Balys Sruoga

Drama ,,Milžino paunksmė”

Veikėjai

JOGAILA – Lenkų karalius

SOFIJA – jo žmona, vadinama SONKA

ŠVITRIGAILA – jo brolis

ZBIGNIEVAS OLESNICKIS – Krokuvos vyskupas

STANISLOVAS CIOLEKAS – Poznanės vyskupas

MYKOLAS KORNIČAS – Bendzino vaitas, vadinamas SIEŠČENCU

SIGISMUNDAS – Šv. Romos Imperijos imperatorius, Vengrijos karalius

VAVŽYNECAS ZAREMBA iš Kalinavos

Temos: valdžios keliami sunkumai, meilė Tėvynei, žlugusi žmonijos moralė, tautinė neapykanta

Kontekstas: ,,Milžino paunksmė“ (kaip įvardino pats rašytojas) yra “trilogiška istorijos kronika, parašyta
eiliuota kalba 500 Vytauto Didžiojo mirties metinėms paminėti. Šiame kūrinyje vaizduojami autentiški XV
a.. pradžios Lietuvos istoriniai įvykiai ir politiniai veikėjai.

Siužetas. Dramos veiksmas vyksta 1428-1430m. Krokuvoje, Lucke, Vilniuje, Trakuose. Kūrinyje
vaizduojami Lietuvos ir Lenkijos unijos laikai, Lenkijos karaliaus Jogailos senatvė, Vytauto mirtis.
Vytautas, kaip veikianti figūra, veikale nepasirodo - apie jį tik kalbama. Jis yra valstybingumo, tautos
nepriklausomumo ir orumo simbolis. Dramoje plačiai atskleidžiamas aukštuomenės dorovinis
nuosmukis, lietuvių - lenkų konfliktas, intrigos dėl karūnos. Dramoje veikia ne tik karaliai ar kiti aukšti
asmenys, bet ir įvairaus rango lenkų dvasininkai, dvariškiai. Šalutiniai veikėjai niekina Vytautą, apkalba ir
jo planai atsiduria antroje vietoje. Dramos centre - karalius Jogaila. Iki šio kūrinio Jogailos paveikslas
buvo neigiamas: išdavikas, niekšas, veidmainis, prisidėjęs prie Kęstučio mirties. Sruoga jį vaizduoja kitaip:
senas karalius, prislėgtas Lenkijos rūmuose, palaikantis Vytautą. Tai atspindi dramatišką Lietuvos istoriją.
Dvariškiai Jogailą niekina ir pašiepia panašiai kaip Vytautą. Dramoje buitinius konfliktus petraukia lyriniai
monologai. Dramos pabaiga netikėta - Vytautas miršta netapęs karaliumi. Vytautui mirus visos intrigos,
barniai netenka prasmės, nuslūgsta. Minia atsitokėja. Iš buities lygmens kylama į emocinio sukrėtimo,
jausmų apsivalymo aukštį.