Michel Foucault

Disciplinuoti ir bausti
Kalejimo gimimas

[5 prancuzq kalbos verte

Marius Da5kus

baltos lankos

TRECIAS SKYRIUS
Panoptizmas
Stai koklq priemonity rniest4 uZklupus marui, numatyta imtis
viename i5 XVII amZiaus pabaigos reglamentq.l
Pirmiausia, g_rieZtai apribojama erdve: savaime suprantama,
uZdaromas miestas ir jo ,,apylinkes", gyvybes neteks tas, kas ji
paliks, i6naikinami visi benamiai gyvuliai; miestas padalijamas
kvartalais, valdomais komendantq. Kiekvienai gatvei paskiria-
rnas sindikas; jis uZ ja atsakingas; palikqs ja, baudZiamas mirties
bausme. Nurodyt4 dien4 liepiama visiems uZsidaryti savo na-
rnuose: gyvybes netenka juos palikusieji. Sindikas pats i5 lauko
uZrakina kiekvieno namo duris, o raktus atiduoda kvartalo ko-
mendantui, 5is saugo juos iki karantino pabaigos. Kiekviena
Seima turi pasiruoSti maisto atsargq. O vynui ir duonai tiekti i5
gatves i namrl vidq nutiesiami nedideli mediniai vamzdZiai,
kuriais kiekvienas gyventojas gali gauti savo davin[ tiesiogiai
nebendraudamas su tiek6ju; mesa, Zuvis ir darZoves tiekiamos
skridiniais ir pintinemis. feigu iSeiti i5 namq butina, tai daroma
po vien4, vengiant bet kokio s4lytio su kitais. Laisvai vaik5to
1
Archives militaires de Vincennes, A 1 516 91 sc. PiEce. Sis isakas i5 esmes
sutampa su daugeliu kitq tos ar ankstesnes epochos isakrl.
Panoptizmas 233
tik komendantai, sindikai, sargybiniai, o tarp uZkrestq namlt
nuo vieno lavono prie kito Smesiioja ,,varnai", kuriems, Siaip ar
taip, reikes mirti: tai,,prastuomene, kuri ne5ioja ligonius, laidoja
mirusius, valo ir atlieka daug bjauriq atkariq darbg". Tai pada-
linta, nejudri, sustingusi erdve. Kiekvienas turi savo viet4. Paju-
d6jgs netenka gyvyb6s - uZsikredia arba baudZiamas mirtimi.
Nepaliaujama prieZiura. Visa aprepiantis ir budrus Zvilgsnis:
,,Gausus kariuomenes dalinys, vadovaujamas patikimq kari-
ninkq ir pasiturindirl Zmoniq", sargybiniai prie miesto vartq,
rotuSes bei kiekviename kvartale privers liaudi paklusti aki
mirksniu, dar labiau sustiprins absoliuii4 magistratq valdLi4 ,,ir
uZkirs keli4 s4my5iams, vagystems bei ple5imams". Prie durq-
sekimo postai, kiekvienos gatves gale - sargybiniai. Komen-
dantas kasdien aplanko jam paskirtq kvartal4, tikrina kaip sin-
dikai atliko savo uZduotis ir i5klauso gyventoju skundus; jie
,,priiziuri ju veiksmus". Sindikas taip pat kasdien pereina jam
priskirt4 gatvq; sustoja prie kiekvieno namo; liepia gyventojams
sustoti prie langu (tiems, kuriqlangai iSeina ikiem4, paskiriamas
langas i gatvg, kuriame negali pasirodyti niekas kitas); Saukia
kiekvien4 pavarde; teiraujasi apie sveikat4, ,,o gyventojai privalo
sakyti ties4, kitaip neteks gyvybes"; kam nors nepasirodZius
lange, sindikas turi suZinoti prieZasti: ,,Sitaip lls lengvai nustatys,
kur slepiami mirusieji arba ligoniai." Kiekvienas savo narve/
kiekvienas savo lange, kiekvienas atsiliepia Saukiarnas pavarde
ir pasirodo, kai to pareikalaujama, - tikras gyvqitr ir mirusiqjq
paradas.
Tokia prieZiura remiasi nuolatinio registravimo sistema: sin-
dikai raportuoja komendantams, komendantai - miesto tarejams
arba burmistrui. PrieS ,,uidarantt" miesta, nuosekliai suraSomi
visi jame esantys gyventojai; paZymima jtl ,,pavarde, amZius,
lytis, nepriklausomai nuo uZimamos Padeties": vien4 s4raSo
egzemplioriq turi kvartalo komendantas, kita - rotuSes raStine,
dar vienas duodamas sindikui naudotis kasdienes apZiuros me-
tu. Fiksuojami visi apsilankymo metu kritq i akis faktai - mirtys,
234 Disciplina
ligos, skundai, i5siSokimai - ir apie tai prane5ama komendan-
tams bei magistratams. Pastarieji visi5kai kontroliuoja gydymo
proces4. Paskiriamas atsakingas gydytojas. Jokiam kitam gy-
dytojui neleidZiama gydyti, jokiam vaistininkui - gaminti vaistq
jokiam nuodemklausiui - lankyti ligoniq be jo raStiSko sutikimo,
,,idant niekas nenusleptq ir neslaugytq magistratams neZinant,
uZkrediamq ligoniq". Visi ligoniai be perstojo centralizuotai
registruojami. Kiekvieno santyki su savo liga ir savo mirtimi
fiksuoja valdZios instancijos, jq registracijos knygos, jq priirnami
sprendimai.
Praejus penkioms arba Se5ioms dienoms nuo karantino pra-
dZios, imama vien4 po kito valyti namus. Visi gyventojai turi iSeiti
i5 namo; kiekviename kambaryje pakeliami arba pakabinami,,bal-
dai ir prekes"; barstomi smilkalai; paskui, kruop5diai uZkamSius
langus, duris irnetgi va5ku uZlipdZius spynqangas, jie padegami.
Galiausiai namas laikomas uZdarytas tol, kol kvapai i5sivad6ja;
smilkytojai apie5komi ,,namo gyventojU akivaizdoje, kad jie ma-
tytq, jog iSeidami Sie neturi nieko kito, k4 turejo leidami". Po
keturiq valandq gyventojai gali griZti i nam4.
Tokia uZdara, skersai i5ilgai padalinta, stebima erdve, kur
individai isprausti jiems skirtoje vietoje, kur kontroliuojamas
menkiausas krustelejimas, registruojami visi ivykiai, kur centr4
ir periferija jungia nenutrukstamas dokumentacijos srautas, kur
valdZia skleidZiasi nesivarZydama tolydZios hierarchijos prin-
cipu, kur kiekvienas individas nuolatos fiksuojamas, egzami-
nuojarnas ir uZima savo viet4 tarp gyvqjq ligoniq arba miru-
siqjq- visa tai yra kompakti5kas disciplinarinio aparato modelis.
Marui prie5prie5inama tvarka; ji turi uZgniauZti bet koki4 su-
maiSti: kai liga persimeta i5 kino i kun4, kai blogis plinta, bqi-
mirtiai nu5luojant draudimus. Kiekvienam jo viet4, kun4,
1_ei_ir
IigE, mirti, turt4 nurodo visur esanti ir visa Zinanti valdLia, re-
guliariai ir nenutrukstamai besiskaidanti tol, kol galutinai api-
br6'zia, kas yra individas, kas jam budinga, kas jam priklauso
ir kas jam atsitinka. Maro sumaiSdiai disciplina prieSprieSina
Panoptizmas 235
analizuojaniia valdZia. Ne vienas groZinis kurinys vaizdavo
mar4 kaip Sventq: istatymai nebegalioja, draudimai panaikinti,
seisii piaeinaritis tiitas, ktrnai susipina be jokios pagarbos, in-
dividai nusiima kaukes, i5siZada savo padeties ir visiems pa-
Zistamos povyzos, atverdami visi5kai kit4 ties4. Tadiau eg2istavo
itggllt$g111gr*o-yi.7.lia, i5 esmes prieSinga Siems vaizdiniams: ne
kolektyvine Svente, o grieZtas padalijimas; ne paZeisti lstatymai,
o reglamentas, aprepiantis net menkiausias egzistencijos detales,
iSbaigta hierarchija uZtikrinantis kapiliarini valdZios funkcio-
navimai ne uZsidedamgs ir nqsiimamas kaukes, o kiekvienam
priskiriama jo ,,tlkroji" pavarde, ,,tikroji" vieta, ,,tikrasis" k0nas
ir,,tikroji" liga. Maro, kaip realaus ir kartu isivaizduojamo ne-
tvarkos pavidalo, medicininis bei politinis koreliatas yra dis-
ciplina. UZ disciplinarinio aparato SrnekSo sunkiai atsikratorna
,,uZkretimq", maro, maiStq, nusikaltimq valkatavimo, dezer-
tyravimo baime, baime del Zmoniq, pasirodaniiq ir i5nykstan-
iirl gyvenaniiq ir mirStandiq vieSpataujant netvarkai.
Raupsus lydejo atstumimo ritualai, i5 dalies modeliavq ir
nubreZg bendrus didZiojo UZdarymo konturus, o mar4 - discip-
linarines schemos. Tik Siuo atveju nera skirstymo i vienus ir
kitus, o ivedama daugybe skiriiq, vyksta individualus paskirs-
tymas, sekimas, kontrole skverbiasi i gyll valdZia intensyveja ir
Sakojasi. Raupsuot4ji tiesiog atstumia, i5tremia uZ muro sienq;
jam leidZiama dingti maseje, i5 kurios diferencijavimo maZa
naudos; maru sergantieji kruop5iiai,,Sukuojami", iia individuali
diferenciacija yra prievartos priemone besidauginandios, besi-
skleidZiandios ir besiskaidandios valdZios rankose. Vienoje pu-
seje - didysis uZdarymas, kitoje - geras mu5travimas; vienoje -
raupsai irpadalijimas i dvi dalis, kitoje - maras ir daugybe
skiriiq. Vienu atveju paZenklinama; kitu atveju - analizuojama
ir paskirstoma. Raupsuotojo i5tremimas ir maro stabdymas spin-
duliuoja ne t4 paii4 politinq vizij4. Vienu atveju tai Svarios bend-
ruomenes, kitu - disciplinuotos visuomenes vizija. Du btdai
valdyti Zmones, kontroliuoti ju rySius, iSsklaidyti pavojingas ju
236 Disciplina
samplaikas. Tobulai valdomo miesto utopija - malu uZkrestas
miestag, hierarchijos,-sekimo, Zvilgsniq, dokumentq miestas,
sukaustytas ekstensyvios valdZios, kuri uZvaldo visus (bet skir-
tingais bfldais) individualius kunus. Maras yra i5bandymas,
padedantis idealiai apibreZti disciplinarines valdZios funkcio-
navim4. Kad teises ir istatymai funkcionuotq visiSkai kaip teo-
rijoje, teisininkai lygiuodavosi i gamta; kad pamatytq tobulai
funkcionuojandi4 disciplin4, valdantieji svajojo apie mar4. Dis-
ciplinarinese schemose maras yra bet kokiq s4mySiq, bet kokios
netvarkos ivaizdis; visi5kai taip pat, kaip raupsq - nutrauktino
kontakto - ivaizdi randame atstumimo schernose.
Taigi Sios schemos skirtingos, taiiau nera nesuderinamos.
Ilgainiui jos suarteja, ir XIX amZiuje atstumimo erdvg, simbo-
liSkai apgyvent4 raupsuotrljq (o realiai - elgetq, valkatq, be-
protity ramybes drumstejd, imama apdoroti disciplinarini,,va-
lym4" vykdandia valdymo technika. Nuo XIX amZiaus pradZios
disciplinarine valdZia,,raupsuotuosius" nuosekliai laiko,,maru
apkrestaisiais", marg4 internavimo erdvq uZkloja smulkus dis-
ciplinarines skaidos tinklas, ji apdorojama analitiniais valdZios
paskirstymo rnetodais, atstumtieji individualizuojami, tadiau
individualizavimo proced0ros taikomos atstumtiniesiems: psi-
chiatrines prieglaudos, pataisos kalejimai, maisons de correction,
priverstinio Svietimo lstaigos ir i5 dalies ligonines, o platesniu
mastu - visos individus kontroliuojaniios instancijos atlieka
dvejopa funkcij4: binarines perskyros ir Zenklinimo (beprotis *
ne beprotis; pavojingas - nepavojingas, normalus - anormalus);
ir prievartinio apibtdinimo bei diferenc,ijuojandio paskirstymo
thsls tot<s; kui jo vieta; kis jam badingi; kaip ji atpaZinti; kaip
tinkamiausia blrtrf ji sekti ir t.t.). Viena vertus, raupsuotieji ,,uZ-
kreiiami rnaru"; atstumtieji patiria individualizuojantios dis-
ciplinos taktika; ir, kita vertus, disciplinarines kontroles uni-
versalumas leidZia paZenklinti,,raupsuot4j[" ir panaudoti prieS
ji dualistinius (arba-arba) atstflmimo mechanizmus. Normalu-
mo ir anormalumo skirtis, kurios nei5vengia ne vienas individas
Panoptizmas 237
ir kuri Siais laikais taikoma visai kitiems obiektams, atliepia
binariniam Zenklinimui ir raupsuotojo tremdiai; o metodikos ir
institucijos, skirtos matuoti, kontroliuoti ir iStaisyti anormalum4,
funkcionuoja kaip disciplinariniai aparatai, kuriuos pagimde
maro baime. Visi valdZios mechanizmai, dar ir mirsq dienomis
supantys anormalum4 - ji Zenklinantys arba modifikuojantys, -
komponuoja Sias dvi tolimos kilmes formas.
Benthamo Panopticon suteikia Siarn komponavimui architek-
turini pavidal4. jo principai Zinomi: visu apskritimo perimetru -
Ziedo formos pastatas, centre - bokStas; Siame - didZiuliai langai,
i5einantys i vidinq Ziedo pusq; Ziedinis pastatas padalintas i
vienutes, einaniias per vis4 jo ploti; jose du langai - vienas Ziuri
i vidinio bokSto langus, kitas i iSorg - tokia vienute perSvieiiama
kiaurai. Pakanka centriniame bokSte pasodinti priZiuretoj4, o
kiekvienoje vienuteje uZdaryti beprotl, ligoni nusikalteli, dar-
bininka ar mokini. I5 bokito matyti Sviesos fone ry5kejantys Zie-
dinio pastato vienutese uZdarytq belaisviq siluetai. Kiekviena
kamera - maZas teatras, kur vaidina vienas, tobulai individuali-
zuotas ir nuolatos matomas aktorius. Panoptiniame mechanizme
atsirandantys erdves vienetai leidZia nuolatos matyti ir tuttuojau
atpaZinti. Trumpai tariant, dia kalejimo vienutes principas apver-
iiamas aukStyn kojom; arba, tikriau, i5 trijq jos funkciju - uZ-i
daryti, atimti Sviesa ir paslepti - lieka tik pirmoji, o kitos dvif
panaikinamos. Akinanti Sviesa ir priZitretojo Zvilgsnis ikalinaf
geriau negu Se5elis, kuris galq gale ir apsaugo. Atvirumas - tai
spastai.
Pirmiausia tai leidZia iSvengti neigiamq padariniq - tq tirStq
masiq, vibZdaniiq, vilnijantiu [kalinimo vietose, kurias nutape
Goya !r apra5e Howardas. Kiekvienas individas savo vietoje, pa-
tikimai uZdarytas vienuteje, tiesiai prieS priZiuretojo akis; 5o-
nines sienos uZkerta bet koki kontakt4 su kaimynais. Matomas,
 238 Disciplina
tadiau pats nemato; informacijos objektas, ta(iau niekada - kq-
munikacijos subjgktqs, Matomas i5 centrinio bokito; taiiau ne-
matomas i5 gretimry grieZtai pertvaromis atskirtq vienudiq. Tai
garantuoja tvark4. ]eigu saugomi nusikalteliai, nera pavojaus,
kad jie surengs s4moksl4, organizuos kolektyvini pabegim4,
suplanuos busimus nusikaltimus, patirs neigiam4 kito itaka;
jeigu tai ligoniai, nera uZkretimo gresmes; jeigu beprotiai - nera
pavojaus, kad jie vienas kitq suZalos; jeigu vaikai - nebus nu-
siraSinejimo, triukSmo, plepalq, iSdaigU. jeigu tai darbininkai -
nebus kivirdty vagysdiq, saurokslq prieS savinink4, pramogU,
kurios kukdo darbui, gadina jo kokybq ir baigiasi nelairningais
atsitikimais. Calas miniai, tirStai masei, mainu Zidiniui, indi-
vidualybiq santarai, kolektyvizmui - jU viet4 uZima atskirtq
individualybiq kolekcija. Sqrgg poZlnriu, mini4 pakeitia suskai-
diuojama ir kontroliuojama daugybe; kaliniq poZiuriu - vienatve
izoliacijoje_ ir vieBumoje.2
Stai kodel Panoptikonas toks efektyvus: kalinys be perstojo
jaudiasi stebimas, ir tuomet valdLia ima funkcionuoti automa-
ti5kai. Sekimas veiksmingas net tada, kai b[na pertrukirry val-
dZia taip tobulai subalansuota, jog nuolatinis jos demonstra-
vimas nebutinas; architekturinis mechanizmas kuria ir palaiko
valdZios santykius, r'repriklausomus nuo valdytojU; vienu Zo-
dZiu, p-aty.s kaliniai yra juos valdaniios valdZios Saltinis. Stai
kodel nera reikalo ir kartu nepakanka, kad kalini be paliovos
stebetq priZiuretojas; nepakanka, nes visk4 lemia kalinio suvo-
kimas, kad yra sekamas; nera reikalo, nes i5 tikrqjq tas sekimas
net nera butinas. Stai kodel Benthamas pagrinde princip4, kad
valdZia turi bDti matoma ir neverifikuojama. Matoma - nes prie5
kalinio akis visuomet stuksos centrinio bok5to, i5 kurio jis seka-
mas, siluetas. Neverifikuojama - nes kalinys niekada neturi Zi-
noti, kokiu momentu yra stebimas; taiiau jis turi buti tikras, kad
2
J. Bentham, Panopticon,Works,parengb Bowring, t. IV, p. 60-64. Plg. iliust-
racijq nr. 17.
Panoptizmas 239
tai gali atsitikti bet kuri4 akimlq\q. Kad priZilrretojo buvimas ar
nebuvimas liktq nenuspejamas, kad kaliniai i5 savo vienudiq ne-
pastebetq net SeSeIio ar silueto, Bentharnas numate ne tik Svies-
laidemis uZdengti centrines sekimo sales langus, bet ir pertverti
j4 pertvaromis taip, kad vietoj dunl liktq zigzaginiai praejimai:
sargybinl galetq iSduoti maZiausias trinktel6jimas, blyksteldjusi
Sviesa, pravirq durq anga.3 Panoptikonas yra nla5ina, iSardanti
matyti-btti matomam poros vienybq: esantis Ziediniame Pastate
matomas kaip ant delno, bet pats niekada nieko nemato; esantis
centriniame bok5te mato visk4 ir niekada nera matomas.4
Tai svarbus mechanizmas, automatizuojantis ir deindividuali-
zuojantis valdZia. Pastaroji grindZiama ne tiek kokia norsperso-
na_lija, kiek vienokiam ar kitokiam tikslui pajungtq kuntl erdves,
Sviesos, Zvilgsniq paskirstymu; mechanizmq agregatu, kurio
viduriuose gimsta individus paniiojantis ry5ys. Nebereikalingos
tampa ceremonijos, ritualai, Zenklai, kuriais valdovas demonst-
ravo savo valdZios pertekliq. Naujoji ma5inerija asimetrizuoja,
pai,eidLiapusiausvyr4,
pazerazra puslausvyrQ/ ltvfftlna sKlrruma. I\eDesvarDur
ltvirtina skirtum4. kas val-l
Nebesvarbu, r<as var-1
do. Bet kuris, beveik atsitikrinai parinktas individas gali paleisti i
maSin4 i darba: jeigu valdytojas i5vykqs, ji pavaduoja Seima,
aplinkiniai, draugai, svediai, net tarnai.s Taip pat nesvarbts ir jo
motyvai: nekuklus smalsumas, vaiko vylius, paZinimo tro5ki-
mas, genantis filosof4 ZmogiSkosios prigimties muziejaus sale-
mis, ar pikta valia tq, kurie jauiia malonum4 sekti ir bausti kitus.
Kuo daugiau anoniminiq ir atsitiktiniq steb6toju tuo didesnis
3
Savo PostscriTtt to the Panopticon (1797)Benthamas dar priduria uZtemdytas,
juodai iSdaZytas galeri;'as, juosiandias prieZiuros bokbta, i5 kuriq galima
stebeti du vienudiq aukStus.
a
fu. ilil.:stracijanr. 17. Pirmojo je Panopticon versijoje Benthamas buvo sugal-
vojes dar ir akustines prieZiuros sistemfu vamzdeliais sujungdamas vienutes
su centriniu bokStu. Jis atsisake to savo Postscript - gal todel, kad negalejo
padaryti to asimetriSkai ir sukliudyti kaliniams taiP pat gerai girdeti priZinrd-
toja, kaip kad jis girdejo juos. Julius bandi ivcsti asimetrinio pasiklausymo
sistema (Legon sur les prisons, vertimas i prancuzq kalb4, 1831, p. 18).
s
J. Bentham, op. cit., p. 45.
240 Disciplina
pavojus ikliuti ir tuo neramesnis kalinys. Panoptikonas - nuo-
stabi maSina, i5 lvairiausirl troSkimrl gaminanti homogeni5kus
valdZios efektus.
Fiktyvus santykis mechaniSkai pagimdo reali4 vergyste. Ne-
ra reikalo griebtis jegos, norint priversti nuteist4j[ gerai elgtis,
beproti - nusiraminti, darbinink4 - dirbti, rnokini - uoliai mo-
kytis, ligoni - laikytis ligonines taisyklirf. Benthamas stebejosi
panoptiniq institucijq paprasturnu: jokiq grotq jokiq grandiniq,
jokiq rnilZiniSkq spynq; pakanka aiSkiai nubreZtq skiriiq ir tin-
kamai iSdestytq atverdiq. Senqjq, ,,saugiq namq", gynybines
architekturos sunkiasvoriSkum4 galima pakeisti paprasta ir eko-
nomi5ka,,atsargiq namq" geometrija. ValdZios veiksmingumas
ir jega i5 dalies persidave jos poveiki patirianiiam pavir5iui.
latekqs I matymo laukq ir tai Zinodamas, individas pats imasi
]prievartiniq valdZios funkcijU; jis spontaniSkai leidZiasi jq val-
idomas; jis savyje ireZia valdZios santyki, kuriame vienu metu
iatlieka du vaidmenis; jis tampa
savo paties pavergimo principu.
ptA toaet i5orine vald,'zia gali nusimesti savo sunkq fizinl ap-
valkal4; ji siekia tapli nekuniSka; kuo ariiau Sis tikslas, tuo pasto-
vesnis, didesnis, visiems laikams istringantis, vis pasikartojantis
jos poveikis: tai nuolatine pergale, vengianti bet kokios fizines
konfrontacijos ir visuomet nulemta i5 anksto.
Benthamas nesako, ar savo projektui ikvepimo semesi i5 Zv6-
ryno, kuri Le Vaux lkure Versalyje - tai pirrnas Zverynas, kurio
ivairls elementai, prieSingai tradicijai, nebera iSsklaidyti po par-
k46: centre - aituonkampis paviljonas, kurio antr4 auk5t4 teuZ-
ima vienas kambarys, karaliaus salonas. DidZiuliai langai Zvel-
gia i septynis aptvarus (a5tuntoji puse palikta iejimui), kuriuose
laikomi skirting{ rtrSir1 gyvtrnai. Iki Benthamo laikq Sis Zvery-
nas neiSliko. Taiiau Panoptikono programoje matome analogiS-
k4 stebejimo individualizavimo, charakterizavimo ir klasifikavi-
mo, erdves analizavimo rupesti. Panoptikonas yra karali5kasis
6
G. Loisel, Histoire des mdnageries,7912,II,p.704-707. Zr. iliustracij4 rrr. 14.
Panoptizmas 241
Zverynas, tik gyvtrnq pakeiiia Zmogus, grupavim4 rfi5imis -
individualus paskirstymas, o karaliq - vogdiomis veikianti val-
dZios maSinerija. Visais kitais atZvilgiais Panoptikonas atlieka
gamtininko darba. |is padeda nustatyti skirtumus: fiksuoti kiek-
vieno ligonio simptomus, kad klinikinio vaizdo neiSkreiptq nei
per arti sustatytos lovos, nei po ligoninq cirkuliuojantios miaz-
mos ar uZkrediamos ligos; ddmetis vaikq veiksmus (jokiq klas-
todiq ar nusiraSinejimo), nustatyti ju sugebejimus, ivertinti cha-
rakterio ypatybes, lvesti grieZt4 kiasifikacij4 ir, atsiZvelgiant i
normali4 evoliucij4, atskirti,,tingum4 ir uZsispyrim4" nuo,,neiS-
gydomo debili5kumo" ; Lymbtis kiekvieno darbininko sugebe-
jimus, palyginti laik4, sugai5tama dirbiniui pagaminti, ir darbo
dienos pabaigoje iSmok6ti jiems atitinkam4 alga.7
Tai tiek del panaSumo I Zveryn4. Tadiau Panoptikonas kartu
yra laboratorija, ji galima panaudoti kaip patirties lgijimo, elg-
senq modifikavimo, individq muStravimo arba permu5travimo
ma5in4. Galima eksperimentuoti vaistais ir patikrinti ju veiki-
m4. I5meginti lvairias bausmes, atsiZvelgiant i kaliniq nusikal-
timus ir charakteri, ir atrasti padias veiksmingiausias. Skirtingai
apmokyti darbininkus ir nustatyti, kuris metodas geriausias.
Leistis i pedagoginius eksperimentus - pavyzdi.iui, vdl i5ban-
dyti garsqji izoliuota Svietim4, tam reikalui panaudojant pames-
tinukus; pamatysime, kas atsitiks, kai sukakus Se5iolikai ar a5-
tuoniolikai metrl berniukai ir mergait6s pirm4 kart4 i5vys vieni
kitus; patikrinsime, ar tikrai, kaip mano Helvetius, kiekvienas
gali i5mokti bet ko; atseksime,,kiekvienos atklydusios minties
genealogija"; i5lavinsime vaikus, remdamiesi skirtingomis m4s-
tyrno sistemomis, kai kuriuos itikinsime, kad dukart du nera
keturi ir kad menulis yra surio gabalas/ o po to suvesime juos
vienus su kitais, kai jiems bus dvide5imt arba dvideSimt penke-
ri; paskui diskutuosime, ir tos diskusijos bus vaisingesnes uZ
pamokslus ir paskaitas, kuriems i5leidZiama tiek pinigu bent
7lbid,., p.60-64.
1 6.-67u
242 Disciplina
atsiras dingstis atradimams metafizikos srityje. Panoptikonas - blogio, su kuriuo grumiamasi - paprastas gyvenimo ir mirties
tinkarniausia vieta eksperimentams su Zmonemis, dia atlieka-
ma patikima gaunamq transformacijU analize. jame galima ste-
beti netgirjo paties mechanizmus.. I5 centrinio bokSto valdytojas
seka visus savo pavaldinius: sanitarus, gydytojus, vyresniuosius
meistrus, mokytojus, sargybinius; nuolatos juos lvertina, modi-
fikuoja ju elgesi, taiko, jo manymu, geriausius metodus; savo
ruoZtu paprasta steb6ti ir ji pati. Nelauktai Panoptikono centre
pasirodgs inspektorius akimirksniu ivertina - ir niekas nepra-
sprusta pro jo akis, - kaip funkcionuoja visa istaiga. Tarp kitko,
ar 5io architekturinio aparato gelmese uZsklqstas valdytojas nera
organi5ka jo dalis? Nekompetentingas gydytojas, neistengqs su-
tramdyti uZkreiiamos ligos, kalejimo arba dirbtuves virdininkas,
tinkarnai neatliekantis savo pareigu - tai pirmosios epidemijos
arba maiSto aukos. ,,Savo likim4, - sako Panoptikono Seimi-
ninkas, - kaip sugebedamas susiejau su jq (kaliniq) likimu."8
Panoptikonas funkcionuoja kaip valdZios laboratorija. Stebejimo
mechanizmais sekmingai isiskverbiama i Zmoniq elgesi; valdZiai
i5 paskos seka Zinojimas, kuris dideja sulig kiekvienu jos Zings-
niu ir atranda vis naujus paZinimo objektus kiekviename plo-
telyje, kur panaudojama valdZia.
Maro apimtas miestas, panoptle lstaiga - skirtumai yra svar-
bns. Jie Zenklina per pusantro Simtmeiio ivykusias disciplina-
rines programos transformacijas. Vienu atveju, iSskirtine situa-
cija: prieS nepaprast4 blogi telkiamos visos valdZios pajegos; ji
isiskverbia ir matoma visur; i5randami nauji dantraiiai; atitve-
riama, paralyZiuojama, suskirstoma; kuriam laikui sukuriamas
antimiestas ir kartu tobula visuomene; primetamas idealaus
funkcionavimo modelis, kurio esme galq gale yra ta pati, kaip ir
8
J. Bentham, op. cit., p. 777.
Panoptizmas 243
dualizmas: kas juda, ne5a mirt[, ir mirtis tam, kas juda. Panopti-
kon4, prie5ingai, reikia laikyti bendresniu valdZios funkcio-
navimo modeliu: dia valdZios santykiai apibreZiami kasdienio
Zmoniq g;rvenimo terminai-c. Ai5ku, Benthamas ji vaizduoja kaip
ypating4, tZdar4institucija. DaZnai juo buvo grindZiama tobu-
lo lkalinirno utopija. Palyginti su apgriuvusiais, knibZdaniiais,
kankinimq kreiiamais kalejimais, kuriuos matome Piraneses
graviurose, Panoptikonas atrodo kaip Ziauri ir iSmoninga ikali-
nimo istaiga. Tai, kad jis net ir musq laikais lkvepe tiek ivairiq
sumanymq ir realizuotq projektq, rodo jo sugebejim4 beveik du
amZius audrinti vaizduotq. Taiiau Panoptikono nedera laikyti
oniriniu statiniu: tai idealq pavidal4 igavusio valdZios mecha-
nizmo diagrama. Jokios kliities, pasiprie5inimo ar trinties ne-
trukdom4 valdZios funkcionavim4 galima isivaizduoti kaip gry-
nai architekturinq ir opting sistem4: tai politines technologijos
karkasas, technologijos, kuriA galima ir reikia atriboti nuo bet
kokio specifinio pritaikymo.
jis yra polivalentiSkas: padeda ne tik peraukleti kalinius, bet
ir slaugyti ligonius, mokyti mokinius, saugoti beproiius, priZiu-
reti darbininkus, priversti dirbti elgetas ir dykaduonius. Tai yra
budas lkurdinti k0nus erdveje, iSskirstyti individus vienas kito
at'zv llgiu, sukurti hierarchin g organizacij4, iSd estyti valdZios
centrus ir kanalus, apibreZti intervencijos metodus ir instrumen-
tus ligoninese, dirbtuvese, mokyklose, kalejimuose. Kiekvien4
kart4, kai reikia individq daugybei duoti koki4 nors uZduoti arba
primesti vienoki4 ar kitoki4 elgsen4, galima pasinaudoti panop-
tine schema. |i pritaikoma - ai5ku, atitinkamai modifikuojant -
,,visoms prieZitros lstaigoms, kur gana ank5toje erdveje laikomas
tam tikras asmenq skaidius"e.
e
Ibid., p. 40. Benthamas pasitelkia butent pataisos kalejimo pavyzdi todel,
kad Sis at[eka daug (prieZi0ros, automatines kontroles, kalinimo, izoliavimo,
priverstiniq darbq, apmokymo) funkciju.
244 Disciplina
Kiekvienu tokiu atveju vis tobulinamas valdymas. k taip atsi-
tinka del keleto prieZasiiq: todel, kad 5i schema maZina valdLiq
-[;ffllleiiDii
turindiqjq ir didina valdomqjq skaidiq; iiitiisii 6et
'iiiuia"aliinirktu
o rinoHfiiiG Jffi
"dfi
;
suveikia d ar nepad arius
nusiZengimo, klaidos ar nusikaltimo; kad butent del to ji ir stipri,
nes niekada neisikiSa, veikia spontani5kai ir be triuk5mo, funk-
cionuoja kaip mechanizmas, kurio efektai i5plaukia vienas i5
kito; kad tiesiogiai, be jokiq kitq fiziniq instrumentty _vien tik
architektura ir geometrija veikia individus; kad ,,suteikia protui
valdLi4 protams". Panoptine schema suintensyvina bet kokio
valdZios aparato veikim4: uZtikrina jo ekonomiSkuma GnedZia-
gu, personalo, laiko); del savo preventyvaus pobudZio, funk-
cionavimo tolydumo ir mechani2iiiti iitiiomati5kumo uZtikrina
jo efektyvum4. Taip i5 valdZios i5pe5amas,,iki Siol nematyto dy-
dZio" ,,puikus ir naujas valdymo instrumentas [...J; jis nuosta-
bus tuo, kad suteikia milZini5ka jega kiekvienai ji panaudojaniiai
institucijai"lo.
KaZkas pana5aus i,,Kolumbo kiau5ini" politikos srityje. Juk
panoptine schema gali susilieti su bet kuria funkcija (Svietimo,
gydymo, gamybos, baudimo); glaudZiai sukibusi su ja, ji kelia
jos vertg; sudaro miSrq mechanizm4, kuriame valdZios (ir Zi-
nojimo) santykiai tiksliai, iki smulkiausirl detaliq suderinti su
kontroliuojamais procesais; tiesiogine proporcija susieja,,val-
dZios prieaugi" su ,,produkcijos prieaugiu". Zodliu, tada val-
dZia savo funkcijas atlieka ne primesdama save i5 i5ores tarsi
koki4 nelanksii4 arba gremezdiSk4 prievolq, o ganetinai sub-
tiliai, plesdama savo veiklos lauk4, didindama minetq funkcijU
efektyvum4. Panoptikonas nera koks Sarnyras, valdZios mecha-
nizmo funkcionalumo reguliatorius; jis padeda valdZios san-
tykiams atlikti vien4 ar kit4 funkcija, o funkcijai - realizuotis
per Siuos valdZios santykius. Panoptizmas, remdamasis ,,pa-
prasta architekturine ideja, gali reformuoti moralq, palaikyti
10
Ibid., p.65.
Panoptizmas 245
sveikatingum4, atgaivinti pramonq/ skleisti Svietima, sumaZinti
visuomenines iSlaidas, suteikti ekonomikai tvirt4 kaip uola pa-
grind4, atriSti, uZuot perkirtus, varguomends likim4 lemianiiq
fstatymq Gordijaus mazg4"11.
Mai.a to,5i uZdara maSina taip irengta, kad jos durys visada
atviros i5orybei: kaip mateme, centriniame bok5te bet kas gali
atlikti priZiflretojo funkcijas ir tuo blrdu iminti prieZiuros funk-
cionavimo paslapti. I5 tikrqjq, i kiekvien4 panoptinq institucija,
net I toki4 neprieinam4 kaip pataisos kalejimas, Sios atsitiktines
ir nesibaigiandios inspekcijos gali patekti be vargo: ir ne tik
paskirti kontrolieriai bet ir vie5uomene. Kiekvienas visuomenes
narys turi teisq ateiti ir savo akimis pamatyti, kaip funkcionuoja
mokyklos, ligonines, gamyklos, kalejimai. Taigi nera pavojaus,
kad panoptines maSinos stiprinama valdZia degeneruos ir pavirs
tironija. Disciplinarinis mechanizmas demokrati5kai kontroliuo-
jamas,,didZiojo pasaulio teismo".12 Subtiliai lrengtame parlop-
tiniame statinyje, kur priZiuretojas vienu Zvilgsniu aprdpia tiek
skirtingu individtr, kiekvienas atejusysis gali sekti bet kurl i5
priZitr6toju. Steb6jimo maiina sykiu buvo ir tamsus kambarys,
kuriame esantys individai akylai stebimi; ji virsta permatomu
statiniu, kur valdZi4 gali kontroliuoti visa visuomene.
Panoptine schema, isigaledama visuomenes kune, neiStirps-
ta ir nepraranda ne vienos i5 savo savybiq; ji linkusi tapti visuo-
tine to kuno funkcija. Maro apimto miesto disciplinarinis mo-
delis buvo iSskirtinis: tobulas, taiiau absoliudiai prievartinis;
ligai, kuri ne5e mirti, valdZia prie5prie5ino nuolatinq mirties
bausmes gresmq; gyvenimas buvo redukuotas iki paprasiiausios
11
Ibid., p. 39.
12
ldomu, ar isivaizduodamas 5i nenutrukstam4 sraut4 lankytojtU poZemine
pereja pasiekiandiq centrini bokit4 ir i5 ten besiZvalganiiq po Panoptikono
kra5tovaizdZio apskritim4, Benthamas Zinojo, kad lygiai tuo pat mehr Bar-
keris konstravo savo Panoramas (pirmoji, regis, pasirod6 1787 metais), ku-
riose lankytojai, atsisedq centre, mat6 aplink save kraStovaizdl, miestq, miSio
vaizdus. Lankyto;'ai uZimdavo tiksliai ta viet4, i5 kur Zvelgdavo valdovas.
246 Disciplina
jo i6raiSkos; nuosekliai igyvendinama kalavijo teise prieSinosi
mirties valdZiai. Panoptikonas, atvirkSdiai, i5pledia ir sustiprina;
valdZios ekonomiSkum4 ir efektyvum4 jis didina ne del jos pa-
dios ir ne del to, kad akimirksniu i5vaduotrt visuomeng i5 jai
kilusio pavojaus: stiprinamos socialines j6gos - dideja gamybos
apimtys, pletojama ekonomika, plediamas Svietimas, keliamas
vieSosios morales lygis; skatinamas augimas ir gausa.
Kaip stiprinti valdLi4, kad, uZuot kliudZius ir slegus j4 rei-
kalavimais bei nelanksdiomis taisyklemis, jos paZanga paspar-
tetq? Koks valdZios intensifikatorius galetrl drauge gausinti ir
produkcija? Kaip valdZia, stipredama pati, galetq padidinti vi-
suomenes jegas, uZuot jas uZgniauZusi arba paZabojusi? Panop-
tikonas sinlo toki problemos sprendim4: valdZios produktyvu-
mas dideja tik tuomet, kai, viena vertus, ji gali tolydZiai aprepti
pamatinius visuornenes sluoksnius, prasiskverbti iki smulkiau-
siq jos tinklo akiq, o, antra vertus, kai iSsineria i5 tq netiketq,
smurtiniq, netolydZiq formty kurias igaudavo valdovo valdZia.
Karaliaus kunas, jo keistas, materialus ir kartu mitinis buvimas,
i5 jo sklindanti - arba kitiems patiketa - j6ga - tai visiSka prieSin-
gybe naujajai valdZios fizikai, kuri4 apibreZia panoptizmas. Jos
itakos sfera - visuomenes dugnas, heterogeni5ki kunai, jq deta-
les, judesirl gausybe, ivairialypes jegos, erdviniai santykiai. Nauji
mechanizmai analizuoja distribucija, nuokrypius, serijas, kom-
binacijas, o nauji instrumentai i5kelia i vie5uma, registruoia,
diferencijuoja ir lygina - tai santykines ir daugialypes valdZios
fizika, valdZios, maksimalaus intensyvumo pasiekianiios ne
karaliaus asmenyje, o kfinuose, kuriuos bUtent Sie santykiai pa-
deda individualizuoti. Benthamas teori5kai pagrindZia kitoki
visuomenes kuno ir ji persmelkiantiq valdZios santykiq analizes
b0da. Praktiniu aspektu jis apibreZia kunq ir j6gU subordinavi-
mo metoda, kuris turi didinti valdZios naudingum4 taupydamas
valdovo gali4. Panoptizmu grindZiama naujoji,,politine anato-
mija", kurios objektas ir tikslas yra ne suverenumo rySiai, o dis-
ciplinariniai santykiai.
Panoptizmas 247
Projektuodamas savo iZymqji permatoma ir apskrit4 narv4/
kurio centre stukso visagalis ir visaZinis bokStas, Benthamas
turbut troSko sukurti tobula disciplinarinq institucija; tadiau jo
projektas rodo ir tai, kaip galima ,,atpalaiduoti" disciplinas,
pritaikyti jas lvairiais pavidalais ir ivairioms reikmems visame
visuomenes kune. Benthamas svajoja i5 klasikinio arnZiaus dis-
ciplintl susikurusitl tam skirtose, santykinai uZdarose vietose -
kareivinese, kolegijose, dideldse dirbtuvese, kuriq globalizaclja
isivaizduota tik miesto mastu maro laikui, sukurti tinkl4 me-
chanizmq, budriq visur ir visada, aprepiandiq visuomenq be
spragu ir be atokv6pio. Panoptineje strukturoje glndi Sios visuo-
tinybes raktas. ji programuoja disciplinariniq aparatq kupin4
visuomenq, kad 5i funkcionuotq kaip elementarus ir lengvai
pakeidiamas mechanizmas.
Taigi prie5 mus - du disciplinl, tuirai.,iri. Viename poliuje -
blokuojanti disciplina, uZdara institucija, i5kilusi visuomenes
pakraStyje ir atliekanti vien tik negatyvias funkcijas: sustabdyti
blogl nutraukti komunikacija, suspenduoti laika. Kitame poliuje
del panoptizmo turime disciplin4-mechanizm4: tai aparatas,
kurio funkcija yra padaryti valdLi4 greitesnq, veiksmingesng,
ne tokia sunkiasvorg, pie5inys, kuriame rySkeja subtiliai pa-
vergtos busimos visuomenes konturai. Perdjimas nuo vieno pro-
jekto prie kito, nuo i5skirtines prie visuotines prieZiuros discip-
linos yra istorines transformacijos iSdava: XVII ir XVIII amZiuje
disciplinos mechanizmai palaipsniui plete savo itakos sfer4,
sklido po vis4 visuomenes kun4 ir formavo tai, k4 apibendrinant
blrtq galima pavadinti disciplinarine visuomene.
Benthamo pateikta valdZios fizika atspindi klasikiniame am-
Ziuje vykusi4 disciplinq pletr4. fa liudija gausejantios discipli-
narines institucijos, kuriq tinklas, uZguldamas vis didesni plotq,
pamaZu i5kopia i5 visuomends paribiq: tai, kas buvo uZkampis,
248 Disciplina
neprieinama vieta, atsitiktine priemone arba paskiras draus-
minimo modelis, tampa visuotinai priimta formule. Protestan-
tiSkrp pamaldZiq Gijomo Oranieiio ar Gustavo IV Adolfo kariuo-
meniq reglamentq nuostatas perima visq Europos kariuomeniq
statutai. Pavyzdinese j6zuitq kolegijose arba Batencouro ir De-
mia, kaip ir Sturmo, mokyklose breZiasi befldrosios mokyklines
disciplinos formos. |trreivirl ir karo ligoniniq sutvarkymo sche-
ma panaudojama XVIII amZiaus ligoniniq reorganizacijai.
Taiiau tokia disciplinariniq instituciju pletra, be abejo, tera
tik labiausiai i akis krentantis gilesniq procesq aspektas.
1. Apuerdiamos disciplin4 funkcijos. |omis, ypad pradZioje, buvo
tikimasi neutralizuoti galimus pavojus, sutramdyti naudos ne-
duodandius arba isismarkavusius gyventojus, iveikti pernelyg
gausiq susiburimq keliam4 gresmq. Nuo Siol i5 disciplinq rei-
kalaujama, nes jos tai gali, pozityvaus vaidmens - kelti il4ividu
+q11"+i$yg_o_-f gg{iS1grfe.KarinedisciplinanevienuZkertakelia
ple5imams, dezertyravimui ar kareiviq nepaklusnumui; ji tampa
bazine kariuomenes egzistavimo technika, suvaryta mini4 pa-
veriiandia junginiu, kurio galia nuo to tik iSauga. Disciplina to-
bulina kiekvieno kareivio igudZius, juos koordinuoja, spartina
judesius, stiprina dalinio ugnies gali4, i5pledia puolimo fronta,
nesumaZindama jo efektyvumo, ugdo sugeb6jim4 prieiintis ir
t.t. Dirbtuviq disciplina, verdianti gerbti reglament4 ir vyres-
niuosius, uZkertanti keliq vagystems ar iSeikvojimams, ugdo
igudimq, greiti, na5um4, taigi didina peln4. Tebederindama elg-
sen4 su morales normomis, ji vis labiau pajungia elgesi galuti-
niam tikslui ir [suka kfinus i vienoki4 ar kitoki4 ma5inerija j6-
gas - i ekonomika. XVII amZiuje atsiradusiq provinciniq ir pra-
diniq krikiiioni5kqjq mokyklq pateisinimui buvo pasitelkiami
vien tik negatyvus argumentai: nei5galintys mokyti savo vaikq
vargSai,,nei5aiSkina jiems, kokios ju priedermes: jie sunkiai uZ-
dirba pragyvenimui ir patys yra maZai mokyti, toddl negali su-
teikti savo vaikams gero i5silavinimo, kurio patys niekados netu-
rejo". eia tyko trys dideli pavojai: Dievo nepaZinimas, velt6dyst6
Panoptizmas 249
(su ja lydindia girtuoklyste, ne5vankumu, vagystdmis, pl6Sika-
vimais) ir telkimasis I driskiq gaujas, pasiruoSusias bet kada su-
kelti riauSes ir,,jeigu pasiseks, i5tu5tinti Dievo Motinos ligonines
atsargas".r3 Revoliucijos pradZioje reikalaujama, kad pradinis
mokslas, be viso kito, ,,stiprintq", ,,lavintq kunA", paruo5tq vaik4
,,ateityje dirbti koki nors mechaninl darb4", ugdytq,,akies taik-
1um4, rankos tvirtuma t nuovok4".1a Disciplinos vis daZniau
funkcionuoja kaiptechnologija;faminanti naudingus individus.
Stai kodel jos atsikrato marginalines padeties visuomenes pa-
"'
.u-. --" i _ ;-
kra5diuose, i5sineria i5 atstumimo arba i5pirkimo, ikalinimo arba
vienatves formq. Stai kodel palengva nyksta ju giminingumas
religinems normoms ir suvarZymams. Stai kodel jos skverbiasi i
svarbiausius, produktyviausius, ariiausiai centro esantius visuo-
menes sektorius, kodel imasi keleto esrniniq - manufakturines
gamybos, Zinirl perdavimo, sugebejimq ir profesiniq Ziniq sklei-
dimo, karinio aparato - funkciju. Galiausiai Stai i5 kur ta XVIII
amZiuje i5ry5kejusi dviguba tendencija - gausinti disciplinos
instituciju ir kartu disciplinuoti jau egzistuojandius aparatus.
2. Disciplinarini4 mechanizm4 telkimasis i ,,spiedius". Gausejant
disciplinos istaigu, pastebima disciplinariniq mechanizmq,,de-
institucionalizavimosi" tendencija, pastanga iSsmukti i5 aklinu
tvirtovirL kur jie iki Siol funkcionavo, ir,,laisvai" cirkuliuoti. Ma-
syvios ir kompakti5kos disciplinos skyla i lanksiius, lengvai per-
keliamus ir pritaikomus kontroles metodus. Kartais uZdari me-
chanizmai, be savo vidines specifines funkcijos, dar imasi i5orinio
sekimo, uZmesdami iStis4 antrines kontroles tinkla. PavyzdLiui,
krik5dioniSkoji mokykla ne tik ugdo klusnius vaikus; ji padeda
priZi{rr6ti ir ju tevus, dom6tis ju gyvenimo budu, pragyvenimo
Saltiniais, pamaldumu, paproiiais. Mokyklos virsta miniatiu-
rinemis socialinemis sekyklomis, kurios isigauna i suaugusiqjq
13
Ch. Demia, Riglement pour les 1coles de la aille de Ly0n,771.6, p. 60-67.
ra 1791 rugSejo 10 dienos Talleyrand'o prane5imas Stcigiamajam susirin-
kimui. Cituojamas knygoje A.L6on,La Rertolution t'rangaise et l'dducation tech'
nique,7968, p. 706.
250 Disciplina
gyvenim4 ir reguliariai ji kontroliuoja: blogas vaiko elgesys arba
nelankymas yra teiseta dingstis, pasak Demia, apklausineti kai-
mynus, ypad jeigu tiketina, kad Seima nepasakys tiesos; paskui -
apklausineti patius tevus ir patikrinti, ar jie moka katekizma ir
maldas, ar nusiteikg kovoti su vaiko ydomis, kiek namuose lovq
ir kas kur miega. Apsilankymas paprastai baigiasi labdara, dova-
nojamas Sventojo atvaizdas arba papildomrl lovq.ls Vis daZniau
gyventojU medicinine prieZiura atliekama anapus ligonines sie-
nq. Po 1,772metqDievo Motinos ligonines gaisro pasigirsta bal-
sq reikalaujandiq gremezdiSkas ir netvarkingas istaigas pakeisti
nedidelemis ligoninemis. |os ne tik slaugytq kvartalo ligonius,
bet ir rinktrt informacija, nuspetq endemijos ar epidemijos pro-
trukius, atidarytq dispanserius, duotq patarimus gyventojams
ir nuolatos informuotrl valdZi4 apie sanitaring rajono buklq.l6
Disciplinarines proceduras spinduliuoja ne tik uZdaros insti-
tucijos, bet ir visuomeneje pasklidq ivairus kontroles Zidiniai.
Ilga laika gyventoju,,disciplinavimo" vaidmeni atliko religines
bendrijos bei labdaringos asociacijos. Prasidejus kontrreforma-
cijai iki pat filantropi5kosios Liepos monarchijos tokiq iniciaty-
vq vis daugejo; jos sieke religiniq (atvertimas ir moralizavimas),
ekonominirl (parama ir raginimas dirbtD arba politiniq (kova
su nepatenkintaisiais arba maiStingaisiais) tikslu. Kaip pavyzdl
pacituosiu ParyZiaus parapiniq labdaros draugiju reglament4.
Draugijos nariai pasidalija teritorija, suskirstyt4 kvartalais ir apy-
gardomis, ir reguliariai ten lankosi. ,,fq darbas yra uZkirsti keli4
nepadorioms uZeigoms, muStynems, neivankiems pieSiniams ant
sienq, kortavimui, vie5iems skandalams, piktZodZiavimui, bedie-
vystei ir kitokiai jq akivaizdoje kreiiamai netvarkai." fie turi lan-
kyti ir vargSus. Nuostatuose nurodoma reikalinga informacija:
1s
Ch. Demia, op. cit., p.39-40.
16
Antrojoje XVIII amZiaus pustije daZnai buvo svajojama panaudoti kariuo-
menq kaip prieZifiros ir,,valymo" instancij4, skirt4 gyventojams sekti. Ka-
riuomene, kuri4 XVII amZiuje dar reikejo disciplinuoti, dabar pati suvokiama
kaip,,disciptinavimo" irankis. Plg.,pvz.,J. Servan, Le Soldat citoyen,1780.
Panoptizmas 25t
ar gyvena sesliai, ar moka maldas, ar daZnai eina sakramentry ar
iSmano savo amat4, kokios moralines savybes (ir,,ar nenuskurdo
del savo kalt6s"); pagaliau,,reikia nesukeliant itarimo iSsiaiSkinti,
kaip elgiamasi namuose. Ar nesivaidijama tarpusavyje ir su kai-
mynais, ar rupinamasi dievobaimingai i5ugdyti savo vaikus [...]
ar neguldomi skirtingos lyties paaugliai vienoje lovoje ir ar ne-
miegama kartu su jais, ar neklesti Seimose i5tvirkimas ir nesveikas
mylavimasis, ypaa su vyresnemis dukterimis. feigu kyla abejonirl
ar gyvena santuokoje, reikia pareikalauti vestuviq liudijimo."17
3. D is ciplinos mechqnizm4 sua als tybinimas. Anglljoje sociali-
nes disciplinos funkcijA ilga laika atliko religin6s pakraipos pri-
vadios bendrijos.ls PrancDzijoje dalis Sio vaidmens teko patro-
naZo arba paramos draugijoms, tatiau kitos - be abejo, patios
svarbiausi os - d a lies- lq,ba i a aks !i e1!p! p 9_ti
gij_9s ?pelela q,
I centralizuotos policijos steigim4si ilga laika buvo Ziurima -
net ir paiiq amZininkq - kaip i patia tiesmukiSkiausi4 karali5-
kojo absoliutizmo i5rai5k4. Valdovas norejo tureti,,savo magist-
rat4, kuriam galetq tiesiogiai perduoti isakyrnus, pavedimus,
ketinimus ir kuris butrl atsakingas uZ jo isakymq ir lettres de ca-
chet vykdym4"1e.I3 tikrqjU policijos departamentai ir juos vaini-
kuojanti vyriausioji policijos valdyba ParyLiuje, peremq ankstes-
ni4sias funkcijas - nusikalteliq paiedk4 tvarkos palaikym4 mies-
tuose, ekonoming ir politinq kontrolg virto vieninga ir grieZta
administracine ma5ina: ,,Visi jegos ir informacijos spinduliai, pra-
sidejq apskritimo perirnetre, susieina vyriausioje valdyboje [...J.
Tai ji iSjudina smagraiius, kurie visi kartu iveda tvarka ir suku-
ria harmonij4. Jos valdymo efektus galima palyginti nebent su
dangiSkqjq kunq judejimu. "2o
17
Arsenal, ms. 2565. Siuo inventoriaus numeriu paZym6toje byloje galima
rasti daug XVII ir XVIII amZiaus labdaros draugiju istatU.
18
Plg. L. Radzinovitz, The English Criminal Law,1956,t.I1,p.203-247.
r" Duvalio,
pirmojo policijos departamento sekretoriaus, tekstas, cituoiamas
knygoje Funck-Brentano, Catalogue des manuscrits de la bibliothique de l'Ar
senal, t. IX, p. L.
?0
N.T. Des Essarts, Dictionnaire uniaersel de police, 1787, p. 344,528.
252 Disciplina
Nors policijos, kaip institucijos, organizacija igavo valstybi-
nio aparato pavidal4, tiesiogiai susijusi su politinio suverenumo
centru, taiiau jos vykdoma valdLia, mechanizmai, kuriuos ji
iSjudina, ir elementai, kuriems tuos mechanizmus pritaiko, yra
bndingi tik jai vienai. Toks aparatas turi aprepti vis4 visuomenes
kun4, ir ne tik sujungti kra5tutines jo ribas, bet ir isiskverbti i
menkiausias detales. Policijos valdZia turi rupintis ,,viskuo":
taiiau tai jokiu b0du nera valstybes ar karalystes visuma, kaip
matomas ir nematomas monarcho kunas; tai ivykiq, veiksmq,
elgsenq, nuomoniu dulksna - ,,visa, kas vyksta".21 Policijos aki-
ratyje ,,kas akimirk4 vykstantys", ,,nereik5mingi dalykai", ku-
riuos minejo Katerina II savo DidZiojoje Instrukcijoie.22 Kartu su
policija atsiranda neapibreZtybes kontrole, siekianti idealaus
sukibimo su elementariausia visuomenes tinklo akimi, su padiu
laikiniausiu reiSkiniu.,,Magistratq ir policijos karininkq instan-
cija yra svarbiausia. |os veiklos objektas tarn tikra prasme neapi-
breZtas ir i5ry5keja tik isigilinus": neitiketinai maZi politines
valdZios pavidalai.
5i valdZia turi apsiginkluoti nuolatine, i5samia, visa apiman-
dia prieZiura, kuri visk4 i5keltq i vie5um4, pati likdama nema-
toma. Tai bltq tarsi Zvilgsnis be veido, visuomenes ktrn4 pa-
veriiantis percepcijos lauku: visur budiniios tirkstandiai porq
akiq mobilus ir visuomet itemptas demesys, didZiulis hierar-
chizuotas tinklas, kuri, Le Maire'o duomenimis, ParyZiuje su-
daro 48 komisarai,20 inspektoriq, be to, reguliariai apmokami
,,stebetojai" , ,,smulkus sekliai", gaunantys uZmokesti uZ darbo
dien4, informatoriai, kvalifikuojami pagal atliekamas uZduotis,
ir, galiausiai - prostitutes. O Sio nenutrukstamo stebejimo duo-
menys kaupiami iStisoje eileje raportq ir registrq. D6l tokios ivai-
riapusi5ko dokumentavimo sistemos XVIII amZiaus visuomeng
21
praneiimu Le Maire'as Sartine'o pradymu atsakd i 5eSiolika Juozapo II
Siuo
klausimq apie ParyZiaus policija. Ji 1879 metais iSspausdino Caziet.
22
Priedas prie lnstruction pour ln rddaction d'un noutteau code,1769, $ 535.
Panoptizmas 253
pamaZu apraizgo milZiniSkas policijos tekstqmasyvas.23 Ir skir-
tingai nuo teisminiq arba administraciniq raStq metodikos, iia
registruojamos elgsenos, poZiuriai, galimybes, itarimai, - taigi
nuolatos fiksuojamas individo elgesys.
Be to, reikia pasakyti, kad policine kontrole, nors visiSkai
pakltrstanti ,,karaliaus rankai", nefunkcionuoja tik viena kryp-
timi. I5 tikrqjq tai yra dviejU juostq sistema: manipuliuodama
teisingumo aparatu, ji yy!{o.ngalid_eliotilus karaliaus norus;
taiiau ji atsiliepia ir i pageidavimus i5 apadios. Did/ioji dauguma
garsiqjq lettres de cachet, kurie ilga lalka simboli"avo karaliSk4j4
savivalq ir politiSkai diskvalifikavo suemirno praktik4, i5 tikrqju
atsirado Seimq mokytoju, vietiniq didikq, kvartalo gyventoju,
parapijq klebonq pra5ymu. Internavimas budavo sankcija uZ bet
kokl bausmes nusipelnanti, taiiau istatymiSkai nebaudZiamq
veiksma: uZ netvark4, nepasitenkinim4, nepaklusnum4, netin-
kam4 elgesi. UZ visa tai, k4 Ledoux norejo iSguiti i5 savo archi-
tekttrri5kai tobulo miesto ir k4 jis vadino ,,nusikaltimais del
prieZitrros stokos". Trumpai tariant, XVIII amZiuje policija ne
tik padeda teisingumo strukturoms persekioti nusikaltelius ir
igyvendina politinq galimu samokslq, opozicijos judejimq arba
rnaiStq kontrolq, bet ir imasi disciplinarines funkcijos. 5i funkci-
ja sudetinga, nes absoliuii4 monarcho valdZi4 jungia su maZes-
nemis valdZios instancijomis, iSsibarsdiusiomis po vis4 visuome-
ne; nes skirtingas, uZdaras disciplinarines institucijas (dirbtuves,
kariuomenq, mokyklas) sujungia tinklu, veikianiiu joms nepa-
siekiamose vietose, disciplinuojaniiu nedisciplinarines erdves;
policija uZpildo spragas, sutvirtina institucijU saitus, uZtikri-
na ginklu tiek mini-, tiek metadisciplin4. ,,Valdovas, pasitel-
kgs i5minting4 policiia, pripratina liaud[ prie tvarkos ir paklus-
numo."24
?3
Inforniacijos apie XVIII amZiaus policijos registracijos knygas galima rasti
knygol'e M. Chassaigne, La Lieutenance gdnirale de police,7906.
ra E. de Vattel, Le Droit des gens, 7768, p. 762.
254 Disciplina
XVIII amZiuje policijos aparato susikurimas sankcionuoja dis-
ciplinq paplitim4 valstybiniu mastu. Nors policija akivaizdZiau-
siai buvo susijusi su visu tuo, kas karali5kojoje valdZioje per-
Zengdavo istatymi5kurno remus, visiSkai aiSku, kod6l ji sugeb6jo
iSlikti beveik nepakitusi teismines valdZios pertvarkymo laiko-
tarpiu; ir kodel iki pat 5iq dienq nenustojo pletusi savo igalio-
jimrl: be abejones, todel, kad ji yra ,,pasaulietin6" teismines val-
dZios at5aka; ir, aiSku, todel, kad geriau uZ teismines institucijas
susitapatina - ir uZmoju, ir mechanizmais - su disciplinarine
visuomene. Tadiau klystume manydami, kad disciplinarines
funkcijas visiems laikams pasisavino ir absorbavo vienas vals-
tybinis aparatas.
,,Disciplinos" negalima tapatinti nei su viena kokia institucija,
nei su vienu kokiu aparatu. Tai valdZios tipas, jos realizavimo
modelis su savo instrumentais, technika, metodais, igyvendini-
mo lygmenimis ir taikiniais. Tai tam tikra valdZios ,,fiz7ka" arba
,,anatomija", tam tikra technologija. Ir ja gali apsiginkluoti tiek
,,specializuotos" institucijos (pataisos kalejimai arba XIX am-
Liaus maisotts de correctior), tiek institucijos, pasitelkianiios ja
kaip pagrindinq priemonq konkrediam tikslui pasiekti (mokyk-
los, ligonines), tiek jau egzistuojaniios instancijos, Sitaip sustip-
rinandios arba reorganizuojandios savo vidinius valdZios me-
chanizmus (viena dien4 reikes parodyti, kaip ,,disciplinavosi"
Seimos, o labiausiai tevq-vaikq grandies santykiai, pradedant
klasikiniu arnZiumi absorbavg i5 i5ores ateinaniias mokyklines,
karines, veliau ir medicinines, psichiatrines, psichologines sche-
mas, ir kaip disciplinarinis normalumo-anormalumo klausimas
pirmiausia imamas kelti Seimoje), tiek aparatai, disciplin4 pa-
vertq vidinio funkcionavimo principu (Napoleono epochoje pra-
detas administracinio aparato disciplinizavimas), tiek pagaliau
valstybes aparatai, kuriq svarbi, nors ne vienintele funkcija yra
siekti disciplinos isigalejimo visos visuomenes mastu (policija).
Taigi apskritai galima bntq pasakyti, kad, pereinant nuo uZ-
darq disciplinrl savotiSkq socialinirl,,karantinq", prie neribotai
Panoptizmas 255
taikomo,,panoptinio" mechanizmo, formuojasi disciplinarine
visuomene. Ne todel, kad disciplinarinis valdZios modelis pra-
noko visus kitus, o todel, kad [siskverbe tarp ju, tapo, kartais
juos diskvalifikuodamas, tarpininku, jungiam4ja grandimi, tqsi-
niu, o ypai - laidininku, per kuri valdZios efektus pajunta smul-
kiausi ir tolimiausi visuomenes kuno elementai. Disciplina uZ-
tikrina be galo smulk6janii4 valdZios santykiq distribucij4.
Praslinkus vos keliems metams po Benthamo projekto, fulius
iidave tokios visuomenes gimimo liudijim4.25 fis pasake, kad
panoptinis principas nera vien tik architekturine i5mon6 - tai
t's4s lvykis ,,ZmogiSkosios rninties istorijoje". I5 paZiuros, dia
tcsprendZiama technine problema; tatiau Sitaip i5ry5keja tam
tikras visuomenes tipas. Antika buvo reginio civilizacija. ,,Kaip
padaryti, ka_d daugybe Zmonig galetq matyti nedaug objektq", -
itai koki4 problern4 sprende Sventovirl teatrq ir cirkq architek-
tai. Reginys suponavo gyvenimo vieSum4, Sveniiq intensyvurnA/
knni5ka artum4. Kruvinuose ritualuose visuomene atgaudavo
stiprybq ir akimirkai susiliedavo i viena dideli ktna. Naujieji
laikai i5kelia atvirk5di4 uZdavini: ,,Kaip nedaugeliui, arba net
liam vienam, akimoju aprdpti Zvilgsniu didelq daugybq." Kai
t'sminiais visuomenes elementais tampa nebe bendruomene ir
gyvenimo vie5umas, o, viena vertus, privat0s individai ir, kita
vertus, valstybe, santykiq modelis igauna visi5kai prie5inga re-
giniui form4: ,,Naujiesiems laikams, stiprejant valstybes itakai,
kasdien jai vis giliau skverbiantis i visas socialinio gyvenirno
rlctales ir santykius teko uZduotis stiprinti ir tobulinti 5io gyve-
nirno garantijas, statyti ir paskirstyti po Sali pastatus, skirtus
vienu metu priZiureti didelei daugybei Zmonirl."
Benthamo apra5yt4j4 techning program4 julius perskaite kaip
ivykusl istorrni proces4. Musq visuomene - ne reginio, o prieZiu-
ros visuomene. Po vaizdq pavir5iumi - iki kaulq smegenq per-
srnelkti,kunai. DidZioji mainq abstrakcija pridengia kruop5tq ir
" N.H. Julius, Leqons sur les prisotrs, vertimas i prancuzq kalba, 1831, I,
1,. 384-386.
256 Disciplina
konkretq naudingu j6gu mu5tra. Komunikacijos kanalais kau-
piamas ir centralizuojamas Zinojimas. Zenkhl Zaismas apibr6Zia
valdZios isitvirtinimo vietas. Musq socialine santvarka neLaloia,
nevarZo ir nekeidia harmoningos individo visumos; individas
dia kruopltiai gaminamas, paiungiant iStisa jegu ir kunrl taktikos
arsenal4. Mes esame maZesni Graikai, negu manome esa. Mes
esame ne amfiteatre ir ne scenoje, o panoptineje ma5inoje, per-
smelkti valdZios, kurios efektus patys sukeliame/ nes esame
vienas i5 jos dantraiiq. Galblt viena i5 prieZasiiq, kodel toks
svarbus istorineje mitologijoje Napoleono personaZas, yra ta, kad
jarne matome sandur4 tarP monarchizuoto, ritualizuoto suve-
renumo ir hierarchizuotos, be perstojo funkcionuojandios dis-
ciplinos neapibreZtybds. Metgs Zvilgsni jis sugauna visk4, nuo
jo niekada neprasprflsta jokia, kad ir maZiausia, smulkmena:
,,)us turite manyti, kad n6 viena imperijos dalis nelieka be prie-
Ziuros, kad joks nusikaltirnas, joks nusiZengimas, joks paZeidi-
mas neliks nenubaustas ir kad liepsninga genijaus akis aprepia
Sios milZini5kos maSinos visum4, ir ne maZiausia smulkmena
nelieka nepastebeta. "26 Savo didZiausio suklestejimo momentu
disciplinarine visuomene imperatoriaus asmenyje vis dar i5laiko
reginio valdZios bruoZus. Monarchas, uzurpaves senosios sant-
varkos sosta ir kartu sukurqs nauja valstybq, kaip simbolin6 ir
kulminacine figura, lknnijo vis4 t4 ilg4 proces4, kai suverenumo
iStaiga, privalomas valdZios demonstravimas palaipsniui uZge-
so prieZiuros kasdienybeje, panoptizme, kur susikryZiuojantys
budrus Zvilgsniai greitai Pavers nenaudingais ir ereli ir saulg.
Disciplinarines visuomen", fo.llurt*asis sietinas su keletu pla-
taus uZmojo istoriniq - ekonominiw teisiniq-politiniq, na ir
moksliniq - procesq.
26
J.B. Treilhard , Motifs du code d'instruction criminelle, 1808, p. 14.
Panoptizmas 257
1. Globaliniu mastu disciplina yra technika, padedanti su-
valdyti ZmogiSk4sias daugybes. Ties4 sakant, iia nera nieko
iSskirtinio ar savito: kiekvienai valdZios sistemai iSkyla ta pati
problema. Taiiau valdZios taktika, kuri4 apibreZia disciplinos,
:rtliepia trims kriterijams: kuo pigesnis valdymas (ekonomine
l)rasme - kuo maZiau iSlaidW politine prasme - diskretiSkas,
nevie5as, santykinai nematomas, neZadinantis atkaklaus pasi-
prieSinimo); maksimalus socialines valdZios poveikio intensy-
vumas ir paplitimas, be nesekmiq ir be spragw 5io valdZios,,eko-
norni5kumo" siejimas su j4 realizuojaniiq (pedagoginitl kariniq
gamybiniq arba medicininiq) mechanizmq naSurnu - trumpai
tirriant, visq sistemos elementq paklusnumo ir naudingumo
tlidinimas. Toks trejopas disciplinos tikslas atliepia gerai 2i-
nomoms istorinems aplinkybems. Viena vertus, XVIII amZiuje
ivyksta didZiulis demografinis sprogimas: vis daugdja klajo-
jandiq gyventoju (vienas pirmqjq disciplinos uZdaviniq yra kur
nors ikurdinti; jos metodika - antinomadine); keiiiasi kontro-
liuotinrl arba manipuliuotinu grupiq kiekybinis mastas (nuo
XVII amZiaus pradZios iki Pranctrzijos revoliucijos iSvakarir4
labai pagaus6jo besimokaniiqju kaip, beje, ir ligoniq, skaidius;
XVIII amZiaus pabaigoje taikos meto kariuomeneje tarnavo per
.200 000 Zmonit|. Kitas tq aplinkybiq aspektas - auga, pleiiasi ir
sudetingeja, taip pat brangsta gamybos aparatas, kurio rentabi-
Irrm4 reikia didinti. Disciplinarinitl metodu pl6tra atliepia 5iq-
tlvieju procesq reikalavimams, arba, be abejo, tikriau butq sakyti,
jt1 suderinirno bntinybei. Nei feodalines valdZios liekanos, nei
,rctninistracines monarchijos strukturos, nei vietines kontroles
rnechanizmai, nei laki iu vistl samplaika netiko Siai uZduodiai:
kliude tinklo spragos ir netolydumas, jq funkcionavim4 daZnai
tlrebinantys konfliktai, o ypai - valdymo,,brangumas". Brangus
iis buvo keletu prasmiq: nes daug kainavo iZdui; nes korum-
ptrotq valdZios organq ir monopoliju sistema netiesiogiai, taiiau
lirbai sunkia na5ta gule ant gyventojq peiiu; nes pasiprieSini-
-".t, susilaukdavo, versdavo valdLia elgtis vis grieZiiau
,j.,:
 2s8 Disciplina
ir grieZdiau; nes i5 esmes ji visk4 atimdavo j6ga (pinigus bei
produktus atimdavo monarchas, senjoras, baZnytia; Zmones bei
laika atimdavo laZas arba rekrutq gaudymas, valkatq ikalinimas
arba ju k6mimai). Pl6tojantis disciplinoms atsiranda elementari,
visiSkai kitaip funkcionuojanti valdymo technika: 5ie valdZios
mechanizmai, uZuot veikq ,,i5 Salies", integruojasi i gamybos
aparatus, skatina ju efektyvum4 ir pagaminamos produkcijos
; sunaudojimo augim4. Sen4ji valdZios princip4,,atimti
prievarta"
idisciplinos pakeiiia nauju - ,,Svelnurnu gaminti naud4". Siuo
lprincipu paremta metodika Zmoniq daugybq suderina su ga-
mybos aparatq gausejimu (taip sakydamas, turiu omeny ne tik
,,gamyb4", bet ir Zinojimo bei sugebeiimq gamyb4 mokykloje,
sveikatos - ligoninese, griaunamosios jegos - kariuomeneje).
Atliekant Sia suderinimo uZduoti, disciplina pasitelkiama
sprqsti keletui problemq neimanomq senosios valdZios struk-
turoms. )i gali sumaZinti masinio fenomeno ,,neefektyvum4":
susilpninti daugybes atsParuma manipuliavimui, pasiprie5i-
-nima vieno i5 j4 sudaraniiq elementrl arba ju sumos iSnaudo-
jimui, bet kokl pavoju kiekio teikiamiems pranalumams. Stai
kodel disciplina fiksuoja, stabdo arba reglamentuoja judesius,
iSsprendZia neaiSkumus, iSsklaido kompaktiSkas Zmoniq samp-
laikas, klaidZiojandias po Sali apskaidiuoja ir paskirsto' Ji turi
pajungti sau visas jegas, kurios gimsta susiformavus daugybei.
]i turi neutralizuoti ten dominavin'ro siekianiiai valdZiai besi-
prieiinandi4 kontrvaldZi4: bruzdejimus, rnai5tus, spontaniSkus
susivienijimus, s4mokslus - visas imanomas horizontaliq jung-
diq atmainas. Stai kodet disciplinos naudoja atitverimo ir verti-
kalumo procedflras, Stai kodel jos skirtingus to paties lygmens
elementus atskiria kuo hermeti5kesnemis pertvaromis,,,rrLme-
ta" tamprius hierarchiSkumo tinklus, vienu ZodZiu, Stai kodel
jos atatupstai daugyb6s jegai prie5prie5ina tolydZios ir indivi-
dualizuojandios piramides modell. Be to, jos turi didinti kiekvie-
no atskiro elemento naudingum4 greidiausiomis ir pigiausiomis
priemonemis, t.y. pasitelkiant instrumentu pati4 daugybq: Stai
Panoptizmas 259
kodel iSspausti laiko ir jegu maksimum4 kunams taikomi gru-
Piniai metodai - dienotvarke, kolektyvinis mu5tras, pratybos,
visuotine ir kartu detali prieZiura. Negana to, disciplina didina
rlaugybiq naudingumo koeficient4, kad kiekviena i5 jU duotq
,laugiau naudos negu paprasta ju elementu suma: apibreZda-
rnos kunrl gestq ir ritrnq paskirstymo, jU suderinimo, sugebe-
lirnq diferencijavimo, jU koordinavimo uZduotims atlikti takti-
ka, disciplinos siekia padidinti Zmoniq sankaupu efektyvum4.
l'agaliau disciplina ne kloja valdZios santykius ant vir5aus, of
iisiskleidZia juos padiame tos daugybes audinyje, - kiek lsteng- I
,llrna diskretiSkiau, kiek galedama adekvaiiau kitoms tq dau-
liybiq funkcijoms, na ir kiek imanydama taupiau: tam tinka
,rnonimi5ki ir vis4 daugybq aprepiantys valdZios instrumentai -
lricrarchine prieZiura, tolydi registracija, nuolatinis vertinimas
rr klasifikacija. Trumpai tariant, be saiko demonstruojam4 val-
,lii4 ji pakeiiiavaldLia, klastingai objektyvuojandia savo valdi-
rrirrs; apie pastaruosius formuojamas Ziniq korpusas jai svar-
l,t'snis uZ pra5matnius suverenumo Zenklus. ZodLiu, tai iStisas
rr i kroskopiSkq techniniq naujoviq arsenalas, supaprastinqs dau-
r
liybiq valdym4 ir taip padidinqs jq naudingumo koeficient4, nes
';is kyla tik jas kontroliuojant. Bet kuri daugybe - dirbtuve arba
t,rrrta, kariuomene arba mokykla - pasiekia disciplinos slenksti,
k,ri daugybes ir valdZios ry5ys tampa naudingu.
Ekonominis Vakarq kilimas prasidejo isisavinus kapitalo kau-
l,irtro proceduras, taigi gal galetume teigti, kad butent Zmonirl
k,rupim4si administruojantys metodai leme politini pakilim4 ir
r :rsivadavim4 nuo tradicinirl ritualiniq, i5laidZiq smurtiniq val-
,l2ios formq kurios greitai paseno ir buvo pakeistos subtilia,
.rl)skaiaiuota pavergimo technologija. I5 tikro, Siq dviejq proce-
',r1- Zmoniq kaupimosi ir kapitalo kaupimo - negalima atsieti
licnas nuo kito. Zmoniq kaupimosi problema bdtq likusi nei5-
'.1)rqsta, jeigu nebutq pletgsis gamybos mechanizmas, pakan-
l,rnras jiems visiems iSlaikyti ir panaudoti. Ir atvirkSdiai, efekty-
r',rrrs besikaupiandios Zmoniq daugybes panaudojimo metodai

260 Disciplina
greitina kapitalo kaupimo proces4. Kalbant paprasdiau, techno-
tgines gamybos mechanizmo mutacijos, darbo pasidalijimas ir
disciplinariniq metodrl pletra sumezge glaudZiq santykiq tink-
14.27 Kiekvienas yra reikalingas ir butinas kitam; kiekvienas
ki-
tam pasitarnauja kaip modelis. Disciplinarin6 piramidd tapo
mai,i valdizios l4stele, kurioje buvo igyvendinti ir dave vaisiq
uZduoiiq atskyr.imas, koordinacija ir kontrole. o analitinis laiko,
gesttl kino jegu,,vall'mas" virto darbine schema' lengvai pritai-
ko-u r"ru tik dresuojamoms grupems, bet ir gamybos mechaniz-
mams. Toki darbo pasidalijimo modeliavima pagal valdZios
schemas iliustruoja masinis kariniq metodq taikymas gamyboje'
Kita vertus, gamybos procesq techninq analizq, jos ,,maSinalq"
skaidym4 imta taikyti darbo iegai, kuri turEjo bflti tq procesq
variklis: butent taip susiformavo disciplinariniai mechanizmai'
susiejQ, i visuma sujungQ ir Sitaip sustipring individualias
paje-
gas. Sakykime, kad disciplina yra unifikavimo technika' maZiau-
iiomls s4naudomis redukuojanti kuno galios ,,politiSkuma" ir
maksimalizuojanti jos naudingum4- Kapitalistines ekonomikos
kilimas paskatino atsirasti specifinq, disciplinarinq valdZios at-
main4, kurios bendrasias formules, j6gu ir ktrnq pavergimo pro-
cedfiras, vienu ZodZiu -.politinq anatomij4", galima idiegti ivai-
riausiuose politiniuose reZimuose, aparatuose ir institucijose'
2. Panoptine valdZios atmaina - ten, kur ji skleidZiasi - ele-
mentariame, techniniame, i akis nekrentaniio fiziSkumo lygme-
nyie, - nei bes4lygiSkai pakltrsta didZiosioms visuomenes
juri-
dinems-politinems strukturoms, nei tiesiogiai jas pratqsia' Ta-
iiau vis delto ji nera absoliudiai nepriklausoma'
Ziurint istoriSkai, XVIII amZiaus burZuazijos tapsm4 politi5-
kai dominuojandia klase maskavo akivaizdzios, kodifikuotos/
formaliai egalitarines teisines tvarkos kfirimasis, pasitelkus par-
lamentinio ir atstovaujamojo pobudZio santvarkos formas' Ta-
27plg. K. Mark sas,Knpitalas,krt I, 4 skyrius, XI skirsnis. Taip pat labai idomi
yru F. G.r"rty ir P. Deleule'io analize, Lt. Le Corps productif ,1'973'
Panoptizmas 261
t'iau kita, tamsioji, 5iq procesq puse buvo disciplinariniq me-
chanizmq pletra. Visuotinq teising formE, garantavusi4 i5 prin-
t'ipo egalitariniq teisiq sistemtu palaikd butent Sie smulkmeniS-
ki, kasdieniai ir fiziSki mechanizmai, tos mikrovaldZios siste-
nros, i5 esmes antiegalitarines ir asimetri5kos, kurias diege dis-
t'iplina. Ir jeigu, formaliai imant, atstovaujamojoje santvarkoje
visos liaudies valia tiesiogiai arba netiesiogiai, su tarpininkais
.rrba be jtl, yra pamatine suverenumo instancija, tai ten, po ja,
slypi disciplinos, kurios garantuoja jegu ir ktnq paklusnuma.
l'usrosyje, po formaliomis juridindmis laisvemis, uZsimaska-
r,,usios gludejo realios ir ktrniSkos disciplinos. Visuomenine su-
tartis turbut laikyta idealiu politin6s teises ir valdZios pamatu;
pirnoptizmas buvo technine, visuotinai paplitusi prievartos pro-
t t'dura. fis skverbesi ir i juridiniq visuomenes strukt[rq gelmes,
iijudindamas valdZios mechanizrnus, kurie buvo prieSingi for-
r na li ai, j uos ir eminus iai tvarka i. Sl4let-iglg -ep-SghA--a,qad o ne tik
l,risves, bet ir disciplinas.
15 paZinros disciplinos yra ne kas kita, kaip Zemesniosios pa-
kopos teise. Atrodytq, istatymais apibreZtas bendr4sias formas
jos perkelia i be galo smulkejanti atskirq egzistencijq lygmeni; o
kartais primena budus, kuriais individai apmokomi integruotis
i iirl bendrq reikalavimq remus. Tarytum ta pati teise, tik kitokio
rnasto, todel smulkmeni5kesne ir, be abejones, atlaidesne. Taiiau
,lisciplinos greiiiau laikytinos tam tikros ruSies antiteise. fuk jq
likrasis vaidmuo yra ivesti neiveikiamas asimetrijas ir atmestil
,rbipuses priklausomyb6s santykius. Pirma, todel, kad disciplina I
,riliezga tarp individe .privatq" ry5i, - tai visiSkai kitokio po-,
lrtidZio prievole negu sutartinis isipareigojimas; aiSku, discip-i
linai galima pritarti ir pasira6ant visuomeninq sutarti; tadiau
,lisciplinarinio rySio primetamos taisykles, i5judinami mecha-
n izmai, jq vienakrypte subordinacija, visada tai padiai pusei ten-
kirntis ,,valdZios prieaugis", ,,dalyviq" nelygybe visiems bend-
r o reglarnento atZvilgiu prieStarauja sutartiniam isipareigojimui
ir sistemingai ji iSkraipo, vos tik disciplinos mechanizmas tampa
262 Disciplina
pastarojo turiniu. Mes Zinome, pavyzdliui, kiek realiq proce-
dnrq iSkreipe teisinq darbo sutarties fikcija: dirbtuviq disciplina
nebuvo pati nereik5mingiausia. MaZa to, tuo metu, kai juridinese
sistemose, remiantis universaliomis normomis, kvalifikuojami
teises objektai, disciplinos juos apibtrdina, klasifikuoja, specia-
lizuoja. Individai i5rikiuojami i5ilgai nustatytos skales, paskirs-
tomi pagal priimt4 norma, hierarchizuojami vienas kito atZvil-
giu, o galq gale diskvalifikuojami ir paskelbiami,,nemokiais".
Siaip ar taip, toje erdvdje ir laike, kur vie5patauja disciplinq kont-
role ir skleidZiasi ju asimetriSka valdLia, teise suspenduojama -
niekados iki galo, tadiau be atvangos. {statymi5kos ir institucio-
nalizuotos disciplinos mechanizmas paverdia ja,,antiteise". Nors
universaliai juridizuota naujuju laikq visuomene, atrodytq, nu-
brd1ia valdZios ribas, visur prasiskverbqs panopLizmas, nepaisy-
damas teises normtL isuka milZiniSka ir kartu mikroskopiSk4
maSinerij4, kuri maitina, a5trina, gausina valdZiq asirnetrijas ir
berg'zd'ziomis paverdia pastangas iSlaikyti nustatytas ribas. Ai5-
ku, neZymios disciplinos, kasdienis panoptizmas nepasiekia to
lygmens, kuriame i5kyla didieji mechanizmai ir vyksta didieji
politiniai mtrSiai. Tadiau moderniosios visuomenes genealogijoje
disciplinos, kaip ir vienos klases dominavimas, tapo politine
atsvara teisinems normoms, pagal kurias buvo perskirstoma
valdZia. Stai kodel jau ilga laikE tiek svarbos teikiama toms ma-
Zytems proceduroms, toms i5 paZitros nereikSmingoms gudry-
bems, kurias iBrado disciplina, na ir Zinioms, neleidZianiioms
jai rausti i5 gedos; Stai kodel delsiama ja nusikratyti ir drebama
i5 baimes, jog nebus rasta pakaitalo; Stai kod6l tvirtinama, kad ji
yra visuomenes ir jos pusiausvyros pamatas, nors i5 tikrqjq jos
mechanizmai visur negriltamai iSveda i5 pusiausvyros valdZios
santykius; Stai kodel atkakliai stengiamasi pristatyti ja kaip nei5-
vaizdLia, taiiau konkreii4 bet kokios morales form4, nors i5 tik-
rqiq ia tesudaro pluo5tas fiziniq-politinirl metodq.
Jeigu griZtume prie istatymi5kq bausmiq problemos, tai ka-
leiim4 ir ji lydindia pataisos technologija reiketq priskirti tam
Panoptizmas 263
lygmeniui, kurkodifikuota galia bausti virsta disciplinarine ga- i
lia priZiureti; kur universalias istatymuose numatytas bausmes '
imama taikyti pasirinktinai visuomet tiems patiems individams;
kur teises subjekto rekvalifikavimas baudimu virsta naudingu
nrrsikaltelio muitru; kur teise apsiverdia ir i5sineria pati i5 savqs,
o antiteise tampa efektyviu ir institucionalizuotu teisiniq formq
ttrriniu. Ir gali4 bausti tada palaiko nebe universaliai isis4mo-
rrintas istatymas, kuriam paklista kiekvienas teises subjektas, o
vie.nodais tarpais sulygiuotas, be galo tankus panoptiniq proce-
,lrrrq sietas.
3. Atskirai paemus, didZioji dalis tr1 procedurq Zinomos se-
rriai. Tatiau nauja tai, kad XVIII amZiuje, jungdamosi ir plesda-
rnosi, jos pasiekia lygmeni, kai Zinojimo formavimasis ir valdZios
,lidejimas reguliariai stiprina vienas kit4 uZdarame cikle. Dis-
, iplinos tada perZengia ,,technologijU" slenksti. Ligoninese, po
to mokyklose, dar veliau dirbtuvese disciplinos ne vien tik,,lve-
,l,r tvarka". Disciplinoms isigalint, atsiranda aparatai, bet koki
,,tr jektyvacijos mechanizma panaudojantys individui pavergti
r r kiekvienu valdZios sustiprejimu pasinaudojantys Zinioms igy-
li. I}[tent 5is, technologinems sistemoms budingas ry5ys igalino
, I isciplinarines dvasios formavim4si klinikineje medicinoje, vai-
ko psichologija tiriandiuose moksluose, psichopedagogikoje,
,l,rrbo racionalizavimo srityje. Taigi turime dvigub4 procesa:
r'pisternologinl deblokavim4 kokybi5kai atnaujinant valdZios
.,, rrtykius;
r valdZios ltakos pl6tim4 formuojant ir kaupiant Zinias.
I)isciplinariniq metodq plitimas glaudZiai susijQs su daug
l)l,rtesniu istoriniu procesu: beveik tuo pat metu vyksta techno-
loliijos pletra daugelyje kitq sriditl - agronomijoje, gamyboje,
,,l'onomikoje. Tadiau reikia pripaZinti, kad panoptizmas nebuvo
I, rp garbstomas kaip kalnq pramone, pirmuosius Zingsnius Zen-
r
rir,rnti chemija, valstybines s4skaitybos metodai, kaip auk5ta-
I r osnes arba garo maSinos. |ame teiZvelgta keista utopijele, i5-
l r ypeli5ka svajone - tarsi Benthamas butq buvqs koks policines
v r.'t rornenes Fourier, kurio savaitraitisLe Phalarsfire persikunijo
264 Disciplina
I Panoptikona. O juk jis tiesiog abstraktiai formulavo visiSkai
realia technologija, kurios objektas - individai. Buta nemaZai
prieZasdirl nekelti jos I padanges. AkivaizdZiausia tai, kad jos
pagimdyti diskursai retai - nebent akademinese klasifikacijo-
se - pasiekdavo mokslo ranga. Taiiau realiausia, be abejones,
tai, kad vald'zia, kuria ji diegia ir gausina, yra tiesmuka ir fiz15-
ka valdZia, kuria Zmones valdo vieni kitus. Turint prieS akis
ne5lovinga pabaiga, sunku pripaZinti buvus toki4 pradZi4. Ta-
iiau butume neteisus lygindami disciplinarinius metodus su to-
kiais iSradimais, kaip garo ma5ina arba Amici mikroskopas. fie
daug maZiau reikSmingi; kita vertus, kaZkuria prasme daug
reik5mingesni. Jeigu ie5kotume jiems istorinio atitikmens arba
bent jau atramos ta5ko palyginimui, tia geriau tiktq ,,inkvi-
zicind" technika.
Be abejo, XVIII amZius iSrado disciplinos ir egzamino tech-
nik4, kaip kad viduramZiai i5rado teisminq kvot4. Tadiau visiSkai
kitu btrdu. Kvotos procedura, perimta i5 finansq bei administ-
ravimo sridiw suklestdjo XII ir XIII amZiuje pertvarkant baZnydi4
ir i5kilus kunigaikSdirr valdomoms valstybems. Butent tada ja
imta ypai plaiiai taikyti baZnytiniq, o veliau - ir pasaulietiniq
teismq praktikoje. Prie5ingai negu senoveje vartotos procedu-
ros - priesaika, ordalijos, dvikova kaltajam iSaiSkinti, Dievo
teismas arba besivaidijaniiq Saliu susitarimas - valdZios organq
atliekama kvota sieke faktines arba paliudytos tiesos- Kvola -
tai suverenivaldZia, pasisavinusi teisg nustatyti ties4 tam lilraiq
sutartais metodais. Nors kvota nuo Siol (ir iki mlrsq dienq) yra
neatskiriama Vakarq teisingumo sistemos dalis, neturime Pa-
mirSti nei jos politiniq iStakq ry5io su gimstandiomis valsty-
bemis ir monarchiniu suverenumu, nei to, kuo ji paskiausiai
pavirto ir koki vaidmeni suvaidino Zinojimo formavimesi. |uk
kvota buvo pamatinis - nors, be abejo, ir rudimenti5kas - empi-
riniq moksltl elementas. ji teike teisinl ir politinl pagrind4 ekspe-
rimentais igyjamam Zinojimui, kuris, kaip Zinome, per labai
trump4 laika suklestejo viduramZiq pabaigoje-
Panoptizmas 265
Turbdt nesumeluosime sakydami, kad matematik4 Graiki-
ioje pagimde matavimo metodai; gamtos mokslus viduramZiq
pabaigoje pagimd6, bent i5 dalies, kvota. DidZiulis empiriniq
liniq korpusas, aprepqs visus pasaulio dalykus ir surikiavgs juos
lrcgaliniame diskurse, stebiniiame, apraSaniiame ir nustatan-
t iirme,,faktus" (tuo pat metu, kai Vakarai emesi ekonominio ir
lrolitinio to paties pasaulio nukariavimo), pavyzdZiu, be abejo-
rri,s, laike inkvizicija - ta milZiniSk4 inovacija, kuri4 mes/ nese-
rriai atsiradusio mink5takuniSkumo apimti, nugrudome i savo
,rtrninties uZkaborius. O tai, k4 politine-teisine, administracine
ir kriminaline, religine ir pasaulietine kvota dave gamtos moks-
l,rms, mokslai apie Zmogq gavo i5 disciplinarines analizes. Sie
rnokslai, kuriais jau daugiau kaip Simtmeti Zavisi musq,,Zmo-
r,,iikumas", technikos semesi i5 smulkmeniSkq bei gresmingu
,lisciplinq ir jU atliekamq tyrimq. Gali bnti, kad p6starosios
psichologijai, psichiatrijai, pedagogikai, kriminologijai ir kitiems
kt,istiems mokslams teike tai, k4 nerimo nekeliantys mokslai apie
1lyvunus, augalus arba Zemes gelmes gavo i5 siaubingos kvotimo
v,rldZios. Kitokia valdZia, kitoks Zinojimas. Klasikinio amZiaus
;,rieangyje Baconas, teisininkas ir valstybininkas, pabande su-
krrrti empiriniams mokslams kvotos metodologija. Koks Didysis
l'r iZiuretojas sukurs egzaminavimo metodologij4 humanitari-
rri.rrns mokslams? Gal tai i5 principo neimanoma? Kvota, apgink-
l,rvusi empirinius mokslus, tikrai nutrauke ry5ius su inkvizici-
rrc procedura, kurioje istoriSkai gllrdejo jos Saknys, o egzaminas
liko labai artimas ji suformavusiai disciplinarinei valdZiai. Tai
vis dar disciplinos elementas. Zinoma, atrodytq, kad egzamin4
',l,ckuliatyviai iSgrynino ji naudojantys mokslai - psichiatrija
,rr psichologija. )uk i5 tikrqjq, kaip matome, testai, pasikalbe-
lrrniri, apklausos, konsultacijos lyg ir amortizuoja disciplinos
r rrt'chanizmq veikim4: mokyklinei psichologijai pavesta Svelninti
riricZt4 mokyklos tvark4, o medicininei arba psichiatrinei prie-
zirrrai - amortizuoti neigiamus darbo disciplinos padarinius.
l,rr:iau neapsigaukime: Sios technikos nukreipia individus nuo
266 Disciplina Panoptizmas 267

vienos disciplinarines instancijos prie kitos ir atkuria - koncent- I'r( x'('sA. ,,Stebejimas" natiraliai pratgsia teisingumo sistemq, pa-
ruotu arba formaliu pavidalu - kiekvienai disciplinai bndinga '.[(.n(lusia disciplinariniuose metoduose ir egzaminavimo pro-
valdZios-Zinojimo schema.28 DidZioji kvota, pagimdZiusi gamtos ,,,, lru'ose. Nieko nuostabaus, kad vienuiiq kalejimas, reguliari

mokslus, nutrauke rySius su savo politiniu-teisiniu modeliu. O 1,, l,riko tekme, privalomas darbas, prieZiuros ir registravimo ins-
t, r rt ijos, normalumo ekspertai, perimantys ir i5pleiiantys
egzaminas, prieSingai, tebera disciplinarines technologijos dalis. r
teis6jU
Kvotos procedura viduramZiais pakeite sen4j4 kaltinimu gris- Irrrrl.t ijas, tampa moderniu baudZiamosios sistemos irankiu. Nie-
to teisingumo sistem4*, tadiau tas procesas vyko i5 vir5aus; o l.r, iluostabaus, kad kalejimas panaSus i gamyklas, mokyklas,
disciplinarine technika slapta ir tarsi i5 apatios uZpludo baudZia- l ,r r crvilles, ligonines, o jie visi panaius i kalejimus.
m4j4 sistemq, kuri i5 principo dar buvo inkvizicine. I5vestiniai
judejimai, igavg uZmoji naujuju laikq baudZiamojoje sistemoje ir
raginq {Zvelgti uZ nusikaltimo nusikalteli, baudimu pataisyti,
uZsiimti terapija, normalizacija, padalinti gali4 teisti skirtingoms
instancijoms, kurios matuottL ivertintq, diagnozuotq, EYdytw
transformuotq individus, - visa tai rodo, kaip giliai lsiskverbe
disciplinarinis egzaminas i teisminio tyrimo praktik4.
Nuo Siol baudZiamosios sistemos taikiniu, jos,,naudingu" ob-
jektu bus nebe nusikaltelio kinas, sukilqs prie5 karaliaus kun4,
ir ne teises subjektas, idealios sutarties dalyvis, o disciplinuoja-
mas individas. Senojo reZimo baudZiamoji sistema kra5tuting
rib4 pasiekdavo be galo mesinedama karalZudZio kun4: tai itai-
giausia valdZios demonstracija ant didZiausio nusikaltelio kuno,
kurio totalin6 destrukcija susprogdina nusikaltim4 savo atskleis-
ta tiesa. Siuolaikines baudZiamosios sistemos idealas butrl neri-
bota disciplina: apklausa be pabaigos, galo neturinti, atidZiai ir
vis analiti5kiau stebinti objekta kvota, niekada neuZsibaigianiios
bylos puslapius pildantis teismas, apskaiiiuotas bausmirl 5ve1-
numas, susipynqs su aistringu egzaminavimo smalsumu, pro-
cedura, be perstojo matuojanti nukrypimus nuo nepasiekiamos
normos, ir kartu asimptotinis* judejimas, skatinantis neribotai
prie jos arteti. Vie5a egzekucija logi5kai uZbaigia inkvizicijos
28
Plg. sia tema Michel Tort, Le Quotient intellectuel, 1974.
* Tai yra kai kaltinim4 parei5kia kitas pareigunas, ne teisejas.
* Asimptoti (geom.) tiese, prie kurios neribotai arteja kurios nors kreiv6s
-
taSkai, kai tie taSkai tolsta i begalybg.