Reformų metas

Valstybės silpnumo priežastys

Ūkinės:
• Kapitalistinių santykių plitimas Vakarų Europos šalyse vis labiau siejo Lietuvos žemės ūkį su
pasauline rinka. Vis daugiau pardavinėjant ir perkant užsienyje, nesiplėtojo prekiniai-piniginiai
santykiai vidaus rinkoje: nyko miestų amatai, nesivystė manufaktūros, sulėtėjo miestų augimas.
• Staigus žemės ūkio produktų paklausos padidėjimas vertė stiprinti lažinį ūkį, didinti duokles.
Baudžiavinį ūkį žlugdė valstiečių priešinimasis dvarui, masiniai bėgimai.
• Ekonomiką žlugdė didikų viešpatavimas, ginkluotos tarpusavio kovos, pareikalavusios daug
lėšų.
Politinės:
• Karaliaus valdžia buvo apribota, neteko reikšmės bajorų seimai, rimtus sprendimus priimti
trukdė liberum veto teisė. Feodalai galėjo būtis į karines grupuotes, nepritarti karaliaus
siūlomiems įstatymas ir lemti užsienio politiką.
• Karai su Rusija ir Švedija
Radomo konfederacija.
• Ją subūrė Jekaterina II, nes Rusijai nepatiko ryžtingos, valstybę
stiprinančios reformos, kurias vykdė „patriotų” partija (didikai
Čartoriskiai).
• Respublikoje buvo atkurta senoji visuomeninė santvarka, išsaugotos
bajorų teisės. Rusija gavo juridinę teisę kištis į ATR vidaus gyvenimą.
• Pirmasis ATR padalijimas
Bandymai daryti reformas
Nuolatinė taryba (1775-1789 m.)
• po pirmojo Respublikos padalijimo tapo aukščiausiu valdžios organu.
• Rusija norėjo ją laikyti savo įtakoje, o per ją valdyti visą kraštą.
• Todėl pavyko įgyvendinti tik dalinius pertvarkymus prekybos, pramonės,
finansų ir kitose ūkio srityse.
• Panaikinta bajorų privilegija išvežti ir įvežti užsienio prekes be muitų,
sudarytos prekybos sutartys su gretimomis valstybėmis, stengtasi pagerinti
vidaus ir sausumos kelius.
Ketverių metų seimas (1788-1792 m.), sudarytas iš Lenkijos ir Lietuvos
bajorų, ėmėsi didelių reformų.
• Padidinta ATR kariuomenė, sudaryta bendra karo komisija.
• Paleista Nuolatinė taryba.
• Uždėti mokesčiai privačioms (dvarininkų) ir bažnytinėms (dvasininkų)
valdoms.
• Miestiečiams suteiktos teisės ir privilegijos, kuriomis iki tol naudojosi tik
bajorija – teisė būti žemės savininkais, užimti valstybines tarnybas, siųsti savo
atstovus į seimą.
• Gegužės 3 d. konstitucija (1791 m.) – valdymo įstatymas, kuriame buvo surašyti pagrindiniai
reformų principai:
• Panaikintas karalių rinkimas, įvesta paveldima konstitucinė monarchija.
• Aukščiausioji valdžia suskirstoma į įstatymų leidžiamąją (Seimas), vykdomąją(karalius ir Ministrų taryba) ir
teisminę.
• Seime klausimai sprendžiami balsų dauguma, panaikinta liberum veto teisė.
• Neliko valstybės dalijimo į Lenkijos karalystę ir LDK. Respublika vadinama Lenkija.
• Patvirtintos miestiečiams suteiktos teisės.
• Išliko bajorų luominės tesės ir privilegijos, nepanaikinta baudžiava.
• Valstybės valdžia įpareigota globoti valstiečius.

Konstitucija neišsprendė svarbiausio klausimo, kokia – unitarinė ar federacinė – bus

reorganizuota valstybė.

„Gegužės 3-osios Konstitucija“ – ATR valdymo įstatymas (1791m.), kuriame buvo surašyti
pagrindiniai reformų principai: valdžių pasidalijimas, perėjimas prie paveldimos konstitucinės
monarchijos, bajorų ir miestiečių teisių įtvirtinimas, liberum veto panaikinimas.
• Torgovicos konfederacija (1792 m.) buvo nukreipta prieš reformas ir
konstituciją.
• Norėta gaivinti bajorijos laisves. Kai Jekaterina II atsiuntė konfederatams į
pagalbą kariuomenę, konstitucijos šalininkai buvo nugalėti, o pati konstitucija
ir Ketverių metų seimo reformos panaikintos.
• Antrasis ATR padalijimas