V.

Krėvės ,,Skirgaila“

Krikščionybės ir pagonybės konfliktas, konfliktas su lenkais (nori žemių) ir vokiečiais (jie nori supjūdyti
lietuvius su lenkais), Skirgaila krikščionių dievo nekenčia (viskas, kas blogo nutiko, tai jo kaltė)

Lietuva buvo apsupta krikščioniško pasaulio, nebūtų atsilaikę

Lietuva buvo neraštinga, neturi kalbos

Krikštas garantavo lietuvos saugumą, modernizavimą

Remdamiesi nagrinėtais epizodais apibūdinkite Skirgailą kaip valdovą.

1.,,Skirgailoje“ vaizduojama istorinė situacija labai komplikuota. Lietuva neseniai priėmusi krikštą.
Priešprieša tarp senojo, pagoniško, ir naujojo, krikščioniškojo, tikėjimo labai stipri. Skirgaila turi
susigrumti ir su išorės priešais, ir su savo aplinka. Remdamiesi I dalies (,,Tarp dviejų pasaulių“) I ir II
veiksmu, teiginį pagrįskite.

Jonas iš Bychovo ir Zindramas iš Maškovicų atvykę į Lietuvą kalba su Skirgailos pasiuntinių, jų pokalbyje
matoma abiejų pusių nepagarba. Lenkai lietuvius lauko laukiniais, sau nelygiais: „Tarp laukinių, su kuriais
dargi žmoniškai nesusikalbėsi, sunkiau kas sužinoti negu girioje.“ Bet lietuviai nepasitinka jų svetingai.

Vokiečiai taip pat nelaiko lietuvių lygiais, iš jų tik siekia naudos: „Tik būk atsargus, prašau tave,
dievobaimingasis broli, nekiršink šitų laukinių vapsvų, kol dar iš jų medaus laukiama. Neužmiršk, kuriam
tikslui esame brolio grosmeisterio ir kapitulo pasiųsti į šią prakeiktą širšių šalį.“

Pagarbos nerodo, bet tikisi diplomatinio bendravimo.

Išorės priešai: priešiški Lietuvai, klastingi (siekia kitokių tiklsų nei sako), negarbingi (tarpusavyje kitus
įžeidinėja), pasitelkia manipuliaciją

Skirgaila susikivirčija su Stardu. Stardo nuomone, Skirgaila Lietuva valdo netinkamai, jis nori, kad senoji
Lietuva atgimtų: „Aš tikėjau, kad vėl atgims senovės garsi gadynė, kad tu pašauksi savo šalį į didvyriškus
žygius, kuriuos taip mėgo tavo protėviai.“ Bet Skirgaila nesutinka ir nesiklauso Stardo patarimų: „Nutilk ir
nekalbėk, vaidila.“, „Tautų likimo tu nenumanai, vaidila. Tu pažįsti praeitį, kuri tau jaunamartės grožiu
spindi. Apie ateitį tu negalvoji.“ Skirgaila nesutaria su Stardu, kaip reikia valdyti Lietuvą, ir atstumia visus jo
patarimus: „Aš maloniai klausiau tavo gražių dainų ir dar klausysiu, bet valdymo reikaluose tu man ne
patarėjas.“

„Paklausyk manęs, kunigaikšti, išgink lenkus ir vokiečius drauge su jų dievais iš tėvų žemės, ir visa šalis
garsins tavo vardą.“

Vokiečiai ir lenkai kalaviju ir ugnimi naikina kraštą, o kitos tautos teikia jiems pagalba. Mes neišgalėsim
atsilaikyti prieš visą pasaulį. – taip Skirgaila argumentuoja savo norą Lietuvą valdyti kaip krikščioniška šalį.

Kiti bajorai sutinka su Stardo nuomone.

Aplinkos charakteristika: konservatyvi, inercija, uždarumas, trumparegiškumas (nesupranta istorinių

procesų)
SKIRGAILOS APIBŪDINIMAS: novatoriškas, besirūpinantis valstybės ateitimi / pasiaukojantis, kritiškai
mąstantis/racionalus (supranta, kad jis išsaugos etninę kultūrą, tik jei priims krikščionybę), išmintingas
(supranta, kad laikams keičiantis reikia keisti papročius), įžvalgus, stiprios valios, ryžtingas, savarankiškas,

2.Kadaise puoselėjęs garbingos valstybės planus, Skirgaila labai pasikeičia. Paseksime charakterio raidą,
remdamiesi III dalies (,,Palūžusios sielos“) I (Stardo tariamas krikštas), II ( Skirgailos pokalbis su Skurduliu)
ir III (Onos Duonutės jausmai skirti kitam) veiksmais.

Tema ,,Trys herojaus žingsniai bedugnės link“( Kuo tikėjo Skirgaila, kuo nusivylė?)

3. Skirgaila įvykdo savo pažadą – atkeršija vokiečiui. Ar galima jį laikyti nugalėtoju?

Pagrįskite.
Aš manau, kad Skirgailos negalima laikyti nugalėtoju, nes jis nusižengė humanistiniams idealams,
apie kuriuos kalbėjo su Skurduliu – svarbiausias gyvenimo principas yra neversti kitų kentėti. Nėra
tikslų, dėl kurių galima kankinti kitus. Reikia gyventi taikiai, mylint. Jis pralaimi ne tik kaip
žmogus savo kerštingumu ir žiaurumu, bet ir kaip valdovas, nes nesugeba išsaugoti Lietuvos
garbingo vardo, apginti savo tėvynės. Jis netgi svarsto apie galimybę užleisti savo sostą Kęstučio
sūnui iš tos nevilties. Skirgaila degraduoja, vos nenužudo Oligės ir Onos Duonutės. Dramos
pabaigoje paskutiniai Daugailos žodžiai „Vai, varge tu mano!..“ rodo nusivylimą valdovu, Daugaila
nežino, kas atsitiko Skirgailai, bijo, kad šis gali sugalvoti dar kažkokių planų, kurie galėtų pakenkti
kitiems. Jis tampa pralaimėtoju visos pilies akivaizdoje. Jo veiksmų pateisinti neįmanoma, nes jis
pasielgė netinkamai. Jo impulsyvumas ir žiauri prigimtis nugalėjo vidinę kovą. Skirgaila prarado ne
tik žmogiškąsias vertybes, bet ir vidinę ramybę. // Patenkina savo egoistinę pusę. Kerštas nieko
nepakeičia, neturi jokių pozityvių pokyčių. Skirgaila pasiekia moralinį dugną, nes nesugeba
suvaldyti pykčio, kuris virsta agresija, ir palaidoja Kellerį gyvą.

4. Skirgaila – labai prieštaringa asmenybė. Užpildykite lentelę.

Didinga Menka
Patriotiškas/pasiaukojantis (rūpi Lietuva, myli Savanaudiškas, nesupratingas, karšto būdo,
savo tėvynę), išmintingas (blaiviai stokojantis savitvardos, agresyvus, autoritarinio
vertina/suvokia istorinius procesus, perpranta valdymo šalininkas, žiaurus/brutalus, empatijos
atvykėlių klastą, supranta, kad etninė kultūra bus stoka (sugriauna Onos Duonutės likimą).
išsaugota, jei tauta priims krikštą, atsisakys praradęs žmogiškąsias vertybes, kerštingas,
pagonybės), ryžtingas/stiprios valios (gina savo egoistas.
tiesą – pokalbis su Stardu, nepasiduoda kitų
įtakai, priima reikalingus sprendimus ir jų
laikosi), aštraus proto, racionalus,
įžvalgus/toliaregis, savarankiškas, besirūpinantis
Lietuvos ateitimi.

5. Argumentuotai aptarkite Skirgailos dramatizmo priežastis, ir išorines, ir vidines. Padės

lentelė.
Išorinės Vidinės
Stardo tariamas krikštas, tikėjimo klausimas, Prarastos žmogiškosios vertybės, vidinė ramybė,
konfliktas su išorės priešais – lenkais ir jis praranda autoritetą, paramą, autoritarinio
vokiečiais, Onos Duonutės pagrobimas valdymo šalininkas, nežinojimas, egocentrizmas
(fatališka klaida)
6.Kaip Skirgaila supranta moters meilę? Kada jos labiausiai prireikia? Kaip tyra meilė Onai Duonutei
keičia Kelerį? Kaip požiūris į moterį charakterizuoja abu vyrus?

Kūrinio pradžioje Kelleris neteisingai ir piktai elgiasi su kitais, jam nerūpi moters asmenybė, rūpi tik jos
kūnas, jis siekia klastingų tikslų, bet pamačius Oną Duonutę riteris pasikeičia. Jis įsimyli kunigaikštytę: „Iki
šiol aš blogai gyvenau, daug pikta žmonėms dariau, dažnai Dievą įžeisdavau, bet nuo to meto, kai tave esu
pamatęs ir pamilęs, aš prisiekiau šventajai Mergelei, kad būsiu tavęs, skaisčiausios dangaus gėlelės, vertas,
vistiek, kur mums teks susitikti, šiame pasauly ar Viešpaties Dievo rūmuose.“ Kelleris pamilsta Ona, jį
traukia ne tik jos fizinė dalis, bet ir dvasinė, jis pamiršta visas kitas moteris: „Nuo šios valandos aš ėmiau
neapkęsti visų tų moterų, kurios kada nors mano buvo.“ Anksčiau jis pastebėdavo moters krūtis ir lūpas,
bet dabar labiausiai jį žavi Onos akys. Jis jaučiasi praregėjęs, jis pradeda nekęsti savo lengvo būdo, kuris jį
į pagundą vedė. Meilė Onai priverčia Kellerį prisipažinti, kad ėjo pas ją su nedorais tikslais, bet pamačius
ją planai pasikeitė ir pažada ja pasirūpinti. Kelleris pradeda rūpintis kunigaikštytės laime: „Aš negeras
žmogus, galįs daugel pikto padaryti, bet tau nepadarysiu!“, jis visais būdais, net aukodamas savo gyvybę,
siekia išlaisvinti ją iš Skirgailos pilies, ko niekada nebūtų padaręs dėl kitos moters.

Iki: lengvabūdis, nesugeba suvaldyti gaivališkos prigimties, savanaudis, nepagarbus moterims

Po: riteriškas, garbingas, orus, pasiaukojantis, ryžtingas, kilnus

CITATOS:

Mano uždavinys - narvas atidaryti ir išvilioti paukštytė, o kas toliau, tedaro kiti: tu, grosmeisteris, kapitulas
ar kas kitas. Aš moku veidmainiauti tik su moterimis ir vien meilės dalykuose.

Aš tavęs neatleisiu dabar. Kaip praeitą naktį liksi, gerai?

Tu mane rytoj įleisi kunigaikštytės kambarin. Gerai?..

Aš žinau, kad turiu žūti, ir mirsiu, kaip riteriui dera, bet negalėjau gyventi, nepamatęs tavęs nors vieną
dar kartą.

Už laimę tave matyti ir mylėti verta nukentėti, verta gyvybę prarasti.

Iki šiol aš blogai gyvenau, daug pikta žmonėms dariau, dažnai Dievą įžeisdavau, bet nuo to meto, kai tave
esu pamatęs ir pamilęs, aš prisiekiau šventajai Mergelei, kad būsiu tavęs, skaisčiausios dangaus gėlelės,
vertas, vistiek, kur mums teks susitikti, šiame pasauly ar Viešpaties Dievo rūmuose

Šiame pasauly juk nebepasimatysime, o ar teks aname, nežinau: tu juk dangui skirta, o aš jo dar nesu vertas.

Tu užmiršai, pietų mergele, kad aš vienuolis, ir su moterim gyventi man uždrausta.

Tik leisk man, prieš išeinant mirti, paliesti tavo kojas, pabučiuoti tavo drabužių kraštelį

Aš tuomet neištesėjau garbės žodžiu patvirtinto pažado, kurį tau buvau davęs. Tu atmeni, aš baisia
priesaika tau siekiau - švento Jurgio jietimi.

Šventasis Jurgi, riterių globėjau, į tavo rankas dabar įteikiu savo garbę ir garbę tos, dėl kurios aš visa tai
dariau.
Aš pats ėjau pas tave klastingų minčių vedamas, bet tavo žydrosios akys išgydė mano sielą, ir dabar aš tyras
prieš tave stoviu.

Bet dabar mano siela praregėjo, ir aš ėmiau nekęsti savo lengvo būdo ir tų, kurie mane į pagundą vedė.

Ėjau pas tave su nedorais tikslais, bet dabar, štai, stoviu čia kaip prieš Dievą, ir sakau tau: patikėk manim ir
ramiai pasiduok mano globai

Aš negeras žmogus, galįs daugel pikto padaryti, bet tau nepadarysiu!

Kas man gyvenimas be tavęs!

Tu pastebėjai, kokios stambios jos krūtys. A? O lūpos, lūpos! .. Ak, išbučiuosiu jas!..

Tu, kaip Dievo angelas, tyliom akutėm, dangišku savo grožiu privertei mano sielą patikėti, mano širdį
suliepsnoti tyra kaip dangaus rasa meile.

Nuo šios valandos aš ėmiau neapkęsti visų tų moterų, kurios kada nors mano buvo.

Turiu pamatyti!.. (Šiurkščiai, nutvėręs ją už rankos). Girdi, verge...

7.V. Krėvė mėgsta žmogų ,,įmesti“ į kritinę situaciją. Kokias dramos situacijas apibrėžtume kaip kritines ir
kokios grėsmės akivaizdoje asmens savybės, vertybinės nuostatos išryškėja?

Skirgailos – kai onutė atstūmė jį; kai turi pasirinkti religija dėl tėvynės

Onos Duonutės – vestuvės

Kelerio - laidotuvės

8.Remdamiesi visa drama, argumentuotai apibūdinkite Oną Duonutę.

ONOS DUONUTĖS PAVEIKSLAS

Būdo savybė Citata Jos komentaras

1. Krikščioniškos 1. Aš meldžiu dieną ir naktį
pasaulėžiūros švenčiausiąją Mergelę,
(pasiaukojanti/gailestingu visų našlaičių globėją
mas, meilė artimui)
2. Ori Šventasis vyre, tik veltui
3. Drąsi žūsi priešindamasis, ir
4. Žaisliukas likimo ir tuo manęs iš prievartos
pasaulio didžiųjų rankose neišgelbėsi.
2. Aš ne vergė, aš savo
likimo valdovė ir jūsų
tikslų auka būti nenoriu./
Aš ne vergė tavo, nors
kalinė. Būsiu to, kam esu
pasižadėjusi.
3. Gerai, kad tu nesisieloji ir
drąsiai kalbi.
4. Šventasis vyre, tik veltui
1. Ona nuošidžiai tiki
Dievą, pasikliauja dievo
valia, ji pasiaukoja, kad
išgelbėtų Joną Skarbeką.
2. Ona išlaiko savo
savigarba net įkalinta, ji
nesitaiksto su Skirgailos
norais, siekia būti
ištikima savo mylimajam
Galėdama pabėgti iš
pilies su vokiečiu, to
nedaro, kad išlaikytų
savo garbę.
3. Kalbant su Skirgaila, ji
nepataikauja, išsako
savo mintis drąsiai,
nebijodama pasekmių.
 žūsi priešindamasis, ir
tuo manęs iš prievartos
neišgelbėsi.
Ar nemanai, kad
vokiečiai pradėjo karą,
tave užstodami? Ten dar
ne visi pamišo... Žinok,
kad šį karą sukėlė
Kęstučio sūnaus noras
padabinti savo galvą
Didžiojo Lietuvos
kunigaikščio kepure.“
9.Prisiminkite V. Šekspyro ,,Hamletą“. Kuo panašūs ir kuo skiriasi Skirgaila ir Hamletas?
Aspektas Skirgaila
Epocha Viduramžiai (patriarchalinė
savimonė, riteriai, Lietuvos
krikštas)
Statusas visuomenėje LDK kunigaikštis
Gyvenimo tikslai Valdyti vieningą Lietuvą, dirbti
tėvynės labui, kad Lietuva
gyvuotų ir būti lygiavertė vakarų
šalims
Skirgaila išduoda savo tikslus,
jam pradeda dvejoti ar gali
pasitikėti kitais, praranda
gyvenimo prasmę, nusivylia
meile
Būdo savybės  Patriotas (tarnauja
tėvynei)
 Pasiaukojantis (paaukoja
savo tikėjimą)
 Nevertina savo poelgių
kritiškai
 Kerštingas (siekia
asmeninio keršto, nori
nubausti savo
konkurentą)
 Diktatoriškas
 Spontaniškas, veikia
neapgalvojęs
 Nepagarbus požiūris į
moteris (Jų (su Ona)
santykiai nėra pgrįsti
meilę (vienpusė))
 Vienišas, atstumtas
visuomenės
Ona sugeba nelaisvėje
būti laisva
4. Ona Skirgailos pilyje yra
laikoma prievarta, be to,
ją Skirgaila priverčia
tekėti už jo.
Ją šalys naudoja kaip
pretekstą savo
klastingiems tikslams:
vokiečiai nori supriešinti
lietuvius su lenkais, o
lenkai siekia Volynės ir
Podolės žemių
Hamletas
Renesansas ir baroko sandūra
(vitenburgo universitetas,
renesanso laikų išaukštintas
žmogaus idealas yra kupinas ydų)
Karaliaus sūnus, princas
Atskleisti dvare įsišaknijųsi blogį
(asmeninis kerštas virsta kova su
blogiu)
Apgina savo idealus, jis paaukoja
savo gyvybę, kad pasiektų savo
tikslo (blogis yra paviešintas)
 Patriotas (tarnauja
tėvynei)
 Pasiaukojantis (paaukoja
savo gyvybę, dėl
siekiamų tikslų)
 Kritiškas
 Kerštingas (kerštas
tampa kova su blogiu)
 Humanistinės
pasaulėžiūros
 Linkęs mąstyti (ne
veiskmo žmogus)
 Brandus (Trapūs
santykiai su Ofelija
(negali atskleisti savo
tikslų, ja naudojasi)
 Biški pagarbesnis nei
Skirgailos (motina
išduoda tėvą, nes jo
  negedi ir išteko už kito)
 Vienišas, atstumtas
visuomenės

Likimas Liūdnas, Skirgaila prarado savo Tragiškas, dramatiškas, Hamletas

gyvenimo prasmę, praranda visą žūsta siekdamas savo tikslo,
tautos palaikymą, autoritetą tačiau mirtis prasminga,
(deherojizuotas) herojiška (herojiškas)
10.Kodėl tragediją ,,Skirgaila“ vadiname neoromantine?

Tragedijoje „Skirgaila“ yra jaučiamas dėmesys tautos puoselėjimui. Skirgailos, kaip valdovo, tikslas yra
valdyti suvienytą Lietuvą, nori, kad ji gyvuotų ir prilygtų kitoms didžioms šalims. Apskritai, visi kūrinio
veikėjai, tiek lenkai, tiek vokiečiai, tiek lietuviai, yra patriotiški, jie siekia gerinti savosios tėvynės ateitį. Tokių
tikslų siekiant yra ir nusivylimų, Skirgailos vidinis pasaulis, jo jausmai ir išgyvenimai taip pat yra vaizduojami.
Kalbama apie valdovo nepasitikėjimą artimąja aplinka, gyvenimo prasmės klausimus, neatsakytą meilę.

Vienišumo jausmas – skirgaila atstumiamas visų, tikslų siekia vienas; pyktis/agresija;

Realybės ir svajonių konfliktas – svajoja vesti Lietuvą krikščionybės keliu, bet lietuviai nepriima svatimos
religijos (pats Skirgaila išduoda krikščioniskus idealus); Ona nori tekėti už savo mylimojo, bet yra prievarta
sutekinta su Skirgaila;

Maištinga dvasia – Ona maištauja Skirgalai; Skirgaila eina prieš tautos valią

Žmogus yra nesuprastas – Skirgaila supranta, jog krikščionybė yra būtina klestančiai Lietuvai;

Svarbi tautos praeitis/istorija – kokie žmonės turi būti valdžioje?;

Dėmesys etninei kultūrai – papročiai, dainos, akcentuojama kaip svarbu tai išsaugoti

Neoromantizmo bruožai:
 Jausmai
 Svajonių ir realybės konfliktas
 Dėmesys etninei kultūrai, tautos istorijai
 Vienišumas

11. V. Krėvės vaizduojamo pasaulio seniai nebėra, bet jo kūryboje iškelti didieji žmogaus egzistenciniai
klausimai išlieka. Įvardykite bent 4. Vieną pasirinkę, atsakykite.

Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?

Mano nuomone, žmogaus gyvenimo prasmė priklauso nuo jo pačio. Jo gyvenimo tikslams įtakos turi hobiai
bei vertybės. Tačiau galėčiau teigti, kad visi siekia laimės. Ar tai būtų šeimynyniame gyvenime, meilėje,
karjeroje ar kitokiame savęs realizavime, žmogus pats susikūria savo laimės formulę. O tada kuria planą,
kaip ją pasieks.

Ar viena auka atleidžia visas gyvenimo nuodėmes?

Kaip siekti tėvynės gerovės?

Ar reikia klausyti kitų žmonių patarimų?

Kokia yra meilės vertė žmogui?

Kada yra verta aukotis?

Kaip įveikti gyvenimo iššūkius?

Kaip suderinti asmeninę laimę ir visuomeninius interesus?

Ar kerštas turi prasmę? Ar kerštą galima pateisinti?

Ar verta mirti dėl garbės?

Kaip išlikti doram kritinėse situacijose?

Kaip išsaugoti moralines nuostatas?

Koks žmogus yra laisvas? Kam žmogui reikia laisvės?