Professional Documents
Culture Documents
LITERATROS
KONSPEKTAS
ABITURIENTUI
baltos lankos
TURINYS
Pratarm.............................................................................................................................7
Martynas Mavydas.......................................................................................................... 9
Onut Baublien, Saulius ukas
Mikalojus Dauka....................................................................................................
Onut Baumilien
13
Jonas Radvanas................................................................................................................17
Onut Baumilien, Egl Patiejnien
Motiejus Kazimieras Sarbievijus....................................................................................21
Onut Baumilien, Egl Patiejnien
Kristijonas Donelaitis......................................................................................................26
Irena Kaniauskait
Adomas Mickeviius................................................................................................... 33
Irena Kaniauskait
Antanas Baranauskas .................................................................................................... 39
Irena Kaniauskait
Vincas Kudirka................................................................................................................44
Irena Kaniauskait
Maironis.......................................................................................................................... 48
Irena Kaniauskait
Jonas Bilinas.................................................................................................................. 53
Irena Kaniauskait, Saulius ukas
atrijos Ragana............................................................................................................... 58
Nijol Servenikait
Vaigantas....................................................................................................................... 62
Nijol Servenikait
Vincas Krv................................................................................................................... 69
Nijol Servenikait
Balys Sruoga.................................................................................................................. 74
Nijol Servenikait
5
Jonas Aistis......................................................................................................................79
Dalia Satkauskyt, Saulius ukas
Vincas Mykolaitis-Putinas.............................................................................................. 86
Irena Kaniauskait, Nijol Servenikait
Jurgis Savickis.............................................................................................................
Marius Mikalajnas, Saulius ukas
94
Henrikas Radauskas........................................................................................................ 98
Dalia Satkauskyt, Saulius ukas
Vytautas Maernis........................................................................................................ 103
Nijol Servenikait
Bronius Krivickas......................................................................................................... 109
Saulius ukas
Salomja Nris.............................................................................................................. 112
Saulius ukas
Antanas kma.............................................................................................................. 117
Loreta Maianskait, Saulius ukas
Marius Katilikis...........................................................................................................123
Nijol Servenikait
eslovas Miloas.......................................................................................................... 130
Irena Kaniauskait, Dainius Vaitieknas
Justinas Marcinkeviius.................................................................................................137
Nijol Servenikait
Juozas Aputis.................................................................................................................145
Loreta Maianskait, Saulius ukas
Judita Vaiinait.......................................................................................................... 150
Dalia Satkauskyt, Saulius ukas
Marcelijus Martinaitis...................................................................................................155
Dalia Satkauskyt, Nijol Servenikait, Saulius ukas
Sigitas Geda.................................................................................................................. 160
Dalia Satkauskyt, Saulius ukas
Jurgis Kuninas.......................................................................................................... 165
Loreta Maianskait, Saulius ukas
Aidas Marnas.............................................................................................................169
Onut Baumilien, Dalia Satkauskyt, Nijol Servenikait
Marius Ivakeviius...................................................................................................... 174
Onut Baumilien
Temins gijos................................................................................................................ 180
Irena Kaniauskait, Nijol Servenikait
MARTYNAS MAVYDAS
apie 1510-1563
BIOGRAFIJA
Isilavinimas
Manoma, kad Martynas Mavydas gim Didiojoje Lietuvoje, greiiausia ilutje:
tai patvirtina jo emaitika tarm. Tikr ini esama nuo 1546 m., kai Prsijos ku
nigaiktis Albertas laiku pakviet j Karaliaui. Kunigaiktis iekojo isilavinusi
lietuvi, galini dirbti liuteron kunigais Maojoje Lietuvoje. Atvyks Mavydas
Karaliauiuje baig universitet - beje, jis priklauso pirmajai ios alma mater laidai
(1548 m.). I viso bakalauro laipsn gijusij buvo septyni, Mavydas vienintelis
lietuvis. Jis mokslus ijo per tris semestrus vietoj atuoni, tad turjo bti kur nors
studijavs anksiau, nes jau kunigaiktis Albertas laike j vadino eruditu - mokytu
mogumi. Taigi tiek biografijos faktai, tiek eios parengtos lietuvikos knygos, tiek
laik stilius leidia laikyti Mavyd humanistu - itin isilavinusiu asmeniu, isiski
rianiu filologine kultra.
9
Socialin padtis
I Mavydo lotynikai rayt laik (j ilik trylika, dvylika - kunigaikiui
Albertui) matyti, kad jis buvo neturtingas, nes studijuodamas nuolat gaudavo sti
pendij, o vliau, eidamas klebono pareigas Ragainje, ne kart kreipsi j kunigaikt
vairios paramos. Mavydas ved ankstesnio Ragains klebono vyriausij dukter
Benign Lautertern ir ne vienus metus rpinosi jos gausia eima - broliais ir seseri
mis. Materialin padt sunkino dar ir tai, kad jam rpjo ne kininkavimas, o lie
tuvik knyg rengimas. Gyvenimo pabaigoje neapsikents jis papra kunigaikio
ivaduoti nuo nesisekani kio darb ir skirti metin ilaikym i valstybs ido,
bet is noras nebuvo patenkintas. Mavydas mir Ragainje 1563 m. gegus 21 d.,
ten ir palaidotas.
Krybinis darbas
Be kunigavimo ir kininkavimo, Mavydas uoliai darbavosi kurdamas lietuvi
k ratij. Jam buvo lemta parayti eias knygas lietuvi kalba, trys ileistos dar
esant gyvam - Katekizmo prasti odiai, mokslas skaitymo rato ir giesms, dl
krikionysts bei dl berneli jaun naujai suguldytos** (trumpai - Katekizmas,
1547 m.), Giesm v. Ambraziejaus bei v. Augustino" (1549 m.) ir Forma kriktymo (1559 m.). Kitos trys - Giesms krikionikos" (pirma dalis 1566m., antra
dalis 1570 m.) ir Parafrazis" (1589 m.) - ijo po Mavydo mirties, tuo pasirpino
pusbrolis ir bendradarbis Baltramiejus Vilentas. Be pirmosios lietuvikos knygos,
itin svarbios giesms, nes liuteronai giedojim laik svarbiausia pamald dalimi.
Autoryst
Pirmoji lietuvika knyga, trumpai vadinama Katekizmu", nra pasirayta. Kad au
torius tikrai Martynas Mavydas, liudija Baltramiejus Vilentas vienos savo knygos
10
Lietuvikoji prakalba
Vos pradjs studijuoti, 1547 m., Mavydas atidav spausdinti jau parengt
Katekizm". Knygel ileido Karaliauiaus spaustuvininkas Johanas Vainraichas.
Sunku patikti, kad Mavydas turjo laiko j parayti mokydamasis Karaliauiuje:
greiiausia rankrat bus atsives i LDK. Tai patvirtina ir kalbins teksto ypaty
bs - daugiau slavizm nei germanizm, nes atvyks Prsij Mavydas vokikai dar
nemokjo. Senosios graik kalbos odis katekizmas" reikia pamokym. Kas, ko ir
kaip moko Katekizme"? Itin svarbi knygels lietuvikoji prakalba - pirmas ino
mas lietuvikas eilratis. Jo kompozicija trinar: paios knygels odiai, autoriaus
ir valstieio dialogas, autoriaus nurodymai kunigams.
Pirmiausia mones kreipiasi pati knyga: Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit
<...>r Jungtuko ir" kreipinyje nebuvimas (asindetonin odi pora) - tarsi uuo
mina apie troktam moni vienyb. Personifikuota knyga, praanti dmesio, kvie
ia kalbtis, susikalbti, vienas kit suprasti visus lietuvius, bet kurio amiaus, lyties
ar luomo. Ragina siekti mokslo, kuris jau prieinamas, nors tv karta to negaljo
n vienu bdu gauti". Silo maloniai, su diaugsmu priimti visiems lietuviams skirt
od. Apie kok od, t. y. mokym, kalba knygel ? Ji kvieia kiekvien savarankikai
studijuoti Dievo od - ventj Rat. Katalikams j aikinti galjo tik kunigai, o
liuteronyb krikionik ties silo mokytis patiems:
Neutrukit, broliai, seserys, mans skaityti,
Jei pagal valios Dievo norit gyventi <...>
Dien ir nakt prieg savs mane laikykit
Ir niekada mans nuogjs neatmeskit.
emaii tarme paraytame tekste veriasi ir kitos prasms - odis, emaitikai adis,
tampa dangaus karalysts paadu:
Tasai Dievs visas mones nor didiai mylti,
Dangaus karalyst dovanai nor dovanoti, -
11
Puoni antikin ir biblin retorika3 rodo Mavydo pastangas sekti Europos kultros
tradicija. O klausimai ir atsakymai, bdingi dialogo imitacijai antroje prakalbos da
lyje, leidia paias tikjimo tiesas interpretuoti plaiau - kaip moksl, nes kaip tik
klausimai yra bet kokio painimo pradia.
1
Drsu - drstu.
Leksika - odynas.
3 Retorika - ikalba, kalbjimo menas.
2
12
MIKALOJUS DAUKA
apie 1532-1613
Kontrreformacija
Istorijos aplinkybs susiklost taip, kad lietuvik knyg Didiojoje Lietuvoje m
rastis tik XVI a. pabaigoje. Protestantai, kaip antai M. Mavydas, anksiau u kata
likus suprat knyg gimtja kalba svarb, vyko j rengti ir leisti j liuteronik Prsij.
LDK pirmoji lietuvika knyga, parengta bene viesiausios asmenybs Renesanso
epochos Lietuvos katalik banyioje Mikalojaus Daukos, pasirod prajus be
veik penkiasdeimt met po Mavydo Katekizmo". Kas tai nulm ? Lietuvos, kaip
katalikikos valstybs, kultros raidai didiul tak padar 1545-1563 m. Italijos
Tridento (Trento) mieste vyks visuotinis Katalik banyios susirinkimas, skirtas
kovai su Reformacijos padariniais. Po Tridento susirinkimo kilo galingas kontrre
formacijos sjdis. Jam atstovauja ir M. Dauka, lietuvikomis knygomis sieks stab
dyti protestantizmo plitim.
Jzuit ordinas
Dideli kultrin vaidmen to meto LDK suvaidino Jzaus draugijos, Romos katalik
vienuoli ordino, nariai. Jzuitus Lietuv pakviet Vilniaus vyskupas Valerijonas
Protaseviius. Viena svarbiausi j veiklos srii buvo vietimas. Turdami pakan
kamai intelektini pajg ir politins galios, jzuitai 1579 m. kr Vilniaus univer
sitet. Kaip tik universiteto spaustuvje ileistos pirmosios LDK lietuvikos knygos.
GYVENIMAS
Biografijosfaktai
Mikalojus Dauka gim tikriausiai Babnuose, dabar tai Kdaini miesto dalis.
Kils i bajor, ilgainiui tapo auktu katalik dvasininku. I pradi klebonavo
Krakse netoli Kdaini, vliau gavo emaii vyskupijos kanauninko pareigas ir
persikl Varnius - ne tik emaii vyskupijos, bet ir lituanistins kultros centr.
Neinoma, kur Dauka moksi, bet buvo puikiai isilavins, turjo nema bibliote
k. Jo iprusim patvirtina emaii vyskupij vizitavs popieiaus Grigaliaus XIII
galiotinis Tarkvinijus Pekulas.
13
SVARBIAUSI KRINIAI
M. Dauka ivert i lenk kalbos dvi knygas - ispan jzuito Jokbo Ledesmos
Katekizm" (1595 m.) ir lenk jzuito Jokbo Vjeko Postil (1599 m.). Abi
ispausdintos Vilniaus universiteto spaustuvje. Katekizmas", kur Dauka paren
g Varniuose, supaindina skaitytoj su pagrindinmis katalik tikjimo tiesomis.
Kaip ir M. Mavydo Katekizme", ia itin smerkiama pagonyb. Sis leidinys svarbus
tautinei kultrai kaip seniausia LDK ileista lietuvika knyga. Vienintelis iliks jos
egzempliorius saugomas Vilniaus universitete.
POSTILS PRAKALBA
Humanistins idjos
Svarbiausias darbas, Mikalojui Daukai pelns didiausi pripainim, yra
Postil" - pamoksl rinkinys. Pagrindinis knygos tikslas - neleisti Lietuvoje plisti
protestantizmui ir skleisti katalikyb. Neteisinga bt Dauk irti tik kaip
vertj - Postils" prakalbose lotyn ir lenk kalba jis pasirodo kaip Renesanso
idj propaguotojas. Ypa svarbi lenkikai parayta Prakalba malonj skaitytoj",
nes ia Dauka skelbia nauj poir gimtj kalb, ikelia j kaip didiausi tautos
vertyb. Jis smerkia prasidjus Lietuvos bajor lenkjim, gimtosios kalbos panie
kinim, nesirpinim jos ugdymu. Prakalba parayta lenkikai, kad suprast visas
Lietuvos elitas - bajorai ir dvasininkai. Dl i mini lenkikj prakalb galima
laikyti manifestu - ikilmingu programiniu kreipimusi dl lietuvi kalbos teisi ir
puoseljimo. Daugiakalbje LDK Daukos poiris turjo atrodyti originalus, nes
buvo prasta laikytis vidurami pairos - tautikum tapatinti su valstybe ar reli
gija. O ia mginama tvirtinti visikai nauja idja, renesansin tautos samprata: vie
nos tautos mones sieja tv em, paproiai ir svarbiausias bruoas - gimtoji kalba.
Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturt i trij
sav ir tarsi gimt dalyk: tv ems, paproi ir kalbos? Visais amiais mons
kalbjo savo gimtja kalba ir visados rpinosi j ilaikyti, turtinti, tobulinti ir gra
inti. Nra tokios menkos tautos, nra tokio niekingo ems ukampio, kur nebt
vartojama sava kalba. Tja kalba paprastai visi rao statymus, jja leidia savosios ir
svetim taut istorijas, senas ir naujas, jja aptaria visus valstybs reikalus, j graiai
ir padoriai vartoja visokiais atvejais Banyioje, tarnyboje, namie.
14
Taip Dauka priartjo prie tautins valstybs idjos, kuri lietuviams tapo aktua
li tik XIX a. pabaigoje. M. Mavydo aplinkoje to negaljo atsitikti, nes Maojoje
Lietuvoje leidiami ratai buvo skirti lietuviams valstieiams viesti, o Daukos
..Prakalboje j malonj skaitytoj" atsirado vietos ir lietuvi kalbos santykiui su vals
tybs reikalais aptarti.
Renesansin argumentacija
Prakalbos j malonj skaitytoj1 stilius - itin raikus renesansins retorikos pavyz
dys. Menini vaizd altiniai yra du: gamtos dsniai ir mogaus prigimtis.
Per gamt reikiasi Dievas, vadinasi, ji yra dievikosios tvarkos modelis.
Neprietaraudami gamtai, imdami i jos pavyzd mons gali darniai sugyventi ir
susikalbti. N vienam gyvnui neauna galv keisti savo prigimt, todl ir mogus
neturi paeisti gamtai bdingos tvarkos:
Kas per keistenybs bt tarp gyvuli, jeigu varnas usimanyt suokti kaip laktin
gala, o laktingala - krankti kaip varnas, oys - staugti kaip litas, o litas - bliauti
kaip oys? Dl tokio savo bdo pakeitimo pranykt savitumas, beveik pranykt ir
toki vairi gyvuli esm ir prigimtis. Jeigu toks gyvuli paikumas sukelt tarp j
tok smy, tai galime suprasti, koks sumiimas ir netvarka kyla, kai mogus, dl
kitos tautos kalbos savo gimtj visikai paniekins, taip pamgsta svetimj (pa
mirdamas savj, kuria Dievas ir gamta liepia kalbti), lyg pats bt ne to krato ir
kalbos.
Dauka sako, kad prigimtis labiausiai susaisto mog su tauta ir pirmiausia reikiasi
gimtosios kalbos vartojimu. Pateikia pavyzdi i vairi ali gyvenimo: Persijos
ir Lenkijos Karalysts, Romos ir Graikijos, arab ir ital valstybi. Tos alys iliko
galingos ir inomos, nes pakluso gamtos ir mogaus prigimties dsniui - myljo ir
saugojo sav kalb. Lietuviai turi sekti kit krat pavyzdiu, kad neinykt gimtoji
kalba ir nesumenkt valstyb. Taigi gimtosios kalbos paniekinimas tolygus prigim
ties isiadjimui ir neprotingam prieinimuisi Dievo ir gamtos tvarkai.
Vertim svarba
Daukai svarbus knyg vertimas lietuvi kalb - tai ir pagarbos gimtajai kalbai
argumentas, ir tautos kultros enklas. Verstiniai tekstai ugdo meil bei pagarb
gimtajai kalbai, parodo tautos iprusim:
inau, kaip visos tautos vertina, myli ir brangina veikalus, gimtja kalba raytus
(todl, manau, visos tautos ir suskato versti knygas i kit kalb savas <...>.
15
Leisdamas verstin pamoksl rinkin Dauka tikisi savo pavyzdiu paraginti lietuvi
viesuomen atsigrti gimtj kalb, nes ne kas kita, o kalba turi tapti vis luom
lietuvi rpesiu:
Pagaliau, kad ir negautum kitos paramos ir naudos i t knyg, iverst lietuvi
kalb, gana man bus, jog iuo, nors ir mau savo darbeliu, - kaip manau ir gei
diu, - duosiu pradi ir paskatinsiu msikius mylti gimtj kalb, jos laikytis ir j
ugdyti. Juk tatai mums ir visiems Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts gyventojams,
kaip sakyta, labai turt rpti.
16
JONAS RADVANAS
(IOANNES RAD FANUS)
XVIa. vid. - 1 5 9 2
Humanizmas
XVI a. Renesanso idjos - proto ir vaizduots galia, asmenybs laisv, isilavini
mas - pasiek vairiais keliais: per lietuvius, studijuojanius Europos universitetuose,
mokslininkus ir menininkus, atvykstanius i svetur, o bajorijos kultrinius intere
sus geriausiai atspindi susidomjimas knygomis. sigaljus poiriui, kad spausdin
tas literatros krinys yra geriausias paminklas, to meto LDK poetai ima lovinti ne
tik legendinius praeities didvyrius, bet ir realius, pastamus asmenis.
Reformacija
Naujoji pasaulira - humanizmas - mog laiko didiausia vertybe. Religinis
Reformacijos sjdis tvirtina humanistins pasauliros nulemtus pokyius.
Reformacijai Lietuvoje plisti padeda tiek religin tolerancija, tiek galingi glob
jai - garss didikai Radvilos. Vienas i i didik patiktini paragina poet Jon
Radvan sukurti karved Mikaloj Radvil Rudj lovinani poem.
Panegirika
Radviliada - tradicin panegirika, lovinanti tvyns gynj Mikaloj Radvil
Rudj, vien i talentingiausi karvedi Lietuvos istorijoje. Pasak poemos vertjo
Sigito Narbuto, karvedio gyvenime turbt bna vienas, bet pats svarbiausias m
is, kur laimjs jis pelno nemari nugaltojo lov, imtmeiais gyvenani moni
lpose. Radvilos Rudojo gyvenime toks buvo los mis". Myje prie los ups
(dabartinje Baltarusijoje) Mikalojus Radvila Rudasis nugali Maskvos valstybs
caro Ivano Rsiojo kariuomen, susiruousi pulti Vilni.
18
m, kodl nusimins, jis atsako: Mano tautiei dalia negarbinga <...> / sukrt",
Lietuvos nelaims mane sugraudino!' Metonimikas jausm srities, krtins, pami
njimas (Narsios krtins, o ne kazematai, kuorai ir sienos - / toji galyb") atsklei
dia didiausi trkum - meils tvynei stok. Radvil Vytautas vadina vienintele
Lietuvos viltimi pasiprieinti Maskvos jgai. Grsms akivaizdoje siekia suadinti
kario ambicijas, todl ragina: tai kas svarbu: nugalk!" Lietuvos likim Vytautas
patiki Mikalojui Radvilai Rudajam - tik vienas gali nugalti". Taigi poetas Jonas
Radvanas siek heroizuoti Radvil gimin kaip pajgi grinti prarast LDK lov
ir politin tak.
Nors pats savininkas skydo puoybos nemato, j gerai mato prieas: magikoji t
vaizd galia turi ne tik apsaugoti kar, bet ir paveikti prie. Skyde pavaizduoti siue
tai Radvilai tampa kvpimo altiniu. Radviliados" pasakojime apie skyd irykja
istoriniai, kultriniai ir tautiniai Lietuvos valstybs pagrindai - romnika lietuvi
kilm, sostin Vilnius, valdov Gediminaii dinastija.
19
LDKpeizaas
Poemos erdv plati, atvira - vaizduojama Vytauto Didiojo laik Lietuva nuo
Baltijos iki Juodosios jros, lietuviams turinti kelti pasididiavim. Jos gdiose gi
riose apstu vairi vri, uol kamienais srva medus, o altiniai girdo Dniepr
(Boristen), Dauguv, Nemun, Ner, ventj ir kitas upes. Upi ivardijimu pa
briamas kratovaizdio istorikumas, nes jos tekjo kunigaikio Vytauto laik
Lietuvos emmis. Tas kratovaizdis poetizuojamas, itin menikai pieiama gamta,
pavyzdiui, hiperbolizuotas giri apraymas - jos virnmis iia vaigdynus /
remia, o medi aknim ligi Stikso vli nusileidia1. Lietuva poemoje it biblinis
rojaus sodas, veintis emje.
Nors tiek daug giri ir upi, Lietuva gana atiauri, o palyginti su Piet kratais netgi skurdi. Nedavusi velnaus klimato, naudingj ikasen motina gamta iuo
stygiumi ugdo ypatingas moni savybes - nars, itverm, meil gimtinei. Gamta
apibdinama epitetu imintinga", nes su monmis elgiasi kaip protinga motina su
vaikais: perteklius neretai gimdo nedorybes, o trkum atsveria skiepijamos dory
bs. Tad rsti, atiauri Lietuvos gamta - kario, Lietuvos gynjo, aukltoja.
RADVILIADOS" REIKM
Jonas Radvanas amino diding tvyns vaizdin, sukr aminos, galingos Lietuvos
mit. Tas vaizdinys susijs su pagrindiniais lietuvi ideologijos simboliais - kara
liumi Mindaugu, didiuoju kunigaikiu Vytautu, Mikalojumi Radvila Ruduoju,
Vilniumi - ir Vytauto laik kratovaizdiu. Didiausiu savo gyvenimo kriniu
jam pavyko perteikti tok tvyns paveiksl, kok vliau romantinse vizijose regs
A. Mickeviius, S. Daukantas, A. Baranauskas, Maironis.
20
BIOGRAFIJA
Motiejus Kazimieras Sarbievijus gim Lenkijos iaurje, septyniolikos met Vilniuje
stojo jzuit naujokyn, studijavo Braunsberge (tuometinje Prsijos karalystje),
vliau dst poetik Krai ir Polocko kolegijose, o 1620 m. buvo priimtas mokytis
Vilniaus universitet. Nuo 1622 m. studijavo teologij Romoje, ten greitai igar
sjo kaip talentingas poetas. Popieius Urbonas VIII avjosi Sarbievijaus poezija,
paskelb j poetu laureatu. Pirmas Sarbievijaus poezijos rinkinys buvo ispausdintas
21
POEZIJOS BRUOAI
Ods moralas - stojika laikysena (nuosaikumas, kuklumas) gali apsaugoti nuo pavo
j, nes kur lov, ten pavydas. Atsargus protas perspja: lov nra blogis, blogis - pas
kui j neivengiamai sekantis pavydas. Sarbievijus kalba apie kukli laim (ods pra
dioje menka trobel prieinama svetingai kvieiantiems rmams) - ji nebus visiems
matoma, bet nejauks sielos ramybs, isaugos nesugriautus trapius dvasios namus.
Gyvenimo pilnatv toli nuo minios - tai kas ods subjekto laim, ir jai nereikia
irov: Savs a pilnas. Ko man daugiau nort?" Gyvenimas tra iliuzija, pasau
lis primena teatro dekoracijas, vadinasi, viskas laikina. Tad mogaus btis, artima
akimirkai, negali bti vertinta kit toki pat laikin moni. Kalbantysis nurodo
vienintel vertintoj - Diev:
Mane tik viena jaudina: kaip a pats
Atliksiu savo vaidmen dramoj ioj,
Ar bus patenkinta Dievyb,
Ar pasitiks j kartais plojimais.
Gamtos pasaulio kaitos vaizdais usimenama: kaip pavasaris keiia iem, taip
Palads darbus - mokymsi - turi keisti poilsis.
Sykiu prie skaitytojo akis skleidiasi mitin ir istorin praeities bei dabarties
erdv. Nuo mitini laik (Vilnius lyginamas su antikine Roma, Gedimino pilis su
Kapitolijumi2, miesto gyventojai vadinami kviritais3, minimas Palemono mitas) ei
nama prie poeto gyvenamojo meto: Vilniuje taika, prie trejus metus baigsi ATR
karas su vedija. Politinio valstybs gyvenimo kontrastas (karas ir taika) - tai dar
vienas argumentas ods adresatui, umirusiam aukso vidurio taisykl. Miesto ku
polai, ventyklos, dvi pilys sudaro sakrali architektrin Vilniaus erdv, nes ios
didingos vietos susijusios su valstybingumu ir religija. Negana to, Vilnius stebimas
nuo Lukiki kalno (dab. Tauro kalnas (Pamnkalnis), tarsi i paukio skrydio, o
kalnas literatroje danai simbolin pasaulio ais, ne tiek fizinio, kiek dvasinio re
gjimo vieta, ir irjimas nuo kalno ypatingas - ne realus, bet sivaizduojamas, nes
tikrovje draugo nra alia. Taigi Vilniaus erdv (gamtin, mitin, architektrin)
ir vairialypis laikas tampa siekiamybe bei rpesiu isakyti saiko principo svarb.
24
Taigi laimingas tas, kur imintis moko kantriai susitaikyti su neivengiamomis liki
mo permainomis.
Taigi mogus tra aminas vaikas ne tik dl lemties aidim, bet ir dl jam nepa
valdios pasaulio tvarkos. Nieko nra amino: po kurio laiko suirs almas, sudls
dailus apsiaustas, sudils auksas. I greitai pralekianio gyvenimo sumaities mog
vaduoja iminties doryb. Stebdamas aplink jis turi suprasti, kad viskas greitai
baigiasi, todl neprotinga pasitikti laikina love, turtais, jaunyste, negali kliautis
likimu, nes jis ir duoda, ir atima. Reikia inoti, jog trumpas mogaus gyvenimas nu
lemtas dievikosios tvarkos, kurios niekas negali pakeisti. Visat valdo tas, kas valdo
laik, vadinasi, laikas Dievo, ne mogaus valioje:
Valandoms visoms io pasaulio Viepats
Udeda sparnus per visat skristi.
25
KRISTIJONAS DONELAITIS
1714-1780
BIOGRAFIJA
Kristijonas Donelaitis gim 1714 m. sausio 1 d. Lazdynli kaime. Anksti mirus t
vui, motina viena leido vaikus mokslus. Vyresnysis snus tapo garsiu Karaliauiaus
auksakaliu, vairi instrument meistru. Busimasis poetas studijavo teologij
Karaliauiaus universitete, lank lietuvi kalbos seminar, moksi klasikini kalb
ir poetikos meno. Donelaitis gebjo eiliuoti vokiei ir lietuvi kalbomis, mokjo
graik, lotyn, hebraj, prancz kalbas, buvo gerai susipains su antikine ir savo
laik literatra, gijo ir muzikin isilavinim.
Baigs universitet trejus metus dirbo Stalupnuose, ia galbt jau ra pasak
ias. Nuo 1743 m. iki mirties (1780 m.) Donelaitis - Tolminkiemio parapijos pas
torius. Kaip ganytojas, jis gerai paino parapijiei gyvenim, lietuvi ir kitataui,
dvaro ir kaimo santykius.
26
ASMENYBS BRUOAI
Donelaitis buvo veiklus ir tvarkingas pastorius. Nors sunki kio darb nata sl
g vis gyvenim (apie tai su kartliu usimena urauose), jis kruopiai priirjo
banyiai priklausant 40 ha k. Net turjo nusibrais vis savo lauk plan ir su
siras parapijieius - atskirai doruosius, t. y. darbius, paisanius Dievo odio, ir
tuos, kurie tingi dirbti, nelanko banyios. Tolminkiemyje jis pastatydino mrin
banyi, mokykl, namus pastori nalms, i pagrind atnaujino klebonijos pasta
tus. Vokikai paraytame eilratyje poetas suformulavo toki gyvenimo nuostat:
Kiekvienam daryti gera
Savo darbu ir odiu,
Visad elgtis taip, kaip dera,
Ir teisingas bt geidiu.
KRYBA
Apie 1765-1775 m. Donelaitis sukr keturias epinio pobdio giesmes Pavasario linksmybs", Vasaros darbai", Rudenio grybs", iemos rpesiai" (i
viso 2968 eiluts). Be to, iliko eios pasakios, keli vokiki eilraiai. Savo krini
Donelaitis nespausdino. Keturias giesmes 1818 m. paskelb Liudvikas Rza. Jo su
galvotas pavadinimas Metai" prigijo visiems laikams.
POEMA METAl
Tematika
Poemoje Donelaitis vaizduoja XVIII a. Maosios Lietuvos br buit ir pasaul
ir, pasakoja, kaip gyvena Vylaukio valsiaus lietuviai baudiauninkai: aprao
j darbus ir paproius skirtingais met laikais, kalba apie santykius su ponais ir
kitatauiais.
27
Gamta
Metuose" atsiskleidia emdirbi kultrai bdinga pasauljauta. Gamta - nuolat
atsinaujinantis, gyvybingas pasaulis, kuriame aikiai jauiama viesos ir tamsos, gy
venimo ir mirties kaita. Pavasar prisikelia visa, kas rudens bjaurybj numir verkdams. Gyvybs stebuklas - paskata diaugtis (linksmytis visi susirinko", visi visur
sumiai okindami diaugs") ir garbinti tobul Dievo krinij. Jo buvim labiau
siai jauia ir lovina paukiai:
Gegus ir strazdai sumiai lakstydami aid
Ir Sutvertoj; linksmai rykaudami gyr.
Met rat suka ir gyvyb pabudina saul (Jau saulel vl atkopdama budino svie
t"), jai slepiantis, em, atidavusi derli, apmirta, gamtos groybs nei kapas sens
pasirodo". Pavasar ir vasar aikiausiai juntama Dievo krybin galia, o iem sivy
rauja tamsa, chaosas, mirtis (girias jau giltin suka"). Sis gamtos ritmas, aminas,
nesikeiiantis, emdirbiui liudija dievikj bt.
Tobulai sutvarkyta, darni gamta yra gyvenimo mokytoja. Paklusdamas dievi
kajai tvarkai, mogus turi daug dirbti, paprastai, saikingai gyventi, pasitikti dan
gikuoju ttuiu". Poemoje esama pasakias primenani alegorini gamtos vaiz
d, kurie skirti tiesiogiai pamokyti, pavyzdiui, gandr ar laktingalos epizodas
Pavasario linksmybse". Toks gamtos vaizdas baigiamas moralu: pasisotindams
gardiaus numirk savo Diev", Tav, mogau! miels Dievs daugi daugiaus dova
nojo, / O tu dar nurni..? Tai aikus didaktinis elementas.
mogus
mogus suvokiamas kaip visos krinijos dalis, todl jam nevalia nei kaip nors pa
eisti jos tvark, nei isiskirti i bendruomens. mogui svarbu imanyti ir gerai nu
dirbti tradicinius ems darbus. Kukliai gyvendamas ir daug dirbdamas, jis pritam
pa prie dievikojo gamtos pasaulio, o tie, kurie niekina Diev, nutolsta nuo ems
darb, praranda dorybes, savotikai apanka. Toks yra Diksas - vien savo glpum"
rodo tuiai psdainasis ir niekindamas Diev.
Jokio darbo nedirbantys ponai yra amoraliausi: naudojasi svetimu trisu, nuolat
persiryja ir prisigeria - gyvena nesaikingai, taigi ir neprotingai, prieingai gamtos
tvarkai. Pavasario linksmybse" apsirijs ponas kvailu elgesiu gsdina paukius.
Didpilvis" vaizduojamas groteskikai:
Voliojos ant aslos ir prasikeikdams rk:
Nes jis velnius ir velniki kaimen vis,
Diev bluznydams, taip baisiai aukti pagavo,
Kad visa pekla dl to nusigandusi rko
Irgi bedugniai jos bei pamotos prasivr.
Ponai nutolsta nuo Dievo, griauna jo nustatyt tvark, todl nusipelno pasmerkimo,
o paprastai gyvenantys, daug vargstantys brai Donelaiio poetiniame pasaulyje
stovi ariausia dievikojo idealo.
28
Darbas
Darbas lemia mogaus vert. Donelaitis ino, kad brai velka sunki baudia
vos nat (br baudiava baudia11), kad mogui daug vargo skirta, bet tokia
Aukiausiojo valia: <...> be trso Dievs mus imaityt neadjo!1 Taigi dirbantis
mogus atlieka pareig, prisitaiko prie pasaulio tvarkos, nedaro gdos nei sau, nei
bendruomenei. Slunkius, bandantis pateisinti savo tingjim, rsiai smerkiamas:
Eik, - tar, - dvabali! kur dvabaliai pasilinksmin.
Juk tu jau su savo namais, kasmets dindams,
Sav ir mums, lietuvninkams, padarei daug gdos.
Todl niekinamas bras gali didiuotis dorai atliekantis kasdienius darbus, kurie i
kelia j ir padeda pajusti savo vert. Donelaitis pabria, kad su diaugsmu dirbamas
darbas tarsi paventina bt:
Taigi nutverk rykus, kurie tam yr padaryti,
O mk greitai ir linksmai pakvipus skarb!
I menk daikt daugsyk dyvai pasidaro;
O i mlo smirdinio egnon pareina.
Brai ir ponai
Donelaitis Metuose" nuolat primena, kad visi mons i prigimties lygs. Bet
pasaulis taip sutvarkytas, kad pon luomas aukiau u brus. Vis dlto geresn
socialin padtis nelemia auktesns morals - dvaras vaizduojamas kaip visoki
yd altinis. Brai moralikai pranaesni u ponus, net apie nenaudli" ydas kal
bama ne taip piktai kaip apie pon nedorybes. Svarbiausia, kad be bro veltdiai
neigyvent:
29
Brus Donelaitis ustoja ne tik dl to, kad jie nuskriausti ir bejgiai, bet ir todl, kad
pats j gyvenimas vertas ne paniekos, o pagarbos.
Doys, teisiamas u tai, kad liep pusberniui priaudyti varn, o tas audamas
kaimyn visas suplekino trobas", vieai kaltina ponus:
Juk js, ponai, mus, brus, jau taip nustekenot,
Kad paskiaus mums st reiks iurkes irgi peldas.
Jei pasaulis bt tobulas, ponai elgtsi tvikai, ustot brus, j gailt. Buvo toks
ponas, deja, numir pernai. Taigi socialinis gyvenimas nra teisingas, ir vienintel
ieitis - moralinis tobuljimas.
Lietuviai ir kitatauiai
Brai didiuojasi savo paproiais, kalba, kaip svarbs tautins tapatybs enklai mi
nimi lietuviki valgiai (deros, lainiai), drabuiai. Bendravimas su kitatauiais ardo
br bendruomens udarum, keiia proius:
Ak, kur dingot js, lietuvikos gadynls,
Kaip dar prsai vokikai kalbt nemokjo
Ir nei kurpi, nei sopag dar nepaino,
Bet vyas, kaip brams reik, neiodami gyrs.
Vielybieji ir nenaudliai
MET STILIUS
Donelaitis tikrovikai pavaizdavo bendruomens gyvenim, sukr spding gam
tos ir br buities, darbo vaizd. Br gyvenim apra turtinga, bet nenudailinta
lietuvi kalba. emasis stilius itin sodrus tuose epizoduose, kur vaizduojami ar ba
rami nenaudliai.
Nors apie valstiei gyvenim kalbama kasdieniais odiais, pasakojimas suei
liuotas ikilminga, antikiniams epams bdinga eildara - hegzametru. Antikins li
teratros tyrintoja Dalia Dilyt teigia, kad didiausias Donelaiio nuopelnas - ypa
tingas epas, didaktinio ir herojinio epo sintez. Didaktinio epo bruoas Metuose"
yra pamokymai, o herojinio - ilgos persona kalbos, vaizdingos hiperbols, vielybumo" idja. Panaiai kaip herojini ep veikjai, Donelaiio brai turi prieintis
svetimj takai, kantriai ir atkakliai saugoti savus paproius, kalb, ilikti dori ir
garbingi, kovoti su savo ydomis.
Poemoje galima atsekti skirting kultros epoch pdsak. Baroko pasauljau
t primena gyvenimo trapumo motyvas, oleles ienaujanios giltins vaizdinys,
hiperbolizuoti, natralistiniai vaizdai. Su klasicizmu sieja met ciklu grsta kom
pozicija, veiksmo vietos ir persona pastovumas, didaktiniai tikslai. Donelaiiui,
kaip Apvietos epochos poetui, bdingas noras velgti gyvenimo dsningumus
(visi mons i prigimties lygs, augdamas ir sitraukdamas darb ritm mogus
gyja iminties), racionaliai paaikinti vairi reikini prieastis, viesti, mokyti.
Skirtingi elementai vienas kit papildo, taip randasi isamus, visa apimantis gyveni
mo paveikslas.
ADOMAS MICKEVIIUS
(ADAM M'ICKLEIVIC ZJ
1798-1855
GYVENIMAS
Adomas Mickeviius, talentingiausias Vilniaus mokyklos ir apskritai romantizmo
;oochos poetas, padar didiul tak lietuvi tautinei savimonei ir literatrai. Pasak
Viktorijos Daujotyts, i Mickeviiaus kelios kartos moksi meils Lietuvai.
33
KRYBA
Apvalga
Mokytojaudamas Kaune, A. Mickeviius ileido pirmsias poezijos knygas. 1822 m.
Vilniuje ijo pirmas Poezijos tomas, kurio pagrindas - balads ir romansai. Sis
eilrai tomelis laikomas romantizmo pradia ir Lietuvos, ir Lenkijos literatroje.
Po met antrame tome paskelbta poema Graina, Vlini" II ir IV dalys.
1826 m. Maskvoje pasirod A. Mickeviiaus Sonetai" - Krymo sonet" ciklas
ir meils sonetai, 1828 m. Peterburge poema Konradas Valenrodas".
1832 m. Dresdene per kelet savaii, pagautas ypatingo kvpimo, Mickeviius
sukr Vlini" III dal. 1834 m. baig paskutin didel poetin krin - poem
Ponas Tadas".
34
35
36
1. Kaip pagrstumte teigin, kad poetas kuria idilik gimtins paveiksl, viesi vizij?
2. Kokius jausmus igyvena poemos pasakotojas?
3.
Palyginkite
gimtins
paveiksl
antroje
poemos
strofoje
ir
Maironio
eilraiuose
Mano
gimtin",
- lyg dar
viena, kitokios
mos ir atrijos Raganos apysakos Sename dvare pradi. Koks seno dvaro paveikslas kuriamas
iuose tekstuose? Kas apie j pasakoja?
38
ANTANAS BARANAUSKAS
1835-1902
BIOGRAFIJA
Poetas Antanas Baranauskas gim 1835 m. Anykiuose. Jau pradinje mokykloje
pasiymjo matematiniais gabumais, puikia atmintimi. Moksi dvimetje ratinin
k mokykloje Rumikse, deja, mokymo turinys neatitiko gabaus jaunuolio lkes
i. Dirbdamas ratininku emaitijos miesteliuose, Baranauskas kr proginius
eilraius lenk kalba. Kryba buvo atsvara slegianiai, nuobodiai ratininko kas
dienybei. Tuo metu raytas dienoratis atspindi pastangas formuoti savo charakter,
ugdytis vali, nor viestis.
Dirbdamas Sedoje, Baranauskas susipaino su garsjania emaii krato poete
Karolina Praniauskaite. Ji skatino kurti, domtis aminink poezija. Praniausk ei
mos remiamas Baranauskas stojo Varni kunig seminarij. ia apsisprend rayti
lietuvikai, sukr patriotin eilrat Dain dainel".
Per 1858 ir 1859 m. Baranauskas para svarbiausius krinius - poemas
Anyki ilelis", Kelion Petaburkan", Pasikalbjimas Giesminyko su Lietuva",
Dievo rykt ir malon". Poeto giesms spariai plito liaudyje, jis pats komponavo
joms melodijas. Auktaitijoje jos buvo giedamos ir XX a. pradioje.
39
D A I N D A I N E L 11
Eilratyje Dain dainel" poetas aprpia Lietuvos istorij nuo mitini laik iki
gyvenamojo meto. Panaiai kaip S. Daukantas, avisi senove - tarsi aukso amiaus
laikais, kai
mons laisvingi buvo turtingi,
Niekur nebuvo vergijos.
Ilgainiui padtis keitsi: Augo didinai, augo galinai", paprasti mons pakliuvo
vergijon.
Tvyns likimo enklas - sunyk mikai (Mikai igriuvo, mediai supuvo").
Viltis atgauti laisv siejama su tautos vedliu, kelio vedju", iugdytu krato praeities
ir gamtos:
ia ileliai, kriokia upeliai
Ir kalnai staugia terp vj;
Pievos aliuoja, girios linguoja Auklja kelio vedj.
ANYKI ILELIS1'
Poemos kompozicija
Poemos sandara grsta romantinei literatrai bdingu praeities ir dabarties kontras
tu. Idealizuot gyvybingos praeities paveiksl rmina nykios, merdinios dabarties
vaizdai:
Kalnai kelmuoti, pakalns nuplik!
Kas js groei senobinei tiki ?
Kur toj puikyb js pasidjo?
Kur ramus js imas nuo vjo,
40
Plyn ilelio vietoje liudija groio ir gyvybs sunaikinim. Kartojamas motyvas visa
prapuol11 itin dramatikai nuskamba poemos pabaigoje,
Mat toj pati galyb, k mikus sugrau,
ird, di apgriuvo... ir giesm nulau.
Taip atsiveria dl tvyns nelaisvs kenianti irdis, skausmas yra palaus jos kry
bines galias.
ilelis senovje
Pirmoje poemos dalyje apraomas praeityje aliavs mikas. Jo vaizdus atkuria mo
gaus atmintis, visu groiu ilelis vyti tik vidinje erdvje:
Mikan, bdavo, eini - tai net ak veria;
Vat teip linksmina di, au irdies tveria,
Kad net, irdiai apsalus, ne kart dmojai:
Ar mike a ia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!
Visa, ko yra mike, Baranauskas vaizduoja kaip vien: vaizdai, kvapai, garsai susipina,
susilieja taip, kad j skyrium neymu, - tik ird griaudia11. Sis vaizduotje at
kurtas groio, gyvybs, darnos pasaulis jauiamas lyg sakrali erdv, prarastasis rojus.
Per pasak, sakmi, dain motyvus reikiasi krybika mogaus prigimtis, susijusi ir
su gamtos groio pajauta.
ko"),
Mikas ikyla lyg kokia galinga, tautos bt sauganti jga. ios temos kulminacija r.erojika miko auka bado ir maro metais:
Mikas moni pasgails, rasa apsiverks,
Auktas savo virnes debesin merks
Ir suuks: Broliukai, ginkits nuo bado!
Palaiminta toj ranka, k kirv irado!"
43
VINCAS KUDIRKA
18581899
GYVENIMAS
Vincas Kudirka - vienas pagrindini tautinio sjdio ideolog, publicistas,
prozininkas ir poetas, literatros kritikas. Kils i Vilkavikio apskrities. Moksi
Marijampols gimnazijoje, ia pradjo rayti eilraius lenk kalba. Tvo veriamas
stojo Sein kunig seminarij, bet nebaig - buvo paalintas dl paaukimo sto
kos. Nors ir neteks tv paramos, baig gimnazij ir medicinos studijas Varuvos
universitete.
Kaip ir daugelis mokslus einani jaunuoli, gimnazijoje pateks auktesns
kultros aplink Kudirka veng kalbti valstiei tv kalba:
44
incas Kudirka kalba apie du savo gyvenimo tarpsnius - buvim sau ir buvim tau
rai. Sis tautins savivokos liudijimas j ikelia kaip simbolin lietuvi tautos atgimi
mo figr. Aura" paveik ne tik Kudirk - pasak Jono Jablonskio, ji tapo jaunosios
Kartos evangelija, su ja prasidjo naujas lietuvi kultros etapas.
1890 m. grs Lietuv, Kudirka pasinr kultrin veikl. Nuo 1889 m. iki
mirties rpinosi Varpo" leidimu, kiekvienam mnraio numeriui pats raydavo
>:raipsni vairiomis temomis. Net paskutinius kelerius metus, jau sunkiai sirgda
mas, sekamas andar, spariai mtanias jgas aukojo Varpui", krybai, verti
mams (vert Adom Mickevii, Dord Bairon (GeorgeByron), Frydrich iler).
KRYBA
Vincas Kudirka sukr keturias satyrines apysakas (Virininkai", Lietuvos tilto at
iminimai", Cenzros klausimas", Vilkai") ir keliolika eilrai (rinkinys Laisvos
valandos", 1899 m.). Dalis eilrai yra proginiai: Labora!" paraytas baigiant
45
POEZIJA
Gali.
46
Antroje dalyje varpo simbol keiia laikraio pavadinimas - tautos adinimo misij
kerima spausdintas odis:
Tai skambink, Varpe"! tegul gaudims tavo
Iilgai, skersai eina per Lietuv!
Budink ir auki graudiu balsu savo,
O tas aukimas perniek teneva!
Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...
Taigi eilratyje susiejami du vaizd klodai: rytui autant sugaudia varpas, Auros"
pradt tautos adinimo darb tsia Varpas". Liepimu aikiausiu" Kudirkos varpas
mnia ini, kad reikia nuolat ugdyti moni tautikum, kelti juos veikliam gyve
nimui, kvpti kurti tvyn savo pastangomis.
garsij
invokacij
Litiuol
Ojczyzno
moja!,
tik
Kudirka
kalba
mes
vardu.
Poetas pabria tvyns ir lietuvio ry - Lietuva yra motina savo vaikams, todl
meil jai turi degti kiekvieno irdyje.
47
MAIRONIS
1862-1932
GYVENIMAS
Jonas Maiulis-Maironis kils i Raseini krato. Puiks slniai sraunos Dubysos",
lietuvika valstietika aplinka, eimoje puoseljama pagarba knygai, mokslui toks poeto vaikysts pasaulis. Moksi Kauno gimnazijoje, vien semestr studijavo
Kijevo universitete, 1884 m. pasirinko Kauno kunig seminarij. 1888-1892 m.
ts mokslus Peterburgo dvasinje akademijoje, tuo laikotarpiu para nemaai eil
rai, pradjo pasirainti Maironio slapyvardiu.
Baigs mokslus, dvejus metus dst Kauno kunig seminarijoje, penkiolika
met - Peterburgo dvasinje akademijoje.
1909 m. Maironis gro Kaun, buvo paskirtas kunig seminarijos rektoriumi.
Apsigyveno rmuose Rotus aiktje (dabar Maironio lietuvi literatros muzie
jus). Siame pramatniame bute lanksi daug inom to meto dvasinink, raytoj,
visuomens veikj.
Paskutinius gyvenimo deimtmeius apkartino nusivylimas: intrigos sutrukd
tapti vyskupu, jaunoji poet karta, ijusi Maironio mokykl, jo poezij m vertinti
kritikai.
Maironis mir 1932 m., palaidotas Kauno katedros kriptoje.
KRYBOS APVALGA
::ma Maironio publikacija - 1885 m. Auroje" Zvalionio slapyvardiu ispausimtas eilratis. Poezijos rinkinys Pavasario balsai" pasirod 1895 m., vliau poetas
-ddo dar tris pataisytus ir papildytus leidimus (1905, 1913, 1920 m.).
Reikmingiausia Maironio poema - Jaunoji Lietuva" (1907m.). Joje vaizduoja
mas jaun tautiniam darbui atsidavusi moni pasiaukojimas, tautinio atgimimo
rradia.
Be eilrai ir poem, Maironis sukr istorini dram trilogij: Kstuio
irtis", Vytautas pas kryiuoius", Didysis Vytautas - karalius".
Esminiai poetinio pasaulio bruoai irykjo per du pirmuosius krybos deimt
meius, kai parayti ymiausi lyriniai kriniai.
Nors kryba susijusi su skausmu ir kania, kitus ji ramina, guodia (eil. Poet").
Tvyn s pa veikslas
eilraiuose Kur bga eup", Mano gimtin", Vakaras (Ant eero Keturi
Kanton)" Maironis sukr i auktai apvelgiam Lietuvos panoram. Svarbiausias
os elementas - ups: Dubysa, eup, Nemunas, Nevis. Nemunas - visos Lietuvos
_p, susijusi ir su tautos ypatybmis. Romantikai mgo sieti kratovaizd su tauta: jis
-emia tautos charakter ir kartu j atspindi.
Taigi tvyns meil yra veikli - tai darbas, kova, reikalaujanti herojikos aukos. Dl
Tvyns tenka ugniauti abejones, skausmo dmas", veikti vidines prietaras (eil.
Pasitikjimas savimi").
Herojikas pasiaukojimas rodo mogaus dvasin brand ir tok mog Maironis
auktina, o ideal idavyst, pasak V. Kudirkos, dl trupinio aukso, gardaus valgio
aukto", negailestingai pasmerkia (satyros Mano moksladraugiams", Skausmo
balsas").
50
xodl jis ilgisi artimo draugo, mylinios irdies (eil. Draugo lidesys", Duetas").
3endrumo diaugsmas poetikai isakytas eilratyje Ant Drks eero".
Maironio lyrikos mogus nenuramina trokim, siekia to, kas yra u tikrovs
rib, - begalybs, idealybs:
Noris apimti vis pasaul;
Noris mylti Diev aukiaus;
Noris pasiekti amin gro!..
Ko gi taip lidna? Ko gi taip ilgu?
Vasaros naktys*
Apie tokias sielos gelmes iki Maironio lietuvi poezija dar nekalbjo.
Darbai ir kanios, svajons, poeto giesms - visa laikina, netvaru. Eilratyje Trak
rilis" isakytas kosmins dramos, bganio, nesustabdomo ir negrinamo laiko, o
zrauge pasaulio senjimo ir mogaus laikinumo pojtis" (Sigitas Geda).
51
JONAS BILINAS
1879-1907
KULTRIN APLINKA
53
BIOGRAFIJA
Jonas Bilinas gim 1879 m. Nironi kaime, valstiei eimoje, mir 1907 m.
Zakopanje, Lenkijoje. 1953 m. palaikai perlaidoti netoli gimtins, ant Lidiki
kalno prie Anyki.
Tvai norjo, kad snus tapt kunigu, bet jis pasirinko raytojo profesionalo ke
li. Literatr studijavo Leipcige ir Ciuriche, ra kritikos straipsnius, publicistik,
menin proz. Raytojui teko patirti, kas yra skurdas ir nuolatinis nepriteklius. Kaip
ne vienas bendraamis, J. Bilinas susirgo diova.
Dar besimokydamas Liepojos gimnazijoje jis buvo subrs slapt lietuvi moks
leivi lavinimosi brel, skatino puoselti gimtj kalb, domtis Lietuvos kultra,
istorija. J. Bilinas palaik Lietuvoje vykstant nacionalin pasiprieinim carizmui.
Jo gyvenimo patirtis kurst aktyviai protestuoti prie politin ir socialin neteisyb.
Todl sitrauk socialdemokrat judjim, nors vliau nuo aktyvios politins veik
los atitolo.
Pirmieji J. Bilino groiniai kriniai - darbininkikos tematikos apsakymai.
Vliau vyko svarbus poskis psichologinio realizmo link - jis sukr noveles
Kliudiau", Vagis", vaigd". Paskutiniais gyvenimo metais, jau sirgdamas, pa
ra pagrindinius savo krinius: noveles Joniukas", Lazda", Ubagas", Brisiaus
galas", apysak Lidna pasaka".
Autobiografikumas
Bilino kryba gana autobiografika: danai vaizduojama vaikysts aplinka, gimti
ns kratovaizdis. Kai kuri krini pasakotojo gyvenimo faktai primena autoriaus
biografij: mokslas usienyje, atostogos tvikje, liga. iuo atvilgiu tipika apsaky
mo Ubagas" pradia: Parvaiavs i usieni Lietuvon, guljau vien grai pava
sario dien pas brol gonkelyje ir traukiau silpnon krtinn pakvipus nuo suydusi
medi or?
Subjektyvumas
Vienas svarbiausi Bilino prozos savitum - pasakojimas pirmuoju asmeniu.
Pasakotojas dalyvauja veiksme, prisimena vaikystje patirtus spdius. Jo svarsty
mai neretai tampa krinio prasms centru: Tai buvo vienatinis mano gyvenime 54
Psichologizmas ir lyrizmas
subjektyviame pasakojime daugiau dmesio skiriama ne detaliam aplinkos apray
mui, o mogaus vidiniam pasauliui, jo reakcijoms tai, kas vyksta. io tipo pasako:mas vadinamas psichologiniu. Bilinas gilinasi veikj igyvenimus, analizuoja
r>ichologines bsenas.
Vienas raikiausi psichologins savianalizs pavyzdi - novel Vagis".
Pagrindinis veikjas, pasakojantis savo gyvenimo istorij, negali pamirti jaunystje
radaryto nusikaltimo - umu arkliavag gindamas savo gyvyb ir turt. i nelaim
zkrt dvasi, sins kirminas grauia ir po daugelio met. Raytojas pabria, kad
amogui svarbi vidin ramyb, santarv su paiu savimi.
Kadangi pasakojimas pirmuoju asmeniu perteikia mogaus savijaut, nuotaik
ait, prisiminimus, jis bdingas lyrinei prozai. Taigi Jonas Bilinas - lietuvi psi-\iologins ir lyrins prozos pradininkas. i tradicij vliau ts Antanas Vienuolis,
:ncas Mykolaitis-Putinas, Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Bronius
-.adzeviius.
Kompozicija
Apysak Lidna pasaka" sudaro trys skirtingos stilistikos dalys:
impresionistins manieros, artima poezijai prakalba Baltasai elis",
realistikai vaizduojamas pirmas pasakotojo susitikimas su Juozapota,
pakylta intonacija pasakojama Juozapotos istorija, primenanti pasak ar sak
m, taigi artima neoromantinei tradicijai.
ias dalis sieja bganio laiko, laims trapumo, meils ir itikimybs temos.
Tema
Apysakoje vaizduojamas tragikas Bani eimos likimas. Apibendrinant galima sa
kyti, kad tai visos tautos likimas 1863 met sukilimo laikotarpiu.
Papts naujas vjelis" jauno mogaus irdyje iebia drsi svajon:
Jam pradjo regtis, kad jisai nebe neturtlis pono vergas, bet jau laisvas kininkas,
turintis pakaktinai nuosavos ems, turintis paaugusius vaikus ir ramiai sau su jais ir
su savo moterim gyvenantis...
56
Petr ir kirus vyrus j mikus iveda viltis sulaukti geresnio gyvenimo. Kaip ir Laims
iburyje, kaip tik jaunieji eina kovoti u em ir laisv, nors kiti i j juokiasi ir r
pinasi tik savimi.
Juozapotos lemtis
Pasakojimas atskleidia vienos likusios namie Juozapotos nerim, baugias nuojautas.
Kankinanti neinia, baim pakeiia moter:
Tat jau nebebuvo toji grai moteris, kurios akys kaip vaigds nuvargus vyr nese
niai dar ramino. Akys aptemo, veidas pajuodavo. Nei vilties, nei laims nebeliko.
T pai akimirk, kai Juozapota ivysta kartuvse savo Petriuk, jos dvasia mirta.
Aptemusioje smonje ilieka dvi frazs: Kiek pon... kokie g r a s . i r Ar neinai
tamsta, kur mano Petriukas?.!* Ilgai sirgusi, kankinta kaljime, ivaryta i savo kam
po, ji tampa kampininke ubagle, klaidioja tarp moni kaip klaikus memento
mori. Jautrus pasakotojas sakosi i sopulingo moters veido, i jo raukli iskaits
i istorij - lidn pasak.
ATRIJOS RAGANA
1877-1930
GYVENIMAS
Marija Pekauskait-atrijos Ragana gim 1877 m. Medingn dvare netoli
Rietavo, dvarininko eimoje. Jos vaikyst ir jaunyst prabgo emaitijos dvaruose Labnavoje, Uventyje, - kuri aplinka formavo pasauljaut ir kryb. Ypa buvo
mylimas Uvenio dvaras su ksmingomis liep aljomis, senu malnu, Venta, ne
toliese oiania elvi girele, medine banyia, kapinynu. i viet vliau atrijos
Ragana laikys vieninteliais savo namais, kur prabgo laimingiausios dienos, kai visa
eima dar buvo kartu, kur pirmsyk patyr krybos diaugsm.
Itin glaudus ryys maj Marij siejo su motina, kuri net ir suaugusi raytoja
vadino mamate - reta emaitika forma. Inykus senam dvarui, iirus eimos liz
dui labai rpinosi motina, norjo kartu gyventi. Mano Motina buvo beveik ven
ta - kantrybs, savs atsiadjimo idealas, visados pilnai sutinkanti su Dievo valia,
labai maldinga", - ra Marija Pekauskait, ir pati daug i mamos permusi: meil
monms, ypa nuskriaustiems, nelaimingiems, nuolankum, atlaidum, geranori
kum, rpestingum ir polinkj men, ypa muzik (motinos sesuo buvo profesio
nali pianist).
Nuo maens Marija kalbjo lenk kalba, lenkikai para ir pirmuosius krinius,
bet jau atuoniolikos suvok, kas yra gimtoji kalba, apgailestavo gerai nemokanti lie
tuvikai. Jaunai mergaitei didel poveik dar tada dar gimnazistas Povilas Viinskis:
i jo moksi lietuvi kalbos, jo dka tapo karta Lietuvos patriote, demokrate.
Gimnazijos kurs ijo tv namuose, Varuvoje lank bitininkysts kursus, stu
dijavo veicarijoje. Marija Pekauskait to meto lietuvi kultriniame gyvenime
buvo pirmoji europinio isilavinimo moteris, skleidianti naujausias pedagogikos
ir katalikybs idjas. Grusi Lietuv Vilniuje steig lietuvik leidini knygyn,
vliau vadovavo Marijampols mergaii progimnazijai. Prasidjus Pirmajam pasau
liniam karui persikl idikus.
idikuose M. Pekauskait garsjo kaip labdar ir pedagog. Per kar buvo stei
gusi jaunimo mokykll ir pati veltui mok vaikus, be to, savo lomis ilaik seneli
prieglaud ir ambulatorij. Ji aktyviai dalyvavo to meto jaunimo ir moter veiklo
je: skaitydavo paskaitas, rengdavo vaidinimus. Nors gyveno provincijoje, bendra
darbiavo su Kauno spauda - vert i lenk kalbos. Pati buvo mergaii moksleivi
urnalo Naujoji vaidilut1' vyriausioji redaktor. idikuose para reikmingiausi
savo krin - Sename dvare (1922 m.).
58
Tema ir kompozicija
Apysaka Sename dvare" gim i ilgesio mirus mylimiems monms - broliams
Steponui ir Vincui, motinai - ir i didiulio noro aminti tvik netoli Uvenio.
Galbt todl krinyje tokia skausminga laiko, atimanio visa, kas brangiausia, pa-iuta. Pasak Vytauto Kubiliaus, apysaka buvo raoma kaip pilnas lidesio atsisveiki
nimas su prajusiu laiku, kuriame liko balt motinos rank velnumas, dvaro sode
ydinios ros ir didelis miegstas tvenkinys". Nam ir aplinkos (glyn, sodo)
aizdai persmelkti romantinei pasauljautai bdingo paslaptingumo ir groio ilge>:o. Atmintyje ikil auksins vaikysts prisiminimai, suadinti roi sidabrini
iki" vilgsnio, pradedami pasakoti kaip sapnas ar pasaka: O pro lang sidabrins
kys iri vis. Ir jj kvapo bangos audia sen sen aukso sapn." Ir paskutinse
pysakos eilutse suskamba ilgesys to pasaulio, kur i emikojo lizdo ikeliavo
iztimiausi mons, kuriame jau nieks neirsta". Toks rminimas pabria atminties
rm ir padeda ilaikyti tamp visame krinyje - juk visa, apie k pasakojama, tra
Draeities eliai.
Dvaro kasdienyb
Kitaip nei amininki XX a. pradios raytoj Lazdyn Peldos, Gabriels
Petkeviaits-Bits, emaits kriniuose, atrijos Raganos apysakoje senasis dvaras
za viesos skleidjas. Jo gyventojai - dori, siekiantys mokslo, veikls ir pasiaukonntys mons, vaizduojami su meile ir velniu humoru: boelis kasdien ikilmingai
dasi prie stalo usidjs krakmolint krtin ir paiaus kuod, 1831 m. sukilimo
dalyvis giriasi nakvojs su Adomu Mickeviiumi, ponas Jonaviius, neseniai grs
~: kain koki usieni savo dvar" vakarais muzikuoja su mamate, vis nenuleis
damas nuo jos aki. Dvare vyksta pokyliai, okiai, mediokls, veikj pokalbiuose
rirdti lenkikos frazs, vakaronse - lenk eilraiai ir dainos. eimininkai priima
kaimo mones, atjusius patarimo ar pagalbos: vyrai prao isprsti gin dl bii
oieiaus, moterys atveda pas mamat susirgusius vaikus. Dvar regime jo gyventou - atuoneri met mergaits Irusios (Iruts) ir jos motinos (mamats) - akimis.
Kasdien buitis, namiki pokalbiai, santykiai su kaimieiais, giminaii vizitai ' sa, kas patenka j akirat, yra igyvenama ir apmstoma.
-Tamats paveikslas
rragmentiko pasakojimo ais - mamats, trij vaik motinos, monos, dvaro eimi
ninks, paveikslas. Tai jausminga, labai religinga, subtiliai jauianti men moteris.
Skaitydama poezij ji umirta visk, visk..klausydamasi ar pati skambindama
zortepijonu open nepastebi, kaip praeina vasaros naktis, igirsta tyli, subtili
rakalnui varpeli melodij, balt roi ir jazmin kvapas jai primena pastam
muzik. Jai atrodo, kad vidurnakio tyloje kiekvienas daiktas gyvena, msto ir jauzia". Aplinkui regti gro, svajoti, muzikuoti ir skaityti poezij kartu su vaikais, bti
kiekvieno gailestinga seserim" - taip ji suvokia savo paaukim.
Prasm ir laim
Mamat trokta didesns prasms, negu gali duoti kasdienis gyvenimas, kurio pa
virius jai baugus ir nuobodus, tik groio anojo ia atvaizdas menkas, nublanks".
Vyras Liudvikas rpinasi eima, bet nesupranta monos sielos gelms, skausmo ma
tant lt dvaro mirt - sigalint prakticizm, dykaduoniavim ir tuias pramogas.
Mamat trokta meils, artimo mogaus, abipusio supratimo. Gal bsi laimingesn,
Irusia, ir tursi siel, kuri svajos drauge su tavim", - sako ji dukrai. Taiau grietos
krikionikos nuostatos ir padorumas neleidia jokio artumo su jai simpatizuojan
iu ponu Jonaviium. Mamat stengiasi neprarasti aukt ideal ir sieloje lidi dl
j nepasiekiamumo.
Dienoratyje mamat irykja kaip svajotoja, idealiste, nuolat besiilginti groio begalybs atspindio. Jos siela veriasi prie absoliuto, kur nujauia, kurio trokta ir
be kurio negali gyvuoti". Jai, giliai tikiniai katalikei, viskas ia, emje, tik sapnas,
o tikrenyb - ne ia", mirtis - aminojo pabudimo valanda. Tik gamta ioje pla
iojoje emj' gali suadinti neaik sielos ilges, apgaubti paslaptimis, atverti vaiz
duot, duoti impuls krybai ir svajonei. Urauose" mamat ne kart prisimena
pasivaikiojimus gamtoje, senose kapinaitse:
<...> diemediai dvelkia savo mistik kvap. <...> Ant kiekvieno stiebelio kabo
voratinkli silas. Rodos, tolimame kapini kampe atsisdo Melancholija ir, pri
60
dengusi savo plaiu sidabriniu ydu ventj lauk, tyliai skambina rudens simfo
nij. Apie nukritusius lapus, apie nuvytusias gles, apie vj dejavimus, apie lytaus
tekjim juodomis naktimis <...>.
61
VAIGANTAS
1869-1933
BIOGRAFIJA IR ASMENYB
Juozas Tumas gim 1869 m. ryt Auktaitijoje, Maleii kaime netoli Svdas.
Baigs Daugpilio realin gimnazij stojo Kauno kunig seminarij. Dar gimnazi
joje gytas konspiracins veiklos patyrimas (priklaus slaptiems lavinimosi rateliams,
nagrinjantiems draudiamus ratus) pravert ir seminarijoje - jos slaptosios draugi
jos jaunus idealistus nuteikdavo patriotikai, skatino dirbti tautai. Niekam nebuvo
galvoje karjeros darytis ar turtai krautis", - vliau ra Vaigantas. Seminarijoje pra
62
leisti penkeri metai iugd stipr charakter ir pareigingum, o gyvas ryys su kaimu
ir namais, aktyvi veikla klierik draugijose formavo tautin pasaulir.
Baigs seminarij Juozas Tumas, kaip tautikai susiprats, todl pavojingas, buvo
paskirtas vikaru ne Lietuvos, o Latvijos, Mintaujos, banyi, bet ir ten sitrauk
: vietos lietuvi inteligent tautin veikl. Jie aktyviai rm V. Kudirkos leidiam
Varp, ra straipsnius, vert groinius krinius.
Grusio Lietuv J. Tumo kunigavimas primena odisj: trylika met vaikomas
po tolimiausius ukampius (Mosdis, Kuliai, Micaiiai, Vadaktliai, Sidabravas),
valdios ir vyskupijos vyresnybs persekiojamas, jis nenustojo dirbti tvynei. Vis
energij skyr lietuvikai spaudai - uoliai bendradarbiavo Prsijoje leidiamuose
laikraiuose, slapta gabeno juos per sien, steig, redagavo, platino katalikik lei
din Tvyns sargas", jame daug ra apie lietuvi spaudos reikalingum, aikino
rusik mokykl al vaik smonei, ragino mokyti juos slapta namie.
Sulauks spaudos grinimo 1904 m. Tumas rpinosi steigti lietuvikas mokyklas,
1905 m. organizavo lietuvik valsiaus savivaldyb. Tik spjs sikurti vienoje vieto
je, tuoj bdavo keliamas kitur, mat baimintasi didels kunigo takos monms. Galop
Tumas tapo pavojingiausiu mogumi - nusprsta j iguiti i Vilniaus Laiuv.
Kitaip nei daugelis to meto vyresns kartos kunig, jis netapo klebonu kininku.
emikieji dalykai jo sielos nesupaniojo, parapijos horizontas buvo per anktas.
1918 m. pavasar kunigas Tumas gro Vilni. Netrukus miest um bolevi
kai. Bijodami teroro daug moni i Vilniaus pasitrauk - tik ne Tumas. Jis mgino
drauge su nauja valdia dirbti ne politin, bet kultrin darb, nes apskritai gyveni
me labiau iekojo to, kas mones vienija, o ne kas skiria. Kaip pats sak, viso mano
gyvenimo tendencija - tiesti tilt tarp vieno ir kito krypsnio inteligent". Savos po
zicijos gynimu, drsa, demokratika laikysena Vaigantas primena XIX a. pradios
kunig ir poet Antan Strazd.
Lietuvai tapus nepriklausomai patriotams, regis, jau nebuvo dl ko kovoti. Bet
tik ne Vaigantui! Jis drsiai smerkdavo tai, kas jam atrod smerktina, usipuldavo
broli lietuvi tamsum, konservatyvum, paiepdavo tariam inteligencij. Vien
straipsn baig taip: <...> daug ir kit literatros veikal yra. Jie recenzuojami, jie
vitrinose istatomi ir vis dar tebelaukia, kada ms viesuolis gal gale pajus reikal - sigyti knyg spint." Metams bgant vis daniau atsigrdavo jaunim, prie
mirt labai rpinosi pastatydinti studentams bendrabut - Vaiganto namus.
A buvau gyvas - lietuvi reikalais", - sak apie save. Stengsi padti ir kalin
tam buvusiam Lietuvos prezidentui, ir paprastam mogui - yra vadavs deimtis
vairi politini kalini, pras paleisti ir krikioni demokrat, ir komunist vei
kj. Praymai, pateikti ratu, galjo tapti kaliu, bet jam svarbiau u asmeninius
interesus buvo gailestingumas ir pakanta. Gindamas asmenin apsisprendim dirbti
ivien su visais, jei tik tas darbas ne naudos Lietuvai, Vaigantas ne kart rod, kad
jo odiai nesiskiria nuo darb. Bti tarp moni, nuoirdiai mylti tuos, kuriems
tarnauji, inoti, kad esi naudingas visuomenei, jam, kunigui, buvo didioji gyveni
mo prasm, o giedra nuotaika, pozityvus mstymas - jaunatvikos energijos altinis.
Sprogstantis optimistas", - taip Vaigant apibdino V. Krv. Vaigantas mir
1933 m., palaidotas Kaune, Vytauto banyioje, kurioje ilg laik darbavosi.
63
KRYBOS APVALGA
Pragiedruliai
Stambiausias Vaiganto krinys - dviej tom veikalas Pragiedruliai". io kri
nio anr geriausiai nusako pavadinimas ir paantrat Vaizdai kovos dl kultros".
Dmesys sutelktas ne fabul, ji sieja tik dal vaizd, o siek ne tik pavaizduoti lietu
vi kultrin atgimim - knygnei veikl, ekonominius krato reikalus, - bet ir su
prasti, kur slypi tautos gyvybingumas. Skirtingo pobdio vaizdus Pragiedruliuose"
vienija pasakotojas ir jo idjin pozicija - rpinimasis lietuvi savimons ugdymu,
tautos dvasiniu tobuljimu. Metaforikais ir realistiniais vaizdais, publicistiniais
nukrypimais jis formuoja nacionalins kultros model, kuriame svarbiausia vieta
tenka imintingos gamybos (agrokultros), meils darbui ir gamtai pavyzdiams.
Tema
Lietuvi etninis savitumas - pagrindin Vaiganto krybos tema, menikiausiai i
pltota apysakoje Dds ir ddiens". Apysak sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje
Labai senai: Mykoliukas ir Severiut" vaizduojami baudiavos laikai, baudiaunin
k Mykolo ir Severjos bundanti meil. Abu veikjai susitaik, kad j laimei nelem
ta isipildyti: Mykoliukas ugniauia nor turti sav gyvenim, Severja pasiduoda
tijno Rapolo Geis geismui ir tvo sprendimu iteka u io dvaro priiurnos".
Kitose trijose dalyse pasakojama, kaip susiklost veikj gyvenimas po baudiavos
panaikinimo. Beteis socialin padtis, menka savivoka, nuolankumas, visikas atsi
davimas aplinkybms ir stipresnij (tvo, brolio, kaimo bendruomens, Banyios,
galiausiai gamtos gaivalo - instinkt) valiai yra pagrindiniai i moni bruoai,
nulemiantys likim.
Pasakotojas ir jo veikjai
Apysakoje dominuoja pasyvumas. Laisvas ir aktyvus, pasak Jrats Sprindyts, tik
pasakotojas. Jis ino, supranta ir permato daugiau nei veikjai. tai Mykoliukas lyg
gamtos brolis iogas" groja sau niekuo daugiau nesirpindamas. O pasakotojas kal
ba ir apie savaimingai spontanik muzikanto prigimt, lygina su saule, kurios dirb
64
Mykolas iukta
Mykoliukas - jautrios, pasiaukojanios sielos mogus. Portretas atskleidia jo svei
kat ir jg - graiai iaugs, storas juosmenyje, peiuitas, daugiau kaip vidutinio
gio ir pagali. ieno plakais, grd maiais jis aiste aidia". Dirba neprietarauda
mas, nesisksdamas. Bet moni bryje visada vienas, save nugrimzds. Jo mly
nos lipnios akys ypsosi kitam pasauliui, su kuriuo jis bendrauja kitiems neregimu
bdu <...> tame pasaulyje negaljo bti moni, nes moni Mykoliukas nebuvo
reikalingas". Visko jam uteko - ir kasdienio valgio, ir prasto rbo. Tik paties pa
sidirbt skripkel, kuria kaimo jaunimui griedavo negudri melodij, Mykoliukas
brangino. Ir dar Severj - nujausdavo j i tolo, inojo esant graiausi, meiliausi ir
tvams paklusniausi. Mykoliukas juste juto, kaip Severiut yra jam artima, koki
didel dal jo btybs sudaro". A tau pai saul atiduosiu, nes tu man skaistesn
u saul", - dainavo jo irdis, taiau prieiti, ukalbinti, juo labiau vesti net svajoti
nedrso. kokius namus j parsivest, jei pats kaip kampininkas glaudiasi pas bro
l? Gandas, kad Severja iteka u Rapolo Geis, atm i Mykoliuko visas jgas nebebuvo jokios energijos, nei tos kojos beingsniavo savaime, nei rankos besities
ko paimti". Tik Severjos, atjusios prayti pagroti vestuvse, glamon vl prikelia
Mykoliuk gyventi: Nieko panaaus jis nebuvo prityrs per vis savo ami. Lyg
dangus jam tai valandai bt prasivrs ir davs jam paragauti savo saldybi!' i va
land jis paskui prisimena vis gyvenim, jau taps Dzidoriumi Artoju. Po daugelio
met, pasipuos Severiuts dovanotu aliku, banyioje tarp moni dd Mykolas
laiksi n kiek ne menkiau u paius didiuosius, paius turtinguosius kininkus
<...> - net rimiau ir didesniu savo vertybs jautimu u pat klebon". inojimas,
kad myljo ir buvo mylimas, padeda jam nesugniuti, atlaikyti likimo negandas ir
jaustis laimingam: Ir buvo tiek laimingas, tiek laimingas, tiek to pilnas, jog ninie
ko daugiau ir nebegeid i gyvenimo. inojo j nieko daugiau nebegalint duoti."
65
Severja Puktaiia
Severja - darbti, slauni ir verta nemenko likimo mergina, tik jos gyvenimas ki
taip pasuko savo rat. Nepatenkinta tv nam aplinka, ji susikuria sav pasaul: jos
kltel i tolo kvepia vara, diovintais olynais ir raugintais grybais - krembliais,
pelniusiais eimininkei namiki ir kaimo moter pagyras. Severja graina savo bui
t: kltels sienas puoia venti paveikslai, indauja ir skrynia imargintos glmis, net
vienintels kds atloas idrointas pieiniais. I kaimo jaunimo jai artimiausias
Mykoliukas, nenuilstantis griejas. Jiems gera kartu tylomis sdti, taip gera, kaip
pilnu iedu praydusiems olynams. Dievas juos buvo besurenks dvejet, tik gy
venimas iskyr!1 Dl Severjos susikerta dviej vyr trokimai ir laimi aktyvesnis, la
biau savimi pasitikintis Rapolas Gei. Buiniais ir glamonmis jis paadina Severjos
moterikj prigimt - nor sukurti eim, auginti vaikus. Itekjusi u dvaro tijno,
mylima ir lepinama, Severja patiria moterikos laims pilnatv. Ji tampa vaiinga
eimininke, gera mona, laiminga motina. Taiau panaikinus baudiav Rapolienei
belieka ddiens, neapmokamos darbininks vyro brolio eimoje, dirbanios u du,
lemtis. Ji bejg ir prie kasdienybs nuobodul, rutin, kaimo gyvenimo inercij.
Mirus vyrui dl per didelio neramumo neberanda sau vietos nei Geii namuose,
nei savo jaunysts birse, kur tiek jos mgstam krembli ir emuogi. Jai kain
ko viduje trksta, ir tuia, ir alta!1 Minios nuotaika j nunea banyion, minios
pas nuveda ir karemon.
Rapolas Gei
I pairos stropus ir rstus dvaro priiurna i tikrj jautrus ir atlaidus kaimo
monms. Skirstydamas darbus kitiems pats taip ir neimoko dirbti. Tijnavimas
buvo jo tikrasis paaukimas, utat ir tarnavo dvarui su nematytu teisingumu ir iti
kimybe". Saveiki seninijos mons gerb Gei, mat nei jis mus, nei jis keiks,
nei k piktino. <...> Tipingas ramus kavalierius rods kaip tik skirtas vieniu pragy
venti amel. Betgi krinta jam ak Pukt Severja. Svarstydamas, kodl vienaip ar
kitaip susiklost veikj likimai, pasakotojas ne kart mini gamt kaip stipri ins
tinkt altin. Ir Gei - galingas gamtos epizodas Severjos gyvenime. Jis sutrau
k Severjos gimins ryius <...> ir pasim j sau kaip jam skiriam, kaip gyvenimo
kovos grob ar k panau. Nei knu, nei dvasia tai galybei nepasiprieinsi. Veds
Severiut Rapolas perkl j visai kit buit, dvaro buit, kur jis vl buvo galingas,
didius darbus tvark kaip koks ininierius, ir visi jo klaus. Taiau lus verguvei,
lo ir jos tarnas Gei; lo visais galais, nelo tik vienu lieuviu. Panaikinus bau
diav vis savo neinaudot energij jis skiria brolio vaikui Adomukui: per dien
dienas pasakoja jam tikras ir pramanytas istorijas, seka pasakas, moko atpainti bet
kur augall ar gyv. Rapolas karinius tampa vieninteliu vaiko mokytoju, draugu
ir patarju, o Adomukas - vieninteliu jo klausytoju.
Diemaniukai
Vaigantas literatros istorijoje danai apibdinamas kaip diemaniuk iekoto
jas. Kalbdamas apie Pragiedruli sumanym pats sak - mano norai buvo paser
66
gti ir sukaupti j vien viet lietuvikos tautos diemaniuk**, kuri yra pilkame j
gyvenime**. Toki diemaniuk** nemaa Ddse ir ddiense**: tai ir Mykoliuko
jautrumas, meil brolio vaikams, svajingumas, ir Severjos darbtumas, vara, polinkis
prie groio net ir skurdioje buityje, ir Rapolo pasakojimai, gebjimas palenkti vaiko
siel padavimais ir sakmmis. Pasakotojas neslepia, kad jam gras ie mons, kai
dirba, ilsisi ar meldiasi. Jam svarbu irykinti, kas, jo manymu, yra gera patriarcha
liniame kaime - patvari eima, darbtumas, religingumas. Vis dlto tame Vaiganto
posakyje - ne tik deimaniukai, yra ir j priepriea, pilko gyvenimo** uuomina.
Apysakos angoje pabriama, kad dds ir ddiens pavadinimai anuolaik rei
k visai ne gimins ar eimos santyk, tiktai tam tikr socialin vienet eimoje**.
Vargingoji buitis**, ems vargai ir kartybs** - taip ne kart nusakomas veikj
gyvenimas. Pasakotojui rpi ne tik uguito mogaus grois, bet ir trkumai - tingi
nyst, inercija, apsileidimas (Severjos tv pirkios vaizdas primena emaits apray
mus), dvasios nuopuolis (girtuoklyst, nesiningumas).
68
VINCAS KRV
1882-1954
senieji Lietuvos kaimo mons, ilaik tautinio bdo savitum, esmines lietuviko
charakterio ypatybes. Senasis iminius skerdius Lapinas (apsakymas Skerdius"),
isaugojs paslapting ry su mediu, gamt suvokia kaip Dievo dovan visiems
monms, todl kininkui Grainiui sumanius savo emje nukirsti imtamet liep
kartai j gina: Ar tu j sodinai, kad ji tavo, ar tu j auginai, kad kirsti nori ? Ar gal
ji tau vienam aliuoja, tau vienam lama ir grojasi? uvus liepai lyg dangus pra
kiuro toje vietoje". Jau kai mons toki medi, kaip liepa, nesigaili, tai jie ir nieko
nesigaili. E, mirti geriau, negu tokiais laikais gyventi", - sielvartauja skerdius, o ne
trukus pasiligoja ir mirta. Senojo skerdiaus paveikslu Krv iauktino dar Simono
Daukanto ir Antano Baranausko velgt lietuvi bruo - jautrum gamtai kaip
diaugsmo, santarvs su pasauliu, gyvenimo pilnatvs altin.
1940 m. V. Krv buvo pakviestas ministru pirmininku SSRS okupuotos
Lietuvos vyriausyb. Negaldamas sulaikyti Lietuvos nepriklausomybs ir ekono
mikos griovimo vaiavo aikintis Maskv, ten pokalbiuose su Viaeslavu Molotovu
paaikjo Stalino kslai. Matydamas, kad negals paveikti soviet valdios sprendi
mo inkorporuoti Lietuv SSRS, Krv atsistatydino. 1947 m. pasitrauk JAV,
Pensilvanijos universitete dst rus ir lenk kalbas bei literatras. Emigracijoje
jautsi vienias, nepritaps - mano vardas liko Lietuvoje, ia atsiveiau tik pavar
d, kuri jau nieko nereikia", mano siela nesugeba nei priimti amerikonikojo"
gyvenimo, jo pair, nei prisitaikinti..!' Prie mirt isak paskutin nor - grti
Lietuvon ir ten atsigulti aminam poilsiui alia savo tv ir protvi ant Subartoni
kapinyno". Laukti teko ilgai. Beveik po keturiasdeimt met, 1992 m., raytojo pa
laikai perlaidoti Subartonyse.
drama
Skirgaila'
Literatrinis kontekstas
V. Krvs dramos radosi ne tuioje vietoje. XIX a. pabaigoje jau buvo ispausdinta
ir suvaidinta Antano Vilkutaiio-Keturakio komedija Amerika pirtyje". Prasidjo
slapt lietuvik vakar, klojimo teatro", sjdis. Paskutiniu XIX a. deimtmeiu
V. Kudirka ivert D. Bairono Kain", kelias E ilerio dramas, A. Mickeviiaus
Vlini" III dal, bet ie kriniai nebuvo pastatyti. vairi meno draugij rengia
muose vakaruose buvo populiarios emaits ir Gabriels Petkeviaits-Bits ko
medijos, Gabrieliaus Landsbergio-emkalnio drama Blinda svieto lygintojas",
Miko Petrausko muzikin drama Birut" - pirmoji lietuvika opera. Mgj teatre
Maojoje Lietuvoje pirmsias savo dramas pastat Vydnas (1868-1953), ideali
zuoto tikrovs paveikslo, danai perteikiamo abstrakiais simboliais ir alegorijomis,
krjas.
didvyri pasauly, turi mirti ir daina. Matydamas, kad nepajgs Skirgailos ir bajor
krtinse kerto gaisr pakurti, Stardas sudauo kanklius.
Ir Stardas, ir Skirgaila - abu teiss: vienas gina protvi tradicijas, kitas valsty
bs interesus, ir abu nepripasta kompromis. Skirgaila supranta Lietuvos politin
situacij, bet nieko negali pakeisti, nes yra valdomas silpnybi ir aistr - nesuge
ba tramdyti pykio, todl kerija, nemoka mylti, todl pasiduoda aklam niriui.
Pagrindini veikj tragika baigtis: Stardas va, Keleris ukasamas gyvas, Skirgaila
lieka vienas, pralaimjs, nerads kelio nei sau, nei tautai, prarads artimuosius, su
naikins savyje gebjim mylti ir aukotis, pamyns riterio idealus.
73
BALYS SRUOGA
1896-1947
krinius aptarinja, kaip juos vertina. Laike Raytoj sjungos pirmininkui Petrui
Cvirkai Sruoga piktinosi meninink dvasiniu prievartavimu:
mogaus psichika pagal linij" niekuomet nesiformuoja, kol ji tebra mogaus psi
chika! Raytojas rao taip, kaip jis jauia, kaip jis mato pasaul, - kiekvienas kitaip,
savaip. O paskui jam sako: ne taip, ne pagal linij! <...> Kodl a niekur neymiu
savo viduj igyvenim? Argi a niekuomet nepasiilgs savj, Tvyns ir 1.1. A
tok priekait naivum galjau atsakyti tiktai ypsena <...>. A duodu faktus, j
idstymas, parinkimas, sugrupavimas savaime turi sukelti skaitytojo dvasioje tam
tikr reikaling nuotaik. Ir tai yra savo ries ta pati propaganda, tik daug inteli
gentikesns formos u tj, kurios i mans reikalaujama.
erdv (Diev miku vadinama vietov netoli Gdansko), laikas (nuo 1943 iki
1945 m.) ir pasakotojas - vis vyki liudytojas.
Pasakotojas
Pasakotojo vaidmuo ioje knygoje labai svarbus. Jo - beteisio kalinio - akimis vel
giame lagerio kasdienyb. vykiai ir personaai apraomi dokumentikai tiksliai,
bet pasakotojas nra nealikas stebtojas - visa vertinama humanisto, su pasauline
kultra susipainusio intelektualo poriu. iurps tuthofo gyvenimo epizodai pa
sakojami santriai, be sentiment, beveik nekalbama apie gimtins ir eimos ilges,
nedaug ir tiesi pasipiktinimo, protesto odi. Intelektualumas, blaivus vilgsnis,
atstumas tarp pasakotojo ir vaizduojamos tikrovs, net savotika ramyb iskiria
Diev miko pasakotoj i lietuvi memuarins literatros konteksto.
D I E V M I K O *1 L I T E R A T R I N I S K O N T E K S T A S
78
JONAS AISTIS
1904-1973
KULTRIN APLINKA
Tradicija ir modernumas
Neoromantik ypatumas, atsispindintis paiame kartos pavadinime, - tradicijos
ir modernumo jungtis. Viena vertus, ie menininkai tsia romantizmo tradici
j: j poezijai bdingas lyrinis kalbjimas, eilraio centre daniausiai yra lyrinio
79
subjekto vidinis pasaulis, jausmai ir bsenos. Kita vertus, jie aikiai supranta, kad
nuoirdi jausm gerai poezijai nepakanka. J kryboje atsiranda moderniajai lite
ratrai bdinga distancija ir ironija. Jausmingumo ir ironijos derinys ypa bdingas
romansui - j danai stilizuojamam dramatikam meils eilraiui. Neoromantik
poezijoje apstu pasakos element: siuet nuotrup, persona, pavieni detali.
Pati poezija suvokiama kaip pasakika - eilratis yra i odi kuriamas stebuklas,
paneigiantis kasdien buitin logik. Todl eilraiuose ir peizaas danai yra ne
tik gamtos apraymas, ne tik mogaus jausm atspindys, bet ir pasakikas vaizdas:
Tarytum lauo arijas bt arst,
Rsiais veidais susd milinai
Palei skaisiosios karalaits sauls karst,
Kur jau arijos blsta, grindias pelenais.
Jonas Aistis, Krimo valanda"
1
2
Persevalis - vidurami legend personaas, vienas i karaliaus Artro Apvaliojo Stalo riteri.
Lorigan de Coty - nuo 1905 m. iki iol gaminami garss prancziki kvepalai.
80
Biografija
Jonas Aistis (tikroji pavard Aleksandraviius) gim netoli Rumiki, Kauno ap
skrityje. Moksi Rumiki pradios mokykloje, vliau Kauno Auros" gimnazi
joje. 1927 m. Jonas Aleksandraviius stojo Kauno universitet studijuoti litua
nistikos. 1932 m. ileido pirmj poezijos rinkin Eilraiai". Iki 1940 m. ijo
dar trys rinkiniai. 1936 m. poetas gavo vietimo ministerijos stipendij ir ivyko
Pranczij, Grenoblio universitet, studijuoti prancz kalbos ir literatros.
Lietuv jis nebegro. Po karo persikl JAV, ten ileido kelias poezijos ir eseistikos
knygas. Pastarosiose Aistis isako asmenik santyk su literatros istorija, svarsto
istorines, visuomenines problemas, apmsto ieivio padt.
KRYBOS BRUOAI
KATARSIS3
A tik tau visas irdies gelmes atversiu,
Kaip a niekad, kaip a niekam nesakau.
Nusiplauk nekruvinos aukos katarsiu,
Mano odio kruvina auka.
Nesu niekad niekam saks ito,
ito niekam pasakyti negaliu:
3
Katarsis - vidinis apsivalymas igyvenus emocin sukrtim. Pirmas i svok pavartojo filosofas
Aristotelis, veikale Poetika aptardamas tragedijos poveik irovui.
81
Aptarkite,
kaip
eilratyje
suprantama
kryba.
Kokiomis
metaforomis
ji
nusakoma?
Kuo
kryba
jam siloma eilrat skaityti kaip tikro jausmo, tikros gyvenimo situacijos apray
m: Atjo vakaras, surauks antakius. / Kaip mogudys, krauju rankas s u t e p s . o
paskui parodoma, kad tai kitokios prigimties realyb: Tai vakaras netikras - mano
sukurtinis" (eil. Atjo vakaras"). Toji kita realyb yra pasaka, i odi sukurtas
stebuklas, kuriuo vieninteliu ir manoma pasidalyti su skaitytoju: Susikriau savo
pasakik al - / Pats nepasidiaugs, perdaviau odiu" (eil. Karunka"). I vis
neoromantik kaip tik Aisiui pasakikumas svarbiausias. Sis poetas ne tik mgsta
pasakos motyvus ir situacijas (bene daniausia pasakikos situacijos veikja - kara
lait), bet ir pai poezij suvokia kaip pasaul, paneigiant tikrovs dsnius. Nuo
Aisio - vienas ingsnis iki Radausko, paskelbusio: Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu!
PASAKA
Vl tu mano kerinti tikrov, O tavs taip troktu!
Ten ant mari krato stovi
Gintariniai boktai.
O tie boktai padanges stiepias
Ten jinai gyvena;
Ten jai lama imtamets liepos,
Karalaitei mano.
Ten glse rasos gailios
Jai kas rytas juokias...
Buvo tokia mano meil,
Mano laim tokia.
O tenai ir jojo, ir vaiavo,
Ir laivai ten plauk.
Bgo amiai, karalaits savo
Vartuose vis laukiau.
rijo... Laim! Paai dailiai
ermuonlius ne...
A jos laukiau, jos ir meils,
Kaip pavargs graio.
Karalait! Nueng nuo sosto,
Ir nebuvo ilgu Pavelg, ir josios skruostas
Aara suvilgo.
Paai engianiai kaln
ermuonlius ne...
Liko vienas mano delne
Sidabrinis grais.
83
PEIZAAS
Laukas, kelias, pieva, kryius,
ilo juosta mlyna,
Debesli tankus ias
Ir graudi graudi daina.
Bga kelias, ir bereliai
Linksta vjo puiami;
Samanotas stogas alias
Ir uns balsas prietemy.
O toliau - paskends kaimas,
Tik irgeliai tarp klev lama liepos tokia laime,
Tokiu lidesiu savu.
Tik sukryk lyg gerv svirtis,
Sulams daina klevuos...
Gera ia gyvent ir mirti!
Gera vargt ia, Lietuvoj!..
1. Eilraio peizaas kuriamas nuosekliai einant nuo atskir detali prie platesnio vaizdo. Aptarkite
erdvin detali isidstym. Kuris vaizdas detales sutelkia visum?
2.
Pagrskite
arba
paneikite
teigin,
kad
eilrat
galima
perskaityti
kaip
pasakojim
apie
mogaus
grim namo.
3. Koks lyrinio subjekto emocinis santykis su tvike?
4. Palyginkite Peiza" su Maironio eilraiu Lietuva brangi". Kaip juose pieiamas Lietuvos kra
tovaizdis,
kuo
jis
skiriasi?
Kaip
viename ir
84
jausmai
Emigracijoje sukurta Aisio poezija skiriasi nuo priekarins - joje vyrauja tvyns
meils, ilgesio motyvai, ipastama kalt j palikus ir neapgynus (eil. Vienas kraujo
laas"). Tiesa, t jausm uuomazg galima rasti ir ankstyvuosiuose eilraiuose Peizaas", Einu ilan", ilain", Mikas ir lietuvis", Diazas".
85
VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS
1893-1967
87
Lyrinis subjektas nesijauia lemtingai atskirtas nuo tos tolimos bties. Tamsos prie
globstyje jis patiria svaiginani begalyb ir susiliejim su ja:
Pakliau veid j vaigdt aukt Ir tartum laas jroj inykau.
Rudenio nakt
Nors buities kelion, ems tremtinio takai nuvilia (eil. Rudenio nakt), jam
svarbi emikoji prigimtis:
Grai ir galinga esi, nuodmingoji eme!
Tu pranei dang savj ied skaidrumu.
I tavo gelmi sau vaivorykts metmenis semia, I tavo krtins ir a sau gyvybs imu.
emei*
Vien nesibaigiantis iekojimas prasmina gyvenim, ir nepasotinamas sielos alkis didioji to gyvenimo vertyb.
Ir jau a, Viepaio paliks rmus,
naujos bties neinom kelion,
Tiktai vien od irdyje kartodams:
A nei vergas, nei karalius, tik mogus.
A mogus, kuriam prailgo jojo dienos
Be neinom kitos bties platybi,
Kur kita viesa kitokius ugdo iedus,
Kur nra nei pabudim, nei sapn.
89
Autobiografikumo klausimas
Romanas Altori ely", pasirods 1933 m., sukl audring visuomens reakcij.
Vieni kaltino autori, kad per daug atvirai ir drsiai pavaizdavo kunig luomo gyve
nim, kiti krin skait kaip Putino autobiografij, treti gyr roman kaip nauj rei
kin lietuvi literatroje. I tikrj, kaip pripaino pats raytojas, pagrindin veikj
Liud Vasar kvarin klausimai yra autobiografinio pobdio". Bet jis neig, kad
siuetas, konkreti gyvenimo aplinka, Liudo Vasario santykiai su kitais personaais
yra autoriaus biografijos atitikmuo.
antrakurs klierik, be jokios prieasties perkelia bendr pirmakursi kambar labirint, Vasaris pasijunta tarsi skstantis {nevilties bedugn".
Liucs ar baroniens. Jos tikslai akivaizds: veikli, ambicinga mergina siekia suvai
dinti lemting vaidmen Vasario gyvenime, tapti jo vedle isilaisvinim. Pagrindinis
Aukss klausimas - kas bus toliau - kreipia Vasario mintis prie galimybs sukurti
eim. Taiau jam labiau rpi savo talento ir krybos likimas, dl to jis rytasi mesti
kunigyst - ne dl eimos. Ir prieblandoje skendintys seminarijos skliautai, ir darbas
Kalnynuose, ir eimos gyvenimas - visa tai jam per ankta, jis vis viena jauiasi nega
lintis atsidti tikrajam savo paaukimui.
Kaip ir visame romane, paskutinje dalyje Vasariui svarbiausia dvasios gyveni
mas. Krinio pabaigoje jis aikiai suvokia save kaip poet ir supranta savo bties
prasm: Be vidaus kov ir kentjim nra krybos. Tik nuolatos degdamas ir at
sinaujindamas meno mogus gali krybikai save pareikti!1 Romanas baigiamas
Vasario pareikimu NN vyskupysts kurijai.
VINCO MYKOLAIIO-PUTINO
KRYBOS REIKM
Gyvenimo pabaigoje V. Mykolaitis-Putinas ra: A engiau gyvenim paiu
persilauimo momentu. Juk a ir mano karta esame dviej epoch mons! Pasak
Vytauto Kubiliaus, Putino kryba i ties liudija lietuvi kultrins savimons per
silauim: dogmatik pasaulio atspindjim pakeit laisva XX amiaus mstysena.
Jis tvirtino lietuvi literatroje dramatikos savijautos vaizdavimo ir intelektualios
analizs pradus.
Raytojo gyvenim veik dramatikiausi XX a. istorijos vykiai ir sukrtimai. Jo
indlis lietuvi literatr iskirtinis, jis - vienas rykiausi pomaironins kartos
poet, psichologinio romano meistras. Be to, Putinas suformulavo ir moderniosios
lietuvi literatros teorinius pagrindus.
93
JURGIS SAVICKIS
1890-1952
94
KRYBOS BRUOAI
Originalus menininkas
Lietuvi literatros istorijoje J. Savickis vadinamas moderniosios prozos krju ir lai
komas vienu i lietuvi prozos atnaujintoj. Pripastama, kad jo kryba artimiausia
ekspresionist meninei pasauljautai, bet joje galima aptikti ir kit modernistini
krypi poymi. Savickis nra dalyvavs kokiuose nors avangardist sjdiuose
ar priklauss kokiai modernist grupuotei, skelbs pareikim dl savo estetini pa
ir. Jis atjo j literatr tiesiog kaip itin originalus menininkas: jo kryba isiskyr
nauja tematika, netikta menine forma ir stilistika. Pasak Balio Sruogos, ypatingas
jo stilius, ypatingas jo siuetas, ypatingas siueto rutuliojimas". Taikliai jo kryb
apibdino Kazys Binkis:
Jurgis Savickis, Vakar kultros mogus, atjo ms pilkj" gyvenim ir m ro
dyti, koks jis yra vairus, koks jisai margas. <...> pagaliau susilaukm raytojo, kurio
ratus gals mons skaityti be patriotiko ar kitokio pasiventimo, be kurio lig iol,
kas ino, ar buvo paskaityta bent viena originali lietuvika knyga.
Tuo metu Lietuvos skaitytojai literatros naujoves priimdavo gana atsargiai, kar
tais netgi bdavo nusiteik prieikai, todl Savickio noveli rinkiniais ne itin su
sidomjo, o kritikai j vertino prietaringai. Alfonsas Nyka-Nilinas apgailestavo,
kad Savickio kriniai liko skaitytoj nepastebti, tarsi nereikalingi. spdius apie
io autoriaus noveli poveik jis yra ufiksavs dienoratyje: <...> man atrod kaip
naujo prozos pasaulio atradimas. Tiesiog sunku buvo tikti, kad tai ne verstins, bet
lietuvio paraytos knygos."
Miestas ir civilizacija nra blogoji kaimo priepriea, kaip ne vieno to meto lietuvi
autoriaus kriniuose. Mieste Savickio mogus gali ir prati, ir realizuoti save - vis
kas priklauso nuo veikjo pasirinkimo ir prigimties. Skaitytojams galjo bti sunku
suvokti Savickio noveles, nes jie susidr su iki tol lietuvi literatroje maai vaiz
duota ir jiems menkai pastama gyvensena: veiksmas vyksta Monte Karlo kavinje,
Paryiaus kabarete, Versalyje, traukinio miegamajame vagone, knaipje"1; veik
jai - prostitut, kino aktorius, bankininkas ir panaiai. Be to, glumino tuomet gana
atviras Savickio vilgsnis mogaus prigimties dalykus: veikjai pasidav aistroms,
ryks erotikos elementai. Novelse vaizduojamas pasaulis gana iaurus ir negailes
tingas, tarsi be joki provaisi, paveiktas blogio ir keliantis grsm mogaus egzis
tencijai. mogus jame lyg likimo marionet2. Novelje Fleita* vaizduojama tragika
fleitininko iogo lemtis. Dl ligos jis negali groti teatre, todl atsiduria aklavietje,
nes neturi nei pinig, nei nam, nei darbo. Prisiglauds pas giminaiius, nesugeba
pritapti prie j gyvensenos, tad i jo jokios naudos ir jis tiesiog pasmerkiamas mirti.
Tokia tragika gyvenimo baigtis atskleidia daug negerovi: moni susvetimjim,
godum, abejingum kito nelaimei, socialin nesaugum; norint k nors keisti, pasaul
reikia tobulinti i esms, o tai nemanoma. Pasakotojas nieko nesmerkia ir neteisina,
negraudina skaitytojo dl iogo nelaims, visk velgia i tam tikro atstumo, net
mirtis nuspalvinama komizmo doze. Mirtantis iogas prilyginamas tarakonui, tarsi
bt prarads mogikj vert ir taps parazituojaniu vabzdiu. Kartu irykinamas
visikas iogo bejgikumas, o mirt netgi galima suprasti kaip vienintel ieit ir isi
vadavim i io negailestingo pasaulio.
Daugiaprasmikumas
Moderniojoje literatroje atsisakoma vieno iros tako, pavojinga deklaruoti ko
kias nors vertybes, nes gyvenime nieko nra amino ir pastovaus, viskas slygika,
bet kuris i pairos vertingas dalykas staiga gali virsti abejotinu. Vienas rykiausi
Savickio krybos bruo ir yra daugiaprasmikumas. J novelse kuriamas situacijas,
veikj charakterius pasakotojas velgia i vairi pozicij, todl nemanoma vertinti
vienpusikai. Pavyzdiui, novelje Vagis" vaikas, ilaisvins vag, jauiasi pasielgs
kilniai, bet paskutiniai pasakotojo sakiniai leidia suprasti, kad kilns vaiko ketini
mai lm abejotinas pasekmes.
Noveli veikjai
Savickio noveli veikjai daniausiai kompleksuoti, valdomi instinkt, tuiagarbiai.
J poelgiai ne visada nuspjami, nes daug k lemia prigimtis arba atsitiktinumas.
Retkariais jie elgiasi veidmainikai, tartum dangstosi kauke: panekovui pasako vie
na, o patys galvoja visai k kita. Ilaikydamas atstum, kaitaliodamas pozicijas, pa
sakotojas stebi, kaip personaas jauiasi neprastoje padtyje ar aplinkoje, ir fiksuoja
tik paias reikmingiausias akimirkas. Novelje Jono Grauos nuotykiai" pagrin
dinis veikjas aiposi i Lietuvos provincijos miestelio ir jo gyventoj, bet, susitiks
1
2
96
Ironijos meistras
Ironija, paradoksas, sarkazmas3, ekspresionistams bdingas polinkis okiruoti, gre
tinti nesuderinamus dalykus - irgi svarbs Savickio prozos bruoai. Cirkas, baletas,
teatras, filmai, marionets, arlekinai^ - nuolatiniai vaizdiai, perimti i ekspresio
nizmo dails ir lyrikos. Siame gyvenimo spektaklyje mogus negali nei pakeisti, nei
atsisakyti savo vaidmens, todl danai iri j su ironija, kaip komedij, su kuria
pats nesusijs. Taigi Savickis vaizduoja ne tiek tikrov, kiek jos parodij. Apskritai jis
lietuvi literatroje teisino ironik kalbsen: iki tol beveik niekas juoko, humoro,
ironijos nesiejo su mogaus egzistencijos problematika.
Stiliaus savitumas
Modernus Savickio pasakojimas skyla fragmentus, nra sklandi ir nuosekli pa
straip. Jomis virsta paskiri sakiniai, pavieniai odiai. Ardoma netgi sakini sintak
sin konstrukcija, ritmika, kad dar labiau irykt akcentai arba ivada. Stengiantis
kuo labiau suglausti sakin, paliekama nutyljim. Skliausteliais ir kabutmis iski
riamos lyg tarp kitko pasakytos, bet tekst ironijos gaida nuspalvinanios pasako
tojo pastabos. Krini kalba prisodrinta tarptautini ar kit kalb odi, frazi,
argonybi. Gausu kultros nuorod, kurios metaforizuoja vaizd, sukelia netikt
asociacij. Pasakojimas gana aismingas: staigs kontrastai, vienur kalbama rimtai,
kitur maiktaujama, mestelima kandi replika, nevengiama iurktumo, komiku
mo. Tekstas komponuojamas tarsi i atskir kino kadr, kuriuos skaitytojui reikia
sujungti visum. Visa tai padaro vaizd itin intensyv.
3
4
97
HENRIKAS RADAUSKAS
1910-1970
Santykis su neoromantikais
Suprasti kryb padeda ne pliki faktai, o Radausko asmenyb. Ioriniams dalykams
poetas neteik didels reikms, buvo links laikytis stebtojo pozicijos. Menas j
domino kur kas labiau nei gyvenimas.
Kaip ir neoromantikai, Radauskas lietuvi poezijoje pasirod ketvirtame XX a.
deimtmetyje - 1935 m. debiutavo eilrai rinkiniu Fontanas". Juos sieja polinkis
kurti pasakik eilraio vaizd, bet sykiu Radauskas polemizavo su neoromantine
poezijos samprata. Neoromantikams rpjo pasakos ir tikrovs santykis, asmeninis
jausmas ir jo raika, o Radauskas pirmame rinkinio eilratyje tikrov drsiai atme
t: Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu" (eil. Pasaka"). Jo kryba atsiremia ne tikrov,
tvyns gamt ar asmeninius igyvenimus, o men, mit, poetinio odio gebjim
tarsi i nieko sukurti savit pasaul:
O eilratis gimsta - kaip vjas - i nieko
Ir skambdamas bga pusnim neramus,
Bet negali daina prasimuti pro snieg
Ir sugrta - kaip vjas - savo namus.
iemos daina
98
PASAKA
Pro dmus traukinio, pro vielas telefono,
Pro urakintas geleies duris,
Pro alt ibur, beprotikai gelton,
Pro kart aar, kuri tuojau nukris,
Pro gervi virtin, kuri iaur lekia,
Pro gnom poemiuose sunetus turtus Atskrenda Pasaka, atogr karta platak,
Ir mirga margas spinduli lietus.
Septynias mylias engia vaiko koja.
Nalaits nelieia vilkai pikti.
O Egls broliai dalgiais sukapoja
Jos vyr alt jros pakraty.
Voras su trupiniu j dang kelias.
Kalba akmuo ir medis nebylys.
Ir ieko laims, ant aklos kumels
Per vis em jodamas kvailys.
Pasaulis juokiasi, paspends savo tinkl
Ant ems viekeli, takeli ir tak.
Klausau, k Pasaka man gieda kaip laktingala,
Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.
1. Kaip suprantate Pasakos ir pasaulio prieprie? Kokiais vaizdais ji kuriama? Koks lyrinio subjekto
santykis su Pasaka ir su pasauliu?
2. Koki pasak siuetai minimi eilratyje?
3. Kokia tema sieja pasak siuet fragmentus?
4. Eilratyje ryks poetinio pasakojimo elementai. Aptarkite, kaip pltojamas is pasakojimas.
Kuri viet laikytumte kulminacine?
5. Koki krybos samprat teigia is eilratis?
99
Vykstantis eilratis
Vienas pagrindini H. Radausko krybos ypatum - vadinamoji estetin distan
cija. Jo eilraiuose neatsispindi gyvenimo ar istorijos vykiai, nekalbama apie as
meninius jausmus, tad beveik nra ir poezijai prasto lyrinio subjekto, lyrinio a. J
pakeiia pasakotojas, tarsi i alies, neretai su ironija stebs besipltojant siuet.
Kalbdami apie Radausko poezij turime pasitelkti proz apibdinanius termi
nus - pasak literatros kritiko Rimvydo Silbajorio, tai poezija, kuri n c yra, o vyksta.
Todl norint suprasti eilrat reikia atkreipti dmes, kokia jame klostosi istorija,
kas jos veikjai, - o jie vairs, pavyzdiui, grtantis namo girtuoklis, tarnait, va
karas, pavasaris. Radausko eilraiai
<...> labai pilni daikt. Mediai, vaisiai, iedai, stalai, vinys, gli krautuvs,
msins - visi svieto1 margumynai eilraiuose bendrauja tokiu ypatingu bdu,
kad, istm odius, reikianius jausmus ar idjas, perima j funkcijas, tampa
daiktais-jausmais, daiktais-idjomis. Mums kalba pats su savimi liks pasaulis, o ne
j nusiirjs, j suabstraktins poetas.
R. ilbajoris
Teatrikumas
Neretai H. Radausko poezija apibdinama kaip teatrika. Joje esama su teatru su
sijusi vaizdi - pavyzdiui, pats teatras, scena, arlekinas. Teatrikumas bdingas
net eilraio struktrai: mgstamos dramatikos, komikos, tragikomikos aplinky
bs, primenanios spektaklio ar filmo scenas, eilratyje galima velgti scenografijos
element:
Tirtoj, italikoj dangaus mlynj
Du mediai rieda tartum rutuliai <...>
Peizaas
arba
Per teatrin dang, blogai nutapyt,
Praskrido netikro angelo elis.
Lunatikas"
Gamta ir kultra
Gamtos vaizdas kuriamas visai kitaip nei romantinje lyrikoje. Romantikai gamt
suvokia kaip mogaus sielos atspind, j peizaas lidi ir diaugiasi drauge su lyri
niu subjektu. O Radausko kryboje gamta net nra grojimosi objektas. Kaip ir
daikt pasaulis, ji labai dinamika, peizaas gali bti veikjas (Nuo kalno upn ri
tasi peizaas" - eil. Peizaas"), gamtos reikinys gali tapti mitine btybe ar pasakos
personau, antai eilratyje Sutemos" debesys virsta su dievikja sfera susijusiais
1
100
A nevedu tautos
Kaip minta, pasitraukimas i tvyns beveik nepaliko pdsak H. Radausko poe
zijoje. A nestatau nam, a nevedu tautos" (eil. Dainos gimimas") - taip poetas
pradeda pirmj ieivijoje 1950 m. ileist eilrai rinkin Strl danguje". iomis ei
lutmis jis polemizuoja su Bernardo Brazdionio poeto pranao pozicija (eil. Saukiu
a taut"). Regis, eilratyje Tvyns vjas" turt bti kalbama apie gimtojo krato
ilges. Vis dlto nam link ia suka ilges pajuts Odisjas. Mitas, menas, kultros
vaizdiai asmenin jausm paveria apibendrinimu - kas apskritai bdinga mogaus
prigimiai. Taiau filosofavimo ir filosofins poezijos Radauskas nemgo - jo nuomo
ne, filosofija i esms svetima menui. Tiesa, vlyvieji eilraiai (pavyzdiui, Fleita")
daniau kalba apie bgant laik, mirt, pabaig, bet santriai, su ironika ypsena:
Bacho fleita gieda apie mirt
Kaip apie pavasar - ramiai.
DAINOS GIMIMAS
A nestatau nam, a nevedu tautos,
A sdiu po akom akacijos baltos.
Ir vjas dangikas jos lapus atklysta,
Ir pauktis iulbantis joj suka savo lizd,
2
Panas - senovs graik mitologijoje mik ir ganykl dievas su oio ragais, ausimis ir kanopomis.
Vienaragis - mitinis gyvnas, viduramiais vaizduotas kaip baltas irgas su ilgu smailiu ragu
kaktoje, nepaprastai baiktus, simbolizuojantis skaistyb.
101
1. Pagrindinis eilraio vykis1' nusakytas pavadinimu - tai poezijos (dainos") gimimas. Aptarkite
jo pradi: kas sukuria melodij?
2. Pirma eilraio eilut - kitos pozicijos atmetimas (tai vienas i nedaugelio Radausko eilrai,
parayt pirmuoju asmeniu). Kok poir kryb atskleidia tolesnis eilraio tekstas?
3. Kokiais muzikos terminais kalbama apie kryb?
4. Pagrskite arba atmeskite teigin, kad eilrat galima laikyti poirio menas menuf manifestu.
5. Koks lyrinio subjekto santykis su girdima melodija? Koks krybos ypatumas pabriamas metafora ura
au smly"?
6. Remdamiesi eilraiu rodykite, kad kryba keiia ir kuriant mog, ir aplinkin pasaul.
Poymi.
102
VYTAUTAS MAERNIS
1921-1944
laikina. Jam buvo svarbu kryba, nes tik ja poetas i ties gyvena. Mokkime gy
venti ir dtaniose formose", - tokia buvo jo nuostata.
Pirmuosius karo metus Maernis praleido Vilniuje, Sarnel grjo 1943 m.
vokieiams udarius universitet. Nerams karo metai - brandiausias Vytaut.
Maernio, kaip poeto, laikas. Sarnelje jis jautsi saugus, usisklsdavo apmstvmuose, panirdavo j savo regjimus. ia galjo bti vienas su poezija. Kaimo pasako
jimai, tradicijos, sodri emaii kalba, senoje sodyboje gyvenusi protvi istorijobuvo svarbiausia poeto atrama.
Grs Vilni Maernis draugams pasirod kaip subrends poetas. Baigta^
Vizij" ciklas sulauk puiki vertinim. Maernio eilraiai plito nuoraais, nuo
lat gaudomi, keliantys susiavjim. Autorius vadintas jaunu genijumi. Tam mitu.
rastis padjo ir jo laikysena - buvo ididus, pasitikintis savimi. Taiau sau poetas kl
didelius reikalavimus - nepasiduoti tutybei, neivaistyti savs kasdienybje, atsi
kratyti nelabai didi mini: kerto, neapykantos, <...> tui fantazij". Laike
mylimajai Bronei Vildinaitei ra:
Jeigu kas nors vertingo yra tiek iapus, tiek anapus, - tai auktosios akimirkos,
kuri metu mogus isiskleidia Visatos pilnatvje. Tu klausi, kas yra gyvenimas,
ir a atsakau: auktosios akimirkos! Jos vienos padaro mogaus gyvenim tikrai
verting.
Jis tikjo, kad bties prasms suvokimas gali padti monms isilaikyti pasauliniu
katastrof laikais, kad ypatinga poeto misija - atverti bties tiesas ir imokyti geist
t auktj akimirk".
Netrukus prasidjo masinis traukimasis i Lietuvos Vakarus. Paskutin savo gy
venimo dien poetas ra eilrai ciklo Songs of Myself" XV giesm:
Mano akys yra lidnos, nes jos mato daug
spalv, kurios blunka.
Taip ramiai jis kalba apie atsiskyrim, isako nuojaut, kas neivengiamai artja.
Paskutin giesm - lyg susitaikymas su lemtimi. Paskubom susirs rankraius,
Maernis su draugu arkliais leidosi emaii Kalvarijos link, nors fronto linija buvo
visai priartjusi. Jo gyvyb nutrauk atsitiktin sprogusio sviedinio skeveldra.
LITERATRINIS KONTEKSTAS
Nors studij draugai, literatai Vytaut Maern paino kaip poet, eilrai rinki
nys mogaus apnuoginta irdis" buvo ileistas tik 1970 m., po autoriaus mirties
prajus ketviriui amiaus.
Be krybos Maernis nesivaizdavo savo gyvenimo. Menininkui kl auktus
reikalavimus: pasak jo, raytojas privalo bti ventas, bet niekad nesitraukti i pur
vin monijos aiki, t vis purv naikinti ir aiktes variom paversti. Poezija turi
104
bti kelianti, mogaus ingsnius palengvinanti. O norint toki poezij rayti, reikia
aminai degti, liepsnoti. Ramyb, pasitenkinim ir ger, laiming gyvenim veriau
umirti:
Be kanios, tiesiog fizins, a neparaau pusantros eiluts. Kryba man - sunkiau
sias katorgos gyvenimas. Tai, kas grau, yra mano sielvarto atymta.
V I Z I J O S 11
Na?nai
Nors Maernis danai sakydavo, kad menininkas - diev irinktasis, ir pats jautsi
ess toks, svarbiausia jo gyvenime visuomet buvo tvik, gimtoji arnel. Nuo jos
negaljo atitrkti, mgo pasakoti apie savo senuosius namus, kur gim didioji jo
krybos dalis. Namai, pasak jo, ten, kur gyveno tvai ir protviai, kur liko vaikyst,
suildyta artim moni globos. Gimtoji em - tai krybos gali ir apskritai pras
mingos bties altinis. Namuose jis pajuto gebjim regti keistas vizijas, kuriose
atgyja sena gimin, vl po sod vaikto senol ir laimina jo, bsimo poeto, gyvenim.
Nam reikm geriausiai atskleidia eilrai ciklas Vizijos (1939-1942).
Regjimai
Vizij" lyrinis subjektas igyvena vairias dvasios bsenas - nuo pilnatvs ir palai
mos iki visikos tutumos ir nuobodulio. Eilrai turinys - tai lyrinis pasakojimas
apie i jausm patirt. Kiekvienoje ciklo dalyje pasikartoja panai istorija: koks nors
garsas ar regimasis spdis paadina lyrinio subjekto prisiminimus ir ie virsta reg
jimu. Tai labiausiai laukiama ir troktama eilraio mogaus bsena, prilygstanti
svaiguliui, vardijama ugnies, liepsnos metaforomis. Grus tikrov vl apima nuo
bodulio, dvasins tutumos jausmas.
105
Senol
Palaimos akimirkomis eilraio mogus daniausiai regi savo senol. Ji ne tik glo
boja, saugo, padeda painti pasaul, bet ir skatina eiti tolyn, adina trokim, siekti,
iekoti. Senol yra jo dvasios kelions lmja ir vertintoja. Vizij" mogus regi sau
ls nuviestus laukus ir em arianius protvius, girdi vj, nabdant pranaikus
odius. Mato ir save - einant, iekant, bendraujant su senosiomis protvi karto
mis. Susitikimas su senole ir protviais sukelia palaimos bsen, eilraio mogus
jauiasi dalyvaujs ventose apeigose.
MET SONETAl
Mintis irforma
Vytauto Maernio, kaip ir vis eminink, kryboje vyrauja ne asmeniniai igyveni
mai, ne visuomeniniai siekiai, o apmstymai. Tai minties poetai, j eilraio mo
gus kelia klausimus, susijusius su gyvenimo prasms, laims, mirties slpiniu, ir ieko
atsakym. ios temos skleidiasi paskutiniais gyvenimo metais raytame, nebaig
tame Maernio eilrai cikle Met sonetai". Klasicizmo literatros pavyzdiu
eilraiai suskirstyti pagal met laikus: pradedama Rudens sonetais" ir baigiama
Vasaros sonetais", daugiausia sukurta iemos sonet". Maernis laikosi grietos
soneto formos - eilrat sudaro du ketureiliai ir du trieiliai. Eilraio pabaiga yra
apibendrinimas, apstu aforizm ir abstraki svok. A turiu, - sak poetas drau
gams, - tas keturiolika eilui sutalpinti didel mint."
106
Iliuzij erdv
Prieingai nei Vizij", sonet mogus nevelgia pasaulyje nieko pastovaus, abejoja
visomis tiesomis ir vertybmis, net tvaria gimtj nam apsauga. Painimo alkis j
iveda pasaul:
Savo siel, alkan kaip vr,
Maitinu geriausiais ems vaisiais:
Mokslu ir menu; tegu ji gris
Spalvomis ir tonais kvptaisiais.
Todl kartais jis jauiasi pavargs ir vienias, danas jo palydovas - vjas, skraidinan
tis svajoni ir sapn erdves.
Aminieji klausimai
Sonet mogui rpi
Isprst gyvybs ir mirties lygtis
Su begale neinomj.
Jis msto apie laim, mogaus viet pasaulyje, meil, kryb, trokta kanios, nes ji
skatina eiti, kovoti ir laimti. Jis nebijo vienatvs: Kas didja nuolatos, tas tampa
vienas", tik vienumoje gali apmstyti savo patirt. Nori suprasti buvimo prasm:
Kodl kas nors yra? Kodl a pats esu
Didiausia paslaptis visatos slpini?
Didiausia vertyb sonet mogui - laisv, net ir teis klysti. Kad patirt, <...>
kaip gelia / Klaidoje irdis", jis prao Dievo:
Bet dabar man duoki mano dali - laisvs turt,
A jau pats, a pats bandysiu savo laim kurti.
Egzistencinis nerimas
Nerimas - nuolatin sonet mogaus bsena. Tai jis kartais imeta klausimo ke
lius" ir paadina painimo trokul, o kartais nugramzdina juodiausi nevilt ir
107
108
BRONIUS KRIVICKAS
1919-1952
ISTORINS APLINKYBS
Pokariu provincijoje beveik deimtmet vyko nuomi nepriklausomyb ginani
partizan kova su Lietuvoje dislokuota SSRS kariuomene ir jos talkininkais, sovie
tin reim palaikaniais vadinamaisiais stribais. Nakt valstieio trob belsdavosi
Lietuvos partizanai, dien - stribai ir soviet kareiviai. Suinojus, kad eimininkas
kaip nors - maistu, nakvyne - padeda partizanams, visa eima bdavo itremiama
Sibir ar kitus atiaurius SSRS pakraius. Jgos buvo nelygios. Kas galjo sivaiz
duoti, kad pasiry aukai partizanai veiks k tik pasaulin kar laimjusi kariuome
n? Tai buvo veikiau moralinis pasiprieinimas okupacijai.
POEZIJOS BRUOAI
Herojikas apsisprendimas
Partizanaudamas B. Krivickas sukr lyrini eilrai, sonet, satyrose paiep
sovietin tikrov, daug vert, ra publicistik. Jo poezijoje kovojantis mogus
atsiskleidia kaip pasiryusi aukotis dl tvyns ir t auk apmstanti asmenyb.
Kaip ir kit partizan kryboje, Krivicko eilraiuose herojik ton siterpia ir
lidesio gaid, kalbama apie ruden, gelstanius lapus. Rudeninio groio pajauta
tarsi papildo mirties nuojautas:
Mano dienos nebtin pasvir.
A keliauju rudenio taku.
Ir gryniausio aukso vainiku
Mano kakt puoia lapai mir.
Mano dienos nebtin pasvir
Tai nra susitaikymas su lemtimi, gal net prieingai - blaivus pasirinkimas. Per ke
lerius kovos metus buvo prog apmstyti savj keli. Eilratyje ufiksuota bsena,
kai pajuntama vidin ramyb ir galima bent mirksn susitelkti aplinkinio pasaulio
gro.
Moralin pergal
Vlyvuosiuose Krivicko eilraiuose labai svarbi garbs tema. 1951 met eil
ratyje Kai kovoj kelies tu atak" nematyti vilties veikti prie, likti gyvam,
110
bet, pasak poeto, m - kad ir damas - laims tas, kuris renkasi aukojimosi
keli. Herojika laikysena yra moralins pergals rodymas. Susiklosiusi padtis
i mogaus reikalauja labai aikiai apsisprsti. Kylantis j kov su kur kas stipresniu
prieu mogus yra ir savojo heroizmo kvpjas, ir galbt vienintelis liudytojas.
Suvokdamas tragik asmens ir tautos lemt, sonet lyrinis subjektas neabejoja
kovos prasmingumu:
Ms liko gal i imto vienas.
Bet kova vis tsias atkakli.
Utat turim bt savam kely
imt kart tvirtesni nei plienas,
Nes per vtr vilpianio metalo,
Per marias nelaimi ir kani
Ms rankos lig dien skaisi
Vliav kovos inet privalo.
Ms liko gal i imto vienas"
Partizan kryboje stebina rytas, visikai natralus, nors kalbantysis nepalieka sau
jokios vilties - kelio kryptis tik viena, tragikas finalas neivengiamas. Tokios poezi
jos lietuviai dar nebuvo turj, matyt, nedaug taut apskritai toki turi. Pasiryim ir
kovotojo kelio neivengiamyb susieja aukos tema, pasiaukojama mirtis", kaip sak
Kauno universiteto profesorius Levas Karsavinas, mirs Komijos lageryje. Santrus
kalbjimas apie neivengiam mirt partizan rainiuose, poezijoje nra jokia poza.
Suprantama, tai ne tik moralinio idealo formulavimas, bet ir nuolatinis raginimas
sau, kai kada pasitelkiant ir stiprinanius ryt klasikinius siuetus (pavyzdiui, bib
lini siuetu grstas B. Krivicko eilratis Dovydas prie Galijot").
Meils viesa
Broniaus Krivicko eilrai mogus - ne tik herojikas kovotojas, nujauiantis
mirties neivengiamyb. Jis ilgisi kitokios bties:
Mes neinom, ar teks baigt i dien,
Nes gyvenam kruvinoj grsmj,
O norts meilj ir dermj
Ilg ami eiti keli vien <...>.
Mes neinom, ar teks baigt i dien"
111
SALOMJA NRIS
1904-1945
ymiausia neoromantike
Salomja Nris - lyrik, saviiausia romantins pasauljautos krja i vis lietuvi
neoromantik. Ankstyvojoje jos kryboje i pasauljauta reikiasi maksimalizmu,
svajons ir jaunysts poetizavimu. Romantinis maksimalizmas bdingas visai poe
ts krybai, tik vlesniuose rinkiniuose gauna dramatik atspalvi, jaunatvik
diaugsm pamau istumia nerimas. Brandiausiame priekario poezijos rinkinyje
Diemediu ydsiu jauno mogaus jausen ir nuotaik isakym keiia bties ap
mstymai. ia danesnis vieniumo, apleistumo motyvas, bet rykesnis ir harmoni
jos iekojimas. Atrama dramatikame pasaulyje - ryys su gimtja eme. mogaus
laikinumo ir gamtos aminumo apmstymas nuspalvintas viesaus lidesio (eil.
Alyvos, Diemediu ydsiu). Skaidriu vaizdu, mogaus likimo gretinimu su
gamta Salomjos Nries eilraiai artimi liaudies dainai. Apie tviks svarb ji i
naujo prabils karo meto eilraiuose.
Rusijoje
Prasidjus Antrajam pasauliniam karui, Salomja Nris su sneliu trauksi Rytus.
Traukimasis buvo chaotikas, rizikingas ir skausmingas. Rusijos gilumoje poet pra
leido sunkius karo metus. Labiausiai slg vieniumas, atskirtis nuo gimtins, neri
112
mas dl Lietuvoje likusi artimj. Dvasin kriz dl ios tampos Salomja Nris,
regis, igyveno 1942 m. iem, persiklusi j Uf.
Nepritekliaus kamuojamoje alyje ja, kaip poete ir Soviet Sjungos deputate,
buvo rpinamasi, todl materialins slygos buvo palyginti neblogos. Aiku, u gau
t param reikjo atidirbti. Rusij pasitrauk sovietins Lietuvos valdios atstovai
ragino lietuvi raytojus kurti aktualiomis temomis. Kryba turjo atitikti propa
gandos reikalavimus.
KRYBOS BRUOAI.
RINKINYS PRIE DIDELIO KELIo
Rankraio likimas
Eilrai rinkin Prie didelio kelio Salomja Nris sudar karo pabaigoje, bet
soviet valdiai jis netiko. Rinkinys buvo sudarkytas ir ijo pakeistu pavadini
mu. Yra ilik keli rankratiniai Prie didelio kelio egzemplioriai. Rankratin
eilrai knyg grusi Vilni poet parod ir to meto lietuvi poezijos autori
tetui Vincui Mykolaiiui-Putinui. Matyt, ji norjo reabilituotis ir tikjo savo karo
met krybos verte. Deja, tokios knygos ileisti nepavyko. Salomja Nris laikyta
sovietine poete, taigi eilraiai ir j tvarka rinkinyje turjo atitikti ideologinius
soviet sistemos reikalavimus. 1944 m. sudaryta knyga buvo ispausdinta po puss
imtmeio - 1994-aisiais.
Dvilypumas
Traukimosi ir gyvenimo Rusijoje patirtys isiliejo skausmingais lyriniais apmsty
mais brandiuose dramatikuose eilraiuose. Bet vykstant karui i poets reikalau
ta visai kitokios krybos - optimistins, herojikos, kvieianios kov su nacistine
Vokietij a. Jai nebuvo lengva prisitaikyti prie t reikalavim, nes pati jautsi visai ki
taip, sak, kad irdis skyla, - poetinis talentas neleido meluoti sau. Vis dlto sovie
tins lietuvi poets statusas ir aplinkos spaudimas vert eiliuoti valdios pageidau
jamus optimistikus posmus. Taigi ia susidr dvi prietaringos krybos sampratos.
Viena tradicin, prasta priekario Lietuvoje, kai poetas rao i asmenins patirties
ir didiausia vertybe laikomas vidinio mogaus gyvenimo apmstymas, dramatik
li ir komplikuoto jausm pasaulio raika. Veikiama ios neoromantins tradici
jos Salomja Nris susiformavo kaip poet ir peln pripainim. Kita poezijos sam
prata akcentavo visuomenin krybos paskirt: tada daniausiai kalbama ne a,
o mes vardu, auktinami svarbs visuomenei idealai, kartojami raginimai veikti.
Apibendrindamas Salomjos Nries padt karo metais Vytautas Kubilius rao:
Stichik poetin impuls ima lydti logiki samprotavimai, o vis krin stebi atsar
gi abejon - ar tiks. Pirmyktis krybinio proceso darnumas (igyvenau, paraiau,
ispausdinau) nutrko. Vienus eilraius S. Nris siunia spaud, deda rinkinius,
o kitus slepia staliuose ir niekam nerodo. Per trejet met nespausdint krini
skaiius priartja iki imto. itoks dvilypumas (vieni dalykai - visuomenei, kiti sau) tik mezgsi ir dar nespjo suskaldyti poets asmenybs skirtingus polius ir
113
kontrastikas krybos puses, bet vis dlto ji <...> gyveno ir ra jau ito dvilypumo
paenklintame lauke.
Tviks ilgesys
Nam ilgesio, sugrimo temos asmenin poets patirt galjo suartinti su to meto
aktualijomis, bet abejon gniau jai bals. Gimtins ilgesio tema yra viena i ly
rin poezij maitinani versmi, taiau neduoda ramybs klausimas, ar gimtieji
namai sugrusi priglaus, ar tvik liks sava, artima.
SAVS A GAILIUOS
Neilsjos, ned, negr, Vilk bgo laukais klupdama.
Baims genam, sergant vr
auk miko alia glduma.
Sutema saman aksomin
Aminuoju miegu uliliuos...
Kad mane - taip sutikt tvyn!
Kaip sunku, kaip savs a gailiuos.
Poet nujauia, kad grti Lietuv nebus paprasta, juk dar prie kar buvo pareikta
kritik jos politins veiklos vertinim. Pasirodius Poemai apie Stalin", nusivyl
ne vienas jos talento gerbjas. Tad Salomjos Nries karo met eilraiuose greta
tvyns ilgesio temos atsirado kalts, atsipraymo tema. inant, kokia tuomet buvo jos
dvasin bsena, nemaai karo met eilrai galima perskaityti kaip ipaint.
Kalt ir atgaila
Paskutinio Salomjos Nries rinkinio eilraiai radosi dramatikomis istorinmis
aplinkybmis ir labai sudtingu jos gyvenimo bei krybos tarpsniu. Vidin tampa
buvo pasiekusi aukiausi tak: poet jautsi svetima ir sau, ir aplinkai. Todl eil
raiuose pasigirsta beteiss (eil. Beteis"), nalaits motyvai:
Oi, ydk, ydki, obelle!
Tu sausa ydki, be lapeli!
O kaip man ydt umirtuollei?
O kaip man sugrti tok keli?
Dideliam name
114
Salomja Nris atgailavo neveriama, savu gyvenimo keliu artdama prie krikio
nikosios atgailos esms.
Atsipraymas, atgaila skaitytojams buvo suprantama. Tai aikiai rodo eilraio
Tolimas sapnas" likimas. Eilratis sklido tarp moni rankraiais, po karo buvo
paskelbtas pogrindinje spaudoje, platinamas kartu su soviet laikais draudiama
Bernardo Brazdionio, Antano Mikinio poezija.
TOLIMAS SAPNAS
Tarp ydini katan
Raudona banytl. Juk ia vaikyst mano!
Nejau ji gro vlei ?
A nedrsi stovjau
Pilioriun prisiglaudus, O mons trankiai jo
Ir prie altoriaus spauds.
Mans ia nepasta
Pro geduling yd.
Bet kojos engt nedrsta Tiek daug, tiek daugel klyd.
Sakykloj kalba - keista! Jisai - i Galiljos:
- Tebna jai atleista,
Nes daug jinai myljo!
115
Tautosakos vaizdiai
Grimo j namus tema daug kur pltojama pasitelkus tautosakos vaizdius:
Juodasai varne, vjo broleli,
Duok savo sparn, juod sparnel!
Dien ir nakt - tartum elis
Skrisiu ir skrisiu - niekur nessiu.
Kur baltas miestas, kur Nemunlis,
Ten a nutpsiu, ten pailssiu.
Kur baltas miestas"
116
ANTANAS KMA
1910-1961
117
Modernus mogus
Raytojas ir aktorius Antanas kma buvo maitingo bdo, nepriklausomos laikyse
nos. Apie vien svarbiausi jo bruo prisiminimuose ra Jurgis Blekaitis:
<...> didelis, nepavargstantis intelektualinis smalsumas, noras painti naujausias
idjas, pamatyti eksperimentinius dramos veikalus, siklausyti j keisiausi ndien
muzik, siskaityti naujausion poezijon, eiti ingsniu ir smone j ndieni dailinin
k kryb. Kratutinai prieingas senj vertybi archyvaro tipui, Antanas kma
nuoirdiai myljo visa, kas jauna, drsu, naujovika. Savo dvasine struktra - ne
vien forma ar dl laiko mados - jis buvo ms vienas nedaugelio tikrj modernios
epochos ir modernaus mogaus dvasios reikj.
KRYBOS BRUOAI
Dramaturgija
literatr A. kma atjo i teatro, jis yra sukrs devynias dramas ir laikomas vienu
pirmj modernios formos krj lietuvi teatre. Vienas vertingiausi scenos vei
kal - drama Pabudimas". Veiksmas vyksta Vilniaus NKVD rmuose pirmaisiais
stalinistini represij metais: mirtinoje dvikovoje susiremia buv jaunysts draugai
ir varovai - laisvs kov dalyvis Kazys ir NKVD tardytojas Pijus. Kazys priverstas
rinktis: iduoti ginkl sandlio viet ar atiduoti prievartautojo rankas savo mon.
Pabudimas" artimas prancz egzistencialist literatrai, vaizduojaniai veikjus
ribinse gyvenimo situacijose, kai irykja tikroji kiekvieno mogaus esm ir pasi
rinkimo kaina.
Smulkioji proza
Kaip prozininkas A. kma debiutavo 1929 m. novele Baim, kurioje atsispindi
esmin jo iekojim kryptis - dmesys mogaus psichikos bsenoms, protu nesuvo
kiamiems likimo poskiams. Vliau Vokietijoje ir Amerikoje raytojas ileido kelet
noveli ir apysak knyg: Nuodguliai ir kibirktys" (1947 m.), ventoji Inga
(1952 m.), elesta" (1960 m.). Jose ironikai velgiama monijos istorij, veikjai
absurdikame pasaulyje ieko Dievo ir meils. ] rinkin ventoji Inga jo vaikys
ts patirtimi grsta noveli apysaka Saultos dienos", artima tradicinei literatrai,
nors joje ryks ekspresionistinio pasakojimo bruoai. Kai kuriose ios apysakos
vietose, vaizduojant dramatik pilietinio karo met, priartjama prie siurrealizmo.
Autorius kalba apie veikj geismus ir seksualinius kompleksus - lietuvi literatro
je to ilg laik buvo vengiama.
Romanas
Balta drobul" - vienas ymiausi roman lietuvi literatroje ir svarbiausias
Antano kmos krinys, paraytas 1954 m., bet ispausdintas tik 1958 metais. Jis
isiskiria modernia pasakojimo forma. Net ir dabar is romanas - vienas skaito-
Publicistika, kritika
A. kmos poiris literatr atsiskleidia ne tik groinje kryboje, bet ir publi
cistikoje, literatros kritikoje. Jis smerk tokius krinius, kuriuose tiesiogiai dekla
ruojamos tautins ar krikionikos vertybs, svarbesns u meninius iekojimus.
kma aipsi i miesioniko ieivijos skonio ir antrari skaitini garbinimo. Jo
nuomone, lietuvi literatra turi tapti moderni, priartti prie Vakar literatros
konteksto.
Ironija
Vienas bdingiausi A. kmos krybos bruo yra ironija. Jau ankstyvuosiuose
raytojo kriniuose matyti gebjimas demaskuoti absurdikus, danai skausmingus
dalykus, kritikas santykis su kitais ir savimi paiu. Net ir vaizduodamas i pairos
nereikmingas, komikas gyvenimo situacijas, kma apmsto pamatines mogaus
vietos istorijoje, krybos prasms, meils ir pasitikjimo temas. Jo kryboje ironija
ir humoras yra ne tik kritinio poirio iraika, bet ir egzistencins terapijos forma,
bdas atsilaikyti prie neperprantam lemt.
Modernus pasakojimas
Moderniame kmos pasakojime susipina praeitis ir dabartis, iorin ir mogaus
vidin tikrov. Raytojas buvo valds vairius pasakojimo bdus. Smons srauto
technika, vilgsnio plotmi kaita labiausiai tiko didmiestyje gyvenanio, nuolat
skubanio, nervingo, pervargusio, kenianio mogaus vidiniam pasauliui perteik
ti. Pasakojimo srautas, danai atrodantis kaip laisva tkm, turi savo vidin logik.
Nuolat atsiranda nuorod kitus kultros kontekstus, tarp persona, atskir deta
li mezgasi asociacij ryys. Taigi pradinis chaotikumo spdis klaidina - i ties
kuriama prasminga menin visuma.
Tikrumas
Tikrumas - viena svarbiausi A. kmos gyvenimo ir krybos vertybi. Jis kovojo
su prisitaikymu prie miesionikos gyvensenos standart, prieinosi iliuzijas kurian
iai literatrai, kuri buvo tapusi populiari ieivijoje. kma nuolat demaskuodavo
sumiesionjusios ieivijos apsimestin patriotizm. Jo nuomone, ieivija gyvena
udarame geto pasaulyje, sentimentaliai garbina praeit ir griasi nuo skaudios
dabarties, atsisako pripainti savo kalt ir atsakomyb palikus tvynainius, kurie tre
miami Sibir, kovoja mikuose ar kenia okupacijos priespaud. Lietuvi literat
ros atgimimo vilt kma siejo su Vakar dvasios ir lietuvybs sinteze, jo nuomone,
119
Pasakojimo ypatybs
Romano Balta drobul" veiksmas trunka beveik par - prasideda be ei minui
ketvirt po piet ir baigiasi kitos dienos ryt apie dvylikt. ioje paros istorijoje"
dominuoja smons srautas, t. y. pasaulis vaizduojamas taip, kaip j suvokia pagrin
dinis veikjas liftininkas Antanas Garva. Iorin tikrov rodoma kaip Garvos
smons produktas: prisiminimai, jausmai, poiris mones, kuriuos kelia liftu,
asociacijos, net igyvenamos vizijos - viskas susipina ir teka fragmentiku, bet ne
nutrkstamu srautu. Be smons srauto, daugiausia perteikiamo pirmuoju asmeniu,
esama ir komentaro i alies. Visainis pasakotojas primena kai kuriuos Garvos
ankstesnio gyvenimo epizodus. Dar romane pateikiami Garvos uraai, kuriuose
jis pasakoja apie savo gyvenim Lietuvoje ir Vokietijoje. ie trys pasakojimo tipai
romane nuolat kaitaliojami.
Absurdo mogus
Garva jauiasi ess absurdo mogus, skaudiai igyvena bties beprasmyb ir savo
padties tragizm, nes absurd, kaip filosofas ir raytojas Alberas Kamiu, suvokia
smoningai, mgina j veikti panieka ir ironija. Absurdik Garvos savijaut at
skleidia kontrastas: vienokius odius jis taria mintyse, visai kitokius garsiai sako
viebuio klientams. Pavyzdiui, prisimins prarast mylimj Jon, tramdydamas
aaras mintyse plstasi:
Prakeikti kals vaikai, imaltos keks, impotentiki palaios, prasmird dizenterikai, sifilitiki alfonsai, imat rijikai, senui nekromanai. K dar lyktaus galiu
sugalvoti ?
120
Ikart po io vidinio monologo eina trumput scena keltuve, kur Garva kalba pa
brtinai mandagiai.
- Labai malonus oras, madam. Js iandien nuostabiai atrodote! Vos painau, sako Garva hotelio gyventojai, kuri eiasdeimties met.
- Js esate avus, - atsako ji. Ir abu ypsosi.
Kryba ir meil
Pagrindin romano veikj galime analizuoti vairiais atvilgiais: kaip lietuv iei
v, istorijos nublokt svetim em ir negalint joje pritapti, kaip lunganios
humanistins Vakar civilizacijos atstov, kaip absurdo mog, nevykus ems
gyventoj'*, besiilgint tikrojo ryio su Dievu ir jo nerandant. Vienas svarbiausi
vaidmen - poeto.
Amerikoje Garva dirba darb, kuris toli nuo poezijos, bet kasdienybs rutinai,
kitaip nei kiti viebuio darbuotojai, prieinasi nuolatinmis krybos pastangomis.
Poezijos raymu jis ne tik grumiasi su gyvenimo banalybe, bet ir aistringai, kone ma
niakikai siekia ireikti save, nes trokta veikti mirt palikdamas pdsak literatros
istorijoj. Bijau mirti, todl geriu. Bijau mirti, todl raau. Bijau mirti, ryju tabletes.
Viskas vardan mirti, - sako jis Elenai, ir ioje itarmje skaitytojas atpasta pomir
tiniu pasauliu nebetikinio mogaus jausen. Garvos supratimu, neivengiama mir
timi pasibaigiantis mogaus gyvenimas pats savaime neturi jokios verts ir nedaug
kuo skiriasi nuo inil vegetacijos.
Sutiks Elen, Garva atgimsta kaip menininkas ir patiki, kad jam pavyks sude
rinti eim ir kryb. Jis isako mylimajai savo svajones apie ateit dviese:
Tu nori gyventi su manimi? Bt gerai. A nebegersiu ir maiau rkysiu. Pakeisiu
darbo laik, kad vakarais btume drauge. Retkariais praysiu tavs: nueik kin,
aplankyk pastamus. A raysiu. Nebesityiosiu daugiau. <...> A labai noriau
itarti kelet odi. Galutini odi. Paiam sau. Noriau parayti cikl eilra
i, kur kiekviena raid lyg neiskaptuojamas ornamentas. <... > A vis laik sergu
ituo. Keletas brkni marmure, tai ko troktu. Nemirtingumo iliuzija? Tegul.
Numirti su tikra iliuzija, tikras reikalas.
Suprats, kad gyvenimo prasm yra pats gyvenimas, Garva patiria tikrj ramyb
ir atsisako j uvaldiusios minties palikti savo vard literatros istorijoje. Dabar jis
sako:
Numirti su tikra iliuzija, tikras reikalas bti absoliuiai originalus. Mano dvasia
rado santyk su pasauliu. A bsiu neinomas lyg senobinis japon tapytojas.
Garva pasitiki kryba ir tikra meile. i dalyk romane nebandoma nei nueminti,
nei priskirti absurdo sriiai. Vienas i Garvos keliam egzistencini klausim - ar
gali tame paiame moguje sugyventi poetas ir vyras, mylintis moter ir nuoirdiai
prie jos prisiris. Meils samprata glaudiai susijusi su romantins literatros tra
dicija. Romantikai auktino dvasin vyro ir moters meil. J nuomone, bendro
121
gyvenimo kasdienyb, bgantis laikas nuudo ry, o isiskyrimas, ypa vieno kurio
mirtis, tik sustiprina. Prarastasis amiams ilieka myliniojo atmintyje kaip tobulas
siekinys ir svajon.
Tokia idealija moterimi Garvai buvo tapusi paliktoji Jon. Panai ateitis laukia
ir Elenos: atsinaujinusi liga sugriauna iliuzijas, ir Garva nutraukia ryius su myli
mja. Pasakojimo dabartyje nuo isiskyrimo prajusios vos dvi savaits, Garva dar
jauia stipr geism, todl negali kurti idealizuoto Elenos paveikslo.
Romano pabaigoje personaas igyvena vidin virsm: ilgai iekotas eilratis
susidlioja mintyse - scenoje prie iprotjim poet matome sdint prie stalo ir
raant. Paskutinje scenoje, jau virts idiotu inilos veidu, jis laimingas plo popie
riaus lakt, kuriame, kaip skaitytojas gali sivaizduoti, ir buvo raomas isprstas"
eilratis.
122
MARIUS KATILIKIS
1914-1980
prisimena paskutinius karo mnesius kartu praleids draugas. Savo laikino bsto
sienas raytojas imargino anglimi pietais paveikslais. Vir j ura: Negalima
gyventi be duonos, negalima taip pat gyventi be tvyns!' i nuostata beveik nepasi
keit iki gyvenimo pabaigos.
1949 m. Marius Katilikis apsigyveno JAV, ikagoje, ved ZinaidNagyt - b
sim poet Lin Sutem. Daug ir sunkiai dirbo, nes reikjo ilaikyti eim. Spaud
ir nam rpesiai: snaus liga, menkas udarbis, paskolos nata. Rayti laiko tur
jo maai. Vis dlto, be keli apsakym rinkini, ileido tris romanus: Uuovja"
(1952 m.), Mikais ateina ruduo" (1957 m.), Ijusiems negrti" (1958 m.).
Raytojui buvo svetimas didmiesio gyvenimas. ia niekad negyvensiu, - ra lai
ke monai, - neprasiu tame mieste, jis mane purto drebuliu!1 Iekodamas ramybs ir
artimesnio ryio su eme, nusipirko sklypel Lemonte, netoli ikagos, pats pasistat
nam, prisodino medi ir sikr sodyboje. Pasijuto ariau ems. Taiau skaudus
tvyns ilgesys neslopo. Premijos u roman Ijusiems negrti" teikimo proga ra
ytojas kalbjo, kad savoji em kaip buvo, taip ir liks ta pati, sunki, nepaeidiama,
123
viskas prie j nublanksta, visur ir visais laikais ji vienintel. Ir aukiausia jos kai
na - nebesugrimas jon! Nes tavo kaulai bus palaidoti kitur."
Lemonte, savo sodyboje, raytojas gyveno iki mirties. Istorijos viesul nubloktas
toli nuo gimtins, vis gyvenim neiojosi j irdy. urnalisto paklaustas, ko nort
palinkti savo skaitytojams, Katilikis atsak:
Rayti ir skaityti lietuvikai. Labai nedidelis, nesudtingas ir i lietuvio nieko nerei
kalaujantis vyksmas. Ir ia, ir ten tas pats - palikti lietuviu. Nieku neusiangauo
jant, nieko neprarandant - tik ilaikant save.
Du siueto planai
I pirmo vilgsnio, pasakojama banali meils istorija. Intriga kyla i dviej meils
trikampi: jaunas mikakirtys Tilius blakosi tarp dviej moter - naivios, tra
pios Agns ir patyrusios, aistringos Monikos; Basiuliki kio eiminink Monika
turi laviruoti tarp dviej vyr - nekeniamo sutuoktinio, turtingo kininko Petro
Doveikos, ir geidiamo samdinio Tiliaus.
Veikj likimai sprendiasi kaimo kasdienybs ir gamtos fone, kuris nra tik
veiksmo scena. Gamtos gyvenimas glaudiai susijs su moni rpesiais ir darbais.
Pelks sausinimas, ups vagos platinimas rodo ir kaimo moni nor prakusti, ir
kartu visos Lietuvos verimsi j nauj, geresn gyvenim. Pasak V. Kelertiens,
Katilikis pltoja nepriklausomos Lietuvos kaimo moni ir gamtos paralel. Met
laik kaita pabria mogaus gyvenimo kait, ir tame laiko tarpe Virsns lyg koks
mikrokosmas pergyvena tai, kas vyko nepriklausomoje Lietuvoje". Nematyta paan
ga - kinis pakilimas, elektra, nuolat kursuojantis autobusas - keiia udaro kaimo
gyvenim, pelk sausinama tikintis kasti durpes, kurios, pasakotojo odiais, sukurs
mrin Lietuv".
Taigi intriguojanti meils istorija ir nepriklausomos Lietuvos ekonominio, socia
linio, dvasinio gyvenimo pokyiai yra dvi lygia greta pltojamos temos.
Erdv
Romano erdv - Auktaitijos ukampis, Virsni kaimas, nuo pasaulio atskirtas
tanki mik ir pelki. Neseniai nutiestu keliu kas dien atvaiuojantis autobusas
udar kaim bent kiek suartina su miesteliu. Prie kelio, ant kalnelio, svarbiausia
susitikim vieta - Guiens parduotuv, danai virstanti ir smukle. Salia pienin, i
ia matyti turtingas Basiuliki vienkiemis. Kiek atokiau nuo jo isimiusios kelios
naujakuri sodybos, brzgynuose nuo sen laik sikrusio eigulio namai. Kitame
ups krante darbuojasi miko kirtjai. Romane nuolat pabriamas erdvs udaru
mas, anktumas. Tiliaus vaikysts pasaul talpniai, sandariai i vis pusi juos mi
k padmavs lankas". Monik iurpas nukreia supratus, kad jos galimybi riba yra
Virsni kaimo pienin, o itekjusi u Doveikos ji pasijunta lyg pakliuvusi narv,
tartum u tvoros be sprag ir be vart, taisyklingu lanku apjuosusios ems plote
l, <...> ieiti ji negaljo". Basiuliki kis, kuriame Monika jauiasi kaip kaljime,
kaimas, kuriame vasar, pasak jauniausios romano veikjos Agns, galima numirti i
nuobodulio, panioja veikj prigimt, neleidia isiskleisti svajonms. Net j cha
rakteristikose pabriamas ribojimas, varymas: Tilius primena jaun irg, ant ku
rio kakas umet sunkius pavalkus, mikakirt Petr lyg bt kas spauds i viraus
negailestingu, akmeniniu svoriu".
Laikas
Romano veiksmas trunka apie pusmet - nuo ankstyvo pavasario iki rudens pra
dios. Gaivalikas pavasaris ne tik sujaukia mikakiri darb, bet ir palieia irdis.
125
Agn
Agn - pati graiausia pavasario apraika", tikra mik dukra, dar tik prasikals
daigas, sprogstantis pumpuras". Tilius j mato apsupt gli, jam ji panai j stirn,
adinani un vijik alk. Net Monika, Agns konkurent, vadina j geltonplauke
puriena, pkuotu vieversliu. Uaugusi tarp mik, ji atvira pasauliui, jos mintys
skaidrios, be pikt ksl, odiai nuoirds. Ji igirsta gamtos auksm ir pasiduo
da jam. Tiliaus meil Agn priima pasitikdama, atsiverdama, su sunkiai slepiamu
diaugsmu. Su Tiliumi mergait igyvena pat svaigiausi met - ji pirmkart myli.
Abiem nepamirtam nakt, kai lieka dviese siauiant audrai, tarsi atsiliepianiai
;ausm sumait, Agn leidiasi aioma lstanio lietaus, kaip jos knas leidiasi
apkabinamas sunki, bet velni Tiliaus rank. Jos meils diaugsmo iraika - pa
ls lkimas spynse: Velyk dien ji prao Tiliaus supti j vis aukiau. Vliau,
patyrusi mylimojo idavyst ir atsisveikindama su Virsnmis, Agn vl nueina prie
spyni, kuriose vien auksin pavasario dien j buvo sugriebs pals svaigulys.
Kada norjo lkti, skristi padebesiais, nudraskyti paukiams sparnus, nulauyti stir
n oiams ragus ir sukristi, mirtinai nusikamavus, tyrelio samanose". Tiliui pasi
traukus, padkusi, drsi, besijuokianti Agn tampa rami, susimsiusi, usidaro savy
..be skund, be priekait". Ji pasirenka kit keli - jau ne svaiginanios meils, o
blaivaus apskaiiavimo. Sutikusi vaiuojant miestel Doveik, usimena jam apie
monos neitikimyb. Si auksaplauk mergait, uaugusi pamikje, kur visko per
daug - sauls, laisvs, alumos, graudaus ilgesio ir lkesi", nekovoja dl savo laims.
Galbt jai trksta patyrimo? Kas sutrukdo Agnei bti laimingai - naivus pasitikji
mas pasauliu ir monmis ar pasidavimas lemties jgai?
Tilius
Kaip ir Agn, uaugs tarp mik, Tilius vis dlto svajoja isiverti i udaro kaimo
gyvenimo. Jo svajon - valdika tarnyba. Bet is jaunas vyras, kupinas jg ir nor,
nieko nedaro, kad trokimai pildytsi. Romano pradioje matome Tili, ketinant
mesti mikakirio darb ir ieiti, o kur - jis neino. Tilius laukia laiko - kvietimo
i nauj darb, laukimo bsena trunka iki romano pabaigos. Laukti, delsti, neapsisprsti, pasiduoti aplinkybms ir dl to kentti - toks Tiliaus bdas. Jei kartais k
ir nusprendia, vis tiek pasielgia prieingai: laukia valdikos tarnybos, bet praran
da teis dirbti pasienio policijoje, pas Doveik ateina laikinai, bet pasilieka, svajo
ja apie ateit su Agne, o pasirenka Monik. Atrodo priklausomas nuo aplinkybi
ir stipresni u j moni. Taiau labiausiai Tilius priklauso nuo savo prigimties.
Jis bejgis suvaldyti geism, pabudus sulig pavasario polaidiu. Po miko darb
127
usukusiam j Guiens krautuv irdis tirpo kaip lajin vak" irint j eiminink.
vliau ir Monik, stebint jos gyvenim itaigingame Doveikos kyje. Monika stov:
tarp Tiliaus ir Agns kone nuo pirm j draugysts dien. Nors dar gerai nepasta
Agns, vos kart mat parduotuvje, kart turguje, dar klaussi muzikos, sklindan
ios i jos kambario, jo smon jau apnuodyta: ir jauiant Agns plauk velnum
ir laikant rank, galvoje knibda mintys apie kit gyvenim, kit moter. Jis leidias:
neamas geismo ir aistros, neturi k atsiremti, u ko usikabinti. Skendimo, nrimo
gilyn, grimzdimo motyvai romane sutankja sisibavus Tiliaus ir Monikos meilei:
Tai buvo graibstymasis tuiais mostais ir vis nesugaunant vir galvos besisupan
ios liaunos, lanksios akos." Tuias mostas - lyg an pavasario spyni su Agne
imitacija. Tili ikalbingai charakterizuoja ir erdvs detals. Su Agne jis daniau
siai susitinka prie ups, ant tilto, jungianio du Vilkijos krantus. Vienas krantas,
simbolikai tariant, Agns, ten jos namai, kitame krante Basiuliki sodyba - ta:
Monikos krantas. Savo kranto" Tilius neturi. Kuo aitresniu kariu plieskia Tiliau>
ir Doveikiens meils vasara, tuo labiau j kausto bejgikumas. Upldus geism ji>
jauia kaip akmen, kaip nelaim, lyg viesului perjus per rugi lauk". Tilius nieko
nedaro, tik laukia kas kartas vis baisiau ir baisiau", kol gal gale krinta nuo pavydaus
Doveikos kulkos.
Monika
Monika savo meil turjo iplti, ugrobti nagais ir ilaikyti, jais kruvinai sikir
tus". Baigusi auktesnij pienininkysts mokykl, ji Virsni kaim atvyksta ne
savo noru ir neketina ilgiau usibti. Spaudiama gyvenimo aplinkybi, ia jauia
si kaip kaljime, lyg mesta gilion duobn, apkalta aklina statini tvora, neperli
pama, neperlendama". Kaim juosiantis mikas jai atrodo svetimas ir baugus. Gal
todl ji neatstumia senio Doveikos, neatsispiria jo meilikavimams ? Jeigu jau lemta
gyventi iame ukampyje, atskirtame nuo pasaulio, tai gyventi kaip poniai, didelio
kio eimininkei, kuri gali sakinti kitiems. Su tokia pat gaivalika jga Monika
pasiima ir Tili: Gaisr, lstant ir siaubiant visk pakeliui, apmus j nuo koj
nag iki galvos plauko, ji tegaljo ugesinti tokia pat ugnimi!' Kaitros, gaisro, ugnies,
liepsnos figros enklina Doveikiens ir Tiliaus meil. Negaldamas ar nenorda
mas prieintis aistros ugniai, Tilius msto, kad Monika j sudegins vien kart".
Kilimo auktyn, skrydio jausmo, kuris nuolat pabriamas epizoduose su Agne,
bdamas su Monika Tilius nepatiria - jie sruvo pakalnn, jie puol baisiu greiiu".
J susitikim vietos - rugi laukas, darin, kur sukrautas naujas derlius, - sietinos
su intymumu, slaptumu, knikumu, seksualumu. ia pravartu prisiminti Agns
skiriamus pasimatymus ant tilto, svaig kilim spuoklse, pavasario lit, apgobu
si pirm glamoni nakt, - kokia skirtinga Monikos ir Agns meil. Doveikien
duoda Tiliui tai, ko negaljo duoti Agn, - subrendusios moters patirt, kuri gamtos
apsupty uaugusiam vyrui msl ir migla, utemdanti smon". Monikos meil nieko nepaisanti, akla, agresyvi, kaip liepsna, ryjanti saus kirtim ol". Gal gale
ji praudo juos abu.
Doveika
Petras Doveika pradjo i nieko <...>. Baigti jis turjo prieingai - paia virne".
Tai kietas, apsukrus kininkas be dideli skrupul. Kadaise atjs kj kaip nuo
lankus samdinys, tapo Basiuliki sodybos eimininku. Jis vienintelis i pagrindini
veikj ne itin mgstamas kaimo moni. Juo nepasitikima, nes kadaise nieko netu
rjs ilgainiui pasidar turtingiausias apylinks mogus, dar ir j viraiius prasimu.
Konfliktas su kaimynu Krivicku charakterizuoja Doveik kaip nenuolaid, gob
ir gudr mog. ios savybs jam ir padeda didinti ankstesni sodybos eiminin
k sukrautus turtus. kis perteks visoki grybi, namai rengti pagal naujausi
mad - net radijas yra, stalas lta nuo valgi ir nematyt grim. Doveika save lai
ko kovos mogumi. Eiti per gyvenim ir laimti" - toks jo kis. N vienas jo suma
nymas nenueina niekais. Jis mgsta bti svarbiausias, jam patinka, kai kiti su pavydu
iri jo turtingus namus ir jaun grai pieninink, kuri parsived k. Monika
Doveikai tarsi didysis prizas u ilgus laukimo metus, kol karino nemylim mon.
Jis vertina mones kaip daiktus - ir Monik sigyja kaip brang, verting daikt,
paklojs ne vien imtin, kol stengsi tikti pramatniomis dovanomis. Utat gali
didiuotis tokia kio puomena, rodyti j sveiams. Apsvaigs nuo skms, Doveika
ir kliva Monikos spstus. Pasak Elenos Bukeliens, atjs Basiulikes i kito pa
saulio, Doveika knija aktyvj nauj laik prad. Bet jis stokoja morals ir intelek
to, bdingo kultros mogui. Jo aktyvumas primityvus, agresyvus, reikiasi necivi
lizuotomis formomis. Jis tarsi pavojingo ukrato neiotojas, negalintis nei pats bti
laimingas, nei suteikti laims kitiems.
129
ESLOVAS MILOAS
(CZESLA WMIL OSZ)
1911-2004
KONTEKSTAS
GYVENIMAS
eslovas Miloas gim ir augo eteni dvare Kdaini apylinkse, ant vaizdingo
Nevio kranto. Nuo 1921 m. lank gimnazij Vilniuje, 1929-1934 m. studijavo
Stepono Batoro universitete, gijo teiss magistro laipsn, bet teisininku niekada ne
dirbo, gautomis iniomis pasinaudojo kaip eseistas, visuomens ir politikos kritikas.
Studij metais ypa domjosi kultra, filosofija, istorija.
Studijuodamas debiutavo kaip poetas, 1933 m. ileido pirmj poezijos knyg
Poema apie sustingus laik". Bet tikrja krybinio kelio pradia Miloas laik an
trj eili rinkin Trys iemos" (1936 m.). Jam pasirodius, autorius buvo pripain
tas vienu talentingiausi jaunj lenk poet, katastrofistins pasauljautos reikj.
1937 m. Miloas persikl Varuv, po karo dirbo Lenkijos diplomatu JAV ir
Pranczijoje. Suvoks totalitarins prievartos baisum, 1951 m. Pranczijoje pa
pra politinio prieglobsio. Raytoj igarsino 1953 m. Paryiuje ileista es knyga
Pavergtas protas". J ra itin sunkiu laikotarpiu, emigracijos pradioje, socialisti
nje Lenkijoje smerkiamas kaip idavikas, puolamas ir kai kuri lenk ieivi, atskir
tas nuo monos, vaik. Knyga, kurioje analizuojamas sovietins ideologijos poveikis
asmenybei, sukl prietaring reakcij. Dabar ji vertinama kaip valgi totalitariz
mo studija.
1960 m. Miloas ivyko JAV, Berklio universitete dst slav literatr.
Gimtj krat poetas aplank 1992 m., po penkiasdeimt dvej met, tapo
Lietuvos Respublikos garbs pilieiu, Vytauto Didiojo universiteto garbs daktaru.
Paskutinius gyvenimo metus eslovas Miloas praleido Krokuvoje. Mir
2004 m., sulauks devyniasdeimt trej met.
KRYBOS APVALGA
Miloo krybinis kelias truko septynis deimtmeius. Pirmiausia jis yra poetas, ilei
ds nemaai poezijos rinkini, tarp j Igelbjimas" (1945 m.), Miestas be vardo"
(1969 m.), Kur saul teka ir kur leidiasi" (1974 m.), Ant ups kranto" (1994 m.),
Kita erdv" (2002 m.). 1955 m. paraytame romane sos slnis" grtama vaikys
ts dvaro pasaul. Miloo gyvenim ir patirt, mstymo gelm atskleidia ir eseisti
kos knygos Pavergtas protas" (1953 m.), Gimtoji Europa" (1959 m.), Ulro em"
(1977 m.), Tvyns iekojimas" (1992 m.) ir kitos.
POEZIJOS BRUOAI
aidimas. Poetas paauktas sakyti ties apie pasaul ir adinti artimo meil, tikjim,
vilt. Jis turi jausti atsakomybs visuomenei nat:
Mano plunksna lengvesn
Negu kolibrio. Ne mano
Peiams i nata.
Taiau kaip gyvent ia, kur koja
Lieia artimj
Nepalaidotus kaulus ?
Girdiu balsus, matau ypsenas. Nieko
Negaliu rayt: penkerios
Rankos stvarsto mano plunksn
Ir liepia dstyt j istorij J gyvenimo ir mirties.
Varuvoje"
Poezijoje Miloas isako auktus etinius siekius, skaudi patiri kaina pasiekt i
mint, teigia teisingumo, laisvs, tolerancijos idjas, moralines vertybes. Tokia poe
zija yra reikalinga, ji teikia mogui dvasin atspar. Miloas tikjo, kad poezija gali
padti monms suvokti save, savo dvasios galimybes, isaugoti tapatyb:
I poezijos tiek naudos, kad mums primena nuolat,
kaip sunku ilikti yra tuo paiu asmeniu,
nes namai atviri ms, duryse jokio rakto,
o neregimieji sveiai eina, ieina.
Ars poetica?
132
Atminties tema
Miloo nuomone, raytojas kryboje isako ypating asmenin ir istorin patirt, k
rjui svarbs bruoai - siningumas, gebjimas jausti ne tik gyvenamj met, bet
ir praeit. Es Pavergtas protas11 jis pabria, kad prievartos ideologija pirmiausia
siekia itrinti istorin atmint, o j prarads mogus yra silpnas, paeidiamas. Todl
poetas turi maitauti prie grsming umart, ginti aminsias vertybes ir sykiu
mogaus orum.
Eilratyje Campo di Fiori vaizduojamos dvi skirtingos erdvs: Gli aikt
Romoje, kur inkvizicijos teismo sprendimu buvo sudegintas Renesanso filosofas ir
astronomas Dordanas Brunas (Giordano Bruno), ir karusels aiktel prie deganio
yd geto sienos Varuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.
iia kadaise ant lauo
Deg Giordano Bruno,
Budelis pelen arst,
Smalsuoliai grdos rat.
O vos tik ugesus liepsnai
Vl pilnos buvo tavernos,
Alyv, citrin kraits
Vl ant galv lingavo.
Msiau apie Campo di Fiori
Varuvoj prie karusels
Giedr pavasar, temstant,
Aidint muzikos trenksmui.
Salves u geto mr
Stelb melodijos trenksmas,
Skriejo krykdamos poros
giedr vakaro dang.
Vjas i degani gatvi
Juodus aitvarus ne,
Juodus vainiklapius gaud
mons prie geto sien.
Plaikst rbus mergaitms
Tas vjas i degani gatvi,
Linksmos minios klegjo
ventik Varuvos dien.
Ir Romos, ir Varuvos liaudis / Prekiauja, mylisi, aidia / Ir net nepastebi lauo.
Kai pasaulis nebemato t, kurie va vienatvj, tik poetas gali iebti mait prie u
marties kultr, tevertinani vartojim ir linksmybes. Umartis yra bgimas nuo
atsakomybs, - tokia laikysena poetui nepriimtina. Tragikos istorijos akivaizdoje
poezija, pasak Miloo, yra patikimesn liudytoja u publicistik. Ji liudija ir kiekvie
no atsakomyb u artimo kani.
133
Eilratyje Rue Descartes" Miloas kalba apie tai, kas nutinka pamirus gimtines
paproius:
Vliau daugelis ms i Jas ir Kolovaro, Saigono ir Marakeo
Buvo udomi, panorj veikti gimtins paproius.
Paskui j biiuliai paimdavo valdi,
Kad patys udyt grai universalij labui.
Lietuvos prisiminimai
Miloo poezijoje svarbs vaikysts ir jaunysts prisiminimai. Jis kuria legend apie
grai vaikysts em, apie LDK - daugiataut tolerantik valstyb, apie Vilni,
miest ties mito ir istorijos riba. Poetas prisipasta ilgjsis tik savo prigimtos ems,
vienintels vietos su debesimis ir mediais. Vaikysts pasaulis eilraiuose virsta
prarastuoju rojumi, kuriame stebuklingai atgyja daiktai, kvapai, garsai. Nuolat gr
tama prie pirmini vaizdini, strigusi vaikystje, prie gyvenimo Vilniuje detali:
Niekad tavs, mieste, negaljau palikti,
Ilgos buvo mylios, taiau stm mane atgal it achmat figr.
Bgau eme, kuri sukosi vis greiiau,
Bet visados atsidurdavau ten: su knygom drobinj terbelj,
beds akis bronzines kalvas u v. Jokbo bokt <...>.
Niekad tavs, mieste"
Lietuvika tematika ryki poemose Miestas be vardo", Kur saul teka ir kur leidia
si", sukurtose Amerikoje septint-atunt deimtmet. Atmintis turi gali isaugoti
praeities gyvenimo detales, susieti ios ir ankstesni kart gyvenimus:
Su skuduiais ir su deglais,
ir su bum bum bgnelio,
tai tas, mirs prie Bosforo, prieky paiame
134
u paranks su panele,
ir kregduts vir j lakioja.
Neas irklus, lazdas, apvyniotas lapais,
prie alij eer susiskintas puoktes.
Vis ariau ariau ion Pilies gatve nieko, debesis tik
vir Polonist ratelio1
Originaliosios krybos sekcijos.
Miestas be vardo, 3
Sugrimas tvyn
Grimo gimtin eslovas Miloas lauk vis gyvenim. Laikuose ne kart ra sap
navs sugrim gimtuosius Setenius, Vilni - miest, kur nuolat lankydavo kur
damas, kuris atmintyje iliko Baroko bokt keliamas ligi dangaus" (eil. Mieste").
Vilnius, kuriame Adomas Mickeviius ra apysak apie kunigaiktien, vardu
Graina", - vienas svarbiausi poeto vaizduots altini.
Grim gimtsias vietas prie Nevio Miloas igyveno kaip kelion savo kv
pimo em.
Tu buvai mano pradia, ir vl esu drauge su Tavim, ia,
kur pramokau keturi pasaulio ali.
emai anapus medi Ups alis, anapus mans ir sodybos
Miko alis, deinje ventosios Brastos alis, kairje Kalvs ir Kelto.
Kad ir kur klajoiau, po kokius emynus, visada buvau
atsigrs veidu Up.
Seteniuose, I
135
LANKA
Tai buvo paupio lanka, veli, dar neienauta,
Skaisiausij birelio sauls dien.
A jos iekojau vis ami, radau, atpainau,
Ten tarpo ols ir gls, kadaise pastamos vaikui.
Pro primerktus vokus siurbiau t viesum,
Ir kvapas mane apsm, bet koks inojimas liovs.
Staiga pajutau: inykstu ir raudu i laims.
136
JUSTINAS MARCINKEVIIUS
(1930-2011)
137
gamtos aplinkoj dar gyva liaudies kultra. kaim velgiama miestieio akimis. Tas
pasaulis - tyrumo, ramybs, vidins darnos, socialini ir etnini vertybi saugykla.
Jo erdv nesivaizduojama be liaudies dainos, paties svarbiausio elemento, danai ir
simbolio: Liaudies daina apsivilks, einu!1 Lietuvikas kaimas - tarsi idealas, nepa
valdus laikui, ikylantis sapnuose, prisiminimuose, vizijose. I Dienoraio be dat
suinome, kad vaikysts kaime gyti ir socialinio teisingumo, etikos pradmenys, ir
meno pajauta - i pasak, dain, patarli ir msli, raud ir apeig, audini, medio
droini. Ir mogaus biografinio (baigtinio) laiko gretinimas su gamtos (cikliniu)
laiku poeto kryb ateina i tautosakos, kuri maitino vaizduot vaikystje.
Namai
kaimo erdv sikomponuoja ir jaukus nam pasaulis - dar viena btina atrama
Marcinkeviiaus lyrikos subjektui. Mstant apie namus, randasi simbolins reikms
metaforos (langas, slenkstis, ugnis, duona), iauganios iki apibendrinto Lietuvos
paveikslo:
Tai graiai skambjo odiai:
laukas, pieva, kelias, up.
Tai graiai i j iaugo
vienas odis: Lietuva.
Gamta
Gamtos ir mogaus gretinimas - vienas esmini Marcinkeviiaus lyrikos bruo.
Eilrai subjektas jauiasi prarandantis ry su gamta ir siekia j sugrinti. i pa
stang rodo pakartojimai, kreipiniai, dana veiksmaodio liepiamoji nuosaka:
Itark mane, eme,
itark mane lyg su mediais,
su ole, eerais ir su paukiais,
itark mane veln kaip bits,
kamans dzgimas <...>.
Kalba
mogaus ir gamtos vienov, tegul ir prarast ar prarandam, padeda atkurti kalba.
Gimtoji kalba priartina prie ems, leidia j pajusti, painti. Artdamas prie gam
tos mogus tarsi artja prie paties savs. emdirbio gyvenimas dar nenutols nuo
gamtos ritmo, miesto kultra dar ne visai ugousi poetin liaudies kryb. Todl
daiktiko, apiuopiamo, ne tiek smoningai, kiek intuityviai vardijanio pasaul lie
tuviko odio ilgimasi kaip prarastos darnos, santarvs su btimi ir paiu savimi:
odis - kaip laas - kaupiasi.
Kaip saul jis prie tekjim.
Klaupiasi odis, klaupiasi
ir gieda savo tikjim:
139
MAVYDAS"
140
Taigi poetinje dramoje nra prasto draminio konflikto, kai susiduria veikj in
teresai, vyksta prieing jg, atskir moni ir j poiri kova. Poetins dramos
konfliktas danai rutuliojasi veikjo viduje, skaitytojas ar irovas regi sudting
jo paveiksl su visomis aistromis, charakterio prietaringumu. Neretai suardoma
vyki chronologija: dabarties veiksm siterpia praeities scenos, ikylanios kaip
prisiminimai (pavyzdiui, Vilniaus vykiai Mavyde"). taigum sustiprina eiliuota
kalba. Poetin od, kaip idj raikos priemon dramoje, pabria ir pats autorius odis labiau daugiareikmis negu veiksmas". Poetinei dramai itin svarbi vyksmo
nuotaik padeda kurti giedamos giesms.
141
Akivaizdu, kad autoriui rpjo parodyti ne tik knygos reikm kultrai apskritai,
bet ir spausdintinio odio svarb maos tautos likimui. Mavydo paveiksl poetas
kr labiau kliaudamasis vaizduote nei istorine mediaga.
Dievas ar tvyn?
Pagrindinis veikjas Martynas Mavydas vaizduojamas gyvenantis ir klebonaujantis
Ragainje, prie Lietuvos sienos. Dramos veiksmas rutuliojasi 1562 m., penkiolika
met nuo pirmosios lietuvikos knygos ileidimo. Apsisprendim pasilikti Prsijoje
Mavydas gana miglotai aikina trokimu padti vietiniams lietuviams:
A privaljau ia atvykti, ia,
Kad iia giniau tkstanius lietuvi
Nuo dvasikos ir knikos mirties.
Be to, jis jauiasi skolingas Prsijos kunigaikiui, kurio remiamas studijavo. Bet
svarbiausia prieastis - sipareigojimas tarnauti Lietuvai. Mavydas su kartliu prisi
mena kunigaikio isakyt siek knyga ir Dievo odiu atvesti Lietuv Prsij, tai
yra pavergti, o vliau germanizuoti. Jis guodiasi Vilentui:
Tie odiai buvo peilis man ird!
Kokia ironija! sivaizduoji,
Pats savo rankom sau neriesi kilp.
142
143
144
JUOZAS APUTIS
1936-2010
Ezopin kalba
1970-1985 m., kai literatroje sitvirtino treioji raytoj karta, siekiant apeiti sovietin
cenzr buvo itobulinta subtili uuomin kalba, vadinama ezopine siejant su antikos pa
saki krjo vardu. Tokios kalbos tikslas - u odi paslpti kitoki prasm. Jei norjo
kritikuoti santvark ar gvildenti draudiamas temas, raytojai privaljo laviruoti - paslpti
mint taip, kad skaitytojai suprast, o cenzoriai neprikibt. Pasitelkus Ezopo kalb, buvo
manoma rayti draudiamomis istorijos temomis, netiesiogiai isakyti kritik poir
gyvenamj met. Ilgainiui cenzros reikalavimai velnjo, raytojai isikovojo vai
resns tematikos ir stilistikos laisv, taiau visikai atsikratyti cenzros lietuvi lite
ratra galjo tik paioje sovietins epochos pabaigoje.
Novelistika
Novelistikai geriau pavykdavo ivengti cenzros nei stambiajai prozai. Trumpojo
anro meistrai, maiau globojami valdios, rado sav ni atunto deimtmeio li
teratroje. Ideologiniai suvarymai tada jau buvo gerokai silpnesni, nors psicholo
ginis spaudimas raytojams iliko. kompromisus nesileidiani autori oficialioji
valdia nemgo, danai uklidavo modernios raikos kriniai, atskleidiantys dva
sinio gyvenimo sudtingum. Ypa svarbi kaimikoji proza, sauganti tautos gyvas
t, perspjanti apie gresiant nutautjimo, numogjimo, ryio su gamta praradimo
145
Lyrizmas
io laikotarpio prozoje vyrauja lyrikai, o ne epikai artimesn mogaus ir pasaulio
samprata: pasakojim apie vyk pakeiia bsenos apraymas - kas nors vyksta mo
gaus jausmuose, smonje, nors iorikai tarsi nieko neatsitinka. Kitas svarbus to
kios prozos bruoas - asociatyvumas. ia itin svarbus pasakotojas. Paprastai jis yra
pagrindinis autoriaus mini reikjas, neslepiantis savo poirio, neretai tiesiogiai
isakantis emocin vertinim. Vyrauja monologins pasakojimo formos, dialogas
daniausiai perkeliamas persona vid kaip pokalbis su paiu savimi.
BIOGRAFIJA
146
KRYBOS BRUOAI
Kaimo raytojas
Dl tematikos Juozas Aputis laikomas kaimo raytoju. Net miesto apsakym veikjai
inteligentai yra ieiviai i kaimo, tebesaugantys ry su tvike, kurioje gavo pirmsias
tikrumo ir monikumo pamokas. Aputis vienas pirmj prabilo apie senojo lietu
viko kaimo nykim, dramatik vertybi kait, kolkyje gyvenanio mogaus dva
sios praradimus (novels Susipainimas su ilagalviu senuku", vis po Marazyno
uolu"). Raytojui vertinga tik tai, kas tikra, todl jo noveli pasakotojas neretai
pasiaipo i snobiko domjimosi etnografija ir senove, nepiktai pajuokia senosios
kartos mones, sugundytus naujojo laiko vilioni. Ne viename krinyje idealizuoja
mas patriarchalinis eimos modelis, auktinamos tradicins vertybs - atjauta, iti
kimyb, rpestingumas.
Dorovinis pasirinkimas
Apuio kryboje itin svarbus mogaus ibandymo smurto akivaizdoje motyvas. Jam
rpi mogaus gebjimas atsilaikyti, neiduoti savs, vaizduojamos dorovinio pasi
rinkimo, vidins stiprybs imginimo situacijos. Raytojas jauiasi sipareigojs
saugoti gr. Aptardamas Apuio krybos aspekt Albertas Zalatorius rao:
Klausimas, k daryti, susidrus su niekybe, iurkia jga ir prievarta, - tai ne
retorinis klausimas, o egzistencins situacijos suvokimas. Jis turjo rimtai kankinti
raytoj, nes tapo <...> rinkinio Keleivio novels'1 leitmotyvu. mogikumo ir
smurto susidrimas yra pagrindin io rinkinio tema, o ieities iekojimas - di
diausias autoriaus rpestis.
Keleivio noveles", kaip ir kiekvien rimt, talenting knyg, galima analizuoti
vairiausiais poiriais <...> bet, mano supratimu, svarbiausia iekoti to, kas skaity
toj jaudina pirmiausia, kas aktyviausiai adina ms pilietin smon ir veria kal
bti. Prie toki moment a ir priskiriu klausim: K daryti, nuogomis rankomis
susidrus su geleimi kaustyta niekybe?"
Aputis neduoda vienareikmio atsakymo, nesilo naivi recept, bet neno
ri slapstytis ir u slidios tiesos, kad viskas priklauso nuo to, kiek tu esi savyje
isaugojs mogikumo, kiek sugebi pajusti menkiausius smurto pasireikimus ir
kiek tavyje yra natralaus poreikio smurtui prieintis. Utat kiekvienoje novelje
lyg koks idealas ikyla begalinis, tiesiog mimozikas mogaus jautrumas, gebjimas
akimirksniu pastebti maiausi mel ir klast (mog pamatyti reikia aibikai,
akimirksniu suvokti j, kol jis nepradjo darytis nenatralus, kol nem vaidinti"),
didiul simpatija kito mogaus taurumui, mokjimas persiimti jo kania, pajusti jo
emocijos virpteljim, baim j skaudinti ar paniekinti, kartu nepataikaujant jam ir
paiam nevaidinant.
Atmintis
Labai svarbi atminties galia, vaikysts ir jaunysts igyvenimai padeda susigaudyti pakitusiame pasaulyje. Autobiografiniai elementai lemia Apuio vaizduojamo pasaulio
tikrovikum, emocing kalbjim, atvir vyki vertinim. Bet autobiografikumo
reikms literatroje nereikt perdti. Pats raytojas yra saks: Danai kalbame apie
literatr kaip gyvenimo atspind (ir tai graiai rodom pavyzdiais), taiau retai apie
krin nekame kaip apie atskir menin pasaul, kur veikia savi dsniai ir kuris bna
maai panaus real!1 Apie Apuio vaizduojam mogaus jautrum, to jautrumo ita
k iekojim vaikysts atsiminimuose kalba A. Zalatorius:
mogaus jautrumas toli grau nra pavaldus blaiviam apskaiiavimui: es taip, o
ne kitaip bus geriau. Jo neuslopinsi ir nenutildysi proto argumentais, jis maitinasi
kit jautrumu ir intuityviu suvokimu, kad bent kiek palengvini kito dali, o jeigu
nepalengvini, tai nors nuoirdiai nori palengvinti.
Tas subtilaus stiprumo taisas" mogui nra duotas visiems laikams, ir ne
vis jis vienodas. Gal jis ir duotas, bet j reikia palaikyti ir tobulinti. Pagal J. Aput,
j bene geriausiai itobulina nuolatinis praeities apmstymas ir pastovi reikm
aukiausiais humanizmo kriterijais matuoti visus smoningai ar nesmoningai
engtus ingsnius. J. Apuio herojai labai atkakliai braunasi savo vaikyst ir paaug
lyst, iekodami ten tikrj savo itak, bandydami suvokti, kada jie buvo taurs,
kada niekingi, nes kaip tik tada mogus save suklijavo kaip kregd lizd <...>.
Kelions motyvas
Kelias, kelion, judjimas - itin danas Apuio krybos motyvas, siras ir knyg
pavadinimus: Sugrimas vakarjaniais laukais", Viekelyje dipai", Keleivio no
vels". Kelion yra mgstamas noveli siuetas (vaiuojama maina, traukiniu, auto
148
busu, einama, ruoiamasi ivykti), ir tai ne tik veiksmo fonas, bet neretai ir vidinio
pasikeitimo slyga, kartais - gyvenimo metafora.
Juozas Aputis atnaujino lietuvi proz. Jis pasirinko ne iorin pasaul, o vidin moni gyvenim vaizduojani proz: rayti ne kas kam nutiko, o kas vyko ar vyksta
moguje. Jis tvirtino lyrin pasauljaut, asociatyv kalbjim, kuriame kiekviena
smulkmena reikminga. Vienas pirmj to meto lietuvi prozoje m vaizduoti vi
zijas, sapnus, kurti slygik tikrov. Sovietins ideologijos kontekste svarbus Apuio
siekis kalbti apie mogaus nor ir gebjim pasiprieinti smurtui.
149
JUDITA VAIINAIT
1937-2001
KRYBOS BRUOAI
Vaikysts pasaulis
Juditos Vaiinaits poezijoje ypatingas vaikysts prisiminim vaidmuo. Literatros
kritik Rita Ttlyt rao:
I vaikystje pamatyt peiza, miel kampeli arba tiesiog t, kurie susij su kokia
nors svarbia patirtimi, poet audia savo gyvenimo turin ir suteikia jam prasm.
ISO
Asmenikos patirtys, kamerinis pasaulis, jauki nam aplinka yra didiul vertyb
raaniajai. Vaikystje patirti spdiai susij su namais, nam aplinka: tamsus
koridorius su gipsinm glm, kutuota sena sofa, trkusi karoli gintarai / dar vis
ant etaers", triauktis namas su vijokliais, antr valand krentanti stria viesa ant
vaikysts oleandro, ant kuets pamirta skara su povais, siuvamos mainos garsas,
seno sijono geltonas velvetas, pro migl skambantis sesers pianinas...
FUNIKULIERIUS
prieinantis
romantins
poezijos
klims,
KAVINUKAS SU PASTORALM
Ant palangs - neplauti indai
(mano veidas ir vl suirzo).
Kavinukas su pastoralm
I rudo vaikysts servizo
(pro vandens ir virykls im violos, fleitos, klavesinai,
garai - lyg pavasario rkas...).
Atleisime vl. Gal esi
i nebtos lemties, i negrtani posm
namo parkeliavs,
kai miestas po irdgla ir erknu lyg senovinis porcelianas.
1. Eilratyje matyti dvi vaizduojamo pasaulio plotms - kasdienybs ir pro j prasiverianio gro
io. Kas priklauso pirmajai ir kas antrajai plotmei?
2. K igyvena lyrinis subjektas, kaip kinta jo bsena?
Vaiinaits
jaukiai
miesto
sugyvena,
grindin,
eilraiuose
miestas
katonas
prie
gamta
atviras
nra
gamtos
banyios,
miesto
prieyb
groiui,
kaitai.
ol,
kambarin
gl
kultra
tokios
ir
prasikalusi
j
nat
pro
sugyvenimo
152
Meils tema
Poets kryboje labai svarbi meils tema. Apie meil kalbama ir kaip apie jaunatvi
k nerim, velnum, ir kaip apie aistr, kuri gali bti berib ir pratinga. Vienas
pagrindini kalbaniosios bruo - romantikas maksimalizmas. Taiau ir ios, ir
kit tem eilrai lyrinis subjektas gerokai skiriasi nuo tradicinio, savo jausmus
isakanio tiesiogiai. Linkstama j save velgti i alies, bsen perteikti per santyk
su aplinkos detalmis:
Kai tiksi tamsiam valgomajame
didelis sieninis laikrodis
vestuvini vaki viesoj,
ant patalo byrant iedlapiams,
kai ros - nakties padmavusiam veidrody,
kai siiebia
dvi poros laiming aki,
a jauiu, kaip debesys sklaidosi...
Ciklas Laikrodis Kirks bokte",
6. Mlynos lubos"
154
MARCELIJUS MARTINAITIS
1936-2013
aidimai su cenzra
Marcelijaus Martinaiio poetinis debiutas sutapo su chruioviniu atilimu*
Soviet Sjungoje. Sovietiniu laikotarpiu poezija lietuvi visuomenei tapo itin svar
bi. Imokusi kalbti uuominomis, uifruoti eilraio mint, ji pasakydavo daugiau
nei publicistika ar stambioji proza, cenzros stebima kur kas akyliau. Poezija kalb
jo apie dalykus, gavusius slaptas, neoficialias formas. i dviprasm padt tiksliai
vardija Martinaiio poezijos rinkinys simboliku pavadinimu Aki tamsoj, irdies
viesoj": jame aikiai atskirta tai, kas oficialu, matoma, ir tai, kas gldi mogaus ir
dyje, kuo galima tikti ir pasidalyti su bendraminiais.
Biografija
Marcelijus Martinaitis gim Paserbenio kaime netoli Raseini, i vietov jis ne
kart mini eilraiuose. Vilniaus universitete baigs lituanistik, dirbo vairiose
redakcijose, vliau ilg laik dst universitete ir vadovavo literat, jaunj krj,
breliui. Aktyviai dalyvavo Sjdio veikloje, buvo Sjdio seimo tarybos narys.
Martinaitis inomas ne tik kaip svarbi figra lietuvi poezijoje, bet ir kaip literat
ros, tautosakos tyrintojas, eseistas, publicistas. Straipsniuose, interviu jis blaiviai
vertino iuolaikins Lietuvos gyvenim. Poetas liko itikimas savo aknims - em
dirbi kultrai.
Gyvenimo pabaigoje, apmstydamas nueit keli, lietuvik kaim poetas pa
velg jau iek tiek i alies. Nors daugumai Lietuvos poet ir prozinink kaimas vis dar prarastasis rojus, Martinaitis j m vertinti ne taip vienareikmikai, kaip
pasaul, ugdant krybingum, bet drauge ir j ribojant:
Per knygas gijs platesn pasaulio supratim, pajutau - vis dlto kaimas, kad ir kaip
a j dabar savo prisiminimuose garbiniau, negaljo palaikyti gilesni intelekto pa
jaut ar j ugdyti, greiiau j nesuprato ar jas slopino. Tai gerai jauiau jau paauglys
tje. Grau tenai augti, imokti kalb, bet kartais turi i ten ieiti, kartais - suvisai.
Mes gyvenome", 2009 m.
155
POEZIJOS BRUOAI
156
Kukuio balads
Vlesnje Martinaiio kryboje danai kalbama kokio nors veikjo vardu. Lyriku
mas eilratyje supinamas su poetiniu pasakojimu, kurio centre - mitin, tautosa
kin poir pasaul knijantys veikjai: motina eilratyje Rauda adant uvusio
snaus pirtin", treiojo - nebylio - brolio sesuo" Severiut eilratyje Severiuts
rauda", Onul eilratyje Kvailuts Onuls rauda". Rykiausias tautosakinis veik
jas yra emaitis Kukutis i Kukuio baladi". Baladse jungiami du laikai - realusis
ir mitinis, - tarp kuri Kukutis laisvai keliauja. Kukuio ir kit veikj naivumas sle
pia didi imint: prisideng kvailio kauke, veikjai gali sakyti ties. Tai gana tipi
kas vadinamosios ezopins kalbos, itobulintos sovietmeiu, pavyzdys: netiesiogiai
prabylama apie istorin ir kultrin tautos savimon, gyvenamojo meto absurd.
Martinaiio amininkas S. Geda taip apibdina baladi kontekst:
157
Poetinis Kukuio baladi1 principas - sakyti teisyb lyg tarp kitko, lyg kalbant
niekus, apsimetus kvailiu ar keistuoliu, - nra naujas ir originalus. Svarbu, kad juo
naudojantis autoriui pavyksta prasmingai sugretinti kelis laiko planus, mstymo,
psichologijos klodus. Tradicin, nepaslanki emdirbi galvosena ia atsitrenkia j
amiaus daiktus ir realijas.
Vlyvoji kryba
Panas dalykai Martinaiiui rpi ir kriniuose, paraytuose jau nepriklausomybs
metais. Ypa svarbios istorins atminties ir asmenins atsakomybs temos, kartoja
si negailestingo laiko, kaitos, nykimo motyvai, apmstoma poezijos paskirtis kin
taniame pasaulyje. ios poezijos, kuriai nebereikalingas ezopins kalbos apdaras,
stilius lakonikesnis, ironikesnis. Tsiama tautosakos stilizavimo tradicija, bet da
bar ji derinama su sudtingesne, intelektualesne ir atviresne kalbsena. Poetins k
rybos lis, drauge ir tsa kiek kitokiu pavidalu matyti rinkinyje K. B. tariamas
(2004 m.). Kukut ia pakeiia mslingas personaas K. B., bandantis iekoti gyve
nimo ir krybos prasms dabartiniame pasaulyje, emdirbi kultros vaizdius miesto kasdienybs detals. Pasaulis iame rinkinyje ne maiau paradoksalus nei
Kukuio baladse.
159
SIGITAS GEDA
1943-2008
KRYBOS APVALGA
Sigito Gedos krybins veiklos laukas buvo labai platus, o palikimas - didiulis.
Literato keli jis pradjo kaip poetas, ir poezija laikytina svarbiausia jo krybos dali
mi. Vilniaus universitete baigs lituanistik, 1966 m. jis ileido pirmj eilrai rin
kin Pdos, to meto lietuvi poezijoje isiskiriant tautosakins ir avangardistins
160
POEZIJOS BRUOAI
Mitin atmintis
Nors gims Dzkijos kaime, Geda kaimo nelaiko prarastu rojumi, apie kur kalbama
su graudulingu ilgesiu. Kaimas jam yra vieta, kur galima aptikti universal mitin
mstym, o poezija - bdas tam mstymui urayti. Tokio mstymo pdsak poe
tas randa visur, tad ir pasitelkia vairius kultrinius kontekstus, i kuri galima j
atkurti: tautosak ir senj lietuvi literatr (atsigria Antan Strazd, Antan
Vienaind, Dioniz Pok, Antan Baranausk), Ryt poezij ir vidurami dail,
Biblij ir senj kultr (balt, egiptiei, umer, babiloniei, japon) mitologij.
1964 m. datuotame eilratyje Arkliai sibuoja ali horizont" pavasaris vaizduo
jamas kaip pasaulio sukrimo, viesos gimimo aktas. Jo aprayme susipina lietuviko
peizao detals, bibliniai motyvai, tautosakos citatos, uuominos apie gamtmeldi
ritualus, literatrins saukos su kitais lietuvi poetais, gebjusiais lietuvik kra
tovaizd apibdinti keliais odiais (prisiminkime Jono Aisio Peizao" pradi:
Laukas, kelias, pieva, kryius..."). Paskutinje eilutje gamtos pavidalai gauna siur
realistines formas. Gedos poezijai suprasti svarbi priepaskutin io eilraio strofa,
kurioje susilieja Tvyns, savosios gimins ir gamtos gyvastingumo pojtis.
I ciklo
SUGRIMAS I KAUKAZO
Arkliai sibuoja ali horizont,
Staiom galvom i ems lenda vyturiai,
Isiskt berai
Ir laukia alio aibo 161
Senoji iaur.
Molio Lietuva.
Dangus sapnuodamas kak jau ada.
Nedalomai augo peiza
Du mediai. Eeras. Ir motinos galva.
Aukti kalnai. Visur ledyn yms.
Kai, bdavo, susprogsta alios ievs,
Atilus po pagonikos maldos,
pelk mons vijo mamutus.
Nuo eer parjoja surstjs
Kaip Dovydas per jr ol - tvas,
akom aprietus vies erdvs plot,
Vl ydi gria, obliom apkapota.
Tvyns, Motinos
Ir ems jausmas.
Didiulis, kosminis
ibuokls diaugsmas.
Tebus viesu,
Tebus labai viesu ibuokls auga lig u debes.
1. Eilutes Tvyns, Motinos / Ir ems jausmas" galima laikyti apibendrinimu, pagrindine eilraio
mintimi. Kaip eilraio kalbantysis jauia ir supranta tvyn?
2. Aptarkite eilratyje kuriam Lietuvos vaizd: kas jame tikrovika, o kas iaug i poeto
vaizduots?
3. Kaip matyti ir i daugelio kit eilrai, poeto vaizduot maitina bent keletas kultros altini.
Raskite eilratyje nuorod iuos altinius.
Ikio poetas
Sigito Gedos eilratis daugiaklodis, jame susipina asmeninis lyrinio subjekto
poiris, kasdienis pasaulis ir mitinis kosmosas, poetinis laikas ir erdv paneigia
prastinius tikrovs dsnius. Pats lyrinis subjektas vairialypis: gali bti prastas
kalbantysis, gali usidti autoriaus kauk ir bti tapatinamas su juo, gali kalb
ti kito mogaus, pavyzdiui, prancz vidurami poeto Fransua Vijono, vardu,
gali bti poetins istorijos veikjas ar pasakotojas. Sakralum, su ventumu susiju
sius odius ir stili poetas mgsta derinti su buitine kalba, net piktodiavimu.
Kstutis Nastopka apie Gedos poezij rao:
I tikrj odis poetiniame krinyje tuo pat metu vartojamas ir tiesiogine, ir per
keltine prasme. Eilratyje gali nebti n vieno tropo, n vieno specialaus poetinio
papuoalo, ir, nepaisant to, jis visas gali bti prisodrintas vidini poetini prasmi.
162
Sudtingi poeto tekstai rodo, kokia galinga yra krybin vaizduot ir kokios jos
versms slypi ms kalboje. Sovietiniu laikotarpiu, kai reikalauta, kad literatra
bt tikrovika" ir visiems aiki, Gedos poezija sukeldavo vie protest dl ne
suprantamumo, ir poeto bendraminiams yra tek rayti net ginamj straipsni.
Programiniame eilratyje Ars poetica" krybin vaizduot, poezijos gimi
m Geda sieja su mogaus nuostaba velgiant supani gamt. Ypa pabriamos
vaikysts patirtys, nuo kuri prasideda kelias poezij. Svarbiausias poetui kylan
tis klausimas - kaip perteikti, kaip papasakoti apie diding pasaulio gro, ems
ydjim.
ARS POETICA1
R. K.
Taurumas mano sieloj pyns
su kilnumu, man i krtins
velni melodija tekjo,
bet, palytta ems vjo,
suskilo, aijo kaip molis
didioj kaitroj, dabar miruolis
a laukiu savo valandos
sudti rankoms ant lentos.
163
164
JURGIS KUNINAS
1947-2002
KRYBIN BIOGRAFIJA
ROMANAS TLA
Siuetas
Romano veiksmas - bevardio pasakotojo, valkataujanio inteligento, poeto, ir dai
lininks Tlos punktyrin meils istorija - apima beveik deimt met. Bet vyki
nedaug. Veikjai susitinka Vilniaus dails parod rm kavinje atunto ir devin
to deimtmeio sandroje, i karto vienas kit atpasta kaip lemt mog, savait
drauge praleidia Tlos nuomojamame kambaryje Uupyje. Paskui jie vaiuoja pas
Tlos tvus Kaun, tvai nepritaria dukros pasirinkimui, ir mylimieji isiskiria.
siskaudins vyrikis ivyksta Klaipd ir toliau gyvena bohemikai. Vliau jis pa
tenka Vilniaus psichiatrijos ligonins Vasaros gatvje II skyri, kur gydomi mons,
sergantys priklausomybe nuo alkoholio, kelis kartus mieste ir ligoninje susitinka su
Tla. Pasakotojas rao mylimajai laikus ir eiles, ima sivaizduoti ess iknosparnis,
naktimis skrendantis pas j. Udarytas vadinamj girtuokli kaljim, gydymo ir
darbo profilaktorium, ten praleidia pusantr met, beveik kasdien rao Tlai,
taiau atsakymo laikus beveik niekada nesulaukia. Ijs i kaljimo susitinka
su baltaruse menininke, kupriuke Marina, ir jie drauge su jos snumi vaiuoja
Krym. Jis tos moters nemyli, yra jai neitikimas ir grta Lietuv. Toliau gyvena
taip, kaip yra pasirinks, nors toks gyvenimas veda prat. Syk, sumutas chuli
gan, vos lieka gyvas. Prajus septyneriems metams nuo painties, veikjai susitinka
Vilniuje, Sereikiki parke. Dabar Tla su tvais gyvena Pagudje ir yra tik dienai
165
Meils tema
Knygoje nra atsakym klausimus, kodl mylintys mons negali bti kartu, kodl
pasakotojas nepasistengia ilaikyti mylimos merginos, kodl Tla tokia priklauso
ma nuo tv, kodl neatsako laikus. Skaitytojui paliekama paiam sprsti, kurios
prieastys svarbesns, iorins ar gldinios veikj viduje - jautri prigimtis, meni
ninko vaizduot, nesavarankikumas, negebjimas prisiimti atsakomybs. Romanas
skatina mstyti apie veikj santykius ne vien psichologijos lygmeniu, bet ir siejant
poir meil su estetine tradicija - romantizmu plaija prasme. Romantikai
poetizavo nemanom meil, kankinani, pasmerkt, bet nepaprastai grai, pra
nokstani banali kasdienyb. Panaiai ir Kunino romane meil vaizduojama kaip
jausmas, leidiantis patirti bties pilnatvs ir visiko artumo su kitu mogumi aki
mirk. Tikrovje tokia meil bt ugesusi, j bt sutepusi gyvenimo kasdienyb,
o isiskyrimas kaip tik apsaugo jausmus, atmintyje jie ilieka tyri ir amini. Nors ir
skaudi, meil yra didiausia dovana - ji suteikia gyvenimui prasms, sustiprina mo
gaus tikjim paiu savimi, atveria krybingum.
Krybos tema
Abu krinio veikjai yra menininkai. Tla, dailinink, nerealizuoja savs kaip krybos
mogus. Pasakotojas - i universiteto imestas filologas germanistas, kartais veria
vairius tekstus, rao eiles, bet nepublikuoja. Romane cituojami keli jo eilraiai.
Kaip tik raymas yra prieinimasis gniudaniai aplinkai ir pastanga ilikti savimi;
jis aktyvina atmint ir skatina nor apmstyti nugyvent laik, padeda velgti skir
ting patiri ryius ir prasm:
166
Labai svarbu, kad pasakotojo gyvenime yra mylimoji, sivaizduojama kaip jo laik
(ar ura) skaitytoja. I ties net nra btina, kad ji atsakyt laikus, - raaniajam
pakanka inoti, jog egzistuoja visikai j suprantantis mogus. Jo uraai nra tik pa
sakojimai apie praeities laik, tai ir kito pasaulio krimas - sivaizduojamas buvimas
drauge su mylimja, jos garbinimas ir kalts ipainimas.
167
pataria udayti ir ateityje nepaisyti nei Kstuio, nei Algirdo, jau geriau algirio
m1, o dar geriau - Stalingrad.
Pasakotojas aiposi i sovietinio reimo, j demaskuoja. Vadinamasis girtuokli
kaljimas, arba profilaktoriumas, panaus Stalino laik lagerius. ia niekinamos
asmens teiss, ypa kultros moni. Tai primena ir vokiei koncentracijos stovyk
l apraymus, pastamus pirmiausia i Balio Sruogos Diev miko. Pasakotoj
danai matome kaip abejotinos morals valkat, ir nesyk jis gali pasirodyti nesim
patikas. Bet santykis su reimu j atskleidia kaip labai valg, kritik, tiksliai for
muluojant mint, ironik mog, gebant analizuoti gyvenamojo meto situacij ir
pasiprieinti jai paia savo laikysena - atsisakymu eiti kompromisus.
Vilniaus tema
Vienas svarbiausi pasakotojui rpim dalyk yra ryys su Vilniumi, savs iekoji
mas juntant Vilni fizikai ir mstant apie j. Vilnius - tai pirmiausia Uupis, kuria
me gyveno jo tvai ir giminaiiai, o vliau Tla ir daugyb pastam. Be Uupio, ro
mano emlapyje itin svarbs Vilnels tiltai, Bernardin banyia, Saviiaus gatv su
namu, kuriame gyveno Mikalojus Konstantinas iurlionis, ir Sv. Mergels Marijos
Ramintojos banyia, Ryto" kavin ir Vasaros gatvs ligonin, profilaktoriumas
Ras gatvje, Vilniaus kalvos.
U visk svarbiau banyios, jos bent priveria tave uversti galv vir, o viruje
visados dangus - emas, mas, parkavs, taiau dangus. Kai regiu it kriokiant,
pasruvus krauju, piln iurki ir moni - valkat, varg, ligoni, invalid, dva
sios ubag kvartal <...> - man ukaista sprandas, ima svaigti galva - ne, ne, jokios
provaists! Utat banyios. Jos jei ir nepriversdavo suklupti ir sudti pamaldiai
rankas, tai bent, jau sakiau, pakeldavo mano akis auktyn; anuo metu tai buvo labai
daug, bent man.
Kalbdamas apie Vilni, pasakotojas uduoda svarb klausim: kiek esame jo verti,
kiek esame prisijaukin miest, kuriame susipyn skirtingi architektros stiliai, ku
riame gyveno ir paliko pdsakus vairi taut ir kultr mons ? Prisipasta, kad
j nervina raymai apie meil Vilniui ir priesaikos grti aminj miest, nes jis
abejoja vadinamj Vilniaus patriot meile ir nesavanaudikumu. Sykiu sakosi ir
pats neins, ar gali mylti miest, kuriame patyr tiek paniekos, skurdo ir neskmi,
taiau jauiasi pains j tiek, kiek buvo lemta.
algirio mio, kaip pasiprieinimo vokieiams, tema buvo paranki ir Antrojo pasaulinio karo
metais, ir vliau - interpretuojant j kaip lietuvi kov su Vakarais.
168
AIDAS MARNAS
g.
1960
VIETOJ BIOGRAFIJOS
Aidas Marnas, lietuvi poetas ir kritikas, gim Kaune, studijavo Lietuvos konser
vatorijoje. Poetas yra dirbs vairiausius darbus: ir autoserviso sargo, ir apvietjo
Operos ir baleto teatre, ir gaisrininko, ir knyg pakuotojo. Be i patiri, kaip pats
sako, yra sodins ir kirts medius, traukiniais lydjs karves Azij, dirbs kriku
Vilniaus universiteto Botanikos sode. 1993-iaisiais, stodamas Raytoj sjung,
autobiografijoje Marnas ra: Nuo 1982 met galutinai apsisprendiau tapti po
etu, ir tada mano gyvenimas pasibaig."
Poetas debiutavo sovietinio laikotarpio pabaigoje eilrai rinkiniu ulinys"
(1988 m.), iki iol ileido dar atuonias poezijos knygas. Jo krybin keli apibendri
na eilrai rinktin Eilin" (2006 m.). j nepateko tik trij vliau ijusi rinki
ni (okiai" 2008 m., Diev taupykl" 2009 m Itrupjusios erdvs" 2012 m.)
eilraiai.
KRYBOS BRUOAI
169
TAKOS
man dar tak lietus
ir jaunas buninas, ir vjas,
ir ventas jonas - du kartus,
ir tris kartus - viesos krjas
ir keturis kartus kadai,
o ne, penkis - tarkovskio kinas,
ir kok trisdeimt - baltai
kasmet praystantis jazminas
kelis kartus, sakykim, mzos,
bet daug daniau - mlyn, guzas
ir daugel panai dalyk
iliuzijos, pegas kariai,
ir vien syk - itas kariai
saldus gyvenimas u dyk
Laiko enklai
Aido Marno poezijoje fiksuojama tam tikro laiko atmosfera. Ankstyvesnje k
ryboje tas laikas - poeto vaikyst, sovietini laik pabaiga. laistymsi po miest,
bohemik gyvensen Marnas ir jo bendraygiai menininkai - ne tik raytojai,
bet ir dailininkai, muzikantai - suvok kaip atsiribojim nuo sovietins tikrovs.
Sovietin sistem, kaip apversto, ikreipto pasaulio model, poetas sakosi aikiai
perprats psichiatrijos ligoninje - ten pateko nordamas isisukti nuo tarny
bos kariuomenje. Kalbdamasis su literatros kritiku Valentinu Sventicku, jis
prisimena:
1981 ar 1982 m. patekau beprotnam. Jauiausi ten labai gerai. Jauiausi ess
normalioj aplinkoj, galjau laisvai kalbtis. mons ten buvo su savom problemom,
bet atrod, kad nenormalus pasaulis yra kitapus beprotnamio tvoros. Siurrealistinis
pasaulis. Kokia baisi buvo santvarka! Beprotnamy jauteisi ess tarp normali sav
moni.
sunki, jis pateik praym Lietuvos raytoj sjungos valdybai: Praau man dabar
imokti pinigus, kuriuos RS vis vien turt ileisti karstui ir bsimoms laidotu
vms, nes po mirties susideginsiu ir isibarstysiu po Lietuv. O dabar noriu valgyti?
Poetas sako juokavs raydamas t praym ir vis dlto priduria: Bet juokuose yra
dalis tiesos, ar ne ? To meto eilrai subjektas nepasiduoda bendram pui atgavus
laisv, tvyn mato toki, kokia ji yra, - be euforijos ir patoso:
Nubusk ir melskis: Tve nebe ms,
neduok daugiau jiems duonos kasdienins,
pyrago duok. Kasdien maiau tvyns.
Teliko himnas, o giesm uduso.
Metai be iogo"
Vertybs
Marno poezijos lyriniam subjektui bdingas ironikas santykis su bedvasiu, kom
piuterizuotu pasauliu. Jis netiki kilniomis idjomis, abejoja monijos mitais, yra nu
sivyls skelbiamomis vertybmis:
Nra prasms. Ir dar maiau naudos.
Joki iliuzij, joki nauj idj.
Kokia kalba kompiuteris giedos
giesmes mnuli, eer ir vj?
Met pabaiga"
171
Poetika
Marnas mgsta tradicines, poetinio amato imanymo reikalaujanias eilraio for
mas. Jo tekstai skambjimu primena sklandias klasik Maironio, Salomjos Nries,
Henriko Radausko eiles. Tiesa, tas auktasis stilius - klasikin eilraio sandara, tai
syklingo rimo, ritmo muzikalumas, graktus vaizdas - ne visai grynas. Poetas mgsta
aisti iek tiek padvtais vaizdiais, prozaizmais, pakil sakin terpti smojing
fraz - taip ir randasi naujas poetinis pasaulis. Lyrinis subjektas yra atviras, nebijo
isakyti, k jauia, nuostaba - viena pagrindini jo bsen. Sykiu jis ironikai vel
gia ir aplink, ir savo jausmus. U sklandi ir meloding eili daniausiai slypi
paradoksali mintis, estetikai patraukliai bylojama apie prozikus, tradicinei poezijai
neprastus dalykus. Pasak Sigito Parulskio, Aidas Marnas yra vienas i t paskuti
ni mohikan, kurie archajika forma prieinasi realybs netobulumui.
Poetas postmodernistas
A. Marno poezijoje esama postmodernizmo bruo. Atrodo, kad jo eilrai
mogui smagiausia mstyti ir kalbti laisvai cituojant vairioms kultros epo
choms, literatros srovms priklausanius krinius, parafrazuoti nurodant cita
tos altin arba ir nenurodant. Jo poezijos subjektas nepasitiki nusistovjusiomis
nuomonmis, tarsi aisdamas gretina skirtingus poirius, pats neprisiridamas
n prie vieno. Todl eilraiuose apstu paradoks ir aisms, stilistini kauki.
172
Danai netiktai viename krinyje gretimais atsiduria tai, kas tradicikai irint
stilistikai ir tematikai prietaringa. Pomgis jungti net labai nutolusius, priein
gus dalykus susijs su savitu poiriu j vertybes - tiek menines, tiek egzistencines.
Eilratyje Grynojo proto kritika" lyrinis subjektas tarsi polemizuoja su Imanueliu
Kantu (Immanuel Kant), XVIII a. vokiei filosofu, kuris vertina prot, nes, pasak
jo, mogaus proto utenka sukurti moralei, nustatyti elgesio principams ir jiems pa
klusti. Kantas teigia, kad dorov turi bti charakterio pagrindas, ragina turti drsos
naudotis savo protu. Marnas savo eilraiui pasiskolina i Kanto jo rimto veikalo
pavadinim ir pateikia sav mogikojo proto vertinim.
2. Koki prasm eilraio mogaus svarstymams suteikia antrame posme minimas paros metas?
3. Paaikinkite proto, malanio vj, metafor.
4.
Filosofas
Imanuelis
Kantas
yra
pasaks:
Du
dalykai man
kelia nuostab
ir pagarbi baim
vaigdtas dangus vir mans ir morals dsniai manyje. Kokia kantikoji io posakio prasm ir
kaip jj parafrazuoja Marnas?
5. Raskite auktojo ir emojo stiliaus posaki. Koki prasm kuria j gretinimas?
MARIUS IVAKEVIIUS
G. 1973
BIOGRAFIJA
drama
Madagaskaras"
Mit paneigimas
Dramos ypatyb - stereotip ir tamp, sigaljusi Lietuvos sampratoje, nei
gimas, naujo santykio su tvyne iekojimas. Pasak kritiks Jrats Sprindyts,
174
Komizmas
Komik spd sudaro tiek veikj kalba, tiek siekis gyvendinti fantastinius su
manymus. Madagaskaras" yra idj drama: joje nra veiksm pltojanio iorinio
konflikto, veiksmo variklis - skirting idj susidrimas. Pokto idja - igelbti
Lietuv perkeliant kit krat, Sals - prasminti gyvenim romantika meile idea
liam vyrui.
Kalba - itin savitas komizmo elementas. Komikas efektas pasiekiamas vairiai
aidiant odiais:
neprastai uraant ir taip pakeiiant prasm (geografas Paktas virsta dramos
protagonistu Poktu, jausmingo anro - melo dramos" - krinys prilygina
mas prasimanymui, jroskeptikai" skamba panaiai kaip euroskeptikai");
vien reikm pakeiiant kita (Indijos vandenynas vadinamas Indauja,
Antananaryvas - Antano narvu);
manipuliuojant netaisyklingos darybos odiais (Rsti Lietuva yra geni
jams. Kaip Dantiniai pragaro ratai", - Dantiniai" yra ir netaisyklingas daik
tavardio dantis" vedinys, ir uuomina apie Dants Pragar").
Ironija pasitelkiama kalbant apie romantizuot lietuvybs idj. Laknams
Steponui ir Stasiui Poktas sako: Skriskit ir bkit pirmieji lietuviai tarpe aniuol. Skleiskite lietuvyb tarpe Dievo tarn." O taip jis apibdina emigrant lie
tuvyb: <...> po ilg deimtmei sunkiausio ir tempto darbo skambs per
pasaul lietuviai su beisbolo lazdomis." Ironija randasi i idjos ir jos gyvendinimo
neatitikimo.
MADAGASKARAS
I veiksmo 7 scena (fragmentas)
Poktas: Tai it kaip, gerbiamas Oskarai. Skaudu man tai jums sakyti, triaukiant
yra js bute. Bet netgi jei a stoviau suals ledo statuj, neleistina bt lie
tuviui, savo tautos patriotui, o tokis tamsta ir esti, sviesti idin angl ir tuomi
mane isaugot. Ikart atsakau kodl. Kadangi ms lietuvyb, be pramanytos
tvarkos imtyta po Naujork, Boston ar ikag, naudojama kaipo rankis ka
syklose angl igaut. Kiek ji ilgai dar tvers tamsioj, prakaitingoj achtoj? imt,
tkstant met? Dvideimt maa daug. Toliaus tie lietuviki muskulai pataps
amerikonikais, daininga lietuvi kalba ivirs achtior sleng ir vlei ms
lietuvyb traginiai bus sukrenta iemi Amerikos peiuose.
Oskaras: Atleiskite, mesj Pokt. Jeigu jums itaip alta, galiau atneti malk.
Poktas: Ne, gerbiamasai Oskarai. Man alta yra vidujiniai. Ioriniai a pra
kaituoju, kaipo ems mogus. Karta esti Paryiuj. Bet giliai patriotiniai,
tautiniai a lu. Ir baisiai mane priildyt js apsisprendimas ambasaduoti
Angoloje ar kurioje kitoje Afrikos alyje. Tiktais ten a dar pramatau tinkam
ems tutum, kurioje ilgainiui ikilt rezervin Lietuva. Kasmet i mans
odi aismas: cafau lait (pranc.) - kava su kartu pienu, geriama Europoje, Siaurs
Amerikoje, Caf Ol - ukandini tinklo preks enklas. ia reikia greitai suvartojam
produkt.
177
vv
uv$
^svotys
'CCCNS.'UaVSVeilY^KvS,\<0v\X.\\^Y\\\VV\^\'C\YC5,s\^0V4.^v.v-iyyv.w^>V
lietuvikos duonos. baltj tautin lain jis irgi nepanaus. er, lietuvybs
drauge, skirtumo nuo cepelino. Prapjovs j nesurasi n grumstelio msos.
Manau, kad graus mesj planas pirmiausia skaudiai pakirst ms tautos
kulinarin, pilvin patriotizm. O i ten jau tiesiausias kelias prie varli prisivalgymo ir kitoki bitkum. tai kur mesj klaida. Giliausioji lietuvyb slypinti
skrandio sultyse.
Poktas: A, tamista, juk ne pramogai kuriu ijimo plan. Mane tai veria daryti
politinis padjimas. Tik paaukoj savit lietuviko pilvo tautyb, galtume
isigelbti nuo didesns aukos.
Oskaras: Norit, atskleisiu jums paslapt, kurios js, giliu mano praymu, visuome
nei neiduosit. <...> Atsiduokim (pakeliapirt vir).
Poktas: Viepaiui?
Oskaras: Mnuliui. <...> Sakau tai kaip ambasadorius, tautos priskirtas Pari. Pus
Mnulio nakia nusivo ant Rosijos. Et fine. Rusija sunaikinta. Lietuva rytuose
turi plat pasien su neitraliu Mnuliu. Galima megzti santykius, sisti j
diplomat, vargus kolonistus. Rankioti meteorus, kraterius uust. odiu,
kaimynas ramus, patikimas, kaipo belgas.
Poktas: (sutriks priima tai kaip pokt) Mes kartais, politikieriai, mgstam kalbt
metaforiniai, bet kitkart dl puonybs suaukojam aikum. Sakykite, kaip tai
atrodyt idliojus realiniai.
Oskaras: Rusija - jums realu?
Poktas: O kaipgis, gerbiamas Oskarai. Kartais net nejauku nuo ito jos realumo.
Oskaras: Mnulis - jums realu?
Poktas: Suprantama, negi Mnulis bt tik imislo fikcija, padarinys vaizduotuvs.
178
Oskaras: Tai kas jums ia metaforinio ? Du reals dalykai krenta vienas ant kito ir
Pauz
Poktas: Ar js su kuo nors konsultavots ? spjote Taut Sjung? Lietuvos
vyriausyb ?
Oskaras: Konsultavausi? Su juo (pakelia vir pirt).
Poktas: Mnuliu?
Oskaras: Viepaiu. A, mesj Pokt, per jj gaunu vairi televizij. <.> domios
yra televizijos. Man buvo kraupus atradimas, kuomet atjo inia, kad tai lietu
vybs darbas buvo atveti Graikij tuos ikilius lietuvius: Sofokl, Homer,
Sokratas. Jauiausi, kaip kad mesj, sunkiai betikdamas mnulikom galimy
bm. O dar kuomet suinojau, i kur jie tuos vyrus atve.
Poktas: Gerbiamas ambasadoriau. Mane nuo js pramatym imu tautinis
prakaitas. Jauiu, kad mane jis vis persmelkia vidujai.
Oskaras: Man tai pastamas jausmas. Ir inot, i kur atjo tie ikils lietuviai?
Valgykit ananas. I saultos Atlantidos. Girdjot, koji nuskendo? Nagi nebe
pakl iaugusios ms lietuvybs. Daug jos prisigamino, o laivybos nebuvo,
nebuvo jrinio mstymo. Teisyb jums pasakysiu, netgi uost nebuvo. odiu,
nebuvo slyg saugiai iemigruot.
Poktas: (braukdamas nuo kaktos prakait) Labai man yra pripastamas is lietuvy
bs bruoas.
Oskaras: Nepakl emynas sudtingos tautos, nu ir kapituliavo, pasinr po
vandeniu.
Poktas: Dkui jums, ambasadoriau, u gausingas vaies ir netradicik matym
ms pasaulins kilms.
Poktas atsistoja, ieko, kur ia ieiti, blakosi po Oskaro but.
Oskaras: Tada jie gyveno po vandeniu. Dugn rugiais apsjo. Labai tauta gyvybin
ga. Kariuomen stipri turjo. Bet koks tas karas po vandeniu. Strls plaukia
ltai. Radosi prana, maniusi, kad reikt lipti kontinent. Lipo, bet buvo
tokie dvasiniai milinai, kad kontinentas po kojomis linjo kaip ledas. Todl
dabar taip nukandiota atrodo ms Europa. Teko isidalinti. Gaila buvo emyn
po vandeniu nuskandint. Vien jau taip nudaigojo. odiu, ilipo kas kur.
Isiplt, nutautjo. Naujakalbi prisigamino, graikikai prakalbjo. Romnus
band vaizduot. Ir lauk tkstanius met, baisiausius vargus kentjo staugdami
Mnul patino vilko balsais. Jednak Mnulis ir bus tas pakojinis pagrindas,
kuris visus lietuvius gals krvoje ilaikyti. Nes ems liesi kontinentai neturi
tokios jgos, kuri pakelt i taut. Ijote, mesj Pokt. Pabgote televizijos.
Nelengva prisipainti sau praeities didybj.
Poktas grta ir atsisda alia Oskaro.
Poktas: A ia, gerbiamas Oskarai. Atkirskite man ananas. Ir inote, gal geriaus
179
TEMINS GIJOS
Autoriai
Komentarai
mogaus ir
M. K. Sarbievijus,
pasaulio
prietaringumas,
Levinijui
prigimties
dualizmas
Maironis,
eilraiai Ko siekiu ir
V. Krv,
drama Skirgaila"
Putinas,
S. Nris
180
Aspektai
Autoriai
Komentarai
J. Marcinkeviius,
Stojika
J. Radvanas,
asmenybs
poema Radviliada
laikysena
Krispui Levinijui"
K. Donelaitis,
poema Metai"
V. Kudirka,
Iauktinamas
eilratis Labora!"
stojikas
pasiprieinimas
V. Krv,
drama Skirgaila"
B. Krivickas,
kelies tu j atak"
B. Sruoga,
atsiminim knyga
Diev mikas"
J. Aputis, apsakymas
Vakarjant
graios
dobilienos"
Asmens
laisvs
A. Mickeviius
manifestavimas
ir siekimas
Pasak V. Kavolio, Vaiganto asmenyb ir
Vaigantas
Altori ely"
B. Sruoga,
Nemonikomis
nelaisvs
slygomis
mikas"
B, Krivickas, sonetas Mano
181
mogus
Aspektai
Komentarai
Autoriai
A. kma,
M. Martinaitis,
Kukuio balads*
J. Kuninas,
romanas Tla
Tauta istorijoje
J. Radvanas,
poema Radviliada
Mik ir taut sieja bendra istorija - igyven
A. Baranauskas,
drama Skirgaila4
C. Miloas,
eilraiai Rue Descartes*,
M. Ivakeviius,
drama Madagaskaras*
M. Dauka,
tapatybs gaivi
Prakalba malonj
nimas ir krimas
skaitytoj*
K. Donelaitis,
poema Metai*
182
Aspektai
Autoriai
Komentarai
V. Kudirka,
giesm'1
Maironis,
.............................
...........................
atrijos Ragana,
apysaka Sename dvare"
.............................
............................
Vaigantas
J. Marcinkeviius,
poetin drama Mavydas"
sipareigojimas
J. Radvanas,
tvynei ir
poema Radviliada"
Aukltojas Msajas stengiasi diegti globotiniui mint, kad aukta kilm pareigoja ne
visuomenei
Prakalba malonj
skaitytoj"
prigimties isiadjimui.
A. Mickeviius,
[poemos Graina",
Konradas Valenrodas"!
V. Kudirka
Maironis
V. Krv,
drama Skirgaila"
183
Aspektai
Autoriai
Komentarai
atrijos Ragana,
B. Krivickas
J. Aistis,
C. Miloas
J. Marcinkeviius,
Siekis
V. Kudirka
tobulinti pasaul
Maironis,
eilratis Utrauksme nauj
giesm"
J. Marcinkeviius,
poetin drama Mavydas"
J. Aputis,
uolu"
Trokimas
Purinas,
painti pasaul
ir save
poema Vergas"
atrijos Ragana,
apysaka Sename dvare"
V. Maernis,
altiniai.
184
Aspektai
Autoriai
Komentarai
mogus ir
A. Baranauskas,
gamta
Maironis
Rpintojlis", emei",
eilratis Peizaas"
S. Nris,
eilraiai Prie altinio",
irvinta", Dagillis"
paguodos.
M. Katilikis,
romanas Mikais ateina
ruduo"
Groio ir
J. Marcinkeviius,
augino"
Maironis,
.............................
.............................
Putinas,
.............................
eilraiai Rpintojlis",
.............................
emei"
............................
H. Radauskas,
V. Maernis
.............................
185
Aspektai
Komentarai
Autoriai
A. kma,
romanas Balta drobul"
J. Vaiinait
Krybos galia
Maironis,
eilraiai Poezija", Taip
Putinas,
romanas Altori ely"
J. Aistis,
eilraiai Katarsis",
Karunka"
H. Radauskas
V. Maernis
A. kma,
A. Marnas
Miestas kaip
Maironis,
atminties ir vaiz
eilratis Vilnius
duots altinis
(Prie aur)
. Miloas,
leidiasi"
altinis.
J. Vaiinait,
eilraiai Funikulierius",
Saulgra", Vilnius.
Archeologija"
subjekto igyvenimais.
J. Kuninas,
romanas Tla"
Eilrai subjektas Vilni mato ne igrain
A. Marnas
186
Aspektai
Autoriai
Komentarai
Meils patirtys
A. Mickeviius,
poemos Vlins*1 IV dalis
Maironis,
eilraiai Ant Drks
eero", Duetas"
atrijos Ragana,
Vaigantas,
apysaka Dds ir ddiens"
Putinas,
romanas Altori ely"
A. kma,
romanas Balta drobul"
M. Katilikis,
romanas Mikais ateina
ruduo"
romanas Tla"
Vienatvs
Maironis,
patirtys
Ko siekiu ir alkstu"
atrijos Ragana,
apysaka Sename dvare"
Vaigantas,
apysaka Dds ir ddiens"
V. Maernis,
Rudens sonetai" (21, 25),
24)
187
Aspektai
Autoriai
Komentarai
A. kma, ..........................................................................
romanas Balta drobul ...................................................
J. Aputis, ............................................................................
apsakymas Nesmagu, kad ................................................
liekat vienas .....................................................................
J. Kuninas, ........................................................................
romanas Tla ..................................................................
Namai, eima
J. Bilinas,
Lidna pasaka11
atrijos Ragana,
apysaka Sename dvare"
Vaigantas,
apysaka Dds ir ddiens"
A. kma,
romanas Balta drobul11
M. Katilikis,
romanas Mikais ateina
ruduo"
J. Aputis,
dobilienos"
Vaikysts
J. Bilinas,
patyrimai
novel Kliudiau"
atrijos Ragana,
apysaka Sename dvare"
J. Savickis,
apsakymas Kova"
A. kma,
romanas Balta drobul"
J. Aputis,
J. Bilinas,
apysaka Lidna pasaka"
Vaigantas,
apysaka Dds ir ddiens"
188
Aspektai
Autoriai
Komentarai
atrijos Ragana,
apysaka Sename dvare"
Putinas,
romanas Altori ely"
A. kma,
M. Katilikis,
romanas Mikais ateina
ruduo"
J. Kuninas,
romanas Tla"
Gyvybs vert ir
J. Bilinas,
nuvertinimas
apsakymai Kliudiau",
Brisiaus galas"
B. Sruoga,
atsiminim knyga Diev
mikas"
A. kma,
romanas Balta drobul"
J. Aputis,
uolu"
Darbo vert
K. Donelaitis,
poema Metai"
V. Kudirka
Vaigantas,
189
Aspektai
Autoriai
Komentarai
Atjauta
K. Donelaitis,
poema Metai
J. Bilinas,
Fiumanikas
pasakotojas
supranta
ir
atjauia
J. Aputis,
ieities"
Komizmas ir
Maironis,
absurdas
Fleita"
B. Sruoga,
atsiminim knyga Diev
mikas"
M. Martinaitis,
Kukuio balads"
J. Kuninas,
romanas Tla"
M. Ivakeviius,
drama Madagaskaras"
190