Būti ar nebūti ,,Skirgaila“

Vincas Krėvė - Mickevičius buvo prozininkas ir dramaturgas. Savo kūriniuose rašytojas

vaizdavo arba praeities didvyrius arba kaimo išminčius. Vienas žymiausių Krėvė kūrinių - drama "Skirgaila".
Kūrinyje vaizduojamos XIV-XVa kovos dėl Lietuvos valstybingumo.

Vienas ryškiausių dramos personažų yra Lietuvos kunigaikštis Skirgaila. Rašytojas šį valdovą
pavaizdavo kaip dramatiškiausią asmenybę, kuriai buvo lemta pereiti iš pagonybės į krikščionybę, ginti krašto
šlovę, rūpintis Lietuvos valstybingumu. Jis - užsispyręs, užsidaręs savyje, šiurkštus, valdingas, rūstus: "Ne, bet
tie pati pasiliksi čia, kol aš to noriu". Šia citata Skirgaila pabrėžia, kad jis yra pats smalsiausias, visi jo turi
klausyti. Šioje ištraukoje atsiskleidžia kunigaikščio požiūris į Oną Duonutę. Ji žavi kunigaikštytės drąsa: "Gerai,
kad tu nesisieloji ir drąsiai kalbi. Aš mėgstu drąsius, ir todėl tu man dar labiau patinki"

Dramoje Ona Duonutė yra kaip politinis ginklas. Ja naudojasi lenkų dvasininkai, ponai, taip pat ir
Lietuvos kunigaikštis Skirgaila. Tačiau kunigaikštytė nėra pilka pelytė pasislėpusi po šluota. Šioje ištraukoje
atsiskleidžia jos drąsa. Ji į akis Skirgailai sako ką galvoja, jam prieštarauja, kovoje už savo interesus "Tavo
žmona? Aš ne vergė tavo, nors kalinė. Būsiu to, kam esu pasižadėjusi. Bet tavo žmona (neigiamai kraipydama
galvą, tvirtai) niekados!"

Iš šios ištraukos galima spręsti, kad abu veikėjai turi panašumų. Tiek Skirgaila, tiek Ona
Duonutė. Yra užsispyrę, atkaklūs šiuos personažus galima laikyti kovotojais. Tik kunigaikštytė kovoja už meilę,
ji stengiasi grįžti namo, ištekėti už Mozūrų kunigaikščio. "Būsiu to, kam esu pasižadėjusi". Skirgaila kovoja už
Lietuvos gerovę, jam ji yra svarbiausia. Jam nesvarbu, kad dėl gimtojo krašto tenka aukoti savo laimę, taip
pat ir kitų. "Kas man darbo, kad jau esu kam žadėjusi! Aš myliu Lietuvą ir skaldyti dalimis niekam neleisiu, nei
tau, nei broliui Jogailai, nei Kęstučio sūnui!"

Mano manymu Vinco Krėvės drama "Skirgaila" atktuali ir šiandien. Nors dramoje vyrauja rūsti
viduramžių atmosfera, tačiau kai kurios kūrinyje keliamos problemos yra svarbios ir šiandien. Viena iš jų, tai
Lietuvos kultūrinio savitumo likimas Europoje.