Balys Sruoga

DIEVMIKAS
I. DIEVMIKAS
Linai, kemsynai, kalneliai. Ant kalneli, kakieno galios supilti balto smlelio, - puaits, auktos ir lieknos it senoviko
jeiboto aukltins. Pakalnlse - bereliai, tokie palieg, tokie nuskurd, tarytum saulaits malons umirti nalaiiai
nalaitliai. Atkalnse ir palaitse - vaivorai, mlyns, brukns, susipynsusiaud sultingalikilim, imargintuogelmis.
Daubose ir skersvjuose - klumpabalols, purienos ir viksvos.
Kadaise, seniai seniai, ionai jros dugno bta. Tarytum audros metu bangos btnetiktai sustingusios, sukietjusios, o j
paviriiaurs vjai baltuoju smleliu apibarstbt.
i vietel prisiglaud iaurs jros pakrantje, keturios deimtys penki kilometrai rytus nuo Gdansko miesto. Iki 1939
mettai buvo maai kam inomas ukemsys. alia jos merdjo maas miestukas, beveik kaimas, tuthofas, kokiVokietijoje
buvo tkstaniai. Miestuk su Gdansko miestu jung asfaltuotas plentas ir siaurasai geleinkellis. Ir gyveno ionai patys
nuobodiausi mons Europoje - Prsvokieiai, paskend iokiadienje dvasios menkystoje, garbinpolicinink ir virtuv,
laukujtvarkir al, galjitissavaitduonos nevalgyti, kad tiktai ventadieniais jiems btleista karingu ingsniu ikilmingai
gatvmis pradlinti ir didiulbgnpabambinti.
tuthofo pilieiai, sekmadieniais nordami jroje pasiplukdyti, turdavo pereiti tsustingusijra, tjros dugn, puaitmis,
bereliais ir kemsynais apsivlus. Nors tpilieidvasia kad ir kakaip btbuvusi supolicinta, vis dlto jie, bridkemsingj
plot, pasijusdavo kakaip ventadienikai. Jau vienas vietos pavadinimas primindavo jiem, kad yra dar is tas pasaulyje ir be
policininko, ir be alaus.
Dievmikas! - taip i vietelmonse i sensenovs vadinosi. Kadaise, labai seniai, iame mike dievai gyven. Savotiki
dievai. Ne germanikos kilms. Ne Votanas, ne Toras. Gyventenai lietuvikjdievpalikuonys.
Gdansko apylinks vietovs i viso gana turtingos senovs padavimais ir legendomis, kuriose nuostabiu b du veikia
lietuvikos kilms ir lietuvikais vardais personaai. Perknas, Jrat, Laum, Patrimpas - nuolatiniai Gdansko srities jros
pakrani, eerir mikgyventojai, nors tuos padavimus ir pasakoja Prsijos pilieiai, besivadinvokieiais.
Iki 1939 met po t Diev mik iokiomis dienomis klampinjo tiktai uogautojos moterls ir grybautojai pensininkai,
retkariais uklysdavo dar ir koks mediotojlis nenusiseklis. iaip buvo ionai tuia ir nyku, tik lieknosios puels gailiai
odavo, tarytum graudiais atodsiais dsaudavo, prisimindamos tuos laikus, kada ionai linksmieji dievai auniuosius
pasitarojimus keldavo. 1939 metais Dievmikas staiga atgijo, suirzo, suknibdjo, lyg senlaikidievai btjsugr...
Ne, - jokie dievai tenai negro: apsigyveno jame pilieiai, panas velnius.
Pasibaigus lenk - vokiei karui, Gdansko miesto savivaldyb nutar Diev mike steigti koncentracijos lager
nepaklusniem lenkam gerkeliatvesdinti.
Pagrindinis vis koncentracijos lageri veiklos dsnis - rpintis, kad niekas pasauly nesuinot, kas ir kaip vyksta u
spygliuotj viel utvaros. Pasklidusios inios apie utvertj gyvenim galt lagerio eimininkam vairi nemalonum
pripainioti. Atsirast vienas kitas, kuris ir pasipiktint, ir rkti pradt, ir svetinguosius eimininkus barbarais pavadint. Kam
viso to reikia? Kur kas patogiau lagerio veiksmai atlikinti tuomet, kai jokios paalins ausys negirdi, paalins akys nemato ir
nekenkia samdytajai propagandai lagerio eimininkkultringumir krybinius laimjimus liaupsinti.
Diev mikas toli buvo nuo paaliniakiir aus. Apylinkj gyventoj buvo maa, ir tie patys buvo patikimi galingjio
pasaulio balvon garbintojai. O svarbiausia - Diev miko geografin padtis buvo tokia, kad spygliuotosios pastogs
gyventojai negaljo ir svajoti apie pasialinimi lagerins vienags. I vienos puss buvo iaurs jra, karo metu taip stropiai
saugojama. I kitos puss - garsioji jros lanka, i treios - didiul dviak Vysla su savo kanal ir kanaliuk sistema, i
ketvirtosios - siaurutis pusiasalis, skiris jrir lank. Bglys, itrks i Dievmiko, kurlink jisai nukrypt, vis tiek patekt
vandenar policijos glb.
1939 met ruden atsibast ionai pirmieji naujakuriai: brys vokik SS vyr ir keli imtai nuskarusi dryuot elget,
didiojoj daugumoj Gdansko srities lenk, pasmerktmirti. Mike, kokioj puss metro auktumoj ties jros lygmeniu, buvo
itemptos pirmosios skurdios palapins,- oficialiai prasidjo koncentracijos lageris.
Prasidjo miko kirtimas, kelmrovimas, ems lyginimas, kalngriovimas, pelkiukimimas, vyro ir akmenveimas,
baraksudliojimas, didiulio mro - komendantros ir administracijos nam- statyba. Lageris buvo suplanuotas milinikas,
gals sutalpinti daugiau imto tkstanikalini, taiau jo statyba ir 1945 metais dar toli grau nebuvo baigta.
II. BARAKINKULTRA
Hitlerio Vokietija buvo tarytum klasikinlagerialis.

alis, kadaise garsjusi tokiu puoniu, tokiu skaidriu baroko stiliumi, dabar galjo didiuotis savo barakais, - visi lageriai
gyveno barakuose.
Baroko susmukimas barak- is istorinis procesas vaizdiai apibria vokiei kultros raidHitlerio papdje. Visikai
neatsitiktinis, visikai nuosakus buvo dalykas, kad Vokietija, savo karins galios isirutuliojimo metu okupuojanti vis naujus ir
naujus kratus, - Vokietija, kadaise buvusi kultrtrger, dvideimtojo amiaus viduryje virto lagertrgere plaiausia prasme.
Pati krybikai visikai nusususi, Hitlerio Vokietija kitiem kratam galjo atneti tiktai aukiausisavo kultros vaisi- lager,
barak.
Paioje Vokietijoje lageri buvo sunkiai aprpiama daugyb - vairiausios ries. Karo lageriai, sporto lageriai, poilsio
lageriai, politinio susibuvimo lageriai, jaunimo lageriai, Reicho darbo tarnybos lageriai, repatriant lageriai, karo pabgli ir
tremtini lageriai, subombint miesteln lageriai, pereinamieji ir paskirstomieji lageriai, darbo lageriai, internuot j lageriai,
karo belaisvi lageriai, - taip ir toliau, taip ir toliau. Vis it lageri prieakyje, kaip hitlerins kultros paiba ir
pasididiavimas, jo koncentracijos lageriai, atsiradVokietijoje drauge su Hitlerio atjimu valdi. Taiau ir koncentracijos
lageriai anaiptol nebuvo vienodi, nors j vis udavinys vienas tebuvo -.naikinti hitlerins Vokietijos, ypa naci partijos,
prieus, tikruosius ir tariamus, iaip atliekamus pilieius ir partiniam pareignam nepageidautinus padarus. Todl tie lageriai
pradioje, su Dachau pirmojoje vietoje, buvo beveik be iimties udari tai yra, tokie, i kuriniekas gyvas nebeieidavo. Todl
jie danai ir buvo vadinami Vernichtungslager - naikinimo lageris.
Kol Hitleris vald tiktai Vokietij - lagerius kimo ir naikino savo pilieius, - uvo j tenai imtai tkstani, - tikslaus
skaiiaus niekas neino. Kai jis pradjo grobti svetimas emes, Vokietijos pilieiai galjo kiek lengviau atsidusti: atsirado
naujos gausios naikinimo mediagos. Lageri skaiius spariai augo. Dachau, Oranienburgas, Buchenvaldas, Mathauzenas,
Guzenas, Gros-Rozenas, Ravensbrukas, Flosenburgas, Ausvicas - svarbesnieji Vokietijos lageriai gyventoj skaiiaus
atvilgiu buvo itisi miestai su savo filialais ir fabrikais, su savo atskirais statymais, su savo nuosava teise ir morale, niekur kitur
nepraktikuojama, su savo nuosavomis partijomis ir partinmis rietenomis, su savo paproiais ir gyvenimika imintim. 1943
met pabaigoj visi Vokietijos koncentracijos lageriai pagal reimo kietum buvo suskirstyti penkias kategorijas. Tuomet
Dachau jo jau pirmojoj kategorijoj - buvo jau pats geriausias, pats lengviausias lageris. Jis tuomet jau buvo virt s, tariant,
reprezentacijos lageriu. J ne kart aplankydavo tarptautin Raudonojo Kryiaus komisija, jis buvo naudojamas savotikai
propagandai. Jame sdjo daugelis Anglijos, Amerikos, Pranczijos piliei, su kuriais buvo privengiama elgtis taip, kaip buvo
elgiamasi su vidurins ar rytins Europos gyventojais.
Pats bjauriausias lageris, ketvirtosios kategorijos, buvo Mathauzenas su savo filialu Guzenu. Penktos kategorijos lageriai
buvo u Vokietijos sien, ypaLenkijoje, pavyzdiui, Maidanekas. Penktosios kategorijos lageriai iki galo pasiliko udari naikinimo lageriai.
Dievmikas, oficialiai vadinamas tuthofo koncentracijos lageriu, aikaus veido neturjo. Jame buvo galima rasti vairiausi
savumnuo pirmosios iki penktosios kategorijos. Pat sunkiausi laikotarp gyveno jisai nuo 1939 iki 1942 metpabaigos, kai vokiei kariuomen triumfaliku maru ygiavo per Europ, kai vokiei SS vyram mintis, kad Vokietija gali kar
pralaimti, atrod juokinga nesmon, galinti gimti tiktai pamilio galvoje. Tuomet ir Diev mikas buvo udaras lageris.
Tikrai, iki 1942 metpabaigos iame lagerikty atsidrdaugiau 20 000 moni, i kuriper tlaikotarpiokiu ar tokiu bdu
numarinta 18 000. Likusieji 2 000 - arba buvo ikelti kitus lagerius, arba ia pat vietoje gyvi i liko. Tiktai labai nedaugelis,
staiai pavieniai asmenys, buvo i lagerio paleisti, inoma, ne laisv, bet priveriamus darbus arba darbo lagerius.
1942-43 met sanvartoje tuthofo lageryje buvo 3500-4000 kalini. Tame laikotarpyje kalini sstatas keisdavosi 3-4
kartus per metus. Vieni kaliniai mirta, jvieton atvaromi kiti, tokiu bdu bendras skaiius laikosi pastoviai, siekdamas 35004000 galv. Buvo kelios deimtys kalini, kurie sugebjo iame lageryje ilikti gyvi nuo pat jo pradios. Buvo kelios deimtys ir
i kitur atkeltkalini, kituose lageriuose itvrusipo penkerius, po atuonerius metus. Kiti i j, be lageri, dar vairiuose
kaljimuose buvo itupjpo keletmet. Tai buvo nepaprasti mons, be iimties, perjugnir vandentiesiogine prasme, speigus ir pragarik kart. Tai buvo mons - didels fizins jgos ir atkaklios valios, - palusio pasiryimo nugalti ir
gyventi. Tai buvo ir likimo globotiniai. Nebtjiem gelbjnei jga, nei valia, jei akloji laimjiem nebtatsitiktinai ypteljusi.
1942 metais tuthofo lageris i Gdansko miesto savivaldybs perjo valstybs inion. Jis buvo atiduotas SS organizacijai,
pasidarydamas jos lyg ir kakokia privati nuosavybsu visu negyvu ir gyvu inventoriumi, gyvojo tarpskaiiuojant ir kalinius.
Ir vis dlto nuo to meto padtis lageryje mpamali gerti. Senieji lagerio veteranai, ilik gyvi nuo 1939 met, pasakojo
apie savo ankstyvesnius igyvenimus staiai netiktindalyk, - netiktin, inoma, tiktai tiem, kurie vokieikoncentracijos
lagery nra buv.
1943 metais tieji veteranai, kaip prityrvilkai, jau buvo sugebjprasimuti geresnes pozicijas, uimti net valdanias vietas,
daug nusverianias lagerio gyvenime.
Lagerio valdia kalinirankose! - inoma, iame pasakyme daug kas perdta, bet ir teisybs nemaa. Esmje ia buvo
kakas panau tai, kas buvo senosios caro Rusijos baudiavos sistemoje: baudiauninko savininkas galjo savo vergbausti,
plakti, parduoti, ant unies imainyti, bet be baudiauninko pagalbos gyventi vis dlto negaljo. Toki padt meistrikai
vaizduoja, pavyzdiui, ymusai rusraytojas Goniarovas pagarsjusiame romane "Oblomovas". Dvarininkas Ilja Oblomovas

ne tik negaljo be savo baudiauninko Zacharo pagalbos gyventi, - jis pats pasidarZacharo vergas. Zacharas, negaldamas
itrkti laisvn, faktinai darsu savo ponu, knorjo. Bdamas beteisis, itisai priklausydamas pono nuotaikos, galdavo ponui
primesti savo vali. Kakas panaaus buvo ir tuthofo koncentracijos lagery, SS vyrsu kaliniais santykiuose.
SS nariai galjo kalin kiekvien moment nuaut, pakart, pagaliau ar akmeniu umut, mesti unim sudraskyti, apiplti,
iplakti, degutu itepti - taip ir toliau, taip ir toliau. Kalinys buvo anapus statym. Jis jokiteisineturjo. Joks teisingumas jo
negyn. Jis reik maiau, negu bet kuris daiktas, inventoriaus knygose raytas. Ir vis dlto SS vyrai be kalini pagalbos
negaljo nei lagerio tvarkyti, nei privaiai gyventi. Tokie kaliniai zacharai buvo daugiausia lenkai, itvr tuthofe nuo lagerio
pradios, ir vokieiai, i kitlageriatkelti, - daugiausia kriminalistai, homoseksualistai ir biblijos tyrintojai.
itokia tvarka nusistovjo tiktai ilgainiui, per didelvargir klaikias kanias. Ir vis dlto negalima apie lagerkalbti kaip apie
pastov, nesikaitaliojant vienet. Lageris gyveno nuolatine raida. Keitsi laim karo laukuose, keitsi nuotaikos vokiei
visuomenje, keitsi nuotaikos ir lageryje. Keitsi mons, virininkai ir kaliniai. Keitsi potvarkiai, kaitaliojosi bendroji tvarka.
Taiau iuos, kaip ir daugelkit, daug svarbesnidalyk, galima suvokti, tiktai ilgesnlaiklageryje pagyvenus.
Vos engus Dievmik, atrodo, kad senieji dievai iia inyko be pdsako, - kad ia sikrpragaras, kurokupavo SS
vyrai, senuosius velnius karcersusodino, patys uimdami jvietas - prie dubens ir prie stuomens.
III. VAIUOJAM...
1943 met vasaris, kovas. Vokiei okupacinvaldia skelbia Lietuvos jaunimo mobilizacij vokikas SS eiles. aukia
stoti ir vokikom bausmm nestojantiem grmoja.
Jaunimas bausminenusigsta. Jaunimas SS neina. Jaunimas traukia:
Tu girele, tu. alioji...
Jaunimas traukia alijgirel.
Jaunimo sumimo staigose tarytum giltins vaiktinta. ratin, kur turjo bti paimta keli imtai jaunuoli; ateina vos keturi
penki, ir tie patys - leivi, kreivi, persimetit sudivusi agr, luoi ir klipatos, aikiai netinkSS kui pjauti.
Vokieiai, jaunimo aukjai, sdi paaliav. Gdis ratines dirstelti. Smulks nipeliai ir kitokie baudiauninkliai palaios
zuja i paskutiniosios. Jpastangos - tuios.
Kakur i poemio, i tamsij okupacins valdios kabinet pro baudiauninkli pastumdli lpas girdti ts
maurojimas: lietuviinteligentija gausianti kas jai priklaus. itokios kompromitacijos valdia nedovanosianti: Lietuvos jaunimas
vokiei generaliniam komisarui Rentelnui aikiai pagadino karjer. Rentelnas buvo patikins Berlyno ddes, kad Lietuvoje,
kaip ir kitur Pabaltijyje, "visa bsitvarkoj", o ia - perknas ino, kas pasidar!
- Na, kad jau griebsime - tai griebsime! - ateina rgts balsai i didijVilniaus gestapo rm.
Ganddaugyb. Vienas u kitbaisesnis. Oficialiai skelbiamomis iniomis niekas netiki. Teisybs niekas neino. Ten, es,
jau tiek ir tiek moni sum, ten - jau ive, ten - jau suaud. Kaune, es, tiek ir tiek monijau pritrk, provincijoje trkstdar daugiau.
Negera, nemiela dioje.
- Et! Nuo likimo nepabgsi! - numoji ranka mogus. - Kas bus - tas bus, vis tiek: "Visi mes esame sveiai pasauly..."
I kakur atsirado staigus noras skaityti knygas apie kalini, apie katorgininkgyvenim. Apie j skurd, apie jdvasios
stipryb, apie laisvs pasiilgim. Prisirinkau tokiknyg, - apie Sibir. Skstu jose. Prisimenu Vaiganto paguodiantauksm:
- Lietuviai, nebijokite turmos!
Kovo 16 diena. Bevartaliojant kalinikknyg, 23.30 valandlaiptuose pasigirsta sunks kaustyti ingsniai.
- Trep trep trep, - vokikai kauki. Pavelgme viens kit, igirdkaukjim. Be odiaiku:
- Kdabar griebs?
Duryse ilgas skambutis valdaniu tonu. irdys stabteljo. Bato dusls smgiai durlentas.
Taip ir yra; du gestapininkai. Pilki! Pakaustyti.
- Ar yra toks ir toks? Parodyk pas. Ar turi ginkl? Pasiimk kepurir dar bei t, kad nori. Daug nereiki. Dviem, trim
dienom, - daugiau nereiksi.
Krata - labai pavirutinika, neverta gestapo vardo garso. Pam kakuriuos senus laikus. Kelet niekuo nekalt
rankrai, kas pasitaik. Mediaga, i kurios nieko neipei. Mediagos jiem tartum nnereikjo. Svarbu buvo tiktai, kad
bei tgavo paimti.
Msirdyse nyku. Msveidai suakmenj. Tik rankos trupuiukvirpa. Ir - tiek. Ir - visa.
- Baly, laikykis! - atsisveikinimui palydi mane du balsu, pilni tokios neibrendamos kanios ir tokios neaprpiamos meils,
kad jpalydtam ir kartuves eiti btjauku.
- A - tai itversiu. Tik js... O, bkit palaimintos!

Iki gestapo rmVilniuje man netoli. lepu, trepu - ir jau ten.

Vienos durys, kitos; koridorius, kiemas, durys - ir a jau poemio karalystje.
Snduriuojs gestapininkas prie jimo. Nieko daugiau.
- Kas, po velni, ar a tiktai vienas bsiu?
Ilgai vazojosi mieguistas gestapininkas, kraustydamas mano kienes ir atimindamas daiktus. iovauja, akis trina. Baisiai
nuobodu jam. Man - dar nuobodiau.
Tuo tarpu koridoriuje u geleini, panaiakias duringsniai. Daugelis j. Kudesys.
- Sruoga! - girdiu lietuviknusistebjimo balsu dur, panaiakias. vilgteriu atgal - pastami veidai. Vienas, kitas,
treias... Vilniaus lietuviai inteligentai.
- O, a - nebe vienas! Vadinas, muilo i mans nebevirs!
- Sveiki, kaimynai! - kteljau, praeidamas pro al, kol grdo mane poemio perykl.
lstgrdo mane vis dlto vien. Joje buvo daugiau. Ji buvo pilna. Lyg ir kriminalinpublika, tiktai vienas i jvisnakt
roanikalbjo be paliovos. Vietos nra. iaip taip isitiesiau ant grindiilgai kameros ir spoksau. Lemputmirksi palubj.
Palubj ir langelis, baltai nuteptas, kad einanijaligatviais kojnepamatytum, - kad ir praeiviai neinot, kas ir kaip u tj
stiklapaioje dsauja. A - kalinys? Juokai!
Po valandos sugirgda rsio durys, -veria mum kailiniuotpiliet. Storai neka. Bene bosas koks igulos banyios? Ne,
baritonas, preferanso klasikas. Atsargos kapitonas. Netrukus ia kia dar du pastamu. Mes jau keturi -netrauks perknas.
Kaip pamau, kaip nenoromis rsy auta diena! Lyg jai gda kako bt.
Na, iauta, - tik ji neatnea jokipakeitim. Vlai vakare i namikigaunu siuntinl. Laini, kavos, dar t.
Tokia laimmogaus gyvenime retai tepasitaiko! Namikiai dar laisvi! Tiesia pagalbos rank... Ne, turbt neverk... Ne, ne!
Kitrytparudijs gestapininkas, emai nusilenkdamas, leidia msrstokvokietsu blizganiomis sagomis.
- Kuris ia bus profesorius? - praneka saguotasai.
- Taigi a jau toks bsiu, - paslenku ariau saguotojo. - "O, geru konjaku dvokia, - pamanau, - bene vis naktel bus
pravargs?.."
- Ar inai, pone profesoriau, kas atsitiko, per paskutini dvi savaiti?
- Hm...- sakau, - kas ia tokio btgaljatsitikti? Ne, nepamenu. Nieko gera nepamenu. Kur? Kaip?
- Kas atsitiko Lietuvoj per dvi savaiti?
- Tikrai, nepamenu. A, mat, pastaruoju metu buvau pasinrs darbe. Teatrui veriau pjes eilmis... Jambu tokiu,
ekspyriku... Raiau studijapie Florencijos Renesans... Laikrainneskaiiau...
- Juk pastebjai, kad universitete paskaitose studentkas kartas buvo vis maiau ir maiau, kol pagaliau jvisai nebeliko?
Kur jie dingo?
- Ne, pone, tokidalyka negaliu inoti. Nieko nepastebjau. A buvau gavs i universiteto atostogliteratros darbui
dirbti ir pats paskaitas nevaikiojau. Jas kaip tik uvakar tepradjau, apie vokieiankstyvjromantik... Student, mano
imanymu, buvo visikai pakankamai...
iuo diskusijos buvo baigtos, - prasidjo pamokslas. Sak j tasai Vilniaus gestapo virininkas saguotasai, per naktelsu
konjaku prasimeilins. Dstjisai didelius daiktus apie vokieidorybes, apie nacionalsocializmo imint.
- Jum laisv yra atimta ilgam laikui, iki karo pabaigos, eventualiai iki gyvenimo pabaigos, - dst jisai, mostaguodamas
sugniautu kumiu. Kaip tiktai iuo saguotosios dvasios pakilimo metu mano kolegai, am inajam studentui teisininkui,
trupuiukpraplikusiam jaunais meteliais, CiuberkiJonui kakas galvoje pasipainiojo: mjisai ir nusikvatojo visa gerkle.
- Ko tu juokies tenai, a? - papyko pamokslininkas, - a, ko tu juokies? Ar nori eiti su manimi drauge?
Ne, - Ciuberkis nenorjo niekur su juo vaiktinti. Juo labiau, kad jo viena koja buvo basa. Galas j ino, kur jis jbuvo
nusisuks. Ji dabar buvo jam paiinu gipsu aplipdyta.
- Va, mano koja kokia, atseit, nepaslenku... - pravartu kartais ir nusukta koja turti.
- Ms, vokiei, imtas milijon, js - tik trys milijonai, kaip js drstate prie mus eiti! - Ciuberkio ivestas i girtos
pusiausvyros, mkariuotis saguotasai.
- Kiek tai lieia mane, - sidrsinau ir a, - tai a niekur nevaiktau. A esu poetas ir jokia politika nesiveriu.
- O! - kteljo jisai, - poetai gali bti dar pavojingesni!
- Na, jau... Reichas - toks galingas, a - toks menkas... kurgi ia... Neinau, kaip a galiau bti pavojingas...
- Kaip idrsai abejoti vokieikarika galybe ir pergale? - msketeriotis jisai. - Per paskaitas, per pasikalbjimus viena
kita ypsena, viena kita ironika pastaba... Mum to gana. Mum daug nereikia... Mes, nacionalsocialistai, esame konsekventiki:
lietuviinteligentija eina prie mus - lietuviinteligentija turi bti sunaikinta. Js vaiuojat pirmeji...
Ties jsgalvomis pastatytas enklas... - ia jisai ore apibrdidelklausimo enkl. - Nuo iol jsuniversitetai udaromi,
visa profesra suimta...
- Visa profesra? Suimta?
- Visa, be iimties. Gimnazijos taip pat udarytos... Eisite visi...

Dabar nusijuokiau ir a. Gestape visuomet meluoja. Negalimas daiktas, kad ir dabar gestapininkas teisyb sakyt. Bt
buvus suimta visa profesra, mes ia, rsyje, vis tiek btume pajut. Dabar - niekur nieko. Et, meluoja latras, - gsdina!
Man taiau nepasilsu juo pasivaikioti, - mus visus tuojau i rsio kiemipraydino.
Gestapo kieme - graus brelis Irikiuotmoni, apie tris deimtis, jtarpe - geri pastami. I karto jaukiau pasidar. Kaip
rusai sako: na miru i smertj krasna - vieumoj ir mirti grau.
Du sunkveimiai - ir birbiname Kaun.
-Sudieu, Vilniau, - tu dar igirsi mus!
IV. ...NEINOMA KRYPTIMI
Dengtuose sunkveimiuose susdame. ant patogi suol. Apsauga - menkut. Du ar trys gestapo kareiviai, ir tie patys
automatinius autuvus pasidjo kampe, pypkpapsi, snduriuoja.
okti i mainos ar neokti? Iokti visikai lengva. Ypa miku vaiuojant. Kol jie sustos, kol prads audyti, toli galima
nukulniuoti... Pavyks pabgti ar nepavyks, kitiems padt labai pasunkinsi, - kerys jiem. Pagaliau mes turbt per menki
nusikaltliai, kad taip nerpestingai saugo. Nieko rimta nebus...
Kaune pataikm staiai gestapo kiem. Mandagiai supraydino vid. Vienus tenai sukimo poemy tokias kajutes,
kurios labai tiktkalm vaikus vesti: ir skersas bandai atsigulti, gulies iilgai ir striai, - niekaip neisitenki, nors tu k! Likusius
vyrus supra urv, besirandant po Kauno gestapo staigos laiptais, - vietos ten dar maiau, oro gi visikai yktu. Troku.
Tamsu. Nyku.
Kauno gestapinink elgesys visikai nesuprantamas. Sugrdo unik skyl, bet gana danai j vdina. Elgiasi labai
mandagiai. Biiulikai prakalbina, prakalbinti - mielai nekuiuojas. Geram pusvalandiui ileido visus kiempasivaikioti, apsauga taip pat menkut. Pietum ir vakarienei pakviet SS valgomj ruim. varios staltiess, patogios kds, merguli
mandagus patarnavimas. Valgiai - nesudtingi, bet gerai pagaminti, sots, gauss, - valgyk, kiek nori. Pavalgius galima rkyti,
esesininkai net cigaretmis vaiina it kokius lauktus sveius.
Kaip su tokiu elgesiu suderinti patalpos lyktyb?
Bjauriausia, nieko neinome apie padt. Kas darosi mieste?
iaip taip susiorganizavome inirinkim. Paaikjo, kad niekas msnei tardys, nei teis, - visa esjau atlikta avansu, ms
nevarginant...
Es, bandysi jus tardyti ir teisti - nieko doro i to nebsi. Js visai neigsite savo kaltes ir ginsits. Reikttuomet suvesti jus
akistaton su tais monmis, kurie apie jus inisuteik... Neskvailidl tokiniekaniekiiduoti savo agentus - iniatiekius!
Todl esir nutarta jus be jokio tardymo pavti Rytprsius - trupuiukprsikai pamokyti...
Teisybir buvo. Ms niekas netard. Ryto met- vl puiks, sots pusryiai su SS vyrcigaretmis. Po pusryi- ruotis
kelion. Leido net laikelius kaunikiam draugam parayti - pasiadjo nuneti. Susodino pramatn autobus - ir vl su
menkute sargyba ivei Kauno. Vokietij, Til. Sak, i ten bsigalima protestai rayti dl sumimo ir kitgal.
Tilje msinion atidavkaljimo banyi- erdvisalketvirtame graaus mro aukte. Salj - mes vieni. Sal- vari,
atdari langai, oro daug, gali po salvaikioti, kiek nori. Maistas - bendras, kaljimikas, bet variai gaminamas, mandagiai
paduodamas. Sals priirtojas - senas kaljimo tarnautojas, visikai sukalbamas, pasiadjs nematyti, kai mes salje
rkome, - ir savo od ilaiks. Kas antr dienleido kiempasivaikioti. Atved sal barzdaskut - kas norjo, galjo
pasinaudoti nemokamai. Surinko prakiurusius batus - nemokamai sutais. Leido laikus namo parayti ir tutuojau siningai
isiunt. Po atuonidiensusodino mus vartreios klass vagon- ir ivei Tils neinoma kryptimi.
Sals priirtojas, gavs lainigabal, pasiauk atskirkambarmssals senin, vyriausij i mstarpo - Vilniaus
universiteto profesori Jurgut. Tenai Jurguiui ir prane, kur mus vea, - vea, es, ten, i kur dar niekas nra grs, -
koncentracijos lager. Tokios naujienos prof. Jurgutis neidrso niekam pasakyti. Gro tiktai visas parauds, msapipultas kak tiktai apie moteris ir juodas kojines numyk. Be jo - niekas neinojome, kur vaiuojame. I gestapinink mandagaus
elgesio atrod, kad mus tremia papraston itremtin Vokietij. variame treios klass vagone sdjo vos keli SS kareiviai,
prietelikai nekuiavo, ir mes jautms, tarytum btum buv paprasti keleiviai. Juo labiau kad Tils kaljimo valdia mum
buvo davusi kelionei po kelis "buterbrodus", dailiai varvakin popieri suvyniotus. Gdansko geleinkelio stotyje pasitiko
mus stambus gerai ginkluotgestapininkbrys. Mstraukiniu atvaiavo apie du imtu kalini, daugiausia - gudir lenknuo
Baltstogs.
Gdansko gestapininkai pasirodbesvisikai kitokios veisls padarai. Jiem patiem buvo neaiku, mons jie - ar iaip koks
dvikojis nesusipratimas. Mus monmis jie nelaik. Pradjo mus kimti sunkveimius drauge su daugeliu kit kalini.
Sunkveimiai - mai, moni- daug. Nesutelpa visi. Netelpanius, unikais odeliais palyddami, gestapininkai mbuomis
pamaigyti, kad jie plonesni pasidaryt.
Buo- visuomet buo: reikalingas daiktas, bet kietas. Jos pastangomis vietos sunkveimiuose beirint atsirado. Tai kas,
kad vieno kojos susipainiojo su kito galva pagal silki pavyzd, kad vienas knibsias kriokia, kitas ant jo raitas joja, - kad

vienas stena, kitas rkia, - sutilpo visi.

V. PIRMOJI NAKTEL
Neinomoj paskyrimo vietoje atsidrme paiame vidurnakty.
Iritino i sunkveimio. Sustateilmis po penkis vyrus. prie didelio raudono mro, apaugusio mediais.
Hm... jei ia teks gyventi, bent po lovmums duos... Kambariai turbt jau paruoti, - negi dabar jie ruo mum kambarius...
Vokieiai visuomet mokjo organizuoti... Apie msatvykimir ia turbt jau praneta, kaip buvo praneta ir Til...
Mssvajonigraisias perspektyvas staiga nutrauk, galas ino i kur netiktai ilinds, vienas SS vyrukas, itss toks,
kreivas, su atlapa nosimi, po kuria kakpamarmaliavs, msavo kumtvedioti palei msnosis.
- Tfu, - spjaudsi, gavs kumiu and, vienas msiki, - kas ia dabar per paproiai tokie?!
Prieaky matyti aukti plats vartai, apraizgalioti spygliuota viela. Ant vart pakabinta kakokia bda. Ties ja raudona
lempa, prieakin ikita. I bdos snarpso ikis snapkulkosvaidis ar kokia kita ptnyb, j panai... U bdos, u vartilgas siauras kiemas, pakraiais apstatytas juokingais trobesiukais tokiais. Bdos - ne bdos, tvartai - ne tvartai, nakt
nesupaisysi, kas tai per dvseliena.
I kiemo gilumos staiga inr du juodu vyru. Storomis lazdomis mostaguodami, tekini atbgo int mus. Vienas auktas ir
diringas su balsu, kuriuo pasiymi slibinas vokikoj operoj, Zigfridbegiedant. Antras - perpus maesnis, toks kultuvigimins
naktinis padaras, kalbs su stipriu lenkiku akcentu.
Rsti smakika komanda atvar mus iki vieno tokio juokingo trobespalaikio, kuris pasirod bess gyvenama patalpa.
Juodieji nakties vyrai sustojo prie dur. Vienas vienoje pusje, kitas - kitoje.
Zigfridikas gerkligas bliauna pasigardiuodamas:
- iuinius neti i vieno barako kit!
Mudu su Jurguiu stovjome pirmoje eilje - pirmieji ir gavome engti pro paslaptingsias duris, dviej tamsi vyr
saugomas.
- Greiiau, tu, alte Kamele, - atseit, senas kupranugari! - dvi lazdos pliumpteljo per Jurguio nugar.
- Greiiau tu, maitos vaike, - gavau ir a pavadinimir dvi lazdas per sprand.
Mudu su Jurguiu iimties nesudarm, - visi gavo tpat.
- Alte Kamele, - pliumpt su lazda,
- Maitos vaike, - pliumpt su lazda.
Vislygios teiss visi vienodai gavo, iskiriant tuos, kurie buvo apsukresni ir praoko kaip stirnos pro al.
Hm... Vis dlto keistoki itos alies paproiai! Man jau geriau patikt senasai Azijos gyventojpasisveikinimo bdas, kai
susitikvyrai nosimis pasitrina...
Pliumpt, pliumpt, pliumpt, - kiek kartpro tuos vyrus jom, tiek kartlazdos pliumpsjo. I treio karto mes jau imokome
vietoje sprando iuinpakiti. Deja, iradimas buvo pavluotas: iuiniai buvo jau suneti. Vl gargaliuojant operika komedija:
- Eiti vid, baraksu iuiniais; lietuviam gulti prie tos sienos, lenkam - prie tos, gudam - per vidur.
Lazduotieji vyrai, tarytum senatoriai kokie, - vl prie dur.
Kiekvienam norisi greiiau pro juos prasmukti ir barake u kitnugaros pasislpti. O kai du imtai moni labai nori juo
greiiau pro maas dureles praokti - paprastai durys nukenia. kartnukentjo lazdos; palo, vargels.
- beproi namus pataikme, ar kuris velnias! Sugriuvome, sugludome, kaip kam pavyko, sakytosios tvarkos
nesilaikydami. Na, na, - vis dlto pairsime!
Vyras, kultuvigimins, viduje pasiskelb: jis inakt bsis msvirininkas, Ir tam, kas jo nepaklausysis, bsi- oho!
- Va, is bosas bsis vienam reikalui, is - kitam. Kas idrsis irti pro onin lang arba brakintis pro j - bsis,
suskiaus ipera, vietoje nukeptas kaip sinas.
Nustats toki tvark, tasai kultuv m aplink bosus trepsti. niurkt jis tenai, niurkt, keiksi keiksi, vis liau ir
liau, kol visikai nutilo.
- Ar tik nebus umigs, tonas? - dsavome patylomis. Kur tau! Staiga itin sultingai nusikeikir vl mtrepsti.
- Ei, js, iokie ir tokie, keturkojir dvikojmaitvaikai, driskiai ir suskiai, ir dar kitoki, - kreipsi jisai mus, - kas turite
aukso? Kas turite laikrodius? Kas turite pinig? I jsvisa tai bus atimta. Protingiausia bsivisa tai jam atiduoti. Lainius
taip pat jis priims. Duonos, es, jam nereikia, - duon, es, patys savo tarpe pasidalykite. Na, kas turi aukso? Kas laikrodius?
Balsas - tyruose aukis. Du imtu moniguli it musls nukeipusios. Niekas ne tik nieko neduoda, net neatsiliepia.
- Ei, js, vis kali vaikai, ar duosite laikrodius? Pasipiktins tokiu ms nemandagumu, m jisai ingsniuoti per mus.
Keistas tojo vyruko pasivaikiojimo bdas: deda koj, kur pasitaik: kam ant pilvo, kam - ant krtins, kam - ant galvos. Ir
lazda dar bakstelja, - reikia gi pasiremti: bdoje viesos nra, mogus dar nugriti gali.
- Kur su batais, judoiau, lipi ant galvos? - kakas sukliko patamsy.

- Atiduok, padraika, laikrod!

Kakoks tartinas bruzdjimas. Dviejvyrpagreitintas alsavimas. siuts nirptimas pro dantis.
- Kjis tenai vl prasiman?
Staiga - kakoks duslus smgis, kakas sunkus ir minktas. atsitrenkbossu gerais reikalais ir legteljo emn.
- Kuris unsnukis kultuvei batu pilvsmog? Kas ia spardosi kaip pasiuts kupranugaris? Kas tasai driskius?
Ne, nra toki. Niekas neprisipasta, kad bttokmajestotikpilvtaip negarbingai iniekins. Tyli visi.
- Paskutin kart, unijodos, klausiu: kas pilvan spyr? Iekok kvailikur kitur, - surasi tu patamsy! Niekas nemat. ia
nra toki. Sparduokliir kvaili.
- Aaaaaa, - itaip?! A jums parodysiu!.. - Kjisai ketino padaryti, nieku bdu negalima parayti.
- O, Jzau Marija! Viepatie! - pasigirdo patamsy klykiantys balsai.
siuts kultuv, nebedrsdamas ingsniuoti per sugulusius,mlazda tvatyti ariau boso gulinius, - tuos, kuriuos pasiekia.
- I paties pragaro j ia tokiir atsirado! - dsavo mano kaimynas, lenkas nuo Baltstogs, suspjs gauti su lazda. Per
galvir dabar jdrauge su manimi kidamas po iuniu.
Tulper lazdsuliejs kitonus ir sprandus, kultuvaprimo. mogus - ne maina gi: pavargsta.
Sunkiai dsavo jisai, visas pasipiktins. Ilgai dar jis vienas pats su savimi kalbjo ir iujo palei bosus tokiem ir tokiem
reikalam, kol pradjo garsiai kriokti.
Jo kriokimas buvo malonesnis u laktingalos suokim.
- Galgi tas nepakartas pakaruoklis nebepabus iki ryto! Kad dangus jam saldiausio miego nepayktt! Kad j bent sapne
koks budelis pasmaugt!
Rytas buvo nebetoli, betgi...
Irado mokslininkai parak... Bet kodl jie neiranda tokio instrumento, kuriuo btgalima naktelstumtelti, kad ji greiiau
neinion nuriedt?!
VI. PAJRIO KURORTAS
Ilgai ilgai slinko pimoji naktel vaitodama. Vis dlto pagaliau ir saulel patekjo. Ms naktinis kultuv kakur dingo, it
raselnugaravo.
Susig, susiglaudkudams. Kapt ia, iopt ia: kam trksta ko po nakties? Galvos vistebra. onkaulitrkumu taip
pat niekas nesiskundia, - tai svarbiausia. Kam peilio, kam laikrodio, kam maielio pritrko: niekaniekis, tuia j!
Kakokie nuostabs pareignai su kryiais ant nugarir numeriais ant krtins ivijo mus i patalpos, irkinamais odeliais
palyddami. Sustatpatvory prie spygliuotviel, - atseit, likimo laukite.
Retkariais pravaiuoja pro al didiulis veimas, moni. tempiamas, tokinuskarusi, lopiniuot, sulinkusi, sudivusi.
Retkariais prabga, praeina, praslenka kakokia mogysta su dryuotais drabuiais - ir vl viskas ramu visur.
- Vyrai, irkite, va, msikiai, kaunikiai! - kakas i mssuunka.
Tiesa! Painome! Kiek j! Visi dryuotais nuskarusiais purvinais drabuiais, dryuotas blynas ant galvos vietoj kepurs, ant
bas koj medins klumps, kurios nuolat krinta nuo kojos, ir jie eidami nuolat knapsi. Velka jie, dvilinkai susilenkdami,
didiulius bosus ar ktenai.
Kauno lietuviai inteligentai buvo suimti diena anks iau, - diena anksiau jie ir ia pateko, atlank Tils, Ragains ir
Marienburgo kaljimrsius.
Sveikinams i tolo su jais. Jie mum nieko tai neatsako. Lidnai pavelgia, nusigrta. Kas jiem? Kodl jie tokie
nemandags? Kodl jie nesidomi msatvykimu?
- Suvalgykite visk, kturite. Viskatims, - dusliu balsu ktelja kakas i jir nusigrta lyg nepastamas.
- Va tau, kad nori! Tai itokie dedas ionai dalykliai! - atsidustame kas sau ir graiboms po lagaminlius. Atsirado dar
der, laini. Gromuliuojame. Nnepajutome, kaip mstarpe atsirado toks valus vyrukas su aliu trikampiu prie krtins ir
raudonu kryiumi ant nugaros.
- Sveiki, lietuviai, -sako jis vokikai su Pareinio akcentu, - mes jau inojome, kad js atvykstate. Laukme. Dera lietuvika?
- Kas pats bsi? Pareignas?
- Ne. Kalinys. Toks pat, kaip js.
- Mes - tokie pat? Kaliniai?
- Kas gi daugiau? - juokiasi jisai, sprogdamas msder.
- Pasakyk, susimildamas, kas ia per vieta? Kur mes patekome?
- ia - koncentracijos lageris, tuthofas.
- Koncentracijos lageris?!?! - taip ir palinkome i nustebimo. Mes jau koncentracijos lagery!!!
- Nenusiminkite, - porina vyrukas, - ia dabar galima gyventi.

- Koncentracijos lageris!
- Dabar ia, palyginti su tuo, kas anksiau buvo, yra tikras pajrio kurortas.
- Kurortas?
- Matai, puels auga. Kuo ne kurortas? Jra u trij kilometr. Ir oro ionai nepritrksta... Niekis. Galima gyventi.
Negerkite tiktai ionai jokio vandens. Jis ia visokiom iltinm ar cholerom apkrstas. Matote, kaminas rksta?
- Teisyb, rksta ir paspirginta guma dvokia...
- Tai krematoriumas. Anksiau ar vliau visi pro tkaminilksime.
- Ir mes? Pro kamin?
- O kuo js geresni?
- Nejaugi kaminas privalomas visiem?
- Kai kas dar neilk. Ir a dar gyvas, kaip matote, nors jau septyneri metai po lagerius trankaus. Atsiminkite tris
pagrindinius dalykus: saugokits, kad viduriai nesugest, kad kojnesualotir kad pagaliais inkstneatmut. Visa tai kaminu
baigiasi. O iaip - ia gyventi galima...
- Geras pajrio kurortas Dievmike! Paguod, kad jkur perknas!
- O kmanai? Matai, va, vyrai tempia veimsu iuklmis? Nieko, patempia, kad ir susilenkdami. Prie metus tuo veimu
vaiavome smlio veti. Septynis kilometrus. Veime stovi SS vyrai su pagaliais. Mes - risia bgame. Su tuiu veimu ir pilnu.
Kas nepabga, gauna su pagaliu. Kas pargriva, tas niekuomet jau nebeatsikels. Tai bent buvo laikai!
- Ar tik nemeluoji kartais? Gsdini mus, latre, ir tiek?
- A esu reinietis. I Kelno. Johanas Bloy. Mes, reinieiai, nemeluojame. Vogti - galiu. Praom. Bet meluoti - ne. Pfui!
- Tai u kpats ionai patekai?
- Et, u niekaniekius. Nepavyko. Man gyventi nesisek. Penkiolika kart teis mane u vagyst, bet eiolikt kart
nepavyko - patupdlager...
- Pasakyk, susimildamas, kas buvo tiedu, kurie inakt mus lazdomis plk?
- A! Tasai rksnys - tai Lmanas [Lehman], lagerio pirmasis seninas. Antrasai, tas maesnis - menkysta. Tai Stasiakas
(Stasiak). iukl.
- Lageris - tai visikai atskira respublika, autonomikai nepriklausoma, kaip maharaddominija. Turi lyg ir savo savivald.
Savivaldos prieakyje yra Lageralteste, lagerio seninas, i kalinitarpo u didelius nuopelnus skiriamas. Jis - kaliniatstovas
valdioje. Kam reikia uodegkirsti, jis kerta. Kai reikia kas pakarti, jis karia ir kalinilainius ryja. iaip Lmanas - nieko sau
mogus. Tik rkia per daug. Praud j ginkluoti silauimai. A visuomet sakiau ir dabar tebesilaikau nuomon s: daug
garbingiau i kienivogti, negu ginkluotam lautis pro duris. O Stasiakas - iukl. A gyvenamame barake duonpjaustau, jis
- dalina supjaustyt. Kasdien tris duonos bakanlius pavagia. Puodmarmelado pavagia ir margarino kuok. Spirga toksai.
Bet jis dar padarys karjer. Jei jam ir toliau taip seksis ir jei niekas jo nenudobs - prisitarnaus iki budelio laipsnio. Paminsite
mano od...
Vaje, politinis skyrius jau ateina, - susirietlinksmasai reinietis, - man gi grietai draudiama su jumis kalbti...
- Politinis skyrius?!?
Igirdtokgarsvard, itempme kaklus kaip sinai ir sustirome: kas gi dabar mum bus? ..
Politinis skyrius atjo su keturiom raomom mainlm. Nejas keturi kaliniai, paskui kuriuos sekdu uniformuotu SS
vyru.
- Na, bracia litwini, - atseit, sveiki, broliai lietuviai, kaip sekasi, - draugikai nusiypsojo vienas i tsu mainle, - mes js
jau laukme...
Pasiuto! Ir itie jau lauk! Kada gi jie vaiinti prads? Kokie idids jie, kokie galingi! Raommainlnea! Bene jie ir
bus tardytojai ir teisjai?
aukia mus po vien. Tiesiai reikia atsistoti, pasitempus. Rankas nuleist ir launis remt, madaug, kad i mogaus virdulys
pasidaryt. Atsakinti reikia greitai ir garsiai, kad ir kur ias girdt. Kiekvieno vardas, pavard. eimyniki dalykliai.
Adresas, kurio btgalima duoti ini, kai lagery nusibaigsi...
- U ksuimti?
- Neinome, - kiekvienas atsakom it susitar. Taip ir rao popierius: neinia u ksuimti - vis tiek!
Duoda mum po numer, - ia, sako, bus dabar js pasas, nepameskite. Galva galima pamesti, bet numeris - ne: daug
svarbiau... Numeriai ijo: dvideimt vienas tkstantis trys imtai ir dar tenai deimtukai. Ant popierlio su numeriu parayta:
schutzhaft-politisch.
- Ar ilgam mus ia patupdysite?
- Do konca wojny, - atseit, iki karo pabaigos, - schutzhaf-politisch, czerwony winkel, raudonas trikampis - visi iki karo
pabaigos.
- O kas tai yra: schutzhaf-politisch?
- Tai yra politinis apsaugos aretas. lager pasodino jus apsaugai. Js esate tokie nusikaltliai, kad laisvje js elgesiu

pasipiktinusi visuomen gali jus suplyti. Valdia, susirpinusi js gerove, ir pasodino jus lager - nuo visuomens
pasipiktinimo vaisiapsaugoti...
- O gal visuomenei nuo msapsaugoti? Kad mes negaltumm daugiau prie valdinusidti?
- Ne, ne. itokiem dalykam mes turime kitparagraf, Verbeugungshaft - spjamasai aretas, kad daugiau nenusikalst.
itokie pas mus vaikto su aliu trikampiu. Tai vis kriminalistai. Nuo jmes ir saugome visuomen. O politinius - saugome nuo
visuomens...
- Sakyk tu man, koks rpestingumas!
- O kmanai? Treiajame reiche turi bti tvarka.... Marsz do lani, - atseit, mariruokite pirt.
Tuo ir baigsi politinio skyriaus politika su mumis.
Na, su politiniu skyriumi, atrodo, sugyvensime: nesimua
VII. POLITINIS SKYRIUS
Lagerio politinis skyrius savo esme ir darbu visikai neatitiko savo garspavadinim.
Mutis tai ir jis musi, bet dl smagumo daugiau, dl kno manktos, ne dl politikos. Po teisybei, tai buvo visikai niekam
nereikalinga staiga, neturjusi jokios savarankikos reikms nei lagerio gyvenimui, nei kalinilikimui.
Oficialus politinio skyriaus virininkas buvo gestapo atstovas. 1943-44 metais juo buvo Gdansko vokietukas Ma1tetas
[Malstaedt], SS vyresnysis leitenantas, galas j ino, kodl ir u k gestapo eiles pateks. Greiiausiai, jis ia lindo
besigelbdamas nuo karo tarnybos.
emo gio keturi deimi met vyrukas. Juodbruvas, ne prsikas. Visuomet mandagus. Visuomet dentelmenas su
variom odinm pirtinm. Kasdien glotniai nusiskuts, nublizginti batai.
Jo vardu ateidavo i laisvs, i gestapo staig, atsiuniamjkalinisraas. Jis tsra, jau su savo parau, persisdavo
kitom lagerio staigom. Kalini tardymo reikalu visuomet atvaiuodavo i Gdansko specials tardytojai, plaiaakiai tokie
vyrukai, raumeningi, diringi, beveik boksininkai. Jie tai ir tardydavo pagal visus gestapo d snius. Malteto skyriaus visas
udavinys tuomet bdavo - tardomuosius lagery surasti, - ir tai ne visuomet jam pavykdavo padaryti. Kokie niekaniekiai
kartais bdavo pavedami ir jam patardyti. Tuomet atrodydavo, kad kalinys jtardo, ne jis kalin. Mikiodavo jisai ir kosdavo,
ir niekuomet jisai neinodavo, ko dar reiktpasiklausti.
Sddavo jis dideliuos raudonuos mriniuos rmuos, kur tilpo visa lagerio valdia. Kartais pasigirsdavo i raudon rm
riksmai ir storieviki keiksmai, per tvorlagerio kiempasiekdav. Kaliniai ypsojosi. Kaliniai inojo: tai Maltetas riejasi su
lagerio virininku. Ko jiedu tenai pjaudavosi - perknas juos ino. Po tokio pasikalbjimo Maltetas visuomet skubiais
ingsniais traukdavo mik prasivdinti. Tai buvo vienintel sritis, kur pasireikdavo jo iniciatyva ir veikla. Kitur - niekur
nebuvo jos ymu.
1944 met vasar vargelis Maltetas gavo didel tarnybin paeminim. Ijojo j i lagerio. Pristat j kalinius lydti i
Gdansko tuthof. Tai buvo jau visikai menka tarnybl.
Jo pdiniu buvo paskirtas gestapo vyresnysis leitenantas Trunas [Truhn], vidutinio gio sudivs bernulis, bet ir jam
nebuvo kas veikti. Jis lagery beveik n nepasirodydavo, - nemgiamas buvo ir jis ionai. Lageris buvo SS organizacijos
nuosavyb, o gestapas buvo vis dlto kita organizacija. Esesininkai baisiai pykdavo, kai pa aliniai asmenys kidavos j
reikalus. Tokiais paaliniais asmenimis buvo laikomi ir gestapo atstovai. Juos lagerio esesininkai krimto sutartinai, besistengdami
juos i lagerio isti ar susti.
Todl tad politiniam skyriui faktinai vadovavo SS vyresnysis feldfebelis Liutk [Ldtke], pirklio snelis i Gdansko. Ilgas,
sudivs, su galva, panaia alio. Kepur visuomet ant aki usimauklins, per dvejus metus n karto nenusiypsojs.
Darbo jis nedaug teturjo, bet jis - nors sadistas buvo.
Jam atrod, kad visi, kuriuos gestapas siunia lager, yra nusikaltliai, yra ariausi Vokietijos prieai.
- Kas vokieiam keli pastoja, tas turi bti sunaikintas, - mgdavo jisai skelbti kaliniam. Ir, inoma, jis bt juos visus
tutuojau sunaikins, jeigu tiktai bttam galios turjs. Tokios galios stokodamas, jis stengsi atsigriebti kitokiais bdais.
Paprastai, kai atvykdavo lagernaujokpartija, Liutkrpinosi pravesti su jais gimnastikos seans. Mgiamiausias numeris
bdavo - okdinti varlipavyzdiu. Pritupi, itiesi rankas pirmyn ir - lapataj - per vislagerio kiem!
Liuokt, liuokt, liuokt, - liuoksi naujokeils nelyginant varls, i padegtos kemsyns bgdamos.
Kas iame seanse neparodydavo karo metui tinkamo uolumo ar kokiai sabotao pagundai pasiduodavo, tLiutktutuojau
paskatindavo. Rimbu, specialiai tam reikalui pritaikytu, lentgaliu ar plytgaliu. Kartais naujokas ir nuo kaustyto bato sm gio
pasitaisydavo.
Kitas populiarus gimnastikos numeris buvo taip pat neblogas, - buvo ruoiamos bgimo rungtyns.
Naujokai turdavo bgti pagal Liutks komand. Bgt su klitimis. Bgt ir gult, bgt ir gult. is numeris buvo itin mgiamas
pavasar ir ruden, ir iaip - po didesnio lietaus, kai lagerio kieme telkojo vandens klanai ir purvas. Ir - vargas tam naujokui,
kuris iais atvejais savo drabuio pasigaildavo! Rungtynitikslas buvo: ne kas toliau nubgs, bet kas greiiau pavargs. O tokie

pavargliai pasirodydavo vis eskakokie tinginiai, neklauados, pasiduodvairiom sabotao pagundom, valdios autoriteto
nepripast...
Ne! Kad ir kakaip esi pavargs, vis dlto geriau buvo per tuos gimnastikos pratimus nepavargti!
Prie naujok suraomojo stalo Liutkretai tepasirodydavo, - per stambi jis tam buvo figra. ia ir veikti jam nelabai kas
buvo. Vienam delnu per aus, kitam kumiu pasmakr, treiam - batu pilv, ketvirtam - lazda... ir viskas. Nauja nelabai ia
kprasimanysi. Labai aprtos galimybs. Vis tie patys numeriai. Nuobodu.
Pagaliau Liutks pareiga bdavo praneti, k reikia suaudyti ir k - pakarti. Kai dienos metu ar pavakary Liutk
pasisukdavo lagery, visuomet bdavo - lyg tarytum vjelis i iaurs poliaus papt. Velnias gi jinojo, kokias pavardes kada
paskelbs, - kiekvien moment galjai ir savo pavard igirsti. Kartais gandavo vienos kitos pavards, kartais jis j
priskaiiuodavo kelias deimtis. Ne, - Liutks atsilankymo niekas nelauk.
Na, iuo atveju nereikt taiau Liutks nuopeln perdti: audom ir kariam pavardes ne jis pats parinkdavo. Lageris
buvo tiktai kalinimo, kankinimo ir bausms vykdymo staiga. Gestapo staiga, atsiuntusi kalin, nulemdavo jo likim. Ir paleisti
kalin i lagerio galjo tiktai ta pati gestapo staiga. Mitinis skyrius buvo ia lyg tarpininkas ar budelio pad jjas. Net
praneimus auktesnei valdiai Berlyne apie kalini elges ra ne politinis skyrius, bet lagerio virininkas, visuomet su tuo
skyriumi piktoje nesantaikoje gyvens. Politinis skyrius rinko tiktai kalini sraus ir dokumentus ir dliojo juos atskirose
papkse, - ir itokdarbnelabai tesugebdavo padaryti. Tai buvo netvarkingiausias skyrius visame lagery.
1944 metruden pabgo i lagerio vienas lenkas - i varuvieisukillitarpo. Reikia paymti knygose, kad jis idm.
Pradjo iekoti jo dokument - nr dokument! Ieko dien, ieko antr... Treios dienos pavakary surado juos kakur u
spintos prie peiaus ukritusius. Ir tuose gestapo dokumentuose buvo parayta: toks ir toks kalinys neatidliojant turi bti
pakartas!
Kaipgi jdabar bepakarsi, kad jis imovpo velni!
Taip teisdarybir liko nukentjusi: nepakarto pakaruoklio nebepagavo!
Buvo viena kalini ris, kuri i lagerio paleisdavo, - tai - aukljamieji kaliniai. Politinio skyriaus pareiga buvo
paleidiamiesiem pasakyti atitinkampamokslir iduoti jiem dokumentus. Visi paleidiamieji kaliniai turjo pasirayti ratsu
tokiais punktais:
1. Kaliniui sugrinti visi daiktai, kuriuos i jo buvo atm;
3. Kalinys lagery nesigijo jokiligir sualojim;
3. Pasiada niekam nodio nesakyti, klagery mat, girdjo ar kentjo;
4. Jei bdamas laisvj igirs knors veikiant ar kalbant prie nacionalsocialistus, pasiada tutuojau praneti policijai?
5. dokumentpasiralaisva valia, - jokia prievarta nebuvo pavartota.
Kas teisyb- tai teisyb: tok dokumentpasirayti niekas neversdavo: nori - raykis, nori - ne. Pasiraiusius paleisdavo i
lagerio, o nepasiraant palikdavo lageryje apsidmoti, kol jis nutars pasirayti. Antras pasilymas pasirayti labai retai
teateidavo. Pasiliks apsidmoti taip smarkiai dmodavo, kad jis su savo dmojimu pro krematorijaus kaminilkdavo...
Politinis skyrius turjo dar kalini kartotek, kuriai oficialiai vadovavo SS maiukas feldfebeliukas Kenigas [Knig],
privaiame gyvenime - smukls savininkas, rksnys ir muzikantas: ddpsdavo. Baisiai jisai bijodavo, kad jo kariuomen
kaip nors nepaimtir frontnepasist. Todl tad labai stengdavosi auktesnei valdiai tikti, bet bijodavo ir kaliniam nusidti:
k gali inoti, kas kada kaip! Taip ir vargo mogelis. Kaliniam pagelbti jis, inoma, nieko negaljo, bet ir bloga jis jiem
niekuomet nedar. Kas be ko, kai Liutk girdi - ir Kenigas ant kalini rkia, burbuliuoja, net jam seils tyka. Kai Liutk
nudlina lauk, Kenigas su kaliniais nekuiuojas kaip su senais pastamais, cigaretmis vaiinasi. Visi kaliniai inojo, kad
Kenigas kauja dl valdios aki, - kalini tarpe jis turjo ger vard. Per dvejus metus jis n vieno kalinio nebuvo net
stumteljs, o tai buvo jau iimtinis reikinys.
Politinis skyrius turjo dar fotografijos poskyr, feldfebelio vadovaujam, rksnio tokio ir storievio. Tik is su savo
fotografijomis lagerio reikalus maai tesikidavo. Retkariais ateidavo prie naujoksurainjimo, paburnodavo, pakaudavo,
vienkitpagaikiu pabaksnodavo - ir nieko daugiau. Ir tai darjisai ne dl blogos valios, bet todl, kad jis buvo vokietisprsas ir monikiau galvoti nemokjo. Visas jo rpestis buvo - aptarnauti kaimyninio tuthofo miestelio nales ir karo
gyvanales - ne vien tiktai fotografiniais dalykliais...
Kakaip fatalikai darbas toje staiglje vyko: juo daugiau dirbo tenai darbinink, - juo didesnnetvarka tenai siaut, kol
1945 metsausio mnes, evakuojant lager, jie visus skyriaus dokumentus kieme ikilmingai sudegino ir baiggarsaus lagerio
politinio skyriaus veikl.
VIII. POLITINIO SKYRIAUS BENDRADARBIAI
Visi lagerio kaliniai, varomieji darb, buvo suskirstyti darbo komandas. Prie kiekvienos darbo komandos buvo priskirtas
SS vyras, vadinamas Kommandofrer - komandos vadas, atsakingas u jos tvarkir darbus. Taiau paiam darbui vadovavo
vienas i kalinitarpo, specialiai tam reikalui valdios skiriamas. itoksai kalinys, darbvadovas, oficialiai buvo vadinamas ital

odiu capo, reikia, galva. Vokieiai, koncentracijos lageritvark pasiskolino i dus, pasilaikydami net kai kuriuos ital
terminus. Taiau mes termincapo buvome linkaikinti pagal lietuvikalbos dsnius. Deja, ia mes nebuvome vieningi. Vieni
tikino, kad pavadinimas capo yra kils i lietuviodio kapoti: kapvyriausias udavinys ir buvo kalinius kapoti. Kiti gi tikino,
kad tas terminas yra ne kas kita, kaip lietuvi kapas, tai yra vieta, kur numirlius... Pagal capo veiksmus ir vienas, ir antras
termino aikinimas atitinka realipadt. Capo padjjas oficialiai vadinosi Hilfscapo, mes gi staiai sakydavome; puskapis.
1943-44 metais politinio skyriaus darbo komandos kapas buvo kalinys reideris [Schreider]. Tai buvo dar jaunas vyrukas,
koki 25-27 met. Auktas, lieknas, juodais garbanotais plaukais. Moterys sakydavo - labai graus. Ne tik sakydavo - ir
svirdavo jo pus. Buvo jisai aukto vokieivaldininko, ininieriaus snus, karo pradioje buvs karo laivyno jrininkas, i
jrinink koncentracijos lager pateks, berods, u kleptomanikus polinkius. Lageryje neiojo jisai politinio kalinio enkl,
raudon trikamp. Bet ir visi kiti jrininkai, pateku aikias vagystes, lageryje vaikiojo su raudonu trikampiu. reideris ir
lageryje bandsunaudoti gimtus gabumus. Vos pateks ionai, jis gavo paymjimu nuopelnus: lentant krtins ir nugaros.
Toje lentoje buvo parayta: "Va, is vyrukas apvogsavo draugus kalinius!"
Kelias savaites jisai su tomis lentomis prasibaladojo. Jj iaip taip atsipalaidavs. pateko dirbti politin skyri, - k gi:
ratingas buvo - ir dar vokietis. Todl veikiai jisai ir komandos kapas pasidar. ia jisai buvo savo vietoje, - pagal paaukim.
Jis ionai buvo vienas uoliausilagerio razbaininkli, dirbs galvaudio darbsu dvasios pakilimu.
Jisai matuodavo naujoko kalinio gir imdavo pirtnuospaudus. Ant stalo pas jvisuomet bdavo rimbas, i vielnupintas,
arba pagalys.
Ateina, bdavo, naujokas. Susitrauks, prigsdintas, susiriets. Ne kart- visikai sumutas. Ne kart- vokikai nodio
nesuprants. reideris permeta naujokakimis - jis jau ino, kaip galima ir kaip reikia su juo elgtis.
Atvarytuosius kalinius i eils aukia reideris. aukiamasai kalinys kartais nenugirsta, kartais nesupranta, kad j aukia.
Ypadanai tai atsitikdavo, kai kalinys buvo ne vokietis, kai jo pavard reideris bedievikai ikraipydavo. Naujokas labai
danai neino, kur jis turi eiti ir kaip atsistoti. Jis niekuomet neino, kad paauktam kaliniui negalima ingsniu eiti, - kad jis turi
risia bgti. Neino jis ir daugelio kitreikalingdalyk. reideris, bdavo, tok naujoknemokvisuomet moko - su lenta
per aus, su batu per pilv, su kumiu, su rimbu, su pagaliu...
Paauktasai naujokas ateina, kaip visi normals mons vaikto. reideris pasitinka j tarpdury ir mauna jam batu pilv, naujokas virsta auktielninkas kiem. reideris vl jaukia, vl jis eina ir vl virsta... Tat tsiasi tol, kol naujokas susipranta,
kad paauktam reikia bgti. Toliau stovintieji naujokai, prisiirjitkulnavari, jau ino reikal- i anksto kucena. Tiktai
reideris iranda jiem kitoki negerovi. Apskritai, lagery niekuomet nesakoma, kaip k turi daryti, - turi pats susiprasti.
Susiprasti padeda pagalys. Taip ir reideris, bdavo, moko kalin, kol jis pradeda vokikai suprasti ir atsistoja ten ir taip, kaip
reideris nori. Imokslintnaujok, ieinant i surainjimo ruimo, reideris, bdavo, palydi batu per upakal ar pagaliu per
nugar.
inoma, ne visuomet reideris taip elgdavosi. Kartais jis b davo itin mandagus dentelmenas ir puikus rpestingas
kavalierius. Mandagumo antpuolis jam ueidavo tuomet, kai naujokas bdavo geriau apsirengs, turjo laikrod, ied, tabokos
ar iaip koki verting dalykli. itok naujok reideris meiliai prakalbindavo, moteri kei naujokei meiliai meiliai
nusiypsodavo, paguosdavo j, priglausdavo... Tuomet paprastai koks nors geras dalyklis imdavo ir slinkdavo reiderio
kien. O kuris naujokas nieko neturi - ko jis galjo bti vertas?
Versdavo kas nors reidertaip kankinti mones?
Ne, - niekas neversdavo! Tai buvo jo paties iniciatyvos reikalas. Smagu buvo jam tai. Smagu ir pelninga. Ir garbtroka patenkinta, - ir jis, mat, virininkas: mua!
Na, ir drausti, inoma, niekas nedrausdavo: kgi, ne SS mua, kalinys kalin mua! Kraujas i galvos varva? Kas kam rpi!
Tam ir koncentracijos lageris buvo, kad kraujas i galvos varvt. Varva - ir viskas. Didelis ia daiktas?
Kas be ko, - iokio tokio paskatinimo mueikom vis dlto buvo. Be feldfebelio Kenigo, SS vyr tarpe ir daugiau buvo
toki, kurie kaliniam nieko bloga nedarydavo, net draugikus santykius su kaliniais stengdavosi palaikyti. Kai pasitaiko paal
koks auktesnis pareignas, toksai minktairdis esesininkas rieja kalinius, bjauroja, kum iu aplink nos vedioja. Vos
pasisuko pareignas al- minktairdis i paskos jam ilgnosrodo ir vl su aprietaisiais kaliniais mielai biiuliaujas.
Kaliniriejimas ir muimas lageryje vis dlto buvo gero tono poymis. Jeigu senis kalinys mua naujok, senis valdios akyse
buvo jau "pasitaiss", "atgailjs" savo nusikaltim, "susiprats". Nordamas valdios akyse sigyti pasitikjimo, nordamas
lagerio respublikoje padaryti karjer ar kalini tarpe ikelti savo autoritet, galjai pasinaudoti ia pigiausia priemone: muti
kitus, ypagi - naujokus. Tai buvo bendra taisykl, turinti, inoma, ir iimi.
reideris ir buvo toks karjeristas mueika, sugebjs muimo specialyb padaryti gana pelningu verslu, - tai buvo jam
drauge apiplimo priemon. Pagal lagerio neraytus statymus ir moraltai nebuvo joks nusikaltimo veiksmas.
aunus reideris buvo vyrukas ir labai turtingas. Po lager lepinjo su lakuotais pusbaiais ir odinm pirtinaitm pramatni karo metui elegancija! Toji elegancija yparakvisuotinio neapsakomo skurdo fone, kuris viepatavo lagery.
Taip buvo sigaljs tasai reideris, kad mnepaisyti gyvenimo paprasiausio dsnio:
- Pats nori gyventi - ir valdios neumirk!

Nemgo reideris savo lobiu su niekuo dalintis. Valdia Jam atrod esanti nereikalingas priedas prie ios ems grybi.
Neinojo reideris, kad valdia visuomet pavydesnu bet kurimeilu. Ir - kgi? Valdia, i pasaljau seniau prie jdant
grieusi, staiga prikibo, kad jis u pinigus nelegaliai siuntinjs kaliniam laikus i lagerio - ir igrdo vargeli politinio skyriaus.
Pateko jisai "miko komand" - kelm rauti ir rst tampyti. Bet ir tenai sugebjo jisai vaikioti su lakuotais batukais ir
odinm pirtinaitm. Kastuvo nebuvo n rankas pams. Saulelj pilvildsi ir cigaretes iulp. Pasisukaliojo, palepinjo
kelias savaites - ir vl padarkarjer.
1944 metvasarop atjo sakymas pasisti i tuthofo Pelic3000 kalinidarbinink.
Pelice, netoli tetino, buvo fabrikas sintetiniam kurui gaminti. Dl to fabriko tuomet prasidjo atkaklios vokieivarybos su
anglais. Anglai tfabrikbombina - vokieiai i griuvsinaujas sienas kelia. Anglai bombina - vokieiai stato, - kaip du oiu
ant liepto. Va, tsubombinto fabriko statybir ivyko i futhofo 3000 kalini. itos "darbo komandos" prieakyje alia kit
profesionalir mgjmueikgalvaudiatsidrir reideris. Neblogai jam ir tenai seksi.
Pelico darbo komanda i vistuthofo kalinidarbo komandbuvo pati turtingiausia numirliais. Per tris mnesius 1000 i
tos komandos buvo jau atsidrs pas Abraom, kitas tkstantis guljo nejuddamas ligoninje. Didel serganij dalis
skundsi, kad jiem es sulauyti .kaulai. Ir ties jie sak: Pelice kalini kaulai tratjo it sudivusios egls akels. yms,
garss, talentingi banditai ionai buvo valdioje. alia kitionai kaullauymo darbe garsiai pasiymjo ir reideris. Patratin
kaulus, tieji galvaudiai samagon lakdavo. Kart tiek prislak, kad penki i j vietoje liko negyvi: Helclis [Hlzl], Karlas
Fridrichas [Karl Friedrich], Lg[Legge] ir dar du.
reideris ir ioje operacijoje neprauvo. Graus buvo berniokas. Seksi jam.
reideriui pasitraukus i politinio skyriaus, jo viet kapo teismis um senas katorgininkas, jau anksiau tame skyriuje
dirbs, Franciekas Dziegarikas [Franciszek Dziegarczyk]. Jis buvo lenkas, gims Vestfalijoje, jau ketverius metelius lageryje
atplieks. Politinis kalinys, protingas, apsukrus, perjs vokieilagerikoncentruotpragar. O smailialieuvis, o aipeiva, o
alaputris! Nuolat keiksi jisai, kad jam tenka dirbti tokio vardo staigoje, bet ir nedarpastangi jos pasitraukti. Vieta buvo
visikai nebloga. Darbas - menkas, o pavalgyti gaudavo dar atskirai i SS virtuvs, - tai lagery buvo be galo svarbus dalykas.
Tiesa, staigos pavadinimas buvo tartinas, - kurgi: koncentracijos lagerio politinis skyrius! Bet faktinai tasai skyrius lagerio
gyvenime reikdaug maiau, negu bulviskutimo dirbtuvl.
Franciekas Dziegarikas, paprastai vadinamas i vokiko Francu, kalini, inoma, nemu, - neplikavo kaip reideris.
Bet jis jais ir nesidomjo. Bdavo, atvaro naujokkalinipartij. Reikia kaliniai surainti, o Franco - nra. Npdsako nra.
Dingo kaip sliekas uliny.
- Kur Francas? Kur tas velnias prakeiktas? Kur tas padks uva? - rkia keikiasi jo virininkas. SS feldfebelis Kenigas,
zyliodamas po lager.
Kur dabar rasi Franc, tprakeikt? Kuriame barake, kurioj skylj su kuo jis dabar samagonlaka - kas jino!
Vietoj Franco prie raomosios mainls sda patsai Kenigas. Piktas kaip vilkas, uodeg jaujoj prarads. Keikias
bjauriausiais odiais, kokius tik prisiminti pajgia.
Umuis jis Franc, tniek, kaip parpaskersis. Jo arnas unims atiduosis. pasiutlio tokio.
Visa igale keikiasi Kenigas ir barkina mainle. darbo pabaig atklipatuoja, bdavo, ir prakeiktasai Francas, girtas
girtutlis, vos ant kojbesilaikydamas.
- Tu, ioks ir toks, visvelnibendras vaike, - kauja, kumius sugniaus, feldfebelis Kenigas, - kur nusilakei, kiaule? A?
Ssk rayti, iviets driee!
Francas rayti aikiai nebegali. Francas aplink peitupinja. Francas nuodguliu pypkdega ir su peiaus dvasiomis bando
susisiekti.
Francas ios ems gyvenimui nebetinka.
Mainle toliau rao Kenigas. Kenigas keikias. Kenigas pats pakarsis Franc, tokpadkusigam!
Darbui pasibaigus, Francas eina atsipagirioti, su juo drauge eina ir Kenigas - pasigerti.
Pavakary kartais, bdavo, Francas su Kenigu susikabinlitinja lagerio patvoriais ir abu visa gerkle plia girtas dainas.
Kartais juos rasdavo lagerio ligoninj susmukusius, kartais - kalinigyvenamuose barakuose, kartais - palei moterbarakus...
Puikus politinio skyriaus kapas buvo tasai Francas, - su juo buvo galima gyventi.
O, kad visi kapai btbuvtokie!
Treias politinio skyriaus bendradarbis buvo peideris [Speider], vokietukas i Lodzs, buhalteris i paaukimo. Lagerin
jisai pakliuvo u dangikus reikalus. Buvo jisai Bibelforscher - biblijos tyrintojas, - tokius biblininkus Hitlerio valdia be
atodairos grsdavo lagerius.
peideris buvo labai jautrios irdies mogelis. Bdavo, kai per naujoksurainjimreideris mua ir grando, peideriui per
veidel aarl rieda. Drebaniom rankom barkina peideris mainle, bet muamam pagelbti jis nieko negali. Dar 1943
metpradioje guodsi jisai, kad jam gda esanti vokieio vardas neioti.
Kartkartmis lagerio virininkas pasikviesdavo peider pafilosofuoti ir mgindavo j prikalbti, kad jis atsisakyt savo
biblijos tyrinjim. Jam reikjo tiktai pasirayti, kad jis atsisako savo biblijos tikjimo bdo, - jo tikjimas dokumentuose buvo

raomas: Bibelforscher, - ir jis tu tuojau bt buvs i lagerio paleistas. Taiau peideris. kaip ir visi kiti jo tik jimo
ipaintojai, buvo atkaklus savo sitikinimgynjas. Lagerio virininkas diskusijose su peideriu beirint ieidavo i kantrybs.
Lagerio kieme toli bdavo girdti, kaip jiedu riejasi antrame mrininamaukte.
Vienas j, peideris, rkia kiek galdamas:
- Jehova, Jehova!
Lagerio virininkas rkia tai:
- Sauhund! Scheisse!
Taip ir tsiasi kurmettasai nesudtingas dialogas:
- Jehova! - Scheisse!
- Scheisse! - Jehova!
Po to peideris strimagalviais lekia, visas paraudonavs, laiptais nuo antrojo aukto ir atsigrdamas vis dar kartoja:
- Jehova! Jehova!
peideris, sddamas politiniame skyriuje, kaip vokietis, bt galjs, inoma, kaliniam ir bei t gera padaryti, bet tam
reikalui trko jame imanumo ir energijos. Jam r pjo tiktai bibelforeriai. Bdavo, kai ateina lager koks naujokas
bibelforeris, peideris tuojau atgyja, isitiesia, net jam nosis ima blizgti. Nauj bibelforer jisai ir paguodia, ir pamoko, ir
priglaudia, ir padoresnvietjam parpina. Kitokio tikjimo mons jam nerpjo. Nebent tiktai tokie, i kuribtgalima
bibelforeris padaryti.
Ne, ne visi buvo lygs broliai Jehovoje!
Prie ketvirtosios mainls sdjo ne kaip politinio skyriaus, bet darbo biuro - Arbeitseinsatz - atstovas Jozefas Renas
[Joseph Rentsch], labai geros irdies ir vairi talent savininkas ir tiktai per talentus ir ger ird lager pateks. Jis buvo
nepakeiiamas specialistas padirbinti svetimus paraus. Meistrikai padirbindavo - ir labai greitai. Mirktels tiktai, bdavo,
kaire akimi, galiuklieuvio iki pro dantis - ir yra paraas, nors jam ir pirmkartmatytas, - toks retas talentas slps jame.
Atsitikus kokiam reikalui - u bet kok lagerio virininkl popieri pasirays, ir is niekuomet neidrs ginyti, kad tai ne jo
paraas.
- Bene girtas buvau, kad pasiraiau tokml, nepamenu, - kraptydavo pakauvirininklis, ne vietoje rads savo para,
bet jo autentikumo niekuomet neginydavo.
Ot, toks jau gimtas talentas buvo - ir palinkimas. Nepadirbs svetimo parao, jis negaldavo ramiai nusdti. Kartais jis net
ir pats susipainiodavo, - nebegaldavo atskirti kur - autentikas paraas, kur - jo padirbtas. Va, itokios ries painiava kart
jam ijo ir su vekseliais. Supainiojo jis juos. Vietoj autenti ko parao jis dav bankui savj svetimo vardo gamyb, nebeatskyr mogus, ir tiek. Dl tos nelaimingos klaidos atsidr jisai lagery, kuriame, ilgus metus s ddamas, vis dar
bylinjosi su Budapeto bankais dl neaikios kilms paravekseliuose.
Dl tos paios prieasties susipainiojo ir jo tautybs reikalas. Lagery niekas, - atrodo, ir jis pats, neinojo, kas jis buvo per
vienas: vokietis? ydas? ekas? vengras? Visomis tomis kalbomis jis puikiai kalbjo, pagal savo ivaizda jis tiko visur, - ir visur
buvo labai naudingas. Pagal bdo savumus jis buvo greiiausiai igono vaikas, truputpraplikusiu pakauiu toksai, madaug per
deimtkvadratinicentimetr.
Drauge buvo tai ir didelis vaidybinis talentas.
Bdavo, sutiksi jkur, jis tuoj su uuojauta klausia:
- Pietvalgei? Nori valgyti?
Kas gi lageryje valgyti nenors, - kas per klausimas!
- A turiu kotlet. Puiki! Prima! Extra! Eik, pavaiinsiu. Einame tviet, kur jisai gyvena ar dirba.
- Va, ia palauk prie dur, a tuoj atneiu.
Gerairdio Jozefo taip graiai paguostas, atsistoji prie dur. Kotletas taip ir kvepia - i tolo: su svognais toksai, paruds,
sultyse mirks... Ce ce ce...- vos sulaikai seiles, kad nebliaukt!
Ryji seils pusvaland, ryji valand... Nematomas kotletas ima dvokti, o Jozefo - kaip nra, taip nra. Praslinkus dar kokiai
valandai, ilenda i kakur tasai Jozefas:
- K, gavai kotlet? Pavalgei? Skanu buvo? - trina Jozefas rankas i diaugsmo, savo biiulsugebjs taip graiai pavaiinti.
- Ne, po velni! A jokio kotleto nemaiau! Juk liepei laukti prie durir iki iol nebuvai atjs! - atsikerti pykteljs,bet vis
dar tebesvajodamas apie kotlet.
- Kaip tai. - stebisi Jozefas, - argi tau kotleto neatne?
- Ne, niekas neatne, kas gi man ne! Tiktai bloko virininkas man antausius apskald, kad be darbo tiek laiko ia stoviu!
- Ot, velniai! Kaipgi jie taip? A gi jiem liepiau... Patys turbt bus surij... - sksioja Jozefas i nustebimo rankas. - Palauk
ia truput... A tuoj...
Ir vl jisai dingsta, paliks laukti prie dur.
Gali dabar stovti, kol pats su visu kotletu pavinksi!
Kotleto, inoma, nr. Kotleto, inoma, nnebuvo. Bet norai buvo geri. Ir jo, ir mano. Pagaliau kuo jis kaltas. kad adtj

kotletjis pats jau atuoneri metai nebuvo mats? lager jis atjo i kaljimo ir koncentracijos lagery - ne viename pabuvojo.
Ne be reikalo gi sakoma: "Paadsi - patieysi..." Tieydavo Jozefas mones, labai danai tieydavo, - labai geros irdies.buvo
mogelis. Auktai kvalifikuotas buvo jisai melagis. Jozefas, kaip senas katorgininkas, lageryje eidavo vis atsakingas pareigas,
buvo takingas mogus, - visur meluodavo meistrikai. Net ir tuomet, kai jam pasitaiklageryje simylti iki kuln vientoki
sudivusiapykreivmoterikaitsu dideliais akiniais, - ir jai jisai pavyzdingai meluodavo. Pripasakojo jis jai apie savo turtus,
apie savo mrinius namus Prahoje, apie savo dvarus Vengrijos putoje... Tuo tarpu viso lobio turjo jisai tiktai suklastotus
vekselius Budapeto bankuose.
IX. NAUJOKPILIETINIMAS
Naujokas, politinio skyriaus bendradarbi"apraytas" ir gavs tenai eilinkalinio numer, patenka lagerio pirt, kur jisai yra
visokeriopai nuvalomas.
Pirtis naujoko paprastai nekantriai laukdavo, - savo nekantrumui ji turjo pakankamai svarbaus pagrindo, - ji atlikdavo su
naujokais viseiloperacij.
Atjs skylt barak, vadinam pirtimi, naujokas jau rasdavo u atskiro stalelio besdint SS feldfebel Cym[Ziehm],
kartais gi - net patHapk[Hapke] taip pat SS feldfebel, tiktai daug mandresn, uimantauktesntanybinviet.
Hapk buvo Eigentumsverwaltung virininkas. Tai yra viso kalini turto valdytojas. Jo inioje buvo ir vis ratini turtas.
Cymas, jo padjjas, savo inion gaudavo viskalinidrabuius, avalynir lagaminus.
Hapk- Gdansko miesto pirklio snelis, i paaukimo - buhalteris, lagerio ratinse besitrins nuo pat lenk- vokieikaro
pradios. Todl dar 1944 met ruden mgdavo jisai girtis, kad jis jau penkeri metai besirand s kar, nors karo lauko
veiksmuose jis niekuomet nedalyvavo - vis laik pravert su beginkliais kaliniais bekariaudamas, - juos mudamas,
smaugdamas ir apipldamas.
Tai buvo pats ididiausias esesininkas visame lagery, u jo ididumkalinipramintas: Graf von Stutthof. Baisiai didiavosi
jisai savo rase, savo padtim, savo SS uniforma, savo odinm - i kalini vogtom - pirtinaitm. Vaikiojo vis isitemps,
tarytum. jo nugarkaulis btbuvs pagiriom paraliuotas, - ir kepurvis ikilmingai ant akiusimauklins. Lenkai ilgalieuviai
apie jsakydavo:
- Eina ididus kaip nia kek.
Vokieiai kaliniai priddavo dar:
- O, er macht sich wichtig, - jis daro save svarbia persona.
Savo didybei palaikyti jis labai uoliai sekdavo, ar koks kalinys nepamiro jam prideramgarbatiduoti. Vargas buvo tam
kaliniui, kuris umiro prie jnusiimti kepurir isitempti kariamo unies pavyzdiu!
Kumt Hapk turjo pavyzding, o kalini dantys stiprumu niekuomet nepasi ymi... Hapk buvo vienas labiausiai
nekeniamesesininkvisame lageryje, visiem lykiai kyrjs savo ididiu priekabumu. Ne vienam kaliniui jis buvo ir taip
nelinksmkatorgininko daliunuodijs.
Kartais taiau Hapkmokdavo ir dentelmenas bti. Jis turjo taip pat savo darbo komand, i kalinisudaryt. Komanda
dirbo pastogj, svarioj ratinj, darbas buvo lengvas. Tam darbui jis pasirinkdavo inteligentikus kalinius ir su savo komandos
nariais jisai elgdavosi visikai padoriai. Ir maisto jis jiem parpindavo soiai, na, ir kitokilagerinigrybi.
Pirties komandoje dirbo, kittarpe, kaip politinis kalinys, buvs Lietuvos armijos majoras, vardu Julius. Auktas, stambus
vyras - ir labai geros irdies, su visais kaliniais graiai sugyvens ir vislabai mgiamas. Kartnaujoktarpe pamatjisai vien
idavik, gestapo agent, i Lietuvos, - tpat, pagal kurio praneimir jis, Julius, atsidrkoncentracijos lagery. Tas agentas
patsai lager pateko u galvaudikus darbelius. Julius, pamats savo judoi, pasakkomandos draugui lenkeliui, kas tai.per
pauktis tasai naujokas. Lenkelis nudmtuojau pas. Hapkir prane jam, kokio reto sveio susilaukta. Hapksuaibavo
akimis, nusikeik, apsiputojo. Ardnikais ingsniais prijo prie idaviko, abiem rankom grieb jam u gerkls ir pradjo
smaugti:
- Tu judoiau, mano Julikoncentracijos lagerkiai, a tau parodysiu, unsnuki tu!
Hapktjudolir smaug, ir antausius jam skald, ir su jo galva barako sienas dau. Lenkai, pamat, kdaro Hapk, t
idavikpasimsavo inion: dauir skald, kur tik pagaudami. Jisai lagery npasirodyti niekur negaljo, - visur visuomet j
mudavo lenkai ir vokieiai. I viso lagery gana keisti paproiai buvo. Kai tik lagerpatenka koks nipas, idavikas, gestapo
agentas - jam jau lagery gyvenimo nebdavo. Paprastai ilgiausiai per tris dienas jis jau baigdavo savo gyvenim l. U tok
idaviko nudobimvaldia nieko nesakydavo. Lietuvikoji lagerio kolona idavikatvilgiu laiksi santriai, nesimudavo. Bet
vos tik lenkai ar vokieiai suinodavo, kad idavikas atjo, jie jam atlygindavo savo iniciatyva - ir su dideliu pasitenkinimu.
Koks jau mulkis neraliuotas buvo tasai Hapk, - net ir jis - pirmas! - griebidavikui u gerkls, parodydamas kitiem, kaip su
judoiais reikia elgtis! Tai darSS vyras, feldfebeis, gestapo tarnas.
Cymas, turjs taip pat savo darbo komand, buvo daug velnesnio bdo, - ir pats grobdavo, ir kitiem nepavyddavo.
Visikai teisingai darbas jo komandoje buvo laikomas vienu paigeriausiir pelningiausivisame lageryje.

Cymas, auktas graus vyrukas, mgdavo kaliniam dstyti, kad SS esgarbingiausi vyrai visoje Vokietijoje. Es, fiureris i
gerjvyratrinks paius geriausius ir padars i jgarbingsavo gvardij. Jis ir ess i tokios garbingos gvardijos. alingas
jisai nebuvo vis dlto, bet kiaul - iek tiek. Dirbo pas j por met toksai ruskelis, septyniolikos met. Suprat jie buvo,
susigyven. Karttam ruskeliui kakas dingteljo galv, jis mir kaukteljo plaktuku Cymui kakt, palei smilkin. Cymas
skerdiamu tekiu subliov, nuvarvino iek tiek kraujo, - po dviej savaii buvo sveikas. Ruskelis gi buvo u tai labai
ikilmingai pakartas, o prie tai trys ruskelio kaimynai upumpinti, nors jie ir nieko bendra neturjo su tuo plaktuku. Cymas - n
pirto nepajudino nekaltiesiem gelbti. Sinjo negrau...
Naujokas, pateks pirt pirmoj eilj turjo atiduoti Hapkei arba Cymui pinigus, auks, iedus, laikrod, aminplunksnbei
iaip turimas brangenybes. Visa tai buvo suraoma knygas, atskirai supakuojama, - kalinys pasiraydavo, katidav. Taiau
knygose toli grau ne viskas tiksliai buvo suraoma. Nusigands kalinys n nepastebdavo, ko knygose trksta. ia buvo
pirtininkam pirmas pajamaltinis. Atimamos i ydbrangenybs ir pinigai, gana danai ir rus, retkariais - lenk, jokiosna
knygosna nebuvo raoma. Visa tai buvo veriama vienkrep, - vliau ratinje skaiiuojama ir atiduodama idui. ia buvo
antras pajam altinis - ir labai svarbus. Darbo komanda, atiminjanti brangenybes, ne visk sumesdavo krep, - is tas
patekdavo ir darbininkkienes. Ne viskas ir i krepio patekdavo id, - dingdavo pakelj.
Kalininaujokatsinetas maistas ir rkalai - viskas be iimties eidavo darbo komand, dirbusipirtyje, naudai. Kartais ir
esesininkai i ia savo dal pasigrobdavo, bet darbo komanda mokdavo ir juos apmauti. Naujok ateidavo imtai ir
tkstaniai, - pirties darbo komandos buvo turtingos!
Naujok smulks dalykliai - pinigins, pypks, portsigarai, muilins su muilu, iebtuvliai, dant epetukai, ymi dalis
skalbini, peiliai, skustuvai, - taip ir toliau, - visa tai buvo metama bendr krep, visa tai turjo eiti SS sandlius, SS
organizacijos naudai, bet ymi to turto dalis pakeliui po vairias kienes pasprukdavo.
Virutiniai drabuiai, avalyn, bent viena skalbinipamaina buvo riama atskirais ryuliais ir vliau Cymo staigoj saugojama.
Bet ir ia gyvenimas knyg nelabai teklaus. Vis pirma yd ir rusdrabuiai buvo metami vienkrv. Nuo 1944 met
rudens tkrveidavo ir lenkdrabuiai. Visa tai buvo skiriama SS organizacijos ir lagerio naudai. Taiau niekas niekuomet
negaljo tryulisu drabuiais sukontroliuoti. Tai buvo vl labai svarbus darbo komandpajamaltinis, - reikjo tiktai tam
tikro rankmiklumo.
Antra vertus, ir drabuisuriimas atskirus ryulius bei sunumeravimas - nedavJokio laido, kad ryulys liks sveikas. Mano
naujas anglikos mediagos kostiumas, nauji batai, specialus alpinisto puloveris, odins pirtins, ilkiniai markiniai ir kojins, ir
kita, - visa tai po savaits jau buvo ding i ryulio be pdsako. Panaiai atsitiko ir daugeliui kitmano draug, drauge su
manimi i Lietuvos ionai atitempt. Kaltininko, nukniaukusio msdaiktus, inoma, nesurasta, - niekas jo nneiekojo. Na, ir
prasms nebuvo iekoti.
1945 metsausio mnesevakuojant tuthofo lager, kelios deimtys tkstaniapsiaust, kostium, baltini, puloveri, bat
por, kepuri, skrybli buvo suversta vienon krvon, iveta be jokios tvarkos miest Lauenburg, suversta it jovalas
sandl-darin. Dalis to lobio buvo ivogta beveant, visa kita - galas ino kam atiteko. Likgyvi kaliniai savo daiktniekas
nebeatgavo. uvo visi pinigai, visos brangenybs, knygas suraytosios.
Prie pat lagerio evakuacijueinu pas Cym. - visas irauds, jisai drebaniomis rankomis des krausto, pakuoja.
- Ponas arfiureri, - sakau a jam, emai nusilenkdamas, - gal tamsta man leistum i apsiausto kiens pasiimti mano pas?
K? Pas? Kam tau jo reikia?
-Taip sau... Atsiminimas toks... Apsiausto kienj liko...
- Bgti, alty, rengies?! Negalima! Lauk!
- Betgi, ponas arfiureri, k gali inoti... inoma, Treiasis reichas galingas... nugals... Bet pasas lieka pasas... Pagaliau,
ponas arfiureri, tamsta jau aikiai rengiesi bgti
- Lauk, gyvuly! - kad oks jis ant mans, - umuiu, gyvate! Lauk, lauk, bestija!
I igleblio Cymo tokios energijos nelaukiau. Kaip iaudklys ivirtau atbulas pro duris.
Taip ir liko mano pasas nalaitis nalaitlis, neinia kokion duobn numestas...
X. DUAS KNUI IR DIAI
Mus, naujokus, lietuviinteligentijos atstovus, nusivar pirt, pirmoje eilje apiplpagal bendrjtradicintvark. I viso
mano lobio man liko tiktai akiniai. Kitiem gi ir akinius at m: grabaliokis be akini, kaip imanai. Paskui - nukirpo, nurait,
nuskuto, kur tik kok plaukel surad, - plikesni pasidarme u Adom, kol jis rojuje tebegyveno. Kakokia smarve
apipurkt, atseit, dezinfekcijvykd. Imatavo g ir svor- ir knygas ra. Risia pro altdupravar- ne visi ir sulapti
suspjo. Oficialiai - mes buvome imaudyti.
Imaudytus gena alt priepirt. Tenai dalina tokius niaurius skarmalus, visai neai kios spalvos, oficialiai baltiniais
vadinamus, ir klumpes. Vidutinio gio vyram ia ieina, tariant, dar pusbdos, bet kiek stambesniam, augalotesniam - visikai
riesta: nei klumps ant kojos lenda, nei maias, markiniais vadinamas, - ant nugaros.

- Susimildamas, - maldauju pirties veikjo, - gal turi knors tokio, kad ir a galiau apsivilkti? Matai, nelenda. Bk gerutis,
pairk, gal atsiras?..
Pirties veikjas, taip pat kalinys, tik ia jau seniau dirbs ir gerokai praturtjs, subliovvriku balsu:
- K? ia tau ne krautuv! ia - koncentracijos lageris! Lauk, driskikuine, lauk!
Kakas neaikus ir kietas stukteljo mano nugar, sudundjo antausy... Vliau nebegaljau atsiminti, kaip a su klumpmis
rankoje atsidriau kieme, kur jau kiti mano kolegos stovjo eilsna susirikiav.
Sutryptos klumps ant baskoj. Degli skarmalai vietoj skalbini. Nieko daugiau. Stovi visi eilmis tarp barakskersvjy.
Stovi - ir kalena dantimis.
Vis dlto: beveik nuogi - po pirties - skersvjy - kovo mnes!
Lidnomis akimis pavairavs savo klumpes, glaudiuosi Ir a eil. Glaudiuos ir kalenu dantimis, - k gi kita veiksi
nekalens? Bebarkinant dantimis, praslenka valanda, praslenka antra...
- Tfu, po velni! - nebeinai mogus, kuriais odiais reiktkeiktis, kad irdiai btlengviau, - juk visi plauiudegimu
nusprogsime!
Bevelk tris valandas itokia tvarka prasmurgsojus skersvjy, pradjo po kelis msiki varyti bd, panai barak,
vadinamBekleidungskammer - apsivilkimo ukaboris. ioje skylje dalino kaliniam apsivilkim. ia pakeitir mano klumpes,
- kad ant kojos lst. Idav po skylt medvilnin plonuiuk puloveriuk, mlynruo katorginink varkut ir tokias pat
kelnes, medvilnines su mediena, nudriskusias ir purvinas. Davtokios pat mediagos dryuotpurvinblyn, panai beret,
kuris laikosi tik ant paties virugalvio. Tai - ir visas apsivilkimas kovo mnesiui, kada dar buvo visikai neblogos alnos. Dav
dar du pailgu drobs gaballiu, kuriuose buvo imutas ms gautasai eilinis numeris ir raudonas trikampis, - sakprisisiti:
vien- ant krtins kairje pusje, kit- ant kelnikikos ties launies viduriu.
itaip aprengtus nuvarmus gyvenambarak, - II blok.
io bloko virininkas buvo kalinys vokietis Eseris [Esser], kriminalistas, mueika, lagerin pateks uvairias udynes, - ne
vien mogudyst buvo jisai laisvje vykds. Tai buvo vyriausias antrojo bloko eimininkas. Jo padjjas buvo bloko
ratvedys Toni Fabro, padks tirolietis, neiojs politinio kalinio enkl, isibasts po vairius lagerius bene vienuolika metir
niekam nesisaks, u kjis lagerpateko.
Gyvenamasai barakas paprastai susiddavo i trij dili: Tagesraum - buvein dienos metu. Schlafraum - miegamasai ir
prausykla.
Gyvenamajame barake mum tuojau patobulino ukuosenos reikal: pirtyje mum plaukus mainle nurait, o ia skustuvu,
panaiu peilsiukam pjauti iskuto per galvos vidurjuosttoki, trijcentimetrploio. Ne tiek nuskuto, kiek nurai: visi
pasijutome es su kruvinais virugalviais. Tuo ms katorgininkika uniforma ir buvo baigt, kuri vis dlto apirjo ir
patikrino, neinia i kur ilinds, nusipes toksai blauzdikaulis, panaus mog. Jis jau itisus metus buvo lagery ibindzinjs,
- sunyks ir sumenkjs, krunkis ir prunkis, perjs visoki velniav, o dabar js bloke kakokias virininkikas
pareigas - buvo kakoksai bloko ratvedio padjjo padjjas.
- Na, apsidrbusi lietuvika inteligentija, - pasveikino jis mus, - markiem!
Mar - tai mar, - isigrdom kiem, suk jvelniai!
Kieme mjis mus ikilmingo katorgininkmaro mokyti. Kad einant koja bt kojir kad klumps nuolat lepst: lep
lep lep... ito maro a per dvejus metus taip ir neimokau kaip reikiant, perdaug sudtingas mokslas tai buvo mano galvai,
nors skards antausiai nuolat aikindavo maro paslaptis.
Na, nieko, - kitiem mano draugam is mokslas vyko daug skmingiau.
Antras numeris buvo: imokti padaryti tiltand, - atsistoti katorgininko ikilmingoj pozoj. Atsistoti ir sustingti, - rankos prie
launpriglaustos, alkns - kiek atokusios nuo liemens, kad visa figra sudarytdvikojvirdul.
Va, itokioj pozoj katorgininkas ir privalo SS vyrsakymklausyti ir ikilmingai mariruoti, kai valdia mato. Rankas klibinti
grietai draudiama. U mostagavimrankomis maro metu garantuota mamaiausia saldus antausis, o tai - ir pagalys per
onar plytgalis kupr.
Pagaliau treias ir paskutinis msmokslo udavinys buvo imokti taisykling"Mtzen ab" ir "Mzen auf".
Po tiltando komandos eina komanda "Mtzen ab". Reikia tuomet visiem per vienakimirksn nutraukti blynnuo galvos,
trinktelti juo laun ir tutuojau sustingti. ia itin svarbu buvo, kad visblynai vienu metu trinkteltlaun, kad btgirdti
kaip orkestre tiktai vienas trumputis - lep, - kad nebtlep lep lep... Tai jau ne toks paprastas reikalas.
Praskambjus komandai "Mtzen auf" - visi blynai vienu metu, per vienakimirksn, turi atsidurti ant pakaui. Vis tiek, kaip
tas blynas atsiguls tenai, bet tik btauktai.
Besimokydami ios iminties, pirmkart gyvenime suinojome i to blauzdikaulio lp, kokiomis baisiomis nedorybmis
pasiymi lietuviinteligentija. Kam kam, bet nepraustaburniam piemenim btionai ko pasimokyti.
Ij it moksl, prisisiuv numerius ant krtini ir laun, apsivilk dryais skudurais ir su juostomis sukruvintais
virugalviais, mes jau buvome pilnateisiai lagerio pilieiai katorgininkai.
Iki vakaro nieko mum daugiau nebedar. Padks tirolietis tiktai Toni Pabro patarmum suvesti sins apyskait, savo

dvasioje likviduoti praeit, inteligento buit, ir pradti visikai naujneinomnemanombandito gyvenim.

XI. INGSNIU PER GALVAS
Vakare gro kaliniai i darb. Msbarakas prigujo pilnas pilnutlis moni. Stai. Kaip silki. Nr kur pasisukti, nr
kur koja pastatyti. Bendras minios esys pasilieja keiksmais, keiksmai banguoja minios esiu. Tarytum vietoj lempos bt
buvs pakabintas didelis besitempis keiksmas ir spinduliuotjisai visas puses.
Staiga i kampo, palei pei, pasigirsta gargaliuojantis smako balsas, - tai padks tirolietis Toni Fabro rkia:
- Raus! Raus! Raus! - Lauk visi i barako!
Kitame sals gale ima sibuoti toksai melodingas it provincijos vargonbosas, darniai akomponuojs Fabro isterikai:
- Vyperdalivaj! Vyperdalivaj! Vyperdalivaj! - Nedinkis lauk!
Drauge su iuo duetu vairiose barako vietose papliumpa lazdsutartin:
Ta ta ta, ta ta ta, ta ta ta - taip ir tvatija.
Kas kmua? Kodl mua? U kmua?
Perknas juos ino tokioj kamaty! Aiku tiktai: mua tasai, kas pagal turi. Gauna tasai, kuriam pasitaik atsistoti ariau
mueikos. Daugiau nieko negalima suprasti.
Visa minia palinko duris. Durys - maos, siauros, beirint usikema. Pirmj eili mueikos nepasiekia, bet jie
nenusimena. Jie atsigriebia upakalinieilispranduose.
Ta ta ta, pliumpt pliumpt pliumpt, - taip ir dunksi.
Pagaliau visi katorgininkai i patalpos ibgnyti laukan. Prasidjo kelias atgal. Vienus, lazdomis paskatindami, varo
miegamaj, kitus bruka dienos patalpas. Mus sukimo ias pastarsias.
jus ruim- nieko nematyti. Kakokios miglos it rudenLondono gatvse. Kakur mirkioja kakas panaaus neaikios
kilms viesel. Kakur ukim, gargaliuojbalsai kranksi. Kakas kakur bumbsi, lyg kultuvais aviles kulia.
Ruoa nakvynei. Ant grindsukloti tokie maiai su drolinuotrupomis, oficialiai iuiniais vadinami. Beklojant tuos maius,
privaryta dulki, kad visas ruimas miglose paskendo. Net nebematyti did iuli plakat, kabani sienose su graudingu ir
karingu parau: "Utel- tavo mirtinas prieas!"
Guldo katorgininklius nakvynn. Guldo ant ono. Gulintis ant nugaros per daug vietos uimt. Valdia tvarkdaro: priiri,
kad vienas prie kito prisispauds gult. Taip visi ir gula, - taip ir guli per naktel. Jei kas onnuguljs nori apsiversti kita
puse apai, turi atsistoti ir apsisukti. Taiau ne visuomet patartinas ir itoks ongelbjimo bdas.
Kas keturiem vyram iduodama viena antklodiuk, sudriskusi tokia, kaip sietas skylta. Atsistodamas apsiversti ant kito
ono, antklodpalaiknutrauki nuo savo kaimyn, paadini Juos, o jie u tokius darbus atsilygina visokios veisls velniais ir koj
nirtusiais smgiais. Ne - veriau onas aminai nugulti negu bandyti kita puse verstis.
Gulant, inoma, reikia nusivilkti virutiniai skarmalai. Taiau ir apatins kelns reikia nusiimti. Kadangi markinliai - sudrisk
ir trumpuiukai, tai jauties mogus, tarytum btum i rojaus pabgs ir ant duriani droli ir spaliatsiguls. Kuo valdiai
ukliuvo tos kelns - neinia, bet nusimauti jos btinai reikjo.
Po ilg pastang katorgininkliai vis dlto buvo dailiai suguldyti, vienas prie kito priglaustas, prispaustas it marmeladiniai
saldainiai dailioje dutje. Nuo ia, po teisybei, naktelir prasideda tiktai.
Vos katorgininkliai pradjo akis suverti - prasideda patikrinimas ar koks neklauada nebus apatini kelni atgal
apsitemps. Tok patikrinim gali vykdyti, tiktai kinkas vietoje apirjs. Katorgininkliai guli vienas prie kito prilip , j
protarpy kojos nepastatysi, o kelnikjreikalpatikrinti gi btinai reikia.
Tai ir engia tikrintojliai per guliniuosius, maai tesirpindami, kur kojpastatys, kur - pagal. Pataiko ant pilvo - gerai ir
pilvas, pataiko ant kaktos - kuo gi kakta blogesn u pilv?! Nuaimanuoja iek tiek gulintieji, - pasivelniuoti prie valdi
nedrsta! - ir viskas. Kranda su kelnm begulint - vietoje su lazdomis apvanoja ir meta altkoridorivisai nakiai.
Taip pat negerai ieina, kai kas i katorgininksumano nakt savo reikalais pasivaikioti. Jis taip pat turi lipti per galvas, kitokio kelio nra. Paprastas katorgininkas lazdos neturi. Jis lygus su kitais. Na - ir gauna jisai velni. U pastangas vaikioti
svetimais pilvais! Jis gauna tiek sm gi kojomis, kad, po teisybei, skriste praskrenda per vis ruim. Ir teisingai: ia koncentracijos lageris, o ne pajrio promenada, - nr ko naktimis bindzinti!
Mueikos, numetpagalius nuoaln, irkina peiuke paskutinlainikeptuv, paskutines paspirgintas bulves gromuliuoja,
nuolat paragindami gulinialkanminitylti.
Aprimsta keiksmai, niekas nebesivelniuoja, taiau miegas tokioje spstyje ir tokiame altyje, - langai gi imuti, gulim
susispaud pusplikiai, - neina. i! Kakas aplink sprand ima judti, raiiotis, paonn gnybtelja, aplink kinkas kopinja.
iuptelji ranka tartino sambrzdio vietoje - delne visuomet pasilieka keli gyvulliai, tokie drumzlinai balti, - palmargiai tokie.
- I kur t ragan tiek ionai ir imasi! - dsauji mogus, neinodamas, kur pagautsias dti, - negi uva nesukramtysi!
Pavartai rankoje, pavartai - ir sviedi patamsje kur nors toliau, kokiam nematomam kaimynui, - negi kii jas atgal po antklode.
Taiau ir kaimynas skolingas nepalieka, - taip pat su sauja orgraibo. Pasikeiiame, atseit, dovanomis. Kart, kit, trei... Et!

Tuias darbas, - io turto ionai neisemiama daugyb, visnesugraibysi. Stengies tiktai kieiau suksti dantis ir tokipal
menkystdaugiau nebekreipti dmesio. Neverta. Juo labiau kad nieko kito ir nra ko pasirinkti. Visomis jgomis stengies kaip
nors umigti, - neinia gi, kiek jgpareikalaus rytojus.
Keltis reikia penktvalandryt. Galva - kaip suskilusi puodyn, i kurios irgos sunkiasi. Norisi Rygon pasivainti. Ant
viso kno lyg aizdos bt.
Mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, akis prakrapts, galvpakls, niurzga:
- Ogi tu, viepatie su aliais batviniais! Kurgi a tsavo kojbsiu kis? Pirto negaliu itraukti...
Na, kojos nykt itraukti tai jis itrauk, tiktai negaljo suprasti, ar jis vykdnusikalstamdarb- ar kas kitas tokdarb
ksinosi. Gerairdio Jono kojos nyktys i nakties buvo atsidrs katorgininko, i eils gulinio prie Jono koj, gerklj, o tasai
katorgininkas naktpasimirir, matyti, prie mirtsvetimnyktsukando.
- Ir pasitaikyk tu man taip! - aimanavo mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, - argi a bsiu j savo nykiu
udusins?!
Ilgai aimanuoti neteko. sakymas: praustis!
Brukasi katorgininkai koridoriumi keikdamies ir knapsi, ir knapsdami kits ant kito lipa.
Koridorius buvo lavonprigriozdytas.
Numirnaktkoks gyvenimu nusivyllis, - negi gulsi toliau, lavonapsikabins? Tokiu atveju numirlio kaimynas pasirpina
savo pastangomis numirl koridoriitempti, - imetus numirl, bent tai nakiai miegoti laisviau pasidaro. inoma, numirlio
kaimynui pasitaikydavo kartais patamsy ir suklysti. koridori kartais buvo imetamas ir koks apalplis arba aikiai
tebealsuojs koks palieglis, kuriam netrukus vis tiek btreikjmirti. Koridoriuje iokius neva numirlius pribaigdavo nakties
altis ir besibrukani praustis klumps. Kitas gi numirlis koridoriaus vsiame ore atsigaiveldavo, kartais net atgal miegoti
bandydavo grti. iaip ar taip, bet numirliper naktkoridoriuje prisirinkdavo apsiai - penketas, deimt, dvylika...
Besibrukantiem prausyklir i jos buvo ko knapsti ir keiktis!
Teisybpasakius, prauskyklbrautis nebuvo ir ko!
Prausykloje vandenliu zirzvos keli iaupeliai, lanodami ir visai sustodami, o norinijnusiprausti buvo keli imtai. Gausi
nusiprausti ar negausi, tai dar klausimas, o per andar sprand- tai jau tikrai gausi.
Prausykloje erzelis - neaprpiamas. Vienvaldia mua u tai, kad jis, bandydamas praustis, nenusivilko varkpalalkio ir
nepakabino ant gembs; kitmua u tai, kad jis - ir nusivilko, ir pasikabino... Pasikabino vark, kurkakas nudiov. Buvo
varkas - nebr varko!
U pavogt vark reikia gi kas nors muti, - kam, po velni, bt valdia, jei u vagyst nieko nemut! Pagal senus
paproius reiktmuti tasai, kuris pavog, bet surask tu toktonstaugianioj minioj!
Vagiui skirtj porcij turi atsiimti tasai, kuriam pavog. Be to, jam tai pamoka, kad pats jisai inot ir kitam pasakyt:
lagery skstis niekuo niekam negalima. Pavogtau vark- vok kitam, bet nesisksk. Beiekodamas teisybs, geriausiu atveju
gausi per marmuz, bet gali bti ir daug blogiau. Katorgininkas privalo sau vinimi sikalti kakt: lageryje visuomet kaltas yra
nuskriaustasis, o ne skriaudjas.
Pagaliau ne kpelnir tieji, kuriem pavyko prisiplakti prie aarojanio iaupo.
Veid iaip taip susilapinai, bet kuo gi nusi luostysi? Rankluosi nra. Rankluostis - neleistinas, rankluostis draudiamas daiktas. Ne maiau draudiamos ir nosins, -savsias tau atm, o lagerini neduoda. luostykis, kad nori,
kelnmis, ar klumpmis, jei jpernakt dar kas nenudiov. Su lapiu veidu igrs tave lauk- plynu ledeliu apaugsi.
Ne, - nra kvailikitkartbandyti praustis!
Ir vis dlto tokikvailinuolat atsirasdavo...
XII. NUMIRLIKA DALIA
Ei js tenai! Profesoriai, advokatai, kunigai, prokurorai! - aukia mus bloko ratvedys, padks tirolietis Toni Fabro, kad
net jam seils per andus bliaukia, - ei js, uns uodegos, inteligentija, stokite ia, patvory, deinj!
Stojame mes jam ia, patvory, deinj. Dar iek tiek pasibjaurojs, lieuviu ir visom keturiom pamataravs, sako jis mum:
- Ei js, kiauliasnukiai, mar numirli net. I bloko, i koridoriaus ligonin. Prie ligonins paguldyt. irkit man, kad
nepamestumt. I snukijums kopadarysiu!
Kgi, einame tnumirliirti. Brrrr... Vis dlto! Kaipgi ia dabar. Poetas, lyrikas - ir lavonus tampyk!
- Na, na, maitos vaikai, nesivaipykite! Greiiau, drisk ivaos! - putoja padks tirolietis Toni Fabro, - nr ia ko! Po
mnesio ir js bsite tokie pat!
- Gal ir tiessako tasai padks tirolietis Toni Fabro, perknas jino, - atsidsti patylomis ir imi graibyti numirlio koj.
- Kaipgi ia dabar neti, - neimanai, - toks baisus tasai numirlis, pamlynavs, pajuods... Ir balti gyvulliai, matyti,
nesuspjlaiku pas kitus pabgti, skuta kruta drabuipaviriuje maais breliais, nelyginant avyts, pikto uns igsdintos.
Pagaliau, vzdu per onus paraginti, kimbame tuos numirlius, nelyginant tarakonai koelien. Kaip kam pasitaik. Vieni

geriau sitais. vien kibo keturiese: po vyr kojas ir rankas - ir numirlis plaukte plaukia, ems upakaliu beveik
nesiekdamas. Kartais per kok klanel ir paliauia trupuiuk- tokia jau numirlika dalia, - ar jam ne vis tiek? iandie j dar
keturiese tempia, rytoj mane gal u vienos kojos nuiunins, - dl tokiniekaniekinumirliui nra ko sieidinti.
Man pasitaiktrupuiuk blogiau. Prie vieno numirlio pasilikome mes dviese, a ir mano mielas biiulis Jonas, bambizas
nuo Bir. Jonas numirlio pirmagalusivoant savo gaspadorikpei, asikinkiau numirlio kojas it agrbulvm atarti
- ir einame savo katorgininkikas pareigas.
Pakeliui msnumirlis ima ir atsidsta tokiu giliu, gailiu, udususiu atodsiu.
- Na, na, - piktinas mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, - ko gi ia dabar dsauji? Kad jau kartmirei, tai ir bk
numirs, nebedsauk, susimildamas! Kas tai mat: numirlis - ir dsauja!
Mudviem nulingavus dar kokius trisdeimt ingsni, msnumirlis praveria akis ir tokiu gailiu, tyliu balsu praneka:
- Man baisiai nepatogu... Smaugia... Draugai, paleiskite mane... veriau a pats nueisiu...
irime mudu su Jonu j. Tikrai, numirlis neka. Lpas krutina, iaupsi, akis vartalioja. Idivs toksai kaip giltin, ant
kurios griauimlynmargoda aptempta.
Besiriedami su numirliu, nunem mes jprie ligonins, kuri buvo jau nebetoli. Jos palangje ant sniego buvo suguldyta jau
kelios numirlieils. Vieni guljo usimerk, kiti - su praviromis akimis, nuogi, su numeriu, chemiku pietuku ant krtins ir
ant pilvo uraytu. Visai kaip ant siuntinio. Ar nebuvo kartais ms valdioje koks nors buvs patininkas, kad numirlius
dangtaip graiai numeruotus siunia?
Kiti numirliai buvo dar su drabuiais. Kitas - mirksjo ir iopiojo. Kiti - rankas ir kojas krutino, ar tik ne atsikelti ir pabgti
posmuodami? Pora numirlisdjo ant sniego ir apdujusiomis akimis, it durnaropiprisid, dairsi aplinkui...
Nelabai gera ant irdies alia tokinumirlibti, bet nelabai gera ir taip be niekur nieko nuo jatsitraukti...
Palik numirlius, nuleid galvas, nukulniavome mudu su biiuliu Jonu savo pareig eiti ir laukti, kada ir mum ateis eil
atsigulti prie ligonins ant sniego. Vis dlto kakokios raktys po dibraido, itokiu bdu paliekant sdinius ir mirksinius
numirlius. Bet ktu mogus padarysi dabar?
Radnuoalesnvietelu barako, pasislpme ir spoksome, ktie msnumirliai toliau darys.
Nepataisomi vargeliai!
Kitas, gal jaunas dieneles prisimins, motular tvikl, pasikelti, atsistoti nebepajgdamas, mropoti, liauti per kiem.
Tyliai, sukands dantis, tarytum jam niekas neskaudt, nedejuodamas, - tarytum naktkoridoriuje jis nebtbuvs mindiotas,
- tarytum jis dar labai svarbireikalturtpasauly!
Pagal t pavyzd pasijudino i vietos antras, treias... Kad ir numirliai, vis dlto nortdar pagyventi! Apie artimo meil,
apie humanikumbuvo kadaise daug knygprirayta... Et, tuia j! Neverta jos skaityti!
Mudviem su biiuliu Jonu, bambizu nuo Bir, plaukai lyg elektros srovn pateko.
- Gi tu, viepatie su aliais batviniais, - nutsjisai nustebs. Padoriau nusikeikti ir jis nebegaljo.
Staiga i ligonins durioko velnias. Faktas. Tikras velnias, nors visikai modernikmogpanaus, su balta prijuoste
per vispilv. Pamats liauianius numirlius, pragarikai, kaip vieni velniai temoka, nusikeik. Pagaudamas u koj, veikiai
jisai sutampnepaklusnius numirlius atgal krv. Atitemp, eilsna suguld, batu onkaulius ir pakauius aptvark, numerius
ant pilv patikrino. Patenkintas savo darbu, pavelg juos. Tikrai, darbo vaisiai puiks buvo. Nvienas numirlis daugiau
nebejudjo, nebemirksjo, nebeiopiojo.
- O js, maitos iperos, kia veikiate? - mudu su biiuliu Jonu, bambizu nuo Bir, igirdome lazdos bambsjimper ms
nugaras, - norite, kad a jums arnas paleisiau?
N nepavelg, kas tok mielpatarnavimpasil, mudu su biiuliu Jonu, bambizu nuo Bir, nurkome blok, kur kiti
msikiai buvo jau surikiuoti eilsna ir kako lauk.
Tiktai 1944 met pavasar numirli reikalu buvo vesta reforma. J blokuose nebereikjo u koj tampyti. Juos tuomet
blokuose nurengdavo, ant krtins chemiku pietuku uraydavo numer, paguldydavo ant plaios lentos, - ant tos paios, ant
kurios duon pjausto, - udengdavo antklode, ir keturi vyrai, bloko virininko lydimi, lygia eisena ne davo. Jie numirli
pasitaikydavo daugiau, juos tuomet nuogus dailiai, vien alia kito, keliais klodais suguldydavo, apdengdavo brezentu ir
vedavo darniai ir rimtai it marmelado krovin.
Kart gretimame bloke i pat labo ryto triukmingas skandalas. aukia, klykia, tokiais velniais keikias, kad net barako
sienos braka.
Bloke per naktmirdevyni mons. Bloko ratvedys juos nurengdino, ant krtininumerius sura, prausykloje dailiai eilje
suguld, praneimapie numirliskaiisu atitinkamais numeriais ir bloko virininko parau pristatlagerio valdiai.
Bloko virininkas, matyti, atskalavs padorantausi skaii, usuko prausykl ranknusiplauti. Teliuskuoja rankutmis
aplink iaup, "Marsz, marsz, Dbrowski" niniuoja. vilgteri per pet savo numirlius, taip, dl visa ko, kampe it lydekos
suguldytus.
- Hm... hm... Kas per velnias? - stebis bloko virininkas, - pasiuto?!
Skubiai priingsniuoja prie numirli.

- Vienas, du, trys... septyni,. atuoni... Na, taip, atuoni! inoma, atuoni... Franciek, Franciek! - siunta bloko virininkas,
aukdamas savo ratved, - Franciek, kad tu ivietj prilaktum!
aukiamasis Franciekas atskuta uduss.
- K tu, maitos vaike, pakiai man popieri pasirayti, kad iandien mir devyni? J tra tik atuoni! Skaiiuot, pare,
nemoki?
- Kaip tai atuoni? - stebisi Franciekas, - buvo lygiai devyni, kaip sukirpta. Pats skaiiavau.
- Paskaiiuok, nieke, kiek tenai guli! - kariuojas bloko virininkas, - u tokiunyba tave vietoj devintojo kaip karvs
vakitkiu!
Franciekas visikai nusimins. Graibos en, graibos ten - nr devintojo, nors tu k! Koks gi pasiutlis galjo numirl
pavogti? Nejaugi pasivogs jkur sti pradjo?!
Visa bloko virenyb sujudo sukruto, nelyginant tarakonai nuplikyti. Zuja po vis ruim. Lavono ieko. Ieko po lovas,
palovius, po iuinius, graibo visur, kur tik u griebti gali... Ieko ir keikias, keikias ir ieko. Tuo tarpu i iviets ilenda
kakoksai neaikus patamsio gaivalas, kadaise buvs panaus mog. Gal jis kadaise ir tikrai buvo mogus, kas jino. Dabar
jis buvo iklyps toksai, kreivas, susilenks, su isikiusiais onkauliais, su atlpusiu andikauliu, nuogas, su numeriu ant
krtins nuteptu... ne, - dabar jisai su mogumi maa kbendra beturjo.
Bloko virininkas, jpamats, net susirietkoridoriuje it buldogas, besiruodamas andarui kinkas kibti.
- O tu, pakaruoklio vdare, kur tu valkiojies dabar? A? Kur tu valkiojies, unsnuki? Kur tavo vieta?
- Panie blokowy, - atseit, ponas bloko virininke, - nuaimanavo mkla, kadaise buvusi panai mogyst, - man taip pilvas
skauda, brzuch boli, taip skauda - taip skauda, kad a nebegaljau itverti... nujau... atsipraau... panie blokowy...
- Ak tu, kiauliaunie, tu man dar kalbti drsi? Kur tavo vieta? Marsavo viet! Na, greiiau!
- Labai atsipraau, panie blokowy, - stena susirietusi mkla, kadaise buvusi panai mogyst, - stena ir sverdukuliuoja
savo viet.
Ir nusverdukuliavo. Atsigulnuogas ant cemento alia kitatuoninuognumirli. luotrapasitrauk pagalv. Atsigul
ir numir. O kas jam kita beliko daryti?
Koncentracijos lagery visi taip daro: kam jau paskirta mirti, tas ir mirta. Mat jus velniai!
I viso numirliai lagery buvo gana drausminga publika. Kitas numirlis buvo prisisiuvs, bene bgti besiruodamas, svetim,
ne savo, sveiko katorgininko numer. Arba bloko ratvediui nuo ilaktos politros baisiai galva skauda. Taip skauda, kad jis
n numirlio numerio kaip reikiant negali paskaityti. Para o kit numer, kartais gyvo mogaus. Numirlio numeris lieka
knygose neibrauktas, - ibraukiamas sveiko gyvo mogaus numeris.
Va, itoksai per nesusipratimpateks numirli skaiipilietis lagery paprastai labai greitai mirdavo. Visokiomis ligomis
mirdavo. Arba jam plyta kokia virugalv pataikydavo, arba jis taip nugridavo kur nors, kad kaulai sutrupdavo, arba
paprasiausia tvarka pasikardavo... Na, inoma, jei jis pats nesusiprasdavo tinkamu laiku numirti, atsirasdavo, kad jam
paddavo atlikti jo prievol. itokiam numirliui savanoriui mirus, knygose ibraukdavo ano, pirmojo numirlio, numer, - tojo,
dl kurio ir is galvelpaguld. Dabar: abu mir, abiejnumeriai knygose ibraukti, - knygos varios liko...
Valdios akimis irint, itoks per klaid numirli skaii pateks pilietis btinai turjo mirti. Jis galjo pridaryti, gyvas
paliks, daug nemalonum.
Centrinei lageristaigai Berlyne jau praneta, kad jis mir. Reiktdabar rayti, kad vyko klaida, - Berlynas gali pamanyti,
kad lagerio administracija nesugeba reikal tvarkyti, - kam to reikia, kam tai malonu?! Antra vertus, toksai vaik iojantis
numirlis lageriui i viso labai nepageidaujamas elementas. Pavyzdiui, inodamas, kad knygose jis yra ibrauktas kaip
numirlis, jis ima ir pasprunka i lagerio. Tuomet niekas nebegals susekti, kas pabgo. Visi inos: vieno trksta. Ko trksta niekas neinos. Visi gyvieji yra, o trksta kakokio numirlio! Kaipgi suinosi, kurio numirlio pritrko?
Kitas, besiruois bgti, tyia rpindavosi, kad jo numeris btraytas numirliskaii. Kitas savo numerprisidavo prie
numirlio kelni, o numirlio numer - prie savj. Pavyko jam porsavaiiilikti nenumirusiam net su kitpagalba, jis yra jau
beveik laisvas pilietis; knygose jis jau ibrauktas - ir politiniame skyriuje, ir darbo biure, ir administracijos valdyboje. Visi jjau
umiro, - lauk tiktai patogios progos ir dumk numirlio priedangoje i lagerio!
- Ne, - gyvieji numirliai valdios akyse negaljo bti mgiama publika!
Visiems bdavo daug patogiau, kai jie i tikrjnumirdavo. Jie - ir mirdavo. Jiem buvo vis tiek, kokia liga, bet tik mirt.
Vis dlto nuo 1944 metvasaros vidurio ir jie liovsi bemir. Nebemirta - ir galas: ktu jiem?
Valdios mons pyksta, keikias, knygas brauko, Berlynan atitaisymus siunia, o gyviesiem numirliam plytgaliai ant galvos
nebekrinta, onkauliai nebelta, pasikorimui pagalbininkjie nebegauna...
I viso 1944 met vasar lageryje daug kas pasikeit, bet kas galjo tiktis jos sulauksis, pateks lager 1943 met
paioje pradioje?
XIII. DELIAPRAYMAS

Susidorojus su numirliais, mus tpaidien, i pat ryto nuvar kitligonins gal - surainti. Surainjo medicinikai.
Vardas, pavard. eimyniki reikalliai. Kur ir kam duoti ini, kai tu lageryje nusibaigsi. Oficialiai is klausimas kiek kitaip
skamba: kam tu nori rayti laikus. Ligoninei rpi, kam naujokas laikus rays!
Neoficialiai suraintojai staiai pasako, kam tas klausimas reikalingas, kad aikiai inotum. Atjus lager naujokjie i
karto labai realistikai nuteikia.
Reikjo dar pasakyti, ar nesi koks girtuokllis, - geri kok liorlakar baltak? Ir su aluiu kokie tavo santykiai? Pypkelar
gerokai patrauki ar nesi kartais i girtuokliir pypkininkgiminls kils? Ar nesi kartais kokia nors cholera sirgs? Ar bobut
tavo visikai normali buvo ir dl kokinegalavimjpasibaig? Ir kokios tautos tu pats esi, ir kokia valstybbuvo tavo, kol dar
mogumi vadinaisi?
Klausimai - labai rimti, mediciniki vis. Pagaliau:
- Kokie tavo dantys? iaip ibyrjar idauyti kur prie tinkamos progos? O svarbiausia - ar turi auksinidant? Jei turi, kiek j, kokios jie ries?
Kiti ilgalieuviai tikino, kad i anketa tiktai auksinidantreikalu ir raoma buvo. Dl viskitdalykligonins anketa niekur
niekuomet nebuvo naudojama. O dantys - visai kas kita.
Katorgininkai - privati SS organizacijos nuosavyb. Auksiniai dantys - pati svarbiausia katorgininko dalis, betarpikai
einanti SS aukso fond. Kai tavo dantys kartjau traukti knyg, privalai juos stropiai saugoti. Ant duonos plutos neikeisti.
Priirti, kad jkas nenudiaut. U praudytauksindant atsakysi taip, kaip atsakytum, i SS ido aukso gaballpavogs.
Dantys tiktai laikinai deponuoti tavo gerkl je. Nusprogs turi siningai grinti idui vis lob. Numirlio medicinikas
apirjimas ir isisemia dantpatikrinimu.
Auksnumirliui i gerkls iplia, rao knygas ir atiduoda idui, inoma, jei pakeliui jo kas nors nenukniaukia.
I viso, vaiuojant lager, patartina dantis namie palikti. Vis pirma nra kas su jais lagery veikti. O antra - baisiai jau
neatsargus reikalas su jais lepinti po lager. Nuolat budk, kad tau jkas neikult. Ir andnuskels, ir auksnuags, ir tu
dar prie valditursi atsakyti u aukso pasisavinim.
Lageryje kur kas smagiau be dant!
Po medicinikojo naujokapraymo tuojau buvome pristatyti prie darbo - pietsriubos ineiojimo.
Sriuba reikia paimti i virtuvs. Pirmkart pateks virtuv, neinai, nei kur eiti, nei kur ir kaip atsistoti, nei kuri sriuba
paimti. Kas ir kaip daryti - niekas tau nepaaikins. Virtuvs veikjai, visi nusipenjit laininiai kuiliai, atjusius sriubos paimti
naujokus iri kaip mirtinus asmeninius prieus. Bjauroja juos, it degutu tepa. Ne tik bjauroja, - luotkoiais ir samiais
virugalvius patao, kaustytais batais judesius pagreitina. Tarytum naujokai nusigandliai bt suruo virtuvs upuolim ir
ksintsi verdanius katilus i akniplti. I virtuvs ileki it i galvaudistovyklos, visas apkvais.
Dviese neame sriubos bos. Gelein tok. Atrodo ne per didelis, tiktai 50 litrtalpos. Bet kad baisiai nepatogu paimti.
Geleinplona rankena baisiai rieveria. Lauia staiai. Degina. Visranki peties traukia. Iklerusios klumps nesilaiko
ant koj. Reikia nuolat knapsti. Knapsdamas susieidi kojas. Su sukruvintom kojom knapsi dar daniau. Nuo knapsjimo
kartas skystimas ant plikrankir kojtakos... Baisiai sunku ta prakeikta sriuba neti!
Lydi mus toksai nusipenjs banditas i bloko virenybs, kalinys, inoma. Rusas Mitiucha. Lydi ir kolioja. Nune viet,
pastatme bos. Peniuklis Mitiucha tuojau abiem kumiais man per galv.
- U k? Kodl? Kas negerai padaryta? - klausiu a jo nustebs. Vietoj atsako gaunu dar keletantausi.
Lagery klausti negalima. Lagery turi bti psichologas ir pranaas. Turi inoti, kada kas kokiam banditui galvauna. Turi
pats numanyti, kas ant seils ujo tave lydiniam mueikai. Gausi muti, kol suprasi savaime, ko jisai nori.
Po keliolikos antausiir a supratau. To peniuklio Mitiuchos imanymu bosturjau paneti dar tris ingsnius toliau. Tiktai
tris ingsnius!
Popiet - naujas msgalveliapraymas. kart- pats svarbiausias, pats rimiausias.
Surainja staiga, vadinama Arbeitseinsatz - darbus paskirstymo staiga. Vardas, pavard, bobuts mirimo metai.
Svarbiausia gi: kok darbmoki dirbti? ia - ypatingai svarbus klausimas, lemtingas kartorgininko buiiai, sprendis: gyventi
jam ar mirti.
Kurpiai, siuvjai, staliai, dailids, kalviai, altkalviai, monteriai, elektrikai, stikliai, mechanikai, tinkuotojai, barzdaskuiai ir
kitokie amatininkai profesionalai gauna darbdaniausiai pagal savo specialyb, beveik visuomet pastogj. I pat pradios jie
atsiduria privilegijuotoj padty. Jie gali pradti iaip taip verstis, kol pripras lagery. O apsiprat - gauna paalini darb ir
pajam, darosi lagerio aristokratai.
Ms tarpe atsirado du ar trys buhalteriai, - jie veikiai buvo pareikalauti lengv darb pastogje. Atsirado vienas
ekonomistas, kainkalkuliatorius, - ir tam neblogai ijo: gana greitai gavo vietratinje, kurioje vertsi anekdotpasakojimu.
Gydytojas, vidaus ligprofesorius, - tiktai po penkisavaiibuvo pareikalautas ligoninkalinigydyti. O visi kiti inteligentai,
- teisininkai, kunigai, profesoriai, literatai, gamtos mokslininkai, gimnazijdirektoriai, ininieriai, ekonomistai, - ko jie visi gali
bti verti koncentracijos lagerio poiriu?
Mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, pasisakmoks geraldaryti. Samagonas jam taip pat neblogai ieins...

Nusijuok valdios atstovai, igird toki specialyb, bendr lap nieko nera, bet vis dlto j paymjo - atskiroje
privaioje knygutje. Ilgainiui mano biiulio gabumai buvo valdios vyrplaiai panaudoti - ir tai ijo jam sveikat.
- O tu kmoki dirbti? - klausia mans darbo skirstytojas.
- Nelabai k, - atsakau virdulikai isitemps, - mainle rayti sugebiau... Daugiau dvideimties metraau... Eilraius,
dramas rayti moku... Galiau dstyti dramaturgijGal ir Stanislavskio sistema ieit... Apie reisr tnuvokiu. Vaidybos
studij, teatrorganizuoti taip pat esu ne kartbands...
- Scheisse, - sako man darbskirstytojas, - tai ne darbas. Padoraus darbo, vadinas, nieko nemoki?
- Galiau laikratyje lageraprayti... - bandau nusigands gelbtis, padoresns specialybs beiekodamas.
- K? Laikratyje lager aprayti? - suuko pasipiktins darbskirstytojas, - a tau parodysiu laikrat! uva itas! Rayk:
itas: kiauliauva, Sauhund, - atseit, a, - nieko nemoka, - be jokios profesijos, - padiktavo darbskirstytojas savo ratininkui.
Beveik visas ms inteligentijos brys pasirod nieko nemoks, tetinks tiktai sunkiausiam, jokio mokslo nereikalingam
darbui. Sunkiausiam darbui - ir krematoriumo kaminui.
Per tporlageryje praleistdienjau buvo galima daug kas pamatyti, daug ko imokti...
XIV. KLIPATKLIPATOS
I ryto katorgininkai, po patikrinimo, rikiuojasi briais ir traukia darb. Ijim priiri pats lagerio virininkas su savo
padjjais. Pro juos praeinant, reikia nusiimti kepur, rankos prie launpriglausti, kad nesimataruot, ir isitempti, lyg tau u
nugaros btstaia lenta pririta.
Pirmieji eina vairiamatinink breliai. Jie dirba pastogje savo specialybs darb, jie moka gauti geresn maist, jie turi
iokitokipaalinipajam. Jie, nors ir nuskar, nors ir purvini, bet vis dlto mons kaip mons.
Paskutinisijudina vadinama Waldkolonne - miko darbkomanda - mediam kirsti, rstam tampyti; kelmam rauti, emm
neioti, taip ir toliau. Darbas sunkus, altyje ir lietuje. Maistas pats prasiausias. Jokipaalinipajam.
DidiulWaldkolonne suskirstyta imtinmis. Kiekvienos imtins prieakyje eina kapas ir puskapis (capo ar Hilfscapo darbpriirtojas ar jo pagalbininkas).
Kapai - vals, apsukrs, mitrs vyrukai su raudonais raikiais ant rankovi- nerias i kailio, savo vergus bestramuydami,
kad jie ikilmingiau pro valdi praygiuot. Vienus - aplos, apries, kitus - kojomis paspragins, treius - antausiais apdalys,
kitus vl - pagaliu patvatys...
Visa tai dedasi valdios akyse, visa tai rodo kaprpestingumir gerus norus, bet visa tai duoda nelabai kokivaisi.
Sunku eils ilyginti. Sunku ingsniai suvienodinti. Labai vairi publika. Yra ia ir tvirt vyr, matyti, dar neseniai lager
pakliuvusi, kurie eina tvirtu ingsniu, ididiai galvas auktyn ikl. Bet didioji dauguma - vargani elgetos. Nuo bado itsar
jau papurtveidai, sutinusios kojos. Kitas dar su klumpm, kitas - ir visai be nieko, - kovo pabaigoj! Susikprin, susilenk...
Ne vienas i ji darbo aikiai nebegr... Tikrai, vakare, kai i kolona grta i darbo, parsinea ji po keletnumirli- tris,
penkis, atuonis, deimt...
Rytmet,visom kolonom ijus darb, lagerio kieme "i kakur" ilenda mklminia. Keista ji tokia!
Neina, bet slenka. Pamau pamali, be jokio garso, nelyginant praskriejanio debesio eliai.
Slenka... kadaise, gal ne taip seniai, buv mons. Turjpastog, namus, tvus, seseris, brolius, gal mon, gal vaikus.
TurjTvyn, turjgyvenim- vali, laisv, trokimus!
Slenka jie susikibkits kit, vienas antrpalaikydami, vienas antru atsiremdami. Niekas jneberagina, niekas jnebemua.
Jiem viskas pasauly jau: vis tiek pat.
Jklumps jau nebelepsi. Jie jau nebeturi jgos kojai nuo ems pakelti. Jie kojas velka eme taip ltai, kad net iuoimas
maai tesigirdi. Vieni ant krtins nuknarin galv, kartais dar vilgiodami em, kartais - visai niekur neirdami. Kiti apsiblaususiomis kanotomis akimis dairosi aplinkui, nieko nematydami, nieko nesuprasdami, nieko nebenor dami. Kiti vl
atsiloant savo draug, umerk akis lyg grabe - ir vos vos velka savo tokias sunkias kojas. Veidai, veidai! Vienas u kit
baisesnis, vienas u kitskaudesnis.
tuos veidus nebttaip skaudu irti, jeigu kojos nejudt, jeigu jie btnumirliai!
Numirlis - ko gi i jo benorti? Jam visa vis tiek pat. Bet kai toks veidas dar eina darb!
Kokmoralin, kokistorin pateisinimbtgalima sugalvoti tiesiem, kurie kitus tokia lengva irdimi siunia koncentracijos
lagerius? Jokios politins, jokios religins, jokios pasaulirins idjos j niekuomet nepateisins! Jie savo mogikj
menkyst galt atpirkti tiktai tuomet, jei patys savo dienas baigt tose paiose slygose, kurias kitus tremia,
besivadovaudami pamilikomis idjinmis fikcijomis! Kitaip amiprakeikimas slgs ne tik j atmint, slgs ir jpalikuoni
palikuonis!
Slenka, slenka... Visokitaut, visokiprofesijmons. lagerprie mnes, prie du ar tris atvyko gi jie visi sveiki!
Naujokui ariau prie j ir prieiti sunku, - pvani lavon tvaikas. Rankos - aizdotos, kojos - aizdotos. Po aizdas
painiojasi vairs parazitai, kuriuos tie buvmons nebekreipia jokio dmesio.

Slenka, slenka... Taip pamau!

Kartais vienas, kartais kitas isiskiria i minios. Pasverdukuliuoja, lyg galvodamas ir negaldamas nusprsti, kas jam dabar
daryti. engia ingsnal. Kit. Palinksta ant keli. Atsiremia rankomis em. Paropoja keletingsni. Apsidairo pamilio
akimis. Priglsta krtine, veidu prie ems. Lyg sustingsta valandlei. iurpulys j nukreia. Pakelia galv. Baisiai, baisiai
isiilgusios jo akys. N odio nepratars. Nesudejuos. Lpos net nesujuds. liauia tyldamas kur nuoaliau. patvor.
barako pasien. Priliauia. Atsigula. Umerkia akis. Dabar jam: absoliuiai visa vis tiek pat.
Kitas gi ir i minios n kiek nesiskiria. Krinta emn ir guli. Jo kaimynai neturi j g, nestengia j pakelti. Slenkantieji i
paskos ukliva u jo. Knapsi. Vieni dar sugeba iaip taip perkelti per jkoj, kiti - ir to nepajgia. Knapsi ir griva virum.
Slenka, slenka... Kokia daugybj! imtas, kitas, treias.
Tai - lagerio klipatkomanda. Ji - taip pat darbo komanda! "Eina" "darbo dirbti", "darbo" - atitinkamo jos pajgum.
Tai - labai pastovi komanda. Nemajanti, nenykstanti.
Tai kas, kad daugelis i tos komandos nariperdien imirta - barakuose, pakelj, "darbo" metu!.. Vakare gr i darbo
miko komanda. Ji duos rytdienai klipat ne maesn skaii, negu perdien j imir, - klipat komanda skaiiaus atvilgiu
nenukents.
Miko komanda vietoj atiduotj klipat komandai gaus nauj bendradarbi, kurie po mnesio kito savo rtu pereis
klipatas. Taip ir sukasi gyvenimas ratu. Kasdien lager atvaromi nauji mons, bet lagerio gyventoj skaiius daugja labai
pamau.
Mirta mons karo laukuose baisiose kaniose. Bet tenai - visi lygs. Ten - sueistam pagalba teikiama. Ten sueistnet
prieas pagerbia. Ten - turi ginkl. Gali gintis. Ten tavo mirtis ir kanios iokios tokios prasms turi: dl kurios nors idjos
kariaujama, dl tvyns, dl laisvs...
O ia - niekur nieko! Jokios prasms! Niekas tau jokios pagalbos neteiks. Niekas tavs neatjaus, nepaguos, mirties
paslaptpakeleivingos meils odiu nepalyds.
Ar ne geriau bti pasmerktam mirti ir pakartam, negu itokiu bdu - i bado pvaniose aizdose sukniubti?!
Seniau, bent kituose kratuose, kariamajam bent paskutin nor patenkindavo - duodavo pavalgyti, dm nuryti, laik
parayti, kokimaukimesti... O ia - paspiria koja - ir viskas.
Baiss buvo kiti naikinimo lageriai, kur, bdavo, atvea kalin ir tuojau nuudo. Bet tas pats udymas faktinai vyko ir Diev
miko padangj. Skirtumas buvo tiktai tasai, kad ia mognukankindavo, iulpte iiulpdavo jo sveikat, jo jgas, versdavo j
mirti i bado...
Kuri lageriris geriau atitinka ms amiaus kultros laimjimus, dieva nelengva bt nusprsti. Pagaliau,individualaus
skonio reikalas...
Slenka, slenka klipatkomanda, slenka...
Kiekvienam katorgininkui tai tikinamas memento mori. Visi vienodai nori gyventi. Ir visi vienodai ino: u mnesio, u kito vis tiek atsidursi klipatkomandoj.
Naujokas, pirm kart savo gyvenime ivyds klipat komand, lyg proto nustoja. Ne mirties jam baisu, - baisu ito
iniekinto mogaus vaizdo. Ir ne tik mogaus, - baisu ito iniekinto, subjauroto, sudergto mirties vaizdo!
Naujokas pats nepajunta, kaip jis ima visas virpti, o jo pabalusios lpos, keistai trkiodamos, tyliai kartoja:
- O viepatie, viepatie!
XV. "DIE ARBEITMACHT DAS LEBEN SSS"
Pirmasai mssekmadienis lagery. Faktinai - pirma msoficiali darbo diena.
sekmadien lageris, apskritai imant, nedirbo, - lageris tuomet dirbo ne kiekviensekmadien. Kai kurios komandos vis
dlto turjo eiti darb.
- Advokatai, profesoriai, kunigai, finansistai, raytojai ir visas kitas lietuvikas mlas, - pasigardiuodamas kalojo ms
bloko ratvedys, padks tirolietis Toni Fabro, - marrikiuot! Greiiau, greiiau, js, apsidrbusio kuilio sns!
Darban, be ms, dar buvo irikiuota kelios komandos lenk, politinikalini, dar tebetardom dl priklausymo slaptom
politinm organizacijom.
Kapo, atseit, darbo priirtojo, pareigom prie msbuvo pristatytas vokietukas Zauteris [Sauter]. Jis tiktai dviem savaitm
anksiau u mus lageryje atsirado, bet buvo didelis savo srities specialistas, todl tad lageryje taip greitai tokididelkarjer
padar- iki kapo padties prisiplak.
Tasai Zauteris, kaip rodjo dokumentai, Vokietijoje jau buvo septyniolika kartteistas ir baustas u vaikkankinim. U
tokius darbus buvo jis ir lagerudarytas, o lagerio vyresnybpadarjmsvirininku darbo metui.
Pristatmus prie vagonei, lageryje liorkomis vadinam, smliui veioti. Viename pratiestbgigale reikia kalnelis nukasti,
kitame - klumpabalos duob uversti. Tarp abiej gal atstumo buvo apie pusantro kilometro. Prie vienos vagonets buvo
pristatyti ei septyni mons. Bgiai nutiesti per sml. Pakeliui - keturi bgipasisukimai, kur reikia vagonet apsukti. Prie

vidurinio pasisukimo stovi pats Zauteris su linksma ypsena veideliuose, prie kit pasisukim ir bgi galuose susitalpino
Zauterio pagalbininkai, atseit, puskapiai. Mum reikia prisipilti vagonetsmlio, nuveti kitgal, iversti duob, ilyginti - ir
vl vaiuoti atgal prisipilti...
Kovo pabaiga. I nakties graiai paal. Saulvieia ildo, tarytum glostyte spindulliais glosto.
Su vagonetmis pasibarkinti i vieno galo kitnebtjau tokia didelbda, kodl ne - vagonets galima pastumdyti. Bet
bta ia vis dlto labai didels bdos.
Stumiant vagonet, reikia bgti risia ir zovada. Su tuia vagonete ir su pilna. Klumps - klimpsta palaidame smly, ant
kojnesilaiko. Keletas zovados uoli- ir kojos jau kruvinos, - nuo tprakeiktklumpi!
Kol vagonet smlio prisipili - puskapis tau lazda onus tvatija ir dsto, kad nereikia tinginiauti. Prie kiekvieno b gi
pasisukimo, kol vagonetpasuksi, - vl lazda tavo onus raio. Pro tok velnio puskap taip nortsi juo greiiau pravaiuoti,
bet ta bestija liorka kaip tyia ima ir nuoksta nuo bgi! Ukelk tu jdabar atgal, kad geras! Tui- dar iaip taip uklibinsi,
bet su pilna - visai prasti juokai. Bekeliant vagonet, paal nuolat atsiranda pats Zauteris. Jo rankose - storas vzdas. Jis ima
siningai tau nugarvelti. Smogia lazda ir lieuviu vis pritaria kaip gramofonas:
- Die Arbeit macht das Leben sss! Die Arbeit macht... - darbas daro gyvenimsald!
Zauterio stovimojoj vietoj pasisukimas toks staigus ir kreivas, atkalnje tokioje, kad tenai liorka visuomet nuoka nuo bgi.
Zauteris ypsos. Zauteris patenkintas. Zauteris darbuojas su vzdu ir, meilingai ypsodamasis, kartoja:
- Die Arbeit macht das Leben sss!
Po tokios darbo dienos grs barak su kruvinomis, sutinusiomis kojomis, su sudau ytais peiais, nugara, onais,
launimis, su pervarginta irdimi, su svaigstania galva, alkanas sisprauds silki pavyzdiu utlyn, veikiai mogus imi
suprasti, i kur ir kaip atsiranda lagery nesialoma klipatkomanda...
Mes, kaip mons be lagerins darbo specialybs, apie porsavaiineturjome pastovaus darbo. Kasdien mus tamppo
vairiausias darbo komandas, panaudodami vairiausiem darbam. Visur buvome naujokai. Pas kiekvienkap- savo tvarka,
savo bdas, savi muimo metodai. Nieko neinojome, nieko nepainojome. Neinojome, nei kaip reikia lagerinis darbas dirbti,
nei kaip ilstis. Kasdien, kas valandmum buvo pirtis ir pirtis, kartais - sausa, kartais - kruvina.
Senieji katorgininkai puikini inojo, kad lageryje darbo vaisiai visikai nesvarbu, - svarbu tiktai, kad vis laik judtum,
vargtum, kankintumeis, - kad greiiau kinkas nukratytum. Svarbu, kad judtum, ypakai virininkai mato. Senieji katorgininkai
vislaikjuda kruta, bet darbo vaisiai - niekaniekis vienas. Ir vis dlto jdarbas - visikai geras - jie gi juda kruta!
Mes tos iminties neinojome. Atrod: duotas darbas - reikia jis padirbti. Atrod: padirbsi - valdia vertins, leis atsikvpti.
Ir plui, bdavo, dirbi. Visgyvenimprats dirbti siningai, kaipgi ia dabar vienu metu apsimetlis pasidarysi!
Dirbi siningai. Per valandpadarai daugiau, negu senas katorgininkas padaro per dien. Nuo darbo uduss, stabteli kiek
atsikvpti, - tutuojau tavo galvlekia koliojimas, prakeikimas, lazda ar plytgalis. Atseit:
- Tu, tinginy, mlinas, lietuvikas inteligente, nususs driskiau - Verkommener Lump - nusidvjs maita, - taip ir toliau, taip
ir toliau.
Juo siningiau dirbi - juo didesniu darbo kiekiu tave apkrauna, juo daugiau i tavs reikalauja, juo daugiau mua. Senieji
katorgininkai, tursuodami paal, iri tave i padilb, krizena dantimis ir savo darbo daltau vis pakia ir pakia:
- e, pavinks rupe, dirbk, kad toks mandras!
Pabandyk nepaimti i jo darbo! Jis ikeiks tave ne blogiau u kap, idergs, o tai ir kastuvu tave usimos.
I kur gali inoti, kas jisai toks, tasai senas katorgininkas? O k, jei ir jis turi teismuti? Lageryje visi turi teismuti, ypa
naujok, - visi, kas tik netingi.
Senieji katorgininkai kia savo darbo dal, koliojas, keikias, o j akys klastingai blizga, lyg sakyte sakydamos: "O! Kokie
kvailiai js, kvailiai!"
Kitas koks senas katorgininkas, irk, ima ir nebesuvaldo savo paiepiamos ypsenos. Prieina prie tavs, patapnoja per
pet, biiulikai praneka:
- Nebk gi toks padks asilas, nesitampyk it skerdiamas! itaip besitampydamas, tu ir savaits neilaikysi. Nekreipk
dmesio, kad keikia. ia visi keikia. ia btinai reikia keiktis, kitaip - negyvensi. Keiktis svarbiau u duon. Bet tai nieko
nereikia. irk, kaip a dirbu: judu krutu - ir viskas. Ir iandien mans dar niekas nekeik...
Ir, tikrai, jo niekas nekeikia. Jis juda kruta, bet padirbti - nieko nepadirba. Kjis per dienper dvylika valandnuknibinja,
galima per valand, per pusvalandpadaryti.
Tai labai didelis mokslas: i mokti judti - ir kad nieko nepadarytum, netemptum jg, savs nevargintum - ir muti
negautum! Kai timintsuvoki, jau gali lageryje iaip taip verstis, bet kol jsuvoksi - onkauliai bus gerokai nutayti ar inkstai
i savo vietos itarabanyti.
Sunkiai, labai sunkiai vyko man itas mokslas!
Miojo mus po vairius darbus.
Pavyzdiui, tolio ritinius neioti. Visgyvenimdirbusiam fizin darb, mokaniam lagerikai judti krutti, is darbas gal ir
visai nesunkus. Bet mogui, tris deimtis met pratnojusiam prie raomojo stalo, prie mokslo knyg, prie literatros darbo,

mogui alkanam, nemigusiam, mueik ir utli nukankintam, is darbas sunkiai pakeliamas. iaip taip t ritin usiverti ant
nugaros, bet po keliolikos ingsnijau grini su visa nata. Atsikelk dabar, kad geras, su ja! Atsikelk, kai tave unikai rieja,
batais bgnija, pagaliu tvatija! Atsikelk, kad po keliolikos ingsnivl gritum! Ir taip - per viskiaur dienel, per dvylika
valand.
Ne kgeriau seksi ir plytfabrike - mol kasant ir minkant, plytas neiojant ir kraunant, arba mike rstus tsant, pjaustant,
veimuosna keliant, arba prie statybos - akmenis skaldant ir "tak" veiojant, plytas, vyr, cement, vandentempiant.
Balandio mnesio pirmomis dienomis bloko ratvedys, igonikos veisls padks tirolietis Toni Fabro lieuviu it uva
uodega po kiemgrajina:
- Profesoriai, kunigai, teisininkai, raytojai! Rikiuokits patvory kairj - vaiuosite Gdansk!
I jros vjas dkte dksta. vilpia, rkia, staugia. akis veria lapi snieg, suledjusius lietaus laus ir velniai ino dar
kokjoval.
Vaiuoti reikia atvirame sunkveimy, be jokio apsiausto, su sudriskusiu, be pamualo, vasariniu varkpalaikiu, su lopsaniom
it undalytosiom ir nepasidalytom kelnm.
Vaiuoti reikia iki Gdansko keturios deimtys penki kilometrai ir u Gdansko dar dvideimt ar daugiau, persikeliant keltu per
abidvi didiules Vyslos akas. Kelions tikslas - pasiimti i tenai plyt. Prisikrauti sunkveimius ir grti atgal. Vis dien
nevalgius, net be lagerikpiet.
Vaiuotojai - lapi iki paskutinio silelio, vjo iki kaulperpuiami, pamlynav, sustir, susting. Vieni dar bando dantimis
kalenti, tik nieko gera jiem i tpastangnebeieina - dantis dantnebepataiko. Kiti gi jau iaip sau usimerk, prasiioj, ant
plikplytbarka it pzdrai kokie. Atrodo jie taip, kad jau dabar btgalima drsiai jiem pietuku ant pilvo numeris rayti.
Taip, diditiesskelbtalentingasai galvaudys Zauteris:
- Die Arbeit macht das Leben sss!
XVI. WACEK KOZLOWSKI
Madaug po dviejsavaiimes buvome inteligentus jau visikai nebepanas. A su savo giu 1,90 m nuo 96 kilogram
svorio nuvaiavau iki 67 kilogram. Kiti i msvaikiojo jau su praskeltomis galvomis, sutinusiomis blauzdomis, aizdotomis
launimis, nuo muimpamlynavusia nugara, nuolat spingsiniomis nuo antausiausimis, suraiytais veidais. Kojos visbuvo
aizdotos, kruvinos. Retas kuris vaikiojo be pakeltos temperatros.
Buvome jau sigyvenkatorgininkai, utlinugrauti ir imok keiktis ne blogiau u senjgvardij. Tuomet pradjo mus
skirstyti pastovias darbo komandas, - nuolatindarb.
Dviem i msjau pirmomis dienomis laimypteljo - pateko buhalteriais ir skaiiuotojais staigratines, kitu du - po
deimties dien, - jie buvo igelbti jau. Ir tai dar ne visai. Vieni jpo mnesio, baigiant gyti i dmtosios iltins, ligoninje
umusu taburete.
Visi kiti liko juodadarbiai. Kas pateko plyt fabrik, kas - akmen skaldyti, kas - prie tiesiamo plento su "taka" emi
veioti, kas - griovi kasti, kas - prie statybos vyro ir plyt neioti. iuose ir panaiuose darbuose buvo visi lygs - ir
profesoriai, ir raytojai, ir kunigai, ir gydytojai, ir teisininkai...
Tuo pat metu mus gana ikilmingai i II bloko perklgyventi etj, kurio virininkas buvo Vacekas Kozlovskis [Wacek
Kozlowski], lagerio garsenyb ir paiba, o ratvedys - Karaliauiaus pirklys juvelyras Hansas Zengeris [Hans Saenger],
susipyks su gestapininku dl kakokio iedo ir u tai atsidrs lageryje ir gavs net alitrikamp - profesionalo kriminalisto
enkl, pavadintas Berufsverbrecher.
etajame bloke mum, kaip sisenjusiem katorgininkam, dav vietos jau miegamajame ruime, kuris buvo sausakim ai
prikimtas lov.
Kiekviena lova, 80 centimetrploio, turjo tris auktus. Kiekviename aukte guljo po du mones. Kartais tenai turdavo
sutilpt trys, keturi, net penki. Daniausiai gi guldavo po du.
Kiekvienoje lovoje buvo iuinys ir ma as iuinlis, droli prikimtas, pagalviui. Buvo tenai dar nepastovus,
besikaitaliojantis. niekuomet neaprtas blusir utlikiekis, kaip atrod, nuolat augantis. Ir dvi antklods buvo! Tai buvo jau
be galo didelis daiktas!
Patek itokias lovas, pasijutome lyg garbingi lagerio pilieiai, lygiateisiai su tais, kurie mu a. Juo labiau kad mus, jau
suspjusius sugulti be jokikelni, tutuojau paauk dienos ruim, kur msjau laukVacekas Kozlovskis ir patsai pirmas
lagerio seninas, Arno Lmanas, - tas pats, kuris pirmnakt, vos mum atvykus lager, ivadino mus senais kupranugariais ir
pradjo muti su pagaliu.
Arno Lmanas tuojau padalino mum po cigaret, pasakprakalbapie reikalingumgyventi lageryje visiem vienybingai, nes
ia esvisi kaliniai lygs. Be to, dar jis ess girdjs, kad mes atsivedaug pinig, kurie esdabar deponuoti ir gul rastinje
be jokios naudos. Todl jis kvieis mus paaukoti, kiek kas gals, katorginink orkestrui - instrumentam pirkti. Tutuojau
atsirads orkestro dirigentas, i profesijos - barzdaskutys, idstmum aikiai ir tikinamai vismuzikos btinumo reikal. Arno

Lmanas padalino mum dar po cigaret. Mes mm pasirainti aukas - kas 50 RMarki, kas 100, kas - net iki 200 prisivar.
Drauge pasakmum pamokslir patsai Vacekas Kozlovskis.
Jis ess grietas, bet teisingas. Kas graiai gyvensis, jo klausysis, tam nieko nebsi bloga. Bet kas drsis bti
nepaklusnus ir riaues kelti - tam bsi- oho! - parodjis ionai savo kumt, tikrai didelio dmesio vert. Juo labiau kad jo
nervai esjau visikai sukirmij.
Vliau, ariau su juo susipains, imokiau j birnlietuvikdainel, kuri jam labai patiko, - jis tar net, kad a jjam
specialiai bsis sudjs:
Mano rankos nepapeiksi, Kad suduosiu - nusibaigsi.
Mano ranka pamalyva Kad suduodu: nebegyva!
Baisiai jam patiko i dainukl, tokios jam tiktai ir reikj, - ji bsianti jo himnas.
Kils jis buvo i lenkiko pajrio, i profesijos - msininkas. Neiojo jisai alia numerio raudontrikamp- politinio kalinio
enkl. Taiau u kokius politinius reikalus pateko jis ionai - niekas lageryje neinojo. Senieji katorgininkai pasakojo, kad jis
ia pat lageryje upumpino savo nuosavbrolel. Kalini jis buvo nudobs kelias deimtis, o kiek onkauliir blauzdikauli
sulau, kiek pakauipraskl- niekas neskaiiavo.
Tai buvo mueika specialistas, budelis mgjas.
Tai buvo vidutinio gio. kresnas, plaiapetis vyrukas. Kadaise buvs juodbruvas, dabar - iek tiek prails ir prapliks, keturideimimetvyras. Balsturjo visuomet ukimus- pragert, prarktbals, nypiant, gyvatiktok. Rankjisai
turjo tikrai "pamalyv". Nuo jo antausio retas kuris kalinys nenuvirsdavo. Antausius dalino jisai nesigaildamas. Nesigailjo
jisai ir bato, smogdamas upakal ar prieak. Dar labiau mgdavo jisai pagal. Einanius valgyti ar pavalgiusius, einanius
darbar grtanius, ar iaip einanius barakir ieinanius - jis paprastai, bdavo, savo vergus vis lazdos smgiais pasitinka
ir ilydi. Dar domiau jam ieidavo, kai jis su lazda okdavo kalinitarpir imdavo tarkinti visas puses, nelyginant senj
rusbylinkoks bogatyrius, sisuks nekrikttarp.
Kartais j lyg apatija apimdavo. Pristigdavo energijos bogatyrikai su lazda vaistytis. Tuomet liepdavo jisai katorgininkam
sugulti kieme, vienam alia kito, sausa ar purvas, - vis tiek. Tuomet jis, bdavo, vaikioja per sugulusius ir drbioja lazda, kur
kam pataikys. Kartais gi jisai ir itokiam palyginti lengvam darbui karingos nuotaikos nebetur davo. Tuomet jis, bdavo,
atsistoja alia sugulusiir laido juos akmenis bei plytgalius. Kur kam akmuo pataikys, tas jir turi.
Kartais kalinius jisai paversdavo drieais, - liepdavo pilvu liauti per kiem. Kartais - varlmis: reikdavo okinti. Kartais fakyrais: reikdavo ant vienos kojos tupti. iuo atvilgiu Vacelis buvo iradingas, - turjo puikifantazij.
Ikilmingais gi atvejais Vacelis panaudodavo dar vienypating, lageryje gana populiar, muimo bd, - juo naudojosi ir
kiti galvaudiai. Staigiu, stipriu, daniausiai netiktu smgiu per galvkatorgininkparmua emn, liuoktelja jam su kojomis
ant krtins ir ima tenai okinti it oys prie kumel. Rezultate paprastai bdavo - keli onkauliai vis sukiurkinti.
Pradedant 1944 metais, lagerio valdia, matyti, nujausdama bsim atsakomyb, kartkartmis sudarindavo vairius
dokumentus, rodanius, kad lagery kaliniam nebuvo jau taip bloga. Kartas nuo karto duodavo kapam ir blok virininkam
pasirayti popieri, kuriame jie paliudydavo, kad jiem inoma, jog lageryje kalinius muti grietai draudiama! Pasirayti kapai
ir blokvirininkai tai pasiraydavo, bet muti - ir toliau rpestingai mu.
Kartpo tokio popiergalio pasiraymo garsus lageryje kapas Lukasikas [Lukasik], mueika i pusberni, sugniuino vienam
latviui kelis onkaulius ir galvpraskl, jis buvo pristatytas prie latvikomandos, sudarytos i buvusilatviSS vyrir dabar
patekusi vokieikatorg, SS ilaikom. Lukasikas turjo tuos latvius drausms pamokyti ir paklusnumvokieivaldiai
grinti.
Lukasiko pamokyt latv atne ligonin. ligonins prausykl, nieko pikta nemanydamas, ujo ir pats mokytojas
Lukasikas. Susirinko tenai keletas kalinisanitar ir m olbyti Lukasik, kaip jam ne gda bti tokiu galvaudiu. Atsirado
tenai kakaip ir Vacekas Kozlovskis, - uuosdavo jisai, kur mutynm dvokia, nepraleisdavo progos. Tad ir dabar Vacius kad kibs vargui Lukasikui sprand!
- Ar tu neinai, unsnuki, kad muti negalima? - gargaliuoja Vacius apsiputodamas, - a tau parodysiu, un ijoda, kaip
reikia muti!
Na, ir parodjis jam, kaip reikia muti, - nepalyginamas meisteris gi jis buvo!
Taip kljis tvarg, kad ligonins sienos drebjo!
Po to Lukasikas dvi savaiti kreivas vaikiojo, kol isilai, o isilais mlatvius muti pagal Vaciaus pavyzd...
Budelis Vacius buvo mgjas pilna to odio prasme.
Kai lagerio oficials budeliai turjo per daug darbo, Vacius mielu noru eidavo jiem padti ar juos pavaduoti, - pagal savo
tarnybin padt Vacius neprivaljo tai daryti. Bet jis labai mgo tdarb. Kartais lagerio budeliai turdavo "ivaiuojamj

sesij" - kviesdavo juos kur provincijvokiei pilieiam paklusnumo pamokyti - k nors vieai pakarti. Vacius visuomet
vaiuodavo savanoriu ir su savo instrumentais, - lagerio kartuves pats veimpakraudavo.
1944 metais, pavasar, lagerio valdiai atsitiko karttoks reikalas vienmerginpakarti, - pakarti liepgestapas, j lager
pristats. Iki tol lageryje moter nekardavo, tik vyrus. Prie toki naujien net oficials budeliai susvyravo. Juo labiau kad
pakarti pasmerktoji lenkaitbuvo jauna ir grai, toks mielas sutvrimlis.
Tokiu gestapo nutarimu pasipiktins pirmasis lagerio budelis seninas Arno Lmanas pareik:
- Jis ess garbingas budelis, jis mergnekors ir nekarsis!
Ir njo, latras, karti, - nieko jam valdia nepadar.
Antrasis lagerio budelis - antrasis seninas, Fricas Zelionk [Fritz Selonke], vienas pai gabiausi lagerio galvaudi,
suktas ir gudrus, jau prie kelias dienas kakur nusirairank, pririo prie jos lentgalir pakabino viskpo savo kaklu.
- Ranka, - sako, - skauda, negaliu karti, - virvs nepatempsiu!
Treiasis budelis, oficialiai vadinamas pirmuoju lagerio darbininku - erster Vorarbeiter, nors faktinai visikai nieko nedirbo,
guli lovoje beviltikai girtas. Treiparjis be paliovos samagonlaka. Laka ir vaitoja:
- Es, jam pilvas galvaudikai skauda, - merginos karti jis negals!
Streikuoja visi trys budeliai, niekas neina merginos karti.
Visikai neinia, kaip valdia bti tokios bdos ibridusi, jeigu Vaciaus nebtbuvpasaulyje.
Lenkaitmerginvokieibudeliai atsisakkarti, o Vacius - pakor. Savo noru. I meils tam darbui. Smagu jam buvo.
Vaciaus pavyzdio paskatinti, vliau moteris karti mir oficialieji budeliai.
Patys lenkai, pasikeitus politinm aplinkybm, Vaciaus karti neketino. Jie ketino jgyv gaballius suplyti ir eksportinm
kiaulm suliuobti. O Vacius patsai svajojo tuomet dar bsim nepriklausom Lenkij sugrti garbingu pilieiu. Jis buvo
sitikins ess didelis lenkpatriotas.
1943 met velyk nakt, paiame vidunakt, miegamj ruim, kur mes visi dsavome ir kasms, atjo Vacius, su
ventmis pasveikino. Jis ess nutars, kad mum velyk proga kambaryje oro per maa, jis leisis daugiau. sak atidaryti
langus.
Oro tikrai buvo maoka. Be bloko virininko inios langai atidarinti nebuvo galima.
Kol patalpa vdinasi, Vacius stovi prie dur. Stovi ir pragertu, prarktu balsu gieda lenk patriotines giesmes, - jis buvo
tuomet visikai girtas.
- Ar js, kiauliasnukiai, vertinat mano gerird? - kreipiasi jisai besikasanius katorgininkus. - Oro jum maa, a jum
langus atidariau. A kambarvdinu... A rpinuos jssveikata... Tiktai dl jsaia stoviu, o js nesuprantat...
- Suprantam, Vaceli, vertinam, vertinam! - aukiame mes jam i lov, - drok toliau!
Vacius pro lovas nusibrakino kakur kambario gal. Patamsy surado, paadino, itemp i lovos vien kalin, - jaun,
grabernel, ukrainiet nuo Lvovo. Vienmarkin atsived prie dur. Baisiai Vaciui pagailo to bernelio. Aarodamas glaudia
jis jprie savo krtins:
- Toks tu jaunas ir toklager, tokpragarpatekai! Kas i tavs, vargeli, beliks! Bet a tave globosiu! A tave igelbsiu.
A tave isaugosiu! e, atneiau tau pyrago. Va, ia dar kumpio yra. Ir saldainidar...
Visi guldami pavydime tam barneliui, - kurgi: tokia laim! Pyragas, kumpis, - oho! Kad ir sekasi, virbliagalviui tokiam!
O bernelis - kad valgo, kad purkoja!
Vienas kalinys, gal alkano pavydo nebesuvaldydamas, sumannaktiniais reikalais pasivaikioti. Reikia jam eiti pro Vacisu
tuo laimingiausiuoju berneliu.
- Duok jam snuk, - sako Vacius berneliui, - ko jis ia valkiojas nakt!
Bernelis neatkreipdmesio Vaciaus odius. Vacius supyko:
- Negirdjai, maita, sakiau, kad duotum jam snuk?!
- Kaip a jmuiu? Jis nieko bloga... man nepadar!
- Ne tavo reikalas. Sakau, duok - tai ir duok!
- Kad jo jau nebra... Neinau, kas buvo...
- O! Tai tu itoks! - staiga siuto Vacius, - tai tu itaip mans klausai? A tau saldain daviau, o tu taip man atsidkoji?!
Mano pyragryji, o sakymnepildai?! Tai tu itoks?.. A tau...
Besikariuodamas Vacius dar labiau supyko, - jam jau savs paties pagailo. Jis mkulti tbernul neklauad. Ir taip
prikljis tvargel, kad is bliaudamas ir staugdamas vos savo guolsirepekino.
Kas teisyb- tai teisyb: Vaciaus nervai buvo visikai sukirmij.
Mes, apsigyven Vaciaus vadovaujamame bloke, buvome atiduoti neaprtai jo valiai ir nuo irai. Valiai ir nuoirai
Vaciaus, lietuvikai dainavusio:
Mano rankos nepapeiksi:
Kai suduosiu - nusibaigsi!

XVII. LIETUVI- LENKREIKALAS

tuthofo lageris buvo steigtas lenkam naikinti. Daugyb j tenai pro kamin ilk. Bet vis dlto ne visi lenkai buvo
sunaikinti. Liko ir gyv.
Lenk katorginink lageryje buvo vis daugiausia. Jie buvo vis seniausi lagerio gyventojai, savo prakaitu ir krauju j
ibudavoj, savo kauleliais j igrind. Lenkbuvo pilna. Jie, daugiausia pamarieiai, gerai mokjo vokikai. Lenkai lageryje
buvo labai galinga partija, - ne tiktai pati stipriausioji skaiiumi. Jie labai daug kgaljo kaliniui padaryti.
Antra vertus, lietuvipolitinpadtis lageryje buvo visikai prasta.
Prie msatvykimlagervokieiai esesininkai kalinitarpe paskleidtokipaskal:
- Es, atvykstlietuviai inteligentai... Jie iki iol buvo vokieiam paklusns... Staiga sumannebeklausyti... Vokieivaldia
nutarusi juos iek tiek pamokyti... Atsiuntusi juos lager...
Visa toji paskala normalia lagerio kalba reik: pliekite lietuviam kail, kiek tik lenda. Kiek js jnudobsite - jsreikalas:
nieko jum u tai nebus.
Netenka stebtis, kad treidienpo msatvykimo lagervienas i ms, fizikai pats stipriausias, milinas sportininkas,
jau guljo vidury gatvs su praskelta galva.
jo jisai gatve, nedamas tolio ritin. Staiga kakas pasiokdamas jam kumiu - makt, makt! - per sprand. Taip, be
niekur nieko: jo proal - ir mkumiu maksinti.
- Ogi tu, rup paaliavs! - nusikeik milinas. Blinkt, - numet savo nat jisai, akimoja paiupo kumtinink ir taip
tekteljo j patvor, kad is kelis kartus apsivert: - ok kaip varl, kad nemoki gyventi!
Nusviestasai patvorkumtininkas vl paoko. Jam pagalbatsirado dar du. Vienas j- su storu kuoku.
Cvankt! - milinui per galv- ir jis jau guli apsipyls krauju gatvs vidury.
Tuo pat metu atsitiko lageryje iki iol visikai negirdtas dalykas. Keli vyrukai, pragaras juos ino, i kur ilind, puolprie
sueistojo, patempjal, suskato rpintis jo aizdos sutvarstymu. Kiti gi griebanuos tris mueiklius. Bet kad jau griebtai grieb! Beirint visi trys pasiliko gulti gatvje. Netrukus ant j ivert po kibir vandens, - ie atsigaivelejo, iaip taip
pasiklir nusverdukuliavo savo keliu, ndkui nepasak.
Visa tai atsitiko labai greitai. Po keliolikos minuii viso to beliko palopytas pakauis, - aizda, laimei, nelabai kokia buvo,
- neaiks atsiminimai - ir klanas ant kelio.
Trys mueikliai upuolikai buvo lenkai. Tieji neinomi, mum visai nepastami berniokai, kurie upuolikus taip iauriai
prita, buvo... taip pat lenkai.
ios petynls i viso buvo labai bdingos mssantykiam lageryje su lenkais. Lenkai mus apgynnuo lenk.
Numerus stultorum infinitus est, - kvailiskaiius yra begalinis. Ko ko, bet kvailivisur yra daugiau, negu reikia. Kiekviena
tauta jturi ir sau, ir eksportui pakankamai, lygiai kaip kiekviena tauta turi nuosavus latrus ir ventuosius.
Kvailibuvo soiai ir lageryje, - visokitaut. Bet buvo ir labai garbing, protingmoni.
Kadangi lageryje lenkbuvo visdaugiausia, tai jkvailiai ir latrai labiausiai krisdavo ak.
Po apraytj petyni lageryje santykiuose su mumis kakas pasikeit. Kakas nauja dvelkteljo. Pajutome kakoki
nematom, neaiki gerrank. Kakas nematomas m mus globoti. Mum kartais atrodydavo, kad yra susidars kakoks
komitetas, kuris mumis rpinasi. Kai kurie lenkai, jau ymiai vliau, atvirai pasisakydavo, kad mstarpe yra moni, su kuriais
gal teks ateityje susidurti visikai kitokiose aplinkybse, ir es visikai neleistina, kad kokie kvailiai mus lageryje nuniokot.
Kvailybi, es, jau pakankamai pridarme praeityje, - dabar metas, es, btir prablaivti. Ne laikas, es, skaiiuoti, kas kam
kada kiek bloga buvo padars, bet, es, btiniausias reikalas, kad vieni kitiem padtumm.
Tpai dien po petynli, pavakary, po darbo, stoviniuojame patvoriais susig ir guodiams savo nepaguodiama
dalia. Taip baisiai gerti norisi nusivariusiam per visdien, bet nra ko. Apie valg - ir galvoti nebedrstame. Vandens i ulinio
negalima gerti, - jis tenai visokiomis bacilomis apkrstas. Yra krautuvlje iokio tokio mineralinio vandens, bet u j reikia
mokti. O mes gi - visiki elgetos. Niekas ncento neturi. Nieko, ninieko! Ant kno - purvini skarmalai - ir tie ne savo...
Staiga prie msprieina toksai plaipeivyrukas raudonais skruostais, koki30 - 35 met.
Kaminskis jis ess, - pasisako, - lenkas i Pamario. Nenusiminkite, sako, lietuviai, - ikentsite tvelniav. Blogiausi laikai
jau prajo. Reikia tiktai mokti gyventi ir lageryje. Niekis, i moksite. Rkyti norite? inoma, kurgi nenorsit, kad nieko
neturite!
Tuojau padalino vieniem tabokos po iupsn, kitiem - po cigaretvienkit... Visus nusived krautuvl, kiekvienam po
vandens bonknupirko!
Laisvje gyvenant, inoma, negalima n sivaizduoti, kokia tai didel buvo mum dovana! Vis keikiamiem, ujamiem,
muamiem - toks mielas, toks nuoirdus, toks gaivinantis uuojautos odis - ir tokios gausios vais! O pats tasai Kaminskis
buvo vargas vargiausias! Jis jau treius metus lageryje plk. Jis jau buvo nustojs eimos, nam, - viskjam SS vyrai sud.
Kaminskis rpinosi mumis kiek galdamas vislaik. Ilgainiui mes ir jam jau galjome padti, - gyvenome brolikai.

VacelKozlovskmsatvilgiu tvarkyti pasimJulius varcbartas.

varcbartas - Zakopans kaln snus su atvira svajotojika siela, giliai jauiania irdimi, kaip paprastai bna kaln
gyventojai. Buvs lenk karininkas, pateks vokiei nelaisv, paskui atsidrs koncentracijos lageryje. Perjs iaurius
vargus, dvasioje vis dlto pasiliko zakopanietis svajotojas. Auktas, lieknas, raumeningas, juodbruvas, trijdeimitrejmet
vyras. Labai nekus ir smojingas. Apsigims menininkas.
Jis buvo jau lagerio dailidikapas. Pats jis buvo geras, staiai puikus meisteris menininkas. Garsjo savo droinjimo menu.
Dirbo labai dailias dutes, uolinius, menikai drointus ir skaptuotus baldus, ypa- stalus ir spintas. Visa tai buvo privats
valdios vyrusakymai ir sakymai. varcbartas savo menu garsjo toli u lagerio sien. Usakymai ateidavo i Berlyno ir kit
Vokietijos centr.
Prie dvejus metus varcbartas, pateks lager, turjo smark susikibim su Vaceliu Kozlovskiu. Vacelis dav Juliui
antaus, Julius dav gros. Tokiu Juliaus pasielgimu nustebs, Vacius visu autoritetingumu puol Juli muti. Julius parmet
Vaciemn ir gerokai jam upakal nuakjo. Nuo to laiko varcbartas pasidarKozlovskiui didiausias autoritetas. Vacius
Juligerb. Vacius Juliaus labai bijojo.
Mums patekus Kozlovskio inion, Julius tuoj pasiaukVacipas save. - Juliaus dirbtuvs buvo kitoje siauro kiemo pusje,
- i jo langbuvo matyti, kVacius su savo vergais idarinja.
PasiaukJulius Vaciir sako jam trumpai ir aikiai:
- Vaciau, va, itlietuvisavo purvinom rankom kad man neliestum! Kad man nedrstum! Supranti!
- inau, klausau, - mykia Vacius, vairakiuodamas kamp.
- Su darbais jnekankink. Galsi - sriubos jiem pridk, - moko Julius Vaci, ileisdamas pro duris.
Ir tikrai, - nuo Vaciaus labai daug bloga mes nepatyrm. Vacius, Juliaus bijodamas, vengmus atvirai muti.
Kartais, bdavo, jau Vaciaus andai persisuka, akys aibuoja, gerklpenkiom gyvatm nypia, pagalys rankoje virpa, Vacius visas siuts ygiuoja mus, stovinius kieme palei tvor. Bet tuo tarpu stali dirbtuvs lange pasirodo varcbarto
veidas.
- Atsimink, Vaciau, - ramiai prataria Julius.
- inau, inau, rupe, - sugrieia dantimis Vacius ir savo v zdu ima tvatyti kitus kalinius, jokio sm gio i niekur
nesitikjusius.
Kai baisiai norisi muti, ar ne vis tiek, kmui?
Vaciaus netiktai ukluptieji gaudavo dvigubai didesnporcij, negu mum buvo skirta, - toks jau buvo energijos klaidakeliu
nukreipimo dsnis.
Kas be ko, kartais ir mus Vacelis apiplumpindavo, - kai Julius negaldavo matyti.
Lagerio virininko padjjas kartpusiau juokais sako varcbartui:
- Gi lietuviai atvaiavo, kodl nesipeat?
- Mes jau praeityje per daug prisipem, utat ir sdime dabar ionai visi, - atrkuo ramiausiai Julius varcbartas.
varcbarto atsakyme apibrtoji imintis buvo savaime aiki lygiai lenk, lygiai ir lietuviinteligentijai. Ji toliau ir grindms
tarpusavio santykius. Lenktarpe turjome geriausi, nuoirdiausidraug, kuriais nelaims atveju pilnai galjome pasitikti.
itoks pasitikjimas siejas su daugeliu kitauktesns prigimties jausmir igyvenim. Ne vienam i msjie, lenkai draugai,
yra labai daug, labai realiai padj. Mane patstaiai nuo alkanos mirties igelbjo.
XVIII. "LIGONISTATYBA"
Prasitamps lageryje apie tris savaites, pradjau karjer daryti - patekau jauniausiu ratininkliu kalini ligonin ibandymo tvarka.
Kakodl kaliniligoninionai buvo pavadinta komiku. niekur kitur Vokietijoje nevartojamu vardu: Krankenbau - ligoni
statyba. Visai ta pat tvarka, kaip Strassenbau - plent statyba, Brunnenbau - ulini statyba, Tief=und Hochbau - gilioji ir
auktoji statyba. Taip ir: ligonistatyba. Moterligoninir vadinosi ligonin, o vyr- statyba.
1943 metkovo mnestoji ligoninturjo 4-5 kambarius kaliniam ligoniam, kambarlratinei ir administracijai, aptiekl,
virtuv, prausykl su vonia ir duais - ten drauge, tam paiam kambary buvo ir lavonin, - ir dar kakokius patalpinius
mamoius.
Ligonins galva buvo Lagerarzt - lagerio gydytojas Heidelis [Heidel]. SS Hauptsturmfhrer, madaug kaip ir pstinink
kapitonas.
Gydytojas Heidelis buvo auktas, lieknas, 30-35 met, tamsus atenas, grai linij vyras. Jo veidas buvo gana
inteligentikas, tiktai i studentavimo laik bur pagomis iek tiek suraiytas. Vaikiojo jis iek tiek nuknarins galv.
Visuomet tylus, visuomet mandagus. Jis buvo vienintelis visame lagery esesininkas su auktuoju mokslu. Jis ne tiktai nesimu,
bet ir nesikeik. Per dvejus metus jis nra nvieno koliojimos odio itars, kas jau buvo visikai nepanau esesinink. Jis
savo vardu tyliai pridengdavo visas lagerio mogudystes.

Klipatos kaip muss rudenmirta. Jis pasirao mirties praneim. Paios populiariausios klipatligos buvo:
AKS - Allgemeine Krperschwache - bendras kno nusilpimas; kraujo apytakos pakrikimas, viduri kataras. Dar labai
populiari klipatliga, privaiame gyvenime maai teinoma, o lageryje - tikra giltin- tai flegmona. launis ar blauzda patinsta,
paraudonuoja, pamlynuoja, prakira... Pva raumenys. Lageryje aizdos labai sunkiai gyja. Menkutaizdelitisas savaites,
mnesius pliuoja - nra maisto aizdai gyti. Kartprasidjusi flegmona mtosi po viskn, pva gyvas mogus.
Na, tiek to, - ia vis dlto ligos. Bet kai lagery sveik mog, bdavo, umua, oficialiame mirties praneime gydytojas
Heidelis ramiausia sine raydavo: AKS. Kakodl tiktai pakartjreikalu jis nurodydavo kitlig: plauiudegim. Vliau
itokiu reikalu kartais paraydavo dar: Freitod, - atseit, nusibaiglaisva mirtimi.
Kartais lager atsisdavo toki kalini, kurie valdiai audyti arba karti kakodl bdavo nepatogu. Tokius atsisdavo
Heidelio staigon - virktimpadaryti. Mirties prieastHeidelis oficialiu ratu nurodo: AKS.
Tiktai 1945 metrudenHeideliui kakas ujo, kad jis susipyko su lagerio valdia - atsisakbepriimti nuodytinus mones.
Ir dar lepteljo supyks:
- Pas jesanti ligonin, ne skerdykla...
1943 met kovo-balandio mnes lageryje buvo nepilni 4000 kalini, o mirdavo j kasdien po 40-50. Taiau balandio
pabaigoje - gegus pradioje jmirdavo kasdien jau apie 100. Atjo tokia savotika cholerina, - storosios arnos udegimas,
- labai daug monisurijusi, atjo viduriiltin, dmtoji iltin, dizenterija, plauiudegimai ir dar kakas tenai. Heidelis m
tuomet savo staigplsti. Gavo daugiau kambari, o klipatom - ved atskirblok, - jiem jau duodavo nuo darbo poilsio,
silpniausius - net visikai darbnebevarydavo.
1944 metais vasaros pradioj Heidelis gavo mnes atostog. Jo pavaduoti atvyko kitas gydytojas. Ar jis buvo tikras
gydytojas - perknas jino, bet esesininkas jis buvo tikras.
Jis atsivenaujmetodklipatom gydyti - es, jo paties kituose lageriuose jau ibandytir davusgervaisi.
Jisai sak: stipresniem klipatom duoti po puskaliniko valgio porcijos, silpnesniem - po tredal, o visai silpniem - nieko
nebeduoti. Es, dl maisto trkumo pas klipatas atsirandanti gyvybingyvenimo valia, ir jie im sveikti. Na, kas mirts - tai
mirts, - ia jau nieko padaryti nebesgalima. Juo greiiau jie imirt- juo ekonomikiau iein.
Mslagerio klipatos ios dorybs, matyti, nevertino kaip reikiant: mmirti sutartinai it siukai pavasar, dliapssti.
Heidelis gro i atostoggreiiau, negu reikjo. Gydytojreformatoripravijo. Naujgydymo metodtuojau atauk. Jo
vieton vedklipatom gimnastik. ilta ar alta, bdavo, gimnastikuojas klipatls vidury kiemo, net jiem dantys barka.
1944 metais Heidelis gavo padjj, gydytojLukas, chirurg, i kariuomens. U k, kokiu bdu jisai i kariuomens
SS eiles pateko - jis ir pats neinojo.O SS laikomlagersavo gyvenime pateko pirmkart. Porsavaiivalkiojosi jisai po
lager kaip apkvais, negaldamas lagerio dyvdyvais atsidyvyti. Paskum visu uolumu griebsi chirurgo darbo: raikaliniam
aklaarnius, flegmonas, tiesino rankas ir kojas... Paskui m slaptai uostintis su vairiais kaliniais - mrininkais, staliais,
altkalviais, daytojais, stikliais. msu jais kakur naktimis slankioti po lager, kakokius daiktus tampyti. Paskui chirurgijos
salje per naktis degviesos, stuksjo plaktukai...
itokiu bdu gydytojas Lukasas, pats su kaliniais vogdamas mediagi valdios sandli, pats su kaliniais drauge naktimis
dirbdamas, ruopuikiausioperacinsal. Heidelis - kentkent, sukands dant, itokLukaso sauvaliavim, kol j idi
lagerio.
Ko kiasi, kur jo niekas neprao!
Heidelis pats - maai tesikio ligonins reikalus. Jam tai nerpjo. Neveds buvo, mgo papirliauti. Ligonins tikras
valdovas ilglaikbuvo SS feldfebelis - Hauptscharfhrer - Hauptas [Haupt].
Hauptas buvo jau pagyvens vyras, bene eiasdeimt penkerius metelius ivars. Kokie penki, jei ne daugiau, jo sns
fronte kariavo. Tai buvo emo gio, plai pei, kalnuoto pryakio vyras. Pasiymjo jisai garsiu feldfebeliku balsu, kurio
niekuomet nesigailjo. Jau u puss kilometro buvo inoma, kur Hauptas sukinjas. kyrus mueika jis nebuvo, bet retkariais,
inoma, tkteldavo letena per snap, kad neumirtum lageryje ess. Ne i blogo noro jis gribteldavo, ne nuskriausti
nordamas, bet iaip sau, tvikai, dl pamokos ir smagumo.
Kaip administratorius, ligonins bendradarbiam jis buvo visikai geras.
Nusikaltusius savo bendradarbius kalinius jis pats apriedavo. Jei kas, pavyzdiui, ligonins spirito per daug ilakdavo ir jam
paiam nebepalikdavo ar kas su moterikja lagerio dalimi palaikydavo lageryje taip draudiamus intymikesnius ryius, itokiais atvejais Hauptas nubliaudavo per tris kiemus, bet nuo auktesns valdios pasiksinimjis juos slpdavo, klimpusius kaip litas gindavo.
Geros irdies mogelis buvo tasai feldfebelis Hauptas. Kas savaitvis vaiuodavo Gdanskpas savo monel, nuvedamas
jai, vargei, paprastai du geroku paketu: margarino, deros, milt, kruop, cukraus - ir vis kit dalyk, kurie mirtantiem
klipatom negi gali bti reikalingi...
Jo pareiga bdavo ir virktimus virkti tiem katorgininkliam, kuri valdia karti nenordavo, pavyzdiui, moterim.
darb Hauptas puikiai atlikdavo - buvo laikomas specialistu. Jis Heidelio vardu ir mirties liudijimus pasira ydavo - tikrus ir
suklastotus. iaip sau - vidutinis mogelis buvo. O praudj, varg, - spiritus vini.

Nuolat ir nuolat ligoninje bdavo spirito trkumai, ieikvojimai ir pereikvojimai. Tai dar btpusbdos, - visa tai bt
galima ligonisskaita nurayti. Daug blogiau bdavo, kai Hauptas, nuo spirito visas paraudonavs, mgdavo visur klampinti
ir griuvinti - ir debous kelti. Bet ir tai dar btpusbdos, - viso to galima ir nematyti, ir negirdti. Visikai bloga bdavo, kai
jis, visas sismagins, imdavo pas moteris lsti, - esesininkes ir kalines. ios gi, linksmo Haupto kirkinamos, viegdavo,
klykdavo it skerdiamos... Kitos net oficialius valdiai skundus paraydavo.
Valdiai kad ir kakaip irdis skaudjo, vis dlto ji buvo priversta Haupt pasodinti karcerin duonai ir vandeniui - kart,
kit... penkt, et... Paskui u tas paias nuodmes Hauptas buvo pasistas kakur u Berlyno, kakokius sanitarijos ar
blaivybs kursus, i kurijau nebegro. Bene gerti bus nustojs.
Ir Hauptas ligoninje diktatoriavo, po teisybei, tiktai oficialiai. Neoficialus, bet faktinas diktatorius ilg laik buvo kalinys,
"ober-capo" - vyresnysis kapas, Janas Veitas [Jan Weit].
Veitas - labai valus ir energingas trijdeimimetjuodas vyrukas, senas politinis kalinys, lageryje bebdamas, buvo jau
sidoiins ir jau turjs po ketverimetsdjimo eiti laisv. Ir butgal ijs, jeigu nebtjo praudper didelvaldia ir
moterys.
Veitas galdavo Hauptui kalbti visa, ko tik nordavo. Veitas faktinai nustatydavo ligonins tvark, kuri per Haupt
patvirtindavo Heidelis. Veitas parinkdavo ir ligonins bendradarbius - ratins personal, sanitarus, gydytojus, nors pats apie
gydymo reikalnieko neiman.
Darbas ligoninje kaliniui buvo be galo svarbus, - tai laidavo jam gyvyb. Darbas - lengvas, po stogu. Ir maistas ia buvo
daug geresnis, negu kur kitur. Daug geresns buvo ir poilsio slygos.
Vliau Veitas u moterysts reikalus smarkiai kliuvo ir buvo isistas labai sunkiem darbam kaimHopehill - iaurplyt
fabrik. Ivykus Veitui, ligoninje atsirado vairitautgydytoj- ir lenkai, ir pranczai, ir lietuviai, ir latviai.
Kai Hauptas, suinojs, kad a moku keletkalbir mainle rayti, paaukmane ligonins ratinratininklio darbui ibandymo tvarka, Veitas siuto it buldogas, musgaudydamas. Pasitiko jis mane ypatingu pasveikinimu:
- Js, lietuviai, psiakrew, pagrobt i ms Vilni! A tau parodysiu grobti! A tau, pare, parodysiu Vilni! Jei driskiau,
pamelavai ir nemoksi dirbti, sveikas iia neieisi! - ir taip jis pavediojo savo mueikikkumtaplink mano nos, kad mano
noselnet palinko i nusistebjimo.
Tiespasakius, ligoninlageryje turjo ne kokvard. Seni kaliniai pasakojo, kad tenai kalinius staiai nuodydav. Hauptas
nuodijo ir dabar, tik pagal atskirsakym. Lagerio pradioje ligonis, neibuvs lageryje trijmnesi, i viso neturjo teiss
prayti i ligonins bet kurios pagalbos, nors jam ir kakas btatsitik. Dabar ligoninje kalinius atvirai mudavo ir umudavo
be joki ceremonij, ir i to jokios paslapties nedar. Dabar ligonin buvo galima kreiptis, jei kario turi ne maiau 39
laipsni. Jei nueisi su maesne temperatra - gauni kumiu and, batu per pilv - apsiverts gali ropoti, kur nori. Vliau
priimamoji ligonintemperatra buvo nuleista iki 38 laipsni, o 1944 metrudeniop - net iki 37.
Kai mane, atjusratininkauti, Veitas taip ikilmingai pasveikino, pagal lagerio taisykles a buvau visikai sveikas, - turjau
vos 38,4 ilimos. Tik trupuiuk galva , kakoks pavasarikas vjelis joje vaiktinjo. Akyse tokia velni miglelsukosi,
rausva, vyniava tokia. Retkariais ji paaliuodavo, bet niekis - pro jveidai vis dlto gana aikiai buvo matyti, tik raomosios
mainls klaviai iek tiek painiojosi, it pelais jie btbuvapaug. Blogiausias dalykas buvo - tai pasiutusi sloga, kad jkur
smakas btprarijs!
Turbt ne taip lengva sivaizduoti, kas tai yra: tur ti padkusi slog, nuo alio suaijusi, nuo muimo sualot
kraujuojaninos, dabar - lyg parako pripilt, - pilnas akis aar, sdti ratinje prie mainls, kurios klavinebesimato,
bandyti dirbti darb, nuo kurio skmingumo priklauso tavo gyvybar mirtis - ir neturti jokios nosins - npdsako! Biednas
tuomet buvau it nuskintas agurkas, patvornumestas! Veriau jau imtas lazdper kupr, negu itokia nosis!
Ratinje, be mans, sdjo dar trys vyrai: ratins kapas - labai jaunas ir mandras lenkiukas, maa kpadoresnis u Veit;
ekas - vienas aukiausi monivisame lageryje, ir dar vienas lenkas, senas valdininkas pedantas. Kapas ir ekas, artimi
Veito biiuliai, pasitiko mane su karinga nuotaika. Draugikai prim mane tiktai tasai senis lenkas, toliau per vis lageryje
buvimo laik pasiliks geras biiulis, bet ligoninje jis pats maa k tegaljo man padti, - jis pats buvo jaunikli ujamas ir
jojamas.
Kapas pasodino mane ypatingoje vietoje. I vienos puss - kartas peius, i kitos puss - durys lauk. Ties galva stoge langas, visuomet atidarytas vdinimo reikalu. Balandio mnesio vjai vaikiojo pro mane i viraus apai, i apaios -
vir, skersai ir striai. Vislaikbuvo toks jausmas, kad mano nosyje vyks parako sprogimas, o krtinje - kakokios varls
kurk.
itokia tvarka prasidarbavs savait, vis dlto vienkartsavo rytintemperatrprivariau iki 39,6 laipsni, - sigijau teis
atsigulti ligonin- ligonio tvarka.
Galingajam Veitui to tiktai ir tereikjo. Tutuojau prikalbjo Hauptui, kad a darbui visikai netinks. Be to - neinia, kuo
sergs. Gal dar nusprogsis, o jam darbininkas tutuojau ess reikalingas.
A nujau ligoninsirgti. Mano vieton, tik nebe vjsankryoj, tuojau buvo pasodintas jaunas naujas lenkaitis.
Mano bandymas padaryti ligoninje karjer- pasiekti registratoriaus laipsn- aikiai nepavyko dl mano nesugebjimo tok

sudtingdarbdirbti.
XIX. MUEIKIZMO FILOSOFIJA
Man gydytojas Heidelis buvo kakodl ypatingai palankus. Atrodo, jam iek tiek imponavo mano mokslo laipsniai ir mano
profesija.
Baigsi mano angina, mano gripas, temperatra visikai nukrito, o jis mane ligoninje laiko ir laiko ligonio tvarka, nors viet
joje tikriem ligoniam baisiai trko.
Man tai buvo nepaprasta laim, - faktikai gal tai buvo pirmas toks atsitikimas lagerio istorijoje.
Mano draugai, likbloke, dirba plua, gaudo lazdas ir kruvinprakaitlieja, o a sau guliu lovoj isitiess! Ir dar kaip guliu!
Lovoje pats vienas, varios paklods, yra pagalvl, nei blusels, nei utlls n pauostyt, niekas mans nemua, niekas
nekolioja, - miegu sau ir miegu! Ir su valgiu ia vis dlto iek tiek geriau. Sriubos - geresns ir daugiau gauni. Su gydytojais
susipainau, ir jie kartais tpasuka. Ir virjas kartais t be eils voia. Kitas sergantis kaimynas pas Abraomrengias,
savo porcijos nebevalgo, - u kokjam patarnavimmielai atiduoda savo dal. Sustiprjs imokau kambar tvarkyti, grindis ir
koridoriiplauti - u tdarbtaip pat kokia pluteltekdavo. iaip taip jau buvo galima verstis, ir ilstis net! Besitrindamas po
koridori, net ioktokpaauktinimgavau.
Ligonin aprainja atvykusius naujokus: j igrimo reikalus, j giminl, j dantis... suraintoj tarp ir a buvau
pakviestas, - biiulikos pagalbos tvarka.
Ms"komisijlei" pirmininkauja sanitaras, lagerikai pflegeris, senas katorgininkas Gervinskis [Gerwinski].
Gervinskis - milinikos jgos vyras. Jam paiam daugelis dant jau seniai ikulta. Buvs boksininkas. Buvs feldfebelis.
Pavyzdingas mueika.
Lagerio istorijos pradioje buvo sudarytas atskiras blokas, kuriame gyveno vieni vokieiai kaliniai kriminalistai - vagys,
plikai, galvaudiai. itokia publika suvaldyti, inoma, gana sunkus reikalas. Neklauso. Keikias. Muas.
Va, itai publikai valdyti ir buvo paskirtas Gervinskis - bloko virininku. Valdia auktai vertino jo muimo men. Ne vienam
j jis kaulus buvo sukniuins. Ne vien j ir pas Abraom avansu buvo pasiunts. Jo ranka, tikrai, buvo labai pamalyva.
Dabar jis kalinius ligonius slaug. Ir slaugvis dlto neblogai - ir pats nevog, ir kitiem neleisdavo vogti. Kas ligoniui buvo
paskirta gauti, ligonis gaudavo. Jo slaugomieji ligoniai greiiausiai pasveikdavo.
Mano santykiai su juo buvo kaimyniki. Filosofiki madaug.
Sdim dabar abu ligoninje ir surainjame naujokus. Jis ir ia buvo mgiamojo meno negali pamirti. Kur buvs, kur
nebuvs, brkteli jisai naujokatbula ranka - ir dunda jisai auktielninkas, kojas auktyn itiesdamas.
- Kokios tautybs? - klausia jisai atvykusio naujoko.
- Ukrainietis, - istena naujokas.
- A, ukrainietis? - vilgteri Gervinskis primerkta akim atvyklir voia letena jam per and.
- Kokios tu tautybs? - Ukrainietis... - Kokios tu tautybs? - Ukrainietis...
Po kiekvieno atsakymo gauna vargas ukrainietis per galv. Jam jau lpa praskelta, kraujas jau ant varko srovena...
Bandjisai sakyti pravoslavas - nieko neijo.
- Tautybs klausiu, - ne tikybos! Vargas ukrainietis jau ir dantispjov.
- Malo... rusas... - bando vargas i kito galo.
- Va, rusas, taip ir sakyk, kad rusas! - sdasi Gervinskis prie stalo rayti, - kur buvo tavo Ukraina, psiakrew, prie kar?
Nebuvo jokios Ukrainos. Nebuvo ir nebus.
Lagerio oficialiuose ratuose buvo painiojama tautybir pilietyb, tuo paiu vardu viena ir kita raydavo. SSSR pilieiai visi buvo vadinami rusais - ukrainieiai gudai, kirgizai, totoriai, mordvinai, gruzinai - visiem buvo raoma: rusas.
Gervinskis visa tai puikiai inojo. Galjo rayti - rusas - ir nemus ukrainieio, bet vis dlto mu.
- Kam gi, susimildamas, tu j taip niokoji? - sakau Gervinskiui, kai mutasai ilkpro duris, - juk jisai teisingai atsakinjo.
Klausei tautybs. Jis yra ukrainietis, - jis gi teisybsak, - u kgi jis muti?
- O! Jis, bestija, nusipelndar daugiau, - murma panosje Gervinskis, - a jam dar maai daviau!
- Ar jjau seniai painojai?
- Ne. Pirmkartmatau.
- Jeigu taip, kaipgi jis galjo tau, meldiamasis, nusikalsti, kad j taip baisiai mui? Juk j iandie teatvar lager, ir
nordamas nebtgaljs...
- O tu inai, mielas profesoriau, kukrainieiai darmum, Lenkijos kareiviam, kai prasidjo karas? - mano biiulis staiga
surimtjo. - audjie mus! I pasalaud! Velniai ino, i kur ilsdavo, velniai ino, kur pasislpdami, audidavikikai.
Kiek jie mum nuostolipridar, kiek umu! Niekai, a tau sakau, o ne ukrainieiai! Tauta - be istorijos, be kultros, be
valstybinitradicij. Buvo, yra ir pasiliks vergai. Kur kada kokvalstybs vyrjie yra dav, baudiauninkrups?
Gervinskis mkariuotis ir besikariuodamas, sugniaus kumt, mmane artti.

Ot, velnias! Argi jis ir man dabar smogs?

- Ne, mielas biiuli, - sakau jam, kiek galdamas meilesniu balsu, - itas tai jau tikrai neaud. iopla toks. Jis turbt autuvo
smaigalio nuo pukos neatskiria.
- Visi jie tokie. A j utai ir muu, kad iopla. Va tau, kad nori, - u ioplum mua! Man drsiau pasidar. A j toliau
kirkinu:
- Bet kad tu, biiuli mano mielas, ir lenkam pataikai uvaiuoti! Lenkai gi jau turbt tikrai i pasalneaud!
- Muu ir lenkus. Reikia muti. Negalima nemuti.
- Kaip sau nori, brangus mano biiuli, bet itokio tavo elgesio a visai nesuprantu. I viso js, lenkai, ionai labai keisti
mons. Ateina jstautieiai lager. Tokie nusigand, tokie lidni. Neino, nei kas daryti, nei kaip laikytis, nei kur eiti, tok
pragarpakliuv. Jie reiktpaguosti, padrsinti, pamokyti brolikai. O js, senieji kaliniai, kdarote? Be atodairos tvatijat ir
tvatijat savuosius... udot savo tautieius!
- Cha cha cha! - nusikvatojo mueikizmo ideologas, - mogus, lager atjs, neino, kur jis pateko. Reikia jam parodyti,
kad jis tikrai suprast. Reikia jis i karto ugrdinti, kol jis dar sveikatos, dar jgos turi, paskui bus vlu. I pat pradios gavs
muti, toliau jis bus atsargus. Jis toliau kiekvien mirksn bus savo gyvybs sargyboje. Jis imoks vengti pavojaus, imoks
gelbtis. Nemuk j, kol jie sveiki, jie beirint iglebs ir us. Vliau juos visikai lengvai umu. I pat pradios reikia
naujokam piktybvaryti. Juos mudamas, a jiem gera darau. Gyventi mokau. Akis atveriu...
- Vis dlto pasiutusiai niaurus tas tavo mokslas...
- O k, - js, lietuviinteligent, i pat pradios niekas kaip reikiant nemu, - man labai gaila js. Neusigrdinote. Kas i
jspo mnesio beliks? Gerai bus, jei po trijmnesiliks i jskokie penki...
- Na, na, negsdink!
- K, negsdink! inai, kiek jsikiiandien primm ligonin? Atuonis. Girdi, atuonis? Tu - devintas. Prie pusantr
metmsatvar lagerimtdevynias deimtis tris. inai, kiek i viso to msbrio iandie liko gyv? Neinai. A vienas
likau, - tai kas. Vienas vienintelis, supranti, ktai reikia? Pamatysi, kaip js pradsite lkti pro kamin, vienas paskui kit, po
kelis drauge...
- Vis dlto, gerbiamas mokytojau, ar tu negaltum prasmegti kur nors po velni!
- K, nepatinka mano teisingi odiai? inoma, jie negras. inoma, jie kieti. Bet jie reikalingi. Reikia naujokapviesti ir
ugrdinti i pat pradios, kad jis nebt kvailas. Kad jis kiekvien moment btpasirys grumtis dl gyvybs, - kad jis
niekuomet neumirt, kur jis yra...
- Klausyk, kumiavos apatale, - sakau a jam, - ia ir kitas dalykas netelpa mano galvoj. Kad kalinys kalin mua ir udo,
- tai kas man nesuprantama ir baisu! O kas but, jei kaliniai viengraidiennustotvienas kitbeud? Jei jie vienas kitam
padt, - kolegikai, draugikai elgtsi, - juk gyvenimas ia tuomet perpus lengvesnis pasidaryt!
- Cha cha cha! - skaniai skaniai nusikvatojo Gervinskis, - koks tu, profesoriau, naivus tebesi! I knyg mokeisi, ne i
gyvenimo! ia ne moni, ia sistemos reikalas. Sistemnustatme ne mes, sistemnustatvokieiai, esesininkai. Pradioje ir
mes visi taip galvojome, kaip tu. Kalinys kalinio nemu . Tuomet vieni esesininkai mu. Ir kaip mu! Mes muame su
atodaira. Pamuam ir paliaujam. O jie mus mube atodairos. Gyventi kiekvienas nori... Nordamas likti gyvas, turi engti per
kit lavonus. Dar vl. Jeigu ia bt vienodi mons, sakysime, jeigu ia bt vieni tikrai politiniai kaliniai, dar bt galimas
ioks toks taikus sugyvenimas, iokia tokia vienyb. Bet to gi ionai nra. iagi labai vairi publika. Visokitaut politiniai.
vairiausi kriminalistai. Vagys, plikai, galvaudiai, sadistai, budeliai... O kiek dar jia kitokiyra, kokio padkusio lamto!
Sudaryk j tarpe vienyb, susikalbk su jais! O kas svarbiausia - mons ia pasiutusiai alkani! Jau matei turbt k daro
klipatos? Rausias atmat dj. Senus kaulus grauia. Supuvus ml ryja. Surdijusias vinis laio. emtos alios bulvi
lupenos - jiem aukiausias skansis. Dl duonos plutels ia mogus ugneit. Ivietje maudytsi. Savo artimumutbe
jokio sins grauimo. tai dar pernai ruden a pats vienam valkatai kaulus sukraiau u tai, kad jis vos spjusiam mirti
lavonui iplkepenis ir pradjo alias ryti. Kaulus a jam sukraiau. Bet ar jis buvo kaltas - tai dar klausimas. Ar tu inai, k
tai reikia, kai mogus prisigyvena iki tokio laipsnio?! iemet ia monijau nebeda, bet pernai, ypaupernai, tokidalyk
apsiai pasitaikydavo. A pats buvau bloko virininkas. Numirnaktkalinys - ir dabok j, kad kiti nesusprogt. Kepenis, ird
- beirint ipl. Ar tu, knygiurknelaimingas, gali sivaizduoti mogaus padt, kad jis taip pasiunta ir mogdra darosi? Ar
jis mogdra ir gim? Ne! Gimjisai, kaip ir visi mons. Turjo tvus, turjo tvyn... Lageris k i jo padar! Manai, a
perdedu? Nieko panaaus! A dar per maa sakau. Pasiklausk kitsenkatorginink, visi patvirtins. mogus ia vris daraisi.
Bjauresnis u vr. Ir turi toks pasidaryti. Turi vrikai gintis ir pulti. Kitaip - jis us. Praris j kiti. Va, taip, maukt - ir nebr
mogaus. Nukliau tam ioplai ukrainieiui pusdanties. Kas tai yra? Toks niekaniekis, kad lieuvio gaila apie tai kalbti. Tu
piktinies, a matau. Kak sapalioji apie humanizm, apie uuojaut, paguod... Kdikis dar tu esi, nors ir ilas! Kai lksi
dmais pro kamin, gal bent tuomet suprasi, kad a tiessakau.
alta man pasidarnuo tokios jo filosofijos. Suk j velniai! Nebeidrsau toliau su juo ginytis. Tikrai, ko vertos visos mano
knygos, jei dvideimtojo amiaus viduryje civilizuotas Europos mogus staiga mogdra darosi?
1944 met viduvasary atjo lager komendantas, lagerio virininkas, gydytojas Heidelis ir dar kai kas i vyresnybs.

Pasiaukvisus kalinius jrininkus.

Kaliniai jrininkai buvo visi vokieiai - be iimties. Beveik visi buvo vagys. Vienas kitas tiktai jtarpe buvo padorus mogus.
lager atvarydavo juos baisiai nusipeusius, sunykusius, susmukusius. Lageryje jie labai greitai atkusdavo. Prie kokio darbo,
bet kokioje komandoje juos paskirdavo, visuomet jie rasdavo, kur kpavogti. Meisteriai buvo. Nepalyginami specialistai.
Va, iuos jrininkus ir pasiaukkomendantas. Irikiavo. Pasiaukabu budelius ir pradjo jrininkam kail perti. Budelis
kreia jam uodeg, o jis, jrininkas, turi pats garsiai skaiiuoti smgius ir paskui ikilmingai atraportuoti komendantui, kiek
jisai smgigavo.
Pirmoji jrininkpartija, penkios deimtys moni, gavo po penkiolika smgiu tai, kad jie buvo visi jrininkai. Antroji,
penkios deimtys moni, gavo po deimt smgi u tai, kad jie lager pateko. Treioji partija, taip pat penkios deimtys
galv, gavo tiktai po penkis smgius - kad jie neumirt, jog jie lageryje gyvena.
Iprkomendantas savo vokieius jrininkus, ipr- nujo sau, lyg cigarsurks.
Tjrininktarpe buvo vienas austras, jrininierius, labai protingas ir garbingas vyras, Bremeris [Bremer]. Lagerin pateko
u anarchistines savo pasauliros tendencijas ir u tolygelgeskaro laivyne. Visuomet buvo jisai geriausios nuotaikos. Kad
ir kakaip jam sunku buvo, jis visuomet mokdavo viskuo pasijuokti. Gerai, sakydavo, jis, kad j lager pasodin- po karo
bent jis bsis gesellschaftsfhig, - ne gda jam bsi pasirodyti padoresnje visuomenje. Es, koks vokietis, lageryje
nebuvs, galsis po karo pasauliui akis parodyti? Laisvje pasiliko jo jauna mona, - ir jis pats buvo jaunas, - ir snelis. Jis
buvo nirts nacipartijos prieininkas, o jo monel- stojo tpartij. Dar labiau nordama jam skaudinti, atidavjo snel
mokytis naci pension. Pagaliau ir pati suman dar kart itekti, inoma, u nacio, - pareikalavo i jo isiskyrimo.
Sddamas lageryje, dvejus metus jisai su savo monele bylinjosi, neduodamas jai isiskyrimo paymjimo.
Visus iuos, jam tokius skaudius dalykus pasakodavo jisai su meistri ku humoru, kaip tiktai vieni senosios Vienos
gyventojai pasakoti mokdavo.
- Na, Bremeri, - sakau a jam po jrininkventinimo operacijos, - kiek gavai Treiojo reicho garbei, penkis ar penkiolika?
- Et js, usienieiai! - nusijuok jisai, - js vokikos sielos visikai nesuprantate ir nesuprasite. Jum muimas atrodo
kakoks baisus veiksmas, mogaus vertybemins dalykas. Mum, vokieiam, muimas yra pats paprasiausias reikinys. Jis
yra js msknir krauj. Tai yra mum btinas elementas visoje msaukljimo sistemoje. Rask Vokietijoje, kad nori hitlerinje, kad nori - kaizerinje, gimnazij, kurioje gimnazistai nebtbuvmuami. Nerasi tokios. Leipcigas i sensenovs
yra pedagogins literatros centras; skelbiama tenai naujausios pedagogin s idjos. Knygose mokini muimas tenai
ikeikiamas. Bet tas idjas mes tiktai usieniui gaminame. Leipcige, naujausios pedagogikos tame centre, nebuvo n vienos
mokyklos, kurioje vaikai nebtbuvmuami. Js tokiais reikiniais piktinats, o mes tai nekreipiame dmesio. Lyg blusos
kandiojim. Truputnemalonu. Truputnieti. Bet tai ir viskas. Metas btir jum suprasti vokieicivilizacijos pagrindus.
Sunku btpasakyti, ar Bremeris kartrimtai kalbjo, ar juoks, kaip visuomet. Tiktai teisybs jo odiuose buvo geroka
dalis.
XX. KAMINO PAUNKSMJE
Man tebesant ligoninje, ligoniai pradjo jgriti it skruzdls medaus puodyn. Lageryje sisiautjo epidemijos: visokios
iltins ir labai pavojingas vidurisukrikimas, lageryje nelabai geru vardu vadinamas, mirtingumu praoks visas tris iltines.
Ligoninje - vietos maa. Ligoniai netelpa. mguldyti lovas po du, po tris mones. Guldo, kas kaip pasitaik. Atvir
diovinink su iltininku, plaui udegim su paleistviduriu. Vliau, kai liga paai kdavo, ligonius imdavo r iuoti.
Paleistvidurius sugabeno atskirkambar, suguldpo du, po tris lov. Smarvi tojo kambario tirtais sluoksniais bangavosi
per vis ligonin. Pro kambario al praeiti buvo sunku. Daug geriau buvo mirti, negu tame kambaryje sirgti. Patek s t
kambar, ir skubdavo atsisveikinti su iuo pasauliu. O iltininkam buvo steigtas net atskiras barakas. Prasidjo iokia tokia
kova su epidemijom.
Kovoti su jomis buvo gyvas reikalas. Lageriui buvo paskelbtas karantinas. Tai yra: nauji kaliniai lagerbuvo priimami, bet i
lagerio nvienas neileidiamas. Na, dl to dar nebtbuvreikalo su epidemijomis kovoti, - kalinibtpakak. Bet atsitiko
kitas, daug blogesnis dalykas.
Visoje apylinkje, iki pat Gdansko, pasklido gandai, kad lageryje siauia baisios ligos. Vokieiai, apylinkigyventojai, inia,
kaip vokieiai, baisiai nenori be reikalo mirti - baisiai bijo epidemij. Tad itie gyventojai pradjo visa gerkle rkti, kad lageris
baisiausiom ligom juos apkrsis...
Kas pas civilinius gyventojus i lagerio ateina? Negi kaliniai ateis. Ateina esesininkai. Kas papirkliaut, kas - pagirtuokliaut,
kas - pamergeliaut, kas - iaip sau pasmaguriaut. Civiliokai, visokios karo nals ir gyvanals, ir pradjo rkti, kad lagerio
esesininkai jom visokias bacilas neioja. ia tai ir valdiai buvo ko susirpinti. Ji mir udjo karantinir visiem SS berneliam.
Kol lageryje siauia epidemijos, niekas i SS vyrnebegali i lagerio ieiti.
Nebegali nei monelm cukraus ir margarino nuveti, nei kur samagono susivejoti, nei su kokia nors gyvanalle kaime per
naktelpasitaroti.

Nori valdia ar nenori, bet vis dlto teko jai pradti su tomis epidemijomis kova. Negi sds SS karygiai, vislaiklageryje
udaryti! Ko gera, gali dar ir jie pradti mirti. Juo labiau kad trejetas jjau garbingpavyzddav- mir pasimir.
Bet epidemijpradioje jo taikingiausias visokibacilsugyvenimas ir susikryiavimas.
Man lovbuvo paguldytas ligonis su viduriiltine, kurio iaip taip atsikraiau, atidavs mspalatos sanitarui savo dienin
maisto porcij.
Kiti lietuviai inteligentai, patek ligonin, rado paprastesnieit, m mirti vienas po kito. Pirmas i jmir, guldamas
pirmame aukte po manimi, - ligoninje buvo dviejauktlovos, - a, kaip sveiksts, isikliau antrjaukt.
Mirtininkeilpradjo Puodius, mokytas matininkas, buvs karininkas, auktas, tvirtas 47 metvyras. Jis, tiespasakius,
jau seniai pradjo silpnti. Per rytinius patikrinimus mudu su juo alimais stovdavome ir drauge, it i anksto susitar,
alpdavome. Ligoninn pateko jisai, jau turdamas daugiau 39 laipsniilimos. Pasirod, plauiudegimu jo susirgta. Ligonins
gydytojai apirjo j tiktai trei dien. Dav jam aspirino ir sak padaryti kompres, kuris buvo padtas vos sekani
dien, kai ligonis mjau smons netekti.
Su tokia temperatra mogui baisiai norisi gerti. Bet lagerio ligonin je net iuo atvilgiu niekuo nebuvo galima padti.
Nevirinto vandens gerti negalima, o virinto - nr kaip nr. Tris naktis blaksi vargas, maldaudamas nors laelio vandens, deja, ir to laelio ligoninje nebuvo galima gauti. Jam beklejojant, nuolat vaidenosi, kad jkia krematorijaus pei, kad jis jau
pro kaminlekia. Kiek bepajgdamas, gynsi jis nuo to, bet nuraminti jo jau nebebuvo galima.
Pra, maldavo paaukti i kito barako jam artim vienkit mog, - jis jau jaut gyvenimo pabaig. Pra lietuvikai,
lenkikai, rusikai, vokikai, nurodindamas, kuris barakas, kambarys ir lova. Ir tai vykdyti nebuvo galima. Niekas nedrso
naktpereiti per kiem. Ties kiemu bokte stovjo kulkosvaidis ir visus naktibaldas, pasirodanius kieme vliau nustatyto laiko,
aud neperspdamas. Likusi paskutins nakties dal praleido Puodius besiginydamas su komendantu. Komendanto,
inoma, paal nebuvo, bet ligonis vaizdavosi j esant ia pat. Dstjisai komendantui visas lagerinio gyvenimo pramatnybes.
Jau oro jam mpristigti, jau tikrai po vienskiemenjis begaljo itarti.
- Po-ne ko-men-dan-te, ich-bit-te um die Ge-rech-tig-keit, - praau teisingumo, - vos vos pravaitojo jisai. Pravaitojo ir
ugeso.
Ugeso lovoje, vadinasi, pasilaisvino vieta. Tuojau atbgo sanitarai, pflegeriais vadinami, apirjo dantis, nuvilko markinius
ir nutemp dar nesuspjus kaip reikiant atauti lavon sandl, kad jis bti tenai pakrautas artimiausiveim, einant
krematorium. Jo vieton atsigulkitas.
Tdienmsmayiame kambarlyje mirtrys. Vienas senyvas vokietis, pateks lagerin u tai, kad Gdanske, "juodojoj
rinkoj", nusipirko be kortelipuskilogramo sviesto. Pateko lager, apsirgo ir mir. U puskilo sviesto savo galvpaguld.
Mirt dien ir vienas lenkas, dar visai jaunas, labai inteligentikas, kultringas, mielas vaikinas. Vaikiojo po kambar.
Draugikai kalbjoms. Atsisdo ant savo lovos. Suiulpsausainio gabal. Atsigulir umigo. Turbt ir pats neinojo, kad jis
jau mirs.
Antras i eils msikis tame pat kambaryje miradvokatas Kerp.
Jis jau kokisavaitvaikiojo visas susiriets. vyrsu naiais betampydamas, buvo visikai nustojs noro valgyti. Utat
baistrokul jisai turjo. Kadangi i ulinio iaupo vandens nebuvo galima gerti, jisai gaunamjduonos porcijikeisdavo
mineralin vanden, - kiti kaliniai jam tok vanden duodavo. Tik vliau pasirod, kad jie t vanden ne krautuvj, lagerikai
"kantinj", pirkdavo bet i ulinio pasemdavo: imdavo duonir nuodydavo mog. Kerpgrtokbrangvandenir aips.
- Yra, - nekjo jisai, - lagery ir germoni: ne visi mua.
Ligoninj nekuiavos jisai, visai nesirengdamas mirti. Gal ir man, kad reiks jam tai padaryti, bet vis dar ne taip greitai.
- Et! - itarjisai, apsivertant kito ono ir baigsavo dali.
Kitiem msikiam numirti ne taip lengvai seksi. Per penkias ar eias savaites mirdevyni, o daugiau dvideimties neinojo,
kaip jiem toliau elgtis: mirti - ar dar bandyti emels jungtempti?
Tiespasakius, lageryje msikimirtiktai septyni, nes kitu du buvo umuti. Vienas j- beveik mano akivaizdoje.
Tai - jaunas vyras, talentingas mokslininkas gamtininkas, gimnazijos direktorius Marijampol je Masaitis. Atjo jisai
ligonin, jau sunkiai sirgdamas ta prakeikta lagerio "cholerina". Gal b t i jos pagijs, gal - ir ne, - neinia. Ligonins
prausykloje naujus ligonius rikiuoja po duais ligonins barzdaskutys. Rikiuoja ir keikias, ir pagaliu bado. Masaitis padar
kak, kas tam barzdaskuiui nepatiko, - ne po tuo duu atsistojo, ar k, - r barzdaskutys jam su lazda per sprand.
Masaitis apalpo. Nebeatsigavo. Sekamrytbuvo jisai jau mirs.
Tvirtas, sveikas, malonus vyras buvo Bauba, gimnazijos direktorius Kaune. I pat pradios jam lageryje seks. Pateko dirbti
ratinn komendantros namus, buvo apgyvendintas geresnse patalpose, geresn maist gaudavo. Apsirgo viduri iltine.
Pakl j. Kol pabaigs gyti, buvo paguldytas klipat blok. Tenai j besveikstant ir umu taburete - maisto dalintojas
Taranskis, po kelisavaiipatsai mirs nuo tos paios iltins, lageryje igyvens ketverius metus.
Taip gausiai prigriuvus ligoninepideminink, man joje jau nebejauku pasidar. Pagaliau Heidelis liepmane iraydinti i
ligonins.
Veito deinioji ranka ir liokajus, pflegeris Valievskis [Waliszewski], ileisdamas mane, ketino man snuk sugurinti, visus

mano markinlius ikrat, iiupinjo, ar nebsiu a ko ligoninje pavogs, nes jis pats tuomet nukniauk mano vienintel,
mano visbrangiausiturt, mano "aukso valiut" - atuonias cigaretes, kurias man vienas kolega arkliavagis buvo dovanojs!..
Valievskis aprengmane paiais lykiausiais skarmalais, kokius tik turjo, paru pavadino ir kumels vaiku - ir paleido.
Veitas vispaleistjkomandnuved, kaip paprastai, darbo biur, - atseit, va, pagydiau, - galite kinkyti veim.
Darbo biuras primygtinai silpalikti mane ligoninj ratininklio pareigom eiti, bet Veitas apie tai ir klausyti nenorjo:
- TokiVilniaus grobik, kaip a, jam, es, nereikia.
Tinginiu nenusisekliu ilks i ligonins ratins, gavau pradti lagerin karjer vl i pradios. Naujoko teismis vl
atsidriau miko kolonoje - rsttampyti.
Vis dlto ligoninje geriau buvo, negu prie rst!
Kimbame rst- jau labai mirioje kompanijoje, lietuviinteligentija buvo jau po vairias komandas isklaidyta, - kimbame
rst kokie dvideimt vyr - nejuda, judoius, i vietos - ir gana. Na, tiek ir tos sveikatls mum bebuvo: kitam sprigtu
duotum kakton - ir nuvirst...
O kol t prakeikt rst ant savo peiuustenam, kol i vietos ijudam, kol j u puss kilometro ir toliau nulinguojam
nudejuojam, baisiai nuobodu pasaulyje pasidaro. Taip jau nuobodu, kad net vemti noris.
Dientampau tuos rstus, kit, trei... Kas gi ia, po velni, bus? Jei taip dar kelios dienos prasits - ir man bus kaip kitiem
- po visam...
Dairaus en, dairaus ten, kaip ia nuo trstpasprukus?
XXI. APLINK KELMVISDIEN
Besitsant su rstais, ujo ir velykos, 1943 met- pirmosios velykos lageryje.
etadienprie velykas dirbome tiktai ligpiet. Popiet msmielas Vacelis Kozlovskis irikiuoja visblokkieme. Balandin
saulaittaip graiai vieia, taip meiliai ildo. Taip gera bttoje mieloje sauluje saululje bent kiek pailsti!
Paduoda Vacius komand:
- Zdejmowakoszule! Ale prdzej! - Nusivilkite markinius, - greiiau!
irime, kas gi ia dabar bus? Argi jis, tonlis mieliausias, mus velykom be kelnipaliks, - i jo gi gali visko laukti? Bet
kol kas dar nieko bloga nematyti. Visa ramu. Tiktai liepjis mums emje sussti.
- Utles muti, rupgalviai, muti utles! - aukia Vacius, mostaguodamas akotu vzdu.
O, tai kas! Tegyvuoja Vacius iki pirmjkartuvi!
O tiem palmargiam pono dievo gyvulliam didjetadienpadarme itispogrom.
Trak trak trak, trak trak trak, - taip ir traksi po vis kiem it i kulkosvaidio. Tkstani tkstaniai uvo j tuomet,
vargeli.
Pirm velykdiennedirbome. Vacius kvieia mus, lietuvius, pas save "dienos ruim". Pavaiinti bene mus gerairdikai
veniproga rengias?
Prie durpasitinka mus Vacelis ir dar keli banditliai.
- Parodykite kojas, - ar varios? O ausis - ar mokate isimazgoti? - tikrina toji "sanitarinkomisija" mskojas ir ausis.
Kadangi su ms kojom ir ausim buvo dar pus bdos, Vacelis pareik, kad mes velyk pirmosios dienos proga galime
kambary net ant suol pasdti, jei tokio noro turime. Taiau tiem, kuri kojos ir ausys buvo ne pirmos ries, prisijo
riestokai: gavo jie velykproga ir per valgomj, ir per onus, - buvo jie nugrsti prausyklir merkti tenai pamirkti alt
vanden. "dienos ruim" jie nebegro...
Tuo tarpu kakoks vargas katorgininklis nuo Gdansko, pasisukaliojs prie ms, padovanojo mum visiem vienkiauin, kad vardas tojo lenkelio btpalaimintas per amius!
Ir mes dabar, kaip visi gyvieji mons, veniame velykas! Sdim po stogu, ant suolo, - ir kiauinturime!
Vyriausias i ms tarpo, drebaniom rankom i susijaudinimo, pam t kiauinl, padalino kiekvienam po plonuiuk
gaball, apsiaarodamas palaimino kiekvieni ms.
Simbolis - simboliu, bet vis dlto simbolis kartais esti daug galingesnis u paipasiuiausitikrov!
Tdienpietmes jau nebenorjome. Buvome sots tuo kiauinio gaballiu, - ir dar kaip sots!
Galimas daiktas, pasotino mus ir tyliai paslapiomis prarytos aaros, gal dar ir slapti prisiminimai - Tvyns, tv, broli,
seser, eim, - visa tai labai galimas daiktas, bet istorija apie tai tyli.
Antrj velyk dien dirbome tiktai ligpiet. Popiet vl mus kieme irikiavo. Ateina lagerio pirmasai seninas, vyriausias
budelis, Amo Lmanas mssagtikrinti. Ar visos sagos savo vietoje, ar kam kurios nors sagels kur nepritrko?
Kas turjo laimei visas sagas vietoje, tam nieko nedar. Kam kokios sagels kur trko, - tvartuojau prausyklir tenai
ikilmingai velykproga po deimtlazduodegutino. Kitas besagis dar bandaikintis:
- A neturiu kur saggauti. Man tok vark ir dav. Saga i kito galiau pavogti, bet kurgi a gausiu adat ir sil,
kaipgi a vogtsagsisisiu?

itokiem vyram u vieai pareiktjignoracijpridjo velykproga dar po penkias lazdas.

Mano sagos tdienbuvo tvarkoje. A jau buvau bebands saulaitje dantis ildyti, kaip kakas staiga man i pasal- makt
makt makt - maknoja kumiu mano varko skyles.
- O ia - kas? - perkreips and, prikis snuk, klausia mans Vacelis.
- Skyls, - sakau a jam drebdamas, - kas gi ia bus daugiau? Tokvarkman i sandlio dav.
- Tu, kirmls vaike, - pratarman Vacelis ir drbteljo su letena per vienaus, per kit.- Kodl, kirmle, neusisiuvai?
- Neturiu lopini. Adatos, sil... Neinau, kur gauti!
- Kirmle! - pranyptman Vacelis ir dar porantausimielai pridjo.
Taip ir baigsi mano pirmosios lagerins velykos.
Po velykvargais negalais man vis dlto pavyko pakeisti savo specialyb. Pasprukau i rsttampytojkomandos, nujau
kelmrauti. Tai bent gyvenimlis buvo!
Pasirinkau kelmnuoaliau nuo valdios akiir krutu aplink tkelmel, emeles, samanles nuo aknelikapstau, kad bt
galima jisai, atjus progai, pakelti. Krutu a tenai dien, krutu antr... Treiosios dienos pavakary mano krutjimo vietujo
esesininkas, pilvzas toksai su dvokiania pypke, kelmyno darbvadovas.
- Ogi tu, blde Sauhund, - atseit, pakvais kiauliaunie, - tai tu itaip atsidkoji valdiai u duon?! A tau, driski
isigimli, parodysiu!
Nuvarjisai mane prie kito kelmo, kuris buvo, matyti, jau ne vieno mano pirmtakno kraptytas. emaplink kelmbuvo
jau per kelis kastuvus iimta, - kelmas duobj besds.
- Va, irauk kelm, - sakman pilvzas su dvokiania pypke.
Ir prie io kelmo darbas btnieko sau. lendi duob, prisilieji prie kelmo, - i tolo nnematyti, kruti ar nekruti. Visa bda
tiktai, kad duobaplink kelmbuvo pilna vandens, dumblino tokio, pardijusio, kaip nacipartijos drabuiai, - ir balandio
mnuo dar tebebuvo. Ir kojos mano buvo kaip tyia sutinusios ir aizdomis apaugusios. Su tokiomis kojomis balandio mnes
dvylika valandvandeny ikrutti - kakaip baisiai jau nedomu. Visikai nedomu, - ne, ne! Ir dar vjas toksai idavikikas i
jros puia, kad j velniai kur! Puia, tarytum ant tavs jokio varkelio, jokio raumen sluoksnelio nebt, - iupinja plikus
kaulelius, lyg su botagu paaio. Ir dar debeslvienkitatnea, i viraus papurkia, i onpalapina...
Patrepsi, patrepsi aplink kelmnacikai rudame vandenlyje - ir ropoji krant. Tiktai krante nra kas veikti, - kelmas gi
vandeny! Kojos npakasyti kaip reikiant nesuspji, kaip pilvzas su dvokiania pypke tau lazda jau bemosikuojs... Nra
kitos ieities, kaip tiktai - klionkt - vandenit varlnuo ardo. Taip ir praslenka darbo dienel, dvylika valand.
Pluau a aplink tkelm, pluau, bet vis dlto jo neiroviau, - palikau ir kitiem progos pasimirkyti.
Ketvirt dien man pradjus t kelm kastuvu baksnoti, prieina prie mans vienas i daugelio miko komandos kap.
Maiukas toksai, visas plikas, su aliu trikampiu ant krtins, vadinasi, profesionalas kriminalistas, bene atuonet met po
lagerius besitranks. Apirjo mane, pakraipgalv.
- Hm... Kas tu toks i profesijos? - klausia jis mans.
- Hm... - sakau a jam, neinodamas, k sakyti, - kadaise buvau universiteto profesorius, Miuncheno Liudviko
Maksimilijono universiteto filosofijos daktaras... Poetas buvau, eiles, dramas raiau... Dabar, matai, kelmraunu.
- Tai tu, seni, itoks? Na, palauk! - sumykjisai ir nujo sau.
"Po velni! - manau, - ko gi dar tas numukagalvis i mans nori?"
Po valandls tasai numukagalvis grta ir sako man:
- Ei tu, seni, eik su manimi!
Na, dabar tai jau visai prauvau. Duos jis man garo!
Nuvarjisai mane prie tvoros, kur i egliakelidirbo tokias kilnojamas tvoreles lyg kilimlius, bene sodam nuo sniego ar
nuo zuikisaugoti.
- Va, - sako jis man, - ligpiet itas akeles dliosi ana tvoros pus, o popiet - dliosi jas atgal. Rytoj - taip pat Tiktai,
irk man, vis krutk. Kai a bsiu paal... Ypagi, kai kokesesininkpamatysi...
Tai geros irdies vagillio bta! Kas per malonumas: saulelje sdti ir akeles taip graiai per tvor dlioti! Kad bt
pyrago - velykos btstaiai!
Gaila tiktai, kad mano geradariui paiam gyventi baisiai nesisek. Kiek vliau band jisai bloke pasikarti, - nepasisek:
draugai itrauk i kilpos. Band jisai ir pasipjauti - taip pat labai nevykusiai: draugai atm peil, perrio rank, - norom
nenorom turjo jisai pagyti. Pagaliau band jisai ir i proto ieiti. ios pastangos buvo iek tiek skmingesns, bet tinkam
vaisi vis dlto nedav. Palaik j ligoninj, palaik, atvar j atgal prot ir igrdo mik - toliau kapauti. Baisiai geras
mogelis buvo ir nenusiseklis toks!
Deja, neilgai ir a prie tvoros su akelmis darbavaus. Mano kojos visikai itvirko, - nebenea kno, nors tu k! Nelabai
besugebu ir miknukrypuoti. Ir ragino mane, ir lazdele baksnojo, bet kojos nekreip tai jokio dmesio. Pagaliau negi jas
mua, - kas jom? Jos, apritos skudurais ir pasiptusios, savarankikai gyvena.
Dl itokio neleistino mano kojelgesio a tapau ibrauktas i miko komandos leistrir paskirtas vienklipatkomand.

Sveikinu, - a jau klipata!

XXII. KLIPATKOMANDOJE
Msklipatkomanda dar nebuvo pati klipaiausia, - mes dar vaikiojome darblagerio ribose.
Dirbome pastogj. Vieni skutimosi peiliukais, prie lentos pritvirtintais, pjaust visokius skudurus pailgus gaballius,
siauruius tokius; kiti tuos gaballius vienprie kito raiiojo ar klijais lipd; treti - sulipdytuosius kamuolius vyniojo; ketvirtieji i tos mediagos dirus aud. Ir dirbtuvvadinosi - Gurtweberei - diraudykla.
Darbas buvo ionai nieko sau, nesunkus, pavilpautinis. Tik jau kompanija buvo baisiai nuobodi. Nvieno normalmog
panaaus, Net ir dirbtuvs kapas buvo nei ioks, nei toks. Kaliniai j vadindavo Frulein Capo - panelkapas. Laisvje jisai
dainavo ir oko operetje ir buvo laikomas vyru. Lageryje keiksi jisai vyrikais odiais, bet plonu moteriku balseliu. Ir
lagerjisai pateko u pasiymjimhomoseksualizmo darelyje, - vaikiojo su ruavu trikampiu.
Dirbtuvs draugai kaliniai buvo vienas u kitgeresnis: kam rankos pva, kam - kojos, kam - visas veidas suniurkytas, kam
- krtinkiaura, kas - su nuolat pakelta temperatra... O skarmalai, skarmalai!
Baisiai nedomus buvo tenai tas pvaniaizdkvapas! Ir dar tutlimskomandoje buvo neaprpiama galyb- itisos
marios! Laipiojo jos ne tiktai nugaromis, kikomis, skvernais, bet ir suolais, ir stalais, - nusipenjusios it tarakonai, pali tokie.
Mskomanda duodavo lageriui didiausidmtosios iltins procent. Daugelis jir patekdavo jau beserg. Ir ms
vargelis panelkapo nuo dmtosios iltins atidavponui dievui del.
Darbas ionai turjo nemaa ir privalum. Vispirma vyko jisai pastogje: nei tau lietus u apykakls varva, nei tau kaulelius
jros vjas da. Antra, dirbai sddamas, - nepaklusnias pasiptusias kojas galjai nekreipti dmesio, - jos buvo
nereikalingos. Galjai ir su kaimynu klipata pasitaroti, pavyzdiui, Vilniaus reikalais pasirieti. Galjai, palinds po stalu, neva
susipainiojusiskuduriekodamas, ir dmelvienkitnutraukti, kol tave puskapis, koja paspyrs, imudavo i pastals. ia
buvo dar ir dvi darbo pertraukls, kuri metu ileisdavo pasivaikioti privaiais reikalais. Kol, bdavo, nuklipatuojam, kol
sugrtam - geras pusvalandis laiko tau ir praeina.
Kartper pertrauklklipatuoju su savo draugais klipatomis ir randu kieme cigarets nuork. Bet kokinuork, - beveik
puscigarets! Tuoj mes su kaimynu usirkme tpusel ir traukiame pakaitomis i kumio, kad valdia nematyt: dabar
darbo metas, o kaliniam darbo metu rkyti grietai draudiama, - kad jie pypkiaudami netinginiaut.
Atjo mano eil iulptelti dmel. Kur buvs, kur nebuvs - staiga oko ant mans antrasis lagerio seninas - zweite
Lagerlteste, - sukiausias budelis Zelionk:
- Parodyk, parodyk, kia turi saujoj? Atgniauiu sauj, kas gi: baigis virsti pelenais nuorkos gaballis.
- Ktu, driskiau, sivaizduoji? Tau kurortas ia, ar k?!
Nuo pirmojo jo smgio per andpasvyravau pasvyravau, bet vis dlto isilaikiau ant koj; nuo antrojo - urieiau kinkas.
Rup itas, Zelionk, baisiai mikli turjo kairij rank, nuo jos retai kas negridavo. Po io susitikimo su ja man tris
mnesius ausis it vapsvkelmas.
Popietins pertraukos metu klipatlm duodavo dar kavos atsigerti. Tokios juodai rudos, vokikos, lagerikos. Vis dlto ji
bdavo ilta. Kai jos, bdavo, igeri, viduriuose bdavo taip pat ilta. Gur gur gur - pasigirsdavo tuomet viduriuose tokia velni
muzika. O kas vissvarbiausia - valgyti ne taip baisiai besinordavo...
Visa nelaimbuvo, kad geriamasai indas reikjo savas turti. Kas indturjo - grkav, lieuviu lpas lai, pilvrankele
glost, kas neturjo - turintiem pavydjo.
Pas Vaci bloke buvo toksai pusbernlis, kokios 17-18-os met, kuris kaliniam pietum bli delius dalindavo, o i
baigianijvalgyti vl juos atimdavo. Tai buvo visos jo pareigos lageryje. iaip ar taip, jis jau buvo valdios mogus. Ogi i
seno jau inoma: valdiai visuomet lengviau gyventi, negu valdomiesiem. Palyginti su manimi, tas pusbern lis atrod tarytum
koks buoimtamargis prie kumet, nors jis ir parita, matyti, Vaciaus nuskelt, andneiojo.
Ateinu a pas tpusbernlblidelio prayti paskolinti, sakau, senatvbaisiai nortsi kavos sriubtelti... Neinau, nkokiu
balsu, kokiais odiais kreiptis j, kad tik, ko gero, jis nesupykt. Kart pakartoju savo praym, kit kart pakartoju,
visokiomis ventenybmis prisiekiu blidelgrinsis, - jis nesiteikia girdti: sddamas uustalje, varjisai nykt savo nos
ir kaktenai rpestingai grabalioja.
- viesiausias pone, - maldauju, nusims kepur, kiek galdamas ploniausiu balsu, - gal, viesiausias pone, teiktumeis...
Nodio netars, jisai itraukia i pastals toksulankstytsurdijusdubenlir varto sau panosje. Pagaliau sako:
- e. Tik irk, pare, nepavok!
Kitdienjis man ir to dubenlio nebeskolijo.
- Et, - pareikjis man, - daug ia toki, kaip tu, driskivalkiojasi. Visiem nepriskolinsi... Lauk i kambario! - usimojo jis
ant mans luota.
Mano laimei, mir vienas klipatl, mano darbo kaimynas audykloje. Jis turjo toki dut nuo konserv, trupuiuk
pardijusi, net su lankeliu, i viraus pritaisytu. A inojau, kur jis j pasiddavo dirbtuvje, - jis seniau man j kartais

paskolindavo. Kai darb jis nebegro, itraukiau a j i po skudur slaptoje vietoje - dabar buvo ji mano. Jokio kito
pdinio klipatlnepaliko!
Dabar buvo man spjaut visus Vaciaus pusbernius ir piemenis. Dabar a be jpagalbos geriu sau kavutir klausaus tokios
mielos, tokios velnios muzikos: gur gur gur...
Ot, ktai reikia turti savo dutnuo konserv!
Man jau apsipratus su klipatos likimu ir besiruoiant iuo ar tuo bdu keliauti pas Abraom, lietuviinteligentijos likimas
tuthofo lageryje staiga mkeistis negirdtu bdu.
Lagerio valdia aikiai persisteng- perdaug jau greitu tempu alojo ir marino mones. U savo itokius rpesius gavo ji,
matyti, gerokai velni i auktesns valdios, kuri tolimesns politikos sumetimais jau gal nebepatogu buvo mus taip greitai
naikinti.
Vienpavakar visus pasilikusius gyvus ir dar iaip taip pasivelkanius lietuvius inteligentus paaukia pavardmis ir irikiuoja
atskirai. Prieina prie msvisas brys SS vyr- ne teilini, kurie su autuvu vaikto, bet t, kurie su revolveriu, - auktesni
pareign, vairilagerio staigvirinink. Iklausinja mus, kur kas dirba, ir tuos, kurie dirba sunkdarb, rikiuoja atskirai. Ir
ima mus dalytis savo tarpe SS pareignai! Tuos i ms, kurie jiem geriau patinka, pasiima ir nusiveda sau, kas vien, kas - du.
Pasiima dirbti jo vadovaujamoje staigoje. Kitas esesininkas ivijo lauk net senus savo darbininkus, pasimdirbti msikius.
Keturi patekome dirbti net raudonuosius komendantros rmus, - iem ijo jau visikai gerai.
ie keturi tuojau buvome nuvaryti pirt - ger, ilt du, pirm kart gyvenime kaip reikiant nusiprausti. Dav mum
keturiem lagerinius varius, naujus skalbinius, kojines, batus net, ir po ger, varcivilin apsivilkim, tik su raudonais kryiais
ant nugar ir kelni kik. Apgyvendino mus keturis atskirame bloke drauge su vadinamais kaliniais prominentais:
barzdaskuiais, kelneriais, siuvjais ir kurpiais, kurie betarpiai aptarnaudavo SS vyrus. Buvo ia ir keletas ratinink bei
sandlinink, dirbusikomendantros rmuose.
Gyvenimas ia, palyginti su Vaciaus bloku, buvo tikras rojus. moninedaug, lovos nesukimtos. Lovoje miegama po vien.
ia yra ir vars pagalviai, ir antklods - kiekvienam po keturias antklodes - klokis ir ildykis!
ionai niekas nerkauja, nekauja, nesimua! ia ir valgyti daugiau duoda, - atiduoda kaliniam vis jam priklausom
porcij, kartais - net ir priedo gauni. O svarbiausia - ionai visikai nra utli, - nvienos, n pauostyti! ia atskirai tuos
kalinius prominentus ir laik, kad jie esesininkam drabuius ar raudonuosius rmus utlinepribarstyt. Pateks gyventi
blokel, galjai laikyti save jau igelbtu. Kas bus, kas nebus - bet i klipatluomo jau isiklipatuosi!
ionai mes patekome tiktai keturi. Visi kiti liko pas tpat Vaci su jo santvarka ir gyvenimo pramatnybmis. Kitiem ir
darbas sunkokas pasitaik. Darbas sodininkystje oficialiai buvo laikomas lengvu darbu, - kai kuriuos paskyrir tenai dirbti.
Reikjo tenai bosai vandens neioti, ems neioti, mlas neioti. O tos sveikatls visiem taip maa buvo belik!
A patekau dirbti vienpaisvarbiausilagerio staig, oficialiai vadinamHftlingsschreibstube - kaliniratin. Tai buvo
lagerio virininko ratins dalis, faktinai pati svarbiausioji. Jos inioje buvo personalin kalinisudtis ir daugelis kitsvarbi
dalyk. ia pasidarprieinamos visokios bylos ir kai kurie slapti dalykai. Iia jau galjau tarytum i aukto kalno valgytis po
lager, visksekti ir sidmti, sudarinti painisu takingais lagerio monmis i kalinitarpo. ia buvo galima susipainti su
daugeliu vadovaujani SS organizacijos moni, kurie i dalies mjau nuo mans priklausyti. Viena i mano pareigbuvo
skirstyti jiem darb, deuravimir atostogas. Tiesa, paskirstymtvirtindavo lagerio virininkas, - mano planjis patvirtindavo
visuomet: kur kokesesininkpaskirdavau, ten jis ir deuruodavo.
ia susirinkdavo lagerio inios, vieos ir slaptos. ia susipindavo gijos ir lagerins politikos, kiek tai liesdavo kalini
"savivald". i ratinbuvo juo svarbesn, kad tilpo po vienu stogu ir buvo susijusi su darbo biuru - Arbeitseinsatz, tiek daug
svrusiu kalinigyvenime.
XXIII. "NUO TDURLIG TDUR..."
Neilgai tesidiaugiau savo nauju bloku - siuvjais, kurpiais, barzdaskuiais ir kitais lagerio aristokratais. Praslinkus kokiom
keturiom penkiom savaitm, valdios vyrai vl aukia mus, lietuvius inteligentus, susirinkti atskirpatvor.
Ateina lagerio gydytojas Heidelis, ateina feleris, ateina sanitarijos ratininkas - ir dar kai kas tenai. Ima mus apirinti ir
iupinti. Tam kojos sutinusios, tam irdis mataruoja it avels nuodega, t- flegmonos apsdo, t- unvots, tam - galas ino
i kur - po visknaizdpriviso, tam - vykusi kakokia vidurikatastrofa, tam - temperatra kaip pirty... Visikai sveiko
nerado nvieno.
Visus tikrinimo duomenis sura popierius, galva palingavo ir nujo sau. Po to mus nuvar atskirblokelir apgyvendino
visus kartu.
Kambariukas nedidokas, tos pat medins trijauktlovos, bet kiekvienas turi jau savo atskirguol, miega vienas, turi dvi
antklodes ir visikai neturi palj pono dievo gyvulli. Visame kambary gyvenome mes vieni, ne tik n ra jokio svetimo
kalinio, bet ir jokio pareigno, jokio virininko! Bloko virininkas, daug nusipelns galvaudys profesorius Cimermanas
[Zimmermann], gyvena kitame kambary su kitais kaliniais, msreikalus maai kiasi.

Tasai Cimermanas buvo ymus vyras. Auktas, platus, didels fizins jgos. U visokias vagystes udynes jis daugel met
bastsi po vairius lagerius. Ms lageryje jis buvo labai takingas, buvo laikomas vienu geriausi ir kultringiausi. bloko
virinink. Gal jis ir buvo neblogas virininkas, pragaras jino, bet banditas jis buvo pavyzdingas. Tarp kita ko, jis turjo vien
nelabai girtinpapratim.
Per patikrinimus ryt ir vakare, bdavo, reikia visi kaliniai eilmis surikiuoti. Vieni stovi stati, kiti - apykreiviai, nelabai
bepastovi. Koks klipatl, irk, atsistojo - ir linksta al, - aikiai gadina vis patikrinimo spdingum. Pribgs
Cimermanas j ir iaip, ir taip stato, i tos ir i kitos puss pakumiuoja, - nestovi klipatl, lyg i telos bt padarytas.
Tuomet, bdavo, Cimermanas tok minkt klipat neklauad patempia pasien, paima j u krtins - ir takt - klipatos
galvelsien. Po tokio tekteljimo klipatljau ramiai guli pasienyje. Jis jau nebeatsikels. Jis jau gatavas.
Va, itokio galv tektelenimo Cimermanas ir buvo specialistas. Tai buvo jo patentas. Ir tai - jis darydavo itaip tiktai
klipatom. Ar ne vis tiek klipat lei, nuo ko ir kada jis mirs? Sveik ar apysveik mog umuti Cimermanui retai
tepasitaikydavo. Taip, du tris per metus, ne daugiau. iaip nieko sau razbaininklis buvo. I mstarpo apskaldtiktai vien
kit. Ne visus. Ne per smarkiai, - nvienam siensmegenys neitiko.
Blogiausia, kad jis per patikrinimus versdavo mus, drauge su kitais, vokikai giedoti. Kai kada ir mariruoti. Giedoti gi, vienpaikvailiausivokikmargiesmi:
Heute wollen wir probieren
Einen neuen Marsch rangieren,
O, du schnes Sauerland!
Kuriem velniam prisireikjam tuthofo dvokianioj duobj Pareinio zauerlandgarbinti, vargu ar jis pats inojo!
Giedoti reikjo btinai. Irki ar neirki - vis tiek turi bliauti. Moki odius ar nemoki - bliauk vis tiek. Cimermanas,
bdavo, ir iri: isiiojs tu ar ne... Vislaikbti suiaupus burnarba isiiojus - taip pat negerai: tuoj Cimermanas snuk
gurina. Vislaikreikia iopioti. Svarbiausia, kad iopiotum - vaidintum giesminink.
Cimermano nevalioje buvome taip pat neilgai. Kokias dvi tris savaites. Kakas darsi u lagerio sien, ko mes nieku bdu
negaljome suprasti. Ar Berlyne, ar Lietuvoje, ar dar kur kitur, neinia kas ir kur, bet tvykiatgarsiai pasiekdavo ir lager ir
atsiliepdavo mslikimui.
Staiga vl patvory irikiuoja. Ateina lagerio virininkas.
- U kjs patekote lager, a neinau, - sako jis .mum, - bet js, matyti, bsite ne tokie, kaip kiti. Yra gautas ratas, kad
a nuo ios dienos turiu jus laikyti kaip garbs katorgininkus - Ehrenhftlinge. Apsigyvensite js dabar visai atskirai. Nuo iol
tiesioginis js virininkas bsiu a, lagerio virininkas. Lagerio senino - Lagerlteste - sakymai jum neprivalomi, - jis tegali
jum perduoti mano nutarimus. Galite plauknebekirpti, - galite neioti ilgus plaukus. Galsite kas savaitrayti ir gauti laikus
(iki iol, kaip ir visi kiti, raydavome ir gaudavome trumpus laikus kas antrsavait). Bet laikai turi bti neutrals, apie lager
ir politik neturi bti n odio raoma. Svarbiausia, neturite teiss rayti, kokiame lageryje esate. Raykite staiai "Lager
Stutthof", kad nebtgalima suprasti, kas ia per lageris, kur js sdite. Su kitais kaliniais bendrauti ir kalbtis nuo iol jum
grietai draudiama. U pastebt bendravim bsite grinti atgal bendrus blokus. Darbas jum nuo iol nebeprivalomas.
Nebent kas nors savo noru kok darb dirbti. Neioti numer su trikampiu jau nebereikia. Galite, kad norite, dvti savo
vark, ant rankovs prisisiuvgeltonraikt. Bet dryuotos lagerins kelns jum vis tiek ir toliau privalomos. Lagerio drausm
jum taip pat privaloma. Js esate garbs kaliniai, bet vis dlto kaliniai - Ehrenhftlinge doch Hftlinge.
Apkvaiome visikai, igirdtokinegirdtneregtnaujien. Kas gi pasaulyje turjo atsitikti, kad lagerio virininkas taip
pasikeit, toks mandagus pasidar? Ar tikrai jau mes bsime igelbti, tikrai mirti nebereiks?
Visi buvome sitikin, kad dabar mus jau tikrai i to pragaro paleis. Mes baisiai pykdavome, kad senieji kaliniai dl ms
diaugsmo skeptikai linguodavo galva ir sakydavo:
- Netikkite esesininkam. Niekur jus nepaleis! Pamatysite!
Deja, itie skeptikai teisybsak.
Dabar davmum po visikai naujintldryuotlagerinapsivilkim, davpadoresnius skalbinius. Kas norjo, galjo ir savus
dvti. Apgyvendino naujai atremontuotame baraklyje, pastat geleines kaip ligoninje dviej, nebe trij, aukt lovas,
plaias tokias. Dav net po pagalv su uvalkalu, dav net po vari paklod, po tris anklodes! Valgomasai kambarys atskirai. Valgomajame kambary pakabino radijo garsiakalb! tai kas pasidar!
Nebebuvo jokio svetimo bloko virininko, - mes patys i savo tarpo tok virinink rinkdavoms. Su mumis buvo
apgyvendintas mskolega gydytojas, medicinos profesorius, turjs geriausi vardvislagerio ligonitarpe, - ir jam buvo
pasakyta, kad jis dabar atsako u msgyvyb. Jis dabar privals irti, kad niekas msdaugiau nebemirt!
Tuomet tai mum jau is tas paaikjo. Ms draugai, pasiskubinnumirti, savo kaniomis atpirko msgyvyb. Jmirtis,
matyti, vokieivaldiai bus pridariusi apsiai nemalonum, kad ji nutarmus daugiau nebemarinti.
Msnaujas barakas buvo ypatingoje padtyje.

iaip kaliniui slankioti palei moter gyvenamus barakus buvo grieiausiai draudiama, - pagautam u tokius darbus grs
didels bausms. Moter barakai nuo vyr barak atitverti auktomis spygliuot viel tvoromis. O mus dabar apgyvendino
visikai alia moter. Jos gyveno vienoje gatvs pusje, o mes kitoje. Jokios tvorels tarp msnebuvo. Niekas neskiria.
- irkit, kad js man prie moter- ni ni! - perspjo lagerio virininkas, - pagausiu - bus riestai!
ventai klausme lagerio virininko sakymo.
Moterys vaikiojo vienoje gatvs pusje, mes - kitoje. Darbo metu - tiek dar to. Bet vasaros iltais pavakariais, bet
sekmadieniais - itisdienel! Moterys vaikto sau, mes - sau. moterpus- ni ni! Kaip apatalai kokie su rtelivainikliu.
Kiti kaliniai mum baisiai pavydi iuo atvilgiu. Bibelforeriai mus bibliniais asilais vadina, bet mes nepasiduodame jokiai
pagundai. Merguls mum i kitos gatvs puss ir veideliais ypsos, ir visokiomis akelmis mirksi, ir liemenlius, ir blauzdeles
rodo, bet mes laikoms - kaip mras...
Galgale i kantrybs ijs ir pasipiktins moterblokas mskelbti, kad lietuviki vyrai i viso esnvelnio neverti, kaip
varls spalio mnes. Mes ididiai atsikirsdavome, kad mes savo monom esame labai itikimi.
- Sakykite, sveiki! Jstarpe yra gi ir tiek nevedusi! - paniekinamai nyptmoterblokas.
Na, per didelmis dorybmis girtis gal ir nevertt. Visi msikiai buvo tiek pervarg ir tiek alkani, kad itisomis dienomis
niuksojo lovose, - kokiais pyragais juos, tokius nusibaigusius, btgalima dsautinmenprisivilioti?!
Kartlagerio virininkas atnemum storpluotpopieriir liepprirayti juos.
- Das ist zur Entlassung! - ia jspaleidimo reikalu, - pridrjisai su nusivylimo ypsena.
Tai buvo asmenins anketos ir blankai praymdarbui gauti Vokietijoje. Reikjo tenai paymti, kokdarbmokame dirbti
ir kokio norime gauti, ir kokialgpretenduojame.
Visi kaip vienas, net savo tarpe nepasitardami, atsak me: joki alg nepretenduojame ir jokio darbo Vokietijoje
nepraome. Mes norime grti savo sendarboviet, Tvyn, i kurios mus neteistai ir negarbingai ipl, ir, be to, dar mes
turime pataisyti lageryje sualotsveikat...
Po trijsavaiilagerio virininkas vl atjo int mus. Ikoliojo, apriejo ir pravirktpro dantis:
- Verlassen sie sich nicht auf die baldige Entlassung! - Js nepasikliaukite greitu paleidimu!
Veikiai visus kalinius - drauge ir mus! - perkl naujus barakus, mspaipabudavotus, - senieji barakai buvo atiduoti
ligoninei ir dirbtuvm. Tame naujame lageryje gavome taip pat atskirbarakl. Su kitais kaliniais bendrauti ia jau niekas mum
nebedraud. Buvo visiem aiku: apsigyvenome ionai ilgam laikui - iki karo, eventualiai, iki gyvenimo pabaigos...
XXIV. LAGERIO KOMENDANTAS
Aukiausioji lagerio valdia buvo atiduota komendanto rankas. Komendantas valdabi pagrindines lagerio dalis: kalinius
ir sargybinius esesininkus, kurinuolat bdavo vis kelios kuopos.
Nuo 1943 metpradios komendantu ia buvo SS Standartenfhrer Hop[Hoppe], madaug kaip ir pstininkmajoras.
Hop- neauktas, plaipei, trys deimtys penkerimetjuodbruvas vyrukas. Jo taisyklingus, tik iek tiek storievikus
veido bruous papild trumpi juodi siukai. Vaikiojo visuomet su ilgais batais, apsisiaut s guminiu apsiaustu, tokiais
neiaukltais buldogo ingsniais.
Jis buvo kils i lagerikos gimins; jo uovis buvo Dachau lagerio komendantas. Per uovio ryius su SS virnmis Hop
isivadavo i kariuomens - buvo jis ten aviacijos leitenantas ir SS tarnyboje per trump laik padartoki didel karjer:
lagerio komendantas - ne bet kas!
Kaip visi menko isilavinimo ir nedidelio proto mons, um auktesn viet, komendantas Hop vis labiausiai buvo
susirpins savo orumo, savo didybs palaikymu. Apsaugok viepatie, kad kas nepamanyt, jog ir jis yra toks pat mogus,
kaip ir visi kiti nuodmingieji! Pagal savo didybs supratimjis btgaljs tikti ir japonimperatoriaus vietai.
Gyveno jis pramatnioje viloje lagerio ribose, ant kalnelio kalinipastatytoje ir rengtoje su visokiais prabangiais patogumais,
apie kuriuos ne kiekvienas milijonierius ir taikos metu galjo svajoti.
Kalins, dirbusios pas jnamuose, pavyzdiui, vaikaukls pasakodavo, kad jis namie elgsi visikai kaip normalus mogus,
- net santykiuose su kalinmis. iaipgi jis buvo tipikos vokikos eimos galva, - santykiuose su mona ir vaikais. Jo mona,
kaip tai danai Prsuose pasitaikydavo, buvo visikai uguita vitel. Ji visikai menksupratimteturjo apie tai, kas lageryje
dedas ir koki budelik tvark jos vyrelis atstovauja. Nujausdavo ji kak miglotai, bet atviriau apie tai ir pagalvoti
nedrsdavo.
1944 metvasarkomendantien, kai vyro nebdavo namie, ksugriebdama pakidavo kalinm, ir, sunkiai atsidusdama,
sakydavo:
- Js, js! Js bsite greitai visi laisvi, bet kas bus su mumis, viepatie, viepatie...
Visus likusius odius ji drauge su upldusiomis aaromis prarydavo.
Ypatingas galvaudys komendantas Hopvis dlto nebuvo. Kalinitarpe jis net ne per blogiausivardturjo.
Prie Hopia komendantas buvo Paulis [Paul], - nuo 1944 vasaros jis buvo komendantas lageryje Neu Gammer. Pagal

sen kalini pasakojim komendantas Paulis buvo kakoksai akalo ir hienos metisas, sadistiko budeliavimo atvilgiu
pralenks visus lagerio SS vyrus. Atvaiavus komendantui Hopei, lageryje visa m keistis gerojon pusn. Kaliniai buvo
sitikin, kad tasai pagerjimas buvo Hops nuopelnas.
Betarpikai su kaliniais Hop maa reikalteturdavo. Kokod kaliniam pratardavo tiktai iimtiniais atvejais. Kalbti su
kaliniais buvo emiau jo vertybs. Keikdavo kalinius taip pat retai. Retkariais pasakys, bdavo, knors trumpai, bet vaizdiai.
- Krsk jam kail, kol jam upakaly prads vanduo virti!
Ir viskas. Nieko daugiau nepasakydavo. Nekalbus buvo.
Kalinigyvenamjbaraksrityje retai tepasirodydavo. Ateidavo tiktai ikilmingais atvejais: kai knors vieai karia arba kai
ikilmingai k vanoja - Berlyno skirtjbausm vykdo arba avanso duoda. Retkariais ateidavo ir kalini ikilmingo parado
pasiirti: kai ryto met kaliniai darb ikrypuoja, - stropiai seka, bdavo, komendantas, ar visi kaliniai virdulio pavidalu
apsipavidalinplitoja.
Kartais jam pasitaikydavo ir smarkiau ant kalinipapykti. Tai atsitikdavo tuomet, kai kaliniai jo vilos palangje jo nuosavas
bulves ar pomidorus vidudienvogdavo.
Pagaus jis, bdavo, kokkalinakiplir varosi kaip vermsratin. kia galvratinn pro langir nusikeikia:
- Et, velnias... Scheisse! Nr ionai nvieno...
Ratinje jisai nerasdavo n vieno tinkamo kalinio, kuris gal t komendantikam bulviavagiui iperti kail, - jis mus,
ratininkus, laiktokiam darbui visikai netinkamais. Ir nuisivarydavo jis savo bulviavagtoliau, kol rasdavo tinkamvyrkailiui
pautinti.
Taiau jis pats kalininiekuomet nemudavo, lyg ne vokietis btbuvs. Kaliniai, tiespasakius, nelabai jo ir tebijojo. Jo
daug daugiau bijojo visokie SS bernuliai.
Kaliniui komendantas - kas? - Saguotas vokietis, daugiau nieko. O SS berneliui komendantas ma maiausia pusdievis.
Gandavo komendanto ratelio ar odio - ir SS karygys lkdavo i lagerio. Kur SS kariauninklis ras iame pasaulyje
geresnvietel, negu lageryje? O kas, jei dl komendanto ratelio dar fronte atsidursi? Kgi save gerbis esesininkas veiks
fronte? Kgi jis mu tenai, kgi jis vogs? Dar pats gali kailin gauti.
Galimas daiktas, komendantas taip maai kalinireikalais domjosi todl, kad jis nuolat buvo usims kitokiais dalykais.
Koncentracijos lageris buvo lyg ir privati SS organizacijos nuosavyb, - ikaboje prie kelio ir buvo aikiai parayta: SS
lageris.
Buvo tokia dar kita organizacija, sutrumpintai vadinama DAW - Deutsche Ausrstungs Werke - Vokiei ginklavimo
bendrovs dirbtuvs. i bendrov buvo taip pat SS organizacijos reikalas. Skirtumas buvo oficialus: SS - suvalstybinta
policijos organizacija, o DAW - privati kika organizacija. SS organizavo ir laik koncentracijos lagerius, o DAW dirbtuvles ir fabrikus. Darbdirbo SS gaudomi ir kankinami kaliniai, pelnu kalinidarbmDAW organizacija.
Visas SS ir DAW biznis buvo puikiausiai organizuotas.
Kiekviename koncentracijos lageryje Vokietijoje pilna buvo DAW dirbtuvli. Kalinidarbinink- niekur netrko.
tuthofo lageryje DAW pirmininkas buvo pats lagerio komendantas. Aiku, mogelis rpesiturjo, - domesnirpesi,
negu kaliniai. Bet ir tai - dar ne viskas.
Pats lageris taip pat turjo moni, laikomsavo vardu. Pavyzdiui, turjo platstatybos skyri, kurio vien ratinje dirbo
kokie 20-30 kalini, - ininieri, technik, braiytoj. Darbininktame skyriuje buvo daug, bet darbtiktai madal jis pats
vykd.
Visus svarbesnius darbus padirbti jis atiduodavo vis vairiom firmom, buvusiom SS narirankose. Visos sutartys su tomis
firmomis eidavo per komendanto rankas.
Sudaromsutaribuhalterija buvo visikai tamsus dalykas. Pavyzdiui, lageris atiduoda privaiai SS firmai kelistatybpaties lagerio ir lagerio moniribose. Lageris duoda firmai darbo jg- kalinius. U juos firma lageriui moka: po pusmarks
ar po marku darbo dien. Firma duoda "io to" kalinidarbo komandos kapui, kad jis, nesigaildamas kalini, darbtaip
tvarkyt, kaip firmai pelningiau ieina. Kapas, gavs i firmos dovan ir pasiadjim, dar daugiau nerias i kailio, kalinius
betvatydamas. Firma duoda darbo mainas - u jas lageris moka. Lageris u mainas firmai moka ne pagal padarytdarb, ne
pagal faktinmainnaudojim, bet pagal tai, kiek dientos mainos lageryje iriogsojo. Pavyzdiui, 1943 metruden firma
atitemp lager kelis vos bepasivelkanius griozdus - plent skaldos trambuotojus. Ujo aliai, plent darbai sustojo.
Griozdai liko lageryje riogsoti lietuje ir sniege. O lagerio administracija siningai mokjo u tas mainas, u jdienas, praleistas
lageryje! Mokjo net ir tuomet, kai kitos mainos ir pdsak nebebuvo lik, - kaliniai buvo jas jau imontav, atskiromis
dalelmis paaliais itampbei u lagerio sieniparceliav, u ilaktsamagonatsilygindami...
Pro tas kirmijanias mainas komendantas vaikiojo nuolat proal. Jis jas bene kas dienmat. Jis puikiai inojo, kaip jos
stovdamos nyksta. Ir vis dlto jis siningai mokjo firmai u jdarbo dienas!
Ido grobimas lageryje buvo organizuotas meistrikai.
Tdarbvykdidjiniai mons, nusipelnSS vyrai. Taip buvo organizacijos virnse.
Mskomendantas turjo pagrindo kalinireikalais nesidomti!

XXV. KALINILAGERIO VADAS

Kalinilagerio virininkas oficialiai vadinosi Schutzlagerfhrer des Konzentrationslager Stutthof. Jis buvo: Traugotas Majeris
[Traugott Mayer], kils, berods, i Pfafendorfo kaimo, netoli Augsburgo. Grynas bavarietis. Kalbjo bavarika tarme ir dar
taip per nos, kad jo padjjai, Gdansko srities gyventojai, per didelvargtegaldavo suprasti, kjis jiem sako. Buvo jisai SS
Hauptsturmfhrer, - beveik kaip ir pstininkkapitonas.
Va, jo ratin, jo betarpini, likimui lmus, a ir patekau ratininku.
Toji ratin susidjo i dviej dali. Viena dalis, slaptiem ir SS tarnybos reikalam, tilpo raudonuose komendant ros
namuose, antra dalis - vieiem kalini reikalam - alia moter gyvenam barak. Visos ratins virininkas buvo SS
Unterscharfhrer - jaunesnysis feldfebelis - Bublicas [Bublitz], i profesijos - pieno ir srio krautuvls savininkas.
A pagal reikalpainiojaus vienoje ir kitoje ratins dalyje, - auktai ir apaioj.
Bdavo, eina Majeris ms ratin. Bublicas - ast - paoka. Isitempia, ukulniais trinktelja, smakr priekin ikia,
rankas prie laun priglaudia, paskubomis be pertraukos mirksi, andais lebsi, pakinklius virpina - nors sprok i juoko.
Majeris aikiai piktas. Majeris ranka mataruoja. Majeris panosje bavarikai bamba. Majeris aikiai vokikai sako:
- Scheisse, Scheisse!
Bublicas isitemps it papga agsi:
- Jawohl! Jawohl, Herr Hauptsturmfhrer...
Ijus Majeriui, Bublicas puola prie mans:
- Kjis pasak? Kjis lieppadaryti?
Bublicas bavarikai nieko nesuprato. A turdavau bavarikus Majerio sakymus vokikai idstyti.
- Kjis pasak? - sakau Bublicui. - Nieko gera jis nepasak. Jis pasaktiktai, kad tamsta esi Scheisse...
- Ne, ne... Tai a ir pats supratau, - luostosi prakaitBublicas. - Bet kjis daugiau pasak? Kpadaryti liep?
- Ne, tamstai padaryti jis nieko neliep. Sak, jis pats padarysis... Praneis tamstos monai apie tamstos vakarykt
keliontuthofo miestelpas gyvanal... Skundas, es, toks gautas prie tamst...
- O! Scheisse! - susiima u galvos Bublicas ir dumia i kambario. Mauna jisai pas gyvanalkako likviduoti tenai...
Majeris buvo auktas, lieknas juodbruvas vyras, visuomet dailiai nusiskuts. Padoriame gyvenime galjo tikru grauoliu bti.
Isilavinimo buvo jisai menko, bet turjo bavar valstieio apiuopiamai galvojani makaul. Jis buvo vienas protingiausi
lagerio SS vyr. Gal btbuvs ir visai protingas, jeigu nebtbuvs apsigims banditas.
SS buvo jisai iki kaulo smegen. Po blakstienomis alia nosies turjo itatuiruotas maiukes SS raides, - atseit, kailio
nebepakeisis bet kokiomis aplinkybmis.
Vaikiojo jisai, stypindamas tai ant vienos kojos, tai ant kitos, va, visi kai kaip gandras. Todl jis lageryje ir buvo
vadinamas Bocian Bawarski - bavarikas gandras.
Jis, savo rtu iek tiek komendanto priklausydamas, buvo tiesioginis viskalinivaldovas. Puikiai mokjo jisai keiktis. Jo
keikimosi leksikonas, kad ir nebuvo labai turtingas, atsigriebdavo savo sultingumu.
Majeris nuolat valkiojosi po kalini gyvenam lager. Labai mgdavo jisai kalinius su lazda pabaksnoti, koja paspardyti,
antausiais padalyti. Ypa, jeigu jam sigrusiam pasitaikydavo atplitoti lager, - dien arba nakt. Perknas j ino, kur
pasilaks, bdavo, nakt atsibaladoja lager ir landioja po kalini barakus. Vien ikeiks, kit paspardys, trei apkuls...
Pasidaus, pasidaus, bdavo, eina savo tarnybinkambarraudonuose rmuose ir drimba ant sofos, - apsirengs, apsiavs,
be pagalvio...
Ryt, bdavo, skambina jo monelmsratin- gyveno ji u trijkilometr, vasarnamyje, prie plytfabriko:
- Ar nematte kur jos vyro? Traugotlis, es, dings be inios...
Tariams mudu su Bublicu, ktai moterlei pasakyti. Negi sakysi jai, kad msvirininkas visagalis, nusilaks kaip meitlis,
ia pat pas mus uu sienos drybso, - suk gi jvelniai!
Bublicas kiek galdamas susikaupia ir puia telefon:
- Ne, nematme... Tarnybos reikalais Hopehilivaiavo. Taip, taip, Dancig... U Dancigo dar...
- O Jzau, Jzau! - girdti msratinje, kaip ta moterldsauja, kol pakabina telefono ddel.
Atsikls i tokio vargingo guolio, Majeris vl knapinja po lager, slankioja, kol gaus prie ko prikibti. Prikib s gimnastikuojas.
Bac - jisai kaliniui per aus, kalinys - lept - ir griva. Taiau pargriuvusiam gulti nevalia. Reikia tutuojau keltis ir stotis prie
virininkvirdulio pavidalu, inoma, be kepurs. Taip ir tsiasi i monotonika operacija: bac - lept, bac - lept, bac...
Ilgai negaljau suprasti, kaip tai nuo girto virininko pliaukteljimo mons taip greitai griva. Pasirodo, ia gilios iminties
bta.
Girtas Majeris baisiai sieisdavo, kai kalinys, gavs jo antaus, nenugridavo. Majerio mueikika savimyla bdavo smarkiai
paeista. Tuomet supyks jis ima i visjgantausius skaldyti, kol tu vis tiek nugrisi. Lengviausia i tos operacijos ieiti buvo

itokiu bdu: vos tiktai jis paliettave savo ranka - tuoj grik ir tutuojau kelkis: antrkartpargriuvs, gali kiek ilgiau padelsti
besikeldamas. Su kiekvienu nugriuvimu atsiklimo laikas reikia kiek ilgliau nutsti. Po kokio deimto smgio jau gali pradti
ropoti, kinkas kratyti, - atseit, jau esi gatavas, nebegali atsikelti. Tuomet tau Majeris paaikins, kad tu esi blde Sauhund, ss
jisai ant motociklo ir dums pas monelpasipagirioti, - suiaudjus motociklui, gali sau ramiausiai keltis ir eiti, kur nori.
Majeris raydavo Berlyn, SS lagericentr, atestacijas apie kalinius, apie jelges, - kas, jo nuomone, yra jau pasitaiss,
kas - dar labiau sugeds, kas - reiktdar labiau paspausti. Jo atsiliepimai, inoma, buvo svarbs, bet ne per daug. Pagelbti
maai k jisai tegaljo, - galjo tiktai kenkti. Daugel jis sil paleisti i lagerio, bet Berlynas jo pasilymo neatsiirdavo.
Berlynas atsiirdavo tiktai jo neigiamo atsiliepimo.
Lageryje bdavo vykdomos mirties bausms, - kartais vieai, kartais nevieai. Kartais, bdavo, reikia pakarti keliolika
moni. Taiau korimas - nuobodi procedra. Kartuvs lageryje tiktai vienos tebuvo, tilpdavo jose tiktai vienas du. Kol juos
pakarsi, kol nukabinsi, kol kitiem virv unersi... Paskutiniesiem baisiai pabosta savo eils laukti. Ir valdiai nuobodoka
pasidaro. itokiais atvejais buvo praktikuojama kita procedra.
Tuomet, bdavo, du tris pakaria, o kitiem pakau kulkvaro. iam pastarajam reikalui udarame ruime buvo taisyta tokia
bdel, telefono pasikalbjimo punkto kabin panai, upakalinje sienoje turjusi ply, pailg tok. Atvestj ruim
mirtininkpasitinka esesininkas, balta gydytojika marka apsisiauts. Jisai paiupinja mirtininko puls, irdneva pasiklauso,
veda bdelneva pasverti ir giui pamatuoti, prilieja jo nugar prie pailgojo plyio, i kurio tuo tarpu lenda kulka staiai
pakau. Va, itokaudymo darbbaisiai mgdavo Traugotas Majeris. Tai buvo jo privilegija, jo sportas.
Vokieiesesinink tarpe itoksai moniudymas buvo laikomas labai garbingu bdu: kurgi ne - Treiojo reicho prieus
naikina! Kai pats Majeris, pagiriom sirgdamas ar dl kitprieasi, negaljo io garbingo darbo atlikti, emesnieji esesininkai
varsi, prasi, kad tik jam, ne kitam, btleista paspraginti! Ne kiekvienas tokilaimturdavo, - ne kiekvienam leisdavo.
Tiktai moterydipats Majeris neaudydavo, - jam tai buvo per menkas objektas, - jis jas uleisdavo maesniesiem.
Majerio dia buvo plati kaip jra. Visoks lamtas joje sutilpdavo. Pavyzdiui, 1944 metkaldom lageryje buvo padaryta
eglait. Ne eglait, bet didiul egl buvo atitempta ir vairiaspalvm elektros lemputm apkabinta. Pirm kald dien
Majeriui ijo toks reikalas porkatorgininklivieai pakarti. Jo sakymu alia iburiuojanios egls buvo pastatytos kartuvs.
Tam tikru skambalu ikilmingai buvo suaukti visi katorgininkai, dailiai irikiuoti: tuodu katorgininkliu buvo labai graiai kald
proga pakarti alia eglels su margaspalvm lemputm. Taip ir buvo viskald pirmdien iki vakaro: ia spindi, ybioja
eglsavo iburliais, ia alia jos - pakaroklliai kabalduoja.
Pavyzdingas to Majerio skonis buvo!
1944 metrudenijo dar opesnis reikalas. Vienvakarreikjo pakarti ar suaudyti apie tris deimtis lenk.
Surinko tuos lenkus mirtininklius vlai vakare, sustatatskirai patvoryje, surio jiem rankas upakalyje. inoma, jiem niekas
nesak, kam visa tai daroma. inoma, visi jie puikiai jau inojo, kur juos ves ir k jiems darys. Kaip jie jautsi patvoryje
stovdami, gali kiekvienas sivaizduoti kaip nori...
Susiglaud krvoj, jie atsiraiiojo vienas kitam rankas, - jos paprasiausiom virvelm buvo suraiiotos. Ivesti u lagerio
vart, pakeliui kartuves jie pasileido bgti, kur kas gali. Papliupo sargybos ugnis, - i automat, i kulkosvaidi. Iaudvisus
pabglius net su kaupu: priedui nuovtris kalinius, barake lovose ramiai begulinius; barako sienos - i plonlent, o kulka
patamsyje velniai ino kur lenda...
Tiesa, ne visi pabgliai buvo mirtinai i karto nuauti. Daugelis j buvo tik sueista. Juos pribaig pats Majeris, pas
kiekvien atsilankydamas jo gulimoje vietoje. Surasti su eistuosius padjo vairs lagerio savivaldos pareignai: lagerio
seninas, blokvirininkai, kapai...
U tok j pasidarbavim Majeris jiem padovanojo alaus bak. Jie savo rtu i DAW dirbtuvi pavog eis litrus
politros, i kurios pasigamino liker - amarlak, i kalini siuntiniprisipl deros, kumpio, srio - ikl lageryje pirm,
oficialiai leist, razbaininkbali!
Razbainink balius nepratusiam ar kiek silpnesni nerv mogui, - i viso gana klaikus daiktas. Bet toksai balius
koncentracijos lagerio slygose, kur susirinko ne eiliniai plikliai, bet razbaininkai meisteriai, razbaimnkai klasikai, va, tai bent
balius buvo!
Vienam itokiam baliui pamatyti apsimoka patekti koncentracijos lager: niekur pasaulyje u jokius pinigus tokios velniavos
nepamatysi!
Po baliaus Majeris suaukvisus lagerio kalinius. Pamoksljiem pasak:
- Es, vai anie kvailiai bgo - ir buvo iaudyti visi iki vieno. Ko jiem, es, buvbgti? Nebkite ir js, niekur nepabgsite,
iaudysis visus. O lageryje - nieko blogo jum neatsitiksi. inoma, jeigu ateisis reikalas kpakarti - jis mielai pakarsis, bet
kas ia tokio? Bet iaip - nieko blogo kaliniam nebsi. Bgti, es, niekam jis nepataris...
inoma, kad pakars - kas ia tokio? Ar maa monibuvojau pakarta - ir kas jiem blogo atsitiko?
Pagaliau mirti juk vis tiek kada nors reiks! Koks skirtumas, anksiau ar vliau?
itMajerio sancta simplicitas vis dlto reikia jam atleisti: jis buvo ventai sitikins, kad kaliniai nra mons.

XXVI. RAPORTO VADOVAS

Po lagerio virininko antra itin svarbi kaliniam figra buvo raporto dalies vadas Rapportfhrer. Jis buvo tiesioginis lagerio
virininko pagalbininkas, - jo pareigos buvo priirti kalini lagerio vidaus tvark, sekti ir bausti kalinivisokius nusikaltimus
lagerio ribose, kas dienpatikrinti kalinisstatir inoma, rpintis, kad niekas nepabgt, - ir praneinti lagerio virininkui
arba komendantui, jeigu is teikias ateiti patikrinim, lagerio sstatir dienos vykius.
Pas mus raporto dalies vadas buvo Arno Chemnicas [Arno Chemnitz], civiliniame gyvenime buvs viebuio durininkas.
Tai buvo auktas sudivs vyras trij deimimet, bet atrod turs jau ne maiau keturideimi penki. Vaikiojo
truputsutrauks peius, lyg besirengdamas kuprelusiauginti.
Per anksti vyras paseno, - vairios gausios nuodms buvo prislgusios jo sin. jeigu tiktai i viso jis jkada nors buvo
turjs.
Tai buvo itin maurus ir atkaklus banditas.
Tai buvo visikai menko isilavinimo berniokas. Dar pusberniu tebebdamas, stojo naciorganizacij, dalyvavo vairiose
udyniekspedicijose, lageryje prisitarnavo auktesnio kareiviko laipsnio - buvo SS Hauptscharfhrer, - pstininksupratimu
btgaljs bti vyresnysis feldfebelis.
Visuomet klaikiai paniurs, visuomet nekalbus. Retkariais, bdavo, jisai iek tiek pagyvja, jo veide net ypsena blykstelja
- tai atsitikdavo tuomet, kai susieidavo jisai su savo globojamais lagerio kaliniais banditais ir imdavo nekti su jais apie
mediokl, apie unis, apie linksmas mergiotes...
Su kitokios profesijos monmis jisai neturdavo ko kalbti.
Ateina jis, bdavo, msratin, atsisda kampir tyli. Tyli valand, tyli dvi, nieko neveikdamas.
Kad nors nusikeikt, bjauryb! Vis btne taip klaiku, bet jis ir to nedarydavo. Tyli - ir galas. Utat ir tarnybos reikalais su
juo nebuvo galima susikalbti. Paklausk jo, bdavo, ko tarnybos reikalais, - jis kak panosje numykia, tuoj pasikelia ir
ieina. Perknas jino, ar jis nenorjo su mumis kalbti, ar niekuomet neinojo, kas atsakyti klausim. Tiktai itokiu bdu jis
ir buvo galima iprayti i kambario, kad jis ms ratinje daugiau nesmurgsot ir kad darbo metu bt galima bankrutk
susisukti.
Dirbti reikjo viskas savarankikai. Kur, bdavo, kok SS feldfebel paskirsiu deuravim, kur - atostogpaleisiu, - jis
visuomet patvirtina mano planir potvarkius. Tokiu bdu a ir galjau tvarkyti SS feldfebelidarb, - tpaifeldfebeli, kurie
kiekvienmomentgaljo mane nudobti ar pakarti.
Kart1944 metpavasarpasiaukia Chemnicas ratinvienlenktok.
- Tai tu skaitai anglikas knygas?
- Taip, pone raportfiureri, skaitau.
Tyla. Chemnicas pirtais stalbarkina. Po trijminui:
- Tai tu manai, kad karlaims anglai? Ir kitiem pasakoji?
-Taip, pone raportfiureri, pasakoju. A esu giliai sitikins, kad vokieiai karjau prakio.
Tyla. Chemnicas pirtais stalbarkina. Anglomanas lenkas stovi prie j isitemps. Praeina trys minuts. Praeina penkios
minuts. Praeina atuonios minuts... Staiga Chemnicas paoka it katinas, botagu perliotas, ir smogia lenkui kumiu per
and.
- Weeeg! - atseit, lauk! - cypte sucypia jisai susvyravusiam anglomanui.
Anglomanas veriasi pro duris. Chemntcas vl atsisda ir tyli. Praslenka vl deimt penkiolika minui. Chemnicas pro
dantis sunypia:
- Kiaul! - skubiai atsikelia ir ieina.
Tuo lenko kvota dl politins propagandos ir baigta. Nieko tam anglofilui dl jo sitikinim vliau ir nebuvo. Ir i viso,
lageryje buvo galima kalbti laisvai, knori. Kalinys niekuo nerizikavo. Blogiau u lager gi nieko jam nebebus. Pagaliau ir
valdia buvo sitikinusi, kad kaliniai gyvi i lagerio vis tiek neieis, tai ar ne vis tiek, kjie neka?
Bet ne visuomet Chemnico kvotos kaliniam taip lengvai pasibaigdavo.
Kai Chemnicas kvoia, kalinys vis tiek turi prisipainti kaltas ess. Chemnicas j mu tol, kol jis prisipains. Vis tiek, kaltas
ar nekaltas, gaus penkias deimtis lazdos smgi, imt, du imtu...
Be lazdos ar i viel susukto, guma aptempto rimbo, kitos tardymo priemon s Chemnicas neturjo. Kvoiamajam
prisipainti kaltu buvo daug patogiau. Prisipainsi - Chemnlcas nebemu. Tiktai Majeris parays Berlynraport. Po koki
trij mnesi ateis i Berlyno rastas su oficialiai paskirta bausme, - penkiais, septyniais deimia, penkiolika, retkariais
dvideimt penkiais smgiais. Tuomet i bausmvykdoma ikilmingai. Ateina komendantas, ateina gydytojas Heidelis ateina kiti
aukti pareignai. Tave graiai ant oio paguldo. Vienas lagerio budelis apergia tavo galv, mandagiai launimis suspaudia,
kad tu jos be reikalo nemataruotum. Kitas budelis, nusi ms vark, atsiraits rankoves, tau graiai upakal veiia.
Sportikai madaug, su atsidksjimais: ybt ybt ybt... Tu gali bti apsimovs keliomis poromis storkelni, - prie operacij
niekas jnetikrina. Po operacijos reikia kelns nusimauti, ponui komendantui ir visai garbingajai komisijai reikia parodyti toji

kno dalis, kuri "Pranczijoje pagal statymus ryktmis nebaudiama", - ir gali vl kelnes usimauti. Ir visa.
Visa baigta kuo graiausiai. Tiktai avansas, tardymo metu gautas i Chemnico, kartais - paties Majerio prieiroje, ia,
inoma, neskaiiuojamas. Tai buvo gal i viso vienintelpasaulyje avanso ris, i kurios niekuomet atsiskaityti nereikjo. Ir vis
dlto kaliniui neapsimokjo tasai avansas imti, - visa daug pigiau atsieidavo, i karto prisipainus, vis tiek, kaltas ar nekaltas
buvai.
Teisyb, buvo vis dlto viena priemon - ir nuo avanso isigelbti, ir kaltu neprisipainti. Ta priemone kaliniai naudojosi
svarbesniais atvejais. Tai buvo - viduri paleidimo priemon. Ypa patartina bdavo prie tardym ricinos ar iaip kokios
velnikos smarvs puslitris ilenkti.
Vos tik prasidjo tardymas, - irk, - Majeris jau usimnos.
- Tfu, velnias! - aukia tuomet Majeris. - Lauk ji kambario!
Tardomjkalin pasipiktins Majeris imeta i kambario lauk, - iam, inoma, to ir tereikjo. Kvota tuo ir baigiasi, avansas
visikai menkas, - apie jir kalbti neverta.
Kartais Chemnico kvota bdavo smarkiai pavairinama. Pavyzdiui, Chemnicas reikalauja, kad kvoiamasai iduotsavo
bendrininkus. Gerai dar, jeigu tokie buvo. Bet kas daryti, jeigu jnra? Mu gi tave. vis tiek, kol k nors iduosi! Tuomet
kvoiamasai pasako koki pavard, kokio nors prieo ar konkurento. Tuojau paaukiamas ir tariamasai bendrininkas. Tas,
inoma, ginasi, skuzavojasi, es, is unigama jneteisingai skunds.
- Tai tu sakai, jis tave neteisingai skund? - ypsosi Chemnicas.
- Taip, taip, pone raportfiureri, tas niekas apmeimane!
- Jeigu taip, e, imk biznir rk jam kailu tokniekikdarb.
Nekaltai skstasai ima biznir visikai nuoirdiai ria skundikui, - gyvate, inosi, kaip nekaltai sksti!
Skundikas irst, paraudonuoja, skundia dar nuoirdiau. Jis galvoja, kad sbras galjo vis dlto kiek monikesnis bti, galjo, tonas, taip smarkiai ir nekirsti!
- Tai tu sakai, kad jis, - sako Chemnicas skundikui, - taip pat kaltas, kaip ir tu, ir dar drsta tave muti? e, biznas, rk
jam atgal.
Skundikas tariamajam bendrininkui ria taip pat nuoirdiai.
itokiu bdu kalinitarpusavis plakimasis pasikartoja keletkart. Kaliniai vis labiau irsta, sukaista. Vienas kitam kad jau
kerta - tai kerta! Chemnicas juokias, kvatojas patenkintas, tokpuikvaidinimlsureisavs!
Rezultate suraoma protokolas, - abu kaliniai, es, kalti. O Jiedu ieina i kambario, besikoliodami, besikeikdami,
besimudami savo tarpe.
kovos bdChemnicas labai mgdavo, - vartodavo jgana danai.
Chemnicas paprastai pavaduodavo Majer kulk pakaureikalu. Kai kada jis pats, asmenikai, paddavo ir prie kartuvi
budeliam darbuotis, ypa- kai koks vokietis buvo kariamas.
Chemnicas darydavo kalini sstato patikrinim rytais ir vakarais. Pagal skambal kaliniai ikilmingai isirikiuoja, padaro
"tiltand" ir "Mtzen ab", blokvirininkai apie esamsstatpranea Chemnicui, o is jau raportuoja auktesnei valdiai. i
procedra vadinos Appell.
Rytiniai apeliai praeidavo gana greitai. Bet vakariniai - suk juos velniai! Kartais visikai lykiai nusitsdavo. Chemnicas
versdavo danai vislager vokikas verggiesmes giedoti. Ateina mons i darbo, mirtinai pavarg, vos besilaikant koj,
ialk, sual, o ia Chemnico sakymu turi stovti ir valand, ir kit- ir giedoti verggiesmes net apie lagerio naudingum!
Chemnicas skirdavo visus lagerio "savivaldos" pareig nus, - blok virininkus, ratininkus, kapus ir kita. Skirdavo jis
daugiausia kriminalistus, - vagis, plikus, galvaudius ir kitus jo dvasiai artimus padarus. Kad lagerio vidujis gyvenimas buvo
paverstas galvaudirazbaininkiniai - tai buvo grynai Chemnico nuopelnas.
Chemnicas baisiai neksdavo ms, lietuvi, bloko, - i viso jis nepaksdavo inteligent. Nuolat koliodavo mus bjauriausiais
odiais, ketindavo mus ikarti ir iaudyti ir dar kakoki esesikunybi ketino mum pridaryti. Kartais ms palangje i
revolverio paspragindavo, bet realiau paliesti vis dlto nedrsdavo, - mes buvome paties Majerio, ne Chemnico inioj.
I visinteligentlageryje jisai pasitikjo tiktai dviem lenkais, ratinje dirbusiais, ir - deja, deja,! - manimi, - taip bent pats
ne kartbuvo pasaks! Kodl jis taip man, sunku pasakyti. Nebent todl, kad ir a, kaip jis, visuomet tyldavau, - jis ir mane
turbt niauriu banditu laik...
Aptarnaudavo jisai daugeltuthofo miestelio naliir gyvanali. Patsai turjo eim, - mon, vaikkakur Tiuringijoj, prie
Veimaro. Siuntinjo jai i lagerio vairisiuntini. Danokai vaindavo eimos atlankyti, nuvedamas jai dar gausesnidovan,
- lagerio itekliai buvo jam neisemiami.
Galimas daiktas, namie buvo jisai ir neblogas papunis.
XXVII. "LAGERIO SAVIVALDA"
Visi lagerio kaliniai gyventi buvo suskirstyti atskirus barakus, blokais vadinamus. Kiekviename bloke, normaliai imant,

gyveno nuo eiimtiki dviejtkstaniir daugiau kalini, nors oficialiai vietbloke tebuvo vos trys imtai eios deimtys,
- tiek pavienilovtebuvo.
Bloko prieakyje stovjo Blockfhrer - bloko vadas, koks nors SS kareivis ar feldfebelis. Jis buvo pilnas bloko eimininkas,
jo odis buvo ventas. Su juo kalbti galdavai tiktai virdulio bdu, be kepurs stovdamas. Galjo jisai smerkti ir bausti, kaip
nori. Bet jo valdia pasireikdavo tiktai retkariais, kai jis pasiplti ar pasismaginti norjo. iaip gi normaliai visa bloko valdia
buvo bloko virininko rankose, kuris i seno buvo lenkikai vadinamas - pan blokowy, o moterbarakuose - pani blokowa.
Utat jo padjjas, bloko ratvedys, visuomet vadinosi - pan Schreiber, o moterbloke - kakokiu vokikai rusiku argonu:
pani Schreibericha.
Blokavas ir reiberis visuomet buvo i kalinitarpo. Jvaldia bdavo labai didel. Eiliniam kaliniui jie galjo daryti, ktik
nori. Galjo atimti i jo bet kuriuos daiktus, gaunamo siuntinio ymidal, kartais - ir vissiuntin. Galjo kalinpasukti paius
sunkiausius, bjauriausius darbus, galjo j visokiem budjimam skirti. inoma, galjo kalin ir globoti, isukinti i sunki
nemaloni pareig. Jie galjo kalin muti, kiek tik j irdel pageidauja, - galjo j muti ir umuti, - u tai jiem ninieko
nebdavo. Vienu Treiojo reicho prieu maiau - ir viskas. Skstis blokavo ar reiberio veiksmais galjo tiktai paskutinis asilas.
Pagal lagerio neraytkonstitucijkaltas visuomet buvo tasai, kuris skundias, atseit, nukentjlis.
Jeigu koks apskstas vagis ar mueika ir gaus tam kartui papeikim kok ar net kelias dienas karcerio, ia bunkeriu
vadinamo, jis vis tiek gr savo viet, Chemnicas vis tiek bus jo pusje, o skundjas vis tiek bus jau baigtas pilietis. J vis tiek
arba umu, arba sualos, arba pastatys tokias gyvenimo slygas, kad jis vien jau i nuobodumo klipata pavirs. Ir mirs,
inoma, savanorikai, gaus freitod.
Ne! Lageryje skriaudomis skstis galjo tiktai paskutinis asilas! Niekas tokio skundjo lageryje negerbdavo. Iskiriant vien
kitkvailiuknaujok, niekas lageryje ir nesisksdavo.
Blokavo ar reiberio ygiam veiksmu prieintis taip pat nebuvo galima. Tai btpasiprieinimas valdiai, o tokidalykgi
kiekviena valdia baisiai nemgsta. Blokavas, bdavo, paprastai u tokius darbus neklauadnudobia - ir baigta. Auktesnei
valdiai pranea, kad tasai neklauada j, blokav, upuols ir kad jis j nudobs garbingais apsigynimo sumetimais. Teisyb
visuomet bus blokavo pusje. Be to, jis visuomet turi gyvpragarliudinink, kurie, kiek reikia ir kada reikia, visokiais velniais
prisieks blokavo naudai.
Suprantama, kad kiekvienas kalinys, kad ir muamas, ir dvokianiomis pamazgomis apipilamas, stengsi su blokavu ir
reiberiu sugyventi geruoju, - pats sprogdamas i bado, atiduodavo jiem paskutingeresnio maisto gaball, i namgaut.
Na, su blokavu ir reiberiu dar bt galima iaip taip verstis. Visa nelaim, kad jie buvo ne vieni. Bloke visokios valdios
buvo kaip dli kdroje. Po blokavo ir reiberio jo vadinami tubavieji, tam tikro kambario, pavyzdiui, miegamojo ruimo
eimininkai, su kuriais taip pat reikia geruoju sugyventi, nes ir jie gali mog gyv susti. Buvo dar duonos pjaustytojai,
marmelado tepjai, sriubos dalytojai, blidelimazgotojai, barzdaskuiai, kurie tau andus ir virugalv akkuoliais grando, perknas juos ino, kiek tos valdios buvo tenai. Ir su visais reikia gi graiuoju, geruoju sugyventi!
Gauna, bdavo, 1943 metais kalinys i namsiuntin - geresnsiuntinio dal jam oficialiai atima blokfiureris ir blokavas su
reiberiu. Atima savo nuoira. Pavyzdiui, blokfiureris, - jis irgi mogus. Ir jam gyventi reikia. Jis turi ir pai, ir vaik, ne kart
- ir dar vienkitgyvanal, - i publika taip pat reikia maistu aprpinti, kaipgi kitaip? Likusiai bloko valdiai taip pat is tas
reikia pasukti... Pagaliau kalinio siuntinys vis tiek turi bti likviduotas tpaidien, kada jis gautas. Likuinra kur padti.
darbpasiimti negalima, - draudiama. Tenai tikrai viskatims. Paliksi lovoj po pagalviu - pavogs vis tiek, - po pagalviu daiktai
laikyti net draudiama! Kurgi kitur pasidsi? Et, jau veriau geruoju valdiai atiduoti, negu neinomam vagiui palikti! Valdia vis
gal dar kada kaip nors atsiirs?
Blokavas btinai privaljo i kalini grobti, nes jis, be savo asmenini reikal, turjo dar daug ir bendr bloko reikal,
kuriuos tvarkydamas turjo daug ir kitiem duoti. Reikjo gyvenamojo bloko remontas daryti, imuti stiklai statyti, rengti
suolai ir stalai, padaryti kokie nors pagerinimai, patobulinimai, pagrainimai... Visam tam mediaga reikjo i SS ar i DAW
sandlivogti, - vagjam reikjo mokti, - reikjo mokti meistram ir darbininkam, kurie ia dirbo savo laiku, atliekamu nuo
darbo valdiai.
Pagaliau blokavieji turjo mokti totorikduoklir lagerio seninui. Gerai dar, jei jis bdavo vienas, bet kartais jbdavo
ir du!
Lagerio seninas - Lagerlteste, - Chemnico pasilymu Majerio skiriamas i kalinitarpo, buvo labai svarbi persona, kurios
valdia labai toli siek.
Seninas vispirma buvo oficialus lagerio budelis - korikas. Tai buvo pati garbingiausia jo pareiga: naikinti Treiojo reicho
prieus.
Antra, tai buvo vyriausias valdios nipas lageryje, turjs savo rtu platnipnipelitinkl.
Treia, tai buvo betarpis lagerio administratorius. Jisai duodavo tonvisam lagerio vidujam gyvenimui. Jis buvo aukiausias
pareignas viskalinitarpe. Jis pristatydavo Chemnicui skirti blokavus, reiberius, kapus, puskapius ir kitus pareignus. Savo
kandidatus pravesdavo kartais net prie Chemnico nor. Nuo devintos valandos vakaro iki penktos ryto jis buvo pilnas kalini
lagerio eimininkas: be komendanto leidimo joks esesininkas, iskiriant tiktai budint ir Majer su Chemnicu, neturjo teiss

ateiti lager. Seninas galjo tokio esesininko lagernesileisti. Seninas galjo savarankikai daryti kratas po vairius blokus,
krsti, tardyti, muti ir umuti. Kakaip jau susidar 1944 met rudeniop, kad senino gyvenamojo bloko prausykloje per
savait pasikaria vis vienas ar du kaliniai. Lageryje visi inojo, kad it pareig jiem atlikti paddavo seninas, bet u i
pagalb jisai n karto nebuvo turjs maiausio nemalonumo. Paskutiniais laikais jis tur jo nuosav un vilk, Chemnico
dovanot, ir nuosavdvirat, su Chemnico inia i valdios sandlivogt.
Seninas kalinivalgio i virtuvs neimdavo, - j turjo ilaikyti savo maistu blokavieji, - jie turjo jam mokti didelduokl.
Juo labiau, kad seninas ir ilaiddideliturdavo, - reprezentacijai ir kitiem reikalam.
Pavyzdiui, Chemnicas nori siteikti komendantui. Nori kokinors veniproga padaryti jam dovan. aukia Chemnicas
pas save lagerio senin:
- Va, pagal pieinturi bti padarytas veimas. Pirmos ries mediaga ir darbas. Bus?
- Jawohl,- atsako seninas, - inoma, bus.
Seninas turi pasirpinti mediaga. Jeigu jos nra SS ar DAW sandliuose, jis turi pasirpinti, kad ji btirayta. Mediagai
susiradus, jis turi organizuoti mediagos i sandliivogim. Jis turi pasirpinti, kad darbas dirbtuvse vyktgalimai slaptai, kad nematyt dirbtuvi virininkai esesininkai. Pagaliau jis turjo pasirpinti slaptu padirbto veimo i dirbtuvi ir i lagerio
igabenimu!
Seninas visa tai puikiai atlikdavo.
Vienkartitokiu bdu suorganizavo veim, kitkart- puikiausias roges. Kokipuikiorganizacijjis privaljo turti!
Visa tai, inoma, kainuodavo!
Juo labiau, kad labai keisti buvo tie SS vyrai. Vogdavo visi jie be i imties, ir visi inojo tai, bet kakodl vienas nuo kito
labai slpdavosi. Skundvienas kitBerlynui, riejosi ir pjovsi it unes dl kaulo...
Veimas, vays - yra. Bet tai - dar ne viskas. Chemnicas nori komendantui dovanoti pakinkytveim. Bet arklilageryje
nra. Jia negamina. Reikia jie laisvje pirkti. Tai kainuoja jau geroksum. Chemnicas, vargas feldfebelis, gaudamas toki
skurdialgel, negi savo pinigais pirks arklius!
Lagerio seninas turi organizuoti lageryje vairias brangenybes - ir tiek j! - kad btgalima u jas karo metu poris arkli
nupirkti!
Komendantas gavo dovanpakinkytveim, - sda su monele ir vaiuoja. Jam visikai nerpi, i kur tas feldfebeliukas
karo metu galjo tokius daiktus gauti.
Dovan reikalavo ne vienas Chemnicas. J reikjo ir komendantui, ir Majeriui, ir kitiem SS vyram, kurie turi ir savo
auktesnius virininkus, ir savo eimas. Ir visa tai turi parpinti lagerio seninas!
Rpesiseninas turjo pilnskvern. Baisiai reikalingas mogus jis buvo lagerio valdovam. Suprantama, ir valdovai turjo
jam kuo nors atsilyginti. Turjo pro pirtus irti tai, kaip jis, vogdamas valdovnaudai, ir savs neumirdavo.
Puikiai gyveno lagerio seninas! Puikiai apsirengs, nuolat gruliavojo, snukius dau, uodegas kapojo ir siningai kor
Treiojo reicho prieus.
Ne kiekvienas galjo tokias sudtingas pareigas eiti. Tam reikalui buvo parenkama speciali publika, - geri specialistai.
XXVIII. SENINAS ARNO LMANAS
1943 metpradioje lageris buvo maiukas, bet seninai jame buvo du: Arno Lmanas ir Fricas Zelionk.
Lageris buvo ne tiktai maas, bet ir biednas. Ne tiktai nebuvo kas dviem seninam veikti, bet ir vogti neutekdavo ko.
Baisiai nuobodu buvo dviem tokiem tvirtiem, sveikiem vyram be darbo bindzin ti po lager, - nr kas veikti, nors pasiusk!
Visas gyvenimo vairumas bdavo - kai tekdavo kas nors karti. Kai pakaruokli nra - nors pirtus grauk. O pakaruokli,
kaip tyia, maa tebdavo: kaliniai labai greitai pereidavo klipatluomir mirdavo be jokios seninpagalbos.
Savo skurdibkljuodu pavairindavo kalinikamantinjimais. Lmanas specializavosi vairias revizijas daryti, Zelionksnukius dauyti.
Lmanas daro, bdavo, revizijar pas kokdriskiklipatl, kinkas vos vos bepavelkant, valstybiniame varkpalaiky visos
sagos prisitos, ar jis kienje vietoj nosins - visos gi nosins i pat pradios jam buvo atimtos! - kokio skuduro nesineioja,
ar jis neturi kokio skarmalo aizdom raiioti, ar duonos kokios plutels nepaslplovos pagalvyje...
Nordamas muti, pagal visuomet gausi. Tas pat ir su revizija. Nordamas revizuoti, kokinetvarkvisuomet rasi. Ypa
lageryje, ypapas klipatas. Taip ir bdavo: Lmanas revizuoja, Zelionk- antausius skaldo.
Savaime suprantama, dviem tokiem vyram tas darbas buvo per menkas. Visiem buvo ai ku: lageryje turi likti vienas
seninas. Visas klausimas buvo tiktai: katras liks, katras eis su akmis aketgraibyti...
Na, - ir prasidjo abiejsenintarpusavs imtyns, nusitsusios daugiau puss met!
Prasidjo imtyns su visomis diplomatijos gudrybmis, su intrigomis, su suktybe, klasta, idavyste, provokacija, pinklmis...
Kova vyko gyvybei ar miriai - visikai taip pat, kaip buliaus su avinu.
Bulius, siirdijs ant kaimyno avino, baubia, mauroja, seiles emn varvina, ragais dirvonplia, kojomis kapstosi, - atseit,

avingsdina ir dvikovon kvieia. Avinas, pakls galv, iri kvailiojantbuli.

- Mee-ee-ee! - sako avinas ir, nesulauks tinkamo atsakymo, staiga pasibgjs, - pliaukt! - ragais buliui pat snukio
virn. Bulius apstulbsta i nustebimo. Iverstomis paraudonavusiomis akimis pavelgia klastingjavin, besirengiantnaujam
smgiui.
- M! - palinguoja bulius galva, - su tokiu nieku, kokiu pasirodess avinas, jis daugiau nesimuis!
Bulius pasisuka, nutars pasialinti i kovos lauko. Tuo tarpu pasibgdamas avinas - pliaukt! - ragais buliui upakalines
pakinkles.
Bulius visas virpa i pasipiktinimo. Bulius neturi priemonisavo paniekai avino elgesiu pasakyti. Bulius bga nuo avino slptis
karvikaimen.
Va, lygiai kaip tas bulius ijo ir Lmanas kovoje su Zelionke. Arno Lmanas - auktas, diringas, plataus veido ir tvirt
andikauli, iek tiek plikteljs, keturi deimimet vyras, i profesijos - sunkveimio oferis. Civiliame gyvenime turjo
bene trejetmon, kiek vaik - jis niekuomet neskaiiavo, - jo imanymu, tai buvo moterreikalas. Byl nedaug teturjo.
Berods, tiktai du ar tris reicho pilieius buvo nudobs, ne i blogos valios, bet kad taip jau ijo. Galima sakyti, beveik netyia.
Teismas, inoma, to nepajgsuprasti ir kio varg kvailkaljim. Lagerin pateko jisai taip pat ne i blogos valios, greiiau
- per nesusipratim. Per vien ginkluotsiverim svetimbut jisai tik trupuiukrevolveriu atsiaud ir pasitaikius kirv
perkl kiton vieton. Umuti jis nieko tenai neumu. iaip tiktai trupuiuk... ach, kas per smulkmenikumas skaiiuoti
tokius mamoius!
Aukiausias jo pasididiavimas buvo - jo griausminga gerkl. Retas kuris bulius empionas bt galjs su juo varytis
balso griausmingumu. Keikias, bdavo, Lmanas po lager, kad net SS sargybiniai, sddami bokte ant vieltvoros, nuo t
keiksmsmarvs iaudti ima.
Baisiai mgo jisai garbir savo titul- lagerio seninas!
Jo gimimo dienvisi lagerio kaliniai turjo suruoti jo garbei ikilmingparad. Tai buvo gal pats kvailiausias paradas visoje
pasaulio istorijoje.
Isirikiavo keli tkstaniai katorgininkverg, sveik, luoir visikai klipatklipatli, kuriuos blokavieji stumdo, bjauroja
ir lazdomis vanoja... Ir visa ita minia turi ygiuoti pro Lman, aukiau, ant tam tikro pjedestalo pasistojus, - turi ikilmingu
katorginink maru praeiti. Turi meistri kai - katorgininkikai praygiuoti. Turi jo garbei pra ygiuodami giesmes
katorgininkikas giedoti. Proal, pro jpraeidami, turi daryti "Mtzen ab" ir aukti jo garbei ura!
Lmanas priiminjo parad. Lmanas diaugsi. Lmanas buvo laimingas. Lmanui i pasitenkinimo platusai smakras
blizgjo. Lmanas buvo kvailas per vispilv.
Lmanas buvo vokietis patriotas: savo veikloje r msi vokiei partija, kurios 80-90% buvo kriminalistai ir
homoseksualistai.
Jis buvo vokikai prie eimos prisiris. Baisiai myljo jisai vaikus. Teisingiau, vaik motinas, kol dar vaik nra.
Pasinaudodamas senino teismis, susiuostsu moterbloko virininke, pani blokova, ir eimynikai vertsi su ja.
Pani blokova - irgi buvo gera! Lenk, ponia Sofija. Politinkalin, lagerin patekusi u politinius lenksusirinkimus jos bute,
- namie palikusi eim. Apie penkiasdeimties met. Sunki. Stora. Rauklta. Labai plaiu upakaliu ir plonais pirtais. Savo
ivaizda buvo panai karvpo devintojo verio, su akiniais.
Savo bloko moteris labai drsiai gynnuo valdios priekabiir bausmi, okdama kaip kat jai akis, bet utat pati savo
mergulm snukuius daune blogiau u vyrus blokavus.
Ir i moteris lenkeimynikai susigyveno su vokieiu banditu, su lagerio budeliu!
Lmanui kakoks tonas provokatorius ar pikiurna juokdarys pakio idavikik mint - Lmanas pasidav piktai
pagundai: jisai paralagerio valdiai oficial praym, kad jam oficialiai leistkartu gyventi su ponia blokova. Tai, es, jam
btinai reikalinga meils ir sveikatos sumetimais. Jeigu, - rajis prayme, - jo eima kartais dar padidt, tai jis apsiims vis
prieauglilaikyti nuosavomis lomis.
Majeris, gavs tok Lmano rat, susim u pilvo - juoktis jis jau nebegaljo. N netikrins sveikatos, jis nutar, kad
Lmanas netiktai pamio.
Nuo tos dienos Lmano aunusai vardas lageryje msmukti ir smukti. Pani blokova, prijuoste luostydama aaras, tikino,
kad visa tai yra - to prakeikto gyvats, to Zelionks, darbas.
Valdia sakLmanui nusiriti kaklary, kur jis savarankikai buvo pradjs neioti. Liepjam katorgininkikai nusikirpti
plaukus, - ir juos neteistai jis buvo usiaugins. Pagaliau pasodino j bunker.
Viepatli saldiausias! Lagerio seninas, prie kur mes visi taip emai galvlenkme ir nuemintai paradavome, atsidr
bunkery! Vaje, kas pasaulyje dedas! Pani blokova apsipylgailiomis aaromis. Jos margas prijuostlis visikai sumirko.
Valdia padarLmano turto patikrinim, - jo bta jau keli lagaminai. Kokio graaus turtelio Lmanas buvo jau lageryje
susikrovs! Koks poris tuzinpuikiausiilkinikojini, markini, kelni. eios poros puikiausibat. Kelios poros odini
pirtini. Keli apsiaustai. Keli kostiumai. Keletas veicariklaikrodi- ir daug kitokio turto, neskaitant tojo, kurjis jau buvo
suspjs u lagerio sienigabendinti.

Visiem buvo aiku: nusipelns pirmasai lagerio budelis jau likviduojamas. Visas klausimas buvo tiktai: kada ir kaip jis savo
jaunsias dieneles pabaigs.
Baigtaiau visikai netiktai.
Kelet kart j su keliolika kit vokiei kalini galvaudi buvo pasiunt Gdansk kraptinti angl ir amerikiei
primtyt bomb, kurios jom skirtu laiku nesiteik sprogti. Buvo tiktasi, kad jis tenai su tomis bombomis kaip nors pats
susisprogdins. Vis dlto neisisprogdino, altys. Apvylvaldios lkesius. Tuomet j i lagerio paleido. Bet vl, - kas tai yra
paleido?
J pasiunt kit lager, Buchenvald, Tiuringijoj, netoli Veimaro. Buvo tenai tokia savoti ka mokykll. Kartkartmis
surinkdavo j ivairilagerinusipelniusius vokieigalvaudius, gerokai juos tenai palamdydavo ir sudarydavo i jtok
special SS galvaudik dalin, kur tuojau sisdavo front, pirmsias linijas, pavojingiausias vietas. Jie tenai, inoma, ir
davo, jeigu kas nesugebdavo pakeliui ar i fronto pabgti.
Va, tokimokykllir buvo pasistas mslagermaralas Lmanas.
Baisiai verkpani blokova dl to. Gaila buvo irti tmoterlakiniuotj, pavlavusios meils kankinam.
- Tai vis tas gyvatZelionkjai ess padars!
Porai savaii praslinkus po Lmano isiuntimo, pani blokova atkerijo tam gyvatei Zelionkei paiu iauriausiu bdu:
susidjo su tuo gyvate Zelionke gyventi tokiu pat bdu, kaip prie tai gyveno su Lmanu, - visikai eimynikai. Tikrai, tai buvo
labai piktas kertas. Su tokia ptnybe, kokia buvo pani blokova, meilautis - pasiuts reikalas.
Tik to gyvats Zelionks irdis buvo tvirta: ji niekuo nesibjaurjo.
XXIX. TAS GYVATFRICAS ZELIONK
Fricas Zelionk - vokietis, kils i Gdansko. Koki 35-40 met, vidutinio gio, labai gerai subudavotas vyrukas,
pasiymjs didele fizine jga. Pagal imoktamatjis buvo msininkas. Pagal paaukimjis buvo Fassadenkletterer - mokjo
sienomis kaip muslaipioti. kok treiketvirtmro auktbeirint be jokilaiptusirepekindavo. Pagal specialybjis
buvo bankkasplikas.
Jo paties pasakojimu, maiausias jo udarbis buvatuoni tkstaniai marki, didiausias - devynios deimtys tkstani.
Zelionkdirbdavs visuomet vienas, bet lagerpateks per jidavusias mergas, - neitikimas jis jom buvs.
Ivykus Lmanui galvels guldyti u Treij reich, Zelionk pasiliko vienas lagerio seninas. Nors lageris kasdien augo,
pilnjo it prsas prie alaus boso, kasdien plts ir turtjo, Zelionkisiversdavo vienas. Jokipagalbininkjam nereikjo.
valus, nusipenjs, retai kada kaip reikiant isipagiriojs, po lagersu unimi vilku ir su biznu, i vielnupintu, besivalkiojs
atrodkaip argentiniko irgyno komendantas.
Vaikiojo po lager vis stypindamas, it irgelis bitinlis, nuo rtelivainiklio prakuts. Lyg tarytum menkas kienvagis jis
btbuvs - lyg ant pirtgaldybiojs. Bet kienvagis jis nebuvo. Jis buvo plataus masto galvaudys, tiktai mada jo tokia
buvo taip vaikioti: vis skersas, skersas... O prislins, bdavo, - ybt! biznu per tave iilgai, - i karto inai, su kuo turi
reikal.
Labai gudrus jis buvo, suktas ir klastingas. Bet jeigu, b davo, jis pasakys: "Gaunerwort" - uliko odis - venta! Jis j
visuomet ilaikys. Gaunervortu gali pasitikti bet kuriuo atveju.
Baisiai jis buvo ambicingas. 1944 metrudeniop jis buvo sitaiss organizuoti bokso rungtynes i kalinitarpo. Atsirasdavo
ir toki, kurie savo tarpe pasimuti norjo. Buvo lageryje ir buvusi boksinink, mgj ir profesional. Rungtynse
dalyvaudavo ir pats Zelionk. Apie boks, apie jo technikjis neturjo jokio supratimo, - pasitikjo tiktai savo fizine jga ir
senino titulu. Atsirasdavo vienas kitas bokso meisteris, kuris imdavo ir sukuldavo Zelionkei snuk . Zelionk tuomet baisiai
sieisdavo: kaipgi tai galima, es, paiam seninui snukgurinti!
Rungtynm pasibaigus, Zelionkgriebdavo savo biznir, dl ko nors oficialiai prikibs, imdavo tok akiplboksinink
utinti: tegu kitkartinos, su kuo turi reikalir kad reikia kiekviena valdia tinkamai gerbti.
1944 met kovo mnes ir pat Zelionk itiko nelaim. Ir j kartu su trisdeimt kit vokik galvaudi ive
Buchenvald, - tpaiprakeiktSS mokykl, i kurios tenka staiai frontkeliauti, - kuri jau Arno Lmanbuvo prarijusi.
Zelionkei ivykus, lagerio seninu lyg tarytum per kakoknesusipratimbuvo paskirtas Hansas Zengeris. Dl to paskyrimo
visas lageris plaiai isiiojo: ia jau ne prie gera. Ar tiktai kartais koks komendanto uva nenudvs, kad Zenger seninu
paskyr?!
Zengeris, Karaliauiaus pirklys juvelyras, pardavinjs laikrodius, auksir briliantus, buvo visikai ramus mogelis. Ilgesn
laik buvo jisai reiberis pas Vacel Kozlovsk, vliau buvo pasidars blokavas, - juo joks kalinys negaljo nusisksti.
Paimdamas lagerio senino pareigas, jis atsisak bti budelis, - ir i jo slyga buvo priimta. Budeliauti sutiko tuomet
savanorikai Vacius Kozlovskis.
Zengeriui pradjus senininkauti, lageris per vien dien pasikeit. Kieme nebesigirdti joki mutyni. Nebra sueist.
Niekas neberkia. Gyvena sau mons, tarytum ia nvieno galvaudio nebebtlik. Visa eina tvarkingai, darniai.

itokios padties Arno Chemnicas ilgai paksti negaljo. Po trijsavaiipaskyrjisai antrjsenin, padkustirolietToni
Fabro, pagal ivaizd- igono vaik.
Toni Fabro, pasidars lagerio seninu, isitiesvisa nugara. Isterikas, cinikas, melagis ir iaip iglulis, nutarjisai, kad,
unikai pasitarnaudamas valdiai, jis gali kartais i lagerio isivaduoti. m unikai stengtis. Pasidar pats begdikiausias
valdios nipas lageryje. Visur landiojo, niaukt, uost, provokavo, palangmis tupinjo.
Tuo tarpu gro i Buchenvaldo patsai Zelionk. Pasirod, kad jo praeitis buvo tokia puoni, tokia turtinga vykiais, tiek jis
visokibylbuvo turjs, kad net SS oficialiai galvaudikomandai jis pasirodess per didelis razbaininkas, - dl jo bylir
bausmiskaiiaus tmokyklljo net neprim.
Suinojs toklidnsavo mielo biiulio likim, Chemnicas pasirpino jgrinti atgal mslager.
Zelionkgro labai pasikeits. Ir apie Buchenvaldo lager jis pasakojo klaikius daiktus, - iuo metu mudu su juo buvome
geri biiuliai. Jis man kartais net cigaretduodavo. Ne taip - paiam i jo sunkaus sidabrinio portsigaro pasiimti. Ne. Jis pats
cigaret i portsigaro iimdavo ir numesdavo po koj man ant ems. A tuoj paokdavau, pasiimdavau cigaret ir
pasirpindavau udegti jo rkal, - mudviej biiulystjau buvo pasiekusi tokio aukto laipsnio! Jis man ir pasakojo baisius
daiktus apie Buchenvald.
Es, visa Buchenvaldo valdia besirandanti ne alij, kaip pas mus, kriminalist, bet raudonj, politinikalinirankose. O
raudonieji visi visuomet es perdm niekai. Nuo j aliesiem staiai gyventi nebegalima. Jeigu, sako jisai, koks aliukas
kokiam raudonajam k nors, pavyzdiui, dl juoko nukniauk ar snukin uvaiavo, tai tutuojau toksai aliukas gauns
praneim: jei savo poktdar kartpakartosi, bsi nubaustas. Pasikartojus poktui, es, aliukas gauns antrrat: mirk per
tris dienas, - jei numirti pats nesugebsi, bus tau parpinta pagalba. Ir mirdav, es, tenai aliukai kaip muss, - vis tai buvs
prakeiktjraudonjdarbas. aliukam Buchenvalde buvusi tikra katorga... Ten jokios kalinivienybs nebuv: aliukai - sau,
raudonieji - sau. Kas kita, es, tuthofe, kur esanti ir kalinivienyb, ir teisinga alijvaldia!
Pakeliui matjisai, kaip amerikieiai vidudienBerlynbombina.
- Gaunerwort! - kalbjo Zelionk, - vokieiai karjau prakio, amerikieiai bombina totsicher - mirtinai tiksliai.
Zelionkgro labai sublogs, sunyks. Prislgjir sitikinimas, kad vokieiai karprakio: ir jam, kaip valdios mogui, gali
tekti paskui atsakyti... Buvo ko susirpinti!
Grus Zelionkei, lageryje buvo du seninai: Zengeris ir Fabro. Savaime pasidarsuprantama, kad vienas i tdviejsenin
bus tutuojau sustas: reikia gi Zelionkei vietos!
Pirmoj eilj ti likimas lmHansui Zengeriui. Jkuo ramiausiai beeinantupuolstaiga Chemnicas: nuvilko jam apsiaust,
numov batus, - es, visa tai Zengeris neteistu bdu buvo lageryje susiorganizavs, - nors tuo pat bdu, kaip Zengeris,
apsivilkim ir avalyn buvo suorganizav visi blokavieji, visi kapai ir daugyb kitos lagerins aristokratijos, kuriai niekuomet
nieko bloga u tai neatsitikdavo.
Zengerio daiktuose buvo padaryta krata ir rastas tenai auksinis iedas. Zengeris band tikinti, kad jis to iedo i viso
gyvenime niekuomet nebuvo mats, bet kas juo tiks! Rasta iedas - ir baigta!
VargZenger tutuojau apreng dvokianiais skarmalais ir igrdo tuthofo filial Hopehil, - tlykiausi plytin,
kurion kidavo u sunkius nusikaltimus paiame lageryje. Hopehilyje Zengeris veikiai klipata virto, o Zelionkgro pirmojo
senino viet. Tuomet laims pakitjimgavo pajusti ir padks tirolietis Toni Fabro.
Bene pats Belzebubas i pavydo bus supainiojs jo irdels leistrus. Aistringasai Toni simyljo vien lagerio mergul.
Kalin. Lenkait. Jaun. Nieko sau, apvaliais veideliais. Tiktai ta mergu l turjo jau kit bernel nusiirjusi. Lenkik
vaikigal. Ligoninj dirbus. Atsiganiustok. Jaun, smag.
Toni Fabro, kaip lagerio seninas, nutarvarovpamokyti. Atjo jisai ligonin, pasiauklenkel koridoriir smogjam
per and. Kol lenkelis atsipeikjo, kol suvok, u k jo andas dabar taip smarkiai kenia, Toni Fabro jau buvo dings
kieme. Tiktai toli aistringasai Toni nenu jo. Aikiai grau j sin: per maai jis tam latreliui bus u vaiavs! K gi, nusiluostys jis andlapiu skuduru - ir vl ls prie mergaits. Tai niekaniekis. Ne, - su meils varovais itaip joks padorus
vyras nesielgia. Ypagi - lagerio seninas. Kad jau duoti - tai duoti, kad bestija pakinklinebepavilkt!
Sins grauiamas, meils spiriamas, Toni grta atgal ligonin- vl aukias koridoritbernel. Tik itkartis nebeina.
Pravrs duris, jis staiai oka Toni ir savo vrikais nagais nuakja jam visveidel.
Prunkia Toni i meilikos apmaudos, visas krauju apsivarvindamas. Tuo tarpu - i vienligonins dur, i kit- ioka dar
keli berneliai, atplia Toni varkir ima jvelti, dulkinti, kas - luotkoiu, kas - pliauska. Priveljo, varg, pritapijo ir imet
sukruvintseninpro duris kiem.
Skandalas neregtas ir labai pavojingas. Kruvinos mutyns vyko ligoninj, triukmas - didiausias, nukentjo valdia lagerio seninas!
Ir viso to prieastis - lageryje kuo grieiausiai draudiama ir baudiama: lipnieji santykiai su moterimis!
Iradingasai Toni Fabro, krypuodamas su apraiiotu subandauotu snukiu, rado ieit. Tutuojau po lagerio vokikjdal
isiplatino gandai, kad, es, j, Toni Fabro, kaip vokiet, upuollenkai ovinistai ir paskersti norjo. Jis vos vos i po lenkiko
peilio itrks...

Vokieialiuk pasipiktinimas tokia lenkidavyste buvo itin kartas. Vokieiai alieji, susitelkdami krvelmis, galanda
peilius - lenkus kad pjausi - tai pjausi! Lenkai taip pat traukia i pakampi visokius instrumentus - galvaudiam
nepasiduosi.
Visame lageryje aistros verda, kunkuliuoja. Keiksmai, grmojimai, provokacijos - taip ir pilas. Naujas vokiei-lenkkaras,
atrodo, nebeivengiamas. Ms lietuvikasai blokas - ir tas dl visa ko usibarikadavo duris. K gi inai: papjaus, o paskui
rodink, kad buvai ne vokietis ir ne lenkas.
ZelionkToni Fabro dl visa ko pamsavo apsaugon - savo bloke udarj prausykl, kas buvo panau karcer. Toje
prausykloje kas savaitkas nors pasikardavo...
Vokikoji partija, nebesulaukdama oficialaus karo paskelbimo, avansu sutrakino kaulus vienam lenkui. Jis visikai niekuo
nebuvo kaltas. Dirbo siningai mike savo darb. Ir pavardjo buvo visai ne lenkika. Ji buvo grynai lietuvika. Tasai lenkas
vadinosi Pranaitis, - taip ir dokumentuose buvo parayta.
Kuo ramiausiai kraptinjo jis savo kelm mike. Vienas aliukas vokietis i patriotizmo smog jam kuoku per galv, kiti
pribgaliukai patraikino jam kitus kaulelius. Po valandos tasai lenkas su lietuvika pavarde buvo jau ataus lavonas.
Neinia, ar vokikoji partija, nukariavusi Pranait, pasijuto jau pakankamai atkerijusi u Toni Fabro sualotsnuk, ar ia
sipynkitokie politiniai sumetimai, tiktai jos karingasai kartis staiga atslgo. bylsimaiZelionk, praved kvotir m
grietai palaikyti lenk pus. ia, es, jokio tautinio klausimo nebuv, tiktai tas trigubas asilas, padks tirolietis tasai, Toni
Fabro, kvailiausiu bdu viskoprivirs.
Savaime aiku, kad Fabro valdios dienos buvo jau suskaitytos. Netrukus jis buvo ivetas i tuthofo kakur kitur. Prie
ivaiuodamas, prasdjo jisai kelias dienas bunkeryje. Jam ivaiuojant - niekas jam rankos nepadav: nvienas kriminalistas,
npats Zelionk, nebekalbant jau apie kitos ries kalinius.
Lagerio seninas vl liko vienas Zelionk, veikiai atgavs savo senjmueikos form, buvusiprie kelionBuchenvald.
Veikiai prasidjo nauja laiminga jo gyvenimo era. Jo galia lageryje dar labiau i augo. Jis praturtjo, pasidar beveik
milijonierius. Bet tai - visikai atskiras reikalas.
Zelionkei ivykus Buchenvald, pani blokova taip pat labai gailiai verk, kaip ir po Lmano ivykimo. Paverk, paverkir nusiramino: k gi ji kita daugiau galjo daryti? Juo labiau, kad netrukus pasigavo por domesnibernuli, - atsirado ir
tokiamatori!
Grs i Buchenvaldo, Zelionktaip pat susirado jaunesnimerguli, - atrodo, jas jam pasukdavo pani blokova... iuo
atvilgiu Zelionkbuvo gausiai aprpintas, tiktai jis valdiai neratokipareikim, kaip tasai bulius Lmanas.
Taip Zelionkir diaugsi gyvenimo dovanomis, kol lagerio gyvenimo pabaigoje kaliniai jpatgyvsupl.
XXX. RATINS VIETALAI
Abiej jo esesybs Majerio ratins dali virininkas buvo Jaunesnysis SS feldfebelis - SS Unterscharfhrer - Bublicas.
Sunku jam, labai sunku buvo itokio aukto SS kareiviko laipsnio prisiplakti. Labai ilgai buvo jisai SS Rottenfhrer - menkas
serantlis.
Bdavo, ateina jisai apatinratins skyriir skundias:
- Die andere sind befrdet, und ich - saufe, - kiti gauna paauktinim, o a - laku!
Teisybpasakius, jis nseranto vardo nebuvo vertas.
Svarbiausios lageryje ratins virininkas, o vokikai taisyklingai rayti nemokjo. Nuolat klausdavo kalini - lenk ir
lietuvi! - kaip kas vokikai rayti reikia. Svarbesnius praneimus jam vokikai taip pat redaguodavo lenkai ir lietuviai - kaliniai.
Pragaras jino, kaip su tokiu ratingumu jis galjo prie karpiensavo monos krautuvlje Gdanske pardalioti?
Lageryje, inoma, buvo jam lengviau, negu monos krautuvlje. Darbo jis ionai nedirbo beveik jokio, - visk u j
padirbdavo kaliniai. Jis pats gi ia vertsi laisva prekyba.
Lageryje jisai pusiau slapta laiklaikrodininkmeister. Dl valdios akipriimdavo taisyti laikrodlius kartais ir i SS vyr,
daugiausia gi aptarnaudavo karo nales ir gyvanales. Laikrodius taisyti jam atsisdavo i Gdansko, i Berlyno, i dar
tolimesni viet, - geri, matyti, buvo laikrodiniai reikalai tuomet Vokietijoje, jei juos taisyti tekdavo si sti toki dvokiani
skyl, kokia buvo tuthofas. U laikrodipataisym nals ir gyvanals mokjo jam ir prekmis, ir natra - puikigausi
pajamjisai turjo! Tariant jo paties odiais, jis pats danai neinodavs, kokidalykjis yra taisytojas - Uhren ar Hurren, laikrodiar lengvosios irdies moterli...
Lageryje termino vogti kaip ir nebuvo. Vagis buvo tasai, kur pavagia duonos plut , rop koki, porbulveli, dvokiant
paarin griet. O kas, bdavo, nudiauna laikrod kok, anglikos mediagos kostium, siuvammainar motor, - tas buvo
ne vagis: tas buvo organizatorius. Vagystlageryje buvo grietai draudiama, bet organizacija - toleruojama. Organizatorius
buvo iniciatyvos mogus. Organizatorius varg neskriausdavo, - i vargo nra ko nuorganizuoti. Organizatorius visk
organizuodavo i valdios, i SS ar DAW sandli.
Kas be ko, nuo organizatoriiek tiek nukentdavo ir lagerio vargai. Kai nuorganizuoja i virtuvs sandlicukraus kok

maikit, margarino, kruop, duonos - atitinkamu kiekiu kaliniam keliom dienom ar savaitm porcija sumainama - ir viskas.
Bet tai atsitinka ne i blogos valios. Nebuvo numatyta i tokio ir tokio vargelio duonos ksn nuorganizuoti, - visa pasidaro
bendrja tvarka. Bet iaip specialiai i vargo knuorganizuoti - to lageryje nebuvo. I vargo buvo galima tiktai vogti.
Ratins virininkas Bublicas ir buvo vienas pai ymiausi organizatori visame lageryje. Tam reikalui jis turjo vien,
kartais net du kaliniu pasiuntiniu, privilegijuotomis slygomis gyvenaniu. Pasakys, bdavo, Bublicas kaliniui, kad jam reikia
tokio ir tokio daikto arba tiek ir tiek maisto produkt- ir kalinys turi jam atneti. Jam visikai nerpi, kur tuos daiktus kalinys
ims. Kalinys, inoma, pinig neturi, - pirkti daiktus jis negi pirks. Jis turi reikalaujamus daiktus pavogti. Jei jis negali pavogti
reikalaujamo daikto, jis turi pavogti kok nors kit, u kur mainais btgalima gauti reikalaujamas daiktas. Visa i sudtinga
operacija nebuvo vagyst, visa tai buvo organizacija.
Dviraiai, odos dirbiniai, batai, auksins plunksnos, apsiaustai, kostiumai, baltiniai, laikrodiai, iedai, - visa tai karo metu
labai naudingos preks.
Visa, kas buvo negera, - tai, kad Bublicas savo monels labai bijodavo. O stora ji buvo ir pikta! Madaug kaip gestapo
virininkas. Ir kojos jos buvo kaip kalads, ir veidelis susiraukljs, lyg i uns gerkls itrauktas. Ir kalbti ji monikai
nemokdavo, - vis rkdavo. iauriai tekdavo vargui Bublicliui u naliir gyvanaliaptarnavim!
Paskends savo bizniuose, Bublicas kalinireikalais visai nesidomjo ir nieko bloga jiem nedar. Jis jne tik nemu, - jis ir
jnusiengim- ne tik pats nematydavo, bet ir kitiem apie tai nieko niekam nesakydavo. Esesininkui ir dar ratins virininkui
tai buvo jau labai daug.
U aikiai padarytjam unybBublicas, bdavo, retkariais esesikai subliaus, ktels pusiau juokais:
- Tai k, ar js norite, kad manyje senoji SS dvasia atgyt?
Apsaugok viepatie! Kas tokios bjaurybs nors!
Seniau, matyti, jo geroko bandito bta, jei gsdina jisai savo senja dvasia! Seniau dirbo jisai kituose lageriuose ir turbt
siuto it avinas, uodegkirptas. tuthofe jis jau buvo oys beragis. Jam - bet tik kas nors paal su sijonu bt... O man jisai
buvo ir visikai geras. Kai patekau pas jdirbti, a buvau jau klipata kaip reikiant. Ibadjs kaip iurkbanyioj. Sutinusiom
kojom, klebatuojania irdim ir visokiu tenai kink drebjimu. Bublicas neversdavo mans daug dirbti. Dar daugiau, - jis
parpino man pridedamus pietus - i SS virtuvs likui. Pats kakur nuorganizavo man karikkatiliuk, kad galiau tuos
pietus pasiimti.
SS virtuvs piets, palyginti su msikiais, lageriniais, buvo edevras. T pietlikuius, - kartais jbdavo visas bosas, duodavo beveik visiem kaliniam, dirbantiem raudonuose namuose. Duodavo juos su visos valdios inia, bet vis dlto slaptai.
Visi virininkai tai inojo - jleidimu tai buvo ir daroma, bet valgyti reikdavo slaptai. Virtuvje valgyti negalima, reikia isineti.
Kiti kaliniai valgydavo tuose kambariuose, kuriuose dirba, bet man tai sunkiai buvo vykdoma. Pas Bublic ratin nuolat
ueidavo visokie pareignai, Chemnicas, Majeris. O kai jie, bdavo, ueina - nors lsk su puodu po stalu. Norom nenorom
teko pasiiekoti pietum patogesns vietels. Radau. Puikiai susitvarkiau, - ivietje. Ten ramu buvo. Balti kokliai, balti aliejiniai
daai. Erdvu. Kiek sunkiau buvo puodas iplauti, bet imokau ir tai padaryti. Ypatingas tai buvo bdas. Patentas. Taip sau,
veltui, dl graiaki- nesakomas.
Deja, i mano idilija turjo greit baigtis. Toje patogioje vietelje buvo pagautas vienas garsus kapas sutuoktuvines pareigas
beatliekant. Po tokios istorijos i tosios vietels buvo imuami kaliniai, norj tenai ueiti ir su nekal iausia intencija,
pavyzdiui, darbo metu dmelkitnutraukti...
Su Bublicu sugyvenome madaug biiulikai, tiktai dl bavariei bdo niekaip negaldavome taikingai susigiedoti. A,
keletgraimetelipraleids Bavarijoje, Miunchene bestudijuodamas, buvau Bavarijos myltojas. Bublicas keikbavarieius
isijuoss, a juos gyniau susijuosdamas.
- sivaizduok, - sako jis man, - kas per lamtas tie bavarieiai!
Jis, Bublicas, 1940-41 metais dirbs koncentracijos lageryje, Dachau garsiajame. Dachau - toli nuo Gdansko. Jis buvs toli
nuo savo monels. - inoma, - sako jisai, - jaunam vyrui norisi kartais ir su mergaitm, iaip ir taip, pasivaiktinti, sakysime...
Bet, - spjaudsi Bublicas, - kai tik bavarieiai pamato kad kokia jauna mergaitvaikto su vyrikiu SS uniformoj, - tuojau t
mergaittvai iveja i nam, jos atsiada ir gimins... Kas per niekyb! Kodl tie aliai nieko nesako savo mergom, kai jos
ulioja su vyrikiais kariuomens uniformoje?! O kai su SS - itokskandalkelia! Bestijos tokie!
- Pone arfiureri, - sakau, - pats kaltas buvai: eini pas mergaites ir velkies uniform... Kgali inoti, kur kas kada kaip?..
- Kodl ia prss taip nedaro? Prsm - vis tiek...
- Na, apie prses bavarieiai, - sakau, - nekaip labai neka. Jie sako: pakviesk prsatsissti, tai ji tuoj ir atsigula...
- O bavariets - kitokios?? - kariuojasi Bublicas. - Va, Miunchene, Bavarijos sostinje, Kenigsplace, alia skulptros
muziejaus ir tapybos galerijos, stovi toksai obeliskas. Kai pro obelisk proal eina dvideimties metbavariet su rteli
vainikliu, tasai obeliskas ima svyruoti... Bet sivaizduok, jisai lig iol nkarto nra svyravs!
- Kaipgi jis svyruos, - sakau, - kad tenai nuolat proal prss vaikto su SS uniforma!
Apatins ratins efas, lagerio reibtubs, atseit msratins, komandos kapas buvo lenkas Augustas Zagorskis, kalini
tarpe vadinamas geleiniu lagerio kancleriu.

Zagorskis - trij deimipenkimetvyras, juodbruvas, augalotas atletas. Taisyklingi gras veido bruoai, gilios atviros
akys, didel protingo mogaus kakta. Prie kar buvo jisai lenk patininkas kasininkas Gdansko mieste, kils i Gdansko
apylinki. Lagerin pateko 1939 metais todl, kad jis buvo lenkas ir gyveno Gdanske, - buvo jis vienas paipirmjlagerio
pionieri. Tiktai jo geleinsveikata, itvermir valia pagelbjo jam ilikti gyvam. 1941 metais jo gimins buvo isirpin, kad
jis bti lagerio paleistas. Tris mnesius igyveno jisai laisvje pas tvmaame kelyje, - ir vl judartpatlager. Jis vl
ionai turjo pereiti vairias kankinamas pareigas, kol pagaliau pasidarratins kapas. Buvo jisai labai teisingas, siningas ir
protingas vyras, - btpuikus demokratiniame parlamente opozicins grups vadas. Dl jo tvarkingumo ir siningumo valdia
j labai brangino, - ilglaiklaikj vienoje paisvarbiausiir takingiausilagerio viet. ia bdamas, galjo jisai daug kam
pagalbos teikti - ir teikdavo jis jos gausiai, daugeliui kalinistaiai gyvybigelbdamas.
Zagorskio padjjas ratinje buvo Bruno Renkaiskis [Bruno Rkajski], - taip pat labai doras ir garbingas vyras, kils i
Grudziondzo. Prie karbuvo jisai lenkgeneralinio tabo antrojo skyriaus karininkas, dirbs Poznanje. Pasibaigus vokieilenk karui, vokieiai j tutuojau sum, ikl jam byl, kaltindami, kad jis veiks prie Treiojo reicho interesus. Taiau
vietos teismas jiteisino. IteisinamjsprendimBerlyno aukiausiojo teismo staiga patvirtino, motyvuodama, kad jis teistai
dirbo karininko darb valstybje, kuri Vokietija buvo pripainusi ir palaik su ja draugikus santykius, - dirbo jisai savo
krato gerovei, - u tai vokiei teismas negals bausti. Tokio turinio rat jam dav kaljimo administracija ir atrakino
kaljimo duris. Taiau u kaljimo vartlaukjo gestapo agentai.
Vos perenguskaljimo slenkst sulaikjgestapininkai, atmi jo teismo sprendimo nuorair atgrdo tuthofo lager,
kur jisai ir plksi ketverius metus.
Protingas, labai geros irdies, labai gyvo temperamento buvo tasai keturideimimetvyras, nuo vargo jau pradjs iek
tiek senti.
Zagorskis ir Renkaiskis - buvo takingiausi lagerio lenkvisuomens nariai. Jodis bdavo lemtingas lagerio lenkikajai
politikai. Mane, patekus ratin, prim jie su iskstomis rankomis. Guod kaip galdami, darbais neuversdami. Mok
lagerikai dirbti: neskubti, darbas - ne vilkas - nepabgsis, o mano sveikata, es, jau pabgusi... Jie priglobmane, valgydino
ir stiprino, paddami aizdas igydyti, - jviesus paveikslas neuges mano irdyje, kol ji tik mano krtinje plasts!
Jiedu igyveno lageryje skauditragedij, rimtai nebenordami iki karo pabaigos i lagerio ieiti.
Jiedu abu buvo ved. Jiedviej monos liko laisvje. Jos paios, nordamos isilaikyti ir savo vyram kiek galint padti,
turjo sidoiinti, - sivokietinti. O vyrai pasiliko lenkai. Jeigu jie bt i lagerio paleisti, jie pas savo eimas grti nebegalt.
Oficialiai jie buvo lenkai, o monos - vokiets, nors ir treios ries. U lenksantykius su vokietmis turtabu grti lager.
O bti laisvje ir slptis nuo savo eimos - taip pat paniekinama kania.
Geleinis Augustas rimtai tikinjo mane, kad vissaugiausia - karo pabaigos laukti kaip tiktai lageryje. ia, es, blogiau jau
nebebus. Kas kartas padtis vis gerjanti ir gersianti. Jei iki iol gyvas ilikai, toliau jau nebesi. ia tave nei sjungininkai
bombarduos, nei vokieiai SS dalinius mobilizuos, - nei vers tave kokius negarbingus dokumentus pasirayti.
A pasilikau pas juos dirbti ir dirbau iki galo savanoriu - ir tuomet, kai man, kaip garbs katorgininkui, darbas buvo jau
nebeprivalomas. Be jokio darbo lageryje sdti i viso labai kvailas reikalas. Garbs katorgininko padtis - labai opus dalykas.
Kiekvienmomentgaljo tave grinti bendrblokir igrsti vl miko kolon. Pasilikdamas senojoj vietoj, vis daugiau
vilties turi ir nenumatytais atvejais joje pasilikti. Pagaliau - ia mons tokie geri. Ir i ratins - taip toli matyti: visas lageris, visi
mons, visa tvarka, - visa reikalingoji mediaga...
XXXI. POLITINIAI KATORGININKAI
Visi lagerio kaliniai buvo suskirstyti pagal "nusikaltimo" rir dvjo atitinkamos spalvos trikampalia numerio ant krtins
ir ant kelni kikos, nors lageryje jie buvo traktuojami, skiriami darbus ir baudiami visi vienodai. ioki toki privilegij
turdavo tiktai vokieiai kriminalistai.
Vissvarbiausia, bent - visgausiausia kalini ris buvo politiniai, oficialiai vadinami "schutzhafpolitisch". Visi jie ne iojo
raudontrikamp. Visi jie buvo pasmerkti sdti lageryje, jei tik liks gyvi, maiausia, iki karo pabaigos. "Nusikaltim" atvilgiu
politinikalini sstatas buvo itin vairus. Buvo ia vairi tautpolitiniai veikjai, bet buvo ir mons, kurie niekuomet nieko
bendra su politika neturjo.
I vokieiia buvo vienas kitas liks senjvokieikairijpartijatstovas, koks centro partijos veikjas, - ir dar is tas.
Buvo vienas net i pirmj deimties nacionalsocialist partijos nari, artimas Hitlerio bendradarbis, buvs naci oficiozo
"Angriff" laikraio redaktorius. Vadinosi jisai Fejus [Vey], po vairius lagerius seniai besibasts. Tai buvo apie penkiasdeimt
metvyras, augalotas, petingas, tik po lagerius iek tiek sunyks. Jis buvo puikus mitinginis oratorius, turjs griausmingbals
ir aikitaren, atrsmoj, smaillieuv. Tai buvo itin gabus demagogas, staiai demagogijos klasikas.
Su Hitleriu susipyko jisai dl politikos Vatikano reikalu, - baisiai siuto jisai prie Vatikan ir i viso prie krikionis, jo
odiais tariant, "ydiko dievo garbintojus". Jis turjo savo teorijir jzuitreikalu: visas karas ess tiktai jzuitintrigvaisius.
ionai jzuitai, es, dirba ivien su masonais. - ir vieni, ir kiti estas pats ydikas velnias...

Ir po lager besivalkiodamas, Fejus buvo pasiuts rasistas, - didiavosi jisai arij rase, kuri jis dar vadino nordische iaurin. Ir mane labai vertino u tai, kad a buvau, kaip jam atrod, bdingas iaurins rass padaras.
Buvo ia ir neaikios praeities sanitarijos leitenantas, civiliniame gyvenime sod architektas, vokietis Ni [Nietsche].
Dalyvavs kare, sueistas, turjs sualot laun, invalidas jau. Gyrsi, lager ess pateks u intymius santykius su
lenkaitmis... Kaune, kur jam, es, sualotkojgyd. Taiau, atrodo, kaltos buvo ia ne tiek lenkaits, kiek... kokainas. Taip
bent jo bylos kaltinamuose dokumentuose buvo parayta.
Ni skelbsavotik teorij, kad vokieiai karo nieku bdu negal pralaimti. Es, tai kas, kad karo laukuose vokieiai
kar praki, - tai nieko, es, nereikia. Tegu, sako, rusai okupuos visVokietij. Vokietija, kaip ir visa Europa, pasidarys
komunistika. Vokietija vis tiek bus Europos centras. Vokietija turi labai gabi ir gausi inteligentij, vokieiai per jtursi
labai didels takos Maskvai, faktinai - vis tiek vokieiai valdysiEurop. ios pairos prisilaikne vienas Ni. i teorija i
viso buvo gana populiari vokieitarpe. Jdstman net vienas senas vokieikomunistpartijos narys.
Buvo ia dar gyvas liks generolo leicherio adjutantas, leitenantas Resleris [Rssler], deimtmetprasimaivs po lagerius.
Jis buvo gal pats inteligentikiausias vokietis visame lageryje. Laiks nuoaliai nuo kitvokiei. Varitin atkaklikovprie
vokieibanditpartij. Kadangi lagerio valdia tuos banditus kaip tiktai rm, Reslerio pastangos nueidavo niekais. Jis buvo
ums itin atsaking viet, jis buvo arbeitseinzaco, darbo biuro, kapas, faktinai buvo viso biuro vedjas. Kalinio tar kit
darbpaskyrimas buvo gyvenimo ar mirties klausimas. Todl tad nuo Reslerio priklausdaugelio gyvybiniai reikalai. Jis buvo
labai humanikpair vyras, atmintinai mokjs pusilerio veikal ir nuolat juos citavs, - ir paras vergik, beviltikai
kvail, niekingtuthofo lagerio kalinihimn, kuris danai tekdavo po apelio visiem kaliniam giedoti.
Vokieipolitinikalinituthofe buvo maa, domesniegzempliorijtarpe - dar maiau.
Pagrindinpolitinikalinimassudarlenkai ir rusai, - jgi lageryje buvo visdaugiausia. Na ir kittautkaliniai, iskiriant
ydus ir igonus, buvo beveik iimtinai politiniai. Taiau jkalinimo prieastys buvo labai skirtingos.
Priklausymas slaptom politinm organizacijom, pasiprieinimas vokiei okupacinei valdiai, priklausymas partizanam ir
santykisu jais palaikymas, atsiaukimplatinimas, usienio radijo klausymas - na, visa tai suprantamos kalinimo prieastys.
Bylose gana danai kalinimo prieastis buvo nurodoma: Staatsbetrchtliche arba Staatsfeindliche usserungen - valstybei
nedraugingi isireikimai, kurie labai danai buvo pasakyti tiktai privaiuose laikuose. Arba: politisch nicht einwandfrei, politikai ne be priekait; kartais pilietis buvo tiktai tariamas, kad jis politikai ess ne be priekait- ir vaiuodavo u tai
lager, maiausia, iki karo pabaigos, faktinai da nai jam tai reikdavo: mirties bausm. Arba: unerlaubtes Musizieren nepavelytas muzikavimas. Kjis tenai, kur ir kaip muzikavo - perknas jino, bet vis dlto atvaiavo lager, virto klipata ir
mirpatvory, - tai tau ir muzika! Arba: unerlaubtes Aufenthalt auf dem Bahnhof - buvimas geleinkelio stotyje be leidimo. is
mgjas iopsoti ivaiuojanipubliklageryje taip pat mir.
Lenkus sodindavo lagerdar ir u tai, kad jie atsisakydavo usirayti vokieiais, - dokumentuose buvo ymima; Volksliste
abgelehnt - atmetpasilymsivokietinti. U tokakiplikumbuvo taip pat faktinai skiriama mirties bausm.
ymus skaiius buvo dar rasins politikos auk, - vokiei, lenkir rus.
Vokieius sodino lagerin u tai, kad jie turjo santykisu lenkm ar rusm, o lenkus ir rusus - u santykius su vokietaitmis.
ia jo bendra tvarka vienir kitvyrai ir moterys. Kartais ioje srityje atsitikdavo gana painidalykli.
Sdjo toksai vokietis monteris, faktinai - buvs lenkas, tik susivokietins. Laisvje jisai turjo lenkait suadtin. U
santykius su ja jis pateko lager. Isdjs ionai dvejus metus, jis gauna staiga praneimi gestapo: jis ess jau laisvas, jis
gals jau vaiuoti namo ir vesti savo suadtin, - ji esanti jau sivokietinusi, - dabar santykiai su ja jau nebebaudiami.
Gavs tok praneim, tasai monteris keikiasi, kad net sienos linksta. Kuriem velniam jis dvejus metus lageryje atpliek? Ir
jis dabar ves tsavo sensuadtin, kad jis lageryje jau spjo sigyti nauj, - jaunesnir meilesn! Ivaiuodamas jisai keiks
ir koliojos, kad jo besiklausant viduriai gedo...
Buvo ia dar toks vokietis, Rytprsibaronas, - apeps, nusipes, kokieideimtmetisigimlis. Pateko u meils
ryius su tarnaite lenke.
- Na, barone, - sakau jam, - kaipgi ia tau dabar senatvje pasitaiktokia nuodm?
- Po velni, kokia senatv?! - nusistebjo jisai, - a dar visai pajgus, o mano mona jau dveji metai serga. Kgi a galjau
daryti?
- inoma, inoma, - sakau, - ponia baronienpati kalta, kad usimansirgti ne laiku...
Gailiai atsiduss, sako jis vl man:
- O kaip ten pas jus Lietuvoje sekasi vokieikolonistam?
Es, jis ijs i lagerio, nortvaiuoti Lietuvos kolonizuoti.
- O, - sakau, - neblogai sekas, madaug vidutinikai. Kai kurie i jjau pakarti, kitiem karti akos jau parinktos... Kas lieia
tave, tai bero akos tau bus gaila. Pakars tave ant tvoros.
Nuo tos dienos baronas su manimi nebesisveikino. Juo labiau kad jis netrukus trim dienom buvo pasodintas u vagyst
bunker, ir jis tar, kad tai buvo mano intrigvaisius...
Kaltinamieji dl vokikos rass gadinimo buvo daugiausia svetimaliai darbininkai. Tik naciki statymai ne visas tautas

vienodai traktavo. U meilikus santykius su vokietmis lagerio kaniomis bausdavo tiktai rusus ir lenkus, kitgi tautmonm
nieko nedarydavo. Net nacitaip nemgiamieji ydai - ir tie ne visi vienodai buvo traktuojami. Tuo tarpu, kai RytEuropos
ydai u santykius su vokietmis buvo udomi, paios Vokietijos ydai u tai gaudavo tiktai lager, o Pranczijos ir Olandijos
ydai - ir be lagerio gyvi ilikdavo.
Pagal rass gadinimo paragraftuthofrusir lenkdarbininkai buvo gabenami paprastai itokia tvarka. Ivedavo juos
kius darbams. Vyrai i tki buvo paimti kar, namie buvo vienos moterys. ia velnias ne kart ir pasukdavo pagund.
Bet, reikia pripainti, vokiets buvo gana itikimos savo mylimiesiems. Jos savo nuod ms bendrinink ir lageryje
neumirdavo. Jos, rizikuodamos paios patekti lager, atsisdavo jiem siuntini.
Rusus atsisdavo dar i karo belaisvilageri. Es, jie tenai prie nacikus dsnius nusikalsdav, komunistinpropagand
varydav, - mslageris jiem buvo u tai pabaudai skirtas.
Sdjo ia ir viena tokia vokiei jaunavediporel, i Gdansko miesto, Brevs pavarde. mona, penki deimimet,
gerokai pasidvjusi moteris, atsisdo u tai, kad turjo labai lipniird, nuolat sipainiodavo meils istorijas su lenkais. Jos
vyr gi patupd u tai, kad jis savo aistringosios monels nesuvaldo. Vienas vokieikatalik kunigas pakliuvo u tai, kad
ydo vaikpakriktijo. I viso, u ydglobojimdaug kas buvo lageryje atsidrs. Viena moteris rus, ininier, pateko u
tai, kad karvi melti nemokjo. Labai danai, bdavo, vokiei kininkai, nenordami darbininkui algos mokti ar iem
maitinti jo, dl kokio nors niekaniekio prikibdavo ir sksdavo policijai - ir darbininkas vaiuodavo lagerkaip politinis kalinys.
Pateko lagerir faistins Italijos vicekonsulas Gdanske. Jis 1943 metais, vasarivaiuodamas atostog, savo gyvenamj
vil buvo inuomavs vienam gestapininkui. Grs i atostog, jis nori gyventi savo viloje, bet gestapininkas jo jau
nebesileidia. Patrauks gestapinink teism, jis byl laimjo, bet u t laimjimpatsai atsidrkoncentracijos lageryje, gestapininkas pasiliko jo viloje gyventi.
Kai vokieiai pradjo trauktis i Rusijos okupuot srii, likusius civilinius gyventojus m varyti Vokietij. Daugelis t
gyventojbuvo atgabenta koncentracijos lager. Sumimo prieastis dokumentuose buvo atymta: evakuacija!
Patekdavo ia moterys su maais vaikais, net indomais kdikiais. Kdikis - taip pat mogikas vienetas, gaudavo ir jis
numer, o prie numerio - trikamp, - kaipgi kitaip? Bet kok gi trikamp jam duosi? Jis gi dar ne vagis, ne biblijos tyrintojas. Ir
duodavo kdikiui raudontrikamp- politinio nusikaltlio! Tas pat bdavo ir su tais pilieiais, kurie lageryje gimdavo.
Nimoterpaprastai lagernepriimdavo. Majeris, bdavo, nuolat keikias:
- Kiek kart sakiau gestapo virininkui, kad man ni moter nesist! Pas mane koncentracijos lageris, o ne vaik
darelis!
Nias moteris jis paprastai grindavo atgal gestapui. Bet vis dlto ir nia viena kita patekdavo. Atsitikdavo, kad
bsimoji karta ir paiame lageryje buvo jau uplanuojama. Lageryje gims pilietis gaudavo taip pat raudontrikamp, - jis jau i
prigimimo buvo politinis nusikaltlis, Treiojo reicho pikiausias nedraugas.
Buvo didelis brys pranczir latvi, buvusivokieiSS tarnyboje, atjusinet su SS uniforma, - jie buvo taip pat politiniai
nusikaltliai. Buvo du latviai i Berlyno, net gestapiko SD karininkai, ijspecialius gestapikus kursus, tutbofpateku
girtus debous, - jie buvo taip pat politiniai katorgininkai!
Pyliavvaldiai neatidavbuvo visi politiniai. Taip pat politiniai be iimties buvo ir samagono varytojai, - lageris turjo puiki
samagono meistr, ypa i Gardino srities. Ilgainiui lageryje m veikti net keli slapti samagono bravorliai. Arkliavagiai,
mugelninkai, spekuliantai - taip pat priklaus politinikalini brolijai. ia buvo ir tokie, kurie paduodavo auktesnei staigai
skundus dl neteist valdios veiksm, pavyzdiui, dl neteisingo mokesi paskirstymo. Politinis buvo ir Deutsch-Eylau
miesto didiausio viebuio savininkas, Oskaras Bebnau [Oscar Bebnau], nudiovs, tarp kita ko, vis vagonmsos, naci
partijos narys, sdjs todl neilgai - vos pus met. Sdjo jisai ms ratinje, nieko nedirbdamas, besiversdamas
organizavimu ko nors pasti: storas buvo kaip dramblys ir rijo kaip smakas.
Prostituts pradioje buvo raomos kaip darbo vengis elementas - Arbeitsschau. Jos taiau dl to protestavo. Jos darbo
nevengianios, ir jos dirbanios - ir dar kaip! Vliau ir jos buvo perkeltos politingrup. I Vilniaus atvetosios tokios dailios
lenkikai kalbanios juodbruvaits buvo visos politins merguls.
Politinis buvo ir Vilis Freivaldas [Willi Freiwald), i profesijos - karvi meljas, i paaukimo - donuanas, i gyvenimo
bdo - gatvs muzikantas valkata. Kakur prie Kelno karves bemeldamas, jis jom kakapie nacitvynpadainavo, kad
jos pieno daugiau duot, - ir atsidrlageryje - buvo politinis muzikantas ir valkata.
Kart atvar lager tok persimetus, apykreiv piliet. Jo dokumentuose kakas nei is, nei tas rayta: kakokie neaiks
santykiai su gaspadoriaus telyia.
- Vaje, vaje! - kraipo galvfeldfebelis Kenigas, dokumentus vartydamas, - kmes su tavimi ia veiksime? Lageryje mes
telyios neturime... Ar nenori kartais katino? - prunkia Kenigas, iraydamas jam raudontrikamp.
Ir tas latrelis buvo taip pat politinis nusikaltlis, - rasgadino, bestija!
XXXII. BIBELFORERIAI

Bibelforscher - biblijos tyrintojas - tai buvo taip pat nusikaltimo ir are to ris. Taiau jie patys, bibelforeriai, to
nusikaltimu nelaikydavo, - jie tuo didiuodavos.
Anketoje, kur buvo ymima religija, jie ididiai raydavo: bibelforeris.
Tai buvo protestantsektantai, daugiausia pasidarbav Rytprsiuose ir Lenkijos emje. Daugumas jbuvo vokieiai, bet
buvo jtarpe ir vienas kitas lenkas. Jlageryje buvo nedaug, vos kelios deimtys vyrir moter, bet utat visi jie buvo puikiai
isilaikegzemplioriai, - vienas u kitdomesnis, ypapsichopatologui.
Bibelforeriai vaiktinjo su violetins spalvos trikampiu.
Bibelforenai jokios dvasins vyresnybs, kunigir vyskup, nepripaindavo, - kiekvienas j sau buvo vadas ir vyskupas.
Visi espas juos lygs. Bet tai buvo tiktai odiai. Buvo jtarpe keli, j lyg kunig pareigas, o vienas buvo jstaiai lyg
vyskupas ar dar mandresnis. Visi jie b davo neipasakytai pleps, - plepumas, atrodo, buvo vienas esmini j tikybos
poymi. O j vadov lieuvis - staiai nebdavo kur dingti nuo jo! Dar neinodamas j bdo, kartais, bdavo, netyia
prakalbindavau - ilgai vargau, kol suradau priemoninuo jatsikratyti. Priia, pripurkia visgalv, - kelias naktis i eils
vaidenas bibelforeris. Nra jokios galimybs baigti su jais kalb. Bet vieno dalyko jie negaljo paksti. Teologinio gino
paiame kartyje a, bdavo, pridedu pirtprie kaktos ir labai susirpins paklausiu:
- Na, gerai, a sutinku, - a visuomet su kiekvieno asilo nuomone sutikdavau, - a sutinku, viskas gerai... Bet man viena
tiktai neaiku - kokia kalba velniai pragare kalbasi savo tarpe ir su savo katorgininkais, kad ir bibelforeriais?
Va, io klausimo bibelforeriai tai ir nepaksdavo. Pyko ir spjauds. Jie tuomet sitikindavo, kad a esu paskutinis latras,
visikai netinks bsimajai Jehovos karalystei, ir kad niekuomet i mans neieis padorus bibelforeris. Po tokio klausimo jie
dlindavo nuo mans ir ilgesniam laikui palikdavo ramybje.
Bibelforeriai buvo labai smarkiai nusiteikprie popieiir i viso prie katalikus. Kam kam, bet katalikam jie buvo jau i
anksto nuirjvietpragare - painepadoriausi. Be to dar, jie visi buvo pacifistai. Atsisakydavo jie eiti kariuomen, ypa
gi - kar. Va, dl io pastarojo jmokslo savumo ir nemgo jhitlerinvaldia, grdo juos lager.
tuthofo bibelforeri dvasios vadovas, lyg ir vyskupas, buvo emo gio, apyilis platokas vyrukas, Mnke [Mehnke]
vadinamas, kils i Rytprsi, i Lietuvos pasienio. Lageryje jisai garsjo kaip vienas paigabiausiorganizatoriir melagi, gyveno jisai puikiai, nors nuolat buvo varin jamas i vieno darbo kit. Jis visur visuomet sugebdavo turtingai ir soiai
sitaisyti. Ar tik nebus Jehova specialiai jglobojs iuo ygiu?
Pats jis savo pamokslais tikjo ar netikjo, griausmas jino, bet mum visiem nepaliaujamai skelb, kad tutuojau po karo
sigyvensianti emje pono dievo karalyst. Pats Jehova ems santvarkai vadovausis. Taip biblijoje esparayta. Na, gal ir
ne visai taip, odis odin, bet madaug panaiai. Betyrinjant biblij, visuomet, sako, taip ieina...
- Na, jeigu taip, tai tu, - sakau, - Mnke, tikrai jau bsi jo ventenybs pono Jehovos ministeris pirmininkas.
- Che che che! - krizeno patenkintas Mnk, - ne... kurgi a... yra geresni...
Krizenti tai krizeno jisai, bet jo kaktoje tuomet bdavo aikiai parayta: "O vis dlto btneblogai pabti jo ventenybs
ministru pirmininku! Kur pagaliau Jehova ir gaus geresnministr?"
- Ne, Mnke, - sakau a jam, - a esu sitikins respublikonas ir tavo valdomoj karalystj revoliucijkelsiu...
- Perknas tave nutrenks, ir lieuvis tau nuus u tokias kalbas, - papykdavo Mnkir, ididiai ikls galv, eidavo lauk i
ratins. Tokie palaidnai, kaip a, esjam ne kompanija!
Kitas ymus bibelforeris buvo labai gyvo temperamento sudivlis juokis, Lodzs pilietis, Rabinez[Rabinse]. Lenkas
jis buvo ar vokietis, jis pats neinojo. Atrodo, gimjis kakur netoli Izraelio pastogs. Jam pokarin ems santvarka maai
terpjo. Jis labiau buvo susiavjs kitais bibelforerizmo privalumais, ypa taisiais, pagal kuriuos buvo galima gana: laisvai
santykiauti su moterimis, - su savom ir svetimom. Santykiai tie esvisikai laisvi. inoma, ia nieko nestokio, kas btbloga.
Viskas, es, eina pagal biblij...
- Tai k, - sakau a jam, - tai js su moterimis biblijir krmuose skaitote?
- Che che che! - juoksi Rabinez. Tiesiai neatsak mano klausim. Gal jis ir skaito tenai krmuose biblij, - kas j
pagaliau gali inoti?
etadieniais msbibelforeriai susirinkdavo pas lagerio kurpi. Ir jis buvo bibelforeris. Biblijgal ir gerai studijavo, bet
batus siuvo visikai nekaip. Senas jisai jau buvo. Raukltas toksai, susirauks, sukiuusiu veidu. Tiktai ypsenjis labai miel
turjo. Niekas jam batsiti ir nedav. Jis su visa savo darbo komanda vertsi sudriskusibatir supluijusiklumpilopymu.
Neinia nuo kurilaiklageryje riogsojo didiuls senbatir klumpistirtos. I tenai jisai ir imdavo savo darb. Kartais,
matyti, pasiimdavo ir i kit, tikresni altini. Kas dienjo komandos darbininkai atvedavo kelet veimlitaisytinkojos
arv. U lainibryzel, - lainiai bibelforeriam nedraudiama, net patartina bdavo, - u lainibryzelkasdien jis duodavo
mum po maitokibat. Gyvenome mes su juo visai kaimynystje, per lentsientiktai. Tais batais mes krendavome savo
pei, - kas pietus, kas jovalsau kok virdavo. Krenambat tarpe atsirasdavo ir visikai ger. Atsirasdavo net visikai
nauj kalio, kuriuos idalindavome neturintiem apavo lietuviam kaliniam. Per bibelfor erio malon malkomis per vasar
rpintis nereikjo, nors ms peius krenos be pertraukos nuo ryto iki vakaro, - vis puodai gi netilpdavo i karto ant
peiaus.

Kaimynystsu tuo bibelforeriu buvo visikai patogi. Vargas tiktai, kad i tsenklumpiblaks pro sienlsdavo itisomis
divizijomis. Ir baisiai alkanos jos buvo, kad jas kur perknas!
Tad, va, pas itkurpipo vispatikrinimetadieniais ir rinkavosi lagerio bibelforeriparapija. Jie tenai susirinkbiblij
skaitir blynus kepi nuorganizuotos virtuvje mediagos, - tokie dalykai pagal jsitikinimbiblijai neprietaravo. Biblijjie
man nuolat silydavo, bet blynniekuomet neduodavo.
Moterbarakuose taip pat ramybs nebuvo. Tenai viepatavo bibelforerFrau Belenke. Tai buvo aukta, atletikai tvirto
kno sudjimo, matyti, kadaise buvusi grai moteris vokiet. Labai energinga ir staiai baisiai plepi moteris. Jos vyras buvo taip
pat bibelforeris, - oho, pabandyt jisai, turdamas toki monel, biblijos netyrinti! Tiktai jisai, dl visa ko, sdjo ne
tuthofo, bet Dachau lageryje, - ten jam buvo ramiau. Paklusnus vyras buvo, nors ir bailys. Taiau i jos vaik nieko doro
neijo, - nvieno i jbibelforeriauti ponia Belenke priversti nepajg.
- Neklauso, latrai, pasidav tonikai pagundai, - ne kart gailiai nusisksdavo jinai ir reikdavo noro daugiau vaik
nebeturti.
Ne kartMajeris, Berlyno liepiamas, pasikviesdavo poniBelenke pasinekti bibelforerizmo reikalais, - tai buvo viena i
jo, kaip politinio aukltojo, pareig.
- Gi vaikus vienus namie palikai, - sakydavo jis jai, - reikia gi vaikai auginti. Be prieiros jie galvaudiais virs. Pasirayk,
kad atsisakai savo bibelforerikkvailysi- ir tutuojau paleisiu vaiuoti namo.
Poniai Belenke to tiktai ir tereikdavo. Ji tuomet visu savo miliniku temperamentu okdavo rodinti, kad viskvailiausias
daiktas pasaulyje yra nacionalsocializmas.
- Koki teis js, budeliai, turite, - aukdavo ji Majeriui, grmodama vyriku kumiu, - udarinti mones lagerius ir
kankinti? Tai jus, galvaudius, visus nacius, reikia suvaryti lagerius ir krematoriumus! A jum sakau, ateis diena, kada js
atsissite mano vietoje, - ji jau nebetoli, toji diena! Nesiraysiu jokijsunlapi! A palauksiu tos dienos, kada jus, budelius,
visus ikars ir a ieisiu i lagerio be jokio parao!
Majeris, jos riksmo apgluintas, aukia:
- Lauk i kambario tu, sena ragana!
Ponia Belenke ne i toki, kad Majerio nusigst. Ji rkia dar garsiau. Majerio padtis visikai apverktina: negi jis muis su
sena boba... Na, ir susimuus - neinia, kuo viskas galt baigtis: sudivs Majeris prie atletik ponios Belenke figr
atrodo toks sliekas nabaglis!
Ponia Belenke rkia vis garsiau ir garsiau, grmoja vis iauresniu ir iauresniu Jehovos kertu.
Majeris bla ir mlynuoja. Majeris usikema ausis. Majeris pats rkia it skerdiamas tekis:
- Lauk! Lauk! Lauk!
Majeris jau ir keiktis nebeigali. Nebemoka. Majeris jau paspringo. Nebeirkia. Majeris pats strimagalviais lekia i savo
tarnybinio kabineto.
Ponia Belenke, likusi viena Majerio kabinete, lengviau atsidsta.
- Tfu, niekai kokie! - dar kartpalengvina ji savo diJehovos garbei ir eina prie savo nuolatinio darbo - elektros motoro
- pumpuoti vandenlageriui.
XXXIII. NUO KLEBONO IKI IGONO
Geistliche - dvasininkai. i kalini, tiksliau areto ris, Haftart, buvo vesta tiktai 1944 metvasar. Iki iol visi dvasininkai
jo bendra tvarka kaip politiniai nusikaltliai, buvo bendrai varomi prie darbir muami. Dabar jiem lagerio darbas nebebuvo
privalomas, tik kas norjo - savo noru galjo dirbti. Kas norjo - galjo sau trintis be darbo po lager ir politikuoti. Dabar jie
galjo net savo tikybines apeigas atlikinti. inoma, slaptai ar pusiau slaptai, bet vis dlto galjo. Seniau apie tai ir pagalvoti
buvo sunku.
1942 metais buvo kaliniam paskelbta: kas nori kaldinimiipasiklausyti, tegu isirikuoja kieme atuntvalandvakaro.
Isirikiavo beveik visi lagerio katalikai. Atuntvalandvakaro isirikiav, jie turjo istovti altyje iki atuntos valandos ryto tuo kaldins miios ir pasibaig.
1944 metais kuniglageryje buvo devynetas: du lietuviai, vienas vokietis, visi kiti - lenkai su kaubais.
Kadangi bibelforeriai kunigluomo nepripaindavo, tai Majeris ir Mnks su Rabineze nepripaino kunigais dvasininkais jie turjo likti paprasti eiliniai kaliniai. Jie kartais net galvojo: ar nebtgerai iek tiek reformuoti bibelforerizmo mokslas - imti
ir pripainti dvasininkpirmenyb?
Dvasininkai dvjo raudontrikamp, kaip visi politiniai kaliniai.
Asoziale - asocialusis elementas. Jie dar kartais buvo vadinami Arbeitsscheue - darbo vengi, tinginiai, taip sakant. Jbuvo
nedaug. Visi vokieiai. Jtarpe - keletas prostitui.
Pats ymiausias asocialini tarpe buvo Estijos vokietis Edgaras Mileris [Edgar Miller]. Pagal ieitmoksl- aptiekininkas,
Estijos kariuomenje prisitarnavs iki vyresniojo leitenanto ar kapitono laipsnio, buvs, kaip jis pats gyrsi, Estijos ymiausio

generolo, Laidonerio, sekretorius, ar bent jo ratinje dirbs, - gerai mokjs estikai, latvikai, rusikai.
Lagerin pateko u neibrendamgirtuoklyst. Ir lageryje - retai kada isipagiriodavo. Kaip labai linksmo bdo girtuokllis,
jis lageryje buvo gana mgiamas kolega.
Ilglaik jisai buvo lagerio SS ligonins aptiekininkas, Kartilak jisai vis buvus aptiekoje spirit, pridarskandal ir
nugriuvo prie lagerio ikilmingjvart. Rado jtenai begulintMajeris su Chemnicu, - niurkjie j, niurk, prie ulinio pritemp!
Chemnicas Milerlaik, Majeris vandenpumpavo - ir nieko negaljo jie jam padaryti! Guli Mileris kryiumi prie ulinio, nosimi
klanputas puia - ir ktu jam!
Majeris su Chemnicu pasodina Milerklane, i onplytomis paremia - niekas negelbsti: keikiasi Mileris visokiais neregtais
velniais ir vl gula atgal klan. Kad jis tame klane neprilakt, pats Majeris nutempj u kojos patvorir paliko pernakt tenai
pagirioti. Milerio laimei iltas ruduo buvo. Kitrytmj tvarkyti deuruojs feldfebelis, Petersas toksai. Nusivarjis j pirt,
pastatprie sienos, pasimugniagesio kikir paleido alto vandenlio srovtasocialjelement.
- Hilfe! Hilfe! Hilfe! - atseit, pagalbos! - bliauna Mileris, kiek igaldamas, bet prie sienos turi stovti.
Pirties patalpoje pribgo Mileriui vandens jau iki keli, bet alta srovjvis pliekia ir pliekia. Milinikos sveikatos mogus
ilaiko itoki srov tiktai apie pusvaland, o ko gi norti i Milerio, to vargo girtuokllio? Mileris staiai padkusiu oiu
kriokia, bet kriokia ir SS feldfebelis Petersas:
- Tu, driskikuily, ilakei visspirit! Man tai - nlaelio nepalikai! Manai, man tai nereikia gerti?!
Po ios nelaims Mileris i SS aptiekos, inoma, ilklauk, bet vis dlto jis lageryje visuomet gaudavo tokias vietas, kur
galdavo vairius daiktus organizuoti. Tuos daiktus jisai pramugeliuodavo u lagerio sien, gaudavo u tai spirito ir bdavo
girtas.
Eina, bdavo, Mileris per lager, bliauna visa gerkle girtas dainas - ir ktu jam padarysi, latrui tokiam?!
Ilgainiui valdia tgirtuokllnebekreipdmesio, - bausi jar nebausi - vis tiek pasilaks.
Erziehung - aukljamasai aretas. Tai buvo iimtinkalini kategorija. Jie bdavo atsiuniami lager aprtam laikui - nuo
trij savaii iki ei mnesi. Tai buvo vis iokie ar tokie darbininkai, atsiuniami pagal darbdavio skund: ar jie es
tinginiav, ar darbdavikolioj, ar snuk jam uvaiav, ar duonos plutpavog, ar be leidimo pasialini darboviets - sau
atostogpasidar, ar laiku darbgrti pavlav, ar i transporto pabg. Kartais kininkas norjo kuriam laikui darbininku
nusikratyti, kad nereiktjis maitinti ir alga jam mokti: atsiunia darbinink lager, i kur vliau jpasiima, - paleidiamasai i
lagerio turi grti sendarboviet.
U ios ries nusikaltimus ne visur ir ne visi vienodai buvo baud iami. Jei kalin atsisdavo Bydgoo gestapas - visi
vienodai gaudavo aukljamjkategorij. Jei juos atsisdavo Gdansko ar Karaliauiaus gestapas, lenkai gaudavo aukljamj,
o lietuviai ir rusai - politinkategorij- u tuos paius reikalus.
Aukljamieji kaliniai neturjo jokio trikampio, neiojo tiktai numerant krtins ir kelnikikos.
Vyrus lageryje ne karttaip nuaukldavo, kad jie pas Abraomisiskubindavo. Moterim, kaip ir i viso jom buvo, aukltis
bdavo geriau, Pasibaigus terminui, aukljamieji buvo paleidiami, buvo grinami jiem ir daiktai, i j atimtieji. Kiti vl
sugrdavo lager pasiauklti. Kitos moterys grdavo lager po du, po tris, po keturis kartus. Tokiom lagerio mgjom kas
kartas vis prisidavo po vien balt juostel virum numerio, - vaikiojo jos tarytum daugelio ordin savininks. Daugiau
niekuo jsugrimo neatymdavo ir nieko jom nedarydavo.
Polizeihftlinge - policiniai kaliniai.
Gdansko srities kaljimai buvo perpildyti, o reikalingjpatupdyti skaiius buvo neisemiamas. Todl daugel suimtjlyg
viebut atgabendavo lager. Jie buvo visi tiesioginje Gdansko gestapo inioje. Jie trikampio taip pat neturjo. Ir numer
neiojo ne ant krtins, bet ant kairs rankovs. Tai buvo vis daugiausia lenkai - gryni ir vokietinti. Juos gestapas smarkiai
tardydavo. Atvedavo taip nutardytus, kad jie ir ant kojnebepastovdavo. Kitus atvedavo su kabalduojaniomis msomis,
su gangrena. Kiti, vos atveti, - tuojau mirdavo. Gdansko gestapas buvo sitaiss atvedinti jau visikai nutardytus - nebe
gyvus. Tokisualotir nutardytatvedavo taip daug, kad net Heidelis mpiktintis, tiesa, tiktai 1944 metviduvasar. Kart
jis net raportparaBerlyn, kodl lageryje mirimtoks didelis skaiius. Es, gestapas kaltas - umutus mones atves! Ir
dar daugiau pasiuto Heidelis: pridjo liudininkparodymus, net fotografines nuotraukas.
Nuo to meto gestapas liovsi numirlius lagerbegabens.
Retas kuris i policinikalinipo tardymo buvo paleidiamas kaip nekaltas. Daugumas jbuvo pervedama politinikalini
kategorij- lageris iki karo pabaigos. Kiti gi tardomjpadtyje sdjo po dvejus ir daugiau met. Kiti i jir savanorikai
mirti sugebdavo, kitus gi - pagal oficialius paproius - graiai ikilmingai pakardavo.
Rotspanier - raudonieji ispanai, vaikioj su raudonu trikampiu. Ispanikojo kraujo juose, inoma, nkiek nebuvo. Tai
buvo tiktai vairitautmons, dalyvavIspanijos pilietiniame kare. tuthofe jbuvo nedaug.
Aus der Wehrmacht - i vokieikariuomens. Tai buvo beveik vieni vokieijrininkai. Didioji jdauguma lagerpateko
u vagystes, bet vis tiek jie neiodavo raudontrikamp, - buvo, atseit, politiniai nusikaltliai.
Kriegsgefangene - karo belaisviai. i kategorija atsirado tiktai 1944 metrudeniop. Iki iol tokituthofe nebuvo. Karo
belaisviai sddavo specialiuose lageriuose, i kuripabaudai u nusikaltimus buvo siuniami koncentracijos lagerius ir ia jie,

gaudami raudon trikamp, buvo traktuojami lygiai su kitais katorgininkais. Su lenkais darydavo dar kitaip. Lenk , karo
belaisvi, atsiklausdavo, ar nenori kas grti namo? Norinius - paleisdavo ir iduodavo jiem tinkamus dokumentus. Taiau
pakeliui namus pagaudavo juos gestapas ir gabendavo mslager jau nebe kaip karo belaisvius, bet kaip eilinius civilinius
lenknusikaltlius. Tokiu bdu ir tarptautins sutartys buvo ilaikytos, ir lenkai - dmais paleisti.
Pirmieji ms karo belaisviai - tai buvo trisdeimt lenki, Varuvos sukilimo dalyvi, atvaiavusi pas mus pilnoje karinje
uniformoje. Viena jbuvo net nia, lageryje netrukus laimingai kareiv pagimdiusi. Jos visos su prieaugliu turjo taip pat
raudontrikamp.
175 arba Homosexuale. Homoseksualistai buvo iimtinai vokieiai. Vaikiojo su ruavais trikampiais. Kiti, net lageryje
begyvendami, raudon ar juod trikamp turjo pakeisti ruav. Kai 1944 metais susiorganizavo lagerio orkestrlis, jo
dirigentas buvo taip pat su ruavu trikampiu. Jis buvo toks lyktus, kad net jo muzikos nebuvo galima klausyti.
Publika, kad jkur perknas paraut!
Berufsverbrecher - nusikaltlis i profesijos. Neiojo alitrikamp, smaigaliu emyn. Tai vl buvo vieni vokieiai. Publika atitinkanti savo pavadinim, teisme pabuvojusi ne maiau penki kart. J buvo keli imtai. Palyginti - ne taip jau daug, bet
utat visi buvo jie labai smark s, daugiariopai patyr bernuliai. Tai buvo tikra Chemnico leibgvardija. Atsakingesniais
momentais jis ja visikai pasikliaudavo, ir ji jo niekuomet neapvyl. Todl jie ir galjo taip be atodairos savivaliauti po lager.
Jie visi buvo sitikin, kad, karui pasibaigus, ieis laisv. Paprastai jie buvo vadinami Befau - BV.
Polizeisicherungsverwahrte, ymimi PSV - laikomi lageryje, kad policinjprieira btsaugesn. Jie turjo taip pat ali
trikamp, tik jo smaigalys buvo auktyn atverstas. Jie visi u kriminalinius nusikaltimus buvo teismo nuteisti katorgos darbam iki
gyvos galvos. Jiem nebuvo n maiausios vilties kada nors gyviem i eiti i lagerio. Bet jie laiksi daug kukliau, negu
profesionalai nusikaltliai. Ne kartjie buvo tiktai tragikai susidjusiaplinkybiaukos. Jbuvo kelios deimtys, vis vokieiai,
jau pagyven, paliegmons. J tarpe buvo vienas lenkas ir vienas lietuvis, kurpius i Seirij, - labai geros irdies mogelis,
perknas j ino, u k toki nelaim pateks. iuos PSV buvo irima kaip paius didiausius nusikaltlius, bet jie,
iskiriant vienkit, buvo nepalyginti padoresni u daugelBV.
Visitaliuktarpe pasitaikydavo kartais ir labai domivyr, - nebekalbant jau apie galvaudius.
Buvo, pavyzdiui, toksai Vilis Braunas [Willi Braun], geras mano biiulis, dirbs virtuvje ir man tabokos sunknetabok
metpriorganizuodavs.
1919 metais jisai buvo bermontininkas, veiks iauli apskrityje. Plaiai pasakodavo jisai, kaip jie ten turt grobdavo ir
prisigrobjrealizuodavo. itvisoperacijjie vadindavo: rubeln.
- Nemanyk, - sako jis man, - kad kiti bermontininkai buvo kitokie. Visi buvo tokie, kaip a. Visi buvo vagys!
Jo bdos prasidjo, kai 1924 ar 25 metais anglam, okupavusiem tuomet Keln, nudiovkeletmotocikl. Pagavjanglai
ir perdavvokieipolicijai. Po vokieilagerius isibastjisai dvylika met, perjo paius baisiausius - Mathauzen, Gusen!
Kai jis pasakojo savo igyvenimus tuose lageriuose, net mum, tuthofo pilieiam, plaukai iausi. Civilin publika,
nemaiusi lageri, jo odiais, inoma, niekuomet nepatikt nors jis pasakojo gryniausi ties. Po vis ilgameipragarik
igyvenimjis nenustojo nei humoro, nei reinietiko smojo. Jis vis svajojo, pasibaigus karui, ieisis laisv:
- Kokideimtmetelitaip bent graiai dar pavaginsiu, - kalbjo jis man biiulikai, - tiek metibuvs lageriuose, a negi
kvailas darbdirbti!
tokius vagis galvaudius, kaip Zelionk, Vilis Braunas irjo i aukto, su panieka:
- Et! Tie vaikigaliai, - kalbjo jis - tiktai gadina ms, padorij vagi, gervard! Kas tai mat- muti mones! Graiai
viskas daryti reikia. Elegantikai. Su skoniu!
Kartsdi Vilis Braunas msratinje ir cigaretiulpia. Netiktai ujs Chemnicas randa jdarbo metu berkant.
- Tai k, Vili, - sako jam Chemnicas, - rkai?
- Rkau, pone raportfiureri.
- inai, Vili, kad a tau u tokius darbus galiu kailkrsti?
- Pone raportfiureri, a puikiai inau, kad tamsta to nepadarysi.
- Na, na? - stebisi Chemnicas. - I kur pas tave tokios inios?
- Kaipgi tamsta galtum eiti prie savo darbdav?
- Cho, Vili, tu bene girtas esi ar pasiutai?
- Tiesa, atsipagirioti neturiu kuo... Bet a visai teistai laikau save tamstos darbdaviu. Mes, vagys, kaip tiktai ir duodame
policijai duon. Nebtms, vagi, tamsta turtum eiti front, ir dar neinia, kaip tenai visa pasibaigt. Kol yra vagi, policija
gali bti rami, - ji turs duonos, - turs kgaudyti, ksaugoti, - ar ne tiesa, pone raportfiureri?
- Tai k, tu ir dabar dar vagi? - stengiasi Chemnicas nukreipti kalbnuo nemalonios jam temos.
- O kaipgi, vagiu, pone raportfiureri, inoma, vagiu!
- irk, Vili, pagausiu, - bus tau riestai!
- Ne tamstai jaunuliui mane, senvilkpagauti! - pasididiuodamas atrVilis. Ir tiesjisai sak. Jis buvo vagis meisteris,
menininkas staiai. Jis mgo savo darb. simyljs buvo.

1944 metrudeniop Vilis gavo paauktinim- buvo ikeltas su viena darbo komanda Gdansko miestir tenai savo inion
gavo visvirtuv. tuthofo virtuvs maisto sandlio sargu vieton Brauno buvo paskirtas kitas aliukas, pejeris [Speyer] toks.
pejeris - taip pat senas vagis katorgininkas, sugriuvs senis toksai. Baisiai plrus ir pavydus vagis. Savo amat puikiai
mokjo, tik labai nesimpatikai j pavartodavo. Pats i sandlio vogdavo per akis, ypa ms, deras, margarin, bet kitiem
neduodavo n trupuiuko. Bdavo, koks alkanas katorgininklis pavogs duonos gabaliuk ar kelet bulveli, - pejeris j
vaikosi po lager su pagaliu, kol jam visgalva sukruvina, - baisiai nesimpatikas buvo vagis. Kur jam iki Vilio Brauno, tojo
vagysts poeto!
Jude - ydas. ydas - ne tautyb, bet areto, vadinas, ir nusikaltimo ris. Gimei ydas - ir vaiuok lager, - kas ia daug
kalbti! O ydo tautybbuvo ymima pagal tas valstybes, kurios pilietis jis buvo. Dokumentuose taip ir buvo raoma. Haftart:
Jude; Nationalitt: Deutsche, Franzse, Russe, Pole, Litauer ir t. t. Vadinas, ydo tautyb buvo: vokietis, pranczas, rusas,
lenkas, lietuvis...
ydai ant krtins ir nugaros neiojo dar eiakampvaigd.
Zigeuner - igonas, - taip pat, kaip ir ydas, buvo nusikaltimo ris. igontautybbuvo ymima taip pat pagal valstybes. Ir
juos sodino lagerin u tai, kad jie gim igonai. igonai taiau neiojo raudon trikamp ir buvo traktuojami lygiai kaip ir kiti
politiniai kaliniai.
I Lietuvos buvo atgabenta keliolika igoneim. msblokateidavo toks septyniolikos metigoniukas, Stankeviius.
Kart per savait duodavome jam duonos ir rkal. Dal gautjdaikt jis tuojau vietoje sudorodavo, o kit dal kidavo
kien. Sako, tai mamai turs nuneti, - mamai, sdjusiai moterbarakuose u vieltvoros.
- O monai - argi tu nieko nenei? - jis buvo jau prie kelerius metus veds, ir jo mona sdjo taip pat u tvoros.
- O kas man mona? Tos nebebus, a kitvisuomet gausiu. Bet kitmam- kurgi begausi?
1944 metpabaigoje kai kuriose lagerio ratinse buvo vesta visikai kita kaliniklasifikacija.
Visi be iimties rusai ir lenkai buvo paskirti naujkategorij - Auslndischezivilarbeiter - usienio civiliniai darbininkai, o
viskitvalstybipilieiai taip ir pasiliko politiniai kaliniai. inoma, nuo to rusir lenkkalinipadtis nepagerjo. Pagaliau taip
buvo raoma tiktai kai kuriose knygose. Buvo vedama "dviguba buhalterija" - sena ir nauja klasifikacija.
Tokia reforma tegaljo turti vienintelprasm- pasiruoimbsimai atsakomybei dl veiksmsu svetimais pilieiais.
Sjungininkai taip pat vairiem darbam mobilizuodavo svetimvalstybipilieius. Tam reikalui ir vokieiai paruoknygas:
- Va, praom, ir pas mus, kaip pas mones... ia, matote, vis rusir lenkkilms civiliniai darbininkai, - ia jokikalini
nra... Taip pat, kaip pas jus...
XXXIV. LAGERINTAUTSJUNGA
Lageryje buvo dvideimt keturi ar ei tautnariai, skaitant SSSR visas tautas - ukrainieius, gudus, gruzinus, totorius,
mordvinus, kirgizus ir t. t. - rusais, kaip tai lageryje buvo daroma.
Vislaiksavo skaiiumi vyravo lenkai - ir lageris jemje buvo ibudavotas, - jis buvo skirtas jiem aptarnauti. Savaime, ir
j prieauglis buvo pats didiausias. Lenkus ia atvarydavo i vairi gestapo staig: Gdansko, Karaliauiaus, Bydgoo,
Stargardo, Plocko, Grudziondzo, Kartz, Toruns ir daugelio kitviet.
Antrjvietskaiiaus atvilgiu umrusai, trei- vokieiai, ketvirt- lietuviai. Taiau 1943 metpaioj pabaigoj lietuvius
ir vokieius staiga nukonkuravo ir m lenktyniauti su rusais ir lenkais - latviai. Staiga i Rygos j atbildino per vien kart
itisus tris tkstanius. Tai buvo vairiaplaukpublika. Jos tarpe buvo nemaa ir rus, bet kadangi jie buvo Latvijos pilieiai,
mokjo latvikai, jie buvo uraomi latviais.
Latviai i pat pradios lageryje laiksi labai ididiai, didiavosi savo latvika kilme. Laiksi visuomet breliais savo tarpe,
stengsi net latvikas darbo komandas sudarinti. Jie nuolat dainavo latvikas dainas - ir lageryje betupdami, ir eidami darb,
ir grdami i jo, vis traukdavo dainsu priemiestiniu refrenu: "Dzimdzi rim dzim dzim!"
Trauklatviai savo dain, rimdzimdziavo, nors tasai refrenas daugybnemalonumjiem pridarydavo...
1944 metkovo mnes atjo sakymas du tkstanius kalinipasisti Mathauzeno koncentracijos lager - uolskaldymo
darbam, itin sunkiem. Kalini parinkimas priklaus nuo lagerio pareign - SS ir kalini, dirbusi administracijoje. Per tris
dienas buvo surinkta du tkstanius kalini, - ir jie buvo - visi latviai.
Kad ir kakokia dvokianti velnio duob buvo tasai tuthofas, bet vis dlto jis toli grau buvo ne Mathauzenas,- toji
skerdykla akmenskaldyklose!
Ivykus latviam, lietuviai um vl ketvirtviet. Lietuvi skaiius ionai buvo madaug pastovus, laiksi apie tris imtus.
Vieni imirdavo, jvieton madaug tiek pat atsisdavo nauj- taip ir susibalansuodavo.
1944 metankstyv pavasar atve 165 danus. Iki tam laikui jie gyveno Danijos lageriuose internuoti, kaip sanatorijoje.
Kiekvienas bene kambar tenai turjo. Vienas j, tenai sddamas, sugebjo ne tiktai oficialiai vesti, bet ir isiskirti su jaunja
monele, - menininkas jis buvo, teatro dekoratorius.
Danai - daugiausia buvo komunistin ar komunistuojanti publika, socialdemokratai ir Ispanijos pilietinio karo dalyviai.

Darbininkai, meisteriai, amatininkai, jrininkai. Buvo ir keli savivaldyb veikjai, ininieriai, advokatai, vienas dailininkas ir
vienas - puikus achmatistas. Vokiei valdia nutar, kad jie Danijos lageryje per gerai gyvena. Gabeno juos Vokietijon
sukimtus laivo dugn, kaip silkes. Veant per Vokietijtraukiniu, tris dienas jiem nedavnlaelio vandens. Jie pragerti.
Atnea, bdavo esesininkas kibirvandens - ir ipila emn ties traukinio langais, - atseit, pasiirkite, kaip vandenlis emn
sunkiasi... Danai tuthofe sudar savo grup, buvo apgyvendinti visi kartu, viename bloke. Jie palyginti buvo daug geriau
traktuojami, negu visi kiti politiniai katorgininkai. Niekas j nemu, niekas j beprasmikai negainiojo, nepersekiojo. Jie
gaudavo net danikus laikraius. Tiesa, ir jlaikraiai jo hitlerins cenzros prieiroje, bet juose buvo vis dlto nepalyginti
daugiau ini, negu vokikoje spaudoje. Danai tuthofe savo danika kilme nesidid iavo, eidami vergo pareigas, budeli
prieiroje savo tautinidainnedainuodavo... Danniekas nepajuok. Danus visi gerbir myljo. Mssu jais santykiai buvo
kuo geriausi. Kai jie atvyko lager, mes buvome jau seni katorgininkai, mes jau mok jome lageryje gyventi, - mes jau
galjome ir danam iek tiek padti. Kiek vliau danai pradjo reguliariai gauti i savo Raudonojo Kryiaus siuntinius, - jie mum
nepaliko skolingi u pirmjpagalb. Kai kurie danai msbloke jautsi kaip pas artimiausius gimines.
1944 metvasario pabaigoj atvarmum apie porimt prancz... vokiei SS uniformoje! Seniau lageryje sdjusiem
pranczam plaukai pakauiuose pasiiau, - j tarpe buvo labai padori vyr. Jie tutuojau mum prane, kad su naujais
atvykliais jie nieko bendra neturi, nes tie atvykliai tiktai gdpranczam dar.
Tieji atvykliai - tai buvo vairiuose pakampse surinktas pranczikas lamtas. Jie visi puikiai inojo, kad atgimusioje
Pranczijoje vietos jiem nebebus, - jie ir nenorjo jos atgimimo. Tai puikiai inojo ir vokieivaldia, ir lagerio administracija.
Netrukus tiem pranczam buvo pasilyta laisv, kad jie eit tiktai savanoriais frontpakariauti. Daugumas jsiraydino ir
ivaiavo. Apie trys deimtys vis dlto atsisakvaiuoti, - liko lageryje ir buvo geri kolegos.
1944 metrudeniop vl pradjo traukti lagerimtais... latviai, pilnoje SS uniformoje, su savo feldfebeliais ir karininkais. Ir
jie apsigyveno krvoj, savo SS pulkininko prieiroj, kuris juos mudavo kaip ciuckas. Apsigyveno krvoj - ir vl po lager
pasklido tas nevalyvasai: "Dzimdzi rim dzim dzim!"
Vokika SS uniforma ir tasai refrenas - jau bt visikai pakankama prieastis, kad lagerio visuomen bt neigiamai
nusiteikusi atvykliatvilgiu.
Atvarinti m ir estbrius. Kart blokavui vienas estas naujokas trupuiuk kakodl nepatiko, - blokavas r estui,
kaip ir pridera naujokui rti. Estas pakraipgalv, - jis gi buvo naujokas. Jis neinojo, kad blokavas yra labai didelvaldia.
Jam tai labai nepatiko. Jis susirauk.
- Ar tau danai taip ueina? - pasiklausjisai blokavo ir davjam trupuiukgros.
Baisiai nusistebjo blokavas, gavs per snuk. Nuvirto jisai po stalu. Guli jisai po stalu ir sako: oi-oi!
Blokavui pagalbreiberis atskubjo. Estas tiktai - ybt! - reiberis taip pat nuriedjo po stalu. Sdi jis tenai alia blokavo
ir sako: oi oi!
Pasirodo, to esto - sunkaus svorio boksininko bta. Jis vienas igriovvisbloko valdiiki puodininko imtinai. Itrks su
stiklais pro lang, blokavas pasiauk pagalb i kit blok, estas usibarikadavo savo bloke. vyko garsi batalija. Byrjo
langai, brakjo sienos, ipuliais jo kds ir stalai: kovsi vienas estas prie valdios krv. Estui kautyns nelabai kaip
baigsi, taiau ne jis vienas buvo sueistas... Utat paskui lageryje daugiau niekas jo nebeukabinjo. J visas lageris gerb.
Gerbir visus estus.
Panaiai buvo ir m s bloko vienam sportininkui mil inui. Puol j kaimynas blokavas, razbaininkas profesionalas,
nordamas su taburete galv pakalenti. Msikis atmi jo taburet, nusviedlauk, - pat blokavpagavo pusiau, apsuko
kelis kartus ore ir numet klan, nos purvpaniurkydamas. Nuo to meto tasai blokavas pasidaritikimiausias msbloko
biiulis.
Lageryje buvo dar belg, liuksemburgiei, angl, amerikon, rumun, graik, serb, ved, norveg, suomi, net viena
japonbuvo galas ino i kur ir kaip atsiradusi.
Kai Zelionk, keikdamas Buchenvald, piktinosi, kad tenai kalinitarpe nra vienybs, Bublicas aikino:
- Kalinitarpe vienybs neturi bti. Kaliniai turi savo tarpe pjautis. Kitaip jnesuvaldysi...
Ms lageryje Bublico teorija buvo pilnai gyvendinta. Kaliniai savo tarpe dsi, bet kiekvienas kas sau. Nebuvo
susigrupav pagal trikampi spalv ar tautyb. aliasai su raudonuoju galjo graiai sugyventi, lygiai kaip bibelforeris su
homoseksualistu. Taip pat ir tautybs kaip tokios savo tarpe nesiriejo. Retkariais pasimudavo, ne i pikto, dl vairumo
daugiau, - tuo viskas ir baigdavosi. Nuolatinio karo nebuvo. Sugyveno graiai. Tiktai vienvarglatvivisi vienodai nemgo.
XXXV. YPATINGIEJI KATORGININKAI
1944 metpavasaratrmslagerio teritorijos didiul gabalpelktoj pamikj ir pradjo statyti aplink jmrinsien,
toki, kaip miestuose aplink kaljimstato.
- Koks gi ia velnias dabar bus? - stebjosi kaliniai mrininkai ir toliau varmiliniksien, tarytum Vokietijoje karo metu
plytnebebtbuvkur dti.

Labai skubotai vartsien. Net visi kiti darbai buvo sustabdyti, - visos plytos buvo paimtos istatyb.
Aplink vis ms lager buvo utverta aukta elektrint spygliuot viel tvora, kurios protarpiais buvo pastatyti tam tikri
bokteliai, kuriuose sdjo sargybiniai su kulkosvaidiais - ir to visikai pakakdavo lagerio apsaugai. Tiesa, su ta elektra kartais
nei is, nei tas ieidavo.
Kartvienas ruselis idmi lagerio. Jnetrukus pagavo. Atvedlager. Prikl.
- Kaipgi tu, Sauhunde, per tvorpralindai? - klausia jo Majeris.
- Nagi, va, prie io sargybinio bdels perlipau per tvor...
- Per elektrinttvorperlipai? Meluoji, Lump!
- Visikai nemeluoju. Tikrai perlipau, ia prie bdels bokto...
- Na, na, parodyk, kirmls vaike, kaip tu perlipai sargybinio panosj? Neparodysi, - pats save kaltink...
Ruselis parod. Apsiavs kalioais, vikriai kaip katinas persiraitper tvor, persirito atgal - ir jam ninieko bloga neatsitiko.
Valdia ilgai koliojo t rusel ir savo tvor, paskum pridjo dar kelet spygliuotos vielos eili. Netrukus po to gro lager
vienas pagiriotas vokietis - i SS tarnybos. Akyse jam nuobodu pasidarar pro miglas jam vielnesimat, tiktai jis iupt ranka u vielos. Elektra mjtampyti, - jis beirint prablaivjs mrkti. Kiti du esesininku griebju kojnuo tos vielos
traukti, - bet kur tau! - ir juos melektra tampyti!
oka visi trys esesininkai pasiutpolkpalei tvorir rkia visa gerkle!
oko jie ir rk, kol kakas susiprato praneti monteriam, kad elektr ijungt. Tuomet tiktai visi trys esesininkai
besikeikdami nudlino namo. Net i jnvieno elektra nenumaig. Elektra, atrodo, nepatikimas buvo lagerio sargas.
Tad, galimas daiktas, elektros paniekai tame lagerio kampe ir pradjo varyti mrinsieni raudonplyt, - kas juos ino?
Tik vl, - i vidaus palei t nauj sien buvo pravestos kelios eils spygliuot viel, - jos visos vis dlto buvo dar ir
elektrintos, kad prie mro nebtgalima prieiti. Atrodo, elektra iek tiek dar pasitikta...
Viduryje taip uoliai aptverto sklypo mstatyti barakus, - aiku, tenai kakas gyvens.
Atrod, jau mslageryje buvo surinkti patys talentingiausi nusikaltliai. Tai kokie gi velniai turs gyventi u anos tvoros? Ar
gal i mspaims kokius razbaininklius, kad mum btsaugiau iame pasaulyje?
Tasai atitvertasai sklypas su savo barakais buvo pavadintas Sonderlager - ypatinguoju lageriu. Netrukus buvo pradta
gabenti ir to lagerio gyventojai, - i kitur, ne i ms lagerio. Baisiai domu, kas jie bus per banditai, kad juos taip smarkiai
izoliuoja nuo kit, - bene jie gyvus mones ryja?
Atvarbrelvyr, darbo drabuiais aprengt. Drabuiai - vars, gero satino, graiai pasiti, - kaip geri monteriai neioja.
Vyrai visi vidutinio amiaus, atrodo, gana inteligentiki. Stovi jie sustatyti prie tvoros ir tyli. Imame juos kalbinti lenki kai,
rusikai, ekikai, pranczikai - nieko neatsako. Pagaliau vienas i jatsiliepia:
- Mes esame vokieiai.
- Vokieiai? - nustebo visa ratin, - kas js tokie? U kpatekote lager?
- Das drfen wir nicht sagen, - mes neprivalome tai sakyti, - pareikjie mum ir nieko daugiau nebeatsakinjo.
Mes traukiame bankrutkes ir irim juos. Sargybiniui kiek nusisukus al, vienas jsako:
- Duokite kokdmpatraukti...
- Das drfen wir nicht geben, - mes neprivalome tai daryti, - atsilyginame vokieiam u jnekolegikum.
Knygose ir itie vokieiai, ir vliau atsiuniamieji buvo ymimi bendru vardu Haudegen - riterimueikorganizacija. Visus
juos atsisdavo Poznans gestapas. Atsisdavo paslaptingomis aplinkybmis, i lagerio drabuius jiem kakur pakel
nuvedavo ir jau aprengtus atvarydavo. Lageryje juos laikgrieiausioj izoliacijoj. Absoliuiai nieko prie jneprileisdavo ir j
painiekur neileisdavo. Net sargybiniai, vokieiai esesininkai, niekur negaljo i to lagerio ieiti. Maitino juos labai gerai, maistjie gaudavo special, i SS virtuvs. Jokio darbo jie nedirbo. Duodavo jiem skaityti knyg, - vis nacipropagandin
literatr.
iokios tokios viesos meta Majerio slapti uraai. Tenai tieji haudegenai buvo skirstomi dvi grupes. Viena grup buvo
ymima KuS, antroji Ze. Atrodo, pirmoji grup galjo reikti: komunistai ir socialistai, antroji - Zentrum, - centro partijos
mons.
Viduvasar tame zonderlageryje buvo atitverti vielomis ir m rinmis sienomis dar du skyriai, sudaryta dar du Sonder zonderlageriai, - sudaryta dar pasiutesn! Bet barakai tuose ypatinguose skyriuose buvo rengti ypatingai gerai, su tam tikra
prabanga. Su visokiais patogumais, kilimais ikloti. Geri baldai, pirmos ries skalbiniai. Buvo tenai rengta net speciali virtuv,
maistgamindavo vietoje. Gyveno tenai vyrai ir moterys, bene visikai eimynikai sitais. Paskui netyia tiktai paaikjo, kad
tenai gyveno Hitlerio nuniokotoj generol ir visuomens veikj eimos, kaip antai Gerdelerio, generolo Viclebeno ir kit.
Lagerio pilieiai buvo sitikin, kad tenai gyvena ir buvs ilgametis Vengrijos valdovas admirolas Horti su eima. Tokiam
sitikinimui bta iokio tokio pagrindo. Lagerio mons matjuos veant, matskrynias su herbais ir karnomis. Vienkartto
lagerio moteris smalsiam kaliniui prasitar: ji negalinti nieko kalbti, nes u pastebtkalbjom gresianti mirties bausm.
Lagerevakuojant, visa i publika vl labai slaptai buvo i anksto kakur iveta.
Po 1944 met liepos mnesio atentato prie Hitler tuthofo lageryje m atsirasti vis domesns publikos. Vien kart

atve vis buvus Gdansko miesto senat su viceprezidentu prieakyje. Vis, inoma, kiek jis iki tol buvo gyvas liks. Tai
buvo vis senukai, sudiv arba pilvoti vokieiai. Vis tai - senj kairij vokiei partij likuiai ir buv centro partijos
mons, sugebjiki tam laikui laisvje dar iplevsuoti.
Juos laiklageryje iek tiek privilegijuotoj padtyje, - jiem darbas buvo neprivalomas. Bet tai jau buvo 1944 metvasaros
pabaiga, - lageryje jau daug kas buvo pasikeit. Isigim senoji lagerio rimtis, - sunyko, idivo katorgin dvasia. Ko gi
benorti, jei naujokai, atvyklager, po keturias savaites isddavo bloke, nieko nedirbdami, - jie, es, karantinatlikinjo!
Kada gi lageryje anksiau tokie dalykai buvo girdti?!
Kiti naujokai per keturias savaites taip igudrdavo, kad paskui ir keturis mnesius neidavo darb. O po keturimnesijo
darbingumo jau joks velnias nebesukontroliuos!
Ir dar daugiau! Buvo vestas medicinikas atsiuniamj naujok apirjimas. Gydytojas Heidelis turjo nusprsti, ar
naujokas yra lagerfhig, yra lageringas, - tai yra, ar jis tinka, ar gali pakelti lagerin gyvenim. Kadangi gydytojas Heidelis
tokiem dalykam niekuomet neturdavo laiko, tai jo vardu tok apirjimvykdgydytojai kaliniai. Kalinys turjo sprsti apie
kitkalin, ar is tinka lageriui, ar ne!
Ne, ne, - 1944 metrudeniop mslageris visikai isigim.
XXXVI. PEDAGOGIKIEJI EGZEMPLIORIAI
Kiekvienam blokui i SS tarpo buvo paskirtas vadovas - Blockfhrer, - koks nors SS serantas ar feldfebelis, vyriausias
bloko globjas ir aukltojas. Jtarpe buvo taip pat gana domiegzempliori, tinkanibet kuriai gyvulininkysts parodai.
Johanas Majeris [Johann Mayer] - SS feldfebelis, Chemnico pavaduotojas. Kad nesipainiotsu Traugotu Majeriu, Johan
kaliniai paprastai vadindavo Konfektionsmayer arba Anzugsmayer - kostiuminis Majeris. Jis buvo pragarsjs kaip pats
ymiausias kalinikostiumvagis. A turiu pagrindo manyti, kad jis ir mano drabulius buvo nusiviliojs savo inion. Tai jisai
mus, vos atvykusius lager, pirmasai antausiais pasveikino.
Tai buvo koki trij deimi met vyras. Sulinks, persigrs, moterikais dalykais persisotins, pusiau pamis.
Galvaudys, koki reta. Galvaudys mgjas, galvaudys sportininkas. Mua ne todl, kad muamam bt skaudu, - mua
todl, kad jam paiam baisiai malonu muti. Keiktis taip pat buvo didelis meisteris, bet jis nepykdavo, kai ir kaliniai jpat akis
pakeikdavo.
Kartdarbo metu Franciekas Dziegarikas sako man:
- Na, profesoriau, kada gi gri universitetpaskaitskaityti?
- K? Universitetan paskait skaityti? - sikio ms kalb Konfekcionsmajeris, - niekuomet! Tu ilksi ia, pro
krematorijaus kamin.
- Na, na, - sakau a jam, - pone arfiureri, mes dar pairsime, kas greiiau pro kaminlks, a ar tamsta!
- Cho cho cho! - kriuksi Konfekcionsmajeris, patenkintas, kad a taip kvailai jam atsakiau... Jis buvo tikras, kad a esu
visikai kvailas. Dabar, manau, jam nkamino nereikjo, gerai dar, jei gavo jis kur kokivelnusikloti...
Konfekcionsmajeris galjo tave be niekur nieko, iaip sau dl smagumo, pagaliu sumuti, peiliu subadyti ir tu tuojau,
susikabins su tavimi, kokipasiutpolkper lagerokti.
Kur, bdavo, Konfekcionsmajeris tik pasisuka - ten tuojau mutyns, keiksmai, kvatojimasis. Linksmas jis buvo, nors ir
pasiuts. Kartais atvaiuodavo jo atlankyti monelsu keliais vaikais, - tuomet jis pasidarydavo lyg viiukas, vos i po vitos
ilinds, pavyzdingas papunis ir dusulingas eimos galva. Bet kai monelatgal ilinguodavo, ne kiekviena gyvanalpraeidavo
sveika pro Konfekcionsmajer.
KartChemnicas savo darbo kabinete rodo jam naujvaldios potvark dl SS vyratostog. Potvarkio to gana domaus
bta. Jame esesininkam buvo sakoma savo atostogmettaip tvarkyti, kad jis pas monpatektkaip tiktai tuo metu, kada
visskmingiausia jis galtuplanuoti eimos prieaugl.
- Cho cho cho! - kriuksi Konfekcionsmajeris, pasiskaits toksakym, ir tapnoja Chemnicper pet: - Mensch, ich habe
Kinder schon zu viel - mogau! Vaika jau per daug turiu!
Atrodo, jis ia bus trupuiukpersigyrs. Jis nuolat ir nuolat sirgo visokiomis tartinomis ligomis, - i kur jis ia tvaikper
daug prisipers!
Petersas [Peters] - auktas, raumeningas pilietis, tuthofo SS tarpe - kvailumo empionas. Kvailesnio u j nebuvo. Prie
karjisai Gdansko mieste anglis ketvirtaukttamp, kartais tamsesniuos skersgatviuose tikinamai imaldos pra. Dabar
jis buvo SS feldfebelis, msaukltojas: jam pranekus, mes visi turjome stovti be kepurs virdulio pavidalu. Kad nereikt
prie tokius Petersus kepurs nusiiminti, a dvi iemas ivaikiojau lageryje visai be kepurs. O prie Peters nepadaryti
"Mtzen ab" - tuoj gausi letena per and. Tai buvo pats energingiausias ir landiausias valdios nipas, nesigdijs joki
unybi, apie sinir gdjokio supratimo neturjs. Tai jisai varggirtuokllMileraltu duu maig, motyvuodamas:
- Tu, velniau, visspiritilakei, o man - nepalikai!
Savaime suprantama, jei Mileris ir jam btspirito iek tiek paliks, - abu kartu btsigrir alto duo nebtbuv.

Petersas vaikiojo po lagersu tokia fizionomija, lyg jis nuolat dkotponui dievui u tai, kad jisai nosies skylutes sutvr
apai, ne vir. Prieingu atveju nebtgalima prie katorgininkus nosis riesti: lietus prilyt.
Ypa iauriai Petersas mudavo atgabenamus lager naujokus, jis net sunkiai sergantiem ligoniam galv lazda ar staiai
lentgaliu dauydavo - ir tuomet, kai valdia nemato.
Petersenas [Petersen] - pilna Peterso prieingyb, kils i Danijos pasienio, faktinai - apvokietjs danas. Jis jau 1943 met
pabaigoje suprato, kokkvailbiznjis bus padars, stodamas vokieiSS eiles. Karo perspektyvos ir jo paties likimas jam
jau tuomet buvo aiks. Tiktai atgal trauktis jis jau nebegaljo. Stengsi tiktai su kaliniais, ypadanais ir norvegais, palaikyti
kuo geriausius santykius, kad po karo jie justot. Atnedavo jisai ini, kurios kaliniam kitaip btbuvusios neprieinamos, atnedavo net usienio radijo ini, kurios lageryje buvo itin brangios, - jis pats slaptai usienklausydavo.
Fotas [Foht] - stambus, platus, koki penki deimimet vyras, apyrudiais plaukais ir nuo samagono pamlynavusia
nosimi. Turjo jisai stambk netoli lagerio, - puikius arklius ir karves, stambimonir keturis vaikus. I savo kio lageriui
pardavinjo jisai vairius produktus, - biznis, saks, buvs visai neblogas. Lageryje mokjo jisai mones plakti ir audyti net
nemirkteldamas, - turjo lagerio valdios ypatingpasitikjim. Ilgainiui jis buvo pramintas ydikaraliumi: jis buvo paskirtas
lagerio ydikosios dalies virininku. ia jis pasirod ess gana drsus vyras: nebijodamas rasinistatym ir savo monos,
palaik gana intymius santykius su ydi gyvenamj blokatstovmis. Bet ydikaraliumi jis buvo vadinamas ne dl tos
prieasties. Jis sprsdavo, kurios yds reikia nuodyti, kurios - marinti, kurios - dar galima kokius darbus varyti.
Klavanas [Klawan], - ach, tasai vargas Klavanas! Visai padeglika figra! Net patsai Konfekcionsmajeris kalbdavo, kad
Klavanui esgalvoje kakas ne visi namie!
Gimir augo jisai Estijoje, tarnavo pas kakoktenai baronvokietir persimbaronika pasaulira ir manieromis. Buvs
bermontininkas, turjs medal i tuometins "geleins divizijos", laik save dideliu kariauninku. Dabar buvo jisai, inoma,
repatriantas, gavs netoli Poznans dvarel, kurio savininkas lenkas buvo pasodintas lagerir numarintas.
Klavanas buvo vienintelis lageryje esesininkas, kuris knygas skait. Knyg skait jis labai daug, ir nuo t knyg visikai
apsisuko jo varggalvel. Bdavo, paskaitys jis kokiknyg, nors paikvailiausi, nacik, ls koks kvailas klausimas jam
galv, - jis ateina ratin ir ima nekti: ir tai jam iaikink, ir tai - paaikink. Aikinti gi jam labai sunku: visikas balvonas,
nacika davatka, nieko nesupranta.
Lygiai kas dvi savaits ateidavo jisai teirautis, ar jo pavardtikrai germanikos kilms.
- Germanika, po velni, germanika, imtkartgermanika, - ijs i kantrybs, imi kaloti, bet po dviejsavaiijis vl
ateina tuo paiu klausimu. A net paaliuodavau, pamats ateinantKlavan.
Kartabu irime pro msratins lang, kaip kieme Petersas mones mua. Klavanas susigraudena - jis pats niekuomet
nieko nemu, - ir sako man:
- Ne, - vis dlto lageryje jam esbaisiai sunku. Jis ess iaugs Estijoje, jis ess visikai kitokios kultros mogus. Jis pirm
kart savo gyvenime pamats, kaip mones mua tiktai tuthofe. Pas mus, - sako jisai, - Estijoje, pats inai, niekas nieko
nemua, kita kultra esanti...
Vos paskirtas lager, jis, es, nujs pas komendantHopir pareiks jam, kad jis ess kitos kultros ir tokiame lageryje
negals eiti pareig. Komendantas j apramins, - jis ess taip pat iaurumprieas, - pras j pasilikti ir eiti pareigas pagal
savo sin. Komendantas sins dalykuose paadjs jam savo pagalb ir draugingumo enklui padovanojs jam laikrod,
va, itj, - Klavanas nuolat rodydavo i komendanto gautlaikrod.
Klavanas danai landiojo pas komendant, su kitais feldfebeliais nedraugavo, utat visi jo baisiai nekent. Jis iekojo
artimesnimonikalinitarpe, su kuriais galtpasikalbti apie knygose raomus dalykus. Nujs pas komendant, jis visk
papasakodavo, k i kalinigirdjo. Papasakodavo ne skundimo forma, ne pakenkti kam nordamas, bet i neipasakomo
savo naivumo, - na, inoma ir todl, kad komendantas buvo jam toks didelis autoritetas, tokia knyta kilnyb, kad jis pas jlyg
ipaintatlikdavo.
Klavanas buvo karo apologetas. Esir jo gyvenime geriausi atsiminimai - i karo laik. Karas ess reikalingas monm
pataisyti. Bet kai karas perjo Vokietijos teritorij, Klavanas karo reikali principo msmarkiai peikti.
Mano kolegom lenkam jisai kalbjo, kad jis negals lietuvi suprasti. Es juk visiem inoma, kad po karo Lietuva bus
prijungta prie Vokietijos, lietuviai gausi progos susivokietinti, jiem bsi suteikta aukiausia malon ir garb - vokieio
vardas, o jie, lietuviai, vis dar kako iauias, kako nepatenkinti!
Jis buvo jgos filosofas ir poetas. Kieno jga, to ir teis, Vokietija kariaudama, es, turinti daug nuostoli. Savaime
suprantama, kad ji norinti po karo io to gauti, - kaipgi kitaip? Pabaltijo valstybs natraliai priklausanios Vokietijai...
- Na, - sakau, pone rotenfiureri, - iki feldfebelio laipsnio jis nepajgprisitarnauti - tamsta turi dvar, o Zelionk- neturi.
Taiau Zelionk- stipresnis u tamst. Ktamsta pasakytum, jeigu Zelionk, prisirinks dar gaujtoki, kaip jis, ateitnakties
metu ir imest tamst i dvaro? - Kaipgi tai galima, - piktinosi jisai mano klausimu, - garbing kar lyginti su paprastu
plikavimu?!
Vis dlto abiejveiksmskirtumo pagal Klavano aikinima nepajgiau suprasti.
Kart rudeniop 1944 metais, kai frontas pasiek Vokietijos sienas, Klavanas, man besikeikiant kad mans i lagerio

nepaleidia, sako man:

- Ir jis, Klavanas, lageryje ess toks pat kalinys, kaip ir a, - ir jis negals niekur i lagerio pasitraukti. Keturis kartus jau
buvo padavs praym, kad leistjam i lagerio vykti front, bet, sako, neleidi. Jis ess kalinys.
- Vis dlto, - sakau, - ioks toks skirtumas tarp msyra...
- Koks gi skirtumas? Jokio skirtumo!
- Atrodo, - sakau, - panau, kad yra. Pavyzdiui, uva, sutiks SS vyr, neprivalo daryti "Mtzen ab", - o a - privalau.
uva turi teisdrauge su SS vyrais aligatviu vaikioti, o a visuomet privalau viduriu gatvs per purvynplitoti... Ot, - sakau,
- jei mano teiss bent su unies teismis btsulygintos, - ir tai btjau daug padaryta...
- A, - it kas! - sunkiai numykKlavanas. Jis padartokifizionomij, tarytum a jam andbiau trenks. Bet mandagiu
bdu juo atsikratyti nebuvo galima: Klavanas buvo nuobodesnis u vokietprofesional.
XXXVII. NUSIKALTIMAI IR BAUSMS
Majerio ratinje buvo raoma kalini nusikaltim ir bausmi knyga. Paprastj nusikaltim - Strafbuch. Lengvesnij.
Sunkieji nusikaltimai jo savo atskira tvarka.
Buvo dvi paprastj nusikaltimrys: vagyst ir tinginyst. Visa tai atsitikdavo darbo metu. Pavyzdiui, pavogkas kur
koki bulv, rop, duonos plut, agurk, pomidor - tas jau vagis. Kitoki dalyk pavogim ymdavo tiktai iimtiniais
atvejais. Tinginysts nusikaltimai buvo dar nuobodesni... Kas darbo metu atsistojs atsiduso, kaimynprakalbino, kokdmel
nutrauk, o apsaugok Perkne, mike saulaits atokaitoj snusteljo, - tas jau tinginys neraliuotas. Esesininkai, darbo vadovai,
tuojau tokius nusikaltlius vietoj apibaksnoja, surao j numerius ir savaits gale atiduoda sraus ratin, - traukti
nusikaltlius bausmiknygir nubausti pagal paties Majerio raytrezoliucij. Kiti itokiu bdu sugebdavo nusikalsti vienu
ypu po kelis kartus.
Bausms bdavo taip pat nuobodios. Tris dienas palikti be piet , eias dienas, devynias dienas... Kartais pietus
sumaindavo vienu tredaliu, kartais - jpusteduodavo. Kartais Majerio recepte buvo raomi penki lazdos smgiai, deimt,
penkiolika... Sergantiem, gulintiem ligoninj, bausms vykdymas buvo atidedamas, kol jis pasveiks, o pasiskubinnumirti buvo
visikai nuo bausms atleidiami.
Man patekus ratin, vienas svarbiausimano darbir buvo ios knygos - trafbucho - raymas.
Deja! Man tas darbas baisiai nesisek, - nieko gera i to neijo.
Chemnico nuolat skatinamas, a rinkdavau esesinink praneimus apie nusikaltlius tiktai mnesio pabaigoj. Nusikaltli
prisirinkdavo labai daug. Esesininkai, darbo vadovai, buvo mons neperdaug ratingi, - kalini numerius raydavo labai
neaikiai. A turdavau pagal tuos numerius suiekoti kalinipavardes, j darboviet, j gyvenamviet, surayti knyg ir
duoti jMajeriui bausmei skirti. Tam darbui man ieidavo labai daug laiko. Majeris taip pat nesiskubindavo knygvartalioti.
Kai jis bausmpaskiria, a turdavau tai praneti blokaviejiem ir reiberiam, kad jie jjau vykdyt.
Va, ia tai man ir nesisek. Neinau, kas ia daugiau kaltas buvo: ar esesininkai, darbvadovai, blogai numerius uraydav,
ar a, j rat dar blogiau paskaitydavs, bet man vis i eidavo, kad daugumas nusikaltli buvo vis numirliai. Ir numeris
atitinka, ir pavard buvo kaip reikiant, ir gimimo metai visikai tikri, bet tasai smerktinas tinginys buvo, - irk, - jau senas,
seniai pro kamin ilks, numirlis. Ir vis tai - su paiomis didiausiomis bausmmis. iek tiek maesn, bet vis dlto labai
ymi nusikaltlidalis atsirasdavo ligoninj. Kada jis numirs ar pagis - kas j ino: negi atsiminsi visus nusikaltlius! Pagaliau
geroka dalis nusikaltli buvo urayta ir toki, kuriem lagerio valdikus pietus jau seniai buvo tiktai nusiiaudti: jie buvo
tokie puiks, talentingi organizatoriai, buvo taip gerai sitais, kad seniai valdikpietnebevalg. Visa man taip susiddavo,
kad beveik nebelikdavo kas bebausti.
Gavo Majeris vientokmano mnesinpraneim, gavo kit...
- Mlas, ne knyga! - pareikjis man.
- Kgi a padarysiu, kad taip darbo fiureribuvo surayta, vis tokie numeriai, - teisinausi, trupuiukpaspringdamas.
- Pasiuto jie, ar k?
- To tai jau a negaliu inoti, pone hauptturmfiureri...
Po antrojo mano raporto Majeris knygos man nebegrino. Ji daugiau nebebuvo raoma.
Taip negarbingai, dl numirligalvos, ir uvo tradiciniai lagerio nusikaltliai: vagys ir tinginiai.
Taiau ir bausmiknygai inykus, smulkijvagillivargai nepasibaig. Stambiausiem - ir knygai tebesant gyvai, neblogai
seks, o smulkiesiem iuklelm - visai blogai. Vykdavo savotikas Lino teismas, nusikaltlis buvo tu tuojau vietoje
baudiamas. Kartais esesinink didiai linksmybei kok alkan bulviavagill itepdavo vis suodiais, paversdavo negru ir
vediodavo paspardydami po blokus ir dirbtuves parodyti: va, irkit, koks jis juodas! Kartais jpastatydavo visai dienai prie
vartstovti. O kartais, bdavo, pasodina j ant smailios varios, kia jam gerklkokburokar rop, - irint, kjis buvo
nusitemps, - ir sdk visdien. O kartvienas SS karininkas vienpranczbuvo priverts net vieimlsuryti!
Gana stambi nusikaltimris buvo spekuliacija - ne paiame lageryje. Lageryje spekuliacija buvo lyg ir toleruojama, bent

retai tepakibinama. Ji itin sigyveno 1944 metais. Kalini gyvenamajame kieme prie vieno barako, devinto bloko, buvo
sisteigusi nuolat veikianti juodoji rinka ir juodoji bir a. Ten bdavo galima gauti visko, ko tik lageryje irdis trokta - iki
kokaino imtinai. Drabuiai, apavas, duona, margarinas, samagonas ir kiti kasdien vartojami gaminiai tenai neisekdavo. Kiek
sunkiau buvo verstis "usieniniam spekuliantam" - u lagerio sien.
Susisiekimas "su usieniu" vyko dviem svarbiausiais keliais: per "usieninius" meisterius ir "usienio darbo komandas".
Kai kuriem atsakingiem darbam dirbti ateidavo lager laisvai samdomi ininieriai ir meisteriai, laisvai gyvenu lagerio sien,
- jie ir patarpininkaudavo prekybos dalykuose. Kartais juos, bdavo, pagauna, paveria kaliniais, udaro lager, bet pagautj
vieton visuomet atsirasdavo kiti tarpininkai. Kartais gi patarpininkaudavo ir patys esesininkai, tik jie paprastai imdavo didelius
nuoimius, - ne visuomet apsimokdavo su jais susidti. Daug patogiau buvo varyti biznis per "usienio darbo komandas".
Be darbo komand, dirbusi paiame lageryje, buvo dar ulagerins - ausenkomandos. J buvo dvi pagrindini ri:
pastovios ir besikaitaliojanios.
Pastovias komandas suformuodavo lageryje ir pasisdavo kur nors nuolatin pastov darb. Kartais tokiai komandai
suformuoti atvykdavo koks kito miesto mons virininkas, pavyzdiui, Gdansko laivstatybos direktorius. Prie j irikiuoja
kalinimini. mons direktorius apeina kalinius, apiri, raumenis paiupinja ir pasirenka sau vergus, visai.kaip "Dds Tomo
lnelje".
Tokiusienini komand lageris turjo daug, bent pus kalinijose dirbo. Bydgoo poeminiuose dinamito fabrikuose
dirbo keli tkstaniai moterkalini, Pelico sintetinio kuro dirbtuvse - keli tkstaniai vyr. Kelios pastovios komandos dirbo
Gdansko ir Gdyns miestuose. Buvo j ir Deutsch-Eylau, ir Elbinge, ir Lauenburge, ir Prauze, ir tolpe, ir Gerdauene, ir
Stargarde, ir Heiligenbeilyje, - ir daugelyje kitVakarPrsir Pomeranijos miest. Tos komandos ten ir gyvendavo.
Kitos gi komandos, gyvendamos lageryje, i ryto ieidavo darb ir vakare grdavo. Dirbdavo jos pas kininkus ir
aplinkiniuose fabrikliuose, kur susitikdavo net su pranczir anglkaro belaisviais ir prancz, belg, oland, dan, norveg
civiliais darbininkais, ia prievartos keliu atgabentais.
Va, ios pastarosios darbo komandos ir var didiausi spekuliacij. Lageryje jos grobdavo daugiausia drabuius,
instrumentus ir brangenybes: i maisto produkt - cukr, margarin. U lagerio sien keisdavo tai rkalus ir spirit, kur
kontrabandos keliu ir atgabendavo. Kartais, inoma, tom komandom padarydavo rsi krat, spirit atimdavo, nejui gerokai uodegkrsdavo, bet tai maa k prekybai kenkdavo. Vienas mano biiulis, ruselis i Leningrado, garsjs kaip
geriausias organizatorius lageryje, kas savaitgaudavo maiausia dvideimt penkias lazdas. Per visbuvimlageryje jis gavs,
kaip jis pats gyrsi, ne maiau trijtkstanikiri.
- Et! - sakydavo jisai, - upakalis - ne stiklinis - nesudu!
Nuolat gabendavo jisai spiritir gyvendavo puikiai, inoma, ia neskaitant mlyniupakalyje. Kart, matydamas, kad ir j
krs, ir spirit, inoma, atims, stovdamas eilj, pats vienas ilak bonk spirito ir nugriuvo vietoje. Tuomet j kaip ligon,
nune blok, kur vis dlto Zelionk jam gerokai pyl, - kam vienas laka! ias kratas Zelionk ypa rpestingai
organizuodavo, - bent pusrastojo spirito eidavo jo naudai.
Kartais, bdavo, Chemnicas, pasigavs kokspekuliantl, atsivaro ratin. Paiam Chemnicui ar galva pagiriom skauda, ar
su viduriais jam kakas negera, - nuolat jisai susiriets valkiojasi, - odiu, tingi jis pats su spekuliantliu darbuotis.
- krsk jam dvideimt penkis, - sako kokiam nors kaliniui, buvusiam ratinje. sakytasai pasiima Cheamico bizn,
pamakaloja juo aplink spekuliantlio nos, o jpat isiveda gretimkambaregzekucijai. ybt, ybt, ybt, - skamba gretimam
kambary. Bet plakamasai tyli, lyg jam snukbtkas uris.
Po penkieismgiplakikas udususiu balsu nypia:
- Kvaily, rk!
Plakamasai ima bliauti, tarytum jam gyvam odbielyt.
Chemnicas patenkintas ypsosi, kad atsirado dar vienas toks smarkus mueika. Mueika taip pat patenkintas, gavs
Chemnico pagyrim. Patenkintas ir spekuliantlis: ratins naujokas mueika tokiu nirimu jo vieton vanojo... kd!
Visdidiausias lageryje nusikaltimas buvo - nelegalilaiklaisvraymas. Jei laikas bdavo nekaltas, tai yra, jeigu jame
nieko blogo apie lager nebuvo pasakyta, tai dar pusbdos: krsdavo apie penkias deimtis lazd- ir baigta byla. Bet jeigu
laike buvo raoma, kas lageryje dedas, - tai jau visai blogai. Tuomet eidavo rstus tardymas su neivengiamais lazdavansais,
jo bunkeris su duona, vandeniu ir blakmis, jo Berlyno skirtoji bausm.
iuo atvilgiu valdia baisiai buvo pavydi, - nieku bdu nenorjo, kad inios apie gyvenimlageryje pasklistVokietijoje,
juo labiau - u Vokietijos sien. Pabands toki initeikti u lagerio sien, paprastai pasistengdavo lageryje iokiu ar tokiu
bdu numirti, kad daugiau jo nebeimt pagunda rayti, kas nereikia. tai, pavyzdiui, blokavas Cimermanas - jau toks
nusipelns lagerio valdiai banditas buvo - ir jam nekaip labai ijo.
1944 metkovo mnesjis buvo isistas drauge su Zelionke ir kitais galvaudliais Buchenvald, specialiSS mokykll.
I mokyklos pateko front, bet tenai jisai kakodl nepanorjo guldyti savo auni galvel u Tretj reich. Dm jisai i
fronto po velni- ir pataikstaiai jrezidencij- atgal tuthofo lager. Atvej, varg, tartum sunkveimio pervaiuot: jo
snukis buvo toks jau sualotas, toks sutins, jog atrod, kad Cimermanas su dviem galvom vaikto. Staiai painti nebebuvo

galima to galvaudlio! Udarj bunker blakm pasiganyti po jo plaikrtin ir, jo nelaimei, surado pas j uraus apie
lager. Vidutinikus tokius uraus. Nieko blogo tenai apie lager nebuvo. Ra tiktai Cimermanas tenai, kad Majeris buvo
budelis, ir kad Chemnicas buvo budelis, ir dar ka kas tenai mgs pabudeliauti... Staugte staug vargas Cimermanas
bunkeryje, uraus beatgailaudamas. Por savaii pastaugs, m jisai ir pasikor. Kakaip keistokai pasikor. Nei virvs
padorios jisai neturjo, nei gembs, bet vis dlto rado bd. Kas be ko, tokioje nelaimje jam paskutinpagalbsuteikgeri
biiuliai su Zelionke prieakyje. tai kreikia uraai apie lager!
Kalini kaul sutratinimas ar visikas kalinio nubildinimas lageryje nebuvo baud iamas. Gydytojo liudijimas paprastai
pagelbdavo gyvajam, - numirliui kas gi tenai begelbs! Gydytojas ar pavaduotojas antspaudu ir parau paliudydavo, kad
numirlis nusibaignuo AKS, arnkataro ar plauiudegimo.
Kartais pasitaikydavo, kad gydytojai kaliniai ima ir usispiria. Nudobtasai - yra. udikas - yra. Trksta tiktai protokolo.
Reikalauja jie padaryti nudobtajam skrodim. Bet gydytoj pastangos paprastai bdavo tuios. Beirint reikalsikidavo
Zelionk. Jo agentai itraukdavo i lavonkrvos kokklipatklipaiausiir pakidavo gydytojam:
- e, jum, - skroskite, kad jau taip rankos nieti!
Gydytojam aiku buvo: su Zelionke neik kov, - vis tiek prakii.
Ir vis dlto vienkartatsitiko negirdtas neregtas skandalas: pakorPabst.
Pabstas buvo vokietis. Senas katorgininkas. Dar senesnis razbaininkas. Patyr s, nusipelns razbaininkas. Ir laisvje, ir
lageryje daugel moni nudobs. js lageryje vairias auktesnes pareigas. Pastaruoju metu buvo bloko reiberis. Blaivus
Pabstas buvo labai artimas Zelionks biiulis, bet vos tiktai, bdavo, pasilaks - tuojau kimba Zelionkei krtin. Zelionk
tuomet j kuldavo nesigaildamas, bet ir Pabstas Zelionkei gerokai uvaiuodavo, - lagerio senino autoritet emindavo.
Daugel, daugelmonilageryje Pabstas buvo sualojs, daugelis ir mirdl to - ir niekas jam u tai dkui nebuvo pasaks.
Bet, va, netiktai nudobjisai vienlenk, politinkalin. Nieko ia tokio ypatingo neatsitiko, nudobpiliet- ir baigta. Tiktai
tas gyvat Zelionk netiktai sikio reikal ir ipt i jo didiausi psl. Tuojau surado Zelionk nudobimo liudininkus,
sura protokol, prane kaliniam, gydytojam, politiniam skyriui, Majeriui, kur reikia ir nereikia. Kas ia Zelionkei staiga
ujo - velniai j ino. Niekuomet taip nebdavo. Matyti, jam Pabstas buvo jau per daug kyrjs. O gal jis tuo bdu norjo
lenkam siteikti ir sigyti jparamos?
Chemnicas turi apie Pabsto yg rayti praneim Berlyn. Raukosi Chemnicas ir rao. Rao ir raukosi. Rao ir plia
popieri. Plo ir vl rao... Baisiai jam nemalonus tasai darbas, pasitaiks pirmkartgyvenime!
Tai kas, kad nudobtas lenkas buvo politinis kalinys, o Pabstas - galvaudys! Vis dlto rasne ta. Germanika. Auktesn!
Chemnicas vos vos sulipd praneiml, velnut tok. Es, Pabstas, iek tiek slaptai sigrs, t lenkel trupuiuk tiktai
paplunksnavs, paklusnumo pamoks, bet mirti jam nebuvdl ko. Kad jis pasimir- tai buvs jo asmenikas reikalas, kils i
lenkiko atkaklumo.
- Mensch! - sako Majeris Chemnicui, praneimpaskaits, - nori, kad ir tave pakart?
SuplMajeris Chemnico prakaituoto darbo vaisi, - parasavo praneim, daug piktesn.
Baisiai stebjosi Pabstas, kai j sodino bunker palaukti, kol ateis sprendimas i Berlyno. Jo nusistebjimas buvo dar
didesnis, kai jivedi bunkerio - karti. Ibals buvo visas, drebjo kaip ciucka altyje, vandeniu apipiltas.
Kai kitus ud, Pabstas niekuomet nedrebjo. Kai paiam reikjo kartuves pasilypti - neidrsta kojos pakelti pakop.
Btinai reikia jis i upakalio keliu paspirti, kad knapteltpo kartuvm. Visikai nepanaus Pabst.
Ir suprask dabar psichikmogaus, tiek daug reikalturjusio su giltine!
Zelionksu dideliu pasitenkinimu unrjam kilp. Zelionktriumfavo. Zelionks snukis blizgjo kaip jo odinis apsiaustas.
Tai buvo pirmas ir paskutinis ios ries vykis visoje pramatnioje tuthofo lagerio istorijoje.
XXXVIII. LA DONNA E MOBILE...
Kaljiminmeil- visur ir visuomet labai opus ir tragikomikas dalykas, tebelaukis savo psichiatro ir patologo.
Lageryje meils dalykai, inoma, buvo grieiausiai draudiami. Bet - maa kas draudiama pasaulyje! Ir revoliucijos kelti
grietai draudiama, o vis dlto kelia gi jas! Klausyk visdraudim- tai ir gyventi nebedomu. Meils gi reikaluose veikia dar
kakokie paslaptingi veiksniai, kurie apie draudimus ir girdti nenori.
Kaliniam su moterimis susieiti buvo labai sunku. Moterys gyveno atitvertos nuo vyraukta spygliuotos vielos tvora. Laim,
kad ji dar nebuvo elektrinta, kitaip - visikai prastai btbuv...
Vis dlto tvarka buvo gana iauroka. Su mergulmis susitikti negalima. Kalbtis grietai draudiama. Nuo spygliuotos
vielos patvorio su biznais gena lauk...
Bet juo sunkesns aplinkybs - juo kartesnbna meil. Kas meilei yra spygliuota viela? Tvora? Patys juokai!
Lageryje daug meils nereikia. Vienas kitas saldesnis vilgsnis, viena kita skrajojanti ypsena, i tolo per tvor pasistas
buinys - ir irdys liepsnoja, nors kompresdk!
simyljlisusisiekimas jo daugiausia per tarpininkus. O kai meils reikaluose reikalingas tarpininkas - tenai visuomet koks

nors velnias sipainios, toks jau visatoje veikis dsnis.

Meils laikus valdia nuolat pagaudavo. Jie daniausia buvo rayti lenkikai arba rusikai. Ms ratinnuolat turdavo
juos versti vokieikalba. Keikdavoms, tuos laikus versdami, kad visas moterblokas iaudjo. itiek darbo, kad juos
kur perknlis saldiausias! Laikai - tokie ilgi, taip nepaskaitomai parayti, vienas u kit kvailesnis! Niekur kitur pasaulyje
tokikvailmeils laikneraoma, kaip lageryje!
irk, kok biiul susitinki, - pasineki, pasitrokti, - visikai ne kvailo berno esama. Bet kai pasitaiko versti jo meil s
laikas, - suk jdevyni, koks jis asilas!
iuo ygiu abidvi puss buvo vienodos, vyrai ir moterys. Iniciatyvos rodydavo moterys dar daugiau, jom i viso buvo
lengviau lageryje gyventi.
simyljimas kartais bdavo visikai nuoirdus, tikras, bet kaip danai jisai bdavo gryna ulikyst. sukiausias biznis!
Pavyzdiui, kartpasitaiktokia nelaimmsmielam Vaceliui Kozlovskiui, - mjisai ir simyljo, - ir dar kaip simyljo;
iki kuln, iki pakvaiimo! simyljo jaun liekn mergul. Visikai neptn. Jis jai kas dien dovan, bdavo, siunia: ir
duonos, ir pyrago, ir srio, ir margarino, ir laini, ir cukraus, ir cigarei, kurios moterim rkyti buvo grieiausiai draudiama,
ir dar kita ko. Nieko, nieko jisai savo meilei nesigailjo...
Dovanos mergulei buvo domu gauti, bet pats Vacius - tas storievis, galvaudys, cinikas, budelis, visuomet purvinas ir
dvokiantis, - pfui! Kgi mergulveiktsu tuo senu velniu? Juo labiau kad ji turjo ir tinkamesnbernelsau pasirinkusi, nieko
sau tok, vidutinik, su kadaise buvusiu nuskeltu andu. Va, itam bernuliui ji ir atiduodavo visas i Vaciaus gautsias
dovanas! Kart Vacius vis dlto suinojo merguls klast, - tai graiai siuto i piktumo vargelis! Barako sienas kdmis
dau, bliov ir maurojo, savo bloko kalinius mu, kaip dar niekuomet nebuvo mus! Pagaliau pagavo ir t bernul
smalii. Sutratino jam poronkauliir nusiramino. Mergulpalembkiek, palembdl sualoto bernelio, - ir vl pradjo
priiminti Vaciaus dovanas.
meils reikalus siveldavo tieji, kurie buvo sots, - alkaniesiem ir klipatom meilkakodl nerpdavo. Virtuvs ir ligonins
bendradarbiai, blokavieji, kapai, reiberiai - tai itoji publika sudarydavo lagerimeiluikadrus. Jie bdavo sots. Jie bdavo
turtingi. Jie galdavo mergulm dovansiuntinti.
Merguls savo rtu taip pat galdavo dovanomis atsilyginti. Jrankose buvo baltinisandliai, skalbykla. Jei jau kuris
virjas ar sanitaras, kapas ar reiberis vaikto su ilkinm kojinm, ilkiniais markiniais, nauju vilnpuloveriu, - aiku, kad jis
jau simyljs - ir laimingas meilje: dovangauna.
Meils dalykai apsimokdavo vienai ir antrai pusei!
Laikai daniausiai eidavo per specialius lai kaneius, kuriais paprastai bdavo rusai: jie daniausiai bdavo alkani ir
sugebdavo daugiausia lazdpakelti. iuo pastaruoju atvilgiu niekas su jais lygintis negaljo.
Buvo tokia didel, dideliuklid, stovjusi prie moterbarako. irk, kur buvs, kur nebuvs ir lenda koks ruselis
t d. Sdi jis toje dje ir kapstosi - maisto iuklse ieko. Tai visai natralus dalykas buvo. Kaliniai visose iuklse
maisto iekodavo, unnugrautus kaulus graudavo.
Tad, va, sdi toksai ruskelis iuklidje prie moterbarako ir kapstosi sau it vita po pdyml- padryks, padryks...
Po keli minui ateina mergul su iukli kibiru - liupt - jas ruskeliui ant galvos. Tose iuklse yra keletas meils
laikeliiberta... Tiek pat laikgauna ji ir i ruskelio.
Kartais, bdavo, tok laikane valdia aptinka dje. Lazdomis ji j i tenai ibarkina, visokiais velniais prigsdina. Bet
kas i to? Po valandos dlenda kitas ruskelis, - jis irgi maisto sau ieko tenai... Valdia ionai pasirodydavo bejgesanti,
- negi imui visus dje besikapstanius!
Siuntiniais, dovanomis pasikeisti buvo taip pat vairibd.
Jau 1943 metais pradjo veikti ioks toks lagerio kaliniorkestrlis. Sekmadieniais popiet "duodavo koncertus". Grodavo
vyrpusje, bet prie vieltvoros, kad ir moterpusje bt girdti. Vienoj ir kitoj viel pusj, per tris metrus nuo tvoros, ariau nebuvo leidiama, - sustodavo vyrai ir moterys, - eili eils. Akimis vieni kitus rydavo, veidelius pra irdavo.
Susinekdavo vieni su kitais akimis, pirtais, rankomis ir dar kipas ino kuo. Puikiai vieni kitus suprasdavo. Po to naktis i
sekmadienio pirmadien bdavo triukminga ir vykiais gausi. Tai vieltvor, bdavo, nakt iplia kas, tai po ja pasikasa...
Tai moterbarakuose suras kelis vyrikius, tai vyrbarakuose moteris, tai kur nors negyvenamoje dirbtuvje ar prausykloje vyrus ir moteris drauge...
Paskui eina kvota, tardymai... Seka lazdos, keiksmai, moteriki klyksmai ir aaros.
Vyrus paprastai po tokios nakties ekspedicijos sodindavo keliom parom bunker, retkariais gi - net Hopehilio plytins
praraj molio minti pasisdavo. Moterim gi tutuojau plikai nukirpdavo plaukus, - vis tiek, kokios ries jos bt buvusios
kalins, politins ar aukljamosios, tai yra tokios, kurios po trumpo laiko turjo bti i lagerio paleistos.
KartChemnicas tokiem simyljliam buvo paskyrs gana nuodming bausm. Piet pertraukos metu, kai visi valgo ar
ilsisi, jis saksimyljliam, parankj susikibusiem, vienam prie kito saldiai prisiglaudusiem, vaikioti po lager.
Moterl, turjusi apie penkias deimtis met, buvo laimingiausia pasaulyje, - taip ir kuda ji kakjaunajam aus, taip ir
veriasi jo akis, taip ir glsta savo plaija krtine prie jo. iulba ulba jinai, visikai nekreipdama dmesio, kad vyrlageryje

sdi nuosavas vyrelis, ionai pateks u tai, kad jis jos ir namie suvaldyti nemokjo Taiau jos partneris neinojo, kur akys
dti: jis buvo vos dvideimt penkerimet berniokas. Moterys kalins kikena, jam lieuv kaiioja. Vyrai i tolo jam kriokia
tartum krokodilai kokie:
- Cho cho cho! - kriokia ir geros sveikatos jam linki...
Nuo tos dienos tas vargas meilulis moteris npavelgti nebenorjo.
Gaila, ios bausms Chemnicas daugiau niekad nebepritaik.
1943 metais vasar buvo sudaryta speciali moter nukirptakasi darbo komanda. Jai vadovauti buvo duotas, banditas
sadistas Lg, vokietis, turjs ali trikamp su smailagaliu vir. Jis katorgbuvo pateks u kelimotersuplym. Jis
buvo tiktai banditas, be jokio smojo.
Moternukirptakasikomanda buvo kinkyta didel, didel veim, kurio tekiniai buvo daug auktesni u moteris. Ant ai
auktai, it katafalkas koks ikeltas, guljo milinikas bosas. Tai buvo didiulis asenizacijos veimas. Jis aptarnaudavo vyr
gyvenamus barakus. Moterys turjo tveimtempti pdym.
Majeris su Chemnicu buvo baisiai patenkinti savo iradingumu. Diaugsi jie juo apie porsavaii. Kartveimas kakaip
apvirto, klimps pdym. Virsdamas vienai moteriai kojas sulau, kitas - iaip sualojo. Tuomet moteris i veimo ikink.
Vis dlto po tos vasaros lageris gavo prieauglio keliolika rkianipiliei.
XXXIX. LAGERIKA MITYBA
Lagerio katorgininkam maisto oficialiai buvo skiriama kaljiminnorma: 1800-2000 kalorij. Kaljime, kur mons sdi
vietoje nejuddami, gal tokios normos ir pakanka gyvybei palaikyti, bet lageryje prie nuolatinio jud jimo, kartais prie labai
sunki darb, reikia ma maiausia 2500 kalorij - tos vidutins sveiko mogaus, laisvj gyvenanio, normos. Jei
katorgininkas ir gautpilnnorm, oficialiai jam skiriam, jis vis tiek jau btpasmerktas ti dl maisto stokos, dl organizmo
isekimo. Taiau eilinis katorgininkas ir ios savo skurdios normos niekuomet pilnos negaudavo.
1940-42 metais kalinys vargiai gaudavo ir 1000 kalorij. 1943-44 metais maistas nuolat gerdavo, palyginti su senesniais
laikais, buvo jau ymiai pagerjs, bet vis dlto liko jis velnio vertas.
Maistas tuthofbuvo gabenamas i Gdansko, i Tigenhofo ir kitmiestbei ki. Jau iduodant i sandlio, maisto dalis
buvo nuvagiama sandlininknaudai. Kita dalis dingdavo pakelj, - nuvogdavo oferiai, esesininkai palydovai ir kaliniai, dirb
prie transporto. Dalis - dingdavo sunkveimius bekraunant, dalis - i sunkveimi perkraunant lagerio sandlius: ia
nuvogdavo krovjai ir paal pasitaik katorgininkliai. Lagerio valdia - esesininkai norjo turti papildom valg - der,
margarin, cukr, miltus, kruopas, - kniaukdavo i kalini lagerio sandli. Esesininkai turdavo veti maist savo gausiom
eimom ir dar gausesnm meilum - maistas eidavo i kalinisandli.
Papildommaistnorjo turti ir blokavieji, ir reiberiai, ir kapai, ir puskapiai, visi virtuvs darbininkai su savo meilumis ir
draugais, ir daugyb visokios kitokios lagerio aristokratijos, - jiem visiem papildoma porcija nelegaliai jo vis i t pai
altini.
Knygos, inoma, visuomet turi bti tvarkoj. blokus kaliniam atiduodama, kas nuo aristokratijos atliko, o knygose raoma:
visa atiduota. Maisto kelion ir jo nelieiamybsukontroliuoti buvo nemanoma. Juo labiau kad nelabai kas ir rpinosi tokia
kontrole.
Virtuvs fiureriu, atsakingu jos vadovu, ilgmetbuvo SS feldfebelis Cymanas [Ziehmann] - vienas ymiausilagerio vagi.
Jis lakdavo samagonkaip kvasir niekuomet neisipagiriodavo. Porkartjis buvo samagonu apsinuodijs, gavs Delirium
tremens, - vedavo tuomet j Gdansko psichiatrin ligonin gydyti. Tuomet j virtuvje pavaduodavo koks siningesnis
esesininkas, - lagerio maistas iek tiek pagerdavo. Bet Cymanas vl sugrdavo - sugrdavo ir jo visa velniava.
Kas sukontroliuos, kiek kruop, kiek milt, kiek kopstlapi, kiek konserv dedama sriub? Vienas i mano koleg
atsidjs dvejus metus iekojo gaunamoje sriuboje msos pdsakir vis dlto jnerado, o knygose buvo parayta: sriuba su
msa.
Kai blokas pagaliau gauna savo porcij duonos, marmelado, margarino ar deros, tai dar nereikia, kad visa tai gaus ir
kaliniai. Bloke valdios visuomet yra soiai, o kiekviena valdia valgyti labiau nori, negu valdomieji. Be to, blokas visuomet turi
daug administracini reikal, - visokiem remontam, duoklm, reprezentacijom. Pagal apskaiiavimdviej kilogramduonos
kepallis tekt padalyti deimt ar dvylika dali, - vakare duodama kiek maiau. Kas trukdo bloko duonininkui t kepal
padalyti 13-15 dali? Kas j sukontroliuos? Paklausi, kodl taip maa duonos gavai, gausi kuoku kakton u smalsum - ir
baigtas kriukis. Po kiekvieno duonos padalinimo bloko valdios naudai jau pasilieka keletas kepal. Tas pats atsitinka ir su
margarino bei deros dalinimu: valdia niekuomet neliks nuskriausta, - tam ji ir valdia, kad jai is tas priedo tekt. Pagal
knygas kalinys turjo gauti i ryto pus litro kavos ir duonos gabal, marmeladu patept. Bet marmelado bdavo vos mai
pdsakai ant paios duonos bryzo briaunels. Tuo tarpu bloko valdiai kasdien jo likdavo po koklitrir daugiau.
Kalinys, rytgavs duonos bryzel, apie 150 gram, ir kavos nepilnpuslitr, - kava labai retai bdavo iek tiek pasaldinta,
- turdavo visa tai praryti, beeidamas nuo viendienos ruimo duriki kit, - beeidamas, stumdomas ir spaudiamas. Jis turi tai

padaryti labai greitai, nes msVacelis kryiavojasi su pagaliu po viskambar.

- Vyperdalivaj! Vyperdalivaj! - Nedinkis lauk! - be paliovos kalioja Vacelis ir kauki su lazda per virugalvius.
Beeinant iki kitdur, Vacelio pagalbininkai, piemenys tokie, blidel jau tau itraukia i rank, - blidelis reikia atiduoti
kitam katorgininkui, - blidelitra labai maai. Lygiai tokia pat tvarka praeina ir vakarien, kada gaudavai duonos apie 100
gramir trupuiukmargarino. Duona bdavo su ymia medienos priemaia, kartais nelabai dar karti, kartais gi - ir visikai
karsteljusi. Pavalgai tokios duonos ir i karto pasidarai muzikantas: viduriuose eine-katarinka grajina raliuoja...
Pietus vasaros metu valgydavo kieme patvory, taip pat labai skubiai, bet is tas dar ir praryti buvo galima.
Margarinne visi galdavo valgyti. Kitnuo jo votys ir unvots apssdavo. Kartais tasai margarinas bdavo i galas ino
kokiatmatpadarytas, - niekam nelsdavo burn.
Valgymo tvarka pagerjo tiktai 1944 metais, kada jau buvo galima tam reikalui gauti sdima vieta - ir net kambaryje.
Pietum duonos nebeduodavo. Duodavo tiktai tris ketvirtadalius litro sriubos. Kopst, burok, batvini, mork, pinato,
dilgyni, griei kaip kada. 1944 metantrojoj pusj jau duodavo du kartu per savait irniens sriubos, arba kos, arba
makaron.
Visa nelaim, kad toji sriuba bdavo baisiai nevariai gaminama, - Lietuvoje geras kininkas jau kiaulm variau virdavo
joval, negu mum ia sriubas. Kartais produktai, pavyzdiui, raudonieji burokliai, bdavo visikai neblogi, bet kas i to: sriuba
vis tiek nekandama, - burokliai nepjaustyti, neplauti, su emm ivirti. Morkos buvo taip pat nevalomos, - iek tiek tiktai
vandeniu perpiltos. Mork sriuba buvo visuomet viena pa i bjauriausi. Kopstai tiktai kart kit pasitaikydavo
pakeniamesni, o iaip vis - papuv, paut, supelj. Kaliniam atiduodavo aliuosius kopstlapius ir kotus, baltieji lapai eidavo
esesininkam. Apskritai, visi geresnieji produktai eidavo SS virtuv, kalini- pavinks lamtas. Pati didiausia bda bdavo
su grieiais. alias grietis dar galima gi valgyti, bet alineduodavo. Vis virdavo juos. Mssriuboje ivirtas grietis visuomet
senu oiu dvokdavo. Juo labiau kad tie grieiai bdavo vis paariniai, karvs skilviui paios gamtos paskirti.
Valgai, bdavo, mogus, o taip norisi vemti. Tgrieisriubvisdaugiausia ir bdavo. Reikia valgyti, reikia... Reikia kaip
nors gyvybpalaikyti. Daugiau gi nra ko!
Visas diaugsmas bdavo - pasitaikiusios sriuboje bulvs. Bet jtaip maa teduodavo, - jas i anksto lagerio aristokratija
nuorganizuodavo. Ir tos vargs bulvels - tiktai i rudens bdavo geros. iemjos jau pautusios. pavasarjos pasidarydavo
deglos - juodmargs, lyg olandikos karviveisls.
Nuo visos tokios mitybos velniai diste sdavo.
inoma, mityba kartais bdavo galima iek tiek pavairinti, bet tam reikjo turti drsos, apsukrumo, na, inoma, ir asmens
laims.
Lageris turjo dideltriuiauginimo staig. Angoriki triuiai buvo, - vilnom juos veis. Kas dirbo prie triui- galjo jau
iaip taip verstis, palaikydamas su triuiais draugikus santykius. Biiulikai nusiteikusiam triuiui visuomet galima kalbti, kad
jis nusprogt. O nusprogusiam triuiui absoliuiai vis tiek, kur jis eis: patvorar tavo pilv.
ioks toks pajamaltinis buvo ir laukiniai balandiai: 1943 metais jgana daug atskrisdavo lager, bet rudennvieno j
nebeliko, - visus surijo. Nebloga mselbdavo ir katinlio rainojo, madaug kaip triuio, tik reikia ilgai stipriame acto skiediny
pamirkyti. Tik kad tkatinlitaip maa lagerteuklysdavo!
inoma, ir joks unelis negaldavo lageryje pasirodyti, - tuoj, bdavo, vargeliui numauna kelneles. Nuolatiniai skandalai
bdavo su Zelionks unimis, Chemnico jam dovanotaisiais vilkais. Saugoja jisai juos, sergsti, bet vis tiek ilgiau m nesio n
vienas j nra gyvens lageryje. Visus juos kaliniai surydavo, - ir dar taip surydavo kad n Zelionk draus kaltininko
nesurasdavo... Bet itokia laimmaai kam tebuvo prieinama.
Vacius, bdavo, kartais i gautjsiuntiniatrenka visokinuotrupir padalina savo bloko labiausiai nusibaigusiem kaliniam.
Kartjis ir man davporgaballidiovintos juodos duonos, - kakodl man jis buvo palankus. Ar ne todl tiktai, kad nuo
antausia nevirsdavau emn, - tokie dalykai jam imponuodavo.
Pamiau, emai nusilenkdamas, tuodu sausainiuku ir traukiuosi paal- tai bent paiulpsiu! Ilindau i minios, isibrukau, gi
- i! Nebr mano sausainiuk, - koks galvijas man juos jau nukniauk! Tai niekas!
Taip neipasakytai lidna pasidar, kad sukniubau patvory ir liumbiau paspringdamas. Dabar tai a tikrai supratau, kodl
man maam tvas sakydavo, kad, pakeliant nukritusduonos gaball, jis btinai reikia pabuiuoti.
Velnias vis dlto su ta duona!
Bjauriausia, kad ji ir naktramybs neduoda. Vos sudedi akis - taip ir slenka proal auksinkarieta. Auksinkarieta, eiais
irgais pakinkyta. Karietoje sdi tokia grai, tokia puoni ponia, dangikais migdolais pakvipusi. Vaiuoja, ypsosi sau, rankele
mojuoja, atseit, atsisveikina, bestija!
Kakodl duona man vis auksinje karietoje vaidenosi, kaip grai puoni ponia, - karalien, kad jkur velniai!
Kad nors trupuiukduonos kur gavus! Tokios svaiginamai kvepianios rugiais ir peiumi. Ir dar mautsvogno galvel,
skersai ir striai papjaustyt. Gerai, inoma, btir apvaliais rutulliais, plonyiais tokiais, perregimais. O jei dar prie viso bt
druskos kruopel, - oho! - sakykite, ar daug mogui tereikia, kad jis btlaimingas?
Ne, ne! Daugiau taip nebegalima. Arba tprakeiktauksinkarietsukulsiu, arba... arba... Kas arba? Arba eisiu vogti!

Pagaus, manote? Umu?

Nagi, po velni, tegu umua, - didelis ia daiktas!
Ne, ne! Vis tiek! Nebegaliu...
Beje, kaimynas prie valandimetpro langiuklynpaaliavusios duonos riek. Visriek, kad inotumt!
Kain kur ji btdingusi?
Viepatie, viepatie, - kaip a valgyti noriu!
XL. LAIKAI IR SIUNTINIAI
Valdikojo pato prieakyje buvo pasodintas SS feldfebelis Pliacas [Platz], lageryje Plikiu Pingvinu vadinamas.
Pliacas - eideimisu kaupu visikai pakvais senis su libumo akiniais ant nosies emyngalio ir numukusiu pakauiu.
Vidutinio gio, trupuiukkuprelpalinks, su veidu, suglamdytzuperinmaipanaiu.
Pedantikiausias padaras visuose priekariniuose Rytprsiuose.
Paaukia kurivalandir kuriminutpas jateiti - punktualiausiai turi bti. Ateisi minutanksiau, parodo laikrod ir sako:
- Lauk! - per anksti.
Ateisi minutvliau, parodo laikrodir sako: - Lauk! - per vlai.
Nieku bdu nebdavo galima pas j laiku patekti, - velniai j ino, kaip jo laikrodis eidavo. Taip jis varindavo ne tiktai
kalinius, bet ir esesininkus.
Jis buvo ir vyriausias lagerio cenzorius. Pagal savo praeitjis geriausiai ir tiko tokiam darbui: prie karjisai Gdansko mieste
i tramvajaus bgigeleine lazdele arklimlkrapt.
Nustatydavo jisai, kiek laike turi bti eiluiparayta. Jei kelios eiluts per daug - nukerpa, bdavo, judoius, laiko gal, ir
ktu jam! Suskaiiuoti kiek yra eilui, jam pakakdavo laiko, paskaityti tom eilutm jam laiko nebebdavo. Utat jam bdavo
vis tiek, kokio ilgumo eilut- penkiar dvideimt penkicentimetr, tai nesvarbu, bet tiktai tinkamas eiluiskaiius. Prirayti
buvo galima tiktai viena lakto pus, bet kiek joj eiluisutalpinsi - tai jau tavo reikalas - deimt ar penkiasdeimt. Maiausia
kas jam laike nepatiko, tuoj - blinkt - laikkrep- ir po visam.
A su juo aminai bylinjaus, - nuolat jis mane Majeriui sksdavo. Vis jam bdavo neaiku, k a manau, savo laikus
raydamas. Jis vis manydavo, kad a viena raau, o visai kkita galvoju.
Viename laike paraiau, kad velniai ino, kiek dar laikys mane lageryje udar. Sudraskjis mano laikir sako man:
- Laike negalima velnio vardas minti.
Paraiau kit laik. Vietoj velniai raiau dievai, - laikas taip pat eina krepin. Ir diev vardo minti, pasirodo, negalima.
Pasiaukia jis mane ir dsto, kad laike galima rayti tiktai tokie dalykai: siuntinir laikgavau visikoje tvarkoje, labai dkoju
ir praau sisti daugiau, - esu sveikas ir patenkintas, puikiai jauiuos ir visus buiuoju.
- Tai, - sakau, - pone arfiureri, man tokio laiko ir rayti neverta. Atspausdink tokius popierlius ant palo daikto, a
pasiraysiu - ir bus tvarka.
- Lauk! - aukia jis man, ir a einu lauk.
Vienlaikjis man konfiskuoja u tai, kad jame buvo parayta: "Baisiai nuobodus biznis u surdijusivielsdti..."
- Kaip tu drsti rayti, kad u surdijusivielsdi? Ar nieko kita ir nematai lageryje? Ar nematai, bereliai auga?
Vl jis man sako: - Lauk! - Ir a einu lauk.
Laik perraiau. Raau: ms spygliuot elektrint viel, tvora spindi aiaruoja kaip sidabrin, smulkiu cukrumi
apibarstyta. U tvoros matyti trys bereliai, du kelmai ir vienas grybas.
- Tu, nieke, ia vl pribjaurojai? A tave Majeriui apsksiu!
Pingvinas Majeriui kartjau buvo mane apskunds, tik Majeris jam nieko nepagelbjo.
- A tau sakiau, jog turi rayti, kad esi sveikas...
- O kaipgi man daryti, jei a i tikrjsergu? Pone arfiureri, ar nebtum malonus paiupinti mano on?..
- Lauk! - aukia jis man. A einu lauk ir raau naujlaik: "Pagal veikianius statymus ir nuostatus esu sveikas..."
Pingvinas mano laik, inoma, suplo ir mane iveja lauk.
Kitkartplo jis mano laik, kad per ilgas, kit- kad per trumpas, - buvo paraytas tiktai vienas sakinys, - es, tai ne
laikas, o valdios autoritetu pasityiojimas. Kitkartplo jis mano laik, kad jis ess per lidnas, kit- kad per linksmas...
Kitiem laikai rayti buvo daug lengviau, bet man baisiai sunku buvo pataikyti Pingvino mgiam ton. Kai jis mane
pamatydavo - jam aikiai vemti norjos.
Ms blokas galjo rayti ir gauti laikus kas savait, visi kiti - kas dvi savaiti. Tiktai 1944 metais savaitiniai laikai buvo
vesti ir kai kuriom kitom katorgininkrim. Bet jiem i to naudos nedaug tebdavo. Pustlaikeidavo krep.
Laikas - buvo vienintelsusisiekimo priemonsu gyvuoju pasauliu, - jokie lankymai, jokie pasimatymai nebuvo leidiami, kad niekas nematytpaalinis, kaip lageryje gyvenas. Laikai buvo katorgininkui be galo brangus daiktas. Ir tokidaugybj
Pingvinas udydavo! Kas jam kitrpesiai ir skausmai?

Jis gi - mlui i tramvajaus bgikraptyti buvo specialistas!

Pagaliau laikai jam buvo visikai nedomus verslas, - jis turjo daug domesnio darbo. Tai siuntinitvarkymo menas.
1943 metpradioje kiekvienas kalinys jau galjo gauti siuntin- du kilogramus mnes, paskui jau - 2 kg savait, o 1944
metais siuntini ir kilogram skaiius buvo jau neaprtas. Vasarlageriui kasdien ateidavo keli imtai, tkstantis, kartais net
daugiau dviej tkstanisiuntini. Tuos siuntinius kasdien i tuthofo miestelio lager tempdavo kaliniai, sikink didiulius
veimus. Civiliai miestelio gyventojai stoviniuodavo eilmis ir linguodavo galva: taip sunkiai vargai kaliniai veimtempia!
Valdia nebeapsiksdama 1944 metais tuos veimus mkinkyti arklius. I viso tvasardl neinomprieasi, - ar tik
ne dl rasininusikaltim? - koncentracijos lager buvo patekarkliai. Buvo jie, vargai, pristatyti prie paisunkijdarb.
Jie turjo net rstus tampyti, tokius pat, kokius ir a pereitvasartampiau. Tiktai arkliai pasirodessunkiau sukalbami, negu
mons. Rstus iaip taip dar jie temp, bet veimus su siuntiniais veioti jie grietai atsisak: stojo piestu, lipo veimus, maig
siuntinius. Atrodo, itoks arkli elgesys buvo piktos prieo propagandos vaisius, - itaip elgtis suagitavo juos kaliniai, patys
veimus prie tai temp.
tuthofo miestelio pilieiai visikai be reikalo lingavo galva, irdami vyrus, tempianius veim. Kaliniai itdarblabai
mgo. itas darbas jiem buvo labai pelningas, - ne be reikalo tdarbvis spraudsi vokieijrininkai.
Veant siuntinius, visuomet buvo galima pakeliui is tas ir nukniaukti. Transporto komanda gyveno puikiai. Net klipatos - ir
tie ionai veikiai atsiganydavo.
Sabotaininkai arkliai veikiai buvo pasisti velniop, jvietbuvo sugrinti mons, ko jie po teisybei labai ir norjo.
Siuntiniai pakeliui buvo vtomi ir mtomi. Daugelis i j praplydavo, turinys ibyrdavo, - negi mtysi siuntinio turin
patvor, jeigu jam visuomet yra paruota geresnvieta - vejuantis. Jeigu siuntinys pats nesusipranta praplyti, kodl gi jam
nebtgalima iek tiek padti?
Kitam vl siuntiniui adresas nusitrindavo, - bdavo, neinia, kam jis reiktatiduoti.
itokie siuntiniai driskiai, patys geriausieji i j tarpo, jo Pliaco ir jo pagalbinink, cenzori esesinink, naudai. Adres
nukraptyti ir nuo sveiksiuntinine taip jau sunku. Patrynei kiek lapiu skuduru - ir joks velnias nebeskaitys, kokia kalinio
pavard ir koks jo numeris. Mets ak siuntinio ivaizd, pairjs siuntinio adreso, patyrs cenzorius visuomet galdavo
tiksliai nusprsti, verta ar neverta nuo siuntinio kraptyti adresas: buvo inomas siuntinio turinys.
Kiti siuntiniai bdavo labai turtingi: laini, kumpi, sviesto, tauk, pyrag, tort, cukraus, tabokos, cigarei, okolado,
degtins, drabui- ko tiktai juose nebdavo!
Pliacas buvo labai turtingas mogus. Jis gausiai aprpindavo produktais savo eimir gimines Gdanske. Jis turjo pagrindo
bti savimi patenkintas ir keikti tokius neaikius gaivalus, koks a tuomet buvau...
Kas toki neiaikint driski siuntini atlikdavo nuo Pliaco ir jo pagalbinink, eidavo kalim "pato darbo komandos"
naudai. Tokisiuntini ir jiem visuomet bdavo soiai. ie vyrai taip pat gyveno puikiai. Ir sdavo kaip buliai, ir bizn i ko
varyti turdavo. paprast samagon ar liker, pagamint i politros, jie ir pavelgti nenordavo. Jie turjo i ko ir
mergulm visokigrybifundyti. Jie turjo puikius skalbinius, ilkines kojines ir visa kita, ko tik irdeltrokta...
O! Tai buvo puiki "darbo komanda"! Daugelis tenai dirbusivyruklaisvje niekuomet tokio pelningo darbo negaus. Tenai
dirbo ir jo ventenybs pono Jehovos bsimas ministras pirmininkas...
ymus siuntiniskaiius ateidavo ir jau mirusiarba kitur ikeltkalinivardu. Kitas kalinys jau mirprie kokipusmet,
bet jo vardu siuntiniai eina ir eina. Politinis skyrius paprastai pranedavo giminm, kad toks ir toks pilietis lageryje pasibaig.
Tik gana danai numirlio pavard ir gyvenama vietov bdavo klaidingai parayta, praneimo adresatas negaudavo. O dl
rus ir kai kuri kategorij lenk mirties lageris i viso nieko niekam neraydavo. Katorgininkui pasimirus, siuntiniai kuo
ramiausiai ir toliau eidavo jo vardu.
itokie siuntiniai siuntjui niekuomet nebuvo grinami, - es, produktai pate galt be reikalo sugesti. itokie siuntiniai
eidavo tiesioginn Chemnico inion.
Chemnicas sau ir savo aptarnaujamom mergom pasiimdavo geresnijdal: lainius, sviest, cukr, cigaretes, deras... Bet
visko vis dlto negaldavo paimti, - buvo ir jam jau per daug. Daug kas dar tekdavo Lmanui ir Zelionkei. Kas ir nuo j
atlikdavo, Chemnicas pavesdavo ratins kapui idalinti kaliniam savo nuoira, inoma, gana danai nurodydamas, kas kam u
kokius nuopelnus reikia duoti. I itoki altini elpdama kalinius, ratin taip pat galjo varyti savo politik. ia ir
moterikasai blokas nebuvo pamirtamas...
Siuntinius, patekusius kalinigyvenamus blokus, tikrindavo blokfiureris ir blokavas. 1943 metais per ttikrinimtikrintojai
pasiimdavo i siuntinio patys, kas jiem patikdavo, - bent pus siuntinio eidavo j naudai. O nuo 1944 met viduvasario
tikrintojai imdavo daugiausia tai, kkalinys jiem patsai duodavo. inoma, kalinys blokfiureriui ir blokavui duoti nesigaildavo:
duoti bdavo daug naudingiau, negu neduoti.
I tokisiuntinigaudavo savo dal uvairius patarnavimus ir visokie amatininkai kurpiai, siuvjai, staliai, stikliai, altkalviai,
barzdaskuiai, medio drointojai, dailininkai. Patarnavim nuolat bdavo vis reikalingi - ir kaliniai aristokratai, ir valdios
mons su Majeriu ir Chemnicu prieakyje. Turdamas siuntinio gabal, lageryje jau daug kgaljai sigyti. vairs amatininkai
meistrai, ypaapsukresni vyrai, galjo visikai neblogai sitaisyti, - nedvsti badu.

Visai kas kita - knygins profesijos mogus arba ems kio darbininkas - j patarnavimai lageryje niekam nebuvo
reikalingi. Jie galjo, kad nori - giedoti, kad nori - sprogti. I jtai ir susidarydavo tie klipatklipatlidebesliai.
Jie ionai niekam nebuvo reikalingi. Jie tiktai be jokios naudos valdik.duonelvalg.
XLI. ANGELAI SARGAI
Kalinisaugojimui lageryje buvo laikoma kelios SS vyrkuopos. Skaiius jbuvo nepastovus. Vyr, angelsarg, skaiius
svyravo tarp 800-2000 galv, - kartais buvo jdar daugiau. Treioji SS vyrkuopa sudarydavo "kariuomen" komendantros
reikalam, - i jos jo visas lagerio administracijos personalas. Jos virininkas ilglaik buvo grauolis leitenantas Mathezijus
[Matthesius], mueika sadistas ir vagis - pavyzdingas. U plimus pagaliau pats pateko SS organizacijos teismir gavo por
met kaljimo. Jo viet um senas kreivas dd Redichas [Reddich], prie kar buvs tuthofo kalvis, su labai ilgomis
kietomis rankomis ir nugara, susimetusia kuprel. Itikimas jisai buvo SS vyras, tik su rikiuots menu jam nekaip labai seksi:
jis pats nieku bdu negaldavo pataikyti koj, o jo narsioji kariuomen- ilyginti ygiuojanieil. Bet iaip kuopos vadas
buvo jisai puikus: gerklgerturjo - rkti ir gerti.
Visos kitos kuopos buvo sargybos reikalam. Nakties metu esesininkai budjo bokteliuose ties vieltvora su proektoriais
ir kulkosvaidiais - aplink vis gyvenamj barak lager. Dien jie sudarydavo besikoliojani gyvatvor aplink vis lagerio
darbo teritorij. Kas penkios deimtys metrstovjo po vyr. kanotdienir krmokliuos jie stovjo vienas prie kito dar
ariau. iam reikalui reikjo daugybs moni.
Buvo daugelis ulagerinidarbo komand. Jom lydti ir nuo visokipagundsaugoti reikjo taip pat gero vyrbrio. Kitai
komandai reikdavo duoti po dvideimt, po tris deimtis palydov, - paios komandos gi buvo didels, - siekdavo kartais iki
tkstanio ar daugiau moni. Eina kur nors siuniamas klias koks katorgininklis, tuibonknea ar plytgal kok - ir jam
palydti duok sargybin. Ir iaip daugybvisokireikalbuvo, su kuriais be sargybinio - ni vietos nepajudsi. Sargybinis katorgininko pasas, maa, kad jis be antspaudo kaktoj!
Sargybinidalis buvo vokieiai, bet neymi dalis. Jie buvo ionai laikomi dl pavyzdio, dl tvarkos, nelyginant dl veisls.
Svarbiausisargybinidalsudarvairs svetimaliai, ivairiEuropos kampsurankioti.
I viso, SS organizacija igyveno kelet raidos posm. Prie kar i organizacij stojo savanoriai vokieiai. Jie stojo
smoningai. Vieni - nordami greitai ir lengvai karjerpadaryti, valstybs ir tautos sskaita smagiai pagyventi ir pralobti, kiti
stojo i sitikinimo, i paklusnumo Hitleriui ir visai naci partijai. stojimo pagrindas buvo skirtingas, bet j praktikuose
veiksmuose skirtumo jokio nebuvo.
Prasidjus karui, daugeliui vokieivyr atsidrus kariuomens eilse, o vokieivaldomiem plotam staigiai isipltus, SS
organizacijai prisireiknaujmoni. Juo labiau kad ir jos pareigos isiplt. Ji mpriimdinti vis daugiau policinipareig, ji
buvo skirta kovai su bet kuria pasireikiania opozicija, ji turjo bti pasiruous susikibti, atsitikus reikalui, net su vokiei
kariuomens daliniais.
Senieji SS organizacijos nariai u m vairiausias atsakingas valdanias vietas, visur buvo padaryti iokiais ar tokiais
fiureriais, o SS organizacijos eiliniai nariai, pilkoji mas, buvo rankiojama visokiais bdais ir paioje Vokietijoje, ir vairiuose
Europos okupuotuose kratuose. iuose pastaruose iorganizacijjo vairs avantiristai, turjkokinors nesusipratim
su veikianiais statymais, kriminalistai, karjeristai ir panaus elementas. Bet ir to naci valdiai buvo negana. Jie vairiuose
kratuose skelbdavo jaunimo mobilizacijir imdavo priverstinai. Kadangi pagal tarptautines sutartis imti kariuomennegaljo,
imdavo SS organizacij ir priversdavo pasirayti, kad stoja savo noru. Kartais suimdavo mones neva veti darbam, o
nuvedavo SS kareivines. Kartais suimdavo mones, palaikydavo kuriame nors kaljime ar lageryje, o i ten vl gabendavo
staiai SS eiles. Padt painiojo dar ir ta aplinkyb, kad vairiuose Europos kratuose apie SS organizacij mons maa
supratimo teturjo. Juo labiau kad SS ir kariuomenturjo visikai panaius drabuius: kariuomenvokik erel neiojo ant
krtins, o SS - ant rankovs, - ir visas skirtumas. Ir kurgi eilinis darbininkas ar valstietis t skirtuminos? Ne visi mons
herojais gimsta, ne visi idrsta prieintis, slapstytis, ne visi, mobilizacijos aukiami, idrsta grmojimnepabgti. O jau kart
pagautam - ieities nebra.
Suimtus SS organizacijvyrus paprastai pasiunia kit, jiem svetimir tolimkratkuriom nors policinm pareigom eiti.
itokiu bdu atsidrs SS eilse ir svetimame krate, laikomas labai rsioje drausmje, vokieivirininkstropiai priirimas,
u menkiausiprasiengimsunkiai baudiamas, - toks naujai ikeptas esesininkas jautsi ne kgeriau u kalin.
Tad ir tuthofo lagerio SS sargybiniai tenka suskirstyti keturias ris: 1) vokieiai, SS savanoriai, "senoji gvardija", - SS
ramstis ir tvirtov, 2) vokieiai, mobilizacijos tvarka paimti SS eiles, teismis ir atsakomybe n i tolo negalj lygintis su
pirmja rimi, 3) svetimaliai avantiristai, savo noru stoj SS eiles, ir 4) svetimaliai - likimo aukos, ne kartvisiki vargai
vargeliai.
tuthofo sargybiniuose buvo visketurirsivyrai.
Svetimaliai turjo juod apsiaustir tautin enklel. prie rankovs prikabint. Vietoje kepurs - jermulk toki. Betarpi
reikal su kaliniais jie maa teturjo. Vokieiai sargybiniai irjo juos i aukto, kaip menkaverius liokajus. Bet kaliniai

turjo ir prie kiekvienitnepraustaburniavinskubotai imtis kepur.

1944 metais prie pat velykas ateina pas mane ratinsuminktjusismegenSS filosofas, Klavanas tasai, ir prao padti
jam iversti ruskalbkai kuriuos terminus ir sakinius.
- Gerai, - sakau, - pone rotenfiureri, bet, versdamas terminus, a turiu inoti vistekst. Paskirpasakyma negaliu versti,
neinau, koks reikalas ir kokia prasmveriamjterminreikia akcentuoti.
- Taip tai taip, - sako jisai, - ir a tai suprantu. Tiktai viso teksto a negaliu rodyti. Tai... paslaptis...
- Na, jau, - sakau, - kokia gi ia gali bti lageryje paslaptis? Nra lageryje tokidalyk, kurimes neinotumm!
Tikrai, paslapilageryje valdia negaljo ilaikyti, - vis kas nors ilsdavo aikt. Sutiko ir narsusai Klavanas, kad ir jam
dl paslapties idavimo nra ko drebti, - vis tiek visi veikiai i kitaltinisuinos. Idstjis reikal.
Es, velyk proga norima padaryti ukrainieiam sargybiniam dovana - steigti jiem vieieji namai. Jie, ukrainieiai, es, irgi
mons, - reikia gi ir jie visapusikai aprpinti... Komendantas jam, Klavanui, paveds iversti taisykles, kaip ukrainieiai turs
tuose namuose elgtis, kokios tvarkos laikytis.
- Matai, versti tai galiu, - raudonuoja Klavanas, - bet a tokiuose nesu buvs... Neinau, kaip kas vadinas...
- Po velni, - sakau, - pone rotenfiureri, i kur itraukei, kad a tenai esu buvs?!
- A maniau, - sako jis man, - profesorius esi, viskturi inoti...
Ne! Tokidalyka dar niekur nebuvau dsts!
Po teisybei, tieji namai buvo steigiami kiek kitokiais sumetimais, negu Klavanas kalbjo.
Laisvalaikiu ukrainieiai valkiojosi po tuthofo miestel, po apylinks kaimus, uliojo tenai su karo nalm ir gyvanalm,
vokiei esesininkam sudarydami didel konkurencij ir aikiai gadindami ras. Jeigu tie ukrainieiai bt buv be SS
uniformos, juos u tokius darbus bttutuojau udar lager, kitus dl visa ko ir pakorbt. Bet uniformuotus esesininkus,
esanius vokiei tarnyboje, lager kiti u rass gadinim kakaip nepatogu. Todl valdia ir sugalvojo ieit: aprpinti juos
lagerio priemonmis.
Paskubomis tam reikalui eglynlyje buvo pastatydinti dails namukai, graiai nudayti. Buvo vesti tenai visi patogumai. I
lauko puss - spygliuota viela aptverti, kad kaliniai nesumanytneprayti tenai brakintis. Keliem imtam ukrainieiaptarnauti
buvo parinktos dvi, paios dailiausios, Niuncir Liol, visokiam skoniui kad bt.
Niunc- nedidoliuk, lieknut, juodais garbanotais plaukais, smailiomis atriomis akimis, storomis minktomis lpomis su
trupuiuk pasikuprinusia nosimi. Vaikiojo ir sukinjosi jinai, tarytum vis laik j elektros srov kratyt. Kai ji eidavo
proal, pro auktesnSS pareign, vis jai kojins raiktis aukiau keliatsisegdavo.
- O, velnias! - sakydavo jai tuomet SS pareignas ir luostydavo nuo kaktos prakait. Danai, danai ji ueidavo
raudonuosius komendantros namus, - pas vairius pareignus ji visokireikalnuolat turdavo. iaip, - nieko sau mergiot
buvo. Vidutinika tokia.
Liolbuvo visai kitokia. Aukta, diringa blondinsu labai plaia krtine ir dar platesne liemens upakaline dalimi. Veidelis
buvo nieko sau, tik gal kiek maokas tokiai majestotikai figrai. Eina ji, bdavo, per lager, - tarytum siaurojo geleinkelio
garveimlis pkuoja. Visai neptna buvo. Tokia vaikiojanti rimtis ir ramybolimpika. Tarytum tvirtovkokia.
Visai staiglei vadovauti pasimprsika vienaaklakdra Krauz, - vienakji jau lageryje bulves bekepdama isiutino.
Putni tokia ciniksu kreivokomis blauzdomis.
Suinojvaldios sumanym, ukrainieiai baisiai pasipiktino.
- K! - savo panosje burnojo jie, - kai reikia kraujas lieti, tai mes su vokieiais lygs, o kai ieina itoks reikalas - tai
lygybs ir nebr!
- Kai nueini kaim - tai tave ir pavalgydina, ir pagirdo, ir paguldo, ir dar kit kart ateiti pakvieia! O ia dabar, nekvieiamas eik, pusmarks valdios idmokk, bilietlpirkdamas, ir dar mergulm dovannek.
Vislabiausiai ukrainieius erzino, kad toje staiglje nebuvo galima nei degtins, nei alaus gerti.
- Kaipgi tai, itokia proga nepasigerti! Tik vokiki kiauls taip gali daryti! Ne, nra kvaili. Tegu vokieiai pasikaria su ta
savo staigle, kad nori! Mes tenai nevaiktom!
Ir tikrai, pirmjvelykdienukrainieiai njo pas babunKrauz. Anei vienas. Njo ir antrjdien.
BabunKrauzsdi vienmarkinprie dailiai nudayto namelio, saulelje ildosi, pirtukus laku dailina. Niuncir Liolbe
sijonuk, su dailiomis kelnaitmis, palei spygliuotvieltvorslankioja tingdamos, ukrainieius gundo:
- Va, irkite, kokios mes esame, - oho!
Ukrainieiai i tolo iri. Sauloligrdus gliaudo ir lupenas spjaudo. Artyn neina nvienas.
Merguls per velykas tikrai graios buvo. Lagerio valdia dav jom arinius markinlius, ilkines kojinaites, lakuotus
batukus, krepdeinines sukneles, kailines apykakles, spalvingas skryblaites, - pudros, kremo, raudon da, odekolono ir
visa kita, ko reikia.
Trei velyk dien karika ukrainiei irdis nebeitvr. Nulindo tenai ukrainiei visa krva. Prie viel tvoros eilje
stovjo. Po penkiolika minuividuje buvo.
1944 metais ties lageriu vis daniau ir daniau atskrisdavo sjunginink lktuvai. Lageri jie niekur nebombarduodavo.

Atrodo, apie lagerius jie buvo puikiai informuoti ir turjo geras lagerifotografines nuotraukas, - taip bent lagerio valdia man.
Kai sjungininklktuvai naktbombina Gdyn, Gdansk, Elbing, Bydgo, mum lageryje bdavo domus spektaklis.
Kart paiame vidudieny skrenda amerikieiai. Motorai dzgia kaip bitinliai. Lktuvai skrenda trim auktais. Vokiei
lktuvai - lap lap lap - nulapnojo kaip apuokai pamikm, palaitm, kad amerikieiai jnepamatyt. Amerikieiai nekreipia
juos dmesio.
Amerikieiai skrido Gdyn. Ten paskandino jie kelis laivus, kitus - apgadino, nugriovkelis fabriklius ir nuplasnojo sau.
Lageryje tuomet buvo pietpertrauka. Viena transporto kolona vekaliniam pietus plytin. Kolonos kapas, privaiavs
plytin, iri - gi palydovo nebr.
Kurgi jis, velnias, btgaljs dingti?
Grta komanda su pietumis savo sargybinio palydovo iekoti. Randa j ant kelio isitiesusbegulint. Guli ir nekruta. Visikai
kaip klipata numirlis.
Amerikonika kulka pataikjam staiai galvir ilindo pro koj.
Komanda savo palydovparsivesu pietumis atgal lager. Niekas nebuvo juts, kaip tsargybinamerikietis nukep.
Kita amerikieio kulka pataik kd, kur paprastai darbo metu sdi DAW dirbtuvivirininkas. Pietpertraukos metu jo
tenai nebuvo. Btjis ten buvs - kulka btiilgai ilindusi.
Treia kulka pataik ligonin tarp dviej lov- nieko nesueid. Kelios kulkos buvo pabarstytos kieme, taip pat nieko
nepalietusios.
Taip per penkerius metus i msgausaus SS dalinio nuo karo veiksmnukentjo tiktai vienas vienintelis kareivis ir tas pats
turbt tiktai krito per savo ioplum.
Karo metu nra geresns tarnybos kaip SS dalinyje!
XLII. BGLIAI
Viena didiausilagerio nelaimibuvo bgliai. Jbaisiai neksdavo ne tiktai esesininkai, bet ir kaliniai. Ir buvo u k!
I tuthofo lagerio pabgti buvo baisiai sunku. I paties lagerio teritorijos pasprukti buvo dar iaip taip galima, bet tai maa
kgelbdavo, - apylinkse bglveikiai pagaudavo. Tokia jau tam reikalui nepalanki buvo lagerio geografinpadtis.
Visa lagerio apylink buvo pilna policijos ir SS agent. Civiliai gyventojai jo taip pat nip pareigas, - jiem, inoma,
grieiausiu bdu buvo sakyta sekti pabgusius kalinius ir pastebtuosius tuojau duoti policijai. Jros keliu niekur nebuvo
galima itrkti. Taip pat ir per lank, - nebuvo joki susisiekimo priemoni. Keli pastodavo visa eil kanal, upokni,
pagaliau Vyslos dvi didiuls akos, - per jas visi perjimai visuomet buvo kontroliuojami, kaip ir i viso visi tiltai ir tilteliai.
Pabgti kartais buvo manoma, tiktai labai gerai pasiruous. Reikjo labai gerai painti visa apylinks geografin padtis,
reikjo inoti visus kelelius takelius, labai gerai mok ti lenkikai ir vokikai, sugebti akiplikai meluoti, turti civilinius
drabuius, maisto atsarg ir u lagerio sienos patikim pagalbinink, kurie parpint transporto priemones, pastog ir
dokumentus.
Neturint itokipagalbinipriemoni, bgti i lagerio nebuvo protingas sumanymas. Ir vis dlto mons bgdavo.
Per vakarinpatikrinim"Appell" staiga paaikja, kad vieno, kartais net kelikalinitrksta. Kas jie tokie - neinia.
Tuojau prasideda iekojimas, i kurio bloko buvo tasai pabglis, kokioje darbo komandoje jis dirbo, kaip jis vadinasi,
koks jo numeris buvo. Kol visa tai nustatoma, nusitsia gana ilgai, kartais kelias valandas. Maiau valandos retai kada tsias.
Kol is darbas vyksta, visas lageris irikiuotas stovi.
Nustaius tuos duomenis, prasideda pabglio iekojimas. Mobilizuojama esesininkai, paaukiama pagalbpoliciniai unes.
Visas lageris stovi, kol pabglsuras, - sumut, kruvin, unapiplytatgabens lager. Gyvar negyv.
Stovi visas lageris. Stovi deimt - penkiolika - dvideimt tkstani moni, nejuddami i vietos, perdien ialkusi,
ivargusi. Stovi ilgas valandas, kartais visnakt, kartais visparir dar ilgiau.
Kokiais odiais tokia tkstantinminia gali tokpabglminti?
Kad jis bent pabgt, judoius, kaip reikia! Bet juk vis tiek j atgabens atgal, unsudraskyt! Dl vieno nevyklio sino
tiek tkstanimonikenia!
Valdia nervinasi. Kaip ji prane Berlynui, kad pabgo? Vadinasi, saugoti nemokate? Pabglis gi gali papasakoti pasauliui,
kas lageryje dedas! Kas dl to bus kaltas?
Visais velniais keikiasi ir ukrainieiai, sargybos grandinje stovdami: jie tenai istovjo vis dien, dabar dar turi nakt
stovti. Gerai, kad dar pasitaiko vasar. Bet jei atsitinka iem, - kai altis spirgina, kai pusto?
Bet tai dar ne viskas. Valdia tutuojau griebia u pakarpos pabglio kaimynus, darbo ir lovos kaimynus, i vienos ir kitos
puss, i viraus ir apaios. Griebia pastamus ir biiulius: jie, es, turi inoti, kur dingo pabglis. Jie, es, turjinoti, kad jis
rengiasi bgti. Kodl valdiai neprane, neperspj?
Tie kaimynai jauiasi es laimingi, jei valdia pasitenkina davusi kiekvienam po penkias deimtis lazd. Taiau ne kart
tokiem kaimynam bdavo dar blogiau. Kankindavo juos kelias dienas, - kartais - visai nudobdavo ar net ikilmingai

pakardavo.
Kuriais gi odiais toksai kaimynas turtpabglgarbinti?
Grintam pabgliui, jeigu jis dar iek tiek gyvas ir net paeiti gali, tutuojau kreia lazdneyktdami. Kitkartnet ir jau
suspjus mirti pabgl mua plekina, tarytum jis dar k nors jaust. Ilikusiam gyvam pabgliui ant krtins ir nugaros
prisiuva juodskritul su raudonu rutuliuku viduryje - kur turtkulka taikyti, jeigu jis dar kartbgt. Tokia buvo pabgli
uniforma.
Jei koks pabglis, laisvje besirpindamas maistu, bus kur silaus ar kupuols, arba, naujai besuimamas, pareiks
kokio nors pasiprieinimo, lageryje j mua kaip bgn. Jei po ios operacijos jis vis dar gyvas lieka, sodina j savaitei kitai
bunker blakm pasibaliavoti. Paskui su didelmis ceremonijomis karia j, garsiu bgnu suauk visus lagerio pilieius tok
aunspektakl.
Iki 1944 metvasaros bgdavo beveik iimtinai vieni rusai. Vieni bgdavo, kiti bgliais spekuliuodavo. Rusai kaliniai nuolat
ir nuolat raydavo Majeriui laikus, praydami "audiencijos", - a turdavau tuos laikus versti vokiei kalb, kartais gi
turdavau bti vertjas ir "audiencijoje". Laikuose jie sakydavosi inapie savo kaimynvisokius sumanymus ir nor valdi
painformuoti. Kartais u tok pasisilym teikti inias jie gaudavo ti valdios, kartais gi - ir jie pasitenkindavo Chemnico
biznu: kakodl Chemnicas toki savanorinip neksdavo. Gana greitai toki savanoripavards pasidarydavo inomos
lageryje su visomis tokio inojimo pasekmmis, bet, deja, visa tai naujpasisilymnesulaikydavo.
Rusbgliam isilaisvinimo pastangos beveik visuomet pasibaigdavo tragikai. Ir bgo gi jie visikai nepasimok: neinodami
vietos, nemokdami kalb, neturdami ryi... Pavyzdiui, vienas ruskelis bgo, kelionei pasims i vis reikaling dalyk
tiktai vienvienintelmedinaukt. Vyslketino jis tuo auktu isemti, ar kurgal?
Kiti bgdami net ypatingos itverms parodydavo. Vienas, pavyzdiui, kanalizacijos vamzdiais, puspilniais vandens ir srut,
praplaukporkilometr. Kitas - dvylika valandisdjo, iki auspasinrs iviets vonioje, - visa buvo veltui: abudu gro
kruvini, unapdraskyti.
Lenkai - retai bgdavo, bet jie bdavo paprastai geriau pasiruo. Vienas lenkas pabgo, laisvje pabuvo metus, - vl
pateko lager ir antr kart imov, kad net jo pdsakai dingo, - bet tai buvo vienintelis atsitikimas toks visoje lagerio
istorijoje.
1943 metais dingo i lagerio vienas lietuvis, itupjs ionai jau ketverius metus, "plekaitininkas" toks, dl visa ko pradioje
lenku usiras. Tai buvo labai ramaus b do vyras. Lageryje j visi painojo, pasitikjo juo, - sargyba jau jo
nebekontroliuodavo. jo jisai ir ijo i lagerio pro sargyb, - ji jo net nepaklaus, kur jis eina. Savo jgomis perplaukjisai
per Vyslos abidvi akas, tris mnesius ibuvo laisvj, bet tvyn patekti negaljo: pakeliui j idav moterys vokiets,
pamaiusios jbulves maistui bekasinjant Gro vargas atgal lager.
Kartatgabeno lagervienlenkkalinio uniforma. Jis ess Stargardo apylinks kininkas; savo kumelle vaiavs turg,
bet jupuolpabgliai katorgininkai, viski jo atm, o j pataprengkatorgininko drabuiais, todl policija j ir sulaikiusi.
Lagerio valdiai ito kininklio gaila pasidar: k gi, jis jau gatavai apsirengs katorgininko drabuiais, - kurgi j ia namo
beleisi. Dl visa ko udarj lager. Tiktai po trijmnesipaaikjo, kad tas kininklis buvo ne kas kita, kaip i tuthofo
lagerio skyriaus, Hopehilio plytins, pabgs kalinys.
Kartviena rus- tai tikrai meistrikai pabgo.
Po rytinio apelio ji kakaip nepastebta prasmuko pro viduje lagerio sargybir atsidrprie laukujs sargybos grandins.
- Kur tu, lakdra, kulniuoji, - sako jai, riebiai nusikeiks, ukrainietis sargybinis.
- V Ukrainu, milenkij, idu, v Ukrainu, - Ukrainon einu, meiluti, Ukrainon, - atsako ji jam velniai.
- Nu, nu, prasmek... - nusikeikriebiai ukrainietis ir nusisuko al, savo smoju patenkintas. Po valandls vilgteri jis atgal
- moteriks nebr. Tikrai ji, matyt, prasmego pagal ukrainieio patarim. Visikai prasmego. Ukrainietis i nustebimo net
keiktis nebeigali, - balsas nebeieina joks. Visas virpdamas i baims, tutuojau apie visa tai pranejisai valdiai. Neprajo
n deimties minui, kaip buvo paleisti policiniai unes, bet ir jie moters nebeuuod, lyg ji em bt lindusi. Taip jos
daugiau niekas ir nebemat.
Karti ryto, atjs darb, pro ratins langmatau nei iok, nei tokregin.
Stovi brys moni. Penki kaliniai ir penki sargybiniai vokieiai. Kaliniai viduryje, sargybiniai - aplinkui. Palei juos tamulinja
girtas Majeris ir sargybiniam snukius skaldo. Sargybiniam snukius dau o, o kaliniam cigaretes dalija. Vos jie suspja vien
suiulpti, jis tuoj kia kit:
- Rkyk, blde Sauhund! - aukia jiems Majeris ir skelia sargybiniui per and.
Kas gi ia dabar per velniava? - nieko negaliu suprasti.
Pasirodo, tai buvo sugrusi lager viena umiestin, beveik visai umirta darbo komanda, gyvenusi netoli Gdansko, enVarlinge. Buvo tenai atuoni kaliniai ir keli sargybiniai. Gyveno gra iuoju. Kaliniai pas kininkus darbus vaikiojo be
palydov. Kartais iaip sau laisvai visokiais bizniais visi draugje vertsi. Tiktai viennakt netiktai pabgo i tos komandos
trys kaliniai lenkai.
- Kaipgi ten buvo, po velni? - jau kelintkartklausia Majeris, - jam vis atrodo, kad jis klausia pirmkart.

- Taigi mes atsikeliam rytpraustis, - pasakoja kalinys, stovjs viduryje, - irim: langas atdaras. Langas atidarytas ir t
trijpabglinebra...
- Kodl jie pro langlindo, ne pro duris?
- Kad durys buvo i lauko urakintos...
- Kurivalandtai atsitiko?
- Neinome, pone hauptturmfiureri, miegojom. Nejutom. Kai pabudom, jjau nebebuvo...
- Tai kurgi sargybiniai buvo?
- Sargybiniai urakino msduris ir nujo miegoti savo patalpas.
- Kgi js dart, pamat, kad langas atdaras?
- Tuomet ir mes ilindome pro lang. Nujome praneti sargybai apie tnelaimingvyk...
- Ir sargyba - kgi?
- Kgi sargyba! Sargyba - nieko...
- Kurgi js jradot?
- Jos patalpose. Paadinom, pasakm...
- K? K? Gerai miegojo sargyba?
- Taip, nieko sau... Kokideimtminuibeldms, kol paadinome...
- Tai kodl gi js, po velni, nebgote?
- Kaipgi tai?.. I pagarbos valdiai... Btnetvarka...
- e cigaret, blde Sauhund, rkyk! - kema Majeris kaliniam po cigaretir sargybiniam vl per veidelius pliauki.
I ulagerinikomand, gyvenusitoliau nuo tuthofo, buvo galima lengviau pabgti. Tenai daniau ir skmingiau bgdavo.
Kart lager grina su kitu vokieibgliu mssenpastam, karvimeljir gatvs muzikant, donuanir melag,
Vil Freivald. Jis buvo idms i darbo komandos Pelice, netoli tetino. Tos komandos seninas tuomet buvo Vacius
Kozlovskis, o jos vyriausias darbo priirtojas, "Erster Vorarbeiter", pats aukiausias po Kozlovskio pareignas, buvo... jis
pats, Vilis Freivaldas. Dabar jpagavo Berlyno smuklj bemuzikuojant.
- Freivalde, Freivalde, - ir tu bgai! - priekaitauja jam Majeris.
- Pone hauptturmfiureri, - teisinasi Vilis, - pas Kozlovsk buvo taip bloga, taip bloga, - kad a nutariau psias sugrti
tuthof...
- Betgi Berlynas, blde Sauhund, nuo Pelico guli prieingpus!..
- Kompaso neturjau, pone hauptturmfiureri... Paklydau iek tiek... Patekus Berlyn, kaipgi trupuiuknetruktelti, pone
hauptturmfiureri?..
1944 metais vasarop lageratgabeno du anglu.
Keisti jie buvo tokie. Vienas gims Manesteryje, kitas - PietAfrikoje. Bent jie patys taip saksi. Daiktjie neturjo joki.
Tiktai vienas j nes didiausimaikonserv, kurie i jo buvo tutuojau atimti: juos keli esesininkai pareignai savo tarpe
brolikai pasidalijo.
Tuodu anglu kiekvienkartpasakojo kitokiistorij, u kir kaip jie lagerpateko. Kakjie painiojo ir suko, - fantazij
turjo kriminaliniam romanam pakankam.
- Oi, ne be reikalo jie atjo lager! - sakau a mano kapui. - Man tiktai baisiai domu, kokiu bdu jie i lagerio pabgs!
Majer jie taiau labai graiai apsuko. Majeris jais patikjo. Po trijmnesijie pateko usieninkomand- Gdansk,
laivstatyb, uost!
Po trijsavaiiateina i Gdansko praneimas: tuodu anglu sdo laivir iplaukvedij.
- Blde Sauhund! - rkia supyks Majeris ir rao Chemnicui ant atskiro popierlio: - Echt englisch gemacht, - grynai
anglikai padaryta!
Taip, - i umiestini komandbuvo galima pabgti, bet i paties lagerio - labai sunku. Ruseliai bgo, unes juos drask,
esesininkai juos mu, Zelionkjuos kor.
XLIII. UNIKI POPIERIAI
Lageris dl visa ko laikunatskirkomand, kuriai priklausapie dvideimtketurkojir keliolika dvikojSS uniformoje.
Dvikojai buvo grynos german veisls, keturkojai buvo daugiausia vilkrass, bet buvo ir maiyto kraujo. Pavyzdiui, pats
didiausias j tarpe plikas buvo visikai neinomos veisls, juodas kudlotas mil inas, pats vienas supls daugiau
dvideimties moni.
J komandos virininkas vadinosi Hundefhrer - un vadas. Buvo dar ir Hundemeister - un meisteris, taiau is
pavadinimas neatitiko turin: jis unnedirbdavo, jis juos tik erdavo.
Dvikojai unes gyveno atskiruose mriniuose namukuose. Ir keturkojam unim patalpos taip pat buvo pramatnios.
Valgydavo jie visi puikiai, - gaudavo msos, kokios kaliniai niekuomet neregjo, gaudavo sriubos, gaudavo specialiai

kepampyragaii. Gyveno jie graiai ir taikiai. Bet, inia, pasaulyje nieko nra amina: pasibaiglageryje ir unika laim.
Atsirado neregti piktadariai, kurie vargus unelius m apvaginti, - pavagia, bdavo, uneliam i panoss ms,
pyragaiius...
inoma, tai buvo neregta kiaulyst. Tokidalykmargasai tuthofas dar nebuvo girdjs!
Buvo suorganizuota sargyba tokiam niekingam vagiui pagauti. Netrukus jisai ir buvo sugriebtas, beeinant jam i unkiemo
su pilnomis kienmis unikpyragaii. Buvo tai jaunas apsukrus berniokas, rusas i paios Maskvos, berods, net gimnazij
baigs.
- Stop! - aukia jam sargybinis, - kur gavai pyragaiius?
- Va, i kiemo pasimiau, i uniko dubenio...
- Meluoji! Kaipgi tu i tokiunpyragaiius paimsi?
- Labai paprastai: nujau ir pamiau...
- Ar gali parodyti, kaip tai padarei? Pakartoti?
- Kodl ne? Labai praau...
Berniokas eina unkiem. Trys vilkai slampinja palaidi. Pamatj, jie pasiiau, iltis parod, urgzti pradjo. Jis msu
jais meiliai nekuiuotis ir akimis jiems mirksti. unes sustojo. Jis, itrauks i kiens, numetjiems po pyragait. Jie, pribg
prie pyragaii, pauost, pauost juos ir m ryti. Tuomet berniokas prislinko prie dubenio su unikais pyragaiiais. Viena
ranka traukia i kiens pyragaiius, unim po gabal mto, kita ranka pyragaiius i dubenio kien kema. Itutino tris
dubenius, uneliam nieko nepaliko.
iri unmeisteris, iplts akis, - tokidalykjis dar nebuvo mats. Sako pagaliau jisai:
- Na, o tdidj, kudli, gali apvogti?
- Kodl ne? Labai praom...
unmeisteris paleido didj galvaud. Berniokas ir jukalbino, pamirksjo jam, vienkitpyragaitjam i kiens numet,
o jo visunikdubenitutino. Kudlius, i godumo susigunds mtomus pyragaiius, vissavo porcijprakio.
- Kiauls, ne unes! - piktinosi meisteris, neinodamas, kas tam vagiui daryti.
- Na, gerai... palauk, palauk... O tu bdnuvaryti itkudlotjunar galtum?
- Kodl ne? Labai praom...
Berniokas pasigrieb pirm pasitaikius pagal ir juo tuojau - makt - uniui per kupr - ir pasak dar jam kak tokio
uniko. uva gi - inia, kaip uva, - tuojau maukti:
- Ai-ai-ai-ai-ai... - ir nudmsavo bd, ir dar susiriettenai.
- Tai skandalas! - keiksi unmeisteris, vesdamas negirdtvagpas Majer.
- Kam gi tu tuos pyragaiius vagi? Argi jie skans? - kamantinja Majeris unikjvag.
- Tamstai gal jie ir neskans bt, - atsakinja berniokas, - bet man, kai a neturiu ko valgyti, labai skans.
Berniokas atsakinjo smoningai. Tai buvo vienintelpagauta vagystlagerio istorijoje, kuri liko nebaudiama. Majeris sak
iduoti berniokui didel duonos kepal, kad tiktai jis daugiau unim gdos nebedaryt. Taiau tie unes kitkartapsikiaulino
dar begdikiau.
1944 metpavasar atve lagerin du pilieiu nuo Gardino. Tv ir sn. Tvui apie eias deimtis met, snui - kokie
dvideimt penkeri. Abu jie buvo sitikinmetodistai ar kain kaip tenai kitaip tikjo. Tiktai msos abu nevalgydavo, kiaulienos
ir vitienos. Jokios msos, vienu odiu. Ir etadien vsdavo, ne sekmadien. Ir prie esesininkus kepuri nesiimdavo. Ir
tekdavo gi jiedviem u tai! Esesininkai numua jiem kepur, jie tutuojau jvl usideda. Kad nenori kepurs nusiimti, galtgi
be kepurs pabti, bent kol esesininkas nueis po velni . Bet jie taip nedarydavo. Prie esesinink kepur jie btinai
usiddavo.
Kepurjie nusiimtiktai prie pondiev. O prie tokius velnio tarnus, kokie buvo, jnuomone, visi esesininkai, jie kepuri
nesiimliosiir be kepurs nestovsi. Be to, tai jiem ir didelnuodmbt.
Baisiai itvermingi buvo tiedu gudeliai. Net j kepurs sukiuo nuo nuolatinio tsymo, bet jie vis tiek savo nusistatymo
nepakeit: prie esesininkjie btinai turjo bti su kepure!
Dar kariau jiem buvo, kai jiedu atsisaklageryje bet kok darb dirbti. Jie sutikdavo tiktai paluoti t viet, kur bloko
virininkas vaikto. Visi gi kiti lagerio darbai tarnauja, es, karui ir velniui, - vienam ir kitam jie netarnausi. Karas ess dar
lyktesnis u velni.
Esesininkai nesigailjo pastang itokiom mintim i j galveliimuti. Bet gudikos galvos, pasirodo, buvusios itin kietos.
Nepasidav jokiom lazdom. Gudeliai savo nusistatymo nepakeit. Sdi, bdavo, su kepurm gyvenamajame bloke ir nieko
nedirba. Taip nieko jiem ir nebuvo galima padaryti, - darbingumo dvasios muti!
Valdia, ijusi i kantrybs, pasodino juodu bunker, - gal jie ten geruoju nusprogs. Sdi jiedu sau bunkery - ir nieko!
Nesprogsta. Jiem net jokio skirtumo nra, blokas ar bunkeris. Jie bunkery tegauna tiktai duon ir vanden, bet ir bloke jie
nieko kita nevalgydavo. Jie tardavo, kad pietsriuboje bta kakokios msos pdsako, - jiem tokia sriuba buvo nuodminga.
Sdi jiedu sau bunkeryje, duonele ukandiauja, vandenl geria - ir nieko! Visikai nieko jiem neatsitinka. Net neliesja: vieni

kaulai kaip buvo, taip ir liko.

Sdi jie bunkeryje savait, sdi kit. Sdi penkt, sdi et... Kolgi jie, po velni, sds tenai?!
Valdia vl ieina i kantrybs. Valdia siunia pas juos su pamokslu patmokslingiausiji savo tarpo, - patKlavan.
Filosofijos rotenfiureris pasigavo tarkuoti sn, - galgi tas bus sukalbamesnis?
- Gi, - sako snui Klavanas, - judu ia, bunkeryje nugeibsite. Na, senis, tiek to, jam jau, iaip ar taip, ir mirti btne proal,
bet tu gi - jaunas. Tau gyventi reikia. Pagalvok tiktai!
- A kaip tiktai ir noriu mirti, - nenoromis panosje murma snus.
- Kaip tai mirti nori? - stebisi Klavanas, - irk, mergeldar kokisusirasi. Vesi, vaikuisusilauksi... Argi negera gyventi?
Argi tu vesti nenori?
- Ne! - bamba savo panosje metodikasis snus, - su tokiais galvaudiais, kaip tu ir visi kiti esesininkai, gyventi kartu a
nenoriu. Man gda kartu su jumis gyventi, - tai kas!
Klavanas, it unelis pasprauds uodeg, dlina pas Majerpraneti lidnus savo misijos vaisius.
Kart tuodu gudeliu ived i bunkerio pasivaikioti. Taip sau, saulaitje pasiildyti, bunkeryje vis dlto vsoka kiek...
Pakeliui usukdino juos bevaikiojant unkiem. Ten tarytum tyia buvo jau palaidi keli vilkai ir tasai didysis razbaininkas kudlius. Keistokas kiek buvo tasai sutapimas.
Suurzg, susirauk unes, iltimis pakaleno. Vampsdami prie gudeli pribgo. Pribg pauost, pauost, peiais truput
patrauk. Paklsnukius, vilgterjo gardinieineskustus smakrus, uodegomis pavizgino.
Neee! Vegetarikos msos jie nesi, - nutarunes ir nustrakaliojo prie varios su savo unikais reikalais.
Valdia kovsu tais sektantais aikiai prakio:
- Nei jie bunkeryje badu stimpa, nei juos unes drasko...
Abu juodu grino blok sdti. Jokio darbo dirbti juos nebevert. Su esesininkais galjo kalbtis sddami ir su
kepurmis. Valdios visos pozicijos sugriuvo. Po kelisavaiijuodu ivekit, Buchenvaldo lager.
unim taiau ijo daug prasiau, negu tiem gardinieiam. unautoritetas lageryje visikai krito. Visi jiem ilgnos rodir
lieuvius jiem kaiiojo. Nusivylusi valdia sumaino jiem msos porcijir vietoj pyragaiikakoki kojiem krt, - toki
lyki, kad niekas jos i jnebevog.
Valdia nustojo unis besiuntinjusi bgligaudyti. Vieton jvaldia siuntblokavus, reiberius ir kapus, - visruj. Ir ie
per lagerio sklypbgo grynai unikai.
Lep lep lep lekataj lekataj, - lkdvikojruja.
Lk, niuktinjo, uost. O suradusi kur pasislpus, isigandus bgl, pl j ir drask ne blogiau u savo sbrus keturkojus bankrotus...
XLIV. VIKINGPALIKUONYS
1943 metrudeniop kokitrijkilometratstume nuo mslagerio pradjo statyti kitlager, tiktai daug maesnu msik.
Naujoji statyba buvo pavadinta Germanenlager. Buvo mum graaus galvoskio, kokie gi germanai tame lageryje kals? Pas
mus buvo ir vokiei, ir oland, ir ved, ir norveg, ir amerikiei, ir angl, - atrodo, visi gi jie buvo germanrass. Ar yra dar
kokia mum neinoma germanrass atala, - tikra, veislin, kad jos nebtgalima su kitomis maiyti?
German lageris Naujiem metam buvo visikai gatavas, bet stovjo tuias. Tiktai 1944 metkovo mnes atgabeno tam
lageriui gyventojus - 265 norvegpolicininkus.
Atvaiavo jie visi civiliai apsireng. Faktinai tai buvo vairs auktesnieji policijos valdininkai, daugumas j - su auktuoju
mokslu, keli - net universiteto profesoriai. Visi jie buvo aukti gras vyrai, atletai. Puikiai iauklti dentelmenai. Nuoirds,
malons. Labai geri kolegos.
Sumjuos be jokio tardymo ir teismo, atidangino tuthof. Matyti, suimti juos rengs jau anksiau, nes patalpos jiem
buvo jau prie kelis mnesius uusakytos.
Lagerio valdia elgsi su jais labai mandagiai, anaiptol ne kaip su mumis. Aprengjuos ne katorgininkdrabuiais, bet... ital
karika uniforma! Utat lageris juos tutuojau pramin:
- Badoljo gvardija!
Maistjiem davdvigub, - i msvirtuvs pilnporcij ir i SS virtuvs kareivikpiln porcij. O mslietuvikasai
blokas juos rkalais pradjo elpti, u kjie mums vliau labai gausiai atsilygino tikromis norvegikomis silkmis, kurias jie
gaudavo didelmis bakomis. Buvo j lageriui paskirtas specialus, gyvens drauge su jais, gydytojas, - pradioje lenkas,
paskui lietuvis, medicinos profesorius.
Jgyvenimo tvarka buvo visikai kita. Klsi jie 2-3 valandos vliau, negu mes visi. Jokio darbo jie nedirbo, - niekas jiem
jo ir nesil. Privaloma jiem buvo tiktai kokia valanda ar dvi kasdien pasigimnastikuoti.
Padtis jbuvo labai keista. Aiku buvo, kad ji ilgai tverti negals. Policija tokiceremonijniekuomet prie gera nedaro.
Jiem kaip bloko fiureris buvo pristatytas SS feldfebelis pusdanis Petersenas, kuris su norvegais labai gra iai sugyveno, -

jautsi tenai kaip jbloko narys.

Staiga komendantas paveda Petersenui pradti norvegus politikai viesti, - pavaryti j tarpe nacik propagand. iaip
lageryje jokia politin propaganda niekuomet nebuvo varoma. Mes visi buvome laikomi uvusia, savo amel atgyvenusia
publika. Nebuvo prasms su mumis ir laikas begai ti, - gyvenimui mes buvome nereikalingi. Su norvegais, matyt, buvo
numatyta kitaip pasielgti.
sakymas yra sakymas! Vargelis Petersenas eina politins iminties norvegmokyti! Po savaits jisai, visas susirpins,
grta pas komendant.
- Negaliu! - sako komendantui Petersenas, - jie beveik visi su auktuoju mokslu, universitet baig... Ko gi a, nemoka
bdamas, galiu juos imokyti? Tiktai mokslkompromituoju...
Petersenas tiessak. Norvegai graiai pajuokdavo j. Komendantui pakako proto itokiam dalykui suprasti, - Petersenui
tokia nenupelnyta bausmbuvo nuimta.
Po mnesio ms norvegam buvo pristatytas kitas mokytojas. Hauptturmfiureris, vadinas, kaip ir kapitonas. Juodoje SS
uniformoje. Norvegas kvislingininkas, specialiai i Norvegijos iraytas. Tas jau griebmsbiiulius nagan. Dirbo nuoirdiai
ir piktai.
- K? Js norite veltui vokikduonvalgyti?! - postringavo jisai norvegikiem policininkam, - manote, kad jus ia ilgai taip
ir laikys kaip lles? A jus perspju, turite sijungti bendrkovprie germanizmo prie...
Kraip galvas norvegai, pamoksl klausydami. Prieintis atvirai nesiprieino, bet ir kvislingikbizn nesidjo. ypsojos
tiktai sau panosje, nieko nesakydami, velniai ino, kmanydami. Matyt, juodasai norvegigama gestapininkas nelabai gerai
pasisakydavo apie juos Majeriui, kad is pradjo juos keikti. Pradioje vis dar u aki, paskui gi - ir akyse. Blde Sauhund, ir nekk tu su juo!
Rugiapjts metu Majeris pradjo ir norvegus klibinti darbus, - siuntinti kaimus javdoroti:
- Karas, es, eina dl Europos kultros, kiti kraujlieja, o js ia tinginiaujat! Turite padti, - geruoju!
Reikia - tai reikia, kgi darysi! Sudarnorvegai darbo komandir eina rugiapjtn. Taiau po keleto dienMajeris jau rieja
juos:
- Js, tinginiai! Blde Sauhund, js nenorite darbo dirbti? Sabotaas? K?!
Vokiei kininkai norvegais darbininkais buvo smarkiai nepatenkinti. Lenk, rus kalin darbinink jie galjo stumdyti ir
lamdyti, kaip nori, - ie darbininkai joki teisi neturjo. Norvegai gi gyveno savo protu. kininko smarkavimu ypsosi, jo
grmojim visikai nesibaido. Vokiei kininkai ir pasiskund norvegais Majeriui, - itoki darbinink jiem, es, daugiau
nereikia...
Majeris norveg kaimdaugiau nebesiunia, - vietoje juos keikia. Pagaliau jis mjiem primygtinai silyti usidti vokik
SS uniformsu norvegiku enkliuku ir perimti lagerio apsaug. Norvegai tiktai nusijuokdl tokio pasilymo. Majeris m
jiem visokiais velniais grmoti. Juodasai kvislingininkas pamokslininkas dingo i lagerio.
Pagaliau norvegai gauna i komendanto rat- ultimatum.
Lagerio istorijoje negirdtas dalykas, kad pats komendantas raytkaliniam rat! Bet kart- para, reikalaudamas, kad
iki rugsjo 10 dienos jie apsisprstir perimtlagerio sargyb. Rugsjo 10 diennorvegai atsako komendantui taip pat ratu.
Es, jie prisiek savo karaliui itikimyb. Jie es garbs mons. Kol karalius j i priesaikos neatleidis, jie negal
priesaikos lauyti, negalniekam kitam prisiekti, todl ir negalusimauti vokikos SS uniformos.
Dl tokio norvegrato siuts komendantas rao jiem naujnot, kviesdamas dar kartapsidmoti ir pradti tarnybspalio
mnesio 1 dien. Komendantas ra jiem notoje: es, js tasai norvegikas karalius patsai pasidaridavikas ir savo visas
priesaikas sulauir tapo vokieitautos ir germanrass prieas. Jei pasiliksite itikimi savo tam karaliui idavikui, tuo paiu ir
js tapsite vokieitautos ir germanveisls nedraugai, ir kaip tokie toliau bsite traktuojami.
Komendantas prira deimt punkt, vardydamas visokias bausmes norvegam u nepaklusnum. Pagaliau prigrmojo
ivedinsis juos kitlager, bjauresn, lagericentr, Oranienburg, kur jiem bsivisikai prasti pyragai.
Norvegai ir antrjkomendanto ultimatumvieningai atmet.
Valdia pyko. Valdia siuto. Bet vis dlto vissavo grmojimvykdyti neidrso. Atmtiktai i jSS virtuvs valg, bet tuo
jnenugsdino. Jie gaudavo i Norvegir vedRaudonojo Kryiaus tokius turtingus siuntinius, kad jie galjo visikai gerai
isiversti ir be jokio lagerinio valgio.
Majeris kink norvegus paius sunkiausius ir bjauriausius darbus. Pristat akmenis neioti ir skaldyti, plentus plkti, i
miko rstus vietoj arklitampyti, asenizacijos veimus veioti. Dirbo pluo norvegai, bet SS eiles nestojo.
Kiti norvegai i pasipiktinimo Majerio elgesiu mirti pradjo. itoksai norvegnesocialumas savo rtu ir Majerio dvasioje
suklpasipiktinimo audr: keletnorvegpalaidojs ir, matyt, i Berlyno gavs gerokai velni, likusius norvegus Majeris toliau
ramybje paliko.
Griejis prie juos dant, bet darbus jnebevar.
Vikingpalikuonys pasirodesverti savo garsipranokjvardo.
Majeris vis dlto ilgai dar negaljo atsipeikti, kad norvegatkaklumas taip sugadino germanrass reputacij. Tuo tarpu

lager buvo atvaryta didiul minia suomi prekybos jrinink - su monomis ir vaikais. iuos visus jrininkus Majeris
apgyvendino germanlageryje, alia norveg, matyt, tikdamasis, ar suomijrininkai neparodys kartais padoresnigerman
veisls savum...
XLV. VERMACHTO INVAZIJA
1944 metvasarop po lagerpradjo sklisti vis labiau visus jaudingandai.
Es, konfliktas tarp vokieikariuomens ir Himlerio SS organizacijos tiek paatrjs, kad kariuomenvis organizacij
paimsianti savo nag. Organizacijos centrkariuomenivarysianti unim ko pjauti, o eilinius esesininkus pasisianti front.
Visus koncentracijos lagerius perimsianti kariuomen , bylas perirsianti, nekaltuosius paleisianti, lagerin pasodinsianti
galvaudius esesininkus...
irdys smarkiai plaksi tokigandbesiklausant, - ir kaliniam, ir esesininkam.
Paiame gand plitimo kartyje lager atvyko pareigom eiti vermachto kapitonas Cet [Zette] - kaip antras
Schutzlagerfrer, lagerio virininkas, oficialiai - lygiom teism su Majeriu, ir trys kariuomens feldfebeliai: Bergeris [Berger],
Pomorinas [Pomorin] ir Jank[Jahnke] - blokvadpareigom.
Lagerio esesininkai nuknarino nosis, - ir jiem atrod, kad gandai jau realizuojasi, - kad j iltos auksins dienels jau
baigiasi. Juo labiau, kad vermachtieiai pradjo labai ididiai elgtis, - esesinink sveikinimus neatsakinja, visur kia savo
nos, trukdo produktorganizacij, biiulikai sveikinasi su kaliniais ir nekuiuojasi su jais...
Feldfebelis Janki Gumbins, matyti, kadaise buvs lietuvis Jankus, vaikiojo po lager ir atvirai kaliniam pasakojo, kad
itas pragaras nebeilgai tsis, kad visa greitai bsikitaip. O feldfebelis Bergeris ikirto dar nuostabesnpokt.
Tuomet mslager jau buvo atvarytas gerokas skaiius ydii Lietuvos. Jos buvo apgyvendintos atskiruose barakuose
ir blokavuoju jom buvo paskirtas toksai Maksas [Max], lenkas, gims Berlyne, pavyzdingas mueika sadistas.
Jis, pasidars ydiblokavuoju, baisiai mudavo moteris. Tokjo darbir pamatfeldfebelis Bergeris. Sustabdjis Maks.
Litu subliov:
- Kaip tu, nieke, drsti moteris muti?! A?! A - penkerius metus fronte feldfebelis buvau ir nieko nemuiau, bet itokios
niekybs dabar a negaliu praleisti!
Bergeris buvo storas, diringas vyras. Boksininko pavyzdiu atsiraitrankoves ir tarMaksui:
- Dabar laikykis tu, Halunke!
Bergerio, matyti, kadaise boksininko bta: taip jisai nuvitino Makso veidelius, kad jis koki savait sutins vaikiojo,
tarytum vietoje nuosavos galvos kopstbtneiojs.
- Tfu, koks bjauryb! - keiksi Bergeris, ieidamas i ydigyvenamosios utvaros.
Kas ir bekalbti, vermachto invazija sukl lageryje daugyb kalb ir triukmo. Juo labiau, kad Gdansko srities karo
komendantas prane, jog lageryje esanios ginkluotos jgos priklauso jo iniai ir nuoirai.
Suirzo, subruzdo visa SS vadovyb. Komendantas i Berlynlktuvu, Majeris - sunkveimiu ibildjo. Po kelidien
jie gro atgal aprim, nuskaidrintais veidais. Patylom kakam ruos.
Praslinko dar kelios dienos. vyko garsioji pasiksinimo prie Hitlerkomedija, davusi progos igliaudyti vermachto mones.
Lageryje padtis i karto pragiedrjo. Buvo aiku, kad vermachtas savo kov su Himleriu galutinai prakio, - kad
vermachto vadovybs likuiai turs nusilenkti prie SS pad. Visa tai netruko atsiliepti bendroje lagerio padtyje.
Feldfebelis Bergeris tutuojau buvo igrstas Bydgo vadovauti ydi komandai poeminiuose dinamito fabrikuose.
Likusieji lageryje vermachtieiai buvo tuojau jungti ... SS eiles. Kapitonas Cet, tiesa, niekaip nesugebjo pasisidinti SS
uniformos, - vaikiojo ir toliau su sena karika. Utat Majeris nesileido jo jokius lagerio reikalus. Cetne tiktai negavo jokio
darbo kambario, jis net jam skirtos darbo kds neturjo. Kelis mnesius slankiojo vargas po lager, visikai neturdamas,
kas veikti. iukles po kiemlazdele kraptinjo, sagas ir silus rankiojo, palei berkakgraib. Gaila buvo irti, kaip tas
mogelis vargsta be darbo. Kaip Chemnicas ir maesnieji faraonliai tyiojas juo!
Tiespasakius, kapitonas Cetmenkysta ir buvo. Nemokjo garbingai vyrikai laikytis. Kur jam prasidti tampytis su tokiu
patyrusiu krokodilu - Majeriu!
Likusieji feldfebeliai, Jankir Pomorinas, taip pat i Gumbins, gavo usimauti SS uniform.
Pomorinas buvo ramus, paklusnus avinlis, i profesijos gelumbs pirklys, prisisiuvo SS enklus, irinja savo skvernus ir
ypsosi skersa lpa it pasakos kvailys, gelel rads. Jankgi - purtsi ir spjaudsi. Vaikiodamas palei kalini barakus,
keikvisus esesininkus, pasikratydamas i pasibjaurjimo.
Jam tikrai buvo sunku. Jis buvo pagyvens mogus, baigs universitetteisininkas, kultringas, apsiviets - ir likimas tkj
tokitarnyb, tokikompanij! Pagaliau jam buvo visikai aikios ir karo likimo perspektyvos.
Jis danai tardavosi su takingais kaliniais, kas ia padarius, kad i SS eilitarpo galtjis patekti lagerkaip kalinys, - jam
tai, es, btvienintelis isigelbjimas...
Jis jau buvo susitars, kuriame bloke kaliniu apsigyvens.

Po keli savaiiilk i lagerio Pomorinas: tai jisai vidujje lagerio sargyboje praiopsojo t moter rus, kuri pasisak
ieinanti psia Ukrain- ir dingo be pdsako. U tokiioplystgavo jis tris mnesius patsai pasdti Mackau lageryje, kur
buvo sodinami nusikaltesesininkai.
Jankei gi vis nesisek. Jis, maai teirdamas savo tarnybos, nuolat girtuokliavo su kaliniais.
Ateina, bdavo, Chemnicas varyti jo i kalinibarako.
- Lauk i mano aki! - aukdavo jam Jank, - tu, pienburni, kai pabsi penkerius metus fronte, kaip a, tai tuomet galsi su
manimi kalbti! Gera ia tau su kaliniais kariauti, - pabandyk pakariauti fronte!
Chemnicas, nieko nepes, ieidavo. Janksavo revolver atiduodavo bloko reiberiui ir guldavo kalinilov. U tokius
darbus komendantas sodindavo jkeliom dienom bunker, bet i tarnybos nepaleisdavo.
Bunkeryje atsdjs skirtjporcij, Jankbarakuose praddavo visa vl i pradios: keikesesininkus ir girtuokliavo.
Beevakuojant tuthofo lager, Jankbuvo vienas i palydov kalini kolonos, kurios vadu buvo paskirtas SS feldfebelis
Milkau, kils i Tils, visuomet labai gyrs Maeiki bravoro al ir svajojs po karo sigyti Lietuvoje kolonialini preki
krautuvl. Buvo gyvens jisai Kretingoje ir mokjo iek tiek lietuvikai. Jis buvo toks vagis ir banditas, kad pakeliui prie j
paklmaitne tik kaliniai, bet ir esesininkai. Majeris buvo priverstas paalinti j i kolonos vado pareig, - jo vieton paskyr
Jank.
Kalini kolonai susidrus su Raudonosios Armijos tank daliniu, Jank uvo nuo tankisto kulkos, nesuspjs gyvendinti
savo svajons - pasidaryti kaliniu katorgininku.
Taip pasibaigvisa vermachto invazija Himlerio karalysts reikalus.
XLVI. UNIVERSALINIS MAGAZINAS
Lageryje kalinireikalam buvo steigta krautuvl, oficialiai kantine vadinama. Joje pirkti galjo visi kaliniai, kurie tik pinig
turjo. Pinigai buvo gaunami itokiu bdu.
I naujoko, patekusio lager, visi pinigai buvo tuojau atimami ir deponuojami ratinje pas Hapk. iokie ar tokie pinigai,
bet kokia valiuta, kaliniam pas save turti buvo grietai draudiama. I tdeponuotpinigkalinys galdavo kas 4-6 savaits
gauti po penkiolika marki, ne banknotais, bet tam tikrais kuponais, kurie kantinje buvo imami vietoj banknot, - vliau
kantinsu Hapks staiga atsiskaitydavo.
Kadangi kalinikantinnuolat lsdavo esesininkai, kurie kalinikuponneturdavo, tai kantinpriimdavo ir banknotus. Tai
buvo labai patogu vairiem lagerio galinam ir biznieriam.
Laisvbanknotlageryje visuomet bdavo. Apsukresni naujokai sugebdavo nusukti pinigus, - ne visus atiduodavo kas.
Kiti umirdavo pinigus drabuikiense, kuriuos drabuininkai surasdavo ir netrukdavo paleisti apyvart. Ateidavo pinigai ir
i laisvs, per vairias darbo komandas ir laisvai samdomus darbininkus meisterius, - u lageryje pagrobtus ir laisv
imugeliuotus daiktus. Piniglageryje bdavo. Kai Lmanas ar Zelionkssdavo kortom loti, ant stalo guldavo imtai ir
tkstaniai marki. Kortomis loti, ypai pinig, lageryje buvo grietai draudiama, - kortomis lo visuos blokuos, loi
pinig, kartais - labai dideli.
1944 metais pavasarbuvo vesta lageryje "valiutos reforma". Buvo vesti vadinamieji pasiymjkatorgininkai - Bevorzugte
Hftlinge. Jie vaikiojo pasisiuvant rankoviraidV, galjo neioti ilgus plaukus ir kas savaitrayti bei gauti laikus. itok
laipsnduodavo vairiem ratininkam, amatininkam, meisteriam, kapam, blokaviem, reiberiam, vienam kitam ir i eilinikalini.
Kadangi u darblageryje i principo nebuvo mokama, tai itokiem pasiymjliam iduodavo darbo premijas kas savait,
neva u gerdarb, nuo vienos marks iki keturipenki, imokamas atskirais tam tikrais bonais. Kiekvienas, gavs premijos,
galjo pasiimti i savo einamosios sskaitos lygiai tiek pat, kiek jis premijos gavo. Per mnesjis galjo turti tokiu bdu 30-45
markes, u kurias galjo kantinje pirkti visa, kas tenai buvo. iuo atvilgiu pasiymjliai buvo daug geresnje padtyje, negu
garbs katorgininkai. Kadangi iem pastariesiem darbas buvo neprivalomas, jie negal jo uimti jokios etatins vietos, jie
negaljo gauti ir jokios premijos. Jiem tiktai iimties keliu buvo leidiama i savo einamosios sskaitos kas mnes pasiimti po
15 marki. Utat jie atsigriebdavo kiek kitokiu bdu.
Kadangi ms blokas garsjo kaip vienintelis blokas, kuris maisto nevagia, tai jis da nai buvo kvieiamas pagalbinius
virtuvs darbus. Buvo jisai sudars pastovidarbo arteli 15-30 nari produktam i sunkveimikrauti sandlius. Artel
kiekvienu metu, dien ar nakt, turjo bti pasiruousi stoti darb. U savo darb artel neoficialiai gaudavo tam tikr
atlyginim tais paiais produktais, - lageryje, inoma, tai buvo labai didelis daiktas. Kiti eidavo kitokius darbus - darovi
doroti, kopstpjaustyti ir spausti, ir panaiai. ia gaunamas natralus atlyginimas atstodavo pinigines premijas.
Visi kiti kaliniai, neturjpasiymjlio laipsnio, jokipremijnegaudavo ir todl i savo einamosios sskaitos taip pat nieko
negaljo pasiimti. Tuo tarpu banknotai kantinje priiminti buvo jau grietai draudiama.
itoki pasiymjlikalini buvo palyginti nedaug. Visi kiti kaliniai neturjo npfenigo, - kantinje negaljo nieko pirkti.
Neirint visos kantins prekimenkystos, ji vis dlto kalinio gyvenime buvo labai didelis daiktas. Ten bdavo galima nusipirkti
vairiais laikais kokio apipuvusio srio, ivirt raudonburokli, mineralinio vandens, bulvi, salot, ridikli, uvies, mork.

Visa tai buvo labai ymus priedas prie lagerio maisto, - visa tai buvo daug variau pagaminama, negu virtuvje. Visokie
graeivos gaudavo dar ten skustuvli, kremo, vairios pastos, net bero vandens. O kas vis svarbiausia - kantinje galima
buvo gauti rkal. Visuose gi kaljimuose pasaulyje papirosai ir taboka kaliniprekyboje atstoja aukso valiut. U jvisuomet
pirksi ir duonos, ir sriubos, ir margarino, ir kita k. 1943 metais buvo galima laisvai gauti pirkti u visus turimus pinigus labai
gerrkal. 1944 metais buvo jau kiek sunkiau, bet vis dlto pinigingi kaliniai rkalturjo daugiau, negu vokieiai laisvje ar
net eiliniai esesininkai. Tai atsitikdavo itokiu bdu.
Visas kantins pelnas jo SS organizacijos naudai. Kantins prieaky stovjo SS kareivis, o dirbo - kaliniai. Kokias prekes
lager atgabensi - kaliniai vis tiek ipirks: kurgi kitur pads jie savo bonus? SS organizacija suinteresuota prekiatveti, - ji gi
i to labai gerai pelnosi, kainas nustato, kokias nori, auktesnes, negu vieojoje rinkoje. Ir prekiSS organizacija greiiau gaus,
negu kokia privati krautuvl. Pagaliau visa tai, kas atlikdavo i SS atskiros kantins, eidavo kalinikantin.
Darbas kantinje kaliniam buvo vienas paigeriausilageryje.
Ilg laik ia dirbo tiktai vienas kalinys, lenkas, i profesijos - smuklininkas, kurio du snus vokieiai buvo pam ,
kariuomen, ir jie uvo fronte, o jis pats - penktus metus lageryje plksi. Vliau - jis gavo padjj, lagerio pabaig- net du
padjju turjo.
Kantins darbininkai buvo turtingi mons, pasilaiklabai graiai. Jie ir gyveno paioje kantinje, ir lagerin valg ni tolo
neirjo. Valgjie turjo savo - i savo pajam.
Perks kokiprekkalinys duoda kantininkui ikirpti kuponi bendro lapo. Kantininkas ikerpa, kiek jis nori. Patikrinti n
nebandyk - gausi tiktai snuk- ir tuo viskas baigsis.
Nusiperka kalinys pastos dantim, sumoka pusantros marks, - kaliniui tai labai dideli pinigai. Paiupinja kalinys nupirktj
past: pasenusi, sukietjusi, trupte trupa, bet i makties nelenda. Kgi kalinys veiks su tokia pasta. Prao jisai kantinje
pastpakeisti, mokjs gi jis pusantros marks! Vietoj naujos pastos kalinys gauna kumiu snuk. Pasivijs nueinant kalin,
kantininkas dar kteli jam:
- Kvaily! Pastant duonos vietoj srio usidk ir suvalgyk! - tyiojasi kantininkas ir paspiria kalinit mlnuo aki.
Eina kalinys alin aarodamas, - nieko kita jam ir nebeliko veikti.
I tokidalykkantininkai turjo didelipajam. Prekes kantininkai mokjo pardavinti.
Pati svarbiausia prek- rkalai. Gavrkaltransport, kantininkai jo viso neiparduos, - gera jdalis eina slaptas des.
Kaliniai, prisipirk rkal, beirint juos suiulpia arba kortomis praloia. Rkal lageryje nebr. Rkytojai staugte staugia,
trokdami tos smilkstanios smarvs. Kantinje rkalyra beveik visuomet, bet ne kiekvienas ji ten gaus. Gaus tik tasai,
kuris su kantininkais ryius turi, kas moka kantininkam pataikauti, padilgyti j neipasakytai ibujojusi savimyl, - kas gali
kantininkam dovanduoti - bulvi, pieno, margarino, deros... Oficialiai moterim lageryje rkyti buvo draudiama, rkalai jom
buvo neparduodami. Bet jos vis dlto tenai jgaudavo, - kantininkai turjo puikius skalbinius, kojines, nosinaites, puloverius,
jdrabuiai buvo visuomet ilyginti.
Kart komendantas ruo kakok bali, - jam specialiai i Gdansko ve penkias kakokias brangias uvis. Beveant
pakeliui uvo dvi uvys. Krat dauvis transport - niekur nerado. Vejai aikinosi, es, vaiuojant keltu per Vysl tos
uvels turbt bsianios vanden strikteljusios. nerves jie gavo u tok iminting pasiaikinim. Tiktai nerves gavo, iaip nieko bloga jiem nebuvo. O brangisias komendanto baliaus uveles surijo kantininkai, graiai jas su sviestu isikep.
Kantinpardavinjo popierilaikams, vokus, pato enklus. Nori rayti laik- graiai sugyvenk su kantininkais. iaipgi vis
ko nors negausi: arba popieriaus, arba voko, arba enklo: be vieno i tdalyklaiko vis tiek neparaysi.
Su kantine reikalturjo vyrai ir moterys. Kantindarsi ir tarpininkas meils reikaluose. Per kantindanai jo ir meils
laikai, ir dovanos. Vacelis Kozlovskis dovanas savo mergu lei visuomet palikdavo kantinje, o i jas atiduodavo ne
adresatei, bet jos tikrajam mylimajam, - kelias buvo daug trumpesnis. Prie kantins Vacius ir pagavo savo nelabjkonkurent,
- ten jis jam ir kaulus patratino.
Kantininkai draugavosi tiktai su takingais kaliniais. Visuose blokuose jie buvo laukiami garbingi sve iai. Per vairius
susibuvimus blokuose, pavyzdiui, boksinius pasisnukiavimus, kantininkus pasitikdavo blokavieji, reiberiai, kapai... Sodindavo
juos paias garbingiausias vietas... it garbingus pirklius.
O! - galima gyventi pasaulyje, turint savo galvir svetimpreki!
XLVII. MOTERIKOJI PUS
Moter padtis lageryje, apskritai imant, buvo nepalyginti geresn u vyr padt, - j tarpe ir mirim skaiius buvo
neymus.
1943 met pradioje jbuvo apie 500 galv. Netrukus j prisirinko iki tkstanio, bet viduvasaryje buvo su jomis gana
iauriai pasielgta: apie penkis imtus moterbuvo igabenta specialmoterlager- Ravensbruk, tikrmotervienuolyn, be
jokios vyrikos priemaios.
Grauds buvo motersu tutgofu atsiskyrimo vaizdai! Kiek roman pirm laiko nutraukta, kiek liepsnojani irdialtu

vandeniu ulieta!
Kukiojo kliuksjo moterikoji pus, tokion nemalonion kelionn besiruodama. Vyrai taip pat ne geriau atrod, prie
spygliuottvoros vielit muss prilip. Valdia vis dlto atsiirjo plomjirdiskausmo: moteris ivedi lagerio kitais
neprastais keliais, - sutaupkelis kibirus isiskyrimo aar. Vyrai, tokios kiaulysts i valdios puss nelauk, buvo visikai
tam nepasiruo, - praiopsojo vistransport.
Kaip jautsi ivaiuodamos iveamos moterys - istorija neino. Gi simylj vyrai labai graudiai vargo. Maiausiai dvi
savaiti klampinjo it apglu. Paskui - iaip taip nusiramino; kgi kita jie galjo ir daryti? Juo labiau kad netrukus privaiavo
lagerdar daugiau moter, kurios taip pat ir dailius veidelius, ir lieknus liemenlius, ir meils itrokusias irdeles turjo...
Moterdarbas vykdavo pastogje. Tiktai iimtiniais atvejais jos pasirodydavo ir plyname lauke, pavyzdiui, pas kininkus
rugiapjts darbuose. Jos bulves virtuvei skusdavo, - viena kita bulvelir jom pasilikdavo - tai buvo geras daiktas. Jos bulves
skusdavo ir SS virtuvei - ia pasilikusios bulvs buvo dar geresnis daiktas. Jos aptarnaudavo ir SS karininkvalgykl. Jos
atlikdavo ruoos darbus visose didiulse raudonj mr - komendantros patalpose. Jos atlikdavo tarnaii bei aukli
darbus ir privaiuose butuose - pas komendant, Majer, Chemnic ir kitur. Moter rankose buvo drabuiai, kojins,
puloveriai, skalbiniai, - jprieira, saugojimas, taisymas, lopymas, siuvimas ir skalbimas.
Tiesa, skalbykloje darbas buvo sunkus ir nemalonus, - nuolat vis garuose moterys bdavo paskendusios, bet visur kitur,
palyginti su vyrdarbu, moterim buvo daug lengviau. Juo labiau kad tas moterdarbas danai buvo labai pelningas. Turint savo
inioje tok brangturt, kaip skalbiniai, kojins, puloveriai, pasiturintiem kaliniam visuomet buvo galima pasukti geresndaikt
ir u tai, inoma, gauti dovan. Labiau pasiturintieji kaliniai duodavo jom "savo" skalbinius privaiai skalbti. Besinaudojmoter
malone, kaliniai visuomet galdavo vieton duotojo savo kokio nors skarmalo gauti visikai ger dalyk. Kiti gi, - moter
malons nesigij, - vietoj savo gersveikdalykgaudavo kok skarmal. Iekoti nnepradk! Ir kaipgi iekosi, jei i esms
sivlei nelegal, draudiamdalyk: itokios privaios operacijos buvo gi udraustos!
Viena, kas moterim baisiai gadindavo nuotaik, - tai skalbyklos ir visos drabuins virininkas, SS feldfebelis Knotas
[Knot], - buvs i tikro labai retas egzempliorius, unikumas staiai.
Tai buvo Prsijos ir Pomeranijos chamizmo empionas, toli pralenks net pat Peters. Vidutinio gio, plai pei,
miliniku pilvu, kreivomis kojomis it nusiless orangutangas.
O rksnys! O storievis! O mueika!
Jis ir moter veidelius kumiu apvadiodavo, ir u kaseli moteris patampydavo, ir ant ems parmudavo, ir savo 65
numerio specialiai sidintais bateliais paspardydavo! Bet utat jis buvo visikai kvailas - j visuomet buvo galima apgauti.
Skalbini ir puloveri atskaitomyb jam buvo visikai nepasiekiama paslaptis... Todl ir su juo buvo galima iaip taip
susigyventi.
Moter tarpe kriminalinio elemento buvo maa, - keletas vokietaiitiktai. Buvo keletas bibelforeri, iek tiek asociali.
Daugumas moterbuvo arba politins, skaitant ia ir policines kalines, dl kuritardymas dar tebjo, arba - aukljamosios.
ios pastarosios nuolat kaitaliojosi: vienas atvaro, kitas paleidia. Kitos i jateidavo po antr, trei, po ketvirtkart. Kai
kurios jsakydavo, kad jom lageryje buvo geriau, negu dirbti pas kokkinink, kuris ir sunkiu ilgu darbu apkrauna, ir nuolat
mua, ir labai menkai valgyti duoda... Ikininko ateidavo kartais sunykusios, o lageryje - veikiai atsigaudavo!
KartMajeris irikiuoja vismoterblokprie aligatvi, dviem trim eilm, i abiejgatvs pusi. Komendantas vaiktinja
palei vartus ir kasosi t viet, kur teoretikai turt barzda bti. Chemnicas atsiveda tris kalinius vyrus, augalotus tokius,
suodiais nuteptus, kurie neasi didelius dideliausius bgnus.
Bgnininkai, auktai iklgalvas su baisiai rimtomis fizionomijomis, pykina:
- Pum pa, pum pa, pum pa, pum pa...
Prasideda ikilminga eisena.
Paskui rimtus bgnininkus ingsniuoja moterikl, tokia putni, vidutinio liemenlio, rankomis usimusi veid... Lyg verkia
tarytum, atrod... Ji ir tikrai verk, bgnmuzikos sugraudinta.
- Pum pa, pum pa, pum pa, pum pa... - droia ikl galvas rimti bgnininkai, aligatviuose besiaipanias moterles n
nesidairydami, tarytum jos jiem pasaulyje neegzistuot.
- Cecilija, Cecilija, sveika gyva! Cecilija, nebk kvaila, neliumbk! - aukia aligatviuose betupindamos moterys putniajai
aarojaniai moterikaitei.
Jos j paino. Ji jau seniai buvo itame lageryje gyvenusi. Gyveno ji ionai ir dirbo virjos darb pas vien aukt SS
pareign. Ilgainiui t pareign i lagerio valdia perkl Berlyn. Kadangi virja buvo jam labai gera, jis j pasim
Berlyn. Dabar ji gro atgal lager, to paties pareigno siuniama. Siuniama visikai ne todl, kad jam virjos nebereiktar
kad jos virtuvinis menas btnusmuks. Nieko panaaus!
Pasirod, kad ta virja auktajam pareignui apgadino iek tiek ras. Ir tai dar bt buv pus bdos, - auktasai
pareignas, didiai vertindamas jos virimo men, inuodmbtjai tikrai atleids. Bet ji velnias tokia pasirodesanti. mji
Berlyne ir kitiem vokikiem pareignam grynj ras gadinti. To tai jau jokia vokika irdis negali atleisti, nors ir kakaip
tobulai erzac irdis padaryta bt!

aunioji Cecilija, taip ikilmingai lagerbgninta, aarles veikiai nusiluostsavo balta prijuostle. Apsidair, apsidairir
mypsotis savo seniem pastamiem: vieniem - saldiai mirksti, kitiem - dailsavo lieuvl kaiioti, su treiais - vienu kitu
sultingesniu koliojimos odeliu vaizdiai persimesti...
Viena, kas moter pusje buvo visikai peiktina, - tai absoliuti vienybs stoka. Bdavo, viena ar kelios merguls
rizikuodamos savo kaselmis ir kitokiomis grybmis, kokitamsinaktelsileidia kok bernulkur prausyklar iaip kur
nuoalesnvietel, o kitos tuojau pradeda kelti triukm. Nei i io, nei i to ima klykauti vidunakt, udega iburius, - irk,
valdia jau ir ia. Sugauna visus vargelius, bunkersodina, kaseles kerpa.
Tas pat ir su lai kais. Merguli jau toks giedras bdas, - niekad neikenia, savo kaimynm meilautiniais ygiais
nepasiguodusios. O kaimyns, savo bernulikartais neturdamos, velnijjausmvisikai neatjauia. Ima garsiai plepti ir
priekaitauti, garsas beirint pasiekia valdios ausis, laikai tutuojau pagaunami, ir ratin vl visokiais perknais keikia
moterikjgimin: keletvalandbarkina mainle, tuos prakeiktus laikus beversdama!
Ruskaro laknSS valdia baisiai nemgdavo. Ir i viso ji labai nemgdavo rusmoter, karikais drabuiais apsirengusi.
Jas stengdavosi kiek galint grei iau lageryje likviduoti. Daniausia jas audydavo, kartais gi - tam tikr virkt jom
virkdavo. Moteris kareiv kartais dar ilikdavo gyva, be niekur nieko, bet lakns - tai jau visos be iimties dausas
persikl. Kartais jos neinodavo, kas jlaukia, - laikydavosi ramiai iki pat paskutins minuts. Bet kartais jos tai suinodavo tuomet vykdavo klaikios scenos...
Taip, be jokio tardymo, be jokio teismo sprendimo...
Vadinamosios politins kalins i gestapo rankateidavo taip pat gana danai sumutos ir sualotos. Daugelis jsdjo kaip
kaitai dl pasislpusi vyr, sn, ent. Kit jau po kelis snus buvo fronte uv kaip vokiei kareiviai, o j motinos lageryje merdjo.
Buvo kelios senuts, turjusios po atuonias deimtis met- taip pat politins nusikaltls!
XLVIII. STATYBINIS KARTIS IR ORGANIZACIJA
I seno inomas gyvenimo dsnis: vogti vispatogiausia prie statybos dalyk.
Ar dsnSS vadovybinojo, sunku pasakyti. Bet statyti - tai jau stat. Ir vog, inoma. Stat, vogir toliau planavo.
Per penkerius metus tkstaniai moni stat lager, ir jis vis dar toli gra u nebuvo baigtas. Pai svarbiausi, pai
reikalingiausilagerio patalpiki pat pabaigos vis dar nebuvo.
Krematorijus, dujkamera, pirtis, skalbykla, virtuv- visa tai tilpo menkose, tam reikalui visikai netinkamose patalpose.
Pavyzdiui, krematorijus. Peius jo buvo kaip peius, lavonai galjo degti, bet vis dlto jis buvo labai maas, tokiai stambiai
monei per menkas. Maa lavonjisai paimdavo, nuolat prisirinkdavo lavonatsarga... Na, lavonai galjo eils ir palaukti, jiem gi nr ko skubti. Bjauriausia gi - kad visa krematorijaus patalpa buvo medin, i lentelisudurstyta. Toje patalpoje alia
lavonsandlio krematorijaus darbininkai buvo sitaisir savo maisto sandl, - laikjie tenai duon, deras, kumpius. Buvo
sireng jie tenai ir visikai neblog samagono bravorl, - slaptai, inoma. Samagonas jiem buvo reikalingas apsiginti nuo
lavonsmarvs. Toks darbas - tokie ir mons: valdia ir jbravorlirdavo pro pirtus. Kartpasilakkrematorininkai,
bekrendami samagono virtuvl, suplekino visas krematorijaus patalpas. Lavonatsarga kiek parudijusi pasiliko, peiui vis
dar tiko. Bet maisto liekanos nebetiko vartoti net krematorijaus meisteriam. Baisiai gaila buvo, bet kgi, - prie vjnepapsi!
Baisiai menka ir nepatogi buvo ir dujkamera. Drabuius dezinfekuoti tenai iaip dar taip buvo galima, - ir tai gerose vilnose
palieji gyvulliai pakeldavo vispirt, - likdavo gyvi ir sveiki. Bet kai ateidavo reikalas dujomis mones nuodyti, tai jau baisus
vargas buvo. mones udaryti kameroje dar sekdavosi, - suvaro juos tenai, sukema, urakina - ir baigta. Bet va, dujos leisti
tenai labai nepatogu bdavo. Tuo reikalu tam tikri SS vyrai, usidjpriedujines kaukes, turjo lipti ant barako stogo, dujas
gaminanius preparatus mesti pro kaminpei, i kur jos labai nenoromis sklido patalpas ir labai nesiskubindavo atlikti savo
pareigas. Pats kaminas reikdavo aklinai ukimti, kad dujos be reikalo padangnesieikvot. Praslinkus nustatytam laikui,
reikia dujos ileisti, - vl lipk ant stogo it morcinis katinas. Kas ir besakyti, labai keblu buvo.
Valdia iuo nepatogumu buvo jau seniai susirpinusi. Ji dar 1943 metais pradjo statydinti milinikmrin pastat, vieno
aukto, - stat, mat, durpyne, - bet didiulio ploto. Tenai turjo tilpti ir dujkamera, ir pirtis, ir virtuv, ir maisto sandliai, ir
skalbykla, ir ratin, ir dar daugelis kit patalp. Dirbo tkstaniai moni, bet statyba jo labai ltai: tai tos mediagos
pritrksta, tai - tos. Atsiranda mediaga, kurios trko, bet dingo toji, kurios dar buvo: kakurie velniai jnune, npauostyti
nepaliko! Taip ir vargo valdia, bekeikdama mrir mrininkus.
Vis dlto naujoji dujkamera pavyko iaip taip rengti, kad tiktir drabuiam, ir monm padezinfekuoti. Kameros veikimui
ibandyti nuve j kelis veimus drabui. Urakino duris, pakr peius. Nesuspjo pekuriai net ir papypkauti kaip
reikiant, i! - gi visa kamera rksta! Suplekjo kamerl, susvilo su visais drabuiais, - viena smarvtepaliko.
Ne kas geriau ijo ir naujajai virtuvei. Buvo joje jau beveik viskas rengta. Buvo pravesta jau kanalizacija, centrinis
ildymas, vandentiekis, mryti visi nauji katilai. Trko, berods, tiktai stikllangam ir dar kai kurimamoi. Prasidjo 194445 metiema - ir virtuvje susproginjo penki imtai metrvamzdiir keli imtai iaup, - vanden, mat, umiro prie alius

i vamzdiileisti! Karo metu - kurgi naujus vamzdius ir iaupus begausi!

Statir tris didiules paslaptingiem tikslam hales. Oficialiai buvo raoma, kad tai bsianios medio pramons hals, faktinai
gi jos turjo gaminti dalis lktuvam. Jos buvo pastatytos visikai alia kalini gyvenambarak: jei prieas bt sumans tas
hales pabombinti, jis btinai btturjs paversti iuklmis visus lagerio kalinius! Hals jau buvo pastatytos, jau buvo pradta
viduje montuoti brangios mainos, tik vien dien - makt! - ir numarmjo nugriuvo didiuls hals stogas ant naujj
mainli!
Bevykdant tokimilinik statyb, sandliuose buvo laikoma daug visokios mediagos. Toji vokika mediaga kakokia
keista buvo: ji tirpte sandliuose tirpdavo. Kasdien kokia nors mediaga dingdavo i sandli. Per ilgesn laik mediagos
trkumai susidarydavo labai gras. Mediagos aikiai trksta, bet kur dabar lageryje surasi kaltinink! Vienkitesesinink
sandlininkpasiunt front, bet nuo to, deja, mediagos trkumai neisilygino. Ir iaip, ir taip galvojo valdia, - nieko gero
negaljo ji sugalvoti. Nieko nepadarysi, sandliai turjo degti. Ir - degjie! Labai graiai deg. Jiem bedegant pasirod, kad
tuose sandliuose neinomu bdu buvo atsidroviniai ir dar kakokia sprogstama mediaga. Sandliai irka dega, oviniai ir
sprogstamoji mediaga pumpsi okinja, - kaipgi prieisi tok velnigesinti? Gesinti aikiai buvo nemanoma - visi esesininkai
galjo paliudyti. Sandliai variai deg. Viskas variai sudeg.
Ko benorti i neatsaking nemok sandli, jei netrukus po to suplekjo ir visas statybos skyrius su visais planais ir
braiiniais, su visomis mediag atskaitomybs knygomis?! Ir per gaisroviniai sproginjo, - i paties pragaro jie tenai ir
atsirado, tame statybos skyriuje! Gaisro kaltininko taip pat nesurasta. Nustatyta tiktai: statybos skyrius usidegnuo peiaus,
bet patalpose tuomet nieko nebuvo. Niekas nebuvo kaltas!
Pirtis degti nedeg, bet ji taip pat liko nebaigta.
Lageris i seno turjo ioki toki pirtel, - retkariais suilstanius duus, - galjo aptarnauti kok tkstant, blogiausiu
atveju, du tkstaniu moni. Kai 1944 met pabaigoje paiame lageryje gyveno jau apie 40 000 moni, tai, inoma, tokia
pirtelbuvo tiktai it kanarl, ne laiku pastipusi...
Pirties reikal kaliniai m sprsti savarankikai. m visuose blokuose organizuoti pirtis - duus - kiku bdu. Ir
isibudavojo visuose barakuose pirtis, ne blogesnes u valdikj. Pasibudavojo peius, pravedvamzdius, prisuko iaupus ir
visa kita, ko reikia. Valdia ir tai irjo pro pirtus. Kartais, bdavo, ugriva valdia, - patardo, pakeikia...
- Kur js, driskiai, mte statyti plytas ir vamzdius?
- I namatsiunt... paketuose.. patu...
- Ir plytas paketuose i nampatu atsiunt?
- O, taip, pone hauptturmfiureri, i nam, paketuose...
- Tu, blde Sauhund! - nusikeikia, bdavo, Majeris dl tokio atsakymo. Jis puikiai inojo, kad mediaga buvo imta slaptai i
DAW valdiksandli. Bet tai pagal lagerio gyvenimo dsnius nebuvo vagyst, - tai buvo organizacija.
Organizacijos reikalam buvo dar vienas labai geras, pastovus ir neisemiamas altinis - tai SS magazinai sandliai. Tuose
magazinuose buvo laikomas SS kilnojamas turtas ir gyvenimo reikmenys. Paklod s, antklods, uvalkalai, rankluosiai,
skalbiniai, apsiaustai, kailiniai, muilas, skustuvai, visokie indai ir rankiai, - ir taip toliau. Magazinai nuolat pasipildydavo. Vis
pirma kalinikilnojamasai turtas, kurio pakeliui magazindar niekas nenuorganizavo, eidavo tenai. Kaliniateidavo tkstani
tkstaniai, - turto jie graaus atvedavo.
Esesininkai gestapininkai, bdavo, kai kur tikrai pasiplia kokio turto i suimamjpiliei, dalsau pasiima, dal- gabena
magazin. Evakavosi i Lietuvos, i Latvijos, i Estijos vairs lageriai - didelturto dalis vl pateko tuos magazinus.
I Rygos, pavyzdiui, atve15 raomj mainli, - septynios j tpai dien dingo be pdsako. I atuoni atvet
siuvamj main beliko tiktai dvi, - visos kitos buvo meistrikai nuorganizuotos. Atsievakav i Rygos esesininkai norjo
padaryti atsivetojo turto sraatskaitomybs reikalu, bet io pasiryimo vykdyti nebegaljo: suraymui buvo paliks vienas
lamtas. Nuorganizuoti tame magazine buvo galima net sidabriniir auksinidaikt - aukt, ied, laikrodi, nebekalbant
jau apie anglikmediagkostiumam!
Sandlio vyriausiasis priirtojas vokietis esesininkas baisiai mgo cukrin samagon. Tam reikalui jis nuolat tur jo
prisiorganizavs keletmai cukraus. Ir pats, altys, lakdavo samagonit pienir kitiem esesininkam duodavo. Teisyb, jie
visi vienas nuo kito slpsi kad samagon srebia. Visi ateidavo paslapiom ir visi bdavo vienodai girti. Tik kaliniam - tai,
altys, neduodavo ne laelio. Kaliniai turdavo organizuoti politr i DAW stali dirbtuvi, - i tos politros puikus likeris
ieidavo. Tirtas toksai. Labai patogus girtuokliam bdavo likeris - ir pasigeri, ir ukandio nereikia.
Stali dirbtuvse baisiai daug tos politros ieidavo, bet dar bdavo galima iaip taip pasiteisinti. Daug blogiau buvo
ligoninj, i kurios organizuodavo spirit. Valdia, inoma, tspirit gadindavo kaip manydama, - ir benzino jpildavo, ir
kitokios smarvs. Bet lageris turjo puikichemik: visokismarvkvepianiu nektaru paversdavo.
- Ar jie tenai spiritines vonias ima, ar kuris velnias? - keiksi valdia, tikrindama spiritines apyskaitas, bet padaryti nieko
negaljo.
SS magazinuose veik nuolatinis cukrins bravorlis. Vyriausias ir vienintelis tenai meisteris buvo mielas bi iulis Jonas,
bambizas nuo Bir. Virdavo jis cukrinir virdavo. Bet man neatnedavo. Keiksi net: es, tas altys sandlininkas net jam

paiam neduodavo ivirtosios paragauti. Ir tiessakjisai. Jis labai retai grdavo nuo bravoro kaus. Girtas jis bdavo tik du
kartus savait. Ne daugiau. iaip - vis blaivus ir blaivus, it apallis lydekos skilvyje. Pro iaudel i bakos ne ktenai labai
itrauksi!
Ir samagonu dvokdavo jis nelabai. iaip sau, tik trupuiuk. Madaug per tris metrus prie vj. Kartais kokia nors valdia
nordavo su juo pasikalbti. aukia valdia, kad jis prieitariau. Eina jisai ir sustoja penkimetratstume nuo valdios. Eina
valdia int jartyn, - jis kaip oys traukiasi atbulas.
- Palauk, unsnuki, kur traukies? - sako jam valdia.
- Pagal veikianius dsnius kalinys turi ilaikyti penkimetratstumnuo valdios, - aikinasi mano mielas biiulis, bambizas
nuo Bir.
- Ne penki, bet trij, - teikiasi valdia paaikinti.
- Taip tai taip, bet penki - vis dlto ne trys. U penkimetrvis dlto pagarba valdiai didesn, - ir vl jis traukiasi atgal.
Ir suuostyk dabar, kuo jis kvepia!
XLIX. GILTINS PASTOG
Koncentracijos lageris - labai sudtingas giltins malnas. Kiekvienas, engs j, yra jau faktinai pasmerktas mirti, anksiau ar vliau. Nuolatinis badas, muimas, sunkus ilgas darbas, nebuvimas poilsio nakt, parazitai, tvankus dvokiantis oras
vliau ar anksiau turi padaryti savo, net jeigu iaip kokia nelaim neatsitiks ar netiktai kas neumu. Kitokioje atmosferoje
brsta ta savaiminga iauri lagerio gyvenimo psichika.
mogus, pateks vrikaplink, isilaikymo instinkto spiriamas, npats nepajunta, kaip sitraukia vrikumo siaub,
kaip pats darosi visos tos baisybs organika dalis. vis kovos su giltine priemoni baisybjis iri jau kaip apsigynimo
priemon. Jo auktesnieji jausmai tarytum atimpa. Jis jau nebejauia priemonilyktybs, - jis tiktai nori gyventi. Nuskriausi
artim, atimsi jam paskutinduonos ksn, pastmsi j giltins glb, bet gal pats iliksi gyvas! itas kelias, i psichinpadtis
lageryje yra tarytum normali, duodanioji ton padtis. Kart pradjus eiti ituo keliu, sunku jame besustoti. Sunku saikas
besurasti, sunku beatskirti, kas yra tikrai apsigynimo priemon, kas - artimo alojimas.
Ak, jeigu visi kaliniai suprastvienas kit, vienas kito neskriaust, nemut, nevogt- ir to maisto btvisiem daugiau, ir tas
darbas nebttoks prakeiktas, ir visas gyvenimas nebttoks pragaras!
Lengva pasakyti: jeigu bt! O kas daryti, jeigu viso to nra, jeigu vienas kitas susipratusi imtas yra visikai bejgiai
pakeisti aplinkum, pakeisti gyvenamjatmosfer, apmarinti plrjinstinkt- pasilikti gyvu?!
iose baisiose imtynse dl buities, vieni kitus skandindami, prasimuia vieni vir, gyvena plriuoju instinktu, pakeliui
nebegali sustoti, - turi daugiau, negu jiem reikia gyvybei palaikyti. Kiti, netur dami laims, negaldami prasimuti bet kuria
kaina paviri, sksta drumzlse ir mirta. Paslydai grumtynse - niekas tau pagalbos rankos nebeities, niekas nepagelbs tau
atsikelti. Besigrdupakaly tavs dar timptels tave em, pargriaus, suplos, kad nesipainiotum po koj, ir, apkvailio akimis
klaikiai besidairydami, nuingsniuos nukrypuos per tave, jokio sins grauimo dl to nejausdami. Sinei nra ionai kas
veikti. Jaudintis taip pat nra ko ir nra kada. iandie tu griuvai, a grisiu rytoj, - koks skirtumas? Dl mans taip pat niekas
nemirktels.
Galimas daiktas, lageryje vis baisiausia ir yra i psichinmogaus bkl. Bkl, kurioje neivengiamai dingsta visa tai, k
mons vadina sine, humanikumu, artimo meile.
Viena, kas gera ioje aplinkoje, - kad visikai inyksta mirties baim. Mirtis ionai gresia kiekviename ingsnyje. ionai taip
mogus apsipranta su mirties perspektyva, kad ji darosi iokiadieniukl. Mirtis nustoja savo kilnaus tragizmo elemento. Ji
nustoja ionai ir savo lyrizmo.
- Umu - tai umu, pakars - tai pakars, - kas ia tokio?
Lageryje mirta mons visikai nesijaudindami. Jie jokios tragedijos i to nedaro. Pasaulio palikti jiem negaila. Jiem visa vis tiek pat.
Juos numirusius tutuojau nurengia, urao numerant plikos krtins, asmeninius daiktus jiem tutuojau pavagia.
Numirlius visai kaip malkas sukrauna malksandliuke, mediniame, esaniame netoli ligonins. Sandliukas - maas, ne visi
lavonai telpa. Netelpanius guldo ant ems alia ligonins. Niekas jmirties prieasties netikrina, niekas jneapirinja. Mir
- tai mir, - kas ia tokio? Tarytum ir mes patys rytoj ar poryt nemirsim?!
Apiri tiktai numirli dantis. Jei beneant auksini dantjam nesuspjo pavogti, juos ilupa surdijusiomis replmis SS
vyras, - daldantjisai atiduoda idui, dal- sau pasiima.
Atvaiuoja transporto veimas, deimties ar dvylikos kalinitempiamas. Transporto darbininkai krauna lavonus dideljuod
grab. Tas grabas padarytas trim lavonam, bet deda j penkis eis. Grabo virus nebeusidaro. I grabo ikitos lavon
pamlynavusios, pajuodavusios rankos, sudivusios it akaliukai kojos kilnojas, veimo supamos, ir maskatuojas, tarytum
save kviesdamos. Kai lavon yra daugiau - juodojo grabo nebenaudoja. Tuomet lavonus staiai krauna veim, kaip pas
msinink paskerstus parus. Vien alia kito, vien ant kito suveria. Kartais veamus lavonus pridengia sudriskusia gnia,

kartais ir be jos apsieina. Lavonam - visa vis tiek pat, o iandien dar tebesantiem gyviem dl to nei ilta, nei alta, - koks
skirtumas?
Veimai vaiuoja krematorij, esant ligonins palangje, dienir nakt lager uveriant rausvai palais dmais. Neskans
tie dmai. Aitrs tokie, gais. Kakokia spirginama guma dvokia.
Sunkus, labai sunkus kepamos mogienos kvapas. Diena dienon! Prie krematorijaus lavonus krauna sandl. Kai tsandl
samagono varytojai sudegino, lavonai teko krauti staiai kieme krv, kas buvo labai neparanku.
Krematorijaus peius buvo pritaikytas skystajam kurui, - lavonai jame degdavo apie dvi valandas. 1944 metais skystojo
kuro visikai nebebuvo galima gauti. Teko pereiti koks. Koksu krenant, lavonai degdavo apie eias valandas. Baisiai
pamau deg. Krematorijus nieku bdu nepajgdavo vis lavon sudeginti. Naujam krematorijui statyti mediagos nebra.
Lavonemkasti taip pat negalima. Lageris pelkje pastatytas. Vanduo paviriuj, per kokius du kastuvus. Pakasti lavonai,
geram lietui palijus, ilenda i ems - vl su jais tampykis!
Krematorijaus darbininkai peiima vis virutinius lavonsluoksnius, vliau pakrautus. Apatiniai sluoksniai unta. Kad ne
ta baisi smarv, pauts lavonas btpatogiau kiti pei. Kai tik sveik lavon peikii - jis tutuojau ikelia auktyn
rankas ir kojas, lyg smoningai kito lavono nebenordamas sileisti. Taiau - negi jviendeginsi, reikia ir kiti kiti. Daug vargo
bdavo su tokiu asocialiu lavonu, kol jam ikeltas kojas ir rankas nulenki, kol jam kaimynpeiun varai. Pautlavonai rank
ir kojnekilnodavo, su jais buvo daug paprasiau, tik kad jtasai kvapas buvo toks nepagirtinas!
1944 metgruodio ir 1945 metsausio mnesiais lavonsusidarydavo visikai padori atsarga - iki pusantro tkstanio ir
daugiau. Kasdien mirdavo nuo dviej iki trij imt moni. Su jais susitvarkyti krematorijus buvo visikai bejgis. Nuo to
pertempto darbo jam net kaminas buvo plys. Jis grmojo net visikai sugriti, jei toliau bus taip karta be jokios atvangos.
iokiomis altomis dienomis bdavo dar nieko sau - dar buvo galima gyventi. Bet kai ueidavo keliom dienom atodrkis,
nuotaika lageryje gerokai pavinkdavo: dvokdavo lavonai i vairi patvori. Net virtos bulvs - ir tos nebeskanios bdavo.
Blogiausia, kad tas netiks kvapas pasiekdavo ir kai kurios valdios buvein. Norom nenorom, bet vis dlto teko pradti su
lavonais rimtesnkova. Valdia ilgai galvojo, bet nieko kita negaljo sugalvoti, kaip tik; lieppalei lagerpamikje ikasti gilias
duobes, suversti tenai lavonus, apipilti derva ir deginti.
Baisiai ilgai ir prastai tenai lavonai smilkdavo. Reik jo nuolat ir dervos itekliai duobje papildyti, ir lavonai su akmis
vartalioti it kotletai kokie, kad jie geriau kept. Dienieidavo dar pusbdos, bet naktbdavo visas reginys - geros operos
vertas!
Smilksta rksta lavonliai, vis lager spirginamos gumos garais uliedami. Degintojai su akmis aplink duob okinja it
velniai, Valpurgijnaktsu raganomis besitsydami!
Taiau ir ia veikiai negerovprasidjo. Kai tik ateina naktis, tuoj, bdavo, aplink lager ima sukaliotis kakokie svetimi
lktuvai. Bomb, tiesa, lavonus nemt, bet jzirzimas buvo vis dlto labai nemalonus: negi inai - mes jie bomb, ar taip tik
erzina? O gal dar bestija ims ir nufotografuos visk? Lavonai ugesinti taip greitai nemanoma, ir dervos gi gaila! Bgti, visk
pametus, taip pat nei is, nei tas. Dl t sabotainilktuvnakties darbas teko sustabdyti. Teko deginti tiktai dien. iemos
dienos - trumpos. Lavoninfliacija pasidarvisikai negera.
Lageryje lavon reikalas taiau ne visuomet buvo toks prastas. 1944 met rugpjio, rugsjo, spalio mnesiais lagerio
kalinibuvo priskaiiuojama jau iki 50-60 000 galv, o mirdavo kasdien labai nedaug, nuo trijiki penkiolikos. Bdavo net ir
toki dien, kada niekas nemirdavo. Nr viei lavon, nors tu k! Valdiai, inoma, buvo labai nesmagu dl tokios
ubagysts: kaipgi investuotas krematorijkapitalas liks neveiklus?! Tuomet valdia jau dirbtiniu bdu lavonpasigamindavo.
Paimdavo kok sunkveimkitsenipaliegli, klipatir iaip visokios menkystos - trach ta ra rach! - ir yra jau lavon! Ypa
gausiai iam reikalui buvo panaudojamas ydikas elementas, tuomet lageryje jau apsiai priviss.
Ne visuomet juos udydavo, - kulkos vis dlto metalinis daiktas, ymiai vertesnis u lavon. Daniau vartodavo dujas toje
unikai nepatogioje kameroje, - reikjo gi per kamin nuodyti! Sodinamiem sunkveimius, inoma, nesakydavo, kur juos
vea. Paguosdavo juos net, - pranedavo, kad vea darbus, kur maistas bsis geresnis. Vis dlto veamieji greitai
uuosdavo, kurlink likimo tekiniai rieda. Nelipdavo veim, neidavo kamer, - reikdavo esesininkam gerokai pasitampyti,
kol vesdavo tvark.
Ypadaug jiem vargo bdavo su senomis ydmis. Jas ir veimkelk - jos paios gi nebelipa, - ir i veimo ikelk. Ir kas
visnepatogiausia - kad jos, susodintos veim, rkia klykia, kad net visas lageris skamba:
- Ir jos esanios mons, - Wir sind auch Menschen!
Taiau esesininkai, matyti, buvo kitokios iuo reikalu nuomons. ydiklyksmas nkarto jnetikino.
Klykne tiktai veimuose sdinios. Klykuelektrintvielpasilikusios, - dukterys, seserys, motinos. Visos rk, klyk,
kas smarkiau, kas ne taip smarkiai. Esesininknervai buvo visko mat, bet ir jie klyksmo nepakeldavo. Esesininkai bgo lauk
nuo ydi bloko. Kaliniai, inoma, neturjo kur bgti. Kaliniai klauss. Kaliniai klauss ir rymojo. K jie igyveno
besiklausydami - tai jau jasmeninis reikalas. Paalaiiam tuos dalykus nra ko kitis.
Kad yds savo klyksmu negadint daugiau esesininkams nerv, buvo sugalvota kitokia priemon. Jas psias varo
traukinl, atseit, dabar tai tikrai gabensi darbus. Prie traukinlio stovi komendantros SS stambus pareignas, apsirengs

gelkelieio uniforma, mandagiausiai kvieia:

- Praom sstis traukin, malonios damos!
ydm susikimus vagonus, durys buvo urakintos. Traukinliui pradjus judti, buvo paleistos vagonus trokinamos
dujos.
i priemonbuvo pavartota tik vienkart, - nieko gera ir i jos neijo. yds, pajutusios dujas, ir traukinlyje mklykti.
mdauyti duris, barkinti langus, - tiktai prigsdino civilius pakels gyventojus, - daugiau nieko!
itokie skubos keliu pagaminti lavonai oficialiose knygose numirliais nebuvo laikomi.
Numirliai knygose buvo paymimi raide T, reikia Tot - negyvas, - ir ibraukiami i gyvjsrao. Savanoriai pakaruokliai
gaudavo enklFT - Freitod - laisva mirtis. Kiti buvo paymimi raidmis Ex, reikia, Execution - egzekucija, lageryje vykdyta
pagal kurio nors gestapiko teismo sprendim. O ie paskubinti lavonai knygose buvo atymti inicialais S. B. ia reikia
skaityti, apsaugok viepatie, ne Sruoga Balys, bet Sonder Behandlung, atseit, ypatingas apipavidalinimas. Ne inodamas
gestapo politins virtuvs recept, suprask mogus, kreikia toksai delikatnus pavadinimas!
Kartais atsirasdavo toki sentimentali moterli, kurios panordavo turti bent pelenus savo snelio vienturtlio, savo
brolelio irdels ar savo vyro numylto. itas noras buvo visuomet patenkinamas.
I moterls tutuojau ireikalaudavo pinigus u pelenus, u urn, upakavim, u persiuntim- ieidavo apie du imtu tris
deimtis marki. Lagerio valdia, gavusi pinigus, sakydavo pasemti i bendros pelenkrvos 2-4 kilogramus pelen, kurie ir
buvo pasiuniami gailestingajai moterlei. Per vislagerio istorijnra buvnvieno atsitikimo, kad btbuvpasisti tikri, to
paties sudeginto mogaus, pelenai. Tai padaryti praktikai buvo visikai nemanoma. Vis pirma degindavo gi ne po vien
lavon, - vis pelenai jau peiuje susimaiydavo. O antra, kai ateidavo pelen pareikalavimas, mielojo numirlio pelenai
bdavo jau seniai velniai ino kur ibarstyti, - kaipgi juos i ten besurankiosi? O moterlnuskriaust nesinori. Ar gi jai ne vis
tiek; pelenai - kaip pelenai?
Pelengana danai reikalaudavo. U kelis atliekampelenkilogramus gauti 200 marki- tikrai nebloga. Kad tik numirli
bt!
L. "VIEN TIK AUKSAS VALDO MUS..."
Iki 1944 metvlyvo pavasario lageryje yd kaip ir nebuvo. Bti tai buvo, bet jie jau buvo suspjdingti. Taip sau, be
pdsako. Liko tiktai keturi, geri meisteriai specialistai. Laiksi jie nuoaliai ir kukliai, pasinrdarbo kolonose. Valdia, atrod,
juos visikai buvo pamirusi.
Tmetpavasarydai lagerpradjo plaukte plaukti.
Vispirma buvo atgabenti Lietuvos ydai i iauliir Kauno get. Vyrai ir moterys. Seniai ir vaikai.
Jiem ivaiuojant, vokieiai sakpasiimti visa, kjie turi geresnio - pinigus, auks, briliantus, geriausius drabuius, skalbinius
ir pana turt, - visa tai jiem bsi labai reikalinga Vokietijoje. Vaiavo jie su geriausiomis viltimis, - temp savo lob
lagaminuose, maiuose ir ryuliuose, stendami ir vaitodami - taip sunku buvo neti!
ydam atvykus, lageryje prasid jo tikra aukso kartlig, visikai tokia pat, kaip ji aprainjama Deko Londono
romanuose.
ydai, kaip ir visi nauji atvykliai, varomi pirt. yd- keli tkstaniai, o pirtis - kaip sauja. Kad ir kakokiu tempu juos pro
tpirt praginsi, vis dlto maras turi nusitsti keletdien. Pirmajai partijai ijus i pirties, likusieji iote isiiojo: savo tatosmamos nebepasta. ydai, kaip ir kiti naujokai, buvo nukirpti, nuskusti, lageriniais skarmalais aprengti. Visas j taip sunkiai
temptasis lobis dingo be pdsak, kaip n nebuvs. ydam nebuvo jokios iimties padaryta. Va, ia tai ir pasidjo visa
velniava.
I yd, einani pirt, atiminja jlob. Kepures deda vienkrv, apsiaustus - kit, kostiumus - trei, skalbinius -
ketvirt, batus - penkt. Puodai, iedai, auksins plunksnos, laikrodiai, pinigai, muilas - viskas atskiromis krvelmis.
Pirtin leidia visikai nuogus - ir ten dar gerokai apiupinja ir vis dar io to randa. Su vyrais pirtyje - iaip dar taip, bet su
moterimis - tikras vargas. Slepia jos auksburnoje, paastyse. Slepia iedus, laikrodlius, net laikrodius adintuvus tokiose
vietose, kur nei paiam pairti, nei kitam parodyti. Bet kpadarysi, vargsta pirtininkai, visur siningai apirinja - ir vis io
to randa.
Kartgrtu darbovietn i ligonins, persiris tenai paputusand. Ant aligatvio palei pirt stovi SS filosofijos rotenfiureris
Klavanas, ydapstotas, ir duonraiko.
ydduona - atsivetin. Raiko jis jir traukia i jos keptus banknotus. Pamats praeinant, aukia Klavanas mane.
- Va, irk, profesoriau, - sako jis man pasigirdamas, - va, u kokius pinigus ie ydai pardavjsLietuv!
- O! Tikrai domu, u kokius pinigus jie galjo parduoti? - stebiuosi a. - Gi, pone rotenfiureri, juk tai vis vokiki banknotai!
- Taip, vokiki, - atsako jisai.
- Ir - geri jie? Nepadirbti?
- Ne, - atsako jisai, porbanknotpairjs prie saul, - atrodo, visi geri, nepadirbti.

- Jeigu taip, - sakau, - pone rotenfiureri, grink ydam numautas kelnes.

- O tai kodl? - isiiojo Klavanas.
- Nagi, - sakau, jeigu jie pardav Lietuvu gerus vokikus pinigus, tai turbt vokieiai jpirko. Kiti btsavais pinigais
mokj. Ieina, kad Lietuvvokieiai jau nupirko, ir tamstai, pone rotenfiureri, nebereiks eiti front.
- A, itaip? - numykKlavanas. Jis buvo manimi aikiai nepatenkintas, kad jo smojo nevertinau. Jis atsuko man nugar.
Su drabuiais buvo blogiau, negu su duona. iaip ar taip, drabuiai pjaustyti gaila. ilkines anklodes taip pat negi pjaustysi.
Reikia apiupinti kiekviena sil. Sils reikia ardyti. Kiek tai buvo darbo! Batai - taip pat reikia ardyti. Paduose, ukulniuose
- vis io to surasdavo. Kitas kalinys, sakysime, nuorganizuoja kur ydiko muilo gaball. Prausias jis juo patenkintas,
teliukuojas, net putos tika. Apsiprauss iri - gi muile kakas blizga. Pakrapto - ogi auksas. Ikrapto lauk - jergutliau, gi
auksinis laikrodlis. Pabarkina jprie ausies - tonli tu mieliausias, - nagi eina! Pjaustyk tu dabar visus muilo gaballius!
Ir pjaustydavo - ir rasdavo!
ydai, pajut, kas dedasi su jtautieilobiu aplink tpirt, msavo brangenybes slpti dar geriau. mukasinti jas
sml. Kur stovjo - ten ir ukas. Kadangi yd buvo daug ir jie buvo po visus kiemus i mtyti, teko vis kiem smlis
graibyti, paslpto turto beiekant.
Kiti ydai imdavo savo aukssu briliantais ir prarydavo. U tokius darbus tekdavo kitiem net ricinos pripilti. Paskui reikjo
vieosios vietels apirti. Reikjo net visas kanalizacijos vamzditurtas per smulksietprasijoti!
Tuo visos nelaims dar nepasibaig. Ne visi aukso iekotojai buvo paklusns. Kitas iekotojas brangenyb surasti tai
suranda, bet jsavo kiensikia arba kiton, jau ikapstyton vieton ukasa.
Kart vidudien politinio skyriaus ratinje pats darbymetis. Visi bendradarbiai kaliniai popierlius rao susilenkdami. Tik
vienas i jstaiga, toks pilvotas vokietis:
- Brrrrr... brrrrr... brrrrr... - ima groti.
- Fricai, ar pasiutai, - kas tau pasidar? - suiuro jkaliniai.
Fricas, visas parauds, kakkelnse spaudia. Spaudia ir groja, - spaudia ir groja.
- . Fricai, parodyk, ktu tenai kelnse maigai? - kvatojasi feldfebelis Kenigas.
Fricas baisiai nulids. Labai jam nemalonu. Vargais negalais itraukia jis i kelnikiens laikrodadintuv.
- Liurbi tu, liurbi, - linguoja galva Kenigas, - alitrikampneioji, o net laikrodio nemoki padoriai pavogti!
Tai buvo Kenigas. Visi pasityiojo Frico liurbikumu - tuo visa ir pasibaig. Taiau kiti feldfebeliai itokiais reikalais buvo
kitokios nuomons. Jie maukso rinkjus gaudyti. mjuos kratyti. mjuos lazdomis tvatyti ir brangenybes i jimuinti.
mvaikioti tais keliais, kuriais aukso rinkjai vaiktinjo. Viskiemsmlis dar kartteko sijoti...
Kitas, sietu besijodamas kanalizacijos lob, rads auksin daikt, ima j tuojau - ir pats praryja. Vl tokiam smaliiui valdia
lazdkreia, ricina vaiina, - kanalizacijos lobis reikia i naujo sijoti...
Viepatie, kiek buvo darbo su tomis ydikomis brangenybmis! Lageris bent du mnesius buvo jomis visikai pamis.
Buvo jomis tiek susirgs, kad vis pasaul buvo pamirs. Pamiro Berlyn, pamiro valdi, pamiro kar... Tiktai pavieniai
mizantropai patvoriais valkiojosi ir mefistofelikai bambjo: "Vien tik auksas valdo mus..."
Aukso buvo soiai. Pakako visiem - ir idui, ir valdios atstovam, ir katorgininkaristokratijai, ir dar pavieniam ydam iek
tiek pasiliko.
Visi esesininkai ir katorginink prominencija m rayti auksinmis plunksnomis, - amerikonikos, anglikos marks, "Pelikanus" nelabai kas beimdavo. Kiti turjo po dvi, po tris plunksnas. Ir patys turjo, ir monelm pasisdavo. Kokipuiki
laikrodli lageryje atsirado! Geriausi veicarijos firm, - prima, extra! Koki daili ied iedeli, - ir jungtuvini, ir su
briliantais!
Viepatnusai Zelionk, tuomet jau vadinamas tuthofo kunigaikiu, staiai milijonierius tapo, - skaiiuojant vokiei
markmis.
Atvaiavus ydam tuthof, Zelionk tutuojau savo gyvenamajame bloke steigauksakali dirbtuvl. Surado meistr
auksakal ruskel i Rygos, surado jam du pagalbininku ir pasodino prie darbo. Juvelyrai puikybpasikl: jie jau jok kit
lagerio darbnebjo, - jie dirbo pas pat kunigaikt! Jie ir lainius tenai d, ir samagonlak. eilinkatorgininkjie, bdavo,
iri i aukto, it smakai karosus. Kurgi ne!
Jie dirbo ne vienam Zelionkei, - jie dirbo ir Chemnicui, ir Majeriui, - perdirbinjo ydikauks. Visi usakymai jo per
Zelionk. I smulkesni esesinink jie usakym nebepriimdavo. Nebent i kokio gero biiulio, kuris gero spirito parpinti
galjo. Praturtjo Chemnicas, praturtjo Majeris - u didelius nuopelnus Treiajam reichui.
Atvaiavo Latvijos ydai. Jbuvo jau maiau ir jie buvo pakeliui jau iek tiek apvalyti. Bet ir jie bei tdar turjo. Auksin
kartligdar kartpasikartojo, nors jau nebepasiekdama tokios auktos temperatros, kaip pirmkart.
Pasibaigus darbui Zelionks monje, juvelyrai, inoma, buvo imesti lauk i jo bloko. Jie gavo vl apsigyventi eiliniame
kalini bloke. Jie vl atgavo monik pavidal, - su eiliniais katorgininkliais jie vl pasikalbdavo. Savo bloke jie steig
privai slapt dirbtuvl, dirbdami savo rizika, aptarnaudami smulkesnius esesininkus ir katorginink aristokratij. Dirbo
naktimis, nes dien turjo dabar dirbti eilin kalinio darb. Taiau nebeilgai jie tenai naktimis vargo. Kartapie pat vidunakt

uklupo juos tenai valdia. Aukso mediag ir instrumentus i j tenai atm. Zelionk pats jiem u tokius darbus krt
uodeg po penkias deimtis bizn. Gavo bizn ir klientai, palik pas juos auks. Patys meisteriai buvo veikiai isisti
Hopehilio plytin...
Lageryje per daug inoti visuomet labai pavojinga. O veltis valdios paslaptingus darbus gali rizikuoti tiktai paskutinis asilas
arba sitikins pakaruoklis, - jis vis tiek ilgai negyvens.
LI. YDIPOTVYNIS
Jau su Lietuvos ydmis valdia turjo labai didelio vargo. Lageris nebuvo pasiruos priimti tokididelmasnaujpiliei,
- nebuvo patalp. Teko jos sausakimai kimti barakus vienant kitos. Blogiausia - kad jos vaikprisive. Ir didesni, ir
visai ma.
Valdia turi gi inoti, kiek ji gavo naujpiliei: ioks ar toks katorgininkas - vis dlto turtas. O t - vaik - nieku bdu
negalima suskaiiuoti, kiek j priviso. Suslapsto juos moterys, kur galdamos, - po iaudais, po antklodmis, po sijonais...
Suskaiiuoji, suskaiiuoji tuos vaikus, - irk, - vienas ten pradeda rkti, kitas - ten. Ilenda i po sijon ir dumia krv,
suskaiiuotjvaiktarp, o suskaiiuotieji - rksta pas savo mamas. Viskas vl susimaio, - viskvl pradk nuo pradios.
Kitos moterys atsive savo bernikius, perrengtus mergaitmis, kitos gi - atvirkiai. O treiojo reicho valdia tiksliai nori
inoti, kiek buvo tokiir toki, - tuo remiasi statistikos mokslas. Tikrink dabar kiekvientokrkiantsutvrim, kas jis - vyras
ar moteris?!
Majerio nusistatymas buvo aikus: pas j- koncentracijos lageris, ne vaikdarelis, - atliekamindyvijisai neturi. Vaikam
lageryje nra kas veikti. Jie turi bti kitur, tinkamesnn vieton igabenti. Bet kaipgi juos geruoju igabenti? Moterys jneduoda,
- rkia klykia, akis drasko. Vaikai spiegia dar pasiuiau. Mukis dabar su bobomis, tampykis su vaikais!
Tai - ne kautyns prie Tanenbergo, tai - daug pasiuiau. Ir vis dlto esesikas pasiryimas nugaljo ir isunkenyb: vaikai
buvo atimti i moterir igabenti neinia kur. Staugbavo lageris, atrod- emaplinkui dunda.
1944 metviduvasar pradjo veti tuthofVengrijos ydes. Pradioje jos buvo sugrstos Osvencimo lager, - apie du
imtu penkias deimtis tkstanijpro tenai praj. Tenykiai esesininkai nieko nebegaljsu jomis pasidaryti, - turjjas
siuntinti ir kitus lagerius, - ir karo metu vokieiai turjo pakankamai tokiem dalykams transporto priemoni...
tuthofui jteko daugiau trijdeimitkstani. Su jomis mslageryje buvo jau paprastesnis reikalas negu su Lietuvos
ydmis. Vengriks yds atvaiavo jau be vaik, - tai buvo msvaldiai didelis palengvinimas. Antra, jos visos atvaiavo jau
be plauk, trumpai nukirptos, - lengviau atsiduso ms barzdaskuiai. Treia, jos visos atvaiavo jau apipltos, baisiai
biednos, - msvirininkam jos buvo visikai nedomios.
Su jomis viskas jo daug greiiau. Jom, inoma, patalpi anksto taip pat nebuvo parpinta. Jom buvo statomi paskubomis
barakai: kol jo ta statyba, jos glaudsi rmuose be stogo ir lub, ne kart gi - ant pliko smlio, ydruoju dangumi
prisidengdamos. Jom kartais po kelias dienas ngaballio duonos nebuvo duodama. Drabuijom aprengti taip pat nebuvo.
Tie drabuiai, su kuriais jos atvyko, turjo bti atimti i jdezinfekacijai bei patikrinimui, ar nra ko nors blizganio ir juose
sita.
Susirenka nuog moter bri briai, - bernuliai, bibelforerio vadovaujami, jom drabulius dalina. Po lengv menk
suknelsu eiakampe vaigde ant krtins ir nugaros. Suknels - nelygios, bet moterys nelygios dar labiau: viena plona, kita kaip kubilas; viena menkut, mautl, kita - kaip ardas. Bet sukneles berniokai dalina jom i eils, neatsiirdami moter
gio ir suknelitalpumo. Gavusi didesnsuknel, tuoj nupjauna jos gabalir atsarginidalipasidaro. Gavusi masukneltaip ir vaiktinja pusplik. Bernuliai, bibelforerio vadovaujami, nuo jpagaliais vos atsigina.
Netrukus i moter buvo pradta sudarinti vairios darbo komandos. I sen, paliegusi, sergani moter - komanda
duj kamer - keliaut pas Abraom. I sveikj - vairius umiesius, dinamito fabrikus, daugiausia gi - apkas kasti ir
aerodrom tvarkyti. Ivaiuojaniom darbus moterim buvo iduodami kiek geresni drabuiai, lageryje pasilikusios ir toliau
klampinjo pusnuogs. Barakuose susikimimas buvo baisus; kokie nors higieni ki sumetimai buvo tolima, savo am i
atgyvenusi pasaka.
Vlruden daugelis tumiestinikomandmgrti i darb. darbus ijo visos sveikos, - ligoninem. I darbgro
klipatos klipatls, vos pavelkanios aizdotas pamlynavusias kojas, visos sulinkusios, sunykusios. Jos buvo tokios sulysusios,
kad atrod, jog jos visos eidamos barka kaip kaulai, sumesti maiir tempiami per stambiakmengrindin.
itokias moteris, klipatas klipatles, m grsti vien barak, garsj trisdeimtj. Ten buvo iek tiek iaud vietomis
primiota kaip karvitvarte. Ant tiaudjos ir guldavo. imtakojai po jaizdas bginjo, bet jos jau nebeturjo jgjiem
berankioti. ttrisdeimtj barakmvaryti moteris i kitbarak, susirgusias ar nusilpusias. Jos jo, inodamos, kad eina
neivengiam sunki mirt. Nepalyginti geriau buvo tom, kurios i pat pradios pateko duj kamer. Ten per valand kit
buvo baigta visos sskaitos su gyvenimu. Daugiau jom niekas nebeskaudjo.
Visai kas kita - trisdeimtojo bloko piliets. Sunkus darbas, badas ir altis iiulpjjgas, sualojo jorganizm. Ir dabar
jos turjo i bado aizdose mirti! Trisdeimtajame barake ne tik niekas tmoternegyd- gydyti jos tenai buvo nemanoma, -

niekas jom tenai ir valgyti nedav: manykits, kaip imanote, graukite viena kit. Vis tenai esanimoter interesas vienas
tebuvo - kiek galint greiiau mirti, tik ne visom tai pasisekdavo. Vienos mirdavo, kitos vis dar gyvos buvo. Mirdavo viena ant
kitos, net ant gyvos nugriuvusi, - gyvoji neturjo jgnei numirlei pastumti, nei i po jos ilsti. Ne visos gyvosios ir paropoti
begaldavo. Retkariais kiek pajgesns gyvosios dar stengdavo negyvles itempti pro duris, imesti kiem, bet danai jos ir
tai padaryti nebepajgdavo. Kiek paropodavo nuo numirls al ir paios mirdavo. Taip ir guljo tenai lavonai, pavieniui ir
krvomis, laukdami, kol lavon veikai ueis ir ive juos krematorium ar dervos duob. 1944 met pabaigoj - 1945
pradioj is barakas ir buvo vyriausias numir li gamintojas, duodavs per dien 200-300 lavon. Tame barake siaut
vairiausios epidemijos - vis trij ri iltin, difteritas, dizenterija, skarlatina - ir dar galas ino kas tenai. Apkreiamos
sunkios ligos pasirod ir kituose ydi gyvenamuose barakuose. I ten jos persimet vyr lager, - pas vyrus ligas atne
vairs kaliniai donuanai, nuslinkdavpas alkanas moteris pavakariais ir dien. m visom iltinm sirgti vyrai. msirgti ir
mirti ir esesininkai. Dmtja iltine susirgo net pats Chemnicas, o jo vienas pavaduotojas - net mir. Lageriui buvo paskelbtas
karantinas neaprtam laikui, bent - kol visos yds imirs, o jvis dar keliolika tkstanibuvo. Padtis pasidarbeviltika.
Kart 1944 met pabaigoj atvyko lager i Berlyno kakokia sanitarin komisija. Visi klipatos buvo suvaryti nuoal
barak, tenai udaryti ir stropiai saugomi, kad neiropot. Komisij po lager vediojo pats Heidelis ir rod tai, kas buvo
rodytina. ydi lagerio komisija, inoma, nemat. Komisijos darbui pasibaigus, vienas kalinys, gydytojas, kuriam buvo
pavesta apkreiamligreikalai, atsidrsins pareik:
- Jis turs komisijai dar io to parodyti...
Lagerio gydytojas Heidelis paraudo visas it keptas vdaras, bet prieintis negaljo. Tasai gydytojas kalinys komisijnuved
staiai trisdeimtj barak. Komisija, atsidrusi tenai, tiktai usimnos ir pirtgalais stypino lauk. Komisijai ivaiavus,
Heidelis su savo pagalbininkais esesininkais kelias dienas vaik tinjo aplink ydi gyvenamus barakus, vid eiti, matyti,
nedrsdamas. Pasibaigus jo vaikiojimam, matidarinti baraklangus ir vdinti patalpas. mmesti lauk i barakiaudus,
kratyti iuinius. Aplink barakus pakvipo kakas spirginamas, - ar tiktai ne blaks? - msuverstus iaudus deginti. mveti
naujus iaudus, kimti naujus iuinius. Kai kur net lova viena kita buvo atgabenta...
Taiau trisdeimtasai barakas liko nepaliestas. Jis puikiai pavadavo taip negarbingai susikompromitavusi naujj duj
kamer, - atliko tpatdarbsavarankikai ir Treiojo reicho idui nekainavo npfenigo. Visa jo saviveiklos keliu...
Ulagerinse darbo kolonose padtis buvo ne visur vienoda, bet beveik visur dar galima iaip taip pabgti. Kai kurios t
komand mones visikai iiulpdavo ir sisdavo juos staiai trisdeimtj barak. Kitose gi komandose, ypa maesnse,
padtis buvo visikai pakeniama. Ten ne tik niekas nemirdavo, - net ir nesirgdavo.
tuthofo lagerio ribose vermachtas buvo sitaiss savo sandlius. Jis pareikalavo sandli reikalui pusantro tkstanio
darbinink. Jam dav ydes. Vermachtas, jas priimdamas, gerokai ipraus jas pirtyje, apreng palyginti gerais iltais
drabuiais, apgyvendino jas savo barakuose, nors ir to paties lagerio ribose, ir valgydino i savo virtuvs. itos yds, palyginti
su kitomis, buvo tikros aristokrats. Per vislaiknemir i j nviena. Bet tokilaimingj buvo vos pusantro tkstanio,
viso gi lageryje ydibuvo apie 35 tkstanius, ir jos visos buvo pasmerktos mirti, - na, kaip ir visi kiti politiniai kaliniai. is
sprendimas iki galo vykdyti esesininkam nepavyko.
ydi darbo komandom, vliau - ir vis kit moter komandom tvarkyti buvo atsistas visas brys moter esesininki.
Daugiausia tai vis 20-25-30 met mergaits, vokiets, matyt, tam reikalui sumobilizuotos. Tiktai i Rygos met pabaigoj
atsievakavo dvi senesnio amiaus esesininks, storos kaip drambliai. Lak jos degtin kaip seni vejai, o keiks - dar
bjauriau, negu vyrai esesininkai...
I viso, tos esesininks merguls lageryje turjo labai ne kok vard: jos nukonkuruodavo karikas nales ir gyvanales...
Lazdkalinm dauyti jos neturjo, - jos turjo tokius siaurus atrius diriukus tam reikalui, - diriukais jos valdydavo minias.
inoma, nepatingdavo ir letena uvaiuoti per valgomjkno dal, - moteries vardjos paios nelabai brangino. Bet ir jos ne visos buvo tokios lakdros ir mueikos. Atsirasdavo ir jtarpe padorimergaii, dl savo padties kentjusine maiau,
negu kiti kaliniai...
Kart pavakary grtu i darbo savo barak. Keliu nuo traukinlio ateina viena uniformuota SS mergu l. Tokia
geltonplauk, apskritaveid. Eina jinai nusimusi esesikkepurrankas beviltikai nudilbinusi, ir verkia bliauna paspringdama.
Pagailo man tos taip graudiai verkianios mergaits.
- Kas atsitiko, mergaite, - sakau, - gal a galiu kuo padti?
- Neeeee... - pro aaras kukiodama nutsjinai - viepatie, viepatie...
Verkdama ipasakojo man jinai, kad turjusi palydti stot ydi transport, suvargusi toki... Ji neinanti, kur jos
vaiuoja. Ji niekuo negalinti jom padti. Ir jai taip baisiai, es, jgaila - ir niekuo negalinti padti.
Mergaitdingo savo barake teberaudodama.
LII. ISIGIMVISI VELNIAI
1944 metpabaigmvis aikiau ir aikiau pasireikti lagerio isigimimo poymiai.

Kol dar kovos vyko kakur toli u Rytprsisien, msesesininkai buvo tvirtos dvasios ir nepalenkiamo kno. Jie ventai
pasitikjo Hitlerio apvaizda ir msydiikastais pasienio apkasgrioviais. Karo veiksmam mus persimesti per sien, net ir
drsiausikaliniatvilgiu esesininknuotaika mkristi it laelis i nosies.
Teisyb, esesinink tarpe buvo jau ne vienas toks, kuris viduvasary m kalbti, kad karas jau prakitas, ir be paliovos
pradjo lakti degtin.
Kadangi lageryje akigydytojo specialisto nebuvo, Heidelis paskiriem kaliniam leisdavo savo lomis vaiuoti Gdansk,
kad juos tenai apirtspecialistai. Man akys jau vienuolika mnesibe paliovos skaudjo. Heidelis leido ir man pasivainti
Gdansk, - net tris kartus nuvaiuoti.
Man buvo leista vaiuoti civiliniais drabuiais, ant kuri tik mai katorgininko poymliai tebuvo prisiti, - t enkleli
reikms neins negaljo suvokti, kas a per pauktis.
Lydi mane specialus esesininkas palydovas, su kuriuo drauge ir traukin lyje sdime, ir pypkeles traukiame, ir
nekuiuojams it seni biiuliai. Gdansko aki klinikos vedjas - profesorius, suinojs, kas a esu, tyrinja mano akis
pusantros valandos, biiulikai kolegikai nekasi, visai nekreipdamas dmesio, kad u dureils laukia visas brys vokiei,
kuritarpe kiti net su partijos enkleliais ant krtins, nekreipdamas dmesio tai, kad mano palydovas liko prie durstovti, kad jo niekas ne tik atsissti nepakviet, - niekas jam ir gero odelio nepratar.
Mano palydovui buvo sakyta stropiai sergti, kad a po miest nesivalkioiau, su niekuo nesusitikiau ir nekalbiau, sdiau kur nors udarytas nuo traukinio iki traukinio.
I klinikos mudu su palydovu nudrome staiai ... Ratskeller - geriausiGdanske pietvalgyti, kur valgo auktoji miesto
valdininkija. Mano palydovas turjo maisto korteli , o a - pinig. Jis gerai inojo, kad man pinigai turti yra grietai
draudiama. Bet jo akivaizdoje a mokjau savo pinigais ir u pietus, ir u al, kurio mandagios padavjos mudviem
nesigailjo. Paskui apjome dar kokias septynias smukles. Bebandydami alaus rir vyno beiekodami. A to vyno jau biau
slaptai gavs pas vien smuklinink, Gdansko miesto tarybos nar, pilvz tok su partijos enklu, bet visreikal pagadino
mano palydovas. Kai tik j smuklininkas pamat- visas paaliavo i baims. Kaipgi a j galjau tikinti, kad is esesininkas
vyno nori ir igrs - nesikandioja? Kad jis vyno nori - smuklininkas tikjo, bet kad jis nesikandioja - ne, jis tokiais dalykais
patikti negaljo!
Kitkart vaiuoju Gdanskan su kitu esesininku. Pasilikdviese, nekuiuojams politiniais reikalais visikai laisvai, - ne
visai kvailo berno bta. Privaiavus Gdansk, sako jis man:
- A paleisiau po miest tave vienvaikioti, bet gali kas nors kartais tavs dokumentpaklausti. tars, kad i lagerio
pabgai, - tuomet ir tau, ir man bus blogai. Geriau vaikiokim kartu.
Vaiktom mudu po Gdansk, apirinjam visas miesto ymybes. Ueinam vien smuklel, kit... Vienoj tuioj
smuklelj prie ms prikimba smuklininkas su politika - tuomet kaip tiktai buvo prasid js sjunginink desantas
Normandijoje.
- Mano nuomone, - muasi krtinsmuklininkas, - labai gerai padaryta, kad leido anglam ir amerikieiam ilipti sausum.
Mano nuomone, kam mum plaukti pas juos jmuti, jeigu galima palaukti, kol jie patys ia plauks, ir mes ia juos imuime!
- O taip, - pritaria palydovas, - tegu tiktai jie privea daugiau savo kariuomens! Mes ia juos visus itaysim - ir karas bus
baigtas!
- Bet, mano nuomone, - kryiavojasi smuklininkas, - pabriu, mano asmene nuomone, reiktuimti ir anglsalos... I j
visuomet mum visokios nelaims eina...
- O taip, - pritaria mano palydovas, - mes visus anglus i salsugrsime jr. Nvieno anglo saloje nepaliks. Tegu prilaka
visi, niekai tokie. Kad jveisls nepalikt!
- Bet, mano nuomone, - toliau sketeriojasi smuklininkas, - pabriu, mano asmene nuomone, dl ms nelaimi vis
kaliausi yra ydai, pabriu, mano asmene nuomone...
- O taip, - pritaria mano palydovas, - inoma, vis tie ydai. Mes visus pasaulio ydus susirinksim. Visus ikarsim. Ant aki
pakratysim.
Ir varo gi jiedu itokipolitik, - kad juos kur uovraitoji! Vienas kriokia, kitas gargaliuoja. Vienas kala, kitas zalatija.
Man, besiklausant jdviejkalbos, darosi ilta ir akyse marga.
"Ot, po velni, tai kritau it blusa sirup, - galvoju sau, seil rydamas, - su itokiu kvailu velniu palydovu taip atvirai
kalbjaus! Juk dabar a jau galutinai baigtas! Tai kas, kad liudininknebuvo, - valdios akyse vis tiek bus jo teisyb, ne mano,
o jis gi viskdabar papasakos valdiai!"
Umokjs u al, ijau i smukls it tarakongrauiamas.
- Ar girdjai, ka su smuklininku kalbjau? - klausia mans palydovas.
- Buvo tai senas tamstos pastamas? - neinodamas katsakyti, savo rtu klausiu palydovo.
- Ne! Pirmkartmatau j. I viso a pirmkartsavo gyvenime dabar buvau jo prakeiktoje smuklje...
- Tai a visikai nesuprantu tamstos kalbos prasms, - vl ispruko man neatsargus odis.
- O kaipgi a su juo kitaip galjau kalbti? - pykteljs atria jis man. - A esu SS uniformoje, jis mans bijo, kitaip negali

kalbti. O a - i kurgi a galiu inoti, koks velnias jisai yra, tas kiaul?! - visikai piktai nusikeikia palydovas.
Toliau su manimi jis vl protingai kalbjo.
Treikart treias mano palydovas nuvedmane prie Gdansko priemiesty pas savo uov, - kas taip pat labai grietai
prietaravo visiem valdios sakymam ir draudimam. Nuved jis mane ir pasodino kambary palei pei, - va, ia sdk, pasakjis man.
Sdaus ir sdiu palei tjo uovs pei, - kgi daugiau darysi nesdjs. Sdiu a tenai valand, sdiu kit, sdiu trei
kaip elgeta, tiktai poterinekalbdamas. Nkrust i vietos. Nuobodu. Pikta. Jis su savo uove kaktenai urum burum, o
man - peius tiktai? Kolgi aia, po velni, sdsiu?!
Pagaliau palydovo uovatnea ir padeda man ant stalo duonos lktir gerpusduben sriubos. Makaronai! Piene virti!
Pasiuto?
- e, valgyk, kad sveikas btum, - sako man palydovo uov, tokia stambi, plati moteris su purvina prijuoste.
Kertu a tsriub, net ausys lepsi. Puiks makaronai, nieko nepadarysi! Po velni!
Mano irdis i karto sentimentali pasidar.
Praslinkus dar keliom minutm, plaioji uov vl svyruoja kambar. kart atnea lkt, piln bulvi ir vieios
kiaulienos! A net isiiojau i nustebimo, - tikrai, boba pasiuto!
- Valgyk sveikat, - sako ji man, - mes kininkai. Turim dar. Msnenuskriausi...
Purtau vieikiauliensu bulvm, - karaliki piets!
Plaioji uovslina treikart. kartji slenka patylomis, apsidairydama, ar entas nemato. Tsssss... - nabda ji man,
prisikiusi pirtprie lp. Prilingavo prie mans, prisiliejo.
- Pasakyk, kaip pas jus tenai... lagery... ar tikrai taip baisu, kaip ia mons pasakoja? O kaip elgias tenai mano entas?..
Neskriaudia js?..
A - kgi, - prisikirts tokikaralikpiet, kur ia gerairdmoterlbegraudinsiu!
- Ne, - sakau, - entas kaip visi entai: nieko pikta nedaro.
Ir tikrai, jos entas nebuvo blogas. Niekas juo nesisksdavo. Pagaliau jis buvo tiktai eilinis kareivis, jokiauktesnipareig
neturjo, - neturjo ir progos savo temperamentui parodyti.
- O, vargas, vargas! - dsavo moterl, - kuo gi jis kaltas! Pam, mobilizavo kaip kareiv... Kur paskyr, ten turi bti...
Kur mogus pasidsi?.. Tiktai jam nieko nesakyk!
Pamats pro praviras duris kitame kambaryje radijo aparat, sakau jai:
- Dabar per radijskaito vokieitabo praneimapie karo veiksmus, - ar nebtgalima pasiklausyti?
- Oi, ne, ne, ne! - mji kratytis abiem rankom, - tai politika! Mes politikos i tolo bijome!
Treiojo reicho pilieiai bijo per nuosavradijnet savo tabo praneimo klausytis! Vargai, vargai!
Metpabaigoje ir paiame lageryje drausmmliauti velniop. Majeris lageryje rodsi vis reiau ir reiau. Savo vieton
atsisdavo vis tavinl nekaliausi, tsavo pavaduotojkapitonCet, kuris apie lagerio reikalus vis dar nieko neimanir
nemokjo jokio sakymo duoti. Jis tiktai retkariais pagraibydavo po kienes grtani i darbo kalini - tuo jo visa
administracinimintis ir pasibaigdavo.
Tuo tarpu Zelionki kalinitarpo paskyrdu prityrusiu banditu lagerio policininkais. Pario jiem dryuotus raikius per
rankoves, dav po stamb bizn ir paleido juodu lager "tvarkos daryti". Jiedu buvo tiesioginiai Zelionks padjjai ir
pavaduotojai, oficialiai pripainti, plimo ir muimo reikalu, - Zelionks galybdar labiau iaugo.
Po Naujmetsusisiekimas su moterbarakais visikai palengvjo. Ne tik ilgiausius vieni kitiems laikus laisvai ra- net ir
vakarukas suruodavo, - moterbarakai te davo.
I sandli skubos keliu m dingti visokie daiktai. Pirmoje eilje esesininkai m tempti i sandli kalini lagaminus ir
geresnius civilinius drabuius. mapsirpinti visokiem atvejam. Paskui esesininkus mtais paiais dalykais rpintis ir kaliniai.
Daugiausia civiliniais drabuiais. Lagaminnebeliko. mgaminti juos DAW dirbtuvs, msiti kelions maius. Valdia m
pakuotis daiktus ir brangenybes. Pirmoji pradjo dokumentus vieai deginti ligonin. J tutuojau pasek politinis skyrius,
kiemo pakraty plekindamas savo dokumentlius ir byleles.
Po lager sklido vairiausi gandai. Visiem aiku buvo, kad iokia ar tokia lagerio evakuacija yra neivengiama ir kad ji vyks
labai greit. Bet - kur, kada tai vyks - niekas neinojo. Vieni man, kad psiomis reiks eiti apie keturis imtus kilometr. Kiti
tikino, kad paskutin momentkaliniai bus paleisti, bent politiniai. Treti - traukpeiais, kreipdami dmes statines, veamas
prie kalinigyvenamblok, dervos pripilamas.
- Et, - sakjie, - pamatysite, padegs nakt gyvenamus barakus, suirkins mus visus gyvus. Kas bandys nedegti - iaudys
kaip kurapkles...
Visokie gandai plito juo labiau, kad valdia udraud lageriui laikraius gauti. Joks patas, jokie laikai, jokie siuntimai
nebeateidavo. Visi radijo aparatai i visur buvo surankioti ir neinia kur nukiti.
Nejauku pasidar. Niekas nieko tikra neinojo. Neinojo net Majeris. Kelis kartus skubos keliu klausauktesns valdios,
kas daryti, kur ir kaip evakuotis, - jokio atsakymo negavo.

Ms lietuvikasai blokas 1944 metais gaudavo palyginti daug siuntini . Mum buvo prisista i nam vairi daikt skalbini, puloveri, bat, drabui, rkal, vairaus maisto atsarg, - visa tai labai gaila buvo palikti. Neinia gi, kur ikeliausi,
kur kokinakvynlgausi! Juo labiau, kad valdia sakruotis kelionn, pasiimti skalbinipamainir antklodes, kas kokias
turi.
Kadangi buvo gili iema, nutarm pasidirbti rogutes, - veim savo lob, kas kturim! Kgi inai, - gal Lietuvoje per karo
veiksmus suplekjo visa, kturjai, - gal tenai gi nieko neberasi!
Pasidirbdinom rogutes. Kas - vienas, savo rizika. Kas po du, po tris susidj. Padarme repeticij, kaip veims. Visa jo
kuo puikiausiai. Mspavyzdiu pasekir kiti blokai, - pasidirbdino rogui. Valdia matmsdarb, bet niekas nebeklaus,
nei i kur mes mm mediag, nei kaip ir kur pasidirbdinome. Visa buvo dabar ir valdiai vis tiek pat.
Raudonoji Armija jau pam Elbing. Kai kurios yds, dirbusios tenai, buvo sugrintos psios tuthof. Kitos, kur
silpnesns, buvo paliktos pakeliui, - ir jos paskui vienos paios be palydoviaip taip atkulniavo lager.
Elbingas gi u trijdeimipenkikilometrnuo tuthofo. Dienomis lktuvai padangraio. Naktimis - Gdanskir Gdyn
tratina. Girdti tolimos artilerijos veiksmai. Dunda emnuo pabkl. Dangus raudonuoja.
Taiau sakymo evakuotis vis dar nra ir nra!
Pesimistai ir skeptikai triumfuoja:
- O k, - ar ne msteisyb?! Jokios evakuacijos nebus. Matote, jau visur pilnos statins dervos. Suutins mus. Iaudys
mus. Dujomis inuodys ir padegs!
Nerimastis auga. Sargyba aplink lager padidinta. Kulkosvaidiai stovi nebe tik boktuose, bet ir ant kalneli, visiem takam
takeliam apaudyti. Visikai panau velniav.
LIII. SUDIEU, SUDIEU, DIEVMIKELI!
1945 met sausio 24 dien visiem kaliniam buvo praneta: bti pasirengusiem kelionei. Rytoj ketvirt valand ryto
ivykstam.
Puiku! Vadinas, bent ia vietoj neirkins ir neaudys!
Kas tokipasiutusinaktbemiegos! Visi tamulinja it girti tarakonai: kas ryulius graibo, kas aplink pirttursinja.
Ketvirt valand ryto mes jau visi su rogutmis isirikiav. A buvau vienas. Turjau du maiioku lobio ir vien didiul
antklod.
Pastamas esesininkas, pairjs mano lob, kraipo galv:
- Ich sehe schwarz, - atseit, tavo lobio ateitis juoda, veriau mesk ia pat jpo velnipatvor!
Visas lageris buvo padalytas atuonias maro kolonas. Kiekvienai kolonai buvo duotas vadas - SS feldfebelis, brys
sargybiniir atskira komandl su unimis. Daugumas sargybini ir unes buvo specialiai i Gdansko atgabenti, atseit, nes ir
unes - ir tie mums nebepastami.
- -, ia kakas jau nebelabai gerai dvokia! Lageryje pasiliko tiktai ydai, sunks ligonys, negalj paeiti, ir pasiryliai
simuliantai, turjkakokineaikiateities plan.
- Supleksite kaip blaks, - lidnai lingavome jiem.
- Et, pairsime dar, kas greiiau! - atsakinjo jie ir iekojo vietels, kur tamsiau pasislpti.
Mskolona gavo ygiuoti pirmoji. Ji turjo apie 1600 vyrkalini. Jos sudtin, be msmayio bloko, jo dar kitu du
mau bloku ir dideldalis ligoni. iuos pastaruosius, kurie tik galjo paeiti, vidunaktprikli lov, davjiems apsivilkti dvi
pori skalbini, paprast menkut kalinik be pamualo apsivilkim, tok pat apsiaustl, visikai pana ligonins chalat.
Davjiem po vienmenkut antklodl, skardin emaliuotdubenl, aukt, medines klumpes, ir visas jlobis buvo tokis.
Daugelis neturjo jokikojini, - viduiem sniegijo basniriomis.
Kiekvienam kaliniui buvo iduota duonos ir margarino porcija dviem dienom, taiau daugumas visa tai suvalgia pat vietoje
i karto, - lengviau neti bsi...
Iygiuojanias kolonas ilydjo tasai avinlis kapitonas Cet. Majeris Stovjo raudonuose rmuos prie lango ir napslak.
Lageryje jisai nesirod, - matyt, bijojo, kad kaliniai jo kartais per klaidvietoj skarmalo nesuplyt.
Ijudjo mskolona... Sudieu, sudieu, Dievmikeli! Vis dlto graiai buvo prisikeikta tavo nesvetingame pavsyje!
Iki gelkeliuko nebuvo nkilometro, - tiek tiktai ir uteko msrogui!
Traukinlyje buvo keli keleiviniai vagonliai vaiuojaniai vokikai publikai ir esesininkam palydovam. Kaliniam gi - keli
prekiniai vagonliai ir kelios platformos, - ir viskas. Pusantro tkstanio moniia turi sutilpti! Kamatis, spstis - baisiausia.
Apie roguisutalpinimir kalbos nebegali bti, - mons vienas ant kito lipa, kitas ant kito kaba, vienas spaudia, kitas rkia,
treias kienes krausto... I mskolonos koks imtas moninebetilpo, - vliau buvo prijungti prie kitkolon.
itokiame keliais sluoksniais prigrstame traukinlyje vaiavome atuoniolika kilometr- iki Vyslos.
Pakeliui vaizdai gana jaudin. Pilni takai takeliai vokiei. Kas - vaiuotas, kas - psias. Kas - skurd vaikikveiml
tempia, prisikrovs lobio, kas - rogutes, o kas vissavo mant velka prisiris prie dviraio. Klii seniai, moterys su maais

vaikais. Visi traukia Gdansk, Gdansk- tiganymo viet...

- Heil Hitler - mojuoja ranka linksmesni katorgininkai aplenkiamiem vokieibgliam, - mes vis dlto vaiuoti vaiuojame, o
js, grynosios veisls veislininkai, psti kulniuojate!
Neprivaiuojant prie Vyslos, plentas per kelis kilometrus usikims. Pilnas veimir psij. Vysla plati tokia, pasiptusi.
Garinis keltas - nors ir didelis, ir pajgus, bet jis vienas su tokia moniir arklimase nepajgia susidoroti.
Per porkilometrnuo Vyslos ir mus ikrausti traukinlio. Nuvirtau i platformos pusniki juostos.
Kurgi, po velni, nuneiu a tuos du savo maiiokus!
Paskubomis traukiu i maidaiktus ir mtau snieg. iriu, - ir kiti tpat daro. Kitas net vislagaminnusiblokia. Tiktai
keli, perknas juos ino, kaip sugebjir rogutes atsitempti, paskubomis ria savo mantprie rogui.
Man bemtant daiktus, staiga alia mans atsiranda vienas toks storas juodas kalinys, abchazas, i Kaukazo, i Suchumio,
vardu Ilja, Su tuiu lagaminu, pakelje nudiautu. Raumeningas, tvirtas kaip mulas.
- Dua moj, - mano dele, - juokias jis man, - nebk kvailas, daiktnemtyk, prisireiks. Duok, a tau paneiu. Tu man u
tai pakelyje valgyti duosi.
Valgyti atsargos turjau. Sausaini, duonos, laini. Rkal. Mielu noru uveriau vien mai abchazui, - vis tiek pats
nepaneiu!
Liks su vienu maiu, pkuoju per pusnis it garveimis.
O! Mum davatskirkelt!
- Heil Hitler! - mojuoja katorgininkai pasiliekantiem ant kranto vokieiam, laukiantiem nesulaukiantiem savo eils.
- Nors kartvis dlto geriau bti ne grynos veisls padaru!
Ant kelto alia mans atsirado sudivs toks kalinys, imeretinas, i Kaukazo, i Soi, vardu Aleksandras.
- Jei duosi valgyti, duok, - sako jis man, - a tau ir antrmaipaneiu!
- Duosiu! Imk, susimildamas! - a vis tiek neti jgneturiu!
iriu, - ir kiti, turjmaisto atsarg, apsirpina neikais...
Nusirit nuo kelto, pakrikome po viskalinimini. Ms blokas iiro. Mes tapome vl eiliniai katorgininkai, - tokie pat,
kaip ir visi kiti.
Plentais ir viekeliais mum eiti negalima, - visa tai rezervuota kariuomens ir vokieibglireikalam. Mus varo unkeliais, upustytais, sniego uverstais. Pusnys ir pusnys. Sniego danai iki juostos. Sargybini ir un apstotus varo mus smarkiais
ingsniais. Eiti baisiai sunku. Vis reikia laikytis kr voj, atsiliekantiem nuolat reikia per snieg bgti. O krvoje eiti taip pat
nemanoma, - vargiai gyvi kaliniai eidami svyruoja, kits kitstumdo, kits kitam ant kulnlipa...
Ms kolonos virininkas SS feldfebelis Bratk [Bratke] bliauna it pasiuts bulius ir nuolat or i revolverio audo.
Nusipenjs tas Bratk toksai keturi deimi penki met vyras, su ema kakta ir plaiais andais, i prigimimo policininkas. Fizins jgos - milinikos. ygiuoti jis gali kaip lokomotyvas. Todl ir kitus taip varo. Penkias minutes pasilsti jis
duoda tiktai po dviej valand kelions, ir vl - toliau ir toliau. Po penki tokio padkusio maro valand, jau pavakary,
pusvalandis poilsio. Kas turi maisto atsargos, bando ukandiauti; kas neturi, penkis pirtus iulpia. Mano ligota irdis jau
streikuoja, a valgyti nnenoriu, utat mano abchazas su imeretinu kerta mano lainius, ausis pakratydami. Po pertraukos - vl
tas pat pasiutimas. Gena kaip gyvulius skerdykl. Net palydovai esesininkai keikias. Ir jie, drauge su savo unimis jau iki
lieuvius, lepsi.
Sutemo. Visikai tamsu pasidar. Patekome tuiplent. Eiti lengviau, bet taip sunku laikytis ant koj, - baisiai slidu. Ir
taip alta, alta. Per daug mes jau pavarg, kad ir jimas suildyti galt. Pradjo pliaukti palydovrevolveriai. ia - pykt,
ia - pykt; pribaigia pavarglius, nebegalinius toliau eiti.
- Na, ir velniai! - dairaisi mogus, ar koks revolveris tave dar netaiko...
Staiga alia mans atsiranda vienas esesininkas. Prakalba lietuvikai.
- Nagi, - sakau, - i kur lietuvikai moki?
Esesininkas suminjo visus koliojimos odius, kuriuos tiktai mokjo. Jis ess lietuvis nuo Kybart. altkalvis eelga. Prie
trejus metus jKybartuose pagavvokieiai esesininkai ir ive darbus Vokietijoje. Jis i darbo bgs, jpagavir pasodin
kaljim. Ilaiktenai eis mnesius, o i kaljimo atvar staiai SS kareivines, apmovSS uniformir padaresesininku.
Vislaikjis plksis aplink Gdansk, o dabar jatvarlagerkaliniam lydti.
- Ar tau nedraudiama gi su kaliniais kalbti?
- inoma, draudiama. Bet dabar tamsu. Tie unes nemato.
- Bet kad jau perdaug atvirai tu su manim kalbi... Nebijai?
- inau, kas tamsta esi... Pastu i rat...
eelga jau buvo pakeliui susipains ir su kitais lietuviais, msbloko nariais.
Tiktai apie deimtvalandvakare, nujdaugiau keturideimikilometrtokiu iemos keliu, pasiekme miestelPraust,
kur mum buvo skirta nakvoti. Majeris tenai jau buvo automobiliu nuvaiavs, - jis jau laukmskolonos. Per patikrinimkiti
mvirsti i nuovargio emn. A buvau pirmjnuvirtlitarpe. eiolikos monims kolonoje per tdienjau pritrko:

juos pakeliui nudjo esesininkai.

Mum nakvynei buvo skirtas apls trobesys, kuriame seniau gyveno anglai, karo belaisviai. Dabar jisai buvo be langir,
inoma, nekrentas. Vietos jame buvo labai maa. Susidar tokia kamatis, kad ir be pei pasidar nebealta... Kaliniai
nugriuvo, kas kur galjo. Kas - ant nar, kas - po narais, kas - koridoriuje, kuriame i ryto pasiliko gulti jau keletas lavon.
Valgio - jokio. Niekas nieko niekam nedav. Maitinkis, kaip nori, nors medins klumps padgrauk. Privaia iniciatyva buvo
suorganizuota poris kubillikavos, bet jos teko tiktai nedaugeliui. Kitiem liko tiktai oras, ir tas pats - smarkiai dvokiantis. I
ryto - tas pat. N duonos gaballio. N kavos gurknio. Nieko. Ninieko. Mano abchazas Ilja, apsiergs mano mai,
pasiraits rankoves, muasi su atakuojania j minia, - norini maineti atsirado tokia daugyb! Abchazas Ilja rkia, jis
neis vienas ir jokiam kitam velniui neti neduosis...
Antra kelions diena - tokia pat, kaip pirmoji, tik kelias keliais kilometrais trumpesnis. Pakelyje nuaut liko jau daugiau
dvideimties. Beeinant taip pat sutemo. Per upustytus kelius pasiklydome. Prisidjo dar eetas kilometr, per snieg, per
laukus. Nakvyndarinj, kurioje buvo iek tiek iaud. alio apie dvideimt laipsni. Kavos vl tiktai vienas kitas gurknel
tegavo, visi kiti - tiktai pyg nemarinuot ir lazd per onus. Susiglaudiau darinj su draugu ant grind palei iaudus ir
dsauju it uva mnesienoje. alta, po velni! Dantis ant danties nepataiko. Tuo tarpu kakuriam padkliui, guljusiam
auktai, viduriai sugedo. Ir tai - lep lep lep - jo nelaims vaisius sudribo ant mano su draugu galv...
Pakarti judoiverttu tokdarb, bet kur tu jnaktsurasi! Verskis, kaip imanai, - laiykis, kad nori!
I ryto vl! - maisto ntrupinlio. Mar kelion. Prasidjo pasiklimas Kaubijos kalnus. Vis auktyn ir auktyn. Sniego
vis gilyn ir gilyn. O kad pusto, kad drimba, sniegas veidkad degina! mons pakeliui griva kaip pzdrai. Esesininkai juos
revolveriais paspragina.
Taip tssi kelias dienas, kol pasiekme banytkaimukovo.
LIV. POKYLIS ANT BULVI
ukovo banytkaimyje mus sugrdo didiuldarin, kurioje iaudbuvo tiktai katinui nusinypt. Pirmieji sulind darin
susikor ant t iaud ir i stogo ipltais pagaliais mostaguoja kitiem kaliniam: atseit, nebelipkite, ir mum patiem vietos
maoka. Visi kiti liko ant pliko laito, - kiauroj darinj, penkiolikos laipsnialtyje, neturdami ko nei pasiklot, nei usiklot.
Pagaliau ir vietos atsigult visiem nelabai tebuvo. Reikjo vieniem ant kitlipti ir tuo bdu ildytis.
Atjus vakarui, draugai katorgininkliai pradjo ms maius pjaustyti. Va, taip graiai prapjauna mai ir dar graiau
itempia jo turin. Vienas bandginti savo maiel, - tai jam ir rankiki kaulo prapjov. Taip ir buvo: pjauna ir tempia. Gyventi
pasidarkakaip visikai nebedomu. Taip jau nedomu, kad nr kur dtis. Kas gi, po velni, toliau dar bus?
Tuo tarpu vienam i ms pasisek susipainti su dviem kaliniais vokieiais, aliakampi kriminalist lyderiais. Pasirodo,
darinje jie buvo susiradir su esesininkpagalba okupavpaigeriausivieta. Po ilgderybir gero umokesio jie sutiko
ir mus priimti savo kompanij.
Jokupuotoji vieta buvo bulvirsys, susideds i trijskyri. Centriniame skyriuje vieta buvo visgeriausia, - bulvibuvo
per metrnuo lub. Kiti skyriai buvo prastesni, - ir bulvibuvo tenai maiau, - gulti ne taip ilta. Bet vis dlto tai buvo tikras
rojus, palyginti su likusia darine.
Centriniame skyriuje jau gyveno aliakampi, mskolonos kriminalist, lyderis Francas su savo padjju, vienas lenkas pirmojo bloko blokavas, pirmos ries latras ir krematorijaus kapas, vokietis kriminalistas. i toki garbing kompanij
patekau ir a su draugu. Gretimoje patalpoje ant bulvibuvo kittarpe apsigyvenir du lenku, Vlodekas ir Vladekas, du senu
katorgininku, suspjusiu visikai subanditti. Jie savo globon buvo pasimymVaruvos universiteto profesoriRo-sk.
Prof. Ro-skis lagerin pateko u tai, kad nenorjo sudaryti lenkministeri kabineto, dirbanio pagal gestapo vilpyn. Jis
buvo senas mspastamas, - geros irdies garbingas mogus ir geras nelaims draugas. Lageryje jvisi painojo. Jis, kaip ir
kiti varuvieiai, buvo labai kalbus, ir, kaip daugumas profesori, - gerokai naivus. Todl jis visuomet inodavo labai daug
naujien. iuo atvilgiu su juo konkuruoti tegal davo tiktai vienas var uvietis, senas kapitonas Ost-ki. Bet jiedu
nekonkuruodavo. Jiedu vieningai visokias inias pasakodavo. J skelbiamos naujienos todl ir buvo vadinamos Ostro
agentros iniomis. Jiedu buvo gabiausi lageryje gandoneiai. igirdai lageryje koki ini, pirmoj eilj patikrink, ar tai nra
tiktai i agentros Ostro. Jei inia i ios agentros - atidk al: vis tiek bus devintas vanduo nuo kisieliaus.
Ostro agentros efas prof. Ros-kis Vlodekir Vladekpirmkartpamattiktai ioje darinje. Jis nieku bdu negaljo
suprasti, kodl jiedu staiga pasimjgloboti. Netrukus taiau reikalas paaikjo.
Vien vakar- tame rsyje mes gyvenome kelias paras, - jiedu, besirpindami profesoriui patalpos pagerinimu, nudiov
vienam msikikelions mai su rkalais ir kelions produktais! Daryti pas juos krat buvo nemanoma, - lipo su peiliais
virun. Teko tiktai susitaikyti su likimu.
Bandit efas Francas buvo ne toks. Jisai, suinojs, kad darinje mums supjaust kelions maius ir daiktus ipl,
tutuojau atjo mum pagalb. Tutuojau pasiuntkelis savo agentus darinmsdaiktiekoti. Perknas juos ino, kaip jie
tamsoje tkstantinje minioje, tokioje spstyje, veik, bet tai netrukus atvedviennusikaltl, kit...

Kvotveda savarankikai Francas, - jis buvo rsio viepats. Savo nuoira kerta 20 ar 30 lazd. irk, dalmsdaikt
jis jau ir surado! Tai - talentas, kad jkur velniai!
Bet Vlodeko su Vladeku Francas neliet, - jie dirbo i vieno.
Francas, sddamas rsyje, sugebjo staiai stebuklus daryti. Suorganizavo jis mum duonos, kavos, virtbulvi, porkart
soiai geros iltos sriubos! Mspadtyje tai buvo daugiau negu stebuklas!
Francas dirbo i vieno su vienu esesininku vokieiu, kur jis vadindavo savo svainiu. Baisiai galingas atrodtasai Francas,
svain esesininkturdamas! Mes prie j pasijutome esnyktukai. Taip baisu buvo, kad jis mus i rsio neimest. Reikjo
irasti kas nors, kad ir mes Francui gal tume imponuoti. Jis turjo esesinink svain, mum reikjo rasti esesinink - dar
svarbesn gimin. Pats likimas mum atjo pagalb Vienam i ms pavyko susipainti su vienu esesininku, gana domiu
egzemplioriumi.
Jis buvo filosofijos daktaras, baigs Berlyno universitet. Jis buvo vermachto leitenantas, bet dl kakoki drausms
prasiengim buvo nuemintas kareivius ir igrstas SS eiles. Su juo msikis susitar, kad jiedu pasiskelbsi es artimi
draugai, ia netiktai susitiktiktai.
Tas esesininkas, filosofijos daktaras, atlinds ms rs, taip keikia nacivaldi, tokius anekdotus pasakoja apie Hitler,
kad nors dviguba juosta juoskis pilv!
Kai tiktai Francas ima didiuotis savo svainiu esesininku, msikis jam tuojau atsikerta:
- Kas tavo tas svainis, - iukl! Mano tai bent esesininkas. Senas draugas, filosofijos daktaras, - girdjai, kaip jis Hitler
keikia?
Prie argument Francas buvo bejgis. Turjo nusileisti. Ms padtis rsyje per vien valand sustiprjo. Francas
pradjo mus ne tik gerbti, bet truput ms ir prisibijoti. Utat mum maist su savo esesininku svainiu organizavo dar
rpestingiau.
ms rs mateidinti net moterys kaubs, atnedavo sriub, - su jomis buvo galima visikai laisvai kalbtis, niekas
nekontroliavo, - tai buvo jau velniai ino kas! Kaliniam taip grietai draudiama net kokod paaliniam monm pasakyti, o
ia - laisvai rsateina paaliniai mons - net moterys! Tai vl buvo grynas Franco organizacinigabumnuopelnas.
Vienkarttaiau ir tpat Francnuorganizavo. Jis buvo susiorganizavs keletplksamagono, kelis tenai litrus. Atjo
pas j rsin sveius svainis esesininkas ir garsus banditas Kostekas su savo pad jju - adjutantu, - jiedu gyveno kitame
darins gale ir organizavimo darbvarsavarankikai, su Francu nesidjo.
alia mans prasidjo banditikos vais. Geria jie tsavo samagon, vienas kitam per snukuvaiuoja ir vl geria. Geria,
vemia ir vl geria, - visa tai darosi ia pat vietoje, prie mano galvos. Pagaliau, visikai nuvarg, sudrimba jie, kur kas sdjo.
Nakt dingo i rsio esesininkas svainis, o paryiui - Kostekas su savo adjutantu. Tuo tarpu pabuds krematorijaus kapas
velniuojasi, net bulvs okinja. Paadintas Francas nirpia:
- Tylk, krokodile, a dar miego noriu!
- K, tylk, - spjaudosi krematorijaus kapas, - irk, ktie niekai padar! Va, va, irk!
Kapas rodo savo kelnes. Jos - skyltos, supjaustytos. Jas nakt sveiai supjaust ir isine kienes. Paiam Francui
supjaustytos ne tik kelns, - supjaustytas ir varkas! Tai bent sveiai! Francas tokisveidar nebuvo turjs. Francas dabar
tariasi su krematorijaus kapu, kaip tam niekui Kostekui atsilyginti reiks. Tuo tarpu rsyje atsiranda ir Kostekas su savo
adjutantu, abudu su dideliais peiliais rankose. Kostekas siuts ne maiau u Franc: jam eimininkai pernakt nudiovpuik
naujodinapsiaustl!
Sveiai turmuoja Franc, Francas - nepasiduoda. Peiliai taip ir blikioja nuo bulviiki lub! Pagaliau mutyns aprimsta,
aizdos perriamos, - sveiai ir eimininkai sdasi drauge - samagono likui baigti. Vienas dar geria, kitas, samagon
pavelgs, avansu vemia.
T pai nakt alutinj patalpoj ant bulvi vyko taip pat didel istorija. Prof. Ro-skio globjai staiga vienas kit m
smaugti. Vienas rkia: Vladek! Kitas rkia: Vlodek! Ostro agentros efas, lauydamas rankas, vaikto aplinkui ir poteriauja:
- Vlodek! Vladek! Vlodek! Vladek! Vlodek! Vladek!
Neinia, kuris i jiedviej, Vlodekas ar Vladekas, ar abu sutartinai, staiga - kad smogs savo globotiniui pilv kojomis!
Senelis nurieda ant bulvivaitodamas. Niekas daugiau nebedrsta prie Vladeko su Vlodeku prisiartinti. O jiedu - vienas kit
kad smaugia, kad smaugia! Ir ritinjasi po bulves, nekreipdami niekdmesio. Staiga vienas i jpakyla bgti, nuversdamas
vienintelvak, taip pat Franco suorganizuot, rsyje degusi. Rsys pasineria visikoje tamsoje. Paskui vienbgant dumia
kitas, u gulinijpatamsyje uklidamas, per galvas persirisdamas.
Kol surandame nuverst vak, kol j udegame, vieton pastatome, Vladeko su Vlodeku ir pdos atauo. Viskas buvo
tvarkoje, tiktai vienam i msiki trko bat, kitam - apsiausto, treiam - kelions maio. Visa tai Vladekas su Vlodeku
nujojo. Jiedu mskolonjau nebesugro.
Keliom valandom praslinkus po j dingimo, dingo ir blokavas, guljs alia mans. Jis nieko nepavog. Po kelidienjis
gro atgal kolon. Sugrs jis pasakojo:
Esesinink tarpe buvo vienas lenkas, prievarta paimtas SS eiles. Jisai norinius bgti kalinius ivesdavo i ukovo

banytkaimio sien iki tokios vietos kur jokiesesininkjau nebebuvo. Iveda jisai ir paleidia. Verskis toliau jau pats, kaip
imanai. Jis ived ir Vladek su Vlodeku. Jis buvo iveds ir blokav. Tiktai, blokavo pasakojimu, labai sunku buvo jo
patarnavimu pasinaudoti. Labai gilu sniego, - kol mes buvome ukove - keturias paras be paliovos pust, - sunku toli nueiti.
unes suseks. Nujs toliau, patenki kaubgyvenamus kaimus. Dienos metu kaubai mielu noru priima, pavalgydina, valgio
kelionei deda, bet nakvoti niekas nepriima. Bijo visi. Visi varo nakvoti mik. O mike, - neturdamas ryi, - k gi tenai
veiksi tokiame giliame sniege? Vis tiek pagaus, - visur pilna nip. Pagavgi tikrai pakars.
Pabands bgti, blokavas treidiena vis dlto pasivijo kolon, - ia jam atrodbsianti maesnrizika. Kolonos vadas,
bulius Bratk, primjiskstomis rankomis, - dabar jis bsis jam, Bratkei, dar brangesnis...
Tiespasakius, kolonos vadas dl pabgusijskaiiaus labai nesijaudindavo. Jis tiktai pavargliir palieglinepaksdavo,
- juos visus pakelj audydavo. O pabgl - nuraydavo nuautjskaii- niekas gi jnumeriir pavardinetikrino! - ir
baigta jo visa buhalterija. Buliaus Bratks vedama kolona tirpte tirpo.
ukove mano abchazas Ilja ir mane apvog: ikraustlainius, papirosus, sausainius ir kitokius dalykus. Teko atsisveikinti su
juo. I dviejmaiman vienas beliko. Tai jau didelpaanga buvo padaryta.
ukove gyvenant, ir maisto buvo iek tiek duodama. Mum Francas jo parpindavo kiek reikiant, esantiem darinj sunkiau vyko. Vieniem duonos ir margarino teko po dvi porcijas, kitiem - nieko neliko. Tas pat buvo ir kavos reikalu.
ukove keturi msgrups nariai sunkiai susirgo. Sirgo jau anksiau pakeliui, tik ukove temperatra laiksi pastoviai apie
40 laipsni, - vliau pasirod- iltins bta.
Sveikieji isirikiavo ygiuoti toliau, o ligonys, atsirad darinje, pasiliko vietoje. Jiems pri irti ir globoti pasiliko
esesininkas, filosofijos daktaras, - t pai dien visus ligonius i darins perkls privaias iltas trobas ir toliau juos
rpestingai kiek galdamas slaugs.
Baisiai mum gaila buvo skirtis su esesininku, filosofijos daktaru, bet ligoniam jis buvo reikalingesnis, negu sveikiesiem.
Ieidami i ukovo, pasinrme pusnyne - ilgam laikui.
LV. PER KAUBEMEL
Gyventi Franco globoje buvo lyg pono dievo uanty. Gerai tai gerai, bet vis dlto pavojinga. Vis dlto tas jo uantis buvo
iurktokas. Francas - stebuklingas vyras, nr odiui vietos. Bet kadgi jis, tonas, pats galjo tave kiekvien moment
umuti ar mamaiausia apiplti. Nesuprantama buvo, kodl iki iol jis tai nepadar, - pasitenkino duokle i Vlodeko su
Vladeku? Juo labiau, kad ms autoritetas jo akyse visikai nusmuko. Jo svainis esesininkas eina toliau, o m s "draugas"
ukove liko.
Antra vertus, kokiu gi bdu Francas sigijo tok veiklos savarankikum? Jei jis galjo to pasiekti, kodl gi mes negalime?
Kuo mes blogesni u j? Apsvarstitreikal, ir mes nutarm pradti savarankikveikl. Tuo tikslu sudarme bendrfond,
sudjome j, kas dar turjo: maisto, rkal, pirtini, drabui.
Sudartok fond, siuniame delegacijpas kolonos vad, buliBratk. Delegacija jam aikina: mus ir apvog, ir maius
supjaust, ir rankas iki kaulprakiaurino. Aikina jam delegacija tokius dalykus ir krauna jam ant stalo lietuvikos deros ir
gerai irkytos lietuvikos kiauls gabalus.
- Hm... - sako bulius Bratk, - o rkalar neturite?
- Turim, pone vade, turim! - Bulius Bratkgavo imtcigarei.
Bulius Bratki karto linksmu veriu virsta.
- Hm... - sako jisai, - nuo iol visi galite eiti kr voj kolonos prieakyje, sudar atskir grup, su kitais nesimaiydami.
Nakvosite taip pat atskirai.
Veris Bratk savo od ilaik, nors ir nuolat skatinamas. Dabar prasidjo mum visai kitoks gyvenimas. Visa kolona ir
toliau nakvodavo paprastai darinse, o mes daniausiai mokyklose ant iaud. Kitos mokyklos buvo altos, bet kitas - ir
pasikurdavome, ir batus su drabuiais pasidiovindavome.
Didiai nustebs Francas kraip galv, kaip tai galjo atsitikti, kad mes isiveriame be jo pagalbos - ir dar taip gerai
sitaisme. Mum gi buvo dar geriau, negu jis man.
Mus lydti ir mokyklose sergti veriu taps bulius Bratkpaskyrlietuvesesininkeelgir lenkesesinink- pabgli
vadov. Su tokiais palydovais buvo galima i mokyklos ieiti miestel maisto pasimedioti. Veikiai tiem palydovam kyrjo
msikius lydti po miestelius, - jie juos paleisdavo vienus nevaromai vaikioti. Juo labiau, kad jie patys nuolat savreikal
turjo.
I mstarpo irinkome keletapsukresni, lieuvingesnivyruk, kurie ir eidavo kaimar miestelmaisto elgetauti. Puiks
buvo tieji vyrukai, jie savo udavin meistrikai atlikdavo. Kas be ko, kartais, bdavo, jie kieno nors batus ar skalbinius
miestelyje ir pragerdavo, bet labai greitai umegzdavo ryius su kaubmis, kurios po valandos jau vilkdavo mum sriubos ir
duonos. Prisigrsdavo kaubi pilna mokykla, tik kokio nors auktesnio SS pareigno sikiimas ivarydavo jas i patalp.
Ryto metkaubs atsisveikindavo su mumis aarodamos, o su msdelegatais, elgetavimo specialistais, - net pasibuiuoti

siekdavo, tik mes juos, alius, u skverntempdavome atgal, kad msvisnekompromituot, po velni!
Baisiai mieli ir geri mum buvo kaubmons. Ir suprantama!
Kiekviena jeima turjo tuthofe maiausia po vienmog, kitos - daug daugiau. Visos mskolonos kaubai negaljo
matyti. Kiti j gimins jo kitais keliais, kitose kolonose. Kiti buvo jau seniai nukankinti... Kaubai atjautms varg, mes
jiem tarytum jartimuosius atstojome.
Viename kaubmiestelyje mum nakvynei paskyrbanytinmokykl, esani vokieio pastoriaus inioje. Mus pamats,
pastorius paskubomis pasigriebvaikus ir paiir idmlauk i nam. Vargiai jmsesesininkai pasivijo.
- Js i galvos isikraustte! - auk ms esesininkam susijaudins pastorius, - keturios deimtys katorginink ir tik du
sargybiniai! Jie gi naktmus visus ipjaus!
Vargiai esesininkai pastoriui iaikino, kad mes nesame banditai ir moninepjauname.
- Va, - sako esesininkai pastoriui, - mes gi be ginklvaiktome. Ginklus ir katorgininkus palikome mokykloje...
Baisiai nusistebjo pastorius, igirds tokius dalykus. Gro mokyklsu esesininkais drebdamas - vienas, be eimos...
- O gal vis dlto ir banditai? Kaipgi valdia ne banditus laikys koncentracijos lageryje? Juk laikraiai rao, kad tenai vieni
banditai ir galvaudiai sdi!
Grs pastorius randa msvyrus jo kieme malkas bepjaustant. Pjauna vyrai malkas ir krauna pastoriui sandl, - alta
buvo, reikjo vyram suilti.
Nustebo pastorius. Apsidiaug. Nubgo eimos atsivesti. Ir papliupo pas mus lankytojai su duona ir sriuba, ilta tokia!
itokia mspagerinta padtis, susidariusi iimtinai dl msrkalir lainiatsargos, kurivasarmum buvo prisiuntusios
mseimos ir kuridabar rijo Bratksu kompanija, niekam skriaudos nedar. Ar mes tokipadtturjom, ar jos nebtume
turj, vis tiek kitpadtis nebtbuvusi lengvesn. Vis tiek jie btbuvalkani ir turt mirti pakeliui kaip mir, - su visais
kitais btume imir ir mes. Jiem gal buvo lengviau visa tai pakelti. Daugumas kit kalini buvo buv raumeningi vyrai, vis
gyvenimdirbfizindarb... O man - tris deimtis penkerius metus isdjus prie knyg, prie raomojo stalo - kur man lygintis
itvermingumu su fiziniais darbininkais!
Pakeliui vyko viena bendresneisenos reforma. Kurie kaliniai buvo jau tiek nusilp, kad nebegaljo ieiti i darins, tuos
krovmobilizuotus veimus ir vete ve, - ir nieko bloga jiem nedar. Net vairipaslaugjiem teik. Bet tuos, kurie pakeliui
nusilpo ir toliau paeiti nebegaljo, - tuos ir toliau audbe atodairos. Visa mspakelbuvo lavonais nusta. Buvo atsitikim,
kad kaubmotina, ketverius metus savo snelio laukusi, rado jdabar pakeliui bestyrant, kraujuose papldus.
To sniego, sniego kaubemelje! Kaliniai eina vis dar kelio viduriu, o palydovai esesininkai - vis i ono per pusnis ir
pusnis iki juostos.
- Vis dlto nors kartgeriau katorgininku bti, negu esesininku, - kirkinu vienpalydovesesininklatv - mes vis keleliu, o
tamsta kur pkuoji?..
- Taip tai taip, - atsako piktas palydovas, - bet a su tamsta vietomis nenoriau keistis...
- inai, mielas kaimyne, - atsakiau a jam, - kad ir a su tamsta vietomis nieku bdu nesikeisiau... - Pavelg jis mane
pasiilgusiomis akimis, - mes gerai supratome vienas kit.
Juokauti taiau neilgai teteko. Perjimas buvo baisus. Vadinamosios Kaubveicarijos kalnai kad ir nedidoliukai, bet vis
dlto tekdavo visa diena kopti kaln, - keltis ir keltis. Vasar sveikam mogui tai bt niekaniekis. Bt malonus
pasivaikiojimas, bet viduiem- labai sunku!
Sniego vis iki keli, iki juostos. Nuolat pusto. Nuolat la. Nosys suaijusios, akys - apledjusios. Kojos - kruvinos.
mons nuvargiki paskutiniosios. Ibadj. Per eiolika kelions dienvaldia tik tris ar keturis kartus duonos tedav, po
tris - keturis imtus gram. Retkariais kokios tuios kavos puslitr. Retkariais kokios sriubels i gailestingmoni.
Einame per kaubkaimus. Vyrkaip ir nematyti, - mobilizuoti ar suimti jie visi. Pakeliui kaubmoterys stovi. Su duonos
kepalliais, gatavais sumutiniais, su kokiu pyragliu. Stovi ir laukia it staiga suakmen js skausmas. Gdiomis, klaikiomis
akimis ryja mseiles. Katorgininkivaizda pasibaistina. Vieni kaulai. Pamlynav, apledjveidai. Eina vos vos gyvi. Eina
svyruodami, un, ikiusilieuvius, lydimi. Eina, vaitoja...
Sustingusios skausme moterys katorginink eilse ieko savj, - kas - snaus, kas - brolio, kas - vyro, kas - tvo... Per
puskilometrnusitsusioj mskolonoj savieji nepasirodo. Gal jie eina kitoj kolonoj. Gal jjau seniai nebra. Gal jie ir i ms
tarpo jau ikrito pakelje?
Suakmenjusios moterys nebeitveria. Apsipila aarom. Ima klykti. Meta svyruojani elget mini savo ryullius.
Esesininkai, besibjaurodami biznais, varo jas alia. Katorgininkai kaip alkani vilkai plia vienas i kito duonos gaball. Eilse
suirut. Kamatis. Klyksmai ir koliojimasis. Esesininkrevolveriviai... vienas, kitas... Vienas kitas alkanas katorgininkas jau
guli. Prasvyruojantieji lipa per juos. Esesininkai nuspardo juos patvor, kad kiti ties jais neknapst... Aminatils!
Tas pats vaizdas beveik kiekviename kaubkaime. I to katorgininkai minta.
- tuthofas pajudjo! tuthofas eina! - aibo greitumu pasklido inia po vis kaub em. mons jau lauk ms. I
nuoalesni kaim susirinko pakel. Esesinink keiksmai j nebegsdina. Stovi pakelse, stovi i skausmo susting it gyvi
paminklai Europos kapinyne...

Pagaliau paaikjo, kad mus varo apskrities miest Lauenburg, esant iaurs vakarus nuo Gdyns. Tai - vokiei
miestas, buvs paiame priekarins Lenkijos su vokieiais pasienyje. Ten jau keleri metai dirbo u miestin tuthofo
katorginink komanda, aptarnavusi ten buvusi SS emesni vad mokykl. Es, tose mokyklos patalpose ir bsis dabar
msevakuojamas lageris patalpintas. Ten ir lagerio turtas buvo evakuojamas.
Pagaliau kelions galas pakvipo! Pagaliau gal pasibaigs ta kania! Ten gausime pavalgyti, nusiprausti, iltpastog, poils...
Suibjusi viltis pyljg sualotuosius knus. Sulinkklipatos lyg tiesesni pasidar. Bado ikoneveiktuose veiduose en ten
ypsena suvinta... tempt paskutines jgas - gal iaip taip tikslir pasieksime!
Mano kojos jau buvo sutinusios ir sustingusios it pliauskos. Peiuose siveiskakokie skausmai, kad a ir apsiaustvargiai
begaljau pavilkti. Menkas paprastas apsiaustlis, - bet taip spaudia peius! O kai nuo sniego perlampa, apledja - nors
raudok, - nebepaneu! Streikuojanti irdis nuolat man pasaulmargina aliais ir raudonais skrituliais. Bet vis dlto reikia itesti
- negi grisi griovpusnynan su kulka pakauy!
Gyvendami saldiomis pastogs ir poilsio viltimis, sverdukuliuojame plentu, einaniu staiai Lauenburg. Pamau leidiams
nuo kaln. Net saulelvieia, sniegblizgina. Dioje net linksmiau pasidar. Itessime, - suk juos velniai!
Pavakary pasiveja mus raitelis, nupentas toksai it laininis pusparis, ant risto sarto irgelio. Jis pranea tam laukiniam
galvijui Bratkei:
- Es, plentu mum eiti negalima. Plentas ess rezervuotas kariuomens judjimui, - mes neprivalpainiotis po koj...
Bratkmauroja. Bratki revolverio or gadina. Bratk liepia suktis atgal. Mes turime eis kilometrus grti prie kaln
atgal, pasukti i plento ir dar nueiti vienuolika kilometriki artimiausiai nakvynei.
Katorgininkai taip ir nulinko it pjaunamos viksvos, igirdtokinaujien. Nukrito nuotaika - su ja ir jgos itirpo.
Vakaras jau pakibo egli akose. Tuoj pat jisai ir ant sniego nuried s. Ateina debesis, palas ir tamsus toksai. Snigti
pradeda. Vis didesniais ir didesniais lopais. Akys - nuolat ulipdytos. Alsuodamas pritrauki sniego piln gerkl. Bet jimo
tempas - pagreitintas. Kolonos prieakyje eina, temp nustatydamas ir varydamas, bulius Bratk; kolonos pabaigoje eina
Bratks padjjas, SS feldfebelis Marholcas [Marholz], kurio specialyb buvo - per vis kelion - pavargliam su kulka
padti. Taip ir ygiuojame. Prieaky - bulius Bratkmauroja, upakaly - galvaudys Marholcas pliauki.
Pasisukplentu atgal, uklivame u msdrauglavon, - viepatie, kiek jpakeliui priguldyta!
Marholco gerokai pasidarbuota. Bet jisai ramus eina paskui. Jis linksmas. Jis ir toliau revolveriu pliauk i. Tik dabar - dar
daniau.
Pasuki plento, pasinrme pusnyne. Reikia juo kalnelkeltis. Net esesininkai, ir tie udusdami pradjo i nuovargio griti.
JMarholcas neaud, - jis juos tiktai batu spardir lieuviu mal.
Pats nepajutau, kaip atsidriau paioje paskutinje kolonos eilje. Akyse alia. Galva sukasi. Kojos neklauso. Alsuoti
nebra kuo... A jau atsilikau ir nuo klipat...
Praveriu akis - a jau sukniubs beguls. Marholcas spardo mane abiem kojom - turbt tuo bdu jis ir paadino mane - ir
tiesia mane rank. Stebiuosi a, kad nakttaip blizga revolveris, ir nieko nesuprantu. Pamenu, tai truko vienmirksn. Nes tuo
paiu momentu galas ino i kur atsirado mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, - ir kad suuks jis man visa savo
gerkle:
- Profesoriau, ar pasiutai? Kelkis tuojau!
Nesuspjau a npavelgti j, kaip jis jau tempia mane u pakarpos kelio vidur.
- unsnukiai sukler! - nusikeik Marholcas ir nusisuko kit pus pribaigti pavarglio, kurio u pakarpos jau niekas
nebetemp.
Tuo tarpu mano mielas biiulis Jonas ir dar kakas pastatmane ant koj, pritempprie minios ir grdo jos vidur, gilum,
kad tas akalas Marholcas mans daugiau nebematyt.
Ir dar staigmena. alia mans staiga atsirado lietuvis esesininkas eelga. Jis zyliojo nuo vieno palieglio pas kitir dalino
jiem po gurknkavos, sumaiytos su konjaku. Gergurkngavau ir a.
Susigraibiau kienje gaballokolado, kur dar vasareima buvo prisiuntusi ir kur buvau rezervavs paiam sunkiausiam
gyvenimo momentui. Visa tai taip gerai paveik, kad a jau savarankikai galjau klumpinti per pusnis. Bet mano mielas biiulis
Jonas, bambizas nuo Bir, tnakt vislaikmans jau nebepaleido i savo aki. Maa kas k, vos a tik susvyruosiu, jis
prioka prie mans ir bliauna it svilinamas:
- Profesoriau, nebk padks, - negrik!
Nakvyns kaimelyje visus, kurie dar gyvi atplitojome, suvar mautbanytl. Spstis buvo pasakika. Mirtinai pavarg,
mons griva vietoje. Mane vl apalpusgeri mons pritempiaip taip prie suolo, pasodino ir vl kaksuvertgerkl. Vl
tarytum i naujo pasaulsugrau.
Atskiros nakvyns mum jau nebeduoda. Prie banyios dursu revolveriu rankoje stovi Marholcas ir kalbti nesileidia.
Stovi jis ten ir prisiartinantiems ki a snuk revolver. Taiau ir jo irdis buvo ne plienin. Kai tiktai gavo jisai i ms
bendrosios kasos imt cigarei, laini gabal ir vilnones kojines, ileido ms bloki banyios. Vl veda mus atskir
nakvyn.

Gatvje uklumpame lenkibrsu dideliais irniens sriubos indais. Jos tsriubne banyikatorgininkam lenkam, bet
jas nuo ventoriaus esesininkai pagaliais imu. Prie kalinivisai jneprileido.
Karta sriuba ir lenki moter- tegul bus pagarbintas j neinomas vardas! - tokia gailestinga, tokia neapsakomai miela
uuojauta atiteko mum.
Nakvoti teko aludje, kurilaikymiausia vietos lenkveikja, - ir ji buvo mum tokia gera, mylinti gimin!
Ir i viso, kur teko mum susidurti su lenkais ar nakvoti pas juos, mes patyrme nuoirdiausios uuojautos ir paramos, kuri
tiktai tie vargo moneliai mum galjo duoti. Buvome sutinkami ir priimami kaip artimi gimins, - kaip mylimi broliai - veniausia
to odio prasme.
Nakvojant pas vokieius, buvo visai kas kita. Vokieiam mes buvome tiktai katorgininkai, Treiojo reicho prieai. moni
jie mumyse nemat. Net puoduko kavos - ir to iprayti buvo nelengva. Ir u j reikjo mokti spekuliantik kain. Apie
duonos gaball ir kalbti nebuvo ko. Na, ir nakvoti mus si sdavo tiktai pas turtingesnius vokieius, vietos naci partijos
smuklininkus...
Taiau pas vokieius - vargo peles - taip pat atsirasdavo ir irdies, ir uuojautos... Tik jiem patiem buvo baisiai sunku!
LVI. MIULERIS, PLIURPA TAS PRAKEIKTAS
Toliau eiti nebegaliu. Kojos sutino, irdis padko, temperatra pakilusi. O mano draugui atletui Vytautui visikai bloga, jo
temperatra - 39,5! Iki Lauenburgo keturiolika kilometr. Kurgi mudu su juo benueisime!
Draugas Vytautas turi puikius aulinius batus.
- Mat juos velniai, - sako jisai, - atiduosiu, kad tik nuvet!
Oho! U tokius batus keturiolika kilometriemos keliu nuveti, - itokiam reikalui Treiojo reicho kininkai arkliturjo
pakankamai. Bulius Bratk leido pasisamdyti kinink. Susdom veim mudu su Vytautu, dar vienas seniukas i ms
grups, kadaise buvs jros vilkas - kapitonas, dabar gi - klipata klipatl. Kiti draugai sudjo veim, kiek tilpo, savo
maius. Mum palydovu Bratk dav SS feldfebel Miuler, i Hanoverio, tok penki deimi met vyrsu kumpa nosimi,
negirdtai neregtai plep... Vis dlto vaiuojame!
Net pypkeles traukiame. Miuleris su veju vislaikapie mergas pliurpia, mus nekreipia jokio dmesio.
Artimiausiame kaime pasivijome kittuthofo lagerio kolon, anksiau u mus atjusi. Gatvje stovi dideli mlveamieji
veimai, baltos bulvikos su kaupu prikrauti. Pareignai dideliais kauais tkokaliniam dalija. Oho! Tokkaubulvins
kos surijs, gali visdieneiti!
ita kolona geriau buvo aprpinama. Pamats jos pavyzd, ir Bratkpradjo panaiai organizuoti kaliniam maist, - iki iol
jo bulika galvelnepajgsuprasti, kad ir katorgininkai valgyti nori, ir kad jie griva griov- ne i tinginysts...
Po kelikilometru to kaimelio - krykel. Besisketeriojs tenai pareignas dsto, kad jam sakyta plentu kalinikolonos
Lauenburg neleisti. Kaliniai turi eiti unkeliais. Jis silo ir Miuleriui tais unkelliais pasinaudoti. Bet Miuleris - ne toks, kad
pasiduottaip lengvai nukalbamas.
- Scheisse! - sako Miuleris besisketeriojaniam pareignui, - jis ness kvailas unkeliais tampytis, jeigu yra lygus plentas,
kuriuo galima burbuliuoti!
Pakeliui pasivejame vyrus angl ir prancz kareivi uniformomis. Eina jie Lauenburgo linkme, lazdelmis mosikuoja. Be
jokios sargybos, be nieko.
- Kur, kamerodai, droiate? - klausiame j.
- Namo, namo! - linksmai ypsosi jie. Miuleris pypkiulpia, seiles ryja, - aikiai pavydi anglam su pranczais.
Ariau Lauenburgo kakokie nudriskmongolai apkasus kasa. Per tokius apkasus vita lengvai perokt. Jie tikisi tankus
sulaikysi, - linksmi vyrai, ar ne tiesa?
Privaiavome u trijkilometr prie Lauenburg esaniSS emesnijvad mokykl, kuribuvo sudtos visos ms
gyvybins viltys, kur turjo bti ms kelions galas - evakuotas lageris. Mus atves kininkas imet patvor visus ms
daiktus ir nuvaiavo sau. Miuleris, mus su daiktais ant lietaus palik s, nukitino lagerio iekoti. Nukitino ir pranyko. Po
valandos atsirads, jisai pareikia, kad ia jokio lagerio nra ir nebus, - joki patalp tam reikalui visikai nra. SS vad
mokykla jau panaikinta, - joje dabar sikrusi latviSS junkerimokykla, vokieiSS feldfebelivadovaujama. Pro mus tos
"mokyklos"-lagerio kiem nuolat vaiuoja vokiei sunkveimiai, lengvosios mainos, arkliniai veimai, vaik veimliai, vokieiai civiliai gyventojai ir kariai gabena savo lob. Matyti, jie visi bus atvyki tolimos kelions, i anapus Gdansko srities.
Kai itiek vokieiciviliir kariionai grdosi, aiku, kad mum ia vietos nebegali bti.
Miuleris, kad jam paiam nereiktsu mumis ant lietaus lapti, suvarmus sargybos bd, kur budjo latviSS jaunuoliai
vokieio feldfebeliuko prieiroje. Latviai iri mus kaip katorgininkus banditus, ligoniam net atsissti nepasilo. vairuoja
tiktai, kad ko mes pas juos nenudiautumm. Tik po poros valandpaaikjus, kad mes ne banditai ir kad mskolonoje jo
ir visa eilbuvusiLatvijos ymivisuomens veikj, jie isiiojo i nustebimo, pasilmum atsissti, net kavos atsigerti dav.
Temstant atsiranda msMiuleris, iki iol vl kakur laksts.

- Ne - sako jisai, - ia lageriui galutinai nra vietos ir mskolona ia nebeateis. Ji bus jau nujusi Lauenburg. Eisime ir
mes tenai jos iekoti.
- Bet, pone arfiureri, - susukome mes su Vytautu kartu, - kurgi mes, ligonys, dabar eisime, per diennieko nevalg!
- Niekis. Mar. Rytoj pavalgysit, - aikina jis mums. - Mar. Mar!
- Betgi, pone arfiureri, - maldaujame jau, - kaipgi su maiais bus? Draugai taip sunkiai juos temp... ia jvisas turtas...
- Suk juos velniai, - aikina mum Miuleris, - visa Vokietija eina velniop, ir tai niekas nesigaili, o ia dabar itpavinkusi
maigailsies! Mar, mar, mar!
- Bet, va, gi ia guli ir kolonos vado ryulys, ir jis praus, - bandau a gelbti padt.
- O! ittai paimk! Paimk ir nek - aikina man Miuleris.
Keikdamiesi, kaip mokdami, usikabinome ant nugarsavo maius. Visi kiti paliko patvory gulti ant lietaus. Tiktai budelio
Marholco ryulprivertmane neti Miuleris, pliurpa tas prakeiktas.
Baisiai sunku eiti. Man su dviguba nata, Vytautui su temperatra 40 laipsni. Vytautas vis dar u mane stipresnis, - jis vis
dar man padeda neti to velnio Marholco ryul.
Svyruojame ir keikiame Miuler, kad jis beagsdamas padvst. O jis mum vis aikina: mar, mar, mar!
- Eik tu po velni! - nebeikents nusikeikiau jam akis.
- K? Ktu pasakei? - stebisi Miuleris.
- Eik greiiau po velni! - paaikina jam Vytautas.
- Cho cho cho! - kriokia Miuleris, - tuoj bus Lauenburgas!
Lauenburge, pasitiks pirmpiliet, Miuleris nekina:
- Va, ia a vedu katorgininkus i tuthofo. Jie geri mons, nevagia ir moni nepjauna. Velniai ino, u k jie lager
pataik. Ar neinai, kur ia atjo kolona i tuthofo?
Pilietis patrauko peiais. Jis, inoma, nieko neino. Miuleris sutinka bob, - ir jai dsto tais paiais odiais:
- Va, ia a vedu katorgininkus i tuthofo. Jie geri mons, nevagia ir moni nepjauna. Velniai ino, u k jie lager
pataik. Ar neinai, kur ia atjo kolona i tuthofo?
Ir boba patrauko peiais. Ir ji, inoma, nieko neino.
Miuleris varinjas mus po miest. Kur kokibob pasigaudamas, kok policinink, kok piliet, kur ioplesn - vis tpat
pliurpia ir pliurpia.
Btinai kiekvienam jis turi idstyti visms istorij. Baisiai ilgai jis visuomet palei bobrankomis mataruoja ir pirtu jai
aplink smakrvedioja. Jis ess senas kareivis. Visa bsitvarkoj.
Mes, linkdami po natomis, turime stovti ir laukti, kol tas prakeiktas pliurpa isipliurps. Jis mano, kad mes labai patenkinti:
jis gi visiem reklamuoja, kad mes nevagiame ir moninepjauname!
- Vesk mus kaljimar policij! - pykiu nebeitverdamas, aukia Vytautas, - su tokiu kvailiu ia galgausi.
- K, policij? inoma, policij. A ir pats maniau policij. Mar, marpolicij, - mar!
Susitiks pirmbob, jis savo gieda:
- Va, ia a vedu du katorgininkus i tuthofo. Jie geri mons, nevagia ir moninepjauna. Velniai ino, u kjie lager
pataik. A nuvaiavau su jais vaiuotas, o visa kolona nujo psia. Neinau, kur nujo, - velniai j ino. O tu, mieloji, ar
neinai kartais, kur ia yra policijos valdyba?
Boba nurodo keli. Bet Miuleris ja netiki. Susitiks kitbob, jis vl savo:
- Va, ia a vedu du katorgininkus i tuthofo. Jie nevagia ir moninepjauna...
- O tu, viepatie, viepatie! Kada gi tu nusprogsi, tone prakeiktas!
Policijos valdyboje idsts kiekvienam sutiktam pareignui, kad mes moni nepjauname, prisiplak jis prie valdybos
sekretoriaus. Pasinekjs pusvalandsu juo, ateina Miuleris pas mus su triumfuojania ypsena:
- Mskolona nujo Reicho darbo tarnybos - RAD - lager, dabar tui, netoli kaimo Goddentow. Reikia ir mum tenai
eiti. Na, - mar, mar!
- O kur tai yra? - klausiame nusteb.
- Netoli. Bus kokie atuoni ar deimt kilometru miesto.
- Eik tu pragaran molio minti! Niekur a iia neisiu! - keikiasi Vytautas ir gula iilgai koridoriaus, - skersai jis ia netelpa.
alia jo tiesiuosi ir a.
Miuleris trypinja aplink mus ir pliurpia: - Mar, mar! - ir pats savo odiais netiki.
- Neisim mes iia, nors tu nusprok!
- Ei, js, nagi, mar, mar!
- Scheisse! - atsako jam tai Vytautas ir nusisuka sien, - su tokiu kvailiu jis daugiau nebekalbsis.
Pats vienas mum nebegaldamas nieko padaryti, Miuleris aukiasi pagalb policijos valdybos sekretori, - sen stor
vokiet.
- Ieikite! ia negalima jum pasilikti! - prao jis geruoju.

- Kurgi mes eisime, - rkiame atsigul abudu su Vytautu, - mes esame ligonys! Mes negalime bepaeiti! Jei ia mums
negalima nakvoti, sodink mus kaljim!
- Kad ir kaljimnegaliu jspasodinti...
- Na, tai kaip sau nori... Mes iia niekur neisime! Arba - duok mum veim. Vaiuoti vis gal dar nuvaiuosime.
- Mielu noru duoiau, bet kad neturiu. Visikai nieko neturiu. Vokieimoterim su vaikais gabenti - ir tai neturim, o jums juo labiau.
- Tam ir policija esi, kad gautum. Jei jau atitempt mus ia i Lietuvos, tai ir veimturite duoti...
- Argi a tempiau? Kuo gi a kaltas?
- O mes kuo kalti?.. Jei mes ieitumm i miesto, vis tiek, nebegaldami paeiti, nugritumm, o Miuleris mus nuaus, - mes
dabar jjau staiai Miuleriu vadinome, - tad kuriam velniui mum dar eiti, vargti, kad jis tpat gali ir ia padaryti? Miuleri, auk,
po perkn, greiiau!
- Cho cho cho! - krizena Miuleris, - kada gi a jus audiau?
- To dar betrko, kad tu mus, padks velniau, audytum!
Policijos valdybos sekretorius prao geruoju. Mes turime tiktai u miesto, pusantro kilometro, ieiti. Ten ess kaimelis,
gyvenkininkai. Jis duosis Miuleriui ratel, su kuriuo jis gals rekvizuoti veim, ir mus toliau nuve.
- Cho cho cho! - krizena Miuleris. - Mes dar pavaiuosime!
Policija graiuoju prao, - kurgi ia su ja peies, katorgininkas bdamas! Einame per miestramiai, specialaus policininko
lydimi, kad Miuleris pakeliui vl nepliurpt. U miesto - pasilikome vl su tuo igluliu. Kaime su juo vl ta pati velniava kiekvienam jis turi ipliurpti vismsistorij.
Brendame per vanden iki rie- buvo staigus atodrkis su lietumi, - mokliname patamsyje nuo trobos trob, - veimo
mum niekas neduoda. Kiekvienas kininkas bijo, kad Miuleris, pams veim, vaiuos ir nuvaiuos j, - ktu su tokiu pliurpa!
kininkai visaip isisukinja. Miuleris - geros irdies mogus - labai ir nespiria. Taip niekur veimo ir negavome, - visi kininkai
siuntmus pas kaimo burmistr, kuris gyveno dar u kelikilometr, kurir surasti tokitamsinaktbuvo prasti juokai.
Keikiame Miulerbjauriausiais odiais, kuriuos tik prisiminti galjome. mskoliojimjis kriuksi tiktai:
- Cho cho cho! Esu senas kareivis. Visa bus gerai.
Vis dlto burmistrsuradom. Jis mum net duonos po dvi rieki davir po puodukkavos. Ir veimdav! Vaiuojame!
RAD lageris jau nebetoli buvo. Bet apie ms kolonniekas tame lageryje nieko negirdjo. Lageris tuias, bet nakvyns
mums neduoda, - es, dar papjausite, ko gero! Mar atgal.
Burmistras siuts, kad mes sugrome. Jis atliks savo pareig, veimdavs. Dabar jis nebesileidia jokias kalbas, veja
mus su visu Miuleriu i kiemo lauk. Mes jau Miuleriui aplink snukkumiais vediojame, - odimes jam jau nebeturime...
Pasistume mes t Miuler visikai po velni, bet kad jis dabar pasidar mum reikalingas! Mes - ligonys, be joki
dokument, be pinig, svetimoj emj, - kur dingsime be Miulerio? Pagaus dar kaip bglius i lagerio ir pakars, - toks gi
klaikus metas! Be to, msblokui visuomet buvo udta kolektyvinatsakomyb, vienas pabgs - visi kiti nukents!
Varindami Miuler nuo trobos trob, kaime vis dlto gavome nakvyn. Vytautui temperatros daugiau 40, bet jis laikosi
herojikai, nors ir pasiutusiai keikias.
Ant rytojaus Miuleris usiman mus vl Lauenburgo policij varyti, - dien Miuleris buvo drsesnis ir m sakymus
davinti. Mes tikinjame, kad jis policijon bent telefonu paskambint, - galgi mum visai nereikia tenai grti.
- Ne, ne, ne! - spiriasi Miuleris, - neskambinsis. Reiki eiti, jis ins, jis ess senas kareivis, - telefonu kalbti, altys,
nemokjo...
Vargiai gyvi nulingavome Lauenburg. Miestas - pilnas moni. Vis pabgliai ir pabgliai. Naciai ruda uniforma traukia i
veim visus vyrus ir stato rikiuot - organizuoja pragarsjus Hitlerio folksturm. Veimuose pasilikusios vienos moterys
rkia liumbia, padalkas nosis luosto, nosinaites taupo. Miuleris, pliurpa tas prakeiktas, susitiks kiekvien nauj bob,
barka kaip sena katarinka:
- Va, a vedu du katorgininkus... Jie moninepjauna...
Policijos valdybos sekretorius pasitiko mus kaip bulius raudonskudur!
- O viepatie! Ir vl js ia! Lauk! Lauk! - mkaukti jisai. - A gi jum sakiau, kad jum reikia eiti RAD lager, ten jum
vieta jau paskirta! Lauk, lauk!
mspasiaikinim, kad mes ten jau buvome, jis tiktai mojavo abiem rankom, - nieko jis neins, nieko kita jis negals...
- Kaljiman jsneleisiu! Lauk, lauk!
- Su ituo kvailiu Miuleriu atgal a nebeisiu, - vis irdo Vytautas, - duokit kitpalydov...
- Cho cho cho! - vengMiuleris, matyti, patenkintas, kad jVytautas vieai kvailiu pavadino.
Kito palydovo nedav. I policijos valdybos imetmus lauk su visu Miuleriu. Grdami atgal tlagerikt, turjome verstis
su tuo paiu Miuleriu. Tik dabar mes jpamm savo inion. Mieste prie bobi tolo nebeprileidiame.
- Miuleri, velniau, nelsk, - laiko nra! - tempme jtoliau - ir jis klaus.
Umiestyje pradjome savarankikai veimus rekvizuoti.

Vaiuoja kokia vokika moterli miesto, mes tuoj j- iupt:

- Tetulyt, paveizk, mes du, o i paskos, matai, eina dar Miuleris, pliurpa tas prakeiktas...
Nelaukdami moterls atsakymo, stabdome arkl, lipame veim, o Miuler sodiname prie moterls. Miuleris klauso.
Miuleriui - kas: bet tik prie bobos sdti. Jis tuoj matarai matarai ir vl pradeda savo:
- Va, vedu du katorgininkus... Jie moninepjauna...
RAD lageriktyje mus pasitinka taip pat, kaip policijos valdyboje:
- O viepatie, - ir vl js ia! Lauk, lauk!
Miuleris nuo msjau u stulpo slepiasi. Ikis i tenai galv, pavilbina man pirtu, kad a prieiiau ariau:
- Jis ess senas kareivis. Visa bsitvarkoj.
PalikMiuler u stulpo, aikinams. Kas gi mum toliau, po velni, veikti? Msspiriama, lagerikio sargyba iaip taip
telefonu iaikino, kad mum reikia eiti dar keturi kilometrai miestelLanc [Lanz] - ir ten rasime savo kolon.
- O k, ar nesakiau, kad rasime? - triumfuoja Miuleris, - duok tabokos pypkei prisikiti...
- e, - sakau, - pypktai prisikik, tik reikalus daugiau nesikik...
Pakeliui prastu jau mum bdu rekvizav veim, nusiveme Miuler Lanc. Tenai jau lauk ms kolonos ateinant.
Miuleris visikai patenkintas. Miuleris ypsos iki aus:
- A esu senas kareivis. Sakiau gi, kad visa bus tvarkoj!
LVII. TAI BENT GYVENIMELIS!
Lanco miestelyje susijungsu savo kolona, toliau keliavome drauge dar dvi dienas. Bet tai buvo jau visai kitokia kelion.
Vispirma paiame Lanco miestelyje bulius Bratkivijo i mokyklos kakokitenai vokiei, karo pabgli, kompanij,
- vietuleido mum. Vokieiai pradjo murmti:
- Juos es, grynaveislius vokieius, anksiau ionai apsigyvenusius, varai lauk, o viet uleidi kakokiem tartiniem
katorgininkam!
- Lauk! - bliovbulius Bratkir vijo vokieius lauk.
Ir i viso tdienbulius Bratkstaiai pasiuto: ukaitino jisai miestelio vokieius virti sriub, irnienar bulviensu dera, es, jo katorgininkai valgyti nori! Sriub vokieiai vir ir ne, Bratk visiem katorgininkam dalino. Ir toliau, kai jome per
vokikus kaimus, visur gavome sriubos. Bratk sriub i anksto telefonu uusakydavo, vokieiai jau lauk msateinant su
pilnais bosais.
PavargliBratkjau dvi dienos nebeaud, negalinius eiti - rekvizuotais veimais ve, - tikrai, velniai ino, kas tam buliui
Bratkei buvo pasidar!
Lanco miesto mokykloje Bratk dav mum ilt, pakrent sal, o savo esesininkus sugrdo alt, nepakurt. Niro
esesininkai ir keiks, ir movs kelnes altam kambary. mspatalpatsilank... Lanco miesto burmistras su savo padjju,
graiai pasisveikino ir klausinjos, ar ko mum netrkst, - ar negals jis kuo mum padti?! Ryto met jis vl mus labai
mandagiai ir biiulikai tolimesnn kelionn ilydjo, lyg mes jo sveiai btume buv!
Mes nieko nebesuprantame. iupinjame, tirdami kits kit:
- Argi mes i tikrjvl mons pasidarme? Tai - velnias!
Po Lanco miestel msikiai maklinjo, visai nebekreipdami dmesio esesininkus ir policij. Eina kas nori ir kur nori.
Msikiai, elgetavimo specialistai, beirint susiuostsu geroku breliu Lanco vokikmergelk. Atsikvpti nesuspjome, kaip
jau tempia jos mum sriub. Prilindo mergelk pilna sal, - nors vakarukas kelk. Viena pila savo sriub, kita - savo, nebeinai, i kurios beimti. Tokios nieko sau mergelkos. Madaug vidutinikos. Baisiai gaila tiktai, kad mano kojos buvo
sutinusios ir temperatra vis dar laiksi apie 38, o mano draugui Vytautui buvo 40,5, bet jis vis dar sriubrijo kaip smakas.
Miuleris, pliurpa tas prakeiktas, paklusnus avinlis pasidar.
- Miuleri, - sakom mes jam, - tir tpadaryk. - Miuleris eina ir daro, lyg tai btjo tarnybinpareiga.
- Miuleri, nebk galvijas, nelsk, - gausi per snuk!
- Cho cho cho! - kriokia Miuleris. - Duok tabokos pypkei prisikimti.
Va, koksai reikalas! Esesininkai tabokos pritrko. Nebeturi nnipt. O mes dar turime. Esesininkai atsidrmsrankose!
Patys atsisakydami nuo rkymo, rkalus sudjome bendrkasir esesininkus paklusnybje laikome. Niekas jiem patiem
neduoda pypks kimti. Duodame jiem tabokos iupsnel deln, kad ieitpuspypks. Jie emai lenkias ir dkoja. Galima
juos dabar keikti, kaip norim, - jie vis tiek patenkinti, - jie bijo kitkarttabokos pusei pypks nebegauti.
Pagaliau atvar mus visos kelions tiksl- visai nususus RAD lageriukGans, atseit, sis. Lageriukas Gansu vadinosi
todl, kad guljo alia to paties vardo kaimo. Ne taip toli nuo jros, - kokia dvylika kilometrpietus nuo vejuosto Leba.
Lageriukas buvo visikai apeps. Prisiglauds jis buvo auktokos kalvos one, i kitos puss saugojo j neibrendama
didiulpelk. Barakai - menkuiai, sukiu, lyg jie btbuvskirti triuiam auginti - ir tai per prasti.
I ms kolonos pradinio skaiiaus 1600 vyr beliko gal vos pus. Vieni pakeliui ibgiojo, kitus iaud. Bet ir tokiam

sumenkjusiam skaiiui Ganso barakliuose sutilpti buvo labai sunku. Kamatis buvo pasiutusi!
Bandit atamanas Francas jau organizuoja patalpas. Um jisai baraklio vis gal, pastatsargyb su pagaliais, nieko
daugiau tenai nesileidia, es, visi kiti galite verstis kaip norit!
Kuo mes prastesni u Franc? Ar nepabandius ko suorganizuoti?
Kai kurie i ms, dar tuthofe tebebdami, jau buvo iverk i Majerio savo laikrodius ir auksines plunksnas,
motyvuodami, kad visa jiem tai reikalinga darbo skmingumui, - tokiem tikslam Majeris iduodavo kaliniam tokius jdaiktus.
Vienas i mslaikrodidabar atsidrbuliaus Bratks delne, - Bratkj lyg ryte prarijo. Pasiuts bulius Bratkvirto vl
veriu induoliu. Tuomet rado jisai paiame lagerikio pakratyje tokivjo paiepiambdel- sandliukrankiam laikyti.
Sandliukas buvo mautis ir menkas, bet vis dlto peiturjo.
- e, - sako Bratk, - ia jum bus patalpa. Visai atskira. Bent niekas neapvogs. Parsinekite iaud. Tvarkykits kaip
norite.
Atskirpatalp, kad ir tokimenkut, turti buvo vis dlto labai didelis daiktas!
Prisinem iaud. Pasivogm pusmaio anglipeiui krenti. Varstotus ir kitus rengimus pavertm malkom. Pasikrm
pei, - taip malonu ildytis prie jo, ant iaud isitiesus! Visa bda tiktai, kad nebuvo ko virti. Ninieko. Niekas nieko
nebeturjo. O lageris - taip pat nieko nebeturjo. Nieko nedav. Gyvenkite kaip norite!
Mscigareiimtinvl atsidrBratks kienje. Bratksutiko duoti palydovir leisti trim msvyram eiti aplinkinius
kaimus paelgetauti. Elgetavimas ioki tokivaisidav, bet nedaug. Aplink gyveno vokiki kininkai. Jie buvo sitikin, kad
visi katorgininkai yra galvaudiai, - u kgi jiem valgyti duosi? Su vyrais kaimuose nnepradk kalbti. Buvo galima is tas
imelti tiktai kavalierikai prie moter prislinant, ir tai - kad tik vyrai nematyt. Po trij dien taiau ir is maisto altinis
usirauk.
Panaiu bdu kaip mes ir Francas su savo svainiu mtokias ekspedicijas kaimus organizuoti. Tiktai elgsi jisai kiek kitaip.
Jis veiksavarankikai. Jis neelgetavo. Jis su savo svainiu staiai plikavo, - pats pasiimdavo, ko jam reikia ir nereikia.
Vokiki kininkai pradjo rkti. Pasiskund auktesnei valdiai Lauenburge. I ten atjo grieiausias sakymas: nieko i
lagerio kaimus neileisti, - kad neplikautir ligpo apylinkes neineiot!
Bankrutavus plybai, Francas pradjo organizuoti prekyb. Per savo svain i apylinks kininkperka karv, perka buli
msai. Kvieia ir mus prisidti. inoma, prisidedam. Bet kai tkarvar buliatveda lager, vis pasirodo, kad tai seno klio
arklikos veisls kuino bta. Kur Francas to kuino ms ddavo, velniai j ino, bet mums i to viso biznio tekdavo tik
kanopos. inoma, kanopos taip pat neblogas daiktas, bet valgyti vis dlto kakaip neieina...
Sukit devyni perknai tprakeiktFranc, - koks ia gali bti biznis su banditatamanu!
Kitas vl iniciatyvos pilnas banditas su savo gauja okupavo vienintel lageryje ulin su pompa. Nori gauti vandens - duok
gaujai knors. Duodi - gauni. Neduodi - nr vandens: jis su savo gauja pomptaiso ir tave lazdomis gena lauk.
O!.. Bratk, valdia, pradjo dalyti lageriui maist!
Duoda dien puslitr sriubos: vanduo be druskos ir jame susigdusios plduriuoja dvi neskustos bulvels. Daugiau nr.
Ninieko nr. Tuia.
Ilgainiui valdia m atgabenti i Lauenburgo ir duonos. Duodavo duonos po 25-300 gram vien kart per savait, o
kartais - net du kartu!
Bratkm supirkinti i apylinks kinink baigianius dvsti kuinus. Lupa tiem kuinam kail ir kema juos sriubon, - po
gabaliuk, inoma, iaip sau, dl skonio. Kuino msa ir bulvs atitenka Franco ir kitom s junginm su juo gaujom,
okupavusiom virtuv. Visiem kitiem lieka tik buizel, kurioje buvo virtos bulvs ir kurioje dar plduriuoja iokie tokie arklienos
pdsakai, - tokios ilgos ipluusios arklio raumengijos, panaios parudijusius seno tekio erius. Viso to malonumo gaunama
vienkartper dien. Visa tai verdama be druskos pdsak- jos pakanka tiktai Franco ir sjungininkgaujom. Nuo viso to
visiem be iimties lageryje sugedo viduriai. Nuo viso to lageris vaitoja. Lageris badauja. Badas pasiekia tokio laipsnio, kad kai
Francas su gauja imeta lauk papjauto kuino arnas, - katorgininkai, vienas kitdraskydami, puola tas arnas, tampo jas ir
ryja alias, nevalytas - su visu jturimu! Epidemijos lageryje pleiasi...
Mano draugas Vytautas vis dar tebeguli su temperatra 40 - atsirado pas mus dar du tokios auktos temperatros ligonys.
Ir a guliu vislaik. Nebeklauso kojos. Velniai ino, kas jom pasidar. iaip btnieko sau kojos, ir ne per labai sutinusios, ir
neskauda, tik iaip sau saldiai tirpsta, it skruzdls jas medneiot. Nieko ypatinga. Tik, va, kai pastatai jas - nesilaiko.
Linksta, it be kaulbt. Stojant reikia griti, - nieko ia, bra, nepadarysi.
Mssandliuke gyveno ir kolonos gydytojas, lenkas i Gdansko, Vitkovskis [Witkowski], pats penkerius metus jau baigs
sdti lageryje. Baisiai mielas, baisiai geras, velnus mogelis. Bet jis pats vos laikosi ant koj, - ir jokigydymo priemonijisai
neturjo, - nieko jam nebuvo duota pasiimti i tuthofo. Ninieko jisai neturjo.
Dl msdraug, guljusisu tokia aukta temperatra, jis nieko nesak. Kraipgalvir tyljo. Aiku, buvo kakas panau
tifar paratif. Btjis tai valdiai pasaks, btjuos tutuojau imet "ligonin", kuri buvo daugiau panai lavonsandl.
Tenai jie btbeirint nusibaig. Msgi sandliuke jie visi liko gyvi. Niekas daugiau neapsikrt.
Geras mogutis buvo tasai gydytojas, kad jis pats tiktai sveikas bt!

Retkariais ueidavo ms bdvienas kitas esesininkas tabokos paprayti ar iaip biiulikai dl visoki gyvenimo op
pasidejuoti. Atnedavo kartais druskos saujel, daugiau jos ir jie patys neturjo. Ueidavo net Marholcas, - ir jis net darydavo
biiulikai nusiteikusifizionomij!
O bulius Bratknet filosofu buvo virts. Jis atnedavo i fronto ini, jam labai blog. Es, jeigu taip, - jeigu frontas priarts,
jis mesis vislager, paimsis tiktai mus ir drois staiai Lebos uost. Ten vejlaivo kapitonui pakiis po snukiu revolver,
ir visi, es, mausime staiai vedij. Taiau kol tai bus, jis atvedpas mus vienvokietkininki Ganso kaimo ir leido su
juo pirkliauti. Lageris maisto neturjo. Kaliniam reikjo patiem maitintis.
Tikrai, tasai kininkas atgabeno mum bene penkis centnerius bulviir keletkepalli duonos. Bet iviliojs i mssavo
paadais por ger laikrodi, naujus batus, motorsu ilgomis arnomis vandeniui pumpuoti, - tmotor mes radome ms
dabar gyvenamajame sandliuke ir pardavme kininkui, - visa tai i msgraiai iviliojs, jisai daugiau pas mus nebesirod.
Saks, jam mona nebeleidianti daugiau pas mus bevaikioti. Apmov, altys, mus kaip ciuckas. Kurgi, - tokie laikrodiai!
Tokie batai! O motoras, motoras: gali j palovy laikyti, gali prie laivo kabinti, gali ulin kiti - vis birbia! Ir tiktai penki
centneriai bulviu visa tai! Tai - velnias, ne pirklys!
Ms esesininkas eelga tuo tarpu apzujo visus apylink s kaimus, ar ko nerasi s ms naudai. K pakeliui
prielgetaudamas, vis atnedavo mum. Netoliese rado jis vien"umzidler", - kolonisti Lietuvos. Jis vaikiojo su ruda nacika
uniforma, jautsi ess grynos veisls vokietis ir lietuviam kuo nors padti jis... i principo negals. Taip lietuviam, es, ir reikia!
Pas lagerio kaimyn dvarininkl surado eelga vien lietuv darbinink nuo Kretingos. Darbininkas su eima buvo
priverstinu bdu ivetas i Lietuvos. Dirbo jis pas t dvarininkl kaip arkli rikas, pats daug kentdamas nuo plraus,
yktaus eimininko.
Tai, va, is darbininkas ir atjo mum pagalb, gal daugiausia padars, kad mes visi gyvi iliktumm.
Apylinks lenkai pradjo veti savo tautieiam, ypagiminm, daug produkt. Atvaiuodavo su pilnais veimais. Atvedavo
jiem organizuotai gerdalyk. O mes jau nieko nebeturjom. Turjom dar kiek bulveli, jomis mitom, bet kad ir jbuvo taip
maa!
Tai, va, tasai darbininkas, arkli rikas, m skriausti dvarininko arklius. Arkliam skirt j milt gerok dal jisai
nukniaukdavo, o jo monel i t milt mum ragai kepdavo. Darbininkas kniaukdavo, monel kepdavo, o eelga atnedavo. Nedaug to ragaiio kiekvienam tetekdavo, - vis dlto apie keturias deimtis vyr ms bdoje gyveno! - betgi
ksnelis kitas tekdavo - ir taip per kokias keturias savaites - kasdien! Tai buvo jau labai daug. Ligoniam eelga atitempdavo
kartais kur nutvrs kokpyragl, pieno gurkn, kokkiauin... Maa - tai maa buvo, bet kgi kita veiksi!
LVIII. LATVIKI DALYKAI
Msbloke gyveno keletas latvi. Ganso lageriuke latvikalinibuvo gerokas skaiius. Ir esesininklatvibuvo keliolika.
Msbloke gyvena keletas buvusistambilatvivisuomens veikj.
eelga, pats vienas bdamas lietuvis esesininkas, pats vienas visus mus aptarnauja, laksto ir laksto i kis lieuv, k
sugriebdamas tempia ir tempia. O latviai esesininkai - keliolika jtukgi buvo! - npirto nepajudina, - bendram labui nieko
nepadaro!
Msdraugai latviai nebeapsiksdami ima savo tautieius esesininkus olbyti:
- Atseit, k gi js, vyrai, manote savo panosj? Tokie dabar laikai, mes pasninku stimpame, o j s k gi, vokiei
baudiauninkai ar kas?
Pagaliau ir latviai nebeikent, - nutaratsirevanuoti. Tas reikalas buvo juo opesnis, kad bulius Bratku perdaug uolius
santykius su mumis udraudeelgai i lagerio beieiti ir dar keliom dienom patupdj hauptvacht. Mums pasidarvisikai
striuka, - pasilikom be ryisu pasauliu, pasilikome be jokios laukujs paramos.
Kadangi aplink Ganso lagerio didij dal nebuvo jokios natralins tvoros, tai tenai dien ir nakt buvo sudaroma
gyvatvor i esesinink. Dienretesn, nakt tankesn. Nakt gyvatvorininkam stovti bdavo alta ir nuobodu, - jie visoki
aidimprasimanydavo.
Vienas vokietis esesininkas, didelis garbs mgjas, siman vidunakt stovti baisiai dvokianioje ivietje. i staiga dl
visuotinio viduri pakrikimo visuomet buvo labai gausiai lankoma. Atbga, bdavo, vidunakt koks klipata katorgininklis,
graibosi patamsyje, kur ia jam greiiau pilietines pareigas atlikti, tuo tarpu i patamsio jam kakas - kliopt - per galv.
- Tu, driskilamte, kodl kepurs nenusiimi prie mane?! - aukia jam vokietis, garbs mgjas. Ieinanius i tos staigos
jis vl tokiu pat bdu ilydi, - taip ir vargsta mogelis tenai per nakt, - vis jam vairiau. Katorgininkliai kepurprie j, inoma,
nusiimt, - suk j velniai, kur ia prasidsi su kvailiu, - bet kadgi jo patamsyje nematyti. itokioje smarvje net ir vokieio
esesininko uuosti negalima! Kai tas garbtroka naktbuddavo, ivietj visuomet bdavo linksma...
Viennakt, kai gyvatvorsudaresesininkai latviai, msbloko latviai su jais susitar, kad jie juos naktileisti lagerio.
Visuotiniu bloko pritarimu buvo nutarta padaryti naktin ekspedicija kaimyno dvarininko sklinibulvikapi. ygiui buvo
pasiruota visu rimtumu, lyg iaurs poli. Pavyko jisai pustinai. Kapiai buvo gerokai al ir apal. O mes neturjome

kirvio ledui prakirsti, - na, nakt kapoti ir pavojinga buvo, vis dlto triukmas. Teko ledai nagais draskyti. Daug ledo pirtais
nenukraptysi! Ir naktis buvo labai nerami. Vokieiai esesininkai su unimis nuolat valkiojosi ir revolveriais or gadino. Vis
dlto msekspedicija gro su trimis maieliais bulvi, - buvo is tas. Lai gyvuoja Latvija!
Latviai esesininkai ir daugiau pradjo atneinti maisto, bet tiktai savo tautieiam, - vis dlto tikri latviai jie buvo. Tiktai
nelegalius laikus inedavo i lagerio visiem lygiai.
Tuo tarpu Ganso lageriukbuvo atjusi ir kita, etoji, tuthofo katorgininkkolona, vadovaujama SS feldfebelio kroato
Andraek, kur kaliniai dl jo nepaliaujamo karingo nusistatymo vadindavo maralu. Juo labiau, kad jis nuolat ir vaikiodavo
su didele lazda - ne pasiramstymo tikslais.
Baisus demokratas buvo tasai maralas! Pagaus, bdavo, savo kolonoje kok alkan vagill, tuojau irikiuoja vis savo
mini.
- Va, pagavau vag, - aukmaralas, - kas man daryti?
- Duot jam kail! krsti jam! - aukia koks mueikli kolonos.
Maralui to ir tereikia. Maralas pats darbuojasi. Ir lazda mua, ir batais akja. Pasidarbavs maralas aukia:
- Ar gerai, ar teisingai padaryta?
- Puikiai! veniausia teisyb! - atsako jam kas nors i minios.
Pabandytkas kitaip pasakyti! Maralo lazda dar nesupuvo, - dar yra parako senoje maralo parakinje!
Tvatydavo maralas savo katorgininkus dar lykiau, negu Bratk. Bet tvarkos pas jbuvo vis dlto daugiau. tai rodymas:
Maralo kolona susidjo i lenk ir latvi kalini. Atj Gans, lenkai atsisak gyventi po vienu stogu su latviais. Es,
kolonai bevaiuojant traukinliu i tuthofo Gdansk, toje baisioje spstyje ir tvankumoje latviai papjovar udusindevynias
deimtis lenk. Latviai atsikeik, kad tai esanti netiesa. Lenkai, es, patys udus, o kas kpjovs - tai dar didelis klausimas.
Kaip tenai i tikrjbuvo, sunku pasakyti. Valdia io vykio tirti nneband. Kas jai? Devynios deimtys lavoni veimo veimui aikiai lengviau. Ir audyti j nebereiks... Vienu odiu, lenkai, grmodami visokiais velniais, atsisak gyventi su
latviais po vienu stogu. Ir kgi maralas? Jis pasielgteisingai, jis juos atskyr. Ir mutis jiem neleido be reikalo. Retkariais,
inoma, jis juos suleisdavo i nuobodumo pasipliekti, bet pats visuomet dalyvaudavo irovtarpe ir stropiai sekdavo, kad n
viena pus nebtper daug nugalta. Visuomet priirdavo, kad mueik tarpe kokia neteisybneatsitikt. Teisingas buvo
mogus, teisybs mgjas, tasai kroatmaralas!
Lagerio latviai pasiymjo labai savotiku, retai kur kitur pasitaikaniu bdo bruou.
iaip latviai buvo visi sveiki, gerai subudavoti, gaspadorikai tvirti vyrai. Pasitaikydavo, inoma, ir jiem kartais susirgti. Dar
tuthofe tebebnant. Gauna latvis kok bronchitl ar kok menkystgripel. Kitas dl to tiktai nusiiaudt- ir visa liga bt
baigta. Rusas, pavyzdiui, net iltinlageryje pasigavs, nuo bet kokios piliuls, bdavo, pagyja. Jam vis tiek bdavo, kokio
turinio piliulpraryti, bet tik btpiliul! Cinko laais ar pomada galjai dmtjiltingydyti - ligonis vis tiek pagyt, - tokie
buvo tie lagerio rusai. Latviai gi ligreikalirjo daug rimiau. Latvis, gripelyje dasikass iki 38 laipsniilimos, bdavo,
sunkiai atsidsta ir pareikia:
- Blogai. A dabar mirsiu. Taip madaug po trijdien...
Ir itesdavo, altys, savo od! Kai latvis pasak: blogai, - tai kad ir kakokia menkysta jisai sirgt, vis tiek jisai mirs, nors
tu jam imtus visokipiliulisuvarytum. Staiai nemanoma suprasti, kaip jie sugebdavo duotjodnustatytu laiku itesti! Ir
- itesdavo. Jei jau latvis pasak, kad jis mirs - venta. Jis neapgaus. Mirs kaip reikiant, - juoknekrs.
Tas pat atsitiko ir ms gyvenamajame sandliuke Ganso lageriktyje. Buvo su mumis Rygos universiteto profesorius,
pirmojo Latvijos prezidento snus, Konstantinas akst. Tvirtas vyras, atletas staiai. Visuomet geros nuotaikos, mielo bdo,
protingas vyras. Labai geras kolega.
Staiga jisai suserga. Temperatra pakyla iki 38,2 laipsni.
- Blogai, - sako Konstantinas, - dabar a mirsiu.
- Na, Konstantinai, kad tu taip neprotingai juokauji!
- Bet a jum tikrai sakau, kad mirsiu. Po trijdien.
Kas gi juo gali tikti?! Konstantinas, toks protingas vyras - ir mirs dabar be niekur nieko! Pfui, Konstantinai!
- irk, mano draugas Vytautas, - sakau a Konstantinui, - tai jau trys savaits guli su temperatra 40,3 - ir nemirta.
Pypkbe paliovos iulpia - ir keikias daug bjauriau, negu sveikas bdamas...
Konstantinas nepasiduoda tikinamas. Mirsis - ir galas!
Mes su juo ir geruoju kalbame, ir juoktis pradedame, ir jo sveika protapeliuojame, jis gi vis savo ir savo:
- Mirsiu. Tikrai. Po trijdienmadaug...
Vakarop jis bando savo od pradti gyvendinti. Ima smons nustoti. Ir pabunda, ir vl nustoja. Pabuds draugam
pasakoja savo paskutinvalitestamentinio pobdio. Ir vl jis gula be smons. Nieko nebevalgo, nieko nebesupranta. Per
nakt klejoja. Kit dienir nakt j tampo kakokios keistos konvulsijos. Veidas persuktas. Rankomis vis laikapskritimus
sukalioja. Kojomis vislaikmala, lyg jis guldamas dviraiu vaiuot. Smons nebeatgauna...
Ir kgi? Lygiai po trijdienKonstantinas mir- kakokia keista, neinoma, nesuprantama liga.

Konstantinui laidoti i Bratks ipirkome iokitokiprivilegij. Paarvojome palpje tokioje, skersvjy. Garbs sargyboje
stovjome. Latviai esesininkai ateidami isitempstksojo. Duobparpinome ant kalnelio po berais. Bet grabo - negavome.
Reikjo pasitenkinti tolio laktu, kakur nudiautu. duobpaslapia nuo Bratks buvo dtas butelys su popieriumi, kuriame
visi buvo pasira, laidojmsmielKonstantin.
Po laidotuvivaldia pasigedo:
- O kurgi Konstantino auksiniai dantys? Nejaugi js, tonai, su auksiniais dantimis palaidojot?
Atsirado liudinink, kurie tikino, kad Konstantinui dantis ilupo vienas pranczas, numirliglobjas. Tardomas pranczas
bliov, kad jis dant nevogs, - juos es kiti ilup. Tieji "kiti" kvoiami rk, kad jie pakankamai savo dant tur, Konstantino dantjie ir matyti nemat, ir girdti negirdj...
Nepajgiant teisybsurasti ioje emje, reikjo jos iekoti po eme: teko atkasti Konstantino lavonas - patikrinti dantys...
Artjant frontui, Bratksu maralu buvo susitar: su sveikaisiais kaliniais jie ieisitoliau, o ligonis, kuribuvo jau keli imtai,
paliksi Ganse; jiem apsaugai paliksi tris latvi esesininkus, kurie turs teis pasialinti, kai Raudonoji Armija bus jau u
deimties kilometrnuo lagerio. Mes gi, tikrieji ligonys ir savanoriai, buvome susitarsu tais esesininkais latviais: kai tik Bratk
su maralu iygiuos, tuojau ir mes visi dumsime savo keliais, - kur kam patinka. Taiau ir Bratks gerieji nutarimai, ir ms
susitarimai - visa staiga staia galvapsivert
LIX. PASKUTINIEJI ATSIDSJIMAI
Mslageriukas, prisiliejs Ganso palaitje, merdi it kuinas, kuratvedmum sriubkiti.
Kas i tos sriubos! Ji galima valgyti tiktai u simerkus. Tarp nelupt bulvi draikosi kakokie rudi silai, vilnoniai tokie,
sukirmij. Virtuv tikina, kad tai visikai ne silai, - kad tai kadaise arklio raumenbta. Gal ir buvo raumenys, velniai juos
ino. Kad tik baisiai negraiai driekiasi. Vos jie prilipo prie valgomojo puoduko, - o jie nuolat limpa, - tuojau aliuminijus toje
vietoje rdija. Katorgininkskilviai nuo tsilrdijo ne blogiau u aliuminij. Prarijus kelettokisilgaranki, viduriuose
darosi netvarka, maai kuo blogesnu choler...
Atnea bosel su tokia sriuba. Baisu jirti. irint mlungis nos surieia. Bet kad valgyti - taip baisiai norisi! Suk j
velniai, - kas bus, kas nebus - vis tiek! Vis gal kaip nors prarysiu!
Bet kad ir tokios sriubos - baisiai maa! Vien kart per dien, apie puslitr, ir - daugiau nieko. Serga mons. Keikias
mons. Mirta mons it pasamdyti, kad buliui Bratkei maiau rpesilikt.
- Aiku, jei dar ilgiau ia reiks bti, imirsime visi kaip muss jaujoj. Nvienas gyvas nepaliks. Reikia gi kas nors daryti!
Gera pasakyti - kas nors daryti! Ktu mogus bepadarysi, kad jgnebr!
Tiesa, Ganso lageriuke joki darb nebuvo. Vien tik tos prakeiktos virtuvs reikalai ir patalp apkrenimas. Nugriovm
visus pastatlius, kuriuose gyvi mons negyveno. Numirliai ir besirengimirti gali ir skersvjy naktelkitpabti, - jiem gi vis
tiek. Igriovm, iplm visas vidujes pertvaras, nudraskm, kur buvo galima, stogus - visksuplekinom. Paskui stipresnieji
gavo vaikioti mikmalk pasipjauti ir parsineti. Savo barakliui ir virtuvs reikalam. Tai ir visas buvo darbas. Bet ir jo
buvo soiai. Pajgesni, galini nueiti mik ir pjkl patraukti, buvo nedaug belik. Visi kiti - tamulinjo po kiem it
pakvaitarakonai. Mlynkapst, maisto iekodami. Stovjo, susimpilvus, eilmis prie iviets. Dryksojo susirietkas
pastogj, kas ant iaudkur, kas kieme ant sniego it pajrio pliae.
Du kartu per savaitvaiuodavo ikinink rekvizuotas veimas Lauenburgmaisto atsiveti, - esesininkai aikiai norjo
valgyti. Kuino raumensurdijsilai jskilviam netiko.
Reikjo irutulioti virtuozikdiplomatin meistrikum, kol msbloko atstovas gavo teiss prie tokio veimo prisiplakti.
Visa laim, kad esesininkam maisto atveti tkartbuvo siuniamas Miuleris, pliurpa tas prakeiktas.
Lauenburge buvo jau ko. Miestas - pilnas prisigrds moni, - kas - psias, kas - vaiuotas. Vyrai, moterys, vaikai. Su
visokiu lobiu ir lamtu. Vokikos kariuomens taiau kaip ir nra. en ten prakulniuoja koks senis kreivakojis, pravaiuoja
sunkveimis, invalid prikrautas. Prajoja raitelis, besiveds kelet alkan arkli. Pafronts miestui - karikos nuotaikos
maoka.
I Rytprsi Lauenburgo apylinkbuvo privaiavdaug pabgli. Visiem kininkam esesininkai buvo sakkrautis savo
mant veimus ir traukti Vakarus. Kas nenorjo vaiuoti, tesesininkai vietoj aud. Kol Rytprsikininkai privaiavo iki
Lauenburgo, Raudonoji Armija buvo jau atsidrusi prie Oderio. Kelias tolimesniam traukimuisi Vakarus buvo jau atkirstas.
Pomeranijos kininkai nuo Oderio vaiavo jau Rytus. Rytprsikininkai trauk Vakarus, pomeranieiai - Rytus. ios dvi
karo tremtinisrovs msusidurti Gdansko-Gdyns srityje. Jos jau buvo susitikusios ir Lauenburgo apylinkse. mons iaip
dar taip maitojosi, bet arkliai nebuvo kur dti. Nebuvo kuo jie erti. Toks karo pabglis ikinko arkl, iveda u vart, ir
papliaukina botagu per onus - atseit, sudieu! Gyvenk, broleli, ir verskis kaip imanai, - a jau nebegaliu!
itoki arkli benami Lauenburgo apylinkse valkiojosi itisi briai. Vien kit j pasigaudavo ir Bratk, lagery
paskersdavo savo kaliniam, o valdiai raydavo sskait- tiek ir tiek, es, jisai umkuinsumokjs, o u ker- itiek.
Va, itokius arklius palaidnus laukuose ir gaudTreiojo reicho narss kareiviai. Gaudjuos, rio vienprie kito ir jojo

Lauenburg.
Baisiai jau melancholikai atrodvisa ta kavalerija. Taiau kitokios nebuvo, kaip ir jokios kitokios kariuomens Lauenburge
tuomet nebuvo. Tenai tiktai visuose skersgatviuose ir visose krykelse stovjo rudieji naci partijos pareignai, prisisegioj
partijos enklelius, ir gaud visus vyrus, ypa gi - karo pabglius ir atbglius. Praeina proal koks uniformuotas vokiei
valdininkas, gelkelietis ar patininkas, tuoj rudieji - kapt! - j u sprando ir veda al, kur jau stovi pagaut vyr brys garsusai folksturmas. Netrukus jiem visiem, tenai bestovintiem, duoda po autuv ir varo tuojau pafront. i mobilizacija
vyko tokia tvarka, tarytum ji jau seniai i anksto buvo numatyta...
Atvyks Luenburg maisto esesininkam pasiimti, Miuleris, pliurpa tas prakeiktas, pasitik s pirm bob, baksteljo jai
pirtu:
- Jis ess atvaiavs i lagerio Gans. Su juo vaiuojs dar vienas katorgininkas i tuthofo. Geras mogus. Nevagia ir moni
nepjauna... Beje, tetulyt, ar neinai kartais, kur ia esesininkam maistdalina?
Tetulyttrauko peiais. Ji, inoma, nieko neino.
Susitiks kitbob, trei, Miuleris vis tpaigiesmelpliurpia.
Kol pravaiuosi su tokiu velniu per miest, visikai gali padkti. Ms bloko atstovas, kurs nevagia ir moni nepjauna,
ijs i kantrybs, Miuleriui nieko nesakydamas, oka i veimo ir eina savo keliais. Vos tik jis pralindo kit gatv, tuoj j
rudasai pareignas su partijos enklu - kapt - u sprando:
- Kur, brangusai, taip skubiniesi? domu, kaip atrodo tavo dokumentliai?
- A jokidokumentneturiu, - atsako sulaikytasai.
- A, itaip! Be dokument, brangusis! Gal tamsta bsi tiek malonus trupuiuk pavargti, kol su manimi nueisi policijos
nuovad?
- A niekur neisiu. A neturiu laiko.
- O! Sakykite man! Vaikto be dokumentir neturi laiko policijueiti! Tamsta i tikrjlabai domus ponas, a tokio dar
nesu mats...
- A neturiu laiko ir su tamsta kalbti... Ar nematai, a gi ne vokietis!
- Ir ne vokietis karo metu, ir be dokument, ir laiko taip pristigs... Hm... Kas gi tamsta toks per pauktis bsi, kuo gi
tamstos galveltaip uimta?
- A - katorgininkas. I tuthofo
- K? Kaip tamsta pasakei? Nesupratau... Pakartok dar kart...
- Aia su Miuleriu atvaiavau. Miuleris, va, tenai, u kampo, anoj gatvj pasiliko. Matai tamsta j? Tiesa, per namus jo
nematyt, bet jis tikrai tenai u kampo yra, su boba pliurpia...
- A... a... itaip... tamsta... katorgininkas... i tuthofo... Labai atsipraau u sutrukdym... Labai atsipraau...
Rudasai pareignas, hitlerikai ikls rank, pauktelja bat ukulniais ir atsisveikina su ms bloko atstovu. K jis
galvojo, itaip pasielgdamas, perknas j ino. Keista tiktai: vokiei uniformuotus valdininkus suima, o ia svetimalio
katorgininko, neturinio jokidokument, ne tik nesulaiko, - net u sutrukdymatsiprao, - kurgi girdti tokie dalykai?!
Kas be ko, msatstovas buvo didelis diplomatijos virtuozas. Neturdamas kienj nei dokument, nei pinignpfenigo,
nei pastam mieste, jis sugebjo Lauenburge priorganizuoti mum vairaus maisto. Teisyb, pakeliui Miuleris, pliurpa tas
prakeiktas, pus maisto i jo atm, bet vis dlto ir mum is tas dar pasiliko: ir duonos, ir margarino, ir srio, ir cukraus, ir
druskos, ir dar kitgerdalyk... Pasiuts jis buvo diplomatas, - ar ne tiesa?
Bratkstaiga gavo sakymi Majerio: tutuojau pasisti Lauenburgi ms bloko du buhalteriu ir vien sandlinink
prekybinink. sakymas skubiai vykdomas. Lydime ivaiuojanius nusimin. Ivaiuoja gi mspatys ikalbingieji elgetavimo
meisteriai, patys geriausi organizatoriai, - be jpalik, mes tikrai pastipsime!
- Citat, broliai, neliumbkit, - sako jie mum atsisveikindami, - mes jsneumirime!
Ir tikrai neumiro, - kad jie kur sveiki visuomet bt?
Lauenburgo miestas gyveno paskutiniais gyvybs atsidksjimais. Visi norjo bgti i miesto, bgti nuo besiartinanio fronto,
bet niekas neinojo, kur bgti. Visos emikosios vertybs nustojo savo prasms, niekas kasdieniniu rytojumi nebesirpino.
Majeris buvo sikurdins Lauenburge. O tuthofe vis dar tebesdjo komendantas Hop su Chemnicu. tuthofo lageris
buvo vl pilnas. Esesininkai suvetenai savo brangiausilob - kalinius i Magdeburgo, Toruns, Bydgoo, Karaliauiaus ir
kit kaljim. tuthofe vl buvo daugiau dvylikos tkstani kalini. Lauenburge Majeris turjo tiktai kelet SS feldfebeli,
keliolika SS kareivi ir kelis imtus kalini. Vaikiojantis turtas - nedidoliukas, bet utat jis turjo tenai savo inioje vis i
tuthofo evakuotlob, - ir kalini, ir privatesesinink, ir valdios. Jo inioje buvo ir maisto sandliai.
Kaliniai, dirbMajerio staigoje, elgsi visikai savarankikai. Parceliavo jie visturtkaip kam patiko, it kiauls baronk
tel. Atvaiavo kart Lauenburg Chemnicas savo evakuot brangenybi iekoti. Veikiai surado dut. Puiki dut.
Elegantika, menika. Paties Juliaus varcbarto dirbta, su visokiais sekretais atidaroma ir udaroma.
Atidaro Chemnicas dut, atvoia, kreivai nusiypso ir sviedia jkamp.
- Scheisse!! - pranypia Chemnicas, - i to susijaudinimo daugiau jis nieko nebeinypia.

venta teisyb: dut dabar buvo grynas mlas - dabar ji buvo tuia. Tai yra, ne visai tu ia. Skudur ir plytgali
prigrsta. Brangenybi- nkvapo. Nvienos uklydls net per klaidnepaliko...
Kas pavog? Niekas nepavog. Dingo - ir galas. Chemnicas kaltininko n neiekojo. Puikiai inojo - neras: meistrikai
padaryta!
Taip buvo ir su visais kitais daiktais. Taip buvo ir maisto sandliuos.
Msikiai, atsidr Lauenburge, pateko ger katorginink kompanij. Graiai toji kompanijl ionai gyveno. Spirito,
ukandi, rkalturjo soiai. sitaisanglikos mediagos kostiumus. Turjo susiorganizav puikradijo aparat, - galjo
klausytis stotis, kokias tik norjo, niekieno nekontroliuojami.
I t sandli draugai m ir mus aprpinti. Tik transportas, inoma, buvo labai keblus. Labai daug kyi reikjo duoti
nepasotinamiem esesininkam. Laim dar, kad tiem kyiam mediag laisvai buvo galima imti i valdios sandli. Bent pus
siuniamo mum lobio kiti esesininkai, kyio negav, mum dar pavogdavo. Ir vis dlto is tas ir mum dar likdavo. Tiek likdavo,
kad a, keturias savaites isivoliojs ant iaudpalei pei, nebegaljs atsikelti, dabar jau ir per kiemgaljau laisvai pereiti.
Net pasivaikioti kokpusvalandjau sugebdavau!
Tuo tarpu paiame lageryje nuotaika darsi vis nervingesn.
Tolumoj nuolat girdjosi sprogimai. Lktuvai nuolat iuinjo padangje, - net visikai neauktai ties lageriu. Gdynje,
esanioje u eideimikilometr, nuolat naktimis buvo ruoiama spdinga iliuminacija su labai tikinamais paspraginimais.
Drebjo, atrodo, ne tik msbarakliai, bet ir em.
Vien ryt atjojo lager vokiei karininkas. Tutuojau sakoma ms klipatom klipatlm lipti kaln apkas kasti.
Apkasus kasant paios kalno briaunos, - vokieiai rengs kautynm.
- Po velni gi! Jeigu jie ia susikibs, i ms barakli, prie kalno prisiplojusi, n ipulli neliks! Kas ms kaulelius
besurankios? Ieina visikai ne koks reikalas...
Patrankviai dunda vis ariau ir ariau. I klausos atrodo, jie visikai arti: va, ten, u mikelio, jie pykinasi...
Bulius Bratk virto dkstaniu vilku. Dien ir nakt siunia vien pasiuntin paskui kit Lauenburg, - telefonas jau
nebeveikia, - praydamas instrukcij ir leidimo evakuotis i Ganso, bet visi pasiuntiniai grta tuiomis rankomis: Majeris
nepagaunamas, o daugiau niekas neino, kas veikti. Vilkas Bratk nebekalba. Vilkas Bratk su krauju pasruvusiomis
raudonomis akimis nirtusiai urzgia ir dantis rodo.
Kovo 10 dienpietmetu staiga pradjo degti kaimyninis miestelis, ess ant kalnelio u kokipenki, eikilometr, - per
plynpelkgerai matyti.
Dega ir pliauki, - pliauki ir dega! Tai en, tai ten. Staiga, kur buv- kur nebuv, keleliu per kemsynmriedti dideli
juodi kamuoliai.
Rieda ir agsi, ir dmais bjaurojasi...
Tankai, tankai! Po velni, tankai!
LX. BAISIOJI NAKTEL
Subirzgjus tankam u keturikilometrnuo lagerio, vilkas Bratkgarveimiu virto. Suvilp, sumaurojo, kioti m.
- k iantk, k iank, k, iank, - girdjosi i Bratks puss.
Kas gyvas - tutuojau gretas! Kas jau mirs ar besirengia mirti, tas gals ir lageryje pasilikti. Visi kiti - mar!
Tuojau!
Sustojome visi, kas galjo pastovti. Per t skub ne susivokti nebebuvo galima, su kuo geriau d tis - gyvaisiais ar
numirliais - bandyti eiti ar pasilikti lageriktyje numirlio teismis? Juo labiau kad kalno briaunoje buvo iskaptuoti apkasai, neinia buvo, ar jie ia peis, ar apkasuose iurkes maudys. Jei peis - lagerikio aikiai neliks. Lageriktyje nra jokio
kelmo, po kuriuo galtum palsti. Todl, kas galjo pastovti, - stojo gretas. Neinia gi, k ir ligoniam Bratk ieidamas
padarys!
Tuo tarpu Bratkper tskubir suskaiiuoti umiro, kiek ligonisu numirliais pasilieka ir kiek gyvjis dar turjo. Tiktai
tojo, kuris jau vienkartatsistojo, nieku bdu nebeileido i rikiuots. Patsai gi Bratkpasikink veiml laukuose pagaut
kuin, kuris teoretikai turjo ms sriuboje suusti, - dabar jis turjo tempti Bratks ir kit ymesni esesinink daiktus,
veimlsukrautus.
Bratkei davus komand, kad kai jis gulsis snieg, ir mes visi gultumm, ilingavom pro vartus, Sugujome siaur
vingiuot viekell tarpukalnj, paslinkome juo auktyn, - ir mes pknojani tank jau nebematme, ir jie ms jau
nebegaljo matyti.
Kalnagbryje prilingavome Ganso kaim, - tpat, kurio gyventojai laikmus banditais ir jokio reikalo nenorjo su mumis
turti, - kur gyveno ir kininkas pirklys, mus taip graiai apmovs.
ingsniuojant kaim, vidukelj stovi, tartum koks ymus SS pareignas, toks storas, didelis, riebus, labai komikai
apsirengs veislinis avinas: pusvilnjam buvo nukirpta, pus- palikta.

- Neeeee! - suuko avinas, apirjs mskolon, ir nudmper tvor.

Toliau slankiojo it dvasios be vietos avelibriai, - mekekena nieko nesuprasdamos avyts ir uodegomis mataruoja. Vitos
raiiojasi po tvoras, gaidio nebeklauso. Kiauls, labai rimtos ir susirpinusios, kucena nuo vienos trobos kit, it nipai
profesionalai kakniaukia ir uosto, - viena kitai grimstelja on, suviegia ir vl paskubomis kucena toliau. Kiemuose ar
gatvse patvoriais stovi susikaupusios karvs. Toks pasiilgimas jakyse, tokia neibrendama melancholija, kad net graudu jas
irti.
mogaus taiau visame kaime - nvieno. Kad nors kokia bobutlimtametpasitaikyt, vis dlto gal irdis kiek atlgt:
inia gi, moterys - geriausias vaistas nuo visokiirdies ligir lidnapsidmojim... Bet ir bobutls suskretusios - ir tos nra.
Argi ir jos visos bus ijusios folksturm? Oi-oi! Tai it i kur toji pasibaistina karvimelancholija!
Per suverstpatiusivelnlauknubridome mik, kur, radkelel, kalneliais pakalnlmis nulingavome toliau. U miko
- laukas, u lauko - vl mikas, vl laukas...
Traukiam link miestelio Lanc, kuriame prie penkias savaites nakvojome ir taip graiai su vokieiukmis nekuiavome. I
tenai dar deimt kilometr- ir bus Lauenburgas patsai.
Tamsieji kamuoliai - tankai pasiliko kakur toli, u kalneli ir mik, gal jie kur kitur nulepsjo, - ir aido j jau seniai
nebegirdti. Aplinkui tylu, ramu, tarytum jokio karo niekur n bti nebuvo. Retkariais regin iek tiek pavairina nuaut
katorginink lavonai bei sutinkami esesinink vyrai, besivar keliolika sunykusikatorginink. Kur jie juos m, kur jie juos
varo - kas juos supaisys. Varo, ir tiek. O gal, pasinaudodami katorginink varymo priedanga, skuta toliau nuo centr, kad
patys lengviau galtpasprukti kur mikar rs?
Marholcas! tai Marholcas! Tas nepalyginamasai aulys meisteris, pakeliui pats vienas nudjs apie tris imtus kalini i
mskolonos! Dabar jis linksmas. Dabar jis poktus kreia.
Pasigavo jisai lauke bebraidiojantmizantrop, kuintokpal, usirito ant jo ir joja. Be pavadio, be apinasrio...
Kuino bta apsigimusio fatalisto - jam buvo visa vis tiek pat. Marholcas ragina j , vytine onus tvatija, abiem batais
paslpsnius tarkuoja... Kuinas tai nekreipia jokio dmesio. Eina jisai nukabins galv, kartnustatyto ingsnio nsprindiui
nepakeisdamas.
- Kuo a blogesnis u Napoleon! - pakaruoklikai juokauja Marholcas.
- O! Tu dabar tikras fiureris! - atsiliepia jam kakas i minios.
- Heil Hitler! - prideda kakoks galvaudys.
Visa kolona prunkia.
- Raitosios SS gvardijos maralas! - vis pikiau aiposi sverdukuliuojanti minia.
Pasekdami Marholco pavyzdiu, ir apsukresnieji kaliniai mgaudyti kuinus. tai joja jau banditatamanas Francas su savo
mokiniais, joja blokavas, buvs pabglis, joja Ganso lagerio virtuvs kapas kienvagis imiak...
Tiktai vienas Bratksu revolveriu rankoje eina nirus kaip debesis. Dar vakar jis buvo ujs msblok, tabokos prair
gailiai skundsi mum, kad nieko neins apie savo eimos likim. Skundsi mum, kurie per SS malon jau itiek laiko
nebeturjome iniapie savo eimas, - jau dveji metai okame pragarikok pagal SS muzik! Bratk, matyti, ventai buvo
sitikins, kad mes neturjome jokijausm, jokigilesniigyvenim...
Temstant pradjome ueiti kaimelkit. ia dar visur pilna moni. Kas paskubomis kiaulskerdia, kas avim kailius bielija,
kas veim tvarstosi. Visi paniurir pikti. Nesukalbami. Gatvse stovi kariuomens veimai. Tokie su bdomis, su stogais.
Arkliai ikinkyti. Kareiviai stoviniuoja briais, cigaretes iulpia. iri ms kolon. Galvas kraipo. Nieko nesako. Kartais
tiktai kas nors mauktels i mskolonos kareivitarpaukdamas:
- Gelbkite! Neiduokite!
Kareiviai pabglapstoja ratu. Esesinink, atjuspabglio pasiimti, atmua kaustytais batais. Pabglio jie neiduoda.
Msaunioji kavalerija gana negarbingai baigsavo triumfalikkelion. Nustojbet kurio supratimo apie drausm, kuinai
vienas paskui kitmgulti klanus su visais savo raiteliais. ieji keikdamies spardsavo kuinus, luostsi purvnuo drabui
ir pikti gro pstininkeiles.
Man jau dienbeeinant pradjo irdis streikuoti. Kgi, keturias savaites isivoliojs ant iaud pusiau paraliuotas, staiga
atsikliau ir ijau tokibgliko tempo kelion!
Na, irdis - tai dar pus bdos: galima gi usimerkus eiti, automatikai, kaip kuinai laukuose kad vaikto. Didesn bda
buvo tai, kad kojos mskaudti. Per pdas, per snarius. Pradioje buvo iaip dar taip, bet vakar, sutemus, snariai taip
mgelti, kad baisu kojomis emprisiliesti.
Nakia kelionpasunkjo. Pakilome kalnel, patekome mik, patekome vl pusnynus.
Pilni keliai moni. Psi, vaiuot, su visokiais veimais. Vaiuoja visas puses, - neinia, kas kur nuo ko bga. visas
puses dksta karo mainos. Sunkveimiai. Kulkosvaidiai. Patrankos. Tankai. Kad jie, velniai, nors vien pus vaiuot!
Dabar gi - prieingas vis dumia. Eiti baisiai sunku. Vis pusnyne ir pusnyne...
Tos kojos, kojos! Pakeli nuo ems - ir taip nesinori ji atgal benuleisti! iaip - dar nieko sau bt. Tik kai nuleidi kojant
ems - rodos, visi kaulai subraka, ir seils bliaukte bliaukia.

Ties Gdyne danguje prasivr pragaro vartai. vengia pasispardydami lktuvai. Paleistos bombos krisdamos spiegia ir,
susidrusios su eme, taip bimbtelja, kad upustytas viekellis dreba. Raudoni volai vystelja padang, atskrids sprogimo
aidas kakokiu bgnu ukema ausis. Birbia, agsi Gdyns prielktuvins patrankos, imtai raudonmuilo gaballipadangje
ieirbomis itrykta, plonyiu dmydu savo raudonnekaltybpridengdami. Visa tai susilieja kakokspiegiant, staugiant,
dunksint raudon marmelad, kuriuo kain koks pamilis nutepnojo suskilusius skliautus. Pro t marmelad retkariais
sumirksi kokia nusigandusi vaigdel, suiaupsi it uveli vandens galvikiusi, - ir vl smunka atgal, slptis u vaiskaus
debeslio.
U kelikilometrnuo Lanco usikimus keliui, veriuos griovir rengiuos gulti pusn. Akys pavirto kakokiais raudonais
ir aliais skrituliais, emlipa ant dangaus, kakas dangikj marmeladkema kavos puoduktokiu dideliu, dideliu kauu,
didesniu u mano galv. altas prakaitas retais, dideliais laais rieda nuo mano kaktos per skruostus, burn, smakr, - dingsta
kakur suvelto apsiausto plyiuose. Sniegas - toks minktas...
- Et! Nra kvailitokinakttoliau beeiti. Man jau visa - vis tiek pat.
- Profesoriau, ar pasiutai, kur guli? - griebia mane draugai u pakarpos ir traukia i griovio, - juk nuaus tave ionai!
- Palikite mane ramybje, - niurnu, tempiamas keli, - nuaus tai nuaus, didelis ia daiktas... Man ir ia gera...
- Nebk padks! Laikykis! Lancas, va, tai ia pat! Ten gausime nakvyn! - bara mane draugai ir bando pastatyti ant
koj.
A nenoriu stovti. Kam tai? emeltraukte traukia. Draugai laiko mane ant savo rankpakabin, lazdomis parm, kad ne
toks sunkus biau. Ir jie gi nusivar- aminj. Keikia mane kaip mokdami, bet leisti - nepaleidia.
Ijudant kolonai, jie mane vis dlto ant kojpastat. Taip sau, pusiau. sikibo mano paastis, mano galvant savo peties
padjo, - ir tempia mane. Mano kojos beveik nesikilnoja. liauia kaip rogs. Laim, kad pasitaik keli kilometr ilgio
pakaln iki pat Lanco miestelio vidurio. Draugai tempia mane pasivaduodami, - tai tas prislenka, tai kitas. A jau su jais
nebesikalbu. A jau gyvenu savo atskiru gyvenimu. Man atrodo, kad tuo dangi ku marmeladu mano akis kakas ulipd.
Kakokia velnikai raudona kana aplinkui, - pro j tempiani mane draug nebematau. Koks nuostabus dalykas! Toje
kanoje baltos vynios ydi. Tikros, ne dekoratyvins. I kokio pragaro jos bt ionai ant sniego? Vis dlto jos ydi.
Linguoja. Balti ied lapeliai byra, pakraiais truput lyg ir rausvai mlyni pasidar. Ant vis vynios akeli - raudono
marmelado gabalai. Tokio, kaip blokuose ant duonos tep. Kaba ant akeliir varva emn...
- Pabusk gi, po velni! Jau Lancas! - bara mane draugas.
A-a? Taip? Tai a buvau umigs, liaudamas nuo kalno, galvant draugo peties pasidjs!
Draugai prikio man sniego pilngerkl. Man pasidarlengviau. Galva nebesvaigo, irdis nebestraksjo. Tiktai tos kojos,
kojos! Dega kaip ugnyje. Negaliu prisiliesti ems...
Lance nakvyns negavome. Visur pilna prisigrd moni. Labai vlus vakaras, beveik vidunaktis. Reikia eiti dar poris
kilometriki kaimo Goddentow, esanio dviejplentsankryoj, pakeliui Lauenburg, - ten, estikrai nakvyngausime...
Nieko nepadarysi, reikia eiti. Man snieggulti jau nebesinori. Stengiuosi staias stovti. Stengiuosi ingsniuoti, bet man tai
labai sunkiai vyksta, - tuoj grivu al kaip avipdas. A nebesapnuoju, a - pilnoj smonj, bet kojom nieko nebegaliu
padaryti. Daugiausia, ka galiu padaryti - ir darau be atvangos - sniegryju. Draugai pasivaduodami tempia mane...
einant Goddentow kaim, sutinkame tuthofo katorgininki, ydi, br. Kokius du ar tris imtus. Jos dirbo Lauenburge.
Vakarjant valdia jas pasiaukir pasak:
- Lauenburge js nebereikalingos. Eikite sau, kur norite...
Dokumento jokio nedavir jokio maisto, - tik iaip sau mir ivar i lagerio. Tad jos ir jo dabar visu briu, be joki
palydov, nakvyns iekoti tpatLanc, i kurio mes tik dabar atjome, tenai nakvyns negav...
Msbuliui Bratkei taip pat pasidaraiku, kad ir mum Lauenburgnebra ko eiti: jei jau ydes ivijo lauk - tai, matyt,
valdios popieriai visikai prasti tenai.
LXI. LAISVPATVORY
Apkvais, susmuks Bratk suvar vis kolon buvusi alia kelio, kaimo Goddentow pradioje, grafo dvaro kiem.
Sustatprie grafo rmkieme patvory. Pastogs mum niekur negavo. Visi rmai, visos darins, visi tvartai buvjau uimti.
Visur buvpilna moni- vokieiatbgli, esesinink, folksturmo.
Tiespasakius, tas galvijas Bratkmum pastogs nneiekojo. yds, atjusios savarankikai, be jokibratki, sulindo
klojimant iaudir sitaispuikiausiai. Vietos pas jas klojime buvo dar labai daug. Mus gi Bratk paliko kieme ant sniego
miegoti. Apie bet kokvalgymir galvoti buvo juokinga. Sniego - ir to ia nebuvo kiek reikiant. Virutinis sluoksnis - nutryptas,
purvinas. Pakraptai kiek giliau - purvinas vl nuo ems. Vargiai vargiai sukraptai kokgabal, kurgaltum praryti...
yds buvo jau laisvos. Guljo klojime be jokios sargybos; ant iaud, kriok kaip jom patiko. Mes gi - ant sniego,
esesininkir unsaugomi.
Vis dlto mum buvo geriau negu esesininkam. Mes galjome gulti ant sniego isities, o jie turjo aplink mus trypti, - su

autuvais, su durklais, su unimis...

Po vidunakio pradjo snigti. Tai buvo labai malonu: - vis dlto gavome kuo usikloti. Sniego danga - ne bet kas: po ja ir
rugidaigai per iemnesula.
Velnias tiktai pasipainiojo, kad tasai sniegas po poros valand perjo liet. Pradioje lietus buvo iaip dar taip, gana
padorus ir susilaikantis, bet veikiai jis visikai itvirko: mpilti pasiliaupsindamas. Suk jvelniai, tokliet!
Apie penktvalandryto kelia mus Bratk, samagonu i tolo dvokdamas, - matyti, jis, vargelis, nebuvo sudjs aki...
Keliasi visa mslikusi kolona. Purtosi it unes, netiktai kdroje isimaud. I drabuivandengria. Klumpmis lepsi.
A jau nebegaliu pasikelti. Per nakt nuo alio ir lietaus mano kojos pasidar visikai nebesukalbamos. Guliu patvory - ir
tiek: kas man kita beliko daryti?
Bratk, pasikinks savo kuin veim su daiktais, rikiuoja katorginink kolon tolimesnei eisenai neinoma kryptimi,
neinomu tikslu. Pasilikti gulint patvory - gana prastoka nuotaika.
Vispirma, gali pats Bratkieidamas nuauti, - jis gi nuolat tai darydavo, - ir dabar su revolveriu rankoje girtas valkiojasi
po kiem. Antra, grafo dvaro kiemas buvo paioje dviej plent sankryoje, - atrod, ia kautyns bus neivengiamos, o
tuomet gi ir mane su visa tvora skystu vdaru pavers!
Per visokius tarpininkus praau buliaus Bratks, kad jis priimt mane savo veimir bent porkilometrpavttoliau
nuo plento. Ten jis galtimesti mane pirmame pasitaikiusiame kaimely bet kuriam patvory. Bet Bratkbuvo nesukalbamas.
Bratkapie tai ir girdti nenorjo. Vaikiojo jis su revolveriu rankoje ir maurote maurojo.
Ir gerai ijo, kad jis mans veimneprim, - tpaskutindienjis visus pavarglius ir atsiliklius be atodairos aud, inoma, ir mane tuomet btnukeps. Man tiktai buvo galvoskis, ar nenuds jisai mans kartais patvory begulint, - kaipgi jis
taip ims ir paliks gyv katorginink? Taiau jis mane nekreip jokio dmesio, matyt, buvo sitikins, kad a vis tiek
nusprogsiu. Tos pat nuomons, matyti, buvo ir mano draugai, vengdami mano puspavelgti, kad a ko nors i jneimiau
prayti. Pagelbti jie man vis tiek niekuo negaljo. Jie patys buvo alkani, ivarg, nusivar, - jiem j pai gyvybs reikalas
buvo visikai neaikus. Vienas kitas tiktai man i tolo linkteljo. Es, sudieu. Es, iki pasimatymo... Pas Abraom, - nepridjo,
bet visi aikiai taip man. Tiktai vienas mano mielas biiulis Jonas, bambizas nuo Bir, pribgo prie mans, apkabino,
ibuiavo...
- Es, pas Abraom pateks, gal a ir u j utarsis odel. Kad ir bambizas, vis dlto, es, ne toks jau blogas pilietis
buvs...
- O! - sakau, - mielas biiuli, jei a turiau tokidi, kaip tu, ir a sutikiau bti bambizas...
eelga man atne pasms i ulinio vandens katill, - atseit atliko paskutin patarnavim. Daugiau jis nieko jau
nebeturjo, bet man nieko daugiau ir nebereikjo. Vanduo - vis dlto ne purvinas sniegas!
Ijo, ilingavo kolona, esesininkapstota, unpalydima.
Vis dlto, po velni, buvo labai ir labai vidutinika savijauta pasilikti vienam gulti patvory ant sniego, susimaiiusio su
purvynu.
Visas lapias. Paeiti, pasikelti negaliu. Visiem svetimas. Niekam nereikalingas. Svetimoje vietoje, kuri gal tu tuojau virs
kautynilauku. Bet kokios pagalbos nr i kur laukti... Bene jau tikrai teks su Abraomu apie bambizikus reikalus kalbti?...
Gi, i! I patvorio kito galo atliauia pas mane per purvynmano senas geras pastamas, danas Paul Nielsen. Kadaise jis
buvo ymus dan komunist partijos veikjas, CK ir politbiuro narys. Tiktai kai dan komunist tarpe vir buvo pam
trockininkai, tai Nielsenas tuomet ir i partijos buvo ijotas. tuthofe sdjo jis jau pusantrmet. Dabar, nakt beygiuojant,
jam vokikas sunkveimis pervaiavo koj, - ir jis taip pat dabar nebegaljo pasikelti. Bratk ir j paliko gyv patvory.
Priliau prie mans ir vienas latvelis, jaunas toksai bernu lis, tuthofe isdjs itisus metus, temokjs kalbti tiktai
latvikai - ir tai labai negausiai. Jis dabar turjo pleurit, aukt temperatr, eiti taip pat nebemokjo. Nuo Bratks akijis
buvo pasislps po eglele - taip ir iliko gyvas. Pagaliau prijo prie mans ir vienas vokietis kalinys, pilvzas toks, Griunvaldas,
senis. Kadaise jis buvo nepriklausomsocialdemokratpartijos narys. Nacizmo metu pardavinjo savo krautuvlje tabok.
lager pateko iaip sau, dl visa ko, po atentato prie Hitlerkomedijos, - tuomet ir daugiau panaibuvusivokieiveikj
buvo apgyvendinta lageryje... I msvisketuriGriunvaldas buvo pats stipriausias, jis tiktai i viso patingo eiti toliau ir nutar
ia pat vietoje laukti tolimesnivyki.
Mes jau keturi, - et! netrauks perknas!
I kakurios pastogs ilindo folksturmo brelis, apie tris deimtis moni. Kreivi tokie seneliukai, velkautuvus ant pei.
Seneliukai tokie kreivi, autuvai tokie sunks! domu, jeigu reiktjiem i tautuvauti, kjie daryt?
Nulingavo per kiem seneliukai. I pastogi m lsti vairs bgliai kinkyti savo ve imus. Pasipainiojo vienas kitas
karininkas. Prasimaigkeli breliai esesinink.
Kaip mum i to prakeikto kiemo itrkus?! Nors porkilometrtoliau nuo plento pasistmjus!
Pasipainiojo blokavas, buvs bglys. Jis dabar vl savarankikai veik, atsiskyrs nuo Bratks kolonos. Jis vl raitas jojo
ant dviejarkli, iekojo, kur nudiovus veim kok. Ketino ir mus pavti, bet, inoma, paado neitesjo, - dingo kaip
varltvenkiny. Vokieiai bgliai priimti mus savo veimus grietai atsisak, - dar mes papjausijuos...

Kiemas ima tutti. Dingsta vienas veimas paskui kit. I grafo rm isidangino visi nakvotojai. Ivaiavo grafien,
isivedama imtametparaliuotsenut. Grafo rmai itutjo.
Pasipainiojo pranczas, karo belaisvis, nuo seniau tame dvare dirbs. Grafo rmai, sako jisai, jau visai tuti, mum, sako,
geriau bsirmuose gulti, negu ionai patvory, purvyne. Kadangi mes patys skersai kiempereiti jau nebegaljome, sune
tasai prancziukas mus rmus, graiai ant iaudpaguld, - rmai buvo pilni iaud, ant kurivisokia publika jau nakvojo, o
pats prancziukas nujo iekoti arkliir veimo - vaiuosis namo!
Kiemas jau beveik apytutis. Valkiojasi po j tiktai vokiei karo lauko andarmerija. Mum atjo pats pavojingiausias
momentas. andarmerija peririnja visas patalpas, veja lauk usilikusius kokius nors pilieius. Vienas i pagrindini tos
andarmerijos udavinibuvo - pribaigti tokipublik, kaip mes. Kur nuo itvelnipasislpti?
Siuniame Griunvald, kaip vokiet, su andarais dertis.
Jis su jais pavar suktpolitik. Jis dstjiem, es, dl nesveikatos atsilik nuo kolonos, bet baisiai norime j pavyti. Ar
andarai kartais nebt tokie geri - neduot mum priemoni kolonai pavyti, kad mes v l galtumm tapti padors
katorgininkai? andarai ms nor vertino. Jie m kalbinti vien pabgli veim, kit, kad mus priimt ir pavt ta
linkme, kuria nujo mskolona.
Niekas nesutinka. andarai pasiunia Griunvald velniop. Jie laiko dabar netur tokiem niekam. Griunvaldas pats gals
dertis, kad taip nori.
Griunvaldas deras. Griunvaldas riejas, - jis baisiai nors bti paklusnus valdiai ir padorus katorgininkas!
Bgliai nepasiduoda Griunvaldo kalbinjimam, jie nein, kuria linkme dar patys vaiuosi. Jie nein, kur ir Bratk su
kolona nujo. Griunvaldas apie kolonos nuygiavimo linkm ino dar maiau. Madaug jros arba Gdyns, arba Gdansko
linkme turtbti, bet kas juos gali inoti! Derybos neduoda vaisi.
Siuniame Griunvalddar kartdertis su andarais, - neileisti ji aki. Grta Griunvaldas itin susirpins. andarai jam
pasisakgavsakymper dvideimt minuipasitraukti i Godentovo.
Kaip nors dar tas dvideimt minuiitvrus - ir bsime igelbti! Kur dingti tai dvideimt minui?!
Taiau andarai, pasirod, tarnybiniu atvilgiu buvo labai strops. Gav sakym, jie dvideimt minui nelauk, - jie
tutuojau igaravo i dvaro.
- Mes jau laisvi! - aukia Griunvaldas pasistypindamas, net jam pilvas kliuksi.
Grafo salje surastais luotkoiais pasiramstydami, iaip taip nuslinkome ma kambarl prie virtuvs, taip pat buvus
iaudais iklot. ia - vienas nedidelis langas ir mrins sienos - gana storos. Kas bus - kas nebus, bet ia kiek saugiau,
Plentkrykelje sutrakjo viai. Kakas legteljo. Kakas sustaug. Kakas su dideliu trenksmu sprogo. Lango stiklai
sutarkjo.
Vl ramu, kaip niekur nieko. Staiga pasigirsta kakoks birbimas ir dunksnojimas.
- irk, vaiuoja! - aukia Griunvaldas ir pilvalkne trina.
Guldami ant iaud, pro langirime: vaiuoja!
Vaiuoja Raudonosios Armijos tankai. Vaiuoja ir vaiuoja. Tokia daugybj!
Po deimties minuijie buvo jau mskieme...