50

PIRMA DALIS

Antras skyrius KRIMINOLOGINIS PAINIMAS. KRIMINOLOGIJOS METODAI

1. ini apie nusikalstamum formos. Kriminologiniai diskursai

Kriminologiniai diskursai
Apie nusikalstamum, nusikaltlius, nusikaltim prieastis ir kovos su jais bdus kalbama jau ne pirm tkstantmet. Nusikalstamumo problemas aptaria ne tik mokslininkai, bet ir praktikai tie, kas rengia ir leidia naujus statymus, rpinasi, kad bt j laikomasi. Nusikalstamumo problemas svarsto ir kiti visuomens nariai. Tai suprantama, nes, tikriausiai, nra mogaus, kuris negalt tapti nusikaltimo auka, ir nra mogaus, kuris nesusidurt su pagunda padaryti nusikaltim. Kai ilgai usiiminjama kokia nors veikla, nusistovi prasti, nuolatiniai veiklos bdai. Daug kas tada vyksta tarsi savaime, ilgai nesvarstant kiekvienam atrodo savaime aiku, kad vienus ar kitus dalykus reikia daryti btent taip. Jauiama, kad tai yra natralus, prastas, normalus, savaime aikus elgesio bdas. Lygiai taip yra ir svarstant nusikalstamumo problemas. Per imtus ios problemos egzistavimo met nusistovjo prastiniai jos svarstymo bdai. Kiekvienas, kas aptarinja reikin su draugais arba kolegomis, i anksto ino, kokie klausimai bus keliami, kokie bus atsakymai, kokie argumentai bus pateikti ir kokie i j pasirodys svarbs.

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

51

Toks nusistovjs problem svarstymo bdas socialiniuose moksluose vadinamas diskursu. Diskurso svok ir pagrindines jo analizs idjas, kaip inome, ikl prancz kalbininkas F. de Saussure'as pltodamas struktrins semiotins analizs principus, bei pltojo kiti prancz mokslininkai: J. Lacanas, M. Foucault, J. Derrida, J. Kristevas. Jie apra ir analizavo vairiausius visuomenje egzistuojanius diskursus. Pavyzdiui, M. Foucault apra, kaip istorikai pltojosi beprotysts diskursai bdai kalbti ir galvoti apie beprotyst. Inagrinjs vairiausius raytinius altinius, jis parod, kad viduramiais beprotis nebuvo laikomas pavojingu mogumi. Atvirkiai, mons buvo link manyti, kad tai vidin imintis. Dvyliktame amiuje apie beprotyst pradta kalbti kaip apie lig1. M. Foucault taip pat nagrinjo, kaip istorikai keitsi kitokie (politikos, ekonomikos, teiss) diskursai. Vienu metu visuomenje gali egzistuoti vairs t pai problem diskursai. Nusikalstamum analizuoja mokslininkai (teisininkai, kriminologai, istorikai), diskutuojama spaudoje, apie j kalba mons, aptarindami kok nors vyk ar tiesiog dl to, kad ta tema sudomino visus. Kiekviena i t moni grupi tai daro savaip. T pai moni diskursai irgi gali skirtis tai priklauso nuo situacijos ir pokalbio tiksl. Ikilminga retorika apie nusikalstamum, kuri galima igirsti i auktos tribnos, ir t pai moni kasdien kalba aptariant konkreias praktines problemas gali gerokai skirtis. Skiriasi pirmiausia vartojamos svokos. Mokslininkai kalba apie nusikalstamum, nusikaltlius, nusikaltimo motyvus, socializacijos disfunkcijas. Senuts, aptarinjanios nusikaltimus, vartoja visai kitus odius nusikaltlius jos vadina banditais, o aplinkybes, paskatinusias padaryti nusikaltim, jam ujo noras. Apie socializacijos negeroves jos kalba, kad eima visai neiri ir pan. Vartojamos tokios skirtingos svokos, kad mokslinink kalba senutms gali bti visikai nesuprantama. Skirtinga yra ir diskurs logika taisykls, kuri laikydamiesi diskurso dalyviai patikslina svokas, formuluoja sakinius, daro ivadas. Vienais bdais skaitytojus bando tikinti urnalistas, raantis ar kalbantis apie nusikalstamumo problemas, kitais du profesionalaitardytojai, aptariantys tas paias problemas, dar kitais vienas kit bando tikinti du kriminologai. Vieno diskurso logikos taisykls gali visikai netikti kitam diskursui. Ypa svarbi diskurso charakteristika dalyk, kuriuos reikia rodinti, ir savaime aiki dalyk santykis. Tardytojai arba teisjai, kurie kalba nusikalstamumo temomis, sitikin, kad visi mons bijo kriminalins bausms ir vengia jos. Jiems tai savaime aiku, kadangi niekas nra prieas pats sau. Abejons, ar i ties taip, jiems kelia tik nuostab. Tuo tarpu nusi1

Dictionary of Sociology. London, 1994. P. 119.

52

PIRMA DALIS

kaltli grupei, kalbaniai ta paia tema, tai toli grau nra savaime aiku. ios grups nariai didiuojasi chodki (buvimo laisvs atmimo vietose) skaiiumi. Ir vienu, ir kitu atveju, i tema net neaptarinjama, nes tiesiog nra moni, kurie tuo abejot. Svarbus diskurso bruoas yra fakt ir j savybi, kurias diskurso dalyviai turi omenyje aptarindami diskurso problem, visuma. Kalbdamos apie banditus senuts turi omenyje vietinius chuliganus. Policijos pareignams nusikaltliai pirmiausia vagys, su kuriais jie daniausiai susiduria. Televizijos diskurse iuo odiu, tikriausiai, pirmiausia bt vardijami udikai arba mafiozai. Taigi diskursai labai vairs. Jie gali bti visai neutrals vienas kito atvilgiu, pavyzdiui, senuts nediskutuos apie nusikalstamum su kriminologais, nes ios diskusijos tiesiog bt beprasms. Kiekviena grup apie tuos paius dalykus kalba kitokia kalba, vadovaujasi kitokia logika, vartodama tuos paius odius omenyje turi kitus dalykus, kitaip sivaizduoja gyvenim (kokie dalykai atsitinka daniau, kokie reiau, kas gali vykti, o kas maai tiktina), mones (ko mons paprastai nori ir ko bijo, kas jiems svarbu ir kas nesvarbu). Aiku, kiekviena i t grupi veriau linkusi bendrauti su savais. Manoma, kad toks bendravimas produktyvesnis. Bandydamos diskutuoti skirtingos grups patekt kebli padt, nes tekt i naujo apgalvoti mstymo ir kalbjimo bdus, kurie jau seniai abiem alims prasti ir natrals. Diskursai gali bti ir konfliktiniai, net prietaraujantys vienas kitam. Daugum sprendim ukertant keli nusikalstamumui priiminja ne kriminologai, o politikai, visuomens atstovai, vairi lygi pareignai. J sprendimai atspindi j logik, prastus mstymo bdus, poirius visuomen ir gyvenim. Taigi nemanoma suprasti j reakcijos nusikalstamum nesuvokiant j diskurs kalbjimo ir mstymo apie nusikalstamum bd. Diskursai yra prizm, per kuri irima ir kriminologijos bei kit nusikalstamum studijuojani moksl ivadas. Viena i svarbiausi klii, trukdanti i moksl ivadas pritaikyti gyvenime, yra tai, kad io mokslo diskursas skiriasi nuo studijuojani ar kriminologijos inias taikani asmen diskurso. Diskurs apie nusikalstamum visuomenje gana daug. Jie vairs, kaip vairs ir mons. Taiau vis dlto pabandykime suskirstyti (aiku, santykinai) juos dvi grupes sveiko proto ir mokslinius.

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

53

Sveiko proto kriminologiniai diskursai

Aptarsime kai kuriuos sveiko proto diskurs ypatumus. Gyvendamas visuomenje mogus turi susidaryti nuomon vairiausiais klausimais. Jam reikia suvokti, kas yra visuomens egzistavimo pagrindas, kokie yra ir kaip vairiausiose situacijose elgiasi mons ir kita. visus tuos klausimus taip pat bando atsakyti socialiniai mokslai. Sakykime, psichologija ipltoja asmenybs ir psichini proces teorij, socialin psichologija nagrinja moni santykius, sociologija visuomens struktr. Taiau paprastas mogus, nestudijavs i moksl, su iomis gyvenimo apraikomis susipasta pats. Jo vadovlis jo asmenin patirtis ir diskursai, kuriuose dalyvauja. Aiku, kad tokiu bdu susiformavs atskir moni ir visuomens suvokimas gerokai skiriasi nuo mokslinio. Tas kasdienes paprasto mogaus inias apie visuomen ir aplinkinius mones buvo prasta vertinti kaip primityv mokslini ini variant. Kasdiens inios buvo suprantamos tiesiog kaip nemokyto mogaus inios. veikti i nuostat pirmasis savo darbuose paband D. Lockas, vliau W. Windelbrantdas ir H. Rickertas. Jie pirmieji parod, kad atskir visuomens nari socialins inios yra ne primityvus suvokimas, bet ypatinga ini atmaina. Sistemingai panagrinti io pobdio inias pirmasis paband M. Scheleris. Jo knyga taip ir vadinasi ini atmainos ir visuomen. ini sociologijos problemos (1926). Jis tikinamai parod, kad atskiras mogus turi galvoje vis visuomen, ir atskleid, koks sudtingas yra santykis tarp atskiro mogaus ir jo etoso (aplinkos, kultros). K. Mannheimas pirmasis pradjo vartoti svok socialinis painimas ir nagrinjo socialinius mechanizmus, kurie sukelia io painimo ikraipymus ir klaidas. R. Mertonas aptar individo socialini ini form. Tai socialini situacij paveiksliukai, kuriuos susikuria kiekvienas mogus remdamasis socialinmis iniomis. Toks socialinio pasaulio vaizdis determinuoja individo elges. R. Mertonas parod, kad elgdamasis taip, kaip sivaizduoja paveiksllyje, mogus patvirtina j (savaime isipildanios pranaysts). H. Marcuseas ir T. Adorno nagrinjo individuali socialin smon kaip valstybs, valdios, vyraujanios ideologijos poveikio subjekt. Tsdamas i tyrim krypt J. Habermasas ikl dabartinio ini pasaulio suskilimo" idj. Jo nuomone, besipltojant supertechnologijoms, vis labiau biurokratjantis modernusis pasaulis neivengiamai suskyla. Modernios visuomens santykiai (J. Habermasas vadina juos sistema) atsiskiria nuo gyvenimikojo pasaulio, t.y. paprast moni realaus pasaulio, kuriame susiformuoja

54

PIRMA DALIS

savas, besiskiriantis nuo oficialaus mokslo, kasdieni ini pasaulis, bet sistema atakuoja j ir stengiasi istumti i gyvenimo ir moni smons. Tyrinti kasdienes inias paskatino psichologai, ir ypa socialins psichologijos atstovai.

2. Mokslins inios apie nusikalstamum. Mokslinio kriminologinio painimo ypatumai

Mokslinis painimas
Kriminologija mokslas apie nusikalstamum. Jo tikslas suteikti ini apie nusikalstamum apskritai, jo struktr, dinamik, prieastis. Btent ini stengiams gyti studijuodami kriminologijos kurs, btent ini mums reikia sprendiant vairiausias su nusikalstamumu susijusias problemas. Taiau norime ne bet koki, o kokybik ini. Kriminologija, kaip ir kiti mokslai, siekia nustatyti ties apie savo objekt nusikalstamum ir visuomens reakcijas j. Nustatyti ties apie tikrov, gauti apie j informacijos yra kiekvieno painimo tikslas. Ne tik mokslas, bet ir menas, literatra siekia to paties. Mokslinis tiesos painimas skiriasi pirmiausiai tuo, kad jo siekiama laikantis tam tikr aiki ir pastovi taisykli. Kai mokslininkas k nors teigia, jis turi sugebti paaikinti, kodl taip teigia ir kodl sitikins, kad teiginys teisingas. Tai darydamas mokslininkas nurodo taisykles, kuriomis vadovaudamasis atskleid savo teigin ir rod jo teisingum. Mokslikai rodytu teiginiu gali remtis kitas mokslininkas. Jam jau nereikia io teiginio rodinti i naujo. Jis gali eiti toliau, remdamasis jau rodytais dalykais ikelti ir rodyti vis naujus dalykus. Mokslo raida yra jimas nuo pagrindimo prie pagrindimo. Tik remiantis jau rodytais dalykais galima eiti pirmyn. Kai Niutono paklaus, kaip jis padar tokius reikmingus atradimus, jis atsak: a galjau irti toli priek, nes stovjau ant milin pei. ie milinai Niutonui buvo mokslininkai, kurie dirbo iki jo ir kuri darbais ir atradimais jis rmsi. Kriminologai visikai sutaria, kad mokslas turi bti pltojamas laikantis aiki, pagrst ir pastovi taisykli. Tos taisykls vadinamos moksliniais metodais, o j visuma metodika (arba metodologija).

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

55

Kriminologinio painimo etika

Toli grau ne visada lengva patikslinti, ar i tikrj laikomasi mokslo metodikos reikalavim. Sakykime, labai sunku pakartotinai apklausti imtus arba tkstanius moni, norint sitikinti, ar kriminologin apklausa buvo atlikta tinkamai. Nelengva i naujo inagrinti imtus arba tkstanius fakt, kuriuos inagrinjo kriminologas kurdamas savo teorij. Neretai tenka pasitikti, kad kriminologas siningai, profesionaliai atliko tyrim. Tai jau mokslins etikos sritis. Be metodikos (metodologijos) reikalavim, kriminologui keliami taip pat ir doroviniai. Tai reikalavimai, kuri turi laikytis vertas pagarbos ir pasitikjimo kriminologas. Juos galima suformuluoti taip: Bk siningas! Niekada nemanipuliuok tyrimo rezultatais! Nebk dogmatikas! Bk tikslus! Venk prietar! Vartok tik aikius ir vienareikmius terminus ir simbolius! Gerbk faktus. Jie yra aukiausia iuolaikinio mokslinio painimo apeliacin instancija!1. ie reikalavimai yra tyrintoj, kurie atlieka socialinius tyrimus, profesini etikos kodeks dalis2.

Kriminologinio painimo dilemos. Pasirinkimas: empirinisanalitinis arba nomotetinis painimas

Kalbjome, kad, atlikdamas tyrim bei apibendrindamas jo rezultatus, kriminologas turi laikytis griet, vienareikmi taisykli. Taiau nra susitarta, kokios tai turi bti taisykls. Daniausiai taikomi du empirinisanalitinis (jis dar vadinamas kritiniuracionaliuoju) ir prieingas nomotetinis metodas3. Empirinisanalitinis painimas. Svarbiausia painimo taisykl, kuria vadovaujamasi taikant pirmj metod painimas turi remtis duomenimis, kuriuos galima stebti tiesiogiai arba netiesiogiai. Sakykime, labai nesunku suinoti, koks byl skaiius tam tikrame regione galima nueiti teism ir tas bylas pamatyti, suskaiiuoti, kiekvien paimti rankas. Sunkiau nustatyti nusikaltlio intelekt jo negalima stebti tiesiogiai. Taiau mes j galime stebti netiesiogiai, pavyzdiui, panaudoti intelekto test. Svarbs reikalavimai yra intersubjektyvizmas ir galimyb verifikuoti teiginius. Tai reikia, kad kitas mogus (kitas specialistas) pakartotinai atliks
1 2

Kaiser G. Kriminologie. Heidelberg: Mller Verlag, 1996. S. 33. Reynholds. Ethics and social science research. 1982. Apendics 1. 3 Kaiser G. Kriminologie. Heidelberg: Mler Verlag, 1996. S. 32.

56

PIRMA DALIS

tuos paius mokslinio painimo veiksmus gaus tuos paius rezultatus (arba, kas dar svarbiau, gals juos paneigti). Sakykime, vienas tyrjas nustat, kad mieste N. buvo ikelta tam tikras skaiius byl, kitas tyrjas gali nueiti t pai staig ir patikrinti, ar i tikrj yra tiek byl. Nomotetinis (fenomenologinishermeneutinis) painimas. is poiris atsirado veikiamas istoriografini metod. Jis remiasi prielaida, kad kiekvienas atvejis (sakykime, nusikaltimas) ir kiekvienas mogus (sakykime, nusikaltlis) yra labai individualus ir nepakartojamas. Maa to, labai skirtingos yra ir slygos (istorins, geografins, ekonomins), kuriomis kiekvienas i j gyvena. Dl to iskirdami ir apraydami (kad ir labai tiksliai) tik atskirus mogaus bruous, mes prarandame pai svarbiausi informacij apie j. Galime, pavyzdiui, tiksliausiai vertinti tam tikro mogaus intelekt, atskleisti jo charakterio bruous, nustatyti jo ami, eimin padt, pomgius ir vis dlto negalsime jo visikai suprasti, nesuvoksime jo slapiausi mini, nesuinosime, kaip jis mato pasaul, nenumatysime, kaip jis pasielgs vienu ar kitu atveju. Taigi daugiausiai galimybi suprasti kit mog teikia bandymas patekti jo padt. Turime labai gerai suprasti mog ir padt, kurioje jis yra, pasijusti jo kailyje, pairti jo gyvenim jo paties akimis, tik tada galime suprasti, kodl buvo pasielgta taip arba kitaip. Aiku, iuo atveju i dalies atsisakoma intersubjektyvizmo reikalavimo. Bandantis atsidurti nusikaltlio vietoje mogus gali suvokti aplinkybes vienaip, o nusikaltlis visikai kitaip, sunku bus suprasti, kas teisus. Dl to io painimo metodo alininkai kartais net bando teigti, kad tai ir nesvarbu: svarbiau turti idj, nei inoti ties1.

Painimo bd tarpusavio prietaravim altiniai

Ginai dl painimo bd iplaukia i objekto, kur studijuoja kriminologija (ir kiti mokslai apie mog). Nusikaltimas yra mogaus poelgis. Norint suprasti, kodl nusikaltimas buvo padarytas, turime suprasti individo jausmus, mintis, poreikius, jo praeit ir ateities planus. mons labai skiriasi nuo objekt, kuriuos tiria gamtos mokslai (fizika, chemija, geologija, astronomija ir kt.). Gamtos reikinius galime pakankamai tiksliai apibrti. Pavyzdiui, analizuodami Archimedo dsn galtumme apibrti, kas yra skystis, k reikia plaukti bei istumti. Apibrimo bdai, kuriuos taikysime, aikiai idstyti logikos vadovliuose. Pavyzdiui, apibrdami, kas yra
1

Kaiser G. Kriminologie. Heidelberg: Mler Verlag, 1996. S. 32.

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

57

skystis, sakysime: tai yra mediaga, kuri pasiymi tokiomis esminmis savybmis: ... ir toliau paminsime tas savybes. Tai yra gerai inomas apibrimas gimine ir riniu skirtumu1. Panaiai apibrtinos ir kitos svokos. Nomotetinis painimas. Sunkiau yra apibrti veiksnius, kurie pastmjo pavyd vyr nuudyti savo mon. Visi gerai supranta odi siutulys, a pajutau diaugsm, tapau piktu ir gudriu vrimi turin. Taiau juos suvokiame ne remdamiesi tiksliu i reikmi apibrimu (kaip tai bna gamtos moksluose), o savo asmenine patirtimi. Kiekvienas i ms ino, kas yra siutulys, diaugsmas, pagiea, nes ne kart tai igyveno, tik, prieingai nei anksiau mint gamtos mokslo svok, i nemanoma apibrti. Jas geriausiu atveju galime tik aprayti, papasakoti apie tuos jausmus kitam mogui. Ir tas mogus supras, tik jei pats igyveno kak panaaus. Jis i svok susies su savo igyvenimais. Aiku, sunku tiktis, kad du skirtingi mons od siutulys supras visikai vienodai, nes skirtingi mons t pai bsen igyvena labai skirtingai. Kriminologijoje daug svok, kuri turinys yra ir dar ilgai bus diskusij objektas. Sakykime, svoka deviantinis (nukrypstantis nuo normalaus) elgesys. Bet kas yra norma? Nelengva rasti du sociologus, psichologus, kriminologus ir netgi medikus, kurie visikai sutaria iuo klausimu2. Samprotaujant apie nusikalstamum danai vartojamos nevisikai apibrtos svokas. Neabejojama, kad jeigu vyras tyia nuauna mon, tai yra tyinis nuudymas. Bet k tiksliai reikia tyia, kur yra tiksli riba tarp tyia ir netyia? Kokie nusikaltlio jausmai, mintys, sprendimai udant veria teigti, kad nusikaltimas padarytas tyia? Taigi riba tarp dviej svok yra labai plati ir neaiki. Tokios pat neaikios yra ir svokos nuudymas ribos (mogus mir nuo nusikaltlio veiksm tuoj pat, po valandos, dienos, mnesio, pusmeio, met kur baigiasi sunkus kno sualojimas ir prasideda nuudymas?). Tokios pat intuityvios ir netikslios yra dauguma kit kriminologijos svok3.

r.: Plekaitis R. Logikos vadas. Vilnius, 1978. P. 114. Smulkiau r.: . . . . 1986. . 9, 7782. 3 Toki svok taikymas nra vien kriminologijos ypatyb. statymas noriai taiko vadinamsias vertybines svokas (r.: Bielinas E. Kvalifikuota nusikaltim sudtis // Teiss apvalga. 1990. Nr. 3. P. 9.). Anot jo, beveik 24 proc. kvalifikuojani poymi yra vertinamieji poymiai.
2

58

PIRMA DALIS

Koks yra empirinioanalitinio ir nomotetinio painimo santykis?

Viena vertus, galima tikti, kad tik iandien dar nesugebame tirti mogaus ir jo elgesio taip pat objektyviai ir tiksliai kaip gamtos objekt, kad tai laikinas reikinys. Kad tai, kas nemanoma iandien, taps manoma rytoj, kad tolesn socialini moksl raida leis sprsti i problem vis skmingiau. I tikrj sociologijos, psichologijos, ekonomikos istorija teikia mums nemaai spding pavyzdi, kad reikiniai, kurie atrod esantys u empirinio tyrimo ribos, vliau buvo skmingai tiriami. Ateities terminologija remsis empiriniuanalitiniu painimu. Galima laikytis prieingos nuomons ir teigti, kad susiduriame ne su laikinais, o su esminiais sunkumais, kad pati dvasins sferos specifika i esms apriboja verifikavimo procedr taikym. Galima vadovautis argumentais, kad tiek dabar, tiek ateityje nusikaltlio (ir kiekvieno kito mogaus) elges galsime suprasti tik lind jo kail, irdami jo akimis. Grkime prie pateikto pavyzdio (pavyduolis, nuuds savo mon). Vienintelis bdas suvokti tikruosius pavyduolio elgesio motyvus atsidurti jo vietoj, pairti visk jo akimis. Tik taip galima suprasti, k iuo atveju reikia siutulys, diaugsmas, pagiea ir apskritai kiekviena mintis bei poelgis. Dabartinis vokiei filosofas H. G. Gadameras rao, kad mokslai apie dvasi suartja su tokiais painimo bdais, kurie yra u mokslo rib. Tai tokie painimo bdai, kuriuose tiesa irykja be verifikacijos metodologini mokslo priemoni1. is teiginys labai svarbus, nes skatina visikai kitok tyrintojo elges. Sakykime, kad mes pasirinkome empirinanalitin painimo bd. Tikime, kad mogus, jo vidinis pasaulis turi bti tiriamas objektyviai ir kad turime visomis igalmis siekti btent tokio painimo, tik visa problema yra tai, kad mes dar nesugebame objektyviai tirti mogaus elgesio (nors jis turi bti taip tiriamas). Jeigu mes tikime visais iais dalykais, tai veria mus atsisakyti tirti dalykus, kuri negalime tiesiogiai arba netiesiogiai stebti, netgi jeigu esame sitikin, kad tie dalykai labai svarbs. Mes tirsime tik tai, k galime stebti, tiksliai fiksuoti ir matuoti. Jeigu laikoms prieingos nuomons (mogus visikai kitoks tyrimo objektas nei gamtos objektai), stengsims j painti specifiniais bdais, t.y. sieksime subjektyviai suprasti, netgi jei neturime galimybi jo tiesiogiai itirti. Pasirinktas tyrimo metodas lemia renkamos informacijos pobd. Taikydami empirinanalitin metod rinksime objektyvius duomenis, kuriuos galime patikrinti. Sieksime sukonkretinti abstrakias svokas ir nesigilinsi1

. . . : , 1992. . 39.

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

59

me teiginius, kuri negalime konkretizuoti, sieti su empiriniais, stebimais dalykais. Pasirink kit nomotetin painimo metod jau nesieksime visuotinumo ir tikslumo. Geriau visapusikiau suprasti vien mog negu pavirutinikai daug moni. Todl vietoj visuotini apklaus taikomas giluminis interviu, nebandoma rinkti objektyvi fakt apie mog, o stengiamasi patekti jo padt. Daniausias taikomas dalyvaujantis stebjimas, kai tyrintojas daug laiko praleidia su mogumi, kartu dirba ir linksminasi. Pagaliau vietoj formalizuot duomen (pvz., atsakant anketos klausim galima pasirinkti tik vien i anketoje pateikt atsakymo variant) naudojami neformalizuoti (mogus skatinamas kalbti taip, kaip jam nortsi). Kok painimo bd geriau pasirinkti? Daugelis tyrintoj daniausiai vietoj ar/ar pasirenka ir/ir. Tyrinjant stengiamasi derinti abu metodus. Tiriant nusikaltimus, nusikaltlius pirmiausia stengiamasi suprasti, bandyti aikiai sivaizduoti j padt ir j akimis pavelgti gyvenim. Tokiu atveju sugebsime dar tiksliau taikyti nomotetinius metodus, tiksliau pasirinksime, k ir kaip reikia tirti. Tas monikas poiris leidia tiksliau atrinkti tyrimo objekt, suformuluoti hipotezes bei parengti visuotinio tyrimo metodus. Jeigu mes gerai suprantame, sakykime, nepilnameius nusikaltlius, gerai juos pastame, sugebame pamatyti pasaul j akimis, sugebsime visuotins anketos klausimus suformuluoti taip, kad nepilnametis mus teisingai suprast ir nort atsakyti. Dl to turime daugiau pagrindo tiktis, kad ms visuotinio tyrimo rezultatai bus gana patikimi. Taiau gavus tuos rezultatus mums vl reiks grti prie nomotetini tyrimo bd. To reikia norint tiksliai interpretuoti tyrimo rezultatus. Maa nustatyti kokius nors, kad ir labai tikslius, faktus apie nusikaltl ir nusikalstamum. Labai svarbu suprasti, kaip juos suvokia pats nusikaltlis. Pavyzdiui, remiantis statistikos duomenimis, galima teigti, kad mons, nuteisti laisvs atmimo bausme, daniau daro pakartotinius nusikaltimus. Galima rodyti, remiantis tais paiais statistikos duomenimis, kad didiausi tak tam turi kaljimo subkultra kaljime daug asociali asmenybi ir vyrauja teigiamas poiris nusikaltim darym. Taiau to nepakanka. Svarbu yra vairiapusikai suvokti t kaljim pakliuvus mog, jo padt, jo nerim, baim, nor sulaukti aplinkini paramos. Turime sivaizduoti, kaip atsitinka, kad priimdamas antisocialinius sprendimus individas pradeda jaustis vis saugesnis ir stipresnis. Empirinisanalitinis ir nomotetinis metodai tarsi papildo vienas kit. Dar grietesnius reikalavimus kelia vadinamoji feministin teorija. Jos atstov nuomone, gerai, kad tyrjas stengiasi suprasti tiriamus mones, bet to nepakanka. Geriausiai nomotetinio tyrimo duomenis gali vertinti patys

60

PIRMA DALIS

tiriamieji. Taigi btina, kad tyrime dalyvaut ir patys tiriamieji ir teisingai paaikint tyrimo rezultatus.

Kriminologinis painimas ir postmodernizmas

Svarstydami, koks painimo metodas geresnis ir koki painimo taisykli laikydamiesi greiiau nustatysime ties apie nusikalstamum, visa laik vadovavoms idja, kad ta iekoma vienintel tiesa egzistuoja. Kaip gi mes sivaizduojame t ties? Tikriausiai, kaip kakok teigin apie nusikalstamum. Btent prie jo turi mus atvesti empirinisanalitinis ar nomotetinis metodas arba kakoks j derinys. Nustat t teigin, galime ramiai judti toliau. Taiau ar toks teiginys i tikrj egzistuoja? Vienas i moksl apie mog ir visuomen ypatum yra tai, kad ir tinkamai nustatyta tiesa po kiek laiko pasirodo netiksli ir j pakeiia kita tiesa. Dar viena svarbi i moksl ypatyb yra tai, kad daniausiai t pat reikin galima paaikinti i vairi teorij pozicij ir visi paaikinimai yra vienodai teisingi. Daniausiai atrodo, kad tai laikinas reikinys, kad dar truput palaukus viena i teorij pasirodys teisingiausia. Taiau atidesn moksl apie mog ir visuomen istorijos analiz parodo, kad teorij gausa ioje srityje yra nuolatinis ir normalus reikinys. Viena takingiausi dabartini painimo ideologij postmodernizmas kaip tik ir teigia, kad vienos tiesos, kuri bt galima surasti taikant painimo metodus, nra. Yra daug ties apie kiekvien objekt. Kiekvienas mogus ir geras, ir blogas, ir protingas, ir kvailas, ir stiprus, ir silpnas priklauso nuo to, i koki pozicij j vertinsime. Tiesa yra tiesa tik neperengiant tam tikros teorijos ar tam tikro painimo metodo rib. Jeigu taip, tai klausimas, koks metodas geriausias, neturi jokios prasms. Kiekvienas geras, kiekvienas atveda prie savos tiesos. Jeigu pritariame iam poiriui, tai svarbiausia, k turime inoti apie kiekvien fakt arba kriminologin ivad kaip ji buvo gauta. Tik informacija apie gavimo bd ir teorij, kuria buvo remiamasi, leidia suprasti kiekvien teigin. Pavyzdiui, informacija, kad nusikalstamumo lygis ms alyje yra vienoks ar kitoks, pats savaime nieko nereikia ir nieko mums nesako apie nusikalstamum. I tikrj jis reikia tik tai, kad vidaus reikal institucij statistikos padaliniai vadovaudamiesi inybine instrukcija bei tiesioginiais ir netiesioginiais vadov nurodymais ufiksavo tok i kit policijos padalini (kriminalins policijos, ONTE ir kt.) gaut byl skaii. iek tiek pasikeitus instrukcijai ir vadovybs politikai tas skaiius pasikeis. Taiau nei vienu, nei kitu atveju netursime pagrindo teigti, kad vienas i j yra teisingas, o

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

61

kitas ne. Taigi kiekvienas i j turi tam tikr prasm tik kartu su jo teoriniu ir netgi buitiniu kontekstu.

3. Empiriniai duomenys kriminologijoje. J pagrindiniai altiniai

Kriminologija yra pozityvus (ne normatyvinis) mokslas. Ji tyrinje tikrov renka duomenis apie tikrov ir jais remdamasi daro ivadas apie j. Kokiais metodais tuos duomenis kriminologijai renka? Kas yra kriminologiniai duomen rinkimo metodai? Nra joki speciali kriminologini duomen, tai yra toki, kurie bdingi tik iam mokslui. Kriminologija integruojantis mokslas. Taigi natralu, kad ji taiko vairiausi kit moksl tyrimo metodus. Vargu ar galima numatyti, kokie tyrimo metodai gali, o kokie negali bti naudingi kriminologijoje. Turint omenyje integruojam kriminologijos pobd, logikiausia kriminologijos metodus bt skirti pagal mokslus, kuriuos kriminologija integruoja: sociologinius, psichologinius, ekonominius ir kitus. Vadovaudamiesi tuo paiu principu galtumme skirti ir duomenis, kurie gaunami taikant tuos metodus. Taiau ir tie mokslai nedaug tesiskiria pagal tai, kokius metodus jie taiko. Labiausiai paplits sociologijos metodas anketa, taiau j plaiai taiko ir psichologai, ir ekonomistai, ir pedagogai. Testai ir testavimas siejami su psichologija, taiau jie jau seniai tapo ir pedagogo, ir sociologo darbo rankiu. Dokument analiz vienas svarbiausi istorijos mokslo metod, taiau ir sociologai, ir psichologai, ir pedagogai, ir ekonomistai siekia papildyti savo tyrimus dokument analize. Taigi jau senokai susidar bendras socialini moksl instrumentarijus. Panagrinkime socialini moksl metodus, kurie daniausiai taikomi kriminologiniams duomenims gauti. Bendras vis metod ypatumas yra tai, kad kiekvien kart mes darome kok nors darb. ios veiklos rezultatas yra vienokie ar kitokie duomenys. Baig darb mes jau netyrinjame tikrovs, o analizuojame gautus duomenis. Kiekvienu atveju kokie nors sumetimai (kartais teisingi, o kartais ne) leidia mums teigti, kad ms duomenys taip tiksliai reprezentuoja tikrov, kad gali (bent ms tyrimo tikslams) j atstoti. Btinyb tirti ne pai tikrov, o j atstojanius duomenis visada kl mokslininkams nerim.

62

PIRMA DALIS

Vienas i aktyviausiai diskutuojam klausim kokius reikalavimus turi atitikti duomenys, kad i tikrj reprezentuot tikrov ir tikt moksliniam painimui (r., pvz., 1 lentel).
1 l e n t e l . Kriminologins informacijos reikalavimai (pagal J. Bluvtein1)

Informacijos reikalavimai Isamumas Tikrumas Operatyvumas Vienareikmikumas Kompleksikumas

Reikalavim turinys Informacija turi atspindti pagrindines, esmingiausias tiriam objekt savybes Informacij turi atitikti faktai Informacija turi bti gauta laiku, kad galima bt panaudoti svarbiems sprendimams priimti Neturt bti pateikta vartojant dviprasmikas svokas Reikinys turi bti vertintas vairiapusikai, btina isiaikinti i pirmo vilgsnio visikai skirting fakt ryius ir tarpusavio priklausomyb, surasti bendrybi ten, kur, atrodyt, egzistuoja tik daug vienas nuo kito izoliuot reikini

Apvelkime pagrindinius kriminologini duomen gavimo bdus.

Dokument analiz
Tai daniausiai vairiausio pobdio dokumentai, kurie atsirado kriminalins justicijos veikloje: veiklos ataskaitos, patikrinimo aktai, protokolai, paymos ir kita. T dokument autoriai kriminalins justicijos pareignai. Visuose iuose dokumentuose oficialiai fiksuojami tam tikri momentai, faktai, vykiai. Daniausiai nagrinjamas dokumentas yra baudiamoji byla. I tikrj byloje kaupiami dokumentai ir vairs duomenys, parodantys ne tik nusikaltim bei nusikaltl, bet ir vis bylos eig. Taigi baudiamosios bylos analiz leidia kompleksikai, visapusikai suinoti tiek apie nusikaltim, tiek apie visuomens reakcij j. Daniausias dokument analizs bdas yra vadinamasis anketavimas. Anketa iuo atveju sraas klausim, kuriuos stengiantis atsakyti ir iekoma byloje duomen.

Bluvteinas J., Justickis V. ir kt. Kriminologija. Vilnius: Pradai, 1994. P. 103106.

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

63

Sakykime, jeigu tyrj domina nepilnamei traukimas nusikalstam veikl, tai vartant baigt byl (paprastai tai labai storas dokument rinkinys) iekoma atsakym iuos klausimus: ar nusikaltimas buvo grupinis; ar grupje dalyvavo nepilnamei; kokios j socialinsdemografins charakteristikos; ar yra duomen, kad jie buvo traukti suaugusij ar suaugusiojo; kokie traukusiojo socialiniaidemografiniai bruoai; koks trauktojo ir traukusiojo amiaus skirtumas (pvz., gali bti, kad vienas tik prie por dien iki nusikaltimo tapo pilnameiu, o kitam liko tik pora dien iki pilnametysts taigi formaliai nepilnamet trauk suaugusysis, bet i tikrj tai bendraamiai); nusikaltimo aplinkybs ir pobdis; ar buvo ikeltas kaltinimas dl nepilnameio traukimo; ar buvo suaugusysis pripaintas kaltu; kokia bausm jam buvo paskirta. Tokiu bdu ianalizav tam tikro regiono bylas gauname verting kriminologin informacij, rodani, kokiais bdais nepilnameiai traukiami daniausiai, kokiems nusikaltimams padaryti jie panaudojami, kokie nepilnameiai traukiami (socialinsdemografins charakteristikos), kas traukia (socialinsdemografins traukianij charakteristikos).

Oficialioji statistika, jos esm. Poirio oficialij statistik raida

Kriminologin statistika tai tam tikra dalis informacijos apie nusikalstamum, su juo susijusius reikinius bei nacionalins kriminalins justicijos veikl. Pavyzdiui, Lietuvos statistikos departamentas kasmet leidia statistikos rinkin Nusikalstamumas ir teissaugos institucij veikla. 2001 m. ileistame leidinyje surinkti 2000 m. nusikalstamumo ir kriminalins justicijos veiklos duomenys. Oficialioji kriminologin statistika sudaryta remiantis io leidinio duomenimis. Galime matyti, kokio pobdio informacija paprastai spausdinama iame ir panaiuose leidiniuose. Be pateikt duomen, paprastai skelbiami duomenys apie kalintuosius laisvs atmimo staigose, nusikaltim aukas ir kitokia informacija. Lietuvikas kriminalins statistikos rinkinys pagal apimt vienas kukliausi tik keliasdeimt puslapi. Vokikas tokio pobdio leidinys Polizeiliche Kriminalstatistik yra daugiau kaip 250 puslapi ir pateikiama daugiau kaip imtas lenteli1.
1

Polizeiliche Kriminalstatistik. Bundeskriminalamt:Wiesbaden, 1998.

64

PIRMA DALIS

Oficialioji kriminologin statistika1 UREGISTRUOTI IR INAGRINTI NUSIKALTIMAI Pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai Policijos darbuotojai Policijos struktra 1999 m. pradioje Lietuvos auktj mokykl studentai, studijuojantys teiss mokslus Auktesnij policijos mokykl studentai Nusikaltim skaiiaus dinamika Uregistruoti nusikaltimai Nusikalstamumas 1998 m. Uregistruoti nusikaltimai pagal j sunkumo laipsn Nusikalstamumas mieste ir kaime Nusikalstamumas didiuosiuose Lietuvos miestuose Uregistruoti kriminaliniai nusikaltimai vieose vietose Uregistruoti nusikaltimai pagal pasiksinimo objekt Uregistruoti ir iaikinti nusikaltimai pagal kai kurias nusikaltim ris Uregistruoti ir iaikinti nusikaltimai Asmen, nusikaltusi pakartotinai, padaryti nusikaltimai Grupiniai nusikaltimai Neblaivi asmen padaryti nusikaltimai Narkoman padaryti nusikaltimai Nepilnamei padaryti nusikaltimai Nepilnamei padaryti nusikaltimai pagal nusikaltim ris ASMENYS, PADAR NUSIKALTIMUS Iaikinta asmen, padariusi nusikaltimus Asmenys, padar nusikaltimus Asmen, padariusi nusikaltimus, amius Asmen, padariusi nusikaltimus, uimtumas Darbingo amiaus nedirbantys ir nesimokantys asmenys, padar nusikaltimus Moksleiviai ir studentai, padar nusikaltimus Iaikinta nepilnamei, padariusi nusikaltimus Nepilnameiai pagal padaryt nusikaltim ris NUSIKALTIM IR KIT TEISS PAEIDIM PREVENCIJA Asmenys, rayti policijos profilaktin skait Vaik, rayt policijos profilaktin skait, amius ir uimtumas Vaik, rayt policijos profilaktin skait, eimos padtis Vaikai, pristatyti policijos staigas
Nusikalstamumas ir teissaugos institucij veikla. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, 1999. P. 3.
1

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

65

Oficialioji kriminalin statistika svarbi daugeliu atvilgiu. Paminsime tik kai kuriuos i j. 1. Visuomenins tvarkos vertinimas. Gyventojams, usienieiams, norintiems atvykti krat turizmo arba verslo reikalais, draudimo kompanijoms, investitoriams svarbu, ar alis saugi, ar jie nerizikuoja atvyk tapti nusikaltimo aukomis. Atsakyti iuos klausimus daniausiai padeda oficialiosios statistikos duomenys. 2. Valstybs pastang ukirsti keli nusikalstamumui vertinimas. Valstyb yra atsakinga u kov su nusikalstamumu. Policija, teismai, teistvarkos institucijos apriboja kai kurias pilieio teises, ypa prievartos panaudojim, addamos utikrinti jo saugum ir teises. Toks yra visuomenins sutarties turinys. Valstyb atsakinga u tvark, ji turi utikrinti saugum, pilietis atsisako dalies savo laisvi. Kai Js but lenda ginkluotas nusikaltlis, o Js esate beginklis, dl susidariusios situacijos kalta valstyb, kuri neleido naudotis ginklu, bet neutikrino asmeninio saugumo. Atsivelgiant kriminalins statistikos duomenis vertinama valstybs pozicija. Didelis nusikalstamumas tai sunkus kaltinimas neskmingai dirbaniai vyriausybei. Ne veltui totalitarinse valstybse nusikalstamumo duomenys slepiami arba pateikiami su grifais Slapta, Naudotis tarnyboje ir pan. 3. Kriminalins justicijos organizavimas. Remiantis oficialiosios statistikos duomenimis vertinama, kaip dirba alies kriminalins justicijos institucijos. Kita vertus, j darbas visada susijs su finansinmis ilaidomis. Kiekvienas sprendimas sugrietinti baudiamj politik reikia naujus milijonus ilaid, naujus kaljimus, naujus tkstanius kalini.

Oficialiosios kriminalins statistikos patikimumo problema. Informacijos ikraipymo aksioma

I pirmo vilgsnio oficialioji statistika atrodo labai patikima. Pirmiausia ji yra oficialioji. iuos duomenis pateikia ir jos patikimum garantuoja alies kriminalins justicijos institucijos. Tai j pareiga fiksuoti kiekvien nusiengim statymui. Taigi, prieingai nei atskir tyrim rezultatai, u kuriuos atsako tik j autoriai, oficialioji kriminalin statistika yra valstybs duomenys. Antra, kriminalins justicijos informacija tai ne nuomons, ne subjektyvs vertinimai, o tikri skaiiai. Treia, oficialioji statistika visi ufiksuoti nusikaltimai, o ne atrinkti kai kurie i j, kaip tai daro kitokie informacijos altiniai.

66

PIRMA DALIS

Btent dl to daugel deimtmei oficialioji kriminalin informacija buvo vienintelis arba bent svarbiausias informacijos apie nusikalstamum altinis. I tikrj kriminalins statistikos patikimumas daugeliu atvej gali bti apgaulingas. Svarbiausios prieastys yra: 1. ji danai kinta dl politini ir inybini interes ir 2. jos atsiradimo bdas.

2 schema. Informacijos apie nusikaltimus apdorojimas

Nusikaltimas, kuris atsispinds oficialiojoje kriminalinje statistikoje

Kriminalins justicijos tarnybos, kurios renka ir apdoroja nusikaltim duomenis

Tikrasis ("tamsus") nusikaltim skaiius

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

67

Galima sakyti, kad yra tam tikra informacijos pateikimo aksioma. Jeigu kriminalins justicijos institucija pati pateikia savo veikl atspindinius duomenis (pirmoji slyga), ir jeigu atsivelgiant iuos duomenis tiesiogiai arba netiesiogiai vertinamas tos inybos darbas (antroji slyga), i informacija bus iklaipoma neivengiamai (r. 2 schem). sivaizduokime mokin, kuriam suteikta teis paiam sau rayti paymius. Jei paymiai geri, jam perkama mgstam aisl. Aiku, toks mokinys nepraleis n vienos progos padidinti sau paym. Panai yra kriminalins justicijos staig padtis. ios staigos paios fiksuoja nusikaltimus, sprendia, ar tam tikras vykis yra nusikaltimas, apibendrina nusikaltim duomenis, informuoja, koki imamasi nusikaltim prevencijos priemoni. Atsivelgiant duomenis vertinamas i staig darbas. Sakykime, nusikalstamumo didjimas tam tikru laikotarpiu gali bti prieastis pakeisti kriminalins justicijos vadovyb. Dideli nusikalstamumo rodikliai yra pagrindas kaltinti kriminalins justicijos staigas blogu darbu. Nusikalstamumo lygio majimas savo ruotu yra proga pagyrimams ir apdovanojimams1. Taiau kriminalins justicijos institucijos gali bti suinteresuotos ne tik mainti nusikalstamumo rodiklius, bet ir, atvirkiai, juos didinti, jeigu siekia, pavyzdiui, didesnio finansavimo arba nauj teisi. Pagaliau institucij pateikiami kriminalins justicijos duomenys turi takos gyventoj nusikaltim auk poiriui paias kriminalins justicijos institucijas, o nuo io poirio savo ruotu priklauso, ar gyventojai prane apie padarytus nusikaltimus. Jei pasitiki, daniau prane apie padarytus nusikaltimus, ir oficialiosios statistikos duomenys bus tikslesni, jei ne, daugelis nusikaltim liks neufiksuota. Kaip galima pasiekti, kad kriminalins statistikos duomenys bt tiksls? Atsakymas tiesiogiai plaukia i informacijos ikraipymo aksiomos iuos duomenis turi pateikti ne kriminalins justicijos tarnybos, o nepriklausoma institucija, kurios veiklos vertinimui nusikalstamumo rodikliai neturt takos (r. 3 schem). Vadinasi, reikia steigti nepriklausom nacionalin kriminologins informacijos rinkimo ir apdorojimo centr. Tokio centro veiklos projekt pateik Lietuvos teiss universiteto mokslinink grup2.

1 Prie kelet met dl neaiki prieasi mnesiniai nusikalstamumo rodikliai staigiai (ir neilgam) sumajo. Vidaus reikal ministras reagavo nedelsdamas. Buvo sukviesta spaudos konferencija ir informuota apie skming ministerijos veikl mainant nusikalstamum. 2 Bluvteinas J., Justickis V., Kanopa R., Tieis E. Lietuvos nacionalin kriminologini duomen sistema ir nacionalinis kriminologini duomen bankas // Nusikalstamumas ir kriminalin justicija: mokslo programa. Vilnius: Lietuvos teiss akademija, 1997.

68

PIRMA DALIS

3 schema. Nepriklausomos ir objektyvios kriminalins informacijos pateikimas

Nusikaltimas, kuris atsispinds oficialiojoje kriminalinje statistikoje

Kriminalins justicijos tarnybos, kurios renka ir apdoroja nusikaltim duomenis

Tikrasis ("tamsus") nusikaltim skaiius

Svarbus ingsnis tokio nepriklausomo informacijos apie nusikalstamum rinkimo centro link yra duomen bankas, steigtas prie Nusikalstamumo Lietuvoje tyrimo centro.

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

69

Poirio nusikalstamum ir j atspindini duomen santyk pokyiai. Perjimas nuo eksplicitinio prie implicitinio nusikalstamumo modelio
Eksplicitinis nusikalstamumo modelis remiasi prielaida, kad nusikalstamumas yra pakankamai gerai matomas reikinys, apie kur mes galime pakankamai gerai sprsti i pateikiam duomen, pirmiausia i oficialiosios statistikos. Svarbi implicitinio modelio dalis yra vadinamasis tamsus nusikaltim skaiius ta nusikalstamumo dalis, apie kuri mes neturime duomen. i tamsi nusikalstamumo dalis gali sudaryti nema nuolat kintani bendrojo nusikalstamumo dal. Taikant implicitin model, viesios (inomos) nusikalstamumo dalies ir tamsiosios dalies santykis yra problemikas. Tradicin kriminologija rmsi eksplicitiniu modeliu traktavo nusikalstamum kaip gerai inom reikin, t.y. reikin, apie kurio bkl ir raid gana tiksliai galima sprsti i pateikiam duomen, pirmiausia i oficialiosios kriminalins statistikos. Toks poiris buvo vis pirmj kriminalins statistikos tyrinjim metodologinis pagrindas. Jau kriminalins statistikos pradininkai (A. J. Kettle, A. M. Gerry, G. von Mayer) suformulavo io poirio teorines prielaidas, ir pirmiausia pastovaus santykio dsn, kuris reikia, kad tarp uregistruot nusikaltim ir t, kurie lieka neinomi (nepraneti, neiaikinti) egzistuoja pastovus santykis. Todl buvo tikima, kad daugjant neuregistruot nusikaltim, daugja ir neregistruot. Vadovaudamiesi tokiomis prielaidomis, kriminalins statistikos pradininkai apie nusikalstamumo bkl ir jo pokyius sprend vien tik i oficialiosios statistikos duomen1. io poirio buvo laikomasi vis XX a. pirmj pus ir didesn pokario laikotarpio dal. Toks poiris vyrauja analizuojant ir apibendrinant kriminalins statistikos duomenis ms alyje ir daugelyje kit buvusi socialistini Ryt Europos ali. Ypa svarbi yra vadinamoji metin statistika ir jos pagrindu rengiamos metins nusikalstamumo bkls atskaitos, kurios yra svarbus dokumentas numatant alies kriminalin politik, vertinant kriminalins justicijos apskritai bei atskir jos staig veikl. 19601970 m. viktimologiniai ir kiti neuregistruoto nusikalstamumo tyrinjimai sudav triukinam smg pastovaus santykio dsniui. Jie parod
1 Albrecht P. A., Lamnek S. Jugendkriminalitt im Zerrbild der Statistik. Mnchen, 1979; Adamski A. Interpretacja statystyk przestpczosci w kryminologii // Przegld Policyjny. Nr. 2(26)3(27). S. 158171.

70

PIRMA DALIS

santykio tarp nusikalstamumo vaizdo bei tendencij, kurias rodo oficialioji statistika, ir t, kurias rodo paslpto nusikalstamumo tyrimai, nepastovum1. Jei oficialioji statistika rodo nusikalstamumo didjim, tai is didjimas gali bti ir tikras, ir numanomas2. Pavyzdiui, JAV 19701984 m. oficialioji statistika rod nusikalstamumo didjim, o viktimologiniai tyrimai, kurie geriau parodo neuregistruoto nusikalstamumo tendencijas, prieingai3. Minti tyrimai atskleid ryk matomos ir nematomos nusikalstamumo dalies santykio nepastovum. Mat tas santykis (kaip ir kiekvienas kitas socialinis reikinys) yra veikiamas vairiausi socialini, kultrini ir kitoki veiksni ir dl to yra ne maiau dinamikas negu nusikalstamumas bei kiti su juo susij reikiniai. Taigi galima padaryti metodologin ivad: joki tyrinjim negalima atlikti remiantis vien oficialija statistika. Nra joki mokslini garantij, kad oficialiosios statistikos duomenys bent apytikriai atspindi tikrj nusikalstamum.

Apklausa kaip kriminologini duomen rinkimo metodas. Anketavimas

Apklausa tai klausim pateikimas respondentui (nusikaltliui, aukai, ekspertui). odis apklausa daniausiai vartojamas, kai kalbama apie odin pokalb, anket paprastai atsakinjama ratu. Ekspertais daniausiai vadinami kriminalins justicijos darbuotojai, kurie turi reikaling ini apie nusikaltl, nusikaltim arba jo aplinkybes. Pavyzdiui, jie nuolat bendravo su nusikaltliu, j stebjo ir gali pateikti svarbi duomen. Kaip pavyzd pateiksime nusikaltimo auk viktimologins anketos itraukas.

1 Schneider H. J. /Hrsg./ Das Verbrechensopfer in der Starfrechtspflege. Berlin, 1982; eparovic Z. P. Victimology. Zagreb, 1985; Sparks R. F. Research on Victim of Crime: Accomplishments, Issues, and New Directions. Rockwill, 1982. 2 . . . , 1994. . 144. 3 US Departament of Justice. Criminal Victimisation in United States. Washington, 1986.

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

71

Tarptautin viktimologins apklausos telefonu anketa (itraukos)1 Sociologas skambina vienu i pasirinkt apklausos telefonu numeri. Esu visuomenins nuomons tyrimo kompanijos (nurodo pavadinim) darbuotojas. Mes norime suinoti visuomens nuomon apie nusikalstamum ir jo kontrol. Ms apklausa yra tarptautinio projekto, kuris vykdomas svarbiausiose Europos alyse, taip pat Kanadoje, JAV bei Australijoje, dalis. Ms pokalbiui Js nesugaiite daug laiko. Savaime aiku, pokalbis bus anoniminis. (Jeigu respondentas reaguoja tariai ar dvejoja) Ar nortumte patikrinti, ar i apklaus i tikrj atlieka visuomenins nuomons tyrimo kompanija (nurodo pavadinim)? O gal Js nortumte gauti daugiau informacijos? A galiu Jums duoti kit ms visuomenins nuomons tyrimo kompanijos (nurodo pavadinim) telefon. (Jeigu respondentas nort gauti tok telefono numer) Telefono numeris yra ............... . Ar a galiu vl Jums paskambinti po 30 minui? (Jeigu respondentas nepageidauja tikrinti, pokalbis tsiamas) Ar buvote Js ar kas nors i Js namiki nusikaltim auka? (Toliau isiaikinama, kokia respondento eimos sudtis. Darbuotojas paprastai turi apklausti tam tikros lyties, amiaus, isilavinimo mones. Todl jis isiaikina, ar toki moni yra respondento eimoje, ir jeigu yra, klausia, kaip jis galt su jais susisiekti). (Bendraujant su iais monmis, jei reikia, visas pokalbis kartojamas i pradi.) 1. Ar kas nors Js eimoje turjo vien i pamint autotransporto priemoni? Taip Ne Neinau Kiek j turjo? ......
1 Dijk van P. J. M., Mayhew P., Killias M. Experiences of the Crime across the World. Key Findings from the 1989 International Crime Survey. Deventer: Kluwer Law and Taxation Publishers, 1990.

72

PIRMA DALIS

2. (Jeigu atsakymas taip) Ar nebuvo per paskutinius penkerius metus Js ar Js eimos nari transporto priemon pavogta? Praome neskubant pagalvoti ir atsakyti. Taip Ne Neinau ...... 3. Ar band kas nors, neminint vagysi i garao, sandlio ar rsio, per paskutinius penkerius metus ueiti Js nam be leidimo ir pavog arba band k nors pavogti? Taip Ne Neinau Ar per pastaruosius penkerius metus kas nors band Js but sibrauti neskmingai? Pavyzdiui, paliko bandymo silauti pdsak ant urakto, dur ar lango? ..... Ai u pagalb.

iuo metu kriminologijoje labai svarbios vadinamosios selfreport anketos, kuriose asmeniui pateikiamas klausimas, ar jis tam tikru laikotarpiu (pvz., per paskutinius metus) yra padars nusikaltim. Daugeliui kriminolog buvo netikta, kai mons gana atvirai atsakydavo klausim, jei anketa bdavo anonimin. ios anketos padjo gauti informacijos ir apie padarytus, bet kriminalinei justicijai neinomus nusikaltimus. Kriminologini apklaus duomen patikimumo problemos. Anglai sako: Neinau, ar jis pavog, ar i jo pavog, bet jis yra sipainiojs i purvin istorij. Nusikaltimas visada purvina istorija. Dl to sunku tiktis moni, su kuriais apie tai kalbama, nuoirdumo. Neretai vienintel galimyb apklausti daug nusikaltli apklausti laisvs atmimo vietoje. Kur dar galtumme rasti 1000 vagi arba udik? Taiau ia tiktis nuoirdumo dar sunkiau. Buvimo laisvs atmimo vietoje trukm bei jo sutrumpinimo galimybs priklauso nuo laisvs atmimo vietos administracijos. Ji, atsivelgdama tai, kaip nusikaltlis elgiasi ir k kalba, turi nusprsti, ar jis jau pasitais. Jeigu nuteistasis pareikia, kad jis gailisi praeities, smerkia save, nori bti kitoks, jis turi daugiau galimybi greiiau ieiti laisv.

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

73

Apklausos metu nuteistasis daniausiai klausiamas apie praeit ir padaryt nusikaltim, todl tenka imtis vairiausi priemoni norint igauti nuoirdius arba isiaikinti nenuoirdius atsakymus. Tai gali bti atsakym ar j pagrindu gaut ivad patikrinimas remiantis kitais altiniais (pvz., ekspert apklausa ar dokument analiz). dom nenuoirdi atsakym iaikinimo metod tiriant nepilnameius pritaik S. Genien ir E. Vileikien. Jos pareng specialias melo skales klausim grupes, kuri vienintel paskirtis buvo nustatyti atsakinjaniojo nenuoirdum. ioms skalms sudaryti buvo pasinaudota psichologijos laimjimais. Sakykime, garsiajame MMPI teste yra speciali iurktaus melo skal. J sudaro teiginiai, kuriuos atsakydamas apklaustasis yra priverstas prisipainti padars nedidel nuodm. Klausiama apie tokias nuodmes, kuri i esms padaro visi mons, taiau neretai nenori prisipainti: a niekada nevluoju kiekvienas mogus bent kart gyvenime yra pavlavs; a nieko nebijau i tikrj kiekvienas ko nors bijo. Taigi nuoirdiai atsakinjantysis sakys, kad tas teiginys jam netinka, nenuoirdus teigs, kad jis i tikrj nieko nebijo.

Nenuoirdumo skal kriminologiniuose tyrimuose (pagal S. Genien, E. Vileikien, 1999) Nenuoirdumo, arba melo skal Anketos pabaigoje buvo pateikta deimt klausim. I atsakym iuos klausimus sprendiama, ar atsakinjama nuoirdiai. Atsakius neigiamai, buvo priskaiiuojamas vienas nenuoirdumo balas (pvz., jei paauglys paneigia teigin Ne visi mano pastami man patinka). Susumavus visus nenuoirdumo balus skaiiuojamas nenuoirdumo koeficientas, i kurio sprendiama, ar rezultatai patikimi. Skals teiginiai Retkariais a pagalvoju apie tokius dalykus, kurie per daug blogi, kad apie juos kalbiau. Kartais man tiesiog norisi dauyti daiktus. A ne visada sakau ties. Kartais, kai blogai jauiuosi, bnu piktas. Mano elgesys prie stalo ne toks geras kaip sveiuose. Jei a galiau patekti kin nemokamai, bdamas tikras, kad mans nepastebs, tai tikriausiai a taip ir pasielgiau.

74

PIRMA DALIS

Ne visi mano pastami man patinka. Kartais truput palieuvauju. Kartais a gerai vertinu mones, kuriuos menkai pastu. Retkariais juokiuosi igirds nevank smoj. Respondentui atsakius, nustatomas ryys tarp nuoirdumo laipsnio ir atsakym vairius anketos klausimus. Taip nustatomi klausimai, atsakymai kuriuos labiausiai priklauso nuo atsakaniojo nuoirdumo. Tokie klausimai ir atsakymai juos atmetami kaip nepatikimi.

Stebjimas
Atsiradus videoaparatrai atsirado galimyb stebti ir netgi rayti, kaip daromi nusikaltimai, pavyzdiui, vagiama i parduotuvi.

Vagysts stebjimas Bnant Kanadoje ios knygos autoriui teko kartu su policijos ekipau patruliuoti Otavos miest. Buvo gautas praneimas, kad bandyta pavogti i didels parduotuvs. Vag sulaik parduotuvs apsauga Security. Atvyk radome suimt vag, liudininkus, pasiruousius duoti parodymus, ir svarbiausi rodym nusikaltimo videora, kur automatikai padar apsaugos videokamera. rae labai gerai buvo matomi visi nusikaltimo darymo etapai. Buvo aiku, kad vagis ilgai dvejojo, kol galiausiai ryosi. Puikiai buvo matyti, koki saugumo priemoni jis msi, kaip reagavo pasirodiusius apsaugos darbuotojus. Parduotuvs apsaugininkai visada kruopiai periri tuos raus stengdamiesi geriau suprasti grobstytojo psichologij ir imtis prevencijos priemoni. Videora perirjo ir kart. Perirint ra vienas apsaugos darbuotoj atkreip dmes moment, kai grobstytojas band nustatyti, ar skyriuje yra videokamer. Tuoj pat buvo nusprsta tuose skyriuose, kur nra videokamer, rengti j maketus.

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

75

Stebjimas dalyvaujant
Taikant metod, galima itin gerai inagrinti nusikaltimus, nusikalstam elges, kriminalins justicijos veikl, nes tyrintojas tiesiogiai mato, kaip daromas nusikaltimas arba vyksta kiti j dominantys vykiai. is metodas buvo aktyviai taikomas tiriant ir policijos veikl. Nemaai labai domi fakt nustatyta ir reikming tyrim atlikta btent iuo bdu (r.: Ar gali Kanados policijos pareignas pavakarieniauti nemokamai?).

Ar gali Kanados policijos pareignas pavakarieniauti nemokamai? ios knygos autorius, lankydamasis Kanadoje, dalyvavo projekte, kurio tikslas buvo analizuoti policijos ir gyventoj santykius. Be kit dalyk, buvo bandoma isiaikinti, ar policija naudojasi neoficialiomis gyventoj paslaugomis, kurias jie silo, tikdamiesi prireikus sulaukti policininko paramos. Susitikimuose su auktais ir eiliniais policijos pareignais klausdavome, ar gali policininkas savo aptarnaujamame rajone ueiti vien i bar ar restoran ir nemokamai (eimininko sskaita) pavakarieniauti? Atsakymas visada buvo kategorikai neigiamas. Mums buvo paaikinta, kad toks paprotys egzistuoja daugelyje ali, o prie deimt met buvo paplits ir Kanadoje. iuo metu tai grietai draudiama ir toki dalyk jau nepasitaiko. Patruliuojant vakare su policijos pareignais Otavoje teko sitikinti, kad i tikrj viskas yra kitaip. Buddami paprastai vakarieniaudavome nemokamai. ios knygos autoriui bandant sumokti, pareignai sulaikydavo j ir paaikindavo, kad apsilankymas restorane ir nemokama vakarien yra paprotys, ger eiminink ir policinink santyki ir savitarpio pasitikjimo iraika. Jei policijos pareignas vengia ueiti arba nori pats sumokti, tai rodo, kad policininko ir eimininko santykiai palijo1.

Taigi tiesiogiai dalyvaujant buvo galima atskleisti domius ir svarbius policijos ir gyventoj santyki aspektus. Tai jokiu bdu nereik, kad aukti policijos pareignai, neigdami, kad toki dalyk nepasitaiko, smoningai
1 Aiku, negalime daryti apibendrinani ivad, kad tokie yra vis policijos pareign ir j globojam smulki savinink santykiai. Taiau jau tas vienintelis atvejis rodo, kad tai, kas auktiems pareignams atrodo aksioma, i tikrj nra aksioma.

76

PIRMA DALIS

sak neties. Tai tik reik, kad tokia yra oficialioji tvarka (policing in books). Tuo tarpu tiesiogiai stebint policijos ir gyventoj santykius nesunku sitikinti, kad i tikrj yra kitaip. Aiku, tokie tyrimai tiesiogiai dalyvaujant sukelia nemaai organizacinio, netgi etinio pobdio problem. Sakykime, tyrjas leidia laik su asmenimis, vartojaniais narkotikus, stebi j gyvenim, santykius, nusikalstam veikl. Toki stebjim metu surenkama mokslui ir teissaugai labai svarbios informacijos, kuri bt labai naudinga organizuojant toki nusikaltim prevencij, taiau kiekvieno asmens pilietin pareiga tokiu atveju nedelsiant praneti apie nusikaltim policijai. To statymas reikalauja ir i kriminologo. Nevykds io reikalavimo, jis gali usitraukti ir etines, ir baudiamsias sankcijas. Nepaisant to kriminologai ieko ir randa bd, kaip suderinti savo pilietines pareigas bei mokslinius interesus ir vis dlto gauti tiesioginio stebjimo duomen1.

Eksperimentas
Tai metodas, suteikiantis galimyb nustatinti prieastinius ryius. Atliekant eksperiment, sudaromos slygos manipuliuoti vienais (nepriklausomais) kintamaisiais ir stebti j poveik kitiems (priklausomiems). Eksperimentinis metodas buvo itin svarbus tiriant kriminalins justicijos korekcinio poveikio galimybes, tai yra nustatant, kokie psichologinio aukljamojo poveikio metodai gali bti efektyvs taisant nusikaltlius. Skiriamos dvi svarbios eksperimento rys. Pirmoji tikrasis, arba grynasis, eksperimentas tyrjas pats manipuliuoja priklausomu parametru. Pavyzdiui, jis pats nustato vien ar kit jo reikm ir stebi rezultat. Pseudoeksperimento atveju manipuliuoja ne pats tyrjas, o gyvenimas. Pavyzdiui, norint nustatyti, koki tak nusikalstamumui turi pramons augimas, lyginami regionai, kuriuose pramon ipltota, su tais, kur jos nra, ir stebima, kokie nusikalstamumo skirtumai atsiranda iuose regionuose. Pseudoeksperimento trkumas yra tai, kad priklausomu kintamuoju manipuliuoja ne pats tyrjas. Gali bti nemaai prieasi, dl kuri vienuose regionuose pramon vystoma, o kituose ne, todl gali bti, kad poveik nusikalstamumui daro ne pati pramons raida, o j sukl veiksniai. Jeigu eksperimentatorius galt nutarti, kokiame rajone vystyti pramon, o kokiame ne, jis galt ivengti ios problemos. Tuo atveju jo
1

. . . : , 1994. . 15-19.

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

77

sprendimas bt vienintel pramons pltojimo prieastis, ir tyrjas galt bti tikras, kad nusikalstamumo skirtumai tarp region neatsirado dl t prieasi, kurios sukl btinyb pltoti pramon. Atliekant grynj eksperiment i problem nekyla pats tyrjas pasirenka (neretai pagal atsitiktini skaii lentel), kok objekt keisti, o kok palikti tok, koks jis yra (toks objektas vadinamas kontroliniu). Todl atliekant grynj eksperiment tyrjas gali bti ramus j dominanius pokyius sukl btent priklausomas kintamasis, o ne j pat sukl veiksniai. Taigi grynojo eksperimento duomenys patikimesni nei pseudoeksperimento.

Dokument analiz
Tai daniausiai vairiausio pobdio dokument, kurie atsirado kaip kasdiens kriminalins justicijos veiklos rezultatas: veiklos ataskaitos, patikrinimo aktai, protokolai, paymos ir kita analiz. Juose oficialiai ufiksuotas tam tikras momentas, faktas, vykis. Daniausiai kriminologai nagrinja baudiamsias bylas. Byloje kaupiami dokumentai ir vairs duomenys, kuriuos analizuojant galima suinoti ne tik apie nusikaltim arba nusikaltl, bet ir apie vis bylos eig bei visuomens reakcij. Daniausias dokument analizs bdas yra vadinamasis anketavimas. Anketa iuo atveju tai sraas klausim, kuriuos atsakymo iekoma bylos dokumentuose. Sakykime, jeigu tyrj domina nepilnamei traukimas nusikalstam veikl, tai vartant baigt byl (paprastai tai labai storas dokument rinkinys) bandoma nustatyti: ar nusikaltimas buvo grupinis; ar grupje buvo nepilnamei; kokios j socialinsdemografins charakteristikos; ar yra duomen, kad jie buvo traukti suaugusij ar suaugusiojo; traukusiojo socialiniaidemografiniai bruoai; koks yra trauktojo ir traukusiojo amiaus skirtumas (pvz., vienas tik prie por dien iki nusikaltimo tapo pilnametis, o kitam liko tik pora dien iki pilnametysts taigi, nors formaliai suaugusysis trauk nepilnamet, bet i tikrj nusikaltim padar bendraamiai); nusikaltimo aplinkybes ir pobd; ar buvo ikeltas kaltinimas dl nepilnameio traukimo; ar buvo suaugusysis pripaintas kaltu; kokia bausm jam buvo paskirta.

78

PIRMA DALIS

Atlikus tam tikro regiono byl anketavim gaunama vertinga kriminologin informacija, suinoma, kokiais bdais ir kokiomis aplinkybmis daniausiai traukiami nepilnameiai, kokiems nusikaltimams daryti jie panaudojami, kokie nepilnameiai traukiami (socialinsdemografins charakteristikos), kas traukia.

Tyrim ivad metaanaliz

Nagrinjant svarbiausius kriminologijos klausimus (kriminalins bausms poveik, nusikaltli asmenybs korekcijos metodus) atliekama labai daug tyrim. i tyrim rezultatai neretai bna labai prietaringi. Vieni rodo, kad bausm daro tam tikr poveik, kiti kad ne, treij rezultatai i viso neaiks. Rezultat vairumas, nevienareikmikumas neturt ms stebinti. Viena vertus, patys tyrimai yra gana vairs, atliekami taikant daugiau ar maiau skirtingas metodikas. Antra vertus, slygos, kuriomis atliekami eksperimentai, irgi gali bti gana skirtingos priklauso nuo alies, regiono, tiriamj ir kit veiksni. Jeigu mus vis dlto domina vyraujanti tendencija, kuri irykja nepaisant vis skirtum, galima bandyti atlikti tyrim tyrim, tai yra apibendrinti, kokia dalis atlikt tyrim duoda vien rezultat, kokia kit ir nuo ko tai priklauso. Tai ir yra metatyrimas (meta graikikai vir). Geras metatyrimo pavyzdys yra pateiktas vadovlio skyriuje Kriminalin justicija, orientuota nusikaltlio asmenybs korekcij. Tai R. Martinsono atliktas korekcinio darbo su nusikaltliais tyrimas. Kaip jo idava ir atsirado ymusis nothing works. Metatyrimas paprastai atliekamas dviem etapais. Pirmiausia surenkami visi tam tikros problemos tyrim duomenys, tada atliekama j metodin analiz, t.y. stengiamasi nustatyti, kurie tyrimai padaryti grietai laikantis metodini reikalavim, kurie ne. Taip pat siekiama isiaikinti, ar tyrimai atlikti laikantis vienodos metodikos, ar j rezultatus galima palyginti tarpusavyje.

Kriminologini duomen integravimas. Kriminologins informacijos altini santykis

Kriminologiniai tyrimai sudav triukinam smg vienai i svarbiausi nuostat, kuria rmsi tradicin kriminologija, kad egzistuoja vienas tikrasis duomen apie nusikalstamumo bkl altinis. Buvo manoma, kad kit altini vaidmuo tik patikslinti pagrindin. Kriminalins statisti-

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

79

kos tyrinjimo pradininkai buvo sitikin, kad toks altinis yra teism statistika, nes teismas yra galutin instancija, nustatanti, kad nusikaltimo poymius turintis vykis i tikrj yra nusikaltimas. Jie man, kad vadovaujantis kokiais nors kitais duomenimis kyla pavojus traukti nusikaltim skaii abejotinus atvejus, kai nra galutinai nustatyta, kad tai i tikrj nusikaltimas. Vliau tikruoju duomen apie nusikalstamum altiniu tapo vadinamoji policijos statistika policijai inomi nusikaltimai1. Tai nulm svarus argumentas, kad daugelis padaryt nusikaltim dl vairiausi prieasi (susitaikymo, amnestijos, mirties, nesugebjimo nustatyti nusikaltlio ir kt.) nepasiekia teismo. Dar vliau tikrojo altinio status pradjo pretenduoti viktimologiniai, self report ir kiti uslpto nusikalstamumo tyrimai. Lyginamoji vairi informacijos altini analiz parod, kad kiekvienas i mint informacijos altini atspindi kit, savarankik nusikalstamumo aspekt. Pavyzdiui, remiantis viktimologiniais tyrimais galima iaikinti tam tikrus (danai oficialiosios statistikos neuregistruotus) nusikaltimo poymius turinius vykius. Taiau sunku sprsti apie subjektyvij i numanom nusikaltim pus. Jie tik labai netiesiogiai atspindi i nusikaltim reikm aukoms (prisiminim apie nusikaltim rykumas priklauso nuo vykio senumo, vairiausi prisiminimus skatinani veiksni). Kit nusikalstamumo aspekt atspindi pareikimai dl padaryto nusikaltimo ir kriminologin j analiz. ie pareikimai padeda iaikinti reikmingus aukoms nusikaltimus. Pavyzdiui, vienomis slygomis ir vienai aukai iaginimas gali bti tik nedidelis romantinis nuotykis, o kitai lugdanti psichin trauma, daranti nemanom tolesn gyvenim. Taigi pirmasis atvejis atsispinds tik viktimologinje, bet neatsispinds pareikim statistikoje, antrasis tikriausiai neatsispinds n vienoje i j (aukai sunku ne tik apie vyk kalbti, bet ir j prisiminti). Treiuoju atveju mergina gali pateikti pareikim dl iaginimo, o pareignas gali j tikinti, kad tai, dl ko ji kreipsi laisvanorikas sutikimas. is atvejis atsispinds pareikim, bet neatsispinds viktimologinje statistikoje. I to, kas pasakyta, galima padaryti toki metodologin ivad: kokia tikroji nusikalstamumo bkl (tamsusis nusikaltim skaiius) galima isiaikinti tik remiantis vis mint altini duomenimis. iuo keliu dabar vis daniau eina ir Vakar alys, ir ms alis.

Mayr von G. Kriminalstatistik und Kriminaltiologie. Monatschrift fr Kriminologie und Strafrechtsreform. 1911/1912. B. 8. S. 333345.

80

PIRMA DALIS

4. Kriminologini duomen kiekybin charakteristika. Matavimo problema

Matavimas tai kiekybini charakteristik, skaii priskyrimas tiriamajam objektui. Visos skals pirmiausia skiriasi tuo, kokias operacijos su jomis galima atlikti.

Metrins skals
Girddami apie matavim galvojame apie metrus ir kilogramus. I tikrj metrai ir kilogramai tai tik viena i daugelio matavimo skali atmain. Ji vadinama metrine. Su svorio bei ilgio matavimo vienetais mes galime atlikti vairiausius matematinius veiksmus: dalyti, sudti. Kad tokios operacijos turi prasm, sitikinome dar pradinje mokykloje. Maa to. Mes galime operuoti j trupmenomis .Suprantame, k reikia pus gramo ar viena jo deimtoji. Tarp kriminologini duomen yra nemaa toki, kurie matuojami metrine skale. Laisvs atmimo bausm skaiiuojama metais ir mnesiais. Taip pat metrine skale matuojama nusikaltimo padaryta ala, nusikaltlio amius ir kita. Dar daugiau toki grynai kiekybini poymi yra, kai stebjimo vienetas yra ne mogus ar nusikaltimas, bet regionas. Nusikalstamumo lygis, atskir nusikaltim skaiiai visa tai skaiiuojama, dauginama, dalijama. Teigiamas toki metrini (kiekybini) poymi bruoas yra tai, kad jiems apdoroti turime geriausi matematin aparat. Mat matematika ilgai tik tokias skales laik savo tyrim objektu. Matematinis aparatas, skirtas kitokio tipo duomenims apdoroti, pradtas pltoti tik XX amiuje.

Pusiau kiekybins (eils, rang) skals

Pusiau kiekybins yra tokios skals, kuriomis matuojamus objektus galima palyginti tarpusavyje, pasakyti daugiau arba maiau. Pasvarstykime, kas pavojingiau vagyst ar nuudymas? Ko gero, neabejodami sakysime, kad nuudymas, taiau vargu ar galima atsakyti klausim, kiek kart nuudymas pavojingesnis. Toks klausimas mums neturi prasms. Jeigu kas nors ir pasakyt, kad nuudymas penkis kartus pavojingesnis u vagyst, neinotumme, k tai reikia ir k su iais duomenimis daryti. Daugiausia, k galtume padaryti, tai surayti juos eils tvarka. Pavojin-

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

81

giausias bt nuudymas, toliau sunkus kno sualojimas, vagyst ir t.t. Tam tikra vieta tokioje eilje vadinama rangu, o tokie poymiai vadinami eils, arba ranginiais. Tokiems poymiams apdoroti jau netinka prasti aritmetiniai veiksmai. Negalime padalyti nuudymo sunkumo i vagysts sunkumo ir gauti k nors reikiant skaii. Nra prasms ir j sumuoti. Tokiems poymiams apdoroti sukurtas specialus matematinis aparatas rang statistika. Ranginiai poymiai sudaro didij daugum vis kriminologijoje taikom poymi. Jeigu apklausos metu vienas respondentas sako, kad yra kuo nors patenkintas, o kitas teigia, kad yra labai patenkintas, mes negalime suinoti, kiek kart vienas labiau patenkintas u kit, tik, ko gero, tas, kuris pasak, kad yra labai patenkintas, yra i tikrj labiau patenkintas negu asmuo, pasaks, kad yra tiesiog patenkintas. Ranginiai poymiai taip pat yra didesn arba maesn baim, pasitaisymo lygis, sunkesns arba lengvesns gyvenimo slygos ir kita. Matematinis statistinis aparatas iems poymiams nagrinti idstytas daugelyje speciali knyg ir vadovli. Turint omenyje, kad ie poymiai daniausiai pasitaiko tarp kriminologini, matematin aparat btina valdyti norint atlikti bet kokius tyrimus. Itin svarbu tai, kad ranginiai poymiai yra universals grynai kiekybinius poymius galima traktuoti kaip ranginius. Pavyzdiui, jeigu nusikaltimas a padar dvigubai daugiau alos negu nusikaltimas b, galime tiesiog sakyti, kad pagal padaryt alos dyd nusikaltimas a yra auktesnio rango, t.y. alingesnis negu nusikaltimas b. is universalumas ypa svarbus, kai tenka lyginti grynai kiekybinius ir pusiau kiekybinius poymius. Tada ir vieni, ir kiti traktuojami kaip ranginiai.

Atributiniai poymiai
Atributiniai (grynai kiekybiniai) poymiai tai poymiai, kuri negalima imatuoti. Toks poymis yra tautyb. Negali bti daugiau arba maiau lietuvis, vokietis ar danas. mogus arba yra tam tikros tautybs, arba nra. Teistumas, lytis, miestas arba kaimas kaip gyvenamoji vieta yra atributiniai poymiai. i poymi mes negalime netgi skirstyti pagal rangus. Negalime sakyti, kad lietuviai turi daugiau tokio bruoo kaip tautyb negu vokieiai arba danai. Galime tik skaiiuoti objektus (pvz., nustatyti, kad padaryta viso labo tiek ir tiek nusikaltim), grupuoti poymius (suskirstyti objektus, turinius tam tikr poym, vien grup, o neturinius kit). Atskir atributini poymi grup sudaro dichotominiai poymiai. Dichotominis poymis yra lytis: yra dvi galimybs bti vyru arba moterimi.

82

PIRMA DALIS

Nedichotominis poymis tautyb: galite bti arba lietuvis, arba vokietis, arba anglas, arba dar kas nors. Atributiniai poymiai yra dar universalesni negu ranginiai. Kiekvien kiekybin poym galima traktuoti kaip atributin. Pavyzdiui, isilavinim galima skirstyti pagal grynai kiekybin poym kiek laiko mogus moksi, bet galima skirstyti ir pagal atributin auktasis, vidurinis, pradinis ir t.t.

5. Statistini ryi atmainos ir j apraymas. Koreliacijos, konkordancijos, kontingencijos ryiai

Jeigu skaiius apibdina vien mog arba vien nusikaltim, problem vertinant situacij nekyla. Pavyzdiui, jeigu testas parod, kad asmens intelektas auktas, inome, kad io mogaus intelektas (bent io testo duomenimis) yra auktas. Kitaip yra, jeigu yra daug moni, ir mums reikia apibdinti visos tos grups baims lyg. Juk tarp t moni yra nemaai ir labai bijani, ir visikai nebijani. Dl to vairumo nelengva suprasti, kokia padtis yra i tikrj, dl artimesni medi galime nepamatyti miko duomen struktros. Reikia surasti tok poir duomenis, kad bt galima pamatyti j struktr. Jeigu tas poiris (vaizdiai tariant regjimo kampas) pasirinktas tinkamai, iryks duomen struktra, susidarysime aiki ir teising nuomon apie visus objektus. Toliau aptarsime vairiausius surinkt duomen vertinimo bdus. N vienas bdas nra universalus kiekvienas tinka tam tikrais atvejais, siekiant tam tikro tikslo. Sakykime, vidurkio skaiiavimas tai vienas daniausiai taikom duomen apdorojimo bd. Jis ypa tinka, kai vidutin reikm pasitaiko daniausiai. Sakykime, daugiausiai yra vidutinio gio moni. iek tiek maiau yra kiek didesnio arba kiek maesnio nei vidutinio gio asmen. Dar maiau yra dar auktesni ar dar maesni moni. Maiausiai pasitaiko superaukto arba labai emo gio moni. Suinoj, koks grups gio vidurkis, inome ir kokio gio moni pasitaiko daniausiai, ir kokio maiausiai. Taiau vidurkis trukdo pamatyti duomen struktr, jeigu duomenys pasiskirst kitaip, pavyzdiui, jei j struktra v raids pavidalo daugelis turi maas ir dideles reikmes. Toks, pavyzdiui, yra gaunam pajam vidurkis tokiose besivystaniuose alyse kaip Lietuva. Tam tikros gyventoj grups (apie 10 proc.) pajamos labai yra didels, o vis kit gerokai atsilieka. iuo atveju i pajam vidurkio nieko nebus galima sprsti nei apie vienus, nei apie kitus.

Antras skyrius. Kriminologinis painimas. Kriminologijos metodai

83

Nordami rasti pat tinkamiausi duomen apibdinimo bd, turime taikyti kelet duomen apraymo bd. Svarbus taip pat ir apraymo nuoseklumas. Praktik ir patogi kriminologini duomen apraymo sistem pasil profesorius J. Bluvteinas. Jis apibdino paprasiausias ir labiausiai panaudotinas duomen apraymo charakteristikas ir kaip nuosekliai jas taikyti1. Koreliacijos, konkordacijos, kontingencijos terminais vardijama situacija, kai dviej ar daugiau poymi reikms vienaip ar kitaip susijusios. Didjant vienam poymiui daniausiai didja ir kitas, ir, sakykime, maja treias. Pavyzdiui, tirdami, koks nusikalstamumas tam tikrame regione, galime pastebti, kad didjant nusikalstamumo lygiui paprastai daugiau ar maiau didja ir gyventoj baim tapti nusikaltimo auka bei pasiryimas dalyvauti prevencinje nusikalstamumo veikloje. Ir, atvirkiai, majant nusikalstamumui baim ir pasiryimas maja. Taigi visi trys poymiai kinta kartu: keiiantis vienam kinta ir kiti. Toks grynai kiekybini poymi ryys vadinamas koreliacija, rangini konkordancija, o grynai kokybini kontingencija. Jie matuojami specialiais koeficientais: koreliacija Pearsonso, konkordancija specialiais ranginais koeficientais (daniausiai Spearmeno ir Kendello), kontingencija Pearsonso, iuprovo, informaciniu ir t.t. Visi ie koeficientai tam tikrais santykiniais skaiiais ireikia ryio glaudum. Daniausiai jis yra nuo 1,0 iki +1,0. Jeigu santykis tarp amiaus ir nusikalstamumo yra 0, reikia, kad abu poymiai kinta visikai nepriklausomai vienas nuo kito. Jeigu koeficientas yra 1,0, padidjus vienam poymiui, didja ir kitas, arba majant vienam maja ir kitas. Jei is ryys yra 1,0 (arba 0,9, 0,8, 0,7 ir pan.) reikia, kad tarp poymi yra atvirktinis ryis didjant vienam maja kitas. Visi minti koeficientai reikia tik vien kiek tarpusavyje susij tiriam poymi pokyiai. odis suderintas viso labo reikia, kad tos reikms daniausiai pasitaiko kartu. Sakykime, teigiama koreliacija tarp regiono pramons isivystymo ir nusikalstamumo viso labo reikia, kad daniausiai rajonuose, kur nusikalstamumo lygis auktas, taip pat yra ivystyta pramon, o pramons regionai paprastai pasiymi ir auktu nusikalstamumo lygiu2.

Bluvteinas J. D. ir kt. Kriminologija. Vilnius, 1994. P. 116123. Anksiau apskaiiuoti tuos koeficientus buvo gana nelengva. Kriminologai praleisdavo valand valandas pagal sudtingas formules skaiiuodami koeficient dydius. Atsiradus asmeniniams kompiuteriams ir statistini program paketams (SPSS, Statistika) kriminologai gana lengvai apdoroja sudting informacij, gauna koreliacijos koeficient matricas, kurios atspindi ryius tarp deimi poymi.
2