Baudžiamojo proceso sąvoka

Baudžiamasis procesas – NV tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantis įstatymo

nustatyta tvarka.

 Baudžiamasis procesas – tai tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismo, prokuroro ir
ikiteisminio tyrimo pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu sudaromos
sąlygos nustatytomis teisėmis naudotis visiems proceso subjektams.
 BP dažnai apibrėžiamas kaip teismo, prokuroro, policijos ir kitų teisėsaugos pareigūnų veikla tiriant
ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas
o Tačiau aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese gali ir kiti asmenys: tam tikrų sprendimų
priėmimą gali inicijuoti proceso dalyviai –
 nukentėjusysis,
 įtariamasis,
 kaltinamasis,
 gynėjas,
 civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai
 (uždavinys) Baudžiamojo proceso metu siekiama nustatyti, ar buvo padaryta NV ir kas tą veiką
padarė.
o Nustačius tokį asmenį, sprendžiami jo pripažinimo kaltu bei bausmės jam paskyrimo
klausimai.

Baudžiamojo proceso pradėjimas, nutraukimas ar užbaigimas kitokiu būdu įforminami teismo ir teisėsaugos
pareigūnų (prokuroro, policijos ar kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų) priimamu sprendimu

 Sprendimus teisėsaugos pareigūnai ir teismas privalo priimti ne savo laisva nuožiūra – įstatymo
numatytais atvejais ir esant įstatyme numatytoms sąlygoms tam tikrus sprendimus priimti yra
privalu

Svarbiausi sprendimai baudžiamajame procese priimami teisėsaugos pareigūnų ir teismo valia

 Teisėsaugos pareigūnai numato tyrimo apimtį

 Teismas nagrinėja bylą

Proceso veiksmai atliekami ir sprendimai procese priimami laikantis proceso formos reikalavimų

 Veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo sąlygų, tvarkos, nuoseklumo taisyklės, nustatytos

įstatyme, vadinamos proceso forma
 Visiškai nėra būtina preciziškai reglamentuoti procedūrų, kurių tam tikras atlikimas negali suvaržyti
niekieno teisių ir lemti proceso baigtį.
 Aiškių taisyklių nustatymas ir griežtas jų laikymasis yra būtinas, kai sprendžiami su žmogaus teisių
apsauga susiję klausimai, priimamai esminės reikšmės turintys sprendimai

Proceso funkcijos

Procesinės funkcijos yra procesinės veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso subjekto statusu
baudžiamajame procese.

Baudžiamajame procese yra vykdomos tokios funkcijos

1. Ikiteisminio tyrimo
 Šią funkciją vykdo policija bei kitos institucijos, kurioms suteikti atitinkami ikiteisminio
tyrimo įstaigos įgaliojimai, bei prokuratūra
2. Kaltinimo
 Šią funkciją vykdo prokuratūra (prokuroras palaiko valstybinį kaltinimą) ir iš dalies ir
nukentėjusysis bei jo atstovas
 Privataus kaltinimo bylose kaltina nukentėjusysis, kaip privatus kaltintojas ir jo atstovas
 Prokuroras nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme nedalyvauja
3. Gynybos
 Šią funkciją vykdo
 Gynėjo paskirtis baudžiamajame procese – rūpintis traukiamo baudžiamojon
atsakomybėn asmens gynyba
 Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo (įtariamasis, kaltinamasis)
gindamasis nuo jam reiškiamo įtarimo ar kaltinimo taip pat vykdo gynybos funkciją
 Įtariamojo (kaltinamojo) atstovas pagal įstatymą bei BA traukiamo JA atstovas
4. Bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo
 Ši funkcija yra teismo prerogatyva
 Jei teismas neturi pagrindo nutraukti proceso, jis apkaltindamas kaltinamąjį arba jį
išteisindamas, išsprendžia bylą

Baudžiamojo proceso tipai (formos)

1. Klasikinis rungimosi procesas

o Daugiausia rungimosi principas veikia nagrinėjant bylą prisiekusiųjų teisme, ypač
anglosaksų ar bendrosios teisės tradicijos valstybėse (JAV, D. Britanija ir kt.), kur bylos
baigtis iš esmės priklauso nuo to, kuri šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos pateikia
 Tokiose valstybėse teismui yra uždrausta pačiam išsireikalauti naujus įrodymus ar
aktyviai dalyvauti tiriant bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pateiktus įrodymus
o
2. Tiriamasis (inkvizicinis) procesas
o Bylos išsprendimas tokio tipo procese priklauso ne tik nuo to, kaip šalys rungiasi, bet ir nuo
paties teismo iniciatyva atliekamų veiksmų
o Inkviziciniame (tiriamajame) procese nagrinėjantis bylą teismas yra įpareigotas būti
aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių materialiai tiesai byloje nustatyti, todėl tokio tipo
procese rungimosi principas veikia mažiausiai. Tačiau ir tokiame procese yra nemažai
rungimosi principo elementų:
1) Bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviams suteiktos lygios teisės reikšti
nušalinimus, prašymus, teikti įrodymus, apskųsti teismo sprendimus ir kt.;
2) Proceso funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirtos: kaltina prokuroras,
kaltinamasis ir gynėjas ginasi, o teismas, priimdamas byloje sprendimą, taip vykdo
teisingumą
o
3. Mišrus procesas
o Baudžiamojo proceso tipas, kai ikiteisminis tyrimas yra teisėsaugos pareigūnų rankose ir
vyksta ribojant viešumą, o bylos nagrinėjimo teisme metu yra garantuojamas bylos
nagrinėjimo šalių lygiateisiškumas
o Terminas mišrusis procesas taip pat gali būti vartojamas ne viso baudžiamojo proceso, o tik
jo dalies – bylos nagrinėjimo teisme – tipui apibrėžti
o Mišriajam tipui priskiriamas, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybių, Italijos teismo procesas,
kuriame baudžiamąją bylą nagrinėjantys teisėjai neprivalo būti aktyvūs kaip inkviziciniame
procese
  Šiose valstybėse tiriant įrodymus teisme (apklausiant liudytojus, ekspertus ir t.t.)
teisėjai neprivalo aktyviai dalyvauti užduodami klausimus, tačiau tai daryti jiems
nėra uždrausta kaip klasikinio rungimosi tipo procese.
 Teismas gali apsiriboti šalių pateiktais įrodymais bei atliekamų tų įrodymų tyrimu ir
pats nedalyvauti šiame procese, tačiau prireikus teismas gali imtis aktyvių veiksmų ,
pvz., pats apklausti liudytoją – tai daryti šio tipo valstybių įstatymai nedraudžia
o Mišriajame procese rungimosi principas veikia daugiau nei inkviziciniame, bet mažiau nei
bendrosios teisės tradicijos valstybių procese

Kalbant apie baudžiamojo proceso tipus (formas) visada reikia turėti omenyje, kad konkrečios valstybės
priskyrimas tam tikram tipui yra labai sąlyginis. Baudžiamasis procesas tam tikroje valstybėje dažnai turi
įvairių tipų proceso ypatybių

Lietuvos baudžiamasis procesas artimiausias tiriamajam proceso tipui.

Baudžiamojo proceso paskirtis

1 straipsnis. Baudžiamojo proceso paskirtis

1. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir
valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą,
kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

BPK 1straipsnis reikalauja:

1. Baudžiamojo proceso metu atskleisti nusikalstamą veiką, išaiškinant visas reikšmingas jos padarymo
aplinkybes
2. Atskleidžiant NV saugoti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus
3. Nusikalstamą veiką atskleisti greitai
4. Proceso metu garantuoti, kad būtų nubaudžiamas tik NV padaręs asmuo ir jokių nepagrįstų
suvaržymų nepatirtų nekaltas asmuo

šiais keturiais punktais ir nusakoma baudžiamojo proceso paskirtis

pagrindinis baudžiamojo proceso uždavinys ir yra valstybės pareigos ir teisės taikyti sankcijas nusikalstamą
veiką padariusiam asmeniui užtikrinimas

proceso metu turėtų būti siekiama visiškai pašalinti NV materialius ir emocinius padarinius, atlyginti veika
padarytą žalą

procesas turi prisidėti ir prie nusikalstamų veikų prevencijos: proceso metu turi būti siekiama, kad tiek
nusikalstamos veikos padarymu toje byloje kaltinamas asmuo, tiek kiti asmenys ateityje susilaikytų nuo NV
darymo

baudžiamasis procesas atlieka savo paskirtį kai pasiekiamas rezultatas, dėl kurio baudžiamasis procesas
buvo pradėtas

baudžiamasis procesas turi būti baigtas teisingo, teisėto ir pagrįsto, prevencinę reikšmę turinčio teismo
sprendimo dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltumo ar nekaltumo bei baudžiamosios teisinės sankcijos
skyrimo, priėmimu.

 Sprendimas teisėtu ir pagrįstu gali būti laikomas tik tuo atveju, kai priimant buvo laikomasi žmogaus
teisių apsaugos standartų
kai kuriais atvejais, esant įstatyme numatytiems pagrindams, pradėtas procesas gali būti nutrauktas dar iki
bylą perduodant teismui. Tokia proceso baigtis gana dažnai yra neišvengiama, nes neatlikus tam tikrų
proceso veiksmų paprastai nėra įmanoma nustatyti, ar egzistuoja patraukimo BA prielaidos. Tačiau ir
proceso nutraukimo atveju baudžiamasis procesas atlieka tam tikrą paskirtį – proceso metu
išsiaiškinamos įvykio, dėl kurio buvo pradėtas procesas, aplinkybės.

Baudžiamojo proceso stadijos

Proceso stadija – tai proceso veiksmų ir sprendimų, kurie atliekami ir priimami tam tikrame proceso etape
sprendžiant tam proceso etapui keliamus uždavinius, visuma.

Tradicinės baudžiamojo proceso stadijos yra tokios:

1. Ikiteisminis (parengtinis tyrimas)

2. Bylos procesas pirmosios instancijos teisme
3. Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka
4. Bylos nagrinėjimas kasacine tvarka
5. Nuosprendžio vykdymas

Lietuvos baudžiamajame procese skirtinos tokios proceso stadijos:

1) Ikiteisminis tyrimas
 Pirmoji baudžiamojo proceso stadija
 Ikiteisminis tyrimas pradedamas paaiškėjus NV požymiams
 Ikiteisminio tyrimo stadija baigiasi prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, jei anksčiau
nenustatomas pagrindas ikiteisminį tyrimą nutraukti
 Prokuroras, esant reikiamoms sąlygoms, gali nuspręsti rašyti ne kaltinamąjį aktą, o
pareiškimą teismui dėl supaprastinto proceso formų
2) Bylos procesas pirmos instancijos teisme
 Bylos procesas pirmos instancijos teisme paprastai vadinama pagrindinė, svarbiausia
baudžiamojo proceso stadija
 Šios stadijos metu išsprendžiami svarbiausi baudžiamojo proceso metu kilę klausimai –
teismas nustato, ar buvo padaryta NV, nusprendžia, ar kaltinamasis kaltas dėl tos veikos
padarymo ir skiria kaltu pripažintam kaltinamajam bausmę
 Bylos procesas pirmosios instancijos teisme suskyla į dvi sąlyginai savarankiškas dalis:
a) į procesą, kurio metu sprendžiama, ar yra pagrindo rengti teisiamąjį posėdį, ir
b) į teisiamąjį posėdį, kurio metu baudžiamoji byla nagrinėjama iš esmės
 pagal naująjį BPK yra numatyta, kad prieš pradedant nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje
turi būti atlikti tam tikri paruošiamieji veiksmai
 šie proceso veiksmai vadinami bylos parengimu nagrinėti teisme ir laikomi
antrosios stadijos sudėtine (įžangine) dalimi.
3) Apeliacinis procesas
 Stadija, kurioje pagal gautą apeliacinį skundą patikrinamas neįsiteisėjusių pirmosios
instancijos teismo priimtų nutarčių ir nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas
4) Nuosprendžių ir nutarčių vykdymo stadija
 Stadija, kurioje įgyvendinamos teismo paskirtos teisinės sankcijos ir sprendžiami kylantys
procesiniai klausimai
5) Kasacinis procesas
 Stadija, kai pagal gautą kasacinį skundą patikrinami įsiteisėję pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismo nutartys ir nuosprendžiai teisės taikymo atžvilgiu
  Apeliacinis ir kasacinis procesai nėra privalomos stadijos – procesas šias stadijas pereina tik
tada, jei yra paduodamas atitinkamas skundas
6) Proceso, bylų atnaujinimo stadija

Baudžiamojo proceso mokslas

Baudžiamojo proceso mokslas – atskira teisės mokslo dalis, kurią sudaro žinių apie: 1) baudžiamąjį procesą
reglamentuojančias nuostatas, 2) teisinę praktiką tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, 3) užsienio
valstybių baudžiamojo proceso institutus, 4) baudžiamojo proceso istoriją, sistema.

1) Apie baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas

 Tyrinėjant baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas
 atskleidžiamas teisės principų ir normų turinys,
 teikiamos rekomendacijos dėl šių nuostatų taikymo teisinėje praktikoje.
 Baudžiamojo proceso mokslas parodo
 baudžiamojo proceso teisės nuostatų sisteminius ryšius,
 grupuoja teisės nuostatas į teisės institutus.
 Nuostatų tyrinėjimo pagrindu rengiami siūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.
 Baudžiamojo proceso konstitucinių principų turinys baudžiamojo proceso moksle
atskleidžiamas pirmiausia analizuojant LR Konstitucinio teismo jurisprudenciją.
2) Apie teisinę praktiką tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas
 Teisinės praktikos tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas mokslinė analizė parodo
problemas, kylančias teisinėje praktikoje taikant baudžiamojo proceso eigą
reglamentuojančias nuostatas.
 Ši analizė leidžia proceso veiksmus atliekantiems bei procesinius sprendimus
priimantiems subjektams teikti rekomendacijas dėl procesinių nuostatų taikymo.
 Analizuojant praktikoje kylančias problemas pastebimos teisinės spragos bei kitokie teisinio
reglamentavimo trūkumai.
 Praktikos tyrinėjimas taip pat padeda parengti konkrečius siūlymus dėl baudžiamojo
proceso nuostatų tobulinimo
3) Apie užsienio valstybių baudžiamojo proceso institutų tyrinėjimą
 Tyrinėjant užsienio valstybių baudžiamojo proceso institutus (lyginamoji teisėtyra) lyginami
Lietuvos baudžiamojo proceso institutai su užsienio baudžiamojo proceso teisės institutais,
randami tobulesni procesinių santykių reglamentavimo variantai.
 Nacionalinės baudžiamojo proceso teisės nuostatos šiuo metu negali ir neturi būti
analizuojamos neatsižvelgiant į EŽTT praktikoje suformuluotus žmogaus teisių apsaugos
standartus
4) Apie baudžiamojo proceso istoriją
 Baudžiamojo proceso istorijos žinojimas padeda
 geriau suvokti galiojančių proceso teisės normų turinį, jų prasmę ir paskirtį,
 pateikti tobulesnes rekomendacijas dėl tų normų taikymo ar jų tobulinimo.
 Tam tikras anksčiau taikytas normas gali būti siūloma vėl pradėti taikyti