Mikalojus Daukša-

LDK Renesanso epochos rašytojas, humanistas, švietėjas, lietuviškos katalikiškosios literatūros

pradininkas, parašęs „Postilę“ ir iš lenkų kalbos išvertęs „Katekizmą“
1. „Prakalba į malonųjį skaitytoją” (Postilė). Prakalboje išreikšta gili tautos samprata, pagal
kurią tautą sudaro teritorijos, papročių ir svarbiausia - kalbos bendrumas.
2. Gynė pilietines ir kultūrines gimtosios kalbos teises, kovojo prieš lietuvių bajorijos lenkėjimą.

Jonas Radvanas-
XVI-XVII a. LDK Renesanso epochos rašytojas, protestantas, vadinamas Lietuvos Vergilijumi,
lotyniškai hegzametru parašęs herojinę poemą „Radviliada“.
------------------------
1. Lietuvos pašlovinimas – rašytojas Lietuvą idealizuoja - iškelia kaip didingą, galingą, turtingą
(derliumi) valstybę.
2. Primenama legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų (siekiama įrodyti lietuvių kilmingumą,
garbingumą).
3. Pagrindinio herojaus Radvilo Rudojo skydas, kurį puošia garbinga Lietuvos praeitis – kilmė iš
romėnų ir Gedimino sapnas.

Juozas Tumas-Vaižgantas-
XIX a. pab. - XX a. pradž. Gyvenęs kunigas, neoromantikas, „deimančiukų“ ieškotojas, parašęs
apysaką „Dėdės ir dėdienės“.
1. Apysakoje vaizduojami trys skirtingų likimų pagrindiniai veikėjai:
Mykoliukas – ramus, jautrus, tačiau labai geras darbininkas, su Severja juos siejo platoniška,
nepavykusi meilė ;
Severja – tvarkinga, darbšti, itin gera krembliautoja, užtekėjusi už tinginio Rapolo ji dirbo už
du (stiprios moters požymis) ;
Rapolas – dvaro tijūnas, ištekėjęs už Severjos (gaivališka meilė) ir pasibaigus baudžiavai tapo
tingus, senas, darėsi niekam nereikalingas.

Martynas Mažvydas-
XVI a. Renesanso epochos lietuvių raštijos ir edukologijos pradininkas, liuteronų pastorius, lietuviškai
parašęs „Katekizmą“ (1547m.).
1. Knygos pratarmė – pirmasis originalus lietuviškas eilėraštis.
2. Knyga buvo universali – mokė ne tik tikėjimo tiesų, bet ir skaityti gimtąja kalba, kad
krikščionišką mokymą suprastų ir priimtų.
3. Aukštinamos ne tik religinės tiesos, bet ir išsilavinimas.
4. Lietuvių žemdirbiškoje kultūroje naujos vertybės – knyga, skaitymas, mokslas.

Motiejus Kazimieras Sarbievijus-

XVI pab. - XVII vid. Baroko epochos poetas, jėzuitų auklėtinis, vadinamas Lietuvos Horacijumi.
1. Odėje „Janui Libinijui“ kalbama apie kuklią laimę. Svarbiausia kalbančiajam dorai atlikti savo
vaidmenį šioje žemėje ir būti įvertintam Aukščiausiojo, o ne laikino ir mirtingo žmogaus.
Adomas Mickevičius-
XVIII pab. - XIX vid. Romantizmo epochos visuotinės literatūros kolifėjus, parašęs poemą „Ponas
Tadas“.
1. A. Mickevičius šia poema formavo lietuvių tautinę savimonę, žadino pasigerėjimą ir
pasididžiavimą herojiška savo tautos praeitimi.

Antanas Baranauskas-
XIX a. Romantizmo epochos Anykščių krašto „giesmininkas“, poetas.
1. Apdainuojamas buvusio, dabar jau iškirsto miško grožis, gyvibingumas.
2. Šilelio istorija nuo pagonybės laikų iki nykios dabarties. Atgija tautos atmintis, kuri pasiekia
dabartį per pasakojimus, giesmes.

Maironis (Jonas Mačiulis)-

XIX a. pab. - XX a. pradž. Romantizmo epochos lietuvių tautinio atgimimo poetas, kunigas, iškėlęs
lietuvių poeziją į klasikinio meno aukštumas.
1. „Pavasario balsuose" atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai,
gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba.

Vincas Kudirka-
XIX a. antroje pusėje gyvenęs rašytojas, publicistas, Lietuvos himno autorius, lietuvių tautinio
atgimimo architektas.
1. „Labora!“ - kreipiamasi į tautiečius skatinant keltis iš dvasinio sąstingio, pasiaukojamai dirbti
dėl tėvynės, ugdyti tautinį susipratimą, smerkiamas savanaudiškumas, išsižadėjus tautinių
interesų.

Kristijonas Donelaitis-
XVIII a. Apšvietos epochos kunigas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas.
1. Tikroviškai vaizduojamas Vyžlaukio valsčiaus lietuvininkų bendruomenės, kovojančios dėl
savo papročių, kalbos, tautinės tapatybės, gyvenimas.
2. Donelaitis vaizduoja ne šiaip abstraktų valstietiška pasaulį, bet tautinę tapatybę suvokiančią
bendriją.
3. Socialinis teisingumas apibrėžiamas kaip teisių samprata, grindžiama privalomomis atlikti
pareigomis, viena jų – darbas.

Jonas Biliūnas-
XIX a. pab. - XX a. pradž. Realizmo epochos kūrėjas, lietuvių psichologinės ir lyrinės prozos
pradininkas.
1. „Vagis“ - visas dėmesys sutelkiamas ne į išorinį, o vidinį veikėjo konfliktą. Dėl žmogžudystės,
įvykdytos ginant turtą ir saugant savo gyvybę, dievobaimingas veikėjas kankinasi visą
gyvenimą, jaučia kaltės jausmą. Padarytas nusikaltimas neduoda ramybės dieną ir naktį,
persekioja.
Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė)-
XIX-XX a. sandūroje gyvenusi pirmoji europinio išsilavinimo moteris Lietuvoje, rašytoja, išleidusi
apysaką „Sename Dvare“.
1. „Sename Dvare“ tema – žmogaus laikinumas žemėje (Irusia pasakoja, jau suaugusi, apie savo
vaikystę, savo ir motinos ryšį).
2. „Irkos tragedija“ - vienišo, niekam nereikalingo, nelaimingo vaiko istorija. Nemylima mamos
su jos nauju vaikinu, Irka pabėgo iš namų su šuniuku Džimu pas tėvelį, kuris jos taip pat
nemyli, turėdamas naują merginą.