5 seminaras LIETUVOS VALSTYB KAIP KONSTITUCINS TEISS

INSTITUTAS
1. Valstybs samprata, poymiai ir elementai
Valstybs samprata, poymiai
Konstitucinje teisje valstybs institutas uima iskirtin viet. Valstyb- daugelio konstitucini teisini
santyki subjektas. Valstybs organizacija, valstybs valdios institucij galiojimai ir sveika, valstybs ir
asmens santyki pagrindai- prastinis i dien konstitucinio reguliavimo objektas.
Svoka valstyb- daugiareikm. Vis dlto vyrauja du poiriai:
1. Valstyb sieja su visuomene, joje regi tam tikr kolektyvinio gyvenimo form, politikai organizuot
bendruomen, kuriai priklauso aukiausioji valdia.
2. Kiti link valstyb tapatinti su svarbiausiu jo elementu- valdia.
i poiri nereikt prieprieinti, jie greiiau turt vienas kit papildyti. Kitaip sakant, valstyb galime
suvokti ir kaip tam tikr tautos gyvenimo form, ir kaip tam tikr politins valdios organizacij, kuriai
bdingi specifiniai poymiai:
ji atstovauja visai visuomenei, priima sprendimus jos vardu;
valstybs sprendimai yra valdingo pobdio ir privalomi visiems visuomens nariams, j
gyvendinimas utikrinamas valstybs prievarta
Konstitucinis Teismas, aikindamas konstitucin valstybs samprat, savo aktuose ne kart yra
konstatavs, kad valstyb- visos visuomens organizacija. Valstybs, kaip visos visuomens politins
organizacijos, valdia apima vis valstybs teritorija, jos paskirtis utikrinti mogaus teises ir laisves,
garantuoti viej interes. Valstyb, vykdydama savo funkcijas, turi veikti visos visuomens interesais.
Valstyb savo funkcijas vykdo per atitinkam institucij sistem.
Valstybs teritorijoje daniausiai skiriami ie valstybs poymiai, j apibdinantys kaip visos visuomenes
politin organizacij:
valstybs valdia (visoje alyje veikianti ir visiems privaloma vieoji valdia, kuri prireikus
utikrinama valstybs prievarta)
pilietin tauta (valstybs piliei visuma)
valstybs teritorija (erdv, kurioje veikia valstybs valdia)
valstybs suverenitetas (jos nepriklausomyb, jos valdios virenyb, jos savarankikumas tvarkant
valstybs vidaus reikalus ir santykiuose su kitomis valstybmis)
visiems privalom teiss norm primimas ( valstybs visuomens gyvenimo klausimais priimdama
teiss normas, kuri gyvendinimas prireikus utikrinamas valstybs prievarta)
privalom mokesi sistema (mokesiai, rinkliavos ir kiti mokjimai nustatomi valstybs aparatui
ilaikyti, valstybs funkcij gyvendinimui utikrinti)
valstybin kalba (oficialiame gyvenime vartojama kalba)
valstybs simboliai (valstybs pavadinimas, herbas, himnas, vliava, valstybins vents)
Tarptautinje teisje pripastama, kad valstyb, kaip tarptautins teiss subjektas, turi turti iuos
poymius:
a) nuolatinius gyventojus
b) apibrt teritorij
c) vyriausyb
d) galimyb umegzti santykius su kitomis valstybmis
Tai esminiai poymiai, leidiantys identifikuoti valstyb, kaip tarptautini santyki subjekt.
Pasak M. Romerio, klasikinis mokslas apie valstyb j apibdina pagal tris valstybs elementus:
taut
teritorij

 valdi
Valstybs elementai: tauta, teritorija, valstybs valdia
Valstybs teritorija- tai tam tikra ems rutulio dalis (tam tikras ems plotas), kurioje gyvendinama
valstybs valdia. Valstybs teritorijoje galioja valstybs priimtos (ar sankcionuotos) teiss normos., joje
taikomi valstybs institucij priimti sprendimai, kurie prireikus utikrinami valstybs prievarta.
Valstyb turi aikiai apibrt teritorij, kurioje gyvendina savo valdi.
M. Romeris analizuodamas valstybs teritorijos problem, suformulavo du teiginius:
a) valstyb yra reikalinga tam tikro ems ploto
b) tam tikrame apibrtame ems plote, kuriame yra steigusi ir kuriame veik valstyb, negali bt
kurta ir negali veikti jokia kita valstyb, kitaip sakant- kiekviena valstyb monopolizuoja tam tikr
aprta ems plot.
ios abi tezs yra kategorikos ir grietos. Jos sudaro valstybs gyvybs slygas. J sulauymas nuudo
pai valstyb. Valstybs teritorijos reikm patvirtina ir tai, kad alys nirtingai ginijosi ar ginijasi dl
sien ivedimo, teritorins jros, kontinentinio elfo.
Valstybs teritorijos- kaip valstybs struktrinio elemento- reikm atspindi ne vienoje LR
Konstitucijos nuostatoje.
Teritorija, kurioje valstyb vykdo aukiausi suvereni gali, apibria valstybs siena. Paprastai
valstybs sienos nustatomos tarpvalstybinmis sutartimis.
Kadangi alies vientisumas sietinas su valstybs suverenitetu, todl, atsivelgiant i aplinkyb,
tarptautin sutart, kuria yra keiiamos valstybs sienos, turi ratifikuoti ne maiau kaip 4/5 vis Seimo nari
(Konstitucijos 10 str. 2 d.).
Tauta- antras valstybs elementas. Nra su valstybe susijusios moni bendrijos- nebus ir valstybs.
Konstitucinje teisje tauta suprantama kaip valstybs piliei bendruomen. Valstyb yra pilietins tautos
krinys. Tauta nuolat kuria savo valstyb, valstybinis gyvenimas- procesas, kurio krypt lemia piliei
bendruomen.
Konstitucijoje tvirtintas pilietybs institutas neatsiejamas nuo Lietuvos, nuo pilietins tautos- valstybin
bendruomens konstitucin samprata.
Pagal Konstitucija Lietuvos valstybs piliei visuma sudaro pilietin Taut- valstybin bendruomen.
Lietuvi tauta yra Lietuvos pilietins tautos- valstybins bendruomens pagrindas, btina egzistavimo
prielaida.
Asmens teisin naryst valstybje ireikia pilietyb, ji atspindi asmens teisin nepriklausomyb pilietinei
Tautai- valstybinei bendruomenei. Lietuvos pilietin Tauta- valstybin bendruomen- jungia atitinkamos
valstybs pilieius, o pilieiu visuma sudaro Lietuvos pilietin Taut.
Paymtina, kad pilietin Tauta- jokiu bdu nra vien mechanin Lietuvos piliei visuma. Tokia tautos
samprata tik sukarikatrint piliei bendruomens prasm.
Integruojant pilietin taut didiul reikm tenka bendroms konstitucinms vertybms:
Tautos suverenitetui
Valstybs nepriklausomybei ir vientisumui
Pilietin taut vienijaniai valstybinei lietuvi kalbai
Piliei lygiateisikumui
Teisinei valstybei
Valstybi pasidalijimui
Demokratijai
Ir t.t.
Valstybs valdia. Valdia - socialinis reikinys, bdingas bet kuriai moni bendrijai, kurioje vieni
asmenys vadovauja kitiems, o ie paklsta pirmj nurodymams. Valdia- gebjimas valdyti, duoti
nurodymus, priversti paklsti savo valiai.
Valdia- svarbiausia socialini struktr ir institucij funkcionavimo utikrinimo priemon.
Vieoji valdia- tai ne tik valstybs institucij gyvendinama valdia, bet ir savivaldos institucij valdia.
Ji gyvendinama visos visuomens vardu (nors valstyb ir visuomen- netapaios svokos).
Valstybs valdia- viena i valdios ri. Tik ji ypatinga. Valstybs valdia gyvendinama visos

visuomens vardu, todl ji vadinama vieja, nors valstyb nesutampa su visuomene.

Valstybs valdiai bdingi tam tikri poymiai:
i valdia visuomenje yra viriausioji
Tai vis visuomen apimanti valdia
Tai politinio pobdio valdia
Tai teritorin valdia
Valstybs valdios virenyb reikia, kad tik valstybs valdia gali nustatyti visas visuomenei privalomas
taisykles ir sprendimus, kuri jokia visuomens grup, asmuo ar organizacija negali panaikinti.
Valstybs valdia- politin valdia.
Valstybs valdia- institucionalizuota valdia.
Valstybs valdiai bdingas bruoas- tai galimyb, utikrinant valstybs priimtus sprendimus, naudoti
valstybs prievart. Tik valstybs taikomos prievartos priemons, laikantis atitinkam teisje nustatyt
slyg, yra teistos. Nei pilieiai, nei j susivienijimai neturi teiss naudoti tokios prievartos.

3. Valstybs suverenitetas, valstybs funkcijos

Valstybs suverenitetas
Valstybs suverenitetas- svarbiausia valstybs teisin savyb. Jis reikia jos nepriklausomyb, jos
valdios virenyb, jos savarankikum tvarkant valstybs vidaus reikalus ir palaikant santykius su kitomis
valstybmis. Suverenitetas reikia valstybei t pat, k mogui jo gyvyb.
Valstybs suverenitetas yra neatimama valstybs savyb. Kita vertus, neturime pamirti, kad valstyb yra
tautos krinys, kad bet kokios valdios altinis ir pagrindas yra tauta.
Tautos suverenitetas reikia, kad alyje suverenios valdios subjektas yra tauta, kad ne valdios
struktros, bet tauta yra tikrasis ir vienintelis valstybs krjas.
Jei tauta yra suverenas, tai jai priklausanias suverenias galias ji ireikia valstybje. Tautos ir valstybs
suverenitetai vienas kito nepanaikina ir nepaneigia. Valstybs suverenitetas susijs su tautos suverenitetu.
Tauta yra suvereni, jei valstyb ireikia jos piliei vali, siekius ir interesus, jei alyje funkcionuoja
demokratins struktros, jei pripastama, kad valstybs valdios altinis- tauta.
Suverenitetas kaip valstybs valdios savyb reikia jos virenyb, savarankikum ir nepriklausomyb.
Valstybs suverenitetas yra visa apimantis, iimtinis ir nedalomas. Valstybs suverenitetui apibdinti yra
reikmingi tiek vidinis, tiek iorinis jo aspektai.
Vidinis aspektas parodo, kaip valstybs valdios nepriklauso nuo kurios nors kitos valdios alies viduje.
alies viduje valstybs valdios virenyb reikia, kad valstybs valdingos galios- universalios, kad valstybs
sprendimams privalo paklusti visi jos gyventojai, joje veikianios organizacijos, susivienijimai.
Suverenitetas suvokiamas ir ioriniu aspektu, t.y. valstybs santyki su kitomis valstybmis srityje.
Valstyb savo reikalus tvarko savarankikai. Atskir, nepriklausom valstybi santykiai remiasi sutartiniais
pagrindais, sutartimis. Valstyb pati laisva vali sipareigoja laikytis vien ar kit tarptautinio bendravimo
taisykli. Tarptautinje teisje visos valstybs yra lygios.
Europin integracija- naujas ikis tradicinei valstybs suvereniteto sampratai.
Valstybs funkcijos
Valstybs funkcijos daniausiai suvokiamos kaip valstybs veiklos kryptys gyvendinant jos tikslus ir
udavinius. Valstybs funkcijas nagrinja vairios socialins disciplinos. Teisinis poiris papildo valstybs
fenomeno funkcionavimo samprata.
Politikos moksle klasifikavimo kriterijumi laikomos valstybs veikimo kryptys. Skiriamos valstybs
vidaus ir iors veiklos kryptys. Vidins funkcijos- tai valstybs vidaus veikla, sprendiant ekonominius,
socialinius, politinius alies vidaus gyvenimo klausimus, o iorins funkcijos apimt veikl santykiuose tarp
valstybi.
Daniausiai skiriamos tokios vidins valstybs funkcijos:
1) Konstitucins santvarkos apsaugos funkcija (utikrinti alies konstitucins santvarkos pagrind
apsaug);

2) Politin (utikrinti politinio gyvenimo stabilum, daugumos remiamo politinio kurso

gyvendinimas);
3) Ekonomin (parengti ir priimti alies ekonomin raid skatinant teisin reguliavim, formuoti ir
vykdyti biudet, sudaryti vairi form nuosavybs teisei gyvendinti, skatinti versl, vidaus
prekyba i t.t.);
4) Socialin (utikrinti asmens socialin apsaug, laiduoti socialines garantijas socialins pagalbos
reikalingoms asmen grupms ir t.t.)
5) Finans ir finansins kontrols ( nustatyti ir rinkti valstybs veiklai btinus mokesius bei kitus
mokjimus, valstybs ilaid kontrol)
6) Teistumo ir teisins tvarkos utikrinimo (laiduoti, kad bt laikomasi teiss visose teisinio
reguliavimo srityse, garantuoti visuomens saugum ir viej tvark, asmens teisi ir laisvi
apsaug);
7) Kultrin aukljamoji (jos gyvendinimas susij su visuomens isilavinimo ir kultrini reikmi
tenkinimo organizavimu);
8) Ekologin (gamtins aplinkos apsauga).
Paprastai nurodomos tokios iorins funkcijos:
1) Valstybs interes apsauga tarptautinje srityje;
2) Valstybs saugumo utikrinimas;
3) Integracijos ir bendradarbiavimo su kitomis valstybmis pltojimas.
Valstyb- visos visuomens politin organizacija. Ji turi veikti visos visuomens interesais.
Valstyb savo funkcijas vykdo per atitinkam institucij sistem, apimani vis pirm valstybs institucijas;
savo funkcijas valstyb taip pat gali tam tikra apimtimi vykdyti per kitas (ne valstybs) institucijas, kuriomis
pagal statymus yra pavesta (patikta) vykdyti tam tikras valstybs funkcijas arba kurios tam tikromis
statymuose apibrtomis formomis ir bdais dalyvauja vykdant valstybs funkcijas.
Valstybs veikl galima klasifikuoti ne tik pagal valstybs veiklos sritis. Valstybs funkcijos gali bti
skiriamos pagal tai, kokiais bdais gyvendinama valstybs veikla. ios klasifikacijos alininkai teigia, kad
grynai teisiniu poiriu galime vertinti tik veikimo bdus, bet ne paias veikimo sritis. iuo pairiu
skiriamos trys pagrindins valstybs funkcijos:
I.
statym leidybos funkcija reikia bendrojo pobdio visiems privalom elgesio taisykli
nustatym statymo forma, siekiant atitinkamai sureguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius.
II.
Vykdomoji funkcija - statym vykdymo funkcija.. Ji apima statym vykdymo utikrinim,
statym taikym panaudojant tam tikras priemones. statymo nustatytos tam tikros abstrakios
taisykls gyvendinamos vykdymo procese. Vykdomoji veikla susijusi su primimu vairi
vykdomosios valdios akt (dekret, nutarim ir pan.), kuriuose detalizuojamos statymuose
nustatytos taisykls, numatomos konkreios j gyvendinimo priemons.
III.
Teisingumo gyvendinimo funkcija - teisingumo gyvendinimas apimt tiek gin sprendim, tiek
bendriausij byl nagrinjim ir nuosprendi primim.
Kai kurie autoriai ias funkcijas vadina teiss krimo, teiss gyvendinimo, teiss apsaugos funkcijomis.
Toks valstybs funkcij skirimas padjo suformuoti valstybs valdios organizacijos ir funkcionavimo
pagrindu.
3. Valstybs formos samprata. Lietuvos valstybs forma
Valstybs forma- kompleksin svoka, kuri atskleidia kaip valdia valstybje organizuojama, kaip
idstoma teritoriniu poiriu, kokiais principais vadovaujasi jos veikloje, kokiais bdais ji gyvendinama .
Valstybs form atskleidia:
1. Valstybs valdymo forma;
2. Valstybs sandaros (teritorinio sutvarkymo) forma ir;
3. Politinis rimas.
Valstybs valdymo forma atskleidia aukiausij valstybs valdios institucij sudarymo tvark, j
struktr, i institucij teisin padt ir tarpusavio santykius. Valstybs sandaros forma parodo valstybs
teritorin sutvarkym, valstybs ir j sudarani teritorini vienet santyki pobd. Politinis rimas
apibdina valstybs valdios gyvendinimo bdus ir priemones.

Valstybs valdymo forma- tai valstybs valdios organizacijos formos, kuria nusakomas valdios
altinis, aukiausij valstybs institucij sudarymo tvarka, j struktra, teisin padtis, taip pat i
institucij tarpusavio santyki principai. Danai pabriama, kad tai reikmingiausias valstybs formos
elementas, kad is elementas yra labiausiai teisinis.
Monarchija- graik kalboje reikia vienvaldyst. Taiau mums monarchija, reikia ne vien vieno
valdi, bet paveldim valdi. Kitados monarcho valdia buvo grindiama dieviko monarcho valdios
kilme. Svarbiausia- jo galiojimai. Skiriamos absoliutin (neribota) ir konstitucin (ribota) monarchijos
formos. Pastaroji gali bti skirstoma dualistin ir parlamentin.
Absoliutinje monarchijoje. aukiausia valdia priklauso monarchui. Jis vienas leidia statymus, savo
nuoira skiria aukiausiuosius valstybs pareignus, vadovauja vykdomajai valdiai, skiria ir atleidia
ministrus, vykdo aukiausij teisingum. Teisikai jo valdia neribota. Absoliutinje monarchijoje nra
tautos renkamo parlamento atstovybs, monarcho galios nra ribojamos teiss aktais.
Konstitucin monarchija. Konstitucinje monarchijoje pripastamas (dualistinje monarchijoje kartais
i dalies) tautos suverenitetas, statymus leidia tautos atstovyb- parlamentas. Jis gali kontroliuoti ir
valdym. Skiriamos dvi konstitucins monarchijos rys: dualistin monarchija ir parlamentin monarchija.
Dualistinje monarchijoje suverenitetas priklauso tautai ir monarchui. Monarcho valdia apribota
statymo leidiamosios valdios. ioje valdymo formoje jau galima pastebti valdi pasidalijim, bent jau
vykdomoji valdia atribojama nuo statym leidiamosios. statym leidiamoji valdia priklauso
parlamentui, o vykdomoji monarchui, kuris pats gali vadovauti tiesiogiai vykdomosios valdios struktroms
ar skirti vyriausyb. Teismin valdia yra monarcho inioje, gali bti ir nepriklausoma. Vyriausyb u savo
veikl atsako ne parlamentui, bet monarchui. Parlamentas gali daryti tak tik tvirtindamas valstybs
biudet.
Parlamentinje monarchijoje monarchas yra valstybs vadovas, taiau jis nedalyvauja valstybs
veikloje. Monarchas daniausiai vykdo tik simbolines funkcijas. statymus priima parlamentas, vyriausyb
formuoja politins jgos, po rinkim sudaranios parlamentin daugum. Taigi pagrindinis parlamentins
monarchijos poymis- vyriausybs politin atsakomyb parlamentui u savo veikl.
Respublika- tai valstyb, kurioje suverenitetas priklauso tautai. Joje visos aukiausios valstybs valdios
institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai gauna galiojimus veikti i piliei ir yra atskaitingos pilieiams. i
valdymo forma yra susijusi su demokratiniu politiniu rimu. Kitaip respublika bus tik valstybs
pavadinimas, bet ne teisin politin realyb. Valstyb vadovas (prezidentas ar kolegiali institucija)
respublikoje renkamas tautos ar jos irinktos institucijos, jis yra atskaitingas tautai. Respublikoje negali bti
institucij , kurios galt vykdyti valdi paios savaime. Tiek politikos moksl, tiek teisinje literatroje
dominuoja respublik tipologija, sudaryta pagal vyriausybs politins atsakomybs pobd:
1. Parlamentin respublika (jai bdinga vyriausybs politin atsakomyb parlamentui);
2. Prezidentin respublika (jai bdingas vykdomosios valdios politins atsakomybs parlamentui
nebvimas, taip pat grietas valdi atskyrimas);
3. Pusiau prezidentin (arba mirioji) respublika, kurioje derinami dviej pirmj modeli poymiai.
Prezidentin respublika laikoma valstyb, kurios vadov- prezident visuotiniais tiesioginiais ar
netiesioginiais rinkimais renka tauta. is pareignas vykdo tiek valstybs, tiek vyriausybs vadovo funkcijas.
iai valdymo formai bdinga tai, kad vyriausyb formuoja prezidentas ir tokia vyriausyb nra politikai
atsakinga parlamentui. Prezidentas neuri teiss paleisti parlamento ir skelbti pirmalaikius parlamento
rinkimus. ios valdymo formos valstybse yra nuosekliai gyvendintas valdi padalijimo principas. Valdi
santykiams bdinga pusiausvyra ir kontrol. iose respublikose tiek statymo leidiamoji, tiek vykdomoji
valdia veiklos mandat gauna tiesiogiai i tautos. Vykdomosios valdios vadovas yra tautos renkamas
prezidentas, kuris vyriausybs vadovo funkcijas jungia su valstybs vadovo funkcijomis. Vyriausybs, kaip
kolegialios institucijos, paprastai nra, kiekvienas ministras atsakingas prezidentui. Teisjus, kitus
aukiausiuosius vykdomosios valdios pareignus skiria prezidentas, paprastai gavs auktesnij rm
sutikim.
Parlamentin respublika- viena i respublikins valstybs valdymo formos ri, kuri apibdinant
pabriamas parlamento, kaip atstovaujamosios ir statym leidiamosios valdios institucijos, vaidmuo
gyvendinant valstybs valdi ir formuojant kitas valstybs valdios institucijas. Pagrindinis parlamentins
respublikos poymis vyriausybs politin atsakomyb parlamentui. Tai solidari atsakomyb. Pareikus
nepasitikjim vyriausybs vadovui ar vyriausybei, ji privalo atsistatydinti. Parlamentins respublikos
prezident daniausiai renka parlamentas ar speciali rinkik kolegija, kurioje parlamentarai sudaro
reikming dal.

Pusiau prezidentin respublika. Pusiau prezidentine respublika galima laikyti valstyb, kurioje
respublikos prezidentas, kuriam priklauso reikmingi galiojimai, yra renkamas tautos, ioje valstybje
formuojant vyriausyb dalyvauja tiek prezidentas, tiek parlamentas, ministrui pirmininkui tenka
savarankikas vaidmuo, vyriausyb privalo turti parlamento pasitikjim. Vyriausyb susaistyta tiek
parlamento, tiek prezidento pasitikjimu.
Valstybs sandaros forma. Valstybs sandaros forma apibdina valstybs vidaus teritorin sutvarkymo
bd, taip pat santyki tarp valstybs ir jos sudtini dali, pobd. Tinkama valstybs sandara vienas i
veiksmingiausi veiksni, utikrinani alies stabilum. Apie valstybs sandaros form sprendiama pagal
valstybs sudt, t.y. ar valstyb yra vienalyt ar jungtin. Atsivelgiant tai prasta valstybes skirstyti
unitarines ir federacines. Tai:
Unitarin valstyb- yra vientisa valstyb. iai valstybei paprastai bdingi tokie poymiai: alyje
galioja viena konstitucija; aliai bdinga viena teiss sistema; viena statym leidiamosios,
vykdomosios ir teismins valdi sistema; valstybs teritorija daloma administracinius teritorinius
vienetus, kuri status nustato bendros visai valstybei teiss normos; viena pilietyb; bendras
biudetas. Unitarinje valstybje centrins valdios institucijos gali skubiau sprsti alies problemas.
Federacin valstyb- sjungin valstyb. J sudaro valstybinio pobdio dariniai. Tiek paioje
federacijoje, tiek j sudaraniuose subjektuose yra statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin
valdia. Federacijos subjektams pripastamas savarankikumas yra ribotas. Jie nepalaiko ryi su
usieniu, o alies viduje j veiklos laisv riboja federacijos konstitucija. Taigi federacijos nariai nra
tikros valstybs. Taiau jiems priklausantys valstybingumo elementai tvirtinti alies konstitucijoje ir
centrin federacijos valdia savavalikai negali j likviduoti.
Valstyb politinio rimo svoka- skirta paymti bd ir metod, kuriais gyvendinama valstybin
valdia, visumai. Tai treiasis valstybs formos elementas. Valstybs valdymo bei valstybs sandaros formos
neparodo, kokiais bdais valdia gyvendinama, kokie yra valstybs valdios ir moni santykiai, kaip
valstybs valdios institucijos tvarko moni reikalus. Skiriami: a) demokratiniai; b) nedemokratiniai
politiniai rimai.
Demokratinis politinis rimas- grindiamas tautos, kaip valdios altinio idja. Valstybs valdios
institucijos galiojimus gauna i tautos. Svarbus demokratinio politinio rimo aspektas- valstybs valdios
gyvendinimas bendrais tautos interesais, kai valstybs veiksmai grindiami daugumos sprendimu, kartu
gerbiant ir maumos teises. mogaus pagrindini teisi ir laisvi pripainimas, valstybs valdios gali
ribojimas teise- pamatiniai demokratinio rimo bruoai.
Nedemokratinis politinis rimas yra demokratinio rimo antipodas. Nedemokratiniai rimai skirstomi
autoritarinius ir totalitarinius rimus. Tai:
Autoritariniam rimui bdinga: piliei demokratini teisi ir laisvi ribojimas, pilieiams
neleidiama savarankikai ir laisvai dalyvauti formuojant valstybs politik.
Totalitariniam rimui bdingas visikas asmens pajungimas valstybei, kuri siekia reguliuoti visas
visuomens gyvenimo sritis. Totalitarinis rimas grindiamas vairiomis koncepcijomis, tai gali bti
rasistins, nacionalistins ar marksistinio komunizmo doktrinos.
Lietuvos valstybs valdymo forma. I Konstitucijos 1strp. Nuostat, skelbiani, jog Lietuvos valstyb
yra nepriklausoma demokratin respublika, akivaizdu, kad suverenas-tauta-pasirinko respublikin valstybs
valdymo form. Respublikin valdymo forma- pamatinis Lietuvos valstybs principas, jai pripaintas
konstitucins vertybs statusas. Lietuvos valstybs unitarin sandaros forma. LRK 10 str. 1d. skelbiama:
Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius. Konstitucinio Teismo
1998-02-18 nutarime konstatuot, kad ioje nuostatoje yra unitarins valstybs santvarkos konstitucinis
tvirtinimas, ireikiantis vientisos ir nedalomos valstybs idj. Btent tokiai valstybs sandaros formai
1992-10-25 referendumu pritar Tauta- tikroji Konstitucijos krja. LR vientisumas ir jos nedalomumas
kokius nors valstybinio pobdio darinius yra grindiamas pilietinse lietuvi tautos bei tautos suvereniteto
nedalomumu. Konstitucijos 2,3,4,9 ir kit straipsni prasme Tauta- Lietuvos piliei bendrija,. Tautavieninga, visi LR pilieiai turi vienod status. Lietuvos valstybs unitarin sandaros forma reikia, kad
Lietuvoje galioja viena nacionalin teiss sistema. Lietuvos gyvenimo pagrindus nustato LRK- aukiausioji
alies teis. Demokratinis politinis rimas. LRK 1str. tvirtinta: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma
demokratin respublika. iomis nuostatomis skelbiamas Lietuvos demokratinis politinis rimas. Nuostata,
kad Lietuvos valstyb yra demokratin, reikia, kad valstybje turi bti utikrinama Konstitucijos virenyb,

mogaus teisi ir laisvi apsauga, vis asmen lygyb statymui ir teismui, teis i teismin gynyb, laisvi ir
periodiki rinkimai, valdi padalijimas ir pusiausvyra, valdios atsakomyb pilieiams, demokratinis
sprendim primimo procesas ir t.t. Valstybs valdios institucij renkamumas- kitas demokratinio politinio
rimo bruoas. Pilieiai dalyvauja valstybs valdyme ir irinkdami Seim, Respublikos Prezident,
savivaldybi tarybas. Rinkimai- tautos valios iraika, atstovaujamosios demokratijos pagrindas.
4. Valstybin kalba ir valstybs simboliai konstitucinje teisje
Konstitucijos 14 str. nustatyta: Valstybin kalba- lietuvi kalba. ia norma tvirtintas lietuvi kalbosvienintels oficialios valstybins kalbos, kurios vartojimas privalomas vieajame gyvenime- konstitucinis
statusas. Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime konstatavo, kad konstitucinis valstybins kalbos statuso
tvirtinimas reikia, jog lietuvi kalba yra konstitucin vertyb. Valstybin kalba saugo tautos identitet,
integruoja pilietin taut, utikrina tautos suvereniteto raik, valstybs vientisum ir jos nedalomum,
normal valstybs ir savivaldybi staig funkcionavim. Valstybin kalba yra svarbi piliei
lygiateisikumo garantija, leidia visiems pilieiams vienodomis slygomis bendrauti su valstybs ir
savivaldybi staigomis, gyvendinti savo teises ir teistus interesus. Konstitucinis valstybins kalbos
tvirtinimas taip pat reikia, kad statym leidjas privalo statymuose nustatyti, kaip ios kalbos vartojimas
utikrinamas vieajame gyvenime, be to, jis turi nustatyti valstybins kalbos apsaugos priemones. Lietuvi
kalba, pagal Konstitucij gijusi valstybins kalbos status, privalo bti vartojama visose valstybse ir
savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esaniose staigose, monse ir organizacijose; statymai ir kiti
teiss aktai turi bti skelbiami valstybine lietuvi kalba, valstybs ir savivaldos institucijos tarpusavyje
susirainja valstybine kalba. Konstitucinis Teismas pabr, kad konstitucinis valstybins kalbos statusas
reikia, kad lietuvi kalba privalomai vartojama tik vieajame Lietuvos gyvenime. Kitose gyvenimo srityse
asmenys nevaromai gali vartoti bet koki jiems priimtin kalb. Konstitucinje jurisprudencijoje
paymtina, kad negalima nustatyti iskirtini valstybins kalbos vartojimo atsivelgiant asmens tautyb
taisykli, kad asmens tautyb negali bti pagrindas asmeniui reikalauti, idant jam nebt taikomos taisykls,
kylanios i valstybins kalbos statuso; kitaip bt paeistas konstitucinis visu asmen lygybs statymui,
teismui, valstybs institucijoms ir pareignams principas. Valstybin kalba utikrina vis LR piliei
lygiateisikum. Valstybins kalbos ir pilietikumo principai neapsiejami.
Valstybs simboliai- sutartiniai enklai ar daiktai, ireikiantys valstybs idj. Tokiais simboliais
paprastai laikomi valstybs vliava, herbas, himnas, valstybs antspaudas, valstybs vents ir minimos
datos, valstybs devizas, valstybs sostin. Svarbiausiems valstybs simboliams suteikiamas konstitucinis
statusas. Valstybs simboliai padeda identifikuoti valstyb, j suvokti kaip vien vientis visum. Kartu
simboliams tenka ir integracinis vaidmuo. Simboliai stiprina valstybs orum, atspindi istorin alies praeit,
vertybes, valstybs pilietin bendruomen jungianias idjas.
LRK nustatyti simboliai, ireikiantys Lietuvos valstybs nepriklausomyb, Konstitucijos 15str.
nustatyta, kad valstybs vliavos spalvos- geltona, alia, raudona, kad valstybs herbas- baltas Vytis
raudoname lauke. Valstybs herb, vliav ir j naudojim nustato statymai. Konstitucijos 16str. nustatyta,
kad valstybs himnas- Vinco Kudirkos Tautika giesm. Konstitucijos 17str. nustatyta, kad Lietuvos
valstybs sostin yra Vilniaus miestas- ilgaam istorin Lietuvos sostin. Sostin- iskirtins svarbos
miestas, vienas svarbiausi Lietuvos valstybingumo komponent.
Sostinje reziduoja svarbiausios valstybs institucijos:
Seimas;
Respublikos Prezidentas;
Vyriausyb;
Konstitucinis Teismas;
Aukiausiasis Teismas.