Antanas Škėma

1910-1961 m.
(XX a. vidurys)

Biografija.Kūryba.
Antanas Škėma
• Lietuvos moderniosios literatūros kūrėjas, prozininkas ir
dramaturgas / katastrofinio modernizmo atstovas / išeivijos
(egzodo) rašytojas egzistencialistas / miesto kultūros
rašytojas.
• Didžiausias novatorius lietuvių literatūroje.
• Sovietmečiu ignoruotas dėl griežtos totalitarizmo kritikos.
• A. Škėmai didelę įtaką turėjo A. Kamiu.
• Gimė Lenkijoje, Lodzėje.
• Studijavo mediciną, teisę, bet mokslų nebaigė.
• Daugiausia laiko skirdavo teatrui: vaidino Kauno ir Vilniaus
valstybiniuose dramos teatruose, režisavo spektaklius, pats
ėmėsi dramaturgijos.
Gimęs du kartus?
• A. Škėma labai mėgo pabrėžti, kad yra gimęs du
kartus.
• Čikagos laikraščiui „Draugas“ duotame
interviu rašytojas teigė: „Du kartus mane
pagimdė mano tėvas, nutaręs ilgiau pasinaudoti
vaikų priedu.“
• Oficiali gimimo data - 1911 m. lapkričio 29 d., o
tikroji - 1910 m. lapkričio 29 d.
• Tėvas nurodė tokia datą tik tam, kad ilgiau gautų
socialinę išmoką.
Vaikystės
prisiminimai
• Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui,
šeima pasitraukė į Rusiją, vėliau į Ukrainą.
• Rašytojas atsiminė žaidimus su pakartais
ant žibintų baltagvardiečiais, bulvių
vagystes, prastą maistą, nuo kurio vėliau
iškrito pusė dantų, girtų raudonarmiečių
įsiveržimą į butą ir kėsinimąsi nušauti tėvą
ir išprievartauti motiną.
• Į Lietuvą šeima grįžo 1921 m., tačiau motina
neatsigavo po sukrėtimų ir buvo uždaryta į Kalvarijos
psichiatrijos ligoninę, kurioje ir mirė.
• Rašytojas visą gyvenimą bijojo, kad ir jį ištiks panašus
likimas.
• Paskutiniais gyvenimo metais Škėmos sveikata
suprastėjo, jis sunkiai apsieidavo be vaistų.
 • Baigė keturias klases Radviliškyje, toliau mokėsi
„Aušros" gimnazijoje Kaune.
• 1929 m.  įstojo studijuoti medicinos, bet studijos
visiškai neatitiko jo meniškos prigimties (iš
medicinos teišsinešė meilę lavonams).
• Toliau Vytauto Didžiojo universitete studijavo
Mokslai teisę, tos studijos taip pat neatitiko jo
temperamento (praleisdavo paskaitas, lošė
kortomis, biliardą).
• Škėma atrado save teatre: įstojo į Vlado Fedoto -
Sipavičiaus vadovaujamą dramos studiją, dirbo
Kauno ir Vilniaus valstybiniuose dramos
teatruose aktoriumi, vėliau režisieriumi.
Antrasis pasaulinis
karas
• Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo pradžioje
Škėma dalyvavo kovose su besitraukiančia sovietų
kariuomene.
• Karo metasi su šeima gyveno Vilniuje, vaidino ir
režisavo Vilniaus dramos teatre.
• 1944 m., vokiečiams traukiantis, buvo kviečiamas
dėtis prie partizanų, bet atsisakė ir su žmona bei
dukra pasitraukė į Vokietiją.
• Nuo to laiko visuomet kritiškai vertindavo savo ir
kitų patriotizmą, sakydavo, kad pirmaeiliai
didvyriai žuvo ir žūsta Lietuvoje, o išeiviai visada
liks antraeiliais.
 • Po karo Škėma kurį laiką gyveno Vokietijos
pabėgėlių stovyklose.
• Dalyvavo menininkų sambūriuose,
bendradarbiavo periodikoje.
Pabėgėlių stovyklos. • 1949 m. rašytojas su šeima persikėlė į JAV.

        Amerika. Niujorke dirbo darbininku fabrike, dėžių

pakuotoju, liftininku. Nors ir esant nepalankioms
sąlygoms, rašė dramas, prozą.
• Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos teatrinėje
veikloje, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.
Asmenybė
• Maištingo būdo, nepriklausomos laikysenos.
• Artistiškas. Pulsuodavo noru provokuoti
visuomenę, vaizduoti ciniką.
• Turintis stiprią nuomonę, bet jautrus
ir pažeidžiamas.
• Labai smalsus, atviras naujovėms.
Romanas
• Užsimezgė romanas tarp A. Škėmos ir trylika
metų jaunesnės aktorės ir poetės Birutės
Pūkelevičiūtės 1950 m., kai  ji vaidino
spektaklyje „Živilė“ pagal to paties pavadinimo
A. Škėmos pjesę.
•  Po trejų metų tik su patefonu ir vengrų
kompozitoriaus B. Bartóko plokštelėmis
lagamine menininkas „suvisam“ išvyko pas
mylimąją į Monrealį.
• Dėl vienpusiškai nutraukto ryšio A. Škėma
jautė nuoskaudą – ši išsiliejo jo tekstuose
egzodo periodikoje. Žurnale „Literatūros
lankai“ 1959 m. jis apkaltino buvusią
mylimąją, kad ši nuplagijavo jo kūrinių
„Čelesta“ ir „Balta drobulė“ rašymo
metodą, menines priemones ir pan.

• Poetei teko pereiti prie mažiau pavojingos

kūrybos – vaikų ir labiau tradicinės
literatūros.
Tikrumas
• A. Škėmos gyvenimo ir kūrybos vertybė – tikrumas.
• Jis kovojo su prisitaikymu prie miesčioniškos gyvensenos standartų,
priešinosi iliuzijas kuriančiai literatūrai, kuri buvo tapusi populiari tarp
žmonių, išvykusių į užsienį.
• Smerkė išeivijos apsimestinį patriotizmą.
 Žūtis

1961 m.,  grįždamas iš „Santaros – Šviesos“

kultūrininkų sąjūdžio suvažiavimo, A. Škėma žuvo
autoavarijoje.
Autoritetai
• Intelektualusis poetas Henrikas Radauskas buvo
autoritetas Antanui Škėmai.
• Visada atsižvelgdavo į jo pastabas ir komentarus,
tačiau vėliau kritiką vis sunkiau priėmė. Autorius
buvo labai jautrus, dažnai dėl komentarų
galėdavo ištikti įsiūčio priepuoliai.
• „Kūrybinis nihilizmas yra mano religija. Mirties
momentas – reikšmingiausioji tikrovė. Ir iliuzijų
raizginys begyvenant.“
• A. Kamiu esė „Sizifo mitas“ A. Škėmai padarė
didžiulį įspūdį ir paskatino sukurti romaną „Balta
drobulė“.
Kūrybos bruožai

• Dėmesys žmogaus psichikos būsenoms, protu

nesuvokiamiems likimo posūkiams.
• Autorius kalba apie veikėjų geismus ir
seksualinius kompleksus (lietuvių literatūroje to
ilgą laiką buvo vengiama).
• Moderni pasakojimo forma.
• Ironija.
• Moderniame pasakojime susipina praeitis ir
dabartis, išorinė ir žmogaus vidinė tikrovė.
• Tikrumas – viena svarbiausių A. Škėmos
gyvenimo ir kūrybos vertybių.
Kūrybos bruožai

• Rašytojo kūryboje jaučiama Vakarų kultūros įtaka.

•  Autoironija – paslėpta savęs pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine
reikšme, priešinga tiesioginei.
•  Groteskas – meninio vaizdavimo tipas, pagrįstas fantastika, komizmu, deriniais
to, kas gražu ir bjauru, juokinga ir baisu, tikroviška ir neįmanoma.
•  Siurrealistinė poetika (iracionalūs vaizdai, alogizmas, pasąmonės srautas su
praeities fragmentais, vizijomis) rodo psichologinę ir filosofinę neviltį.
Ačiū už dėmesį!