LITERATROS LAIKOTARPI, AUTORI IR KRINI

KONSPEKTAS

AUTORIUS

LAIKOTARPIS/
SROV

Renesansas

M.Mavydas

Renesansasreformacija

KULTRINIS, ISTORINIS LAIKOTARPIO

KONTEKSTAS/BIOGRAFINIS AUTORIAUS
KONTEKSTAS
Renesansas- XV-XVIa. Lietuv pasiekia
XVIa. Vyrauja humanizmo idjos. mogus,
skirtingai nei viduramiuose (V-XVa.),
tampa didiausia vertybe. mons
nebeveromi tikjimo dogm idrsta bti
savimi, suvokia savo vert. Kultros ir
mokslo paangos amius. Grta antikos
idjos- gyvenimas vaizduojamas kaip
maksimaliai graus, svarbi kno ir
dvasios harmonija. Svarb.bruoasdmesys klasikiniam mokslui, menui bei
vertybms.
Humanizmas paskatino reformacijos sjd,
o reformatori ir kontrreformatori kovos
pasiek ir Lietuvos gyvenim. Pirmoji
lietuvika knyga- Martyno Mavydo
Katekizmas (1547m.)taip pat
atsiradoRenesanso ir humanistiniojudjimo
takoje.
M.Mavydas- reformacijos veikjas, lietuvi
ratininkijos pradininkas, liuteronas. Dl
persekiojim LDK persikl Prsij
(Just.Marcinkeviiaus Mavydas)

KRINYS

APIE KRIN

Katekizmas
1547m.
Karaliauiuj
e

Katekizmas kalbjo reformacijos

idjomis- mok mones tikjimo
ties, skaityti gimtja kalba.
Pateikiamas pirmas originalus
lietuvikas eilratis Knygels
paios bylolietuvinykump ir
emaiiump, pirm kart
pateikiama lietuvika abcl.

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Reformacija

M.Dauka

Jonas Radvanas

Renesansas- iauri religini kov metas.

Europos visuomenje brendo
nepasitenkinimas Banyios viepatavimu
daugelyje srii. Reikjo iekoti kitokio
banyios institucijos santykio su visuomene
ir valstybe, kitokio mogaus ir Dievo
santykio. poreik suformavo teologijos
daktaras Martynas Liuteris, 1517m. ant
Vitenbergo pilies banyios dur jis prikal
95 tezes pries indulgencij.

RenesansasKontrreformacija

Pirmoji lietuvika knyga Lietuvoje,

M.Daukos Katekizmas 1595m.
ispausdinta jzuit.
Jei M. Mavydo Katekizmo atsiradimas buvo
paskatintas reformacijos, tai Postils atsiradim
paskatino kontrreformacija tai XVI-XVII a. religinis
sjdis, kuriuo siekta susigrinti reformacijos metu
prarastas banyios pozicijas.

Renesansas

Jonas Radvanas(apie XVI a. vidurpo 1592)

LDK renesanso poetas, herojinio lotyniko
epo Radviliada autorius. apie R advano
gyvenim neiliko beveik joki istorini
ini, rekonstruotos tik kai kurios jo
biografijos detals, daugiausiai remiantis
Radvano kriniais, kurie visi parayti lotyn
kalba. Pats Radvanas buvo protestantas
(reformacijos alininkas).

Postil.
Prakalba
malonj
skaitytoj

Herojinis
epas
Radviliada

Ne ems derlumu, ne drabui

skirtingumu, ne alies graumu, ne
miest ir pili tvirtumu gyvuoja
tautos, bet daugiausia
ilaikydamos ir vartodamos savo
kalb, kuri didina ir ilaiko
bendrum, santaik ir brolik
meil. Kalba yra bendras meils
ryys, vienybs motina,
pilietikumo tvas, valstybs
sargas. Sunaikink j, sunaikinsi
santaik, vienyb ir gerov.
Sunaikink j, utemdysi saul
danguje, sumaiysi pasaulio
tvark, atimsi gyvyb ir garb.
Krinyje lovinamas ymus LDK
kariuomens vadas, etmonas,
kancleris ir Vilniaus vaivada,
reformatus globojs didikas
Mikalojus Radvila Rudasis. Tai
idealus herojus- veiklus ir stiprus,
pasiaukojs tvynei. Poemoje
pasisakoma u Lietuvos valstybs
savarankikum, poetizuojama
Lietuvos gamta, aikinama lietuvi

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Viljamas
ekspyras

Renesansas

Viljamas ekspyras- didysis vlyvojo

Renesanso menininkas, angl nacionalinis
poetas ir pasaulins reikms dramaturgas.
Didiojo dramaturgo kriniai atspindi
humanistins filosofijos pokyius- nuo
optimistinio poirio mog ir viesaus
gyvenimo traktavimo iki pesimistini
nuotaik svarstant mogaus prigimties
problemas bei j slygojani istorini
aplinkybi klausimus. Jo krybos centre aminai svarbi mogaus gyvenimo prasms
problema.

Tragika
drama
Hamletas

romnikosios kilms teorija,

terpiama Vilniaus krimo legenda.
ia legenda parodoma, kaip beveik
laukinis Lietuvos kratas tampa
ikilia civilizuota ir galinga
valstybe; jos sostinei Vilniui
suteikiama net taut globjo
reikm. Poemoje jauiamas
pasididiavimas savo valstybe, jos
lovinga kilme, stipriais
vadovais.Tai pirmas lietuvi
literatros krinys, kuriame esama
ne tik herojaus (M.R.R), bet ir jo
prieingybs rykaus neigiamo
herojaus Caro Ivano IV Rsiojo. Jis
vaizduojamas kaip moni kraujo
itroks beprotis, negailestingas
prieams ir saviems. Istorinis epo
fonas LDK karas su Maskva dl
Livonijos XVIa. Poemoje minimi
faktai tikri.
Pasaulis ioje tragedijoje atrodo
tarytum neteks moralini
pagrind, jame ikyla neveikiamos
blogio jgos, kurios ikraipo
mogaus gyvenimo tikslus, paneigia
jo buvimo prasm, slopina vali
veikti.
Bti ar nebti- lemtingas, esminis
vienio tragedijos herojaus
klausimas: ar susitaikyti su likimu ir
isaugoti gyvyb (bt), ar
pasiprieinti blogiui, imtis veiksmo,
pakilti kovai, kuri, be abejo, turi
baigtis tragikai, nes blogis
neaprpiamas, neveikiamas
(marios nelaimi)- prasminga

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

kova reikt neivengiam prat

(nebt). Taigi, gyventi susitaikius
ir keniant dvasioje ar ti kovoje
u savo principus, tiesas, idealus? I
esms Hamletas klausia- gyventi
jam, ar mirti, ir tai, matyt, pats
sunkiausias klausimas mogui.
Pasirys kovai herojus gyja
tragikos didybs. Hamletui net
sunkiau nei tradiciniams herojams:
jis susigrumia ne tik su pasaulio
blogiu, bet ir su savim, su savo
paties abejonmis, jame
atsiskleidia visikai naujos
mogaus egzistencijos gelms.
Ibandym situacijoje ima rykti
nauja mogaus kokyb, gimsta
naujas Vakar civilizacijos mogusprietaringas, sudtingas, nuo
pasaulio problem atsigriantis
savo vidines problemas.

Barokas (XVIa.
Pab.-XVIIIa. Vid)

Barokas- teatro epocha, kur visas pasaulis

vaidina, o pasaulis suprantamas kaip sc ena,
todl dailje taip pat sustiprjo
teatralikumas, egzaltacija ir patosas.Pagr.
Bruoai: nusivylimas mogaus galiomis;
baroko vardu mginta nusakyti tai, kad
keista, neprasta, netaisyklinga,
mantru.Renesanso optimizm keit
dramatikas supratimas, kad pasaulis yra
prietaringas ir nepainus, kad mogus
grsmingoje visatos begalybje yra trapus,
ribotas ir silpnas.mogus tik nendr,silpniausias gamtos krinys, bet jis mstanti nendr.Svarbiausi motyvai mogaus gyvenimo trapumas, laikinumas,
mirties visagalyb, atgaila, Dievo iekojimas
Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Mikalojus
Konstantinas
Sarbievijus

Barokas

Barokas

ir dialogas su Dievu. Diavizas - Memento

mori.
Mikalojus Konstantinas Sarbievijus ymiausias lotynikai ras to meto ATR
poetas, jzuitas, plataus pripainimo
sulauks visoje Europoje. Jo 1625m. krinys
Lyrikos knygos sulauk daugiau kaip 50
leidim. Oksfordo universitete vietoj
Horacijaus buvo nagrinjami M.K.
Sarbievijaus darbai. Popieiaus vainikuotas
aukiausiu poeto pripainimo enklu- laur
vainiku. Vadintas Sarmat Horacijumi.

Od
KrispuiLevini
jui- kad
nepasitikt
per daug
jaunyste;
Od Janui
Libinijuiteisina savo
vienium;
Od Pauliui
Kazlovijuimogui reikia
poilsio; Od
TELEFUI
LIKUI.

Viskas laikina emj ioj,/K materija

ia sukuria nerangi.
Bdingas barokinis vaizdinys
gyvenimas-teatras. Pabrdamas, kad
visi iame pasaulyje atliekame
vaidmenis, kuri patys nepasirinkome,
jis moko t vaidmen nepervertinti,
nesutapatinti su tikrja mogaus esybe,
nes ji dvasinis mogaus pasaulis.
Tikrieji turtai slypi mogaus sieloje.
Atsvara netobulam pasauliui gamta,
kuri yra Dievo dovana mirtingiesiems.
Vidins stiprybs altinis Sarbievijui
stiprus religingumas. Krini lyrin
subjektas palaiko mintis apie nuostab
amin pasaul. Sarbievijus siek
ugdyti dvasin mogaus pasaul,
skatino nesiekti materialins naudos.

Danielius Noborovskis
Gyvenimo trumpumas
Minut po minuts, itaip eina laikas.
Tvus turjai, tai jau gim tavo vaikas.
Jei iandien dar esi ia, jau rytoj nebsi Numirs alto kapo duobje supsi.
Gyvenimas mogaus- tai vjas, blyksnis,
dmas
Dukart nebna sauls vis toks pats
viesumas.
Vis sukasi ir sukas laiko greitas ratas,
Nei pagailti nieko, nei palaukt neprats.
Kol tu mstei sustojs, baigs tavo kelias:
Visa btis ioj emj-tik sekunds kelios.
Vienam galbt lopys jau miriai guol kloja,
Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Kitam tik gimus kapas motin atstoja.

Apvieta
(vietimo
epocha)
XVIIa.pab-18a.

Johanas
Wolfgangas Gt

Apvieta

vietimas yra mogaus isivadavimas i

nesavarankikumo, dl kurio pats mogus
kaltas. Nesavarankikumas yra
nesugebjimas naudotis savo protu kit
nevadovaujamam- I.Kantas
mogus ima pasitikti savo protu ir veikla.
Vyrauja racionalizmas- protas gali pakeisti
pasaul. Skleidiamos optimizmo, tikslingos
veiklos idjos. Ikeliama mokslo ir mogaus
proto galyb. Pirmoje XVIIIa. Pusje protas,
mokslas ir kit mokymas (vietimas) imtas
vertinti labiau, nei mogaus kilm ar
priklausymas luomui. Tikta, kad isilavins,
protingas mogus ras viet visuomenje,
inyks visuomens padalijimas auktuosius
ir emuosius luomus, kad mokslas bei
iminties viesa veiks tams, skurd,
prietarus. Tikta, kad vietimas padarys
mones laimingus.

J.W.Gt- vokiei raytojas, humanistas,

politikas, mokslininkas ir filosofas. Vienas
svarbiausi vokiei vietimo epochos
raytoj.

XVIIIpab.XIXa.pr.drama
Faustas

Prologas danguje, Dievas sako: Juk

sodininkas ino, kok vaisi jo
laistomas medelis jam atne.- jis
nesistebi moni nuodmmis, jis
ino, k sukr ir k iki iol
tebeaugina emje. Jis tiki mogaus
dorove ir gerumu: Tauri mogaus
dvasia pati savaime vis vien tiesos ir
grio sieks. Taigi, Dievas tiki, kad
jo krinys- grio ir tiesos altinis, jis
tiki, kad padars daug klaid
mogus gal gale pasimokys, imoks
nebekartoti savo klaid ir
nuodmi, vis gyvenim

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Kristijonas
Donelaitis

Apvieta

Kristijonas Donelaitis- lietuvi literatros

klasikas, lietuviko tautinio epo autorius.
Profesorius Liudas Rza jau po K.Donelaiio
mirties ileido keturias jo epinio pobdio
giesmes- Pavasario linksmybs, Vasaros
darbai, Rudenio grybs, iemos
rpesiai ir pavadino jas Metais (1818)ikii dien visoje Europoje vertinam
lietuvik literatros edevr.

Poema
Metai

nevaikios klystkeliais, tai rodo jo

odiai: mogus per klystkelius
suranda tikr keli.
Poemoje stipriai jauiama epoch
stili sveika- 1)hegzametras i
Antikos laikotarpio; 2)i realizmo
laikotarpio atjo stiprus tikrovs
pojtis, konkretus vaizdingumas,
personaas siejamas su socialins
aplinkos veiksniais;3)Barokasgamtos gaivalikumas bei jos kaitos
dsnis- sureikminta mirties tema,
fatalika pasauljauta, emikojo
gyvenimo pabaiga ir mirties
triumfas; 4)Klasicizmas- mogus
links materializm, simetrija,
tvarka. Hegzametro ritmas, keturi
met laik kompozicija, veiksmo
vietos, persona sistemos
pastovumas. 5)didaktika- vietimas,
pamokymai; Metuose
vaizduojamas Ryt Prsijos
valstiei (br) gyvenimas.
Keliama moni prigimtins lygybs
idja, auktinamas darbas, dora,
adinama br tautin savimon,
tautikumas gretinamas su
dorybmis, mogaus inaudojimas ir
socialin nelygyb poemoje
vertinama kaip neteisinga gyvenimo
tvarka. Donelaitis brus ustoja ne
tik dlto, kad jie nuskriausti ir
bejgiai, bet dar ir dl to, kad vien
dl savo gyvenimo bdo yra verti ne
paniekos, o pagarbos. Krinyje
prieinamasi bendrjai
germanizacijos tendencijai ,

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

pabriama, kad netekdamas

paproi, kalbos bras genda
moralikai. Metuose Dievas
sutapatinamas su gamta. Biblija yra
ne tik religin knyga, bet didysis
mit rinkinys, mogui pasakojantis
apie vis dalyk pradia, tarp j ir
blogio kilm. Pagal Biblij, jei
sudav vien and, tai atsuk kit.
Artima nuostata isakoma ir
poemoje: Ir tylk, kad Dumius jo
tav mua per aus.

Romantizmas

Adomas
Mickeviius

Romantizmas

Romantizmas, ikils paioje XVIIIa.

Pabaigoje, yra reikmingiausia XIXa.
Europos literatros, meno, filosofijos
kryptis. Ji prasidjo pasiprieinimu
klasicizmui, jo racionalumui, normoms,
taisyklms. Romantikai skelb laisv
gyvenime ir kryboje, teik pi rmenyb tam,
kad natralu, gimta, neig dirbtinum,
ablon. Romantizmo laikas yra revoliucij,
sukilim, taut isilaisvinimo i svetimj
priespaudos laikas. Tautos ima domtis savo
istorija, kryba. Svarbus darosi ir mogus, ir
tautos individualumas. Kryboje
individualumas virsta individualizmu,
stipriu, net perdtu individualiojo prado
pabrimu. Romantinis menas yra
herojikas, jo herojai maitingi, nes tikrov
slegia ir eidia, daro vieni. Dvasios
pakilumas lemia romantizmo krini
pakyltum , susijus su jausmais ir
vaizduote.
Svarbus Europos romantizmo lenk poetas.
Lietuvi kultrai (ypa per Baranausk,

Poema
Vlins ir

Pagrindin tema-gyvj ir mirusij

regimojo ir neregimojo pasauli

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Mairon) padar didel poveik, paskatino

romantizmo reikimsi. jo pasaulin
literatr kaip kovingas romantikas: kartai
gyn tautos ir asmenybs teis laisv,
protestavo prie baudiav, kviet kov
prie carizm. Visokeriopai puoseljo meil
gimtajam kratui bei jo istorijai. Kaip ir kiti
to meto romantikai, skelbsi es kilme lietuvis, tautybe- lenkas. Kriniai, ypa
istorins poemos, skatino lietuvi tautin
judjim, tautins savimons ugdymo, turjo
takos lietuvi literatrai. 1822m.
A.Mickeviiaus pirmoji poezijos knygaRomantizmo Lietuvoje pradia. 1823m. u
veikl Filomat draugijoj buvo itremtas i
Lietuvos.

Ponas
Tadas

mogaus iorins ir vidins dvasins

egzistencijos klausimai. Antroje
dalyje imituojamos archaikos
Vlini apeigos. Pagarb
protviams, mirusiems A.Mickeviius
yra nusaks kaip ypating lietuvi
pasauljautos bruo. Dramos II-oje
dalyje burtininko ikviestos vls
liudija gyvsias tiesas, susijusias
su pagrindiniais mogaus
egzistencijos klausimais- kanios ir
kalts, tarpasmenini ryi ir
gyvenimo verts. IV-oje dalyje
sukurtas pirmasis Lietuvos
literatroje romantinio individo
paveikslas, artimas J.V.Gts romano
Jaunojo Verterio kanios herojui.
Tai individualistas, pasinrs savo
jausm pasaul, skausmingai
igyvenantis atotrk tarp aukt
sielos polki ir tikrovsneisprendiam mogaus likimo
kanios paslapt. ia drama buvo
siekiama sukurti nauj dramos
form, pasiymini realistins ir
simbolistins poetikos jungtimis,
fragmentikumu, neibaigtumu.
Tokia forma leidia apiuopti tai, ko
mogaus pasaulyje nemanoma
isakyti tiesiogiai.

velk irdimi tik ird

Romantika

Adomas
Mickeviius

Romantizmas/
Realizmas

Visoje Mickeviiaus kryboje svarbus

kratovaizdis. Ponas Tadas raytas i
tvyns ilgesio, i noro kryba grti

Poema
Ponas
Tadas

Poema turi ilgesn pavadinimPonas Tadas arba Paskutinis

antpuolis Lietuvoje ir paaikinam
antrat Bajor nuotykiai i 1811 ir

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

gimtsias vietas.

1812 met dvylikoje eiliuot knyg.

Tai epinis pasakojimas apie
istorins Lietuvos bajorus ir
valstieius: apie sen dvar,
herojinius bajor ygius ir juokingus
bajor nutikimus, dramatikas
paslaptis ir pavirines gyvenimo
intrigas. Epinis ramumas, vaizd
plastikumas, moni ir pavidal bei
charakteri rykumas, giedros,
nuotaikingos poezijos paprastumas paskutiniojo A.Mickeviiaus edevro
bruoai. Gausu gyvenimikos
teisybs ir iminties. vlins yra
rykus romantizmo krinys, Ponas
Tadas- daugiau realistinis,
apraomasis. Poemoje Ponas
Tadas atskleidia savo tvyns
ilges ir tai, jog tik nebdamas
tvynje pradedi j vertinti:
Tvyne Lietuva, <...>/Kaip reik tave
branginti, vien tik tas pamato,/Kas
jau tavs neteko...(Prisiminkim, kad
buvo itremtas i Lietuvos .
Lietuva vaizduojama kaip turtinga
savo derlingomis emmis. A.
Mickeviiaus kryba paliko gili
pdsak lietuvi literatros ir
kultros istorijoje. Ji sutelk ir
formavo XIXa. Skirtingomis
kalbomis kalbani Lietuvos
moni: lietuvi, lenk, gud
lietuvikj patriotizm, susiejo j su
Lietuvos istorine atmintimi ir su
vieta, gimtine. Tvyn Lietuva
nemaa dalimi buvo suvokiama
pagal Mickeviiaus krinius.
Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Antanas
Baranauskas

Vincas Kudirka

Romantizmas
/Realizmas

Antanas Baranauskas (18351902) XiX a.

vidurio lietuvi romantizmo poetas, katalik
dvasininkas, Sein vyskupas, kalbininkas,
matematikas, biblijos vertjas. Baranausko
kryba, ypa lietuvi tautins kultros
traktuot (tautinio charakterio ssaja
Su vieta, lietuvi kalbos reikm) padar
didel poveik Maironiui. ...be jo gal ir
ms nebt buv. Lietuvi literatros ir
kultros istorijoje Baranauskas danai buvo
vertinamas kaip besiblakantis mogus,
didelius gabumus ivaists vairiose srityse
ir n vieno i savo
darb galutinai negyvendins. i ties
Baranausk tinkama bt vertinti kaip
vien paskutini organikj, moderniose
specializacijose neisitenkani visumini
talent, koki bta Europos klasikinje
kultroje kaip Leonardas daVinis,
Kristijonas Donelaitis ar Johanas Volfgangas
Gt.

Anyki
ilelis

Romantizmas

Pradjus eiti Aurai, paskelb joje savo

pirmj lietuvik publikacij - eiliuot
vertim. 1889m. ijo Varpas. Kudirka
buvo modernios lietuvi tautos auklys ir

Eilraiai
Varpas,
Labora,
Tautika

Poemoje Anyki ilelis atsispindi

glaudus mogaus ir gamtos ryys.
Mikas, kur taip graiai aprao
A.Baranauskas, visais laikais buvo
atgaiva mogaus sielai, gelbtojas
nuo visoki lig ar net bado. Kur
tik iri, vis grau: alia, liekna,
gryna! Kurtikuostai, vismiela:
girianos trina! Kur tik klausai, vis
linksma: lama, ia, iaudia! K
tik jauti, vis ramu: ird glosto,
griaudia! ; Danai mike lietuvi,
ko verkia, neino... Poem sudaro
dvi dalys:pirmoje vaizduojamas
buvusio miko grois, antroje
pasakojama miko istorija nuo
seniausi laik. Poemos kompozicija
paremta romantiniu praeities
(Mikan, bdavo, eini tai net ak
veria) ir dabarties (Visa prapuol;
tik ant lauko pliko/ Kelios puels
apykreivs liko!...). Poemoje
autorius atskleidia lietuvi ry su
miku, gebjim jausti gamtos gro.
Gamta, kaip sakrali erdv, mog
nuramina, nutildo jo rpesius,
pripildo siel vent pajaut.
Dvasinio mogaus ir gamtos ryio
atskleidimas padeda pltoti miko ir
tvyns tem ir mikas, ir tauta
igyveno didybs ir nuosmukio
laikus.
Eilraiai proginiai- Laborauniversiteto baigimui, Varpaspirmajam laikraio numeriui,
Tautika giesm- Varpo

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

didis kultros darbininkas. Jo gyvenimas ir

kryba, priklausydami Lietuvos atgimimo
istorijai, sykiu lieka ir kaip aminosios
mogaus ir tvyns, mogaus ir pasaulio
dramos liudijimas.

Maironis

Romantizmas

Maironis savo kryboje sujung etnins

lietuvi kultros (emdirbi patirties,
liaudies krybos) ir europins
(krikionikosios kultros) tradicijas,
nuties tilt tarp praeities ir savo laiko - XIX
a. pabaigos ir XX a. pradios. Maironio

giesm

Eilrai
rinkinys
Pavasario
balsai

deimtmeiui paminti.
Varpas jau yra atliks istorin
tautinio, socialinio budinimo misij,
taiau jo politin bei pilietin
potekst nestokoja aktualumo ir
iandien. Rusijos caro valdinink
ataskaitose autorius apibdinamas
kaip kovotojas u savo idjas,
prieikas buvusiai vyriausybei.
Sunkios gyvenimo slygos skatino
konkretinti svajones, tramdyti vidin
chaos, aboti jausmus, tai kvp V.
Kudirk vaizduoti sau ir visuomenei
sipareigojsi mog. Jaunas mogus
stiprus, darbtus, entuziastingas.
Jam gresia tik vienas pavojus
isvaistyti jgas, tuiai praleisti
gyvenim: Kol dega krtinj venta
ugnis toji/<>/O, dirbk, idant neit
ugnis ta ant nieko!. Autorius buvo
pasivents Lietuvai ir vis savo
gyvenim skyr tautos budinimui,
leido laikrat Varpas, kurio
programa buvo nukreipta
konkreias kasdienybs problemas,
vertinanti darb, skatinanti valstiei
gerov. Varpas ne tik gausmas,
svarbi inia, tai mogaus, viso jo
gyvenimo simbolis. Pagrindinis
akcentas varpo ir mogaus
alegorijoje kvietimas veiklai .
Pavasario balsai- svarbiausia
Maironio knyga. Maironio pavasaris
yra ne tik atbudusi gamta, o ir
atbudusi taut, taip pat ir lietuvi,
laikas. Pabudimas yra svarbus
Maironio odis. Perkeltine reikme

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

kryba pradjo formuotis lietuvi tautinei

savimonei, skatino laisvs,
nepriklausomybs siekius. Maironio talentas
universalus, daug apimantis: jungiantis
lyrin eilrat, dain, poem, istorin
dram, vertimus ir apmstymus apie istorij
ir literatr. Maironis reiksi kaip poetas,
istorikas ir politikas. Rinkinys Pavasario
balsai yra svarbiausia knyga lietuvi
lyrikos istorijoje. Maironis pabria
socialin teisingum, teigia brolikus
santykius tarp moni ir taut, kelia
demokratijos, laisvo apsisprendimo, kaip
svarbiausio politinio principo, svarb:
tautos paios tvark ves teising. RA
LIETUVIKOS SPAUDOS DRAUDIMO
LAIKOTARPIU (1864-1904m.)

Realizmas

jis reikia ir taut pavasar,

vadavimsi isvetimj priespaudos.
Poeto vaizdinys kuriamas
romantizmo stiliumi- jaunas,
nulids, keniantis, pasiaukojantis.
Eilraiai Lietuvos tema- Kur bga
eup, Milin kapai, Eina
garsas, Trak pilis, Lietuva
brangi. Maironis eilraiais kr
Lietuvos poetin istorij ir poetin
geografij, jis atskleidia ry tarp
kratovaizdio ir kultros. Lietuvos
tem galima skaidyti daugel
atskiru potemi (gamta, kalba,
istorija, religija, praeitis ir ateities
projektai). Jis kalba apie praeit
didiuodamasis,
auktindamasprotvi ygius, j
lov. Laisv ikeliama kaip
svarbiausias kov- kar
argumentas. Numesk, tvyne, rb
sen,/ Kur uvilko svetimi!/ J
meils kertas tekrena/Tvyns
meils ugnimi!. Sunkiu Lietuvai
laiku suvok, kad ne heroizmo
monms reikia, o tautikumo, kuris,
pasak autoriaus, yra raktas laisv

Realistai nusigria nuo romantik

suabsoliutinto mogaus dvasios pasaulio ir
susitelkia ties daiktikosios mogaus
aplinkos vaizdavimu. i literatros kryptis
paskatino iuolaikini literatros anr,
pirmiausia romano, ipopuliarjim. XIX a.
moni pasaulir paveik naujos
filosofijos, gamtos bei visuomens moksl
idjos, susijusios su materialistine pasaulio
samprata, mogaus proto iauktinimu.
Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

takingiausia to laiko filosofijos kryptis

vadinama pazityvizmu (pozityvus - realus,
tikras, apiuopiamas). Realistai nustojo
gilintis filosofinius mogaus bties
klausimus, dmes sutelk mogaus
kasdienyb. Daniausiai pasakotojas visainis. Realistiniuose kriniuose kasdienin, nekamoji kalba, buitiesdetals.

Jonas Bilinas

Realizmas

J.Bilinas- noveli ir psichologins lietuvi

literatros pradininkas; modernumo lietuvi
literatroje pradininkas. Dana krybos
tema- nuskriaustas, nelaimingas mogus.
Bilinas pirmasis lietuvi literatroje kalba
apie sin- svarbiausi mogaus teisj.
Bilino vaizduojami mons patiria
susitikim, kurie yra neyms iorikai,
beveik nepastebimi, bet kartu labai
reikmingi. Svarbiausios situacijos Bilinui skriauda, nuskauda, kalt, idavyst. Jis pats
visk reaguoja, kenia lidi, prisiima kalt
ir atsakomyb, daug k pasako ir apie save.
Jonas Bilinas- pirmasis lietuvi raytojas,
modernizavs pasakojim, suteiks jam
europietik form. Visain epin
pasakotoj jis pakeit pasakotoju, kuris
dalyvauja krinyje susitikdamas,
ujausdamas, suvokdamas, prisiimdamas
atsakomyb. Stengsi vaizduoti ne tik
iorinius, bet ir vidinius mogaus dvasios
vykius.

Novels
Lidna
pasaka;
Vagis;
Kliudiau;
Brisiaus
galas;
Ubagas;

Lidna pasaka- svarbiausias

Bilino krinys. Veiksmas vyksta
1863m.- sukilimas, dideli vili ir
kani metas. Pasaka apie
Juozapot yra lidna, netgi
tragika: jauna, grai, laiminga
moteris patenka tokias istorijos
situacijas, kurioms negali
pasiprieinti, negali nei igelbti
mylimo vyro, nei pati isigelbti.
Bilinas kelia moralinius, kartu ir
filosofinius mogaus bties
klausimus: kas yra skriauda? Kas
yra kalt ir jos suvokimas, kas yra
moralin atsakomyb? Vagis- tai
susitikimas s vagimi, kuris silaus
nakt nori pavogti arkl, berno
pasididiavim. K galima daryti
tokioje situacijoje: Bet k turjau
daryti? Pulti vidun? O galbt tenai
ne vienas yra: umu kaip virbl i
revolverio ar nudurs peiliu kaip
par. Bgti pasiaukti vyr? O tuo
tarpu ims ir isives kumel- tiek ir
tematysi. Gal gale bernas vag
umus, o po kiek met, vis dar
kirminams krtin dant, pasakoja
apie vyk, guodiasi artimiesiems,
sins itaip grauiamas. Ramybs

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

neranda, klausia savs: Gal geriau

biau padars, jeigu atvirai
valdiai biau prisipains, teismo
rankosna atsidavs. Bilinas leidia
mogui teisintis: o kam bus geriau ive, udarys kaljim, kuris juk
nepataiso moni. Bet sin vis
vien nerami. O dl to ir dabar
danai tas pats kirminas mano ird
grauia. Ir neinau dar, k pasakys
man utai Visagalis.... Ubagastema (skriauda ir jos igyvenimas).
Pasakotojas, igyvenantis sunki
savo paties situacij (sergantis
parvaiavs tvikn), suvedamas su
seneliu, kuris drebaniom rankom
atidar vartelius ir jo kieman.
Itikusi nelaim yra apmusi vis
mog. Slegia ne tiek nelaim, kiek
moralin skriauda, netinkamas
elgesys, kuris paeidia
monikum, sunaikina sandor
(baigia nykti bits: kur namuos
vaidai, ten bitms ne vieta).
Apsakymo pasakotojas pasijunta
ess kaltas: jauiu, kad dal
aminos vaik kalts ir a savyje
neioju. Jis prao atleidimo:
Atleisk man tamsta, kad niekuo
negaliu tamstai padti. ioje
apysakoje silpnesni keiia
stipresnius- stiprieji ir silpnieji
Bilino kryboje keiiasi vietomis.
Neoromantizma
sXX a. pradia

Neoromantizmas yra pirmoji lietuvi

literatros kryptis, siekusi naujesnio,
problemikesnio krybos suvokimo.
Ankstyvieji XX a. pradios neoromantikai
Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

siek suprasti savo tautos dvasi, sukurti

savit tautin stili. Neoromantikams buvo
svarbu sumoderninti krybos pasaulvaizd;
jie kreip vilgsnius nematoma (vidiniai
igyvenimai, regjimai, slapti patyrimai),
nepasiekiama (visatos, kosmoso gelms),
neisprendiama (tikjimo, Dievo
problematika). Atsigriama romantizm,
jo stiprius jausmus, praeities auktinim,
mogaus ir gamtos ry, paslaptingumo
jutim. Vienas neoromantizmo bruo idealizmas, reikiantis dvasinio idealo
taikym gyvenimui ir menui. Neoromantikai
siek savo tautos kultr ivesti pasaul,
mintis apie tautos dvasi ireikti naujoje
kryboje.

atrijos Ragana

Neoromantizma
s

Marija Pekauskait- atrijos Ragana, XX a.

pradios lietuvi raytoja. atrijos Ragana idealistins- romantins pasauljautos,
krikionikos pasauliros krja.
Lietuvi dvasinje kultroje atrijos Ragana
isiskiria pasiaukojama meile monms,
geradaryste. Ji gyveno taip, kaip mok kitus.
Kartu su Jonu Bilinu atrijos Ragana ymi
nauj lietuvi literatros pakop: intymesn
ir vairesn pasakojim, sudtingesnius
moni charakterius. atrijos Ragana labiau
akcentuoja atskir mog; ne tik varg, bet
ir bties poetikum, kylant i meils,
gamtos groio, aminybs, idealo ilgesio, i
vaiko ir motinos ryio, i mirusij,
ijusij begalinio gailesio.

Apysaka
Sename
dvare

Apysaka Sename dvaresvarbiausias atrijos Raganos

krinys, paraytas gyvenimo
pabaigoje, jau turint didel
gyvenimo, jo apmstymo patirt.
Pagrindin veikja mamat- dvaro
ponia, trij ma vaikeli motina,
varg globja ir utarja,
mokytoja, padjja, labai savitos
dvasios moteris. Grai, protinga
mamat jauia artimum jai
simpatizuojaniam Jonaviiui, bet
paklsta monos ir motinos
pareigoms. Pareigos atrijos Ragana
niekada nepamirta. Krinyje
mamat dienoraio forma kalbasi
su savim apie pareigas, meil,
atminim, gailest, gamt, tvyn.
pasaul velgiama ne tik aminybs
poiriu, sauganius svarbaus ir
maiau svarbaus ribas, bet ir

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Juozas TumasVaigantas

Vincas KrvMickeviius

Neoromantizma
s

Juozas Tumas- Vaigantas- vienas rykiausi

XIX a. pabaigos- XX a. pirmosios puss
lietuvi raytoj, savo kryba ir asmenybe
sujungs tautinio atgimimo epoch, XX a,
pradios lietuvi kultros pakilim ir
nepriklausom Lietuv. Savo veikla ir
ratais prisidjs prie dviej svarbiausi to
meto Lietuvos politini jg- krikioni
demokrat ir tautinink- susiformavimo.
viesiu optimizmu, atsidavimu artimui,
tolerancija, kalbtojo ir publicisto talentu
bei groine kryba Vaigantas peln
neprilygstam populiarum tiek tarp
viesuomens, tiek tarp paprast moni.
Vaiganto kryba savita formos poiriu. Ji
netelpa tradicini literatros ri, anr
ribas. Reikmingiausia raytojo kryb
telkiasi apie du probleminius centrus:
lietuvi tautos bdo, jos kultros prigimties
apmstymus ir vienio mogaus jausm ir
etini nuostat, aistr ir valios susidrimus.
Vyota, lopyta mano Lietuvl - bet mano!
Lininiai, arielninkai, mluoiai, danai
padlecai tie lietuviai, bet- mano broliai...

Apysaka
Dds ir
ddiens

Neoromantizma
s

Vincas Krv- Mickeviius, prozininkas ir

dramaturgas, savo ratais sukr Lietuvos
legend, kuri XX a. pradioje teik stipri
impuls lietuvi nacionalins kultros ir
valstybingumo idjoms. Romantiki Krvs

Drama
Skirgaila

poetikai: mamat ieko groio,

geba j matyti ir apie j pasakyti sau
(uraai) ir vaikams, ypa dukrelei
Irutei, savo paios sielos aidui.
Svarbiausia iame krinyje- meils
ir pasiaukojimo tema. Pagrindinis
veikjas Mykoliukas- tik vadinamas
maybiniu odeliu, i tikrj jis jau
visas vyras, kuriam jau arti trij
deimi. Darbtus, spartus ir
geranorikas kitiems monms
Mykoliukas lengvai susitaiko su
gyvenimo sunkumais ir jam
ukrauta nata, tempia savo
altruistik nat n
nesisksdamas. Kartu jis- ir Dd
Mykolas- subrends ir uaugs. Jis
lepina brolio vaikus, kuo
igaldamas padeda broliui kyjevis i to gerumo ir pasiaukojimo
aplinkiniams. Nelaimingai simyljs
grauol Severiut Mykoliukas
virsta Mykolu- i nesuprasto
jaunuolio, neturinio jokio orumo ar
ididumo nepakeiiam
darbinink, usitarnavus pagarbos,
atspar ioriniam pasauliui.
Pabriamas keistas ir tragikas jo
likimas- juk Mykolo mylimoji Sevrja
iteka u senio Rapolo Geis!
Didiausiajo brangenyb- jaunysts
meil, vliau tyliai slpta irdyje.
Drama vaizduoja XIV-XV a. kovas dl
Lietuvos valstybingumo; joje
svarbios pareigos ir jausmo, valdovo
ir mogaus psichologins prietaros.
Istorin keturi dali tragedijos

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

ratai nustelb tikrj, kur kas prozikesn

Lietuvos istorij; menikai taigiai ir
talentingai pavaizduota tautos praeitis
lietuviams tapo nacionaliniu epu, kurio
valstietikoji kultra neturjo ar buvo
praradusi. Raytojas primin tautai jos
kari ir valdov laikus, inykusius Lietu vai
nepalankioje istorijoje. Krv ikl
herojikj ir dvasin tautos egzistencijos
aspektus: vaizdavo arba praeities didvyrius,
arba kaimo iminius.

anro drama Skirgaila- veikalas,

mogaus egzistencijos ir
pasauliros problemomis,
tragikojo herojaus paveikslu bei
draminio veiksmo tampa artimas
ekspyro krybai. Krinyje vyrauja
rsti vidurami atmosfera, bet kai
kurios dramoje keliamos problemos
aktualios iki iol (pvz. Lietuvos
kultrinio savitumo likimas
Europoje). Krv iame veikale
vaizduoja Lietuv istorijos
krykelje ir mog vertybi krizs
situacijoje. Skirgailos herojus turi
prometjikumo bruo(mitinis
Prometjas padeda monms, bet
paeidia diev nustatyt tvark ir
yra u tai baudiamas). Skirgaila
nori monms gero, taiau neino,
kaip tai padaryti, o savo veiksmais
griaudamas nusistovjusias
gyvenimo normas atnea monms
daug sukrtim. Todl tragikas
herojus yra kaltas be kalts: jis
sukelia daug kani kitiems ir
kenia pats, nes per j tarytum
isipildo lemtis. Tai ypatingas
veikjas, savotikas likimo
vykdytojas, priimantis pasaulio
ik; jam tenkanti atsakomyb
pranoksta paprasto mogaus
galimybes ir veria j kentti arba
ti. Skirgailos charakteris jungia
didyb ir tragizm. Kunigaiktis yra
pasiaukojs Lietuvai, svarbiausias jo
tikslas- Lietuvos emi vientisumas.
Skirgaila yra rstus ir garbingas

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Vincas
MykolaitisPutinas

Neoromantizma
s

Vinco Mykolaiio- Putino naas lietuvi

literatr iskirtinis, jis- vienas rykiausi
pomaironins poezijos krj, psichologinio
romano meistras. Putinas suformulavo ir
teorinius pagrindus moderniam literatros,
kaip savarankikos menins krybos,
supratimui.

Intelektualinis
psichologinis
analitinis
romanas

valdovas, nuslopins savyje visus

silpnus jausmus. Didinga,
maitaujanti ir pralaiminti mogaus
dvasia- romantins dramos esm.
Romanas turi iorin ir vidin
siuet. Iorinis labai paprastas:
romane nuosekliai pasakojamas
pagrindinio veikjo Liudo Vasario
gyvenimo kelias iki brandaus
amiaus. Aplinka vaizduojama tik
tiek, kiek ji susijusi su pagrindinio
veikjo istorija. Iorinis siuetas
romane nra svarbiausias- daug
svarbesn Liudo Vasario vidini
patyrim ir j apmstym istorija.
Visas romano dmesys sutelktas
mogaus individualyb, pagrindinis
romano konfliktas- kur keli
pasirinkti: poeto ar kunigo? Pirm
kart patyrs meils igyvenimus
Liudas Vasaris ima suvokti save kaip
gyv ir knik mog, ne vien
usidarius savo dvasiniame
pasaulyje, ne vien iekant tikjimo,
bet ir jauiant kak kitam mogui.
Romanas Altori elyhumanistin knyga. Ji atsiranda ne
i neigimo, pykio aplinkai, kritikos,
o i trokino atidiai siirti
mog lugdanius ir stiprinanius
veiksnius. Laikomasi nuostatos, kad
gyvenim lemia ne ioriniai
kliuviniai, o vidiniai dalykai: nuo
paties mogaus vidinio nusiteikimo
priklauso tolesni jo ingsniai. i
Liudo Vasario istorija, tai
prasivieiantys smoningumo

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Jurgis Savickis

Modernizmas

Raytojas priskiriamas auktojo

modernizmo, ekspresionizmo tipui; J.Savick
galime laikyti tikru iandienos lietuvio europieio ir atviro pasaulio gyventojo,
pirmtaku. Atstovavo Lietuv tuometinje
Europos valstybi organizacijoje- Taut
Sjungoje. J.Savickis- novatorikas raytojas,
naujas, modernus. Jis neketina savo kryba
siekti kokio nors kilnaus, praktinio tikslo:
kelti patriotinius jausmus, kovoti u kultr,
socialin lygyb, krikionik dorov.
Modernistinis menas nesislapsto u idj, jis
atvirai demonstruoja slygikum,
teatralikum, ikelia estetin funkcij.
Autorius silo abejingo ir atsainaus ne tiek
pasakotojo, kiek stebtojo pozicij. Jo
noveli moterys ir vyrai neturi princip
arba juos sulauo. Personaus apima
knikos nevaldomos aistros, nesveikos
idjos, noras staiga pakeisti
pasaul.Nuosekl pasakojim pakeiia
siuet kaleidoskopas. Naujai pavelgiama
mogaus bties laikinum.

Novels
Vagis;
Adastra;
Fleita;
Jono
Grauos
nuotykiai;
Kova

poslinkiai, nepriklausomo mogaus

nuostata- bti savo tv, bet kurios
institucijos ar valstybinio autoriteto
nepraryjamu mogumi, o tai ir
reikia idrsti bti savimi.
Vagistema:1)arkliavagiosugavimas 2)
vaiko psichologija ir drsus jo
poelgis. Vagis ia gretinamas su
kunigu, paskui- su Kristumu.
Dviprasmikas ne tik vagies, bet ir
vaiko paveikslas. Poelgiai nra
motyvuoti, nuspjami. Pinasi keletas
bals, keletas poiri. Jauiama
ironija, ikilmingi ir netgi patetiki
isireikimai. rimtus dalykus
velgiama ironikai, linksmai, su
ypsena. Adastra- liet.k.-
vaigdes. Tema- kininko uns
skandinimas, uns egzekucija.
Novelei bdinga vertybi gritis,
ikreipta moral, paradoksai,
okiruojanti pabaiga, modernizmo
poymiai. Fleita- tema: fleitininko
gyvenimas baigus savo karjer.
Bdingos ikreiptos eimos vertybs,
susvetimj materialistai,
savanaudikumas, ironija,
sarkazmas, gausu muzikini
termin. Kova- pagr. Tema: vaiko
gyvenimas, mintys alkoholik
eimoje. Kalbama apie alkoholizm,
sudaromas spdis, mons
pateikiami kaip marionets, vlikreiptos eimos vertybs, eimos
tragedijos, juk meil galima sukurti
ir su pusbuteliu- ironija,

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

sarkazmas. Pavadinimas reikia

vaiko kov pakeisti savo dali
eimoje, tv elges. Vaikas kov
pralaimi- kova dl motinos baigsi,
vaikas liko gulti, atsikelti ir toliau
kovoti jam nepavyko.

Jonas Aistis

Henrikas
Radauskas

Neoromantizma
s

Modernizmas

Mano poezijos vienintelis akstinas ir

vienintelis altinis buvo gyvi mons. ; Bti
poetu ir likti be savo ems yra gal daugiau
nei fizin mirtis, ypa tokiam, kaip a.
Sekdami J.Aisio mintis, matome jo savit
siirjim gamt, tautosakik gamtos
sumoginim, ankstyvosios patirties
branginim, mokjim ja pasinaudoti.
Poetas siek atskleisti subtiliausias mogaus
sielos bsenas, net tyr diaugsm
pasiekiam lidesio igyvenimu. Jis daug
galvoja apie mogaus ir krybos paslaptis,
kuri negalima nei atskleisti, nei visai
paaikinti, nes danai mogus kaip epus
lapas virpa be vjo, o odis numirta
pasaul pakeliui. J.Aistis savo poetiniais
principais buvo klasikins harmonijos
alininkas. Eilratyje niekas negali bti
taip sau- kiekvienas odis, kiekvienas
brknys svarbus.
H.Radauskas- vienas rykiausi lietuvi
lyrikos modernist, 1944m., i Lietuvos
pasitraukiant inteligentijai, emigruoja
Vakarus. Jis siek savitos krybos, priskirti j
vienai srovei sudtinga. Poezija isiskiria
spalv, vaizd bei gars vairove. Gamtoje,
aplinkoje, buityje ieko groio, estetini
emocij, menins prasms. Radauskasvienas reikmingiausi lietuvi poet,
baigs modernistins poezijos formavimosi
tarpsn ir j galutinai sujungs s

Eilraiai
Peizaas;
Karaliaus
uo;
Vaikyst ir
kt. i
rinkinio
Daina
graudyn ir
stabyn

Eilraiai

Henriko Radausko eilraiai- tai ne

paprastas aidimas odiais,
veikiau pasaulio iraikingum
teigiantys poetiniai rebusai,
grindiami vaizduots aismu.
Poezija isiskiria spalv, vaizd bei
gars vairove. Gamtoje, meninje
aplinkoje ar paprasiausioje buityje
poetas ieko iskirtinio groio,
estetini emocij, menins prasms.
Jo kryba- paprastos, lyg ir

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Katastrof
literatra

Salomja Nris

Katastrof
literatra

moderniosios Vakar literatros raidos

tendencijomis. Pagrindiniai jo krybos
bruoai-atsiribojimas nuo nepoetini lyrikos
turini, estetinis nuotolis, meno kaip groio
krybos, samprata yra ne vieno vlesnio
lietuvi poeto krybins programos gairs.
Radauskas atstovauja bdingam XX a.
modernistins literatros reikiniuiauktajam modernizmui, kuriam priklauso
ir didieji XX a. poezijos krjai. iuolaikins
lietuvi literatros lobyn jis praturtino
bene tobuliausi grynojo odio meno
krini pluotu.
Statykite namus ant Vezuvijaus... Mokykits
gyventi pavojuje. Ramioje buityje, rteli
darelyje visi esame gudrs, bet kas moka
gyventi ant Vezuvijaus, kas moka gyventi
pavojuje..?- B.Sruoga
Katastrof literatrai bdinga apmstyti
bties pamat praradim, iekoti nauj.
Autoriams rpi nupasakoti tragikas
patirtis, ireikti tai, kuo mogus stiprus,
kokias vertybes puoselja. Raytoj karta,
dalyvavusi pirmajame pasauliniame kare,
vadinama prarastja karta. Literatra,
kaip ir mons, atsidr tarp kratutini
prieprie, tragik patiri, baugi
klausim ir ateities neinomybs.
Salomja Nris- XXa. Neoromantik,kurios
poezija mena tiek priekario, tiek paius
karo metu, kuriuos lyrik praleido su savo
snumi ivykusi Rusijos gilumas. Neries
poezija- itin lyrika, romantika, grsta ne
filosofiniais apraymais, o tikrai, stipria is
poets igyvenimais. S.Nries vaizduojamas
mogus- itin emocingas ir pilnas
romantini valg. Nuo pat pirmj

kasdienins tematikos- gamtos

grois, tikrovs keitimas, meil,
gyvenimas, pasaulis, savotikai
ireiktas nusivylimas tikrovetaiau ireiktos ypatingais spalv
tonais, suskamba dar negirdtais ir
konservatyvi aus itin
suerzinaniais garsais. lietuvi
literatr Radauskas nea nauj
estetini form ir daugiaams
kultros, muzikos ir dails
uuomin. Jo kriniai ilgaamiai ne mogaus, o diev kriniai

Svarbiausias
eilrai
rinkinysPrie didelio
kelio

Rinkinyje Prie didelio kelio

daugiausia kalbama apie Tvyns
ilges, gailest ir Tvyn palikusij
atgail. Krinys gim Rusijos
gilumose- vietoje, kur nesiypso
Tvyns saul, kur alia nra
brangi moni, kur akies
nediugina gimtosios alies
kratovaizdiai. iame kontekste

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

krini iki savo, kaip poets, brandos,

autor vaizdavo nuolatos persimainant
mog- besidiaugiant gamta, svajojant,
simyljus ir nusivylus, vaiktant plonu
ledu ir vl pakylt meils, besiilgint
Tvyns ir apraudanti savo atgailas ir
idavystes...

Balys Sruoga

Katastrof
laikotarpio
literatra

Sruoga- poetas, publicistas, literatros

mokslininkas, dramaturgas. 1943m.
itremtas tuthofo koncentracijos stovykl.
Jo gyvenimo programa- maitinga laisv ir
individualizmas- ilieka svarbi iki pat
mirties. Garsja kaip karto bdo,
netiktin poelgi, sunkiai susivaldanti, itin
permaining jausm asmenyb. Linksmyb ir
ekstaz keiia juoda melancholija,
sarkazmas, dygumas; rst atokum,
udarum- triukmingas reagavimas.
Bali Sruog buvo koks imtas, ir visi
kitokie.

Atsiminim
knyga
Diev
mikas

labiausiai irykja tamsios,

rudenikos emocijos. Vaizduojamas
mogus sksta gailesio aarose,
itin bdingi tvyns ilgesio, atgailos
motyvai. Ireikiamas gailestis,
grauatis dl idavysts, pateikiama
nemaai tautosakos motyv, tik
sustiprinani tvyns meils ir
ilgesio tem apraikas. Nei viename
kitame poets eilrai rinkinyje
nra tokia rykis tvyns ilgesio
tema, kuri net lietuvi literatroje
itin iskirtin ir autentika.
Atsiminim knygoje gana glaustai
apraoma lagerio buitis, darbai ,
bausms, mityba, kasdieniniai
atsitikimai, kalini ir pareign
santykiai, paties raytojo ryys su
stovykloje vykstaniais dalykais,
monmis. Profesorius itremiamas
u tai, kas nestojo SS eiles ir
prieinosi nacistinei valdiai.
Pasakotojo laikysenoje matyti
visika asmens nepriklausomyb nuo
iorini jg, neveikta dvasios
galia, sutramdytas skausmas. i
laikysena- knygos vientisumo
pagrindas. Vertybi grities vaizdai,
kaleidoskopika siaubo grimas
kaita, ironija sieja Sruogos
memuarus su ekspresionistiniu
stiliumi, o stojika laikysena
suartina vakar egzistencine
literatra. Diev mikas- viena
originaliausi knyg apie XX a.
Europos koncentracijos lagerius.

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Vytautas
Maernis

Francas Kafka

Egzistencializmas

Egzistencializmas- mogaus gyvenim

apmstanti filosofijos kryptis. Susidar XX a.
pradioje. Egzistencija- ne abstrakcija, o
konkretaus mogaus gyvenimas. Be
konkretaus mogaus nra
egzistencijos.Kiekvieno mogaus ji kitokia.
Ny kalba apie individ, asmenyb,
antmog. Heidegerio nuomone, egzistencija
reikiasi kiekvienam konkreiam asmeniui
kaip jo nykstantis laikas. Jaspersas kalba
apie egzistencijai bdingas ribines
situacijas, kani, mirt. Kas yra mogaus
btis, kokia jos prasm?

Egzistencializmas

Vytautas Maernis- jaunasis lietuvi

literatros genijus, uvs vos 23-ej, taiau
jau turjs k palikti- tai Vizijos ir
eilraiai. Karo metais, kai Europoje siat
toks patamsi gaivalas, vis daniau imta
svarstyti, kaip elgtis maai tautai, kaip jai
ilikti nesugniudytai. Inteligentija ragino
susitelkti. Maa tauta neturi daug fizini
itekli kovoti su ginklu, todl savo
gyvybingum ilaikyti gali tik krybingumu.
Poetas, anot V.Maernio, turi ireikti tautos
gyvyb ir jg, turi kalbti apie tai, i kur jis
kyla. Pats band suvokti emaitikum, save
kaip kinink vaik, aprayti savo krat,
savo aknis. Jautsi nemylimas motinos, bet
mylimas senels- jos portretas ypa rykus
Vizijose

Vizijos
(sonetai)

Katastrof
literatra

Francas Kafka- yd kilms vokikai ras

prozininkas. Pragyvens vos keturiasdeimt
vienerius metus, jis laikomas vienu
reikmingiausi XX a. pirmos puss, o gal ir
viso imtmeio autori.

Apasakymas
Metamorfoz

Tai- reikmingiausias Maernio

eilrai ciklas. J ras labai
jaunas, jis atkakliai iekojo
atsakym jaunystje ikilusius
klausimus: kodl mogus ateina
pasaul, kokia gyvenimo prasm?
Vizij ciklas sudarytas i angos,
septyni regjim ir pabaigos.
Vizijos yra asmens pastanga
suvokti savo buvimo prasm,
apmstyti savo tapsm. Savs
iekojim kelias bt toks: 1)
sijautimas gimtj nam aplink;
2)j verts asmeniui supratimas ; 3)
savopaskirties suvokimas,
sipareigojimas savo geniai,
namams ir savo geniai, namams ir
savo paties krybingam gyvenimui.
inomiausiame tvo ir snaus
kriniams priklausaniame
apsakyme metamorfoz (1915)
stropus, eimai visa irdimi
atsidavs jaunuolis Gregoras
atsibunda pavirts miliniku

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

AlberasKamiu

Katastrof
literatra

Prancz raytojas ir filosofas, Nobelio

premijos laureatas AlberasKamiu - viena
rykiausi XX a. vidurino asmenybi
Europoje. Siekis suorasti gyvenim j be
pertrkio aikinantis filosofiniais traktatais,
romanais, pjesmis, uraai Kamiu daro
iskirtiniu Europos kultros reikiniu.
Kamiu biografija siterpia tarp 1913m.
(prie pat pirmj pasaulin kar, kuriame
uvo jo tvas) ir 1960m., kai Europa tikm
atsugauti po Antrojo pasaulionio karo.
Svarstydamas gyvenimo prasms, t.y.
egzistencialistiniais klausimais, Kamiu
remiasi dviem svarbiausiomis idjomis:
absurdo ir maito.

Romanas
Svetimas

vabalu. Kafka meistrikai vaizduoja

ne tik Gregoro dvasin sumait, bet
ir fizinio bvio pasikeitim (kaip
mogui vabalo kne atsikelti i
lovos, kaip imokti vaikioti
daugybe kojyi ir t. t.). nuodugniai
atskleidiama eimos bei visuomens
reakcija virsm: Gregoras
griauna j ribot poir gyvenim
ir mog, kelia gd ir grsm
geram vardui, be to, ir materialinei
gerovei. Nors raytojas aikiai
solidarizuojasi su paemintu ir
atstumtu herojumi, vilties tai jam
neteikia: atgrasiu ir nenaudingu
padaru taps Gregoras eimos
pasmerk-kiamas mirti, maa to,
sielodamasis dl nepateisintos
atsakomybs, to ima trokti ir pats.
Antrojo pasaulinio karo metais
tokiomis netikrumo slygomis gim
tai, kas pasaulio literatros
istorij jo kaip absurdo ir
egzistencializmo idj koncentratas.
Tai- romanas Svetimas. Merso,
danai vadinamas ms laik
herojumi, arba tikriau- absurdo
herojumi. Tai mogus, kuris
atsisako naiviai tikti tuo, kuo tiki
visuomens dauguma,- laims
formulmis, ritualais, privalomais
jausmais, padoraus pilieio elgesio
normomis, nes velg jose
veidmainyst. Visuomen, praradusi
auktesnius tikslus, nebesiek
tobulumo, bet toliau vaidina
tvarking, padori, tikini ir veria

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

vaidinti kitus. Merso atsisako

meluoti, veltis visuomens aidim,
net atsisako dirbtinai ispaust
aar ir pasitinka mamos mirt
toki, kokia ji yra- nyki ir
nereikminga. Merso demaskuoja
visuomen, troktani vaidinti
gra spektakl, o i gindamasi
sutraiko j pasitelkusi teism ir
giljotin.
mogus, igyvens nors vien
vienintel dien, galt nesunkiai
igyventi imt met kaljime. Jam
pakakt prisiminim, kurie neleist
nuobodiauti.
Mama danai sakydavo, kad
niekuomet mogus nra visikai
nelaimingas.

Antanas kma

Katastrof/
egzodo
literatra

Antanas kma- vienas ymiausi XX a.

vidurio lietuvi prozinink ir dramaturg.
Savo kryboje jis ireik katastrof
laikotarpio mogaus pasaulvok- vertybi
grities, mogaus vidinio suskilimo, baims,
grsms, nevilties igyvenimus. iai krizinei
patiriai jis rado ir tinkam menin kalb suaiyt, daugiasluoksn, ir ataust
metaforomis ir simbolinmis nuorodomis.

Romanas
Balta
drobul

Jie taip pat vien dien bus

nuteisti. Jis taip pat bus nuteistas. J
apkaltins mogudyste, bet nuudys
u tai, kad neverk per savo motinos
laidotuves.
Balta drobul- vienas ymiausi
XX a. lietuvi roman.
Konservatyvesni pair kritikai j
peik dl perdm atviros erotikos ir
pesimizmo, o modernieji raytojai ir
kritikai krin gyr u siningum,
teig, kad su juo lietuvi proza
pagaliau veik atsilikim nuo savo
laiko Vakar literatros. Balta
drobul- tai ir XX a. vidurio
lietuvi, europiei istorins

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

patirties dokumentas ir to
laikotarpio dvasins katastrofos
apibendrinimas, ir modernaus
mogaus savijautos- vidinio
suskilimo, vienatvs, pastovi
vertybi ilgesio- negailestingai
atvira, skausminga iraika. Tai ir
XX a. vidurio lietuvi, europiei
istorins patirties dokumentas ir to
laikotarpio dvasins katastrofos
apibendrinimas. Tai ir romanas apie
krj ir kryb, ir romanas apie
meil; ir bene ymiausias XX a.
lietuvi miestietikosios prozos
krinys.
Vienas esmingiausi motyv yra
viebuio keltuvas, kitas- romano
pavadinime nurodyta balta drobul.
Su jais susijusios bties prasms,
meils, krybos, beprotybs, istorijos
temos sudaro problematikos rmus.
Balta drobul- i esms vieno
mogaus smons psichologinis
romanas. Krinys pagal pasakojimo
laik tartum sudarytas i trij
aukt: pirm aukt sudaro nepilna
para i lietuvi poeto ir keltuvininko
gyvenimo, antrasis auktas- tai
skyriai i Antano Garvos ura ir
trei aukt sudaro praeitis, kuri
atskleidia ne pats Garva, o
treiojo asmens pasakotojas.
XX a. antrosios
puss proza

Vienas svarbiausi klausim- ar puoselti ir

rayti gimtja lietuvi kalba, ar savo
krybai pasirinkti perspektyvesn - rus,
angl, prancz kalb? Temos: tvyn,
istorija, kalba.
Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

XX a. antroji
pus- XXI a.
pradia

Justinas Marcinkeviius lietuvi literatroje

uima savit viet. Svarbiausios jo krybos
temos- Lietuva, lietuvi kalba, gamta.
Klasikin lietuvi literatros tradicija, labai
svarbi iam poetui, vairi politini
reikalavim varomai XX a. antrosios puss
lietuvi poezijai buvo ir patikima atrama,
padjusi rasti savo keli. Bene ymiausias
nepriklausomos Lietuvos poetas, vadinamas
ms tautos sine.

Justinas
Marcinkeviius

Drama
Mavydas.
Trij dali
giesm

Justinas
Marcinkeviius

Eilraiai

Mavydas- antroji Marcinkeviiaus

trilogijos dalis. Pagrindinis io
krinio veikjas- pirmosios
lietuvikos knygos autorius
Martynas Mavydas. Mavydasklebonas, kuris labiausiai turt
skleisti tikjim, savo pareig jis
suvokia kiek kitaip: Ne tikji mas
svarbu, ne maldos, o tai, k mogui
gero padarai. Geri darbai - toli
grau ne kertinis akmuo
imintingoje ir dvasikai svarioje
Mavydo asmenybje. Jispatriotikas, siekiantis visa ko
geriausio savo tvynei, savo misija ir
pareiga laiko suglausti abu
Nemuno krantus.
Poetinje dramoje Mavydas
susikryiuoja pagrindins Just.
Marcinkeviiaus krybos temos:
tvyns, meils, kalbos, kalts,
atgailos. Btent pastarosios
vertybs ir akcentuojamos ioje
dramoje ir pagrindinio veikjo
Mavydo paveiksle. Patriotikumas,
brolika meil, kalbos isaugojimas,
kalt, pareiga ir atgaila,
geranorikumas- pagrindins
poetinje dramoje Mavydas
akcentuojamos vertybs.
em, duona, namai, vanduo, ugnis
atidaro duris Justino
Marcinkeviiaus lyrikos pasaul. Taipagrindiniai mogikos bties
elementai: ia ms pradia ir
pabaiga. Justino Marcinkeviiaus
eilratis pasim itus odius i

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.

Juozas Aputis

Juozas Aputis- ikiliausias sovietinio

laikotarpio modernios psichologins novels
ir apysakos autorius, tss Jono Bilino
prozos tradicij. Raytojas tikrovikai
vaizdavo gyvenamojo meto dalykus,
socialin aplink, kaimo buit, bet
svarbiausia jam- mogaus igyvenimai,
bsenos, smons procesai, subtils ryiai su
aplinka ir kitais monmis. Bendra krybos
tema- emdirbio kultros ir lietuvi tautos
likimas istorijoje. Raytojo proza,
atspindinti okupuotos tautos bsen,
persmelkta rpesio, nerimo ir graudulio.
Apuio novel lietuvi literatroje
reikminga ne dl krybini iekojim ar
modernizmo bandym, jos meninio savitumo
esm- aiki autoriaus dorovin pozicija,
etinis mogaus vertinimas, humanistinio
dvasingumo taka.

Novels
Dobil.
1954 m.
nakt;
vis po
Marazyno
uolu;
veikti
save;
Lidija
Skoblikova
ir tvo
ingsniai;

kaimo gryios, pakilo filosofinius

akiraius ir vl leidosi juos kaip
gimtj lizd. A iaugau kaime ir
myliu j kaip tikrai gali mylti kaimo
mogus. Myliu em, kuri mus
maitina, mikus, dang, vanden.
Lyriniame eilratyje svarbus
atsidusimas- tai, kas pasakoma
tiesiogiai ir tiesiogiai nepasakoma.
Dobil. 1954 m. nakt- po vienos
nakties Martynas- nebe svajojantis
vaikinas, nuleids rankas ir
nekamuojamas rpesi, bet savo
pasaulio su sodybom, laivais ir
nupjautais laukais herojus, kuris
turi eimoje, sodyboje atstoti tv,
motinos globj, sodybos
eiminink, turintis apginti,
isaugoti savo pasaul. vis po
Marazyno uolu- Krybos
procesas ia- uns egzekucija, kuri
stebi visi toje aplinkoje esantys
mons, o kaimo aplinka su
nusenusiu uolu, isigimusiu
kaimu, ikraipya kalba ir bailiais
monmis- tik fonas nekasdieniniam
kaimo vykiui. Svarbiausias veiksmo
motyvas- senatv. ia vaizduojami
bails mons, nustekenti gyvnai,
kuriuos istumia jaunoji kartastipri ir pilna jg. Vaizduojami
ryks kontrastai tarp senosios ir
jaunosios kartos. veikti save(pastraipos ssiuvinyje)

Indr Kemit 2013m. papild arn Petroit 2014m.