IKITEISMINIS TYRIMAS

1. Samprata ir uždaviniai
Ikiteisminis tyrimas – proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iki bylos
su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas reiškia ir baudžiamojo
proceso pradėjimą. Kiekvienu atveju, kai atsiranda pagrindas manyti, kad buvo padaryta NV, turi
būti pradedamas ikiteisminis tyrimas ir imamasi įstatyme numatytų priemonių ikiteisminio tyrimo
uždaviniams pasiekti.
Ikiteisminio tyrimo uždaviniai:
1. Greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas NV aplinkybes;
2. Nustatyti šią veiką galimai padariusį asmenį;
3. Sudaryti sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme;
4. Imtis būtinųjų priemonių užtikrinant proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą ir kt. teises/
Ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas objektyviai, nepažeidžiant asmens nekaltumo prezumpcijos
principo ir tiksliai laikantis nustatytų procesinių taisyklių; turi būti renkami ir fiksuojami ne tik tam
tikrą asmenį kaltinantys, bet ir ir jam naudingi duomenys. Kai įvykdomi visi ikiteisminio tyrimo
uždaviniai, ikiteisminis tyrimas baigiamas ir procesas pereina į antrąją stadiją – bylos procesą I
instancijos teisme.
Ikiteisminis tyrimas yra labai svarbi proceso stadija, nes ji dažnai nulemia viso proceso rezultatą.
Pirmiausiai prokuroras turi garantuoti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas optimaliai ir teismui
būtų perduota tinkamai parengta b.b. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad procesas buvo
pradėtas nepagrįstai, ar atsirado kliūčių, dėl kurių jis negali būti tęsiamas, taip pat jei nėra galimybių
surinkti pakankamai asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų, ikiteisminis tyrimas turi būti nutrauktas.
2. Ikiteisminio tyrimo procesinės prielaidos
Ikiteisminio tyrimo procesinės prielaidos – veiksniai, lemiantys ikiteisminio tyrimo pradėjimą.
Prielaidos: 1) tikėtinos informacijos apie galimai padarytą NV buvimas; 2) Aplinkybių, dėl kurių
procesas negalimas, nebuvimas. Aplinkybių, dėl kurių BP negalimas sąrašas pateiktas BPK 3str. BP
negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei:
1. Nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar BN požymių. Tai reiškia, jog: a) visai nebuvo
 įvykio apie kurį, kaip apie NV, buvo pateikta informacija; b) kažkoks priešingas teisei įvykis
yra buvęs, bet jo negalima laikyti NV; c) įvykis įvyko be niekieno kaltės.
2. Suėję BA senaties terminai. Senaties terminus numato BK, išskyrus nusikaltimus, kuriems
senaties terminai nėra taikomi, pvz. Genocidas.
3. Asmuo NV padarymo metu nebuvo tokio amžiaus nuo kurio galima BA. Bendra taisyklė –
nuo 16m., o tam tikrais atvejais – nuo 14 m. (BK 13str. 2d.)
4. Nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu privataus kaltinimo proceso NV padarymu
5. Nėra nukentėjusiojo skundo, jo teisėto atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo pradėti
procesą tais atvejais, kai šis skundas/pareiškimas/reikalavimas turi būti pateikiamas
6. Mirusiajam, išskyrus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituot arba kitų asmenų bylai
atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tai aktualu tik tada, kai ikiteisminis tyrimas
yra jau atliktas ir byla yra teisme. Nuostata apie reabilitavimą nėra reikšminga kalbant apie
ikiteisminio tyrimo pradėjimą.
7. Asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis
ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.
8. Jei egzistuoja BK numatyta BA šalinanti aplinkybė.
Pagal 2011 m. 06 21 priimtas BPK pataisas ikiteisminis tyrimas taip pat gali būti pradedamas, jei
manoma, kad NV padarė asmuo, pagal TT normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios
jurisdikcijos, tačiau tokiam asmeniui negali būti įteikiamas pranešimas apie įtarimą. Atlikus
pirminius veiksmus tyrimas turi būti nutrauktas.
BPK 3(2) str. leidžia pradėti ikiteisminį tyrimą ir tuo atveju, kai BA galimai turėtų būti traukiamas
asmuo, kuris BA gali būti patrauktas tik kompetetingos institucijos leidimu. tai paaiškinama tuo, jog
norint gauti institucijos leidimą, būtina surinkti duomenų. Su toku asmeniu jam sutinkant gali būti
atliekami kiti proceso veiksmai, tačiau jo atžvilgiu negali būti taikomos tik įtariamųjų (kaltinamųjų)
atžvilgiu taikytinos priemonės. Institucijos leidimas turi būti gautas vėliausiai iki pranešimo apie
įtarimą tokiam asmeniui įteikimo. Jei leidimas negaunamas, tyrimas turi būti nutrauktas. Šie
asmenys – tai asmenys, turintys nacionalinį imunitetą – LR Seimo nariai, Ministras Pirmininkas ir
ministrai, teisėjai, LR Prezidentas.
3. Ikiteisminio tyrimo subjektai
Ikiteisminio tyrimo subjektai – tai asmenys, kurie sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo,
atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Tokie
asmenys yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas.
3.1 Prokuroro įgaliojimai
Prokurorui tenka didžiausia atsakomybė už sėkminga ikiteisminio tyrimo stadijos uždavinių
išsprendimą. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra jo konstitucinė funkcija.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikia prokuroro pavedimu ar su jo žinia. Jie privalo vykdyti visus
prokuroro nurodymus. BPK prokurorui suteikia teisę, o kartu ir pareigą naikinti neteisėtus ar
nepagrįstus ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimus.
Organizuodamas ikiteisminį tyrimą, prokuroras sprendžia, ar jis turi būti pradedamas, kas jį turi
atlikti, kada ir dėl kokių veiksmų kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Prokuroras vadovauja
ikiteisminiam tyrimui priimdamas sprendimus dėl tyrimo krypties, apimties, duodamas ikiteisminio
tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus dėl konkrečių veiksmų atlikimo, priimdamas
svarbiausius sprendimus, lemiančius tolesnę proceso eigą. BPK numato, kad prokuroras gali bet
kurios NV padarymo atveju atlikti ikiteisminį tyrimą pats, jis taip pat sprendžia ar pačiam atlikti
tam tikrus veiksmus, ar pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Tačiau BPK numatyti veiksmai,
kuriuos prokuroras gali daryti tik pats ir pavesti jų atlikti negali niekam. Tai sprendimai:
1. Dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo;
2. Dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo;
3. Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo;
4. Dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;
 5. Dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo.
Bendrosios prokuroro pareigos, kylančios iš generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų
rekomendacijų:
1. Užtikrinti ikiteisminio tyrimo teisėtumą, kad BP nebūtų pradėtas, o jei pradėtas – būtų
nutrauktas, esant aplinkybėms, dėl kurių BP negalimas.
2. Kontroliuoti kaip laikomasi reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius
terminus.
3. Laiku spręsti ikiteisminio tyrimo pabaigimo klausimą;
4. Kontroliuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliekant ikiteisminį tyrimą nepažeidinėtų
žmogaus teisių.
5. Spręsti procesinių prievartos priemonių taikymo būtinumą
6. Įst. Numatytais atvejais išaiškinti BP dalyviams jų teises ir užtikrinti galimybę jomis
pasinaudoti
7. Išaiškinti asmeniui dėl neteisėto sulaikymo ar suėmimo pažeistų teisių atkūrimo ir žalos
atlyginimo tvarką, kai BP nutraukiamas dėl to, kad nenustatyta NV požymių
8. Užtikrinti, kad kievienas asmuo, kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir patyrė žalos dėl
smurtinio nusikaltimo, būtų informuotas apie LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos
kompensavimo įst.
9. Apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių/artimųjų
giminaičių; arba tai padaryti savo nuožiūra, kai suimtasis nenurodo jokio asmens
10. Imtis priemonių pasirūpinti suimtojo vaikais ir turtu.
11. Užtikrinti, kad apie įtariamojo suėmimą būtų pranešta nukentėjusiajam ir išsiaiškinti, ar jis
nori, kad jam būtų pranešta apie jo paleidimą į laisvę.
12. Nedelsdamas pranešti URM apie tai, kad suėmimas paskirtas kitos valstybės piliečiui ir jei
suimtasis pageidauja – jo valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai
13. Nedelsiant priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtąjį arba panaikinti jam pritaikytą
kardomąją priemonę – namų areštą/įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, arba
sušvelninti šių priemonių taikymo sąlygas, jei išnyksta šių priemonių taikymo pagrindai arba
sąlygos.
14. Dalyvauti darant kratas, poėmius patalpose, kurios yra diplomatinės atstovybės, arba kuriose
gyvena diplomatinių atstovybių nariai ar jų šeimos, jei yra diplomatinių atstovų prašymas
arba sutikimas.
15. Imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrint.
16. Užtikrinti, kad nebūtų skelbiami duomenys apie nepilnamečius įtariamuosius,
nukentėjusiuosius ir asmens tapatybės duomenys apie nukentėjusįjį ar liudytoją, kuriems
taikomas anonimiškumas, o ikiteisminio tyrimo duomenys – be prokuroro leidimo.
17. Vykdyti kitus įstatymų reikalavimus.
3.2 Ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimai:
Ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra BPK 165str. išvardintų ikiteisminio tyrimo įstaigų darbuotojai,
kuriems pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo funkcijas. Jie veikia vadovaujami ir kontroliuojami
prokuroro. BPK 172 str. 2d. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo: a) atlikti
būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos NV; b) vykdyti visus prokuroro
nurodymus; c) prokuroro nustatytu laiku pranešti jam apie ikiteisminio tyrimo eigą.
Nors procesiškai jie yra pavaldūs prokurorui, tačiau ir savo iniciatyva gali atlikti tam tikrus
veiksmus, o būtent:
1. Atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus – šaukti į apklausą ir apklausti liudytojus,
nukentėjusiuosius, įtariamuosius, surašyti įtariamajam pranešimą apie įtarimą, atlikti
akistatą, atlikti parodymą atpažinti, atlikti parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą,
objektų apžiūrą, kviesti specialistą ir pavesti jam atlikti objektų tyrimą.
2. Taikyti visišką/dalinį anonimiškumą liudytojui ar nukentėjusiajam, tačiau toks nutarimas turi
 būti pateikiamas prokurorui tvirtinti
3. Taikyti kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis
policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, karinio dalinio vadovybės stebėjimą,
nepilnamečio atidavimą prižiūrėti. Apie šių priemonių taikymą jis nedelsiant turi pranešti
prokurorui.
4. Taikyti įstatyme numatytas kitas procesinės prievartos priemones.
Visus šiuos veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atlikti, jei mano, kad tų veiksmų atlikimas
yra reikalingas sprendžiant ikiteisminio tyrimo uždavinius, o prokuroras nėra nurodęs kitaip.
3.3 Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai:
1. Skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas
sprendžia dėl pačių griežčiausių priemonių, o būtent: a) suėmimo, namų arešto, įpareigojimo
gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo; b) atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą, kratą,
asmens kratą, poėmį, pašto siuntų poėmį, elektroninių ryšių tinklais perduodamos
informacijos kontrolę, jos fiksavimą, kaupima; prokuroro teisę susipažinti su informacija;
laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą; savo
tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūn veiksmus; leidimą atlikti NV
imituojančius veiksmus; slaptą sekimą. Visais atvejais surašoma nutartis, išskyrus prokuroro
teisę susipažinti su informacija – tada ant prokuroro nutarimo nurodomas sutikimas.
2. Prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius. Tačiau apklausiami be visi liudytojai
ir nukentėję, o tik BPK 184str., 186str. numatytais atvejais, kai būtina iš anksto patikimai
užfiksuoti šių asmenų parodymus.
3. Apklausia įtariamuosius BPK 189str. 1d. numatytu atveju (gavęs prokuroro prašymą, kurį
gali inicijuoti pats prokuroras, įtariamasis ar jo gynėjas).
4. Tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 214str. 2d. numatytu atvejais.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas turi tvirtinti prokuroro nutarimus, kai nutraukimo pagrindas yra
BK numatytų atleidimo nuo BA aplinkybių egzistavimas arba kai ikiteisminis tyrimas
nutraukiamas BPK 213 str. numatytu pagrindu, kai buvo tiriamos kelios skirtingo sunkumo
NV.
5. Tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti ikiteisminį tyrimą BPK numatytais atvejais. Jis tai
daro tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo teisėjo
pritarimu.
6. Nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų.
7. Atlieka kitus BPK numatytus veiksmus. Tai pvz. Nušalinimo klausimų sprendimas 60str. 4d.
numatytu atveju, sprendimo priėmimas pagal BPK 162str. dėl taikant neviešo pobūdžio
procesines prievartos priemones surinktos informacijos panaudojimo kitoje b.b.; ekspertizės
skyrimas; ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar jo užbaigimo terminų nustatymas; nustatytų
terminų pratęsimas BPK 215str. numatytais atvejais.
Visus šiuos veiksmus, išskyrus skundų nagrinėjimą, teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą.
Prašymą prokuroras gali teikti savo iniciatyva arba proceso dalyvių pageidavimu. Atsisakęs
patenkinti prokuroro prašymą, ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to priima motyvuotą nutartį, kurios
gali būti skundžiamos BPK 65str. tvarka.
4. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas proceso dalyvių iniciatyva
Ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui nusprendus,
kad vykdant ikiteisminio tyrimo uždavinius tam tikro veiksmo atlikimas yra būtinas. Tačiau
įtariamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai taip pat turi
galimybių daryti įtaką ikiteisminio tyrimo eigai ir jo rezultatams. Jie pateikdami raštu prašymą
prokurorui, turi teisę inicijuoti tyrimo veiksmų atlikimą. Prokuroras privalo nagrinėti tokius
prašymus ir priimti vieną iš sprendimų:
1. Pats atlikti prašomus veiksmus;
2. Įpareigoti juos atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigą;
 3. Atsisakyti atlikti prašomus veiksmus. Tokiu atveju jis privalo priimti nutarimą, kurį prašymą
pateikęs proceso dalyvis gali skųsti per 7 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jis gali skunda
atmesti arba jį patenkinti, įpareigodamas prokurorą per trumpiausią laiką atlikti prašomą
veiksmą ar duoti nurodymus ikiteisminio tyrimo įstaigai dėl veiksmų atlikimo. Jei proceso
dalyvis prašo atlikti veiksmą, kurį gali atlikti tik teisėjas, tai teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl
prokuroro atsisakymo kreiptis į teisėją, gali pavesti prokurorui organizuoti tokio veiksmo
atlikimą, o po to jį atlikti. Jei prokuroro organizavimas nereikalingas, ikiteisminio tyrimo
teisėjas gali iš karto atlikti prašomą veiksmą.
Proceso dalyviai, pateikę prašymus atlikti tam tikrus proceso veiksmus, turi teisę dalyvauti jų
atlikime, be jokių išlygų ir apribojimų susipažinti su tokių veiksmų protokolais, teikti pastabas dėl
jų turinio.
5. Atskirosios bendrosios ikiteisminio tyrimo atlikimo taisyklės
5.1 ikiteisminio tyrimo vieta
Ikiteisminio tyrimo vietą lemia NV padarymo vieta – ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje
padaryta NV, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta NV,
pareigūnas. Išimtis – aukštesnysis prokuroras gali pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitos vietovės
prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai, jei tokiu būdu gali būti pasiekta, kad NV bus ištirta
greičiau ir išsamiau.
5.2 Atskirieji pavedimai
Ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ar prokuroras, kai kyla būtinybė atlikti atskirus veiksmus
kitoje vietoje nei vyksta ikiteisminis tyrimas, gali nuvykti į kitą vietovę ir atlikti šiuos veiksmus.
Taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali kreiptis dėl atitinkamo veiksmo atlikimo į
kitos vietovės pareigūną ar prokurorą. Toks kreipimasis vadinamas atskiruoju pavedimu. Prokuroras
atskirąjį pavedimą gali duoti atskirąjį pavedimą tiek kitos vietovės prokurorui, tiek bet kuriai kitos
vietovės ikiteisminio tyrimo įstaigai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas – tik tokiai pat tos vietovės
ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jei reikia duoti kitai, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo kreiptis į
ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą. Atskirasis pavedimas yra privalomas ir turi būti
vykdomas per trumpiausius terminus.
5.3 Ikiteisminio tyrimo terminai
Ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas per trumpiausius terminus ir turėtų būti užbaigiamas:
1. Dėl BN – per 3 mėn.
2. Dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per 6 mėn.
3. Dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per 9 mėn.
Šie terminai nėra galutiniai, dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių priežasčių
prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.
BPK 176 str. 2d. minimi procesai: 1) kuriuose taikoma kardomojo priemonė suėmimas; 2) kuriuose
nukentėjusieji ir įtariamieji yra nepilnamečiai. Šios bylos įvardijamos kaip prioritetinės kitų bylų
atžvilgiu, taigi ikiteisminio tyrimo veiksmai turi būti atliekami dar greičiau. Per ilgai trunkantis
procesas gali būti vertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas
5.4 Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas
Ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini. Tačiau prireikus prokuroras gali nuspręsti dalį
ikiteisminio tyrimo duomenų atskleisti, bet ir tokiais atvejais negali būti skelbiama informacija apie
nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. Prireikus prokuroras ar ikiteisminio tyrimo
pareigūnas gali įspėti tiek proceso dalyvius, tiek ir kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio
tyrimo veiksmus, kad be prokuroro leidimo draudžiama paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis.
5.5 Teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis
Teisė susipažinti su duomenimis, daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus yra viena iš įtariamojo,
gynėjo, nukentėjusiojo ir jo atstovo teisių. Norėdami tai padaryti, jie prašymą turi pateikti
prokurorui. Prokuroras tokio prašymo gali netenkinti tik vienu atveju – jei manys, kad tai gali
pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Spręsti apie tai, kas kenkia ikiteisminiam tyrimui, yra
prokuroro diskrecija. Atsisakydamas leisti susipažinti, prokuroras turi surašyti nutarimą, kurį
įtariamasis, gynėjas, nukentėjusysis ar jo atstovas gali apskųsti per 7d. ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas išnagrinėjęs tokį skundą priima nutartį, kuri yra neskundžiama.
Prokuroras negali neleisti susipažinti su duomenimis, kai ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir
surašytas kaltinamasis aktas.
IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIA
1. Pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą ir šios pareigos išimtys
Ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas kiekvienu atveju, kai gaunama tikėtina informacija apie
galimai padarytą NV ir nėra aplinkybių, kurioms esant ikiteisminis tyrimas yra negalimas. Šios
taisyklės išimtys susijusios su atskiromis bylų kategorijomis: 1) privataus, 2) privačiai viešo
kaltinimo bylos.
Privataus kaltinimo atveju ikiteisminis tyrimas neatliekamas, tačiau prokuroras privalo ir dėl tokių
NV nuspręsti, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas, jei nustato, kad: 1) padaryta veika turi
visuomeninę reikšmę; 2) žala padaryta asmeniui, kuris neturi galimybių pats ginti savo interesus.
Ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, jei įtariamas NV padarymu asmuo nėra žinomas.
Privačiai viešo kaltinimo veikų atveju, ikiteisminis tyrimas atliekamas, tačiau pradedamas tik tuo
atveju, kai yra gaunamas nukentėjusiojo skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro
reikalavimas. Jei ikiteisminis tyrimas pradedamas, jis atliekamas bendra tvarka. Prokuroras šiuo
atveju privalo pateikti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą, jei NV turi visuomeninę reikšmę ar
jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų.
2. Informacijos apie galimai padarytą NV gavimo būdai
Nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras.
Informacija gali būti gaunama BPK 166str. 1d. nurodytais būdais:
1. Gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie NV;
2. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius NV požymius.
Šie informacijos gavimo būdai kartais vadinami ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindais ar
vadomis. Kai ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimas yra sprendžiamas gavus skundą, pareiškimą
ar pranešimą apie NV, galimi du sprendimo variantai:
1. Pradėti ikiteisminį tyrimą
2. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
3. Veiksmai, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie NV
Paprastai tokio atveju ikiteisminis tyrimas turėtų būti pradedamas, išskyrus, kai iš karto gali būti
konstatuota, kad: a) nurodyti duomenys apie NV yra neteisingi; b) yra aiškios BPK 3str. 1d.
nurodytos aplinkybės, kliudančios pradėti ikiteisminį tyrimą. Ir atsisakymo ir ikiteisminio tyrimo
pradėjimo atveju, apie tai turi būti pranešama tam asmeniui. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį
tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio
tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo
arba jo įgalioto asmens sutikimu. Šio pareigūno nutarimas gali būti skundžiamas prokurorui, o
prokuroro nutarimas atsisakyti – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas
– apygardos teismui. Skundas turi būti paduodamas per 7 d. nuo nutarties ar nuorašo gavimo dienos.
Šis terminas gali būti atnaujintas, tačiau jis neatnaujinamas, jei praėjo daugiau kaip 6 mėn. Po
skundžiamo sprendimo priėmimo dienos.
BPK 168str. nauja redakcija leidžia atlikti skunde, pareiškime ar pranešime pateiktos informacijos
patikslinimui būtinus veiksmus. T.y., kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras tokiu atveju
negali apsispręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą ar ne, jis turi teisę:
1. Atlikti įvykio vietos apžiūrą;
2. Atlikti įvykio liudytojų apklausas;
3. Iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų reikalauti duomenų ar dokumentų.
4. Atlikti pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas/pranešimas/pareiškimas
apklausas.
4. Veiksmai, nusprendus pradėti ikiteisminį tyrimą
Jei ikiteisminį tyrimą pradeda ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis apie tai turi pranešti prokurorui.
Kol prokuroras nenusprendžia dėl tolimesnių veiksmų, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę ir
pareigą atlikti visus jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Prokuroras, gavęs ikiteisminio tyrimo
pareigūno pranešimą, gali:
1. Pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus;
2. Pavesti atlikti veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša apie pradėtą ikiteisminį
tyrimą;
3. Pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Prokuroras taip pat turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų
pareigūnų. Jei ikiteisminį tyrimą pradeda pats prokuroras jis gali nuspręsti arba tyrimą ar jo dalį
atlikti pats, arba tai pavesti ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Ikiteisminio tyrimo veiksmai.
1. Ikiteisminio tyrimo veiksmų sąvoka ir sistema.
Ikiteisminio tyrimo veiksmas – ikiteisminio tyrimo stadijoje dalyvaujančių proceso subjektų,
vykdant jų pareigas ir naudojantis jiems suteiktomis teisėmis, atliekamas proceso veiksmas.
Paprastai tokiais veiksmais laikytini ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmai, o platesniu požiūriu – ir
įtariamojo, gynėjo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, t.y. skundo, prašymo, daiktų, dokumentų
pateikimas. Skundų pateikimus ir jų nagrinėjimą pripažįstant ikiteisminio tyrimo veiksmais, šiuos
veiksmus galima skirstyti į 4 grupes:
1. Duomenų rinkimo veiksmai. Šie veiksmai yra: a) apklausos; b) parodymų patikrinimo
veiksmai; c) objektų tyrimas ir apžiūra; d) ekspertizė; e) daiktų ir dokumentų, turinčių
reikšmės NV, išreikalavimas; f) daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės NV, pateikimas.
2. Procesinių prievartos priemonių paskyrimo ir taikymo veiksmai;
3. Proceso eigą lemiančių ar proceso dalyvių statusą nustatančių sprendimų priėmimas. Tai
pvz. Pranešimo apie įtarimą, kaltinamojo akto surašymas, įteikimas, nutarimo dėl
ikiteisminio tyrimo nutraukimo priėmimą ir kt.
4. Prašymų ir skundų pateikimas ir nagrinėjimas. Teisę pateikti prašymus ir skundus turi visi
proceso dalyviai.
2. Apklausa
Tai proceso veiksmas, kurio metu gaunami parodymai. Apklausos atliekamos ir ikiteisminio tyrimo
stadijoje ir teismo proceso metu. Apklausų rūšys: 1) liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa; 2)
įtariamojo apklausa.
Pagal tai, kas atlieka, skiriama: 1) ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro apklausa; 2)
ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausa.
Pagal apklausiamo asmens amžių: 1) suaugusiųjų; 2) nepilnamečių.
Pagal vienu metu apklausiamų asmenų skaičių: 1) vieno asmens apklausos; 2) akistatos
(apklausiami 2 asmenys)
2.1 Šaukimas į apklausą
Įtariamasis, liudytojas ar nukentėjusysis šaukiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūną/teisėją ar
prokurorą. Šaukimas galimas: a) šaukimu; b) telefonu ar kitais būdais.
Šaukimo turinys: kas šaukiamas (vardas, pavardė;), dėl ko šaukiamas (įtariamasis, nukentėjęs,
liudytojas), kur reikia atvykti; atvykimo data ir valanda; galimybė skirti baudą (iki 30 MGL) ir
atvesdinimą neatvykimo atveju. Jei asmuo į apklausą neatvyksta šaukiamas telefonu ar kitais
būdais, nei bauda, nei atvesdinimas negali būti taikomi.
2.2 Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo
apklausa
Atvykus liudytojui ar nukentėjusiajam, atliekami tokie veiksmai:
1. Nustatoma atvykusio asmens tapatybė, išsiaiškinami reikiami duomenys bei santykiai su
nukentėjusiuoju;
 2. Išaiškinamos BPK 81 str. numatytos teisės, BPK 83 str. numatytos pareigos ir BPK 235 str.
numatyta atsakomybė už melagingus parodymus. Tai pažymima apklausos protokole, kur tas
asmuo pasirašo.
3. Liudytojui pasiūloma papasakoti visa, kas jam yra žinoma apie įvykį ir kitas reikšmingas
aplinkybes. Liudytojas gali pats surašyti parodymus.
4. Liudytojui baigus, jam ikiteismininio tyrimo pareigūnas ar prokuroras užduoda klausimus.
Negalimi atsakymą menantys klausimai.
5. Liudytojui duodamas apklausos protokolas susipažinti ir pareikšti dėl jo pastabas.
Susipažinęs, jis turi pasirašyti.
Liudytojui gali būti taikomos apsaugos priemonės ir jis tada gali būti apklausiamas garso ar vaizdo
nuotolinio perdavimo priemonėmis. Taisyklės tokios pačios, o baigus, jam turi būti perskaitomas
protokolas.
2.3. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo ar nukentėjusiojo apklausa
Ikiteisminio tyrimo teisėjas neprivalo apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius kievieno
ikiteisminio tyrimo metu. Jis šią apklausą atlieka gavęs rašytinį prokuroro prašymą. Prokuroras šį
prašymą pateikia esant vienam iš pagrindų:
1. Prokuroro manymas, kad liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu. Pvz.
Jei galima manyti, kad liudytojui ar nukentėjusiajam bus grasinama, jis gali būti paperkamas
ar kitaip skatinamas; ar liudytojas/nukentėjusysis dėl sveikatos būklės gali nesulaukti teismo
proceso ar išvyks į užsienį ar dėl kt. priežasčių negalės atvykti į bylos nagrinėjimą.
2. Prokuroro manymas, kad liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti savo parodymus
arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Pvz. Dėl grasinimo ar kitokio poveikio.
3. Prokuroro manymas, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjui duos išsamesnius
parodymus.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu turi būti laikomasi ir bendrų taisyklių, ir šių papildomų
taisyklių: a) apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis yra prisaikdinamas. Tačiau teisėjas negali
prisaikdinti asmenų jaunesnių kaip 16m., įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, kurie
naudojasi teise neduoti parodymų, b) apklausoje privalo dalyvauti prokuroras;. Prokuroras gali
užduoti klausimus, susipažinti su apklausos protokolu, siūlyti jį papildyti. c) apie apklausos vietą ir
laiką turi būti pranešama įtariamajam, jo gynėjui, kurie turi teisę atvykti į apklausą. Ikiteisminio
tyrimo teisėjo apklausos protokole užfiksuoti duomenys yra pripažįstami įrodymais (kitaip nei
ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro surašyti protokolai), todėl įtariamasis ar jo gynėjas
proceso metu turi turėti galimybę liudytojui ar nukentėjusiajam bent vieną kartą užduoti klausimus.
Apklausos metu įtariamasis ar jo gynėjas turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimus,
susipažinti su apklausos protokolu, teikti pastabas. Organizuoti liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą
pas ikiteisminio tyrimo teisėją gali prireikti ir tada, kai ikiteisminio tyrimo metu joks asmuo dar
nėra įgijęs įtariamojo statuso, tačiau ir tokioje siutacijoje apklausą yra įmanoma atlikti remiantis
taisyklėmis.
2.4 Įtariamojo apklausa. Pranešimas apie įtarimą.
Įtariamąjį, kaip ir liudytoją bei nukentėjusįjį, ikiteisminio tyrimo metu gali apklausti ikiteisminio
tyrimo pareigūnas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, BPK 189str. numatytais atvejais.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis turi būti apklaustas mažiausiai vieną kartą. Jis visais atvejais
turi būti apklaustas prieš paskiriant jam kardomąją priemonę. Duoti parodymus yra įtariamojo teisė,
o ne pareiga, todėl įtariamasis gali būti apklausiamas tik tuo atveju, kai jis sutinka duoti parodymus.
Prieš pirmąją apklausą įtariamajam pasirašytinai turi būti įteiktas pranešimas apie įtarimą. Šiuo
veiksmu užtikrinama procesinė teisė žinoti, kuo jis įtariamas, įtariamasis informuojamas apie kitas
jo turimas teises. Šiame pranešime turi būti nurodoma: a) nurodyta NV (vieta, laikas,
kt.aplinkybės), b) nurodytas BĮ, numatantis tą NV; c) įtariamojo teisės.
Jei ikiteisminio tyrimo metu atsiranda pagrindas daryti kitokias išvadas apie NV aplinkybes ar
kitaip kvalifikuoti NV, ar nusprendžiama NV kvalifikuoti pagal švelnesnę BA numatančias BK
normas, NV perkvalifikuojant pagal sunkesnius BK straipsnius, ar papildomus įtarimus įtariamajam
turi būti įteikiamas naujas pranešimas apie įtarimą.
2.5 Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekama įtariamojo apklausa
Ikiteisminio tyrimo metu turi būti organizuojama bent viena įtariamojo apklausa; įtariamasis privalo
būti apklaustas prieš skiriant jam kardomąją priemonę.
Pradedant apklausą turi būti nustatoma įtariamojo asmenybė. Įtariamasis privalo atvykti pagal
šaukimą, tačiau atvykęs neprivalo duoti parodymus ir už tai jam negali būti taikomos jokios
sankcijos. Įtariamasis taip pat nėra įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Jei įtariamasis
sutinka duoti parodymus, jo apklausa vyksta tokia tvarka (BPK 188str. 4d.):
1. Pradžioje paklausiama, ar jis prisipažįsta padaręs NV, dėl kurios yra įtariamas;
2. Nepriklausomai nuo atsakymo, jam pasiūloma duoti parodymus apie įtarimo esmę;
3. Įtariamajam užduodami klausimai.
Apklausoje turi teisę dalyvauti gynėjas. Jei įtariamasis gynėjo neturi ir neprašo jo skirti, apklausa
galima ir gynėjui nedalyvaujant. Baigus apklausą protokolas turi būti pateikiamas susipažinti
įtariamajam ir jo gynėjui. Šie asmenys turi teisę pateikti pastabas ir papildymus ir ikiteisminio
tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi leisti šias pastabas užfiksuoti. Taip pat turi būti siūloma
pasirašyti protokole, o jei atsisakoma – privaloma tai pažymėti.
2.6 Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa
Prašymą dėl tokios apklausos prokuroras gali pateikti savo iniciatyva arba įtariamojo ar jo gynėjo
iniciatyva. Toks įtariamojo ar jo gynėjo pageidavimas turi būti tenkinamas visais atvejais,
neatsižvelgiant į motyvus. Suimtas įtariamasis taip pat turi tokią teisę ir prokuroras, gavęs tokį
prašymą turi organizuoti suimtojo pristatymą pas ikiteisminio tyrimo teisėją per įmanomai
trumpiausią laiką.
Prokuroro iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama apklausa vyksta pagal tas pačias taisykles
kaip ir įtariamąjį apklausiant prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausoje turi dalyvauti
prokuroras, kuris gali užduoti klausimus. Jei apklausa vyksta gynėjo ar įtariamojo iniciatyva,
apklausos pradžioje įtariamajam turi būti pasiūloma papasakoti apie aplinkybes, kodėl jis norėjo
būti apklaustas teisėjo. Po to ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras, kurio dalyvavimas privalomas
ir gynėjas turi teisę užduoti klausimus. Prireikus tokios apklausos gali būti organizuojamos kelis
kartus. Kai įtariamasis yra suimtas, jis duoti parodymus ikiteisminio tyrimo ar apygardos teisėjui
turi galimybę kiekvieną kartą, kai yra sprendžiami suėmimo paskyrimo, jo termino pratęsimo ar
skundų dėl suėmimo klausimai.
2.7. Nepilnamečių apklausos ypatumai
Nepilnametis (jaunesnis kaip 16m.) liudytojas, nukentėjusysis ir įtariamasis apklausiami pagal tas
pačias taisykles, išskyrus specialias taisykles, o būtent:
1. Nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo teisėjas gali apklausti ne tik esant
išvardintiems pagrindams (BPK 184str. 1d.), bet ir kitais atvejais, kai nepilnamečio
interesais to prašo jo atstovas, prokuroras, gynėjas.
2. Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas;
3. Proceso dalyvių prašymu ar ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo
teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip18m. liudytojų ar nukentėjusių apklausas privalo būti
kviečiamas VTAI5 atstovas arba psichologas, padedantis apklausti nepilnametį, atsižvelgiant
į jo socialinę brandą.
4. Nepilnametis liudytojas ar nukentėjusysis turi būti apklausiamas kuo mažiau kartų. Paprastai
turėtų pakakti vienos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o į teismo posėdį jis neturėtų
būti kviečiamas. Įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę jam užduoti klausimus, nepaisant

5 Vaiko teisių apsaugos institucijos

 nepilnamečio amžiaus. Todėl, jei nusprendžiama nepilnametį apklausti pas ikiteisminio
tyrimo teisėją, o vėliau jo nekviesti į teismo posėdį, apklausoje teisę dalyvauti turi
įtariamasis ir jo gynėjas.
5. Tokiu atveju, kai apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas
privalo užtikrinti, kad nepilnamečiui nebūtų daromas neleistinas poveikis. Jei tokia galimybė
egzistuoja, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams,
išskyrus VTAI atstovą ar psichologą, gali būti neleista dalyvauti apklausoje. Tokiu atveju:
a) privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas; b) įtariamajam ir kitiems proceso
dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per
ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti klausimus. Jei to padaryti neįmanoma, apklausa
atliekama įtariamajam ir kitiems nedalyvaujant, o garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos
parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją
gali užduoti klausimus asmeniui.
BPK 188 str. 5d. numatyta, kad proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno,
prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnio nei 18 m. įtariamojo apklausą gali būti
kviečiamas VTAI atstovas arba psichologas, kurie padeda jį apklausti. Apklausa turi vykti
dalyvaujant gynėjui ir atstovui pagal įstatymą.
2.8 Akistata
Tai apklausos rūšis, kai vienu metu apklausiami 2 asmenys. Akistata gali būti organizuojama tik tuo
atveju, kai du atskirai apklausti asmenys apklausos metu apie tas pačias aplinkybės davė skirtingus
parodymus. Kol asmenys nėra atskirai apklausti, akistata negalima. Akistaton gali būti suvedami ir
tokį patį, ir skirtingus proceso statusus turintys subjektai. Šio veiksmo paskirtis – bandyti
išsiaiškinti, kuris duoda teisingesnius parodymus ir paskatinti ir kitą asmenį duoti teisingus
parodymus ir taip išsiaiškinti naujų reikšmingų duomenų. Kai yra rizika, kad akistata duos
priešingus rezultatus, t.y. asmuo paveiktas pradės abėjoti savo parodymais, akistatos geriau
neorganizuoti.
Kadangi akistata yra apklausos rūšis, jos metu turi būti laikomasi liudytojo ir įtariamojo apklausos
taisyklių ir specialių taisyklių:
1. Suvestų į akistatą asmenų būtina paklausti, ar jie pažįsta vienas kitą, kokie jų santykiai;
2. Po to šiems asmenims iš eilės pasiūloma duoti parodymus apie aplinkybes, dėl kurių jie yra
davę skirtingus parodymus.
3. Jiems baigus, gali būti užduodami klausimai. Pirmiausiai juos užduoda ikiteisminio tyrimo
pareigūnas ar prokuroras, o jiems leidus, klausimus gali užduoti akistaton suvesti asmenys
vienas kitam ir kiti proceso dalyviai.
4. Jei asmuo pakeičia savo ankstesnius parodymus, būtina paklausti to priežasties.
5. Prireikus akistatos metu gali būti paskelbiami ankstesni parodymai, vaizdo įrašai, tačiau tik
po to, kai akistatos dalyviai davė savo parodymus ir šie buvo užfiksuoti protokole.
Akistatos eiga ir jos metu duodami parodymai fiksuojami protokole.
3. Parodymų patikrinimo veiksmai.
3.1. Samprata ir sistema
Parodymų patikrinimo veiksmai – ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu tikrinami apklausos
metu gauti duomenys. Šiuos veiksmus atlikti nėra privaloma. Šie veiksmai atliekami tik tada, kai
toks veiksmas gali padėti įvykdyti ikiteisminio tyrimo stadijos uždavinius. Šie veiksmai gali būti
atliekami tikrinant tik tam tikrą apklausos metu gautą informaciją, išskyrus eksperimentą, kuris gali
būti atliekamas ne tik parodymams, bet ir versijoms patikrinti. Be to, šie veiksmai gali būti
atliekami, jei tai galima padaryti nepažeidžiant proporcingumo principo, nekeliant pavojaus
veiksme dalyvaujančio asmens sveikatai ir gyvybei, nepažeidžiant jo garbės ir orumo.
3.2 Parodymas atpažinti
Parodymas atpažinti – parodymų patikrinimo veiksmas, kai apklaustajam parodomi asmenys,
daiktai ar kiti materialūs objektai, ir prireikus atliekamas apklausto asmens parodymų apie tam tikrą
asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinimas. Šis veiksmas prasmingas, kai pvz. Duodami
parodymai apie nepažįstamą asmenį, nurodydant tik tam tikrus jo duomenis. BPK numato, kad
parodomas atpažinti turi būti ne vienas asmuo ir objektas. Jei reikiamas asmuo ar objektas
atpažįstamas iš grupės pateiktųjų, yra didesnė tikimybė, kad atpažintas tas asmuo ar objektas, apie
kurį buvo duoti parodymai.
Prieš pradedant šią pocedūrą, turi būti įvykdomas BPK numatytas reikalavimas atpažįstantįjį asmenį
apklausti apie aplinkybes, kuriomis jis matė, įsidemėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar objektą, taip
pat apie žymes, ypatybes, pagal kurias tą asmenį ar objektą galima atpažinti. Parodymas atpažinti
yra skirstomas:
 Pagal tai, kas pateikiama: a) asmenų; b) daiktų ir kitokių objektų;
 Pagal atpažinimo būdą: a) atpažinimas gyvai parodant; b) atpažinimas iš nuotraukų, vaizdo
įrašų, kolekcijų, kartotekų.
Asmens parodymas atpažinti BPK 192str.
Parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip 3. Atpažintinas asmuo turi teisę pasirinkti vietą
tarp kitų asmenų, be to asmenų grupė turi būti nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama.
Jei atpažintino asmens negalima pristatyti į parodymo atpažinti atlikimo vietą, atpažinimas gali būti
daromas pagal vaizdo įrašą ar nuotrauką. Vaizdo įraše turi būti ne mažiau kaip 3 asmenys, o jei
atpažįstama pagal nuotrauką – rodomos ne mažiau nei 4 nuotraukos.
Prireikus asmens atpažinimas gali būti organizuojamas ne tik pagal asmens išvaizdos požymius, bet
ir pagal kitus jutimo organus, pvz. Pagal kvapą. Jei įtariamasis nenustatytas, liudytojui ar
nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo įstaigoje gali būti būti parodomos surinktos asmenų nuotraukos
ar vaizdo įrašų kartotekos, laikantis šių taisyklių: a) parodymo atpažinti pradžioje atpažįstantis
asmuo turi būti apklaustas apie aplinkybes, kurias matė, įsidėmėjo, asmens žymes, ypatybes; b)
parodymo atpažinti eiga turi būti fotografuojama ar kitaip vizualiai fiksuojama; c) jei atpažįstantis
nurodo vieną iš asmenų, jo turi būti paklausta, pagal kokias žymes ar ypatybes jis jį atpažino.
Daiktų ir kitų objektų parodymas atpažinti BPK 193 str.
Jie atpažinti parodomi tarp kitų tos rūšies daiktų ar objektų ir tų daiktų ar objektų turi būti ne
mažiau kaip 3, išskyrus, jei daiktai yra unikalūs – tada pateikiami atpažinti po 1. Daiktai ir kiti
objektai, kaip ir asmenys, gali būti pateikiami atpažinti ir pagal kitus jutimo organais juntamus
požymius. Jei atpažintino daikto neturima ar jis nėra tikrai žinomas, gali būti parodomos
ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktos daiktų ar kitų objektų kolekcijos, laikantis tų pačių taisyklių
kaip ir atpažįstant asmenį iš kartotekų.
Neatsižvelgiant į tai, kokius rūšies parodymas atpažinti atliekamas, asmuo šio veiksmo metu turi
būti apklaustas:
1. Parodžius asmeniui parinktą asmenų, daiktų ar objekų grupę, pasiūloma nurodyti, asmenį,
daiktą, objektą, apie kurį jis davė parodymus.
2. Nurodžius bent 1, pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes asmuo ar objektas buvo
atpažintas;
3. Jei asmuo pareiškia, kad grupėje nėra to asmens ar objekto, apie kurį jis davė parodymus,
jam pasiūloma paaiškinti, kuo skiriasi jo parodymuose minėtas asmuo ar objektas nuo
pateiktųjų.
3.3. Parodymų patikrinimas vietoje
Parodymų patikrinimas vietoje – parodymų patikrinimo veiksmas kurio metu, išvykus į anksčiau
ikiteisminio tyrimo metu apklausto asmens nurodytą vietą išsiaiškinama, ar jo parodymai atitinka
realias aplinkybes toje vietoje. Asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami turi savarankiškai
parodyti vietą, apie kurią davė parodymus ir paaiškinti savo ankstesnius parodymus juos
susiedamas su aplinkybėmis vietoje bei atsakydamas į užduodamus klausimus. Atliekant apklausą
turi būti laikomasi bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių. Parodymų patikrinimo
vietoje pagal parodymus gali būti atkuriama siutacija, o asmeniui pasiūloma pademonstruoti
parodymuose minimus veiksmus.
3.4. Eksperimentas
Eksperimentas – ikiteisminio tyrimo (parodymų patikrinimo) veiksmas, kurio metu tikrinant
parodymus ar versijas atkuriama tiriamo įvykio siutacija, aplinka, tam tikrų asmenų veiksmai ar
kt.aplinkybės ir atliekami reikalingi bandymai. Iškeltų versijų tikrinimui eksperimentas nelaikomas
parodymų patikrinimo veiksmu. Atliekant eksperimentą galima patikrinti: a) įvykio ar reiškinio
suvokimo, vertinimo galimybę, pvz. Ar iš tam tikros vietos galima matyti, girdėti ir t.t. b) tam tikrų
veiksmų atlikimo galimybę; c) asmens įgudžius ar sugebėjimus; d) NV įvykio detales bei pėdsakų
susidarymo mechanizmą. Atsižvelgiant į atliekamų veiksmų pobūdį, gali kilti būtinybė bandymą
daryti toje pačioje vietoje, tomis pačiomis sąlygomis, paros laiku ir pan. Jei nepavyksta pasiekti
maksimalaus eksperimentinio ir tikrojo įvykio sąlygų panašumo, į tai reikia atsižvelgti vertinant
rezultatus. Atliekant eksperimentą turi būti užtikranama, kad nebus pažeidžiamas asmenų orumas,
sudaromas pavojus sveikatai ir pan. Atliekami bandymai gali būti kelis kartus ir patikimais
pripažįstami tik tokie rezultatai, kurie darant bandymą keletą kartų, nuolat pasikartoja.
4. Objektų tyrimas ir apžiūra
Tai skirtingi veiksmai. Apžiūra yra paprastesnis veiksmas, atliekamas ir neturint specialių žinių,
todėl jį gali atlikti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras.
4.1 Objektų tyrimas BPK 205-206str.
Tyrimas būtinas, kai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos naudojant specialią kriminalistinę
ar kitokią techniką ir (ar) taikant specialias metodikas. Tyrimo objektas gali būti įvykio vieta,
žmogaus kūnas, lavonas, vietovės, patalpos, dokumentai ir pan. Tyrimas atliekamas jų radimo
vietoje, o prireikus pritaikyti specialią techniką – laboratorijoje ar kitoje spec.vietoje.
BPK numato, kad : a) žmogaus kūno ir lavono tyrimą atlieka teismo medikas ar kitas gydytojas; b)
asmens psichinės būklės tyrimą atlieka teismo psichiatras,psichologas. Kitais atvejais dėl tam tikros
srities specialisto turi nuspręsti ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras.
BPK numato, kad oficialiai palaidotas lavonas gali būti iškastas tik tuo atveju, kai yra priimta
ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Prieš pradedant jo tyrimą, jis turi būti atpažintas ar kitaip
nustatyta jo tapatybė. Taip pat BPK numato, kad asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra
įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko, įmonės, įstaigos ar organizacijos
atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
4.2 Objektų apžiūra
Apžiūra atliekama tuo atveju, kai tam tikroms objektų savybėms ar požymiams, turintiems reikšmės
NV tyrimui, nustatyti nereikia naudoti specialių techninių priemonių ar specifinių tyrimo metodų, o
tam užtenka bendro pobūdžio žinių. Objektu gali būti vieta, daiktai, patalpos ir pan. Apžiūra
fiksuojama protokole, o objektai turėtų būti nufotografuojami ar kitaip vizualiai užfiksuojami.
5. Ekspertizės skyrimas BPK 208str.
Ekspertizė skiriama, kai NV aplinkybėms nusatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos
mokslo, technikos, meno ir kitos spec.žinios. Ją skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ekspertizė
skiriama paprastai tada, kai atliekant tyrimą gali būti sugadinti objektai ar dėl specialisto išvados
patikimumo kiltų abejonių, ji prieštarauja kitiems ikiteisminio tyrimo metu nustatytiems
duomenims.
Ekspertizę ikiteisminio tyrimo teisėjas gali skirti gavęs prokuroro pareiškimą. Prieš tai prokuroras
turi pranešti apie planuojamą ekspertizę įtariamajam, gynėjui ir kitiems suinteresuotiems proceso
dalyviams. Proceso dalyviai, gavę tokį pranešimą turi teisę: a) prašyti, kad būtų pateikti jų
suformuluoti klausimai; b) prašyti, kad ekspertu būtų skiriamas nurodytas asmuo; c) pateikti
papildomą medžiagą ekspertizei. Šiomis teisėmis jie gali pasinaudoti per prokuroro nustatytą
terminą. Jei prašymai pareiškiami, jie pridedami prie ikiteisminio tyrimo teisėjui siunčiamo ar
perduodamo pareiškimo. Pateiktą prokuroro pareiškimą ikiteisminio tyrimo teisėjas gali nagrinėti
vienasmeniškai arba ekspertizės paskyrimo klausimu surengtame posėdyje, į kurį turėtų būti
kviečiamas prokuroras ir kiti suinteresuoti dalyviai. Išnagrinėjęs pareiškimą, teisėjas gali: a) skirti
ekspertizę. Šioje nutartyje nurodoma: NV aplinkybės, pagrindas ekspertizei skirti, atlikti ekspertizę
paskiriama įstaiga ar ekspertas; klausimai ekspertui; ekspertui pateikiama medžiaga. b) atsisakyti
skirti ekspertizę. Tą galima padaryti tik išimtiniais atvejais.
Jei prireikia skirti ekspertizę į ekspertų sąrašą neįtrauktam ekspertui, jis kviečiamas pas ikiteisminio
tyrimo teisėją. Jis gali atlikti ekspertizę, jei su tuo sutinka, o ikiteisminio tyrimo teisėjas turi
nustatyti, ar jis turi reikiamą specialybę, kompetenciją, išsiaiškinti jo santykius su proceso dalyviais
ir patikrinti, ar nėra BPK 58 str. numatytų pagrindų ekspertui nušalinti. Tokiam asmeniui taip pat
turi būti išaiškintos jo teisės ir pareigos, jis turi prisiekti ir būti įspėtas dėl atsakomybės už
melagingą išvadą (to neturi daryti į ekspertų sąrašą įtrauktas ekspertas). Gavęs ekspertizės aktą,
prokuroras apie tai raštu praneša įtariamajam, gynėjui ir kitiems proceso dalyviams; šie asmenys
taip pat turi teisę susipažinti su aktu.
6. Proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas,
ypatumai
BPK numato galimybę procesiniuose dokumentuose nerašyti liudytojo ar nukentėjusiojo duomenų.
Sprendimas neminėti šių duomenų vadinamas anonimiškumo taikymu. Jis gali būti dviejų rūšių: a)
visiškas b) dalinis. Tokiu atveju liudytojo ar nukentėjusiojo tapatybę nurodantys duomenys sudaro
valstybės paslaptį. Anonimiškumo taikymas sumažina galimybes nustatyti to asmens įrodymų
patikimumą, riboja teisės į gynybą, rungimosi principų veikimo sferas, todėl jo taikymas galimas
ypatingais atvejais, kai nėra jokių kitų galimybių apsaugoti liudytoją ar nukentėjusįjį nuo jam
kylančių grėsmių. Anonimiškumo taikymui būtinas visų trijų BPK 199str. numatytų pagrindų
buvimas:
1. Gresia realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių/ artimųjų giminaičių
gyvybei, sveikatai, laisvei, turtui, tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams;
2. Nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai svarbūs b.b.
3. Nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.
Dalinis anonimiškumas gali būti taikomas, kai tam tikrų liudytojo ar nukentėjusiojo duomenų
atskleidimas gali turėti neigiamų padarinių jų, jų šeimos narių/ artimųjų giminaičių teisėms ir
teisėtiems interesams ir jų apsaugai pakanka dalies duomenų slaptumo. Tokiu atveju ikiteisminio
tyrimo pareigūnas ar prokuroras nutarimu nuslapto anonimiškų duomenų apimtį, bet draudžiama
įslaptinti duomenis apie liudytojo ar nukentėjusiojo santykius su įtariamuoju.
Tačiau net ir esant visų pagrindų BPK 199str. visumai, anonimiškumas negali būti taikomas, esant
bent vienai iš šių aplinkybių, kai liudytojas ar nukentėjusysis:
1. Turi fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti bylai reikšmės turinčių
dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų;
2. Buvo anksčiau teisti už melagingų parodymų davimą;
3. Dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų gali duoti melagingus parodymus.
Dėl anonimiškumo taikymo nusprendžiama prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu
(jo nutarimas turi būti tvirtinamas prokuroro). Tyrimo veiksmų protokoluose toks asmuo nepasirašo,
o pasirašo specialiame preide, kuris yra saugomas.
IKITEISMINIO TYRIMO UŽBAIGIMAS.
Atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, turi būti priimamas sprendimas dėl tolesnės proceso
eigos. Tokį sprendimą priima prokuroras.
1. Ikiteisminio tyrimo užbaigimo būdai:
 Byla perduodama pirmosios instancijos teismui. Perduodama, kai prokuroras nusprendžia,
kad surinktų duomentų pakanka asmens kaltumui įrodyti. Perdavimas galimas 3 būdais: a)
surašant kaltinamąjį aktą; b) surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamojo
įsakymo priėmimu; c) surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso
tvarka.
 Tyrimas nutraukiamas. Tyrimas nutraukiamas, kai nepakanka surinkti pakankamai duomenų
arba atsiranda kliūčių dėl kurių BP negalimas arba pagrindas atleisti asmenį nuo BA.
 Perėjimas į priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą. Taip įvyksta, kai
 paaiškėja, kad NV padarymu įtariamas asmuo yra nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas.
2. Ikiteisminio tyrimo užbaigimas proceso nutraukimu.
2.1. Nutraukimo atvejai:
1. Kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra BPK 3 arba 3(2) str. numatytų apl. Žr. Prie
ikiteisminio tyrimo prielaidų.
2. Kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl
NV padarymo. Toks sprendimas priimamas tik išnaudojus visus įmanomus duomenų
rinkimo būdus. Jei padaroma klaida dėl asmens, padariusio NV, ikiteisminio tyrimo
nutraukimas vieno asmens atžvilgiu nereiškia jo nutraukimo iš esmės.
3. Kai remiantis BK 36str. pripažįstama, kad asmuo ar jo NV dėl aplinkybių pasikeitimo tapo
nepavojingi;
4. Kai remiantis BK 37str., pripažįstama, kad NV dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga;
5. Kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko BK 38str.
6. Laidavimo atveju BK 40str.
7. Kai įtariamasis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo
padarytas NV;
8. Kai yra BK 93str. nustatytos sąlygos, kai nuo BA atleidžiami nepilnamečiai pirmą kartą
padarę nesunkų, neatsargų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir BK Spec.Dalyje numatyti
atleidimo nuo BA pagrindai .
9. Dėl atskirų veikų, kelių NV padarymo atveju, kai yra BPK 213 str. numatytos sąlygos. Pagal
BPK 213str. kai ikiteisminis tyrimas vyksta dėl kelių NV ir tam tikrų NV atžvilgiu
nutraukiamas, kitų NV atžvilgiu tęsiamas bendra tvarka. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas
dėl BN ar nesunkių nusikaltimų padarymo, o tęsiamas dėl sunkių ar labai sunkių
nusikaltimų. Toks sprendimas galimas esant šioms sąlygoms:
 Įtariamasis yra padaręs kelias NV, iš kurių viena ar kelios yra BN ar nesunkūs
nusikaltimai, o kitos – sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai;
 Pagrindas manyti, kad dėl BN ar nesunkių nusikaltimų nutraukus tyrimą, sparčiau
tyrimas vyks dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų;
 Dėl BN ar nesunkių nusikaltimų nėra pareikštas civilinis ieškinys.
10. BPK 215str. atveju dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. BPK 215str. atveju
tyrimas gali būti nutraukiamas jei per 6 mėn po pirmos įtariamojo apklausos ikiteisminis
tyrimas nebaigiamas. Jis nutraukiamas įtariamojo, jo atstovo, gynėjo iniciatyva jiems
pateikus skundą dėl proceso vilkinimo. Tokiua tveju organizuojamas posėdis, į kurį
kviečiami įtariamasis, jo gynėjas, prokuroras. Išnagrinėjęs skundą, ikiteisminio tyrimo
teisėjas priima vieną iš nutarčių: a) skundą atmesti. Tai daroma tuo atveju, kai tyrimas
trunka ilgai dėl didelės tyrimo apimties ar kt.svarbių priežasčių. Atmetimas neatima
galimybės teikti pakartotinį skundą po 3 mėn. b) įpareigoti prokurorą užbaigti tyrimą.
Paprastai terminas turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėn. Jei prokuroras nespėja per šį terminą, jis
gali būti pratęstas jo prašymu. c) ikiteisminį tyrimą nutraukti.
2.2 Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka
Tvarka priklauso nuo pagrindo:
a) Dėl BPK 3 ar 3(2) egzistuojančių aplinkybių arba nesurinkus pakankamai duomenų, tyrimas
nutraukiamas prokurorui surašius motyvuotą nutarimą.
b) Atleidžiant asmenį nuo BA (3-8 p. atvejais) bei kelių NV padarymo atveju, ikiteisminis
tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus prokuroro nutarimą dėl tyrimo
nutraukimo. BPK nereikalauja, kad šis klausimas būtų sprendžiamas podėdyje, tačiau jis gali
būti rengiamas teisėjo nuožiūra.
c) Dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės (10p.) nutraukia ikiteisminio tyrimo teisėjas,
patenkindamas skundą.
Nepriklausomai nuo pagrindo, apie nutraukimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui,
nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui/atsakovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę skųsti tokį
sprendimą per 20d. nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Šis terminas gali būti atnaujinamas, tačiau
toks prašymas atnaujinti negali būti paduodamas praėjus 6 mėn nuo nutarimo ar nutarties nuorašo
gavimo dieno.s
2.3 Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimas.
Ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas jį nutraukus bet kuriuo pagrindu, išskyrus, kai nutraukiama
dėl pernelyg ilgos trukmės. Kai ikiteisminis tyrimas buvo nutraukatas 1p. ir 2p. pagrindu, t.y. dėl
3str. ar 3(2)str. esančių aplinkybių ar kai nesurenkama pakankamai duomenų, ikiteisminis tyrimas
gali būti atnaujinamas prokuroro nutarimu. Kai prokuroro nutarimą nutraukti tyrimą turėjo tvirtinti
ikiteisminio tyrimo teisėjas (3-9 nutraukimo pagrindai), ikiteisminis tyrimas atnaujinamas ta pačia
tvarka kaip ir buvo nutrauktas, t.y. ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus prokuroro nutarimą dėl
atnaujinimo.
BPK nereglamentuoja, kokiais atvejais tyrimas gali būti atnaujinamas, kai buvo nutrauktas: 1) dėl
BPK 3str. numatytų apl.egzistavimo (1 pagrindas); 2) nepavykus surinkti pakankamai duomenų dėl
NV padarymo (2 pagrindas); 3) kelių NV padarymo aveju ( 9 pagr.). Praktikoje dažniausiai tyrimas
atnaujinamas paaiškėjus, kad buvo klaidingai nustatytas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas
ar paaiškėjus naujiems duomenims, pagrindžiantiems būtinybę tęsti tyrimą.
BPK 217str. 4-6 d. nustato nutraukto tyrimo atnaujinimą, kai jis nutrauktas buvo dėl asmens
atleidimo nuo BA. Jei buvęs įtariamuoju asmuo po tyrimo nutraukimo nesilaiko tam tikrų sąlygų,
gali būti sprendžiama dėl tyrimo atnaujinimo. Kai įtariamasis, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas dėl
susitaikymo su nukentėjusiu, ar dėl laidavimo , padaro BN ar neatsargų nusikaltimą, tyrimas gali
būti atnaujinamas, o jei padaromas tyčinis nusikaltimas, ikiteisminis tyrimas TURI būti
atnaujinamas. Abiem atvejais prokuroras turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Jei laiduotojas
atsisako laidavimo, sprendžiamas tyrimo atnaujinimo klausimas, bet ikiteisminį tyrimą atnaujinti
nėra būtina. Jei įtariamasis, kuriuo atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas dėl aktyvios pagalbos
atkleidžiant organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas NV, tolesnio proceso
metu vengia duoti parodymus, prokuroras gali priimti nutarimą atnaujinti tyrimą. Apie atnaujinimą
reikia pranešti įtariamajam, atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui/atsakovui bei jų
atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl atnaujinimo.
3. Ikiteisminio tyrimo baigimas kaltinamojo akto surašymu
Byla teismui gali būti paduodama siūlant ją nagrinėti supaprastinto proceso tvarka, o jei nėra
sąlygų, byla perduodama surašius kaltinamąjį aktą.
3.1 Kaltinamojo akto surašymo momentas ir proceso dalyvių supažindinimas su ikiteisminio
tyrimo medžiaga
Momentą pasirenka prokuroras, kadangi jis vadovauja ikiteisminiam tyrimui arba pats jį atlieka,
todėl ir nusprendžia, kada ikiteisminio tyrimo uždaviniai įvykdyti,t.y., kai mano, kad NV padarymo
aplinkybės išaiškintos ir jokių veiksmų atlikti nebereikia. Surašęs kaltinamąjį aktą prokuroras arba
jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi atlikti tokius veiksmus (BPK 218str.):
a) Apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, teisę susipažinti su tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus
papildyti tyrimą pranešti įtariamajam, gynėjui, nukentėjusiajam, jo atstovui, civiliniam
ieškovui/atsakovui. Prokuroras neturi pareigos garantuoti, kad susipažinti galės visi proceso
dalyviai, bet neturi teisės trukdyti tai padaryti tokį prašymą pateikusiems proceso dalyviams.
b) Pateikę prašymą asmenys per prokuroro nustatytą terminą turi būti supažindinami su tyrimo
medžiaga arba jiems pateikiama kopija.
c) Susipažinę, jie turi teisę reikšti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Tokius
prašymus išsprendžia prokuroras.
3.2 Ataskaita apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus
BPK 218 str. 5d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateikia trumpą rašytinę atliktų
ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaitą, jei prokuroras nenurodo kitaip. Jų turinys turi atitikti
Generalinio prokuroro rekomendacijose numatytas taisykles (turinio reikalavimai iš esmės tokie
patys kaip kaltinamojo akto turiniui).
3.3. Kaltinamojo akto turinys BPK 219str.
a) Teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas;
b) Įtariamojo vardas, pavardė, gim.data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė,
duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra kiti duomenys.
c) NV aprašymas: vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.apl., duomenys apie nukentėjusįjį,
įtariamojo BA lengvinančios/sunkinančios apl.
d) Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.
e) LR BK straipsnis (jo dalis ir punktas) numatantis BA už tą NV.
f) Įtariamojo gynėjo vardas, pavardė, jei įtariamasis jį turi.
g) Įtariamojo pozicija, jei jis nesutinka su įtarimu.
Kaltinamasis aktas turi būti trumpas, lakoniškas, informatyvus, aiškus. Svarbu, kad veika būtų
aiškiai aprašyta, išvardinami duomenys, leidžiantys manyti, kad NV padarė būtent tas asmui, tikslus
NV kvalifikavimas.
3.4. Kaltinamojo akto reikšmė
Tai svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos, kuri baigiasi bylos perdavimu į teismą įprastine tvarka,
dokumentas. Svarbiausi aspektai:
a) Surašius kaltinamąjį aktą įtariamasis tampa kaltinamuoju, galutinai sužino, kuo jis
kaltinamas, duomenis, kuriais kaltinimai grindžiami. Tai suteikia galimybę rengtis gynybai.
Iš pranešimo apie įtarimą kaltinamasis sužino apie NV, kurios padarymu yra įtariamas, bet
reikia turėti omenyje, kad įtarimo turinys gali keistis, todėl galutinai kaltinamasis apie jį
sužino tik surašius kaltinamąjį aktą.
b) Kaltinamasis aktas nubrėžia b.b. nagrinėjimo I instancijos teisme ribas, kuriame b.b.
nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą
nagrinėti teisiamajame posėdyje.
3.5 Kaltinamojo akto perdavimas teismui
Prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą perduoda I
instancijos teismui pagal teismingumo taisykles. Nors BPK terminų nenumato, prokuroras privalo
siekti, kad tai būtų padaryta kuo greičiau. Tuo atveju, kai įtariamasis buvo suimtas, BPK numato,
kad prokuroras tuo atveju privalo kaltinamąjį aktą su b.b. medžiaga teismui perduoti likus ne
mažiau kaip 10d. iki suėmimo termino pabaigos. BPK 220str. 2d. padarytas pakeitimas ir panaikinta
pareiga prokurorui perduoti teismui medžiagą, nurodytą BK 91str. 2d., kai kaltinamasis yra
nepilnametis, t.y. apie jo gyvenimo auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę, socialinę brandą ir pan.
Nepaisant pakeitimo, prokuroras vis vien turi pateikti tokią informaciją, nes BK 91 str. liko
nepakeistas.
Išsiunčiant ikiteisminio tyrimo mežiagą su kaltinamuoju aktu, jo nuorašas turi būti pateiktas
įtariamajam arba (BPK 220str.4d.) gali būti išsiunčiamas elektroninio ryšio priemonėmis, perkeltas į
elektroninę laikmeną.
4. Ikiteisminio tyrimo stabdymas
BPK 3(1)str. Ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu stabdomas, kai tyrimo metu visi
reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti NV padariusį asmenį,
tačiau toks asmuo nenustatytas. Šis nutarimas per 7d. gali būti skundžiamas nukentėjusiojo ar jo
atstovo aukštesniajam prokurorui, o po to ikiteisminio tyrimo teisėjui. Išnykus sustabdymo
pagrindui, ikitesiminis tyrimas atnaujinamas be atskiro nutarimo, atlikus bent 1 proceso veiksmą.
XIII tema
1. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme sąvoka
Lietuvos teismų sistemą sudaro keturių grandžių bendrosios kompetencijos teismų sistema: apylinkių,
apygardų, Lietuvos apeliacinis teismas ir LAT. Be šių teismų veikia specializuoti teismai. Aukštesnieji
teismai, peržiūrėdami žemesniųjų teismų sprendimus, gali juos pakeisti, panaikinti ar grąžinti iš naujo
nagrinėti žemesniojo teismo išspręstą b.b. Teisminė instancija yra BP stadija, kuri turi savo paskirtį ir
jai būdingą procesinę tvarką. Teismas pagal savo kompetenciją vykdo šiai pakopai būdingą paskirtį.
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme – tiesioginis ir žodinis, laikantis viešumo bei rungimosi
principų reikalavimų vykdomas bylos nagrinėjimas apylinkės ar apygardos teisme, atliekamas
siekiant įvykdyti teisingumą ir užbaigiamas nuosprendžio ar nutarties priėmimu.
1.1 Paskirtis
Pirmosios instancijos teismas vykdo teisingumą, kuris b.b. reiškia tai, kad tik teismas, išnagrinėjęs bylą
išsamiai ir nešališkai ištyręs visas b.b. aplinkybes, gali spręsti, ar kaltinamasis yra kaltas ir paskirti jam
bausmę.
1.2. Veiklos subjektai
Teismas, kaltinimo šalis (prokuroras, privatus kaltintojas, nukentėjusysis), gynybos šalis (kaltinamasis,
gynėjas), civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, taip pat gali dalyvauti jų atstovai ir pagalbines funkcijas
vykdantys asmenys – sekretorius, vertėjas. Taip pat gali dalyvauti įrodomosios informacijos šaltiniai:
liudytojai, ekspertas, specialistas. Kaltinimo šalis vykdo kaltinimo funkciją ir palaiko teisme kaltinimą,
o gynybos šalis – gynybos funkciją ir siekia, kad kaltinimas būtų paneigtas ar nustatytos kaltinamąjį
teisinančios ar jo BA švelninančios aplinkybės.
1.3. Procesinės veiklos pobūdis
Procesas vyksta laikantis viešumo ir rungimosi principų, tiesioginio ir žodinio bylos aplinkybių
nagrinėjimo reikalavimų. Šalys turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti
prašymus ir kt. Teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius,
liudytojus, išklausyti paaiškinimus, ekspertų išvadas, apžiūrėti įrodymus ir kt.
1.4. Sprendimų, užbaigiančių pirmosios instancijos procesą, pobūdis
Paprastai priimamas nuosprendis, kuris turi būti teisėtas ir pagrįstas, t.y. kuriame atsižvelgiant į
nustatytus faktus tinkamai pritaikoma materialiosios teisės norma ir b.b. išnagrinėta laikantis procesinių
taisyklių. Įstatyme numatytais atvejais byla gali būti užbaigiama ir nutartimi.
Bylų procesą pirmosios instancijos teisme sudaro 2 etapai: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme; 2)
bylos nagrinėjimo teisme
2. Pagal įstatymą sudaromo teismo principas (numato ir EŽTK 6str.)
Tai yra komplesiškas trijų vienas kitą papildančių veiksnių darinys:
2. teisėjų nušalinimo. Nušalinimo teisė, pagrindai ir tvarka numatyti BPK 57-59str.
3. teismo sudėties bei teismingumo taisyklių. BPK numato, kad apylinkės teismuose b.b. nagrinėja
vienas teisėjas. Tačiau apylinkės teismo pirmininkas gali sudaryti teisėjų kolegiją, jei byla yra sudėtinga
arba kelia didelį visuomenės susidomėjimą. Apygardos teismuose įstatymų numatytais atvejais bylas
nagrinėja vienas teisėjas arba jų kolegija. Kiekvieną bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jei
kuris nors iš teisėjų negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas ir b.b. turi būti nagrinėjama iš
pradžių, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja atsarginis teisėjas.
Teismingumas – įstatymo numatyti b.b požymiai, pagal kuriuos nustatoma, koks pirmosios
instancijos teismas privalo nagrinėti bylą.
4. teisėjų paskyrimo nagrinėti bylą tvarkos. Apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojas,
apygardos teismo pirmininkas ar B.b. skyriaus pirmininkas per 2d. nuo b.b. gavimo teisme paskiria
teisėją, kuris rengs bylą nagrinėti teisme ir po jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nagrinės
ją iš esmės. Teisėjų taryba yra patvirtinusi „Bylų paskirstymo naudojant informacines technologijas
taisykles“, pagal kurias bylos skirstomos naudojant kompiuterinę įrangą, užtikrinančią atsitiktinio bylos
paskyrimo principą.
3. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme struktūra
3.1. Bylos parengimas nagrinėti teisme
Pagal BPK 233str. teisėjas, susipažinęs su byla, sprendžia ar nėra kliūčių b.b. nagrinėti teisme. Kliūtys
numatytos įstatyme – tai aplinkybės, dėl kurių BP negalimas, kaltinamojo nedalyvavimas teisme dėl
ligos ar kai jo buvimo vieta nežinoma, kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimų ir pan. Jei
nėra panašaus pobūdžio kliūčių – byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje. Priėmus tokią
nutartį, atliekami pasiruošimo veiksmai: išsiunčiami šaukimai, proceso dalyviai, jų pageidavimu,
susipažįsta su b.b. medžiaga, nagrinėjami prašymai, o esant reikalui ikiteisminio tyrimo teisėjui
pavedama atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.
3.2. Bylos nagrinėjimas teisme
Elementai:
4. Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis. Šioje dalyje teismas, dalyvaujant proceso šalims,
atlieka veiksmus, kurių tikslas – užtikrinti išsamų ir teisingą b.b. aplinkybių ištyrimą, atliekamą kitoje
teisiamojo posėdžio dalyje – įrodymų tyrime. Teismas čia atlieka tokius veiksmus: pradeda teisiamąjį
posėdį, išaiškina teises ir pareigas vertėjui, jei jis dalyvauja, pašalina liudytojus, išsprendžia klausimą,
ar galima b.b. nagrinėti, jei į posėdį kas nors neatvyko, paskelbia teismo sudėtį, išaiškina teises ir
pareigas, priima ir išsprendžia prašymus.
5. Įrodymų tyrimas. Tai pagrindinė dalis, kurioje teismas patikrina ikiteisminio tyrimo metu
surinktus, proceso dalyvių pristatytus ir paties teismo išreikalautus duomenis. Atliekami veiksmai:
paskelbiamas kaltinamasis aktas, apklausiamas įtariamasis, apklausiami liudytojai ir nukentėjusieji,
išklausoma specialisto ir eksperto paaiškinimų, apžiūrimi daiktai, perskaitomi, apžiūrimi dokumentai,
teismas savo iniciatyva atlieka kitus veiksmus, prokuroras atlieka veiksmus, pateikdamas papildomus
įrodymus, pabaigiamas įrodymų tyrimas, suteikiant dalyviams teisę jį papildyti. Gali būti atliktas ir
sutrumpintas įrodymų tyrimas.
6. Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis. Teismui pateikiami samprotavimai dėl
kaltinimo teisingumo ir pagrįstumo. Tai yra prokuroro, nukentėjusiojo ar jo atstovo, civilinio ieškovo
arba atsakovo arba jų atstovų, gynėjo arba jo neturinčio kaltinamojo pasakytos kalbos. Po to
kaltinamasis dar turi teisę tarti paskutinį žodį.
7. Nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas. Tai yra teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas,
kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jei pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba
jis nuo jos atleidžiamas. Įstatymo numatytais atvejais, nuosprendžiu gali būti nutraukiama b.b.
Nuosprendis priimamas pasitarimų kambaryje, kuriame gali būti tik tie teisėjai, kurie įeina į tą bylą
išnagrinėjusios teismo sudėtį. Nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti
teisiamajame posėdyje.
4. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme reikšmė ir ryšys su kitomis proceso stadijomis
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas b.b. vykdo teisingumą. Tik jis gali asmenį pripažinti kaltu
ir skirti bausmę. Pirmosios instancijos teismo procesinėje veikloje įgyvendinama BP paskirtis – ginant
žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad NV
padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Taip pat teismas atlieka ir auklėjamąją ir prevencinę misiją,
skatindamas asmenis laikytis įstatymų, gerbti kitų žmonių teises. Teismas ne tik baudžia NV
padariusius asmenis, bet ir siekia juos pataisyti.
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme yra pagrindinė BP stadija, nes jame savarankiškai, pagal
tiesioginio ir žodinio bylos nagrinėjimo taisykles, ištiriami ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Teismas yra visiškai savarankiškas ir nesaistomas ikiteisminio tyrimo išvadomis bei surinktais
įrodymais, išskyrus vienintelį atvejį – byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų NV, dėl kurių ji
perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi nagrinėjimo ribas nustato kaltinamasis aktas, nors tam
tikrais atvejais jos gali būti koreguojamos.
Kitos proceso stadijose (apeliacijoje ir kasacijoje) iš esmės atliekamos tik kontrolinės funkcijos.
XIV tema
Pirmosios instancijos teismo sudėtis ir teismingumas
1. Teismo sudėtis
Teismo sudėtis yra konkrečią b.b. nagrinėjantys teisėjai. Apylinkės teismuose bylas nagrinėja vienas
teisėjas. Tam tikrais atvejais apylinkės teismo pirmininkas gali sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Jis ją
sudaro gavęs proceso dalyvių prašymus, savo iniciatyva arba bylą nagrinėjimui gavusio teisėjo
siūlymu. Paprastai kolegija sudaroma, kai b.b. yra itin didelės apimties, kai matoma, kad reikės spręsti
itin sudėtingus NV kvalifikavimo, įrodymų pakankamumo, sąsajumo, leistinumo klausimus, kai b.b.
yra sukėlusi didelį visuomenės susidomėjimą ir pan.
Apygardų teismuose bylas nagrinėja vienas teisėjas ir trijų teisėjų kolegija. Jei b.b. nagrinėti reikia
daug laiko, gali būti paskirtas atsarginis teisėjas. Jis būna posėdžio salėje nuo b.b. nagrinėjimo pradžios
ir, kai procese nebegali dalyvauti bylą nagrinėjęs teisėjas, šį pakeičia. Atsarginis teisėjas gali tik stebėti
procesą, negali uždavinėti klausimų ir pan. Jei jis įstoja į bylą pakeisdamas teisėją, jis gali reikalauti,
kad jam tiesiogiai dalyvaujant b.b. nagrinėjime būtų pakartoti visi arba tam tikri veiksmai, kurie buvo
atlikti. Jei jis to nereikalauja, tai byla nagrinėjama toliau.
Kiekvieną b.b. turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jei kuris nors iš teisėjų negali dalyvauti
posėdyje, jį turi pakeisti kitas ir byla turi būti nagrinėjama iš pradžių, išskyrus, kai dalyvauja atsarginis
teisėjas. Jei kuris nors iš teisėjų kolegijos ar teisėjas, nagrinėjantis b.b. vienas, negali dalyvauti procese,
jį keisti kitu ne visada būtina. Jei kliūtys dalyvauti jam procese yra laikinos, byloje paprastai daroma
pertrauka. Nagrinėjimas atidedamas ir teisėjas keičiamas kitu tik, kai matyti, kad bylą pradėjęs
nagrinėti teisėjas negalės jos užbaigti.
2. Teismingumo sąvoka
Teismingumas – įstatymo numatyti b.b. požymiai, pagal kuriuos nustatoma, koks pirmosios
instancijos teismas privalo nagrinėti bylą. Teismingumo klausimą pirmiausia išsprendžia prokuroras,
surašęs kaltinamąjį aktą ir atiduodamas bylą nagrinėti teismingam teismui. Galutinai šį klausimą
išsprendžia teisėjas, perduodamas b.b. nagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliacinės ir kasacinės
instancijos teismai tikrina, ar šis klausimas buvo teisingai išspręstas.
3. Teismingumo rūšys:
Pagal BP įstatymą yra skiriamos 3 rūšys:
5. Dalykinis. Jis parodo, koks teismas – apylinkės ar apygardos – kompetetingas nagrinėti b.b.
pirmosios instancijos tvarka. Dalykinį teismingumą apsprendžia NV sunkumo laipsnis. Apylinkės
teismui teismingos bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę BN, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus,
neatsargius nusikaltimus. Vėliau kompetencija išplėsta ir priskirtos tokios veikos: sunkūs nusikaltimai,
numatyti BK 135str. 1d. (sunkus sveikatos sutrikdymas), BK 149str. (išžaginimas) 1,2 ir 3d., 150str.
(seksualinis prievartavimas) 1,2 ir 3d., 178str. 3d. (vagystė), 180str. (plėšimas) 2 ir 3d., 182str.
(sukčiavimas) 2d., ir 260 str. 1, 2d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis
medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas šių medžiagų dideliu kiekiu).
Apygardos teismai nagrinėja kitas bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius
nusikaltimus.
Byla nagrinėjama apygardos teisme, jei kaltinamasis yra padaręs kelias NV, iš kurių bent 1
teisminga apygardos teismui. Taisyklė – jei dalis b.b. yra teisminga apygardos teismui, o kita
dalis apylinkės, byla turi būti nagrinėjama apygardos teisme.
B.b., kuriose asmenys kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus, nagrinėja apygardos teismo
trijų teisėjų kolegija, o kitas – vienas šio teismo teisėjas. BPK taip pat numato, kad pagal
 dalykinio teismingumo taisykles teismingą apylinkės teismui b.b. priimti savo žinion turi teisę
apygardos teismas.
6. Personalinis teismingumas parodo, kokiam teismui yra teismingos b.b., kuriose kaltinami
specialūs nusikaltimo subjektai. Pagal BPK b.b., kuriose kaltinami yra LR Prezidentas, LRS ar LRV
nariai, KT teisėjai, teisėjai ar prokurorai nagrinėja apygardos teismas. Tokiais atvejais NV sunkumas
reikšmės neturi ir šias b.b. nagrinėja 3 teisėjų kolegija. Tačiau jei tokią NV padarė asmuo, kuris NV
padarymo metu nurodytų pareigų nėjo, ji, atsižvelgiant į NV, gali būti nagrinėjama apylinkės
teisme, net jei nagrinėjimo metu asmuo tokias pareigas pradėjo eiti.
7. Teritorinis teismingumas parodo, koks tos pačios grandies teismas privalo nagrinėti b.b. Jo
kriterijus yra NV padarymo vieta, t.y. vieta, kur kaltinamasis padarė veiksmus, atitinkančius NV sudėtį,
neatsižvelgiant į tai, kur rasti pėdsakai ar įrodymai. Pagal BPK b.b. teisminga tam teismui, kurio
veiklos teritorijoje padaryta NV.
a) Jei NV padaryta LR jūrų laive ar orlaivyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos
teritorijoje yra laivo ar orlaivio registravimo uostas.
b) Kai NV vietos negalima nustatyti kitais atvejais arba ji padaryta užsienyje, byla teisminga
tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis, o jei jis LR neturi nuolatinės
gyvenamosios vietos, tai byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas
ikiteisminis tyrimas.
c) Jei NV padarytos kelių teismų veiklos teritorijoje, b.b. nagrinėja tas teismas, kurio veiklos
teritorijoje užbaigtas ikiteisminis tyrimas.
4. Baudžiamosios bylos perdavimas iš vieno teismo kitam
4.1. Bylos perdavimas pagal teismingumą
B.b. teismingumas patikrinamas parengimo nagrinėti b.b. teisme metu. Tai padaroma ne vėliau kaip iki
b.b. nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios. Jei teisėjas nustato, kad pagal dalykinio, teritorinio ir
personalinio teismingumo taisykles byla neteisminga tam teismui, jis priima nutartį ją perduoti
teismingam teismui. Jei teisiamajame posėdyje teismas nustato, kad byla teisminga kitam tos pačios
pakopos teismui, ją išnagrinėja neperduodamas kitam. Tačiau apylinkės teismas, teisiamajame posėdyje
nustatęs, kad byla teisminga apygardos teismui privalo ją perduoti. Apygardos teisiamajame posėdyje
pradėta nafrinėti byla negali būti perduota apylinkės teismui.
4.2. Bylos perdavimas dėl tikslingumo
Byla iš vieno teismo kitam gali būti perduota siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios
tvarkos ar teisingumo interesus. Svarbiais viešosios tvarkos ar teisingumo interesais galima laikyti
atvejus, kai yra duomenų, kad bylą nagrinėti konkrečiame teisme gali trukdyti visuomenės piketai,
susiję su viešosios tvarkos pažeidimu, kai kito teismo veiklos teritorijoje gyvena dauguma bylos
dalyvių, kai dėl darbo krūvio b.b. gali būti užvilkinta ir pan. Bylą galima perduoti tik tokios pat
pakopos teismui ir iki tol, kol byla dar nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylą perduoti kitam
teismui tikslingumo motyvais pats teismas, kurio žinioje yra byla, negali. Šiuo atveju šį klausimą
išsprendžia: 1) apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie teismai pirmininkas ar šio apygardos
teismo B.b. skyriaus pirmininkas – kai b.b. perduodama iš vieno apylinkės teismo kitam; 2)LapT
pirmininkas ar šio teismo B.b. skyriaus pirmininkas – kai b.b. perduodama iš vieno apygardos,
apylinkės teismo kitam apygardos, apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos
teismui. Tai teisėjai gali padaryti savo iniciatyva arba prokuroro prašymu. Toks perdavimas
neskundžiamas.
5. Teismų ginčų dėl teismingumo sprendimas
Ginčai galimi dėl bet kokios rūšies teismingumo. Nesutikdamas su bylą perdavusio teismo
argumentais, bylą gavusio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuotu raštu turi kreiptis į aukštesniojo
teismo pirmininką ar B.b. skyriaus pirmininką.Teismų ginčą išsprendžia aukštesniojo teismo
pirmininkas ar šio teismo B.b. skyriaus pirmininkas (pvz. Jei byla buvo perduota iš apylinkės į apylinkę
ir toks perdavimas ginčijamas, ginčą sprendžia apygardos teismo pirmininkas arba B.b. skyriaus
pirmininkas; jei iš apygardos į apygardą arba iš apylinkės į apygardą – LapT teismo arba B.b. skyriaus
pirmininkas). Ginčas išsprendžiamas nutartimi, kuria prašymas atmetamas ir nutartis perduoti pagal
teismingumą paliekama galioti arba ji panaikinama ir byla perduodama teismingam teismui.

BYLOS PARENGIMAS NAGRINĖTI PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

Bylos parengimas nagrinėti teisme yra pradinis I instancijos teismo proceso stadijos etapas,
prasidedantis nuo b.b. gavimo teisme momento. Paskirtis yra:
a) Kontrolinė. Pasireiškia tuo, kad teisėjas patikrina bylos medžiagą ir išsiaiškina, ar nėra kliūčių
nagrinėti bylą iš esmės teisiamjame posėdyje;
b) Paruošiamoji. Pasireiškia tuo, jog teisėjui nustačius, kad kliūčių nėra, turi būti sudarytos
procesinės sąlygos bylos eigai tokiame posėdyje: iškviečiami reikalingi asmenys, išsprendžiami
gauti prašymai ir pan.
Kai teisme gaunama b.b. su prokuroro kaltinamuoju aktu, apylinkės teismo pirmininkas ar jo
pavaduotojas (apygardos teisme – šio teismo pirmininkas arba B.b. skyriaus pirmininkas) per 2d. nuo
gavimo paskiria teisėją, kuris turi parengti bylą nagrinėti teisme, o ją perdavus teisiamajam posėdžiui,
nagrinės šiame posėdyje. Jei bylą nagrinėti turi 3 teisėjų kolegija, kiti teisėjai, taip pat atsarginis, gali
būti paskirti vėliau, tačiau ne vėliau kaip likus 7d. iki teisiamojo posėdžio pradžios. Teisėjas parengia
nagrinėti bylą ir priima su tuo susijusius sprendimus. Tik bylos nutraukimo atveju, kurią teisiamajame
posėdyje turi nagrinėti 3 teisėjų kolegija, bylos nutraukimo klausimą bylos parengimo etape turi spręsti
kolegija.
Teisėjas, gavęs paskirtą b.b., susipažina su medžiaga, dokumentais ir priima vieną iš nutarčių:
a) Perduoti bylą nagrinėti teismo posėdyje;
b) Perduoti bylą pagal teismingumą;
c) Perduoti bylą prokurorui;
d) Išskirti bylą į kelias arba kelias sujungti į vieną;
e) Atidėti bylos nagrinėjimą;
f) Pavesti prokurorui atlikti BPK XIV skyriaus 2,3,4,5 skirsniuose numatytą proceso veiksmą ar
organizuoti jo atlikimą;
g) Nutraukti bylą.
Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi gali būti išspręstas bylos išskyrimo
ar kelių b.b. sujungimo klausimas. Tai vienintelis atvejis, kai 2 klausimai gali būti išspręsti vienoj
nutartyje.
Bylos parengimo nagrinėti teisme tvarka priklauso nuo sprendimo pobūdžio. Jei priimamas a) b) c) d)
e) punktuose nurodytas sprendimas, jis priimamas be specialios procedūros. Nutraukiant b.b., ji
išsprendžiama iš esmės. Šie klausimai yra nagrinėjami teismo posėdyje, dalyvaujant gynėjui,
kaltinamajam, prokurorui, nukentėjusiajam ir jo atstovui. Jiems turi būti pranešama apie posėdžio laiką
ir vietą. Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o jei kaltinamasis neturi gynėjo, jį paskiria
teisėjas. Teismo posėdyje teisėjas padaro pranešimą svarstomu klausimu, kuriame nurodo kaltinimo
esmę, išdėsto aplinkybes dėl kurių būtina ar galima nutraukti b.b., bei nurodo įstatyme numatytus ir
taikytinus nutraukimo pagrindus. Dėl teisėjo išdėstytų argumentų turi pasisakyti prokuroras ir gynėjas;
teisę kalbėti turi ir kaltinamasis, nukentėjusysis ir jo atstovas. Vėliau nutartis nutraukti b.b. priimama
pasitarimų kambaryje.
2. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimami sprendimai
2.1. Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje BPK 233str.
Kliūtys, perduoti b.b. nagrinėti posėdyje, gali būti:
 a) Apl., nurodytos BPK 3str., dėl kurių BP negalimas;
b) Kaltinamojo nedalyvavimas teisme dėl ligos ar kai jo buvimo vieta nežinoma;
c) Byloje taikomų įstatymų konstitucingumo ar problemos atsiradimas;
d) Teisme gautos bylos neteismingumas;
e) Kaltinamojo akto neatitikimas įstatymų reikalavimams;
f) Būtinybė kreiptis į ES instituciją dėl ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.
Jei pastebima, kad yra atleidimo nuo BA pagrindų, turi būti sprendžiamas jos nutraukimo klausimas.
Jei procesnių kliūčių nėra, byla turi būti perduota nagrinėti teismo posėdyje. Priėmęs tokį sprendimą,
teisėjas surašo nutartį. Joje turi būti: formuluojamas sprendimas perduoti bylą nagrinėti teisiamajame
posėdyje, nurodomas kaltinamojo vardas, pavardė, NV, BĮ, b.b. nagrinėjimo laikas ir vieta, sprendimas
šaukti į teisiamąjį posėdį kaltinamąjį (jo atstovą pagal įstatymą), nukentėjusįjį, civilinį
ieškovą/atsakovą ir jų atstovus, taip pat pagal kaltinamąjį aktą liudytojus, ekspertus, specialistus.
Teisėjas ta pačia nutartimi išsprendžia gautus prašymus. Tokiu būdu nustatomos b.b. nagrinėjimo ribos.
Jei iškyla klausimas dėl suėmimo, tam vyksta specialus posėdis ir priimama nutartis dėl kardomosios
priemonės skyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.
2.2 Bylos nutraukimas (BPK 235str.)
Pagrindai: a) aplinkybės dėl kurių BP negalimas. Byla šiuo atveju privalo būti nutraukta. b) BK
numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo BA. Byla šiuo atveju gali, bet neprivalo būti nutraukta.
Nutraukiant b.b. būtina nuitraukti ir procesinių prievartos priemonių taikymą.
2.3. Bylos perdavimas pagal teismingumą (BPK 234str. 1d.)
Nustačius, kad byla nėra teisminga, priimama nutartis ją perduoti, nebesprendžiant kitų pasirengimo
klausimų. Perdavus bylą, apie tai pranešama prokurorui.
2.4. Bylos perdavimas prokurorui (BPK 234 str. 2 ir 3d.)
Perduodama 2 atvejais: a) teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų. Tai daroma esant 2
sąlygoms: 1) kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka įstatymo reikalavimų; 2) pažeidimas trukdo
nagrinėti bylą teisme. Kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai. b) prokuroro prašymu, kai jis
nori papildyti ikiteisminį tyrimą. Tokį prašymą prokuroras teikia tik išimtiniais atvejais, kai
paaiškėja, kad būtina atlikti kažkokius papildomus veiksmus ar papildyti medžiagą.
2.5. Bylos išskyrimas į kelias ar kelių b.b. sujungimas į vieną
B.b. išskirta gali būti, kai tai padeda jas greičiau išnagrinėti, neatsiliepia išsamumui ar nešališkumui.
Tokie atvejai pasitaiko, kai pvz. Kaltininkas suserga. Tada byla išskiriama ir jos nagrinėjimas
atidedamas teismo nutartimi. Gali būti taip, kad kol jis pasveiksta, pagrindinėje byloje jau yra priimtas
nuosprendis ir jis yra vykdomas. Išskirtoje ir atidėtoje bei pagrindinėje byloje procesas atnaujinamas
nutartimi, jei reikia pridedami papildomi dokumentai, dėl pasveikusio kaltinamojo b.b. nagrinėjama iš
pradžių ir esant pagrindui baigiama atskiru antruoju nuosprendžiu.
Bylos paprastai sujungiamos, kai keli asmenys yra kaltinami kartu padarę vieną ar kelias NV ar kai
vienas asmuo yra kaltinamas kelių NV padarymu.
2.6. Bylos nagrinėjimo atidėjimas (BPK 234str. 5d.)
Bylos nagrinėjimas atidedamas, kai:
a) Kaltinamasis sužalotas, suserga ir dėl to negali dalyvauti posėdyje. Ligos faktas turi būti
nustatytas ir patvirtintas gydymo įstaigos ar ekspertų komisijos ir kad ta liga jam neleidžia
dalyvauti posėdyje.
b) Kaltinamojo buvimo vieta nežinoma. Kai neatvyksta į teismo posėdį, policijai yra pavedama
kaltinamąjį atvesdinti ir jei pareigūnai nustato, kad jis pasislėpė, teismas atideda bylos
nagrinėjimą, kol kaltininkas bus surastas, ir skelbia paiešką.
c) Įstatymų nustatyta tvarka kreipiamasi į KT. Toks teisėjo kreipimasis ir bylos atidėjimas vienoje
byloje, NĖRA privaloma teismams kitose bylose. Teismai atskirai priima sprendimus kreiptis į
 KT ir atidėti bylą, jei taip pat abėjoja dėl aktų konstitucingumo.
d) Kreipiamasi į ES teisminę instituciją dėl ES aktų aiškinimo ar galiojimo, kol bus priimtas
preliminarus nutarimas.
2.7. Pavedimas ikiteisminio tyrimo teisėjui ir prokurorui atlikti reikiamus proceso veiksmus
(BPK 232str.6p.)
Šiuo sprendimu teismas įpareigoja prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją atlikti BPK XIV skyriaus
2,3,4,5 skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Tai – apklausos, parodymų patikrinimo veiksmai ir kt.
Tai teisėjas daro, jei mato akivaizdžias spragas, trukdančias b.b. nagrinėti teisiamajame posėdyje, o
prokuroras neprašo perduoti kaltinamąjį aktą papildymui; taip pat, kai prognozuojama, kad kai kurių
proceso veiksmų teisme nebus įmanoma atlikti.
3. Teismo veiksmai teisiamajam posėdžiui pasiruošti
3.1. Šaukimai
Nagrinėjimo teisme dalyviai, liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai į posėdžius šaukiami šaukimu.
Šaukime nurodoma, kas ir dėl ko šaukiamas, kur ir pas ką atvykti, atvykimo data ir valanda ir
neatvykimo padariniai. Jei byloje daug nukentėjusių ar civilinių ieškovų (daug = ne mažiau kaip
keliolika), apie b.b. nagrinėjimo teisme laiką gali būti pranešama spaudoje. Jei numanoma, kad
nagrinėjimas tęsis ilgiau, teisėjas glai duoti patvarkymą šiuos asmenis šaukti ne į proceso pradžią, o
vėlesniam laikui. Tai netaikoma kaltinamiesiems, prokurorams, advokatams.
3.2. Susipažinimas su byla
Prokuroras, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas/atsakovas
ir jų atstovai turi teisę nuo b.b. gavimo teisme dienos susipažinti su papildomai gauta po bylos
atidavimo į teismą medžiaga, o per teisėjo nustatytą terminą ir su ikiteisminio tyrimo metu surinkta
medžiaga. Jei kaltinamasis suimtas, su byla susipažįsta jo gynėjas, o jei jis jo neturi, gynėją paskiria
teismas. Susipažįstant su byla galima daryti joje esančių dokumentų išrašus ir kopijas.
3.3 Prašymų nagrinėjimas
BPK 238str. numato, kad teisėjas gautus proceso dalyvių ir kt. asmenų prašymus dėl leidimo dalyvauti
nagrinėjant b.b., dėl civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo priemonių, dėl papildomų įrodymų
išreikalavimo ir kt. išnagrinėja spreęsdamas b.b. perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą.
Pateikti prašymai privalo būti motyvuoti, o nemotyvuoti gali būti nenagrinėjami. Jei prašymas buvo
nenagrinėtas, jie gali būti pakartotinai teikiami teisiamajame posėdyje. Išnagrinėtus prašymus atmetant,
priimama motyvuota nutartis ir jos nuorašai išsiunčiami prokurorui ir gynėjui.
3.4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai
Rengiančio bylą teisėjo nutartimi, ikiteisminio tyrimo teisėjas gali būti įpareigotas atlikti tokius
veiksmus:
a) Apklausti asmenį, kuris turi duoti parodymus teisme, jei yra duomenų, kad jis dėl ligos ar kitų
svarbių priežasčių negalės dalyvauti teisiamajame posėdyje;
b) Apklausti jaunesnį kaip 18m. liudytoją ar nukentėjusįjį, jei dėl apklausos teisiamajame posėdyje
jam gali būti padaryta psichinė trauma ar kt.sunkūs padariniai;
c) Atlikti BPK XIV skyriaus 2,3,4,5 skirsniuose numatytą proceso veiksmą ar organizuoti jo
atlikimą, jei teisme to atlikti neįmanoma arba tai labai apskunkintų b.b. nagrinėjimą.
Atlikti šiuos veiksmus galima prašyti tik išimtiniais atvejais.
3.5. Kitos organizacinio bei techninio pobūdžio priemonės teisiamajam posėdžiui paruošti
Teisėjas turi pasirūpinti, kad reikalaui esant dalyvautų vertėjas, taip pat pasirūpinti kontrole, jei b.b.
nuspręsta nagrinėti ne viešai, o jei viešai – kontroliuoti publikos dydį. Numačius apklausti liudytoją,
kuriam taikomas anonimiškumas, iš anksto parengti technines priemones, kurios neleistų apklausos
metu nustatyti jo tapatybės.
XVI tema.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bendrosios nuostatos
1. Bendrųjų nuostatų sistema ir reikšmė
Bendrųjų nuostatų reikšmė: 1) jos veikia per visą teisiamąjį posėdį bet kuriose bylų kategorijose; 2)
numato vadovaujantį teismo vaidmenį viso proceso metu; 3) saugo bylos nagrinėjimo dalyvių teises ir
teisėtus interesus; 4) numato procesinės komunikacijos formas; 5) nustato procesinės veiklos
įtvirtinimo būdus.
Bendrąsias nuostatas galima skirstyti į:
8. bylos nagrinėjimo teisme principai. Tai konstitucinės ir BPT nuostatos. Svarbiausi iš šių
principų: a) teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas; b) rungimosi principas; c) bylų nagrinėjimo
teisme viešumas. Taikomi ir kiti bendrieji principai.
9. bylos nagrinėjimo teisme bendrosios sąlygos – BP įstatymo nustatytų specifinių taisyklių,
numatančių procesinės veiklos ir procesinių santykių ypatumus pagrindinėje proceso stadijoje, visuma.
Šios sąlygos yra (pažymėtos punkčiukais, iš viso 7):
6. Vadovavimas nagrinėjimui teisme
Bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas. Jį kolegialiai
nagrinėjamoms byloms paskiria apylinkės ar apygardos teismo pirmininkas arba apygardos B.b.
skyriaus pirmininkas. Kai teisėjas apylinkės ar apygardos teisme b.b. nagrinėja vienas, tai jis
turi visas teisiamojo posėdžio pirmininko teises ir pareigas. Teisiamojo posėdžio pirmininkas
imasi visų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, šalinama viskas,
kas nesusiję su byla ir nepagrįstai užtęsia jos nagrinėjimą. Jis atlieka visus įstatyme numatytus
veiksmus: pradeda posėdį, praneša, kokia b.b. nagrinėjama, išaiškina vertėjui teises ir pareigas,
įspėja dėl atsakomybės, pašalina iš salės liudytojus, nustato kaltinamojo asmenybę, paskelbia
teismo sudėtį, išaiškina nušalinimo galimybę, išaiškina proceso dalyviams jų teises, aktyviai
dalyvauja ir vadovauja įrodymų tyrimui, suteikia žodį proceso dalyviams, kai sakomos
baigiamosios kalbos, įstatymo numatytais atvejais praneša apie proceso atnaujinimą, praneša,
kad teismas išeina priimti nuosprendžio, priimant nuosprendį vadovauja teisėjų pasitarimui ir
balsavimui (jei priima kolegija).
7. Tiesioginis ir žodinis bylos nagrinėjimas teisme
BPK numato, kad pirmosios instancijos teismas turi tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti
kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti ekspertų ir specialistų išvadas ir
paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kt. dokumentus.
Teismas nuosprendį gali grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Tiesioginis įrodymų ištyrimas sudaro sąlygas šalims aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese,
pateikti prašymus, pareikšti savo nuomonę. Tiesioginis įrodymų tyrimas užtikrinamas tuo,
kad nagrinėjimo teisme metu privalo dalyvauti kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai, kurių
parodymai reikšmingi. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės ištirti visų įrodymų, teismas gali
laikytis kitokios tvarkos, pvz. Perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus.
Įrodymai tiesiogiai netiriami ir sutrumpinto įrodymų tyrimo atvejais.
Pagal BPK teisiamajame posėdyje apklausiami asmenys parodymus ir paaiškinimus duoda
žodžiu; žodžiu skelbiami dokumentai ir proceso eigai yra vadovaujama žodžiu.
Tiesioginis ir žodinis bylos nagrinėjimas užtikrina galimybę, dalyvaujant visiems proceso
dalyviams, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas b.b. aplinkybes, vykdyti auklėjamąją misiją,
duoda pagrindą priimti teisingus nuosprendžius ir nutartis.
8. Asmenys dalyvaujantys nagrinėjant b.b. Svarbu, kad visi turi lygias teises teikti įrodymus,
dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus, pareikšti savo nuomonę.
a) Prokuroras. Jis palaiko valstybinį kaltinimą, todėl jo dalyvavimas visose b.b. yra būtinas.
 Vykdant kaltinimo funkciją, gali dalyvauti keli prokurorai. Taip būna paprastai bylose,
sukėlusiose didelį visuomenės susidomėjimą. Prokurorai tokiu atveju turi organizuoti savo
funkcijų vykdymą.
Jei prokuroras neatvyko, teismas turi imtis priemonių jį pakeisti kitu, o nesant galimybės
daroma pertrauka arba b.b. nagrinėjimas atidedamas. Prokuroras gali būti pakeičiamas kitu
nepaisant proceso dalyvių nuomonės, tačiau naujai įstojusiam dalyviai gali pareikšti nušalinimą.
Naujam prokurorui įstojus į bylą, b.b. nagrinėjimas iš pradžių nepradedamas, bet jam duodama
laiko susipažinti su byla ir pasiruošti jos nagrinėjimui.
b) Nukentėjusysis. Jis procesiniu požiūriu yra ir kaltinimo šalis, tačiau pagal pareigas prilygsta
liudytojui. Nukentėjusysis teisme: 1) gina savo teises ir tesiėtus interesus; 2) yra suinteresuotas
b.b. baigtimi; 3) gali aktyviai dalyvauti nagrinėjant b.b. teisme ir daryti įtaką procesui ir jo
rezultatams.
Nukentėjusysis yra įrodomosios informacijos šaltinis. Nukentėjusysis teisme dalyvauja nuo
teisiamojo posėdžio pradžios. Jei jis neatvyksta (arba jo atstovas), teismas sprendžia, ar
nagrinėti bylą, ar daryti pertrauką, ar atidėti nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, ar galima be
nukentėjusiojo ar jo atstovo išsamiai ištirti visas aplinkybes ir apginti jo interesus. Atstovo
dalyvavimas paprastai pripažįstamas tinkamu, išskyrus atvejus, kai nukentėjusįjį reikia
apklausti įrodymų tyrimo metu, nes jo parodymai gali būti reikšmingi, nebent jis buvo
apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo.
c) Kaltinamasis. Tai asmuo, dėl kurio įstatymų numatyta tvarka priimatas kaltinamasis aktas.
Kaltinamasis į posėdį atvykti privalo. Nagrinėti bylą jam nedalyvaujant galima tik tada, kai
kaltinamasis yra ne LR teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Abi šios sąlygos turi būti kartu:
byloje yra dokumentai, kad kaltinamasis yra užsienyje + vengia atvykti.
Jei kaltinamasis neatvyko, daroma pertrauka arba nagrinėjimas atidedamas, išskyrus minėtą
atvejį. Padaręs pertrauką, teismas imasi priemonių, kad būtų užtikrintas kaltinamojo
dalyvavimas: gali jį atvesdinti, paskirti kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne.
Atvykęs į posėdį, kaltinamasis negali išeiti iš posėdžių salės, išskyrus pertraukoms skirtą laiką,
nebent byloje yra keli kaltinamieji, tada teismas gali leisti keliems nebūti posėdžių salėje tiriant
įrodymus, kurie yra su jais nesusiję. Jei kaltinamasis be teismo posėdžio pirmininko leidimo
išeina iš posėdžių salės, teismas turi teisę baigti bylos nagrinėjimą jam nedalyvaujant. Tačiau jei
teismas pripažįsta, kad kaltinamasis privalo toliau dalyvauti procese, jis imasi priemonių jį
pristatyti į teismą.
Su nepilnamečiu kaltinamuoju gali dalyvauti jo atstovas, tačiau jo neatvykimas nestabdo b.b.
nagrinėjimo, nebent teismas pripažįsta jo dalyvavimą būtinu.
d) Gynėjas. Pakviestas ar paskirtas į teismo procesą gynėjas privalo nurodytu laiku atvykti (jei
neatvyksta be svarbios priežasties, jam gali būti skiriama bauda), laikytis proceso veiksmų ir
teismo posėdžio tvarkos, vykdyti teismo reikalavimus, neatsisakyti ginti kaltinamojo, nenaudoti
neteisėtų gynybos priemonių.
e) Civilinis ieškovas/atsakovas. Jie kviečiami privalo dalyvauti nagrinėjant b.b. pirmosios
instancijos teisme, laikytis nustatytos tvarkos. Jei į posėdį neatvyksta ieškovas (arba jo
atstovas), teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, nebent pripažįsta, kad toks nagrinėjimas
reikalingas arba jei yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. Civilinio
atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nestabdo ieškinio nagrinėjimo.
9. Bylos išskyrimas, sujungimas, nutraukimas ir perdavimas prokurorui
Bylos išskiriamos bei sujungiamos dviejuose etapuose: bylos parengimo nagrinėti teisme metu
ir bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu (Išskyrimas ir sujungimas jau aptarti). Kai
byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų ir nagrinėti toliau dėl kitų,
 tačiau laikantis esminės sąlygos – negalima išskirti jos išsamumo sąskaita: jei išskyrimas kenkia
išsamumui, atidedamas visos bylos nagrinėjimas. Byla yra išskiriama nutartimi.
Nutraukiamos bylos taip pat dviejuose etapuose: rengiant nagrinėti teismui ir teisiamajame
posėdyje. Teisiamajame posėdyje b.b. gali būti nutraukiama esant 2 pagrindų grupėms: 1) kai
nustatomos BPK 3str. 1d. 2-9p. aplinkybės, dėl kurių BP negalimas. Šiais atvejais byla
nutraukiama nutartimi 2) kai nagrinėjimo metu nustatomi BPK 245str. 5d. išvardintuose BK
str. esantys atleidimo nuo BA pagrindai. Byla tokiais atvejais nutraukiama nuosprendžiu.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, kitaip nei nustačius aplinkybes, dėl kurių BP negalimas,
teismas turi teisę, bet ne pareigą nutraukti bylą. Tačiau čia nepaminėta BPK 3str. 1d. 1p
numatyta aplinkybė – jei nepadaryta veika, turinti NV požymių. Byla tada nėra nutraukiama, o
priimamas išteisinamasis nuosprendis.
Prokurorui byla perduodama remiantis tais pačiais pagrindais ir tvarka kaip ir bylos parengimo
nagrinėti teisme etape.
10. Bylos nagrinėjimo teisme ribos. Byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų NV, dėl
kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečias ribas nustato prokuroro kaltinamasis
aktas ir teisėjo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Jei tiriant įrodymus ir aiškinantis
b.b. aplinkybes paaiškėja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo neišaiškintos aplinkybės, kurios vėliau
buvo nustatytos teisiamajame posėdyje, ar kaltinamajame akte netiksliai suformuluoti
kaltinimai/netinkamai kvalifikuota NV, kaltinimą teisme galima pakeisti. Gali keisti ir faktinės b.b.
aplinkybės ir NV kvalifikavimas.
1) Faktinių aplinkybių keitimas. Teismas b.b. nagrinėjimo metu gavęs prokuroro, privataus
kaltintojo ar nukentėjusio rašytinį prašymą kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš
esmės skirtingomis, apie tai praneša kaltinamajam. Prašymas turi būti pateiktas iki įrodymų
tyrimo pabaigos. Jame turi būti išdėstytos skirtingos nustatytinos aplinkybės. Prašymų nuorašai
įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kt. dalyviams. Be to, teismas praneša kaltinamajam ir jo
gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti b.b. nagrinėjimui. Teismo iniciatyva keisti
aplinkybes įstatyme nenumatyta.
2) NV kvalifikavimo keitimas. Teismas, bylos nagrinėjimo metu gavęs prokuroro, privataus
kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą, kuris turi būti pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme
pabaigos, kaltinamojo NV kvalifikuoti pagal BĮ, numatantį sunkesnę NV, praneša nagrinėjimo
teisme dalyviams. Kaip ir faktinių aplinkybių atveju, kaltinamajam ir jo gynėjui suteikiama
teisė prašyti pertraukos. Šiuo atveju, apie kaltinimo pakeitimo galimybę savo iniciatyva gali
informuoti ir teismas. Tačiau net ir pakeitus kaltinimą į griežtesnį, tai nesaisto teismo, ir jis gali
priimti ne tik kaltinamąjį, bet ir išteisinamąjį nuosprendį, ar nutraukti procesą, o priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį – gali priimti nuosprendį ir pagal pakeistą kaltinimą ir pagal
ankstesnį.
Nuteisti kaltinamąjį pagal lengvesnį BN ar nusikaltimą, galima apie tai kaltinamajam iš anksto
nepranešus, nors EŽTT ir LAT išaiškino, kad ir tokiu atveju kaltininkui pranešti reikia.
Jei nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą NV arba NV gali
būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui.
11. Teisiamojo posėdžio eigos ir rezultatų fiksavimas
Tai būtina, nes: a) teismui priimant nuosprendį tenka remtis raštu užfiksuotais įrodymais; b)
proceso dalyviai gali pasitikrinti, ar jų parodymai teisingi; c) aukštesnės instancijos teismas
analizuoja pirmos instancijos teismo užfiksuotus duomenis; d) procesas įvariais pagrindais gali
būti atnaujintas; e) teisingumo vykdymas yra konstitucinės reikšmės funkcija, todėl rezultatai
turi išlikti archyvuose. Eiga fiksuojama: a) nutartyse; b) protokole; c) naudojant garso ir vaizdo
įrašymo priemones.
 a) Nutartys. Visi klausimai posėdyje sprendžiami pirmiausiai išklausius proceso šalių
nuomones. Teismas priima rašytines arba žodines nutartis. Rašytinės nutartys yra priimamos
pasitarimų kambaryje; tai atskiri procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstoma klausimo esmė,
sprendimo motyvai, suformuluojamas sprendimas. Žodinės nutartys įrašomos į protokolą.
Abiejų rūšių nutartys turi būti paskelbtos balsu.
b) Protokolas. Tai pagrindinis procesinis dokumentas, kuriuo fiksuojama visa posėdžio eiga,
dalyvių veiksmai, parodymai, prašymai ir kt. Protokolą pasirašo pirmininkas ir sekretorius tuoj
pat ir ne vėliau kaip per 3 d. po to, kai pasibaigia teismo posėdis, o didelės apimties bylos – per
7d. Per 3d. nuo jo pasirašymo, proceso dalyviai gali su juo susipažinti ir raštu pateikti pastabas,
nurodyti neteisingumą, neišsamumą. Pastabas išnagrinėja posėdžio pirmininkas ir priima
sprendimą: jei su pastabomis sutinka, rezoliucija jas patvirtina ir prideda prie protokolo; jei ne –
jos pateikiamos nagrinėti teismo posėdyje. Išnagrinėjęs pastabas teismas gali motyvuota
nutartimi patvirtinti jų teisingumą arba jas atmesti.
c) Garso ir vaizdo priemonių naudojimas
Teisiamojo posėdžio metu tik teismas gali naudoti kino ir televizijos kameras, fotoaparatus ir kt.
priemones. Išimtis yra nagrinėjimo teisme dalyviams – jie gali naudoti tik garso priemones,
atlikdami savo procesines funkcijas.
12. Teisiamojo posėdžio tvarka. Ji apima tris etapus: 1) teismo etiketas; 2) nagrinėjimo teisme
pertrauką ir bylos nagrinėjimo atidėjimą; 3) teisiamojo posėdžio tvarką pažeidusiems asmenims
taikomas priemones.
1) Teismo etiketas. Tai griežtai nustatyta tvarka ir elgesio forma bylos nagrinėjimo metu. Ją
užtikrina teisiamojo posėdžio pirmininkas. Visi proceso dalyvių veiksmai atliekami tik leidus
pirmininkui; kalba atsitoję ir pan.
2) Nagrinėjimo teisme pertraukos ir bylos nagrinėjimo atidėjimas. Teismo posėdis iki bylos
išnagrinėjimo negali būti pertrauktas, išskyrus poilsiui, neatvykusių asmenų pakartotiniam
iškvietimui, naujų įrodymų išreikalavimą ir kt. priežastis. Įstatymai pertraukų trukmės neriboja,
tačiau po pertraukos teisėjas negali būti keičiamas (kiti dalyviai gali keistis, pvz. Gynėjas ir
pan.). Protokolas yra rašomas vienas, net kai vyksta pertraukos, tačiau protokole turi būti
pažymima nutartis dėl pertraukos, nurodant kuriam laikui ir dėl kokių priežasčių ji daroma.
Bylos nagrinėjimas atidedamas, kai: a) į posėdį neatvyksta kuris nors iš šauktų asmenų ir bylos
negalima nagrinėti be jų. Tačiau tokiu atveju galima daryti ir pertrauką; b) kreipiamasi į KT; c)
kreipiamasi į ES instituciją. Nagrinėjimas atidedamas nutartimi, o nagrinėjamas pradedamas
teisme iš pradžių.
3) Teisiamojo posėdžio tvarką pažeidusiems asmenims taikomos priemonės.
Teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidimas – veiksmai arba neveikimas, kuriais nesilaikoma BPK
nustatytos tvarkos ir kliudoma tinkamai vesti posėdį arba neklausoma pirmininko nurodymų
arba demonstruojama nepagarba teismui. Kaltinamasis, kuris nepaiso įspėjimo ir vėl pažeidžia
tvarką ar rodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai ar visam laikui pašalintas iš
salės. Prokuroras ar gynėjas, kurie po įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo
nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti nušalinti nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme.
Šiuo atveju pastarieji gali būti pakeisti kitais. Kiti dalyviai po pakartotinio pažeidimo, gali būti
pašalinti iš salės teismo nutartimi, o nedalyvaujantys asmenys (publika) – posėdžio pirmininko
patvarkymu. Visi teismo posėdžių salėje esantys asmenys, kurie nepaklūsta teismui, gali būti
nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, pašalinti iš posėdžio salės, nubausti bauda arba areštu (areštas
negali būti taikomas gynėjui).
 XVII tema.
BYLOS NAGRINĖJIMO TEISME EIGA
1. Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis

Teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje teismas išvardinta tvarka atlieka tokius veiksmus:
- pradeda teisiamąjį posėdį;
- suteikia žodį posėdžio sekretoriui pranešti apie į bylą atvykusius asmenis
- vertėjui (jeigu jis dalyvauja) išaiškina pareigas;
- pašalina liudytojus iš teismo posėdžių salės;
- nustato kaltinamojo asmenybę;
- išsprendžia klausimą, ar galima nagrinėti bylą į posėdį neatvykus kuriam nors iš šauktų
asmenų;
- paskelbia teismo sudėtį;
- išaiškina teises ir pareigas;
- priima ir išsprendžia prašymus.

1.1. Teisiamojo posėdžio pradėjimas ( BPK 262 str. 1d.)

Baudžiamoji byla turi būti pradėta nagrinėti paskirtu laiku ir toje vietoje, kurie nurodyti
nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ar nutartyje atidėti bylą bei skirti kitą posėdį.
Teisiamojo posėdžio pirmininkas pakvietęs visus salėje esančius užimti savo vietas paskelbia
nagrinėjančio bylą teismo pavadinimą ir kokia byla bus nagrinėjama (pasako kaltinamojo pavardę,
vardą, BK str., pagal kurį jis perduotas teismui).

1.2. Posėdžio sekretoriaus pranešimas apie atvykusius į bylą asmenis

Pradėjus teisiamąjį posėdį, šio posėdžio pirmininkas suteikia žodį posėdžio sekretoriui, kuris
praneša teismui, kas iš nagrinėjimo teisme dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų bei vertėjų atvyko,
taip pat nesančių neatvykimo priežastis.

1.3. Pareigų išaiškinimas vertėjui (BPK 263 str.)

Teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina vertėjui pareigą išversti lietuvių kalbos
nemokantiems proceso dalyviams parodymų, pareiškimų, teisme skaitomų dokumentų, taip pat
pirmininko patvarkymų ir teismo sprendimų turinį. Šios pareigos jam išaiškinamos pačioje teisiamojo
posėdžio pradžioje. Taip pat įspėja dėl BPK 163 str. numatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių
priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingą ar žinomai neteisingą
vertimą. Po to anksčiau neprisiekęs vertėjas prisiekia. Laikomas anksčiau prisiekusiu, jeigu:
a) jis – teismo etatinis darbuotojas ir yra nustatyta tvarka prisiekęs priimant dirbti vertėjo pareigoms;
b) anksčiau kaip vertėjas dalyvavo nagrinėjant šią bylą tame pačiame teisme ir jau yra davęs priesaiką.

1.4. Liudytojų pašalinimas iš teismo posėdžių salės (BPK 264 str.)

Atvykę liudytojai iki jų apklausos iš teismo posėdžių salės pašalinami į specialiai tam skirtą
patalpą, atskirtą nuo teismo posėdžių salės ir izoliuotą taip, kad joje nesigirdėtų, kas vyksta teismo
posėdžių salėje. Jeigu tokios patalpos nėra – jie pašalinami į kitokią patalpą (koridorių, kt. teismo
posėdžių salę), tačiau izoliacija turi būti užtikrinta. Apklaustieji liudytojai paliekami posėdžių salėje.
Jei apklaustas liudytojas praneša, kad negali pasilikti ir nurodo priežastis, teismas, išklausęs proceso
dalyvių nuomones, gali leisti išeiti iš posėdžių salės iki posėdžio pabaigos.

1.5. Kaltinamojo asmenybės nustatymas ( BPK 265 str.)

Teisiamojo posėdžio pirmininkas kaltinamojo asmenybę nustato paklausdamas, koks jo vardas,
pavardė, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, užsiėmimas, šeiminė padėtis, teistumas, kt.
duomenų, apibūdinančių kaltinamąjį. Jeigu nustačius asmenybę byla buvo atidėta, po atidėjimo
nagrinėjant ją iš pradžios kaltinamojo asmenybė nustatoma iš naujo.

1.6. Klausimo, ar galima nagrinėti bylą, kai į posėdį neatvyko kuris nors iš šauktų
asmenų, išsprendimas ( BPK 266 str.)
Teismas, vadovaujasi BPK 246 – 252 str., jei į teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis, jo
atstovas pagal įst., prokuroras ar gynėjas, nukentėjusysis, civ. ieškovas/atsakovas ar jų atstovas.
Jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko liudytojas, ekspertas ar specialistas teismas:
a) nusprendžia nagrinėti bylą, įvertinęs galimybes be šių asmenų ištirti visas bylos aplinkybes;
b) padaro pertrauką šiems asmenims iškviesti;
c) bylos nagrinėjimą atideda.
Kai teismas priėmė nutartį atidėti bylos nagrinėjimą ar padarė pertrauką, gali apklausti atvykusius
liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentėjusiuosius ir išklausyti civ. ieškovus/atsakovus ar jų atstovus.
Vėliau į teisiamąjį posėdį jie šaukiami tik būtinais atvejais, ši taisyklė netaikoma nukentėjusiajam.

1.7. Teismo sudėties paskelbimas (BPK 267 str.)

Teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia nagrinėjančių bylą teisėjų, ją nagrinėjant teisme
dalyvaujančių prokurorų, gynėjų, atstovų, ekspertų, specialistų, vertėjų bei posėdžio sekretoriaus
pavardes ir paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių, ar jie pareiškia šiems asmenims nušalinimą. Jį gali
pareikšti tik tie proceso subjektai, kuriems įstatyme tokia teisė suteikta. Apie tai turi būti pažymėta
teisiamojo posėdžio protokole.

1.8. Teisių ir pareigų išaiškinimas (BPK 268 ir 269 str.)

Teisiamojo posėdžio pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiajam,
civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams išaiškina jų teises bei pareigas. Aiškinti turi
trumpai pakomentuodamas, atskleisdamas esmę. Teisės tam tikrai dalyvių grupei išaiškinamos kartu.
Pasiteiraujama, ar teisės suprantamos. Teisės neaiškinamos prokurorui ir gynėjui, nes jie –
profesionalūs teisininkai. Išaiškinus teises ir pareigas teisiamojo posėdžio pirmininkas įspėja ekspertą ir
specialistą dėl BPK 163 str. nustatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių vykdyti savo
pareigas ir dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingos išvados ar paaiškinimų pateikimą. Po to
anksčiau neprisiekęs ekspertas prisiekia. Laikomas anksčiau prisiekusiu, jei: a) įrašytas į LR ekspertų
sąrašą ir yra nustatyta tvarka prisiekęs, įrašant į šį sąrašą; b) anksčiau dalyvavo kaip ekspertas
nagrinėjant šią bylą tame pačiame teisme ir jau davė priesaiką. Specialistas prisiekia sąžiningai atlikti
specialisto pareigas tokia pat tvarka kaip ekspertas. Apie teisių ir pareigų išaiškinimą bei priesaikos
davimą pažymima teisiamojo posėdžio protokole.

1.9. Prašymų pateikimas bei išsprendimas (BPK 270 str.)

Baigdamas parengiamąją teisiamojo posėdžio dalį, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia
nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie turi prašymų šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti kitus
įrodymus. Nagrinėjimo teisme dalyvis, pateikęs prašymą, privalo nurodyti, kokioms aplinkybėms
nustatyti reikalingi nauji įrodymai. Pateikiant prašymus visi nagrinėjimo teisme dalyviai turi vienodas
teises. Prašymai turi būti motyvuoti. Teismas dėl kiekvieno prašymo priima nutartį. Prašymo atmetimas
neatima iš asmens, kurio prašymas atmestas, teisės pateikti jį vėliau įrodymų tyrimo eigoje. Teismas
turi teisę savo iniciatyva nutarti iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti
kitus įrodymus.

2. Įrodymų tyrimas

2.1. Įrodymų tyrimo samprata ir struktūra

Įrodymų tyrimas yra antroji teisiamojo posėdžio dalis, kurioje teismas, dalyvaujant nagrinėjimo
teisme dalyviams, patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir prokuroro pateiktus duomenis, taip
pat proceso dalyvių pristatytus bei paties teismo išreikalautus duomenis ir tokiu būdu išsamiai ir
nešališkai ištiria visas baudžiamosios bylos aplinkybes. Tai pagrindinė nagrinėjimo teisme dalis – tiktai
įrodymų tyrimo proceso duomenis nagrinėjimo teisme dalyviai gali panaudoti baigiamosiose kalbose, o
teismas – priimdamas nuosprendį.
Įrodymų tyrimo metu atliekami tokie veiksmai (struktūra):
- kaltinamojo akto paskelbimu pradedamas tyrimas;
- apklausiamas kaltinamasis;
- apklausiami liudytojai ir nukentėjusieji;
- išklausoma specialisto ar ekspertų paaiškinimų ar išvadų;
- perskaitomi ir apžiūrimi dokumentai;
- teismas savo iniciatyva atlieka kt. veiksmus;
- prokuroras atlieka veiksmus pateikdamas papildomus įrodymus;
- pabaigiamas įrodymų tyrimas, suteikiant nagrinėjimo teisme dalyviams galimybę prašyti
jį papildyti.
Visais atvejais pirmas įrodymų tyrimo veiksmas – kaltinamojo apklausa.

2.2. Įrodymų tyrimo pradžia

Įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. Jį balsu perskaito prokuroras. Jeigu
kaltinamasis aktas yra didelis, jo turinį prokuroras gali išdėstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinimo
esmę. Privataus kaltinimo bylose įrodymų tyrimas pradedamas nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto
atstovo pareiškimo paskelbimu. Jį balsus perskaito privatus kaltintojas.
Po to teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia kaltinamąjį, ar šis supranta kaltinimą,
reikiamais atvejais išaiškina kaltinamajam to kaltinimo esmę ir paklausia, ar jis prisipažįsta kaltas.
Kaltinamasis turi teisę motyvuoti savo atsakymą.

2.3. Kaltinamojo apklausa

Po kaltinamojo atsakymų dėl kaltinimo teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina jam teisę
duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti. Be to, pirmininkas paaiškina, kad
kaltinamasis posėdyje turi teisę užduoti klausimų apklausiamiems asmenims ir duoti paaiškinimus dėl
tiriamų įrodymų.
Kaltinamojo apklausą sudaro 2 dalys:
a) laisvas pasakojimas apie kaltinimo aplinkybes;
b) kaltinamojo atsakymai į proc. dalyvių užduotus klausimus.
Teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę nutraukti laisvą pasakojimą tik tada, kai
nukrypstama nuo bylos esmės. Kaltinamojo apklausa atliekama iki liudytojų bei nukentėjusiųjų
apklausos bei kt. įrodymų ištyrimo. Vėliau kaltinamasis gali būti apklausiamas dėl tų aplinkybių, kurios
paaiškėja įrodymų tyrimo metu. Draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus.
Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į jaunesnio kaip 18m. kaltinamojo
apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ar psichologas.
Pagal BPK 274 str. Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo dalyvavimas
kliudys kitam kaltinamajam, nukentėjusiajam ar liudytojui duoti teisingus parodymus, teismo nutartimi
šis kaltinamasis gali būti laikinai pašalintas iš posėdžio salės. Šiuo atveju, kai kaltinamasis grįžta į
teisiamojo posėdžio salę, teisiamojo posėdžio pirmininkas jam praneša duotų parodymų turinį ir
suteikia galimybę užduoti klausimus apklaustiems asmenims, taip pat dėl parodymų duoti savo
paaiškinimus.
Teisme gali būti perskaityti kaltinamojo parodymai:
a) jeigu ikiteisminiame tyrime jis buvo apklaustas ir davė parodymus ikiteisminio tyrimo
teisėjui;
b) jeigu jis jau teisme davė parodymus ir po jo apklausos teisiamajame posėdyje buvo padaryta
pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidėtas;
c) jeigu teismas nagrinėja bylą antrą kartą po to, kai apeliacinės ar kasacinės instancijos
teismas panaikino nuosprendį ir bylą, kurioje yra kaltinamojo parodymai, perdavė iš naujo nagrinėti
pirmosios instancijos teismui.
Jie gali būti perskaitomi tik esant šiems pagrindams:
a) kaltinamasis yra miręs (procesas vykstas, nes BA traukiami bendrininkai) arba jo nėra
teismo procese BPK 246 str. numatytais atvejais (teisiamas „už akių“)
b) kai kaltinamasis atsisako ar vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena
aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus;
c) kai kaltinamasis duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo
parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme.
Apie parodymų perskaitymą pažymima teisiamojo posėdžio protokole.
Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ir vaizdo
įrašai. Prieš perklausant ir peržiūrint garso ir vaizdo įrašus, gali būti balsu perskaityti kaltinamojo
parodymai, esantys atitinkamame ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos ar teisiamojo posėdžio
protokole.

2.4. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa

Prieš liudytojui duodant parodymus, teisiamojo posėdžio pirmininkas nustato jo asmens
tapatybę, ar nėra aplinkybių, kliudančių duoti priesaiką, po to liudytojui išaiškina pilietinę priedermę ir
pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, ir įspėja dėl atsakomybės pagal BPK 163 str.
už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingus
parodymus. Draudžiama prisaikdinti:
a) jaunesnius kaip 16m. asmenis;
b) kaltinamojo giminaičius ir šeimos narius (tačiau jie prisaikdinami, jei sutinka duoti parodymus).
Po priesaikos tekstu liudytojas pasirašo. Jeigu jau davęs priesaiką liudytojas antrą kartą
apklausiamas nagrinėjant tą pačią bylą – nebeprisiekia. Kiekvienas liudytojas apklausiamas atskirai,
nedalyvaujant dar neapklaustiems liudytojams. Teisiamojo posėdžio pirmininkas išsiaiškina liudytojo
santykius su kaltinamuoju bei nukentėjusiuoju ir pasiūlo liudytojui, kad šis praneštų teismui visa, kas
jam žinoma dėl bylos aplinkybių, vengdamas dėstyti žinių, kurių šaltinio negali nurodyti. Po to jam
užduodami klausimai. Jeigu liudytojas pašauktas nagrinėjimo teisme dalyvio prašymu – šis pirmasis
užduoda jam klausimus. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiesiems ir liudytojams
klausimai užduodami tik per teisiamojo posėdžio pirmininką, o prireikus – per atstovą. Apklausti
liudytojai teismo posėdžių salėje lieka iki įrodymų tyrimo pabaigos, tačiau teismas gali leisti jiems
išeiti anksčiau. Liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo
poveikio priemonės, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.
Liudytojo pirmiau duoti parodymai perskaitomi tais pačiais pagrindais ir tvarka kaip ir kaltinamojo.
Papildomai liudytojo parodymai dar gali būti perskaitomi:
a) kai jis buvo apklaustas teisiamajame posėdyje prieš pertraukos padarymą ar bylos nagrinėjimo
atidėjimą ir teismas nusprendė į teisiamąjį posėdį liudytojo nekviesti;
b) kai teismas nekviečia į teisiamąjį posėdį liudytojo, kuriam suteiktas anonimiškumas;
c) kai teismas nekviečia į teisiamąjį posėdį liudytojo, kuris neturi 18m., kad jam nebūtų padaryta
psichinė trauma ar neatsirastų kt. sunkių padarinių.
Papildomais pagrindais gali būti perskaitomi ir tokio liudytojo parodymai, jeigu jį pirmiau
apklausė teismas ar ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Apklausiant jaunesnį kaip 18m. liudytoją, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos
institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir
psichologinę brandą. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar
kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos
atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo
posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimų.
Jaunesnis kaip 16m. liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu
teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina.
Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas
šiais atvejais: kai ikiteisminio tyrimo metu parodymus davęs nukentėjusysis, liudytojas mirė, sunkiai
serga, ar ilgam laikui yra išvykęs, etc. Taip pat jis gali būti apklausiamas apie byloje esančius
įrodymus: jų rinkimo ir fiksavimo būdą, apklausos situaciją ir kt., jeigu tai svarbu įrodymams patikrinti
ir įvertinti teisme.
Liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais tais atvejais, kai parodymai susiję su
kokiais nors skaičiais ir kitokiais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. Šiuos užrašus teisiamojo
posėdžio pirmininko ar nagrinėjimo teisme dalyvių reikalavimu liudytojas turi pateikti jiems
susipažinti. Liudytojui leidžiama perskaityti turimus dokumentus, susijusius su duotais parodymais. Šie
dokumentai pateikiami teismui bei nagrinėjimo teisme dalyviams ir teismo nutartimi gali būti pridėti
prie bylos.
Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausiamas neviešame teismo posėdyje
sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nustatyti
apklausiamo asmens tapatybę. Jeigu tokio pobūdžio technikos posėdžių salėje nėra, liudytojas gali būti
apklausiamas kitoje vietoje. Prieš tokio asmens apklausą kiti nagrinėjimo teisme dalyviai teisiamojo
posėdžio pirmininkui raštu pateikia klausimus, kuriuos jie nori užduoti tam liudytojui. Teismas gali
atmesti tik tuos klausimus, kurie nesusiję su bylą bei gali atskleisti liudytojo asmenybę. Apklausto
liudytojo parodymus teisiamojo posėdžio protokole užrašo teisiamojo posėdžio pirmininkas arba vienas
iš teisėjų. Šiuos parodymus teisiamojo posėdžio pirmininkas arba vienas iš teisėjų balsu perskaito
teisiamajame posėdyje. Jeigu proceso dalyviai nori užduoti pakartotinus ir papildomus klausimus, jie
užduodami laikantis nurodytos procedūros. Kai liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, atvykimas
į teismą keltų didelį pavojų jo, jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai ar laisvei, jis
į teisiamąjį posėdį gali būti nekviečiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai duoti ikiteisminio
tyrimo teisėjui.
Nukentėjusiojo apklausos tvarka analogiška liudytojo apklausai. Jaunesnio nei 18m. apklausoje
turi dalyvauti jo atstovas.

2.5. Specialisto dalyvavimas teisiamajame posėdyje

Jeigu ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto išvada yra pakankamai aiški ir išsami, ji
teismo posėdyje paskelbiama specialistui nedalyvaujant. Specialistas į teismo posėdį šaukiamas
 apklausai tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti
ar papildyti. Į teismo posėdį gali būti šaukiamas ir specialistas, nepateikęs išvados ikiteisminio tyrimo
metu. Specialistas apklausiamas laikantis liudytojų apklausos taisyklių.

2.6. Eksperto dalyvavimas teisiamajame posėdyje

Įst. numato 2 eksperto veiklos variantus teisiamajame posėdyje:
1) kai ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu;
Jeigu ekspertizė buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu ir teismui pateiktas ekspertizės aktas yra
pakankamai aiškus ir išsamus, jis teismo posėdyje paskelbiamas ekspertui nedalyvaujant. Ekspertas į
teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini
ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti. Ekspertas apklausiamas laikantis liudytojui nustatytos
apklausos tvarkos. Išimtis: jeigu įrašytas į LR ekspertų sąrašą neįspėjamas už melagingus
parodymus ir neduoda priesaikos.
2) ekspertizė skiriama ir atliekama nagrinėjimo teisme metu; Atvejai:
a) jei ikiteisminio tyrimo metu ekspertizė nebuvo atliekama, tačiau teismas nusprendžia, kad
reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ji būtina;
b) jei teismas nusprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu ekspertizė atlikta nekokybiškai, ekspertizės aktas
nepakankamai išsamus, nepakankamai pagrįstas ir, apklausiant ekspertą, ištaisyti situacijos neįmanoma.
Teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva.
Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus ekspertui pateikia raštu. Teisiamojo posėdžio
pirmininkas šiuos klausimus perskaito balsu, po to teismas išklauso nagrinėjimo teisme dalyvių
nuomonę dėl pateiktų klausimų. Nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ir klausimų ekspertui pateikimo
teismas priima pasitarimų kambaryje. Apsvarstęs pateiktus klausimus, teismas atmeta tuos, kurie
nesusiję su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus
klausimus. Nutartį paskirti ekspertizę paskelbia teisiamojo posėdžio pirmininkas ir įteikia ją ekspertui.
Jeigu ekspertas teismo posėdyje nedalyvauja, priimtą nutartį teismas siunčia vykdyti ekspertizės
įstaigai arba asmeniui, kuriam pavedama daryti ekspertizę. Kartu su nutartimi ekspertui perduodama
arba siunčiama ekspertizei daryti reikalinga medžiaga. Prireikus teismas paveda prokurorui surinkti
ekspertizei daryti reikalingą medžiagą. Gavęs nutartį paskirti ekspertizę ir ištirti teikiamą
medžiagą, ekspertas padaro ekspertizę ir surašo ekspertizės aktą. Ekspertas, manydamas, kad jam
pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba kad pateikti klausimai nepriklauso jo
kompetencijai, surašo aktą, kad negalima pateikti išvados. Ekspertas, darydamas ekspertizę nustatęs
reikšmės bylai turinčių aplinkybių, dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų, turi teisę nurodyti jas
ekspertizės akte. Baigęs ekspertizę dalyvaujantis bylą nagrinėjant teisme ekspertas atvyksta į teisiamajį
posėdį ir balsu perskaito ekspertizės aktą (jis pridedamas prie bylos). Nagrinėjimo teisme dalyviai gali
žodžiu užduoti ekspertui klausimų norėdami išsiaiškinti ar papildyti ekspertizės aktą arba išsiaiškinti
eksperto aktą, kad negalima pateikti išvados. Jei teismas pripažįsta, kad ekspertizės aktas yra
nepakankamai išsamus ar nepagrįstas – gali paskirti naują ekspertizę ( ją paskyrus kartu su nutartimi
paskirti pateikiamas ankstesnės ekspertizės aktas. Kol daroma ekspertizė gali būti skelbiama bylos
nagrinėjimo teisme pertrauka.

2.7. Daiktinių įrodymų apžiūra

Teisme daiktai apžiūrimi nepriklausomai nuo to, ar buvo daryta jų apžiūra ikiteisminio tyrimo
metu. Tiek teismo iniciatyva, tiek nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ši apžiūra gali būti atliekama bet
kuriuo įrodymų tyrimo teisme metu.Prireikus daiktai gali būti parodomi ekspertui ar specialistui. Teisę
dalyvauti apžiūroje turi visi bylos nagrinėjimo dalyviai. Jei daiktų negalima pristatyti į teismą jie
apžiūrimi jų buvimo vietoje.
 2.8. Dokumentų perskaitymas ir apžiūra
Įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia ikiteisminio tyrimo ir
nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.
Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai gali būti apžiūrimi.
Dokumentas gali būti perskaitomas visas arba tik jo dalis, tačiau draudžiama tam tikrą dalį dirbtinai
išimti iš konteksto. Įrodymų tyrimo teisme metu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ar vaizdo
įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą. Teisme gali būti perklausomi ir peržiūrimi ne tik
procesinio pobūdžio įrašai. JA ir FA gali patys pateikti teismui pas juos esančius garso ar vaizdo įrašus
– teismas pripažinęs, kad jie gali turėti reikšmės pripažįsta įrašus dokumentais ir prideda juos prie
bylos. Jei nagrinėjimo teisme dalyviai nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi –
apsiribojama tik jų išvardijimu. Tačiau, jei nors vienas nagrinėjimo teisme dalyvis prieštarauja –
supaprastintas būdas negalioja ir laikomasi bendrosios tvarkos.

2.9. Teismo teisė atlikti bet kokį procesinį veiksmą

Veiksmai: akistata, parodymas atpažinti, parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas, įvykio
vietos apžiūra ir kt. Akistata ir parodymas atpažinti atliekami teismo posėdžių salėje, o kiti veiksmai –
už teismo ribų.

2.9.1. Akistata
Teisiamajame posėdyje akistata gali skirtis nuo jos procedūros, atliekamos ikiteisminiame
tyrime. Teisme akistata vienu metu gali būti atliekama dalyvaujant daugiau nei 2 asmenims. Tokioje
akistatoje svarbų vaidmenį vaidina kryžminė apklausa, kada apklausiamajam kaltinimo ir gynybos
šalys dėl tos pačios aplinkybės užduoda skirtingai suformuluotus klausimus, atsižvelgdami į kaltinimo
ir gynybos interesus.

2.9.2. Parodymas atpažinti

Teisiamojo posėdžio salėje, vykstant viešam teismo procesui, sunku užtikrinti, kad
atpažįstantysis nepamatytų atpažinamojo iki parodymo atpažinti.

2.10. Prokuroro teisė pateikti papildomus įrodymus

Įrodymų tyrimo metu prokuroras gali prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant
proceso veiksmus. Turėtų prašyti tokiais atvejais, kai:
a) kai teisiamajame posėdyje negalima užpildyti tyrimo spragų, kurios neleidžia išspręsti kaltės įrodymo
ir kaltinimo veiksmų kvalifikavimo klausimo;
b)naujų įrodymų susijęs su paieškos veiksmais arba kai tyrimo veiksmus reikia atlikti kitoje vietoje;
c) ikiteisminio tyrimo metu atliekant proceso veiksmus buvo padaryta įst. reikalavimų pažeidimų, dėl
kurių proceso veiksmo įrodomoji vertė yra niekinė;
d)teisiamajame posėdyje tiriant įrodymus iškilo naujų versijų, kurias patikrinti prokuroras gali tik
atlikdamas papildomus proceso veiksmus.
Prašymą leisti pateikti papildomus įrodymus prokuroras reiškia tik savo valia ir iniciatyva.
Teismas, patenkindamas šį prokuroro prašymą, padaro bylos nagrinėjimo teisme pertrauką. Dėl
prašymo teismas priima nutartį. Pareikšdamas prašymą prokuroras turi nurodyti kokioms aplinkybėms
patvirtinti ar paneigti būtini nauji įrodymai.

2.11. Įrodymų tyrimo teisme pabaiga

 Reikšmė: užbaigiamas įrodomosios informacijos, kuri bus nuosprendžio pagrindu, rinkimas ir
patikrinimas. Kai byloje esantys įrodymai ištirti, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia
nagrinėjimo teisme dalyvius, ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą ir būtent kuo. Prašymai turi būti
motyvuoti. Proceso dalyvis gali pakartotinai pareikšti prašymą, jeigu jis buvo atmestas teisme anksčiau,
jei dalyvis mano, kad teisme pasikeitusios aplinkybės daro jo pakartotiną prašymą prasmingą. Dėl
prašymų teismas turi išklausyti kitų proceso dalyvių nuomones ir tik tada priimti nutartį. Jei atmeta –
motyvuota nutartis. Patenkinęs prašymą teismas gali padaryti teisiamajame posėdyje pertrauką arba
bylos nagrinėjimą atidėti. Kai išnagrinėti prašymai, jeigu jų buvo, ir reikiamais atvejais atlikti
papildomi tyrimo veiksmai, teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia, kad įrodymų tyrimas teisme
baigtas. Apie paskelbimą nurodoma teisiamojo posėdžio protokole.

2.12. Sutrumpintas įrodymų tyrimas

Sutrumpinto įrodymų tyrimo sąlygos (būtina sąlygų visuma):
a) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo;
b) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; jei tik iš dalies prisipažįsta – visas tyrimas bendra
tvarka;
c) tik esant kaltinamojo sutikimui;
d) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas;
e) tik teismo sprendimu, t.y. tik teismas galutinai nusprendžia, ar esant nurodytoms sąlygoms atlikti
sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Byloje, kurioje yra keli kaltinamieji, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju,
jeigu visi prisipažįsta kaltais ir pageidauja sutrumpinto įrodymų tyrimo, o jų poziciją palaiko
prokuroras ir gynėjai.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendį teismas grindžia tik tais parodymais, kurie buvo
išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

3. Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis

3.1. Baigiamųjų kalbų samprata

Pagal vadovėlį - Baigiamosios kalbos yra savarankiška teisiamojo posėdžio dalis, kurioje
nagrinėjimo teisme dalyviai apibendrina įrodymų tyrimo rezultatus, išdėsto samprotavimus dėl
kaltinimo teisingumo, formuluoja ir pagrindžia savo reikalavimus bei pasiūlymus teismui, taip pat
ginčija ir neigia procesinių priešininkų išvadas ir reikalavimus.
Pagal BPK 293 str. 2 d. - Baigiamosios kalbos yra teisiamajame posėdyje dalyvaujančio byloje
prokuroro, nukentėjusiojo arba jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų,
gynėjo arba gynėjo neturinčio kaltinamojo pasakytos kalbos. Pirmasis kalba prokuroras, paskutinis –
gynėjas.
Baigiamojoje kalboje negalima remtis įrodymais, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje.
Teismas negali apriboti baigiamųjų kalbų trukmės, bet teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę
nutraukti baigiamąją kalbą, jeigu ši aiškiai nesusijusi su nagrinėjama byla. Baigiamųjų kalbų metu
neatliekami jokie tyrimo veiksmai, neuždavinėjami klausimai.
Jeigu privataus kaltinimo byloje yra sujungti priešpriešiniai (kai nukentėjusysis tuo pačiu yra ir
kaltininkas) kaltinimai, baigiamųjų kalbų eiliškumą nustato teismas, vadovaudamasis taisykle, kad
pirmas baigiamąją kalbą pasako tas kaltinamasis, kuris pirmas padavė skundą.

3.2. Prokuroro kalba

Privalo išsamiai teisiškai įvertinti NV, nurodyti jos tikruosius motyvus, atskleisti kaltinamojo
socialinį bei psichologinį veidą, pateikti teismui pasiūlymus nuosprendyje spręstinais klausimais.
Palaikydamas kaltinimą visus inkriminuojamus faktus, veikos padarymo aplinkybes turi pagrįsti teisme
patikrintais įrodymais.
Jeigu prokuroras atsisakė nuo kaltinimo negali atsisakyti dalyvauti baigiamosiose kalbose, tačiau
savo kalboje privalo nurodyti atsisakymo nuo kaltinimo motyvus ir pagrįsti juos teisiamajame
posėdyje ištirtais įrodymais.

3.3. Gynėjo kalba

Neturi teisės atsisakyti dalyvauti baigiamosiose kalbose.

3.4. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo kalbos

Nukentėjusieji paprastai neturi teisinio išsilavinimo (išskyrus atvejus, kai jų atstovais yra
teisininkai), todėl jų kalbos apsiriboja konkrečiais reikalavimais skirti kaltinamajam bausmę.
Civ. ieškovo/atsakovo ir jų atstovų kalbos turi būti susijusios tik su civ. ieškiniu ar kt.
klausimais tiek, kiek tai reikalinga civ. ieškiniui pagrįsti ar paneigti. Ši grupė, taip pat kaltinamasis gali
atsisakyti savo kalbų.
Kaltinamajam leidžiama dalyvauti baigiamosiose kalbose, jeigu jis neturi gynėjo, t.y. gynėjas
išvis nedalyvauja ar nagrinėjimo teisme metu jo buvo atsisakyta.

3.5. Baigiamųjų kalbų dalyvių atsikirtimai ir pastabos

Po to, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pasako baigiamąsias kalbas, jie turi teisę pasakyti
atsikirtimus ir pastabas dėl to, kas pasakyta pirmiau baigiamosiose kalbose. Paskutinis atsikirtimus ir
pastabas pasako gynėjas, o jeigu šio nėra, – kaltinamasis. Pasinaudoti šia teise galima atsisakyti,
atsisakymas nereiškia sutikimo su kitų kalbų dalyvių nuomone.

3.6. Baigiamųjų kalbų dalyvių pasiūlymai dėl nuosprendžio

Pasakę baigiamąsias kalbas nagrinėjimo teisme dalyviai gali raštu pasiūlyti teismui
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje numatytų sprendimų formuluotę. Argumentų pateikti nereikia.

3.7. Kalinamojo paskutinis žodis

Po baigiamųjų kalbų teisiamojo posėdžio pirmininkas suteikia kaltinamajam paskutinį žodį. Tai
kaltinamojo teisė, bet ne pareiga. Jei atsisako – pažymima protokole.
Klausimai kaltinamajam jo paskutinio žodžio metu neužduodami. Teismas negali apriboti
kaltinamojo paskutinio žodžio trukmės, bet teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę sustabdyti
kaltinamąjį, jei šis kalba apie aiškiai su byla nesusijusias aplinkybes.
Jeigu baigiamąsias kalbas pasakę asmenys arba kaltinamasis paskutiniu žodžiu praneša apie
naujas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba
savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Baigus atnaujintą įrodymų tyrimą, vėl klausomos
baigiamosios kalbos ir suteikiamas paskutinis žodis kaltinamajam.
Išklausęs kaltinamojo paskutinį žodį ir nutaręs vietoje ar pasitarimų kambaryje, teismas praneša
apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą.

4. Nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas

4.1. Nuosprendžio samprata ir reikšmė

Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme paprastai užbaigiamas
nuosprendžio priėmimu.
 Pirmosios instancijos teismo nuosprendis – teisiamajame posėdyje priimamas dokumentas,
kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės, taip
pat dokumentas, kuriuos teismas nutraukia bylą, atleisdamas kaltinamąjį nuo baudžiamosios
atsakomybės.
Nuosprendyje teismas privalo tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs
asmuo būtų teisingai nubaustas ir nebūtų nuteistas niekas nekaltas. Nuosprendis turi būti teisėtas,
pagrįstas, teisingas ir įtikinantis. Teisėtas – tinkamai pritaikytas įstatymas laikantis BP reikalavimų.
Pagrįstas – išaiškinus visas aplinkybes, išvadas pagrindžiant teisiamajame posėdyje ištirtais
neabejotinais įrodymais. Teisingas – kai nešališkas teismas nustato kaltumą bei paskiria teisingą
bausmę. Įtikinantis – toks, kurį asmenys/visuomenė suvokia ir vertina kaip teisėtą, pagrįstą, teisingą.
Įtikinančio nuosprendžio teisinė išraiška – jo motyvavimas.
Nuosprendis yra priimamas Lietuvos Respublikos vardu (BPK 297 str.). Įsiteisėjęs teismo
nuosprendis privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, pareigūnams, įmonėms,
įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims, turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje
LR teritorijoje.

4.1.1. Nuosprendžio reikšmė

Priimant nuosprendį:
 byla išsprendžiama iš esmės ir tuo užbaigiamas pirmosios instancijos teismo procesas;
 asmuo gali būti pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė (tik nuosprendžiu);
 įgyvendinami BP tikslai;
 turėtų atsispindėti valstybės politika kovojant su nusikalstamumu (priimami valstybės vardu);
 daromas auklėjamasis/prevencinis poveikis ne tik nuteistiesiems.

4.2. Nuosprendžio priėmimo tvarka ir sąlygos

Sąlygos:
1. Teisėjų pasitarimo slaptumas. Pasitarimo slaptumą pirmiausia garantuoja tai, kad nuosprendis
priimamas pasitarimų kambaryje (BPK 298 str.), kadangi nuosprendžiai priimami praėjus tam tikram
laiko tarpui po paskutinio kaltinamojo žodžio, 298 str. reikėtų suprasti ne kaip reikalavimą, kad
nuosprendis priimamas spec. patalpoje, o kaip reikalavimą, kad tai būtų daroma niekam nesikišant į
nuosprendžio priėmimą (turi nebūti pašalinių asmenų). Teisėjų kolegijai tariantis dėl nuosprendžio gali
dalyvauti tik tie teisėjai, kurie įeina į tą bylą išnagrinėjusio teismo sudėtį.
2. Įrodymų panaudojimo nuosprendyje ribos:
1) BPK 301 str. 1 d.: teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymas, kurie buvo išnagrinėti
teisiamajame posėdyje. Teismas nuosprendyje gali remtis tais duomenimis, kurie teisiamajame
posėdyje buvo ištirti tiesiogiai (BPK 242 str.). Ar ištirti duomenys laikytini įrodymais, teismas
sprendžia nuosprendžio priėmimo metu. Kaltinamojo, nukentėjusioji, liudytojo parodymų, duotų
prokurorui/ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste
gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai įvertinant įrodymus.
2) Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų,
kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais (BPK 301 str. 2 d.). EŽTT praktikoje: galima remtis
kaip vienu iš įrodymų, tačiau tai negali būti lemiantys/vieninteliai įrodymai. Tokiai parodymais galima
pagrįsti kaltinamąjį nuosprendį tik tokiais atvejais, kai juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
3) Jeigu teismas nuosprendžio priėmimo metu nustato, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos
aplinkybės, teismas gali atnaujinti įrodymų tyrimą (BPK 300 str.). Kai teismas, papildomai
neišsiaiškinęs papildomų aplinkybių, negali priimti pagrįsto sprendimo dėl kaltės įrodytumo, veikos
kvalifikavimo ir pan. Baigęs atnaujintą įrodymų tyrimą teismas pakartoja privalomas procedūras:
išklauso baigiamąsias kalbas, suteikia paskutinį žodį, vėl išeina į pasitarimų kambarį priimti
nuosprendžio.

Tvarka:
1. Kai baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija (BPK 299 str.):
Pasitarimui ir balsavimui vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas. Jis balsavimui gali
pateikti tokius klausimus: ar padaryta nusikalstama veika, ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, ar
kaltas kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymu, ar baustinas kaltinamasis už savo padarytą veiką,
kokia bausmė turi būti jam paskirta, ar turi būti atlyginta nusikalstama veika paradyta žala ir kt. Dėl
kiekvieno klausimo balsuojama atskirai. Balsavimo eilės tvarka: pirmas balsuoja mažiausią teisėjo
darbo stažą turintis teisėjas, o teisiamojo posėdžio pirmininkas balsuoja paskutinis. Kiekvienas teisėjas
balsuoja dėl kiekvieno klausimo.
Klausimai išsprendžiami balsų dauguma, išskyrus dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos
bausmės (ši bausmė gali būti paskirta tik bendru sutarimu). Teisėjas besilaikantis kitos nuomonės turi
teisę į atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė išdėstoma pasitarimų kambaryje teisėjui raštu nurodant
savo sprendimo ir nesutikimo su kitais teisėjais motyvus. Atskiroji nuomonė skelbiant nuosprendį
neskaitoma, bet pridedama prie bylos.
2. Kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, jis nuosprendį priima pasitarimų kambaryje, tačiau tai
atlieka be specialios procedūros.
Apsvarsčius ir išsprendus klausimus nuosprendžiui priimti, surašomas nuosprendis. Gali būti
surašytas ranka (jei išskaitomai) arba atspausdintas. Originalas visada lieka prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis turi būti logiškas, aiškus, pakankamai glaustas, bet ir išsamus. Pasirašo visi priėmę
teisėjai.

4.3. Nuosprendžių rūšys

Pirmos instancijos teismas priima trijų rūšių nuosprendžius:

1. Apkaltinamasis nuosprendis.
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tais atvejais, kai teismas nustato nusikalstamos
veikos požymius kaltinamojo veikoje ir kai įrodo, kad kaltinamasis yra kaltas dėl
nusikalstamos veikos padarymo. Kai asmuo veiką padarė būdamas nepakaltinamas,
apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas. Dėl ribotai pakaltinamo asmens
apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas.
Apkaltinamųjų nuosprendžių rūšys:
1) Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamajam paskiriama bausmė. Paprastai priimamas
šis nuosprendis.
2) Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo
priimamas retais atvejais, kai kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia
nepagydoma liga, dėl kurios jam bausmę atlikti būtų per sunku. Tokiu atveju teismas,
priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskirai tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo
bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos
veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Turi būti oficiali sveikatos priežiūros
įstaigos pažyma arba ekspertų komisijos išvada su jose nurodyta kaltinamojo ligos
diagnoze.

2. Išteisinamasis.
 Priimamas dviem atvejais:
1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kai
nustato, kad įvykio iš viso nebuvo arba buvo įvykis, neturintis nusikalstamos veikos
požymių);
2) jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (veika buvo,
bet nenustatyta, kad kaltinamasis joje dalyvavo). Jei veiką padaręs asmuo lieka neaiškus,
teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi
priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Kaltinamojo išteisinimas nurodytais pagrindais turi vienodą teisinę galią: kaltinamasis
pripažįstamas nekaltu. Savo turiniu išteisinimo pagrindai skiriasi, todėl jie turi būti tiksliai ir
aiškiai nurodyti nuosprendyje. Nuo išteisinimo pagrindo priklauso civilinio ieškinio
išsprendimas (BKP 115str.).

3. Nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, o kaltinamasis atleidžiamas

nuo baudžiamosios atsakomybės.
Priimamas, kai teismas teisiamajame posėdyje nustato BK numatytus pagrindus atleisti
kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal atleidimo nuo baudžiamosios
atsakomybės pagrindų pobūdį, juos galima suskirstyti į dvi grupes:
1) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, numatyti BK bendrojoje dalyje;
2) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, numatyti BK specialiojoje dalyje.
Esant BK bendrojoje dalyje numatytiems pagrindams byla gali būti nutraukiama ne tik
nuosprendžiu, bet ir nutartimi – kai bylos parengimo nagrinėti teisme etape paaiškėja
pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vieno teisiamojo posėdžio metu gali būti priimtas tik vienas nuosprendis. Jeigu kaltinamasis,
kaltinamas kelių veikų padarymu, dėl vienos iš jų išteisinamas, o dėl kitos pripažįstamas kaltu, teismas
priima vieną nuosprendį, kuriame apie kaltinamojo nuteisimą nurodoma pagal vieną kaltinimą, o apie
išteisinimą – pagal kitą. Toks nuosprendis laikomas apkaltinamuoju. Jeigu byloje yra keli kaltinamieji
ir vieni iš jų pripažįstami kaltais, o kiti išteisinami, tai nuteistųjų atžvilgiu toks nuosprendis laikomas
apkaltinamuoju, o išteisintųjų – išteisinamuoju. Jeigu grupinėje byloje vienų kaltinamųjų atžvilgiu
priimamas įprastinis nuosprendis (apkaltinamasis/išteisinamasis), o kitų – nutraukiama byla, priimamas
vienas procesinis dokumentas – nuosprendis, kurio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse išdėstomi
atitinkami skirtingų sprendimų turinio elementai.

4.4. Nuosprendžio forma ir turinys

Nuosprendžio turinys – jame išdėstytos aplinkybės ir teismo sprendimai dėl jų, priimti išsamiai
ir nešališkai ištyrus tas aplinkybes ir objektyviai įvertinus visus įrodymus.
Nuosprendžio forma – nuosprendžio surašymo būdas, jo kalba, vidinė logika, atskirų jo dalių ir
kiekvienoje dalyje išdėstytų teiginių eiliškumas. Nuosprendžio forma turi atskleisti nuosprendžio turinį.
Nuosprendis turi būti formuluojamas taip, kad kiekvienam būtų aišku, už ką ir kokiu pagrindu
kaltinamasis nuteistas ar išteisintas, kokia bausmė jam paskirta, kur jis turės ją atlikti. Terminai turi būti
vartojami tiksliai; negalima vartoti nepriimtų sutrumpinimų.
Nuosprendį sudaro įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys, kurios turi derintis viena su kita,
sudaryti bendrą sistemą.

4.4.1. Įžanginė nuosprendžio dalis (BPK 304 str.)

 Prasideda po dokumento pavadinimo. Įžanginėje dalyje nurodoma:
1. Nuosprendžio priėmimas Lietuvos Respublikos vardu.
2. Nuosprendžio priėmimo laikas ir vieta. Laikas – data, kada nuosprendis pasirašomas, paprastai
sutampa su nuosprendžio paskelbimo laiku. Vieta – miesto, kuriame buvo nagrinėjama
pavadinimas.
3. Nuosprendį priėmęs teismas ir nagrinėjimo teisme dalyviai: teismo pavadinimas, teisėjų,
posėdžio sekretoriaus, prokuroro, gynėjo, nukentėjusiojo, civ. ieškovo, civ. atsakovo ir jų
atstovų , kaltinamojo atstovo pagal įstatymą, vertėjo vardai ir pavardės.
4. Kaltinamojo asmens duomenys: vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, asmens kodas, pilietybė,
tautybė, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, šeiminė padėtis, duomenys apie teistumą ir kt.
reikšmingi duomenys. Šie duomenys turi būti patvirtinti dokumentais ar kitokiu būdu.
5. Baudžiamasis įstatymas, numatantis nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas
kaltinamasis – BK straipsniai, dalys ir punktai , nurodyti teismo nutartyje perduoti bylą
nagrinėti teisiamajame posėdyje. Jeigu įstatymo redakcija pasikeitė, nurodoma galiojusi veikos
padarymo metu įstatymo redakcija.

4.4.2. Aprašomoji nuosprendžio dalis (BPK 305 str.)

Pagrindinė nuosprendžio dalis, kurioje išdėstomos ir analizuojamos bylos aplinkybės,
įvertinami įrodymai, motyvuojamos teismo išvados. Turinys skiriasi pagal tai, ar nuosprendis yra
apkaltinamasis, ar išteisinamasis, ar nuosprendžiu nutraukiama byla.

Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma:

1. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (vieta, laikas, būdas, padariniai, kt.
svarbios aplinkybės). Aplinkybės turi būti išdėstytos trumpai, aiškiai, tiksliai. Laikas nurodomas
kiek galima konkrečiau; kai veika tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, turi būti nurodyta veikos pradžia
ir pabaiga. Vieta – miestas, rajonas, seniūnija, kaimas, gatvė, namas, butas ar dar tiksliau
nurodoma. Toliau aprašoma pati nusikalstama veika – aprašoma taip, kad atitiktų baudžiamojo
įstatymo dispozicijos turinį. Reikia nurodyti visa, kas reikalinga nusikalstamai veikiai
kvalifikuoti. Jei kelios veikos, teismas gali išdėstyti jas chronologiškai ar kitokia tvarka; jei keli
kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas bendrai, jų veiksmai turi būti aprašyti taip, kad būtų
aišku, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš jų.
2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Dėstomi tik teisiamajame posėdyje išnagrinėti
įrodymai. Jie analizuojami. Vertinami, daromos išvados apie faktines bylos aplinkybes. Įrodymų
dėstymas prasideda nuo kaltinamojo parodymų. Jei jis prisipažįsta kaltu, tai neatleidžia teismo
nuo pareigos nuosprendyje nurodyti įrodymus, pagrindžiančius jo prisipažinimą. Be
kaltinamojo parodymų nurodomi ir kt. įrodymai: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai,
ekspertų ir specialistų išvados, ištirtų daiktinių įrodymų bei dokumentų rezultatai. Jeigu teismas,
darydamas išvadas vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, jis turi išanalizuoti tarp įrodymų
esančius prieštaravimus ir nurodyti motyvus, kuriais remdamasis atmeta tam tikrus įrodymus.
3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Turi būti nurodyti motyvai, kodėl būtent
tas BK straipsnis, dalis, punktas. Priimant nuosprendį dėl kelių kaltinamųjų arba vieno
kaltinamojo, kuris padarė kelias nusikalstamas veikas, motyvai dėl kiekvieno kaltinamojo ar
kiekvienos nusikalstamos veikos nurodomi atskirai.
4. Bausmės skyrimo motyvai. Reikia motyvuoti:
a.1) laisvės bausmės skyrimą, jei BK atitinkamo straipsnio sankcija numato ir kt.
bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu;
 a.2) kaltinamojo pripažinimą pavojingu recidyvistu;
a.3) švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimą;
a.4) baudos, arešto ar laisvės atėmimo vykdymo atidėjimą;
a.5) laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos pasirinkimą.
Speciali apkaltinamojo nuosprendžio kategorija – apkaltinamasis nuosprendis, kuriuos
nuteistasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo. Tokios nuosprendžio aprašomoji dalis yra specifinė:
nurodomi jau minėti dalykai, taip pat nurodoma sunki nepagydoma liga, kuria serga nuteistasis,
konstatuojama, kad liga patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma arba ekspertų komisijos
išvada, nurodant, kad šie dokumentai teisiamajame posėdyje buvo ištirti. Po to išdėstomi teismo
motyvai, kodėl dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti nuteistajam būtų per sunku, ir daroma
išvada atleisti nuteistąjį nuo bausmė atlikimo.

Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma:

1. Kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė.

2. Teismo nustatytos bylos aplinkybės. Būtina konkrečiai ir tiksliai išdėstyti kaltinamojo
veiksmus/neveikimą, jeigu jis išteisinamas dėl to, jog jo veikoje nėra nusikalstamos veikos
požymių.
3. Įrodymų įvertinimo motyvai. Teismas pateikia įrodymus, kuriais nustatomos faktinės bylos
aplinkybės ir kurie yra pagrindas išteisinti kaltinamąjį. Dažniausiai prieštarauja įrodymams,
kuriais grindžiamas kaltinimas, todėl privalu nurodyti motyvus, kuriais remiamasi
išteisinančiais, o ne apkaltinančiais įrodymais.
4. Teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Turi būti pažymėtas vienas iš išteisimo pagrindų:
nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, arba nenustatyta, kad kaltinamasis
dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Išvada dėl išteisinimo turi būti pagrįsta bylos aplinkybių
ir įrodymų analize. Jeigu atleidžiant nuo bausmės atlikimo skiriama baudžiamojo poveikio
priemonė, nurodomi jos skyrimo motyvai.

Nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos

aplinkybės ir įrodymai išdėstomi tokia pat tvarka kaip ir apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje
dalyje; taip pat pateikiama bendresnio pobūdžio išvada apie veikos kvalifikavimą. Po to nurodomas
atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, jo taikymo motyvai. Jeigu nutraukiant
baudžiamąją bylą skiriama baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonė, nurodomi tos priemonės
skyrimo motyvai.
Bet kokios rūšies nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys
sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Šioje dalyje gali būti išdėstytos ir kt.
svarbios aplinkybės bei sprendimų argumentai (pvz.: dėl daiktų kaip įrodymų likimo, proceso išlaidų,
etc.). Negalimas sutrumpintų motyvų dėstymas, sutrumpinta aprašomoji dalis (LR KT 2006-09-21).

4.4.3. Rezoliucinė nuosprendžio dalis (BPK 307 str.)

Baigiamoji nuosprendžio dalis, kurioje nurodomi teismo sprendimai visais klausimais, kuriuos
teismas turi išspręsti išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:

 kaltinamojo vardas ir pavadė;
 sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;
  baudžiamasis įstatymas, pagal kurį jis pripažįstamas kaltu;
 sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat suėmimo įskaitymo į
bausmės laiką;
 sprendimas kaltinamąjį pripažinti pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta;
 sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis.
Kai kelių veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne,
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl
kurių – išteisinamas.

Apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo

rezoliucinėje dalyje nurodoma:
 kaltinamojo vardas ir pavardė;
 sprendimas pripažinti jį kaltu;
 baudžiamasis įstatymas, pagal kurį jis pripažįstamas kaltu;
 sprendimas skirti bausmę;
 sprendimas atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo;
 sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo;
 sprendimas dėl baudžiamojo/auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindo.

Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:

 kaltinamojo vardas ir pavardė;
 sprendimas išteisinti kaltinamąjį ir išteisinimo pagrindas;
 sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo;
 jeigu asmuo buvo suimtas, jis paleidžiamas posėdžių salėje, ir spendimas apie tai turi būti
surašytas rezoliucinėje dalyje.

Nuosprendžio, kuriuos nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodoma:

 nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens vardas ir pavardė;
 sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės;
 sprendimas dėl baudžiamojo/auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindo;
 sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo;
 jeigu kaltinamasis suimtas, rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad jis paleidžiamas posėdžių salėje.

Reikiamais atvejais, visų rūšių nuosprendžių rezoliucinės dalyse turi būti išdėstyti teismo
sprendimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo, proceso
išlaidų atlyginimo. Kiekvienas nuosprendis turi būti užbaigiamas nurodymu apie jo apskundimo tvarką
ir terminus.

4.5. Nuosprendžio paskelbimas

Gali būti skelbiami, tik kai visi teismo sprendimo priėmimo motyvai yra išdėstyti raštu ir teismo
baigiamasis aktas yra pasirašytas visų teisėjų (LR KT 2009-09-21). Nepaskelbtas nuosprendis
nelaikomas galiojančiu. Nuosprendis visada skelbiamas viešai, net ir tuo atveju, kai byla buvo
nagrinėjama teisme neviešai. Apie nuosprendžio priėmimo laiką teismas privalo pranešti iš anksto,
išeidamas į pasitarimų kambarį; arba jeigu reikia laiko pasitarti dėl nuosprendžio paskelbimo datos –
grįžus iš pasitarimų kambario. Teismas privalo spėti parengti nuosprendį iki planuoto paskelbimo
momento. BPK 302 str. 4 d. nustatyta, kad nuosprendis turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 14 dienų
nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, per
teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 45 dienas.
Nuosprendis gali būti skelbiamas dviem būdais:
1) perskaitomas visas;
2) perskaitoma įžanginė ir rezoliucinė dalys, o motyvai paaiškinami žodžiu, prireikus perskaitant
atskiras nuosprendžio aprašomosios dalies vietas.
Skelbiant nuosprendį kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas privalo būti posėdžių salėje, tačiau
teismas turi teisę nuosprendį skelbti ir šiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams neatvykus (BKP 308
str. 3 d.).
Teisėjas, paskelbęs nuosprendį, išaiškina nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus, o
kaltinamajam – ir paskirtų bausmių vykdymo ypatumus.
Nuo nuosprendžio paskelbimo prasideda jo apeliacinio apskundimo termino eiga. Paskelbtas
nuosprendis tampa procesiniu dokumentu, kurį pakeisti galima tik įstatymo nustatyta tvarka. Paskelbus
nuosprendį teismas privalo paleisti iš suėmimo asmenį, kuris šiuos nuosprendžiu išteisintas arba
atleistas nuo bausmės atlikimo, arba kt. BKP 308 str. numatytais atvejais.
Nuosprendžio nuorašų įteikimas (BPK 310 str.):
1) nuosprendžio nuorašai tuoj pat po paskelbimo įteikiami išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui,
kuriam bylą nutraukta;
2) jeigu šie asmenys nedalyvavo, kai buvo skelbiamas nuosprendis, ar jo nepriėmė tuojau po
paskelbimo, nuosprendžio nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per 5 dienas
nuo nuosprendžio paskelbimo dienos;
3) kietiems asmenims, dalyvavusiems bylą nagrinėjant teisme, nuosprendžio nuorašai jų prašymu
įteikiami tuojau po nuosprendžio paskelbimo ar išsiunčiami per 5 dienas nuo tokio prašymo
gavimo.
Nemokančiam lietuvių kalbos išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, turi
būti įteikiamas į suprantamą kalbą išverstas nuosprendžio nuorašas. Vertimas turi būti padarytas per
įmanomai trumpiausią laiką. BPK 310 str. nustatytas 5 dienų terminas išversto nuorašo įteikimui
netaikomas,

XVIII skyrius.
BYLŲ PROCESAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME
1. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme samprata ir reikšmė
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme – baudžiamojo proceso stadija, kurioje apeliacinės
instancijos teismas pagal proceso dalyvių arba prokuroro apeliacinius skundus patikrina neįsiteisėjusių
teismo nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą.

Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme požymiai:

1) apeliacine tvarką byla nagrinėjama tik tuo atveju, kai yra paduoti apeliaciniai skundai. Teisę
paduoti apeliacinį skundą turi visi proceso dalyviai. Apeliacinio skundo padavimas sustabdo
apskųsto nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimą;
2) skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ir nutartys;
3) apeliacine tvarka bylas nagrinėja aukštesnės pakopos teismai (apylinkės teismas  apygardos
teismas; apygardos teismas  Lietuvos apeliacinis teismas);
 4) tikrinamas tiek apskųstų teismo sprendimų teisėtumas, tiek jų pagrįstumas;
5) apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir
tik dėl tų asmenų, kurie padavę apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliacinės instancijos teismas, išskyrus įstatyme tiesiogiai nurodytus atvejus (BPK 320 str.
3d.: jeigu teismas, nagrinėdamas bylą nustato, esminių BPK pažeidimų, jis nepaisydamas to, ar
gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo
nagrinėjama byla, bet ir kt. skundų nepadavusiems nuteistiesiems), šių ribų viršyti negali
6) apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti apelianto teisinės padėties (non reformatio in
peius).

Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme etapai:

1) neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties apskundimas;
2) bylos parengimas nagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje;
3) bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Reikšmė:
1) ištaisomos klaidos ir įstatymo pažeidimai, kuriuos padarė pirmos instancijos teismai;
2) asmens teisių apsaugos baudžiamajame procese garantija;
3) pirmos instancijos teismų praktikos vienodinimas.

2. Nuosprendžių ir nutarčių apskundimas apeliacine tvarka

2.1. Apeliantai
Apeliantas – apeliacinį skundą padavęs asmuo (BPK 14 str.). apeliantais gali būti tik įstatyme
nurodyti asmenys: prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą,
asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas, civ.
ieškovas, civ. atsakovas ir jų atstovai, užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų
suma konfiskuoti, ir jų atstovai (BPK 312 str.), nuteisto juridinio asmens atstovas (BPK 390 str. 2 d.),
asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė ar atsisakyta ją taikyti, šio asmens atstovas
pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai (BPK 404 str.).
Prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, asmuo,
kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas neįsiteisėjusį
teismo nuosprendį ar nutartį gali apskųsti remdamasis bet kokiais pagrindais ir motyvais. Valstybinį
kaltinimą palaikęs prokuroras, arba jeigu esant pagrindui jis skundo nepadavė – vyriausiasis apylinkės,
apygardos, Generalinės prokuratūros departamento, Generalinis prokuroras. Gynėjai gali paduoti
skundą tik tada, kai tai neprieštarauja ginamojo raštu išreikštai valiai, o įstatyminiai atstovai neprivalo
paisyti atstovaujamųjų valios dėl apeliacinių skundų padavimo. Išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas
pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinį skunda dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su
išteisinimo motyvais ir pagrindu. Civ. ieškovas, civ. atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti
apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civ. ieškiniu. Užstato davėjas ir jo
atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl sprendimo užstatą pervesti valstybei, o asmuo, kurio turtas ar
jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti ir jo atstovas – tik dėl sprendimo konfiskuoti turtą ar jo
vertę atitinkančią pinigų sumą.

2.2. Apeliacinio skundo turinys, padavimo tvarka ir terminai

Apeliacinis skundas turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Apeliacinio skundo turinys (BPK
313 str. 1 d.):
 1) apeliacinės instancijos teismo pavadinimas;
2) byla, dėl kurios paduodamas skundas;
3) skundžiamos nuosprendžio dalies esmė;
4) nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai (teisiškai svarbiausia dalis). Pagrindai –
BPK numatytos aplinkybės, dėl kurių nuosprendis gali būti panaikintas ar pakeistas (BKP
327-329 str.). Motyvai – apelianto argumentai;
5) apelianto prašymai.

Padavimo tvarka ir terminai:

 apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą (BPK 313 str. 2 d.);
 paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (BPK 313 str. 3 d.);
 20 dienų termino skaičiavimo išimtys:
1. suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo
nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos;
2. teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui
paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo jam dienos;
 apeliacinių skundų padavimo laikotarpiu byla turi būti nuosprendį priėmusiame teisme ir
asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinius skundus, turi teisę susipažinti su byla;
 jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisių padarinių ir
grąžinamas apeliantui (BPK 313 str. 7 d.);
 jei apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, galima prašyti teismą atnaujinti
praleistą terminą. Tokie prašymai paduodami nuosprendį priėmusiam teismui ir nagrinėjami
BPK 314 str. tvarka. Dėl termino atnaujinimo nusprendžiama posėdyje, į kurį gali būti
šaukiamas ir prašantis atnaujinti terminą asmuo.
Jei teismas nusprendžia, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį atnaujina nutartimi.
Svarbiomis apskundimo termino praleidimo priežastims pripažįstama (BPK 37 str.) : laisvės
atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo ar bausmės atlikimo kitoje byloje, nutrūkęs
susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvyni ar panašios
nenugalimos jėgos, išvykimas į tolimąjį plaukiojimą ir kt., taip pat kt. priežastys, objektyviai
sukliudžiusios paduoti apeliacinį skundą nustatytais terminais (pvz.: komandiruotė, nelaimingas
atsitikimas, etc.).
Jeigu teismas nusprendžia, kad priežastis, dėl kurios buvo praleistas terminas nėra svarbi,
prašymas atnaujinti terminą atmetamas nutartimi. Ši nutartis gali būti skundžiama apeliacinės
instancijos teismui, kuris turi teisę praleistą terminą atnaujinti arba palikti nutartį nepakeistą.
 Maksimalus terminas prašymui atnaujint praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą paduoti
– 6 mėn.
 Apeliantas turi teisę atšaukti paduotą apeliacinį skundą (BPK 316 str.). Prašymai dėl skundo
atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties
paskelbimo laiką ir vietą. Jeigu apeliacinis skundas atšaukiamas, teismas priima sprendimą
palikti skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti. Atšaukus apeliacinį skunda, galima
paduoti naują, jeigu nėra suėję apeliacinio apskundimo terminai.

2.3. Proceso veiksmai, atliekami gavus apeliacinį skundą

Kai paduodamas apeliacinis skundas, nuosprendis neįsiteisėja ir nepradedamas vykdyti
(vykdymas sustoja visų nuteistųjų atžvilgiu). Nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti, tik jei nuteistasis
raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (BPK 315 str.).
 Prieš vykdydamas BPK 317 ir 319 str. reikalavimus, pirmosios instancijos teismas patikrina, ar
skundą padavęs asmuo turi teisę apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka, ar skundas paduotas
nustatytais terminais. Jei padavė netinkamas asmuo ar pažeisti terminai, skundas grąžinamas apeliantui
(BPK 323 str. 1 d.).
BPK 317 str. – pranešimai apie paduotus apeliacinius skundus. Apeliacinį skundą priėmęs
teismas apie gautą skundą praneša nuteistajam, išteisintajam, asmeniui, kuriam byla nutraukta, ar kt.
BP dalyviams, su kurių interesais skundas susijęs, bei išaiškina teisę susipažinti su juo ir pateikti
atsikirtimus. Jei skundas susijęs su nukentėjusiaisiais ar civ. ieškovais, kurių byloje daug, gali būti
pranešama per spaudą ne vėliau kaip likus 10 dienų iki nurodytos susipažinimo su skundu dienos.
Nukentėjusiajam, išteisintajam ir asmeniui, kuriam byla nutraukta, išsiunčiamas prokuroro, privataus
kaltintojo, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundo nuorašas. Kitiems proceso dalyviams toki nuorašai
įteikiami jų prašymu.
BPK 319 str. – bylos su gautu apeliaciniu skundu išsiuntimas bei pranešimas apie bylos
nagrinėjimo vietą ir laiką. Pirmos instancijos teismas turi per 3 dienas pasibaigus apeliacinio skundo
padavimo terminui išsiųsti bylą su gautais skundais ir atsikirtimais į juos apeliacinės instancijos
teismui. Proceso dalyviai, su kurių interesais susijęs skundas, su juo gali susipažinti ne tik nuosprendį
priėmusiame teisme, bet ir apeliacinės instancijos teisme, o atsikirtimą gali paduoti iki apeliacinės
instancijos teismo posėdžio pradžios. Praėjus 3 dienų terminui pirmos instancijos teismo gauti
atsikirtimai išsiunčiami apeliacinės instancijos teismui papildomai. Išsiųsdamas bylą apeliacinės
instancijos teismui pirmos instancijos teismas nustato apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir
laiką. Apie tai pirmos instancijos teismas praneša proceso dalyviams, dalyvavusiems nagrinėjant bylą.
Jei skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teismas išsiunčia reikalavimą suimtą
nuteistąjį pristatyti į apeliacinės instancijos teismą. Laivėje esančiam nuteistajam, išteisintajam,
asmeniui, kuriam byla nutraukta, išsiunčiami šaukimai. Jeigu byloje yra daug nukentėjusiųjų, civ.
ieškovų, apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme vietą ir laiką jiems gali būti pranešama
per spaudą ne vėliau kaip likus 10 dienų iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

2.4. Nutarčių apskundimo apeliacine tvarka ypatumai

Pirmos instancijos teismo priimamas nutartis galima skirtyti į tris grupes:
1. nutartys, skundžiamos apeliacine tvarka (BPK 318 str.);
2. nutartys, skundžiamos BPK X dalyje nustatyta tvarka (BPK 439 str.);
3. neskundžiamos nutartys, tačiau prieštaravimai joms gali būti nurodyti apeliaciniame
skunde dėl nuosprendžio ar apeliacine tvarka skundžiamos nutarties (BPK 318 str. 4
d.).
Apeliacine tvarka gali būti skundžiamos pirmos instancijos teismo:
1) Nutartys nutraukti baudžiamąją bylą (BPK 254 str. 4 d.). Teisę apskųsti turi tie patys proceso
dalyviai, kurie turi teisę apskųsti neįsiteisėjusį nuosprendį.
2) Nutartys, priimtos išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403
str.). Teisę apskųsti turi 403 str. nurodyti asmenys: asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo
atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo
atstovas ir prokuroras.
Apeliacinis skundas dėl šių nutarčių paduodamas tokia pat tvarka ir terminais kaip ir apeliacinis
skundas dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio (BPK 313 str.). apeliaciniuose skunduose dėl šių
nutarčių gali būti nurodyti prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nutartims, kurios iš karto po
priėmimo negali būti skundžiamos: dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl
galimumo nagrinėti bylą, neatvykus kuriam nors iš proceso dalyvių, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų
įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole
bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu (BPK 318 str. 4 d.).

3. Bylų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme

3.1. Bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrosios nuostatos

BPK 320 str.
3.1.1. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis
Bylas apeliacine tvarka visais atvejais nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Išimtiniais atvejais į
kolegijos sudėtį gali įeiti ne tik Baudžiamųjų bylų skyriaus, bet ir Civilinių bylų skyriaus teisėjai, t. y.
gali būti sudaryta mišri kolegija.

3.1.2. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos

Tai yra įstatyme apibrėžta apeliacinės instancijos teismo kompetencija tikrinti neįsiteisėjusio
teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendžio
ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai.
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie
padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos išplečiamos:
1) Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas
to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo
nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 str. 3 d.). Esminiais
šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos
įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą
ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 str. 3 d.).
2) Jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį
apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems
nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems (BPK 320 str. 3 d.). švelninti nuosprendį
nuteistiesiems, dėl kurių apeliacinis skundas nepaduotas, galima vadovaujantis tik tais pačiais
pagrindais, dėl kurių švelninamas nuosprendį apskundusių nuteistųjų nuosprendis.
Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės
instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir
civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti
pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 4 d.). ribos negali būti
išplėstos ir dėl nutarčių: apeliacinės instancijos teismas skundus dėl nutarčių nagrinėja tik tiek, kiek jie
susiję su asmenimis, dėl kurių skundai paduoti (BPK 325 str. 2 d.).
Neribojami apeliacinės instancijos teismo veiksmai, kuriais tikrinamas apskųsto nuosprendžio
teisėtumas ir pagrįstumas. Tikrinti gali pagal byloje esančią medžiagą, proceso dalyvių apeliacinės
instancijos teismui pateiktą papildomą medžiagą, apeliacinės instancijos teismo išreikalautą papildomą
medžiagą, duomenis, surinktus atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje,
duomenis, kuriuos surinko ikiteisminio tyrimo teisėjas, atlikdamas tyrimo veiksmus pagal apeliacinės
instancijos teismo įpareigojimą.

3.1.3. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme terminai

BPK 321 str.:
1. Apeliacinės instancijos teismas posėdyje bylą išnagrinėja pirmosios instancijos teismo
nurodytą dieną. Pirmosios instancijos teismas negali skirti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos
teisme anksčiau negu po 1 mėnesio nuo bylos su gautais skundais bei atsikirtimais į juos išsiuntimo
apeliacinės instancijos teismui dienos.
2. Jeigu byla yra ypač sudėtinga ar kitais išimtiniais atvejais, Lietuvos apeliacinio teismo
pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali paskirti bylą
nagrinėti kitą dieną, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, bet ne vėliau kaip po1 mėnesio. Šiuo
atveju proceso dalyviams pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną.

3.1.4. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

BPK 322 str. Sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes:
1) Asmenys, privalantys dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje:
 Prokuroras;
 Gynėjas;
 Suimtas nuteistasis – kai apeliacinis skundas paduotas jo padėtį bloginančiais pagrindais arba
kai apeliacinės instancijos teismas mano, kad jo dalyvavimas yra būtinas.
2) Asmenys, turintys teisę dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje:
 Nuteistasis (jeigu skundas paduotas jo padėtį bloginančiais pagrindais), išteisintasis, asmuo,
kuriam byla nutraukta, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos
priemonės, jų atstovai pagal įstatymą;
 Nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civ. ieškovas, civ. atsakovas, jų atstovai.
Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti
bylą.
Jeigu teismas nusprendžia atlikti įrodymų tyrimą, į posėdį kviečiami reikalingi asmenys:
nuteistieji, išteisintieji, nukentėjusieji, liudytojai, ekspertai, specialistai. Tokiu atveju šių asmenų
atvykimas privalomas.

3.2. Bylos parengimas nagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje

Paskirtis – sudaryti reikiamas procesines sąlygas bylos nagrinėjimui. Prasideda gavus apeliacinį
skundą, atsikirtimus į jį ir baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme. Šį etapą sudaro apeliacinės
instancijos teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko ir paskirtų nagrinėti bylą
teisėjų veiksmai. Reglamentuojama BPK 323 str.
Apeliacinės instancijos teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavę
apeliacinį skundą, atsikirtimus į jį ir baudžiamąją bylą, ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo
gavimo dienos patikrina, ar skundas atitinka BPK nustatytus reikalavimus (ar asmuo turi teisę apskųsti;
ar nepraleisti terminai). Apeliacinis skundas, surašytas nesilaikant nustatytų reikalavimų, grąžinamas
apeliantui.
Jeigu apeliacinis skundas atitinka nustatytus reikalavimus, skundą gavusio teismo pirmininkas
ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją. Pranešėjas susipažįsta su
apeliaciniu skundu, atsikirtimais į jį ir byla, jeigu reikia, nurodo šaukti į teismo posėdį liudytojus,
nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus, išreikalauja papildomą medžiagą. Jeigu pranešėjas mano,
kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, apeliacinės instancijos teismas
išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą, o išteisintajam ar laisvėje esančiam
nuteistajam – šaukimą.
Kai pranešėjas parengia bylą posėdžiui, apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, arba
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją ir
vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku (išimtiniais atvejais gali būti sudaroma mišri
kolegija). Kolegijos teisėjai susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsikirtimais į jį ir byla.
 3.3. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje
Nagrinėjama viešame teismo posėdyje, išskyrus BPK 9 str. numatytus atvejus. Taikomos
bendrosios nagrinėjimo pirmos instancijos teisme nuostatos: vadovavimas nagrinėjimui teisme,
tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme, nagrinėjimo teisme pertraukos, bylos nagrinėjimo atidėjimas
ir kt.
Bylos nagrinėjimo tvarką nustato BPK 324 str.

3.3.1. Teismo posėdžio pradžia

Kolegijos pirmininkas pradeda posėdį, paskelbia, kokia byla, dėl kieno apeliacinio skundo ir
dėl kokio teismo nuosprendžio nagrinėjama. Po to kolegijos pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį,
ar apie bylos nagrinėjimo laiką buvo pranešta asmenims, turintiems teisę dalyvauti teismo posėdyje.
Atvykę liudytojai iš teismo posėdžių salės pašalinami. Po to kolegijos pirmininkas paskelbia bylą
nagrinėjančių teisėjų, dalyvaujančių posėdyje prokurorų, gynėjų, atstovų, ekspertų, specialistų, vertėjų
ir posėdžio sekretoriaus vardus ir pavardes ir paklausia į posėdį atvykusius asmenis, ar šie turi
pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išnagrinėja BPK 57–59 ir 61 str. nustatyta
tvarka. Teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko. Šis
sprendimas priimamas vadovaujantis tokiomis pat taisyklėmis, kaip ir pirmosios instancijos teismo
posėdyje, atsižvelgiant į BPK 322 str.
Kolegijos pirmininkas atvykusiems į posėdį asmenims išaiškina jų teises ir pareigas ir
paklausia, ar jie turi prašymų. Šie asmenys gali prašyti, kad teismas pakviestų į posėdį liudytojus,
nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus ar išreikalautų bylai nagrinėti reikalingą medžiagą. Dėl
pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį. Jeigu prašymui patenkinti reikia papildomai laiko,
teismas gali padaryti bylos nagrinėjimo pertrauką.

3.3.2. Pranešimas ir dokumentų skaitymas

Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos
esmę, pagrindines pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas, apeliacinių skundų ir atsikirtimų
į juos motyvus. Nurodoma, pagal kokio proceso dalyvio apeliacinį skundą ir dėl kokio teismo
sprendimo nagrinėjama byla, apskųsto teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinys, apskųstu
nuosprendžiu/nutartimi nustatytos bylos aplinkybės, apelianto prašymas ir svarbiausi prašymo motyvai,
atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentai.
Proceso dalyviai gali prašyti pranešėją papildyti pranešimą. Jeigu tokie prašymai pareiškiami,
pranešimas atitinkamai papildomas.
Teismo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios instancijos
teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendžiai arba nutartys, taip pat pirmosios
instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jo dalys.
Kai teismui pateikiama papildoma medžiaga, kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas ją balsu
perskaito ir perduoda susipažinti proceso dalyviams, jeigu šie to prašo. Jeigu susipažinimui reikia laiko,
posėdyje daroma pertrauka.

3.3.3. Įrodymų tyrimas

Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas, kai
pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.
Įrodymų tyrimas gali būti atliekamas tiek teismo iniciatyva, tiek proceso dalyvių prašymu. Proceso
dalyvis, pageidaujantis, kad būtų atlikti įrodymų tyrimas, privalo nurodyti, kokius įrodymų tyrimo
veiksmus jis prašo atlikti, ir kokios aplinkybės tais veiksmais gali būti nustatytos. Prašymas
išspendžiamas motyvuota nutartimi. Jeigu nusprendžiama atlikti įrodymų tyrimą, tačiau tyrimo
veiksmų atlikti iš karto neįmanoma, daroma bylos nagrinėjimo pertrauka.
Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje „Įrodymų tyrimas“
nustatytas taisykles. Ištirti visus įrodymus apeliacinės instancijos teismas privalo tik nustatęs, kad
pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai BP pažeidimai, dėl kurių nuosprendis yra
neteisėtas. Paprastai tiriami ne visi įrodymai, o tik tie, kuriais nustatomos pirmosios instancijos teismo
nenustatytos aplinkybės, kurie yra prieštaringi ir tų prieštaravimų pirmosios instancijos teismas
nepašalino ir pan.
Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir pirmosios
instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku, apeliacinės
instancijos teismas įpareigoja ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus
tyrimo veiksmus. Toks įpareigojimas skiriamas nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo
ikiteisminio tyrimo teisėjui, valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusiam ar
apeliacinės instancijos teisme dalyvaujančiam prokurorui. Kol šie veiksmai bus atlikti, jeigu reikia, gali
būti padaryta bylos nagrinėjimo pertrauka.
Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas bet kuriame tolesniame bylos nagrinėjimo
apeliacinės instancijos teismo posėdyje etape.

3.3.4. Baigiamosios kalbos ir paskutinis žodis

Baigiamosios kalbos prasideda apeliantų kalbomis. Jeigu yra prokuroro, privataus kaltintojo,
nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, pirmas iš jų – padavęs skundą.
Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir
atstovas pagal įstatymą, pirmas iš jų – padavęs skundą. Po to baigiamąsias kalbas pasako kiti proceso
dalyviai.
Baigiamąsias kalbas pasakę proceso dalyviai turi teisę atsikirsti ir pasakyti pastabas dėl to, kas
buvo pasakyta per pirmesnes kalbas. Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas nuteistasis, išteisintasis,
asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą.
Po baigiamųjų kalbų nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, suteikiamas
paskutinis žodis.

3.3.5. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas

Po baigiamųjų kalbų ir paskutinio žodžio teismas, nutaręs vietoje arba pasitarimų kambaryje,
praneša apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Apeliacinės instancijos teismo
nuosprendžio ar nutarties priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką nustato BPK nuostatos,
reglamentuojančios nuosprendžio priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką pirmosios instancijos
teisme.
Apeliacinės instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nuosprendį ar nutartį
nutraukti bylą arba kai yra kt. BPK 309 str. nurodytos sąlygos, suimtas nuteistasis nedelsiant
paleidžiamas iš suėmimo teismo salėje. Jeigu suimtas nuteistasis nedalyvavo posėdyje,
nuosprendžio/nutarties, pagal kurį asmuo paleidžiamas iš suėmimo, nuorašas tą pačią dieną
išsiunčiamas tiesiogiai kalinimo vietos administracijai vykdyti. Kalinimo vietos administracija privalo
per vieną dieną pranešti nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui apie apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžio įvykdymą (BPK 333 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ar nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo
įteikiami apeliantui, taip pat išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, su kurių
interesais susijęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis. Jeigu šie asmenys nedalyvavo
skelbiant nuosprendį ar nutartį arba nuosprendžio ar nutarties nuorašo nepriėmė tuoj po paskelbimo,
nuosprendžio ar nutarties nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
nuosprendžio ar nutarties paskelbimo. Kitiems asmenims, dalyvavusiems teismo posėdyje nagrinėjant
apeliacinę bylą ar su kurių interesais susijęs apeliacinis skundas, nuosprendžio ar nutarties nuorašai
įteikiami ar išsiunčiami jų prašymu per 5 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Lietuvių kalbos
nemokančiam nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, per 15 dienų išsiunčiamas
arba įteikiamas rašytinis nuosprendžio ar nutarties vertimas į jo gimtąją kalbą arba į kalbą, kurią jis
moka.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis/nutartis kartu su byla, apeliaciniu skundu,
atsikirtimais į jį ir papildomai pateikta medžiaga ne vėliau kaip per 7 dienas nuo paskelbimo dienos
perduodami nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendžio ar nutarties nuorašą išsiunčia Lietuvos
Respublikos generalinei prokuratūrai, jeigu jis, panaikindamas ar pakeisdamas pirmosios instancijos
teismo nuosprendį ar nutartį, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta BPK pažeidimų
(BPK 344 str.).

4. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų rūšys

Sprendimų rūšys išvardytos BPK 326 str. išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto
nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį arba nutartį, o dėl apskųstos nutarties –
tik nutartį.

4.1. Nuosprendžių rūšys ir jų priėmimo pagrindai

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas
priima nuosprendį.
1. Nuosprendis panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą. Tuo atveju, kai yra BK numatyti
pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.). atleidimo nuo
baudžiamosios atsakomybės pagrindai numatyti BK VI skyriuje ir kai kuriuose BK specialiosios dalies
straipsniuose. Panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukti bylą apeliacinės instancijos teismas gali
tiek ištaisydamas pirmosios instancijos teismo klaidą, tiek tuo atveju, kai bylos nutraukimo pagrindai
atsirado apeliacinės instancijos teisme.
2. Nuosprendis pakeisti nuosprendį. Nuosprendis nuosprendžiu pakeičiamas, kai (BPK 328 str.
1,2 p.):
1) Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kai neteisingai pritaikytos BK bendrosios
dalies normos, taip pat kai veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, pagal
kuriuos reikėjo tai daryti.
2) Neteisingai paskirta bausmė. Tokia, kuri nors ir atitinka BK straipsnio sankcijoje nustatytas
riba, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra per švelni ar per griežta.
3. Nuosprendis panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis BPK 329 str.
numatytais atvejais:
1) pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos
teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą
veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
2) pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos
teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį;
3) pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą, o apeliacinės
instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį
nuosprendį;
 4) pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 str. 3 d. numatytą esminį BPK pažeidimą,
išskyrus pažeidimus, numatytus šio Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose (jeigu bylą
išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo
taisykles; kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar
iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti
taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės
BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą).

4.2. Nutarčių rūšys ir jų priėmimo pagrindai

Nutartis priimamam tiek dėl apskųsto nuosprendžio, tiek dėl nutarties.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas
priima nutartį (BPK 326 str. 1 d.).
1. Nutartis atmesti apeliacinį skundą. Priimama tuo atveju, kai nustatoma, jog skunde nurodyti
argumentai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas bei
nenustatomi pagrindai nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti.
2. Nutartis panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą gali būti priimama tik dėl apkaltinamojo
nuosprendžio. Tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nustato BPK 3 str. 1 d. 2-9 p. numatytas
aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Jeigu teismas nustato, kad nepadaryta veika,
turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), pirmosios instancijos
teismo nuosprendis panaikinamas ne nutartimi, o nuosprendžiu (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).
3. Nutartis pakeisti nuosprendį priimama dviem atvejais:
1) kai nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.).
Kai apeliacinės instancijos teismas nustato kitokias nei nustatė pirmosios instancijos teismas bylos
aplinkybes ir šios aplinkybės neturi reikšmės baudžiamojo įstatymo taikymui arba bausmės skyrimui.
Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti kitokias nusikalstamos veikos aplinkybes, atsakomybę
lengvinančias/sunkinančias aplinkybes, o jas nustatęs privalo patikrinti, ar šios aplinkybės neturi įtakos
baudžiamojo įstatymo taikymui ar bausmės skyrimui (jei nustatoma, kad turi įtakos, nuosprendis
keičiamas ne nutartimi, o nuosprendžiu).
2) kai netinkamai išspręsti nuosprendžio klausimai, nesusiję su baudžiamojo įstatymo taikymu
ar bausmės skyrimu (BPK 328 str. 4 p.). Kai apeliacinės instancijos teismas kitaip išsprendžia
nuosprendyje spręstus klausimus, nesusijusius su baudžiamojo įstatymo taikymu ar bausmės skyrimu.
Pvz., kai pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką neteisingai įskaito suėmimo laiką, neteisingai
išsprendžia veika padarytos žalos atlyginimo klausimą ir pan.
4. Nutartis panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui priimama, jeigu
bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (teismas/teisėjas nenusišalino/nebuvo
nušalintas) arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas
teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos
padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga
ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.
5. Nutartis panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui priimama, kai ikiteisminio tyrimo
metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas
ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą, kai:
padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; jame
nurodytas veikos aprašymas akivaizdžiai neatitinka nurodyto baudžiamojo įstatymo numatytos veikos
sudėties; nenurodyta BK straipsnio dalis/punktas.
Jeigu byloje, kurioje buvo išnagrinėti su keliais nuteistaisiais susiję apeliaciniai skundai, dėl
atskirų nuteistųjų yra pagrindas atmesti apeliacinį skundą, panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą,
pakeisti nuosprendį arba priimti naują nuosprendį, visi sprendimai nurodomi viename nuosprendyje
(BPK 330 str.).

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųstos nutarties apeliacinės instancijos teismas priima
nutartį.
1. Nutartis atmesti apeliacinį skundą priimama, kai nustatoma, kad apeliacinis skundas
nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta bei nenustatomi pagrindai
nutarčiai pakeisti ar panaikinti.
2. Nutartis panaikinti nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui
priimama, kai pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
3. Nutartis pakeisti nutartį. Kai apeliacinės instancijos teismas nustato, jog kai kurie klausimai
joje išspręsti neteisingai arba iš viso neišspręsti.
4. Nutartis perduoti bylą prokurorui priimama, jeigu paaiškėja šio Kodekso 403 straipsnio 1
dalies 5 punkte numatytas pagrindas – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu
psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės. Tokiu atveju panaikinama
pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria asmeniui buvo pritaikyta priverčiamoji medicinos
priemonė.
5. Nutartis panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą priimama tuo atveju, kai pirmosios
instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, tačiau priėmė neteisingą nutartį.

! Kai byloje paduodami keli apeliaciniai skundai/skundžiami keli klausimai, ir jei dėl vieno iš jų
priimamas nuosprendis, tai dėl visų priimamas nuosprendis.

4.3. Nuosprendžių ir nutarčių turinys

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys (BPK 331 str.). Apeliacinės instancijos
teismo nuosprendis surašomas laikantis pagrindinių reikalavimų, keliamų pirmosios instancijos teismo
nuosprendžiui. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma: pirmosios instancijos
teismo pavadinimas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies
turinys, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės,
apeliacinio skundo esmė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendį sudaro: įžanginė, aprašomoji ir
rezoliucinė dalys.
Įžanginėje dalyje nurodoma: kad nuosprendis priimtas LR vardu, priėmimo laikas ir vieta,
nuosprendį priėmusio teismo pavadinimas, teisėjų, posėdžio sekretoriaus, prokuroro, gynėjo,
nuteistojo/išteisintojo, nukentėjusiojo, kt. proceso dalyvių, dalyvavusių teismo posėdyje, vertėjo vardai
ir pavardės, apeliantas, pirmosios instancijos teismo pavadinimas, šio teismo nuosprendžio priėmimo
data ir rezoliucinės dalies turinys.
Aprašomojoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje nurodomos pirmosios
instancijos teismo nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, apeliacinio skundo
esmė bei apeliacinės instancijos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas
pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės
instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti
nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais
vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Jeigu pirmosios
instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, apeliacinės instancijos teismo
nuosprendyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas. Jeigu pirmosios instancijos teismo
nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl
baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo.
Rezoliucinėje dalyje nurodomas apeliacinės instancijos teismo priimamas sprendimas. Kai
pirmos instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama arba priimamas naujas
nuosprendis, rezoliucinėje dalyje nurodomas panaikinamas nuosprendis bei naujo sprendimo turinys,
kuris turi atitikti analogiško pirmos instancijos teismo nuosprendžio turinį, numatyta BPK 307 str.
Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, rezoliucinėje dalyje nurodomi apeliacinio
teismo padaryti turinio pakeitimai.

Apeliacines instancijos teismo nutarties struktūra tokia pati kaip ir nuosprendžio, o turinys
numatytas BPK 332 str. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus bylą, susideda iš
įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių.
Įžanginėje nutarties dalyje nurodoma: nutarties priėmimo laikas ir vieta; nutartį priėmusio
teismo pavadinimas ir sudėtis; prokuroras ir kiti proceso dalyviai, dalyvavę nagrinėjant baudžiamąją
bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje; apeliantas; apskųstą nuosprendį priėmusio teismo
pavadinimas; pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys.
Aprašomojoje nutarties dalyje trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos
apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė, nagrinėjant bylą apeliacine
tvarka dalyvavusių proceso dalyvių prašymai, išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo
išvados dėl apeliacinio skundo ir nurodomi priimto sprendimo motyvai. Jeigu apeliacinis skundas
atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o
nuosprendis pripažįstamas teisingu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir
nutraukia bylą, nutartyje nurodomos konkrečios aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Jeigu
apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nutartyje turi būti
nurodyti motyvai, kodėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, arba kokie
kiti nuosprendžio klausimai netinkamai išspręsti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina
pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti teismui, nutartyje turi būti
nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat BPK pažeidimas, kurį turi ištaisyti
pirmosios instancijos teismas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos
teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis
yra naikinamas, taip BPK pažeidimas, kurį turi pašalinti prokuroras.
Rezoliucinėje nutarties dalyje nurodomas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl
apeliacinio skundo.

XIX tema.
NUOSPRENDŽIO VYKDYMAS
1. Nuosprendžio vykdymo stadijos samprata ir reikšmė

Nuosprendžio vykdymas – BP stadija, kurioje teismas pateikia nuosprendį vykdyti, nagrinėja ir

sprendžia su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus ( nuo kurių išsprendimo gali visiškai
pasikeisti nuteistųjų likimas, pvz., atleidimas nuo bausmės dėl ligos).
Reikšmė: jei nebus įvykdytas, tai ankstesnės BP stadijos praras prasmę.
Teismas pateikia nuosprendį vykdyti ir tuo sudaro teisinį pagrindą bausmių vykdymo įstaigoms
pradėti ir atlikti faktinį bausmės vykdymą.
 Teismas pats vykdo nuosprendžius. Pagal BPK 340 str. išteisinamąjį nuosprendį, taip pat
nuosprendį, kuriuo nuteistasis atleidžiamas nuo BA ar bausmės atlikimo, vykdo pats teismas po to, kai
paskelbia nuosprendį, išaiškina nuteistajam nuosprendžio esmę bei jo teises ir pareigas.

2. Nuosprendžio vykdymo bendrosios nuostatos

Tai: leidimas šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams pasimatyti su nuteistuoju (341 str.);
priemonės pasirūpinti nuteistojo vaikais (343 str.); nuteistojo asmens turto apsauga (344 str.);
nuosprendžio ir nutarties privalomumas (346 str.); kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas (347 str.);
nuosprendžio vykdymo bendroji tvarka (348 str.); užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir
Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymas (365 str.).

3. Nuosprendžio vykdymo atidėjimas

Nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės
atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks;
2) kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia, – ne ilgiau kaip vieneriems metams;
3) kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų
sueis treji metai;
4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes
dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių
nepaprastų aplinkybių, – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui.
Nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius
nusikaltimus, taip pat asmenims, pripažintiems pavojingais recidyvistais.
Nuosprendžio vykdymas atidedamas nuosprendžiui įsiteisėjus. Nuosprendžio vykdymo
atidėjimo klausimą nuteistojo, jo gynėjo, šeimos narių arba artimųjų giminaičių prašymu išsprendžia
nuosprendį priėmęs teismas motyvuota nutartimi.
!!! Nepainioti su bausmės atidėjimu, numatytu BK 75 str., kadangi atidėjus bausmę gali būti, kad
jos išvis nereikės atlikti, tuo tarpu nuosprendžio vykdymo atidėjimas reiškia tik galimybę bausmę atlikti
vėliau.

4. Nuosprendžio įsiteisėjimas ir pateikimas vykdyti

Pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Iš esmės kalbama apie
apkaltinamąjį nuosprendį.
Nuosprendžio įsiteisėjimas:
a) pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo
terminui jis nėra apskųstas;
b) jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo
apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos;
c) apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos.
Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu:
a) yra suėjusi LR BK numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis;
b) jo vykdymas atidėtas, kol pasibaigs teismo nustatytas nuosprendžio vykdymo atidėjimo
terminas.
Įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus nevykdytinus nuosprendžius, pateikia vykdyti jį priėmęs
teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš
apeliacinės instancijos teismo dienos.
Patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia
bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiam prokurorui. Jeigu
nuosprendis buvo pakeistas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prie pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio nuorašo pridedamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas.
!!! Nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą kontroliuoja prokuroras. Prokuroras pagal savo
kompetenciją turi teisę išreikalauti baudžiamąją bylą, kurioje vykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

5. Nuosprendžio vykdymo stadijoje kylančių klausimų išsprendimas

Nuosprendžio vykdymo stadijoje kylantys klausimai svarstomi ir sprendžiami teismo posėdyje.

Pagal klausimų pobūdį juos galima suskirstyti į 2 grupes:
1) šiai grupei priklauso tokie klausimai: dėl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvės
atėmimo bausmės prieš terminą bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne
bausme ir lygtinio paleidimo ir laisvės atėmimo vietos; nuteistojo atleidimas nuo bausmės dėl ligos;
viešųjų darbų pakeitimas kita bausme ar baudž. poveikio priemone ir kt. numatyti BPK 361 str. 1d.
klausimai. Juos nagrinėja ir išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Teismo
posėdyje dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras. Nagrinėjant kl. dėl atleidimo
nuo bausmės dėl ligos privalo dalyvauti išvadą apie nuteistojo sveikatą pateikusių gydytojų komisijos
atstovas. Jei kuris nors iš nurodytų asmenų nedalyvauja posėdis atidedamas.
2) šiai grupei priklauso tokie klausimai: dėl baudos pakeitimo kita bausme; nuosprendžio
vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 str. pašalinimas; klausimai, numatyti
Bausmių vykdymo kodekse. Juos nagrinėja ir išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Dalyvauja
bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau
jų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.
Sprendžiant abiejų grupių klausimus teismas priima nutartis.

6. Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir nagrinėjimas

Skundą dėl apylinkės teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, nagrinėja

apygardos teismas. Dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliacinis teismas.
Teismų nutartis gali apskųsti prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas, nepilnamečio nuteistojo
atstovas pagal įst., o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civ. ieškinio atžvilgiu – civ.
ieškovas/atsakovas arba jų atstovai.
Skundas paduodamas per 5 dienas nuo skundžiamos nutarties priėmimo per nutartį priėmusį
teismą. Skundą gavęs teismas per 3 dienas perduoda jį kartu su medžiaga atitinkamam teisėjui. Skundo
padavimas sustabdo šių nutarčių vykdymą:
1) atidėti nuosprendžio vykdymą;
2) atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos;
3) lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą;
4) pakeisti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį švelnesne bausme;
5) lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos.
Nagrinėjant skundą gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, nuteistasis ir jo gynėjas.
Jų neatvykimas, jei buvo tinkamai pranešta, nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama
pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą.
 Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą, pasitarimų kambaryje priima vieną iš tokių nutarčių:
1) atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį – priimama, jeigu apskųsta žemesniojo
teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skundo motyvai – neesminiai ir nepagrįsti;
2) panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – priimama, jeigu
žemesnysis teismas dėl svarstomo klausimo padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą
sprendimą;
3) pakeisti teismo nutartį – priimama, jeigu žemesnysis teismas dėl svarstomo klausimo iš
esmės priėmė teisingą, tačiau neišsamų ir netikslų sprendimą.
Apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo
dienos ir yra neskundžiama.

XX skyrius.
BYLŲ PROCESAS KASACINĖS INSTANCIJOS TEISME
1. Bylų proceso kasacinės instancijos teisme samprata ir reikšmė
Preziumuojama, kad įsiteisėję teismo nuosprendžiai ir nutartys yra teisėti ir pagrįsti, tačiau
įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje gali būti neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas
arba šie teismų sprendimai priimti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Įsiteisėjęs
neteisingas teismo sprendimas prieštarauja BP principams, neužtikrina BP paskirties, todėl BPK
numatyta galimybė patikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumą.
Kasacija – įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir nutarčių apskundimas ir tikrinimas.
Nuosprendžiai ir nutartys tikrinami tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 str. 1 d.), t. y. tikrinamas
teisėtumas, bet netikrinamas pagrįstumas.
Bylų procesas kasacinės instancijos teisme yra BP stadija, kurioje pagal įstatyme numatytų
proceso dalyvių arba prokuroro kasacinius skundus tikrinamas įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ar
nutarčių teisėtumas.
Ši BP stadija prasideda kasacinio skundo padavimu ir baigiasi teismo nutarties priėmimu.
Įrodymų tyrimas neatliekamas. Kasacine tvarka priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kasacine
tvarka bylas nagrinėja LAT: 3, 7 teisėjų kolegija, plenarinė sesija ar mišri kolegija.
Kasacine tvarka gali būti apskųsti ne visi įsiteisėję teismo sprendimai – numatyti dvejopo
pobūdžio kasacijos ribojimai:
1. Draudimai skųsti tam tikrus nuosprendžius ir nutartis. Kasacine tvarką neskundžiami ir
nenagrinėjami:
1) nuosprendžiai ar nutartys, priimti nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka;
2) apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys (BPK 367 str. 3 d).
2. Kriterijai, kuriems esant galima skųsti teismų sprendimus kasacine tvarka:
1) kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie
buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 str. 3 d.);
2) kasacine tvarka skundžiamos tik pirmos instancijos teismo nutartys nutraukti baudžiamąją
bylą, nutartys bylose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo bei apeliacinės instancijos teismo
nutartys, priimtos išnagrinėjus bylą dėl šių nutarčių, taip pat apeliacinio teismo priimtos nutartys,
priimtos išnagrinėjus bylą dėl apskųsto nuosprendžio.
Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme etapai:
1. įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas;
2. kasacinio skundo priėmimas;
3. kasacinės bylos parengimas nagrinėti;
 4. kasacinės bylos nagrinėjimas.
Reikšmė:
1. patikrinamas įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ar nutarčių teisėtumas ir ištaisomos teisės
taikymo klaidos;
2. užtikrinama proceso dalyvių teisė apskųsti teismo sprendimą bei kitos jų teisės;
3. formuojama vienoda teismų praktika.

2. Nuosprendžių ir nutarčių apskundimas kasacine tvarka

2.1. Kasatoriai
Kasatorius – asmuo padavęs kasacinį skundą (BPK 26 str.). Kasacinį skundą gali paduoti (BPK
367 str. 1 d.): prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla
nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios
medicinos priemonės, jo gynėjas, atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, taip
pat civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę
atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas. Bylose dėl JA padarytų nusikalstamų veikų apskųsti
įsiteisėjusį sprendimą turi teisę JA atstovas (BPK 388 str. 4 d.).
Prokurorų kompetenciją paduoti kasacinius skundus numato LR generalinis prokuroras.
Kasacinius skundus dėl apylinkės/apygardos teismo priimtų sprendimų paprastai paduoda apygardos
vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). Kasacinius skundus taip pat turi teisę paduoti Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) ir generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjas turi teisę paduoti kasacinį
skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu pareikštai ginamojo valiai. Asmens, kuris dėl fizinių ar
psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio gynėjai gali paduoti kasacinį
skundą nepaisydami ginamojo valios. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę
apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę
atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl šio sprendimo
(BPK 367 str. 2 d.).

2.2. Kasacinio skundo padavimo tvarka ir terminai

Kasacinis skundas paduodamas dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties (BPK 25 str.).
Kasaciniai skundai paduodami LAT. Įstatymas nenumato kokių nors kasacinio skundo priedų, todėl prie
jo nebūtina pridėti skundžiamų nutarčių/nuosprendžių kopijų. Tačiau atskirais atvejais būtina pridėti
dokumentus, įrodančius, kad asmuo turi teisę tokį skundą paduoti.
Įsiteisėjęs nuosprendis/nutartis gali būti apskųsti per 3 mėn. nuo jų įsiteisėjimo dienos (BPK
370 str. 1 d.). Kasacinis skundas, paduotas praleidus šį terminą, grąžinamas kasatoriui.
Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami. Pakartotiniu laikomas kasacinis
skundas, kurį baudžiamojoje byloje tas pats proceso dalyvis paduoda antrą kartą po to, kai kasacinės
instancijos teismas išnagrinėjo bylą, taip pat skundas, kurį išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo ar
išteisintojo, ar asmens, kuriam byla nutraukta, kasacinį skundą paduoda savo vardu pilnamečio
nuteistojo ar išteisintojo, ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjas, arba skundas, kurį išnagrinėjus
bylą pagal pilnamečio nuteistojo ar išteisintojo, ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjo skundą
paduoda nuteistasis ar išteisintasis, ar asmuo, kuriam byla nutraukta (BPK 367 str. 5 d.). Nepilnamečio
nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta kasacinis skundas, paduotas po to, kai buvo
išnagrinėtas jo gynėjo kasacinis skundas, arba nepilnamečio nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam
byla nutraukta, gynėjo kasacinis skundas po to, kai buvo išnagrinėtas jo ginamojo kasacinis skundas,
nėra pakartotinis, todėl priimamas nagrinėti.
Asmenims, turintiems teisę paduoti kasacinį skundą, praleidusiems kasacinio skundo padavimo
terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.
Pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduodamas
praėjus daugiau negu vieneriems metams po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl termino
atnaujinimo sprendžia atrankos kolegija (BPK 370 str. 2 d.). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo
išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Nustačiusi, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties,
atrankos kolegija nutartimi atnaujina kasacinio skundo padavimo terminą. Jeigu priežastis pripažįstama
nesvarbia, pareiškimas nutartimi atmetamas.
Kasacinį skundą padavęs asmuo turi teisę jį atšaukti iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje
pradžios. Kasatoriui ar aukštesniajam prokurorui atšaukus skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą
ir teismo procesą nutraukia. Teismas šiuo klausimu priima nutartį (BPK 381 str. 1 d.). Prokuroro
paduotą skundą gali atšaukti ir aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali tik raštu
suderinęs tai su nuteistuoju, išteisintuoju ar asmeniu, kuriam byla nutraukta. Suderinti nebūtina su
asmeniu, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ar nepilnamečiu
asmeniu. Atšaukus anksčiau paduotą kasacinį skundą, jeigu nuo nuosprendžio/nutarties įsiteisėjimo
dienos nepraėjo 3 mėn., galima paduoti naują kasacinį skundą.

2.3. Kasacinio skundo turinys ir kasacijos pagrindai

BPK 368 str. 2 d. nustatyti reikalavimai kasacinio skundo turiniui. Kasaciniame skunde turi būti
nurodyta: kasacinio teismo pavadinimas; skundžiamas teismo nuosprendis ar nutartis; teisiniai
argumentai, pagrindžiantys šio Kodekso 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo
kasacine tvarka pagrindų buvimą; kasatoriaus prašymas. Kasacinį skundą pasirašo kasatorius.
Svarbiausiu kasacinio skundo elementu yra teisiniai argumentai, pagrindžiantys pagrindų
buvimą, nes būtent jie apsprendžia kasacinės bylos nagrinėjimo ribas. Be to, jeigu tokie argumentai
kasaciniame skunde nenurodomi, jį atsisakoma priimti.
BPK 369 str. – apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai:
1. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas:
1) netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos;
2) nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal
kuriuos tai reikėjo daryti.
2. Padaryta esminių BPK pažeidimų. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų
pažeidimai:
1) dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, arba
2) kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar
nutartį. Tai yra bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, keliantys abejonių nuosprendžio/nutarties
teisėtumu.

3. Kasacinio skundo priėmimo tvarka

Kasacinio skundo priėmimo klausimas sprendžiamas dviem etapais:
1. Kasacinį skundą tikrina LAT pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų pavedimu
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas.
2. Kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia atrankos kolegija.
Gautą kasacinį skundą pirmiausiai patikrina LAT pirmininkas, Baudžiamųjų bylų skyriaus
pirmininkas ar jų pavedimu Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas. Šie pareigūnai tikrina:
1) ar skundas nėra pakartotinis;
2) ar jis paduotas nepraleidus 3 mėn. termino;
 3) ar nėra BPK numatyto draudimo skųsti teismo nuosprendį ar nutartį, t. y. ar skundžiamas
sprendimas nėra priimtas nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka, ar tas sprendimas buvo apskųstas
ir išnagrinėtas apeliacine tvarka, ar teismo sprendimas skundžiamas klausimas, nagrinėtais
apeliaciniame teisme;
4) ar nutartis skundžiama kasacine tvarka pagal šio BPK 367 str. 4 d.
Pakartotinis kasacinis skundas, skundas, paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo
terminą, taip pat skundas, paduotas dėl nuosprendžio ar nutarties, kurie negali būti skundžiami kasacine
tvarka, grąžinamas kasatoriui. Kasatoriui taip pat grąžinamas nepasirašytas kasacinis skundas.
Jeigu nėra pagrindo grąžinti skundą kasatoriui, išreikalaujama byla, kuri kartu su skundu
perduodama LAT pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi sudarytai
trijų teisėjų atrankos kolegijai. Paprastai tokia kolegija sudaroma mėnesiui. Teisėjo dalyvavimas
atrankos kolegijoje netrukdo jam dalyvauti nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegija
rašytinio proceso tvarka sprendžia kasacinio skundo priėmimo klausimą. Kolegija patikrina, ar nėra
BPK 372 str. 4 d. numatytų pagrindų atsisakyti priimti kasacinį skundą. Kasacinis skundas laikomas
priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. Paprastai kasacinio skundo
priėmimo klausimas išsprendžiamas per 2-3 d. nuo bylos gavimo.
Kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis:
1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir nėra prašymo atnaujinti praleistą
terminą arba prašymas jį atnaujinti yra atmestas. 3 mėn. terminas. Jeigu kartu su skundu paduodamas
prašymas atnaujinti praleistą terminą, teisėjų atrankos kolegija pirmiausia išsprendžia šį prašymą.
2) paduotas dėl nuosprendžio ar nutarties, kurie kasacine tvarka negali būti skundžiami pagal
BPK 367 str. 3 ar 4 d. (dėl nuosprendžio/nutarties, priimtos nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka,
jeigu teismo sprendimas nebuvo nagrinėtas apeliacine tvarka, jeigu teismo sprendimas skundžiamais
klausimais, nenagrinėtais apeliacinės instancijos teisme, jeigu skundžiamos nutarties negalima skųsti
kasacine tvarka).
3) neatitinka reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui;
4) aiškiai neatitinka BPK 369 str. numatytų pagrindų. Kai pagrindai skunde apskritai nenurodyti
arba nurodyti, bet pagrindžia ne tuos pagrindus, kurie nurodyti BPK 369 str.; kai nenurodyti teisiniai
argumentai, pagrindžiantys argumentus.
5) paduotas asmens, neturinčio teisės paduoti kasacinį skundą;
6) yra pakartotinis.
Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir
neskundžiama. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti, nutartyje išdėstomi tokio sprendimo motyvai.
Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti 372str. 4 d. 3, 4 p. nurodytais pagrindais, kasatorius,
ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas termino. Toks kasacinis
skundas nelaikomas pakartotiniu.
Išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti
negalima. Atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, nutartimi gali sustabdyti bet kurio LR
teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos
teismo posėdyje.
Atrankos kolegija, nusprendusi priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi nusprendžia, ar byla
turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Žodinio proceso tvarka kasacinė byla
nagrinėjama BPK 3742 straipsnyje numatytais atvejais. Kitais atvejais kasacinė byla nagrinėjama
rašytinio proceso tvarka. Dauguma bylų yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

4. Kasacinės bylos parengimas nagrinėti teismo posėdyje

 Trečiasis bylų proceso kasacinės instancijos teisme etapas, kurio paskirtis – sudaryti reikiamas
sąlygas kasacinei bylai nagrinėti. BPK nenustato konkrečių terminų, per kuriuos byla turi būti parengta
nagrinėti, tai LAT diskrecija. Parengimas susideda iš BPK 373 ir 374 str. numatytų LAT pirmininko ar
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko ir paskirtų nagrinėti bylą teisėjų procesinių veiksmų.
Kai atrankos kolegija priima kasacinį skundą, LAT pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus
pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją, paskiria kolegijos pirmininką bei pranešėją ir suderinęs su
pranešėju nustato bylos parengimo terminą. Pranešėjas turi išstudijuoti bylą, kasacinį skundą,
nuspręsti, ar reikia išreikalauti papildomą medžiagą, ją išreikalauti, parengti kolegijos priimamų
nutarčių projektus.
Per nustatytą parengimo terminą su byla privalo susipažinti visi kolegijos teisėjai. Teisėjų
kolegija gali keisti atrankos kolegijos sprendimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir priimti
nutartį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Kai teisėjų kolegija parengia kasacinę bylą, LAT
pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria kasacinės bylos nagrinėjimo datą. Jei
kasacinė byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teisėjas pranešėjas nurodo šaukti į teismą
BPK 375 str. išvardytus asmenis, dalyvaujančius nagrinėjant kasacinę bylą žodine tvarka
(privalantiems dalyvauti siunčiami šaukimai, turintiems teisę dalyvauti – pranešimai). Jeigu žodinio
proceso tvarka nagrinėtinoje byloje kasacinis skundas paduotas remiantis nuteistojo, išteisintojo ar
asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, nuteistajam ar išteisintajam, ar
asmeniui, kuriam byla nutraukta, nusiunčiamas kasacinio skundo nuorašas.
Jeigu baudžiamojo įstatymo pritaikymas byloje reikštų naują teisės normos aiškinimą teismų
praktikoje LAT pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gali nuspręsti perduoti jį
nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.
Atrankos kolegijos arba bylą nagrinėjančio teismo siūlymu LAT pirmininkas bylai nagrinėti gali
sudaryti mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų ar išplėstinę septynių teisėjų
kolegiją arba teismo plenarinę sesiją.
Atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta
nagrinėti kasacinę bylą, arba LAT pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko
paskirtas teisėjas nutartimi gali sustabdyti bet kurio LR teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies
vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

5. Kasacinės bylos nagrinėjimas

5.1. Bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme bendrosios nuostatos

5.1.1. Kasacinės instancijos teismo sudėtis ir bylos perdavimo išplėstine kolegijai ar

plenarinei sesijai pagrindai
Kasacinę bylą gali nagrinėti LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 3 teisėjų kolegija, išplėstinė 7
teisėjų kolegija arba LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija. Išimtiniais atvejais sudaroma
mišri kolegija.
Paprastai kasacines bylas nagrinėja LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 3 teisėjų kolegija. Trijų
teisėjų kolegijos nagrinėjama kasacinė byla gali būti perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų
kolegijai, jeigu tinkamas baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas byloje reikštų
naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje (BPK 378 str. 1 d.). Paprastai – kai atitinkamam
atvejui LAT dar nėra aiškinęs įstatymo taikymo, teismų praktika yra nevienoda.
Kasacinė byla gali būti perduota nagrinėti LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai,
jeigu pritaikius byloje baudžiamąjį ar baudžiamojo proceso įstatymą byloje atsirastų pagrindas nukrypti
nuo LAT praktikos (BPK 378 str. 2 d.). Dalyvauja visi Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai; gali
dalyvauti ir LAT pirmininkas; plenarinė sesija teisėta, kai joje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų. 2/3 taisyklė taikoma ir LAT plenarinei sesijai.
Byla išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai
perduodama teisėjų kolegijos nutartimi bet kuriuo teismo posėdžio metu. Ši nutartis paskelbiama
posėdyje.
LAT pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali perduoti bylą nagrinėti
išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, kai nustatyta
tvarka pranešėju paskirtas teisėjas, susipažinęs su kasaciniu skundu ir bylos medžiaga, numato, kad
nagrinėjant kasacinę bylą gali būti priimti BPK 378 str. 1 ir 2 d. numatyti sprendimai.

5.1.2. Bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribos

Numatyta BPK 376 str.:
1. Kasacinis teismas nuosprendžius ir nutartis tikrina tik teisės taikymo aspektu ir tik tos
įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas.
2. Nagrinėjama tik to asmens, dėl kurio paduotas kasacinis skundas, byla ir tik dėl tų veikų,
kurioms, kasatoriaus nuomone netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, arba kurias tiriant ar
nagrinėjant teismuose buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys,
teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas
baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems
nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė
skundų.
3. Kasacine tvarka byla nagrinėjama tik tais pagrindais, kurie nurodyti kasaciniame skunde.
Tačiau jeigu nustatomi esminiai BPK pažeidimai, teismų sprendimų teisėtumas tikrinamas ir šiuo
pagrindu, nepaisant to, ar dėl šių pažeidimų skundas buvo paduotas, ar ne. Jeigu kasacinis skundas
paduotas dėl netinkamo BK taikymo, kasacinis teismas nėra saistomas vien tik kasacinio skundo
motyvais, o patikrina visos BK normos, pagal kurią kvalifikuota/turėjo būti kvalifikuota veika, taikymo
tinkamumą, taip pat BK bendrosios dalis normų taikymo tinkamumą.
4. Teismas gali pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą arba nutraukti
baudžiamąją bylą. Teismas turi teisę pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą tik tuo
atveju, kai to prašoma paduotame skunde. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu
neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Sugriežtinti bausmę
teismas gali tuo atveju, kai dėl to paduotas skundas, tačiau jis neturi teisės sugriežtinti bausmę
paskirdamas laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
5. Kasacinės instancijos teismas neapklausia liudytojų, neskiria ekspertizių ir netiria kt.
įrodymų. Pritaikydamas kitą baudžiamąjį įstatymą arba paskirdamas naują bausmę, teismas remiasi
pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais.

5.2. Kasacinės bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

BPK 374 str. Byla nagrinėjama tik pagal rašytinę medžiagą, žodiniai proceso dalyvių
1

paaiškinimai neišklausomi. Kasacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į
teismo posėdį nekviečiami, jiems tik pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
Prokurorui ir proceso dalyviams, su kurių interesais kasacinis skundas susijęs, teisėjo pranešėjo
nurodymu pranešama, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, bylą nagrinėsiančios teisėjų
kolegijos sudėtis ir pasiūloma pateikti atsiliepimus į kasacinį skundą bei išaiškinama teisė raštu
pareikšti nušalinimus ir prašymus. Atsiliepimai į kasacinius skundus, pareiškimai dėl nušalinimo ir
prašymai turi būti pateikti per trisdešimt dienų nuo pranešimo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso
tvarka išsiuntimo dienos. Prokuroras privalo pateikti atsiliepimą į kasacinį skundą. Kitų proceso
 dalyvių atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikimas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka netrukdo.
Išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, nutartis priimama ir paskelbiama vadovaujantis
taisyklėmis, numatančiomis pirmos instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo tvarką.
Apie nutarties paskelbimo laiką ir vietą kasatoriui, prokurorui ir proceso dalyviams, su kurių interesais
kasacinis skundas susijęs, pranešama raštu likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki nutarties
paskelbimo.
Rašytinio proceso tvarka bylą nagrinėjanti trijų teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3742 str.,
gali perduoti kasacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5.3. Kasacinės bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka

5.3.1. Atvejai, kai kasacinė byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka

2
BPK 374 str.:
1. kasacinis skundas yra paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla yra nutraukta,
padėtį bloginančiais pagrindais;
2. byla perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar LAT Baudžiamųjų bylų
skyriaus plenarinei sesijai;
3) bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
trijų teisėjų kolegija (kai asmenys kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta
laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat bylas, kuriose kaltinamieji buvo spec. subjektai);
4) apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima
naują nuosprendį, kurias skiriasi iš esmės;
5) atrankos kolegija ar bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija nusprendžia, kad būtina
išklausyti proceso dalyvių žodinius paaiškinimus.
Kai byloje turi būti nagrinėjami keli kasaciniai skundai, byla nagrinėjama žodinio proceso
tvarka, jeigu dėl bent vieno iš jų nuspręsta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5.3.2. Asmenys, dalyvaujantys teismo posėdyje nagrinėjant kasacinę bylą žodinio proceso
tvarka
BPK 375 str. Sąlyginai gali būti suskirstyti į dvi grupes: 1) asmenys, privalantys dalyvauti
kasacinės instancijos teismo posėdyje; 2) asmenys, turintys teisę dalyvauti kasacinės instancijos teismo
posėdyje.
Nagrinėjant kasacinę bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti
prokuroras, gynėjas, kurį pasikvietė nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, arba kiti
asmenys nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, sutikimu, arba gynėjas, pasikviestas
asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, arba jo atstovo pagal
įstatymą, arba jo šeimos narių artimųjų giminaičių. Suimtam nuteistajam pranešama apie teisę per
septynias dienas nuo pranešimo gavimo dienos prašyti paskirti gynėją.
Jeigu kasacinis skundas paduodamas remiantis nuteistojo ar išteisintojo padėtį bloginančiais
pagrindais, suimtas nuteistasis turi būti pristatytas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis, išteisintasis ar
asmuo, kuriam byla nutraukta, į teismo posėdį kviečiamas šaukimu. Jeigu nuteistasis, išteisintasis ar
asmuo, kuriam byla nutraukta, laikinai išvykęs, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam
nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla
nutraukta, darbovietės administracijai. Asmenų, kuriems pranešta apie teismo posėdį, neatvykimas
nekliudo nagrinėti bylą.

Nagrinė jant kasacinę bylą žodinio proceso tvarka, teismo posė dyje turi teisę dalyvauti asmenys, kuriems
į statymu (BPK 367, 404 str.) suteikta teisė apskų sti teismo nuosprendį /nutartį kasacine tvarka.
Asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gali dalyvauti teismo
posėdyje, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo liga.
Asmenims, dalyvaujantiems teismo posėdyje nagrinėjant kasacinę bylą žodine tvarka,
užtikrinama galimybė teisme susipažinti su kasaciniu skundu ir papildomai surinkta medžiaga. Jų
neatvykimas nekliudo bylos nagrinėjimui.

5.3.3. Teismo posėdžio pradžia

Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešame teismo posėdyje, išskyrus šio BPK 9 str.
nurodytus atvejus: kai viešas bylos nagrinėjimas prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar
komercinės paslapties saugojimo interesams; kai kaltinamieji yra nepilnamečiai; kai sprendžiamos
bylos dėl seksualinių nusikalstamų veikų; kai siekiama apsaugoti privatų proceso dalyvių gyvenimą.
Paskirtu bylai nagrinėti laiku kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kokia
byla, dėl kieno kasacinio skundo ir dėl kokio teismo nuosprendžio ar nutarties nagrinėjama. Po to
kolegijos pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį, ar apie bylos nagrinėjimo laiką buvo pranešta
BPK 375 str. nurodytiems asmenims. Paskui kolegijos pirmininkas paskelbia bylą nagrinėjančių teisėjų
ir dalyvaujančių posėdyje prokurorų, gynėjų, atstovų, vertėjų bei posėdžio sekretoriaus vardus ir
pavardes ir paklausia į posėdį atvykusius asmenis, ar šie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Jeigu į posėdį
neatvyksta proceso dalyvis, kuris buvo kviečiamas šaukimu, kolegija apsvarsto, ar galima kasacinę
bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą žodiniame teismo posėdyje
teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kasacinės
bylos nagrinėjimas nutartimi atidedamas (BPK 381 str. 2 d.).
Kolegija posėdžio pradžioje gali proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva apsvarstyti, ar
kasacinis skundas nagrinėtinas. Teismas šiuo klausimu priima nutartį.
Kolegijos pirmininkas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar šie turi prašymų. Dėl pareikštų
prašymų teismas priima nutartį.

5.3.4. Teisėjo pranešimas

Vienas iš teisėjų savo pranešime išdėsto bylos esmę, nuosprendžio ar nutarties, taip pat
kasacinio skundo turinį. Pranešime nurodoma, pagal kokio asmens skundą ir dėl kokių teismo
sprendimų nagrinėjama byla, nurodomas apskųstų teismo sprendimų rezoliucinių dalių turinys.
Toliau pranešime nurodomos apskųstu nuosprendžiu/nutartimi nustatytos bylos aplinkybės tiek,
kiek jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Jeigu apeliacinės instancijos teismo
nuosprendžiu/nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas/panaikintas,
nurodomos abiejų instancijų teismų nustatytos aplinkybės bei pagrindiniai sprendimo
pakeitimo/panaikinimo motyvai.
Nurodomas ir kasacinių skundų turinys: kasatoriaus prašymas, svarbiausi šio prašymo motyvai
bei kasacinio nagrinėjimo pagrindai.

5.3.5. Asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant kasacinę bylą, kalbos

Po teisėjo pranešimo proceso dalyviai turi teisę duoti žodinius paaiškinimus. Jeigu yra
prokuroro, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, pirmas iš jų – padavęs
skundą. Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, jo
gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, pirmas iš jų – padavęs skundą. Po to žodis suteikiamas nedavusiems
paaiškinimų proceso dalyviams. Paskutinis papildomus paaiškinimus duoda nuteistasis, išteisintasis ar
asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą.
Savo paaiškinimuose proceso dalyviai pasako ir pagrindžia poziciją dėl apskųsto teismo
sprendimo ir dėl paduoto kasacinio skundo bei pasiūlo kasacinio teismo sprendimą dėl kasacinio
skundo.
Pasisakius visiems proceso dalyviams, jiems suteikiama teisė duoti papildomus paaiškinimus.

5.4. Nutarties priėmimas ir paskelbimas

Po paaiškinimų, teisėjams nutarus vietoje ar pasitarimų kambaryje, kolegijos pirmininkas
praneša apie nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Teisėjų kolegija, priimdama ir paskelbdama kasacinės
instancijos teismo nutartį, vadovaujasi BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis pirmosios instancijos
teismo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo tvarką (BPK 97–299, 302 ir 308 str.) [žr. XVII skyriaus 4
dalį].
Atskiroji nuomonė gali būti pagrindas LAT pirmininkui paduoti teikimą dėl aiškiai netinkamo
baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 452 str.).
Jeigu išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nuteistasis turi būti paleistas iš laisvės atėmimo vietos,
nutartis turi būti perduota vykdyti jos paskelbimo dieną.

6. Kasacinės instancijos nutarčių rūšys, priėmimo pagrindai ir turinys

Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, priima nutartį. Nutarčių rūšys priklauso nuo to, ar
nagrinėjimo metu nustatomi nuosprendžio/nutarties panaikinimo/pakeitimo pagrindai. Teismas,
išnagrinėjęs kasacinę bylą, priima vieną iš šių nutarčių (BPK 382 str.):
1) atmesti kasacinį skundą. Kasacinis skundas atmetamas, kai nustatoma, kad jo argumentai
nepagrįsti, o apskųsti teismų sprendimai yra teisėti.
2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti. Kai nustatoma, jog
teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, esant BPK
numatytiems išteisinimo ar bylos nutraukimo pagrindams (buvo aplinkybių, dėl kurių BP negalimas
arba kai buvo BK numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, tačiau byla nebuvo
nutraukta).
3) panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą
iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos
teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant dalykinio teismingumo taisykles;
4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios
instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų. Kai pirmos instancijos teismas
tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinis teismas pirmos instancijos sprendimą neteisėtai
panaikino ar pakeitė.
5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka. Kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai BP
pažeidimai; kai esminiai BP pažeidimai padaryti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, o
apeliacinis teismas šio nuosprendžio nepanaikino. Kasacinis teismas gali panaikinti dalį apeliacinės
instancijos nuosprendžio ar nutarties ir bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliaciniame teisme.
6) pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį. Kai teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Keičiama gali būti koreguojant teismų sprendimus arba panaikinant dalį sprendimo.
Kasacinės instancijos teismo nutartimi kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas, jei prireikia
kreiptis į LR KT, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja LR Konstitucijai,
arba jei prireikia kreiptis į kompetentingą ES teisminę instituciją preliminaraus nutarimo ES teisės aktų
aiškinimo ar galiojimo klausimu.

Kasacinės instancijos teismo nutarties turinys (BPK 384 str.). Kasacinės instancijos teismo
nutartis susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių.
 Įžanginėje dalyje nurodoma: nutarties priėmimo data ir vieta; nutartį priėmusio teismo
pavadinimas ir sudėtis; prokuroras, gynėjas ir kiti nagrinėjant baudžiamąją bylą žodiniame kasacinės
instancijos teismo posėdyje dalyvavę proceso dalyviai; kasatorius; apskųstą nuosprendį ar nutartį
priėmusio teismo pavadinimas, nuosprendžio ar nutarties priėmimo data ir rezoliucinės dalies turinys;
kasacinėje byloje dalyvavusių proceso dalyvių prašymai.
Aprašomojoje dalyje trumpai išdėstomos apskųstame nuosprendyje ar nutartyje nurodytos bylos
aplinkybės, susijusios su kasaciniu skundu, pateikiama kasacinio skundo esmė, atsiliepimų į kasacinį
skundą esmė, pateikiamos kasacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl kasacinio skundo.
Aprašomosios dalies turinį lemia priimto sprendimo rūšis. Jeigu kasacinis skundas atmetamas,
nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl kasacinis skundas laikomas nepagrįstu, o
apskųstas nuosprendis ar nutartis pripažįstami teisėtais. Jeigu nuosprendis ar nutartis panaikinami ir
byla nutraukiama, nutartyje turi būti nurodytas bylos nutraukimo pagrindas. Jeigu nuosprendis ar
nutartis panaikinami ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teisme, nutartyje turi būti nurodyti
konkretūs esminiai BPK pažeidimai arba motyvai, paaiškinantys, kuo pasireiškė netinkamas
baudžiamojo įstatymo pritaikymas. Jeigu nuosprendis ar nutartis pakeičiami, nutartyje turi būti
nurodyta, kuo pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, taip pat kokie BPK straipsniai
buvo pažeisti.
Rezoliucinėje dalyje nurodomas kasacinės instancijos teismo sprendimas dėl kasacinio skundo.
Kasacinės instancijos teismo nutartį pasirašo visi kolegijos teisėjai.

7. Veiksmai po kasacinės nutarties priėmimo ir nuosprendžio ar nutarties panaikinimo

padariniai
Kasacinės instancijos teismo nutartys įsiteisėja nuo jų priėmimo momento ir bendra tvarka
negali būti skundžiamos, todėl jos nedelsiant perduodamos vykdyti.
Kasacinės instancijos teismo nutarties nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami kasatoriui, taip
pat išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, su kurių interesais susijusi kasacinės
instancijos teismo nutartis. Jeigu šie asmenys nedalyvavo skelbiant nutartį arba jos nuorašo nepriėmė
tuojau po paskelbimo, nutarties nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per 5 dienas
nuo nutarties paskelbimo. Kitiems asmenims, dalyvaujantiems teismo posėdyje nagrinėjant kasacinę
bylą ar su kurių interesais susijęs kasacinis skundas, nutarties nuorašai įteikiami ar išsiunčiami jų
prašymu per penkias dienas nuo prašymo gavimo dienos (BPK 385 str.).
Kasacinės instancijos teismo nutartis yra galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kai
kasacinis skundas atmetamas, panaikinamas nuosprendis bei paskesnės teismų nutartys ir byla
nutraukiama, panaikinamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas su pakeitimais ar be pakeitimų,
teismo nuosprendis/nutartis pakeičiami. Tokiais atvejais byla grąžinama teismui, kuris ją nagrinėjo
pirmąja instancija. Jeigu kasacine nutartimi yra padaryti kokie nors apskųsto sprendimo pakeitimai,
nutartis siunčiama nuosprendį vykdančiai institucijai.
Kasacinės instancijos teismo sprendimas nėra galutinis, kai ankstesni teismų sprendimai
panaikinami ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba kai panaikinamas
apeliacinės instancijos teismo nuosprendis/nutartis ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine
tvarka. Tokiais atvejais byla perduodama į tą proceso stadiją, kuri nurodyta kasacinėje nutartyje.
Atitinkamoje stadijoje byla nagrinėjama bendra tvarka, tačiau teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo,
privalo vadovautis ir BPK 386 str. numatytomis taisyklėmis.
BPK 386 str. numato dvi bendrųjų taisyklių nagrinėjant bylas išimtis:
1) Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą.
Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas
iš naujo nagrinėdamas bylą.
 2) Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas
turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį
įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę
nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo
nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę
nusikalstamą veiką.
Iš naujo išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis ar apeliacinės
instancijos teismo nuosprendis ir nutartis gali būti skundžiami bendra tvarka.

Apeliacijos ir kasacijos palyginimas

Apeliacija Kasacija
1. tikrinami neįsiteisėję teismo sprendimai tikrinami įsiteisėję teismo sprendimai

2. ! tikrinamas teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas teisėtumas

(teisės ir fakto klausimai) (teisės taikymo klausimai)
3. LApT ir apygardų teismai LAT
4. 3 teisėjų kolegija, gali būti mišri kolegija 3, 7 teisėjų ar mišri kolegija, plenarinė sesija

5. apskundimo terminas 20 d. (6 mėn.) apskundimo terminas 3 mėn. (1 m.)

6. paduodama I instancijos teismui, kurio paduodama LAT
sprendimas skundžiamas
7. galima skųsti sprendimus privataus kaltinimo sprendimai privataus kaltinimo bylose
bylose neskundžiami
8. žodinis procesas žodinis arba rašytinis procesas
9. galima prašyti pranešėją papildyti pranešimą negalima prašyti papildyti pranešimą
10, gali būti atliekamas įrodymų tyrimas įrodymų tyrimas neatliekamas
11. priimamas sprendimas arba nutartis priimama nutartis
12. galima skųsti neskundžiama

XXI ir XXII skyriai.

.............

XXIII skyrius.
ŽEMESNIŲJŲ TEISMŲ NUTARČIŲ APSKUNDIMAS AUKŠTESNIEMS
TEISMAMS IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
1. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniems teismams samprata ir tvarka
 Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl
žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti
interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys,
kuriems buvo taikytos BPK 163 str. numatytos prievartos priemonės. Žemesniųjų teismų nutarčių
apskundimas, išnagrinėjimas ir išspendimas aukštesniuose teismuose pagal BPK X dalį svarbus, nes:
1) BP dalyviai ir kt. asmenys, manantys, kad jų teisės pažeistos, gali iš karto, be didesnių
formalumų į tokius pažeidimus reaguoti paduodami skundą;
2) skundas patenka į aukštesnįjį teismą, kur išsprendžiamas gana greitai;
3) išvengiama didesnio proceso vilkinimo;
4) aukštesniems teismams reaguojant, daromas poveikis žemesniųjų teismų darbui.
Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka
apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip
pat BPK numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus
atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką.
X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti
teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl
pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl
pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų
tyrimo teisme atnaujinimo.
Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo
nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos. Skundas
paduodamas per nutartį priėmusį teismą. Skundą gavęs teismas per 5 dienas jį kartu su nutarties
nuorašu ir kita medžiaga perduoda aukštesniajam teismui.

2. Skundo nagrinėjimo aukštesniajame teisme tvarka

Aukštesniojo teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas skundą paskiria
nagrinėti teisėjui ar trijų teisėjų kolegijai ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Jeigu
skundžiamą nutartį priėmė apylinkės teismas arba apygardos teisme vienas teisėjas, skundą nagrinėja
apygardos teismo arba Lietuvos apeliacinio teismo vienas teisėjas; jeigu nutartį apygardos teisme
priėmė teisėjų kolegija, skundą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų
teisėjų kolegija (BPK 441 str.).
Aukštesniajame teisme skundas turi būti išnagrinėtas per 7 dienas nuo skundo gavimo šiame
teisme dienos. Skundas nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą
padavęs asmuo. Jeigu skundą paduoda suimtas kaltinamasis ar nuteistasis, teisme dalyvauja jų gynėjai.
Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nekliudo
nagrinėti skundą.
Skundą padavęs asmuo arba suimto kaltinamojo ar nuteistojo gynėjai gali duoti paaiškinimus
skundo argumentams patikslinti ar papildyti, taip pat pateikti su skundu susijusius dokumentus.

3. Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys

Išnagrinėjęs skundą, aukštesniojo teismo teisėjas ar teisėjų kolegija pasitarimų kambaryje
priima vieną iš šių nutarčių (BPK 442 str.):
1) atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį. Kai apskųsta nutartis teisėta it pagrįsta, o
skundo motyvai neteisingi arba neesminiai.
2) panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Kai žemesnysis teismas
padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.
3) pakeisti teismo nutartį. Kai aukštesnysis teismas konstatuoja, jog žemesnysis teismas iš
esmės priėmė teisingą, tačiau neišsamų ar netikslų sprendimą.
Apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos
priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

XXIV skyrius.
BAUDŽIAMOSIOS BYLOS ATNAUJINIMAS
1. Baudžiamosios bylos atnaujinimo samprata, reikšmė ir rūšys

Tai išimtinis BP etapas, vykstantis esant ypatingoms, BPĮ numatytoms sąlygoms, kuriame
tikrinamas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos atnaujinimas galimas tik po to, kai teismų sprendimai yra galutiniai, t.y. bylos
nagrinėjimas yra baigtas ir įprastinėse BP stadijose byla jau negali būti nagrinėjama. Sprendimą dėl
baudžiamosios bylos atnaujinimo gali priimti tik LAT.
Baudžiamoji byla gali būti atnaujinta (rūšys):
1) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 443 – 450 str.)
2) dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 451 – 455 str.)
3) dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba EŽTT sprendimų (BPK 456 – 461 str.)
Reikšmė: taikant šį institutą ištaisomos įsiteisėjusiuose nuosprendžiuose ar nutartyse teismų
padarytos klaidos.

2. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

2.1. Naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoka ir rūšys

Naujai paaiškėjusios aplinkybės – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba
prokuroro atliktu tyrimu nustatyti faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs
teismo sprendimas ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.
Šios aplinkybės:
a) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba
ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis,
netikrumas. Tačiau, jeigu šiais įrodymais nebuvo grindžiamas nuosprendis ar nutartis, t.y. jie buvo
teismo atmesti, tai nėra pagrindas baudžiamajai bylai atnaujinti;
b) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai
piktnaudžiavo. Baudžiamoji byla atnaujinama neatsižvelgiant į tai, ar teisėjų piktnaudžiavimai turėjo
įtakos nuosprendžio ar nutarties teisėtumui ar pagrįstumui;
c) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai
nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Turi būti
nustatytas priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimo ir neteisėto bei
nepagrįsto nuosprendžio priėmimo.
d) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį
ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios
vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis
padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo,
kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

3. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas ir naujai paaiškėjusių

 aplinkybių tyrimas

Baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per
vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

3.i. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas

Procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali pradėti tik prokuroras, savo iniciatyva arba
pagal nuteistojo, išteisintojo, jų gynėjo ir atstovo pagal įst., nukentėjusiojo, civ. ieškovo/atsakovo ir jų
atstovo pareiškimą.
Su apylinkių teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais susijusius asmenų pareiškimus dėl naujai
paaiškėjusių aplinkybių nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, su apygardos teismų
nuosprendžiais ir nutartimis susijusius pareiškimus – apygardos vyriausiasis prokuroras, su Lietuvos
apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis susijusius
pareiškimus – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
Jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą, prokuroras savo nutarimu procesą nutraukia. Apie šį
nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims, taip pat jiems išaiškinama teisė apskųsti prokuroro
nutarimą. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo gali būti apskųstas
aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas – apylinkės teismui, jeigu
skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skundą
nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Išnagrinėjusio skundą teismo nutartis gali būti
skundžiama aukštesniajam teismui.
Prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš aplinkybių procesui atnaujinti, priima
nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Užtenka nustatyti apie galimą tokių
aplinkybių buvimą.

3.ii. Naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas

Priėmęs nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prokuroras pats atlieka tų
aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tyrimas atliekamas
vadovaujantis BPK taisyklėmis, reglamentuojančiomis ikiteisminį tyrimą.

3.iii. Naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo baigimas

Jei pasitvirtina nors viena aplinkybė prokuroras surašo išvadą, kuri kartu su tyrimo medžiaga
perduodama LAT pirmininkui.
Jei naujos aplinkybės nepasitvirtina prokuroras priima nutarimą nutraukti procesą. Šis nutarimas
skundžiamas tokia pat tvarka kaip ir atsisakymas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

2.3 Klausimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių sprendimas teisme ir jo priimamos nutartys
LAT bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą nagrinėja ir išsprendžia
Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų, anksčiau nedalyvavusių nagrinėjant šią bylą (išskyrus atvejį,
kai byla buvo nagrinėta LAT plenarinėje sesijoje), kolegija. Šią kolegiją sudaro LAT pirmininkas arba
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Jis paskiria pranešėją ir vieną iš teisėjų patvirtina kolegijos
pirmininku. Teismo posėdyje privalo dalyvauti prokuroras.
Teismas, išnagrinėjęs prokuroro išvadą ir tyrimo medžiagą, gali priimti vieną iš šių nutarčių:
a) panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį, atnaujinti bylą ir perduoti ją iš naujo tirti ar iš
naujo nagrinėti teisme.
b) panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį ir nutraukti bylą; kai nustatomos aplinkybės, dėl
kurių BP negalimas arba BK numatyti atleidimo nuo BA pagrindai.
 c) atsisakyti atnaujinti bylą.
Jeigu byla iš naujo perduodama nagrinėti kasacine tvarka, bylą gali nagrinėti ta pati LAT b.b.
skyriaus teisėjų kolegija, kuri atnaujino bylą.
Iš naujo tiriant ar nagrinėjant bylą, tiriamos ne naujai paaiškėjusios aplinkybės, o NV.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas ir nagrinėjimas teisme vyksta, taip pat paskesnis nuosprendis
skundžiamas bendra tvarka.

3. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo

pritaikymo

3.1. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo
pagrindai
Gali būti atnaujinama tik esant 2 sąlygoms:
1) pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog byloje
akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;
2) dėl to reikia palengvinti nuteistojo teisinę padėtį.
Išsamus sąrašas sprendimų, kuriuos gali priimti teismas atnaujintoje b.b.:
1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti;
2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą LR BK SD straipsnį, jo dalį ar punktą,
numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką;
3) ištaisius padarytus LR BK 63–65 str. taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą
subendrintą bausmę;
4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas;
5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
!!!Šiuo pagrindu gali būti atnaujinama bet kokia b.b., neatsižvelgiant į tai, kokie teismai ir kokia
tvarka šią bylą išnagrinėjo.

3.2. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir sprendimo dėl baudžiamosios
bylos atnaujinimo priėmimas
Paduoti pareiškimą LAT dėl b.b. atnaujinimo turi teisę nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir
gynėjas, taip pat LR generalinis prokuroras. LAT pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę
paduoti teikimą. Kiti proceso dalyviai gali prašyti generalinį prokurorą ar LAT pirmininką paduoti
pareiškimą ar teikimą dėl aiškiai netinkamo BĮ pritaikymo.
Pareiškimą ar teikimą dėl b. b. atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol:
a) nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę; arba
b) baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas; arba
c) kol baigsis laikas, kuriam nuteistasis lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš
terminą.
Jeigu pareiškimas atitinka BPK reikalavimus, LAT pirmininkas ar b.b. skyriaus pirmininkas
priima nutartį perduoti pareiškimą b.b. skyriaus teisėjų kolegijai. Jei neatitinka – pareiškimą grąžina jį
padavusiam asmeniui.
Atnaujinimo klausimą visais atvejais spendžia LAT 3 teisėjų kolegija per 1 mėn. nuo nutarties
perduoti pareiškimą b. b. skyriaus teisėjų kolegijai priėmimo dienos. Jeigu yra pagrindas manyti, kad
nuteistąjį reikia paleisti iš laisvės atėmimo vietos klausimas spendžiamas nedelsiant. Bylos atnaujinimo
klausimas sprendžiamas rašytinio proceso tvarka.
Atnaujinta byla perduodama nagrinėti (atnaujina nutartimi):
1) LAT b.b.s. 3 teisėjų kolegijai, jeigu ji buvo nagrinėta pirmosios instancijos ir apeliacinės
instancijos arba tik pirmosios instancijos teismuose;
2) LAT b.b.s. išplėstinei 7 teisėjų kolegijai, jeigu ji buvo nagrinėta LAT b.b.s. 3 teisėjų
kolegijoje. Išplėstinėje 7 teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą
kasacinės instancijos teisme;
3) LAT b.b.s plenarinei sesijai, jeigu ji buvo nagrinėta LAT b.b.s. išplėstinėje 7 teisėjų
kolegijoje.
LAT b.b.s. 3 teisėjų kolegija, nusprendusi atnaujinti baudžiamąją bylą, ta pačia nutartimi gali
sustabdyti toje byloje priimtų nuosprendžių ir nutarčių vykdymą.

3.3. Atnaujintos bylos nagrinėjimas ir priimamos nutartys

Nagrinėjant atnaujintą b.b., teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Į teismo posėdį
gali būti iškviesti nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Šių asmenų, jei
jiems buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo išnagrinėti
bylą. Kolegijos, nagrinėjančios bylą, sudėtyje gali būti ir teisėjai, sprendę atnaujinimo klausimą.
Teismo, išnagrinėjusio bylą, priimamos nutartys:
1) atmesti pareiškimą ar teikimą dėl b.b. atnaujinimo;
2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti;
3) panaikinti apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų sprendimus ir palikti galioti
pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį (su pakeitimais arba be pakeitimų);
4) panaikinti kasacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nuosprendžius bei nutartis (su pakeitimais arba be pakeitimų);
5) pakeisti teismų nuosprendžius ar nutartis.
Atnaujintą baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo
momento ir negali būti skundžiama.

4. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba
EŽTT sprendimų

4.1. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl JT ŽTK arba EŽTT sprendimų prielaidos:
1) priimtas JT ŽTK sprendimas, kuriuo pripažinta, kad LT teismų sprendimas nuteisti asmenį
yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar papildomus jo protokolus
(TPPTP), arba EŽTT sprendimas, kuriuo pripažinta, jog sprendimas nuteisti asmenį priimtas
pažeidžiant EŽTK.
2) pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo;
3) besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą.
!!!Turi būti sąlygų visuma.

4.2. Prašymo ar teikimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir nagrinėjimas

Prašymą atnaujinti b. b. gali pateikti asmuo, kurio atžvilgiu byloje buvo padaryta TPPTP arba
EŽTK pažeidimų, jo teisių perėmėjas, šių asmenų įgaliotas atstovas ar LR generalinis prokuroras. LAT
primininkas teikimu gali reikalauti atnaujinti bylą ir tada, kai nėra minėtų asmenų prašymo.
Prašymas ar teikimas paduodamas LAT per 6 mėn. nuo tos dienos, kai priimtas JT ŽTK
sprendimas arba kai EŽTT sprendimas yra ar tampa galutinis. Kartu turi būti paduotas ir JT ŽTK ar
EŽTT sprendimas bei jo vertimas į lietuvių kalbą.
Jeigu prašymas atitinka BPK nustatytus reikalavimus, LAT pirmininkas nutartimi perduoda jį
LAT b.b.s. 3 teisėjų kolegijai spręsti, ar yra pagrindas atnaujinti b.b. Kolegija klausimą rašytinio
proceso tvarka turi išspręsti per 1 mėn. nuo nutarties perduoti prašymą kolegijai priėmimo dienos. Jei
prašymas neatitinka BPK reikalavimų – grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymo ar teikimo dėl b.b atnaujinimo priimtinumo klausimą,
priima vieną iš šių nutarčių:
1) prašymą ar teikimą atmesti kaip nepagrįstą ir b.b. neatnaujinti;
2) prašymą ar teikimą perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ar kitai
kompetentingai institucijai;
3) prašymą ar teikimą priimti ir b.b. atnaujinti.

4.3. Atnaujintos bylos nagrinėjimas ir priimamos nutartys

Apie atnaujintos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešama asmeniui, padavusiam prašymą,
prokurorui, gynėjui, nuteistajam, nukentėjusiajam, taip pat nuteistojo ar nukentėjusiojo atstovams pagal
įst. Jei bylos atnaujinimo pagrindas yra susijęs su klausimais, išspręstais kasacinėje nutartyje, apie tai
pranešama visiems, turėjusiems teisę dalyvauti nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Nagrinėjama viešame
teismo posėdyje. Prokuroras ir gynėjas privalo dalyvauti.
Teismas, išnagrinėjęs atnaujintą b.b., priima vieną iš šių nutarčių:
1) atmesti prašymą ar teikimą atnaujinti b.b. ir palikti galioti teismų nuosprendžius ir
paskesnes teismų nutartis;
2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti;
3) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir perduoti bylą iš naujo tirti arba iš
naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme;
4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios
instancijos teismo nuosprendį (su pakeitimais arba be pakeitimų);
5) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka;
6) panaikinti kasacinę nutartį ir priimti naują nutartį;
7) pakeisti teismų nuosprendžius ar nutartis.
Teismas taip pat gali teismų nuosprendžius ar nutartis panaikinti iš dalies. Šios nutartys yra
galutinės ir neskundžiamos.
Jei nuteistasis turi būti paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nutartis perduoda vykdyti jos
paskelbimo dieną