Vaidas Kuprelis.

Visuotinės istorijos konspektas: naujieji amžiai

4.6 NAUJŲJŲ AMŽIŲ PRADŽIOS EUROPOS VALSTYBĖS: ABSOLIUTINZMAS IR KONSTITUCINĖ
MONARCHIJA
Naujųjų amžių pradžios Europos valstybių santvarkų įvairovė
XVI-XVIII a. Europos valstybių valdymo formos:
• Absoliutinė monarchija – valstybės valdymo forma, kai aukščiausia valdžia priklauso niekieno nekontroliuojamam
monarchui → nuo XVI-XVII a. – Prancūzija ir Ispanija + XVII-XVIII a. – dauguma Europos valstybių
• Konstitucinė/parlamentinė monarchija – valstybės valdymo forma, kai valdžia padalinta tarp monarcho ir parlamento:
monarchui ir jo ministrams priklauso vykdomoji valdžia, o parlamentui – įstatymų leidžiamoji valdžia → nuo XVII a.
pab. – D. Britanija
• Despotija – valstybės valdymo forma, kai neribota valdžia priklauso vienam asmeniui – despotui, kuris savavaliauja,
nepaiso jokių įstatymų ir su valdiniais elgiasi kaip su savo nuosavybe → Rusija + Osmanų imperija
Absoliutizmas. Prancūzijos absoliutinė monarchija
Absoliutizmas:
• Absoliutinė monarchija – valstybės valdymo forma, kai aukščiausia/niekieno nekontroliuojama valdžia sutelkta monarcho
rankose.
• Bruožai:
▪ Įstatymų leidžiamosios/vykdomosios/teisminės valdžios sutelkimas monarcho rankose:
➢ Absoliutiniai monarchai leido įstatymus: luominių susirinkimų įtaka įstatymų leidybai panaikinta/apribota.
➢ Absoliutiniai monarchai vadovavo pareigūnams ir kariuomenei/rinko mokesčius.
➢ Absoliutiniai monarchai nurodinėjo teismams bylų nuosprendžius.
▪ Valdininkų sistemos plėtojimas: didžiulę galią įgijo valdovui pavaldus biurokratijos aparatas.
▪ Stiprios reguliarios kariuomenės sukūrimas: nuolatinė kariuomenė monarchams padėjo išlikti nepriklausomiems
nuo didikų karinės paramos/užtikrino karinį pranašumą prieš galinčius maištauti didikus.
▪ Merkantilizmo politikos vykdymas (prekybos ir pramonės plėtojimas, skatinant eksportą/muitais ribojant importą):
lėšos gautos iš augančio ūkio naudotos monarcho dvaro/valdininkų/kariuomenės išlaikymui.
▪ „Dieviškos“ monarchų valdžios kilmės teorija: karalių valdžia grįsta tuo, kad jie valdžią neva gavo iš Dievo/yra
Dievo vietininkai Žemėje.
• Absoliutinių monarchų valdžios apribojimai:
▪ Teoriškai monarchų valdžia buvo absoliuti: realiame gyvenime valdovai privalėjo paisyti tam tikrų apribojimų.
▪ Monarchai privalėjo:
➢ Laikytis pagrindinių įstatymų (pvz.: sosto paveldėjimo taisyklių) ir krikščioniškos moralės normų.
➢ Gerbti iš praeities paveldėtas institucijas: teismai/provincijų susirinkimai.
➢ Gerbti „kūnu ir visa siela“ monarchui priklausančius valdinius: ginti jų gyvybę/turtą/privilegijas.
Prancūzijos absoliutinė monarchija:
• Absoliutizmo įtvirtinimas:
▪ Henriko IV (1579-1610 m.) veikla: sustiprino karaliaus valdžią po religinių karų.
▪ Pirmojo ministro kardinolo Rišeljė (1624-1642 m.) veikla: įtvirtino absoliutizmą Liudviko XIII valdymo laikotarpiu.
• Liudviko XIV valdymas (1643-1715 m.) – absoliutizmo klestėjimo laikotarpis:
▪ Įstatymų leidybos/valstybės valdymo/teisminės valdžios sutelkimas monarcho rankose („Valstybė – tai aš“):
➢ Nešaukė Generalinių luomų: privertė Paryžiaus parlamentą (aukščiausią teismą) registruoti karaliaus skelbiamus
įstatymus.
➢ Rėmėsi valdininkais: valdininkai klusniai vykdė visus karaliaus nurodymus.
➢ Apribojo provincijų savivaldą: provincijas valdė karaliaus skiriami intendantai → prižiūrėjo policijos/teismų
darbą + rūpinosi viešosios tvarkos/mokesčių/ūkio/religijos reikalais.
➢ Privertė teismus vykdyti karaliaus nurodymus.
▪ Visuomenės kontrolė:
➢ Apribojo bajorų politines teises, išsaugodamas socialines/ekonomines privilegijas.
➢ Privertė didikus gyventi karaliaus dvare: galimybė kontroliuoti kilminguosius.
▪ Religijos kontrolė:
➢ Hugenotų persekiojimas: Panaikintas Nanto ediktas → iš šalies buvo priversti bėgti apie 200 tūkst. hugenotų.
➢ Katalikų bažnyčios kontrolė: karalius skyrė vyskupus/dvasininkus.
▪ Ūkio kontrolė (finansų ministro Ž. B. Kolbero veikla):
➢ Merkantilizmo politikos vykdymas:
❖ Parama manufaktūroms: užsienio rinkose paklausių prekių gamyba eksportui.
❖ Importo ribojimas: dideli muitai/prekybos draudimai ribojo prekių įvežimą į šalį.
❖ Eksporto skatinimas: privilegijos prekybos kompanijoms, parduodančioms prekes į užsienį.
❖ Kapitalo (aukso/sidabro) kaupimas: siekdama sukaupti kuo daugiau kapitalo, šalis skatino produkcijos
pardavimą į užsienį/ribojo prekių pirkimą iš užsienio.
➢ Efektyvi mokesčių surinkimo sistema:
❖ Mokesčius mokėjo trečio luomo atstovai (miestiečiai/valstiečiai).
❖ Iš mokesčių gautos lėšos naudotos karaliaus dvaro/valdininkų/kariuomenės išlaikymui.
▪ Versalio rūmai – Prancūzijos karaliaus dvaras:

1
 Vaidas Kuprelis. Visuotinės istorijos konspektas: naujieji amžiai
➢ Siekiant pabrėžti karaliaus absoliutinę valdžią, pastatyti didingi Versalio rūmai:
➢ Liudviko XIV asmenybės garbinimas/aplinkos prabanga/siekimas būti dėmesio centre pelnė jam „Karalius
saulės“ vardą.
▪ Rafinuota kultūra:
➢ Barokinė architektūra: prabangūs Versalio rūmai.
➢ Muzika/teatras: operos/baleto spektakliai.
➢ Etiketas: mandagaus elgesio manieros/normos.
➢ Mada: madingi to meto rūbai/perukai.
➢ Prancūzų kalba – pasaulinė kalbų: tapo madinga Europos kilmingiesiems kalbėti prancūziškai.
▪ Reguliari kariuomenė:
➢ Sudarė nuolatinę tarnybą einantys samdiniai: reguliarus atlyginimas + vienodos uniformos/ginklai + kasdieninės
pratybos + klusnumas karininkams.
➢ Karinės infrastruktūros sukūrimas: kareivinės + karo ligoninės + tvirtovių sistema pasienyje.
▪ Nuolatiniai karai:
➢ Priežastis – Liudviko XIV planai įsigalėti Europoje.
➢ Ne vieną dešimtmetį trukę karai buvo ne labai sėkmingi: prisijungtos nedidelės teritorijos.
➢ Pasekmės: milžiniškos išlaidos → mokesčių augimas + skurdo augimas.
Parlamentarizmo įsitvirtinimas Anglijoje
Anglijos luominė monarchija:
• 1215 m. – „Didžioji laisvių chartija“: mokesčius tvirtina tautos atstovai, susirinkę į Didžiąją Tarybą (= Parlamentą)
• 1265 m. – pirmą kartą sušauktas Anglijos parlamentas:
▪ Lordų ir Bendruomenių rūmai
▪ Mokesčių tvirtinimas + Įstatymų priėmimas
• Pusiausvyra tarp karaliaus ir parlamento
Stiuartų dinastijos absoliutizmo tendencijos:
• Jokūbo I valdymas (1603-1625 m.): karaliaus valdžios stiprinimas + retas parlamento šaukimas + senų mokesčių
atnaujinimas be parlamento pritarimo
• Karolio I valdymas (1625-1649 m.): valdymas be parlamento 1629-1640 m. + puritonų (kalvinistų) persekiojimas +
verslo suvaržymai ir naujų mokesčių įvedimas be parlamento pritarimo
1640-1660 m. – Anglijos revoliucija:
• 1640 m. – sušauktas Anglijos parlamentas:
▪ Sušaukimo priežastis: Karolis I kariuomenės pralaimėjimas škotams, kurie sukilo dėl bandymo įvesti anglikonybę ir
mokesčių kėlimo → lėšų poreikis naujai kariuomenei samdyti → susidariusioje sudėtingoje situacijoje Karolis I
nedrįso įvesti naujų mokesčių be parlamento pritarimo
▪ Parlamento veikla: nubausti valdžia piktnaudžiavę ministrai + apribota karaliaus valdžia
▪ 1642 m. – Karolis I paskelbė karą parlamentui
• 1642-1648 m. – pilietinis karas Anglijoje:
▪ „Kavalieriai“ – karaliaus rėmėjai: didikai/vidutinė bajorija + anglikonai/katalikai + Š. ir V. Anglija → karinė patirtis +
lėšų trūkumas
▪ „Apskritagalviai“ – parlamento rėmėjai: smulkioji bajorija/miestiečiai + puritonai + R. ir P. Anglija → didelės lėšos +
gausi kariuomenė + laivynas, blokavęs pagalbą karaliui iš užsienio → Vadas – Oliveris Kromvelis (parlamento narys
puritonas) → „Naujo pavyzdžio kariuomenė“/„Geležinšoniai“ – parlamento šalininkų kariuomenė, suformuota iš
profesionalių karių puritonų
▪ 1645 m. – Neisbio mūšis, kuriame Oliverio Kromvelio vadovaujama parlamento kariuomenė nugalėjo karaliaus
šalininkus
▪ 1647 m. – Karolis I įkalintas
• 1649 m. – Karolis I nuteistas mirties bausme ir nukirsdintas: pirmąsyk pasaulio istorijoje sukilę valdiniai nubaudė valdovą
mirties bausme
• 1649 m. – Anglijoje panaikinta monarchija ir paskelbta respublika
• 1653 m. – O. Kromvelis pasiskelbė lordu protektoriumi ir įvedė karinę diktatūra:
▪ Diktatūra – jokių įstatymų nevaržoma vieno asmens ar asmenų grupės valdžia
▪ Lordas protektorius – Anglijos Respublikos valdytojas
▪ Lordas protektorius O. Kromvelis valdė be parlamento ir turėjo didesnę valdžią negu iki tol Anglijos karaliai
▪ Kariuomenė kontroliavo šalies gyvenimą ir palaikė tvarką → diegti griežti puritoniški papročiai: uždaryti teatrai +
smerkta prabanga ir dykinėjimas + reikalauta lankyti pamaldas ir skaityti Bibliją
1660 m. – Anglijoje atkurta monarchija:
• Priežastys: Visuomenės nusivylimas respublika su daugybę griežtų nurodymų/draudimų + nepasitenkinimas karine
diktatūra → noras atkurti monarchiją, kurioje valdžia būtų padalinta tarp karaliaus ir parlamento
• Karolio II valdymas (1660-1685 m.):
▪ Pažadai gerbti valdinių laisves/valdyti su parlamentu/nepersekioti puritonų + absoliutizmo tendencijos
▪ 1679 m. – parlamentas priėmė Asmens neliečiamybės įstatymą („Habeas Corpus Act“): uždrausta be teismo leidimo
suimti ir kalinti asmenį

2
 Vaidas Kuprelis. Visuotinės istorijos konspektas: naujieji amžiai
• Jokūbo II valdymas (1685-1688 m.): absoliutizmo stiprinimas + siekis sugrąžinti katalikybę
1688 m. – „Šlovingoji revoliucija“:
• Be kraujo praliejimo nuverstas Jokūbas II ir į sostą pakviestas Olandijos valdytojas Vilhelmas Oranietis (Jokūbo II dukters
vyras)
• 1689 m. – Teisių bilis, įtvirtinęs konstitucinę monarchiją ir padalinęs valdžią tarp karaliaus ir parlamento:
▪ Parlamento teisės: reguliarus parlamento šaukimas + rinkimų ir deputatų diskusijų laisvė + tik su parlamento
pritarimu leidžiami įstatymai/nustatomi mokesčiai/renkama kariuomenė
▪ Piliečių teisės ir laisvės: be teismo nutarimo uždrausta bausti/įkalinti asmenį + garantuota nuosavybės neliečiamybė ir
religijos išpažinimo laisvė
Rusijos despotizmas
Caro Ivano IV Rūsčiojo valdymas (1533-1584 m.) – despotijos įtvirtinimas:
• 1547 m. – Ivanas IV Rūstusis pasiskelbė pirmuoju Rusijos caru
• Neribotos valdžios sutelkimas caro rankose:
▪ Caras su valstybe/valdiniais galėjo elgtis kaip su savo nuosavybe: valstiečiai paversti baudžiauninkais + iš bajorų
buvo galima bet kada atimti žemes, jiems uždrausta išvykti iš šalies
▪ Caras iš kunigaikščių/bajorų atėmė valdžia ir sprendimus dėl valstybės valdymo priiminėjo pats vienas (=
patvaldystė)
▪ Caro valdžiai pajungta Stačiatikių bažnyčia = Maskvos patriarchas tapo klusniu caro valdininku
• Represijos ir valdinių terorizavimas (opričninos sistema): išžudyta daugybė tikrų/tariamų caro priešininkų + konfiskuotos
kunigaikščių/bajorų žemės
• Valstybės teritorija padidinta du kartus: nukariauti Kazanės ir Astrachanės chanatai + prisijungtas V. Sibiras
Romanovų dinastijos įsitvirtinimas:
• 1598-1613 m. – „Didžioji sumaišis“: suirutė ir didikų kova dėl sosto + Lenkijos-Lietuvos valstybės remiami carai
apsišaukėliai
• 1613 m. – Rusiją ėmė valdyti Romanovų dinastija: patvaldystės stiprinimas + baudžiavos įtvirtinimas + teritorijos plėtra
(nukariautas Sibiras + prisijungtas Smolenskas ir Kijevas)
Caro Petro I (1682-1725 m.) valdymas:
• Reformų priežastis: Rusijos karinis/technologinis/ekonominis/kultūrinis atsilikimas nuo V. Europos
• Reformos:
▪ Valstybės valdymas: sukurtos naujos valdymo institucijos (senatas/kolegijos/gubernijos) ir valdininkų sistema + caro
valdžiai galutinai pajungta Stačiatikių bažnyčia (← panaikintos Maskvos patriarcho pareigos) + bajorams įvesta
privaloma civilinė/karinė tarnyba + įkurta nauja sostinė – Sankt Peterburgas
▪ Kariuomenė ir laivynas: reguliarios kariuomenės sukūrimas + laivyno įkūrimas + kariuomenės aprūpinimas modernia
ginkluote
▪ Kultūra ir švietimas: mokyklų kūrimas + muziejaus ir bibliotekų įsteigimas + pirmojo laikraščio leidimas
▪ Vakarietiškos tradicijos: europietiškų rūbų/išvaizdos/gyvenimo būdo diegimas + Julijaus kalendoriaus įvedimas
▪ Ūkio modernizavimas: manufaktūrų, kuriose naudojamas baudžiauninkų darbas, steigimas
▪ Represijos prieš reformų priešininkus: kiekvienas pasipriešinimas reformoms buvo žiauriai malšinamas
• Despotiška caro valdžia: valdiniai (net ir aristokratai) buvo beteisiai valdovo tarnai
• Teritorijos plėtra (= „Lango į Europą kirtimas“): po sėkmingo Šiaurės karo su Švedija (1700-1721 m.) išsikovotas išėjimas
į Baltijos jūrą ir įsiviešpatauta regione
• 1721 m. – caras Petras I paskelbtas imperatoriumi, o Rusija – imperija: Rusija tapo viena iš galingiausių Europos
valstybių.