Civilinės teisės egzaminas

1. Kokia nepilnamečio iki 14 m. veiksnumo apimtis?

1. Už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai.
2. Tėvai ar globėjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai dėl
nepilnamečio interesų. Tėvų ir globėjų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečių turtą
nustato šio kodekso trečiosios knygos normos.
3. Nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi teisę savarankiškai sudaryti smulkius buitinius
sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat
sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų
suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita
speciali forma.
4. Pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal
įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės.
5. Jeigu nepilnamečio iki keturiolikos metų sudarytas sandoris nepripažintas
negaliojančiu, tai, šiam asmeniui tapus visiškai veiksniam, kita sandorio šalis gali raštu
kreiptis į tapusią veiksnią sandorio šalį ir prašyti per kreipimesi nustatytą terminą, kuris
negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo, patvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą
asmuo neatsako, kad jis sandorio netvirtina, laikoma, kad jis sandorį patvirtino.

2.7 straipsnis. Nepilnamečių iki keturiolikos metų civilinis veiksnumas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Antroji knyga. Asmenys

2. Ar neveiksnus asmuo turi civilinį teisnumą? Atsakymą argumentuokite (vien atsakymas “taip”
arba “ne” neįskaitomas kaip teisingas).

Neveiksnus asmuo neturi civilinio teisnumo, kadangi jam teismui pripažinus jį neveiksniu yra
nustatoma globa.

1. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų
tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu
toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Antroji knyga. Asmenys

2.10 straipsnis. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje

3. Kaip suprantate neribotą atsakomybę pagal įmonės prievoles?

Neribota civilinė atsakomybė – tai teisinis statusas kuomet atsakomybė už visas įmonės
prievoles ir įsipareigojimus krenta jos savininkams, jei įmonės turto nepakanka.

CK 2.50 str. 4 dalies, įmonės savininkas yra pilnai atsakingas už tai, jog jo vadovaujama
įmonė sugebės įvykdyti jai numatytas prievoles įskaitant įsiskolinimus, mokesčius,
atsiskaitymus su tiekėjais ir t.t

2.50 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles

 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Antroji knyga. Asmenys

4. Kaip gali būti apibrėžtas įgaliojimo terminas?

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Antroji knyga. Asmenys

2.142 straipsnis. Įgaliojimo terminas

1. Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime
nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.
2. Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame
nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo.
3. Įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja.

5. Kokių sandorių negali atlikti atstovas?

Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo
asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir
kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais
atstovaujamojo reikalavimu.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Antroji knyga. Asmenys

2.134 straipsnis. Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas

1. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo
asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir
kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais
atstovaujamojo reikalavimu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai numato ką
kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą.
3. Atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi
teisės pats atstovaujamasis.

6. Kas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl pažeistos teisės į kūno neliečiamumą?

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Antroji knyga. Asmenys

2.25 straipsnis. Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą
6. Asmuo, kurio teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą buvo pažeista, turi teisę
reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

7. Ieškovas I. Rimaitis nurodė, kad atsakovas UAB „Laikas“ 2015 m. rugpjūtį laikraštyje
„Rytmetys“ paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančias, garbę ir orumą žeminančias žinias. Jis
prašė paneigti melagingą informaciją, jo atsiprašyti ir priteisti 5000 Eur neturtinei žalai
atlyginti. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir pareiškė, kad straipsnis buvo išspausdintas beveik
prieš 5 metus, todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, be to, nei laikraščio, nei
žurnalisto kaltės dėl straipsnio netikslumų nėra, nes prokuratūra nagrinėjo klausimą dėl
baudžiamosios bylos iškėlimo ir ji nebuvo iškelta nesant nusikaltimo sudėties.

Kaip, Jūsų nuomone, ginčą turėtų išspręsti teismas? Kuri ginčo šalis teisi? Atsakymą
argumentuokite.
 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą
gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar
neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę
ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis,
žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių
duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių
faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie
ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta,
faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą
Pažymėtina, kad CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės
neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę
(spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo
paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės
informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų.
Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip
paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo
priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju,
jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. CK 2.24 straipsnio 4 dalyje
nustatyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar
kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą
terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta
tvarka.

Mano nuomone, teismas ginče turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovas
pareiškė, jog prieš 5 metus buvo laikraštyje parašyta melaginga informacija apie
tai, nors ir bendrasis senaties terminas yra 10 metų. Taip pat teismas turėtų
tenkinti ieškinio sąlygas tik iš dalies: priteisti moralinę žalą arba bent jau
bylinėjimosi išlaidas sumokėti laikraščiui ,,Rytmetis‘‘. Taip pat turėtų įpareigoti
laikraštį paskelbti straipsnį apie melagingą informaciją ir pažeistą orumą ir
garbę.

8. V. Petraitis 2015 m. rugsėjį kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2012 sausį pagal raštelį paskolino T.
Žukauskienei 24 000 Eur. Jame T. Žukauskienė parašė, kad skolą grąžins per trejus metus. Nors
sutartyje palūkanos nebuvo aptartos, tačiau šalys dėl jų susitarė žodžiu, ir T. Žukauskienė kas
mėnesį dvejus metus mokėjo po 1000 Eur kas mėnesį. Tai rodo jos ranka daryti įrašai kitoje
paskolos raštelio originalo pusėje. Vėliau ji nustojo mokėti palūkanas ir ėmė slapstytis.
Raštelyje buvo numatyti delspinigiai – po 0,5 proc. per dieną, skaičiuojami nuo pasiskolintos
sumos, jeigu suėjus sutartam skolos grąžinimo terminui pinigai nebūtų grąžinti. Ieškovas prašė
priteisti 24 000 Eur skolos, 1000 Eur palūkanų už vienerius metus ir delspinigius – po 0,5 proc.
per dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė
atsiliepime į ieškinį nurodė, kad mokėdama kas mėnesį po 1000 Eur ji skolą grąžinusi. Raštelis
negalioja, nes nepatvirtintas notaro. Jame ji rašė, kad moka palūkanas, nes manė, kad grąžina
skolą. Kadangi nieko neskolinga, tai delspinigiai negali būti skaičiuojami. Be to, palūkanoms ir
delspinigiams praleistas ieškinio senaties terminas.

Kaip, Jūsų nuomone, ginčą turėtų išspręsti teismas? Kuri ginčo šalis teisi?
Atsakymą argumentuokite.
Teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovas prašo priteisti visa sumą,
kurią ji buvo pasiskolinusi, nors jinai didžiąją dalį yra gražinusi. Ji jau buvo
 sumokėjusi 24 000, jeigu jai pavyks teismui tai įrodyti su turimais
įrodymais. Tai jai neturėtų būti priteistos palūkanos, kadangi jie neparašį to
skolos lapelyje, turint omeny, jog skolos raštelis pripažintas negaliojančiu,
kadangi viršija sumą.
Prievolės dėl žalos padarymo šalys – kreditorius ir skolininkas. Kreditorius yra
žalos atlyginimo prievolės dalyvis, kuriam priklauso teisė reikalauti atlyginti žalą
(CK 6.1 str.). Tokią teisę suteikia įstatymas arba sutartis. Kreditorius ne visada yra
žalą arba nuostolius patyręs asmuo. Skolininkas yra žalos atlyginimo prievolės
dalyvis, kuriam pagal įstatymą arba sutartį tenka pareiga atlyginti žalą (CK 6.1
str.). Tai gali būti sutarties dalyvis arba kitas asmuo, kurį įstatymas arba jį saistanti
sutartis numato atsakingą už žalą. Skolininkas ne visada sutampa su žalą arba
nuostolius padariusiu asmeniu.
Skolos raštelį surašo tas, kas skolina, t. y. kreditorius. Skolos raštelį reikėtų
surašyti vienu egzemplioriumi, o pasirašius jis turi likti pas kreditorių. Jei
skolininkas pinigų negrąžins, skolos raštelis bus pagrindas kreiptis į teismą.

Mano nuomone, kadangi skola nebuvo ieškovui gražinta, teismas turėtų

išspręsti ginčą ir dalinai patvirtinti salygas: kadangi nebuvo palūkanos surašytos
skolos lapelyje, ji neturėtų jų mokėti. Delspinigiai kadangi buvo parašyti skolos
raštelyje, ir abi šalys dėl to buvo sutikusios, turėtų būti priskirti sumokėti, jei
nepripažins, jog ji yra visa sumą sumokėjusi.

Mano nuomone, teisi yra T. Žukauskienė.

Atsakovės išduotas skolos raštelis (nesant kreditoriaus rekvizitų ir parašo) prilyginamas

vienašaliam atsakovės (skolininkės) įsipareigojimui grąžinti pasiskolintą sumą.

LR Civilinis kodekso 1.73 str. 1 d. 1 p. reikalauja rašytinės formos FIZINIŲ ASMENŲ

SANDORIAMS, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 1500 Eur.
Pagal minėto kodekso 6.871 str.:
• fizinių asmenų paskolos iki 600 € sudaromos bet kokia forma,
• nuo 600 € iki 3000 € – rašytine forma (tai gali būti, pvz.: ranka pasirašytas ir parašais patvirtintas
skolos raštelis),
• jei suma didesnė nei 3000 € ir šis sandoris yra VYKDOMAS GRYNAISIAIS PINIGAIS –
NOTARINE FORMA.