1 seminaras. Kriminologijos samprata. Kriminologijos istorinė raida. 1 d. (2 val.

1. Paaiškinkite, koks mokslas yra kriminologija? Kuo jis skiriasi nuo teisės šakų, nuo
kriminalistikos?
2. Kam reikalinga, kokias funkcijas atlieka kriminologija? Kas būtų, jei nebūtų kriminologijos?
3. Kuo pažangi buvo Klasikinė kriminologija ir kokie yra jos trūkumai?
4. Kuriems Antropologinės kriminologijos pradininkų Č.Lombrozo (C.Lombroso) ir E.Ferio
(E.Ferri) teiginiams pritariate, kuriems – ne? Kodėl?
5. Kuo reikšmingi Sociologinės kriminologijos pradininkų – A.Ketlė (A.Quetelet) ir
E.Diurkheimo (E.Durkheim) – darbai?
6. Kas iš Radikaliųjų kriminologinių idėjų (K.Markso, F.Engelso) tinka mūsų laikams?

1. Kriminologija- tai mokslas, kuris tyrinėja nusikalstamumą(nusikalstamas veikas) ir visuomenės

reakcijas į jas. T.y. kriminologija tyrinėja kiek ir kokių nusikalstamų veikų yra, jų daugėja ar
mažėja, kas būdina nusikaltėliejui, tyrinėja prevenciją, kaip galima sumažinti nusikalstamumą.

Plačiau Kriminologija tyrinėja: nusikalstamumo kilmę,dėsningumą,procesus, bei reiškinius ir panašiai,

prevenciją, reakciją.

Nusikalstamumas- tai visuma nusikalstamų veikų, kurie padaromi tam tikru laikotarpiu tam tikroje
vietoje.

Nusikalstamumas- pagrindinis krimilogijos objektas.

Visuomenės reakcijos į nusikalstamumą- tai procesai, kurie vyksta, kai padaroma veika:

 Aukos reakcija
 Institucijų reakcija
 Baudžiamojo proceso dalyvių reakcija
 Aplinkinių reakcija
 Žiniasklaidos ir kiti.
Kuo skiriasi kriminologija nuo kitų teisės šakų, nuo kriminalistikos?

Tik kriminologijos moksle pagrindinis objektas yra nusikalstamumas. Apjūngia visų kitų mokslų
gaunamas žinias , rezultatus , tyrinėjimus. (Kaip stabdyti nusikalstamumą, ką keisti ir panašiai).
Kriminologija pozityvus mokslas( tyrinėja ar keičia žmones ar ne ir panašiai, kaip yra iš tikrųjų).
Humanistinis mokslas( tyria ką daryti su nusikalstamumų, kad būtų jų mažiau, ką daryti su
nusikalteliais ir panašiai, siūlo prev. priemones.)

Kuo skiriasi kriminalistika nuo kriminologijos? Kriminalistika pateikia mokslinių įrodymų,kurie galėtų
būti naudojami atliekant kriminalinius tyrimus, o kriminologija gali būti naudojama kuriant
nusikalstamą veiką stebint kai kuriuos nusikaltimus, kurie gali būti naudojami kriminaliniams
tyrimams.

2. Kam reikalinga Kriminologija? Krimonologija tyria, aiškina kodėl yra pažeidžiamos teisės normos,
kaip taikyti,vykdyti teisės normas nuteistiesiems, kad jie pasikeistų. Kriminologijos žinios padeda
netapti nusikaltimo auka, padeda objektyviai vertinti nusikaltimus padariusius esmenis, aukas,
atitinkamai elgtis su jais. Padeda suprasti kodėl jie tai daro ir panašiai.
 Kriminologijos funkcijos:

 Renka duomenis apie nusikalstamumą. Ir jais remdamiesi įvertina kriminalinę padėtį.

Parodo koks nusikalstamumo lygis buvo tam tikru laikotarpiu ir kaip jis pasikeitė ir kiti.
 Analitinės kriminologijos funkcijos . T.y. kriminologija tyria kas skatina nusikalstamumą,
kokie nusikalstamumo priežastis ir panašiai.
 Taikomoji kriminologijos funkcijos. Kriminologai tyria tam tikrus objektus, kad atskleisti kur
labiausiai tikėtina bus padarytas nusikalstamumas, pateikia siūlymus, kaip juos paveikti ir
įgyvendinti.
 Ir kiti.. pvz. Ideologinė funkcija, analitinė …

Kas būtų, jeigu nebūtų krimonologijos?

Aš manau, kad galbūt būtų daugiau nusikalstamų veikų, nes kriminologija vistiek tyria tas nusikalstamas
veikas, siūlo planus kaip paveikti ir įgyvendinti nusikalstamas veikas.

Negalėtūme sužinoti, koks nusikalstamumo lygis buvo tam tikru laikotarpiu ir kaip jis pasikeitė.

Būtų sudetingiau suprasti nusikaltimus padariusius asmenis, aukas ir nežinotume kaip su jais elgtis. Nes
vistiek kriminologija tai tyria.

3. Kuo pažangi buvo Klasikinė kriminologija ir kokie yra jos trūkumai?

Klasikinė kriminologija buvo pažangi tuom, kad didingi epochos atstovai sukūrė naują žmogaus suvokimo
koncepciją. T.y. jie pasakė, kad nusikaltimų užkardymas turi būti svarbesnis nei bausmė. Taip pat jie
pasakė, kad Žmogus pats yra atsakingas už savo galimus neteisėtus veiksmus, todėl jis yra laisvas
pasirinkimui kaip jam elgtis.

Pvz. Monteskjė pasakė, jog bausmės, kad ir kokia jį būtų, neužtenka, kad būtų galima svariai paveikti
nusikalstamumą ir jisai teisingai pasakė, kad reikia užkirsti kelią nusikaltimui negu bausti.

Trūkumai:

Didingi epochos atstovai teigė, jog mirties bausmė yra beprasmiška. Man atrodo, kad jeigu būtų mirties
bausmė, tai žmonės labiau bijotų galbūt daryti tas nusikalstamas veikas ir tų nusikalstamų veikų būtų
mažiau.

pvz.: Bekarija pasakė , jog mirties bausmė yra nenaudinga, nes ji žmonėms rodo žiaurumo pavyzdį.

4. Kuriems Antropologinės kriminologijos pradininkų Č.Lombrozo (C.Lombroso) ir E.Ferio (E.Ferri)

teiginiams pritariate, kuriems – ne? Kodėl?

Č.Lombrozo teiginiai:

 Nusikalstamas elgesys yra paveldimas. Nesutinku, nes kiek teko matyti per žinias, televiziją tai
dažnai būna, kad žmonės įvaikina vaiką iš nelabai pavyzdingų tėvų, kurie daro nusikalstamas
veikas, bet vėliau tie vaikai auginami normalioje šeimoje ir užauga normalus žmonės, kurie dirba,
normaliai gyvena.
  Nusikaltėliai nuo kitų žmonių skiriasi ne tik vidinėmis, psichinėmis savybėmis, bet ir
išoriniais,fiziniais požymiais. Nesutinku, nes pvz. Jeigu žmogus gymė su žema kakta, stambiu
žandikauliu ir panašiai tai dar nereiškia, kad jisai bus nusikaltėlis. Arba kaip jis teigė, kad
tatuiruočių turėtojai irgi daugeliu atveju yra nusikaltėliai, tai aš manau mūsų amžiuje daugelis
turi tatuiruočių, net ir teisėjai, policininkai todėl tatuiruočių turėjimas tikrai nereiškia, kad
žmogus bus nusikaltėliu.

E.Ferio teiginiai:

 Nusikaltėliai nuo normalių žmonių skyrėsi savo organinėmis ir psichinėmis, paveldėtomis ir

įgytomis savybėmis-ypatinga žmonių giminėms rūšimi. Nesutinku, nes kiek teko matyti per
žinias, televiziją tai dažnai būna, kad žmonės įvaikina vaiką iš nelabai pavyzdingų tėvų, kurie daro
nusikalstamas veikas, bet vėliau tie vaikai auginami normalioje šeimoje ir užauga normalus
žmonės, kurie dirba, normaliai gyvena.

5. Kuo reikšmingi Sociologinės kriminologijos pradininkų – A.Ketlė (A.Quetelet) ir E.Diurkheimo

(E.Durkheim) – darbai?

A.Ketlė nusipelnė tuo, kad savo moksliniais darbais davė pradžią teisės sociologijai. Jis pateikė naują
sąvoką- „polinkį į nusikaltimą“ kaip kai kurių žmonių kategorijos požymį. Pvz. Jis sakė, kad vyrų polinkis į
nusikalstimą daug stipresnis nei moterų, nes moteris daugiau valdo jausmai, joms būdinga gėda ir
kuklumas; be to būdamos fiziškai silpnos, moterys ne visada gali pasinaudoti tomis aplinkybėmis, kurios
palankios nusikalsti. Taip pat jis teigė, kad nusikaltimui turi įtakos ir gyvenimo pokyčiai pvz. Kai žmogus
yra turtingas ir atvirkščiai. Nes nuolat susidurdamas su materialiniu skirtumu, žmogus irgi gali susierzinti
ir nusivilti.

E.Diurheimas pirmas kuris pasakė, kad nusikalstamumas tai visiškai normalus reikšinys, kuris priklauso
nuo kiekvieno gyvenimo sąlygų. Jisai nusikalstamumo priežastis aiškina labai paprastai: kur neužtenka
socialinės kontrolės , ten prasideda anomija.

Anomija- tai visuotiniai pripažintų normų stoka, teisės normų stoka.

Anomijos teorija yra viena iš populiariausių teorijų, kuriuos pagrindus pateikė irgi Diurheimas. Šį teorija
teigia, kad jeigu individas padaro nusikaltimą, tai paaiškinama visuomeninių vertybių susilpnėjimu.
[Anomijos esmę Diurheimas supranta kaip pagrindinę žmogžudysčių bei nusikaltimų socialinę priežastį,
dažniausiai žmogždudysčių įvairove. ]Jis sakė, kad neigiamas elgesys yra normalus, nes jeigu visuomenė
būtų be nusikaltimų, tai reikštų, kad ji tampa pernelyg kontroliuojama. Diurheimas sakė, kad kur vyrauja
socialinė lygybė, ten nusikalstamumas yra nedidelis. Jis neįsivaizdavo pasaulio be nusikaltimų. Vėliau
anomijos teorija pradėjo plėtot vis daugiau ir daugiau kitų kriminologų.

6. Kas iš Radikaliųjų kriminologinių idėjų (K.Markso, F.Engelso) tinka mūsų laikams?

K.Marksas sakė, jog vasltybę reikia aiškinti remiantis ekonominiais, socialiniais santykiais. Sakė, kad
valstybė turi ginti visus piliečių interesus, tačiau jį gina valdančiosios klasės prioritetus.
F.Engelsas pasakė, kad „Socialinės tvarkos negerbimas vis dažiniau pasireiškia-nusikaltimu.“ Jis pabrežė,
kad visuomeninių ir politinių institucijų, visuomeninės ekonominės visuomenės tvarkos keitimas. Jis
įvardinamas kaip viena iš svarbiausių priemonių kovojant su nusikalstamumu.

Tai iš šių kriminologinių idėjų mums tinka:

 Žmogus pirmiausia siekia patenkinti savo materialinius poreikius.

 Kiekvienas stengiasi turėti kuo daugiau turto ir apsaugoti šį turėjimą.
 Privatinė nuosavybė sukūria prielaidas išnaudojimui.
 Socialinė lygybė.