Francas Kafka

Kontekstai:
 Asmenybė: Užaugo Prahoje, pasiturinčioje žydų šeimoje. Turėjo du brolius ir tris seseris.
Broliai mirė dar jaunystėje, seserys buvo išvežtos į koncentracijos stovyklą, iš kurios, deja,
nebesugrįžo.
Karlo universitete studijavo germanistiką, tačiau po dviejų savaičių metė studijas ir įstojo į teisę.
Rašytojas ne kartą buvo politinių riaušių ir antsemitinių manifestacijų liudininkas.
Išgyveno atsiskyrimo būseną, jautė nuolatinį savigraužos jausmą dėl neįdomių studijų,
nuobodaus draudimo agento darbo.
F. Kafka – vokiškai kalbantis Prahos žydas – jautėsi gyvenąs trigubame gete: atskirtas nuo
gimtosios vokiečių kalbos, izoliuotas nuo čekų kultūros, likęs be žydiškų šaknų. Tai alino rašytojo
sveikatą, vertė užsisklęsti.
Literatūrą laikė svarbiausiu dalyku, nes buvo įsitikinęs, kad tikėjimas yra žlugęs. Jis gyveno
„kitame pasaulyje“, kurį įkūnijo vaizduose, - tai literatūra.
„Visa mano esybė nukreipta į literatūrą. Jeigu kada nors jos netekčiau, tai reikštų, kad daugiau
nebegyvenu”, - F. Kafka

 Epocha: Pirmasis pasaulinis karas, tarpukaris. Rašytojas nemanė priklausąs kokiai nors
literatūros krypčiai. Jo kūrybą, be abejo, veikė to meto nuotaikos, rašytoją jaudino tradicinių
vertybių žlugimas, nykaus ir bedvasio pasaulio įtaka žmogaus individualybei. Šie bruožai leido
literatūros istorikams gretinti Kafką su ekspresionistų kūryba.
 Literatūros srovė: Ekspresionizmas (pranc. expression – išraiška) stilistinė kryptis, kuri
išraiškingumu, spontaniškais spalvų ir šviesos deriniais nuosekliai stengėsi atsiriboti nuo
tikroviškos vaizduosenos tapyboje ir grafikoje.
Ekspresionizmo tikslas – menininko jausmų, išgyvenimų, būsenų perteikimas (ekspresija).
Apibendrintos ir sujauktos formos, grynos, ryškios spalvos priešinamos tradicinei tapybai ir
impresionizmui.

Grožinė kūryba: Novelė „Metamorfozė“

 Tema :
Novelėje pasakojama apie žmogaus susvetimėjimą su pačiu savimi, šeima bei visuomene, kai
meilė, supratimas, atjauta – seniai visų pamiršti dalykai; yra tik kasdienybės rutina ir pareiga,
virtusi įpročiu.
 Veikėjai:
Pagrindinis veikėjas – Gregoras Zamza. Prekių firmos atstovas – komivojažieris. Pabudęs iš
miego, jis pasijunta „baisingu vabalu“ ir tada prasideda visos jo nelaimės. Šeima jį uždaro
kambaryje, tarp keturių sienų. Jam slenkstis ir durys simbolizuoja ne tik išėjimo galimybę, bet ir
įkalinimą, draudimą patekti į kitą erdvę, ribą tarp išorės ir vidaus erdvių. 
Sesuo Grėtė – mokinė, kurį laiką rūpinusis broliu-vabzdžiu, tačiau greit pradėjusi jausti jo
trugdymą šeimai.
Motina – gera žmona ir motina. Nieko nedaranti be vyro žinios, tik pritarianti jo nuomonei.
„Pamačius tėvą šnypšdamą kaip laukinį, motina pradėjo pritariamai aikčioti.“
Tėvas – šeimos galva, negalintis susitaikyti, kad Gregoras ,virtęs vabalu, nebenaudingas jų
šeimai.
 Problemos:
Šeimos abejingumas virtus vabalu.
Savigrauža keliant problemas šeimai.
 Francas Kafka
Kultūriniai kontekstai:

 Kitų autorių kūriniai:

Balys Sruoga „Dievų miškas‘‘. Žmogaus vertės sumenkinimas.
 Istorinis kontekstas:
Pirmasis pasaulinis karas. Prasta ekonominė padėtis, aplinkui vyraujantis smurtas, masinė
depresyvi nuotaika tik padejo F. Kafkai rašyti „katastrofinę literatūra“.
 Biblinis kontekstas:
Dekalogas. (4. Gerbk savo tevą ir motiną.) Zamza labai gerbė savo tėvą ir motiną. Jo
pasiaukojimas šeimai pražudė jo siekius, gyvenimą.
Kūrybos aktualumas šiandien :
Dabartinėje mūsų visuomeneje labai ryškios F. Kafkos problemos, kurios buvo įvardintos
„Metamarfozė“ kūrinyje. Didelis visuomenės ir piliečių susvetimėjimas, socialininiai konfliktai ir kiekvieno
žmogaus užsidarymas savyje.

Galimos rašinio remos:

 Samprotavimo:
Kaip ir kodėl pasikeitė šeimos samprata? (F. Kafka, J. Savickis, J. Biliūnas)
Kodėl pasiaukojimas kitiems tampa beverčiu? (F. Kafka, Juozas Tumas-Vaižgantas)
 Literatūrinio rašinio:
Susvetimėjimo tema pasaulio ir lietuvių literatūroje. (J.V Getė, J. Biliūnas)
Pasiaukojimo tema pasaulio ir lietuvių literatūroje. (J. Savickis, J. Biliūnas )

Literatūrologinės sąvokos, tinkančios šiam kūriniui :

Dualizmas, novelė, rašytojas, epocha, literatūrinė srovė.

Atliko: Rūta Malaukytė 12a