Vienas ryškiausių budelių paveikslų yra lagerio vadas – Majeris.

Jis pasižymi
ypatingu sadizmu. Kalinių šaudymas jam yra sportas, pramoga. Nepaisant begalinio
sadizmo, Majeris, turi keletą gerų savybių. Viena iš jų – ištikimybė. Paakyje jis turėjo
išsitatuiravęs SS raides, kas rodo, kad jis niekada neišsižadės savo įsitikinimų ir
visada bus ištikimas nacistinės Vokietijos ideologijai. Ištraukos pradžioje sarkastiškai
išryškinamas Majerio protas „Išsilavinimo buvo jis menko, bet turėjo bavarų valstiečio
apčiuopiamai galvojančią galvą. Jis buvo vienas protingiausių lagerio SS vyrų. Gal
butų ir visai protingas, jeigu nebūtų buvęs apsigimęs banditas“. Iš šios citatos galima
daryti prielaidą, kad ir menko išsilavinimo, jis mokėjo suktisi, jį sugadino jo noras būti
žiauriu, sadistišku. Majerio charakteristikoje pastebimas vienas labai ryškus
palyginimas: „Majerio dūšia buvo plati kaip jūra. Visoks šlamštas joje sutilpdavo.“.
Šiuo palyginimu išryškinamas veikėjo žiaurumas. Jo budeliškumas ir žiaurumas
ryškai matomas iš pasakotojo pasakojimo apie 1944 metų Kalėdas, kai prie eglutės
su margaspalvėm lemputėm buvo pakarti ir visą pirmą Kalėdų dieną kabėjo kaliniai.
Taip pat ištraukoje pastebima hiperbolė, kuri perteikia perdėtą jo norą žudyti,
žiaurumą ir iš ironiškosios pusės – kūrybingumą “Pavyzdingas to Majerio skonis
buvo!” Iš lagerio prižiūrėtojų, kaip ir iš Majerio, šaipomasi vartojant deminutyvines
formas, jie vadinami „galvažudėliais“, „banditėliais“.