateikimo termin, grinami j padavusiam asmeniui.

DRAUDIMAS APELIACINIAME SKUNDE KELTI NAUJUS REIKALAVIMUS, NAUJ RODYM

PATEIKIMO APELIACINS INSTANCIJOS TEISME RIBOJIMAS

Apeliacinje instancijoje tikrinamas I instancijos teismo sprendimo teistumas ir

pagrstumas, todl negali bti nagrinjama tai, kas nebuvo nagrinta I instancijos teisme.
alies procese reikiami reikalavimai paprastai klasifikuojami materialinius teisinius
(nukreiptus kit al) ir procesinius teisinius (skirtus teismui). Apeliacins instancijos teisme
draudiama kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus kitai aliai. Naujais reikalavimais
nelaikomi:
 1. alutiniai reikalavimai priteisti delspinigius, palkanas, vaisius;

2. apelianto apeliaciniame skunde suformuluotas apeliacinio skundo dalykas

(praymas panaikinti priimt teismo sprendim visikai ar i dalies ir priimti nauj
sprendim ir kt.);

3. apelianto praymas taikyti laikinsias apsaugos priemones (pagal CPK 144

str. 3 d. laikinosios apsaugos priemons gali bti pritaikytos bet kurioje proceso
stadijoje).

Draudimas pateikti naujus rodymus apeliacins instancijos teisme vienas i skiriamj

ribotos apeliacijos modelio bruo. Toks draudimas yra nulemtas paios ribotos apeliacijos
modelio esms, kadangi apeliacins instancijos teisme vyksta ne pakartotinis bylos
nagrinjimas, o sprendiamas I instancijos teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo
klausimas. Sprsti apie tokio sprendimo teistum ir pagrstum galima tik tada, kai yra
remiamasi tais paiais duomenimis, kuriuos nagrinjo ir I instancijos teismas. Draudimas
pateikti naujus rodymus apeliacins instancijos teisme vertinamas kaip proceso
koncentruotumo principo sudtin dalis, apribojanti ali galimybes piktnaudiauti
procesinmis teismis ir vilkinti proces, taip pat leidia itirti visas bylos aplinkybes jau I
instancijos teisme. Taiau is draudimas nra absoliutus. CPK 314 str. numatytos 2 io
draudimo iimtis:

1. jeigu I instancijos teismas nepagrstai atsisak priimti pateiktus rodymus;

2. jeigu btinyb pateikti rodymus atsirado vliau.

Mintos draudimo pateikti naujus rodymus iimtys yra vertinamojo pobdio. Pirmuoju
atveju yra vertinama ar I instancijos teismas pagrstai atsisak priimti pateiktus rodymus, t.y.
ar teismas nepadar klaidos, antruoju atveju yra vertinama ar tikrai atsirado btinyb vliau
pateikti rodymus.

APELIACINIO SKUNDO NAGRINJIMAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISME: PASIRENGIMAS

BYLOS NAGRINJIMUI, BYLOS NAGRINJIMO FORMOS IR TVARKA. ODIKUMO PRINCIPO
RIBOJIMAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISME

Apeliacinis procesas vyksta pagal bendrsias CPK nuostatas, taip pat I instancijos teismo
proces reglamentuojanias nuostatas, neprietaraujanias byl proces apeliacins instancijos
teisme reglamentuojanioms taisyklms (CPK XVI skyrius). Primus apeliacin skund, byla
kartu su apeliaciniu skundu persiuniama apeliacins instancijos teismui. Gavs i I instancijos
teismo civilin byl su apeliaciniu skundu apeliacins instancijos teismo pirmininkas arba
Civilini byl skyriaus pirmininkas nustatyta tvarka nutartimi sudaro 3 teisj kolegij, paskiria
kolegijos pirminink ir pranej, paskiria bylos nagrinjimo dat. U pasirengim apeliacins
bylos nagrinjimui yra atsakingas pranejas. Btent pranejas atlieka veiksmus, reikalingus
pasirengti nagrinjimui: susipainti su bylos mediaga, priimtu teismo sprendimu ir apeliaciniu
skundu. Apeliaciniame procese galimos 2 bylos nagrinjimo formos:

- raytin

- odin.
 Paprastai byla apeliacins instancijos teisme nagrinjam odinio proceso tvarka, kvieiant
teismo posd byloje dalyvaujanius asmenis. Taiau tam tikrais atvejais odikumo principas
yra ribojamas ir byla gali bti inagrinta raytinio proceso tvarka:

1. pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje, pranejui susipastant su byla yra

patikrinama ar nra absoliui sprendimo negaliojimo pagrind. Nustaius vien i j
(CPK 329 str. 2 d.), byla nagrinjama raytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d. 2
p.);

2. raytiniame procese byla nagrinjama ir tais atvejais, kai nustatoma, jog I instancijos
teismas, prims apeliacin skund, privaljo atsisakyti j priimti (CPK 321 str. 1 d. 1
p.). Tokiu atveju apeliacins instancijos teismas apeliacin proces nutraukia ir priima
nutart grinti sumokt ymin mokest;

3. raytinio proceso tvarka byla apeliacinje instancijoje gali bti nagrinjama ir apelianto
praymu, jeigu tam atsiliepimuose apeliacin skund neprietarauja kiti byloje
dalyvaujantys asmenys.

Teismo posdis, nagrinjant byl raytinio proceso tvarka, susideda i praneimo apie
byl, apeliacin skund, atsiliepim apeliacin skund, teisj nuomoni ireikimo, balsavimo
ir nutarties primimo.

Teismo posdis byl nagrinjant odinio proceso tvarka susideda i 4 dali:

I. Parengiamosios kolegijos pirmininkas paskelbia kokia byla, pagal kieno apeliacin

skund ar skundus bus nagrinjam, paskelbia teisj kolegijos sudt, patikrina kas
atvyko teismo posd, atvykusi asmen tapatyb, atstov galiojimus, klausia ar
dalyvaujantys teismo posdyje asmenys turi praym, isprendia tokios praymus;

II. Bylos nagrinjimas i esms prasideda pranejo parneimu apie bylos esm,
apeliacinio skundo dalyk ir pagrind, atsiliepim argumentus ir motyvus. Po tokio
praneimo iklausomi byloje dalyvaujani asmen paaikinimai, susij su
apeliaciniu skundu. Isprendiamas klausimas dl rodym tyrimo pakartotinai ar
papildomai btinumo, taip pat ar priimti naujus rodymus;

III. Baigiamosios kalbos. Dalyvaujantys teismo posdyje asmenys idsto savo

nuomon dl to, kok teismo sprendim turt priimti teismas, PVZ: apeliacin
skund atmesti arba apeliacin skund patenkinti ir priimti nauj sprendim ir pan;

IV. Apeliacins instancijos teismo sprendimo ar nutarties primimo. Teismas

ieina sprendim primimo kambar priimti sprendimo ar nutarties. Grs teismo
posdi sal, kolegijos primininkas arba teisjas paskelbia sprendim (nutart).
Iimtiniais atvejais, atsivelgdamas bylos sudtingum ir mast, teismas,
nagrinjantis byl apeliacine tvarka, nutartimi ne ilgesniam kaip 14 dien terminui
gali atidti sprendimo ar nutarties primim (CPK 325 str. 5 d.). Apeliacins
instancijos teismo sprendim (nutart) sudaro angin, apraomoji, motyvuojamoji ir
rezoliucin dalys (CPK 331 str. 1 d.). Apeliacins instancijos teismo sprendimas ar
nutartis siteisja nuo j primimo dienos.

Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsjo 21 d. nutarimu pripainta, kad: CPK 325 str 2d ta
apimtimi, kuria nustatyta, kad apeliacins instancijos teismo sprendimas (nutartis) gali bti
priimamas (priimama) ir teismo posdi salje paskelbiamas (paskelbiama) suraius tik jo
angin bei rezoliucin dalis, teismo posdi salje trumpai odiu idstant sprendimo
motyvus, ir CPK 325 str 3d ta apimtimi, kuria nustatyta, kad apeliacins instancijos teismo
sprendimo (nutarties) apraomoji ir motyvuojamoji dalys gali bti suraomos vliau - ne vliau
kaip per 14 dien nuo sprendimo (nutarties) primimo dienos, prietarauja Konstitucijos
109 str, konstituciniams teisins valstybs ir teisingumo principams.

APELIACINIO SKUNDO NAGRINJIMO RIBOS, DRAUDIMAS PRIIMTI BLOGESN APELIANTUI

SPRENDIM

Bylos nagrinjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei absoliui sprendimo negaliojimo pagrind patikrinimas, kitaip tariant apeliacijos
ribas su tam tikromis iimtimis apibria apeliacinis skundas. Tai vienas i apeliacijos
princip - draudimas ieiti u apeliacinio skundo rib (tantum devolutum quantum
appellatum). Toks draudimas kildinamas i dispozityvumo ir rungimosi princip, leidianio
gino alims laisvai nustatyti teismui perduodamo gino apimt (apibriant j apeliaciniame
skunde) ir laisvai disponuoti materialinmis ir procesinmis teismis. Apeliacin proces
pradeda apeliantas, todl btent jis gali nustatyti ir to proceso ribas. Apeliacins instancijos
teismas negali tikrinti tos sprendimo dalies, kurios apeliantas neskundia, o skundiamo teismo
sprendimo teistumas ir pagrstumas turi bti tikrinamas pagal apeliaciniame skunde ir
atsiliepime j nurodytus argumentus. Teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas kit byloje
dalyvavusi asmen atvilgiu, kurie neskund tokio teismo sprendimo, nra tikrinamas. Taiau
is principas turi 2 iimtis, kada apeliacins instancijos teismas nra saistomas apeliacinio
skundo ribomis:

1. kai nustatomi absoliuts teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Toki

pagrind buvim (nebuvim), nors apeliantas j ir nenurod privalo patikrinti
apeliacins instancijos teismas;

2. kai to reikalauja vieasis interesas. Tai taikytina nedispozityvioms (eimos, darbo,

ypatingosios teisenos ir kt. bylose), kada apeliacins instancijos teismas dl ypatingo
toki byl pobdio nra saistomas apeliacinio skundo rib.

Apeliacijoje taip pat taikomas ir draudimas priimti blogesn apeliantui sprendim

principas (non reformato in pejus). is principas laikomas draudimo ieiti u apeliacinio skundo
rib tsiniu.

Draudimas priimti blogesn apeliantui sprendim laikomas realios apeliacijos teiss

gyvendinimo slyga bei dispozityvumo ir rungimosi principo iraika. Apeliantas skundia jam
nepalank teismo sprendim, tikdamasis, jog padtis, lyginant su buvusia po I instancijos
teismo sprendimo primimo, nepablogs. Todl apeliacins instancijos teismas neturi teiss
tikrinti t sprendimo dali, kuri neskundia apeliantas. io principo taikymas taip pat turi
iimi, kada blogesniu sprendimu nelaikomi arba is principas netaikomas. Blogesniu
apeliantui sprendimu nelaikomas:

skundiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas i naujo nagrinti I instancijos

teismui;

kai sprendimas panaikinamas, apeliacins instancijos teismui perengus apeliacinio

skundo ribas dl vieojo intereso;

nustaius absoliuius sprendimo negaliojimo pagrindus.

 APELIACINS INSTANCIJOS TEISMO TEISS

Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byla gali priimti sprendim arba nutart.
Apeliacins instancijos teismas sprendim priim tuo atveju, kai skundiamas teismo
sprendimas panaikinamas, o byla isprendiama kitaip priimant nauj sprendim. Kitais
atvejais priimama apeliacins instancijos teismo nutartis.

Pagal CPK 326 str. 1 d. apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, TURI TEIS:

- I instancijos teismo sprendim palikti nepakeist;

- panaikinti I instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies) ir priimti nauj sprendim;

- pakeisti I instancijos teismo sprendim;

- panaikinti I instancijos teismo sprendim vis ar i dalies ir perduoti byl I instancijos

teismui nagrinti i naujo;

- panaikinti I instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies), o byl nutraukti arba

pareikim palikti nenagrint, jeigu nustatomos CPK 293 ir 296 str nurodytos
aplinkybs, iskyrus CPK 296 str 1d 7, 8 ir 11p nurodytus atvejus.

Apeliacins instancijos teismas panaikina apskst teismo sprendim ir perduoda byl I

instancijos teismui nagrinti i naujo, jeigu:

nustatomi absoliuts sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str. 2 ir 3

d.;

neatskleista bylos esm ir pagal byloje pateiktus rodymus bylos negalima inagrinti i
esms apeliacins instancijos teisme.

Jeigu byl I instancijos teismui reikia grinti dl to, kad I instancijos teismas isprend ne
visus byloje pareiktus reikalavimus, apeliacins instancijos teismas gali neisprst
reikalavim dalyje grinti byl I instancijos teismui, o kitoje dalyje sprsti byl apeliacinje
instancijoje.

I INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO PANAIKINIMO AR PAKEITIMO PAGRINDAI

Apeliacins instancijos teismas panaikina arba pakeiia I instancijos teismo sprendim,

jeigu nustato, jog nagrinjant byl I instancijos teismas padar fakto ar teiss klaid.
Paymtina, jog draudiama i esms teista ir pagrst teismo sprendim ar nutart naikinti
vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Skiriami materialins ir proceso teiss paeidimai,
sudarantys pagrind panaikinti I instancijos teismo sprendim. Materialins teiss norm
paeidimas yra pagrindas I instancijos teismo sprendim panaikinti ar pakeisti, jeigu I
instancijos teismas netinkamai jas pritaik arba iaikino. Netinkamu materialins teiss
normos taikymu arba iaikinimu laikytini tie atvejai, kai teismas taik ne t teiss norm, kuri
turjo taikyti ginijamiems materialiniams teisiniams santykiams, materialins teiss norm
taikymas pagal analogij tuo atveju, kai teiss spraga neegzistuoja ir pan. Procesins teiss
norm paeidimas arba netinkamas j pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik
tada, jeigu dl io paeidimo galjo bti neteisingai isprsta byla. Sprendimas naikinamas
esant prieastiniam paeidimo ir neteisingo bylos inagrinjimo ryiui, kai akivaizdu, kad dl
paeidimo teismas prims neteist ir nepagrst sprendim. Byla tokiu atveju gali bti
grinta i naujo nagrinti I instancijos teismui tik tuomet, kai i paeidim negali itaisyti
apeliacins instancijos teismas.

ABSOLIUTS I INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO NEGALIOJIMO PAGRINDAI

CPK tvirtina tokius procesini norm paeidim atvejus, kuriuos nustaius I instancijos
teismo sprendimas beslygikai naikinamas. Skiriami absoliuts ir santykinai absoliuts
sprendimo negaliojimo pagrindai. Absoliuiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra
pripastami tokie atvejai, kai:

1. byla inagrinta neteistos sudties teismo. Teism praktikoje pripastama, jog,

jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas, tai yra absoliutus sprendimo
negaliojimo pagrindas, reikiantis, kad I instancijos teisme i viso nebuvo tinkamo
teismo proceso. Tam, kad bt pasiekti CPK 2 str nustatyti CP tikslai, konkreioje byloje
turi bti gyvendintas vienas svarbiausi CP princip teiss tinkam teismo proces
principas. Vienas i io principo turinio element yra tai, kad teismas turi bti sudarytas
pagal statym. (CPK 329 str 2d 1p, 353 str 2d);

2. I instancijos teismas nusprend dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi

ir pareig. Nusprendimas suprantamas kaip teisi ar pareig asmeniui nustatymas,
pripainimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi takos
netraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padiai;

3. I instancijos teismo sprendim prim ne tas teisjas, kuris nagrinjo byl;

4. sprendimas, nutartis yra be motyv (sutrumpint motyv);

5. byloje nra teismo posdio protokolo, kai ji inagrinta odinio proceso

tvarka;

6. buvo paeistos rinio ar iimtinio teismingumo taisykls;

7. I instancijos teismas isprend ne visus byloje pareiktus reikalavimus ir bylos

negalima iskirti CPK 327 str 2d nustatyta tvarka.

Nustaius bent 1 i absoliui sprendimo negaliojimo pagrind, I instancijos teismo

sprendimas yra naikinamas, o byla grinama i naujo nagrinti I instancijos teismui.

Santykinai absoliuiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripastami tokie

atvejai, jeigu:

1. I instancijos teismas inagrinjo byl, kai nebuvo nors vieno i dalyvaujani

byloje asmen, kuriam nebuvo praneta apie teismo posdio laik ir viet, jeigu
toks asmuo remdamasis ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund. Teismas negali
nagrinti bylos, kai nedalyvauja kuris nors i byloje dalyvaujani asmen, jeigu jis
nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posdio viet ir laik, nes tokiu atveju bt
paeidiamas teiss bti iklausytam principas, paneigiama teis tinkam proces ir
kit CP princip gyvendinim;

2. nagrinjant byl I instancijos teisme, buvo paeistos proceso kalbos

taisykls ir asmuo, kurio teiss buvo paeistos, ia aplinkybe grindia savo
apeliacin skund.
 Apeliacins instancijos teismas santykinai absoliuius sprendimo negaliojimo pagrindus
tikrina ir juos taiko tik tais atvejais, kai tokiais pagrindais savo apeliaciniame skunde remiasi
apeliantas.

I INSTANCIJOS TEISMO NUTARI APSKUNDIMAS, ATSKIRJ SKUND NAGRINJIMO

PROCESINIAI YPATUMAI

Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neisprendiama i esms, priima nutartis. CPK
ir kit statym numatytais atvejais teismas nutartimi gali isprsti ir kitus klausimais (CPK
290 str. 1 d.). Atskirais procesiniais klausimais priimtos I instancijos teismo nutartys taip pat
gali bti nepagrstos ir neteistos, paeidianios byloje dalyvaujani asmen teises. Todl
CPK numatyta galimyb tokiais nutartis apsksti atskiraisiais skundais. Pagal CPK 290 str.
2 d. teismas turi teis priimti raytines arba odines nutartis. Teismo nutartis turi bti raytin,
jeigu ji gali bti skundiama atskiruoju skundu. Pagal CPK 334 str 1d I instancijos teismo
nutartis galima apsksti atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui atskirai nuo teismo
sprendimo:

CPK numatytais atvejais. Galimyb sksti toki nutart tiesiogiai yra numatyta
konkreiame CPK straipsnyje, PVZ: CPK 761 str. dl teismo nutarties sprendimo
vykdymo atgrimo klausimu ir kt. atvejai;

kai teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei bylos eigai. Tokiomis nutartimis
laikomos nutartys, kurios ukerta keli tolesniam procesui arba neleidia jam apskirtai
prasidti (PVZ: atsisakoma priimti iekin) arba atima i asmens galimyb stoti proces
(PVZ: teismas atsiako traukti byl 3j asmen, nepareikiant savarankik
reikalavim) ir pan.

Dl kit I instancijos teismo nutari, t.y. toki, kurios neukerta kelio tolesni bylos eigai
arba t, kuri apskundimas atskiruoju skundu CPK nenumatytas, atskirieji skundai negali bti
paduodami, bet motyvai dl i nutari teistumo ir pagrstumo gali bti traukiami apeliacin
skund.

Atskirojo skundo padavimo teis turi visis dalyvaujantys byloje asmenys. Atskirieji skundai
paduodami per t teism, kurio nutartis yra skundiama, per 7 dienas nuo nutarties
primimo dienos. Jeigu skundiama teismo nutartis, priimta raytinio proceso tvarka,
atskirasis skundas gali bti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorao teikimo
dienos. Tokiu atveju teismo posdyje nedalyvavusiems asmenims per 3 dienas nuo tokios
nutarties, kuri gali bti skundiama atskiruoju skundu, primimo turi bti isistas jos nuoraas
(CPK 292 str. ). 7 dien terminas atskiriesiems skundams nra naikinamasis. iam terminui
pasibaigus savaime neinyksta asmens procesin teis sksti nepalanki teismo nutart
atskiruoju skundu. Pagal CPK 78 str 1d, 307 str 2d praleistas terminas gali bti
atnaujinamas, jeigu teismas pripasta, kad terminas praleistas dl svarbi prieasi.

LAT ne kart yra pabrs, kad teismui statyme nustatyto termino isisti
dalyvaujaniam byloje asmeniui priimto procesinio sprendimo nuora paeidimas, jeigu dl
tokio paeidimo asmuo prarado galimyb tinkamai gyvendinti jam suteikt apeliacijos teis,
yra pripaintinas svarbia prieastimi praleist termin atnaujinti.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinti taikomos taisykls, reglamentuojanios

proces apeliacins instancijos teisme, iskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iimtis.
 Tam tikromis ypatybmis pasiymi atskirojo skundo nagrinjimo tvarka. Gavs atskirj
skund, I instancijos teismas per 3 dienas nuo jo gavimo:

- sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dl nutari, priimt bylos

nutraukimo klausimu, raytinio proceso tvarka pats panaikina skundiam nutart,
isisdamas priimtos iuo klausimu nutarties nuora byloje dalyvaujantiems asmenims;

- nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dl bylos nutraukimo

nutari, nustatyta tvarka nusiunia byl su atskiruoju skundu apeliacins instancijos
teismui.

Atskirieji skundai paprastai nagrinjami raytinio proceso tvarka. Taiau tokia bendroji
taisykl turi iimi. Apeliacins instancijos teismui suteikta teis nagrinti atskirj skund
odinio proceso tvarka tais atvejais, kai skund nagrinjantis teismas pripasta odin
nagrinjim btinu. Daniausiai praktikoje odinio proceso tvarka nagrinjami skundai dl
nutari bankroto bylos iklimo klausimu. Byloje dalyvaujantys asmenys apie posd
apeliacins instancijos teisme informuojami teismo praneimais. Byl nagrinjant raytinio
proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys teismo posd nekvieiami ir teismo posdis
vyksta jiems nedalyvaujant.

Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs atskirj skund, pagal CPK 337 str. turi
teis savo nutartimi:

1. palikti I instancijos teismo nutart nepakeist;

2. panaikinti I instancijos teismo nutart ir isprsti klausim i esms;

3. panaikinti I instancijos teismo nutart ir perduoti klausim I instancijos teismui

nagrinti i naujo;

4. pakeisti I instancijos teismo nutart.

Apeliacins instancijos teismo nutartis, priimta dl atskirojo skundo, siteisja nuo jos
primimo dienos (CPK 339 str.).