Kiekvienas žmogus savo gyvenime daro daugybę klaidų, ir tai yra
normalu. Ir tik padaręs klaida zmogus gali is to pasimokyti. Taip pat žmogus gali bandyt pabėgti nuo savo problemų, apsimesti kad viskas yra gerai, slėpti viska savyje, bet nuo savęs žmogus niekada negalės pabėgti. Būtent sąžinė lydi mumis visa gyvenima ir neleis nusigręžti nuo savo padarytų klaidu. Mano nuomone yra tokia, kad kuo labiau zmogus bando pamiršti visas savo problemas ir klaidas, tuo labiau tai primena sąžinės balsas. Mes galime nors visa gyvenima bėgti nuo supančių mus problemu, tačiau sąžinės balsas mumis sekios taip pat visada. Tokiai temai puikiai tinka J. Biliūno novelę "Vagis" kuria tikriausiai dauguma zino ir taip pat galėtų pateikti kaip pavyzdį. Tai novelė apie Jokūbą, stiprų kaimo žmogų, visų mėgiamą laimingą, kuris vieną vakarą negalėdamas užmigti nueiną patikrinti tvarto durų ir randa vagį. Apsvarstydamas situaciją, Jokūbas nusprendžia patykoti vagį bei trenkti per galva iš pasalų, tačiau(150ž.) užmuša vagį ir visą savo gyvenimą neranda ramybės ir net gi buvo pagalvojęs prisiduoti policijai. Apibendrinant, galiu teigti, kad mes galim bėgti nuo visko šitam gyvenime, tačiau nuo savęs mes niekada nesugebėsime pabėgti niekada, ir Jono Biliūno novelę tam yra puikiausias pavyzdys. 197 žodžiai.