Primo Levi

Jei tai mogus

I ital kalbos vert Violeta Tauragien Lietuvos raytoj sjungos leidykla Vilnius

U D K 850-3 Le378

Versta i:

Primo Levi. Se questo e un uomo.

Giulio Einaudi editore, Torino, 1976.

This edition is published with support from the Open Society Fund / Lithuania and from the CEU Translation Project o f the Open Society Institute / Budapest. Knygos leidim finansavo Atviros Lietuvos fondas ir Atviros visuomens institutas Budapete (Vidurio Europos universiteto Vertim projektas)

ISSN 1392-1673 ISBN 9986-39-274-8 1958 e 1976 Giulio Einaudi editore s. p. a., Torino Vertimas, Violeta Tauragien, 2003 Apipavidalinimas, Romas Orantas, 2003 Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2003

Turjau laims bti deportuotas Auschwitz tik 1944 metais, kitaip tariantypo to, kai vokiei valdia , kaskart didjant darbo jgos stygiui, nusprend pailginti sunaikinimui pasmerkt ka lini gyvenimo vidurk, akivaizdiai pagerindama j gyveni mo slygas ir laikinai liaudamasi vykdyti savavalikas pavie ni asmen egzekucijas. Dl iurpi detali itoje mano knygoje - ia nra nieko nau ja palyginti su tuo, k viso pasaulio skaitytojai jau ino apie nerim kelianias moni naikinimo stovyklas. Raiau j ne turdamas tikslo suformuluoti naujus kaltinimo punktus; ji vei kiau - dokumentas, kuriuo remiantis bt galim a ramiai i studijuoti kai kuriuos mogaus dvasios aspektus. Daugeliui i ms, individams ar tautoms, atrodo, daugiau ar maiau tai sismoninus, kad kiekvienas svetimtautis-prieas". Daniau siai toks sitikinimas gldi siel gelmse kaip koks slaptas u kratas ir iprovokuoja tik pavienius, nesuderintuspoelgius, nei plaukdamas i jokios filosojins sistemos. Taiau kai itai atsi tinka, kai toji nesuformuluota dogma netyia tampa esmine silogizmo premisa, tada grandins gale atsiranda Lageris. Tai nuosekliai, grietai irutuliotos pasaulio koncepcijos produktas: kol ta koncepcija galioja, jos padariniai mums kelia grsm.

5)

moni naikinimo stovykl istorija vis turt bti suvokta kaip pavojaus signalas. As suvokiu stos knygos struktros trkumus ir praau skaity tojus man dl j atleisti. Nors ir ne faktikai, bet kaip ketini mas, kaip koncepcija j i gim jau Lagerio laikais. Poreikis isi pasakoti kitiems*, padaryti kitus dalyviais ir prie isilaisvi nim, ir po jo, mums tapo tiesioginiu ir aistringu instinktu , tokiu p at sakmiu kaip ir kiti elementars mogaus poreikiai; ita knyga ir buvo parayta stengiantis patenkinti t poreik; svarbiausias jos tikslas buvo vidinis isilaisvinimas. Todl j i to kia fragmentika -jo s skyriai buvo parayti vadovaujantis ne logine seka, o skubia btinybe patenkinti t poreik. J suderi nimo, sujungimo darbas pagal nusibrt plan prasidjo kur kas vliau. M anau , kad nra reikalo pridurti, jog n vienas i it fak t nra igalvotas. Primo Levi
Turinas 1947sausis

6)

Jei tai mogus

Js, saugiaigyvenantys Savo iltuos namuos, Js, kurie, gr vakare, randate ilt maist, draugikus veidus: Pagalvokite, ar tai vyras, Tasai kurs plua purvynj, Kuris neino, kasyra ramyb, Kurs kaunasi dl durnos kriaukls, Kurs mirta dl kokio taip ar ne. Pagalvokite, ar tai moteris, Be plauk ir be vardo, Praradusi prisiminim gali, Tuiomis akimis, altomis siomis Lyg varl iem. Neumirkit, kad tai i tikro buvo, A perduodu jums tuos odius. sirzkite sau juos ird, Namuose, gatvje, Guldami ir keldamiesi; Kartokitjuos savo vaikams. Nors ir namai sugrit, Nors prislgt liga,

Nors nusigrt nuojs vaikai.

Kelion
Faist milicijos buvau suimtas 1943 met gruod. Dvide imt ketveri met amiaus, menkos iminties, be jokio patyrimo, su tvirtu rytu - sustiprintu to segregacijos rei mo, kur man primet ketveri rasini statym metai, gyventi beveik nerealiame savo pasaulyje, kupiname tau ri kartezijietik iliuzij, nuoirdi vyrik ir bekrauj moterik draugysi. Ugdiau savy santr ir abstrakt maito jausm. Man buvo nelengva pasitraukti kalnus ir prisidti gy vendinant tai, kas, mano ir kit ne k labiau patyrusi drau g galva, turjo tapti su Giustizia e Liberta* susijusi par tizan briu. Mums trko ryi, ginkl, pinig ir patirties visiems tiems dalykams sigyti; mums trko veikli mo ni, utat pas mus plste pldo visokie atstumtieji, dau giau ar maiau nuoirds, atvykdav i lygumos su viltimi rasti ia kakoki neegzistuojani organizacij, kadrus,
* Giustizia e Liberta (Teisingumas ir Laisv): antifaistin or ganizacija, vaidinusi reikming vaidmen ir kovoje u Itali jos ivadavim, ir pirmaisiais pokario metais, kai tapo politi ne partija. ( ia ir toliau pastabos vertjos, iskyrus vien auto riaus, taip ir paym t.)

9) K H LIO N

ginkl ar bent jau ioki toki apsaug, prieglobst, ug nies, bat por. Tuomet man dar nebuvo dstoma doktrina, kuri v liau, Lageryje, turjau imokti paskubomis: es pirmoji mogaus priederm - siekti savo tiksl visomis manomo mis priemonmis, o tas, kuris suklysta, - moka; ja remda masis turiu laikyti teisinga tai, kas atsitiko vliau. Pamk lik snieguot prieaur trys imtai faist milicinink, ivykusi vli nakt uklupti kit, daug galingesn ir pa vojingesn nei msikis partizan br, kuris glaudsi gre timame slnyje, siver ms prieglobst ir isived ma ne kaip tartin asmen. Per vlesnes kvotas nutariau pasiskelbti yd tautybs Italijos pilieiucc, manydamas, kad tik taip galiau pasitei sinti, kodl esu tose vietose, pernelyg nuoaliose papras tam pabgliui^ ir sivaizduodamas (klaidingai, kaip v liau pasirod), jog prisipainti apie savo politin veikl b t tolygu pasismerkti kankinimams ir garantuotai miriai. Kaip ydas, buvau isistas Fossoli, prie Modenos, kur didel internuotj stovykl, skirt angl ir amerikiei karo belaisviams, dabar jau buvo priimami vairi katego rij asmenys, - o j buvo nemaa, - sulauk naujagims faist respublikos valdios nemalons. Kai ten atvykau, t. y. 1944 met sausio pabaigoje, sto vykloje buvo koks pusantro imto Italijos yd, bet pra jus kelioms savaitms j buvo jau daugiau kaip ei im tai. Daugiausia tai buvo itisos eimos, kurias faistai arba naciai sulaik dl j neapdairumo arba kam nors jas skun dus. Kai kurie patys spontanikai pasidav varyti nevilt to klajokliko gyvenimo, pritrkus itekli ar nenordami

10 )

PRIMO

I . KVI

skirtis su sulaikytu sutuoktiniu ir netgi absurdikai pa klusdami statymamsa. Be to, ten buvo koks imtas inter nuot jugoslav kareivi ir keletas kit svetimali, laiko m politikai tartinais. Nedidelio SS brio pasirodymas stovykloje turjo su kelti tarim net didiausiems optimistams, ir vis dlto mes sugebjome paaikinti t naujien vairiausiais bdais, i veng daugiau nei akivaizdi ivad; tad, praneimas apie deportavim visus uklupo netiktai, kad ir kaip jo buvo laukta. Vasario 20-j vokieiai kruopiai ityr stovykl ir vieai bo virtuvje ir dl to, kad trko malk apildyti pastatus; paskui pridr, jog netrukus prads veikti izoliatorius. Taiau vasario 2 1 d . ryt pasklido inia, jog ydams rytoj reiks ivykti. Visiems be jokios iimties. Ir vaikams, ir seniams, ir ligoniams. Kur - niekas neinojo. Buvo saky ta pasiruoti dviej savaii kelionei. U kiekvien yd, kurio pritrks per sauk, bus suaudyta deimt kit. Tik menka naivuoli ir svajotoj mauma vis dar at kakliai puoseljo vilt - mes danai kalbdavoms su len k ir kroat pabgliais, todl inojome, k reik saky mas ivykti. Pasmerktajam myriop tradicija numato griet ceremo nial, pabriant, jog nuo iol visos aistros ir visi pykiai prarado pagrind, o teisingumo aktas tra tik lidna parei ga visuomenei ir net gali sukelti budelio gailest aukai. Taip pasmerktasis ilaisvinamas nuo bet koki iorini rpes i, jam laiduojama vienatv ir, jei jis to pageidauja, dva sios nuraminimas; trumpai tariant, su juo elgiamasi taip,

11 ) KKI.IONK

kad jis nejauia aplink nei neapykantos, nei savivals, tik btinyb ir teisingum bei bausm lydint atleidim. Taiau mes viso ito neturjome, nes ms buvo perne lyg daug, o laiko pernelyg maai. Pagaliau dl ko gi mums reikt atgailauti ir u k gi mums turt bti atleista? Tai gi italas komisaras liepia visoms tarnyboms veikti, kol bus duotas galutinis sakymas ivykti; virtuvje pluama kaip ir anksiau, varos darbai keiia vienas kit kaip paprastai, ir net mayts mokyklos pradini ir vidurini klasi m o kytojai kas vakar veda pamokas. Tik t vakar vaikams nebuvo uduota nam darb. Stojo naktis, ir tapo aiku - mogaus akys niekada netu rt matyti ir igyventi to, kas vyko t nakt. Tai jaut visi: n vienam priirtojui, nei italui, nei vokieiui, neuteko drsos ateiti pavelgti, k daro mons, kai ino, kad turs mirti. Kiekvienas j savaip atsisveikino su gyvenimu. Vieni meldsi, kiti be saiko gr, treti paskutin kart svaigi nosi pragaitinga aistra. O m otinos bdravo taisydamos valg kelionei, mazgojo vaikus ir krov mant: iauus visos spygliuotos vielos buvo nukabintos vaikikais skal biniais, divaniais vjyje; jos neumiro nei vystykl, nei pagalvli, nei aisl, nei begals smulki daikiu k, joms taip gerai pastam, kuri vaikams visad rei kia. Ar ir js nebtumte taip dar? Jeigu rytoj jus drau ge su js kdikiu turt nuudyti, argi neduotumt jam iandien valgyt? Barake 6 A gyveno senasis Gattegno su mona, krva vaik, ank, ent ir nenuilstani mari. Visi eimy nos vyrai buvo dailids; jie atvyko i Tripolio, itvr dau

12

PRIMO

L KV I

gel ilg kelioni ir visada gabenosi su savimi darbo ran kius, virtuvs rykus, armonikas ir smuik, kad, darbo die nai pasibaigus, galt pagroti ir paokti, nes buvo linksmi ir pamalds mons. J moterys, tylios ir greitos, pirmos suskubo pasirengt kelionei, kad likt laiko pagedti; kai viskas buvo jau suruota, paploiai ikepti, ryuliai sutaisy ti, jos nusiav apav, isileido plaukus, idst ant ems laidotuvi vakes, protvi paproiu jas udeg ir susdo ratu ant grind paraudoti - meldsi ir raudojo kiaur nak t. Daugelis ms sustojom prie j dur pajut, kaip mums sielas smelkiasi tasai dar nepaintas senas skausmas tau tos, neturinios tvyns, skausmas be jokios egzodo vil ties, kas ami atsinaujinantis. Aura uklupo mus lyg idavyst; sakytum, patekjusi saul susimok su monmis, pasiryusiais mus sunaikin ti. vairs mus upld jausmai: smoningas susitaikymas, bergdias maitas, atsidavimas Dievo valiai, baim, nevil tis dabar, po tos bemiegs nakties, susiliejo nekontroliuo jam kolektyvin beprotyb. Baigsi laikas galvoti, ap sisprsti, ir bet kokia pastanga mstyti itirpdavo neabo toje sumaity, i kurios aibikai, lyg skauds kardo smgiai, inirdavo laimingi nam prisiminimai, dar tokie artimi lai ke ir erdvje. Daug dalyk tsyk buvo ms pasakyta ir padaryta, bet geriau bt, kad j prisiminimo nebelikt. Su absurdiku tikslumu, prie kurio vliau turjome pri prasti, vokieiai tikrino mus aukdami pavardmis. Galiau siai feldfebelis paklaus:

13

KKI.ION

- Wieviel Stuck ? Ir kapralas, sukaukjs kulnais, atsak, kad tuku yra ei imtai penkiasdeimt ir kad viskas taip, kaip turi bti; tada mus susodino didelius autobusus ir ive Carpi stot. Ten ms lauk traukinys ir kelions palyda. Ten pa tyrme pirmuosius smgius; ir tai buvo taip nauja ir bepras mika, kad nejautme jokio skausmo, nei fizinio, nei dva sinio. Tik baisiai nustrome - kaip galima muti nepykstant mog? Vagon buvo dvylika, o ms - ei imtai penkiasde imt; mano vagone buvome tik keturiasdeimt penki, ta iau tai buvo maas vagonas. Tai tai jis, vienas i t gar sij vokik karo eelon, mes j regjom savo akimis, jautm po savo kojomis; jis i t, kurie nebegrta, apie kuriuos, virpdami ir ne visai tikdami, mes taip danai girddavome pasakojant. Jis buvo btent toks, iki men kiausi smulkmen: prekiniai vagonai, i iors udari, o j viduj - vyrai, moterys ir vaikai, sugrsti be menkiausio gailesio, lyg paprasiausios preks, vaiuojantys nebt, emyn, dugn. Tik kart juose buvom mes. Anksiau ar vliau gyvenime visi padarom atradim, suvokiam, kad tobula laim - nemanoma; taiau apie prie ing argument - kad nra ir absoliuios nelaims - susi msto nedaugelis. Prieastys, trukdanios suvokti tas dvi kratutines bsenas - tos paios prigimties: jas lemia m s mogika dalia, kuri prieinasi bet kokiai begalybei. Tam prieinasi ms visada nepakankamas ateities painimas, ir vienu atveju tai vadinama viltimi, kitu - netikrumu dl rytojaus. Tam prieinasi mirties neivengiamyb, nubr

14

P RIMO

LEVI

ianti ribas bet kokiam diaugsmui, taiau drauge ir bet kokiam skausmui. Tam prieinasi ir neivengiami materia liniai rpesiai, kurie, sudrumsdami bet koki tvari lai m, sykiu kas kart atitraukia dmes ir nuo mus slegiani bd, priversdami suvokti jas su pertrkiais ir drauge da rydami pakeniamas. Btent tie smgiai, nepritekliai, altis ir trokulys nelei do mums panirti bedugn nusivylim per t kelion ir vliau. Mes nejautme nei noro gyventi, nei smoningos rezignacijos, - tai sugeba nedaugelis, o mes buvome tik eiliniai monijos egzemplioriai. Durys buvo udarytos i kart, nors traukinys pajudjo tik vakare. Mums palengv jo, kai suinojome, kur vykstame. Auschwitzas: tsyk tas pavadinimas mums nieko nereik, taiau jis bylojo apie kakoki viet ioje emje. Traukinys vaiavo ltai, su ilgais, nervinaniais sustoji mais. Per orlaid regjome, kaip pro al praplaukia auk tos, blykios Adids slnio uolos, paskutini Italijos miest vardai. Kitos dienos dvylikt valand pravaiavome Brener, visi atsistojo, bet niekas nepratar n odio. Mano irdyje gldojo mintis apie grim, ir a kankinamai vaiz davausi, koks nemonikas diaugsmas turt ulieti ma ne per t kit kelion - durys plaiai atvertos, nes niekas neketina bgti, o dar tie pirmieji italiki vietovardiai... ir a dairiausi aplinkui ir galvojau - kiek j toj varganoj m o ni dulkynj parblok likimas. I keturiasdeimt penki mano vagono bendrakelioni namus ivydo tik keturi, o tai buvo vienas i t vagon, kuriems pasisek labiausiai. Mes kentm trokul ir alt, visose stotyse garsiai au

15 ) K KUON

km, praydami vandens ar bent jau saujos sniego, bet mus igirsdavo labai retai; kareiviai i palydos paalindavo vi sus tuos, kurie mgindavo prisiartint prie konvojaus. Dvi jaunos motinos, dar maitinusios kdikius krtimi, dien nakt dejuodavo praydamos vandens. Truput gerliau i tverdavome alk, nuovarg ir nemig, nes tai iksti pad davo nerv tampa, taiau tos naktys buvo nesibaigiantis komaras. Nedaugelis moni moka oriai sutikti mirt, ir daniau siai tai bna ne tie, i kuri to tiktumeisi. Nedaugelis m o ka tylti ir gerbti kito tyljim. Neram ms mieg da nai pertraukdavo triukmingi ir beprasmiki vaidai, keiks mai, akli spyriai ir kumio smgiai, ginantis nuo kokio nors kyraus ir neivengiamo kontakto. Tada kuris nors m s iebdavo vak, ir jos nykios liepsnos viesoje ant va gono grind ivysdavome kakok tams knibdlyn, mo ni kn maiat, neturini pradios ir pabaigos, inerti k ir skauduling, vienur kitur ji pakildavo auktyn nuo t staigi konvulsij, beregint nuovargio numaldom. Per orlaids matme slenkant pro al inomus ir nei nomus Austrijos miest pavadinimus: Zalcburgas, Viena, paskui - ekijos ir galiausiai - Lenkijos. Ketvirtos dienos vakar altis pasidar varbus - traukinys vaiavo pro nesi baigianius juodus puynus, akivaizdiai kildamas auktyn. Aplinkui - sniego pusnynai. Matyt, tai buvo koks nors a lutinis kelias, nes jo stotels buvo maos ir kone tuios. Kai traukinys sustojo, jau niekas nebemgino bendrauti su ioriniu pasauliu - dabar mes jautms atsidr kitapus^. Kart ilgam sustojome atviruose laukuose, paskui trauki nys ir vl nepaprastai ltai ijudjo i vietos, ir galiausiai

16 )

PRIMO

I . K VI

ms konvojus galutinai sustojo gili nakt, tamsios ir ty lios lygumos vidury Abipus geleinkelio, kiek umato akis, drieksi balti ir raudoni vies silai, bet n menkiausio enklo to neai kaus gaudesio, kuris i tolo skelbia ia esant gyvenamas vietas. Toje menkutje paskutins vaks viesoje, nurimus ritmingam rat bildesiui, nurimus visiems mogikiems garsams, laukme, kad kakas nutiks. Greta mans, prisispaudusi, kaip ir a, visu knu, vis kelion ibuvo viena moteris. Mudu buvom pastami dau gyb met, ir mus kartu itiko toji bda, bet mes nedaug k teinojom vienas apie kit. T lemting valand pasak me vienas kitam dalykus, apie kuriuos gyvieji nekalba. At sisveikinome, ir tas atsisveikinimas buvo trumpas; kiek vienas i ms, atsisveikindamas su kitu, atsisveikino su gyvenimu. Baims nebejautme. Atomazga ugriuvo staiga. Brakdamos atsivr durys, tamsoje nuskardjo svetima kalba tariami sakymai ir tas barbarikas lojimas, bdingas vokieiams, kai jie sakinja, regis, iliedami ami senumo sit. Ivydome plat reflek tori apviest peron. Kiek tolliau - eil sunkveimi. Paskui vl sivyravo tyla. Kakas vert sakymus - privalo me ilipti su savo manta ir j sudti prie traukinio. Netru kus peronas knibdte knibdjo eli, taiau mes bijo jome nutraukti t tyl, visi plujo prie savo mantos, ie kojo vieni kit, vieni kitus auk, bet droviai, pusbalsiu. Koks tuzinas plaiai isiergusi esesinink stovjo ato kiau abejingais veidais. Atjus laikui, prisiartino ir nekeldami balso akmeniniais veidais m skubiai mus klausinti

17

KELION

vien po kito prasta ital kalba. Klausinjo ne visus, tik kai kuriuos. Kiek met? Sveikas ar ligonis?cc, ir, priklausomai nuo atsakymo, nurodydavo dvi skirtingas kryptis. Viskas vyko tyliai, tarsi akvariume, tarsi kokiose sapn scenose. Mes tikjoms kako labiau apokaliptiko, o jie atrod paprasiausi policininkai. Tai mus trikd ir sykiu dar beginklius. Kakas idrso paprayti savo mantos, at sakymas buvo manta paskui, kakas nenorjo skirtis su mona ir jam pasak: Paskui vl kartucc, daugelis motin nenorjo skirtis su vaikais - joms buvo pasakyta: Gerai, gerai, pasilikti su vaikucc. Viskas buvo daroma su tuo ra miu mogaus, dirbanio savo kasdien darb, pasitikji mu, taiau kai Renzo udels valandl atsisveikindamas su Fransesca, savo suadtine, jie partrenk j emn vienu kumio smgiu veid - tai buvo j kasdienis darbas. Greiiau nei per deimt minui visi mes, pajgs vyrai, buvom surinkti draugn. Kas atsitiko kitiems - moterims, vaikams, seniams - taip ir nesuinojome, nei tada, nei v liau: naktis juos tiesiog pasiglem. Vis dlto iandien i nome, kad ta skubota atranka buvo daroma norint patik rinti, ar mes galsime darbuotis Reicho naudai, ar ne; i nome, kad stovyklas Buna-Monowitz ir Birkenau i ms konvojaus pateko tik devyniasdeimt septyni vyrai ir dvi deimt devynios moterys, o i vis kit - daugiau kaip pen ki imt - po dviej dien nebeliko n vieno gyvo. ino me ir tai, kad netgi itas menkas, bet vis dlto kriterijus, skirstant pajgius ir nepajgius, ne visad buvo taikomas ir kad vliau buvo naudojamasi paprastesni bdu - jie ati darydavo vagon duris vienu metu abi puses, nespdami nauj atvykli ir nepaaikindami jiems, k daryti. Tie, ku

18

PRIMO

LEVI

riems ipuldavo laim ilipti gerojon pusn, patekdavo stovykl, kiti - duj kamer. Taip mir Emilia, trej met mergyt, nes vokieiams atrod akivaizdu, jog pasmerkti myriop yd vaikus - is torin btinyb. Emilia, ininieriaus Aldo Levio i Milano dukt, smalsus, ambicingas, linksmas ir protingas vaikas, kuri per t kelion tvas ir motina sugebjo imaudyti sausakimam vagone, pyl cinko kubilan ilto vandens isigims vokietis mainistas leido jiems sipilti jo i garve io, kuris visus mus ve mirt. Taip akimirksniu, pasitelkus idavyst, inyko ms m o terys, ms tvai, ms vaikai. Beveik niekas neturjo ga limybs su jais atsisveikinti. Valandl regjom juos tarsi kakoki tamsi mas kitoj platformos pusj, paskui jau nieko nebematme. Vietoje j ibint viesoje iniro dvi keist individ gru ps. Jie ingsniavo rikiuote, po tris, keistai ir negrabiai sta tydami kojas, nunarin galvas, j rankos nesilankst. Ant galvos turjo usimauklin juokingas kepuraites ir vilkjo ilgais dryuotais lyg ir varkais, kuriuos net nakt ir i tolo galjai nuspti esant purvinus ir suplyusius. Apsuko ap link mus nema rat taip, kad neprieit per arti, ir m tylomis pluti prie ms mantos, zujo pirmyn atgal tuos tuius vagonus ir i j. Netardami n odio mes valgms vieni kitus. Vis kas buvo taip nesuprantama, beprotika, taiau vienas da lykas buvo aikus. Tai buvo ms laukianti metamorfoz. Rytoj ir mes jau bsime tokie. Pats nesuprasdamas, kaip tai vyko, atsidriau sunkvei myje su trisdeimt kit vyr; sunkveimis pasileido visu

19

KKUON

greiiu nakt. Jis buvo udaras, ir negaljai matyti, kas de dasi lauke, taiau i kratymo galjai suprasti, kad kelias labai vingiuotas ir duobtas. Ar mes vaiuojam be paly dos?.. okti emyn? Jau per vlu, per vlu, visi keliaujame emyn. Beje, netrukus pastebjome, kad turime palyd ir dar koki keist palyd. Tai buvo ginklais apsikarsts vo kietis kareivis, mes jo nematme, nes buvo labai tamsu, taiau kiekviensyk, kai sunkveimiui kresteljus visi drau ge pavirsdavome kair arba dein, pajusdavome kiet jo prisilietim. Jis udega kienin ibintuvl ir, uuot su uks: Saugokits, nuodmingosios sieloscc*, mandagiai paklausia mus vien po kito, vokikai ir pranczikai, ar mes neturime pinig arba laikrodi, kuriuos galtume jam atiduoti, nes juk mums j vis tiek nebereiks. Tai ne saky mas ir ne nuostatai - aikiai matyti, kad tai menka asme nika ms Charono iniciatyva. Mums sukyla pyktis ir juo kas, o drauge ir keistas palengvjimas.

* Dante, Dievikoji komedija , Pragaras*, III giesm.

20 ) PRIM OL K V I

Dugne
Kelion truko ne ilgiau kaip dvideimt minui. Paskui sunkveimis sustojo, ir mes ivydome didiulius vartus su rykiai apviestu urau j viruje (dar ir dabar sapnuose mane persekioja jo prisiminimas): ARBEITMACHTFREI, darbas ilaisvina. Ilipome i sunkveimio, mus ved erdv, tui, men kai priildyt kambar. Koks mus kankino trokulys! Vos girdimas vandens gurgjimas radiatoriuose varyte var mus i proto - buvom negr keturias dienas. O ia buvo iau pas, vir jo kabjo uraas, kad vanden gerti draudiama, nes jis utertas. Nesmon, man atrodo tiesiog akivaizdu, kad tasai uraas - tik piktas poktas, jiec c ino, kad mes mirtame i trokulio, ir atveda mus kambarin su iaupu ir urau Wdssertrinken verboten*. A geriu ir raginu gerti ki tus, taiau turiu visk ispjauti, vanduo iltas, salsvas ir tren kia bala. Tai pragaras. iandien, ndienos pasaulyje, pragaras tur t bti toks: didiulis tuias kambarys - ir mes, nebepastovintys ant koj, ir varvantis iaupas, i kurio negalima gerti, o mes laukiam kako tikrai baisaus, bet nieko neatsitinka, ir tai
* Gerti vanden draudiama (vok.).

21

DUGNE

vis tsiasi ir tsiasi: nieko neatsitinka. K mums galvoti? Gal voti jau nebemanoma, atrodo, mes jau numir. Kai kurie i ms atsisda ant ems. Laikas varva laas po lao. Taiau mes nemir - durys atsiveria ir eina esesininkas, jis rko. Neskubdamas mus apirinja, klausia: Wer kann Deutsch?* - priek ieina vienas i ms, kurio dar nebuvau mats, pavarde Fleshas: jis bus ms vertjas. Esesininkas ramiai pasako ilg kalb, vertjas i veria. Mes turime isirikiuoti eil po penkis, per du met rus vienas nuo kito, tada nusirengti ir suvynioti drabuius ryul, bet tam tikra tvarka: vilnonius daiktus sudti vie non pusn, visa kita - kiton, paskui nusiauti, tik turim la bai saugoti batus, kad j nepavogt. Kas nepavogt? Kam reikia vogti batus? O k daryti su ms dokumentais, laikrodiais, tais niekniekiais, kuriuos turime kiense? Visi suiurome vertj, vertjas paklaus vokieio, o vokietis rk ir perskrod j vilgsniu taip, tarsi jis bt taps perregimas, tarsi niekas nebt kalbjs. Niekada nebuvau mats nuog seni. Ponas Bergmannas neiojo ivaros dir ir paklaus vertjo, ar jam priva lu nusijuosti ir j, ir vertjas suabejojo. Taiau vokietis su prato ir kreipsi vertj rimtu tonu, rodydamas kain k; matme, kaip vertjas tai nurijo, paskui itar: feldfe belis sako, kad nusijuostumt t dir ir kad jums bus duoy tas pono Coeno diras. iuos odius Fleshas itar su kar tliu - tai buvo vokikas humoras. Paskui atjo kitas vokietis, liep suneti batus nurodyt kamp, ir mes juos sukrovme, nes dabar juk jau viskas baigta, mes jauiams es anapus pasaulio, ir mums nebe* Kas moka vokikai? (vok.)

22 ) PR IM OL E V I

liko nieko kito, tik paklusti. Tada atjo kakoks tipas su luota ir ilav visus batus u dur, vien krv. Bepro tis - sumai juos visus, devyniasdeimt eias poras, juk jos liks iardytos. Pro atviras duris puia ledinis vjas, o mes nuogi ir dengiams rankomis pilvus. Vjo gsis u trenkia duris, vokietis vl jas atidaro, stovi susidomjs ir spokso, kaip mes raitoms, slpdamiesi vienas u kito nuo vjo, paskui nueina ir jas udaro. O tai dabar - jau antras veiksmas. kambar energingai engia keturi vyrai su skustuvais, skutimosi epetukais ir kirpimo mainlmis, jie vilki dryuotomis kelnmis ir dry uotais varkais su numeriu, prisitu ant krtins; matyt, jie priklauso tai paiai kategorijai kaip ir anie, kur buvo vakare (iandien ar vakar vakare), tik itie - drti ir alsuoja sveika ta. Mes uduodame jiems daugyb klausim, bet jie mus suiumpa, ir tai mes jau stovime su nuskustomis barzdomis, pliki. Kokios juokingos ms galvos be plauk! Visi keturi kalba kain kokia kalba, kuri atrodo ne io pasaulio, tik jau tikrai ne vokikai - vokikai a truput suprantu. Galiausiai atsidaro kitos durys, ir mus visus, nuogus, nuskustus, staius, bridusius vanden, udaro - tai duo kambarys. Mes palikti vieni, ir ms nustrimas pamale itirpsta; pradedame kalbti, visi tik klausiame, ir niekas neatsako. Jei esame nuogi duo kambaryje, vadinasi, mes prausiams po duu. Jei prausiams po duu, vadinasi, ms dar neudys. Taiau kodl tada mus laiko staius, neduoda gerti, kodl niekas nieko nepaaikina, kodl mus paliko be bat, be drabui, ir mes tai stovime nuogi, merk kojas vandenin tokiame altyje, ir mums neleidia atsissti po penki dien kelions?

23

DUGNE

O ms moterys? Ininierius Levi klausia mans, ar a manau, kad ir ms moterys dabar jauiasi taip pat kaip mes ir kur jos, ir ar v galsime jas pamatyti vl. inoma, atsakau, nes jis veds ir turi ma dukrel, inoma, pamatysime. Taiau dabar a jau manau, kad visa tai tra didiul machinacija, kurios tikslas pasityioti i ms ir mus paniekinti, o paskui jie mus nuu dys, tai aiku; tas, kuris tiki, kad gyvens, - beprotis, kitaip tariant, ukibo ant kabliuko, bet tik ne a, a supratau, kad netrukus viskas bus baigta, gal net itame paiame kamba ryje, kai tik jiems nusibos irti mus nuogus, okuojan ius nuo vienos kojos ant kitos, kartais mginanius atsissti ant grind, bet negalinius to padaryti, nes per tris pirtus jas uliejs altas vanduo. Vaiktom beprasmikai pirmyn atgal ir kalbams, kiek vienas kalbasi su visais kitais ir kelia didiul triukm. Durys atsidaro, eina vokietis; tai k tik su mumis kalb js feldfebelis; jis aikina glaustai, vertjas veria: feldfe belis sako, kad turite bti tyls, nes ia ne rabin mokyk la. Matyti, kad tie svetimi tulingi odiai jam nemalo ns, raukia burn, kai jis juos taria taip, tarsi ispjaut lykt ksn. Mes praome vertjo, kad paklaust to vo kieio, ko mes ia laukiame, kiek laiko dar ia bsime, apie ms moteris, visk, taiau jis atsisako, aikina ne nors klausti. Tasai Fleschas, taip nenoriai veriantis ita l kalb tas ledines vokikas frazes ir atsisakantis iguldy ti vokikai ms klausimus, nes ino, kad tai beprasmi ka, yra koki penkiasdeimties met Vokietijos ydas, o jam ant veido - didiulis randas nuo aizdos, kuri jis gavo myje su italais prie Piavs. Jis udaras, tylus m o

24 )

PRIMO

I,K V I

gus, ir a jauiu jam instinktyvi pagarb, nes numanau, kad jis pradjo kentti anksiau u mus. Vokietis ieina, ir mes nutylame, nors mums truput g da to tyljimo. Vis dar buvo naktis, ir mes klausme savs, ar kada nors iau diena. Durys vl atsivr, ir eng dry uotas drabuis. Jis skyrsi nuo an, buvo vyresnis, su aki niais, kultringesnio veido ir kur kas smulkesnis. Jis pra byla mus ir prabyla italikai. Dabar mes jau per daug pavarg, kad stebtumms. Atrod, kad dalyvaujame kakokioje beprotikoje dramo je, vienoje i t, kur scen ieina raganos, ventoji Dvasia ir velnias. Italikai jis kalba prastai, su stipriu usienietiku akcentu. Isak ilg kalb ir labai mandagiai stengsi atsa kyti visus ms klausimus. Mes esame Monowitzuose, netoli Auschwitzo, Auktu tinje Silezijoje - tai vietov, apgyvendinta vokiei ir lenk sykiu. Si stovykla - darbo stovykla, vokikai Arbeitslagcr; visi jos kaliniai (j apie deimt tkstani) dirba gu mos fabrike, kuris vadinasi Buna, todl ir stovykla vadinasi Buna. Mes gausime batus ir drabuius, ne, ne savo - kitus ba tus, kitus drabuius, tokius kaip jo. Dabar mes nuogi to dl, kad laukiame duo ir dezinfekcijos, ir tai bus atlikta ikart po signalo keltis, kadangi be dezinfekcijos stovykl nepriimama. Dirbti, aiku, reiks, ia visi privalo dirbti. Bet darbas darbui nelygus - jis pats, pavyzdiui, medikas, vengras, nors medicin studijavo Italijoje, o dabar ess stovyklos dantistas. Stovykloje jis jau ketveri metai (ne itoje: Buna egzistuoja tik pusantr met), taiau, kaip galima sitikinti
V #

25

D U (i N H

 j pavelgus, laikosi neblogai, nesulyss. Kodl jis stovyk loje? Jis, kaip ir mes, ydas? Ne, atsako kuo paprasiausiai, a - kriminalinis nusikaltlis. Mes uduodame jam daugyb klausim, jis kartais nusi juokia, vieniems atsako, kitiems - ne, aikiai matyti, kad vengia kai kuri tem. Apie moteris nekalba - sako, kad jos laikosi gerai, kad greitai jas pamatysime, bet nesako nei kada, nei kur. Utat pasakoja kitus dalykus, keistus ir bepro tikus; gal ir jis juokiasi i ms. Gal jis beprotis - Lagery je juk isikraustoma i proto. Jis sako, kad kiekvien sek madien ia vyksta koncertai ir futbolo varybos. Sako, kad tas, kas moka gerai boksuotis, gali tapti virju. Sako, kad gerai dirbantys gauna premij kuponus, u kuriuos gali ma nusipirkti tabako ir muilo. Sako, kad vanduo i tikrj netinkamas gerti, utat kasdien galima gauti kavos suroga to, taiau paprastai niekas jo negeria, nes sriuba, kuri gau name, pakankamai skysta, kad numalint trokul. Mes praome jo parpinti mums ko nors atsigerti, bet jis atsa ko negals to padaryti, mat atjs pasimatyti su mumis slap ia, nepaisydamas SS draudimo, - juk ms dar neidezin fekavo, - todl privals ieiti kuo skubiausiai, atjs tik to dl, kad jauia simpatij italams ir kad dar turi truput irdiescc. Mes dar paklausiam jo, ar stovykloje yra kit ita l, ir jis atsako, kad yra keletas, nedaug, jis neins kiek, ir tuojau pat pakeiia pokalbio tem. Tuo metu suskambo varpas, ir jis skubiai ibgo, paliks mus apstulbusius ir sutrikusius. Kai kas pasijuto jo padrsintas, bet tik ne a, a ir toliau manau, kad ir itas dantistas, itas neaikus tipas, norjo pasilinksminti ms sskaita, ir netikiu n vienu jo pasakytu odiu.

26

PRIMO

LEVI

Suskambus varpui pasigirdo, kaip stovykla bunda pa tamsyje. Due i karto pasipyl verdantis vanduo: pen kios minuts palaimos. Taiau netrukus siveria ketver tas vyruk (gal tie barzdaskuiai) ir veja mus, lapius, garuojanius, riaumodami ir stumdami, gretim ledin kambar; o ia kiti rksmingi tipai svaido mus neai kius skarmalus ir bruka rankas po por nudrengt ba t mediniais padais; nespj susivokti staiga atsiduria me lauke, ant melsvo sniego ledinje auroje ir basi, nuo gi, su visu kraiiu rankose privalom bgti iki kito barako, esanio u kokio imto metr. Ten mums buvo leista apsirengti. Baig rengtis kiekvienas likome savo kampe, nedrsda mi pakelti aki vienas kit. Ten nebuvo kur pavelgti veidrod, bet ms atvaizdas stovi prie mus, atspindtas imto mirtinai iblykusi veid, imto vargan ir atgrasi marionei. tai mes ir paversti vakar vakare matytomis mklomis. Dabar pirm kart suvokiame, kad ms kalbai stinga odi ireikti tokiam eidimui - mogaus sunaikini mui. Akimoju, su kone pranaikos intuicijos pagalba mums atsiveria tikrov - mes pasiekme dugn. emiau nusmukti nebegalima - skurdesni mogaus gyvenimo slyg ivis nra, j nemanoma sivaizduoti. Mums jau nebepriklauso niekas - i ms atm drabuius, batus, net plaukus; jei mes kalbsime, jie ms neklausys, o jei gu ir klausys, tai nesupras. Jie atims i ms net vard - ir jeigu norime j isaugoti, privalome surasti savyje jg tai padaryti, taip padaryti, kad u vardo ilikt kas nors m s, toki, kokie buvome.

27

DUGNE

Mes inome, kad, tai kalbdami, vargiai bsime supras ti, ir gerai, kad taip yra. Taiau tegu kiekvienas i ms pagalvoja, kokia vert, kokia reikm gldi netgi menkiau siuose ms kasdienos proiuose, daugybje mums pri klausani smulki daikiuk, kuriuos turi netgi skurdiau sias elgeta: nosinje, sename laike, brangaus mogaus nuotraukoje. Tie daikiukai - dalis ms pai, jie beveik ms kno dalys; ir nemanoma sivaizduoti, kad mes ne tektume j savo pasaulyje, nes tuojau pat jiems pakeisti surandame kit daikt, daikt, kurie bus tarsi ms atmi nim saugotojai ir gaivintojai. O dabar sivaizduokite mog, i kurio drauge su myli maisiais atm namus, proius, drabuius, galiausiai vis k, tikrja io odio prasme visk, k jis turi; tai bus tu iaviduris mogus, supaprastintas iki kanios ir poreikio, umirs orum ir smoningum, nes tasai, kuris prarado visk, lengvai praranda ir save pat; tai bus mogus, kurio gyvenim ar mirt bus galima nusprsti lengva irdim, ne paisant joki mogik savybi, nebent, geriausiu atveju, remiantis naudingumo kriterijumi. Tada taps aiki dvejo pa termino naikinimo stovyklac c prasm ir tai, k norime ireikti pasakymu pasiekti dugncc. H aftlintj*: suinojau, kad esu Hdftling. Mano vardas 174 517. Mus pakriktijo, ir dabar iki dien galo neiosi me ant kairs rankos t tatuiruot enkl. Si operacija buvo beveik neskaudi ir nepaprastai greita visus mus sustat eil ir vienas po kito, pavardi abc ls tvarka, turjome praeiti pro gudus tarnautoj, apsi* Kalinys (vok.).

28

PRIMO

L H VI

ginklavus savotiku skylmuiu su labai trumpa adata. Re gis, tai buvo tikr tikriausia iniciacija: tik parods nume r" gauni duonos ir sriubos. Prajo nemaai dien ir teko ikentti nemaa antausi ir smgi kumi, kol prato me parodyti t numer greitai, negaiindami kasdieni mais to dalijimo operacij, prajo itisos savaits ir mnesiai, kol imokome vokikai tariamus to numerio garsus. Ir ilg laik, kai senas, laisvje gytas refleksas priversdavo mane pasitikrinti laik, irint rankin laikrod, likimo ironija parodydavo man t nauj mano vard - melsvais enkliu kais po oda igraviruot numer. Tik daug vliau ir labai pamau kai kurie i ms susi paino su tuo gedulingu Auschwitzo numeri mokslu, enklinaniu hebraizmo sunaikinimo Europoje etapus. Stovyklos senbuviams numeris pasako visk: atvykimo stovykl dat, konvoj, kur mogus pateko, o drauge ir jo tautyb. Visi su pagarba irs numerius nuo 30 000 iki 80 000 - j tra vos keli imtai, ir jie enklina t nedaugel ilikusi Lenkijos get senbuvi. Turi bti akylas, kai sueini prekybinius santykius su kokiu nors 116 000 ar 117 000 - j beliko tik koks keturiasdeimt, bet tai Salonik graikai, - irk, kad tavs neapmaut. O dideli numeriai visada turi komikos prasms, kaip kad terminai fuksas arba naujokas^ normaliame gyvenime: tipikas didelis numeris - tai storas, paklusnus ir kvailas mognas, kur galima tikinti, kad izoliatoriuje dalijami odiniai batai monms su jautriomis kojomis, ir para ginti j nudumti ten bgte, palikus pasaugoti jo lkt sriubos; jam gali parduoti aukt u tris duonos davi nius, gali pasisti j paklausti (kaip ir man buvo nuti

29 )

d u c; n k

k!) nuomiausio i Kapo*, ar teisyb, kad jis vadovauja KartojfelschalkommandoBulvi skutimo briui, ir ar gali ma j stoti. Beje, visas siliejimo t mums nauj tvark procesas vy ko absurdikai ir sarkastikai. Pasibaigus tatuiravimo opera cijai, mus udar barak ir paliko vienus. Gultai jau buvo pakloti, taiau mums buvo grietai udrausta juos liesti ir ant j sstis, taigi pus dienos sukiojoms be jokio tikslo anktoje mums suteiktoje erdvje, vis dar kankinami siau bingo kelions trokulio. Paskui durys atsivr ir jo vaiki nas dryuotu kostiumu, i pairos gana kultringas, ma as, liesas, viesiaplaukis. Jis kalba pranczikai, ir mes visi supuolme prie jo, uberdami visais tais klausimais, ko ligi iolei bergdiai klausinjome vieni kit. Taiau jis kalba nenoromis - visi ia kalba nenoromis. Mes ia naujokai, nieko neturime ir nieko neinome, kam gaiti su mumis laik? Jis vangiai mums aikina, kad visi kiti ij darb ir gr tik vakare. O j ryt ileido i izolia toriaus, todl iandien jam nereiki eiti darb. Tada a jo paklausiau (kupinas naivumo, kuris vos po keli dien man pasirod staiai netiktinas), ar mums grins bent dant epetlius; nesijuokdamas, taiau paniekos kupinu veidu jis man atr: Vibus ntespasb la maison**. Ir tai buvo tas priedainis, kur mes girdime nuolat visus kartojant: js ne be namie, ia ne sanatorija, i ia ieinama tik per Kamin (k tai reikia? netrukus puikiai tai inosime).
* Kapo - kapas, koncentracijos stovyklos barako vyresnysis i kalini (vok.). ** Js ne namuose (pranc.).

30 )

P RIMO

I . KVI

Ir i tikrj - spiriamas trokulio nuirjau u lango ranka pasiekiam gra varvekl. Atvriau lang, nusilau iau varvekl, taiau kaipmat prieais mane idygo auktas stambus tipas, slampinjs netoliese lauke, ir iurkiai grie b man j i rank. Warum? - paklausiau savo vargana vo kiei kalba. H ier ist kein Warum (ia nra kodl), atsak man stumdamas vid. Paaikinimas atgrasus, taiau paprastas: ia draudiama viskas, ir ne dl koki nors paslapting prieasi, o todl, kad tuo tikslu ita stovykla ir steigta. Jei norime ia gy venti, mums reiks tai suprasti, greitai ir gerai:
y

... ia nra vietos ventam Voltui ia plauktoji ne taip , kaip Serke!* Valanda po valandos ita pirmoji be galo ilga preliudijos pragar diena artja prie pabaigos. Galiausiai, saulei lei diantis nuomi kruvin debes skur, mes ivedami i barako. Gal gausim atsigerti? N e, mus dar kart irikiuoja eil, nuveda didel aikt stovyklos vidury ir ten kruop iai sustato kvadrat. Paskui dar vien valand nieko ne vyksta - regis, laukiama, kol kakas ateis. Prie stovyklos vart nuaidi fanfaros: grojama Rosamunda, gerai inoma sentimentali daina, ir tai atrodo mums
* Dante, Dievikoji komedija, Pragaras", XXI giesm. ven tasis Voltas - senovikas bizantikas krucifiksas, garbinamas Lukoje, Toskanoje, ir paprastai neamas per procesijas. Serkas (it. Serchio) - up netoli Lukos, kurioje to m iesto gyven tojai paprastai maudydavosi. ias eilutes riaumoja demonai vienam Lukos pasmerktajam, leisdami jam suprasti, kad andainyktis jo gyvenimas jau baigtas.

31

DUGNE

taip keista, kad mes irime vieni kitus isiiep; mums lyg ir kiek palengvja; gal visos itos ceremonijos - tik teu tonik skon adiepiantis milinikas farsas. Bet pasibaigus Rosamundai fanfaros toliau groja kitus marus, vien po kito, ir tai pasirodo i darbo grtani ms bendraygi briai. Jie engia kolonomis po penkis mones, engia keis tai, nenatraliai, kietai, tarsi susting manekenai, sunerti vien i kaul. Taiau jie engia, skrupulingai taikydami fanfar ritm. Kaip ir mes, jie irgi isirikiuoja toje aiktje, laikydamie si grietos tvarkos; kai sugrta paskutinis brys, mus skai iuoja ir perskaiiuoja - tai trunka ilgiau nei valand. Tas ilgas patikrinimas, regis, vykdomas kakokio tipo dryuo tu kostiumu sakymu, vliau jis atsiskaito grupelei karika uniforma vilkini esesinink. Galiausiai (jau tamsu, taiau stovykla rykiai apviesta ibint ir reflektori) pasigirsta ksnis Absperre!*, ir aki moju visi briai puola skirstytis visas puses, sumiai ir v triukmingai. mons engia nebe susting ir atstat kr tines kaip anksiau - kiekvienas akivaizdiai sunkiai velka kojas. Atkreipiu dmes, kad visi jie laiko rankoje arba prisikabin prie diro skardin gili lkt didumo sulig dubeniu. Ir mes, nauji atvykliai, sukiojams po mini, iekoda mi kokio nors balso, kokio nors draugiko veido, kokio nors gido. Prie vieno barako, atsirm medin jo sien, ant ems sdi du vaikinukai, jie atrodo labai jauni, daugi daugiausia eiolikmeiai, abiej veidai ir rankos purvini nuo suodi. Kai einame pro al, vienas j paaukia mane
* Isiskirstyti! (vok.)

32

PRIMO

LEVI

ir vokikai paklausia kelis klausimus, kuri nesuprantu, pas kui paklausia, i kur atvykome. - Italas, - atsakau, noriau j paklausti daug ko, bet mano vokiei kalbos itekliai labai menki. - Ar tu ydas? - klausiu. - Taip, Lenkijos ydas. - Kaip seniai esi stovykloje? - Treji metai, - ir pakelia tris pirtus. Pateko ia dar vai kas, pagalvoju apimtas siaubo; kita vertus, tai reikia, kad bent jau kai kurie ia geba igyventi. - K dirbi? - Schlosser, - atsako. A nesuprantu. - Eisen, Feuer (gele is, ugnis), - atkakliai stengiasi paaikinti ir rodo ranka taip, lyg mutu kju per priekal. Vadinasi, jis kalvis. -Ich Chemiker, - sakau, ir jis rimtai palinksi galva pritar damas: - Chemikergut*. Bet itai - tolimos ateities reikalas, o dabar mane kanki na trokulys. - Gerti, vanduo. Mes be vandens, - sakau jam. Jis iri mane rimtu, beveik rsiu veidu ir iskanduoja: - Negerk vandens, biiuli, - ir priduria kitus odius, kuri a nesuprantu. - Wcvrum ? - Geschwollen, - atsako telegrafikai. A purtau galv, nesupratau. - Itinsi, - priveria mane suprasti ipsda mas skruostus ir rankomis parodydamas be galo itinusius veid ir pilv. - Warten bis heute abend. - Palauk iki io vakaro, isiveriu odis po odio.
* A - chemikas. Chemikas gerai (vok.).

33

DUGNE

Paskui jis sako man: - Ich Schlome. Du?* A pasakau jam savo vard, ir jis klausia toliau: - Kur tavo motina? - Italijoje. Schlome nustemba: - yd Italijoje? - Taip, - aikinu kaip manydamas, - pasislpusi, niekas neino, pabgti, nekalbti, nieko nematyti. Suprato; atsistoja, prieina prie mans ir droviai apkabina. Tas nepaprastas nutikimas baigsi, ir a jauiuosi kupinas gied ro lidesio, kone diaugsmo. Daugiau Schlomes niekada ne maiau, taiau nepamirau jo rimto ir velnaus vaikiko vei do, kuris pasveikino mane ant mirusij nam slenksio. Dar daug k mums lieka suinoti, taiau nemaa mes jau inome. Siek tiek jau nusimanom apie Lagerio topogra fij; ms Lageris - madaug ei imt metr ilgio kra tins kvadratas, apjuostas dviem spygliuotos vielos eilm, kuri ariausia prijungta prie auktos tampos srovs. J sudaro eiasdeimt medini barak, ia vadinam Blocks, i kuri deimt dar nebaigti statyti. Be j, - mrinis virtu vs korpusas, eksperimentinis kis, priirimas iskirtinio privilegijuotj Haftlinpfe brio, du ir iviei barakai, po vien kas ei arba atuoni Blocks. Be to, kai kurie Blocks yra pritaikyti ypatingiems tikslams. Pirmiausia atuoni pa statai stovyklos pakratyje sudaro izoliatori ir ambulato rij; paskui 24-asis Block - Kratzerblock, skirtas sergantiems nieais, 7-asis Blocky kur nebuvo engs joks eilinis Hdftl i n g skirtas tik Prominenz, kitaip tariant, aristokratijai,
* A - Schlome. Tu? (vok.)

34

PRIMO

LEVI

internuotiesiems, einantiems aukiausias pareigas, 47-asis Block rezervuotas Reichsdeutsche (vokiei arijams, politi niams arba kriminaliniams), 49-asis Block - tik Kapo, 12asis Block, kurio viena puse naudojasi Reichsdeutsche ir Ka po, naudojamas kaip Kantine, kitaip tariant, vieta, kur dali jamas tabakas ir insekticidai, o kartais ir kiti dalykai, 37-asis Block - Pagrindinis administracinis pastatas ir Darbo biu ras; ir galiausiai 29-asis Block, su visad udarais langais, nes tai - Fmuenblock, stovyklos vienamis, aptarnaujamas lenki mergin ir rezervuotas Reichsdeutsche atstovams. Paprastieji gyvenamieji Blocks susideda i dviej kamba ri: viename (Tagesmum) gyvena barako virininkas su sa vo draugais, ia stovi ilgas stalas, kds, suolai, visur maty ti daugyb rykiaspalvi keist daikt, fotografij, urnal ikarp, pieini, dirbtini gli, visoki nieknieki; ant sien - uraai didelmis raidmis, patarls, menkaveriai eilraiai, lovinantys tvark, drausm, higien, viename kampe - vitrina su Blockjnsdr (barako barzdaskuio) reik menimis, kauai pilstyti sriubai ir du guminiai rimbai, vie nas tuiaviduris, kitas ne - tai paiai drausmei palaikyti. Gretimas kambarys - miegamasis; ia tik imtas keturias deimt atuoni gultai, idstyti trimis auktais, padalytais tris koridorius ir suglaustais kaip bii korys, kad bt i naudotas visas tris iki pat lub, nepaliekant jokio tuio plotelio. ia gyvena paprasti Haftlinjje, po du imtus, du imtus penkiasdeimt viename barake, daniausiai po du ant vieno gulto; gultai - mediniai, i pakeliam lent, su menku iaudiniu iuiniu ir dviem antklodm. Juos ski riantys koridoriai tokie siauri, kad du mons vargiai juose prasilenkia, o grind plotas toks maas, kad visi to paties

35 )

DUGNE

barako gyventojai gali sutilpt jame vienu metu tiktai tuo met, jei pus j guli ant gult. Todl eiti barak jame negyvenaniam draudiama. Lagerio viduryje yra didiul Saukos aikt, kur rytais renkamasi suformuoti darbo brius, o vakarais - patikrini mui. Prieais Saukos aikt driekiasi kruopiai nukirpta veja, kur esant reikalui pastatomos kartuvs. Netrukus suinojome, kad lagerio sveiai skirstomi tris kategorijas: kriminalinius nusikaltlius, politinius kalinius ir ydus. Visi vilki dryuota uniforma, visi yra Haftlinge , taiau kriminaliniams nusikaltliams greta numerio ant var ko dar prisiuvamas alias trikampis, politiniams kaliniams raudonas trikampis, o ydams, kuri yra dauguma, - yd vaigd, raudona ir geltona. Yra ir esesinink, taiau ne daug, jie stovykloje negyvena, ir mes juos matome retai; tikrieji ms eimininkai - alieji trikampiai, kurie gali da ryti su mumis k nori, ir tie i kit dviej kategorij, kurie sutinka jiems antrinti, o toki nemaa. Yra daugiau dalyk, kuri imokome greiiau ar liau, nelygu kiekvieno i ms bdas: atsakyti Jawohlc c *, nieko neklausinti, visada dtis supratusiu, kas tau sakoma. Imo kome vertinti maist - dabar jau ir mes, gav savo davin, uoliai gremdavome lkts dugn ir laikydavome j prie smakro, kai valgydavom duon, kad trupiniai nenukrist ant ems. Dabar jau ir mes supratome, kad ne tas pats, ar gausi kau sriubos, pasemtos nuo puodo paviriaus, ar i jo dug no, ir jau gebdavome paskaiiuoti, priklausomai nuo t skirting puod trio, kokia vieta eilj prie maisto yra ge riausia, ta, kurios reikt siekti.
* Taip (vok.)

36 )

PRIMO

I . KVI

Patyrme, kad viskas gali bti panaudota: viela - suriti batams, skarmalai - autams, popierius - pasikiti (nelega liai) po varku ir itaip apsisaugoti nuo alio. Kita vertus, patyrme, kad viskas gali bti pavogta, veikiau bna pa vogta automatikai, jei praradai budrum nors akimirkai; kad to ivengtume, turjome imokti ypatingo meno - mie goti, padj galv ant i varko susukto ryulio, kur suddavome vis savo mant, nuo lkts iki bat. Mes jau susipainome su didele neapsakomai sudtingo stovyklos reglamento dalimi. Draudim jame tiek, kad ir nesuskaiiuosi - draudiama prisiartinti daugiau nei per du metrus iki spygliuotos vielos, miegoti apsivilkus vark arba be kelni, ar su galvos apdangalu, naudotis ypatingo mis prausyklomis ar ivietmis nur fiir Kaposc c arba nur f r Reichsdeutsche**, neiti du numatytomis dienomis ir eiti nenumatytomis, ieiti i barako nesusegtu varku arba pasistaius apykakl, kiti po drabuiais popieri arba iau dus ginantis nuo alio, praustis nenusirengus iki puss. Ritualai, kuriuos turjome atlikti, buvo be galo ilgi ir beprasmiki - kiekvien ryt reikjo pakloti lov, tobulai lygiai, be rauklels, nusiveisti purvinas ir lykias klum pes tam skirta main alyva, nugrandyti nuo drabui purvo dmes (da, riebal, rdi dms buvo leisti nos); vakare buvo privaloma utli kontrol ir patikrini mas, ar nusimazgojom kojas, etadieniais turjai leisti, kad tau nuskust barzd ir plaukus, susilopyti skarmalus arba duoti juos sulopyti, sekmadien mus tikrino, ar nesergam nieais ir ar visos varko sagos sitos - j priva ljo bti penkios.
* Tik kapams, tik Reicho vokieiams (vok.)

37 ) DUGNE

Be to, rasdavosi begal iaip jau nereikming aplinky bi, kurios ionai sukeldavo problem. Uaugus nagams, reikdavo juos nusikirpti, o mes galdavome juos tik nusigrauti dantimis (koj nagams pakakdavo bat trinties); kai ikrinta saga, reikia mokti pritaisyti j su viela, kai eini praustis arba tutintis, privalai netis su savimi visk, visa da ir visur, o kai prausiesi veid - laikyti drabui ryul tarp keli kietai suspaudus, prieingu atveju jie bus akimo ju pavogti. Jei batas trina, vakare privalai prisistatyti bat keitimo ceremonij, o ji - mogaus sumanumo ibandy mas: spsties vidury privalai adikti netiktin uduot akimoju isirinkti vien tinkam bat (ne bat por, o vie n bat), nes, kart pasirinks, pakeisti jo jau negalsi. Ir nemanykite, kad Lagerio gyvenime batai yra antraei ls reikms dalykas. Mirtis prasideda nuo bat: dauguma ms patyr, kad jie - tikras kankinimo rankis, po keli ingsniavimo valand atveriantis skausmingas aizdas, ku rioms dar lemta bti ukrstoms. Tasai, kur itiko i bda, yra priverstas eiti taip, tarsi prie kojos jam bt pritaisytas sviedinys (tuo ir paaikinama ta keista mkl brio, kuris kas vakar pargrta kariku ingsniu i darbo, eisena); jis visur atvyksta paskutinis, visur gauna niuks, negali pa bgti, jei j kas vejasi, jo kojos itinsta, o juo labiau itinsta, juo labiau trintis tarp klumps medio ir audeklo tampa nepakeniama. Tada jau nieko kito nebelieka, tik ligonin, taiau patekti ligonin su diagnoze dike Fusse (itinu sios kojos) labai pavojinga, nes visiems inoma, o ypa SS, kad ta liga ia - nepagydoma. Be to, mes dar neusiminme apie darb, kuris savo ruotu yra neiraizgoma statym, tabu ir problem pyn.

38

P RIMO

LEVI

Dirbame visi, iskyrus ligonius (bti pripaintam ligoniu jau savaime reikia spding ini ir patyrim baga). Kiek vien ryt, surikiuoti kvadratus, ieiname i stovyklos B n. Kiekvien vakar, surikiuoti kvadratus, grtame. O darbui visus mus sudalija madaug du imtus Komman dos*, kuri kiekvien sudaro nuo penkiolikos iki imto pen kiasdeimties vyr, ir jam vadovauja Kapo. Yra geri ir blogi Kommandos - dauguma j buvo naudojami kaip transpor tas, ir darbas juose buvo gana sunkus, ypa iem, nes visad vykdavo lauke. Buvo ir specialist Kommandos (elektrik, altkalvi, mrinink, suvirintoj, mechanik, betonuotoj ir pan.), priskirti tam tikrai Bunos dirbtuvei ar sektoriui ir tiesiogiai priklausantys nuo civili meistr, daniausiai vo kiei arba lenk; nors taip bdavo tik darbo valandomis, likusi dienos dal su specialistais (i viso j buvo ne dau giau kaip trys ar keturi imtai) buvo elgiamasi taip pat kaip ir su paprastais darbininkais. vien ar kit Kommandos mo nes paskirdavo speciali Lagerio tarnyba, VArbeitsdienst, pa laikanti nuolatin ry su civiline Bunos direkcija. Sprendi mus VArbeitsdienst daro remdamasi neaikiais kriterijais, da niausiai akivaizdia protekcija ir kyiais, taigi jei kam nors pavyksta gauti maisto papildomai, jis praktikai gali bti tik ras, kad gaus Bunoje ger darbo viet. Darbo laikas skirdavosi priklausomai nuo met laiko. Visos valandos, kai viesu, - darbo valandos, taigi nuo mi nimalaus darbo laiko iem (8 -1 2 val. ir 12,30-16 val.) pereinama prie maksimalaus tvarkaraio (6.30-12 val. ir 13-18 val.). Jokiais bdais Haftlinge neturi teiss dirbti tamsiomis valandomis arba tirtame rke, taiau per liet
* Brys (vok.).

39 )

DUGNE

arba sningant, arba (gan danas atvejis) puiant nuomiam Karpat vjui dirbama kaip ir visada; ir taip yra dl pa prasiausios prieasties - tamsa arba rkas gali suteikti pro g mginti pabgti. Kas antras sekmadienis - darbo diena. O kadangi sek madieniais, kurie laikomi nedarbo dienomis, uuot dirbus Bunoje, paprastai dirbama tvarkant Lager, tai tikro poil sio dienos bna labai retos. Toks tad bus ms gyvenimas. Kiekvien dien pagal nustatyt ritm^Ausriicken ivEinrucken, ieiti ir grti, dirbti, miegoti ir valgyti, susirgti, pagyti arba numirti. ...Ir kaip ilgai tai truks? Senbuviai juokiasi i tokio klausi mo, i jo atpastami naujokai. Juokiasi ir nieko neatsako jau daugel mnesi ir met tolimosios ateities klausimas jiems visikai isitryns, prarads bet koki svarb palygin ti su kur kas aktualesniais ir konkretesniais artimosios atei ties klausimais: kiek jie iandien gaus valgyti, ar iandien snigs, ar jiems reiks ikrauti angl. Jei btume imintingi, turtume suvokti toki akivaizdyb: ms ateitis - absoliuiai neaiki, bet kuri prielaida - sa vavalika ir neturi jokio realaus pagrindo. Taiau mons retai kada bna imintingi, kai ant kortos pastatomas j pai liki mas; bet kokiu atveju jie renkasi ekstremali padt; todl, priklausomai nuo bdo, vieni bna i karto sitikin, kad vis kas jau prarasta, kad ia gyventi nemanoma, kad galas jau utikrintas ir greitas; kiti, prieingai, - kad ir koks sunkus gyvenimas ia ms laukia, isigelbjimas - manomas ir arti mas, ir, jeigu mums uteks tikjimo bei jg, mes vl ivysi me savo namus ir artimuosius. Taiau abi grups, pesimistai

40 )

PRIMO

I . KVI

ir optimistai, ne itin skiriasi vieni nuo kit; ne todl, kad agnostik bt daug, o todl, kad dauguma ms, be jo kio pagrindo ar prieasties metasi i vienos kratutinybs kit, nelygu koks pasitaiko panekovas ar momentas. Taigi a jau dugne. Reikalui spaudiant greit imoksti vienu matu nutrinti kempine ir praeit, ir ateit. Prajus dviem savaitms nuo tos dienos, kai patekau Lager, a jau jauiu t nuolatin, chronik laisviems monms ne inom alk, kuris veria sapnuoti naktimis ir slypi usig lauds visose ms kno galnse; a jau imokau nesi leisti apvagiamas, ir jei kada netyia utaikau ant kokio aukto, virvels ar sagos, kuri galiu niekieno nenubaus tas pasisavinti, sidedu kien ir visikai teistai laikau savo nuosavybe. A jau turiu utirpusi ir nepagydom aizd ant koj. Stumdau vagonus, dirbu su kastuvu, tytu po lietum, drebu vjyje; mano knas - jau nebe mano: pilvas ipstas, galns perdivusios, veidas rytais pa burks, vakarais dubs; vien oda pagelto, kit tapo pil ka - kai nesimatom tris ar keturias dienas, sunkiai viens kit beatpastame. Mes, italai, buvom nusprend susitikti kas sekmadienio vakar viename Lagerio kampe, taiau netrukus atsisakm tos minties, nes pernelyg jau lidna bdavo susiskaiiavus pastebti, kad ms kaskart maiau ir kad kaskart mes tam pame vis luoesni ir niresni. Be to, taip sunku buvo eng ti tuos kelis ingsnius, ir dar - susitikus tekdavo prisiminti ir galvoti, geriau jau buvo nedaryti to.

41

) DUGNE

Iniciacija
Po keli dien noring siuntinjim i vieno barako ki t, i vieno Kommando kit, kart vl vakar buvau pa skirtas 30-j barak, ir man buvo nurodytas gultas, ku riame jau miegojo Diena. Diena nubunda ir, nors be galo pavargs, duoda man vietos ir draugikai priima. A miego nenoriu, tiksliau pasakius, mano mieg nustel bia mane uvaldiusi tampa ir baim, kurios man dar vis nepavyksta nusikratyti, todl a kalbu, kalbu nepajgda mas sustoti. Labai daug ko turiu paklausti. A ialks, ir kai rytoj dalys sriub, kaip a j valgysiu be aukto? Kaip gauti auk t? Ir kur mane pasis dirbti? Savaime suprantama, Diena ino ne daugiau negu a ir man atsako savo ruotu klaus dama s. Bet i viraus, i apaios, i arti ir i toli, i vis jau tamsaus barako kamp apsnd ir t balsai aukia man: Ruhe, Rbe!* Suprantu, kad man liepiama usiiaupti, taiau kadangi man tas odis naujas, kadangi neinau nei jo prasms, nei implikacij, mano nerimas auga. Kalb sumaitis - viena esmini ionykio gyvenimo bdo sudedamj dali, ia
* Tylos, tylos! (vok.)

42 )

PRIMO

L H VI

mus supa aminas Babelis, kur visi riaumoja sakymus ir grasinimus niekada negirdta kalba, ir vargas tam, kas ne perpranta j i karto. ia niekas neturi laiko, niekas neturi kantrybs, niekas tavs nesiklauso; mes, paskutiniai atvy kliai, instinktyviai grdams kampuose, prie sien, kaip avys, kad jaustume, jog ms peiai ustoti tikrja to o dio prasme. Taigi liaujuosi klausinjs ir kaipmat nugrimztu kart, tampos kupin mieg. Bet tai toli grau ne poilsis: jauiuo si tykomas grsms, kiekvien akimirk esu pasiruos susi gti giniai. Sapnuoju, ir man atrodo, kad miegu ant kelio, po tiltu, tarpdury, per kur marios moni zuja pirmyn ir atgal. Staiga, ak, kaip anksti, pasigirsta signalas keltis. Visas barakas sukyla, tarsi audra, siiebia viesos, visus aplinkui staiga pagauna bendras las, jie purto antklodes sukeldami dvokiani dulki debesis, rengiasi su kartligika skuba, pus nuogiai skuodia lauk varb alt, greitosiomis puola ivietes ir prausyklas; dauguma jau bgdami gyvulikai la pinasi, kad sutaupyt laiko, nes po penki minui bus da lijama duona, duona-Brot-Broit-chleb-pain-lecbem-kenyer, tas ventas pilkas gaballis, atrodantis toks milinikas kaimyno rankoje ir maas iki aar tavojoje. Tai kasdien haliucinaci ja, prie kurios galiausiai priprantama, taiau i pradi jai atsispirti nemanoma, tad daugelis ms po ilg abipusi diskusij apie akivaizdi ir nuolatin savo neskm ir beg dik kito skm galiausiai pasikeiia daviniais ir pamato, kaip ta iliuzija i karto apsiveria kita puse, visus palikdama nepatenkintus ir nuskriaustus. Be to, duona - vienintelis ms pinigas: tas kelias mi nutes, kurios trunka nuo duonos dalyb ir jos suvartoji

43

INICIACIJA

mo, barakas aidte aidi nuo auksm, kivir ir petyni. Tai vakarykiai kreditoriai reikalauja to, kas jiems priklau so, per tas trumpas akimirkas, kol skolintojai dar gali susi mokti. Po to stoja slygin ramyb, ir daugelis pasinau doja ja, kad vl nueit ivietes surkyti pus cigarets arba prausykl deramai nusiprausti. Prausykla - ne itin jauki vieta. Prastai apviesta, perpu iama skersvj, o plyt grindys visada padengtos lipnaus purvo sluoksniu; vanduo netinkamas gerti, nemalonaus kvapo ir danai jo nebna kiauras valandas. Sienos idai lintos keistomis pamokaniomis freskomis, pavyzdiui, vie nur matyti geras H aftling , jis pavaizduotas nuogas iki pu ss, uoliai muilinasi gerai nuskust rausv pakau, tuo tar pu blogas H aftling su aikiai semitika nosimi ir alzgana oda, susisiauts rykiomis dmmis nutakytus drabuius ir su kepure ant galvos apdairiai tiria pirtu praustuvo van den. Po pirmja uraas: So bistdu rein (taip tu varus), po antrja: Sojfehst du ein (taip keliauji prat), o dar e miau abejotina prancz kalba, taiau gotikomis raid mis: Laproprete, cestla sante (vara - tai sveikata). Ant sienos prieais tso milinika utl, balta, raudona ir juoda, urayta: Eine Lau, dein Tod (utl - tai tavo mir tis), ir kvpimo kupinas dvieilis: N ach dem Abort, vor dem Essen Hande waschen, nicht vergessen (Nusilengvins ir prie valg nepamirk nusiplauti rank). Daugel savaii tuos pamokymus higienos tema laikiau grynais teutonikos dvasios bruoais, tokio pat stiliaus kaip ir tas dialogas apie ivaros dir, kuriuo mes buvome pa

44 ) PR IM OL F .V I

sitikti, kai mus prim stovykl. Taiau vliau supratau, kad neinomi j autoriai, matyt, nesmoningai buvo ap iuop tam tikras svarbias tiesas. Tokioje vietoje praustis kas dien drumstu vandeniu, tekaniu i nevaraus praus tuvo, higienos ir sveikatos poiriu - praktikai bepras mika, taiau kaip ilikusio vitalikumo poymis - be galo svarbu ir btina kaip priemon ilikti moraliai. Turiu prisipainti - po savaits nelaisvje mano varos instinktas visikai inyko. Einu vos pavilkdamas kojas prau sykl ir staiga ivystu iki puss apsinuoginus Steinlauf, savo beveik penkiasdeimtmet draug, jis trina kakl ir peius gan bergdiai (nes neturi muilo), taiau labai ener gingai. Steinlaufas mane pamato, pasisveikina ir grietai, be joki apylank paklausia, kodl a nesiprausiu. O kodl gi turiau praustis? Ar dl to geriau pasijusiau? Ar kam nors labiau patikiau? Ar gyveniau vien dien ar valand ilgiau? Gyveniau dargi trumpiau, kadangi prausimasis darbas, energijos ir kalorij eikvojimas. Negi Steinlaufui neaiku, kad pusvaland krovus angli maius skirtumas tarp jo ir mans visikai inyks? Juo daugiau apie tai galvo ju, tuo labiau man atrodo, kad praustis veid ms slygo mis - kvailas, jeigu ne lengvabdikas usimimas: me chanikas protis, arba dar blogiau - mechanikas kako kio ugesusio ritualo kartojimas. Visi numirsime, ir tai vyks neilgai trukus; jeigu man lieka deimt laisv minui tarp nubudimo akimirkos ir darbo, noriu paskirti jas kam nors kitam, usisklsti savyje, susumuoti, kas padaryta, arba i rti dang ir galvoti, kad j matau jau paskutin kart; arba tiesiog pasilepinti maylyio atokvpio prabanga. Taiau Steinlaufas mane subara. Baig praustis, stovi,

45 ) INICIACIJA

luostosi drobiniu varku, kur laik suvyniot tarp keli, paskui apsivilks, ir nesiliaudamas daryti k dars duoda man deram pamok. Gailiuosi, kad nebeprisimenu jo tiesiai pasakyt ir ai ki odi, odi, itart buvusio Austrijos-Vengrijos ka riuomens seranto Steinlaufo, 1914-1918 met karo ge leinio kryiaus kavalieriaus. Gailiuosi, kadangi man teks iversti jo skurdia ital kalba pasakytus odius ir jo toki aiki gero kareivio kalb savo, nepatiklaus mogaus, kal b. Bet a isaugojau visiems laikams t odi prasm: btent todl, kad Lageris - didiul maina, skirta paversti mones gyvuliais, mums nevalia tapti gyvuliais; kadangi igyventi galima net ir ia, mes privalome norti igyventi, kad galtume papasakoti, paliudyti, o kad gyventum, svar bu prisiversti isaugoti bent griauius, karkas, civilizuotumo form. Esame vergai, neturintys joki teisi, neap saugoti nuo joki paeminim, pasmerkti beveik garan tuotai miriai, bet viena teis mums dar liko, ir mes privalome j ginti kiek manydami, nes ji - paskutin: tai teis neigti savo pritarim. Todl privalome, be menkiau sios dvejons, praustis veid be muilo, nevariu vandeniu ir luostytis j varku. Privalome veisti batus, ne todl, kad tai numatyta reglamente, o i pagarbos orumui ir varai. Privalome engti tiess, nevilkdami klumpi paeme, ne i pagarbos prsikai drausmei, o kad iliktume gyvi, kad nepradtume mirti. tai tokius dalykus pasak man Steinlaufas, geros valios mogus - keistus dalykus nepratusiai mano ausiai, tik i dalies suvoktus, priimtus ir suvelnintus lengvesns, lanks tesns ir santresns doktrinos, kuri jau daugel ami i

46

PRIMO

LEVI

plitusi kitapus Alpi; pasak jos, be kita ko, nra didesns tutybs nei stengtis absorbuoti itisas kit moni ir po kitu dangum sukurtas moralines sistemas. N e, man nepa kanka tos Steinlaufo iminties ir dorovs, kuri, be abejo ns, tinka jam. ito sudtingo ir pragariko pasaulio aki vaizdoje mano mintys - gerokai sumiusios; ar i tikrj reikia susikurti kain koki sistem ir jos laikytis? Ar ne sveikiau bt sismoninti, kad sistemos nra?

47

INICIACIJA

K. B.

Visos dienos viena kit panaios, ir jas nelengva skaiiuo ti. Neinau, kiek dien mes jau vaiktom pirmyn ir atgal, po du, nuo geleinkelio iki sandlio, kok imt metr per atodrkio paveikt em - priek sulink nuo natos, at gal - nukarusiomis prie on rankomis, tyldami. Aplink mus viskas prieika. Vir galv pikti debesys be perstogs gena vienas kit, kad tik atskirt mus nuo sau ls; i vis pusi niriai veria geleies kankyn. Kur ji bai giasi, niekada nematme, bet jauiame visur aplinkui t spygliuot viel, kuri mus atskiria nuo pasaulio. Ir ant pasto li, ir manevruojaniuose traukiniuose, keliuose, grioviuo se, ratinse - begal vyr, vergai ir eimininkai, o patys eimininkai - irgi vergai; vienus uvaldiusi baim, kitus neapykanta, visi kiti jausmai negyvi. ia visi - prieai arba varovai. N e, ties pasakius, nejauiu, kad itas mano iandienyk tis bendraygis, kinkytas drauge su manimi po tuo paiu neuliu, bt mano prieas arba varovas. Jis - Nuli Achtzehn. Jis inomas tik tuo vardu: Nulis Atuoniolika, tai paskutiniai trys jo registracijos numerio

48 ) PRIM OL K V I

skaiiai, tarsi visi jau bt sismonin, kad tik mogus vertas turti vard, o NullAchtzehn - jau nebe mogus. Manau, kad jis ir pats pamiro savo vard, taip bent atrodo i jo elgsenos. Kai kalba, kai iri, atrodo, kad i vidaus jis tuias, kad liks tik jo apvalkalas - taip kartais gali pama tyti kai kuri vabzdi inaras ties tvenkinio krantu, priri tas virvele prie akmens ir vjo duskinamas. NullAchtzehn - labai jaunas, o tai rimtas pavojus. N e tik todl, kad jaunuoliai sunkiau nei suaug itveria nuo varg ir nepriteklius, bet ypa todl, kad ionai, nordamas igyventi, privalai ilgai mokytis kovos, kuri kiekvienas ko voja prie visus, o jauni mons retai kada turi toki patir t. NullAchtzehn nra kaip nors ypatingai fizikai iseks, bet visi vengia dirbti su juo poroje. Jis toks viskam abejin gas, kad jam jau neberpi ivengti nuovargio ar smgi ar susirasti maisto. Vykdo visus gautus sakymus ir, labai ga limas dalykas, kai bus pasistas mirt, eis pasitikti jos su tokiu pat absoliuiu abejingumu. Jam stinga to elementaraus avieni gudrumo - jie liau jasi trauk iek tiek prie tai, kol isenka; jis traukia, nea arba stumia, kol jgos leidia, paskui nuvirsta vienu matu, be jokio spjimo, nepakeldamas nuo ems lidn, uge susi aki. Jis man primena kinkytus roges Jacko Lon dono knyg unis: jie traukia iki paskutinio atodsio ir mirta bgimo take. Taigi, kadangi visi mes stengiams visais manomais b dais ivengti nuovargio, NullAchtzehn yra btent tas, ku ris dirba daugiausiai u visus. Dl to ir dar dl to, kad jis pavojingas bendraygis, niekas nenori su juo dirbti; o ka dangi, kita vertus, niekas nenori dirbti su manimi, nes esu

49 )

K. B.

fizikai silpnas ir negrabus, danai nutinka taip, kad mudu patenkame vien por. Kai mes tuiomis rankomis, vilkdami kojas dar kart sugrtame prie sandlio, vilpteli garveys ir ustoja mums keli. Patenkinti dl tokios priverstins pertraukos mudu su NullAchtzehn sustojame, sulink ir apdrisk laukiame, kol vagonai i lto pravaiuos prie mus. ...Deutsche Reichsbahn. Deutsche Reichsbahn. SNCF. Du miliniki rusiki vagonai su prastai nutrintu kju ir pjau tuvu. Deutsche Reichsbahn. Paskui Cavalli 8, U omini 40, Tara, Portata - italikas vagonas. ...O kad va taip lipus jo vidun, usiglaudus kampan, gerai palindus po ang lim ir taip tupti nekrutant, neitariant n odio, tam soje, be galo ir be krato klausantis to bgi ritmo, ku ris ugoia nuovarg ir alk, kol galiausiai traukinys su stot, ir a pajusiau ilt or, ieno kvap ir galiau ieiti lauk, saul: puliau tada ant ems ir j buiuo iau, panardins veid oln, kaip kad raoma knygose. O pro al praeit moteris ir paklaust mans italikai: Kas tu toks?cc, ir a italikai papasakoiau jai, ir ji su prast ir pavadint valgyti ir pamiegoti. Ji netikt ma no pasakojimu, tada parodyiau jai numer ant savo ran kos, tada ji patikt... ...Baigta. Paskutinis vagonas pravaiavo, ir tarsi udan gai pakilus prie akis driekiasi ketaus ramsi krva, o ant jos stovi Kapo su lazda, ir priekin bei atgal po du ings niuoja sulys ms draugai. Vargas tam, kur aplanko sapnas: toji akimirka, kai nubundi, ir j lydintis smons atsivrimas - klaiki kania.

50 )

P RIMO

I . KVI

Bet mums tai atsitinka nedanai, ir tie sapnai bna neilgi mes tik pavarg gyvuliai.

Mes ir vlei - krvos papdje. Mia ir Galizianas pake lia ramst ir grubiai udeda j mums ant pei. J darbas maiau varginantis, todl jie demonstruoja savo uolum, kad tik isaugot t viet: jie aukia ant draug, kurie gai uoja, juos ragina ir nuolat daro pastabas, primeta darbui t nepakeliam ritm. Mane itai baisiausiai piktina, nors dabar jau inau, kad itai normalu, kad tie, kurie privilegi juoti, engia neprivilegijuotuosius: socialin stovyklos struk tra ir grindiama va tokiu mogiku statymu. kart man tenka eiti priekyje. Ramstis sunkus, bet labai trumpas, todl jauiu kas ingsnis, kaip NullAchtzehn mi na man ant pd, nes jis nesugeba ar jam nerpi derintis prie mano ingsnio. Dvideimt ingsni, mes jau prie bgi, ia turim per engt lyn. Bet neulys prastai, kakaip ne taip udtas, jis tuoj nuslys man nuo peties. Penkiasdeimt ingsni, e iasdeimt. Sandlio durys, dar toks pat nuotolis - ir jau galsim j padti. Baigta, eiti toliau nebegaliu, dabar tas neulys visas nuslinko man ant rankos; nebegaliu itverti nuovargio ir skausmo, aukiu, stengiuosi atsigrti - paiu laiku, kad spiau pamatyti, kaip Nuli Achtzehn suklumpa ir visk numeta. Jei biau buvs toks vikrus kaip kitados, biau at oks, taiau dabar a jau guliu ant ems, raumenys susitrauk, laikau apglbs rankomis sueist koj, apa ks nuo skausmo. Ketaus kratas sir mano kair koj striai.

51 )

K.

H.

Akimirk viskas inyksta skausmo svaiguly. Kai jau ga liu apsidairyti, NullAchtzebn vis dar stovi kur stovjs, n nekrusteljs, rankas subruks rankoves, netardamas n odio, ir iri mane tuiu vilgsniu. Atskuba Mia ir Galizianas, tarpusavy jie kalba jidi kalba ir duoda patari m, kuri nesuprantu. Atskuba Templeris, Davidas ir visi kiti: pasinaudoja proga, kad nutraukt darb. Atskuba Kapo, paskirsto spyrius, kumio smgius ir keiksmus - iblako susirinkusius kaip spalius vjyje; NullAchtzebn prisideda prie nosies rank ir pastebi nustebs, kad ji kraujuota. A gaunu tiktai du smgius galv, i t, kur neskausmingi, nes priblokia. Incidentas baigtas. A konstatuoju, kad geriau ar pras iau, taiau galiu stovt ant koj, kaulas, matyt, nelo. Bato nusiauti nedrstu i baims sujaudrint skausm, be to, inau, kad koja paskui itins ir jau nebegalsiu jo ap siauti. Kapo siunia mane pakeisti prie krvos Galizian, o jis, nuvelgs mane nuomiu vilgsniu, eina uimti savo vie tos greta NullAchtzebn> bet tai jau eina angl belaisviai: netrukus bus laikas grti stovykl. Grtant kaip manydamas stengiuosi engti mitriai, ta iau nesugebu pataikyt kojon su visais, Kapo skiria Nuli Achtzehn ir Finder, kad mane prilaikyt iki SS posto, ir tai galiausiai (laim, iandien nra patikrinimo) a jau ba rake, galiu nukrist ant gulto ir atsikvpti. Ar nuo ilumos, ar nuo nuovargio ingsniuojant skaus mas atsinaujino, drauge su keistu jausmu, kad sueistoji koja lapia. Nusiaunu bat - jis pilnas kraujo, jau sukre jusio ir sigrusio purv bei skiautes skuduro, kur radau

52 ) r RIM O LK VI

prie mnes ir naudojau kaip aut, vyniodamas j vien dien ant deins, kit - ant kairs kojos. vakar i karto po sriubos eisiu K. B. K. B. - odio Kmnkenbau, izoliatorius, santrumpa. Tai atuoni barakai, niekuo nesiskiriantys nuo kit stovyklos barak, taiau atskirti nuo j spygliuota viela. Jame nuolat talpinama deimtadalis stovyklos gyventoj, taiau nedau gelis ia ibna ilgiau kaip dvi savaites ir niekas neibna ilgiau kaip du mnesius - tai terminas, per kur mes privalo me numirti arba pasveikti. Kad btum priirimas K. B., privalai bti links pasveikti; jei tavo liga turi polink rimtti, i K. B. bsi pasistas tiesiai duj kameras. Ir visa tai todl, kad, laim, mes priklausome ekono mikai nauding ydc c kategorijai. Dar niekada nesu buvs K. B., kaip ir ambulatorijoje, todl ionai man viskas nauja. Ambulatorijos dvi: medicinin ir chirurgin. Prieais du ris naktyje, vjyje nusidriekusios dvi ilgos eli eils. Vie niems reikia tik kokio tvarsio ar koki tablei, kiti prao si, kad juos apirt gydytojas; kai kuri veiduose jau matyti mirtis. Pirmieji abiejose eilse jau basi ir pasiruo eiti; kiti, j eilei artjant, mgina spstyje atsiriti atsitik tinius virvagalius ir vielas, kuriais suvarstyti j batai, ir ne supl nuvynioti brangius autus - ne itin skubdami, kad bergdiai nestovt basi purve, ne itin gaiuodami, kad neprarast savo eils - eiti K. B. su batais grietai drau diama. Kad laikytumms to draudimo, priiri milinas Haftling pranczas, sitaiss bdelje, pastatytoje tarp dviej ambulatorij dur. Jis vienas i nedaugelio stovyklos tar

53 )

K. B.

nautoj prancz, ir nemanykit, kad leisti dienas tarp pur vin ir sudriskusi bat - menka privilegija. Pakanka prisi minti visus tuos, kurie engia K. B. su batais, o ieina i ten basi, nes bat jiems nebereikia... Kai prieina mano eil, man per stebukl pavyksta nu siauti batus ir autus, nepraradus nei vien, nei kit, isau goti duben ir pirtines, neprarasti pusiausvyros ir laikyti suspaudus rankoje kepur, kuri grietai draudiama bti usidjus ant galvos, kai eini barakus. Batus palieku saugykloje gavs savotik kvit, paskui basas ir klibikiuodamas, spausdamas rankose vis varga n savo mant, kurios neturiu kur palikti, einu vidun ir atsistoju nauj eil, isirikiavusi prie gydytojo priima mojo. itoje eilje mes isirengiame po truput, o priartj prie jos pradios, jau turim bti visikai nuogi, nes sanitaras bruka mums po paastim termometr; jeigu kuris nors dar nenusirengs, praranda savo eil ir turi atstovti j i pra di. Termometr gauna visi, net tie, kurie atjo su nieais ar skaudamu dantim. Taip usitikrinama, kad nerimti ligoniai nepasiduos no riui atlikti tok sudting ritual. Galiausiai mano eil prieina, ir mane nuveda pas gydyto j, sanitaras itraukia mano termometr ir paskelbia: vNummer 174 517y kein Fieber*. Man neskiriama gydytojo api ra, i karto esu paskelbiamas Arztvormelder** ^k tai reikia neinau, bet geriau jau neklausti joki paaikinim. Mane imeta lauk, pasiimu batus ir grtu barak.
* Numeris 174 517, kario nra (vok.) ** Praantis gydytojo pagalbos (vok.)

54 ) PR IM O I.K V I

Chajimas mane pasveikina - mano aizda padori, regis, nepavojinga ir garantuoja man neprast poils. Nakt pralei siu barake drauge su kitais, o rytoj ryt, uuot js dar b, tursiu prisistatyti gydytojams galutinei apirai \A rztvormelder itai ir reikia. Chajimas patyrs ituose reika luose, jo nuomone, rytoj tikriausiai bsiu priimtas K. B. Chajimas - mano lovos draugas, ir a juo aklai pasitikiu. Jis lenkas, religingas ydas, gerai nusimano apie teis. Jis madaug mano amiaus, laikrodi meistras, o ia Bunoje dirba tikslij mechanizm mechaniku, todl jis vie nas i nedaugelio, sugebjusi isaugoti orum ir t pasi tikjim savimi, kuriuos suteikia galimyb usiimti ama tu, kur imanai. Taip ir buvo. Kai atsiklme, po duonos paskirstymo buvau pakviestas lauk su trimis kitais bendrais i mano bara ko. Mus nuved Saukos aikts kamp, kur jau driek si ilga eil - visi ios dieno s Arztpormelder; kakas prijo prie mans, pam mano duben, aukt, kepur ir pir tines. Kiti pradjo juoktis: kaip, argi a neinojs, kad juos reikj paslpti ar atiduoti kam nors pasaugoti, arba, vis geriausia, - visk parduoti, nes K. B. negalima nie ko netis? Paskui pairjo mano numer ir palingavo galvas: tik i to, kieno numeris toks didelis, ir galima ti ktis tokios kvailybs. Paskui mus suskaiiavo, privert nusirengti lauke, al tyje, atm batus, vl perskaiiavo, nuskuto barzdas, plau kus, perskaiiavo trei kart ir nuved po duu; tada atjo kakoks esesininkas, abejingai apirjo, sustojo prie vie no, kuriam buvo sklidi vanden, ir nuved j al. Paskui suskaiiavo mus dar kart, dar kart nuved po

55 )

K. B.

duu, nors buvome lapi po pirmojo duo, o kai kurie drebjo nuo kartins. Dabar jau buvome pasireng galutiniam apirjimui. Pro lang matyti baltas dangus ir kartais vysteli saul; i tuos kratuos gali irti saul tiesiai pro debesis, kaip pro dmin stikl. Sprendiant i jos padties, jau po ant ros - sudie, sriuba! O mes jau deimt valand ant koj ir eios valandos kaip nuogi. ita antroji medicinin apira irgi nepaprastai greita, kaip ir pirmoji - gydytojas (jis vilki tokiais pat dryuotais drabuiais kaip ir mes, taiau ant viraus usivilks baltus markinius su usitu ant j numeriu ir daug riebesnis u mus) apiri ir apiupinja mano itinusi, kraujuojani koj, o a rkiu i skausmo, paskui jis sako: Aufyenommen, Block 2 3 *. A taip ir lieku isiiojs, laukdamas dar kokio nurodymo, bet kakas iurkiai trukteli mane atgal, umeta ant nuog pei kakok palt, paduoda sandal por ir istumia lauk. 23-iasis barakas - u kokio imto metr; vir jo ura as: Schonungsblock**, kas ino, k jis reikia? Viduj ka kas nutraukia man palt ir sandalus, ir a vl visikai nuo gas ir paskutinis nuog skelet eilje: jie - iandien pa skirti ligoniai. Jau kuris laikas lioviausi stengsis k nors suprasti. Esu jau toks pavargs nuo stovjimo ant tos sueistos ir dar negydomos kojos, toks ialks ir suals, kad mans nie kas nebedomina. N et jei tai bt mano paskutin diena, o itas kambarys - duj kamera, apie kuri visi ia kalba,
* Priimtas, barakas 23 (vok.) ** Poilsio barakas (vok.)

56 ) PRIM OL EV I

k gi galiau padaryti? Geriau jau atsiremt sien, usi merkti ir laukti. Mano kaimynas, matyt, ne ydas. Neapipjaustytas, be to (tai vienas i nedaugelio dalyk, kuriuos a jau inojau), jo oda tokia balta, veidas ir kno sudjimas tokie masyvs, o tai bdinga lenkams, bet ne ydams. Jis visa galva u mane auktesnis, taiau jo veido iraika pakankamai ir dinga, tokia bna tik t, kuriems netenka ksti bado. Surizikuoju paklausti jo, ar jis ins, kada mus leis vi dun. O jis pasisuka sanitar, kaip du vandens laai j pana, kuris stovi kampe ir rko; jiedu pasikalbjo, drau ge pasijuok, nieko man neatsak, tarsi mans nebt, pas kui vienas i j pam mane u rankos ir pairjo mano numer, tada abu pradjo juoktis dar garsiau. Visi stovyk loj ino, kad imtas septyniasdeimt keturi tkstaniai - tai Italijos ydai, tie vis gerai inomi Italijos ydai, atvyk ionai prie du mnesius, visi jie advokatai, visi su mokslo laipsniais, j buvo daugiau kaip imtas, o dabar liko tik keturiasdeimt, jie nemoka dirbti, leidiasi, kad i j pa vogt duon, ir jiems nuo ryto iki vakaro vis skaldo antau sius; vokieiai juos vadina link Handec c (dvi kairs rankos), ir net Lenkijos ydai juos niekina, nes jie nemoka kalbti jidi kalba. Sanitaras parodo antrajam mano onkaulius, tarsi a b iau koks skeletas anatomijos amfiteatre; paskui rodo ma no aki vokus, itinusius skruostus ir plon kakl, pasilen kia ir smiliumi paspaudia mano blauzdikaul, parodyda mas savo sbrui, kok gil link jo pirtas palieka mirtino blykumo raumenyje, tarytum vake. O kad nebiau kreipsis n vienu odiu t lenk:

57

K. B.

man atrod, jog niekada gyvenime nebuvau patyrs bai sesnio eidimo; tuo tarpu sanitaras, regis, baig demonstra vim, aikindamas savo kalba, kurios a nesuprantu ir kuri skamba man siaubingai; dabar jis kreipiasi mane darkyta vokiei kalba ir maloningai pateikia man savo diagnozs santrauk: Du Jude kaputt. Du schnell Krematorium fertic c (tau, yde, galas, tu greit krematoriumas, baigta). Dar kelios valandos prajo, kol buvo pasirpinta visais priglaustaisiais, kol jie gavo markinius ir j anketos buvo upildytos. A, kaip paprastai, buvau paskutinis; kakoks mogus naujutlaiiu dryuotu varku mans paklaus, kur a gimiau, kokia mano profesija civiliniame gyvenimecc, ar turiu vaik, kokiomis ligomis sirgau, krv visoki klau sim. Kam j reikjo? Tai tiktai sudtinga pasityiojimo i ms mizanscena. Ar tai ligonin? Laiko mus staius ir nuogus ir klausinja. Galiausiai ir man atsivr durys, ir a galjau engti palat. ia, kaip ir visur, gultai sustatyti trimis auktais, trimis eilmis, nusidriekusiomis per vis barak, atskirtomis vie na nuo kitos dviem siaurutliais koridoriais. imtas pen kiasdeimt gult madaug dviem imtams penkiasdeimt ligoni: po du ligonius kone visuose gultuose. Virutini gult ligoniai, prispausti prie lub, praktikai negali atsi ssti; jie smalsiai pasilenkia, apirindami naujai atvyku sius - tai domiausia dienos akimirka; daniausiai jie pa mato kok nors savo pastam. Man skirtas 10-asis gultas. Stebuklas! Jis tuias. Pirm kart nuo tada, kai a stovyk loje, visas gultas priklauso man.

58 )

PRIMO

L H VI

Kad ir koks biau alkanas, nepraeina n deimt minu i, o a jau miegu. Gyvenimas K. B. - pragaro prieangis. Materiali nepa togum, be alkio ir ligos teikiam skausm, ia palyginti maa. ia nealta, nereikia dirbti, ir, jei rimtai neprasien gi, niekas tavs netalo. Keltis reikia ketvirt, net ir ligoniams; privalu pasikloti lov ir nusiprausti, taiau ne itin skubant ir ne grieiau siai. Pus ei paskirstoma duona, tada galima patogiai susiraikyti j plonytmis riekelmis ir valgyti gulint, visi kai ramiai; paskui galima vl umigti, kol vidurdien bus dalijama skysta sriuba. Iki ketvirtos valandos -M ittagsruhe, popiets pogulis. O tada jau daniausiai prasideda me dicinin apira ir slaugymas: reikia nulipti nuo gulto, nu sivilkti markinius ir atsistoti eil prie daktaro. N et vaka rinis maisto davinys paduodamas lovas, po to, devint valand, visos viesos ugesinamos, iskyrus naktinio sar go udengt lempel, ir sivyrauja tyla. Ir pirm kart nuo to laiko, kai esu stovykloje, ryto signa las uklumpa mane giliai migus, o tas nubudimas panaus grim i nebties. Per duonos paskirstym tolumoje, u lang, tamsoje pasigirsta pradedantis groti orkestras: tai m s sveiki draugai, surikiuoti briais, ingsniuoja darb. I K. B. toji muzika girdti prastai: ataidi uoliai ir m o notonikai muamas didysis bgnas ir lkts, bet muziki ns frazs j fone skamba tik protarpiais, priklausomai nuo vjo kapriz. Mes irim vieni kitus nuo savo gult, nes mums visiems ta muzika atrodo pragarika.

59 )

K.

B.

Melodijos vos kelios, koks tuzinas, ir kasdien vis tos paios, i ryto ir vakare: marai ir liaudies dainos, tokios brangios kiekvieno vokieio irdiai. Jos tno strigusios ms smones, jos bus pats paskutinis Lagerio dalykas, kur umirime: jos - Lagerio balsas, apiuopiama jo geo metrins beprotybs, kit pasiryimo mus sunaikinti pir miausia kaip mones, kad paskui pamale mus umu t, iraika. Kai nuskamba ta muzika, mes inome, kad ms drau gai mariruoja lauke per rk kaip automatai; j sielos ne begyvos, ir priek juos gena ta muzika, kaip kad vjas gena sausus lapus, ir ta muzika atstoja jiems vali. Nes va lios nebra: kiekvienas instrumento dis - tai ingsnis, automatikas inertik raumen susitraukimas. Vokieiams pavyko tai pasiekti. ingsniuojanij - deimt tkstan i, bet jie - tik vienas pilkas mechanizmas; jie labai tiks liai suderinti: nieko negalvoja, nieko nenori, tiktai engia. Per tuos ijimo ir sugrimo paradus niekada netrksta esesinink. Kas galt paneigti j teis dalyvauti itoje j pai sukurtoje choreografinje scenoje, tame okyje u gesusi, nebegyv moni, brys po brio inyrani i rko, kad vl jame inykt? Koks galt bti konkretesnis j pergals rodymas? Netgi ir tie, kurie dabar prisiglaud K. B., puikiai pas ta tuos ijimus darb ir grimus i jo, hipnoz to bega linio ritmo, umuanio mint, suvelninanio skausm; jie tai patyr ir patirs vl. Taiau reikjo pabgti nuo t ker, reikjo igirsti t muzik i iors, kaip mes girdjom j K.B. ir kaip dabar dar girdime prisiminimuose, isiva dav ir naujai atgim, igirsti j jai nepaklstant, jos ne-

60 )

P RIMO

I . KVI

priimant, tam, kad suprastume, k jinai reik; kad supras t u m e , dl koki i anksto apmstyt prieasi vokieiai sukr t siaubing ritual, ir kodl net iandien, kai m s atmintyje atgyja kuri nors i t nekalt dain, kraujas sustingsta gyslose, ir mes suvokiame, kad sugrimas i Auschwitzo buvo stebuklas. Turiu du gulto kaimynus. Jie kiaur dien ir kiaur nakt guli onas prie ono, susiliesdami oda, krymai, kaip zo diako uvys, - vieno kojos prie kito galvos. Pirmasis - Walteris Bonnas, mandagus ir gana isilavi ns olandas. Matydamas, kad neturiu kuo atsiriekti duo nos, paskolina man savo peiliuk, paskui pasilo j par duoti u pus duonos davinio. Pradedu dertis dl kainos, paskui liaujuosi, pagalvojs, kad K. B. visada rasiu k nors, kas man j paskolins, o lauke jis kainuoja tik tredal davi nio. Walteris dl to n kiek neusigauna ir vidurdien, su valgs sriub, kruopiai nulaio aukt lpomis (taip da ryti - gera taisykl prie j paskolinant: taip jis nuluostomas ir neprarandama n lao tau priklausanios sriubos) ir spontanikai pasilo j man. - Kuo tu sergi, Walteri? - Korperschwache. Organizmo nusidvjimas. Vis blogiausia liga - ji ne pagydoma, ir patekti K. B. su tokia diagnoze labai pavo jinga. Jei ne ta edema kulknyse (jis man parodo j), kuri jam kliudo eit darb, jis bt vengs ia atsidurti. Tokio pobdio pavojai man dar gana neaiks. Visi kal ba apie juos netiesiogiai, uuominomis, ir kai paklausiu kieno nors, iri mane tyldami.

61 )

K. B.

Vadinasi, tai tiesa, k mons kalba apie atrankas, dujas, krematorium? Krematoriumas. Walterio kaimynas paoka i miego, ke liasi, sdasi: kas ia kalba apie krematorium? Kas nutiko? Argi negalima duoti ramybs tiems, kurie miega? Jis Len kijos ydas, albinosas, lieso gerairdiko veido, nebejau nas. Vardu Smulekas, jis altkalvis. Walteris visk jam trum pai paaikina. Mat kaip, der Italiener netiki atrankomis? Smulekas nort kalbti vokikai, bet kalba jidi kalba; a sunkiai j suprantu, ir tik todl, kad jis nori bti suprastas. Jis paro do Walteriui enkl, kad tas nutilt - jis pasistengsis ma ne tikinti: v - Parodyk man savo numer. Tu - 174 517. itie nume riai prasidjo prie atuoniolika mnesi, jie taikomi Auschwitze ir jam priklausaniose stovyklose. Bunoje-Monowitze ms dabar deimt tkstani, daugi daugiausia trisdeimt tkstani, skaiiuojant kartu su Birkenau. Wo sind die Andere? Kurgi kiti? - Gal perkelti kitas stovyklas? - tariu. Smulekas palinguoja galv ir pasisuka Walter: - Er will nix verstayen, - jis nenori suprasti. Taiau taip jau buvo lemta, kad netrukus man teko su prasti, ir to supratimo kain sumokjo Smulekas. Vakare atsivr barako durys, kakoks balsas suuko: vAchtunff!c cir visas triukmas nuiuvo, sivyravo mirtina tyla. jo du esesininkai (vienas j turjo daug antsiuv, gal buvo koks karininkas?), j ingsniai aidjo barake taip, tarsi jis bt tuias; pasikalbjo su vyriausiuoju gydytoju, is

62 )

PRIMO

LEVI

atkio jiems savo registracijos urnal, rodydamas pirtu vien kit viet. Karininkas usira kak ura knygel je, Smulekas paliet mane keliu: - Passy aufypass auf> - irk dmiai. Lydimas gydytojo tas karininkas tyldamas nerpestin gai vaikto tarp gult, rankoje laiko vytin, suduoda per nukarusi nuo virutinio gulto antklods pal, ligonis pa siskubina j patraukti. Karininkas praeina pro al. Kito ligonio veidas pagelts, karininkas nutraukia nuo jo antklod, anas sudreba, karininkas paiupinja jam pil v, sako: Gut,ut, ir praeina pro al. v I tai jo vilgsnis krinta ant Smuleko; isitraukia ura knygel, patikrina lovos ir tatuiruots numerius. A i vir aus kuo puikiausiai matau - padjo kryel prie Smuleko numerio. Ir prajo pro al. Dabar a iriu Smulek, o u jo ivystu Walterio akis ir nieko jau nebeklausiu. Kit dien prie ijimo stovjo ne viena pasveikusij grup, kaip paprastai, o dvi atskiros grups. Pirmieji buvo nuskusti, nukirpti ir nusimaud due. Antrieji ijo kaip buv, su keli dien barzdomis, negav gydymo, be duo. Su pastaraisiais niekas neatsisveikino, niekas nepra nieko praneti sveikiems draugams. Tarp j buvo ir Smulekas. Btent itaip, santriai ir korektikai, be jokio demonstra vimo ar pykio, po K. B. barakus kas dien sukasi naikiniv mas ir kliudo vien arba kit. Ieidamas Smulekas paliko man aukt ir peil; mudu su Walteriu vengme irti vienas kit ir ilgai tyljome. Paskui Walteris mans pa klaus, kaip a sugebu taip ilgai isaugoti savo duonos da

63 )

K. B.

vin, ir paaikino man, kad jis paprastai savj perpjauna iilgai, kad rieks bt kuo storesns, taip ant j lengviau utepti margarin. Walteris paaikina man daugel dalyk: Schonunpfsblock reikia poilsio barak, ia guldomi tik lengvi arba sveiks tantys ligoniai, arba tie, kuriems nereikia slaugos. Tarp j maiausiai penkiasdeimt daugiau ar maiau rimtai sergan i dizenterija. Pastarieji tikrinami kas deimt dien. Jie sustoja ilg eil koridoriuje; priekyje pastatyti du skardiniai dubenys ir stovi sanitaras su registracijos urnalu, laikrodiu ir pie tuku. Ligoniai prisistato po du ir privalo rodyti, ia pat ir greitai, kad j viduriavimas dar nesibaig; tam tikslui jiems duodama lygiai viena minut. Paskui jie pristato savo re zultat sanitarui, kuris j apiri ir sprendia; tada jie nuplau na dubenis tam reikalui skirtame didiuliame kubile, ir j viet stoja kiti du. Tarp laukianij vieni raitosi nuo spazm, kad isau got brangius rodymus dar dvideimt, dar deimt minu i; kiti, iuo momentu stokojantys resurs, tempia gys las ir raumenis, ddami prieingas pastangas. Sanitaras al tai sau iri, kramtydamas pietuk, meta vilgsn laikrod, kit vilgsn rodomus pavyzdius. Sukilus abejonms, i eina su dubeniu rankose pasitikrinti pas gydytoj. ...Mane aplank sveias - Piero Sonnino i Romos. - Matei, kaip a juos apmoviau? Piero serga gana lengvu enteritu ir ia jis jau dvideimt dien, jauiasi gerai, ilsisi ir riebja; jam nusispjaut atran kas ir jis nusprend bet kuria kaina pasilikti K. B. iki ie mos pabaigos. Jo metodas - atsistoti eilje u kokio nors

64

PRIMO

LEVI

tikro ligonio, serganio dizenterija ir garantuojanio sk m; kai prieina jo eil, jis paprao, kad jam padt (atsily gindamas sriuba arba duona), ir, jei anas sutinka, ir sanita ras valandl nukreipia savo dmes kitur, bendroje sumai tyje susikeiia dubenimis, ir - tvarka. Piero ino, kad rizikuoja, bet iki iol viskas klojosi kuo puikiausiai. Taiau gyvenimas K. B. yra ne itai. N e lemtingi atran k momentai, ne groteskiki viduriavimo ir utli patikri nimo momentai, ir netgi ne ligos. K. B. - tai Lageris minus fiziniai nepatogumai. Todl tie, kurie dar turi lakel smons, ia vlei tampa smo ningi, todl per tas be galo ilgas tuias dienas mes kalba ms apie kitus dalykus nei alkis arba darbas, ir bna, kad pasvarstome, kuo gi mus pavert, k jie i ms atm, k reikia itoks gyvenimas. Situose K. B. barakuose, atskirti nuo visko tos tariamos ramybs, mes supratome, kad m s asmenybs - labai trapios, kad jos patiria kur kas dides n grsm nei ms gyvybs ir kad senovs iminiai, uuot spj mus: Prisimink, kad turi numirticc, veriau turt spti apie it kur kas didesn mums gresiant pavoj. Jei gu Lageris turt k perduoti laisviems monms, toji nau jiena bt tokia: darykit taip, kad savo namuose nepatirtumte to, k mes ia esam priversti patirti. Kai mons dirba, jie kenia ir neturi laiko galvoti: m s namai - maiau negu prisiminimas. Bet ionai visas lai kas priklauso mums, nepaisydami draudimo, mes nuolat lan koms vieni pas kitus, nuo gulto prie gulto ir vis kalbams, kalbams. Medinis barakas, prikimtas keniani moni, aidi nuo odi, prisiminim, skausmo. Heimweh vadi

65 )

K. B

namas tas skausmas vokikai, tai graus odis, reikiantis nam ilgescc. Mes inome, i kur atjome: iorinio pasaulio prisimi nimai ulieja ms sapnus ir ms bdravimus, nustr suvokiame, kad nieko nepamirome, kad kiekvienas prisi minimas inyra prieais mus, kupinas skaudaus rykumo. Bet kur einame - neinome. Gal mes itversime ligas, ivengsime atrankos, gal atsilaikysime ir prie mus alinant darb ir alk, o paskui? ia, kol kas nusialin nuo eidi njim ir smgi, galim sugrti save paius ir medituoti. Ir tada tampa aiku, kad mes nebesugrime. Mes atvaia vome ionai uplombuotuose vagonuose, mes matme i vykstant nebt savo moteris ir vaikus, mes, tap vergais, imtus kart ingsniavome pirmyn ir atgal t nebyl dar b, ugesusia dvasia dar prie numirdami anonimika mir timi. Mes nebegrime. I ia nevalia ieiti niekam, kas ga lt atneti pasaul drauge su knan spaustu enklu pra gaiting ini apie tai, k Auschwitze mogus galjo padaryti kitam mogui.

6 6

PRIMO

LEVI

Ms naktys
Po dvideimties K. B. praleist dien, kai mano aizda jau beveik usitrauk, labai nenoriai gavau apleisti t barak. iaip jau toji ceremonija paprasta, taiau j lydi skaus mingas ir pavojingas atsigavimo laikotarpis. Ijus i K. B., jei neturi koki nors ypating paini, tavs nebegrina tavo buvus barak ir Kommando; remiantis man neino mais kriterijais, bni paskirtas kok nors kit barak ir kok nors kit darb. Be to, i K. B. ieini nuogas: gauni naujusc c (noriu pasakyti, ne tuos, kuriuos palikai eida mas) drabuius ir batus, ir privalai skubiai bei uoliai prisi taikyti juos sau, o tai susij su didiule tampa ir ilaido mis. Tenka vl sigyti aukt ir peil, galiausiai, ir tai uvis svarbiausia, jautiesi tarsi btum sibrovs nepastam ap link, apsuptas nauj ir prieik bendraygi bei Kupos, kuri bdo neinai ir nuo kuri sunku apsisaugoti. mogaus gebjimas isikirsti sau ni, iskirti sekretus kiautui suformuoti, apsupti save menka saugos utvara stulbinantis dalykas, ir vertt patyrinti j giliau. ia turi me reikal su nekainojama nuolatine prisitaikymo veikla, i dalies pasyvia ir nesmoninga, i dalies aktyvia - turi kalt vir gulto vin batams nakiai pasikabinti; turi paty

67

) MS

NAKTYS

liukais sudaryti su kaimynais nepuolimo paktus, turi nuspti tam tikro Kommando ir tam tikro barako proius bei sta tymus ir prie j prisitaikyti. Taip paplujus, po keleto sa vaii pavyksta gyti tam tikros pusiausvyros, tam tikr ap saugos nuo netiktum laipsn; tu jau susisukai gt, ir persikraustymo trauma jau veikta. Taiau, ijs i K. B. nuogas ir beveik visada nepakan kamai atsigavs, mogus jauiasi pateks vaigdi erd vs tams ir alt. Jam smunka kelns, spaudia batai, mar kiniams trksta sag. Jis ieko mogiko kontakto, bet mato tik atgrtas nugaras. Jis beginklis, paeidiamas tarsi nau jagimis, bet jau t pat ryt turs ingsniuoti darb. Tokioje tad padtyje atsiduriu, kai sanitaras po vairi nustatyt administracini ritual patiki mane 45-ojo ba rako Blockdltesterio globai. Taiau netrukus mane ulieja diaugsmo banga - man pasisek, tai Alberto blokas! Alberto - mano geriausias draugas. Jam tik dvideimt dveji, jis dvejais metais u mane jaunesnis, taiau n vienas i ms, ital, neparod tokio sugebjimo adaptuotis kaip jis. Alberto eng Lager auktai pakelta galva ir gyvena ia nesulugdytas ir nesugadintas. Jis anksiausiai u visus suprato, kad itas gyvenimas - tai karas, nenuolaidiavo sau, negaio laiko sksdamasis ir apgailestaudamas dl sa vs ir dl kit ir nuo pat pirmos dienos stojo m. J palaiko protas ir instinktas, jis samprotauja teisingai, da niausiai ivis nesamprotauja ir vis vien bna teisus. Visk pagauna i pirmo karto, moka iek tiek pranczikai ir su pranta, kai j kreipiasi vokieiai ar lenkai. Atsako italikai ir gestais, bna suprastas ir i karto usikariauja simpatij. Jis kovoja u savo gyvyb, taiau visiems yra draugas. Zi-

6 8 ) P RIM C ) I.KVI

no, k reikia papirkti, ko reikia vengti, kieno gailest gali ma pelnyti, kam reikia prieintis. Ir vis dlto (ir btent dl ios savybs jo atminimas man ir iandien brangus ir artimas) - netapo ciniku. Visada ma iau ir tebematau j kaip ret tvirto ir velnaus mogaus pavyzd, kur atsimu impa nakties ginklai. Taiau man nepavyko pasiekti, kad miegoiau su juo vie name gulte, ir Alberto, nepaisant jo 45-ame barake gyto populiarumo, tai irgi nepavyko. Gaila, nes turti gulto drau g, kuriuo pasitiki ar su kuriuo bent sutari, - nekainojamas pranaumas; juoba kad dabar iema ir naktys ilgos, o ka dangi esame priversti dalytis su kuo nors prakaitu, kvapais ir iluma po viena antklode septyniasdeimties centimetr plote, labai nortsi, kad tasai kas nors bt draugas. iem naktys ilgos ir miegui mums duodama gana daug laiko. Triukmas barake pamau nurimsta, vakaro sriuba i pilstyta jau daugiau kaip prie valand, ir tik vienas kitas atkakliai tebegrando jau blizgant dubenlio dugn, uoliai sukindamas j prieais elektros lemput, dmesingai su rauks kakt. Ininierius Kardosas vaikto tarp gult slau gydamas sueistas kojas ir supliavusias nuospaudas - tai jo verslas; barake nra tokio, kuris geranorikai neatsisaky t duonos rieks, kad jam bt palengvintas nutirpusi, kiaur dien kraujuojani sulig kiekvienu ingsniu aizd skausmas, ir taip ininierius Kardosas garbingai isprend savo igyvenimo problem. Pro galines duris, slapta ir atsargiai dairydamasis, jo keliaujantis pasakotojas-dainininkas. Atsisdo ant Wachs-

69 )

MS

NAKTYS

manno gulto, ir kaipmat aplink j susibr krvel mo ni, dmesing ir tyli. Jis dainuoja nesibaigiani jidi rapsodij, vis laik t pai, rimuotais ketureiliais, kupi nais graudaus ir nuolankaus ilgesio (o gal j taip prisime nu todl, kad igirdau tada ir tokioje vietoje?); i t keli odi, kuriuos suprantu, sprendiu, kad tai jo paties su kurta daina, kuri jis sudjo vis Lagerio gyvenim, su menkiausiomis smulkmenomis. Kai kurie klausytojai dos ns ir atsilygina iupsneliu tabako ar menkute virvele; kiti klausosi susikaup, bet nieko neduoda. Staiga pasigirsta balsas, kvieis mus paskutin dienos ceremonij: Wer ha t kaputt die SchuheVc (kieno batai su ply?), ir aibikai pakyla audringas gausmas koki ketu riasdeimties ar penkiasdeimties pretendent t kvieti m, visi puola prie Tagesraum su neviltingu lu, puikiai inodami, kad tik deimt pirmj, paiu geriausiu atveju, bus patenkinti. Paskui vl sivyrauja tyla. Pirm kart viesa ugsta ke lioms sekundms, kad spt siuvjus padti vieton bran gi adat ir sil; paskui toli suskamba varpas, uima savo vietas nakties sargyba, ir visos viesos galutinai ugsta. Mums nieko kito nebelieka, kaip nusirengti ir atsigulti. A neinau, kas yra mano kaimynas, nesu net tikras, kad jis vislaik tas pats asmuo, nes niekada nesu mats jo vei do, nebent tik tas kelias akimirkas, kai bundame i miego, taigi kur kas geriau nei veid pastu jo nugar ir kojas. Jis nedirba mano Kommando ir gult ateina tik jau sivyravus tylai, susisupa antklod, pastumia mane, kaukteljs kau ltais klubais, atsuka nugar ir i karto uknarkia. Atsir

70

PRIMO

L HV I

ms j nugara, stengiuosi atsikariauti deram iaudinio iuinio paviriaus dal, tolydio spaudiu strnomis jo str nas, paskui apsisuku ir mginu pastumti keliais, suimu j u kulkni ir stengiuosi patraukti jas truput toliau, kad kojos negult man tiesiog prie veido, bet viskas berg dia: jis daug stambesnis u mane ir, regis, miega kaip u mutas. Tada a taikausi gulti apergs medin gulto krat, esu priverstas nejudti. Bet esu toks pavargs ir pribloktas, kad netrukus irgi pasineriu sapn, ir man atrodo, kad mie gu ant geleinkelio bgi. Traukinys atvaiuos netrukus: girdti, kaip pukuoja gar veys - mano kaimynas. A dar ne taip migs, kad nesu vokiau dvejopos to garveio prigimties. Jis - btent tas garveys, kuris iandien Bunoje temp buksyru vagonus, juos mes privaljome ikrauti: atpastu j i to, kad dabar, kaip ir tada, kai jis pro mus pravaiavo, padvelk iluma, kuri jis skleidia i savo juodo ono. Jis vilpia, vis labiau artja, tuoj uvaiuos ant mans, - taiau niekaip neuva iuoja. Mano sapnas labai plonytis, kaip ydas, nordamas galiau j perplti. A taip ir padarysiu, noriu j perplt: tada galsiu atsitraukti nuo t bgi. Na tai, pavyko, da bar a jau nubuds, taiau nubuds ne visai, tik truput daugiau, tik vienu laipteliu aukiau ant laipt, kurie skiria nesmoning bsen nuo smoningos. A usimerks ir nenoriu atsimerkti, kad tik nenubaidyiau sapno, taiau garsus girdiu - tas tolimas vilpimas, esu tuo tikras, at sklinda ne i susapnuoto garveio, jis nuaidjo i tikrj, tai Decauvilleo vilpimas, jis atsklinda i statybos aikte ls, kur dirbama ir naktimis. Viena nata - ilga ir pratisa,

71

MS

NAKTYS

kita - pustoniu emesn, paskui ir vl pirma, tik jau trum pa ir nutraukta. itas vilpimas - svarbus dalykas, tam tik ra prasme pamatinis: taip danai j girddavome, susijus su darbo ir stovyklos kaniomis, kad jis tapo j simboliu, ir i karto prie akis atkuria j vaizd, taip atsitinka igirdus kai kurias melodijas ir pajutus kai kuriuos kvapus. O tai mano sesuo ir kakoks neaikus draugas, ir dar daugyb kit moni. Visi jie mans klauso, o a jiems pasakoju btent tai: trij nat vilpuko garsas, kietas gul tas, mano kaimynas, kur noriau pastumti, taiau bijau paadinti, nes jis stipresnis u mane. Miglotai pasakoju ir apie ms alk, utli tikrinim, apic Kapo^ kuris man smog nos, o paskui nusiunt nusiprausti, nes bgo kraujas. Jau iu stipr, fizin, neapsakom malonum, kad esu savo na muose, tarp draugik moni ir tiek daug turiu papasa koti, bet negaliu nepastebti, kad mano klausytojai mans visai neklauso. Ir netgi prieingai - jie visai abejingi, neai kiai kalba tarpusavyje apie kitus dalykus, lyg mans n ne bt. Sesuo pairi mane, atsistoja ir ieina nepratarusi n odio. Tada mane uplsta neviltingas skausmas, kaip kai kurie miglotai teprisimenami ankstyvosios vaikysts skausmai, jis - toks igrynintas skausmas, nesuvelnintas jokio realy bs jausmo ir paalini aplinkybi takos, jis panaus t, dl kurio verkia vaikai; tad man jau geriau dar kart inirti paviri, tik kart rytingai atsimerkiu, kad prie akis b t garantija, jog i tikro nubudau. Tas sapnas vis dar tvyro prie mane, dar iltas, ir a, nors jau nubuds, vis dar kupinas jo nerimo; tada prisimenu, kad tai ne iaip sau sapnas, o kad nuo tos dienos, kai ia

72

PRIMO

L H VI

esu, esu sapnavs j ne vien, o daugyb kart, su iokio mis tokiomis aplinkos, detali variacijomis. Dabar jau su sivokiu visikai ir dar prisimenu, kad jau esu j pasakojs Alberto, ir jis prisipaino man, didiulei mano nuostabai, kad ir jisai sapnavs t pat sapn, ir daugelis kit - taip pat, o gal net ir visi. Kodl taip atsitinka? Kodl kasdienis skausmas taip reguliariai atsispindi ms sapnuose, kodl jis nuolatos atsikartoja ta dstomo ir niekieno neklausomo pasakojimo scena? valandle, kad nusimesiau k tik nutraukto snaudulio skiautes, kad nesudrumsiau busimojo sapno kokybs. Su sigiu tamsoje, apsidairau, tempiu aus. Girdti, kaip miegantieji kvpuoja, knarkia, kakas de juoja ir kalba. Daugelis epsi lpomis ir krutina andikau lius. Jie sapnuoja, kad valgo - tai irgi kolektyvinis sapnas. iaurus sapnas, tasai, kuris sukr Tantalo mit, turt apie j inoti. Maist ne tik matai, bet iuopi j ranka, jis vairus ir konkretus, jauti turting, sodr jo kvap; kakas j nea tau prie lp, paskui kakokios aplinkybs, kiekviensyk skirtingos, sukliudo, ir veiksmas nevyksta. Tada sapnas i tirpsta, susiskaido sudedamsias dalis, taiau netrukus vlei susilieja visumon ir prasideda i naujo, tas pats, o sykiu pakits, ir taip be atvangos, kiekvienam i ms, kiekvien nakt, per vis ms mieg. Matyt, jau po vienuoliktos vakaro, nes vis danja vaik iojimai pirmyn ir atgal prie kibiro, kuris stovi greta nakti nio sargo posto. Tai - nepadori kankyn, neidildoma g da - kas dvi tris valandas gaunam keltis paalinti didiul

73

) MS

NAKTYS

kiek vandens, kur per dien esam veriami absorbuoti sriu bos pavidalu, kad numalintume alk; t vanden, nuo ku rio vakarais mums itinsta kulknys ir aki vokai, kuris vi s ms veidams suteikia bjaur panaum ir kur alinda mi inkstai dirba alinant darb. Bet ia mes turim reikal ne vien su jimu nusilapinti; yra tokia taisykl, kad paskutinysis, pasinaudojs mintu kibiru, nea ipilti j iviet, ir dar yra tokia taisykl, kad nakt i barako ieinama vilkint tik naktiniais drabuiais (markiniais ir kelnmis) ir paskelbiant sargybai savo nu mer. Taigi gali i anksto numatyti, kad nakties sargyba pasistengs atleisti nuo tos pareigos savo draugus, tautie ius ir aristokratij; be to, stovyklos senbuviai jau taip ito bulino savo pojius, kad nesikeldami nuo gult geba ste btinai suprasti, vien pagal kibiro sieneli garso aid, ar jis jau pavojingai pilnas, ar dar ne, ir taip jiems beveik visada pavyksta isisukti nuo pareigos itutinti t kibir. Todl kibiro tutinimo tarnybos kandidat skaiius kiekviename barake - gana ribotas, nors per nakt ir gauname ipilti maiausiai du imtus litr skysio, tad kibiras privalo bt itutintas kok dvideimt kart. Trumpai tariant mums, nepatyrusiems ir neprivilegijuo tiesiems, kasnakt, kai reikalas prispiria eit prie kibiro, gre sia didiulis pavojus. Nespjs nakties sargybinis paoka i savo kampo, iumpa mus, pakeverzoja sau ms nume r, bruka medines klumpes, t kibir ir ivaro mus lauk, snieg, drebanius ir usimiegojusius. Gauname kblinti iki pat iviets su kibiru, kuris mums kliva u plik blauz d, toks nemaloniai iltas; jis toks pilnas, kad pilnesnis ne gali bti ir, kai j trkioji, kakas vis pilas neivengiamai

74

P RIMO

LEVI

per kratus tau ant koj, todl, kad ir koks atgrasus bt itas trisas, geriau atlikti paiam, nei patikti gulto kai mynui. Taip slenka ms naktys. Tantalo sapnas ir pasakojimo sapnas sipina blankesni vaizd audin: dienos kanios, kurias sudaro alkis, smgiai, altis, nuovargis, baim ir kam atis, naktimis virsta beformiais negirdto smurto koma rais, kurie, gyvenant laisvje, nutinka tik kartligs nakti mis. Mes kas akimirk nubundame, suledj i siaubo, virpiodami visomis galnmis, igird pykio kupinu balsu aukiant sakym mums nesuprantama kalba. Procesija su kibiru ir tas bas pd dunksjimas medines grindis virsta kita simbolika procesija, - mes, pilki ir vienodi, mayiai tarsi skruzdls ir sykiu siekiantys vaigdes, prisispaud vie nas prie kito, nesuskaiiuojami, nukloj vis lygum iki pat horizonto, ia itirp vienalytje substancijoje, tokia nerimo kupina maialyn, kuri jauiams sipyn ir kurioje dstame; ia engiame nesibaigianiu ratu, kamuojami akinan io svaigulio ir leiktulio, kuris tai ulieja mus nuo prieir diu iki gerkls, tai nuslgsta, kol galiausiai alkis ar altis, ar perpildyta lapimo psl lieja ms sapnus prastas sche mas. Kai slogutis ar koks nepatogumas mus ibudina, berg diai stengiams ipainioti jo elementus, istumti juos i m s dabartinio dmesio lauko, kad apgintume savo mieg nuo j invazijos, bet vos tik vlei usimerkiame, ikart suvokiame, kad ms smegenys pradeda veikti neatsivelgdamos ms norus; jos dunksi, zvimbia, negebdamos sustoti poilsio, ku ria iurpias fantazijas bei simbolius ir nepaliaudamos juos pie ia, judina j pilkus kontrus ms sapn ekrane.

75

MS

NAKTYS

Bet kiaur nakt, per vis miego, bdravimo ir komar kait, mumyse budi nubudimo akimirkos laukimas ir bai m, to paslaptingo daugeliui pastamo gebjimo dka esa me pajgs, net be laikrodi, labai tiksliai nujausti, kada tai vyks. T nubudimo valand, kuri ia skiriasi priklausomai nuo met laiko, nors visada ipuola dar gerokai prie aur, nuskamba stovyklos varpas ir nesiliaudamas vis skamba, skamba; tada visuos barakuos baigiasi nakties sargyba, si iebia viesos, visi keliasi, pasitempia ir itaria kasdien pa smerkim: Aufitehen, o dar daniau lenkikai: vWstawac c . Labai nedaug kas tesulaukia to vWstawa dar nenubud: tai pernelyg atraus skausmo akimirka, kad pats giliau sias miegas jam artjant neisisklaidyt. Naktinis sargas tai ino, todl paskelbia tai ne komandos tonu, o tyliu ir ro miu balsu - jam aiku, kad tasai skelbimas pasieks vis si tempusias ausis, bus igirstas, ir jam bus paklusta. Tas svetima kalba itartas odis nukrinta kaip akmuo vis ms siel dugn. Keltis: iliuzinis ilt antklodi barjeras, trapus miego kiautas, pats naktinio siverimo nerimas subyra aplink mus ipulius, ir vl pasijuntame negrinamai paadinti, nepataisomai atviri eidimams, siaubingai nuogi ir paeidiami. Prasideda diena, tokia pati kaip visos kitos, tokia ilga, kad nemanoma deramai suvokti jos pabaigos - toks altis, toks alkis, toks nuovar gis mus nuo jos skiria; todl geriau jau sutelkti dmes ir norus pilkos duonos staiakamp, jis nedidukas, taiau po valandos tikrai mums atiteks, ir penkias minutes, kol dar nebsim jo subaig, jis bus visa, k stovyklos staty mai leidia mums turti. Tasai wstawa ijudina audr. Vis barak staigiai apima

76) PRIMO

L H VI

las: visi lipa auktyn ir leidiasi emyn, kloja lovas ir stengias apsivilkt laiku, kad niekas i daikt nelikt be prieiros, o oras taip pritvinksta dulki, kad tampa ne perregimas; mikliausieji alknmis prasimua keli prau sykl ir ivietes dar prie ten susidarius eilei. Netrukus scenoje pasirodo lavjai ir ivaro visus smgiuodami ir rkdami lauk. Paklojs gult, apsirengs nulipu ant grind ir apsiaunu batus. Mano koj aizdos vlei atsiveria, ir prasideda nauja diena.

77 ) M S

NAKTYS

Darbas
Prie Resnyk su manimi miegojo toks lenkas, kurio pa vards niekas neinojo; buvo romus ir tylus, turjo dvi se nas aizdas blauzdikauliuose, ir naktimis nuo jo sklido ny kus ligos kvapas; kadangi jo lapimo psl buvo silpna, pats nubusdavo ir mane paadindavo atuonis deimt kar t per nakt. Vien vakar paliko man pasaugoti pirtines ir atsigul ligonin. Pusvaland vyliausi, jog kvartirmeisteris pamiro, kad likau vienas savo gulte, Raiau kai nuskambjo tylos sig nalas, gultas sudrebjo, ir ilgas raudonplaukis tipas su pran cz i Dransi numeriu usiropt ir atsigul greta mans. Turti auktag gulto draug - tikra nelaim, tai reikia, kad turi atsisveikinti su miego valandomis; man visada ten ka aukti gulto draugai, nes esu maas, o du aukti vyrai kartu netilpt. Taiau netrukus pasirod, kad Resnykas, ne paisant gio, buvo neblogas draugas. Kalbdavo nedaug ir mandagiai, buvo varus, neknark, keldavosi tik du tris kar tus per nakt ir darydavo tai labai delikaiai. I ryto pasisil pakloti lov (tai sudtinga ir sunki operacija, be to, labai atsakinga, nes tie, kurie prastai pakloja lov, schlechte Bettenbauerc c , uoliai baudiami), ir padar tai greitai ir gerai;

78

PRIMO

LEVI

tad patyriau tikr trumput diaugsm, kai vliau Sauk aiktje pamaiau, kad jis paskirtas mano Kommando. Mariruodami darb ir svirdindami ant suledjusio sniego su didiulmis medinmis klumpmis, apsikeitme keliais odiais, ir suinojau, kad Resnykas - lenkas, dvi deimt met gyveno Paryiuje, bet pranczikai kalba tie siog netiktinai. Jam trisdeimt met, taiau, kaip ir vi siems mums, galtum duoti nuo atuoniolikos iki penkias deimties. Jis papasakojo man savo istorij, iandien jos jau nebeprisimenu, bet aiku, jog tai buvo skaudi istorija, iauri ir jaudinanti, kaip ir vis ms istorijos, tie imtai tkstani istorij, - ir visos jos skirtingos, visos kupinos tragikos ir stulbinanios neivengiamybs. Mes pasakoja me jas vieni kitiems vakarais, jos vyko Norvegijoje, Italijo je, Alyre, Ukrainoje, jos paprastos ir nesuprantamos kaip Biblijos istorijos. Bet argi savo ruotu jos nra kokios nors naujos Biblijos istorijos? Kai atvykome statybos aiktel, mus nuved Eisenrohrerplatz, esplanad, kur ikraunami metaliniai vamzdiai; paskui prasidjo prastiniai formalumai. Kapo mus dar kar t patikrino, trumpai usira naujai gyt mediag parti j, susitar su civiliu Meisteriu dl to, k dirbsime iandie n. Po to patikjo mus Vorarbeiteriui ir nujo miegoti ranki pair, prie krosnies; tasai Kapo nekyrus, nes jis ne ydas ir nebijo prarasti savo vietos. Vomrbeiteris iskirs t mums geleinius svertus, o savo draugams - keltuvus; kaip visada vyko iokia tokia kova, siekiant pagriebti leng vesnius svertus, ir iandien man ji baigsi prastai - manasis buvo visas isikreips ir svr kokius penkiolika kilogra

79

DARBAS

m; inau - jeigu darbuosiuos juo netgi be jokio pakabin to svorio, po pusvalandio jau mirsiu i nuovargio. Paskui mes pasialinome, kiekvienas su savo svertu, kli bikiuodami per jau pradjus tirpti snieg. Sulig kiekvie nu ingsniu truputis sniego ir purvo prilimpa mums prie medini pad, taigi galiausiai engiame ant dviej befor mi, sunki krv, kuri nepajgiame nusikratyti; kai ne tiktai viena i j atlimpa, mums atrodo, kad viena koja trumpesn u kit per vis platak. v iandien turim ikrauti i vagono milinik ketaus ci lindr; manau, kad tai sintezs vamzdis ir turt sverti ke let ton. Taip mums geriau, nes visiems inoma, kad, krau damas didelius krovinius, pavargsti maiau nei kraudamas maus - darbas i tikro padalytas geriau, ir mes gavome reikiamus rankius. Ir vis dlto tai pavojingas darbas - pri valai vis laik bti susikaups, nes pakakt suklysti tik aki mirk, ir ta mas tave sutraikyt. Ikrovimo operacij priirjo pats Meisteris Nogalla, lenkas darb priirtojas, grietas, rimtas ir nekalbus. tai cilindras jau guli ant ems, it Meisteris Nogalla sako: Bohlen holen. Mums irdys piestu pasistojo. Tai reik neti pabgiusu, kuriais bus nutiestas kelias per minkt purvyn. Kelias, ku riuo tasai cilindras bus nuritintas svertu iki pat fabriko. Bet tie pabgiai smuk em ir sveria atuoniasdeimt kilogra m, o tai jau siekia ms jg ribas. Stambiausi i ms, dirbdami poromis, galt paneti tuos pabgius kelias va landas, bet man tai tikra kankyn, neulys ria peius, po pirmos kelions a apkurtau ir kone apakau nuo pastang ir padaryiau bet koki niekyb, kad ivengiau antrosios.

80

PRIMO

LEVI

Pamginsiu stoti poron su Resnyku, jis, regis, geras dar bininkas, be to, bdamas auktas, prisiims didij svorio dal. Taiau, inau, kad bus visikai normalu, jei Resnykas su panieka mans atsisakys ir stos poron su kitu stambiu vyru; tada a papraysiu leidimo nueit iviet ir pasiliksiu ten kaip tik manoma ilgiau, o paskui pasistengsiu pasislpti, puikiai inodamas, kad tuojau pat bsiu surastas, ijuoktas ir primutas, taiau bet kas geriau u it darb. Mano dvejons nepasitvirtino. Resnykas sutinka, ir dar daugiau - jis pats vienas pakelia pabg ir atsargiai udeda j man ant deinio peties, paskui pakelia kit gal, usideda j sau ant kairio peties, ir mes einame. Pabgis aplips sniegu ir purvu, sulig kiekvienu ings niu jis atsitrenkia man aus, ir sniegas ukrinta u apykak ls. Nujs penkiasdeimt ingsni, pasiekiau rib to, kas vadinama normaliu atsparumu: keliai linksta, peiai gelia tarsi gniautuv suspausti, mano pusiausvyrai gresia pa vojus. Sulig kiekvienu ingsniu jauiu, kaip batus iulpia godus purvas, tas visur esantis lenkikas purvas, kurio m o notonikas siaubas upildo ms dienas. Smarkiai kandioju lpas: visi mes inome, kad menkas paalinis skausmas - tai stimuliatorius, kai siekiame sukaupti paskutines energijos atsargas. N et Kapos tai ino: vieni i j mus dauo tik tenkindami savo gyvulikus ir smurto poreikius, kiti tai daro, kai mes neame krovin, - beveik su meile, palyddami tuos smgius raginimais ir padrsi nimais, kaip daro veikai su stropiais arkliais. Prij cilindr, numetame emn savo nat, ir a stoviu kaip bestas, tuiomis akimis, atverta burna ir su nukaru siomis rankomis, pasinrs trump negatyvi pasibaigu-

81

DARBAS

sio skausmo ekstaz. Isekimo pritvinkusiose sutemose lau kiu postmio, kuris privers mane vl imtis darbo, ir sten giuos inaudoti kiekvien to laukimo sekund, kad sukaup iau bent kiek energijos. Bet niekas mans nepastumia; Resnykas palieia mano alkn, ir mes lt liausiai grtame prie pabgi. ia sukasi kiti vyrai, poromis, visi stengiasi kaip manoma nu tolinti akimirk, kada vl reiks imtis neulio. -Allons, petity attm pe*. - kart pabgis sausas ir trupu t lengvesnis, bet po antros kelions prisistatau Vorarbeiteriui ir praau leidimo nueiti iviet. Mes turim pranaum - ms iviet gana toli, ir tai mums leidia vien kart per dien pasitraukti nuo darbo truput ilgesniam laikui nei paprastai numatyta; kadangi vieniems ten eiti draudiama, Wachsmannas, silpniausias ir nerangiausias i Kommmdo , pareigotas bti Scheissbegleiteriu , lydiniuoju ivietescc; toks paskyrimas daro VVachsmann atsaking u ms hipotetin (juokinga hi potez!) mginim pabgti, ir, o tai jau kur kas realistikiau, u kiekvien ms pavlavim. Mano praymas patenkintas, ir a keliauju per purvyn, per pilk snieg ir metalo lau, lydimas to mao Wachsmanno. Pabendrauti su juo man nepavyksta, nes nemoka me jokios bendros kalbos, bet jo draugai man sak, kad jis rabinas, ir netgi melamedas, Toros specialistas, be to, savo kaime Galicijoje buvo pagarsjs kaip gydytojas ir stebukla daris. Ir a tuo beveik tikiu, nes kaipgi kitaip, tokiam gle nam, trapiam ir velniam, jam bt pavyk, idirbus dvejus metus, nesusirgti ir nenumirti, dargi prieingai, turti tok
* Na, maiau, griebk (pranc.).

82

PRIMO

LKVI

stulbinamai gyvybing vilgsn ir od, kuris jam leidia il gus vakarus aptarinti neaikius Talmudo klausimus jidi kal ba ir hebrajikai su Mendi, rabinu modernistu? Iviet - tai taikos oaz. Tai laikina iviet, kurios vokie iai dar neaprpino prastinmis medinmis pertvaromis, skirianiomis vairias patalpas: N u rfiir Englander Nur fu r Polena N u ru r Ukrainishe Frauen ir panaiai, ir kiek atokiau Nur Jur Haftlinfe* . Viduje, surm peius, sdi keturi ibadj Haftlinge: senas barzdotas darbininkas ru sas su mlynu OST raiiu ant kairs rankos, vaikinas len kas su didiule balta P ant nugaros ir ant krtins, anglas karo belaisvis nuostabiai variai nuskustu rausvu veidu, tvar kinga, ilyginta ir varia chaki uniforma, nepaisant didiu lio enklo KG (Kriegsgefangener**) ant nugaros. Penktas Haftling stovi prie dur ir kantriai, monotonikai klausia kiekvien civil, kuris eina nusijuosdamas dir: - Etes-vous franais?*** Grdamas darb regiu pravaiuojant valgyklos sunkve imius, ir tai reikia, kad jau deimta valanda, o tai - godo tina valanda: vidurdienio pertrauka jau briasi tolimos atei ties rke, ir mes galime pradti semtis jg i laukimo. Adieku dar dvi tris keliones su Resnyku, mes uoliai sten giams surasti lengvesnius pabgius, net jeigu j reikia ie koti paiose tolimiausiose krvose, taiau visi geriausi pa bgiai jau perneti, liko vien patys bjauriausi, atriomis briaunomis, aplip purvu ir apledj, su prikaltomis meta linmis ploktmis bgiams tvirtinti.
* Tik anglams, tik lenkams, tik ukrainiei m oterims, tik ka liniams (vok.). ** Karo belaisvis (vok.). *** Ar js pranczas? (pranc.).

83

DARBAS

Kai Francas ateina kviesti Wachsmanno parneti maisto, reikia, kad jau vienuolika, ir rytas jau beveik baigsi: apie popiet niekas negalvoja. Pus dvylikos vlei sugrtame la, prie prastini klausim: kiek iandien gausime sriu bos? kokia ji bus? ar bus i katilo viraus, ar i dugno? A stengiuosi neklausinti to, bet negaliu susilaikyti neitemps aus atsakymams igirsti ir nesukti nosies kvapus, sklindanius i virtuvs. Galiausiai kaip koks dangikas meteoras, antmogika ir beasmen, kaip koks dievikasis enklas, nuaidi vidurdienio sirena, palankiai iklausydama ir patenkindama anonimiko ms nuovargio ir ms vis vienodo alkio praymus. Ir vl vyksta prasti dalykai - visi parbgam barak, sustoja me eil su itiestu dubeniu, ir visus mus apninka gyvulika skuba pajusti tekant arnomis t ilt joval, taiau niekas nenori eiti pirmas, nes pirmam jis tenka skysiausias. Kaip paprastai Kapo aiposi i ms godumo ir mus eidinja, taiau tyia nemaio puodo turinio, kadangi tai, kas yra dug ne, aikiai priklauso jam. Paskui stoja palaima (pozityvi, sklin danti i viduri) - atsipalaidavimas ir iluma pilve ir toje pairje aplinkui iani krosn. Rkaliai godiais, pamal diais mostais susisuka po lies cigaret, o ms vis drabu iai, aptakyti purvu ir sniegu, tirtai garuoja prie krosnies liepsnos, atsiduodami unide arba gyvuli banda. Tyliu susitarimu niekas nekalba, po minuts visi usns tam, susispaud alknmis, knapteldami staiga priek ir vl adodami nugar. Vos tik nuleidus vokus, siautulingai sukyla sapnai, net ir jie - prastiniai. Sapnuojame, kad mes namuose, maudoms nuostabioje kartoje vonioje. Kad s dime namuose prie stalo. Kad pasakojam namuose apie t

84 )

PRIMO

I . KVI

ms darb, neteikiant jokios vilties, ar apie ms nuola tin alk, apie t vergik ms mieg. Paskui tingi virkinimo gar gelmje susitelkia skaus mingas branduolys ir slegia mus, jis vis didja, galiausiai perengia smons slenkst, iplia ms miego diaugs m. Es wird bald ein TJhr seincc: netrukus pirma valanda. Tarsi greitas, godus vys jis numarina ms sapn, suglbia mus tuo iankstiniu nerimu, tempiame ausis, siklau sydami lauke vilpiant vj ir lengvut sniego iugdes prie lango stiklo, es wird schnell ein Uhrsein. Kol dar visi kabinams savo sapn, kad jis tik nepalikt ms, poj ius jau rakina netrukus pasigirsiantis signalas, jis jau ia pat, u dur, jis jau... tai jis. Duslus smgis lang,Meisteris Nogalla paleido langel sniego gnit ir jau laukia ms lauke sustings, atsuks mus laikrodio ciferblat. Kapo atsistoja, pasitem pia ir ramiai, kaip mogus, neabejojantis, kad jam bus pa klusta, sako: -A lles beraus - visi lauk. O, kad galtume verkti! O, kad galtume stoti prie vj kaip kitados, kaip lygus su lygiu, o ne va taip, kaip ia, tarsi kokie besieliai kirminai! Mes jau lauke, kiekvienas vl pasiima savo svert. Resnykas traukia galv peius, usismaukia ant aus kepur ir pakelia veid em, pilk dang, i kurio verpetais krin ta neisenkantis sniegas: - S ijavey une chien, je ne le chasse pas dehors*.
* Jeigu turiau un, nevaryiau jo laukan (darkytapranc. kalba).

85

) DARBAS

Gera diena
sitikinimas, kad gyvenimas turi tiksl, siaknijs visose mogaus skaidulose, jis - esmin mogaus savyb. Laisvi mons skirtingai vardija t tiksl, apie jo prigimt daug mstoma ir ginijamasi, bet mums tas klausimas - daug paprastesnis. iandien ir ia ms tikslas - igyventi iki pavasario. Kit rpesi kol kas neturime. Kol kas u ito tikslo nra jokio kito. I ryto, kai Sauk aiktje laukia me nesulaukiame eilje, kada reiks eiti darb, ir kiekvie nas menkiausias vjo gsis koia ms drabuius ir iur piai virpina beginklius ms knus, mus supa begalin pil kuma, ir mes patys - pilkut pilkutliai; rytais, kai dar tamsu, visi tik spitrijam dang rytuose, vildamiesi aptikti pir muosius ilto met laiko poymius, kiekvienas sauls pa tekjimas sulaukia komentaro: iandien ji patekjo iek tiek anksiau nei vakar, iandien iek tiek iliau nei vakar; po dviej mnesi, po mnesio altis paskelbs paliaubas, ir mes tursime vienu prieu maiau. iandien ryki ir tyra saul pirm kart patekjo vir to murzino horizonto. Tai lenkika saul, alta, balta ir toli ma, suildo tik od, taiau kai ji iniro i paskutini kan, per vis ms bespalv mini nuvilnijo murmesys, ir kai a

8 6

PRIMO

LKVI

pats pajutau per drabuius ilum, supratau, kaip galima garbinti saul. - Das Schlimmste ist voruber, - pasak Zigleris, atkis saulei savo kampuotus peius. - Blogiausia jau prajo. Greta ms glaudiasi grup graik, t nuostabi ir siaubing Salonik yd, atkakli vyr, vagii, iminting, nuo mi ir solidari, taip pasiryusi gyventi ir toki negailes ting kovoje u gyvyb; t graik, kurie uima pirmas vie tas visur, ir virtuvje, ir statybos aiktelse, ir kuriuos vo kieiai u tai gerbia, o lenkai bijo. Stovykloje jie jau treti metai, ir niekas geriau u juos neino, k reikia toji sto vykla; dabar jie stovi ratu petys pet ir dainuoja vien i savo nepabaigiam dain. Graikas Felicio mane pasta: - Uannee prochaine k la maison! - aukia man ir pridu ria: - ...a la maison par la Cheminee/* - Felicio buvo Birkenau stovykloje. Ir jie toliau dainuoja, mudami kojomis ritm ir svaigindamiesi tomis dainomis. Kai pagaliau ijome pro didiuosius stovyklos vartus, saul jau buvo pakilusi gana auktai, o dangus - giedras. Pietuose buvo matyti kalnai, vakaruose - pastama ir to kia nei is nei tas Auschwitzo varpin (varpin ia!), o visur aplinkui - utvaros kamuoliai. Bunos dmai tvyro jo altame ore, ir dar buvo matyti em, aliais mikais apaugusi kalv eil: irdis mums susigau, nes visi i nojome, kad ten - Birkenau, kad ten baig dienas ms moterys ir kad netrukus ir mes jas baigsim ten, bet nebu vom prat jos matyti.
* Kitmet namo! ...namo per Kamin! (pranc.)

87

) GERA

DIENA

Ir pirm kart suvokme, kad abipus kelio ir ia aliuoja pievos: juk be sauls pieva nealiuot. Bunoje - ne, Buna beviltikai ir i esms tamsi ir pilka. Si begalin geleies, cemento, purvo ir dm raizgalyn pats groio paneigimas. Jos gatvs ir pastatai pavadinti taip pat kaip mes - numeriais arba raidmis, arba nemoni kais ir nelemtais vardais. Jos teritorijoje neauga joks ols stiebelis, jos em prisigrusi nuoding anglies ir naftos atliek, ir ia neitveria jokia gyvyb, tik mechanizmai ir vergai, ir mechanizmai dar menkiau nei vergai. Buna yra didumo sulig miestu; be vokiei vadovaujan io ir techninio personalo, ia dirba keturiasdeimt tks tani usieniei ir ia kalbama penkiolika ar dvideimia kalb. Visi usienieiai gyvena skirtinguose Lageriuose, su paniuose Bn vainiku - angl karo belaisvi Lageris, uk rainiei moter Lageris, prancz savanori darbinink Lageris ir dar kiti, kuri mes neinome. Ms Lageris (Judenlager, Vemichtungslager, Kazett) jai tiekia deimt tks tani darbinink, atstovaujani visoms Europos tautoms; mes - verg vergai, kuriems visi gali sakinti, ms var dai - numeriai, kuriuos neiojame itatuiruotus ant rankos ir prisitus ant krtins. Dunksantis Bunos viduryje karbido boktas, kurio vir n retai tematyti pro rk, pastatytas ms. Jo plytos buvo vadinamos Ziegel, briques, tegula, cegli, kamenny; bricks, tejlak ir jas sucementavo neapykanta; neapykanta ir nesu tarimas, kaip ir Babelio bokt; taip mes j ir vadiname: Babelturm, Bobelturm; ir, neksdami jo, nekeniame bepro tikos ms eiminink svajons apie didyb, j paniekos Dievui ir monms, mums kaip monms.

88

PRIMO

LKVI

Ir iandien, kaip ir toje senovs legendoje, visi mes, nei skiriant n pai vokiei, jauiam, kad prakeikimas, ne transcendentinis ir dievikas, o imanentinis ir istorinis, tvyro vir to laus statinio, grsto kalb sumaiymu ir ikelto kaip ikis dangui, kaip akmenin ventvagyst. Kaip vliau paminsime, tas Bunos fabrikas, prie kurio vokieiai tris ketverius metus ir kuriame kentjo ir nu mir nesuskaiiuojama ms daugyb, niekada nepagami no n kilogramo sintetins gumos. Bet iandien tos aminos balos, kuriose virpa vaivoryk tinis naftos ydas, atspindi giedr dang. Vamzdiai, sijos, katilai, dar vis lediniai nuo nakties alo, jau varvina ras. Nuo ikastos i griovi ems, anglies krv, cemento lui t jau garuoja lengvuiu rku iemos paalas. iandien gera diena. Mes dairoms aplinkui tarsi regji m atgav akliai, irime viens kit. Mes niekada nema tm vienas kito apviest sauls: kai kurie ypsosi. O, kad nebtume tokie alkani! Tokia jau mogaus prigimtis, kad vienu metu iksti var gai ir kanios nesisumuoja ms pojiuose, o rikiuojasi majania tvarka pagal gerai mums inomus perspekty vos dsnius. Tai stebuklas, ir jis mums leidia itverti gyve nim stovykloje. Btent todl laisvam gyvenime taip da nai girdime sakant, es mogus - aminai nepatenkintas; i tikro i nuomon veikiau atskleidia ne tiek mogaus negebjim pasiekti absoliui laim, kiek nepakankam sudtingo nelaims bvio imanym, todl tos prieastys, kuri nemaa ir jos hierarchikai subordinuotos, yra var dijamos vienu svarbiausios prieasties vardu, kol, iai iny

89

G K RA DI H N A

kus, su nuostaba pamatome, kad u jos slepiasi kita, o i ties - daugelis kit. Todl, vos liovs altis, vis iem atrods ess vieninte lis ms prieas, i karto pastebjome, kad esam alkani, ir kartodami t pai klaid iandien sakome: O, kad neb tume tokie alkani!.. Bet kaip galtume sivaizduoti, kad nesam alkani? Lage ris ir yra badas: mes esam badas, gyvas badas. Kitapus kelio dirba emsem. Jos kauas, pakibs ant ly n, plaiai praioja savo dantytus andikaulius, pasvyruoja valandl tarsi dvejot, k jam daryti, o paskui puola m o ling, minkt em ir godiai griebia j dantimis, o tuo metu i valdymo kabinos su pasitenkinimu isiveria balt, tirt dm kamuolys. Paskui tas kauas vl pakyla, apsuka pus rato, ivemia u savs t ksn ir visk pradeda i naujo. Pasirm ant kastuv, mes suavti irime j. Sulig kiekvienu kauo panirimu, ms burnos prasiveria, Ado mo obuoliai pakyla ir nusileidia, lidnai rykjantys po isitempusia oda. Mums nepavyksta atsiplti nuo to regi nio: emsem valgo. Sigi - atuoniolika met, ir jis pats alkaniausias i ms vis, nors kas vakar gauna truput sriubos i vieno savo tikriausiai suinteresuoto globjo. Jis pradjo pasakoti apie savo namus Vienoje, apie motin, taiau netrukus perjo prie virtuvs temos ir dabar pasakoja nesustodamas apie kain koki vestuvi puot, su nuoirdiu apgailestavimu prisimena, kaip nebaig treios lkts pupeli sriubos. Visi nutildo j, bet nepraeina n deimt minui ir Bel ima pasakoti apie savo kaim Vengrijoje, apie kukurz laukus ir recept, kaip sutaisyti saldi polent i pakepint kuku

90

PRIMO

LEVI

rz su lainiais ir prieskoniais, ir... ir pasipila prakeiksmai ir eidinjimai, ir tada treias ima pasakoti... Koks silpnas ms knas! A puikiai suprantu t alkio fantazij bergdum, bet atsispirti bendram dsniui nega liu, ir tai man prie akis jau okinja makaronai, kuriuos mes tik pradjome gaminti - Vanda, Luciana, Franco ir a, Italijoje, tranzito stovykloje - kai staiga atjo inia, kad poryt ivyksime ionai; ir mes juos valgome (jie buvo to kie skans, geltoni, kieti) ir nebaigiame valgyt, kvailiai, be proiai - kad btume inoj! O kad tai bt atsitik antr kart... Nesmon, jeigu pasaulyje kas nors ir yra tikra, tai btent itai - mums antro karto nebus. Fischeris, atvyks ionai paskutinis, isitraukia i kiens ryel, surit taip rpestingai, kaip tik vengrai temoka, o jame - pus duonos davinio, pus io ryto duonos. V i siems gerai inoma, kad tik dideli numeriai ilaiko kienje savo duon, niekas i ms, senbuvi, nesugeba isaugoti jos ilgiau kaip vien valand. Sklando vairios teorijos, pa aikinanios t ms negebjim: valgoma po truput, duo na nra asimiliuojama organizmo iki galo, nerv tampa, lydinti duonos saugojim, kai esi alkanas ir jos nepalieti, labai kenksminga ir silpnina kn, sukietjusi duona grei tai praranda savo maistingum, kuo greiiau j suvirkini, tuo ji maistingesn; Alberto nuomone, alkis ir duona kie nje - prieing dalyk svokos, automatikai neutralizuo janios viena kit ir negalinios koegzistuoti tame paiame asmenyje; galiausiai dauguma teisingai tvirtina, kad pilvas pats patikimiausias seifas nuo vagysi ir apiplim. - Mot, on m a jamais vole mon pain! - aiposi Davidas, pleknodamas per dubus pilv, taiau negali atplti aki

91

) G HR A D I HN A

nuo Fischerio, kramtanio i lto ir metodikai, nuo laimingojoct, dar turinio pus jos davinio deimt ryto: ...sacre veinard, va*! Bet iandien diugi diena ne tik dl sauls: vidurdien ms laukia staigmena. Greta prastinio ryto davinio ba rake randame nuostab beveik piln penkiasdeimties lit r puod, atgabent i fabriko virtuvs. Templeris iri mus triumfuodamas: ita organizacija" - jo darbas. Templeris - oficialus msKommando organizatorius: sriub uuodia, kaip bit gl. Ms Kapo, neblogas Ka po , suteikia jam veiksm laisv, ir ne be pagrindo: Temple ris suseka nematomus takus kaip pdsekys uo ir sugrta su vertinga naujiena, kad lenkai darbininkai Metanole, u dviej kilometr nuo ia, paliko keturiasdeimt litr sriu bos, nes ji apkartusi, arba kad ropi vagonas stovi nesau gomas ant nenaudojamo fabriko virtuvs geleinkelio. iandien galime pasidalyti penkiasdeimt litr, o ms penkiolika, drauge su Kapo ir Vorarbeiteriu. Po tris litrus kiekvienam: vienas papildomas litras vidurdien, o kit dvie j eisime paeiliui barak po piet, ir tai bus iskirtins penkios minuts atvangos papildyti pilv. Ko gi dar galima norti? N et ir darbas atrodo lengvas, kai vieia barake laukiani dviej tirt, ilt litr pers pektyva. Periodikai prie ms prisiartina Kapo ir klausia: - Wer hat noch zu fressen?** Ir pavartoja t od ne aipydamasis ar sarkastikai, o
* Man niekada dar nebuvo pavog duonos... prakeiktas laims kdikis, tebnie jau! (pranc.) ** Ar dar nepadte? (vok.)

92 )

PRIMO

I . KVI

todl, kad i tikrj ms valgymo bdas - stovint, pasku bomis, nusideginant burn ir gerkl, neatsikvepiant, tai ^fressen, kaip da gyvuliai, ir jau tikrai n eessen, kaip val go mons, sdintys prie stalo, pamaldiai. Fressen - tin kamas odis, danai vartojamas ms pai. Meisteris Nogalla dalyvauja toje scenoje ir usimerkia, nematydamas trump ms pasialinim. Meisteris Nogalla irgi atrodo alkanas, ir, jei ne socialins konvencijos, tik riausiai neatsisakyt litro ms kartos sriubos. Ateina Templerio eil, kuriam vienbalsiai skiriami penki litrai, pasemti i puodo dugno. Nes Templeris yra ne tik geras organizatorius, bet ir iskirtinis sriubos valgytojas, gebantis - o tai unikalu - isitutinti vidurius pagal savo komand, kai nusimato gausus pasisotinimas, ir taip padi dinti savo stulbinanias virkinimo galias. Jis teistai didiuojasi tuo savo sugebjimu, ir mes visi, Meisteris Nogalla taip pat, inom apie j. Palydtas vis m s dking vilgsni, geradaris Templeris usidaro valan dlei ivietje, paskui i ten ieina, vytintis ir pasiruos, ir engia jausdamas, kad visi jam pritaria, mgautis savo dar bo vaisiais: - Nu, Tempter, hast du Platzgenugfur die Suppejjemacht?* Saulei leidiantis suskamba Feierabend, darbo pabaigos, sirena; ir kadangi visi esame pasisotin, bent jau kelioms valandoms, nekyla joki kivir, jauiams patenkinti, K a po nejauia reikalo mus talyti, ir mes jau gebame galvoti apie savo motinas ir monas, ko paprastai nebna. Kelias valandas galime pasijusti tokie nelaimingi, kaip tai bdin ga laisviems monms.
* Na, Tcmpleri, ar padarei pakankamai vietos sriubai? (vok.)

93

G KR A DIE NA

iapus grio ir blogio

Mes nenumaldomai buvome link kiekviename vykyje velg ti kok nors simbol ar enkl. Jau septyniasdeimt dien laukme Wdschetauschen, baltini keitimo ceremonijos, ir atkakliai sklido gandas, kad tas gaiavimas susijs su fron to linijos priartjimu - es tai trukd vokiei transportui pasiekti Auschwitz, ir todlc c ms ilaisvinimas jau ne be u kaln; o sykiu sklido ir prieingas gandas, neva tasai gaiavimas - tikras enklas, kad stovykla netrukus bus vi sikai likviduota. Vis dlto baltini pamaina atvyko, ir, kaip paprastai, Lagerio direkcija pasirpino, kad jie bt pa keisti netiktai ir vienu metu visuose barakuose. Btina inoti, kad audekl Lageryje i tikrj stinga, kad jis brangus ir kad vienintelis bdas apsirpinti kokiu nors skuduru nosiai isinirpti ar autams pasidaryti - nu siplti kok markini skvern, kai keiiami baltiniai. Jei markiniai su ilgomis rankovmis, nupliamos rankovs, jei ne - kokia nors skiaut nuo apaios arba kuris nors i daugelio lop. Bet kokiu atveju reikia iek tiek laiko pasi rpinti adata bei silu ir atlikti t operacij pakankamai meistrikai, kad grinant baltinius nuostolis nebt per nelyg akivaizdus. Sumesti draugn, nevars ir suply bal-

94

PRIMO

L KV I

tiniai patenka stovyklos siuvykl, kur jie bet kaip sulopo mi, i ten - dezinfekcijos garais skyri (ne skalbykl!), paskui jau idalijami; todl ir radosi ta btinyb keisti bal tinius netiktai - panaudoti baltiniai taip apsaugomi nuo minto sudarkymo. Taiau, kaip paprastai, nepavyko ivengti, kad kakieno valgios akys neprasiskverbt po veimo, ivaiavusio i dezinfekcijos skyriaus, udanga, ir po keli minui visa stovykla jau inojo, jog netrukus bus keiiami baltiniai, be to, kart markiniai bsi nauji, prie tris dienas atveti i Vengrijos. Toji inia i karto susilauk atgarsio. Visi, kas neteistai turjo po antr markini por, - vogt ar susikombinuo t, o gal garbingai nusipirkt u duon ginantis nuo alio ar investuojant kapital gerovs valandl, nuskubjo Bir , tikdamiesi atvykti laiku, kad galt ikeisti tuos savo atsarginius markinius maisto produktus, kol nauj mar kini pamaina ar sitikinimas, kad jie atvyko, nesumains neataukiamai j preks verts. Bira aktyviai veikia visada. Nors bet kokie mainai (kaip ir bet kokia nuosavybs forma) kategorikai draudiami, nors dani Kapos ir Blockaltesteri ipuoliai periodikai pri veria prekijus, klientus ir smalsuolius sumiai bgti, vis tiek iaurs rytiniame Lagerio kampe (ne be reikalo toliau siame nuo SS barak), vos tik briams grus i darbo, nuolatos susirenka triukminga spstis, vasar lauke, ie m ivietje. ia miinja deimtys kalini, j lpos praviros, akys blizga, jie ibadj iki nevilties, apgaulingas instinktas stu mia juos ten, kur silomos preks tik didina grauat pilve,

95

IAPUS

GRIO

IR B L O G I O

dar labiau skatina seili isiskyrim. Geriausiu atveju jie ia atsinea varging pus duonos davinio, kur skaudio mis pastangomis isaugojo nuo ryto beprotikai tikdamie si, kad pasitaikys galimyb pelningai imainyti j su kokiu nors naivuoliu, kuris neino dienos kain. Kai kurie, pasi telk laukin kantryb, gauna u t pus davinio litr sriu bos ir nusialin metodikai ima traukti i jos tuos kelis bulvs gaballius, gulinius dugne; tai padar, vl keiia j duon, o duon nauj sriubos litr, su kuria elgiasi taip pat kaip su pirmja - ir taip, kol visikai isenka nervai arba kol kuri nors auka, pagavus juos nusikaltimo vietoj, grietai pamoko, vieai ijuokusi. Tai paiai padermei pri klauso ir tie, kurie ateina Bir parduoti savo vienatini markini; jie puikiai ino, kas j laukia, kai, pirmai pro gai pasitaikius, Kapo konstatuos, kad varkas jiems uvilk tas ant nuogo kno. Kapo paklaus j, kas nutiko marki niams; tas klausimas - grynai retorinis, tik formalumas, reikalingas diskusijai pradti. Jie atsakys, kad markiniai jiems buvo pavogti ivietje; tas atsakymas irgi - tik prati mo reikalas, niekas nesitiki, kad juo bus patikta. I tikro juk net Lagerio akmenys ino, kad devyniasdeimt devyni i imto, kurie neturi markini, juos pardav, nes buvo alkani, ir kad bet kokiu atveju jie u tuos markinius atsa ko, kadangi jie priklauso Lageriui. Tada Kapo prikuls juos, jiems bus duoti kiti markiniai, ir anksiau ar vliau jie vl prads t pat i naujo. Biroj darbuojasi profesionals prekijai, kiekvienas savo prastame kampe; pirmieji tarp j - graikai, susting ir ne byls tarsi sfinksai, pritp u tirtos sriubos dubenli savo darbo, kombinacij ir tautinio solidarumo vaisi. Da

96

PRIMO

L K VI

bar graik jau liko nebedaug, taiau j naas bendr sto vyklos vaizd ir joje iplitus tarptautin argon - pats reikmingiausias. Visi ino, kad carav<ma, - tai dubenlis ir kad lo, comedem es buena reikia, kad sriuba gera; o vklepsi-klepsi, tas bendras vagysts pavadinimas, - akivaiz diai graikikos kilms darinys. ie keli Salonik yd ko lonijos ilikliai, vartojantys dvejop kalb (ispan ir nau jj graik), pasiymintys veiklos vairove, - tai konkre ios, emikos, smoningos iminties, kurioje susipynusios vis Viduremio jros civilizacij tradicijos, saugotojai. Nors stovykloje ita imintis transformavosi sisteming ir mokslik vogimo bei nirtingos kovos siekiant uimti pagrindinius postus praktik ir main biros m onopoli j, privalu neumirti, kad j pasibjaurjimas bet kokiu ne pelnytu brutalumu, j stulbinanti mogiko orumo, bent jau potencialaus, ir gajumo samprata lm, kad graikai La geryje buvo pats darniausias tautinis branduolys, ir iuo poiriu - pats civilizuoiausias. Biroje sutinkami ir vogimo i virtuvs specialistai, ku ri varkai bna paslaptingai isipt. Jeigu sriubos kaina yra madaug stabili (pus duonos davinio u litr), tai ro pi, mork, bulvi kursas bna be galo kaprizingas ir la bai priklauso, be kita ko, ir nuo sandlio sarg uolumo bei j polinkio korupcij. Parduodama ir Mahorca; Mahorca - tai ibrokuotas su medjusi skaidul pavidalo tabakas, kuriuo prekiaujama valgykloje, penkiasdeimties gram pakeliais, u premij kuponuscc, kuriuos Buna privalo skirti geriausiems darbi ninkams. Taiau jie skirstomi labai nereguliariai, labai yk iai ir akivaizdiai neteisingai, todl didiausia j dalis tiesio

97

IAPUS

GRIO

IR B L O G I O

giai ar valdiai piktnaudiaujant galiausiai patenka Kapos arba garsenybi rankas. Vis dlto tie kuponai cirkuliuoja Lagerio turguje ir atlieka pinig funkcij, o j vert varijuo ja grietai priklausomai nuo klasikins ekonomikos dsni. Bna laikotarpi, kai u vien kupon gali nusipirkti duo nos davin, kartais davin ir ketvirt, o kartais net davin ir tredal; vien dien jo kursas buvo pusantro davinio, ta iau po to Mahorca tiekimas valgykl sumajo, ir, stin gant galimybs tai kompensuoti, taksa ikart nukrito iki ketvirio davinio. Po to stojo kitas pakilimo laikotarpis, ir jo prieastis buvo banali: Fmuenblocke sen kontingent pakeit naujai atvykusios stambios lenkaits. Kadangi prak tikai premijos kuponas suteikia teis (kriminaliniams ir politiniams kaliniams, ne ydams, kurie, beje, dl tokio apribojimo nekentjo) eiti \Frauenblocky suinteresuotieji pradjo aktyvi veikl, ir kupon vert staigiai pakilo, nors neilgam. NedaugelisH aftlinge stengiasi sigyti Mahorca asmeni niam vartojimui; daniausiai ji ineama i stovyklos ir pav tenka civili Bunos darbinink rankas. tai tokia gana dana tos kombinacja schema: Haftling, vienu ar kitu bdu sutaups duonos davin, investuoja j \Mahorca\ slapta suei na kontakt su civiliu mgjucc, kuris nusiperka tos M a horca, sumokjs u j grynais - geresns duonos nei ta, u kuri Mahorca buvo sigyta, daviniu. Haftling suvalgo savo pelno mar, o likusia dalimi prekiauja toliau. Tokio pobdio spekuliacijos sutvirtina ryius tarp vidins Lage rio ekonomikos ir iors pasaulio ekonominio gyvenimo kai staiga nutrko tabako tiekimas civiliams Krokuvos gy ventojams, tas faktas i karto tapo juntamas stovykloje, ia

98

PRIMO

L K VI

pus spygliuotos vielos, kuri mus skiria nuo moni bend ruomens: Maborca taksa ikart stipriai pakilo, o drauge ir premij kupon. Mintas faktas - pats schemikiausias. tai kitas, sudtin gesnis. Haftling sigyja, ikeits Maborca ar duon, o gal tiesiog gauna dovan i kokio civilio kok nors bjaur, su plyus, purvin skudur, vadinam markiniais, taiau dar turint tris skyles, pro kurias iaip taip galima ikiti galv ir rankas. Kol jis paenklintas tiktai susidvjimo, o ne rimto suniokojimo, toks daiktas dar laikomas markiniais ir gali bti pakeistas per Wascbetauscben; tasai, kuris j pateikia, daugi daugiausia gali gauti deram smgi doz, kad bu vo toks nerpestingas su stovyklos drabuiais. Taigi Lagerio viduje nra didelio verts skirtumo tarp padori, savo vardo vert markini ir sulopyto skuduro; tokiam Haftlinj nebus sunku susirasti draug, turint ko mercins verts markinius, taiau negalint jais pasinau doti, nes dl darbo vietos, kalbos ar jam bdingo negeb jimo jis neumezga kontakto su civiliais darbininkais. Pas tarasis pasitenkins kukliu mainais gautu duonos kiekiu, nes busimasis Wascbetauscben tam tikru bdu atstatys pusiaus vyr: ar baltiniai bus geri, ar blogi, absoliuiai priklauso nuo atsitiktinumo. O pirmasis H aftling gals nugabenti kaip kontraband Bn geruosius markinius ir juos par duoti tam (ar kuriam kitam) civiliui u keturis, eis, net iki deimties duonos davini. Tokio didumo pelno mara atspindi rizikos ieinant u stovyklos rib apsivilkus dau giau nei vienerius markinius ar grtant be j rizikos laipsn. Yra daugyb tos temos variacij. Esama ir toki, kurie nedvejodami isitraukia savo dant vainikus, kad Bunoje

99

ia pu S GRIO

IR

BLOGIO

u juos nusipirkt duonos arba tabako; taiau daniausiai tokia prekyba vyksta per tarpinink. Didelis numeriscc, ki taip tariant naujokas, dar neilgai ibuvs stovykloje, bet jau pakankamai apkvaits nuo alkio ir baisios stovyklos gy venimo tampos, bna pastebtas mao numerioc c dl jo brangi dant protez; maas pasilo dideliamc c tris ar keturis duonos davinius u sutikim juos itraukti. Jei di delis sutinka, maasis jam sumoka, nunea auks Bn ir, susisieks su patikimu civiliu, nebijodamas, kad is sks j ar apgaus, gali tiktis nuo deimties iki dvideimties davi ni pelno, ir jie dar bus tiekiami jam po truput, po vien arba du per dien. Ta proga reikia pastebti, kad, priein gai nei Bunoje, stovykloje sandrio maksimumas - keturi duonos daviniai, nes ia nemanoma sudaryti nei krediti ni sandri, nei isaugoti didesnio duonos kiekio nuo ki t gobumo ir savo alkio. Prekyba su civiliais - bdingas Arbeitslagerio elementas ir, kaip matme, slygoja jo ekonomin gyvenim. Kita ver tus, tai nusikaltimas, tiesiogiai numatytas stovyklos regla mente, ir prilyginamas politiniamsc c nusikaltimams, todl u j baudiama ypa grietai. Hafilinjj, pripaintas kaltu dlHandel m it Zivilisten *, jeigu neturi taking globj, baigia savo dienas Gleiwitz III, Janinos arba Heidebrecke anglies kasyklose; o tai reikia mirt nuo isekimo po keli savaii. Be to, jo bendrininkas civilis darbininkas gali b ti apskstas vokiei valdiai ir nusistas tam tikram laiko tarpiui, kiek man inoma, nuo dviej savaii iki atuoni mnesi, Vemichtungslciger, kur slygos nesiskiria nuo msiki. I darbinink, kuriems taikomas tokios ries
* Prekyba su civiliais (vok.).

1 0 0 ) PRIMO LEVI

atpildas, einant stovykl viskas atimama, kaip ir i ms, taiau j asmeniniai daiktai saugomi specialioje saugyklo je. Jie neitatuiruojami, jiems nenuskutami plaukai, todl juos nesunku atpainti, taiau per vis bausms atlikimo laik jie dirba tok pat darb kaip ir mes, ir jiems taikoma tokia pati tvarka, iskyrus, inoma, atrankas. Jie dirba ypatingose Kommmdos ir neturi joki ryi su paprastais Haftlinjje. Lageris faktikai jiems yra bausm, ir, jeigu jie nenumirta nuo nuovargio ar kokios nors ligos, turi daug galimybi vl atsidurti tarp moni; jei jie galt bendrauti su mumis, atsirast spraga sienoje, kuri mus daro mirusius pasauliui, ir provaist, atskleidianti laisviems mo nms ms gyvenimo slyg paslapt. O mums Lageris ne bausm, mums nra numatytas joks terminas, Lageris mums - ne kas kita, kaip be joki laiko rib priskirtas egzis tencijos bdas vokikojo visuomeninio organizmo erdyje. Vienas ms pai stovyklos sektorius atiduotas btent tokiems vis tautybi civiliams darbininkams, jie privalo atitarnauti jame ilgesn ar trumpesn laik, ipirkdami savo neteistus ryius suHaftlinjjfe. Tas sektorius atskirtas spyg liuota viela ir vadinamas E Lageriu, o jo sveiai E-Haftlinge. E - tai pirmoji odio Erziehung", kuris reikia isila vinim, raid. Visos mintos kombinacijos grindiamos Lageriui pri klausani mediag kontrabanda. Todl esesininkai taip grietai u jas baudia - net ms dant auksas priklauso jiems, todl, itrauktas i gyvj ar mirusij andikauli, anksiau ar vliau jis atsiduria j rankose. Tad natralu, jog jie pasirpina, kad auksas nebt inetas i stovyklos. Taiau paiai vagystei direkcija neprietarauja. Tai aikiai

101

IAPUS

GRIO

IR B L O G I O

rodo atviras nuolaidiavimas, kur esesininkai demonstruoja atvirktins kontrabandos atvilgiu. ia viskas vyksta kur kas paprasiau. Turiu galvoje pavo gim ar priglobim bet kurio i t vairiausi ranki, ryk, mediag, produkt ir pan., kurie mums kliva po ranka kiekvien dien Bunoje darbo metu; turi parsigabenti juos vakare stovykl, susirasti klient ir isikeisti juos duon arba sriub. Tokia prekyba ypa intensyvi, vienintelis bdas sigyti kai kuriuos daiktus, nors jie ir btini normaliam gy venimui Lageryje, - pavogti juos Bunoje. iuo poiriu ti piki daiktai: luotos, daai, elektros laidas, bat tepalas. Pa vyzdys gali bti prekyba pastarja preke. Kaip jau buvo minta, stovyklos reglamente reikalauja ma, kad batai kiekvien ryt bt itrinti tepalu ir nubliz ginti, ir visi Blockaltestenai yra atsakingi SS u tai, kad j barak vyrai paklust iam reikalavimui. Todl reikt ma nyti, kad kiekvienas barakas nuolat gauna tam tikr bat tepalo kiek, taiau taip anaiptol nra - ia veikia kitas me chanizmas. Pirmiausia reikia pasakyti, kad kiekvienas ba rakas kas vakar gauna truput daugiau sriubos negu reg lamente numatyt jos davini suma; perviris padalijamas priklausomai nuo Blockiiltesterio valios, o jis pirmiausiai pa gerbia savo draugus ir globotinius, po to atsilygina lav jams, naktiniams sargams, utli tikrintojams ir visiems kitiems ymiems barako funkcionieriams. Tai, kas dar lie ka (o bet kuris apdairus Blockdltesteris pasitvarko taip, kad lieka) panaudojama btent pirkiniams. Visa kita savaime suprantama - tie Haftlinge, kurie turi progos prisipildyti Bunoje savo dubenis tepalo ar main alyvos (ar dar ko kito - bet kuri juosva, alyvuota substan

102 ) PRIM O I.K V I

cija laikoma tinkama), sugr stovykl vakare suka ratus po barak, kol sur&ndz Blockaltester, kuris pristigo to daik to ar nori pasipildyti jo atsargas. Beje, kiekvienas barakas, turi ir savo prastin tiekj, gaunant nustatyt dienos at lyg su slyga, kad pristatys to tepalo kiekviensyk, kai jo atsargos pasibaigs. Kiekvien vakar prie Tagcsrtiume dur kantriai laukia tiekj breliai: stovdami po lietumi ar sniegu kiauras va landas pritild bals jie gyvai aptarinja klausimus, susiju sius su kain ir premij kupon verts svyravimu. Retkar iais kuris nors atsiskiria nuo grups, trumpam usuka Bir ir sugrta su paskutinmis naujienomis. Be jau mint dalyk, Bunoje yra daugyb kit daikt, kurie gali bti naudingi barake, patikti Blockaltestenui arba sukelti garsenybi susidomjim: elektros lemputs, epe iai, paprastas ar skutimosi muilas, dilds, repls, maiai, vinys; parduodamas ir metilo spiritas grim gamybai, ir benzinas, tinkamas primityviems iebtuvliams, tikri La gerio amatinink pogrindio gamybos stebuklai. Toje sudtingoje vagysi ir kontrvagysi, gaunani peno i nebylaus SS direkcijos ir Bunos civilins valdios abipusio prieikumo, sistemoje K. B. vaidina itin svarb vaidmen. K. B. - maiausio pasiprieinimo vieta, toks sau gos votuvas, kur lengviausia apeiti reglament ir ivengti virinink prieiros. Visiems inoma, kad ne kas kitas, o patys sanitarai turguje emomis kainomis parduoda miru sij ir atrinktj, kurie Birkenau ivyksta nuogi, drabu ius bei batus; btent jie drauge su gydytojais eksportuoja Bn sulfamidus, skirtus stovyklos reikmms, ir parduo da juos civiliams u maisto produktus.

103

IAPUS

G HRI O

IR BL OGI O

Be to, sanitarai gerokai pasipelno parduodami auktus. Naujok Lageris auktais neaprpina, nors pusiau skysta sriuba negali bti suvalgyta kitokiu bdu. auktus Bunoje paslapia ir laisvalaikiu gamina Htiftlinge, specialistai ge leies ir alavo kalvi Kommandos - tai grubs, sunks ran kiai, ikalti plaktuku i geleies lakto, danai su atria ran kenle, kuri sykiu naudojama kaip peilis duonai raikyti. Patys gamintojai parduoda juos naujai atvykusiems tiesio giai, paprastas auktas kainuoja pus duonos davinio, auktas su rankenle - tris ketvirius. Taiau yra toks sta tymas, kad K. B. gali ateiti su auktu, taiau ieiti i jo su auktu negali. I ieinani pasveikusij sanitarai atima aukt dar prie jiems atgaunant drabuius ir parduoda j Biroje. Jeigu pridsime prie pasveikusij aukt miru sij ir atrinktj auktus, pamatysime, kad sanitarams kasdien pavyksta pasisavinti madaug penkiasdeimties par duot aukt laimik. Kita vertus, ijusieji i izoliatoriaus priversti sugrti darb i karto prarasdami pus duonos davinio, kur jiems tenka paaukoti, kad sigyt aukt. Galiausiai K. B. - pagrindinis Bunoje vykdyt vagysi klientas ir vogt daikt primjas: i sriubos, skirtos K. B. ligoniams, geri dvideimt litr kasdien nupilama al - tai vagysi fondas, skirtas sigyti i specialist vairiausiems daiktams. Yra toki, kurie vagia plonytes gumines arnas, naudojamas K. B. vietoje klizm ir gastrozond, toki, kurie ateina pasilyti pietuk ir spalvot raal, turini didiul paklaus sudtingoje K. B. buhalterijos knyg sis temoje; be to, termometrai, stikliniai indai, cheminiai rea gentai, i Bunos sandli patenkantys Haftlinge kienes, galiausiai pritaikomi izoliatoriuje kaip slaugos priemons.

104

PRIMO

LEVI

Nenoriau nusidti nekuklumu pridurdamas, jog min tis pavogti milimetrinio popieriaus rulonus i termograf Nusausinimo skyriuje ir pasilyti juos K. B. vyriausiajam gydytojui, pakiant mint, kad jie galt bti panaudoti pulso ir temperatros diagramoms urayti, ov mudviem su Alberto. Ivada: vagyst Bunoje, u kuri baudia civilin val dia, esesinink yra leidiama ir skatinama; vagyst sto vykloje, u kuri grietai baudia esesininkai, civili yra laikoma normalia main operacija; u vagystes tarp H aftlinge daniausiai bna baudiama, taiau bausm vienodai skaudi ir vagiui, ir apvogtajam. Dabar nortume pakviesti skaitytoj pamstyti, k Lageryje galt reikti odiai ge ra** ir blogacc, teisinga ir neteisingacc; lai remdamasis ms pateiktu vaizdu ir pavyzdiais kiekvienas sprendia, kiek ms bendro dorovinio pasaulio apraik galt i likti iapus spygliuotos vielos.

105

IAPUS

GRIO

IR BLOGIO

Nuskendusieji ir isigelbjusieji
Tai, kas ms ia jau buvo ir dar bus aprayta, yra dvipras mikas Lagerio gyvenimas. Ms laikais taip sunkiai, pri mygti prie ems, gyveno daugelis moni, taiau kiekvie nas i j - slygikai trump laik; todl galtume savs paklausti, ar btina paisyti ios iskirtins mogaus bse nos, ar dera saugoti jos atmint. Mes jauiams prival atsakyti klausim teigiamai. Ties sakant, mes sitikin, kad jokia mogaus patirtis nra beprasmika ir neverta paanalizuoti, ir kad esmins verty bs, net jeigu jos ne visada pozityvios, gali bti imestos i ito ypatingo pasaulio, apie kur pasakojame. Be to, dar nortume parodyti, kad Lageris buvo itin ryki biologin ir socialin patirtis. Tkstaniai individ, kurie skiriasi amiumi, socialine padtimi, kilme, kalba, kultra ir paproiais, udaromi u spygliuotos vielos ir yra priversti gyventi ten nuolatin, kontroliuojam, vis vienod ir vis reikmi neatitinkant gyvenim - tos slygos kur kas grietesns, nei galt su kurti bet koks eksperimentuotojas, siekdamas nustatyti, kas gimta ir kas gyta mogaus-gyvulio elgsenoje, kai jam tenka kovoti dl gyvybs.

106

PRIMO

L K VI

Mes netikime akivaizdiausia ir labiausiai supaprastinta i t ivad: es mogus elgiasi i esms brutaliai,'egoisti kai ir kvailai, kai visos civilizuotos institucijos paalinamos, ir es H aftling - tai tik mogus be joki vart. Veikiau manome, kad iuo atveju negalima daryti jokios kitos iva dos, iskyrus t, kad kankinani poreiki ir fizins nega lios akivaizdoje daugelis visuomenini paproi ir instink t pranyksta. Vis dlto vienas faktas mums atrodo vertas dmesio pasirodo, kad egzistuoja dvi visikai skirtingos moni ka tegorijos: isigelbjusieji ir nuskendusieji. Kitos prieybi poros (geri ir blogi, protingi ir kvailiai, bailiai ir drsuo liai, tie, kuriems visad sekasi, ir tie, kuriems nesiseka) - kur kas maiau rykios, kur kas dirbtinesns ir svarbiausia - su teikia progos daug gausesnms ir sudtingesnms tarpi nms gradacijoms. Toks pasiskirstymas gerokai maiau regimas prastiniame gyvenime; pastarajame nedanai atsitinka taip, kad mogus pasiklysta, nes paprastai jis bna ne vienas ir savo pakilimuo se bei nuolydiuose yra susijs su artimj dalia; todl tik iimtiniais atvejais mogaus galia iauga iki begalybs, arba jis nesustodamas, neskm po neskms, puola emyn, kol galiausiai tampa griuvsiais. Kita vertus, kiekvienas mogus daniausiai turi toki dvasini, fizini ir net finansini rezer v, kad nuskendimo, negebjimo atsilaikyti prie tam tikras slygas galimybs irgi yra minimalios. Prie to prisideda vel ninanti statymo ir dorovs jausmo, veikianio kaip vidinis statymas, taka; juk alis laikoma juo civilizuotesn, juo la biau jos statym imintis ir veiksmingumas neleidia vargui tapti dar didesniu vargu, o galingajam - dar galingesniam.

107

NUSKENDUSIEJI

IR

ISIGELBJUSIEJI

Taiau Lageryje viskas yra kitaip: ia kova u ilikim yra neivengiama, nes kiekvienas - beviltikai ir nuomiai vienias. Jei koks NullAchtzehn susverds, nebus kas itie sia jam rank, prieingai, kas nors j dar pribaigs, nes nie kas nesuinteresuotas, kad koks nors dar vienas musulmonas* kas dien vilktsi darb; ir jei kuris nors laukins kantrybs ar sumanumo dka suras nauj bd ivengti sunkiausio darbo, sugalvos nauj gudryb, kurios dka gaus kelis papildomus gramus duonos, jis pasistengs t bd ilaikyti didiausioje paslaptyje ir tuo isikovos visuotin pagarb bei gaus iskirtins asmenins naudos; jis taps stip resnis, ir todl kiti ims jo bijoti, o tas, kurio bijoma, ipso facto tampa kandidatu igyventi. Istorijoje ir gyvenime kartais aikiai suvokiame nuo m dsn, kur galima bt vardyti taip: tam, kas turi, bus duota, i to, kas neturi, bus atimtacc. Lageryje, kur mogus yra vienias ir kova u gyvyb supaprastja iki pirmapradio mechanizmo, is neteisingas dsnis vyrauja akivaizdiai ir yra vis pripaintas. Su tais, kurie prisitai k, su stipriais ir sumaniais individais net patys Kapos no riai umezga ryius, kartais net draugikus, kadangi tikisi vliau turti i to kokios naudos. O su musulmonais, su tais, kurie nykte nyksta, neverta net odiu persimesti, nes i pat pradi jau aiku, kad jie prads verklenti ir pasakoti, k valg namuose. Juolab nra jokios prasms su jais susidraugauti, nes jie neturi autoriteting pasta m stovykloje, nevalgo nieko ypatingo, nedirba pelnin
* Terminu Muselmann, neinau kodl, stovyklos senbu viai pramin silpnus, nemokanius suktis ir pasmerktus at rankoms kalinius (aut. past.).

108 ) PR IiM O LH V I

gose Kommandos ir neino jokio slapto bdo, kaip k su siorganizuoti. Galiausiai visi ino, kad jie ia praalaiiai, ir po keli savaii i j liks tik sauja pelen kuriame nors gretimame lauke bei ibrauktas numeris registracijos kny goje. Nors jie be atvangos traukiami nesuskaiiuojamon toki pat kaip jie minion ir velkasi joje, jie kenia ir ski nasi keli priek, gaubiami tamsios vidins vienumos, vienii mirta ir inyksta, nepalikdami pdsako niekieno atmintyje. To negailestingo natralios atrankos proceso rezultatas aikiai matomas Lagerio gyventoj pokyi statistikose. Auschwitze 1944 metais i senbuvi yd kalini (apie ki tus nekalbsime, nes j gyvenimo slygos buvo kitokios) kleine Nummerc c , maj numeri, iki 150 000, iliko vos keli imtai; n vienas ij nebuvo paprastas Haftlinpf, vege tuojantis paprastose Kommandos ir pasitenkinantis papras tu maisto daviniu. Iliko tiktai gydytojai, siuvjai, batsiu viai, muzikantai, virjai, jauni patraukls homoseksualai, kai kuri stovyklos valdios atstov draugai ar tvynainiai, be to, ypa negailestingi, energingi ir nemoniki indivi dai, sitvirtin (paskirti ten SS virinink, kurie rinkdamiesi pademonstruodavo velnik mogaus prigimties imany m) Kapo, Blockdltesterio ar kitose pareigose; arba galiau siai tie, kuriems, neatliekant joki ypating pareig, savo sumanumo ir energijos dka visada pavykdavo skmingai k nors suorganizuoti" ir taip gyti, be materialins nau dos ir reputacijos, dar ir stovyklos galingj atlaidum bei pagarb. Tas, kuris nemoka tapti Organizatoriumi, Kom binatoriumi, gijusiu autoritet (iaurus pavadinim ikal bingumas!), netrukus tampa musulmonu. Gyvenime esa

109 )

N U S K H N D U S I H JI I R

I SI G K L B K J U S I K JI

ma treio kelio, ir jis netgi yra norma, koncentracijos sto vykloje treio kelio nra. Pasiduoti - pats lengviausias dalykas, pakanka tik vyk dyti visus gaunamus sakymus, valgyti tik skirt maisto da vin ir laikytis stovyklos bei darbo drausms. Patirtis paro d, kad tik iimties atveju itaip gali itverti ilgiau nei tris mnesius. Tai istorija vis musulmon, kurie baig dienas duj kameroje; tiksliau pasakius, jie neturi istorijos, jie pa prasiausiai jo nuolydiu iki pat galo, kaip kad upeliai su teka jr. Vos tik atvyk stovykl per t savo esmin negebjim, per bd ar kok nors banal nutikim, jie bu vo sudoroti dar prie jiems adaptuojantis; laikas juos pri baig, jiems dar n nepradjus mokytis vokiei kalbos ar ba suvokti bei t toje pragarikoje stovyklos statym ir draudim raizgalynje; j knai pakriko, ir niekas jau ne begaljo igelbti j nuo atrankos ar nuo mirties dl iseki mo. J gyvenimas trumpas, taiau skaiius - begalinis. Tai jie, titMuselmanner, tie nuskendusieji, stovyklos branduo lys, jie - ta anonimika mas, nuolat atnaujinama ir vis laik identika, tie ne-mons, kurie ingsniuoja ir pavargs ta tyldami, ugesus juose Dievo kibirktlei, jau pernelyg tuti, kad i tikrj kentt. Nedrstum pavadinti j gyvai siais, nedrstum pavadinti mirusiaisiais savo mirtimi, ku rios jie nebijo, nes yra pernelyg pavarg, kad j suvokt. Jie uplsta mano atmint savo beveidiu buvimu, ir jei galiau sutelkt vien vaizd vis ms epochos blog, pasirinkiau it, man taip gerai pastam: iseks m o gus, nuleista galva, sulinkusiais peiais, o jo veide ir akyse nematyti n lakelio minties. Jeigu nuskendusieji neturi istorijos, jeigu jie tra platus

110

PRIMO

L KV I

kelias prat, vis dlto isigelbjimo keli yra daug, grub lt ir netikt. Pagrindinis kelias, kaip jau minjome, tai - Prominenz. Promimnten vadinami stovyklos tarnautojai, pradedantHdftlin0 direktoriumi (Lagfemltesteriu) , Kapos, virjais, sanitarais, nakties sargais ir baigiant barak lavjais bei Scheissministeriu ir Bademeisteriu (iviets ir duo priirtojais). Mus ia labiausiai domina autoritet gij ydai, nes tuo atveju, kai kiti automatikai, vos tik patek stovykl, gaudavo tarny bas dl savo prigimtins virenybs, ydams tekdavo grieb tis intrig ir energingai kovoti, kad jas gaut. gij autoritet ydai - lidnas ir sidmtinas mogi kas reikinys. Juose esamos, buvusios ir atavistins kanios susilieja su tradiciniu prieikumo kitatauiams skiepijimu, paversdamos juos asocialumo ir nejautrumo monstrais. Jie - tipikas vokiei Lagerio struktros produktas. Jei gu kokiems nors individams, atsidrusiems vergystje, pa siloma privilegijuota padtis, tam tikri pranaumai ir ne prastos galimybs igyventi, mainais reikalaujant iduoti natral solidarum su draugais, be abejons, atsiras toks, kuris su tuo sutiks. Tam individui bendras statymas nebus taikomas, ir jis taps nelieiamas; juo didesn valdi jis tu rs, juo labiau bus nekstinas ir nekeniamas. Kai jam bus patikta vadovauti nelaimingj grupelei, suteikiant teis j gyvenim ar mirt, jis bus iaurus ir tironikas, nes supras: jeigu toks nebus, kitas, palaikytas tinkamesni, u ims jo viet. Be to, jo neapykantos galios, neilietos ant engj, isilies, be racionalaus pagrindo, ant engiamj, ir jis pasitenkins tiktai tada, kai i viraus sviest eidim i lies ant savo pavaldini.

111

N U S K H N O U SI H J I

IR

ISIGELBJUSIEJI

Mes suvokiame, kad visa tai yra labai toli nuo paprastai pateikiamo engiamj, kurie susivienija, jeigu ne priein tis, tai bent kentti, vaizdio. Neneigiame, kad itai gali atsitikti, kai engimas neperengia tam tikr rib, arba tuo met, kai engjas, bdamas nepatyrs ar didiadvasis, to leruoja ar skatina tok elges. Bet konstatuojame, kad ms dienomis visose alyse, kur svetimaliai eng kaip uka riautojai, tarp pavergtj susiformavo analogika konku rencijos bei neapykantos terp; ir itai, kaip ir daugelis kit monms bding bruo, ypa akivaizdiai iry kjo Lageryje. Maiau k galima pasakyti apie gijusius autoritet ne ydus, nors j buvo kur kas daugiau (n vienas H aftling arijasc c nebuvo paliktas be koki nors pareig, kad ir pa i kukliausi). Kad jie buvo buki ir vriki - visai nat ralu, kai pagalvoji, kad dauguma j buvo kriminaliniai nusikaltliai, surinkti i vokiei kaljim dirbti priir tojais yd stovyklose; ir mes teigiame, kad jie buvo pa rinkti labai kruopiai, nes nemanome, jog tie niekingi moni egzemplioriai, kuriuos matm vykdant jiems su teiktas pareigas, atstovaut ne tik kad vidutiniam vokie iui apskritai, bet netgi iskirtinai vidutiniam vokieiui kaliniui. Sunku paaikinti, kaip Auschwitze gij autori tet politiniai kaliniai vokieiai, lenkai ir rusai, varsi iau rumu su kriminaliniais kaliniais. Taiau yra inoma, kad Vokietijoje politiniu nusikaltimu buvo laikomi ir tokie veiksmai, kaip pogrindin prekyba, neteistas santykiavi mas su yd moterimis, vagysts i partijos funkcionie ri. Tikrieji politiniai kaliniai gyveno ir mir kitose sto vyklose, dabar lidnai pagarsjusiose, kur slygos, kaip

112

PRIMO

LEVI

visiems inoma, buvo itin sunkios, taiau daugeliu po iri skirtingos nuo ms apraytj. Taiau greta tarnautoj tikrja io odio prasme yra ne maa kategorija kalini, kurie, i pradi nesulauk likimo palankumo, visomis igalmis kaunasi stengdamiesi ilikti. Jie gauna plaukti prie srov, kas dien ir kas valand kau tis su nuovargiu, alkiu, aliu ir su j slygojama inercija, jie privalo atsilaikyti prie prieus ir nesigailti varov, atrinti prot, tvirtinti kantryb, stiprinti vali. Arba u gniauti bet kok orum ir ugesinti bet koki smons provaist, nusileisti gyvuli stovykl ir stoti prie kitus gyvulius, leisdami, kad juos vest netiktos poemins j gos, kurios iauriais laikais palaiko gentis ir individus. Ms igalvot ir gyvendint bd apsisaugoti nuo mirties bu vo daugyb: tiek, kiek ten buvo mogik charakteri. V i si jie buvo susij su nenuilstama kiekvieno kova prie visus ir daugelis - su nemau nukrypim nuo normos ir komp romis skaiiumi. Ilikti, neatsisakius nieko i savo doro vinio pasaulio, - jeigu galingai ir tiesiogiai nesikidavo lem tis, - buvo duota tik labai maytei daliai auktesnij indi vid, nulipdyt i kankini ir ventj molio. Kokiais bdais buvo galima isigelbti, pasistengsime parodyti, papasakoj Schepchelio, Alfredo L., Eliaso ir Hen ri istorijas. Schepchelis Lageryje gyvena jau ketveri metai. N uo po gromo, iginusio j i jo gimtojo kaimo Galicijoje, laik jis mat mirtant aplinkui deimtis tkstani panai save. Turjo mon, penkis vaikus ir klestini baln parduotu v, bet jau seniai atprato galvoti apie save kitaip, kaip apie

113

N U S K K N D U SI K J I

IR

I SI G E L B K J U S I K I

mai, kur reikia periodikai pripildyti. Schepchelis nra nei itin stiprus, nei itin drsus, nei itin klastingas; nra jis ir labai sumanus ir niekada nebuvo surads bdo, kuris jam bt leids bent kiek atsikvpti, taiau jis griebdavosi menk, atsitiktini priemoni, vadinamj kombinticje. Retkariais pavagia Bunoje koki luot ir perparduoda j Blockaltesteriui; kai jam pavyksta atidti kiek kapitalo, duonos, isinuomoja bloko batsiuvio, savo tvynainio, ran kius ir dirba kelias valandas sau; jis moka pagaminti petne as i supinto elektros laido; Sigi man sak, kad mat j dainuojant ir okant per piet pertrauk prieais slovak darbinink, kurie kartais jam atsilygina savo sriubos liku iais, barak. Po to, kas pasakyta, gali kilti pagunda galvoti apie Schepchel su atlaidia simpatija, kaip apie varguol, kurio dvasia dabar gyvuoja tik nuolankiu ir primityviu gyvenimo geis mu, kuris narsiai kovoja savo menkut kov, kad nepal t. Bet Schepchelis nebuvo iimtis, ir kai pasitaik proga, nesudvejojo pasmerkti nuplakimui Moischl, savo vagys ts virtuvje bendrinink, klaidingai tikdamasis tuo gal sis isikovoti Blockaltesterio palankum ir pateikti savo kan didatr puod plovjo viet. Ininieriaus Alfredo L. istorija, be kita ko, rodo, koks bergdias yra prigimtins moni lygybs mitas. Savo alyje L. vadovavo vienam labai stambiam chemi jos gamini fabrikui ir jo pavard buvo (ir yra) gerai ino ma visos Europos pramoninink sferose. Jis buvo tvirtas madaug penkiasdeimties met vyras; neinau, kaip jis buvo suimtas, bet stovykl eng taip pat kaip ir visi:

114)

PRIMO

LEVI

nuogas, vienias, niekieno neinomas. Kai susipainau su juo, buvo jau labai susibaigs, taiau veide dar buvo lik sudrausmintos, metodikos energijos pdsak; tuo metu jo privilegijos apsiribojo kasdieniu lenk darbinink puo d veitimu. Tasai darbas, kurio iskirtin monopolij jis neinia kaip usitarnavo, suteikdavo jam teis pus du bens sriubos per dien. To, aiku, nepakako jo alkiui nu malinti, bet niekas niekad negirdjo, kad jis skstsi. Prie ingai, i t keli odi, kuriuos jis ispausdavo, buvo ga lima numanyti j turint didiuli slapt atsarg, solidi ir vaising prog susiorganizuoticc. Tai patvirtino ir jo ivaizda. L. susikr savo stili: jo rankos ir veidas visada bdavo tobulai vars, su retu pa siaukojimu jis kas dvi savaites skalbdavosi markinius, ne laukdamas, kol juos pakeis, - tai bdavo daroma kas du mnesiai (nortume pabrti, kad skalbti markinius rei k susirasti muilo, susirasti laiko, susirasti erdvs perpildy tose prausyklose, prisiversti bti akylam, n akimirkai nenuleidiant aki nuo t lapi markini, ir, inoma, apsi vilkti juos, dar lapius, per tylos valand, kai ugesinamos viesos); jis turjo por medini klumpi eiti du ir net jo dryuotas varkas buvo tiksliai pritaikytas jo stotui, va rus ir naujas. L. i pagrind pasirpino gijusio autoritet ivaizda, dar gerokai prie juo taps; ir tik daug vliau su inojau, kad visas tas jo puikavimasis pramatnumu buvo gytas netiktinos valios tvirtybs dka - u visus tuos pir kinius ir paslaugas jis mokdavo savo maisto daviniu, taip ikentdamas papildomus nepriteklius. Jo sumanytas planas buvo ilgalaikis, ir tai dar labiau ste bino, nes jis gim aplinkoje, kur vyravo laikinumo menta

115

N U SK E N D U S I EJ I IR

ISIGELBJUSIEJI

litetas; L. vykd j kupinas grietos vidins drausms, nesi gaildamas savs, juolab draug, kuriuos sutikdavo savo kelyje. L. inojo, kad nuo atrodymo galingu iki tapimo tokiu - tik trumpas ingsnis ir kad visur, o ypa Lageryje, kur viskas sulyginama, gerbtina ivaizda - geriausia garan tija to, kad bsi gerbiamas. Jis djo visas pastangas, kad tik nebt suplaktas su banda - dirbo uoliai ir atkakliai, esant progai net paragindamas tingius draugus tikinamu ir ne pritariamu tonu; jis vengdavo kasdiens kovos stengiantis gauti geresn viet eilje prie maisto ir kasdien bdavo pa siruos gauti pirmj porcij, aikiai pai skysiausi, taip, kadBlockdltesteris pastebt, koks jis drausmingas. Galiau siai, laikydamasis kuo atokiau nuo draug, jis visada buvo maksimaliai mandagus, ir tai atitiko jo egoizm, kuris bu vo absoliutus. Kai buvo sukurtas chemik Kommando, apie kur kal bsime vliau, L. suprato, kad imu jo valanda - paka ko vari drabui ir sulysusio, bet variai nuskusto vei do purvin ir nevalyv jo koleg bryje, kad i karto ti kint Kapo ir Arbeitsdienst , jog btent jis yra tikras isigelbjusysis, potencialus autoritetas; ir i tikrj (tam, kas turi, bus duota) be joki dvejoni buvo pakeltas specialistuscc, paskirtas vyriausiuoju Kommando techni ku ir Bunos direkcijos pakviestas dirbti analistu Stireno skyriaus laboratorij. Paskui jam buvo patikta egzami nuoti naujus chemik Kommando pretendentus bei sprs ti apie j profesinius gebjimus; ir jis tai dar su ypatingu grietumu, ypa kai susidurdavo su tais, kuriuose velg davo galimus savo varovus. Jo istorijos tsinio neinau, taiau labai tiktina, kad jis

116

PRIMO

I . KVI

iveng mirties ir iandien gyvena alt rytingo ir diaugs mo nepatirianio virininko gyvenim. Elias Lindzinas, 141 565, vien grai dien nepaaikina mai atsirado chemik Kommando. Buvo nyktukas, ne auk tesnis kaip pusantro metro, taiau tokio raumeningo mo gaus kaip jis, dar nebuvau mats. Kai bna nuogas, matai po jo oda darbuojantis kiekvien raumen, galingai, vikriai, tarsi kokio vriuko; proporcingai padidintas, jo knas ga lt bti Heraklio modeliu, tik nereikia irti galv. Po plaukais ant kaukols isikia didiuls sils. Pati kau kol labai masyvi, atrodo kaip padaryta i metalo ar ak mens, juoda nuskust plauk linija briasi vos per pirt nuo antaki. Nosis, smakras, kakta, skruostikauliai - kieti ir kompaktiki, visas veidas atrodo lyg avino galva, lyg mu amasis rankis. Jis visas alsuote alsuoja gyvulika jga. Matyti, kaip Elias dirba, - trikdantis reginys; lenkMeisteriai, kartais net patys vokieiai sustoja pasigroti jo dar bu. Atrodo, jam nra nieko nemanomo. Mes vos nuneame vien cemento mai, o Elias nunea du, paskui tris, paskui keturis, neinia kaip ilaikydamas pusiausvyr, ir kol pamaiukais bidzena ant savo trump, kresn koj, daro po tuo neuliu vairiausias grimasas, juokiasi, keikiasi, riau moja ir dainuoja, tarsi turt plauius i bronzos. Nors ir avdamas medinmis klumpmis, Elias laipioja pastoliais nelyginant bedion ir nedvejodamas bga sijomis, nu tiestomis vir tutumos; neprarasdamas pusiausvyros jis ne a ant galvos eias plytas vienu metu, moka pasidaryti aukt i geleies lakto ir peil i plieno ataios; i kain kur itraukia sauso popieriaus, medio, anglies ir sugeba

117)

NUSKENDUSIEJI

IR

ISIGELBJUSIEJI

akimoju ukurti ugn net per liet. Gali bti siuvju, daili de, batsiuviu, barzdaskuiu, nusispjauna netiktinai toli, dainuoja anaiptol ne nemaloniu bosu niekada negirdtas dainas lenkikai ir jidi kalba, gali sulamti eis, atuonis, deimt litr sriubos neivms ir nesuviduriavs ir ikart po to pulti darb. Moka padaryti taip, kad jam tarp pei ikilt didiul kupra ir vaikto po barak leivodamas ir vaipydamasis, nesuprantamai kalodamas ir deklamuo damas, tuo sukeldamas diaugsmo stovyklos galingiesiems. Maiau, kaip jis kovsi su vienu lenku, visa galva u j auk tesniu, ir paties j ant ems vienu galvos smgiu jam pilv, tokiu galingu ir tiksliu, tarsi tai bt katapulta. N ie kada nesu mats jo ilsintis, niekada nesu mats jo tylint ar ramiai stovint, ar sdint, negirdjau, kad jis kada bt tu rjs koki aizd ar sirgs. Niekas neino, koks buvo jo gyvenimas laisvje, beje, reikia galingos vaizduots ir numanymo, kad galtum si vaizduoti Elias laisvo mogaus kailyje. Kalba jis tik len kikai ir iurkia bei darkyta Varuvos jidi kalba, kita ver tus, sunku igauti i jo kokios nors rilios kalbos. Jis gali bti dvideimtmetis, lygiai kaip ir keturiasdeimtmetis, pa prastai sakosi, kad jam trisdeimt treji ir kad turs eiolika vaik, o tai anaiptol nra netiktina. Kalba be perstojo, paiomis vairiausiomis temomis, daniausiai skardiu bal su, su oratorika tartimi ir smurtinga pamilio mimika. Tarytum nuolat kreiptsi minia, ir, savaime suprantama, publikos jam niekada netrksta. Tie, kurie supranta jo nek t, gerte geria jo deklamacijas raitydamiesi i juoko, entu ziastingai pleknoja jam per kiet nugar ir ragina j tsti; o jis, nuomus ir susirauks, sukinjasi it vris klausytoj

118)

PRIMO

L H VI

rate, kreipdamasis ia vien, ia kit; staiga suiumpa kur u krtins savo mayte lenkta letena, stipriai pritrau kia prie savs, ivemia jam nustrus veid kok nors ne suprantam keiksm, paskui nustumia atgal kaip iaudel ir, visiems aplinkui plojant ir juokiantis, ikls rankas dang, lyg koks maas pranaaujantis monstras tsia savo siautuling ir beprotik kalb. Jo, kaip ypatingo darbininko, lov pasklido gana grei tai, ir, suveikus absurdikam Lagerio dsniui, nuo to laiko jis praktikai liovsi dirbs. Meisteriai kreipdavosi j tie siogiai, kviesdami tik tokiems darbams, kuriems reikjo gudimo ar ypatingos jgos. Isilaisvins nuo t darb, jis arogantikai ir smurtingai priirdavo ms kasdien m o notonik tris, danai pranykdamas paslapting vizit ir nuotyki neinia kokiuose statybos aiktels ukaboriuo se, i kur sugrdavo isiptusiomis kienmis ir danai su akivaizdiai kietai prikimtu pilvu. Elias - prigimtinis, nekaltas vagis, tuo jis aikiai ireikia instinktyv laukini vri sumanum. Jis niekada nebuvo pagautas u rankos, nes vagia tik tuomet, kai pasitaiko tikra proga, taiau, kai tokia pasitaiko, Elias vagia fatalikai ir ne praaudamas pro al, kaip kad nukrinta numestas akmuo. Kad ir kaip sunku bt j pagauti vagiant, visikai aiku, jog bt tuias reikalas u tas vagystes j bausti - jos jam gyvy bikai svarbi veikla, kaip kvpavimas arba miegas. Dabar jau galime paklausti - kas gi per mogus tasai Elias. Ar jis - beprotis, nesuprantamas ir paramogikas, atsitiktinai pateks Lager. Ar jis - atavizmas, nepritam pantis prie ms ndienos pasaulio ir geriau prisitaikan tis prie pirmyki stovyklos gyvenimo slyg. Ar jis n

119

N U S K K N D U S I HJI

IR

I SI G K L B H J U S I K JI

ra veikiau stovyklos produktas, kokiais visi mes tapsime, jei nenumirsime anksiau arba pati stovykla nebaigs savo dien pirma. Tiesos yra visose trijose prielaidose. Elias itvr sunai kinim i iors, nes fizikai yra nesunaikinamas, atsispyr sunaikinimui i vidaus, nes jis nevisaprotis. Taigi pirmiau sia jis - ivengs praties: mogaus tipas, labiausiai tinka mas lagerio gyvenimo bdui. Jei Elias ieis laisv, atsidurs moni bendruomens paribiuose, kaljime arba beprotnamyje. Taiau ia, Lage ryje, nra nei kriminalini nusikaltli, nei beproi: nra kriminalini nusikaltli, nes ia nra moralini taisykli, kurias galima bt sulauyti, nra beproi, nes visi ms poelgiai yra determinuoti, ir kiekvienas, savo laiku ir savo vietoje, yra aikiai vienintelis manomas. Lageryje Elias klesti ir triumfuoja. Jis geras darbinin kas ir geras organizatoriuscc, ir dl it dviej prieasi jam negresia atrankos, ir jis yra gerbiamas virinink bei draug. Tiems, kurie neturi tvirt vidini resurs, tiems, kurie nemoka igauti i savo smons jg, btin sikib ti gyvenim, vienintelis isigelbjimo kelias veda Eli: beprotyb ir klasting gyvulikum. Visi kiti keliai - ak lagatviai. Po to, kas pasakyta, kam nors gal kils noras padaryti ivadas apie ms kasdien gyvenim ir gal net nubrti jo normas. Ar aplink mus nra toki Elij, daugiau ar ma iau itobuljusi? Ar mes nematome aplinkui individ, gyvenani be tikslo, be jokios savikontrols ar smonin gumo formos? Toki, kurie gyvena ne nepaisydami t savo trkum, o btent j dka, kaip Elijas?

120

PRIMO

LEVI

Tai rimtas klausimas, bet mes toliau jo nepltosime, nes norime, kad ia bt Lagerio istorijos, o apie mog anapus Lagerio jau daug prirayta. Taiau dar vien daly k nortume pridurti - Elias, kiek galima sprsti i pai ros ir kiek tie odiai yra prasmingi, tikriausiai yra lai mingas mogus. Anri, prieingai, yra didiai kultringas ir sumanus mo gus, turi vientis ir darni teorij, kaip igyventi Lageryje. Jam tik dvideimt dveji, jis labai protingas, kalba pranc zikai, vokikai, anglikai ir rusikai, turi puik mokslin ir klasikin isilavinim. Jo brolis mir Bunoje prajusi iem, ir nuo to laiko Anri nukirto bet kokius prieraiumo saitus, usidar savy je kaip kiaute ir kovoja u igyvenim, nesiblakydamas, visomis igalmis, kuri jis semiasi i savo greito proto ir rafinuoto isilavinimo. Anot Anri teorijos, yra trys bdai, kuriais mogus gali pasinaudoti, kad ivengt sunaikini mo ir likt vertas mogaus vardo: organizacija, gailestin gumas ir vagyst. Jis pats naudojasi visais trimis. Nra geresnio u Anri stratego apsukti (kultivuoticc, kaip jis sako) angl karo be laisvius. Jo rankose jie tampa tikromis vitomis, dedanio mis aukso kiauinius - jei pagalvotum, kad utenka ikeisti Lageryje vien anglik cigaret, ir esi apsaugotas nuo ba do vis dien. Kakas mat, kaip Anri kart valg tikr kie tai virt kiauin. Prekyba anglikos kilms prekmis yra Anri m onopo lis, ir tai tik organizacijos klausimas, taiau rankis, ku riuo jis naudojasi, kad prasiskverbt, santykiuose su ang

121

NUSKENDUSIEJI

IR

ISIGELBJUSIEJI

lais ar su kitais, yra gailestis. Anri turi delikaiai ir subti liai perversik v. Sebastijono i Sodom os veid ir k n - jo akys juodos ir gilios, jis dar neturi barzdos, juda su natralia ilgesinga elegancija (nors, reikalui esant, m o ka bgti ir okinti kaip katinas, o jo pilvo pajgumai ne k maesni u Elio). Anri puikiai suvokia savo prigimti nes dovanas ir jomis naudojasi su altu imanymu, kaip mokslininkas naudojasi mokslo rankiu - ir rezultatai b na stulbinantys. ia turime reikal su atradimu - Anri padar atradim, kad gailestingumas, kaip pirmapradis ir instinktyvus jausmas, gerai diegtas, gana stipriai si tvirtina, ypa primityviose sielose gyvuli, kurie mums vadovauja, t pai gyvuli, kurie nesivarydami mus talo kumiais be jokios prieasties ir trypia, kai parkrintame ant ems; didel praktin to atradimo reikm pro j nepraslydo, ir jo pagrindu jis sukr savo asmenin industrij. Kaip ichneumonas paralyiuoja didiulius plaukuotus vikrus, pataikydamas j vienintel paeidiam nervin mazg, taip Anri vienu akies mirksniu vertina savo subjek t, savo tip, trumpai pasineka su juo, kiekvienam pri taikydamas odius, ir tipas jau ukariautas: klausosi su giljania uuojauta, susigraudina dl to nelaimingo jau nuolio ir neilgai trukus pradeda pasiduoti. Nra irdies, kad ir kokia kieta ji bt, kurios Anri ne galt suminktinti, jeigu rimtai to imasi. Lageryje ir Bunoje jo globj - visa gausyb: angl kareiviai, civiliai dar bininkai, pranczai, ukrainieiai, lenkai, vokieiai politi niai kaliniai, bent jau keturi Blockaltesteriai, vienas virjas ir net vienas esesininkas. Taiau jo mgstamiausias veiklos

122

PRIMO

LEVI

laukas yra K. B.: Anri laisvai eina K. B., daktaras Citronas ir daktaras Veisas - daugiau nei jo globjai, jie jo drau gai ir priima j, kada jis nori ir su kokia nori diagnoze. Tatai atsitinka ypa prie atrankas ir paties sunkiausio dar bo laikotarpiu, Anri tai vadina periemojimucc. Turdamas toki iskirtini draug, Anri, savaime su prantama, retai kada bna priverstas griebtis treiojo me todo - vogti. Kita vertus, suprantama, kad jis ne itin atvi ras iuo klausimu. Labai malonu pasikalbti su Anri atvangos akimirko mis. Ir labai naudinga - stovykloje nra jam neinom da lyk, apie kuriuos jis nebt svarsts, glaustai ir riliai, kaip jam bdinga. Apie savo pergales jis kalba su iauklto mo gaus kuklumu kaip apie lengv laimik, taiau su noru ilgai postringauja apie argumentus, kurie j privert suartti su Hansu ir iklausinti j apie jo sn, kariaujant prie fronto linijos, ir su Otto, parodant jam savo randus ant blauzd. Kalbti su Anri naudinga ir malonu, kartais net pajunti, kad jis iltas ir artimas, kad su juo manoma bendrauti, netgi iok tok prieraium, atrodo, kad jo neprastoje as menybje pajunti mogik esm, skaudi ir kupin savi vokos. Taiau netrukus lidn jo ypsen sustingdo alta grimasa, regis, ityrinta prie veidrod; Anri mandagiai atsiprao (..Jai quelque chose a faire} ...fa i quelqun a voir*) ir tai jis vl pasirengs savo medioklei ir kovai ukietjs ir tolimas, usidars savo kiaute, visiems priei kas, nemonikai apdairus ir nesuprantamas, kaip Pradios knygos gyvat.
* ...Man reikia t padaryti^, ...man reikia su kai kuo pasimatytiu (pranc.).

123

N U S K E N D U S I KJI

I R I S I G E LB J U SI E JI

Visi mano pokalbiai su Anri, net ir patys irdingiausi, visada baigdavosi kakokiu lengvu pralaimjimo priesko niu, kakokiu neaikiu tarimu, kad ir a, ne visai tai su vokdamas, buvau jam ne mogus, bet kakoks rankis jo rankose. v iandien inau, kad Anri gyvas. Daug duoiau, kad su inoiau, kaip susiklost jo gyvenimas laisvje, taiau vl jo pamatyti nenoriu.

124

PRIMO

LEVI

Chemijos egzaminas
Kommando 98, vadinamasis chemik Kommando, turjo b ti sudarytas kaip specialist brys. Tdien, kai buvo oficialiai paskelbta, kad jis formuoja mas, per pilk aur nedidelis penkiolikos Haftlinge bre lis susirinko aplink naujj Kapo Sauk aiktje. Tai buvo pirmasis ms nusivylimas - tas Kapo buvo alias trikampiscc, profesionalus nusikaltlis, Arbeitsdienstas nusprend, jog visikai nebtina, kad chemik Kom mando Kapo bt chemikas. Neverta buvo vargintis ko nors j klausiant, vis tiek nebt atsaks arba atsaks auksmais ir spyriais. Kita vertus, mus nuramino tai, kad jis nebuvo labai tvirtas, o jo gis buvo maiau nei vidutinis. Jis trumpai panekjo mums vokikai netayta kareivi ni kalba, ir ms nusivylimas pasitvirtino. Vadinasi, ia chemikai, puiku, o jis - Alexas, ir jeigu jie man, kad en g roj, tai jie apsirink. Vis pirma, iki prasidsiant gamybai, Kommando 98 bus paprastas transporto Kom mando, priklausantis magnio chlorido sandliui. Antra, jei bdami Intellipfenten, intelektualai, jie man, kad gali juoktis i jo, Alexo, Reichsdeutcherio, gerai, Herrgottsacrament, jis jiems parodysis, jis jiems... (ir suspauds kum

125 )

CHEMIJOS

EGZAMINAS

t bei atkis smili perr or grsm ingu vokiku mostu); ir galiausiai - tegu jie neman galsi k nors apmulkinti, jeigu kuris nors prisistat kaip chemikas juo nebdamas; egzaminas, ponai, vien i artimiausi die n, chemijos egzaminas prie Polimer sintezs skyriaus triumvirat: daktar Hagen, daktar Probst, daktar in inieri Pannwitz. Taigi itaip, meine Herren, praradome jau gana daug lai ko, Kommandos 96 ir 97 jau ijo, tad engte mar, ir pra diai tie, kurie neengs koja koj ir viena linija, tursi reikal su juo. Jis buvo toks pat Kapo kaip ir visi kiti. Ieidami i Lagerio mes ygiuojame prieais orkestr ir praingsniuojame pro SS bstin: po penkis, kepur ran koje, rankos prispaustos prie on, kaklas itemptas, kal btis grietai draudiama. Paskui persirikiuojame po tris, ir tada jau galima pamginti persimesti keliais odiais kauk int deimiai tkstani klumpi por. Kas gi tie mano draugai chemikai? Greta mans ings niuoja Alberto, jis treio kurso studentas, ir kart mums pavyko neisiskirti. Treiasis i kairs man visai nematytas, atrodo labai jaunas, veido oda blyki ir tarsi vakin, jo numeris - oland numeris. Prieais mane trys nugaros, ir gi nepastamos. Atsigrti atgal pavojinga, galiu nepatai kyti koj arba suklupti, visgi akimirk pamginu tai pada ryti ir ivystu Isso Clausnerio veid. engiant nra kada galvoti: turi saugotis, kad neumin tum ant klumpi klibikiuojaniam prieais tave ir kad klibikiuojantis upakaly neumint tau; kartais turi apeiti

126 )

PRIMO

I . KVI

koki duob arba alyvuot bal. inau, kur esame, jau esu pro ia js su savo ankstesniu Kommando; tai H-Stmsse, sandli gatv. Pasakau tai Alberto - i tikrj einame magnio chlorido sandl, bent jau itai yra tikra. Atvykome, nusileidome erdv rs, piln skersvj; tai Kommandoy ia vadinamo Bude, bstin. Kapo paskirsto mus tris komandas: keturi - ikrauti maius i vagono, septyni pergabenti juos ionai, keturi - sukrauti juos sandl. Pasta rieji tai mudu su Alberto, Isso ir tas olandas. Galiausiai galime kalbtis, ir tai, k pasak Alexas, vi siems mums atrodo kaip beproio sapnas. Su tais tuiais veidais, skustomis galvomis, su tais g dingais skarmalais laikyti chemijos egzamin! Ir, aiku, reiks daryti tai vokikai, ir tursime atsistoti prieais ka kok viesiaplauk daktar arij, kupini vili, kad nerei ks isinirpti nosies, nes jis tikriausiai neino, kad n o sini neturime ir nemanoma bus jam to paaikinti. Ir mus lyds ms senas draugas alkis, mums bus sunku istovti ant koj tiesiai, o jis, be abejons, pajus t m s kvap, prie kurio mes jau pripratome, bet kuris per sekiojo mus pirmas dienas - ropi ir kopst, ali, i virt ir suvirkint. Taip jau yra, patvirtina Clausneris. Ar vokieiams taip jau reikia chemik? Ar tai tik naujas triukas, nauja vingry b pour faire chier les Juifi*? Ar jie suvokia kokio grotes kiko, absurdiko ibandymo i ms reikalauja, i ms, jau nebegyv, i ms, kuriuos tas nykus nebties lauki mas padar pusproius? Clausneris parodo man savo dubens dugn. Ten, kur
* Pasityioti i yd (pranc.).

127

CHEMIJOS

EGZAMINAS

kiti irai savo numerius, o mes su Alberto - savo vardus, Clausneris buvo paras: Nepas chercher h comprendre* Nors galvojame ne daugiau nei kelias minutes per die n, ir tai kakaip keistai atsietai ir iorikai, mes puikiai inome, kad baigsime savo dienas per atrank. inau, kad esu nulipdytas ne i atsparij molio, esu per daug man dagus, vis dar per daug galvoju, isieikvoju dirbdamas. O dabar dar inau, kad galiau isigelbti, jei tapiau Spe cialistu, o Specialistu tapsiu, jei ilaikysiu chemijos egza min. v iandien, va i akimirk, kai sdiu prie raomojo stalo ir raau, pats dar nedrstu patikti, kad tai vyko i tikrj. Prajo trys dienos, tos trys paprastos neumirtamos die nos, tokios ilgos, kol jas gyvenome, ir tokios trumpos, kai prabgo, ir mes jau visi pavargome galvoti apie chemijos egzamin. Kommando sumajo iki dvylikos moni: trys dingo, kaip ia buvo prasta, gal juos perkl gretim barak, gal ibrauk i io pasaulio sra. I t dvylikos penki buvo ne chemikai, visi jie pasipra Alexo sugrinami savo ankstesnius Kommandos. Neiveng smgi, bet netiktai ir neinia kokio pareigno dka, buvo nusprsta, kad jie liks chemik Kommando pagalbininkais. magnio chlorido sandl atjo Alexas ir isikviet mus septynis eiti laikyti egzamino. Ir tai mes, kaip nerangs septyni viiukai paskui vit, kopiame paskui Alex Polymerisations-BUro laipteliais. Mes jau laipt aiktelje, ika ba ant dur skelbia tris garsius vardus. Alexas pagarbiai
* Nesistengti suprasti"4 (pranc.).

128

PRIMO

LEVI

pasibeldia, nusiima kepur ir eina, girdime ram bals, Alexas ieina: - Ruhe,jetzt. Wartm . - Tyliai laukite. Mus tai tenkina. Laukiant laikas slenka ramiai, nereikia pastang stumti j priek, o dirbant kiekviena minut pra bga sunkiai ir turi bti istumta su pastangomis. Mes tie siog patenkinti, kad reikia laukti, galime valand valandas laukti su ta buka, absoliuia inercija, kaip vorai savo se nuose voratinkliuose. Alexas nervinasi, vaikto pirmyn ir atgal, ir mes kaskart pasitraukiame jam i kelio. Mes irgi, kiekvienas savaip, neri maujame, iskyrus Mend. Mendis - rabinas, jis i Rusijos Ukarpats, i tos taut mozaikos, kur visi kalba bent jau trimis kalbomis, o Mendis kalba septyniomis. Imano labai daug dalyk, be to, kad yra rabinas, jis dar ir karingas sio nistas, kalbotyros specialistas, senas partizanas ir teiss moksl daktaras; jis ne chemikas, bet irgi nori imginti savo laim, toks maas itvermingas mogelis, drsus ir smarkus. Balla turi pietuk, ir mes visi susigrdame prie jo. N e inome, ar dar sugebame rayti, nortume pamginti. Kohlenwasserstoffe, Massenwirkungsgesetz. Atmintyje at gyja vokiki jungini ir dsni pavadinimai, jauiuosi d kingas savo smegeninei - ne itin j lavinau, bet ji dar taip gerai man tarnauja. v tai ir Alexas. A chemikas, kas man tas Alexas? Jis at sistoja prieais mane, iurkiai pataiso man varko apy kakl, atima i mans kepur ir umauklina j man ant galvos, paskui engia ingsn atgal, vertina su nepatenkin ta mina rezultat ir nusisuka murmdamas:

129

) CHEMIJOS

EGZAMINAS

- Wasju r ein Muselmann Zugang! - Koks nudrys nau jokas ! Durys atsidaro. Trys daktarai nusprend, kad i ryto bus priimti ei kandidatai. Septintasis ne. Septintasis - tai a, mano registracijos numeris - pats didiausias, privalau su grti darb. Alexas ateis mans paimti tik po piet; kokia neskm, juk negalsiu net bendrauti su kitais, nesuprasiu ko jie klausiai Dabar tai jau tikrai mano eil. Lipant laiptais Alexas piktai dbioja mane, jauiasi kakaip atsakingas dl ma no apgailtinos ivaizdos. Jis mans nemgsta, nes esu italas, nes esu ydas ir labiausiai dl to, kad esu labiausiai u visus nutols nuo jo kapraliko vyrikumo idealo. Tai gi jis, nieko nesuprasdamas ir didiuodamasis tuo savo neimanymu, demonstruoja didiul abejon dl mano egzamino skms. jome. Kabinete - tik daktaras Pannwitzas; Alexas, lai kydamas rankoje kepur, tyliai sako jam: - ...italas, Lageryje tik trys mnesiai, jau pusiau kaputt... ...Er sagt er ist Chemiker...* - bet jis, Alexas, regis, turs abejoni tuo klausimu. Alexas netrukus atleidiamas ir nualinamas, o a pasi juntu tarsi Oidipas prieais Sfinks. Mano mintys aikios, ir net tokiu momentu suvokiu, kad ant kortos pastatytos mano pareigos - ir dargi labai reikmingai; o vis dlto mane apima beprotikas noras dingti, pabgti nuo to i bandymo. Pannwitzas - auktas, liesas, viesiaplaukis; jo akys, plau kai ir nosis atitinka vokieio etalon, ir jis grsmingai sdi
* ...baigtas... Sakosi ess chemikas (vok.).

130

PRIMO

L K VI

u mantraus raomojo stalo. A ^Hafilinjj 174 517, stoviu jo kabinete, tikrame kabinete, viesiame, variame ir tvar kingame, ir man atrodo, kad vos tik kur prisiliesiau, ten likt purvina dm. Baigs rayti pakl akis ir pairjo mane. Nuo tos dienos danai ir vairiai pagalvodavau apie dak tar Pannwitz. Klausiau savs, kas dedasi io mogaus vi duje, kaip jis leidia laik kitapus polimer sintezs ir indogermanikos smons; ir taps laisvu mogumi ypa nor jau dar kart su juo susitikti, ne kerto sumetimais, o tik i mogikos sielos smalsumo. Nes jo vilgsnis buvo ne tas vilgsnis, kuriuo apsikei ia du mons; jei mokiau i pagrind paaikinti t vilgsn, kuris pasiek mane tarsi pro stiklinio akvariumo sieneles ir kuris buvo vilgsnis, susiejs du skirting pa sauli atstovus, paaikiniau ir Treiojo reicho didiosios beprotybs esm. T akimirk tiesiogiai pajutau visa tai, k mes galvojo me ir kalbjome apie vokieius. Smegenys, valdiusios tas mlynas akis ir ipuoseltas rankas, bylojo: Tasai kakas prieais mane priklauso riai, kuri akivaizdiai reikia pa alinti. Bet btent ituo atveju pirmiausia reikia sitikinti, ar jame nesama kokio nors naudingo elemento. O mano galvoje, kaip tuiame molige sklos, sukosi tokios min tys: Tos mlynos akys ir viess plaukai yra i esms pik tadariki. Joks bendravimas nemanomas. A - kalnakasy bos chemijos specialistas. A - organins sintezs specia listas. A specialis tas...c c Ir prasidjo apklausa, o tuo metu savo kampe iovavo ir garsiai kramt Alexas, treiasis zoologinis egzempliorius.

131 )

CHEMIJOS

EGZAMINAS

- Wo sind ie jjeboren?*- Jis kreipiasi mane mandagia forma ie, js: daktaras Pannwitzas neturi humoro jaus mo. Tebnie jis prakeiktas, jis n trupuio nesistengia kal bti bent kiek suprantama vokiei kalba. - A gavau diplom Turine 1941 metais, summa cum laude**y - ir kalbdamas aikiai jauiu, kad jis manimi netiki, ties pasakius, a ir pats tuo netikiu, pakanka pa irti mano purvinas aizdotas rankas, kalinio kelnes, aptakytas purvu. Ir vis dlto tai a, Turino diplomininkas, dabar juolab nemanoma suabejoti mano tapatybe, kadangi mano organins chemijos ini prisiminim at sargos, net ir po ilgo inercijos laikotarpio, atsako klausi m netiktai romiai; ir dar tas viesus svaigulys, tas paki lumas, kur jauiu suildant mano gyslas, kaip puikiai at pastu j, tai egzamin kartlig, mano kartlig, mano egzamin kartlig, tas spontanikas vis logikos gali ir vis mano ini susitelkimas, kurio man taip pavydda vo universiteto draugai. Egzaminas vyksta gerai. Tai suvokiant, man atrodo, kad mano knas pleiasi. Dabar daktaras Pannwitzas klausia, kokia buvo mano diplominio darbo tema. Turiu vrikai sutelkti visas pastangas, kad sukaupiau visus dabar jau to ki tolim prisiminim segmentus - tarytum stengiausi prisiminti ankstesns savo inkarnacijos vykius. Kakas mane globoja. Vargani mano Dielektrini kons tant matmenys ypa sudomino t taip saugiai gyvenant viesiaplauk arij: paklausia, ar a moku anglikai, parodo Gattermanno knyg; ir netgi tai absurdika ir netiktina,
* Kur js esate gims? (vok.) ** Su pagyrimu (lot.).

132 )

PRIMO

I . KVI

kad ia, iapus spygliuotos vielos, egzistuoja Gattermannas, visikai toks pats kaip tas, i kurio a mokiausi Italijo je, savo namuose, ketvirtame kurse. Egzaminas baigtas: pakilimas, palaiks mane per vis t ibandym, nuslgsta vienu matu, ir a, apspangs ir su glebs, iriu viesiaod rank, neaikiais enklais raan i mano likim balt puslap.
-

Los, ab!*

scen grta Alexas, ir a vl atiduodamas jo jurisdikci jai. Jis atsisveikina su Pannwitzu kaukteldamas kulnais, ir jam atsakoma vos pastebimu blakstien mirkteljimu. Va landl stengiuosi apiuopti smonje tinkam atsisveiki nimo formul - bergdiai; moku pasakyti vokikai valgy ti, dirbti, vogti, mirti, taip pat inau, kaip vardyti sieros rgt, atmosferos slg, trumpj bang generatori, bet tikrai neinau, kaip atsisveikinti su reikmingu asmeniu. Ir vl mes laiptinje. Alexas lkte lekia laiptais emyn: jo batai odiniai, nes jis ne ydas, ir laksto lengvai, kaip Malebolge velniai. Apaioje atsigria ir piktai iri mane, kol a triukmingai leidiuosi, paniojamas savo nevienod ir didiuli klumpi, kabindamasis turklus kaip koks senis. Atrodo, viskas pavyko, bet bt neprotinga bti dl to tikram. Jau pakankamai gerai pastu Lager, kad inoiau, jog niekada nevalia numatyti k nors i anksto, ypa kai tie numatymai optimistiki. Tikra tik tai, kad praleidau dien nedirbdamas ir kad vakare bsiu bent kiek maiau alkanas, ir tai - jau konkretus ir gytas pranaumas. Kad vl patektum Bude, reikia pereiti plyn, uverst sij ir metalini grot krvomis. Metalinis suktuvo lynas
* Lauk! (vok.)

133

CHEMIJOS

EGZAMINAS

ustoja mums keli, ir Alexas suiumpa j ranka, norda mas perengti: Donnewetter*, iri juod nuo tirto pur vo rank. Tuo tarpu prieinu prie jo; be jokios neapykantos ar paaipos Alexas nusiluosto rank man pet - deln ir platak, ir jis labai nustebt, tasai nekaltas gyvulys Alexas, jeigu kas nors jam pasakyt, kad iandien pagal t jo poel g a vertinu j pat, Panmvitz ir nesuskaitom daugyb j panai, dideli ir ma, Aschwitze ir visur kitur.

* Po velni (vok.).

134

PRIMO

L H VI

Ulikso giesm
eiese mes grandme ir valme poemins naftos cis ternos vid. Dienos viesa mus pasiekdavo tik per ma yt jimo langel. Tai buvo tikras malonumas, nes nie kas ms nepriirjo, taiau buvo alta ir drgna. R di dulks degino mums akis po vokais, gerklje jautme tarytum kraujo skon. Virvins kopios, nu leistos nuo langelio, sulingavo: kakas ateina. Deutchas ugesino cigaret, Goldneris pabudino Sivadjan, visi puolme energingai grandyti skambanios geleies sie neles. Tai buvo ne Vomrbeiteris, o tik Jeanas, ms Kommando Pikolo. Jeanas buvo studentas elzasietis; nors jam buvo jau dvideimt ketveri, chemik Kommando jis buvo pats jau niausias Hdftlinf. Todl ir gavo Pikolo, kitaip tariant, pa rankinio ratvedio, atsakingo u barako var, ranki pa skirstym, duben plovim ir Kommando darbo valand ratvedyb, pareigas. Jeanas taisyklingai kalbjo pranczikai ir vokikai; vos tik atpainome jo batus ant aukiausio kopi laiptelio, visi liovms grand: -Also, Pikolo, w asgibtesNeues?

135

ULIKSO

GIESM

- Q u est-ce quily a comme soupe aujourdhui?* ...kokios nuotaikos Kapo? Ir kaip ten su tais Sterno gau tais dvideimt penkiais bizno kiriais? Koks oras lauke? Ar jis perskaits laikrat? Kokie kvapai pasklid civili vir tuvje? Kiek dabar valand? Kommando labai mgo Jean. Privalu inoti, kad Pikolo pa reigos - gana auktas laiptelis gijusij autoritet hierarchi joje: Pikolo (kuris daniausiai bna ne vyresnis kaip septynio likos met) yra adeistas nuo rank darbo, turi absoliui teis maisto davin i puodo dugno ir kiaur dien gali bti prie krosnies, todl turi teis pelnyti papildom pus davinio ir turi rimt galimybi tapti Kapo, i kurio oficialiai gauna i mestus drabuius ir batus, draugu bei patiktiniu. Taigi Jeanas buvo ypatingas Pikolo. Apsukrus ir fizikai tvirtas, bet drauge nuoirdus ir draugikas - atkakliai ir drsiai kovoda mas savo slapt asmenin kov su stovykla ir mirtimi, ne veng palaikyti mogikus ryius su maiau privilegijuotais draugais; kita vertus, buvo toks sumanus ir itvermingas, kad isikovojo Alexo, ms Kapo, pasitikjim. Alexas tsjo visus savo paadus. Pasirod ess iaurus ir klastingas gyvulys, apsiarvavs tvirtu ir kietu nemoki kumo ir kvailumo kiautu, iskyrus tuos atvejus, kai de monstruodavo savo, patyrusio ir tobulo kaljimo priir tojo, uosl bei technik. Jis nepraleisdavo progos pasidi diuoti savo grynu krauju ir aliu trikampiu ir rodydavo didiul paniek apdriskusiems ir alkaniems chemikams: IhrDoktoren! Ihrlntellgenten!cc** kasdien aipydavosi i
* Taigi, Pikolo, kas naujo? (vok.) Kokios sriubos iandien gausime? (pranc.) ** Jas daktarai! Js inteligentai! (vok.)

136

r RIMO

LEVI

rdamas, kaip mes grdams su iriestais dubenimis, kai bdavo pilstoma sriuba. Buvo be galo nuolankus ir vergi kas, kai bendraudavo su civiliais Meisteriais, o su esesinin kais palaik nuoirdios draugysts ryius. J akivaizdiai baugino Kommando registracijos urnalas bei kasdienin atlikt darb ataskaita, ir Pikolo pasirinko it keli tapti jam btinu. Tai buvo ilgas, apdairus ir subtilus darbas, ir visas Kommando itis mnes sek ums kva p, kaip viskas klostosi, taiau galiausiai dygliakiauls savi gyna buvo pralauta, ir didiuliam vis suinteresuotj pa sitenkinimui tos Pikolo pareigos buvo patvirtintos. Nors Jeanas nepiktnaudiavo savo padtim, mes jau ga ljome konstatuoti, kad jo odis, pasakytas tinkamu tonu ir tinkamu momentu, turjo didiuls galios; jis jau daug kart buvo igelbjs kur nors i ms nuo iplakimo ar ba skundimo SS. Mudu susidraugavome dar prie savai t: atradom kitas kit neprastai, per vien oro pavoj, ta iau vliau, sukti nuom Lagerio ritm, suspdavome tik greitosiomis pasisveikinti ivietje arba prausykloje. Viena ranka laikydamasis t svyruojani kopi, jis parod mane pirtu: -A ujourdhui cest Primo qui viendra avec mot chercher la soupe*. Iki vakardienos tai darydavo Sternas, vairas transilvanietis, taiau jis usitrauk nemalon dl kain kokios man neinomos istorijos, kai pavog luotas i sandlio, ir Piko lo pavyko paremti mano kaip Essenholen, pagalbininko, vykdant kasdienin sriubos paskirstymo la, kandidatr.
* iandien Primo eis su manim parneti sriubos (pranc.).

137

ULIKSO

GIESM

Jis ilipo lauk, ir a nusekiau jam i paskos, mirksda mas vytinioje dienos viesoje. Lauke buvo ilta, ir sauls kaitoje nuo riebios ems kilo lengvas da ir deguto kva pas, primins man kakok vaikysts laik papldim vasa r. Pikolo dav man vien i dviej lazd, ir mudu nu ingsniavome po skaisiu birelio dangumi. Pradjau jam dkoti, bet jis mane nutrauk: nereikia. Buvo matyti apsnigti Karpatai. traukiau gryno oro, pasi jutau neprastai lengvas. - Tu esfou de marcher si vite. On a le temps, tu sais*. Iki maisto tiekimo punkto reikjo eiti kilometr. Po to reikjo grti su penkiasdeimties kilogram puodu, umautu ant dviej lazd. Tai buvo gana varginantis darbas, taiau j jo ir malonus pasivaikiojimas priek tuiomis ranko mis bei visada geidiama proga prisiartinti prie virtuvs. Sultinome ingsn. Pikolo buvo patyrs, jis imoningai parinko keli taip, kad padarme didiul lankst ir ings niavome nesukeldami tarim beveik valand. Kalbjoms apie savo namus, apie Strasbr ir Turin, apie perskaity tas knygas, apie savo studijas. Apie savo motinas: visos motinos tokios panaios vienos kitas! Ir jo motina jam priekaitaudavo, kad jis niekada neino, kiek pinig jo ki enje, ir jo motina irgi nustebt, jei suinot, kad jis isi suko, kad isisukdavo diena i dienos. Pro al dviraiu pravaiavo esesininkas. Tai Rudi, Blockjuhreris. H alt!** Dmesio! Nusiimti kepur! - Sale brute, celui-ld. Einganzgem einer Hund***.
* Tu beprotis, neik taip greitai. Juk turim laiko (pranc.). ** Sustoti! (vok.). *** itas lyktus gyvulys, - pranc. Tikras unsnukis. - vok.

138 )

PRIMO

I . KVI

Ar jam nes jokio skirtumo kalbti pranczikai ar vo kikai? Nes, visikai tas pats, jis gali galvoti abiem kalbo mis. Vien mnes buvo Ligurijoje, jam patinka Italija, no rt imokti kalbti italikai. A mielai j pamokyiau: ar galtume pamginti? Galtume. Ir tuojau pat, tai vertas reikalas, svarbiausia neprarasti laiko, neivaistyti itos va landos tuiai. Pro al praeina Limentanis, romietis, vilkdamas kojas, su po varku paslptu dubeniu. Pikolo dmiai klausosi, pagauna kelis odius i ms dialogo ir juokdamasis juos pakartoja: - Zup-pa, cam-po, ac-qua*. Pro al praeina Frenkelis, nipas. Geriau jau paspartint ingsn, niekada neinai, k jis ikrs, jis daro bloga vien dl blogio. ...Ulikso giesm. Kas ino, kaip ir kodl j prisiminiau: bet rinktis nebra kada, itoji valanda - jau maiau kaip valanda. Jei Jeanas protingas, jis supras. Jis supras: ian dien jauiuosi taip daug gals. ...Kas yra Dante? Kas yra Dievikoji komedija? Koks keis tas naujumo pojtis ulieja, kai mgini trumpai paaikinti, kas yra Dievikoji komedija. Kaip sudarytas Pragaras, kas yra contrapasso**. Vergilijus - tai Protas, Beatri - tai Teologija.
* Sriuba, stovykla, vanduo (it.). ** Contrapasso: lietuvikame A. Churgino Dievikosios kome dijos vertime is terminas liko neiverstas. Tai - atpildas u vykdyt nusikaltim, jis ireikia norm, kuria remiantis Pra gare" paskirtosios bausms kokyb turi atitikti padaryto nu sikaltimo form. Pavyzdiui, XXVIII giesmje poetas Bertra nas de Bornhas, supjuds tv su snum, vaikto laikydamas rankoje savo nupjaut nuo kno galv.

139

ULIKSO

G I HSM K

Jeanas klausosi labai dmesingai, ir a pradedu, ltai, kruopiai: Lo maggior como dellafiamma antica Comincio a crollarsi mormorando, Pur come quella cui vento ajfatica. Indi, la cima in qua e in la menando Come fosse la lingua che pariasse Mise juori la voce, e disse: Quando ... * Cia sustojau ir pamginau iversti. Katastrofa: varg as Dante ir varg prancz kalba! Ir vis dlto bandy mas, regis, ne visikai nevyks: Jeanas susiavi keistu kal b panaumu ir pasilo man tinkam od iversti o diui antica. O kas po Quandocc? Nieko. Skyl atmintyje. Prima che stEnealanominasse**. Antra skyl. Kitas netinkamas frag mentas iplaukia i atminties: lapieta Del vecchiopadre, nl debito amore Che doveva Penelope fa r lieta ... *** ar b tent taip? ... M a misi me per Palto mare aperto. **** Sita eilut - taip, dl jos neabejoju, jauiuosi gebs pa aikinti Pikolo, parodyti jam, kodl misi me, - anaiptol ne
* Aukiausias ragas tos senos liepsnos/m murmdamas virpti,/Kaip deglas, vjo blakomas./Paskui sibuodamas pir myn atgal savo virn/Kaip daro kalbantis lieuvis/ileido gars ir pasak: Kai... (it.). ** Prie tai, kai Enjas j itaip pavadino (it.). *** ...nei mano seno tvo gailestis, nei meil derama, turju si pradiugint Penelop (it.). **** Taiau a iplaukiau plai, atvir jr (it.).

140

PRIMO

L K VI

je me misa*, jog tai - kur kas stipriau ir drsiau, tai - nut raukti ry, smoningai pulti kitapus barjero, mums tas im pulsas gerai inomas. Plati atvira jra: Pikolo plaukiojo j ra ir ino, k tai reikia, tai - kai horizontas usiveria ties paiu savimi, laisvas, tiesus ir paprastas, ir nieko kito nebe lieka, tik jros kvapas: vrikai tolimi mieli dalykai. Prijome Kraftverk, kur dirba kabeli tiesj Kommando. v . . . . . . v ia turi bti ininierius Levi. tai jis, matyti tik i griovio ilindusi galva. Jis pamoja man ranka, aunuolis, niekada nemaiau jo nusiminusio, jis niekad nekalba apie valg. Mare aperto. Mare aperto. inau, kad rimuojasi su disertoc c : ...quella compgna Picciola, dalia qual non ju t di serto**, bet neprisimenu, ar tai eina prie t eilut, ar po jos. Ir dar kelion, narsi kelion u Heraklio stulp, ir, ak, kaip lidna, esu priverstas papasakoti tai proza: tikra vent vagyst. Igelbjau tik vien eilut, taiau ji verta to, kad prie jos sustotume: ..jiccio che luompiu oltre non si metta. *** Si metta: reikjo patekti Lager, kad suvokiau, jog tai tas pats pasakymas kaip ir anksiau: e misi me. Bet Jeanui nieko apie tai nesakau, nesu tikras, kad tai svarbus pasteb jimas. Dar tiek daug reikt pasakyti, o saul jau auktai, artja vidurdienis. A skubu, velnionikai skubu. Na pagaliau, klausykis Pikolo, atverk ausis ir prot, man reikia, kad tu suprastum:
* ,,Misi me: paodiui: a pats save padjau, i gramatin figra pati savaime pabria valios akt, kaip nurodo po to einantis komentaras. ** Su ta saujele/Draugij, kurie niekada mans neapleido (it.). *** Kad niekas neidrst leistis toliau (it.).

141

U I . I K S O GI KS M K

Considerate le vostre semenza: Fatti non foste a viver come bruti, M aper seguir virtute e conoscenza. * Tarsi ir a biau pajuts tai pirm kart: nelyg trimito gars, nelyg Dievo bals. Akimirk pamirau, kas a esu ir kur esu. Pikolo prao, kad pakartoiau. Koks geras tasai Pikolo, jis supranta, kad daro man gera. O gal ir dar daugiau, gal, nepaisant blankaus vertimo ir apgailtino bei skubo to komentaro, j pasiek tas praneimas, ir jis pajuto, kad tai svarbu ir jam, kad tai svarbu visiems vargstantiems m o nms, ir ypa mums; kad itai lieia mudu, drstanius samprotauti apie tokius dalykus su sriubos kartimis ant pei. Li miei compagni fecio siacuti... ** ...ir stengiuosi, taiau bergdiai, paaikinti visa tai, kas gldi tame acuti. Ir vl lakuna, bet kart nepataisoma. Lo lume era di sotto della luna*** ar kakas panaaus, o prie tai?... Igriuvo visikai i atminties, keine Ahnung**** kaip ia sakoma. Te Pikolo man adeidia, a pamirau maiausiai keturias tercinas. - a fa it rien, vas-y tout de mme. *****
* Prisiminkite, i kur kilote:/Js buvot sukurti ne tam, kad gyventumte kaip gyvuliai,/O kad sektumte dorybmis ir mokslu (it.). ** A taip sujaudrinau savo draugus (it.). *** viesa buvo po mnuliu, (it.) **** Visikai nesuprantu (vok.). ***** Niekis, sakyk toliau (pranc.).

142

PRIMO

LKVI

...Quando mi apparve una montagna, bruna Per la distanza , eparvemi alta tanto Che mat veduta non ne avevo alcuna. * Taip, taip alta tantoa\ o ne molto alta**, aikinamasis sakinys. O kalnai, kai pamatai juos i tolo, ...kalnai... ak, Pikolo, Pikolo, pasakyk gi k nors, neleisk man galvoti apie mano kalnus, kurie inirdavo vakaro rudumoje, kai gr davau traukiniu i Milano Turin! Gana, reikia tsti toliau, tai dalykai, apie kuriuos m o gus galvoja, taiau nekalba. Pikolo laukia ir iri mane. Atiduoiau ios dienos sriub, kad galiau sujungtinon ne avevo alcunac <su eiluts pabaiga. Stengiuosi atstatyti j pasitelkdamas rimus, usimerkiu, kandioju pirtus, taiau niekas nepadeda, pabaiga - visika tyla. Mano galvoje o kinja kitos eiluts: ...la terra lagrimosa diede vento. ne, tai jau kitkas. Jau vlu, jau vlu, mes jau prijome vir tuv, reikia ubaigti: Tre volte Ufe^g ir ar con tutte aeque, A lla quarta levar lapoppa in suso E laprora ir ingiu, come altruipiacque... **** Sulaikau Pikolo, absoliuiai btina, ir skubu, kad jis i girst, kad suprast t\come altruipiacquea, kol dar ne per vlu, rytoj jis arba a jau galime bti mir arba niekada
* Kai man pasirodo kalnas, rudas/Labai toli,/ir toksai auktas/Kad tokio dar nesu mats (it.). ** Toks auktas", o ne Labai auktas" (it.). *** ...nuo aaringos ems pakyla vjas... (it.) **** j rjs kartus ji apSUpo jj visais savo vandenimis,/ Ketvirt kart pakilo jutas/Ir priekis nuniro emyn, kaip kakam patiko... (it.)

143

U L IKSO GIESM

nebepasimatyti, privalau pasakyti jam, paaikinti apie vi duramius, t tok mogik ir btin ir vis dlto netikt anachronizm, ir dar apie kai k, kai k gigantika, k a ivydau tik dabar, tik ybteljus intuicijai, gal tai - ms dalios, ms esaties iandien ia paaikinimas. Ir tai mes stovime eilje prie sriubos, tarp daugybs nyki ir skarmaluot kit Kommandos sriubos nej. U ms grdasi k tik atj. - Kraut und Rilben? - Kraut und Ruben. Oficialiai paskelbta, kad ios dienos sriuba - kopst ir ropi: - Choux et navets. - Kaposzta es repak. Infin che U mar fu sopra not rinchiuso. *

* Galiausiai jra virum ms usivr (it.).

144

PRIMO

LEVI

Vasaros vykiai
Vis pavasar stovykl trauk konvojai i Vengrijos. Kas antras kalinys buvo vengras ir vengr kalba, po jidi, tapo antrja stovyklos kalba. 1944 met rugpjt mes, atvyk ia prie penkis mne sius, jau buvome laikomi senbuviais. Todl mes, Kommmdo 98, nenustebome, kad mums duoti paadai ir ilaikytas chemijos egzaminas liko be joki padarini, ne, ms tai nei nustebino, nei perdm nuvyl - irdies gelmse visi tru put bijojome pasikeitim: kai kas nors keiiasi, keiiasi tik blogac c buvo vienas i ms stovyklos prieodi. Be to, patyrimas mums jau begal kart parod, kokie berg di yra bet kokie numatymai - kuri gal stengtis numatyti ateit, jeigu joks ms veiksmas, joks odis negali turti tam menkiausios takos? Buvome seni Haftlinge, ms i mintis bylojo: nesistengti suprasti^, nekurti ateities vaiz d, nesikankinti galvojant, kaip ir kada viskas bus baigta, neklausti nei kit, nei savs joki klausim. Mes dar isaugojome ankstesnio gyvenimo prisimini mus, bet jie jau buvo iskyd ir tolimi, nors ir be galo mieli ir lidni, kokie visiems bna ankstyvos vaikysts ir viso to, kas baigsi, prisiminimai. Tuo tarpu engimo stovykl

145 )

VASAROS

VYKIAI

akimirka kiekvienam i ms enklino pradi sekos visai kitoki prisiminim, nesen ir iauri, kaskart patvirtina m dabartinio patyrimo, tarsi tai bt kas dien atveria mos aizdos. Gandai, nugirsti statyb aiktelje, apie sjunginink i silaipinim Normandijoje, apie rus puolim ir apie nepa vykus atentat prie Hider sukl mumyse siautulingas, taiau trumpalaikes viltis. Kiekvienas diena po dienos jaut, kaip senka jgos, kaip nyksta valia gyventi, kaip temsta pro tas; ir Normandija, ir Rusija buvo taip toli, o iema taip arti, toks konkretus buvo alkis ir neviltis ir taip nerealu visa kita, kad atrod staiai nemanoma, jog i tikrj eg zistuot kitas pasaulis ir kitas laikas, iskyrus t ms pur vyns pasaul ir ms steril bei stovint laik, kur pasi baigsiant dabar negaljome sivaizduoti. Gyviems monms laiko vienetai visada turi vert, juo didesn, juo gausesni vidiniai jame gyvenanio mogaus resursai, bet mums valandos, dienos ir mnesiai vangiai pa virsdavo i busimojo laiko btj, visada pernelyg ltai tokia bevert ir nereikalinga mediaga, kuria mes steng ms atsikratyti kuo greiiau. Baigsi laikas, kai dienos sek viena paskui kit, gyvos, brangios, nebegrinamos; atei tis brsi prie mus pilka, be joki kontr, kaip kakoks neveikiamas barjeras. Mums istorija usivr. Taiau 1944 met rugpjt prasidjo Auktosios Silezijos bombardavimai ir jie tssi, su pauzmis, reguliariai atsi naujindami vis vasar ir ruden, iki pat paskutins krizs. Milinikas kolektyvinis Bunos brandinimo darbas stai ga sustojo ir netrukus isigim padrik, siutuling, m

146

PRIMO

LEVI

lungio traukom veikl. Diena, kai turjo bti pradta sin tetins gumos gamyba, o rugpjio mnes tai jau atrod neivengiama, buvo tolydio atidliojama, ir galiausiai vo kieiai ivis liovsi apie tai kalbj. Statybos darbai sustojo, milinikos verg bandos dar bo jga buvo nukreipta kitur ir kiekvien dien ji darsi vis labiau siautulinga ir pasyviai prieika. Po kiekvieno lktu v reido atsirasdavo vis kas nors naujai sugadinta, k rei kjo taisyti; reikjo imontuoti ir perkelti kit viet jaut rius mechanizmus, kurie prie kelias dienas su dideliu var gu buvo paleisti darb, reikjo paskubom rengti slptuves ir gynybos postus, kurie ibandyti - o, likimo ironija - pa sirod es neveiksmingi ir nereikalingi. Mums atrod, kad bet kas bt geriau u vienod ir nenumaldomai ilg dien monotonij, u sisteming ir reg lamentuot dirbanios Bunos nykum, bet gavome pakeisti nuomon, kai Buna m byrti aplinkui mus gabalus, tarsi persmelkta kokio prakeikimo, kur ir mes jautms traukti. Turjome prakaituoti, apsiausti dulki ir kaitusi griuvsi, ir drebti kaip gyvuliai, prisiploj prie ems, viruj tmingai siauiant lktuvams; tais be galo ilgais ir vjuotais lenkikos vasaros vakarais grdavome stovykl, sulauyti nuovargio ir idiovinti trokulio, ir rasdavom joje visk apverst auktyn kojom: n lao vandens atsiger ti ir nusiprausti, jokios sriubos tutiems pilvams, jokios viesos, kad galtume apginti savo duonos gabal nuo kito mogaus alkio, o i ryto susirasti batus bei drabuius tam siame ir riaumojaniame barako pragare. Bunoje siautjo civiliai vokieiai, pagauti tio, bdin go pasitikiniam savimi mogui, kuris, nubuds i ilgo do

147

VASAROS

VYKIAI

minavimo sapno, ivysta savo paties griuvsius ir nesuge ba to suprasti. Ir Lagerio Reichsdeutsche taip pat, neiski riant n politini kalini, t pavojaus valand pasijuto su sieti tarpusavyje kraujo ir ems ryiais. Tas naujas faktas supaprastino neapykantos bei nesupratimo form raizga lyn iki elementarios j iraikos ir akivaizdiai padalijo Lager dvi prieingas stovyklas - politiniai kaliniai drau ge su aliais trikampiais ir esesininkais mat arba man mat vis ms veiduose kerto paaip ir cinik vendetos v. diaugsm. iuo klausimu jie visikai sutar, ir todl j nuomumas padvigubjo. Joks vokietis dabar nebegaljo pamirti, kad mes priklau some kitai stovyklai - stovyklai t iurpi mirties sjik, kurie vagojo vokiei dang kaip eimininkai, nepaisyda mi joki klii, ir lankst gyv j konstrukcij gele, kas dien atnedami udynes iki pat j nam, iki dar niekad smurto nepatyrusios vokiei tautos nam. O mes buvome pernelyg sunaikinti, kad i tikrj bijotume. Tie nedaugelis - kurie dar gebjo aikiai vertinti ir jaus ti - smsi i t bombardavim nauj jg ir vilties; tie, kuri alkis dar nenuvar visik inercij, danai pasinaudodavo visuotins panikos valandlmis ir griebdavosi dvigubai dr sesni ygi (nes, be tos tiesiogins aviacini reid grsms, vagyst, vykdyta, esant kritikai padiai, buvo baudiama korimu) fabriko virtuvje ir sandliuose. Bet didiuma t nauj pavoj ir nauj nepatogum prim su nepakitusiu abejingumu - tai buvo ne smoninga rezignacija, o tik buka talom gyvuli, nebereaguojani smgius, apatija. Mums buvo draudiama eiti arvuotas slptuves. Kai em imdavo drebti, mes, apkurtinti ir aplub, nusivilk-

148

PRIMO

L HV I

davome pro danius dm generatori dmus iki plai dykr Bunos ribose, nyki ir sterili, tenai suguldavome nejuddami krv viens ant kito, tarsi negyvi, taiau aki mirk pajausdami t malonum, kur suteikia besiilsinios galns. Blausiomis akimis irdavome dm ir ugnies stulpus, kurie tvyrojo aplink mus, atokvpio akimirkomis, paenklintomis lengvu grsmingu burzgimu, pastamu kiekvienam europieiui, skindavome nuo ems imtus kar tus numintus cikorijos iedus, nunykusias ramunles ir il gai jas kramtydavome. Pasibaigus pavojui grdavome i vis pusi savo vie tas, tokia nesuskaiiuojama nebyli banda, pripratusi prie moni ir daikt pykio; ir vl praddavome savo kasdie nin darb, kaip visada nekeniam, o dabar dar akivaiz diau nereikaling ir beprasmik. Btent itame pasaulyje, kas dien vis giliau supurto mame artim gal pranaaujani virpuli, supamame nau j baimi ir nauj vili, igyvenant dar didesns vergys ts tarpsnius, man teko susipainti su Lorenzo. Mano santyki su Lorenzo istorija - ilga ir sykiu trum pa, paprasta ir sykiu paslaptinga: tai istorija laiko ir aplin kybi, kuri tikrovje jau nebra ir kuri atkurti nebema noma, todl nemanau, kad ji galt bti suprasta kitaip, nei iandien suprantami labai tolimos istorijos vykiai ir legendos. Konkreiai kalbant, ji susideda i nereikming dalyk vienas civilis italas darbininkas kasdien atnedavo man duo nos gabal ir savo sriubos likuius itisus eis mnesius; jis atidav man savo sulopyt megztin, para mano var

149)

VASAROS

VYKIAI

du ir isiunt Italij atviruk, ir per j a gavau atsakym. U visa tai nepra ir neprim jokio atlygio, nes buvo geras ir paprastas ir neman, kad gera reikia daryti u kok nors adyg. Visa tai neturi atrodyti nereikminga. Sis mano atvejis buvo ne vienintelis, kaip jau minjau, kiti i ms turjo vairiausi ryi su civiliais, ir tai padjo jiems ilikti, ta iau tie ryiai buvo kitokie. Ms draugai kalbdavo apie juos tokiu paiu dviprasmiku, uuomin kupinu tonu, kuriuo vyrai pasaulieiai kalba apie savo ryius su moteri mis - kitaip tariant, kaip apie nuotykius, kuriais galima teistai didiuotis ir kuri norima, kad tau pavydt, ta iau kurie net ir pai pagonikiausi prot visada laiko mi leistin ir garbing dalyk paribiais, taigi girtis jais bt nekorektika ir nedert. Taip Haftlinge pasakoda vo apie savo civilius globjus^ ir drauguscc: demonstra tyviai apdairiai, nemindami vard, kad j nesukompro mituot, o svarbiausia - bijodami susikurti nepageidau tin varov. Labiausiai gud, profesionals gundytojai, tokie kaip Henri, nekalbdavo apie juos ivis; savo skm jie apgaubdavo paslaptinga dviprasmika aura ir apsiribo davo uuominomis bei aliuzijomis, apskaiiuotomis taip, kad sukurt klausytoj smonje neaiki ir nerim kelian i legend, es jie naudojasi be galo galing ir dosni ci vili malone. Darydavo tai su labai konkreiu tikslu - sk ms reputacija, kaip jau minjome, yra itin naudinga tiems, kurie moka j susikurti. Gundytojo, mokanio suorganizuotic c mogaus repu tacija sukelia sykiu pavyd, paniek, atsainum ir susiav jim. Tasai, kuris leidiasi matomas, kai valgo k nors su-

150

) PRIMO LEVI

siorganizuotacc, bna gana grietai pasmerktas - tai laiko ma nekuklumu ir netaktu, o juolab akivaizdiu kvailumu. Bet lygiai taip pat kvaila ir lu bt paklausti: kas tau tai dav? Kur tai gavai? Kaip itai padarei? Tik dideli nu meriai, kvaili, besmegeniai ir beginkliai, nieko neimanan tys apie lagerio taisykles, klausia tokius klausimus. tokius klausimus neatsakoma arba atsakoma: Verschwindey Menscb!, H m ab, Uciekaj, Schiess in den W ind>vVa chier; trumpai tariant, vienu i daugelio t eik po velni, kuri taip gausu Lagerio argone. Yra ir toki, kurie specializuojasi kantraus ir sudtingo nipinjimo kampanijose, mgindami identifikuoti, kur civil ar civili grup tas ar anas kreipiasi, o paskui vairiau siais bdais stengiasi uimti jo viet. I ia kyla nepabai giami ginai dl pirmenybs, dar labiau kupini kartlio pra laimjusiajam, kad ibandytasc c civilis beveik visada nau dingesnis, dar saugesnis u civil, umezgus su mumis pirmus kontaktus. Jis kur kas vertingesnis dl akivaizdi sentimentini ir technini prieasi - jis jau susipains su mokjimo suorganizuotic c pagrindais, jo taisyklmis ir pavojais, be to, jau rod gebs perengti kast barjerus. Nes mes civiliams - parijai. Daugiau ar maiau atvirai ir su visais niuansais - nuo paniekos iki uuojautos - civi liai mano, kad, pasmerkti gyventi tok gyvenim, itverti tokias slygas, mes, matyt, esame paenklinti kakokia paslaptinga ir be galo rimta kalte. Jie girdi mus kalbant vairiausiomis kalbomis, kuri jie nesupranta ir kurios skamba jiems taip pat groteskikai kaip gyvuli balsai; jie mato mus niekingai vergikus, nuskustomis galvomis, be garbs ir be vardo, kas dien talomus, kas dien vis nuo

151

) VASAROS

VYKIAI

lankesnius ir niekada nemato ms akyse jokio pasiprie inimo, taikos arba tikjimo enklo. Jie mus pasta kaip vagis, kaip nepatikimus mones, purvinus, apdriskusius ir ibadjusius, ir padarin painioja su prieastimi, jie ma no mus esant vertus ms paeminimo. Kas galt at skirti ms veidus? Mes jiems esame K azett, vienaskai tos niekatroji gimin. inoma, daugeliui j tai netrukdo kartais numesti mums duonos gabal ar koki bulv ar patikti igrandyti ir iplauti j duben po to, kai statybos aiktelje pa skirstoma Zivilsuppe. Taiau jie daro tai nordami at sikratyti kokio nors kyraus ibadjusio vilgsnio, akimir k nusmelkti mogiko impulso arba tiesiog i smalsumo, nordami pamatyti, kaip mes subgame i vis pusi ir kaunams dl to ksnio, gyvulikai, be jokio saiko, kol pats stipriausias j suryja, ir tada visi kiti nuklibinkiuoja gdingai pralaimj. Taigi mano ir Lorenzo santykiuose nebuvo nieko pana aus. Jeigu yra prasms stengtis paaikinti, kodl veikiau a, o ne tkstantis kit, sugebjau atlaikyti t ibandym, manau, jog u tai, kad iandien esu gyvas, turiu bti d kingas btent Lorenzo; ir ne tiek dl jo materialins pagal bos, kiek dl to, kad paiu savo buvimu, savo tokiu nat raliu ir paprastu mokjimu bti geru, jis man nuolat pri mindavo, jog anapus ms pasaulio dar egzistuoja teisingas pasaulis, kakas tyra ir tyras, vientisa ir vientisas, nesupuv ir nesupuvs, nesulaukj ir nesulaukjs, nepaveikta ir ne paveiktas neapykantos ir baims, kakas labai sunkiai apibdama ir apibdinamas, kakokia tolima gerumo gali myb, dl kurios vis dlto reikjo stengtis ilikti.

152

PRIMO

LEVI

ito pasakojimo personaai - ne mons. J moniku mas palaidotas arba jie patys j palaidojo po patirtu ar ki tam padarytu eidimu. Nuoms ir kvaili esesininkai, Ka pos, politiniai ir kriminaliniai nusikaltliai, gijusieji autori tet, dideli ir mai, ir net beveidiai ir vergiki Haftlinjje visos beprotikos, vokiei sukurtos hierarchijos laipteliai buvo paradoksikai sujungti viening sunykim i vidaus. O Lorenzo buvo mogus; jo monikumas buvo tyras ir neukrstas, jis gyvavo anapus to neigimo pasaulio. Lo renzo dka a sugebjau neumirti, kad pats esu mogus.

153

VASAROS

VYKIAI

1944 met spalis

Visomis savo igalmis mes stengms nutolinti iemos pradi. Kabindavoms visas iltas valandas, per kiekvie n saullyd stengms ilaikyti saul danguje dar trupu iuk, bet viskas buvo bergdia. Vakar vakare saul nenu maldomai nusileido purvino rko tumulus, u kamin gausybs, u viel, o ryt jau stojo iema. Mes inojome, k tai reikia, nes prajusi iem pralei dome ia, o kiti suinos netrukus. Tai reikia, kad per tuos mnesius, nuo spalio iki balandio, septyni i deimties m s numirs. Tie, kurie nenumirs, kankinsis kiekvien minu t kiaur dien, ir taip diena po dienos: nuo prieaurio iki vakarini sriubos dalyb turs laikyti raumenis vis laik temptus, okinti nuo kojos ant kojos, susikiti rankas po paastimis, kad atlaikyt alt. Turs atsisakyti dalies duo nos, kad sigyt pirtines, ir nuvogti laiko nuo miego va land, kad jas susitaisyt, kai jos suply. Be to, nebegalsi me valgyti lauke, gausime lamti savo davinius barake, staiomis, kiekvienam skirtame delno didumo plote, nesiremdami gultus, nes tai draudiama. Visiems atsivers ant rank aizdos, o norint gauti tvarst, reiks kiekvien va kar laukti stovint sniege ir vjyje.

154

PRIMO

LKVI

Kaip tasai ms alkis neturi nieko bendra su tuo, k jauti nesuvalgs piet arba vakariens, taip ir ms alio pojius reikt vardyti atskiru odiu. Mes sakome alkis, sakome nuovargis"', baimcc, skausmascc, sakome iemacc, bet ia visai kiti dalykai nei tai, k jais ireikia laisvi odiai, nukalti ir vartojami laisv moni, kurie gy veno savo namuose, patirdami diaugsm ir skausm. Jei Lageriai bt egzistav ilgiau, juose bt gimusi nauja iurkti kalba, ta, kurios mums stinga ireikti tokiems da lykams, kaip sunkiai dirbti kiaur dien vjyje, esant mi nusinei temperatrai, vienmarkiniams, su apatinmis kel nmis, drobiniu varku ir drobinmis virutinmis keln mis, nuolatos jauiant alk ir silpnum kne, suvokiant, kad paskutinioji jau artja. Kaip kad jauiama inykstant vilt, taip mes ryt kons tatavome, kad atjo iema. Tai pastebjome ij i barako praustis - vaigdi nebuvo, tamsus ir altas oras kvepjo sniegu. Sauk aiktje vos nuvitus aurai rinkdamiesi darb tyljome. Kai pamatme pirmsias snaiges, pagal vojome: jei prajusi iem ituo paiu metu kas nors mums bt pasaks, kad kit iem ivysime Lageryje, btume nuj paliesti elektros vielos; ir netgi iandien turtume ten nueiti, jei btume logiki, jei mumyse nebt to bepras miko, beprotiko vilties, kuri nedrsome prisipainti tu r, likuio. Nes iema reikia ir dar kai k. Prajus pavasar vienoje Lagerio dykroje vokieiai pa stat dvi didiules palapines. Normaliu met laiku jose buvo apgyvendinti tkstaniai kalini; dabar tos palapins buvo

155

1944 M KTU SPALIS

imontuotos, ir du papildomi tkstaniai vyr upldo m s barakus. Mes, senbuviai, inojome, kad vokieiams to kia netvarka nepatinka, kad netrukus kakas nutiks ir tas skaiius bus sumaintas. Jautme artjant atrankas. Selekcja: lotyniko ir len kiko odi hibridas pasigirsta kart, kit, daug kart po kalbiuose svetimomis kalbomis; i pradi jo nepaisoma, paskui jis uvaldo dmes ir galiausiai ima mus persekioti. ryt lenkai pasaki sdekcja. Lenkai pirmieji suino vi sas naujienas, ir paprastai stengiasi j nepaskleisti, nes vi sada naudinga inoti k nors, ko kiti dar neino. Kai visi suinos, kad atranka neivengiama, menkuts jos ivengi mo galimybs (papirkti duona ar tabaku kok gydytoj ar autoriteting asmen, reikiamu momentu, aplenkiant ko misij, persikelti i barako K. B. ar atvirkiai) jau bus j monopolis. Kitomis dienomis Lagerio ir statybos aikteli atmosfe ra jau pritvinkusi tos selekcja: niekas neino nieko tikro, bet visi apie j kalba, net ir laisvieji darbininkai, lenkai, italai, pranczai, su kuriais mes paslapia susitinkame dar bo metu. Negalima bt sakyti, kad dl to visus apima depresija. Kolektyvin ms moral pernelyg jau nearti kuliuota ir lkta, kad bt nestabili. Kova su alkiu, aliu ir darbas palieka maai vietos miniai, net miniai apie to kius dalykus. Kiekvienas reaguoja savaip, taiau beveik nie kas neireikia rezignacijos ar nevilties - poirio, kuris at rodyt patikimesnis dl to, kad yra tikrovikas. Tie, kurie gali k nors daryti, daro, bet tai tik mauma, nes ivengti atrankos labai sunku - vokieiai jas adieka la bai rimtai ir uoliai.

156

PRIMO

L HV I

Tie, kurie negali isisukti materialiai, ieko kitoki bd gintis. Ivietse, prausykloje mes rodome vieni kitiems gerk les, sdmenis, launis, ir draugai mus ramina: Gali bti ramus, kart dar ne tavo e il ,... du bist kein Muselmann...*, o a prieingai... - ir savo ruotu nusitraukia kelnes ir pakelia markinius. Niekas neatsisako suteikti t imald kitam: niekas n ra toks tikras dl savs, kad turt drsos pasmerkti kit. A irgi begdikai melavau senajam Wertheimeriui, pasa kiau jam, kad paklaustas tegu sako, jog jam tik keturias deimt penkeri metai, ir kad svarbu neumirti ivakarse nusiskusti, net jeigu jam tai kainuos ketvirt duonos davi nio; be to, jam nes ko bijoti, nes visikai nra tikra, kad tai bus atranka duj kamer: argi jis negirdjs, kaip Blockaltesteris minjo, jog atrinktieji vyks Jaworszno, stovykl sanatorij? Wertheimeriui absurdika ko nors tiktis: jis atrodo kaip eiasdeimtmetis, jo venos baisiausiai isipltusios, jis netgi beveik nebejauia alkio. Ir vis dlto jis nueina gultis ra mus, giedras ir tiems, kurie jo ko nors paklausia, atsako mano odiais, kurie, beje, dabar stovykloje skamba vis lpose, a pats juos pakartojau tokius, iskyrus tik smulk menas, kokius girdjau tariant Chajim, kuris Lageryje jau treji metai ir, bdamas stiprus bei kresnas, nepaprastai pa sitiki savimi; jis tikino mane ikart. Remdamasis tokiais menkais tikinimais net ir a igy venau didij 1944 met atrank netiktinai ramiai. Bu vau ramus, nes man pavyko apgauti save tiek, kiek to rei kjo. Tai, kad nepatekau tarp atrinktj, buvo grynas
* Tu joks palieglis* (vok.).

157 )

1944 M KTU

SPALIS

atsitiktinumas ir anaiptol nerodo, kad mano tikjimas buvo pagrstas. Monsieur Pinkertas irgi yra i anksto pasmerktas: pakan ka ivysti jo akis. Jis man pamoja ranka ir su konfidencia lumo kupina mina pasakoja, kad suinojo, - altinio pasa kyti negals, - jog kart tai i tikrj bus kakas nauja, ventasis Sostas per tarptautin Raudonj Kryi... o diu, jis asmenikai garantuojs, kad ir jam, ir man negre sia absoliuiai joks pavojus - bdamas civilis, kaip visiems inoma, jis buvo susijs su Belgijos ambasada Varuvoje. Taigi daugeliu atvilgi netgi tos bdravimo dienos, ku rios, apie jas papasakojus, atrodo buvusios nepakeliama kan ia, ne itin skyrsi nuo kit dien. Drausm Lageryje ir Bunoje n trupuio nesumenko, darbo, alio ir alkio pakako, kad upildyt vis ms d mes. iandien darbo sekmadienis, Arbeitssontg: dirbame iki tryliktos valandos, paskui grtame stovykl nusiprausti po duu, nusiskusti ir visuotiniam nie bei utli patikri nimui; o statybos aiktelje visi paslaptingai suinojome, kad atranka vyks iandien. Kaip visada i inia mus pasiek apgaubta prietaring detali bei tarim nimbo: ryt atranka vyko net izoliato riuje, buvo atrinkti septyni procentai vis vyr ir trisde imt ar penkiasdeimt procent ligoni. Birkenau krema toriumo kaminas rksta jau deimt dien. Reikia padaryti vietos milinikam konvojui, atvykstaniam i Poznans ge to. Jaunimas aikina jaunimui, kad bus atrinkti visi seniai. Sveiki sako sveikiems, kad bus atrinkti tik ligoniai. Specia listai atrankoje nedalyvaus. Vokietijos ydai atrankoje ne

158

) PRIMO

LEVI

dalyvaus. Maieji numeriai atrankoje nedalyvaus. Tu bsi atrinktas. As - ne. Kaip paprastai, lygiai pirm valand dienos statybos aik tel itutja, ir dvi valandas nesibaigianti pilka banda trau kia pro du patikrinimo postus, kur, kaip ir kiekvien dien, mes suskaiiuojami ir perskaiiuojami, paskui - pro or kestr, kuris be perstojo dvi valandas, kaip ir kasdien, gro ja marus, pagal kuriuos eidami ir ieidami turime derinti savo ingsn. Atrodo, kad viskas vyksta kaip ir kasdien, virtuvs kami nas rksta kaip paprastai, jau pradedama dalyti sriuba. Ta iau netrukus suskambjo varpas, ir mes supratome, kad prasidjo. Nes paprastai tas varpas skamba vos iauus, skelbda mas, kad reikia keltis, o kai jis suskamba vidury dienos, tai reikiaBlocksperre, kad reikia likti barake, o itai nutinka per atrank, kad niekas negalt pasialinti, ir kai atrink tieji vyksta duj kamer, kad niekas nematyt, kaip jie ivyksta. Ms jBlockaltesteris savo amat imano. Jis sitikino, kad visi jau susirinko, urakino duris, visiems idalijo po korte l, kur surayti mogaus numeris, pavard, profesija, am ius, tautyb, ir sak visiems isirengti nuogai, likti tik su batais. Va itaip, pliki, su kortele rankoje lauksime atvyks tant ms barak komisijos. Ms barakas - 48-asis, bet neaiku, ar jie prads nuo pirmojo barako ar nuo 60-ojo. Bet kuriuo atveju vien valand galime bti rams, ir verta palsti po antklodmis, kad nesualtume.

159 )

1944 M KTU

SPALIS

Daugelis jau usndome, kai sakym, keiksm ir sm gi paplipa paskelb atvykstant komisij. Blockaltesteris ir jo padjjai, pradj nuo miegamojo galo, kumio sm giais ir keiksmais stumia priek mini plik, isigandu si vyr, grda juos Tagesraum, virininko kabinet. Ta gesraum - tai septyni ir keturi metr kambariukas: m e dioklei pasibaigus, jo plotas liko upildytas iltos ir kompaktikos moni mass, tobulai ukimusios visas jo kertes ir taip spaudianios medines sienas, jog, rods, jos tuoj skils. Dabar mes jau visi tame Tagesraum, ir, nekalbant apie tai, kad neturime laiko, neturime ir jokios vietos baimei. Visk aplinkui spaudianio ilto kno pojtis ypatingas ir malonus. Reikia pasistengti pakelti nos auktyn, kad tur tum kuo kvpuoti, ir saugoti, kad nesusilamdyt ir nepasi mest kortel, kuri laikome rankoje. Blockaltesteris udar Tagesraum duris miegamj ir ati dar kitas dvejas, ieinanias lauk: Tagesraum ir miega mojo. ia, prieais tas dvejas duris, stovi ms lemties ar bitras - SS jaunesnysis karininkas. Jo deinje - Blockaltes teris, kairje - barako intendantas. Kiekvienas ms, ijs nuogas spalio altyje i Tagesraum, turi nubgti tuos kelis ingsnius tarp dviej dur, paduoti kortel esesininkui ir sugrti pro miegamojo duris. T akimirk, kai perbgama nuo vien dur iki kit, esesininkas, nuvelgs mus i prie kio ir i upakalio, nusprendia kiekvieno likim ir savo ruotu paduoda kortel vyrui deinje arba kairje, o tai yra ms gyvenimas arba mirtis. Per tris ar keturias minu tes su dviej imt vyr baraku baigta, o po piet ir su visa dvylikos tkstani moni stovykla.

160 )

PRIMO

LEVI

Suslgtas Tagesmum gyv kn kamatyje pamale ju tau, kaip spaudimas aplink mane maja, ir netrukus atjo mano eil. Kaip ir visi, prajau energingu, lanksiu ings niu, galv stengdamasis laikyti auktai ikelt, krtin atkit priek, raumenis - temptus ir pakeltus. Akies kam puiu pamginau vilgtelti pro pet, ir man pasirod, kad mano kortel buvo paduota deinn. Vienas paskui kit sugr miegamj galjome apsi rengti. Niekas i tikrj dar neinojome savo likimo, pir miausia reikjo nustatyti, ar pasmerktj kortels buvo tos, kurios atsidr deinje, ar tos, kurios atsidr kairje. Da bar jau nebeverta tausoti vieniems kit jausm ir laikytis prietaring skrupul. Visi susiburia viduj aplink seniau sius, labiausiai ikriousius, labiausiai mussulmani: jei j kortels buvo paduotos kairn, vadinasi, be jokios abejo ns, kair - pasmerktj pus. Atrankai dar nesibaigus, visi jau inojo, kad kair i tikrj buvo schlechte Seite> pragaitingoji pus. ino ma, buvo ir tam tikr neatitikim, pavyzdiui, Ren, toks jaunas ir kresnas, pateko kairn: gal todl, kad neioja akinius, gal todl, kad truput kprinasi, kaip visi trum paregiai, bet tikriausiai tiesiog per klaid, Ren prajo prieais komisij prie pat mane, gal jie tiesiog sumai ms korteles. A apie tai galvoju, kalbu su Alberto, ir abudu sutinkame, kad ta hipotez tikima - neinau, k apie tai galvosiu rytoj ir vliau; iandien man tai nekelia joki konkrei jausm. Tokia pati klaida nutiko ir su Satderiu, stambiu valstieiu i Transilvanijos, kuris dar prie dvideimt dien buvo na muose; Satderis nesupranta vokikai, nesuvok nieko, kas

161

1944 MKT

SPALIS

nutiko, ir stovi kampe taisydamasis markinius. Ar privalau nueiti prie jo ir pasakyti, kad markini jam nebereiks? Nieko nuostabaus, kad atsitinka tokios klaidos - tas eg zaminas labai skubotas ir trumpas, kita vertus, Lagerio val diai svarbu ne tiek, kad bt paalinti btent patys nerei kalingiausi, kiek adaisvinti tam tikr i anksto numatyt procent viet. Ms barake atranka jau baigta, bet kituose barakuose ji dar tsiasi, todl mums negalima ieiti. Kadangi tuo tar pu buvo atgabenti sriubos bidonai, Blockaltesteris nuspren dia ikart pradti j dalyti. Atrinktieji gaus dvigub porci j. Taip ir nesuinojau, ar tai buvo absurdikai gailestinga Blockaltesterio iniciatyva, ar kategorikas SS nurodymas, ta iau faktikai dvi tris dienas (kartais netgi ilgiau), trunkan ias tarp atrank ir ivykimo, Monowitzo-Auschwitzo au kos naudojosi ta privilegija. Ziegleris atkio savo duben, gavo normal davin, sto vi ir laukia. Ko dar nori? - paklausia Blockaltesteris: jo manymu, Ziegleriui nepriklauso papildoma porcija, jis nustumia j alin, bet Ziegleris grta ir nusiemins atkaklauja: jis pa teks kairn, visi tai mat, tegu Blockaltesteris patikrina kor teles, jis turs teis antr porcij. J gavs, ramiai nueina prie gulto ir valgo. Dabar kiekvienas uoliai grando auktu dubens dugn, paskutinius sriubos laus, metalo tarkjimas, reikiantis, kad diena jau baigsi, ulieja barak. Pamale sivyrauja tyla, ir tada nuo savo gulto treiame aukte matau ir gir diu, kaip senasis Kuhnas nenusims kepurs garsiai mel

162

PRIMO

LEVI

diasi. Energingai linguodamas priek ir atgal. Kuhnas dkoja Dievui, kad nebuvo atrinktas. Kuhnas - beprotis. Nejaugi jis nemato gretimame gulte Beppo, dvideimtmeio graiko, kuris poryt keliaus j duj kamer, ir itai ino, guli isitiess savo gulte, akis smei gs elektros lemput, ir nieko nebesako, nieko nebegal voja? Negi Kuhnas neino, kad kit kart ateis ir jo eil? Negi Kuhnas nesupranta, kad tai, kas iandien atsitiko, yra lyktyn, kurios jokia raminamoji malda, joks adeidimas, joks kalts ipirkimas, niekas, k mogus gali padaryti, nie kada nepajgs atitaisyti? Jei biau Dievas, nusispjauiau ant Kuhno maldos.

163

1944 M KTU SPALIS

Krausas
Kai lyja, mums kyla noras verkti. Jau lapkritis, lyja jau de imt dien, o em - lyg kokios pelks dugnas. Visi medi niai daiktai atsiduoda grybais. Jei galiau engti deimt ingsni kair, prisiglausiau toje stoginje, utekt man ir kokio maio nugarai pridengti ar bent vilties ugnels, kur galiau iditi, o gal kokio nors sauso skuduro, kur galiau pasikiti po markiniais. Pagalvoju apie tai tarp dviej kastuvo most ir i tikrj tikiu, kad tasai sausas skuduras bt, be abejo ns, tikra laim. v Slapesni nei esame bti jau nebegalima, reikia tik pasi stengti kuo maiau judti ir stengtis nedaryti nauj jude si, kad kokia nors nauja odos dalis be reikalo nesusiliest su kiaurai permirkusiais lediniais drabuiais. Laim, kad iandien nra vjo. Keista, kaip kartais pasi junti laimingas, kai kokia nors aplinkyb, kad ir be galo maa, sulaiko nuo puolimo nevilt ir leidia gyventi. Ly ja, bet nevjuota. Arba lyja ir puia vjas, taiau inai, kad vakare gausi papildom porcij sriubos, ir tada surandi j g itverti iki vakaro. Arba lietus, vjas ir prastinis alkis sykiu, ir tada galvoji - jeigu i tikro pajusi irdyje tik kani

164

PRIMO

LEVI

ir pasilyktjim, kaip kartais bna, kai ities pasijunti pa sieks dugn, k gi, netgi tada galvojame, kad panorj gali me bet kuri akimirk nueiti ir paliesti elektros viel arba pulti po manevriniu traukiniu, ir tada lietus liausis lijs. Mes nuo pat ryto gur purv, stovim ierg kojas, neitraukdami j i dviej duobi, smukusi toje purvy nje; vytuojame nuo vienos launies ant kitos sulig kiek vienu kastuvo mostu. A stoviu ties griovio viduriu, Krau sas ir Clausneris - jo dugne, Gounanas - vir mans ems paviriaus lygmenyje. Tik Gounanas gali apsidairyti ir kar tais spja jaustukais Kraus, kad paspartint ritm arba kad galima truput pailsti, priklausomai nuo to, kas eina keliu. Clausneris darbuojasi kirtikliu, Krausas perduoda man emes, kastuv po kastuvo, o a jas perduodu Gounanui, kuris jas beria krv alia savs. Kiti vis vea jas karu iais kain kur, bet mums tai visikai nerpi: iandien ms pasaulis - i purvina skyl. Krausas vienu mostu praov, purvo gniutulas nukrin ta ir itykta man ant keli. Tai atsitinka jau ne pirm kart, be dideli vili spju j, kad bt atsargesnis - jis vengras, gana prastai supranta vokikai ir nemoka n o dio pranczikai. Jis auktas ir plonas it sliekas, su aki niais, keisto mao ikreipto veido; kai ypsosi, o ypsosi danai, primena vaik. Dirba per daug ir pernelyg ener gingai, dar neimoko ms pogrindinio meno visk tau soti - kvpavim, judesius, netgi mintis. Jis dar neino, kad geriau jau bti primutam, nes nuo smgi nemir tama, o nuo sunkaus darbo - taip, ir bjauriai, nes kai su voki itai, bna jau per vlu. Jis dar galvoja... o ne, varg

165 )

KRAUSAS

as Krausas nieko negalvoja, tai tik jo kvailas smulkaus tarnautojo padorumas, kur jis atsine ir ionai ir kuris veria j galvoti, kad ia viskas taip pat kaip ir normalia me gyvenime, kur dirbti garbinga, logika ir netgi nau dinga, nes, kaip visi sako, daugiau dirbdamas daugiau ir udirbi, tad daugiau ir valgai. Regardez-moi a!... Pas si vite, idiot!* - papriekaitauja jam Gounanas i viraus, paskui prisimena, kad reikia i versti tai vokiei kalb: - Langsam , du bidder Einer, langsam , verstanden?** - Te gu sau Krausas dvesia i nuovargio, jei jam patinka, bet tik ne iandien, kai dirbame grandine ir kai ms darbo rit mas priklauso nuo jo. Pasigirsta Karbido fabriko sirena, dabar namo eina ang l karo belaisviai, jau pus penki. Paskui namo eis ukrai niets merginos, o tada bus jau penkios, galsime atitiesti nugar, ir tuomet jau tik mariravimas'atgal, sauka ir utli patikrinimas skirs mus nuo poilsio. Susirinkimo metas, Antreten pasigirsta i vis pusi, i vis pusi ilenda purvinos marionets, itiesia savo sustingusias galnes, sunea barakus rankius. Mes i traukiame kojas i purvyns, atsargiai, kad ji netraukt ms klumpi, ir nueiname, svirduliuodami ir kiaurai per mirk, rikiuotis marui stovykl. Zu dreieny po tris. Pasistengiau atsistoti greta Alberto, iandien mes dirbo me atskirai, turim paklausti vienas kito, kaip seksi, ta iau kakas man sudav pilv, ir atsidriau upakaly, irk, ogi prie Krauso.
* N ieko sau!.. Neskubk taip, kvaily! (pranc.) ** I lto, tu prakeiktas baily, i lto, supratai? (vok.)

166

PRIMO

LEVI

Traukiame stovykl. Kapo iurkiu balsu skanduoja ingsnius: Links, links, links*; i pradi skauda kojas, paskui pamale suylame, ir ms sausgysls atsileidia. N et ian dien, net it dien, kuri i ryto atrod neveikiama ir am ina, mes perskrodme kiaurai minut po minuts; dabar ji guli prieais mus, merdinti ir jau umirta, ji - jau nebe diena, ji nepaliko jokio pdsako niekieno atmintyje. Mes inome, kad rytoj bus taip pat kaip iandien; gal kiek dau giau ar maiau lis, o gal, uuot kas emes, eisime Karbi do fabrik krauti plyt. O galimas daiktas ir tai, kad rytoj karas baigsis arba visi mes bsime umuti ar perkelti kit stovykl, ar atsitiks kuris nors i t didij pasikeitim, kurie, kol Lageris yra Lageris, nepaliaujamai pranaaujami kaip neivengiami ir neabejotini. Bet kas gali rimtai galvo ti apie rytoj? Atmintis - keistas rankis: kol buvau Lageryje, mano galvoje nuolat sukosi dvi eiluts, labai seniai paraytos vie no mano draugo: ...infin che ungiom o senso non avrapiu dire: domani. ...kolgaliausiai vien dien nebebus prasms sakyti: rytoj. ia btent taip ir yra. Ar inote, kaip sakoma niekadac c stovyklos argonu? ,:h MorgenJmhc c- rytoj ryt. O dabar links, links, links und linksc c valanda, valanda, kai privalai taikyti koj. Krausas nerangus, jau gavo spyr
* Kaire, kair, kair (vok.).

167

KRAUSAS

nuo Kapo, kad engdamas ilindo u linijos; ir tai jis pra deda gestikuliuoti ir neaikiai kalbti apgailtina vokiei kalba, klausyk, klausyk, mat jis nori mans atsiprayti dl to idrbto man ant keli purvo, jis dar nesuvok, kur mes esame, reikia pasakyti, kad vengrai ities keisti mons. engti koja kojon ir kalbti apie sudtingus dalykus vo kikai - to jau per daug, kart a j spju, kad nepataik koj, pavelgiau j ir u lietaus laeli ant jo akini pama iau jo akis - tai buvo mogaus Krauso akys. Tada atsitiko reikmingas dalykas, ir svarbu, kad j papa sakoiau dabar, gal dl tos prieasties, kad jis vyko btent tada. Pasakiau Krausui ilg kalb - prasta, bet vokiei kal ba, ltai, aikiai atskirdamas odius, po kiekvieno sakinio sitikindamas, kad jis suprato. Papasakojau jam, kad sapnavau ess namie; namuose, kur gimiau, sdjau su savikiais, pakis kojas po stalu, ant kurio buvo prikrauta daug, gausyb valgi. Buvo vasa ra, ir viskas vyko Italijoje, Neapolyje? ...na, inoma, Neapo lyje, dabar ne laikas smulkintis. Staiga suskambjo skambu tis, ir a, nusmelktas nerimo, atsistojau ir nujau atidaryti dur; ir k gi pamaiau? Ogi j, Kraus Pali, su ataugusiais plaukais, varutlait ir pasitaisius, vilkint laisvo mogaus drabuiais, su duonos kepalliu rankose. Dviej kilogra m, dar iltos. Tada: Servus, Pali, wiegehts?* - ir pasijutau perlietas diaugsmo, sivediau j vidun, paaikinau savi kiams, kas jis, ir kad atvaiavo i Budapeto, ir kodl jis toks kiaurai permirks, nes buvo kiaurai permirks, va taip kaip dabar. Pavalgydinau j, pagirdiau, paskui paguldiau
* Sveikas, Pali, kaip sekasi? (vok.)

168

PRIMO

LEVI

 ger lov isimiegoti, ir buvo naktis, taiau buvo nuosta biai ilta, ir ms drabuiai idivo akimoju (nes ir a buvau kiaurai permirks). Koks nuostabus vyrukas Krausas turjo bti civiliame gyvenime; ia jis ilgai netrauks, tai matyti vos tik j pa velgus ir rodoma kaip teorema. Man labai gaila, kad ne suprantu vengrikai: susijaudins jis pralau visas utva ras ir uliejo mane nesuprantam vengrik odi jra. Tesupratau i j tik savo vard, bet i jo ikilming gest galima buvo manyti, kad jis pranaauja ir atnaauja. Vargas beprotis Krausas. Jei jis bt inojs, kad tai netiesa, kad niekad jo nesapnavau, kad jis man niekas ki tas, o tik trumpa akimirka, niekas, kaip visa, kas ia yra, tik niekas, iskyrus alk ir alt kne bei liet iorje.

169)

KRAUSAS

Die drei Leute vom Labor*

Kiek mnesi prajo nuo to laiko, kai mes patekome i stovykl? Kiek j prajo nuo to laiko, kai ijau i K. B.? Ir nuo tos dienos, kai ilaikiau chemijos egzamin? Ir nuo spalio atrankos? Mudu su Alberto danai uduodame sau iuos klausi mus ir dar daugyb kit. Kai atvykome, buvome devynias deimt septyni italai i 174 000 konvojaus; tik dvideimt devyni ms igyveno iki spalio pabaigos, paskui atuoni i j nuingsniavo su atrinktaisiais. Taigi dabar ms dvi deimt vienas, o iema dar vos tik prasidjo. Kiek ms gyv engs naujuosius metus? Kiek itvers iki pavasario? Oro antpuoliai liovsi prie kelet savaii, lapkriio lie tus virto sniegu, ir sniegas uklojo lygumas. Vokieiai ir lenkai ateidavo darb avdami auktais guminiais batais, su vilnonmis ausinmis ir pamutais kombinezonais, anglai karo belaisviai - su savo nuostabiai kailiu pamutomis striu kmis. Ms Lageryje paltus idalijo tik keliems privilegi juotiesiems; mes buvome specializuotas Kommando, kuris teorikai dirbo tik viduje, todl mums buvo palikti vasaros drabuiai.
* Trys i laboratorijos (vok.).

170 )

P R 1M C ) I.KVI

Buvome chemikai, tad dirbome su fenilbetos maiais. San dl ikraustme po pirmj oro antpuoli, per pai vasa ros kaitr - fenilbeta skverbsi mums po drabuiais, lipo prie suprakaitavusi galni ir grau mus kaip rdys; oda luposi nuo ms veid didiuliais sukepusiais vynais. Kai oro antpuoliai liovsi, mes vl suneme tuos maius san dl. Paskui antpuoliai kliud sandl, ir mes perklme tuos maius Stireno skyriaus rs. Dabar sandlis vl atstatytas, ir turime dar kart suneti ten tuos maius. Atrus fenilbe tos kvapas persmelkia ms vienintelius drabuius ir lydi mus kaip elis dien ir nakt. Taigi chemik Kommmdo pranaumai yra tokie: kiti gavo paltus, mes j negavome, kiti neioja penkiasdeimties kilogram cemento maius, mes eiasdeimties kilogram fenilbetos. Kaip galime galvoti apie t chemijos egzamin ir andainyktes ms iliuzijas? Bent keturis kartus vasar buvo kalbta apie daktaro Pannwitzo laboratorij 939-ajame pastate, ir sklido gandas, kad i m s bus atrinkti analistai Polimer sintezs skyriui. Dabar jau viskas, dabar jau viskas baigta. Tai paskutinis veiksmas: iema prasidjo, o drauge su ja ir ms paskuti nis mis. Nra menkiausios abejons, kad jis bus paskuti nis. Bet kuriuo dienos metu, kai siklausome savo kno bals, paklausiame apie tai galni, ir atsakymas bna vie nas: mums nebeuteks jg. Viskas aplinkui mus byloja apie suirim ir gal. Pus 939-ojo pastato - sugriuvusio betono ir sulankstyto metalo krva, didiuliai beformiai mlyni varvekliai karo tarsi piliastrai nuo milinik vamz dyn, i kuri kitados verdavosi perkaitintas garas. Da bar Bunoje tylu, ir kai puia palankus vjas, temps aus girdi nepaliaujam dusl poemin grumjim - tai besiarti-

171

DIE

D R EI LEUTE

VOM

LABOR

nantis frontas. stovykl atvyko trys imtai kalini i L o dzs geto, kuriuos vokieiai perkl prie rusams priart jus; jie atne mums gand apie legendin Varuvos geto pasiprieinim ir papasakojo, kaip prie metus vokieiai lik vidavo Liublino stovykl - keturi kulkosvaidiai kampuo se ir degantys barakai; civilizuotas pasaulis to niekada ne suinos. O kada ms eil? ryt, kaip ir paprastai, Kapo suskirst mus brius. Mag nio chlorido deimtukas - magnio chlorid. Ir jie ivyks ta, stengdamiesi vilkti kojas kaip manoma liau, nes mag nio chloridas - be galo sunkus darbas: kiaur dien stovi iki kulkni brids sr alt vanden, kuris tau persun kia batus, drabuius, od. Kapo paiumpa plyt ir sviedia j br: jie pasitraukia nerangiai, bet ingsnio nepasparti na. Ir tai beveik protis, tai atsitinka kas ryt ir ne visada reikia, kad Kapo smoningai nori juos ugauti. Scheisshauso ketvertas - savo darbo viet. Ir ivyksta tas ketvertas statyti nauj iviei. Nes reikia inoti, jog nuo to laiko, kai atvyko konvojai i Lodzs ir Transilvanijos, mes pranokome penkiasdeimties Haftlinge br, tad paslaptingasis vokietis biurokratas, atsakantis u tuos rei kalus, leido mums pastatyti dar vien Zweiplatziges Kommandoscheisshausc c y kitaip tariant, dviviet iviet, skirt m s Kommando. Mes suvokme t iskirtinumo enkl, pa vertusi ms Kommando vienu i nedaugelio, kuriam gali pasigirti priklauss, taiau akivaizdu, kad itaip mes pra randame vien i paprasiausi dingsi pasialinti nuo dar bo ir atlikti kombinacijas su civiliais. vNoblesse oblige"*, sako Henri, turintis kit styg savo lanke.
* Kilmingumas pareigoja (prnnc.).

172 )

PRI MO i. Hv i

Dvylika - prie plyt. Meisterio Dahmo penketukas. Du prie cistern. Kiek trksta? Trij. Homolka ryt paguldy tas K. B., Kalvis mir vakar, Franois vakar perkeltas ne inia kur ir neinia kodl. Visi skaiiai sutampa, Kapo u rao tai savo registracijos urnal ir jauiasi patenkintas. Dabar lieka tik ms atuoniolika i fenibeltos, be Kom mando autoritet. Ir tai atsitinka netiktas dalykas. Kapo sako: Daktaras Pannwitzas prane Arbeitsdienstui, kad trys Hdftlinge irinkti dirbti laboratorijoje. 169 509, Brackieris, 175 633, Randelis, 174 517, Levis. Valandl man spengia ausyse, ir Buna sukasi aplink ma ne. 9S-j^mcKommando Leviai esame trys, bet Hundert Vierundsiebztp FunfHundert Siebzehn esu a, be jokios abejo ns. A - vienas i trij irinktj. Kapo nuiri mus su kreiva ypsena. Belgas, rumunas ir italas, trumpai tariant, trys Franzosen. Ar tai manoma, kad trys Franzosen tikrai bt irinkti laboratorijos roj? Daugelis draug mus sveikina; vis pirma Alberto, su nuoirdiu diaugsmu, be elio pavydo. Alberto neturi nieko prie man ipuolusi skm, jis net labai tuo paten kintas, ir i draugikumo, ir dl to, kad ir jam tai bus nau dinga: faktikai mudu dabar susij labai tvirtais sjungos ryiais, sjungos, kurios dka kiekvienas suorganizuotasc c ksnis grietai padalijamas dvi dalis. Jis neturi ko man pavydti, nes neturjo nei vili, nei noro patekti labora torij. Alberto, nesutramdomo mano draugo, gyslomis te ka pernelyg jau laisvas kraujas, kad jis galt prisitaikyti prie kokios nors sistemos; instinktas nea j kitur, iekoti kit sprendim, ko nors netikto, nenumatomo, naujo. Ge

173

DIE

D R EI LEUTE

VOM

LABOR

r tarnyb Alberto nedvejodamas ikeist netikrum ir laisvos profesijosc c mius. Turiu kienje Arbeitsdiensto man duot kortel, kur pa rayta, kad Htifiling 174 517, kaip darbininkas specialis tas, turi teis naujus markinius bei kelnes ir turi bti nuskustas kiekvien treiadien. Ikankinta Buna driekiasi po pirmuoju sniegu, tyli ir su stingusi kaip milinikas lavonas; kasdien kaukia Fliegemlarmo sirenos; rusai - u atuoniasdeimties kilometr. Elektros jgain udaryta, metanolio rektifikavimo kolo n nebra, trys i keturi acetileno gazometr susprogdin ti. ms Lager kas dien padrikai plaukte plaukia kali niai, surinktic c ir vis Ryt Lenkijos stovykl; nedidel kalini dalis vis dar eina darb, didiuma vyksta tiesiai Birkenau, Kamin. Maisto davinys dar labiau sumajo. K. B. perpildytas, E-Haftlinge atne stovykl skarlatin, difterij ir dmtj iltin. Taiau Haftling 174 517 paauktintas specialistus ir turi teis naujus markinius bei kelnes ir privalo bti nu skustas kiekvien treiadien. Niekas negali pasigirti, jog supranta vokieius. laboratorij engme drovs, tars ir apstulb, kaip trys laukiniai vrys, slink didel miest. Kokios ia glot nios ir varios grindys! ita laboratorija stulbinamai pana i bet kuri kit laboratorij. Trys ilgi darbastaliai, ap krauti imtais prastini daikt. Analitins svarstykls, Heraeuso krosnis, Hopplerio termostatas, viename kampe dista stiklins kolbos. Kvapai priveria mane atokti kaip

174)

PRIMO

LEVI

nuo vytinio smgio: lengvas organins chemijos laborato rij aromatas. Akimirk inyra didiulis pustamsis univer siteto kambarys, ketvirtas kursas, velnus Italijos gegus oras mane ulieja, taip vrikai ir siautulingai, ir tuoj i nyksta. Herr Stawinoga parodo mums darbo vietas. Stawinoga Vokietijos lenkas, dar jaunas, energingo, bet sykiu lidno ir pavargusio veido. Jis irgi daktaras, ne chemijos, bet (ne pas chercheracomprendre) - lyginamosios kalbotyros; kad ir kaip bt, jis - laboratorijos virininkas. Su mumis kalba neno riai, bet neatrodo, kad bt prie mus nusiteiks. Visi vadi na j Monsieur ir tai skamba juokingai, trikdomai. Temperatra laboratorijoje nuostabi - termometras ro do 24. Mes sutinkame su tuo, kad jie privers mus plauti kolbas, luoti grindis, neioti deguonies indus, darysime bet k, kad tik liktume viduje, ir taip isisprst ms periemojimo problema. O paskui, rimiau pagalvojus, net ir alkio problem neturt bti sunku isprsti. N egi jie i tikrj nori mus ikratyti kiekvien syk, kai ieinam? O jeigu taip, tai ar darys tai kiekvien syk, kai pasipraysime iviet? inoma, ne. O ia tai dar muilas, benzinas, spi ritas. sisisiu vark slapt kien ir padarysiu kombina cij su vienu anglu, kuris dirba dirbtuvje ir prekiauja ben zinu. Pairsime, kiek grieta bus ms prieira; bet a juk Lageryje jau metai ir inau - to, kas nori vogti ir rimtai tam pasiryta, nesulaiko jokia prieira, jokios kratos. Taigi, regis, lemtis, atjusi neinomais keliais, padar taip, kad mes trys, deimties tkstani kalini pavydo objek tas, i iem neksime nei alio, nei alkio. O tai reikia, kad labai galimas daiktas, jog nesusirgsime rimta liga, apsi

175 )

DIE

D R EI

LEUTE

VOM

LABOR

saugosime nuo nualim ir atsilaikysime prie atrankas. Tokiomis slygomis tie, kurie maiau u mus patyr La gerio reikaluose, galt netgi susigundyti igyvenimo vil timi ir mintimis apie laisv. Mes tai jau ne, mes inome, kaip ionai viskas vyksta; visa tai - lemties dovana, ir ja reikia naudotis kaip galima intensyviau ir neatidliojant; o dl rytojaus niekas nra tikras. Po pirmos sudauytos kolbos, po pirmos klaidos matuojant, po pirmo neatidu mo sugriu galuotis snieg bei vj, kol galiausiai ir a bsiu pasiruos Kaminui. Be to, kas gali inoti, kas atsi tiks, kai ateis rusai? v Nes rusai ateis. em dreba po ms kojomis nakt ir dien; tuioje Bunos tyloje duslus, prislopintas artilerijos gaudesys dabar jau aidi be paliovos. Kvpuojame tampos kupinu oru, atomazgos oru. Lenkai nebedirba, pranczai vl vaikto pakeltomis galvomis. Anglai mums pamerkia ak ir slapta mus pasveikina tuo pergals X iskt smili ir rodomj pirt, ir ne visada paslapia. Taiau vokieiai - kurti ir akli, usidar usispyrimo ir smoningo neinojimo kiaute. Dar kart numat sinteti ns gumos gamybos pradios dat - 1945 met vasario 1-j. Jie stato slptuves, kasa tranjas, taiso tai, kas suga dinta, stato, kovoja, komanduoja, organizuoja ir udo. O k kita jie galt daryti? Jie juk vokieiai - j elgsena nei apgalvota, nei nusprsta, ji tiesiog iplaukia i j prigim ties ir i jiems skirtos lemties. Kitaip elgtis jie negalt - jei sueidi mirtanio mogaus kn, aizda vis tiek pradeda trauktis, net jeigu visas knas rytoj numirs. Dabar paskirstydamas darbus kiekvien ryt Kapo pir miausia kvieia mus tris i laboratorijos, die drei Lcutc vom

176

PRIMO

LEVI

Labor Stovykloje vakare ir ryte a niekuo nesiskiriu nuo tos bandos, taiau dien, darbe, bnu udaroje patalpoje, kur ilta ir niekas mans nemua; vagiu ir parduodu muil ir benzin, be jokios rimtos rizikos, ir gal gausiu premijos kupon odiniams batams. Ir ar galima pavadinti darbu tai, k a darau? Dirbti - tai stumdyti vagonus, neioti sijas, skaldyti akmenis, kasti em, spausti plikomis rankomis ledins geleies siaub. O a kiaur dien sdiu, turiu s siuvin ir pietuk, ir man net knyg dav, kad atgaiviniau atmintyje analitinius metodus. Turiu stali, kur galiu pa dti kepur ir pirtines, o kai noriu ieiti, pakanka spti Herr Stawinoga, kuris niekada nepasako ne, ir nieko ne klausia, jei pavluoju; rodos, jis savo knu ikenia t j supani negand. Kommando draugai man pavydi, ir turi tam pagrindo; argi neturiau jaustis patenkintas? Taiau rytais, vos tik pabgu nuo to palusio vjo ir perengiu laboratorijos slenkst, ikart regiu greta savs vis savo atokvpio aki mirk, K. B. ir laisv sekmadieni draug - prisiminim irdgl, sen veriani kani jaustis mogumi, kuri u puola mane kaip uo t valandl, kai smon iplaukia i tamsos. Tada paimu pietuk, ssiuvin ir raau tai, ko nie kam negaliau pasakyti. Be to, ia esama moter. Kiek mnesi nemaiau m o ters? Bunoje neretai sutikdavome ukrainietes ir lenkes dar bininkes, vilkinias kelnmis ir odinmis striukmis, sunkias ir smurtingas, kaip ir j vyrai. Vasar jos bdavo suprakai tavusios ir susivlusios, apsirengusios storais ieminiais dra buiais, dirbdavo su kastuvais ir kirtikliais, tad mes nieka da nejausdavome, kad alia ms yra moter.

177

D I H D R KI L E U T E

VOM

LABOR

ia kitaip. Susitik su laboratorijos merginomis, nor davome lsti po eme i gdos ir nesmagumo. inojome, kaip atrodome - matydavome vienas kit, o kartais ivysdavome save ir variame lange. Esame juokingi ir atgra ss. Pirmadieniais ms galvos bdavo plikos, o etadie niais jau pasidengusios trumpais rusvais plkais. Veidai i purt ir geltoni, iraiyti skubot barzdaskuio palikt ri, o neretai ir nudrengti mlyni bei bjauri aizd; ms kaklai - ilgi ir mazguoti, kaip nupet viiuk, m s drabuiai - netiktinai purvini, apdrabstyti purvu, per sisunk krauju ir riebalais; Randelio kelns siekia tik iki puss blauzd ir atidengia kaultas, aplusias kulknis, ma no varkas slenka man nuo pei kaip nuo medinio paka bo. Mes apnikti utli ir danai kasoms nesigdydami, esame priversti eminamai danai praytis iviet. Medi ns ms klumps kauki siaubingai garsiai ir visada apli pusios ia purvo, ia bat tepalo juostomis. Be to, mes jau priprat prie savo kvapo, taiau mergi nos - anaiptol, ir niekad nepraleidia progos to parodyti. Tai ne nevalyvo mogaus, o Hdftlinjj kvapas, blankus ir salsvas, pasveikins mus, vos tik atvykome Lager, ir i tvermingai tvyrantis iki pat Lagerio miegamj, virtuvi, prausykl ir iviei. Jis persmelkia tave ikart ir jau nebepalieka; toks jaunas ir jau smirdi.,cc - taip mes pasveikinam naujokus. Mums tos merginos atrod tarsi ne i io pasaulio. Tai trys jaunos vokiets ir viena lenk Fraulen Liczba, sandli nink, bei sekretor Frau Mayer. J veido oda - glotni ir rausva, jos vilki graiais spalvotais drabuiais, variais, il tais; plaukai ilgi ir graiai suukuoti; kalba labai maloniai

178 )

PRIMO

I . KVI

ir oriai ir, uuot laikiusios laboratorij nepriekaitingai tvar king ir vari, kaip joms privalt, rko pakampse ir vie ai valgo sumutinius su demu, lakuojasi nagus, sudauo daug stiklini ind, paskui stengiasi suversti kalt mums; kai luoja, nubraukia ir mums per kojas. Su mumis nekal ba, ir kai pamato, kad slankiojame po laboratorij, apgai ltini ir purvini, negrabs ir netvirtai statantys kojas, bruk tas klumpes, suraukia nos. Kart kako paklausiau Fraulen Liczbaos, ir ji man neatsak, tik nusisuko nepatenkinta Stawinog ir m skubriai su juo kalbtis. Viso sakinio nesupratau, tik aikiai igirdau: Stinkjude*, ir man su stingo gyslos. Stawinoga paaikino, jog visais darbo klau simais privalome kreiptis tiesiai j. Tos merginos dainuoja, kaip dainuoja visos merginos visose pasaulio laboratorijose, ir mes pasijuntame be galo nelaimingi. Jos kalbasi tarpusavyje - apie maisto korteli sistem, apie savo suadtinius, apie savo namus, apie b simas ventes... - Ar vaiuosi sekmadien namo? A nevaiuosiu, kelio ns taip vargina! - A vaiuosiu Kaldoms. Tik dvi savaits - o jau ir vl Kaldos, tiesiog netiktina, kaip greitai prabgo ie metai! ...Kaip greitai prabgo ie metai. Prajusiais metais i tuo metu a buvau laisvas mogus - u statymo rib, bet laisvas, turjau vard ir eim, turjau smals, neram prot ir mitr bei sveik kn. Galvojau apie daugyb tolim dalyk: apie savo darb, apie karo pabaig, apie gr ir blog, apie daikt prigimt ir apie mogaus elges valdan ius dsnius; be to - apie kalnus, apie dainavim, apie mei* Dvokiantis ydas (vok.).

179 ) D I H U R K I

I.KUTK V O M

LABOR

l, apie muzik, apie poezij. Turjau milinik, giliai si aknijus, beprotik tikjim lemties palankumu, o udy mas ir mirtis man atrod visikai paaliniai, literatriniai dalykai. Mano dienos buvo linksmos ir lidnos, bet man vis j gaila - visos jos buvo kaupinos ir pozityvios; ateitis dunksojo prieais mane tarsi didiulis turtas. I andainykio gyvenimo iandien teliko tiek, kiek reikia, kad itver iau alk ir alt; nebesu pakankamai gyvas net tiek, kad inoiau, kaip pasialinti. Jeigu geriau kalbiau vokikai, galiau pamginti visa tai paaikinti Frau Mayer, bet, aiku, ji nesuprast, o jeigu bt tokia protinga ir tokia gera, kad suprast, - neitver t mano artumo ir bgt nuo mans, kaip bgama nuo slyio su nepagydomu ligoniu ar pasmerktuoju mirti. O gal padovanot man kupon pusei litro civili sriubos. ie metai prabgo greitai.

1 8 0

PRIMO

LKVI

Paskutinysis
Kaldos jau nebe u kaln. Mudu su Alberto ingsniuoja me surm peius ilgoje pilkoje eilje, palink priekin, kad geriau atsilaikytume prie vj. Lauke sutem, sninga, ir ant koj isilaikyti nelengva, dar sunkiau engti koja kojon ir neieiti i rikiuots: prieais mus vislaik kas nors su klumpa, nuvirsta juod purv, ir reikia susikaupti, kad j apeitum ir vl uimtum savo viet kolonoje. N uo to laiko, kai esu laboratorijoje, mudu su Alberto dirbame atskirai ir ingsniuodami i darbo visada turime daug k vienas kitam pasakyti. Paprastai tai nebna labai pakylti dalykai: kalbame apie darb, apie draugus, apie duon, apie alt; bet jau savait, kai atsirado kakas naujo Lorenzo kas vakar mums atnea tris arba keturis litrus ital civili darbinink sriubos. Kad isprstume transpor tavimo problem, turjome sigyti tai, kas ia vadinama menaschka, tai yra skardin puod, pagamint pagal u sakym, veikiau ne puod, o kibir. Silberlustas, skardinin kas, sukurp j mums i dviej lietvamzdio lakt mainais u tris duonos davinius - tai nuostabus indas, tvirtas ir talpus, bdingos neolito laik nagio formos. Visoje stovykloje tik keli graikai turi didesn menasch-

181

PASKUTINYSIS

ku u ms. Msik, be materialini teigiamybi, ge rokai pagerino ir ms socialin padt. Tokia menaschkac c kaip msik - tai kilmingumo diplomas, heraldikos enklas - Henri tapo ms draugu ir kalba su mumis kaip lygus su lygiais; L. m kalbti su mumis tviku ir globjiku tonu, o Elias nuolat sukasi ms paonje, ir nors jis uoliai nipinja, nordamas atskleisti ms v organizacjac cpaslapt, kita vertus, vargina mus nesupranta mais pareikimais apie solidarum bei prieraium ir stul bina pranaik nevankybi ir italik bei pranczik keiksm, kuri imoko neinia kur ir kuriais akivaizdiai nori mus pagerbti, litanija. O dl moralinio tos naujos padties aspekto, tai mudu su Alberto turjome pripainti, kad itin didiuotis ia nra kuo, bet kaip lengva rasti pasiteisinim! Be to, vien jau tai, kad mes turime nauj tem pokalbiams, - jau paisytinas pranaumas. Kalbjome, kad reikt nusipirkti antr menaschkcc, jas keiiant mums pakakt nueiti t tolim statybos aik tels kamp, kur dirbo Lorenzo, tik vien kart. Kalbda vome apie Lorenzo ir apie tai, kaip jam atsidkoti; vliau, jei sugrime laisv, aiku, padsime jam viskuo, kuo gali me; bet kam apie tai kalbti? Ir jis, ir mes puikiai inome, kad vargiai sugrime. Reikt padaryti k nors tuojau pat; galtume pamginti atiduoti jo batus pataisyti ms La gerio bat taisykl, kur tai daroma nemokamai (tai skam ba paradoksaliai, taiau oficialiai naikinimo lageriuose vis kas nemokama). Alberto pamginsis - jis batsiuvi viri ninko draugas, gal pakaks keli litr sriubos. Kalbdavoms apie tris naujausius ms ygius ir abu

182

PRIMO

LEVI

du sutikome, jog dl akivaizdi profesionalios paslapties prieasi nepatartina girtis jais vieai, nors ir labai gaila, nes itaip ms prestias dar labiau iaugt. Pirmasis ygis - mano proto kdikis. Suinojau, kad 44ojo bloko Blockiiltesteris neturi luot ir pavogiau vien sta tybos aiktelje; kol kas - nieko ypatinga. Sunkiausia buvo slapta neti j Lager, kai ygiavome i darbo, ir a i sprendiau i problem, man regis, labai originaliai: at skyriau luot nuo koto, kot padalinau dvi dalis ir ne iau visas to pavogto daikto dalis atskirai (du kotus prisiri au prie laun po kelnmis), o Lageryje visk sudjau viet. Tam reikjo susirasti gaball laktins geleies, plak tuk ir vini, kad bt galima sujungti du medinius kotus. Visa tai um tik keturias dienas. Prieingai nei maniau, mano klientas ne tik neipeik mano luotos, bet dar parod j kaip domyb keliems sa vo draugams, kurie usak man dar dvi tokio paties modelioc c luotas. Taiau Alberto aktyve bta kit sumanym. Pirmiau sia jis m vykdyti dilds operacijcc, ir dusyk vykd j skmingai. Alberto ateina ranki sandl, paprao dil ds, pasirenka storesn. Sandlininkas urao dild prie jo registracijos numerio, ir Alberto ieina. Tada nuings niuoja tiesiai pas vien patikim civil (jis - aukto ran go vagis i Triesto, patyrs kaip tonas, ir padeda Al berto veikiau i meils menui vogti nei intereso ar fi lantropijos sumetimais), kuriam nesunku ikeisti t stor dild laisvame turguje dvi maesnes tos paios verts arba prastesnes. Vien dildc c Alberto grina sandl, kit parduoda.

183 )

PASKUTINYSIS

Ir galiausiai tomis dienomis jis baig savo edevr - be galo drsi, nauj, ypatingos elegancijos kombinacij. Reikia pasakyti, kad jau kelios savaits, kaip Alberto buvo patikta viena ypatinga uduotis: rytais statybos aiktelje jam patiki mas kibiras su replmis, atsuktuvais ir keliais imtais celiulioidini vairiaspalvi etikei, kurias jis privalo prisukti prie atitinkam laikikli, kad bt galima atskirti begal ilg al to ir karto vandens, gar, suspausto oro, duj, mazuto, vakuumo ir pan. vamzdi, ivediot visomis kryptimis Polimer sintezs skyriuje. Dar reikia pasakyti (ir tai gali atrodyti be jokio ryio, bet argi sumanumas nra gebjimas surasti ir sukurti ryius tarp i pairos nesusijusi mini sekos?), kad visiems mums, Haftlinge, duas dl daugelio prieasi (vanduo teka menkute iurklele, altas arba ver dantis, nra nusirengimo kambario, neturime rankluosi, neturime muilo, o mums priverstinai pasialinus mus leng va apvogti) - gana nemalonus reikalas. O kadangi duas yra privalomas, Bfockdltesteriams reikia tokios prieiros siste mos, kuri leist taikyti sankcijas jo vengiantiems - daniau siai koks nors patikimas mogus i barako sitaiso prie dur ir apiupinja kiekvien ieinant kaip Polifemas, tikrindamas, ar jisai lapias; lapias gauna kvit, sausas - penkis vytinio kirius. Duonos kit ryt gali gauti tik pateiks t kvit. Alberto sutelk savo dmes tuos kvitus. iaip jau tai apgailtini popieriniai kvitai, kuriuos i ryto grini drg nus, sulamdytus ir nebeatpastamus. Alberto vokieius pa sta, o visi Blockaltesteriai - vokieiai arba ijusieji voki k mokykl: mgsta tvark, sistem, biurokratij; be to, nors jie iurkts, mueikos ir ms, vaikikai avisi bliz ganiais margaspalviais daikiukais.

184

P RIMO

LEVI

Po tokios angos - tai talentingas ios temos ipltoji mas. Alberto sistemingai nugvelbdavo daugyb vienos spal vos etikei; i kiekvienos j padarydavo tris skrituliukus (a suorganizavau i laboratorijos tam btin rank - skylamu). Kai buvo pagaminta du imtai skrituliuk, kuri pakako vienam barakui, jis prisistat Blockaltesteriui ir pa sil jam savo Spezialitat u beprotika kain - deimt duonos davini, pateikiam dalimis. Klientas prim j en tuziastingai, ir dabar Alberto turi sensacing mading pre k, kuri nedvejodamas gali pasilyti visiems barakams, kiekvienam atskiros spalvos (n vienas Blockdltesteris neno ri pagarsti kaip yktuolis ar retrogradas), o dar svarbiau tai, kad jis gali nebijoti varov, nes ta aliava prieinama tik jam vienam. Argi ne puikiai sumstyta? Mes kalbams apie visus tuos dalykus klupiodami i vienos balos kit tarp juodo dangaus ir kelio purvyns. Kalbame ir einame. A neu du tuius dubenis, Alberto maloniai pilnos menaschkos svor. Dar kart suskamba fanfaros, vykstaM utzen ab* ceremonija, staigiai nutrau kiamos kepurs praeinant pro esesininkus, dar kart^4r^^f M acht Frei**, ir Kapo pranea: Kommando 98, zwei un sechzig Haftlinjfe, Starke stimmut, - eiasdeimt du kaliniai, deramas skaiius. Taiau jie neduoda komandos kolonai skirstytis, veria mus ingsniuoti iki Sauk aikts. Negi bus sauka? Tai ne sauka. Mes regjome aii proek toriaus vies ir gerai pastamus kartuvi siluetus. Briai rinkosi ilgiau kaip valand, kietai kaukdami me* Kepures nusiimti (vok.). ** Darbas ilaisvina (vok.).

185

PASKUTINYSIS

dinmis klumpmis suledjus snieg. Kai sujo visi, or kestras staiga liovsi grojs, ir gargdus vokikas balsas su komandavo: tylos. Staiga stojusioje tyloje pasigirdo kitas vokikas balsas, jis ilgai ir piktai kalbjo tame tamsiame ir prieikame ore. Galiausiai pasmerktasis buvo vestas pro ektoriaus vies. Visa ta pompa ir nirtingas ceremonialas mums - ne nau jiena. N uo tada, kai esu stovykloje, privaljau dalyvauti jau trylikoje vie korim; taiau anais kartais tai buvo pa prasti prasiengimai, vagysts i virtuvs, sabotaai, m gi nimai pabgti. iandien - visai kas kita. Prajus mnes buvo susprogdintas vienas i dviej Birkenau krematorium. Niekas i ms neino (ir tikriausiai nesuinos), kaip tai vyko: sklido kalbos apie Sonderkommando, Ypatingj Kommando, priskirt duj kameroms ir krosnims, kuris periodikai pats sunaikinamas ir kuris b davo grietai izoliuotas nuo visos stovyklos. Faktas tas, kad Birkenau stovykloje keli imtai moni, toki pat begink li ir bejgi verg kaip mes, surado jg veikti, subran dinti savo neapykantos vaisius. y mogus, kuris iandien mirs ms akivaizdoje, kain kokiu bdu dalyvavo tame maite. Kalbama, kad jis turjo ryi su Birkenau maitininkais, kad atgabeno ginkl ms stovykl, kad sykiu mgino sukurstyti maitui ir mus. ian dien jis mirs ms akyse; ir tikriausiai vokieiai nesupran ta, kad ita vienia mirtis, mirtis, skirta itam mogui, at ne jam lov, o ne gd. Pasibaigus vokieio kalbai, kurios niekas nesuprato, vl pasigirdo pirmasis gargdus balsas: - H abt ihr Vcrstanden? - Supratote?

186 )

PRIMO

I . HVI

Kas atsak Jawohlcc? Visi ir niekas; rods, kad sikni jo pati ms nelemta rezignacija ir tapo kolektyviniu bal su, nuskardjusiu mums vir galv. Taiau visi igirdo mirtaniojo ksn, jis perskrod senus inercijos ir nuo lankumo barjerus ir pasiek kiekviename i ms m o gaus gyvast: - Kamemden , ich bin derLetzte! - Draugai, a - pasku tinis! Noriau galti pasakyti, kad i ms, i tos niekingos bandos pakilo balsas, murmesys, pritarimo enklas. Bet nie ko nevyko. Mes stovjome kaip stovj, sulink ir pilki, nunarin galvas, ir kepures nusimme tik tada, kai vokie tis dav sakym. Dangtis atsivr, knas kraupiai susiran g, vl ugrojo orkestras, ir mes, vl surikiuoti kolon, prajome pro paskutinius mirtaniojo traukulius. Kartuvi apaioje esesininkai abejingais vilgsniais i rjo mus praeinanius: j darbas atliktas, ir atliktas ge rai. Dabar gali ateiti rusai: tarp ms nebra tvirt m o ni, paskutinysis jau kabo mums vir galv, o dl kit pakaks keli metr virvs. Gali ateiti rusai: jie ras tik su tramdytus, ugesusius mones, vertus tos ms laukian ios pasyvios mirties. v mog sunaikinti sunku, beveik taip pat, kaip j su kurti - itai buvo nelengva, truko ilgai, bet jums, vokieiai, tai pavyko. tai mes, paklusns jums prie akis, mes jums nekeliame jokios grsms, galite nebijoti joki mai ting poelgi, joki provokuojani odi, net jokio prie kaitingo vilgsnio.
V

187

PASKUTINYSIS

Mudu su Alberto grome barak ir negaljome pai rti vienas kitam akis. Tasai mogus, matyt, buvo tvirtas, matyt, jis buvo i kito metalo nei msikis, jeigu tokiomis slygomis, kuriomis mes palome, atsilaik. Nes ir mes esam pal, nugalti - net jeigu ir sugeb jom prisitaikyti, net jeigu galiausiai imokom susirasti mais to, atsilaikyti prie nuovarg ir alt, net jeigu sugrime. Uklme menaschk ant gulto, pasidalijome sriub, numaldme kasdien alkio l, ir dabar mus slegia gda.

188)

PRIMO

L K VI

Deimties dien istorija

Rusik patrank griausmas kartais bdavo girdti jau dau gel mnesi, kai 1945 met sausio 11-j, susirgs skarla tina, a vl buvau paguldytas K. B. Infektimsabteilung*: tai buvo nedidukas kambarlis, i tikrj gana varus, su deimia gult, sukalt dviem auktais, viena spinta, tri mis taburetmis ir kdute su kibiru kno reikmms. Visa tai - trys metrai ir penki. Ant virutini gult ukopti bu vo nepatogu, nes nebuvo laipteli, tad, ligonio bklei pa blogjus, jis bdavo perkeliamas apatinius gultus. Kai mane prim, a buvau tryliktas tame kambaryje; i kit dvylikos keturi sirgo skarlatina - du politiniai kaliniaic c pranczai ir du vaikinukai Vengrijos ydai, be to, du ligonius kankino difterija, du iltin, o vienas sirgo bjauria veido roe. Mano temperatra buvo aukta. Man pasisek, nes visas gultas buvo mano; atsiguliau su palengvjimu, inodamas, kad turiu teis ibti izoliatoriuje iki keturiasdeimties die n, vadinasi, keturiasdeimt dien ilstis; jauiausi pakan kamai stiprus, kad bijoiau skarlatinos ir atrank padarini. Kadangi dabar jau turjau ilg stovyklos gyvenimo pa tirt, man pavyko atsineti su savimi asmeninius daiktus: dir i supint elektros viel, aukt-peil, adat su tri

189 )

DEIMTIES

DIEN

ISTORIJA

mis silais, penkias sagas ir pagaliau atuoniolika titnago akmenuk, nugvelbt i laboratorijos. Nuo kiekvieno i j, kantriai nubrinus peiliu, buvo galima nuskelti tris normalaus cigarei iebtuvlio dydio akmenlius. J vert buvo ei arba septyni duonos daviniai. Keturias dienas praleidau ramiai. Lauke snigo ir buvo labai alta, taiau barakas buvo ildomas. Gaudavau stip rias sulfamid dozes, mane vargino baisus leiktulys, bu vo sunku valgyti, nesinorjo kalbti. Du skarlatina sergantys pranczai buvo simpatiki. Jie buvo provincialai i Vogz, patek stovykl prie kelias dienas su didiuliu civili eelonu - suluoti vokiei, kai ie trauksi i Lotaringijos. Vyresnis, vardu Arthuras, bu vo valstietis, maas ir liesas. Kitas, jo gulto draugas, vardu Charlesis, buvo mokyklos mokytojas, trisdeimt dvej me t amiaus; vietoj markini jis gavo trikotainius vasarinukus, juokingai trumpus. Penkt dien atjo barzdaskutys. Jis buvo Salonik grai kas, kalbjo tik graia savo bendruomens ispan kalba, taiau suprasdavo po kelet odi i vis kalb, kuriomis buvo kalbama stovykloje. Jo pavard buvo Askenazi, ir jis buvo igyvens stovykloje jau beveik trejus metus; nei nau, kaip jam pavyko gauti K. B .vFrisor viet - praktikai jis nekalbjo nei vokikai, nei lenkikai ir nebuvo itin bru talus. Prie jam einant, girdjau, kaip ilgai ir labai gyvai kalbjosi koridoriuje su daktaru, savo tvynainiu. Jo veido iraika man pasirod keista, taiau, kadangi Artimj Ry t gyventoj mimika skiriasi nuo msiks, nesupratau, ar jis buvo isigands, linksmas ar tiesiog susijaudins. Mane jis painojo ar bent jau inojo, kad a italas.

190

PRIMO

LEVI

Kai prijo mano eil, sunkiai nulipau nuo gulto. Paklau siau jo italikai, kas naujo; jis liovsi mane skuts, ikil mingai mirkteljo su uuomina, parod smakru j lang, paskui plaiai mosteljo ranka vakarus: - Morgen , etile Kam am d weg*. Valandl irjo mane plaiai atmerktomis akimis, tarsi laukt, kad a apstulbiau, paskui pridr: - Todos, todos** - ir vl msi darbo. Jis inojo apie ma no titnago akmenlius, todl skuto mane delikaiai. Man toji inia nesukl jokios tiesiogins emocijos. A jau daugel mnesi nebejauiau skausmo, diaugsmo, bai ms, jei nekalbsime apie tuos Lageriui bdingus pabirus ir tolimus pojius, kuriuos galima apibdinti tariamja nuo saka: jei dar biau buvs toks pats jautrus kaip kitados, pamaniau, tai bt buvs be galo emocingas momentas. Mano mintys buvo labai aikios; mudu su Albertu jau seniai numatme pavojus, kurie turt lydti stovyklos eva kuacijos ir ilaisvinimo moment. O visais kitais poiriais Askenazio atneta inia tik patvirtino girdus, kurie jau sklan d kelias dienas - kad rusai jau Censtochovoje, u imto kilometr iaur, kad jie Zakopanje, u imto kilometr pietus, kad Bunoje vokieiai jau ruoia sabotao minas. Nuvelgiau savo draug veidus vien po kito - buvo aiku, kad bergdia kalbti apie tai su bet kuriuo i j. Jie atsakyt man: Na ir kas?, ir tuo viskas pasibaigt. Pran czai buvo kitokie, jie buvo dar nepatyr. - Ar inote? - paklausiau j: - Rytoj stovykla evakuojama. Jie apibr mane klausimais:
* Rytoj visi draugai ieiti (darkyta vok. k.). ** Visi, visi (isp.).

191

DEIMTIES

DIENU

ISTORIJA

- Kur? Psiomis?.. Ir ligoniai? Net ir tie, kurie nepaeina? Jie inojo, kad a senas kalinys ir kad suprantu vokikai, todl padar ivad, jog inau kur kas daugiau apie visus tuos dalykus nei noriu pasakyti. A neinojau nieko daugiau, pasakiau jiems tai, taiau jie nesiliov klausinj. Koks kyrumas. Jie jau kelios savai ts Lageryje ir dar neimoko neklausti klausim. Po piet atjo graikas gydytojas. Pasak, kad net ligoniai, visi, kurie tik paeina, gaus batus, drabuius ir rytoj, drauge su sveikaisiais, eis dvideimt kilometr. Kiti liks K. B. su padjjais, kurie bus parinkti i lengvesni ligoni. Daktaras buvo nepaprastai linksmas, atrod girtas. A pa inojau j, jis buvo isilavins, protingas, egoistas ir visk ap skaiiuojantis mogus. Dar pasak, kad visi, be iimties, gaus trigub duonos davin, ir ligoniai dl to akivaizdiai nudiu go. Mes jo paklausme, kas mums nutiks. Atsak, jog tikriau siai vokieiai paliks mus likimo valiai: ne, jis nemans, kad mus nuudys. Jis per daug nesisteng paslpti, jog mano ki taip, tas jo linksmumas pats savaime buvo reikmingas. Jis buvo jau pasiruos kelionei; vos jam ijus, abudu vaikinukai vengrai m gyvai tarpusavy kalbtis. Jie buvo jau beveik pasveik, taiau labai nusilp. Buvo matyti, kad bijojo likti su ligoniais, ketino vykti su sveikaisiais. Jie ne svarst; tikriausiai ir a, jei nebiau jautsis toks bejgis, biau pakluss bandos instinktui - baim labai ukreia ma, o isigands individas pirmiausia stengiasi pabgti. U barako sien stovykloje buvo justi nepaprastas suju dimas. Vienas i msiki vengr atsistojo, ijo ir po pus valandio gro neinas purvinais skarmalais. Matyt, atsi

192

PRIMO

LKVI

ne juos i dezinfekcijai skirt daikt sandlio. Juodu su draugu kartligikai skubiai apsireng, vilkdamiesi vien skudur ant kito. Buvo matyti, jog skubjo visk baigti dar prie tai, kai baim privers juos trauktis. sivaizduoti, kad jie paeis nors valand tokie palieg, juoba per snieg, su tais nudrengtais, paskutin akimirk rastais batais, buvo beprotika. Mginau jiems paaikinti, bet jie irjo ma ne ir tyljo. J akys panjo igsdint gyvuli akis. Tik akimirk man ov mintis, kad gal jie teiss. Ilipo negrabiai pro lang, maiau juos, tokius beformius ryu lius, svirduliuojanius naktyje. Negro, daug vliau sui nojau, kad neadaik kelio, buvo esesinink nudti po keli valand nuo kelions pradios. Ir man reikjo bat poros, tai buvo akivaizdu. Taiau pri reik valandos, kad veikiau leiktul, temperatr ir inercij. Radau j koridoriuje (sveiki kaliniai apkraust K. B. pacient bat sandl ir isirinko visus geriausius: visose pakampse mtsi tik nudrengti, su perskilusiais padais ir i skirting po r). Kaip tik tada susitikau Kosman, elzasiet. Laisvje jis buvo Reuterioc ckorespondentas Klermon Ferane; jis irgi buvo susijaudins ir apimtas euforijos. Kosmanas man pasak: Jei gri anksiau u mane, parayk Meco merui, kad a grtu. Kosmanas buvo pagarsjs savo paintimis su autorite tais, todl jo optimizmas man atrod ess geras enklas, ir a pasinaudojau juo, teisindamasis dl savo inertikumo. Paslpiau batus ir sugrau lov. Vli nakt vl atjo graikas gydytojas su maiu ant pe i ir vilnoniu gobtuvu ant galvos. Numet man ant gulto pranczik roman:

193

DEIMTIES

DIENU

ISTORIJA

- e, skaityk, itale. Grinsi man, kai susitiksim. Dar iandien nekeniu jo u tuos odius. Jis inojo, kad esam pasmerkti. Ir galiausiai, nepaisydamas draudimo, atjo Alberto, kad atsisveikint su manimi pro lang. Mudu buvom neiski riami: du italaicc, taip mus vadino kitatauiai draugai, dav niausiai supainiodami ms vardus. eis mnesius mudu dalijoms gultu ir kiekvienu maisto, suorganizuoto kaip priedas prie davinio, gramu; Alberto sirgo skarlatina vai kystje, ir jo ukrsti a negaljau. Todl jis ivyko, o a likau. Mudu atsisveikinome, daug odi nereikjo, dau gyb kart jau buvome aptar visus savo reikalus. Nem a nme, kad bsime ilgai atskirti vienas nuo kito. Jis susira do didelius odinius batus, gana geros bkls - buvo vienas i t, kurie i karto suranda, ko jiems reikia. Alberto irgi buvo linksmas ir patiklus, kaip ir visi, kurie ivyko. Tai buvo suprantama, turjo vykti kakas didaus ir naujo - pagaliau pajutome, kad aplink mus tvyro kakokia jga, - ne Vokietijos, - fizikai jautme lungant t vis m s prakeikt pasaul. Bent jau sveikieji itai jaut, tie, kurie, nors ir pavarg, alkani, galjo judti; taiau akivaizdu, jog tas, kuris per daug paliegs ar nuogas, ar basas, galvoja ir jauia kitaip, ir ms protus uvald paralyiuojantis visi ko bejgikumo ir priklausomybs nuo lemties pojtis. Visi sveiki kaliniai (iskyrus kelis, paklausiusius gero pa tarimo, ir paskutin akimirk nusirengusius ir smukusius izoliatori) ivyko 1945 met sausio 18-osios nakt. Ma daug dvideimt tkstani, surinkt i vairi stovykl. Be veik visi jie dingo per evakuacijos yg; Alberto buvo tarp j. Gal kas kada nors parays j istorij.

194

PRIMO

LEVI

O mes likome savo gultuose, patys vieni su savo ligomis ir inertikumu, kuris buvo stipresnis u baim. Visame K. B. ms buvo gal kokie atuoni imtai. M s palatoje likome vienuolika, kiekvienas savo gulte, isky rus Charles5 ir Arthur, kurie miegojo drauge. Ugesus Lagerio didiosios mainos ritmui, mums prasidjo deimt dien, itrint i pasaulio ir laiko. Sausio 18-oji. Evakuacijos nakt stovyklos virtuvs dar veik, ir kit ryt izoliatoriuje paskutin kart buvo paskirstyta sriu ba. Centrinis ildymas buvo ijungtas, barakuose dar buvo iek tiek ilta, taiau sulig kiekviena valanda temperatra kri to, ir buvo aiku, kad netrukus tursim ksti alt. Lauke, matyt, buvo maiausiai 20 laipsni alio, didiuma ligoni buvo vienmarkiniai, o kai kurie neturjo ir markini. Niekas neinojo, kas ms laukia. Keletas esesinink dar buvo lik, kai kurie sargybos boktai veik. Apie vidurdien vienas SS karininkas apjo barakus. Kiek vienam i j paskyr po vyriausij i likusi ne yd ir sak tuojau pat sudaryti ligoni sra, atskir yd ir ne yd. Reikalas atrod aikus. Niekas nenustebo, kad vo kieiai iki paskutins akimirkos isaugojo savo nacionalin klasifikacij pomg, ir n vienas ydas rimtai negalvojo igyvensis iki kitos dienos. Abu pranczai nieko nesuprato ir buvo isigand. N e noriai iveriau jiems esesininko odius; j baim mane erzino - jie neibuvo Lageryje n mnesio, nebuvo dar pa kankamai alkani, nebuvo netgi ydai, o bijojo. Dar kart buvo paskirstyta duona. Popiet praleidau skai tydamas gydytojo palikt knyg; buvo labai domi ir, kad

195 )

DEIMTIES

DIENU

ISTORIJA

ir kaip keista, prisimenu j su visomis smulkmenomis. U sukau gretim palat iekodamas antklodi - daugelis ligoni buvo iginti, ir liko j antklods. Pamiau kelias j, dar gana iltas. Suinojs, kad jos i Dizenterijos skyriaus, Arthuras su rauk nos: - T-avaitpoint besoin de le dire*. Jos i tikrj buvo suteptos. Bet a maniau, jog turint galvoje tai, kas ms laukia, bet kuriuo atveju geriau bus miegoti iltai. Netrukus atjo naktis, bet elektros viesa dar deg. Su ramia baime matme, kad barako kampe stovi ginkluotas esesininkas. Kalbti nenorjau ir baims nejauiau, nebent tik iorikai, tariamja nuosaka, kaip jau minjau. Skaiiau iki vlumos. Mes neturjome laikrodi, bet, matyt, buvo vienuolik ta vakaro, kai visos viesos, net ir reflektoriai ant sargybos bokt, ugeso. Tolumoje buvo matyti proektori spin duli pluotai. Sustings danguje rykus pluotas vrikai apviet vis plot. Buvo girdti lktuv gaudesys. Paskui prasidjo bombardavimas. Nenaujas dalykas, nu lipau nuo gulto, apsiaviau ant plik koj batus ir laukiau. Atrod, kad tai toli, gal vir Auschwitzo. Bet tai pasigirdo artimas sprogimas, ir, man dar nesp jus k nors suvokti, sekund ir jos tredal garsas buvo toks, kad galjo sprogti aus bgneliai. Pasigirdo dtantys lan g stiklai, barakas susverdjo, mano auktas, kitas me dins sienos ply, nukrito ant ems. Paskui viskas, regis, baigsi. Cagnolati, jaunas valstietis,
* Nereikjo to sakyti (pranc.).

196

PRIMO

L HV I

irgi i Vogz, matyt, niekada nebuvo mats oro antpuolio nuoko nuogas nuo gulto, usiglaud kamp ir staug. Po keli minui tapo aiku, kad pataikyta stovykl. Du barakai deg visu smarkumu, kiti du buvo sumalti dulkes, bet jie buvo tuti. Pas mus rinkosi deimtys ligo ni, nuog ir apgailtin, i barako, kuriam grs ugnis: pra prieglobsio. Priimti juos buvo nemanoma. Jie rei kalavo, maldavo ir grasino vairiomis kalbomis; teko u barikaduoti duris. Jie nuklibikiavo kitur, apviesti lieps n, basi per tirpstant snieg. Daugelis vilko paskui save atsiriusius tvarsius. Ms barakui, regis, negrs pavo jus, nebent tik vjas pakeist krypt. Vokieiai dingo. Sargybos boktai buvo tuti. iandien manau, kad jau vien tas faktas, jog egzistavo toks Auschwitzas, draudia bet kam i ms iais laikais kalbti apie Apvaizd; taiau, aiku, kad tuomet biblini isigelbjim i pai baisiausi negand prisiminimai kaip vjas pralkdavo pro ms smon. Miegoti negaljome - vienas lango stiklas iduo, ir bu vo labai alta. Pamaniau, kad mums reikia susirasti koki nors krosn, pasistatyti j, susiiekoti angli, malk ir mais to. inojau, kad visa tai - btina, taiau be kieno nors pagalbos man neuteks jg tai padaryti. Pasikalbjau apie tai su abiem pranczais. Sausio 19-oji. Pranczai sutiko. Atsiklme visi trys su au ra. Jauiausi ligonis ir beginklis, man buvo alta ir jauiau baim.

197 ) D E I M T I E S

DIEN

ISTORIJA

Kiti ligoniai irjo mus su pagarbiu smalsumu: ar mes neinome, kad ligoniams draudiama ieiti i K. B.? O jeigu ivyko dar ne visi vokieiai? Taiau jie nieko nepa sak, buvo patenkinti, kad mginama k nors daryti. Pranczai visikai nieko nenutuok apie Lagerio topo grafij, bet Charlesis buvo drsus ir kresnas, o Arthuras apsukrus ir turjo valstietikos praktikos nuovokos. I jome ledin miglotos dienos vj, susisup iaip taip antklodes. Tai, k ivydome, nebuvo panau niek, k biau ma ts ar girdjs pasakojant. Lageris, jau buvo beveik nebegyvas, jau rod irimo enk lus. Niekur nebebuvo nei vandens, nei elektros: sulauyti lang rmai ir durys dausi vjyje, nuplti nuo stog ge leies laktai girgdjo, o gaisr plnys skraid auktai pa kilusios tolumoje. Bombos atliko savo darb, j papild moni darbas - skarmaluoti, svirduliuojantys skeletai, li goniai, dar gebantys judti, upldo tarsi kirmls t suledjus ems plot ir mirinjo aplinkui. Jie iraus visus tuius barakus iekodami maisto ir malk; jie su beproti ku niriu ikniaus groteskikai ipuotus nekeniam Blockaltesteri kambarius, iki iol draudiamus eiti papras tiems Haftlinge; nebegaldami suvaldyti viduri, jie visur suter ekskrementais brang snieg, dabar vienintel van dens altin visoje stovykloje. Aplinkui rkstanius barak griuvsius sugul ligoni grups, traukdamos i ems pas kutin ilum. Kiti kain kur rado bulvi ir kep jas lau arijose, dairydamiesi aplinkui nuomiomis akimis. Tik ne daugelis dar turjo jg susikurti tikr ugn ir tirpd vir jos snieg po ranka pasitaikiusiuose rykuose.

198

PRIMO

L H VI

Kiek kabindami patraukme virtuvn, bet bulvs buvo jau beveik igraibstytos. Prisipyldme j du maius ir pali kome juos saugoti Arthurui. Prominenzblocko griuvsiuose mudu su Charlesiu galiausiai radome, ko iekoj: sunki ketaus krosn su dar tinkamais naudoti vamzdiais. Char leses atskubjo su karuiu, ir mes krovm j, tada jis parei gojo mane pargabenti t krosn barak ir nubgo prie bul vi mai. Ten rado Arthur nualpus nuo alio: Charlesis nugabeno maius saugi viet, paskui pasirpino draugu. A tuo tarpu, vos pastovdamas ant koj, kaip manyda mas stengiausi numanevruoti sunk karut. Pasigirdo m o toro burzgimas, ir ivydau vaiuojant motociklu stovykl esesinink. Kaip ir visi mano draugai, vos tik ivyds j dir usius veidus, sustingdavau i siaubo ir neapykantos. D ing ti buvo jau per vlu, ir nenorjau palikti krosnies. Pagal La gerio reglament privaljau pasitempti ir nusiimti kepur. Buvau be kepurs ir sisups antklod. Pasitraukiau kelis ingsnius nuo karuio ir negrabiai nusilenkiau. Vokietis pra vaiavo mans nepastebjs, usuko u vieno barako ir din go i aki. Tik vliau suinojau, koks pavojus man grs. Galiausiai pasiekiau ms barako slenkst ir ikroviau krosn Charlesio rankas. N uo tos pastangos netekau kva po, ir man prie akis m plaukti juodos dms. Dabar reikjo ukurti krosn. Vis ms trij rankos buvo paralyiuotos, o ledinis metalas lipo prie pirt odos, taiau reikjo kuo skubiausiai paleisti krosn darb, kad galtume susiildytd ir ivirti bulves. Radome malk, ang li ir netgi arij i sudegusi barak. Kai imutas langas buvo utaisytas ir krosnis pradjo skleisti ilum, regis, visi atsipalaidavome, ir tada Towa-

199

DEIMTIES

DIEN

ISTORIJA

rowskis (dvideimt trej met Pranczijos lenkas, iltinin kas) pasil, kad kiekvienas duot mums, trims, kurie dir bome, po duonos riek, ir visi sutiko. Dar vakar toks dalykas bt nesuvokiamas. Lagerio tai sykls bylojo: Suvalgyk savo ir, jei gali, kaimyno duoncc, ir jose nebuvo vietos jokiam dkingumui. Sitai buvo ai kus enklas, kad Lageris jau mir. Tai buvo pirmas ms mogikas gestas. Manau, jog nuo tos akimirkos mumyse prasidjo procesas, kurio dka tie, kurie dar nespjome numirti, pamale i Haftlinjje m me virsti monmis. Arthuras atsigavo gana neblogai, bet nuo to laiko visada veng eiti alt; jis prisim pareig priirti krosn, virti bulves, valyti palat ir padti ligoniams. Mudu su Charlesiu dalijoms lauke atliekamomis uduotimis. Iki vakaro tam sos buvo likusi dar valanda; i vienos ekspedicijos grome su laimikiu - puse litro medio spirito. Ir stiklainiu alaus mieli, kurias neinia kas imet snieg. Isidalijome bul ves ir po aukt mieli kiekvienam. Miglotai pamaniau, jog trkstant vitamin tai galt bti mums paspirtis. Sutemo; visoje stovykloje tik ms palata turjo krosn, ir mes labai tuo didiavoms. Daugelis kit skyri ligoni grdosi prie ms dur, bet impozantikas Charlesio sto tas juos sulaikydavo. Niekas, nei mes, nei jie, neman, kad neivengiamas kontaktas su ms ligoniais yra be galo pa vojingas tiems, kurie pas mus lankosi, ir kad pasigauti difterij ms slygomis buvo labiau garantuota mirtis nei okti pro lang i treio aukto. A, tai inodamas, ne itin daug apie tai mstydavau jau pernelyg ilgai buvau prats galvoti apie mirt nuo li

200

PRIMO

LEVI

gos kaip apie manom dalyk, todl ir neivengiam, taigi ir nepriklausom nuo ms sikiimo. Man net neaudavo galv, kad galiau sikurti kokioje nors kitoje palatoje, kitame barake, kur pavojus usikrsti buvo maesnis - ia buvo krosnis, ms rank darbas, skleidiantis nuostabi ilum, ia turjau gult; ir dabar mus jung ryys, mus, vienuolika ligoni i Infektionsabteilung. Kartais bdavo girdti artilerijos pabkl dundesys, ar timas ir tolimas, o tarpais - automatini autuv papli pos. Tamsoje, kuri prakirsdavo tik arij vytjimas, Charlesis, Arthuras ir a sddavome rkydami virtuvje rastas kvapnij oli cigaretes ir kalbdavoms apie daugel prajusi ir bsim dalyk. Begalins apledjusios ir karo ulietos lygumos viduryje, tamsiame mikrob uplstame kambarlyje jausdavome sudar taik su savimi paiais ir su pasauliu. Gridavome i nuovargio, bet mums atrod, jog po ilgo laiko galiausiai padarme kak naudinga; gal taip jautsi Dievas po pirmos pasaulio sukrimo dienos. Sausio 20-oji. Iauo aura ir buvo mano eil ukurti kros n. Be nuolatinio silpnumo, skaudanios mano galns kas akimirk man primindavo, jog mano skarlatina anaiptol dar nesibaig. Mintis, jog turiu pasinerti ledin or ir eiti iekoti ugnies kituose barakuose, suvirpino mane siaubu. Prisiminiau titnago akmenlius; suvilgiau popieriaus la pel spiritu ir kantriai grandiau ant jo akmenl, kol susi kaup juod milteli krvel, paskui miau grandyti t ak menl smarkiau. Ir tai, kelios ieirbos - ir ta maa krvel pagavo ugn, nuo popieriaus pakilo melsva spirito ugnel. Arthuras diugiai nulipo nuo gulto ir paild kiekvie-

201 )

DEIMTIES

DIENU

ISTORIJA

nam po tris bulves i vakar ivirt; po to, vis dar alkani ir virpantys, mudu su Charlesiu vl ijome pavalgyti pa krikusios stovyklos. Maisto (kitaip tariant, bulvi) mums liko tik dviem die noms; kad gautume vandens, buvome priversti tirpdyti snieg - varginanti operacija, kadangi trko dideli ind, skystis bdavo drumstas ir juosvas, reikdavo j filtruoti. Stovykloje vyravo tyla. Kitos alkanos mklos mirin jo aplinkui, kaip ir mes iekodamos, k ia nutvrus barzdos jau gerokai ulusios, akys kritusios, galns skeletikos ir pageltusios, apm uturiuotos skarmalais. Netvirtai statydami kojas, jie eidavo apleistus barakus ir ieidavo i j neini keisiausiais daiktais: kirviais, kibi rais, samiais, vinimis; visko galjo prisireikti, o toliare giai jau svarst, kaip naudingai ikeis juos su lenkais i kaimyninio kaimo. Virtuvje du tokie tipai riejosi dl paskutini supuvusi bulvi sauj. Kibdami vienas kitam skarmalus, jie musi keistai ltais ir nerytingais mostais, keikdamiesi pro sule djusias lpas jidi kalba. Sandlio kieme buvo dvi didiuls krvos kopst ir ro pi (t didiuli beskoni ropi, ms svarbiausio maisto). Buvo taip sualusios, kad negaljau atskirti j vienos nuo kitos net kirtikliu. Pakeisdami vienas kit ir sutelkdami visas jgas kiekvienam smgiui, atsikirtome kok penkiasdeimt kilogram. ia buvo dar kit dalyk: Charlesis surado pa k druskos ir (une fameuse trouvaille!"*) - ledo luitu pavir tusio vandens bidon, gal koki penkiasdeimties litr. Sudjome visk nedidel karut (anksiau jais bdavo
* Nuostabus radinys! (pmnc.)

202

PRIMO

LEVI

gabenama sriuba barakus, dabar visur j buvo palikta ne maai) ir grome sunkiai stumdami j per snieg. Tdien dar pasitenkinome virtomis bulvmis ir ant kros nies pakeptos rops grieinliais, taiau rytojui Arthuras paadjo reikming naujovi. Po piet nujau buvusi ambulatorij paiekoti ko nors naudingo. Kakas mane apoko - viskas buvo apversta auk tyn kojom netikt plik. N vieno nesudauyto bute lio, ant grind - krva skudur, ekskrementai ir purvini tvarsiai, isikreips ir nuogas lavonas. Bet tai daiktas, ku rio nepastebjo mano pirmtakai - automobilio baterija. Palieiau jos polius peiliu: suvito ieirba. Ji buvo pakrauta. Vakare ms palatoje atsirado viesa. I savo gulto maiau pro lang ilg kelio ruo, jau trys dienos juo bangomis pldo bgantis vermachtas. arvuo iai, baltai umaskuoti tankai tigraicc, raiti vokieiai, dvi raiais vaiuojantys vokieiai, psti vokieiai, apsiginklav ir beginkliai. Nakt, dar gerokai prie pasirodant tankams, pasigirsdavo j vikr legjimas. - a roule encore? - klausdavo Charlesis. - a roule toujours. * Atrod, kad tai niekad nesibaigs. Sausio 21-oji. Ir vis dlto baigsi. Iauus 21-osios dienos rytui ivydome lygum, tui ir be gyvybs, balt, kiek umato akis po varn skrydio, mirtinai lidno. A beveik labiau noriau matyti dar k nors judant. N et ir lenkai civiliai dingo, kakur usiglaud. Regis, net vjas liovsi pts. Norjau tik vieno: pasilikti lovoje po
* Jie vis dar vaiuoja? - Jie nesiliauja vaiav (pranc.).

203 )

D K IM TI KS D I KN I S T O R I J A

antklodmis, atsiduoti visikam raumen, nerv ir valios nuovargiui; laukti, kad viskas baigtsi ar nesibaigt, buvo vienas ir tas pat dalykas, kaip numirliui. Bet tai Charlesis jau udeg krosn, tasai mogus Char leses, toks gyvas, patiklus ir draugikas, ir paauk mane darb:

Vas-y, Primo, descends-toi de ld-haut; Uy a Juls d attraper par les oreilles... * ,,Jules buvo iviets kibiras, kur kas ryt reikdavo paimti u rankenli, ineti lauk ir iversti imat griov - tai bdavo pirmoji dienos uduotis; pagalvojus, kad nusiplauti rankas buvo nemanoma ir kad trys ms draugai sirgo il tine, lengva suprasti, kad tas darbas nebuvo malonus. Turjome ikilmingai pradti tvarkyti kopstus ir ropes. Kol a jau iekoti malk, o Charlesis rinko tirpdyti snie g, Arthuras sumobilizavo galinius sdti ligonius skusti darovi. Towarowskis, Serteletas, Alcalaius ir Schenkas atsiliep kvietim. Serteletas irgi buvo dvideimtmetis valstietis i Vogz; jo bkl atrod nebloga, taiau sulig kiekviena diena jo balsas gaudavo vis stipresn nosin tembr, primindamas, kad difterija retai kada atleidia. Alcalaius buvo ydas stiklius i Tulzos, labai ramus ir santrus, j kankino veido ro. Schenkas buvo prekijas i Slovakijos, ydas, gijo nuo iltins ir turjo vrik apetit, kaip ir Towarowskis, Pranczijos-Lenkijos ydas, kvailas ir plepus, taiau naudingas ms bendruomenei savo ukreiamu optimizmu.
* N agi, Primo, leiskis emyn, reikia iupti u aus Jules

(pranc.).

204 ) PRIM O I.K V I

Taigi, kol ligoniai skrebino peiliais, kiekvienas sdda mas ant savo gulto, mudu su Charlesiu puolme iekoti tinkamos vietos virtuvs operacijoms. Visos Lagerio vietos buvo apjusios neapsakomais neva rumais. Visos iviets buvo ukimtos, nes, savaime su prantama, niekam neberpjo prisiirti, dizenterikai (j buvo daugiau kaip imtas) buvo uter visas K. B. pakam pes, pripild visus kibirus, visus maistui skirtus bidonus, visus dubenis. Negaljai engti n ingsnio nepairjs, kur statai koj, sutemus judti buvo nemanoma. Kent dami nuo alio, kuris atkakliai laiksi, su siaubu galvojo me, kas nutiks, jei ateis atlydys: ukratai pasklist neiven giamai, dvokas udusint, be to, sniegui itirpus, liktume visikai be vandens. Po ilg paiek pagaliau suradome vienoje vietoje, kur anksiau buvo iviets, ne itin gausiai utert ma grin d plotel. Sukrme ten ugn, paskui, taupydami laik ir vengdami komplikacij, isidezinfekavome rankas, itrindami jas sniege itirpdytu chloraminu. inia, kad verdama sriuba, greitai pasklido tarp pusgy vi minios; prie ms dur susirinko ibadj veidai. Charlesis, pakls samt, ir jiems energing trump kalb, kuriai, nors ir pasakytai pranczikai, vertimo nereikjo. Jie isiskirst, bet vienas ilindo priek: buvo paryie tis, auktos klass siuvjas (kaip saksi), sergantis plauiais. Mainais litr sriubos pasisil pasiti mums drabuius i daugybs likusi antklodi. Maximeas pasirod i tikrj ess gabus. Kit dien mu du su Charlesiu turjome po vark, kelnes ir pirtines i iurktaus ryki spalv audeklo.

205

DEIMTIES

DIENU

ISTORIJA

Vakare, po tos pirmos entuziastingai idalytos ir godiai prarytos sriubos didioji lygumos tyla staiga buvo nutrauk ta. Guldami savo gultuose, pernelyg pavarg, kad labai sunerimtume, temp ausis klausms paslaptingo artileri jos vi, sklindani, regis, i vis horizonto tak, trenks mo bei sviedini vilpesio mums vir galv. Galvojau, kad gyvenimas u ms sien graus ir dar bus graus, tad bt i tikrj gaila leisti sau bti nuskandintam dabar. Paadinau tuos ligonius, kurie jau snaud, ir kai siti kinau, kad visi klauso, pasakiau jiems, pirma pranczikai, paskui kaip manydamas geriau vokikai, kad dabar jie visi privalo galvoti, jog gr namo ir kad, kiek tai nuo ms priklauso, vienus dalykus btina daryti, kit reikia vengti. Tegu kiekvienas dmesingai saugo savo duben ir aukt; tegu niekas nesilo kaimynui savo nesuvalgytos sriubos; te gu niekas nelipa i savo gulto, nebent tik nueiti iviet; jei kam ko reikia, tegu kreipiasi tik mus tris. Arthurui buvo liepta ypa sergti drausm ir paisyti higienos reikalavim; privalu buvo neumirti, jog geriau palikti dubenis ir auk tus nevarius, nei plauti juos gresiant pavojui sukeisti ser ganiojo difterija indus su serganiojo iltine. Man atrod, jog dabar ligoniai buvo pernelyg abejingi bet kam, kad jiems rpt tai, k pasakiau, taiau labai tikjau Arthuro uolumu. Sausio 22-oji. Jeigu drsa reikia lengva irdim pasitikti rimt pavoj, t ryt mudu su Charlesiu buvome drss. Savo ygi teritorij ipltme iki pat esesinink stovyklos, kuri buvo ia pat u spygliuotos vielos. Sargams, matyt, teko palikti stovykl labai skubotai. Po stalais radome puspilnes

206 )

PRIMO

L H VI

lktes sriubos, jau sualusios, kurias surijome su didiau siu diaugsmu, pilnus bokalus alaus, pavirtusio gelsvu le du, achmat lent su nebaigta loti partija, kambariuose daugyb brangi daikt. Pasimme degtins butel, vairi vaist, laikrai ir ur nal bei keturias puikiausias dygsniuotas antklodes, vien i j dar dabar turiu namuose Turine. Linksmi ir nerpestingi parneme palat ivykos laimik ir patikjome j Arthurui. Tik vakare suinojome, kas nutiko vos po pusvalandio. Keletas esesinink, gal isibarsiusi, bet ginkluot, siga vo t apleist stovykl. Rado ten atuoniolika prancz, ku rie sikr SS-Waffe valgykloje. Visus juos metodikai umu , smgiu pakau, paskui suguld susirietusius j knus ant kelio sniego, tada ijo. Tie atuoniolika kn taip ir liko gulti iki ateinant rusams, niekas neturjo jg j palaidoti. Beje, dabar visuose barakuose buvo gult, kuriuose gu ljo susting kaip medis lavonai, ir niekam nerpjo juos v paalinti. em buvo pernelyg alusi, kad galtum ikasti duob; dauguma lavon buvo sumesti krv tranjoje, bet jau nuo pat pirm dien ta krva ikilo vir griovio krat ir buvo lykiai matoma pro ms lang. Tik viena medin siena skyr mus nuo serganij di zenterija skyriaus, kur daugelis jau merdjo ir daugelis jau mir. Grindys buvo padengtos sualusi ekskrement sluoksniu. Niekas nebeturjo jg ilsti i po antklodi iekoti maisto, o tie, kurie tai dar i pradi, negro pa dti draugams. Vienoje lovoje, susikabin, kad itvert alt, ia pat u mus skirianios sienos guljo du italai - danai girddavau juos kalbantis, bet kadangi a kalbjau tik pran czikai, jie ilgai nieko apie mane neinojo. Vien dien

207

DEIMTIES

DIENU

ISTORIJA

atsitiktinai igirdo mano vard, Charlesio itart italikai, ir nuo to laiko nesiliov dejav ir maldav. Savaime suprantama, a biau norjs jiems padti, jei gu biau turjs galimybi ir jg, jau vien dl to, kad ne bereikt klausytis j auksm. Vakare, kai visi darbai buvo baigti, veiks nuovarg ir pasibjaurjim, nusivilkau apiuo pomis per tams, pridergt koridori iki j skyriaus su du beniu vandens ir sriubos likuiais. To pasekm buvo tai, kad nuo tada per t plonyt sien visa viduriuojanij palata dien ir nakt auk mano vard, vis Europos kalb tarti mis, lydim nesuprantam mald, man nieko negalint pa daryti. Man norjosi verkti, a biau juos prakeiks. Naktis pateik man bjauri siurpriz. Lakmakeris, kurio gultas buvo po manuoju, jau tapo vargana mogaus ataia. Jis buvo (veikiau buvo buvs) atuoniolikmetis Olandijos ydas, auktas, liesas ir romus. Nepasikl i lovos jau trys mnesiai, neinau, kaip iven g atrankos. I pradios susirgo iltine, po to i karto skar latina, tuo pat metu irykjo ir rimta irdies yda, galiau siai j apniko tokios bjaurios pragulos, kad dabar jis galjo gulti tik ant pilvo. Ir be viso ito, turjo vrik apetit; kalbjo tik olandikai, taigi niekas i ms jo nesuprato. Gal prieastis buvo kopst ir ropi sriuba, kurios Lak makeris usigeid dviej porcij. Vidury nakties jis prad jo dejuoti, paskui oko i lovos. Norjo nueiti iviet, bet buvo per silpnas ir parkrito ant ems, baisiausiai verkda mas ir aukdamas. Charlesis udeg vies (akumuliatorius buvo tikras ste buklas), ir mes galjome konstatuoti, koks rimtas buvo tas incidentas. Vaikino lova ir grindys buvo pridergtos. D vo

208

PRIMO

LEVI

kas mayiame kambarlyje netrukus tapo nebepakenia mas. Turjome labai menkas vandens atsargas ir n skiau tels antklods ar iuinio pakaitai. O tasai vargas ilti ninkas buvo baisus ukrato idinys; be to, juk, aiku, ne buvo galima palikti jo visai nakiai ant grind dejuoti ir drebti nuo alio tarp ekskrement. Charlesis nulipo nuo gulto ir tyliai apsireng. Kol a laikiau lemp, jis nugrand peiliu nuo iuinio ir antklo di visas dmes; paskui, pakls Lakmaker su motiniku velnumu nuo grind, apval iaudais, itrauktais i iui nio, ir paguld sutvarkyt gult ta vienintele poza, kuria vaikinas galjo gulti; nugrand grindis geleies nuolaua ir papurk chloramino, paskui aplakst ta dezinfekuo jania priemone visk aplinkui ir save pat. A vertinau jo pasiaukojim savo nuovargio, kur tur jau veikti, kad tai padaryiau, matu. Sausio 23-oji. Ms bulvs baigsi. Jau kelias dienas sklido gandas, kad milinikas bulvi griovys buvo kakur u spyg liuotos vielos netoli stovyklos. Matyt, koks neinomas pionierius kantriai iekojo arba kas nors tiksliai inojo, kur ta vieta, nes 23-osios dienos ryt dalis spygliuotos vielos buvo nutraukta, ir dviej eili varguoli procesija eidavo ir ieidavo pro t skyl. Mudu su Charlesiu ijome vjuot negyv lygum, pralindome pro t praardyt tvor. - Dis done, Primo, on est dehors/* Taip ir buvo - pirm kart nuo tos dienos, kai buvau suimtas, pasijutau laisvas, be ginkluot priirtoj, be spygliuotos vielos, skirianios mane nuo mano nam.
* irk, Primo, mes jau nebe stovykloje! (pranc.)

209 )

DEIMTIES

DIEN

ISTORIJA

U koki keturi imt metr nuo stovyklos guljo tos bulvs, tikras lobis. Du ilgiausi grioviai, pilni bulvi, per dengt emmis ir iaudais, kad nesualt. Niekas nebenumirs i bado. Taiau itraukti jas nebuvo lengva. N uo alo ems pa virius buvo kietas it marmuras. Sunkiai kapojant kirtikliu pasisek perskelti plut ir atidengti tas atsargas; taiau dau gumas stengsi sisukti kit ikaltas skyles ir jas pagilinti, perduodami bulves greta stovintiems draugams. Vien se n vengr ia itiko mirtis. Jis guljo sustings ibadjusiojo poza: galva ir peiai po ems grumstais, pilvu smuks snieg, ties rankas bulves. Paskui kakas prijo, past m j per metr ir msi darbo prie ilaisvintos skyls. Nuo tada ms maistas pagerjo. Be virt bulvi ir bul vi sriubos, pasilydavome savo ligoniams bulvini pa plotli pagal Arthuro recept: sumaiydavome alias bul ves su virtomis, sutrintomis, ir pakepdavome t miin ant kaitintos geleies. Jie buvo suodi skonio. Taiau Serteletas negaljo jais pasidiaugti, nes jo liga kaskart sunkjo. N e tik jo balsas darsi vis labiau nosinis, tdien jis negaljo nieko praryti; kakas atsitiko jo gerklei nuo kiekvieno ksnio jis galjo udusti. Nujau paiekoti vengro gydytojo, kuris liko prieais esaniame barake kaip ligonis. Vos tik igirds od difterija, eng tris ingsnius atgal ir liep man ieiti. Vien propagandos tikslais lainau visiems nos kam paro aliejaus. tikinau Sertelet, kad jie jam pads ir sten giausi tikinti tuo save. Sausio 24-oji. Laisv. Spraga spygliuotoje vieloje suteik jai konkret pavidal. Geriau pagalvojus, tai reik: nebra

210 )

P R I M C) L K V I

nei vokiei, nei atrank, nei darbo, nei smgi, nei sau k, ir gal vliau - sugrimas. Taiau reikjo pasistengti, kad tikintum tuo save, ir nie kas neturjo laiko tuo pasidiaugti. Mus supo tik lugimas ir mirtis. Lavon krva prieais ms lang jau perpild griov. N e paisant bulvi, visi buvo be galo isek - stovykloje n vienas ligonis nepasveiko, prieingai, daugelis susirgo dar plaui udegimu ir viduriavimu; tie, kurie jau nebegaljo judti ar nebeturjo jg tai daryti, guljo susting ant gult, sustir nuo alio, ir niekas nepastebdavo, kada jie numirdavo. Kiti buvo siaubingai nuvarg: po Lageryje praleist m nesi ir met bulvi neutenka mogaus jgoms atstatyti. Kai mudu su Charlesiu, pabaig virti kasdien sriub, par virdavom e tuos dvideimt penkis litrus i iviets palat, turdavome pulti, udus, ant gult, tuo tarpu Arthuras, toks stropus ir eimynikas, j idalydavo, pasirpindamas, kad likt tos trys porcijos rnbiotpour les trcwailleurs* ir truputis nuo dugno pour les italiens cotec c **. Kitoje infekcini ligoni palatoje, irgi gretimoje, kur dau guma buvo diovininkai, padtis buvo visikai kitokia. Vi si, kurie dar galjo, ijo kitus barakus. Rimtesni ligoniai ir labiau palieg geso vienas po kito vienatvje. A ujau ten vien ryt, nordamas pasiskolinti adat. Viename i virutini gult ligonis garg. Igirdo mane, pakilo atsissti, ikart susmuko, pasvirs nuo gulto sustin gusia krtine, rankomis ir baltomis akimis. Vyras i apati nio gulto automatikai ities rankas auktyn, kad prilaiky* Priedas darbininkams (pranc.). ** Kaimynams italams (pranc.).

211

DEIMTIES

DIENU

ISTORIJA

t jo kn, ir suprato, kad jis negyvas. Ltai pasitrauk nuo ugriuvusio svorio, anas nukrito ant ems ir ten liko. Niekas neinojo, kuo jis vardu. Taiau 14-ajame barake vyko kakas naujo. Tai buvo ioperuot ligoni barakas, ir kai kurie i j jau buvo gana geros sveikatos. Jie sureng yg angl karo belaisvi sto vykl, kuri, kaip manyta, buvo evakuota. ygis buvo vai singas. Jie gro vilkdami chaki, su karuiu, kaupinu nie kada nematyt stebukl: margarino, saldaus kremo milte li, laini, sojos milt, degtins. Vakare 14-ajame barake buvo girdti dainuojant. Niekas i ms neturjo jg nueiti du kilometrus keliu iki angl stovyklos ir grti su neuliu. Taiau netiesiogiai tasai skmingas ygis buvo naudingas daugeliui. Nelygus grybi paskirstymas paskatino nauj prekybos suklestji m. Ms kambarlyje, kur vyravo mirties atmosfera, gim vaki fabriklis: jos buvo su dagiais, imirkytais boro rg tyje, ilietos kartono formose. 14-ojo barako turtuoliai pa m vis ms produkcij mainais lainius ir miltus. A radau bii vako luit Elektromagazine; prisimenu nusivylimo iraik veiduose t, kurie mat mane j ne ant, ir po to pasigirdus dialog: - K tu su juo darysi? Buvo netinkamas momentas atskleisti fabriko paslapt; igirdau save atsakant odiais, kuriuos danai girddavau tariant stovyklos senbuvius ir kurie buvo j mgstamas pa sigyrimas: es jie geri kaliniaicc, vtyti ir mtyti, mok vi sada isisukti i keblios padties: - Ich versteche verschiedene Sacben... - A imanau nema ai dalyk...

212 )

PRIMO

LEVI

Sausio 25-oji. Atjo Somogyi eil. Jis buvo vengras chemi kas, koki penkiasdeimties met, liesas, auktas ir tylus. Kaip ir olandas, pamale sveiko nuo iltins ir skarlati nos, taiau atsitiko kakas naujo. J apniko smarki kartli g. Gal jau penkias dienas neitar n odio; tdien atvr burn ir tvirtu balsu pasak: Po iuiniu turiu duonos davin. Pasidalykite j js trys. A nebevalgysiu. Mes neradome k atsakyti, bet tsyk duonos nelietme. Jam itino pus veido. Kol turjo smon, guljo usisklen ds, atiaurioje tyloje. Taiau vakare, kiaur nakt ir dar dvi dienas kliedjimas be jokios pertraukos nustelb t tyl. Pasmerktas paskuti niam nesibaigianiam nuolankumo ir vergysts sapnui, jis pradjo murmti Jawohl kiekvien syk, kai ikvpdavo, reguliariai ir nenuilstamai, kaip kokia maina, Jawohlc ckiek vien syk nusileidiant tai varganai krtins lstai, tks tanius kart, taip, kad mums kildavo noras j papurtyti, udusinti ar bent priversti pradti sakyti k nors kita. Niekada nebuvau suvoks aikiau negu tada, kokia trisli yra mogaus mirtis. Lauke vis dar tvyrojo didiul tyla. Varn smarkiai pa daugjo, ir mes visi inojome kodl. Artilerijos dialogas atsinaujindavo su ilgais tarpais. Visi sakme vieni kitiems, kad rusai pasirodys greitai, netrukus; visi tai skelb, visi buvo dl to tikri, taiau niekas nesugebjo persiimti ta mintimi. Nes Lageryje praranda mas protis viltis ir net pasitikjimas savo protu. Lageryje galvoti bergdia, nes vykiai klostosi daniausiai nenuma tomai; ir tai pragaitinga, nes palaiko gyv jautrum, kuris

213 )

DEIMTIES

DIEN

ISTORIJA

yra skausmo altinis, o kakoks i aukiau sistas gamtos dsnis j atbukina, kai kanios perengia tam tikr rib. Kaip pavargsti nuo diaugsmo, nuo baims ir nuo vie nodo skausmo, taip pavargsti ir nuo laukimo. Igyven iki sausio 25-osios, atuonias dienas nutrauk ryius su tuo nuomiu pasauliu, kuris vis tiek buvo pasaulis, dauguma ms buvome pernelyg isek net laukti. Vakare, susd aplink krosn, dar vien kart Charlesis, Arthuras ir a pasijutome vl tamp monmis. Galjome kalbtis apie visk. A susiavjs klausiausi Arthuro pasa kojimo apie tai, kaip jie praleidia sekmadienius Provaner Vogzuose, o Charlesis kone verk, kai a pasakojau apie paliaubas Italijoje, apie miglot ir desperatik parti zan pasiprieinimo judjimo pradi, apie mus idavus mog ir apie tai, kaip mes buvome sugauti kalnuose. Tamsoje, u ms ir vir ms, atuoni ligoniai klaussi nepraleisdami n skiemens, net ir tie, kurie nesuprato pran czikai. Tik Somogyi nenumaldomai tvirtino savo atsida vim miriai. Sausio 26-oji. Mes priklausme mirusij ir mkl pasau liui. Paskutiniai civilizuotumo pdsakai dingo aplink mus ir mumyse. Pergaling vokiei pradtas darbas - paversti mus gyvuliais - buvo ubaigtas lugusi vokiei. Tasai, kuris umua - mogus, tasai, kuris vykdo netei singum ar nuo jo kenia - mogus, tasai, kuris, prarads visus skrupulus, dalijasi gultu su lavonu - nebe mogus. Tasai, kuris laukia, kad jo kaimynas baigt mirti, siekda mas paimti jo duonos ketvirt, - nors ir nekaltas, yra labiau nutols nuo mstanio mogaus modelio nei grubiausias pigmjas ir iauriausias sadistas.

214

PRIMO

LEVI

Dalis ms egzistencijos susijusi su mus supani m o ni jausmais, todl nemogika yra patirtis to, kuris igy veno dienas, kai mogus buvo daiktas kito mogaus akyse. Mes trys i dalies buvom nuo to igelbti ir privalome bti u tai dkingi vieni kitiems; todl mano draugyst su Charlesiu atlaik laiko ibandymus. Taiau u tkstani metr vir ms, pilk debes pro perose, vyko sudtingi oro dvikov stebuklai. Vir ms, nuog, beginkli, bejgi, ms laik mons siek abi puss mirties rafinuoiausiais rankiais. Vienas j pirto mostas galjo nulemti visos stovyklos sutriukinim, su naikinti tkstanius moni; tuo tarpu vis ms energi jos, valios pastang, sykiu sudt, nepakakt pratsti vie nai minutei bent vieno i ms gyvyb. Ta sarabanda baigsi nakt, ir kambarl vl upldo S6mogyi monologas. A paokau i miego visikoje tamsoje. L pauv* vieux * tyljo: atjo paskutinioji. Paskutinis gyvybs krpsnis nu met j nuo gulto ant grind, girdjau, kaip atsitrenk jo keliai, launys, peiai ir galva. La mort Pa chasse de son lit ** - taip itai apibdino Arthuras. Aiku, mes negaljome ineti jo laukan nakt. Nieko kito neliko, kaip vl umigti. Sausio 27-oji. Aura. Ant grind - atgrasi sustingusi gal ni painiava, daiktas Somogyi. Yra skubesni darb: negalime nusiprausti, negalime jo
* Vargas senukas* (pranc.). ** Mirtis igin j i lovos (pranc.).

215 )

DEIMTIES

DIENU

ISTORIJA

liesti, kol nesusitaisme valgio ir nepavalgme. Be to ^...rien de si deguotant que des debordements*y - teisingai sako Charlesis; reikia ipilti kibir. Gyvieji reiklesni, mirusieji gali palaukti. Puolme darb kaip ir kasdien. Rusai atvyko, kai mudu su Charlesiu neme Somogyi nuoalesn viet. Jis buvo labai lengvas. Ivertme netu vus ant pilko sniego. Charlesis nusim kepur. Pasigailjau jos neturs. I vienuolikos Infektimsabteilung ligoni Somogyi bu vo vienintelis numirs per tas deimt dien. Serteletas, Cagnolati, Towarowskis, Lakmakeris ir Dorgetas (iki iol jo nepaminjau, jis buvo pranczas pramonininkas, kuris po peritonito operacijos susirgo nosies difterija) mir po ke li savaii, laikiname rus izoliatoriuje Auschwitze. Ba land sutikau Katovicuose Schenk ir Alcala, sveikus. Arthuras laimingai gro savo eim, o Charlesis vl pradjo mokytojauti; mes apsikeitme ilgais laikais, ir a tikiuosi kada nors vl su juo pasimatyti.
Aviljana- Turinas, 1945 met gruodis - 1947 met sausis.

* ...nieko nra bjauriau, kai liejasi per kratus (prnnc.).

216

PRIMO

LKVI

Priedas
A paraiau pried 1976 metais mokykliniam

Jei tai mogus leidimui, nordamas atsakyti klausi

mus, kuriuos man nuolatos uduodavo mokiniai. Kadangi danai tie klausimai sutapdavo su suaugusi skaitytoj man pateiktais klausimais, pamaniau esant tinkama traukti savo isamius atsakymus ir leidim.

Kakas labai seniai yra paras, kad knygos, kaip ir m ons, turi savo likim, nenumatom ir kitok, nei tas, kurio joms buvo linkima. Ir ios knygos likimas - keistas. Ji gim labai seniai - apie tai usiminta 177 io leidinio puslapyje, kur galite perskaityti, jog raau tai, ko negaliau niekam pasakyti4 *; ms poreikis isipasakoti buvo toks stiprus, kad pradjau rayti i knyg ten, toje persmelktoje alio, karo ir nediskretik vilgsni vokiei laboratorijoje, nors ir ino jau, kad jokiu bdu negalsiu isaugoti paslapia pakeverzot ura, kad man reiks imesti juos tuojau pat, nes jie bt kainav man gy vyb, jei bt pas mane rasti. Taiau vos tik sugrs a paraiau t knyg, per kelis m nesius taip buvau deginamas t prisiminim. Atmestas keli stambi lei dykl, mano rankratis 1947 metais buvo priimtas nedidels leidyk los, kuriai vadovavo Franco Antonicelli; ir buvo ispausdintas 2 500 egzempliori tirau, paskui leidykla liovsi veikusi ir knyga nugrim z do umartin, galbt dar ir todl, kad atiauriais pokario metais m o ns ne itin norjo prisiminimais grti tuos k tik pasibaigusius skaudius laikus. Nauj gyvenim knyga pradjo tik 1958 metais, kai buvo perspausdinta Einaudi leidyklos, ir nuo to laiko jai niekada nestigo publikos dmesio. Ji buvo iversta eias kalbas, pritaikyta radijui ir teatrui. Mokiniai ir mokytojai knyg prim daug palankiau, nei mudu su leidju tikjoms. imtai mokini visuose Italijos kampeliuose kviet

219

PRIKDAS

mane j pakomentuoti ratu ar, jei manoma, asmenikai: kiek galda mas patenkinau visus tuos praymus, tad prie dviej mano profesij* mielai pridriau trei, savs pristatytojo ir komentuotojo, veikiau to tolim o savs, kuris igyveno Auschwitzo epizod ir j papasakojo. Per tuos daugel susitikim su savo skaitytojais mokiniais man teko atsa kyti nemaa klausim: naivi ar apgalvot, kupin jaudulio ar pro vokuojani, pavirutinik ar fundamentali. Netrukus pastebjau, jog kai kurie i t klausim nuolat pasikartodavo, j niekada nestig davo, vadinasi, jie buvo padiktuoti m otyvuoto ir apgalvoto smalsu mo, kurio knygos tekstas tam tikra prasme nepatenkino deramai. B tent tuos klausimus ir noriau ia atsakyti.

1. Js knygoje nerandame jokios neapykantos vokieiamsj nei pagieos, nei noro atkeryti. Ar js jiems atleidote?
Neapykanta svetima mano prigimiai. Laikau j gyvuliku ir iurk iu jausmu ir kiek manoma stengiuosi, kad mano poelgiai bei mintys bt paakinti proto; todl niekada neugdiau savyje neapykantos kaip primityvaus atpildo jausmo, kaip savo prieui, tikram ar menamam, primestos kanios, kaip asmeninio kerto. Turiu pridurti, jog man atrodo, kad neapykanta yra asmenikas jausmas, nukreiptas prie kok nors asmen, vard, veid; o ms an laik persekiotojai neturjo nei veido, nei vardo, kaip tai matyti i ios knygos puslapi: jie buvo tolimi, nematomi, nepasiekiami. Naci sistema veik labai apdairiai, taip, kad tiesioginiai verg ir eiminink susitikimai bdavo suma inti iki minimumo. Tikriausiai pastebjote, kad ioje knygoje apra ytas tik vienas autoriaus-protagonisto susitikimas su esesininku (p....) ir neatsitiktinai tai vyko paskutinmis dienomis, kai Lageris jau byr jo, kai sistema liovsi funkcionavusi. Kita vertus, tuom et, kai i knyga jau buvo parayta, tiksliau ta* Chemiko ir raytojo.

220

PRIMO

LEVI

riant, 1946 metais, nacizmas ir faizmas i tikrj atrod beveidiai: vl nugrimzd nebt, inyk kaip klaikus sapnas, teistai ir pelnytai, kaip kad inyksta mklos ugiedojus gaidiui. Kaipgi biau galjs puoselti pagie mkl pulkui ir norti joms atkeryti. Kiek vliau Europa ir Italija pastebjo, kad tai buvo tik naivi iliuzija - faizmas anaiptol nebuvo mirs, jis tik pasislp, incistavosi; jis tik rsi, kad paskui vl pasirodyt su naujais drabuiais, kiek maiau atpastamas, kiek respektabilesnis, geriau prisitaiks prie ito naujo pasaulio, gim usio i Antrojo pasaulinio karo ka tastrofos, iprovokuotos paties faizmo. Turiu prisipainti, kad kai kuri nenauj veid, sen mel, nerespektabili manevr, tam tikro atlaidumo ir nuolaidiavim o akivaizdoje pajusdavau pagund igieti neapykant, ir net smurtingai. Taiau a nesu faistas, a ti kiu, kad protas ir diskusija yra aukiausi paangos rankiai, ir to dl m ano teisingum o jausmas nustelbia neapykant. Btent todl, raydamas i knyg, sm oningai pasirinkau rami ir santri liu dijim o kalb, o ne graud aukos skund ar kerytojo tmast: maniau, kad m ano odiai bus tuo tikinamesni ir skvarbesni, kuo jie atrodys objektyvesni ir maiau aistringi; tik itaip pakviestas liudyti liudytojas vykdo savo misij - parengti dirv teisjams. O teisjai esate js. Vis dlto nenoriau, kad is mano susilaikymas nuo aikaus nuosprendio bt painiojamas su lengvabdiku adeidimu. N e, as neatleidau n vienam i kaltj ir nesu links atleisti n vienam nei dabar, nei ateityje, nebent jis rodyt (faktais - ne odiais ir ne per vlai), kad sismonino faizmo, msikio ir kit ali, kaltes ir klai das ir pasiryo jas pasmerkti ir irauti i savo ir kit smons. Tokiu atveju taip - a, ne krikionis, esu links vadovautis hebrajikja ir krikionikja taisykle atleisti savo prieui; bet prieas, kuris atgai lauja, liaujasi buvs prieu.

221

PRIEDAS

2. Ar vokieiai inojo? Ar sjungininkai inojo? Kaip galjo atsitikti, kad vyko toksgenocidas, kad milijonai moni buvo sunaikinti Europos irdyje ir niekas apie tai neinojo?
Pasaulis, kuriame mes, vakarieiai, dabar gyvename, kupinas daugy bs labai rimt trkum ir pavoj, taiau, palyginti su vakarykiu pasauliu, jis turi milinik pranaum: visi gali i karto suinoti visk apie visk. Informacija iandien - ketvirtoji valdia, bent jau teori kai; reporteris ir urnalistas gali laisvai eiti visur, niekas negali j nei sulaikyti, nei nualinti, nei nutildyti. Viskas yra lengva: jei nori, klau saisi savo ar bet kurios kitos alies radijo, eini kiosk ir renkiesi kok nori laikrat, italik, bet kurios krypties, amerikietik arba sovietin pasirinkimas labai platus; perki ir skaitai knygas, kurias nori, ir tau negresia pavojus bti apkaltintam antiitalika veiklatc ar susilaukti namuose politins policijos kratos. inoma, ivengti vis slygotu m nelengva, taiau gali bent pasirinkti t, kuris tau mielesnis. Autoritarinje valstybje yra kitaip. Teisyb ten - tik viena, ta, kuri paskelbta i auktai, laikraiai visi vienodi, kartoja ta pai vienui vien ties; tas pat ir su radijo laidomis, o klausytis usienio radijo negali, nes vis pirma tai laikoma nusikaltimu - klausydamasis j rizi kuoji patekti kaljim; kita vertus, oficialusis radijas taiso trukdi sistem, veikiani usienio radijo bangomis ir neleidiani t laid klausytis. Kalbant apie knygas, veriamos ir leidiamos tik tos, kurios patinka Valstybei, kit turi nuvykti susirasti Vakarus ir veti savo al rizikuodamas, nes jos laikomos pavojingesnmis u narkotikus ir sprogmenis - jeigu aptiks jas pasienyje, jos bus atimtos ir bsi nu baustas. Nepageidaujamos ar nebepageidaujamos senesns knygos vie ai sudeginamos aiktse. Taip buvo Italijoje 1 9 2 4 -1 9 4 5 metais, taip buvo nacionalsocialistinje Vokietijoje, taip dabar yra daugelyje ali, prie kuri, deja, reikia priskirti ir Soviet Sjung - nors ji didvyrikai kovsi su faizmu. Autoritarinje valstybje leistina ikraipyti ties, retrospektyviai perrayti Istorij, ikraipyti inias: ibraukti tai, kas

222 ) PRIM O Lkvi

yra tiesa, pridurti melagingus dalykus - informacija pakeiiama pro paganda. Faktikai tokiose valstybse esi ne pilietis, turintis teises, o veikiau valdinys ir, kaip toks, esi Valstybs (ir j knijanio diktato riaus) skolininkas, atsilyginantis fanatiku lojalumu ir pasyviu pa klusnumu. Aiku, kad tokiomis slygomis tampa manoma (net jeigu ir ne visada lengva - niekada nra lengva i pagrind iprievartauti m o gaus prigimt) ibraukti netgi didelius tikrovs fragmentus. Faistin je Italijoje gana lengvai pavyko nuudyti deputat socialist M atteotti ir priversti visus tai pamirti per kelis mnesius; tame tiesos kontro liavimo ir maskavimo mene Hitleris ir jo propagandos ministras Josephas Goebbelsas pasirod es dar pranaesni u Mussolini. Vis dlto nebuvo nei manoma, nei pageidautina (nacist poi riu) slpti nuo vokiei tautos, kad egzistuoja milinikas koncentra cijos stovykl aparatas. Sukurti ir palaikyti alyje neapibrto siaubo atmosfer buvo vienas i nacizmo tiksl: tauta turjo inoti, jog prie intis Hitleriui yra be galo pavojinga. Faktikai imtai tkstani v o kiei buvo udaryti stovyklas nuo pat pirmj nacizmo sigaljimo mnesi, - komunistai, socialdemokratai, liberalai, ydai, protestan tai, katalikai, - ir visa alis tai inojo, kaip inojo ir tai, kad Lageryje keniama ir mirtama. Taiau teisyb yra ir tai, kad dauguma vokiei niekada nesuinojo baisiausi detali apie vlesnius vykius Lageryje - apie metodik industrializuot milijon moni nuudym, apie nuoding duj ka meras, krematoriumo krosnis, niekik lavon panaudojim. V iso ito inoti nederjo, ir i tikrj iki karo pabaigos apie tai buvo gird j tik nedaugelis. Stengiantis isaugoti paslapt, be kit atsargumo priemoni, oficialioje kalboje buvo vartojami tik atsargs, ciniki eu femizmai: vietoje sunaikinimas buvo raoma galutinis sprendimas, vietoje deportavimas* - perklimascc, vietoje nunuodijimas dujo mis" - specialus pdorojimas ir panaiai. N e be pagrindo Hitleris baiminosi, kad atskleidus ias iurpias inias, kilt pavojus aklam jam rodomam alies pasitikjimui ir kariaujanios kariuomens moralei;

223

PRIEDAS

be to, netrukus apie tai suinot sjungininkai ir pasinaudot propa gandos tikslais; taip, beje, ir atsitiko; taiau, kadangi Lagerio siaub mastas buvo milinikas, iais faktais nebuvo patikta, nors apie juos ne kart buvo skelbta per sjunginink radij. tikinamiausi to meto vokiei padties apibendrinim radau Euge no Kogono, kitados Buchenvaldo kalinio, paskui M iuncheno universite to politini moksl profesoriaus, knygoje Der SS Staat (SS Valstyb): K vokieiai inojo apie koncentracijos stovyklas? Be to, kad jos konkreiai egzistuoja, beveik nieko, ir dar iandien apie jas nedaug k ino. Be jokios abejons, tas metodas, kurio esm buvo grietai sau goti teroro sistemos paslaptis ir detales, - taip sukeliant neapibrt, taigi juo gilesn baim, - pasirod ess veiksmingas. Kaip jau m in jau, net daugelis gestapo tarnautoj neinojo, kas vyksta lageri vidu je, nors sisdavo juos savo kalinius; dauguma kalini labai neaikiai suvok stovyklos funkcionavimo principus ir joje praktikuojamus m e todus. Tad kaip tai galjo suvokti vokiei liaudis? Kas ten engdavo, atsidurdavo prie visikai nauj bedugns pasaul: ir tai geriausiai pa rodo paslapties gali ir veiksmingum. Ir vis dlto... ir vis dlto nebuvo n vieno vokieio, kuris neinot, kad egzistuoja lageriai arba manyt, kad jie - sanatorijos. N edaug buvo toki vokiei, kurie nebt turj kokio giminaiio ar pasta m o kuriame nors lageryje ar bent jau nebt inoj, kad vienas ar kitas mogus ten buvo internuotas. Visi vokieiai buvo antisemitins barbarybs, kad ir kokia forma ji bt pasireikusi, liudininkai: mili jonai j abejingai ar kupini smalsumo, pasipiktinimo, o gal ir pikt diugiko diaugsmo dalyvavo deginant sinagogas ar eminant ydus ir ydes, veriant aukas atsiklaupti gatvs purv. Daug vokiei gir djo apie tai, kas vyksta, per usienio radij ir daugelis turjo ryi su kaliniais, kurie dirbo u Lagerio sien. Reta kuriam i j neteko su tikti gatvse ar geleinkeli stotyse apgailtin kalini brius: viena me aplinkratyje, datuotame 1941 met lapkriio 9 diena, Saugumo tarnybos policijos virininko adresuotame visiems < ...> Policijos pa

224

PRIMO

LEVI

daliniams ir lageri komendantams, skaitome: Teko konstatuoti, kad persikeliant psiomis, pavyzdiui, i stoties stovykl, nemaa kali ni krinta negyvi ant kelio arba nualpsta nuo isekimo... N em anom a sukliudyti gyventojams suinoti apie tokius nutikimus1 4 . N vienas vokietis negaljo neinoti to, kad kaljimai sausakimi ir kad visoje alyje nepaliaujamai vykdomos mirties bausms; tkstaniai valdinin k, policijos tarnautoj, advokat, kunig, socialini darbuotoj i nojo, kad padtis labai rimta. Daugelis verslinink turjo komercini ryi su lageri esesininkais, pramonininkai pateikdavo praymus SS administracijai, siekdami darbinti tuos darbininkus-vergus, ir dauge lis darbinimo staig tarnautoj inojo, kad nemaai stambi bend rovi naudojasi verg darbo jga. Daugelis darbinink dirbo greta koncentracijos stovykl arba tiesiog jose. vairs universitet profe soriai kolaboravo su Himm lerio steigtais medicinos tyrim centrais, o valstybs ir privai institut medikai kolaboravo su profesionaliais udikais. Nemaai karins aviacijos tarnautoj, pavaldi SS, prival jo inoti, kas ten dedasi. Daugelis auktj kariuomens karinink inojo apie masikas rus karo belaisvi udynes lageriuose ir labai daug kareivi bei Karo policijos tarnautoj turjo bti gerai infor m uoti, kokie iurps dalykai vyksta koncentracijos stovyklose, getu o se, Ryt teritorijos okupuotuose miestuose bei kaimuose. Ar bent vienas i i tvirtinim yra melagingas Mano nuomone, n vienas i i tvirtinim nra melagingas, taiau, kad tas paveikslas bt baigtas, reikt pridurti tai k: jeigu, nepaisant vairi galimybi gauti informacij, dauguma vokiei to neinojo, tai tik todl, kad inoti nenorjo, todl, kad norjo neinoti. Savaime ai ku, kad valstybinis teroras - labai stiprus ginklas, kuriam ypa sunku atsispirti, taiau teisyb ir tai, kad vokiei tauta apskritai net nemgi no prieintis. Hiderio Vokietijoje buvo praktikuojamas ypatingas eti ketas - tas, kas inojo, nekalbjo, tas, kas neinojo, neklausinjo, tam, kas klausinjo, nebuvo atsakoma. Btent itaip tipikas vokiei pilietis usitarnaudavo ir gindavo savo neinojim, kuris jam atrod ess pa

225

PRIEDAS

kankamas jo pritapimo prie nacizmo pateisinimas: usiiaups, usi merks ir usikims ausis, jis susikurdavo iliuzij, kad nieko neino, taigi, kad jis nra bendrininkas to, kas vyksta jo panosje. inoti ir praneti kitiems buvo bdas (i esms ne toks jau pavo jingas) atsiriboti nuo nacizmo; manau, kad vokiei tauta to nepada r, ir todl laikau j visikai kalta dl sm oningo isisukinjimo.

3. A r buvo kalini, kurie bgdavo i Lageri ? Kaip atsitiko, kad Lageryje nevykdavo masiki maitai?
Tai daniausiai man uduodami klausimai, todl manau, kad jie ran dasi i kakokio ypa rimto smalsumo ar poreikio. Jie kelia man opti mizm, nes liudija, kad i dien jaunimas laisv supranta kaip gr, kurio negalima isiadti nieku gyvu, ir todl jiems mintis apie kalji m yra tiesiogiai susijusi su mintimi apie pabgim arba mait. Beje, teisyb, kad pagal daugelio ali karinius kodeksus, karo belaisvio pa reiga - iekoti galimybi isilaisvinti bet kokiu bdu ir sugrti kau tyni lauk, ir, pagal H agos konvencij, u mginim pabgti neturi bti baudiama. Pabgimo kaip moralins pareigos koncepcija - nuo lat pasikartojanti romantins literatros (ar prisimenate graf M ontekrist?), populiarios literatros ir kinematografo tema: neteistai ar netgi teistai - kalintas herojus visada mgina pabgti, net netik tinomis aplinkybmis, ir tai jam pavyksta be ilyg. Gal ir gerai, kad kalinio dalia, nelaisv suvokiama kaip neteistas, nenormalus dalykas: apskritai kaip liga, nuo kurios galima pagyti tik pabgus arba maitaujant. Taiau, deja, itoks bendras paveikslas la bai maai panaus tikr koncentracijos stovykl paveiksl. M ginim pabgti, pavyzdiui, i Auschwitzo, buvo vos keli im tai, o pavyko jie vos kelioms deimtims moni. Pabgti buvo sunku ir nepaprastai pavojinga, kaliniai buvo ne tik demoralizuoti, bet ir fizikai nusilp nuo bado bei prast gyvenim o slyg, jie buvo plikai nuskusti, vilkjo i karto atpastamus dryuotus drabuius, avjo m e dinmis klumpmis, kurios neleido engti nei greitai, nei tyliai; jie

226

PRIMO

LEVI

neturjo pinig ir nekalbjo lenkikai, vietine kalba, neturjo joki ryi tame regione, neiman net jo geografijos. Be to, u mginim pabgti bdavo taikomos iaurios represijos - pagautasis bdavo vie ai pakariamas Sauk aiktje, daniausiai po iauri kankinim. Kai tik kok nors pabgim atskleisdavo, pabgusiojo draugai bdavo laikomi jo bendrininkais ir numarinami badu kaljimo kamerose; vi sas barakas bdavo veriamas stovti dvideimt keturias valandas, o kartais net kaltojo" tvai bdavo sulaikomi ir deportuojami. SS kareiviams, kurie umudavo mginant pabgti kalin, bdavo suteikiama premija, todl danai atsitikdavo, kad esesininkas audavo kalin, kuris n neketino bgti, vien tam, kad gaut t premij. Sis faktas dirbtinai padidina oficial pabgim skaii, uregistruot sta tistikose; kaip jau minjau, tikras pabgim skaiius buvo labai m en kas. Tokiomis aplinkybmis i Auschwitzo stovyklos pavyko pabgti vos keliems kaliniams lenkams arijams (ne ydams, vartojant to lai ko terminologij), kurie gyveno netoli nuo Lagerio, todl turjo kur eiti ir garantij, kad bus priimti vietini gyventoj. Kitose stovyklose padtis buvo panai. O dl mait, tai jau iek tiek kita kalba. Pirmiausia privalu pri minti, kad kai kuriuose lageriuose maitai i tikrj vyko: Treblinkoje, Sobibore ir netgi Birkenau, vienoje i Auschwitzui priklausani stovykl. Maitaujanij skaiius buvo nedidelis - kaip ir Varuvos gete, maitai veikiau buvo iskirtins moralins jgos pavyzdiai. V i sais atvejais tie maitai buvo suorganizuoti ir vadovaujami kalini, kurie vienaip ar kitaip buvo privilegijuoti, taigi j fizins ir dvasins slygos buvo geresns nei paprast kalini. Tai neturi stebinti: tik i pirmo vilgsnio gali pasirodyti paradoksalu, kad maitauja tie, kurie kenia maiau. Ir u lageri sien kovos retai kada buvo rengiamos emiausi proletariato sluoksni. Driskiai" nemaitauja. Politini kalini stovyklose arba tose, kur politini kalini buvo dauguma, konspiracins kovos patirtis pasirod esanti labai vertinga ir daniausiai buvo susijusi ne su atvirais maitais, o su gana veiks minga gynybine veikla. Priklausomai nuo lagerio ir meto, pavykdavo,

227

PRIEDAS

pavyzdiui, antauoti ar papirkti esesininkus, apriboti j galias, sa botuoti darb vokiei karinje pramonje, organizuoti pabgimus, susisiekti per radij su sjungininkais, perduoti jiems informacij apie klaikias koncentracijos stovykl gyvenim o slygas, pagerinti ligoni slaug, gydytojus esesininkus keiiant gydytojais kaliniais, orientuoti atrankas, pasiuniant mirt nipus ar idavikus ir gelbstint kali nius, kuri igyvenimas dl tam tikros prieasties buvo itin svarbus, pasiruoti pasiprieinti tuo atveju, jei, frontui priartjus, naciai nusprs t (kaip danai nutikdavo) likviduoti stovyklas. Stovyklose, kur dauguma kalini buvo ydai, tarkime, Auschwitzo regione, aktyvi ar pasyvi gynyba buvo ypa sunkiai vykdoma. ia kaliniai apskritai neturjo jokios organizacins ar karins patirties, jie buvo surinkti i vis Europos ali, kalbjo skirtingomis kalbomis ir todl nesuprato vieni kit, o svarbiausia - ie kaliniai buvo labiau ibadj, nusilp ir pavarg nei kiti, nes j gyvenim o slygos buvo sunkesns, jie daniausiai jau bdavo getuose ilgai kent bad, perse kiojimus ir paeminimus. Todl lageryje jie ibdavo ypa trumpai, apskritai tai buvo kintama populiacija, tolydio retinama mirties ir be perstogs atnaujinama i naujai atvykusi eelon. Tad suprantama, kad maito skla sunkiai siaknydavo itaip nusiaubtame ir tokiame nepastoviame moni audinyje. Galima savs paklausti, kodl kaliniai nemaitaudavo vos ilip i traukinio, kai valand valandas (kartais ir dienas!) laukdavo, kad eit duj kameras. Turiu pridurti ia prie to, k jau esu pasaks, kad vokieiai iai kolektyvins mirties kampanijai itobulino velnikai lanks i ir imoning strategij. Daniausiai naujieji atvykliai neinoda vo, kas j laukia - jie bdavo sutinkami altai pasirengus, bet nebrutaliai, juos pakviesdavo nusirengti dusui, kartais duodavo rankluos t, muilo ir paaddavo po vonios kartos kavos. Duj kameros faktikai bdavo rengiamos kaip duso kambariai, su visais vamzdynais, iau pais, drabuinmis, kabyklomis, suolais ir pan. O jeigu kaliniai paro dydavo bent menkiausi enkl, kad ino ar taria, kas jiems nutiks, esesininkai ir j padjjai griebdavosi netikt veiksm - brutaliausiai

228

PRIMO

l k

vi

sikidavo, riaumodavo, grasindavo, spardydavo, audydavo, paleis davo ant t suglumusi ir nevilties apimt m oni, isekint penki ar deimties dien kelions uplom buotuose vagonuose, savo unis, idresiruotus plyti mones. Tokiomis aplinkybmis kartais pateikiamas teiginys, es ydai ne maitavo i bailumo, atrodo absurdikas ir eidiantis. Niekas ne maitavo. Pakanka prisiminti, kad Auschwitzo duj kameros buvo imgintos su grupe trij imt rus karo belaisvi, jaun, karikai itreniruot, politikai parengt, kuriems netrukd greta esanios m o terys ir vaikai - jie irgi nemaitavo. Noriau galiausiai pridurti dar vien dalyk. Gerai sismonintas sitikinimas, kad su priespauda nedera taikytis, kad jai reikia tik prie intis, faistinje Europoje nebuvo labai paplits ir ypa retai pasitai kydavo Italijoje. Tai buvo paveldas nedidelio brio politikai aktyvi m oni, kuriuos faizmas ir nacizmas izoliavo, istm, terorizavo arba tiesiog sunaikino: nereikia pamirti, kad pirmosios vokiei la geri aukos, skaiiuojamos imtais tkstani, buvo btent antinacistini politini partij kadrai. Stingant j indlio, liaudies valia prie intis, telktis pasiprieinimui radosi tik kur kas vliau, ypa kai t veikl sitrauk Europos komunist partijos, stojusios kov prie nacizm po to, kai Vokietija 1941 met birel, sulauiusi 1939 met rugsjo R ibbentopo-M olotovo pakt, staiga upuol Soviet Sjun g. Baigdamas pasakysiu, kad priekaitauti kaliniams dl to, kad jie nemaitavo, bt, be kita ko, istorins perspektyvos klaida: tai reikia reikalauti i j politins smons, kuri iandien yra kone bendras paveldas, o tuom et priklaus tik elitui.

4 . Ar Js buvote sugr Auschvitz po savo isilaisvinimo?

Buvau sugrs Auschwitz 1965 metais koncentracijos stovykl i laisvinimo paminjimo proga. Kaip jau raiau savo knygose, koncent racin Auschwitzo imperij sudar ne vienas lageris, o i ger ketu

229 )

PRIKDAS

riasdeimties - pati Auschwitzo koncentracijos stovykla buvo kurta to paties pavadinimo miestelio (lenkikai Osvencimo) pakratyje, jo je tilpo madaug dvideimt tkstani kalini, ir ji buvo savotika administracin tos aglomeracijos sostin; paskui buvo Birkenau la geris (veikiau lageri grup: nuo trij iki penki, priklausomai nuo laikotarpio), talpins eiasdeimt tkstani kalini, i kuri apie keturiasdeimt tkstani buvo moterys ir kur veik duj kameros ir krematoriumo krosnys; ir galiausiai - nuolat kintamas darbo la geri, isidsiusi kartais u im to kilometr nuo sostins", skai ius - mano lageris, pavadintas M onow itzu, buvo didiausias i j, jame buvo apie dvylika tkstani kalini. Jis drieksi madaug u septyni kilometr rytus nuo Auschwitzo. Visa zona buvo isids iusi lenk teritorijoje. Apsilankymas Pagrindinje stovykloje man nepadar didelio sp dio: lenk vyriausyb pavert j savotiku nacionaliniu paminklu, barakai buvo ivalyti ir perdayti, be to, dar buvo pasodinti mediai ir uveistos gli lysvs. Ten esama muziejaus, kur eksponuojamos var ganos relikvijos: tonos moni plauk, imtai tkstani akini, u kos, skutimosi teptukai, vaik batai; bet tai - tik muziejus, kakas statika, pertvarkyta, dirbtina. O ir visa toji stovykla man pasirod kaip muziejus. D l mano lagerio, tai jis jau nebeegzistuoja - gum os fabrikas, prie kurio jis buvo prijungtas, dabar priklausantis lenkams, taip isiplt, kad um vis jo teritorij. Utat patyriau labai stipr nerim, kai engiau Birkenau lager, kurio, bdamas kalinys, nebuvau mats. Ten niekas nepasikeit ten buvo purvas, purvas ir paliko, veikiau trokios vasaros dulks; barakai (tie, kurie nebuvo sudeginti, kai vyko frontas) liko tokie, kaip buv, emi, purvini, sukalti i nevienod lent, su plktine as la; lov ten nebuvo, vien tik pliki mediniai gultai iki pat lub. ia niekas nebuvo pagrainta. Su manimi ten lanksi mano draug Giuliana Tedeschi, igyvenusi Birkenau. Ji man pasak, kad ant kiekvie no i t gult, 1,80 m i 2 m, m iegodavo iki devyni moter. Ji man parod, kad i langelio ia matyti krematoriumo griuvsiai -

230 ) PRIM O LH VI

anais laikais ia buvo matyti plieskianti i kamino liepsna. Ji klausdavusi senbuvi: Kas ten dega>, o jos jai atsakydavusios: D ega me mes. Lidn t viet keliam prisiminim akivaizdoje kiekvienas i m s, buvusi kalini, reaguoja skirtingai, bet galima iskirti dvi tipikas kategorijas. Pirmajai kategorijai priklauso tie, kurie atsisako ten grti ar bent kalbti apie tai, tie, kurie nort tai pamirti, ta iau jiems nepavyksta ir juos kankina sloguiai, tie, kurie vis dlto tai pamiro, nugramzdino pasmonn ir pradjo gyventi nuo nulio. Pastebjau, jog daniausiai tai bna tie, kurie lageryje atsidr netyia, kitaip tariant, be konkretaus politinio usiangaavimo; jiems kentjimas buvo traumuojanti, taiau jokios reikms ir pamokos neturinti patirtis, tarsi kokia nelaim ar liga: tas prisiminimas jiems yra kakas paalinio, kakoks skaudantis svetimknis, sibrovs j gyvenim, ir jie pasisteng (ar vis dar stengiasi) j elim inuoti. O antr kategorij sudaro politiniai* kaliniai ar bent jau kaliniai, tu rintys koki nors politin patirt arba religinius sitikinimus, ar tvir t moralin savimon. Jiems prisiminti reikia pareig, jie nenori pamirti, o ypa nenori, kad tai pamirt pasaulis, nes suprato, kad j patyrimas turi prasm ir kad lageriai buvo ne atsitiktinis dalykas, ne Istorijos staigmena. Naci lageriai buvo Europos faizmo apogjus, monstrikiausia jo apraika; taiau faizmas egzistavo dar prie Hitler ir M ussolini ir igyveno, atvirais ar umaskuotais pavidalais, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Visur, kur tik pasaulyje pradedamos neigti fundamen talios mogaus laisvs ir jo teis lygyb, ikart nukrypstama kon centracij stovykl sistem, ir tame kelyje sunku sustoti. Pastu daug buvusi kalini, kurie gerai suprato, kokia siaubinga pamoka buvo j patirtis, ir kasmet grta savo lager, adyddami ia jaunus piligri mus: a ir pats mielai tai daryiau, jeigu leist laikas ir jeigu nemany iau, kad pasiekiu t pat tiksl raydamas knygas ir sutikdamas jas komentuoti savo jauniesiems skaitytojams.

231

PRIEDAS

5. Kodl Js kalbate tik apie vokiei lagerius ir nuty

lite apie rus lagerius?

Kaip jau raiau atsakydamas pirm klausim, liudytojo vaidmuo man mielesnis u teisjo vaidmen - as turiu k paliudyti apie dalykus, ku riuos igyvenau ir maiau. Mano knygos - ne istorijos kriniai, jas ray damas grietai apsiribojau fakt, kuriuos igyvenau, tiesioginiu patei kimu, apeidamas tuos, apie kuriuos suinojau vliau i knyg arba laik rai. Pavyzdiui, js pastebsite, kad a nekalbjau apie Auschwitzo udyni skaii, lygiai kaip ir neapraiau duj kamer ir krematorium detali; faktikai, kai buvau lageryje, t duomen neinojau, suinojau juos tik vliau, kai apie juos igirdo visas pasaulis. Btent todl paprastai nekalbu ir apie rus lagerius: laim, nebu vau juose ir negaliau pakartoti nieko kito, iskyrus tai, k skaiiau, kitaip tariant, tai, k ino visi, kas domjosi. inom a, tai nereikia, kad itaip noriu ivengti kiekvieno mogaus pareigos apie dalyk sprsti ir suformuluoti savo nuom on. Be akivaizdi panaum tarp sovietini ir nacistini lageri bta, man regis, ir esm ini skirtum. Pagrindinis skirtumas susijs su tikslais. Vokiei lageriai buvo unikalus fenomenas kruvinoje monijos istorijoje: prie senovs tiks lo elim inuoti ar bauginti politinius prieininkus jie pridr iuolai kik monstrik tiksl - ibraukti i pasaulio itisas tautas bei kult ras. N u o 1941 met vokiei lageriai tapo gigantika mirties mai na - duj kameros ir krematoriumai buvo smoningai sukurti tam, kad bt galima naikinti m oni gyvybes ir knus milijonais; siau bingas rekordas buvo pasiektas Auschwitze 1944 met rugpjt 2 4 0 00 negyvli per vien dien. Sovietiniai lageriai, aiku, nebu vo tos vietos, kur gyventi malonu, taiau net ir juodiausiais stali nizm o metais juose nebuvo sm oningai siekiama kalini mirties: nors tai buvo gana danas vykis, kur buvo irima su brutaliu abejingumu, taiau niekas to smoningai nesiek; iaip tai buvo ga limas bado, alio, epidemij, isekimo padarinys. Lyginant iuos nirius dviej pragar modelius reikt dar pridurti, kad vokiei

23 2

PRIMO

LEVI

lagerius m ogus paprastai engdavo, kad nebegrt, juose nebuvo numatytas joks terminas, iskyrus mirt. Sovietiniuose lageriuose, prieingai, egzistavo tam tikras terminas: Stalino laikais prasien gliai" kartais bdavo siaubingai lengvai pasmerkiami labai ilgai trun kanioms bausmms (net penkiolikai ar dvideimiai met kalji m o), taiau, kad ir kokia silpna ji buvo, laisvs viltis jiems vis dlto ilikdavo. Sis fundamentalus skirtumas lm kitas. Santykiai tarp sarg ir kalini Soviet Sjungoje buvo maiau nemoniki: visi priklaus tai paiai tautai, kalbjo ta paia kalba, nebuvo antmogi" ir pomogi", kaip nacizmo atveju. Ligoniai, kad ir prastai, bet buvo gydomi; prie dirbant perdm sunk darb buvo manoma pagalvoti apie pro test, individual ar kolektyvin, kno bausms buvo retos ir ne to kios iaurios; buvo galima gauti i nam laikus ir maisto siuntas; mogaus asmenyb apskritai nebuvo paneigta ir visikai prarasta. Vo kiei lageriuose, prieingai, ypa kalbant apie ydus ir igonus, u dyns buvo beveik totalins, neiskiriant n vaik, kuriuos ud duj kamerose imtais tkstani - unikalus iaurumas monijos istorijo je. Bendras to padarinys - mirtingum o kvotos abiejose sistemose bu vo gana skirtingos. Soviet Sjungoje, regis, sunkiausiais periodais mirtingumas siekdavo apie 30 % vis patekusi lager, ir tai, ino ma, labai didelis skaiius; taiau vokiei stovyklose mirtingumas sie k nuo 9 0 iki 98 procent. Labai rimtas dalykas man atrodo pastarojo m eto soviet inovacija, kuria remiantis kai kurie intelektualai disidentai skubotai paskelbiami beproiais, udaromi psichiatrines institucijas ir priverstinai gydo mi", o tai sukelia ne tik iaurias kanias, bet ir paeidia bei susilpnina mstymo galias. Sis faktas rodo, kad disident bijoma - jie jau nebe baudiami, o stengiamasi juos sunaikinti vaistais (arba vaist baime). Gal itas metodas ir nra labai paplits (1975 metais toki politini kalini, regis, buvo ne daugiau kaip imtas), taiau jis lyktus, nes negarbingai naudojasi mokslu, ir tai yra nedovanotina medik, kurie taip vergikai sutinka tenkinti valdios ugaidas, prostitucija. Tai at

233 ) pr i hd a s

skleidia begalin paniek demokratiniam pasiprieinimui ir pilieti nms laisvms. iaip ar taip, velgiant klausim kiekybs poiriu, reikia at kreipti dmes, kad Soviet Sjungoje lageri fenomenas, atrodo, jau nyksta. Regis, etajame deimtmetyje politini kalini buvo milijo nai; pagal Amnesty International4 1 (nepolitin asociacija, kurios tiks las - padti vis pasaulio ali ir vis pair politiniams kaliniams) duomenis iandien (1976) j, matyt, tra apie deimt tkstani. Baigiant reikia pasakyti, kad sovietiniai lageriai tebra apgailtini neteistumo ir nemonikumo pavyzdiai. Jie neturi nieko bendro su socializmu ir ypa utraukia didel gd sovietiniam socializmui; vei kiausiai juose reikt velgti barbarik carinio absoliutizmo paliki m, i kurio sovietins vyriausybs nemokjo ar nenorjo isivaduoti. Kas skaito Dostojevskio Uraus i mirusij namu, paraytus 1862 metais, be vargo bendrais bruoais atpasta tai, apie k po imto met ra Solenicynas. Taiau manoma, ir netgi lengva sivaizduoti socializm be lageri, daugelyje pasaulio viet jis buvo sukurtas. Tuo tarpu nacizmas be lageri nesivaizduojamas.

6. Su kuriais i Jei tai mogus* persona jums teko susitikti po isilaisvinimoP

Dauguma iuose puslapiuose pasirodani persona, deja, laikomi dingusiais jau Lagerio laikais arba per t kraup evakuacijos yg, apie kur kalbama 194 puslapyje; kiti mir nuo lig, kuriomis usik rt kaldami, o dar kit pdsak nepavyko aptikti. Tik vienas kitas iliko gyvas, ir a galjau isaugoti ar atkurti su jais ry. Gyvas ir sveikas yra Jeanas, Pikolo i Ulikso giesms; jis neteko beveik vis savo eimos nari, taiau grs ved, dabar turi du snus ir gyvena labai ram farmacininko gyvenim nedideliame Pranczi jos provincijos miestelyje. Kartais susitinkame Italijoje, kur jis atva iuoja atostogauti, kelis kartus buvau nuvyks jo aplankyti. Keista, bet jis prastai prisimena M onow itze praleistus metus, labiau jo at

234

PRIMO

LEVI

mintyje sir siaubingi evakuacijos kelions, kurios metu jis mat mirtant nuo isekimo visus savo draugus (tarp j buvo Alberto), prisiminimai. Taip pat gana danai sutinku persona, kur pavadinau Piero Sonnino (p. 64) ir kuris vl atsiranda kaip Cezare romane La tregua (At vanga). Ir jis po ilgo readaptacijos periodo susirado darb ir sukr eim. Gyvena Romoje. Noriai ir labai gyvai pasakoja apie negandas, kurias patyr stovykloje ir per t ilg kelion grdamas, taiau savo pasakojimuose, danai pavirstaniuose beveik teatro monologais, jis stengiasi irykinti avantiristinius mom entus, kuriuose vaidino pa grindin vaidmen, o ne tuos tragikus, kuriuose dalyvavo pasyviai. Susitikau ir su Charlesiu. Jis buvo pagautas ir kalintas tik 1944 met lapkrit Vogz kalvose, prie savo nam, kur partizanavo, ir ibuvo Lageryje tik vien mnes, taiau tas kani ir iauri vyki, kuriuose jam teko dalyvauti, m nuo paliko jo atminty gil pdsak ir atm nor diaugtis gyvenimu ir susikurti ateit. Sugrs savo al po kelions, panaios t, apie kuri papasakojau romane Atvanga, vl msi mokytojauti maytje savo miestelio mokykloje, kur dar mok vaikus veisti bites ir auginti egli bei pu medelynus. Jis jau keleri metai pensininkas, neseniai ved savo nejaun koleg, ir drauge jiedu pasistat nauj nam, nedidel, bet patog ir dail. Buvau nuva iavs jo aplankyti du kartus, 1951 ir 1974 metais. Per paskutin ap silankym Charlesis man papasakojo apie Arthur, kuris gyvena mies telyje netoliese: jis jau senas, ligotas ir nenori susitikim, kurie gali paadinti jo senas baimes. Dramatikas, netiktas ir kupinas diaugsmo mums abiem buvo su sitikimas su Mendi, rabinu modernistu", kuriam paskirtos kelios eilu ts puslapiuose 83 ir 129. Jis atsitiktinai atpaino save 1965 metais skaitydamas vokik mano knygos vertim, prisimin mane ir para man ilg laik, adresavs j Turino izraelit bendruomenei. Mes ilgai susirainjome, informuodami vienas kit apie tai, kaip susiklost m s bendr draug likimas. 1967 metais nuvykau aplankyti jo Dortmund, Vokietijos Federatyvinje Respublikoje, kur jis tuomet buvo

235

) pr

iHd a s

rabinas: iliko toks, koks buvo, - tvirtas, drsus, skvarbaus proto", be to, nepaprastai isilavins. Ved vien Auschwitzo veteran ir jiedu turi tris jau dideles dukras; visa eima ketina persikelti Izrael. Niekada nesu susitiks su daktaru Panwitzu, chemiku, kuris pad jo man ilaikyti stingdant valstybin egzamin", taiau girdjau apie j i daktaro Mllerio, kuriam paskyriau skyri Vanadis savo paskuti nje knygoje Periodin sistema. Kai Raudonosios Armijos pasirody mas Bunos fabrike jau buvo neivengiamas, jis elgsi arogantikai ir bailiai: saks savo civiliams bendradarbiams prieintis iki paskutini j udraud jiems lipti paskutin vykstant unugar traukin, bet pats, pasinaudojs smyiu, oko j paskutin akimirk. Mir 1946 metais nuo galvos sm egen vio.

7. Kuo paaikinama fanatika nacist neapykanta ydams?

Prieikumas ydams, neteisingai vadinamas antisemitizmu, - tai ypa tingas bendresnio reikinio, prieikumo tam, kas nepanaus mus, atvejis. Be abejons, ia turime reikal su zoologiniu fenomenu - tos paios ries, taiau skirting grupi gyvnai rodo nepakantum vie ni kit atvilgiu. Sitai atsitinka ir naminiams gyvnams: visiems i noma, jeigu vienos vitids vit leisi kit vitid, ji bus kapojama snapais daugel dien. Taip pat elgiasi pels ir bits, ir apskritai visi visuomeniniai gyviai. O m ogus, be abejons, yra visuomeninis gy vnas (tai tvirtino dar Aristotelis), bet kas gi bt, jei visi jo ilik zoologiniai instinktai turt bti toleruojami! Btent tam ir taikomi m oni statymai - gyvnikiems instinktams apriboti. Antisemitizmas - tipikas nepakantumo fenomenas. Nepakantu mui irykti reikia, kad tarp dviej kontaktuojani grupi bt re gimas skirtumas, tai gali bti fizinis skirtumas (juodaodiai ir balta odiai, rudaplaukiai ir baltaplaukiai), nors ms sudtinga civilizacija padar mus jautrius subtilesniems skirtumams, tokiems kaip kalba, dialektas arba tiesiog tartis (tai puikiai ino ms pietieiai, kuriems

236

PRIMO

Lhvi

tenka emigruoti iaur), tokiems kaip religija su visomis jos iorin mis apraikomis ir didele taka gyvenim o bdui, tokiems kaip rengi mosi bdas ar gestai, tokiems kaip viei ir asmeniniai proiai. Daug kani patyrusi yd tautos istorija lm, kad kone visur ydai tur davo vien ar kelis i t skirtum. Be galo sudtingoje taut susirmim painiavoje ios tautos isto rija paenklinta ypatingais bruoais. Ji buvo (ir i dalies yra) labai stipraus vidinio ryio, religinio ir tradicinio, saugotoja; taigi, nepai sant kiekybinio ir karinio menkumo, yd tauta narsiai ir neviltingai pasiprieino romn ukariavimui ir buvo nugalta, deportuota ir i sklaidyta, taiau tas ryys iliko. yd kolonijos, kurios tuom et for mavosi pirmiausia visose Viduremio jros pakrantse, paskui Vidu riniuose Rytuose, Ispanijoje, Reino krate, Piet Rusijoje, Lenkijoje, Bohemijoje ir kitur, liko atkakliai itikimos tam ryiui, kuris tolydio stiprjo didiulio raytini statym ir tradicij korpuso, kruopiai kodifikuotos religijos ir ypatingo bei aikiai pastebimo ritualo, pasireikdavusio visuose dienos veiksmuose, pavidalu. Taigi ydai, bda mi mauma visur, kur sikurdavo, buvo kitokie, atpastami kaip kito kie ir danai kupini pasididiavimo (teisto ar neteisto) dl to, kad jie kitokie; visa tai dar juos labai paeidiamus, ir faktikai jie buvo iauriai persekiojami beveik visose alyse ir beveik visais amiais. N e didel j dalis reagavo tai asimiliuodamasi, susiliedama su autochto nais, taiau daug j vl emigruodavo svetingesnius kratus. Taip j kitonikumas" atsinaujindavo, taip jie vl tapdavo nauj apribojim ir persekiojim taikiniais. Nors i esms antisemitizmas buvo iracionalus nepakantumo fe nomenas, visose krikionikose alyse nuo to laiko, kai krikionyb m stiprti kaip valstybin religija, jis gijo i esms religin, netgi teologin pobd. Pasak vento Augustino, ydai buvo paties D ievo pasmerkti isibarstyti, ir dl dviej prieasi: nes itaip jie buvo nu bausti u tai, kad neatpaino Kristaus kaip Mesijo, ir todl, kad j buvimas visose alyse yra btinas katalik Banyiai, irgi esaniai vi sur - tikintieji visur turi matyti, koki nelaim usitrauk ydai. Tad

237

PRIEDAS

yd isibarstymas ir atsiskyrimas privalo niekada nesibaigti, kanio mis jie turi amiais liudyti savo klaid, o drauge ir krikioniko tik jimo ties. Taigi, kadangi j buvimas yra btinas, jie turi bti perse kiojami, bet ne umuami. Taiau ne visada Banyia demonstravo tok nuosaikum - nuo pat pirmj krikionybs ami ydams teko patirti kur kas rimtesn kaltinim, prisiimti kolektyvin ir amin atsakomyb u Kristaus nu kryiavim, apskritai tapti dievudi tauta. Tokia formuluot, at siradusi senj laik Velyk liturgijoje ir panaikinta tik Vatikano II Banytinio susirinkimo (1 9 6 2 -1 9 6 5 ), yra pagrindas vairiausi pra gaiting, nuolatos atsinaujinani liaudik prietar - kad ydai u nuodija ulinius ir taip paskleidia mar; kad jie prat iniekinti pa ventintj Ostij; kad per Velykas vagia krikioni vaikus ir su j krauju uminko macus. Tokie prietarai suteik pretekst daugybei kru vin udyni ir, beje, masikam yd iginimui pirma i Pranczijos bei Anglijos, paskui (1 4 9 2 -1 4 9 8 ) - i Ispanijos ir Portugalijos. Po niekada taip ir nenutrkusios udyni bei migracij serijos ateina XIX amius, paenklintas bendru nacionalini smoni nubudimu ir maum teisi pripainimu; iskyrus carin Rusij, visoje Europoje atsisakoma ydams pragaiting teisini apribojim, kuri reikalavo krikioni Banyia (priklausomai nuo vietos ir epochos, pareigoji mas gyventi getuose arba specialiose vietose, pareigojimas neioti ant drabui skiriamj enkl, draudimas gyti tam tikrus amatus ir profesijas, draudimas kurti mirias eimas ir pan.). Ir vis dlto antise mitizmas neinyko, jis ypa gajus alyse, kur iurktus religingumas ir toliau vert irti ydus kaip Kristaus udikus (Lenkijoje ir Rusi joje) ir kur nacionaliniai poreikiai paliko bendro prieikumo paribi gyventojams ir svetimaliams leif (Vokietijoje, taiau taip pat ir Pran czijoje, kur XIX amiaus pabaigoje klerikalai, nacionalistai ir kari kiai susivienijo ir iprovokavo audring antisemitizmo bang, pasi naudoj melagingu kaltinimu didija idavyste, pateiktu Alfredui Dreiftisui, prancz kariuomens karininkui). Ypa Vokietijoje vis prajus ami gausyb filosof ir politik

238 )

PRIMO

LKVI

atkakliai ir fanatikai kr teorij, es vokiei tauta, pernelyg ilgai buvusi padalyta ir eminama, yra viriausia Europoje ir gal net visa me pasaulyje, es ji - seniausi ir tauriausi tradicij bei civilizacij paveldtoja, es ji - sukurta i esmikai vienalyi savo krauju ir rase individ. Taigi vokieiai turt susiburti tvirt ir karing valstyb, Europos hegemon, kuriam bus suteikta kone dievika didyb. Si vokiei nacijos misijos idja pergyveno Pirmojo pasaulinio ka ro katastrof, o Versalio taikos sutarties paeminimas j dar sustipri no. J pasiglem vienas i niriausi ir pragaitingiausi Istorijos persona, politinis agitatorius Adolfas Hitleris. Vokiei buruazija ir pramonininkai dmiai klausydavosi jo ugning kalb: Hitleris daug adjo - jam pavyksi nukreipti ydus t prieikum, kur vokiei proletariatas jaut klasms, privertusioms j pralaimti ir suklusioms ekonomin katastrof. Per kelerius metus, pradedant nuo 1933-j, jam pavyko pasinaudoti paemintos alies pykiu ir tautinio pasidi diavimo jausmu, kur sukl prie j buv pranaai: Lutheris, Fichte, Hegelis, Wagneris, Gobineau, Chamberlainas, Nietzsche; j apsdusi idja buvo dominuojanti Vokietija ir dominuojanti ne tolimoje atei tyje, o tuojau pat, pasiekusi t dominavim ne civilizacijos misija, bet ginklu. Visa, kas nevokika, jam atrodo kaip emesnio lygio, netgi pasibjaurtina, ir pirmieji Vokietijos prieai yra ydai, dl daugybs prieasi, kurias Hitleris paskelbia su dogmatiniu kariu, nes j kitoks kraujas1 4 , nes jie susigiminiav su kitais ydais Anglijoje, Rusi joje, Amerikoje, nes jie paveldtojai kultros, kurioje prie paklstant pirmiausia samprotaujama ir diskutuojama, kurioje draudiama lanks tytis stabams - o juk jam paiam norjosi bti garbinamam kaip sta bui, ir jis nedvejodamas paskelb, es privalome nepasitikti protu ir smone ir sudti vis savo tikjim instinktus. Galiausiai daugelis Vokietijos yd um pagrindinius postus ekonomikoje, finans, m e n, mokslo, literatros srityse; Hitleris, nepavyks dailininkas, bank rutavs architektas, igie ant yd apmaud ir nepateisinusio savo lkesi mogaus pavyd. Toji nepakantumo skla, nukritusi jau paruot dirv, netiktinai

239 ) P R I E D A S

tvirtai joje siaknijo ir pasireik naujomis formomis. Antisemitiz mas su faistiniu antspaudu, paadintas vokiei tautoje propagan dinio Hitlerio odio, yra barbarikiausias i vis ankstesnij - ia regime sutapatinant dirbtinai ikreiptas biologines doktrinas, pasak kuri, silpnosios rass turi pasiduoti stipriosioms, ia susiduriame su absurdikais liaudikais prietarais, kuriuos sveikas protas palaidojo jau prie daugel ami, ir nesiliaujania propaganda. Prieinama prie pre cedento neturini kratutinum. Judaizmas - jau nebe religija, nuo kurios galima nusialinti apsikriktijus, ne kultrin tradicija, kuri galima ikeisti kuri nors kit, tai monijos poris, kita ras, em es n u visas kitas. ydai tik i pairos yra mogikos btybs, o i tikrj jie - kakas kita, atgrass ir nenusakomi, labiau nutol nuo vokiei nei bedions nuo moni"; jie kalti dl visko, ir dl gro buoniko amerikietiko kapitalizmo, ir dl sovietinio bolevizmo, ir dl 1918 met pralaimjimo, ir dl 1923 met infliacijos; liberaliz mas, demokratija, socializmas ir komunizmas - tai toniki yd pra manai, keliantys pavoj monolitiniam nacistins Valstybs tvirtumui. Perjimas nuo teorini postringavim prie praktini veiksm bu vo staigus ir brutalus. 1933 metais, prajus vos dviem mnesiams po to, kai Hitleris gavo valdi, gim Dachau, pirmasis lageris. T pai met gegus mnes vyko pirmasis yd autori ir nacizmo prie knyg autodaf (nors jau prie imt met H eine, vokiei poetas ydas, ra: Tie, kurie degina knygas, anksiau ar vliau baigia tuo, kad ima degint mones"). 1935 metais antisemitizmas buvo kodifi kuotas monumentaliame ir kruopiame statym svade - N iurn bergo statymuose. 1938 metais per vienui vien nerami i dangaus nupilotuot bd nakt, buvo sudeginta 191 sinagoga ir sunaikinta tkstaniai yd parduotuvi. 1939 metais buvo okupuota Lenkija, o jos ydai suvaryti getus, 1940 metais - atidarytas Auschwitzo la geris. 1 9 4 1 -1 9 4 2 metais naikinimo maina jau veikia visu pajgumu, 1944 metais aukos skaiiuojamos milijonais. Naci propagandos skleidiama neapykanta ir panieka ryki b tent kasdienje m oni naikinimo lageri praktikoje. ia turime rei

240

PRIMO

LEVI

kal ne vien su mirtimi, bet ir su begale maniakini ir simbolini detali, kuriomis siekiama parodyti ir patvirtinti, kad ydai, igonai ir slavai tra galvijai, kraikas, purvas. Prisiminkime Auschwitzo tatuiravim, kuriuo m ons buvo paenklinami taip, kaip enklinami jauiai, prisiminkime keliones gyvuli vagonuose, vislaik udaruose, veriant deportuojamuosius (vyrus, moteris, vaikus!) kiauras dienas gulti savo ekskrementuose, prisiminkime skaitos numer vietoje vardo ir tai, kad kaliniai negaudavo aukt (nors po ilaisvinimo Auschwit zo sandliuose j buvo rasta centneriais) ir turdavo lakti sriub kaip unys, prisiminkime ventvagik lavon panaudojim - jie buvo lai komi kakokia anonimine aliava gauti dant auksui, plaukai buvo naudojami kaip tekstils aliava, pelenai - kaip tros ems kyje, prisiminkime iki jr kiaulyts lygio degraduotus vyrus ir moteris, mones, su kuriais, prie jais atsikratant, buvo atliekami medicininiai eksperimentai. Pats bdas, pasirinktas (po kruopi bandym) udynms, buvo atvirai simbolikas. Reikjo naudoti, ir buvo naudojamos, tos paios nuodingos dujos, kurios buvo skirtos dezinfekuoti laiv triumus ir blakmis bei utlmis knibdanias vietas. Per amius buvo irasta ir iauresni miri, taiau n viena j nebuvo tokia kupina patyi ir paniekos. Kaip visiems inoma, toji naikinimo kampanija gijo milinikus mastus. Nors naciai buvo traukti be galo sunk kar, dabar jau gynybin, ia jie rod nepaaikinam skubotum - auk, siuniam duj kameras ar perkeliam ariau fronto esanius lagerius, konvo jams buvo teikiamas prioritetas prie karinius traukinius. Toji kampa nija nebuvo baigta tik todl, kad Vokietija pralaimjo, taiau H itlerio politinis testamentas, padiktuotas kelias valandas prie jo saviudyb, vykdyt u keli metr nuo rus kareivi, baigsi itaip: Svarbiau sia sakau vyriausybei ir vokiei tautai ir toliau grietai taikyti rasi nius statymus ir nenumaldomai kovoti su vis taut nuodytoju, tarp tautiniu judaizm ui

241

PRIEDAS

Taigi reziumuojant galima tvirtinti, kad antisemitizmas - tai ypa tingas nepakantumo atvejis; ami bgyje jis buvo i esms religinio pobdio, taiau III reiche sustiprjo dl vokiei tautos polinkio nacionalizm bei militarizm, dl ypatingo yd tautos ki toniku m o ir lengvai paplito visoje Vokietijoje bei didiojoje Europos dalyje faistins ir nacistins propagandos efektyvumo dka - jai reikjo at pirkimo oio, kuriam bt galima sumesti visas kaltes ir visas pagie as, ir tas reikinys buvo ipuoseltas iki Hitlerio, diktatoriaus mania ko, paroksizmo. Ir vis dlto turiu pripainti, kad tokie visuotinai pripastami aiki nimai mans nepatenkina - jie sumenkinti ir savo dydiu bei propor cijomis neatitinka aikinam fakt. Skaitydamas nacizmo kronikas nuo neaikios jo pradios iki mlungikos pabaigos, a niekaip negaliu atsikratyti kakokios visuotinos nekontroliuojamos beprotybs atm o sferos, kuri istorijoje man atrodo unikali, spdio. Ta kolektyvin beprotyb, tas pakrikimas paprastai aikinamas postuluojant vairi veiksni kombinacij, kadangi atskirai paimti tie veiksniai nepakan kami, ir svarbiausias i j bt paties Hitlerio asmenyb bei didel jo taka vokiei tautai, ir atvirkiai. Aiku, kad jo asmenins obsesijos, jo gebjimas neksti, jo skelbiamas smurtas rado neabot atgars v o kiei tautos frustracijoje, ir ji grindavo j jam padaugint, patvir tindama kliedesing jo sitikinim, es jis pats yra Nietzsches iprana autas Herojus, Antmogis, Vokietijos iganytojas. Apie jo neapykantos ydams itakas parayta labai daug. Buvo m i nta, kad ant yd Hideris iliejo vis savo neapykant mogaus g i minei apskritai; kad atpaino yduose kai kurias savo ydas ir neksda mas yd nekent savs paties, kad jo smurtingas prieikumas kilo i baims, es jo gyslomis teka yd kraujas". Dar kart pakartosiu - man tie aikinimai atrodo neadekvats. Man regis, nedera aikinti istorinio reikinio suveriant vis kalt vienam individui (pasibaistin sakym vykdytojai nra nekalti!), be to, vi sada rizikinga interpretuoti giluminius individo motyvus. Pasilytos hipotezs tik i dalies paaikina faktus, jos nepaaikina nei j kokybs,

242

PRIMO

I . KVI

nei kiekybs. Turiu prisipainti, kad man mielesnis nuolankumas, su kuriuo kai kurie istorikai, vieni i rimiausi (Bullockas, Schrammas, Bracheris), prisipasta, jog nesupranta nuomaus Hitlerio ir u jo stovinios Vokietijos antisemitizmo. Gal tai, kas atsitiko, negali bti suprasta ir netgi neturi bti supras ta, nes suprasti - tai beveik pateisinti. Aikinu sau: suprasti" m o gaus ketinim ar poelg reikia (ir etimologikai) sidti juos save, sidti save jo autori, atsistoti jo viet, identifikuotis su juo. Bet joks normalus m ogus niekada negalt identifikuotis su Hitleriu, Himmleriu, Goebbelsu, Eichmannu ir begale kit. Tat mus glumina ir sykiu kelia palengvjim - nes gal pageidautina, kad j odiai (ir juolab darbai) nebebt suprantami. Tie odiai ir veiksmai nem o giki, netgi prieingi mogikumui, neturintys precedento istorijoje, sunkiai palyginami su iauriausiais biologins kovos u egzistencij epizodais. Jei karas gali turti k nors bendra su ta kova, tai Auschwitzas neturi nieko bendra su karu, jis nra jo epizodas, jis nra jo kratutin forma. Karas - tai siaubinga tikrov, egzistuojanti nuo am i: jis smerktinas, taiau jis yra mumyse, jis turi savo racional pa grind, mes j suprantame". O naci neapykantoje nra nieko racionalaus, tai neapykanta, ku rios mumyse nra, kuri m ogui svetima, tai unuodytas vaisius, g i ms i pragaitingo faizmo kamieno, kuris yra netgi paties faizmo iorje, u jo rib. M es negalime jo suprasti, taiau galime ir priva lome suprasti, i ko jis gimsta, ir bti budrs. Jeigu suprasti nem a noma, tai inoti - btina, nes tai, kas atsitiko, gali pasikartoti, s m ons gali vl bti nukreiptos netinkama linkme ir aptem dytos, m siks irgi. Todl apmstyti tai, kas vyko, - vis ms pareiga. Visi privalo inoti ar prisiminti, kad Hitleriu ir M ussolini, kai jie kalbdavo vieai, buvo tikima, jiems buvo plojama, jais buvo avimasi, jie buvo garbi nami kaip dievai. Jie buvo charizmatiniai vadai", disponavo paslap tinga gundymo galia, neturjusia nieko bendra su dalyk, apie ku riuos kalbjo, tikimybe ar teisingumu, galia, priklausania tik nuo su

243

PRIKDAS

gestyvumo, su kuriuo jie apie tai kalbjo, nuo ikalbingumo, nuo jiems bdingo juokdarysts meno, gal instinktyvaus, gal kantriai studijuoto ir imokto. J proklamuojamos idjos ne visada buvo tos paios ir apskritai jos buvo absurdikos arba kvailos, arba iaurios; ir vis dlto juos auktino milijonai tikinij ir nulydjo iki pat mirties. Privalu prisiminti, kad ie tikintieji, tarp j ir uols nemonik statym vyk dytojai, nebuvo gim budeliais, jie nebuvo (iskyrus menkas iimtis) monstrai - tai buvo eiliniai mons. Monstrai egzistuoja, taiau j per maa, kad jie bt i tikrj pavojingi; pavojingesni yra eiliniai mons, funkcionieriai, pasiruo tikti ir paklusti be joki diskusij, tokie kaip Eichmannas, kaip Hessas, Auschwitzo komendantas, kaip Stanglis, Treblinkos komendantas, kaip prancz karikiai, po dvide imties met ud Alyre, kaip amerikiei karikiai, po trisdeimties met ud Vietname. Taigi privalu nepasitikti tais, kurie stengiasi mus tikinti kitokio mis priemonmis nei protas, kitaip tariant, charizmatikais vadais, privalome bti apdairs deleguodami savo sprendimus ir vali kitiems. Kadangi sunku atskirti tikrus pranaus nuo netikr, geriau jau nepa sitikti visais pranaais; geriau jau atsisakyti atskleist ties, net jei jos sujaudina mus savo paprastumu ir vitesiu, net jei jos mums patogios tuo, kad gautos veltui. Geriau jau tenkintis kitomis tiesomis, kukles nmis, maiau entuziastingomis, tomis, kurios ukariaujamos sunkiu darbu, pamau, netrumpinant kelio, studij, diskusij ir svarstym dka ir kurios gali bti patikrintos ir rodytos. Aiku, is receptas pernelyg paprastas, kad jo utekt visiems atve jams - naujas faizmas su savo nepakantumo, smurto ir vergysts kor teu gali atsirasti u ms alies rib ir bti importuotas, gal paslap iomis pasivadins kitais vardais; jis gali sisiautti ir alies viduje taip smurtingai, kad sugriaus visus barjerus. Tada imintingi patarimai pa dti nebegali, tada reikia rasti jg jam pasiprieinti, ir ia prisimini mai to, kas atsitiko Europos irdyje taip neseniai, gali bti parama ir perspjimas.

244

PRIMO

LEVI

8. Kas js btumte iandien, jei nebtumte buvs Lagerio kalinys? K jauiate prisimindamas tuos laikus? Koki veiksni dka manote igyvens?
Grietai kalbant, neinau ir negaliu inoti, kas biau iandien, jei nebiau pateks Lager, niekas neino savo ateities, ir iuo atveju reikt aprayti ateit, kurios nebuvo. Jeigu ir bt kokios prasms numatyti (beje, visada labai apytikriai) kokios nors tautos elgsen, tai be galo sunku ar netgi nemanoma, numatyti individo elgsen, net ir kelias dienas priek. Lygiai taip fizikas gali labai tiksliai nustatyti, per kiek laiko gramas radio praras pus savo aktyvumo, taiau jam abso liuiai nemanoma pasakyti, kada suirs vienas to radio atomas. Jeigu m ogus prieina gatvi sankry ir nepasuka kairn, tai jis neivengia mai pasuka deinn, taiau labai retai atsitinka, kad mes gauname rinktis tik i dviej galimybi, be to, kiekvienas pasirinkimas numato kit pasirinkim, visus daugialypius, ir taip iki begalybs; galiausiai ms ateitis labai priklauso ir nuo iorini veiksni, visikai nederan i su ms smoningais pasirinkimais ir vidiniais veiksniais, kuri, beje, mes nesuvokiame. ios akivaizdios prieastys neleidia inoti nei savo, nei savo artimojo ateities; dl i prieasi niekas negalt pasakyti, kokia bt jo ar jos praeitis, jeigu... Taiau vien dalyk galiau pasakyti tikrai, ir jis tai toks: jeigu nebiau igyvens to laiko Auschwitze, tikriausiai niekada nebiau nieko paras. Nebiau tam turjs joki motyv, paskatos - m o kykloje ital kalba man seksi pustinai, o istorija prastai, labiausiai mane dom ino fizika ir chemija; ir paskui pasirinkau chemiko profesi j, kuri neturjo nieko bendra su raymu. Rayti mane privert Lage rio patirtis, man nereikjo veikti tingulio, stiliaus problemos man atrod juokingos, stebuklingai radau laiko rayti, nugvelbdamas tik koki valand nuo savo kasdienio darbo - man atrod, kad turiu it knyg savo galvoje jau visai gatav, reikjo tik j ilieti popieriuje. Dabar jau prajo daug met nuo to laiko, knyga patyr daug ne gand ir keistai siterp kaip kokia dirbtin atmintis, bet sykiu ir kaip

2 4 5 ) pr i H d

gynybin utvara tarp mano normaliausios dabarties ir siaubingos praeities Auschvvitze. Sakau itai dvejodamas, nes nenoriau bti pa laikytas ciniku: iandien, prisimindamas Lager, nejauiu jokio labai stipraus ar skaudaus jausmo. Prieingai, mano trump ir tragik de portuoto mogaus patirt nustelb kur kas ilgesn ir sudtingesn raytojo-liudytojo patirtis, ir smata ijo akivaizdiai pozityvi; apskri tai ita praeitis mane praturtino ir sutvirtino. Viena mano draug, labai jauna deportuota moter lager Ravensbrcke, sako, kad toji stovykla tapo jai universitetu; manau, kad galiau pasakyti t pat ir kad gyvendamas ir paskui raydamas apie tuos vykius bei juos ap mstydamas a suinojau daug dalyk apie mones ir pasaul. Taiau privalau paskubti patikslinti, kad tokia pozityvi ieitis buvo tik nedaugeliui skirta laim - i deportuotj ital, pavyzdiui, sugro tik kokie 5 procentai; daugelis i j neteko eimos, draug, turto, svei katos, pusiausvyros, jaunysts. Tai, kad a igyvenau ir grau sveikas, man regis, yra laimingas atsitiktinumas. ia tik labai menkai prisidjo ankstesni veiksniai - kad buvau itreniruotas gyvenimo kalnuose, kad turjau chemiko profesij, kuri man suteik kelet privilegij paskuti niais kaljimo mnesiais. Gal man padjo ir mano niekada nemtantis domjimasis mogaus siela bei noras ne tik igyventi (bendras daugu mai), bet ir igyventi turint konkret tiksl papasakoti apie vykius, kuri dalyviais buvome ir kuriuos itvrme. Galiausiai gal ia prisidjo ir valia, kuri a atkakliausiai saugojau, visada, netgi juodiausiomis dienomis, pripainti, kad mano draugai ir as esame mons, o ne daik tai, ir taip pasiprieinti totaliniam paeminimui ir demoralizavimui, kuris daugel dvasikai sulugd. Primo Levi
1976, lapkritis

246 )

Turinys
vadas ( 5
Kelion ( 9 D ugne ( 21 Iniciacija ( 42 K. B. ( 4 8 M s naktys ( 6 7 Darbas ( 78 Gera diena ( 86 iapus grio ir blogio / f 9 4 Nuskendusieji ir isigelbjusieji ( 106 Chemijos egzaminas ( 125 Ulikso giesm ( 135 Vasaros vykiai ( 145 1944 met spalis ( 1 5 4 Krausas ( 164 D ie drei Leute vom Labor ( 170 Paskutinysis ( 1 8 1 Deimties dien istorija ( 189

Priedas ( 2 19

L e v i ,

Primo

Le378 Jei tai mogus / Primo Levi; i ital kalbos vert Violeta Tauragien. - Vilnius: Lietuvos raytoj s-gos leidykla,
2003. - 246 21 6 -2 4 6

p.

kn. taip pat: Priedas / Primo Levi

IS B N 9 9 8 6 -3 9 - 2 7 4 -8

p.

Garsaus yd kilms ital raytojo Primo Levi

(1 9 1 9 -1 9 8 7 )

krinys Jei tai mogus" - santrus ir rytingas Auschwitzo koncentracijos stovyklos siaub igyvenusio kalinio liudijimas.
U D K 8 5 0 -3

Prim o Levi JE I TA I M O G U S Redaktorius Saulius Repeka Korektors Virginija Savickien, Audron Daugnorien Dailininkas Romas Orantas Maketavo Dalia Kavalinait 2003 02 18. 9,5 leid. apsk. 1. Usakymas 5.542 412-oji leidyklos knyga. Ileido Lietuvos raytoj s-gos leidykla, K. Sirvydo 6, 2000 Vilnius. www.rsleidykla.lt,rsleidykla@is.lt Spausdino AB spaustuv Spindulys", Gedim ino 10, 3000 Kaunas. www.spindulys.lt

P r i m O L e v i (1919-1987) - garsus yd kilms ital raytojas, chemikas. Iki 1943 m. dirbo vienoje farmacijos laboratorijoje. Naciams siverus Siaurs Italij, met darb ir prisidjo prie ital partizan brio. Iduotas vieno i brio draug, buvo suimtas ir ivetas j Auschwitzo koncentracijos stovykl. Levi pavyko ivengti mirties. Jis tapo drsiu ir rytingu siaubingos patirties liudytoju, vliau kelissyk grusiu lager su savo skaitytojais.

Knyga J e i t d i ZfHO^US pirm kart ileista 1947 m., taiau pasaulins lovs sulauk tik 1958 m. Krinys buvo iverstas daugel pasaulio kalb, pritaikytas radijui ir teatrui. Tai santrus liudijimas apie precedento istorijoje neturini numoginimo sistem, atsakas tiems, kurie mgino paneigti itis taut teis egzistuoti, dokumentas, kuriuo remiantis galim a istudijuoti kai kuriuos mogaus dvasios aspektus.
i *

C E U
A V

ATVIROS

LIETUVOS

KNYGA

ALK - serija verstini knyg, kurias leidia vairios leidyklos, rem iam os Atviros Lietuvos fondo. Serijos tikslas - supaindinti skaitytojus su iuolaikiniais h um anitarini ir socialini moksl veikalais. ios knygos leidim ALF remia kartu su Vidurio E uropos universiteto Vertim projektu.

ISSN 1392-1673 ISBN 9986-39-274-8

9 REKOMENDUOJAMA KAINA 15,75 Lt