Vidinių žmogaus išgyvenimų vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Vidiniai žmogaus išgyvenimai nuolatos lydi individo pasaulį, kuriame jis gyvena, kvėpuoja
ir juda. Dvasiniai išgyvenimai paliečia kiekvieną žmogų, nes gyvenimas – įvykių ir artėjančių
iššūkių, įvairių nutikimų ir pasekmių plotmė, lydinti asmens vidinio pasaulio sumaištį, emocijas ir
jausenas. Vidiniai žmogaus išgyvenimai, kančia ir sukrėtimai visada buvo gausiai analizuojami ir
tiriami. Žmogus – nenuspėjama asmenybė, kurią įvairiai p aveikia išoriniai aplinkos veiksniai.
Vidinius žmogaus išgyvenimus taip pat nagrinėjo ir aprašė lietuvių literatūros rašytojai, norintys
atskleisti bei išsiaiškinti tikrąsias sukrėtimų, sunkumų priežastis. Taigi, svarbu ir aktualu nagrinėti
vidinių žmogaus išgyvenimų vaizdavimą lietuvių literatūroje.

Skausminga Lietuvos istorija, apimanti vergijos, baudžiavos ir tremčių laikus, lėmė, kad
nemenką lietuvių literatūros dalį sudaro kūriniai apie skaudžią patirtį, tremtyje praleistas dienas,
nepriteklių, kančias ir kankinimus. Ne vienas toks kūrinys graudina iki širdies gelmių. Balys Sruoga
– vienas žymiausių lietuvių rašytojų, poetas, prozininkas, dramaturgas, kritikas, literatūros ir
tautosakos tyrėjas. Jo literatūrinis palikimas stebina ir įvairove, ir menine skvarba. Įspūdžiai
koncentracijos stovykloje rašytoją įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriančią,
ironijos persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Čia Balys Sruoga rašė tik apie tai, ką pats
patyrė, bet niekur neišsakė vidinių išgyvenimų. Knygoje šiurpiausi epizodai aprašomi santūriai,
lakoniškai, be sentimentų. Beveik nekalbama apie tėvynės ir šeimos ilgesį, kurį, sprendžiant iš
laiškų, Balys Sruoga išgyveno labai stipriai: „Jeigu tėvynės pasiilgimas yra liga, tai aš ja sergu
sunkia forma“. Baliui Sruogai – rašytojui humanistui – buvo svarbu atskleisti fašizmo esmę.
Kūrinio potekstėje svarstomas klausimas: kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo žmogų
paversti žvėrimi. Knygos skyriai skirti lagerio tvarkai, papročiams aprašyti, supažindinama su
įvairiomis kalinių grupėmis. Čia taip pat aprašomas žmonių naikinimo būdas. Balio Sruogos
kūrinys išsiskiria savotišku ironišku autoriaus požiūriu į vaizduojamą tikrovę, ironišku pasakojimo
tonu, giliomis kultūrologinėmis įžvalgomis, atsiribojimu nuo asmeninių ir grupinių išgyvenimų.
Memuarų knyga „Dievų miškas“ atskleidžia hitlerinės priverčiamųjų darbų stovyklos tikrovę.
Tačiau kūrinys turi ir platesnės apibendrinančios reikšmės. Panašūs vaizdai kartojasi kiekvienos
totalitarinės sistemos žmonių naikinimo pragare. Nors kūrinyje veiksmo nedaug, bet pats
vaizdavimo būdas yra labai gyvas, artimas žmogui. Individą nuolatos lydi įvairūs dvasiniai
išgyvenimai, turintys didelės įtakos tolimesniam jo gyvenimui, vystymui bei stiprybei. Žmogui
labai svarbu ieškoti atramos ir išsivadavimo iš sunkių situacijų. Taigi, Balys Sruoga savo kūrinyje
„Dievų miškas“ vaizdavo sunaikinimą žmogiškumo, kurio vis dėlto visiškai sunaikinti nepavyksta.

Svarbūs praradimai gali lemti žmogaus dvasines kaitas, išgyvenimus. Lyrika, kilusi iš
jausmingų patyrimų, poezija, kurią galima skaityti kaip biografiją, eilėraščiai, kupini meilės,
skausmo, liūdesio, bet kartu ir džiaugsmo, – Salomėjos Nėries kūrybą apibūdinantys fragmentai,
kartu apibrėžiantys sunkiuosius jos gyvenimo metus. Karo metų įvykiai palietė ir šios poetės
gyvenimą: Pirmojo pasaulinio karo liepsna buvo paliesta jos vaikystė, taip pat poetei teko bėgti ir į
Rusiją. Į mergaitės sąmonę įsismelkė išgąstis ir mirties baimė, kuri jau niekad neišnyko. „Tapau
maža pesimistė“, – rašė poetė autobiografijoje. Vaikystė, apkurtinta patrankų griausmo, užgožta
degėsių ir lavonų tvaiko, baimės ir siaubo, padarė Salomėją Nėrį nepaprastai įspūdingą ir jautrią.
Salomėja Nėris gyveno savo pačios jutimų ir svajonių pasaulyje, bijodama peržengti jo slenkstį, nes
anapus jo tykojo tik užgavimai ir pažeminimai. Taip savaime didėjo jos egocentriškas uždarumas,
toks būdingas romantinės pasaulėjautos tipo žmogui, o poetės vidinė būsena tapo žymiai svarbesnė
už išorinio pasaulio faktus. Salomėja Nėris vis labiau grimzdo į savo pačios jutimus ir įspūdžius.
Tai buvo autorės vidinis, amžinai judantis ir kintantis pasaulis. Jį sudarė ne tiek apmąstymai,
griežtos idėjų ir principų konstrukcijos, kiek gyvoji emocijų srovė, besikeičiančių jutimų tvinksniai,
įžiebti išorės dirgiklių. Šiuo laikotarpiu Salomėja Nėris parengė paskutinįjį eilėraščių rinkinį „Prie
didelio kelio“. Jį sudarė karo metų eilėraščiai, atsiradę iš meilės, ilgesio, kančios, praradimo,
džiaugsmo ir netekties. Poetė išreiškė savo paskutinę valią grįžti į Lietuvą, į žmonių širdis, todėl
eilėraščių rinkinyje vyrauja sielvartingi nuo gimtinės atplėšto žmogaus išgyvenimai. Svarbu
paminėti šio eilėraščių rinkinio visapusiškai dramatišką eilėraštį „Rudens naktys“, kuris primena,
kaip skausmingai Salomėja Nėris paliko savo gimtinės kraštus. Čia rodomas jautrus ilgesys ne tik
tėvynės, bet ir jos gamtos. Poetei, kaip ir kitiems neoromantikams, rami ir tyki Lietuvos gamta be
civilizacijos pėdų, kaimiško gyvenimo spalvos ir garsai buvo svarbiausias poetinio vaizdo šaltinis.
Jos poezija ne mėgdžioja gamtą, o ją transformuoja. Šis eilėraštis atspindi jos skausmingą gyvenimą
svetur, toli nuo gimtinės, jos atviras kalbas apie savigailą bei savigraužą. Kūryba perteikia
emocingą tėviškės, kaip prarasto rytojaus, ilgesį. Taip pat svarbu paminėti ir eilėraštį „Už gyvybę tu
brangesnė“, kuriame su didžiausia nostalgija ir palaima aprašoma Lietuva, jos gamtos švelnios
spalvos, kraštovaizdžio gaivūs motyvai, poetei buvę be galo brangūs. Rašytoja labai mylėjo savo
tėvynę, dėl kurios būtų atidavus ir savąją gyvybę. Salomėja Nėris svajojo pasiaukoti dėl didelių ir
reikšmingų tikslų. Jos kūryboje dramatinis vidinis vyksmas tampa poetinio išgyvenimo pagrindu.
Taigi, eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“ vyrauja skausmo, netekties, žmogaus būties trapumo,
laikinumo temos, taip pat dažnas vienišumo, apleistumo motyvas. Atveriamas ne tik žmogaus
dvasinis pasaulis, bet ir visos tautos simbolis.

Vidiniai žmogaus išgyvenimai, glaustai susieti su dvasiniu pasauliu, išreiškia kiekvienam

individui rūpimus ir svarbius dalykus, kuriais jis vadovaujasi. Vidiniai konfliktai kyla dėl
įvairiausių žmogaus dvasinėje ertmėje esančių prieštaravimų, dėl aplinkos poveikio ir veiksnių.
Asmuo, vienareikšmiškai ir neabejotinai gyvenantis pasaulyje, kuris suteikia daug skausmo,
nevilties, kančių ir begalinių pasirinkimų, lemsiančių žmogaus laimę, visada privalo susitaikyti su
likimu. Dvasinis žmogaus pasaulis, kupinas netikėtumų, yra įvairių emocijų, jausenų ir išgyvenimų
visuma. Žmogus nuolatos ieško pusiausvyros, kuri padėtų rasti atramą ramybei. Įvairūs troškimai,
norai bei svajonės taip pat priverčia žmogų išgyventi vidinius prieštaravimus. Taigi, žmogus ir jį
supantis pasaulis, kuris nuolatos juda, yra vidinių išgyvenimų priežastis.

Apibendrinant, svarbu paminėti, jog žmogaus vidinių išgyvenimų vaizdavimas lietuvių

literatūroje atskleidė bei parodė dvasinių prieštaravimų, sukrėtimų, konfliktų priežastis, kurios
remiasi atgailos, savigraužos, jautrumo, sielvarto, žiaurios ir negailestingos aplinkos, elgesio
motyvais, turinčiais labai didelės įtakos individo ramybei ir išlikimui. Daugybė veiksnių, lemiančių
žmogaus dvasines kaitas, yra susieti su sunkumais ir netektimis, žiaurumu, kuris gali bandyti
sunaikinti žmogiškumą. Taigi, lietuvių literatūros rašytojai, kalbantys apie žmogaus vidinius
išgyvenimus, vienareikšmiškai stengėsi parodyti tam tikras vertybes ir įvairių laikotarpių siekius,
problemas bei gyvybės išsaugojimo motyvus.

Informačiniai šaltiniai:

1. Vytautas Kubilius. Salomėjos Nėries lyrika. Vilnius, 1989. - 285 p.

2. http://www.studijoms.lt/asaros-pro-juoka-balio-sruogos-dievu-miske.htm

3. http://antologija.lt/about_text/balys-sruoga-dievu-miskas

4. http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1381

5. www.mokslincius.lt

6. http://www.studijoms.lt/salomejos-neries-eilerascio-prie-didelio-kelio%E2%80%9D-analize-ir-
interpretacija.htm
7. http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1345
 Klausimynas (Dovana nemokamai!)

Mes propoguojame, kad mokiniai nesimokytų teksto atmintinai, o kalbėtų savais žodžiais,
todėl paruošėme klausimus, į kuriuos atsakęs, moksleivis galės laisvai pakalbėti pagal šią potemę be
jokio vargo. Iš pradžių siūlome perskaityti kalbėjimo pavyzdį, o tik paskui atsakinėti į klausimus.

ĮŽANGA:

1. Kodėl žmogaus gyvenimas siejamas su jo vidiniais išgyvenimais?

2. Kodėl vidinius žmogaus išgyvenimus vaizdavo lietuvių literatūros rašytojai?

DĖSTYMAS:

1 dėstymo pastraipa:
1. Kokia yra Lietuvos istorija?
2. Kuo išskirtinis Balio Sruogos kūrinys „Dievų miškas“?
3. Ar žmogui reikalinga atrama?

2 dėstymo pastraipa:
1. Kas gali lemti žmogaus išgyvenimus?
2. Koks buvo Salomėjos Nėries gyvenimas?
3. Kas aprašoma eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“?

3 dėstymo pastraipa:
1. Dėl ko kyla vidiniai išgyvenimai?
2. Ko žmogus nuolatos ieško?
3. Kas yra vidinių išgyvenimų priežastis?
 IŠVADOS:

1. Ką parodė žmogaus vidinių išgyvenimų vaizdavimas lietuvių literatūroje?

2. Kas lemia žmogaus išgyvenimus?

Tikimės, kad šie klausimai Tau padėjo.  Būtume labai dėkingi, jei rekomenduotum
mus savo draugams!

Linkime sėkmės kalbėjimo įskaitos metu!