Jonas Biliūnas

Biografija:
1. Lietuvių lyrinės prozos pradininkas, padaręs žymų poveikį vėlesnei lietuvių
novelistikai, vienas žymiausių psichologizmo pradininkų lietuvių literatūroje.
2. Prozininkas, kritikas, publicistas.
3. Buvo aktyvus socialistas.
4. Ragino lietuvius studijuoti užsienyje.
5. Siekė visuomenę supažindinti su mokslo pažanga.
6. Žmona buvo gydytoja, II pasaulinio karo metais gelbėjusi žydus.
7. Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje.
8. Mokėsi Liepojos gimnazijoje.
9. Baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Dorpato (dabar – Tartu) universiteto Medicinos
fakultetą.
10. Žmona Julija Janulaitytė.
11. Subūrė Lietuvos socialdemokratų partijos grupę.
12. Įstojo į Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą, kur greta studijų domėjosi literatūra.
13. Vasarą perstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūrą.
14. Įkūrė LSDP apskrities organizaciją Panevėžyje. Panevėžyje vertėsi pamokomis, rašė į
lietuviškus laikraščius. 1903 m. pasiūlė idėją ir organizavo laikraščio jaunimui
„Draugas“ leidimą.
15. Įstojo į Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą, kur greta studijų domėjosi literatūra.
16. Leipcige susirgo džiova, ligai paaštrėjus grįžo į Lietuvą. Išvyko gydytis į Zakopanę, kur
mirė ant žmonos rankų.
17.

Asmenybė:
1. Mėgo madingus tais laikais gamtos mokslus, ypač fiziką ir zoologiją, labai žavėjosi
Darvino mokslu.
2. Mokėsi privačiai.
3. Bene pirmasis, mokęsis filologijos užsienyje.
4. Studijuodamas Ciuriche, kur gilinosi į estetiką, pasaulinę literatūrą.
5. Domėjosi M. Mažvydo, K. Donelaičio – kūryba.
6. Dar iki J.Biliūnui baigiant 4 gimnazijos klases abu jo tėvai mirė, jį ėmė globoti vyresni
broliai ir tolimesni giminės. Šie skatino gabų ir į mokslą linkusį vaiką siekti kunigystės
ir stoti į kunigų seminariją. Šelpti jauniausio vaiko mokslus nebuvo lengva. Tačiau
tuomet šešiolikmetis J.Biliūnas pasipriešino tokiems norams. Už tai giminės jam
nebeskyrė lėšų mokslui. J.Biliūnas turėjo papildomai uždarbiauti, mokydamas kitus.
Kad pats galėtų toliau mokytis. Tai pakirto ir taip nestiprią jo sveikatą.
 7. Jis buvo jautrus, subtilios pasaulėjautos žmogus.

Kūryba:
1. Pirmoji grožinė knyga „Įvairūs apsakymėliai“ išėjo 1906 m. Rašė ir literatūros kritikos
bei istorijos, publicistikos straipsnius, mokslo populiarinimo, politinio pobūdžio
brošiūras.
2. Kūriniai pasižymi humanistinėmis idėjomis, subtiliu žmogaus sielos pažinimu, lyrizmu,
elegiška nuotaika, meistrišku stiliumi. Juose ypač ryškus pasakotojo, reiškiančio
autoriaus dorovines nuostatas, vaidmuo.
3. Visoms Jono Biliūno novelėms būdingas objektas – kaimas, žmogus. Veikėjai –
niekam nereikalingi, nuskriausti, atstumti.
4. Labai iškalbūs erdvės ženklai. Pasakotojas subjektyvus. Jaučiamas jo buvimas šalia
arba jis pats yra veikėjas. Lyrizmas gimsta iš gilaus J. Biliūno humanistiškumo – noro
suprasti, užjausti. Kūryboje gausu autobiografinių kontekstų. J. Biliūnas savo kūryba
davė pradžią lietuvių lyrinei psichologinei novelei, turėjo poveikį lietuvių prozos
raidai.

Žymiausi kūriniai:
Novelės:

„Brisiaus galas“
„Nemunu“
„Vagis“
„Laimės žiburys“
„Kliudžiau“
„Žvaigždė“
„Lazda“
„Joniukas“
„Ubagas“

Apysakos:

„Liūdna pasaka“

Realizmas:
1. Apie 1840 m. – XX a. Pradžia)
2. Rašytojai realistai siekė tyrinėti tikrovę.
3. Gyvenimas relistiniame kūrinyje vaizduojamas tikroviškai, todėl dėmesys sutelkiamas
į žmogaus kasdienybę.
4. Menas, realistų supratimu, turi būti suprantamas, matomas, apčiuopiamas.
5. Svarbus tikrovės vaizdavimas.
6. Svarbiausias kūrėjo bruožas – pastabumas.