MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS

MUITINĖS AUDITAS IR FINANSINIŲ INTERESŲ APSAUGA

REFERATAS
Muitinės veiklos efektyvumo didinimas kovojant su pažeidimais
elektroninėje prekyboje

Studentas: Eimantas Gurskis

Dėstytoja: Danutė Adomavičiūtė

 Turinys

ĮVADAS..........................................................................................................................................................3
MUITINĖS VEIKLA.....................................................................................................................................3
ELEKTRONINĖ PREKYBA........................................................................................................................4
ELEKTRONINĖS PREKYBOS PRIVALUMAI........................................................................................4
ELEKTRONINĖS PREKYBOS TRŪKUMAI............................................................................................5
PREKIŲ IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ APMOKESTINIMAS.............................................................................6
PARDAVĖJŲ PRANEŠIMAI APIE IŠMUITINIMĄ.................................................................................9
GALIMYBĖS IŠVENGTI MOKESČIŲ....................................................................................................10
SKAIDRINAMA ELEKTRONINĖ PREKYBA......................................................................................10

2
 ĮVADAS

Informacinių technologijų plėtra daro didelę įtaką pasauliniams platinimo kanalams.

Pastaraisiais metais elektroninė komercija stabiliai augo tiek apimties, tiek vertės prasme. Esant
tiekimo grandinėms, ES valstybių narių muitinės administracijos susiduria su daugybe iššūkių ir
problemų, kurių sprendimas yra būtina sąlyga norint veiksmingai įgyvendinti paskirtas funkcijas,
tikslus ir užduotis. Šioje ataskaitoje nagrinėjamas elektroninės prekybos poveikis muitų kontrolei
Europos Sąjungoje ir visų pirma jos trijų pagrindinių funkcijų: fiskalinės, apsauginės ir ekonominės
apraiškos. Nors muitinės režimai ir procedūros gali būti paminėti kaip pagrindinė muitinės
kontrolės priemonė, jie taip pat turėtų būti vertinami kaip pagrindinė priemonė jo funkcijoms
įgyvendinti. Funkcijos gali nustatyti, ko siekiama taikant kontrolės veiksmą, ir tada išanalizuoti, ar
numatyti jo sprendimo, bėgimo ir užbaigimo mechanizmai lemia norimą tikslą ir efektyvumą.

MUITINĖS VEIKLA

Muitinė – valstybės institucija, atsakinga už muitų ir kai kuriais atvejais kitų pasienyje
mokamų mokesčių (pavyzdžiui, PVM, akcizų) rinkimą valstybėje bei už krovinių, įvežamų į
valstybę, kontrolę (tikrinimą).
Jei pagal tarptautinius arba nacionalinius teisės aktus kai kurių prekių įvežimas į šalį yra
ribojamas arba draudžiamas, šią kontrolę taip pat dažniausiai užtikrina muitinė.
Muitinė iš esmės skiriasi nuo kitų pasienio tarnybų, kurios užtikrina asmenų vykimo per sieną
kontrolę (imigracijos arba sienos apsaugos tarnybos).
Pagrindinės veiklos kryptys yra:
 administruoti importo ir eksporto muitus ir užtikrinti kitų mokesčių, taikomų prekėms,
gabenamoms per sieną, surinkimą;
 kontroliuoti ribojamų ir draudžiamų prekių gabenimą per sieną;
 atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą;
 tvarkyti prekių importo ir eksporto statistiką;
 tikrinti valstybės teritorijoje veiklą vykdančių ūkio subjektų ūkinę ir komercinę veiklą,
jos apskaitą, su muitų teisės aktų taikymu susijusią finansinę atskaitomybę ir kt.
Muitinė taip pat užtikrina intelektinės nuosavybės, nykstančių ir retų gyvūnų (žr. CITES),
išvežamų kultūros vertybių apsaugą, grynųjų pinigų, dvigubos paskirties ir strateginių prekių
gabenimo kontrolę ir kt.

3
 ELEKTRONINĖ PREKYBA

Elektroninė komercija – prekių ar paslaugų pirkimas bei pardavimas internetu.

Internetinė prekyba plėtojasi ne viena dešimtmetį, tačiau tik 1995 m. buvo įkurta didžiausia
internetinių aukcionų bendrovė „eBay“ ir didžiausia el. komercijos bendrovė „Amazon“, o 1998 m.
el. mokėjimų bendrovė „PayPal“. 2000 m. sprogo interneto bendrovių burbulas, kuomet subliuško
ištisa virtinė nepelningų el. komercijos startuolių. 2002 m. laikomi tikrosios el. komercijos pradžia,
2008 m. – mobiliosios komercijos, kai pasirodė „Apple“ bendrovės telefonas „iPhone“.[2]
2015 m. 32 % Lietuvos gyventojų įsigijo prekių arba paslaugų internetu. Tais pačiais metais
65 % Europos sąjungos gyventojų apsipirkinėjo internetu. Spėjama, kad 2016 m. bendra apyvarta
ES pasieks €500 mlrd. ribą. 2015 m. el. prekybos pardavimai JAV sudarė 7,5 % visų mažmeninės
prekybos pardavimų, tačiau pastarieji pardavimai davė daugiau pajamų avalyne, drabužiais bei
elektronikos prekėmis prekiaujančioms įmonėms. Kiti analitikai teigia, kad el. pardavimai sudaro
apie 40 % visų mažmenos pardavimų, jeigu būtų atmestos rečiau internetu parduodamas prekės –
maistas, gėrimai ir statybines medžiagos. 2016 m. JAV buvo pirmieji metai, kai išmaniųjų telefonų
vartotojai atnešė daugiau pajamų el. komercijos bendrovėms nei asmeninių kompiuterių naudotojai.
Lietuvoje lankomiausios vietinės internetinės parduotuvės 2017 m. pradžioje buvo (pagal
webconsulting.lt) 1. Pigu.lt, 2. Senukai.lt, 3. Perlas.lt, 4. Varle.lt, 5. Skytech.lt., 6. Tele2.lt, 7.
Topocentras.lt, 8. 1a.lt, 9. Omnitel.lt, 10. Rde.lt.

ELEKTRONINĖS PREKYBOS PRIVALUMAI

Nauda pardavėjui
1. Mažesni išlaikymo kaštai. Kitaip nei įprastai parduotuvei, elektroninei parduotuvei nereikia
didelių ekspozicinių salių, reprezentatyvių darbuotojų, išorinės reklamos gamybos ir pan. Kartais
šios išlaidos ir su jomis susiję mokesčiai sudaro didelę išlaidų dalį.
2. Pardavimai nepriklauso nuo geografinės padėties. Įprastos parduotuvės, įsikūrusios
netinkamoje vietoje, rizikuoja neprisitraukti planuojamo srauto lankytojų ir bankrutuoti. Jeigu
geografinė padėtis lankytojams nepatogi arba nepatraukli, jie gali pasirinkti jūsų konkurentus,
sutaupydami laiko bei pinigų kelionės tikslui pasiekti. Elektroninė prekyba gali neapsiriboti nei
miestu, nei šalimi. Jeigu sugebėsite, elektroninę prekybą galite išvystyti iki pasaulinio lygio.
3. Didesnis asortimentas. Tradicinių parduotuvių asortimento plėtrą dažnai stabdo patalpų
ribotumas arba per aukštos nuomos, pirkimo kainos. Elektroninėje parduotuvėje galite pardavinėti

4
vieną prekę arba jų šimtus ar tūkstančius, priklausomai nuo verslo srities bei strategijos. Kai prekės
suskirstomos į kategorijas, jos neapkrauna interneto svetainės ir neapsunkina pirkėjų pasirinkimo.
4. Patrauklesnis prekių pateikimas. Įprastoje parduotuvėje, sprendimą pirkti lemia tik prekės
išvaizda ir kaina. Elektroninėje parduotuvėje prekių pateikimo galimybės daug didesnės:
kiekvienam produktui galite sukurti išsamius aprašymus, nuotraukų galeriją, netgi video pristatymą.
Kad įtikintumėte pirkti, galite pasinaudoti patenkintų klientų atsiliepimais, pasitelkti į pagalbą jus
rekomenduojančius ekspertus ir pan.
5. Patogus klientų aptarnavimas. Klientams nereikia laukti, kol prie jų prieis pardavėjas-
konsultantas. Jie patys gali susisiekti su prekybininku jiems patogiu būdu: telefonu, el. paštu arba
naudojant programą Skype. Prekių atsiskaitymui nereikia turėti grynųjų pinigų ir laukti eilėse.
Pinigai pervedami elektroniniu būdu ir prekė išsiunčiama jos užsakovui. Jei pirkėjas pageidauja,
gali sulaukti atgalinio ryšio ir įvertinti aptarnavimo kokybę, matyti, kur ir kokios klaidos daromos.

Nauda pirkėjui
1. Laiko taupymas. Prireikus norimo daikto, kartais reikėdavo aplankyti keletą parduotuvių,
išsidėsčiusių skirtingose miesto vietose arba net skirtinguose miestuose. Dabar, naudojantis
interneto paieškos ir elektroninių parduotuvių privalumais, norimą daiktą galima išsirinkti per kelias
minutes.
2. Apsipirkimo patogumas. Elektroninėje parduotuvėje apsipirkti išties paprasta. Tereikia
išsirinkti norimas prekes, jas užsisakyti ir apmokėti. Priklausomai nuo pardavėjo ir individualių
poreikių, prekės gali būti atsiimamos atsiėmimo punktuose, pašte arba atsiunčiamos į namus.
3. Prekybos skaidrumas. Elektroninė prekyba reglamentuojama LR įstatymais. Tad nepatikus
daiktui arba pastebėjus defektus, jį galima grąžinti. Tokiu būdu pirkėjai apsaugomi nuo prastos
kokybės prekių bei neatsakingų pardavėjų.

ELEKTRONINĖS PREKYBOS TRŪKUMAI

Kita vertus, egzistuoja ir keletas apsipirkimo internete minusų. Užsisakius prekę internetu,
neretai tenka ilgai laukti, kol ji bus pristatyta, o siuntimo mokesčiai kartais viršija prekės kainą,
ypač jei prekė užsakoma iš užsienio. Internetu pirktos prekės grąžinimas gali būti sudėtingesnis, nei
pirktos tradicinėje parduotuvėje. Neretai nebus grąžinami pinigai už siuntimą, o kai kuriais atvejais
netgi teks patiems padengti prekės grąžinimo kaštus. Be to, perkant internetu, svarbu įsitikinti, kad
svetainė patikima, o jūsų kreditinės kortelės ar internetinės bankininkystės duomenys bus apsaugoti.
Galiausiai perkant internetu nepavyks prekės (pavyzdžiui, drabužio) pasimatuoti.

5
 PREKIŲ IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ APMOKESTINIMAS

Kaip gali būti apmokestinamos prekės, perkamos trečiųjų šalių internetinėse parduotuvėse ir
siunčiamos į Lietuvą?
Prekės, įsigyjamos trečiųjų šalių (pvz., Kinija, JAV, Australija, Ukraina ir t. t.) internetinėse
parduotuvėse, gali būti apmokestinamos tokiais mokesčiais:
 importo muito mokesčiu,
 importo pridėtinės vertės mokesčiu,
 jeigu siunčiamos akcizais apmokestinamos prekės (pvz.,kvepalai) – akcizo mokesčiu.

Nuo kokios sumos apmokestinamos iš trečiųjų šalių atkeliavusios prekės?

 Jei prekių (išskyrus akcizais apmokestinamas), pirktų kurioje nors trečiojoje šalyje, bendra
savoji vertė (vienoje siuntoje siunčiamų prekių kaina neįskaitant transportavimo, draudimo
ir kitų išlaidų) mažesnė negu 22 eurai, jos jokiais importo mokesčiais neapmokestinamos.
 Jei prekių (išskyrus akcizais apmokestinamas), pirktų kurioje nors trečiojoje šalyje, bendra
savoji vertė yra nuo 22 eurų Iki 150 eurų, jos apmokestinamos importo PVM (21 proc.).
 Jei prekių (išskyrus akcizais apmokestinamas), pirktų kurioje nors trečiojoje šalyje, bendra
savoji vertė yra didesnė nei 150 eurų, jos apmokestinamos importo PVM (21 proc.) ir
importo muito mokesčiu (importo muito tarifo dydis priklauso nuo prekės kodo ir šalies, iš
kurios prekės importuojamos).

Atsiunčiamos akcizais apmokestinamos prekės (alkoholio gaminiai, kvepalai ir

tualetiniai vandenys, tabakas ir tabako gaminiai) visais atvejais, neatsižvelgiant į siuntos
vertę, apmokestinamos muitu (jeigu jis nustatytas), akcizu ir importo PVM.

6
 Ar siunčiamų prekių importo mokesčiai 3 skaičiuojami tik nuo prekės kainos?
Importo muito ir PVM mokesčiai skaičiuojami ne nuo prekės kainos, nurodomos internetinėje
parduotuvėje, o nuo prekės muitinės vertės ir importo PVM apmokestinamosios vertės.

Kur galima rasti informacijos apie prekėms taikomus muito tarifus?

Muito mokesčio tarifus pagal tikslų prekės kodą galite rasti muitinės interneto svetainėje
adresu www.lrmuitine.lt, duomenų bazėje „LITAR Integruotas tarifas“. Prekės kodas nustatomas
pasirinkus rubriką „Naršyti tarifą“ bei atidarius langelį „Naršyti tarifą – importas“. Naršant
Nomenklatūros medį nustatomas prekės kodas, susidedantis iš 10 skaitmenų. Langelyje „Ieškoti
nomenklatūros kodo“ įrašomas prekės kodas, įvedama šalis, iš kurios bus importuojama prekė, ir

7
paspaudžiamas mygtukas „Ieškoti – importas“. Sistemoje matysite prekei taikomus importo
mokesčius.

8
 Ar siuntimo mokestis, jei taikomas, visais atvejais įskaičiuojamas į siuntos vertę?
Tarkime, siunčiamo daikto kaina internetinėje parduotuvėje yra 21 euras, o siuntimo mokestis
– 3 eurai. Kadangi vienoje siuntoje siunčiamų prekių (prekės) bendra savoji vertė neviršija 22 eurų,
jai nebus taikomas 21 proc. PVM mokestis, neatsižvelgiant į tai, kad už prekės atsiuntimą turėsite
mokėti. Tik tais atvejais, kai siuntoje esančių prekių bendra savoji vertė viršija 22 eurus,
skaičiuojant PVM mokestį jau įtraukiamos ir siuntimo išlaidos bei tarpininkavimo paslaugos.

Kaip atliekami prekių, gautų siunta, muitinės formalumai?

Jeigu siuntos atgabenamos paštu – jos patenka į AB Lietuvos pašto Vilniaus logistikos centrą
ir jas muitinės formalumams atlikti muitinei pateikia AB Lietuvos pašto darbuotojai. Siuntas, kurias
atgabena skubių siuntų vežėjai, muitinės formalumams atlikti muitinei pateikia konkretus skubių
siuntų vežėjas (pvz., DHL, TNT). AB Lietuvos paštas arba skubių siuntų vežėjas informuoja siuntos
gavėją apie atsiųstą siuntą ir, jeigu reikia, paprašo pateikti su gautomis prekėmis susijusius
dokumentus. Muitinės posto, kuriame atliekami šių prekių muitinės formalumai, pareigūnai,
įvertinę prekių siuntoje gabenimo riziką, gali atlikti pateiktų dokumentų ir siuntos (prekių) muitinį
tikrinimą: paprašyti papildomų dokumentų, atidaryti siuntą ir apžiūrėti ar suskaičiuoti prekes ir pan.
Nustatytus importo mokesčius už pašto siuntose gautas prekes apskaičiuoja Vilniaus teritorinės
muitinės Pašto posto pareigūnai. Atlikus muitinės formalumus, AB Lietuvos paštas arba skubių
siuntų vežėjai informuoja siuntų gavėjus apie muitinės apskaičiuotus importo mokesčius.

9
 PARDAVĖJŲ PRANEŠIMAI APIE IŠMUITINIMĄ

„Apie DHL / „Fedex“ / EMS gabenimą, kaip žinote, jo aptarnavimas ir pristatymas yra
greitas. Tačiau kartais gali kilti problemų dėl muitinės formalumų. Kaip visi žino, mokesčių tarifai
ir tarifų kvotos kiekvienose šalyse / miestuose skiriasi, taigi patvirtinkite savo vietinių papročių
politiką ir pasakykite, kokią vertę turite deklaruoti siuntinyje. Čia yra J&K Technology CO., LTD
Žinoma, galime įvykdyti jūsų prašymą pažymėti siuntinį kaip mažos vertės, kad išvengtume
didelių muito mokesčių. Tačiau kai kuriose šalyse muitinė, patikrinusi siuntinį ir sužinojusi tikrąją
vertę (pavyzdžiui, leidžia parodyti mokėjimo įrodymą, bet jūs negalite to padaryti), jus nubaus ir
ims daug pinigų už baudą. Šiuo atveju mes neprisiimsime atsakomybės už tai. Jei turite muitinės
problemų, siūlau pasirinkti kitą siuntimo būdą.
Mes neapmokėsime jokių muitų mokesčių. Jei atsisakėte mokėti muito mokesčius ar turite
muitinės formalumų problemą, turite padengti visas grąžinimo siuntimo išlaidas. Tai labai labai
dideli pinigai, atkreipkite dėmesį į tai.
Taigi, pasakykite man, kiek turėčiau deklaruoti už sąskaitą faktūrą prieš Jums sumokant už
užsakymą. Ačiū.“

10
 GALIMYBĖS IŠVENGTI MOKESČIŲ

Dovanos statusas
Pagal LR PVM įstatymą ir EB Tarybos reglamentą fiziniai asmenys, siuntą gaunantys
neatlyginamai (t.y. dovanų) gali išvengti tam tikų mokesčių mokėjimo:
 dovana < 45 EUR – muitu ir 21% PVM prekė neapmokestinama
 45 EUR < dovana < 150 EUR – mokamas 21% PVM
 150 EUR < dovana < 700 EUR – mokamas 21% PVM ir ne didesnis kaip 2,5 %
muitas.
Akcizinėms prekėms aukščiau paminėta išlyga nėra taikoma.
Ne visuomet naudinga brangesnę prekę deklaruoti kaip dovaną, ypač jei jai taikomas 0%
muito tarifas. Tokią prekę deklaravus kaip dovaną reikės susimokėti ir 2,5% tarifą.
Praktikoje, dauguma Kinijos pardavėjų siunčia prekes su užrašu „GIFT“ („Dovana“). Deja,
toks siuntimo būdas yra toks populiarus, kad realiai bus sunku įtikinti muitinę, kad jūsų siuntinys
yra dovana. Paprastai muitinė vis tiek reikalauja pateikti papildomus dokumentus ir dažnu atveju
mokesčius vis tiek tenka susimokėti.
Prekės pirkimas iš ES sandėlių
Jei prekę pirksite iš Kinijos internetinės parduotuvės, tačiau ji bus siunčiama iš ES sandėlio,
tokiu atveju teks susimokėti tik PVM, o muitų mokesčių jums pavyks išvengti.

SKAIDRINAMA ELEKTRONINĖ PREKYBA

Prieš mėnesį vyriausybės kanceliarijoje įvyko asocijuotų verslo struktūrų ir valstybinių

institucijų atstovų susitikimas, kuriame buvo diskutuojama elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių
poveikio Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriui ir valstybės biudžeto pajamoms klausimais.
Verslo atstovai pristatė savo atlikto tyrimo rezultatus apie elektroninės prekybos būdu Lietuvos
vartotojų įsigyjamų prekių iš trečiųjų šalių vertę bei nuostolius, kuriuos dėl piktnaudžiavimų
galiojančia tvarka patiria Lietuvos prekybininkai, neapskaitytos ekonomikos mastą bei į valstybės
biudžetą galimai nesumokamą mokesčių dalį, ir pasiūlė priemones, kurios galėtų geriau užtikrinti
nacionalinio verslo, valstybės ir vartotojų interesų apsaugą.
„Tiek Vyriausybė, tiek verslo atstovai supranta, kad su analogiškais iššūkiais susiduria visos
Europos Sąjungos valstybės. Dėl technologijų plėtros ir globalizacijos procesų vykstančios
sparčios ir neišvengiamos elektroninės prekybos plėtros būtina užkardyti neapskaitytos
11
ekonomikos prielaidas ir užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje
veikiantiems subjektams. Tai visų pirma susiję su ES mastu galiojančiomis lengvatomis, pagal
kurias importuojamos mažavertės prekės per pašto siuntas iki 22 eurų, šiuo metu nėra
apmokestinamos PVM. Dažnai, gaunamų siuntų vertė yra dirbtinai sumažinama siuntą
lydinčiuose dokumentuose, o galiojanti tokių siuntų „popierinio“ deklaravimo sistema sąlygoja
ribotas galimybės taikyti efektyvią mokesčių nesumokėjimo rizikos valdymo sistemą“, - sako
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Pagal tyrimo duomenis, per 2019 m. beveik pusė milijono Lietuvos gyventojų pirko
internetu iš trečiųjų šalių, tam išleisdami apie 140 mln. eurų. Vidutiniškai vieno pirkinio krepšelis
sudarė apie 67 eurų, o vidutinės išlaidos per metus – 279 eurų.
Nepaisant to, jau dabar VMI ir Muitinė piktnaudžiavimams elektroninės prekybos srityje
išaiškinimą yra nusistačiusios prioritetinėmis darbo sritimis ir deda visas pastangas neigiamoms
pasekmėms sumažinti.
Problemą didžiąja dalimi spręs naujoji ES direktyva. Nuo 2021 m. liepos 1 d. paminėtoji
PVM lengvata naikinama ES mastu. Siekiant supaprastinimo, PVM už siuntas, kurių vertė
neviršija 150 eurų pardavimo metu rinks trečiųjų valstybių pardavėjai, jeigu pasirinks taikyti taip
vadinamą Importuojamų prekių schemą (jie vieno langelio principu galės deklaruoti ir sumokėti
PVM už tokias siuntas per vieną ES valstybę, kurioje registruosis). Tuo atveju, jei trečiųjų šalių
pardavėjai nepasirinks tokios schemos, PVM bus mokamas importo metu, tačiau irgi bus
leidžiama taikyti specialią importo PVM sumokėjimo procedūrą – PVM iš pirkėjų surinks ir už
visą mėnesį muitinei galės sumokėti  pašto /skubių siuntų tarnybos, pateikdamos muitinei
mėnesinę ataskaitą.
Kokybiškai keisis ir rizikos valdymo modelis – siuntų informacija ir vertės bus kaupiamos
centralizuotai, skaitmeniniame formate, kas leis, greta kitų funkcionalumų, lyginti siuntų vertes
atitinkamoje prekių kategorijoje ir efektyviai nustatyti piktnaudžiavimo atvejus.
Be to, dar šiais metais turėtų būti priimta ir kita ES iniciatyva, kuri įpareigos ES veikiančių
elektroninių prekybos ir paslaugų teikimo platformų valdytojus teikti informaciją apie jų
paslaugomis besinaudojančių verslininkų pajamas. Informacijos mainai vyks tarp visų ES
valstybių mokesčių administracijų. Tokiu būdu, įgyvendinus tarptautinio bendradarbiavimo
mechanizmą, nesąžiningas verslas, veikiantis per užsienio platformas kaip per priemonę
mokesčiams išvengti, praras bet kokį konkurencinį pranašumą sąžiningo verslo atžvilgiu.
Vyriausybės kancleris A. Stončaitis ir Lietuvos verslo atstovai vienareikšmiškai pasisakė už
kuo greitesnį sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą bei tolesnį bendrą koordinuotą darbą mažinant
šešėlinę ekonomiką elektroninės prekybos sektoriuje. Elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių
12
skaidrinimas yra ir viena iš Vyriausybės Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo
komisijos veiklos sričių.

13