182 straipsnis.

Sukčiavimas
1. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės
arba ją panaikino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu
iki trejų metų. 
2. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės
mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės,
arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
3. Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė
nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
4. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio
asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
5. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.

Tik pagrindinė sudėtis – 182 str. 1 d.

182 str. 1 d. nustatyti požymiai yra kaltininko veikoje tuomet, kai įgyjamo svetimo turto ar turtinės teisės ar
išvengiamos ar panaikinamos turtinės prievolės vertė viršija 5 MGL sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio
sumos.
Sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl visada būtina nustatyti padarinius.
Objektas – kiekvieno konkretaus asmens (FA ir JA) turtinių santyki visuma, kurią sudaro konkretaus
asmens nuosavybė ir turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šis asmuo privalo įvykdyti.
Dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė.

 Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Taip pat kai kaltininkas,
tretysis asmuo, kurio naudai veikė kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvia teise
paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.
 Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.
 Dėl tariamo prekių „eksperto“ susidariusi PVM permoka yra svetimas turtas.
 Sukčiavimo sudėtyje terminas „turtas“ – tiek materialus ir nematerialus turtas.
 Materialūs daiktai – bet kokie kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai.
 Nematerialūs daiktai – nematerialios akcijos, vertybiniai popieriai, pajai ir kt.
sukčiavimo būdu įgyta turtinė teisė kaltininkui ar naudą gavusiam trečiajam asmeniui taip pat laikoma
svetima.

 Svetima turtinė teisė – jokiu objektyviai egzistuojančiu teisiniu pagrindu kaltininkui ar naudą
gavusiam trečiajam asmeniui nepriklausanti turtinė teisė, kuri atitinka nukentėjusiojo turtinę pareigą
ir tokią teisę įgijęs kaltininkas ar naudą gavęs trečiasis asmuo neturi ir neturėjo nukentėjusįjį turtinių
teisių ar turtinių reikalavimų.
 Turtinė prievolė, kurios sukčiaujant išvengė kaltininkas pasireiškia kaip teisėtu pagrindu arsiradusi ir
objektyviai egzistuojanti turtinio pobūdžio pareiga, kurią kaltininkas ar naudą gavęs trečiasis asmuo
privalėjo įvykdyti nukentėjusiojo naudai, pvz., grąžinti paskolą, atlyginti žalą, atlikti darbus, teikti
paslaugas ir kt.
Sukčiavimo dalykas – turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė privalo turėti ekonominę vertę bei objektyviai
gali būti įvertinti pinigais.
Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui ar teisei įgyti.
Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai:
1. Objektyvios tiesos iškreipimas
2. Tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį
3. Tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją.
Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą, tokia
apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.
Apgaulė gali būti:
1. Aktyvi – kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam tikrovės neatitinkančią
informaciją ir taip jį suklaidina.
2. Pasyvi – kaltininkas naudodamasis nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar
netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina
nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus kaltininkas privalo pranešti.
Paprasto pažado netesėjimas nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu
ir/ar pateis sandorio fakto įrodinėjimu nesudaro apgaulės sukčiavimo sudėtyje požymio.
Turto užvaldymas ar teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų.
Asmens įsteigusio įmonę, kuri viešai skelbiasi priiminėjanti iš gyventojų pinigus ir įsipareigojanti mokėti
palūkanas, tačiau neturėjo tikslo vykdyti ir nevykdė jokios realios veiklos, o buvo panaudota tik kaip
apgaulės priemonė pinigams gauti, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas.
Lyrinis nukrypimas: Veika kvalifikuojama pagal 182 str. 1 d. jei kaltininkas suklaidino nukentėjusįjį,
pažadėdamas jam už jo perduotus pinigus nupirkti žemės sklypą su sodo namu, nors šio pažado neketino
tesėti. Nukentėjusysis, klaidingai suvokdamas kaltininko ketinimus, perdavė pinigus kaltininkui. Kaltininkas,
gavęs pinigus už juos sodo sklypo su namu nenupirko ir šių pinigų nukentėjusiajam negrąžino. Nupirkti sodo
sklypą su namu ar sugrąžinti pinigus nukentėjusiajam kaltininkas neketino, nes ilgą laiką po to, kai buvo
įmokėta dalis sumos už žemės sklypą ir ant jo stovinttį namą, nesiėmė jokių veiksmų, kad namo įsigijimo
dokumentai būtų sutvarkyti nukentėjusiojo vardu, o pastangų grąžinti tariamą skolą ėmėsi tik po to, kai dėl
veiklos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Jei elektroninėje bankininkystėje kodą surenka asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje
esančiais pinigais, jis pateikia save bankui kaip kitą asmenį
Pasinaudojimas svetimu mokėjimo instrumentu – banko kortele parduotuvės kasoje – sukčiavimas.
Sukčiavimas, kai atsiskaito suklastotais pinigais, pateikia suklastoti dokumentai.
Objektyvioji pusė
Veika apibrėžiama keliais alternatyviais veiksmais:
a) Savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą – neteisėtas ir neatlygintinis svetimų daiktų paėmimas ar
priėmimas savo ar kitų asmenų žinion, kai kaltininkas ar naudą gavę tretieji asmenys dėl suklaidinto
nukentėjusiojo ar jam nenaudingo disponavimo savo turtu faktiški gauna nukentėjusiojo daikto
valdymą, nuosavybę, naudojimą.
b) Savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę - neteisėtas ir neatlygintinis „niekinio“ teisinio
santykio sukūrimas, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys dėl nenaudingo nukentėjusiajam
disponavimo savo turtu gauna jiems nepriklausančią, bet realizuoti ar disponuoti tinkamą daiktinę ar
prievolinę teisę.
c) Savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės - neteisėtas ir neatlygintinis nukentėjusiojo turimos
turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas ar tik
dalinis patenkinimas, kai kaltininkas panaudoja apgaulę siekdamas išvengti būtinumo vykdyti minėtą
 prievolę ir dėl to suklaidintas nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių negali savo pažeistų teisių
apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis ar toks gynimas tampa apsunkintas.
d) Savo ar kitų naudai panaikino turtinę prievolę - neteisėtas ir neatlygintinis nukentėjusiojo turtinės
teisės atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas, kai dėl kaltininko
panaudotos apgaulės dokumentu ar kitu būdu patvirtinamas faktas, kad kaltininkas ar trečiasis asmuo
neskolingas iš viso ar kad jo turtinė prievolė yra mažesnio dydžio.
Veikos neatlygintinumas – esant svetimo turto ar turtinės teisės įgijimui pasireiškia tuo, jog suklaidintas
nukentėjusysis perleidęs turtą ar kitą turtinę teisę ar įsipareigojęs vykdyti turtinę prievolę, už tai negauna
jokio ekonominio turto, paslaugų ar kitų vertybių ir dėl to patiria nuostolių, o kaltininkas ar tretysis asmuo,
kurio naudai kaltininkas veikė, naudodamiesi apgaulės rezultatu nukentėjusiojo sąskaita nepagrįstai
praturtėja.
Padariniai – kaltininkas įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę ar išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina. Tai
turtinės žalos padarymas nukentėjusiajam.
Materiali sudėtis – turi būti turtinė žala nukentėjusiajam ar negautos pajamos.
Priežastinis ryšys – tarp apgaulės ir veikos nustatymo, o tai reiškia, kad kaltininko apgaulė sąlygojo
nukentėjusiojo suklydimą ir buvo svetimo turto ar turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar jos
panaikinimo priežastimi.
Sukčiavimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos atsiradimo momento, būtent:
a) Įgyjant svetimą turtą – nuo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto valdymą iš nukentėjusiojo perima
kaltininkas ar naudą gavęs tretysis asmuo
b) Įgyjant svetimą turtinę teisę – kai kaltininkas ar naudą gavęs tretysis asmuo gali įgytą turtinę teisę
realizuoti ar ja disponuoti
c) Išvengiant turtinės prievolės – kai nukentėjęs asmuo negali ginti pažeistų teisių įprastinėmis
teisinėmis priemonėmis
d) Panaikinus turtinę prievolę – kai nukentėjusiojo turima turtinė teisė į kaltininką ar naudą gavusį kitą
asmenį nustoja egzistuoti.
Subjektyvioji pusė – tik tiesiogine tyčia. Kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis
neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar
ją panaikino, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras
turtinė žala ir norėjo tokių padarinių.
Subjektas – FA 16 metų. Ir JA.
Atsako, kai yra nukentėjusiojo skundas ar prokuroro reikalavimas.
Jei kaltininkas pats suklastojo dokumentą ir jį panaudojo apgaulei, tai bus sutaptis 182 str. ir 300 str.
Jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba, padaro sukčiavimą, jo veika
kvalifikuojama kaip sutaptis pagal 228 str. ir 182 str.
Jei paskolos gavėjas bankui ar kitai kredito įstaigai pateikė tikrovės neatitinkančius faktus ar juos nutylėjo,
privalėdamas apie juos pranešti, ir gaudamas paskolą jau turėjo tikslą jos negrąžinti, paskolos gavėjo
veiksmais kvalifikuojami kaip sukčiavimas.
Kaltininko veika apgaule gaunant banko ar kitos kredito įstaigos paskolą, nesant paskolos gavimo metu
tyčios ją neatlygintinai užvaldyti, o turint tikslą panaudoti verslui ar kitam panašiam tikslui, nesudaro
sukčiavimo sudėties.
183 straipsnis. Turto pasisavinimas
1. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę,
 baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę
arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes,
baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 
3. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę,
padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.
4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridiniai asmenys.
5. Už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio
asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Tik pagrindinė sudėtis – 183 str. 1 d.

Objektas – visų formų nuosavybė, taip pat ir turtinės teisės.
Dalykas – turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje ar turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių,
darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindus išsaugomi turtiniai
interesai ar vykdoma turtinė priežiūra. Pasisavinimo dalyku gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.
Šios neteisėtos veikos dalykas yra daiktai, turintys ne tik vartojamąją vertę (subjektyvus daikto vertės
nustatymo kriterijus, pagal kurį galima spręsti apie daikto vertingumą jo savininkui), bet ir prekinę-piniginę
šios vertės išraišką. Jei turto savininkas eliminuoja jį iš savo valdymo, pripažįsta jį neturinčiu ekonominės,
ūkinės ar kitokios vertės, toks turtas negali būti pasisavinimo dalyku, nes kaltininkas nepadaro jokios turtinės
žalos. Bet kai pasisavinamas daiktas, kuris neturi prekinės-piniginės vertės ar kai ji nedidelė, tačiau tas
daiktas savininkui labai vertingas, tai tada bus pasisavinimas.
Dalyku gali būti ir vertybiniai popieriai.
Patikėtas turtas – užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas
svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus.
Buvęs kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams,
kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo.
Objektyvioji pusė:
1. Kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, t.y. neteisėtai pasinaudoja jam
suteiktas įgaliojimais turto atžvilgiu
2. Pasisavina turtinę teisę
Turto pasisavinimas – kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai,
neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Paprastai šis nusikaltimas yra padaromas aktyviais veiksmais, kurių
konkretus turinys priklauso nuo pasisavinamų daiktų fizinių savybių, turto apskaitos ypatumų, apsaugos,
tikslinės paskirties, buvimo vietos ir kt.
Pasisavinti turtą galima ir neveikimu, kai dėl tarnybinių pareigų, sutartinių santyki ar specialių įgaliojimų
valdomą ar tvarkomą svetimą turtą kaltininkas gali pasilaikyti sau nekilnodamas jo į kitą vietą. savininkui
tiesiog negrąžinamas turtas natūra ar gautos pajamos. Neveikimas pasireiškia tuo, kad kaltininkas nevykdo
pareigos atsiskaityti su nukentėjusiuoju.
Turto pasisavinimo metu kaltininkui nereikia atlikti kokių nors ypatingų veiksmų, nes daiktą jam jau yra
perdavęs savininkas, išskyrus, kai būtina konkretų turtą atskirti nuo savininko. Tam, kad pasisavintų
kilnojamąjį daiktą, pakanka, kad jį paimtų ir perkeltų, kad po to galėtų jį valdyti, naudoti ir disponuoti. Kai
pasisavinamas nekilnojamasis/kilnojamasis daiktas, kuriam būtina teisinė registracija, kaltininkas turi
pakeisti nuosavybės teisės subjektą. Fizinis daikto užvaldymas (įsikėlimas į namą jį užvaldant) nėra
pasisavinimas.
Jei kaltininkas paima turtą tik norėdamas juo laikinai pasinaudoti ir ketina jį vėliau grąžinti savininkui ar
atlyginti prarasto turto vertę – nėra turto pasisavinimo.
Turtinės teisės pasisavinimas – tokie kaltininko veiksmai, kai jis pasisavina teisę, kuri suteikia jam
galimybę gauti svetimą turtą ar juo naudotis kaip savu, arba juo disponuoti. Turtinės teisės pasisavinimu
laikomi tie atvejai, kai kaltininkas pasisavina teisę į turtą, kuris bus sukurtas ateityje, ar teisę kuri atleidžia jį
nuo turtinių įsipareigojimų vykdymo.
Padariniai - materiali sudėtis – turi būti turtinė žala.
Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Laikomas baigtu nuo žalos atsiradimo, jei padaryta turtinė žala
viršija 5 MGL dydžio sumą.
Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti,
naudotis ir disponuoti ar pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą ar
turtinę naudą tuoj pat ar ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. tačiau šio nusikaltimo baigtumo
momentas iš dalies priklauso nuo pasisavinimo rūšies. Pasisavinus tiktai rūšinius požymius turintį daiktą,
nusikaltimas galėtų būti laikomas baigtu nuo momento, kai:
a) Savininkas ar kitas jo įgaliotas asmuo teisėtai pareikalauja atsiskaityti ar atiduoti daiktus natūra
b) Pasibaigia turto grąžinimo terminas
c) Kaltininkas išneša daiktus ir kt.
Pasisavinus individualiais požymiais apibūdintus daiktus, nusikaltimas laikomas baigtu nuo galimybės
valdyti, naudoti ir disponuoti svetimu daiktu kaip savo atsiradimo momento ar nuo teisės, suteikiančios
galimybę jiems viešpatauti, įgijimo momento.
Turto pasisavinimas negali išaugti į turto iššvaistymą, nes skiriasi jų baigtumo momentas. Jei kaltininkas
prieš perduodamas turtą kitam asmeniui bent trumpam buvo jį užvaldęs, veika kvalifikuojama kaip turto
pasisavinimas. Tolesni veiksmai su pasisavintu turtu reikšmės neturi.
Turtinės teisės pasisavinimas laikomas baigtu nuo jos įgijimo momento nepriklausomai ar kaltininkas ja
pasinaudojo ar ne. Tolimesni veiksmai su pasisavintu turto veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Jis gali
būti padovanotas, išdalintas, suvartotas, parduotas ir kt.
Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą
turtą ar turtinę teisę, padaro savininkui žalos ir nori taip veikti.
Subjektas – FA 16 metų, bet turi turėti specialius požymius:

 Svetimas turtas kaltininkui turi būti patikėtas ar perduotas jo žinioje ar suteikta tam tikra turtinė
teisė. Kaltininkas turto atžvilgiu turi tam tikrus įgaliojimus. (jei turtas nebus patikėtas, tai bus
kvalifikuojama kaip vagystė). Taip pat bus kvalifikuojama, kai asmuo tik laikinai gauna pasinaudoti
turtu (pasimatuoti drabužį parduotuvėje) ar atlikti su juo kokias operacijas (pasaugoti lagaminą,
nunešti iki mašinos daiktus) neteisėtai juos pasisavina – tada vagystė irgi.
 Tai gali būti asmenys, kuriems daiktų savininkas dokumentų pagrindu perdavė turtą ar suteikė
turtinę teisę.
 Dažnai tai gali būti įmonių, įstaigų vadovai.
Atsako ir JA, jei pasisavina daugiau nei 5 MGL vertės turtą.