Jono Biliūno novelės „Vagis“ ištraukos interpretacija

J.Biliūnas – XIX a. pab. – XX a. pradž. lietuvių rašytojas, realistas. Jo kūrybos

centre ne įvykis, o veikėjo išgyvenimai, mintys. Didžiausios vertybės – dora, teisybė,
laisvė. Rašytojas – psichologinio romano pradininkas, atskleidęs socialines, moralines F
problemas, kurios sprendžiamos humanistiniais sprendimais bei krikščioniškomis st
vertybėmis. Jis kartu su Š.Ragana pradėjo naują lietuvių literatūros pamatą – intymesnį, st
ryškesnį pasakojimą, sudėtingesnius veikėjų charakterius. Žymiausi Jono Biliūno
kūriniai – apysaka „Liūdna pasaka“, novėlė „Vagis“, kurios ištrauką dabar nagrinėsiu. ak
Duotos novelės pradžioje ryški staigi veikėjo būsenos išraiška – tai vaizdingai st
pavartotas veiksmažodis: „<...> dingtelėjo galvoje mintis “. √„Vagies“ ištraukoje √v
ypatingas dėmesys skiriamas gyvūno aprašymui: „Širmas, obuoliais muštas, riestu kaklu
ir ilgais karčiais, nors nedidelis, bet greitas kaip stirna“. Pavartota meninė priemonė –
palyginimas atskleidžia žirgo grakštumą, lengvumą, išskirtinumą bei nuostabų grožį. int
Atsiskleidžia vienas iš J.Biliūno bruožų - intuicija, nuojauta, kuri artėjant nelaimei st
vis stiprėja: „ <...> Pats, nabagas, nelaimę jautei“. Pagrindinis novelės veikėjas – (v)
neramus, kaltina save dėl įvykusios nelaimės, nes tuo metu jis buvo bejėgis: „<...> , v
užmuš kaip žvirblį iš revolverio arba nudurs peiliu kaip paršą“. Pavartota ironija, st
palyginimas bei litotė atskleidžia jaučiamą baimę, grėsmę.
Staiga, mintimis grįštama į praeitį: pamačiau, prišokau, užsislėpiau... vI
Veiksmažodžiai parodo įtemptą situaciją, kurią jautė kumeliuko šeimininkas: „Laukiu...
O širdis, rodos, ims ir iššoks iš krutinės“. Potekstėje jaučiamas stresas – svarbi dvasios st (v) I
būsena.
Pagrindinis šios ištraukos akcentas – smūgis su kūle per galvą. Tuo pat metu, st v
išraiškingai parodomas žmogaus santykis su gyvūnu, žinoma, kumelys nesuvokia
esamos padėties, kurią jo šeimininkas prisimins dar ilgai: „Pagaliau atbudau kaip iš st
miego. Atsiminiau, kad žmogų užmušau: šiurpas mane visą paėmė, plaukai ant galvos st ak
atsistojo“. Veikėjas mintimis apmąsto ateitį: mylimąją, ūkį, vestuves. Autorius rašo (v)
sąmonės srauto technika, nes dėmesys krypsta į veikėjo mintis, išgyvenimus, emocinę st
buseną: „<.... kas mane laukia – kalėjimas, teismas ar galbūt katorga? “ . Iv
√ Sekančioje pastraipoje išryškėja ciklinis laikas: „<...> tik dulka sniegas iš po √ž
važio ir švilpia ausyse vėjas“. √ Erdvė – atvira, plati, horizontali – tai vieškelis. √ st (v)√√
Jaučiama atsakomybė už burlioką: skuba, lekia kaip paukštis, kuris simbolizuoja: laisvę, st v int
nepriklausomybę... Būtent taip, dabar norėtų jaustis žmogus, kurio sąžinę slegia baisi v
tragedija.
Jono Biliūno kūryboje ypatingą dėmesį užima sakraliniai dalykai: tikėjimas, st
žmogaus laikymąsis Dekalogo: „Ir išpažinties vaikščiodavau, ir bažnyčiai duodavau: I
lengviau ir ramiau po to būdavo“. Pagrindinis herojus visais įmanomais būdais stengėsi (v)
ištaisyti padarytą nusikaltimą, kuris jį slegia net ir dabar, kai jis jau žilo plauko sulaukęs. st
Išryškėja problėma: Už padarytas nuodėmes žmogus atgailauja visą gyvenimą. II
Ilgai vyras nerimo, sau vietos nerado: „<...> tasai žmogus mano akyse stovėjo,- kaip
koks kirminas krūtinę man ėdė“. Jausdamas nuolatinę įtampą veikėjas prisipažino (v)
žmonai apie įvykusią nelaimę. Ji jo nesmerkė, palaikė, užjautė – tai abipusis šeimos st
supratimas, kuris laikomas neįkainojama vertybe. / 400 ž./
Pasakotojas – visažinis, jis komentuoja įvykius bei žino tolimesnę jų eigą, veikėjo F
dvasinę būseną. Pasakojama I asmeniu: pripažinęs, nepasidaviau, pasilenkiau... Įvykių
tolimesnę eigą, problemas bei temą formuoja paties pasakotojo dvasiniai išgyvenimai.
Ryškus kontekstas su kitais J. Biliūno kūriniais: „Brisiaus galas“ bei „Kliūdžiau“ – tai st I
atskleidžia pagrindinių veikėjų dvasinę būseną, kaltę dėl įvykusių nelaimių, kuriuose gr
dalyvavo pagrindiniai veikėjai.
Mano nuomone, Jonas Biliūnas – vienas žymiausių, įsimintiniausių rašytojų, kuris st
atskleidė bei įtaigiai pavaizdavo žmogaus vidinę būseną, nerimą bei jaučiamą sielvartą
dėl gyvenime padarytų klaidų, už kurias gali atleisti – Dievas. v Pab.

Turinys (3+2)x2 = 10
Struktūra 2x2 =4
Raiška 1x2= 2
Raštingumas 4 Iš viso 20 taškų