Užduotis:
veikų padarymu, iš to kilusiais padariniais, priežastiniu
Darius nusipirko padirbtą pasą už 30 eur. Tada
naudodamasis tuo pasu pasiėmė išperkamąja
sutartimi kompiuterį, po to sudarė su banku sutartį,
gavo kodų knygelę, slaptažodį ir t.t. ir pasiėmė greitąjį
kreditą.
Atsakymas:
Uždavinyje matomas Dariaus nusikalstamas veikas
galima traktuoti pagal LR BK 182 str. 1 dalį, nes:
1.Pagrindinis sukčiavimo požymis – apgaulė. Darius,
žinojo, kad išperkamąja sutartimi gavęs kompiuterį
panaudojo padirbtą nusipirktą pasą, t.y. įsigijo
kompiuterį aktyvia apgaule (pateikęs klaidingus
duomenis).
2.Kadangi, Darius, įsigijo kompiuterį tik panaudojęs
nusipirktą ir padirbtą pasą, todėl tai LR BK 182 str
apima tokį nusikaltėlio veiksmą. Jeigu Darius būtų pats
suklastojęs ir panaudojęs dokumentą, tokiu atvėjų
veika būtų kvalifikuojama ir pagal LR BK 182 str ir pagal
LR BK 300 str. Tokiu atveju tai būtų sutaptis, bet
sutapties čia nėra, nes jis ne pats suklastojo
dokumentą, t.y. ne pats priklijavo savo nuotrauką, o jau
nusipirko pasą su priklijuota nuotrauka
3.Jeigu Darius pasiėmė greitąjį kreditą su tikslu pinigų
negrąžinti (apgaule gauna pinigus, kuriuos išleis ir jų
negrąžins) tuomet veika traktuojama pagal LR BK 182
str (sukčiavimas). Jeigu Darius naudoja apgaulę tik
tam, kad galėtų pasiimti kreditą (be apgaulės to
padaryti negalėtų) ir jį grąžinti, tokiu atvėju veika
traktuojama pagal LR BK 207 str. Tačiau šiuo atveju
Darius padarė veiką, numatytą BK 182 str 1 d., kadangi
jo tikslas pasisavinti svetimus pinigus apgaulės būdu.
Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto
savininką ar kitą asmenį, kurio žinioje turtas, ir
pastarieji savanoriškai perleidžia turtą ar turtinę teisę.
Apgaulė gali pasireikšti žodžiu (pateikiami tam tikri
faktai, kurie neatitinka objektyvios tikrovės), raštu
(tuomet, kai turtas ar turtinė teisė įgyjama ar
panaikinama panaudojant tam tikrus suklastotus
dokumentus) arba konkliudentiniais veiksmais (tai toks
kaltojo asmens elgesys, kurio pagrindu nukentėjusysis
daro neginčijamą išvadą, kad pastarasis patvirtina ar
neigia atitinkamus faktus). Apgaulė skirstoma į
aktyviąją ir pasyviąją apgaulę. Aktyvioji apgaulė bus
tada, kai yra pateikiamai tam tikri klaidingi duomenys.
Pasyvi apgaulė yra tada, kai yra nutylimi tam tikri
duomenys (nenurodo deklaracijoje apie savo gautas
pajamas).
Objektas- Pagrindinis tiesioginis objektas yra visų rūšių
nuosavybė.
Objektyvioji pusė- Ji pasireiškia tam tikrų alternatyvių
ryšiu tarp veikų ir padarinių, o taip pat veikų padarymo
būdu. Svetimo turto įgyjimas.
Subjektas- pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus
asmuo.
Dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė, turtinė prievolė
Mokėjimo
Subjektyvioji pusė- nusikalstamos veikos sudėtis
meteriali; tiesioginė tyčia. Sukčiavimo atveju turtas yra
įgyjamas panaudojant apgaulę. Vienas iš apgaulės
galimų atveju yra tada, kai panaudojami suklastoti
dokumentai. Kaip vertinti kaltininko veiką, kai jis
svetimą turtą ar svetimą turtinę teisę įgyja
suklastodamas dokumentą, nes BK 300 str. yra
numatyta BA už dokumento suklastojimą ir tokio
dokumento panaudojimą. Jei kaltininkas tik panaudojo
suklastotą dokumentą, tai BK 182 str. apima tokį
veiksmą. O jei kaltininkas pats suklastojo dokumentą ir
po to jį panaudojo, tai bus BK 182 str. ir BK 300 str.
sutaptis.
Dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė, turtinė prievolė
Mokėjimo kortelė nelaikoma dokumentu, priklausomai
nuo aplinkybių. Tradiciškai finansinės operacijos nėra
dokumentai, tai yra instrumentai. Sukčiavimo ir
dokumento suklastojimo santykis. Jei pats klastoja, tai
sutaptis su 300 str., jei tik jį panaudoja, tai papildomos
kvalifikacijos nereikia. Tuo sukčiavimas skiraisi nuo
turto pasisavinimo ir išvaistymo.
Pagrindinis praktinis skirtumas pasireiškia per
subjektyviąją pusę. Esant kreditiniam sukčiavimui
kaltininkas apgaule gaudamas kreditą, paskolą ar
subsidiją nesiekia jų pasisavinti. Sukčiavimo atveju
kaltininkas siekia gaunamą kreditą, paskolą ar subsidiją
pasisavinti