KONSTITUCINS TEISS BAIGIAMOJO EGZAMINO

KONSPEKTAI

I TEMA. KONSTITUCINS TEISS SAMPRATA

1.

Konstitucins teiss svokos vartojimo aspektai.

Teisinje literatroje svoka konstitucin teis vartojama keliais aspektais:

Kai kalbama apie asmens subjektin teis, tvirtint konstitucijoje. ia turima galvoje teisinio santykio
dalyvio galimas (leistinas elgesys), t.y. jo galimyb vienaip ar kitaip elgtis. Sudaro trys galimybs elgtis: 1.
taip, kaip numato teiss normos; 2. reikalauti, kad kiti teisinio santykio dalyviai atlikt pareig; 3. kreiptis
kompetentingas institucijas, kad jos apgint subjektin teis (t.y. priverst kit teisinio santykio dalyv atlikti
pareig).

Nacionalin teiss srit. Konstitucin teis suvokiama kaip tam tikroje alyje galiojani teiss
norm, reguliuojani tam tikr visuomenini santyki srit, visuma. Konstitucins teiss normos reguliuoja
santykius, susijusius su vieosios valdios gyvendinimu. Tai valstybs organizacija, vieosios valdios
organizavimas bei ios valdios gyvendinimo pagrindai, taip pat asmens ir valstybs svarbiausieji santykiai.

Vien i teiss moksl. T.y. visuma mokslo ini, teorij,koncepcij, mokym, kuris tiria ir
konstitucins teiss normas, ir j gyvendinimo praktik, ir konstitucini teisini idj pasaul.

Studij disciplin. T.y. specialus kursas, dstomas studentams teisininkams auktojoje

mokykloje, kuris yra glaudiai susijs su konstituciniu teiss mokslu, nes remiasi jo pasiekimais.
Taip pat reikt paminti, jog danai konstitucin teis vadinama valstybine teise. Valstybins teiss
pavadinimas dominuoja Vokietijoje, kadangi ten teisin mintis akcentavo valstybs raid, valstybs institucij,
j teisinio reguliavimo reikm; konstitucins JAV, Pranczijoje, nes ia remiamasi Konstitucijos kaip
pagrindinio statymo, tvirtinanio asmens teises bei laisves, nustatanio valstybs valdios gali ribas
idjomis. Lietuvoje i P.Leono bei A. Tumno galima pastebti valstybins teiss vartojimo praktik. Taiau
M. Romeris dav postm konstitucins teiss svokos sitvirtinimui. Nors Vytauto Didiojo Universitete
dstoma disciplina buvo vadinama valstybine teise, M. Romeris ir savo paskaitose, ir mokslo darbuose ja
vadino konstitucine teise. Pagal j, terminas valstybin teis vartojamas visai tai teisei, kuri yra valstybs
(jos valdios) nustatoma ir kuri veikia valstybje kaip jos tam tikra funkcija, taip pat j tuo terminu atskiriant
nuo kit socialini jungtini teiss (banyios ir banytins teiss, tarptautins teiss ir bet kurios kitos ne
valstybins teiss). iuo terminu negalima vadinti kurios nors vienos valstybs teiss akos, nes tai
prietaraut pasirinktos teiss koncepcijai. Ta teis, kuri dst M. Romeris <...> lieia pai valstybs
konstrukcij visais valstybs elementais ir ypa valstybs valdios konstrukcija <...>. Romeris pridr, kad
tiksliausia bt toki teis vadinti valstybine konstitucine teise. Taigi, tarpukario Lietuvoje buvo du
suvokimai: valstybin teis ir konstitucin teis, kuri vliau m vyrauti vis plaiau.
Konstitucins teiss svokos vartojimas sietinas su konstitucijos valdi ribojanio aukiausios teiss
galios dokumento reikms pripainimu iuolaikinio visuomens gyvenime, su konstitucionalizmo idj
smoningu tvirtinimu. ios dvi svokos apima ne tas paias teiss sritis. Valstybins teiss svoka ( anot
Vokietijos enciklopedijos) siauriausia odio prasme sutampa su konstitucine, o paia plaiausia apima
visk, kas susij su valstybe. Ji gali bti suprantama kaip sritis, kuria sudaro ne tik konstitucins normos, bet
ir kit teiss srii (administracins, finans ir kt.) normos, reguliuojanios valstybs valdios institucij
veikl. Vartojant i svoka akcentuojama valstyb, valstybs valdios organizacija, valstybs valdios
institucij veikos reguliavimo svarba, o ne asmens teiss ir laisvs, valstybs valdios ribojimas atsiduria tarsi
antroje vietoje.
Taiau konstitucin teis sudaro ne tik valstybs valdios institucij organizacij ir veikl reguliuojanios
normos, bet ir normos, nustatanios nuosavybs, eimos, gamtos apsaugos ir kit santyki pagrindus.
M. Romeris analizuodamas konstitucins teiss kaip objektyviosios teiss samprat, paymjo, kad
konstitucin teis turi dvi prasmes: materialin ir formalin (pastaroji sudaro taip vadinam raytj
konstitucij, kaip tam tikr teisin institucij, reikiani tam tikrj io tvarkymosi metod). Pagal M.
1

Romer galima kalbti apie formalij konstitucin teis, kuri sudaryt Konstitucijos normos ir
materialin teis, kuria sudaryt normos, tvirtinanios pai valstybs konstrukcij visais valstybs
elementais ir ypa valdios konstrukcij.
Konstitucins teiss kaip Konstitucijos teiss samprata samprata siaurja prasme. Kartais apibriant
konstitucin teis kaip teiss sistemos dal, remiamasi ir materialiais, ir formaliais poymiais. Materialieji
poymiai susij su konstitucins teiss reguliavimo objektu, o pagal formalius poymius konstitucin teis
tai visuma norm, turini aukiausi gali lyginant su kitomis normomis, kurios gali bti kit norm
teistumo pagrindu ir kurios paios nra grindiamos jokia teiss norma. Todl remiantis formaliais
poymiais, konstitucin teis reikia suvokti kaip <...> teis susijusi su konstitucija <...>. Kitaip sakant
konstitucin teis yra Konstitucijos teis.
Taiau jei apsiribotume vien konstitucijos teise, kai kuri konstitucins teiss institut apimtis nepaprastai
sumat. Konstitucijos norm reguliavim logikai papildo statyminis, o kartais ir postatyminis
reguliavimas. Konstitucijos teis konstitucins teiss centras. ios centrins srities altiniai pati
Konstitucija (t.y. visas pagrindinis alies statymas Konstitucija, jos pataisos ir papildymai, aktai sudtins
Konstitucijos dalys), taip pat konstitucin reguliavim atskleidiantys KT nutarimai. Konstitucijos teis
plaija prasme sudaro ir konstitucin teis siaurja prasme, ir statymuose, postatyminiuose aktuose,
kituose teiss altiniuose idstytos normos, reguliuojanios vieosios valdios organizavimo ir veiklos, taip
pat asmens ir valstybs santykius. iuo atveju konstitucin teis padt apibrti jos reguliavimo objektas.
2. Konstitucinio teisinio reguliavimo objektas ir metodai.
Teiss akos reguliavimo objektas yra ios teiss norm reguliuojami visuomeniniai santykiai. Dominuoja
poiris, kad konstitucin teis reguliuoja :

Valstybs organizacij, vieosios valdios organizavimo ir jos gyvendinimo santykius,

vieosios valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus;

tvirtina valstybs ir asmens tarpusavio santyki pagrindus, t.y. asmens pagrindines teises ir
laisves bei pareigas.
Taiau reguliavimo objektas apibriamas ne vienodai. XX a. pr. A. Esmeinas Konstitucins teiss
princip vade teig, kad konstitucin teis turi trigub objekt : 1) valstybs form 2) valdios ir jos organ
form 3) valstybs teisi ribas. Jis teigia, jog valstybs forma, valdymo forma, pripainimas ir laidavimas
pilietini teisi tai pagrindiniai ir btini konstitucins teiss objektai. Kit objekt, kurie i esms
priklausyt konstitucinei teisei, nra <...>. A. V. Dicey poiriu, konstitucin teis, apima visas normas,
kurios tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusios su suverenios valdios padalijimu ir vykdymu valstybje. Taigi
ji apima (be kit dalyk) visas normas, apibrianias suverenios valdios sudt, visas normas,
reglamentuojanias t suvereni valdi gyvendinani staig savitarpio ryius, arba nustatanios bd, kaip
suvereni valdia ar jos sudedamosios dalys vykdo savo galiojimus <...>. E. G. S. Wadeo ir A. W. Bradley
nuomone, konstitucin teis turi reguliuoti valstybs valdym, piliei ir svarbiausi valstybs institucij
santykius, i institucij svarbiausias funkcijas. Prancz autoriai akcentuoja politin konstitucins teiss
pobd. Nagrindami viej teis, iskiria konstitucin teis, kuri nustato valstybs organizacij ir jos
politin reim, taip pat piliei dalyvavim vieojoje valdioje. M. Prelot konstitucin teis suvokia kaip
politin konstitucin teis, kaip visum institut, kuriais valstybje valdia tvirtinama, vykdoma ar
perduodama. Rusijos konstitucininko M. Baglajaus nuomone, konstitucin teis yra visuma teisini norm,
saugani mogaus pagrindines teises ir laisves, ir tuo tikslu nustatanios atitinkam valstybs valdios
sistem. Pagal lenk autorius B. Banaszak ir A. Preisner , konstitucins teiss normos nustato valstybs
padt vidaus ir usienio santykiuose, valstybs valdios subjekt ir formas, kuriomis j gyvendina suverenas,
individo status valstybje, ypa jo teises, laisves ir pareigas, valstybs institucij organizavimo ir
funkcionavimo principus bei j tarpusavio santykius, teiss krimo principus
Kai kurie autoriai link iskirti ir daugiau konstitucins teiss reguliuojam srii, pvz., visuomens
ekonomins ir socialins organizacijos principus (P.Ardant, V. irkinas).
Taigi: Konstitucin teis tai sistema konkreios alies teiss norm, reguliuojani mogaus padt
visuomenje ir valstybje, visuomens santvarkos pagrindus, vieosios valdios organ sistemos organizacijos
ir veiklos pagrindus.
LR Konstitucijoje taip pat tvirtinti visuomens ir valstybs santykiai : valstyb saugo ir globoja eim,
motinyst, tvyst, ir vaikyst , Valstyb remia kultr ir moksl <....>, Lietuvos kis grindiamas
privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva <...> ir kt. nurodyt norm pvz.
galima velgti kaip nuostatas, kurios atskleidia valstybs socialines, ekonomines ar kultrines funkcijas,
2

tam tikrus valstybs udavinius, t.y. kaip valstybei tenkanias pareigas globoti eim, remti kultr ir
moksl, remti visuomenei naudingas kines pastangas ir tt. Vis i funkcij pagrindinis tikslas asmens
pagrindini teisi ir laisvi garantavimas tam tikroje gyvenimo srityje. Todl iuos konstitucins teiss
normomis reguliuojamus santykius galima nesunkiai ir pagrstai komponuoti valstybs valdios
gyvendinimo ir asmens ir valstybs santyki blokus.
Konstitucins teiss normos nustato vis valstybs valdios organizavimo ir gyvendinimo sistem. Jos
apibria statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios institucij teisin padt, j sudarymo
tvark, kompetencij, tarpusavio santykius ir kt. Nustato alies parlamento formavimo tvark, tautos atstov
status, statym leidiamosios valdios institucijos galiojimus, statym leidybos procedr ir tt.
Konstitucins teiss normos nustato statym leidiamosios ir vykdomosios valdios institucij santyki
pagrindus. Pastarieji daro tak alies valdymo formai. Konstitucin teis reglamentuoja centrins ir vietins
valdios santykius, lemianius valstybs sandaros form, o konstitucins teiss normomis tvirtinti vieosios
valdios gyvendinimo bdai rodo alies politinio reimo orientacij ir t.t. Be to, konstitucin teis nustato ir
vietinio valdymo bei savivaldos pagrindus. tvirtindama valstybs valdios institucij organizacij, valstybs
valdios institucij galiojimus ir veiklos pagrindus, j tarpusavio santyki pagrindus, konstitucin teis ne tik
nustato valstybs valdios institucij gali ribas paioje valstybs valdios sistemoje ( iuo atveju
utikrinamas valstybi valdios sistemos vidaus suderinamumas ir veiklos darna), bet ir valstybs valdios
gali ribas ivardint institucij santykiuose su asmeniu. Valdios ribojimo doktrina atsispindi LR
Konstitucijos nuostatose, kur tvirtinama, jog valdios galias riboja Konstitucija. i nuostata svarbiausias
imperatyvas, lakonikiausiai ireikiantis konstitucionalizmo esm.
Konstitucin teis numato ir asmens teisinio statuso pagrindus: asmens teisinio statuso principus, pagrindines
teises ir laisves, pareigas. Derindama asmens ir visuomens interesus, ji nustato ir i teisi ir laisvi ribojimo
pagrindus (pvz., mogus turi teis turti savo sitikinimus, juos laisvai reikti, mogui neturi bti kliudoma
iekoti, gauti, skleisti informacij ir t. t., ios teiss gali bti ribojamos tik statymu, kai btina apsaugoti
mogaus sveikat, orum, privat gyvenim, konstitucin santvark ir kt. )

Teisinio reguliavimo metodai atskleidiami per teisinio reguliavimo bdus poveikio priemones, kuriomis
konstitucin teis veikia reguliuojamus visuomeninius santykius. Reguliavimo bdai gali bti :
Konstitucins teiss normose tvirtinti vairi valstybs valdios institucij galiojimai (pvz.,
Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidia statymus, priima nutarimus dl referendum; skiria
LR rinkimus ir tt.; LR Vyriausyb tvarko krato reikalus, saugo LR teritorijos nelieiamyb ir kt.);
pareigojimai ( pvz., referendumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 5 dienas
privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos Prezidentas; Seimas privalo svarstyti 50 tkst.
pil., turini rinkim teis, pateikt statymo projekt ir kt.) ;
Draudimas. ( Konstitucijoje numatyta, kad draudiama mog kankinti, eminti jo orum,
iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes ir kt.)
Leidimai. LR Konstitucijoje idstytos ir normos, kurios nei pareigoja, nei draudia, bet
leidia teisini santyki dalyviams atlikti tam tikrus veiksmus arba j neatlikti ( Pvz., 1/5 gali pateikti
interpeliacij Seimo pirmininkui ar ministrams, bet gali jos ir nepateikti ir pan. )

Atsivelgiant teisinio poveikio bd derinius, yra iskiriami du teisinio reguliavimo metodai:

Imperatyvusis. Jam bdingas grietas privalomumas, teisinio santykio dalyvi (subjekt)
tarpusavio santykiai grindiami subordinacija, teisinio santykio dalyviai neturi pasirikimo laisvs, jie privalo
elgtis kaip nustatyta teiss norm.

Dispozityvusis. Bdinga teisini santyki dalyvi lygybs pripainimas, teisini santyki

dalyvi savarankikumas ir galimyb pasirikti tam tikr elgesio model.

Vyrauja imperatyvinio pobdio reguliavimas. Konstitucins teiss normos nustato tam tikrus pareigojimus,
draudimus ar suteikia tam tikrus galiojimus, kuriuos reikia gyvendinti. Btina tiksliai apibrti valstybs
gali ribas, nustatyti asmens teisi ir laisvi gyvendinimo mechanizm.
3. Konstitucins teiss normos. Konstitucins teiss norm svoka.
Pagrindine pozityviosios teiss lstele laikoma teiss norma. Paprastai teiss norma apibriama kaip visiems
privaloma formaliai apibrta bendro elgesio taisykl, valstybs prievartos priemonmis saugoma nuo
3

1.
2.
3.

4.
5.
6.

7.
8.
9.

paeidim. Pagal teisinio reguliavimo objekt skiriamos civilins, baudiamosios, darbo, finans ir kt. teiss
srii normos. Konstitucins teiss normos reguliuoja valstybs organizacij, vieosios valdios (valstybs
valdios) organizavimas bei jos gyvendinimo pagrindai, asmen ir valstybs tarpusavio santykiai. Jos
tvirtintos Konstitucijoje.
Svarbiausi ypatumai :
Konstitucins teiss normos reguliuoja specifin visuomenini santyki srit. Jos nustato
valstybs organizacijos, valstybs valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus, taip pat reguliuoja
valstybs ir asmens svarbiausius santykius.
Bdingas pirminis pobdis. J pagrindu kuriama valstybs valdios institucij sistema,
nustatomas valstybs valdios institucij statusas, iomis normomis grindiama i institucij veikl, jos
lemia asmens padt.
Konstitucins teiss normos neretai nustato ir kit srii teisini santyki reguliavimo pradus.
Remiantis konstitucins teiss normomis, nustatoma asmens teisin padtis civilins, darbo, administracins,
baudiamosios, baudiamojo ir civilinio proceso bei kit teiss ak reguliuojamuose santykiuose.
Konstitucins teiss normos vis teiss sistem vienijanios normos.
Bdingi specifiniai tvirtinimo altiniai. Svarbiausios, daranios didiausi tak teiss
sistemai, normos yra idstytos Konstitucijoje. Kt. yra idstytos konstituciniuose statymuose bei
postatyminiuose aktuose, t.p. kituose konstitucins teiss altiniuose.
Konstitucins teiss normos, idstytos Konstitucijoje, yra aukiausios teisins galios. ias
teiss normas turi atitikti visos kitos teiss normos.
Konstitucinje teisje yra daug norm, kurios formuluojamos tik paia bendriausia prasme.
Neretai tik panaudojus vairius aikinimo metodus, galima isiaikinti normos turin. T.p. reikia priimti kitas
teiss normas, kurios detalizuot, konkretint ar ivystyt konstitucins teiss normose tvirtint itin
abstrakiai ar lakoniki suformuluota taisykl.
Danai bdingas imperatyvumas.
Ypatingi subjektai : valstyb apskritai, tauta, valstybs valdios institucijos, pilieiai, j
susivienijimai ir t. t.
Isiskiria savo stabilumu ( lyginant su kt. ak normomis). Daugelis j, idstyt Konstitucijoje
ar konstituciniuose statymuose, yra priimamos, keiiamos ir naikinamos sudtingesne nei daugelis kit
norm tvarka.

Konstitucins teiss norm struktriniai ypatumai.

Viena i konstitucins teiss norm specifikos yra j struktra. Daugelyje teiss teorij vadovli danai
etalonu laikomas trij dali teiss norm pavidalas ( hipotez, dispozicija. sankcija). Taiau yra labai
sunku surasti teiss norm, kurios visikai atitikt toki struktr. Atskir teiss srii tyrintojai irgi pastebi
trinars teiss normos struktros modelio neatitikim teisinei tikrovei. Kiti autoriai uginydami tok poir
teigia, kad nuomon, kad teiss normos susideda tik i dviej dali, pagrsta teiss norm ir normini akt
kai kuri straipsni painiojimu. Umirtamas teiss sistemikumas, neatsiejamas elgesio taisykls ryys su jos
gyvendinimo slygomis ir apsaugos nuo paeidim bdais. Paymtina, kad konstitucins teiss norm,
kuriose galima aptikti visus tris struktrinius elementus, rasti galima ne itin daug, konstitucins teiss siaurja
prasme. Todl neretai tekt konstatuoti, kad konstitucins teiss normas sudaro vien dispozicija, o kit
element gantinai danai nra.
Dar vienas konstitucins teiss normos elementas, dl kurio daug diskutuojama sankcija. Yra keletas
nuomoni:

Vieni teigia, jog konstitucinje teisje apskritai nra sankcij, nes konkreios poveikio
priemons u konstitucins teiss norm dispozicijoje nustatyt taisykli paeidim yra nustatytos kit teiss
srii (administracins, baudiamosios ir kt.) norm. itaip suvokiant sankcij, vadovaujamasi teiss kaip
vieningos sistemos samprata. Vadovaujantis tokia plaia teiss normos sankcijos samprata teigiama, kad
konstitucins teiss normose sankcijos retai yra tiesiogiai idstomos; jos paprastai yra nustatytos kit teiss
srii norm.

Kit autori nuomone, sankcija yra laikomos paioje teiss normoje numatytos teisins
pasekms, kai paeidiama teiss norma. Pagal i siaurj teiss normos sankcijos samprat, teiss sankcija
yra tik paioje teiss normoje tvirtintas struktrinis elementas. iuo atveju tekt konstatuoti, kaip buvo
minta, kad konstitucinje teisje toki norm nra daug.

Kartais raoma, kad konstitucins teiss norm sankcijos yra politinio pobdio (pvz.,
Vyriausyb privalo atsistatydinti, kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs
4

programai ar kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim
Vyriausybe ar Ministru Pirmininku).
Konstitucins teiss norm klasifikavimo kriterijai.
1.
2.

Atsivelgiant konstitucins teiss siaurj ir plaij prasm, konstitucins teiss normas galtume skirti:
konstitucins teiss siaurja prasme normos;
kitos konstitucins teiss normos.
I. Pagal teiss altinius, kuriuose jos idstytos:
1. konstitucins teiss normos, tvirtintos Konstitucijoje;
2. tvirtintos statymais;
3. tvirtintos postatyminiais aktais;
4. kitais konstitucins teiss altiniais.
II. Pagal galiojimo trukm :
1. pastovios ( galioja iki jos oficialaus panaikinimo);
2. laikinos ( galiojimo trukm nustatyta);
3. iskirtins ( galioja tik nepaprastosios ar karo padties metu).

III. Pagal normomis tvirtint elgesio taisykli privalomum :

1.
imperatyvias
2.
dispozityvias.
IV. Pagal norm paskirt teisinio reguliavimo mechanizme :
1.
materialisias ( reguliuoja socialinius santykius, nustato i santyki dalyvi teises ir pareigas,
o proceso normas tvirtina materialiose teiss normose nustatyt teisi gyvendinimo ir gynybos tvarka, taip
pat valstybs institucij ar pareign veikimo taikant teiss normas tvarka).
2.
procesines ( daugelis Seimo statuto norm, pvz., statym leidybos procedra).
V. Pagal vaidmen reguliuojant visuomeninius santykius :
1. reguliacins (nustatanios visuomenini santyki dalyvi teises ir pareigas);
2. apsaugins (sauganios reguliacins normos)
Dauguma konstitucins teiss norm yra reguliacins.
VI. Pagal teiss normose idstyt taisykli pobd :
1. pareigojamosios ( nustato pareig atlikti tam tikrus veiksmus);
2. Draudianios ( draudia atlikti tam tikrus veiksmus);
3. galinanios (suteikia galimyb atlikti tam tikrus veiksmus)
VII. Pagal konstitucinse normose formuluojam taisykli pobd :
iuo atveju ia skirstoma tai, kas telpa konstitucini princip ir norm santyk.
1. bendrsias (tiesiogiai neformuluoja teisini santyki dalyvi teisi ir pareig, o formuluoja teisinius
principus, tikslus, udavinius).
2. konkreisias (tiesiogiai numato teisini santyki dalyvi teises ir pareigas).
Pvz.: 1 atveju. Konstitucijoje tvirtinta norma mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins, Lietuvos valstyb
yra nepriklausoma demokratin respublika. 2. pvz., neeilines Seimo sesijas aukia Seimo pirmininkas ne
maiau kaip tredalio vis Seimo nari silymu, o Konstitucijoje numatytais atvejais Respublikos
Prezidentas.
Taiau is paskutinis skirtumas prasmingas tik tada, kai aikiai negalime atskirti teiss norm nuo teiss
princip.
Konstitucins teiss norm realizavimas.

Pagal realizavimo pobd KT normos gali bti tiesioginio taikymo ir netiesioginio taikymo (jos
reguliuojamos per kitas teiss normas).
KT norm realizavimas suvokiamas kaip valstybi teiss organ teiss taikymo veikla. Konstitucijoje
numatytais atvejais i veikl gali atlikti ir kiti teiss subjektai. KT norm efektyvumas santykis tarp teiss
normos nustatytos socialinio elgesio programos ir faktinio socialinio elgesio, t.y. teiss ir tikrovs santykis.
Todl visuomet egzistuoja KT norm efektyvumo didinimo problema. Turi bti pasiektas optimalus santykis
tarp konstitucini norm kurios yra labai bendro pobdio ir konstitucines normas konkretizuojani kit
teiss ak norm.
KT neretai gyvendinamos kartu su konstitucin reguliavim detalizuojaniomis normomis. Utikrinant KT
norm gyvendinim labai svarbu teisin apsauga tam tikr valstybs poveikio priemoni taikymas.
4. Konstituciniai principai. Konstitucini princip klasifikacija.
odis principas kils i lotyniko odio principium ir reikia pradi, pagrind. Jis bendriausia prasme
suvokiamas kaip kreipiantis pradas, grindiantis tam tikro reikinio turin, jo konkreias apraikas ar atskirus
elementus.
Konstituciniais principais grindiami visi teisinio teksto elementai, visa teiss sistema. Jei teiss norma
neatitinka kurio nors konstitucinio principo, sakoma ne tik, kad ji prietarauja iam principui (nuo jo
nukrypsta), bet ir kad ji yra antikonstitucin. Taigi konstituciniai principai legalizuoja ir legitimuoja teiss
aktuose nustatyt reguliavim, visus teisinius sprendimus, t.y. leidia juos vertinti kaip teistus ir teisingus bei
drauge daro juos teistais. Ir prieingai : prietaravimas konstituciniams principams teisin reguliavim
deligitimuoja ir anuliuoja jis nra laikomas teistu ir teisingu, gali bti pripastamas neturiniu teisins
galios. Jie yra ypatingi tuo, kad dl j auktesns, lyginant su kitais teiss principais, teisins galios
konkurencija tarp konstitucini ir kit teiss princip logikos poiriu yra negalima. Konstitucinis Teismas
yra pasisaks, kad statym leidjas gali formuluoti principus, kuriais grindiamas konkretus statymas, bet jie
negali paeisti konstitucini princip.
Konstituciniai principai Konstitucijoje tvirtintos pamatins nuostatos, kuriomis, palyginti su normomis,
bdingas labai apibendrinamasis pobdis. Konstituciniai principai lemia viso teisinio reguliavimo krypt.
Konstituciniai principai ir konstitucins normos yra glaudiai susij, kartais vienas nuostatas galima laikyti ir
principais, ir normomis. Skiriant normas ir principus, lemiama reikm teikiama principui kaip
nukreipianiam, vadovaujaniam pradui, kuriuo grindiamas teisinis reguliavimas. Taiau struktros poiriu
tas konstitucins teiss nuostatas, kuriose sunku iskirti teiss normos elementus, galtume traktuoti kaip
principus, o nuostatas, kuriose daugiau ar maiau yra normos element poymi, galtume traktuoti kaip
konstitucins teiss normas.
Principai diferencijuojami pagal tai, ar jie apibrti aikiai ir tiesiogiai tvirtinti LR Konstitucijos
normose(normos principai), ar jie tiesiogiai nedeklaruojami, taiau ilaukia i bendrosios Konstitucij
norm prasms. Vieni principai yra deklaruojami tiesiogiai, o kiti gali bti ivedami i t princip, kurie yra
deklaruojami tiesiogiai.
Taigi, konstitucini princip visuma konstruojama pagal du kriterijus:

Kaip tam tikri principai ireikti Konstitucijos tekste (ar jie apibrti aikiai ir tiesiogiai
tvirtinti Konstitucijoje, ar jie tiesiogiai nedeklaruojami, taiau iplaukia i bendrosios Konstitucijos norm
prasms);

Kokiu mastu jie kreipia teiss sistem, lemia teisinio reguliavimo turin.
Taigi pagal tai yra : pirminiai bei ivestiniai konstituciniai principai, tai pat sudtiniai konstituciniai
principai.
Pirminiai principai.
LR Konstitucijos 18 str. Nuostata, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins, tvirtintas tiesiogiai
deklaruojamas principas mogaus teisi ir laisvi prigimtinio pobdio pripainimo principas. Jis yra
pirminis, nes nra ivedamas i jokio kito konstitucinio principo. Jo tiesioginis altinis yra Konstitucija. Kad
bt konstatuota, kad toks principas yra ir kad jis yra konstitucinis principas, pakanka parodyti, bet ne
aikinti. Clarus non sunt interpretanda tai, kas akivaizdu, neaikinama (nerodinjama). T.p. tokie bt
Lietuvos valstybs teritorijos vientisumo principas, valstybins kalbos principas, nuosavybs nelieiamumo
principas ir kt. ie principai, yra tvirtinti tik vienoje Konstitucijos nuostatoje j buvimui konstatuoti, be
nuorodos i nustat, nieko daugiau.
6

Pirminiai principai tvirtinti ne vienoje, o keliose Konstitucijos nuostatose, kurios yra vienareikms tuo
poiriu, kad kiekvienoje j tvirtintas tas pats pirminis principas ir, kad norint konstatuoti tokio principo
buvim, pakanka nurodyti tik vien i i nuostat. Pvz., kad Lietuvos valstyb kuria Tauta. Tai suponuoja
Tautos suverenitet kaip konstitucin princip. T pat mums pasako ir suverenitetas priklauso Tautai. T.p.
yra nustatyta, kad niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis Tautai priklausani suvereniteto
gali. Aukiausi suvereniteto gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus atstovus.
Sudtiniai principai.
Sudtiniai nuo pirmini konstitucini princip skiriasi tuo, kad norint konstatuoti j buvim, juos vardinti
reikia:
1)
Nurodyti ne vien, bet kelias jas tvirtinanias nuostatas;
2)
Iskirti tai, kas iose nuostatose yra bendra tai, kas leidia jas visas velgti kaip to paties
tiesiogiai deklaruojamojo konstitucinio principo skirting aspekt iraikas.
Pvz. Konstitucijos virenybs principas. Jis reikia, kad Konstitucijai negali prietarauti joks teiss aktas, taip
pat, kad niekas nei valstybs valdios ar savivaldos institucijos, nei kiti subjektai negali paeisti
Konstitucijos savo veiksmais, kad Konstitucijoje nustatytos teiss gali bti ginamos ir tt. Visa tai skirtingais
aspektais tvirtinta keliose nuostatose : kad valdios galias riboja Konstitucija; kad kiekvienas savo teises gali
ginti remdamasis Konstitucija; kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai; kad
teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai. Taigi ia Konstitucijos virenyb kaip
apibendrinantis konstitucinis principas seka ne i vienos, bet i keli Konstitucijos nuostat ir j tarpusavio
sisteminio sryio.
Ivestiniai principai.
Tai tokie principai, kurie tiesiogiai nra deklaruojami Konstitucijoje nei vienoje, nei keliose nuostatose, bet
yra ivedami i pirmini arba sudtini konstitucini princip jas aikinant.
Pvz., Konstitucijos 5 strp. 1 d. nustatyta, kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Prezidentas ir
Vyriausyb. Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime konstatavo, kad is straipsnis tvirtina
valdi padalijimo princip. Vliau KT pltodamas princip siejo ir su kitomis Konstitucijos nuostatomis,
konkreiai su tomis, kuriose tvirtintos Seimo, Vyriausybs, Teismo galios, su Konstitucijos virenybs
principu, interpretavo io Konstitucijos straipsnio dal kartu su jo antra dalimi, kurioje nustatyta, kad valdios
galias riboja Konstitucija. Visi teiginiai susij su valdios gali atskyrim, apie valdi savarankikum bet
kartu ir pusiausvyr, kad kiekvienai valdios institucijai yra nustatyta jos paskirt atitinkanti kompetencija ir
kt. yra KT akt, bet ne paios Konstitucijos teiginiai. Todl is principas laikytinas ivestiniu.
Kt. pvz. susijs su auktosioms mokykloms suteikiama autonomija, kur KT interpretuodamas princip
konstatavo ir akademins laisvs princip. Ivestiniams principams bdinga, jog ji turi potencijos bti
ivedami ne i kurio nors vieno (pirminio arba ivestinio) konstitucinio principo, bet i vairi Konstitucijos
nuostat, i viso konstitucinio reguliavimo kaip sistemos. I j galima ivesti ir kitus principus.
Taigi, ivestiniai principai yra Konstitucijos aikinimo rezultatas. Taiau reikia nepamirti, kad Teismo
aikinimas yra dinaminis procesas.
Daniausiai konstituciniai pricipai yra apibdinami kaip Konstitucijoje tvirtinti bendrieji teiss principai, kaip
pagrindins nuostatos, kuriomis grindiamas visas teisinis reguliavimas.
Konstitucins teiss principus galima klasifikuoti ir pagal tai, kokiu mastu jie kreipia teiss sistem. Teiss
sistema diferencijuojama ne tik horizontaliai ( akas ir institutus) bet ir vertikaliai ( konstitucin teis ir
statutin teis). Konstitucins teiss altiniai Konstitucija ir konstitucin jurisprudencija, statutins teiss
statymai, kiti norminiai aktai. Administracin, finans, baudiamoji, civilin statutins teiss akos, kuri
kai kurios normos yra pakyltos konstitucin lygmen ir sudaro j kaip teiss ak branduol. Konstituciniai
principai lemia akin teisin reguliavim, t.y. determinuoja. Taigi, tokius principus vadiname
determinaciniais. Konstitucin teis yra vientisa. Ji negali bti prietaringa. Jei Konstitucijos tekste yra
prietaravim, jie alinami aikinant Konstitucij. Konstitucins teiss vientisumas utikrinamas
koordinaciniais principais. Tai suderinantys, koordinuojantys paios Konstitucijos nuostatas,
organizuojantys j vientis sistem. Jie lemia paioje Konstitucijoje numatyta reguliavim, lemia kaip
vienos konstitucins normos dera su kitomis ir su Konstitucijoje tvirtintais principais. Jie koordinuoja pat
konstitucin reguliavim, t.y. kaip utikrinamas konstitucinio reguliavimo turinio nuoseklumas ( o ne pats
turinys).
7

Taiau takoskyra tarp i princip nra grieta. Nereikia sivaizduoti, kad koordinaciniai principai yra kakas
darantis poveik tik konstituciniam reguliavimui, bet ne statutinei teisei, o determinaciniai principai neatlieka
jokio koordinacinio vaidmens. Ir koordinaciniai, ir determinaciniai principai vienu metu atlieka ir
koordinacin, ir determinacin vaidmen skiriasi tik j kryptingumas ir mastas. Determinaciniai principai
papildo, bet ne pakeiia koordinacinius. Jie skiriasi nuo koordinacini tuo, kad lemia ne tai, kaip vienos
konstitucins nuostatos dera su kitomis, o tai, kaip statutin teis yra derinama su konstitucine. Utat,
koordinaciniai principai lemia ir viena, ir kita. Statutins teiss atvilgiu koordinaciniai principai yra ir
determinaciniai; o determinacini princip koordinacinis vaidmuo apsiriboja statutins teiss sfera.
(Taiau is skirstymas determinacinius ir koordinacinius yra tik teorinis abstarhavimas!!)
Koordinaciniams principams priskiriami :
1)
2)
3)

Konstitucijos virenybs;
Konstitucijos vientisumo;
Teisins valstybs.
Konstitucijos virenyb.
Tai yra sudtinis konstitucinis principas, tvirtintas vairiais aspektais Konstitucijoje. Jis reikia, kad joks
teiss aktas negali prietarauti Konstitucijai, kad niekas negali paeisti Konstitucijos, kad konstitucin tvarka
gali ir turi bti ginama, kad pati Konstitucija numato procedras, kurios pagalba gali bti patiriamas teiss
akt atitiktis Konstitucijai.
Konstitucijos virenyb sustiprina jos ypatingo keitimo tvarka. Jei bt galima pakeisti kaip paprast
statym, ji bt keiiama keiiantis politinei, ekonominei ar socialinei situacijai, o tai neutikrint
konstitucins santvarkos stabilumo ir teiss akt, kurie turi bti suderinti su Konstitucija, sistem darnos. Su
iuo principu neatsiejamai susijs jos tiesioginis taikymas ir galimyb paeistas teises ginti remiantis
Konstitucija. Kad ir koks bt nustatytas emesns galios teisinis reguliavimas, Konstitucijos nuostatos yra
viresns ir taikomos tiesiogiai. Ikilus prietaravimui tarp Konstitucijos ir statymo, jis turi bti sprendiamas
Konstitucijos naudai. KT akcentavo, kad is principas yra pamatinis demokratins teisins valstybs
reikalavimas, o Konstitucij apibdino kaip pagrindin statym, turint aukiausi teisin gali statym
hierarchinje sistemoje, tvirtinant pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir sudarant statym leidybos
pagrind. Konstitucijos virenybs principas taip pat siejamas su Konstitucijos Preambulje deklaruojamu
Tautos siekiu atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs kaip jo neatskiriamas
elementas ir bruoas.
is principas kaip koordinacinis principas suponuoja Konstitucijos kaip teiss altinio buvim svarbiausiuoju
teiss altiniu, o kartu konstitucins teiss buvim vir vis teiss ak, galimyb vertinti bet kuriame teiss
akte nustatyt reguliavim Konstitucijos poiriu.
Konstitucijos vientisumas.
Konstitucijos 6 str. 1 d. tvirtinta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Konstitucijos
vientisumo principo kaip pirminio principo tiesioginis deklaravimas tai formalus teisinis imperatyvas ir
statym leidjui, ir kitiems subjektams savo veikloje remtis Konstitucija kaip visuma (sistema). Vadinasi,
teisins galios poiriu, n viena Konstitucijos norma ar kita nuostata negali bti prieinama kitoms,
traktuojama kaip viresn, labiau fundamentali u kitas. Kai kurios nuostatos formuluojamos kaip
absoliuts principai ( nuosavyb nelieiama; minties, sins ir tikjimo laisv yra nevaroma), bet jos
turi bti realizuojamos ir aikinamos atsivelgiant kitas Konstitucijos nuostatas ( nuosavyb gali bti
paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama; mogaus
sitikinimais praktikuojama religija ar tikjimu negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym
nevykdymas), i esms neleidia io absoliutumo nukreipti prie visuomen. Konstitucijos struktra, atskir
nuostat idstymas Konstitucijos tekste negali lemti j turinio suvokimo. Konstitucijos struktra suformuota
maiausiai pagal du kriterijus akin (skirsnis apie valdios institucijas) ir funkcin ( skirsniai apie atskiras
visuomens ir valstybs gyvenimo sritis). Konstitucijos struktra nelemia jos nuostat turinio, ji tik utikrina
j idstym tam tikru nuoseklumu, kuris buvo priimtiniausias jos krjams, bei i dalies atspindi pastarj
vertybines orientacijas.
Teisin valstyb.
8

Pagal KT doktrin is principas yra universalus principas, kuriuo grindiama visa Lietuvos teiss sistema ir
pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisins valstybs principo turinys yra aikintinas neatsiejamai nuo
Konstitucijos preambulje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens siekio. Konstitucijoje
tvirtintas teisins valstybs principas, be kit reikalavim, suponuoja ir tai, kad turi bti utikrintos mogaus
teiss ir laisvs, kad visos valstybs valdi gyvendinanios bei kitos valstybs institucijos turi veikti
remdamosios teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukiausi juridin gali ir kad statymai,
Vyriausybs nutarimai bei kiti teiss aktai turi atitikti Konstitucij. Teisins valstybs principas vardijamas ir
kaip teiss viepatavimo principas.
Europos jurisprudencijoje yra inomi teisins valstybs parametrai. Be plaiai inomo skirstymo
anglosaksikj rule of law ir vokikj Rechstaat, teisins valstybs koncepcija iandien rutuliojama dviem
kryptimis, kuri abiej teorinis pagrindas yra teiss virenybs idja.
Pirmoji, instrumentalistin, teisins valstybs samprata diktuoja tokius teisins valstybs poymius:
a) norm bendras pobdis, leidiantis jas taikyti visiems numatytiems teiss subjektams;
KT yra nurods, kad statymuose yra nustatomos bendro pobdio taisykls, o postatyminiuose aktuose ios
normos gali bti detalizuojamos; taigi postatyminis aktas negali pakeisti statymo ir sukurti bendro pobdio
norm, kurios konkuruot su statymo normomis. Jie yra bendrj ir specialij norm konkurencija
taikomos specialiosios normos.
statymo virenybs principas tarp vis bendro pobdio norm yra hierarchija (kurios virnje yra
konstitucija), o individualaus pobdio norminiai aktai turi atlikti norminius aktus. statymas saisto ir pat
statymo leidj : jis negali nevykdyti savo paties ileist statym. statymo virenybs principas pratsia
Konstitucijos virenybs princip.
b) norm prieinamumas arba vieumas, utikrinantis teiss subjektams galimyb jas suinoti;
c) norm iankstinis pobdis, reikiantis, kad jos bus nustatytos dar iki ikylant reikalui jas taikyti;
Konstitucinje doktrinoje pabriama, kad negalima i asmens reikalauti laikytis taisykli, kuri jo veiklos
metu nebuvo ir todl jis negaljo inoti bsim reikalavim. Teiss subjektas turi bti tikras, kad jo veiksmai,
padaryti vadovaujantis teiss aktais, galiojusiais j padarymo metu, bus laikomi teistais. Prieingu atveju,
pats statymas netekt autoriteto, ir kliudytu nustatyti stabili teisin tvark.
Su iankstiniu pobdiu taip pat sietinas negalimumo bausti u tai, kas nebuvo udrausta principas
d) norm aikumas, suprantamas teiss subjektams;
e) norm neprietaringumas, negalimumas vienu metu ir reikalauti tam tikro elgesio, ir j drausti;
Btina teiss aktus formuluoti aikiai ir neprietaringai. KT links paaikinti neaikias teiss akt formuluotes
tokiu bdu, kad jose idstyt nuostat realizavimas nepaeist Konstitucijos norm ir konstitucini princip,
o kai kada specialiai nurodo, kad tam tikras neaikumas savaime nra pakankamas pagrindas pripainti teiss
akt (jo dal ) prietaraujant konstitucijai.
f) norm adresat pajgumas elgtis pagal norm reikalavimus, nereikalavimas to,kas nemanoma;
KT : lex non cogit ad impossibilia, t.y statymas nereikalauja to, kas nemanoma.
g) norm santykinis stabilumas;
h) norm kongruentikumas, t.y. atitiktis tarp elgesio, kurio reikalauja normos, ir elgesio, kurio reikalauja
teissaugos ir kitos teis taikanios institucijos.
a)
b)
c)

Antroji, substantyvin, teisins valstybs samprata papildomai reikalauja, kad :

ne tik norm adresatai pajgt elgtis taip, kaip reikalauja normos, bet ir valdios institucijos, nustatydamos
teiss normas, veikt gera valia;
panaios bylos bt sprendiamos panaiai, taigi teisjai neturt absoliuios nuoiros, kaip taikyti teiss
normas;
statymai bt inomi, negaliot atgal, nebt baudiama u tai, kas nebuvo udrausta, o nusikaltimai bt
grietai apbrti;
9

d)

bt paisoma prigimtinio teisingumo reikalavim, kaip antai tinkamo teisinio proceso, teismo posdi
vieumo, teism nealikumo ir nepriklausomumo ( ne tik nuo politins valdios, bet ir nuo visuomens
nuomons spaudimo), sprendim pagrindimo rodymai ir pan.
KT nurod, jog prigimtinio teisingumo paisymas yra kaip konstitucinio teisingumo ir teisins valstybs
princip neatskiriamas aspektas. Teisingumas yra vienas i pagrindini teiss kaip socialinio gyvenimo
reguliavimo priemoni tiksl; jis yra vienas svarbiausi moralini vertybi ir teisins valstybs pagrind; jis
gali bti gyvendintas utikrinant tam tikr interes pusiausvyr, ivengiant atsitiktinum ir savivals,
socialinio gyvenimo nestabilumo, interes prieprieos. Jo aikinimas negali bti atsietas nuo prigimtini
teisi doktrinos. Prigimtinis teisingumas taip pat suponuoja asmen lygyb, neatsiejamas nuo humanizmo.
Tinkamas teisinis procesas, KT : btina utikrinti asmens teis gynyb, galimyb jam dalyvauti apklausiant
liudytojus, tiriant rodymus, teis turti advokat, teis vertj ir tt.
Teisj ir teismo nepriklausomumas ir nealikumas. Teismai vykdydami teisingum, privalo utikrinti
Konstitucijoje, statymuose ir kituose teiss aktuose ireiktos teiss gyvendinim, garantuoti teiss
virenyb, apsaugoti mogaus teises ir laisves. i iskirtin teismo funkcija suponuoja teisj ir teism
nepriklausomum, kuris yra btina mogaus teisi ir laisvi apsaugos slyga, vienas i svarbiausi teisingumo
vykdymo princip, fundamentalus demokratins valstybs bruoas. KT paymjo, jog nepriklausomumas
yra ne privilegija, o viena svarbiausi teisj ir teismo pareig, iplaukianti i Konstitucijos garantuotos
mogaus teiss turti bealik gino arbitr. Sprsdamas byl teisjas klauso tik statymo, yra
nepriklausomas nuo bet kokio byloje dalyvaujani ali kiimosi, interes takos. Teisj ir teism
nepriklausomumo konstitucinis principas reikia ne tik teisjo ir teism, vykdani teisingum,
nepriklausomum, bet ir teism kaip teismins valdios institucij sistemos nepriklausomum. Jis
utikrinamas nustatant teisjo galiojim trukms nelieiamumo, teisjo asmens nelieiamumo, teisjo
socialinio (materialinio) pobdio garantijas, tvirtinant teismins valdios savivald.

Kartais kaip atskiri teisins valstybs poymiai pabriami :

teism prieinamumas;
neleidiamumas teissaugos institucijoms paioms nukrypti nuo teisins valstybs reikalavim;
teism galia priirti, kaip mint teisins valstybs reikalavim laikosi kitos institucijos.
Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje buvo proporcingumo principas, pagal kur taikomos teisins
priemons turi bti tinkamos tikslams pasiekti ir neperengti btinumo rib. Buvo konstatuota, kad
statymais apibriant teisi gyvendinimo ribas, btina atsivelgti atitinkamos teiss (ar laisvs) paskirt
bei prasm ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei slygas. Iekant atsakymo klausim, ar
konkretus ribojimas yra btinai reikalingas demokratinje visuomenje, pirmiausia reikia isiaikinti ribojimo
tikslus bei paskirt, o antra, nustatyti, ar ribojimo priemons yra proporcingos siekiamam teistam tikslui.
Nuo rmimosi Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija pereinama prie autentikos konstitucins
doktrinos : teisingumo ir teisins valstybs konstituciniai principai suponuoja ir tai, kad u teiss paeidimus
valstybs nustatomos poveikio priemons turi bti proporcingos teiss paeidimai, turi atitikti siekiamus
teistus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varyti asmens akivaizdiai labiau negu reikia iems tikslams
pasiekti. Proporcingumo princip atsleidia ir tokios formuluots kaip : kiek btina visuomens saugumui ri
vieajai tvarkai utikrinti, mogaus teiss ir laisvms ginti.
Teist lkesi principas, pagal kur turi bti ginamas teise besiremiantis suinteresuot asmen
pasitikjimas; procesiniai principai, tvirtinantys teis bti iklausytam, teis gynyb, efektyvi teismin
gynyb, privataus gyvenimo nelieiamumo, gero valdymo principai.
Teisins valstybs principas utikrina, kad ir Konstitucijos dinamika, jos aikinimas bus vieningas : n viena
nuostata i principo negali bti doktrinoje pltojama kita prieinga teisins valstybs kryptimi. Dl to is
principas laikytinas koordinaciniu.
Patys savaime teisins valstybs parametrai nenurodo, kokiu mastu valstyb utikrina ekonomines, socialines
ir kultrines teises, koki socialin politik ji vykdo. Teisin valstyb kaip teisin kategorija yra laisva nuo
subjektyvaus sivaizdavimo, kas visuomenje yra teisinga ar gera.
Kartais teigiama, kad teisin valstyb - tai vadinamoji socialin valstyb, (pvz., Vokietijos, Rusijos
Konstitucijose teisins valstybs svoka vartojama alia socialins valstybs ) t.y. tokia valstyb, kurioje
sudaromos ekonomins, socialins ir kultrins slygos visapusiam asmenybs vystymuisi, utikrinama
socialin gerov ir pan. Bet tai anaiptol nereikia, kad socialin valstyb yra tam tikra teisins valstybs
10

ris, atmaina ar isivystymo pakopa. Socialin valstyb savaime nereikia, kad ji yra teisin. Jeigu socialin
valstyb galima laikyti konstituciniu teisiniu principu, tai yra kitas, ne teisins valstybs principas, reikiantis
tam tikr valstybs socialin orientacij, jos ekonomini ir socialini sipareigojim tvirtinim. Todl teisin
valstyb btina skirti nuo socialins valstybs: valstyb gali bti ir socialin, ir teisin, bet ji gali bti tik
socialin arba tik teisin arba nei viena, nei kita. Jei konstitucijoje yra tvirtintos plaios socialins garantijos,
ji bus teisin tik ias garantijas utikrinus, bet jei toki garantij nra tvirtinta,pakaks,kad ji atitikt jau
mintus teisins valstybs parametrus. Taiau toks tapatinimas yra pavojingas, kadangi jis reikia, jog teisine
valstybe gali bti tik turtinga valstyb ir leidia ekonomikai nepajgios valstybs valdia populistikai
kaltinti nukrypimu nuo teisins valstybs standart.
Dar taip pat netikslu teisin valstyb vadinti gerovs valstybs sinonimu. i svoka ymi ne tam tikr teisin
princip, bet faktin valstybs bv, jos kio ir visuomens situacij. Gerovs valstyb tai politikos ir
ekonomikos, bet ne teiss mokslo kategorija.
Determinaciniai principai :
1.
2.
3.
4.
5.
6.

Demokratija ir suverenitetas;
pilietin visuomen;
valdi padalijimas;
pasaulietin valstyb;
socialin orientacija;
geopolitin orientacija.
Demokratija ir suverenitetas.
Konstitucijoje tvirtinti tokie demokratijos institutai : mogaus teiss ir j primatas, laisvi ir periodiki
rinkimai, tiesiogins demokratijos realizavimo galimyb (referendumas), atstovavimas ir valdios
atskaitomyb pilieiams. Taip pat is principas suprantamas kaip teisinis pareigojimas nenukrypti nuo
demokratijos standart.
Konstitucinis demokratijos principas neatsiejamas nuo Tautos suvereniteto principo. Pagal Konstitucij
suvereni Tauta ( suprantama ne kaip etnin tauta, o kaip piliei visuma, t.y. pilietin tauta) tvarkosi
demokratikai ( reikdama savo vali tiesiogiai ar per atstovus), o demokratija yra ne savitikslis, bet bdas,
kuriuo tik ir tegali bti utikrintas realus, veiksmingas, ne deklaratyvus, bet faktinis Tautos suverenitetas jos
aukiausioji valia ( vidinis suverenitetas) ir Tautos sukurtos valstybs nepriklausomyb (iorinis
suverenitetas) - tai pozityvusis demokratijos aspektas. Negatyvusis ikilus reikalui utikrinti Tautos
suverenitet, kai kurios demokratins teiss ir laisvs gali bti laikinai apribotos ( karo, neaprastoji padtis).
Laikini demokratijos apribojimai galimi tuomet, kai ikyla grsm suverenitetui.
Doktrinoje yra tvirtinto Konstitucijos 1 str. demokratijos principo apibdinimas : <...> paymtina, jog
iame Konstitucijos straipsnyje yra tvirtinti pamatiniai Lietuvos valstybs principai: Lietuvos valstyb yra
respublika; valstybs valdia turi bti organizuota demokratikai, alyje turi bti demokratinis politinis
reimas. Demokratijos principas, nors ir pamatinis, lemiantis vis valstybs, jos institucij funkcionavim, j
santykius su pilieiais, bet toli grau ne apibendrinantis visas Konstitucijos nuostatas, taigi ne
koordinacinis, bet determinacinis.

Pilietin visuomen.
is principas yra determinacinis, o ne koordinacinis dl to, kad daugelis Konstitucijos nuostat, ypa t,
kurios reglamentuoja procedrinius valdios gyvendinimo santykius, nra tiesiogiai siejamos su pilietins
visuomens idja, taip pat dl to, kad io principo teisinis turinys nra ir dar kur laik tikriausiai nebus vis
vienodai suprantamas.
is principas tai vis pirma politinis idealas, jungiantis doryb ir visuomenikum, atjs dar i prigimtins
teiss mokyklos laik. Nra vienos vienodai priimtinos pilietins visuomens sampratos. Yra tokios pilietins
visuomens sampratos tradicijos :

pilietin visuomen kildinama i valstybs, paneigusios prigimtin bkl, labai nestabilios, bet
gavusios legitimum dl susitarim tarp jos baugint valdini tai pati valstyb ir jos statymai ( J. Bodinas,
T. Hobbesas, B. Spinoza);

pilietin visuomen suvokiama kaip valstyb organizuota visuomen, kaip politinis

sutvarkymas, utikrinantis saugum vieosios teiss pagalba ( S. Pufendorfas, J.Lockeas, I. Kantas, A.
Fergusonas, fiziokratai);
11

pilietin visuomen suvokiama kaip valstybs prieyb, kaip prigimtins, ikivalstybins,

bkls tsa, valstyb kaip blogis, pilietin visuomen yra laisvs slyga: juo daugiau tvarkosi pati
visuomen, tuo maiau reikia jos reiklaus kitis valstybei (T. Painas, F. Bastiat);

pilietin visuomen traktuojama kaip istorikai susiklosiusi etinio gyvenimo sankloda,

apimanti k, socialini interes grupes bei institucijas, atsakingas u visuomens gerov ir teisin
administravim, ji neprieinama valstybei, nes btent valstyb organizuoja valstyb organik visum
( G.W.F. Hegelis);

pilietin visuomen yra suprantama kaip save organizuojanti ir nuo valstybs save teisikai
ginanti bendruomen ( J.S. Millis, A.de Tocquevilleis).

Yra dvi paios pilietins visuomens tradicijos :

opozicin, kai pilietin visuomen yra pagrindin totalitarins valstybs prieinink ir jos
dorovin oponent;

kooperacin, kai ikeliamas valstybs ir visuomens bendradarbiavimas bei vaisingos j

tarpusavio sveikos btinumas ir svarba.

Pilietins visuomens idja ryki Konstitucijos 3 str. 2 d. nuostatoje, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis
prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum,
konstitucin santvark. 8
str. nuostatoje, kad valstybs valdios ugrobimas smurtu laikomi
antikonstituciniais veiksmais, yra neteisti ir negalioja bei 142 str. 2 d. nuostatoje, kad nepaprastosios ar karo
padties metu Konstitucija negali bti taisoma. Taigi, pilietin visuomen kaip konstitucinis principas
susijusi ne tik su teisins valstybs, bet ir su Konstitucijos virenybs bei demokratijos ir suvereniteto
principais.
Galima paminti tokias pilietins visuomens charakteristikas : joje tvirtinama humanistin teisin tvarka;
derinamas visuomens solidarumas ir asmenin atsakomyb u savo likim; pilietin visuomen remiasi
ideologiniu, kultriniu ir politiniu pliuralizmu : jokios pairos ar ideologija negali bti paskelbtos esanios
privalomos ir primestos individui, o valstyb turi bti neutrali sitikinim atvilgiu ir neturi teiss nustatyti
tam tikr privalom pair sistem; pilietinje visuomenje turi bti utikrinama viea demokratin
aukiausij pareign veiklos kontrol ir kartu jiems suteikiamos papildomos garantijos atlikti savo
pareigas vadovaujantis statymu ir teise.
Valdi padalijimas.
Svoka valdi padalijimas nra tapati svokai valdi atskyrimas, pirmoji ymi horizontal, antroji
vertikal valdi atribojim (valstybs valdios atskyrim nuo vietos savivaldos). iuo poiriu valdi
atskyrimas (separation of powers) ( alia valdi padalijimo (division of powers)) paprastai nurodomas kaip
konstitucinis principas federacinse valstybse. Konstitucikai tvirtintas valdi padalijimas savaime
nereikia, kad valstybs teritorijos administraciniams vienetams bus garantuota savivalda. Kai kurios
valstybs, kurios gyvendinamas valdi padalijimas, yra gantinai centralizuotos ( pvz., Pranczija), kitos yra
decentralizuotos ( pagal sutvarkymo form gali bti net federacins), taiau valdi padalijimas joms
nebdingas (pvz., Indija, Australija).
Valstybs valdios skirstomos :

statym leidiamj (legislatyvin); Lietuvoje gyvendina Seimas;

vykdomj (egzekutyvin); gyvendina Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb;
teismin; LT Teismas.
statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios turi bti atskirtos, pakankamai savarankikos, bet tarp j
turi bti pusiausvyra; kiekvienai valdios institucijai yra nustatyta jos paskirt atitinkanti kompetencija;
institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdios vietos bendroje valdi sistemoje ir
jos santykio su kitomis valdiomis, nuo tos institucijos vietos tarp kit valdios institucij ir jos galiojim
santykio su kit institucij galiojimais; Konstitucijoje tiesiogiai nustaius konkreios valstybins valdios
institucijos galiojimus, viena valstybs valdios institucija negali i kitos perimti toki galiojim, j
perduoti ar atsisakyti bei kad tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statymu.
Lietuvoje nra deleguotos statym leidybos : Seimas neturi teiss pavesti, pvz., Vyriausybei, realizuoti jos
konstitucin kompetencij.

12

Nors Konstitucijos 5 str. 1 d. tvirtintas valdi padalijimo principas, taiau jame nieko nekalbama apie i
valdi tarpusavio santykius, todl jis grindiamas sisteminiu visos Konstitucijos kaip vientiso akto
aikinimu.
ios institucijos vadinamos valstybs valdios institucijomis, kadangi veikia valstybs vardu. Kitos valdios
institucijos (pvz., Lietuvos bankas) taip pat gali veikti valstybs vardu, bet ie galiojimai nustatyti ne
Konstitucijoje, o statymu.
Vienas i svarbiausi valdi padalijimo bruo, valdios pusiausvyros utikrinimo mechanizm yra stabdi
ir atsvar sistema. Valdi padalijimas turi garantuoti, kad valdia nebus sutelkta vienose rankose, nebus
pernelyg centralizuota. Valdi padalijimas valdi vienybs principo antipodas. Kad valdia nebt
sutelkta vienose rankose, visos trys valdios turi galiojimus viena kitos atvilgiu. Pvz., Respublikos
Prezidentas teikia Seimui Ministro Pirmininko kandidatr, kuriai Seimas pritaria arba nepritaria; pritarus,
Prezidentas skiria Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt, bet nauja
Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria
jos programai. Jei Seimas du kartus i eils nepritaria Vyriausybs sudarytai programai, Vyriausyb privalo
atsistatydinti. Ir kt.
Ypa stabdi ir atsvar sistema bdinga auktj pareign skyrimo procesui: Prezidentas teikia Seimui
Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, Aukiausiojo Teismo teisjus skiria Seimas, o paskyrus visus
aukiausiojo Teismo teisjus, Prezidentas i j teikia Seimui skirti aukiausiojo Teismo Pirminink. Taiau
nei teismins valdios institucijos nra atskaitingos statym leidiamajai ar vykdomajai valdiai, nei kuri
nors statym leidiamosios ar vykdomosios valdios institucija atskaitinga teisminei valdiai.
Stabdi ir atsvar sistema specifin dar ir tuo, kad teismins valdios autonomikumas nuo politini valdios
ak utikrinamas per teisj savivaldos mechanizm, taip pat tvirtinant teisjo ir teism nepriklausomum,
garantuojant j nealikum, nustatant teisjams socialines ir materialines j nepriklausomumo ir veiklos
garantijas, kurios negali bti mainamos.
Valstybs valdi padalijimo principas kaip determinacinis principas diktuoja reguliavimo krypt visai
statutinei teisei. Valdi padalijimo konkreioje alyje ypatumai leidia valstybes pagal valdymo form
priskirti tam tikram tipui parlamentinms, prezidentinms, arba pusiau prezidentinms valstybms
(respublikoms). KT viename i nutarim LR yra vardijs parlamentine respublika, turiniai pusiau
prezidentins respublikos bruo.
Pasaulietin valstyb.
LR pasaulietikumas seka i Konstitucijos sisteminio aikinimo: i tvirtintos minties, sins ir tikjimo
laisvs; privataus gyvenimo nelieiamumo; sitikinim ir j raikos laisvs; konstitucinio asmen lygybs
principo; pilietins visuomens konstitucinio principo ir kt. KT savo viename i nutarim ipltojo
pasaulietins visuomens doktrin. Pagal j valstyb turi bti neutrali sitikinim atvilgiu, ji neturi teiss
nustatyti koki nors privalom poiri sistem taigi ir privalom religini poiri sistem. Minties,
tikjimo, sins laisv apskritai teisinio reguliavimo dalyku tampa tik tuo mastu, kuriuo mogus veikdamas
ireikia savo mintis ar tikjim. Valstyb turi pareig utikrinti, kad niekas nesiksint asmens dvasios
dalykus nevaryt jo prigimtins laisvs pasirinkti jam priimtin religij ar nepasirinkti jokios, pakeisti
pasirinkt religij ar jos atsisakyti.
Valstybs pasaulirin ir religin neutralum lemia konstitucinis valstybs ir banyios atskirtumo principas
pasak KT, LT, jos institucij ir j veiklos pasaulietikumo pamatas. Banyios bei kitos religins
organizacijos nesikia valstybs, jos institucij ir pareign veikl, neformuoja valstybins politikos, o
valstyb nesikia banyi bei kit religini organizacij vidaus reikalus; pastarosios laisvai tvarkosi pagal
savo kanonus ir statutus. Valstybs pasaulietikumas suponuoja ir valstybs nesikiim banyi bei kit
religini organizacij vidaus gyvenim. LR Konstitucijos 40 str. 1 d. nustatyta, kad valstybins ir
savivaldybi mokymo ir aukljimo staigos yra pasaulietins. Jos privalo bti vienodai tolerantikos, atviros
ir prieinamos vis tikyb monms, taip pat netikintiesiems visuomens nariams. Konstitucijoje yra tvirtinta
mokymo valstybinse ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staigose pasaulietinio turinio prezumpcija.
Tai, kad Lietuvos valstyb ir jos institucijos yra pasauliros ir religijos poiriu neutralios, reikia valstybs
ir tikybos srii, valstybs ir banyi bei religini organizacij paskirties, funkcij ir veiklos atribojim, bet
ne religijos ir tikjimo nepripainim natralia ir gerbtina visuomens dalimi. statym leidjas gali tam
tikras religines organizacijas vardinti kaip tradicines Lietuvoje, taiau religijos tradicikumas nra
tapatinamas su jos valstybikumu.
Valstybs socialin orientacija.
13

Apibendrina valstybs socialins politikos udavinius, atspindimus konstitucinse nuostatose, tvirtinaniose

valstybs socialinius sipareigojimus, moni ekonomines ir socialines teises ir j garantijas. Socialiai
orientuota valstyb yra tokai, kuri siekia pagal igales padti sprsti socialines problemas, o ne tik atlieka
naktinio sargo funkcij. Tai valstyb, reguliuojanti ekonomik, bet ne komanduojanti kiniams procesams
ar juos administruojanti.
Socialins orientacijos valstyb netapatinama su socialine, juolab su gerovs valstybe. Gerovs valstybs
kategorija atspindi ne tik valstybs socialin situacij, tuo tarpu konstitucinis valstybins socialin orientacij,
bet ir faktin ekonomin bei socialin situacij, tuo tarpu konstitucinis valstybs socialins orientacijos
principas pirmiausia teisikai tvirtint siekiamyb, kuri realu gyvendinti. Pvz., Vokietijos Konstitucinis
Teismas valstybs socialinius pareigojimus traktuoja daugiau kaip siekius aktyviai sprsti socialines
problemas, bet ne kaip teisinius paadus joms isprsti. Yra ir prietaringa tendencija: Italijos Konstitucinis
Teismas kai kurias socialines teises yra traktavs kaip tiesiogiai taikomas teises.
Lietuvos Konstitucijoje tvirtinta nemaa socialini ir ekonomini teisi ir su jomis susijusi princip:
valstybin eimos, motinysts, tvysts ir vaikysts sauga ir globa; valstybin eim, auginani ir
aukljani vaikus namuose, globa bei paramos joms teikimas, mokamos atostogos dirbanioms motinoms
iki gimdymo ir po jo ir kt.
Valstybs geopolitin situacija.
Paioje Konstitucijoje Lietuvos geopolitin orientacija kaip principas aikiai ir nedviprasmikai tvirtintas
dviems aspektais negatyviuoju ir pozityviuoju.
Negatyvusis: Konstituciniame akte Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas
deklaruojamas ketinimas puoselti abipusikai naudingus ryius su kiekviena valstybe, anksiau buvusia
SSRS sudtyje, taiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas
politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi sjungas bei sandraugas. ia prasme geopolitins
orientacijos principas nubria ribas, kuri Lietuvos valstyb, dalyvaudama globalins ar regionins
tarptautins integracijos procesuose, negali perengti.
Pozityvusis: matyti i Konstitucijos 47 str. 2 d.: savivaldybms, kitiems nacionaliniams subjektams, kurie
nustatyti konstitucinio statymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europins ir transatlantins
integracijos kriterijus, gai bti leidiama sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklypus,
reikalingus j tiesioginei veiklai skirtiems astatams ir renginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo
sigijimo nuosavybn tvark, slygas ir apribojimus nustato konstitucinis statymas. Formuluoti LR
pasirinktos europins ir transatlantins integracijos prasminga savaime; ji reikia valstybs geopolitins
integracijos krypties nustatym ir aktyvios veiklos ia linkme skatinim. Lietuvos pasirinktos europins ir
transatlantins integracijos kriterijus atitinka usienio subjektai, kurie pagal kilms poymius yra i :
1.
valstybi, priklausani ES, arba valstybi Europos sutarties dalyvi, steigusi asociacij su Europos
bendrijomis ir jomis priklausaniomis alimis narmis;
2.
valstybi, kurios io statymo primimo momentu yra Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros
organizacijos (OECD) arba iaurs Atlanto sutarties organizacijos nars.
Konstitucijoje tvirtinti demokratijos standartai determinuoja vis teisin reguliavim: viena vertus, teiss
aktais negali bti nustatyta toki institut ir procedr, kurie paeist demokratijos standartus valstybs ar jos
dalies mastu; kita vertus, institucijos, gyvendinanios valstybs demokratikum, turi ir paios tvarkytis
demokratikai. Dl to pabriamas Seimo opozicijos vaidmuo.
Kitas kriterijus, pagal kur konstruojama konstitucini princip sistema kokiu mastu jie kreipia teiss
sistem, lemia teisinio reguliavimo turin. Konstituciniai principai gali bti skirstomi bendruosius ir
kitus. Bendrieji principai tie, kurie kreipia, orientuoja vis teiss sistem, visas vairiomis teiss akoms
priskiriamas normas. Jie yra labiau fundamentals, jais grindiamos visos teiss akos, visa valstybs
sranga, o kit princip taikymo erdv gerokai siauresn.
Pvz., a )Tautos suvereniteto principas; b)Demokratikumo ( demokratins valstybs); c) Prigimtins teiss
principas; d) Lygybs (lygiateisikumo); e) monikumo (humanikumo) ; f) Teistumo; g) Konstitucijos
virenybs; h) Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo (teiss teismin gynyb); i) Nekaltumo
prezumpcijos; j) Konstitucinio valdios gali ribojimo ; k) Valdi padalijimo (atskyrimo); l) Teisingum
vykdo tik teismas.

14

Kiti - tie, kurie gali bti toliau detalizuojami tik tam tikrose teiss akose ar institutuose. Tai daliniai arba
akiniai principai, labai svarbs vienose teiss akose, utat kitose jais tarsi neprivalu vadovautis. Pvz., a)
dvigubos pilietybs negalimumo ; b) Seimo nario nelieiamumo; c) Respublikos Prezidento asmens
nelieiamumo; d) teisj depolitizacijos; ir kt.
Taiau tokio skirstymo siloma atsisakyti, kadangi visi konstituciniai principai turi vienod teisin gali.
Jokia j hierarchija negalima. Net labiausiai specifiniai principai nepaklsta bendriesiems. Prieingai,
bendrj princip turinys tegali bti aikinamas atsivelgiant vis konstitucini princip sistem, taigi ir
dalinius, kitus principus. Nra pagrindo skirstyti principus bendruosius ir kitus. Kai kurie principai
vadinami bendraisiais tik todl,kad j adresavimas visai teiss sistemai yra akivaizdus. bendrieji ir kiti
yra neatsiejami vieni nuo kit. Todl pasirinktas skirstymas koordinacinius ir determinacinius.
5. Konstitucins teiss sistema. Konstitucins teiss institutai.

Konstitucins teiss institutas tai konstitucins teiss norm grup, jungianti normas, reguliuojanias
vienarius ar giminingus visuomeninius santykius. Konstitucins teiss normos teiss institutus jungiamos
atsivelgiant j reguliuojamus tam tikrus, tarpusavyje tiesiogiai susijusius, santykius. Taigi, normos
institutus jungiamos pagal j reguliavimo objekt.
Konstitucinje teisje galima iskirti :
mogaus teisi ir laisvi;
pilietybs (apima normas konstitucins teiss normas, reglamentuojanias pilietybs gijim,
isaugojim, pasibaigim, vaik pilietyb pasikeitus tv pilietybei ir kt sant.);
valstybs vadovo;
parlamento;
vyriausybs;
savivaldos;
rinkim t. ir kt.
Teisinje literatroje institutai skirstomi :
paprastus ( jie nra skirstomi atskirus junginius)
sudtingus (sudaro poinstituiai (subinstitutai). Pvz., mogaus teisi ir laisvi institutas, kur
sudaro pilietini (asmenini), politini, ekonomini, socialini ir kultrini teisi ir laisvi poinstituiai. Juos
galima skirstyti dar maesnes grupes).
Teiss sistema tai objektyviosios teiss vidin sandara, ireikianti teiss norm suderinamum ir j
skirstym akas, poakius, institutus ar poinstituius. Teiss aka tai savarankika teiss sistemos dalis, kuri
jungia teiss normas, reguliuojanias tam tikros srities visuomeninius santykius.
6. Konstituciniai teisiniai santykiai. Konstitucini teisini santyki svoka.
Konstituciniai teisniai santykiai tai konstitucins teiss norm sureguliuoti visuomeniniai santykiai. J
dalyviai turi tam tikras subjektines teises bei pareigas. Teisinis santykis - ta tikr subjekt teisinis ryys.

Konstituciniams santykiams bdingi ir bendri visiems teisiniams santykiams poymiai :

ie santykiai atsiranda teiss norm pagrindu,
jie yra faktinio visuomeninio santykio teisin iraika,
teisiniai santykiai yra i santyki dalyvi teiss norm pagrindu atsirad ryiai;
tai teisiniai ryiai tarp konkrei subjekt;
tai smoningi, valios santykiai,
teisinio santykio dalyvi subjektins teiss ir teisins pareigos gyvendinimas yra garantuotas valstybs
prievarta.
Konstitucini teisini santyki skirtumas nuo kit :

15

 sritis - atsiranda gyvendinant konstitucins teiss normas, nustatanias valstybs organizacij, vieosios
vadios organizavim ir gyvendinim, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus. Savo reikme ia
isiskiria Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintos normos.
Konstitucini teisini santyki dalyviai yra labai vairs asmenys, kuriems konstitucins teiss normos
suteikia galimyb gyvendinti konstitucines teises bei vykdyti konstitucines pareigas.
Konstitucini santyki objektas socialins vertybs. Pvz., prigimtins mogaus teiss ir laisvs, Tautos ir
valstybs suverenitetas, demokratija, politinis pliuralizmas ir daugiapartikumas ir t. t.
Konstitucins teiss santykiuose gyvendinamos vairios konstitucins teiss norm tvirtintos i subjekt
teiss ir pareigos.
Kartais akcentuojamas konstitucini teisini santyki didelis politinis potencialas. Daugelis konstitucini
teisini santyki yra susij su alies politins sistemos funkcionavimo pagrindais.
Konstitucins teiss normos gyvendinamos ne izoliuotai, o kartu su
konstitucin reguliavim
detalizuojaniomis normomis. Utikrinant konstitucins teiss norm funkcionavim, ypa svarbu teisin
apsauga, t.y. tam tikr valstybs poveikio priemoni taikymas.
Konstituciniai teisiniai santykiai tai KT norm sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi
tam tikras subjektines teises ir teisines pareigas. Tai viena i teisini santyki ri.
Konstitucini teisini santyki subjektai yra :
ie subjektai yra asmenys, kurie pagal statym yra veiksns ( galjimas savo veiksmais gyvendinti jam
priklausanias teises ir pareigas, jie taip pat sako u padarytus teiss paeidimus) ir teisns ( asmens
gebjimas turti teises ir pareigas).
1) Fiziniai asmenys. LR pilieiai, usienieiai ( a) usienio valstybi pilieiai, b) asmenys be pilietybs),
asmenys su dviguba pilietybe. Gali bti tam tikros fizini asmen grups ( pvz., 300 tkst. piliei, turini
rinkim teis, gali reikalauti, kad bt skelbiamas referendumas; 50 tkst. piliei, turini rinkim teis, gali
teikti Seimui statymo projekt; priklausantys teisinms bendrijoms pilieiai turi teis puoselti savo kalb,
kultr, paproius ir pan. ).
2) Socialins bendrijos. Tai Tauta, kuriai priklauso suverenitetas, kuri aukiausi suvereni gali vykdo
tiesiogiai ar per demokratikai irinktus tautos atstovus, taip pat administracini teritorini vienet gyventojai
LR pilieiai, dalyvaujantys renkant savivaldos institucijas.
3) Lietuvos valstyb.
4) Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, teismai bei kitos valstybs valdios institucijos.
5) Vietos savivaldos institucijos.
6) Visuomens organizacijos ir susivienijimai (politins partijos ir politins organizacijos, visuomenins
organizacijos, profesins sjungos, religins bendrijos).
7) Atstovaujamj institucij deputatai ( Seimo nariai, savivaldybi taryb nariai).
KT doktrinoje pripastama, kad visiems KTS subjektams bdingas politinis teisnumas. Tai reikia, kad KT
normos suteikia bendr galimyb visiems KTS subjektams tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti gyvendinant
politin valdi (valdant valstyb).
Teisinio santykio turin atskleidia teisinio santykio dalyvi subjektins teiss ( galimyb atlikti tam tikrus
veiksmus ar reikalauti, kad kiti juos atlikt ar neatlikt) ir teisins pareigos ( teisinio santykio dalyvio
privalomas elgesys, kuriuo utikrinamas kito teisinio santykio dalyvio subjektin teis).
Konstitucini teisini santyki struktra.
Kaip jau minta TS turin sudaro teisini santyki subjekt dalyvi subjektins teiss ir teisins pareigos.
Skirtingi teiss subjektai turi skirtingas teises ir pareigas.
Subjektin teis tai teiss normos suteikiama galimyb atlikti vien ar kit veiksm arba reikalauti i kito
asmens atlikti tam tikrus veiksmus arba j neatlikti.
Subjektins teiss turin sudaro :
Galimyb turiniam teis asmeniui pasirinkti tam tikr elgesio variant;
Galimyb reikalauti i kit asmen tam tikro elgesio;
Galimyb imtis teissaugos priemoni apsaugoti ar ginti savo subjektin teis.
16

Teisin pareiga tai teiss norm nustatytas teisini santyki dalyvi privalomas elgesys, skirtas gyvendinti
kito asmens subjektin teis. Konstitucins pareigos turinys tai privalomas elgesys, susidedantis i teisini
btinybi, kurios atitinka subjektin teis turinio asmens galimybes.

Konstitucini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.

KT normos, sureguliuodamos tam tikrus santykius, kuri subjektai turi subjektines teises ir teisines pareigas,
dar nesukuria konkretaus TS.
Norint konstitucin teisin santyk sukurti, pakeisti ar panaikinti, reikia :
KT normos,
Teisini santyki dalyviai turi turti konstitucinio subjektikumo poymi;
Teisinio faktinio pagrindo, vadinamo juridiniu faktu.
Teisiniai faktai tam tikri konkretaus gyvenimo faktai (aplinkybs), su kuri buvimu teiss normos sieja
konkrei TS sukrim, pasikeitim ar pasibaigim. Konstitucins teiss normos numato, kad sukurti, pakeisti
ar panaikinti teisin santyk galima tik remiantis keliais teisiniais faktais. Pvz., teisiniams santykiams, kuriais
gyvendinama asmens teis rinkti, atsirasti asmuo turi bti Lietuvos valstybs pilietis. Jis turi bti sulauks
tam tikro amiaus. Juridinis faktas viena svarbiausi slyg KTS atsirasti. Pagal tai jie klasifikuojami :
Teisinius santykius sukurianius;
Teisinius santykius pakeiianius;
Teisinius santykius panaikinanius.

Pagal turin jie klasifikuojami :

vykius (atsiranda be teisini santyki subjekt valios);
veikas ( atsiranda tik teisinio santykio subjekt valia ir yra jos iorin iraika):
a.
veiksmai (teigiami teisiniai faktai);
b.
neveikimas (neigiami teisniai faktai);
c.
teistos (neprietarauja konstitucins teiss normoms) :

individuals teisiniai aktai ( tai veikos, kurias subjektai padaro turdami tiksl sukurti,
pakeisti, panaikinti teisin santyk);

teisniai poelgiai ( tai veikos, kuri pagrindu atsiranda teisniai padariniai, taiau
subjektai specialiai j nesiekia);
d.
neteistos ( tai vairs konstitucins teiss paeidimai, u kuriuos konstitucins teiss normos
numato teisinio poveikio priemones).
KTS pasikeiia:
Pasikeitus teisini santyki turiniui ( teisini santyki subjekt valia; kompetentingos institucijos sprendimu
arba automatikai, pvz., pasibaigus nustatytam terminui);
Pasikeitus teisini santyki subjektui;
Pasikeitus teisini santyki objektui.
KTS pasibaigia :
Teisini santyki subjekto valia;
Kompetentingos institucijos sprendimu;
Automatikai;
Inykus bent vienam i teisini santyki subjekt;
Inykus teisini santyki objektui.
Konstitucini teisini santyki klasifikavimo kriterijai.
Konstituciniai teisiniai santykiai klasifikuojami :
Pagal Konstitucinius teisnius santykius reguliuojanias normas:
Materialieji,
Procesiniai .
Pagal norm privalomum :
Koordinaciniai (kylantys i dispozityvi norm);
Subordinaciniai (kylantys i imperatyvij norm) dominuojantys.
17

Pagal teisini santyki reguliacines ir apsaugines normas:

Reguliaciniai ,
Apsauginiai.
Jei pripastama konstitucines teiss normas skirstyti bendrsias ir konkreisias :
Bendrieji ( santykiai atsiranda bendriausio pobdio teiss norm pagrindu),
Konkretieji (i santyki subjekt bei j teiss ir pareigos yra tiksliai apibrtos).
Pagal teisi ir pareig pasiskirstym :
Paprastieji ( vienas subjektas turi teis, o kitas pareig),
Sudtingieji ( abu santyki subjektai turi ir teises , ir pareigas).
Pagal teisini subjekt pareigas galima skirti :
Aktyviuosius (kuri dalyviai turi atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus),
Pasyviuosius (kuri dalyviai privalo neatlikti tam tikr veiksm ) teisinius santykius.
7.

Nacionalins teiss konstitucionalizacijos procesas.

iandien vis nacionalin teis velgiama per jos konstitucingumo prizm. Tai viena i teiss
konstitucionalizacijos, kaip universalios tendencijos, prielaid, kartu ir apraik. Teiss nuostatos turi bti
suderintos ne tik tarp savs, bet ir su konstitucija. Maa to: btent konstitucija, kaip visos teiss sistemos
pamatas, yra svarbiausia j tarpusavio darnos slyga.
iandien Konstitucija jau yra tapusi visuomens gyvenimo pamatu.
XX a. pab. pastebta, kad ir vairios teiss akos, ir teiss norm taikymo praktika, net teiss mokslas patiria
vis didesn Konstitucijos, jos vertybi poveik. Konstitucija vis labiau skverbiasi vis teisin gyvenim. is
reikinys gali bti vardintas kaip teiss konstitucionalizacija. io reikinio sampratos pagrindus savo
darbuose atskleid L. Favereu. Konstitucinis pagrindini asmens teisi ir laisvi tvirtinimas, tiesioginis
Konstitucijos taikymas, konstitucins kontrols institucij atsiradimas ir aktyvi j veikla, galimyb ginti savo
teises vadovaujantis Konstitucija daro pagrindin alies statym realiu teisinio gyvenimo centru).
Konstitucionalizacija vairiose alyse vyksta nevienodu greiiu, lygiu ir vairiose teiss srityse. Paprastai
tendencija stipresn alyse, kurioms anksiau teko igyventi totalitarin ir autoritarin valdym ( pvz.,
Vokietija, Ispanija), nors i tendencija pastebima ir alyse, kuri demokratin raida pastebimai nuosekli.
proces lengviau pastebti baudiamojoje teisje ar baudiamajame procese, administracinje, finans
,socialinio aprpinimo teisje ar civiliniame procese.
Konstitucins kontrols institucij atsiradimas, konstitucini teism veikla utikrinant konstitucijos apsaug
leidia kalbti apie veikianios konstitucijos sivyravim. Pagrindini teisi apsauga, darnaus valstybs
valdios institucij funkcionavimo utikrinimas konstitucinio teismo funkcijos, kuri gyvendinimas skatina
teiss sistemos konstitucionalizacij. Tai konstitucijos stiprjimo procesas. Anot F. Depleree <....> teisins
santvarkos konstitucionalizacija susijusi su tuo, kaip Konstitucija suvokiama, idstyta, taikoma. Jis pabria
teiss doktrinos, teiss smons poveikio svarb, paios konstitucijos nustatyto reguliavimo kokybs reikm,
bei teisins praktikos, vainikuojanios teisins minties ir teisinio reguliavimo prasmingum, svarb.
LT pradta teisin reforma, 1992 m. Lietuvos Respublikos konstitucijoje tvirtinta reguliavimo sistema .
Konstitucijos taka doktrinai. Kalbama ne apie paios Konstitucijos, jos princip, jos vertybi tak teisiniam
mstymui, bet apie LR Konstitucinio Teismo jurisprudencijos tak teisinei miniai, kurioje atskleidiami ie
teisiniai principai ir normos.
Taigi, Lietuvoje jau leidiami konstitucins teiss vadovliai, yra ileistas Konstitucijos komentaras, yra
nemaai straipsni, mokslini konferencij mediagos, kur nagrinjamos vairios konstitucins problemos.
Paraytuose darbuose pabriamas Konstitucijos normikumas, jos tiesioginis veikimas, konstitucijos reikm
teiss sistemoje, konstitucijos apsaugos svarba. Nagrinjama ir Lietuvos Respublikos KT praktika. Ir
Konstitucija, ir konstitucin jurisprudencija lyginama su kit ali konstitucine tikrove.
Lietuvos teiss mokslinink darbuose, konkreios teiss akos problemos nagrinjamos siejant jas su kitomis
teiss sistemos dalimis bei atsivelgiant konstitucin kontekst. Pvz., nagrinjant civilins teiss procesui
skirt veikal (V.Mikelnas. Civilinis procesas), teiss akos ir konstitucins teiss ry atskleidiamas
aptariant ir bendruosius civilinio proceso klausimus, ir gilinantis konkreias problemas. Aptariant civilins
teiss proceso altinius pradedama nuo Konstitucijos, nurodomi svarbus Konstitucijos straipsniai,
18

konstitucinis reguliavimas atskleidiamas pasinaudojant konstitucins kontrols institucijos sprendim

analize. KT sprendimais grindiama vairi Konstitucijos norm ar princip samprata. Panai bruo galima
velgti ir baudiamosios teiss vadovlyje.
taka teiskrai. Konstitucijoje nustatytos valstybs valdios institucij kompetencijos ribos, i institucij
teiskros galimybs. ia randame ir teiss norm hierarchijos pagrindus, taip pat svarbiausi teiss norm
krimo procedr klausimai. Konstitucijoje nustatyti statyminio reguliavimo pagrindai, kurie klausimai
reguliuojami btent statymu Konstitucija neretai nustato reguliavimo objekt, reguliavimo pobd (pvz.,
statymas draudia monopolizuoti gamyb, rink, saugo siningos konkurencijos laisv). ios normos
privalomos statymo leidjui. Konstitucijoje tvirtinto teisinio reguliavimo pagrindus turi atitikti ir
postatyminiai aktai. Konstitucins krypties laikymsi utikrina konstitucins kontrols mechanizmas. KT,
interpretuodamas Konstitucijos normas ir principus, iaikina j prasm ir turin. Tai labai svarbu teiskros
subjektams, kurie savo priimamais aktais neturt paeisti konstitucinio reguliavimo rib. Taigi konstitucin
jurisprudencija (ir joje suformuluotos konstitucins doktrinos) tampa tokiu nacionalins teiss altiniu, kokio
Lietuva anksiau niekada nra turjusi. Konstitucins jurisprudencijos, kaip naujo konstitucins teiss altinio,
ikilimas veria modifikuoti prast Konstitucijos, kaip pagrindinio statymo, samprat, papildyti j
gyvosios, nuolat evoliucionuojanios Konstitucijos idja. Konstitucijos teksto studijos be doktrinos studij
bt tarsi raidi mokymasis nebandant isiaikinti, kokius odius i t raidi galima sudti.
Ne Konstitucij reikia komentuoti remiantis statymais, o statymus remiantis Konstitucija. Tik tai utikrint
galimyb statymus (juolab postatyminius aktus) vertinti i Konstitucijos auktumos, velgti Konstitucij
kaip teiss sistemos virn.
taka teiss gyvendinimui. T.y. teiss norm nustatyt reikalavim ir galimybi realizavim teiss subjekt
praktinje veikloje. Kartais teigiama, kad daugelyje iuolaikini pasaulio valstybi pastebima teisins
tvarkos konstitucionalizacija suprantama kaip teisini norm ir princip tiesiogin tak taikant teis individ
ir valstybs santykiuose, taip pat santykiuose tarp individ. Kalbant apie Konstitucjos tak teisinei praktikai,
pirmiausiai reiki aptarti KT praktik. Tai institucija, kuriai tenka oficialaus interpretuotojo, Konstitucijos
saugotojo funkcijos. Tarp teissaugos institucij savo reikme isiskiria teismai, kurie turi valstybs suteikt
iimtin kompetencij, nepriklausomai nuo kit valstybs valdios institucij ar proceso dalyvi, statym
nustatyta proceso tvarka vykdyti teisingum. i funkcij atlieka ir bendrosios kompetencijos teismai, ir
specializuoti administraciniai teismai.
Primus 1992 m. LR Konstitucij, alies teismai pamau vis geriau suvokia Konstitucijos norm ir princip
reikm teisinei praktikai. proces geriausiai iliustruoja LAT Senato nutarimai, kurie ia linkme orientuoja
teismin praktik. LAT Senatas iaikino teismams, kad teismas, nagrindamas bylas dl asmens garb ir
orum eminani ir tikro vs neatitinkani ini bei informacijos apie asmens privat gyvenim be jo
sutikimo paskleidimo, turi vadovautis LR Konstitucija, atitinkamu civilinio kodekso straipsniu, LR
visuomens informavimo statymu ir t. t.
Dar vienas poymis rodantis iaugusi Konstitucijos reikm kreipimosi KT skaiius.
Konstitucijos normos ir principai tapo svarbs prokuratros, policijos bei kt. staig veikloje.
Taip pat Konstitucijos reikms visuotinis pripainimas, pagarba konstitucinei sistemai vienas i teisins
valstybse siekio gyvendinimo btin element.
**** Nu, draugai, atsipraau,jei it apie kosntitucionalizacij paraiau ne tem, jei kas turite kitoki mini,
praome ireikti papeikim ir pasidalinti...taisysime ***
8. Konstitucin teis ir tarptautin teis. Lietuvos Respublikos konstitucin teis ir Europos Sjungos
teis.
Lietuvai integruojantis Europos Sjung vis pirma ikyla tarptautini sutari statuso teiss altini
doktrinoje konstitucinio reglamentavimo problema. Vadovaujantis Konstitucijos 138 straipsniu ratifikuotos
tarptautins sutartys yra sudedamoji Lietuvos teisins sistemos dalis. Taiau Konstitucijoje
nereglamentuojamas j santykis su kitais statymais j kolizijos atveju ar sutari santykis su paia
Konstitucija, galintis sukelti daug neaikum ir kolizini situacij. Tarptautini sutari statymo 11
straipsnis, numatantis, kad, jai sigaliojusi Lietuvos Respublikos ratifikuota tarptautin sutartis nustato
kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties
nuostatos, yra aikiai nepakankamas. iuolaikins tarptautins teiss doktrinoje iskiriamos dvi koncepcijos
dualistin ir monistin.
19

Pagal dualistin koncepcij tvirtinama,kad tarptautins teiss ir vidaus teiss sistemos yra atskiros, jos
reguliuoja i esms skirtingus santykius (H. Triepel, L. Oppenheim, K.Strupp ir kt.), turinios skrting
reguliavimo objekt. Manoma, kad tarptautins teiss subjektai yra suverenios valsybs, o vidaus teiss
subjektai ir objektai i esms yra kitokio pobdio. Pagal dualistins teiss samprat tarptautins sutartys,
kurias ratifikavo valstyb, ir kurios nustatyta tvarka sigaliojo, yra vidaus teiss sudtin dalis. Valstyb pati
savo suverenia valia nustat, kad tarptautins sutartys taikomos jos nacionalinje teisje. Jei ikilt
prietaravimas tarp nacionalins ir tarptautins teiss vidaus teismai pirmiausiai taiko vidaus teiss normas,
jei vidaus teis nenumato kitaip (pagal dualistus). Vienintel sveika bus tada, kai valstyb, remdamasi savo
vidaus teise, kurios normos nustato kitaip, negu tarptautin sutartis, atsisakyt vykdyti savo tarptautinius
sipareigojimus. Tada kilt valstybs atsakomyb, bet tik pagal tarptautinius savo sipareigojimus.
Pagal monistin doktrin nemanoma, kad tarptautins ir vidaus teiss sistemos yra udaros, nes tarptautin
teis yra vir nacionalins. Bendras monizmo pagrindimas kai visi jo atstovai pripasta, kad jeigu
kiekvienos teiss normos krimo altinis yra vienas, - valstybs valia nustatyti, kad tam tikra norma yra
privaloma, tai visos jos normos nepriklausomai nuo formalij jos altini ( paproio, tarptautins sutarties,
statymo) turi sudaryti vienig darni sistem. H.Kelzenas sukr griet normatyvistin konstrukcij, kurioje
tarptautins ir nacionalins teiss normos idstytos vieningoje hierarchinje teiss sistemoje, kurios virnje
yra tarptautins normos. Viena svarbiausi bendrosios tarptautins teiss norm yra principas pacta sund
servanda, kuri yra fundamentali.
Jokia valstyb, neriklausomai nuo to, jos nacionalin teiss sistema yra monistin ar dualistin, negali
pateisinti savo tarptautini siparegojim nesilaikymo tuo, kad tai neva teista pagal jos nacionalin teis.
1969 m. Vienos konvencija dl sutari teiss 27 strp. nustato, kad alis negli remtis vidaus teiss
nuostatomis tam, kad pateisint tai,kad ji nesilaik sutarties.
ES teis yra savarankka teiss sistema, kuri nesutampa nei su bendrja tarptautine teise, nei su nacionaline
teise. Van Gend en Loos byloje ETT j apibdino : <....> Bendrija tarptautinje teisje sukr nauj teisin
tvark, kurios naudai valstyb apribojo, nors ir kai kuriose srityse, savo suverenias teises, ir kurios subjektais
yra ne tik valstybs nars, bet j pilieiai. Todl nepriklausomai nuo valstybi nari statym Bendrijos teis
ne tik nustato pareigas individams, bet taip pat skirta tam, kad suteikt jiems teises, kurios tampa j teisins
padties dalimi. ios teiss atsiranda ne tik tada, kai jas aikai suteikia Sutartis, bet taip pat tada, kai jos
iplaukia i Sutarties aikiai nustatom sipareigojim individams, taip pat valstybms narms bei Bendrijos
institucijoms.
Antra vertus, Europos Bendrij teiss ypatyb yra ta, kad ji yra netgi ne tarptautinio pobdio, o auktesn u
nacionalin. is EB teiss pobdis numato, kad kilus konfliktui tarp konkuruojani Bendrijos teiss ir
valstybi nari statym Bendrijos teis turi bti viresn (Europos Bendrijos teiss virenybs principas).
Nors EB steigimo sutartyse tiesiogiai ir neaptariama EB teiss prigimtis, ETT konstatavo,kad EB teis yra
atskiriama teiss sistema, besiskirianti tiek nuo valstybi nari nacionalins teiss, tiek ir nuo tarptautins
vieosios teiss.
Danai nacionalin teis yra harmonizuojama, tai reikia, kad valstybs vidaus teiss norm suderinamum su
tarptautins teiss aktais, pareigojaniais valstyb. Lietuvojos teisinje praktikoje tai pirmiausiai paliet
Lietuvos teiss akt suderinamum su Europos mogaus teisi konvencija bei Europos Sjungos teiss
nuostatomis.
Tarptautins teiss virenyb prie vidaus teis konstitucionalizuota daugelio pasaulio valstybi teisinse
sistemose ( pvz., Pranczijos, Nyderland, Vokietija)konstitucijos esm yra ta, kad jose ireiktas ir tvirtintas
valstybs suverenitetas, ji yra aukiausios tesins galios aktas.
1995 m. KT savo nutarime dl Europos Sjungos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos Konvencijos
bei jos kai kuri protokol pareik, kad LR Konstitucijos 135 strp. yra skelbiama : Lietuvos Respublika,
gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir
normomis, siekia utikrinti alies saugum ir nepriklausomyb, piliei gerov ir pagrindines j teises bei
laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrstos tarptautins tvarkos krimo, i to iplaukia kita norma:
Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvis Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos
teisins sistemos dalis. T.p. 1991 m. statymo dl LR tarptautini sutari 12 strp. nustato, kad: LT
tarptautins sutartys turi LR teritorijoje statymo gali.

20

KT 2006 m. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 138 strp. 3 dal tarptautins sutartys, kurias
ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Pamintina ir tai, kad
Lietuvos valstybs itikimyb visuotinai pripaintiems tarptautins teiss principams buvo deklaruota
dar 1990 m. kovo 11 d. priimtame Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos akte "Dl Lietuvos
Nepriklausomos Valstybs atstatymo". Vadinasi, sava valia prisiimt tarptautini sipareigojim laikymasis,
pagarba visuotinai pripaintiems tarptautins teiss principams (taip pat ir pacta sunt servanda principui)
yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybs teisin tradicija ir konstitucinis principas. Paymtina, jog
Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys gyja statymo gali
(Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivada, 1995 m. spalio 17 d. nutarimas, 2002 m. balandio 25 d.,
2004 m. balandio 7 d. sprendimai). i doktrinin nuostata negali bti aikinama kaip reikianti,
es Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautini sutari, jeigu jos statymuose ar
konstituciniuose statymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinmis
sutartimis. Prieingai, Konstitucijoje tvirtintas principas, kad Lietuvos Respublika laikosi sava valia
prisiimt tarptautini sipareigojim, gerbia visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus, suponuoja
tai, kad tais atvejais, kai nacionaliniuose teiss aktuose (inter alia statymuose ar konstituciniuose
statymuose) nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinje
sutartyje, turi bti taikoma tarptautin sutartis.
Seimas 2004 m. liepos 13 d. prim Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu
"Dl
Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje" ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150
straipsnio papildymo statym, kurio 1 strp. Konstitucij papild Lietuvos
Respublikos konstituciniu
aktu "Dl Lietuvos Respublikos narysts
Europos Sjungoje" - Konstitucijos sudedamja dalimi
(Konstitucijos 150 straipsnis). Mintas Konstitucinis aktas sigaliojo 2004 m. rugpjio 14 d. Juo buvo
konstitucikai patvirtinta Lietuvos Respublikos naryst Europos Sjungoje (Konstitucinio Teismo 2004 m.
gruodio 13 d. nutarimas). Pagal jo 2 dal Europos Sjungos teiss normos yra sudedamoji Lietuvos
Respublikos teisins sistemos dalis; jeigu tai kyla i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga,
Europos Sjungos teiss normos taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb
prie
Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus. Taigi Konstitucijoje ne tik yra tvirtintas
principas, kad tais atvejais, kai nacionalinis teiss aktas nustato tok teisin reguliavim, kuris konkuruoja su
nustatytuoju tarptautinje sutartyje, turi bti taikoma tarptautin sutartis, bet ir - Europos Sjungos
teiss atvilgiu - yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisykl, tvirtinanti Europos Sjungos teiss
akt taikymo pirmenyb tais atvejais, kai Europos Sjungos teiss nuostatos, kylanios i sutari, kuriomis
grindiama Europos Sjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose
teiss aktuose (nesvarbu, kokia j teisin galia), iskyrus pai Konstitucij.
II TEMA. KONSTITUCINS TEISS MOKSLAS
KONSTITUCINS TEISS MOKSLO SVOKA. KONSTITUCINS TEISS MOKSLO METODOLOGIJA IR ALTINIAI.

Konstitucins teiss mokslas yra viena i teiss mokslo srii. Mokslinink konstitucinink
tyrinjimo objektas konstitucin teisin tikrov. Tai konstitucins teisins idjos, konstitucins teiss normos
ir principai, institutai, taip pat konstituciniai teisiniai santykiai. Konstitucins teiss moksl galima apibdinti
kaip vairi idj, pair, koncepcij ar teorij, aikinani konstitucin teisin tikrov, visum. ios idjos,
teorijos ar koncepcijos yra dstomos monografijose ir vadovliuose, konstitucins teiss akt komentaruose,
straipsniuose ir praneimuose, mokslini konferencij ir seminar mediagoje ir t.t. i teisins tikrovs sritis
danai apibdinama terminu doktrina. Konstitucin teisin tikrov vairi autori vertinama nevienodai.
Neretai siekiama viena teorija paneigti kit teorij. Paymtina, kad skirting koncepcij, teorij, poiri
susidrimuose atskleidiamos naujos teisins tikrovs puss. Toks yra mokslinio painimo kelias.
Mokslininkai konstitucininkai tyrinja ir vertina vairias konstitucins teisins tikrovs sritis. Vis pirma jie
nagrinja jau suformuluotas idjas, koncepcijas ir teorijas apie konstitucins teiss esm, atskirus
konstitucins teiss klausimus, j pagrstum, taip pat i idj ir teorij gyvendinim teiss normomis bei
teisinje praktikoje. Konstitucins teiss mokslo atstovai ypating reikm skiria konstitucinio teisinio
reguliavimo tyrimams. Jie nagrinja konstitucins teiss normas ir principus, idstytus vairiuose
konstitucins teiss altiniuose (konstitucijose, statymuose ir postatyminiuose aktuose ir t.t.), studijuoja
konstitucijos ir konstitucini statym, kit teiss akt turin, form, aikinasi konstitucinio teisinio
reguliavimo ypatumus, tyrinja i akt primimo ir patais proces ir t.t. Konstitucins teiss mokslas tiria
konstitucins teiss institutus, j raid, taip pat i institut funkcionavimo ypatumus. Konstitucins teiss
21

mokslas vertina konstitucins teiss aktuose tvirtintus asmens teisinio statuso pagrindus, valstybs
organizacijos ir funkcionavimo pagrindines problemas, asmens santyki su valstybe pagrindus. Konstitucins
teiss mokslas taip pat analizuoja ir konstitucins teiss norm gyvendinimo praktik, vertina konstitucinius
teisinius santykius, susiklosiusius realizuojant konstitucines normas. Konstitucins teiss mokslo atstovus
domina, ar reals konstituciniai teisiniai santykiai atitinka teiss normas bei j atsiradim lmusias teisines
idjas. Paymtina, kad konstitucinink akiratyje nuolatos yra garsiosios teisins triados (teisini idj, teiss
norm ir teisini santyki) sveikos klausimai. Konstitucins teiss mokslas vertina ir esam konstitucin
tikrov, ir jos formavimsi praeityje, taip pat ir jos ateities perspektyvas. Konstitucini teisini tyrinjim
tikslas atskleisti konstitucini teisini idj, teiss norm bei konstitucins teisins praktikos esm,
vystymosi dsningumus ir ypatumus, raidos tendencijas. Mokslininkams konstitucininkams rpi ir
konstitucins teiss teorijos bendros problemos, ir konkreios alies konstitucin teisin tikrov. Konstitucins
teiss mokslo atstovams Lietuvoje svarbiausia alies konstitucin teis, nors nagrindami konstitucin teisin
reguliavim, jie danai lygina Lietuvos konstitucin teis su usienio ali konstitucine teise. Be to,
mokslininkai tiria atskirus konstitucins teiss institutus, tokius kaip konstitucin kontrol, pilietyb, asmens
konstitucins teiss ir laisvs, statym leidiamj, vykdomj ir teismin valdias ir kt. Galima kalbti apie
konstitucins teiss moksl ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Visuotinai pripastama prancz, vokiei, brit,
amerikiei, ital ar ispan konstitucinink darb svarba. iuose darbuose atsispindi Vakar teisins
civilizacijos, kuriai priklauso ir Lietuva, teisins minties pasiekimai. Mums turt bti ypa doms Vidurio ir
Ryt Europos ali konstitucins teiss tyrintoj darbai. Dl io regiono ali konstitucins ir politins raidos
panaum tokie tyrimai yra svarbs ir praktiniu poiriu.
Konstitucins teiss moksle yra vartojami vairs specialieji tyrimo metodai.
Vis pirma teisin analiz. Teisins analizs metodu atskleidiama tiriame teiss norm, princip,
institut esm, aikinamas teisinio reguliavimo turinys. iuo metodu naudojamasi siekiant painti teis.
Remiantis juo, galima rayti, sisteminti, apibendrinti, klasifikuoti ir idstyti teisines inias.
Konstitucins teiss moksle taip pat svarbus sisteminis metodas, suteikiantis galimyb konstitucin teis
tirti kaip teisins sistemos sudtin element, atskleidiantis io teisinio reikinio viet teisins tikrovs
sistemoje, leidiantis suprasti vairi ios sistemos element sveik.
Konstitucins teiss moksle vartojamas ir istorinis metodas. is metodas atskleidia konstitucini
teisini reikini istorin raid, vystymosi ypatumus. Tai padeda numatyti tam tikr teisini reikini tolesns
pltots perspektyvas.
Lyginamosios teistyros metodas irgi plaiai taikomas ioje teiss mokslo srityje. Tai konstitucins
teiss reikini painimas juos palyginant. Tik palyginant vairi ali konstitucinius teisinius institutus,
galima rasti tinkamiausiai ir efektyviausiai tam tikromis slygomis funkcionuojant model, suvokti tam tikro
teisinio reguliavimo modelio ypatumus, konstitucins praktikos specifik. iuo metu palyginamieji tyrimai
(konstitucin komparatyvistika) ypa populiars. Tai ne vien teisin mada, bet ir siekimas konkreios alies
teis suvokti plaiame pasaulini proces kontekste.
Mokslininkai konstitucininkai taip pat vartoja statistin metod, padedant suprasti teiss norm
efektyvum.
Be to, taikomi ir vairs sociologiniai metodai. Jais siekiama itirti konstitucins teiss institut
reguliuojamus santykius, konkretaus teisinio reguliavimo tinkamum ir rezultatyvum, visuomens poir
tam tikr konstitucin teisin reikin.
iais metodais vertinant teiss gyvendinim visuomenje, padedama sprsti sudtingas teisines
problemas, taip pat laiku atskleisti ir nauj sprendim btinyb ir pan.
Konstitucins teisins tikrovs tyrimo pagrindas vairs tyrimo altiniai.
Pirma, tai teiss mokslinink (ir Lietuvos, ir usienio ali) darbai.
Antra, tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekstas svarbiausias konstitucins teiss altinis,
kuriame idstyti valstybs organizacijos ir funkcionavimo pagrindai, konstitucin asmens status
apibrianios normos. Tai ir Lietuvos statymai, ir postatyminiai aktai, kiti konstitucins teiss altiniai, taip
pat ir usienio ali konstitucins teiss altiniai, kuriais tvirtintos konstitucins teiss normos.
Treia, tai konstitucin praktika, teisini idj ir norm gyvendinimas. Mokslininkai nagrinja vairias
konstitucins teiss problemas. Savo poirius jie dsto monografijose ir vadovliuose, straipsniuose. Jie
kritikai vertina vairias teisines kategorijas ir institutus. Mokslininkai diskutuoja, vienas idjas atmesdami,
kitas formuodami naujai. Taip tiesiami keliai vairi teisini reikini nauj suvokim, silomos naujos
teisini reikini sampratos. Atlikt mokslo darb vertinimas yra svarbi mokslinio painimo sritis.
22

Konstitucija ir kiti konstitucins teiss norminiai aktai taip pat svarbus konstitucins teiss mokslo
tyrimo altinis. Tik mokslikai vertinus teisin reguliavim, galima teisingai taikyti normas, jomis remiantis
gyvendinti savo teises.
Mokslo tyrimai padeda tobulinti teiss normas, jas keisti. Mokslo rekomendacij nepaisymas brangiai
kainuoja visuomenei, kai vienas netiks reguliavimas keiiamas kitu, ne k veiksmingesniu. Mokslo
rekomendacijos padeda rasti gyvybing teisin reguliavim, atitinkant visuomens raidos tendencijas ir
padedant visuomenei engti priek. Tai ypa aktualu nauj demokratij valstybins veiklos praktikai. Todl
teiskros procese mokslininkams (nesvarbu, ar jie bus pasitelkti kaip teisini tekst autoriai, ar kaip
kompetentingi ekspertai ir konsultantai) turi bti skiriamas svarbus vaidmuo.
Treias konstitucins teiss mokslo tyrimo altinis teiss gyvendinimo praktika. Tik praktikoje
paaikja teiss norm efektyvumas, vairi teisini koncepcij ir modeli pagrstumas. Todl konstitucins
teiss mokslas tiria konstitucins teiss norm gyvendinimo praktik.
KONSTITUCINS TEISS KAIP SAVARANKIKO TEISS MOKSLO ATSIRADIMAS IR RAIDA.
Paymtina, kad konstitucins teiss mokslas susiformavo palyginti neseniai, tik XIX a. viduryje. Ir tik
prajus gana ilgam laiko tarpui, jau galima kalbti apie ios teiss mokslo srities suklestjim. Konstitucins
teiss mokslo, kaip savarankiko teiss mokslo, raida sietina su moderniosios raytins konstitucijos
tvirtinimu, valstybs organizacijos, valstybs valdios institucij sistemos ir i valdios institucij veiklos,
asmens ir valstybs santyki pagrind kryptingu teisiniu reguliavimu. Valstybs valdia, kuri riboja teis,
tampa ne tik idja, bet ir realybe. iai realybei suprasti btina mokslinis poiris. Valstybs gyvenimas jau
seniai buvo mstytoj akiratyje.
Mokslo apie valstyb uuomazgas regime antikos laik graik mstytoj Platono (427347 m. pr. m.
e.), Aristotelio (384322 m. pr. m. e.) darbuose, vliau senovs Romos autori Cicerono (10643 m. pr. m. e.)
ir Gajaus (II m. e. amius) veikaluose. v. Augustinas (354430 m.) ir v. Tomas Akvinietis (12251274 m.)
savo veikaluose konstravo politines bendruomenes ir valstybs gali grind Dievo delegacija, i kurios ir kyla
i galia. XVI a. Fortescue ir Thomas Smithas lotyn kalba paraytuose darbuose aikino Anglijos
Konstitucijos dsnius ir valstybs sutvarkym. Reikming mokslo apie valstyb element randame N.
Machiavelli (14691529 m.) Valdove, Hugo Grotijaus (15831645 m.) Apie karo ir taikos teis (De jure
belli ac pacis), B. Spinozos (16321677 m.) darbuose. Btina paminti ir Jean Bodin (15301596 m.), jo
veikal eios knygos apie respublik (1577 m. parayt pranczikai ir 1586 m. paties autoriaus iverst
lotyn kalb, De republica libri sex, kurioje monarchijos naudai idstyta vientiso ir absoliutaus
suvereniteto teorija. T. Hobbesas (15881679 m.) savo kapitaliame darbe Leviatanas (1651 m.) idst
valstybs ir teiss teorij. Pagal j mogus i prigimties yra blogas (mogus mogui yra vilkas Homo
homini lupus est). Jei nebt socialins ar valstybins organizacijos, bt taikomas stipresniojo statymas.
Siekiant utikrinti tvark, kiekvieno ir vis sujungtos pajgos ir valdia perleidiama vienam asmeniui ar
moni sjungai, kuri visas jai priklausania valia daugumos bals dsniu suvert vien vali. Tas asmuo turi
didiausi jg, o valstyb T. Hobbeso vadinama milinu Leviathan. Taip pavadintas ir jo veikalas
(Leviathan, sive de materia, forma et potestate civitatis ecclesiasticae et civilis). Pagal T. Hobbes valstyb
naudoja vis moni jg ir priemones, kad utikrint tvark ir gerov. Taigi regime sutartins valstybs
kilms sampratos formulavim. J. Lockeas (16321704 m.) darbe Du traktatai apie valdym (1690 m.)
dst sutartin valstybs kilms samprat, band formuluoti valdi padalijimo statym leidiamj ir
vykdomj, esant pirmosios prioritetui, teorij.
XVIII a. autori Ch. L. Montesquieu (16891755 m.) ir J. J. Rousseau (17121778 m.) darbai dar
viena pakopa demokratini revoliucij ir naujos valstybs sampratos link. Ch. L. Montesquieu, kuris ne be
pagrindo vadinamas genialiu mstytoju, 1748 m. pasirodiusio veikalo Apie statym dvasi Xl knygos Vl
skyriaus Apie Anglijos Konstitucij keliuose puslapiuose idsto teorij, kuri turjo nepaprast reikm
visai vakar konstitucinei miniai. Tai Ch. L. Montesquieu suformuluota ir klasikine tapusi valdi padalijimo
samprata. 1758 m. pasirod veicaro E. Vattelio knyga Taut teis arba prigimtinio statymo principai. Joje
raoma, kad svarbiausi alies statymai sudaro alies konstitucij. Konstitucija tai svarbiausias reglamentas,
kuriuo apibriamas vieosios valdios gyvendinimo bdas. Visuomens sutartis, liaudies suverenitetas,
suvereniteto nedalomumas 1762 m. ileistos J. J. Rousseau knygos Apie visuomens sutart arba Politins
teiss principai pagrindins idjos. Taip pat reikia paminti 1765 m. pasirodiusius V. Blackstone'o (1723
1780 m.) Anglijos teiss komentarus (4 knygos), kuriuose idstyta Anglijos vieoji ir privatin teis, G.
Bonnof de Mably 1776 m. parayt veikal Traktatas apie statym leidim arba statym principai. Mint
autori idjos apie valdios padalijim, tautos suverenitet, asmens prigimtines teises, parlamentarizm yra
23

iuolaikinio konstitucins teiss mokslo pamatins tiesos. Konstitucionalizmo idj gyvendinimo poligonu
tapo Naujasis emynas. Antai jau 1768 m. Masausetso kolonijos atstovai tvirtino, kad nuosavybs teis yra
konstitucin prigimtin teis, kuri turi gerbti visi brit valdiniai kaip vent ir nelieiam, kad ios teiss
negalima varyti neteistai padidinant mokesius.
1776 m. liepos 4 d. JAV nepriklausomybs deklaracija yra dokumentas, kuriuo tvirtintos reikmingos
konstitucins teiss idjos, kad visi mons yra sutverti lygs ir turi neatimamas teises, kad ioms gimtoms ir
neatimamoms teisms gyvendinti mons sukr vyriausybes, kuri valdia remiasi valdomj sutikimu; o
jei ta vyriausyb nevykdo susitarimo ir ignoruoja gimtas moni teises, tai tauta turi teis j paleisti arba
panaikinti ir steigti nauj vyriausyb ir t.t.
1787 m. priimta JAV Konstitucija, tapusi idealiu demokratins konstitucijos pavyzdiu demokratins
raidos keli pasirinkusioms alims, tvirtino valdios gali ribojim, grietai atskyr statym leidiamj,
vykdomj ir teismin valdias.
Aptariant mintus dokumentus, negalima nepaminti T. Jeffersono, T. Paineo, A. Hamiltono, rengusi
iuos aktus, indlio konstitucins doktrinos vystymsi. Pasaulins reikms yra ir tokie Europoje XVIII a.
pabaigoje priimti dokumentai, kaip Pranczijos Steigiamojo susirinkimo 1789 m. rugpjio 26 d. priimta
mogaus ir pilieio teisi deklaracija, skelbusi, kad mogaus teiss yra gimtos, ventos ir neatimamos, kad
alyje nra konstitucijos, jei mogaus teiss neutikrintos ir valdi padalijimas negyvendintas. Ne maesn
reikm tenka ir Pranczijos 1791 m. Konstitucijai, tvirtinusiai daugel konstitucionalizmo idj. Kaip
bevertintume vairi autori konstitucines idjas ir besiklostani konstitucin praktik, taiau reikjo sulaukti
XIX a. vidurio, kad bt galima konstatuoti atsiradus konstitucins teiss moksl kaip savarankik teiss
moksl, tiriant konstitucin teisin reguliavim, valstybs valdios organizacijos ir veiklos konstitucinius
pagrindus, valstybs ir asmens santykius.
Kalbant apie XX a. konstitucins teiss moksl, reikia paminti tokius autorius, kaip M. Prlot, G.
Vedelis, L. Favoreu, M. Duverger, G. Burdeau, B. Chantebout, Ph. Ardantas, F. Luchaireas (Pranczija), Th.
Maunzas. K. Sternas, K. Hesse, R. Zippelius, K. Doehringas, P. Badura (Vokietija), I. Jenningsas, G.
Marschallas, J. Mackintoschas, P. Bromhedas, O. H. Philipsas, S. A. De Smithas, J. Alderis, P. Daltonas, R.
Deuteris (Britanija). E. Corwinas, H. Kelsenas (i pradi Austrija, vliau JAV), B. Schwartzas, K.
Loevensteinas, L. Tribe'as (JAV). i autori darbuose dstomos modernios konstitucins teiss teorijos. Tai
bandymai paaikinti XX a. konstitucin teisin tikrov, nubrti jos tolesns raidos gaires. Kalbant apie
garsiausius mokslo korifjus, juos tik labai slygikai galima priskirti tam tikrai krypiai. Mint autori
pairos neretai ymiai vairiapusikesns, nesutelpanios vien doktrin. iandienos konstitucinink
tyrinjimuose regime vairiausias koncepcijas, vairi filosofini ir teisini mokykl tak. XX ir XXI a.
sandroje, ypa sugriuvus totalitarinei komunizmo sistemai, kaip niekada aktualus mokslinis konstitucins
tikrovs vardijimas. Negalima nepaminti ir lenk mokslininko L. Garlickio, vengro A. Sajo ar rumun
konstitucininko F. B. Vasilescu darb, aikinant konstitucines teisines permainas Vidurio ir Ryt Europos
alyse. Toliau Rytus Rusijoje vaisingai dirba M. Baglajus, V. irkinas, B. Straunas ir kt.
Deja, labai nedaug darb ileista lietuvikai. Tarpukario laik A. Esmeino Konstitucins teiss
principai (1933 m.) ar neseniai pasirods A. Dicey Konstitucins teiss studij vadas (1999 m.) kol kas
pavieniai leidiniai, neupildantys iojjani konstitucins teiss altini sprag.

PAGRINDINS KONSTITUCINS TEISS MOKSLO KRYPTYS IR MOKYKLOS.

Konstitucins teiss mokslas nra vieningas. Mokslininkams daro tak vairios filosofins pairos,
nacionalins ir istorins tradicijos, jis danai susipina su politologija. Konstitucins teiss moksle vyrauja dvi
kryptys: etatistin ir liberalioji. Etatistins krypties atstovai suvokia Konstitucin teis kaip valstybs nustatyt
teis, nepripasta socialins (visuomens sukurtos) teiss. Marksistins pasauliros mokslininkai (yra
vadinami radikalais) tyrinja ir suvokia Konstitucin teis klasi kovos, viepataujanios klass ar klasi
grups diktatros poiriu. Dauguma Konstitucins teiss tyrintoj priklauso liberaliajai krypiai. Jie teigia
kad Konstitucija ir Konstitucin teis nra valstybs valdios diktatros rankis. Ji turi ireikti vairi
visuomens grupi, valdanij ir pavaldini socialin ry, tvirtinti mogiksias vertybes, deklaruoja
teisin, demokratin valstyb, valdi padalinim, vietos savivald, valdinink ir valstybs institucij
atsakomyb tautai ir jos atstovams, taikius konflikt sprendim bdus, kompromis ir susitarim paiek ir
daugiapartin sistem.
4. KLASIKIN (LIBERALIOJI), MODERNIOJI JURIDIN KONSTITUCINS TEISS MOKYKLA IR JOS
METODOLOGIJA.
24

XIX a. antroje pusje bei XX a. pradioje suklesti juridin (dar vadinama klasikine) konstitucins
teiss mokykla. Suprantama, kad teisinio pozityvizmo laikais valstyb, jos institutai, valstybs ir asmens
santykiai buvo tiriami i teiss pozicij. Nors ios krypties atstovai ir pripaino socialin valstybs pobd, bet
valstyb, jos institucijas, valstybs veikl tyr vis pirma kaip teisin reikin. XIX a. brit W. Bagehoto
(Anglijos Konstitucija), W. R. Ansono
(Konstitucijos teis ir paprotys), S. Law (Anglijos valdymas), prancz A. de Tocqueville'io (Apie
demokratij Amerikoje), B. Constant'o (Politins konstitucins teiss kursas) veiklos metas. XIX a.
pabaig ir XX a. pradi ymi A. W. Dicey (Konstitucins teiss studij vadas), A. Esmeino
(Konstitucins teiss principai Prancz ir palyginamieji), G. Jellineko (Bendrasis mokymas apie
valstyb), P. Pabando (Vokietijos imperijos vieoji teis) ir kit autori teisin kryba. ie autoriai
suformulavo pagrindines konstitucines svokas ir kategorijas. J darbuose suformuluotos konstitucins teiss
klasikins teorijos, tokios kaip konstitucin teisin valstyb, parlamentarizmas ir t.t.
5. SOCIOLOGIN KONSTITUCINS TEISS MOKYKLA IR JOS METODOLOGIJA.
XX a. pradioje priek isiveria kita konstitucins teiss mokslo kryptis sociologin mokykla. Jos
ymiausi atstovai buvo L. Duguit, M. Hauriou, L. Gumplowius. ios mokyklos pasiekimais reikt laikyti
socialins teiss sampratos ir socialinio solidarumo idjas, teiss virenybs, teiss prioriteto statym leidjo
atvilgiu idjas. Tiesa, ios krypties atstovas L. Gumplowius prioritet teik prievartai teigdamas, kad jga
visada eina teiss priekyje.
6. POLITOLOGIN KONSTITUCINS TEISS KRYPTIS IR JOS METODOLOGIJA.
Politologinsociologin kryptis, suklestjusi po Antrojo pasaulinio karo tai tarsi sociologins
mokyklos tsa. ios pakraipos mokslininkai savo konstitucinius teisinius tyrimus siejo su politikos moksl
tyrimais. Buvo studijuojamos ne tiek konstitucins teiss normos, kiek tam tikro valstybs ar visuomens
instituto realus vaidmuo, reikm visuomens gyvenime. ios krypties atstovai: E. Corwinas, G. Burdeau, M.
Duverger, I. Jenningsas, H. Fineris ir kiti.
inoma, net ir didiausio sociologins ir politologins krypi suklestjimo metu svarbi ir klasikin
(juridin) mokykla. Ir H. Kelseno darbai, ir modernizuota juridin kryptis XX a. antroje pusje, isaugodama
teisinio tyrimo prioritet ir atsiribodama nuo politikos mokslo (K. Hesse, L. Favoreu), siekia atskleisti
konstitucinio teisi mechanizmo esm, itirti konstitucins teiss institutus. iuos autorius domina ir
konstitucins teiss reguliavimas, ir konstitucin praktika.
inoma, alia i pagrindini krypi egzistavo ir kitos.
7. KONSTITUCINS TEISS MOKYKL YPATUMAI D.BRITANIJOJE, JAV, PRANCZIJOJE IR VOKIETIJOJE.

D. Britanijos KT moksle susiformavo dvi kryptys:

formali dogmatin arba apraomoji. KT mokslas jauia Dicey formalios jurisprudencijos tak, jo
metodas leido atskirti teis nuo politikos. Apraomoji mokykla atsirado, nes nebuvo raytins Konstitucijos, o
reikjo aprayti principus, normas, j taikym. Mokslinink darbais remiasi teismai. Dauguma vadovli
parayti pagal i krypt. (R.Deksteris, Bentlei, Raitas).
politologin sociologin. i kryptis sieja KT tyrimus su politiniu kontekstu. Mokslinink darbuose,
suvokiant Konstitucijos teisinius reikinius, didel reikm teikiama politikos takai, istorinei politins minties
takai (Lokas, Milis). Atstovus domino kaip realiai funkcionuoja konstitucinis-politinis mechanizmas, jie siek
veikti praraj tarp teiss apraymo ir politini studij. 1960-70m. D. Britanijos valdymo reformos skatino
reformistins literatros atsiradim (Maralas).
KT mokslas priskiriamas politini moksl sriiai. Brit autoriai vysto ias koncepcijas:
1. konstitucijos negalima vadinti nerayta, j reikia vadinti nekodifikuota, neformalizuota. Kai kurie
autoriai pasisako u K-jos primim, taiau tradicij alininkai tam prieinosi.
2. valstybs sampratos idjos:
korporacins valstybs idja (valstyb kuria tam tikri konstituciniai .santykiai tarp valstybs ir
vairi korporacij);
25

demokratinio arba riboto valdymo (teiss viepatavimo) valstybs idja (turi dominuoti teis,
kuri riboja valstybs valdi);
mokslas nevartoja tautos, nacionalinio ar valstybs suvereniteto kategorij, kalbama apie
parlamento virenyb, jo suverenitet;
vyriausyb arba valdymas (valstybs reikal tvarkymas, kur vykdo valdia);
parlamento virenybs principas (nra joki parlamento ribojim, bet iuo atveju yra dvi
koncepcijos: Westminsterio modelis (beslyginis parlamento pripainimas valstybs inst.sistemoje), Vaitkobo
modelis (vyriausyb priepastato parlamentui, yra ne parlamento o kabineto valdymas).
3. partij valdymo sistemos doktrina.
4. teiss viepatavimo doktrina (paproi virenyb palygino su statutine teise, teis pirmiausia
teism teis).
XIX a. JAV KT mokslas vystsi kaip politini moksl dalis. Susiformavs stiprus Konstituciojos,
teisinink, teisj kultas. KT mokslui bdingas pragmatinis, prakticistinis poiris: raytins Konstitucijos
koncepcija, federalizmo klausimai, stabdi ir atsvar sistemos studijos, statym konstitucingumo teismin
kontrol. XX a. pirm. pusj KT moksle vyrauja dvi kryptys:
1. tradicin juridin remiasi kazuso tyrimu Kolumbijos m-kla.
2. KT politikos mokslo politikos istorijos persipynimas (Prinstauno universitetas). Po 1920m. JAV teiss
moksle maja Europos teiss moksl taka. Vyrauja pragmatizmas, teiss mokslai atskiriami nuo politikos
(Levelinas, Poundas). Po antro pasaulinio karo toliau vystsi juridin kryptis. Kita kryptis buvo politin
jurisprudencija, kuri siek pritaikyti teiss institutus prie besikeiianios tikrovs, pasisak u teiss tyrim
platesniame kontekste (ubertas, Trib). Paplitusi gyvos Konstitucijos doktrina Konstitucija ne teisinis
dokumentas, bet tradicijos, paproiai, praktika. Didelis dmesys skiriamas valdi padalinimui.
Pranczijos moderni KT m-kla (itakos Esmenas, Diugi, Oriju). KT dstoma traktatuose, vadovliuose,
monografijose (La Ferjeras, Vedelis, Biudo, antevu). Prancz autoriai laiko save nepriklausomais nuo
statym leidybos ar teism praktikos, analizuoja ir kritikuoja K-ja ir politiniu ir teisiniu metodu. KT
vadinama KT-ss ir politikos mokslas, autoriai pasuk politikos moksl link. Bdingas KT ir administracins
teiss atskyrimas. I KT iskirtos ir neeina mogaus teiss ir laisvs, kurios sudaro special dalyk, jos
laikomos prigimtinmis ir esaniomis vir K-jos. Mokslinink nedomina federalizmas. Teismas negali
pripainti statym antikonstituciniais, 1958 steigta Konstitucin Taryba, kuri kontroliuoja statymus iki j
ileidimo. Nagrindami KT institutus jie naudoja politikos mokslo metodus. 1954 Vyriausybs dekretu
vykdyta teisinio mokymo reforma: KT pavadinta KT ir PI. KT studijos daugiau tapo PI studijomis. KT ir PI
sampratos tvirtinimai bdingi Diuvere darbai: KT-teis kuri taiko PI, o juos galima atskleisti analizuojant
sociologiniu aspektu. Vyrauja dvi koncepcijos:1.Biurdo PI esm idja, jungianti mones, j grupes,
institutus. Institutas gali bti faktiniu ir teisini santyki dalyvis, tai socialinis politinis reikinys, kuriam
bdingos juridinio asmens savybs. 2.Diuvere: institutas visuma politini idj, sitikinim, paproi kartu
su materialiuoju elementu, kurie sudaro organizuot susijusi visum. Yra du tipai: paprasti institutai (eima,
parapija) bdinga tam tikra hierarhija, organizacija. Sudtingi institutai KT domina tik jie (parlamentas,
vyriausyb).
Vokietijos valstybs vokikas konstitucionalizmas lm KT doktrinos ypatumus. Prs valstybs
susivienijimas buvo KT mokslo pradia, 1919 K-ja buvo postmis KT mokslui. 1949 K-ja-mokslinink Kja. Atstovai Hes, ternas. teinas, Mauncas. Bdinga tai, kad pripastamas KT doktrinos krjas
Federalinis Konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo sprendimai grindiami solidia teorine mediaga,
sprendimai turi ne tik teisin bet ir mokslin autoritet. Neslepiamas teiss ir politikos ryys, valstybin teis
sietina su politika. Stiprias pozicijas isaugojo juridins m-klos atstovai (Maunsas ir Hes); i kitos puss
valstybinei teisei reikmingas politikos moksl siverimas (Zaifertas, Rydleris). Vokietijos politins partijos
rinkiminiuose dokumentuose nevengia naudoti mokslini teorij koncepcij. Nra vieningo K-jos apibrimo,
bet pabriamas normikumas, aukiausios normins galios aktas. Pabriamas K-jos ir Konstitucins
tikrovs santykis. Valstybs institucijos taikydamos K-j turi atsivelgti nuolat kintani tikrov, ia yra
iskiriamos dvi kryptis: 1.statin (teinas) interpretuojant normas svarbu isiaikinti K-jos krj
koncepcij. 2.dinamin (Maunsas) K-jos normas reikia aikinti atsivelgiant tikrov. Ypa nagrinjamos
svokos: teisin valstyb, socialin valstyb, partij politin doktrina, federalizmo principas.
8. KONSTITUCINS TEISS MOKSLO RAIDA LIETUVOJE. MYKOLO ROMERIO KONSTITUCINS PAIROS.
26

Konstitucins teiss mokslo Lietuvoje uuomazgos

Konstitucins (iuo atveju labiau tikt sakyti valstybins) teiss mokslo Lietuvoje uuomazg
randama XVI a. Tai siejama su Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts publicisto ir istoriko Augustino Rotundo
(Mieleskio) vardu. is teiss daktaras traktate Pasikalbjimas lenko su lietuviu (apie 1565 m.), gindamas
lietuvi teises ir Lietuvos Didiosios kunigaiktysts valstybin savarankikum, aptar valstybs formas.
Vliau pastebimas tam tikras Vilniaus universiteto profesros susidomjimas konstitucins teiss mokslu.
1651 m. ileistas Vilniaus universiteto profesoriaus teisininko Arono Olizarovskio svarbiausias veikalas Apie
politin moni smon. Jame nagrinjama valstybs esm, jos atsiradimo prieastys, politins santvarkos
formos. Profesorius Jeronimas Stroinovskis savo 1785 m. ileistame veikale Prigimtins, politins teiss,
politins ekonomijos ir tarptautins teiss mokslas aikino visuomens ir valdios tarpusavio santyki
principus. ia jis reiksi kaip konstitucijos, arba kaip visuotins moni sutarties, kuriai esant mons
nepraranda savo gimt teisi, alininkas. J. Stroinovskis dst Ch. L. Montesquieu teorijos apie valdi
padalijim pagrindus. Specialaus konstitucins teiss kurso ar mokslo veikal iki Pirmojo pasaulinio karo
Lietuvoje nebta.
Konstitucins teiss mokslas Lietuvoje (19181940 m.).
Konstitucin teis kaip mokslas Lietuvoje visikai susiformavo Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto
Didiojo) universitete. Nuo io universiteto Teisi fakulteto veiklos pradios, 1922 m. rudens, ia nuolat veik
Valstybins teiss katedra, o nepakeiiamas jos vedjas buvo teiss moksl daktaras profesorius Mykolas
Rmeris (18801945), nuo 1940 m. iki mirties dirbo Vilniaus universitete. pedagog ir mokslinink reikia
laikyti iuolaikins konstitucins teiss mokslo Lietuvoje pradininku. didj moksl M. Rmeris atjo jau
brandaus amiaus, engs penktj amiaus deimtmet. Ligi tol kaip teisininkas reiksi praktinje
advokato ir teisjo veikloje. M. Rmerio mokslinis palikimas nepaprastai vairus ir gausus. Tai daugyb
monografij ir mokslini straipsni. Jis buvo plataus akiraio specialistas, domjosi ir tyr vairias
administracins, baudiamosios, tarptautins ir kit teiss ak, taip pat istorijos moksl, problemas. Taiau
pagrindin jo mokslinio ir pedagoginio darbo sritis konstitucin teis, kurioje buvo laikomas visuotinai
pripaintu autoritetu. Moksle M. Rmeris njo imintais takais, o atmet tai, kas, jo nuomone, buvo perdta ar
klaidinga. Jo pair originalum sudar liberalios doktrinos ir socialinio solidarumo idj sintez. Viena i
M. Rmerio tyrint konstitucins teiss problem yra bendrasis mokslas apie valstyb. Pirmas ia tema
monografinis M. Rmerio darbas buvo Reprezentacija ir mandatas (ileista 1926 m.). Knyga parayta tada,
kai Lietuvoje visomis teigiamomis ir neigiamomis savybmis reiksi kratutinis parlamentarizmas, M.
Rmerio vadintas seimokratija. Politinio tautos
atstovavimo klausimai buvo svarbs ne tik mokslui, bet ir politikai. Turdamas galvoje teisins
literatros lietuvi kalba stygi, autorius ioje monografijoje ijo i usibrt tyrinjimo rm ir paliet
plat konstitucins teiss teorini klausim spektr. Praplsti nagrinjamos temos ribas autori taip pat
skatino jo visai mokslinei krybai bdingas nuolatinis siekimas irykinti sistemos bendresnes svokas ir
dsnius. Po io veikalo viena po kitos sek monografijos Administracinis teismas bei Konstitucins ir
teismo teiss pasieniuose, skirtos siauresnei konstitucins teiss teisins valstybs problemai. M.
Rmerio mokslinius tyrinjimus apie valstyb vainikavo kapitalus, deja, liks neubaigtas veikal ciklas
Valstyb ir jos konstitucin teis.
Kita svarbi konstitucins teiss sritis, kurioje M. Rmeris ivar gili vag, buvo konkrei ali
konstitucin teis. Jam vadovaujant, studentai ivert lietuvi kalb, eiolikos usienio ali konstitucij
tekstus. Jie buvo paskelbti kartu su profesoriaus paraytais tas konstitucijas aptarianiais straipsniais. M.
Rmeris taip pat pagrstai laikomas Lietuvos konstitucins teiss mokslo krju. Jis pirmasis nuosekliai tyr
Lietuvos nacionalinio valstybingumo atkrimo teisinius aspektus ir jos konstitucin raid. Be maesns
apimties darb, iai problematikai skirtas M. Rmerio dviej dali neubaigtas veikalas Lietuvos
konstitucins teiss paskaitos. Pastarasis M. Rmerio veikalas specialist buvo labai auktai vertinamas ir
gretinamas su pasaulinio garso konstitucins teiss autoritet A. Esmeino, L. Duguit, H. Kelseno darbais.
Bdinga, kad M. Rmeris savo tyrinjim srityje buvo savotikas monopolistas: kit autori darb panaia
tematika to meto lietuvi teisinje literatroje faktikai beveik nra. Galima manyti, kad prieastis iai
monopolijai atsirasti buvo visuotinai pripaintas
Konstitucins teiss mokslas sovietins santvarkos metais.
Konstitucins teiss specialistai sovietiniais metais ra nemaa, publikuota vairi straipsni, ileista
keletas stambesni leidini, nors apskritai teisikai galiojusi konstitucij, ypa 1940 m. konstitucijos,
analizs nebuvo gausu, nebuvo ileista konstitucins teiss vadovli. Tinkam slyg mokslui vystyti
27

nebuvo. Konstitucins teiss mokslo atstovai buvo kreipiami rodinti sovietins valstybs, sovietinio
Lietuvos valstybingumo, suvereniteto, demokratijos tariamai aukt ivystymo lyg ir pranaumus i klasini
partini pozicij, kritikuoti nepriklausomos Lietuvos konstitucin santvark, demaskuoti tariam to meto
demokratijos ir teistumo ribotum. Todl mint darb vert yra ribota, tam tikr iliekamj vert daugiau
turi tuose darbuose sukaupta faktin mediaga, kurios pagrindu mginta daryti laikmet atitikusias ivadas.
Iimt ir savotik fenomen sudaro paskutinis inomas profesoriaus M. Rmerio darbas, jo paties pavadintas
Istorin Lietuvos sovietizacijos apvalga ir konstitucinis jos vertinimas. Veikale M. Rmeris apmst ir,
remdamasis tuo metu buvusia prieinama mediaga, i konstitucins teiss mokslo pozicij vertino Lietuvos
valstybei tragikus 1940 m. vasaros vykius ir atliko svarbiausi t met konstitucijos nuostat teisin analiz.
is M. Rmerio darbas, pavadintas Lietuvos sovietizacija 19401941 m., pirm kart buvo paskelbtas 1949
m. Vokietijoje.
Konstitucin teis lietuvi ieivijos darbuose.
Ieivijoje konstitucins teiss problemas yra nagrinj daugelis teisinink (taip pat politolog,
istorik). Bet giliausiai tai dar autoritetingi specialistai, teisin isilavinim gij arba gilin Vakar Europos
ar JAV mokslo centruose, teiss daktarai, jau mintas, Konstantinas Rakauskas, JAV taps profesoriumi,
Pranas Viktoras Raulinaitis (18951969 m.), Kazys idlauskas (g. 1914), taip pat Juozas Bronius Lauka (g.
1910) ir kai kurie kiti autoriai. Natralu, kad viena pagrindini problem, nagrinjam ieivijos teisinink,
tapo buvusios nepriklausomos Lietuvos konstitucins teiss bei bsimos isilaisvinusios Lietuvos
konstitucins santvarkos problema. Detaliai aptariama Vasario 16 d. akto konstitucin reikm, nagrinjamos
nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos, ypa iskiriant 1922 ir 1938 m. nuolatines bei 1918 ir 1920 m.
laikinsias, neteikiant 1919 m. Konstitucijos pamatiniams dsniams savarankiko akto reikms. K.
Rakausko tvirtinimu, visos ios Konstitucijos, pagal laiko reikalavimus ir j leidj sitikinimus siek
nepriklausomai Lietuvai utikrinti egzistencij ir tstinum, todl n viena j nesanti smerktina. K. Rakausko
monografijoje aptariama aukiausij konstitucini organ sistema, specialiai nagrinjamas lietuvi tautos,
suverenumo ir demokratijos teorij atspindjimo konstitucijose problema.
Daugelio darb autoriai, tikdami bsimu Lietuvos isilaisvinimu, aptarinjo bsimos Lietuvos konstitucins
santvarkos problemas. Konstruodami konstitucins santvarkos model ateiiai, dauguma ieivijos autori buvo
itikimi konstitucinio kontinuiteto (tstinumo) principui. Taip pat
beveik vieningai buvo laikomasi nuomons, kad laisvoje Lietuvoje teksi grti ne prie paskutiniosios 1938
m. Lietuvos Konstitucijos, bet prie Steigiamojo seimo parengtos ir jo 1922 m. priimtos Lietuvos Valstybs
Konstitucijos. io konstitucinio akto perimamumo naudai buvo isakomi ie svarbiausi argumentai:
1. 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija vertinama kaip geriausiai atitikusi ne tik to meto slyg
reikalavimus, bet ir niekuomet nekintanias visuomeninio gyvenimo ir asmens laisvs vertybes;
2. 1922 m. Konstitucija buvo tobuliausia, mginusi kurti liberalin, individualistin, centralizuot,
reprezentacin demokratin santvark su parlamentinio seimokratinio tipo vyriausybe ir tautini maum
personaline autonomija;
3. 1922 m. Konstitucija, vienintel i nuolatini Lietuvos konstitucini dokument, buvo priimta
demokratine tvarka irinkto Steigiamojo seimo tikro tautos valios reikjo ir jos suverenumo vykdytojo.
Taip pat buvo pripastama, kad 1922 m. Konstitucija, j matuojant teorinio tobulumo masteliu, kaip ir
kitos konstitucijos, nebuvo visikai tobula. 1922 m. Konstitucijos krjams pirmiausia rpjo pabrti ir taip
utikrinti tautos suverenum, kad jo nesisavint nei svetimi, nei savi piktnaudiautojai, atsidr valdioje.
Kadangi tiksliausi tautos valios reikjai buvo pripastami seim irinkti tautos atstovai, tai statym
leidybos institucijai tautos atstovybei konstitucija teik akivaizd pirmum.
Pagal vyraujani nuomon, politinis reimas, galiojant 1922 m. Lietuvos Valstybs Konstitucijai,
visuomenje buvo pagrstai kritikuojamas ypa dl valdios nepastovumo, trukdiusio pozityviai valdyti.
Pagrindin prieastis buvs nepakankamas statymleidysts ir vykdomosios valdios gali subalansavimas
konstitucijoje, ypa juntamas esant dideliam politiniam seimo susiskaldymui. Todl ieivijos teisinink
modeliuojama bsimosios nepriklausomos Lietuvos valstybs konstitucin santvarka orientuojama pirmiausia
subalansuoti valdi gali, taip pat sumainti politinpartin susiskaldym seime. Siekiant valdios
pastovumo, btina tvirtas ir pastovus polius, kuriuo Lietuvoje gali bti prezidentas, nes seimas dl per didelio
moni skaiiaus bei nepastovaus charakterio, tam netinka. Stiprinant prezidento politin gali, siekiant j
pastatyti aukiau partij ir bti patikimu valstybs valdios pastovumo veiksniu, buvo galvojama apie
tikslingum bsimojoje Lietuvoje suteikti jam visos tautos mandat, t.y. rinkti visuotiniuose rinkimuose. Be
to, prezidento kadencij manyta padaryti ilgesn nei seimo. Apskritai i kadencij tarpusavyje nesaistyti, nes
tik tada seimo rinkim ar vyriausybs krizi atvejais galima isaugoti valdios kontinuitet. Baiminantis dl
28

diktatros grsms, pasisakyta prie prezidentin ministr kabinet ir silyta parinkti vien galim tarpin
prezidentin ar parlamentin variant. Kaip priemon seimo galiai koncentruoti vienoje institucijoje buvo
siloma kurti dviej parlamento rm sistem. Antruosius rmus (senat) buvo
siloma sudaryti i apskrii ir miest irinkt atstov arba kio ir kultros savivaldybi pagrindu. Kaip
vienintel teisin priemon, mginant sumainti politinpartin bsimj seim susiskaldym, ieivijos
spauda vieningai sil rinkim reform. Manyta, jog prie seimo susiskaldymo privedusi tarpukario Lietuvoje
praktikuota proporcin rinkim sistema, kuri neleidusi, be to, irinktiesiems turti tiesiogini ryi su
rinkjais. Atsivelgdami maoritarins sistemos trkumus, pasireikianius galimu rinkj valios ikraipymu
ir kitais pavojais (galimyb, skirstant apygardas, sumenkinti opozicijos jgas), autoriai sil likti prie
proporcins sistemos, bet j ir jos taikym tobulinti. Diskutuojant apie nepakankam valdi gali balans
konstitucijoje, ieivijos spaudoje ikelta tez ir apie buvus teismo vaidmens valdi gali sveikoje
sumenkinim, apribojant jo veikl vien civiline ir baudiamja sferomis ir nenumatant galimybi jam veikti
statym konstitucingumo ir administracijos akt teistumo kontrols srityje. Aptariant bsimos Lietuvos
konstitucin santvark, buvo diskutuojama dl naujos institucijos konstitucinio teismo btinumo.
Konstitucin teis atstaius Lietuvos nepriklausomyb.
Nors rykiausi sovietiniu laikotarpiu iaug Lietuvos konstitucins teiss specialistai aktyviai dalyvavo
atgimusios Lietuvos konstitucinje kryboje, mokslinis paveldas ioje srityje dl mint prieasi yra
gantinai kuklus. Natralu, kad atkrus nepriklausomyb, atsirado objektyvus poreikis susiklosiusi
mokslins konstitucins teiss literatros sprag skubiai upildyti. Tai buvo padaryta pakartotinai ileidiant
bent jau svarbiausius M. Rmerio darbus: tris Valstybs ir jos konstitucins teiss tomus, monografij
Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose, knyg Lietuvos konstitucins teiss paskaitos, pirm kart
paskelbiant antr io veikalo dal dar nepriklausomybs atkrimo ivakarse, 1989 m., Lietuvoje isaugoto
autentiko egzemplioriaus pagrindu ileista Lietuvos sovietizacija 19401941. Paraytuose daugiau nei
prie pus amiaus M. Rmerio darbuose nagrinjamos ir iandienai aktualiausios teiss problemos, todl jie
iandien vertinami ne tik kaip savo meto teisins minties paminklai, bet ir kaip ndienai reikmingi
konstitucins teiss mokslo altiniai. Spaudoje pasirodo darb Lietuvos konstitucini tradicij, konstitucini
institut, statym konstitucingumo kontrols ir kitomis aktualiomis temomis.

29

III tema. Konstitucins teiss altiniai

1.

Konstitucins teiss altinio svoka. Konstitucins teiss (kaip objektyviosios teiss) sampratos
reikm apibriant konstitucins teiss altini sistem. Konstitucins teiss altini vairov pasaulio
valstybse. Konstitucins teiss altiniai D. Britanijoje.
1.1. Konstitucins teiss altinio svoka.
Formaliuoju teisiniu aspektu: Teiss altiniu suprantama teiss forma, t.y. oficialiai pripastama teiss
norm iraikos ir tvirtinimo forma.
Materialiuoju teisiniu aspektu: Teiss altinis, kaip istorins, socialins, politins aplinkybs, takojusios
teiss normos atsiradim.

Skirstymai:
1. Labiausiai paplits teiss altini skirstymas pagal teiss norm iraik ir tvirtinimo bd:
1)
teiss norminis aktas;
2)
teisinis paprotys;
3)
teismo precedentas.
2. Pagal tai, ar galioja dabar ar galiojo praeityje:
1)
galiojantys;
2)
istoriniai teiss altiniai (Lietuvos statutai, Lietuvos Konstitucijos 1918 1938 m. ir kt.).
3. Siauruoju poiriu teiss altinio svoka apima teiss normos form, taiau irint plaiuoju poiriu i j
reikt traukti ir teiss principus ir doktrin.
Teiss altini klasifikacija gali bti grindiama teiss struktra ir jai gali bti priskiriami tokie elementai
(lygiai):
1)
doktrininis susiklosto tokie teiss altiniai, kaip doktrina ir teiss principai;
2)
norminis tokiu lygiu susiklosto teiss norm aktai,
3)
sociologinis arba teiss realizavimo lygmuo teiss precedentas, teismin praktika, normin sutartis,
paprotys.
4. P. Leonas iskyr tokias teiss altini reikmes:
1) teiss altiniai tai teiss painimo altiniai visi tie dalykai, kuriuose randama duomen
arba pdsak teisei painti vienos ar kitos visuomens, tai yra paproi tekstai, teism bylos ir t.t.
2) teiss altiniai veiksniai (faktoriai), kurie gimdo teis, subjektyvij teiss smon, btent:
vairius visuomens interesus, dorovs idjas ir pan. tai teiss altiniai materialiu atvilgiu.
3) teiss altiniai tai nustatytos, priveriamos juridins normas tai teiss altiniai formaliu
atvilgiu.
Konstitucins teiss normos yra ireikiamos vairiomis teisinmis formomis: konstitucija, konstituciniai
statymai, organiniai statymai, teismo precedentai, konstituciniai paproiai ir kt. Labiausiai paplitusi
konstitucini teiss altini klasifikacija yra pagal j teisin gali.
Taigi konstitucins teiss siaurja prasme (arba Konstitucijos teiss) altiniais yra aukiausios galios,
steigiamojo pobdio teiss aktai tai LR Konstitucija, konstituciniai statymai ir konstituciniai aktai
sudedamoji Konstitucijos dalis ir Konstitucijos pataisos. Taip pat tiesiogiai yra susij Konstitucinio teismo
nutarimai, kuriuose nagrinjamas teiss akt atitikimas Konstitucijai ir taip atskleidiamas Konstitucijos
princip ir norm turinys(Konstitucijos vientisumo principas). Taigi pripastama konstitucins kontrols
institucij aktuose pltojamos konstitucins doktrinos kaip pozityvios teiss reikm.
Konstitucins teiss altiniai plaija prasme yra ne tik Konstitucija ir Konstitucinio teismo nutarimai, bet
ir konstituciniai statymai (LRK 69 str. 3 d. prasme); LR ratifikuotos tarptautins sutartys; statymai; seimo
statutas; postatyminiai aktai ir kt.
Ar savivaldos institucij aktai gali bti konstituciniais teiss altiniais? Savivaldos institucijos nevykdo
valstybs valdios vietose. J aktai nereguliuoja santyki, kurie tiesiogiai priskiriami konstitucins teiss
sriiai. Todl konstitucinius teiss altinius patenka tik tie teiss aktai, kurie tvirtina vietos ir centrins
valdios santykius, savivaldos pagrindus, bet ne pai savivaldos inst. aktai, reguliuojantys j kompetencijai
priskirtinus santykius.
30

1.2. Konstitucins teiss (kaip objektyviosios teiss) sampratos reikm apibriant konstitucins teiss
altini sistem.

1.
1)
2)
2.
1)
2)

1)
2)
3)
4)

1)

Konstitucins teiss altini sistema tai visuma altini, kurie yra sugrupuoti pagal tam tikr paskirt
kriterij. Konstitucin teis tai sistema konkreios alies teiss norm, reguliuojani mogaus padt
visuomenje ir valstybje, visuomens santvarkos pagrindus, vieosios valdios organ sistemos organizacijos
ir veiklos pagrindus. (tai mokslinis KT apibrimas).
Konstitucins teiss altiniai skirstomi pagrindinius ir fakultatyviuosius.
Taigi pagrindin klasifikacija yra pagal teisin gali (pagrindiniai KT altiniai):
Konstitucins teiss siaurja prasme altiniai:
Konstitucija, konstituciniai statymai ir konstituciniai aktai sudedamoji Konstitucijos
dalis, taip pat Konstitucijos pataisos;
LR Konstitucinio teismo nutarimai.
Kiti konstitucins teiss altiniai (altiniai plaija prasme):
3) Konstituciniai statymai, priimti pagal LRK 69 str. 3 d.
LRK 69 str. 3 d. prasme konstituciniais statymais laikomi:
Konstituciniai statymai, kurie yra tiesiogiai nurodyti K ir yra priimti K 69 str. 3 d.
nustatyta tvarka;
Konstituciniai statymai, rayti konstitucini st. Sra ir priimti pagal LRK 69 str. 3 d.
Pagal K 69 str. 3 d. nurodyta, kad konstituciniai statymai priimami u juos balsavus daugiau nei pusei vis
seimo nari, o keiiami ne maziau nei 3/5 vis seimo nari. K iskiria konstitucinius statymus i kit pagal
j keitimo ir primimo tvark. Toks j reglamentavimas leidia daryti ivad, kad iais statymais nra
daromos K pataisos ir kad jie nra sudtin K dalis. Be to, ie statymai priimami laikantis specialios
primimo tvarkos: jie turi bti rayti konstitucini statym sra.
Taip pat yra Seimo statute 168 str. pasakyta, kad konstituciniais statymais yra laikomi:
K 150 str. nurodyti statymai (1991 m. vasario 11 d. konstitucinis st. dl Lietuvos
valstybs, 1992 m. 06.18 d. dl LR nesijungimo postsovietines ryt sjungas.).
taip pat K pataisos;
tiesiogiai K vardinti statymai ir
kiti konstitucines normas konkretinantys statymai, nurodyti statyme dl konstitucini
statymo srao.
Taigi konstitucijai savo galia prilygsta: K pataisos ir 150 str. nurodyti konstituciniai statymai, taip pat paioje
K vardinti statymai, kitos konkretinanios normos. K 69 str. 3 d. nurodyti st. Neprilygsta savo galia K,
taiau pralenkia paprastuosius st. KT nutarime 2001 m. 04.02.: konstituciniai st. nuo kit st. Skiriasi savo
primimo ir keitimo tvarka. Ypating j viet teiss sistemoje lemia pati K. Konstituciniai st. Negali bti
keiiami paprastais st., taip utikrinamas santyki, reguliuojam konstituciniais st. Stabilumas ir didesn j
apsauga. Konstituciniai st. Turi neprietarauti K, o paprasti st. Turi neprietarauti K ir konstituciniams st.
alia konstitucini st. yra organiniai st. Jie interpretuojami, kaip tiesiogiai K vardijamo statymai.
Organiniai statymai teiss altini hierarchijoje yra tarp konstitucini ir paprastj statym. Organiniai
statymai, kaip ris susiformavo Pranczijoje 1958 m. Konstitucijos takoje. Tokia statym ris taip pat yra
Ispanijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir kt. Toki statym btinyb yra grindiama nuostata, kad ypa svarbs
statymai turt bti priimami ir keiiami sudtingesne tvarka ir kad konstitucijos tekste sunku pakankamai
isamiai reglamentuoti net ir svarbiausius konstitucins teiss institutus. LT K organini st. nenumato.
4) LR ratifikuotos tarptautins sutartys;
Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo LR seimas yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis. Lietuvos
tarptautin sutartis tai tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro LR
su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis. Tarptautins ir nacionalins teiss santykis yra
tarptautins teiss problema. Kur jai sprsti yra skiriamos dvi teorijos dualistin (tarptautin teis yra
auktesn u valstybs vidaus teis tarptautiniuose santykiuose, taiau nacionalin teis yra auktesn u
tarptautin valstybs vidaus teisiniuose santykiuose) ir monistin(tarptautin teis gali turti virenyb prie
nacionalin teis).
5) statymai, Seimo statutas;
statymai gali bti skirstomi:
pagal j teisin gali: a) konstitucija; b) konstituciniai ir organikieji statymai; c)
paprastieji st.
31

2)
3)
4)
5)

pagal j galiojim: a) pastovs; b) laikini.

Pagal reguliavimo pobd: a) prastus st.; b) st. principus; c) st. programas.
Pagal galiojim teritorijoj: a) federaliniai; b) federacijos subjekt st.
Pagal j primimo tvark: a) priimtus parlamente (seime); b) priimtus referendumu. (jie
turi t pai teisin gali).
statymas laikomas aukiausios teisins galios aktas (neskaitant K), nes jis priimtas seimo, uris yra tautos
galiotas ireikti j vali. st. leidybos iniciatyvos teis priklauso: seimui, prezidentui, vyriausybei, 50 tkst.
piliei.
Kaip savarankiki teiss altiniai nurodomi parlament reglamentai ir statutai, kurie reguliuoja parlamento
vidaus darbo tvark ir organizavim. LT seimo statutas turi statymo gali. Seimo statutas nuo statym
skiriasi reglamentuojam santyki pobdiu (jis reglamentuoja seimo nari status, seimo struktr, j darbo
tvark ir kt.), ir primimo, sigaliojimo tvarka. Seimo statut pasirao ne Prezidentas, bet Seimo pirmininkas.
Seimo statutas sigalioja kit dien po paskelbimo, jeigu jame nenustatyta vlesn sigaliojimo data (skiriasi
nuo st., nes jie sigalioja nuo j paskelbimo). Seimo statuto negali vetuoti Prezidentas, nes jis jo nepasirao ir
oficialiai nepaskelbia.
Kai kuriose valstybse egzistuoja deleguojamoji st. leidyba, kai parlamentas paveda vyriausybei
reglamentuoti tam tikr klausim, priskirt st. kompetencijai. Tokie vyriausybs aktai turi statymo gali.
Daniausiai parlamentas priima statym, formuluojant bendrj princip, o vyriausybei paveda j detalizuoti.
Tokia deleguojamoji statym leidyba yra Pranczijoje, Italijoje, Austrijoje. LT deleguojamoji leidyba
nenumatyta, be to, KT pabr, kad LTK statym leidybos delegavimas nenumatytas, todl Vyriausyb gali
priimti tik postatyminius teiss aktus, ir btent teiss leisti statymus delegavimas turi bti pagrstas valstybs
K tvirtintomis nuostatomis.
6) Postatyminiai teiss aktai(Seimo nutarimai, Vyriausybs nutarimai, Prezidento dekretai ir kt)
Postatyminiai teiss aktai gali bti skirstomi Seimo nutarimus, Prezidento dekretus, Vyriausybs nutarimus,
ministerij ir kit valstybs institucij teiss aktus, turinius normin pobd. Savivaldos teiss aktai
nelaikytini konstitucins teiss altiniais. Postatyminis teiss aktas statymo nustatyta tvarka ir pagrindais
kompetentingos institucijos priimtas aktas. KT nutarime paymjo, kad postatyminiu aktu realizuojamos
statymo normos, taiau toks teiss aktas negali pakeisti paties statymo ir sukurti nauj bendro pobdio
teiss norm, kurios savo galia konkuruot su statymo normomis. Paymtina, kad ne visi kompetenting
institucij nutarimai ir sprendimai yra konstitucins teiss altiniai, o tik tie, kurie yra norminio pobdio ir
reglamentuoja konstitucins teiss reguliuojamus klausimus.

1)
2)
3)
4)

Taip pat yra fakultatyvieji teiss altiniai (jie papildo kit KT altini tvirtint teisin reguliavim):
Teismin praktika;
Teiss principai;
Paproiai;
Doktrina;

Konstitucins teiss altini vairov pasaulio valstybse.

Skirtingose alyse yra skirtingi teiss altiniai. Taiau kai kurios alys turi panaius ar net tokius pat
konstitucins teiss altinius. Todl didesnis skirtumas tarp valstybi irykja siekiant nustatyti skirting
teiss altini svarb vienoje ar kitoje valstybje.
Kokie teiss altiniai svarbs toje valstybje priklauso nuo to, kokiai teiss sistemai priklauso valstyb:
1)
Roman german (kontinentins) teiss sistemai
2)
Anglo amerikiei (bendrosios) teiss sistemai.
Taigi tose alyse, kurios priklauso kontinentins teiss sistemai (Pranczija, Vokietija, Italija, Lenkija,
Lietuva, Latvija, Estija ir kt.), svarbiausi pagrindiniai teiss altiniai yra ie:
1)
Konstitucija;
2)
statymai;
Pagal roman-german teiss sistem, statymas tai parlamento priimami teiss aktai. Jiems pripastama
antroji vieta teiss sistemoje po konstitucijos. ia galioja juridins galios nelygumas:
a)
konstituciniai statymai. Jais papildoma konstitucija, konstitucijos pataisos. Turi beveik toki pai
reikm kaip ir konstitucija; priimami ypatinga tvarka. Kai kuriose v-bse pati Konstitucija yra vadinama
32

b)

c)

d)

e)
f)

1.

3)

konstituciniu statymu, pvz. Vokietijoje Pagrindinis statymas. Lietuvoje konstituciniai statymai, kaip teiss
altiniai yra pripastami tik LR K 69 str. 3 d. prasme. Paymtina, kad LR K pataisos, taip pat K 150 str.
nurodyti konstituciniai aktai ir konstituciniai statymai, kurie yra sudedamoji K dalis, yra iskiriami atskir
konstitucins teiss altini r, kur jie yra prilyginami K. Tuo tarpu LR K pagal 69 str. 3 d. priimti teiss
aktai nra prilyginami K, taiau yra auktesns galios nei paprasti statymai.
organikieji statymai. Tai statymai, kurie priimami blanketini KT norm pagrindu, remiantis tam
tikra nuoroda. Jie upildo konstitucijos spragas. Tai yoatingos reikms st., kurioprimimas tiesiogiai
nurodomas Konstitucijoje. Kai kuriose alyse yra nurodomos konkreios visuomeninio gyvenimo sferos,
kuri teisin reglamentacija yra galima tik organiniais st pvz. Ispanijojos Konstitucijos 81 str.numato, kad
org.st yra tie, kurie yra susij su pagrindini teisi ir laisvi ipltimu, patvirtinantys autonomini
bendruomeni statutus, susij su visuotine rinkim teise ir kt.st, numatyti Konstituscijoje. Jis uima tarpin
viet tarp konst.st. ir paprastj st. J atsiradimas siejamas su 1958m Pranczijos konstitucija. Vlaiu ie st
paplito buvusiose Pranc.kolonijose, t.p kt alyse( pvz Moldova). Kiekvienos alie Konsyitucijoje gali bti
numatytas bet koks skaiius toki st.:pvz 1991 Rumunijos Konst. numat 25 klausimus, kuriais turjo bti
priimti org.st. danai org st primimas siejamas su pagrindiniais KT institutais. Lietuva nepripasta org.st.
Org.st priimti ir pakeisti yra daug sunkiau nei paprastuosius, pvz. Pranczijoje prie priimant tok st.,
konstitucin taryba tikrina jo atitikim Konstitucijai. Jie turi virenyb prie emesnius statymus, bet negali
prietarauti konstitucijai ir konstituciniams statymams;
paprastieji statymai. Tai visi kiti statymai, jei jie nra konstituciniai ar organiniai. J yra daugiausiai.
Jie negali prietarauti auktesniems; jie priimami bendra tvarka, reguliuoja svarbias v-bs gyvenimo sritis.
Gali bti priimti parlamento ar tautos tiesiogiai. Federacinse v-bse bna federaciniai st. ir federacijos
subjekt st. T.p yra vieini st, priimam autonomini vienet institucij( Italija, Ispanija)
ypatingieji statymai. J primimas bdingas III pasaulio alims ( ri Lanka, Malaizija, Jamaika).
Priimami parlamento bendra tvarka, taiau gali riboti tam tikras st normas ar net konst.teiss normas, pvz ri
Lankos 1971 st Kelio terorizmui ukirsti. Daniausiai jie priimami trumpam laikotarpiui, taiau
parlamentas turi teis pratsti j galiojim.
Parlamento reglamentai, statutai. Nustato j vidin organizacij ir darbo procedras, turi st gali,
taiau priimami iek tiek supaprastinta tvarka- be valstybs vadovo promulgavim. Jei parlamentas yra dviej
rm, kiekvieni rmai turi savo reglament, kurio primimui nereikia kt rm pritarimo.
deleguotieji statymai. Tai normatyviniai aktai, turintys st gali, taiau ileisti ne paties st leidybos
organo, o jo pavedimu kit v-bs organ- daniausiai vyriausybs, reiau v-bs vadovo. Deleguota
statymleidyst. Kaip tam tikr klausim operatyvenis sprendimo bdas plaiai paplito daugelyje ali ( pvz
D. Britanija , Pranczija, Italija). Ji atspindjo vykdomosios valdios vaidmens sustiprjim ir padjo
vykdomajai valdiai sustiprti. Deleguotoji statymleidyst gali bti vertinama teigiamai, kai kalbama apie
svarbi soc.program realizavim; ir neigiamai- jei vykdomoji valdia pernelyg takoja parlament ir
pastarojo vaidmuo silpnja, taigi tam tikra prasme griauna valdi padalijimo princip. Del.statymleidyst
yra manoma tik tuo atveju, jei ji tiesiogiai nustatyta Konstitucijoje. Konstitucij autoriai stengsi sprausti
deleguot statymleidyst grietas ribas tokiu bdu paliekant parlamentui galutinio sprendimo teis. Todl
KT ikelia tam tikras slygas del.statymleidystei:
atitinkamas parlamento leidimas yra suteikiamas nustatytam laikotarpiui
grietai nustatomas klausim ratas
parlamento leidimui negali bti taikomas pleiamasis aikinimas deleguota leidyba
draudiama iduoti leidim sukurti normoms, keiianioms galiojanius st ar
galiojanias atgal
neleidiama subdelegacija.
valstybs vadovo aktai turintys st gali ( Italija, Sirija, Marokas)- pvz Italijoje st gali turi prezidento
dekretai. Pgl 1995 Kazachstano konst. ioje srityje prezidentas turi labai iplstus galiojimus- jam st leidyb
gali deleguoti tik 1metams, t.p jis gali paskelbti skub st primim, o jei parlamentas atsisako skubia tvarka
priimti st, tai jis gali ileisti sak, turint st gali
vyriausybs aktai, turintys st gali- labiau paplits variantas, nei pirmasis( Ispanija, Portugalija, Rumunija,
Graikija). ie aktai turi bti patvirtinti parlamento. Pgl pranczikj doktrin tokie aktai yra vadinami
hibridiniais teiss aktais.
Postatyminiai teiss aktai.
Taip pat yra ir alutiniai (fakultatyvieji) teiss altiniai:
33

1)
2)
3)
4)

1)
2)
3)
4)
5)

Teismin praktika;
Teiss principai;
Paproiai;
Doktrina;
Tuo tarpu alys kurios priklauso bendrosios teiss sistemai (JAV, D.Britanija) svarbiausiais pagrindiniais
konstitucins teiss altiniais laiko:
Teism precedentai;
Konstituciniai paproiai;
Konstituciniai susitarimai(konvencijos);
Doktrina;
Statutin teis.

Konstitucins teiss altiniai D. Britanijoje.

D. Britanija yra viena i pasaulio valstybi, kurioje nra raytins K. Btent D. Britanija yra neraytins K
valstybs pavyzdys. ios valstybs teis priklauso anglo amerikiei teiss sistemai, kur ypa svarb
vaidmen atlieka teismo precedentai (prieingai nei roman german teiss sistemos alys, kur pagrindinis
altinis yra norminis teiss aktas Konstitucija). Taigi pagrindiniai konstitucins teiss altiniai yra:
1)

Svarbiausias teiss altinis bendroji teis (common law). Ji pagrsta teisminiais precedentais. Tai reikia,
kad teismo sprendimu, priimtu inagrinjus byl, gali pasiremti kiti to paties lygmens ar emesni instancij
teismai, nagrindami analogikas bylas. 15a. greta bendrosios teiss susiklost teisingumo teis. J kr
specials lordo kanclerio teismai, kurie nagrinjo bylas, kai jomis buvo nepatenkinti pilieiai. Skundai
adresuojami monarchui.
2)
Konstituciniai paproiai. Tai elgesio taisykls, kurios atsiranda jas nuolat taikant. J laikomasi
savanorikai. Jos tapo visuomens pripaintomis elgesio taisyklmis. Konstituciniai paproiai turi toki pat
gali kaip bendroji teis. Konstitucinis paprotys gali bti suprantamas kaip bendra elgesio taisykl, kuri
reglamentuoja konstitucinius teisinius santykius, susijusius su valstybs valdios gyvendinimu kaip daug
kart pasikartojant veiksm, istorikai susiformavus. Paprastai jis neturi teismins gynybos, taiau tai
nereikia, kad juo nebus galima pasiremti teisme. Konstitucinis paprotys gali bti suprantamas dviem
prasmmis: a) kaip konstitucin konvencija (ia yra kaip atskira KT ris, bet gali bti suprantama ir kaip
konstitucinio paproio ris); b) kaip paprotys. Dar viena konstitucinio paproio ris yra iskiriama parlamento veikloje susiklosts elgesys, gavs privalom pobd.
3)
Konstituciniai susitarimai (konvencijos). ios taisykls egzistuoja santykiuose tarp aukiausi valdios
institucij (tarp monarcho ir parlamento, tarp parlamento ir vyriausybs). i norm netaiko teismai, nes jie
nesprendia gin tarp aukiausi valdios institucij. Monarchas nra atsakingas u savo veiksmus.
Konstitucini susitarim pavyzdiai:
1) Yra sukurta kontrasignacija. Reikia, kad monarcho akt turi pasirayti vyriausybs narys.
2) Ministru pirmininku skiriamas rinkimus laimjusios partijos lyderis.
3) Auktieji rmai nesikia finansini bili leidim.
4) Abiej rm priimt statym karalius privalo pasirayti. Daugiau kaip prie 200 met monarchui suteikta
veto teis, bet j pakeit is konstitucinis susitarimas.
4)

Doktrina. Tai mokslinink veikalai. Jau ilgus imtmeius doktrinai pripastamas teiss altinio vaidmuo.
Upildydavo teiss spragas. Anglijos konstitucin teis tiesiogiai nepripasta doktrinos kaip teiss altinio,
taiau pripastama ymi teiss autoritet nuomons, isakytos j mokslo darbuose, reikm ir taka teism
sprendimams, ypa tais atvejais, kai statymo (statuto) nuostatos nebuvo interpretuotos ir nebuvo tam tikro
teismo sprendimo.
5)
Statutin teis. Tai parlamento priimti aktai ir kiti valstybs organ priimti aktai. Tai oficials aktai
(Didioji laisvi chartija (1215m.), Teisi peticija (1628m.), Teisi bilis (1689m.), Habeas Corpus (1699m.
(tvirtino asmens nelieiamyb)) ir kiti aktai). Visi D.Britanijos statutai yra tarpusavyje lygs. Nra
hierarchijos. Net tie, kurie laikomi konstitucijos dalimis yra lygs su kitais statutais.

34

2.

Konstitucins teiss kaip aukiausiosios teiss srities altiniai Lietuvoje: 1)Lietuvos Respublikos
Konstitucija; 2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluota oficiali
konstitucin doktrina.
2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija
Konstitucija tai pagrindinis statymas, turintis aukiausij teisin gali statym
hierarchijoje (LR KT nutarimas 1997 m. 05. 29). Konstitucija tvirtina pagrindines teisinio reguliavimo
nuostatas ir sudaro statym leidybos pagrind, visi teiss aktai turi bti teisti: statymai negali prietarauti
Konstitucijai, o postatyminiai aktai Konstitucijai ir statymams.
Paymtina, kad Konstitucija ir jos sudedamoji dalis, ir jos pataisos tai vieninga, aukiausio
reguliavimo lygmens norm ir princip sistema.
Konstitucins teiss teorijoje konstituciniais statymais vadinami Konstitucijos (K) papildymai ir pataisos, o
esant nekodifikuotai K ir jos dalys. K statymas yra sudedamoji K dalis. Paprastai toks konst. statymas
priimamas sudtingesne procedra nei paprastas. Taiau kai kuriose valstybse (Austrijoje, Nyderlanduose,
vedijoje) konst. st. yra ne papildantis ar keiiantis K statymas, bet savarankik teisin gali turintis
statymas. Jis nors ir papildo K, taiau laikomas vis tiek savarankiku.
Konstitucijos pataisos taip pat gali bti laikoms konst. statymais. Konst. statym inicijavimas, primimo
tvarka, sigaliojimas skiriasi nuo kt. statym. Prie konstitucini statym priskirti LRK 150 str. nurodyti
statymai: a) 1991 m. vasario 11 d. konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs; b) 1992 m. birzelio 8 d.
konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas.
2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluota oficiali konstitucin
doktrina

1)
2)
1)
2)
3)
4)

Konstitucins kontrols institucij sprendimai yra skirtingai vertinami, priklausomai, ar alyje

vyrauja roman german teiss sistema, ar anglo amerikiei.
Taigi JAV, kur anksiausiai susiklost konstitucins kontrols doktrina, JAV aukiausiojo
teismo precedentai yra svarbus konstitucinis teiss altinis. Europoje, kur konstitucins kontrols institucijos
susiformavo, kaip kvaziteismins institucijos, kuri pagrindinis vaidmuo utikrinti konstitucijos nuostat
virenyb, vaidmuo yra nevienodas.
LRK 105 str. nurodyta, kad LR KT nagrinja ir priima sprendim:
ar neprietarauja LR K statymai ar kiti Seimo priimti teiss aktai.
ar neprietarauja LRK ir statymams: - prezidento dekretai ; - Vyriausybs aktai.
LR KT teikia ivadas:
ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Prezidento ir Simo nari rinkimus;
ar Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas;
ar LR tarptautins sutartys neprietarauja LRK;
ar seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja
LR K.

KT sprendimai, kuriems jis turi kompetencij, yra galutiniai ir neskundiami. KT yra teismin institucija, tai
savarankikas, nepriklausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina LR K ir KT statymo nustatyta
tvarka. KT garantuoja K virenyb teiss sistemoje ir konstitucin teistum. LR KT statymo 72 str. nurodyta
teiss akto pripainimo prietaraujaniu K pasekms toks teiss aktas (statymas ar Seimo aktas,
Vyriausybs nutarimas ir kt.) negali bti taikomas nu tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas KT nutarimas,
kad atitinkamas teiss aktas prietarauja K. KT priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi
visoms valdios institucijoms, teismams, pareignams, pilieiams. KT teiss aktai pagal form gali bti
skirstomi:
1)
nutarimai;
2)
sprendimai;
3)
ivados turi rekomendacin pobd (galutin sprendim visada priima Seimas).
Nutarimai ir ivados baigiamieji teiss aktai, nes jie priimami inagrinjus konkrei byl, taiau j teisin
galia skiriasi. Sprendimai priimami atlikus tam tikrus procesinius veiksmus.
Apibdinant KT baigiamj teiss akt (nutarim ir ivad) teisin gali, remiamasi iais kriterijais:
35

1)
2)
3)
4)
5)
6)

teiss aktas negali bti taikomas nuo tos dienos, kada oficialiai paskeliamas KT sprendimas, kad tas t.
aktas prietarauja K.;
KT sprendimai yra galutiniai ir neskundiami;
KT nutarimai turi statymo gali, yra privalomi visoms valdios institucijoms, teismams, pareignams,
pilieiams;
visos valdios institucijos, pareignai privalo panaikinti savo priimtus postatyminius aktus ar j
nuostatas, kurie pagrstu pripaintu nekonstituciniu teiss aktu. KT nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal
nekonstituciniu galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt;
neturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie yra pripainti prietaraujaniais K ar
statymams;
K ir KT statyme numatytais atvejais KT gali sustabdyti LR prezidento, Seimo Vyriausybs akt
galiojim (K 106 str. 4 d.; KT ist. 26 str.).

Paymtina, kad tik KT turi teis aikinti ir atskleisti K normas ir principus, kad KT nutarimas
vientisas aktas, kurio dali negalima mechanikai iskaidyti. Btent dl KT nutarim kyla keletas
problem:
1.
dl KT nutarimo teisins galios.
Pagal KT statymo 72 str. 2 d. KT nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios
institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms, org., pareignams, pilieiams. (io KT st. Straipsnio
paskirtis tvirtinti KT sprendim privalomum (iuos aktus, kaip ir statymus, visiems privalu vykdyti). Kai
yra tam tikras teiss aktas ar jo dalis paskelbiama prietaraujania K ar kt. st., tuomet ja negalima vadovautis,
taiau ji tebra LT teiss sistemoje. Tok teiss akt gali panaikinti tik Seimas. (taigi atsiranda dviprasmika
situacija kai teiss norma yra, taiau ja negalima vadovautis).
Dar viena aspektas, kad pagal K 105 str. 1 d. KT nagrinja, ar neprietarauja K statymai. statymais iuo
atveju reikia laikyti ne tik paprastus st., bet ir konstitucinius statymas K 69 str. 3 d. prasme. Taigi i to seka,
kad KT nutarimas viresnis lyginant j su konstituciniu statymu K 69 str. 3 d. prasme.
Taigi ivada: KT nutarimas yra susijs su paia K, tai aktas, kuriame atskleidiamas K norm ir princip
turinys, kuriuo pripastama, kad ginijamos nuostatos prietarauja arba ne K ar st. Taigi KT nutarimas turi
dvejop reikm: a) tai lyg konstitucinio reguliavimo pratsimas, atskleidiantis K normas ir principus; b) tai
aktas, kuriuo pripastama, kad ginijamas teiss aktas prietarauja arba ne K. Btent dl tokio dvilypio
pobdio negalime lyginti KT nutarimo galios su st. ar post. teiss akt galia.
2.
ar visi KT nutarimai laikytini teiss altiniais.
Dominuoja poiris, kad tie KT nutarimai, kuriais pripasta teiss akt prietaraujant K ar st. yra
konstitucins teiss altiniai. Taiau dl t KT nutarim, kuriais buvo patvirtintas teiss akto
konstitucingumas, kyla nemaai gin. Taiau visgi vyrauja poiris, kad ir tie KT nutarimai turt bti
laikomi konstitucins teiss altiniais, nes savo prigimtimi primimo tvarka, teisine galia nesiskiria nuo t
KT nutarim, kurie pripasta prietaraujant vien ar kt. teiss akt.
3.
ar teiss altiniu laikytina tik rezoliucin nutarimo dalis ar ir konstatuojamoji, kur
idstomi KT argumentai ir motyvai.
Tam tikr autori nuomone, KT motyvai gali gyti savarankik juridin reikm. KT aktai, atspinddami K
vientisumo princip, yra neskaidomi, o j dalys (nustatanioji, konstatuojamoji, revoliucin) sudaro vientis
visum. Argumentai ir motyvai, kuriuos suformuluoja KT, yra svarbs teisinio precedento poymiai. Taip pat
KT savo spendime 2000 m. sausio 12 d. dl LR KT 1999 m. gruodio 21 d. nutarimo iaikinimo pasak,
kad KT nutarimas kaip aktas yra vientisas. Todl KT idstyti argumentai ir motyvai turt bti
traktuojami, kaip KT nutarimo, kaip konstitucins teiss altinio, sudedamieji elementai.
3. Konstitucijos samprata. Konstitucijos samprat vairov. Konstitucijos funkcijos. Pasaulio valstybi
konstitucins raidos pagrindiniai etapai. Konstitucijos turinys, jos teisins, politins ir ideologins savybs.
Pasaulio valstybi konstitucij forma ir struktra. Konstitucij rys. Liberalusis, statistinis, mirusis
konstitucij modeliai. Konstitucij rengimas, primimas ir keitimas vairiose pasaulio valstybse. Lietuvos
respublikos Konstitucijos ypatumai. Konstitucijos samprata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
jurisprudencijoje.
3.1. Konstitucijos samprata

36

Svokos kilm: Konstitucija (lot. constitutio nustatymas, tvirtinimas). Romn teisje konstitucija buvo
viena i imperatoriaus leidiam akt dekret ris. Viduramiais: konstitucija buvo vadinamos vairios
privilegijos, kurias karalikoji valdia suteikdavo feodalams, taip pat tam tikri teiss aktai, reguliav santykius
tarp miest ir karalikosios valdios. Lenkijos Lietuvos valstybs Seimo sesij baigiamieji nutarimai taip pat
buvo vadinami konstitucijomis. Taiau mums svarbu konstitucijos, kaip svarbiausio alies statymo, ribojanio
valdi ir ginanio mones, reikm.
Konstitucijos yra suprantamos dviem reikmmis:
1. Konstitucija formalija prasme (tai formalioji arba juridin K).
K suvokiama kaip pagrindinis alies statymas (ar keli statymai). Jis turi aukiausi teisin gali, priimamas
ir keiiamas ypatinga tvarka. is statymas nustato valstybs organizacij, vieosios valdios organizavimo ir
funkcionavimo, asmens ir valstybs santyki pagrindus. Garlickis teigia, kad K yra:
- raytins teiss aktas, turintis aukiausi teisin gali valstybs teiss sistemoje;
- aktas, nustatantis pagrindinius valstybs santvarkos principus, reguliuojantis aukiausij valstybs
valdios institucij sistem;
- tvirtinantis individo pagrindines laisves ir teises, pareigas;
- aktas, priimamas ir keiiamas pagal spec. Procedras, kurios yra sudtingesns nei paprast st.
Taigi Konstitucija formalija prasme tai pagrindinis ir svarbiausias, aukiausios teisins galios norm
aktas, nustatantis valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus,
nustatantis asmens ir valstybs santykius; priimamas ir keiiamas sudtingesne tvarka nei paprasti statymai.
2. Konstitucija materialija prasme ( materialioji, faktin K).
K materialija prasme traktuojama dviem poiriais:
1) Materialioji K tai reali valstybs valdios organizacija, realus asmens statusas valstybje, kuris gali
sutapti ar nesutapti su juridine ar formalija K.
Taigi formalioji K tai aukiausios galios teiss norm, reguliuojanius tam tikrus santykius sistema,
tuo tarpu faktin ar materialioji K tai patys santykiai. Juridins ir faktins K skirtumus lemia vairs
socialiniai procesai. Pvz. per ilg laik vykstant soc. Procesams juridin K gali nebeatspindti realios padtis,
todl tenka juridin K derinti su faktine K, t.y. utikrinti, kad konstitucijos normos atitikt ralius santykius. Jei
jos nebus suderintos, tuomet atsiras fiktyvi K, kuri daniausiai bna esant autoritariniam ar totalitariniam
reimui.
2) Materialioji K tai sistema teiss norm, nustatani valstybs valdios organizacij, asmens santykius su
valstybe. ia prasme K laikoma visos taisykls, neirint j kilms, kurios nustato vieosios valdios status.
K esm du poiriai K:
K kaip valdi ribojantis dokumentas;
K - kaip valdi tvirtinantis dokumentas.
K reikm:
1)
K- dokumentas, kuris tvirtina esam padt visuomenje (K kaip pasekm).
2)
K kaip permainas atspindintis reikinys (k kaip rankis).
1)
2)

Kad galtume kuo tiksliau apibrti K svok btina inoti pagrindines jos savybes:
1) K tai svarbiausias, pagrindinis alies statymas.
Btent jos normoms bdinga aukiausia teisin galia. K virenyb slygoja jos ypatingas poveikis teiss
sistemai. LRK 7 str. 1d. negalioja joks statymas ar kitas teiss aktas, prieingas Konstitucijai.
2) K yra steigiamojo pobdio aktas.
K priima tauta ar jos galioti atstovai. K nustato valstybs valdios organizacija ir asmens ir valstybs santyk
tai akivaizds steigiamieji veiksmai.
3) K yra teiskros pagrindas.
K ivardinti teiskros subjektai, nurodytos j priimam akt rys, nustatytos procedros teiss aktams
priimti.
4) K yra priimam, keiiama, pripastamas netekusiu galios ypatinga tvarka.
K gali bti primaumos ne tik tautos referendumu, steigiamojo ar konstitucinio susirinkimo, bet ir parlament
kvalifikuota bals dauguma.
5) K privalomum visiems teiss subjektams visose teisinio reguliavimo srityse.
K reikalavim turi laikytis valstybs valdios institucijos, pareignai, fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldos
institucijos.
6) K speciali gyvendinimo tvarka ir apsauga.
37

K yra veikiantis aktas, ir jos normos yra utikrintos spec. apsaugos priemonmis.
Taip pat svarbu inoti, kad K kaip svarbiausio alies statymo, iskirtin pobd atskleidia ie jos bruoai:
1) teistumas K a priori teikiama visus teiss akt reikalavimus atitinkanio akto prasm. K yra teista, jei
ji ireikia tautos vali, tautos ar jos galiot atstov priimta ir tautos akceptuota.
2) stabilumas reikia, kad K nuostatos yra priimtos ilgesniam visuomens ir valstybs raidos etapui. K
stabilumas nereikia jos nekintamumo, taiau jos pataisas ir kitus pokyius lemia esminiai socialins tikrovs
pokyiai.
3) realumas K yra reali, jei jos nuostatos gyvendinamos, jeigu jos utikrinamos ekonominmis,
socialinmis ir teisinmis garantijomis. Realia K laiduojamas tautos suverenitetas. Ir jis turi turti galimyb
bti veiksmingai apgintas.

1)
2)
3)
4)

K primimas ir turjimas valstybje nra savitikslis dalykas. K turi kelet prasmi objektyvi poreiki,
kurie lm 1992 m. LR K primim:
Konstitucinio stabilumo poreikis. Nes kai Lietuva isikovojo nepriklausomyb i pradi turjo
Pagrindin Laikinj statym, kuris perm ir tam tikras TSRS vyravusias nuostatas. Todl reikjo kako
stabilaus, kas galt atkurti ir sustiprinti LT valstybs funkcionalum.
Racionalesnio konstitucinio organizavimo poreikis. Kadangi valstybs valdios funkcijos nebuvo
pakankamai atribotos, Aukiausia Taryba buvo per daug sureikminta (ko neturjo bti nes vienam organui
negali suteikti didel gali turi bti valdi padalijimo principas gyvendintas).
Konstitucinio integravimo poreikis. Politinis abejingumas valstybs reikalams, tautini maum
nepakankamas pasitikjimas ir suinteresuotumas LT valstybingumo atkrimu ir kt.
Konstitucins apsaugos (gynimo) poreikis. Toks poreikis atsirado, nes prigimtins mogaus teiss ir
laisvs nebuvo vardinto Laikinajame Pagrindiniame statyme, io statymo tiesioginis netaikymas,
universitet autonomijos stygius, savivaldybi subordinacijos valstybs institucijoms ir kt.
3.2. Konstitucijos samprat vairov
K - tai pagrindinis ir svarbiausias, aukiausios teisins galios norm aktas, nustatantis valstybs
organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus, nustatantis asmens ir valstybs
santykius; priimamas ir keiiamas sudtingesne tvarka nei paprasti statymai. ( taip suprantama formalija
prasme).
Juridin konstitucija tai teisinis dokumentas.
Faktin konstitucija tai realiai egzistuojanti K, faktiniai teisiniai santykiai tarp piliei tokie, kokie jie
yra. (tokia K egzistavo nuo pat visuomens susikrimo).
Gyvoji konstitucija kaip pvz. JAV teism K interpretavimas ir aikinimas vairiose bylose.

Taip pat K galime suvokti:

1)
K kaip teisinis dokumentas analizuojamas tam tikras specifinis turinys, valdios organizacija,
aukiausia konstitucin teisin galia, ypatingos nuostat savybs, kompleksinis pobdis, stabilumas.
2)
K kaip politinis dokumentas tvirtina to meto politini jg kompromis, susitarim kaip vyks
politinis procesas, bei pagrindini to meto aspekt tvirtinim.
3)
K- kaip filosofinis (ideologinis) dokumentas ireikia poir visuomen, pasaul.
Statutin konstitucija (procedrin K) joje ireikiamas tik valstybins valdios organizavimas.
Substantyvin konstitucija nustato ne tik valstybs valdios organizacijas, bet ir asmens teisin padt bei
visuomens principus. Ji sietina tik su turinio pokyiais, tiek su teiss akt konstitucingumo kontrols instituto
atsiradimu.
K kaip aukiausios galios teisins taisykls (normatyvistai).
K tiek valstybs, tiek tautos, kaip piliei korporacijos statutas (institucionalistai).
3.3. Konstitucijos funkcijos (pagal tris altinius yra iskiriamos skirtingos K funkcijos ir pati funkcija
suprantama iek tiek kitaip).
Vieni autoriai teigia, kad K funkcija tai vaidmuo, kur K gali atlikti tam tikros valstybs socialinje
politinje tikrovje.
38

K tai ne tik teisinis, bet kartu ir politinis bei ideologinis dokumentas. Yra trys socialins K funkcijos:
1)
teisin K funkcija.
K tai pagrindinis aukiausios galios statymas, teiss sistemos centras, kuriuo tvirtintos normos ir principai
lemia teisinio reguliavimo krypt. Tai statymas, kuris yra pozityvus ir privalomas, pastovesnis nei kt.
statymai. K j sudaro aukiausios galios teiss normos, reguliuojanios svarbiausius visuomens
gyvenimo klausimus.
2)
Politin K funkcija.
K nustato valstybs valdios organizacij, valdios gyvendinimo svarbiausias taisykles, valstybs valdios
santykius su atskirais monmis ir grupmis.
3)
Filosofin K funkcija.
K kaip svarbiausiame statyme tvirtinta tam tikra valstybs valdios organizacijos, asmens ir valstybs
santyki doktrina. Prioritetai teikiami mogaus teisms ir laisvms, atviros pilietins visuomens, teisins
valstybs idjoms. Taip pat svarbs tokie principai, kaip tautos suverenitetas, atstovaujamoji demokratija,
valdi padalijimas, parlamentarizmas, politinis ir ideologinis pliuralizmas, pagarba privaiai nuosavybei ir
kt.

1)
2)

3)
4)

Tuo tarpu kiti autoriai teigia, kad K funkcija tai Konstitucijos norminio poveikio bendrajam
valstybiniam bviui kryptis. Pagal K funkcijos apibrim galime iskirti tokias K funkcijas (ia K
lyginama su Laikinuoju Pagrindiniu statymu, kuris buvo iki K):
Stabilizavimo
i funkcija pasireikia per K keitimo ir statym leidybos pagrindus, taip usienio politikos gairi ir rib
nustatymus. Stabilizavimo funkcija pasireik per:
K keitimo inicijavimo pasunkinim.
K keitimas darant trij mn. pertrauka tarp pirmojo ir antrojo balsavimo dl pataisos projekto, taip pat
reikalavimas, kad kiekvieno balsavimo metu u patais balsuot nemaiau nei 2/3 seimo nari.
statym leidybos iniciatyvos teiss subjekt sumainimas. Dabartinje K yra keturi teiss subjektai:
seimo nariai, prezidentas, vyriausyb ir ne maiau kaip 50000 piliei. (laikinjame buvo devyni subjektai).
Atsirado naujas Konstitucini statym institutas. ie statymai priimami ir keiiami ne maiau kaip
3/5 seimo nari bals dauguma.
Sudedamj K dalimi tapo konstitucinis aktas dl nesijungimo postsovietines sjungas.
Racionalizavimo (organizavimo)
Pasireikia konstitucinio lygmens valstybs institucij galiojim principinio atribojimo, susipynimo bei
derinimo modeliavimu, taip pat konstitucini teisini nesutarim sprendimo teismins tvarkos nustatymu.
i funkcij rodo K nuostatos, kurios tvirtina, kad(ia yra tik vieni i pvz.):
valstybs valdi vykdo keletas tarpusavyje atribot ir lygiaveri institucij, tarp kuri turi bti
pusiausvyra (galimyb skelbti pirmalaikius seimo rinkimus vyriausybs silymu prezidento dekretu, jei
seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim vyriausybe).
Ministras pirmininkas skiriamas ir atleidiamas pagal tripakop procedr. Taigi iuolaikin K
komplikuoja MP skyrimo tvark, tokiu bdu j racionalizuodama: programuodama teisikai forminam
Prezidento ir seimo sveik.
Prezidentas negaliotas dalyvauti, tuo labiau pirmininkauti vyriausybs posdiuose. Taip sustiprinama
MP kaip vyriausybs vadovo pozicija.
Konstitucinis Tesimas turi iimtin teis nagrinti, ar seimo, vyriausybs, prezidento aktai
neprietarauja K, ir taip netiesiogiai sprsti i valdios inst. Konfliktus dl konstitucins kompetencijos.
Valstybs kontrolierius skiriamas ir atleidiamas pagal dvipakop procedr: a) prezidentui teikiant
(dekretu) seimui skirti tam tikr asmen valstybs kontrolieriumi; b) seimui pritariant arba ne teikimui
nutarimu skiriant seimo kont. Prezidento teikimu.
Taigi racionalizavim reikt suprasti ne kaip valdios institucij sveikos supaprastinam, bet kaip
toliaregik tokio reglamentavimo komplikavim siekiant i institucij partnerysts ir bendros atsakomybs.
Integravimo
i funkcija pasireikia darnios visuomens siekiu, valstybs paramos tautinms bendrijoms ir savivaldybms
principu, valstybs nedalijimu teritorinius vienetus, dvigubos pilietybs ribojimu.
Apsaugos (gynimo)
Konstitucijoje i funkcija pasireikia per:

39

prigimtin sfera mogaus teis ir laisvs gali bti saugomos ir paio mogaus kreipiantis teism,
seimo kontrolieriaus pagalba, o taip pat ir valstybs valdios institucijoms leidiant reikiamus st. Ir vykdant
teisingum. Taip pat svarbu KT kompetencija pripastant tam tikrus teiss aktus prietaraujaniais K.
tautini bendrij, maum, universitet autonomijos garantija.
Valstybin sfera gali bti ginama vedant karo padt (kas nustatyta K).

1)
2)
3)
4)
5)

Pagal Jarain, yra tokios K funkcijos:

Steigiamoji steigia valstybs organizacij;
Integruojanti
Usienio, tarptautin politikos
Teisin tvirtinti alies teiss pagrindai;
Pasaulirin tvirtintas valstybs poiris pasaul.
3.4. Pasaulio valstybi konstitucins raidos pagrindiniai etapai
Konstitucinio reguliavimo itakos - antikos filosof mintys, 1215 m. Didioji laisvi chartija, vlesni
Kromvelio laik 1653 m. 12.13. paskelbtas aktas Anglijos, kotijos ir Airijos valstybi ir joms priklausani
vald valdymo forma, 1689 m. Teisi bilis, 1701 m. Santvarkos aktas. Konstitucionalizmo raidai svarbus
prigimtins teiss mokyklos indlis. Btent idjos apie mogaus teises, kuri niekas negali atimti,
pripainimas vert atitinkamai traktuoti ir valstybs valdi: tokia valdia turi bti gyvendinama valdanij
ir valdomj susitarimu. Taip pat .. Ruso visuomenin sutartis socialinis paktas, kuriuo kuriama politin
visuomen. Taip pat svarbs Loko ir Monteskje darbai apie valdios padalijimo princip btent idja, kad
siekiant apsaugoti mones nuo valdios savivals, btina nustatyti tikslias ribas valdiai gyvendint.
Pirmoji raytin Konstitucija (K) JAV K 1787m., 1791 Pranczijos, Lenkijos Lietuvos K. Pirmosios K
ireik visuomens demokratini jg kovos prie feodalizm ir absoliutizm siekius, tvirtino tautos
suvereniteto, valdi padalijimo, piliei teisi ir laisvi konstitucinio tvirtinimo ir apsaugos idjas.
Konstitucijos raidos etapai:
1. apima laikotarp nuo pirmj konstitucij iki Pirmojo pasaulinio karo (vyrauja liberalusis modelis).
Bdinga iam etapui tai, kad konstitucinis procesas paliet tik Europ ir iaurs Amerik. Konstitucinio
reguliavimo centre valstybs valdios organizacijos klausimai. Asmens ir valstybs santyki sferoje
tvirtintos tik asmenins ir kai kurios politins teiss ir laisvs. Bdinga: lakonikumas, menka teisin
technika, dayg sprag. Konstitucijos iuo laikotarpiu: JAV 1787 Konstitucija (etalonas), 1791 Pranczijos,
Lenkijos Lietuvos K, 1814 Norvegijos K, 1831 Belgijos K , 1868 Liuksemburgo K, 1874 veicarijos K,
1887 Olandijos K, 1871 Vokietijos K, 1889 Japonijos K, 1911 Portugalijos K.
2. apima laikotarp nuo Pirmojo iki Antrojo pasaulini kar (vyrauja liberalusis + socialistinis
modelis).
Bdinga tai, kad Konstitucijas priima naujai atsiradusios ir atkurtos Vidurio ir Ryt Europos valstybs, keletas
Afrikos ir Azijos ali (kolonij konstitucijos). Kadangi iaugo valstybs ekonominis ir socialinis
vaidmuo (nebuvo pirmam etape), tai K pradtos reguliuoti naujos socialini santyki sritys. Konstitucijos
iuo laikotarpiu: 1919 Vokietijos (Veimaro) K (etalonas), 1920 Austrijos ir ekoslovakijos , 1920 Estijos K,
1922 Latvijos K, 1922 Lietuvos K.
K buvo tvirtintos gana plaios piliei teiss: lygyb statymui, asmens ir bsto nelieiamyb, susivienijim,
susirinkim, sins, odio laisv, teis privai nuosavyb. Taiau iame laikotarpyje demokratija buvo
labai trapi, tai parod daugumoje valstybi svyravs autoritarinis ar totalitarinis reimas.
3. apima laikotarp nuo Antrojo pasaulinio karo iki 80-90-j met XX amiaus ( atsirado mi6rusis
modelis)
Konstitucinis procesas gauna globalin mast. Sugriuvus kolonijinei sistemai, pasaulyje atsiranda per 100
nauj valstybi. Vis didesn reikm gauna mogus teisi ir laisvi apsaugos institutas, platja
konstitucinio reguliavimo objektas (K tvirtinamos socialins ekonomins teiss, net literatroje imta vartoti
socialin konstitucija svoka). Konstitucijos iuo laikotarpiu: 1947 Italijos K, 1947 Japonijos K, 1949 VFR
pagrindinis istatymas, 1946 ir 1958 Pranczijos K, 1975 Graikijos K, 1976 Portugalijos K, 1978 Ispanijos K.
4. apima laikotarp nuo 90-j met XX amiaus iki pat dabar.
40

Socializmo stovyklos alyse tvirtint totalitarinio pobdio reim lugimas, autoritarins praktikos
atsisakymas suponavo per labai trump laik beveik 100 nauj K sukrim. Tos K atspindi vykusius
pasikeitimus ir naujus prioritetus visuomens gyvenime iaugo bendramogikj vertybi reikm.
Pabriamos tokios vertybs kaip spaudos laisv, nuosavybs teis, pliuralizmas ir kt. Tiesiogiai veikianios
K. Konstitucij pvz.: 1991 Bulgarijos ir Rumunijos, 1992 Lietuvos, Estijos, ekijos, Slovakijos, 1997
Lenkijos.
3.5. Konstitucijos turinys, jos teisins, politins ir ideologins savybs.

1)
2)
3)

1)
2)

K reikia velgti kaip tautos akt, kur tiesiogiai priima tauta arba jos galioti atstovai. j btina velgti
kaip socialins tikrovs reikin. Btent ia svarbu paminti visuomens sutarties teorij, pagal kuri
valstybs organizacijos pagrindu gali bti tik tautos susitarimas steigti valstybs valdi ir jai paklusti
siekiant utikrinti santarv tarp moni, laiduoti j gerov. K- socialinis susitarimas, kuriame suderinti vairi
visuomens element, vairi soc. Sluoksni ir grupi interesai. Taiau materialinio ir dvasinio gyvenimo
srii kaita lemia ir K turinio pokyius (pvz.: moderniose K teis aplinkos apsaug, informacijos laisv ir
kt.). Taip pat svarnus valstybs vaidmens stiprjimas ekonominiame ir soc. gyvenime tai taip pat atsispindi
K. Visuomens santarv tai vienas i K tiksl. K- tai tikras socialini interes pusiausvyros tvirtinimas,
kompromiso iraikos teisinis aktas. Tautos sutikimas su K turi bti nuolat tikrinamas referendumais,
rinkimais, nepriklausoma teisingumo sistema ir kt. Valdios staigos tarnauja monms tai svarbiausia
socialin.s santarvs slyga. Btent socialinis kompromisas bei mogaus teisi ir laisvi apsauga yra du
konstitucins santvarkos pagrindai.
K tai ne tik aukiausios teisins galios dokumentas, bet ir svarbus politinis bei filosofinis dokumentas. Taigi
K turi tris reikmes:
K kaip teisinis dokumentas tai teiss norm sistema, reguliuojanti svarbiausius visuomeninius
santykius.
K kaip politinis dokumentas atspindi tam tikr alies politini jg susitarim, kompromis,
nustatanti politinio proceso formas.
K kaip filosofinis dokumentas ireikia tam tikr pasaulir, joje prasminamos tam tikros
vertybs ir idealai.
K objektas, kuris ir yra K turinys yra:
- vieosios valdios organizavimas ir funkcionavimas;
Valstybs valdios organizacija grindiama tautos suvereniteto ir valdi padalijimo principu. Ji turi utikrinti
atstovaujamj pobd, t.y. valdia, bent statym leidiamoji, turi bti renkama tautos.
- santykiai tarp valdomj ir valdanij.
K reguliuoja asmens status, mogaus ir pilieio teises ir laisves. Asmens teisinio statuso tvirtinimas ir jo
apsauga prie valstybs valdios savival yra viena i K atsiradimo prieasi. Pagal K teismui ir kt. valdios
institucijoms visi asmenys yra lygs.
Yra ir kit santyki, kurie neatitinka nei vieno nei antro K objekto tai specifiniai santykiai, kurie yra kaip
fakultatyvine reguliavimo sritis.
Du K turinio aspektai:
Socialinis reguliuoja visuomeninius santykius.
Teisinis tai tam tikra teisin mediaga i kurios susideda K taisykls, teisins normos.
3.6. Pasaulio valstybi konstitucij forma ir struktra.

Konstitucijos forma naudojama norint atskleisti K norm tvirtinimo bd.

Yra dvi K formos:
1)
Raytin K.
- tai vientisas aukiausios galios teisinis aktas, priimtas ir keiiamas ypatinga tvarka, nustatantis asmens
teisins padties pagrindus bei vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus. Raytin K gali
bti viename akte, gali bti keliuose vienodos galios (aukiausios) teiss aktuose, taip pat gali bti sudtin
K kur prie aukiausios galios teisinio akto yra ir kiti aktai prijungti, kaip sudtin K dalis. Sudtin
kodifikuota K skiriasi nuo raytins nekodifikuotos K tuo, kad pirmj sudaro dalys viena su kita tiesiogiai
susijusios, jos traktuojamos kaip vientisas sudtinis dokumentas, o ne kaip dokument visuma.
2)
Neraytin K
41

Valstybs, kurios neturi raytins K. Viena i j D. Britanija. Jos konstitucin santvarka yra tvirtinta ir teiss
norminiuose aktuose, ir teism precedentuose, ir konstituciniuose paproiuose. D.Britanijoje yra tokie
istoriniai dokumentai: 1215 m. Didioji laisvi chartija, 1628 m. Teisi peticija, 1689 m. Teisi bilis, 1701 m.
Santvarkos aktas ir kt.
Pagrindinis j skirtumas, kad raytin K visada tvirtinta aukiausios galios teisiniame akte, tuo tarpu
neraytin K skirtingos galios teiss aktuose, pvz. gali bti ir statyme, ir teismo precedentuose ir kt. Taigi
raytin K isiskiria savo formalia aukiausia teisine galia.
1)

2)

3)
4)
5)
6)

K struktra:
Preambul (vadin dalis)
Joje ivardijamo K tikslai, istorins primimo aplinkybs, politikos principai. Yra trys poiriai preambul:
a) ji nra teiss normos, gali daryti tik moralin poveik, jos nuostat negali tiesiogiai taikyti teismai; b) jos
nuostatos turi toki pat teisin gali kaip ir kt. nuostatos, nes K yra vientisas dokumentas, taikomas tiesiogiai;
c) preambuls nuostatas reikia atsivelgti interpretuojant ir taikant kt. K dali normas.
Pagrindin dalis
J sudaro K normos, tvirtinanios mogaus ir pilieio teises ir laisves, valstybs organizacij, valstybs
valdios inst. Status, tarpusavio santykius ir kt. K yra padalinta skyrius, skirsnius, dalis, straipsnius.
Atskiruose K skyriuose nustatomas vietinis valdymas, finansai, biudetas ir kt.
Baigiamosios nuostatos
Normos, nustatanios K sigaliojimo tvark, K keitimo tvark.
Pereinamosios nuostatos
Nustatomi atskir K norm sigaliojimo terminai, sen K institut keitimo naujais tvarka ir kt.
Papildomos nuostatos
Jomis aikinamos kai kurios pagrindins K dalies normos, nustatomos tam tikros iimtys ar tam tikro
klausimo reguliavimo specifika.
Priedai.
3.7. Konstitucij rys.

Klasifikacija tai objekt skirstymas grupes pagal bendrus poymius. K ypatumus lemia tos alie
konstitucinio proceso dalyvi keliami udaviniai, soc. ir kultriniai ypatumai, visuomens isivystymo lygis ir
kt.
I pagal istorin kriterij:
1)
Senosios kartos K visos K priimtos iki Pirmojo pasaulinio karo. Pzv.: 1787 JAV, 1814 Norvegijos,
1831 Belgijos
2)
Viduriniosios kartos K tarpukario K. pvz.: 1920 Austrijos, 1937 Airijos.
3)
Naujosios kartos K - po Antrojo pasaulinio karo. Pvz.: 1947 Italijos, 1978 Ispanijos. Naujsias K dar
galima skirstyti : a) pirmosios naujj K bangos jai priklauso tos K, kurios iki 90 j m.; b) antrosios
naujj K bangos nuo 90 j m. Pvz.: 1992 Estijos, Lietuvos ekijos, Slovakijos,1991 Rumunijos,
Bulgarijos, 1997 Lenkijos.
1)
2)

II pagal galiojimo laik:

Nuolatins
Laikinosios. Jos priimamos tik tam tikram laikotarpiui. Galioja iki tam tikro vykio ar datos.

III pagal politin reim:

Demokratins
Tokioms K bdinga tai, kad jos tvirtina pagrindines teises ir laisves, politin pliuralizm, politini partik ir
visuomens organizacij veiklos laisv, mogaus teisi apsauga ir kt.
2)
Nedemokratins
Autoritarins K riboja ar draudia politin pliuralizm, numato plaias galimybes paskelbtoms pagrindinms
teisms ir laisvms apriboti. Totalitarinms K bdingas vienos ideologijos tvirtinimas, vienos partijos ar
politins jgos tvirtinimas, paneigimas valdi padalijimas.
1)

IV pagal keitimo procedr sudtingum:

42

1)

3)

Lanksios tai tokios, kurias parlamentas gali pakeisti nesudtinga tvarka. Jos pataisos gali bti
priimtos kaip ir paprasti st.
Grietos tai tokios, kuri pakeitimas susijs su specialia sudtinga procedra. Pvz.: JAV, VFR,
Pranczijos, Japonijos, Graikijos, Rusijos.
Grietos K pranaumai:
K tvirtinto teiss ir laisvs yra nelieiamos
Parlamento priimtiems st., kurie prietarauja K, yra taikomos sankcijos dl kontrols st.
Konstitucingumo kontrol.
Parlamentas, kuriam K suteik gali leisti st., ios teiss negali deleguoti vyriausybei.

1)
2)

V pagal konstitucijoje tirtint valdymo form:

Respublik;
Monarchij;

1)
2)

VI pagal primimo bd:

Dovanotsias (oktrojuotas);
Tautos priimtas

1)
2)

VII pagal K form:

Raytins
neraytins

2)
1)
2)

3.8. Liberalusis, etatistinis, mirusis konstitucij modeliai.

ie modeliai yra iskiriami pagal socialin K turin. Tarpusavyje jie skiriasi pagal savo reguliavimo dalyko
ribas, t.y. kokia apimtimi yra reguliuojamas valstybs valdios ir visuomens santykiai; kaip ie santykiai yra
reglamentuojami K. Taigi:
1)
Liberalusis modelis.
Pagal model K nustato valstybins valdios ir asmens teisinio statuso pagrindus, nereguliuoja soc. ir
ekonomini santyki. iam modeliui priskirtinos pirmosios K: JAV. Valstyb visuomens gyvenim kiasi
maiausiai, minimaliai reguliuoja asmens gyvenim. K tvirtini tik valdymo rmai, kurie nustato paius
svarbiausius santykius, jose neaptariamos teisins garantijos (bet tai nereikia kad teisi realizavimas nevyksta
praktikai).
2)
Etatistinis modelis
Jis prieingas liberaliajam modeliui. Ypatingas vaidmuo skiriamas valstybiniam reguliavimui. Siekiam kuo
daugiau visko surayti K, siekiama maksimaliai sureguliuoti visuomens santykius. Tokiose K yra labai
iplstas konstitucinio reguliavimo dalykas. K turinys vairios asmens, visuomens gyvenimo sritys
socialin, politin, ideologin, religin. is modelis bdingas socialistinms K: Kinijos, . Korjos, Vietnamo,
Kubos.
3)
Mirusis modelis
Tai tarsi tarpinis variantas tarp t dviej modeli. Palyginus j su liberaliuoju modeliu yra labiau iplstas
reguliavimo dalykas, t.y. K nustato visuomens gyvenimo pagrindus, tvirtina asmens ekonomines, socialines,
kultrines teises, kuri be valstybs sikiimo nebt galima gyvendinti, o palyginus su Etatistiniu mirusis
neleidia per didelio kiimosi siekia valstybs reguliavim padaryti optimaliu, kad bt kuo geriau
gyvendinamos asmens teiss ir laisvs. is modelis atsirado tarpukaryje (veimaro K), taiau labiau paplito po
Antrojo pasaulinio karo. Pvz.: Lietuvos K, Ispanijos K, Portugalijos K, Vokietijos K.
3.9. Konstitucij rengimas, primimas ir keitimas vairiose pasaulio valstybse. (mediaga yra i LKT
konspekt, kuriuos mes darme, tiesiog nenorjau kartotis ir t pat perrainti).
PRANCZIJOS 1958 m. Konstitucijos rengimas, primimas ir keitimas.
Dabartin Pranczijos Konstitucija, tvirtinusi V Respublik, buvo priimta tautos referendumu 1958m. rugsjo
28d., sigaliojo 1958m.spalio 4d.(V Respublikos Konstitucija).
ios Konst. primim reikt sieti su to laikotarpio socialine ir politine krize Pranczijoje. Ikilus pilietinio
karo grsmei, padtis tapo palanki idjai, kad tauta veiks kriz tik suteikusi visus btinus galiojimus
43

1)
2)
3)
4)

1)
2)

1)
2)
3)
4)
5)

nacionaliniam lyderiui(Charles de Gaulle). Jam pavyko pasiekti, kad bt priimtas aktas dl Konst. keitimo.
Rengiant projekt turjo bti gauta ivada Valstybs tarybos ir konsultacinio komiteto. Parengtas Konst.
tekstas turjo bti pateiktas tautos referendumui. Konstitucinis statymas dl Konst. keitimo turjo bti
promulguotas per 8d. po tautos pritarimo. Projekto rengimo tarpsniai:
projekto metmen parengimas
kreipimasis konstitucin konsultacin komitet ivadai gauti.
Projekto nagrinjimas Valstybs Taryboj
Tarpministerinis komitetas i naujo nagrinjo tekst, po to pateiktas ministr tarybai ir i pritar
tokiam K. tekstui.
Pranczijos K. XVI skirsnis Dl Konstitucijos keitimo.
89 str. numato kada K. negali bti keiiama:
jokiais bdais negalima keisti respublikins valdymo formos;
K. keitimas negalimas, kai yra ksinamasi alies teritorijos vientisum, laikinai einant prezidento
pareigas, kai taikomas K. 16str.
K. patais iniciatyva priklauso parlamento nariams ir prezidentui, kuris jos imasi MP silymu. Patais
projektui ir keitimo silymui turi pritarti abeji rmai. Keitimo silymai visada perduodami tautos
referendumui, taiau statymo projekt Prezidentas gali perduoti tiek referendumui, tiek deputat ir senatori
kongresui. Sprendimas priimamas 3/5 dalyvavusi nari bals dauguma.
Pranczijos K. sudaro 4 aktai (3 aktai nurodyti paioje K. preambulje):
1958m. Pranczijos Respublikos K.
1789m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija;
1946m. Pranczijos Respublikos K. preambul.
2004m. Aplinkos apsaugos chartija ( 2005m. konstituciniu st. Buvo pripaintas, kaip sudtin K.
dalis).
Ir i dalis, kurios nra nurodytos preambulje, kaip K. sudtins dalies, taiau kuri tokia yra pripainta:
Pagrindiniai principai, pripainti respublikos statymuose (iuos principus, kaip sudtin galiojanios
K. dal pripaino Konstitucin Taryba).
Pranczijos K. tekst sudaro 16 skirsni, 103 straipsniai, Preambul. Preambulje nurodyti kiti 3 pagrindiniai
dokumentai: 1789m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija; 1946m. Pranczijos Respublikos K. preambul;
2004m. Aplinkos apsaugos chartija.
VFR 1949 m. Konstitucijos rengimas, primimas ir keitimas
VFR Pagrindinis statymas buvo priimtas 1949m. gegus 23d. Pasibaigus antrajam pasauliniam karui, vakar
valstybs pareikalavo, kad suskaidyta Vok.parengt trij vakar zon K. Taiau buvo nusprsta sudaryti
tikrj K. Pagrindin st. turjo parengti Parlamentin Taryba.
Pagrindiniame st, daug dmesio skiriama mogaus teisms, K. apsaugos nuostatoms. Dokumentas pavadintas
Pagrindinis st., nes jis negaliojo visai vok. tautai, o galiojimo zonoj suverenitetas nebuvo visikai
gyvendintas. Pagrindinis st. turjo bti laikinas,t.y. kol sigalios laisvu vokiei apsisprendimu priimta K.
Taiau pasiekus Vok. vienyb Pagr. st. laikinumas baigsi. Pagrindin st. prim 2/3 Vok. federalini emi
tautos atstovybi. Nuo 1990m. sigaliojo ir rytinje Vok. dalyje.
Pagrindinio st. keitimo procedra numatyta 79 str. Taigi Pagrindin st. galima pakeisti tik tokiu statymu,
kuris aikiai pakeiia Pagr.st. paodin tekst arba j papildo (utikrina raytins K. primat, stabilum,
garantuoja teisin aikum). Jo keitimo tvarka yra sudtingesn nei kit st.: tokiam st. turi pritarti 2/3
Bundestago nari ir 2/3 Bundesrato bals. Galiojanio Pagr.st. 79 str.3d. yra nurodyti pagrindai, kurie
apskritai negali bti keiiami (Vok. federalin santvarka negali bti pakeista, mogaus orumo nelieiamumas
ir kt.).
Pagrindinio statymo galiojimo trukm: jis netenka galios t dien, kai sigalioja laisvu vokiei Tautos
apsisprendimu priimta K.
Pagrindin st. sudaro preambul, 146 str., suskirstyti 14 skirsni. Pagrindinio st. sudtin dalis yra 1919m.
Vok. reicho K. kai kurie straipsniai.
Pagrindinio st. preambul gali bti keiiama ar panaikinta Pagr. st. 79str. 1,2,d. nustatyta tvarka.
JAV 1787 m. konstitucijos rengimas, primimas ir keitimas
44

Po nepriklausomybs karo 13 valstij sudar Konfederacij ir 1777 m. buvo priimti Konfederacijos

straipsniai. 1781 m. jie sigaliojo.
Taiau konfederacija nebuvo efektyvi tebuvo viena institucija vien rm konfederacijos kongresas
valstija turjo 2-7 atstovus, taiau kiekviena valstij, nepriklausomai nuo atstov kongrese skaiiaus, turjo
tik po vien bals. Svarbiausiems klausimams sprsti reikjo bent 9 valstij i 13 pritarimo.
Kongresas nereguliavo toki svarbi klausim, kaip prekyba tarp valstij, tarptautin prekyba, nesprend
mokesi klausim.
Nebuvo institucijos, kuri utikrint sprendim gyvendinim.
Todl irykjo nesutarimai tarp valstij, ikilo grsm konfederacijai.
Siekiant igelbti valstyb, 1787 m. buvo suauktas Filadelfijos komitetas, kuriame dalyvavo 55 delegatai
jie reng nauj konstitucij, nors komitetas buvo suauktas tik perirti ir patobulinti konfederacijos
straipsnius.
60 proc. naujos konstitucijos rengj buvo teisininkai. Jos rengime dalyvavo tokie autoritetai kaip
Hamiltonas, Vaingtonas, Franklinas, Medisonas.
Balsuojama buvo pagal valstijas.
1)
Virginijos planas jos delegatai pasil naujai sutvarkyti JAV santvark stipri federacija, kur
valstijoms tenka menkesn reikm. Stipri vykdomoji valdia.
2)
Nju Dersi etapas - grynosios federacijos krimas io plano atstovai siek neymiai pataisyti
konfederacij, isaugoti konfederacijos straipsnius su neymiais pataisymais.
3)
Konektikuto kompromisas vidurys tarp stiprios centrins valdios ir valstij savarankikumo.
JAV konstitucija raytin konstitucija, susidedanti i VII straipsni suskirstyt skyrius. Konstitucijos
pataisos inkorporuojamos Konstitucij (seka i karto po straipsni), iuo metu JAV konstitucija turi 27
pataisas, paskutinioji buvo priimta 1992 m. tvirtinanti draudim keisti atlyginimo u tarnyb dyd
senatoriams ir atstovams iki tol, kol nevyks atstov rinkimai.
Konstitucija buvo priimta 1878 m. rugsjo 15 d. Filadelfijos konvente valstijos vienbalsiais nubalsavo u
konstitucijos primim. Ji sigaliojo 1789 m. liepos mn.
JAV konstitucijos V straipsnyje nurodyta, kad kongresas, jeigu 2/3 abej rm sutars esant reikalinga, gali
silyti Konstitucijos pataisas arba praant 2/3 valstij statym leidiamj susirinkim gali suaukti konvent
silyti pataisoms. Abiem atvejais tokios pataisos sigalioja kaip Konstitucijos dalis, jeigu jas ratifikuoja 3/4
valstij statym leidiamieji susirinkimai arba valstij konventai pagal tai, koki ratifikavimo form
pasilys Kongresas.
ESTIJOS konstitucijos rengimas, primimas ir keitimas
Estijos tauta Konstitucij prim 1992 m. birelio 28 d. referendumu. Tokia Konstitucija laikoma vidutinio
senumo Konstitucija. 110 str.: Respublikos Prezidento dekretais negali bti keiiama, papildoma ar
ataukiama nei Konstitucija, nei statymai, nurodyti Konstitucijos 104 str. 161 str.: Teis inicijuoti
Konstitucijos keitim turi ne maiau kaip 1/5 vis parlamento nari ir Respublikos prezidentas. alyje esant
nepaprastajai ar karo padeiai negali bti keiiama Konstitucija ar inicijuojamas svarstymas dl jos patais.
162 str.: Pirmojo skirsnio Bendrosios nuostatos ir penkioliktojo skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos
gali bti keiiamos tik referendumu. 163 str.: Konstitucija gali bti pakeista statymu, priimtu: 1)
referendumu; 2) i eils dviej parlamento kadencij; 3) parlamento, esant btinajam reikalingumui. statymo
projektas dl Konstitucijos keitimo parlamente svarstomas tris kartus, tarp pirmojo ir antrojo svarstymo
paliekant ne maesn kaip 3 mnesi, o tarp antrojo ir treiojo ne maesn kaip 1 mnesio pertrauk. 164
str.: Sprendimui dl Konstitucijos keitimo statymo projekto svarstymo referendume turi pritarti 3/5 vis
parlamento nari. Referendumas gali vykti ir ankiau kaip prajus 3 mnesiams nuo parlamento sprendimo
dl referendumo. 165 str.: Konstitucijai pakeisti dviejose i eils parlamento kadencijose reikalingas abiej
kadencij nari daugumos pritarimas. 167 str.: statym dl Konstitucijos keitimo, kuris sigalioja statyme
nustatytu laiku, bet ne anksiau kaip po 3 mnesi nuo jo paskelbimo, skelbia Respublikos prezidentas.
LATVIJOS

KONSTITUCIJOS

rengimas, primimas ir keitimas

76 str.: Latvijos parlamentas gali keisti Konstitucij posdi metu, jei posdyje dalyvauja 2/3 vis
parlamento nari. Konstitucins pataisos bus priimamos trimis balsavimais, jei u jas yra balsavusi viso
45

parlamento nari dauguma. 77 str.: Latvijos parlamentui pakeitus 1, 2, 3, 4, 6 ir 77 Konstitucijos straipsnius,

pataisoms sigalioti reikalingas nacionalinio referendumo pritarimas. 78 str.: statym leidybos iniciatyvos
teis turi ne maiau kaip 1/10 Latvijos piliei, turini balsavimo teis, jie gali teikti Latvijos prezidentui
silymus dl Konstitucijos pataisos ar statymo projekto. iuos projektus prezidentas privalo silyti Latvijos
parlamentui. Jeigu parlamentas j nepriima, tada projektai gali bti silomi priimti referendumu. 79 str.:
Konstitucijos pataisa priimama referendumu, jeigu u j balsuoja vis balsavimo teis turini piliei.
3.10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ypatumai.
1)
2)
3)
4)
5)
1)

2)
3)

4)

5)
6)

Yra iskiriami tokie universals K bruoai:

Aukiausia teisin galia;
Nustatytas reguliuojam institucij ratas;
Nurodomi formos ypatumai;
Konstitucijos stabilumas;
Ypatinga konstitucijos primimo ir kitimo tvarka.
K vis pirma yra teisinis dokumentas, todl reikt nurodyti LR K teisines savybes:
Tai svarbiausias alies statymas, pagrindinis nacionalins teiss altinis;
Nes reguliuoja svarbiausius visuomens gyvenimo socialinius santykius. Ji nustato valstybs organizacij,
vieosios valdios organizacij, apibria asmens teisin padt, jo santykius su valstybe. LR K yra
pagrindinis teisins sistemos branduolys. Joje nustatyti svarbiausi teisinio reguliavimo tikslai.
Priimama ir keiiama ypatinga tvarka, kuri skiriasi nuo statym primimo tvarkos;
J 1992 m. spalio 25 d. referendumu prim tauta. K sigaliojo kit dien po referendumo rezultat oficialaus
paskelbimo.
Aukiausios galios teiss aktas (K virenyb);
Negalioja joks statymas ar kitas teiss aktas prieingas K. Taigi is pagrindinis konstitucinis principas nusako
K virenyb teiss akt sistemoje. Be to, K teisina pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir sudaro
statym leidybos pagrind. Svarbu, kad K apsaug laiduoja konstitucin kontrol (KT vaidmuo). K
virenybs principas galioja ne tik K, bet ir kitiems teiss aktams, galiojusiems LR teritorijoje iki K primimo,
galioja tiek, kiek jie neprietarauja K ir st. dl LR K sigaliojimo tvarkos ir galios tol, kol bus paskelbti
netekusiais galios ar suderinti su K nuostatomis.
Tai aktas, kuriam bdingas stabilumas (K stabilumas);
K stabilumas reikia, kad LR K buvo priimta atsivelgiant ilgalaik alies raidos perspektyv. K stabilum
utikrina pats jos turinys (kuriame yra reguliuojami tik patys svarbiausi gyvenimo klausimai). Kitas K
stabilum utikrinantis veiksnys jos sudtinga primimo, keitimo ir sigaliojimo tvarka. Paymtina, kad K
stabilumas nepaneigia teisinio reguliavimo dinamikumo.
Tai vientisas aktas;
Vientisumas reikia konstitucinio reguliavimo ry ir darn. K institutai, principai, normos vieninga susijusi
sistema. Kiekvien norm btina aikinti viso konstitucinio reguliavimo kontekste.
Tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas asmuo gali ginti savo teises teisme remdamasis K.
LR K 6 str. nustatyta: K yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas gali ginti savo teises
remdamasis konstitucija. Taip tvirtintas tiesioginio taikymo principas reikia, kad K tai teiss norm aktas,
kurio nustatytos taisykls galioja ir yra privalomos visoms valstybs institucijoms, pareignams, fiziniams ir
juridiniams asmenims, kad remdamasis K, kiekvienas asmuo gali ginti savo teises. Tiesioginis K taikymas
pagrindinio alies statymo prioritetins reikms utikrinimo garantija. Tai iuolaikins demokratins
valstybs poiris, prieingai nei totalitarinse valstybse, kur K buvo laikoma tik deklaratyvaus pobdio
politinis teisinis dokumentas, kaip labai bendro pobdio taisykli rinkinys. Todl ir asmuo tokiose valstybse
savo teises galjo ginti remdamasis statymu, nutarimu ar instrukcija, bet ne K. Reikia paymti, kad K
taikymas gali bti problematikas, nes K normos yra labai lakonikos, bendro pobdio taisykls, todl
problem kyla aikinantis i norm turin ir prasm. Be abejo, K yra nemaai aikaus turinio norm, kuri
nereikia aikinti (pvz.: su mogumi be jo inios negali bti atliekami jokie moksliniai tyrimai). Taiau yra
nemaai ir banketini norm, kurios tik nurodo kit statym (pvz.: seimo rinkim tvark nustato statymas),
taiau i norma taip pat yra tiesioginio taikymo, nes tiesiogiai pareigoja statym leidj priimti tam tikr
statym. Btent tokias normas ir reikt suprasti, kaip tiesiogiai pareigojanias statym leidj.
46

3.11. Konstitucijos samprata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje

KT 1997 m. gegus 29 d. nutarimas: Konstitucija apibdinama kaip pagrindinis statymas, turintis
aukiausi teisin gali statym hierarchinje sistemoje. Be to, Konstitucija tvirtina pagrindines teisinio
reguliavimo nuostatas ir sudaro statym leidybos pagrind....,visi teiss aktai turi bti teisti: statymai negali
prietarauti Konstitucijai, o postatyminiai teiss aktai Konstitucijai ir statymams.
KT 1993 m. 11.08 nutarimas: Konstitucijos pataisos taip pat gali bti vadinamos konstituciniais statymais.
Taigi tokiais konstituciniais statymais vadintini tokie statymai, kuriais papildyta ir keista LR Konstitucija.
Taigi prie konstitucini statym pirmiausia yra priskiriami K 150 str. nurodyti statymai. ie statymai - 1991
m. 02.11. konstitucinis statymas dl Lietuvos valstybs , 1992. 06.08. konstitucinis statymas dl LR
nesijungimo postsovietines ryt sjungas yra Konstitucijos sudedamoji dalis. Visi ie aktai prilygsta
Konstitucijai.
4.Konstitucins teiss, suprantamos plaija prasme, altiniai. (platesnis paaikinimas yra pirmame
klausime).

1)
2)
1)
2)

5)
6)
7)
8)

Konstitucins teiss altiniai (altiniai plaija prasme):

Taigi pagrindin klasifikacija yra pagal teisin gali (pagrindiniai KT altiniai):
Konstitucija, konstituciniai statymai ir konstituciniai aktai sudedamoji Konstitucijos
dalis, taip pat Konstitucijos pataisos;
LR Konstitucinio teismo nutarimai.
3) Konstituciniai statymai, priimti pagal LRK 69 str. 3 d.
LRK 69 str. 3 d. prasme konstituciniais statymais laikomi:
Konstituciniai statymai, kurie yra tiesiogiai nurodyti K ir yra priimti K 69 str. 3 d.
nustatyta tvarka;
Konstituciniai statymai, rayti konstitucini st. Sra ir priimti pagal LRK 69 str. 3
d.
4) LR ratifikuotos tarptautins sutartys;
5) statymai, Seimo statutas;
6) Postatyminiai teiss aktai(Seimo nutarimai, Vyriausybs nutarimai, Prezidento dekretai ir kt)
Taip pat yra fakultatyvieji teiss altiniai (jie papildo kit KT altini tvirtint teisin reguliavim):
Teismin praktika;
Teiss principai;
Paproiai;
Doktrina;

47

IV TEMA. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA

1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucins teiss itakos. Valstybs valdios ir asmens teisinio
statuso pagrindai Lietuvos statutuose ( 1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai).
Galiojanios Lietuvos Respublikos (1992 m.) Konstitucijos preambulje pabriamas Lietuvos
valstybingumo ir teiss tradicij perimamumas bei istorinis tstinumas skelbiant prie daugel ami sukurtos
Lietuvos valstybs teisiniais pamatais buvusius Lietuvos statutus ir Lietuvos Respublikos konstitucijas.
Konstitucins teiss nuostatos Lietuvoje labai senos. Valstybins teiss norm jau buvo paprotinje teisje,
po to valdov aktuose, o XVI a. pradioje kai kurios ios teiss nuostatos buvo surinktos ir kodifikuotos
Lietuvos statutuose, tapusiuose Lietuvos konstitucingumo tradicij uuomazga. Pagrindin idja
nusidriekianti per visus tris statutus buvo Lietuvos valstybingumo ir LDK teisi apsaugojimo idja.
Pirmasis Lietuvos statutas (1529). Preambulje pabriama, kad statutas skiriamas visiems valdiniams,
nepaisant j luomins priklausomybs. Konstitucinio turinio teiss normos dstomos daugiausia pirmajame
skirsnyje: apie Lietuvos suverenum, teritorijos nelieiamum, apie LDK valstybin santvark valdov,
Seimo struktr ir prerogatyvas, j tarpusavio santykius. Skelbiama, kad LDK yra savarankika, atskira nuo
Lenkijos valstyb. Didysis kunigaiktis turi didel vaidmen: jis saugo nepriklausomyb, saugo vis valdini
teises ir laisves ir kt. Iplaukia ir mogaus teisi uuomazgos: vienod slyg gino alims teismo procese
nustatymas, kiekvieno atsakomyb u savo veiksmus, nebuvimas atsakomybs be kalts. Pirm kart
suraytos bajor teiss, bet jos neprilygo pon teisms.
Antrasis Lietuvos statutas (1566). Taip pat lieka LDK visikas valstybinis nepriklausomumas ir
savarankikumas. Statutas apibr LDK sienas. teritorija padalinta administracinius vienetus. Pavietiniai
seimeliai tvirtinti, j pagrindu teisintas vis bajor atstovavimas seime. Praplsta Seimo kompetencija, visi
statymai iimtinai turi bti priimami tik seime. Valstieiai ir miestieiai dalyvauti politiniame krato
gyvenime neturjo teiss.
Treiasis Lietuvos statutas (1588). Jis patvirtintas jau po Liublino unijos. teisinta nauja valstybs formafederacin respublika, vadovaujama monarcho, irinktame bendrame Lietuvos ir Lenkijos Seime. Statutas
visai neminjo unijos, sutarties su lenkais, LDK konstravo kaip nepriklausom valstyb. Nepanaikinta
vykdomoji valdia. Statutas galiojo ne tik visiems valdiniams bet ir svetimaliams.
Reikmingu konstitucins teiss paminklu laikoma ir 1791 m. gegus 3 d. Lietuvos-Lenkijos
(epospolitos) Konstitucija.
(I LTULIETUVOS KONSTITUCIN TEIS)
Pirmasis Lietuvos statutas (1529). Valstybs valdymui centralizuoti ir krato politinei vienybei stiprinti
reikjo kodekso, kuris vienodai reguliuot santykius visoje alies teritorijoje. Pagrindiniai teiss kodifikavimo
remjai buvo LDK tarnybiniai bajorai. Lietuvos Statutas buvo bajor teiss kodeksas. Kitiems luomams
priklausani moni teises ir pareigas reglamentavo tiek, kiek tai liet bajor luomo ir jo valdomos valstybs
interesus. Pirmasis statutas realios pon bajor ir tarnybini bajor galios atspindys. Ponai turjo
dominuojanias pozicijas valstybje, o tarnybiniai bajorai nepasiek lygiateisikumo.
Antrasis Lietuvos statutas (1566). Jis buvo svarbus tarnybini bajor laimjimas, padidjusio j
vaidmens politiniame ir ekonominiame krato gyvenime pripainimas. Ponai neteko iimtini politini teisi.
tvirtintas vieningas bajor luomas, turintis vienodas teises ir privilegijas, ir tai tapo vadinamosios bajor
demokratijos teisiniu pagrindu.
Treiasis Lietuvos statutas (1588). Jis buvo patvirtintas ne kaip jungtins valstybs, bet kaip LDK
statymas.
(I JEVGENIJ MACHOVENKO
LIETUVOS DIDIOSIOS KUNIGAIKTYSTS TEISS ALTINIAI)
Visuotinai pripastama, kad Lietuvos statutuose labai ryki teisins valstybs idja, kurios tikslas vis
piliei (bajor) teisi ir laisvi apsauga. Konstitucijos termino samprata buvo kitokia nei dabar. Konstitucin
teis visuose trijuose statutuose buvo susisteminta, t.y. apibrta statym leidiamosios, vykdomosios bei
teismins valdios sranga ir kompetencija, nustatytos vyriausybins valdios apimtys.
(I MS KONSTITUCIONALIZMO RAIDA, straipsnis:Konstitucijos link: Lietuvos statutas bajorikos
visuomens vertybi hierarchijoje, (Prof. dr. Irena Valikonyt))
48

2. 1791 m. gegus 3 d. Lietuvos-Lenkijos valstybs Konstitucijos (Valdymo statymo) reikm.

Priimdamas i konstitucij Ketveri met reform seimas siek isaugoti Lenkijos valstybingum.
Konstitucija parengta taip, kad panaikint buvusios Lietuvos ir Lenkijos valstybi dualizm konfederacij.
Apie valstyb kalbama kaip apie vientis politin vienet, kuris daniausiai vadinamas Lenkija. Joje minima
tik lenk tauta ir Lenkijos kratai. Joki nuostat, skirt Lietuvai, nebra, net jos vardo neminima.
Gegus 3 d. Konstitucija ne itin didels apimties teiss dokumentas. J sudaro vadas ir vienuolika
paragraf. Katalik religija tvirtinta kaip valstybin. statym leidyba pavedama dviem seimo rmams
senatui ir deputat rmams. Deputat rmus turjo rinkti seimeliai. iems rmams ir turjo priklausyti visa
valdia. Aukiausija valdymo institucija turjo tapti Teisi sargyba, susidedanti i karaliaus, ministro
pirmininko, eiolikos ministr, skiriam karaliaus ir seimo, kuris galjo pareikti jiems nepasitikjim.
Teismai: ems, pilies pakamario teismai sujungiami vien nuolatin pirmos instancijos ems teism.
Apeliuoti leidiama Vyriausij tribunol. Miestuose teismai dalijami civilinius ir baudiamuosius.
i konstitucija, palyginti su situacija, buvusia iki j priimant, turi ir pranaum atsisakyta seime liberum
veto, pakeiiant j daugumos principu, seim traukti su patariamuoju balsu miestieiai. Taiau Lietuvos
valstybingum i konstitucija gana drastikai paneig ( nors 1971 m. spalio 20 d. priimtas specialus Abiej
taut susiiedavimas, nes kilo didelis Lietuvos pasiprieinimas ir iuo dokumentu buvo tvirtinta abiej
valstybi federacija, t.y. bendros lietuvi ir lenk vykdomosios valdios staigos).
(I LIETUVOS TEISS ISTORIJA)
i konstitucija gavo gegus 3 d. pavadinim. Tai antra pasaulyje ir pirma Europoje Konstitucija. JAV ir
Pranczijos Respublikos konstitucijos buvo tarsi modernios valstybs simboliais, o gegus 3 d. konstitucija
iliko viduramika. Usienio konstitucij vadinje dalyje minima pilietyb, tauta ir mogaus vieta valstybje
ir visuomenje, tuo tarpu gegus 3 d. konstitucijoje katalikybei suteiktas viepataujanios religijos statusas,
o visuomen suskirstyta luominiu principu. Gegus 3 d. konstitucija naujj ami Europos raytinis
paminklas. Pranczijoje politinje arenoje jau reikiasi treias luomas, tuo tarpu Lietuvos ir Lenkijos
Respublikoje miestiei luomas buvo formintas tik Gegus 3 d. konstitucijos. Taigi Lietuvos ir Lenkijos
valstybje galjo prigyti tik velni revoliucija.
Konstitucijoje visuomen plaija prasme nra vientisa. Visuomen sudaro bajorija, miestieiai, svetimaliai
ir valstieiai; be to, aikus skyrimas tarp krikioni ir nekrikioni. ioje konstitucijoje bajorija pripainta
svarbiausia konstitucijos gynja ir saugotoja. Jai buvo palikta statym leidiamoji valdia bei svarbiausios
vietos vykdomojoje bei teisminje valdiose. Atsirado nauja bajoro samprata. Bajoryst apibriama jau ne
tik i kilms, bet ir i turto bei pareig valstybje. Bajor luomas tapo atviresnis neprivilegijuotoms
socialinms grupms. Buvo praplstos miestiei teiss ir laisvs bei jos sulygintos.
tekst jungta ano ako Ruso tez, jog visa moni visuomens valdia kyla i tautos valios. Gegus 3
d. konstitucijoje tai reikia, kad visa valdia i bajorijos valios. Dviprasmika Konstitucijoje yra ir pilieio
svoka. Seimeli statymas skirtas tik bajorijai, taigi tik bajorija naudojosi pilietinmis laisvmis, t.y. jie ir
buvo tikraisiais valstybs pilieiais. Realiais ir visateisiais pilieiais Respublikoje iliko tik bajorai, taiau
antrplan su platesnmis teismis stojo miestieiai.
(I MS KONSTITUCIONALIZMO RAIDA, straipsnis: Pilietins visuomens uuomazgos 1791 m.
gegus 3 d. konstitucijoje, Dr. Liudas Glema))
3. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybs konstituciniai aktai. Lietuvos tarybos 1918 m. vasario 16
d. Nepriklausomybs akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegus 15 d. rezoliucijos konstitucinis
vertinimas.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba vienu balsu prim plaiai inom nutarim, danai vadinam tiesiog
Nepriklausomybs Aktu. Taryba pareikia, kad Lietuvos valstybs pamatus ir jos santykius su kitomis
valstybmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greiiau suauktas Steigiamasis Seimas, demokratiniu
bdu vis jos gyventoj irinktas. Akt pasira visi dvideimt Lietuvos tarybos nari: J. Basanaviius, S.
Banaitis, M. Birika, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P.Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, S.
Narutaviius, A. Petrulis, A. Smetona, J. Smilgeviius, J.Staugaitis, A. Stulginskis, J. aulys, K. aulys, J.
ernas, J. Vailokaitis, J. Vileiis.
Anot Klimo, is akto tekstas buvo trumpas ir grietai principinis, jame Lietuvos valstyb skelbiama be joki
ilyg.
49

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.

Taryba skelbsi esanti vienintel lietuvi tautos atstovyb ir jos valios reikja. Taryba sudaryta ne
demokratiniais rinkimais. Savo teise kalbti taryba grind tuo, kad nebuvo galimybi sudaryti atstovyb
demokratiniu rinkimu bdu, ypa vykstant karui ar Lietuvai esant okupuotai.
Aktas, kuriame taryba nusprend atkurti Lietuvos nepriklausom valstyb, t.y. ne kurti nauj, o atkurti
buvusi, taip ikeldama bsimosios valstybs tiesiogines ssajas su istorine Lietuvos valstybe LDK. is
aktas reik vie praneim, tiesiogiai adresuot usienio valstybi vyriausybms, o netiesiogiai ir Lietuvos
visuomenei.
Vasario 16 osios Aktas tapo svarbiausiu XX a. antrajame deimtmetyje atkurtos Lietuvos valstybs
konstituciniu aktu, Lietuvos konstitucionalizmo pagrindu ir programa. iuo aktu i esms grindiamas ne tik
modernios Lietuvos valstybs buvimo faktas, bet ir visi laikinieji ir nuolatiniai - jos konstituciniai
dokumentai.
K. Rakauskas monografijoje vardijo net 9 svarbiausias Nepriklausomybs Akto nuostatas, turinias
konstitucin reikm:
Tarybos pasakymas, kad ji - vienintel tautos atstovyb
Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo pareikimas, kad Lietuvos Taryba <...> skelbia atstatanti
nepriklausom<...> Lietuvos valstyb
vienbalsis Lietuvos tarybos nutarimas kreiptis Rusij, Vokietij ir kit valstybi vyriausybes iuo
pareikimu
nurodymas pagrind, kurie galina Lietuvos taryb skelbti Lietuvos valstybs nepriklausomybs
atkrimo pareikim: a) Lietuvos Vilniaus konferencijos, vykusios 1917 m. rugsjo 18 23 d., nutarimas; b)
pripaintoji taut apsisprendimo teis
pareikimas, kad Lietuvos taryba skelbia atkurianti nepriklausom demokratiniais pagrindais
sutvarkyt Lietuvos valstyb
pareikimas, kad galutinai Lietuvos valstybs pamatus privalo nustatyti Steigiamasis seimas
pareikimas, kad Steigiamasis seimas turs bti irinktas demokratiniu bdu vis Lietuvos gyventoj
pareikimas apie atpalaidavim nuo vis valstybini ryi, buvusi su kitomis tautomis
pareikimas, kad atkuriamos Lietuvos valstybs sostin Vilnius
Iskirti trys svarbiausi teiginiai, tiesiogiai turj paliesti visus bsimus Lietuvos konstitucinius aktus: 1)
nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo faktas; 2) demokratiniu bdu vis Lietuvos gyventoj irinktas ir
visikai ireikiantis tautos vali Steigiamasis seimas; 3) atkuriama Lietuvos valstyb bus tvarkoma
demokratiniais pamatais.
1918 m. kovo 23 d. Vokietijos kaizeris Vilhelmas II pagaliau paskelb manifest, kuriuo pripaino Lietuvos
nepriklausomyb. Nors is pripainimas nepanaikino buvusio okupacinio reimo ir nesuteik Lietuvai
valstybingumo, bet tai buvo didelis laimjimas vien dl to, kad atvr Tarybai galimybes imtis aktyvios
diplomatins kovos dl valstybins valdios galiojim jai perdavimo.
(I MINDAUGAS MAKSIMAITIS LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJ ISTORIJA)
Konstitucin Steigiamojo seimo 1920 m. gegus 15 d. rezoliucijos reikm.
iek tiek apie rinkimus Steigiamj seim. Vis pirma, statymas rinkim teis suteik Lietuvos
pilieiams, vyrams ir moterims, sulaukusiems 21 met. Karikiams leista dalyvauti netgi nuo 17 met.
Rinkimuose, vykusiuose 1920 m. balandio 14 16 d., dalyvavo 86 procentai rinkim teis turini piliei.
Politikai gausiausia buvo atstovaujama krikioni demokrat blokui, kuris gavo absoliui daugum 59
atstov vietas. Didel tak bloko pergalei turjo Banyios taka gyventojams. Socialist liaudinink
demokrat partijos ir Valstiei sjungos blokas turjo 28 atstov vietas, socialdemokratai 13 viet. Greta
lietuvi Steigiamojo seimo atstovais tapo ydai, lenkai, vokietis.
Steigiamasis seimas darb pradjo 1920 m. gegus 15 d. ir taip teisikai bei faktikai pakeit Valstybs
taryb laikinj tautos atstovyb. Steigiamojo seimo pirmininkas A. Stulginskis papra ir galiojo tiek
Valstybs taryb, tiek Prezident, tiek Valstybs kontrolieri ir vyriausiojo kariuomens vad likti vietose ir
eiti savo pareigas, kol Steigiamasis seimas nurodys, kam perduoti t pareig vykdym. Nors pati Steigiamojo
seimo rezoliucija buvo priimta nesilaikant prastos panaiuose forumuose nutarim primimo balsavimu
procedros, o Steigiamojo seimo atstov atsistojimu, ir nebuvo oficialiai paskelbta Laikinosios vyriausybs
iniose, ji, M. Romerio vertinimu turi principin konstitucin reikm ir teisin jos valdios imperiumo
titul.
Vyrauja poiris, kad rezoliucija tai paprasiausiai ikilmingas vis Lietuvos piliei vardu Lietuvos
tarybos 1918 m. vasario 16 d. Akto aprobavimas arba patvirtinimas. Vis dlto, i rezoliucija turi savarankik
konstitucin reikm. Seimas ioje rezoliucijoje proklamavo valstyb esant atkurt, t.y. vykus fakt, kartu
50

praddamas jau valstybin gyvenimo laikotarp. Rezoliucijos santyk su Vasario 16-osios Aktu tiksliai
apibdina odiai, kad pirmasis reikia tiesiogin paskelbim apie antrajame formuluoto tikslo vykdym.
Vienas i svarbiausi Steigiamojo seimo 1920 m. gegus 15 d. rezoliucijos bruo, skiriani j nuo 1918
m. vasario 16-osios akto, iplauk i steigiamojo seimo savybi. Atstovaudamas Lietuvos pilieiams ir
laikydamas save suverenios Lietuvos, o ne vien lietuvi tautos reikju, Steigiamasis seimas Lietuvos
nepriklausomybs rezoliucij visikai pagrstai skelb jau ne vien lietuvi tautos vardu, kaip tai buvo
padariusi Lietuvos taryba, o Lietuvos moni vardu, t.y. reik bendr visos Lietuvos pilietins visuomens, o
ne tam tikros, nors ir geriausios, jos dalies vali. Steigiamasis seimas apm ir nelietuvius krato gyventojus.
Steigiamasis seimas skelb jau demokratin respublik. i institucija ikl tautins valstybs idj.
Vykdydama Vasario 16-osios Akto pavedim nustatyti Lietuvos santykius su kitomis valstybmis, rezoliucija
konstatavo Lietuvos valstyb tapus laisva nuo vis valstybini ryi, kada nors buvusi su kitomis
valstybmis. Iki steigiamojo seimo suaukimo Lietuvos valstyb de jure buvo pripainusi tik vienintel kar
pralaimjusi Vokietija. Po rezoliucijos, Steigiamasis seimas netrukus ratifikavo Lietuvos taikos sutart su
Rusija, sutart tarp Lietuvos ir Latvijos vyriausybi, Lietuva buvo priimta Taut Sjung.
Reikia paminti, kad Lietuvi Vilniaus konferencijos 1917 m. rugsjo 18 23 d. politin rezoliucija
ikl udavin sukurti nepriklausom Lietuvos valstyb, Lietuvos tarybos 1918 m. vasario 16 d. nutarimas
paskelb tiesiogins veiklos iam udaviniui gyvendinti pradi, Steigiamojo seimo 1920 m. gegus 15 d.
rezoliucija konstatavo, kad udavinys yra vykdytas.
(I MINDAUGAS MAKSIMAITIS LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJ ISTORIJA)
4. 1918 m. lapkriio 2 d. ir 1919 m. balandio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai.
1920 m. birelio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybs konstitucija.
1918 m. spalio 30 d. Lietuvos tarybos pasdio pabaigoje buvo sudaryta Komisija laikinosios konstitucijos
pagrindams parengti, kuri irinkti P. Klimas, M.Yas ir K. aulys. Referentais irinkti A. Smetona ir S.
ilingas. Projektas buvo skubiai parengtas. Lapkriio 1 d. iaikja, kad Vokietijoje spariai brsta revoliucija
ir Urachas atsisako tapti Lietuvos karaliumi. Pasak istoriko Z. Ivinskio, tai ymiai palengvino Lietuvai keli
demokratin santvark. Iaikjusios naujos politins aplinkybs dav Tarybai akstin lapkriio 2 d. priimti
vienu balsu rezoliucija 11 liepos mn. Valstybs tarybos nutarimas kviesti graf Urach Lietuvos karaliumi
nevykinamas. Galutinai klausimas paliekama Steigiamajam susirinkimui riti. T pai dien, tiksliau nakt,
24 valand, taryba po treiojo svarstymo prim laikinj Lietuvos konstitucin akt, pavadint Lietuvos
valstybs laikinosios konstitucijos pamatiniais dsniais. Pamatiniais dsniais ji vadinosi, nes buvo lakonika,
susidjo i trumpos preambuls ir ei skyri (I.Bendroji dalis, II. Valstybs taryba, III. Valstybs tarybos
Prezidiumo laikinoji kompetencija, IV.Ministr kabinetas, V. Pamatins piliei teiss, VI. Steigiamasis
seimas), suskirstyt 29 str.
K. Rakauskas formuluoja du pagrindinius tikslus ios konstitucijos:
1.
vykdyti 1918 m. Vasario 16 d. Akte duot sipareigojim kiek galima greiiau suaukti Steigiamj
seim, kuris tautos galiotas nustatys valstybs valdymo form ir konstitucij
2.
paskelbti esminius nuostatus pagal kuriuos organizuojama laikinoji, veiksianti iki Steigiamojo seimo,
valdia ir nustatyti jos kompetencij bei tarpusavio santykius
Pamatiniai dsniai laikinj valdi pareigojo priimti ir paskelbti Steigiamojo seimo statym. Pagrindine
valstybs institucija laikoma Valstybs taryba. Ji buvo paskelbta vienintele statym leidiamja institucija,
kuri ne tik svarsto ir sprendia laikinuosius statymus, bet ir sutartis su kitomis valstybmis (5 str.), naudojasi
interpeliacijos ir paklausimo (7str.) bei statym iniciatyvos teise (3 str.). tvirtintas Valstybs tarybos
Prezidiumas vadovaujantis Valstybs tarybos institucijai, susidedaniai i prezidento ir dviej viceprezident
(9 str.). Tai buvo grietai kolegiali institucija. Prezidiumas buvo traktuojamas kolegialiu valstybs vadovu
prezidentu, atstovaujaniu valstybei, skirianiu pasiuntinius, kvieianiu ministr pirminink ir t.t. (11
str.).Ministr kabinetas buvo solidariai atsakingas Valstybs tarybai (17 str.) ir iai pareikus nepasitikjim,
kiekvienu atveju privaljo atsistatydinti. Kaip ir taryba, Ministr kabinetas naudojosi statym iniciatyvos
teise.
Laikinosios konstitucijos pamatiniuose dsniuose liko neaptarti kai kurie principin reikm turintys
klausimai: nepaskelbta respublika, neusimenama apie Lietuvos tarybos bei jos prezidiumo sudarymo tvark,
j galiojim terminus. Neusimenama apie teismins valdios organizacij ir teism teismin padt.
Neaptariamos valstybs teritorijos sienos.
V skyriuje buvo skelbiama vis piliei lygyb statymams ir pabriama, kad luom privilegij nra. 24
str. skelbiama, kad teisinio reglamentavimo srityse kuriose Lietuvos valstybs nra ileist nauj statym,
51

laikinai palieka tie, kurie yra buv prie kar, kiek jie neprietarauja Lietuvos laikinosios konstitucijos
pamatiniams dsniams.
Pamatiniai dsniai turjo bti priimti bent dviej tredaliu tarybos nari balsais, bet jie buvo priimti vienu
balsu. J papildymo ar keitimo teis buvo pavesta paiai Valstybs tarybai bent puss jos nari reikalavimu,
nustatant kvalifikuotos bals (2/3) daugumos reikalavim (4 str.).
Praddamas gyvendinti pamatinius dsnius, Valstybs tarybos Prezidiumas, kuris susidar i A. Smetonos
prezidento ir J. Staugaiio bei J.aulio viceprezident, 1918 m. lapkriio 11 d. patvirtino Augustino
Voldemaro vadovaujam pirmj Ministr kabinet. Kabineto nariams buvo paskirti devyni ministr
portfeliai: Vidaus reikal, Maitinimo ir viej darb, Finans, prekybos ir pramons, ems kio ir valstybs
turt, Susisiekimo, vietimo, Teisingumo, Krato apsaugos ir Usienio reikal. Ir tik lapkriio 13 d.
Laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai, pasirayti vis trij Valstybs tarybos prezidiumo nari,
sigaliojo. Dar t pat mnes imta savanorikumo pagrindu kurti kariuomen, pradta formuoti diplomatin
tarnyba.
Laikinosios konstitucijos pamatini dsni primimas ir laikinosios vyriausybs sudarymas dar nereik
nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo proceso pabaigos. reali valdia jos teritorijoje ir toliau liko
vokiei rankose.
(I MINDAUGAS MAKSIMAITIS
LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJ ISTORIJA)
1919 m. balandio 4 d. Valstybs taryba prim naujus Lietuvos Valstybs Konstitucijos Pamatinius
Dsnius. Dauguma io konstitucinio dokumento nuostat paodiui kartojo 1918 m. lapkriio 2 d. Pamatini
Dsni nuostatas. I esms tebuvo pakeista centrini valstybs organ sistema, kurioje pirm viet ikl
vykdomuosius organus Valstybs prezident (vietoj kolegialaus Tarybos Prezidiumo) ir Ministr kabinet.
Valstybs taryba rinko prezident, bet konstitucija nenumat nei jo rinkim tvarkos, nei galiojim termin.
prezidentui suteikta iimtin teis suaukti Valstybs tarybos sesijas bei jas paleisti. Prezidento ileisti
statymai visikai prilyginami statymams, priimtiems Valstybs tarybos. Prezidentas turjo tvirtinti Valstybs
tarybos priimtus statymus. Valstybs tarybai buvo pavesta kontroliuoti Ministr kabineto veikl, Ministr
kabinetas privaljo turti jos pasitikjim.
Balandio 4d. Valstybs taryba prezidentu irinko A. Smeton, balandio 12 d. jis patvirtino nauj M.
Sleeviiaus vadovaujam Ministr kabinet, kurio sudt jo vis pagrindini partij ir tautini maum
atstovai. Didel dmes Vyriausyb suteik organizacinei centrini ir vietini valstybs organ krimo veiklai.
Ministerij skaiius buvo padidintas iki deimties.
(I MINDAUGAS MAKSIMAITIS, STASYS VANSEVIIUS
LIETUVOS VALSTYBS IR TEISS ISTORIJA)
Steigiamasis seimas 1920 m. gegus 17 d. sudar septyni moni komisij Laikinosios konstitucijos
projektui rengti. Nenordamas labai utsti nekonstitucinio valdymo, Steigiamasis seimas Laikinosios
konstitucijos primim labai skubino. Laikinosios konstitucijos projekto svarstymas pradtas gegus 21
dien.
SVARBU. 1920 m. birelio 2 d. Steigiamasis seimas deimtajame savo posdyje Lietuvos valstybs
laikinj konstitucij prim po treiojo svarstymo. J paskelb pirmasis Valstybs prezidentas A. Smetona su
ministro pirmininko E. Galvanausko kontrasignacija. Nors Laikinosios konstitucijos svarstymo eiga, taip pat
jos primimo faktas yra skrupulingai ufiksuoti Steigiamojo seimo stenogramose, teiss literatroje ji danai
netiksliai vardijama kaip 1920 m. birelio 10 d. Laikinoji konstitucija. I ties, i data Laikinajai konstitucijai
teisikai nra svarbiausia, nes tai nra jos primimo ir net ne jos oficialaus paskelbimo (tai buvo padaryta
birelio 12 d.) data. Tiesa, Laikinosios vyriausybs iniose oficialiai paskelbto Laikinosios konstitucijos
teksto pabaigoje yra nurodoma birelio 10 d., bet ji ia reikia statym leidyboje didesns reikms neturini
jos pasiraymo dien.
Savo apimtimi naujasis konstitucinis aktas nedaug kuo skyrsi nuo ankstesni Lietuvos laikinj
konstitucini akt:j sudar septyni neturintys pavadinim, paymti romnikais skaitmenimis skyriai,
jungiantys 18 straipsnius. ia kartojama ta pati valstybs valdymo forma demokratin respublika, kaip ir
1920 m. gegus 15 d. rezoliucijoje.
Steigiamajam seimui suteikiama ne tik iimtin teis leisti statymus, bet ir priirti j vykdym, tvirtinti
valstybs biudet, ratifikuoti sutartis su kitomis valstybmis. Vykdomoji valdia taip pat priklaus nuo
Steigiamojo seimo. I prezidento inios paimta kariuomen. Konstitucija sumenkino prezidento reikm:
nepripastama net santykin jo veto teis. tvirtinta parlamentin sistema.
52

Galiojant iai konstitucijai prezidentas nebuvo renkamas, o jo pareigas jo, kaip tai buvo numatyta
konstitucijoje, Steigiamojo seimo pirmininkas A. Stulginskis, oficialiai tituluojamas Einaniu Respublikos
prezidento pareigas Steigiamojo seimo pirmininku. Btent jam, Konstitucijai sigaliojus, 1920 m. birelio
12d., prezidento pareigas perdav pirmasis prezidentas A. Smetona.
i Laikinoji konstitucija iplt piliei demokratini teisi ir laisvi sra, traukdama j naujas
korespondencijos nelieiamyb, sins ir streik laisv. 16 str. buvo skelbiama, jog mirties bausm
naikinama. Nenustatyta konstitucijos keitimo ar papildymo tvarka: pirma, ji turjo galioti tol, kol bus ileista
nuolatin konstitucija; antra, tai savaime turjo iplaukti i j ileidusio Steigiamojo seimo paskirties ir
prigimties. 18 str. skelbiama, kad konstitucija, taip pat visi statymai gyja gali nuo j paskelbimo
vyriausybs organe dienos. P.Leonas konstitucijos 3 str. laik atitinkamai perfrazuotu Pamatini Dsni 24
str.
Steigiamasis seimas gijo diktatorik gali. Pirmj savo krin Laikinj konstitucij - Steigiamasis
seimas labai gerb ir, jai galiojant daugiau nei du metus, nepadar joje nei vienos pataisos.
Laikinosios konstitucijos 1920 m, primimas teisikai ubaig Lietuvos valstybs krimosi laikotarp.
(I MINDAUGAS MAKSIMAITIS
LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJ ISTORIJA)
5. 1922 m. rugpjio 7 d. Lietuvos valstybs konstitucija ir jos ypatumai.
1922 m. Lietuvos valstybs konstitucija susidjo i nedidels preambuls ir 108 straipsni, suskirstyt 15
skyri. Konstitucijos 1 str. Lietuvos valstyb skelbiama nepriklausoma demokratine respublika ir
deklaruojama, kad suvereni valstybs valdia priklauso tautai. 6 str. lietuvi kalba skelbiama valstybs kalba.
Buvo ufiksuotas formalus teisinis Konstitucijos prioritetas kit teiss akt sistemoje: valstybje neturi galios
joks statymas, prieingas konstitucijai (3 str.).
Dl teisins technikos paymtina, kad Konstitucijoje gana daug po vis tekst imtyt konstitucini
nuostat, nukreipiani kitus, paprastus statymus. Romeris pripaino, kad Konstitucijoje esama ir toki
straipsni, kurie i karto turi aikaus ir grietai tikslaus imperatyvinio pobdio, kaip pavyzd pateikdamas
Konstitucijos straipsn dl baudiamj byl, ikelt prezidentams ir ministrams, teismingumo.
Liberalios pairos pilieio status knijimas. i konstitucija pirm kart Lietuvos praktikoje
konstituciniu lygmeniu skelb apie teiss Lietuvos pilietyb gijim ir nustojim, vadovaujantis atitinkamu
pilietybs statymu. i konstitucija rmsi liberaliosios filosofijos nuostatomis, kuri pagrind sudaro
individuali teisi, kaip btinos laisvo mogaus gebjim ugdymo slygos, gynimas. Toms teisms bdingas
vienas bruoas jos riboja valstybes teises, valstyb privalo susilaikyti nuo kiimosi tam tikras sritis,
sudarydama laisv erdv asmens veiklai. Konstitucija turjo special antr skyri, pavadint Lietuvos
pilieiai ir j teiss. Kaip pastebi T. Birmontien, io skyriaus idstymo vieta Konstitucijos pradioje, taigi
net formaliai asmens teisinis statusas sureikmintas, jis aukiau u valstybs formos elementus.
15 str. skelbia odio ir spaudos laisv. 16 str. tvirtina susirinkim laisv, leidiama juos rengti tik be
ginklo ir neardant vieosios tvarkos bei laikantis statymo nurodytos tvarkos. 17 str. tvirtinta sjung
laisv, jei j tikslai ir vykdomos priemons nra prieingos baudiamiesiems statymams. Be to, 80 str.
nustatytas privalomas tikybos dstymas mokyklose. Vienintel Konstitucijos nuostata, kurioje tvirtinta
konkreti piliei pareiga, buvo 78 str., skelbianiame tv aukljim aukiausia tv teise ir natralia
pareiga.
Seimokratijos konstitucin organizacija. Suvereni valstybs valdi pripainus tautai, j vykdyti
Konstitucija paved Seimui, dvinarei Vyriausybei, susidedaniai i Respublikos prezidento ir Ministr
kabineto, taip pat teismui. Ir nors konstitucija deklaravo valdi padalijimo princip, pirmj viet vis dlto
ji aikiai ikl parlament. Vadovavimo valstybei sistema, kuri danai vadinama kontinentiniu ar
pranczikuoju parlamentarizmu, M. Romeris i sistem vadino seimokratija.
statym leidiamoji valdia skirta Seimui, tai svarbiausia seimo funkcija. Seimo prerogatyva buvo
Vyriausybs veiklos prieira. Seimas renkamas trejiems metams. Aktyvioji rinkim teis priklaus pilieiams
nuo 21 met amiaus, o pasyvioji nuo 24 met. Seimas nuolat dirbanti institucija. statym iniciatyvos
teis Ministr kabinetui ir Seimui, taip pat pirm kart ji suteikta ir 25 tkst. Seimo rinkim teis turini
piliei. Skelbti Seimo priimtus statymus priklaus Prezidentui. Formaliai Konstitucija prezidentui suteik
reikmingas teises: jis buvo pagrindinis valstybs reprezentantas palaikant tarptautinius santykius, skyr
auktuosius pareignus ir kt., taiau faktikai, kaip esti parlamentinse respublikose, prezidentas nebuvo
takinga politin figra. Esmin reikm turjo tai, kad visikai sutapo Respublikos prezidento ir j rinkusio
Seimo kadencijos: 3 metai. Ministr kabinetas buvo kaip bendrosios kompetencijos valstybs organas.
53

Teism sistema. Pirm kart teismas yra laikomas vienas i trij pagrindini valdios element. 64 ir 65
str. suformulavo pagrindines taisykles: pirma: teismas priima sprendimus vadovaudamas tik statymais, antra:
teismo sprendimai daromi Respublikos vardu, treia: keisti ar naikinti teismo sprendimus gali tik teismas.
Konstitucijoje neusimenama apie priemones ir bdus, padedanius realiai utikrinti teisj
nepriklausomum. Reglamentuoti teism organizacij, kompetencij, jurisdikcij ir teisj status
Konstitucija paved statymui.
Konstitucijos keitimo tvarkos reglamentavimas. Konstitucijos pakeitimo ar papildymo sumanym turi
teis ikelti Seimas, Vyriausyb arba penkiasdeimt tkstani piliei, turini rinkim teis. Seimui norint
gyvendinti sumanym reikjo trij penktadali vis atstov daugumos, t.y. kvalifikuotos daugumos.
Minima ir referendumo galimyb, bet ji labiau atsitiktinio pobdio, nes referendumo specialiu statymu
taip ir liko negyvendintas.
(I MINDAUGAS MAKSIMAITIS
LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJ ISTORIJA)
Svarstant konstitucijos projekt, buvo atsivelgta ir tautini maum teises. Joms skirtas tautini
maum teisi skyrius. Komisija isak nuomon, kad is skyrius reikalingas, nes tautins maumos neturi
turti maiau teisi negu dauguma, nes tai bt lygu piliei teisi suvarymui. Tautini maum atstovai
Seime nepasisak prie lietuvi kalbos tapsm valstybine. 73 -74 skirsniai, kuriose pamintos iskirtins yd
ir kit Lietuvos tautini maum teiss.
(I MS KONSTITUCIONALIZMO RAIDA, straipsnis: 1922 m. Lietuvos Respublikos konstitucija ir
tautins maumos, (Doc. dr. Pranas Janauskas))
Konstitucija deklaravo ne tik pilietines ir politines teises, bet skyr dmesio ir socialinms teisms.
Pilietini ir politini teisi sraas siejasi su 1789 m. Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracijos
nuostatomis. konstitucija trauktos socialins kultrins, socialins ekonomins teiss.
(I MS KONSTITUCIONALIZMO RAIDA, straipsnis:mogaus teisi ir laisvi koncepcija 1922m.
Lietuvos valstybs konstitucijoje, (Prof. dr. Toma Birmontien))
6. 1928 m. gegus 15 d. Lietuvos valstybs konstitucija ir jos ypatumai.
1926 m. gruodio 17 d. po perversmo A. Smetona buvo irinktas konstituciniu Respublikos prezidentu.
1928 m. Ministr kabineto pritariamas prezidentas nutar paskelbti Konstitucij. Daug kas kritikavo tok
primimo bd. Konstitucij buvo traukta nuostata, kad ne vliau kai per deimt met ji bsianti
tikrinama tautos atsiklausimo bdu, t.y. referendumu. Btent dl to i konstitucija literatroje kartais
vadinama ne nuolatiniu, o laikinu aktu. Pasak A. Smetonos, konstitucijos keitimas buvo ir drsus, nes tai
padaryta neatsiklausus tautos, ir atsargus, nes konstitucija nebuvusi galutin.
Struktros poiriu ji nesiskyr nuo 1922 m. konstitucijos, nes sudar 15 skyri.Taiau apskritai jos
enkliai skyrsi viena nuo kitos. Skiriamasis naujos konstitucijos bruoas vykdomosios valdios,
pirmiausiai prezidento, gali ipltimas, autoritarini element valstybs valdym diegimas.
Prezidento kadencija iplsta iki septyneri met. Prezidentas bus renkamas specialiai tam tikslui irinkt
rinkik kolegijos, t.y.,netiesioginiais rinkimais. Rinkimo bdai ir tvarka pavesta specialiam statymui.
Neribojamas prezidentavimo kadencijos skaiius, nenumatytos galimybs paalinti prezident i posto pirma
laiko. Esminiu prezidento teisins padties pasikeitimu, nes jis jau buvo ne tik vykdomosios valdios sudtine
dalimi, bet ir aktyvus bei savarankikas statym leidiamosios galios subjektas, dviem atvejais Seimo
nesant arba Seimo sesij tarpe. Taigi statym leidjai Seimas ir prezidentas.
i konstitucija tvirtino formali atstovaujamj demokratij. Ji nustat du privalomus referendumo
skelbimo atvejus: mainant valstybs teritorij ir tikrinant konstitucij, dl Seimo priimt, atmest
konstitucijos pakeitim. Referendum inicijuoti galjo penkiasdeimt tkst. piliei, prezidentas ir
Vyriausyb.
Seimas ne nuolatin institucija, dirba kasmet aukiamomis dviem sesijomis, kurios kartu pamus galjo
trkti eis mnesius. Seimas turjo bti renkamas penkeriems metams. Aktyvioji rinkim teis iki 24 met,
o pasyvioji iki 30 m.
Nuo prezidento priklaus ir Ministr kabinetas. Konstitucija nustat tam tikr jo priklausomum ir nuo
Seimo: buvo reikalaujama, kad Kabinetas turt Seimo pasitikjim.

54

Tam tikras vaidmuo statym leidybos procese skiriamas pagalbinei, prezidento sudarytai institucijai
Valstybs tarybai. Jai pavesta tvarkyti statymus, rengti ir svarstyti j sumanymus. Tai buvo auktos
kvalifikacijos patariamoji teiss dalyk institucija.
Prezident buvo galima laikyti centrine konstitucine institucija, nes realiai nebuvo Seimo teisi, prezidentas
galjo be kontrasignacijos paleisti Ministr kabinet, statym, biudetins galios koncentravimas jo rankose.
i konstitucij galima priskirti prie autoritarini. iuo poiriu tai vienas i pirmj Europoje
konstitucini akt, nuo demokratijos pasukusi autoritarizm.
Kai kurie autoriai, pvz., P.V. Raulinaitis, savo darbuose propagavo mint, kad 1928 m. Lietuvos
Konstitucija, priimant nesilaikant Steigiamojo seimo Konstitucijoje numatytos keitimo tvarkos, dl ios
prieasties neteista ir todl apskritai neturjusi galios.
(I MINDAUGAS MAKSIMAITIS
LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCIJ ISTORIJA)
7. 1938 m. gegus 12 d. Lietuvos valstybs konstitucija ir jos ypatumai.
1938 j met Lietuvos Respublikos Konstitucija juridikai tvirtino autoritarin rim. 1937 m. ruden
A. Smetona paskyr komisij naujai Konstitucijai parengti. 1938 m. vasario 11 d. Seimas projektui vienu
balsu pritaria, o gegus 12 d. prezidentas j patvirtina ir ji sigalioja. Visuomenei dalyvauti rengiant
Konstitucij nebuvo leista.
Joje dar labiau tvirtintos autoritarinio rimo nuostatos, ji buvo net 6 skyriais ilgesn nei 1928 m.
konstitucija. Taigi, ji turjo 21 skyri. Neteisin konstitucijos kilm akivaizdi i preambuls: nustatoma
Lietuvai i Konstitucija. Konstitucinis aktas skelb: Lietuvos Valstyb yra Respublika, taigi odio
demokratin paalinimas i Konstitucijos teksto reik formal atsisakym nuo demokratins santvarkos.
Tuo buvo iurkiai sulauytas 1918 m. vasario 16-osios Akto ir 1920 m. gegus 15 d. Steigiamojo Seimo
priimtos deklaracijos teiginys, jog atkuriama demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstyb.
tvirtintas teiginys, jog: valstybs valdia yra nedaloma ir vienatina. Atsiranda keturios valdios: Seimas,
Vyriausyb, teismas, Prezidentas. Be to, konstitucija dar prezident bene vieninteliu ir pagrindiniu statym
leidju. Vyriausyb buvo atsakinga ne Seimui, o prezidentui, o pastarasis atsakingas tik Dievui ir istorijai.
Vienas straipsnis skelb: Respublikos Prezidentas neatsako u savo galios veiksmus. U kitus veiksmus jis
negali bti aukiamas atsakyti, ligi vadovauja valstybei. Prezidentas renkamas 7 metams ir neapribojamas jo
perrinkimas, t.y. suteikta A. Smetonai galimyb bti Prezidentu iki gyvos galvos. Jis buvo renkamas tautos
atstov, rinkimai nebuvo nei visuotiniai, nei tiesioginiai.
Seimas turjo bti renkamas penkeriems metams, taiau prezidentas galjo bet kada j paleisti ir skelbti
naujus rinkimus. Seimo galios labai menkos, apribojamas jo darbo laikas. Maai kas telieka i Seimo nario
nelieiamybs: seimui nesant sesijoj, jo nariams nelieka jokio imuniteto.
1938 m. Konstitucij ved Vyriausybs sudtyje nauj pareigyb Ministro Pirmininko pavaduotoj, kuris
esant reikalui gali pavaduoti Ministr Pirminink. Ministrams buvo nereikalingas Seimo pasitikjimas. Seimo
galimyb kontroliuoti Vyriausyb menka.
Buvo panaikinti keli straipsniai, susij su tautinmis maumomis. ydai ir kitos tautins maumos buvo
tuo nepatenkintos, taiau faktin tautini maum padtis liko nepakitusi primus Konstitucij.
Tragikas 1938 m. konstitucijos finalas: ji labai pasitarnavo sovietiniams okupantams Lietuvos jungimui
TSRS teistumo regimyb. Visas Lietuvos aneksavimo procesas 1940 m. vyko pabrtinai vadovaujantis ia
Konstitucija. Ja buvo grindiamas visas 1940 m. tragiko politinio spektaklio teistumas.
(I MS KONSTITUCIONALIZMO RAIDA,
straipsnis: 1938 met Konstitucija, (Prof. habil. dr. Liudas Truska))

55

IV tema. Lietuvos konstitucingumo raida

1. Lietuvos valstybs okupacijos ir aneksijos teisinis vertinimas. Lietuvos prievartinis inkorporavimas
Soviet Sjung.
1940- 1941 metai- vieni tragikiausi Lietuvos istorijoje. alis atsidr dviej totalitarini valstybi- Soviet
Sjungos (SS) ir hitlerins Vokietijos ekspansijos epicentre.
Nusikalstami SS ir Vokietijos 1939 m. rugpjio 23 ir rugsjo 28 sandriai , kuriais, prisidengiant takos sfer
Vidurio Europoje pasidalijimu, du agresoriai siek ugrobti keleto suvereni valstybi teritorijas, tapo vyki,
dl kuri Lietuva ilgam inyko i politinio Europos emlapio, pradia.
Prasidjus antram pasauliniam karui, jau po keleto dien SS, naudodamasi tuo, kad Raudonoji armija i lenk
atm Vilniaus krat , 1939 m. spalio 10 d. savitarpio pagalbos sutartimi grino j Lietuvai u tai
isireikalaudama teis jos teritorijoje dislokuoti sovietines karines bazes. Tai sudar prielaidas karinei LT
okupacijai. i prielaid pradi reik 1940 birelio 14 d .Maskvos ultimatumas Lietuvos vyriausybei,
kuriuo pareikalauta 1. sudaryti nauj vyriausyb, 2. sileisti savo teritorij papildom soviet karin
kontingent ir 3. atiduoti teismui, iklus niekuo nepagrstus kaltinimus, auktus valstybs pareignus (vidaus
reikal ministr ir valstybs saugumo departamento direktori).Tarptautins teiss poiriu visi 3 reikalavimai
LT valstybs atvilgiu buvo nesuderinami su jos suverenitetu.
Nesulauks valstybs paramos savo silymui atmesti Maskvos reikalavimus, Respublikos Prezidentas (RP)
A. Smetona nutar pasitraukti usien. Remdamasis konstitucijos 71 str. (RP sergant arba esant usienyje, j
pavaduoja Ministras Pirmininkas (MP) ), motyvuodamas sunegalavimu, RP paved j pavaduoti ir eiti RP
pareigas MP A. Merkiui.
1940 m birelio 15 d SSRS kariuomens armijos pereng LT sien. Prie j prisijung LT teritorijoje
steigtose bazse dislokuotos Raudonosios Armijos dalys. LT valstyb buvo okupuota.
ia paaikjo, kad paskutinysis A.Smetonos aktas tampa savita klitimi gyvendinti okupant sumanyt
aneksijos plan. Nes pagal tuometin LR Konstitucij MP galjo vadovauti valstybei tik RP mirus arba
atsistatydinus. Siekiant taisyti padt ir i usien pasitraukusio prezidento atimti galias ir perduoti jas
okupant statytiniui, kad po to naujasis premjeras perimt ir prezidento prerogatyvas, sudaranias galimyb
panaudoti jo konstitucines galias soviet planams Lietuvoje gyvendinti, visuomenei buvo paskelbtas
komunikatas. Jame buvo aikinama, kad RP ivykim Vyriausyb vertinanti kaip jo atsistatydinim ir tuo
pagrindu MP imasi eiti RP pareigas. Birelio 17 d RP pareigas js A. Merkys pasira du teiss aktus.
Pirmuoju jis paskyr kairij pair urnalist J. Paleck Ministru Pirmininku ir paved jam sudaryti
vyriausyb, o antruoju patvirtino V. Dekanozovo numatyt, o Paleckio oficialiai pristatyt naujj Ministr
Taryb.
i Vyriausyb nebuvo teista, nes einanio Prezidento pareigas A. Merkio konstitucins galios buvo maesns
nei PR ir jis neturjo teiss skirti MP. Tos paios dienos vakar Paleckis ir jo vyriausybs nariai prisiek LT
konstitucijai. Po to A.Merkys atsistatydino ir RP pareigas um Paleckis, o MP- V.Krv Mickeviius. M.
Riomeris naujj vyriausyb apibdino kaip marionetes soviet rankose. Remiantis 1938 m Konstitucijos
nuostatomis buvo paleistas Seimas, taip pat buvo pasinaudota galimybe Respublikos Prezidentui, nesant
Seimo, leisti statymus (buvo ileista SS nauding statym).
Siekdamas visk pavaizduoti taip, lyg pati tauta atsisako nepriklausomybs, pagrindin vaidmen, teisinant
LT inkorporavim SSRS, sovietinis scenarijus paved vadinamajam liaudies seimui. Liaudies seimo rinkim
statymas, paskelbtas 1940m. Liepos 6d. numat tarsi demokratinius- visuotinius lygius tiesioginius rinkimus,
slapt balsavim. Taiau balsuoti buvo leidiama tik u tuos kandidatus, kuriuos silant pilieiai negaljo
daryti tak: silymus pateik komunist partija bei jai priirint veikusios visuomenins organizacijos.
vykdius rinkim Liaudies seim fars, is seimas, prisidengs tariama tautos valia, teisino LT
inkorporavim SSRS. iuo atveju jau nebuvo atsivelgta tai, kad pagal formaliai tebegaliojusi ir
pabrtinai saugom 1938 m. konstitucij seimas, anot M. Riomerio, tebuvs tarnybine, steigtos teisins, bet
ne suverenios valdios institucija, besinaudojania tik gana ribota kompetencija ir dideliu mastu priklausania
nuo RP( kitaip tariant seimas nebebuvo tautos atstovaujamoji institucija) . Negana to Liaudies seimas neturjo
tautos galiojimo atsisakyti valstybingumo. Todl jis ne tik aikiai virijo galiojimus, bet ir nereik liaudies
valios. Liepos 21 d. Liaudies seimas prim deklaracij apie valstybs santvark, kurioje nurodyta, kad
Lietuvoje vedama taryb santvarka. Lietuva skelbiama Socialistine Taryb Respublika. Taip pat buvo
priimta deklaracija kurioje praoma priimti LT SSRS.
56

Lietuvos aneksij teisikai formino Sjungos Aukiausiosios tarybos 1940 m rugpjio 3 d priimtas
statymas, kuriuo Lietuva buvo jungta SS sudt.
2. Sovietins konstitucijos kaip
Lietuvos valdym.

aktai, kuriais buvo siekiama teisinti okupuotos ir aneksuotos

Liaudies seimui primus lemtingsias deklaracijas, likvidavusias LT valstybingum, formalus prosovietini

konstitucij rmimasis 1938 m. konstitucijos nuostatomis baigsi. Nuo 1940 m. rugpjio 3 d LT
teritorijoje sigaliojo sjungin SSRS 1936 m. Konstitucija, paliai inoma Stalino konstitucijos
pavadinimu, taip pat sjunginiai statymai bei kiti teiss aktai.
Pirmj sovietin Lietuvos konstitucin akt- Lietuvos Taryb Socialistins Respublikos Konstitucij
(LTSRK) Liaudies seimas prim 1940 rugpjio 25 d. i konstitucija buvo surayta grietai laikantis SS
1936 m. konstitucijos princip ir apskritai jos teksto. Ji tvirtino Lietuvai iki tol neinomas valdios
institucijas, visikai atsisak Lietuvos konstitucinio reguliavimo patirties. Buvo pakeistas Lietuvos valstybs
enklas, vliava ir himnas.
Konstitucija skelb, kad Lietuvos TSR politin pagrind sudaro Darbo moni deputat tarybos.
Valdios institucijos pagal LTSR Konstitucij:
Lietuvos TSR Aukiausioji taryba- aukiausias valstybs valdymo organas ir vienintelis statym leidjas
LT. Renkama 4 m.
Lietuvos TSR Aukiausiosios tarybos Prezidiumas renkamas ir atskaitingas Aukiausiajai tarybai.
Susideda i pirmininko (jis laikomas valstybs vadovu), 2 pavaduotoj, sekretoriaus ir 11 nari. Jo
kompetencija pavaduoti AT tarp jos sesij. Taip pat jam pavesta aikinti statymus bei paiam leisti sakus.
(kadangi AT trumpalaikes sesijas buvo kvieiama retai, jos Prezidiumas buvo laikomas pagrindine teiskros
institucija).
LTSR Liaudies komisar taryba- sudaroma AT, jai atsakinga ir atskaitinga. Susideda i pirmininko, jo
pavaduotoj, 13 liaudies komisar, taip pat bendrasjungini liaudies komisariat galiotini. Tai vykdomasis
ir tvarkomasis valstybins valdios organas.
Teismai:
Aukiausiasis teismas- 5 m. renkamas AT.
Apskrii teismai- renkami apskrii darbo moni deputat taryb.
Liaudies teismai- renkami 3 m. visuotiniais rinkimais.
Vietos valdios organai- 2 m. Renkamos darbo moni deputat tarybos bei j
formuojami vykdomieji komitetai.
Kitos nuostatos
Konstitucija skelb Lietuv esant Socialistine darbinink ir valstiei valstybe, konstatavo dvarinink ir
kapitalist valdios nuvertim ir proletariato diktatros vedim. Buvo deklaruotas ekonominis LT pagrindassocialistin kio sistema ir socialistin gamybos ranki bei priemoni nuosavyb. Buvo iskirtos valstybins
ir kooperatins socialistins nuosavybs formos.
Sovietinje konstitucijoje buvo skelbiama kad kiekvienas Lietuvos TSR pilietis yra TSRS pilietis, taiau
nenustatyta, kokie mons yra Lietuvos TSR pilieiai, neaptarti tos pilietybs gijimo ar netekimo principai.
Konstitucijos VIII skyrius skirtas pagrindinms piliei teisms ir laisvms- teisei darb, poils, material
aprpinim, moksl, skelbiama vyr ir moter lygyb, odio, spaudos, susirinkim ir miting, gatvi eisen
ir demonstracij laisv, taip pat skelbiama, kad banyia atskiriama nuo valstybs. Specialiame IX skyriuje
reglamentuojama rinkim teis. ia nurodoma, kad visos darbo moni tarybos yra renkamos visuotins,
lygios ir tiesiogins rinkim teiss pagrindu, slaptai balsuojant, amiaus cenzas- 18 met .
Svarbu paminti, kad rinkimai buvo svarbiausioji konstitucin institucija, turjusi utikrinti demokratini
institucij veiklos sutapim su komunist partijos politine linija. Tam buvo rengiami kandidat sraai.
Kandidat iklim konstitucija monopolizavo visuomeninms darbo moni organizacijoms ir draugijomskomunist partijos organizacijoms, profsjungoms, kooperatyvams ir pan. Esant tokiai tvarkai, pats
balsavimas jau galjo remtis pripaintais demokratiniais rinkim principais.
Konstitucijoje taip pat utikrinama teis pilieiams jungtis visuomenines organizacijas, o aktyviausi ir
smoningiausi pilieiai jungsi komunistin partij.
57

Antroji sovietin okupacija

1944 m liepos 13 d. sovietins ginkluotosios pajgos sugro Vilni. Prasidjo antroji sovietin
okupacija. Reokupuotoje Lietuvoje buvo atkurtas SSR 1940 m. konstitucijos galiojimas, atkurtos 1940-1941
m. veikusios sovietins valstybs institucijos, kartu atnaujinta aneksija. Nors ir veikiant aktyviam
rezistenciniam judjimui, LTSR institucijos vis dar klusniai vykd centro komandas arba dubliavo jo
priemones ir aktus. Kiek savarankikesn buvo tik Ministr Taryba pertvarkyta i Liaudies komisar tarybos.
Teism sistem sudar liaudies teismai bei Aukiausiasis teismas. Neilg laik veik ir srii teismai. Taip
pat veik ir kai kurie specializuoti teismai.
Po karo daug kart buvo keiiamas administracinis teritorinis LT suskirstymas. 1950 m. Sovietin valdia
ved nauj administracin teritorin LT suskirstym, kuris tuo metu egzistavo SSRS. Buvo panaikintos
apskritys ir valsiai, o vietoj j vestos sritys, rajonai ir apylinks. 1953 m. LT skirstymas sritis buvo
panaikintas, iliko dvipakop valdymo sistema: rajonai (miestai) ir apylinks. Apylinks valdymui nelabai
turjo takos. Sovietinis administracinis suskirstymas iliko iki 1995m.
1953 m. po Stalino mirties keitsi padtis ir Maskvoje ir Lietuvoje. alyje prasidjo naujas politinis kursasrimo liberalizavimas. Chruiovo valdymo metais LT atsirado kio savarankikumo, tautins kultros,
lietuvi kalbos atgaivinimo ir tvirtinimo tendencij.
8 deimtmetyje SS komunist lyderiai m propaguoti tez, jog, tariamai laimjusi socializmo pergal ir
garantavusi tarybins visuomens perjim komunizmo krimo etap, proletariato diktatra neva atlikusi
savo istorin misij, i proletariato diktatros valstybs iaugusi visos liaudies valstyb. iai valstybei 1977
m. buvo priimta nauja SSRS konstitucija. i konstitucija iek tiek suvelnino nuostatas dl Sjungini
valstybi konstitucijoms keliam reikalavimu, taiau atsivelgiant tai kad SSRS galjo sprsti bet kok
klausim kylant jos teritorijoje 1978 m. priimta nauja Lietuvos TSR konstitucija ir vl kartojo sjungins
konstitucijos principus ir nuostatas. ioje konstitucijoje buvo pabrta, kad komunist partija esanti ne tik
visuomens vadovaujanti ir vairuojanti jga, bet ir jos politins sistemos, valstybini ir visuomenini
organizacij branduolys ,t.y. esminis politins sistemos elementas. Konstitucijos 68str. teigiama, kad
Lietuvos sovietin respublika esanti suvereni tarybin socialistin valstyb . ia pat nurodoma, jog ji jos
liaudies laisvo apsisprendimo, savanorikumo ir lygiateisikumo pagrindu, siekdama skmingai kurti
komunistin visuomen, stiprinti alies ekonomin ir politin vienyb, utikrinti jos saugum ir gynyb
susijung su kitomis sovietinmis respublikomis SS. Deklaruojam valstybs suverenum turjo rodyti
kiekvienai sjunginei respublikai skelbiama teis laisvai istoti i SSRS, draudimas keisti teritorij be jos
sutikimo, teis paiai sprsti savo administracins- teritorins struktros klausimus, turti savo pilietyb kartu
su SSRS pilietybe. Taiau tuo pat metu konstitucijoje buvo skelbiama, kad sjungini valstybi suverenitetas
realizuojamas kartu su SSRS suverenitetu.
Konstitucijos 2 str. deklaruojama, kad visa valdia sovietinje sistemoje priklauso liaudiai, o tai turjo
reikti, jog ji remiasi jau ne proletariatu, o turi gerokai platesn socialin pagrind. Valstybin valdi i liaudis
vykdanti per liaudies deputat tarybas, sudaranias Lietuvos politin pagrind.
Valstybs institucij sistema ilaik 1940 m. sovietinje Lietuvos konstitucijoje tvirtintas organizacines
formas. Vl atstovaujamosios valstybs valdios institucijos (tarybos) sudar viso valstybinio aparato
pagrind- formavo visas kitas V institucijas, jas kontroliavo. Pasikeit tik liaudies deputat taryb kadencijaLietuvos SSR Aukiausioji Taryba renkama 5 metams vietoj buvusi 4, vietins tarybos- 2,5 m. vietoj
buvusi 2. Pltojant tiesiogins demokratijos sistem, konstitucijos 5 str. sakoma, kad svarbiausieji
visuomens gyvenimo klausimai pateikiami visaliaudiniam svarstymui, taip pat visaliaudiniam balsavimui
(referendumui). Lietuvos, kaip sovietins respublikos suverenumas statym leidybos srityje reiksi tuo,
kad jie nebuvo reikalingi federacijos institucij sankcijos, taiau teiss akt turinys turjo atitikti t institucij
leidiamus teiss aktus.
Skirsnyje Rinkim sistema pakartoti deklaratyvs demokratiniai taryb rinkim principai.- visuotiniai,
lygs, tiesioginiai rinkimai, slaptas balsavimas. Pakartota ta pati kandidat iklimo tvarka. Taigi rinkimai i
esms taip ir liko nealternatyvs.
Ignoruojant gimt mogaus teisi koncepcij, konstitucijos 37 str. nustatyta, kad sovietins Lietuvos pilieiai
turi socialines- ekonomines, politines ir ekonomines teises ir laisves, kurias skelbia ir garantuoja SSRS,
Lietuvos SSR konstitucijos bei sovietiniai statymai (etatizmo ir pozityvizmo samplaika) .

58

Demokratija buvo apsimestin, daugelis piliei tai mat, sivyravo abejingumas, pilietinis pasyvumas. SS
sunkjo ekonomin padtis, majo pagaminamos produkcijos, stiprjo infliacija. Silpstant SS Lietuvoje vis
stiprjo isilaisvinimo idjos.
3. Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymas 1990 m.
Pakartotin nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrim teisikai pareng 11ojo aukimo Lietuvos TSR
Aukiausiosios Tarybos, sudarytos Taryb Sjungoje jau prasidjusios komunistinio rimo pertvarkos
aplinkybmis, engti ingsniai. Svarbiausia, kad buvo reformuotos kai kurios principins tuo metu galiojusios
1978 m. Lietuvos TSR konstitucijos nuostatos, paskelbiant, kad vietoj bendros sjungins pilietybs
respublikoje nustatomas savarankikas pilietybs institutas- Lietuvos TSR pilietyb, o migracij Lietuv
reguliuoja Lietuvos statymai, kad Lietuvos konstitucijoje skelbiamas teises ir laisves garantuoja, vietoj
buvusios nuorodos TSRS konstitucij ir statymus, statymai bei visuotinai pripainti teiss aktai, kad
Lietuvoje galioja tik AT ar referendumu priimti statymai, o TSRS aktai- tik AT patvirtinus. Taip pat buvo
pakeisti straipsniai sovietmeiu draud tautin simbolik ir pan.
1990 m. vasario 24 d. pirm kart per visus 50 aneksijos met Lietuvoje buvo vykdyti demokratiniai laisvi
Aukiausiosios Tarybos rinkimai daugiapartiniu pagrindu, remiantis 1989 m. rugsjo 29 d. priimtu nauju
rinkim statymu. Utikrint pergal rinkimai atne Lietuvos persitvarkymo Sjdiui. Nors irinkta ir
praddama darb kaip Lietuvai svetimos valstybs primesta institucija, Lietuvos TSR AT pirm kart turjo
lietuvi tautos atstov mandat, o tiksliau- tautos galiojimus atkurti suvereni Lietuvos valstyb,
egzistavusi 1918 - 1940 m. Patvirtindama iuos galiojimus AT kovo 11 d. prim deklaracij, kurioje
teigiama, kad svetimos valstybs institucij panaudojimas neturi bti interpretuojamas kaip tos valstybs
suvereniteto lietuvi tautai pripainimas, deklaracija taip pat skelb kad nuo kovo 11 d. TSR AT vadinsis
Lietuvos AT. Po to buvo priimtas statymas dl Valstybs pavadinimo ir herbo grins oficial valstybs
pavadinim- Lietuvos Respublika, sutrumpintai - Lietuva, ir oficial valstybs herb - vyt.
4. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. Akto dl
Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo reikm.
Tik po i parengiamj akt (paminti aukiau) pradti svarstyti ir priiminti Lietuvos likim lemiantys
konstituciniai dokumentai , o pirmiausia- aktas Dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo, savo
reikme prilyginamas Lietuvos valstybs tarybos 1918 m. vasario 16 d. aktui. Jis pradedamas odiais
Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, reikdama Tautos vali, nutaria ir ikilmingai skelbia, kad yra
atstatomas
1940
metais svetimos jgos
panaikintas Lietuvos Valstybs suverenini gali
vykdymas, ir nuo iol Lietuva vl yra nepriklausoma valstyb. Teisikai ir istorikai pabriant poir
Lietuvos valstybingumo nenutrkstamum, Akte nurodoma, kad Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16
d. Nepriklausomybs aktas ir 1920 m. gegus 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dl atstatytos
Lietuvos demokratins valstybs niekada nebuvo nustoj teisins galios ir yra Lietuvos Valstybs
konstitucinis pamatas. Taip pat tvirtinamas Lietuvos valstybs teritorijos vientisumas ir nedalomumas,
negaliojimas joje kitos, t.y., sovietins, valstybs konstitucijos. Pagaliau, ireikiant atkuriamos valstybs
santyk su to meto realijomis, dokumente pabriama, kad Lietuvos valstyb lieka itikima visuotinai
pripaintiems tarptautins teiss principams, pripasta sien nelieiamum, garantuoja mogaus, pilieio ir
tautini bendrij teises.
Aktas baigiamas pareikimu, kad AT pradeda realizuoti vis valstyb suverenitet, t.y. AT visikai perima LR
teritorijos valdym.
5. statymas Dl 1938 m. gegus 12 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos atstatymo.
Po kovo 11 akto siekdama gyvendinti nuostat, kad Lietuvoje negalioja kitos valstybs konstitucija, t.y.
teisikai atsiriboti nuo sovietins konstitucijos, kartu konstitucinio reguliavimo srityje vengiant teisinio
vakuumo, AT prim statym Dl 1938 met gegus 12 dienos Lietuvos konstitucijos galiojimo
atstatymo. Jame buvo konstatuota, kad 1938 m. gegus 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo
neteistai sustabdytas, TSR Sjungai 1940 m. birelio 15 d. vykdius agresij prie nepriklausom
Lietuvos valstyb ir j aneksavus, todl siekiant atstatyti paeistas tautos ir Lietuvos valstybs suverenines
teises buvo nutarta, kad :
59

1. Nutraukiamas 1978 m. Lietuvos TSR Konstitucijos (Pagrindinio statymo) galiojimas bei 1977 m.
TSRS Konstitucijos (Pagrindinio statymo) bei kt. TSRS statym galiojimas Lietuvoje.
2. Atnaujinamas 1938 met gegus 12 dienos Lietuvos Konstitucijos veikimas visoje Lietuvos
Respublikos teritorijoje, taiau 1938 Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime
neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birelio 15 d. veikusi statym.
Pats is nutarimas, kuriuo rytingai atmesta sovietin santvarka ir atkurtas iki okupacinis Lietuvos valstybs
statusas, turjo principin reikm, taiau j gyvendinti, realiai neilikus buvusi konstitucini institucij,
reikjo staigi plaiausio masto viso valstybinio teisinio gyvenimo pertvarkym, o tai buvo sunkiai manoma
ir netikslinga. Todl paiame akte ir buvo nurodyta, kad , sustabdomas t konstitucijos skyri ir straipsni
galiojimas , kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybs Tarybos ir Valstybs
Kontrols status.
6. statymas Dl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo.
Tam paiam tikslui kaip ir statymas Dl 1938 m. gegus 12 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos
atstatymo t pai kovo 11 d. buvo priimtas kitas AT aktas statymas dl LR Laikinojo pagrindinio
statymo. Dokumente, motyvuojant AT siekimu suderinti atkurtosios 1938 m. Lietuvos Konstitucijos
nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kt. visuomeniniais santykiais, su esaniomis realijomis,
skelbiama apie ios konstitucijos galiojimo sustabdym ir laikinojo konstitucinio akto- LR Laikinojo
pagrindinio statymo- patvirtinim.
7. 1990 m. Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas, jo ypatumai.
Apskritai Laikinasis Pagrindinis statymas nebuvo originalus konstitucinis aktas, nes AT parengti nauj
konstitucij paprasiausiai neturjo laiko. Jame yra nemaai 1978 m. Lietuvos TSR konstitucijos nuostat,
inoma, grietai atmetant bet kokias uuominas apie politinius LT ryius su SS, apie monopolin vienos
partijos padt.
LR skelbiama suverenia demokratine valstybe; suvereni valdia priklauso Lietuvos liaudiai. III
laikinojo pagrindinio statymo skirsnis Pagrindins LT piliei teiss laisvs ir pareigos beveik visikai
atitiko to paties pavadinimo 1978 m. Konstitucijos skirsn, taiau labai rykus skirtumas jauiamas skirsniuose
ekonomin sistema. Laikinajame pagrindiniame statyme visikai atsisakoma sovietins konstitucijos
auktintos socialistins nuosavybs, kuri sudar valstybin ir kolkin- kooperatin nuosavyb. Jame
teigiama, kad Lietuvos ekonomins sistemos pagrindas yra LR nuosavyb, kurioje pirm viet ikeliama
LR piliei privatin nuosavyb, toliau- piliei grupi nuosavyb (kolektyv) ir pagaliau- valstybin
nuosavyb.
AT atsivelgdama skubotum, su kuriuo buvo priversta rengti ir priimti laikinj statym, smoningai
nustat nesudting, be papildom procedros taisykli bd j keisti ir tobulinti. Sumanym pakeisti galjo
pateikti 1/10 AT deputat arba Vyriausyb. Nuo rugsjo 11 d. 1/15 deputat, taip pat Vyriausyb arba
nuolatin AT komisija. Visais atvejais LP galjo bti keiiamas AT sprendimu, priimtu ne maiau kaip 2/3
bals arba referendumu.
Valdios institucij sistema
Nustatytos 3 valdios institucijos: AT, Vyriausyb ir Teismas. Taiau faktikai iliko sovietin valdios
struktra, besiremianti vieningos valdios koncepcija, kurios esm sudar vientisa liaudies deputat taryb
sistema. Nustatydamas AT organizacinius principus ir jos teisin status, LP tebesivadovavo jos
visavaldikumo ir virenybs kitoms institucijoms principais. AT buvo pavesta formuoti kitas svarbiausias
valstybs institucijas, kurios buvo jos kontroliuojamos ir jai atskaitingos. AT kompetencija: Priimti LR
konstitucij ir daryti jos pakeitimus, tvirtinti V biudet, leisti ir aikinti statymus, skirti Ministr Tarybos
pirminink, rinkti vis lygi teisjus ir pan. AT renkama 5 metams, o rugsjo 11 pakeitimais numatyta
galimyb rengti pirmalaikius rinkimus, jei AT 2/3 bals nutraukia savo galiojimus pirma laiko. AT darbas
vyksta ilgalaikmis sesijomis, kurios gali bti eilins ir neeilins.
LP nenumat vienasmenio valstybs vadovo institucijos. Jame buvo kalbama tik apie aukt V pareign ,
atstovaujant LR tarptautiniuose santykiuose (tai AT pirmininkas) . AT pirmininkas buvo parlamento
vadovas, taiau turjo gali iuo metu priklausani RP. AT pirmininkas buvo renkamas i deputat slaptu
60

balsavimu 5 metams, ne daugiau kaip 2 kadencijoms i eils. 1990 m. kovo 11 d. AT pirmininku buvo
irinktas V. Landsbergis.
AT prezidiumas- LP tvirtinta kaip institucija, utikrinanti AT darbo organizavim, padedanti organizuoti
referendumus, statym projekt liaudies svarstymus, teikianti pilietyb, skirianti apdovanojimus, teikianti
malon ir pan. Taiau Prezidiumas nebeturjo , palyginti su sovietine konstitucija, toki svarbi gali, kaip
antai: teiss keisti ir aikinti statymus, naikinti ministr tarybos ir vietos taryb teiss aktus. Prezidiumo
sudt jo AT pirmininkas (jis ir prezidiumo pirmininkas), jo pavaduotojai, AT sekretorius ir nuolatini
komisij pirmininkai.
Rinkimai- jie vyksta 1978 m. konstitucijos nustatyta tvarka (lygs, slapti, pan. ), taiau esminis skirtumaskandidat klimo tvarka. Kandidat skaiius neribojamas ir biuleten gali bti raomas bet koks j skaiius.
Rinkim sistemos LP sakmiai nevardijo, bet akivaizdu, kad buvo kalbama apie maoritarin sistem. Daug
dmesio LP, kitaip nei kt. buvusiose nepriklausomos LT konstitucijose, skiriama tiesiogins demokratijos
institucijoms. Liaudies galimybi gyvendinti savo suvereni gali LP neribojo deputat rinkimu arba j
balsavimu, taiau buvo numatyta statym sumanymo iniciatyvos teis, piliei balsavimas konstituciniais
klausimais ir referendumas. Taiau aptariant statym iniciatyvos teis, pilieiai nebuvo tiesiogiai minimi. Tuo
tarpu skelbti referendum turjo teis AT arba 300 000 rinkim teis turini LR piliei. Taip pat LP buvo
numatytas statym projekt pateikimas liaudiai svarstyti. Nors tai turjo tik patariamj reikm, taiau
iplt tiesiogin tautos poveik parlamentins staigos sprendimams.
Vyriausyb (ministr taryba)- vykdomoji valdia. Susideda i MP, jo pavaduotoj ir ministr. MP tvirtino
AT. O vis sudt- MP teikimu taip pat tvirtino taryba. Ministerij skaiius buvo sumaintas, be to jis nebuvo
stabilus. Visos sjunginio- respublikinio pavaldumo ministerijos, komitetai ir inybos buvo paskelbtos
pavaldiomis LR.
Teism sistema i esms nesiskyr nuo 1978 m. konstitucijos: Aukiausiasis Teismas, Rajon ir Miest
teismai (susidjo i teisj ir tarj). Rinkti vis grandi teisjus buvo pavesta AT. O Rajon (Miest) teism
tarjus- rajon ar miest liaudies deputat taryboms. U visuotin ir vienod statym vykdym buvo
atsakingas LR prokuroras, renkamas 5 m. AT pirmininko teikimu. Vliau jis buvo pavadintas generaliniu
prokuroru.
8. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas. Atskir konstitucijos projekt ypatumai.

a)
b)
c)
d)

LP su daugybe aikiai pasenusi savo norm, nors ir stengiantis j priderinti prie spariai kintani LT
visuomens politini, ekonomini ir socialini santyki, danai keiiamas ir taisomas, negaljo bti Lietuvos
teisins sistemos reformos pagrindu. Rengti nauj LRK , buvo pradta 1990 lapkriio 7 d. AT Prezidiumui
primus nutarim Dl LRK rengimo, patvirtinta darbo grup, kuriai pavesta parengti bendrj konstitucijos
koncepcij. Rengiant i koncepcij vyko daug diskusij. Ypa kartai buvo diskutuojama apie AT Pirmininko
galiojimus, prezidento institucijos atkrim, Konstitucinio teismo steigim. 1991 m. gegus 1 d. AT
Prezidiumas aprobavo darbo grups parengtus LRK koncepcijos metmenis. Jie buvo paskelbti
visuomenei svarstyti. I viso buvo parengti 5 LRK projektai, taip pat diskutuotinas 1938 m. konstitucijos
atnaujinimo tikslingumas.
Svarbiausieji projektai :
buvo siloma formuoti 2 rm parlament, vykdomoji valdia turjo priklausyti prezidentui, kuris formavo
vyriausyb ir t.t.
buvo siloma tvirtinti parlamentins demokratijos principus.
Lietuvoje tvirtinti prezidentin valdymo sistem; pana JAV konstitucin model.
Modernizuotas 1938 m. konstitucijos projektas.
Vliau AT sudaryta laikinoji komisija LRK rengti suskilo ir buvo lygia greta rengiami 2 konstitucijos
projektai. Nesutarim pagrind laikinojoje komisijoje sudar pagrindini valstybs institucij kompetencija.
Esant iai situacijai 1992 vasar AT deputat frakcijoms pavyko susitarti dl AT galiojim nutraukimo pirma
laiko ir apie nauj rinkim, kuriems numatyta, kad pus deputat bus renkama maoritarine, o pusproporcine sistema, skelbim. Tai teisikai tvirtino AT nutarimas. Tuo pat metu buvo priimtas statymas (1992
liepos 7), kuriame buvo atsisakyta sovietins vieningos liaudies deputat taryb sistemos, o AT ia jau
vadinama Seimu (nurodant, kad pastaroji nuostata sigalioja pirmame po rinkim Seimo posdyje). Paymta,
kad Seimas susideda i 141 deputato, renkamo 4 m., bet 2/3 bals dauguma savo galiojimus gali nutraukti
pirma laiko.
61

Vietins liaudies deputat tarybos imtos vadinti savivaldybi tarybomis, j kadencija sutrumpinta iki 4 m.
Taip pat buvo pakeistos LP nuostatos, reglamentuojanios teism sistem. Dabar ji susidjo i Aukiausiojo
Teismo, Apeliacinio, Apylinki ir Apygard teism.
1992 m. spalio 13 d. AT pritar LRK projektui. , kuriame buvo atsivelgta LT valstybs konstitucines
tradicijas- visapusikai vertintos 1922 bei 1938 m. LRK bei atskiros j nuostatos, taip pat pasinaudota
turininga vakar ali konstitucins krybos patirtimi. Taip pat buvo knytas Lietuvos konstitucini tradicij,
tstinumas, pritaikant jas prie nauj realij ir laiko dvasios! :)
T pai dien AT pritar statymo dl LRK sigaliojimo tvarkos projektui ir nutar abu projektus
teikti referendumui, vyksianiam kartu su Seimo rinkimais. Konstitucija turjo bti laikoma priimta
referendume u j balsavus daugiau nei pusei vis turini rinkimo teis Lietuvos piliei. 1992 m. spalio 25
d. vykusio referendumo metu Konstitucijos projektui pritar 56, 8 procento vis rinkj sraus
rayt LT piliei. Remiantis LRK 151 str. ji sigaliojo kit dien po referendumo rezultat oficialaus
paskelbimo, t.y. lapkriio 2 dien.
9. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos svarbiausieji bruoai.

1)

2)
3)
4)

Konstitucijos pagal form skirstomos raytines ir neraytines. Raytin konstitucija gali bti ir vientisas
aukiausios teisins galios teiss norm aktas, ir j gali sudaryti keli aukiausios galios teiss aktai. Taip pat
galima iskirti ir sudtin kodifikuot konstitucij (t.y. konstitucij, kuri sudaro 1 pagrindinis aktas ir jo
sudedamosios dalys: kt aktai, deklaracijos). 1992 m. konstitucija pagal form yra: sudtin kodifikuota
konstitucija. alies Konstitucij sudaro :
a) LRK,
b) 151 str. : 1991 m. vasario 11 statymas Dl LT valstybs bei
c) 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos nesijungimo posovietines Ryt sjungas.
Lietuvos konstitucijos struktros elementai yra ie:
Preambul- glausta angin konstitucinio teksto dalis. Joje tvirtinti pagrindiniai LT valstybinio
gyvenimo principai, svarbiausios konstitucins vertybs ir siekiai. Ypa svarbios nuostatos dl LT valstybs ir
teiss tstinumo ir pereinamumo., dl prigimtins mogaus ir tautos teiss laisvai gyventi ir kurti savo tv ir
protvi emje- nepriklausomoje LTV.
Pagrindin konstitucijos dalis ( susidedanti i I- XIV skirsni)
Baigiamieji nuostatai (praktikai bt galima juos laikyti atskiru skirsniu)
Konstitucijos sudedamoji dalis: a) 1991 m. vasario 11 statymas Dl LT valstybs;
b) 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos
nesijungimo posovietines Ryt sjungas.
5) LR statymas Dl LRK sigaliojimo tvarkos.
LRK teisin savybs:

1)

LRK yra aukiausias alies statymas, pagrindinis nacionalins teiss altinis- Nors LRK tekste ir
nra nurodoma, kad is dokumentas yra pagrindinis ir svarbiausias alies statymas, taiau atsivelg jo
turin, ypating primimo, keitimo ir sigaliojimo tvark, teisin gali bei jam tenkani viet nacionalins
teiss sistemoje, galime teigti, kad LRK- svarbiausias alies statymas. Toks teiginys vis pirma pagrstas tuo,
kad LRK reguliuoja svarbiausius visuomens gyvenimo socialinius santykius. Ji nustato valstybs
organizacij, vieosios valdios organizacijas ir gyvendinimo pagrindus, apibria asmens teisin padt, jo
santykius su valstybe.;
2)
Ji priimama ir keiiama ypatinga tvarka, kuri skiriasi nuo statym primimo tvarkos- LRK
priimta ypatinga, skirtinga nuo paprast statym, tvarka. J spalio 25 d. referendumu prim tauta.
Konstitucija keiiama taip pat ypatinga tvarka, kuri nurodyta paioje LRK.;
3)
LRK- aukiausios galios teiss aktas- LRK 7 str. negalioja joks statymas ar kitas teiss aktas
prieingas LRK. LKT (konstitucinis teismas) savo 1997 m. gegus 29 d. nutarime paymjo, kad is
pagrindinis principas nusako konstitucijos virenyb teiss akt sistemoje. Konstitucija apibdinama kaip
pagrindinis statymas, turintis aukiausi teisin gali statym hierarchinje sistemoje. Be to konstitucija
teisina pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir sudaro statym leidybos pagrind. Konstitucijoje ne
tik skelbiama io akto virenyb, bet ir numatytas jo apsaugos mechanizmas.
4)
Tai aktas, kuriam bdingas stabilumas- LRK priimta velgiant ilgalaik alies raidos perspektyv.
LRK stabilum vis pirma utikrina pats jos turinys. Ji reguliuoja svarbiausius, fundamentalius visuomens
62

gyvenimo santykius. Tai labai abstraktus reguliavimas, fiksuojantis tik pagrindini santyki ribas, paliekantis
pakankam laisv manevravimui konstitucijos rmuose. Kitas K stabilum utikrinantis veiksnys- sudtinga
jos primimo, keitimo ir sigaliojimo tvarka. inoma, stabilumas yra derinamas su teisinio reguliavimo
dinamikumu. ;
5)
Vientisas aktas;
6)
Tiesiogiai taikomas aktas- tai vienas i konstitucijos poveikio bd tvirtinant konkreius santykius,
konstitucines teises bei laisves.
10. Lietuvos konstitucins teiss tradicij perimamumas. (nelabai a suprantu io klausimo)
alies konstitucin tradicija- Lietuvos statut, Laikinj LR konstitucij, 1922, 1928, 1938 m konstitucij
prietaringa. 20 a. atkurtoje LT valstybje besiklostani demokratin tradicij ugo autoritarizmo banga 3
deimtmetyje, todl visas anksiau buvusias nuostatas reikjo labai atsargiai vertinti priimant 1992 m
konstitucij (reikjo atmesti kas laikina, abejotina, kas veda alikel ir pabrti, kokias vertybes btina
isaugoti, pltoti).
Vakar Europos demokratini ali konstitucijos, i valstybi valdios institucij praktika- kitas atramos
takas teisinei miniai. Vakar teisins civilizacijos mokslo atstov darbai, visuotinai pripainti konstitucinio
reguliavimo ir konstitucins praktikos etalonai, ypa pokario V Europos ali konstitucijos, i ali valdios
institucij veikla, taip pat moderns KT mokslinink iekojimai buvo svarbus atramos takas rengiant 92 m
konstitucij.

63

V TEMA. KONSTITUCIJOS APSAUGA. KONSTITUCINS KONTROLS MODELIAI

1.

Teisin konstitucijos apsauga. Konstitucin kontrol. Konstitucins kontrols funkcijos. Konstitucins kontrols
bdai ir formos.
Teisin Konstitucijos apsauga
.
Jei laikysime, kad iuolaikin konstitucija yra aukiausios galios t.normos ir principai, tai privalu utikrinti, jog jos reguliavimo
bt laikomasi. Galtume iskirti 2 konstitucins apsaugos ris:
Bendroji konstitucijos apsauga visiems pilieiams, pareignams, visoms valstybs valdios institucijoms tenkanti
uduotis.
Specialioji teisin apsauga vykdoma gyvendinant konstitucin justicij, kurios paskirtis laiduoti konstitucijos
virenyb teisinje sistemoje.
Nors gali atrodyti, kad tvirtin bendrj konstitucijos apsaug, galime bti rams ir manyti, jog konstitucijos virenyb bus
utikrinta, taiau tikrov yra kitokia. Vienais atvejais valdios pareign ar institucij paeidimus lm neinojimas, neteisingas
supratimas, taiau kitais atvejais smoninga tyia ar noras apeiti tautos susitarim. I to ir iplaukia specialios konstitucijos
teismins apsaugos instituto btinyb.
Tauta, steigdama atitinkamas v-bs valdios struktras ir nustatydama valdios santykius su asmenimis, savo vali idst
konstitucijoje. Valdios institucijos privalo veikti neperengdamos konstitucijos rib. Dl to ir reikia tikrinti, ar jos nra
perengiamos. Taigi konstitucins justicijos institutas yra demokratijos garantas. Konstitucin justicija XX a. tapo veiksmingiausia
konstitucijoje tvirtintos demokratins santvarkos teisins apsaugos forma.
LR Konstitucijai saugoti yra paskirta speciali institucija tai Konstitucinis Teismas(KT). Pats KT aiskindamas savo KT prigimt yra
pasaks, kad KT yra ne kas kita, o konstitucins justicijos institucija, vykdanti konstitucin teismin kontrol.
Konstitucin justicija tai teismini institucij (specialij ar bendrj), nagrinjani bylas dl vairi v-bs institucij teisini
akt atitikimo kosntitucijai, veikla nagrinjamas t.norm atitikimo konstitucijai klausimas
Teisins konstitucijos apsaugos priemons:
Ypatinga konstitucijos keitimo tvarka.
Aukiausi pareign atsakomyb
Konstitucin prieira
Konstitucin kontrol
E. Kris: Konstitucin kontrol saugiklis, turintis utikrinti, kad politiniai sprendimai neperengt aukiausiosios teiss nubrt
rib ir nebt priimami t aukiausij teis ignoruojant, apeinant. Aukiausioji teis yra Konstitucija.

Savais odiais tariant, kontroliuoti, kad priimami teiss aktai, nutarimai, statymai, neprietaraut LR Konstitucijai, jos principams
bei normoms.
Konstitucin tvarka gali bti saugoma:

Fizine gynyba

Teisine gynyba:

teisin politin gynyba. vairiose alyse skirtingoms valdioms tenka saugoti konstitucin tvark (prezidentui,
parlamentui, vyriausybei, ombudsmenui)

teismin konstitucijos apsauga konstitucin justicija (kontrol, prieira ir pan.)

Konstitucins kontrols bdai ir formos
Kad bt lengviau suprasti konstitucins kontrols bd ir form vairov, reikia velgti klasifikacijas.
Pagal gyvendinimo laik:
1.
Iankstin (prevencin). Kai t. akto atitikimas konstitucijai yra tikrinamas dar iki io akto paskelbimo ir
sigaliojimo(promulgavimo). Taip daroma yra Pranczijoje (tikrina Konstitucin Taryba)
2.
Vlesnioji (represyvioji). Kai t. akto teistumas yra tikrinamas jam jau sigaliojus, ypa, jei jis jau sukl realias
pasekmes. Taikoma JAV bei daugely Europos ali.
Pagal teisinius padarinius:
1.
Konsultacin. Konstitucins kontrols justicijos ivada, nors ir neturi privalomos teisins galios, taiau visada yra svarbi
moraliniu politiniu atvilgiu st.leidybos procese. Vykdo Pranczijos Konst.Taryba bei Belgijos Arbitrao teismas.
2.
Sprendiamoji. Tokiose alyse, kuriuose naudojamas is bdas, konst.kontrols institucijos sprendimas dl t.a.
pripainimo nekonstituciniu yra privalomas visoms v-bes institucijom bei pilieiams. T.a arba jo dalis formaliai nepanaikinamas,
taiau udraudiama j taikyt.
Pagal privalomum:
1.
Privalomoji. Pranczijos K-joje nustatyta, kad privalomai turi bti patikrintas parlamento rm reglament, organikj
statym konstitucingumas.
2.
Fakultatyvin. Gali inicijuoti tokie subjektai, kuriems i teis numatyta alies konstitucijoje.
Pagal form:
1.
Konkreioji. Priskirtinas amerikitikasis modelis. Esm ta, kad t. n. atitikimas konstitucijai vertinamas individualaus
gino, t.y. konkreios bylos kontekste, o konstitucins kontrols institucijos sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms
alims. Tokia teismo pozicija tampa visuotinai privaloma i esms tik tada, kai j patvirtina, aprobuoja aukiausioji teismin
institucija. i kontrols forma yra paplitusi bendrosios t. tradicijos arba joms artimose alyse. Konkreioji kontrol gali bti dar
skirstoma 2 grupes:

64

2.
1.

2.
1.
2.
1.

2.
1.
2.
3.

1.
2.
3.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.

Centralizuotoji. Pagrindinis bruoas yra tas, kad j gyvendina alies aukiausiosios teismins institucijos
aukiausieji teismai, aukiausieji kasaciniai teismai. Bdinga Australijai, Indijai, Kanadai, Estijai.
Decentralizuotoji. Esm, kad j vykdo vis grandi bendrosios jurisdikcijos teismai. Bdinga JAV, Argentinai,
Meksikai, Skandinavijos alims.
Abstrakioji. Priskirtinas europietikajam modeliui, kai konst. kontrol gyvendina specializuoti konstituciniai teismai.
Teism sprendimai yra privalomi visiems v-bs pilieiams ir pareignams bei v-bs valdios inst., o ne tik bylos alims.
Pagal vykdymo viet:
Vidin. Vidin kontrol gyvendina visada ta institucija, kuri priima t. aktus. Pvz., Skandinavijos alys, kuriose
konst.kontrol atlieka parlamentai ar j padaliniai. Vidin kontrol beveik visada bna iankstin arba konstultacin, nes
konstitucingumo kl. ikyla svarstant projekt parlamente. Ivada, kuri suformuluoja parlamento tam tikras padalinys arba
specialistai, parlamentui nra privaloma.
nzn, bet cia neparasyta apie isorine...
Pagal turin:
Formalioji. Esm ta, kad t. akto konstitucingumas tikrinamas pagal jo primimo tvark, t.y., ar nebuvo paeistos
formaliosios st. leidybos procedr taisykls. Dar vienas formaliosios kontrols aspektas yra tas, ar t. akt prim galiota v-bs
institucija.
Materialioji. Materilija prasme tikrinant t. akto konstitucingum, vertinamas t.akto ar konkreios t.n. turinys, t.y. konkreti
normin mediaga.
Pagal konstitucins kontrols institucijos sprendimo sigaliojimo laik:
Sprendimas galioja atgal (ex tunc). Gali kilti nemaa teisinio ir socialinio pobdio problem. Esm ta, kad iuo atveju
t.norma, kuri yra pripainti prietaraujania konstitucijai, netenka galios nuo jos primimo. Tokiu atveju ir teisins pasekmms,
kurios atsirado galionat iai normai, turt bti pripaintos niekinmis. Siekiant ivengti toki situacij, konstituciniams teismams
yra suteikta galimyb patiems nustatyti savo sprendim sigaliojimo laik.
Sprendimas galioja tik ateit (ex nunc). Kai konst.kontrols institucijos sprendimas galioja tik ateit, ivengiama itin
represyvaus sikiimo jau susiformavusius teisinius santykius.
Pagal tai, kas vykdo konstitucin kontrol:
Bendrosios t. tradicijos alyse konstitucin kontrol gyvendina bendrosios jurisdikcijos teismai.
Daugely Europos ali - specializuoti konstituciniai teismai (konstitucin justicija).
Pranczijoje, Alyre, Kazachstane i f-j atlieka konstitucins tarybos, kurias mokslininkai apibdina kaip kvaziteismines
institucijas.
Kalbant apie visas ias konst.kontrols ris, btina atsiminti, kad iuolaikinio pasaulio valstybi teisinse sistemose retai kur
galima sutikti grietai apibrt vien konstitucins kontrols r ir form.
Konstitucins kontrols funkcijos
LR Konstitucinis Teismas vykdo pagrindines f-jas:
KT sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai.
KT sprendia, ar Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai ar statymams.
KT sprendia, ar Respublikos Prezidento aktai neprietauja Konstitucijai ar statymams.
Mokslinje doktrinoje teigiama, kad KT vykdo ir kitas f-jas:
rinkim, referendum konstitucingumo kontrol
valstybini institucij konsultavimas konstitucins justicijos kl
konstitucini vertybi tvirtinimas
taikdaryst soc. politiniame gyvenime
teisinis politini konflikt sprendimas
politinio proceso nepertraukiamumo arba politins kaitos utikrinimas
pedagogin
mogaus teisi apsaugos gynimas
Konstitucijos evoliucijos utikrinimas ir t.t.
2. Konstitucins kontrols
raida pasaulyje. Amerikietikasis ir europietikasis konstitucins kontrols modeliai.
Konstitucin kontrol JAV, Pranczijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos valstybse.
Konstitucins kontrols raida pasaulyje
(i Jaraino paskaitos)
I etapas. Nuo pirmj konstitucij iki I pasaulinio karo.
Bdingas lakonikumas, daug teisini sprag, skurdi teisin technika. Siauro reguliavimo konstitucijos, daug nesureguliuot sfer.
Apibrtos prigimtins teiss. Liberalios konstitucijos socialins garantijos v-bs teis.
II etapas. Tarpukario 1919 Veimaro konstitucija.
Isipleia konstitucijos reguliavimo sritis. Socialins ekonomins piliei teiss atsiranda. Bdingos socialins konstitucijos, v-b
sipareigoja garantuoti soc.minimum. Atsiranda socialistini ali konstitucijos.
III etapas. Po antrojo pasaulinio karo iki 1990m.
Atsiranda daug nauj valstybi. Reguliavimo objektas pleiasi. Akcentuojamos bendramogikos vertybs. Ekologikumo teiss
atsirado Vakar Europoj, o Ryt IV etape.
IV etapas. 1990 iki i dien
Itin akcentuojamos asmens teiss bei laisvs. Konstitucins kontrols institucijos tvirtinamos.
Amerikietikasis ir europietikasis konstitucins kontrols modeliai.
Yra inomi keli konstitucins kontrols modeliai:

65


Bendrosios kompetencijos teismai ne tik gina asmens teises konkreiose bylose, bet ir turi galimyb sprsti, ar kai kurie
statymai ir kiti teiss aktai yra teisti ir atitinka Konstitucij (JAV modelis); aktai negali buti taikomi nuo to momento, kai jie yra
pripaistami nekonstituciniais.i sistema dar vadinama konkreiosios konstitucins kontrols sistema. Jos pagrindinis tikslas yra
teisingai isprsti individuali byl, o sprendimas, kuriuo tam tikras aktas yra pripastamas nekonstituciniu, yra antraeils reikms.
Teismas t. normos nepanaikina ir nepripasta negaliojania.

Abstrakioji konstitucin kontrol arba kitaip europietikoji. Kitur austrikasis nes parm H. Kelsenas. Esm ta,
kad konstitucin kontrol atlieka ne bendrosios kompetencijos teismai, bet specials kosntituciniai teismai. Ji buvo tvirtinta
daugumoje Europos v-bi, taip pat ji numatyta LR Konstitucijoje. LRKT egzistuoja greta bendrosios kompetencijos ir
administracini teism. Jos tikslas neteisinius aktus alinti i teisins sistemos, kai tam tikri subjektai (skaitant politinius subjektus)
suabejoja j atitiktimi Konstitucijai, t.y. j teistumu (konstitucingumu) bei teisingumu.
Skirtumai
1.
Europietikasis konstitucin prieir vykdo specialios institucijos. JAV bendrosios kompetencijos teismai, j
byl nagrinjimo metu.
2.
Europietikieji teismai sudaromi ne tik i karjeros tarnautoj (kaip JAV), bet ir i teiss specialist, mokslinink,
valstybs tarnautoj.
3.
Europietikajame - nagrinjamos tik specialios bylos, specialiai tuo kl.ikeltos, o JAV - kauzalinis (sprendiamas
konkreioje byloje).
4.
Europietikajame aktas paskelbiamas neteistu ir nebegaliojaniu panaikina ta t.norm ar akt, o JAV gali
pripainti neteistu, taiau tos normos ar t. akto nepanaikina.
5.
Euro teism sudaryme dalyvauja keletas valdi, o JAV specialaus teisj skyrimo nra.
6.
JAV vykdomos kontrols padariniai slyginiai, nes lieia tik bylos alis, o Euro galioja visiems.
Konstitucin kontrol JAV, Pranczijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos valstybse
Konstitucin justicija JAV
iandien konst. justicij garantuoja JAV teismai. Dl federacijos valstybins valdios institucij aktu konstitucingumo galutin
sprendim priima JAV Aukiausiasis Teismas (AT). Apie toki teism f-j JAV Konstitucijoje nekalbama, tai susiformavo teisini
santyki praktikoje. Konst.justicijos pradia JAV bei visame pasaulyje siejama su Marbury v. Madison byla (1803), kurioje AT
suformulavo princip, jog statym ir konstitucijos atitikimo problema yra teismins valdios funkcija - JAV AT gali sprsti, kuris
aktas prietarauja Konstitucijai, o kuris ne. Konstitucin kontrol formavosi ne raytins teiss, o konstitucini paproi pagrindu.
Dar viena AT f-ja yra alies konstitucijos interpretavimas. Tik per AT interpretacij Konst. gauna konkrei raikos ir sampratos
form, todl ios alies doktrinoje teigiama, jog Konst. yra tai, k apie j pasako teismas. AT konstitucingumo kl. nagrinja tik
sprsdamas konkrei byl, todl is konstitucins kontrols bdas vadinamas konkreija kontrole. JAV teismas tikrina t.akto
atitikim alies Konst. tik tiek, kiek tai svarbu konkreios bylos baigiai, konkretaus mogaus teisi ir laisvi apsaugai. JAV AT
vykdo retrospektyvi konst.kontrol, jis tikrina tik sigaliojusius t. aktus, todl gali bti, jog t.aktas galios ilgai, kol bus pripaintas
prietaraujaniu Konst. AT konstatavus, jog statymas ar jo dalis prietarauja Konst., pripastama, jog tokie t.aktai nebegalioja ir
joks kt. alies teismas nebegali jo taikyti. Amerikietikj model perm dalis Skandinavijos ali bei Estija.
Konstitucin justicija Pranczijoje
Konstitucin Taryba (KT) tai Pranczijos institucija, kuri atsakinga u kosnt.kontrol. Jai suteikti reikmingi galiojimai. Vienu
metu ji yra: rinkim teismas, konstitucins valdios institucija bei konstitucinis teismas.
Kaip rinkim teismas, ji priiri, ar teisingai renkamas Respublikos prezidentas, nagrinja skundus bei tvirtina rinkim rezultatus.
Priiri ir deputat rinkimus bei referendumus, j rengim bei rezultatus.
Kaip konstitucins valdios institucija, vykdo konsultacinius galiojimus. Galima kreiptis 2 atvejais: prezidento vakansijos atveju
(nzn,ka tai reiskia), kurio metu priima neskundiam sprendim. Antruoju atveju galima kreiptis pgl j Konst.16 str.
kreipimsi KT formuoja ivad. Yra skiriamos 2 konstitucingumo kontrols rys: privalomoji kai i KT privaloma kreiptis dl
organini statym ir parlamento reglament konstitucingumo. Fakultatyvin ji vykdoma tik tada, kai kreipiasi tie subjektai, kurie
turi teis kreiptis KT (prezidentas, min.pirmininkas, Nacionalinio susirinkimo ir Senato pirmininkai, 60deputat ar senatori). Visi
ie asmenys kreipiasi iki statymo promulgacijos (taikoma iankstin perspektyvin arba a priori prieira), praydami patikrinti,
ar jie atitinka Konst. KT netikrina referendumu priimt statym.
Kalbant apie tarptautinius sipareigojimus, kontrol vykdoma, tik prezidento, min.pirmininko, parlamento rm primininko,
60deputat ir senatori kreipimosi atveju. Jei KT paskelbs, kad sutarty yra norm, kurios prietarauja Konst.,j ratifikuot bus galima
tik pakeitus Konst.
KT sprendia ginus dl kompetencijos. statymas turi atitikti ir materialius, o ne tik formalius kriterijus. KT gali sikiti 2
procedros: delegizacija statymas, kuriuo sibraunama reglamento srit, gali bti pakeistas dekretais, o tai galima padaryti tik
tada,jei KT konstatuos, kad st. reglamentinio pobdio. Delegizacij gali inicijuot Min.pirmininkas. Ir KT kontrol iq bus ne a
priori, bet a posteriori (po statymo primimo, kas KT nebdinga). Antroji procedra vadinasi nepriimtinumas. Jis yra susijs su
Konst. 41str, kuriame numatyta, kad, jei gyvendinant st. leidybos procedr paaiks, jog st. parinkimas arba jo parlamentin
pataisa nepriklauso st. leidybos sriiai ar prietarauja Konst.38str., vyriausyb gali pareikti apie jo nepriimtinum.
Vokietija

66

Federalinis Konstitucinis Teismas (KFT) viena vertus yra teismas aukiausia teismins valdios institucija, kita vertus,
savarankika Federacijos institucija, turinti ypatingus galiojimus ir dl to vadinama Konst. sergtoja bei oficiali jos aikintoja,
teiss garantas, arbitras konstituciniuose ginuose tarp federacini emi institucij, politinio ir visuomeninio gyvenimo taikintoja.
Visi jo galiojimai tvirtinti Pagrindiniame statyme, taiau jame numatyta, kad KFT gali turti ir kitus galiojimus, kuriuos jam
paveda federalinis statymas. J yra 15 ir jie skirstomi kelias grupes.
Keletas i j. KFT patikta nagrinti aukiausi Federacijos institucij ginus.
Taip pat jis galiotas sprsti, ar t.normos atitinka auktesns galios normas. Yra abstrakti ir konkreti t.norm kontrol. Abstrakti
gali bti tada, kai dl normos kreipiasi federalin vyriausyb, federalins ems vyriausyb arba tredalis Bundestago. Konkreti
t.norm kontrol atliekama tada, kai tai susij su konkreiu teisiniu ginu. iuo kl.gali kreiptis teismai. Tokia pati procedra
atliekama ir jei teismo metu kyla klausimas dl tarptautins t.normos.
KFT nagrinja ginus kilusius dl federalini emi santyki.
Kaip paskutin nacionalin instancija KFT vaidina svarb vaidmen ginant piliei teises ir laisves. Kiekvienas asmuo manantis, kad
vieosios valdios inst. paeid jo vien pagrindini teisi gali paduoti konsitucin skund (numatyti str.,kada tai galima).
Lenkija
Lenkijoje konstitucingumo kontrol gyvendina speciali konst. kontrols inst. Konstitucinis Tribunolas (KT).
KT yra teismin valdios institucija, nors tai nra teismas 175 str.prasme. Jo galiojimai apima 4 sritis. gyvendindamas pagrindin
f-j t. norm kontrols - priima sprendimus bylose dl st. ar tarptautini sutari atitikties Konstitucijai, statym atitikties
ratifikuotoms tarpt.sutartims, kurios ratifikuot, reik iankstinio sutikimo, centrini, v-bs inst. leidiam t.akt atitikties Konst.,
ratifikuotoms tarpt. sutartims ir statymams. T.akt kontrol paskesnioji ir tik iimtiniu atveju iankstin iankstin gali
inicijuot tik prezidentas. KT yra pasaks, kad iankstin kontrol nesudaro klities patikrinti dar kart akto paskesniosios kontrols
tvarka.
2 konst. kontrols formos: konkreioji ir abstrakioji. Konkreioji, kai susij su konkreia teismo byla (teismas pateikia).
Abstrakioji kyla i bendro rpesio teistumo bkle v-bje ar i bendro pareikjo intereso (prezidentas, Seimo pirmininkas, Senato
pirmininkas, Min. Tarybos pirmininkas, 50deputat, 30 senatori ir t.t.).
KT nagrinja ir konstitucinius skundus, kuriuos gali pateikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. KT sprendimas kelia tokius pat
padarinius norminis aktas nebegalioja, taigi Tribunolo spr. turi padarini visiems, o ne tik pareikjui.
Taip pat sprendia ginus dl kompetencijos tarp centrini konst. v-bs institucij. Dar nagrinja bylas dl politini partij tiksl
arba veiklos atitikties Konstitucijai.
Latvija
Kaip sakoma KT statyme, Konstitucinis Teismas (KT) nepriklausoma teismins valdios institucija. Neperengdamas Latvijos
Resp. Konstitucijos ir KT statymo nustatytos kompetencijos rib jis nagrinja bylas dl statym ir kt. t.akt atitikties Konst., taip
pat kaip kitas bylas, kurios statymu perduotos jo kompetencijai. Savo sprendimus KT grindia Konst. ir KT statymu.
Komptencija. KT nagrinja bylas dl statym atitikties Konst.; dl Latvijos tarpt.sutari atitikties Konst.; dl kt normini t. akt
atitikties auktesns teisins galios t. normoms; dl Saeimos, Min. Kabineto, prezidento, Saeimos pirmininko, min.pirmininko kt.
akt atitikties statymams; dl ministro potvarkio; dl Latvijos t.norm atitikties Latvijos tarpt.sutartims, kurios neprietarauja
Konst.
gyvendina paskesnij t. akt kontrol, taiau tarpt.sutari kl. KT gali sprsti iki jos ratifikavimo.
Numatytas konstitucinis skundas. Juo gali kreiptis visi asmenys, kurie mano, kad buvo paeistos j teiss, taiau tik tada, kai
inaudotos visos kitos kreipimosi galimybs, ginant savo teises arba jei toki galimybi nra.
Sprendimas yra galutinis ir privalomas visiems nuo jo paskelbimo. T. norma, kuri KT pripaino prietaraujania, nuo tos dienos
netenka galios, kai oficialiai paskelbiamas KT sprendimas.
Estija
Estijos pagrindiniame statyme nra atskiro skyriaus ar poskyrio, kuriame bt kalbama apie konst.kontrol. Taiau Estijoje nra ir
Konstitucinio teismo. Konst.kontrol atlieka prezidentas, teisingumo kancleris, teismai, o ypa Aukiausis Teismas. Konst.kontrol
galima suprasti ir siaurja, ir plaija prasme. Plaija prasme galima sakyti, kad anksiau ivardytos institucijos vykdo
konst.kontrol vertindamos t.aktus, lygindamos juos su Konst. bei pasinaudodamos atitinkamomis teisinmis priemonmis. Siaurja
prasme galima sakyti, kad vykdo tik teismin valdia, nes autoritetingas sprendimas, ar t.aktas prietarauja Konst., priklauso
iimtinai Aukiausiajam Teismui (AT).
Prezidento konst. prieira yra labiausiai apribota. Jis turi suspensyvinio veto teis Riigikogu priimtiems st. Prezidentas tikrina
priimtus st. prie juos paskelbdamas, taiau negali tikrinti referendumu priimt statym.
Teisingumo kancleris, nepriklausomas asmuo, priiri st. leidiamosios ir vykdomosios valdios, vietos savivaldos institucij
leidiam t.akt atitikt Konst. Jis silo tai institucijai per 20 dien suderinti t akt su Konst., o jei i neklauso, tada kreipiasi AT,
silydama pripainti j negaliojaniu.
Dar viena institucija yra teismas, kuri gali inicijuoti konst.kontrol. Vienu atveju teismas gali pripainti prietaraujaniu Konst. bet
kur statym, kt. t.akt, o kitu atveju, teismas netaiko st., prietaraujani Konst. Jei teismas padaro ivad, nagrindamas byl, jog
st. prietarauja Konst., tai turi jo ir netaikyti , o prims tok sprendim, turi informuoti AT bei teisingumo kancler ir tuo pagrindu
pradedama konst. kontrols procedra. Taigi galutin sprendim priima AT dl t.akt negaliojimo. Taiau i konst.kontrol turi
trkum. emesniosios instancijos teismui nusprendus, kad t. aktas prietarauja K., neatmetama galimyb, kad AT nusprs
prieingai. Taigi emesniosios instancijos sprendimas lieka galioti, nors is t.aktas nebuvo taikytas, kuris kaip paaikja
neprietarauja K. Todl numatyta btinyb suteikti teismui teis sustabdyti bylos nagrinjim, kol bus gautas AT sprendimas.
Lietuva

67

Kaip jau inome, Lietuvoje konst. kontrol atlieka Konstitucinis Teismas (KT). KT statymo 1 str. skelbiama, kad KT yra teismin
institucija, ir kad jis yra savarankikas ir nepriklausomas, kuris teismin valdi gyvendina ir vykdo Konst. nustatyta tvarka. Pagal
2006 m. bir. 6dienos KT nutarim Dl LRKT st. 1 straipsnio pavadinimo KT teismin institucija ir io str. 3dalies atitikties
LRK KT yra ne kas kita, o konst. justicijos institucija, vykdanti konst.teismin kontrol. KT vykdo konstitucin teisingum,
garantuoja Konst. virenyb t.sistemoje ir konstitucin teistum. V-bs valdios inst. negali bti ne teismas, jei taip vardytas net
paioje Konst. (priminsiu, kad iuo nutarimu KT atsak kakokio seimno kl,ar KT gali vadintis teismu ir pan.) Dar daugiau, KT
svarba pabrta paioje Konst, nes KT skirtas atskiras skyrius nuo teism. KT galiojimai yra pripainti kt v-bs inst.: Seimo,
Prezidento, Vyriausybs, o tai dar labiau rodo, kad KT negali bti ne v-bs valdi gyvendinanti inst.
KT aikina Konst. ir kt. t.aktus. Tai jo iimtiniai galiojimai. Paymtina, kad negalima aikinti Konst. remiantis vien tik lingvistiniu
ar kokiu kitu metodu. Taip savo nutarimuose yra konstatavs ir pats KT. Aikinant Konst. privalu taikyti vairius t. aikinimo
metodus: sistemin, teleologin, precedent, lyginamj, statymo leidjo ketinim ir pan.
Didioji Britanija
Jungtin Karalyst daugeliu aspekt yra iskirtin valstyb. iame skyriuje, kalbant apie Konst kontrol,dert pastebti, kad DB
Konstitucija yra neraytin. Taip yra dl to, kad nra n vieno t.akto, kuris bt taip vardytas, taip pat dl to, kad gana reikming
viet ioje v-bej uima paproiai. Taigi kalbant apie DB reik kalbti ne apie vien juridin akt, bet apie teisini akt sistem, kuri
ir gali bti vardijama kaip konstitucija. Arba galima sakyti, kad turi raytin, taiau nekonsoliduot Konstitucij.
Kadangi DB Konst. yra nekonsoliduota, tai j sudaro vairs t.aktai. Kaip inia, DB turi Statutin teis, kuri sudaro Didioji laisvi
chartija (1215m.) laikoma parlamentarizmo pradios aktu ne tik Anglijoje, bet ir visame pasauly. Kitas svarbus t.aktas
reglamentuoja teism ir parlamento veiklos kl. Vestminsterio statutas. Nustat parlamento susirinkim periodikum. Dar vienas
svarbus aktas yra Teisi Bilis, kuriame tvirtinti fundamentaliniai parlamentarizmo ir demokratinio polit.reimo principai. Sosto
paveldjimo aktas (1701) apibria taisykles, kuri laikomasi uimant monarcho sost. Sjungos su kotija aktas sujung dviej vbi parlamentus ir kr vien DB parlament. Statutin teis sudaro begal t.akt. Taiau svarbu paminti, kad DB teiss
sistemoje, konstituciniai teisiniai santykiai reguliuojami ir konstitucini paproi, kuriems bdingas neraytinis aspektas. ie
paproiai vardijami kaip konstitucins konvencijos. Dar viena svarbi DB teiss sistemos dalis yra teisminiai precedentai. J bta ne
viena deimtis. Daniausiai juos prim Lord Rmai, Auktasis bei Apeliacinis teismai. Vieni svarbesni, tai bt Proklomacij
byla (1611m.), kuomet buvo konstatuota, kad monarchas negali vykdyti statym leidiamosios f-jos, jis turi teis priimti
sprendimus tik laikydamasis karalikosios prerogatyvos. Taip majo monarcho galios. Dar viena byla buvo Ashby v. White (1703),
kurioje buvo keliamas kl, ar parlamento pareignai gali riboti pilieiui jo balsavimo teis. Teismas konstatavo, kad ne, kad t.aktus,
kuriais nustatomas subjekt ratas, galintis balsuoti, gali priimti tik patys Bendruomeni Rmai. Buvo dar daugelis kt byl, taiau
svarbu pastebti, kad taip krsi DB teis ir neraytin Konstitucija.
Kitos valstybs
Rusija. Konst. kontrol veikia pagal europietikj model steigtas Konstitucinis Teismas (KT). Tai teismins valdios inst.,
kuriai pavesta utikrinti Konst. virenyb, tiesiogin jos taikym, valdi balans. Kartu ji yra aukiausioji konst. kontrols
institucija, veikanti vienu lygmeniu su federalinmis valdios grandimis. Kontrols objektai: t.norm konstitucingumas,
nesigaliojusi Rusijos Federacijos tarpt.sutari konstitucingumas, tarpinstituciniai valdios ginai dl kompetencijos federaliniu ir
regioniniu lygmeniu; mogaus t.ir laisvi apsauga ir t.t. nesprendia politini partij konstitucingumo kl., vertinti t.akto taikymo
praktikos ir pan. Esama individualaus skundo instituto.
Japonija
Japonijoje Aukiausiasis Teismas (AT) atlieka apeliacins ir kasacins instancijos vaidmen, be to, yra galutinis teisingumo
vykdytojas bei Konst. gynjas. Taip pat AT atlieka teiss interpretatoriaus vaidmen. Taiau begant metams buvo matyti, kad AT
priiminjo abejotinus konstitucins jurisprudencijos precedentus, nes nenorjo veltis valstybins valdios institucij ginus dl
kompetencij, vengimas akcentuoti rinkim sistemos konstitucingum ir pan., lm, kad emesnij instancij teismai kur kas
daniau pradjo pabrti vieno ar kt. akto nekonstitucingum. Taip teko AT pripainti, kad konst. kontrol vykdo ir emesniosios
instancijos teismai.
Kinija
Reikt pastebti, kad ioje alyje nra konst. kontrols. Ir mogaus teisi doktrinoje vakarietikoji tradicija sunkiai skinasi keli.
(Jaraino vadovlis)
Kalbant apie kitas alis tokias kaip vedija, Danija tai ten neraoma apie konst.kontrols isntitucij. ios alys yra JAV modelio
pasekjos, todl ir j Konstitucijas priiri visi teismai, o ne vienas iskirtinis. vedijoje nra vientisos Konstitucijos dokumento.
Kalbant apie Danij, jos Konstitucija oficialiai yra vadinama Danijos Konstitucinis Aktas ir Paveldjimo Aktas. Jos sistemoje yra
2 Auktieji Teismai ir vienas Aukiausiasis Teismas. Pastarasis savo sprendimas suvienodina teism praktik, privalom emesns
pakopos teismams (kaip as suprantu panaus i musu AT, bet ne i KT). O kiti 2 teismai valdo padalint Danijos teritorij vienas
Ryt, kitas Vakar. Jie priima sprendimus baudiamosiose bylose.
3. Konstitucins kontrols institucij formavimo tvarka

Specials konstituciniai teismai yra sudaromi kitokia nei bendrieji teismai, ypatinga tvarka. Skiriamieji bruoai:
KT formavime dalyvauja kelios valdios, kurios atstovauja tam tikras institucijas (yra iimi).
Paprastai formuoja 2valdios: statym leidiamoji valdia bei vykdomoji valdia (Pranczija, Austrija, Rusija). Sudaryme gali
dalyvauti ir 3 valdios. Pvz. Italijoje i viso KT yra 15 teisj: 5 renka prezidentas, 5 parlamentas, 5 bendrj ir administracini

68

teism magistratros (Ispanija, Moldova). Pasitaiko, kad dalyvauja tik viena valdia, pvz., Vengrija, Lenkija, Vokietija pus renka
Bundestagas, pus - Bundesratas.

KT teisjai renkami slyginai neilgam laiko tarpui.

Bendrj teism teisjai renkami iki pensijinio amiaus. Danas galiojim laikas yra 12 m., (Vokietija), taiau gali bti ir iimi
Lietuvoje, Pranczijoje, Lenkijoje galiojim laikas yra 9m, Korjoje 6m,
Vienur KT sudtis nesikeiia per vis kadencij (Portugalija, Moldova), o kitur keiiasi rotacijos principu, t.y. pvz., Ispanijoje,
Vengrijoje, Lietuvoje, Pranczijoje atnaujinama 1/3 kas tris metus.
Taiau vienas dalykas bdingas visoms v-bms KT teisjai renkami tik vienai kadencijai (iimtis Vengrija ir Sirija).

KT teisjai sudaromi platesniu pagrindu, nei karjeros teisjai ar bendrj teism teisjai
Turima omeny, kad jais gali bti skiriami ir teisininkai mokslininkai, teisininkai praktikai, teisininkai politikai ir net asm., neturintys
teisinio isilavinimo. Taiau vairi ali teisins sistemos nustato skirtingus reikalavimus. Pvz., Austrijoje reikalaujama, kad asmuo
turt baigt teisin isilavinim ir ne maiau kaip 10 m. darbo sta. Ispanijoje KT nariais gali bti teisininkai, turintys visuomenin
pripainim ir ne maiau kaip 15m. teisinio darbo sta. Pranczijoje ivis nenustatytas teisinio isilavinimo reikalavimas, o Afrikos
v-bse Gabonas ar Mali 4 teisjai i 6-7 gali bti ir ne teisininkai. Lietuvoje galioja 10m. darbo stao reikalavimas bei teisinis
isilavinimas.
Konstitucini teism sudtis
Sudtis paprasta bna nedidel 6-9 nariai, taiau Latvijoje yra 7, Vengrijoje 11, Italijoje 15, o Rusijoje 19.
Vidin KT organizacij nustato KT statymas.
Pirmininko skyrimas:

Renka patys teisjai (Bulgarija, Rusija)

Skiria v-bs vadovas (Albanija, Kazachstanas)

Skiria parlamentas (Vokietija)

Austrijoje skiriamas prezidento Vyriausybs patarimu.
KT pirmininkas yra pirmasis i teisj, taiau nra j virininkas ir skiriasi nuo j tuo, jog, kai pasiskirsto balsai po lygiai, jis turi
lemiam bals.

1.
2.
3.
4.
5.

KT teisj statusas
Statusas panaus bendrosios kompetencijos teism teisj status:
Pareig nesuderinamumas negali eiti joki pareig bei usiimti jokia kita veikla, iskyrus pedagogin ir krybin darb
(tas pats numatyta ir LR KT teisjams)
Draudiama partin veikla iimtis Vokietija, kur KT teisjas gali bti ir politins partijos narys. Lietuvoje negali bti
ne tik partijos nariu, bet ir negali priklausyti nuo jokio asmens ar organizacijos, bei v-ns institucijos ir vadovaujasi tik LR Konst.
Papildomi reikalavimai. Vengrijoje teisjas 4m. iki paskyrimo negali bti Vyriausybs nariu, politins partijos nariu,
tarnautoju profesionalu, uimti vadovaujam pareig v-bs inst.
KT teisjo nekeiiamumo, kol nepasibaig jo kadencija, principas negali bti atleistas anksiau laiko.
Netenka savo galiojim nepasibaigus kadencijai dl:
mirties
savanoriko atsistatydinimo
dl jo teisminio pripainimo neveiksniu
drausms paeidim, nusikaltimo padarymo
jei ilg laik neina savo pareig.
Nelieiamumo garantija ypatinga patraukimo baudiamojon atsakomybn tvarka panau parlamento nari imuninttet
(Vengrija, Bulgarija).
Pareig atlikimo materialins garantijos
Papildomi draudimai, reikalavimai draudiama pasisakyti klausimas, kurie gali bti KT nagrinjimo dalyku.
Lietuvoje KT galiojimai gali bti ir sustabdyti, kai:
1.
KT yra davs sutikim patraukti teisj baudiamojon atsakomybn;
2.
Seimo nutarimu po specialios tardymo komisijos ivados Seime pradedamas apkaltos procesas
KT teisjui;
3.
siteisjusiu teismo sprendimu teisjas pripastamas nezinia kur esaniu.
Sustabdius galiojimus jam ilieka nelieiamumas, socialins ir materialins garantijos. Kai nebelieka pagrindo teisjo galiojim
sustabdymui, KT per 3 dienas ir ne vliau privalo priimti sprendim dl galiojim atstatymo.
Formavimo tvarka
JAV
AT sudaro 9 teisjai. Juos skiria prezidentas Senato patarimu ir pritarimu. iuos teisjus galima nualinta tik apkaltos tvarka. Taigi
garantuojamas teismo veiklos nepriklausomumas ir nealikumas.
Lietuva
Po 3 kandidatus KT teisjus pateikia LR prezidentas, Seimo pirmininkas, AT pirmininkas. Naujai paskirti teisjai prisiekia Seime
paskutin iki j kadencijos pradios dien. KT tvirtintas rotacijos principas, po 1/3 kas tris metus. LR Konst. nustatyta, kad KT
Pirminink i io Teismo teisj tarpo skiria Seimas Respublikos prezidento teikimu. Jis skiriamas tada, kai jau visi kiti KT teisjai
paskirti. Pirmininko kadencija sutampa su jo kadencija kaip KT teisjo, nes niekur to nra nurodyta. KT pirmininkas taip pat
prisiekia Seime.

69

Pranczija
Pgl Konst. nustatyta, kad Konstitucin Taryb (KT) sudaro 9 nariai, skiriami 9m. ir tik vienai kadencijai. Kas 3m. atnaujinama
tredaliu. 3 narius skiria Prezidentas, 3 Senato pirmininkas, 3 Nacionalinio susirinkimo pirmininkas. KT pirminink skiria
Prezidentas. KT nari balsams pasidalinus po lygiai lemia KT pirmininko balsas.
Vokietija
Pgl Pagrindin statym, Federalin Konstitucin Teism sudaro federaliniai teisjai ir kt. nariai. Pus i nari renka Bundestagas, o
kt Bundesratas. Nariai negali priklausyti Bundestagui, Bundesratui, federaliniai vyriausybei ar atitinkamoms federalini emi
institucijoms. Teism sudaro 16 nari, tarp kuri yra pirmininkas ir pavaduotojas. Teisjai paskirti 2 rmus arba senatus, turinius
po 8 narius. Kiekvienam senatui nustatyta tam tikra kompetencija. Be to, viename senate pirmininkauja Teismo pirmininkas, kitame
jo pavaduotojas. Teisj galiojim laikas 12m. pareigas gali eiti iki 68m. amiaus ir yra renkami tik vienai kadencijai.
Lenkija
Konstitucin Tribunol sudaro 15 teisj, kuriuos renka Seimas 9m. kadencijai. Pakartotiniai irinkti Tribunol neleidiama.
Latvija
Konstitucin Teism sudaro 7teisjai 10met. 3 teisjai tvirtinami ne maiau kaip 10 Saeimos nari silymu, 2 Ministr kabineto
silymu ir dar 2 Aukiausiojo Teismo plenumo silymu. AT kandidatr silo i Latvijos teisj tarpo. Sudarant KT dalyvauja
visos 3 valdios. Nra rotacijos principo. Turi turti auktj teisin isilavinim bei 10m. darbo sta. Teisjo amiaus riba 70 m.
Japonija
Jos Aukiausiojo Teismo teisjus skiria Vyriausyb teismo pirmininko patarimu. Pat pirminik skiria pats imperatorius Ministr
Kabineto teikimu. Parlamentas susijs su teisj skyrimu, tik tiek, kad per rinkimus bna balsuojama ir dl Vyriausybs iyt
kandidat, taigi rinkjai gali ataukti teisjus i einam pareig, bet tai pasitaiko retai.
Danija
Kadangi jos teismai labiau panas bendrosios kompetencijos teismus, tai visus teisjus skiria karalius Teisingumo ministerijos
silymu. Prie Teisingumo ministerijos veikia Teisj skyrimo taryba, kurios f-ja atrinkti asmenis, galinius dirbti teisj darb.
Teisjai skiriami iki gyvos galvos, taiau sulauk 70 ies gali ieiti pensij.
4. Konstitucins kontrols institucij kompetencija (jurisdikcija)

1.
2.

Konstitucins justicijos subjektams yra suteikiami galiojimai sprsti konstitucins teiss kl. bei ginus. Nurodoma, kad
kompetencij lemia du kriterijai:
konstitucins justicijos modelis
gin dalykas sprendiam klausim ratas.
Amerikietikasis modelis. Specialus procesas sprsti konst. justicijos kl. nenumatytas bylos tiek civilins, tiek baudiamosios,
administracins yra sprendiamos bendra tvarka ir tik tada, kai ikyla konstitucingumo klausimas, kaip alutinproblema, tai t.
norm, akto konstitucingumo kontrol atliekama tik tam, kad bt galima teisingai isprsti byl.
Europietikasis modelis. Konst. justicijos subjekt kompetencija yra apibrta paioje Konst. ar KT statyme.

Sprendiamj klausim klasifikacija:

teiss norm, akt konstitucingumo kontrol pagrindinis ir svarbiausias kompetencijos elementas (statym ir posst. t.
akt konstitucingumas) utikrinti Konst. virenyb t. akt sistemoje. Post. t. akt atitikim tikrina ne tik Konst., bet ir st.
Yra dvi koncepcijos:
a)
Universalin koncepcija nra apibrta, koki t. norm konstitucingumas gali bti tikrinamas. Bendrosios
kompetencijos teismai gali tikrinti bet kokios t. normos konstitucingum.
b)
Ribotos kontrols koncepcija t. aktai, kuri atitikim tikrina konst. prieiros institucijos, numatyti Konst. arba Konst.
statyme.

Ar gali tikrinti t. akto, priimto referendumu, konstitucingum? Pranczijoje, tai draudiama.

Ar gali tikrinti konst. statymo konstitucingum? Gali nagrinti i t. akt primimo tvarkos paeidimus. Austrijoje, Ispanijoje,
Italijoje yra princip, kuri i viso negalima keisti, todl Konst. st., keiiantis nuostatas gali bti pripaintas antikonsitutciniu.
Kai kuriose v-bse numatyta, kad gali tikrinti tik aukiausi valdios inst. priimtus aktus:

Parlamento akt konst.kontrol reglament, statut, kt. vidaus akt atitikimas konst., numatytas daugelyje v-bi, gali
bti tikrinamas Pranczijoje, Rumunijoje, Vengrijoje.

Postatymini akt konst. kontrol prezidento, Vyriausybs, kt centrini inyb priimti t.aktai. vairiose alyse yra
numatyta nevienoda apimtis t.akt, kuri gali bti tikrinami:
a)
Tik Vyriausybs priimti t.aktai.
b)
Prezidento ir Vyriausybs t.aktai Rusija, Lenkija, Slovakija.
Tarptautini sutari konst. kontrol egzistuoja daugelyje v-bi (Austrija, Protugalija, Moldova, Rusija) tampa nac. t. dalimi,
todl turi atitikti konst.
Vietos savivaldos isntitucij t. akt atitikimo konst. kontrol Slovakija, Slovnija, ekija.
Federacins v-bse tikrina ir federacinio vieneto priimt akt konstitucingum.

70

1.
2.

Oficialus ir privalomas konstitucijos aikinimas (nuolatin KT f-ja) vykdoma, siekiant utikrinti konst.norm stabilum,
viening i norm turinio traktavim (Bulgarija, Vengrija, Slovakija, Rusija btent, iose v-bse KT aikina K-j net ir neesant
konkretaus gino). Kitose v-bse, nors i f-ja nra numatyta KT, taiau nagrindamas konkrei byl, jis vis viena atlieka
konstitucijos aikinim, taiau tai nra oficialios kompetencijos elementas.
Valdi atribojimo principo utikrinimas ginai tarp v-bs institucij dl kompetencijos. Specialios procedros yra
numatytos Austrijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje.
mogaus teisi ir laisvi apsauga tai vienas svarbiausi konst. justicijos subjekt kompetencijos elementas. Tam gali bti
numatytos specialios procedros KT gali tirti skundus dl mogaus teisi ir laisvi paeidim (konst. skundas, kuris manomas tik
po vis teismini instancij nagrinjimo) tam tikra tvarka nagrinja konkretaus t. akto atitikim Konst. Vokietijoje, Austrijoje,
Vengrijoje, Rusijoje, Sovnijoje gali nagrinti fizini ir juridini asmen individualius konst. skundus, asmen grupi ir
susivienijim skundus. Lotyn Amerikos v-bs bei Ispanija numato KT amparo procedr ji panai konst. skund, taiau skiriasi
sprendimo galia. Paprastai individualaus konst. skundo nagrinjimo sprendimas yra privalomas visiems, amparo procedra - tik
alims.
Rinkim ir referendum kontrol. Pranczijoje KT priiri ar teisintai renkamas prezidentas, nagrinja su rinkimais
susijusius skundus, tvirtina rezultatus, priiri ar referendumai rengiami teisingai, skelbia jo rezultatus. Kitose alyse referendum
bei rinkim rezultatai skundiami apeliacine tvarka.
Pareign veiksm, kuriais padaryti konst. paeidimai tyrimas ir j nualinimo nuo pareig kl. sprendimas
impimento procedra. Tam tikrose v-bse iimtinai iuos kl. sprendia Parlamentas, taiau jis yra politin inst., todl rezultatai gali
priklausyti nuo kaltinamojo politins orientacijos. Siekiant ivengti sprendimo politizavimo, toks kl. pavedamas KT. Vengrijoje,
Slovakijoje, Slovnijoje KT sprendia Prezidento nualinimo kl. Kitose v-bse KT tik fiksuoja konst. paeidim, o kl. sprendimas
parlamento f-ja (Rumunija).
Politini partij konstitucingumo kontrol numatyti tik kai kuri ali Konst. ar KT st. Tai dvejopo pobdio veikla:
tikrinamas partijos krimasis ir veikla, jos tiksl atitikimas K-jai (ekija).
KT patys sprendia klausim dl partijos pripainimo antikonstitucine ir priima sprendim (Vokietija).

Konstitucins teiss atmimas numato Vokietijos federacijos Pagrindinio st. 18str. tai labai retai eina konst.
prieiros institucijos kompetencij. Vokietijos Federalinis teismas ia savo kompetencija pasinaudojo tik du kartus.

Valstybins institucij konsultavimas bdingas tik tam tikroms alims. Paprastai konsultuojamas v-bs vadovas, tai
labiau bdinga bendrosios teiss tradicijos v-bms. Konsultavimas nra privalomas, todl, kad nra sprendiamas joks ginas.
Europoje i f-j naudojasi Pranczijos KT jis konsultuoja Prezident dl referendumo organizavimo ir Prezidento ypating
galiojim gyvendinimo.
JAV
JAV AT gali sprsti, kuris aktas prietarauja Konstitucijai, o kuris ne. Konstitucin kontrol formavosi ne raytins teiss, o
konstitucini paproi pagrindu. Dar viena AT f-ja yra alies konstitucijos interpretavimas. Be to, AT naudojasi plaia diskrecijos
teise pats gali nusprsti, kokias bylas priimti nagrinti. Daniausiai priima nagrinti bylas, kurios susijusios su federacijos
lygmens klausimais, kuri anksiau teismas nenagrinjo; taip pat tokias, kuriose buvo neteisingas federacijos statym
interpretavimas emesns pakopos teismuose; emesns pakopos teism ir AT sprendim prietaringumas. Nors t.akt
konstitucingumo klausimus gali sprsti ir emesnio rango teismai, taiau AT turi galiojimus tokius sprendimus persvarstyti.
Pranczija
Konstitucinei Tarybai (KT) suteikti reikmingi galiojimai. Visi jie paskirstiti pagal jos vaidmen v-bje.
Kaip rinkim teismas, ji priiri, ar teisingai renkamas Respublikos prezidentas, nagrinja skundus bei tvirtina rinkim rezultatus.
Priiri ir deputat rinkimus bei referendumus, j rengim bei rezultatus.
Kaip konstitucins valdios institucija, vykdo konsultacinius galiojimus. Galima kreiptis 2 atvejais: prezidento vakansijos atveju
(nzn,ka tai reiskia), kurio metu priima neskundiam sprendim. Antruoju atveju galima kreiptis pgl j Konst.16 str.
kreipimsi KT formuoja ivad. Yra skiriamos 2 konstitucingumo kontrols rys: privalomoji kai i KT privaloma kreiptis dl
organini staytm ir parlamento reglament konstitucingumo. Fakultatyvin ji vykdoma tik tada, kai kreipiasi tie subjektai, kurie
turi teis kreiptis KT (prezidentas, min.pirmininkas, Nacionalinio susirinkimo ir Senato pirmininkai, 60deputat ar senatori). Visi
ie asmenys kreipiasi iki statymo promulgacijos (taikoma iansktin perspektyvin arba a priori preiira), praydami patikrinti,
ar jie atitinka Konst. KT netikrina referendumu priimt statym.
Kalbant apie tarptautinius sipareigojimus, kontrol vykdoma, tik prezidento, min.pirmininko, parlamento rm primininko,
60deputat ir senatori kreipimosi atveju. Jei KT paskelbs, kad sutarty yra norm, kurios prietarauja Konst.,j ratifikuot bus galima
tik pakeitus Konst.
KT sprendia ginus dl kompetencijos. statymas turi atitikti ir materialius, o ne tik formalius kriterijus. KT gali sikiti 2
procedros: delegizacija statymas, kuriuo sibraunama reglamento srit, gali bti pakeistas dekretais, o tai galima padaryti tik
tada,jei KT konstatuos, kad st. reglamentinio pobdio. Delegizacij gali inicijuot Min.pirmininkas. Ir KT kontrol iq bus ne a
priori, bet a posteriori (po statymo primimo, kas KT nebdinga). Antroji procedra vadinasi nepriimtinumas. Jis yra susijs su
Konst. 41str, kuriame numatyta, kad, jei gyvendinant st. leidybos procedr paaiks, jog st. parinkimas arba jo parlamentin
pataisa nepriklauso st. leidybos sriiai ar prietarauja Konst.38str., vyriausyb gali pareikti apie jo nepriimtinum.
Kadangi KT pripaino Pranczijos Konst preambul gali ir pozityvija teise pripaino 1789m. mogaus ir pilieio teisi
deklaracij, 1964m. Konst preambul, Respublikos st e tvirtintus principus, tapo manoma veiksmingai ginti asmens teises ir
laisves bei leido reguliuoti valdios inst.santykius.
Vokietija
Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas turi galiojimus, kurie tvirtinti Pagrindiniame statyme, taiau jame numatyta, kad
KFT gali turti ir kitus galiojimus, kuriuos jam paveda federalinis statymas. J yra 15 ir jie skirstomi kelias grupes.

71

Keletas i j. KFT patikta nagrinti aukiausi Federacijos institucij ginus, nesutariant dl Pagrindinio st. nuostat taikymo.
Taip pat jis galiotas sprsti, ar t.normos atitinka auktesns galios normas. Yra abstrakti ir konkreti t.norm kontrol. Abstrakti
gali bti tada, kai dl normos kreipiasi federalin vyriausyb, federalins ems vyriausyb arba tredalis Bundestago. Konkreti
t.norm kontrol atliekama tada, kai tai susij su konkreiu teisiniu ginu. iuo kl.gali kreiptis teismai. Tokia pati procedra
atliekama ir jei teismo metu kyla klausimas dl tarptautins t.normos.
KFT nagrinja ginus kilusius dl federalini emi santyki.
Kaip paskutin nacionalin instancija KFT vaidina svarb vaidmen ginant piliei teises ir laisves. Kiekvienas asmuo, manantis,
kad vieosios valdios inst. paeid jo vien pagrindini teisi, gali paduoti konsitucin skund (numatyti str., kada tai galima). iuo
skundu skundiami paeidimai padaryti statymais, kt. t.aktais, taiau pagrindiniai skundai kyla dl administracini akt ir ypa dl
teisini institucij. Skund gali teikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kurie dl specifins savo prigimties gali bti konst.
teisi ir laisvi subjektai.
Konstituciniems skundams priskirtini sprsti bendruomeni ir bendruomeni susivienijim skundai bei daugelis kit.
KFT turi galiojimus ir tada, kai pareikiami kaltinimai federaliniam prezidentui ir federaliniams teisjams, taip pat udraudiant
antikonstitucin partij veikl.
Taip pat kaip ir Pranczijoje, KFT yra rinkim teismas, taiau ginus nagrinja tik apeliacine tvarka, nes Pagrindiniame statyme i
sritis priskirta Bundestagui.
Lenkija
Lenkijoje veikia Konstitucinis Tribunolas. Jo galiojimai apima 4 sritis. gyvendindamas pagrindin f-j t. norm kontrols priima sprendimus bylose dl st. ar tarptautini sutari atitikties Konstitucijai, statym atitikties ratifikuotoms tarpt.sutartims,
kurios ratifikuot, reik iankstinio sutikimo, centrini, v-bs inst. leidiam t.akt atitikties Konst., ratifikuotoms tarpt. sutartims ir
statymams. T.akt kontrol paskesnioji ir tik iimtiniu atveju iankstin iankstin gali inicijuot tik prezidentas. KT yra
pasaks, kad iankstin kontrol nesudaro klities patikrinti dar kart akto paskesniosios kontrols tvarka.
2 konst. kontrols formos: konkreioji ir abstrakioji. Konkreioji, kai susij su konkreia teismo byla (teismas pateikia).
Abstrakioji kyla i bendro rpesio teistumo bkle v-bje ar i bendro pareikjo intereso (prezidentas, Seimo pirmininkas, Senato
pirmininkas, Min. Tarybos pirmininkas, 50deputat, 30 senatori ir t.t.).
KT nagrinja ir konstitucinius skundus, kuriuos gali pateikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. KT sprendimas kelia tokius pat
padarinius norminis aktas nebegalioja, taigi Tribunolo spr. turi padarini visiems, o ne tik pareikjui.
Taip pat sprendia ginus dl kompetencijos tarp centrini konst. v-bs institucij. Dar nagrinja bylas dl politini partij tiksl
arba veiklos atitikties Konstitucijai.
KT neapima kai kuri galiojim, kuriuos prastai paveda konst.kontrolei: nesprendia konst. atsakomybs kl., nenagrinja byl dl
rinkim ir referendum, be to, 1997m Konst nebenumato visuotinai privalomo st aikinimo f-jos, kuri vykd anksiau.
Visi KT sprendimai yra galutiniai ir privalomi. Tik reik nemaisyt su Valtybs Tribunolu, kuris yra atskira institucija ir jai pavesta
speciali f-ja sprsti aukiausij v-bs pareign konstitucins atsakomybs klausimus.
Latvija
Latvijos KT kompetencija. KT nagrinja bylas dl statym atitikties Konst.; dl Latvijos tarpt.sutari atitikties Konst.; dl kt
normini t. akt atitikties auktesns teisins galios t. normoms; dl Seimo, Min. Kabineto, prezidento, Seimo pirmininko,
min.pirmininko kt. akt atitikties statymams; dl ministro potvarkio; dl Latvijos t.norm atitikties Latvijos tarpt.sutartims, kurios
neprietarauja Konst.
gyvendina paskesnij t. akt kontrol, taiau tarpt.sutari kl. KT gali sprsti iki jos ratifikavimo.
Numatytas konstitucinis skundas. Juo gali kreiptis visi asmenys, kurie mano, kad buvo paeistos j teiss, taiau tik tada, kai
inaudotos visos kitos kreipimosi galimybs, ginant savo teises arba jei toki galimybi nra.
Sprendimas yra galutinis ir privalomas visiems nuo jo paskelbimo. T. norma, kuri KT pripaino prietaraujania, nuo tos dienos
netenka galios, kai oficialiai paskelbiamas KT sprendimas.
Estija
Kadangi Estijoje konst.kontrol atlieka prezidentas, teisingumo kancleris, teismai, o ypa Aukiausias Teismas, tai konst.kontrol
galima suprasti ir siaurja, ir plaija prasme. Plaija prasme galima sakyti, kad anksiau ivardytos institucijos vykdo
konst.kontrol vertindamos t.aktus, lygindamos juos su Konst. bei pasinaudodamos atitinkamomis teisinmis priemonmis. Siaurja
prasme galima sakyti, kad vykdo tik teismin valdia, nes autoritetingas sprendimas, ar t.aktas prietarauja Konst., priklauso
iimtinai Aukiausiajam Teismui (AT).
Lietuva
Konstitucinis Teismas nagrinja ir priima sprendim, ar neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos
statymai ir kiti Seimo priimti aktai.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrinja, ar neprietarauja Konstitucijai ir statymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2)
Respublikos Vyriausybs aktai.
Konstitucinis Teismas teikia ivadas:
1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai;
4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai.
LRKT kompetencija yra optimali, nes Teismas kontroliuoja tik aukiausios teisins galios t.akt konstitucingum. Teismo
galiojim sriiai nepriklauso ministerij, kit valdymo organ, tarp j apskrii administracij, vietos savivaldos teiss akt

72

teistumo tikrinimas. iuos kl. sprendia atitinkami bendrosios kompetencijos teismai ir administracins jurisdikcijos teismai. KT
tikrindamas, ar t.aktai neprietarauja Konst, atlieka ir pagrindin savo priederm utikrina Konst. virenyb.
Taip pat teismas teikia ivad, ar Respublikos prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas. Taiau klausim gali
pateikti tik Seimas. Kalbant apie rinkim teistumo kl., tai KT nagrinja tik Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimus arba
atsisakym nagrinti skundus dl rinkim st. paeidim tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita mint komisij veikla
buvo padaryta pasibaigus balsavimui, renkant Seimo narius ar Prezident.
Tarptautini sutari klausimas Konst-e numatyta iankstins ir vlesns tarpt.sutari konstitucingumo kontrols galimyb.
Dar vienas kontrols objektas yra ar Seimo nari ir v-bs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja
Konst. Respublikos Prezident, Konstitucinio Teismo pirminink ir teisjus, Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus,
Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus, Seimo narius, iurkiai paeidusius Konstitucij arba sulauiusius priesaik, taip pat
paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 vis nari bals dauguma gali paalinti i uimam pareig ar panaikinti Seimo
nario mandat. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri nustato Seimo statutas.
Teis kreiptis Konstitucin Teism dl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyt akt turi Vyriausyb, ne maiau kaip 1/5 vis
Seimo nari, taip pat teismai.
Dl Respublikos Prezidento akt sutikimo su Konstitucija ir statymais Konstitucin Teism turi teis kreiptis ne maiau kaip 1/5
vis Seimo nari ir teismai.
Dl Vyriausybs akt sutikimo su Konstitucija ir statymais Konstitucin Teism gali kreiptis ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari,
teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas itirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo io
akto galiojim.
Prayti
Konstitucinio
Teismo
ivados
gali
Seimas,
o
dl
Seimo
rinkim
ir
tarptautini
sutari - ir Respublikos Prezidentas.
Konstitucinis Teismas turi teis atsisakyti priimti nagrinti byl ar rengti ivad, jeigu kreipimasis grindiamas ne teisiniais
motyvais.
5. Teiss norm akt konstituncigumo kontrol vairiose pasaulio valstybse
Teiss norm akt konstitucingumo kontrol pagrindinis ir svarbiausias kompetencijos elementas (statym ir postatymini
teiss akt konstitucingumas) utikrina konstitucijos virenyb teiss akt sistemoje. Postatymini akt tikrina ne tik atitikim
konstitucijai, bet ir statymams.
Egzistuoja 2 koncepcijos:
Universalioji koncepcija. Nra apibrta, koki teiss norm konstitucingumas gali bti tikrinamas. Bendrosios kompetencijos
teismai, vykdydami konstitucin prieir gali tikrinti bet kokios teiss normos atitikim konstitucijai.
Ribotos kontrols koncepcija. Teiss aktai, kuri atitikim konstitucijai nagrinja konstitucins prieiros institucijos, yra numatyti
Konstitucijoje ar Konstitucinio teismo statyme. Taiau ir ia isiskiria vairi ali doktrinos:
ar gali konstitucins prieiros institucija tikrinti teiss akto, priimto referendumu, konstitucingum? Ne (Pranczijos konstitucin
taryba).
ar gali tikrinti konstitucini statym konstitucingum? Gali nagrinti i teiss akt primimo tvarkos paeidimus. Austrijoje,
Ispanijoje, Italijoje yra princip, kuri i viso negalima keisti, todl konstitucinis statymas, keiiantis ias nuostatas gali bti
pripaintas antikonstituciniu.
parlamento akt konstitucin kontrol reglament, statut, kit vidaus akt atitikimas konstitucijai numatytas daugelyje
valstybi gali tikrinti Pranczijoje, Rumunijoje, Vengrijoje. Parlamento reglament konstitucingumo kontrol riboja pralamento
teis paiam nustatyti organizacin tvark bei vidaus klausim sprendim, taiau tai utikrina, kad ir parlamentas laikysis
Konstitucijos bei statym.
Postatymini akt konstitucin kontrol Prezidento, Vyriausybs, kit centrini inyb priimti aktai. vairiose alyse yra numatyta
nevienoda apimtis teiss akt, kuri gali bti tikrinami:
-tik Vyriausybs teiss aktai
-Prezidento ir Vyriausybs teiss aktai Rusija, Lenkija, Slovakija.
tarptautini sutari konstitucingumo kontrol egzistuoja daugelyje valstybi (Austrija, Portugalija, Moldova, Rusija) tampa
nacionalins teiss dalimi, todl turi atitikti konstitucij. Ypatinga reikm teikiama Mastrichto sutartie pasiraymui.
vietos savivaldos institucij teiss akt atitikimo konstitucijai kontrol (Slovakija, Slovnija, ekija).
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT)
KT LR konstitucinje sistemoje uima ypating viet, nes utikrina K-jos virenyb teiss sistemoje, sprsdamas, ar teiss aktai
yra teisti, bei gyvendindamas kitas funkcijas: konstitucini teisini vertybi tvirtinimas, taikdaryst socialiniame politiniame
gyvenime, teisinis politini konflikt sprendimas, politinio proceso nepertraukiamumi arba politins kaitos utikrinimas,
pedagogin, mogaus teisi apsauga, demokratijos utikrinimas ir visuomins demokratins kultros ugdymas, kostitucijos
evoliucijos utikrinimas, teismins praktikos standart tarptautin sklaida. ios funkcijos rodo, kad KT skirtingai nuo bendrosios
jurisdikcijos teism, tam tikra prasme yra politinio proceso dalyvis, taiau politiniai konfliktai sprendiami teisinmis formomis, t.y.
juridizuojami KT visus savo veiksmus turi pagrsti konstitucinmis vertybmis, o kai jos paeidiamos teismas elgiasi
reperesyviai alina teiss normas, kurios prietarauja K-jai.
KT padtis tarp teism yra aukiausia, nes bendrieji teismai privalo kreitis KT su praymu sprsti teiss akto konstitucingumo
klausim. Taiau nra KT ir bendrj teism hierarchijos ryi, t.y. bendrj teism sprendim negalima sksti KT.

73

Konstitucinio Teismo vieta valstybs valdi sistemoje

I teiss akt, apibriani teism sistem, galime daryti ivad, kad KT yra teismin institucija savarankikas ir
nepriklausomas teismas, taiau nra teism sistemos dalis. Tai, kad KT pats negali pakeisti K-jai prietaraujanio statymo turinio,
jo pataisyti, skiria j nuo statym leidimo valdios.Teismas turi negatyvios statym leidybos teis - anuliuoti K-jai
prietaraujanius teiss aktus, taiau statym leidjui taip pat daro tak savo rekomendacijomis dl statym taikymo ir K-jos
interpretavimo. Tai konsultacin funkcija, kuri yra tik viena i Teismo funkcij, nesikertanti su konstitucin kontrol
gyvendinanios institucijos funkcijomis. Tai patvirtina, kad KT nra teism sistemos dalis, taip pat nra valdi pasidalinimo dalis.
Dl ios prieasties Konstitucins prieiros institucija kartais vadinama ketvirtja valdia. Konstituciniai teismai nepriskiriami
prie teiskros subjekt, taiau vykdydami savo funkcijas vertindami teiskros rezultatus ir pripaindami teiss aktus
negaliojaniais, tampa teiskros dalimi. Tai yra natrali Konstitucins atitikties vertinimo proceso idava, nesikertanti su valdi
pasidalinimo principais.
Konstitucinio Teismo galiojimai
LR KT statuso ir atskirai kompetencijos sureguliavimas pagrstas europietikja konstitucins kontrols tradicija. K-jos 105 str.
tvirtinta KT kompetencij:
Konstitucinis Teismas nagrinja ir priima sprendim, ar neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos
statymai ir kiti Seimo priimti aktai.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrinja, ar neprietarauja Konstitucijai ir statymams:
1) Respublikos Prezidento aktai;
2) Respublikos Vyriausybs aktai.
Konstitucinis Teismas teikia ivadas:
1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai;
4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai.
is galiojim sraas yra baigtinis, todl KT galiojm pltimas ar siaurinimas bus visada susijs su tam tikrais K-jos pakeitimais
ar papildymais. KT kompetencija yra optimali, nes KT reguliuoja tik aukiausios teisins galios teiss akt kontitucingum.
Pagrindin KT f-ja yra tikrinti, ar teiss aktai neprietarauja K-jai, t.y. utikrinti K-jis virenyb LR teisinje sistemoje. KT
ireikia savo nuomon ne tik dl teiss akt atitikimo konstitucinms normos, bet ir konstituciniams principams tai konstitucin
nuostata, kad K vientisas aktas.

Teiss akto atitikimas tikrinamas pagal kelis parametrus:

pagal norm turin: teiss normoje nustatytos teisini santyki subjekt teisi ir pareig atitikimas K
pagal reguliavimo apimt: teiss normos krjo perengimas reguliavimo rib, t.y. neturjimas kompetencijos priimti tam
tikras taisykles
pagal teiss akto form
pagal K nustatyt primimo, pasiraymo, paskelbimo ar sigaliojimo tvark
Taigi, KT gyvendina tiek materialij, tiek formalij teismin kontrol.
KT gali pripainti teiss akt ar jo dal prietaraujaniu K-jai, jeigu buvo paeistas bent vienas i mint parametr.
Atskir teiss akt atitikimo K-jai vertinimas:
statymai
statymai, kurie buvo priimti prie K sigaliojim
1992 m. lapkriio 6 d. statyme Dl LR K sigaliojimo tvarkos yra nustatyta, kad statymai, kiti teiss aktai ar j dalys , galioj LR
teritorijoje iki LR K primimo, galioja tiek, kiek jie neprietarauja K ir iam statymui, ir galios tol, kol nebus pripainti netekusiais
galios ar suderinti su K-jos nuostatomis. Pagal kai kuriuos mokslininkus yra nebtina pavesti KT pavesti vertinti senj teiss
akt konstitutingumo, nes suderinti buvuius statymus su K yra statym leidjo funkcija.
Konstituciniai statymai pagal K 69str. 3d
Konstituciniai statymai pagal Seimo Statuto 168 str. yra: 1)K 150 str. nurodyti statymai, taip pat K-jos pataisos, 2) tiesiogiai K
vardyti statymai ir kiti konstitucines normas sukonkretinantys statymai, nurodyti statyme dl konstitucini statym srao. ?
statymai priimti referendumu
Referendumas svarbiausia tiesiogins demokratijos forma, kuria relizuojamas tautos suverinitetas, kurio niekas negali varyti,
taiau K-joje gali bti nustatyti ribojimai dl referendumo rengimo ar KT f-ja sprsti konstitucinius konfliktus dl referendumo
organizavimo ir surengimo teistumo. Nesant tokiems apribojimams, kaip ir LR konstitucinje sistemoje, KT neturi gali veritnti, ar
referendumo priimami statymai materialija prasme atitinka K-j. 1992 m. liepos 22d. nutarime , kuriame buvo 5vertintas
referendumo statymo tam tikr patais kontitucingumas, KT konstatavo, kad bet kokie K-joje nenumatyti apribojimai rengti
referendum turi bti laikomi kaip tautos suvreni gali paeidimas.
Kiti Seimo priimti teiss aktai 58(1), 67(3), 76 str.
Pagal 1994 m. sausio 19 d. KT nutarim: Seimo postatyminiai aktai negali prietarauti K-jai ir Seimo ileistiems statymams, o
juo labiau negali keisti statym norm, j turinio., vadinasi Seimo statutas, nutarimai, rezoliucijos, kreipimaisi, deklaracijos
konstitucins kontrols objektai.
Prezidento teiss aktai
Tai postatyminiai aktai, kuriais relizuojamos statym nuostatos, todl jie priskirtini valdymo aktams. Prezidento aktai dekretai
negali prietarauti ne tik K-jai, bet ir statymams. Tai nenorminio pobdio aktai ir remiasi prezidento koordinacinmis f-jomis. Jie

74

turi bti pasirayti MP ar atitinkamo ministro, ir tik tada turi gali. Konstutincigumas tikrinamas tiek formalija, tiek materialija
kontroles prasme.
Vyriausybs teiss aktai
Atitikimas K-jai tikrinamas taip pat ir formalija, ir materialija prasme. Vyriausybs aktai turi atitikti ne tik K-j , bet ir
statymus. K-jos 94 str. 2 p. nustatyta, kad Vyriausyb vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statm gyvendinimo bei prezidento
dekretus. KT akcentavo, kad visa, kas susij su pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis, turi bti reguliuojama statymais, o ne
postatyminiais teiss aktais.
Respublikos prezidento ar Seimo nari rinkim teistumas
tvirtinta K-joje, rinkim statymuose bei KT statyme, kur nusatyta kontrols objektas ir ios kontrols ribos KT tiria
Vyriausios rinkim komisijos akto teistum, t.y., ar nepaeid rinkim statym. iuo atveju ginama ne tiek subjektin, kiek
objektin politin rinkim teis, atsivelgiant KT galiojimo turin.
Ivada, ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas
Paklausim dl tokios ivados turi teis tik Seimas, kuris patvirtinamas nutarimu, priimtu daugiau kaip puss vis Seimo nari
dauguma, taip paidedama Seimo patvirtinta gydytoj komisijos ivada, esanrt reikalui ir rodymai.
LR tarptautini sutari konstitucingumas
K-jos 106 str. ivados dl TS atitikimo K-jai gali prayti Seimas ir RP. Nra reglamentuojamas TS pobdis, daroma prielaida, kad
KT tikrina t TS konstitucingum, kurias ratu sudaro LR su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis, nesvarbu, koks
sutaries pavadinimas ir, ar sutart sudaro vienas ar keli tarpusavyje susij dokumentai ( TS st. 1 str.). Nebus vertinami LR
ministerij ar Vyriausybs staig bei kit valstybs instucij sudaryti susitarimai. Vertinamas ir sutarties tekstas, ir j aprobuojantis
teiss aktas.
LR KT ir apkaltos procesas
Konstitucins kontrols objektas yra ir tai, ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets
veiksmai prietarauja K-jai. RP, KT pirminink ir teisjus, AT pirminink ir teisjus, Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus bei
Seimo narius, paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 vis nari dauguma gali paalinti i uimam pareig ar panaikinti
Seimo nario mandat. Seimo statutas konkreiau apibria KT vaidmen. KT apkaltos proces gali sitraukti po to, kai Seimas
patvirtina specialiosios tyrimo komisijos ivad, kad yra motyv pradti apkaltos prices ir po tp, kai pradedama atlikti tam tikrus
tvarkomuosius veiksmus. Taip pat, Seimas gali kviesti KT pirminink ar kt. Teisj pirmininkauti posdiams, kai apkalta taikoma
AT pirmininkui ar teisjui.
7. Konstitucins justicijos byl nagrinjimo procesas
Proseso taisykls savo esme ir turiniu artimos civilini gin nagrinjimui bendrosios kompetencijos teismuose.

Byloje dalyvaujantis subjektai LR K-jos 106 str.

Seimas : gali prayti KT ivados K-joje nurodytais atvejais: ar nebuvo paeisti rinkim statymai per RP ar Seimo nari
rinkimus; ar RP sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; ar LR tarptautins sutartys neprietarauja K-jai; ar Seimo nari ir
valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai neprietarauja K-jai. KT st. 26 str.: Seimas gali kreiptis
KT dl RP, Vyriausybs teiss akt bei statm atitikimo K-jai; toks kreipimasis sustabdo statymo galiojim.
Seimo nari grup: ne maiau 1/5, t.y. 28 Seimo nari gali kreiptis dl: ar LR statymai ir kiti Seimo priimti aktai
neprietarauja K-jai; ar RP aktai sutinka su K-ja ir st. ar Vyriausybs aktai sutinka su K-ja ir st.
RP: turi teis kreiptis dl Vyriausybs akt sutikimo su K ir statymais; ar nebuvo paeisti rinkim statymai per RP ar
Seimo nari rinkimus; gali prayti ivados, ar LR tarptautins sutartys neprietarauja konstitucijai. ! RP teis dl statym
konstitucingumo kreiptis KT alia mint galiojim galt destabilizuoti statym leidyb, paeisti parlamentinje demokratijoje
pripaintus valstybs valdios gali subalansavimo principus.
Vyriausyb: gali kreiptis tik dl statym ir kit Seimo priimt akt atitikimo K-jai.
Teismai: K-joje nra nurodyta, kurie teismai gali kreiptis KT, todl darytina ivada, kad gali kreiptis visi tiek bendrosios
jurisdikcijos teismai, tiek administraciniai teismai iais klausimais: ar LR statymai ir kiti Seimo priimti aktai neprietarauja K-jai;
ar RP aktai sutinka su K-ja ir statmais; ar Vyriausybs aktai sutinka su K-ja ir statymais. Ikylus abejonms dl teiss akt
teistumo, bylos nagrinjimas sustabdomas ir nutartimi kreipiamasi KT.
Byloje dalyvaujantys asmenys:
- Pareikjas valstybs institucija, Seimo nari grup.
- Suinteresuotas asmuo valstybs institucija, primusi akt, kurio atitikim K-jai ar statymui reikia itirti, bei jos atstovas;
Seimi narys ar kitas valstybs pareignas, kurio veiksm atitikim K-jai reikia itirti dl jam pradtos Seime apkaltos bylos, bei jos
atstovas; RP, kai teikiama ivada dl jo sveikatos bkls, bei jo atstovas.
Dalyvaujantys byloje asmenys gali savo bylas KT vesti patys ar per atstovus ( statyminiai ir galioti). Paties asmens dalyvavimas
byloje neatima i jo teiss turtibyloje atstovus.
Proceso dalyviai: dalyvaujantis byloje asmenys, j atstovsi, liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertjai.
Parengiamieji darbai prie teismin posd
Nustatoma, ar praymas paduotas asmens ar institucijos, kuris turi teis kreiptis KT; ar praymo nagrinjimas inybingas KT; ar
prayme nurodyto teiss akto atitikimas K-jai nebuvo tirtas teisme; ar negalioja tuo klausimu priimtas KT nutarimas; ar laikomosi

75

teisnins formos reikalavim; ar praymas grindiamas teisiniais motyvais. iuo etapu kartais sprendiamas K-joje numatytas teiss
akto galiojimo sustabdymo klausimas. .
Teisminis posdio parengiamoji dalis
Dalyvaujani byloje asmen ir j atstov neatvykimas teismo posd nra klitis bylai nagrinti, nutarimui ar ivadai. Kai
neatvyksta i vienas i kviestj dalyvauti byloje asmen ir j atstov, teisminis posdis vyksta laisva forma, nesilaikant KT
statyme nurodytos teisminio posdio sekos.
rodym tyrimas
KT statymo50 str..rodymai visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis KT konstatuoja esant aplinkybi, pagrindiandi
dalyvaujani byloje asmen reikalavimus bei atsikirtimus, arba j nesant. Tie duomenys nustatomi remiantis dalyvaujani byloje
asmen paaikinimais, liudytoj parodymais, raytiniais rodymais, daiktiniais rodymais ir ekspert ivadomis.
rodymai konstituciniame teisminiame procese skiriasi nuo civiliniame procese pasitelkiam rodym, nes pastarieji yra labiau
susij su konkreiais juridiniais faktais ir pasekmmis, kurias sukleia tem tikr teiss akt viekimas reguliuojant visuomeninius
santykius. Tarptautins teiss aktai, ETT sprendimai konkreiose bylose, lyginamojoje konstitucinje teisje inomi teisiniai
reikiniai nors nevardijami kaip rodymai, taiau turi neabejotinos reikms iekant atsakymo byloje ikelt konstticin klausim.
Teisminiai ginai
KT statymo51str.
8. Konstitucinio teismo aktai ir j teisin galia
Konstitucinis Teismas isprendia byl i esms, priimdamas nutarim. Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos
Respublikos vardu. KT statymo numatytais atvejais baigiamasis Konstitucinio Teismo aktas vadinamas ivada. Konstitucinis
Teismas atskirais klausimais, dl kuri byla neisprendiama i esms, priima sprendimus. Konstitucinis Teismas nutarimus, ivadas
ir sprendimus priima pasitarim kambaryje. Dl nesudting klausim, taip pat dl baud paskyrimo posdio metu Konstitucinis
Teismas gali priimti sprendim, pasitars ir neieidamas pasitarim kambar. Kai toks sprendimas priimtas, posdio pirmininkas
tuoj pat j paskelbia ir jis raomas posdio protokol.
Taigi sprendimai priimami konkretiems procesiniams veiksmams apibdinti ir suteikti jiems tam tikr teisin form, o nutarimai
ir ivados priimami baigus teismin tyrim, t.y. baigiamieji teismo aktai, kuriais byla isprendiama i esms.
Teiss aktai skirdamiesi savo teisine galia sukuria skirtingus teisinius padarinius, taiau juos jungia ir bendri poymiai: jie visi
ireikia KT kaip vyriausiojo K-jos sergtojo pozicij dl tam tikr teisini reikini; bdinga panai vidin struktra, iskyrus
sprendimus procesiniais klausimais ( akto pavadinimas, vadin, konstatuojamoji rezoliucija )

Nutarimai
Priimami teisminse bylose, kuriose yra vertinamas teiss akto konstitucingumas.
Pagal teisinius padarinius nutarimai yra nevienodos teisins reikms:
Teiss aktas negali bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas KT nutarimas, kad jis ar jo dalis prietarauja
K-jai ar st.. Tokie nutarimai turi statymo gali ir yra visiems privalomi. Pagal KT st. 71 str. teismas nutarime privalo nurodyti,
kokiems konkretiems K-jos str. ar j nuostatoms, arba kuriems statymams prietarauja teiss aktas. Valstybs institucijos bei j
pareignai privalo panaikinti priimtus postatyminius aktus ar j nuostatas bei nevykdyti sprendim, kurie pagrsti pripaintu
nekonstituciniu teiss aktu. Negali pakartotinai bti priimamas toks pat teiss aktas ar jo dalis ar dalyvav asmenys i naujo kelti
klausimo dl inagrinto akto konstitucingumo.
Nutarimai, kuriais pripastama, kad teiss aktas neprietarauja K-jai ar statymams nors nesukelia reali teisini pasekmi,
bet taip pat turi statymo gali. Jais patvirtinimas teiss akto konstitucingumas. Skirtingai nuo pirmiau mint nutarim, ia
neprivalu nurodyti, kuriems konkretiems K-jos str. ar j nuostatoms teiss aktas neprietarauja.
Visi nutarimai skelbiami LR vardu bei yra galutiniai ir neskundiami.
Nutarim itaisyti gali tik KT ir tik savo iniciatyva ar dalyvavusi asmen praymu. Itaisymas apima tam tikrus netikslumus bei
redakcines klaidas, jeigu tai nekeiia nutarimo esms.
Nutarim perirti gali KT, priimdamas sprendim, ir tik savo iniciatyva iais atvejais: a) paaikjus naujoms esminms
aplinkybms, kurios buvo neinomos teismui nutarimo primimo metu; b) pasikeitus K-jos normai, kurios pagrindu nutarimas buvo
priimtas. Byla pradedama nagrinti i naujo.
Nutarimo aikinimas oficialiai gali aikinti tik KT savo iniciatyva savi iniciatyva, byloje dalyvavusi asmen, kit institucij ar
asmen, kuriems nutarimas buvo isistas, praymu. Negali bti perengtos bylos esms ribos, suformuluoti nauji argumentai ir
motyvai, kurie prietaraut vienas kitam.
Ivados
Tai teiss akto forma, teikiama iais atvejais:
1)
ar
nebuvo
paeisti
rinkim
statymai
per
Respublikos
Prezidento
ar
Seimo
nari
rinkimus;
2)
ar
Respublikos
Prezidento
sveikatos
bkl
leidia
jam
ir
toliau
eiti
pareigas;
3) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai.
Ivados yra rekomendacinio, patariamojo pobdio, nes galutin sprendim visada priima Seimas. Skelbiamos ne LR vardu, bet
ireikia Teismo nuomon, pozicij.
4) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai;
1,2,3 kreipiasi Seimas, 4 RP. Paklausimai dl ivad nagrinjami paprastesne procedra, nes yra tik viena alis. Svarb vaidmen
gali vaidinti liudytojai, ekspertai, specialistai.

76

Sprendimai
Visi sprendimai priimami KT procesins veiklos klausimais. Pagal konkretaus procesinio veiksmo esm sprendimai skirstomi:
Nesukeliantys bent kiek enklesni teisini pasekmi, formalizuoja tam tikr procesin veiksm ir yra vienkartinio
pobdio ( sujungti praymus vien, atidti ar atnaujinti byl ir t.t..).
Sprendiami klausimai yra svarbs ne tik konkreios bylos procese, bet ir palieia byloje dalyvaujani asmen interesus
platesne prasme ( sprendimas priimti RP teikim ar Seimo nutarim, kuriuose praoma itirti, ar teiss aktas atitinka K-j sustabdomas teiss akto veikimas; sprendimas nutraukti pradt teisen .
Panaikinams ginijamas teiss aktas arba paaikjis iki tol neinomos aplinkybs, dl kuri turjo bti atsisakyta nagrinti
praym ar paklausim; sprendimas atsisakyti nagrinti praym ar paklausim kai praymas paduodamas institucijos ar asmens,
neturini teiss kreiptis KT, kai praymo nagrinjimas neynibingas KT, kai kai prayme nurodyto teiss akto atitikimas K-jai jau
buvo tirtas teisme ir tebegalioja teismo nutarimas tuo kl., kai teismas yra pradjs nagrinti byl dl to paties dalyko, kai praymas
girndiamas neteisininiais motyvais.
Sprendimas itaisyti KT nutarim .
Sprendimas iaikinti KT nutarim.
Sprendimas perirti KT nutarim.
Sprendimai esminiais teismo vidaus darbo organizavimo klausimais ( tviritinamas teismo reglamentas, pagalbinio aparato
struktra ir nuostatai, ilaid smata, teisj mantij pavyzdiai, materialins sankcijos teisjui u pareig nevykdym taikymas,
nedalyvavim posdiuose be pateisinamos prieasties, kai reikia sprsti klausim dl sutikimo traukti teisj baudiamojon ar
administracinn atsakomybn, taip pat tada, kai sprendiamas sustabdyt teisjo galiojim atsisakymo klausimas).
KT pirmininko potvarkiai
Tai indvidulas aktai, kuriais sprendiami procesiniai klausimai ir taip realizuojamos pirmininko procesins teiss. Galimi tokie
potvarkiai : pavedama vienam i teisj atlikti iankstin tyrim ir reikalingus parengiamuosiuos veiksmus dl praymo itirti teiss
akto atitikim K-jai arba dl paklausimo pateikti ivad ; pavedama vienam i teisj ar keliems teisjams rengti byl KT
tvarkomajam posdiui; statyme nurodytais pagrindais praymas ar paklausimas grinamas pareikjui ar pavedama vienam i
teisj laikinai eiti KT pirmininko pareigas.
9. Konstitucinio teismo teisjai ir j statusas
Teisjams taikomos garantijos, kurios sudaro prielaidas tinkamai ir nepriklausomai nuo kit valstybs institucij ir pareign
vykdyti savo konstitucines prerogatyvas. Pagal LR K-j teisjai, eidami savo pareigas yra nepriklausomi nuo jokios valstybins
institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik LR K-ja. Pagal KT st: Konstitucinio Teismo teisjas negali uimti joki kit
renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse, iskyrus pedagogin ir krybin
darb. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl.
Konstitucinio Teismo teisjas negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje.Konstitucinio Teismo teisjas
negali bti joki kit moni, staig, organizacij arba asmen gynju ar atstovu. Tai darbins veiklos apribojimai
Siekiant gyvendinti j pareig ir tesi gyvendinim, nustatyta, kad teisjo asmuo yra nelieiamas. pagal KT st 8str.:
Konstitucinio Teismo teisjas be Konstitucinio Teismo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon ar administracinn
atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv. Klausimas dl sutikimo patraukti Konstitucinio Teismo teisj
baudiamojon atsakomybn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikim.Konstitucinio Teismo teisjas, sulaikytas ar pristatytas
teissaugos staigas be asmens dokument, turi bti nedelsiant paleidiamas, kai nustatoma jo asmenyb.eiti gyvenamsias ar
tarnybines Konstitucinio Teismo teisjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje
asmeninje susisiekimo priemonje apir, krat arba pom, taip pat atlikti teisjo asmens apir ar krat, jam priklausani
daikt bei dokument apir ar pom leidiama tik tada, kai nustatyta tvarka Konstitucinio Teismo teisjui yra ikelta baudiamoji
byla. Baudiamj byl, kurioje kaltinamas Konstitucinio Teismo teisjas, nagrinja Aukiausiasis Teismas. Konstitucinio Teismo
teisjas u kalbas ar balsavimus Konstituciniame Teisme negali bti persekiojamas.Konstitucinio Teismo ir jo teisj galiojimai bei
teiss negali bti apriboti paskelbus karo ar nepaprastj padt.
Viena esmini teisj veiklos nepriklausomumo garantij yra grietas atvej, kada nutrksta teisj galiojimai, apibrimas.11
straipsnis Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia galiojim laikas;
2) jis mirta;
3) jis atsistatydina sprendim priima Seimas jo Pirmininko teikimu.
4) negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls, t. y. per vienerius metus teisjas serga ilgiau kaip 4 mnesius arba jei suserga
nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudania jam eiti savo pareigas sprendia Seimas tik tada, kai KT sprendimas ir sveikatos
apsaugos ministro sudarytos gydytoj komisijos ivada.
5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka kai iurkiai paeidia K-j, sulauo priesaik ar paaikja, jog padarytas
nusikaltimas. Toks sprendimas priimamas 3/5 vis nari bals dauguma.
galiojim sustabdymas: 10 straipsnis Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai gali bti sustabdyti Konstitucinio Teismo
sprendimu, kai:
1) io statymo nustatyta tvarka yra duotas sutikimas patraukti Konstitucinio Teismo teisj baudiamojon atsakomybn;
2) Seimo nutarimu po specialios tardymo komisijos ivados pradedamas Seime apkaltos procesas Konstitucinio Teismo teisjui;
3) siteisjusiu teismo sprendimu teisjas pripastamas neinia kur esaniu.
Sustabdius teisjo galiojimus, jis netenka teisi, nustatyt io statymo 9 ir 15 straipsniuose, t.y. t teisi, kurios yra susijusios su
teisjo prerogatyvomis rengiant byl nagrinti teisme, taip pat su jo teismis dalyvauti valstybs institucij oficialiuose renginiuose.
Kai nebelieka pagrindo Konstitucinio Teismo teisjo galiojimams sustabdyti, Konstitucinis Teismas ne vliau kaip per 3 dienas
priima sprendim dl teisjo galiojim atstatymo. Jeigu nurodytu laiku sprendimas nepriimamas, laikoma, kad Konstitucinio

77

Teismo teisjo galiojimai atstatyti nuo tos dienos, kai jis faktikai pradeda eiti savo pareigas, pareikimu pranedamas apie tai
Konstitucinio Teismo pirmininkui. Sustabdius galiojimus vis tiek ilieka asmens nelieiamumo, taip pat socialins ir materialins
garantijos.
Teisj galiojim deram gyvendinim taip apt utikrina jo teiss ,kurios tvirtintos K-joje ir KT st.
Konstitucinio Teismo teisjai turi lygias teises. Konstitucinio Teismo teisjas turi teis dalyvauti Konstitucinio Teismo posdiuose
su sprendiamojo balso teise, susipainti su visa posdiui teikiama mediaga bei dokumentais, naudotis kitomis iame statyme
nustatytomis
teismis.
Konstitucinio Teismo teisjas silo klausimus svarstyti Konstitucinio Teismo posdyje bei rengia jam pavestus klausimus.
Konstitucinio Teismo teisjas turi teis reikalauti i vis valstybs institucij ir j pareign, vietos savivaldos staig ir j
pareign, valstybini ir kit moni, staig, organizacij, piliei susivienijim bet koki dokument ir informacijos, susijusi su
Teismo posdiui rengiamu klausimu, taip pat gauti pareign paaikinimus nagrinjamais klausimais. Teisjas taip pat turi teis
ikviesti ir apklausti liudytojus, ekspertus, naudotis specialist konsultacijomis, pavesti atlikti patikrinimus, isisti paklausimus..
Teisj konstitucinio statuso turin sudaro labau svarbios socialins materialins garantijos (idemnitetas). Mokamas atlyginimas
nustatomas st. Paliekant pareigas pasibaigus paskyrimo laikui ar atsistatydinus dl pensinio amiaus arba dl sveikatos bkls,
imokama ieitin paalpa, o teisjui mirus tokia paalpa imokama jo eimai. Paalpa neskyriama, jei paalinimas i pareig
apkaltos proceso metu.
Pasibaigus galiojim laikui, iskyrus kai Konstitucinio Teismo teisjas paalinamas i pareig apkaltos proceso tvarka, teisjui turi
bti suteiktas iki tol turtas darbas arba pareigos valstybinse staigose, o jei galimybi nra kitas tolygus darbas arba pareigos
Teisjai turi laikytis eitikos taisykli. Konstitucinio Teismo teisjas neturi teiss vieai reikti savo nuomon dl klausimo, kuris
yra
svarstomas
arba
priimtas
svarstyti
Konstituciniame
Teisme,
esms.
Konstitucinio Teismo teisjas negali bti traukiamas drausminn atsakomybn. Konstitucinio Teismo teisjui u iame statyme
nustatyt pareig nevykdym, nedalyvavim posdiuose be pateisinamos prieasties Konstitucinio Teismo sprendimu gali bti
taikomos materialins sankcijos iki 50% sumainamas atlyginimas u prajus mnes.
Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisjo pareig:
1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui;
2) vadovauja klausim, teikiam svarstyti Konstituciniam Teismui, rengimui;
3) aukia Konstitucinio Teismo posdius ir jiems pirmininkauja;
4) silo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus;
5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisjams;
6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo aparato struktr, tvirtina Konstitucinio Teismo aparato valstybs tarnautoj pareigybi
apraymus ir sraus;
7) leidia sakymus ir potvarkius;
8) vykdo kitus io statymo nustatytus galiojimus.
sakymai leidiami sprendiant aparato darbo ir kitus vidaus klausimus, o potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas
procesines teises. Konstitucinio Teismo pirmininkas yra Konstituciniam Teismui skirt l tvarkytojas. Kai nra Konstitucinio
Teismo pirmininko arba kai jis negali eiti savo pareig, ias pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas
teisjas. Kai nra Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo paskirto eiti ias pareigas teisjo, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas
laikinai eina didiausi teisininko darbo sta turintis Konstitucinio Teismo teisjas.

78

VI TEMA. MOGAUS IR PILIEIO TEISS IR LAISVS

1. Asmens teisinis statusas kaip konstitucins teiss institutas.
Nacionalins KT dalykas pagrindiniai toje valstybje susiklost svarbiausi visuomeniniai santykiai. Taip yra todl, kad tie
santykiai nulemia tos valstybs politin, konstitucin sandar, per juos atsiskleidia individo ir valstybs, individo ir visuomens,
atskir individ santyki ypatumai. Individo santykiai su visuomene ir valstybe apibriami KT normomis. Visuma t santyki tai
mogaus teisinis statusas (Konstitucinis-teisinis statusas), t.y. teiss, laisvs, j gynimas.
Teisinis statusas tai juridikai tvirtinta individo padtis visuomenje. Jo padt reguliuoja vairios socialins normos, kuri tarpe
vyrauja teiss normos, nes teiss normos tvirtina realiai apiuopiam individo status. Nors individo padt reguliuoja ir kitos
normos (dorovs, morals ir pan.), kurios kelia tam tikrus reikalavimus individui, vis vien dominuoja teiss normos, nes jos ginamos
vairiais valstybje nustatytais teisiniais bdais, jos parodo, kaip valstyb iri mog, kokias teises ir laisves reguliuoja valstybs
statymai.
mogaus teisi institutas tai visuma teiss norm, kurios nustato mogaus teisin padt.
Skiriami vairs mogaus teisi instituto poriai:
1) Konstitucinis individo teisi institutas. Kaip konstitucins normos apibria individo teisin padt, tai konstitucinis-teisinis
individo statusas, kuris traktuojamas kaip teisinio statuso pagrindas.
2) akinis individo teisinis statusas. Kiekviena teiss aka turi norm, kurios skirtos individo teisinei padiai: civilinis-teisinis
statusas turtiniai santykiai, mogaus nuosavybs teiss, interpeliacija ir pan.; administracinis-teisinis statusas kokios teiss ir
pareigos administravimo srityje; ems teisinis statusas ir kiti statusai pagal kitas teiss akas. Individo akinis teisinis statusas
susijs su konstituciniu statusu, nes pastarasis ireikia teises ir laisves, i jo isipltoja kiti statusai. Teiss ak reguliuojamuose
sferose isiskiria akinis individo statusas.
3) Specialusis individo teisinis statusas. Tai tam tikra savotika individo padtis, atsivelgiant jo tarnybin ar socialin padt
(pvz. Finansininko socialinis statusas). Tok status turi diplomatai. Diplomatinis statusas tai tam tikros teiss ir pareigos
(diplomatinis imunitetas, nelieiamyb); diplomatams suteikiamas ypatingas teisinis reimas.
4) Individualus teisinis statusas. Jis susijs su individo darbu tam tikrose valstybs institucijose, su tam tikr pareigybi umimu
valstybs tarnyboje. Jis trunka tol, kol individas uima tas pareigas. Kadencija galiojim trukm. Tai valstybs prezidento statusas
(turi tam tikras teises, pareigas, privilegijas), premjero, kongresmeno statusas ir pan.
Kai kalbame apie individo teisin status, reikia skirti vairias jo ris. Bendriausia ris konstitucinis teisinis statusas. Tai
kiekvieno individo konstitucijoje apibrta jo teisin padtis.
mogaus teisinio statuso struktra (pagrindiniai elementai):
1)
2)
3)
4)

Subjektikumas;
Principai;
To instituto turinys;
Garantijos.
Subjektikumas. Tai yra tai, kas gali bti io teiss instituto subjektai. Tai fiziniai asmenys. Jie traktuojami kaip asmens teisinio
statuso subjektai. Subjektikumas ireikiamas dviem teisinm kategorijom:

1)

teisnumu tai statyme nustatytos teiss ir pareigos, konstitucijos suteiktos teiss ir pareigos. Kiekvienas individas teisnum
gyja gims. Kartais teigiama, kad teisnumas atsiranda dar negimus (abort draudimas ir pan.);
2)
veiksnumu individo sugebjimas realizuoti, pasinaudoti konstitucijoje ir statymuose numatytomis teismis ir pareigomis.
Siejamas su tam tikra amiaus riba pilnametyste. Europoje ta riba 18 met, kai kur nuo 16. bet tokiu atveju reikalaujama, kad
individas suvokt, k reikia teiss ir pareigos, mokt jomis naudotis, bt atsakingas. Veiksnumas dar yra diferencijuojamas
(suteikiamas nepilnameiams dl turtini teisi, dl mokslo ir pan.). Politini teisi suteikimas siejamas su pilnametyste.
Principai. Tai tam tikros idjos, kurios nulemia teisinio reguliavimo paskirt, turin. Princip sraas nra visuotinai pripaintas.
Svarbiausi principai:
1)

Asmens prioriteto prie valstyb principas. Jis reikia, kad valstyb susideda i tam tikros visuomens nari, be individo
valstyb nemanoma. Jei valstyb traktuojame kaip visuomens dal, prioritetas turi bti teikiamas individams, kuri visuma kuria
valstyb. Be j valstyb nemanoma. Vis dlto, mogaus teisinis statusas ne visada priklauso nuo valstybs ir ne ji turi sprsti,
kokias teises suteikti. Teisinio statuso institutas vadovaujasi prigimtins teiss koncepcija, kad mogaus teiss prigimtins, jas
mogus turi jau gims. Visi mons lygs. Individo teisinis statusas iandien (ypa demokratinse valstybse) nedaug priklauso nuo
valstybs nor ir pan.; tai gimta mogaus savyb ir j privalu utikrinti. Todl, kai priimami statymai, valstyb negali elgtis laisvai,
ji ribojama individo teisinio statuso.
2)
moni lygybs ir lygiateisikumo principas. Visi mons gimsta lygs, negalima j diferencijuoti pagal lyt, ras, kalb ir pan.
Jis tvirtinamas konstitucinse normose kaip lygiateisikumas. Visi gimsta lygs, bet skirtingi. Taiau socialin lygyb absoliuti nra
manoma, todl vartojama svoka lygiateisikumas. Turi bti reglamentuojama vienoda teisi ir laisvi apimtis kiekvienam
individui. Jei atsiranda nelygyb tai vadinama diskriminacija. Tai yra lygiateisikumo principo paeidimas. Diskriminacija kartais
bna pozityvi tam tikros lengvatos negaliems, vaikams, moterims, priklausomai nuo to, ko siekiama. iuo atveju reikia turti
omenyje, kad is principas taikomas visiems monms. Individualus teisinis statusas tai ne diskriminacija kit atvilgiu. Jis
tarnauja visuomens interesams, valdymo interesams. Turi bti tam tikra hierarchija. Tai teisinis statusas pagal tam tikras veiklos
sritis.

79

3)

Individo teisi ir laisvi gynimo statymu principas. Individui suteiktos teiss ir laisvs ne tik turi bti deklaruojamos, bet turi
bti numatyta ir j apsauga. Tik statymu numatytos priemons laikomos pakankama apsauga. statymui teikiamas prioritetas prie
kitus teiss aktus. statyminis tvirtinimas vienas i princip.
4)
Individuali teisi ir laisvi koreliacijos principas. Jis diskutuotinas, nes komunistinje mogaus teisi koncepcijoje skelbiama,
kad mogaus teiss ir pareigos neatsiejamos vienos nuo kit. Tie individai, kurie siningai vykdo pareigas, gyja teis naudotis
teismis. Kiekvienas mogus privalo vykdyti pareigas, ir tik tai darydamas jis gis ir teises. Demokratins valstybs kaip tik dl to
vengdavo ssaj tarp teisi ir pareig, kad nebt nueita kratutinum, bding totalitarinms valstybms. Taiau tam tikra
priklausomyb yra ir jos atmesti negalima. mogaus laisvs priklauso nuo to, ar naudodamasis tam tikra laisve individas
nepaeidia kit asmen tokios pat laisvs. Laisv tai galimyb elgtis taip ir tokiose ribose, kol nepaeidiamos kit asmen
laisvs. Tai pareiga elgtis tokiose ribose, kad nepaeist kit asmen teiss ir laisvs, tai pareiga gerbti ir kit teises ir laisves.
Konstitucijoje ta pereiga tvirtina, taip pat ir pareiga nepaeisti konstitucijos, statym. Tai garantija apskritai mogaus teisi ir
laisvi. Teiss ir laisvs danai suponuoja tam tikr pareig elgtis tokiu bdu, kad nepaeisti kit teisi ir laisvi ir valstybs
nustatyt teisi ir laisvi.
Turinys. Turin sudaro pagrindins teiss, laisvs ir pareigos.
Garantijos. Jos parodo, kaip, kokiais bdais individui turi bti laiduojamos teiss, laisvs ir pareigos, kad individas galt
reikalauti atstatyti paeistas teises yra nacionaliniai ir tarptautiniai teisi ir laisvi apsaugos mechanizmai.
Asmenybs teisinio statuso instituto altiniai:
1) Istoriniai-doktrininiai altiniai. Tarp j yra tokie:
1)Magna Charta (XIII a., Anglija);
2)Habeas Corpus Act (XVI a.);
3)Teisi Bilis
4)Pranczijos mogaus teisi ir laisvi deklaracija (1789m.);
5)JAV Teisi Bilis (1789m., tai pirmos 10 konstitucijos patais).
iuose aktuose aptinkamos pirmos svarbiausi mogaus teisi ir laisvi formuluots, kurios po to ipltotos pagrindini teisi ir
laisvi sra, iandien realizuotos tarptautinje teisje. ie dokumentai vertinami kaip tam tikri istorijos paminklai. iuolaikins
teiss ir laisvs kildinamos i istorini dokument.
2) Tarptautiniai teisiniai dokumentai. Jie praktikai atsirado po II pasaulinio karo (XX a., 2 pus). I j primoji buvo Visuotin
mogaus teisi ir laisvi deklaracija (1948m.), kiti Tarptautinis ekonomini, socialini, kultrini teisi paktas (1966m.),
Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas (1966m.). Jie patvirtinti JT organizacijos ir laikomi pasauliniais teises tvirtinaniais
dokumentais. 1950m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija tai pagrindinis Europos dokumentas; jo
pagrindu kurtas Europos mogaus teisi teismas. Lietuva yra ratifikavusi i konvencij.
3) Valstybi konstitucijos. Kiekvienos valstybs konstitucijoje yra atskiri skirsniai, skirti mogaus teisms ir laisvms tvirtinti. Taip
pat yra specials statymai, kur tos teiss ir laisvs konkretizuojamos.
Taigi io instituto altini yra daug ir vairi. Todl kyla klausimas, kas svarbiausia, kai kalbame apie mogaus teises ir laisves?
mogaus teisin padt tvirtina tarptautiniai aktai ir nacionalin teis. Todl kyla ginas, kam i j priklauso prioritetas? Tai ne tik
teorinis klausimas. Svarbiausias altinis nacionalin teis, nes btent ji pirmiausia realiai gali laiduoti individui tam tikras teises,
galimyb pasinaudoti teism ir laisvm. Tarptautiniai dokumentai tai tam tikras mogaus teisinio statuso etalonas, kur privalo
lygiuotis nacionalins valstybs. I kitos puss, tarptautiniai teisiniai dokumentai tampa nacionalins teiss dalimi, kai nacionalin
valstyb ratifikuoja tarptautinius dokumentus teisi ir laisvi klausimais. Tarptautin teis tai teiss normos, kurios sukuriamos
valstybi sutikimu, gera valia. Dauguma valstybi kaip tik ir vykdo tarptautinius dokumentus per savo nacionalin teis.
Tarptautini dokument inkorporavimas per nacionalinius dokumentus tai garantija, kad tarptautins normos bus gyvendintos.
Teisinio statuso institutas vadovaujasi prigimtins teiss koncepcija, kad mogaus teiss prigimtins, jas mogus turi jau gims.
Visi mons lygs. Individo teisinis statusas iandien (ypa demokratinse valstybse) nedaug priklauso nuo valstybs nor ir pan.;
tai gimta mogaus savyb ir j privalu utikrinti. Todl, kai priimami statymai, valstyb negali elgtis laisvai, ji ribojama individo
teisinio statuso.
mogaus teisi institutas Lietuvos Konstitucinje teisja uima svarbi viet. Jis yra glaudiai susijs ir su kitais konstitucins
teiss institutais, reglamentuojaniais valstybs valdios institucij formavim, funkcionavim ir kt. mogaus teisi institut takoja
ne tik nacionalins teiss sistemos raida, valstybs konstituciniai politiniai procesai, bet ir tarptautinis mogaus teisi
reglamentavimas. Dabartinje teiss doktrinoje dominuoja nuostata kad mogaus teiss negali bti traktuojamos siauru nacionaliniu
aspektu, jos yra universalios ne tik jas deklaruojant, bet ir taikant. Taiau tokia nuostata neprietarauja atskir valstybi mogaus
teisi konstitucinio reguliavimo ypatumams, tik jie neturi prietarauti visuotinai pripaintiems mogaus teisi principams.
2. Prigimtini mogaus teisi ir laisvi samprata.
mogaus teiss iuolaikins civilizacijos esmin vertyb. Jos yra ne tik teisin, bet ir filosofin, politin, dorin kategorija. iuo
metu mogaus teisi terminas yra vairiai naudojamas: mogaus teiss, mogaus prigimtins teiss, pagrindins (fundamentalios)
teiss ir laisvs, pilietins laisvs ir kt. Daniausiai ios svokos vartojamos kaip sinonimai. Kai kurie autoriai pabria, kad tai yra
standartai ir siekiai, kurie turi bti taikomi ir kuriais turi bti vadovaujamasi.
mogaus teiss gali bti suprantamos kaip asmens laisvs visuomenje ir galimybs jas realizuoti. mogaus teises
reglamentuoja teiss ir kitos socialins normos. Vienas pagrindini mogaus teisi bruo j visuotinumas, universalumas,

80

nedalumas; jos yra viena kit slygojanios, mogaus teiss remiasi lygiateisikumo ir kitais principais. mogaus teiss
pripastamos visiems asmenims nepriklausomai nuo j individuali savybi. Kiekviena mogaus teis sukuria ir reguliuoja dvial
neindividualizuot vieosios teiss santyk, kuris formuoja teises ir pareigas. Vienos puss teis suponuoja kitai pusei pareig.
Asmenins teiss konstituciniuose dokumentuose tvirtinamos, remiantis prigimtini teisi koncepcija. Tai asmens
nelieiamyb, sins laisv, teis eiti vieas pareigas, prieglobsio teis ir kt.
Lietuvos Konstitucinis Teismas savo 1996 m. lapkriio 20 d. nutarime yra pareiks, kad ...teiss doktrinoje nra
suformuluotos prigimtins mogaus teisi ir laisvi vieningos svokos. Naujausi laik humanistins teorijos paprastai remiasi tuo,
kad mogus nuo gimimo turi nuo jo asmens neatskiriamas pamatines ir nekintamas teises bei laisves. mogaus prigimtis yra
pirminis mogaus teisi ir laisvi altinis... Tarptautinje ir nacionalinje teisje prigimtins mogaus teiss ir laisvs yra
tvirtinamos, nustatomi j apsaugos standartai. 1998 m. Gruodio 9 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Prigimtins
mogaus teiss tai individo prigimties galimybs, kurios utikrina jo mogikj orum socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro t
minimum, atskaitos tak, nuo kurio pltojamos ir papildomos visos kitos teiss ir kurios sudaro tarptautins bendruomens
neginijamai pripaintas vertybes... teises turi kiekvienas mogus, tai reikia, kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji mons.
Konstitucin nuostata, dl prigimtini mogaus teisi ir laisvi pobdio (18str.) yra ir viena esmini LR demokratinje
konstitucinje santvarkoje.
Prigimtini mogaus teisi doktrina teigia, kad mogaus teiss ir laisvs atsiranda ne valstybs valia, bet mogus jas gyja
gimdamas, jos yra neatskiriamos nuo asmens ir nesieja jo nei su teritorija, nei su tauta.
mogaus teisi kaip prigimtini suvokimas padeda atskleisti ir kit Konstitucijoje formuluojam teisi prigimt ir leidia
teigti, kad Konstitucijos tekstas nra baigtinis i teisi sraas, ir tai, kad jei viena ar kita teis nra tiesiogiai tvirtinta
Konstitucijoje, nra pagrindas neigti tos teiss konstitucin pagrstum.
mogaus teisi istorin raida.
iuolaikin mogaus teisi ir laisvi samprata susiklost filosofijos ir dviej teiss doktrin prigimtins ir pozityviosios raidos
takoje. Prigimtin teiss doktrina velgia mogaus teises kaip neatskiriamas nuo individo teises, kuri itakos protas, dievo
valia, mogaus prigimtis. Pozityvizmas velgia mogaus teises kaip valstybs duotas, nustatytas statym ar kt. teiss akt. iuo
metu retai sutinkama grynj prigimtini ar pozityviosios teiss teorij. Dominuoja prigimtin mogaus teisi samprata. Ji tvirtina
ir JTO Visuotins mogaus teisi deklaracijos 1str.: Visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis. Jiems suteiktas
protas ir sin, ir jie turi elgtis vienas kito atvilgiu kaip broliai.
Dabartin mogaus teisi sistema atspindi keleri imtmei filosofines ir teisines idjas. Vis mogaus teisi evoliucijos
laikotarp buvo vystomi trys svarbiausi mogaus teisi aspektai mogaus integralumas (integrity), laisv ir lygyb, taip pat ir
pagarba kiekvieno mogaus orumui. mogaus teisi atsiradimo istorija siekia seniausius laikus Senovs graik ir romn
humanizmo idjas, judj, krikioni etik. Renesanso epochos filosofija praturtino mogaus teises nauju turiniu. mogaus
suverenumo suvokimas, jo nepriklausymas nuo monarcho valios tapo mogaus teisi ir idj itakomis. John Locke buvo vienas
pirmj filosof ir politik, kuris suformulavo mogaus teises kaip politins sistemos integral element.
Moderni mogaus teisi samprata tvirtinta 1789 m. Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje. Tai dokumentas, kuriame
tvirtintos esmins prigimtins mogaus teiss. Ankstesni teiss aktai: 1215 Magna Charta, 1679 Habeas Cosrpus Act, 1689 Teisi
Bilis, 1776 Amerikos Nepriklausomybs deklaracija. Taiau Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracija ilieka vienu
svarbiausiu mogaus teises skelbianiu aktu, nes joje suformuotos svarbus mogaus teisi katalogas. Jis atsispindjo daugelyje
vliau priimt Europos valstybi konstitucij.
Po Antrojo Pasaulinio karo susiformavo ir nauja savarankika tarptautins teiss sritis tarptautin mogaus teisi teis. mogaus
teiss vis labiau tampa tarptautins teiss objektu, ne tik valstybs vidaus teiss problema. Atsiranda tarptautini mogaus teises
reglamentuojani dokument: 1948 m. JTO Generalins Asambljos visuotin mogaus teisi deklaracija, 1950 m. Europos
Tarybos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir kt.
mogaus teisi ir laisvi tvirtinimas 1922m., 1928m., 1938m. Lietuvos konstitucijose
mogaus teisi doktrina Lietuvoje klostsi kaip europins mogaus teisi kultros dalis, grindiama prigimtini teisi nuostat.
Pirmojo Lietuvos statuto (1529) preambul buvo vienas pirmj ingsneli teisins lygybs link.
Istorija padar lemiam tak Lietuvos mogaus teisi doktrinos raidai, XVIII a. Pabaigoje Lietuva buvo okupuota Rusijos
imperijos, ir tik XX a. pradioje (1918) atgavus nepriklausomyb, vl galjo savarankikai kurti teis. 1922 m. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos nuostatos atitinka to meto Europos valstybi tradicijas. Didel tak KT formavimuisi turjo M. Romerio
darbai, band sugrinti Lietuv Europos valstybi konstitucins tradicijos vag. 1922 m. LR Konstitucija rmsi Vakaruose tuo
metu populiarios liberalios filosofijos nuostatomis. Piliei teisinei padiai reglamentuoti buvo specialus skyrius Lietuvos
pilieiai ir j teiss. Jis yra tradicinis pagal to meto Konstitucin doktrina ir siejasi su 1789 m. Pranczijos deklaracijos
nuostatomis. Kitose LR Konstitucijose taip pat reglamentuojamos mogaus teiss, taiau kaip pabria M. Maksimaitis, nuolatin
nepaprastosios padties taikymo praktika ikreip mogaus teisi gyvendinimo tarpukario Lietuvoje praktik, ir tai ypa trukd
atsiskleisti demokratijai, kuri nuoirdiai norta diegti 1922 m. Lietuvos Konstitucijos pagrindu.
1928m. Konstitucija. mogaus teisi ir laisvi tvirtinimas joje.
Pilietybs teis gyjama ir ji nustojama einant atatinkamu pilietybs statymu.
Svetimos valstybs pilietis gali gyti Lietuvos pilietyb, jeigu jis yra igyvens Lietuvoje ne maiau kaip deimt met.
Visos politins teiss suteikiamos tik naturalizuotj vaikams, gimusiems Lietuvos pilietybje, o patys naturalizuotieji gyja tik
aktyvias politines teises.

81

10. Niekas negali bti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstybs pilietis.
Lietuvos pilietis taiau nepraranda savo pilietybs teisi pataps kurio Amerikos krato pilieiu, jei atlieka tam tikras statymo
nurodytas pareigas.
11. Visi Lietuvos pilieiai, vyrai ir moterys, yra lygs prie statymus. Negali bti teikiama ypating privilegij nei mainama teisi
pilieiui dl jo kilms, tikjimo, tautybs.
12. Piliei asmuo nelieiamas. Traukti pilietis tieson galima tik statymuose nurodytais atsitikimais ir tvarka. Pilietis gali bti
suimtas arba jo laisv suvaryta, tik utiktas nusikalstam darb bedars, arba teismo valdios organo nutarimu. Suimtajam pilieiui
turi bti ne vliau kaip per 48 valandas teiktas nutarimas dl jo sumimo ir nurodytas sumimo pagrindas. Negavus io nutarimo
suimtasis tuojau paleidiamas.
13. Pilieio butas nelieiamas. eiti but ir daryti jame krat galima tik nurodytais statyme atsitikimais ir tvarka.
14. Pilietis turi tikjimo ir sins laisv.
Priklausymas kuriai tikybai arba ipainimas pasauliros negali bti pagrindas nusikaltimui pateisinti ar atsisakyti nuo viej
pareig.
15. Pilieiui laiduojama korespondencijos ir susiinojimo paslaptis patu, telefonu ir telegrafu. Iimtis gali bti daroma nurodytais
statyme atsitikimais.
16. Pilieiams laiduojama odio ir spaudos laisv. i laisv galima suvaryti tik nurodytais statyme atsitikimais, kada tai yra
reikalinga dorai ir valstybs tvarkai apsaugoti.
17. Pilieiams pripastama laisv daryti nurodyta statyme tvarka susirinkimus be ginklo ir neardant vieosios rimties.
18. Pilieiams laiduojama draugij ir sjung laisv, jeigu j tikslai ir vykdomosios priemons nra prieingos baudiamiesiems
statymams.
19. Tikybos bei kultros reikalams rpinti gali bti sudaromi juridiniai vieosios teiss asmens nurodyta statyme tvarka.
20. Einanio savo pareigas valdininko nuskriaustas pilietis turi teiss nurodyta statyme tvarka aukti j teisman be jo vyresnybs
leidimo ar sutikimo ir iekoti nuostoli atlyginimo.
21. Kiekvienas pilietis turi peticijos teis Seim.
22. Pilieiai turi statym iniciatyvos teis. Dvideimt penki tkstaniai piliei, turini teiss rinkti Seim, gali tiekti Seimui
nurodyta statyme tvarka statymo sumanym, kur Seimas privalo svarstyti.
23. Nuosavybs teis saugojama. Piliei turtas galima nusavinti statymo keliu tik vieajam reikalui esant.

1938m. Konstitucija. mogaus teisi ir laisvi tvirtinimas joje.

Delsimas suaukti seim Lietuv pavert valstybe su vienpartine sistema. Nesant parlamento rinkim ir valdi
monopolizavus tautininkams, kitos politins partijos neteko galimybs atlikti svarbiausi savo funkcij siekti valdios. Oficialai
vienpartin sistema gyvendinta, kai 1936 m. vasario 6 d. vidaus reikal ministras paskelb udars visas partijas iskyrus
tautinink. 1928 m. konstitucija buvo pasenusi ir uuot reng jos nustatyt 10 met laikotarpio referendum buvo imtasi naujos
konstitucijos. Prim Seimas 1938m. vasario 11 d.
Apibdinant pilieio ir valstybs santykius pirmenyb teikiama valstybei.
Piliei teiss ir pareigos- pilietis pareigotas naudojimsi savo teismis derinti su valstybs tikslais ir jiems paklusti. Tik
po to ivardintas teisi ir laisvi sraas: sins laisv, asmens ir buto nelieiamumo, susiinojimo paslaptis, kilnojimosi,
visuomeninio veikimo( sujungtos spaudos draugij ir susirinkim, kurias valstyb sipareigojo saugoti, taiau irti , kad nebt
veikiama valstybei kenksminga kryptim), peticijos laisv. Visuomeninio darbo valdybos statymas, pagal kur ministrui pirmininkui
pavesta priirti odin agitacij, spaud, sjungas, men, kino film cenzra. Po met io funkcijos perduotos VRM Spaudos ir
draugij skyriui. Nepaprastosios padties vedimas sustabdo visas konstitucines piliei teises ir laisves (iskyrus sins laisv).
Itrauka i Konstitucijos:
16 straipsnis

82

Pilieiui Valstyb yra jo paties buvimo pamatas.

Valstyb saugo pilieio laisv, garb, sveikat, gyvyb ir turt.
17 straipsnis
Pilietis naudojasi savo laisve, nepaeisdamas kito teisi ir visuomet atsimindamas savo pareigas Valstybei.
Pilieio pareiga - bti itikimam Valstybei.
18 straipsnis
Prie statymus pilieiai lygs.
Negali bti mainamos pilieio teiss dl jo tikybos ar tautybs.
19 straipsnis
Mokesiai dedami statymu.
20 straipsnis
Valstyb saugo pilieio sins laisv. Pilietis yra laisvas priklausyti ar nepriklausyti prie Valstybs pripaint banyi ar kit
tolygi tikybini organizacij.
Tikintiesiems, kurie yra kieno nors valdioje, duodama laiko savo tikybos pareigoms atlikti.
Pilieio sitikinimas negali bti pamatas nusikaltimui pateisinti arba Valstybs dedamai pareigai nevykdyti.
21 straipsnis
Pilieio asmuo nelieiamas.
Pilietis gali bti aukiamas tieson arba suimamas statymo nurodytais atsitikimais ir tvarka.
Suimtam pilieiui ne vliau kaip per keturiasdeimt atuonias valandas duodamas nutarimas dl jo sumimo ir nurodomas sumimo
pamatas. Negavs to nutarimo, suimtasis paleidiamas.
22 straipsnis
Valstyb saugo pilieio buto nelieiamyb.
Valstyb gali statymu aprti pilieio buto nelieiamyb, kiek tatai reikalinga Valstybs kovai su nusikaltimais.
23 straipsnis
Valstyb saugo piliei susiinojimo turinio paslapt.
Valstyb gali statymu tikrinti piliei susiinojimo turin, kiek tatai reikalinga Valstybs kovai su nusikaltimais.
24 straipsnis
Pilietis gali laisvai kilnotis visoje Valstybs teritorijoje ir gyventi bet kurioje jos vietoje.
Valstyb gali statymu varyti it teise Valstybs saugumo sumetimais.
25 straipsnis
Valstyb saugo piliei visuomeninio veikimo laisv, ypa spaudoje, draugijose ir susirinkimuose, irdama, kad jis nebt
veikiamas kenksminga Valstybei kryptimi.

83

26 straipsnis
Pilietis turi peticijos teis.
ia teise pilietis naudojasi statymo nustatyta tvarka.
3. mogaus teisi ir laisvi klasifikacijos vairov. mogaus teiss ir visuomens integracijos ir globalizacijos procesai.
Nepriklausomai nuo to, k laikytume monijos kilms altiniu (ar natrali atrank (Ch. Darwino teorija), ar Diev, ar
eksperiment, kur atliko kokia nors auktesnio isivystymo civilizacija), btina pripainti mog kaip absoliui vertyb arba, kaip
ra I. Kantas. mogaus statuso kaip savaimins vertybs pobd; kitaip tariant, mogus negali bti kakieno plan gyvendinimo
rankiu. Toki mint pltojo jau antikins epochos mstytojai. Pavyzdiui, garsi sofisto Protagoro tez vis dalyk matas mogus
politinio teisinio mstymo raid pasuko ta linkme, kad visuomenins vertybs buvo pradtos matuoti per mogikj vertybi
prizme. Taigi mog galima laikyti tikslu, o ne priemone ar rankiu, o tai visuomen ir valstyb pareigoja gerbti ir saugoti
kiekvieno mogaus teises ir laisves. Visuomens tiksl hierarchijoje mogaus interesai turi uimti prioritetin viet. Taigi ne tik pats
asmuo turi bti laikomas vertybe. Jo teiss ir laisvs taip pat turi bti laikomos visuomenine vertybe.
mogaus teiss gali bti suprantamos kaip asmens laisvs visuomenje ir galimybs jas gyvendinti. mogaus teises reglamentuoja
teiss ir kitos socialins normos. mogaus teisi, kaip svarbi visuomens moralini vertybi teisinio pripainimo procese ypatinga
vieta skirta Konstitucijai. Konstitucija sulieja teisinius ir moralinius dalykus, teiss teistum darydama priklausom nuo atsakymo
sudtingas moralines problemas, tokias kaip problema, ar konkretus statymas gerbia prigimtin vis moni lygyb.
Vienas i pagrindini mogaus teisi bruo j visuotinumas, universalumas, nedalumas, jos yra viena kit slygojanios,
remiasi lygiateisikumo ir kitais demokratiniais principais. mogaus teiss pripastamos visiems asmenims nepriklausomai nuo
j individuali savybi. mogaus teisi doktrina yra grindiama nuostata, kad vis moni orumas yra lygus, mogaus teisi
apsaugos tikslas apginti mogaus orum. mogaus teises galima apibrti ir kaip visuomenines vertybes, morals normas, kuri
tikslas apsaugoti mogaus orum. mogaus teiss gali bti apibdintos kaip visuomenins vertybs laisvs imunitetai ir
privilegijos, kuri gali reikalauti mogus kaip savo teiss kiekvienoje visuomenje, kurioje jis gyvena.
Kyla klausimas ar svokos teis ir laisv yra skirtingos. Teiss poiriu nra didelio skirtumo tarp mogaus teiss ir laisvs, nes
laisvs taip pat teiss, tik kitoje mogaus funkcionavimo sferoje, kuri valstyb negali kitis, pvz., minties laisv. 1992 m. LR
Konstitucijoje vartojami abu terminai.
Pati mogaus teisi samprata neabejotinai yra dinamika istorikai ji kito ir pltsi. Yra nemaai teoriniu mogaus teisi
klasifikacij, sudaryt remiantis vairiausias kriterijais ir vadovaujantis skirtingu poiriu pai mogaus teisi samprat. Pagal
reguliavimo srit galima iskirti asmenines teises (teis gyvyb, teis dalyvauti valdant savo al ir kt.), socialines ekonomines
teises (teis nuosavyb, saugias darbo slygos, teis gauti sveikatos pensij ir kt.), kultrines teises (teis moksl). Teiss gali bti
grupuojamos pagal mogaus santyk su valstybe pirmines ir ivestines; universalisias ir specialisias; reliatyviai absoliuias ir
slygines galimybes (vertybes); individualias ir kolektyvines (grupines); fizinio asmens ir juridinio asmens (tai suprantama, kad
fiziniai asmenys, bdami konstitucini galimybi ir vertybi subjektai, kurdami juridinius asmenis jiems suteikia, perduoda ir tam
tikras galimybes ir vertybes: veikimo laisv, nuosavyb ar bsto nelieiamyb ir kitas, kitaip tariant juridini asmen teiss
vertinamos kaip logins transformacijos rezultatas).
Atsivelgiant galimyb riboti teises tam tikrais ypatingais atvejais (pvz., karo), galima iskirti absoliuias, arba elementarias,
teises (teis gyvyb, kankinim draudimas ir pan.) ir kitas teises, kurios tokiais atvejais gali bti ribojamos (pvz., susirinkim
laisv). Kai kurie autoriai iskiria individualias mogaus teises (numatytas Visuotinje mogaus Teisi Deklaracijoje) ir
kolektyvines teises (tautos apsisprendimo teis, tautos teis laisvai disponuoti savo gamtos turtais ir itekliais).
Konstitucines mogaus teises galtume klasifikuoti pagal vairius kriterijus: pagal j susiformavimo laikotarp tam tikr kart
teises; pagal formuluojamos teiss turin tam tikr srii teises, kaip kad pilietins, politins, socialins teiss; pagal teisi
gyvendinimo form individualias ir vadinamsias kolektyvines; pagal teisi ribojimo galimybes absoliuias ir santykines;
pagal subjektus, kuriems skiriamos bendrsias ir specialij subjekt teiss (moter, vaik, invalid); pagal garantij pobd
teises, kurios ginamos nacionaliniuose teismuose, ir teises, kurioms garantuojama ir tarptautini teism gynyba; pagal teisinio
tvirtinimo pobd formaliai tvirtintas konstituciniame akte; formuluojamas konstitucinje jurisprudencijoje; tarptautinse
sutartyse tvirtintas teises; pagal teiss tiesiogin tekstin tvirtinimo pobd pirmines ir ivestines ir kt. Kiekviena atskira
konstitucin teis, pavyzdiui, teis gyvyb, teis orum ar privataus gyvenimo nelieiamum, gali bti analizuojama pagal
vairius kriterijus ir bti vertinama vairiais poiriais.
Pagal teisi istorin susiformavim skirstyti kartas:
I karta pilietins ir politins teiss (pirm kart tvirtintos XVII amiuje, o j itakos siekia dar senesnius laikus), II karta
socialins, ekonomins ir kultrins teiss ( arba socialins teiss), imtos tvirtinti konstitucijose bei Tarptautins Darbo
Organizacijos konvencijose po Pirmojo pasaulinio karo, ir galiausiai III karta, kuri kaip visuma pradta propaguoti XX amiaus 9
ajame deimtmetyje (o atskiros teiss dar anksiau) ir kuri apima, pavyzdiui, teis taik, teis apsisprendim, bendro monijos
palikimo princip, teis vystymsi, maum teises, teises sveik ir vari aplink ir kitas, kurios vis labiau pripastamos XX a.
antrojoje pusje. Galima iskirti ir IV kartos modernij teisi laikotarp, jos susiformavo XX a. pabaigoje XXI amiaus
pradioje, is laikotarpis galt bti siejamas su nauju poiriu mogaus teises, kai pripastama vis mogaus medicinos ir
biotechnologijos moksl taka mogaus teisms. Naujosios technologijos atveria keli ir nauj teisi ar kitokio poirio mogaus
teises atsiradim.
mogaus teiss ir visuomens integracijos ir globalizacijos procesai.
Laikotarpis, kai mogaus teiss siejamos su nauju poiri jas - kai pripastama vis mogaus teisi vienoda svarba, j
nedalumas. ia reikt kalbti apie naujj medicinos ir biotechnologijos moksl tak mogaus teisms. Naujosios technologijos
atveria keli ir nauj teisi ar kitokio poirio mogaus teises atsiradim. Keiiasi ir poiris klasikines teises mogaus teises
tokias kaip teis gyvyb, mogaus orumo apsauga, privataus gyvenimo nelieiamumas ir kt. Teis gyvyb vis daniau suprantama
kaip absoliuti neribojama teis, tok poir lemia mirties bausms draudimas, taiau eutanazijos, kaip mogaus teiss sprsti dl

84

savo mirties, pripainimas veria svarstyti apie kit i teiss gyvyb iplaukiani teis teis mirt. iuo laikotarpiu ypa daug
dmesio yra skiriama mogaus orumo apsaugai medicinos srityje, kuri yra siejama su mogaus reprodukcini teisi (taip pat ir
dirbtinio apvaisinimo) problemomis. Teis susilaukti vaik dirbtinio apvaisinimo bdu, nors ir kontraversikai vertinama religins
morals poiriu, yra interpretuojama kaip svarbus mogaus privataus gyvenimo nelieiamumo elementas. Taip pat reikia iskirti ir
vien i modernij moksl bioetika, kuri pateikia filosofin, etin ir vertybin gyvybs fenomeno interpretacij, nagrinja tokius
klausimus kaip abortai, eutanazija ir pan.
Besitsianti mokslo ir technologij paanga kelia vis naujas etines prietaras, kurias btina kelti vieum, svarstyti ir analizuoti.
Siekis utikrinti, kad pasaulis ilikt saugus kiekvienam jo gyventojui, reikia, kad mokslin ir technologin paanga turi bti
lydima etini svarstym, besiremiani kultriniu, teisiniu, filosofiniu ir religiniu paveldu.
Vis labiau sitvirtina ir naujas poiris mogaus socialines teises, ias teises vertinant ir kaip individualias teises, suteikiant joms
tiesiogiai gyvendinamj teisi status ir teismins gynybos priemones.
iuolaikin mogaus teisi doktrina vis daniau konstitucines mogaus teises velgia ne tik kaip teises, esanias vertikalioje
padtyje, t.y. mogus valstyb, bet ir horizontalioje (ar treiosios alies atvilgiu) kaip valstybs pareig utikrinti, kad mogaus
teiss bt saugomos ir nebt paeidiamos tarp lygiaveri subjekt. Asmens teiss reikia ir tai, kad asmuo turi teis, kad jo
teiss bt saugomos ne tik nuo valstybs, bet ir nuo neteisto kit subjekt ksinimosi ir j paeidimo, taigi konstitucins teiss
daro tak ir asmen tarpusavio santykiams. statym leidjui kyla konstitucin pareiga nustatyti atitinkam teisin reguliavim,
utikrinant ir tok asmen teisi gynim.
Kaip modern mogaus teisi katalog, atspindint XX a. pabaigos mogaus teisi raidos tendencijas, galtume iskirti Europos
Sjungos pagrindini teisi chartij, kuri yra vienas i reikmingiausi mogaus teises reglamentuojani dokument (plaiau apie
dokument r. 3 klausim)
4. mogaus teisi tarptautinis teisinis reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO Visuotin mogaus
teisi deklaracija. Europos mogaus teisi konvencija ir Europos socialin chartija. Europos Sjungos pagrindini teisi
chartija.
mogaus kaip asmenybs ir pilieio apsaugojimo nuo valstybs ir kit asmen prievartos iuolaikin samprata yra ilgo istorinio
proceso ir raidos rezultatas. Kova tarp mogaus teisi pripainimo ir garantavimo bei valstybs savivals ir kiimosi asmenin
mogaus gyvenim buvo varomoji visuomens paangos jga, tapusi postmiu atsirasti pirmiesiems mogaus teisi apsaugos
dokumentams.
Jau 1215 m. Anglijos Magna Charta bei 1628 m. Teisi peticija tvirtino pirmuosius mogaus apsaugos nuo valstybs savivals
laimjimus. 1679 m. paskelbtas Habeas Corpus aktas bei 1689 m. Teisi bilis anglosaks teiss sistemoje tvirtino mogaus apsaug
nuo neteisto kalinimo bei kit prigimtini teisi paeidimo kalinimo metu.
Rykiausiai mogaus teisi gynimo idja atskleid Didiosios Pranczijos revoliucijos metu, 1789 m. rugpjio mn. 26 d.
paskelbus Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracij. Deklaracijoje paskelbtos idjos apie tam tikras neatimamas mogaus
teises greitai paplito didiojoje Europos emyno dalyje.
Taiau iki pat Antrojo pasaulinio karo daugumos filosofini apmstym ir mokslini tyrinjim mogaus teisi klausimais objektu
buvo mogaus teisi turinys. Vyravo nuomon, kad tai, kaip valstyb elgiasi su savo pilieiais (pavaldiniais), yra iimtinai jos vidaus
reikalas. Taigi iki 1945 m. tarptautiniai veiksmai mogaus teisi srityje daugiausia buvo susij su konkrei veik, paeidim
nutraukimu arba konkrei maum grupi ar usieniei apsauga (pvz., prekybos vergais udraudimas). Po Antrojo pasaulinio
karo bene pagrindinis vaidmuo ginant mogaus teises tenka JTO. Jos 1945 m. birelio 25 d. patvirtint stat 55 punkte pasakyta,
jog siekdama sudaryti stabilumo ir gerovs slygas, btinas taikiems ir draugikiems taut savitarpio ryiams, pagrstiems taut
lygiateisikumo ir apsisprendimo principo gerbimu, SNO padeda... c) siekti, kad bt gerbiamos mogaus teiss ir pagrindins
laisvs ir kad visi j laikytsi nepriklausomai nuo rass, kalbos ir religijos.
Vadovaudamasi iais principais, 1948 m. gruodio 10 d. Paryiuje Jungtini Taut Organizacijos Generalin Asamblja prim
Visuotin mogaus Teisi Deklaracij bene pat svarbiausi mogaus teisi apsaugos dokument. Deklaracija turjo didiul
tak sudarant daugiaales arba dviales tarptautines sutartis, priimant tarptautinius ar regioninius dokumentus mogaus teisi
klausimais. Deklaracija, kurios tikslas sukurti bendr veiksm norm visoms tautoms ir tautybms, buvo pirmas mginimas vesti
tvark tarptautiniame gyvenime, kur bt ginamos pagrindins individo laisvs ir teiss, jei jas paeidint valstyb, ir nustatyti
bendramogiksias vertybes. Deklaracijos nuostatos skirstytinos dvi pagrindines kategorijas. Pirma, joje yra tvirtintos nuostatos,
ivardijusios dalykus, vliau tapusius pilietinmis ir politinmis teismis. Jos draudia vergov, nemonik elges, savavalik
aret ir kiimsi asmenin gyvenim, diskriminacij rass, spalvos, lyties, kalbos, religijos, politini ir kitoki pair,
nacionalins ir socialins kilms, turto ir kitoki pagrindu. Jos taip pat skelbia teis sining teismo proces, judjimo ir
gyvenamosios vietos laisv, teis iekoti politinio prieglobsio, teis gyti ir keisti pilietyb, teis tuoktis, teis nuosavyb,
sitikinim ir sins laisv, odio laisv, taiki susirinkim ir asociacij laisv, teis laisvus rinkimus bei lygias galimybes uimti
valstybinius postus. Antroji nuostat grup apima tai, kas vliau buvo vardyta kaip ekonomins, socialins ir kultrins teiss: teis
socialin saugum darb bei siningas darbo slygas, teis tinkamus gyvenimo standartus, isilavinim bei dalyvavim
bendruomens kultriniame gyvenime.
1966 m. Deklaracija buvo papildyta dar dviem dokumentais Tarptautiniu ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktu ir
Tarptautiniu pilietini ir politini teisi paktu. ios dvi sutartys skirtos Visuotins mogaus teisi deklaracijos principams
transformuoti privalomas, konkreias teiss normas. Abu paktai sigaliojo 1976 m.
Pagal Pilietini ir politini teisi pakt buvo steigtas mogaus teisi komitetas. Vienintelis privalomas mechanizmas pagal pakt
praneim sistema (40 str.), pagal kuri valstybs kart per penkerius metus privalo sisti praneimus apie jose esani mogaus
teisi padt. Prie Pilietini ir politini teisi pakto yra priimtas fakultatyvinis protokolas, numatantis individuali peticij teis. is
paktas nustato valstybms tiesiogin pareig utikrinti, kad bt gyvendintos jame tvirtintos teiss. i pareig valstybs turi
vykdyti tiek aktyviais veiksmais (pvz., priimti reikalingus statymus), tiek pasyviais veiksmais (pvz., neleisti asmens neteistai
suimti, nesikiti asmens privat gyvenim. Ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakte numatyta tik praneim teikimo
sistema. ia nra numatyta tarpvalstybini skund arba individuali peticij galimybs. iame Pakte numatytos teiss (kitaip nei
Pilietini ir politini teisi pakte) yra suformuluotos ne kaip tiesiogiai pareigojanios nuostatos, bet kaip veiksm programa, kurios

85

gyvendinimas priklauso nuo valstybi geros valios bei turim itekli. 2 straipsnyje numatyta, jog kiekviena valstyb imasi toki
priemoni, kokias leidia jos turimi itekliai, kad laipsnikai pasiekt visik iame Pakte pripaint teisi gyvendinim.
Yra daugyb kit mogaus teisi klausimais sudaryt tarptautini sutari, priimt JT rmuose nuo 1948 met, tarp j 1948 m.
Konvencija Dl kelio ukirtimo genocidui ir baudimo u j, 1965 m. Konvencija Dl vis form rasins diskriminacijos
panaikinimo, 1979 m. Konvencija Dl vis form diskriminacijos panaikinimo moterims, 1984 m. Konvencija Prie kankinim
ir kitok iaur, nemonik arba eminant elges ar baudim, 1989 m. Konvencija Dl vaiko teisi.
Be to, yra nemaai sutari mogaus teisi klausimais, kurios buvo sudarytos pagal Tarptautin darbo organizacij, UNESCO ir
kitas JT specializuotas staigas. Taip pat yra tarptautini dokument, skirt ginti tam tikr grupi, toki kaip pabgliai, maumos,
vietiniai gyventojai bei invalidai, interesams.
Nesuderinamos ideologijos ir interesai, tarpusavio nepasitikjimas visa tai kliud JT pasiekti susitarim mogaus teisi
klausimais. Tok susitarim lengviau pasiekti regioniniu lygiu, nes iuo atveju valstybs labiau pasitiki viena kita, joms bdinga
bendros vertybs ir interesai. Europos Taryba msi konkreios veiklos, kad daugelis teisi ir laisvi, paskelbt Visuotinje
mogaus Teisi Deklaracijoje, bt sutvirtintos teisiniais sipareigojimais ir kad bt sukurtas tarptautinis kolektyvins kontrols
mechanizmas, garantuojantis j vykdym.
Europos Tarybos laimjimas mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, pasirayta Romoje 1950 m. Ji plaiau
inoma kaip Europos mogaus teisi konvencija (ETK), ji pradjo galioti 1953 m. ir yra pirmoji tarptautin sutartis,
garantuojantis vis valstybi, priklausani Europos Tarybai, pagarb pagrindinms mogaus teisms. Pagal jos preambuls
penktj paragraf, Europos Tarybos nars turi bendr politini tradicij, ideal, laisvi ir teiss norm palikim. Konvencija
apibria bendr apsaugos minimum, kur valstybms leidiama perengti savo nuoira, vadovaujantis savo teiss normomis.
Konvencijoje konstatuojama, kad teisingumas ir taika geriausiai palaikomi veiksmingos politins demokratijos slygomis, ir juos
lemia bendras mogaus teisi supratimas ir laikymasis. Jos savitumas slypi ne tiek jos ginamose teisse, kiek i teisi apsaugos
prieiros mechanizme.
Europos mogaus teisi konvencija yra seniausia, nuosekliausia ir teisiniu poiriu labiausiai pareigojanti i vis regionini
sistem, ginani mogaus teises. 1961 m. Europos Taryba taip pat prim Europos socialin chartij, pareigojani j
pasiraiusias valstybes imtis aktyvi priemoni, kad bt laikomasi pagrindini mogaus teisi teiss darb, teiss tinkamas
darbo slygas, atitinkanias saugumo ir higienos reikalavimus, teiss tinkam atlyginim, teiss profesin mokym. i chartija
socialiniam Europos modeliui kelia labai didelius reikalavimus, taiau jos galia labiau moralin negu juridin, ir todl valstybms
narms daugeliu atvej suteikiama pasirinkimo teis.
2000 m. gruodio mnes Europos Parlamentas, Europos Vadov Taryba (tai yra vis valstybi nari vyriausybs) ir Europos
Komisija ikilmingai paskelb Europos Sjungos pagrindini teisi chartij. Jos politinis poveikis yra akivaizdus, nes visos
Europos Sjungos institucijos ir valstybs nars, leisdamos ar taikydamos teiss aktus, net deryb su treiosiomis alimis metu,
atsivelgia i chartij.
Pagrindini teisi chartijos projekt pareng iuo tikslu sudarytas konventas dl Europos Sjungos pagrindini teisi, pirmas toks
atvejis teiss ir politins integracijos istorijoje. Konvent sudar nacionalini parlament, Europos Parlamento nariai, valstybi
nari vyriausybi atstovai ir atsakingas u klausim Europos Komisijos narys. Kartu su savo pavaduotojais jie pareng chartijos
projekt, kuri:
suteikia iskirtin dmes mogikajam orumui
nurodo Europos Sjungos piliei pagrindines teises
apibdina Europos Sjungos dvasin ir teisin pamat
apibdina Europos Sjung kaip vertybmis ir teise pagrst bendrij
yra pirmoji moderniausia naujojo amiaus pagrindini teisi deklaracija
utikrina, kad visos Europos Sjungos institucijos laikysis i pagrindini teisi.
Chartijos pradioje yra preambul, kurioje glaustai apibdinamas chartijos tikslas, nurodomos chartijos sudarym paskatinusios
vertybs ir principai, tai yra, tie patys principai, kuriais remiasi Europos krimo procesas.
Po ei skirsni, kuriuose kalbama apie orum , laisves , lygyb, solidarum , pilietines teises ir teisingum , eina VII skirsnis,
skirtas bendrosioms nuostatoms, susijusioms su garantuojam teisi svarba, j taikymo sritimi, apsaugos lygiu ir draudimu
piktnaudiauti teismis.
i chartija skiriasi nuo daugelio tarptautini mogaus teises deklaruojani dokument, nes joje grtama prie vis teisi, tiek
pilietini politini, tiek socialini kultrini svarbumo ir nedalumo koncepcijos, chartija yra vertinga ir tuo, kad joje mogaus teiss
yra formuluojamos XX amiaus pabaigos dvasia, daugelio teisi formuluotse atsispindi i teisi raida ir naujas j aktualumas,
pvz., teis asmens nelieiamyb (3 str.) suvokiama kaip asmens teis fizin ir psichin nelieiamyb, pagarba asmeniui medicinos
ir biologijos srityje, mogaus reprodukcinio klonavimo draudimas ir kt.
5. mogaus teisi ir laisvi sistema ir jos tvirtinimas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
mogaus teiss sudaro vien svarbiausi konstitucins teiss institut. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo rengiama
atsivelgiant pagrindinius Jungtini Taut ir Europos Tarybos dokumentus ir atitinka tarptautinius mogaus teisi reikalavimus. Tai
patvirtino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. Ivadoje dl Europos mogaus teisi konvencijos 4,
5, 9, 14 straipsni ir jos ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 1993 m. Lietuva tapo
Europos Tarybos nare, 1995 m. ratifikavo Europos mogaus teisi konvencij, kuri daro ypa didel tak formuluojant nauj
Lietuvos teiss doktrin. Rengiant Konstitucij buvo atsivelgta ir 1922 m. Lietuvos Konstitucijos tradicij.
Konstitucijoje mogaus teiss reglamentuojamos II skirsnyje mogus ir valstyb , III skirsnyje Visuomen ir valstyb ir IV
skirsnyje Tautos kis ir darbas. mogaus teis reglamentavimui galime priskirti ir kai kuriuos straipsnius, esanius kituose
skyriuose, pvz., 73 straipsn, esant V skirsnyje Seimas ir skirt Seimo kontrolieriams; to paties skirsnio 68 straipsn, nustatant
piliei statym iniciatyvos teis; straipsnius, reglamentuojanius rinkim teis ir kai kuriuos kitus. Galime diskutuoti, ar pagrstai
pilietins, politins teiss, kurios yra idstytos II skirsnyje, ir socialins, ekonomins, kultrins, idstytos III ir IV skirsniuose, yra

86

atskirtos. Pagal iuo metu Europoje vyraujani teisi nedalumo doktrin pilietins, politins, socialins, ekonomins ir kultrins
teiss Konstitucijoje galt bti idstytos kartu, nes yra vienodai gerbiamos, svarbios ir glaudiai susijusios.
mogaus teiss ir laisvs nra idstytos Konstitucijos pradioje. Konstitucija po preambuls pradedama I skirsniu, skirtu Lietuvos
valstybei. Toki Konstitucijos struktr galjo nulemti ir atsikurianios nepriklausomos valstybs siekis irykinti valstybs, kaip
atsikurianios nepriklausomybs garanto, vaidmen. Konstitucijos 2 straipsnyje teigiama, kad Lietuvos valstyb kuria Tauta, kuriai
ir priklauso suverenitetas. 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta
ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. I skirsnyje reglamentuojami ir kai
kurie labai svarbs mogaus teisi gyvendinimo principai, io skirsnio 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kiekvienas savo teises
gali ginti remdamasis Konstitucija.
Gana danai kit valstybi konstitucij pirmieji skirsniai yra skirti mogaus teisms ir laisvms (1949 m. Vokietijos, 1947 m.
Italijos, 1983 m. Nyderland ir kt.). Pilietins ir politins teiss kartais atskiriamos nuo socialini, ekonomini, kultrini (1947 m.
Italijos Konstitucijoje) atskirus skyrius, o kai kuriais atvejais yra idstytos kartu (1949 m. Vokietijos, 1953 m. Danijos, 1983 m.
Nyderland konstitucijose), nors j apimtis skiriasi.
Reglamentuojant mogaus teises Konstitucijoje vartojami vairs terminai: mogus, asmuo, pilietis, lietuvis. mogaus ir asmens
terminai turi bti traktuojami kaip sinonimai ir j vartojimas nekelia abejoni Analizuojant konkreius Konstitucijos straipsnius,
galime teigti, kad ne visada pagrstai yra vartojamas pilieio terminas. Iskirtinis teisinis pilieio ryys su valstybe turt apsiriboti
tik politinmis teismis. Konstitucijoje yra straipsni, kuriuose pilieio termino vartojimo pagrstumas abejotinas, pvz., 25 straipsnio
5 dalyje, numataniame teis gauti valstybs staig turim informacij apie save; 32 straipsnyje, deklaruojaniame teis laisvai
kilnotis ir pasirinkti gyvenam viet Lietuvoje ir galimyb laisvai ivykti i Lietuvos (iskyrus iame straipsnyje nurodyt atvej,
kad negalima drausti pilieiui grti Lietuv); 35 straipsnyje, laiduojaniame teis laisvai vienytis bendrijas ir asociacijas; 36
straipsnyje, reglamentuojaniame teis rinktis taikius susirinkimus, 37 straipsnyje, nustataniame teis puoselti savo kalb,
kultr ir paproius, yra vardytas pilietis, nors tokios teiss neturt bti ribojamos ir kitiems asmenims, taip pat ir 45 straipsnyje
apie teis piliei tautinms bendrijoms tvarkyti savo tautins kultros reikalus, vietim, labdar, savitarpio pagalb. Tas pats
pasakytina ir apie 73 straipsn, numatant asmens teis skstis Seimo kontrolieriui dl valstybs ir savivaldybi pareign
piktnaudiavimo ar biurokratizmo. Nepagrstai vien pilieio terminas vartojamas ir nustatant socialins paramos teikim (52 str.).
Lietuvio terminas yra vartojamas 32 straipsnyje formuluojant princip, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje (iuo
atveju turima omenyje lietuvika asmens kilm).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Ivadoje dl Europos mogaus teisi konvencijos atitikimo Konstitucijos nuostatoms
yra iaikins (komentuodamas Konstitucijos 32 straipsn, reglamentuojant kilnojimosi laisv), kad pilieio samprata Konstitucijoje
turi bti suprantama plaiau, t. y. apimti ir usienieius, ir asmenis be pilietybs, taiau, be abejons, bt geriau, kad ir paiame
Konstitucijos tekste bt ivengta tokio formalaus ir nepagrsto asmens teisi siaurinimo, vartojant pilieio, o ne asmens termin.
Dl II skirsnio, reglamentuojanio mogaus teises, galima bt diskutuoti, ar vis straipsni formuluots yra pakankamai tikslios,
kadangi vartojamos tokios formuluots kaip asmens laisv nelieiama, mogaus privatus gyvenimas nelieiamas, nuosavyb
nelieiama ir kt. Konstitucijos normos suformuluoja ne teis asmens laisvs ar privataus gyvenimo nelieiamyb, bet tos teiss
objekt (t. y. laisv, privat gyvenim, nuosavyb ir kt.). Teisins technikos poiriu tikslesns bt 25 str., numatanio teis
informacij, 49 str., reglamentuojanio dirbanio mogaus teis poils, laisvalaik, 51 str. teis darbuotojams streikuoti ir kai kuri
kit Konstitucijos straipsni formuluots.
Konstitucijos normose, reglamentuojant tam tikr Konstitucijos ginam vertybi nelieiamum, galima buvo numatyti straipsniuose
ir bendras slygas, kurioms esant tos teiss gali bti ribojamos (iskyrus tokias absoliuias teises, kaip teis gyvyb, teis bti
apsaugotam nuo kankinim, nemoniko ar iauraus elgesio). Nors kai kuriose Konstitucijos normose ir minimos tam tikros
slygos, pvz., 20 straipsnyje, kuriame nustatyti galimi asmens laisvs apribojimai, ar 24 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas
bsto nelieiamumas, 22 straipsnyje apie privataus gyvenimo nelieiamum, vis dlto geriau bt vardyti ne atskirus ribojimo
atvejus, bet suformuluoti jiems galimas pagrstas bendrsias demokratijos principais slygas, kaip nurodoma Konstitucijos 25
straipsnio 3 dalyje, kad laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai
btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Nenumaius
toki bendr slyg, kyla abejoni, ar tokios teiss, kaip teis nuosavyb, kuri yra reglamentuota Konstitucijos 23 straipsnyje,
apskritai gali bti ribojama, iskyrus Konstitucijoje nurodyt atvej, kad nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka
visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. Nors Konstitucinis Teismas, interpretuodamas i Konstitucijos nuostat, iaikino ir
galimus kitus teiss nuosavyb apribojimus, pvz., galimyb konfiskuoti turt, kai tuo siekiama ukirsti keli sunkiems
savanaudikiems nusikaltimams, kuriais ksinamasi Konstitucijos saugom kit asmen nuosavyb, vis dlto bt geriau, kad
galimyb taikyti tokius ir panaius apribojimus bt aikiau suformuluota tame paiame Konstitucijos straipsnyje. Nortsi atkreipti
dmen, kad iuo poiriu tikslesns yra Europos mogaus teisi konvencijos normos, kuriose suformuluota ne tik teis konkrei
mogaus teis, bet ir slygos, kurioms esant tokia teis galt bti ribojama, pvz., Konvencijos 8 straipsnis Teis privataus ir
eimos gyvenimo apsaug, nusakantis, kad kiekvienas turi teis tai, kad bt saugomas jo privatus ir eimos gyvenimas, bsto
nelieiamyb ir susirainjimo slaptumas. Antroje io straipsnio dalyje sakoma, kad valstybs institucijos neturi teiss apriboti
naudojimosi iomis teismis, iskyrus statymo numatytus atvejus ir kai tai btina demokratinje visuomenje valstybs saugumo,
visuomens saugos ar alies ekonomins gerovs interesams, siekiant ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar
nusikaltimams, taip pat moni sveikatai ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti.
Tai, kad Lietuvos Konstitucijoje, reglamentuojant konstitucini teisi ribojim, vengiama blanketini formuluoi, gali bti
vertinama ir kaip Konstitucijos teisinio reguliavimo privalumas tuo atveju, jeigu pavykt konkreiai vardyti visus apribojimus,
taiau tai nelengvai pasiekiama. Aiku, Konstitucinio Teismo praktika, nagrinjant bylas dl statym ir kit Seimo priimt teiss
akt atitikimo Konstitucijai, i dalies isprendia i problem, sudarydama galimybes interpretuoti Konstitucijos nuostatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje minimos mogaus teiss ir j garantijos turi bti aikinamos vis Konstitucijos norm
kontekste. Konstitucijos 6 straipsnyje numatyta, kad Konstitucija yra vientisas aktas. Toki Konstitucijos interpretavimo nuostat
suformulavo ir Konstitucinis Teismas.
Nagrinjant mogaus konstitucines teises svarbus ir j tiesioginio taikymo principas, kuris yra suformuluotas jau mintame 6
straipsnyje. iame straipsnyje nurodoma, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas ir kiekvienas savo teises gali ginti
remdamasis Konstitucija. Nereikt abejoti, ar Konstitucijos 6 straipsnio nuostatos taikomos visoms Konstitucijoje vardytoms

87

mogaus teisms (t. y. pilietinms, politinms ir socialinms, ekonominms ir kultrinms, idstytoms Konstitucijos II, III, ir IV
skyriuose).
Svarbus mogaus teisi principas yra suformuluotas ir Konstitucijos 30 straipsnyje, kuriame yra nurodoma, kad asmuo, kurio
konstitucins teiss ar laisvs yra paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Dl Konstitucijos 30 straipsnio raymo Konstitucijos II
skirsn, apimant pilietines, politines teises, gali kilti klausimas, ar tokia tiesiogin teismin gynyba taikytina ir socialini,
ekonomini ir kultrini teisi atvilgiu, kuri katalogas yra pateiktas kituose skirsniuose (III ir IV). i problem sprendiant
reikt sugrti prie Konstitucijos 6 straipsnio nuostat analizs, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, ir pritarti
kai kuri autori isakytai nuomonei, kad Konstitucijos 30 straipsnis turi bti taikomas ir siekiant apginti paeistas socialines teises.
Nagrinjant konstitucines mogaus teises, svarbu nepamirti, kad jos detalizuojamos atskiruose statymuose, kurie ne visi priskirtini
konstitucins teiss reguliavimo sriiai. Taiau ir tie teiss altiniai, kurie reguliuoja kitas teiss akas, kaip Civilinis, Baudiamasis,
procesiniai kodeksai ir kt., turi bti suderinti su konstitucine teise, kadangi konstitucinms nuostatoms pagal j teisin gali teiss
altini sistemoje yra skiriamas pagrindinis vaidmuo, o kit teiss ak normos yra subordinuotos Konstitucijos reikalavimams. O ir
Konstitucijos 7 straipsnyje suformuluotas vienas svarbiausi konstitucins teiss princip, kad negalioja joks statymas ar kitas
aktas, prieingas Konstitucijai. Konstitucinio Tesimo kompetencijai priskirta sprsti, ar statymas ar kitas teiss aktas atitinka
Konstitucij (plaiau apie tai skaitykite penktame skyriuje Konstitucijos apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas).
mogaus teisi institutas konstitucinje teisje yra glaudiai susijs ir su tarptautiniais teiss dokumentais, reglamentuojaniais
mogaus teises. Ypa svarbi yra Europos mogaus teisi konvencija, kuri isiskiria i kit panai tarptautini sutari, nes joje
numatytas veiksmingas gyvendinimo mechanizmas. Asmuo, kurio teiss, numatytos konvencijoje, yra paeistos ir kuris mano, kad
jos valstybje nra tinkamai ginamos, gali kreiptis Europos mogaus Teisi Teism. Konstitucijos II skirsnyje mogus ir
valstyb pateiktas pagrindini pilietini ir politini teisi sraas. Pilietinms teisms reikt priskirti: teis gyvyb, teis
laisvs nelieiamyb, asmens nelieiamyb, privataus gyvenimo nelieiamyb, nuosavybs nelieiamyb (nors i teis galt bti
priskiriama ir ekonominms teisms), mogaus bsto nelieiamyb, saviraikos laisv, teis informacij, minties, tikjimo ir
sins laisv, kilnojimosi (judjimo) laisv, teis laisvai vienytis asociacijas, teis rinktis taikius susirinkimus, teis puoselti
savo kalb, kultr ir paproius (kuri galt bti priskiriama ir kultrinms teisms). Pilietinms teisms taip pat priskiriamos itin
svarbios procesins (tarp j ir habeas corpus) teiss: nekaltumo prezumpcija; teis teising, vie bylos nagrinjim nealikame
teisme; teis neduoti parodym prie save ir eimos narius; bausm gali bti skiriama ar taikoma tik pagal statym; niekas negali
bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart; asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo
arba pirmosios apklausos momento teis gynyb ir teis turti advokat.
Kit demokratini valstybi konstitucijose reglamentuojamas panaus pilietini ir politini teisi katalogas, taiau konstitucini
teisi rangas kartais suteikiamas ir kitoms teisms, pvz., Airijoje egzistuoja konstitucins embriono apsaugos nuostatos (Airijos
Konstitucijos 40 straipsnis). O 1983 m. Nyderland Konstitucijos 18 straipsnyje suformuluota teis kiekvienam asmeniui teisin
pagalb civilinse, baudiamosiose ir administracinse bylose (procesuose); asmenims, kurie yra nepajgs susimokti u teisin
pagalb, ji yra teikiama pagal statym nemokamai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje tokia teis yra garantuojama
tik asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento, taigi
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama daug siauresn teiss teisin pagalb apimtis. iuo metu galiojantis valstybs
garantuojamos teisins pagalbos statymas (priimtas 2000 m. kovo mn.) prapleia nemokamos teisins pagalbos teikim ir kitose
bylose, taiau kaip bendras konstitucinis teisins pagalbos principas Lietuvos Konstitucijoje jis nesuformuluotas.
Mintame Konstitucijos skirsnyje deklaruojamos tokios politins teiss, kaip teis dalyvauti valdant savo al (rinkim teis, teis
stoti valstybs tarnyb), peticijos teis, teis vienytis politines partijas.
Socialins, ekonomins, kultrins teiss yra idstytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos III ir IV skirsnyje, nors kai kurias j
galtume rasti ir Konstitucijos II skirsnyje.
Konstitucins mogaus teiss ir laisvs turi bti interpretuojamos atsivelgiant Konstitucijos 18 straipsnyje suformuluot
doktrinin mogaus teisi princip, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. mogaus teisi institutas Konstitucijoje
neapsiriboja tik tiesiogiai joje vardytomis nuostatomis; mogaus teisi, kaip prigimtini teisi, traktavimas leidia teigti, kad
Konstitucijos tekstas nra baigtinis i teisi sraas, o tai, kad viena ar kita teis nra tiesiogiai tvirtinta Konstitucijoje, nra
pagrindas neigti tokios teiss konstitucin pagrstum.
Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkriio 20 d. nutarime vertino i Konstitucijos norm ir paymjo, kad Konstitucijos 18
straipsnyje <> yra tvirtinama pamatin norma, kuria remiantis garantuojamos ir ginamos prigimtins mogaus teiss ir laisvs.
Kituose Konstitucijos straipsniuose skelbiamas atitinkam prigimtini mogaus teisi ir laisvi nelieiamumas, numatomi apsaugos
bdai. Tame paiame nutarime Konstitucinis Teismas yra pareiks, kad teiss doktrinoje nra suformuluotos prigimtins
mogaus teisi ir laisvi vieningos svokos. Naujausi laik humanistins teorijos paprastai remiasi tuo, kad mogus nuo gimimo
turi nuo jo asmens neatskiriamas pamatines ir nekintamas teises bei laisves. mogaus prigimtis yra pirminis prigimtini mogaus
teisi ir laisvi altinis <>Tarptautinje ir nacionalinje teisje prigimtins mogaus teiss ir laisvs yra tvirtinamos, nustatomi
j apsaugos standartai. 1998 m. gruodio 9 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Prigimtins mogaus teiss tai
individo prigimtins galimybs, kurios utikrina jo mogikj orum socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro t minimum,
atskaitos tak, nuo kurio pltojamos ir papildomos visos kitos teiss ir kurios sudaro tarptautins bendruomens neginijamai
pripaintas vertybes. Toliau Konstitucinis Teismas teig, kad teises turi kiekvienas mogus, tai reikia, kad jas turi ir
geriausieji, ir blogiausieji mons.
Prigimtini mogaus teis doktrina teigia, kad mogaus teiss ir laisvs atsiranda ne valstybs valia, bet mogus jas gyja
gimdamas, jos yra neatskiriamos nuo asmens ir nesieja jo nei su teritorija, nei su tauta. Konstitucijoje tiesiogiai tvirtinus mogaus
teisi ir laisvi prigimtin esm, bet koks mogaus teisi ir laisvi aikinimas galimas tik pripastant j prigimtin pobd, t. y.
prigimtin teis tapo pozityviosios dalimi. Tai yra konstitucinis pagrindas mogaus teises ir laisves traktuoti kaip pirmin ir
svarbiausi prad, teisini vertybi skalje uimant aukiausi viet .
Konstitucin nuostata dl prigimtini mogaus teisi ir laisvi pobdio yra ir viena svarbiausi Lietuvos Respublikos demokratins
konstitucins santvarkos pagrind. mogaus teisi pripainimas ir j konstitucinis garantavimas yra vienas svarbiausi teisins
valstybs bruo. 18 Konstitucijos straipsnio nuostatos tiesiogiai siejasi su Konstitucijos preambulje Lietuvos tauta suformuluotu
Lietuvos valstybs siekiu tapti atvira, teisinga, darnia pilietine visuomene, teisine valstybe.

88

JTO visuotin mogaus teisi deklaracija taip pat traktuoja mogaus teises kaip prigimtines, jos 1 straipsnyje nurodoma, kad visi
mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis. Europos mogaus teisi konvencija taip pat buvo priimta atsivelgiant i
Deklaracij.
6. mogaus teisi ir laisvi klasifikavimas pagal turin.
Pilietins (asmens) teiss ir laisvs: teis gyvyb; asmens nelieiamumas; privataus gyvenimo nelieiamumas; nuosavybs
nelieiamumas; saviraikos laisv; lygiateisikumas; habeas corpus teiss ir kt.
Politins teiss ir laisvs: piliei teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus;
statym leidybos iniciatyvos teis; peticij teis; teis dirbti valstybs tarnyboje; teis kritikuoti valstybs staig ar pareign
darb; teis laisvai vienytis politines partijas ir kt.
Vienas i labiausiai paplitusi mogaus teisi doktrinoje teisi grupavimo bd j skirstymas pagal turin. Pagal kriterij
mogaus teiss paprastai yra grupuojamos pilietines (asmenines), politines ir ekonomines, socialines ir kultrines. mogaus teisi
doktrinoje pilietins ir politins teiss yra vadinamos individualiomis teismis ir danai suprantamos kaip teiss, vardytos JTO
dokumentuose. Nors Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje pilietins ir politins, ekonomins, socialins ir kultrins mogaus
teiss, pabriant j universalum, yra dstoma kartu, kiti du svarbs JT priimt Tarptautin mogaus teisi chartij sudarantys
dokumentai: Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas (1966) bei Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi
paktas (1966), ias teises atskiria.
Pilietins ir politins teiss kartais yra priskiriamos prie absoliui teisi, o socialins, ekonomins, kultrins traktuojamos kaip
programins, palaipsniui gyvendinamos ir todl nra prie toki priskiriamos.
Pilietini ir politini teisi katalog galime rasti Tarptautiniame pilietini ir politini teisi pakte, Europos mogaus teisi
konvencijoje ir kituose tarptautiniuose dokumentuose.
Pilietins teiss
Konstitucijos 19 straipsnyje tvirtinta viena svarbiausi asmens prigimtini teisi teis gyvyb. iame straipsnyje nurodoma, kad
mogaus teis gyvyb saugo statymas, taigi mogaus teis gyvyb turi utikrinti vairialyp teisini priemoni sistema. is
klausimas yra interpretuojamas ne tik konstitucinje teisje, bet ir civilins, baudiamosios, sveikatos teiss ir kitose srityse.
statymai ir kiti teiss aktai negarantuoja ir negali garantuoti paios mogaus gyvybs, kurios ilikimas priklauso nuo daugelio
faktori. mogaus gyvybs teisin apsauga siejasi su jos pradios ir pabaigos kriterijais. Teisje nevienareikmikai yra vertinama
mogaus gyvybs pradia: ar tai apvaisinta lstel, embrionas, naujagimio gimimas, pirmas savarankikas naujagimio kvpimas ar
kt. Naujojo Civilinio kodekso 2.2. straipsnio Fizini asmen civilinio teisnumo atsiradimas ir inykimas 1 dalyje nurodoma, kad
fizinio asmens teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir inyksta jam mirus. O io straipsnio 3 dalyje numatoma, kad jeigu
negalima nustatyti, ar vaikas gim gyvas, ar negyvas, preziumuojama, kad jis gim gyvas. Kodekso 2.3. straipsnio Fizinio asmens
gimimo ir mirties momentas 1 dalyje nurodoma, kad fizinio asmens gimimo momentu pripastamas pirmas savarankikas
naujagimio kvpimas. O io straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad gimimo ir mirties momento konstatavimo kriterijus ir tvark nustato
statymai.
Taigi mogaus civilinis teisnumas atsiranda gimimo momentu, kuris siejasi su pirmu savarankiku naujagimio kvpimu. Naujojo
Civilinio kodekso 2.2 straipsnio Fizini asmen civilinio teisnumo atsiradimas ir inykimas 2 dalyje nurodoma, kad teisi, kurias
statymai pripasta pradtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas priklauso nuo gimimo. Taigi kai kurios teiss asmeniui
pripastamos ir dar jam negimus, kaip paveldjimo atveju (naujojo Civilinio kodekso 5.5 straipsnio Asmenys, galintys bti
pdiniais nuostatos).
Europos mogaus teisi konvencijos jurisprudencijoje susiformavo poiris, kad mogaus gyvyb pagal 2 Konvencijos straipsn
ginama nuo gimimo momento, o abortai yra priskiriami moters apsisprendimo teisei, taiau valstybei leidiama reguliuoti i
problem.
Teis gyvyb susijusi ne tik su teisiniais mogaus gyvybs pradios ir gyvybs pabaigos kriterijais, bet ir yra svarbi morals
problema, ypa pleiantis naujosioms technologijoms.
mogaus mirties klausimus reglamentuoja ne tik Civilinis kodeksas, bet ir specialus mogaus mirties registravimo ir kritini bkli
statymas. Teisin mirties (biologins, smegen mirties) svoka turi reikm ne tik juridiniams faktams nustatyti, bet ir
transplantacijai vykdyti, nes i asmens, kuriam yra nustatyta smegen mirtis (kuri nra biologin mirtis), gali bti paimami audiniai
ir organai transplantacijai.
Su teise gyvyb susijusios mogaus ir organ transplantacijos problemos. mogaus audini ir organ transplantacij reglamentuoja
mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos statymas. Pagal statym transplantacija tai audini ir/ar organ
pamimas ir persodinimas kito mogaus kn gydymo tikslais. Asmuo, i kurio paimami audiniai ar organai, vadinamas donoru, o
asmuo, kuriam gydymo tikslais yra persodinami kito asmens audiniai ar organai, recipientu. Informacija apie donoro ir recipiento
sveikatos bkl, taip pat visa kita asmenin informacija, skaitant ir duomenis apie asmen tapatyb, yra konfidenciali ir suteikiama
tik Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo nustatyta tvarka.
Konstitucijos 19 straipsnio nuostatos, formuluojanios teis gyvyb, susijusios ir su viena i daug diskusij visuomenje klusi ir
tebekeliani problem mirties bausms klausimu. ios problemos interpretavimas turt bti sietinas su Europos mogaus teisi
konvencijos 2 straipsnio nuostatomis ir Konvencijos 6 protokolu, numataniu, kad mirties bausm panaikinama ir niekas negali bti
nuteistas ia bausme ar ji vykdyta.
Seimas, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo nutarim, 1998 m. gruodio 21 d. prim statym, kuriuo mirties bausm Lietuvos
Respublikos Baudiamajame kodekse buvo panaikinta.
Kita Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinta teis tai teis asmens laisvs nelieiamum.
Konstitucijos 20 straipsnyje suformuluotas mogaus laisvs nelieiamumo principas. io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mogaus
laisv nelieiama. Antroje dalyje suformuluota, kad niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas; niekam neturi
bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas. O treioje 20 straipsnio
dalyje nustatyta, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant

89

sprendiamas sulaikymo pagrstumas; jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas.
Konstitucijos 20 straipsnyje ypa daug dmesio skirta asmens apsaugai nuo savavaliko asmens laisvs apribojimo, akcentuota, kad
mogaus laisv gali bti apribojama tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas. Priverstiniam
asmens laisvs apribojimui skiriama daug dmesio Baudiamojo proceso normose, reglamentuojaniose sulaikym ir sumim,
Baudiamojo kodekso normose, reglamentuojaniose laisvs atmimo bausm, Administracini teiss paeidim kodekso nuostatose,
reglamentuojaniose administracin aret.
Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Ministras pirmininkas ir ministrai, teisjai dl j statuso ypatum naudojasi papildomomis
laisvs nelieiamumo garantijomis, j laisv gali bti apribojama atskira tvarka. Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti
suimamas ar kitaip varoma jo laisv (Konstitucijos 62 str.); Konstitucinio Teismo teisjai turi toki pat asmens nelieiamybs teis
kaip ir Seimo nariai (104 str.), teisjai negali bti suimti, negali bti kitaip suvaryta j laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij be
Respublikos Prezidento sutikimo (114 str.), Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti suimti ar kitaip suvaryta j laisv be
iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (100 str.). Didiausios laivs
nelieiamybs garantijos yra suteiktos Respublikos Prezidentui, kol jis eina savo pareigas, jis negali bti suimtas (86 str.),
Respublikos Prezidento laisv gali bti suvaryta tik jam praradus status.
Konstitucijos 20 straipsn bt paranku analizuoti kartu su 31 straipsniu, kuriame suformuluotos svarbios asmens procesins teiss
(nekaltumo prezumpcija, teis gynyb ir kt.).
Ypa daug dmesio teisei laisves nelieiamum yra skirta Europos mogaus teisi konvencijoje, jos 5 straipsnis detaliai
reglamentuoja slygas, kurioms esant asmens laisv gali bti teistai ir pagrstai ribojama.
Civilinio kodekso 2.26 straipsnyje Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisv nurodoma, kad fizinio asmens laisv nelieiama.
Veiksniam asmeniui taikyti bet koki prieir ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu, taip pat kitais statymu nustatytais
atvejais. io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmens sveikatos prieirai asmens sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei gresia
pavojus arba btina j guldyti stacionari sveikatos prieiros staig, kad bt apsaugoti visuomens interesai.
Kitose Civilinio kodekso 2.26 straipsnio dalyse suformuluotos asmen, kurie yra sutrikusios psichikos, laisvs garantijos:
1) asmens psichin bkl gali bti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu; sutikim atlikti neveiksnaus asmens psichins bkls
tyrim gali duoti jo globjas arba teismas; jeigu asmens gyvybei gresia realus pavojus, skubi psichiatrin medicinos pagalba gali bti
suteikta ir be asmens sutikimo;
2) asmuo gali bti paguldytas psichiatrijos staig tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia
psichikos liga ir yra reali grsm, kad jis savo veiksmais gali padaryti esmins alos savo ar aplinkini sveikatai ar gyvybei bei
turtui, jis gali bti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstin hospitalizacija gali bti pratsta tik statymo
nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, sutikim priverstinei jo hospitalizacijai, taiau ne ilgiau kaip dviem
paroms, gali duoti asmens globjas. Neveiksnaus asmens priverstin hospitalizacija po to gali bti pratsta tik statymo nustatyta
tvarka teismo leidimu.
io Kodekso 2.26 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad asmenys, neteistai apriboj fizinio asmens laisv, privalo atlyginti jam
padaryt turtin ir neturtin al.
1995 m. buvo priimtas Psichikos sveikatos statymas, kuriame detaliai reglamentuotos slygos, kurioms esant asmuo gali bti
priverstinai hospitalizuotas, t. y., kai jis serga sunkia psichikos liga ir yra reali grsm, jog jis savo veiksmais gali padaryti esmin
al savo sveikatai, gyvybei ir (arba) aplinkini sveikatai, gyvybei (27 straipsnis). statyme numatytos ir asmens teiss sksti tokios
hospitalizacijos pagrstum ir slygas..
Civilinio kodekso 2.26 straipsnio 2 dalies reikalavimai turt bti taikomi ir asmenims, sergantiems pavojingomis ukreiamomis
ligomis, bet atsisakantiems laisvanoriko gydymo, priverstinai juos hospitalizuojant.
1996 m. buvo priimtas moni ukreiam lig profilaktikos ir kontrols statymas, kuriame numatytos slygos, kurioms esant toks
asmuo gali bti priverstinai hospitalizuotas.
Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalyje konkreiai nusakyta tvarka, kuria gali bti laikomas asmuo, nusikaltimo vietoje sulaikytas.
Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiama dl
sulaikymo pagrstumo. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas. i Konstitucijos
nuostat primimas i esms pakeit Baudiamojo proceso nuostatas, reglamentuojanias kardomj sulaikym ir ypa jo skyrimo
tvark. ios Konstitucijos 20 straipsnio nuostatos nesigaliojo ikart primus Konstitucij. Lietuvos Respublikos statymo Dl
Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos 8 straipsnyje buvo nurodyta, kad Konstitucijos 20 straipsnio treiosios
dalies nuostatos pradedamos taikyti nuo tada, kai Baudiamojo proceso statymai bus suderinti su Konstitucija. 20 Konstitucijos
straipsnio 3 dalies greitesniam gyvendinimui turjo takos 1995 m. balandio 27 d. Europos mogaus teisi konvencijos
ratifikavimas, su kurios 5 straipsnio nuostatomis koreliuojasi io Konstitucijos straipsnio reikalavimai.
Konstitucijos 21 straipsnyje tvirtinta teis mogaus asmens, jo orumo nelieiamum. io straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad
mogaus orum gina statymas. mogaus orumo nelieiamumas suprantamas kaip draudimas mog kankinti, eminti jo orum,
iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Svarbus ir io straipsnio 4 dalyje suformuluotas reikalavimas, kad su
mogumi be jo inios ir laisvo sutikimo negali bti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.
Konstitucin asmens nelieiamumo princip galime aikinti kaip teisini, moralini priemoni sistem, kuria garantuojamas asmens
autonomikumas, jo apsauga nuo nepagrsto valstybs ir kit asmen sikiimo, nuo neteisto psichinio ar fizinio poveikio.
Civilinio kodekso 2.25 straipsnyje Teis kno nelieiamum ir vientisum suformuluotos nuostatos, kurios taip pat padeda
atskleisti ir Konstitucijos 21 straipsnio turin.
Aikindamiesi asmens orumo turin, turtume nagrinti Konstitucinio Teismo 1998 m. 12 mn. 9 d. nutarim, kuriame analizuojamas
mirties bausms atitikimas Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas iame nutarime konstatavo, kad orumo samprata pirmiausia siejama su tuo, kaip pats mogus vertina save,
koks jo poiris save, o kartu kaip reikiasi jo santykiai su aplinkiniais. Orumas yra ne tik savikontrols forma (kad nenukentt
orumas), bet ir vienas i bd, kuriais mogus sismonina savo pareig bei atsakomyb visuomenei. Orumas taip pat reguliuoja
asmens ir visuomens santykius, nes aplinkiniai turi pripainti jo asmen, jo teises. Taigi mogaus orumas yra ne tik tai, kaip
subjektas save vertina, bet ir visuma objektyvi savybi, kurios apibdina io asmens vert visuomenje. Tai gali bti mogaus
isimokslinimas, jo gyvenimo bdas, dorovins savybs, sugebjimas bendrauti ir padti kitiems ir pan.
Kiekvieno mogaus orumas turi bti ginamas nepriklausomai nuo to, kokias teisines ar kokybines savybes jis turi.

90

Visuomens informavimo statyme (priimtas 1996 m., iuo metu galioja 2000 m. redakcija) taip pat siekiama apsaugoti asmens
orum. statymo 13 straipsnyje Asmens teisi, garbs ir orumo apsauga nurodoma, kad siekiant nepaeisti asmens teisi,
apsaugoti jo garb ir orum, renkant ir vieai skelbiant informacij draudiama: be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti
garso ir vaizdo raus jam priklausanioje valdoje; filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo raus nevie rengini metu be
organizatori, turini teis rengti tokius renginius, sutikimo; filmuoti ir fotografuoti mog ir naudoti jo atvaizdus reklamai
visuomens informavimo priemonse be io mogaus sutikimo.
Visuomens informavimo statymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi renkant informacij, jei yra pagrindas
manyti, kad fiksuojami teiss paeidimai. U 13 straipsnyje nustatyt reikalavim paeidim renkant ir skelbiant viej
informacij atsakoma Visuomens informavimo ir kit statym nustatyta tvarka.
Visuomens informavimo statymo 16 straipsnyje Teis gauti atlyginim u padaryt moralin ir materialin al nurodoma, kad
kiekvienas fizinis asmuo, kurio garb ir orum emina paskelbta tikrovs neatitinkanti informacija apie j, turi teis pagal statymus
gauti atlyginim u padaryt moralin al. Pagal naujojo Civilinio kodekso 2.24 straipsn Asmens garbs ir orumo gynimas,
visuomens informavimo priemon, paskleidusi asmens reputacij eminanius ir tikrovs neatitinkanius duomenis, privalo
atlyginti asmeniui padaryt turtin ir neturtin al tik tais atvejais, kai ji inojo ar turjo inoti, jog paskleisti duomenys neatitinka
tikrovs, taip pat kai tuos duomenis paskelb jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimikai, o visuomens informavimo
priemon atsisako nurodyti tuos duomenis pateikus asmen. Visais kitais atvejais turtin ir neturtin al privalo atlyginti duomenis
paskleids asmuo ir jo veikla. Asmuo turi teis reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, eminanius jo garb ir
orum ir neatitinkanius tikrovs, taip pat atlyginti toki duomen paskleidimu jam padaryt turtin ir neturtin al. Po asmens
mirties toki teis turi jo sutuoktinis, tvai ir vaikai, jeigu tikrovs neatitinkani duomen apie mirusj paskleidimas kartu emina
ir j garb bei orum. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovs, kol juos paskleids asmuo nerodo prieingai.
Visu pirma paymtina, kad Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis, kaip ir tarptautiniai dokumentai, draudim kankinti, aloti, eminti
mogaus orum, iaur elges ar baudim pirmiausia sieja su valstybs ir atitinkam jos institucij veikla. Tai reikia, jog tokie
draudimai yra nustatyti siekiant apginti mog nuo neteist valstybs pareigno ar kito asmens, turinio valstybs galiojimus,
veiksm. Taiau ne kiekvienas pareigno elgesys, turintis mogui nemaloni padarini, gali bti pripaintas neteistu. Antai
neigiam padarini ir (tam tikru atvilgiu) kentjimo atsiranda pritaikius baudiamajame statyme numatytas ir tarptautins
bendrijos pripastamas sankcijas (pvz., laisvs atmim, baud, teisi apribojim ir pan.), kurios nustato atitinkamus asmens
suvarymus. Jie sudaro btinj bausms element ir dl j teistumo nekyla problem. Tai reikia, kad tie atvejai, kai, pvz.,
sulaikytas tariamasis ar asmuo u padaryt nusikaltim teismo nubaudiamas laisvs atmimu ir dl to jis patiria tam tikr
nepatogum ar kenia, negali bti traktuojami kaip Konstitucijos draudiamos bausms.
iuolaikins medicinos technologij naujovs veriasi mogaus sveikatos srit, sukeldamos ne tik teisini, bet ir svarbi etikos
problem. Civilinio kodekso 2.25 straipsnyje Teis kno nelieiamum ir vientisum nurodoma, kad fizinis asmuo nelieiamas.
Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam be jo atstovo pagal statym) valios ir laisvo sutikimo su juo negali bti
atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Toks sutikimas turi bti ireiktas ratu. Atlikti intervencij mogaus
kn, paalinti jo kno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi bti ireiktas ratu. Jeigu
asmuo yra neveiksnus, tok sutikim gali duoti jo globjas, taiau neveiksniam asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo ntumui
nutraukti, j operuoti, jo organui paalinti btinas teismo leidimas. Toks sutikimas nereikalingas btino reikalingumo atvejais,
siekiant igelbti asmens gyvyb, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali ireikti savo valios. Asmuo ratu gali nustatyti
savo kno panaudojimo bd po mirties, laidojimo tvark ir bd. mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos tvark
nustato atskiras statymas. mogaus knas, jo dalys ar organai ir audiniai negali bti komercini sandori dalyku. Tokie sandoriai
yra niekiniai. Asmuo, kurio teis kno nelieiamum ir vientisum buvo paeista, turi teis reikalauti i kalt asmen atlyginti
turtin ir neturtin al.
Konstitucijos 22 straipsnyje tvirtinta teis privataus gyvenimo nelieiamum.
mogaus privatus gyvenimas nelieiamas. Asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas
nelieiami. Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym.
statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimynin gyvenim, ksinimosi
jo garb ir orum.
Privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, kuri niekas negali be asmens sutikimo sikiti. i nelieiama
asmens sritis, kaip bt galima sprsti i Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies analizs, tai jo asmeninis, eimyninis gyvenimas,
asmens garb ir orumas. Privati informacija sudaro asmens privataus gyvenimo nelieiamumo turin. Jai priskiriama ir informacija
apie asmens sveikat.
Konstitucijos 22 straipsnis glaudiai susijs ir su Konstitucijos 24 straipsniu, reglamentuojaniu asmens bsto nelieiamum ir su
Konstitucijos 23 straipsniu apie nuosavybs apsaug.
Privataus gyvenimo nelieiamumas, kaip konstitucins teiss principas, suformuotas palyginti neseniai, tai XX a. antrosios puss
principas, nors jo itak reikt iekoti ir ankstesni ami teiss doktrinose. Privataus gyvenimo nelieiamumas, kaip teiss
principas, pirmiausia buvo bandomas apibrti moksliniuose straipsniuose. 1890 m. D. Warrenas ir L. D. Brandeisas paskelb
straipsn Teis privatum (The Right to Privacy), kuriame apibr i teis kaip teis bti paliktam vienam (right to be alone).
Straipsnio autoriai asmens teis privataus gyvenimo nelieiamum gyn nuo nepagrsto kit asmen (draug, kaimyn,
darbdavi, urnalist) kiimosi. io straipsnio taka JAV teiss doktrinai buvo labai didel, teismai pradjo priimti nagrinti
iekinius dl nepagrsto kiimosi asmenin gyvenim (intrusion), vieo privai fakt atskleidimo (public disclousure of private
facts), klaidinam fakt pateikimo (false light) ir pasisavinimo (appropriation).
Svarbi eimos gyvenimo dalis yra laisvas santuokos sudarymas. Konstitucijos 38 straipsnyje konstatuojama, kad santuoka yra
sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Naujojo Civilinio kodekso 3.7 straipsnyje Santuokos samprata numatyta, kad santuoka
yra statym nustatyta tvarka formintas savanorikas vyro ir moters susitarimas sukurti eimos teisinius santykius. Santuoka
sudaroma laisva moters ir vyro valia. Sudar santuok sutuoktiniai sukuria eimos santykius. Civilinio kodekso 3.11 straipsnyje
Draudimas tuoktis tos paios lyties asmenims nurodoma, kad santuok leidiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu.
Civilinis kodeksas pripasta partnerysts santykius tik tarp skirting lyi asmen, kodekso VI dalies XV skyrius yra skirtas
bendram gyvenimui neregistravus santuokos reglamentuoti.
Privataus gyvenimo samprata apima ir asmens teis vard ir jo gynim. Civilinio kodekso 2.20 straipsnyje numatyta, kad

91

kiekvienas fizinis asmuo turi teis vard. Teis vard apima teis pavard, vard (vardus) ir pseudonim. Neleidiama gyti
teisi ir pareig prisidengiant kito asmens vardu. Kodekso 2.21 straipsnyje reglamentuotas teiss vard gynimas, o 2.22
straipsnyje Teis atvaizd reglamentuotas asmens atvaizdo gynimas ir numatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis),
portretas ar kitoks atvaizdas gali bti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali bti
fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tok sutikim gali duoti jo sutuoktinis, tvai ar vaikai.
iuo metu daug Lietuvos statym nuostat nemaai dmesio skiria asmens privataus gyvenimo apsaugai, ypa informacijai apie
asmens privat gyvenim. Tai ir 1996 m. priimtas ir galiojantis 2000 m. redakcijos Visuomens informavimo statymas, Asmens
duomen teisins apsaugos statymas, kuris buvo priimtas 1998 m. ir iuo metu galiojanti jo 2000 m. redakcija, ir kt.
statymai nevienodai traktuoja asmen privataus gyvenimo apsaug tais atvejais, kai apie vieojo asmens privat gyvenim
skelbiamos inios, turinios reikm visuomenei.
Naujojo Civilinio kodekso 2.24 straipsnio Asmens garbs ir orumo gynimas 6 dalyje nurodoma, kad asmuo, paskleids tikrovs
neatitinkanius duomenis apie viej asmen ir jo valstybin ar visuomenin veikl, jeigu jis rodo, kad veik siningai,
siekdamas supaindinti visuomen su tuo asmeniu ir jo veikla, yra atleidiamas nuo civilins atsakomybs. Visuomens
informavimo statyme taip pat yra nuostata, kad informacija apie vieojo asmens (valstybs politik, valstybs tarnautoj, politini
partij ir visuomenini organizacij vadov bei kit visuomeninje ir politinje veikloje dalyvaujani asmen) privat gyvenim
gali bti skelbiama be jo sutikimo, jeigu i informacija atskleidia visuomenin reikm turinias privataus io asmens gyvenimo
aplinkybes ar asmenines savybes.
Toks skirtingas poiris viej ir privat asmen galt kelti abejoni dl galimo neatitikimo Konstitucijos nuostatoms, kadangi
Konstitucijoje yra ginamas vis asmen privatus gyvenimas, j nediferencijuojant, taiau akivaizdu, kad vieojo asmens privataus
gyvenimo apsauga turi bti derinama ir su visuomens teise inoti, ypa tais atvejais, kai vieojo asmens veiksmai turi visuomenin
reikm ir gali paveikti visuomenei reikming sprendim primim.
Klaidinga bt teigti, kad vieieji asmenys neturi teiss privataus gyvenimo apsaug, taiau informacija apie j privat gyvenim,
jeigu ji yra susijusi su teistu visuomens interesu inoti visuomenin reikm turinias privataus asmens gyvenimo aplinkybes,
gali bti paskelbta visuomens informavimo priemonse ir nra traktuojama kaip toki asmen teisi paeidimas ir Europos
mogaus teisi konvencijos poiriu.
Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje suformuluota grieta nuostata, kad asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo
praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami. i Konstitucijos nuostata gali bti interpretuojama atsivelgiant statymuose
nustatytus atskirus atvejus, kai tokia teis gali bti ribojama. Operatyvins veiklos statymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatose
suformuluotos slygos, kurioms esant operatyvins veiklos subjektai gali kontroliuoti pato siuntas ir elektros ryius, asmens
susirainjim, telegrafo ir kitus praneimus, klausytis telefonini pokalbi ir daryti j raus. io statymo 10 straipsnyje
suformuluotos slygos, kurioms esant operatyvins veiklos subjektai gali ir slapta apirti gyvenamsias patalpas, naudoti
speciali technik.
Baudiamojo proceso normos taip pat reglamentuoja asmens susirainjimo, telefonini pokalbi ir telegram slaptum bei
galimybes ias teises riboti.
Svarbi yra ir Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kad informacija apie privat asmens gyvenim gali bti
renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym. i Konstitucijos nuostat reikt interpretuoti kaip galimyb rinkti
informacij apie asmens privat gyvenim be jo sutikimo, tik toki galimyb reglamentavus statymu ar teismo sprendimu.
Asmens duomen teisins apsaugos statyme, priimtame 1996 m., ir iuo metu galiojanioje jo 2000 m. redakcijoje taip pat
nurodoma, kad io statymo tikslas ginti mogaus privataus gyvenimo nelieiamumo teis ryium su asmens duomen tvarkymu
ir sudaryti slygas laisvam asmens duomen judjimui. statymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens
duomenis automatiniu bdu, taip pat neautomatiniu bdu tvarkant asmens duomen susistemintas rinkmenas: sraus, kartotekas,
bylas, svadus. statymas nustato fizini asmen, kaip duomen subjekt, teises, i teisi apsaugos tvark, juridini ir fizini
asmen (taip pat moni, neturini juridinio asmens teisi) teises, pareigas ir atsakomyb tvarkant asmens duomenis.
Asmens duomenys iame statyme suprantami kaip bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu duomen subjektu, kurio
tapatyb yra inoma arba gali bti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta naudojantis tokiais duomenimis, kaip asmens kodas, vienas
arba keli asmeniui bdingi fiziniai, fiziologiniai, psichologiniai, ekonominiai, kultriniai ar socialiniai poymiai. Asmens duomen
teisins apsaugos statyme atskirai aptarta ir ypating asmens duomen svoka, ir j tvarkymo slygos. Prie ypating asmens
duomen priskirti duomenys apie asmens rasin ir etnin kilm, politinius, religinius, filosofinius ar kitus sitikinimus, sveikat,
teistum ir kt.
Asmens sveikatos konfidencialumas yra svarbi asmens privataus gyvenimo dalis.
Kai kurie Lietuvos Respublikos statymai numato galimybes rinkti informacij apie asmens privat gyvenim ir be jo sutikimo,
pvz., Operatyvins veiklos statymas.
Jame numatyta, kad operatyviniais veiksmais gaut informacij draudiama panaudoti ne tiems tikslams, kuriems pasiekti jie buvo
taikomi. Deja, statymas nenumato atsakomybs, kuri turt kilti tais atvejais, kai tokia informacija buvo panaudota kitais tikslais.
statymas tik numato atsakomybs pagrindus tais atvejais, kai buvo paeistas slaptj operatyvins veiklos dalyvi
konfidencialumas. mogaus teisi apsaugos poiriu svarbi yra Operatyvins veiklos statymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kad
jeigu teismo procese atskleidiama specialia technika gauta informacija apie asmen, asmuo turi teis apsksti ir neigti j,
remdamasis tuo, kad informacija buvo gauta neteistai. iuo atveju teismas turi teis atskleisti motyvuoto teikimo sankcijai gauti
itraukas, kurios rodo sankcijos teistum.
Taigi Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar
neteisto kiimosi asmens asmenin ir eimynin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum, nereikt suprasti kaip absoliutaus
draudimo kai kuriais atvejais riboti asmens privataus gyvenimo nelieiamum. Konstitucija yra vientisas aktas ir jos nuostatos
turt bti suprantamos integruotai; iuo poiriu svarbi yra Konstitucijos 28 straipsnio nuostata, tvirtinanti, kad gyvendindamas
savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir
laisvi.
Konstitucijos 23 straipsnyje tvirtinta teis nuosavybs nelieiamum yra priskirtina vienai svarbiausi mogaus teisi.
Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavyb nelieiama. Nuosavybs teises saugo statymai. Nuosavyb gali bti paimama tik
statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama.

92

Teis nuosavybs nelieiamum yra plaiai interpretuojama Konstitucinio Teismo nutarimuose. 1993 m. gruodio 13 d. nutarime
Konstitucinis Teismas interpretuoja nuosavybs nelieiamum, kaip . savininko, kaip subjektini teisi turt turtojo, teis
reikalauti, kad kiti asmenys nepaeist jo teisi, taip pat valstybs pareig ginti ir saugoti nuosavyb nuo neteisto ksinimosi j
.
Asmens teis nuosavyb yra plaiai interpretuojama, studijuojant civilin teis. Ypa svarbu, kaip ir kokiu bdu gali bti
nusavinamas privaios nuosavybs teise esantis objektas. Nagrinjant klausim ypa svarbi Konstitucinio Teismo nuomon,
isakyta jau mintame 1993 m. gruodio 13 d. nutarime, kad nuosavybs teisi gynimas teisinmis priemonmis suponuoja ir
atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teis visais visuomenini santyki reguliavimo atvejais turi apibrtas galiojimo ribas.
Konstitucinis Teismas paymjo, kad nuosavybs nelieiamumas reikia savininko, kaip subjektini teisi turt turtojo, teis
reikalauti, kad kiti asmenys nepaeist jo teisi, taip pat valstybs pareig ginti ir saugoti nuosavyb nuo neteisto ksinimosi j.
..nei Konstitucija, nei galiojanti kit statym sistema, nei visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos nepaneigia
galimybes statymais nustatytomis slygomis ir tvarka nusavinti turt arba apriboti jo valdym, naudojim ar disponavim juo.
Nuosavybs teiss ir baudiamosios teiss priemonmis ginamas objektas.
Konstitucijos 24 straipsnyje tvirtintas asmens bsto nelieiamumas yra svarbi mogaus teis, kurios interpretavimas glaudiai
susipyns su privataus gyvenimo nelieiamumu. Straipsnyje numatyta, kad mogaus bstas nelieiamas. Be gyventojo sutikimo
eiti bst neleidiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viej tvark,
sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt.
Konstitucijos 24 straipsnio antrojoje dalyje vardytos slygos, kurioms esant be asmens sutikimo galima eiti jo bst. Tok leidim
gali duoti teismas arba statymas gali numatyti toki galimyb, taiau tik tais atvejais, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti
nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt. Jeigu statymas nustatyt kitokius pagrindus, jie galt bti traktuojami kaip
prietaraujantys Konstitucijai.
ios teiss interpretavimui svarbios Operatyvins veiklos, Policijos, Policijos veiklos, Valstybs saugumo departamento,
Baudiamojo proceso kodekso ir kai kuri kit statym nuostatos.
Operatyvins veiklos statymo 7 straipsnyje numatyta galimyb operatyvins veiklos subjektams slapta apirti gyvenamsias
patalpas, toki teis sankcionuoja teisjai.
Konstitucijos 25 straipsnis yra skirtas saviraikos laisvei, jame plaiai reglamentuota informacijos laisv, kuri apima laisv turti
sitikinimus ir juos reikti, teis iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas, spaudos ir kit informacijos priemoni laisv. Su ia
konstitucine teise siejasi ir Konstitucijos 44 straipsnyje suformuluotas masins informacijos cenzros draudimas ir draudimas
monopolizuoti masins informacijos priemones. Saviraikos laisv yra reglamentuota ir Europos mogaus teisi konvencijos 10
straipsnyje.
Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje suformuluotas bendras principas, kad mogus turi teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai
reikti. io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas. iose
konstitucinse nuostatose saviraikos laisv ir teis informacij deklaruojama be koki nors apribojim, taiau io Konstitucijos
straipsnio 3 dalyje suformuluoti apribojimai laisvei reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij, nustatant, kad tai gali bti
ribojama tik statymu ir jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti
konstitucinei santvarkai. O io Konstitucijos straipsnio 4 dalyje teigiama, kad laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij
nesuderinama su nusikalstamais veiksmais tautins, rasins ar socialins neapykantos, prievartos ir diskriminacijos kurstymu,
meitu ir dezinformacija. ios Konstitucijos nuostatos ir juose suformuluoti apribojimai koreliuojasi su Europos mogaus teisi
konvencijos 10 straipsnyje suformuluotais saviraikos laisvs apribojimais, taiau Konstitucijos nuostatose nra suformuluoto
draudimo riboti saviraikos laisv siekiant utikrinti teismins valdios autoritet ir bealikum.
Saviraikos laisv apima laisv turti savo nuomon, gauti ir skleisti informacij ir idjas. Kartais teis informacij iskiriama
atskirai. Saviraikos laisv nra absoliuti, ji gali bti ribojama.
iuo metu ypa didelis dmesys skiriamas teisei informacij, kadangi tinkamas ios teiss gyvendinimas turt asmeniui padti
realizuoti ir kitas teises, tarp j ir socialines, ekonomines, kultrines.
Konstitucijos nuostatos suformuluoja du svarbius teiss informacij aspektus: tai teis gauti informacij ir teis j skleisti. Teisje
gauti informacij gali bti iskiriama ir teis gauti informacij (ir susipainti su bylomis) apie save. Konstitucijos 25 straipsnio 5
dalis nurodo, kad pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j.
Teis gauti informacij yra interpretuojama vairi statym nuostatose, naujojo Civilinio kodekso normose, Visuomens
informavimo (iuo metu galioja 2000 m. redakcija), Asmens duomen teisins apsaugos (galioja 2000 m. redakcija) ir 2000 m.
priimtame Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybs staig statyme ir kituose statymuose. Tam tikra prasme svarbus yra
ir Valstybs ir tarnybos paslapi statymas (1999), kuriame suformuluoti pagrindai, kuriems esant informacija gali bti priskirta
valstybs ar tarnybos paslapiai ir tokiu bdu ribojamas jos gavimas ir skleidimas.
Visuomens informavimo statymo paskirtis nustatyti vieosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvark,
vieosios informacijos rengj, platintoj, j savinink, urnalist ir j veikl reglamentuojani institucij teises, pareigas ir
atsakomyb. Visuomens informavimo priemons tai laikraiai, urnalai, biuleteniai ir kiti leidiniai, televizijos, radijo programos,
knygos ir kita. urnalisto svok Visuomens informavimo statymas traktuoja gana plaiai tai asmuo, kuris profesionaliai renka,
rengia ir teikia mediag vieosios informacijos rengjui savo iniciatyva ar pagal sutart su rengju arba jo pavedimu ir yra
urnalist profesinio susivienijimo narys. Visuomens informavimo statyme numatyta, kad naudojimasis informacijos laisve gali
bti saistomas toki reikalavim, slyg, apribojim ar bausmi, kuriuos nustato statymai ir kurie demokratinje visuomenje btini
Lietuvos valstybs saugumui, teritorijos vientisumui, vieajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teismins valdios
nealikumui garantuoti, siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ir nusikaltimams, konfidencialiai informacijai atskleisti,
apsaugoti moni sveikat bei dorov, taip pat j privat gyvenim, orum ir teises. U informacijos laisvs paeidimus, taip pat u
statym nustatyt naudojimosi informacijos laisve apribojim paeidimus atsakoma io ir kit statym nustatyta tvarka.
Konstitucijos 29 straipsnyje suformuluota labai svarbi mogaus teis, kuri gali bti traktuojama ir kaip principas lygiateisikumas.
Jame nurodoma, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs; mogaus teisi
negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar
pair.
Lygiateisikumas iuo metu ypa plaiai reglamentuojamas tarptautiniuose dokumentuose, jo turinys pleiasi. Prieinga

93

lygiateisikumo samprata diskriminacija, jos draudimas utikrina lygiateisikumo gyvendinim.

Europos mogaus teisi konvencijos 14 straipsnyje Diskriminacijos udraudimas numatyta, kad naudojimasis ioje Konvencijoje
pripaintomis teismis ir laisvmis yra utikrinamas be jokios diskriminacijos dl asmens lyties, rass, odos spalvos, kalbos,
religijos, politini ar kitoki pair, tautins ar socialins kilms, priklausymo tautinei maumai, nuosavybs, gimimo ar kitais
pagrindais. Diskriminacijos draudimui taip pat skirtos ir Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos nuostatos, jos 21, 23
straipsniai. Chartijos 21 straipsnyje Nediskriminavimas suformuluotas bendras principas, kad draudiamas bet koks
diskriminavimas dl lyties, rass, odos spalvos, etnins ar socialins kilms, genetini ypatum, kalbos, religijos ar sitikinim,
politini ar kitoki pair, priklausymo tautinei maumai, turto, gimimo, negalios, amiaus ar seksualins orientacijos.
Kita pilietin teis - neteisto pamimo nelaisvn atveju teis apsksti tok paeidim. Apskundiama turi bti teismui tok
reikalavim nustato Konvencijos 5 straipsnio 4 punktas. Beje, teis apsksti neteist sulaikym yra viena i seniausi teisi anglosaks teisinje sistemoje. Ji tvirtinta dar 1231 metais, kai sukil Anglijos bajorai privert karali Jon pasirayti Magna Cart.
Teisinje literatroje yra paplits ios teiss lotynikas pavadinimas habeas corpus.
Politins teiss ir laisvs
Politins teiss, kaip ir pilietins, kartais yra apibdinamos kaip negatyvios, nes valstyb j atvilgiu turi susilaikyti nuo j varymo
ir neturi pozityvios pareigos, kaip socialini, ekonomini ir kultrini teisi atveju, imtis tam tikr veiksm. Politini teisi
klasifikacija kinta ir tokios teiss, kaip asociacij (iskyrus teis jungtis politines partijas), susirinkim, demonstracij, miting,
odio, spaudos laisv, galt bti priskiriamos pilietinms teisms, atsivelgiant j turin iuolaikinje demokratinje valstybje.
Politinms teisms galtume priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje deklaruojam teis dalyvauti valdant savo al
tiesiogiai ar per demokratikai irinktus atstovus, kuri galt apimti rinkim teis, teis inicijuoti referendum, piliei statym
iniciatyvos teis, peticij teis, teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb ir juos apsksti.
Nors teis inicijuoti referendum nra specialiai minima Konstitucijoje, taiau ji galt bti interpretuojama kaip Konstitucijos 33
straipsnyje suformuluotos teiss dalyvauti valdant savo al komponentas.
Aptariant konstitucin piliei teis dalyvauti valdant savo al, svarbi ir j statym leidybos iniciatyvos teis, kuri reglamentuota
Konstitucijos 68 straipsnyje. io straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui
statymo projekt ir j Seimas privalo svarstyti. Toki teis reglamentuoja ir specialus statymas Piliei statym leidybos
iniciatyvos statymas, priimtas 1998 m.
Teis dalyvauti valdant savo al gali bti vertinama ir kaip principas, apibdinantis demokratins valstybs santykius su pilieiais,
ir kaip konkreti teis, susijusi su kitomis politinmis teismis ir laisvmis. ios teiss negalima vertinti izoliuotai, tik kaip
konstitucinje teisje tvirtintos pilieio politins galimybs kartu su kitais formuoti valstybs politin ir teisin vali, i teis
visuotinai pripastama ir tarptautinje teisje.
Prie politini teisi priskirtina ir Konstitucijos 139 straipsnyje tvirtinta kiekvieno pilieio teis ginti valstyb nuo ginkluoto
upuolimo, taip pat ir teis atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb (karo tarnyba Konstitucijos 139 straipsnyje yra
suformuluota kaip pareiga). Politinms teisms galtume priskirti ir Konstitucijos 3 straipsnyje vardyt kiekvieno pilieio teis
prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark.
Viena rykiausi politini teisi rinkim teis, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym nuostatas yra
pripastama tik Lietuvos Respublikos pilieiams. i teis interpretuota Konstitucijos 33, 34, 56, 78, 119 straipsniuose. Konstitucin
rinkim teis yra detalizuojama Seimo rinkim, Prezidento rinkim, Savivaldybi taryb rinkim statymuose. Paprastai yra
iskiriama pasyvioji ir aktyvioji rinkim teis. Kai kurie esminiai rinkim teiss principai yra reglamentuoti ir Europos mogaus
teisi konvencijos Pirmojo protokolo, kur Lietuva yra ratifikavusi, 3 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad valstybs sipareigoja
pagrstais terminais organizuoti laisvus rinkimus (kai yra slaptai balsuojama), kad sudaryt tokias slygas, kurios garantuot moni
nuomons raikos laisv renkant statym leidybos institucijas.
Rinkim teis iuo metu taip pat patiria transformacij, pvz., Europos Sjungos valstybse narse vietos rinkimuose gali dalyvauti ir
kit Europos Sjungos nari pilieiai, gyvenantys toje vietovje. Piliei rinkim teis bus plaiau nagrinjama analizuojant
rinkim teiss institut Lietuvos Respublikos konstitucinje teisje.
Pagal Konstitucijos 33 straipsnio 2 dal pilieiams laiduojama teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb,
apsksti j sprendimus. i konstitucin piliei teis - tai ir viena i teisi, kurias gyvendindami pilieiai taip pat gali dalyvauti
valdant savo al. Minta Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies nuostata negali bti aikinama vien paodiui, ji aikintina
i Konstitucijos 124 straipsnio, pagal kur savivaldybi taryb, j vykdomj organ bei j pareign aktai ar veiksmai,
paeidiantys piliei ir organizacij teises, gali bti skundiami teisme. Taigi pagal Konstitucijos 33 straipsnio 2 dal
pilieiams laiduojama teis kritikuoti ne tik valstybs, bet ir savivaldybi staig ar pareign darb, apsksti ne tik valstybs,
bet ir savivaldybi staig ar pareign sprendimus (Byla Nr. 44/03, LR Konstitucinio Teismo nutarimas, 2006 m. sausio 26 d.).
Aptardami politines teises, plaiau pakomentuosime peticijos teis, kuri numatyta Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje.
Konstitucijoje nurodoma, kad pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendinimo tvark nustato statymas, taigi jos
konkretus turinys nra vardytas ir turt bti detalizuotas statymu. Peticijos teis konstitucinje teisje gali bti suprantama ir kaip
bet koks pilieio kreipimasis valdios institucijas su skundu ar pasilymu, ji gali bti individuali ar kolektyvin. Taiau ji gali bti
interpretuojama ir siauriau kaip teis kreiptis kompetentingas institucijas su reikalavimu sprsti statymin ar kit svarb
visuomenei klausim. Lietuvos konstitucinje teisje peticija traktuojama ia siauresne prasme.
Politini teisi gyvendinimas paprastai siejamas su pilietybe, taiau iuo metu ne visais atvejais pilietybs turjimas yra btina
slyga visoms politinms teisms realizuoti. Pagal 1999 m. priimto Peticij statymo nuostatas pareikjas, t. y. peticijos pateikjas,
gali bti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir usienietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje.
Pagal Peticij statymo 2 straipsnio nuostatas, peticija tai ratikas pareikjo kreipimasis Seim, Vyriausyb ar vietos savivaldos
valdios ir valdymo institucijas su reikalavimais ar silymais sprsti mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo; valdios ir
valdymo institucij reformavimo; kitus svarbius visuomenei, savivaldai ar valstybei klausimus, kai tam reikia priimti nauj teiss
akt, pakeisti, papildyti ar pripainti netekusiu galios galiojant teiss akt ir kai peticij komisijos tok kreipimsi pripasta
peticija. Kreipimesi negali bti keliami tokie reikalavimai ir silymai, kuri isprendimas varyt kit moni teises ir laisves,
grst Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai.

94

Socialins ekonomins ir kultrins teiss

Pilietins ir politins teiss kartais priskiriamos prie negatyvi teisit.y. ios teiss preziumuoja laisv nuo v-bs(v-bei draudiama
ias teises paeisti, ji turi nesikiti j gyvendinim, ir j gyvendinimas nekainuoja), o socialins, ekonomins, kultrins
traktuojamos kaippozityvios teiss, programins, palaipsniui gyvendinamos, joms reikalingi v-bs veiksmai ir ilaidos. Ne visi
autoriai jas vertina kaip individualias, kurias asmuo gali tiesiogiai ginti kreipdamasis teism, bet pastaruoju metu dl konstitucini
teism sprendim jos vis daniau apginamos kaip individualios teiss.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje reglamentuotos tokios socialins, ekonomins teiss, kaip teis darb, versl, tinkamas,
saugias ir sveikas darbo slygas, teis gauti teising apmokjim u darb, socialin apsaug nedarbo atveju, kiekvieno dirbaniojo
teis poils, kasmetines mokamas atostogas, teis burtis profesines sjungas, teis gauti senatvs, invalidumo pensijas, socialin
param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statymo numatytais atvejais, eimos apsaugos teiss (dirbani
motin teis atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo slygas ir kitas lengvatas; nepilnameius vaikus gina statymas ir kt.),
teis sveikatos prieir, darbuotoj teis streikuoti, ginant savo ekonominius ir socialinius interesus.
Socialini, ekonomini, kultrini teisi katalogas idstytas JTO Tarptautiniame ekonomini, socialini, kultrini teisi pakte,
taip pat Europos Tarybos priimtose tarptautinse sutartyse- Europos socialinje chartijoje(1961 m) ir Pataisytoje Europos socialinje
chartijoje( 1996), ES Pagrindiniu teisiu chartijoje taip pat reglamentuotos kai kurios socialines teises(2000).
Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti
tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju. io
Konstitucijos straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad priveriamasis darbas draudiamas. Taiau kitose io straipsnio dalyse vardyti
atvejai, kai darbas nra traktuojamas kaip priverstinis, t. y., priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenje ar j pakeiianti
alternatyvioji tarnyba, taip pat piliei darbas karo, stichins nelaims, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais. Priveriamuoju
darbu nelaikomas ir statymo reguliuojamas teismo nuteistj darbas.
Teiss darb danai suvokiama kaip v-bs garantija, kad visi bt aprpinti darbu, ji turi rpintis darbo pasila, bedarbysts
likvidavimu, taiau i teis nereikia v-bs pareigos darbinti. ios teiss turin papildo teis darbo laisv, t. y. galimyb laisvai
pasirinkti darb ir laisva valia j dirbti, siejama su priverstinio darbo udraudimu. Tie atvejai, kai atskiroms veiklos rims ar
pareigoms asmenys parenkami konkurso tvarka, negali bti traktuotini kaip laisvs pasirinkti veiklos r ar ir profesij apribojimai.
Konstitucija skelbia teis darb, bet neutikrina teiss gauti konkret darb pagal pasirinkt profesij ar veiklos srit ir
negarantuoja asmenims teiss uimti vienas ar kitas pareigas tam tikroje vietovje, monje, staigoje ar organizacijoje. Teis
darb reglamentuojama Darbo kodekse, Saugos darbe statyme, Darbo apmokjimo statyme ir kituose teiss aktuose. Usieniei
darbas yra reglamentuotas Usieniei teisins padties statyme.
JTO Tarptautiniame ekonomini, socialini, kultrini teisi pakte teis darb, apimanti kiekvieno mogaus teis gauti galimyb
usidirbti pragyvenimui darbu, kur jis laisvai pasirenka arba kur dirbti jis laisvai sutinka, ir imasi reikiam priemoni iai teisei
apsaugoti. Priemons, kuri valstyb, imasi iai teisei visikai gyvendinti, apima technin ir profesin orientavim ir mokymo
programas, strategij ir metodus, taikomus siekiant tolygios ekonomins, socialins ir kultrins pltros ir visiko bei produktyvaus
uimtumo, kad bt apsaugotos asmens pagrindins politins ir ekonomins laisvs.
kiekvieno mogaus teis teisingas ir palankias darbo slygas, kurios vis pirma utikrint:
a) atlyginim, visiems darbuotojams utikrinant ma maiausiai: i) teising darbo umokest ir vienod apmokjim u lygiavert
darb be jokio skirtumo, vis pirma moterims utikrinant ne prastesnes darbo slygas nei tos, kurias turi vyrai, ir vienod
apmokjim u vienod darb; ii) deram pragyvenim jiems patiems ir j eimoms pagal io Pakto nuostatas;
b) darbo slygas, atitinkanias saugos ir higienos reikalavimus;
c) vienod visiems galimyb bti pakeliamiems darbe atitinkamas auktesnes pareigas atsivelgiant vien darbo sta ir
kompetencij;
d) poils, laisvalaik bei pagrst darbo laiko apribojim ir mokamas prastines atostogas, taip pat apmokjim u darb valstybini
veni dienomis.
Pataisytoje Europos Socialinje chartijoje:
teis teising atlyginim
V-b sipareigoja:
1. Pripainti darbuotoj teis tok atlyginim, kuris garantuot jiems ir j eimoms normal gyvenimo lyg.
2. Pripainti darbuotoj teis padidint darbo umokest u virvalandius, atsivelgiant iimtis kai kuriais ypatingais atvejais.
3. Pripainti vyr ir moter teis vienod atlyginim u vienodos verts darb.
4. Pripainti vis darbuotoj teis tinkam iankstinio praneimo apie atleidim i darbo laik.
5. Leisti atskaitymus i darbo umokesio tiktai laikantis toki slyg ir tokio dydio, kuriuos numato vidaus statymai ar kiti teiss
aktai, arba nustato kolektyvins sutartys ar arbitrao sprendimai.
Teis streikuoti
Streikas tai kolektyvinis darbo nutraukimas, siekiant pateikti darbdaviui ar v-bei tam tikrus reikalavimus. Streikai turi vykti
laikantis teiss aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavim, nes prieingu atveju, jie gali bti pripainti neteistais.

95

Svarbi yra ir Konstitucijos laiduojama socialins apsaugos teis. Konstitucijos 52 straipsnyje nurodoma, kad Valstyb laiduoja
piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym
numatytais atvejais. Teis socialin apsaug turi visi asmenys vienodais pagrindais, iskyrus usienieius (ar asmenis be
pilietybs), neturinius teiss nuolat gyventi Lietuvoje. Kai kurios socialins apsaugos rys yra susijusios ir su tam tikromis
pareigomis, pvz., teis socialin draudim gyja asmenys, statym nustatyta tvarka mokantys socialinio draudimo mokas ar kai u
juos mokama statymuose nustatyta tvarka.
Socialin apsauga galt bti apibrta kaip statymais nustatyta socialini, ekonomini priemoni sistema, utikrinanti l ir
paslaug teikim tiems asmenims, kurie statym numatytais atvejais dl senatvs, invalidumo (negalios), mirties, ligos, motinysts
(tvysts), artimj globos, nedarbo, nepritekliaus ir kit eimos aplinkybi praranda pajamas, turi papildom ilaid arba negali
pakankamai savs arba savo eimos aprpinti i darbo arba kitoki pajam.
vairius socialins apsaugos elementus reglamentuoja Valstybinio socialinio aprpinimo sistemos pagrind statymas (1990),
Valstybinio socialinio draudimo statymas (1991), Valstybinio socialinio draudimo pensij statymas (1994), Nelaiming atsitikim
darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas (1999), Socialini paslaug statymas (1996), Gyventoj pajam garantij
statymas (1990), Valstybini paalp eimoms, auginanioms vaikus, statymas (1994), Bedarbi rmimo statymas (1990) ir kt.
Socialinio draudimo tikslas i dalies arba visikai kompensuoti apdraustiesiems asmenims (statym nustatytais atvejais j
eimos nariams) dl senatvs, negalios, artimj netekimo, ligos ar traumos, motinysts (tvysts), nedarbo prarastas pajamas arba
padengti dl i prieasi atsiradusias ilaidas.
Socialine parama suprantamas kompleksas priemoni, apimantis socialines paslaugas ir pinigin param. Pagrindinis socialini
paslaug tikslas patenkinti asmens gyvybinius poreikius ir sudaryti mogaus orumo vertas gyvenimo slygas, kai mogus
nepajgia pats to padaryti.
Socialin apsauga yra svarbus pataisytos Europos socialins chartijos (j Lietuva ratifikavo) komponentas.
Individualios paciento teiss skirtos laisvei apsaugoti ir yra vadinamosios negatyvios prigimties, nes siekia apsaugoti asmen nuo
nepagrsto visuomens ir valstybs sikiimo. Socialins teiss (teis sveikatos prieir ir yra tokia) turi utikrinti asmeniui
galimyb dalyvauti lygiais pagrindais vartojant socialines vertybes ir yra pozityviosios prigimties, nes suformuluoja valstybei
pareig utikrinti, kad asmuo turt galimyb lygiais pagrindais su kitais dalyvauti paskirstant socialines vertybes.
Konstitucijos 53 straipsnyje deklaruojama teis sveikatos prieir. Jame gana abstrakiai suformuluoti kai kurie sveikatos
sistemos ir sveikatos prieiros elementai. Konstitucija nustato, kad valstyb rpinasi moni sveikata ir laiduoja medicinos pagalb
bei paslaugas mogui susirgus; statymas nustato pilieiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinse gydymo staigose teikimo
tvark; valstyb skatina visuomens kno kultr ir remia sport; valstybje kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo
kenksming poveiki.
Konstitucijos 53 straipsnio nuostat nereikt traktuoti kaip valstybini gydymo staig absoliui pareig teikti iskirtinai
nemokam ir visaapimani medicinos pagalb. Konstitucija nenustato nemokamos (finansuojamos i valstybs biudeto)
medicinos pagalbos apimties, taiau reikalauja, kad tokia pagalba bt ir turi bti statymu nustatyta jos teikimo tvarka. io
straipsnio interpretacija turi bti grindiama kompromisu tarp asmens konstitucins teiss sveikatos prieir ir valstybs
ekonomini slyg.
Kultrins teiss yra minimos keliuose Konstitucijos skirsniuose (II, III, IV), ypa daug dmesio skiriama asmen, priklausani
tautinms bendrijoms, kultrini teisi apsaugai. Tai piliei tautinms bendrijoms suteikta teis savarankikai tvarkyti savo tautins
kultros reikalus, vietim, labdar, savitarpio pagalb; valstyb teikia tautinms bendrijoms param (Konstitucijos 45 straipsnis).
Asmenys, priklausantys tautinms bendrijoms, turi teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius (37 straipsnis).
42 straipsnyje nurodoma, kad kultra, mokslas, tyrinjimai ir dstymas yra laisvi, valstyb remia kultr ir moksl, rpinasi
Lietuvos istorijos, meno ir kit kultros paminkl bei vertybi apsauga. statymas gina dvasinius ir materialius autoriaus interesus,
susijusius su mokslo, technikos, kultros ir meno kryba.
Viena svarbiausi kultrini teisi teis moksl. Konstitucijos 41 straipsnyje vis pirma suformuluota pareiga mokytis iki 16
met. Asmenims iki 16 met mokslas privalomas. Mokymas valstybinse ir savivaldybi bendrojo lavinimo, profesinse bei
auktesniosiose mokyklose yra nemokamas. Auktasis mokslas pasiekiamas visiems pagal kiekvieno mogaus sugebjimus. Gerai
besimokantiems pilieiams valstybinse auktosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.
JTO Tarptautiniame ekonomini, socialini, kultrini teisi pakte kiekvieno mogaus teis moksl:
vietimo tikslas siekti, kad mogaus asmenyb visapusikai vystytsi ir suvokt savo orum, taip pat didinti pagarb mogaus
teisms ir pagrindinms laisvms. Isimokslinimas turi suteikti visiems monms galimyb tapti naudingais laisvos visuomens
dalyviais, padti ugdyti savitarpio supratim, pakantum ir draugyst tarp vis taut, vis rasini, etnini bei religini grupi ir
prisidti prie Jungtini Taut vykdomos taikos palaikymo veiklos pltojimo.
Siekiant visikai gyvendinti i teis:
a) pradinis mokymas turi bti visiems privalomas ir nemokamas;
b) vairi form vidurinis mokslas, skaitant technin ir profesin vidurin mokym, turi bti atviras bei prieinamas visiems imantis
vis reikiam priemoni, vis pirma palaipsniui vedant nemokam moksl;

96

c) auktasis mokslas turi bti vienodai prieinamas visiems pagal kiekvieno gabumus, imantis vis reikiam priemoni, vis pirma
palaipsniui vedant nemokam moksl;
d) pagrindinis lavinimas t asmen, kurie nra ij arba baig viso pradinio mokslo kurso, turi bti skatinamas ir intensyvinamas;
e) turi bti aktyviai pltojamas vis pakop mokykl tinklas, turi bti diegta atitinkama stipendij sistema ir nuolat gerinamos
materialins dstytoj slygos.
Valstyb sipareigoja gerbti tv ir atitinkamais atvejais teist globj laisv parinkti savo vaikams ne tik valstybs institucij
steigtas mokyklas, bet ir kitas mokyklas, atitinkanias t mokslo reikalavim minimum, kuris gali bti valstybs nustatytas arba
patvirtintas, ir utikrinti religin bei dorovin savo vaik aukljim pagal savo pai sitikinimus.
7. Atskir subjekt teiss.Vaiko teiss.
mogaus teises galima iskirti ir pgl subjektus, kuriems jos iskirtinai taikomos:vaik, moter, turini maamei vaik;
negali asmen ir kt. Tokiems subjektams be bendrj visiems asmenims pripastam m teisi iskiriamos ir specialios
teiss bei papildomos teisi gyvendinimo garantijos.
iuolaikiniame pasaulyje vaiko teisi imanymas ir tinkamas bei savalaikis j gyvendinimas visuose visuomens gyvenimo
lygmenyse yra vienas svarbiausi demokratins valstybs poymi, o visuomens ugdymas inoti ir gerbti vaiko teises
neatsiejama demokratins valstybs pilietin tradicija. Vaikams dl j fizinio ir psichinio nebrandumo reikia ypatingos apsaugos ir
prieiros. Vaik teiss turi bti ypa ginamos. Pripaindami vaik, kaip ypatingos visuomens grups, teises ir interesus bei
nepaprast Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos, plaiausiai pasaulyje apimanios vaiko teises, ir jos Papildom protokol bei
kit su vaikais susijusi tarptautini teiss akt svarb, pasaulio vadovai sipareigojo kurti vaikams pritaikyt pasaul.
Tvai, kiti teisti vaiko atstovai, valstybs, vietos savivaldos ir visuomenins institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo
laikytis i nuostat bei princip:
1) visur ir visada pirmiausia turi bti atsivelgiama teistus vaiko interesus;
2) vaikas turi teis naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, iame ir kituose statymuose bei teiss
aktuose nustatytomis vaiko teismis bei laisvmis;
3) kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali bti diskriminuojamas dl savo arba savo tv ar
kit teist vaiko atstov lyties, amiaus, tautybs, rass, kalbos, tikjimo, pair, socialins, turtins, eimynins padties,
sveikatos bkls ar koki nors kit aplinkybi;
4) kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek ir po jo - turi bti garantuota galimyb bti sveikam ir normaliai
vystytis fizikai bei protikai, o gimusiam vaikui - taip pat dorovikai ir dalyvauti visuomens gyvenime;
5) n vienas vaikas negali bti paliktas be gyvenamojo bsto, minimali pragyvenimo l ir globos ar rpybos;
6) sandoriai, sudaryti paeidiant vaiko interesus (vaik paliekant be gyvenamojo bsto, minimali pragyvenimo
l, globos, rpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varantys statym nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves,
pripastami negaliojaniais;
7) vaiko teises pirmiausia privalo utikrinti tvai ir kiti teisti vaiko atstovai.
Pagrindins vaiko teiss ir laisvs:
Kiekvienas vaikas turi neatimam teis gyventi ir augti. Draudiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su
vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliam asmenybs vystymuisi. is draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko, jo
tv ar kit teist vaiko atstov sutikimas.Vaiko teis sveik ir saugi aplink, teis individualyb ir jos isaugojim, t.y. vaikas
nuo gimimo momento turi teis vard, pavard, tautyb ir pilietyb, teis eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryius ir
j isaugojim. Vaikas turi teis asmenin gyvenim, bendravim, susirainjimo slaptum, asmens nelieiamyb ir laisv.
Draudiama vaik kankinti, aloti, eminti jo garb ir orum, iauriai su juo elgtis. Vaiko teis gyvenimo slygas, btinas jo
fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, utikrina tvai, kiti teisti vaiko atstovai, valstybs ir vietos savivaldos
institucijos.
Vaikas, atsivelgiant jo veiksnum, turi teis pats arba per savo teistus atstovus sudarinti sandorius, turti indli kredito
staigose ir disponuoti udarbiu ar stipendija, gyvendinti kitas turtines teises, kurias nustato atitinkami statymai bei teiss aktai.
Vaikas turi teis moksl(mokslas vaikams iki eiolikos met privalomas, atsivelgdami vaiko ami ir jo isilavinimo lyg, tvai
arba kiti teisti vaiko atstovai turi teis parinkti vietimo staig, mokymosi form bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias,
sitikinimus bei gabumus. Sprendiant klausim, atsivelgiama vaiko nuomon; kiekvienas vaikas turi teis nemokam
mokym valstybinse ir savivaldybi bendrojo lavinimo, profesinse bei auktesniosiose mokyklose; auktasis mokslas turi bti
prieinamas kiekvienam vaikui pagal jo sugebjimus. Gerai besimokantiems vaikams, turintiems Lietuvos Respublikos pilietyb,
valstybinse auktosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas; tvai ir kiti teisti vaiko atstovai privalo sudaryti slygas
vaikui gyti privalom isilavinim arba galimyb mokytis iki 16 met. Asmenys, nevykdantys io reikalavimo, atsako statym
nustatyta tvarka) teis gyti specialyb, pasirinkti darb, taip pat minties, sins, religijos, odio laisv, teis naudotis vairia
humanitarine informacija ir j platinti, dalyvauti visuomens gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teis laisvai
reikti savo pairas. Vaikas turi autoriaus teises savo krin, iradim ar atradim. Kiekvienam vaikui, negaunaniam pakankamo
ilaikymo i tv ar teist jo atstov, teikiama valstybs parama. Nalait ar likus be tv globos ir rpybos vaik statym
nustatyta tvarka ilaiko valstyb. Kiekvienam tokiam vaikui, neatsivelgiant globos form (valstybin, privai, visuomenin,
eimynin, asmenin), valstybs ir vietos savivaldos institucijos turi utikrinti vienodas materialines slygas. Vaikai, priklausantys
Lietuvos Respublikos tautinms bendrijoms (maumoms), turi teis puoselti savo kalb, kultr, paproius bei tradicijas. i teis
utikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymai bei kiti teiss aktai.
Tvai ar kiti teisti vaiko atstovai privalo sudaryti slygas vaikui augti, vystytis ir tobulti, turi auklti savo vaikus humanikai,
dorais monmis. Abu tvai vienodai privalo rpintis vaiko aukljimu, tinkamai j priirti, materialiai ilaikyti, aprpinti
gyvenamuoju bstu.
Valstyb remia eimas (ypa gausias), auginanias ir aukljanias vaikus, statym nustatyta tvarka skirdama imokas vaikams ir
paalpas, suteikdama tvams tikslines atostogas, teikdama kitoki pagalb ir lengvatas.
Vaikas turi teis gyventi kartu su savo tvais ar kitais teistais savo atstovais. Iskirti vaik su tvais ar kitais teistais jo atstovais
prie vaiko, taip pat tv (teist jo atstov) vali galima tik iimtiniais statym numatytais atvejais bei nustatyta tvarka,

97

vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendiu) ir kai toks iskyrimas vaikui yra btinas (siekiama ivengti pavojaus vaiko gyvybei,
sveikatai, btina pasirpinti jo prieira, aukljimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus). Ikilus pavojui vaiko gyvybei ar
sveikatai, galima j nedelsiant iskirti su tvais ar kitais teistais jo atstovais vadovaujantis CK normomis.
Vaikui, likusiam be tv ar j prieiros, statym nustatyta tvarka steigiama globa (rpyba). Steigiant vaikui glob (rpyb), turi
bti siekiama sudaryti slygas jam gyventi eimoje kartu su broliais ir seserimis. Kad liks be tv vaikas turt slygas augti
eimos aplinkoje, jis gali bti vaikinamas.
Vaikas yra visuomens narys ir naudodamasis savo teismis turi laikytis nustatyt elgesio norm, Lietuvos Respublikos
Konstitucijos, ir kit statym bei teiss akt nuostat, gerbti kit moni teises. Vaikas privalo:
1) gerbti savo tvus, kitus eimos narius, globoti juos senatvje, ligos ar kitos negalios atvejais, padti tvams ir
kitiems paramos reikalingiems eimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepaeisti j teisi ir teist interes;
3) laikytis priimt elgesio norm mokymo, aukljimo staigose, vieose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultros ir istorijos vertybes, gamt, visuomens ir privai nuosavyb.
3. Vaikas turi bti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti u savo poelgius eimoje, mokymo bei aukljimo
staigose, darbe, socialinje aplinkoje.
Siekiant utikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose statymuose bei tarptautiniuose susitarimuose tvirtintas nuostatas
bei sipareigojimus, buvo parengtas ir 2000 m. gegus 25 d. Seimo priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos
kontrolieriaus statymas, kurio pagrindinis tikslas - sudaryti teisines prielaidas, leidianias utikrinti Jungtini Taut vaiko teisi
konvencijos ir kit su vaiko teisi apsauga susijusi teiss akt nuostat gyvendinim Lietuvoje, taip pat kontroliuoti valstybs,
savivaldos, nevalstybini institucij bei organizacij ir privai asmen veikl, dl kurios gali bti paeidiamos vaiko teiss ir jo
teisti interesai.
Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga yra savarankika vaiko teisi laikymosi prieiros ir kontrols valstybs institucija,
ilaikoma i biudeto, steigiama Seimo nutarimu, vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus darbui utikrinti. Vaiko teisi apsaugos
kontrolieriaus staigai vadovauja ir u staigos veikl atsako vaiko teisi apsaugos kontrolierius, kuris savo veikl grindia
teistumo, nealikumo, vieumo, vaiko teisi ir jo teist interes prioritetikumo bei nepriklausomumo priimant sprendimus
principais.
Vaiko teisi apsaugos kontrolierius yra ypatinga teisin institucija, kurios negalima priskirti n vienai i trij valdi. Taiau reikia
pabrti, kad vaiko teisi apsaug LR vykdo ir kt v-bs institucijos, vietos savivaldos institucijos, ir visuomenins organizacijos,
rengdamos ir gyvendindamos priemones vaiko teisi apsaugos srityje.Vienas i pagrindini Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus
institucijos bruo yra tai, kad ji neturi ir nenaudoja valstybins prievartos priemoni ir jos rekomendacij gyvendinimas
utikrinamas vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus autoritetu. Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus priimami rekomendaciniai
sprendimai yra autoritetingos ir nealikos ivados, kuri tikslas ne bausti asmenis, paeidusius vaiko teises ir teistus interesus, o
ukirsti keli iems paeidimams, atkreipiant asmen dmes priimtus sprendimus, j veiksmus (neveikim), nustatyti vaik teisi
ir j teist interes paeidim prieastis ir galimus problem sprendimo, paeidim paalinimo (ivengimo) bdus.
Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus rekomendacij, ypa adresuot valstybs ir savivaldybi institucijoms, vykdymas rodo vaiko
teisi ir jo teist interes pripainimo, gerbimo lyg bei siek utikrinti tinkam j gyvendinim, apsaug ir gynim. Vaiko teisi
apsaugos kontrolieriaus rekomendacij gyvendinimo pagrindinis kriterijus yra io pareigno autoritetas, todl itin svarbu, kad
vaiko teisi apsaugos kontrolierius bt nepriklausomas. Paymtina, kad nors vaiko teisi apsaugos kontrolierius labiausiai susijs
su Seimu, taiau Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigos ir Lietuvos Respublikos Seimo santykiai neturi bti grindiami
subordinacijos principu. Seimas tik suteikia galias, reikalingas efektyviai vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus veiklai bei
rekomendacij vykdymui. Kontrolieriaus nepriklausomumo principo utikrinimas leidia siekti ir gyti visuomens bei vairaus
lygmens institucij, staig, organizacij pasitikjim ir atliekam tyrim, analizi bei vertinim, priimam sprendim objektyvumu
ir nealikumu.
Tarptautiniai teiss aktai:
Jungtini Taut vaiko teisi konvencija (1989)
1980 m. Konvencija dl tarptautinio vaik grobimo civilini aspekt
1996 m. Konvencija dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, pripainimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tv pareig ir vaik apsaugos
priemoni srityje
Konvencija dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje
Konvencija dl nesantuokini vaik teisinio statuso
Konvencija dl valdios institucij galiojim ir taikytinos teiss nepilnamei apsaugos srityje
Konvencija dl sprendim, susijusi su vaik globa, pripainimo ir vykdymo bei vaik globos atnaujinimo
2003 m. lapkriio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka ir
tv pareigomis, pripainimo bei vykdymo, panaikinanio reglament (EB) Nr. 1347/2000
Nacionaliniai teiss aktai
Kodeksai
Civilinis kodeksas
Civilinio proceso kodeksas
Baudiamasis kodeksas
Baudiamojo proceso kodeksas
Bausmi vykdymo kodeksas
Darbo kodeksas
statymai
Vaiko teisi apsaugos pagrind statymas
Socialini paslaug statymas

98

Imok vaikams statymas

Nepilnamei apsaugos nuo neigiamo vieosios informacijos poveikio statymas
vietimo statymas
Specialiojo ugdymo statymas
Vaik ilaikymo fondo statymas
Socialins paramos mokiniams statymas
Asmen, priklausani tautinms bendrijoms, teiss
Vienas i pagrindini statym reglamentuojani tautini bendrij teises - LIETUVOS RESPUBLIKOS TAUTINI MAUM
STATYMAS 1989 m. lapkriio 23 d. Nr. XI-3412 . LT taip pat ratifikavusi ir EUROPOS TARYBOS TAUTINI MAUM
APSAUGOS PAGRIND KONVENCIJ, kurioje alys sipareigoja garantuoti tautinms maumoms priklausantiems asmenims
teis lygyb prie statym ir vienod statymo teikiam apsaug. iuo poiriu draudiama bet kokia tautinms maumoms
priklausani asmen diskriminacija. alys sipareigoja sudaryti slygas, btinas, kad tautinms maumoms priklausantys asmenys
galt puoselti ir pltoti savo kultr ir isaugoti esmines savo savitumo dalis - religij, kalb, tradicijas ir kultros paveld.
Lietuvos Respublika visiems savo pilieiams, nepriklausomai nuo j tautybs, garantuoja lygias politines, ekonomines ir
socialines teises bei laisves, pripasta tautin identikum, kultros tstinum, skatina tautin savimon bei jos saviraik. Vis
tautybi Respublikos gyventojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, saugoti jos valstybin
suverenitet ir teritorin vientisum, gerbti valstybin kalb, kultr, tradicijas ir paproius.
Lietuvos Respublika, vadovaudamasi taut lygybs ir humanizmo principais, visoms jos teritorijoje gyvenanioms
tautinms maumoms garantuoja laisv vystymsi, reikia pagarb kiekvienai tautybei ir kalbai. Bet kokia diskriminacija rass,
tautybs, kalbos ar kitais su mogaus tautybe susijusiais motyvais yra draudiama ir baudiama Lietuvos Respublikos statym
numatyta tvarka.
LR Tautini maum statymo 2str.:
Valstyb vienodai gina vis tautybi Lietuvos Respublikos pilieius. Lietuvos Respublika, atsivelgdama tautini maum
interesus, statym nustatytais pagrindais ir tvarka garantuoja: teis valstybs param ugdyti tautin kultr ir vietim; teis
mokytis gimtja kalba, sudarant slygas turti ikimokyklines staigas, pamokas ir bendrojo lavinimo mokyklas, taip pat
grupes, fakultetus ir filialus auktosiose mokyklose, rengianiose aukltojus, mokytojus bei kitus tautini bendrij poreikiams
tenkinti reikalingus specialistus;
teis spaud ir informacij gimtja kalba; teis ipainti bet kuri religij ar neipainti jokios, atlikinti gimtja kalba religines
apeigas bei nacionalinius ritualus; teis jungtis tautines kultros organizacijas; teis kultrinius ryius su tautieiais u
Respublikos
rib; teis bti atstovaujamiems vis pakop valstybins valdios organuose, remiantis visuotini, lygi ir tiesiogini rinkim
principais;
teis vis tautybi Lietuvos Respublikos pilieiams eiti bet kurias pareigas valstybins valdios ir valdymo organuose,
monse, staigose bei organizacijose.
Asmens pareigos
Pareiga tai teiss normose nustatytas pareigojimas asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo toki veiksm susilaikyti.
Esminis mogaus teisi ir laisvi poymis yra tai, kad teisi ir laisvi atsiradimas, j gyvendinimas nesiejamas su pareig
vykdymu.
Konstitucijos 28 straipsnyje suformuluotas ypa svarbus konstitucinis mogaus teisi principas, jame nurodoma, kad
gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir
statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Taigi viena pagrindini asmens pareig ne tik laikytis Konstitucijos, statym, bet
ir nevaryti kit moni teisi ir laisvi, tai labai svarbus mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo principas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vardytos tokios pareigos, kaip tv pareiga (ir teis) auklti savo vaikus dorais monmis ir
itikimais pilieiais, iki pilnametysts juos ilaikyti (38 straipsnis), vaik pareiga gerbti tvus, globoti juos senatvje ir tausoti j
palikim (38 straipsnis), asmenims iki 16 met pareiga mokytis (41 straipsnis), asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming
poveiki (53 straipsnis), kiekvieno pareiga (ir teis) ginti Lietuv nuo usienio ginkluoto upuolimo (139 straipsnis), piliei
pareiga atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb (139 straipsnis).
Reikt paminti, kad asmens pareigoms demokratini valstybi konstitucinje doktrinoje ir konstitucijose paprastai neskiriamas
didelis dmesys. Nra suformuoto ir vieningo pareig katalogo. Kai kuriose kit valstybi konstitucijose suformuluota pareiga
mokti mokesius (pvz., 1947 m. Italijos Konstitucijos 53 straipsnyje). Kartais yra iskiriama ir pareiga atlikti karo ar alternatyvij
tarnyb (pvz., 1949 m. Vokietijos Konstitucijos 12 str.). 1947 m. Italijos Konstitucijos 4 straipsnyje suformuluota bendro pobdio
asmens pareiga kiekvienam asmeniui pagal savo galimybes ir pasirinkim veikti ar vykdyti funkcijas, kurios skatint materialin ir
dvasin visuomens progres, o 54 straipsnyje nurodoma, kad visi privalo laikytis Konstitucijos ir statym.
Tarptautins teiss dokumentuose, skirtuose mogaus teisms, asmens pareigos arba nevardijamos, arba joms paprastai skiriama
nedaug dmesio. Tarptautinje mogaus teisi doktrinoje jos nevaidina svaraus vaidmens.
Asmens teisi ir pareig santykis KT jurisprudencijoje danai interpretuojamas kaip tam tikra konkreios asmens teiss
gyvendinimo riba.
KT 2000 m gegus 8d nutarime interpretuodamas K-jos 28 str. pabria, kad mogaus teistas elgesys nra neribotas ir absoliuiai
laisvas; mogus bdamas socialin btyb, gyvena visuomenje tarp save panai ir lygi savo orumu ir teismis moni;
kiekvienas mogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visikai vystytis jo asmenyb, o pagrindin i t pareignevaryti kit moni teisi ir laisvi.
mogaus teisi ir laisvi ribojimo doktrina
Vienas i svarbiausi m teisi bruo-j ribojimo galimybs pripainimas. Pgl tai teises galima suskirstyti absoliuiai
neribojamas( teis gyvyb, draudimas kankinti mog ir taikyti iaurias bausmes, vergijos draudimas) ir teises, kurios tam

99

1.
2.
3.
4.

tikromis slygomis gali bti ribojamos(nuosavyb, teis informacij). Bet vlgi teisi priskyrimas prie absoliui irgi gali bti
tik santykis, nes pvz. kad ir ta pati teis gyvyb tam tikromis iimtinmis slygomis(u sunkiausius nusikaltimus) gali bti
ribojama, t.y.gali bti paskirtas mirties nuosprendis(nors dauguma konvencij panaikina mirties bausm, taiau tuo paiu
numatomos tam tikros ilygos).
KT yra ne kart tyrs teiss akt, ribojani asmens teises, atitikim Konstitucijai, taigi galima teigti jog jis savo praktika ir
suformulavo i mogaus teisi galimo ribojimo doktrin, kai kuriuos svarbius ribojimo doktrininius principus, slygas, kurioms
esant kai kurios asmens konstitucins teiss, iskyrus absoliuias teises, gali bti ribojamos.
Analizuojant konstitucini teisi ribojimo problem reikt atkreipti dmes, kad kai kurios 145 str nurodytos teiss gali bti
ribojamos vedus karo ar nepaprastj padt.
Kai kuri teisi ribojimo galimybs ir kai kurios slygos yra nurodytos tiesiogiai K-joje, pvz 25str 4d ir 3d.
Taigi, kokius konkreius reikalavimus, net ir tais atvejais kai toki ribojim galimybs tiesiogiai expresis verbis minimos K-joje,
turi atitikti konstitucini teisi ribojimai, formuluojami konstitucins jurisprudencijos teisi ribojimo doktrinoje.
KT 2005 m liepos 8d nutarime, aikindamas asmens teiss ar laisvs ribojimo pagrstum demokratinje visuomenje, teigia, kad j
galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdios btinybs kriterijais, jis turi atitikti teisingumo samprat.
mogaus teisi ribojimo doktrinos esmin nuostata, kad konstitucins m teiss ir laisvs sudaro viening ir darni sistem, ir kad
negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pgl kur asmuo gyvendindamas vien k-stitucin teis, netekt galimybs gyvendinti
kt k-stitucin teis, taiau tai nepaneigia poreikio esant konstitucikai pagrstam tikslui riboti kai kurias m teises.
1997m vasario 13d nutarime KT yra paymjs, kad neretai tarp asmens teisi(laisvi) bei visuomens interes kyla konflikt,
atsiranda prietaravim, ir kad demokratinje visuomenje tokie prietaravimai sprendiami derinant skirtingus interesus ir siekiant
nepaeisti j pusiausvyros, o vienas i derinimo bd- asmens teisi ir laisvi gyvendinimo ribojimas.
Pgl K-j m teises ir laisves galima riboti laikantis i pagrindini slyg (bendrieji ribojimo principai):
tai galima daryti tik statymu;
ribojimai yra btini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti kt asmen teises ir laisves ir K-joje tvirtintas vertybes,
taip pat konstitucikai svarbius tikslus;
ribojimais negali bti paneigiama teisi ir laisvi prigimtis bei j esm, t.y. negalima apriboti tiek, kad nelikt paios teiss
turi bti laikomasis konstitucinio proporcingumo principo.
2004m gruodio 29d nutarime KT atkreip dmes, kad prigimtinis m teisi ir laisvi pobdis nepaneigia to, kad i teisi ir
laisvi gyvendinimas gali bti ribojamas.
KT suformulavo ne tik bendruosius bet ir kai kuriuos konkreius reikalavimus statym leidjui, kuri jis privalo laikytis
nustatydamas kai kuri konstitucini teisi ribojim. Pvz reikalavimai konstitucins informacijos laisvs ribojimams. 2005 m
rugsjo 19 d nutarime KT paymjo, kad pgl K-jos 25 str 3 d statym leidjas turi statymu apibrti informacijos, kuri skleisti
yra draudiama ar kurios skleidimas yra ribojamas, turin, taip pat bdus, kuriais tam tikros info neleidiama skleisti, bei kt
slygas, jei tai bent kaip riboja informacijos laisv.
Reklamos laisvs, kildinamos i K-jos 25str, ribojimai KT jurisprudencijoje yra grindiami principine nuostata, kad reklamos laisv
gali bti statymu ribojama, jei siekiama apsaugoti konstitucines vertybes, bet toks konstitucins laisvs ribojimas turi bti btinas
demokratinje visuomenje, o pasirinktos priemons turi bti proporcingos siekiamam tikslui; turi bti ilaikyta protinga
pusiausvyra tarp atitinkamos konstitucins vertybs ir m konstitucins teiss iekoti info, j gauti bei skleisti. Info, taip pat ir
reklaminio turinio, negali bti ribojama vien todl, kad statymo leidjo nuomone, ji m nra naudinga, nors ir nra jiems alinga;
reklam riboti selektyviai, t.y. riboti jos skleidim ar gavim vienais altiniais ir neriboti skleidimo ar gavimo kt altiniais, galima
tik tada kai toks diferencijuotas ribojimas yra objektyviai pateisinamas.
KT asmens teisins atsakomybs, vairi sankcij nustatym taip pat vertina kaip konstitucini teisi ribojimo atvej, todl
formuluoja joms taikytinus grietus k-cini teisi ribojimui nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, t.y. nustatant
teisinius apribojimus bei atsakomyb u teiss paeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo,
pgl kur nustatytos teisins priemons turi bti btinos demokratinje visuomenje ir tinkamos siekiamiems teistiems ir visuotinai
svarbiems tikslams, jos neturi varyti asmens teisi labiau nei tai yra btina iems tikslams pasiekti, o jei ios teisins priemons
yra susijusios su sankcijomis u teiss paeidimus, tai mintos sankcijos turi bti proporcingos padarytam teiss paeidimui;
teisikai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavim, apimani btinum utikrinti
asmen lygyb statymui, teismui ir v-bs institucijoms ar pareignams.
Ir 1997 m balandio 8 d. nutarime aikindamas K-jos 23 ir 28 str pabria, kad i straipsni norm turinio analiz leidia daryti
ivad, kad statymais galima nustatyti nuosavybs teisi ribojimus, taiau tokie ribojimai neturi paneigti paios nuosavybs teiss
esms.
Europos mogaus Teisi Teismas taip pat danai taiko proporcingumo kriterij, sprsdamas apie Europos mogaus teisi
konvencijoje ir jos protokoluose numatyt teisi ribojim. Proporcingumo principas galt bti interpretuojamas kaip galimyb
taikyti apribojimus tik tada, kai tai btina demokratinje visuomenje ir yra svarbiau u asmens teis. Toks apribojimas turi bti
proporcingas ir apribojimo turinio atvilgiu: net ir esant pagrstoms slygoms teis riboti, tokio ribojimo turinys turi bti adekvatus.
Europos mogaus teisi konvencijoje, deklaruojant atskiras teises, kai kurias atvejais nurodytos ir slygos, kurioms esant ios teiss
gali bti ribojamos: valstybs saugumo btinumas demokratinje visuomenje, visuomens apsaugos, alies, ekonomins gerovs
interesai, siekis ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, moni sveikata ir moral, kit asmen teisi ir
laisvi apsauga ir kt.
Europos mogaus teisi konvencijos 18 straipsnyje suformuluotas bendras teisi ribojimo principas. Konvencijoje skelbiam teisi
ir laisvi apribojimai netaikomi jokiais kitais tikslais, iskyrus tuos, kuri siekiant ie apribojimai buvo nustatyti.
Ir kituose tarptautiniuose dokumentuose reglamentuojama galimyb riboti teises. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 29
straipsnyje nurodoma:gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, kiekvienas mogus negali patirti kitoki
apribojim, kaip statymo numatyti, vien tik tam, kad garantuot kit moni teisi ir laisvi deram pripainim ir gerbim siekiant
patenkinti teisingus morals, vieosios tvarkos ir visuotins gerovs reikalavimus demokratinje visuomenje. ios teiss ir laisvs
jokiu bdu negali bti gyvendinamos, jeigu tai prietarauja Jungtini Taut Organizacijos tikslams ir principams.

100

8. mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo bdai ir garantijos, j sistema. mogaus teisi gynimo bdai Lietuvoje.

1.
2.

1.
2.

1.
2.

Konstitucija ir statymai nustato vairius teisi gyvendinimo bdus(E. Jaraino pateikiama klasifikacija):
Atvykimo bdas- nereikalingas joks iankstinis kreipimasis atitinkamas institucijas, galima tiesiogiai gyvendinti tokias
teises, pvz tiesiogiai vesti udar susirinkim ar publikuoti straipsn kritikuojant vyriausybs veikl.
Registracijos bdas- naudojantis atvykimo bdu reikia usiregistruoti-taiau tai tra tik techninio pobdio bdas.
Pareikiminis- tai iankstinis, statymo numatytais terminais, v-bins valdios organ informavimas dl ketinimo
gyvendinti vien ar kit konstitucin teis. i reikalavim nesilaikymas daro ios teiss gyvendinim neteistu.
Leidimo bdas- tam tikroms teisms gyvendinti yra reikalingas iankstinis tam tikr galiot institucij leidimas.
Teismini sankcij bdas- naudojamas gyvendinant teises atvykimo bdu, t.y. savo teismis galima naudotis laisvai, taiau
jomis piktnaudiaujant, ar paeidiant statymus yra atitinkamai taikoma tam tikra atsakomyb.
Galimi ir mirs teisi gyvendinimo bdai.
Demokratinse v-bse valdios institucijos ir pareignai turi padti asmenims gyvendinti j konstitucines teises, paprastai tokie
pagalbos bdai yra numatomi statymuose, pvz, rinkimini kompanij metu kandidatams realizuojant savo rinkim teis, jiems yra
nemokamai suteikiamas laikas pasisakyti naudojantis visuomens informavimo priemonmis.
mogaus teisi ir laisvi garantijos tai sistema teiss norm, princip ir kt priemoni, kuri pagalba utikrinamos mogaus teiss
ir laisvs.
Egzistuoja dvi pagrindins m teisi ir laisvi garantij grups:
vidaus garantij sistema(nacionalin);
tarptautin m teisi ir laisvi apsaugos sistema.
m teisi ir laisvi garantijas dar galima riuoti ekonomines, politines, teisines. Dar kt autoriai mogaus teisi garantijas skirsto
teisines ir neteisines. Teisins tai teiss norm ir institucij sistema, o neteisinms garantijoms priskiria valstybs valdios
gyvendinimo pagrindus, valstybs form, jos politin reim, valdi padalijimo princip, visuomens kultros lyg. Teisines
mogaus teisi garantijas skirsto materialias, procesines ir institucines.
Nacionalin m teisi garantij sistema susideda i dviej dideli blok:
formalios teisins garantijos(materialios, procesins)
institucins teisins garantijos
Formalios teisins garantijos - tai paprastai apima statymus, kuriuose tvirtintos pagrindins teiss ir laisvs (materialios
garantijos), bei j gyvendinimo ir apsaugos procedros( procesins garantijos).
Materialios- K-ja, statymai( V-bs garantuojamos teisins pagalbos statymas) ir kt teiss aktai- teis savigyna, asmens
nelieiamyb- sulaikytas asmuo turi teis reikalauti kuo greiiau bti pristatytas teism, nekaltumo prezumpcija- tik teismas gali
pripainti asmen kaltu ir j nubausti.
Procesins- kiekvieno individo teis kreiptis teism- teismin gynyba, peticijos teis- individuali ar kolektyvin piliei teis su
skundais ar praymais kreiptis aukiausias valdios institucijas, skundo teis- paprastai eina peticijos teis, bet kai kuriose vbse iskiriama atskirai, kaip moni reakcija j teisi paeidimus
Institucins teisins garantijos
Bendros organizacins garantijos;
Teismins garantijos;
Bendros organizacins garantijos: v-bi ir savivaldybi institucijos, kurios turi utikrinti m teisi ir laisvi gyvendinim bei j
apsaug. J LR yra pakankamai daug; vienos i j pgl savo atliekamas f-jas prisideda prie daugumos konstitucini m teisi ir
laisvi apsaugos (pvz, prokuratra, teismai), kit veikla lieia tik kai kuri teisi apsaug (V-bin konkurencijos ir vartotoj teisi
apsaugos tarnyba, V-bin kokybs inspekcija, V-bin darbo inspekcija, Vyriausioji tarnybins etikos komisija), jas netgi dert
vardinti kaip specialios m teisi apsaugos institucijos.
Specialios m teisi apsaugos institucijos:
Ombudsmenas - Seimo kontrolieriai- Lietuvos Respublikos Seimo skiriamas valstybs pareignas, ginantis mogaus teises ir
laisves, tiriantis pareikj skundus dl pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viej administravim.
Seimo kontrolieri galiojimus nustato statymas. Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria 5 Seimo kontrolierius penkeri met
kadencijai. Seimas skiria 2 Seimo kontrolierius valstybs institucij ir staig pareign veiklai tirti ir 3 Seimo kontrolierius
apskrii virinink administracij bei savivaldybi institucij ir staig pareign veiklai tirti. Jei Seimo kontrolieriaus galiojimai
nutrksta kadencijai nepasibaigus, Seimas skiria nauj Seimo kontrolieri.Asmuo, paskirtas Seimo kontrolieriumi, prie praddamas
eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei.
J pagrindinis veiklos tikslas ginti m teis ger administravim, priirti ar valdios staigos vykdo pareig tinkamai tarnauti
monms. Jis i esms tiria pareikj skundus dl pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar kitaip paeidiam m teisi
vieojo administravimo srityje, taip pat dl prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign veiksm, paeidiani m teises ir
laisves.Taigi i institucija yra tarsi tinkamo vieojo administravimo garantas. Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento,
Seimo nari, Ministro Pirmininko, Vyriausybs (kaip kolegialios institucijos), Valstybs kontrolieriaus, Konstitucinio Teismo ir kit
teism teisj veiklos, vietos savivaldybi taryb (kaip kolegiali institucij) veiklos, taip pat prokuror, ikiiteisminio tyrimo
pareign procesini sprendim teistumo ir pagrstumo. Seimo kontrolieriai netiria skund, kylani i darbo teisini santyki,
skund, kuriuos turi nagrinti teismas, taip pat netikrina teism priimt sprendim, nuosprendi ir nutari pagrstumo ir
teistumo. Skundams paduoti nustatomas vieneri met terminas nuo skundiam veiksm padarymo. Skundai, paduoti prajus
iam terminui, nenagrinjami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendia kitaip. Anoniminiai skundai netiriami, jeigu Seimo
kontrolierius nenusprendia kitaip. Skundas turi bti itirtas ir pareikjui atsakyta per 3 mnesius nuo skundo gavimo dienos.
Prireikus, kai dl skunde nurodyt aplinkybi sudtingumo, informacijos gausos ar skundiam veiksm tstinio pobdio btina
skundo tyrim pratsti, seimo kontrolierius tyrimo termin gali pratsti iki 6 mnesi. Baigus nagrinti skund suraoma payma,
kurioje nurodomos tyrimo metu iaikintos aplinkybs, surinkti rodymai ir pareigno veikos juridinis vertinimas. Su tyrimo
rezultatais supaindinamas skundo autorius, staigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas ir pareignas, kurio veiksmai buvo
tiriami, o prireikus ir auktesns pagal pavaldum institucijos vadovas, kitos institucijos ar asmenys.

101

Seimo kontrolierius ne vliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendim atsisakyti nagrinti skund, apie
tai informuodamas pareikj, jeigu:
1) padaro ivad, kad skundo dalykas yra maareikmis;
2) skundas paduotas prajus io statymo 15 straipsnyje nustatytam terminui;
3) skunde nurodyt aplinkybi tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai;
4) skundas tuo paiu klausimu buvo inagrintas arba yra nagrinjamas teisme;
5) dl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradti ikiteismin tyrim;
6) padaro ivad, kad skund nagrinti tikslinga kitoje institucijoje ar staigoje.
2. Jeigu priimamas sprendimas atsisakyti nagrinti skund, turi bti nurodyti atsisakymo j nagrinti pagrindai. Tais atvejais, kai
skundas nepriskirtas Seimo kontrolieri kompetencijai, atsisakyme nagrinti nurodoma, koki institucij ar staig tuo klausimu
galt kreiptis pareikjas.

1.
2.
3.

Kadangi Seimo kontrolieriai neapima m teisi paeidim kitose srityse, tai dl ios prieasties ir remiantis K-joje tiesiogiai
suteiktais galiojimais Seimui prireikus steigti ir kitas kontrols institucijas buvo steigtos ios kontrols institucijos:
Lygi galimybi kontrolierius- tiria skundus dl moter ir vyr tiesiogins ir netiesiogins diskriminacijos, taip pat
skundus dl priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo dl lyties, amiaus, lytins orientacijos, negalios, rass ar etnins
priklausomybs, religijos ar sitikinim;
Vaiko teisi apsaugos kontrolierius(anksiau aptariau);
urnalist etikos inspektorius nagrinja suinteresuot asmen skundus dl visuomens informavimo priemonse paeistos
j garbs ir orumo ir dl teiss privataus gyvenimo apsaug paeidimo;
Teismins garantijos
Nepaisant to, kad pastaruoju metu yra sukurta nemaai v-bini ir nevalstybini institucij, kurios m teisi apsaug deklaruoja kaip
vien i svarbiausi savo veiklos tiksl, teismai visada buvo ir bus ta institucija, kurioje kiekvienas mogus gali tiktis apginti kit
privai asmen ar v-bs institucij paeistas teises.Taigi teismin gynyba yra svarbiausias ir patikimiausias paeist mogaus
teisi gynimo bdas. KT viename i savo nutarim yra akcentavs, kad teismai vykdydami teisingum privalo utikrinti K-joje,
statymuose ir kt teiss aktuose ireiktos teiss gyvendinim, garantuoti teiss virenyb, apsaugoti mogaus teises ir laisves
Lietuvoje veikia Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai(bendros kompetencijos),
administraciniai teismai(specializuoti).
Atskirai reikt iskirti Lietuvos Respublikos Konstitucin Teism. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas gali bti
traktuojamas ir kaip mogaus teisi apsaugos institucija, nors skirtingai nuo kai kuriose kitose valstybse galiojanios praktikos, kad
pilieiai gali tiesiogiai kreiptis su skundu Konstitucin Teism (pvz., Vokietijoje ar Austrijoje), vis dlto nemaai klausim Lietuvos
Respublikos Konstitucin Teism pasiekia asmenims gyvendinant Konstitucijos 6 straipsnio nuostatas, kad kiekvienas savo teises
gali ginti remdamasis Konstitucija. Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 110 straipsnio nuostata, jog teisjas negali taikyti
statymo, kuris prietarauja Konstitucijai, ir matydamas, kad statymas ar kitas teiss aktas, taikytinas konkreioje byloje,
prietarauja Konstitucijai, sustabdo bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism su praymu sprsti, ar statymas arba kitas
teiss aktas atitinka Konstitucij. Nors asmuo neturi teiss tiesiogiai reikalauti, kad teismas vienu ar kitu klausimu kreiptsi
Konstitucin Teism, vis dlto neretai advokatai, gindami asmens interesus, sugeba pagrsti tokio ingsnio reikalingum ir problem
sprendia Konstitucinis Teismas.

Tarptautins mogaus teisi gynimo institucijos:

mogaus teisi apsauga pasauliniu mastu;
mogaus teisi apsauga regioniniu mastu;
Pasauliniu mastu m teisi apsauga i esms vykdoma per JTO, jos institucijas ir jos priimtus tarptautinius dokumentus.
Pagarbos mogaus teisms ir pagrindinms laisvms, priklausanioms visiems nepriklausomai nuo mogaus rass, lyties, kalbos ar
religijos, ugdymas ir skatinimas yra tiesiogiai tvirtinti JT Organizacijos statuose, kaip vieni i svarbiausi Organizacijos tiksl.
Jungtini taut mogaus teisi apsaugos sistema susideda i dviej pagrindini institucij blok:
Jungtini taut Chartijos pagrindu sukurtos institucijos (tame tarpe ir mogaus teisi komisija), ir
Institucijos steigtos tarptautini mogaus teisi sutari pagrindu.
Visos institucijos veikia tam tikrose sferose, enkli param gaudamos i pagrindins JT mogaus teisi institucijos, atsakingos u
mogaus teisi propagavim apskritai JT sistemoje Jungtini taut vyriausiojo mogaus teisi komisaro.
JT Chartijos pagrindu steigtos institucijos
Generalin Asamblja- turi galiojimus svarstyti bet kok klausim ar situacij susijusi su m teismis ir priimti
rezoliucijas, inicijuoti tryimus, rengti ir priimti tarptautines konvencijas m teisi klausimais;
ECOSOC Ekonomin ir socialin taryba- gali imtis tyrim ir rengti praneimus tarptautiniais ekonominiais, socialiniais ir
kt panaiais klausimais, taip pat teikti rekomendacijas Generalinei Asambljai, JTO nariams ir suinteresuotoms specializuotoms
staigoms, rengti ir teikti GA savo kompencijos klausimais konvencij projektus, rengti tarptautines konferencijas.
mogaus teisi komisija- svarbiausia m teisi gynimo institucija, kurios pagrindin uduotis vykdyti tyrimus ir rengti
sutartis. Tai viena i keleto specializuot komisij, u savo veikl atsiskaitanti ECOSOC.Jos pastangomis buvo parengti tokie
svarbs dokumentai kaip, pvz Visuotin mogaus Teisi Deklaracija, Deklaracija dl vaiko teisi,Konvencija prie kankinim ir
kitok iaur, nemonik ar eminant elges.
Tarptautini sutari pagrindu steigtos institucijos (komitetai)

102

Tai i nepriklausom ekspert sudaryti komitetai, kuri kiekvieno paskirtis priirti kaip gyvendinamos Konvencijos, kurios
pagrindu veikia konkretus komitetas, nuostatos. iuo metu veikia septynios specializuotos institucijos, priirinios pagrindini
tarptautini mogaus teisi apsaugos standartus tvirtinani sutari gyvendinim:
Jungtini taut mogaus teisi komitetas stebi kaip gyvendinamos 1966 m Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto
ir jo fakultatyvini protokol nuostatos;
Jungtini taut Ekonomini, socialini ir kultrini teisi komitetas stebi 1966 m Tarptautinio ekonomini, socialini ir
kultrini teisi pakto gyvendinim;
Jungtini taut rasins diskriminacijos panaikinimo komitetas stebi 1965 m Konvencijos dl vis form rasins
diskriminacijos panaikinimo nuostat gyvendinim;
Jungtini taut moter diskriminacijos panaikinimo komitetas priiri 1979 m konvencijos dl vis form
diskriminacijos panaikinimo moterims gyvendinim;
Jungtini taut komitetas prie kankinimus stebi Konvencijos prie kankinimus gyvendinim;
Jungtini taut vaiko teisi komitetas priiri, kaip gyvendinama 1989 m Vaiko teisi apsaugos konvencija ir jos
fakultatyvs protokolai;
Jungtini taut migrant darbuotoj komitetas stebi tarptautins konvencijos dl migrant darbuotoj ir j eim
apsaugos gyvendinim.
Tarptautin Darbo Organizacija (TDO) - socialini ir ekonomini darbuotoj teisi apsauga.
Tarptautini sutari pagrindu steigt institucij (komitet) veikla
Visas ivardint komitet funkcijas, kurias jiems priskiria atitinkamos Konvencij nuostatos, galima suskirstyti dvi pagrindines
grupes:
Valstybi periodikai pateikiam ataskait vertinimas
Valstybei ratifikavus atitinkam Konvencija, ji prisiima sipareigojim laikytis toje Konvencijoje tvirtint mogaus teisi standart.
Taiau tai nra pakankama garantija, kad atitinkami mogaus teisi standartai toje valstybje bus i tikrj pripastami, nes
praktikoje, valstybs ne visada linkusios prisiimt sipareigojim laikytis. Todl be ratifikavimo valstyb privalo prisiimti
papildom pareig periodikai teikti ataskaitas atitinkamos konvencijos gyvendinim priiriniam komitetui, kad is galt
vertinti kaip valstyb laikosi savo sipareigojim pagal konvencij. Tokia prieiros sistema bdinga daugumai Jungtini taut
rmuose priimtoms tarptautinms sutartims (konvencijoms). i ataskaita teikiama periodikai, priklausomai nuo kiekvienos
Konvencijos nuostat reikalavimo (daniausiai kas 4 5 metai).
Taiau Komitetai, gav valstybs ataskaitas vien jomis nesivadovauja. Siekiant objektyviai itirti ir vertinti, kaip valstybs laikosi
atitinkam mogaus teisi standart, pasitelkiami ir kiti altiniai nevyriausybini organizacij ataskaitos apie atitinkam mogaus
teisi padt (dar vadinamos elinmis ataskaitomis), Jungtini taut institucij bei tarpvyriausybini organizacij nuomons ir
vertinimai, akademini institucij vertinimai ir iniasklaida. Remiantis visais iai altiniai, bendradarbiaudami su atitinkam
valstybi, pateikusi savo ataskaitas, atstovais, komitetai pateikia savo vertinim bei rekomendacijas, kurios nors teisikai nra
privalomos, politikai yra labai svarbios. Todl valstybs konvencij dalyvs linkusios ias pastabas atsivelgti ir j laikytis.
Individuali skund prie valstybes nagrinjimas
Be ataskait teikimo ir vertinimo mechanizmo, kai kuri (ne vis) konvencij pagrindu veikiantys komitetai atlieka prieira
pasitelkdami papildomus mechanizmus: naudojasi paklausim procedra, vertina gautus individualius bei kit valstybi skundus
prie valstyb konvencijos dalyv.
Keturi i pamint komitet, esant tam tikroms slygoms, gali tirti individualius asmen skundus prie valstybes, kai asmenys
mano, jog j teiss pagal atitinkam konvencij buvo paeistos. Tai: Jungtini taut mogaus teisi komitetas (gali nagrinti
individualias petcijas, taip pat ir tarpvalstybinius skundus dl m teisi paeidim, taiau su slyga, kad ir besiskundianti v-b ir ta,
prie kuri yra nukreiptas skundas, pripasta mogaus teisi komiteto kompetencij), Jungtini taut rasins diskriminacijos
panaikinimo komitetas, Jungtini taut komitetas prie kankinimus ir Jungtini taut moter diskriminacijos panaikinimo komitetas
Jungtini taut vyriausiasis mogaus teisi komisaras
Jungtini taut vyriausiojo mogaus teisi komisaro institucija yra viena i svarbiausi JT mogaus teisi sistemos dali, neanti
atsakomyb u visos JT operatyvij veikl mogaus teisi apsaugos ir propagavimo srityje. Kartu tai viena i Jungtini taut
Sekretoriato struktrini dali - departament, kurio pagrindin paskirtis propaguoti bei ginti JT Chartijoje bei tarptautiniuose
Jungtini Taut rmuose priimtuose dokumentuose tvirtintas mogaus teises ir galimybes kiekvienam be iimi mogui jomis
naudotis.
ios institucijos mandat patenka tokios veiklos sritys kaip: mogaus teisi paeidim prevencija, pagarbos mogaus teisms
utikrinimas, tarptautinio bendradarbiavimo mogaus teisi vardan skatinimas pasinaudojant Jungtini Taut mechanizmais.
Pavyzdiui, viena i institucijos veiklos srii siekis, kad absoliuiai visos pasaulio valstybs ratifikuot pagrindinius tarptautinius
teiss aktus, tvirtinanius mogaus teises, gerbt juos ir laikytsi j nuostat. Dar daugiau, mogaus teisi komisaras siekia, kad
paioje Jungtini Taut organizacijos sistemoje mogaus teisi klausimai bt vertinami kaip vieni svarbiausi. Taigi, mogaus
teisi komisaras siekia, kad mogaus teisi aspektas bt integruotas visas Jungtini Taut veiklos sferas.
Prioritetines Jungtini taut vyriausiojo mogaus teisi komisaro veiklos kryptis, besiremdama 1993 m Vienos deklaracija, nustato
Jungtini
taut
generalin
asamblja.
Jungtini taut vyriausiojo mogaus teisi komisaro pareigyb steigta 1993 m gruod Generalinei asambljai primus rezoliucij
48/141, kuria i pareigyb vardinta kaip svarbiausia Jungtini taut organizacijos pareigyb, atsakinga u Jungtini taut
organizacijos atliekamas veiklas mogaus teisi vardan.mogaus teisi komisaras yra pavaldus JT generaliniam sekretoriui. Minta
rezoliucija mogaus teisi komisarui suteik labai plat mandat apimant visas mogaus teisi kategorijas: pilietines, politines,
ekonomines, socialines ir kultrines teises.
gyvendindamas savo misij, Jungtini taut mogaus teisi komisaras bendradarbiauja su plaiu partneri ratu: su vyriausybmis,
nacionalinmis institucijomis, regioninmis ir tarptautinmis organizacijomis. Toks vairiapusis bendradarbiavimas ypa reikalingas
ir netgi btinas, siekiant utikrinti tarptautini mogaus teisi standart laikymsi ir pagarb jiems nacionaliniame lygmenyje.
Kaip Jungtini taut institucija, mogaus teisi komisaras siekia nuolat stiprinti vis Jungtini taut mogaus teisi program,
suteikdamas Jungtini taut sistemai priklausanioms tarptautini sutari utikrinimo institucijoms ir mechanizmams aukiausio

103

lygio

pagalb.

Jungtini Taut Vyriausiojo Pabgli Komisaro Institucija siekia, jog kiekvienam asmeniui bt garantuojama teis iekoti
saugaus prieglobsio kitoje alyje, bei laisva valia joje pasilikti ir integruotis, savanorikai grti savo al arba iekoti laims
treioje alyje. Taigi, tarptautin apsauga, skirta utikrinti pagarb pagrindinms pabgli mogaus teisms, bei garantavimas, kad
n vienas asmuo, praantis prieglobsio, nebus sugrintas valstyb, kurioje jam grst nepagrstas ir neteistas persekiojimas, yra
ios institucijos pagrindas. JT vyriausiojo pabgli komisaro institucija teikia pagalb ir apsaug visiems, kuriems jos reikia,
nepriklausomai nuo asmen rass, politini sitikinim, religijos ar kitko. Kartu visose savo veiklose ji ypating dmes skiria vaik
apsaugai bei lyi lygybs djai propaguoti.

mogaus teisi apsauga regioniniu mastu

Europos Teisingumo Teismas;
Europos ombudsmenas;
Europos mogaus Teisi Teismas;
ETT - nors ilg laik ES mogaus teisi sritis buvo laikoma visikai svetima teisinei santvarkai, kurios pagrindas buvo ekonominiai
santykiai, ir toks atsiribojimas paprasiausiai buvo aikinamas tuo kad, mogaus teisi klausimai yra puikiai sureglamentuoti ETK
ir nagrinjami ETT, taiau ilgaainiui m teisi gerbimas buvo pripaintas vienu i pagrindini ES bendrj teiss princip ir kad
jos turi bti gerbiamos ES lygiu, to pasekoje buvo priimta ES pagrindini teisi chartija ( 2000m).
Vienas i pagrindini Europos Bendrij Teisingumo Teismo veiklos tiksl - utikrinti, kad bt laikomasi Europos Bendrij teiss
visumos ir kad ji bt teisingai aikinama bei taikoma. Kita labai reikminga io Teismo funkcija sprsti ginus tarp valstybi
nari, tarp Europos Sjungos ir valstybi nari, tarp institucij, tarp privai asmen ir Europos Sjungos. Europos Teisingumo
Teismas gali bet kuri Europos Sjungos nar pripainti kalta dl sutartimis prisiimt sipareigojim nevykdymo arba netinkamo j
vykdymo. Teismas tikrina, ar teisingai yra vykdomi Europos sjungos teiss aktai ir vykdydamas i funkcij gali pripainti
Europos Parlament, Europos Taryb arba Europos Komisij kaltais dl neveikimo ar netinkamo funkcij vykdymo. Sutartys
Teisingumo Teismui taip pat suteikia teis tikrinti, ar Europos Sjungos teiss aktuose paisoma pagrindini Europos
Sjungos piliei teisi, priimti sprendimus asmenins laisvs ir saugumo klausimais. Taigi Europos Bendrij Teisingumo
Teismui yra keliama daug udavini, kurie pranoksta jo prastin teismin funkcij. Todl Europos Bendrij Teisingumo Teismas
yra iskirtin institucija.

Europos ombudsmenas - viena i ios institucijos steigimo prieasi buvo siekis sustiprinti santykius tarp piliei ir Europos
Bendrij institucij. Europos ombudsmenas tirdamas ES piliei, moni ir staig, taip pat ES valstybje reziduojani asmen ar
joje buvein turini juridini asmen skundus ilgainiui tapo reikminga institucija, skatinania skaidraus sprendimo primimo bei
atskaitomybs princip veikim ES institucijose. Europos ombudsmeno institucija savo veikla taip pat prisidjo prie teiss ger
administravim vedim Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos turin. Siekdama iaikinti ir padaryti ios teiss turin
lengviau taikom praktikoje, Ombudsmeno institucija inicijavo ir paskatino Gero administravimo kodekso primim Europos
Parlamente 2001 m. rugsj. Dabar is kodeksas yra vienas i dokument, kuriuo Ombudsmenas vadovaujasi tirdamas skundus ir
priimdamas sprendimus, o institucijos, nenorinios pateikti Ombudsmeno nemalon stengiasi laikytis. Viena i pagrindini
ombudsmeno funkcij yra "netinkamo administravimo" atskleidimas Europos Sjungos institucijose ir kituose ES organuose.
"Netinkamas administravimas" - tai prastas arba nevyks administravimas, kitaip tariant, tai, kad ES institucija nepadaro to, k
turjo padaryti, arba padaro netinkamai, arba atlieka tai, ko neturt daryti (pvz. nesilaiko teiss, gero administravimo princip ar
paeidia mogaus teises). Netinkamo administravimo pavyzdiais galt bti:
alikumas ir diskriminacija,
piktnaudiavimas valdia,
nesugebjimas arba atsisakymas suteikti informacij,
nepateisinamas atidliojimas,
nustatytos tvarkos nesilaikymas,
nesugebjimas laiku atsakyti asmen paklausimus,
ir t.t.
Europos ombudsmen gali kreiptis bet kurios Europos Sjungos valstybs nars pilieiai (ES pilieiai) taip pat asmenys, nuolat
gyvenantys Europos Sjungos valstybje narje. Europos ombudsmen taip pat gali kreiptis ir asmenys besiveriantys verslu,
organizacijos, verslo mons ir kiti juridiniai asmenys, jei jie yra registruoti Europos Sjungos ribose. Skundo pagrindu gali bti
kurios nors i Bendrij institucij netinkamo administravimo faktas. Ombudsmeno galiojimai yra rekomendaciniai.
Europos mogaus Teisi Teismas yra nuolat veikianti tarptautin teismin institucija, nagrinjanti fizini asmen, asmen
grupi bei nevyriausybini organizacij, tvirtinani, kad paeistos j teiss ar laisvs, tvirtintos 1950 m. Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose, skundus.
Skund dl mogaus teisi ar laisvi paeidimo vienoje ar kitoje valstybje Konvencijos dalyvje gali paduoti tiek kita valstyb
Konvencijos dalyv, tiek privatus asmuo (fizinis asmuo, asmen grup ar nevyriausybin organizacija). Ilg laik individualaus
skundo galimyb priklaus nuo valstybs valios toks skundas galjo bti paduodamas tik jei valstyb nar sutikdavo pripainti
Teismo jurisdikcij. Taiau 11 Protokolas pakeit prie tai buvusi padt, paversdamas individualios peticijos pripainim btina
slyga.
Taigi, procedra Europos mogaus teisi teisme prasideda nuo to momento, kai uregistruojamas skundas (individo ar valstybs
nars) prie valstyb Konvencijos dalyv. Teismas savo veikloje vadovaujasi vieumo principu ir tik iimtiniais atvejais, siekiant
apsaugoti asmen privatum, posdiai (kurie rengiami gana retai) Kolegijos arba Didiosios kolegijos sprendimu vyksta u udar
dur. Bylos mediaga, kuri alys pateikia Teismo registrui i esms taip pat yra prieinama visuomenei.

104

Skundui surayti nereikalaujamos specialios teisins inios, todl pristatyti byl teisme gali ir pats asmuo, teigiantis, jog jo
Konvencijoje garantuojamos teiss buvo paeistos. Taiau vlesnje stadijoje, po praneimo apie skund valstybei (komunikavimo),
teisinis pareikjo atstovavimas gali bti rekomenduojamas, kartais net btinas. Kad nebt paeistos nepasiturini asmen
galimybs, Europos Taryba yra parengusi teisins pagalbos schem, kuria pareikjai skatinami pasinaudoti.
Kreipimosi tvarka ir priimtinumo kriterijai
Kiekvienas, norintis kreiptis Europos mogaus teisi teism turt gerai inoti peticij priimtinumo slygas, tvirtintas paiame
Konvencijos tekste (dabar galiojanios Konvencijos redakcijos 35 straipsnis) bei ipltotus teismo jurisprudencijoje. Btent
priimtinumo kriterij nepakankamas inojimas slygoja tai, jog daugumos besikreipianij skundai paskelbiami nepriimtinais ir
nenagrinjami.
Vis pirma, Europos mogaus teisi teismas priima skundus tik prie tas valstybes, kurios yra Konvencijos (bei atitinkam jos
protokol) dalyvs. Teismui apsksti galima tik tuos tariamus ar tikrus mogaus teisi ar laisvi paeidimus, kuriuos padar
valstybs valdios, valdymo, teismins ir pan. institucijos ar pareignai. Teismas nenagrinja skund dl mogaus teisi ar laisvi
paeidimo, kuriuos padaro privats asmenys, mons ar organizacijos.
Kitas labai svarbus aspektas yra tai, jog pareikjas gali apsksti tik tuos Konvencijos ginam teisi ir laisvi paeidimus suklusius
valstybs institucij veiksmus (teismo sprendimai, turto konfiskavimas ir kt.), kurie vyko po Konvencijos sigaliojimo konkreiai
valstybei (ratione temporis kriterijus). Pavyzdiui, Lietuvai Konvencija sigaliojo 1995 birelio 20 d., todl veiksmai vyk iki ios
datos negali bti skundiami Europos mogaus teisi teismui, nes iki tol valstyb formaliai nebuvo prisimusi sipareigojimo
garantuoti Konvencijos saugomos teises ir laisves.
Treia, nagrinjami tik skundai dl teisi ir laisvi, kuri apsaug suteikia Konvencija ir jos protokolai (dauguma i teisi yra
politinio, pilietinio pobdio). Jei kreipiamasi dl Europos Konvencijoje nenumatyt teisi paeidimo, tokia peticija paskelbiama
nepriimtina remiantis ratione materiae principu.
Ketvirta ne maiau svarbi ir sudtinga priimtinumo slyga reikalavimas, kad prie kreipiantis Europos mogaus teisi teism
pagal visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus bt pasinaudota visomis valstybs vidaus teisins gynybos priemons. i
nuostata primena, jog procedra Europos mogaus teisi teisme yra papildoma ir galima tik tada, kai valstybs nacionalinje teisje
nra galimybi apginti paeistas teises ir laisves arba visos valstybs vidaus teisins gynybos galimybs yra isemtos. Taiau i
priimtinumo slyga kalba tik apie tokias valstybs vidaus teisines gynybos priemones, kurios yra pripastamos efektyviomis
remiantis visuotinai pripaintomis tarptautins teiss normomis. Todl praktikai kiekvienu atveju yra aikinamasi ir nustatoma,
kokios teisins gynybos priemons turjo bti panaudotos ir ar skundjas j padedamas galjo tiktis rezultato. Tai vertinant
atsivelgiama teisins gynybos prieinamum, tikslingum, efektyvum. Jei valstybje yra susiklosiusi tokia teiss taikymo
praktika, kai nra n maiausios tikimybs, kad pareikjo veiksmai vidaus teiss rmuose duot teigiam rezultat, pareikjo
nepasinaudojimas tokiomis priemonmis nra klitis kreiptis mogaus teisi teism. Bet kokiu atveju, nepasinaudojimas visomis
vidaus teisins gynybos priemonmis tra laikina klitis kreiptis Strasbro teism.
Be jau mint priimtinumo slyg yra keletas paprast, taiau reikming slyg. Asmens kreipimasis (skundas, peticija ar kt.
pavadinimas nra svarbu) negali bti anonimikas. Be to, jis turi bti paduotas Teismui ne vliau kaip per 6 mnesius nuo galutinio
nacionalins institucijos sprendimo. Peticija taip pat pripastama nepriimtina, jeigu ji yra aikiai nepagrsta ar pateikta
piktnaudiaujant peticijos teise. Be to, Teismas nenagrins skundo, kuris savo esme yra tapatus Teismo jau anksiau svarstytam,
arba kuris anksiau buvo perduotas kitai tarptautinei tyrimo ar gino sprendimo institucijai ir jeigu skunde nra joki nauj bylai
reikming duomen.

105

VIII TEMA. POLITINS SISTEMOS KONSTITUCINIAI PAGRINDAI

1.

Politins sistemos samprata. Politins sistemos tvirtinimas konstitucinje teisje.

Politins sistemos samprata
Sistemos svoka politikos moksluose sutinkama gana danai. Oksfordo odynas iskiria 12 galim ios svokos prasmi.
Socialiniuose ir politikos moksluose sistema reikia sudtin visum, bendr susiet vienet arba reikini egzistavim ir j
funkcionavim. Politikos svoka bendriausia prasme tai valstybs valdymas. Sujungus ias atskiras svokas, galima greitai jas
apibrti, taiau pats junginys politin sistema politikos moksluose yra palyginti naujas reikinys, kuris iandien yra taps vienas
populiariausi analitini modeli siekiant painti politin gyvenim.
Politin sistem galima apibdinti kaip tam tikr atskir(savarankik) ir vientis tarpusavyje susijusi ir su aplinka
sveikaujani politini institut, proces, santyki, vaidmen ir princip visum, kuri slygoja vertybins(kultrins), socialins,
teisins(konstitucins), politins(ideologins) normos bei elgesio taisykls. Kita vertus, politins sistemos struktriniai funkciniai
vienetai arba j tinklas tarnauja tam, kad ias ivardytas vertybes padt ireikti politin sistema savo viduje.
politin sistem eina politins valdios organizacija, visuomens ir valstybs santykiai, valdios santyki
institucionalizacija, politinis procesas, politin kultra, politinis dalyvavimas ir kiti politinio gyvenimo reikiniai. Politin sistem
paprastai galime sivaizduoti kaip tam tikr tarpusavyje sveikaujani element visum, kurie lemia politins valdios veikim
valstybs viduje.
Viening valstybs politin sistem sudaro visuma organizacij (institucij), tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujani
gyvendinant politin valdi; tam tikri vis institucij dariniai, kuriuose vykdomi politiniai sprendimai; tam tikras modelis, kuris
leidia tyrinti vairi veiksni tak politins sistemos veikimui. Valstybs stabilumas priklauso nuo politins sistemos veikimo
stabilumo. Naujos valstybs igyvena politines krizes, nes politins institucijos vystymsi aplenkia visuomens vystymasis.
Politiniai santykiai tai tokie visuomeniniai santykiai, kurie sukuria politin sistem ir yra susij su politins valdios
visuomenje funkcionavimu, kurios koncentruota iraika yra valstybin valdia.
Valdia - tai tokie visuomeniniai santykiai, kurie charakterizuojami vien moni ar j grupi galimybe primesti savo vali
kitiems monms ar j grupms. ie santykiai sutinkami paiose vairiausiose moni bendrijose, susivienijimuose. Visuomen
negali egzistuoti be valdios. iuolaikinms visuomenms bdinga tai, kad valdymo struktros atsiranda teiss norm nustatyta
tvarka. Tokia valdia vadinama legitimia, teista valdia. Taigi, politin valdia - tai tam tikros moni grups (elito) valdia visai
visuomenei arba didelei jos daliai, kuri turi galimyb naudoti prievartos poveikio priemones. Politin valdia gyvendinama
konstitucins teiss institut pagalba. J visuma sudaro politins valdios gyvendinimo mechanizm. Svarbiausias politinis
institutas yra valstyb, kurios legitimi valdia apima vis visuomen ir kuri turi monopolin teis. Demokratinse valstybse
reikming viet uima ir savivaldybs - teritoriniai moni kolektyvai, kuriems statym suteikta teis patiems valdyti. Abu ie
pagrindiniai institutai vadinami vieosios valdios institutais. Reguliuoja, tvarko visos visuomens interesus; atlieka vieojo
valdymo bd.
politins valdios gyvendinimo mechanizm eina ir kitos svarbios struktros: politins partijos; kitos visuomenins
organizacijos; religins bendruomens ir banyia; iniasklaida.
Politinis procesas - tai politins sistemos, jos institut funkcionavimo tvarka, skaitant ir j tarpusavio sveik. Teisin,
konstitucin-teisin reguliavim gauna ta politinio proceso dalis, kurioje dalyvauja vieosios valdios atstovai. Politinis procesas
tampa juridiniu su aikiai ireiktomis stadijomis.
Politins sistemos tvirtinimas konstitucinje teisje
Politins sistemos tvirtinamos valstybi konstitucijose. Kuriose bna nurodyta, koks rimas yra valstybje (LR
Konstitucijoje (LR K) 1 str.), kas vykdo valstybs valdym (LR K 5 str.), kok vaidmen vaidina valstybs pilieiai gyvendindami
valstybs valdym (LR K 2, 3, 4, 9 str. ir kt.), kokie yra valstybs valdios institucij galiojimai, kokios apskritai yra piliei teiss
valstybs politiniame gyvenime. Be Konstitucijos, yra ir papildom statym, kuriuose tvirtinti aukiau mint politins sistemos
element teisiniai pagrindai, tai Visuomens informavimo statymas, Politini partij ir politini organizacij statymas, statymai
reguliuojantys LR Prezidento, Vyriausybs, Teism, Seimo ir Savivaldos institucij veikl. (ia mano pamastymai iuo klausimu,
literatros neradau, bet manau, kad politins sistemos element tvirtinimas KT yra j tvirtinimas LR K ir kituose statymuose).

2.

Politins sistemos elementai.

Pagrindiniai politins sistemos elementai:

1)

Valstyb. Ji ireikia paios visuomenins organizacijos laipsn, lyg. Ji padeda gyventi visuomenei. Valstyb neatsitiktinai
pabriama kaip svarbiausias elementas.
2)
Vietos savivaldos institucijos. Vietos savivalda tam tikri teritoriniai kolektyvai, organizacijos. Totalitariniuose reimuose
vietos savivalda nebuvo toleruojama, o laikoma, kad teritorijose valdi gyvendina centrin valdia. Demokratinse valstybse
laikoma, kad valstyb veikia visose teritorijose, bet vietos gyventojai savarankikai tvarkosi gyvenim. Vietos savivaldos
institucijos tam tikra politins valdios organizacija. Valstyb ir vietos savivalda vieosios valdios institutai. i valdia veikia
visos valdios labui. Atitinkamai apibdinama ir vietos savivalda.
3)
Politins partijos ir politins organizacijos. Jos demokratins valstybse uima svarbi viet. Jos pripastamos politins
sistemos elementais. Bet jos neprilygsta nei valstybei, nei vietos savivaldai. Politins partijos ir organizacijos yra visuomeniniai
susivienijimai, laisvanorikos asociacijos, bet kiekvienos politins partijos svajon paimti valstybin valdi savo rankas (ar
savivaldyb). Vienas i politins partijos udavini siekti valstybins valdios ar kitos vieosios valdios.

106

4)

Kiti socialiniai-visuomeniniai susivienijimai. Jie sudaromi socialiniais pagrindais. Jie tiesiogiai neturi politini tiksl, bet jie
dalyvauja politikoje, juos traukia politins partijos ar valstyb. Taigi jie turi politin vaidmen.
5)
Religins bendruomens ir banyia. Tai nra politins organizacijos, nes paremtos tikjimu, religija. iuolaikinse
visuomense banyiai ir religijai priklauso svarbus vaidmuo. Gyventojai jungiasi, sudaro bendruomenes, todl turi tak politikai.
Per rinkimus gali remti vien ar kit politin partij. Turi bti pripastamas j vaidmuo.
6)
Masins informacijos priemons. Tai labai takinga sistema. iniasklaida nra tiesiogiai politin organizacija, bet masins
informacijos priemons neivengiamai dalyvauja politiniame gyvenime. Tai galinga sfera.
Visi ie pagrindiniai institutai minimi kiekvienos valstybs konstitucinse normose. Daugiau ar maiau jiems konstitucijose
skiriama dmesio. ie subjektai gali bti traktuojami kaip konstitucinio reguliavimo objektas.
Valstyb. Valstybei kiekvienos alies konstitucijoje skiriamas ypatingas dmesys, nes valstyb valdo visuomen, o i kitos puss
valstyb yra paios visuomens krybos rezultatas. Todl konstitucijose pateikiami pagrindiniai apibdinimai.
1)Konstitucijose valstyb paprastai pabriama kaip demokratin valstyb (respublika, monarchija). Yra pripastami demokratins
veiklos principai, demokratin valdi sudarymo tvarka, pagrindins moni teiss ir laisvs. Apie demokratin valstybs prigimt
neverta daug kalbti, nes tai prastin iuolaikins valstybs charakteristika.
2)Kita charakteristika, atsiradusi XX a., yra socialins valstybs charakteristika. Socialin valstyb savotikas sipareigojimas
prie visuomen, kad valdios institucijos gerbs moni teises ir laisves, sukurs kiekvienam individui normal gyvenim, sieks
organizuoti ekonomik taip, kad ivengti dideli disproporcij tarp gyventoj pajam. Socialin valstybs idja kilusi i socializmo
teorij, yra j atspindys. (buvo atimamas turtas i turtingj ir paskirstomas. Udrausta privatin nuosavyb. Visa tai buvo
totalitarinse sistemose). Socialins valstybs idja paremta siekiu, kad nebt didelio turto skirtumo. Socialin valstyb turi padti
paramos reikalingiems asmenims. Socialins valstybs siekis tvirtintas Italijos konstitucijoje, kuri priimta po II PK, taip pat
Ispanijoje (nors ji monarchija, bet skelbiama socialins valstybs idja), taip pat Vokietijos konstitucijoje.
3)Teisins valstybs charakteristika modernij valstybi poymis. Teisins valstybs idja ireikia tai, kad visas alies
gyvenimas bus tvarkomas pagal statymus ir kitas teiss normas. Pabriama ypatinga konstitucijos vieta teiss sistemoje.
Konstitucija turi prioritet, jai negali prietarauti jokie kiti statymai. tvirtinamos visuotinai pripaintos teiss ir laisvs, j
pripainimas, j patikimos garantijos. Nepriklausom teism sukrimas garantuoja ir statym virenyb, ir teisi bei laisvi
apsaug, nealikus sprendimus.
4)Pasaulietins valstybs charakteristika,skelbimas. Pasaulietin valstyb reikia, kad valstyb yra nepriklausoma nuo banyios, ir
banyia yra nepriklausoma nuo valstybs. Tai yra susij su valstybs ir banyios santyki problemomis. Buvo laikai, kai valstyb
ir banyia kariaudavo dl dominuojani pozicij. Todl dabar priimtinas pasaulietins valstybs tvirtinimas. Ji nepriklausoma
nuo banyios, o kartu garantuoja tikjimo laisv. is principas tvirtintas Italijos, Pranczijos konstitucijose. Kai kuriose valstybse
itoks santyki apibdinimas atmetamas, pvz.: D.Britanijoje pripastama valstybin religija. Taip yra dl istorini aplinkybi.
Anglikon banyios vyriausiuoju vadovu yra monarchas. Turi lemiam od banyios reikaluose, o monarchu gali bti tik
anglikon tikjimo monarch eimos narys. Kai kuriose islamo valstybse religijai skiriamas ypatingas dmesys, taip pat koranui,
kuris yra ir teisinis dokumentas.
Labai svarbus dalykas usienio politikos tvirtinimas. Valstybs viena i uduoi tvirtinti nepriklausomyb. Pabriamas
taikus bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptautinse organizacijose, tarptautins teiss princip pripainimas ar j diegimas
nacionalin sistem (Vokietijos, Pranczijos konstitucijose priimtas sipareigojimas teikti prioritet tarptautinms sutartims su
slyga, kad kita alis pripains t pat). Japonijos, Vokietijos konstitucijose yra atsisakymas naudoti karin prievart ir pan.
iuolaikinse konstitucijose daug dmesio skiriama valstybs mechaniniam formavimui, valdios struktrai. tvirtintas valdi
padalijimo principas. Konstitucijose detaliai apibdinama i 3 valdi sudarymo, veiklos tvarka, kompetencijos pagrindai.
Konstitucijose deklaruojamas principas, kad valdios veikloje dalyvauti teis turi ir pilieiai (j teis uimti valstybs
tarnybos pareigybes). Konstitucijose pabriama piliei iskirtin teis uimti pareigas valstybs tarnyboje.
Taip pat tvirtinami vidaus politikos principai.
Vietos savivalda. Ji pripastama tam tikroms teritorijoms. Ji pradedama kurti emiausiuose teritoriniuose vienetuose. Ten
renkamos savivaldos tarybos. Savivaldos taryba formuoja vykdomj aparat, valdom vieno asmens (mero, burmistro), neretai
irenkama valdyba. Egzistuoja gyventoj atstovyb, ji dirba periodikai (kart per mnes ar ketvirt). Priimtus sprendimus
vykdomoji valdia, kuri veikia nuolat.
Savivaldybi veikl reglamentuoja statymai, konstitucins normos, specials savivaldos statymai. Savivaldos institucijos
veikia savarankikai, bet turi gana plaias autonomijos teises. Jos gali bti kontroliuojamos ir valstybins valdios. Tai
administracin savivaldos veiklos prieira. iuo atveju irima, ar nepaeidiami statymai ir pan. Savivaldybse greta
atstovaujamos ir vykdomosios renkamas vienas ar daugiau kontrolieri, kurie tikrina l naudojim ir teikia ataskaitas. Kiekviena
savivaldyb turi biudet, kuris formuojamas i fizini ir juridini asmen mokesi, taip pat savivaldybes finansuoja ir valstyb (i
valstybs biudeto skiriamos vairios dotacijos).
Politins partijos. Politin partija tai organizuota ir aktyvi visuomens dalis, turinti bendrus interesus ir tikslus, ir siekianti paimti
valstybs valdi (viej valdi) ar bent takoti jos vykdym. Jos neatsisako dalyvauti ir savivaldybi rinkimuose. iaip politins
partijos yra visuomeniniai vienmini susivienijimai. To susivienijimo pagrindas konstitucijose tvirtinta asociacij laisv. Pati
asociacij laisv labai svarbi politin teis, kuri vardijama kaip pliuralistin demokratija, tai yra galimyb susiformuoti
daugiapartinei sistemai. Draudiama kurti partijas, kurios siekia kovoti prie pai valstyb ar jos konstitucin santvark. Yra
nustatyta pareiktin politini partij krimo tvarka (nustatytas steigj skaiius, kai jis surenkamas, partija registruojama). Bna
nustatytas minimalus skaiius (nuo keli imt iki keli tkstani nari. Reikalaujama politins partijos stat ir programos. statai

107

 tai stojimo tvarka. Programa tai politikos kryptis. Svarbi uduotis siekti vieosios valdios. Politin partija padeda pilieiams
dalyvauti valstybs gyvenime, per jas pilieiai taip pat dalyvauja valdant savo al. Aktyviausiai jos reikiasi rinkim metu. Politin
partija, kuri laimi rinkimus (gauna daugiau nei viet parlamente), pati faktikai vaidina dominuojant vaidmen parlamente,
gauna galimyb realizuoti savo idjas, lozungus, gyvendinti savo program. Rinkimus laimjusi partija gauna teis formuoti i
savo nari vyriausyb, nes paprastai reikalingas parlamento pasitikjimas. Tas pats ir savivaldybi rinkimuose: laimjusi politin
partija turi teis savo nar silyti mero post.
3.

Politins partijos. Politins partijos poymiai. Politini partij funkcijos. Politini partij rys.
Politins partijos, j poymiai
Politins partijos samprata. Politini partij ir politini organizacij statymo preambulje skelbiama, kad politins partijos
jungia LR pilieius bendriems politiniams tikslams gyvendinti, padeda formuoti ir ireikti LR piliei interesus ir politin vali.
Antrame io statymo straipsnyje tvirtinta, kad politin partija yra savo pavadinim turintis, pagal iame statyme steigtas vieasis
juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti savo nari politinius interesus, padti ireikti LR piliei politin vali, siekti dalyvauti
gyvendinant valstybs valdi ir savivaldos teis.
Politins partijos poymiai:
laisvanorikai steigiama organizacija. Politins partijos formuojasi laisva piliei valia. Pilieiai, jungdamiesi
pagal t.t. pasaulir, isilavinim, turtin ar socialin priklausomyb, lyt, religij ar kit kriterij, gali laisvai kurti nauj ar
atkurti ankiau veikusi politin partij, stoti veikiani politin partij ar istoti i jos ir kurti savo politin partij. Konstitucija
laiduoja pilieiams teis laisvai jungtis politines partijas, bet ne teis reikalauti bti priimtiems politines partijas.
savarankikai veikiantis visuomeninis susivienijimas, turintis savivaldos teis. Politin partija savo veikl
organizuoja laisvai ir savarankikai pagal jos statuose numatytus tikslus ir udavinius, ir iuos udavinius sprendia per
demokratikai irinktus savo valdymo organus. Politins partijos veikia visuomeniniais pagrindais ir neatlieka valstybs institucij,
valstybs pareign ar viej staig funkcij.
organizacija, kurios tikslas tenkinti savo nari politinius interesus ir siekti politins valdios. Politins partijos
atvirai siekia ikovoti vietas parlamente ir vyriausybje, siekia tiesiogiai dalyvauti gyvendinant valstybs valdi. iuo poymiu
politins partijos skiriasi nuo kit visuomenini susivienijim.
nuolat veikianti organizacija. Ji vienija nuolatinius narius, kuriuos junga bendri politiniai interesai.
bendra ideologija. Tai organizacija, formuojanti ir ireikianti tautos politin vali ir interesus.
pelno nesiekianti organizacija. Ji negali usiimti komercine kine veikla.
turi juridinio asmens teises. Politins partijos veikia pagal savo status, turi aikiai apibrt organizacin struktr,
turi atskir turt, gali savo vardu gyti turtines ir asmenines teises ir turti pareigas, bti iekovais ir atsakovais teisme.
Specifiniais laikytini ie politini partij poymiai: j narius vienija ideologini nuostat bendrumas; politins partijos formuoja ir
ireikia politin piliei vali; jos dalyvauja kovoje dl politins valdios.

.
.
.
.

Politini partij funkcijos

Politini partij funkcijos:

nustato politins veiklos krypt ir siekia usibrt politini tiksl;
siekdamos gyvendinti savo programinius tikslus, daro aktyv poveik rinkjams;
atskleidia, formuluoja ir pagrindia dideli socialini grupi politinius interesus;
skatina pilieius aktyviai dalyvauti politinje veikloje, ugdo visuomens politin aktyvum ir pilietikum;
aktyviai dalyvauja parlamento ir savivaldybi rinkimuose;
rengia ir parenka savo lyderius bei siekia, kad ie uimt vadovaujanias pareigas valstybs valdios bei vietos
savivaldos institucijose;
dalyvauja formuojant valstybs valdios ir vietos savivaldos institucijas;
takoja valstybs valdios ir vietos savivaldos institucij veikl;
padeda sprsti socialinius konfliktus taikiu btu;
neretai atlieka nacionalins integracijos funkcij;
ideologin idjikai auklja savo narius ir pasekjus; propaguoja savo idjines pairas ir sitikinimus; formuoja
viej nuomon;
komunikacin stiprina valstybs valdios institucij bei jos vadov ryius su visuomene, vairiais jos sluoksniais
ir grupmis.
Politini partij rys
Politins partijos gali bti labai vairios ir savo idjiniu kryptingumu, ir politine kryptimi, ir organizacine struktra, ir kitais
kriterijais. Politines partijas galima klasifikuoti:
Pagal idjin kryptingum ir program turin. is klasifikavimo kriterijus parodo, kokius socialinius interesus ireikia partija,
kokie jos tikslai ir kokiais bdais bei priemonmis j siekiama. Politin partija siekia ireikti visuomens daugumos interesus. ios
tikslo siekdama, politin partija pirmiausia nustato socialins-ekonomins politikos krypt ir tik po to pasirenka politines priemones
jai gyvendinti. XIX a. tokiu bdu susiformavo konservatori ir liberal partijos. XIX a. pab. atsirado socialistins partijos, o XX a.
pr. komunist partijos, faistins arba nacionalsocialistins partijos. Konservatori partijos siekia ilaikyti tradicin tvark,
pasisako prie radikalias reformas. Liberaliosios partijos pasisako u laisv kio srityje, valstybs nesikiim visuomens
gyvenim. Reformistinms partijoms priskiriamos socialistins ir socialdemokratins partijos. ios partijos pasisako u socialin

108

lygyb (leiborist partija D. Britanijoje, socialdemokrat partija Vokietijoje, vedijoje ir t.t.). Atskir partij grup sudaro
konfesins partijos, vienijanios narius tikybiniu pagrindu. J nariai pasisako u religini vertybi takos stiprinim valstybs
gyvenime (Krikioni demokrat partijos, fundamentalistins partijos). Taip pat yra susikrusios tautins partijos, alij partijos.
Partijos, pasisakanios u radikalius valstybs valdios veiksmus, esmines permainas visuomens gyvenime ir danai nevengianios
prievartos priemoni naudojimo, yra vadinamos radikaliosiomis (deinieji radikalai neofaistins, nacionalistins, rasistins
partijos; kairieji radikalai komunistins partijos). Dar yra ekstremistins partijos, pasisakanios u teroristinius veiksmus,
perversmus ir pan.
Pagal politin kryptingum. Deiniosios, kairiosios ir centristins. Deiniosios partijos parastai gina tradicines vertybes,
akcentuoja privatins nuosavybs reikm. Kairiosios partijos siekia didesns ar maesns socialins lygybs.
Pagal ideologin poir. Idjins; pragmatins arba rinkimins (j veikla aktyvi tik prie rinkimus); charizmatins ir vad
partijos.
Pagal organizacin struktr. Vienos partijos pasiymi grieta organizacine tvarka ir disciplina, kitoms tai nebdinga. Vienos
partijos pripasta tik fiksuot naryst, kitos ne.
Pagal politini partij sudt. Kadrins, masins partijos ir partijos-judjimai. Kadrinms partijoms bdinga grietas narysts
fiksavimas, aiki organizacin struktra, grieta disciplina, centralizuotas vadovavimas, btinas narysts mokestis. Btini statai,
kuri beslygikai turi laikytis partijos nariai. Masins partijos nefiksuoja nari, jos nariais laikomi rinkjai, balsuojantys u partij
per rinkimus (JAV). Partijos nariai neturi partini biliet, neprivalo mokti fiksuoto partinio mokesio. Tokio tipo nepasiymi
grieta disciplina ir jos vadovyb neturi formalaus ryio su savo alininkais.
Pagal teisin politini partij padt. Registruotos, neregistruotos, legalios, ir nelegalios partijos.
Pagal politins partijos viet valdios sistemoje ir santyk su valstybs valdia. Valdaniosios ir opozicins.
4.

Politini partij institucionalizavimas. Politini partij teisinio reguliavimo ypatumai. Politini partij veiklos
konstituciniai pagrindai ir apribojimai Lietuvos Respublikoje.
Politini partij institucionalizavimas
Politins partijos suteikia galimyb visiems visuomens sluoksniams dalyvauti konkurencinje kovoje dl politins valdios,
galimyb formuoti valstybs valdios institucijas. Pirmj partij itakos Graikijoje. To meto partijos neturjo grietos narysts ir
ireik ne plai, o labai siaur socialini sluoksni, daugiausia valstyb valdani grupi, interesus. Jos veik ir viduramiais,
taiau tik tose valstybse, kuri politiniam reimui buvo bdinga tam tikri demokratijos poymiai.
Ms laik supratimo politins partijos, formintos statais ir programomis, turinios centrin vadovyb, atsirado Europoje
tik naujj laik demokratini revoliucij laikotarpiu. Partij atsiradim lm to meto revoliuciniai demokratiniai judjimai, nauj
politini doktrin populiarumas, rinkim atstovaujamsias valdios institucijas tvarkos pasikeitimai, nauji parlamentins kovos
bdai ir kitos politins priemons bei ideologins slygos. Lietuvos politini partij atsiradim mokslininkai sieja su politini
doktrin (nacionalizmo, liberalizmo, konservatizmo, socializmo, komunizmo) paplitimu Lietuvoje. Tai buvo ideologinis politini
grupi atsiradimo pagrindas XIX-XX a. Kitas veiksnys tautinio atgimimo judjimas Lietuvoje, io judjimo aktyvist veikla ir
publikacijos to meto spaudoje.
Daugelis po Antrojo pasaulinio karo priimt konstitucij tvirtina politini partij veiklos konstitucinius pagrindus (pvz.
politini partij teisinio statuso pagrindai tvirtinti Pranczijos Konstitucijoje, nors specialaus politini partij statymo Pranczijoje
nra. Vis daugiau valstybi konstitucij nuostatas konkretizuoja specialiuose teiss aktuose, reglamentuojaniuose politini partij
steigimo ir likvidavimo tvark, veiklos principus ir apribojimus, finansavimo altinius ir turt, santykius su valstybs valdios
institucijomis. Todl pastaruoju metu politins partijos KT moksle nagrinjamos kaip savarankiki KT institutai.
Politini partij vaidmuo i dien valstybs gyvenime neivengiamai reikalauja jas institucionalizuoti. Institucionalizavimas tai
politini partij kaip ypatingo politinio instituto teisins padties tvirtinimas konstitucijoje ir statymuose.
Konstitucinis reguliavimas. (Konstitucijos normos nustato politini partij formavim. Konstitucinis reguliavimas bna labai
bendro pobdio. Politins partijos bna pabriamos greta asociacij laisvs. Nurodomi politini partij tikslai, udaviniai. Jos
padeda formuoti tautos politin vali. Pabriama: politins partijos negali ksintis konstitucin santvark, turi laikytis statym. J
formavimas konstitucijose pradtas reglamentuoti po II pasaulinio karo.
statyminis reguliavimas. Politini partij sudarymo tvark, veikl reguliuoja specials statymai. Apibria slygas,
reikalavimus joms sudaryti. Daugelyje ali yra politini partij finansavimo statymai ie statymai turi ypating reikm.
Valstyb turi iekoti bd, kaip apsidrausti nuo nevari politini partij, kurios naudoja nevarius pinigus. Tuose statymuose
nustatomi pinigini l gavimo bdai, altiniai. Daugelyje demokratini valstybi pati valstyb sipareigoja remti politines partijas,
remia jas rinkim metu.

Politini partij institucionalizavimas turi du lygmenis - teisin ir elektorin. Teisinis lygmuo apima teiss norm numatom
ir atitinkamai nukreipiam politini partij steigimsi ir veikl, o elektorinis - tikrovje vykstant politini partij elektorins bazs
formavimsi. Kitaip tariant, politini partij tvirtinimas susijs su dviem slygom:
a) visuomeninis pliuralizmas tampa sudtine Tautos suvereniteto gyvendinimo dalimi, ir visuomen neabejoja politini partij teise
ireikti tok pliuralizm (t.y. visuomenje vyrauja politini partij vairovs poreikis; pilieiai rinkjai yra vairi pair ir ieko
jas atitinkani politini partij; politins partijos jungia ne du ar tris, bet kelet imt ar tkstani nari);
b) teiss normos nevaro ir sudaro atitinkamas slygas visuomenei (ir jos pliuralizm ireikianioms politinms partijoms) dalyvauti
sprendiant valstybs reikalus (Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybi taryb rinkim statymai ar Referendumo statymas ne
ignoruoja, bet tiesiogiai numato politines partijas kaip esmines rinkim ar referendumo prielaidas).
Politini partij teisinio reguliavimo ypatumai

109

Politini partij steigimo tvarka. Politins partijos steigiamos ir veikia laisvai. Daugelyje valstybi politins partijos yra steigiamos
pareiktine tvarka, kai kur pareiktine-registracine tvarka. Valstybs politinms partijoms numato ir apribojimus: draudiama kurti
politines partijas, propaguojanias prievart, kurstanioms socialin ir nacionalin nesantaik, siekianioms antikonstitucini tiksl.
Autoritarinio ir totalitarinio reimo valstybse draudiamos partijos propaguojanios klasi kov, komunistin ideologij. Yra
atvej, kai valstybs nereglamentuoja politini partij steigimo tvarkos. Politins partijos - piliei susivienijimai. J nariais gali
bti tik tos valstybs pilieiai. Valstybje negali veikti kit valstybi politini partij. Kai kurios valstybs asmenims, norintiems
dalyvauti politini partij veikloje, nustato tam tikr pilietybs turjimo laik. Politins partijos nariais gali bti tik tie pilieiai,
kurie turi politines teises ir jiems yra sukak 18 m. Lietuvoje politins partijos nariai turi turti aktyvij rinkim teis, asmeniui
draudiama bti keli politini partij nariu. J nariais negali bti karikiai, vidaus reikal sistemos, nacionalinio saugumo,
teisingumo ir kt. inst. darbuotojai. Daugumoje valstybi pilietis stoja partij pateiks pareikim (raytin arba odin). Kai kur
leidiama tiesiog sirayti partij. JAV nereikalauja fiksuoti partijos nari.
Lietuvoje politinei partijai steigti btina turti ne maiau kaip 1000 steigj, kurie savo ar savo atstov suvaiavime turi
patvirtinti statut (status), program ir irinkti vadovaujanius organus. Steigiamajame politins partijos suvaiavime irenkamas
pirmininkas ir sekretorius, suraomas partijos steigimo protokolas, priimamas statutas (statai), programa. statuose turi bti: 1.
partijos pavadinimas, buvein, tikslai, udaviniai ir veiklos teritorija; 2. stojimo partij ir istojimo i jos slygos ir tvarka; 3.
partijos nari teiss ir pareigos; 4. partijos struktra, padalini sudarymo bdai, vadov rinkimo tvarka; 5. partijos aukiausiosios
valdymo institucijos, kompetencija, suaukimo bdai, laikas; 6. vadovaujanij organ rinkimo tvarka ir j kompetencija; 7. l
altiniai; 8. partijos organ veiklos kontrols vykdymo tvarka; 9. stat keitimo tvarka; 10. partijos veiklos nutraukimo ir turto
panaudojimo tvarka. Daugelyje valstybi, atlikus iuos veiksmus, laikoma kad politin partija yra steigta. Taiau, kad ji tapt
juridiniu asmeniu btina j registruoti. Partij registravim atskirose valstybse atlieka vairios inst. (Teisingumo ministerija,
Vidaus reikal mins., Auk. Teismas, Vyr.r.komisija ir kt.). Lietuvoje politines partijas registruoja Teisingumo ministerija. Partijos
steigjai privalo ne vliau kaip per 1 mn. po stat, programos primimo ir vadovaujanij organ irinkimo pateikti Teisingumo
mins.iuos dokumentus: 1. pareikim dl politins partijos registravimo, pasirayt partijos vadovo; 2. status ir program; 3. kopij
steigiamojo suvaiavimo protokolo, kuriame turi bti nurodyta politins partijos steigimo laikas ir vieta, taip pat steigj,
dalyvavusi suvaiavime ir balsavusi u partijos steigim, skaiius; 4. steigj sra, kuriame turi bti kiekvieno steigjo vardas,
pavard, gimimo data, pilietyb ir asmens kodas, gyv.vietos adresas, usimimas, yma apie nepriklausym kitai politinei partijai
(ie duomenys turi bti patvirtinti kiekvieno steigjo parau, taip pat asmens sudariusio steigj sra, parau); 5. partijos simboli,
vliav pavyzdius arba j eskizus. Jei trksta dokument apie tai praneama steigjams ir nustatomas ne ilgesnis kaip 1 mn.
terminas trkumams paalinti, o politin partija registruojama per 1 mn. nuo trkstam dokument pateikimo dienos. Per nustatyt
laik negavus neigiamo atsakymo laikoma, kad partija yra uregistruota ir gyja juridinio asmens teises. Atsisakym registruoti
galima apsksti Apygardos administraciniam teismui per 1 mn. nuo atsisakymo gavimo dienos. Kai kuriose valstybse yra
nustatyta slygin ir galutin registracija. Meksikoje politin partija registruojama slyginai, jeigu rodo, kad ji kelet met vykdo
politin veikl. Tokia partija turi teis kelti savo kandidatus rinkimuose ir ji galutinai registruojama, jeigu rinkimuose surenka
reikiam bals skaii.
Politini partij veiklos principai ir teisins garantijos. Politins partijos veikia laisvai ir savarankikai, visos politins partijos turi
lygias teises. Niekam neleidiama kitis j vidaus reikalus. Politins partijos Lietuvoje steigiamos ir veikia pagal teritorin
princip. Darbo kolektyvuose negali bti steigiami ir veikti politini partij padaliniai. Vadovaujantieji politini partij organai turi
bti tik LR. Politins partijos veiklos teritorij galima laikyti teritorij, kurioje veikia ar numato veikti jos struktriniai padaliniai.
Taip pat jos savo veikloje vadovaujasi demokratikumo (politini partij veiklos pagrindas, jo turi bti laikomasi priimant ir alinant
narius, priimant ir keiiant status, program, renkant vadovaujanius organus) bei vieumo principais (visuomen turi bti
informuojama apie politins partijos program ir status, partijos vadovaujani organ sudt, partijos finansinius altinius). Visos
politins partijos turi lygi teis dalyvauti valstybs valdios institucij rinkimuose. Rinkim metu vis partij kandidatams
sudaromos vienodos galimybs nemokamai naudotis valstybinmis masinmis informacijos priemonmis. Politins partijos ir po
rinkim aktyviai dalyvauja priimant politinius sprendimus ir juos gyvendinant. Vienintel valdios dalis, kur politinms partijoms
nedaro jokios takos - teismin valdia. Politins partijos turi teis sudaryti su kitomis partijomis koalicijas, sjungas, rinkiminius
blokus. Joms nuosavybs teise gali priklausyti pastatai, rengimai, leidyklos, spaustuvs, transporto priemons bei kt.objektai, taip
pat kitas turtas. Jos turi teis nekliudomai ratu, odiu ar kitais bdais skleisti informacij apie savo veikl, propaguoti politins
partijos idjas, tikslus ir program. Jos turi teis steigti masins informacijos priemones, iskyrus radij ir televizij, taip pat
naudotis valstybinmis spaudos ir kitomis masinmis informacijos priemonmis. Politins partijos turi teis rengti mitingus,
demonstracijas, susirinkimus ir kt. masinius renginius.
Politini partij finansavimo altiniai ir los.(Politini partij ir politini organizacij finansavimo statymas negalioja) Lietuvoje
veikiani politini partij las sudaro nuosavos los, privai asmen dovanotos los ir valstybs skirtos los. Nuosavas las
sudaro: nario mokesio los, kitos savanorikos nari mokos, palkanos i bankuose laikom indli; i leidybos gautos los ir kt.
teistai gautos los. Kitas politini partij finansavimo altinis - valstybs biudeto dotacijos. I valstybs biudeto gali bti
finansuojamos visos politins partijos ar tik tos, kurios surinko reikiam bals skaii rinkimuose.Valstybs biudeto dotacijos - tai
politinms partijoms skirta bendra l suma, nustatoma met valstybs biudete. Dotacija paskirstoma toms politinms partijoms,
kurios yra gavusios ne maiau kaip 3 proc. vis rinkj bals u politins partijos keltus kandidatus ar j sraus tuose Seimo ir
savivaldybi taryb rinkimuose, pagal kuri rezultatus skirstoma valstybs biudeto dotacija. Ji negali viryti 0,1 proc.valstybs
biudeto ilaid. Ji paskirstoma proporcingai politini partij kandidat ar kandidat sra gaut bals skaiiui tuose Seimo ir
savivaldybi taryb rinkimuose. Dotacijos dyd nustato Vyr. rinkim komisija ir apie tai pateikia paym Finans ministerijai. Fin.
minist. dotacij perveda partijos sskait. Privatus politini partij finansavimas gali bti dvejopas: 1. finansuojama politins
partijos veikla apskritai; 2. los jai dovanojamos iimtinai jos rinkim kampanijai finansuoti. Politines partijas gali finansuoti LR
juridiniai asmenys, kuri kapitalo sudtyje valstybs ar savivaldybs kapitalo nra arba jo dalis sudaro maiau nei 50 proc.; LR
mons, neturinios juridinio asmens statuso; fiziniai asmenys-nuolatiniai LR gyventojai, usienyje gyvenantys LR pilieiai ir LR
politini partij skyriai, kurti lietuvi bendruomense. Politini partij negali finansuoti Lietuvos labdaros ir paramos fondai,

110

religins organizacijos bei profesins sjungos; Lietuvoje registruotos usienio kapitalo mons, usienio valstybi valdios ir
savivaldybi inst.; usienio valstybi juridiniai ir fiziniai asmenys, iskyrus usienyje gyvenanius LR pilieius ir LR politini
partij organizacij skyrius, kurtus lietuvi bendruomense. Politin partija i vieno fizinio ar juridinio asmens per metus gaut
l ir dovan vert negali bti didesn kaip 500 MGL. Politinms partijoms draudiama priimti didesnes kaip 100 Lt anonimines
las ar brangesnes kaip 100 Lt anonimines dovanas; draudiama kurti specialius fondus politinei partijai remti; draudiama
finansuoti politines partijas per treiuosius asmenis.
Politini partij finansin kontrol. Politins partijos gautos los privalo bti naudojamos tik jos veiklai finansuoti. Los ir
dovanos gautos i draudiam altini turi bti grintos dovanotojams arba perduotos valstybs nuosavybn per 10 d. nuo to
momento, kai i aplinkyb paaikjo. Politini partij finansavim kontroliuoja Finans ministerija, Vyr. rinkim komisija, o
valstybs biudeto l naudojim - Valstybs kontrol. Politins partijos privalo kasmet, ne vliau kaip iki ateinani met kovo 1
d. Vyr. rinkim komisijai pateikti finansins veiklos deklaracij. Finanans ministerija - biudeto ilaid smatos vykdymo
apyskait. Jei politin partija laiku nepateikia finansins veiklos deklaracijos arba nenurodo joje vis reikalaujam duomen, Vyr.
rinkim komisija per 15 kalendorini dien apie tai ratu turi spti jos vadov. Jei prajus 30 kal. d. nuo spjimo dienos partija
nevykdo reikalavim, Vyr. rinkim komisija per 60 kal.d.nuo pakartotinio spjimo termino pasibaigimo gali silyti Finans
ministerijai sustabdyti partijos finansavim i valstybs biudeto. Finansavimas i valstybs biudeto atnaujinamas tik tada, kai
politin partija paalina visus Vyr. rinkim komisijos nurodytus paeidimus. Vyr. rinkim komisija negali priimti politins partijos
kandidat Seimo narius iklimo pareiktini dokument, jei ji nepateikia finans staigai pateiktos prajusi met finansins
deklaracijos kopijos, patvirtintos tos mokesi inspekcijos, kuriai i deklaracija buvo pateikta. Politin partija privalo registruoti
visas politins kampanijos metu gautas las bei ilaidas. i l panaudojim kontroliuoja Valstybin mokesi inspekcija ir Vyr.
rinkim komisija. Politin partija per 25 d. nuo rinkim pasibaigimo arba referendum rezultat paskelbimo turi pateikti Vyr.
rinkim komisijai galutin politins kampanijos metu gaut auk, dovan ir kt. l bei j naudojimo ataskait. Jas tvirtina
Valstybin mokesi inspekcija. Jos yra skelbiamos ne vliau kaip per 90 d. po rinkim galutini rezultat paskelbimo V.
Politini partij veiklos sustabdymas ir nutraukimas. LR teisingumo ministerija turi sustabdyti politins partijos veikl, jeigu ji
paeidia Konstitucij ir st. Dl veiklos sustabdymo gali kreiptis valstybs ir vietos savivaldos inst., taip pat kitos partijos.
Kreipimasis turi bti inagrintas ne vliau kaip per 1 mn. nuo jo gavimo dienos. Teisingumo ministerija gali sustabdyti politins
partijos veikl ir savo iniciatyva. Teisingumo ministerija suinojusi apie statymo paeidim, apie tai ratu pranea politinei partijai
vadovaujantiems organams, nurodydama, kokie statym reikalavimai paeisti, ir nustatydama termin jiems paalinti. Jei per
nustatyta termin paeidimas nepaalinamas, politins partijos veikla sustabdoma. is sprendimas gali bti apskstas Apygardos
administraciniam teismui per 1 mn. nuo praneimo apie tai gavimo dienos. Politins partijos veiklos sustabdymo terminas negali
bti ilgesnis nei 6 mn. Jeigu jos po veiklos sustabdymo nepaalina paeidim ar per metus nuo jos veiklos sustabdymo dienos vl
paeidia statymus politins partijos veikla sustabdoma 1 m. Paalinusi paeidimus, jai apie tai pranea Teisingumo ministerijai,
kuri, gavusi tok praneim, per 5 d. leidia politinei partijai tsti veikl. Sustabdius partijos veikl, jai draudiama naudotis
visomis masins informacijos priemonmis, vykdyti agitacij ir propagand, dalyvauti rinkimuose. Jos veikla negali bti sustabdyta
rinkimins kampanijos metu. Jos metu tai padaryti gali tik Apygardos administracinis teismas, kurio sprendimas siteisj nuo jo
paskelbimo.
Politini partij veiklos konstituciniai pagrindai ir apribojimai Lietuvos Respublikoje
Teise laisvai vienytis i bendrijas, politines partijas ar asociacijas viena pagrindiniu mogaus teisiu. Ji tvirtinta Visuotines
mogaus teisiu deklaracijos 20 str., skelbianiame, jog kiekvienas mogus turi teise i taiku susirinkim ir asociacij laisve ir niekas
negali bti veriamas priklausyti kokiai nors asociacijai. LR Konstitucijos 35 str. tvirtinta teises norma, laiduojanti pilieiams teise
laisvai vienytis i bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei siu tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams. Sis
straipsnis apima kelet teisiu: teise steigti bendrijas, politines partijas ir asociacijas; teise stoti i jas ir dalyvauti j veikloje; teise
nebti bendri, politini partij ar asociacij nariu bei teise istoti i i susivienijimu.
Politiniu partij veiklos apribojimai LR Konstitucijoje: 1) 44 str. 2 d. tvirtina, kad politinms partijoms, politinms ir
visuomeninms organizacijoms draudiama monopolizuoti masines informacijos priemones; 2) 114 str. 1 d. Nustato, kad politiniu
partij ir visuomeniniu organizacij kisimasis teisjo ar teismo veikla draudiamas ir utraukia statymo nustatyta atsakomybe.
Pagal LR Konstitucijos 35 str. 1 d. tik patys pilieiai turi teise sprsti, kokiais tikslais ir interesais jiems jungtis i
susivienijimus ir kokia susivienijimo forma pasirinkti. Siame straipsnyje numatytas vienintelis ios teises apribojimas siu
susivienijimu tikslai ir veikla neturi bti prieingi Konstitucijai ir statymams.
LR Konstitucijos 82 str. 2 d. nustato, kad asmuo, irinktas Prezidentu, turi sustabdyti savo veikla politinse partijose ir
politinse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimu kampanijos pradios. Konstitucijos 113 str. 2 d. nustatyta, kad
teisjas negali dalyvauti politini partij ir kitu politiniu organizacij veikloje. Pagal LR Konstitucijos 141 str. Asmenys, atliekantys
tikrja karo arba alternatyvija tarnyba, t. p. neij atsarg krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai,
puskarininkiai ir liktinai, kitu sukarintu ir saugumo tarnyb apmokami pareignai negali dalyvauti politini partij ir politini
organizacij veikloje.
LR Konstitucijos 35 str. 2 d. tvirtinta nuostata, kad niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei
partijai ar asociacijai. Asmuo laisva valia turi teise sprsti, priklausyti ar nepriklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar
asociacijai (laisvanorikumo principas). 35 str. 3 d. tvirtinta norma, jog politini partij ir visuomeniniu organizacij steigim ir
veikla reglamentuoja statymas. LR Konstitucija tokiu bdu suteikia statymu leidjui teise nustatyti organizacines teisines formas,
kuriomis gali bti steigiami ir gali veikti visuomeniniai susivienijimai, nustatyti j organizavimo ir veiklos principus bei
apribojimus, steigimo, registravimo, finansavimo bei likvidavimo tvarka.

111

Politines partijos ir visuomenines organizacijos tai lygiateisiai susivienijimai. Si nuostata nra tvirtinta LR Konstitucijoje
tiesiogiai, taiau ji kyla i LR Konstitucijos 29 str. 1 d. tvirtinto visu asmen lygybes principo bei 50 str. 2 d. tvirtinto profesiniu
sjung lygiu teisiu principo.
5.

Partin sistema. Partins sistemos pasaulio valstybse. Lietuvos Respublikos partin sistema.
Partin sistema
Partins sistemos svoka atspindi valstybje veikiani ir dalyvaujani kovoje dl valstybs valdios politini partij skaii
ir j tarpusavio santyk. Partinei sistemai formuotis didel tak turi politini jg santykis valstybje, visuomens politins kultros
lygis, rinkim sistema, valstybs rimas. Partin sistema tai ne tik partij visuma. Partins sistemos svoka daniausiai apima tas
politines partija, kurios takoja ir atspindi daugumos politin vali ir interesus.
Partins sistemos klausimas KT reglamentuojant visuomeninius santykius, susijusius su rinkimais, nustatant parlamento
organizacin struktr, jo veikl, formuojant vyriausyb, valstybs valdymo institucij sistem ir kt. demokratini valstybi
konstitucijose partin sistema nra tvirtinta. Toks poiris grindiamas nuostata, jog pilieiai turi teis laisvai vienytis politines
partijas ir nevaromai dalyvauti alies politiniame gyvenime.
Skiriamos trys partins sistemos: daugiapartin, dvipartin ir vienpartin. Yra valstybi, kuriose apskritai nra legaliai
veikiani politini partij, tokia sistema vadinama nepartine (Saudo Arabija, Jungtini Arab Emyratai).
Daugiapartin sistema yra tuomet, kai rinkiminje kovoje dl valdios dalyvauja daugiau nei dvi partijos, ir visos jos turi
lygias galimybes dalyvauti j formuojant. N viena partija, turinti savo atstov parlamente, negali savarankikai viena valdyti, nes
neturi daugumos bals. i sistema bdinga demokratiniams rimams (Italijoje, Pranczijoje, Olandijoje, Belgijoje ir kt.).
Dvipartin sistema yra tuomet, kai valstybje veikia daug partij, taiau realiai valdi pretenduoja ir j formuoja dvi
partijos. iuo atveju viena partija turi parlamentin absoliui daugum, o kita yra opozicijoje. Jos laikas nuo laiko keiia viena kit
valdioje (JAV, D. Britanijoje).
Vienpartin sistema tai sistema, kai legaliai leidiama veikti tik vienai partijai. Tokia sistema bdinga nedemokratiniams
rimams. (SSRS valdanioji politin partija buvo skelbiama vienintele, statymu buvo draudiama kurtis kitoms partijoms; dabar
tokia sistema .Korjoje, Kuboje, Laose, Vietname).
Dviej blok sistema primena dvipartin sistem. Tarp j tik toks skirtumas, kad ia susiformav du partij blokai
(koalicijos). Politins partijos, neeinanios koalicijas, alies politiniame gyvenime esminio vaidmens nevaidina. Rinkimus
laimjs partij blokas, remdamasis parlamentine dauguma, suformuoja vyriausyb. Pralaimjs blokas atsiduria opozicijoje.
Klasikinis tokios sistemos pavyzdys - Pranczijos prezidento, parlamento ir kanton rinkimai. Juose susiformuoja kairysis ir
deinysis blokai. Tokia stabili dviej blok sistema leidia ivengti politini krizi alyje.
Dominuojanios partijos modelis. Vyriausyb daug met formuoja viena partija. Kitos partijos arba j koalicijos laimti
rinkimus turi labai ma galimyb. Kartais dominuojanti partija pralaimi rinkimus, taiau vliau nugali ir vl tampa valdanija.
Tokia partin sistema susiformavusi Meksikoje, Indijoje, Skandinavijos alyse.
Partij kooperacijos sistemai bdinga tai, kad politins partijos blokuojasi tarpusavyje ir nra veiksmingos opozicijos. Tiesa,
partijos rinkimins kampanijos metu konkuruoja ir siekia gauti kuo didesn bals skaii. Bet pasibaigus rinkimams, jos smoningai
atsisako konkurencins kovos ir kooperuojasi. is pagrindinis bruoas ir skiria i sistem nuo klasikins daugiapartins sistemos,
kurioje egzistuoja veiksminga opozicija. Partij kooperacijos sistema susiformuoja ypatingais atvejais. Daniausiai tai atsitinka karo
metu. Iorinis pavojus veria partijas nutraukti tarpusavio kov ir organizuoti bendr alies gynyb. ia vyriausybs formuojamos i
vis partij atstov ir vadinamos gynybos arba nacionalins vienybs vyriausybmis. Klasikinis ios sistemos pavyzdys - veicarija.
Partins sistemos pasaulio valstybse
JAV.
JAV klasikin dvipartin sistema - veikia dvi pagrindins partijos - respublikonai ir demokratai. Demokrat baz Piet
valstijos, kurios pasisak u vergij. Respublikonai pasisak u vergijos panaikinim, lygyb. i partij skirtumai gldi ir vidaus
bei usienio politikos klausimuose. Respublikonai yra link mainti socialini program finansavim, pagalb usienio alims.
Demokratai prieingai pasisako u valstybs vykdoma globalin politik.
Kai kurie politologai teigia, kad tarp i partij skirtumus surasti danai bna sunkiau, negu surasti skirtumus pai i
partij viduje tarp kratutini frakcij.
ios partijos neturi pastovi program, narysts. Partijos nariu yra laikomas tas, kas rinkimuose balsavo u partijos
kandidat. Nra nario mokesio. Partijos suvaiavimai vyksta kas keturi metai jie vykdomi, norit irinkti partijos kandidat, kuris
jai atstovaus rinkimuose. Pastoviai veikia tik nedidel partijos struktra. Partija i esms veikia tik rinkim kampanijos metu.
Didioji Britanija.
Veikia dvipartin sistema konservatoriai ir leiboristai. Skiriasi nuo JAV tuo, kad partijos susidar idjiniu pagrindu.
Konservatoriai tradicionalistai, pasisako u valstybs reguliavimo ribojim, privatins nuosavybs apsaug, prireikus pasisako u
tai, kad bt denacionalizuota tai, k nacionalizavo leiboristai. Leiboristai tai darbinink partija joje egzistuoja individuali bei
kolektyvin naryst (asmuo tampa ios partijos kolektyviniu nariu, jei jis yra profesins sjungos narys).
Be i partij yra ir daugiau socialdemokrat, alij, socialliberal, veikia ir vietins partijos kotijos, Olsterio, Velso
nacionalins partijos.
Pranczija.

112

Pranczijos partinei sistemai bdingas dviblokikumas partijos yra linkusios grupuotis blokus (egzistuoja apie 40 partij
dvej rat maoritarin rinkim sistema). Socialist partija valdanioji. Koalicins partijos komunist partija, jungtin
socialist partija, reformatori judjimas.
Deinje Sjdis u respublik (konservatoriai), Sjunga u demokratin Pranczij j sudaro respublikonai,
respublikonai radikalai ir radikals socialistai.
Rinkimuose partijos veikia blokais, nors iaip jos ilaiko savo nepriklausomyb.
Vokietija.
Veikia apie 10 partij.
Dein nacionaldemokrat partija, Vokietijos liaudies sjunga, respublikon partija, krikdem sjunga (+Bavarijos
socialdemokrat sjunga).
Centre laisvj demokrat partija.
Kair Vokietijos socialdemokrat partija (valdo) jos sjunginink alij partija; demokratinio socializmo partija (Ryt
ems) ekskomunistai.
Italija
iuo metu Italijos parlamente yra 39 partij atstovai. Vyriausyb nestabili. Vyrauja politins sistemos chaosas.
LR partin sistema
Lietuvoje nuo 1918 m. formavosi daugiapartin sistema. Pirmosios politins partijos Lietuvoje krsi XIX a. pab. XX a.
pr., taiau legaliai veikti joms nebuvo politini slyg: 1896 m. buvo kurta Socialdemokrat partija, 1902-1905 m. Lietuvi
demokrat partija, 1905 m. Lietuvos krikioni demokrat partija, 1918 m. Komunist partija. 1922 m. buvo steigta Lietuvos
valstiei liaudinink sjunga, 1924 m. Lietuvos tautinink sjunga.
Po 1926 m. valstybinio perversmo Lietuvoje valstybs valdi turjo viena partija Tautinink sjunga. Kitos opozicins
partijos, nors oficialiai nebuvo udraustos, didesns politins takos neturjo. Nuo 1936 m. vasario 6 d. Tautinink sjunga buvo
vienintel oficialiai veikianti partija. Kit partij veikla buvo udrausta. Nuo 1940 m. birelio 15 d. vadovaujania ir vienintele
partija tapo Komunist.
Daugiapartin sistema Lietuvoje nuo 1989 m. formavosi keliai bdais. Buvo atkuriamos tarpukario Lietuvoje veikusios
politins partijos (Lietuvos demokrat partija, Lietuvos tautinink sjunga, Lietuvos socialdemokrat partija, Lietuvos krikioni
demokrat partija, Lietuvos valstiei sjunga). Steigiamos ir naujos partijos (alij partija, Liberal sjunga ir kt.). 2007 m. LR
buvo 37 partijos.
6.

Visuomenins organizacijos samprata. Visuomenini organizacij teisinio reguliavimo ypatumai usienio valstybse ir
Lietuvos Respublikoje.
Visuomenins organizacijos (VO) samprata
Nevalstybini (visuomenini) organizacij buvimas liudija valstybs demokratin pobd, visuomens aktyvum ir
pilietikum. VO atlieka tarpininko vaidmen tarp valstybs ir visuomens, realizuoja piliei interesus pagrindinse valstybs
gyvenimo srityse. KT moksle svoka VO vartojama keliomis prasmmis. Plaij prasme VO - tai vieo pobdio pelno
nesiekiantis visuomeninis susivienijimas, kurio narius vienija laisvai pasirinkt tikls ir interes bendrumas. Tai gali bti
organizacijos, kuri narius vienija socialiniai, ekonominiai, politiniai, kultriniai, tikybiniai interesai arba tam tikri pomgiai.
Siekdamos tenkinti savo nari interesus, ios organizacijos didesniu ar maesniu mastu daro tak politins valdios sprendimams ir
tokiu bdu netiesiogiai dalyvauja valstybs valdyme. Siaurja prasme svoka VO neapima politini partij ir politini organizacij.
Tuo siekiama akcentuoti, jog VO nra politiniai susivienijimai, jos nedalyvauja kovoje dl politins valdios.
LR Konstitucijoje tvirtinta teiss norma, laiduojanti pilieiams teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar
asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams.Piliei teis jungtis visuomeninius susivienijimus
(VS) apima kelet teisi: teis steigti bendrijas; teis stoti jas ir dalyvauti j veikloje; teis nebti bendrij nariu bei teis istoti i
i susivienijim. Piliei teis vienytis VO siejama ir su i organizacij veikimo laisve. Valstybs institucijos negali varyti VO
steigimo, j veikimo, iskyrus atvejus, kai j veikla ar siekiai prietarauja Konstitucijai ir statymams. Yra numatyti ir VO veiklos
apribojimai: 1.VO draudiama monopolizuoti masins informacijos priemones; 2. draudiama kitis teisjo ir teism veikl.
Konstitucijoje tvirtinta, kad niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, asociacijai. VO turi teis nekliudomai
ratu, odiu ar kt. bdais skleisti informacij apie savo veikl, propaguoti organizacijos tikslus ir udavinius, steigti visuomens
informavimo priemones, usiimti leidyba. Gali organizuoti susirinkimus. Turi teis steigti fondus ir mones. VO gali vienytis VO
sjungas, stoti tarptautines VO. VO garantuojama teis nuosavyb. VO atlieka vairias funkcijas: ireikia atskir visuomens
sluoksni ir grupi bendrus interesus; skatina valdios institucijas atsivelgti iuos interesus priimant tam tikrus sprendimus; ugdo
visuomens aktyvum ir formuoja jos nuomon socialinio, ekonominio, kultrinio gyvenimo klausimais; daro tam tikr ideologin
poveik visuomenei ir kt.
Visuomenini organizacij teisinio reguliavimo ypatumai usienio valstybse ir Lietuvos Respublikoje
Visuomeniniu organizaciju steigimo tvarka ir veiklos apribojimai. Lietuvojeje VO steigiamos pareiktine-registracine tvarka. Jos
savo veikl gindia registruotais VO statais, kuriuose savarankikai nustato vidin organizacin struktr, valdymo organus ir

113

veiklos kryptis. Draudiama steigti VO, kuri tikslas - prievarta nuversti ar pakeisti konstitucin santvark, propaguoti kar ir
smurt, autoritarin ar totalitarin valdym, kurstyti rasin, religin socialin nesantaik, varyti mogaus teises ir laisves. VO
draudiama vykdyti valstybs, jos institucij ar pareign funkcijas; vykdyti profesins sjungos funkcijas; ginkluoti savo narius,
organizuoti jiems karinius mokymus ir steigti karinius brius, iskyrus statym numatytais atvejais; gauti l ar kt. turto, kur
skiria kit valstybi valdios ir valdymo institucijos ar valstybins organizacijos, iskyrus las ar kitok turt mokslui, studijoms,
kultrai, vietimui, sportui, sveikatos prieirai ir kt.
VO nariais gali bti tik tie LR pilieiai ir usienieiai, nuolat gyvenantys LR, kuriems yra sukak 18 m. VO, kurios savo
veikla tenkina vaik ir jaunimo poreikius, nariais gali bti ir jaunesni kaip 18 m. asmenys. VO nariai turi lygias teises, nesvarbu,
kokio dydio jie moka stojamj ir nario mokest ar teikia param. LR gali bti steigiami tarptautins VO Lietuvos skyriai. Steigiant
VO, btina suaukti steigiamj suvaiavim. Jame turi bti priimti statai ir irinkti valdymo organai. statuose turi bti numatyta:
1. pavadinimas, simbolika ir buveins adresas; 2.veiklos teisiniai pagrindai, tikslai, udaviniai, veiklos teritorija; 3. primimo VO
narius ir istojimo, paalinimo i jos slygos bei tvarka; 4. nari teiss ir pareigos; 5. padalini steigimo, reorganizavimo bei veiklos
nutraukimo tvarka, padalini santykiai su VO valdymo organais ir padalini teiss; 6. aukiausiojo valdymo organo kompetencija
ir j vadov rinkimo tvarka, j kompetencija; 8. valdymo organ ir j vadov atskaitomybs visuomenins organizacijos valdymo
organui ir j veiklos kontrols tvarka; 9. l ir pajam altiniai, l ir pajam kontrols tvarka; 10. stat pakeitimo ir papildymo
tvarka; 11. veiklos pasibaigimo ir turto sunaudojimo tvarka. VO laikoma steigta nuo jos stat registravimo dienos. VO, kuri
veikla apima daugiau nei vienos apskrities teritorij, ir tarptautins VO Lietuvos skyri status registruoja Teisingumo ministerija.
VO, kurios veikla apima daugiau nei vienos savivaldybs teritorij ir kurios buvein yra apskrities centre ar kitoje apskrities
teritorijoje-miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovje, status registruoja apskrities virininkas. VO, kurios veikla apima vieno rajono
ar miesto teritorij, status registruoja savivaldybs vykdomoji institucija. VO ne vliau kaip per 1 mn. po stat primimo ir
valdymo organ irinkimo dienos paduoda atitinkamai valstybs ar savivaldybs institucijai pareikim juos registruoti, taip pat
steigiamojo suvaiavimo protokol, VO status, steigj sra, paym apie patalp VO suteikim, simboli pavyzdius arba j
eskizus. Pareikimas inagrinjamas per 1 mn. nuo dokument gavimo dienos. VO statai neregistruojami: 1. jeigu juose nurodyti
organizacijos tikslai ir udaviniai, veiklos bdai prietarauja Konstitucijai, statymams bei valstybs nutarimams; 2. yra anksiau tuo
paiu pavadinimu registruoti VO statai; 3. nesilaikyta statyme nustatytos VO steigimo ir registravimo tvarkos; 4. pateikt
registruoti dokument duomenys neatitinka tikrovs. Atsisakymas gali bti apskstas teismui per 1 mn. nuo jo gavimo dienos.
Visuomeniniu organizacij veiklos sustabdymas ir nutraukimas. Institucijos, turinios teis kontroliuoti VO veikl: Valstybs
kontrol, valstybin mokesi inspekcija, valstybs institucijos, registravusios VO status ir valstybs institucijos pagal savo
kompetencij reguliavimo srityje. Valstybins mokesi inspekcijos kontroliuoja VO finansin veikl, kiek tai susij su mokesi
mokjimu, o Valstybs kontrol priiri, ar teistai naudojamos valstybs ir savivaldybs biudeto los. Valstybs institucija, pagal
savo kompetencij reguliavimo srityje nustaiusi, kad VO ar jos padalinys paeid Konstitucij ar statym ratu pranea apie tai
VO valdymo organui ir nustato termin nurodytiems paeidimams paalinti. Taip pat pranea VO status registravusiai institucijai.
Paalinusi paeidimus VO pranea j spjusiai ir status registravusiai institucijai. Jeigu paeidimas nepaalinamas, institucijos,
spjusios VO, teikimu VO status registravusi institucija turi kreiptis teism dl VO veiklos sustabdymo. VO veikla gali bti
sustabdyti tik teismo sprendimu ir ne ilgiau kaip 6 mn. terminui. Pasibaigus iam terminui VO turi ratu praneti jos status
registravusiai institucijai apie tai, kad paalino prieastis, dl kuri jos veikla buvo sustabdyta. VO gali tsti savo veikl tik gavusi
kompetentingos institucijos leidim. Atsisakymas leisti tsti veikl ne vliau kaip per 10 d. nuo jo primimo gali bti skundiamas
teismui. Per vis veiklos sustabdymo laikotarp VO draudiama naudotis visomis visuomens informavimo priemonmis,
organizuoti susirinkimus, naudoti VO ar jos padalini sskaitose esanias las, naudoti bei valdyti turim turt. Kai VO eina VO
sjung ir jei sjungoje yra ne maiau kaip pus VO, kuri veikla nra sustabdyta - jos veiklos sustabdymas ios sjungos veiklai
teisini pasekmi nesukelia. Tais atvejais, kai sustabdoma VO sjungos veikla, j einanios VO veikia tik pagal savo status. Jeigu
VO, kurios veikla sustabdyta, nesilaiko statyme numatyt apribojim, teismas, gavs valstybs institucijos, registravusios VO,
pareikim, gali nutraukti VO veikl. VO veikla taip pat gali bti nutraukta: 1. jeigu per metus nuo veiklos sustabdymo termino
pasibaigimo VO ar jos padalinys vl paeid Konstitucij ir st.; 2. jeigu registravus VO status paaikja, kad juos registruojant
buvo pateikti neatitinkantys tikrovs VO steigimo duomenys.
Atskir visuomeniniu organizacij ri teisinio reguliavimo ypatumai.
Profesins sjungos (PS). PS kuriasi laisvai ir veikia savarankikai. Jos gina darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines teises
ir interesus. PS turi teis parengti savo veiklos status ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparat ir veikl
bei formuoti savo veiklos program. Niekam neleidiama kitis PS vidaus reikalus. PS yra nepriklausomos nuo darbdavio. Jam, jo
galiotam atstovui draudiama organizuoti ir finansuoti organizacijas, siekianias trukdyti PS veiklai, j nutraukti ar kontroliuoti. PS
turi teis su darbdaviu sudaryti kolektyvines ir kt. sutartis, gali sudaryti susitarimus su valstybs valdios ir valdymo institucijomis,
teikti joms pasilymus dl teiss normini akt primimo, pakeitimo ar panaikinimo; turi teis kontroliuoti kaip darbdavys laikosi ir
vykdo su j atstovaujam darbuotoj teismis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius statymus, kolektyvines
sutartis ir susitarimus. PS gali turti inspekcijas, teisins pagalbos tarnybas ir kt. institucijas. PS turi teis reikalauti i darbdavio
panaikinti jo sprendimus, kurie paeidia LR st. numatytas darbo, ekonomines bei socialines teises. Jeigu darbdavys per 10 d.
neinagrinja PS reikalavimo ji turi teis kreiptis teism. Gindamos savo nari teises PS gali organizuoti mitingus, demonstracijas,
susirinkimus, skelbti streikus. Darbdavys, negavs PS renkamojo organo iankstinio sutikimo, negali skirti drausmins nuobaudos ar
atleisti i darbo savo iniciatyva ir valia darbuotojo - monje veikianios PS nario. Steigti PS turi teis pilieiai ir kt. asmens, nuolat
gyvenantys LR, ne jaunesni kaip 14 m., dirbantys pagal DS ar kitais pagrindais. Draudiama darbdaviui, jo galiotam atstovui bti
jo mons, staigos, organizacijos veikiani PS nariu. PS gali steigti profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kt. principais.
PS steigti btina, kad ji turt ne maiau kaip 30 steigj arba monje, staigoje, organizacijoje bt ne maiau kaip 30 steigj ar

114

jie sudaryt ne maiau kaip 1/5 vis darbuotoj. PS steigti reikia turti status ir irinktus vadovaujanius organus. status reikia
registruoti. PS, kuri struktriniai padaliniai yra vieno miesto ar rajono teritorijoje, status registruoja vietos savivaldos vykdomoji
inst. PS, kurios veikia daugiau nei vienos savivaldybs teritorijoje ir kuri buvein yra apskrities centre ar kitoje aps. teritorijoje,
status registruoja apskrities virininkas. PS, kuri veikla apima daugiau nei vienos aps.teritorij, status registruoja teisingumo
ministerija. PS statai registruojami ne vliau kaip per 1 mn. nuo kreipimosi dl registravimo gavimo dienos, pateikus PS status ir
susirinkimo protokol. Atsisakymas registruoti gali bti apskstas apylinks teismui, kuris skund turi inagrinti per 10 d.
sustabdyti ar nutraukti PS veikl teismo sprendimu galima tik tuomet, kai PS paeidia Konstitucij ir st. Teis kreiptis teism dl
sustabdymo turi PS status registravusi inst., taip pat prokuroras, po to kai PS per nustatyta termin nepanaikina paeidim. PS
veikla gali bti sustabdyta ne ilgiau kaip 3 mn. Jei per laik paeidimas nepaalinamas teismo sprendimu PS veikla gali bti
nutraukta.Taip pat veikla gali bti nutraukta, kai PS per metus nuo tos dienos, kai j veikla buvo sustabdyta, vl paeidia
Konstitucij ir st.
Asociacijos. Asociacija - tai juridini bei fizini asmen savanorikas susivienijimas, vykdantis asociacijos nari nustatytus kinius,
ekonominius, socialinius, kultros, vietimo, mokslinio tyrimo udavinius bei funkcijas. Jos nariais gali bti LR ir kit valstybi
fiziniai ir juridiniai asmenys, taiau yra leidiama asociacijoms savo statuose nustatyti apribojimus usienio ali juridiniams ir
fiziniams asmenims bti j nariais. Asociacijos veiklos tikslai, pagrindins funkcijos ir udaviniai turi bti susij su jos nari veikla
ar poreikiais, tai turi bti nurodyta statuose. Juridiniai bei fiziniai asmenys gali jungtis asociacijas pagal veiklos, vartojimo,
funkcinius, teritorinius poymius. Asmeniui nedraudiama bti keli asociacij nariu. Asociacijos turi bti ne maiau kaip 3 nariai.
Asoc. steigimo iniciatoriai privalo suaukti steigiamj susirinkim. Jame turi bti priimtas nutarimas dl asoc. steigimo, stat, taip
pat irenkami valdymo organai. Asoc. gyja juridinio asmens teises, kai yra registruojamos kompetentingoje valstybs inst. Asoc.
turi teis steigti filialus, savo bendriems udaviniams sprsti gali jungtis sjungas. Asoc. draudiama usiimti komercine veikla ir
siekti pelno.
Meno krj organizacijos. Tai savanorikas meno krj susivienijimas, sudarytas jos nari krybiniams, kultriniams ir
socialiniams poreikiams tenkinti, meno krj laisvms ir teisms ginti, alies kultrai pltoti. Jos vienija profesionalius
menininkus. Pagrindinis reikalavimas priimant narius - auktas sukurt krini meistrikumo lygis. Meno krjai vienijasi pagal
meno (dails, muzikos, literatros ir kt.) sritis arba i srii derinius. Steigjai turi bti ne jaunesni kaip 18 m. LR pilieiai, gij
meno krjo status. Steigiamajame suvaiavime turi dalyvauti ne maiau kaip 25 steigjai. Meno krjai, ne LR pil., priimami
organizacij, kai jos statuose yra apibrta toki asmen narysts forma ir aptartos toki nari teiss. M K organizacijos turi teis
vienytis susivienijimus (federacijas, asociacijas). Susivienijim gali steigti ne maiau kaip 3 organizacijos. Organizacijos ir
susivienijimai gali stoti tarpt. visuomenines meno krj organizacijas. Organizacijai gali priklausyti kilnojamasis ir
nekilnojamasis turtas. Meno krj organizacijos individualioms monms, kurios ne maiau kaip 30 proc. pelno naudoja
organizacijos poreikiams, turi bti suteiktos mokesi lengvatos. M K organizacijos gali steigti labdaros ir paramos fondus. Joms
gali bti pervedamos tikslins los i valstybs ir sav. biudet.
Labdaros ir paramos fondai. Lietuvoje gali steigtis ir veikti fondai - ne pilno organizacijos, kuri veiklos tikslai yra labdara ir
parama mokslo, kultros, vietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialins globos ir rpybos, aplinkos apsaugos ir
kt. sritims, iskyrus tas, kurias draudia statymai, pvz. labdaros ir paramos fondai negali finansuoti PP. L ir P fondai steigiami
pareiktine-registracine tvarka. J steigjais gali bti fiziniai ir juridiniai asmens, iki fondo registravimo sipareigoj skirti fondui
naus pinigais ar turtu, teikti fondui paslaugas. Jais gali bti LR ir kt. valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys bei tarpt.organizacijos.
Jais negali bti PP ir P organizacijos, valstybs valdios ir valdymo inst., kurios kontroliuoja fond finansin veikl. Steigj
skaiius neribojamas.
Usienio valstybse kaip VO veikia pramons, prekybos, valstiei rmai. Afrikoje geni susivienijimai gali dalyvauti
visuomeniniame politiniame gyvenime ir net kelti kandidatus rinkimuose. Vienos VO yra tiesiogins politins sistemos dalis, kitos j papildo, treios - papildo valstybs struktr veikl. VO steigiamos remiantis konstitucine teise jungtis susivienijimus. Galioja ir
spec. susivienijim ir asociacij statymai. VO registruojamos, gauna juridinio asmens status. VO veiklai nustatyti draudimai:
1.draudiami rasistinio pobdio, propaguojantys smurt, kurstantys santvarkos keitim ir pan. susivienijimai. Irane reikalaujama,
kad VO pobdis neprietaraut islamo vertybms. VO klasifikacija: 1. organizacijos - profsjungos (aikiai organizuotas
susivienijimas); 2. judjimai (nra fiksuotos narysts, kolektyvin naryst, turi arba ne statut); 3. Visuomenins savaveiksms
staigos - bdinga 3-iojo pasaulio alims. Didiausia reikm tenka masinms VO: profsjungom-darbinink susivienijimai ginti j
teisms. Sudaromos pagal: 1 cechin princip - jungia pagal profesijas (DB, JAV, Australija); 2. gamybin princip - jungia pagal
dirbani gamybos viet vienoj staigoje; 3. konfesin princip - jungia pagal religij. Verslininkai jungiasi : 1. prekybos ir
pramons rmus; 2. verslinink asociacijas; 3. darbinink sjungas. Valstiei sjungos - vairi ems kio gamintoj
susivienijimai. Priskiriamos ir kooperatori sjungos.
7.

Banyios ir valstybs atskirumo principas. Banyios teisinis statusas Lietuvos Respublikoje.

Banyios ir valstybs atskirumo principas
Nema tak visuomens politiniame gyvenime turi religins bendruomens ir bendrijos, atstovaujanios vairioms iuo
metu pasaulyje paplitusioms religijoms. iuo metu daugelyje valstybi jie yra laisvanoriki visuomeniniai susivienijimai.
Demokratins valstybs paprastai pripasta religij ir banyi lygyb, sins ir tikjimo laisv, visik banyios atskyrim nuo
valstybs ir draudia persekioti asmenis ar teikti jiems privilegij dl j religini pair ar sitikinim. Kai kuriose valstybse
pripastamos ir privilegijuotos oficialios arba valstybins banyios (DB tok status turi dvi banyios: Anglijoje-anglikon,
kotijoje-presbiterion banyia. Abiej j vadovu laikomas DB monarchas). Galima iskirti ir kt. banyios santykio su valstybe
forma - visikas banyios sutapimas su valstybe (musulmonikos valstybs). Kai kur religins bendrijos yra draudiamos ir
persekiojamos. Yra atvej, kai religija ir banyia tampa opozicine valstybs valdios politine jga. LR Konstitucija tvirtina

115

valstybs ir banyios atskirumo princip, kuris reikia, kad religins bendruomens ir bendrijos nevykdo valstybs funkcij, o
valstyb nevykdo religini bendruomeni ir bendrij funkcij. Valstyb ir banyia yra nepriklausomi, savarankiki ir lygiateisiai
subjektai, j santykiai nustatomi susitarimu arba statymu. Konstituciniais ir sutartiniais pagrindais iuo metu grindiami santykiai
tarp valstybs ir Katalik banyios (juos reglamentuoja 2000 05 05 Vilniuje pasirayta LR ir ventojo Sosto sutartis dl santyki
tarp Katalik Ban. ir valstybs teisini aspekt, LR ir v. Sosto sutartis dl kariuomenje tarnaujani katalik sielovados, LR ir
v. Sosto sutartis dl bendradarbiavimo vietimo ir kultros srityje. ie susitarimai turi Seimo ratifikuotos TS gali). Taip pat ban.
veikl reglamentuoja Religini bendruomeni ir bendrij statymas 1995 10 04 ir Religini bendrij teiss ilikus nekilnojamj
turt atkrimo tvarkos statymas, 1995 03 21. LR Konstitucijoje tvirtintos nuostatos, kad kiekvienas mogus turi teis laisvai
pasirinkti bet kuri religij arba tikjim, ir vienas ar su kitais, privaiai ar vieai j ipainti, atlikinti religines apeigas, praktikuoti
tikjim ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei bti veriamas pasirinkti ar ipainti kuri nors religij ar tikjim.
mogaus laisv ipainti ir skleisti religij ar tikjim negali bti apribota kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai btina garantuoti
visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ir dor, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. mogaus
sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas.
Banyios teisinis statusas Lietuvos Respublikoje
Lietuvoje be tradicini ban. ir religini organizacij, valstyb pripasta ir kt. ban. ir religines organizacijas, jeigu jos turi atram
visuomenje ir j mokymas bei apeigos neprietarauja statymui ir dorai. Lietuvoje pripastamos 9 tradicins religins
bendruomens ir bendrijos: lotyn apeig katalik, graik apeig katalik, evangelik liuteron, evangelik reformat, ortodoks
(staiatiki), sentiki, judj, musulmon sunit ir karaim. Kitos religins bendrijos gali kreiptis dl valstybs pripainimo prajus
ne maiau kaip 25 m. nuo pirminio j registravimo Lietuvoje. Pirminis registravimas yra vyks, jei religin bendrija teistai veik
(buvo registruota) Lietuvoje po 1918 02 16. Pripainim suteikia Seimas. Valstybs pripaintos ban. ir religinms organizacijos
Konstitucija garantuoja juridinio asmens teises. Tradicins religins bendrijos, turinios juridinio asmens teises, pareigojamos apie
tai praneti Teisingumo ministerijai. Naujai susikrusios (atsikrusios) tradicins religins bendruomens ir bendrijos gyja juridinio
asmens teises, kai j vadovyb apie susikrim (atsikrim) ratu pranea Teisingumo ministerijai ir yra nustatomas konkreios
bendruomens ar bendrij tradicij tstinumas atsivelgiant jos kanonus, statutus bei kt. normas. Kitoms netradicinms
religinms bendruomenms ir bendrijoms juridinio asmens statusas suteikiamas nuo j stat ar juos atitinkani dokument
registravimo dienos. Yra skiriamos svokos religin bendruomen (yra asmen grup, siekianti gyvendinti paios religijos
tikslus. Ji gali bti tam tikros religins bendrijos vietinis padalins), religin bendrija (yra ban. ir tolygi religini organizacijbendruomeni, siekiani gyvendinti tos paios religijos tikslus, susivienijimai) ir religiniai centrai (tai auktesniosios religini
bendrij valdymo institucijos). Religins bendruomens gali bti registruotos, jei vienija ne maiau kaip 15 nari - pilnamei LR
pil. Norint registruoti religin bendrij utenka, kad j sudaryt ne maiau kaip dvi religins bendruomens, turinios bendr
vadovyb. registruotai religins bendrijos struktrai priklausanios religins bendruomens ir centrai gyja juridinio asmens teises,
kai juos pripasta bendrij vadovyb ir apie tai ratu pranea Teisingumo ministerijai. Norint registruoti bendrijos, bendruomens
status ar juos atitinkant dokument, turi bti pateikiamas pareikimas, religins bendruomens ar bendrijos steigiamojo
susirinkimo protokolas ir jos nari sraas. Juos registruoja Teisingumo ministerija ne vliau kaip per 6 mn. nuo j pateikimo.
statai neregistruojami: 1. juose nenurodyti visi statymo reikalaujami duomenys; 2. religins bendruomens ar bendrijos veikla
paeidia mogaus teises ir laisves arba viej tvark; 3. jau yra registruoti tokiu paiu pavadinimu religins bendruomens,
bendrijos statai ar juos atitinkantis dokumentas. Atsisakymas gali bti skundiamas teismui.
Pagrindin religini bendruomeni ir bendrij funkcija - tenkinti tikinij interesus ir poreikius. Jai gyvendinti Konstitucija
garantuoja veikimo laisv religins bendruomens ir bendrijos turi teis laisvai organizuotis pagal savo hierarchin ir institucin
struktr, vidaus gyvenim tvarkyti savarankikai pagal savo kanonus, statutus bei kt. normas. Konstitucija suteikia joms teis
laisvai skelbti savo moksl, atlikti savo apeigas, turti maldos namus, labdaros staigas ir mokyklas dvasininkams rengti,
nedraudiama registruoti tam tikrus civilins bkls aktus: valstyb pripasta ir banytin santuokos registracij. Konkretizuojant
i organizacij laisv atlikti religines apeigas nustatyta, kad apeigos bei kulto ceremonijos gali bti laisvai atliekamos kulto
pastatuose ir aplink juos, piliei namuose ir butuose, arvojimo patalpose, tam tikrose vieose vietose (ligoninse, laisvs atmimo
vietose) suderinus tai su mint staig vadovybe. Religins apeigos gali bti atliekamos kariniuose daliniuose; tikinij mokini ir
j tv praymu - valstybinse vietimo ir aukljimo staigose. Religins bendrijos ir bendruomens, realizuodamos i teis privalo
laikytis tam tikr reikalavim: religins apeigos turi neprietarauti pasaulietins mokyklos sampratai; religins bendruomens negali
versti mokini dalyvauti tokiose apeigose. Religins bendruomens ir bendrijos savivaldybs nustatyta tvarka gali turti savo
konfesines kapines ar savo teritorij bendrose kapinse. Banyia turi teis laisvai skelbti savo moksl. i teis gali bti
gyvendinama vairiais bdais: tikyba gali bti dstoma maldos namuose, valstybinse ir nevalstybinse mokymo ir aukljimo
staigose, taip pat kt. patalpose bei vietose. Banyios ir religins organizacijos turi teis steigti nevalstybines konfesines vietimo
staigas. Dstomos programos turi bti registruotos vietimo ir mokslo ministerijos ir jai pateikta mokytoj kvalifikacij
patvirtinantys dokumentai bei atitinkamos religins bendruomens ar bendrijos dvasins vyresnybs praymas. Jos taip pat turi teis
steigti ir turti bendrojo lavinimo mokyklas bei kt. mokymo, vietimo ir kultros staigas, taip pat mokymo - ugdymo staigas
dvasininkams ir tikybos dstytojams rengti. iuo metu veikia trys kunig seminarijos: Kauno, Teli ir Vilniaus. Visos jos priklauso
lotyn apeig Katalik Banyiai. Religins bendruomens ir bendrijos gali usiimti labdara, dalyvauti gailestingumo veikloje,
steigti gydymo staigas, taip pat labdaros staigas ir organizacijas, turi teis usiimti leidybos, gamybine-kine veikla, steigti
visuomens informavimo priemones, labdaros fondus ir kt. organizacijas. Taip pat jos turi teis i valstybs gauti param kultrai,
vietimui bei labdarai. Jos turi teis nuosavyb. Joms gali priklausyti maldos namai, gyvenamieji namai ir kt. pastatai, gamybiniai,
socialiniai ir labdaros objektai bei kt. turtas. Jos gali palaikyti ryius su kt. laisvanorikais visuomeniniais susivienijimais . statymai
numato, kad tais atvejais, kai religin bendruomen, bendrija ar centras veikia ne pagal status ar j veikla paeidia Konstitucij ar
statymus, Teisingumo ministerija pranea apie tai jai ratu ir nurodo termin, per kur paeidimai turi bti itaisyti. Jei jie
neitaisomi, Teisingumo ministerija gali kreiptis teism dl religins bendruomens, bendrijos ar centro veiklos sustabdymo.
Veikla gali bti sustabdyta ne ilgiau kaip 6 mn. Jei per laikotarp paeidimas neitaisomas, teismo sprendimu j veikla gali bti
nutraukta. Veikla taip pat gali bti nutraukta religins bendruomens, bendrijos ar centro sprendimu, o religins bendruomens ar

116

bendrijos veikla ir jos auktesns valdymo institucijos sprendimu. Nutraukus veikl, liks turtas pereina j statuose nurodytam turto
permjui; jeigu turto permjas nenurodytas arba jo nra, turtas atitenka valstybei.
8.

iniasklaidos konstituciniai pagrindai.

LR Konstitucijos 25 str. suteikia teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti. mogui neturi bti kliudoma iekoti,
gauti ir skleisti informacij bei idjas. ios laisvs negali bti ribojamos kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus
sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Taip pat mogui suteikiama laisv reikti
sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos,
prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ir dezinformacija. Taigi iame Konstitucijos straipsnyje tvirtinti iniasklaidos
konstituciniai pagrindai. iame straipsnyje suteiktas laisvs ir teiss iniasklaidai sukonkretintos Visuomens informavimo statyme.
is statymas nustato vieosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvark, vieosios informacijos rengj,
skleidj, j dalyvi, urnalist ir j veikl reglamentuojani institucij teises, pareigas ir atsakomyb. statymo 3 str. nurodyti
visuomens informavimo principai:

Informacijos laisv;

Vieosios informacijos rengjai, skleidjai, urnalistai ir leidjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir statymais,
Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, humanizmo, lygybs, pakantos, pagarbos mogui principais, gerbia odio,
krybos, religijos ir sins laisv, nuomoni vairov, laikosi profesins etikos norm, Lietuvos urnalist ir leidj etikos kodekso
nuostat, padeda pltoti demokratij, visuomens atvirum, skatina visuomens pilietikum ir valstybs paang, stiprina valstybs
nepriklausomyb, ugdo valstybin kalb, tautin kultr ir dorov;

Vieoji informacija tikslinga, teisinga ir nealika;

Naudojimasis informacijos laisve gali bti saistomas toki reikalavim, slyg, apribojim ar bausmi, kuriuos
nustato statymai ir kurie demokratinje visuomenje btini Lietuvos valstybs saugumui, teritorijos vientisumui, vieajai tvarkai,
konstitucinei santvarkai apginti, teismins valdios nealikumui garantuoti, siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ir
nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti moni sveikat bei dorov, taip pat j privat gyvenim,
orum ir kitas teises.
Informacijos laisv apima teis rinkti ir skelbti informacij; teis gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir
staig; draudim daryti tak vieosios informacijos rengjui, skleidjui, j dalyviui ar urnalistui, veriant juos visuomens
informavimo priemonse neteisingai ir alikai pateikti informacij; informacijos altinio anonimikum; teis vieai kritikuoti
valstybs ir savivaldybi institucij ir staig pareign veikl; draudim taikyti neteistus informacijos laisvs apribojimus; teis
ginti informavimo laisv.
Visuomens informavimo statyme reglamentuota asmens teisi, garbs ir orumo, privataus gyvenimo, nepilnamei, autori
ir gretutini teisi apsauga, teis atsikirsti neteising, netiksli ir alik informacij, nuomoni vairovs visuomens informavimo
priemonse utikrinimas, taip pat reglamentuoja, kokia informacija gali bti nereikiama ir neskelbiama bei pareig skelbti oficialius
valstybs praneimus.
iame statyme tvirtintas vieosios informacijos rengj, skleidj ir j dalyvi, urnalist teisinis statusas ir veiklos slygos.
Be to nustatyta, kad vieosios informacijos rengj ir skleidj veiklos kontrols institucijos yra:

Vyriausybs galiotos institucijos;

urnalist ir leidj etikos komisija;

Lietuvos radijo ir televizijos komisija;

urnalist etikos inspektorius.

Atsakomyb u visuomens informavim reglamentuojani teiss akt paeidimus ir jos gyvendinimo tvarka numatyta
Visuomens informavimo statyme:
is. Vieosios informacijos rengj, skleidj ir pareign atsakomyb
1. U io ir kit statym, Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, reglamentuojani vieosios informacijos rengim,
paeidimus, taip pat u statym nustatytos vieosios informacijos platinimo tvarkos paeidimus io ir kit statym nustatyta tvarka
atsako vieosios informacijos rengjas ar skleidjas.
2. U informacins visuomens informavimo priemons turin io ir kit statym nustatyta tvarka atsako jos valdytojas.
3. Informacins visuomens tarpini paslaug teikjai u informacins visuomens informavimo priemoni turin atsako
Informacins visuomens paslaug statymo nustatytomis slygomis ir tvarka.
IX TEMA. VALSTYB KAIP KONSTITUCINS TEISS SUBJEKTAS
1.

Valstybs samprata. Valstybs elementai. Valstybs funkcijos.

Valstybs apibrimas yra nevienareikmis. Vieniems valstyb idja, kitiems visuomens gyvenimo realyb, tretiems
abstrakcija, ketvirtiems vis visuomen jungianti organizacija, penkti valstybje mato valdi, kuriai paklsta tauta, o dar
kitiems valstyb yra tam tikras tautos gyvenimo bdas.
Dabartins lietuvi kalbos odyne pateikiamos dvi pagrindins odio valstyb reikms:
1)
organizuota politin bendruomen, turinti aukiausij valdi;
2)
tokios bendruomens valdomas kratas.
Atsivelgiant io odio vartojimo kontekst, odiu valstyb gali bti vardijamos ir valstybs valdios institucijos
(valstybs nurodymu), ir centrin valdia (valdios ir savivaldybi santykiuose), ir valdantieji (santykiuose su valdomaisiais) ir t.t.
Teisinje, politologinje ir filosofinje literatroje i svoka taip pat vartojama keliais aspektais. Hgeliui valstyb buvo
tokia bendr tiksl sritis, kurioje gyvendinama laisvs idja, ireikianti paang monijos dvasios istorijoje. Teisininko akimis

117

1)
2)
3)
4)

a.
b.
c.

valstyb yra vis pirma tam tikra tvarka. Taip valstyb sutapatinama su teise. Antikos laikais poir dst Ciceronas, XX a.
H.Kelzenas.
Makiavelis buvo tas politinis mstytojas, kuris sukr prasm, kuri priskiria valstybei modernioji politin vartosena.
Valstyb kaip organizuota jga, aukiausia savoje teritorijoje ir vykdanti smoning savs stiprinimo politik santykiuose su
kitomis valstybmis, tapo ne tik tipika naujj laik politine institucija, bet pamau ir paia galingiausia naujj laik visuomens
institucija. Politikos moksl atstovai link valstyb tapatinti su politinmis institucijomis, politine bendruomene.
Neirint valstybs svokos daugiareikmikumo, vis dlto galima iskirti du svarbiausius poirius:
vieni valstybje regi visuomen, kolektyvinio gyvenimo bd, tam tikr moni bendruomens bties bd;
kitiems valstyb apsiriboja vienu i jos element valdia, prievartos ir priverstinio bendradarbiavimo aparatu.
i dviej poiri nereikt priepastatyti, jie greiiau papildo vienas kit. Abu ie valstybs apibdinimo aspektai
atskleidia dvi tos paios tikrovs puses. Valstybikai organizuota visuomen negali apsieiti be valstybs valdios institucij
sistemos, o valstybs valdia knijama tik visuomens gyvenime.
Tarpukario Lietuvos autoriaus P.Leono manymu, valstyb yra gyvenani tam tikroje teritorijoje ir priklausani vienai
politinei valdiai moni sjunga. M. Romeris savo darbe Valstyb sil toki valstybs sampratos formuluot: Tam tikros
teritorijos moni j socialinei funkcijai vykdyti (t.y. soc.tikslams siekti) sjunga, savo suverenins valdios konsoliduojama
neskaldomj funkcionalin vienet.
Sovietmeio laikotarpiu valstybs ir teiss teorijoje buvo pripastama vienintel teisinga valstybs samprata: valstybs
kaip mainos palaikyti vienos klass viepatavim kit klasi atvilgiu, t.y valstybs viepatavimo rankio samprata.
Atkrus nepriklausomyb, Lietuvos mokslui teko i naujo susidurti su valstybs sampratos problema. Vadovlyje
iuolaikin valstyb formuluojama tokia valstybs samprata:
Pirma valstyb yra institucij kompleksas. iame komplekse svarbiausios tos institucijos, kurios gyvendina prievart.
Antra valstyb utikrina tvirt ir pastov ry tarp moni bendruomens ir j gyvenamosios vietos.
Atsivelgiant iuos valstybs bruous, daroma ivada: tai reikia, kad tam tikroje apibrtoje teritorijoje valstybins
institucijos formuoja taisykles, kurias pripasta ir kuriomis vadovaujasi visi tos teritorijos gyventojai.
Valstybs ir teiss teorijos vadovlyje S.Vanseviius silo tok valstybs apibrim: Valstyb yra visos visuomens
politin organizacija, utikrinanti jos vienyb ir vientisum, tvarkanti visuomens reikalus, suverenia vieja valdia suteikianti
teisei bendrai privalom reikm, garantuojanti piliei teises ir laisves, teistum ir teistvark. Toks apibrimas apima kelet
element:
valstyb suprantama kaip visos visuomens politin organizacija;
valstybs paskirtis tvarkyti visuomens reikalus, utikrinti visuomens vienyb ir vientisum;
valstyb savo suverenia galia teisei suteikia privalom reikm;
valstyb turi garantuoti piliei teises ir laisves, taip pat utikrinti teistum ir teistvark.
Konstitucins teiss moksle paprasiausiu laikomas valstybs apibrimas atskleidiant reikin sudaranius elementus.
Klasikinis mokslas apie valstyb nurodo tris valstybs elementus:
taut,
teritorij,
valdi.
Taigi valstyb organin trij element (tautos, teritorijos, valstybins valdios) visuma. Nors i doktrina paprasta, ji iki
iol labiausiai pripainta.
Valstybs elementai: tauta, teritorija, valdia.
Tauta pirminis valstybs elementas. Jei nra su valstybe susijusios moni bendrijos, nebus ir valstybs. Valstybs
valdi galima gyvendinti tik moni bendruomenje.
Apibriant taut kaip tam tikr bendruomen, naudojamasi vairiais kriterijais. Pasak R. Debbascho, galima skirti du
poirius. Pirmuoju poiriu, bdingesniu vokiei autoriams, tauta apibdinama kaip objektyvi element (geografini, religini,
lingvistini, rasini ir kt.) visuma. Antruoju poiriu (prancz autori suformuota koncepcija) tautos fenomen lemia subjektyvs
veiksniai, t.y. moni noras gyventi kartu, noras priklausyti tai paiai bendrijai.
Pasak E. Renan, tauta vis pirma reikia dvasi, tai dvasinis principas, tai didysis solidarumas, kuriam bdingi du
aspektai: viena vertus, tai visai tautai bendri prisiminimai (bendra praeitis, bendras paveldas), kita vertus, iandienos sutarimas,
noras gyventi kartu, bendrai naudotis bendru paveldu ir kurti bendr ateit.
Neturime pamirti, kad tauta vadinama ir tam tikra etnin moni bendrija, t.y. istorikai susiformavusi tam tikra
bendruomen, kuri sieja bendra kilm, kalba, paproiai, teritorija, istorija, kultra, bendras gyvenimas. Tuo tarpu KT dominuoja
kita tautos valstybs piliei bendruomens - samprata. Valstyb yra piliei tautos krinys, tam tikras j bendro gyvenimo bdas.
Pilietin tauta nuolat kuria savo valstyb. Taigi pilietin tauta nesutampa su etnine tauta.
LR Konstitucijoje yra tvirtinta pilietins lietuvi tautos samprata. Pilietin lietuvi taut sieja piliei bendruomens ir
Lietuvos valstybs neatskiriamas ryys, Lietuvos pilieiai susieti bendros praeities, bendro iandieninio gyvenimo ir bendros
ateities.
Teritorija dar vienas pirminis valstybs elementas. Valstybs teritorija tai tam tikra ems rutulio dalis (tam tikros
ems plotas), kurioje gyvendinama valstybs valdia. Valstybs teritorijoje galioja valstybs priimtos (ar sankcionuotos) teiss
normos, joje taikomi valstybs institucij priimti sprendimai, kurie prireikus utikrinami valstybs prievarta.
Valstybs teritorija teiss moksle yra teisin kategorija, bet ne geografin svoka. inoma, valstybs teritorijos kaip
valstybs struktrinio elemento pagrindas tam tikras fizikai apibrtas ems plotas, taiau t valstybs svokos element sudaro
ne pats fizinis ems plotas, turs tam tikr savo ypatybi, bet tam tikras to ems ploto patarnavimas tam funkcionaliniam
socialiniam junginiui, kur vadiname valstybe, tam tikras to fakto (aprto ems ploto) sunaudojimas valstybei sudaryti. Be
valstybs teritorijos negalima sivaizduoti valstybs valdios gyvendinimo.

118

Valstyb turi aikiai apibrt teritorij, kurioje gyvendina savo valdi. Valstybs teritorijos geografinis isidstymas
nekeiia valstybs teritorijos teisins esms. Valstyb gali bti emyne, salose, valstybs teritorija gali bti idstyta dalimis
atskirose pasaulio srityse ir t.t.
Teisiniu poiriu visai nesvarbu, didel ar maa valstybs teritorija. Ir didiuls savo teritorija (Rusija, Kanada, JAV,
Kinija), ir nyktukins valstybs (Vatikanas, San Marinas, Andora) valstybs. Nerasime taisykli, kurios fiksuot btin minimali
ems rutulio erdv, kurioje galt funkcionuoti valstyb.
M. Romeris nagrindamas valstybs teritorijos problem, suformulavo du teiginius:
a) valstyb yra reikalinga tam tikro ems ploto;
b) tam tikrame aprtame ems plote, kuriame yra sisteigusi ir kuriame veikia valstyb, negali bti kurta ir negali veikti
jokia kita valstyb, kitaip sakant kiekviena valstyb monopolizuoja tam tikr aprt ems plot.
ios abi tezs yra kategorikos ir grietos. Jos sudaro valstybs gyvybs slygas. J sulauymas nuudo pai valstyb.
alies KT io valstybs struktrinio elemento svarb atskleidia tokie principai, kaip valstybs teritorin virenyb ir
valstybs vientisumas, valstybs sien nelieiamumas ir kt.
Valstybs siena apibria teritorij, kurioje valstyb vykdo aukiausi suvereni gali. Valstybs sienos riboja valstybs
sausumos teritorij, vidaus vandenis, teritorin jr, ems gelmes ir oro erdv vir j. Paprastai valstybs sienos nustatomos
tarpvalstybinmis sutartimis.
Valstybs valdia treiasis valstybs elementas, vienijantis pirmuosius du. Valdia socialinis reikinys, bdingas
kiekvienai moni bendrijai, kurioje vieni asmenys vadovauja kitiems, o pastarieji paklsta pirmj nurodymams. Valdia
gebjimas valdyti, duoti nurodymus, priversti paklusti savo valiai. Valdia svarbiausia socialini struktr ir institut
funkcionavimo utikrinimo priemon.
Teisinje literatroje valstybs valdia apibdinama kaip vieoji valdia. Vieosios valdios svoka platesn, ji vartojama
apibdinant ir visos visuomens, ir jos dalies valdym. Vieoji valdia tai ne tik valstybs institucij gyvendinama valdia, bet ir
savivaldos institucij valdia. Valstybs valdia gyvendinama visos visuomens vardu. Valstyb oficialiai atstovauja visai
visuomenei. Valstybs vardu valdi gyvendina valstybs valdios institucijos ir staigos, pareignai.
Valstybs valdia turi tam tikr poymi. Teigiama, kad i valdia visuomenje yra viriausia, kad tai vis visuomen
apimanti valdia, kad tai politinio pobdio veikla, kad tai teritorin valdia, kuri gyvendina specialios valstybs valdios
institucijos, kad i valdia susijusi su teise, kad valstybs valdios sprendimai prireikus utikrinami valstybs prievarta.
Pirmiausia, valstybs valdios virenyb reikia, kad tik valstybs valdia gali nustatyti visai visuomenei privalomas
taisykles ir sprendimus, kuri jokia visuomens grup, asmuo ar organizacija negali panaikinti.
Su valstybs valdios virenybe sietinas ir valstybs valdios visuotinis pobdis, t.y. valstyb atstovauja visai visuomenei,
ji gyvendinama visoje valstybs teritorijoje, vis fizini ir juridini asmen atvilgiu.
Valstybs valdia politin valdia. Vieni autoriai teigia, kad valstybin valdia viena i politins valdios raikos form,
nes politin valdi gyvendina ne tik valstyb, bet ir kitos visuomens politins sistemos grandys: politins partijos ir politins
organizacijos, vairs visuomeniniai susivienijimai, savivaldos institucijos. Kitas poiris svokos valstybs valdia ir politin
valdia yra tapaios, nes vieoji valdia sietina su valstybe ir gyvendinama teisiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant valstybei.
Valstybs valdia institucionalizuota valdia. J gyvendina tam tikros valstybs valdios institucijos.
Valstybei bdinga visuotinai privalom elgesio taisykli krimo galia, kadangi valstyb kuria ar sankcionuoja teiss
normas, kuriomis nustato tam tikr elgesio taisykli privalom laikyms. Valstyb tik viena turi teis reikalauti ir prireikus naudoti
prievart siekdama utikrinti priimt taisykli laikyms.
Dar vienas valstybs valdios bdingas bruoas galimyb, utikrinant valstybs priimtus sprendimus, naudoti valstybs
prievart. Tik valstybs taikomos prievartos priemons, laikantis tam tikr teisje nustatyt slyg, yra teistos.
Valstybs atliekamos funkcijos tai tam tikr valstybs udavini, tiksl gyvendinimas.
Daugelis valstybi vykdo panaias funkcijas: palaiko viej tvark, saugo valstybs sienas ir pan. Papildomai jos
organizuoja vietim, sveikatos apsaug, susisiekim, tvarko alies k, rpinasi socialini problem sprendimu. Tok valstybs
funkcij klasifikavim reikt laikyti politiniu sociologiniu.
iuo aspektu suvokiant valstybs funkcijas, galima jas grupuoti vidines ir iorines. Vidins funkcijos tai valstybs
vidaus veikla, sprendiant ekonominius, socialinius, politinius klausimus, o iorins funkcijos valstybs veikla santykiuose su
kitomis valstybmis ar tarptautinmis organizacijomis.
Pagal funkcij taikymo sritis galima skirti politines, ekonomines, kultrines ir kt. funkcijas.
Valstybs veikl galima klasifikuoti ne tik politiniu sociologiniu, bet ir teisiniu aspektu. iuo atveju valstybs veiklos
kryptys iskiriamos atsivelgiant tai, kokie teisiniu poiriu skirtingi veiksmai yra atliekami. iuo aspektu skiriamos trys
pagrindins valstybs funkcijos:
1)
statym leidyba;
2)
statym vykdymas;
3)
teisingumo gyvendinimas.
Pirmja funkcija siekiama atitinkamai sureguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius (visiems privalom elgesio
taisykli nustatymas statymu). Antroji funkcija apima statym vykdymo utikrinim, statym taikym panaudojant tam tikras
priemones. statymo nustatytos tam tikros abstrakios taisykls gyvendinamos vykdymo procese. Treioji funkcija apima ir gin
sprendim, ir baudiamj byl nagrinjim, ir nuosprendi primim.
Valstybs teisini funkcij iskyrimas padjo suformuluoti valdi padalijimo princip.
2.

Valstybs forma.
Valstybs forma tai kompleksin kategorija, atskleidianti valdios valstybje organizavim, jos idstym teritorijos
atvilgiu, jos gyvendinimo bdus ir priemones. Tai kompleksinis KT institutas, kur sudaro tarpusavyje suderint norm,

119

reguliuojani valstybs struktr, pagrindini valstybs organ sveik, teritorin politin valstybs sandar, valstybs aparato
pagrindinius veikimo principus, taip pat pastarojo santykius su pilieiais, sistema.
Tradicikai vartojamos kelios svokos, vairiais aspektais apibdinanios valstybs form. Tai:
valstybs valdymo forma;
valstybs sandaros forma;
politinis reimas.
Valstybs forma apima visus tris nurodytus elementus.
Valstybs formos yra klasifikuojamos pagal tam tikrus kriterijus, poymius.
Dar antikos laikais Platonas ir Aristotelis sil, klasifikuojant valstybes, atsivelgti, ar valstybs valdomos: a) visuomens
gerovei; b) valdov naudai utikrinti. Atsivelgdami i aplinkyb, jie valstybi valdym pagal valdanij asmen skaii skirst
taip: kai valdo vienas asmuo, pozityvi forma monarchija, negatyvi tironija. Kai valdo grup asmen, pozityvi forma
aristokratija (kilmingj valdia), negatyvi oligarchija (turtingj valdia). Kai valdo liaudis, teigiama forma politija, o
neigiama demokratija ar ochlokratija.
Vliau, II m. e.amiuje istorikas Polibijus skirst valstybes taisyklingo valdymo (monarchija, aristokratija, demokratija) ir
netaisyklingo valdymo (tironija, oligarchija, ochlokratija). Jis taip pat numat miraus valdymo valstyb.
XVI a. Makiavelis valstybs valdymo formas klasifikavo atsivelgdamas valdanij skaii: a) monarchija (kai al
valdo vienas asmuo); b) demokratija (kai al valdo keli asmenys).
XVIII a. Monteskj valstybs valdymo form klasifikavimo pagrindu laik ne valdanij skaii, o pavaldini
paklusnumo motyvus. Jis valstybes skirst tris grupes: 1) respublika, kurios pagrindas dora, tvyns meil, kuklumas; 2)
monarchija, kurios valdymo pagrindas garb; 3) despotija, kurios pagrindas baim, valdymas be statym, nes pavergtiems
statym nereikia, despoto valia pakeiia statymus.
Valstybs teorija pateikia toki valstybs form klasifikacij:
1)
demokratins valstybs formos (Pranczija);
2)
autoritarins valstybs formos (Indonezija).
Galimas taip pat detalesnis skirstymas:
feodalin teokratin forma;
buruazin autoritarin;
buruazin demokratin;
socialistin;
demokratin revoliucin, kt.
KT klasifikuoja valstybs formas, atsivelgdama valstybs valdi atskyrimo bei valdios vienybs principus:
polikratin forma (daugiaval forma) jai bdingas valdi padalijimas tarp vairi valstybs organ (statym
leidyba parlamentas, vykdomoji valdia vyriausyb bei valstybs vadovas, teismin valdia nepriklausomi teismai), valdi
ak tarpusavio sveikos suderinti mechanizmai, stabdi ir atsvar sistema, teritorijos savivalda, demokratinis valstybinis reimas,
vairios tautos participacijos formos.
monokratin forma vienvaldin forma. Jai bdingas vieno valstybs organo ar pareigno vienvaldikumas.
Konstitucijos gali skelbti ne vieno organo, o organ sistemos valdi (pvz., totalitarinio socializmo atveju taryb valdi). Taiau
realiai valdia priklauso tik tam vienam organui. Visi kiti organai tai ne valstybs, o valstybiniai (t.y. vykdomieji) organai arba
teisminiai organai. Visa valstybs valdia gali priklausyti vienam asmeniui (fiureriui, due, kaudiljo, monarchui). Arba reali valdia
gali bti ne vieno asmens ar valstybs organo rankose ji gali bti organo, vykdanio svarbiausius valstybinius galiojimus,
rankose.
Esant tokiai valstybs formai, nra stabdi ir atsvar sistemos, teritoriniai kolektyvai yra labai centro priirimi arba
draudiami, arba jis atmetamas kaip institutas vietoj io instituto paskiriamas gubernatorius arba irenkamos tarybos, kuriems
pagal konstitucij priklauso visa valdia, taiau realiai jie yra pavalds valdaniosios partijos organams. Viepatauja viena
valstybin ideologija.
segmentarin forma uima tarpin padt tarp monokratins ir polikratins form bei turi j
element.
Bdinga tai, kad valstybin organizacija kaip visuma susideda i skirting dali, taiau jas vienija vieninga valstybins valdios
prigimtis, valstybins politikos vienyb principiniais klausimais, vieningi jos organizacijos bei veiklos principai. ioje valstybs
formoje yra ir polikratijos, ir monokratijos element, demokratijos, autoritarizmo ir net totalitarizmo daleli. Valstybs valdymo
organai yra renkami, taiau jie yra i anksto suorganizuoti, o partij skaiius neretai yra ribojamas. Parlamento rinkimai neturi
principins reikms, kadangi sprendiamoji galia yra sutelkta prezidento (valstybs vadovo) rankose. Valdi padalijimas gali bti
konstitucij pripastamas, taiau realiai neegzistuoja stabdi bei atsvar sistema. Galima autonomija, net politin, vietose gali bti
renkami organai (tarybos, seninai), taiau autonomij galiojimai yra ribojami, o renkami taryb pirmininkai bei seninai yra
tvirtinami, ir gali bti nepatvirtinti auktesni institucij vadov. Demokratins teiss ir laisvs konstitucijoje yra pripastamos,
taiau reali teismini j praktinio realizavimo garantij nra.
3.

Valstybs valdymo form vairov pasaulyje. Lietuvos valstybs valdymo forma.

Svoka valdymo forma yra teisin kategorija. Valstybs valdymo forma tai valstybs valdios organizacijos forma,
kuria nusakomas valstybs valdios altinis, aukiausi valstybs valdios institucij sudarymo tvarka, j struktra, teisin padtis,
taip pat i institucij tarpusavio santyki principai. Danai pabriama, kad tai bene reikmingiausias valstybs formos elementas.
E. Jaraino teigimu, atskleidiant valstybs valdymo form, svarbu isiaikinti aukiausij valstybins valdios
institucij struktr, kiekvienos j teisin padt, taip pat j tarpusavio santykius, j raikos juridin ir faktin aspekt.
Dar nuo antikos laik valstybs valdymo formos pirmuoju klasifikavimo kriterijumi laikomas valdanij skaiius (valdo
vienas monarchija, valdo tam tikra grup aristokratija, valdo piliei visuma demokratija). Jis i esms neprarado savo
reikms ir dabar. Valstybs valdymo formos vis pirma skiriamos pagal tai, kokiu keliu uimamos valstybs vadovo pareigos
paveldjimu ar irinkimu. Pagal tai valstybes galima skirstyti monarchijas ir respublikas.

120

Monarchija.
Monarcija tai tokia valdymo forma, kuomet valstybs vadovas yra vienas asmuo, kuris gauna sost visam gyvenimui ir
perduoda savo valstybs pareigas bei garbs titul pdiniui (karalius, imperatorius, sultonas, kt.).
Monarchijai bdinga tai, kad valstybs vadovas paprastai nerenkamas. Tai asmuo, gaunantis valstybs vadovo teises ir
pareigas paveldjimo keliu. Valstybs vadovas yra asmuo, turintis galiojimus iki gyvos galvos. Jam mirus, galiojimai atitenka
pdiniui. Taigi monarchijos poymiai: 1) paveldimumas; 2) iki gyvos galvos.
Monarchijoje yra sosto paveldjimo taisykls: viena labiausiai paplitusi tik vyrikos gimins atstovai ir pirmagimiai
paveldi sost. Kai nra vyr galimyb moteriai (D. Britanija). Uimamas sostas tol, kol gyvas valdovas, ir tik jam mirus
pdinis, bet valdovas dl ligos ar senatvs gali pasitraukti.
Anksiau buvo aikinama, kad sostas dievo duotas. Jis ateina be politins kovos, visiems vienodai neutralus. Taigi
monarchija knija valstybs aminum, tstinum tol, kol gyvas monarchas, valstyb klests aminai. Bet monarchija nra laikoma
demokratin forma, nes eiliniams pilieiams i vieta neprieinama.
Senovje valstybs vadovo valdia buvo aikinama dievika kilme (teokratinis aikinimas). Monarchas turjo ne tik
pasaulietin valdi, bet danai buvo laikomas ir banyios galva. Todl danai vyko karai tarp emikosios ir dangikosios
valdios. Paymtina, kad D. Britanijoje karalius laikomas banyios galva ir dabar. Nors faktikai yra vyskupas, bet pagal teis
monarchas yra banyios galva.
Monarchij skaiius pasaulyje yra gana didelis jeigu skaiiuotume Brit sandraugos nares, kuriose brit monarchas yra
generolas gubernatorius, tai monarchijos sudaro 1/6 pasaulio valstybi. Monarchij yra dideli valstybi D. Britanija, Ispanija,
Japonija, Tailandas, yra ir labai ma, kuri gyventoj skaiius yra vos keli imtai tkstani gyventoj (Svazilendas), kelios
deimtys tkstani (Sent Kristoferis Nevias Karib jroje) ir net kelis tkstanius gyventoj (Tuval Okeanija).
iuo metu pereinama nuo monarchijos prie respublikos kaip demokratikesns valdymo formos. Po II pasaulinio karo
monarchija buvo panaikinta Bulgarijoje, Italijoje, Rumunijoje ir kt. valstybse, vliau Graikijoje, Afganistane. Taiau yra ir
monarchijos atkrimo atvej Ispanija po diktatoriaus Franko mirties.
Nors monarchas valstybs vadovas jam ne visuomet priklauso aukiausia valdia, ne visuomet jis realiai valdo al.
Aukiausi valdi monarchijoje danai vykdo aukiausi valstybs organ sistema, kuri sudaro valstybs vadovas, parlamentas,
vyriausybs ir kartais neformalios struktros (eimos taryba, aukiausia dvasininkija, a ura taryba). Todl iskiriamos tokios
monarchijos rys (pagal monarcho teisin padt):
absoliutin (neribota) monarchija;
konstitucin (ribota) monarchija. Pastaroji gali bti skirstoma :
dualistin monarchij;
parlamentin monarchij.
Absoliutin monarchija.
i valdymo forma bdinga vlyvajam feodalizmui. Absoliutinje monarchijoje visa aukiausia valdia priklauso
monarchui. Jis pats leidia statymus, savo nuoira skiria aukiausius valstybs pareignus, vadovauja vykdomajai valdiai, skiria
ir atleidia ministrus, vykdo aukiausij teisingum. Teisikai jo valdia neribota. ia nra tautos renkamo parlamento, monarcho
galios nra ribojamos teiss aktais.
Absoliutin monarchija feodalizmo laikotarpyje atliko paang vaidmen: ribojo feodalinje visuomenje vyravusi
savival, naikino politin susiskaldym, vykd merkantilizmo politik ir pan. Dabartiniame pasaulyje absoliutin monarchija
anarchronizmas (pvz., Saudo Arabija, Omanas). ios alys, nors ir turi oktrojuotas konstitucijas, nra konstitucins valstybs tikrj
prasme, nes jose neribojama monarcho valdia.
Omane nra konstitucijos, jos vaidmen atlieka Koranas. Nra ir parlamento, vyriausyb yra formuojama karaliaus, ji
atsakinga tik jam. Ministras pirmininkas paprastai yra brolis, snus ar kitas monarcho giminaitis. Daugelis ministr ir gubernatori
taip pat priklauso valdaniajai eimai.
Kitose Pers lankos Emiratuose Bachreine, Katare, Kuveite, JAE, yra konstitucijos, taiau jos:
1)
dovanotos, o ne demokratikai priimtos;
2)
j galiojimas danai sustabdomas (Bachreine nuo 1975 m.);
3)
jos nustato, kad visa valdia ieina i monarcho, kad vir konstitucijos yra Koranas.
iose valstybse yra parlamentai, kartais renkami tik vyr piliei, taiau tai statyminiai kolegials organai, nes j
sprendimams reikalingas monarcho pritarimas. Katare parlamentas taip ir vadinamas Konsultatyvinis susirinkimas ir veikia
musulmon a ra tradicij pagrindu tai valdovo pasitarimai su gerbiamais asmenimis. JAE parlamento Nacionalinio
susirinkimo nariai yra skiriami septyni emir (ministr tarybos), o parlamentas veikia kaip patariamoji institucija net ne prie
emir tarybos, o prie vyriausybs, kuri taip pat yra emir formuojama. Saudo Arabijoje vietoj parlamento yra sukurta patariamoji
taryba, kuri skiria karalius. Tokiu bdu, nors iose alyse ir yra parlamentai, taiau jie de facto neriboja monarcho valdios.
Ypating reikm iuolaikinse absoliutinse monarchijoje turi eimos taryba ir musulmon religija. eimos taryba tai
neformali, taiau labai reikminga institucija. J sudaro valdaniosios eimos nariai, artimieji giminaiiai ir kai kurie auktesnieji
ulemai labai gerbiami Korano inovai. Karalius tai tuo paiu metu ir aukiausias dvasininkas imamas, o musulmon religija
valstybin religija. Karaliaus pasaulietin valdia yra siejama su dvasine valdia. Tokiu bdu iuo metu egzistuojanios absoliutins
monarchijos yra absoliutins teokratins monarchijos.
Konstitucin monarchija.
Konstitucinje monarchijoje yra pripastamas (kartais tik i dalies) tautos suverenitetas, statymus leidia tautos atstovyb
parlamentas. Jis gali kontroliuoti ir vyriausybs veikl.
Yra skiriamos dvi konstitucins monarchijos: dualistin monarchija ir parlamentin monarchija.
Dualistin monarchija.

121

Dualistinje monarchijoje suverenitetas priklauso tautai ir monarchui. Monarcho valdia i esms apribota statymo
leidiamosios valdios. Tai pradin, ribota konstitucins monarchijos forma, t.y. ioje valdymo formoje jau pastebime, nors tik i
dalies pripastam, valdi padalijim, bent jau vykdomoji valdia atskiriama nuo statym leidiamosios. statym leidiamoji
valdia priklauso parlamentui, o vykdomoji monarchui, kuris pats tiesiogiai gali vadovauti vykdomosios valdios struktroms
arba skirti vyriausyb. Teismin valdia yra monarcho inioje, nors gali bti ir nepriklausoma. Vyriausyb u savo veikl atsako ne
parlamentui, bet monarchui. Parlamentas vyriausybei gali daryti tak tik tvirtindamas valstybs biudet.
Dualistins monarchijos pavyzdiai: Jordanija, Nepalas, Kuveitas, Tailandas.
Parlamentin monarchija.
ioje valdymo formoje suvereni galia priklauso tautai, monarchas tik steigtos valdios institucija, vykdanti tam tikras
konstitucijos nustatytas funkcijas. ia veikia konstitucija, kuri yra priimta demokratiniu bdu.
Monarchas yra valstybs vadovas, jis nedalyvauja vyriausybs veikloje. Sakoma, kad toks monarchas karaliauja, bet
nevaldo. Monarchas daniausiai vykdo tik simbolines funkcijas. statymus priima parlamentas.Nors pagal konstitucij vyriausyb
yra skiriama monarcho, taiau faktikai tai yra tik formalus aktas, nes vyriausyb formuoja politins jgos, po rinkim sudaranios
parlamentin daugum. Taigi vyriausyb yra formuojama daugumos partijos lyderio, kur monarchas skiria ministru pirmininku.
Taigi esminis parlamentins monarchijos poymis vyriausybs politin atsakomyb parlamentui u savo veikl.
Nors monarchas realios valdios neturi, bet jis turi valdios atributus, regalijas, gauna i valstybs ilaikym, turi teis
privilegijas. Karalius pasirao statymus, bet neturi veto teiss. Ypatingas galias turi parlamentas, kuris leidia statymus. Jis gali
pareikti nepasitikjim vyriausybe ir pan.
Parlamentini monarchij pavyzdiai: D. Britanija, vedija, Olandija, Belgija, Danija, Norvegija, Ispanija ir kt. alys.
Ypatinga parlamentins monarchijos forma yra Brit sandraugos alyse (Australija, Jamaika, Kanada, Naujoji Zelandija,
Papua Naujoji Gvinja ir kt.). Yra laikoma, kad j vadovas yra brit monarchas, kuris iose valstybse yra atstovaujamas generolo
gubernatoriaus. Taiau praktikoje generol gubernatori skiria vyriausyb arba renka parlamentas. Respublikose, kurios eina
sandraug (Indija, Pakistanas), generolo gubernatoriaus nra yra renkamas prezidentas.

1)
2)

1)
2)
3)

Respublika.
Respublika tai valstyb, kurioje suverenitetas priklauso tautai. Joje visos aukiausios valstybs valdios institucijos
tiesiogiai ar netiesiogiai galiojimus veikti gauna i piliei ir yra pilieiams atsakingos. i valdymo forma yra susijusi su
demokratiniu politiniu reimu.
Jos skiriamasis bruoas vadovas (prezidentas ar kolegiali institucija), visada renkamas apibrtam terminui tautos,
ilgiausiai 7 metams. Yra du rinkimo bdai: 1) tauta tiesiogiai ar netiesiogiai rinkim keliu (daugiapakopiai rinkimai). Pvz., JAV
renkami rinkikai, kurie po to irenka prezident, bet laikoma, kad pilieiai irinko prezident; 2) parlamentas; 3) dar viena
kombinacija, kai renka ne tik parlamentas, bet ir vietini atstovybi atstovai.
Respublikoje negali bti valstybs valdios institucij, kurios galt vykdyti valdi paios savaime. Visos valstybs
valdios institucijos formaliais atsakomybs ryiais yra susietos su tauta, t.y. aksioma laikoma nuostata, kad valdios altinis yra tik
tauta.
statymus respublikoje priima tautos irinkta atstovyb parlamentas (atstovaujamoji statym leidimo institucija), taip pat
ir pilieiai tiesiogiai balsuodami. Pagal tai teisinje literatroje skiriamos dvi respublik rys:
reprezentacin (atstovaujamoji) respublika;
tiesiogins demokratijos respublika.
Reprezentacinje respublikoje tauta savo vali ireikia irinkdama tautos atstovus parlament. ie atstovai (arba
reprezentantai) savo galiojim laikotarpiu atstovauja tautai. ioje respublikos ryje rinkimais ir reikiasi atsakomybs santykiai
tarp suvereno tautos ir valstybs valdios. Aukiausios valstybs valdios institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai yra renkamos
piliei, kitas valstybs institucijas formuoja ar skiria irinktos institucijos.
Tiesiogins demokratijos respublika yra valstyb, kurioje statymus priima patys pilieiai. Paymtina, kad tiesiogins
demokratijos formas naudoja ir reprezentacins respublikos. inomi vairs tiesiogins demokratijos institutai. Tai ir tautos statym
leidybos iniciatyva, referendumai, plebiscitai, tautos veto teis ir pan.
Labiausiai paplitusi iuolaikini valstybi valdymo forma - reprezentacin respublika. Joje tauta suverenas tiesiogiai ar
netiesiogiai irenka savo atstovus, kurie gyvendina valstybin valdi, formuoja kitas valstybins valdios institucijas.
Teisinje literatroje skiriamos ios respublik rys:
parlamentin respublika;
prezidentin respublika;
pusiau prezidentin respublika.
Svarbiausiu kriterijumi, skiriant valdymo formos r, reikt laikyti Vyriausybs politins atsakomybs parlamentui
buvim ar nebuvim (parlamentinje respublikoje vyriausyb politikai atsakinga parlamentui, prezidentinje neatsakinga, o
pusiau prezidentinje susijusi atsakomybs ryiais ir su prezidentu, ir su parlamentu). Be vyriausybs politins atsakomybs
kriterijaus, teisinje literatroje pasitelkiami ir kiti kriterijai: Respublikos Prezidento irinkimo bdas, ministro pirmininko pareig
buvimas ar nebuvimas, Respublikos Prezidento teis skelbti prielaikinius parlamento rinkimus ir kt.
Respublikos privalumai:
Pati tauta formuoja valstybs vadov. Jis gali bti renkamas tiesiogini arba netiesiogini rinkim bdu.
Valstybs vadovas renkamas apibrtam laiko tarpui (kadencijai), kuris numatytas konstitucijoje. Pasibaigus
galiojim laikui, valstybs vadovo postas atitenka kitam irinktam asmeniui.
Prezidentin respublika.
Prezidentine respublika laikoma valstyb, kurios vadov prezident visuotiniais tiesioginiais ar netiesioginiais
rinkimais renka tauta. is pareignas vykdo ir valstybs, ir vyriausybs vadovo funkcijas.

122

iai valdymo formai bdinga tai, kad vyriausyb formuoja prezidentas, ir tokia vyriausyb nra politikai atsakinga
parlamentui. Kita vertus, prezidentas neturi teiss paleisti parlamento ir skelbti pirmalaiki parlamento rinkim. Formalus
skiriamasis prezidentins respublikos bruoas ministro pirmininko pareig nebuvimas.
i valdymo forma iek tiek panai dualistin monarchij. Taiau i forma i esms skiriasi nuo monarchijos. Vis pirma
ios valdymo formos valstybse yra nuosekliai gyvendintas valdi padalijimo principas. Valdi santykiams bdinga pusiausvyra
ir tarpusavio kontrol. iose respublikose ir statym leidiamoji, ir vykdomoji valdia veiklos mandat tiesiogiai gauna i tautos.
Vykdomosios valdios vadovas yra tautos renkamas prezidentas, kuris vyriausybs vadovo funkcijas derina su valstybs vadovo
funkcijomis. Vyriausybs kaip kolegialios institucijos paprastai nra, kiekvienas ministras atsakingas prezidentui. Teisjus ir
aukiausiuosius vykdomosios valdios pareignus skiria prezidentas. Juos skiriant, lemia ne tiek kandidat politins nuostatos,
kiek kompetencija ir asmenins savybs. Prezidentas gali savarankikai keisti ministrus ir kitus jo paskirtus vykdomosios valdios
pareignus. Galioja taisykl: prezidentas negali dirbti su tais, kurie nemoka, negali ar nenori dirbti kartu.
Utikrinant valdi pusiausvyr, svarbu stabdi ir atsvar sistema. Siekdamas j utikrinti, respublikos prezidentas gali
stabdyti parlamento veikl statym leidybos srityje naudodamasis atidedamojo veto teise, kuriai veikti paprastai reikia
kvalifikuotos bals daugumos parlamente (ar abiejuose parlamento rmuose). Kita vertus, parlamento auktesnieji rmai gali takoti
aukiausij pareign skyrim pritardami ar nepritardami silomiems kandidatams. Svarbus vaidmuo tenka teisminei valdiai. Ji
turi utikrinti, kad nebt nei statym leidiamosios, nei vykdomosios valdios piknaudiavimo.
Tipikiausiu prezidentins respublikos pavyzdiu laikomos Jungtins Amerikos Valstijos. Be JAV, prezidentini respublik
pavyzdiais galt bti: Meksika, Brazilija, Argentina, Peru, Kolumbija, Venesuela ir kt. valstybs.
Apibendrintai:
paprastai prezident renka tauta (tiesiogiai ar per daugiapakopius rinkimus);
prezidentas yra ne tik valdios vadovas, bet ir vyriausybs vadovas;
vyriausyb neatsakinga parlamentui;
nei prezidentas, nei vyriausyb negali paleisti parlamento;
prezidentas turi teis kreiptis taut;
prezidentas daniausiai skiria teisjus;
veikia stabdi ir atsvar mechanizmo sistema;
valdanij partija laikoma tik ta, kuri laimjo prezidento rinkimus;
vyriausybs samprata yra labai santykin.
Su prezidentine respublika teisinje literatroje siejama jos kratutin forma superprezidentin respublika. iai valdymo
formai bdinga tai, kad alies valdios institucij sistemoje prezidento institucija i esms sprendia visus svarbiausius valstybs
gyvenimo klausimus; neretai prezidento asmuo yra garbinamas, jo valdia grindiama ideologiniais ar religiniais postulatais.
Tai tokia valdymo forma, kuri yra nustatoma daugelyje valstybi po karini perversm. iuose atvejuose parlamentas
paprastai yra paleidiamas, vyriausyb ir prezidentas yra nualinamas nuo pareig. Sudaromas naujas aukiausias organas karin
taryba (revoliucin taryba, nacionalinio gelbjimo taryba), jos pirmininkas perversmo lyderis, yra paskelbiamas prezidentu.
veitins valdios organus yra skiriami kariniai gubernatoriai, komendantai, kiti. alia likusios teism sistemos yra kuriami kariniai
tribunolai, kurie teisia ir civilius asmenis. Nors esant kariniam valdymui yra galimi vietos valdymo organ rinkimai, ie organai
tampa karins valdios kontroliuojami. Tai prezidentin karin (militaristin) respublika.
Superprezidentins respublikos pavyzdiai galt bti A. Stroessnerio laik Paragvajus (1954 1989 m.), F. Marcoso
laik Filipinai (1965 1986 m.) ar Suharto laik Indonezija (1967 1998 m.).
Parlamentin respublika.
Parlamentin respublika viena i respublikins valstybs valdymo formos ri. J apibdinant, pabriamas parlamento
kaip atstovaujamosios ir statym leidiamosios valdios institucijos vaidmuo gyvendinant valstybs valdi ir formuojant kitas
valstybs valdios institucijas.
Pagrindinis parlamentins respublikos poymis vyriausybs politin atsakomyb parlamentui. Tai solidari atsakomyb.
Pareikus nepasitikjim vyriausybs vadovui ar vyriausybei, ji privalo atsistatydinti. Taip pat vyriausyb, kuriai pareiktas
nepasitikjimas, gali silyti respublikos prezidentui surengti prielaikinius parlamento rinkimus. ioje valstybje respublikos
prezidentas yra tik valstybs, bet ne vyriausybs vadovas. Politiniu poiriu tai reikia, kad vyriausyb i esms formuoja
parlamento rinkimus laimjusi partija ar partij koalicija.
Parlamentins respublikos prezident daniausiai renka parlamentas ar speciali kolegija, kurioje parlamento nariai sudaro
svarbi dal. Tiesa, yra parlamentini respublik (pvz., Bulgarija), kuriose prezident tiesiogiai renka tauta, nors jo galiojimai riboti,
ir vykdomj valdi realiai gyvendina vyriausyb. Taiau tokia prezidento rinkim tvarka tik iimtis.
Parlamentinei respublikai bdinga tai, kad prezidentas formuodamas vyriausyb, veikia kaip valstybs vadovas, kuris, nors
ir turdamas tam tikr politini galimybi, vis pirma siekia, kad bt suformuota parlamento daugumos pasitikjim turinti
vyriausyb. Prezidentui neretai priklauso svarbs galiojimai, nors praktikoje jais nesinaudojama. Paprastai daugelis prezidento
veiksm, taip pat pirmalaiki parlamento rinkim skelbimas, yra gyvendinami tik vyriausybei sutikus. Prezidento priimami aktai
paprastai sigalioja tik pasiraius ministrui pirmininkui ar atitinkamam ministrui (kontrasignacija), kuriem ir tenka atsakomyb u t
akt.
Paymtina, kad parlamentinje respublikoje aukiausij valstybs valdios institucij teisin ir faktin padtis neretai
gana skiriasi. Antai nors ir pabriama parlamento reikm, bet jo veikl faktikai neretai kontroliuoja vyriausyb, nors pastaroji
politikai atsakinga parlamentui, taiau vyriausybs rankose pirmalaiki parlamento rinkim paskelbimo galimyb: nors
prezidentui suteikti svarbs galiojimai, taiau faktikai juos gyvendina vyriausyb ir t.t.
Parlamentins respublikos, lyginant j su prezidentine respublika, privalumai: parlamentin respublika dl savo
organizacinio modelio ypa sumaina galimyb kilti vykdomosios ir statym leidiamosios valdios prieprieai. Tai didina
valstybs valdios institucins sistemos funkcionavimo stabilum.
Trkumai: nei vienai partijai neturint tvirtos daugumos parlamente, gali bti suformuota koalicin vyriausyb, kuriai nuolat
teks rpintis pasitikjimo isaugojimu.

123

Siekiant ukirsti keli danai vyriausybi kaitai, siekiama racionalizuoti parlamentin valdymo form. Tuo tikslu gali
bti numatytas vadinamasis konstruktyvus nepasitikjimo votumas. Jam bdinga tai, kad nepasitikjim galima pareikti
vyriausybs vadovui su slyga, jei bus nurodytas naujas vyriausybs vadovas. Kitos vyriausybs stabilumo utikrinimo priemons:
nepasitikjimo vyriausybe klausim gali silyti svarstyti tik gana didel parlamento deputat grup; atmetus nepasitikjimo votum,
kit kart klausim galima kelti tik po tam tikro laiko ir t.t.
Parlamentini respublik pavyzdiai: VFR, Italija, Vengrija, Bulgarija, ekija, Estija, Latvija, Turkija, Libanas ir kt.
Pusiau prezidentin respublika.
Pusiau prezidentinio valdymo svoka pirm kart pavartota 1970 m. ileistame Mauriceo Duverger vadovlyje Politiniai
institutai ir konstitucin teis. io autoriaus nuomone, pusiau prezidentinis reimas yra parlamentinio ir prezidentinio modeli
sintez. Pasak Duverger, i ali aukiausij valdios institucij sistemos yra i dalies prezidentins, i dalies parlamentins.
Tok valdym bt netikslu vadinti pusiau parlamentiniu, nes parlamentinis valdymas grindiamas tautos balsavimu
parlamento rinkimuose. Toks balsavimas ir parlamento, ir jo sudarytos Vyriausybs legitinumo pagrindas. Tuo tarpu prezidentinis
valdymas grindiamas tautos valia, ireikta ir renkant parlament, ir renkant prezident: ie rinkimai ir yra abiej institucij
legitimumo pagrindas. Kadangi pusiau prezidentinio valdymo sistema grindiama visuotiniais prezidento ir parlamento rinkimais,
svoka (pusiau prezidentinis) valdymas yra kur kas tikslesn.
Taigi nagrinjant valdymo formos model, pabriama, kad jam bdinga ir parlamentins, ir prezidentins respublikos
bruoai. Tai valdymo forma, esanti krykelje tarp prezidentini ir parlamentini sistem, t.y. forma, turinti abiej mint sistem
bruo.
Pusiau prezidentine respublika galima laikyti valstyb, kurioje respublikos prezident renka tauta (visuotiniuose
tiesioginiuose ir netiesioginiuose rinkimuose); ioje valstybje, formuojant vyriausyb, dalyvauja ir prezidentas, ir parlamentas;
ministrui pirmininkui tenka savarankikas vaidmuo, vyriausyb privalo turti parlamento pasitikjim. Be to, vyriausyb atsakinga
ne tik parlamentui, bet ir prezidentui (prezidentas gali savarankikai atleisti vyriausyb, o parlamentas gali pareikti vyriausybei
nepasitikjim)
Prezidentinei respublikai bdinga, kad vyriausyb atsakinga prezidentui, o parlamentinje respublikoje parlamentui.
Pusiau prezidentinje respublikoje vyriausyb susieta atsakomybs ryiais ir su parlamentu, ir su prezidentu. Tautos renkamas
prezidentas, turintis reikming galiojim ne maiau svarbus iam modeliui bdingas ypatumas.
Teisinje literatroje pusiau prezidentins respublikos etalonu laikoma Pranczijos V Respublikos valdymo forma.
Kai kuriose alyse prezidentas, tiesiogiai renkamas tautos, turi pakankam teisini galiojim takoti politinius procesus,
taiau praktikai jais menkai naudojasi (vadinamieji umig galiojimai). Praktikai t ali valdymo sistema funkcionuoja ne
kaip pusiau prezidentin, bet kaip i esms parlamentin (Austrija, Islandija, Airija).
Lietuvos valstybs valdymo forma.
LR Konstitucijos 1 str. tvirtinta: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. Taigi i LR Konstitucijos
1 str. Normos akivaizdu, kad suverenas Tauta pasirinko respublikin valstybs valdymo form.
Pagal 1996 m. gruodio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarim, Lietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas
parlamentins respublikos valdymo formai. Taip pat pabrta, kad ms valstybs valdymo formai bdinga ir kai kurie
vadinamosios miriosios (pusiau prezidentins) valdymo formos ypatumai. Tai atsispindi Seimo, valstybs vadovo Respublikos
Prezidento, Vyriausybs galiojimuose bei j tarpusavio santyki teisinje konstrukcijoje.
Lietuvoje ir valstybs vadov, ir parlament tauta renka tiesiogiai. Prezidentas turi teis Seimo priimt statym grinti
pakartotinai svarstyti; turi teis skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jis vadovauja alies usienio politikai; gali skelbti nepaprastj
padt. Prezidentas dalyvauja formuojant vyriausyb. Vyriausybei atstovauja ir jos veiklai vadovauja Ministras pirmininkas.
Ministrai atsakingi Seimui, Prezidentui ir tiesiogiai pavalds ministreui pirmininkui.
Akivaizdu, kad LR konstitucinis valdymo modelis ne visikai atitinka pusiau prezidentins respublikos valdymo formos
kriterijus, nors, kita vertus, galima velgti ne vien ios valdymo formos modelio bruo. Lieka dvi ieitys: pirma, priskirti
Lietuvos valdymo sistem pusiau prezidentinei valdymo formai, kuri pagal savo bruous yra priartjusi prie parlamentins; antra,
konstatuoti, kad Lietuvos valdymo forma priskirtina parlamentinei respublikai, turiniai pusiau prezidentins respublikos bruo.
Abiem atvejais reikinys yra tas pats, tik pirmuoju daugiau akcentuojami vieni bruoai, antruoju kiti.
Taigi Lietuvos valstybs valdymo forma priskirtina parlamentins respublikos valdymo formai, darant ilyg, kad ji turi
bding ir pusiau prezidentins valdymo formos bruo.
4. Valstybi sandaros forma. Unitarin valstyb. Autonomija iuolaikinse valstybse. Federacija. Federacijos ir
federacijos vienet kompetencijos atribojimas konstitucinje teisje. Konfederacijos, valstybi sjungos, sandraugos ar
kitokie susivienijimai.
Valstybs sandaros forma apibdina valstybs vidaus teritorin sutvarkymo bd, valstybs sudtini dali teisin padt,
taip pat santyki tarp valstybs kaip tokios ir ir jos sudtini dali pobd (t.y. centrins ir vietins valdios santyki pobd).
Tinkama valstybs sandara vienas i veiksni, utikrinani alies stabilum, valdios struktr efektyvi veikl. Apie
valstybs sandaros form sprendiama pagal valstybs sudt, t.y. ar valstyb yra vienalyt, ar jungtin. Atsivelgiant tai, prasta
valstybes skirstyti unitarines (paprastas) ir federacines (sudtines). Taigi valstybs sandaros form lemia valstybs teritorijos
sutvarkymo bdas, valstybs ir jos sudtini dali tarpusavio santyki sistema, taip pat vieningos vienos ar dviej lygi teiss
sitem galiojimas.
Paprastai skiriamos dvi valstybs sandaros formos: unitarin ir federacin.
Unitarin valstyb.
Pasaulyje yra daugyb unitarini valstybi. J sraas labai ilgas: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, ekija, Slovakija,
Vengrija, Bulgarija, Pranczija, Portugalija it kt.

124

Unitarin valstyb tai teritoriniu poiriu vientisa valstyb, kurioje nra valstybinio pobdio vidini darini, ir kuri
sudaro teritoriniai administraciniai vienetai. Tai vieninga valstyb, kuriai bdinga:
alyje galioja viena nacionalin konstitucija;
alyje vieninga teiss sitema;
alyje funkcionuoja vieninga statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios sistema;
valstybs teritorija daloma administracinius teritorinius vienetus, kuri status nustato bendros visai valstybei
teiss normos;
viena pilietyb, vieningas biudetas ir t.t.
Pabriama, kad unitarinje valstybje centrins valdios institucijos turi galimybes operatyviai sprsti alies problemas.
Jos savo rankose turi sukoncentravusios pakankamai priemoni. Taiau unitarinje valstybje nra paneigiama ir decentralizacija.
Unitarinje valstybje n vienas jos teritorijos padalijimo vienetas neturi valstybinio darinio statuso. Valstybs dalys tai
administraciniai teritoriniai vienetai. Juose galioja centrins valdios priimti teiss aktai, administracini teritorini vienet ribas
nustato centrin alies valdia.
Galima skirti tris unitarini valstybi tipus pagal j centralizacijos lyg:
centralizuotos;
decentralizuotos;
santykinai centralizuotos.
Centralizuotoje unitarinje valstybje vietins institucijos, tvarkanios valstybs sudtini dali reikalus, sudaro centrines
institucijas. Toki valstybi labai nedaug. (Pvz., Indonezija, Tailandas).
Unitarin valstyb gali bti decentralizuota. Paprastai decentralizuota valstybe laikoma tokia valstyb, kurioje valstybs
sudtini dali institucijas renka gyventojai. Visose valstybs sudtinse dalyse tvirtinta savivalda. ios institucijos naudojasi
reikmingu savarankikumu tvarkydamos vietos reikalus. (Pvz., D. Britanija).
Santykinai decentralizuotos valstybs tai tokios, kuri administracinio teritorinio padalijimo sistemoje yra kelios grandys.
Vienose (paprastai auktesnse) yra tvirtintas vietinis valdymas, o kitose savivalda. (Pvz., Pranczija).
LR Konstitucijos 10 str. 1 d. skelbiama: Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius
darinius. Tai unitarins valstybs sandaros konstitucinis pripainimas.
Kartais unitarini valstybi konstitucijose numatoma autonomija. Antai Ukrainos Respublikos 1996 m. Konstitucijoje,
kurioje tvirtinta unitarin valstybs sandaros forma, yra X skirsnis Krymo autonomin respublika, nustatantis Krymo
autonomins respublikos status. Pagal Ukrainos Konstitucij Krymo autonomin respublika yra neatimama sudtin Ukrainos dalis
ir Konstitucijoje nustatyt galiojim ribose sprendia jos kompetencijai priskirtus klausimus.
Plaija prasme autonomija savarankikumo administracinje srityje suteikimas tam tikrai valstybs daliai, o siaurj
prasme ypatingas valstybs dalies savivaldos tipas, vietini gyventoj sudarytoms institucijoms suteikiantis teis leisti tam tikrus
statymus.
Autonomija tai ypatingas teritorinis vienetas, sukurtas valstybs teritorijoje, atsivelgiant nacionalin gyventoj sudt,
kultr, tradicijas, buitinius ypatumus.
Pagal teisin padt tokie autonominiai vienetai skiriasi nuo administracinio teritorinio padalijimo vienet. Kartais jie turi
kai kuri valstybingumo poymi: teis priimti vietinius statymus; juose funkcionuoja savas autonomijos parlamentas; sava
autonomijos vyriausyb. Tokio junginio savarankikumas ribotas (centrin valdia gali naudoti tokias kontrols priemones, kaip
autonomini vienet akt panaikinimas, autonomini institucij kontrol, centrins valdios speciali atstov vykdoma kontrol ir
pan.).
Autonomijos rys:
personalin autonomija ji taikoma tuo atveju, jei tautin ar kitokia mauma gyvena isisklaidiusi. Kuriami
susivienijimai kultros, buities reikalams sprsti;
korporacin autonomija ji sietina su tam tikru lingvistiniu bendrumu, kai atstovas yra rezervuojamas tam
tikros vietos valstybs aparate;
teritorin autonomija tai nacionalinis teritorinis vienetas, turintis atitinkam savarankikum.
Pagal galiojim apimt teritorins autonomijos skirstomos:
politins turi kai kuriuos valstybingumo bruous jos institucijos leidia vietinius statymus, yra vietos
atstovaujamosios bei vykdomosios institucijos (Danijoje Grenlandija, Ukrainoje Krymas).
administracin autonomija vietos statym negali priimti. Taiau lyginant su kt. administraciniais valstybs vienetais, i
autonomija turi daugiausiai teisi (Kinija).
Federacija sjungin valstyb, kuri sudaro federacijos nariai valstybinio pobdio teritoriniai junginiai. vairiose
alyse jie vadinami nevienodai: valstijomis, kantonais, emmis. Ir paioje federacijoje, ir j sudaraniuose subjektuose, kurie yra
labai panas valstybes, yra statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdia, taip pat ir kitos valdios struktros. Taiau
federacijos subjektams pripastamas savarankikumas yra ribotas. Jie nepalaiko tiesiogini ryi su usieniu, o alies viduje j
veiklos laisv riboja federacijos konstitucija.
Federalizmas utikrina dvi funkcijas: Pirma, jis laiduoja valdios decentralizacij. Antra, federacija tai bdasintegruoti
alies teritorines, daniausiai labai besiskirianias viena nuo kitos, bendrijas. Todl atskiros alies dalys gauna teritorin, politin ir
kultrin savarankikum ir lieka vieningos bendravalstybins politins, ekonomins, kultrins integracijos rmuose.
Federacija skiriasi nuo konfederacijos, kadangi federacija sjungin valstyb, o konfederacija valstybi sjunga.
Federacinje valstybje veikia federalins valstybs valdios institucijos, federacijos teritorija vienos valstybs teritorija. Visoje
federacijos teritorijoje galioja federaciniai statymai. alis turi vieningas ginkluotsias pajgas, viening pinig sistem.
Konfederacija kaip valstybi sjunga egzistuoja tol, kol to nori susijungusios alys. Dabarinse federacijose j subjektams
atsiskyrimo teis paprastai nepripastama

125

1)
2)
3)

1)
2)
3)
4)
5)
6)

Pasaulyje yra nemaai federacij. Tai JAV, VFR, Rusija, Kanada, Australija, Indija ir kt.
inomi du federacijos atsiradimo keliai: sutartinis ir konstitucinis. Todl federacijas slygikai galima skirstyti sutartines
ir konstitucines.
Sutartin federacija atsiranda, kai savarankikos valstybs susitaria susijungti federacij. Taip 1787 m. trylika buvusi
Britanijos kolonij iaurs Amerikoje nutar kurti federacin valstyb JAV.
Konstitucins federacijos atsiradimas siejamas su konstitucijos ar kitokio konstitucinio dokumento, kuriuo tvirtinama
federacin santvarkos forma, primimu. Pvz., 1948 m. Indijos Konstitucija, tvirtinusi federacij.
Pagal gyventoj nacionalin sudt, federacijos skirstomos :
Daugianacionalines federacijas: Kanada, Indija, veicarija, Meksika.
Nacionalines federacijas: Austrija, Vokietija, JAE.
Tai slyginis skirstymas. Tautikumo poymis parodo gyventoj sudt: ar dauguma gyventoj vienos tautybs, ar
gyventoj sudtis miri.
Pagal federacij sudarymo pagrind skiriami tokie federacij poriai:
federacijos, sudarytos atsivelgiant tautin alies sudt (pvz., dabartin Jugoslavija);
federacijos, sudarytos remiantis teritoriniu ir tautiniu pagrindu (Indija, Kanada, Rusija);
vien teritoriniu pagrindu sudarytos federacijos (Vokietija, Austrija).
Federacijas taip pat galima skirstyti centralizuotas ir decentralizuotas. Centralizuotoje federacijoje federacijos
parlamentas gali sukurti ir likviduoti federacijos subjektus, keisti j sienas, o decentralizuotoje federacijoje pripastamos didesns
federacijos subjekt teiss.
Pagal centralizacijos laipsn federacijas taip pat galima skirstyti : integracines federacijas, kuriose yra didelis
centralizacijos laipsnis, ir devoliucines, kuriose didelis dmesys yra skiriamas subjekt ypatybms, dl ko jie gali turti nevienod
status.
Konstitucins teiss moksle federacijos dar skirstomos simetrines (visi federacijos subjektai pagal Konstitucij turi
vienod status) ir asimetrines (kai alia visateis federacijos subjekt status turini subjekt (pvz., valstij, provincij), yra kitok,
labiau ribot, status turini federacijos teritorini darini, pvz., federacins teritorijos, federacins apygardos ir pan.).
Federacijos ir jos subjekt status nustato valstybs konstitucija. Federacija sjungin, suvereni valstyb. Federacijos
subjektai suvereniteto neturi, nors kartais konstitucijose jis deklaruojamas. Pvz., veicarijos kantonai pagal Konstitucij yra
suverens, bet tik tiek, kiek j suverenitetas neribojamas federacins Konstitucijos. Jie turi visas teises, kurios nra perduotos
federacinei valdiai.
vairiose alyse federacijos ir jos subjekt teisin padtis nevienoda. iuo pagrindu formuojamos vairios federalizmo
koncepcijos. tai keletas toki koncepcij pvz.:
Koordinuoto federalizmo koncepcijos esm idja, kad galiojimus padalijus tarp federacijos ir jos subjekt, abu
valdymo lygiai bt suvokiami kaip nepriklausomi vienas nuo kito ir turintys i esms lygiavert kompetencij. Grynuoju pavidalu
is modelis niekur neegzistuoja.
Labiau paplitusi kooperacinio federalizmo koncepcija. Jos esm federacijos ir jos subjekt tarpusavio sveika ir
tarpusavio priklausomyb gyvendinant savo konstitucinius galiojimus. Kooperacinis federalizmas gyvendinamas per vertikal ir
horizontal bendradarbiavim.
Teisinje literatroje silomos ir kitokios federalizmo koncepcijos. Tai sutartinis federalizmas, dualistinis federalizmas irk
t.
Federacinje valstybje galioja dviej lygi teis. alies pilieiai paklsta ir federacinei, ir federacijos subjekt teisei.
Federacin teis taikoma visiems pilieiams. Federacijos subjekto teis taikoma tik jo teritorijoje. Federacijos ir jos subjekt
galiojimai vairiose alyse nevienodi. Konstitucija fiksuoja galiojim padalijim tarp federacijos ir jos nari. Federacijos subjektai
niekados neturi nepriklausomai valstybei bdingos kompetencijos. Tampant federacijos nariais, ios teiss perleidiamos sjunginei
valstybei. Utat federacin valstyb negali kitis federacijos subjekt kompetencij.
Be federacinei valstybei ir jos subjektams bdingos kompetencijos, gali bti numatyta bendroji (vadinamoji konkurencin)
kompetencija. Tai sritys, kuriose sprendimus gali priimti ir federacijos subjektas, ir pati federacija. Taip pat galioja federacins teiss
prioriteto prie subjekt teis taisykl. Ji padeda isprsti ikilusius konfliktus.
Federacijos ir jos subjekt galiojim tendencijos:
Federacin valstyb tvarko alies apsaug, jai priklauso tarptautini santyki tvarkymo monopolis.
Federacijos subjektai negali sudaryti tarptautini sutari, priklausyti tarptautinms organizacijoms, turti diplomatinius atstovus
usienio valstybse. Nors gali bti ir iimi (Kvebekas turi savo atstovyb Pranczijoje).
Federacijos subjektai turi teis rinkti mokesius ir reguliuoti privatins teiss, eimos, prekybos,
bank bei draudimo santykius. Neretai federacijos subjektai turi savo teism sistem, bet tai nra absoliuti taisykl. Pvz.,
veicarijoje civilin teis patikta Konfederacijai.
Federacini sistem evoliucijai bdinga federacins valstybs stiprjimas mainant federacijos
subjekt veiklos laisv. Federacins valdios stiprinimas grindiamas tuo, kad federacin valstyb gali geriau sprsti modernios
visuomens ekonomines ir socialines problemas. Todl federaciniam teisiniam reguliavimui siloma teikti vis didesn prioritet.
Kompetencijos padalijimas tarp federacijos ir jos subjekt gali sukelti Konstitucijos interpretacijos
problem. Tokiu atveju sprendim priima konstitucins federalins prieiros institucijos. ie sprendimai turi apsaugoti ir
federacijos, ir jos nari teises.
Apibendrinti federacijos poymiai:
politin teritorin struktra; subjektai turi administracin teritorin struktr;
federacijos subjektai: valstijos, provincijos, ems, kantonai, sritys;
dviguba centrini vidaus organ sistema: federaciniai organai bei federacijos subjekt organai;
dviguba teiss sistema: federacijos statymai, subjekt statymai;
atribojama kompetencija tarp federacijos ir federacijos subjekt;
dviguba konstitucij sistema;

126

7)

dviguba teism sistema; tarp teism yra taribota kompetencija: federaciniai teismai sprendia ginus tarp skirting
federacijos subjekt gyventoj bei susijusius su federacijos statymais;
8)
bikameralizmas dvigubas parlamentas: emesnieji rmai atstovauja gyventojus, auktesnieji rmai atstovauja federacijos
subjektus;
9)
dviguba pilietyb (veicarija, Austrija, JAV).
Federacijos ir federacijos vienet kompetencijos atribojimas:
Kompetencijos atribojimas caniausiai vykdomas konstitucijose. Kompetencij rys:
federacijos iimtin kompetencija galiojimai: gynyba, karini pajg organizavimas ir valdymas, usienio
politika, finans tvarkymas (pinig emisija, mokesi nustatymas ir rinkimas), federacijos organ steigimas, j statuso nustatymas,
arbitrao funkcijos gin tarp subjekt metu. Jie apibriami federacijos konstitucijoje. iuos reikalus federacijos subjektai kitis
negali;
federacijos subjekt iimtin kompetencija: vietini valdi organizavimas, vieosios tvarkos palaikymas,
transportas, keli tvarkymas, prekybos reguliavimas, sveikatos bei gamtos apsauga ir t.t.. i kompetencija nustatoma federacijos ir
subjekt konstitucijose;
bendroji kompetencija tai tie klausimai, kurie neeina iimtins kompetencijos srit;
likutiniai galiojimai tie, kuri neapima n vienas i aukiau ivardint element.
ie bdai gali bti sutvarkyti penkiais variantais:
konstitucija nustato ypating federacijos kompetencij, visus kitus klausimus palieka federacijos subjektams
(Tanzanija, Etiopija). Federacijos kompetencija yra apibriama kaip klausim, kuriais federacijos organai turi teis priimti
sprendimus, sraas, arba negatyviai tai yra draudimas federacijos subjektams priimti statymus konstitucijoje apibrtais
klausimais;
nustatoma iimtin federacijos subjekt kompetencija, kuri neturi teiss kitis federaliniai organai. is bdas
naudojamas retai. I dalies j taiko JAV ir veicarija;
nustatomos dvi kompetencijos sferos: federacijos bei jos subjekt (Argentina, Kanada). Kartais yra apibriami
klausimai, priklausantys abiem kompetencijoms, kartais grietai apibriama yra tik federacin kompetencija, subjekt
kompetencija yra apibriama negatyvija prasme;
nurodomos federacijos, subjekt, bei federacijos ir jos subjekt bendra kompetencija. Bendra kompetencija
konstitucijoje yra vardijama kaip konkuruojanti, sutampanti kompetencija. Ypa detaliai toks bdas atskleistas 1949 m. Indijos
konstitucijoje joje yra apibriami 97 klausimai, priklausantys federacijos kompetencijai, 47 klausimai, priklausantys bendrai
kompetencijai, bei 66 klausimai, priskirti valstij kompetencijai. Taiau is bdas yra gana sudtingas, todl kitos valstybs,
iskyrus Indij, io bdo nenaudoja;
konstitucija nustato tik federalin bei bendr kompetencij. is bdas yra bdingas Pakistano, Nigerijos, kt.
valstybi konstitucijoms. is bdas turi toki formuluot: visi klausimai, neapibrti nei federalinje, nei bendrojoje
kompetencijoje, priklauso federacijos subjekt iimtinei kompetencijai. ioje sistemoje federacijos subjekt statymai turi
pirmenyb prie federalinius statymus. is bdas leidia tvirtinti federacijos subjekt savarankikum federacijos ribose.
Pastaruoju metu is bdas naudojamas vis daniau.
Konfederacijos, valstybi sjungos, sandraugos ar kitokie susivienijimai:
Konfederacija vadinama nuolatin valstybi sjunga, sudaryta suvereni valstybi sutartimi neribotam laikui tam tikriems
tikslams gyvendinti. Konfederaciniai santykiai i esms reguliuojami tarptautins teiss norm.
Skirtingai nuo federacijos, konfederacija yra ne sudtin valstyb, o valstybi sjunga. Konfederacija neturi bendros
vyriausybs, nra ir bendros valstybins valdios sistemos. Konfederacijos sprendimus paprastai priima konfederacij sudarani
valstybi atstovai (kongresas, konferencija). ie sprendimai sigalioja tik juos patvirtinus valstybi konfederacijos nari
institucijoms: parlamentams, prezidentams, vyriausybms.
inoma, konfederacija gali nusprsti turti savo parlament, konfederacijos vadov, savo vyriausyb. Taiau ir iuo atveju,
skirtingai nei federacijoje, konfederacijos institucij priimti aktai tiesiogiai negalioja ali konfederacijos nari teritorijoje. Kad ie
aktai galiot, jie turi bti konkreios alies ratifikuoti. Konfederacijos pavyzdys 1988 m. iirusi Senegambija Senegalo ir
Gambijos konfederacija.
Konfederacijos formos: personalin unija ir realin unija. Personalin unija yra tuo atveju, kai tas pats asmuo yra dviej
valstybi vadovas. Realin unija sudaroma bendriems reikalams tvarkyti. Ji panai federacij, lyg jos pradin pakopa.
Konfederacij ypatumai:
nra bendros (centrins) valdios, todl konfederacijai deleguoti galiojimai gyvendinami bei juos atitinkantys
sprendimai priimami kiekvienoje valstybje atskirai, remiantis sava valdios organ sistema ir savais statymais;
nra bendros armijos;
nra bendros pilietybs;
nra bendr mokesi ir bendro biudeto.
Konfederacija yra atributyvin, t.y. jai priklauso tik tai, k jos nariai iskiria ir jai sakmiai paveda (deleguoja) vykdyti.
Galimos ir kitokios valstybi susivienijimo formos: sandraugos, sjungos ir pan.
Britanijos Taut sandrauga. Jai priklauso 48 valstybs buvusios Anglijos kolonijos. Sandraugos vienijant vaidmen atlieka
Didiosios Britanijos bei jos dominim bendros valstybs galvos institutas, nors jo funkcijos i esms formalios. Dauguma
dominim savo valstybs vadovu prirasta D. Britanijos karali, kuriam vietose atstovauja jo skiriamas generalgubernatorius arba
vicekaralius. Tik kelios sandraugos valstybs turi savo vadovus.
Realiausiai Britanijos Taut sandraug vienija bendri buvusios metropolijos ir dominim ekonominiai interesai kapitalo
investicijos, bank, pramons, draudimo, prekybos ir kitokie kiniai ryiai bei bendradarbiavimas.

127

Pranczijos bendrija. j susijung buvusi metropolija ir buvusios jos kolonijos bei protektoratai. Pranczijos prezidentas visos
Bendrijos galva, taiau tai tik formalus vaidmuo. Bendrijos kompetencijai priklauso bendra ekonomin finansin politika,
valiutin sistema, gynyba, usienio politika ir kiti bendri reikalai.
Savita susivienijimo forma galima laikyti ES.
Nepriklausom Valstybi Sandrauga. Tai 11 postsovietins erdvs valstybi. Ji turi bendras institucijas, kuri sprendimai kai kuriais
klausimais yra privalomo pobdio. Praktikoje NVS aktuose numatyta integracija yra menkai gyvendinama.
Kai kuriose valstybse egzistuoja rezervatai vietiniams gyventojams. Kanadoje, Kolumbijoje, JAV tai indnai, Australijoje,
Naujojoje Zelandijoje tai maoriai. Teorikai rezervatai tai ypatingas vienetas: valdomas geni taryb sutinkamai su vietiniais
paproiais, taiau praktikai geni gyvenimas yra kontroliuojamas federalini (ne valstij) valdi.
5. Politiniai reimai iuolaikiniame pasaulyje. Politini reim klasifikacija.
Valstybs politinio reimo svoka vardijama bd ir priemoni, kuriomis gyvendinama valstybs valdia, visuma.
Tai treias valstybs formos elementas. Valstybs valdymo bei valstybs sandaros formos neparodo, kokiais bdais valdia
realizuojama, kokie yra valstybs valdios moni santykiai, kaip valstybs valdios institucijos tvarko moni reikalus, ar
pripastama vietos savivalda, kaip politiniame procese dalyvauja pilieiai, j susivienijimai ir t.t. iems klausimams atskleisti ir
vartojama valstybs politinio reimo svoka.
Teisinje literatroje kai kurie autoriai silo vietoj svokos politinis reimas vartoti svok valstybinis reimas.
Teigiama, kad svoka politinis reimas kur kas platesn, apimanti ne tik valstybs, bet ir kit politini institut (politini partij
ir judjim, kit visuomenini organizacij ir kt.) funkcionavimo praktik. Tuo tarpu valstybinis reimas apibdina tik paios
valstybs veiklos formas ir metodus. Todl vartojama politinio reimo svoka.
Politinje ir teisinje literatroje silomos vairiausios politini reim klasifikacijos. Jas lemia pasirinktas klasifikavimo
kriterijus. Jeigu klasifikavimo pagrindu imsime alyje legaliai veikiani politini partij skaii, galime skirti vienpartin ar
daugiapartin politin reim. Kiti silo vadovautis alies ekonominio ir politinio isivystymo lygiu, tretiems svrbu alies
civilizacijos tipas, politinio reimo stabilumas ar nestabilumas ir t.t.
Labiausiai paplits valstybi politinio reimo skirstymas :
1) demokratin;
2) nedemokratin.
Apibdinant demokratin reim, pabriama, kad jo esm: liaudies valdia, vykdoma liaudies ir liaudies labui.
Nedemokratinis politinis reimas yra tautos savs valdymo sampratos antipodas.

1)
2)
3)
4)

5)

Demokratinis politinis reimas.

Demokratinje santvarkoje valdios altinis tauta. Aukiausios valstybs valdios institucijos galiojimus gauna i
tautos. Tauta tiesiogiai gali priimti sprendimus svarbiausiais valstybs ir visuomens gyvenimo klausimais. Svarbus demokratinio
politinio reimo aspektas valstybs valdios gyvendinimas bendrais tautos interesais, kai valstybs veiksmai grindiami
daugumos sprendimu, taiau taip pat gerbiamos ir maumos teiss. mogaus pagrindini teisi ir laisvi pripainimas, valstybs
valdios gali ribojimas teise pamatiniai demokratinio politinio reimo bruoai.
Jean Louis Quermonne silo vadovautis penketu pagrindini bruo, kurie apibdina demokratij:
Pirmas bruoas atskleidia valdanij parinkimo bd tai laisvi rinkimai. Rinkimai laikomi laisvais, jei jie atitinka bent
tris slygas: laisvas kandidat iklimas (jis susijs su laisva politini partij veikla), visuotin ir lygi rinkim teis, balsavimo
laisv (laisva rinkim kampanija ir nekontroliuojamas balsavimas).
Antras bruoas valdymo teis priklauso daugumai, t.y. vyriausyb sudaro laimjusi parlamento rinkimus dauguma ar
laimjs prezidento rinkimus alies vadovas.
Treias bruoas opozicijos teisi pripainimas. Opozicija turi teis laisvai kritikuoti valdios veiksmus ir nauj rinkim
metu siekti tapti dauguma. Demokratijai bdinga politini jg kaita.
Ketvirtas bruoas konstitucionalizmo princip pripainimas ir j gyvendinimas: valdia formuojama ir veikia pagal
konstitucij, pripastama valdios akt titikimo konstitucijai kontrol.
Penktas bruoas (susijs su ketvirtu) piliei pagrindini teisi ir laisvi pripainimas ir garantavimas.
Pasak G. Vedelio, demokratin valstyb apibdina tokie principai:
Konstitucijos buvimas ir jos laikymasis;
Visuotinai laisvi ir autentiki rinkimai;
Valdi nesumaiymas;
Individ ir j grupi teisi ir laisvi pripainimas ir garantavimas;
Teisin valstyb.
Kiti autoriai, bandydami valstybs politin reim apibdinti konstitucins teiss aspektu, iskiria tokius demokratinio politinio
reimo bruous:
demokratini piliei teisi ir laisvi pripainimas, utikrinantis galimyb pilieiams savarankikai ir aktyviai dalyvauti
tvarkant visuomens bendrus reikalus;
politinis pliuralizmas valstybje veikia vairios politins partijos ir organizacijos, kurios nustatyta tvarka rukgiasi dl
vadovavimo visuomenei; visos politins partijos turi vienodas teisines galimybes; laisvai veikia opozicins partijos, silanios
alternatyvius Vyriausybs politikai sprendimus; laisvi rinkimai svarbiausi valstybs institucij sudarymo bdas;
valdi padalijimo principo realus gyvendinimas;
parlamento kaip tautos atstovybs aukiausios statymo leidimo institucijos funkcionavimas; tik parlamentas priima
statymus, reguliuojanius svarbiausius visuomeninius santykius; parlamentas nustato valstybs vidaus ir usienio politikos
pagrindus, tvirtina biudet, kontroliuoja Vyriausyb. Parlamentas priima sprendimus bals dauguma, taiau taip pat laiduojamos ir
maumos, politins opozicijos, teiss;
vairi politini pair laisva propaganda, jeigu ios pairos nekvieia griebtis smurto, nepaeidia visuomens morals
ir bendr elgesio norm, nesiksina kit piliei teises.

128

Taigi visais atvejais nagrinjant demokratin reim, i esms remiamasi tais paiais kriterijais. Jeigu alyje kuris nors i
nurodyt poymi paeidiamas, galima kalbti tik apie pusiau demokratin ar ribotos demokratijos reim.
Demokratija apibdinama ir atskleidiant tam tikrus politinio gyvenimo mechanizmus. Tai daugiapartikumas ar
maiausiai dvipartikumas su pripainta opozicija; laisvi, siningi ir konkurencinio pobdio rinkimai; valdios kaita; pilietins
visuomens kontravaldi (ypa iniasklaidos) institutai.
Matyt, bene geriausiai demokratinio valdymo esm yra apibdins garsusis H. Kelzenas, teigdamas, kad demokratija tai
tendencija tapatinti valdaniuosius su valdomaisiais.
Nedemokratiniai politiniai reimai.
Nedemokratinis politinis reimas yra prieingyb demokratiniam. Nedemokratiniai politiniai reimai skirstomi
autoritarinius ir totalitarinius. ie reimai skiriasi demokratijos princip paneigimo lygiu.
Autoritariniam reimui bdinga:
piliei demokratini teisi ir laisvi ribojimas, pilieiams neleidiama savarankikai ir laisvai dalyvauti formuojant valstybs
politik;
pripastamas tik ribotas politinis pliuralizmas (leidiama veikti tik kai kurioms politinms organizacijoms, j veikla taip pat
apribota, valstybins reikms sprendimus priima vien valdanioji partija ar grupuot, organizuojami parlamentiniai valymai,
politins opozicijos teiss paeidiamos, leidiniai cenzruojami, opozicijos lyderiams taikomos vairios sankcijos);
nors valdi padalijimo principas konstitucijoje nepanaikinamas, taiau praktikai jo nepaisoma. alies prezidentas ar vyriausyb
sibrauna statym leidyb, o j aktai faktikai svarbesni nei statymai. Teism veikl kontroliuoja vykdomoji valdia;
politinis vadovavimas perduodamas vieno asmens ar grups rankas be rinkim rinkimai organizuojami taip, kad pilieiai i
tikrj pasirinkimo teiss neturi;
ribojamas politins ideologijos pliuralizmas (t.y. galima skleisti tik tokias pairas, kurios neprietarauja valdios remiamai
ideologijai);
ginkluotosios pajgos, j vadovyb neretai gauna svarbi politin reikm.
Valstybi autoritarinio politinio reimo pavyzdiai galt bti F. Franco valdyta Ispanija, A. Pinocheto valdoma il (1973
1990 m.), Piet Korja XX a. 70-80 metais, Suharto laik Indonezija (1967 1998 m.) ir kt.
Totalitariniam reimui bdinga visikas asmens pajungimas valstybei. Totalitarin valstyb siekia reguliuoti visas
visuomens gyvenimo sritis.
Totalitarinis reimas grindiamas vairiomis koncepcijomis. Tai gali bti rasistins teorijos, nacionalistins idjos,
marksistins proletariato diktatros valstybs, vedanios visuomen viesi ateit, teorija ir kitos doktrinos.
Totalitariniam reimui bdinga:
piliei demokratini teisi ir laisvi neigimas, pilieiai neturi pasirinkimo teiss; ne tik pasisakymas prie
valdanij partij ar grupuot, valstybs lyder, bet ir paprasta reimo kritika laikoma nusikaltimu;
politinis vadovavimas alyje nra utikrinamas laisvais rinkimais; paprastai egzistuoja viena legali partija
(kartais leidiamos satelitins partijos, kurios yra kontroliuojamos), o partijos vadovavimas visuomenei neretai tvirtinamas net
alies konstitucijoje. Rinkimai kontroliuojami, todl yra formals, rinkjai neturi pasirinkimo teiss, kartais rinkimai i viso
nerengiami. Oficials rinkim rezultatai visada palanks valdaniajai jgai ir neatspindi tikro rinkj poirio;
likviduotas politinis pliuralizmas, maum teiss nepripastamos, politin opozicija persekiojama ir nelegali.
Valdaniosios partijos, valstybs vadovo, karins vadovybs inioje yra visos visuomenins organizacijos. Sukuriamas vieningas
politinio viepatavimo mechanizmas. Neretai skelbiamas partijos ir valstybs susiliejimas, vienintels valdaniosios partijos
institucijos kontroliuoja visas valstybs ir visuomens gyvenimo sritis;
atmetamas valdi padalijimo principas ir tvirtinamas valdios vienybs valstybje principas (taryb valdia,
fiurerio valdia ir t.t.). Paneigiamos atstovaujamosios institucijos, faktikai nra savivaldos;
vieninga visiems privaloma politin ideologija (pvz., buvusios Soviet Sjungos vadovaujamoje socialistini
ali stovykloje tokia ideologija buvo marksizmas leninizmas);
teismin valdia turi tik formali laisv, faktikai ji yra valdanios partijos represin struktra;
svarbus jgos struktr (kariuomens, valstybs saugumo ar slaptosios policijos, vidaus pajg) vaidmuo,
neretai valstyb gauna nebemaskuojam militaristin pobd.
Totalitarini valstybi pavyzdiai galt bti buvusi SSRS (iki pertvarkos), faist valdymo laik Italija ar nacistin
Vokietija. Ms laik autoritarinio politinio reimo geriausia iliustracija Korjos liaudies demokratin respublika.
X TEMA. VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJ SISTEMA
1.

Valstybs institucijos (VI) svoka ir pagrindiniai poymiai

VI svoka:
Valstybs institucija
I.
tai valstybs aparato struktroje nustatyta tvarka steigtas darinys, kuriam bdingi tam tikri udaviniai, funkcijos,
struktros ypatumai ir speciali kompetencija, arba
II.
tai atskira, valstybs suformuota savarankika valstybs valdios organizacin struktra, kuriai suteikta speciali
kompetencija valstybs udaviniams ir funkcijoms gyvendinti, arba
III.
tai nustatyta tvarka steigtas darinys, valstybs vardu vykdantis koki nors vien arba kelet jos funkcij pagal savo
speciali visuomenin paskirt, turintis organizacin struktr, kompetencij ir galiojimus (vis teisi ir pareig, kurias jis turi
gyvendinti ir kuri rib, vykdydamas savo veikl, negali perengti).
Svoka institucija yra dalis platesns svokos organizacija. Organizacija tai moni visuma, kolektyvas. Institucija yra
konkreti organizacijos atmaina, t.y. bet kokia organizacija veiksmus atlieka per jos sudaromas institucijas. Institucija tai

129

1)
2)
3)
4)
5)

organizacijos dalis, jos pavedimu gyvendinanti organizacijos udavinius ir funkcijas. Taigi iuo atveju valstyb traktuojama kaip
tam tikra organizacija, kurios udavinius ir funkcijas gyvendina atitinkamos valstybs institucijos.
Valstybs institucijos POYMIAI:
Valstybs aparato dalis, veikianti valstybs pavedimu ir interesais;
moni, kurie vienijami bendro tikslo, organizacin struktra, tiesiogiai gyvendinanti valstybs valdi;
Kolektyvas, kurio veikla reglamentuota teiss normomis ir gyvendinama grietai laikantis nustatytos tvarkos;
Organizacija, atitinkamais metodais gyvendinanti pagrindinius valstybs udavinius ir funkcijas;
Organizacija, kuri savo veikl vykdo neperengdama valding galiojim, suteikt jai valstybs konkreioje
srityje, rib, t.y. turinti savo teritorin veiklos mast.
Kiekviena VI laikoma valstybs dalimi ir vykdo jos funkcijas. VI gali bti 1 asmuo (pvz., prezidento institutas) arba tam tikru bdu
organizuota asmen, valstybs galiot gyvendinti valdingas funkcijas, grup (pvz., vyriausyb). Kiekvienos jos esm sudaro i
komponent visuma:

Politinis (valstybs valdingas pobdis);

Sociologinis (VI paskirtis sprsti visuotinai reikmingus reikalus, udavinius, orientacija sociumo
poreikius ir interesus);

Juridinis (priima norminius teiss aktus, gyvendina teiss taikymo ir teissaugos veikl);
Administracinis (beslygikai, imperatyvia tvarka vykdo valstybs pavestas funkcijas nustatytame
vadovavimo visuomenei sektoriuje).
VI suteikti valdingi tiek iorinio, tiek ir vidinio pobdio galiojimai. Ioriniai reguliuoja (nustato) jos ryius su kt. valstybs
valdios institucijomis, visuomene, usienio ali struktromis ir t.t. Vidiniai reguliuoja veikl savo organizacijos viduje (pvz.,
valstybs tarnautoj ir darbuotoj primimas darb).
I LR Konstitucinio teismo 2004-12-13 nutarties
Konstitucijoje institucijos svoka turi ir platesn reikm ja vardijamos ir nevalstybins institucijos, kurioms Konstitucijoje yra
nustatyti tam tikri draudimai, analogiki tiems, kurie yra expressis verbis nustatyti valstybei ir/arba jos institucijoms.
Sistemikai aikinant mintas Konstitucijos formuluotes matyti, kad valstybs (valstybins) institucijos svoka yra bendrin, ji
apima vairias valstybs institucijas, per kurias valstyb vykdo savo funkcijas. Minta, kad valstybs institucijos sudaro sistem. i
valstybs institucij sistema yra tvirtinta vairios teisins galios teiss aktais. Vienos valstybs institucijos yra expressis verbis
vardytos Konstitucijoje. Kitos valstybs institucijos pagal Konstitucij turi bti nustatytos statymu. Dar kit valstybs institucij
steigimo poreikis kyla i btinumo gyvendinti valstybs valdym, tvarkyti krato reikalus, utikrinti vairi valstybs funkcij
vykdym - i valstybs funkcij gyvendinimui turi bti sudarytos valstybs institucijos, nors j sudarymas ir nra eksplicitikai
numatytas Konstitucijoje.
Konstitucijoje yra expressis verbis vardytos vairios valstybs institucijos: Seimas; Respublikos Prezidentas; Vyriausyb;
Konstitucinis Teismas; Aukiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai; Seimo kontrolieriai; Valstybs
kontrol; Lietuvos bankas; Valstybs gynimo taryba; kariuomens vadas; Generalin prokuratra; Vyriausioji rinkim komisija. Kai
kurios valstybs institucijos Konstitucijoje yra tvirtintos nenurodant j tiksli pavadinim: ministerijos; saugumo tarnyba; speciali
statymo numatyta teisj institucija, patarianti Respublikos Prezidentui dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo
i pareig; teritorins prokuratros; Vyriausybs atstovai, priirintys, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo
Vyriausybs sprendimus. Konstitucijoje yra numatytos ir tokios valstybs institucijos, kurios gali bti steigiamos Seimo priimamais
statymais: kontrols institucijos; Vyriausybs staigos; specializuoti teismai administracini, darbo, eimos ir kit kategorij byloms
nagrinti.

2.

Valstybs institucij klasifikavimas

(P.S. radau tik apie valstybs valdios ins-cijas (toliau - VVI)).
Priklausomai nuo valstybs formos, konstitucins t. moksle yra skiriamos tokios VVI:
1. Valstybs aukiausiosios ir vietos valdios institucijos alyse su unitarine valstybs sandaros forma (Pranc.-Prezidentas,
parlamentas, Vyriausyb yra auk. VVI, o departament prefektai ir prefektros-viet VVI);
2. Federacijos ir jos subjekt VVI valstybse su federacine valstybs sandaros forma (VFR Federalinis P-tas, Federalinis
Kancleris, Federalin V-b, parlamentas yra federacins VVI, o emi VVI federacijos subjekt).
Pagal valdi padalijimo princip VVI sistemoje veikia statym leidiamoji, statym vykdomoji ir teismins inst.
statym leidiamoji institucija priima statymus, auk. teisin gali turinias normas, reguliuojanias svarbiausias visuomenini
santyki sritis. Ji renkama tiesioginiuose ir lygiuose rinkimuose. Pasaulyje jos vadinamos nevienodai (JAV - Kongresas, Ispanija Kortesai, D.Britanija - Parlamentas; Lietuvoje - Seimas). Parlament struktra ir nari skaiius yra skirtingi. Daniausiai juos
sudaro vieneri ar dveji rmai, labai retai-treji.
Vykdomoji institucija realizuoja valstybs valdi organizuodama ir garantuodama statym vykdym. Auk.vykdomosios valdios
inst.yra v-b. Jos paskyrimo bd lemia valdymo formos, politins ir istorins valstybs tradicijos. Priklausomai nuo kriterij, pagal
kuriuos iskiriama VVI, vykdomosioms institucijos galt bti priskirtos ir ministerijos bei kitos centrins administracijos staigos,
realizuojanios skirting valstybinio gyvenimo srii valdym, organizuojanios statym ir kt.normini akt vykdym.
Teismins institucijos realizuoja teismin valdi, kuri yra nepriklausoma ir savarankika. Teismins ins-cijos yra teismai.
Egzistuoja keletas teismini ins-cijos form. Daugumoje anglosaks teisins sistemos ali egzistuoja vieninga teism sistema su

130

vieninteliu auk. teismu. Roman german teiss sistemos valstybse daniausiai nra vieningos teism sistemos
(administracins ir bendrosios kompetencijos teism sistemos). Bendrosios kompetencijos teismams priklauso baud., civ., darbo ir
pan. bylos. Administraciniai teismai sprendia piliei bei valstybs ins-cij ginus valdymo klausimais. Konstituciniai teismai
uima ypating viet. Jie sprendia statym atitikimo kons-cijai problem, kai kuriose valstybse jie turi ir kitoki funkcij. Auk.
teismins ins-cijos aukiausieji teismai, konstituciniai teismai. Teismai gali bti formuojami skirtingais bdais. Jie gali bti
skiriami ar renkami (daniausiai skiriami).
Valstybs vadovas yra ypatinga ins-cija VVI sistemoje. Tai asmuo uimantis auk. padt VVI sistemoje ir atstovaujantis
valstyb vidaus ir usienio santykiuose. Labiausiai paplits prezidento ir monarcho institutas. Monarchas valstybs vadovo post
uima grietai numatytu sosto paveldjimo bdu. Prezidentas yra tiesiogiai ar netiesiogiai renkamas ribotam laikotarpiui.
Be ivardyt VVI, i ins-cij grupei gali bti priskirtos kontroliuojanios, prieir vykdanios ins-cijos (Ispanija-prokuratra;
Italija-finansins kontrols ins-cijos.).
LR VVI sistema. Iskirdami VVI Lietuvoje vadovaujamasi koncepcija, jog ias ins-cijas apibdina 2 poymiai:
a) galiojimai veikti valstybs vardu;
b) valdingi galiojimai. VVI LR gali bti pilietis arba pil. kolektyvas, kuris formuojamas valstybs nustatyta tvarka ir
naudojasi valdingais galiojimais vykdyti jam valstybs pavestas funkcijas. LR VVI sudaro Prezidentas (valstybs vadovas
vykdomoji valdia), Seimas (statym leidiamoji valdia), Vyriausyb (vykdomoji valdia), Valstybs kontrol, Konstitucinis
teismas, Auk. teismas, kiti teismai, prokuratra.
3.

Valstybs valdia kaip konstitucins teiss institutas

Valstybs valdia yra 3-sis valstyb apibdinantis elementas (kt. du: tauta ir teritorija). Valdia soc. reikinys,
bdingas kiekv. moni bendrijai, kurioje vieni asmenys vadovauja kitiems, o pastarieji paklsta pirmj nurodymams.
Teisinje literatroje valstybs valdia apibdinama kaip vieoji valdia. Vieoji valdia (platesn svoka nei valstybs
valdia) tai ne tik valstybs ins-cij gyvendinama valdia, bet savivaldos ins-cij valdia. Vieosios valdios sistemoje dominuoja
valstybs valdia.
Valstybs valdia turi tam tikr POYMI:
Valstybs valdios virenyb reikia, kad tik valstybs valdia gali nustatyti visai visuomenei privalomas taisykles ir sprendimus,
kuri jokia visuomens grup, asmuo ar organizacija negali panaikinti. Valstybs valdia viriausia, jai visi turi paklusti. Valstybs
valdia turi virenyb prie kitas valdios ris visuomenje, kuri ireikiama per valstybs suverenitet.
E. Jarainas kalbjo: Valstybs suverenitetas reikia jos nepriklausomyb, jos savarankikum sprendiant
valstybs vidaus reikalus bei santykiuose su kitomis valstybmis. odiu, valstyb sprendia ir tvarko reikalus savarankikai ir
nepriklausomai. Valstybs suverenitetas apibdinamas tiek vidiniu, tiek ioriniu aspektais. Vidinis aspektas parodo, kad valstybs
valdia nepriklauso nuo jokios kitos valdios alies viduje, iorinis - kad ji nra pavaldi jokiai kitai valstybei ir visus klausimus
sprendia savarankikai. Tokia bt absoliutaus suvereniteto samprata. Jeigu tokia koncepcija tiko XIX a. ar XX a. valdiai, tai
iuo metu, matyt, nelabai kas ginysis, kad alies viduje valstyb yra saistoma prigimtini mogaus teisi ir laisvi, kad yra individo
gyvenimo sritis, kuri valstyb negali kitis (tai savaime bria suvereniteto ribas vidiniu aspektu), kad tarptautiniuose santykiuose
ji negali paeisti kit valstybi suvereniteto, kad ji privalo laikytis sudaryt tarptautini sutari, kad jos veiklai daro tak
dalyvavimas tarptautinse organizacijose. Komunikacij pltra, ekonomikos globalizacija vl ikis valstybi laisvei. Valstybs
yra saistomos i ir kit veiksni, keiiasi poiris valstybs laisv apskritai. Tarptautinis baudiamasis teismas, baudiantis u
nusikaltimus monijai, numatytas 1998 m. Romos Konvencijoje, - dar viena poirio valstybs valdios laisv pasikeitimo
iraika.
Valstybs valdios visuotinis pobdis, t.y. valstyb atstovauja visai visuomenei, ji gyvendinama visoje valstybs teritorijoje, vis
fizini ir juridini asmen atvilgiu.
Valstybs valdia politin valdia. Vieni autoriai teigia, kad valstybin valdia viena i politins valdios raikos form, nes
politin valdi gyvendina ne tik valstybs, bet ir kt. visuomens politins sistemos grandys: politins partijos ir polit.
organizacijos, savivaldos ins-cijos. Valstybs valdia isiskiria i kt. polit. proceso subjekt valdios, nes tik valstyb gali pareigoti
vis visuomen, tik jai vienai priklauso valstybins prievartos panaudojimo monopolis. Kt. poiris svokos politin valdia ir
valstybs valdia yra tapaios, nes vieoji valdia sietina su valstybe ir gyvendinama tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant
valstybei.
Valstybs valdia institucionalizuota valdia. J gyvendina tam tikros valstybs valdios ins-cijos. LR Kons-cijos 5 str. 1 d.
nustatyta: Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Resp. Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. Valstybs valdios ins-cijos,
veikdamos valstybs vardu, savo sprendimams gyvendinti gali pasitelkti policij, kariuomen, bausms atlikimo staigas,
valdinink korpus ir t.t.
Valstybs valdios santykis su teise. Valstybei bdinga visuotinai privalom elgesio taisykli krimo galia. Santykius tarp moni
reguliuoja ir moralins, religins ar korporacins ar kt. normos. Taiau valstyb isiskiria i kt. elgesio taisykli krj tuo, kad tik ji
viena turi teis reikalauti ir prireikus naudoti prievart siekdama utikrinti priimt taisykli laikymsi.
Galimyb, utikrinant valstybs priimtus sprendimus, naudoti valstybs prievart. Tik valstybs taikomos prievartos priemons,
laikantis tam tikr teisje nustatyt slyg, yra teistos.
_____________________________________________________________________________________
(ia i naujausios A.Bakavecko knygos Lietuvos vykdomoji valdia, nors a manau, kad jis valstybs valdi ia apibdina ne i
konstitucins t. puss, o administracins, bet jo samprotavimus apie valstybs valdi taip pat sukonspektavau:)
Valdia egzistuoja eimoje, vairiose moni grupse, ji taip pat ilaikoma tradicijose, paproiuose, moralje ir t.t. bet visa tai
nesulyginama su valstybs valdia, kuri turi legitimum, o gyvendindama teiss aktus remiasi valstybs aparato jga, turinia teis
prireikus taikyti ir prievartos priemones. Valstybs valdia pagrindin valstybs teritorijos kategorija. Ji laikoma socialins

131

valdios atmaina ir turi visus soc. valdios poymius bei kokybs ypatumus. Svarbiausias valstybs valdios ypatumas yra jos
politin prigimtis. Mokslinje literatroje valstybs ir politin valdia tapatinamos.
Valstybs valdia gali bti apibrta kaip tautos veiklos sistema, susidedanti i bendrysts ir atskir individ, taip pat i j sudarom
institucij, kurios gyvendina jiems priklausanias viesias teises, laisves, suteiktus galiojimus ir nustatytas pareigas, taip pat
ireikia soc. j savybes ir poreikius bei prisiima u tai atsakomyb.
Svarbiausi momentai, iplaukiantys i minto valstybs valdios apibrimo:

Paiame apibrime apibendrintai atspindta valstybs valdios subjektin sudtis, pabrtas jos neperleidiamas
pobdis dl jos santyki su reikjais (turtojais);
Pabrta, kad moni poreikiai ir interesai, nustatantys soc. j savybes, turi vienintel privalom savo vieo pripainimo
iorins fiksacijos altin socialini subjekt teises, laisves ir pareigas, taip pat viej ins-cij, kurias jie sudaro galiojimus;
Valstybs valdia apibrta kaip pirmini (tauta, j sudaranios bendrysts ir atskiri individai) ir ivestini (valstybs
valdios ins-cijos, sudarytos pirmini subjekt) valstybs valdios subjekt sistemos veiklos vienov;
Nustatytas esminis tikslas, valstybs valdios gyvendinimo pagrindas soc. subjekt teisi, laisvi, pareig ir
atsakomybs tvirtinimas bei j utikrinimas.
Valstybs valdia tai ypating visuomenini santyki ir valstybs ins-cij veiklos sistema, kuri gyvendinama statymu
nustatytomis formomis ir metodais bei nukreipta demokratinio reimo sukrim visuomenje, mogaus ir pilieio teisi bei laisvi
apsaug, taip pat efektyvaus valdymo ir kontrols utikrinim. Valstybs valdia gyja viej pobd, nes ji ireikia visos
visuomens interesus arba t, kuriuos laiko tos visuomens pilieiais. Valstybs valdi gyvendina atitinkamos alies vyriausyb ir
jai pavaldus valstybinis administracinis aparatas. Jos pobdis ir struktra vairiose valstybse skiriasi priklausomai nuo valstybs
valdymo formos.

1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)

4.

Valstybs valdios organizavimo principai:

Valdi padalijimas;
Valstybs valdios pavaldumas teisei;
Valstybs valdios beasmenikumas. Jis reikia, kad teisinje demokratinje valstybje turi viepatauti ne atskiri asmenys ar j
grups, o teiss normos, bendros elgesio taisykls. Asmenys, disponuojantys valdia, kartu su kt. asmenimis (neturiniais valdios)
privalo vienodai vykdyti teiss normas.
Valstybs valdios organizacijos ir takos darymo visuomenei ribotumas.
Valstybs valdios konceptualus ir struktrizuotas vientisumas.
Universali, monijos sukurt socialini technologij panaudojimas. Mokslo traukimas valstybs valdios funkcionavimo
mechanizm utikrina racional ir veiksming valstybs udavini ir funkcij gyvendinim.
Legitimumo principas. Legitimi valstybs valdia tai valdia priimta daugumos ios valstybs piliei, atitinkanti j supratim,
bei j vertinta kaip teisinga ir teista. Btinas valstybs valdios legitimacijos atributas demokratinse alyse yra konstitucija. Esant
diktatorikam reimui ji vedama specialiu dekretu arba sakymu arba diktatorius pats legitimizuoja savo reim slapta tvarka.
Valstybs valdios legitimumas didina jos efektyvum, nes jos gyvendinamas priemones palaiko dauguma gyventoj.
Legitimumas iuolaikins jos sampratos prasme reikia:
Tauta i savo atstov formuoja valstybs valdi;
Tauta pripasta valdi ir savanorikai vykdo vairius jos nustatymus, paliepimus ir nurodymus;
Tauta ireikia (rodo) pasirengim (pasiryim) esant btinumui apsaugoti savo valstybs valdi.
Valstybs valdios institucij organizavimo ir j veiklos konstituciniai principai
Valstybs valdios ins-cija valstybs galiota ins-cija vykdyti jos uduotis ir funkcijas, jas vykdyti grietai valstybs nustatyta
tvarka.
Demokratinse valstybse yra nusistovj konstituciniai principai, kuri pagrindu yra formuojamos valstybs valdios ins-cijos.
Pagrindinis valstybs valdios organizavimo ir veiklos principas yra valdi padalijimas. is principas yra pamatinis formuojant
valstybs valdios ins-cij sistem. Jos pagrindas yra stabdi ir atsvar mechanizmas. iuo mechanizmu siekiama subalansuoti
galiojimus tarp skirting valstybs valdios ins-cij taip, kad n viena negalt dominuoti.
Vienas i svarbiausi yra atstovaujamosios demokratijos principas. is principas numato, kad statym leidiamoji ins-cija yra
renkama tiesiogiai, todl ireikia tautos vali. Taiau statym vykdomsias ir teismines ins-cijas daniausiai skiria kt. valstybins
valdios grandys.
Formuojant valstybs valdios ins-cijas, taikomas ir valstybs valdios nepartikumo principas, kuriuo ribojamos galimybs tam
tikriems pareignams dalyvauti politini judjim ar partij veikloje. Pvz., Lietuvoje teisjai negali dalyvauti politini partij ar
judjim veikloje ir bti j nariai.
Teistumo principas pasireikia tuo, kad visos valstybs valdios ins-cijos, galiotieji asmenys privalo laikytis Konstitucijos ir
statym.
Vieumo ir atvirumo principas pasireikia tuo, kad valstybs valdios ins-cijos turi vieai informuoti visuomen apie savo veikl ir
sprendimus, taip pat ir tuo, kad pilieiai turi teis kritikuoti valstybs valdios ins-cij veikl.
Kai kuriose valstybse yra taikomas ir federalizmo principas, kuriuo yra atskiriami federacijos valstybs valdios ins-cij ir jos
subjekt galiojimai. Tai bdinga JAV, VFR, Rusijos federacijai ir kt. Lietuvai kaip unitarinei valstybei is principas nebdingas.

132

5. Valdi padalijimo doktrina

1)
2)
3)
4)
5)

(P.S. Apie valdi padalijimo doktrinos istorin raid nekonspektavau, manau to nereikia.)
Teisins idjos, teorijos, koncepcijos teisins tikrovs dalis, paprastai apibdinama odiu doktrina. Svoka
valdi padalijimas nra tapati svokai valdi atskyrimas, pirmoji ymi horizontal, antroji vertikal valdi atribojim
(valstybs valdios atskyrim nuo vietos savivaldos).
Valdi padalijimo teorijos pagrindines nuostatas suformulavo J. Locke ir Ch. L. Montesquieu kovos su
absoliutizmu epochoje. ios teorijos esm tvirtinti polit. laisv, utikrinti garantijas, kad valdia nebus sutelkta vienose rankose ir
nebus valdios savivals.
Valdi padalijimas ir asmens teiss bei laisvs pamatiniai konstitucionalizmo elementai. Valdi padalijimo
principas vienas i svarbiausi ir esmini taip pat privalomas kiekv. demokratins valstybs egzistavimo pagrindas. Jo svarb
pabr ir 1789 m. prancz mogaus ir pilieio teisi deklaracija. Jos 16 str. teigiama: Visuomen, kurioje nra utikrintos
moni teiss ir negyvendintas valdi padalijimas, neturi konstitucijos. Bgant laikui konstitucijose pradtos minti ir kitos
valstybs valdios rys. Daugelyje Lotyn Amerikos ali statym tvirtinta ketvirtoji rinkim valdia. Moksliniuose darbuose
kartais kalbama apie penktj kontrolin valdi. Yra ir kit klasifikacij: spaudos (iniasklaidos) valdia kaip ketvirtoji valdia,
banytin valdia, opozicijos valdia. Vis dl to pasaulyje labiausiai paplits valstybs valdios skirstymas 3 klasikines ris, nes
politins sistemos subjekt galiojim mastas bei j suteikimo forma nra pagrindas kitas valdias laikyti savarankikomis
valdiomis.
Valdi padalijimo principo paskirtis garantuoti asmens teises ir laisves, padti visuomenei ivengti valdios
savivals. Principo esm statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios turi bti atskirtos, savarankikos, bet kartu tarp j
turi bti pusiausvyra, tam tikras stabdi ir atsvar mechanizmas. Valdi padalijimo doktrinos tikslas neleisti ikilti kuriai nors
vienai valstybs valdios riai, sitvirtinti autoritarizmui ir diktatorikam reimui visuomenje. Ji tam numato stabdi ir atsvar
sistem, kurios paskirtis iki minimumo sumainti klaidos galimyb valdyme bei veikti vienaalik tam tikr klausim sprendim.
Valdi padalijimo principas taip pat utikrina racional ir optimal valstybs institucij funkcionavim.
Valdi padalijimo doktrinai bdingi ie POYMIAI:
Valdios vairioms institucijoms paskirstymas (organizaciniu poiriu valstybs valdios ins-cijos atstovauja
skirtingoms valdios rims, taiau tarpusavyje yra lygios, t.y. nei viena i j legaliai negali visa apimtimi gyvendinti valstybs
valdios);
Valstybs valdios praktini funkcij iskirstymas skirtingiems valstybs tarnautojams (t.y. personalo
atvilgiu nei vienas valstybs ins-cijos vadovas ar valstybs tarnautojas, priklausantis kuriai nors vienai valstybs valdios riai,
kartu negali bti ins-cijos, priklausanios kt. valstybs valdios riai, vadovu ar valstybs tarnautoju.);
statymu nustatyta valstybs valdios ins-cij lygyb;
statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios ins-cij savarankikumas gyvendinant specialias
valstybs funkcijas ir speciali kompetencij;
Valstybs valdios ins-cij tarpusavio pusiausvyros utikrinimas. Pusiausvyra utikrinama v. bdais:
Funkcikai, t.y. pasitelkiant tokius instrumentus kaip veto teis, kontrol, teis dalyvauti
valstybinje veikloje (pvz., prezidento veto parlamento priimtam statymo projektui);
Aukiausi valstybs pareign veikla, kaip pusiausvyros tarp atskir valstybs valdios ri
ilaikymo veiksnys, suteikia galimyb vienos valdios ries atstovams dalyvauti formuojant bei likviduojant kt. valdios ries inscijas. (Pvz., parlamento paleidimas, teisj skyrimas ir atleidimas);
Pasitelkus valdi padalijimo doktrin, t.y. turima omenyje tuos atvejus, kai valstybin veikl
gyvendina ne viena, o keletas viena kitai nepavaldi ins-cij, o j sprendiami udaviniai laikomi bendrais vis valstybs ins-cij.
Tokiu atveju ir pasireikia vis valstybs valdios ri pusiausvyros ilaikymo bei suderinimo elementai.
Pagal tradicin valdi padalijimo samprat valstybs valdios skirstomos statym leidiamj, vykdomj ir
teismin valdias. Kiekviena valdia gyvendinama per jos institucijas. Parlamentas leidia statymus, vyriausyb juos gyvendina,
teismai vykdo teisingum.
statym primimas patikimas parlamentui valstybs valdios institucijai, kuri sudaro irinkti tautos atstovai.
Reikia paymti, kad ne tik parlamentas, bet ir pati tauta tiesiogiai gali priimti statymus, taiau daugelis statym yra priimti
parlamento. statymu ireikiama tautos valia svarbiausiais gyvenimo klausimais, statym normose nustatomos bendro pobdio
taisykls, kurios postatyminiuose aktuose gali bti detalizuojamos. Ypa svarbi Konst. Teismo ivada, kad visk, kas siejasi su
pagrindinmis mogaus teismis, reguliuoja statymai.
Vykdomoji valdia tai institucijos, kurios gyvendina valstybin valdi vykdydamos statymus ir kitus teiss
aktus. Vykdomoji valdia labiausiai keitsi moderniose visuomense. Ji i monarcho perjo vyriausybs ir ministr rankas, ji gavo
naujas funkcijas, kurioms gyvendinti parlamentas neturi priemoni. Jos galiojimai isiplt, j padaugjo.
Parlamentinse valdymo sistemose vykdomoji valdia dvilyp: valstybs vadovas ir vyriausyb. Prezidentinse
valdymo sistemose valstybs vadovas paprastai yra kartu ir vyriausybs vadovas. Vyriausyb aukiausia kolegiali vykdomosios
valdios institucija. Parlamentinse monarchijose vyriausyb skiria parlamentas, tvirtina monarchas. Prezidentinse respublikose
vyriausyb sudaro prezidentas. Parlamentinse monarchijose ir respublikose vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas, o
prezidentinse respublikose prezidentas. Lietuvoje vykdomj valdi gyvendina Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb. Konst.
Teismas yra pastebjs: Kons-cijoje yra tvirtinti tik svarbiausi Vyriausybs galiojimai ir nustatoma, kad Vyriausyb vykdo ne tik
Kons-cijoje, bet ir kt. statymuose nurodytas pareigas. Reikmingas Konst. Teismo 1998 m. 10 d. nutarimas, kuriame inagrinjus
Seimo ir Respublikos Prezidento santykius sudarant Vyriausyb padaryta ivada apie Lietuvos valdymo form parlamentin
respublik, turini kai kuri miriosios respublikos bruo. Tokia nuostata atspindi Konst. Teismo poir Kons-cijoje tvirtint
valdios ins-cij santyki model, prioriteto teikim parlamentins sistemos elementams.
Teismas gyvendina teismin valdi. Tai nepriklausoma ir savarankika valdios aka. Teism paskirtis
teisingumo vykdymas sprendiant bylas nustatyta procesine forma. Teismai formuojami vairiais bdais: teisjai ir renkami, ir

133

skiriami. Teism nepriklausomyb nuo kit valstybs institucij utikrinama tuo, kad teismai niekam nepavalds, iskyrus teis.
Svarbi teism nepriklausomumo garantija teisj kadencija, nelieiamyb, aukta socialin padtis ir tinkamas materialinis
aprpinimas. Konst. Teismas konstatavo, kad gyvendinti savo konstitucin priederm ir funkcij vykdyti teisingum teismin
valdia gali tik bdama savarankika, nepriklausoma nuo kit valstybs valdi: statym leidiamosios ir vykdomosios, kurios yra
formuojamos politiniu pagrindu. Jei teismin valdia nebt savarankika, nepriklausoma nuo statym leidiamosios ir
vykdomosios valdi, ji nebt visavert. Teimins valdios savarankikum, nepriklausomum nuo kit valstybs valdi lemia ir
tai, kad ji yra formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Teisjo ir teism nepriklausomumas vienas i esmini
demokratins teisins valstybs princip.

Analizuojant valdi padalijimo princip atskleidiami tokie jo sudtiniai ELEMENTAI:

Valdi atskyrimas ir savarankikumas;
Valdi pusiausvyra (stabdiai ir atsvaros, tarpusavio kontrole);
Valdi sveika;
Valdi atskyrimas ir savarankikumas pirmasis valdi padalijimo elementas. Valdi padalijimas, kaip minta, grindiamas
tuo, kad valstyb vykdo ar privalo vykdyti 3 funkcijas: leisti statymus, juos vykdyti ir sprsti ginus. ios funkcijos yra atskiriamos
ir patikimos atskiroms valdioms: statym leidiamajai, vykdomajai ir teisminei. ios valdios yra savarankikos, jos
gyvendinanioms valstybs valdios institucijoms suteikiami tam tikri galiojimai. Konstitucin valdi konstrukcija leidia teigti,
kad kiekviena i valstybs valdios institucij vykdo tik jai patiktas funkcijas ir negali vykdyti kitoms institucijoms pavest
funkcij. Siekiant valdi atskyrimo, didel reikm turi tiesioginis valstybs valdios ins-cij galiojim tvirtinimas
Konstitucijoje. Konst. Teismas yra paymjs, kad tais atvejais, kai Konstitucijoje konkrets galiojimai yra paskirti tam tikrai
valstybs valdios ins-cijai, jokia kita valstybs valdios ins-cija j negali pasisavinti; toki galiojim negalima perduoti (pvz.,
Lietuvoje nra deleguotos statym leidybos) ar atsisakyti. Negalimas ir valdi susiliejimas.
Valdi pusiausvyra problematikiausias valdi padalijimo sistemos elementas. Valdi padalijimo principo esm ne
formalus, schematikos atskir valdios ak gali diferencijuotas ivardijimas, bet vis pirma tam tikras stabdi ir atsvar
mechanizmas, garantuojantis j santykin autonomikum ir pusiausvyr. Stabdi ir atsvar sistemos paskirtis sukurti tok
mechanizm, kuris utikrint, kad kiekv. valdia turt galimyb ukirsti keli kt. valdios bandymams pasisavinti jai
nepriklausani valdi, neteistai iplsti savo galias. Tai galimyb neutralizuoti vienai kit.
Reikmingas yra Konst. Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimo teiginys, kad Lietuvos valstybs modelis priskirtas prie
parlamentins valdymo formos, kuriai bdingi ir kai kurie pusiau prezidentinio valdymo formos ypatumai. Taip konstitucinje
jurisprudencijoje pripastamas lankstaus valdi padalijimo tvirtinimas.
Lankstaus valdi padalijimo sistemose statym leidiamosios ir vykdomosios valdi pusiausvyr atspindi
vykdomosios valdios teis paleisti parlament ir parlamento teis pareikti nepasitikjim vyriausybe. Tai yra tarpusavio
priklausomyb, nes pareiks nepasitikjim statym leidjas gali net paskatinti pirmalaikius rinkimus.
Valdi padalijimas turi utikrinti ir valstybs valdios institucij sveik. KT ne kart yra paymjs, kad valdi padalijimas
reikia, jog kiekvienai valdios institucijai nustatyta jos paskirt atitinkanti kompetencija, kuri lemia tos valstybs valdios
institucijos vieta tarp kit valdios institucij, jos galiojim santykis su kit valdios institucij galiojimais. Taigi kiekviena i j
turi apibrt veiklos srit, vykdo tam tikras konstitucines funkcijas. Taiau institucij savarankikumas nepaneigia j sveikos.
gyvendinti savo funkcij konkreti institucija neretai gali tik savo veiksmus derindama su kt. institucijomis. Institucij sveika yra
susijusi su valdi pusiausvyra, t.y. tame paiame santykyje akivaizdus tiek sveikos, tiek abipusio poveikio ir kontrols aspektai.
Daugelyje konstitucinio reguliavimo srii valstybs valdios ins-cij sveika akivaizdi. Antai biudeto srityje Seimui priklauso
teis tvirtinti biudet, priirti kaip jis vykdomas, taiau atlikti i funkcij Seimas gali tik glaudiai bendradarbiaudamas su
Vyriausybe. Vyriausyb rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui. Valstybs biudeto projekt svarsto Seimas ir tvirtina
statymu iki naujj biudetini met pradios. Taigi matome, kad kiekv. i nurodyt ins-cij turi apibrt funkcij, taiau viena be
kitos jos nepajgt atlikti savo udavini. ioje tarpusavio santyki sistemoje gal tik teismins valdios padtis kiek kitokia. Teisj
ir teism nepriklausomumas i valdi padalijimo principo kildinama taisykl, kad teisingum LR vykdo tik teismai, iskiria
iimtin teismo veiklos srit, bet negalima absoliutinti tokio poirio. Pvz., apkaltos procesas parlamentin procedra, kuri Seimas
taiko siekdamas isprsti tam tikr asmen atsakomybs klausim. Susiduriame su procesu, labai panaiu teisingumo vykdym.
Taigi valdi padalijimui bdingi ir bendradarbiavimo santykiai.
Svarbu paminti, kad nebtinai valdi padalijimo principas turi bti tiesiogiai tvirtintas konstitucijos tekste. Svarbiausia,
kad jis realiai bt atspindtas praktikoje kuriant valstybs valdios gyvendinimo mechanizm.
6. Valdi padalijimo principo gyvendinimas iuolaikinse demokratinse valstybse

Jeigu nagrintume Europos ali Konstitucijas pagal valdi padalijimo principo tvirtinimo bd, jas galtume
suskirstyti 2 grupes:
Kons-cijos, kurios tiesiogiai skelbia valdi padalijimo princip;
Kons-cijos, kuriose valdi padalijimas pripastamas, taiau formaliai neskelbiamas.
Tokia klasifikacija gantinai slygin, nes kai kurias atvejais galima kalbti apie treij, tarpin grup.
Pirmj grup sudaro daugiausiai moderniosios Kons-cijos, kuriose aikiai suformuluoti teisins valstybs ir
konstitucionalizmo principai. Vakar Europoje i tendencij geriausiai atspindi VFR Pagrindinis statymas, kuriame gana plaiai
dstomas valdi padalijimo principas. io statymo 20str. 2 d. skelbiama: Visa valstybin valdia kyla i tautos. Tauta j vykdo
per rinkimus ir balsavimus, taip pat per specialias statym leidybas, vykdomosios ir teismins valdios ins-cijas.

134

Vakar Europoje i tendencij geriausiai atspindi Vokietijos Pagrindinis statymas, kuriame plaiai dstomas valdi
padalijimo princ. Kaip yra paymjs Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas, valdi padalijimas nereikia, kad valdi kilm
skirtinga, bet ymi vairias valstybs valdios funkcijas, tai i esms yra organizacinis ir funkcinis principas.
Lenkijos Resp. Kons-cijos 10 str. nustatyta, kad Lenkijos Resp. santvarka grindiama statym leidiamosios
valdios, vykdomosios valdios ir teismins valdios atskyrimu ir pusiausvyra, kad statym leidiamj valdi gyvendina Seimas
ir Senatas, vykdomj valdi Lenkijos Resp. Prezidentas ir Ministr Taryba, teismin valdi teismai ir tribunolai.
Bulgarijos Resp. Kons-cijos 8 str. Skelbiama, kad valstybs valdia dalijama statym leidiamj, vykdomj ir
teismin.
Kroatijos Resp. Kons-cijos 4 str. tvirtinta: Kroatijos Resp. valstybs valdia organizuojama pagal valdi padalijimo
statym leidiamj, vykdomj ir teismin valdias princip.
Estijos Resp. Kons-cijos 4 str. numato: Valstybs susirinkimo, Resp. Prezidento, Resp. Vyriausybs ir teism veikla
pagrsta valdi padalijimo ir pusiausvyros principu.
ekijos Resp. Kons-cijos 2 str. 1 d. tvirtinta: Visos valstybs valdios altinis yra tauta: ji j gyvendina per statym
leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdi ins-cijas.
Toks valdi padalijimo principo tiesioginis tvirtinimas ypa bdingas pototalitarinms alims, kurioms valstybs demokratins
organizacijos pricipo gyvendinimas buvo ir yra ypa svarbus.
Kartais valdi padalijimas tiesiogiai skelbiamas ne kons-cijos teksto pagrindinje dalyje, bet kons-cijos preambulje.
(Pvz., Turkijos Konstitucija).
Antrajai kons-cij grupei bdinga tai, kad tik i jose tvirtinto reguliavimo visumos analizs galima daryti ivad, kad
iose kons-cijose nustatyta valstybs valdios ins-cij organizacija ir veikla grindiama valdi padalijimu. Tokia yra Belgijos
Kons-cija. Pasirinktas faktinis principo tvirtinimo faktas jo formaliai nefiksuojant.
Ispanijos Kons-cijoje neminimos statym leidiamosios ar vykdomosios valdi svokos (nors teismin valdia minima),
taiau pati Kons-cijos nustatyta valdi struktra akivaizdiai grindiama valdi padalijimu.
Kokiai grupei reikt priskirti LR Kons-cij? Kartais tvirtinama, kad valdi padalijimo princ. ireiktas Kons-cijos
5 str. Ar i ties taip yra? Konst. Teismas, akcentuodamas Kons-cijos 5 str. m iekoti platesnio pagrindo. 1999 m. birelio 3 d.
nutarime Konst. Teismas, nurods Kons-cijos 5 str. 1 d., aikino: ioje Kons-cijos normoje tvirtintas valstybs valdi padalijimo
princ., kuris toliau kituose Kons-cijos str. detaliau atskleidiamas nustatant kiekv. valstybs valdios galiojimus, j tarpusavio
sveik. Galtume tvirtinti, kad LR Kons-cija priklauso tarpiniam variantui, kuriam bdinga tai, kad principas ivedamas, nors ir
akcentuojant vieno Kons-cijos straipsnio normas, i platesnio konstitucinio reguliavimo konteksto. Taiau jei reikt laikytis 2
princip grupi (tiesioginiai ir ivestiniai princ.) tipologijos, valdi padalijim labiau tikt laikyti ne tiesiogiai Kons-cijoje
suformuluotu, bet ivestiniu princ. Taip pat valdi padalijimo principas laikytinas determinaciniu.
7.Valdi padalijimo principo tvirtinimas LR Konstitucijoje ir jo interpretavimas LR Konstitucinio Teismo
jurisprudencijoje

1)
2)
3)

Valdi padalijimo princ. vienas daniausiai interpretuojam princip LR Konst. Teismo jurisprudencijoje. Kuo
vadovaujasi LR Konst. Teismas, interpretuodamas konstitucin valdi padalijimo princip? Valdi padalijimo interpretavim
lemia 3 altiniai:
Konst-cijos tekstas;
Teisin doktrina (r. 5 kl.);
Konstitucin jurisprudencija.
Valdi padalijimo principo tvirtinimas LR Konstitucijos tekste
LR Kons-cijos 5 str. 1 d. nustatyta:
Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Resp. Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. Btent i nuostat LR Konst.
Teismas pasirinko ieities taku formuodamas valdi padalijimo konstitucin doktrin. Konst. Teismo 1998 m. sausio 10 d.
nutarime konstatuota: Kons-cijos 5 str. nustatyta: valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Resp. Prezidentas ir Vyriausyb,
Teismas. ia norma, kurios turinys detaliau atskleidiamas kt. Kons-cijos str., tvirtintas valstybs valdios padalijimo principas.
LR Kons-cijos 5 str. 2 d. nustatyta:
Valdios galias riboja Kons-cija. ioje nuostatoje atsispindi ne tik konstitucinis valdi padalijimo principas, bet ir
Kons-cijos virenybs bei konstitucinis teisins valstybs principas (Konst. Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. gruodio 24 d.,
2003 m. sausio 24 d. nutarimai). Jeigu nustatomas toks teisinis reguliavimas, kad konstitucikai nepagrstai ipleiamos ne tik Konscijos 5 str. 1 d. nurodytos valstybs valdios ins-cijos, bet ir kurios nors kt. valdios ins-cij galios, konstatuotina, kad yra
paeidiama ir Kons-cijos 5 str. 2 d. nuostata (Konst. Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimas).
Konst. Teismas pabrdamas 5 str. m iekoti platesnio konstitucinio pagrindo. 1999 m. kovo 4 d. nutarime Konst.
Teismas, nurodydamas Kons-cijos 5 str., konstatavo, kad is principas yra pltojamas, detalizuojamas atskiruose Kons-cijos
skirsniuose, straipsniuose, nustataniuose konkr. Valdios ins-cij organizacij ir funkcionavim: V skirsnis Seimas, VI skirsnis
Resp. Prezidentas, VII skirsnis Vyriausyb ir IX skirsnis Teismas. Kiekv. i i skirsni nustatoma valstybs valdios ins-cij
kompetencija, j bdingos funkcijos.
Teisin valstyb ir valdi padalijimas neatskiriami dalykai. Valdi padalijimo principo interpretacij papildyt ir kai
kuri kit Kons-cijos I skirsnio Lietuvos valstyb straipsni norm nurodymas. Tai konstitucins normos, kad Lietuva yra
nepriklausoma demokratin valstyb, kad auk.suvereni gali tauta vykdo tiesiogiai ir per demokratikai irinktus savo atstovus.
Tautos suverenitetas, demokratija prielaidos valdi padalijimui tvirtinti.
Analizuodami valdi padalijimo princip pagal jo iraik konstituciniame tekste turime sutikti su E. Kriu, kad valdi
padalijimo principas kompleksinis princ. Jis atsispindi ir yra ivedamas i daugelio Kons-cijos str. nuostat. (Konst. Teismo 1998

135

m. sausio 10 d., 1999 m. vasario 5 d., 1999 m. birelio 3 d., 1999 m. liepos 9 d., 2001 m. balandio 26 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004
m. gegus 13 d. ir kt. nutarimai).
Valdi padalijimo principo interpretavimas LR Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje
Konst. Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarime pirmsyk pamintas valdi padalijimo princ. Tame paiame nutarime
paminta, kad i Kons-cijos 67 str. tvirtintos Seimo kompetencijos bei Kons-cijos 5 str. tvirtinto valdi padalijimo princ.
akivaizdu, kad Seimas negali duoti tiesiogini norminio pobdio pavedim Vyriausybei ne statym leidybos tvarka. Matome, kad
Konst. Teismas princ. tik nurod, bet jo turinio plaiau neatskleid.
1995 m. spalio 26 d. nutarime Konst. Teismas paaikino io princ. turin: Jis reikia, kad statym leidiamoji, vykdomoji
ir teismin valdios turi bti atskirtos, pakankamai savarankikos, bet kartu tarp j turi bti pusiausvyra. Kiekv. valdios organui
suteikiama jo paskirt atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo to organo vietos tarp kt. valdios organ, jo
galiojimo santykio su kt. organ galiojimais.
Valdi padalijimo princ. vardijamas Konst. Teismo akt, bet ne paios Kons-cijos, todl valdi padalijimo princ.
laikytinas ivestiniu i kt. Kons-cijos nuostat pirmiausia i t, kuriose tiesiogiai formuluojami konstituciniai principai. Taigi
daugelyje savo nutarim Konst. Teismas yra idsts savj Kons-cijos principo samprat.
Pabrtina, kad vienais atvejais, ypa sprendiant teismins valdios veiklos reguliavimo atitikties Kons-cijai klausimus,
Konst. Teismas akcentavo funkcin valdi padalijimo aspekt, kt. atvejais pabrtas valstybs valdios ins-cij organizacinis
atskirumas. Konst. Teismas pltojo ne vien io princ.aspekt. Antai 1998 m. sausio 10 d. nutarime jis idst lanksiam valdi
padalijimo modeliui bdingo vadinamojo pasitikjimo ryio tarp st. leidiamosios valdios ir vyriausybs samprat. 1998 m.
balandio 21 d. nutarime, aptardamas valdios ins-cij funkcijas, nurod j atsvaras, kontrols ir partnerysts galimybes.
2001 m. liepos 12 d. nutarime akcentuota, kad tik savarankika ir visavert teismin valdia gali gyvendinti teisingum,
kad valdi padalijimo princ. neatsiejamas nuo teismins valdios organizacijai ir veiklai bdingo teisjo ir teism
nepriklausomumo.
Konst. Teismas konstatavo, kad galiojim nustatymas Kons-cijoje reikia, jog toki galiojim viena valstybs valdios ins-cija
negali i kt. perimti, perduoti ar atsisakyti j, tokie galiojimai negali bti koreguojami statymais ir kt. teiss aktais, iskyrus paios
Kons-cijos pakeitim. statymuose nustatom galiojim pobdis kiek kitoks. iuos galiojimus nustato statym leidjas.

Taigi apibendrinant galima teigti, kad aikindamas konstitucin valdi padalijimo princip Konst. Teismas savo aktuose ne
kart yra konstatavs, kad valdi padalijimas reikia:
Kad statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios turi bti atskirtos, pakankamai savarankikos;
Tarp j turi bti pusiausvyra;
Kiekv. valdios ins-cijai yra nustatyta jos paskirt atitinkanti kompetencija;
Kad ins-cijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdios vietos bendroje valdi sistemoje ir jos
santykio su kitomis valdiomis, nuo tos ins-cijos vietos tarp kt. valdios ins-cij ir jos galiojim santykio su kt. ins-cij
galiojimais;
Kons-cijoje tiesiogiai nustaius konkreios valstybs valdios ins-cijos galiojimus, viena valstybs valdios ins-cija
negali i kt. perimti toki galiojim, j perduoti ar atsisakyti ir kad tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statymu.

136

XI TEMA. RINKIM TEIS

1. Rinkim teiss svoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkim teis.
Rinkimai svarbiausia piliei dalyvavimo valstybs valdyme forma, Tautos aukiausios suverenios galios vykdymo iraika. LR
Konstitucijos 4 str. nustatyta: Aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus. i
nuostata ireikia pagrindin demokratinio valdymo princip.
Valstybs ir savivaldybi institucij rinkim procese atsirandantys santykiai tarp valstybs institucij, piliei, politini partij ir
kit nevyriausybini organizacij reguliuojami teiss normomis, tvirtintomis vairiuose teiss altiniuose. Rinkimai vyksta pagal
teiss normose nustatytas taisykles. i teiss norm visuma sudaro rinkim teis.
Konstitucins teiss doktrinose svoka rinkim teis suprantama dviem prasmm: objektyvija ir subjektyvija:
Rinkim teis objektyvija prasme: tai visuma konstitucins teiss norm, reguliuojani visuomeninius santykius, atsirandanius
sudarant vieosios valdios renkamas institucijas. Kitaip tariant, ia prasme rinkim teis suprantama kaip tam tikros Lietuvos
konstitucins teiss institutas, kurio normos reguliuoja rinkim organizavimo ir vykdymo tvark.
Rinkim teis subjektyvija prasme: tai kiekvieno Lietuvos pilieio teis dalyvauti rinkimuose. Savo ruotu subjektyvioji rinkim
teis yra skirstoma aktyvij teis rinkti ir pasyvij teis bti irinktam.
Aktyvioji rinkim teis: i teis pasireikia rinkim metu balsuojant u vien ar u kit kandidat. Aktyvioji rinkim teis reikia,
kad asmuo privalo bti trauktas rinkj sraus, jam iduodamas balsavimo biuletenis, t.y. aktyvioji rinkim teis apima
kompleks teisi, susijusi su pilieio galimybe realizuoti savo rinkim teis.
Valstybi konstitucijose ir statymuose apibriami reikalavimai, kuriuos turi atitikti aktyvij ir pasyvij teis turintis asmuo. LR
Konstitucijos 34 str. 1 d. nustatyta, kad aktyvij rinkim teis pilietis gyja, jei rinkim dien jam yra sukak 18 met. Rinkim
teis pilieiai gyvendina Seimo rinkim, Respublikos Prezidento rinkim, Savivaldybi taryb rinkim statym nustatyta tvarka.
Pasyvioji rinkim teis: ji pasireikia dalyvaujant rinkimuose kandidato Seimo narius, prezidentus, savivaldybi taryb narius ar
kitas pareigybes teismis. Pasyviosios rinkim teiss turin sudaro galimyb i kelti save kandidatu renkamas pareigybes, esant
teistam pagrindui., ginyti rinkim rezultatus, agituoti u save ir pan.
Pasyviosios rinkim teiss pagrindai tvirtinti Konstitucijos 34 str. 2 d. Joje skelbiama, kad teis bti irinktam nustato LR
Konstitucija ir rinkim statymai.
Ivada: rinkim teis, kaip konstitucins teiss institutas - visuma teiss norm, tvirtinani piliei teis rinkti ir bti renkamam.
2. Rinkim teiss altiniai
Konstitucins teiss normos, reguliuojanios rinkim organizavimo ir pravedimo tvark, tvirtintos vairiuose teiss altiniuose.
Rinkim teiss altiniai teisiniai aktai, kurie nustato rinkim organizavimo ir vykdymo tvark. Rinkim teiss altini sistema
priklauso nuo valstybs priskyrimo konkreiai teiss eimai (kontinentinei ar bendrosios teiss), nuo konkreios valstybs teiss
sistemos ypatybi.
Galima iskirti iuos rinkimus reglamentuojanius altinius:
I.

Raytins teiss normas tvirtina:

konstitucija;
tarptautins sutartys;
statymai ir teiss aktai, turintys statym gali;
politini partij statai (statutai);

Neraytins teiss normas tvirtina:

bendrieji teiss principai;
teisiniai paproiai ir tradicijos;
rinkim teiss norm iaikinimai pateikti tos institucijos, kuri turi teis teikti iuos iaikinimus (pvz., rinkim teismai Anglijoje);

II.

Svarbiausius rinkim klausimus paprastai reglamentuoja valstybi konstitucijos. Konstitucijose paprastai vardijami tik rinkim
teiss principai, o konkreiai rinkim proces reguliuoja statymai.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje demokratini valstybi, rinkim organizavimo principai ir slygos yra tvirtintos LR Konstitucijoje:

Konstitucijos V skirsnis: jame nustatyti Seimo rinkim teiss principai, reikalavimai kandidatams Seimo narius, rinkim vykdymo
laikas, pirmalaiki Seimo rinkim rengimo atvejai ir tvarka (55-58 str.).
Konstitucijos VI skirsnis: jame tvirtini pagrindiniai LR Prezidento rinkim teiss principai, reikalavimai kandidatams, j klimo
tvarka, rinkim vykdymo laikas bei rinkim rezultat nustatymo svarbiausios taisykls (78-81 str.). iame skirsnyje taip pat
nustatyti pirmalaiki LR Prezidento rinkim atvejai ( 87 ir 88 str.) ir LR Prezidento nauj rinkim skyrimo tvarka (89 str.).
Skirtingai nei Seimo rinkim atveju, Konstitucijos 81 str. yra reglamentuotos pagrindins Prezidento rinkim rezultat nustatymo
nuostatos, kurios vliau buvo tvirtintos ir Prezidento rinkim statyme.
Konstitucijos VIII skirsnis: Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Seimas turi teis pats priimti galutin sprendim tais atvejais, kai
paeidiami rinkim statymai. Toks Seimo sprendimas turi bti grindiamas Konstitucinio Teismo ivada. Kilus abejonms, ar

137

nebuvo paeisti rinkim statymai per LR Prezidento ar Seimo nari rinkimus, prayti Konstitucinio Teismo ivados pagal 106 str. 5
d. gali Seimas, o dl Seimo rinkim ir LR Prezidentas.
Konstitucijos X skirsnis: jame yra tvirtinti ir savivaldybi taryb rinkim demokratiniai principai, apibrtas j galiojimo laikas
(119 str.).
Kit LR rinkim teiss altini sistemos dal sudaro statymai. LR Prezidento, Seimo, savivaldybi taryb rinkim statymuose yra
detalizuojamos bendrosios rinkim teiss nuostatos, reglamentuotas rinkim organizavimas, rinkj sra sudarymas, kandidat
iklimas, rinkim agitacija, parengtin rinkim organizavimo veikla, balsavimas, bals skaiiavimas ir rinkim rezultat
nustatymas, t.y. visas rinkim procesas.
Prie Lietuvos rinkim teiss altini priskirtinos ir Vyriausiosios rinkim komisijos instrukcijos, kuri paskirtis garantuoti vienod
Rinkim ir Referendumo statym taikym visoje LR teritorijoje. Jas vykdyti yra privaloma visoms institucijoms ir pareignams.
5. Rinkim principai

1.
2.
3.
4.
5.

Rinkim teiss principais konstitucins teiss teorijoje laikomos pagrindins nuostatos, idjos, tvirtintos Konstitucijos ir rinkim
santykius reguliuojani statym; iomis nuostatomis ir idjomis vadovaujamasi rinkim organizavimo ir vykdymo metu.
Rinkimus vadinti demokratikais, o j rezultatus legitimiais leidia laikyti ie principai:
visuotins rinkim teiss;
lygios rinkim teiss;
tiesiogini rinkim teiss;
slapto balsavimo;
rinkim rengimo ir vykdymo vieumo.
Visuotin rinkim teis
Visuotini rinkim princip reikia aikinti siauruoju ir plaiuoju poiriais:
Siauruoju poiriu visuotini rinkim principas apima kiekvieno aktyvij rinkim teis turinio asmens galimyb bti raytam
rinkj sraus, gauti rinkim biuleten ir balsuoti, nepaisant jo lyties, turtins padties, isilavinimo, tautybs, religijos, politini
pair ar kito neobjektyvaus rinkj vertinimo kriterijaus.
Platesniuoju poiriu is principas reikia ir kiekvieno pasyvij rinkim teis turinio asmens galimyb kelti savo kandidatr ir
bti registruotam kandidatu, taip pat vis steigt politini partij (Konstitucijos 35 str. 1 d.) teis pateikti kandidat sraus ir vis
masins informacijos priemoni (K. 44 str.) atitinkamas galimybes dalyvauti organizuojant rinkimus (pvz. stebti, kaip skaiiuojami
rinkj balsai). iuo poiriu nagrinjamas principas draudia statym leidjui ir rinkim statymus taikanioms institucijoms be
objektyvios btinybs riboti ne tik rinkj ar kandidat, bet ir juos vienijani politini partij galimyb dalyvauti rinkimuose. Pvz.
jei statymo nustatytas rinkim ustato dydis bt faktikai neveikiamas didesnei daliai politini partij, tai i esms paeist
aptariam princip platesniuoju poiriu.
Reikia paymti, kad visuotinis rinkim principas nra absoliutus, t.y. galimi valstybs nustatyti rinkim cenzai. Rinkim cenzai
tai valstybs konstitucijoje ir rinkim statymuose numatytos slygos, kurias turi atitikti pilietis, nordamas gyti arba gyvendinti
aktyvij arba pasyvij rinkim teis.
Rinkim cenzai, susij su aktyviosios rinkim teiss gyvendinimu

Seimas
Prezidentas
Savivaldybi
tarybos

1.

1.

Rinkj
pilietyb

Amius

Veiksnumas

Gyvenamoji vieta

LR pilieiai
LR pilieiai
LR pilieiai ir
usienieiai,
nuolatos
gyvenantys
savivaldybj

18 m.
18 m.
18 m.

Privaloma slyga
Privaloma slyga
Privaloma slyga

Nesvarbu
Nesvarbu
Nuolatin
gyvenamoji vieta
savivaldybje

Teiss aktai, reglamentuojantys visuotin aktyvij rinkim teis (pagal kuriuos sudariau lentel):
KONSTITUCIJA
34 straipsnis: Pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis.
Rinkimuose nedalyvauja pilieiai, kurie teismo pripainti neveiksniais.
119 straipsnis: Savivaldybi taryb nariais Lietuvos Respublikos pilieius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus
pagal statym ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai,
remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu.
SEIMO RINKIM STATYMAS
2 straipsnis. Visuotin rinkim teis
Rinkim teis turi Lietuvos Respublikos pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met. Rinkimuose nedalyvauja pilieiai,
kurie teismo pripainti neveiksniais.
SAVIVALDYBI TARYB RINKIM STATYMAS
2 straipsnis. Visuotin rinkim teis
Teis rinkti savivaldybs tarybos narius turi nuolatiniai ios savivaldybs gyventojai (rinkjai), kuriems rinkim dien yra sukak 18
met. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripainti neveiksniais.
PREZIDENTO RINKIM STATYMAS
3 straipsnis. Visuotin rinkim teis

138

Teis rinkti Respublikos Prezident turi Lietuvos Respublikos pilieiai, kurie rinkim dien yra ne jaunesni kaip 18
met. Rinkimuose nedalyvauja pilieiai, teismo pripainti neveiksniais.
Rinkim cenzai, susij su pasyvios rinkim teiss gyvendinimu (2 lentels, nes man nesutilpo vien:)
Kandidat pilietyb

Amius

Veiksnumas

Gyv.vieta

Seimas

LR pilietis

25 metai

Privaloma slyga

Prezidentas

LR pilietis pagal kilm

40 met

Privaloma slyga

Savivaldybi
tarybos

LR
pilietis/usienietis,
nuolatiniai tos savivaldybs
gyventojai

20 met

Privaloma slyga

Nuolatin gyvenama vieta

Lietuvoje*
Nuolatin gyvenamoji vieta
Lietuvoje*
Nuolatin gyvenamoji vieta
konkreioj savivaldybj*

Prezidentas

Seimas

* - Nuolat gyvenaniu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamj
viet rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre, arba pilietis, kuris pagal Civilin kodeks pripastamas turiniu nuolatin
gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje (Seimo rinkim statymas 2 str. 2 d.).
* - Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilm <...> jeigu jis gali bti renkamas
Seimo nariu (mano pastaba jei gali bti renkamas Seimo nariu, vadinasi atitinka slyg, kad jo nuolatin gyvenamoji vieta yra
Lietuvoje). (Prezidento rinkim statymas 2 str. 1 d.).
* - Nuolatiniu savivaldybs gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamj viet pagal Lietuvos
Respublikos teiss aktus deklaravo ios savivaldybs teritorijoje arba kurio paskutinis inomas gyvenamosios vietos adresas yra ios
savivaldybs teritorijoje, arba kuris savo nuolatin gyvenamj viet vieu pareikimu nurod ios savivaldybs teritorijoje ir i
gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamja vieta, taip pat asmuo, kuris turi leidim nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje (Savivaldybi taryb rinkim statymas 2str. 3 d.).

Sslumas,
t.y.
reikalavimas, kad
kandidatas
bt
igyvens rinkim
apygardoj ar v-bs
teritorijoj tam tikr
laik
statyme
nenustatytas

Priesaika
ar
pasiadjimas
usienio
vbei*

Nebaigta bausm pagal

teismo nuosprend

Tarnyba
tam
tikroje
karo,
krato apsaugos,
vidaus ir pan.
institucijoje

Apkalta*4

Nesusijs tokia
priesaika/pasia
djimu

Negali
bti
renkami
asmenys:
a) likus 65 dienoms iki
rinkim, yra nebaig atlikti
bausms;
b)
asmenys,
teismo
pripainti
neveiksniais
arba nepakaltinamais

Negali
bti
renkamas
toks
asmuo,
kur
Seimas
apkaltos
proceso
tvarka
paalino
i
uimam pareig
ar panaikino jo
Seimo
nario
mandat.

Ne maiau kaip 3
pastaruosius metus
gyvens Lietuvoje

Nesusijs tokia
priesaika/pasia
djimu (kadangi
turi
atitikti
kriterijus,
keliamus Seimo
nariui)

Taip pat kaip ir Seimo

nariui

Negali
bti
renkami asmenys:
a) rinkim dien
atliekantys tikrj
karo/
alternatyvij
krato apsaugos
tarnyb;
b)
likus
65
dienoms
iki
rinkim neij
atsarg tam tikri
pareignai*
Taip pat kaip ir
Seimo nariui

Negali
bti
renkamas
iurkiai paeids
Konstitucij arba
sulaus priesaik
asmuo,
kur
Seimas
apkaltos
proceso
tvarka
paalino
i
uimam pareig
ar panaikino jo
Seimo
nario
mandat

139

tarybosSavivaldybi

Savo gyvenamj
viet tam tikros
savivaldybs
teritorijoje
deklaravo ne vliau
kaip likus 65 d. iki
rinkim

statymas
nenumato tokios
slygos

Tokie pat ribojimai kaip ir

Seimo nariui + draudimas
rinkti usienio valstybs
piliet, kurio pasyvioji
rinkim teis yra teismo
apribota valstybje, kurios
pilietis jis yra.

Tokie pat kaip ir

Seimo nariui, tik
skiriasi
pareignai*

statymas
nenumato
slygos

tokios

* Kalbant apie reikalavim svarbus 1998 11 11 Konstitucinio Teismo nutarimas. Jame Konstitucinis Teismas pripaino, kad
svarbiausias bdas konstitucinei slygai bti nesusijusiam priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei vykdyti yra usienio
valstybs pilietybs atsisakymas.
*- krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb
apmokami pareignai (Seimo rinkim statymo 2 str. 4 d.).
* - profesins karo tarnybos karys arba statutins institucijos ir staigos pareignas, kuriam pagal specialius statymus ar statutus
yra apribotas dalyvavimas politinje veikloje (Savivaldybi taryb statymo 2 str. 5 d.).
*4 - is, apkaltos nebuvimo cenzas, buvo numatytas Konstitucinio Teismo (2004 05 25): asmuo, kur Seimas apkaltos proceso
tvarka paalino i Respublikos Prezidento pareig u priesaikos sulauym, iurkt Konstitucijos paeidim, niekada negali bti
renkamas Respublikos Prezidentu (logikai mastant ir Seimo nariu ia knygos autoriaus pastaba skliausteliuose), kadangi toks
asmuo po apkaltos visada ilieka <...> iurkiai paeidusiu Konstitucij, ir negali dar kart prisiekti tautai, nes visada kilt ir
neinykt pagrsta abejon dl jo duodamos priesaikos tikrumo ir patikimumo. Svarbu pabrti, kad asmenys, kuriems taikyta
konstitucin sankcija apkaltos tvarka, gali bti renkami savivaldybs tarybos nariais, kadangi vietos savivalda nra valstybs
valdymo (siaurja konstitucine prasme) dalis.
Teiss aktai, reglamentuojantys visuotin pasyvij rinkim teis pagal kuriuos sudariau lentel):
KONSTITUCIJA
34 straipsnis: Teis bti irinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim statymai.
Rinkimuose nedalyvauja pilieiai, kurie teismo pripainti neveiksniais.
56 straipsnis: Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio
valstybei ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Seimo nariais negali bti renkami asmenys, nebaig atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys,
teismo pripainti neveiksniais.
78 straipsnis: Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus pastaruosius metus
gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo
nariu.
Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilieiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine
rinkim teise, slaptu balsavimu.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils.
79 straipsnis: Kandidatu Respublikos Prezidentus registruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio
pirmosios dalies slygas ir surinks ne maiau kaip 20 tkstani rinkj para.
Kandidat Respublikos Prezidento viet skaiius neribojamas
119 straipsnis: Savivaldybi taryb nariais Lietuvos Respublikos pilieius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus
pagal statym ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai,
remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu.
SEIMO RINKIM STATYMAS
2 straipsnis. Visuotin rinkim teis
2. Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu su usienio
valstybe ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje. Nuolat gyvenaniu Lietuvos Respublikoje
laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamj viet rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre,
arba pilietis, kuris pagal Civilin kodeks pripastamas turiniu nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje.
3. Seimo nariais negali bti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkim, yra nebaig atlikti bausms pagal
teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti neveiksniais arba nepakaltinamais.
4. Seimo nariais negali bti renkami asmenys, rinkim dien atliekantys tikrj karo arba alternatyvij krato apsaugos
tarnyb, taip pat likus 65 dienoms iki rinkim neij atsarg krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai,
puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai.
5. Seimo nariu negali bti renkamas asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino
jo Seimo nario mandat.
PREZIDENTO RINKIM STATYMAS
2 straipsnis. Teis bti kandidatu Respublikos Prezidentus
Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus
pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip keturiasdeimt met ir jeigu jis gali
bti renkamas Seimo nariu.
Respublikos Prezidentu negali bti renkamas iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik asmuo, kur Seimas
apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils.

140

SAVIVALDYBI TARYB STATYMAS

2 straipsnis. Visuotin rinkim teis
2. Savivaldybs tarybos nariu gali bti renkamas nuolatinis ios savivaldybs gyventojas, kuriam rinkim dien yra sukak
20 met.
3. Nuolatiniu savivaldybs gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamj viet pagal Lietuvos
Respublikos teiss aktus deklaravo ios savivaldybs teritorijoje arba kurio paskutinis inomas gyvenamosios vietos adresas yra ios
savivaldybs teritorijoje, arba kuris savo nuolatin gyvenamj viet vieu pareikimu nurod ios savivaldybs teritorijoje ir i
gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamja vieta, taip pat asmuo, kuris turi leidim nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje. Savivaldybs tarybos nariu gali bti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamj viet pagal Lietuvos
Respublikos teiss aktus deklaravo ios savivaldybs teritorijoje ne vliau kaip likus 65 dienoms iki rinkim.
4. Savivaldybs tarybos nariu negali bti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkim yra nebaigs atlikti bausms
pagal teismo nuosprend, taip pat asmuo, teismo pripaintas neveiksniu arba nepakaltinamu. Tarybos nariu negali bti renkamas
usienio valstybs pilietis, kurio pasyvioji rinkim teis yra teismo apribota valstybje, kurios pilietis jis yra.
5. Savivaldybs tarybos nariu negali bti renkamas asmuo, kuris rinkim dien atlieka privalomj karo arba alternatyvij
krato apsaugos tarnyb, taip pat likus 65 dienoms iki rinkim neijs atsarg ar pensij profesins karo tarnybos karys arba
statutins institucijos ir staigos pareignas, kuriam pagal specialius statymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinje
veikloje.
Kiti cenzai (ne Lietuvoje):
Konstitucins teiss doktrinoje skiriamas ir nesuderinamumo cenzas, taikomas pasyviajai rinkim teisei. Vadinasi, negali bti
irinktas asmuo, uimantis tam tikras pareigas, turintis tam tikr renkam mandat ar usiimantis tam tikra veikla. Pvz., Pranczijoje
negalima bti keli renkam institucij nariu (nacionalinio susirinkimo deputatu ir senatoriumi, deputatu ir deputato pavaduotoju ir
t.t.), deputatai ir senatoriai negali vadovauti privaioms kompanijoms.
Teisinje literatroje minimi ir aktyviosios bei pasyviosios rinkim teiss cenzai, kurie dabartiniu metu arba visai netaikomi, arba
taikomi tik atskirose valstybse. Vienas j lyties cenzas.

Lygios rinkim teiss principas

is principas suteikia kiekvienam rinkjui lygi galimyb takoti rinkim rezultatus.
Lygi rinkim teis utikrinama nustatant taisykl, kad kiekvienas rinkjas turi tiek pat bals, kiek ir kitas:
Bendroji taisykl - vienas rinkjas vienas balsas. i taisykl taikoma renkant LR Prezident: Kiekvienas Lietuvos Respublikos
pilietis, turintis teis rinkti Respublikos Prezident, rinkimuose turi vien bals (Prezidento rinkim st. 4 str.).
i taisykl netaikoma, kai rinkimai vyksta pagal mirij sistem: Seimo rinkim atveju Kiekvienas turintis teis rinkti Lietuvos
Respublikos pilietis rinkimuose turi po vien bals vienmandatje ir daugiamandatje rinkim apygardose. (Seimo rinkim st.
3str.);
Lygi rinkim principas yra tai, kad kiekvienas rinkjo balsas yra lygiavertis vienodai takoja rinkim rezultatus (pvz. Seimo
rinkim statyme nustatyta, kad <...> balsai yra lygiaveriai kiekvieno kito, turinio teis rinkti, pilieio balsams).
Lygi rinkim principo gyvendina ir tai, kad rinkim statymas nustato tas paias slygas ir reikalavimus kandidatams ikelti,
registruoti, prierinkiminei agitacijai, balsavimui ir rinkim rezultatams nustatyti.
Tiesiogini rinkim principas
is principas yra tai, jog rinkimai vykdomi rinkjams tiesiogiai balsuojant u kandidatus.: atstovus/prezident rinkjai renka be
tarpinink (Seimo, Prezidento, Savivaldybi taryb statym 4, 5 straipsniai).
Daugelyje ali tiesioginiais rinkimais renkama: vietos savivaldos institucijos, vien rm parlamentarai, dviej rm parlament
emieji rmai.
Kai kuriose alyse vyksta ir netiesioginiai rinkimai: jie bna keli ri. Paprasiausias netiesiogini rinkim pavyzdys JAV
Prezidento rinkimai. Juose rinkjai renka rinkikus, o pastarieji prezident. Netiesiogini rinkim bdu buvo renkamas ikikarins
nepriklausomos Lietuvos Prezidentas. Pagal 1931 m. lapkriio 25 d. Prezidento rinkim statym vietos savivaldos institucij nariai
rinko rinkikus Ypatinguosius tautos Atstovus, kurie, ministro pirmininko sukviesti special susirinkim, rinko prezident.
Slapto balsavimo principas
is principas nustatytas Seimo, savivaldybi taryb rinkim statymuose:
5 straipsnis. Slaptas balsavimas
1. Rinkjai balsuoja asmenikai ir slaptai. Draudiama balsuoti u kit asmen arba pavesti kitam asmeniui balsuoti u
save<...>.
2. Kontroliuoti rinkj vali rinkimuose draudiama. Balsavimo metu draudiama paveikti rinkjo vali balsuoti arba
nebalsuoti u kur nors kandidat ar kandidat sra. Rinkjui turi bti sudarytos slygos slaptai ir netrukdomam upildyti
biuleten. Su biuleteniu draudiama atlikti tokius veiksmus, kurie galt atskleisti balsavimo paslapt.
Taip pat j galime rasti Prezidento rinkim statyme:
6 straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkjai balsuoja asmenikai ir slaptai. Kontroliuoti rinkj vali rinkimuose draudiama.

is principas reikia tai, kad kiekvienam rinkjui utikrinama galimyb laisvai, nevaromai pareikti savo vali. J galima apibdinti
siauruoju ir plaiuoju poiriais:
Siauruoju poiriu is principas apima rinkj galimyb ireikti savo interesus ir kartu politin vali neatskleidiant jos vieai, t.y.
upildyti rinkim biuleten ir mesti j balsad be politinio ir teisinio netikrumo bti kieno nors kontroliuojamam ar veikiamam
paalins takos.
Platesniuoju poiriu aptariamasis principas apima ir rinkim agitacijos balsavimo dien negalimum, agitacijos priemoni
balsavimo patalpose draudim, tinkam organizacin ir technin balsavimo patal rengim ir aptarnavim, vieosios tvarkos

141

balsavimo patalpose ir prieigose utikrinim, rinkim komisijos nari ir kit balsavimo stebtoj bei pai rinkj pareig
nepaeisti balsavimo slaptumo.
Aptariamo principo esms nepaeidia objektyviai btinos ilygos, kai :
a) Nors rinkjas ir atvyksta balsavimo patalp, eina balsavimo kabin, taiau, negaldamas dl fizini trkum pats upildyti
rinkim biuletenio ir mesti jo balsad, atskleidia savo balso paslapt kitam asmeniui (iskyrus rinkim komisijos nar ar
stebtoj), kad is atitinkamai upildyt rinkim biuleten (Seimo, Savivaldybi taryb statym 66 str. 6 d. bei 63 str. 5 d.).
b) Balsuoja negalintis balsavimo patalp atvykti gydymo staigos pacientas (ar socialins rpybos ir globos staigos globotinis), kuris
pildydamas biuleten naudojasi kito asmens, kuriuo pasitiki (iskyrus tos staigos darbuotoj, patinink, rinkim komisijos nar ar
rinkim stebtoj), paslaugomis, tuo visikai ar i dalies atskleisdamas savo balso paslapt (Seimo, savivaldybi taryb statym 67
str. 9 d., 65 str. 4 d.).
iais (a ir b atvejais) svarbi nuostata: jeigu kam nors tapo inoma kito asmens paslaptis, draudiama j atskleisti (Seimo,
savivaldybi taryb statym 5 str. 1 dalys).

Rinkim rengimo ir vykdymo vieumo principas

Demokratini rinkim principams gyvendinti ypa svarbs yra vieumo ir kontrols mechanizmai. Vieumas utikrina galimyb
kontroliuoti rinkim proces, daryti j skaidr. Vieumo principo gyvendinimas utikrina, kad piliei valia rinkim metu bt
teisingai ireikta ir adekvaiai forminta.
is principas yra numatytas Seimo rinkim statymo 7 str., savivaldybi taryb rinkim 8 str. bei Prezidento rinkim statymo 7 str.
Seimo ir savivaldybi taryb statymuose nustatytos i esms tos paios nuostatos, gyvendinanios vieumo princip:
Rinkim komisijos posdio pradia: Apie rinkim komisijos posd visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkim
komisijos bstin, rengtoje skelbim lentoje ir ios rinkim komisijos nariams praneama asmenikai ne vliau kaip likus 24
valandoms iki posdio pradios.
Rinkim komisijos posdi ir balsavim vieumas: Rinkim komisij posdiai ir balsavimai yra viei, juos gali stebti: politini
partij, politini organizacij (toliau partij), kandidat Seimo narius atstovai ir stebtojai, pateik nustatytos formos
paymjimus arba juos tam galiojusi organizacij antspaudu patvirtintas paymas; visuomens informavimo priemoni atstovai,
pateik tarnybinius ar darbo paymjimus. Kandidatas Seimo/savivaldybs tarybos narius rinkim komisijos posdyje gali
dalyvauti, jeigu priimamas sprendimas dl jo asmenins veikos ar dl tiesiogiai su jo asmeniu susijusi aplinkybi arba jei j
dalyvauti posdyje pakviet rinkim komisijos pirmininkas.
Galimyb rainti, filmuoti posd: Rinkim komisijos posdio salje esantys asmenys i savo viet gali rainti, stenografuoti
ar urainti posd, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo raus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo raus, kai dl to reikia
vaikioti po patalp ar naudoti speciali apvietimo technik, taip pat tiesiogiai transliuoti posdius per radij ar televizij galima
tik leidus rinkim komisijos pirmininkui.
Draudimas rengti udarus posdius: Rinkim komisijos negali rengti udar posdi. Vyriausioji rinkim komisija gali udrausti
bet kam eiti rinkim komisijas aptarnaujani darbuotoj darbo, dokument saugojimo patalpas, jeigu btina utikrinti
netrikdom i darbuotoj darb, apsaugoti rinkim dokumentus.
einanij sal asmen apira: Jei yra pagrindo manyti, kad rinkim komisijos posdio metu gali kilti grsm posdio
dalyvi saugumui, komisijos pirmininkas gali pavesti policijai tikrinti einani sal asmen dokumentus, daiktus ar atlikti asmens
apir.
Asmen i posdi sals paalinimas: Rinkim komisija gali paalinti i posdio sals asmenis, kliudanius komisijai normaliai
dirbti.
I esms taip pat vieumo principas tvirtintas ir Prezidento rinkim statyme:
7 straipsnis. Vieumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybs institucijos ir rinkim komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo vieai. Apie rinkim
organizavimo renginius (susirinkimus, posdius) vieai praneama ne vliau kaip likus 12 val. iki rengini pradios.
Rinkim komisijos informuoja pilieius apie savo darb, rinkim apylinki sudarym, rinkim komisij sudt,
buvimo viet ir darbo laik, apie rinkj sraus, kandidat Respublikos Prezidentus registravimo rezultatus, balsavimo ir rinkim
rezultatus.
Valstybins masins informacijos priemons informuoja visuomen apie Respublikos Prezidento rinkim rengim ir
vykdym.
Vis masins informacijos priemoni atstovai turi teis nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos
organizuoja rinkim komisijos, visuose rinkim komisij posdiuose, taip pat gauti i rinkim komisij informacij apie rinkim
rengim ir vykdym.
4. Rinkim rys
Rinkimai, vykstantys valstybse, konstitucins teiss teorijoje yra skirstomi atskiras ris:

1.
a)

Pagal rinkj valios ireikimo bd:

Tiesioginiai j metu tarp rinkjo valios ireikimo ir renkamojo nra jokios tarpins grandies. Rinkjas pats sprendia, u kur
kandidat atiduos savo bals.
b) Netiesioginiai rinkjas pats tiesiogiai atstov nerenka, o renka rinkikus, kurie ir priima galutin sprendim. Tokiu bdu pagal LR
1928 m. ir 1938 m. Konstitucijas turjo bti renkami Respublikos Prezidentai, iuo metu taip renkamas JAV Prezidentas.
2. Pagal savo mast:
a) Visuotiniai juose dalyvauja visi alies pilieiai, pvz. parlamento, Respublikos Prezidento rinkimai.
b) Daliniai pvz. atskirose rinkim apygardose surengti rinkimai laisvoms deputat vietoms uimti.

142

3. Pagal tai, ar pasibaigus kadencija:

a) Eiliniai vyksta pasibaigus valstybs valdios institucijos ar pareigno kadencijai.
b) Neeiliniai vyksta, pvz., paskelbus pirmalaikius parlamento rinkimus, atsistatydinus prezidentui.
4.

Pagal renkamas valdios institucijas: parlamento, prezidento, savivaldybi taryb rinkimai.

8. Rinkim sistemos svoka ir rys. Rinkim sistem vairov. Lietuvoje organizuojam rinkim sistemos.
8.1. Rinkim sistemos svoka ir rys.

1.
2.
3.

Rinkim sistema tai rinkim statymuose tvirtint taisykli, princip ir kriterij visuma, kuriais remiantis nustatomi balsavimo
rezultatai. Tai paprasiausias rinkim sistemos apibrimas. Paymtina, kai teisinje literatroje rinkim sistemos svoka
vartojama plaij ir siaurja prasme:
Rinkim sistema plaija prasme tai rinkim teiss objektas t.y. visuomeniniai santykiai, atsirandantys rinkimais sudarant
renkamos vieosios valdios institucijas,
Rinkim sistema siaurja prasme tai rinkim rezultat nustatymo bdas.
Kalbdami apie rinkim sistem j nagrinsime btent siaurja prasme, t.y. kaip rinkim rezultat nustatymo bd.
Kiekvienoje valstybje nustatoma sava rinkimin sistema, kuri yra pritaikyta prie susiklosiusios politins realybs. Apibendrinus
vis vairov, galima skirti tris pagrindinius rinkimini sistem tipus:
Maoritarin;
Proporcin;
Mirioji;
Reikia paymti, kad kiti autoriai bando iskirti ir kitokias rinkim sistemas, orientuotas maumos interesus (vieno nepereinamo
balso, vieno perduodamo balso ir kt.), taiau tai greiiau iimtis i bendros taisykls.
8.2. Rinkim sistem vairov.
Maoritarin rinkim sistema

1.
2.

Tai pati seniausia rinkim sistema. Ji dar kitaip vadinama daugumo atstovavimo rinkim sistema. iai rinkim sistemai bdinga tai,
kad alies teritorija suskirstoma rinkimines apygardas, kuriose rinkjai tiesiogiai renka vien atstov i keli kandidat. Irinktu
laikomas tas kandidatas, kuris surenka bals daugum apygardoje. Maoritarin sistema paprastai bna:
absoliuios daugumos;
santykins daugumos.
Taip pat paymtina, kad kai kuriose alyse taikoma ir kvalifikuotos daugumos maoritarin rinkim sistema (iuo atveju irinktu
laikomas kandidatas, gavs tam tikr kvalifikuot bals daugum, kuri yra didesn nei absoliuti bals dauguma).
Absoliuios daugumos maoritarin rinkim sistema
Pagal i sistem irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo absoliui rinkim apygardos bals daugum (maiausiai 50,01 %),
pvz.:
Kandidatas
Surinkt bals skaiius
A
2000
B
6000
C
3000
D
900
I viso:
12 000
Pagal pavyzd, rinkim apygardoje balotiruojasi 4 kandidatai. Lentelje matome, kad ioje rinkim apygardoje laimjo kandidatas
B.

1.
2.
3.
1.
2.
3.

Teisinje literatroje danai yra pabriami tokie absoliuios daugumos maoritarins rinkim sistemos trkumai:
balsai, kuriuos tam tikroje apygardoje gavo pralaimj kandidatai, paprasiausiai pradingsta;
i sistema yra naudinga tik stambioms politinms partijoms;
sistema nra rezultatyvi. Jeigu balsai isiskirsto tarp vairi kandidat, n vienas kandidatas neirenkamas.
Siekiant ivengti sistemos nerezultatyvumo, gali bti taikomi tam tikri veiksmai: persibalotiravimas, pakartotinis balsavimas,
alternatyvus balsavimas:
Persibalotiravimas: i anksiau besibalotiravusi kandidat nauj biuleten yra raomi du kandidatai, surink daugiausiai bals.
Jeigu balsai vl isiskirsto, balsavimo rezultatas nustatomas arba burt keliu, arba irenkamas vyriausias pagal ami asmuo.
Pakartotinis balsavimas: pravedami (antras, treias ir t.t.) pakartotiniai balsavim turai, leidiama kandidatus blokuoti, kol nebus
nustatytas balsavimo rezultatas.
Alternatyvus balsavimas: balsuodamas rinkjas suskirsto kandidatus pagal savo preferencijas: prieais kandidato, kur jis nori
irinkti pirmiausia, pavard rinkjas rao 1, antru 2 ir taip toliau. I pradi apskaiiuojamos pirmosios preferencijos. Jeigu
vienas toki kandidat surinko absoliui bals daugum, jis yra laikomas irinktu.
Daniausiai, siekiant ivengti mint problem, taikoma pakartotinio balsavimo turo sistema, kai antrojo balsavimo rato biuleten
raomi tik du kandidatai, surink daugum bals. Antrame pakartotinio balsavimo ture taikoma maoritarin santykins daugumos

143

sistema. i pakartotinio balsavimo turo sistema yra taikoma ir Pranczijoje renkant Nacionalin Asamblj: pirmame balsavimo ture
reikalaujama surinkti absoliui daugum, jei jos niekas nesurenka, organizuojamas antrasis balsavimo turas, kuriame gali dalyvauti
tie kandidatai, kurie pirmajame rinkim ture surinko ne maiau nei 12,5 % vis rinkj bals ir laimi tas kandidatas, kuris surenka
santykin bals daugum. Pagal i sistem antrasis turas daniausiai vyksta tik tarp dviej likusi kandidat, kadangi procentinis
tam tikro rinkj bals skaiiaus reikalavimas yra gana auktas. Pakartotinio balsavimo turo sistema taip pat taikoma Albanijoje,
Bulgarijoje, Rusijoje ir Vengrijoje.
Santykins daugumos maoritarin rinkim sistema
Pagal i sistem irinktu laikomas tas kandidatas, kuris surinko bals daugiau negu kiekvienas jo varovas atskirai, net jeigu i
dauguma ir buvo maesn nei pus vis bals, pvz.:
Kandidatas
A
B
C
D
E
F
I viso:

Surinkt bals skaiius

1500
2000
1000
2500
3000
2000
12 000

ioje rinkim apygardoje balotiruojasi 6 kandidatai. Joje laimjo kandidatas E, nes jis surinko daugiau bals nei kiekvienas jo
varovas atskirai.
ios rinkim sistemos trkumas: taikant i sistem, itin neproporcingai atstovaujama rinkj valia.
Santykins daugumos maoritarin rinkim sistema yra naudojama Didiosios Britanijos, Kanados, JAV parlament rinkimuose.
Proporcin rinkim sistema
Nurodyti maoritarins rinkim sistemos trkumai paskatino daugel Europos valstybi pakeisti j proporcinio atstovavimo sistema.
Proporcinio atstovavimo rinkim sistemos idja labai paprasta: atstovaujama visoms partijoms, taiau ne vienodai, bet proporcingai
per rinkimus gaut bals skaiiui. Todl proporcinio balsavimo sistema yra daug palankesn nedidelms partijoms, u jas
balsavusiems rinkjams.
Proporcin sistema palankesn maesnms partijoms
Proporcinio balsavimo sistema paprastai yra sra sistema. Partijos pateikia kandidat sra daugiamandatse apygardose.
Balsuotojai renkasi partijos sra, Viet kiekvienai partijai skiriama pagal j surinktus balsus. Kaip minta, ios rinkim sistemos
vienas i tiksl yra ilaikyti gyvybingas maesnes partijas. Tikslesnis gyventoj valios perdavimas parlamentiniam atstovavimui
pasireikia tuo, kad rinkjai, remiantys treisias ar net ketvirtsias partijas, turi motyv tikti, kad j balsas nebus prarastas ir j
valia bus teisingiau atspindta statym leidiamosios valdios institucijose.
Proporcin sistema daugiamandats apygardos
Taikant proporcinio atstovavimo sistem, valstybs teritorija yra suskirstoma rinkim apygardas su madaug vienodu rinkj
skaiiumi. Kiekvienoje apygardoje renkamas ne vienas atstovas pagal balsavimo rezultatus paskirstomi keli ar net keliolika
mandat. Kitaip tariant, proporcinio atstovavimo sistemai gyvendinti turi bti sudarytos daugiamandats apygardos.
Proporcin sistema varosi politins partijos
Iskirtin proporcinio atstovavimo sistemos savyb varosi ne atskiri asmenys, bet politins partijos, kiekviena partija sudaro savo
kandidat sra visiems apygardai skirtiems mandatams gauti. Rinkjai balsuoja ne u asmen, o u partijos pateikt sra. Po
rinkim, suskaiiavus balus u kiekvien sra, mandatai padalinami proporcingai visoms partijoms.
Rinkim barjerai
Siekiant utikrinti parlamento stabilum ir sumainti ma partij skaii, yra nustatomi rinkim barjerai. Rinkim barjerai leidia
mandat dalybose dalyvauti tik toms partijoms, kurios surinko nustatyt minimal bals procent. Skirtingose alyse is barjeras
svyruoja nuo 1 proc. (Izraelis) iki 10 proc. (Turkija). Vokietijoj, Lenkijoj, Rusijoj reikalaujama 5 %, Bulgarijoj, vedijoj, Italijoj 4
%.
Formuls pasirinkimas. Rinkimins kvotos
Sudtingiausia problema, su kuria susiduriama taikant proporcinio atstovavimo rinkim sistem, - formuls proporcijoms
apskaiiuoti pasirinkimas. Priklausomai nuo pasirinktos formuls, gauti rezultatai bus palankesni didesnms, maesnms ar
vidutinms partijoms. Kiekviena valstyb sprendia i problem savaip, todl kiekvienoje i j taikomos vis kitokios formuls

144

proporcijoms skaiiuoti bei vairios t pai formuli modifikacijos. Paprasiausias proporcij skaiiavimo bdas rinkimins
kvotos nustatymas.
Rinkimin kvota tai toks bals skaiius, kurio utenka vienam mandatui gauti. Kvota apskaiiuojama pagal 1855 m. angl
advokato Tomo Haero pasilyt formul:
Q = x/y
Q kvota; x bendras bals skaiius; y mandat skaiius
i formul reikia, kad norint paskirstyti mandatus tarp partij, reikia partijos surinkt bals skaii padalinti i kvotos, ir partija
gaus tiek mandat, kiek kart kvota tilpo gaut bals skaii. T. Hareo kvotos nustatymo sistemos trkumas ji neleidia,
iskyrus labai retus atvejus, paskirstyti vis mandat. iam trkumui kompensuoti pritaikomas didiausi likui metodas, kurio
esm yra ta, kad likusius mandatus gauna partijos, turinios didiausius neinaudot bals likuius, susidariusius po pirmo mandat
paskirstymo, pvz.:
Partija
1
A
B
C
D
E
I viso:

Surinkt
bals
skaiius
2
161 500
73 450
203 200
120 100
49 900
608 150

Pirmas
mandat
paskirstymas
3
2
0
2
1
0
5

Likuiai

Antras
mandat
paskirstymas
5
0
1
1
0
1
3

4
9464
73 450
51 164
44 082
49 900
228 060

Rezultatas

Svertai
(6)

6
2
1
3
1
1
8

7
80 750
73 450
67 733
120 100
49 900
-

(2)/

Rinkim apygardoje 5 partijos varosi dl 8 mandat. I viso balsavo 608 150 rinkj. Q = 608 150/8=76 018. Pritaikant
didiausi likui metod, mandat paskirstymo rezultatas idstytas lentelje.
I lentelje apskaiiuot svert matyti, kad A, B ir C partij mandat svertai yra madaug vienodi, E partijos mandatas 2,5 karto
svaresnis negu D partijos mandatas, taip pat jis svaresnis negu A, B ir C partij mandatai. Be to, partijos D mandatas yra maiausiai
vertingas. Vadinasi, T. Haero kvota nra tiksli skaiiuojant atitikim tarp bals ir gaut mandat skaiiaus. Norint ivengti idstyto
trkumo, angl advokatas H. Droopas pasil kit model: prie daliklio pridedama atitinkamai 1,2,3 ir t.t. kol negaunama kvota,
leidianti paskirstyti visus mandatus be likuio, pvz.:
Partija

A
B
C
D
E
I viso:

Surinkt
skaiius
161 500
73 450
203 200
120 100
49 900
608 150

bals

Q1=67 572
Pirmas mandat
paskirstymas
2
1
3
1
0
7

likuiai
26 356
5848
484
52 528
49 900
-

Antras mandat
paskirstymas
2
1
3
2
0
8

svertai
80 750
73 450
67 733
60 050
-

Rinkim apygardoje 5 partijos varosi dl 8 mandat. I viso balsavo 608 150 rinkj.
Q1=x/y + 1=608 150/8 + 1=67 572. Paskirstant mandatus, buvo pritaikytas didiausi likui metodas. iuo atveju mandatai yra
paskirstyti proporcingiau negu pagal T. Haero formul. Norint paskirstyti mandatus netaikant didiausi likui metodo,
didinamas daliklis 2 ir 3 vienetais: Q 2=x/y+2=608 150/8+2=60 815; Q3=x/y+3=608 150/8+3=55 286. Esant kvotai Q 2 vienas
mandatas lieka nepaskirstytas, ir vl reikia taikyti didiausi likui metod. Ir tik esat kvotai Q 3 visi 8 mandatai yra paskirstyti i
karto, bet bals vis dar lieka, vadinasi, tam tikri rinkjai negavo atstovavimo.
Nustatant kvot H. Droopo metodu, skaiiavimai atliekami tol, kol pavyksta gauti kvot, leidiania paskirstyti visus mandatus i
karto. Taikomas didiausio vidutinio metodas, kurio autorius yra V. DHondtas. Pagal metod kvota yra apskaiiuojama taip:
balsai, kuriuos gavo kiekvienas sraas, dalijami i natrali skaii eils 1, 2, 3, 4, 5 ir t.t. ir gauti skaiiai yra skirstomi majimo
tvarka; skaiius, kuris ioje eilje atitinka ioje apygardoje renkam asmen skaii, ir yra kvota, pvz.:
Partija
1
A
B
C
D
E
I viso:

Surinkt
bals
skaiius
2
161 150
73 450
203 200
120 100
49 900
608 150

Pirma
dalyba, (2)/1

Antra
dalyba, (2)/2

Treia
dalyba, (2)/3

3
161 150(2)
73 450(6)
203 200(1)
120 100(3)
49 900
-

4
80 750(5)
36 725
101 600(4)
60 050(8)
24 950
-

5
53 883
24 483
67 733(7)
40 033(8)
16 633
-

Mandat
paskirstymas
(2)/Q=60 050
6
2
1
3
2
0
8

Likuiai
7
41 500
13 400
23 500
0
49 900
128 300

145

Rinkim apygardoje 5 partijos varosi dl 8 mandat. I viso balsavo 608 150 rinkj. Pagal DHondto formul kiekvienos partijos
gauti balsai dalijami i 1, 2, 3. Kvota bus tas dalybos rezultatas, kuris majimo tvarka sudarytoje eilje bus atuntas.
DHondto formuls pranaumas yra tas, kad galima visus mandatus i karto. Bet ir iuo atveju lieka nepanaudot bals. Norint
panaudoti visus balsus, reikia juos sudti visos alies mastu ir, priklausomai nuo j kiekio, nustatyti papildomo atstovavimo norm.
DHondto, kitaip vadinamas didiausio vidutinio metodas, buvo naudojamas Vokietijoje iki 1985 m., o Italijoje renkant Senato
rmus yra naudojamas dar ir dabar. Taip pat j naudoja kaimynins Lenkijos Respublika.
Nustatant rinkim rezultatus, taikomas E. Bischoffo kvot skaiiavimo metodas. iuo metodu koreguojama natrali kvota j
mainant. Tai leidia kur kas lengviau paskirstyti balsus tarp partij. i kvota yra naudojama ir Lietuvoje; jos esm yra mandat
paskirstymas dalinant rinkimuose balsavusi rinkj bals skaii i rinkiminei apygardai paskirt mandat skaiiaus plius 1. Kaip
rodo atlikti tyrimai, nedidel korekcija, pvz. plius 1, netenka savo efektyvumo, jei padidinamas mandat skaiius. Jei naudojant i
kvot, lieka nepanaudot bals, taikomas didiausio likuio metodas
alys, kuriose naudojama proporcin rinkim sistema: Renkant Latvijos, Estijos, Slovakijos Parlamentus.
Miri rinkim sistema
Valstybi praktikoje inoma ir miri rinkim sistema. Pirm kart i sistema buvo vesta po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos
Federacinje Respublikoje. i sistema daniausiai yra taikoma renkant valstybi parlamentus ir savivaldos atstovaujamsias
institucijas.
Pagal miri sistem, dalis deputat yra renkami naudojant vien i maoritarins rinkim sistemos variant; kita dalis renkama
taikant proporcin rinkim sistem.
alys, kuriose naudojama miri rinkim sistema:
Vokietija: pus Bundestago yra renkama pagal maoritarin santykins daugumos sistem, o kita pus pagal proporcin rinkim
sistem.
Italija: miri rinkim sistema yra naudojama renkant Italijos Parlament, kuris yra sudarytas i Deputat Rm ir Senato. Deputat
Rmus renkama 630 nari: 25 proc. nari irenkami pagal proporcin rinkim sistem (taikant didiausio likuio taisykl) , o 75
proc. pagal maoritarin santykins daugumos sistem. Senat renkama 315 nari: 25 proc. nari irenkami pagal proporcin
rinkim sistem (naudojant V. D. Hondto bals skaiiavimo metodik), o 75 proc. pagal maoritarin santykins daugumos
sistem.
Albanija: 100 parlamento nari renkama maoritarine sistema, lik 40 - vienmandatje proporcinje rinkim apygardoje.
Rusija: pus i 450 Dmos nari renkama vienmandatse apygardose pagal santykins daugumos sistem, kita pus - vienoje
federalinje daugiamandatje rinkim apygardoje.
Vengrijoje galioja netgi trij lygi sistema: emiausij sudaro 176 pagal absoliuios daugumos sistem renkami parlamentarai,
vidurinij 152 parlamentarai, renkami teritorinse daugiamandatse apygardose, aukiausij - 52 atstovai, renkami
nacionalinje daugiamandatje apygardoje.
kotija: nors ji ir yra Jungtins Karalysts dalis, joje rinkimai kotijos Parlament vyksta ne pagal Santykins daugumos rinkim
sistem (kaip JK), bet pagal mirij sistem. Po ilgos pertraukos (paskutiniai rinkimai buvo 1707 m.), 1999 m. gegus 6 d. vyko
rinkimai kotijos Parlament ir jie vyko btent pagal mirij sistem. kotijos Parlament sudaro 129 nariai, 73 nariai atstovauja
atskiroms apygardoms ir renkami pagal tradicin maoritarin santykins daugumos sistema. Kiti nariai renkami pagal partij
sraus atuoniuose rinkim regionuose. Kiekvien region sudaro atuonios-deimt maoritarini rinkim apygard, o regionas
pagal proporcin rinkim sistema, o tiksliau jos atmain, t.y. papildomo nario sistem, irenka po septynis Parlamento narius.
Vieningo balso sistema
Atskiras proporcins rinkim sistemos atvejis yra vieningo balso perdavimo sistema, kurios esm yra ta, kad kiekvienas rinkjas
arba rinkikas biuletenyje suskirsto kandidatus pagal savo preferencijas, o suskaiiavus balsus nustatoma kvota. Jeigu kuris nors
kandidatas po pirmo bals apskaiiavimo surinko kvot, jis yra laikomas irinktu, o jo likusios pirmos preferencijos yra
paskirstomos tarp kit kandidat atitinkam bals skaiiui, kuriuos jie gavo pagal antras preferencijas. Kandidatas, kuris surinko
maiausiai pirm preferencij. Laikomas pralaimjusiu, ir jo balsai taip pat perduodami kitiems kandidatams. itos operacijos
atliekamos tol, kol paskirstomi visi mandatai.
Kitos rinkim sistemos (i konspekt)
Vienintelio neperduodamo balso sistema
Reta. Tai pusiau proporcin, todl kad maiau ikreipia jg santykius tarp politini partij., nei prasta maoritarin sistema.
Esm:daugiamandatje rinkim apygardoje rinkjai balsuoja u vien kandidat, o ne u kandidat sra nuo kakokios partijos,
kaip rastoje maoritarinje sistemose. Irinkti laikomi kandidatai, gav daugiausiai bals ( t. y. santykin daugum). ioje
sistemoje, nors ir galioja maoritarinis principas, bet gali bti irinkti ir kandidatai, atstovaujantys maum, taigi, ie balsai gali ir
neprapulti. i sistema reikalauja i partijos tiksliai prognozuoti savo elektorat. Nors partija ir gali ikelti tiek kandidat, kiek toje
apygardoje yra mandat, bet jai gali bti nepalanku pasinaudoti tokia teise. jei kandidat bus per daug, balsai gali bti tarp j

146

iskirstyti, ir kandidatai nebus irinkti. Jei kandidat bus per maai, tai rinkj palaikymas bus pilnai nerealizuotas, partijai liks
atliekami balai, taigi gaus ir maiau mandat, nei galjo. Tikslas utikrinti valdi ne tik daugumai, bet ir maumai. Bet gali bti
ir kratutinum: Pvz., apygardoje yra 5 kandidatai ir 2 mandatai, 1 kandidatas gauna 90% bals, o visi likusieji tik 10 %. Taigi antr
mandat gauna turintis i t 4 daugiausiai procent pvz., 4%. Taigi koks skirtumas 90% ir 4 %.
Kumuliatyvinis votumas
Kiekvienas rinkjas daugiamandatje apygardoje turi tiek bals, kiek reikia irinkti kandidat arba maiau. Ir iskirsto savo balsus
tarp kandidat kaip nori: gali atiduoti keliems kandidatams po 1 bals, gali duoti vienam kandidatui visus balsus.
Sra sujungimas (blokavimas)
Paios partijos susitaria sujungti. Blokas dalyvauja rinkimuose, gauna kaip blokas kakok kiek mandat ir jau paskui tarpusavyje
pasidalija. Ivada: gali bti kad balsai paduoti u 1 partij, atitenka visai kitai partijai (maesnei).
Grieti ir laisvi sraai. Preferencinis balsavimas.
Grieti sraai (tvirti, udari) kai sudaryto partijos srao negalima keisti. Laisvi sraai (lanksts, atviri) gali keistis.Preferencija
tai pirmenybs suteikimas. Preferencinio balsavimo tikslas rinkjams suteikta teis isirinktos partijos srao viduje suteikti
pirmenyb kokiam nors kandidatui. Nes juk srae kandidat eilikum nustato pati partija, o rinkjas gal nori, kad mandatas
atitekt ne patiems pirmiesiems srae, o kur nors per vidur ar gale.
Panaavimas (panasaas) (pranc. Panachage sumaiymas)
Tai rinkjo teis balsuoti u kandidatus i skirting sra arba rainti sraus naujus kandidatus. Gali bti ir maoritarin, ir
proporcin sistema (maoritarin sistema suskaiiuojami visi balsai kiekvieno atskiro kandidato, nepaisant , buvo jis srae ar
balotiravosi kaip atskiras; proporcin sistema suskaiiuojama sunkiau.
Panaavimo pvz. Belgijoje.
8.3. Lietuvoje organizuojam rinkim sistemos.
Lietuvos Respublikoje taikomos trys rinkim sistemos:

LR Seimo nariai renkami pagal miri rinkim sistem (Seimo rinkim st. 1 str.);
LR Prezidentas renkamas pagal maoritarin rinkim sistem;
Savivaldybi taryb nariai renkami pagal proporcin rinkim sistem ( Savivaldybi taryb rinkim st. 1 str.)
LR Seimo rinkimai pagal miri rinkim sistem
LR Seim sudaro 141 narys: 71 renkamas vienmandatse rinkim apygardose pagal santykins daugumos maoritarin rinkim
sistem (nerengiamas antrasis turas), o 70 - daugiamandatje rinkim apygardoje pagal partij sraus proporcine rinkim sistema.

Kandidatus Seimo narius gali kelti:

vienmandatse ir daugiamandatje rinkim apygardose partija ar politin organizacija, registruota pagal Politini partij ir politini
organizacij statym. Jeigu partijos statai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatse rinkim apygardose ir kandidat, surayt i
eils, sraas daugiamandatje rinkim apygardoje turi bti patvirtinti partijos suvaiavimo ar konferencijos. Kandidat srae
(jungtiniame srae) negali bti maiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas.
vienmandatje rinkim apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, gali isikelti
kandidatu Seimo narius, jeigu jo isiklim paraais paremia ne maiau kaip vienas tkstantis tos apygardos rinkj.
Rinkim rezultat nustatymas vienmandatse rinkim apygardose (Seimo rinkim st. 88str.)
Galimos situacijos irinkti kandidat:

1.

kai rinkimuose dalyvauja ne maiau kaip 40 procent tos rinkim apygardos rinkj sraus rayt rinkj: i rinktu laikomas tas
kandidatas, kuris gavo daugiau kaip pus rinkimuose dalyvavusi rinkj bals;
2. kai rinkimuose dalyvauja maiau kaip 40 procent tos rinkim apygardos rinkj sraus rayt rinkj: irinktu laikomas tas
kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip vien penktadal vis tos rinkim apygardos rinkj sraus rayt rinkj
bals
3. kai rinkimuose dalyvauja daugiau kaip du kandidatai ir jie nepatenkina nei aukiau minimos 1, nei 2 slygos, po dviej savaii
nuo rinkim dienos rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gav daugiausia bals:
a) Per pakartotin balsavim irinktu laikomas kandidatas, gavs daugiau bals, neatsivelgiant rinkimuose dalyvavusi rinkj
skaii.
b) Jeigu abu kandidatai gavo vienod bals skaii, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirm kart balsuojant buvo gavs
daugiau bals.
c) Jeigu abu kandidatai pirm kart balsuojant buvo gav vienod bals skaii, Seimo nariu tampama burtais.

147

4.

kai rinkimuose dalyvauja vienas arba du kandidatai ir jie nepatenkina nei aukiau minimos 1, nei 2 slygos, rinkimai laikomi
nevykusiais ir rengiami pakartotiniai rinkimai.
Rinkim rezultat nustatymas daugiamandatje rinkim apygardoje (Seimo rinkim st. 89 str.)
Kada rikimai laikomi vykusiais: Daugiamandatje rinkim apygardoje rinkimai laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau
kaip vienas ketvirtadalis vis rinkj.

Rinkim barjerai: Kaip ir daugelyje valstybi, Lietuvos statymai numato, kad mandat dalybose dalyvauja partijos ir politins
organizacijos, surinkusios daugiausiai bals ir veikusios rinkim barjer:
partijos kandidat sraas gali gauti Seimo nari mandat tik tuomet, jei u j balsavo ne maiau kaip 5 procentai rinkimuose
dalyvavusi rinkj;
jungtinis kandidat sraas1 gali gauti Seimo nari mandat tik tuomet, jeigu u j balsavo ne maiau kaip 7 procentai rinkimuose
dalyvavusi rinkj.
Naudojama kvota skirstant mandatus: Kaip jau minjau anksiau Lietuvoje naudojamas E. Bischoffo pasilytas kvot ir liekan
skaiiavimo metodas. Pirmiausia apskaiiuojama kvota, kuri parodo, kiek bals reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkj bals,
kuriuos gavo sraai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai i 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas
vienetu. U kiekvien sra paduot bals skaiius dalijamas i kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandat skaiius, tenkantis
kiekvienam sraui pagal kvot, o io dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dl to vis
sra pavadinimai suraomi i eils, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas,
pradedant didiausija. Jei dviej sra liekanos yra lygios, pirmiau yra raomas tas sraas, kuris gavo daugiau rinkj bals, o
jeigu ir ie skaiiai lygs, pirmiau raomas tas, kuris yra gavs daugiau mandat visose vienmandatse apygardose. Jeigu ir
mandat gauta po lygiai, pirmiau raomas sraas su maesniu rinkim numeriu. Nepadalyti kvot metodu mandatai po vien
padalijami sraams pagal eil, pradedant tuo srau, kuris buvo raytas pirmasis. Jei kuriam sraui tenka daugiau mandat nei
srae yra kandidat, tai ie mandatai padalijami kitiems sraams tsiant j dalijim liekan metodu.
Kad geriau suprastumt metod, kaip pavyzd, dedu lentel:
Partija
A
B
C
D
E

Rinkj
skaiius
98 000
65 000
90 000
50 000
27 000

bals

Visos kvotos
3
2
3
1
0

Nepaskirstytas
bals likutis
8000
5000
0
20 000
27 000

Mandat
skaiius
paskirsius likut
3
2
3
1
1

Pagal i lentel rinkiminje apygardoje yra uregistruota 330 000 rinkj ir paskirta 10 mandat, rungiasi 5 partijos. Rinkim kvota
30 000 bals (330 000:11, t.y. ji lygi rinkj bals, kuriuos gavo sraai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai i
10+1). Kadangi paskirsius mandamus, dar liko nepanaudot bals, toliau taikome didiausio likuio metod, apie kur raiau
pirmiau.
Balsavimas pagal preferencijas: Seimo rinkim metu pagal proporcin rinkim sistem taikomi ir balsavimo pagal preferencijas
elementai: balsuodamas rinkjas prie partijos srao paymi ir tuos konkreius partijos kandidatus, kuriem jis nori atiduoti savo
preferencijas. Jei kandidatui atiduoda pirmenyb daug rinkj, jis gali pakilti per kelias partijos srao vietas. Jei partija gauna
maiau mandat negu jos srae buvo kandidat, tai kuo auktesn kandidato vieta partijos srae, tuo didesn tikimyb bti
irinktam.
Kandidat Seimo narius reitingo skaiiavimas ir sra galutins eils nustatymas (90 str.): Kandidat Seimo narius reiting
skaiiuoja ir i kandidat sra galutin eil pagal rinkj pareikt nuomon ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji
rinkim komisija:
1.
2.
a)

Sudedami u kiekvien kandidat paduoti pirmumo balsai vienmandatse rinkim apygardose;

Suskaiiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo bals i viso:
Tuo atveju, kai kandidato pirmumo bals suma yra didesn u daugiamandatje rinkim apygardoje renkam Seimo nari skaii ar
yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus iai sumai;
b) Jeigu suma yra maesn u daugiamandatje rinkim apygardoje renkam Seimo nari skaii kandidato rinkiminis reitingas
laikomas lygus nuliui.
3. Skaiiuojami kiekvieno kandidato Seimo narius surinkti reitingo balai:
Jie yra lygs dviej skaii rinkiminio reitingo (pirmojo daugiklio) ir partinio reitingo (antrojo daugiklio) sandaugai. Partinis
reitingas yra sveikas skaiius, kur nustato Vyriausioji rinkim komisija kiekvienam kandidatui pagal kandidat rinkim numerius
taip, kad partinis reitingas kandidato, turinio pirmj rinkim numer, bt 20 kart didesnis u partin reiting kandidato, turinio
paskutinj iame kandidat srae rinkim numer ir srao kandidat, kuri rinkim numeris skiriasi vienetu, partini reiting
skirtumas bt lygus 19. Tuo bdu nustatytas kandidato, rayto paskutiniuoju srae, partinis reitingas yra vienetu maesnis u
kandidat skaii iame srae, o rayto pirmuoju srae yra 20 kart didesnis u kandidato, rayto paskutiniuoju srae.
4. Galutin kandidat Seimo narius eil srauose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus:
1

Jungtinis kandidat sraas tai pagal Seimo rinkim statymo 43 d. keli partij sujungtas kandidat sraas.

148

a) Pirmesniuoju eilje raomas kandidatas, surinks daugiau reitingo bal.

b) Jeigu keli kandidatai surenka po lygiai reitingo bal, pirmesniuoju raomas tas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas.
c) Jeigu kandidat ir rinkiminiai reitingai lygs, tuomet pirmesniuoju raomas tas, kurio didesnis partinis reitingas.
LR Prezidento rinkimai pagal maoritarin rinkim sistem
1.
2.
3.
4.

Konstitucijoje (81 str.) numatytais atvejais yra taikoma absoliuios ar santykins daugumos sistema:
Jei pirmam balsavimo rate dalyvauja ne maiau kaip pus vis rinkj, yra taikoma maoritarin absoliuios daugumos rinkim
sistema, t.y. irinktu laikomas tas, kuris surinko daugiau nei pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals.
Jei rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis balsavimo teis turini piliei, yra taikoma maoritarin santykins daugumos
sistema - irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiausia, be ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals
Jei nei vienas kandidatas nesurinko reikiamo bals skaiiaus, rengiamas antras balsavimo turas, kuriame irinktu laikomas tas, kuris
surinko daugiausia bals (taikoma maoritarin santykins daugumos sistema).
Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiaus, rengiami pakartotiniai
rinkimai.
LR savivaldybi taryb rinkimai pagal proporcin sistem
Savivaldybi taryb nariai yra renkami 4 metams daugiamandatse rinkim apygardose, kuriose yra taikoma proporcin rinkim
sistema.

Kandidat iklimas:
Kandidatus savivaldybs tarybos narius gali kelti partija, registruota pagal Politini partij statym ir atitinkanti Politini partij
statymo reikalavimus dl partijos nari skaiiaus, ne vliau kaip likus 65 dienoms iki rinkim.
Partija kandidatus savivaldybs tarybos narius kelia pateikdama kandidat savivaldybs tarybos narius sra, kuriame kandidatai
surayti pagal jos nustatyt eil. Srae kandidat savivaldybs tarybos narius negali bti maiau kaip 10 ir du kartus daugiau kaip
toje apygardoje nustatytas mandat skaiius.
Kandidatai savivaldybs tarybos narius turi atitikti pasyviajai rinkim teisei taikomus reikalavimus.
Rinkim rezultat nustatymas
Rinkim barjeras: Partijos kandidat savivaldybs tarybos narius sraas gali gauti savivaldybs tarybos nari mandat tik tuo
atveju, jeigu u j balsavo ne maiau kaip 4 procentai, o u koalicijos kandidat sra ne maiau kaip 6 procentai rinkimuose
dalyvavusi rinkj.
Naudojama kvota skirstant mandatus: Mandatai kandidat savivaldybs tarybos narius sraams paskirstomi pagal tai, kiek rinkj
bals gavo kiekvienas sraas, taikant kvot ir liekan metod (taip pat kaip ir Seimo rinkimuose). Kvota lygi bals, kuriuos gavo
sraai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai i mandat skaiiaus (Seimo rinkim statyme nurodytas konkretus
skaiius 70, i kurio reikia dalyti bals skaii). Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu (odiu, lygiai taip pat
kaip ir Seimo rinkimuose daugiamandatse apygardose: irti aukiau).
6. Rinkim organizavimas ir vykdymas

1.
2.
3.

Rinkim organizavimas tai tam tikras procesas, susidedantis i nuosekliai vienas po kito sekani etap. Paprastai valstybi
praktikoje skiriami keli etapai:
paruoiamasis rinkim etapas;
balsavimo etapas;
bals skaiiavimo ir rinkim rezultat paskelbimas.
Lietuvoje vykstani rinkim proces, kaip jau minjau, reglamentuoja LR Seimo, Prezidento ir Savivaldybi taryb rinkim
statymai.
Pirmas etapas - pasiruoimas rinkimams
Paruoiamojo rinkim etapo metu sprendiami organizaciniai klausimai: formuojamos rinkim komisijos, nustatomos rinkimini
apygard teritorijos, sudaromi rinkj sraai, keliami ir registruojami kandidatai, vyksta agitacin kampanija.
Balsavimo datos nustatymas

Paruoiamj rinkim stadija prasideda nuo rinkim paskelbimo. Jo paskirtis balsavimo datos nustatymas. Valstybi praktikoje
taikomi keli rinkim datos nustatymo bdai:
Pirmajam bdinga tai, kad tiksli balsavimo data tvirtinama statymu, pvz. Estijoje eiliniai rinkimai valstybin susirinkim rengiami
vien kart per ketverius metus, pirm kovo sekmadien; JAV visuotiniai rinkimai ir rinkimai valstijose valstybines ir vietos
savivaldos institucijas vyksta lygini met pirm antradien po pirmo lapkriio pirmadienio.
Kito bdo esm sudaro tai, kad statym leidjas nenurodo konkreios rinkim datos, o tik nustato laikotarp, kada jie turi bti
surengti. Rinkim vykdymo terminai gali bti susij su renkamo organo galiojim pasibaigimu (Lenkijoje, Bulgarijoje), ekijoje
abiej parlamento rm rinkimai vyksta per 30 dien likus iki parlamento nari galiojim pasibaigimo.

149

Treiajam bdinga tai, kad statymuose nra speciali nuostat apie rinkim terminus, o nurodomas tik laikotarpis tarp seno
parlamento paleidimo ir naujo suaukimo, pvz. Didiojoje Britanijoje 20 dien; Parlamento paleidimo dat nustato Ministras
pirmininkas, o Karalien ileidia akt, kuriame numatoma nauja rinkim data.
LR Konstitucijoje nustatyta, kad rinkim skyrimas yra LR Seimo ir Prezidento prerogatyva. Pagal Konstitucijos 67 str. 4 ir 12 d.
Seimas skiria LR Prezidento ir savivaldybi taryb rinkimus, o pagal 58 str. 1 d. ir Seimo pirmalaikius rinkimus.
Konstitucijos 84 str. 20 d. tvirtinta Prezidento diskrecija skelbi eilinius rinkimus, o Konstitucijos 58 str. 2 d. numatytais atvejais
pirmalaikius Seimo rinkimus.
Konstitucijos 89 str. 1 d. numatytais atvejais Prezidento rinkimus gali skelbti ir LR Vyriausyb.
Mintos Konstitucijos nuostatos konkretizuojamos rinkim statymuose:

1.
2.
3.

Seimo rinkim st. 6 str.:

Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas, pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti Seimas arba Respublikos
Prezidentas.Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo nari galiojim pabaigos metais spalio mnesio antr sekmadien.
Juos skelbia Respublikos Prezidentas ne vliau kaip likus eiems mnesiams iki Seimo nari galiojim pabaigos.
Jeigu, likus keturiems mnesiams iki Seimo nari galiojim pabaigos, Respublikos Prezidentas nra paskelbs eilini Seimo
rinkim, Vyriausioji rinkim komisija eilinius Seimo rinkimus rengia ioje dalyje nurodytu laiku. Jeigu eiliniai Seimo rinkimai turi
bti rengiami karo veiksm metu, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendim pratsti Seimo galiojimus. iuo atveju
rinkimai turi bti skiriami ne vliau kaip po trij mnesi karui pasibaigus.
Savivaldybi taryb st. 7 str.:
Savivaldybi taryb rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vliau kaip likus 5 mnesiams iki savivaldybi taryb nari
galiojim pabaigos. Jeigu likus 4 mnesiams iki savivaldybi taryb nari galiojim pabaigos Lietuvos Respublikos Seimas
nepaskelbia savivaldybi taryb rinkim datos, savivaldybi taryb rinkimai rengiami paskutin sekmadien, nuo kurio iki taryb
nari galiojim pabaigos lieka ne maiau kaip mnuo. Savivaldybi taryb rinkimai rengiami ne anksiau kaip prie 2 mnesius ir
ne vliau kaip prie mnes iki taryb nari galiojim pabaigos.
Konstitucijos 80 str.(dl Prezidento rinkim datos):
Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin sekmadien likus dviem mnesiams iki Respublikos Prezidento
kadencijos pabaigos.
Taigi Lietuvoje statymai nenumato konkreios rinkim datos, taiau numato tam tikr laikotarp, kada jie turi vykti.
Rinkim komisij sudarymas

1.
2.
3.

Rinkimams organizuoti sudaromos rinkim komisijos. vairiose alyse egzistuoja keli rinkim organizavimo staig sudarymo
bdai:
Kai institucijos sudaromos prie kiekvienus naujus rinkimus (pvz. Austrijoje, Italijoje). is bdas geras tuo, kad leidia staigos
veikl traukti vairius gyventoj sluoksnius, be to, garantuoja nuolatin j sudties atnaujinim, o tai neleidia i staig naudoti
politiniams tikslams siekti.
Kai rinkim institucijos dirba nuolatos (pvz. Ispanijoje). Privalumas staigos nari profesionalumas.
Mirus bdas, kai Aukiausioji rinkim institucija veikia nuolatos, o emesnioji funkcionuoja tik konkreios rinkim kompanijos
metu (pvz. Lenkijoje).
Mirus bdas taikomas ir Lietuvoje rinkimus vykdo nuolat veikianti Vyriausioji rinkim komisija, o rinkim laikotarpiu
sudaromos miest, rajon, apygard, apylinki rinkim komisijos.
Vyriausioji rinkim komisija (VRK) (pagal Vyriausiosios rinkim komisijos statym)
VRK yra nuolat veikianti aukiausioji LR Seimo, Prezidento, savivaldybi taryb ir referendum organizavimo institucija.
Konstitucijos 67 str. 13 d. nustatyta, kad VRK sudaro ir jos sudt keiia LR Seimas. galiojimai: VRK garantuoja vienod rinkim
ir Referendumo statym taikym visoje LR teritorijoje. gyvendindama savo galiojimus, Vyriausioji rinkim komisija leidia aktus
sprendimus. Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimai, priimti neieinant u kompetencijos rib, yra privalomi visoms rinkim
ir referendumo komisijoms, valstybs ir savivaldybi institucijoms ir staigoms, taip pat kitoms staigoms, monms ir
organizacijoms. Juos pakeisti arba panaikinti gali tik pati Vyriausioji rinkim komisija arba teismas.
VRK nepriklausomumas: Valstybs institucijoms, staigoms, Seimo nariams ir kitiems pareignams, partijoms, nevyriausybinms
organizacijoms ar pilieiams draudiama kitis VRK veikl organizuojant ir vykdant rinkimus ar referendum.
Sudtis: VRK komisij sudaro Seimas ketveriems metams. VRK turi bti naujai sudaryta, kai iki eilini Seimo rinkim dienos liko
ne maiau kaip 120 dien ir ne daugiau kaip 140 dien. Prie neeilinius Seimo rinkimus VRK naujai nesudaroma, jos galiojimai
tsiasi, kol VRK bus sudaryta prie eilinius Seimo rinkimus.
VRK gali bti silomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris pagal Seimo rinkim statym gali bti kandidatu Seimo narius ir per
paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybi taryb rinkimus arba referendumus nebuvo atleistas i rinkim ar
referendumo komisijos u rinkim ar Referendumo statym paeidim.
VRM sudaroma i:
1) komisijos pirmininko;
2) trij auktj universitetin teisin isilavinim turini asmen, kurie burtais nustatomi i teisingumo ministro pasilyt
ei kandidatr;
3) trij auktj universitetin teisin isilavinim turini asmen, kurie burtais nustatomi i Lietuvos teisinink draugijos
pasilyt ei kandidatr;
4) partij, gavusi Seimo nari mandat daugiamandatje rinkim apygardoje, pasilyt asmen.

150

Vyriausiosios rinkim komisijos pirminink skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Vyriausiosios rinkim komisijos pirmininkas
turi du pavaduotojus. Juos renka Vyriausioji rinkim komisija savo posdyje. Vyriausiosios rinkim komisijos pirmininkas, taip pat
teisingumo ministro ir Lietuvos teisinink draugijos silymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partij nariai, darbo Vyriausiojoje
rinkim komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo naryst partijose ir negali dalyvauti j veikloje.
Kada privaloma atsistatydinti i VRK pirmininko ar nario pareig: Ketinantis bti kandidatu Seimo narius, Respublikos
Prezidentus ar savivaldybs tarybos narius arba kitos rinkim ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, kandidato
Respublikos Prezidentus patiktiniu, Lietuvos Respublikos piliei iniciatyvins grups referendumui surengti nariu, rinkim ar
referendumo stebtoju, atstovu rinkimams ar referendumui Vyriausiosios rinkim komisijos pirmininkas ar narys, prie duodamas
reikiam sutikim ar praddamas rinkti piliei paraus, privalo ne vliau kaip prie 30 dien teikti Seimui raytin atsistatydinimo
i Vyriausiosios rinkim komisijos pirmininko ar nario pareig pareikim.
Kitos rinkim komisijos

Pagal galiojanius statymus Lietuvoje, be VRM, rinkimus organizuoja ir kitos vairios komisijos, sudaromos rinkim laikotarpiu:
Rinkimams Seim ir savivaldybi tarybas apygard ir apylinki komisijos;
Prezidento rinkimams apylinki komisijos bei miesto, rajono komisija;

Referendumo organizavimui miest, rajon referendumo komisijos, apylinki referendumo komisijos.

Apygard komisijos
Jas rinkim laikotarpiui sudaro VRM. ios komisijos priiri, kaip rinkim apygardoje vykdomas is statymas; sudaro
apylinki rinkim komisijas; paskirsto rinkimams skirtas las apylinki rinkim komisijoms, kontroliuoja, kaip ios los
naudojamos; svarsto skundus dl apylinki rinkim komisij sprendim bei veiksm ir priima sprendimus, panaikina statym ar
kit teiss akt reikalavim neatitinkanius sprendimus; vykdo kitus statym nustatytus galiojimus,
Apylinki rinkim komisijos
Jas, kaip jau minta, sudaro apygard rinkim komisijos rinkim laikotarpiui. Pirmiausia apygardos rinkim komisija nustato
kiekvienos rinkim apylinks komisijos nari skaii, kuris turi bti kartotinis partij (j koalicij), turini teis silyti
kandidatras rinkim komisijas, skaiiui. ios komisijos i apygardos rinkim komisijos gauna apylinks rinkj sraus, sudaro
slygas su jais susipainti rinkjams, partij atstovams rinkimams, teikia ar kitaip perduoda rinkjams rinkjo paymjimus,
pranea apygardos rinkim komisijai apie apylinks rinkj srae aptiktus netikslumus; nagrinja skundus dl rinkj srae
padaryt klaid; rinkim dien organizuoja balsavim rinkim apylinkje; kartu su savivaldybs administracijos atstovu pasirpina,
kad pagal io statymo reikalavimus laiku bt parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsads; atlieka kitus
rinkim statymus nustatytus veiksmus.
Miest, rajon rinkim komisijos (sudaromos Prezidento rinkim atveju)
Miest, rajon rinkim komisijas rinkim laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkim komisija. ios komisijos sudaro apylinki rinkim
komisijas; paskirsto rinkimams skirtas las apylinki rinkim komisijoms, kontroliuoja i l naudojim ir u sunaudotas
rinkimams atsiskaito Vyriausiajai rinkim komisijai; svarsto skundus dl apylinki rinkim komisij sprendim bei veiksm ir
priima sprendimus; priiri, kaip mieste, rajone vykdomas is statymas ir t.t. I esms vykdo tas paias funkcijas kaip ir apygard
komisijos, nes Prezidento rinkim atveju apygard komisijos nra sudaromos
Rinkim apygard ir apylinki sudarymas

Rinkimams pravesti alies teritorija suskirstoma rinkim apygardas. Rinkim apygarda teritorinis rinkim vienetas, kuriame
gyvenantys pilieiai renka atstovus renkamas valstybs ar vietos savivaldos institucijas. Jos skirstomos vienmandates ir
daugiamandates, o pagal teritorij nacionalines arba teritorines rinkim apygardas.
Vienos ar kitos ries rinkim apygardos naudojimas priklauso nuo rinkim tipo bei naudojamos rinkim sistemos specifikos.
Taikant proporcinio atstovavimo rinkim sistem, sukuriamos daugiamandats rinkim apygardos. Daugiamandats rinkim
apygardos LR sudaromos renkant atstovus Seim (70 mandat), taip pat per savivaldybi taryb rinkimus. Taikant maoritarin
rinkim sistem, beveik visada formuojasi vienmandats rinkim apygardos. iose apygardose vykdomi rinkimai Seim (71
mandatas) ir Prezidento rinkimai.
LR rinkim apygard ir apylinki sudarymo tvarka numatyta rinkim statym:
Seimo rinkim st. 9 str.:
Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama 71 vienmandat rinkim apygard, atsivelgiant
rinkj skaii rinkim apygardoje, , Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstym vienmandates rinkim apygardas per
ankstesnius Seimo rinkimus ir administracin teritorin padalijim.
Rinkim apygarda sudaroma i bendr rib turini rinkim apylinki. Rinkj skaiius apygardoje turi bti nuo 0,8 iki 1,2
vidutinio rinkj visose vienmandatse rinkim apygardose skaiiaus.
Vyriausioji rinkim komisija Valstybs iniose skelbia rinkim apygardas sudarani rinkim apylinki sra, j balsavimo
bstini adresus ir telefonus, apygardos rinkj skaii, apygard rinkim komisij adresus ir telefonus.
Taip pat sudaroma viena daugiamandat rinkim apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkim teis Lietuvos Respublikos
pilieiai. ioje apygardoje pagal proporcin rinkim sistem renkama 70 Seimo nari.
Savivaldybi taryb st.10 str.:
Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybs teritorijoje sudaroma viena daugiamandat rinkim apygarda, kurioje balsuoja visi
aktyvij rinkim teis turintys ios savivaldybs rinkjai.

151

1.
2.

Balsavimui vykdyti ir balsams skaiiuoti yra sudaromos rinkim apylinks. Jos sudaromos atsivelgiant :
patogum rinkjams atvykti balsavimo patalpas;
rinkj skaii.
Visuose rinkim statymuose yra nustatyta, kad rinkim apylinks teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkj.
Miesto, rajono teritorijos suskirstym, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus ir referendumus, prireikus rinkim
apylinkes mero teikimu (Seimo/Prezidento rinkim atvejais) ar savivaldybs administracijos direktoriaus teikimu (savivaldybi
taryb rinkim atvejais) keiia Vyriausioji rinkim komisija. Patvirtint rinkim apylinki sra, jo pakeitimus Vyriausioji rinkim
komisija skelbia Valstybs iniose.
Rinkj registravimas

1.
2.

1.
2.
3.
4.

Svarbi rinkim proceso stadija rinkj registravimas, t.y. asmen traukimas rinkj sraus. io etapo tikslas utikrinti
galimyb visiems rinkjams dalyvauti rinkimuose, taip pat ukirsti keli apgaulms (t.y., kad rinkimuose nedalyvaut asmenys,
neturintys balso teiss, ir kad tas pats asmuo nebalsuot keliose apygardose ar apylinkse). Rinkj sra sudarymas garantuoja
visuotin ( rinkj sraus traukiami visi turintys rinkim teis pilieiai) ir lygi (kiekvienas gali bti trauktas tik vien sra)
rinkim teis.
Valstybi praktikoje inomos dvi rinkim sra sudarymo sistemos:
Neprivaloma jos esm sudaro tai, kad rinkjai patys turi pasirpinti traukimu rinkj sraus, pvz., Pranczijos rinkim
statymuose nustatyta, kad rinkj sraus pilieiai traukiami j praymu. Tokia sistema nustatyta taip pat Meksikoje, Ispanijoje.
Privaloma daugelyje Europos valstybi galioja privalomojo rinkj traukimo rinkj sraus sistema. Tokie bdu rinkjo
pavard automatikai traukiama rinkj sraus, vos tik jis sulaukia reikiamo amiaus (Rusija, Italija).
Rinkj registravimas Lietuvoje
Kas yra raomi rinkj sraus: Lietuvoje rinkim sra raomi Lietuvos Respublikos rinkj sra raomi visi rinkim teis
turintys asmenys pagal dokumento (paso arba asmens tapatybs kortels) idavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventoj
registr. Savivaldybi taryb rinkim atveju, vietoj paso/asmens tapatybs kortels, asmenys sra raomi ir pagal leidimo nuolat
gyventi Lietuvos Respublikoje idavimo duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos gyventoj registro duomenis sudaryti sraai yra
iankstiniai.
Registravimo organizavimas: Lietuvoje rinkj sra sudarym, nuolatin j tikslinim organizuoja Vyriausioji rinkim komisija.
Valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos, iduodanios Lietuvos Respublikos pilietyb patvirtinanius dokumentus,
tvarkanios piliei gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojanios piliei mirt ir pilietybs netekim, taip pat yra
atsakingos, kad Lietuvos Respublikos gyventoj registras laiku ir tinkamai bt keiiamas ir tikslinamas.
Atvejai, kai asmuo yra ibraukiamas i rinkj sra:
Mirs rinkjas;
Asmuo, neteks LR pilietybs ( ir, savivaldybi taryb rinkim atveju, neturintis leidimo nuolat gyventi Lietuvoje);
Rinkjas, kuriam siteisjo teismo sprendimas pripainti j neveiksniu;
Savivaldybi taryb rinkim atveju asmuo, kurio leidimas nuolat gyventi Lietuvoje yra statym tvarka panaikintas.
Rinkim paymjimai: Rinkim komisijos visiems rinkjams iduoda paymjimus, kurie yra dalyvavimo rinkimuose pagrindas.
Kandidat klimas

1.
2.

3.

Tai vienas i svarbiausi rinkim kampanijos etap, nes jo metu nustatomi asmenys, i kuri bus irinkti(-as) prezidentas,
parlamento nariai, vietos savivaldybi tarybos nariai. Rinkim statymai detaliai reglamentuoja kandidat iklimo renkamas
pareigybes tvark.
Teisinje literatroje skiriami keli kandidat klimo modeliai:
Kada subjektai, galintys kelti kandidatus, yra tik politins partijos. Tai bdinga parlamento rinkimams (Austrija, Portugalija). io
modelio alininkai pabria ypating politini partij reikm rinkim procese.
Kada kandidatr gali kelti ir partijos, ir tam tikras rinkj skaiius. i pozicija grindiama tuo, kad kandidatas turi atskleisti ne tik
savo asmenin poir, bet ir atstovauti tam tikroms visuomeninms nuotaikoms. is modelis taikomas ir Lietuvoje per Prezidento
rinkimus: Konstitucijoje numatyta, kad kandidatu LR Prezidentus registruojamas LR pilietis <...>, surinks ne maiau kaip 20
tkstani rinkj para.
Kada kandidat renkam pareigyb turi paremti ne paprasti rinkjai, bet tam tikri pareignai.
Kas gali ikelti kandidatus Lietuvoje (Seimo rinkim st. 37 str.): Kandidatus Seimo narius gali kelti ir politins partijos, ir LR
pilieiai (kokia tvarka keliami kandidatai vienmandatse ir daugiamandatse apygardose jau raiau anksiau). Taiau partijos
kandidatas turi tam tikr pranaum prie nepriklausom kandidat, kadangi jam utenka vien partijos iklimo kandidatu, tuo tarpu
pilieiui reikia surinkti ne maiau kaip vien tkstant tos apygardos rinkj para.
Savivaldybi taryb rinkimuose (statymo 34 str.) teis ikelti kandidatus savivaldybi taryb narius priklauso tik partijoms,
registruotoms pagal Politini partij statym ir atitinkanioms Politini partij statymo reikalavimus dl partijos nari skaiiaus.
Kandidat iklimo pareiktiniai dokumentai: Paymtina, kad ikeliant kandidatus reikia laikytis kandidato iklimo forminimo
taisykli. Seimo rinkim st. 38 str., Prezidento rinkim st. 32 str., Savivaldybi taryb rinkim st. 35 str. detaliai apibdinti
Vyriausiajai rinkim komisijai pateikiami kandidat iklimo pareiktiniai dokumentai: pareikimas dalyvauti rinkimuose;
sipareigojimas nutraukti darb ar veikl, nesuderinam su numatytais statymais; pajam bei turto deklaracijos bei kiti statym
numatyti dokumentai.
Seimo nario pareiga vieai paskelbti dl bendradarbiavimo su kit ali specialiosiomis tarnybomis (98 str. 1 d.): Kiekvienas
kandidatas Seimo narius turi vieai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos uduotis yra smoningai bendradarbiavs su
kit valstybi specialiosiomis tarnybomis. Tai jis nurodo kandidato Seimo narius anketoje. Vyriausiosios rinkim komisijos
leidiamame kandidato Seimo narius rinkim plakate, taip pat plakate su kandidat srau prie kandidato pavards turi bti

152

1.
2.

paymta: Ne pagal Lietuvos Respublikos uduotis yra smoningai bendradarbiavs su kitos valstybs specialiosiomis
tarnybomis.
Seimo nario pareiga paskelbti dl turtos teismo nuosprendiu paskirtos bausms (98 str. 3 d.): Kiekvienas kandidatas Seimo
narius turi vieai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos teismo siteisjusiu nuosprendiu yra pripaintas
kaltu dl nusikalstamos veikos arba siteisjusiu teismo nuosprendiu bet kada buvo pripaintas kaltu padars sunk ar labai sunk
nusikaltim. Tai jis nurodo kandidato Seimo narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas pasibaigs ar panaikintas. Vyriausiosios
rinkim komisijos leidiamame kandidato Seimo narius rinkim plakate, taip pat plakate su kandidat srau prie kandidato
pavards turi bti paymta: Teismo nuosprendiu yra pripaintas kaltu dl nusikalstamos veikos. Analogikas reikalavimas yra
nustatytas Savivaldybi taryb st. 89 str.
Rinkim ustatas: Lietuvoje, norint kandidat ar j sra registruoti rinkimams, reikia neti rinkim ustat. Rinkim ustatas yra
paplits daugelyje ali. Tai yra tam tikras saugiklis, kad asmenys rinkim kompanija nesinaudot tik savireklamos tikslais. LR
Seimo rinkim st. 41 str. skelbiama, kad rinkim ustatas vienam kandidatui Seimo narius registruoti vienmandatje rinkim
apygardoje yra lygus paskutinio paskelbto alies kio vidutinio mnesinio darbo umokesio (toliau VMDU) 1 dydiui. Rinkim
ustatas vienam kandidat Seimo narius sraui registruoti daugiamandatje rinkim apygardoje yra VMDU 20 dydi. statyme
nustatyta, kad Per 40 dien po galutini rinkim rezultat paskelbimo Vyriausioji rinkim komisija grina rinkim ustat j
sumokjusiai partijai arba asmeniui, kai:
ikeltas kandidatas Seimo narius arba asmuo, isikls kandidatu Seimo narius, irinktas Seimo nariu vienmandatje rinkim
apygardoje;
ikelt kandidat sraas (jungtinis sraas) gijo teis dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatje rinkim apygardoje ir
spaudoje yra paskelbta ataskaita, skelbtina pagal statym, apie l altinius ir naudojim rinkim agitacijai.
Negrintini ustatai pervedami valstybs biudet.
Savivaldybi taryb rinkimuose taikomi maesni ustatai 1 VMDU vienam kandidat sraui, o kandidatams LR Prezidentus 5
VDMU vienam kandidatui (ustatas yra grinamas j sumokjusiam asmeniui po rinkim, jeigu j metu kandidatas Respublikos
Prezidentus gavo daugiau kaip 7 procentus balsavime dalyvavusi rinkj bals).
Rinkim agitacin kampanija
Tai dar vienas parengiamojo periodo etapas. Jo metu rinkjai susipasta su kandidatais ir j prierinkiminmis platformomis, o
visuomenins organizacijos ir partijos vykdo prierinkimin agitacij ir propagand. Rinkim kampanija reikalinga tam, kad rinkjai
nusprst, u kuri politin partij ar konkret kandidat jie balsuos per rinkimus. Pagal Lietuvos rinkim statymus kandidatai turi
teis pasisakyti susirinkimuose, naudotis masins informacijos priemonmis, jiems numatyta asmens nelieiamyb ir pan.
Rinkim agitacij reglamentuojanios teiss normos leidia j vykdyti vairiomis formomis ir bdais, iskyrus tuos, kurie paeidia
Konstitucij ir statymus, prietarauja moralei, teisingumui ar visuomens darnai, neatitinka sining ir garbing rinkim (Seimo
rinkim st. 50 str. 2 d.).
Rinkim
Rinkim agitacijos draudimas rinkim dien: Rinkim agitacija, nepaisant jos bd, form ir priemoni, draudiama likus 30
valand iki rinkim pradios ir rinkim dien iki balsavimo pabaigos, iskyrus nuolatin vaizdin agitacij tam skirtose vietose,
jeigu ji ikabinta likus ne maiau kaip 48 valandoms iki rinkim pradios. Rinkim agitacijos draudimo laikotarpiu joki vaizdini
rinkim agitacijos priemoni (iskyrus tas, kurias ileido Vyriausioji rinkim komisija) negali bti balsavimo patalpoje ir 50 metr
atstumu aplink pastat, kuriame yra balsavimo patalpa.
Finansavimas: Rinkim agitacins kampanijos finansavim ir jos kontrol reglamentuoja Politini kampanij finansavimo kontrols
statymas bei rinkim statymas.
Antras etapas balsavimas

1.
2.
3.

Lietuvos rinkim statymuose nustatyta, kad balsuoti rinkjai gali:

rinkim apylinkje, kurios rinkj sraus jie yra rayti;
patu;
namuose.
Taip pat LR statymuose nustatomos galimybs balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinse atstovybse, konsulinse
staigose ir laivuose; sveikatos prieiros, socialins rpybos ir globos staigose; kariniuose vienetuose; bausmi vykdymo staigose
Balsavimas patu:
Seimo, Savivaldybi taryb rinkimai: Balsuoti patu galima specialiai balsavimui sudarytuose patuose (toliau specialiuose
patuose) j darbo valandomis paskutin treiadien, ketvirtadien ar penktadien iki rinkim dienos.
Prezidento rinkimai: Balsuoti patu galima miesto, rajono pato skyriuose j darbo valandomis, pradedant 5 diena iki rinkim ir
baigiant likus vienai dienai iki rinkim, jei rinkjas raytas to miesto, rajono rinkj sraus, ir baigiant likus 2 dienoms iki
rinkim, jei rinkjas neraytas to miesto, rajono rinkj sraus.
Balsavimo patu ilaidas apmoka valstyb.
Balsavimas namuose:
Balsuoti namuose gali tik ie rinkjai: negalieji, dl ligos laikinai nedarbingi rinkjai, sukak 70 met ir vyresni rinkjai, jeigu jie
dl sveikatos bkls patys negali atvykti balsuoti pat arba rinkim dien rinkim apylink ir jeigu jie pateik Vyriausiosios
rinkim komisijos nustatytos formos rinkjo praym balsuoti namuose ir yra rayti namuose balsuojani rinkj sraus.
Balsavimas rinkim apylinkje:
Balsavimo trukm ir vieta: Visuose, Seimo, savivaldybi taryb, Prezidento, rinkimuose laikas ir vieta yra vienodi - Balsavimas
vyksta rinkim dien nuo 7 iki 20 valandos apylinks rinkim komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkjas balsuoja toje rinkim
apylinkje, kurios rinkj sraus jis yra raytas, jei kitko nenumato is statymas.

153

Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius (Seimo, savivaldybi taryb rinkimai): Balsavimo patalpoje negalima rengti
joki kit rengini, iskyrus rinkim organizavim ir balsavim. Joki rengini taip pat negalima rengti ir perjimo patalpose
(koridoriuose) bei prie jimo balsavimo patalpos pastat.
Balsavimo pradia: Rinkim dien rinkjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne maiau kaip 3/5 apylinks rinkim
komisijos nari. Tada rinkim komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrins, ar balsad yra tuia, j uantspauduoja. Po
to, kai apylinks rinkim komisija nustato, kad balsavimo patalpa rengta pagal nustatytus reikalavimus, komisijos pirmininkas
atlikdamas tam tikrus veiksmus (antspauduoja rinkim biuletenius, idalija rinkj sra ir iduoda rinkim biuletenius komisijos
nariams ir t.t.), paskelbia balsavim pradi.
Rinkjo asmens tapatybs nustatymas: Prie jimo balsavimo patalp rinkjas pateikia apylinks rinkim komisijos nariui rinkjo
paymjim, pas ar kit jo asmenyb bei pilietyb patvirtinant dokument, nes taip komisijos nariai patikrina, ar jis trauktas tos
apylinks rinkj sraus. Jeigu asmuo trauktas mintus rinkj sraus iduoda atvykimo lapel ir nurodo, kur komisijos nar
kreiptis dl rinkim biuletenio. Jeigu asmuo, atvyks balsavimo patalp, neturi reikaling dokument arba neaiku, ar jis yra
raytas ios rinkim apylinks rinkj sra, komisijos narys jam atvykimo lapelio neiduoda, bet teikia sveio lapel ir
pasiunia j pas komisijos pirminink ar jo pavaduotoj isiaikinti dl balsavimo. Komisijos narys, kuriam pavesta iduoti rinkim
biuletenius, i pateikt dokument nustats, kad atvyks balsuoti asmuo tikrai yra rinkj sra raytas pilietis, arba jeigu
rinkim komisijos pirmininkui ratu tai paliudija du tos rinkim apylinks rinkj sra rayti Lietuvos Respublikos pilieiai,
rinkj srae suranda rinkjo pavard, paima i asmens rinkjo paymjim ir atvykimo lapel. Tada teikia atitinkam skaii
(priklausomai ar Seimo, ar Prezidento rinkimai vyksta) rinkim biuleteni.
Balsavimo tvarka:
Balsuojant pagal maoritarin sistema (pvz., Prezidento rinkim atveju), pakanka paymti biuletenyje t kandidato pavard, u
kuri rinkjas balsuoja u.
Sudtingesn procedra laukia balsuojant pagal proporcinio atstovavimo sistem (pvz. renkant savivaldybi tarybas), kur reikia
paymti ne tik partijos sra, bet ir parinkti i io srao kelis kandidatus, kuriems rinkjas teikia pirmenyb.
Kadangi Seimo rinkimuose taikoma miri sistema ir balsavimas tuo paiu metu vyksta ir vienmandatse ir daugiamandatse rinkim
apygardose, tai balsuojama pagal abu aukiau mano nurodytus bdus.
Upildytus balsavimo biuletenius rinkjas pats meta balsavimo d (atvejai, kai rinkjas pats negali j upildyti, ar mesti
balsavimo d, nurodyti prie mano aprayto slapto balsavimo principo).
Balsavimo bdai kitose alyse
vairiose alyse kartais taikomi originals balsavimo bdai: pvz., balsuojama metant biuleten (arba eton) urn, ant kurios
priklijuotas tam tikro kandidato portretas. Kai kuriose alyse naudojamos balsavimo mainos (JAV, Olandija). Balsavimo main
privalumas greitas bals skaiiavimas. Skaiiuoti balsus balsavimo mainomis ypa aktualu valstybms, kur didelis gyventoj
skaiius.
Treias etapas bals skaiiavimas ir rinkim rezultat paskelbimas

Bals skaiiavimui reglamentuoti Lietuvos rinkim statymuose yra atskiri skirsniai. Juose gana smulkiai apraoma visa
skaiiavimo tvarka:
1. Pirminje stadijoje balsai skaiiuojami apylinki rinkim komisijoje. Komisijos darb organizuoja ir jam vadovauja apylinks
rinkim komisijos pirmininkas.
2. Suskaiiavus balsadje rastus balsus, skaiiuojami patu ir namuose gauti rinkim biuleteniai.
3. Baigus skaiiuoti kiekvienoje rinkim apylinkje suraomas(-i):
Seimo rinkim atveju: du bals skaiiavimo protokolai: vienmandats ir daugiamandats rinkim apygardos.
Savivaldybi taryb rinkim atveju: vienas bals skaiiavimo protokolas.
Prezidento rinkim atveju: vienas bals skaiiavimo protokolas.
4. Protokolus pasirao apylinks rinkim komisijos pirmininkas ir nariai bei stebtojai.
5. Po to paketai su visais biuleteniais ir protokolais pristatomi apygardos (Seimo ir savivaldybi taryb rinkim atvejais) arba miesto,
rajono2 (Prezidento rinkim atveju) rinkim komisijai. Tai turi bti padaryta ne vliau kaip per 12 val. nuo balsavimo pabaigos.
6. Apygardos rinkim komisija suskaiiuoja apylinki rinkim komisij pateiktus duomenis ir prie j prideda tuos patu balsavusi
rinkj balsus, kurie buvo suskaiiuoti apygardos rinkim komisijoje. Kiekvienos apygardos rinkim komisija surao apygardos
bals skaiiavimo protokolus.
7. Apygardos rinkim komisijos rinkim dokumentus pristato Vyriausiajai rinkim komisijai.
8. Rinkim rezultatus nustato Vyriausioji rinkim komisija po to, kai inagrinja visus skundus ir nustato visus rinkim rezultatus
visose apygardose, taip pat ir rinkj, balsavusi usienyje ir laivuose, balsus.
9. Kada rinkimai laikomi vykusiais raiau jau ankiau.
10. Galutinius rinkim rezultatus ne vliau kaip per 7 dienas (Prezidento rinkim atveju ne vliau kaip per 5 dienas) nuo rinkim arba
pakartotinio balsavimo skelbia Vyriausioji rinkim komisija.
1.

Rinkim teiss paeidimai. Teisins atsakomybs u rinkim teiss paeidimus rys.

Kad rinkimai, ypa paskutin j stadija balsavimas bei rezultat paskelbimas, vykt statym nustatyta tvarka, yra vykdoma j
kontrol.
Lietuvoje emesniosios rinkim komisijos gali bti apskundiamos auktesniajai rinkim komisijai (apylinki komisijos
apskundiamos apygard komisijoms, o pastarosios Vyriausiajai rinkim komisijai), ir tik Vyriausiosios rinkim komisijos
veiksmai gali bti apsksi Vyriausiajam administraciniam teismui.
2

Toliau a raysiu tik kai balsus skaiiuoja apygard komisijoj, bet turkit galvoj, kad taip pat balsai skaiiuojami ir miesto, rajono
rinkim komisijoj.

154

U rinkim teiss paeidimus Lietuvoje nustatyta administracin ir baudiamoji atsakomyb.

ATPK nustatyta atsakomyb:

snis. Rinkj sra, piliei, turini teis dalyvauti referendume, sra, bals skaiiavimo protokol, rinkim ar referendumo
biuleteni praradimas
Rinkj sra, piliei, turini teis dalyvauti referendume, sra, rinkj para rinkimo lap, bals skaiiavimo
protokol, rinkim ar referendumo biuleteni praradimas, padarytas asmens, atsakingo u i dokument saugojim ir tvarkym,
utraukia baud nuo penki imt iki dviej tkstani lit.
Rinkj sra, piliei, turini teis dalyvauti referendume, sra, bals skaiiavimo protokol, rinkim ar referendumo
biuleteni praradimas, jeigu dl to rinkimai ar referendumas buvo pripainti negaliojaniais, utraukia baud nuo keturi tkstani iki deimties tkstani lit.
207(2) straipsnis. Rinkim ar referendumo agitacijos tvarkos paeidimas
Rinkim ar referendumo agitacijos draudimo paeidimas likus 30 valand iki Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybi taryb
rinkim, rinkim Europos Parlament ar referendumo pradios, taip pat rinkim, referendumo dien
utraukia baud nuo penki imt iki vieno tkstanio lit, o rinkim komisij ar referendumo komisij nariams arba
kitiems pareignams, taip pat rinkim ar referendumo stebtojams nuo vieno tkstanio iki keturi tkstani lit.
Tokia pat veika, padaryta visuomens informavimo priemonse,
utraukia baud vieosios informacijos rengjo ar platintojo vadovui arba kitam u vieosios informacijos skleidim ar visuomens
informavimo priemons turin atsakingam asmeniui nuo deimties tkstani iki penkiasdeimties tkstani lit.
Rinkim ar Referendumo statymuose numatytos rinkim ar referendumo agitacijos tvarkos paeidimas
utraukia baud nuo dviej imt iki penki imt lit, rinkim komisij ar referendumo komisij nariams arba kitiems
pareignams, taip pat rinkim ar referendumo stebtojams nuo septyni imt iki trij tkstani lit, politins kampanijos
dalyviams ar politins partijos, kuri yra politins kampanijos dalyv, pirmininkui nuo vieno tkstanio iki keturi tkstani lit.
Tokia pat veika, jeigu dl to rinkimai ar referendumas pripainti negaliojaniais,
utraukia baud nuo vieno tkstanio iki penki tkstani lit, rinkim komisij ar referendumo komisij nariams arba
kitiems pareignams, taip pat rinkim ar referendumo stebtojams nuo trij tkstani iki dvideimties tkstani lit, politins
kampanijos dalyviams ar politins partijos, kuri yra politins kampanijos dalyv, pirmininkui nuo penki tkstani iki
trisdeimties tkstani lit.
Trukdymas kandidatui Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybi taryb narius ar
kitam politins kampanijos dalyviui susitikti su rinkjais ar kitoks trukdymas vykdyti rinkim ar referendumo agitacij
utraukia baud nuo dviej imt iki penki imt lit, o rinkim komisij ar referendumo komisij nariams arba kitiems
pareignams, taip pat rinkim ar referendumo stebtojams nuo penki imt iki dviej tkstani lit.
207(3) straipsnis. Kliudymas rinkim komisijos ar referendumo komisijos nariams atlikti pareigas
Rinkim komisijos ar referendumo komisijos teist reikalavim organizuojant ar vykdant rinkimus ar referendum
nevykdymas
utraukia baud nuo dviej imt iki penki imt lit, o rinkim ar referendumo stebtojams nuo trij imt iki vieno
tkstanio lit.
Rinkim komisijai ar referendumo komisijai reikaling dokument nepateikimas arba i dokument nuslpimas,
klaiding ar ne vis duomen suteikimas arba j suteikimas ne laiku, taip pat rinkim komisijos ar referendumo komisijos teist
reikalavim ir sprendim nevykdymas, jeigu dl to paeidiami rinkim ar Referendumo statym arba Vyriausiosios rinkim
komisijos nustatyti rinkim ar referendumo organizavimo ir vykdymo terminai,
pareignams nuo penki imt iki deimties tkstani lit.
207(4) straipsnis. Rinkim ar referendumo stebtoj teisi paeidimas
Rinkim ar Referendumo statymuose numatyt rinkim ar referendumo stebtoj teisi paeidimas utraukia baud nuo vieno imto iki vieno tkstanio lit, o rinkim komisij ar referendumo komisij nariams arba
kitiems pareignams - nuo septyni imt iki trij tkstani lit.
nis. Neteistas rinkim ar referendumo biuleteni idavimas ar perdavimas
Neteistas rinkim ar referendumo biuleteni idavimas
utraukia baud rinkim komisij ar referendumo komisij nariams arba kitiems pareignams nuo vieno imto iki dviej
tkstani lit.
Nepaymt rinkim ar referendumo biuleteni perdavimas
utraukia rinkjui baud nuo vieno imto iki vieno tkstanio lit.
207(6) straipsnis. Referendumo statyme numatytos piliei para rinkimo tvarkos
paeidimas
Referendumo statyme numatytos piliei para rinkimo tvarkos paeidimas
utraukia baud nuo penki imt iki vieno tkstanio lit.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda u io straipsnio pirmojoje dalyje numatytus paeidimus,
utraukia baud nuo vieno tkstanio iki dviej tkstani lit.
207(7) straipsnis. Balsavimo rinkimuose ar referendume tvarkos paeidimas
Rinkim ar Referendumo statymuose numatytos rinkj balsavimo tvarkos paeidimas, jeigu rinkjas tuose paiuose
rinkimuose ar referendume apgauls bdu balsavo daugiau negu vien kart arba neteistai balsavo u kit asmen,
utraukia baud nuo penki imt iki vieno tkstanio lit.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda u io straipsnio pirmojoje dalyje numatyt paeidim,
utraukia baud nuo vieno tkstanio iki trij tkstani lit.
Rinkjo balsavimas u atlyg, silymasis balsuoti u atlyg ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume,
utraukia baud nuo penki imt iki dviej tkstani lit.

155

Rinkim ar Referendumo statymuose numatytos rinkj balsavimo patu, namuose, Lietuvos Respublikos diplomatinse
atstovybse, konsulinse staigose, laivuose, sveikatos prieiros, socialins rpybos ir globos staigose, kariniuose vienetuose,
bausmi vykdymo staigose tvarkos paeidimas
utraukia spjim arba baud nuo vieno imto iki penki imt lit, o rinkim komisij ar referendumo komisij nariams,
pato darbuotojams, kitiems pareignams, taip pat rinkim ar referendumo stebtojams nuo trij imt iki vieno tkstanio lit.
Rinkj balsavimo slaptumo paeidimas rinkimuose ar referendume
utraukia spjim arba baud nuo penkiasdeimties iki dviej imt lit, o rinkim komisij ar referendumo komisij
nariams, pato darbuotojams, kitiems pareignams, taip pat rinkim ar referendumo stebtojams nuo vieno imto iki penki imt
lit.
Kitoks rinkim ar Referendumo statymuose numatytos balsavimo tvarkos paeidimas
utraukia spjim arba baud nuo penkiasdeimties iki penki imt lit, o rinkim komisij ar referendumo komisij
nariams, pato darbuotojams, kitiems pareignams, taip pat rinkim ar referendumo stebtojams nuo vieno imto iki vieno
tkstanio lit.
207(8) straipsnis. Politins kampanijos dalyvi registravimo reikalavim paeidimas
Politins kampanijos dalyvi registravimo reikalavim paeidimas
utraukia baud pareignams nuo penki imt iki vieno tkstanio lit.
Duomen nepateikimas paeidiant Politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo kontrols statymo
reikalavimus, kai tai padaro politins kampanijos dalyvis, politins kampanijos idininkas, politins kampanijos auditorius,
utraukia baud politins partijos pirmininkui ar politins kampanijos dalyviui nuo penki imt iki dviej tkstani lit.
207(9) straipsnis. Politins reklamos skelbimo reikalavim nesilaikymas
Politins reklamos skelbimo reikalavim, numatyt Politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo
kontrols, rinkim ir Referendumo statymuose, nesilaikymas
utraukia baud vieosios informacijos rengjo ar platintojo vadovui arba kitam u vieosios informacijos skleidim ar
visuomens informavimo priemons turin atsakingam asmeniui nuo vieno tkstanio iki penki tkstani lit.
Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda u io straipsnio pirmojoje dalyje numatyt paeidim,

utraukia baud vieosios informacijos rengjo ar platintojo vadovui ar kitam u vieosios informacijos skleidim ar
visuomens informavimo priemons turin atsakingam asmeniui nuo dviej tkstani iki deimties tkstani lit.
Iorins politins reklamos rengimo ir skleidimo nustatytos tvarkos paeidimas
utraukia baud nuo vieno tkstanio iki trij tkstani lit, o politins kampanijos dalyviui ar politins partijos, kuri yra
politins kampanijos dalyv, pirmininkui nuo vieno tkstanio iki penki tkstani lit.
207(10) straipsnis. Politini kampanij finansavimo tvarkos paeidimas
Auk politinei kampanijai apskaitos tvarkos paeidimas
utraukia baud politins kampanijos idininkui, politins partijos pirmininkui ar politins kampanijos dalyviui nuo vieno
imto iki trij tkstani lit.
Ilaid politinei kampanijai apskaitos tvarkos paeidimas
utraukia baud politins kampanijos idininkui ar politins kampanijos dalyviui nuo dviej tkstani iki deimties
tkstani lit.
Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda u io straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje
numatytus paeidimus,
utraukia baud nuo trij tkstani iki penkiolikos tkstani lit.
Auk politinei kampanijai gavimas, turtini prievoli dl ilaid politinei kampanijai prisimimas neusiregistravus
savarankikuoju politins kampanijos dalyviu
utraukia baud privalanios registruotis politins partijos pirmininkui ar privalaniam registruotis asmeniui nuo dviej
tkstani iki dvideimties tkstani lit.
Kitoks politini kampanij finansavimo tvarkos paeidimas
utraukia baud politins kampanijos idininkui, politins partijos pirmininkui ar politins kampanijos dalyviui nuo vieno
imto iki penki tkstani lit.
nis. Nepraneimas apie atsiradusius savivaldybs tarybos nario galiojim nutrkimo prie termin pagrindus
Savivaldybs tarybos nario nepraneimas Vyriausiajai rinkim komisijai apie perjim pareigas, nesuderinamas su
savivaldybs tarybos nario pareigomis, arba apie pareig, nesuderinam su savivaldybs tarybos nario pareigomis, jim
utraukia baud nuo trij tkstani iki penki tkstani lit.
BK nustatyta atsakomyb:
XXVI SKYRIUS
NUSIKALTIMAI ASMEN RINKIM TEISMS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO, SEIMO, EUROPOS
PARLAMENTO BEI SAVIVALDYBI TARYB RINKIM AR REFERENDUM TVARKAI

172 straipsnis. Trukdymas pasinaudoti rinkim ar referendumo teise

Tas, kas naudodamas psichin prievart arba papirkdamas, arba apgauls bdu trukd asmeniui realizuoti savo teis rinkti,
bti irinktam arba dalyvauti referendume,
baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met.
nis. Rinkim ar referendumo dokumento suklastojimas arba suklastoto rinkim ar referendumo dokumento panaudojimas
1. Tas, kas siekdamas paveikti rinkim ar referendumo rezultatus suklastojo rinkj sra, turini teis dalyvauti
referendume piliei sra, bals skaiiavimo protokol, rinkim ar referendumo biuleten, pagamino didel kiek rinkim ar
referendumo netikr biuleteni arba panaudojo suklastot ar netikr rinkim ar referendumo dokument,
baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met.

156

2. Tas, kas padar io straipsnio 1 dalyje numatyt veik, jeigu dl to rinkimai ar referendumas buvo pripainti
negaliojaniais arba tai turjo reikmingos takos rinkim ar referendumo rezultatams,
baudiamas laisvs atmimu iki trej met.
174 straipsnis. Neteisingas rinkim bals suskaiiavimas
1. Tas, kas siekdamas paveikti rinkim ar referendumo rezultatus neteisingai suskaiiavo ir ufiksavo rinkj ar
referendume dalyvavusi piliei balsus,
baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met.
2. Tas, kas padar io straipsnio 1 dalyje numatyt veik, jeigu dl to rinkimai ar referendumas buvo pripainti
negaliojaniais arba tai turjo reikmingos takos rinkim ar referendumo rezultatams,
baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki trej met.

Rinkim ar referendumo dokumento sunaikinimas, sugadinimas, pagrobimas arba paslpimas

Tas, kas sunaikino, sugadino, pagrob arba paslp rinkj ar turini teis dalyvauti referendume piliei sra, rinkim
ar referendumo biuleten ar bals skaiiavimo protokol, jeigu dl to rinkimai ar referendumas buvo pripainti negaliojaniais arba
tai turjo reikmingos takos rinkim ar referendumo rezultatams,
baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met.
8. Referendumas tiesiogins demokratijos institutas. Referendumo samprata. Referendum rys. Referendumo iniciatyvos teis.
Referendumo institutas Lietuvoje.
8.1. Referendumas tiesiogins demokratijos institutas. Referendumo samprata.

1.
2.
1.
2.

1.
2.
3.

LR Konstitucijos 9 str. 1 d. skelbiama: Svarbiausi Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu. Taip
susiduriame su referendumu konstituciniu tiesiogins demokratijos institutu Lietuvos teisinje sistemoje.
Referendumas ta svarbiausias tiesiogins demokratijos institutas, pasireikiantis tiesioginiu rinkj balsavimu tam tikru valstybs
ar visuomens gyvenimo klausimu. Referendumo metu piliei valia yra ireikiama balsuojant u referendumui pateikt klausim.
Tuo referendumo procedra primena rinkimus. Taiau i demokratini institucij tapatinti negalima:
Referendumas ir rinkimai skiriasi rinkj valios ireikimo objektu. Rinkim metu pilieiai balsuoja u kandidatus tautos atstovus
arba kitas renkamas valstybs institucijas, o referendumo objektas yra konkretus referendumui teikiamas klausimas. Referendume
iuo klausimu pilieiai pasisako taip arba ne.
Skiriasi taip pat rinkim ir referendumo rezultat nustatymo procedros ir tvarka. Jei rinkim rezultatai gali bti nustatomi ir pagal
maoritarin, ir pagal proporcin sistem, tai referendumo rezultatai gali bti nustatomi tik remiantis maoritarizmo principu.
Referendumo svoka gali bti suprantama dviem prasmm:
Tai konstitucins teiss institutas (turi visus institutui bdingus bruous teiss normos, reguliuojanios vienarius visuomeninius
santykius, norm realizavimo tvarka, atsakomyb u j paeidim, teisini princip tvirtinimas);
Tai reglamentuota statymu balsavimo procedra, kurios metu rinkim teis turintys valstybs pilieiai pareikia savo vali.
Paymtina, kad LR Konstitucinis Teismas, nagrindamas referendumo institut, yra konstatavs: Pagal teiss teorij ir
konstitucines tradicijas referendumas suprantamas kaip piliei visuotinis balsavimas konstitucijos, statymo ar kit jo nuostat
primimo, vidaus ir usienio politikos klausimais. io demokratinio instituto esm nusako du pagrindiniai kriterijai: 1) tautos
suvereni gali (suprema potestas) tiesioginis apibdinimas ir 2) tiesiogins demokratijos gyvendinimo procese priimt akt teisin
reikm (LR Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas).
Teisinje literatroje alia referendumo sutinkama ir kita svoka plebiscitas. Vieni autoriai laiko iuos demokratijos institutus
sinonimais, kiti bando skirti pagal tikslus, kuri siekiama balsuojant, bei teisines pasekmes. Antai Pranczijoje plebiscitu laikoma
balsavimas, kurio metu pilieiai pritaria ar nepritaria valstybs vadovo vykdomai politikai; Vokietijoje iuo terminu vadinami vis
ri balsavimai, taip pat ir rinkim metu. Kartais teigiama, kad plebiscitas tai balsavimas ypa svarbiais, lemtingais valstybei
klausimais. Tai gyventoj apklausa siekiant isprsti konkreios valstybs teritorijos likim, tai teritorini gin sprendimo bdas
tarptautinje praktikoje. Galima teigti, kad ir referendumas, ir plebiscitas vardija t pat konstitucin teisin reikin tautos
balsavim svarbiausiais alies klausimais.
Kiekvienoje valstybje referendumas yra unikalus reikinys, atspindintis konkreios visuomens ir valstybs ypatumus, jos
aktualijas. iuo aspektu referendum galima laikyti tam tikru visuomenini vertybi nustatymo bdu. Antai Pranczijoj po Antrojo
pasaulinio karo daug dmesio daug dmesio sulauk referendumai dl 1958 m. Konstitucijos primimo, Konstitucijos keitimas dl
Prezidento rinkim tvarkos 1962 m., karo Alyre nutraukimo ir pan.
Anglijoje pasaulio visuomens dmes patrauk 1975 m. referendumas dl ios alies stojimo EEB ir narysts joje. Ispanijoje
1986 m. vyko reikmingas nacionalinis referendumas dl alies dalyvavimo NATO struktrose. Plaiai komentuojamas ir 1994 m.
surengtas referendumas Norvegijoje dl ios valstybs stojimo ES. I pateikt pavyzdi matyti, kad referendumu vairiose
Europos alyse sprendiami ne tik svarbs valstybs vidaus, bet ir tarptautins politikos klausimai. Referendum metu pareikta
piliei valia turjo lemiamos takos Europos integracijos procesams.
Nagrindami referendum kaip tiesiogins demokratijos institut, turime aptarti ir pagrindinius argumentus, kuriuos pateikia
referendum alininkai ir prieininkai.
Pranaumai:
Sprendimai, priimti referendumu yra patys teisiausi ir tiksliausiai ireikia Tautos vali.
Kitoks rinkjo poiris statym, kur priimant jis pats dalyvavo.
Referendumai remiasi laisv individ valia. Bet kokia tarpin organizacija tarp tautos ir valstybs valdios, referendum alinink
teigimu, griauna demokratij ir ikraipo tautos vali. Elitas, kuris po rinkim uima valdi, taip pat yra blogas, nes danai bando
usitikrinti sau vadios monopolij.
Trkumai:

157

1.
2.
3.

4.
5.

Renkam valdios institucij takos susilpnjimas. Referendum prieininkai teigia, kad referendumais bandoma kontroliuoti
egzistuojani politin sistem, paneigti pripaint politins valdios autoritet reikm. Demokratikoje, laisvoje visuomenje
tautos sprendimas gali bti prieikas susitarimui t, kurie yra irinkti vadovauti visuomenei.
Eilini piliei nesugebjimas daryti proting sprendim.
Negaljimas patikrinti pasitikjimo valdia intensyvumo. Irinkti atstovai gali ir privalo vertinti ne tik tai, kiek rinkj pritaria ar
prietarauja j pasilymui, bet ir ar intensyviai juos palaiko. Pvz., 60% rinkj pritaria pasilymui, bet abejoja dl savo sprendimo
teisingumo, o 40% vis dalyvavusi pasisako prie. Taiau po kiek laiko tie, kurie dabar pasisak u, gali prisijungti prie rinkj,
nesuabejojusi dl savo sprendimo.
Susitarimo pranaumas prie priverstin sprendim.
Pavojus maum interesams. Mauma, kurios likimas sprendiamas, dalyvaudama referendume ir gindama savo teises,
neivengiamai pralaims.
8.2. Referendum rys.
Teisinje literatroje pateikiama vairi referendum klasifikacij. is referendum klasifikavimas priklauso nuo kriterij, pagal
kuriuos iskiriamos tam tikros referendum rys.

I. Referendum klasifikacija pagal D. Butler (pagal referendumo iniciatorius ir referendumu sprendiamus udavinius):
1. Valdios rengiami referendumai. Valstybs valdia daugiausia statym leidia sutinkamai su valdaniosios partijos ar partij
koalicijos siekimais. Todl ji turi didiausi gali nusprsti, ar referendumas bus surengtas. Taip pat ji vardija ir jo dalyk, u kur
bus pasisakoma, bei reikaling surinkti u bals skaii pasilymui laimti; nuo valdios priklausys, ar gautas rezultatas bus
pareigojamas valdios atvilgiu, ar tik patariamasis. Savo esme tokie referendumai yra fakultatyviniai. Klausimai, pateikiami ios
ries referendume, gali bti patys vairiausi ekonominiai, kultriniai ir pan. Iniciatyvos teis skelbti referendum priklauso
valstybs valdiai.
2. Konstitucikai btini referendumai. Konstitucijose numatyta, kad tam tikra ris priemoni, adaptuot valdios (daniausiai, bet ne
visada taip bna) bt patvirtintos piliei referendumu prie joms sigalint. Valdia turi iimtin teis nusprsti, ar silyti kiekvien
patais, taiau privalomas referendumas nulems, ar ji taps konstitucijos dalimi, ar ne.
3. Referendumai pagal piliei peticijas arba reikalavimus. Eilinis rinkjas yra galiotas paduoti peticij, reikalaujani, kad tam tikras
valdios teiss aktas bt pateiktas referendumui. Jeigu u j peticij surinktas reikiamas skaiius para, tai referendumas dl tokio
teiss akto turi bti surengtas. Jeigu balsuotoj dauguma pasisakys prie, tai statymas nesigalioja, nepaisant valdios institucij
noro. Tokiu referendumu yra ribojama atstovaujama valdia.
4. Referendumai piliei iniciatyva. Eilinis balsuotojas yra galiotas paduoti peticij, reikalaujani, kad tam tikra valdios neisprsta
problema bt pateikta svarstyti rinkjams. Jeigu u t peticij surinktas reikiamas skaiius para, tai referendumas turi bti
surengtas; ir jeigu statymo nustatyta rinkj dauguma balsuoja u, tai piliei pasilymas tampa statymu, nepaisant to, ar valdiai
patinka, ar ne.
Daugumoje ali vyksta tik pirmo tipo referendumai. T ali institucijos pasirenka pravesti referendumus tais klausimais,kurie
naudingi politikams, ir organizuoja juos tada, kai tam bna palanki politin situacija. Treio ir ketvirto tipo referendumai plaiai
organizuojami tik veicarijoje bei kai kuriose JAV valstijose.
II. Klasifikacija pagal V. irkin:
1. Pagal tai, kurioje teritorijos dalyje referendumas vykdomas:
a) Nacionalinis (visos valstybs mastu) referendumas. Vykdomas visoje valstybs teritorijoje;
b) Vietos referendumas. Vykdomas federacijos subjekto, autonominio darinio, vieno ar keli administracini-teritorini vienet
teritorijoje.
2. Pagal btinum vykdyti referendum, norint priimti tam tikr sprendim:
a) Privalomas referendumas. Kai Konstitucijoje yra nustatyta, kad sprendimas tam tikru klausimu gali bti priimtas tik referendumu
(pvz., LR Konstitucijos 148 str.).
b) Fakultatyvinis referendumas. Organizuojamas Konstitucijoje ar statyme numatyt subjekt, turini referendumo iniciatyvos teis,
nuoira.
3. Pagal referendume keliam klausim pobd:
a) Konstitucinis referendumas. Referendume balsuojama u naujos Konstitucijos projekt arba galiojanios patais.
b) Paprastas referendumas. Referendumas kitais, ne konstitucinio pobdio klausimais (pvz., referendumas Lietuvoje dl Prezidento
instituto).
4. Pagal parlamento dalyvavim:
a) Ikiparlamentinis referendumas. Vykdomas prie priimant statym parlamente, siekiant isiaikinti piliei nuomon iuo klausimu.
b) Poparlamentinis referendumas. Vykdomas po statymo primimo parlamente, siekiant tokiu bdu j patvirtinti.
c) Neparlamentinis referendumas. statymas priimamas parlamentui nedalyvaujant arba j apeinant (taip ne kart buvo daroma
Pranczijoje Charles de Gaule laikais).
5. Pagal sprendimo pobd:
a) Patvirtinantis referendumas. Kuriame rinkjai patvirtina parlamento sprendim.
b) Ataukiantis referendumas. Jo sprendimu ataukiamas anksiau parlamento priimtas statymas.
6. Pagal juridin gali:
a) Sprendiamasis referendumas. Tokio referendumo priimti sprendimai nereikalauja papildomo patvirtinimo, sigalioja alies
teritorijoje ir paprastai gali bti pakeisti tik referendumu.
b) Konsultacinis referendumas. Balsavimu ireikiama rinkj nuomon, kuri parlamentas gali atsivelgti arba ne.
Teisinje literatroje dar iskiriami ratifikaciniai, tarptautiniai teisiniai, administraciniai referendumai. ios klasifikacijos neretai
susipina, todl tas pats referendumas, pvz., gali bti ir nacionalinis, ir fakultatyvinis, ir paprastas, ir sprendiamasis referendumas.

158

Sprendiamieji referendumai demokratini tradicij alyse kaip politinis teisinis institutas sutinkami retai. Labiau paplit
patariamieji referendumai, kuriems teikiami svarstyti svarbiausi alies gyvenimo klausimai, ir ratifikaciniai, kuri metu tauta
ireikia pritarim ar nepritarim parlamento priimtam statymui.
8.3. Referendumo iniciatyvos teis
ios teiss realizavimas yra svarbi referendumo teisinio reguliavimo stadija. vairiose pasaulio alyse galiojimus skelbti
referendum daniausiai turi valstybs (ar vyriausybs) vadovas arba parlamentas, kartais abi ios institucijos. ios institucijos
referendum gali skelbti savo arba kit subjekt iniciatyva. Referendum gali inicijuoti vyriausyb, parlament deputat grups
(kartais jas gali sudaryti ir mauma parlamento nari), regionins valdios institucijos ar rinkj grups.

Kai referendumo iniciatyvos teis priklauso vyriausybei arba prezidentui: Austrijoje, Ispanijoje, Suomijoje ir vedijoje galia
skelbti referendum suteikta vyriausybei. Airijoje, Graikijoje, Islandijoje ir Portugalijoje prezidentui:
Graikijos prezidentas, skelbdamas referendum dl esmini nacionalini klausim", turi gauti absoliuios parlamento daugumos
pritarim, dl esmini socialini klausim" - 60 proc. parlamento nari pritarim.
Islandijos prezidentas referendumui gali teikti bet kur parlamento priimt statym.
Portugalijos prezidentas gali skelbti referendum dl nacionalinio intereso klausim", jei to reikalauja parlamentas arba
vyriausyb.
Airijoje auktieji parlamento rmai, kartu su emj rm nari mauma, gali prayti, kad prezidentas aukt referendum dl bet
kurio (ne konstitucinio) statymo, kur prim emieji, bet atmet auktieji rmai. Prezidentas sprendia, ar statymas yra tokios
nacionalins svarbos, kad reikia suinoti tautos nuomon.
Kai referendumo iniciatyvos teis priklauso legislatyvinei valdiai: Referendumus kai kuriais atvejais gali rengti ir legislatyvin
valdia savo nuoira. Austrijos parlamentas gali inicijuoti referendum nualinti prezident dar nesibaigus jo kadencijai. Tam
btina, kad referendumui pritart du tredaliai emj rm nari (dalyvaujant ne maiau kaip pusei parlamentar), bei bendro
abej rm posdio dauguma.
Inicijuoti referendum tam tikrais atvejais gali ir maum parlamente sudaranios grups. Tai vienas i bd sprsti parlamentinius
ginus su didiosiomis partijomis ar valdaniosiomis koalicijomis. Be Airijos, toks inicijavimo bdas manomas ir Danijoje. ia
referendumo gali reikalauti tredalis Folketingo nari; kad statymas bt atmestas, prie j turi pasisakyti dauguma balsavusi, ir ne
maiau kaip 30 proc. vis rinkj. Tredalis Austrijos parlamentar gali pareikalauti referendumo dl bet kurio parlamente priimto
statymo. Deimtadalis bet kuri Ispanijos parlamento rm nari gali inicijuoti referendum dl parlamente jau priimt
Konstitucijos pakeitim (ioje alyje referendumui automatikai teikiamos tik svarbiausios Konstitucijos pataisos).
Kai referendumo iniciatyvos teis suteikiama regioninms institucijoms: Kartais referendumo inicijavimo teis suteikiama
regioninms institucijoms:
Italijoje dl referendumo panaikinti galiojant statym arba patvirtinti Konstitucijos pataisas, jei antruoju svarstymu jos negavo
dviej tredali bals kuriuose nors parlamento rmuose, gali kreiptis penkios region tarybos.
veicarijoje atuoni kantonai gali inicijuoti referendum ataukti priimt, bet dar negyvendint statym.
manoma, taiau reta, ir rinkj iniciatyva - tiesiogin (referendumo) ir netiesiogin (statymo pateikimo parlamentui):. Tuo
atveju, kai referendumo iniciatyvos teis priklauso rinkj grupei, jai suteikiama galimyb aplenkti valdios institucijas ir pristatyti
savo interes kaip valstybin. Pastaruoju atveju referendumas vadinamas peticiniu - pagal jo inicijavimo bd. Vakar Europoje yra
tik trys valstybs, kur manomas toks referendumo inicijavimo bdas - tai Italija (ia galima tik panaikinti statymus, o ne juos
priimti), Lichtenteinas ir veicarija. Dar dviejose valstybse - Austrijoje ir Ispanijoje - rinkjai gali pateikti statym projektus
svarstyti ne referendumui, bet legislatrai. Taiau iuo atveju, kitaip negu veicarijoje, parlamentas nra pareigotas j svarstyti.
Austrijoje statym gali pateikti 100 tkst. rinkj arba etadalis rinkj trijose emse, Ispanijoje - pus milijono piliei.
veicarijos iskirtinumas didele dalimi ir paaikinamas peticini referendum gausa. Konstitucija leidia imtui tktani piliei
suaukti referendum dl visikos arba dalins Konstitucijos periros. Be to, 50-ies tkstani rinkj grups gali inicijuoti
referendumus dl (beveik vis) parlamente priimt, bet dar nesigaliojusi statym patvirtinimo arba atmetimo bei dl tarptautini
sutari patvirtinimo arba atmetimo. Taip pat leidiama inicijuoti referendumus dl konstitucini nepaprastj dekret, skirt galioti
daugiau kaip metus panaikinimo.
Taigi rinkjai gali pasiprieinti politinio elito valiai tik Lichtenteine, veicarijoje bei Italijoje (ioje alyje - tik ribotai). Likusiose
valstybse rinkjai gali vien pareikti savo nuomon dl parlamentuose priimt statym ar kit valdios institucij pasilym, bet
negali pareikti nuomons dl statym, kurie nebuvo priimti ar veiksm, kuri valdia nesim - i dalies toki padt itaisyt
netiesiogin iniciatyva, taiau parlamentai neprivalo svarstyti rinkj teikiam statym. Todl Vakar Europoje tiesiogin
demokratija paprastai tik papildo atstovaujamj sistem ar prie jos prisideda, bet ne j pakeiia".
8.4. Referendumo institutas Lietuvoje.
LR Referendumo statymas:
Cenzai dalyvauti referendume: pilietybs cenzas LR pilieiai; amiaus cenzas 18 met; veiksnumo cenzas referendume
nedalyvauja pilieiai, kurie teismo pripainti neveiksniais.
Bendrieji referendumo principai: dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindiamas demokratiniais rinkim teiss principais:
visuotins, lygios ir tiesiogins rinkim teiss bei slapto balsavimo. Piliei teisi dalyvauti referendume negalima varyti dl lyties,
rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair.
Referendum rys: Lietuvoje rengiami privalomieji ir konsultaciniai referendumai.
Privalomieji referendumai yra rengiami iais klausimais:
1) dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin
respublika, pakeitimo;

159

2) dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio Lietuvos valstyb nuostat pakeitimo;

3) dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos XIV skirsnio Konstitucijos keitimas nuostat pakeitimo;
4) dl 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas
pakeitimo;
5) dl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinse organizacijose, jeigu is dalyvavimas yra susijs su Lietuvos
valstybs organ kompetencijos daliniu perdavimu tarptautini organizacij institucijoms ar j jurisdikcijai.
6) Privalomieji referendumai gali bti rengiami ir dl kit statym ar j nuostat, kuriuos silo referendumu svarstyti 300
tkstani turini rinkim teis piliei ar Seimas.
Privalomojo referendumo rezultat nustatymas:
1. Privalomasis referendumas laikomas vykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pus piliei, turini rinkim teis ir
rayt rinkj sraus.
2. Sprendimas dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos Lietuvos valstyb yra nepriklausoma
demokratin respublika, taip pat dl 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo
postsovietines Ryt sjungas pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritar ne maiau kaip 3/4 piliei, turini rinkim teis ir
rayt rinkj sraus.
3. Sprendimas dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio Lietuvos valstyb bei XIV skirsnio Konstitucijos
keitimas nuostat pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritar daugiau kaip pus piliei, turini rinkim teis ir rayt
rinkj sraus.
4. Sprendimas dl kit klausim, statym ar j nuostat, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas
priimtu, jeigu tam pritar daugiau kaip pus piliei, dalyvavusi referendume, bet ne maiau kaip 1/3 piliei, turini rinkim
teis ir rayt rinkj sraus.
5. Sprendimas dl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinse organizacijose, jeigu is dalyvavimas yra susijs su
Lietuvos valstybs organ kompetencijos daliniu perdavimu tarptautini organizacij institucijoms ar j jurisdikcijai, jeigu tam
pritar daugiau kaip pus referendume dalyvavusi piliei.
Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali bti rengiami kitais svarbiausiais Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimais, dl
kuri pagal statym nra btina rengti privalomj referendum, bet juos silo svarstyti referendumu 300 tkstani turini
rinkim teis piliei ar Seimas.
Konsultacini referendum rezultat nustatymas:
1. Konsultacinis (patariamasis) referendumas laikomas vykusiu, jeigu referendume dalyvavo daugiau kaip pus piliei,
turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus.
2. Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pus piliei ir konkretaus
sprendimo primimui pritar ne maiau kaip pus jame dalyvavusi piliei, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dl io
referendumo sprendimo gyvendinimo ne vliau kaip per 1 mnes nuo jo paskelbimo turi bti svarstomas Seime Seimo statuto
nustatyta tvarka.
3. Tuo atveju, kai referendume dalyvavo maiau piliei, negu nurodyta io straipsnio 1 dalyje, referendumas laikomas
nevykusiu, o jo metu pareikt piliei nuomon gali bti atsivelgiama Seime svarstant statym ir kit teiss akt projektus.

Referendumo iniciatyvos teis: Pagal LR referendumo statym referendumo paskelbimo teis priklauso:
Seimui jis j gali gyvendinti ne maesne kaip vis Seimo nari bals silymu.
Pilieiams - referendumo paskelbimo iniciatyvos teis gyvendinama 300 tkstani turini rinkim teis piliei reikalavimu.
Kai referendum skelbia Seimas
Kam pateikiamas: Seimo nari grups silymas paskelbti referendum yra pateikiamas Seimui.
Silymo turinys: Jame turi bti nurodyta: referendumo ris, referendumu silomo priimti sprendimo tekstas + Seimo nutarimo dl
referendumo paskelbimo projektas.
Para autentikumo tikrinimas: Silym pasirao Seimo nariai, j para autentikum patvirtina Seimo valdyba.
Kai referendum skelbia pilieiai
Piliei referendumo iniciatyvin grup: Piliei referendumo paskelbimo iniciatyvos teis pilieiai gyvendina tiesiogiai. Tam
tikslui i ne maiau kaip penkiolikos piliei, turini rinkim teis, sudaroma piliei referendumo iniciatyvin grup (toliau
grup). Grups atstovas atvyksta Vyriausij rinkim komisij ir pateikia jai praym registruoti grup ir referendumu silomo
priimti sprendimo tekst.
Grups registravimas: Vyriausioji rinkim komisija ne vliau kaip per 15 dien nuo grups praymo gavimo dienos savo posdyje
surao grups registravimo akt, kurio nuoraas siuniamas Seimo Pirmininkui. Vyriausioji rinkim komisija ne vliau kaip per 5
darbo dienas nuo grups registravimo turi iduoti jai piliei para rinkimo lapus.
Terminas paskelbti referendum: Piliei iniciatyvos teisei paskelbti referendum gyvendinti nustatomas 3 mnesi terminas. Jis
skaiiuojamas nuo piliei para rinkimo lap idavimo Vyriausiojoje rinkim komisijoje dienos.
Leidiamas para kiekis: Piliei para skaiius neribojamas, taiau j turi bti ne maiau kaip 300 tkstani.
Jei per numatyt termin surenkama 300 tkstani para: Grup surao baigiamj akt ir kartu su piliei reikalavimais perduoda
Vyriausiajai rinkim komisijai.
Jei per numatyt termin nesurenkama 300 tkstani para: tolesnis para rinkimas nutraukiamas.
Kas vyksta po to, kai dokumentai perduodami Vyriausiajai rinkim komisijai:

1.
2.

Gaut dokument patikrinimas: Vyriausioji rinkim komisija gautus dokumentus dl referendumo paskelbimo per 15 dien
patikrina. Vyriausioji rinkim komisija, nustaiusi, kad dokumentuose esama neesmini trkum ar trksta labai nedaug (iki 0,5
procento) piliei para, apie tai pranea grupei ir nustato iki 15 dien termin iems trkumams paalinti.
Atvejai, kai VRM gali atmesti reikalavim dl referendumo paskelbimo:
Paeistas 3 mnesi terminas;
Nesurinkta 300 tkstani para;

160

3. Pateiktuose dokumentuose nustatyta iurki statymo paeidim (pvz. suklastoti piliei paraai, savanorikumo principo
paeidimas renkant paraus).
sprendim grup turi teis per vien mnes apsksti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Dokument perdavimas Seimui: Vyriausioji rinkim komisija, nustaiusi, kad dokumentai atitinka io statymo reikalavimus, grups
baigiamj akt kartu su piliei reikalavimais ir savo ivada perduoda Seimui. Seimas, gavs iuos dokumentus, sesijos metu
artimiausiame Seimo posdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausim. Dat privalo paskelbti ne vliau kaip per 1 mnes.
Pasirengimas referendumui, balsavimas:
Institucijos, organizuojanios ir vykdanios referendum: 1) VRM; 2) rajon, miest referendum komisijos; 3) apylinki
referendum komisijos.
Toliau paio referendumo organizavimo ir vykdymo, t.y. kokia komisij kompetencija, kaip jos sudaromos, kokie yra rinkj sraai
ir t.t. a neaprainsiu, nes tai yra labai panau mano jau aprayt Seimo, Prezidento, savivaldybi taryb rinkim tvark.

161

XII TEMA. KONSTITUCINIAI STATYM LEIDIAMOSIOS VALDIOS MODELIAI

5.

I iuos kl neatsakiau, nieko neradau

1. Doktrina ir pozityviosios konstitucins teiss tendencijos.
statym leidyba. statym leidybos konstituciniai pagrindai ir principai.
1.Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Istorin evoliucija
Parlamentas (P) svarbiausias atstovaujamosios demokratijos institutas. P-aukiausia tautos atstovaujamoji institucija, kuri
atstovauja tautos vali, leidia statymus, formuoja ir kontroliuoja vykdomj valdi ir kt. pareignus. P-to tvyn-Anglij. i
institucija vadinama vairiai: JAV-Senatas ir Kongresas, Lenkijoje-Seimas ir Senatas, Latvijoje-Seimas, Rusijoje-Dma.
Parlamentarizmas (plaija prasme)tam tikra sistema, kuomet valstybs valdyme dalyvauja atstovaujamoji institucija, leidianti
statymus. Parlamentarizmas (siaurja prasme) parlamento aukiausios vietos valstybje ikovojimas. Dauguma valstybi siek
parlamentarizmo virni. Didiausi grsm jam kelia autoritarizmas; iauga vykdomosios valdios galios. Parlamentinis
valdymas-vyriausybs atsakinga P-tui, P-tas sudaromas i tautos atstov, bna 1, 2 rm.(Angl.P-t sudaro Lord rmai ir
bendruomeni rmai, karalius). Kontinentins tradicijos alyse valstybs vadovas nra sudedamoji P-to dalis. Lemiamas vaidmuo
emesniems rmams, kurie paprastai yra renkami. Auktesnieji rmai gali bti renkami, skiriami, paveldimi. Parlamentarizmas:
veic, Japon, Austr, Vok, Port, Latv, Ital
Parlamentas kaip ypatinga valstybs valdios institucija atsirado viduramiais (XII-XIII a.). Pirmieji parlamentai: D.Britanijos
parlamentas, Islandijos parlamentas. Kai kas sako, kad parlamentas buvo ir senosiose valstybse: Romoje, Graikijoje. iuolaikinis
parlamentas atsirado buruazini revoliucij paskoje. Parlamentas suvokiamas kaip tautos, nacijos atstovyb. Parlamentas (kaip
atstovaujamoji staiga) atsirado, kai revoliucij metu burua reikalavo savo atstov. Parlamentas atsirado kaip mechanizmas
absoliutinei monarchijai apriboti. Parlamentas tai tautos nepriklausomybs poymis, kaip tautos atstovyb, kuri renka tauta.
Parlamentas renkamas periodikai, keiiasi perlamento sudtis. O tai garantuoja kad tautos interesai bus atstovaujami atitinkamai tos
epochos dvasiai. Parlamentas siejamas su valdios padalijimo principu (turi bti bent trys valdios). Tokia valdia vienintel gali
utikrinti demokratij alyje. Parlamentui, suteikiant valdi leisti statymus, monarcho valdia buvo apribota ir jo teis leisti
statymus buvo dalinai perkelta parlament.
PARLAMENTO SUVERENITETO DOKTRINA D. BRITANIJOJE

D.B yra tradicin ir seniausia parlamentinio valdymo modelio alis. Pagrstas parlamento suvereniteto doktrina,
suformuluota J. Locko XVII ir A.V.Dicey. Itakos lovingosios revoliucijos epocha, kai visuomens mokslai parlament, kaip
vienintel tautos atstovyb, pradjo traktuoti kaip suveren. Anglijos parlamentas apima:
Karalien monarchas tik karaliauja, bet nevaldo, bet turi galiojim vairiose srityse. Formaliai laikomas vykdomosios
valdios grandies dalimi, nes dauguma funkcij vykdo per vyriausyb, kuri veikia monarcho vardu.
Lord rmus nariai yra dvasiniai lordai, lordai teisininkai, kilmingi lordai ir lordai, kuriems titul sueik monarchas u
nuopelnus.
Bendruomeni rmus renkami tiesioginiuose ir laisvuose rinkimuose penkeri met kadencijai taikant santykins
daugumos maoritarin rinkim sistem. Vadovauja pirmininkas, renkamas i rm nari.
Parlamentas turi galimyb priimti bet kokio turinio statym, jo galiojimai nra limituoti. Taiau:
konstituciniai paproiai, teisminiai precedentai, politins ir moralins vertybs, bdamos konstitucins teiss altiniais,
numato tam tikr Bendruomeni rm visagalybs ribojim.
Taip pat atsvara Lord rmai ir Aukiausiojo teismo galiojimai, nes AT teisjai gali priimti sprendimus,
panaikinanius parlamento aktus. Teismas kuria teisminius precedentus, kurie tampa privalomomis elgesio taisyklmis. Taip pat
turi gali netaikyti parlamento priimto statymo. Teismin valdia lygi statym leidiamajai valdiai ir vykdomajai valdiai.
Vyriausybs atskaitomyb parlamentui. Vykdomosios valdios atstovai gali bti ir statym leidiamosios institucijos nariai.
Vykdomosios valdios ministrai yra ir Bendruomeni rm nariai. Vyriausyb turi turti Bendruomeni rm daugumos param, be
kurios ji negali ilikti ir gyvendinti vykdomosios valdios funkcij. T.y. vyriausyb priklausoma nuo parlamento pasitikjimo. Taip
pat vyriausyb ir atskiri ministrai parlamentui atskaitingi.
Parlamento suvereniteto doktrina pagal A.V. Dicey:
Suverenaus parlamento ypatybs:
statym leidybos valdia (ir tik ji) turi teis keisti bet kuriuos pagrindinius statymus taip pat laisvai ir tokiu bdu, kaip ir
visus kitus statymus
Nra jokio teisinio pobdio skirtumo tarp konstitucini ir kit statym (visi jie priimami ir keiiami taip pat)
Nra jokios teismins ar kitokios valdios, kuri turt teis paskelbti parlamento arkt negaliojaniu arba prietaraujaniu
konstitucijai. Tai gali padaryti tik parlamentas.
Parlamento suverenitetas gali bti suprantamas:
pozityvija prasme - neribota parlamento kompetencija statym leidyboje. Parlamentas gali ileisti bet kokius aktus, pvz.:
nustatyti karnos paveldjimo tvark, kitis privai asmen teises, ileisti aktus dl amnestijos ir pan. parlamentas gali visk,
tik negali moters paversti vyru, o vyro moterimi
negatyvija prasme nebuvimas jokios kitos statym leidybos valdios, prilygstanios parlamento valdiai:
Karalius: karalikosios proklamacijos neturi statymo galios, jos tik karaliaus vykdomosios valios paskelbimo forma, taiau jos
paios negali nustatyti jokiam mogui jokios prievols ar pareigos, kurios nenustato bendroji teis ar parlamento aktas.

162

 Vieneri i parlamento rm nutarimai: Pirma, vieneri i rm nutarimai nra statymai. Antra, kiekvieni parlamento rmai
visikai kontroliuoja visus savo veiksmus, taip pat turi teis apsisaugoti, nubausdami u eidim kiekvien asmen, kuris apmei
arba vieai eid rmus, ir joks teismas nesiaikins, kokia forma bet kurie rmai pasinaudojo valdia, kuri jie turi pagal statym.
Parlamento rinkj balsavimo teis: vienintel statymin rinkj teis pagal Anglijos konstitucij yra irinkti parlamento narius.
Rinkjai neturi joki teisini priemoni rengiant, tvirtinant at panaikinant parlamento leidiamus statymus.
Bendrieji teismai: i pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad i teismin statym leidyba prietarauja parlamento virenybs principui.
Bet taip nra. Anglijos teisjai nereikalauja ir negyvendina jokios teiss panaikinti statuto galiojim, o parlamento aktai gali
ignoruoti ir danai ignoruoja teisj kuriam teis. Teismin statym leidyba yra antraeil, vykdoma parlamentui stebint ir
vadovaujant. (ia A.V. Dicey prietarauja teisminio precedento doktrinai?)
Parlamento statym leidybos valdios numanomi teisiniai apribojimai:
Parlamento aktai yra negaliojantys, jei jie prietarauja morals principams arba tarptautins teiss doktrinoms taiau teorija, kad
teisjai, kaip morals reikjai, gali panaikinti parlamento aktus, neturi jokio teisinio pagrindo. Teisjai tiesiog darys prielaid, kad
parlamentas neketino paeisti prast morals norm ar tarptautins teiss princip ir todl, kai tik manoma, taip aikins statut, kad
tai atitikt ir asmenins, ir tarptautins morals doktrinas. Teismai reikalaus statym vykdyti. (ia A.V. Dicey prietarauja teisminio
precedento doktrinai?)
Bt doktrin, beveik neigusi parlamento teis nagrinti prerogatyv. Taiau n vienas teisninkas netvirtint, jog karaliaus
valdios teiss negali bti reglamentuojamos ar panaikinamos parlamento aktu.
Parlamento aktuose vartojai posakiai, veriantys manyti, kad parlamentas gali ileisti statymus, kuri vlesni parlamentai
nepajgs pakeisti. Taiau pagal anglijos konstitucij nra jokios statymins klities panaikinti
Akt ar ileisti kit, dl kurio pirmasis netenka galios.
Todl parlamento suverenitetas yra abejoni nekeliantis teisinis faktas. Jis yra neribotas tiek pozityvia, tiek negatyvia prasme.
Teisikai parlamentas gali leisti statymus bet kuriuo klausimu. Pagal Anglijos konstitucij nra tokios valdios, kuri galt varytis
su parlamento statym leidybos suverenitetu. N vienas tariamas apribojimas, kuris statymu galt bti nustatomas neribotai
parlamento valdiai, i tikrj neegzistuoja ir jo nepalaiko nei statut rinkinys, nei teism praktika
Parlamentarizmo raida Lietuvoje
LR Seimo raida prasideda nuo LDK epochos. LDK Seimas rinkosi i suvaiavimus (sesijas), kurias auk Didysis
Kunigaiktis, per tarpuvald Pon Taryba. Lietuvos Statutas(1966) iplt Seimo kompetencij. Seimas tapo aukiausija st.
leidybos ir valstybins valdios institucija, kuri sudar D.Kunigaiktis, Pon tarybos nariai bei kunigaikiai ir apskrityse irinkti
bajor atstovai. Po Liublino unijos atsiradus jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei, atskiri valstybi seimai buvo panaikinti ir
sukurtas bendras Seimas. i padtis iliko iki Lietuvos -Lenkijos v-bs lugimo(1795).
1918 vasario 16d Lietuvos Tarybos nepriklausomybs paskelbimo akte buvo skelbiama, kad Lietuvos vbs
pamatus ir jos santykius su kt v-bmis privalo galutinai nustatyti naujai suauktas Steigiamasis Seimas. 1920 Lietuvoje buvo
irinkta atstovaujamoji institucija (Steigiamasis Seimas), kuris turjo visos tautos suteikta mandat. is Seimas prim 1922 m LR
Konstitucij, kurioje numatyta, kad Seimas bus vieneri rm ir buvo renkamas trejiems metams. Konstitucijoje tvirtinta
Parlamentin respublika, todl Seimas ne tik leido statymus, bet ir rinko LR Prezident, bei kontroliavimo Ministr kabinet.
Pirmasis LR Seimas buvo irinktas 1922 m, antrasis 1923m. Treiasis Seimas irinktas1926 m, buvo paskutinis
rinktas pgl 1922 m Konstitucij.
1927 gruodio 17 prasidj politiniai ir teisiniai pasikeitimai siaurino Seimo kaip atstovaujamosios institucijos
reikm. Ketvirtasis Seimas buvo irinktas 1936 galiojant 1928 m Konstitucijai.
1938 m Konstitucija i esms nepakeit Seimo galiojim, lyginant su 1928 m Konst., paversdama j labiau
reprezentaciniu, patariamuoju.
1991 kovo 11 Aukiausioji Taryba- Atkuriamasis Seimas- atstaius Lietuvos nepriklausomyb prim Laikinj
Pagrindin st., pgl kur aukiausiuoju LR valstybs valdios organu buvo LR Aukiausioji Taryba. i atstovaujamoji institucija
turjo plaius galiojimus skiriant ir kontroliuojant vykdomj valdi. Auk. Tarybos- Atkuriamojo Seimo- galiojim apimtys,
veiklos praktika suteikia galimyb tuo metu egzistavusia valdymo form vertinti kaip artim susirinkimo valdymo sistemai. io
meto Lietuvos valdymo sistem vadinti parlamentine respublika, kai alie Pagrindiniame st. nebuvo tvirtinta vis valdios
padalijimo element, bt netikslu.
1992 spalio 25 LR pilieiai referendume pritar naujai valstybs Konstitucijai.
2. Parlamentas kaip atstovaujamoji valstybs valdios institucija. Vieneri ir dviej rm parlamentai. Lietuvos Respublikos
Seimas.
Parlamentas (P)- svarbiausias atstovaujamosios demokratijos institutas. P aukiausia tautos atstovaujamoji
institucija, kuri atstovauja tautos vali, leidia st., formuoja ir kontroliuoja vykdomj valdi ir kt pareignus. iuolaikinis
parlamenta atsirado buruazini revoliucij paskoje. P suvokiamas, kaip tautos, nacijos atstovyb. P (kaip atstovaujamoji
institucija), kai revoliucij metu burua reikalavo savo atstov. P radosi kaip mechanizmas absoliutinei monarchijai apriboti. P- tai
tautos nepriklausomybs poymis, kaip tautos atstovyb, kuri renka tauta. P renkamas periodikai, keiiasi jo sudtis, o tai
garantuoja, kad tautos interesai bus atstovaujami atitinkamai epochos dvasiai. P siejamas su valdi padalijimo principu, jis yra st.
leidiamoji institucija. P suteikiant valdi, leisti statymus, monarcho valdia buvo apribota ir jo teis leisti statymus buvo dalinai
perkelta parlament. P egzistavimas valstybje preziumuoja demokratin santvark valstybje, parlamento vengia autoritariniai ir
totalitariniai reimai, nors ir tokiose valstybse parlamentas gali bti steigiamas su labai apribotais galiojimais.
Pagal kompetencij parlamentai yra:
1)
Parlamentai su neribota kompetencija (neribotos kompetencijos parlamentai). iuo atveju, parlamentas gali sprsti visk,
diskutuoti visais klausimais, priimti vairius sprendimus (Anglijos, Japonijos parlamentai). i plati kompetencija atspindi
parlamentinio valdymo form. Todl tokios formos valstybse parlamentai turi neribot kompetencij. Taiau parlamentas negali

163

sprsti absoliuiai visko, pvz., to, kas priklauso vykdomajai valdiai. Neribotos kompetencijos parlamentai turi neribotas
prerogatyvas tik statym leidybos srityje. Tai neribota kompetencija tik statym leidybos srityje.
2)
Parlamentai su ribota kompetencija (ribotos kompetencijos, apibrtos kompetencijos parlamentai). Pasiymi tuo, kad ia
yra tikslus parlamento sprendiam klausim ratas. vardijami klausimai, kuriais lemiamas odis priklauso parlamentui. Kiti
klausimai nelaikomi priskirtais parlamento kompetencijai. Tie klausimai ,kurie priskiriami parlamentui, daniausiai bna nurodyti
konstitucijoje. (Pranczijos ir buvusi jos kolonij (Senegalas) parlamentai).
3)
Santykinai ribotos (apibrtos) kompetencijos parlamentai. Tai tokie parlamentai, kai yra tam tikras klausim vardijimas,
bet numatoma, kad parlamentas gali sprsti ir kitus dalykus. Daniausiai tai bna federacini valstybi parlamentai (atribojama
federalinio parlamento kompetencija, ir yra subjekt parlamentai, kurie turi savo kompetencij). Tai JAV kongresas, taip pat
Kolumbijos, Ispanijos parlamentai.
Parlamentas tai nuolatos ir nepertraukiamai veikianti institucija ir paprastai parlamentas dirba sesij forma.
Daniausiai per metus bna 2 sesijos (pavasario ir rudens, nes vasaros metu ir iemos vidury bna atostogos). Kai kuriose
autoritarinse valstybse ar buvusiuose totalitariniuose ir komunistiniuose reimuose parlamentai irgi buvo arba yra, taiau jie
nepasiymi nuolatins veiklos pobdiu. Jie aukiami 2-3 kartus per metus tuo reikalu, kad priimt tam tikrus aktus, ir j veikla
nebuvo grynai parlamento veiklos stilius. Tai daugiau buvo balsavimo mechanizmas, nes tam tikriems aktams reikdavo suteikti
aukiausi gali. Tai buvo parlamento inscenizacija.
Kai kuriose valstybse numatytas parlamento pavadavimas. Tai skamba keistai, nes parlamentas juk yra nuolat veikianti institucija.
Kai kuri valstybi konstitucijos numato, kad ypatingos padties atveju, jei parlamentas negalt susirinkti, tai visgi turi bti
ilaikomas parlamentarizmo principas. Pvz., Vokietija: esant ypatingai padiai, gali bti aukiamas bendrasis komitetas, kuris
susideda i dalies abiej rm deputat. Susirinks is komitetas gali konstatuoti fakt, kad parlamentas susirinkti negali ir tas
komitetas pats perima parlamento galiojimus ir vykdo visas parlamento funkcijas, iskyrus konstitucijos leidim, federalini
klausim sprendim ir pan. Ispanijoje yra nuolatin deputacija, tai taip pat yra tam tikra parlamento atstovyb, kuri susideda i 21
nario, ir j turi eiti vairi frakcij deputatai. Taip pat Meksikoje yra nuolatin atstovyb, kuri gali pavaduoti parlament. Taiau
toli grau ne vis valstybi konstitucijoje toks atvejis yra numatytas.
Parlamento iorin forma (iorin struktra).
Pagal savo iorin form, parlamentai bna:
1)
vieneri rm parlamentai;
2)
dvej rm parlamentai (bikameraliniai parlamentai).
Istorikai parlamentai pradioje formavosi kaip dvej rm. Tai susij su tuo, kad parlamentais buvo siekiama
apriboti monarcho galyb. Visuomen buvo labai susisluoksniavusi, o kuriantis parlamentams, buvo reikalaujama, kad bt
atstovaujami vairs visuomens sluoksniai. Parlamentus sudar ir prastuomen, ir auktuomen. emiesiems sluoksniams priklaus
pirkliai, amatininkai, su laiku ir buruazija, todl sluoksn atstovavo vidurinieji visuomens sluoksniai. Aukiausi padt
uimdavo aristokratija, kilmingieji, kurie norjo ypating teisi. Todl ir formavosi dvej rm parlamentai. Bikameralizmas
susiformavo kaip visuomens susisluoksniavimo atspindys, parodantys visuomens padties ypatumus. emieji rmai buvo
formuojami rinkim keliu, nustatant proporcijas, o auktieji rmai buvo formuojami kitu principu pagal titul, ir ta vieta
auktuosiuose rmuose buvo pavedjama kito vyriausio vyrikos lyties eimos nario. Dvej rm parlamento struktra yra
feodalini valstybi ypatumas, atspindintis to meto valstybi sanklod.
Tokia dvej rm struktra dominavo net iki XX a. pradios (iki I PK). Vliau, kuriantis naujoms valstybms, kai
iro kolonijin sistema, pradti formuoti vieneri rm parlamentai. Besikurianios valstybs formavo vieneri rm parlamentus.
Nes tai tenkino tautos suvereniteto idjos gyvendinim. Vieneri rm parlamentai buvo traktuojami kaip demokratikesn forma,
nes jie visus visuomens narius traktavo vienodai.
Dvej rm parlamentai, ypa po II PK, daniausiai krsi federacinse valstybse. Toks parlamentas suformuotas
ir pirmoje demokratinje valstybje JAV. JAV kongresas susideda i dvej rm: Atstov rmai atstovauja visai visuomenei, ir
Senatas atstovauja federacijos subjektus. Dvej rm struktra pateisinama ir suvokiama federacinse valstybse. Tokia rm
struktra taip pat yra Vokietijoje, taip pat kitose valstybse.
Vieneri arba dvej rm parlamento pasirinkimas neretai susijs ir su tam tikra tradicija. Kartais dl to ir unitarinse valstybse yra
sutinkami dvej rm parlamentai (ypa senosiose valstybse).
Dvej ir vieneri rm parlament pranaumai ir trkumai. Vieneri rm parlamentas yra greiiau dirbanti institucija,
greiiau priimanti statymus ir atliekanti kitus veiksmus. Tai efektyvu, bet tokiam parlamentui prikiama tai, kad danai jis
sprendimus priima skubotai, nepakankami apsvarstytai, todl pasitaiko klaid, prietaravim. Tokio trkumo bandoma ivengti
dvej rm parlamente. Dvej rm parlamentuose kiekvieno statymo projektas praeina dvigub svarstymo stadij (abiejuose
rmuose). Toks dvigubas statymo svarstymas padeda geriau aptikti spragas. emuosiuose rmuose dirba jaunesni nariai, kurie
neturi daug patirties, todl emieji rmai bna labiau radikals, link reformas, o auktieji rmai yra formuojami i vyresnio
amiaus asmen, todl jie gali pastebti emj rm nari padarytas klaidas. Auktieji rmai padeda subalansuoti rengiamus
statymus. Esant dvej rm parlamentui, visados utrunka statym leidyba, nes kiekvienas statymas turi bti priimamas du kartus,
tai reikalauja daugiau laiko, daugiau papildom l. I viso to seka, kad maesnse valstybse, ypa jaunose, visada bna
pasirenkama vieneri rm parlamento struktra. Jaunose valstybse visada bna didel statym leidybos programa, todl vieneri
rm parlamentas gali greiiau priimti reikiamus statymus, juos keisti, pildyti, tvarkyti ir pan.
Pagal pavadinim, auktieji ir emieji rmai skiriasi:
1)
emieji rmai vadinami deputat, atstov, bendruomeni rmais. Tai parodo, kad ie rmai atstovauja vis taut.
2)
Auktieji rmai danai vadinami Senatu, pabriant amiaus solidum. Kai kuri valstybi parlamentuose lik Lord rmai. Tai
parodo, kad jie skirti auktuomenei atstovauti. D.Britanijoje jau priimtas statymas dl Lord rm reformos. Numatoma i
institucij, kuri turi per 1000 nari, reformuoti. Nuo kit met jau turtu prasidti tas pertvarkymas, atsisakant Lord rm kaip
aristokratij atstovaujanios institucijos.

164

Islandijoje ir Norvegijoje parlamentai yra vieneri rm. Islandijoje - Altingas, Norvegijoje Stotingas. Kiekvienas i i
parlament, kai bna irinkti, susirink pirm posd, susiskirsto dvejus rmus, nors formuojami kaip vieneri rm. is dvej
rm parlamentas veikia dvej rm forma tik priimindamas statymus, kitais klausimai (dl vyriausybs formavimo, biudeto
formavimo, usienio politikos), abeji rmai veikia viename posdyje vieneri rm forma.
LR Seimas (kaip tautos atstovas).
Pgl Konstitucij (K) tik Seimas yra Tautos atstovyb, nes tik Seimo nariai yra Tautos atstovai. Jokia kita valstybs valdios
institucija nra Tautos atstovyb; joks kitas valstybs pareignas nra Tautos atstovas. Pgl K 77 str 2 d LR Prezidentas yra valstybs
vadovas ir atstovauja Lietuvos valstybei. Nors atstovavimo tautai ir atstovavimo va-bei negalima suprieinti, taiau atstovavimas
Tautai ir atstovavimas v-bei nra tapaios teisins kategorijos, kiekviena i j turi tik jai vienai bding teisin turin. (KT nutarimas,
2003 gruodio 30). Vienas i svarbiausi poymi, pagal kur v-bs valdios institucija yra priskirtina prie tautos atstovybs, yra tas,
kad tai yra kolegiali v-bs valdios institucija, kuri sudaryta i Tautos atstov ir kuri priima sprendimus tik po debat, tik bals
dauguma ir atsivelgdama vairias nuomones. Atstovavimas tautai yra visada susijs su st. ir kt sprendim kolegialiu primimu,
nes btent kolegialus statym ir kt sprendim primimas leidia geriausiai atspindti ir integruoti visos Tautos, o ne tik jos dalies,
lkesius ir interesus. Btent Seimo nariai, sudarydami Tautos atstovyb, paveria Tautos vali st ir kt sprendimais. Btent per
Seim Tautos valia gauna valstybins valios form.
K tvirtinta Seimo, kaip tautos atstovybs, koncepcija yra grindiama iomis nuostatomis:
1) Seim- steigia pati tauta. Tauta tai daro priimdama K ir tvirtindama joje Seim- Tautos atstovybe- viena i v-bs valdi
gyvendinani institucij.
2) Tauta subjektas, kuriam priklauso suverenitetas ir kuris vykdo aukiausi suvereni gali, galioja Seim, K nustatyt
galiojim ribose vykdyti st. leidiamj valdia, atlikti kt K numatytas ir i jos kylanias f-jas.
3) Seimas Tautos atstovyb, vykdydamas jam pagal K priskirtus galiojimus, negali perirti rib , kurias jam K nustat Tauta.
4) Tauta, siekdama utikrinti, kad visos v-bs valdi gyvendinanios institucijos, t.p ir Seimas, laikytsi K, jos nepaeist, K
numatyta, kad Tauta steigia konstitucins kontrols institut KT, kuriam pavedama tikrinti tai, ar seimas gyvendina savo
galiojimus K nustatytose ribose, ir paiso K.
5) Seimas- formuojamas demokratini, laisv, sining rinkim bdu. Seimo narys yra visos Tautos atstovas neatsivelgiant tai,
pgl koki rinkim sistem jis yra irinktas. Seimo narys turi laisva mandat, t,y atskaitingas tik tautai, o ne atskiriems rinkjams,
partijoms ar organizacijoms, savo veikloje Seimo narys vadovaujasi tik K, v-bs interesais ir savo sine. Seimo narys negali bti
atauktas.
LR Seimas, gyvendindamas savo konstitucinius galiojimus, vykdo klasikines demokratins teisins valstybs
parlamento f-jas: leidia st., vykdo vykdomosios valdios ir kt valstybs institucij parlamentin kontrol, steigia v-bs institucijas,
skiria ir atleidia j vadovus bei kt valstybs pareignus, tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas. Pagal K st
leidjas, kt teiskros subjektai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bt paneigtos mintos Seimo konstitucins f-jos
arba bt suvarytos galimybs jas vykdyti, nes taip bt kliudoma seimui, kaip tautos atstovybei, efektyviai veikti Tautos ir LR vbs interesais ( KT nutarimas, 2004 gegus 13d).
Pagal K kiekviena valdios institucija savo f-jas vykdo nepertraukiamai, negali bti tokiu teisini situacij, kai kuri
nors valstybs valdi gyvendinanti institucija nefunkcionuoja. I K Seimui kyla pareiga utikrinti savo nepertraukiam
funkcionavim, kad esant bet kokia situacijai Tautos atstovyb galt konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai gyvendinti
aukiausi suvereni Tautos gali. (KT nutarimas 2004 liepos 1d).
Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip tautos atstovo, veiklos nepertraukiamum. Pgl K
55 str 2 seimas laikomas irinktu kai yra irinkta ne maiau kaip 3/5 seimo nari. Siekiant utikrinti seimo veiklos
nepertraukiamum, K 59 str numatyta, kad Seimo nari galiojim laikas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kai naujai irinktas
seimas susirenka pirmj posd, ir nuo io posdio pradios pasibaigia senojo seimo galiojim laikas.
Seimo nario irinkimas savaime nereikia, kad irinktas Seimo narys i karto gyja visas Tautos atstovo teises. K i
teisi atsiradim sieja su seimo nario priesaika, kuri seimo narys turi duoti posdyje. Kol seimo narys neprisiekia jis neturi vis
Tautos atstovo teisi- toks seimas dar nra Tautos atstovyb, jis dar neturi seimo galiojim ir dar negali j vykdyti. Pgl K Seimo
narys visas tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seime jis prisiekia bti itikimas LR, todl irinktas Seimo narys pgl K privalo
prisiekti pirmajame naujai irinkto Seimo posdyje (KT nutarimas, 2004 gegus 13d)
KT 2004 gegus 25d nutarime paymjo, kad seimo nario priesaika nra tik ikilmingas formalus ar simbolinis aktas, seimo
nario priesaikos aktas yra konstitucikai teisikai reikmingas: duodamas priesaik irinktas seimo narys vieai ir ikilmingai
sipareigoja veikti taip, kaip pareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybmis jos nesulauyti; nuo priesaikos davimo jam
atsiranda konstitucin pareiga veikti tik taip, kaip pareigoja duota priesaika.
K 59 str 4 d yra tvirtintas seimo nario laisvas mandatas. Laisvo mandato esm Tautos atstovo laisv gyvendinti jam
nustatytas teises ir pareigas nevarant ios laisvs rinkj priesakais, j iklusi partij ar organizacij politiniais reikalavimais,
nepripastant teiss ataukti Seimo nar ( KT 2004 gegus 25d nutarimas), seimo narys tarnauja tik Tautai. Laisvo mandato esmtautos atstovo teis sprsti, kas yra v-bs ir j kurianios valstybins bendruomens interesai pgl savo sin, jei vienareikmis
atsakymas klausim nra vardintas K. K nepripasta imperatyvaus mandato. Jo esm- parlamento narys yra saistomas rinkj
priesak, j iklusi politini partij ar kt organizacij reikalavim, turi atsiskaityti rinkjams u rinkj priesak vykdym, o
svarbiausia- gali bti rinkj atauktas. Demokratins teisins v-bs nepripasta parlamento nario imperatyvaus mandato, nes toks
mandatas nesuderinamas su nuostata, kad parlamento narys yra visos tautos atstovas. Parlamento nario imp. mandatas sudaro
prielaidas paversti parlament nar klusniu j irinkusiems rinkjams, j iklusioms polit. partijoms ar kt organizacijoms, nes esant
galimybei ataukti seimo nar, jis, priimdamas vienus ar kitus sprendimus, turs vadovautis vis pirma savo rinkj ar kt asmen
interesais, kurie gali ir nesutapti ar prietarauti visos tautos interesams. Taigi laisvas mandatas reikia ir tai, kad seimas nra rinkj
galiot atstov susirinkimas, veikiani pgl savo rinkj vali, taiau prieingai seimas yra visos tautos atstovas, veikiantis tik visos
tautos interesais ir jos naudai. Taigi seimas veikia paklusdamas tik K, referendumo ar savo paties ileistiems st., o ne seimo narius
irinkusiems atskiriems rinkjams ar pan.

165

1)

2)

3)

4)

3. Parlamento teisin padtis. Parlamento formavimo tvarka. Parlamento struktra. Parlamento funkcijos ir galiojimai. Parlamento
reglamentas
P-to teisin padtis skiriasi kiekvienoje valstybje priklausomai nuo to, koks yra santykis tarp leidiamosios, vykdomosios ir
teismins valdios. P-to konstitucin status apsprendia ir politini institut istorija, valstybs forma (konstitucin santvarka),
partin, politin sistema. Parlamentinse respublikose yra parlamentarizmo klestjimas (DB, Austrija, Vok.). Prezidentinse
respublikose yra labai grietas valdi atribojimas. Miri respublika gali svyruoti ir vien ir kit pus (LR miri, bet labiau
linkstanti parlamentins pus). Konsultacinis P-tas pasireikia musulmonikose valstybse.
Parlamento formavimo tvarka, jos ypatumai .
Parlamento formavimas priklauso nuo parlamento iorins struktros.
Vieneri rm parlamentas, o taip pat ir vej rm parlamento emieji rmai formuojami rinkim bdu pagal demokratins
rinkim teiss principus, t.y. rinkim keliu. Paprastai jie formuojami tiesiogini rinkim bdu, ir taip gyja tautos atstovybs
poym, tautos atstovybs elementus.
Auktieji parlamento rmai turi savo ypatumus. Jie gali bti formuojami vairiai:
Rinkim keliu. is bdas taikomas gana plaiai naujose moderniose valstybse. is bdas turi tam tikr ypatum. Auktieji
rmai danai bna skirti federacijos subjektams atstovauti, todl rinkimai pasiymi tuo, kad nra lygaus atstovavimo visiems
gyventojams principo. ie nariai renkami atstovauti federacijos subjektams, todl siekiama utikrinti kiekvienam federacijos
subjektui vienod atstovavim ( JAV senat renkama po 2 atstovus nuo kiekvienos valstijos. Kiek valstijoje gyventoj yra, reikms
neturi).
Skyrimo keliu. Nariai yra skiriami. Atmetamas rinkim principas, rinkim mechanizmas. Tokia tvarka yra Vokietijos
parlamente. Bundesrato narius skiria kiekvienos ems vyriausyb. Vyriausyb kolegialiai nusprendia, kas i ministr dirbs
Bundesrate, atstovaudamas ems interesus. Vokietijoje nra lygaus emi atstovavimo. Priklausomai nuo tam tikro ems
gyventoj skaiiaus skiriamas tam tikras skaiius nari. Todl diskutuojama, ar Auktieji rmai yra Vokietijos parlamento rmai.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad Bundesratas yra atskira valdios institucija. Taiau teisingiau teigti, kad ie auktieji rmai visgi
yra parlamento rmai., taiau turinti papildom funkcij, kuri neturi kit valstybi parlamentai.
Paveldjimo keliu. Tai D.Britanijos parlamento auktieji rmai. Ne visos vietos, o didioji dalis viet Lord rmuose yra
uimamos paveldjimo keliu. T viet paveldi vyriausias eimos narys. Tai tsiasi tol, kol ta gimin gyvuoja, kol pagal statym
esantys eimos nariai gali uimti viet Lord rmuose paveldjimo keliu. Greta paveldim lord, yra skiriami lordai (perai). Perai
skiriami iki gyvos galvos. Juos skiria monarchas. ie perai iki gyvos galvos bna Lord rm nariais iki savo mirties, bet po mirties
jo vieta nra paveldima. Perai iki gyvos galvos bna skiriami karaliaus dekretu, ir tai bna u ypatingus nuopelnus (tai buv
ministrai pirmininkai, ministrai, sportininkai, meno mons, net teisjai. Buv teisjai daniausiai ir dirba perais teisjais). Tai
paprastai bna vyresnio amiaus mons.
Mirus formavimas. Dalis renkama, dalis skiriama. Tokia formavimo tvarka susijusi su senomis monarchinmis valstybmis.

Parlamentai formuojami apibrtai statymu trukmei. Tas galiojim laikas vadinamas kadencija. Irinktas parlamentas dirba tol, kol
pasibaigia tas terminas. Iimtys kai parlamentas formuojamas paveldjimo keliu. Baigiantis parlamento kadencijai, skiriami
rinkimai ir irenkamas naujas parlamentas. Nuo tos dienos, kai susirenka naujas parlamentas, nutrksta senojo parlamento
galiojimai. Taip utikrinamas parlamento nepertraukiamumas. Siekiama akcentuoti t nepertraukiamum. Kai kuriose valstybse
yra parlamento pavadavimas, kuris utikrina parlamento nepertraukiamum.
Parlamentinio valdymo valstybse numatoma galimyb paleisti parlament anksiau laiko (nepasibaigus kadencijai). Tai
parlamentins valdymo formos valstybi ypatumas. Parlamento paleidimo galimyb visados turi bti apibrta konstitucijoje ar bent
organikajame statyme. Parlamento paleidimas siejamas su tokiais atvejais:
1)
Kai parlamentas nesugeba suformuoti vyriausybs per statymo nustatyt laik (~ 1 mn.), atsiranda galimyb paleisti
parlament, manant, kad jis nesugeba atlikti savo funkcij. Taigi tai gali bti vienas i pagrind paleisti parlament. Vyriausybs
formavimas yra ne tik naujai irinkto parlamento udavinys. Bna atvej, kai pareikiamas nepasitikjimas vyriausybe ir reikia
formuoti nauj vyriausyb.
2)
Kai parlamentas per nustatyt laik nepatvirtina valstybs biudeto. Biudetas yra labai svarbus finansinis dokumentas,
todl tokio udavinio nevykdymas leidia manyti, kad parlamentas nesugebs tinkamai dirbti ir toliau. Todl tai taip pat vienas i
parlamento paleidimo atvej.
3)
Kai parlamentas pareikia nepasitikjim vyriausybe, tai vyriausyb turi teis silyti valstybs vadovui paleisti parlament.
Tai gali atrodyti keistai, bet tai tam tikras stabdi ir atsvar mechanizmas. Jei parlamentui nebt joki sankcij, tai vyriausybs
keistsi viena po kitos. Todl numatyta ir parlamentui tam tikros pasekms u neatsakingus veiksmus, todl jis irgi turi atsakomyb.
Prie sprsdamas nepasitikjimo vyriausybe klausim parlamentas turi pagalvoti, ar jam paiam tai nepavojinga.
Taigi tai yra trys pagrindiniai parlamento paleidimo pagrindai. Kartais yra ir daugiau pagrind. Visi klausimai dl termin, dl
parlamento paleidimo apibriama valstybs konstitucijoje. Kai priimamas sprendimas paleisti parlament prie laik, turi bti
priimamas ir sprendimas dl pirmalaiki parlamento rinkim. Paskelbus pirmalaikius rinkimus senos sudties parlamentas dar dirba
iki naujo parlamento irinkimo, bet jo galiojimai jau riboti. Kartu dirba ir laikinoji vyriausyb.
Dabartini parlament kompetencijai priklauso vairios klausim grups:
1.
2.
3.
4.

statym leidimas,
valstybs biudeto tvirtinimas,
vyriausybs ir kit valdymo organ suformavimas bei j veiklos kontrol,
usienio politikos strategijos nustatymas.
4.Seimo teisin padtis, formavimo tvarka., struktra. funkcijos ir galiojimai. Seimo statutas.
Seimo teisin padtis. Konstitucijoje formuluojama tokia Seimo koncepcija:

166

a) Lietuvoje yra viena Tautos atstovyb- Seimas. Tautos atstovyb, tai kolegiali institucija, apjungianti vairi sluoksni atstovus,
gryninanti ir derinanti j interesus.
b) Tautos atstovyb steigia Tauta. Ji tai daro patvirtindama Konstitucij, per kuri vykdo savo suverni gali.
c) Per K. tauta taip pat ir riboja savo atstovybs galias- Seimas galiotas veikti K ribose.
d) Kad Tautos atstovyb nenukrypt nuo jai suteikt galiojim Tauta per K steigia Kontitucin Teism, kuris priiti ar Seimo
ileisti statymai atitinka K. KT turi teis pripainti statymus prietaraujaniais K. K kontrols paskrtis- apsaugoti tautos atstovyb
nuo jos paios. Tam, kad Tauta galt gyvendinti savo suvereni gali, turi bti demokratiki tautos atstov rinkimai. Taip pat
irinkti tautos atstovai turi turti laisv mandat ir j posdiai turi bti viei. Taip pat jiems tui bti suteikta galimyb diskutuoti.
K 3 str, teigia, kad niekas negali varyti ar riboti tautos suveriniteto, taiau demokratikai irinktus Tautos atstovus riboja K. Tai
reikia, kad suverenitetas nra absoliutus ir gyvendinant j turi bti paisoma tam tikr taisykli, nustatyt K.
Formavimo tvarka. Seimo nariai renkami 4m, vadovaujantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas irinktu, kai irinkta ne maiau kaip 3/5 Seimo nari. LR Seimo rinkim statymas numato miri rinkim sistem.
Vienmandatse apygardose (atsivelgiant administracin teritorin LR padalijim ir gyventoj sk.) maoritarins rinkim sistemos
pagrindu irenkamas 71 seimo narys, proporcins likusieji 70 parl. nari. Rinkimus rengia 3 pakop rinkim komisij sistema:
Vyriausioji rinkim komisija, Apygard rikim komisijos ir Apylinki rinkim komisijos (2 paskutins skiriamos tik rinkim metu).
Visos polit. partijos ir visuomeniniai judjimai, dalyvaujantys rinkimuose, turi teis bti vienodai atstovaujami vis pakop rinkim
komisijose. Vienmandatje rinkim apygardoje kiekvienas LR pilietis, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, gali isikelti kandidatu
Seimo narius, jeigu jo isiklim paraais paremia ne maiau kaip vienas tkstantis tos apygardos rinkj. Daugiamandatje
rinkim apygardoje partija kandidatus Seimo narius kelia pateikdama kandidat sra, kuriame kandidatai surayti i jos
nustatytos eils. Jeigu partijos statai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatse rinkim apygardose ir kandidat, surayt i eils,
sraas daugiamandatje rinkim apygardoje turi bti patvirtinti partijos suvaiavimo ar konferencijos. Kandidat srae
(jungtiniame srae) negali bti maiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas.
Nustatant rinkim rezultatus vienmandatse apygardose, rink. laikomi vykusiais jeigu juose dalyvavo daugiau nei 40%
rinkj, rayt tos apygardos rinkj sraus. Irinktu laikomas kandidatas, gavs daugiau kaip pus rinkimuose dalyvavusi
rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip 40 procent tos rinkim apygardos rinkj sraus rayt rinkj, irinktu
laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip vien penktadal vis tos rinkim apygardos rinkj sraus
rayt rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai, ir nei vienas i kandidat negavo rinkj daugumos
bals, po dviej savaii nuo rinkim dienos rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gav daugiausia
bals.
Daugiamandatje rinkim apygardoje rinkimai laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis
vis rinkj. Rinkim st. numatytas barjeras, btinas kad partijos ar koalicijos galt dalyvauti mandat dalybose: partijoms
daugiau nei 5 %, koalicijoms- 7% rinkj bals. Apskaiiuojama kvota - tai yra, kiek bals reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi rinkj
bals, kuriuos gavo sraai daugiamandatje apygardoje, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai i 70. Jei dalijant
gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. U kiekvien sra paduot bals skaiius dalijamas i kvotos, taigi taikant kvot
metod, mandatai paskirstomi proporcingai partij ar koalicij gaut bals skaiiui.
Seimo nariu gali bti renkamas LR pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu su usienio valstybe ir rinkim dien
yra ne jaunesnis kaip 25m, bei nuolat gyvena LR. Seimo nariais negali bti renkami asmenys nebaig atlikti bausms pagal teismo
paskirt nuosprend (kalbama tik apie nusikalstam veik, ne apie administracin nusiengim), t.p asmenys teismo pripainti
neveiksniais.
Eiliniai seimo rinkimai rengiami ne anksiau kaip prie 2mn ir ne vliau kaip prie 1mn iki pasibaigiant Seimo nari
galiojimams. Eilinius seimo rinkimus skelbia LR Prez.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali bti skelbiami Seimo nutarimu, priimtu ne maiau kaip 3/5 vis seimo nari bals
dauguma. Taip pat pirmalaikius seimo rinkimus gali paskelbti LR Prez. Konstitucijoje numatytais atvejais.
Struktra. K-je Seimo struktra nra nustatyta- K-je tvirtinta tik kai kurie Seimo struktros elementai. Pgl K-j:
a) Seimo struktra gali nustatyti tik pats Seimas
b) Jokia valstybs valdios institucija ar pareignas negali siterpti Seimo struktros sudarym
c) Pagal K Seimas privalo nusistatyti savo struktr
d) Nurodytas teiss aktas, kuriame turi bti nurodyta Seimo struktra tai Seimo statutas.
Seimo struktra tai SS nustatyta Seimo vidini padalini sistema. I K-jos iplaukia, kad struktra bt tokia, kad:
a) Pats Seimas efektyviai galt vykdyti savo funkcijas
b) Kiekvienas Seimo narys galt gyvendinti savo kaip tautos atstovo galiojimus.
K-jos formuluot, kad struktr nustato SS-e negali bti aikinama lingvistine forma, tai nereikia, kad visi Seimo nario
galiojimai gali bti nurodyti tik SS-e. Seimo nario teiss tvirtintos trim lygmenimis:
a)K-oje, b)statymuose, c)Seimo Statute
KT aikindamas kokias seimo struktrini padalini bei seimo nari teiss ir pareigos gali bti nustatytos SS o kokios st.,
pagrindiniu kriterijumi pasirinko tai, ar seimo struktrini padalini ar seimo nari teiss ir pareigos yra susijusios vien su darbu
seime, t.y tik su paties Seimo struktra ir darbo tvarka, ar Seimo struktrini padalini teiss ir pareigos, seimo nariu bei pareigos
susijusios ne tik su paties seimo struktra ir darbo tvarka, bet ir su galiojimais vairi seimui neatskaiting institucij, j pareign,
kt asmen atvilgiu. KT 2006 balandio 4 d nutarime konstatavo, kad tam kad seimas galt tinkamai vykdyti savo konstitucines fjas, seimas gali prireikus sudaryti ir tokius struktrinius padalinius, kurie turt atitinkamus galiojimus ne tik Seime, bet ir
galiojimus vairi valstybs ar savivaldybi institucij, j pareign, kit asmen atvilgiu, ir kad seimo struktriniam padaliniui
reikia nustatyti valdingus galiojimus seimui neatskaiting institucij, j pareign, kt asmen atvilgiu, tokie seimo struktrini
padalini galiojimai turt bti nustatomi ne Seimo statutu, bet statymu.
Taigi Seimas gali nustatyti struktrini padalini pavadinimus, j kompetencij, j tarpusavio santykius, j atskaitomybs
Seimui bdus ir kitus atvejus, susijus su Seimo veikla. Taiau Seimas, nustatydamas iuos dalykus yra suvarytas:
a) Seim varo vis Seimo nari lygiateisikumas - negali bti nustatyta tokia struktra, kad nariai bt nelygiateisiai.
b) Varo Seimo nario laisvas mandatas.

167

c) Seime turi btinai bti suformuoti ie padaliniai: Seimo Europos reikal komitetas ir Usienio reikal komitetas numato
Konstitucinis aktas Dl narysts ES.
SEIMO PIRMININKAS.
Seimo posdiams vadovauja Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, kuri negali bti daugiau kaip 5, o vienas i j Seimo
opozicijos deleguotas atstovas. Seimo narys irinktas Seimo pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas turi sustabdyti savo veikl
Seimo nari frakcijoje. iuo reikalavimu norima pabrti, jog asmuo vykdantis Seimo pirmininko pareigas, turi vadovauti visam
parlamentui, o ne daliai.
Seimo Statuto 29 straipsnis. Seimo Pirmininko galiojimai
1. Seimo Pirmininkas:
1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui;
2) per 10 dien nuo primimo patvirtina parau Seimo priimto statymo teksto autentikum ir perduoda j Respublikos Prezidentui
pasirayti, per 10 dien pasirao Seimo statut ir jo pakeitimus, per 3 dienas pasirao statymus, kuri Respublikos Prezidentas per
10 dien po teikimo nepasirao ir negrina Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia;
3) per 10 dien nuo primimo pasirao Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus;
4) per 24 valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja;
5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezident Konstitucijos 89 straipsnyje
numatytais atvejais;
6) turi teis suaukti nenumatyt Seimo posd ar neeilin sesij Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais;
7) teikia Seimo Pirmininko pavaduotoj kandidatras Seimui;
8) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisj kandidatras;
9) teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolieri ir Seimo kontrolieri staigos vadovo kandidatras;
10) Konstitucijos ir statym numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybs institucij vadov ir j pavaduotoj
kandidatras;
11) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posdiams arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj;
12) teikia Senin sueigai sesijos darb programos ir savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus arba paveda tai atlikti
vienam i savo pavaduotoj;
13) teikia Seimo valdybos posdi darbotvarks projekt arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj;
14) vykdo kitus iame statute numatytus galiojimus.
2. Vykdydamas savo galiojimus, Seimo Pirmininkas leidia potvarkius.
3. Seimo Pirmininkas, o kai jo nra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posdiui, bet kuriuo svarstomu klausimu
gali be eils Seimo posdiuose isakyti savo arba Seimo valdybos nuomon.
4. Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ne reiau kaip kart per mnes atsako Seimo nari i anksto ratu
pateiktus klausimus dl savo veiklos.
Seimo pirmininko teikimu Seimas vien i Seimo Pirmininko pavaduotoj paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju.
Seimo Statuto 30 straipsnis. Seimo Pirmininko pavaduotoj galiojimai
1. Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas.
2. Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24 valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu
jie Seimo Pirmininko pavedimu vadovavo iems posdiams.
3. Seimo Pirminink, laikinai ivykus arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti savo pareig, tuo laiku pavaduoja Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu kitas pavaduotojas.
4.Jeigu K 89str nurodytais atvejais Seimo pirmininkas laikinai eina Prezidento pareigas ir netenka savo galiojim seime, Seimo
Pirmininko pavaduotojas, kuriam Seimas paved laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas, ias pareigas eina tol, kol jas vl prads
eiti Seimo Pirmininkas.
5. Nutarim pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas arba j pavaduoti (iankstin arba konkreiu atveju) Seimas priima
Seimo Pirmininko teikimu.
SEIMO VALDYBA.
Jos pagrindinis udavinys - sprsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui,
kai jis to prao. Seimo valdyba sudaroma i Seimo Pirmininko, jo pavaduotoj ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudt
nutarimu tvirtina Seimas.
I Seimo Statuto. 32 straipsnis. Seimo valdybos galiojimai
Seimo valdyba:
1) tvirtina ir teikia Finans ministerijai Seimo kanceliarijos program ir ilaid smat projektus;
2) komitet teikimu svarsto ir siunia komandiruotes Seimo narius su ratikomis Seimo, valdybos, komitet uduotimis; tvirtina
komandiruoi ataskaitas;
3) komitet ar frakcij teikimu svarsto ir pritaria Seimo nari ivykoms ne Seimo lomis sesijos metu;
4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darb programos, savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus ir teikia ivadas Senin
sueigai arba Seimui;
5) aukia nenumatytus Seimo posdius, nustato j laik;
6) tvirtina preliminar Seimo sesijos posdi grafik;
7) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusisti statymo projekt ivadoms gauti;
8) prireikus priima nutarim pagrindin komitet atleisti nuo io statuto 147 straipsnyje idstyt pagrindinio komiteto prievoli;
9) prireikus sudaro darbo grupes statym projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti;
10) padeda organizuoti bendr komitet darb tais klausimais, kurie priklauso keli komitet kompetencijai;
11) tvirtina Seimo kanceliarijos struktr, sudaro Seimo kanceliarijos etat sra ir nustato atlyginimus;
12) tvirtina Seimo kanceliarijos nuostatus ir reglament;

168

13) kai Seimas sprendia klausim, ar Respublikos Prezidento sveikata leidia jam eiti savo pareigas, kreipiasi sveikatos apsaugos
ministr dl kandidatr Seimo tvirtinam gydytoj komisij pateikimo;
14) sprendia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal seimo statut nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar
pareignams.
Seimo valdybos posdius aukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo galiotas Seimo Pirmininko pavaduotojas.
Stebtojais Seimo valdybos posdiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs nuolatiniai atstovai.
Seimo valdybos posdius gali bti kvieiami ir kiti asmenys. Klausimus svarstyti valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai,
komisijos, frakcijos ir Seimo kancleris. Svarstyti teikiami Seimo valdybos dokument projektai, pasirayti iniciatori, perduodami
Seimo Pirmininkui ar jo galiotam Seimo Pirmininko pavaduotojui, kurie, jais remdamiesi, parengia posdio darbotvark. (Statuto
33 straipsnis).
34 straipsnis. Seimo valdybos sprendimai
1. Seimo valdybos sprendimai priimami, kai posdyje dalyvauja ne maiau kaip pus valdybos nari, atviru balsavimu paprasta
posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, priimamas tas sprendimas, u kur balsavo Seimo
Pirmininkas, o jei io nra, - posdiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas.
2. Seimo nariams per komitetus ir frakcijas praneama apie Seimo valdybos sprendimus ne vliau kaip per 3 darbo dienas nuo
sprendimo primimo sesijos metu arba ne vliau kaip per savait kitos sesijos pradioje.
3. Komitetai ir frakcijos gali apsksti Seimo valdybos sprendimus Seimui, jeigu manoma, kad jie paeidia ar riboja Seimo nario,
frakcijos ar komiteto teises arba priimti virijant valdybai suteiktus galiojimus. Tokius skundus nagrinja ir sprendia Seimas,
iklauss Etikos ir procedr komisijos ivadas.
SEIMO KOMITETAI
statym projektams nagrinti ir kitiems K numatytiems dokumentams rengti Seimas i savo nari pirmojoje sesijoje sudaro
komitetus. Seimo komitetai sudaromi atsivelgiant frakcij proporcin atstovavim. Seimas nustato, kiek bus komitet ir kiek nari
bus kiekviename komitete: ne maiau kaip i 7 ir ne daugiau kaip i 17 (iskyrus Europos reikal komitet - ne maiau kaip i 15 ir
ne daugiau kaip i 25 Seimo nari ir Usienio reikal komitet ). Nustatomos kvotos komitetams, pagal frakcij nari skaii. Visi
Seimo nariai turi priklausyti kokiam nors komitetui. Iimtas Seimo pirmininkas ir Ministras pirmininkas. Jeigu Seimo narys
nesutinka bti komiteto nariu, tai Seimas gali paskirti. Nustatant komitet skaii, turi bti atsivelgiama tai, kad:
a) komitet skaiius neturi bti per didelis, nes tada komitetai bt labai smulks;
b) negali bti labai dideli, nes tada yra sunku dalykikai, racionaliai svarstyti klausimus;
c) svarbu atsivelgti Seimo nari profesijas, specialybes.
Komitet skaiius tvirtinamas i karto, nes j sprendimai daro labai didel tak visiems Seimo sprendimams. Komitetai patys
isirenka pirminink ir pavaduotojus, taiau pataria seninai, priklauso nuo frakcij.
galiojimai:
a) Komitetai turi teikti ivadas dl statym projekto.
b) Komitetai patys gali rengti teiss akt projektus.
c) Turi tirti esam teisin reguliavim, matyti jame kylania problemas ir veikti taip, kad bt jos paalinamos priimamais teiss
aktais.
d) Komitetais svarsto kandidatras, kurias skiria Seimas (visi komitetai specializuojasi tam tikroje srityje, taiau yra ir bendri
komitet susirinkimai ir gali priimti bendrus sprendimus).
e) Teikia rekomendacijas vairioms valstybs institucijoms, tai nra privalomi sprendimai. Komitetas turi nustatyti laik per kur gali
bti nustatyta ir apsvarstyta, jei laikas nenustatytas tai per 15 d. turi atsakyti.
f) Dalyvauja vykdant parlamentin kontrol.
Komitet veikl koordinuoja Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba pgl Seimo sesij darb programas ir komitet darb planus.
Svarstytiniems klausimams parengti komitetai i savo nari gali sudaryti parengiamsias darbo grupes, jas gali bti traukti ir kt
sutikim dav seimo nariai, t.p valstybs institucij, partij, visuom. organizacij atstovai, ekspertai bei mokslininkai.
I Seimo Statuto 49 straipsnis. Seimo komitet galiojimai
Pagrindiniai Seimo komitet galiojimai j kompetencijai priklausaniais klausimais:
1) svarstyti statym projektus, rengti ivadas ir nagrinti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti;
2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti statym, kit Seimo priimam teiss akt projektus, analizuoti nauj
statym ar j patais reikalingum;
3) rengti ir pateikti Seimui projektus dl statym suderinimo, papildymo ar prietaravim paalinimo;
4) svarstyti Vyriausybs program; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybs arba kit valstybs institucij
veiklos programas pagal atskiras sritis ir teikti Seimui savo ivadas;
5) apsvarstyti pagal savo kompetencij valstybs institucij vadov, kuriuos skiria Seimas arba kuri paskyrimui reikalingas
Seimo pritarimas, ir j pavaduotoj kandidatras, taip pat t pareign atleidimo klausimus;
6) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo
statymo projekt bei biudeto vykdymo apyskait;
7) analizuoti ir kontroliuoti einamj met valstybs biudeto l naudojimo ekonomin efektyvum, svarstyti ir teikti
ivadas bei silymus dl Vyriausybs pateikto kit met valstybs biudeto projekto straipsni ir program, komiteto kompetencijai
priskirt klausim, siekti racionalaus program parinkimo ir asignavim jam paskirstymo;
8) svarstyti pasilymus steigti ar panaikinti ministerijas ir kitas valstybs institucijas;
9) atliekant parlamentin kontrol, iklausyti ministerij ir kit valstybs institucij informacijas bei praneimus, kaip
vykdomi Lietuvos Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti aktai; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskir problem
parlamentin tyrim ir pateikti Seimui savo ivadas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Seimui atskaiting valstybs
institucij veiklos met ataskaitas ir pateikti Seimui savo ivadas;
10) nagrinti rinkj bei visuomenini organizacij pasilymus;

169

11) sudaryti komiteto darbo plan, suderint su Seimo sesijos darb programa;
12) sudaryti komiteto ilaid smat, nevirijani komitetui skirt l;
13) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryiuose;
14) dalyvauti Lietuvos pozicijos dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus (kaip jie apibrti io statuto 180 1
straipsnio 3 dalyje) rengimo ir derinimo procese, prireikus teikti Seimui, Seimo Europos reikal komitetui, Usienio reikal
komitetui ivadas dl ios pozicijos;
15) nagrinti kitus Europos Sjungos dokumentus (kaip jie apibrti io statuto 180 1 straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti
Seimui, Seimo Europos reikal komitetui, Usienio reikal komitetui ivadas dl i dokument;
16) prireikus teikti ivadas Seimui, Seimo Europos reikal komitetui arba Usienio reikal komitetui, ar pasilymai priimti
Europos Sjungos teiss aktus (kaip jie apibrti io statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) neprietarauja subsidiarumo principui;
17) svarstyti pareign, kuriuos pareigas Europos Sjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti
reikalingas Seimo pritarimas, kandidatras.
Seime yra sudaromos nuolatins Etikos ir procedr, Administracin bei Peticij komisijos.
SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS
Ypatingas vaidmuo parlament veikloje tenka parlamentinms komisijoms (komitetams), kuri nutarimai daniausiai ir yra
svarstomi parlamento plenariniuose posdiuose. Tokios komisijos bna laikinos ir nuolatins. Laikinos komisijos sudaromos vieno
ar kito konkretaus klausimo sprendimui, o paskui paleidiamos. Taiau nra isamaus srao, k gali/negali tirti komisijos.
Sudarymas:
A) Komisijos gali bti sudarytos tik ypa svarbiems klausimams sprsti valstybins reikmes, visuomenins reikms.
B) Iniciatyva gali kilti tik i Seimo nari, joks subjektas negali primesti valios kurti komisij.
C) Iniciatyv turi pareikti pakankamai didel Seimo nari grup arba struktrinis darinys. Grup negali bti pernelyg didel, nes
tada jos reikalavimas gali apsunkinti komisijos sudarym.
D) Sudarant komisijas ir inicijuojant komisijas, btina paisyti opozicijos, maumos teisi. Komisijos negali sudaryti vienos politins
krypties nariai.
E) Komisija negali bti sudaroma tokiems klausimams, kuries komisijos sudaryti negalima, pvz.: kaip Seimo narys elgiasi su
mona.
F) Negali bti sudaromos komisijos, kurios tyrimo metu gali perimti kit institucij galiojimus ar siterpti j galiojimus.
G) Ar teisingai nualino nuo pareig
H) Inicijuoti komisij sudarym gali vairs subjektai Seimo nariai, struktrinis padalinys.
K) Visos komisijos sudaromos tik Seimo sprendimu. Turi remtis K-ja, valstybs interesais ir savo sine. Nra pareigos sudaryti
komisij, o tik suponuoja pareig sprsti, ar tas klausimas yra svarbus ir tada sudaryti komisij. nesudaro pareigos Seimui
sudaryti komisij. Sudarant komisij j turi bti traukti iniciatoriai.
Komisijos udaviniai Seimas suformuluoja, k turi itirti komisija. Komisija negali isiplsti, negali tirti daugiau,
nei Seimas paskyr. Komisija turi nustatyti, ar buvo priimti sprendimai, ar buvo atlikti veiksmai, ar yra tas faktas, kur turi tirti.
Komisijos galiojimai:
a) gali gauti informacij, dokumentus ir inias i vis savivaldybs institucij ir kit institucij;
b) gauti i valstybs savivaldybs, kt institucij pareign paaikinimus. ie pareignai kvieiami privalo atvykti Komisijos posd
ir pateikti paaikinimus (statymas nedaro joki iimi nei MP, nei Prezidentui);
c) gali kviesti posdius kt privaius asmenis ir prayti pateikti paaikinimus (jie gali sprsti);
d) turi teis suderinusi su tam tikromis institucijomis- susipainti su atliekamo ikiteisminio ir kt tyrim mediaga.
Veiklos tvarka: Komisija baigdama darb turi surayti ivadas. Ivada subjektams nesukelia joki teisini
pasekmi. Tiesiogines pasekmes gali sukelti tik t institucij sprendimas, kurios turi galiojimus. Po to, kai Komisija pateikia ivad
- ji pateikiama Seimui, kuris turi sprsti pritarti/ nepritarti ar i dalies pritarti/ i naujo pavesti Komisijai ir pan. ir priimti vairius
sprendimus. Nei Seimas, nei Komisija negali pateikti teisinio veiksm kvalifikavimo. Tik atsivelgiant t veiksm vertinim kitos
institucijos gali imtis veiksm.
SEIMO FRAKCIJOS
Seimo nario laisvas mandatas, piliei konstitucin teis laisvai burtis politines partijas ir kt politines organizacijas suponuoja ir
tokius Seimo struktriniu darinius, kurie sudaromi pagal Seimo nari politines pairas, pagal j politines nuostatas. Seimo frakcija
- tai politinio pobdio seimo struktriniai padaliniai. Taigi, savo politiniams tikslams gyvendinti Seimo nariai gali jungtis
frakcijas. Svarbiausia frakcij f-ja parlamentar politins valios subrandinimas ir jos suformavimas. Tai lyg jungiamoji grandis tarp
politini jg visuomenje ir asmen grupi, kurie yra Seime. Seimo nari frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos
seninas arba senino pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos galiotas Seimo narys. Seimo nariai,
nesiregistrav frakcijas, pripastami vienos mirios Seimo nari grups nariais. Frakcijos nra partij tsa. Prioritetas
atiduodamas laisvam mandatui. Frakcijos kuriamos atsivelgiant laisvo mandato princip. Tai reikia, kad Seimo nariai frakcijas
jungiasi laisva valia, nevaromi joki mandat. Taip pat frakcij krimas negali bti grindiamas profesiniais ar vietiniais interesais
Seimo narys gali pereiti kit frakcij (ne tik partij). frakcijas gali eiti tiek nariai partij, laimjusi rinkimus, tiek bet kuris
Seimo narys, kuris nepriklauso jokiai politinei partijai (laisvo mandato princ.). Literatroje kyla diskusijos ar frakcijos yra
konstitucinis institutas. Kokios aplinkybs lemia frakcij buvim ar tik seimo nario laisvo mandato gyvendinimas ar kokios kitos
konstitucins aplinkybs? Jeigu sutiktume su teiginiu jog frakcijos nra konstitucinio lygmens institucijos, t.y jos yra fakultatyvios
(tarsi j gali ir nebti), tuomet galima kyla klausimas kodl frakcijos laikomos konstitucikai reikmingais seimo struktros
dariniais. Jeigu frakcijos yra konstitucikai reikmingi seimo struktros dariniai, vadinasi, j negali nebti, taigi jos nra ir tik
fakultatyvios struktros. Jei frakcij nebt bt sunku o gal ir nemanoma suformuoti ar subrandinti seimo nari o tuo paiu viso
seimo vali. T.p bt labai apsunkinta seimo veikla priimant st ir kt t.aktus, vykdant kitas seimo, kaip tautos atstovybs, f-jas.
Visuose demokratini v-bi parlamentuose parlamentarai laisva valia susiburia pgl savo polit. pairas tam tikras grupes,
struktrinius darinius. Demokratiniuose parlamentuose visada yra dauguma ir mauma, yra opozicija, visuose iuose dariniuose

170

yra brandinama ir formuojama parlamentar valia. Daugumos valia ireikiama priimtuose statymuose ir kt t. aktuose, maumos ir
opozicijos paprastai atspindi j teikiamuose alternatyviuose teiss aktu projektuose bei pasilymuose ir pan. Demokratiniai
parlamentai funkcionuoja ne daugumin bet pliuralistin demokratija. Tokiuose parlamentuose negali nebti parlamentar grupi,
laisvai susibrusi pgl savo polit pairas ar orientacijas, taigi negali nebti toki struktrini dalini, kuriuose brandinama ir
formuojama parlamentar, susibrusi grupes, politin valia. O tokios struktros ir yra frakcijos.
Kiek Seimo nari gali sudaryto frakcij?
1.Turi bti proporcija su Seimo nari skaiiumi,
2.Reikia atsivelgti tai, kokius galiojimus turs frakcija,
3.Koks daugumos ir maumos santykis. Negali bti situacij, kad maos Seimo nari grups atsirast geresnje padtyje, nei
didels tuo atveju kai formuojama seimo vadovyb, sudaromi komitetai ir skiriami j vadovai, skirstomos los, gyvendinamos kt
seimo f-jos.
4.Reikia matyti, kaip isidstys Seimo vadovybs struktra, kokia bus Seimo vadovyb. Dabar frakcij gali sudaryti ne maiau,
kaip 7 nariai (anksiau uteko 3, bet Seimas padidino skaii). Kiekvienas Seimo narys gali bti tik vienos frakcijos narys. Taigi
Seimo nariai susiburia frakcij, susigalvoja pavadinim, isirenka pirminink, pavaduotoj, pateikia visk Seimo pirmininkui ir
jeigu Seimo nari kuriama frakcija atitinka seimo statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vliau kaip per savait Seimo
posdyje paskelbti apie ios frakcijos sikrim. Frakcija pati nusistato vidaus tvark, taisykles, veikia savarankikai, iskyrus
bendrus reikalavimus (pvz., kad min. 7 nariai).Visi struktriniai padaliniai sudaromi frakcij proporcingo atstovavimo principu.
Kiekvienas Seimo narys jungiasi laisva valia, o kurie nenori, bna vienos mirios Seimo grups nariais. i grup turi tas paias
teises, kaip ir frakcijos. Seimo nari frakcij teises nustato Seimo statutas.
Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kuri bendras nari skaiius yra daugiau kaip pus Seimo nari ir kurios
yra pasiraiusios bendros veiklos deklaracij arba sutart dl koalicins vyriausybs. Seimo mauma yra laikoma opozicins bei
kitos Seimo daugumai nepriklausanios frakcijos ir miri Seimo nari grup.
I seimo statuto 41 straipsnis. Opozicins frakcijos
1. Seimo nari frakcijos arba j koalicijos, nesutinkanios su Vyriausybs programa, gali pasiskelbti opozicinmis.
2. Opozicinmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos ar j koalicijos, kuri Seime paskelbtose politinse deklaracijose idstytos
jas nuo Seimo daugumos skirianios nuostatos.
3. Opozicins frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybs programas.
4. Opozicinms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcij ir koalicij teiss. ios teiss jokia
dingstimi negali bti apribotos.
5. Jeigu opozicin frakcija arba j koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo maumai priklausani Seimo nari, tokios frakcijos
seninas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi iame statute numatytomis
papildomomis opozicijos lyderio teismis. (Opozicijos lyderis yra tik seimo opozicins frakcijos ar j koalicijos, turinios daugiau,
kaip Seimo maumai priklausani nari, taigi tik vienos i opozicini frakcij ar j koalicij, vadovas ir atstovas.)
6. Frakcij silymai valstybs institucijoms yra rekomendaciniai. Juos valstybs institucijos, iskyrus teismus, privalo apsvarstyti ir
atsakyti ratu.
SENIN SUEIGA.
Svarstyti Seimo sesijos darb programas bei posdi darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitet ir frakcij darbo
organizavimo klausimus, teikti sprendim iais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui
Seime veikai Senin sueiga. Kiekviena frakcija Senin sueig skiria po 1 atstov nuo 10 frakcijos nari. Kiekviena frakcija
skiria papildomai po 1 atstov nuo ne visos deimties frakcijos nari, jeigu i ne visa deimt sudaro daugiau nei 5 seimo nariai.
Frakcijos kurios neturi 10 nari skiria po 1 savo atstov.
Senin sueigos posdiai sesijos metu vyksta reguliariai tam paskirtu laiku. Neeiliniai Sen. sueigos posdiai aukiami
Seimo Pirmininko, seimo valdybos, Sen. sueigos senino ar ne maiau kaip 1/3 Sen. Sueigos nari reikalavimu. Senin sueigos
posdiams vadovauja seninas. Jo pareigas pgl Sen. sueigos patvirtint grafik, kas savait pasikeisdami, eina frakcij seninai.
Pirmosios sesijos pirmajam Sen sueigos posdiams vadovauja vyriausiasis pagl ami frakcijos seninas. Senin sueigai svarstyti
jos kompetencijai priskirtus klausimus gali pasilyti ir pateikti Seimo Pirmininkui ar jo galiotam Seimo Pirmininko pavaduotojui
Senin sueigos nariai, Vyriausyb, taip pat kiti Seimo nariai, teikiantys statym projektus. Pagal iuos pasilymus Senin sueigos
darbotvarks projekt sudaro Seimo Pirmininkas ar jo galiotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Stebtoj teismis Senin sueigos
posdiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs nuolatiniai atstovai. Senin sueigos
posdius gali bti kvieiami ir kiti asmenys. Senin sueigos posdiai yra atviri visuomens informavimo priemoni atstovams.
I Seimo statuto 36 straipsnis. Senin sueigos galiojimai
Senin sueiga savo posdyje:
1) svarsto Seimo kanceliarijos program ir ilaid smat projektus ir su savo pasilymais bei pastabomis perduoda Seimo
valdybai;
2) svarsto ir derina ikylanius prietaravimus dl Seimo sesijos darb programos;
3) svarsto savaits ir dienos posdi darbotvarki projektus ir pritaria jiems;
4) svarsto ir derina silymus dl pagrindinio ir papildomo komitet statymo projektui svarstyti paskyrimo bei dl preliminarios
statymo projekto svarstymo Seimo posdyje datos paskyrimo;
5) svarsto ir derina ikylanius prietaravimus dl kit Seimo darbo organizavimo klausim;
6) iklauso komitet pirminink ir frakcij senin pasilymus dl komitet arba frakcij tarpusavio ryi ir teikia pasilymus
Seimui arba valdybai;
7) teikia Seimo valdybai rekomendacijas dl jos kompetencijai priskirt klausim sprendimo;
8) atlieka derinimo (taikinamosios) komisijos vaidmen, ikilus principinio pobdio nesutarimams dl svarbiausi Seime
svarstom klausim;
9) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusisti statymo projekt ivadoms gauti;.

171

SEIMO KANCLERIS.
I seimo statuto 31 straipsnis. Seimo kancleris
1. Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybs tarnautojas staigos vadovas.
2. Seimo kancleris yra Seimo kanceliarijos vadovas. Seimo kancler statym nustatyta tvarka 5 metams skiria ir i pareig atleidia
Seimas Seimo Pirmininko silymu.
3. Seimo kancleriu negali bti skiriamas Seimo narys.
4. Seimo kanclerio pareigos nesuderinamos su dalyvavimu politins partijos ar politins organizacijos veikloje.
5. Seimo kancleris:
1) priiri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai;
2) priiri Vyriausybs nariams ir kit valstybs institucij vadovams pateikt klausim, paklausim ir interpeliacij nagrinjim ir
teikia apie tai informacij Seimo nariams;
3) nagrinja Seimo nari ikeltus klausimus dl Seimo kanceliarijos darbo, utikrina Seimo valdybos sprendim vykdym;
4) utikrina Seimo Pirmininko ir jo pavaduotoj rengiam sesijos darb programos, savaits ir dienos posdi darbotvarki
projekt, Senin sueigos darbotvarki projekt bei vis svarstom klausim mediagos parengim;
5) i anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirayti teikiamus oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetencij pasirao
oficialius dokumentus;
6) atsako u Seimo antspaud su valstybs herbu naudojim ir saugojim;
7) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie Seimui adresuotus rinkj pasilymus, pageidavimus, laikus;
8) kartu su frakcij atstovais paskirsto posdi salje vietas frakcij nariams, taip pat frakcijoms nepriklausantiems Seimo nariams,
skiria patalpas frakcij susirinkimams;
9) statym nustatyta tvarka skiria pareigas ir i j atleidia Seimo kanceliarijos valstybs tarnautojus;
10) tvirtina Seimo kanceliarijos padalini nuostatus, darbo taisykles, darbuotoj pareigybi apraymus ir ratvedybos instrukcijas;
11) atlieka Seimo kanceliarijai skirt biudeto asignavim valdytojo funkcijas;
12) atlieka kitas iame statute bei Seimo kanceliarijos nuostatuose nustatytas funkcijas.
Seimo statutas. Seimas kaip tautos atstovyb pgl K turi galiojimus pats savarankikai nusistatyti savo struktr ir
darbo tvark, kad i galiojim gyvendinimas negali priklausyti nuo kt valstybs valdi vykdani institucij, t.p ir nuo LR
Prezidento, kuris tvirtina Seimo priimtus statymus. Seimo statutas (SS), yra ypatingas statymo gali turintis teiss aktas, o tai
reikia, kad postatyminiai t. aktai negali prietarauti statymams. Jokiu bdu negalima jo vadinti paprastu statymu jau vien dl to,
kad jis numato Seimo- Tautos atstov- struktr ir darbo tvark. Pats SS yra keiiamas statutu, nors statutas turi ist gali, taiau tai
nra statymas, kilus kolizijai tarp statymo ir SS sprendiant kuri teiss norm taikyti reikia vadovautis bendromis tos paios
teisins galios t. aktai norm taikymo taisyklmis. Paymtina, kad SS nra ir konstitucinis statymas. SS turi statymo gali ir yra
priimamas kaip konstitucinis statymas, taip pat jis gali bti keiiamas tik didesne kaip puss vis Seimo nari bals dauguma.
statymus pasirao ir oficialiai paskelbia Prezidentas ir jie sigalioja po paskelbimo jie juose nenumatyta vlesn data, o SS- kit
dien po paskelbimo, jei nenumatyta vlesn. SS pasirao Seimo pirmininkas, o ne Prezidentas, nes jai prezidentas, turdamas teis
vetuoti statymus, graint SS pakartotinai svarstyti, galt daryti nema tak SS turiniui. Taiau K. sakmiai nurodo, kad Seimas
turi pareig nusistatyti savo struktr, tai gali padaryti tik jis pats ir jokia valstybs institucija ar pareignas negali kitis Seimo
struktros nustatym. Btent todl ir reikalinga tokia ypatinga io statymo primimo tvarka. Konstitucijoje yra tvirtintos valstybs
valdi teisinio statuso pagrindins nuostatos, bet nesprendiami j vidaus darbo organizavimo ir kai kurie kiti j funkcionavimo
klausimai, todl statym leidjas priima statymus, kuriais konkretizuojamas valdios institucij teisinis statusas. Tokie yra
LR Prezidento statymas, Vyriausybs statymas, Konstitucinio Teismo, Teism statymai, taip pat turintis statymo gali Seimo
statutas. Konstitucijos 76 straipsnyje nustatyta, kad Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Vadinasi, Seimui yra
suteikta teis paiam nustatyti savo struktr ir darbo tvark. Jei bt kitaip, tai sudaryt prielaidas paeisti pusiausvyr tarp Seimo
ir LR Prezidento- dviej valstybs valdios gyvendinani institucij, apribot seimo, kaip tautos atstovybs, galimyb paiam
savarankikai nusistatyti savo struktr ir darbo tvark ( bt paeistas valdi padalijimo principas).
Seimo funkcijos ir galiojimai (kompetencija). Seimo kompetencija- tai galiojim visuma, per kuri atsiskleidia ios valstybs
valdios institucijos pagrindins funkcijos. Seimo galiojimai atspindi jo kaip atstovaujamosios ir statym kuriamosios institucijos
paskirt. Parlamentams, be kit, bdinga: statym krimas, valstybs biudeto tvirtinimas, bei kit, bei tam tikri vykdomosios
valdios kontrol. Valstybse su skirtingomis valdymo formomis i paskutin f-ja realizuojama skirtingai. Parlamentinse
respublikose vykdomosios valdios kontrol yra vairiapus. Prezidentinse respublikose vykdomoji valdia yra takojama
netiesiogiai per statym krim, biudet ir pan. Lietuvoje Seimo nepasitikjimas Vyriausybe reikia jos veiklos pabaig.
LR K 67 str numatyti konkrets seimo galiojimai, kuriuos realizuodamas parlamentas vykdo v-bs valdi (K 5
str).
Seimas turi galiojimus ir vykdo f-jas:
1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; Pateikti Seimui K pataisas gali ne maiau kaip vis Seimo nari arba ne maiau
kaip 300 tkst rinkj. K pataisos turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du kartus. Tarp i balsavim turi bti daroma ne
maiau kaip 3 mn pertrauka. Pertrauka numatyta tam, kad suinteresuotos visuomenins ir politins grups galt dalyvauti iame
procese gindamos ir derindamos interesus. statymo projektas dl K keitimo laikomas priimtu, jeigu kv balsavimo metu u tai
balsavo ne maiau, kaip 2/3 seimo nari. Taigi pgl K jos keitimui reikia kvalifikuotos Seimo nari bals daugumos, kuri yra galima
tik sutarus visoms politinms jgoms seime. Nepriimta K pataisa Seimui svarstyti gali bti teikiama ne anksiau kaip po 1m. K 1 str
nuostata, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, gali bti pakeista tik referendumu, jei u tai pasisakyt
ne maiau kaip LR piliei turini rinkim teis. Taip K numatyta kad tik referendumu gali bti keiiamos pirmojo skirsnio
Lietuvos valstyb bei 14 skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos.
2) leidia statymus; statym leidyba yra viena i svarbiausi parlamento veiklos f-j. Tik seimas turi iuos galiojimus. statym
iniciatyvos teis K numato Seimo nariams LR Prez., Vyriausybei, t.p ia teise gali pasinaudoti 50 tkst piliei, turini rinkim
teis, kuria vadovaudamiesi gali teikti seimui st projekt, ir j seimas privalo svarstyti. (st leidybos procedra bus toliau)

172

5.

3) priima nutarimus dl referendum; LR K 4 ir 9 str. skelbia, jog aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per
demokratikai irinktus atstovus; Svarbiausi Valstybs bei gyvenimo klausimai sprendiami referendumu. LR referendum st
numatyta, kad Referendumo paskelbimo iniciatyvos teis priklauso pilieiams ir Seimui. Piliei referendumo paskelbimo
iniciatyvos teis gyvendinama 300 tkstani turini rinkim teis piliei reikalavimu. Silym paskelbti referendum turi teis
pateikti Seimui ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup. Sprendim dl io silymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta
tvarka. Piliei referendumo paskelbimo iniciatyvos teis pilieiai gyvendina tiesiogiai.
4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus; Valdi padalijimo princ numato stabdi ir atsvar mechanizm, kuris
turi garantuoti demokratin valdi pasikeitim. Todl LR K yra numatyta, jog LR Prez rinkimus skiria Seimas, o seimo rinkimus
Prezidentas. Tokiu bdu eliminuojama galimyb vienai i institucij umirti paskelbti rinkimus ir pratsti galiojimus.
5) steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus;
6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai; Nepritarus silomai
kandidatrai, LR Prez turi silyti kit. LR Konst. Teismas savo nutarime yra iaikins, jog LR Prez turi teikti Seimui kandidatr
MP, kuri yra susijusi su parlamentine dauguma ir gali gauti daugumos pritarim.
7) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti; Be seimo pritarimo, programa
negali veikti.
8) Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas; K numato kad silyti steigti ir panaikinti
ministerijas turi vyriausyb, nes ji geriausia gali vertinti struktrini pasikeitim poreikius.
9) priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru; Vis nari bals dauguma
10) skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus;
11) skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink; Valstybs kontrolieri penkeriems metams
Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas. Seimo reikalavimu valstybs kontrolierius u savo veikl turi atsiskaityti seimui.
Valstybs kontrol privalo informuoti seim apie tikrinim, atlikt seimo pavedimu, rezultatus. Seimas, Prez, Vyriausyb turi bti
informuojama apie tikrinim, turini valstybin reikm, rezultatus.
12) skiria savivaldybi taryb rinkimus; Savivaldybi taryb rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vliau kaip likus
5 mnesiams iki savivaldybi taryb nari galiojim pabaigos. Jeigu likus 4 mnesiams iki savivaldybi taryb nari galiojim
pabaigos Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia savivaldybi taryb rinkim datos, savivaldybi taryb rinkimai rengiami
paskutin sekmadien, nuo kurio iki taryb nari galiojim pabaigos lieka ne maiau kaip mnuo. Savivaldybi taryb rinkimai
rengiami ne anksiau kaip prie 2 mnesius ir ne vliau kaip prie mnes iki taryb nari galiojim pabaigos.
13) sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt; VRK yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatin
aukiausioji rinkim ir referendum organizavimo bei vykdymo valstybs institucija. VRK pirminink skiria seimas. Vyriausij
rinkim komisij sudaro Seimas ketveriems metams. Vyriausioji rinkim komisija turi bti naujai sudaryta, kai iki eilini Seimo
rinkim dienos liko ne maiau kaip 120 dien ir ne daugiau kaip 140 dien. Prie neeilinius Seimo rinkimus Vyriausioji rinkim
komisija naujai nesudaroma, jos galiojimai tsiasi, kol Vyriausioji rinkim komisija bus sudaryta prie eilinius Seimo rinkimus.
Komisijos pirmininko bei komisijos nari veikla nesuderinama su dalyvavimu politinse partijose ar polt organizacijose.
14) tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas;
15) nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus;
16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus;
17) nustato Respublikos administracin suskirstym;
18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
19) leidia amnestijos aktus;
20) veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim panaudoti ginkluotsias
pajgas. Karo padt veda Seimas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus.
Ginkluoto upuolimo atveju, kai kyla grsm valstybs suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, sprendim dl gynybos nuo
ginkluotos agresijos ir dl karo padties vedimo priima LR Prezidentas nedelsdamas ir sprendim teikia tvirtinti artimiausiame
Seimo posdyje, o tarp Seimo sesij nedelsdamas aukia Seimo neeilin sesij. Seimas nutarimu patvirtina arba panaikina LR
Prezidento sprendim. Karo padtis gali bti vesta visoje valstybje arba jos dalyje. Sprendime dl karo padties vedimo
nurodoma, kokios teiss ir laisvs, numatytos iame statyme, ribojamos. Karo padtis ataukiama, kai Seimas panaikina LR
Prezidento sprendim dl karo padties vedimo arba jeigu inyko prieastys, dl kuri ji buvo vesta. Sprendim dl karo padties
ataukimo priima Seimas. LR Prezidentas turi teis savo sprendim ataukti, kol jis nepradtas svarstyti Seime, jeigu inyko karo
padties vedimo prieastys (Karo padties st).
Nepaprastoji padtis gali bti vedama, kai dl valstybje susidariusios ekstremalios situacijos kyla grsm LR
konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai ir ios grsms nemanoma paalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir iame statyme
tvirtint nepaprastj priemoni. Nepaprastoji padtis gali bti vesta, kai LR konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai kyla
grsm, nustatyta io straipsnio 1 dalyje, dl kitose valstybse atsiradusios ekstremalios situacijos. Nepaprastoji padtis gali bti
vedama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje. Nepaprastosios padties trukm negali bti ilgesn kaip 6 mnesiai.
Sprendim vesti nepaprastj padt priima, Seimo sesijos metu Seimas, priimdamas atitinkam nutarim; tarp Seimo sesij
Respublikos Prezidentas, ileisdamas atitinkam dekret ir aukdamas neeilin Seimo sesij Respublikos Prezidento sprendimui
svarstyti. Seimas nutarimu gali patvirtinti ar panaikinti Respublikos Prezidento sprendim. Seimo panaikintas Respublikos
Prezidento sprendimas netenka galios (nepaprastosios padties statymas)
statym leidyba. statym leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. statym leidybos iniciatyvos teis, jos subjektai.
statym leidybos stadijos. statym sigaliojimo tvarka.
statym leidybos iniciatyvos teis, jos subjektai.
statym leidybos iniciatyva tai pirmoji statym leidybos stadija. statym leidybos iniciatyvos teis suvokiama kaip statymo
projekto pateikimas. statym leidybos iniciatyvos teis reikia, kad tik i teis realizavus, prasideda statym leidybos procedra.
i teis gali bti realizuojama: pateikiant statym projekt ir nedelsiant pradti svarstym, kai subjektas tik isako idj dl
statymo primimo, tuomet irgi realizuota iniciatyvos teis. i teis laikoma realizuota, kai subjektas pateikia parlamentui silym
priimti statymo projekt. Jis ufiksuojamas statym projekt srae. Turi bti traukiamas svarstymo procedr. Bet t silym

173

gali teikti tik tas subjektas, kuris turi statym leidybos iniciatyvos teis. Tas projektas uregistruojamas ir turi bti pradta
svarstymo procedra. statym iniciatyvos teis priklauso: a)Seimo nariams (statym leidybos iniciatyvos teis pirmiausia
priklauso parlamentarams. i teis gali realizuoti ir pavieniai parlamento nariai ir j grups) b) Respublikos prezidentui. c)
Vyriausybei (i teis dar pripastama ir vyriausybei ypa parlamentinse valdymo alyse. Vyriausyb turi teis rengti statym
projektus ir juos teikti parlamentui) d)Pilieiams ( dar vadinama liaudies iniciatyva. Nustatomas rinkj skaiius, kuris gali pateikti
statym projektus 50 tukst. Piliei turini rinkim teis Lietuvoje .
statym leidybos stadijos. statym leidybos procedra turi kelet privalom etap:
a) statym projekto registravimas. Seimo statute numatyti grieti st reikalavimai, tik juos vykdius, projektas gali bti
registruojamas Seimo posdi sekretoriato gaut statym projekt rejestre. Prie registruojant jis yra Teiss ir teistvarkos
komitete patikrinamas dl savo formos, pateikusi subjekt galiojim, ar neprietarauja K ir t.t,
b) statym projekto pateikimas Seimo posdyje- Seimas gali priimti sprendim: 1) atmesti projekt, nurodant motyvus; 2)
atidti svarstym ir nurodyti iniciatoriams kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seimui; 3) pradti
svarstymo procedr, t.p gali bti toliau sprendiama ar svarstyti skubos tvarka ar ypatingos skubos tvarka.
c) statymo projekto svarstymas pagrindiniame komitete- Pagrindinio komiteto pasirengimas svarstyti statymo projekt:
Komitetas, Seimo paskirtas kaip pagrindinis nagrinti statymo projekt, kurio svarstymo procedra pradta, ne vliau kaip per
savait turi savo posdyje apsvarstyti pasirengim projekt nagrinti komitete. Tam komitetas paskiria atsakingus komiteto narius komiteto ivad rengjus (paprastai vien i Seimo daugumos, vien i Seimo maumos), numatoma, koki ekspert nuomons
privalo bti iklausytos, gali bti paprayta kit komitet ar valstybs institucij papildom ivad, numatoma, iki kada pastabas,
pasilymus ir pataisas komitetui gali pateikti suinteresuoti asmenys, kada ivad rengjai privalo komitetui pateikti pirmj ivad
projekt, priimti kiti parengiamieji sprendimai. Asmenys, turintys statym leidybos iniciatyvos teis, pastabas ir pasilymus gali
pateikti likus ne maiau kaip 2 valandos iki pagrindinio komiteto posdio, kuriame pradedamas svarstyti komiteto ivad
projektas. Jeigu pagrindinis komitetas nutaria statymo projekt grinti tobulinti iniciatoriams, asmenys, turintys statym leidybos
iniciatyvos teis, pastabas ir pasilymus gali pateikti tokia pat tvarka ir dl patobulinto statymo projekto. Jeigu komitetas nutaria
statymo projekt tobulinti, tam gali bti sudaryta darbo grup. Pasirengimo svarstyti projekt klausimus prireikus komitetas gali
aptarti ir kituose posdiuose. Pagrindinis komitetas privalo Seimo valdybos nustatyta tvarka spaudoje paskelbti informacij, iki
kada komitete yra laukiama pasilym ir pastab i suinteresuot asmen ir kaip galima susipainti su statymo projekto tekstu.
Pagrindinis komitetas turi projekt isiuntinti suinteresuotoms valstybs institucijoms, o prireikus - ir visuomeninms
organizacijoms, savivaldybms, politinms partijoms ir organizacijoms, kad ios galt atsisti vertinimus. Seimo valdyba arba
Senin sueiga gali nustatyti, kokioms institucijoms ar asmenims projektas privalo bti nusistas, arba gali pagrindin komitet
atleisti nuo ioje dalyje nustatyt pagrindinio komiteto prievoli. Vis dl statymo projekto gaut mediag vertina bei apibendrina
pagrindinis komitetas. Jeigu statymo projektas paskelbtas visuomenei svarstyti, gauti pasilymai perduodami pagrindiniam
komitetui. Klausymai komitete statymo projekto svarstymo metu - Po to, kai baigiasi laikas pateikti pastabas ir pasilymus dl
statymo projekto, visos gautos i suinteresuot asmen ir ekspert pastabos gali bti svarstomos pagrindinio komiteto
klausymuose, kuriuose dalyvauti kvieiami visi pastab ir pasilym teikjai. Klausymus organizuoja komiteto ivad rengjai.
Svarstym rezultatai yra fiksuojami ivad projekte. Po to, kai klausymuose yra baigiamas suinteresuot asmen ir ekspert pastab
bei pasilym svarstymas, jeigu yra gauta daug pastab, pasilym ir patais i asmen, turini statym leidybos iniciatyvos teis,
gali bti skiriami komiteto klausymai, kuriuose yra aptariamos Seimo paskirt papildom Seimo komitet, Seimo nari,
Vyriausybs ir Respublikos Prezidento teikiamos pastabos bei pasilymai dl statymo projekto. ias pastabas ir pasilymus j
autoriai gali pateikti likus ne maiau kaip 2 valandoms iki io komiteto posdio. statymo projekto svarstymo komitete metu
klausym galima nerengti, jeigu patais ir pastab yra gauta nedaug, taiau tokiu atveju visi patais ir pastab autoriai turi bti
kvieiami komiteto posd, kuriame pagal io statuto 149 straipsn yra svarstomas statymo projektas. statymo projekto
svarstymas pagrindinio komiteto posdyje - Ne vliau kaip likus 3 darbo dienoms iki svarstymo Seimo posdyje statymo
projektas ir komiteto ivad projektas turi bti apsvarstyti pagrindiniame komitete. Apie tokio svarstymo laik ir viet turi bti
vieai praneta Seimo nariams, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento kanceliarijai likus ne maiau kaip 2 darbo dienoms iki
komiteto posdio. Tuo paiu metu Posdi sekretoriatui turi bti pateiktas pagal svarstym klausymuose rezultatus komiteto
ivad rengj pataisytas ir pasiraytas statymo projektas ir komiteto ivad projektas, kuriame nurodoma, kokios pataisos ir
pasilymai buvo gauti i papildom komitet, ekspert, suinteresuot asmen bei asmen, turini statym leidybos iniciatyvos
teis, kurias pastabas ir pasilymus yra atsivelgiama, kuriuos ne ir kodl, kaip siloma keisti statymo projekt. Komiteto
posdyje svarstomi tik tie asmen, turini statym leidybos iniciatyvos teis, pateikti pasilymai ir pastabos dl statymo projekto,
kurie buvo pateikti likus ne maiau kaip 2 valandoms iki komiteto posdio. svarstym pagrindiniame komitete kvieiami projekto
iniciatori ir ivadas rengiani papildom komitet atstovai, komiteto patvirtinti ekspertai, taip pat asmenys, turintys statym
leidybos iniciatyvos teis ir pateik patais dl statymo projekto. Komiteto posdyje jiems turi bti suteiktas odis. Komiteto
posdyje kalbti dl svarstomo projekto leidiama ir dalyvaujantiems kitiems Seimo nariams. posd gali bti pakviesti ir kit
suinteresuot valstybs institucij, savivaldybi, politini partij ir organizacij bei visuomenini organizacij atstovai. Posdio
pirmininko sutikimu jiems gali bti suteiktas odis. Jeigu pagrindinis komitetas per nustatyt laik nespja inagrinti statymo
projekto, dl termino pratsimo jis turi kreiptis Senin sueig. Pagrindinio komiteto sprendimai - Svarstymo pagrindiniame
komitete metu turi bti priimtas vienas i i sprendim, kuris pateikiamas projekto svarstymui Seimo posdyje: 1) pritarti
iniciatori pateiktam arba komiteto patobulintam statymo projektui ir komiteto ivadoms; 2) pritarti arba nepritarti statym
leidybos iniciatyvos teis turini asmen pateiktoms pataisoms dl statymo projekto (pataisos, kurioms pritarta, traukiamos
komiteto patobulint statymo projekt; visos i i asmen gautos pataisos traukiamos komiteto ivadas); 3) daryti svarstymo
komitete pertrauk ir grinti statymo ir ivad projektus tobulinti ivad rengjams, kurie turi atlikti komiteto nurodytus veiksmus;
4) paskelbti projekt visuomenei svarstyti; 5) grinti projekt iniciatoriams patobulinti; 6) projekt atmesti. Jeigu pagrindinis
komitetas priima sprendim grinti projekt iniciatoriams tobulinti arba projekt atmesti, is komitetas vis tiek turi pateikti savo
ivadas Seimui. Jeigu komitetui svarstyti buvo pateikti keli alternatyvs projektai, komitetas viename i artimiausi posdi
apsisprendia, kuriam i alternatyvi projekt pritarti ir pradti jo svarstymo komitete procedr. Po svarstymo pagrindiniame
komitete komiteto patvirtintas projektas ir komiteto ivados perduodamas Seimo kanceliarijos Dokument skyriui suredaguoti.
Suredaguotas projekto tekstas derinamas su jo iniciatori bei komitet atstovais (ivad rengjais). Svarstymo pagrindinio komiteto
posdyje metu pagal galimybes daromas garso raas, o kalbos protokoluojamos. Jeigu svarstant projekt pagrindiniame komitete ne

174

maiau kaip trys komiteto nariai nesutinka su daugumos sprendimu, jie gali Seimui pateikti savo atskirj nuomon, kuri privalo
bti traukta komiteto ivadas ir apsvarstyta kaip alternatyvi svarstymo Seimo posdyje metu.
d) statymo projekto svarstymas Seimo posdyje- prasideda keliais perskaitymais posdyje ir iklausant projekto iniciatori,
Seimo komiteto nuomons. Projekt svarstant aptariant kiekvien straipsn, u kiekvien Seimo nario pasilyt projekto patais
balsuojama atskirai. Projektas gali bti priimamas, atmetamas ar siuniamas tobulinimui,
e) statymo projekto primimas Seimo posdyje- statymas laikomi priimtais, jei u juos balsavo daugiau nei pus dalyvavusi
posdyje Seimo nari. Yra balsuojama dl atskir statymo projekto dali. Tuos str dl kuri nra pasilym galima priimti be
balsavimo, jei tam neprietarauja seimo nariai. Apsvarsius visu st projekto str, balsuojama dl viso st projekto. Jeigu st projektas
bet kurioje stadijoje atmetamas, jis gali bti silomas vl ne anksiau kaip po 6 mn nuo atmetimo dienos.
statym sigaliojimo tvarka. statymus pasirao Prezidentas. Prezidentas seimo priimt statym ne vliau kaip per 10 dien po
teikimo arba pasiraymo ir oficialiai paskelbia arba motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti. Pakartotinai svarstomas st
laikomas priimtu kai yra priimama prezidento pasilytos pataisos ar papildymai ar Seimui u st balsavus daugiau kaip 1/2 vis
Seimo nari bals, o u konst st ne maiau 3/5 vis seimo nari dauguma. Seimas kai kuriems statymams gali numatyti primim
skubia tvarka. Tokiems statymams taikomi trumpesni procedriniai terminai. statymas dl konstitucijos keitimo sigalioja
neankiau kaip po 1 mn. po jo primimo. Jei nurodytu laiku Seimo priimto statymo Prezidentas negrina ir nepasirao, tada
statym pasirao Seimo pirmininkas.
statym paskelbimas. Pasiraytas statymas skelbiamas oficialiame V leidinyje. Oficialus statym ir kit teiss
akt paskelbimas yra j paskelbimas leidinyje V. Paskelbimo Valstybs iniose diena yra j ileidimo diena. V skelbiami
teiss aktai: 1.LR statymai; 2.LR tarptautins sutartys, iskyrus Europos Bendrij ir LR, kaip ES valstybs nars, atstovaujani
vienai tarptautins sutarties aliai, tarptautines sutartis 3) LR Prezidento dekretai;4) LR Vyriausybs nutarimai;5) Konstitucinio
Teismo nutarimai, ivados, taip pat sprendimai priimti nagrinti praym ar paklausim, sprendimai atsisakyti nagrinti praym ar
paklausim, sprendimai nutraukti byl (teisen), sprendimai dl Konstitucinio Teismo nutarimo iaikinimo ir Konstitucinio Teismo
pirmininko potvarkiai 6) siteisj teism sprendimai, pripastantys negaliojaniais statymams prietaraujanius teiss aktus ar j
dalis, jeigu i akt ir Konstitucijos ar statym atitikimo kontrol nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai;V taip pat
turi bti skelbiami kiti LR Seimo priimti teiss aktai, ministr, Vyriausybs staig, kit valstybs valdymo institucij vadov ir
kolegiali institucij norminiai teiss aktai bei kiti teiss aktai, kuri skelbim V nustato statymai ir Vyriausybs nutarimai.
statym sigaliojimas LR statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir V paskelbia LR Prezidentas, jeigu
paiuose statymuose nenustatyta vlesn sigaliojimo data. Jeigu Konstitucijos 71 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku Seimo
priimto statymo LR Prezidentas negrina Seimui pakartotinai svarstyti ir nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao
ir V paskelbia Seimo Pirmininkas.
6. Parlamento santykiai su vykdomosios valdios institucijomis. Parlamentin vyriausybs kontrol. Seimas ir vykdomosios
valdios institucijos.
Parlamento santykiai su vykdomosios valdios institucijomis. Esant prezidentiniam valdymui (JAV) vykdomoji valdia
suteikta prezidentui. Prezidento institucijos autonomikum nuo statym leidiamosios valdios garantuoja skirtinga Prezidento ir
Kongreso rinkim tvarka, bei aplinkybs kurioms esant Prezidentas gali bti nualintas. Vykdomoji valdia JAV gyvendina savo
galiojimus neatsivelgiant Kongreso pasitikjim. Prezidentas statym leidyboje turi veto teis, kuri gali bti veikta tik
kvalifikuota 2/3 Kongreso abiej rm bals dauguma, o jei io veto Kongresas neveikia vykdomajai valdiai ir statym
leidiamajai valdiai reikia iekoti kompromiso. Nors prezidentas turi teis skirti federacijos teisjus ir Aukiausiojo Teismo
narius, taiau juos turi tvirtinti Senatas ir kartu neutralizuoti galim statym vykdomosios valdios tak teismams. Senatas tvirtina
Prezidento skiriamus auktus federacijos valdios pareignus ir ambasadorius taip vykdomoji valdia yra skatinama tartis su
parlamentu. Federacijos pareign apkalt gali pradti tik Atstov rmai.
Esant parlamentiniam valdymui (Vokietija) egzistuoja artimas ryys tarp vykdomosios ir statymo leidiamosios valdi:
vyriausybs nariai yra daniausiai parlamento nariai. Vykdomoji valdia gali vykdyti deleguotj statym leidyb. Prezidentas taip
pat turi tam tikras formalias statym leidybos ir vykdomosios valdios galias. Vokietijai (kaip ir D. Britanijai, Italijai, Vengrijai)
valdios galiojim padalijimas yra kitoks. ia pabriama vyriausybs atskaitomyb parlamentui. Ministr kabinetas gali veikti tik
gavs Bundestago mandat, o naujai irinktas parlamentas irenka nauj vyriausybs vadov kancler. Paprastai juo bna
parlamente daugum gavusios partijos lyderis. Vyriausybs nariai gali bti parlamento nariai, taigi VFR vyriausyb negali ilikti
ilgiau nei to nors parlamentas.
Didioji Britanija: Vestminsterio modelis vykdomosios valdios nariai gali bti ir parlamento nariais. Tad daugelis ministr yra
ir Bendruomeni rm nariai. Vyriausyb turi turti Bendruomeni rm daugumos param, be kurios ji negali ilikti ir bti
veiksminga. Taiau D. Britanijos vyriausyb gali bet kada paskelbti apie naujus Bendruomeni rm rinkimus ir kartu daryti politin
spaudim statym leidiamajai institucijai.
Esant miraus valdymo sistemai (Pranczija) reikmingas valdios centras yra dvinar vykdomoji valdia, kurioje ypa svarbus
yra valstybs prezidentas. Egzistuoja grietas vykdomosios ir teismins valdios atskyrimas. Panaiai kaip ir Anglijoje yra glaudus
ryys tarp vykdomosios ir leidiamosios valdi. Vyriausybs galiojimai leidiamojoje valdioje yra realiai didesni, nei teigia
Pranczijos konstitucija. Prezidento galiojimai sudaro savotik iimt i valdi padalijimo principo. Jis yra ir vykdomosios
valdios galva (Vyriausybs vadovas), promulguoja parlamento leidiamus teiss aktus ir skiria narius institucij, kuri kontroliuoja
teismin valdi. Todl galima teigti, kad Prezidentas turi labai plaius galiojimus visose valdiose. Vykdomj valdi sudaro
prezidentas ir vyriausyb. Vyriausyb turi plaius galiojimus ir gali bti sudaroma be parlamento pritarimo, nes Konstitucija
suteikia teis Prezidentui dekretu paskirti ministru pirmininku bet kur asmen. Konstitucija nereikalauja personalijas suderinti su
Nacionaline Asamblja, tik sudaryta Vyriausyb turi gauti parlamento pasitikjim, jei ji pasitikjimo negauna, tada ministras
pirmininkas turi teikti prezidentui vyriausybs atsistatydinimo dokumentus. Taiau Prezidentas t pat asmen vl gali skirti
ministru pirmininku. Ministrus ministro pirmininko silymu taip pat skiria prezidentas. Taiau yra susiklosiusi tradicija, kad
ministru pirmininku prezidentas skiria parlamento daugumos atstov. Prezidentas pasitars su ministru pirmininku ir abej
parlamento rm pirmininkais gali paleisti Nacionalin Susirinkim. is pasitarimas yra slyginis, nes realiai prezidento teis
paleisti Nacionalin susirinkim yra absoliuti ir neribojama joki teisini klii. Parlamento gali ribojimas pasireikia ir tuo, kad
visuomeninius santykius i institucija gali reguliuoti statymais, o toki reguliuotin visuomenini santyki baigtinis ir

175

vienareikmis sraas yra pateiktas Konstitucijoje, todl parlamentas statymais gali reguliuoti ne bet kokius visuomeninius
santykius. Todl Vyriausyb tam tikrais atvejais turi galiojimus leisti ordonansus, kurie prilyginami statymams. Tokie galiojimai
skatina stipri vyriausyb, sugebani operatyviai sprsti ikilusias valstybs ir visuomens problemas, nes parlamentas yra per
daug didel institucija varoma vairiomis procedromis, kad efektyviai reaguot ikilusias visuomens problemas.
Parlamentin vyriausybs kontrol. Didiausius kontrols galiojimus parlamentas turi parlamentinse valstybse. Parlamento
kontrol pirmiausiai nukreipta vyriausyb. Kontrols formos:
1) parlamento klausimai. Parlamente skiriamas specialus laikas (kart per savait), kurio metu galima uduoti klausimus
vyriausybs nariams. Klausimai daniausiai uduodami odiu;
2) interpeliacija (nepasitikjimas) arba vyriausybe in corpore (kaip kolegialia institucija), arba atskiriems vyriausybs nariams.
Interpeliacij inicijuoja parlamento nari grup tai savotikas paklausimas, kurio metu vyriausybs narys privalo atsakym duoti
ratu;
3) nepasitikjimo rezoliucija gali bti keliama tik grups parlamentar (kiekvienoje valstybje nustatomas minimalus skaiius,
kuris turi iniciatyvos teis). Nepasitikjimo rezoliucija pateikiama ratu, nedelsiant svarstoma ir balsuojama dl jos sprendimo. Jei
dauguma balsuoja u vyriausyb privalo atsistatydinti (nepasitikjimo votumas);
4) pasitikjimo vyriausybe klausimo iklimas. Tok klausim danai kelia pati vyriausyb. Jis siejamas su kokio nors rimto
statymo primimu nurodoma, kad jei nebus priimtas statymas, tai yra nepasitikima vyriausybe;
5) tyrimo komitetai ir komisijos sudaromos parlamento nuoira, kai kyla tarimas dl ministr veiklos korupcijos ir pan. Tai
laikinieji organai, sudaromi konkreiam klausimui itirti;
6) parlamentiniai klausymai ir svarstymai naudojami prezidentinio valdymo valstybse. Vykdo nuolatiniai komitetai.
Parlamentas kontrols galiojim vykdomosios valdios atvilgiu neturi.
LR: Nepasitikjimas Vyriausybe yra viena i Seimo vykdomos Vyriausybs prieiros form. Pagal Konstitucijos 61 str. 2 d.
interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui sesijos metu gali pateikti ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup. Interpeliacija
veiksminga Seimo prieirins veiklos priemon, kuria remdamasis Seimas gali neleisti Vyriausybei vykdyti, jo nuomone, valstybei
nepriimtinos politikos. Gavs interpeliacij, Vyriausybs narys privalo ne vliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo Pirmininkui
ratik atsakym. Jeigu Ministro Pirmininko ar ministr atsakymas interpeliacij pripastamas nepatenkinamu ir pareikiamas
nepasitikjimas iais pareignais, nutarimas gali bti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip puss Seimo nari bals dauguma.
Tokiu atveju pareignas, kuriam pareiktas nepasitikjimas, privalo atsistatydinti.
Seimas, pritars Vyriausybs programai, taigi ir ireiks pasitikjim ja, sipareigoja priirti, kaip Vyriausyb veiks
gyvendindama i program. Jeigu blogai, tada jis pareikia nepasitikjim. Vyriausyb ne reiau kaip karta per metus pateikia
programos vykdymo ataskait. Taip vykdoma parlamentin prieira. Pagal ja, Seimas turi teis ataukti Vyriausybei suteiktus
galiojimus veikti. Nepasitikjimo pareikimas ir yra tokio ataukimo teisin forma. Tiesioginis nepasitikjimo pareikimo padarinys
Vyriausyb atsistatydina. Nutarimas dl tokio nepasitikjimo Seime priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip puss vis Seimo
nari bals dauguma. Tokia pati tvarka yra ir reikiant nepasitikjim Ministru Pirmininku.
Konstitucijos 61 str. 1 d. tvirtinta vien svarbiausi ir efektyviausi parlamento prieirins veiklos priemoni Seimo nario
paklausimo teis. Seimas, vykdydamas Vyriausybs, kit valstybs institucij veiklos ir priimt sprendim prieir ir kontrol,
realiai gyvendina valstybs valdi padalijimo ir Vyriausybs atsakingumo Seimui princip. Seimo prieirin veikla yra nuolatin
ir reguliari, neapsiriboja vien metini ataskait svarstymu. Prieirin veikl Seimas vykdo ir Seimo sesijos metu per Vyriausybs
valand uduodami klausimus Vyriausybs nariams. Paklausimas yra imperatyvus Seimo prieirins veiklos instrumentas:
pareignas, kuriam pateiktas paklausimas, privalo j atsakyti.
Vokietija: Federalin vyriausyb per vis savo galiojim laikotarp privalo turti nuolatin Bundestago pasitikjim, taiau
tiesioginis nepatikjimas gali bti pareiktas tik federaliniam kancleriui, o ne visai federalinei vyriausybei ar atskiriems
federaliniams ministrams. Federaliniam kancleriui nepasitikjimas gali bti pareiktas irenkant nauj federalin kancler
(konstruktyvusis nepasitikjimo votumas) (67 str.). Taigi nepasitikjimo votumas ir federalinio kanclerio pdinio rinkimai yra
vienas su kitu susij.
Pranczija: Pagal Konstitucij vyriausyb yra atsakinga parlamentui. Pagal Konstitucij ministras pirmininkas turi atsistatydinti,
jeigu Nacionalinis susirinkimas priima nepasitikjimo rezoliucij arba nepritaria vyriausybs programai ar bendrosios politikos
deklaracijai (50 str.).
Seimas ir vykdomosios valdios institucijos. Lietuvos politinje sistemoje, pasiyminioje pusiau prezidentins formos
ypatumais, parlamento autonomikumas a priori yra ribojamas. Pusiau prezidentin sistema, kitaip nei prezidentin, nra
grindiama grietu valdios ak atskyrimo principu, jos funkcionavim ir atskir institucij galias labai veikia politins aplinkybs.
Seimas kartu su Prezidentu dalyvauja vyriausybs formavime: Seimas balsuoja, ar pritarti Prezidento pateiktai Ministro
Pirmininko kandidatrai; Ministras pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir
Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program. Pristatymo metu turi dalyvauti naujai sudarytos
Vyriausybs nariai. Po pateikimo Vyriausybs program svarsto Seimo nari frakcijos ir Seimo komitetai, vliau ji svarstoma Seimo
posdyje. Kai Ministras Pirmininkas ir ministrai baigia atsakinti Seimo nari klausimus, Seimas turi priimti sprendim dl
Vyriausybs programos. Jeigu Vyriausybs programai nepritarta arba ji grinta Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybs
programos redakcija Seimui turi bti pateikta per 10 dien, o jos svarstymo procedra kartojama i naujo. Nauja Vyriausyb gauna
galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai. Kai Seimas du kartus i
eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai, Vyriausyb privalo atsistatydinti.
Seimo reikalavimu Vyriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime u savo veikl. Tai taikoma ir kit valstybs
institucij vadovams, kuriuos skiria Seimas arba kuri paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, iskyrus teismus. Metin savo
veiklos ataskait kiekvienais metais (iki kovo 1d.) privalo pateikti ir Vyriausyb.
7. Valstybs biudeto formavimas.
Biudetas sudaromas i vairi juridini ir fizini asmen mokesi. Rinkdama mokesius valstyb gauna pajamas, kurios
naudojamos valstybs poreikiams tankinti (institucijoms ilaikyti, atlyginimams imokti, kariuomenei ilaikyti ir pan.). Biudeto
socialin funkcija i jo teikiama parama socialiai remtiniems asmenims.
Valstybs biudetas labai svarbi kiekvienos valstybs gyvavimo slyga, todl biudet iimtinai formuoja ir tvirtina
parlamentas. Jis priima special statym dl biudeto ir kontroliuoja, kaip panaudojamos valstybs los. Valstybs biudetas

176

daniausiai tvirtinamas statym (kai kuriose valstybse vienu specialiu, kitose dviem: valstybs pajam ir valstybs ilaid
statymais). is statymas yra sudarytas i dviej dali: vienoje nustatoma, i kur gaunamos pajamos, kitoje kaip tos pajamos
paskirstomos.
LR: pagal LR biudeto sandaros statymo 2 str. 13 d., valstybs biudetas tai Seimo patvirtintas valstybs biudeto pajam ir
asignavim planas biudetiniams metams. Valstybs biudeto pajamas sudaro pajamos i mokesi, valstybs turto, valstybs
biudetini staig pajamos, gaunamos u teikiamas paslaugas, asignavim valdytoj administravimo ir kitos pajamos. Valstybs
biudeto asignavimai yra naudojami valstybs funkcijos bei Vyriausybs tvirtinamoms programoms gyvendinti, dotacijoms
savivaldybi biudetams teikti ir valstybs sipareigojimams vykdyti. Biudeto sudaryme ir vykdyme dalyvauja dvi pagrindins
institucijos Vyriausyb ir Seimas.
Vyriausybs veikla ioje srityje apibdinama taip: pagal Konstitucij, rengti (sudaryti) valstybs biudeto projekt yra Vyriausybs
teis ir pareiga. Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli projekt rengia Finans ministerija. Parengusi
valstybs biudeto projekt, Vyriausyb Konstitucijoje numatytais terminais (ne vliau kaip prie 75 dienas iki biudetini met
pabaigos) j teikia Seimui tvirtinti. Biudetiniais metais biudetas keiiamas arba papildomas biudetas statymu tvirtinamas taip pat
tik Vyriausybs teikimu. Konstitucijos 94str.4p. nurodyta, kad Vyriausyb taip pat ir vykdo valstybs biudet, t.y. ji turi pareig
utikrinti, kad valstybs biudet bt surinktos nustatytos pajamos ir kad ios los bt pervestos valstybs biudeto statyme
nurodytiems subjektams. Vyriausyb taip pat pareigojama teikti Seimui biudeto vykdymo apyskait.
Seimo kompetencija ioje srityje yra: svarstyti ir statymu iki naujj biudetini met pradios tvirtinti Vyriausybs pateikt
valstyb biudeto projekt. Preliminariai valstybs biudeto projektas svarstomas komitetuose ir Seimo Biudeto ir finans
komitete. Pastarasis komitetas, gavs kit komitet ivadas, frakcij nuomones ir silomas pataisas, kartu su Vyriausybs, frakcij ir
kit komitet atstovais apsvarsto valstybs biudeto projekt ir suformuluoja savo ivadas. Valstybs biudeto projektas Seime
tvirtinamas po to, kai Seimas apsvarsto ir priima sprendimus dl io projekto pasilym ir patais. Svarstydamas biudeto projekt,
Seimas gali didinti ilaidas tik nurodydamas i ilaid finansavimo altinius (Konstitucijos 131str.2d.) Pagal Konstitucij, valstybs
biudeto statymo primimas (paprasta Seimo posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma) tai galutinis biudeto
suformavimas. Jeigu valstybs biudetas laiku nepatvirtinamas, valstybs biudeto ilaidos biudetini met pradioje kiekvien
mnes negali viryti prajusi met valstybs biudeto 1/12 ilaid (Konstitucijos 132str.1d.). Seimo kompetencija taip pat apima ir
biudeto vykdymo prieir.
Valstybs biudeto svarstymo ir tvirtinimo Seime procedra. I Seimo statuto:
DVIDEIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS
VALSTYBS BIUDETO TVIRTINIMAS
172 straipsnis. Valstybs biudeto projekto pateikimas
1. Valstybs biudeto projektas rengiamas Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statymo nustatyta tvarka.
2. Vyriausyb, sudariusi kit met valstybs biudeto projekt, ne vliau kaip iki spalio 17 dienos pateikia j Seimui su
duomenimis, kuriais pagrstas is projektas.
3. Valstybs biudeto projekto kopijas Seimo posdi sekretoriatas ne vliau kaip per tris dienas perduoda Seimo valdybos
nariams, komitetams ir frakcijoms bei valstybs kontrolieriui.
4. Artimiausiame Seimo posdyje iklausomas Vyriausybs praneimas apie valstybs biudeto projekt.
5. Toliau valstybs biudeto projektui nagrinti komitetuose ir frakcijose skiriama ne maiau kaip 15 dien. Tuo metu eiliniai
Seimo plenariniai posdiai nerengiami.
6. Po pateikimo Seimo posdyje Biudeto ir finans komitetas Seimo valdybos nustatyta tvarka spaudoje skelbia, iki kada
komitete i suinteresuot asmen yra laukiama pasilym ir pastab dl valstybs biudeto projekto.
7. Gautus pasilymus ir pastabas Biudeto ir finans komitetas perduoda atitinkamiems Seimo komitetams pagal j
kompetencij, kur ie pasilymai turi bti apsvarstyti io statuto nustatyta tvarka.
8. Valstybs biudeto projektas nesvarstomas ir nepriimamas skubos ar ypatingos skubos tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1975, 2000 10 10, in., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)
Nr. IX-363, 2001 06 07, in., 2001, Nr. 50-1748 (2001 06 13)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-07-11, in., 2002, Nr. 72-3080 (2002-07-17)
Nr. IX-1102, 2002-09-26, in., 2002, Nr. 96-4174 (2002-10-04)
173 straipsnis. Valstybs biudeto projekto svarstymas komitetuose
1. Komitetai inagrinja j kompetencij atitinkanius valstybs biudeto projekto klasifikacinius skyrius, suformuluoja savo
ivadas bei pataisas ir iki lapkriio 10 dienos pateikia jas Biudeto ir finans komitetui. Valstybs kontrolierius savo ivad dl
valstybs biudeto projekto pateikia Biudeto ir finans komitetui iki lapkriio 15 dienos.
2. komitet posdius, kuriuose nagrinjamas valstybs biudeto projektas, kvieiami Vyriausybs, kit valstybs
institucij bei Biudeto ir finans komiteto atstovai.
3. Vyriausyb, kitos valstybs institucijos privalo pateikti komitetams duomenis, kuriais pagrstas valstybs biudeto
projektas.
174 straipsnis. Pasilymai dl valstybs biudeto projekto
1. Komitetai, frakcijos ir paskiri Seimo nariai visose valstybs biudeto projekto svarstymo stadijose gali silyti didinti
projekte numatytas ilaidas tik nurodydami i ilaid finansavimo altinius.
2. Negalima silyti mainti t ilaid, kurios valstybs biudeto projekt raytos pagal statymus, kitus Seimo priimtus
norminius aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos sipareigojimus.
3. Nordamas ias ilaidas sumainti, Seimas pirmiausia turi pakeisti atitinkamus teiss aktus.

177

Valstybs biudeto projekto svarstymas Seimo Biudeto ir finans

komitete
1. Biudeto ir finans komitetas, gavs kit komitet ivadas, frakcij nuomones, silomas pataisas, kartu su Vyriausybs,
frakcij ir kit komitet atstovais apsvarsto valstybs biudeto projekt ir suformuluoja savo ivadas.
2. Biudeto ir finans komitetas privalo arba priimti kito komiteto silomas valstybs biudeto statymo pataisas, jeigu jos
atitinka io komiteto kompetencij, arba atmesti, pateikdamas motyvuot atsakym.
3. Bet kuris Seimo komitetas turi teis teikti pasilymus taisyti ir tuos valstybs biudeto straipsnius, kurie nepriklauso jo
kompetencijai. iuo atveju Biudeto ir finans komitetas neprivalo motyvuotai atsakyti komitetui, ar prim jo silomas pataisas.
176 straipsnis. Valstybs biudeto projekto pirmasis svarstymas Seime
1. Iki lapkriio 25 dienos valstybs biudeto projektas turi bti apsvarstytas Seimo posdyje.
2. Jame iklausomas Biudeto ir finans komiteto praneimas, taip pat pateikiamos kit komitet ivados, frakcij ir paskir
Seimo nari nuomons bei pastabos, kurioms nepritar Biudeto ir finans komitetas.
177 straipsnis. Valstybs biudeto projekto antrasis svarstymas Seime
1. Ne vliau kaip per 15 dien nuo valstybs biudeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu
Vyriausyb pateikia pagal gautus pasilymus ir pastabas pataisyt projekt.
2. Posdio metu Vyriausybs atstovas pranea, kurie i komitet, frakcij ir paskir Seimo nari pasilym bei patais
rayti valstybs biudeto projekt, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo prieastis, atsako Seimo nari klausimus.
3. Po diskusijos balsuojama dl statymo, patvirtinanio valstybs biudet, primimo paskyrimo viename i artimiausi
Seimo posdi.
4. Iki io posdio Vyriausybs atstovui nauji pasilymai ir pataisos pateikiami io statuto 152 straipsnyje numatyta tvarka.
5. Jeigu yra daug svarbi pastab dl valstybs biudeto projekto, jis gali bti grintas Vyriausybei pataisyti. Tam skiriama
ne daugiau kaip 10 dien, po to grtama prie antrojo svarstymo procedros.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-363, 2001 06 07, in., 2001, Nr. 50-1748 (2001 06 13)
Nr. IX-1580, 2003-05-27, in., 2003, Nr. 54-2373 (2003-06-04)
178 straipsnis. Valstybs biudeto tvirtinimas
1. Alternatyvs pasilymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausyb, bet kurie atitinka io skirsnio 174 straipsnyje
numatytas slygas, gali bti priimti tik tada, kai u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari.
2. Apsvarsts ir prims sprendimus dl pasilym ir patais, Seimas turi balsuoti dl viso valstybs biudeto projekto.
3. Valstybs biudetas tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statymo nustatytus rodiklius.
4. Kartu patvirtinami asignavimai pagal biudeto ilaid klasifikacijos skyrius. ie asignavimai privalomi visiems biudeto
vykdytojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-363, 2001 06 07, in., 2001, Nr. 50-1748 (2001 06 13)
179 straipsnis. Papildomas svarstymas atmetus valstybs biudeto projekt
1. Jeigu Seimas atmeta valstybs biudeto projekt, ne anksiau kaip po 5 ir ne vliau kaip po 10 dien skiriamas dar vienas
svarstymas, kuriame pateikiamas pagal komitet, frakcij ir Seimo nari pastabas Vyriausybs pataisytas projektas.
2. Svarstymas vyksta io skirsnio 177 straipsnyje numatyta tvarka.
3. Jeigu valstybs biudetas laiku nepatvirtinamas, jo ilaidos biudetini met pradioje kiekvien mnes negali viryti
prajusi met valstybs biudeto 1/12 ilaid.
180 straipsnis. Valstybs biudeto keitimas
1. Biudetiniais metais Seimas gali pakeisti valstybs biudet. Jis keiiamas pagal t pai tvark, pagal kuri sudaromas,
priimamas ir tvirtinamas. Keiiant valstybs biudet gali bti nesilaikoma termin, nustatyt io skirsnio 172 straipsnio 1 ir 4
dalyse, 173 straipsnio 1 dalyje, 176 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 ir 5 dalyse bei 179 straipsnio 1 dalyje.
2. Kai valstybs biudeto pakeitimo projektas nagrinjamas Seimo komitetuose ir frakcijose, Seimo eiliniai plenariniai
posdiai gali bti rengiami.
3. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildom biudet.
4. Jei prireikia l, kuri negalima skirti i Vyriausybs rezervo fondo, Vyriausyb pateikia Seimui statymo dl Valstybs
biudeto statymo pakeitimo statymo projekt. Jame nurodoma trkstam l paskirtis ir kiekis bei j finansavimo altinis.
5. Valstybs biudeto pakeitimo statymas priimamas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma, jeigu jam
neprietarauja Vyriausyb.
6. Prieingu atveju statymui priimti reikia daugiau kaip puss vis Seimo nari bals.
8. Tarptautini sutari ratifikavimas ir denonsavimas.
Tarptautini sutari sudarymo iniciatyvos teis valstybs vadovas, vyriausybs vadovas, usienio reikal ministras, vyriausyb
ar kitos valstybins staigos ministerijos ir vyriausybs staigos. Ratifikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis pavedama
parlamentui. Ratifikuoti tai patvirtinti valstybs vadovo ar vyriausybs pasirayt sutart, suteikti jai gali per nacionalin teis.
Ratifikuotos sutartys turi statymo gali, todl jas lengviau gyvendinti. Pagal Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss
(toliau Vienos konvencija) 2str.1d.b)p. ratifikavimas tai veiksmas, kuriuo valstyb tarptautiniu mastu ireikia sutikim laikyti
sutart pareigojania. Vienos konvencijos 14str.1d. numatyta, kad valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania j
ratifikuodama, kai:
a) sutartyje nurodyta, kad toks valstybs sutikimas turi bti ireiktas sutart ratifikuojant;
b) yra kitu bdu ufiksuota, kad derybose dalyvaujanios valstybs susitar, jog sutartis turi bti ratifikuota;

178

c) valstybs atstovas sutart pasira su slyga, kad vliau ji bus ratifikuota; arba
d) valstybs ketinimas pasirayti sutart su slyga, kad vliau ji bus ratifikuota, yra aikus i jos atstovo galiojamj rat arba buvo
ireiktas deryb metu.
Ratifikuodama tarptautin sutart valstyb gali padaryti ilyg, t.y. vienaalik pareikim, kuriuo valstyb siekia netaikyti tam
tikr sutarties nuostat tai valstybei arba pakeisti j teisin gali tai valstybei (Vienos konvencijos 2str.1d.d)p.)
Denonsuoti tai valstybs atsisakymas tarptautins sutarties praneant apie tai kitai sutarties aliai (alims) paioje sutartyje
nustatyta tvarka ir terminais. Paprastai tarptautins sutartys denonsuojamos, kai kyla konfliktai tarp valstybi.
LR: Konstitucijos 67str.16p. nurodyta, kad vienas i Seimo galiojim yra ratifikuoti ir denonsuoti LR tarptautines sutartis.
Konstitucijos 138str.1d. tvirtintas tarptautini sutari, kurias ratifikuoja ir denonsuoja Seimas, sraas. is sraas nra isamus ir
baigtinis, j sukonkretina ir detalizuoja Tarptautini sutari statymo 7str.:
7 straipsnis. Ratifikuojamos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys
1. Turi bti ratifikuojamos ios Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys:
1) dl Lietuvos Respublikos valstybs sien nustatymo ir pakeitimo, iimtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo
delimitavimo;
2) dl politinio bendradarbiavimo su usienio valstybmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybs gynyba susijusios
gynybinio pobdio sutartys;
3) dl atsisakymo naudoti jg ar grasinti jga, taip pat taikos sutartys;
4) dl Lietuvos Respublikos ginkluotj pajg buvimo ir j statuso usienio valstybi teritorijose;
5) dl Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautinse organizacijose bei regioninse tarptautinse
organizacijose;
6) daugiaals arba ilgalaiks, sudaromos ilgesniam nei 5 met laikotarpiui, ekonomins sutartys;
7) dl usienio valstybi kariuomens vienet buvimo ir j statuso Lietuvos Respublikos teritorijoje;
8) nustatanios kitokias teiss normas negu galiojantys Lietuvos Respublikos statymai.
2. Taip pat ratifikuojamos tos tarptautins sutartys, kuriose yra numatytas j ratifikavimas.
LR tarptautines sutartis, vadovaudamasis Konstitucijos 84str.2p., pasirao ir ratifikuoti Seimui teikia Respublikos Prezidentas savo
iniciatyva ar pasilius Vyriausybei. ias sutartis Seimas ratifikuoja statymu (kuriuo remiantis parengiami ratifikavimo ratai).
statymas dl tarptautins sutarties ratifikavimo priimamas posdyje dalyvavusi Seimo nari bals dauguma, taiau ne maesne
kaip 2/5 vis Seimo nari bals. Valstybs sienos gali bti keiiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai j
ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari. Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra Lietuvos teisins sistemos dalis (Konstitucijos
138str.3d.).
Respublikos Prezidento teikimu sprendimus dl LR galiojani ratifikuot sutari denonsavimo ar j galiojimo sustabdymo
priima Seimas. statymas dl sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jeigu u j balsavo ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari.
9. Parlamento nari teisinis statusas. Parlamento nari imunitetas ir indemnitetas.
Parlamentaro galiojimai atsiranda po irinkimo. Asmuo, irinktas parlamento nariu, gyja parlamentaro status nuo tos dienos,
kai baigiasi senojo parlamento galiojimai. Kai kuriose valstybse parlamentaro statusas pripastamas po priesaikos davimo.
Pagrindins parlamentaro teiss: dalyvauti parlamento ir parlamento struktr darbe (teis rinkti ar bti irinktam bet kurias
pareigas parlamente), pasisakyti, balsuoti, teis paklausimus, teis gauti reikiam informacij, teis turti apmokamus
pagalbininkus, sekretorius.
Pagrindins parlamentaro pareigos: dalyvauti parlamento sesijose, plenariniuose posdiuose, komisij ar komitet darbe (u
nedalyvavim gali bti taikomos sankcijos), pareiga laikytis nustatytos darbo tvarkos ir pan.
Parlamentaro galiojimai pasibaigia: pasibaigus parlamento galiojim laikui, paleidus parlament anksiau laiko, parlamentarui
mirus, pripainus mandat negaliojaniu, atmus mandat apkaltos proceso tvarka, parlamentarui atsistatydinus ar atsisakius
mandato.
http://www.parlamentostudijos.lt/Nr3/Teise_Zilys.htm:
Vertinant parlamentar teisin status, btina atsivelgti daugel faktori: aktyviosios ir pasyviosios rinkim teiss
visuotinum, jos ribojim pobd; rinkim sistemos (maoritarin ar proporcin), kurios pagrindu formuojamas parlamentas,
bruous; parlamentaro mandato (laisvojo ar imperatyviojo) turin; galiojim gijimo ir netekimo teisinius pagrindus; parlamentar
teisi ir pareig, dirbant atstovaujamojoje institucijoje, visum; asmens apsaugos (imuniteto) teisines garantijas; parlamentar
veiklos socialines garantijas (indemnitetas). Atkreipus dmes iuos parlamentar statuso teisinius aspektus, pabrtina, kad
kiekvienas i j istorinje raidoje dinamikai keitsi ir reik atitinkam visuomens demokratikumo lygmen ir kokyb. iame
kontekste analizuojant parlamento nari status reikia konstatuoti, kad teisins normos, atspindinios tam tikr politin ideologij,
daro tak parlamentar galimybms ir prielaidoms veikti socialinius politinius reikinius.
Parlamentaro teisin politin status apibdina jo mandato pobdis. is klausimas yra esminis, vertinant parlamento nario
priedermes parlamentinje demokratijoje bei parlamento vaidmen politinje sistemoje.
Laisvasis mandatas reikia tok atstovaujamosios institucijos (parlamento) nario ry su rinkjais, kai jis juridikai nesaistomas
vadinamaisiais rinkj priesakais, neprivalo gyvendinti rinkim apygardos rinkj valing nurodym ir negali bti atauktas prie
laik, tai yra nutrauktas mandato galiojimas nepasibaigus parlamento kadencijos laikui. Laisvo mandato principas reikia, kad
eidami pareigas demokratikai irinkti tautos atstovai vadovaujasi Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir negali bti
varomi joki mandat.
Lyginamojoje konstitucinje teisje imperatyvusis mandatas (lot. imperativus) vis pirma suprantamas kaip
atstovaujamosios institucijos nario (parlamentaro) santykis su rinkjais, o dar konkreiau i santyki konkretus teisinis turinys,
kai atstovaujamosios institucijos narys privalo vykdyti rinkj valingus nurodymus. Politinje teisinje praktikoje, nustatant rinkj
pavedim privalomum, numatoma irinktj atsakomyb u i priesak gyvendinim. Pagrindin tokios politins atsakomybs
forma deputato ataukimo institutas, reikiantis, kad asmuo, gydamas parlamento nario mandat, sipareigoja vykdyti rinkj
ireikt vali ir savo paadus, sipareigojimus, duotus rinkim kampanijos metu ar vliau. Tokiu bdu deputato laisv, sprendiant
parlamente vairius klausimus, yra suvaroma, nes jis privalo atstovauti ne visos tautos, bet rinkim apygardos rinkj interesams.
Imperatyviojo mandato prielaidos yra tiesiogiai paneigiamos valstybi konstitucijose ir nepripastamos konstitucinje doktrinoje.
Italijos Respublikos Konstitucijos 67 str. skelbiama, kad kiekvienas parlamento narys atstovauja tautai ir savo funkcijas gyvendina

179

be imperatyviojo mandato. Ispanijos Konstitucijoje nustatoma, kad Generalini Kortes nariai nesaistomi imperatyviuoju mandatu.
Panaiai is klausimas sprendiamas ir Pranczijos Respublikos Konstitucijos 27 str.: Joks imperatyvusis mandatas negalioja.
Imunitetas tai parlamentin privilegija, kuri reikia parlamentaro asmens nelieiamyb. statymais nustatoma, kad parlamento
narys negali bti suimamas, sulaikomas be parlamento sutikimo. Be parlamento leidimo negalima parlamentarui ikelti ir
baudiamosios bylos. Parlamento sesij pertrauk metu tok sutikim gali duoti prezidentas, vyriausyb. Iimtis daroma tik tuomet,
kai parlamentaras sulaikomas nusikaltimo vietoje (nuudius, panaudojus ginkl). Dl baudiamosios bylos iklimo vis tiek reikia
kreiptis parlament. Imunitetas siejamas su btinumu apsaugoti parlamentar nuo persekiojim, dl politins pakraipos, bandym
paveikti j i alies. Tai tam tikra parlamentaro veiklos garantija.
Pranczija: Negalima aretuoti jokio parlamento nario ar kitaip suvaryti jo laisv vykdant baudiamj ar policijos persekiojim be
rm, kuriems jis priklauso, biuro sutikimo. io sutikimo nereikia tokiu atveju, kai jis sulaikomas darant nusiengim ar nusikaltim
ar paskelbus galutin nuosprend.
Vokietija: Dl veiksmo, u kur gresia bausm, deputatas gali bti patrauktas atsakomybn arba suimtas tik gavus Bundestago
sutikim, iskyrus atvejus, kai jis suimamas veikos metu arba kit dien. Bundestago sutikimas btinas taip pat bet kokio laisvs
apribojimo atveju arba ikeliant deputatui teismin byl. kiekviena baudiamoji byla arba kiekvienas sumimas ir kitokie jo
asmenins laisvs apribojimai gali bti atidedami Bundestagui pareikalavus.
LR: Seimo nario asmens nelieiamybs instituto paskirtis utikrinti, kad Seimo narys nekliudomai, be jokio iorinio spaudimo ar
poveikio galt naudoti pagal paskirt savo mandat. Nelieiamybs reimas reikia Seimo nario imunitet administracinei ar
baudiamajai jurisdikcijai jis bendrais pagrindais negali bti patraukiamas baudiamojon atsakomybn, suimtas ar kitaip
suvaroma jo laisv. Momentas, nuo kurio gyjamas Seimo nario imunitetas, nesutampa su Seimo nario galiojim atsiradimo
pradia ir vis Tautos atstov teisi gijimu. Tok pat imunitet kaip ir seimo narys turi ir kandidatas Seimo narius. Specifins
Seimo nario asmens nelieiamybs garantijos suteikiamos iimtinai dl jo veiklos, kuri susijusi su iskirtiniais galiojimais
atstovauti tautai ir didele atsakomybe visuomenei. Konstitucijos 62 str. 2d. sakoma, jog be Seimo sutikimo negali bti traukiamas
baudiamojon atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvarom jo laisv. Seimo statutas numato ios taisykls iimt tais
atvejais, kai Seimo narys utinkamas darantis nusikaltim (in flagranti). iais atvejais generalinis prokuroras nedelsdamas apie tai
pranea Seimui. Kardomasis kalinimas gali bti paskirtas tik su Seimo sutikimu. Jeigu Seimas nusprendia duoti sutikim patraukti
Seimo nar baudiamojon atsakomybn, tai apkaltos procesas negali bti pradtas, kol nebus isprstas jo baudiamosios
atsakomybs klausimas. Taip pat Seimo nariui negali bti taikomas asmens administracinis sulaikymas, asmens apira, daikt ir
dokument pamimas. LR Konstitucinis Teismas yra paymjs, jog konstitucinis Seimo nario laisvo mandato tvirtinimas, taip pat
Seimo, kaip tautos atstovybs, esm suponuoja Seimo konstitucin pareig teiss aktuose nustatyti tok teisin reguliavim, kad
nebt sudaryta prielaid Seimo nario mandat naudoti ne tautos ir Lietuvos valstybs interesais, bet Seimo nario ar jam artim
asmen arba kit asmen privaiai naudai gauti, j asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidat Seimo narius iklusi ir j
rmusi politini partij ar organizacij interesais, teritorini bendruomeni, Seimo nario rinkim apygardos rinkj interesais.
http://www3.mruni.lt/padaliniai/leidyba/jurisprudencija/juris56.pdf:
Teiss doktrinoje terminas indemnitetas gali bti suprantamas trimis reikmmis:
1) tai neatsakingumas u kalbas, nuomons dstym ir kitus veiksmus, atliekant parlamentaro pareigas: parlamento rmuose,
komitete, komisijoje ar kitur, kai kalba yra vieojo pobdio, taip pat u teikiam statym projekt ar kit dokument turin, u
balsavim, paklausimus, pataisas ir t.t.
Draudimas bti persekiojamam u kalbas ar balsavimus parlamente tvirtinamas daugelio valstybi konstitucijose.
Pirmkart buvo tvirtinta Anglijoje, 1689 m. priimtame Teisi Bilyje ir reik, kad prie Bendruomeni rm nar negali bti
pradtas baudiamasis persekiojimas u jok od, pasakyt parlamente.
Vokietijoje: Pagrindinio statymo 46 str. 1 d. nustato, jog deputatas dl balsavimo ar nuomons apreikimo Bundestage arba vienoje
i jo komisij niekada negali bti teismine ar tarnybine tvarka persekiojamas ar kitaip patrauktas atsakomybn u Bundestago rib.
Taiau ia nurodoma, kad draudimas persekioti u nuomones ir kalbas netaikomas esant meiikikiems eidinjimams. i
konstitucin norma atleidia teisjus nuo pareigos ribojaniai aikinti normos, garantuojanios deputatams balsavimo ar nuomons
reikimo laisv, turin, kas yra btina, jei jos ribos nra teisikai nustatytos.
Pranczijos Konstitucijos 26 str. numatyta, kad joks parlamento narys negali bti persekiojamas, iekomas, aretuotas, sulaikytas ar
teisiamas dl pareiktos nuomons ar balsavimo jam vykdant galiojimus.
Italijos Konstitucijoje tvirtinama, jog parlamento nariai negali bti persekiojami u j pareikt nuomon.
Austrijos Federacins Respublikos federalinis konstitucinis statymas numato, jog Nacionalins tarybos nariai niekada negali bti
patraukti atsakomybn u balsavim atliekant savo pareigas ir atsako u savo nuomon, ireikt odiu ar ratu, tik Nacionalinei
Tarybai.
Ispanijos Karalysts Konstitucija nustato, jog deputatai ir senatoriai naudojasi nelieiamybe dl pasisakym ar nuomons ireikimo
atliekant savo funkcijas (t.y. ne tik rmuose), o Senato reglamentas labiau ipleia indemniteto ribas: senatoriai nelieiamybe
naudosis u nuomons pareikim parlamentiniuose dokumentuose ir balsavim, net pasibaigus j mandatui. Numatytas draudimas
patraukti parlamentar atsakomybn yra absoliutaus ir neriboto laiko pobdio.
Didiojoje Britanijoje atsakomyb u piktnaudiavim odio laisve nustatyta parlamentins procedros taisyklse. Be to,
draudiamos kalbos, eidianios parlament, karalien, asmenis, atliekanius valdios funkcijas, taip pat kalbos, kliudanios
parlamento darbui, ar idavikikos ir maitingos kalbos. Juos paeidus, parlamentas turi teis pareikti parlamentarui pastab ar
papeikim, paalinti i posdi sals iki dienos pabaigos, nustatytam laikui sustabdyti parlamentaro mandat, nubausti pinigine
bauda ar net kalinti.
LR Konstitucijoje Seimo nario indemnitetas odio ir balsavimo laisvs atvilgiu tvirtinamas 62 str. 3d. Seimo narys u balsavimus
ar kalbas Seime negali bti persekiojamas, taiau u asmens eidim ar meit jis gali bti traukiamas atsakomybn bendrja
tvarka. Manytina, kad odis kalba apima ne tik verbalin mogaus nuomons ar pozicijos iraik, bet ir ratu idstytos
konkreios problemos ar klausimo vertinim. Platesniu poiriu is odis gali apimti ir tautos atstovo elges tam tikromis
aplinkybmis. Atsivelgiant Seimo veiklos nenutrkstamumo princip, manytina, kad Seimo narys negali bti persekiojamas u
kalbas ne tik Seime, taiau ir u jo rib ireiktas televizijoje, spaudoje, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek usienio
valstybse, jei jos atspindi Seimo nario, kaip tautos atstovo, nuomon, atliekant jam pavestas funkcijas. LR teisinje praktikoje
beveik nesutinkama pavyzdi, kuriais realizuojama teis garbs, orumo ar dalykins reputacijos teismin gynyb, pasinaudojant

180

LR Seimo nariams konstitucikai garantuojamo draudimo patraukti juos atsakomybn u kalbas ir balsavimus Seime iimtimi
(t.y. u asmens eidim ar meit);
2) tai draudimas apklausti parlamentar dl aplinkybi, kurias jis suinojo atlikdamas savo, kaip tautos atstovo, pareigas.
Vokietijos Pagrindiniame statyme sakoma, jog deputatai turi teis atsisakyti duoti parodymus apie asmenis, kurie jiems, kaip
deputatams, arba kurie, kaip deputatai, atskleid faktus, taip pat apie paius faktus. Tiek, kiek galioja teis duoti liudytojo
parodymus, draudiama konfiskuoti dokumentus.
Didioji Britanija: nustatytos parlamento nari privilegijos: odio laisv, imunitetas aretui, esant civilinei bylai, atleidimas nuo
pareigos bti prisiekusiais teisme, taip pat dalyvauti jame liudytojais.
LR konstitucinje teisje nra tvirtintas negaljimas apklausti Seimo nar, kaip liudytoj, dl aplinkybi, kurias jis suinojo
atlikdamas tautos atstovo funkcijas;
3) tai visuma parlamentaro veiklos garantij, turini socialin-ekonomin pobd.
Parlamentaro veiklos atlyginimo socialiniai-ekonominiai kriterijai klasifikuotini :
a) parlamentaro mandato nesuderinamumas su kitomis pareigomis ir profesine veikla. Vienu atveju, reglamentuojant deputato
indemniteto niuans, siekiama parlamentaro veikl grietai apibrti profesiniu poiriu (Graikija, Ispanija, Lietuva), kitu
nustatyti liberal parlamentaro veiklos teisin reim (Suomija, Danija). Daugumos ali parlamentarizmo praktikoje pastebima, kad
reglamentuojant parlamentaro veikl siekiama suderinti abejus doktrininius kratutinumus (Italija, Vokietija, Austrija, Latvija,
Lenkija). Iskirtinos tokios kategorijos: parlamentaro mandato (ne)suderinamumas su ministro pareigybmis, dvigubo mandato
nesuderinamumas, parlamentaro mandato nesuderinamumas su kitomis pareigomis ar veikla valstybins valdios institucijose,
nevyriausybinse organizacijose ir privaiose bendrovse;
b) parlamentaro atlyginimas. Skirstytinas pagrindin (fiksuot) ir priedus;
c) parlamentaro ilaid, susijusi su mandato funkcij gyvendinimu, kompensavimas. Tai susisiekimo ilaidos, rezidencijos
ilaidos, personalo ilaikymo ilaidos, ryio, kanceliarini priemoni, apsaugos, reprezentacijos, pato, atsitiktins ir kt. ilaidos;
d) parlamentaro atostogos (kasmetins, tikslins);
e) parlamentaro socialins garantijos. Tai socialinis draudimas, ikipensin renta, pensija;
f) sankcijos parlamentarui dl netinkamo pareigybi atlikimo (pvz., u posdi nelankym be pateisinamos prieasties).
Parlamento nario veikla yra atlyginama absoliuioje daugumoje Europos valstybi. Parlamentarui darbo umokestis nemokamas, o
pareigos einamos visuomeniniais pagrindais tik tais atvejais, kai teiss aktai numato galimybes suderinti du mandatus ir kai
leidiama usiimti kita profesine veikla. LR Seimo nariams yra nustatyti gantinai grieti parlamentins veiklos ir jos atlyginimo
kriterijai.
Vokietijoje imunitetas suprantamas laisvs suvarymo (persekiojimo), o indemnitetas atsakomybs u pareig atlikim aspektu.
Pranczijoje imunitetas apima ir atsakomybs, ir persekiojimo aspektus, o indemnitetas ilaid kompensavim.
10. Apkaltos procesas kaip parlamentin procedra.
http://www3.mruni.lt/padaliniai/leidyba/jurisprudencija/juris2_2006.pdf:
Apkalta ypatinga konstitucijoje numatyta procedra, kuria sprendiamas aukiausij valstybs pareign atleidimo i
pareig u padarytus teiss paeidimus klausimas. Konstitucijoje numatyt teiss paeidim padarymas pagrindas pradti apkalt
ir taikyti teisin atsakomyb atitinkamam valstybs pareignui. Paeids teis asmuo paalinamas i pareig. Apkalta vienas
pilietins tautos apsisaugojimo nuo piktnaudiavimo valdia bd. Tradicikai apkalta apibdinama vartojant ypatingos
parlamentins procedros, specialios teisins procedros parlamente, parlamento teismins (arba kvaziteismins) funkcijos,
politinio teisingumo, politins justicijos formuluotes. Tai amerikietikojo apkaltos modelio, kuriam bdingas vien Kongrese
vykstantis apkaltos procesas, taka.
JAV: Prezidentas, viceprezidentas ir visi JAV pareignai gali bti paalinami i pareig, kai apkaltos procedra jie yra
pripastami kaltais dl valstybs idavimo, kyininkavimo ar kito sunkaus nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo.
Apkaltos procedra yra gana sudtinga ir vykdoma abej Kongreso rm. Atstov rmai gali inicijuoti kaltinim, o Senatas veikia
kaip teismin institucija, priimanti galutin sprendim dl paalinimo i pareig. Apkalta yra suprantama tik kaip asmens
paalinimas i posto ir jo turto imuniteto netekimas. Tai parlamentin procedra, taikoma tik Konstitucijoje nurodytiems
pareignams ir tik u ivardytas veikas, apkaltos procesas ir sprendimo primimas turi tam tikr ypatybi, sprendimo padarinys
paalinimas i pareig. Didiausias trkumas tas, kad politin institucija prastas teisingumo vykdytojas, net jei veikia teisminiam
procesui bdingomis formomis. Parlamentarai ne teisininkai, nors iame procese jiems tenka teisikai kvalifikuoti tiriamus
veiksmus. Paymtina, kad apkaltos proceso tvarka asmuo tik paalinamas i pareig. Vliau jam gali bti ikelta baudiamoji byla.
Apvelg iuolaikines konstitucines sistemas pastebtume ir kitokius apkaltos modelius. Jiems bdinga tai, kad be parlamento,
apkaltoje dalyvauja ir kitos institucijos. Vienose konstitucijose numatyta, kad parlamentas (ar jo emieji rmai) reikia kaltinim, o
sprendia speciali parlamento sudaryta teisminio pobdio institucija (hibridinis teismas), pavyzdiui, Auktasis Teisingumo
Teismas arba Respublikos teisingumo teismas Pranczijoje, kitose parlamento (ar jo rm) pareikt kaltinim nagrinja
konstitucins justicijos institucija (pvz., VFR, Italija, Austrija). Dar vienas variantas: apkaltos klausimus sprendia parlamentas,
gavs konstitucins justicijos institucijos ivad, ar yra pagrindas apkaltai (pvz., Rumunija, Armnija). Kad ir kaip bebt, apkaltos
tikslas objektyvus tyrimas ir kvalifikuotas teisinis valstybs pareign tiriam veiksm vertinimas.
Vokietijos Pagrindinis statymas nuoseklus apkaltos konstitucinio reguliavimo pavyzdys. Apkalta prezidentui gali bti
ikeliama federaliniame konstituciniame teisme. federalin konstitucin teism gali kreiptis Bundestagas arba Bundesratas,
kaltindamas Prezident tyiniu Pagrindinio statymo ar kito federalinio statymo paeidimu. Kaltinimui atstovauja kaltinanios
institucijos galiotinis. Jei federalinis konstitucinis teismas nustato, kad federalinis prezidentas yra kaltas dl tyinio pagrindinio
statymo ar kito federalinio statymo paeidimo, jis gali paskelbti j netekusiu savo pareig. Iklus kaltinim, jis gali laikinu
potvarkiu nustatyti, kad federalinis prezidentas nualinamas nuo pareig. Esant tyiniam nusiengimui gali bti priimtas sprendimas
dl teisjo atleidimo.
Panas yra ir Austrijos Konstitucinio Teismo galiojimai.
Btina paymti, kad apkalta paprastai taikoma tam tikrai pareign, paprastai dl savo statuso turini didesn apsaug, grupei
(daniausiai valstybs prezidentui, teisjams, auktiems vykdomosios valdios atstovams), kad ji taikoma tik esant konstitucijoje
nustatytiems pagrindams (valstybs idavimas, konstitucijos paeidimas, priesaikos sulauymas, sunkus nusikaltimas ir t.t.) ir kad

181

apkaltos sankcija paalinimas i pareig. Paalintas i pareig asmuo netenka turto imuniteto ir, jei jis kaltinamas padars
nusikalstam veik, gali bti pradedamas baudiamasis persekiojimas.
LR: Konstitucijos tekste tiesiogiai suformuoti tik keli esminiai apkaltos instituto elementai. LR Konstitucinis Teismas (toliau
LR KT) nurodo, kad apkalta yra Konstitucijoje numatyta ypatinga procedra, kai sprendiamas Konstitucijos 74 str. nurodyt
aukiausij valstybs pareign konstitucins atsakomybs klausimas, t.y. j paalinimas i pareig u iuos Konstitucijoje
numatytus veiksmus: iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym, nusikaltimo padarym. Apkaltos instituto
pagrindinius elementus regime Konstitucijos 74 str., kuriame nustatyta, kad Respublikos Prezident, Konstitucinio Teismo
pirminink ir teisjus, Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus, Apeliacinio Teismo pirminink ir teisjus, Seimo narius,
iurkiai paeidusius Konstitucij arba sulauius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 vis nari
bals dauguma gali paalinti i einam pareig ar panaikinti Seimo nario mandat (ia pateiktas baigtinis pareign, kuriems gali
bti taikoma apkalta ir baigtinis apkaltos pagrind sraas). Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri nustato Seimo statutas (jo
VIII dalis Apkaltos procesas).
LR KT konstatavo, kad pagal Konstitucij galiojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybs valdios institucijos Seimas ir
Konstitucinis Teismas: apkaltos byla gali bti pradta tik Seimo nari iniciatyva; ivad, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla,
konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai, teikia Konstitucinis Teismas; jeigu Konstitucinis Teismas padaro ivad, kad asmuo,
kuriam pradta apkaltos byla, iurkiai paeid Konstitucij, Seimas ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma gali tok
asmen paalinti i uimam pareig, gali panaikinti jo Seimo nario mandat. LR KT konstatavo, kad tuo atveju, kai nusikaltimo
padarymo faktas yra akivaizdus, Seimo statute gali bti nustatytas toks reguliavimas, pagal kur tokio fakto buvim vykdydamas
apkalt gali konstatuoti pats Seimas be teisini institucij tyrimo (taiau tai nesaisto teismo). Taip pat LR KT iaikino, kad tais
atvejais, kai nusikaltimo padarymo faktas nra akivaizdus, Seimas pagal Konstitucij negali vykdyti apkaltos tariant padarius
nusikaltim, kol nra priimtas ir siteisjs teismo apkaltinamasis nuosprendis.
Apkaltos procesas apraytas Seimo statuto VIII dalyje (227243 str.):
VIII DALIS
APKALTOS PROCESAS
TRISDEIMT ATUNTASIS SKIRSNIS
APKALTOS PROCESO PRADIA IR
PARENGIAMIEJI APKALTOS PROCESO VEIKSMAI
Trisdeimt atuntojo skirsnio pakeitimai:
Nr. IX-2545, 2004-11-09, in., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)
227 straipsnis. Apkaltos proceso svoka
Apkaltos procesas yra parlamentin procedra, kuri Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dl
Konstitucijai prietaraujani j veiksm, padaryt einant pareigas, siekdamas isprsti toki asmen konstitucins atsakomybs
klausim.
228 straipsnis. Pagrindai pradti apkaltos proces
1. Teikti Seimui pradti apkaltos proces Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui turi teis ne maesn kaip 1/4
Seimo nari grup.
2. Teikimas pradti apkaltos proces galimas esant bent vienam i i pagrind:
1) asmuo iurkiai paeid Konstitucij;
2) asmuo sulau priesaik;
3) asmuo tariamas padars nusikaltim.
3. Generalinis prokuroras, nustats, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas asmuo yra tariamas padars nusikaltim, apie
tai nedelsdamas pranea Seimui.
4. Jeigu tariamas padars nusikaltim Respublikos Prezidentas, Seimas io statuto 232 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro
specialij tyrimo komisij.
5. Iklauss generalinio prokuroro praneim dl kit Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyt asmen, Seimas sprendia, ar
duoti sutikim konkret asmen patraukti baudiamojon atsakomybn, ar io statuto 232 straipsnio nustatyta tvarka sudaryti
specialij tyrimo komisij, jeigu yra io straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto silymas.
6. Seimui gavus siteisjusio iteisinamojo teismo nuosprendio nuora arba sprendim nutraukti baudiamj byl, Seimo
Pirmininkas ar jo pavaduotojas nedelsdami su juo supaindina Seimo narius. Supaindinus Seimo narius su iteisinamuoju teismo
nuosprendiu ar sprendimu nutraukti baudiamj byl, Seimas artimiausiame posdyje priima nutarim nutraukti apkaltos proces.
7. Seimui gavus siteisjusio apkaltinamojo teismo nuosprendio nuora, Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas nedelsdami
su juo supaindina Seimo narius. Supaindinus Seimo narius su apkaltinamuoju teismo nuosprendiu, apkaltos procesas vyksta io
statuto 239242 straipsni nustatyta tvarka.
229 straipsnis. Teikimo pradti apkaltos proces senatis
1. Teikimui pradti apkaltos proces tuo pagrindu, kad asmuo tariamas padars nusikaltim, galioja Baudiamajame kodekse
nustatyti senaties terminai.
2. Teikimui pradti apkaltos proces tuo pagrindu, kad asmuo iurkiai paeid Konstitucij ar sulau priesaik, senaties
terminai netaikomi.
230 straipsnis. Teikimo pradti apkaltos proces forma
1. Teikimas pradti apkaltos proces turi bti idstytas ratu ir pasiraytas vis ne maiau kaip 1/4 Seimo nari grup
sudarani asmen.
2. Teikime pradti apkaltos proces nurodomas konkretus asmuo, silymai pradti apkaltos proces bent vienu i io statuto
228 straipsnio 2 dalyje nustatyt pagrind, iuos silymus pagrindiantys argumentai, rodymai ir j altiniai.

182

231 straipsnis. Specialioji tyrimo komisija

Seimas, susipains su io statuto 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto teikimu pradti konkreiam asmeniui apkaltos
proces, sudaro specialij tyrimo komisij pateikt silym pradti apkaltos proces pagrstumui itirti bei ivadai dl pagrindo
pradti apkaltos proces parengti. i komisija savo darbe vadovaujasi io statuto dvyliktojo skirsnio nuostatomis.
232 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos sudarymo tvarka
1. Specialioji tyrimo komisija sudaroma i Seimo nari.
2. Komisijoje paprastai neturi bti daugiau kaip 12 nari.
3. Komisijos narius io statuto 71 straipsnio nustatyta tvarka silo Seimo dauguma ir Seimo mauma.
4. Sudarydamas komisij, Seimas kartu paskiria komisijos pirminink ir jo pavaduotoj, nustato tyrimo atlikimo terminus.
233 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos posdiai
1. Seimo specialiosios tyrimo komisijos posdiai, susij su apkaltos procesu, paprastai yra udari.
2. Specialiosios tyrimo komisijos posdiai protokoluojami. Juos rao komisijos paskirtas sekretorius. Posdio protokol
pasirao komisijos pirmininkas ir sekretorius.
3. Posdiuose iklausomi asmens, kuriam taikoma apkalta, paaikinimai bei argumentai, apklausiami liudytojai, renkami,
tiriami ir vertinami kiti rodymai, prireikus kvieiami ekspertai bei specialistai.
4. Posdiuose gali dalyvauti ir asmens, kuriam taikoma apkalta, advokatas.
234 straipsnis. Informacija apie specialiosios tyrimo komisijos darb
Apie tyrimo eig visuomens informavimo priemonms pranea komisijos pirmininkas arba jo galiotas narys.
235 straipsnis. Liudytoj ir ekspert apklausa
1. Liudytojai ir ekspertai prie apklaus spjami dl atsakomybs pagal Baudiamojo kodekso 235 straipsn, ir apie spjim
patvirtinama j paraais.
2. Apklausus liudytoj suraomas liudytojo apklausos protokolas. Liudytojui perskaiius, jis gali bti papildomas ar
pataisomas ir po to turi bti liudytojo pasiraytas.
3. Ekspertai savo ivadas pateikia ratu ir pasirao.
236 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos ivados turinys
1. Specialioji tyrimo komisija, baigusi tyrim, surao ivad. Joje idstoma:
1) silym pradti apkaltos proces esm;
2) konkrei veiksm faktins aplinkybs;
3) asmens, kuriam taikoma apkalta, paaikinimai;
4) rodymai ir motyvai, kuriais grindiama ivada.
2. Jeigu silymai pradti apkaltos proces pripastami nepagrstais, konstatuojama, kad nra pagrindo pradti apkaltos
proces Seime.
3. Jeigu silymai pradti apkaltos proces pripastami pagrstais, konstatuojama, kad yra pagrindas pradti apkaltos proces
Seime.
237 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos ivados tvirtinimas
1. Ivadai patvirtinti reikia daugiau kaip puss vis komisijos nari bals daugumos. Balsavimo rezultatai nurodomi posdio
protokole. Patvirtint ivad pasirao komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas.
2. Pagal patvirtint ivad komisija parengia Seimo nutarimo projekt.
3. Patvirtint ivad kartu su Seimo nutarimo projektu ir kitais dokumentais specialioji tyrimo komisija teikia Seimo
Pirmininkui, o is teikia Seimui iuos dokumentus svarstyti artimiausiame posdyje.
TRISDEIMT DEVINTASIS SKIRSNIS
APKALTOS PROCESAS SEIME
Trisdeimt devintojo skirsnio pakeitimai:
Nr. IX-2545, 2004-11-09, in., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)
238 straipsnis. Nepritarimas pradti apkaltos proces
1. Seimas, posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritars specialiosios tyrimo komisijos ivadai, kad nra pagrindo
pradti apkaltos proces, arba nepritars specialiosios tyrimo komisijos ivadai, kad yra pagrindas pradti apkaltos proces, priima
nutarim apkaltos proces nutraukti.
2. Jei Seimas nepritaria specialiosios tyrimo komisijos ivadai, kad nra pagrindo pradti apkaltos proces, jis turi nusprsti,
kam pavesti atlikti papildom ar pakartotin tyrim tai paiai ar naujai specialiajai tyrimo komisijai.
239 straipsnis. Apkaltos proceso Seime pradia
1. Seimas, posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritars specialiosios tyrimo komisijos ivadai, kad yra pagrindas
pradti apkaltos proces, priima nutarim pradti apkaltos proces Seime konkreiam asmeniui ir kreipiasi Konstitucin Teism
ivados, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai.

183

2. Seimas, gavs siteisjusio apkaltinamojo teismo nuosprendio nuora, priima nutarim pradti apkaltos proces
konkreiam asmeniui ir kreipiasi Konstitucin Teism ivados, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkreiu nusikaltimu
buvo iurkiai paeista Konstitucija ir sulauyta priesaika.
240 straipsnis. Apkaltos procedra Seime sigaliojus Konstitucinio Teismo ivadai
1. Apkaltos procesas Seime gali bti tsiamas tik sigaliojus Konstitucinio Teismo ivadai dl to, ar asmens, kuriam pradta
apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai.
2. Apkaltos procesas Seime yra vieas. Jis transliuojamas per Lietuvos nacionalin radij ir televizij.
3. Apkaltos proceso Seime posdiams pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba vienas i Seimo Pirmininko pavaduotoj.
Posdio pirmininkas:
1) sprendia procesinius klausimus;
2) prireikus gali pasiklausti Seimo nuomons ar prayti pritarimo savo sprendimams.
4. Seimo nariai gali klausinti proceso dalyvius tik su posdio pirmininko leidimu.
5. Kalbti dl bylos esms ar kitaip bandyti paveikti proceso eig Seimo nariams neleidiama, taiau jie gali uprotestuoti
posdio pirmininko atsisakym leisti klausinti ar skubot sprendim nutraukti apklaus ir balsavimu j atmesti.
6. sigaliojus Konstitucinio Teismo ivadai dl to, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja
Konstitucijai, arba ivadai dl to, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkreiu nusikaltimu buvo iurkiai paeista
Konstitucija ir sulauyta priesaika, posdio pirmininkas artimiausiame Seimo posdyje su ja supaindina Seimo narius.
7. Seimas io straipsnio 6 dalyje nurodytame posdyje priima nutarim nutraukti apkaltos proces, jeigu sigaliojusioje
Konstitucinio Teismo ivadoje dl to, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai,
konstatuota, kad n vienas asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkretus veiksmas neprietarauja Konstitucijai.
8. Seimas io straipsnio 6 dalyje nurodytame posdyje priima sprendim svarstyti Seimo posdyje asmens, kuriam taikoma
apkalta, paalinim i pareig ar Seimo nario mandato panaikinim:
1) jeigu sigaliojusioje Konstitucinio Teismo ivadoje dl to, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai
prietarauja Konstitucijai, konstatuota, kad asmuo, kuriam pradta apkaltos byla, bent vienu konkreiu veiksmu iurkiai paeid
Konstitucij ir sulau priesaik arba
2) jeigu sigaliojusioje Konstitucinio Teismo ivadoje dl to, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkreiu nusikaltimu
buvo iurkiai paeista Konstitucija ir sulauyta priesaika, konstatuota, kad konkreiu nusikaltimu buvo iurkiai paeista
Konstitucija ir sulauyta priesaika, arba
3) jeigu sigaliojusioje Konstitucinio Teismo ivadoje dl to, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkreiu nusikaltimu
buvo iurkiai paeista Konstitucija ir sulauyta priesaika, konstatuota, kad konkreiu nusikaltimu nebuvo iurkiai paeista
Konstitucija ir sulauyta priesaika.
9. Prims io straipsnio 8 dalyje nurodyt sprendim, Seimas paskiria Seimo posdio dl asmens, kuriam taikoma apkalta,
paalinimo i pareig ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo dat. Svarstymo data turi bti paskirta ne anksiau kaip po 7
dien nuo posdio, kuriame i data buvo nustatyta, dienos. Asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant ratu ir pasiraytinai
praneama apie paskirt Seimo posdio dat ir laik, kada Konstitucinio Teismo ivados pagrindu bus sprendiamas jo paalinimo
i pareig ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimas.
241 straipsnis. Asmens paalinimo i pareig arba Seimo nario mandato panaikinimo
svarstymas
1. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teis dalyvauti Seimo posdyje pats ir (ar) per savo advokat. Jis turi teis turti kelis
advokatus. Apie pasirinktus advokatus asmuo, kuriam taikoma apkalta, ratu pranea Seimui ne vliau kaip likus dviem dienoms iki
pirmojo apkaltos proceso Seime posdio. Tokiu atveju jie taip pat raytiniu praneimu kvieiami Seimo posd. Asmuo, kuriam
taikoma apkalta, ir jo advokatai gali pateikti rodym, turini reikms sprendiant konstitucins atsakomybs klausim.
2. Kai posdyje be svarbi prieasi nedalyvauja asmuo, kuriam taikoma apkalta, arba jo advokatai, j nedalyvavimas
netrukdo apkaltos byl nagrinti Seime.
3. io straipsnio nustatyta tvarka vykdant apkaltos procedr, Konstitucinio Teismo ivada bei kiti io ir kit teism
sprendimai nesvarstomi ir dl j teistumo bei pagrstumo nediskutuojama. Sprendiant asmens, kuriam taikoma apkalta,
konstitucins atsakomybs klausim, remiamasi mintuose sprendimuose nustatytais faktais ir pateikta j juridine kvalifikacija, o
i klausim tyrimas neatliekamas.
4. Seimo posdis yra pradedamas posdio pirmininko praneimu, kuriame idstoma Konstitucinio Teismo ivados esm.
5. Kai posdio pirmininkas suteikia od, posdio sekretorius pranea Seimui, kas i apkaltos proceso Seime dalyvi
atvyko, taip pat nesani asmen neatvykimo prieastis.
6. Posdio pirmininko sprendimu dl svarbi prieasi gali bti daroma posdio pertrauka.
7. Po io straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyt procedr odis suteikiamas asmeniui, kuriam pradta apkaltos byla, arba jo
praymu vienam i advokat. Paskui asmeniui, kuriam taikoma apkalta, klausimus uduoda posdio pirmininkas ir advokatai. ie
asmenys savo kalbose gali remtis rodymais, turiniais reikms sprendiant konstitucins atsakomybs klausim. Seimo nariai
mintam asmeniui ar vietoj jo kalbaniam advokatui pateikia klausimus tik su posdio pirmininko leidimu.
8. Apkaltos bylos nagrinjimas baigiamas posdyje dalyvaujanio asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamuoju odiu.
9. Po baigiamojo odio io statuto 107 straipsnyje nustatyta tvarka odis suteikiamas Seimo nariams.
10. Apkaltos proceso posdiai protokoluojami. Posdio protokol rao Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko
pavaduotojo paskirtas sekretorius. Protokol pasirao posdio pirmininkas ir sekretorius.
242 straipsnis. Nutarimo paalinti asmen i pareig arba panaikinti Seimo nario
mandat primimas
1. Pasibaigus asmens paalinimo i pareig arba Seimo nario mandato panaikinimo svarstymui, dl kiekvieno konkretaus
veiksmo, kuriuo asmuo, kuriam taikoma apkalta, iurkiai paeid Konstitucij ir sulau duot priesaik, ar dl kiekvieno
konkretaus nusikaltimo Seimo Pirmininkas ar Seimo Pirmininko pavaduotojas pateikia atskir Seimo nutarimo projekt. Projekte

184

nurodoma Konstitucinio Teismo ivados esm, sprendimas asmen, kuriam taikoma apkalta, paalinti i pareig (ar panaikinti jo
Seimo nario mandat), taip pat kad Seimo nutarimas sigalioja nuo jo paskelbimo visuomens informavimo priemonse.
2. Nutarimas dl asmens paalinimo i pareig (ar Seimo nario mandato panaikinimo) laikomas priimtu, jei u j balsavo ne maiau
kaip 3/5 vis Seimo nari.
3. Nuo nutarimo paskelbimo visuomens informavimo priemonse momento asmuo laikomas paalintu i pareig arba
netenka Seimo nario mandato. U padarytus nusiengimus jam taip pat statym nustatyta tvarka gali bti taikoma teisin
atsakomyb. Konstitucijos nustatyt nelieiamybs teis praranda ir savo noru atsistatydin i pareig arba atsisak Seimo nario
mandato asmenys, o u padarytus nusiengimus jiems taip pat bendra tvarka gali bti taikoma teisin atsakomyb.
4. Jei balsuojant iame straipsnyje nustatyta tvarka nutarimas dl asmens paalinimo i pareig (ar Seimo nario mandato
panaikinimo) nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritar. Tai Seimo posdyje vieai paskelbia posdio pirmininkas ir tai
raoma posdio protokole.
243 straipsnis. Atsistatydinimo pareikimas
1. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teis bet kurioje apkaltos proceso dalyje, taiau tik iki balsavimo pradios
atsistatydinti i pareig ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dl to pareikim ratu.
2. Toks pareikimas turi bti nedelsiant patenkintas.
3. Asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas ir tai forminama Seimo nutarimu. Jame nurodoma, kad asmuo,
kuriam taikoma apkalta, pateik pareikim atsistatydinti, kad io asmens pareikimas tenkinamas ir kad apkaltos procesas Seime
nutraukiamas.
4. io straipsnio 3 dalyje nurodytas Seimo nutarimas sigalioja nuo jo paskelbimo visuomens informavimo priemonse.

185

XIII tema. Konstituciniai vykdomosios valdios modeliai

(konspekte, ypa kur raiau apie LR, daugiausia konspektai susideda i st. itrauk, tai vairias pastabas paraiau tiesiog alia
pasvirusiu riftu!)
Vykdomosios valdios samprata.
Vykdomoji valdia tai institucijos, kurios gyvendina valstybin valdi vykdydamos statymus ir kitus teiss aktus. Valstybs
vadovas atstovauja aliai, vykdo kitus alies konstitucijoje ir statymuose numatytus galiojimus. Vyriausyb aukiausioji
kolegiali vykdomosios valdios institucija. Vyriausybs skyrimo bdas priklauso nuo alies valdymo formos, politini ir istorini
tradicij, kit ypatum.
Vykdomoji valdia labiausiai pakito moderniose visuomense. Ji i monarcho perjo vyriausybs ir ministr rankas, gavo nauj
funkcij, kurioms gyvendinti parlamentas neturi priemoni. Pripastama, kad vykdomosios valdios institucij galiojimai
isiplt, j padaugjo. Vyriausybs politin reikm ypa padidjo dl btinumo skubiai sprsti v. kl., dl techninio pobdio
problem, su kuriomis ji tiesiogiai susiduria.
Valstybs vadovo institutas iuolaikinse valstybse.
Valstybs vadovas tai vienas seniausi valdios institut. Esant konstitucinei santvarkai valstybs vadovas apibriamas kaip
aukiausias valstybs pareignas. Tai ypatingas konstitucinis institutas. Su juo sutapatinama ir valstybin valdia. Taiau reali
padtis nra visados tokia, valstybs vadovo padtis priklauso nuo daug faktori, kuri svarbiausi yra ie:
valstybs vadovo teisin padtis priklauso nuo valdymo formos;
jo padt lemia istorins tradicijos, konstituciniai paproiai.
Todl valstybs vadovo padtis vairiose valstybse gali bti skirtinga.
Valstybs vadovas tai vykdomosios valdios dalis. Kartais jis traktuojamas kaip vykdomoji valdia apskritai. Kai kuriose senose
valstybse (ypa monarchijose), monarchas apibdinamas kaip parlamento sudtin dalis. Norima pabrti valstybs vadovo
ypatingas prerogatyvas statym leidybos procese. Jam skiriama ypatinga funkcija patvirtinti statym ir j paskelbti
(=promulguoti). Poiris valstybs vadovo institut yra gana vairus. Tai toks institutas, kur sunku sprausti valdi padalijimo
koncepcij. Tai i sen laik atkeliavs valdios institutas. Valstybs vadovas tai btinas, privalomas kiekvienos valstybs valdios
institutas.
Valstybs vadovo institucija egzistuoja visose valdymo formose. Esant skirtingoms valdymo formoms, valstybs vadovo galiojim
apimtys yra nevienodos. Vienose alyse j funkcijos yra nominalios, kitose realios. Taiau vis valstybi vadovams yra suteikti
iskirtiniai galiojimai aukiausiu lygiu atstovauti tautai alyje ir u jos rib. Atstovaujamoji funkcija pasireikia teisinmis
galiomis, suteikianiomis valstybs vadovui tam tikrus valdios galiojimus.
Valstybs vadovas realizuodamas galiojimus, bendradarbiauja su visomis trimis valdiomis. Prezidentai st. krybos procese
naudojasi veto teise, turi galimyb skirti teisjus bei suteikti malon nuteistiesiems. Taiau valstybs vadovo pagrindins funkcijos
yra bdingos vykdomajai valdiai. Parlamentinse bei pusiau prezidentinse valstybse prezidentas vykdomj valdi dalijasi su
vyriausybe. Prezidentinse valstybse alies vadovas taip pat yra ir vykdomosios valdios vadovas.
inomos 3 pagrindins valstybs vadovo organizacins formos:
Monarchas (vienasmenis valstybs vadovas. Paprastai postas paveldimas iki gyvos galvos, ar kol nra nuveriamas. Tokia
valstybs vadovo organizacin forma yra monarchijose);
2)
Prezidentas (tokia forma bna modernios iuolaikins valdymo formos valstybse (demokratinse respublikose);
3)
Kolegialus valstybs vadovas (reiausiai pasitaikanti forma. Yra tam tikra kolegija, priimami kolegials sprendimai. Tai pvz.,
veicarija, kurioje yra valstybs federalin taryba; ji kartu traktuojama ir kaip vyriausyb, ir kaip valstybs vadovas. Toks valstybs
vadovas buvo inomas komunistinse alyse, kur buvo Parlamento formuojamas Aukiausios Tarybos Prezidiumas. Tas
Prezidiumas turdavo pirminink. 1990 m. atkrus LT nepriklausomyb, primus laikinj pagrindin statym, prezidiumas buvo
paliktas. Tai buvo kolegialus valstybs vadovas).
Dominuojanti iuolaikinse demokratinse valstybse valstybs vadovo organizacin forma yra arba monarchas, arba prezidentas.
Ilikusiose komunistinse valstybse tebevyrauja treia forma kolegialus valstybs vadovas (Kinija, Kuba). Konstitucins teiss
doktrinoje dominuoja poiris, kad valstybs vadovas yra vykdomosios valdios institucija. Tai vienas i vykdomosios valdios
institut.
1)

1)
2)

3)
4)
5)

1)
2)

Svarbiausi valstybs vadovo galiojimai:

Ritualiniai (ceremoniniai) valstybs vadovo galiojimai. Jie susij su valstybs vadovo teise atstovauti valstyb tarptautiniuose
santykiuose ir alies viduje. Valstybs vadovas yra jos atstovas. Jis turi tokias teises:
Teis pasirayti tarptautines sutartis (t jis daro be jokio galiojimo);
Teis skirti diplomatus usienio valstybs, diplomatin tarnyb, usienio valstybi atstovybes (Paskirti diplomatai
yra valstybs vadovo galioti asmenys, turintys jo pasitikjim. Juos skiriant, dalyvauja ir usienio reikal ministerija. Valstybs
vadovas suteikia diplomatinius rangus, kurie parodo diplomat kvalifikacij, galimyb uimti tam tikro lygio pareigas. valstybs
vadovas taip pat priima kit valstybi diplomat ratus);
Turi teis teikti apdovanojimus (Savo alies pilieiams. Prireikus, gali tuos apdovanojimus ataukti);
Teis teikti malon nuteistiesiems (Malons teis. Tai valstybs vadovo prerogatyva. Tai personalinis aktas);
Suteikia pilietyb, ar priima atsisakym nuo jos (Kai kuriose alyse i teis priklauso vyriausybei).
ie ritualiniai galiojimai bdingi visiems vadovams.
Valstybs vadovo galiojimai, susij su Parlamento funkcijomis. Daniausia valstybs vadovas turi tokias teises:
Teis aukti parlament eilin sesij (ar neeilin sesij), taip pat pirmj posd;
Parlamento priimti statymai teikiami valstybs vadovui pasirayti, ir tada tie statymai gyja gali, kai dar yra paskelbiami
specialiame oficialiame leidinyje. Tik pasiraytas ir paskelbtas statymas gyja juridin gali (kai kuriose valstybse tai yra valstybs

186

3)
4)
5)

1)
2)
3)

1)
2)
3)

vadovo teis, o kai kuriose pareiga. Kai valstybs vadovas turi toki teis, tai reikia, kad jis turi veto teis. i teis suteikiama ne
vis ali vadovams (Japonija). D.Britanijoje monarchas turi toki teis, bet daugiau nei 200m. to nedaro ir tai tapo konstituciniu
paproiu);
Skelbia parlamento rinkimus. Tai daro dviem bdais: 1.Kai baigiasi parlamento kadencija. Prie baigiantis tai kadencijai,
pagal statym, valstybs vadovas turi paskelbti eilini parlamento rinkim dat; 2.Turi teis skelbti neeilinius rinkimus (jei t
numato konstitucija).
Teis teikti parlamentui aukiausij valstybs pareign kandidatras.
Neretai valstybs vadovas turi teis ir pats skirti kai kuriuos pareignus (kai kuriose alyse vyriausybs vadov, ir paveda
jam formuoti vyriausyb. Kartais ioje procedroje dalyvauja ir parlamentas, pritardamas ar nepritardamas pasilytoms ministr
kandidatroms).
Valstybs vadovo galiojimai Vyriausybs atvilgiu:
Prezidentinse valstybse valstybs vadovas pats skiria vyriausybs narius, pats juos ir atleidia. Vyriausybei vadovauja
valstybs vadovas. ia MP nra. Valstybs vadovas tiesiogiai formuoja vyriausyb. Tuo tarpu parlamentinse valstybse i
procedra atliekama su parlamentu arba t atlieka tik parlamentas.
Priima vyriausybs atsistatydinim. Tai bdinga parlamentinio valdymo alims. Savo atsistatydinimo pareikim
vyriausyb perduoda valstybs vadovui.
Dalyvauja vyriausybs posdiuose, turi teis juose pirmininkauti (Pranczija).
Valstybs vadovas yra ginkluotj pajg vadas. Neretai konstitucijose tvirtinama, kad tai vyriausiasis ginkluotj pajg
vadas.
Turi teis skelbti karo padt visoje ar dalyje valstybs teritorijos;
Turi teis skelbti nepaprastj padt (kai ikyla grsm visuomens saugumui). Sprendimai dl karo padties
paskelbimo ir nepaprastosios padties vedimo turi bti svarstomi parlamente, kuris priima galutin sprendim;
Turi teis skelbti mobilizacij (kai ikyla intervencijos grsm).
Monarchas. Monarcho teisins padties ypatumai.
Tai viena i valstybs vadovo organizacijos form. Tai seniausia valstybs vadovo organizacin forma. Ji bdinga seniausioms
valstybms. iais laikais monarchija traktuojama kaip istorin forma, ir monarchas ilieka kaip senovinis institutas. Dabar yra 44
monarchins valstybs, vadinasi yra ir 44 monarchai (svarbesns: Andora, Australija, Belgija, Kanada, Danija, Indonezija, Jamaika,
Japonija, Lichtenteinas, Malaizija, Monakas, Marokas, Nyderlandai, N. Zelandija, Norvegija, Saudo Arabija, Ispanija, vedija,
Tailandas, JAE, D. Britanija, Vatikano Miesto Valstyb).

1)
2)
3)
4)
5)

Monarchin valdia yra nepriklausoma nuo tautos, liaudies. Ji yra kylanti pati i savs. Monarcho sostas, pareigos perduodamos
paveldjimo keliu. Nra demokratini procedr, rinkim, kadencijos apribojim ir pan. Skiriamos vairios sosto paveldjimo
sistemos:
Salin paveldjimo sistema. Tai viena grieiausi sistem, kuri paneigia lyi lygybs princip. Sost gali paveldti tik vyrai.
Moterys nualinamos nuo sosto paveldjimo (Japonija, Belgija, Norvegija).
Kastilin paveldjimo sistema. Pirmenyb teikiama vyrikai giminei (jaunesnis brolis nualina vyresnij seser). Moteris gali
sost paveldti, tik jei nra vyrikos lyties pdini (Ispanija, B.Britanija, Danija, Nyderlandai (iki 1983 m.)).
Austrikoji paveldjimo sistema. Ji siejama su buvusia Austrijos imperija. Pirmenyb teikiama vyrikai giminei. Bet numatytas
atvejis, kai sost gali paveldti moteris: su slyga, kad visikai nra vyrikos lyties atstov (nesusimaiyti: dabar Austrija
respublika, turi prezident).
vedikoji paveldjimo sistema. Atnaujinta ir tvirtinta 1979 m. sosto paveldjimo st. Vienodas teises turi tiek vyrai, tiek
moterys. Prioritetas teikiamas vyresniam amiui (vedija, 1983 m. i sistema priimta ir Nyderlanduose).
Musulmonikoji paveldjimo sistema. Mirus monarchui, karalikoji eima pati nusprendia, kurias i jos nari gali uimti
mirusiojo viet. Tose alyse yra daugpatyst, todl pdini yra deimtimis. Todl i sistema padeda ivengti kar, konflikt tarp
palikuoni. Paveldi tik vyrikos gimins atstovai. Karalikos eimos turi teis ir nualinti esamus monarchus (Saudo Arabija,
Omanas).
Kai sosto paveldtojas yra nepilnametis asmuo, skiriamas regentas (=laikinas valstybs valdytojas vietoje nepilnameio) arba
regent taryba. Regentu daniausiai bna asmuo, artimas karalikajai eimai, turintis isilavinim, imanantis valstybs valdym.
Tai savotikas nepilnameio monarcho patarjas. Skiriant regent dalyvauja karalikos gimins suaug nariai, neretai ir vyriausybs
atstovai, dvasininkai. Tai atsakinga procedra, nes regentas gauna ir tam tikra prasme tam tikras teises valdyti al. Regentyst
baigiasi monarchui (sosto pdiniui) pasiekus pilnametyst.
Sosto permimas yra vykdomas ikilmingai. Ta procedra vadinama karnavimu. Jis daniausiai vykdomas katedroje ar sobore.

Monarcho privilegijos:
Monarchas turi teis monarchins valdios atributus: karn, mantij, sost, skeptr ir kai kuriuos kitus.
Turi teis atitinkam titul. Tas titulas bna gana ilgas. Tai vairs aristokratiniai vardai, daniausiai siejami su jo valdomomis
emmis (dvarais). Ta valda dar siejama su aristokratiniu titulu (grafas, hercogas).
3)
Teis rezidencij. Tai teis karalikj dvar, teis turti dvariki (aristokratikos kilms asmenys, monarcho personalo
asmenys, tarnai, gvardijos daliniai). Kartu tai gali bti suprantama ir kaip tam tikros patalpos, kur monarchas atlieka valstybs
vadovo funkcijas.
4)
Civilinis laktas. Tai finansins los, skiriamos i valstybs biudeto monarchui ir jo dvarui ilaikyti, priimamas specialus
statymas. Jis negali bti mainamas po to, kai nustatomas. Pasibaigus vieno monarcho valdiai, kai skiriamas kitas, civilinis laktas
gali bti padidintas.
1)
2)

187

5)

Monarcho asmens nelieiamyb. Monarchas turi absoliui asmens nelieiamyb. Jis negali bti traukiamas baudiamojon,
civilinn, administracinn, politinn atsakomybn. Labai retai, bet gali bti kaltinamas valstybs idavyste. Bet koks monarcho
garbs eidimas utraukia teisin atsakomyb.
6)
Daugeliu atveju monarchai atleidiami nuo mokesi mokjimo.
7)
Turi teis ypating pagarb (Raudoni kilimai). Ypatinga monarcho pagarba pagimd kontrasignacijos institut.
Kontrasignacija valst. teiss nustatomas svarbi akt tvirtinimo bdas: valstybs vadovo arba parlamento akt dar pasirao
ministras pirmininkas arba galiotas ministras; tik tada tas aktas gyja teisin gali. Monarchas turi teis priimti aktus ir
reikalaujama, kad tie aktai bt pasirayti dar kito pareigno. Monarcho priimtas teisinis aktas sigalioja, kai yra abu paraai.
Antrojo parao esm ta, kad monarchas nra atsakingas u savo veiksmus, o atsakingas tik tas pareignas, kuris padjo antr para.
Kontrasignacijos teis suteikiama Ministrui Pirmininkui ar kitam ministrui.

Kai kuriose alyse yra nustatomi apribojimai monarchui:

Draudimas monarchui palikti valstyb be parlamento leidimo. Tai siejama su tam tikra monarcho politine nelieiamybe. Tai
reikalinga tam, kad monarchas neiduot valstybs.
Reikalavimas, kad monarchas ipaint valstybin religij (tose alyse, kur yra paskelbta valstybin religija). Jei monarchas
skelbia prieingas valstybinei religijai pairas, jis gali bti nualintas (D.Britanija).
Kai kuriose valstybse monarchai pripastami ir kit valstybi vadovais. D.Britanija: yra ilikusi D.Britanijos sandrauga, kuri
eina 49 valstybs, kurios anksiau buvo D.Britanijos kolonijomis. gijusios nepriklausomyb, jos ilaiko saitus su buvusia
metropolija ir sudaro D.Britanijos sandraug. Kai kurios i j turi respublikin valdymo form. 17 i ali ilaik monarchin
valdymo form ir savo valstybs vadovu pripasta D.Britanijos monarch. Todl D.Britanijos monarchas yra ir kit 17 valstybi
valstybs vadovas. i sistema vadinama asmenine unija. Tai nra ypatinga valstybi sjunga. Jos yra savarankikos valstybs.
Realiai valstybs vadovo funkcijas tose valstybse vykdo generalgubernatoriai. J skiria D.Britanijos monarchas atitinkamos
valstybs vyriausybs teikimu. Tai D.Britanijos monarcho vietininkai atitinkamoje valstybje. (Australija, N.Zelandija).

Monarcho teisin padtis dar priklauso ir nuo valstybs valdymo formos.

Yra tokios monarchijos (formos):
1)
Absoliutin monarchija. Didiausius galiojimus turi i monarchij vadovai (Omanas, Saudo Arabija). Ten valstybs vadovas
i ties turi reali vykdomj valdi. Jie leidia statymus, nes ten nra parlamento. Ten yra tik patariamieji organai. ia jo valdia
ne ritualin, o reali.
2)
Dualistin monarchija. ia susiformavusios 2 pagrindins valdi akos: vykdomoji ir leidiamoji (yra ir teismin).
Vykdomoji valdia priklauso monarchui. Tik statym leidyba yra parlamento inioje. i monarchija kartais lyginama su
prezidentine respublika (Jordanija, Marokas).
3)
Parlamentin monarchija. iose monarchijose monarchas daugiau yra simbolin figra. Jam priklauso ritualins funkcijos.
Realios vykdomosios valdios jis neturi. Karalius karaliauja, bet nevaldo. Vykdomoji valdia yra vyriausybs rankose.
Parlamentas i valdi kontroliuoja.
Prezidento teisinis statusas. Prezidentas respublikins valdymo formos valstybs vadovas. Prezidentui bdingi ie poymiai,
skiriantys j nuo monarcho:
1.
Prezidentas yra renkamas;
2.
Jo galiojimai visada apibrti tam tikru terminu (kadencija).
Visa tai slygoja, kad prezidento institucija ivedama i tautos, valdingus galinimus gauna i tautos tiesiogiai arba i tautos
suformuotos atstovybs. Taigi prezidento institutas siejamas su tautos suverenitetu, atstovavimu. Tai rykiausia demokratijos
iraika.
Prezidento rinkim bdai:

Tiesioginiai rinkimai. iuo atveju prezidentas renkamas tiesiogiai tautos. Toki rinkim privalumas tas, kad
galiojimus prezidentas gauna tiesiogiai i teisins tautos (piliei). Kai prezident renka tauta, pabriamas jo tvirtumas, jo gali
stiprumas. Todl neretai prezidentas gretinamas su parlamentu, nes tai irgi atstovyb. Laikoma, kad tai daugma tolygios
institucijos, nes valdios altinis tas pats. Tiesa, tiesioginiai prezidento rinkimai sukelia tam tikr problem vyksta varybos tarp
prezidento ir parlamento, vyksta ginai dl to, kurio galiojimai yra stipresni. Galutinai nusprsti, kuri institucija yra svarbesn,
sudtinga. KT doktrinoje laikomasi, kad stipresnis yra parlamentas, nes jis plaiausiai atstovauja politines jgas ir interesus. Todl
tai tikroji tautos atstovyb. Tuo tarpu prezidentas tai tik viena persona, atstovaujanti kuriai nors vienai politinei jgai.
Tiesioginiai prezidento rinkimai taikomi prezidentinse respublikose. Tai vienas i ios valdymo formos poymi. Tiesiogiai
irinktas prezidentas traktuojamas kaip aukiausios vykdomosios valdios atstovas, kuris formuoja visas kitas vykdomosios
valdios institucijas.

Netiesioginiai rinkimai. iuo atveju prezident renk parlamentas. Taigi, prezidento institucij tauta formuoja
netiesiogiai j renka tautos irinkta atstovyb. Valstybs vadovas prezidentu irinktas asmuo gauna galiojimus i tautos
atstovybs. Skirtingai nuo ia nekyla konkurencijos problema. Parlamento irinktas prezidentas laikomas emesne institucija,
kurios galios yra siauresns apimties. Paymtina tai, kad prezidentas, irinktas netiesioginiais rinkimais, yra politins daugumos
atstovas.
Daniausiai is rinkim bdas taikomas parlamentinse valstybse. Tai taip pat ios valdymo formos poymis. Valstybs
vadovo galiojimai yra gana kukls. Daniausiai jis vykdo ritualines-ceremonines funkcijas.
Netiesioginiai rinkimai taikomi ekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Estijoje, Latvijoje.

Prezident renka speciali atstovyb. iuo atveju renkant prezident dalyvauja parlamentas ir savivaldybi taryb
atstovai arba kit renkam institucij nariai. Italijoje dalyvauja parlamentas ir srii atstovai. Taigi, sudaroma speciali komisija.

188

Vokietijoje renkant prezident dalyvauja Bundestago nariai ir toks pat emi atstov nari skaiius (Bundesratas nedalyvauja). iuo
atveju paneigimas tiesioginis rinkim principas. i rinkim sistema bdinga taip pat parlamentinms respublikoms.
Tiesioginiai rinkimai gali vykti dviem bdais:
1.
2.

Kai prezident tiesiogiai renka pilieiai. Tai paprastai vieno turo rinkimai. Galimas ir antras turas, kur patenka daugiausia
bals surink kandidatai;
Kai prezident tiesiogiai renka pilieiai, bet ie rinkimai turi tam tikr ypatum pirmiausia renkami rinkikai (JAV). Tai
gana keista sistema, kuri buvo sugalvota JAV. Tai buvo savotikas kompromisas, pasiektas konstitucijos rengj, kurie negaljo
sutarti dl prezidento rinkimo bdo (tiesioginio ar netiesioginio). Taigi, buvo nusprsta, kad pirmiausia renkami rinkikai, o po to jie
renka prezident.
Pastarasis principas aikinamas tokiais argumentais: JAV yra federacin valstyb, sudaryta i valstij (i pradi buvo 13, dabar 50).
Pagal konstitucij visos valstijos yra lygios bei lygiateiss. Maosios valstijos reikalavo, kad bt ilaikyta galimyb takoti
federacijos institucijas. Taigi, buvo nusprsta, kad renkami rinkikai. Kiekvienoje valstijoje jie renkami atskirai. J skaiius priklauso
nuo to, kiek kiekviena valstija turi kongreso nari. Paymtina tai, kad valstijos turi po du senatorius. Be to, kiekviena valstija dar
renka ir emj rm narius (j skaiius proporcingas valstijos gyventoj skaiiui). Todl valstijos renka ne vienod skaii rinkik
(Kalifornija 30; min. 3-4). Amerikos rinkik ypatumas tas, kad kongrese yra 535 nariai: 435 emj rm nariai, 100
senatori. Prie io skaiiaus prisideda 3 Vaingtono atstovai. Taigi, i viso yra 538 rinkikai. Pilieiai, balsuodami u rinkikus, ino
u kok asmen jie balsuos. Tiesa, inomi atvejai (4), kai dl toki rinkim sistemos kildavo nemaai sunkum. T.y., jei bt
susumuoti rinkj balsai, laimt vienas kandidatas (pvz., Alas Goras), o jei rinkik, laimt visai kitas kandidatas (pvz., Dordas
V. Bushas). Rinkikai nedalinami pagal politines partijas.
statymai paprastai nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, norintis tapti prezidentu:

1.
2.
3.
4.
5.

Pilietybs cenzas. Prezidentu gali bti tik atitinkamos valstybs pilietis. Danai dar pabriama, kad kandidatas turi bti
gijs pilietyb gimimu (o ne pvz., natralizacijos bdu).
Amiaus cenzas. Min. 25 metai. Nors daniausiai pasitaiko 35, 45. Italijoje 50 m. Amiaus cenzas siejamas su patirtimi.
Sveikatos reikalavimai. Reikia pateikti gydytoj komisijos ivadas. Max amiaus riba nefiksuojama. Tam, kad bt
ivengta vairi nesklandum, reikalaujama pateikti medicinin paym.
Nustatomas skaiius, kiek kart asmuo gali bti prezidentu. Paprastai ne daugiau kaip dvi kadencijas. Tokiu ribojimu
bandoma ukirsti keli valdios uzurpavimui.
Sslumo cenzas. Reikalaujama igyventi tam tikr laik savo valstybje. JAV 14 met, Ukrainoje 10 met.
Kandidatras kelia politins partijos. Daniausiai ikelia savo lyderius. Kai kuriose valstybse kandidatr galima ikelti ir
parlamento nari grupei. Kartais leidiama kelti ir savivaldybi taryb atstovams (Italija). Be to, asmuo gali surinkti piliei para
skaii, kurio min. nurodytas statymuose, ir tapti kandidatu. Prezidentas renkamas tam tikrai kadencijai. Trumpiausia 3 metai.
Daniau pasitaiko 4 (JAV), o kartais 6 (Meksika), 7 (Italija, Pranczija) metai.
Prezidentas vienasmenis valstybs vadovas. Jam suteikiami valstybs vadovo galinimai. Taiau kartais jis negali atlikti savo
pareig (dl ligos, ivykimo usien). Parlamentinse respublikose prezident pavaduoja parlamento pirmininkas.
Prezidentinse respublikose, kur galioja grietas valdios padalijimas, kartu su prezidentu renkamas ir viceprezidentas. Jis
renkamas tam, kad bt galimyb pavaduoti prezident, kai jis negali vykdyti savo funkcij. Valstybs vadovas vykdomoji
valdia, kuri negali bti perduota kitai valdiai. Todl ir renkamas viceprezidentas. Jis renkamas kartu su prezidentu, t pai
rinkim metu. J metu balsuojama u abu kandidatus. Kartais viceprezidentu galima irinkti neutral asmen. Taigi, irinkus
prezident, irenkamas ir viceprezidentas. Prezidentas paskirsto pareigas tarp savs ir viceprezidento, kuris traktuojamas kaip
prezidento pagalbininkas. JAV viceprezidentas turi papildom funkcij jis yra auktj rm (Senato) pirmininkas. Jis
pirmininkauja posdiams, bet nebalsuoja. Jo balsas gali turti reikms tik tuomet, kai balsai pasiskirsto po lygiai. Jei prezidentas
mirta, viceprezidentas perima jo pareigas iki kadencijos pabaigos. Laikoma, kad tokia procedra utikrina valstybs interes
apsaug, vykdomosios valdios nenutrkstamum.
Prezidento galiojimai. Kaip valstybs vadovas bet kuris prezidentas vykdo ritualinius galiojimus atstovauja valstyb
tarptautiniuose ir nacionaliniuose santykiuose. Kiti prezidento galiojimai priklauso nuo valdymo formos.
Maiausiai galiojim prezidentas turi parlamentinse valstybse. Jo, kaip ir monarcho parlamentinse monarchijose, taka yra
minimali. Prezidentas dalyvauja formuojant vyriausyb: skiria ministr pirminink, taiau tai daro atsivelgdamas parlamento
daugumos vali. Tai formals galiojimai. Realiai vykdomojoje vadioje nedalyvauja. Tiesa, prezidentas turi tam tikr galiojim
usienio politikos srityje, skiria diplomatus, vyksta kitas alis atstovauti valstyb. Parlamentinse respublikose prezidentas
dalyvauja ir statym leidyboje. Taiau ie galiojimai susij su priimt statym pasiraymu. Prezidentas tvirtina parlamento
priimtus statymus ir juos promulguoja. Po to tie statymai statym nustatyta tvarka sigalioja. Parlamentinse valstybse prezidento
veto teis gali bti varoma, nepripastama. Jam gali bti draudiama atsisakyti pasirayti statym. Tiesa, kai kuriose valstybse
prezidentui pripastama veto teis.
Parlamentinse valstybse danai naudojama ir kontrasignacija. Parlamentas gali leisti prezidentui priimti statymus, bet jie turi bti
kontrasignuojami. Kontrasignavimas atvejis, kai teis akt pasirao ne tik prezidentas, bet ir vyriausybs narys arba ministras
pirmininkas.
Plaiausius galiojimus prezidentas turi prezidentinio valdymo respublikose. ios valdymo formos pavadinime pabriamas
ypatingas prezidento statusas. Prezidentas yra vykdomosios valdios pareignas. i valdia siejama su prezidento pareigybe,

189

laikoma, kad visa vykdomoji valdia priklauso prezidentui, todl tik jis realus valstybs valdytojas. inoma, tai nereikia, kad pats
vienas gyvendina vykdomj valdi. Yra vairs pagalbininkai, bet prezidentas pagrindinis vykdomosios valdios pareignas.
JAV pasikeitus prezidentui keiiasi apie 7 tkstanius pareign. I j apie 1600 dirba prezidento aparate (Baltj rm tarnautojai).
Prezidentas tvarko visus reikalus, susijusius su valdymu. Prezidentas turi veto teis. Pasirao statymus, bet gali ir atsisakyti. Tokiu
atveju statymas grinamas parlamentui. Jis prezidento veto gali veikti (absoliuti bals dauguma).
Prezidentinse respublikose nra kolegialios vyriausybs. J formuoja prezidentas, skirdamas ministrus, kurie yra jo pagalbininkai.
Paprastai ministro pirmininko nebna. Jo funkcijas vykdo pats prezidentas. Taigi, prezidentas ne tik vyriausybs vadovas, bet ir jos
galva. Nra kito vyriausybs vadovo iskyrus prezident.
Kai reikia prezidentas ministrus pasikvieia, organizuoja posdius. Ministrai sudaro patariamj institucij, kurios patarimais
prezidentas nra saistomas. Vyriausyb neatskaitinga parlamentui. Prezidentas derina ministr kandidatras su auktaisiais rmais.
Btent prezidentinio valdymo alyse prezidentas savarankikai leidia teiss aktus. Jokia kontrasignacija netaikoma. Tai gali bti ir
norminiai aktai.
JAV prezidentas
Prezidentu JAV gali bti renkamas asmuo, kuris alies pilietyb gijo gimdamas, yra 35 m. amiaus ir paskutinius 14 m. gyvena
JAV. Prezidentas ir viceprezidentas negali bti vienos valstijos gyventojai. Prezidentas renkamas 4 m. Rinkimai vyksta kiekvienais
kelintiniais metais, lapkriio mn. pirm antradien einant po pirmojo pirmadienio. Konstitucija numato, kad asmuo prezidentu gali
bti renkamas dviems kadencijoms. Jis renkamas netiesioginiu bdu: alies pilieiai renka rinkik kolegij, o i prezident.
Kiekvienoje valstijoje renkama tiek rinkik kolegijos nari, kiek valstija turi nari Senate ir Atstov rmuose. Rinkik kolegij
sudaro 538 rinkikai. Partijos silo rinkik sraus. Pergal pasiekti utenka santykins bals daugumos, o renkant prezident
absoliuios daugumos. Jei dl koki nors prieasi rinkik kolegija neirenka prezidento, tada tai gali padaryti Atstov rmai.
Vykdomoji valdia JAV vadinama prezidento administracija. J sudaro 3 grandys: kabinetas, prezidento vykdomasis aparatas,
vykdomosios agentros. Kabinetas teikia rekomendacijas prezidentui. Vykdomasis aparatas utikrina prezidento funkcij
gyvendinim ir skland darb. Vykdomosios agentros nagrinja konkreius klausimus. Daugum j apibria konstitucija, bet dal
j konstituciniai paproiai. Prezidentas atstovauja valstybei tiek alies viduje, tiek usienyje. Jis gali teikti malon nuteistiesiems.
Prezidento aparato parengtus st. projektus svarsto Kongresas, taip formaliai dalyvaujama st. leidyboje. Prezidentas gali vetuoti
Kongreso priimt st. per 20 d. nuo st. primimo. Jei taip atsitinka, tuomet sudaromos derinimo grups, iekanios kompromiso.
Prezidentas taip pat turi galiojimus vyriausiojo kariuomens vado ir laivyno vado, nes jis gali sisti karius usien dalyvauti v.
operacijose. Prezidentas teikia aukiausius karinius laipsnius, skiria karo vadus, sudaro Generalin tab, skiria gynybos sekretori,
formuoja usienio politik ir jai vadovauja. Prezidentas turi galiojimus skirti aukiausius valstybs pareignus, tik tam reikia
Senato patarimo ir pritarimo. Taiau taip paskirt pareign prezidentas asmenikai bet kada gali nualinti nuo posto. Vykdydamas
savo galiojimus prezidentas leidia vykdomuosius st., direktyvas, reorganizacinius planus, proklamacijas, instrukcijas. Kongresas
atlieka vykdomosios valdios kontrol, taip tikrindamas jos kokyb. Jei prezidento postas dl koki nors prieasi lieka laisvas, j
pakeiia viceprezidentas. Jei viceprezidento postas lieka laisvas, tada prezidentas gali paskirti viceprezident su Kongreso
patvirtinimu.
Jei prezidentas paalinamas i pareig, mirta, atsistatydina ar nebegali toliau eiti pareig, jo galiojimus vykdo viceprezidentas. Jei
prezidentas ir viceprezidentas paalinami i pareig, mirta, atsistatydina ar nebegali toliau eiti pareig, Kongresas gali priimti
statym, nurodant, koks pareignas tokiu atveju vykdys galiojimus tol, kol bus paalintos prieastys, trukdanias prezidentui eiti
savo pareigas, arba, kol bus irinktas naujas prezidentas. Prezidentas ir viceprezidentas ir visi JAV pareignai gali bti paalinami i
pareig, kai apkaltos procedra jie yra pripastami kaltais dl valstybs idavimo, kyininkavimo ar kito sunkaus ar nesunkaus
nusikaltimo padarymo.
VFR prezidentas
VFR Pagrindinio statymo V skyrius reglamentuoja Federacijos prezidento institut, nustato jo rinkim tvark, galiojimus,
kompetencij, taip pat prezidento apkaltos tvark.
Valstybs vadovo teisin padt lemia valstybs valdymo forma. Kaip ir kiekvienoje parlamentinje respublikoje, VFR vykdomoji
valdia yra bivalentin j sudaro silpnas federalinis prezidentas ir stiprus federalinis kancleris. Dabartin Vokietijos federalinio
prezidento teisin status lm tai, kad Pagrindinio statymo krjai, atsivelgdami 1919 m. Konstitucijoje prezidentui suteiktus
gana plaius galiojimus, buvusius vienu i valstyb destabilizavusi veiksni, vykdomosios valdios galias labai susilpnino.
Federalinis prezidentas yra valstybs vadovas ir aukiausias konstitucinis organas. J renka Federalinis susirinkimas. Federalinis
susirinkimas tai speciali institucija, kuri sudaroma tik rengiant federalinio prezidento rinkimus vien kart per penkerius metus. J
sudaro Bundestago nariai ir tiek pat nari, kiek irenka federalini emi parlamentai pagal proporcins rinkim sistemos principus.
Federaliniu prezidentu gali bti irinktas kiekvienas vokietis, kuris turi teis rinkti Bundestago nariu ir yra sulauks 40 met
amiaus. Irinktu laikomas tas, kuris surenka daugum Federalinio susirinkimo bals. Jei ios daugumos per du rinkim turus
nesurenka n vienas kandidatas, irinktu laikomas tas, kuris surenka daugiausia bals kitame rinkim ture. Federalinis prezidentas
renkamas 5 m. kadencijai ir turi teis i eils bti perrinktas tik 1 kart. Federalinis prezidentas, eidamas savo pareigas, negali
uimti joki kit pareig. Isamiai federalinio prezidento rinkim tvark reglamentuoja federalinis statymas (Pagrindinio st 54 str.
7 d.).
Be Pagrindiniame statyme vardyt federaliniam prezidentui suteikt galiojim jam priklauso tokios teiss, kurios tradicikai
suteikiamos valstybs vadovams. Vis pirma, tai reprezentacins, integracins funkcijos. Pagal klasikins demokratijos tradicij,
parlamentui neatskaitingas valstybs vadovas pirmiausia yra kylanius ginus ar konfliktus sprendianti asmenyb, neutrali jga,
Konstitucijos saugotojas, moralinis autoritetas, rezervin politin valdia, kai parlamentui gresia kriz.
Svarbiausi federalinio prezidento galiojimai politiniu poiriu nra savarankiki. Prie statym leidybos jis prisideda tuo, kad rengia
federalinius statymus ir juos skelbia. Tai daryti jis gali atsisakyti, jei kyla abejoni, jei statymas formaliu ir materialiu poiriu gali
prietarauti Konstitucijai. Be to, federalinis prezidentas turi teis suaukti Bundestag ir j paleisti.

190

Kaip vykdomosios valdios organas, federalinis prezidentas atstovauja Federacijai tarptautiniuose santykiuose. Federacijos vardu jis
sudaro sutartis su usienio valstybmis, akredituoja ir priima pasiuntinius.
Federalinis prezidentas dalyvauja formuojant federalin vyriausyb. Atsivelgdamas Bundestage vyraujanias politines jgas, jis
silo federalinio kanclerio kandidatr, federalinio kanclerio silymu skiria ir atleidia federalinius ministrus. Jis taip pat turi teis
tvirtinti federalins vyriausybs reglament.
Teismins valdios srityje federalinis prezidentas turi galiojim skirti ir atleisti federalinius teisjus. Be to, jis turi tradicikai
valstybi vadovams priskirtin malons teis.
Pabrtina, kad visi federalinio prezidento aktai turi bti kontrasignuojami federalinio kanclerio arba kompetentingo federalinio
ministro. Tai netaikoma skiriant ar atleidiant federalin kancler, paleidiant Bundestag pagal Pagrindinio statymo 63 str. Ir esant
praymui pagal 69 str. 3 d. (Federalinis kancleris federalinio prezidento praymu, federalinis ministras federalinio kanclerio arba
federalinio prezidento praymu yra pareigojamas eiti savo pareigas, kol bus paskirtas jo pdinis). Taigi konstrasignavimas yra
slyga, kad federalinio prezidento aktai galiot.
Beveik visi federalinio prezidento tarnybiniai ir politiniai veiksmai forminami teiss aktais, nurodytais Pagrindinio statymo 58 str.,
i to galima daryti ivad, kad valstybs valdyme jis beveik nedalyvauja ir jam takos nedaro.
Prezidento galiojimai baigiasi, kai prezidentas baigia savo kadencij, mirta, taip pat, kai jam ikeliama apkalta federaliniame
konstituciniame teisme. federalin konstitucin teism gali kreiptis Bundestagas arba Bundesratas, kaltindamas federalin
prezident dl tyinio Pagrindinio statymo ar kito federalinio statymo paeidimo. Pateikti kaltinim galima, jei to reikalauja ne
maiau kaip ketvirtadalis Bundestago nari arba ketvirtadalis Bundesrato bals. Priimti nutarim dl kaltinimo iklimo galima,
surinkus du tredalius Bundestago nari arba du tredalius Bundesrato bals. Kaltinimui atstovauja kaltinaniosios institucijos
galiotinis. Jei federalinis konstitucinis teismas nustato, kad federalinis prezidentas yra kaltas dl tyinio Pagrindinio statymo ar
kito federalinio statymo paeidimo, jis gali paskelbti j netekusiu savo pareig. Iklus kaltinim, jis gali laikinu potvarkiu
nustatyti, kad federalinis prezidentas nualinamas.
Pranczijos prezidentas
Pranczijos Respublikos prezidento politinis vaidmuo ypa padidjo, kai 1962m. Konstitucijos pataisomis buvo nustatyta, kad
Respublikos prezidentas renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais. Prezidentas renkamas dviej tur sistema, kur, norint laimti
pirmajame ture, reikia surinkti 50 proc. ir vien bals. Neirinkus prezidento, antrj tur patenka du daugiausia bals surink
kandidatai (jei kuris nors i j atsisako, jo viet uima treias daugiausia bals pirmajame ture surinks kandidatas). Taigi galiausiai
prezidentu irenkamas absoliui bals daugum surinks asmuo. Respublikos prezidento rinkimus skelbia Vyriausyb. Nuo 2000m.
Respublikos prezidento kadencijos trukm penkeri metai (anksiau septyneri metai), perrinkim skaiius neribojamas.Valstybs
valdios institucij sistemoje Respublikos prezidentui pagal 1958m. Pranczijos Konstitucij tenka iskirtin vieta. Respublikos
prezidentui tenkani funkcij konstitucin koncepcija tiesiogiai suformuluota Konstitucijos 5str. Jame nustatyta, kad trys
svarbiausios Respublikos prezidento funkcijos: saugoti Konstitucij, vykdyti viej valdi arbitravim, valstybs tstinum,
garantuoti nacionalin nepriklausomyb, teritorijos vientisum ir sutari laikymsi. Taigi:
Prezidentas Konstitucijos saugotojas. Atlikdamas i funkcij prezidentas turi priirti, kaip laikomasi Konstitucijos (taip
pripastama Respublikos prezidento reikm garantuojant konstitucin santvark). Prireikus prezidentas privalo panaudoti visus
savo galiojimus, kad bt laikomasi Konstitucijos.
Prezidentas viej valdi santyki arbitras. Prezidentas turi utikrinti i valdi normal funkcionavim. Diskutuojama, ar
atlikdamas i funkcij Respublikos prezidentas turi bti tik stebtojas ir tarpininkas, ar ikilusi nesutarim teisjas. Taigi yra dvi
koncepcijos:
Tarpininko koncepcija Respublikos prezidentas yra tokia pati valstybs valdios institucija kaip ir kitos.
Teisjo koncepcija Respublikos prezidentas institucija, i viraus velgianti vieosios valdios institucij veiklos kasdienyb ir
priimanti nealikus sprendimus.
Sutariama dl vieno: Respublikos prezidentas privalo panaudoti visus savo galiojimus iai funkcijai vykdyti.
Prezidentui garantui patikta laiduoti nacionalin nepriklausomyb, teritorijos vientisum ir sutari laikymsi. Taip pat numatoma
ir teismins valdios nepriklausomybs garantavimo funkcija.
Pagal Konstitucij Respublikos prezidentui tenka reikmingi galiojimai. Paymtina, kad Pranczijos prezidento galias lemia ne tik
jo, kaip valstybs vadovo, bdingi galiojimai, bet ir tai kad pagal Konstitucij (9str.) jis pirmininkauja Ministr Tarybai. i teis
jam leidia daryti didel tak Vyriausybs veiklai (jei Respublikos prezidentas ir vyriausyb atstovauja tai paiai politinei jgai,
Respublikos prezidentas faktikai vadovauja vyriausybei). 1958m. Konstitucijoje numatyta, kad vienus savo galiojimus prezidentas
gyvendina vienasmenikai, o kitiems vykdyti reikalinga ministro pirmininko (kai kada ministro, atsakingo u konkretaus
Respublikos prezidento akto vykdym) kontrasignacija. Vienasmenikai vykdomi Pranczijos prezidento galiojimai:
teis skirti ministr pirminink (taip pat j atleisti, kai ministras pirmininkas teikia pareikim dl Vyriausybs atsistatydinimo).
Formaliai prezidentas neprivalo atsivelgti kieno nors nuomon. Praktikoje prezidento veiksmus saisto ta aplinkyb, kad
vyriausyb politikai atsakinga Nacionaliniam susirinkimui. Taip pat ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidia kitus
Vyriausybs narius;
teis vyriausybs ar parlamento silymu teikti tautos referendumui statym projektus tam tikrais klausimais (dl viej valdi
organizavimo, dl reform, susijusi su tautos ekonomine ar socialine politika, bei jas remiani viej tarnyb(11str.));
teis paleisti Nacionalin susirinkim. Pagal Konstitucijos 12str. Respublikos prezidentas privalo konsultuotis su ministru
primininku ir su parlamento rm pirmininkais, taiau j nuomon prezidento nepareigoja. Nacionalinis susirinkimas negali bti
paleistas prezidentui vykdant ypatinguosius galiojimus;
teis imtis ypatingj priemoni, kai Respublikos institucijoms, tautos nepriklausomybei, jos teritorijos vientisumui ar jos
tarptautini sipareigojim vykdymui gresia rimtas ir tiesioginis pavojus ir kai normali konstitucins valdios institucij veikla yra
pertraukta (16str.). Dl toki veiksm prezidentas turi konsultuotis su ministru pirmininku, rm pirmininkais ir Konstitucine
Taryba, apie tai kreipimusi turi bti praneta tautai. Ypatingj priemoni tikslas sudaryti slygas konstitucins valdios
institucijoms kuo greiiau vykdyti pavestas funkcijas;
teis kreiptis parlamento rmus;

191

teis pirmininkauti Ministr Taryboje ;

teis skirti tris Konstitucins Tarybos narius ir jos pirminink ;
teis kreiptis Konstitucin Taryb dl statym ir tarptautini sutari konstitucingumo ;
kitos teiss (pvz., malons teis). Taip pat paymtina, kad prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas, jis pirmininkauja
vairiems gynybos komitetams, taryboms, veda derybas dl sutari ir jas ratifikuoja ir t.t.
Kit Respublikos prezidento galiojim gyvendinim reikia derinti su vyriausybe. Tuo tikslu numatyta prezidento akt
kontrasignacija. Taigi Respublikos prezidento padalinti galiojimai:
teis aukti parlamento neeilin sesij;
dekret ir ordonans, kuriuos prim Ministr Taryba, pasiraymas ;
diplomatini atstov skyrimas, taip pat skyrimas karines ir civilines pareigas .
Pranczijos Respublikos prezidentas taip pat naudojasi veto galiojimais. Taiau paymtina, jog i Pranczijos valstybs vadovo
teis veikiama nesudtinga parlamentine procedra. Nors Pranczijos Konstitucijos 10str. skelbia, kad prezidentas turi galimyb
pareikalauti i parlamento, kad jis i naujo svarstyt statym, bet veto yra veikiamas paprastja parlamento nari bals dauguma.
Ne veltui ie Pranczijos prezidento galiojimai teisinje literatroje vienareikmikai vardyti silpnuoju veto. Taigi didiausi
Respublikos prezidento kompetencijos dal sudaro vienasmenikai vykdomi galiojimai. Prezidento vaidmuo ypa padidja, jei jis
yra faktinis parlamento daugum sudarani politini jg lyderis. Kai parlamento daugumos ir prezidento politin orientacija
nesutampa, susiduriama su politinio sugyvenimo, ar sambvio problema (tokiu atveju prezidento faktins galimybs daug
maesns). Respublikos prezidentas atsako u savo veiksmus, kuriuos atliko gyvendindamas galiojimus, tik valstybs idavimo
atveju. Jis gali bti apkaltintas abejiems rmams atviru balsavimu primus vienod sprendim absoliuia j nari bals dauguma.
Respublikos prezident teisia Aukiausiasis Teisingumo Teismas (68str.).
Jungtins Karalysts monarchas
Monarchin valdia yra nepriklausoma nuo tautos, liaudies. Ji yra kylanti pati i savs. Monarcho sostas, pareigos perduodamos
paveldjimo keliu. Nra demokratini procedr, rinkim, kadencijos apribojim ir pan. Skiriamos vairios sosto paveldjimo
sistemos:
Salin paveldjimo sistema. Tai viena grieiausi sistem, kuri paneigia lyi lygybs princip. Sost gali paveldti tik vyrai.
Moterys nualinamos nuo sosto paveldjimo (Japonija, Belgija, Norvegija).
Kastilin paveldjimo sistema. Pirmenyb teikiama vyrikai giminei (jaunesnis brolis nualina vyresnij seser). Moteris gali sost
paveldti, tik jei nra vyrikos lyties pdini (Ispanija, B.Britanija, Danija, Nyderlandai (iki 1983 m.)).
Austrikoji paveldjimo sistema. Ji siejama su buvusia Austrijos imperija. Pirmenyb teikiama vyrikai giminei. Bet numatytas
atvejis, kai sost gali paveldti moteris: su slyga, kad visikai nra vyrikos lyties atstov.
vedikoji paveldjimo sistema. Atnaujinta ir tvirtinta 1979m. sosto paveldjimo statyme. Vienodas teises turi tiek vyrai, tiek
moterys. Prioritetas teikiamas vyresniam amiui (vedija, 1983 m. i sistema priimta ir Nyderlanduose).
Musulmonikoji paveldjimo sistema. Mirus monarchui, karalikoji eima pati nusprendia, kurias i jos nari gali uimti mirusiojo
viet. Tose alyse yra daugpatyst, todl pdini yra deimtimis. Todl i sistema padeda ivengti kar, konflikt tarp palikuoni.
Paveldi tik vyrikos gimins atstovai. Karalikos eimos turi teis ir nualinti esamus monarchus (Saudo Arabija, Omanas).
Kai sosto paveldtojas yra nepilnametis asmuo, skiriamas regentas arba regent taryba. Regentu daniausiai bna asmuo, artimas
karalikajai eimai, turintis isilavinim, imanantis valstybs valdym. Tai savotikas nepilnameio monarcho patarjas. Skiriant
regent dalyvauja karalikos gimins suaug nariai, neretai ir vyriausybs atstovai, dvasininkai. Tai atsakinga procedra, nes
regentas gauna ir tam tikra prasme tam tikras teises valdyti al. Regentyst baigiasi monarchui (sosto pdiniui) pasiekus
pilnametyst. Sosto permimas yra vykdomas ikilmingai. Ta procedra vadinama karnavimu. Jis daniausiai vykdomas katedroje
ar sobore.
Monarcho privilegijos:
Monarchas turi teis monarchins valdios atributus: karn, mantij, sost, skeptr ir kai kuriuos kitus.
Turi teis atitinkam titul. Tas titulas bna gana ilgas. Tai vairs aristokratiniai vardai, daniausiai siejami su jo valdomomis
emmis (dvarais). Ta valda dar siejama su aristokratiniu titulu (grafas, hercogas).
Teis rezidencij. Tai teis karalikj dvar, teis turti dvariki (aristokratikos kilms asmenys, monarcho personalo asmenys,
tarnai, gvardijos daliniai). Kartu tai gali bti suprantama ir kaip tam tikros patalpos, kur monarchas atlieka valstybs vadovo
funkcijas.
Civilinis laktas. Tai finansins los, skiriamos i valstybs biudeto monarchui ir jo dvarui ilaikyti, priimamas specialus
statymas. Jis negali bti mainamas po to, kai nustatomas. Pasibaigus vieno monarcho valdiai, kai skiriamas kitas, civilinis laktas
gali bti padidintas.
Monarcho asmens nelieiamyb. Monarchas turi absoliui asmens nelieiamyb. Jis negali bti traukiamas baudiamojon,
civilinn, administracinn, politinn atsakomybn. Labai retai, bet gali bti kaltinamas valstybs idavyste. Bet koks monarcho
garbs eidimas utraukia teisin atsakomyb.
Daugeliu atveju monarchai atleidiami, nuo mokesi mokjimo.
Turi teis ypating pagarb (Raudoni kilimai). Ypatinga monarcho pagarba pagimd kontrasignacijos institut. Kontrasignacija
tai antras paraas monarcho priimamuose dokumentuose. Monarchas turi teis priimti aktus ir reikalaujama, kad tie aktai bt
pasirayti dar kito pareigno. Monarcho priimtas teisinis aktas sigalioja, kai yra abu paraai. Antrojo parao esm ta, kad
monarchas nra atsakingas u savo veiksmus, o atsakingas tik tas pareignas, kuris padjo antr para. Kontrasignacijos teis
suteikiama Ministrui Pirmininkui ar kitam ministrui.
Kai kuriose alyse yra nustatomi apribojimai monarchui:
Draudimas monarchui palikti valstyb be parlamento leidimo. Tai siejama su tam tikra monarcho politine nelieiamybe. Tai
reikalinga tam, kad monarchas neiduot valstybs.
Reikalavimas, kad monarchas ipaint valstybin religij (tose alyse, kur yra paskelbta valstybin religija). Jei monarchas skelbia
prieingas valstybinei religijai pairas, jis gali bti nualintas (D.Britanija).
Monarcho teisin padtis dar priklauso ir nuo valstybs valdymo formos. Yra tokios monarchijos:

192

absoliutin monarchija;
dualistin monarchija;
parlamentin monarchija.
Didiausius galiojimus turi absoliutini monarchij vadovai (Omanas, Saudo Arabija). Ten valstybs vadovas i ties turi reali
vykdomj valdi. Jie leidia statymus, nes ten nra parlamento. Ten yra tik patariamieji organai. ia jo valdia ne ritualin, o
reali.
Dualistinse monarchijose susiformavusios 2 pagrindins valdi akos: vykdomoji ir leidiamoji (yra ir teismin). Vykdomoji
valdia priklauso monarchui. Tik statym leidyba yra parlamento inioje. i monarchija kartais lyginama su prezidentine respublika
(Jordanija, Marokas).
Parlamentinse monarchijose monarchas daugiau yra simbolin figra. Jam priklauso ritualins funkcijos. Realios vykdomosios
valdios jis neturi. Karalius karaliauja, bet nevaldo. Vykdomoji valdia yra vyriausybs rankose. Parlamentas i valdi
kontroliuoja.
Didioji Britanija. Monarcho sostas, pareigos perduodamos paveldjimo keliu. Nra demokratini procedr, rinkim, kadencijos
apribojim ir pan. D. Britanijoje veikia kastilin paveldjimo sistema. Pirmenyb teikiama vyrikai giminei (jaunesnis brolis
nualina vyresnij seser). Moteris gali sost paveldti, tik jei nra vyrikos lyties pdini. Nuo 1952 met Jungtins Karalysts
valdov - Karalien Elbieta II.
Karalien yra valstybs galva ir tautos vienybs simbolis:
Ji vadovauja vykdomajai valdiai;
Dalyvauja statym leidiamosios valdios veikloje;
Vadovauja teisminei valdiai;
Yra vyriausioji ginkluotoj pajg vad;
Yra Anglijos banyios galva.
Karalien veikia patariama ministr. D. Britanija yra valdoma Vyriausybs, veikianios karaliens vardu. Usienio politikoje
karalien, kaip valstybs galva, turi galiojimus skelbti kar arba taik, pripainti kitas valstybes ir j vyriausybes, sudaryti
tarptautines sutartis, aneksuoti arba atiduoti teritorij. Parlamentas susideda i 3 element karaliens, Lord Rm ir
Bendruomenini Rm.
Lietuvos Respublikos Prezidento institutas.
Konstitucijos VI skirsnis, 77 str. nustato, kad altiniai, nustatantys Prezidento galiojimus bei j ribas, yra Konstitucija ir alies
statymai (Prezidento st., Seimo statutas, Vyriausybs, Pilietybs ir kt. st.). ios teiss normos nra lygiaverts, todl reikia skirti
keli lygi teis. Atskleisti prezidento galiojimus aikinant statymus nra paprasta, nes juos aikinant gali bti pastebtos vairios
st. spragos arba netgi konkurencija. Be to, statym interpretavimas ir aikinimas neivengiamai susiduria su Konstitucijos
interpretavimu ir aikinimu, kadangi Konstitucija yra aukiausios juridins galios ir tiesiogiai taikoma.
KT 1998 m. sausio 10 d. nutarime nurodo, kad LR egzistuojanti valdymo forma gali bti vertinama kaip parlamentin respublika,
turinti kai kuri mirios (pusiau prezidentins) valdymo formos ypatum.
Prezidento veto (lot. draudiu) iuolaikinse valstybse ir LT
Istorijoje i svoka vystsi kartu su teisini santyki patirtimi. Yra inoma liberum veto teis, kuri yra laikoma absoliutaus
draudimo pavyzdiu. Taip pat inoma limituoto veto teis (Vokietijos imperijoje), kuri veikdavo valstybs nari kiekyb ir
centrins valdios valia. Galimyb vieniems parlamento rmams nepritarti kit rm sprendimams teorijoje taip pat vadinama veto
teise. Teism teis pripainti teiss aktus antikonstituciniais vadinama teisminiu veto (JAV ir kt. alyse).
Valstybs vadovo galiojimas pasirayti ir skelbti parlament priimtus aktus yra teorin ir praktin prielaida vetuoti parlamento
priimtus statymus ir grinti juos naujai svarstyti. Yra vairi veto teiss termin (prezidento veto, suspensyvinis veto,
atidedamasis veto), taiau visus juos sieja turinio pranaumas, t.y. visi jie kalba apie valstybs vadovo galias nepritarti parlamento
priimtam st.
statym promulgacijos teis yra tradicinis rankis valstybs vadovo galiojim rate. Kad ir kokia bt valstybs valdymo forma,
valstybs vadovas skelbia st., jo paraas yra galutinis formalumas, kuriam esant st. pradeda galioti. Daugelyje valstybi tokie
valstybi vadov galiojimai tra ilaikymas tradicijos, sietinos su pagarba pirmajam alies asmeniui.
Veto galiojimais besivadovaujantis alies vadovas tam tikra apimtimi gali dalyvauti st. leidybos procese. Panaudotas veto gali
priversti parlament tikslinti savo nuomon, priversti st. leidiamj institucij abipusi kompromis pagrindu dertis derinant
skirtingas nuostatas dl st. turinio. Prezidentas tampa paskutiniu subjektu, kuris gali nepasiraydamas st. mginti apginti
visuomenin interes, jeigu tokio gynimo pasigenda parlamento priimtame st.
Veto galiojimai nra absoliuts. Parlamentui yra numatyta galimyb veikti prezidento veto pakartotinai priimant valstybs vadovo
vetuotus st., tad prezidento veto galios tikrasis turinys gldi ir parlamento galiojimuose, apibrianiuose veto veikimo slygas.
Skirtingose valstybse prezidento veto galiojimai yra nevienodi. JAV egzistuoja stiprus prezidento veto, nes pastarj veikti reikia
ne maiau kaip 2/3 dalyvaujani posdyje Atstov rm nari bals daugumos, Senatui taip pat taikoma 2/3 kvota. Jei st.
projektui pritaria ir Senatas, jis tampa st. nepaisant prezidento prietaravim. Pranczijos prezidentas taip pat naudojasi veto, taiau
jie kitokie. ia valstybs vadovo veto teis veikiama nesudtinga parlamentine procedra. Nors Pranc. Konstitucija teigia, kad
prezidentas turi galimyb pareikalauti i Parlamento, kad jis i naujo svarstyt st., taiau veto yra veikiamas paprastja parlamento
nari bals dauguma. VFR Federalinis Prezidentas negali vetuoti parlamento priimt st. Galima konstatuoti, kad veto galiojimai
pasireikia trejopai: 1) veto galiojim nra (nors formaliai st. skelbiamas valstybs vadovo vardu); 2) vadovai turi silpn veto (jam
veikti nereikalinga kvalifikuota parlamento nari bals dauguma); 3) vadovai turi stiprius veto galiojimus (veto veikiamas tik
kvalifikuota parlamento nari bals dauguma).
Lietuvoje egzistuojantis prezidento veto modelis nra labai veiksmingas, Seimas nesunkiai j veikia. Klausimas: ar silpnas veto
btinai yra blogas? Prezidentinio veto instituto egzistavimas ar neegzistavimas negali bti kriterijus, padedantis kokybs poiriu
vertinti valstybs valdymo form.

193

Prezidento pavadavimas
Prezidento st.:
21 straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje nustatytais atvejais Respublikos Prezidento pareigas laikinai eina arba laikinai j
pavaduoja Seimo Pirmininkas.
Kai Respublikos Prezidentas laikinai ivyksta usien ir dl to laikinai negali eiti savo pareig, Respublikos Prezidentas pasirao
dekret, kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai pavaduoti Respublikos Prezident.
Kai Respublikos Prezidentas serga ir dl to laikinai negali eiti savo pareig, Respublikos Prezidentas pasirao dekret, kuriuo
Seimo Pirmininkui pavedama laikinai pavaduoti Respublikos Prezident. Jeigu Respublikos Prezidentas dl sveikatos bkls negali
pareikti savo valios dl Respublikos Prezidento laikino pavadavimo, taikoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio
pirmojoje dalyje bei iame statyme nustatyta Respublikos Prezidento pareig laikino jimo tvarka.
Tuo atveju, kai Respublikos Prezidentas mirta, statym nustatyta tvarka iduotas mirties akto rao nuoraas, patvirtinantis
Respublikos Prezidento mirt, per manomai trumpiausi laik teikiamas Seimui.
Tuo atveju, kai Respublikos Prezidentas atsistatydina i savo pareig, jo pasiraytas dekretas dl Respublikos Prezidento
atsistatydinimo i pareig, taip pat io straipsnio antrojoje ir treiojoje dalyse nurodytais atvejais pasiraytas Respublikos
Prezidento dekretas dl Respublikos Prezidento laikino pavadavimo teikiamas Seimui.
Tuo atveju, kai Seimas Respublikos Prezident paalina i pareig apkaltos proceso tvarka, taikoma Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje bei iame statyme nustatyta Respublikos Prezidento pareig laikino jimo tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais atvejais Seimas ne vliau kaip per 10 dien privalo
paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi bti surengti ne vliau kaip per du mnesius. Jeigu Seimas negali susirinkti ir
paskelbti Respublikos Prezidento rinkim, iuos rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausyb.
22 straipsnis
Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje
dalyje nustatytais atvejais:
1) Respublikos Prezidentui mirus;
2) Respublikos Prezidentui atsistatydinus;
3) Seimui paalinus Respublikos Prezident i pareig apkaltos proceso tvarka;
4) kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti pareig.
Laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Seimo Pirmininkas tam laikui netenka savo galiojim Seime, jam laikinai
pereina visi Respublikos Prezidento galiojimai. Seimo Pirmininkas Respublikos Prezidento pareigas eina tol, kol statymo
nustatyta tvarka prisieks naujai irinktas Respublikos Prezidentas. iuo laikotarpiu Seimo pavedimu Seimo Pirmininko pareigas
laikinai eina vienas i Seimo Pirmininko pavaduotoj.
Seimo Pirmininkui pradjus laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, Seimas ne vliau kaip per 10 dien priima nutarim dl
Respublikos Prezidento rinkim paskelbimo. ie Respublikos Prezidento rinkimai turi bti surengti ne vliau kaip per du mnesius.
Jeigu Seimas negali susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkim, iuos rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos
Vyriausyb.
Kai io statymo nustatyta tvarka prisiekia naujai irinktas Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas nustoja laikinai eiti
Respublikos Prezidento pareigas ir pradeda eiti Seimo Pirmininko pareigas.
23 straipsnis
Seimo Pirmininkas laikinai pavaduoja Respublikos Prezident Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio antrojoje dalyje
nustatytais atvejais:
1) kai Respublikos Prezidentas laikinai ivyks usien ir dl to laikinai negali eiti pareig;
2) kai Respublikos Prezidentas suserga ir dl to laikinai negali eiti pareig.
Seimo Pirmininkas laikinai pavaduotoja Respublikos Prezident, kai sigalioja Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo Seimo
Pirmininkui laikinai pavedama pavaduoti Respublikos Prezident dl jo laikino ivykimo usien ar susirgimo.
io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais Seimo Pirmininkas turi savo, kaip Seimo Pirmininko, galiojimus.
Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezident, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, atleisti ar skirti
ministr be Seimo sutikimo.
Inykus io straipsnio pirmojoje dalyje nustatytoms prieastims, Seimo Pirmininkas nustoja pavaduoti Respublikos Prezident.
24 straipsnis
Jokiais kitais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje bei io statymo 22 ir 23 straipsniuose nenurodytais atvejais
jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento galiojim.
Prezidento teisinis statusas
Konstitucijos 86 str. ia nuostata yra tvirtintas LR prezidento imunitetas asmens nelieiamybs papildomos garantijos,
reikalingos ir btinos to asmens pareigoms tinkamai atlikti. KT 2000 m. gegus 8 d. nutarimas: prezidento kaip valstybs vadovo,
gyvendinanio jam Konstitucijos ir st. pavestas pareigas, imunitetas turi utikrinti LR prezidentui nekliudomai vykdyti
Konstitucijoje nustatytas funkcijas.
Kol eina pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas baud. atsakomybn ar administracinn atsakomybn. Jo garb ir orum gina
LR st. atsakomyb u vie prezidento eidim ar meiim.
Prezidentas turi vliav, herb, antspaud
Prezidento st.:
18 straipsnis
Nustatomas toks Respublikos Prezidento valstybinis aprpinimas ir aptarnavimas:
1) darbo umokestis, lygus paskutinio paskelbto alies kio vidutinio mnesinio darbo umokesio dvylikai dydi;
2) rezidencija Vilniuje ir vasaros rezidencija, taip pat tarnybinis butas Vilniuje;

194

3) specialios paskirties lktuvas ir 2 automobiliai;

4) apsauga, kuria rpinasi specialios paskirties tarnyba;
5) atstovavimo ilaidos alies viduje ir lankantis usienio valstybse - pagal tarptautin diplomatin praktik
atsiskaitytinai ir 25 procentai Respublikos Prezidento mnesinio darbo umokesio neatsiskaitytinai.
20 straipsnis
Respublikos Prezidento eimos apsaug utikrina specialios paskirties tarnyba.
Respublikos Prezidentui, kurio galiojimai nutrko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 punktuose
nustatytais pagrindais, iki gyvos galvos:
1) Respublikos Prezidento valstybin renta skiriama ir mokama Lietuvos Respublikos Prezidento valstybins rentos
statymo nustatytomis slygomis ir tvarka;
2) suteikiamos gyvenamosios patalpos su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas. Aptarnaujani asmen, apsaugos
ir transporto priemoni skaii nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb.
Respublikos Prezidentai laidojami valstybs lomis.

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai.

Prezidento rinkim tvark numato Konstitucija ir LR prezidento rinkim st.
Prezidento rinkim st.:
1 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkim pagrindai
Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilieiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir
tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. (t.p. Konstitucijos 78 str.)
2 straipsnis. Teis bti kandidatu Respublikos Prezidentus
Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus
pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip 40 met ir jeigu jis gali bti renkamas
Seimo nariu.
Respublikos Prezidentu negali bti renkamas iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik asmuo, kur Seimas
apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils. (10 m. maksimaliai
galimas laiko tarpas vienam asmeniui bti LR prezidentu)
is. Duomenys apie ryius su usienio specialiosiomis tarnybomis
(struktromis)
Pretendentas bti kandidatu Respublikos Prezidentus po to, kai Vyriausioji rinkim komisija priima sprendim iduoti jam
rinkj para rinkimo lapus, privalo iki registravimo kandidatu Respublikos Prezidentus pateikti Vyriausiajai rinkim komisijai
duomenis apie savo darb SSRS ar buvusi sovietini respublik NKVD, NKGB, MGB, KGB bei kit usienio valstybi
atitinkamose tarnybose (struktrose), apie mokymsi i tarnyb (struktr) mokyklose ar apie bendradarbiavim su iomis
tarnybomis (struktromis). iuos duomenis pretendentas bti kandidatu Respublikos Prezidentus rao duomen anketoje. Joje turi
bti nurodyta: tarnybos (struktros) pavadinimas bei pavaldumas, asmens pareigos, laipsnis, rangas ir funkcijos, darbo ar mokslo
laikas ir vieta, apdovanojimai. Duomen anketos form nustato Vyriausioji rinkim komisija. Anketos duomenys yra viei. Jei
pretendentas bti kandidatu Respublikos Prezidentus duomen anketoje pateikia ioje straipsnio dalyje nurodytus duomenis,
Vyriausioji rinkim komisija privalo i anket vieai paskelbti per 24 valandas nuo jos pateikimo.
Apie savo darb, mokymsi ar bendradarbiavim su io straipsnio 1 dalyje nurodytomis tarnybomis (struktromis)
kandidatas Respublikos Prezidentus privalo skelbti savo kiekvienoje vaizdo ar garso agitacinje rinkim mediagoje.
(...)
3 straipsnis. Visuotin rinkim teis
Teis rinkti Respublikos Prezident turi Lietuvos Respublikos pilieiai, kurie rinkim dien yra ne jaunesni kaip 18
met. Rinkimuose nedalyvauja pilieiai, teismo pripainti neveiksniais.
Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliei rinkim teisi apribojimai dl lyties, rass,
tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair - draudiami.
(paeist rinkim teis pilieiai turi teis ginti teismuose)
4 straipsnis. Lygi rinkim teis
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teis rinkti Respublikos Prezident, rinkimuose turi vien bals.
(=lygi rinkim teis)
5 straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai
Respublikos Prezident rinkjai renka be tarpinink.
6 straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkjai balsuoja asmenikai ir slaptai. Kontroliuoti rinkj vali rinkimuose draudiama.
7 straipsnis. Vieumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybs institucijos ir rinkim komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo vieai. Apie rinkim
organizavimo renginius (susirinkimus, posdius) vieai praneama ne vliau kaip likus 12 val. iki rengini pradios.
Rinkim komisijos informuoja pilieius apie savo darb, rinkim apylinki sudarym, rinkim komisij sudt,
buvimo viet ir darbo laik, apie rinkj sraus, kandidat Respublikos Prezidentus registravimo rezultatus, balsavimo ir rinkim
rezultatus.
Valstybins masins informacijos priemons informuoja visuomen apie Respublikos Prezidento rinkim rengim ir
vykdym.
Vis masins informacijos priemoni atstovai turi teis nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos
organizuoja rinkim komisijos, visuose rinkim komisij posdiuose, taip pat gauti i rinkim komisij informacij apie rinkim
rengim ir vykdym.
8 straipsnis. Rinkim rengimo ir vykdymo ilaidos

195

Respublikos Prezidento rinkim rengimo ir vykdymo ilaidas apmoka valstyb ir savivaldybs. I valstybs l
apmokamos rinkim komisij ilaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei atlyginama u rinkim komisij nari ir jas
aptarnaujanio personalo darb. I savivaldybi l apmokama u miest, rajon ir apylinki rinkim komisij bstini patalp
ilaikym, balsavimo patalp rengimo inventoriaus sigijim ir isaugojim. Jeigu savivaldyb nesuteikia tinkam patalp ar
inventoriaus rinkim apylinks bstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimu panaudojamos
valstybs los. iuo atveju faktines ilaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mnesius po rinkim Vyriausioji rinkim
komisija ne gino tvarka iieko i savivaldybs.
9 straipsnis. Rinkim apylinki sudarymas
Atsivelgiant patogum rinkjams atvykti balsavimo patalpas ir rinkj skaii, miest, rajon teritorijos dalijamos
rinkim apylinkes.
Miesto, rajono teritorijos suskirstym rinkim apylinkes mero teikimu tvirtina ir keiia Vyriausioji rinkim komisija.
Patvirtint rinkim apylinki sra, jo pakeitimus Vyriausioji rinkim komisija skelbia Valstybs iniose.
Rinkim apylinks teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkj.
(...)

10 straipsnis. Rinkim komisijos

Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkim komisija;
2) miesto, rajono rinkim komisija;
3) apylinki rinkim komisijos.
Rinkim komisij nariai negali bti kandidatais Respublikos Prezidentus ar kandidato patiktiniais.
rinkim komisij gali bti silomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teis bti renkamas Seimo nariu
(neatsivelgiant nustatyt kandidatui Seimo narius jauniausi ami, bet rinkim dien ne jaunesnis kaip 18 met) ir nebuvo
anksiau atleistas i rinkim komisijos u rinkim ar Referendumo statym paeidimus.
31 straipsnis. Pretendent bti kandidatais Respublikos Prezidentus klimas
Pretendentais bti kandidatais Respublikos Prezidentus save gali ikelti pavieniai asmenys.
Pretendentus bti kandidatais Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politins partijos ir politins organizacijos.
Pretendent bti kandidatais Respublikos Prezidentus iklimas pradedamas ne anksiau kaip likus 80 dien ir
baigiamas ne vliau kaip likus 65 dienoms iki rinkim dienos.
Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsn arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal
Konstitucijos 89 straipsnio pirmj dal rengiami per du mnesius nuo j paskelbimo, pretendent bti kandidatais Respublikos
Prezidentus iklimas pradedamas kit dien po to, kai sigalioja atitinkamai arba Seimo nutarimas, arba Vyriausybs nutarimas dl
rinkim paskelbimo, ir baigiamas ne vliau kaip likus 45 dienoms iki rinkim dienos. Jeigu ie rinkimai rengiami anksiau kaip per
du mnesius nuo j paskelbimo, is 45 dien terminas trumpinamas tiek dien, kiek j trksta iki dviej mnesi termino.
snis. Pareikimas apie asmens dalyvavim rinkimuose kandidatu Respublikos Prezidentus
Pretendentas bti kandidatu Respublikos Prezidentus ratu pareikia apie tai Vyriausiajai rinkim komisijai.
Jeigu pretendent bti kandidatu Respublikos Prezidentus ikl politins partijos ar politins organizacijos, j
sprendimas taip pat pateikiamas ratu. Pretendentas bti kandidatu Respublikos Prezidentus privalo atvykti ir pateikti Vyriausiajai
rinkim komisijai pilietyb patvirtinant dokument ir dokument apie sumokt paskutinio paskelbto alies kio vidutinio
mnesinio darbo umokesio (toliau VMDU) 5 dydi ustat. Ustatas yra grinamas j sumokjusiam asmeniui po rinkim,
jeigu j metu kandidatas Respublikos Prezidentus gavo daugiau kaip 7 procentus balsavime dalyvavusi rinkj bals.
Pretendentas bti kandidatu Respublikos Prezidentus privalo ratu praneti Vyriausiajai rinkim komisijai:
1) ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybs (valstybi) pilietis;
2) pateikti kitos valstybs (valstybi) pilietyb patvirtinant dokument;
3) Lietuvos Respublikos, kit valstybi kompetenting institucij iduot dokument apie kitos valstybs (valstybi)
pilietybs atsisakym ar jos netekim;
4) ar jis sutinka, kad Vyriausioji rinkim komisija gaut duomenis i Lietuvos Respublikos ir usienio valstybi
kompetenting institucij apie jo turim ar turt kitos valstybs (valstybi) pilietyb, jos atsisakym ar netekim;
Jeigu asmuo nesutinka, kad Vyriausioji rinkim komisija gaut io straipsnio treiosios dalies 4 punkte nurodytus
duomenis, Vyriausioji rinkim komisija asmens pretendentu bti kandidatu Respublikos Prezidentus neregistruoja, o jei buvo j
registravusi pretendentu bti kandidatu Respublikos Prezidentus ar kandidatu Respublikos Prezidentus, tok registravim
panaikina.
Vyriausioji rinkim komisija ne vliau kaip per 3 dienas (skaitant ir ne darbo) nuo pareikimo gavimo patikrina, ar nra
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnyje nurodyt aplinkybi, neleidiani asmeniui bti kandidatu Respublikos
Prezidentus, taip pat ar jis vykd io straipsnio treiojoje dalyje nurodytus reikalavimus, ir priima motyvuot sprendim iduoti
asmeniui rinkj para rinkimo lapus su pretendento bti kandidatu Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba atsisakyti juos
iduoti. Sprendimas atsisakyti iduoti rinkj para rinkimo lapus ne vliau kaip per 3 dienas nuo jo primimo gali bti
skundiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o is turi inagrinti skund ne vliau kaip per 72 valandas nuo jo
padavimo. termin skaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas siteisja nuo
paskelbimo.
Kandidatas Respublikos Prezidentus turi teis ratu ataukti savo pareiktinius dokumentus likus ne maiau kaip 15 dien
iki rinkim dienos. iuo atveju Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimas gali bti priimamas tik dalyvaujant Vyriausiosios
rinkim komisijos posdyje kandidatui Respublikos Prezidentus. Vyriausioji rinkim komisija sprendim dl kandidato
Respublikos Prezidentus registravimo panaikinimo gali priimti likus iki rinkim dienos ne maiau kaip 13 dien.
34 straipsnis. Kandidat Respublikos Prezidentus registravimas

196

Likus iki rinkim ne maiau kaip 45 dienoms, pretendentai bti kandidatais Respublikos Prezidentus, privalo
pateikti Vyriausiajai rinkim komisijai jos iduotus rinkj para rinkimo lapus su ne maiau kaip 20 tkstani rinkj para.
Taip pat pretendentas turi pateikti gyventoj pajam mokesio bei gyventojo turto deklaracij pagrindini duomen iraus,
patvirtintus valstybins mokesi inspekcijos.
Pretendentai bti kandidatais Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkim komisijai paym apie
savo sveikatos bkl. Vyriausioji rinkim komisija i paym paskelbia visuomens informavimo priemonse.
Vyriausioji rinkim komisija ne vliau kaip per 10 dien nuo rinkj para rinkimo lap gavimo patikrina, ar jie teisingai upildyti.
Jeigu aptinkama, kad pilietis dl to paties pretendento bti kandidatu Respublikos Prezidentus pasira du ar daugiau kart, jo visi
paraai neskaitomi. Be to, neskaitomi paraai ar duomenys, kurie buvo gauti ar rayti paeidiant io statymo 33 straipsnio
treij dal.
Jeigu, atmetus paraus, kurie neskaitomi, pretendent bti kandidatu Respublikos Prezidentus remia ne maiau kaip 20 tkstani
rinkj, Vyriausioji rinkim komisija ne vliau kaip per 24 valandas privalo registruoti asmen kandidatu Respublikos Prezidentus.
Vyriausiosios rinkim komisijos atsisakymas registruoti asmen kandidatu Respublikos Prezidentus ne vliau kaip per 3 dienas
(skaitant ir ne darbo dienas) gali bti apskstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o is privalo inagrinti skund
per 72 valandas. termin skaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas siteisja nuo jo
paskelbimo.
Pretendentai bti kandidatais Respublikos Prezidentus kandidato Respublikos Prezidentus status gyja juos
registravus kandidatais Respublikos Prezidentus Vyriausiojoje rinkim komisijoje ir paskelbus oficialaus leidinio Valstybs
inios priede Informaciniai praneimai vis asmen, registruot kandidatais Respublikos Prezidentus, sra.
Likus iki rinkim dienos ne maiau kaip 30 dien, Vyriausioji rinkim komisija oficialiai skelbia vis asmen,
registruot kandidatais Respublikos Prezidentus, sra ir ne vliau kaip per 24 valandas nuo srao paskelbimo iduoda iems
asmenims kandidato Lietuvos Respublikos Prezidentus paymjim. Nuo oficialaus kandidat Respublikos Prezidentus srao
paskelbimo dienos prasideda Respublikos Prezidento rinkim kampanija.
Kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsn arba Respublikos Prezidento rinkimai
pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmj dal rengiami per du mnesius nuo j paskelbimo, pretendentai bti kandidatais
Respublikos Prezidentus privalo Vyriausiajai rinkim komisijai pateikti jiems iduotus io statymo 33 straipsnyje nurodytus rinkj
para rinkimo lapus ne vliau kaip likus 40 dien iki rinkim.
Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsn arba Respublikos Prezidento rinkimai
pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmj dal rengiami anksiau kaip per du mnesius nuo j paskelbimo, io straipsnio etojoje ir
septintojoje dalyse nurodyti 30 ir 40 dien terminai trumpinami tiek dien, kiek j trksta iki dviej mnesi termino.

Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsn arba Respublikos Prezidento rinkimai
pagal Konstitucijos 89 straipsnio pirmj dal rengiami anksiau kaip per du mnesius nuo j paskelbimo, jie negali bti surengti
anksiau kaip per 45 dienas nuo rinkim dienos paskelbimo.
(galimi atvejai, kai prezidento rinkimai rengiami nepasibaigus kadencijai. tokiais atvejais rengiami rinkimai, nors ir vyksta
anksiau negu paprastai, nra vadinami pirmalaikiais: prezidentui mirus, atsistatydinus, paalinus apkaltos proceso tvarka i
pareig, Seimu nutarus, kad jis negali eiti pareig dl sveikatos bkls. tokiu atveju jo pareigas laikinai eina Seimo pirmininkas. jis
tuo atveju netenka savo galiojim Seime jo pareigas laikinai eina jo pavaduotojas. ivardytais atvejais, Seimas privalo ne vliau
kaip per 10 d. paskirti prezidento rinkimus, kurie turi bti surengti ne vliau kaip per du mn.)
49 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkim dien nuo 7 iki 20 valandos rinkim komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkjas balsuoja tik toje
rinkim apylinkje, kurios rinkj sraus jis yra trauktas. Patu gautas rinkjo balsas galioja tik toje rinkim apylinkje, kurios
rinkj sraus rinkjas yra trauktas.
numatyta galimyb balsuoti patu:
54 straipsnis. Balsavimas patu
Balsavimas patu suteikia galimyb dalyvauti rinkimuose pilieiams, kurie dl sveikatos bkls arba dl kit prieasi
rinkim dien negali atvykti balsuoti rinkim apylink. Balsuoti patu galima miesto, rajono pato skyriuose j darbo valandomis,
pradedant 5 diena iki rinkim ir baigiant likus vienai dienai iki rinkim, jei rinkjas raytas to miesto, rajono rinkj sraus, ir
baigiant likus 2 dienoms iki rinkim, jei rinkjas neraytas to miesto, rajono rinkj sraus. Balsavimo patu ilaidas apmoka
valstyb.
U balsavimo organizavim atsako pato skyriaus virininkas. Jis yra atsakingas u rinkim biuleteni ir balsavimo vok
apskait, idavim ir primim balsavimo patu metu. U pato skyriaus darbo balsuojant patu prieiros organizavim atsako tos
rinkim apylinks, kurios teritorijoje yra pato skyrius, komisijos pirmininkas.
Rinkim biuleteniams ir vokams iduoti bei priimti balsavimo patu metu pato virininkas, pritarus miesto, rajono rinkim
komisijai, paskiria pato darbuotojus (pareignus), kuriems patikima iduoti rinkim biuletenius ir balsavimo vokus. Jeigu miesto,
rajono rinkim komisija pareikalauja, pato virininkas privalo nualinti pato darbuotoj nuo darbo su rinkim dokumentais. Pato
darbuotojams, kurie galiojami iduoti rinkim dokumentus, miesto, rajono rinkim komisija iduoda nustatytos formos paymas.
Rinkim komisijos narys, rinkim stebtojas, pateiks pato darbuotojui savo paymjim, rinkjas, pateiks rinkjo paymjim ir
jo asmenyb patvirtinant dokument, turi teis rayti i paym savo pastab, apie kuri pato virininkas nedelsdamas pranea
miesto, rajono rinkim komisijai. ios paymos neturintis pato darbuotojas neturi teiss iduoti rinkim dokument. Pato
skyriuose turi bti patalpa (vieta), kurioje rinkjas galt netrukdomas ir slaptai upildyti rinkim biuleten ir dti j balsavimo
vok. Balsavim gali stebti partij ir politini organizacij stebtojai, turintys paymjimus stebti rinkimus bet kurioje rinkim
apylinkje.
Pato darbuotojas rinkim dokumentus rinkjui iduoda Vyriausiosios rinkim komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkim
biuleteniu rinkjui iduodami balsavimo patu vokai. Iorin balsavimo patu vok pato darbuotojas adresuoja tai apylinks
rinkim komisijai, kuri nurodyta asmens rinkjo paymjime. (...)
Miest, rajon bals skaiiavimo dokument pateikimas Vyriausiajai

197

rinkim komisijai ir rinkim rezultat nustatymas

Vyriausioji rinkim komisija rinkim rezultatus nustato po to, kai gauna vis miest ir rajon rinkim komisij bals
skaiiavimo protokolus, taip pat kitus dokumentus.
Miesto, rajono rinkim komisija visus i rinkim apylinki gautus dokumentus (iskyrus finansinius), rinkj sraus,
miesto, rajono rinkim komisijos bals skaiiavimo protokol, miesto, rajono rinkim komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir
kitus rinkim dokumentus sudeda specialius paketus ir antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkim komisijos nustatyt laik
perduodami Vyriausiajai rinkim komisijai.
Vyriausioji rinkim komisija pagal miest, rajon rinkim komisij bals skaiiavimo protokolus ir pagal bals skaiiavimo
protokolus diplomatinse atstovybse nustato:
1) Lietuvos Respublikos rinkj skaii;
2) dalyvavusi rinkimuose rinkj skaii;
3) negaliojani rinkim biuleteni skaii;
4) galiojani rinkim biuleteni skaii;
5) u kiekvien kandidat Respublikos Prezidentus paduot bals skaii.
Vyriausioji rinkim komisija, nagrindama io statymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaiiuoti rinkim
biuletenius ir, nustaiusi skaiiavimo klaidas, gali pataisyti raus bals skaiiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkim komisija dl
bals skaiiavimo protokoluose rast klaid negali pripainti negaliojaniais rinkim apylinki, miest, rajon rinkim komisij
bals skaiiavimo protokol.
Vyriausioji rinkim komisija, nustaiusi, kad iurkts io statymo paeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokument
suklastojimas turjo lemiamos takos Respublikos Prezidento rinkim rezultatams, gali pripainti Respublikos Prezidento rinkim
rezultatus negaliojaniais.
Irinktu laikomas tas kandidatas Respublikos Prezidentus, kuris pirm kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei
vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis
rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausiai, bet ne maiau kaip vien tredal vis rinkj bals.
(=maoritarin rinkim sistema)
Jeigu pirmame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurinko reikiamos bals daugumos, po dviej savaii nuo rinkim
dienos io statymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dl dviej kandidat, gavusi daugiausiai bals pirmame
balsavimo rate. balsavim Vyriausioji rinkim komisija paskelbia t pai dien kaip ir pirmojo balsavimo rato galutinius
rezultatus. Per pakartotin balsavim irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiau bals.
Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiaus, ne
vliau kaip per 45 dienas nuo rinkim dienos io statymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
Prezidento st.:
1 straipsnis
Po Respublikos Prezidento rinkim rezultat oficialaus paskelbimo Vyriausioji rinkim komisija ne vliau kaip per 7 dienas
irinktam Respublikos Prezidentui teikia Lietuvos Respublikos Prezidento paymjim.
2 straipsnis
Irinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to,
kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai.
Irinkus Respublikos Prezident tais atvejais, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje,
irinktas Respublikos Prezidentas penktj darbo dien po Respublikos Prezidento rinkim rezultat paskelbimo pradeda eiti savo
pareigas, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai.
6 straipsnis
T dien, kai naujasis Respublikos Prezidentas pradeda eiti pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausyb grina jam savo
galiojimus.
7 straipsnis
Asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos
Respublikos Prezidento rinkim kampanijos pradios. Tok pareikim Respublikos Prezidentas turi paskelbti kit dien po to, kai
Vyriausioji rinkim komisija teikia jam Lietuvos Respublikos Prezidento paymjim.
LR prezidento rinkimus skelbia Seimas (priimdamas atitinkam nutarim).
Lietuvos Respublikos Prezidento galiojimai.
LR prezidentas turi galiojim v. valstybinio gyvenimo srityse. Vienose ie galiojimai priklauso iimtinei prezidento
kompetencijai, kitose susij su kt. valstybs institucij galiojimais, kuriuos realizuoti galima vadovaujantis valdi padalijimo
princip. Pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys alies vadovo galiojim apimt ir ribas Konstitucija, Prezidento st.,
Prezidento rinkim st.
Prezidentas ir Seimas
Prezidento galiojimai nekonkuruoja su Seimo galiojimais. Taiau prezidento santykiai su Seimu leidia vertinti valstybs vadov
kaip svarb st. leidybos proceso dalyv. Net naujai irinktas Seimas pirm posd renkasi kvieiamas prezidento. Prezidentas taip
pat turi galiojimus skelbti eilinius Seimo rinkimus, o tam tikrais atvejais ir pirmalaikius parlamento rinkimus (tai ribojama tam
tikromis aplinkybmis Konstitucijos 58 str., j riboja 87 str.)
st. leidyba Seimo rankose, taiau prezidentas turi tam tikr galiojim ioje srityje. Pirma, jis turi st. leidybos iniciatyvos teis.
Antra, Seimo priimti st. sigalioja tik po to, kai juo pasirao ir oficialiai paskelbia prezidentas (iskyrus atvejus, kai paiuose st.
numatoma kitokia j sigaliojimo tvarka). Prezidentas priimt st. ne vliau kaip per deimt dien po teikimo pasirao ir oficialiai

198

paskelbia, arba motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti. Jei prezidentas st. nei pasirao, nei graina, tuomet toks st.
sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo pirmininkas.
Susidrs su prezidento veto, Seimas gali reaguoti trejopai:
1) priimti prezidento pastabas;
2) jas atmesti;
3) numarinti ibraukiant i politins darbotvarks.
Prezidento grint st. Seimas gali i naujo svarstyti ir priimti. st. laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos prezidento teikiamos
pataisos, arba jei u st. balsavo ne maiau kaip pus (u konstitucin st. ne maiau kaip 3/5) vis Seimo nari, dalyvaujani
posdyje. Tokius st. prezidentas privalo ne vliau kaip per tris dienas pasirayti ir nedelsdamas oficialiai paskelbti.
Prezidentas teikia Seimui valstybs kontrolieriaus, LT banko valdybos pirmininko kandidatras. Taip pat Konstitucija prezident
pareigoja daryti metinius praneimus Seime apie padti LT, LR vidaus ir usienio politik. Seimo pritarimu prezidentas skiria ir
atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov.
Prezidentas Vyriausybs formavimo procese
Prezidentas ne tik turi takos, bet ir tiesiogiai dalyvauja Vyriausybs formavimo procese. Konstitucijos 84 str.: prezidentas savo
dekretu, gavs Seimo pritarim, skiria MP, paveda jam sudaryti Vyriausyb. i jo funkcija buvo atskleista ir KT jurisprudencijoje
1998 m. sausio 10 d.: prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikom MP ir tvirtinti toki Vyriausyb, kurios programai Seimas
gali pritarti posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. Prezidento teis skirti MP daugumos palaikom kandidat tapo pareiga.
KT nesuvar prezidento galios iuo nutarimu, o tik atskleid tikrj jo galiojim turin. Taip pat KT atskleid Vyriausybs
formavimo schem:
1. Prezidentas derina MP kandidatr su Seimo dauguma;
2. Prezidentas silo Seimui pritarti jau aptartai MP kandidatrai;
3. Seimas pritaria arba nepritaria MP kandidatrai;
4. Prezidentas dekretu skiria MP, jei pastarajai kandidatrai pritar Seimas;
5. naujai suformuota Vyriausyb siekia gauti Seimo pritarim savo veiklos programai.
Tik tuomet naujoji Vyriausyb gauna galiojimus veikti. Reikmingiausiu faktoriumi, lemianiu MP ir Vyriausybs sudt, tampa ne
prezidento, o Seimo (parlamentins daugumos) valia. galiojim grinimas prezidentui o ne Seimui nepakeiia galiojim balanso,
nes sudarant kit Vyriausyb is procesas turs vykti pagal jau aptart schem.
Tarp Seimo sesij prezidentas sprendia esant reikalui, ar leisti patraukti MP ar ministr baud. atsakomybn, duoda leidim juos
suimti ar kitaip suvaryti j laisv.
Konstitucijoje nra numatyta galimyb alies vadovui dalyvauti Vyriausybs posdiuose. Konstitucij numato, jog ministrai yra
atskaitingi prezidentui, taiau alies vadovas nra nei Vyriausybs narys, nei vadovas.
Prezidentas ir teismin valdia
Prezidentas, kaip valstybs vadovas, dalyvauja teism formavimo procese. Jis yra vienintelis pareignas, kuris gali skirti ir atleisti
teism teisjus. Jis teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras. Seimui paskyrus Auk. Teismo teisjus, prezidentas i
j teikia Seimui pirminink. Auk. Teismo skyri pirmininkus i paskirt teisj skiria Seimas prezidento teikimu, pasilius Auk.
Teismo pirmininkui.
Taip pat prezidentas skiria apeliacinio teismo teisjus, i j ir pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas. Teisj
kandidatras prezidentui teikia teisingumo ministras. Apylinki, apygard ir specializuoto teismo teisjus bei pirmininkus skiria, j
darbo vieta keiia prezidentas.
KT 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas: Atsivelgiant Konstitucijoje numatyt teism formavimo tvark, t.p. prezidento ir spec.
teisj institucijos santyki konstitucin reguliavim, darytina ivada, kad Konstitucijos 112 str. 5 d. nurodyta speciali teisj
institucija turi patarti prezidentui visais teisj skyrimo, j profesins karjeros, taip pat atleidimo ir pareig klausimais. ios
institucijos patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nra ios institucijos patarimo, prezidentas negali priimti sprendimo dl teisjo
paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig. Taigi speciali teisj institucija ne tik padeda prezidentui formuoti
teismus, bet ir yra atsvara prezidentui, kaip vykdomosios valdios subjektui formuojant teisj korpus.
Prezidentas st. nustatytais atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti teisj skaii teismuose, tvirtina teisj valdios simboli
etalonus, paymjim pavyzdius. Teisjas negali bti patrauktas baud. atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo laisv
be Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij be prezidento sutikimo. Taiau prezidentas negali daryti takos teism sprendimams
bylose.
KT, nepriklausydamas bendrj teism sistemai, vykdo tik jam bdingas funkcijas. alies vadovas turi galiojim KT formavimo
procese: jis teikia Seimui trij (i 9) KT teisj kandidatras. Paskyrus visus KT teisjus, i j teikia Seimui KT pirmininko
kandidatr.
Prezidentas gali kreiptis KT dl Vyriausybs akt neprietaravimo Konstitucijai arba st. Taiau jis negali kreiptis dl Seimo
priimt st. neprietaravimo Konstitucijai. Taip pat jis gali kreiptis KT dl ivados, ar nebuvo paeisti rinkim st. per Seimo nari
rinkimus, taip pat dl TS atitikimo Konstitucijai.
Prezidentas ir krato apsauga bei usienio politika
Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas (Seimo pritarimu skiria kariuomens vad, suteikia aukiausius karinius
laipsnius; vadovauja konsultacinei Valstybs gynimo tarybai, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybs gynybos klausimus;
sprendia dl mobilizacijos, karo padties, ginkluotj pajg panaudojimo ir sprendimo gintis nuo ginkluotos agresijos taiau
visa tai privalo teikti tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui). Prezidentas t. p. turi teis vesti nepaprastj padt neatidliotinais
atvejais tarp Seimo sesij. Taikos metu tvirtina kariuomens dislokavimo vietas ir manevravimo teritorines ribas, sprendia dl
kariuomens dalini perklimo kit dislokavimo viet. Tik prezidentas gali sakyti apsaugos ministrui suformuoti kari padalinius
valstybs sien apsaugai.

199

Prezidentas t.p. sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik. Vyriausybs
teikimu skiria ir ataukia diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij, priima us. valstybi
diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus, teikia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Be to,
pasirao LR TS ir teikia jas Seimui ratifikuoti.
Lietuvos Respublikos Prezidento galiojim laikas.
Konstitucijos 88 str.
Lietuvos Respublikos Prezidento aktai, j teisin galia.
Prezidento st.:
15 straipsnis
Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus - dekretus.
Respublikos Prezidento dekretai registruojami Respublikos Prezidento dekret knygoje ir jiems suteikiamas atitinkamas eils
numeris.
Respublikos Prezidento dekretai skelbiami ir sigalioja Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.
16 straipsnis
Respublikos Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais taip pat pasirao:
1) dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij skyrimo ir ataukimo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;
2) dl aukiausi diplomatini rang ir speciali vard teikimo - Lietuvos Respublikos usienio reikal ministras;
3) dl aukiausi karini laipsni suteikimo Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministras;
4) dl nepaprastosios padties skelbimo - Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;
5) dl Lietuvos Respublikos pilietybs teikimo - Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministras.
(t.p. Konstitucijos 85 str.)
Prezidentas dl savo rezidencijos, dl j aptarnaujani padalini struktros, dl etat ir vidaus darbo organizavimo leidia
potvarkius. T.p. prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus.
Vyriausybs institutas iuolaikinse valstybse.
Vyriausyb tai paprastai kolegiali ir aukiausia vykdomosios tvarkomosios valdios institucija. Paprastai, nes valstybs
vadovas taip pat yra vykdomosios valdios dalis. Taiau vyriausyb turi daugiau galiojim nei valstybs vadovas. Pvz.,
parlamentinio valdymo valstybse vyriausybei tenka svarbiausia vieta vykdomosios valdios struktroje.
Ji susideda i grups asmen, vadinam vyriausybs nariais. Daniausiai tai bna ministrai. i kolegiali institucija susideda i
ministro pirmininko (MP) ir ministr. Kai kuriose valstybse MP vadinamas premjeru, doktrinoje vyriausybs vadovu.
Pati vyriausyb dirba kolegialiai (posdi forma). Posdiuose vyriausyb svarsto svarbiausius klausimus ir priima teiss aktus.
Teiss aktai priimami taip pat kolegialiai, bals dauguma, todl ne visados lemiamas odis priklauso vyriausybs vadovui.
Vyriausyb tai bendrin svoka, kuria paymimos vairios organizacins formos. Japonijoje vyriausyb vadinama Kabinetu,
Pranczijoje ir Indijoje Ministr taryba, Kinijoje Valstybs taryba, Vokietijoje Federalin vyriausyb, LT vyriausyb. Taigi
vyriausybs svoka apima vairius pavadinimus.
Vyriausybei pavedami sprsti visi krato valdymo klausimai. Ji visada formuojama esant parlamentinei valdymo sistemai. O
prezidentinje respublikoje ir dualistinje monarchijoje vyriausybs kaip atskiros institucijos nebna. ia skiriami ministrai bet jie
veikia pavieniai arba vadovaujami prezidento. Dualistinje monarchijoje visas vykdomosios valdios galias turi monarchas: jis
skiria ministrus, juos atleidia ir vyriausybe, kaip kolegiali institucija, neegzistuoja. ia vyriausyb nesudaroma arba ji bna
sutapatinama su valstybs vadovu. Todl, kalbdami apie vyriausyb, mes orientuojams parlamentin valdymo form.
Vyriausybs vadinama vairiai: ekijoje Vyriausyb, Japonijoje kabinetas, kai kur (Pranczijoje, Indijoje) Ministr Taryba,
veicarijoje federalin taryba, Vokietijoje federalin vyriausyb (skiriasi nuo emi vyriausybi).

Yra ir kai kuri kitoki ypatum, bding vyriausybei.

Pranczijoje ir Belgijoje naudojami 2 pavadinimai: Ministr taryba ir Kabineto taryba. Ministr taryba naudojama tada, kai
posdiams pirmininkauja prezidentas (Pranczija), ar karalius (Belgija). Kabineto taryba naudojama tada, kai vyriausybs
posdiams pirmininkauja vyriausybs vadovas. ia valstybs vadovui suteikta galimyb dalyvauti vyriausybs posdiuose ir
jiems pirmininkauti.
D.Britanijoje vyriausyb susideda i madaug 90-100 nari. Tas skaiius priklauso nuo parlamento rinkim rezultat, t.y. pats
parlamentas nusprendia, kiek bus t nari. i vyriausyb galima pavadinti popierine. Taip yra todl, kad ios vyriausybs nariai
visi kartu niekada neposdiauja, kartu posdius nesirenka. Tokia situacija yra dl to, kad D.Britanijoje vyriausybs nariai turi
nevienod status: yra vyresnieji ministrai (apie 20), jaunesnieji ministrai ir yra valstybs sekretoriai ir jie visi yra vyriausybs
nariai. Jaunesnieji ministrai yra vyresnij pavaduotojai, padjjai. Todl D.Britanijos vyriausyb sudaro ~20 nari (vyresnieji
ministrai), ir ios vyriausybs sudt eina premjeras ir takingiausieji ministrai. Taigi posdiaujanti vyriausyb susideda i 20
nari (1/5 vis vyriausybs nari). i posdiaujanti vyriausyb vadinama kabinetu. Pats premjeras pasirenka, k kviesti
posdius. Tarp t 20 ministr dar sudaromas vidinis kabinetas (iki 5-6 nari). Tai yra savotikas vyriausybs prezidiumas, biuras.
Prezidentinse respublikose ir dualistinse monarchijose yra toks ypatumas, kad ia neegzistuoja kolegiali vyriausybs forma.
Tokiose alyse valstybs vadovas pats skiria/atleidia ministrus. Kai kuriais atvejais valstybs vadovas dar turi gauti parlamento
pritarim. Ministrai traktuojami kaip prezidento padjjai, patiktiniai. ia nra MP, o ministrams vadovauja prezidentas. iose
alyse nekvieiami vyriausybs posdiai. Prireikus valstybs vadovas gali pasikviesti ministrus pasitarti, bet tuose pasitarimuose
nra priimami kolegials teiss aktai. Administravimo aktus priima valstybs vadovas. O kolegialios vyriausybs ia nra.

200

Kartais prezidentinse respublikose visi ministrai yra prezidento komanda, vyriausyb vadinama prezidento komanda. Meksikos
konstitucinje teisje (i alis yra prezidentin respublika) vyriausyb turi special pavadinim valstybs sekretori pasitarimas
(tai nra sprendiamoji institucija). Ministrai vadinami valstybs sekretoriai. JAAV valstybs sekretoriumi vadinamas svarbiausias
ministras usienio reikal ministras. O kiti ministrai vadinami tiesiog sekretoriais (jie vadovauja vairioms inyboms).
VYRIAUSYB IR JOS VADOVAS JAV
JAV nra oficialaus termino vyriausyb. ia vartojamas prezidento administracijos terminas. Prezidento administracij sudaro
trys grandys: kabinetas, prezidento vykdomasis aparatas bei vykdomosios agentros. Kabinet sudaro departament vadovai (j yra
14), jie vadinami sekretoriais ir tai atitinka ministrus. Kabineto funkcijos ir galiojimai nra reglamentuoti konstitucijoje, tad jo
veikl reglamentuoja konstituciniai paproiai. Prezidentas aukia kabineto posdius ir teikia svarstyti klausimus. Taiau tai ne
kolegiali sprendimus priimanti isntitucija, ji tik teikia rekomendacij prezidentui. Visi sprendimai priimami prezidento vardu. ios
institucijos reikm tiesiogiai priklauso nuo prezidento valios. Kabinet sudaro ie sekretoriai: valstybs (usienio reikal), finans,
justicijis, gynybos, vidaus reikal, prekybos, ems kio, darbo, sveikatos apsaugos ir socialini reikal, gyvenamosios statybos ir
miest pltros, transporto, vietimo ir energetikos. Departamentai yra gana savarankikos institucijos, veikianios atskir statym
pagrindu. Prezidento vykdomasis aparatas utikrina prezidento funkcij gyvendinim ir skland darb. i institucija palaiko
koordinacinius ryius su Kongresu atstovaudama prezidento institucijai iniasklaidoje, derina skirting vykdomosios valdios
institucij pozicijas. Vykdomojo aparato viduje veikia nacionalinio saugumo, vidaus politikos, tarptautins ekonomins politikos
komitetai. Vykdomosios agentros tai institucijos nagrinjanios konkreius klausimus. alia administracijos veikia vairios
tarybos, komitetai, komisijos, kurios kuriamos statym ir prezidento dekret pagrindu. Prezidentas skiria sekretorius (ministrus)
taiau j kandidatras turi patvirtinti senatas. Palyginus su klasikine vyriausybe administracija neturi joki galiojim statym
leidyboje. Daniausiai administracijos nariai priklauso prezidento partijai. Jie yra atsakingi prezidentui, kuris gali juos paskirti arba
atleisti. Sekretoriai yra politiniai darbuotojai, todl j kadencija baigiasi, kai baigiasi prezidento kadencija. Pasibaigus prezidento
kadencijai keiiasi apie 7000 vis valstybs tarnautoj.
VYRIAUSYB IR JOS VADOVAS PRANCZIJA
Vyriausyb pagal Konstitucijos 20 str. nustato ir vykdo tautos politik, jos inioje yra administracija ir ginkluotosios pajgos.
Pranczijos Konstitucijos 3 skirsnyje apibriamos vyriausybs funkcijos bei nustatoma, kaip vyriausyb gyvendina jai patiktas
uduotis. Vyriausyb formuoja ir jos veiklai didiul tak daro Respublikos prezidentas (jei Respublikos prezidentas
parlamentins daugumos faktinis lyderis, jis i esms vadovauja vyriausybs veiklai). Respublikos prezidentas skiria ministr
pirminink ir j atleidia, kai is pranea apie vyriausybs atsistatydinim. Respublikos prezidentas ministro pirmininko teikimu
skiria ir atleidia kitus vyriausybs narius. Pagal Konstitucij vyriausyb yra atsakinga parlamentui. Pagal Konstitucij ministras
pirmininkas priima nepasitikjimo rezoliucij arba nepritaria vyriausybs programai ar bendrosios politikos deklaracijai (50 str.).
Pranczijos konstitucinio reguliavimo ypatumas: nenumatyta, kad tik pritarus vyriausybs programai ar deklaracijai vyriausyb
gauna galiojimus veikti, taigi vyriausyb neprivalo tuoj pat teikti iuos du aktus Nacionaliniam susirinkimui balsuoti ji tai gali
padaryti bet kada.
Vyriausybs nario pareigos nesuderinamos su parlamento nario mandatu, vieja tarnyba ar mokama profesine veikla. Pranczijos
vyriausybs veiklai bdingos dvi organizacijos formos: Ministr Taryba ir Ministr Kabinetas. Ministr Taryba pagrindin
vyriausybs veiklos forma. Tai vyriausybs posdiai, kuriems pirmininkauja Respublikos prezidentas. Tokiame posdyje priimtus
aktus pasirao Respublikos prezidentas. Nedalyvaujant Respublikos prezidentui gali bti rengiamas Ministr kabineto, kuriam
pirmininkauja ministras pirmininkas, posdis. Taiau tokiame posdyje sprendimai nepriimami, vienintel institucija, galinti priimti
sprendimus Ministr Taryba. Vyriausybs galiojimai skirstomi dvi grupes. Svarbiausieji i j vykdomi kolegialiai Ministr
Tarybos posdiuose. iuo atveju priimant sprendimus ypa svarbi Respublikos prezidento pozicija. Kitus galiojimus gyvendina
ministras pirmininkas. Jis koordinuoja ministerij darb, kontroliuoja jas, pirmininkauja vairias ministerijas jungiani komitet
darbui; atsako u alies gynyb, gyvendina reglamentin valdi.

a.
b.
c.
d.
e.
1.
2.
3.

VYRIAUSYB IR JOS VADOVAS JUNGTIN KARALYST

Jungtinje Karalystje vykdomoji valdia ministr kabinetas. J sudaro ministrai ir ministras pirmininkas. Jungtinje Karalystje
nra fiksuoto ministr skaiiaus. Jis tiesiogiai priklauso nuo ministro pirmininko(daniausiai Jungtins Karalysts vyriausyb
sudaro iki 20 ministr). Rinkdamas kandidatus ministrus ministras pirmininkas gali juos rinktis tik i parlamento nari. Lordas
kancleris visuomet yra Ministr kabineto narys. Ministru pirmininku yra skiriamas laimjusios rinkimus partijos lyderis. Jis
vadovauja Ministr kabinetui, taip pat uima Pirmojo ido reikal lordo post.
Ministras pirmininkas turi iuos galiojimus:
formuoja Ministr kabinet ir vadovauja jo veiklai;
palaiko ry tarp monarcho ir Ministr kabineto, patarinja valstybs vadovui politikos klausimais;
parlamentiniuose debatuose atstovauja Ministr kabinetui, atsako parlamento nari klausimus;
informuoja opozicijos lyder svarbiausiais gynybos ar saugumo klausimais;
kontroliuoja, kaip ministerijos vykdo Ministr kabineto nutarimus.
Paymtina, kad ne tik raytin teis, bet ir konstitucins konvencijos reglamentuoja ministro pirmininko galiojimus.
Ministr kabineto funkcijas galima suskirstyti kelias grupes:
ministr kabinetas atsakingas u politinio valstybs raidos kurso nustatym ir jo pateikim parlamentui;
ministr kabinetas turi kontroliuoti, jog vykdomosios valdios aparatas veikt pagal parlamento nubrt politins raidos
krypt;
atsakomybs sritis yra sietina su ministerij ir kit institucij veiklos koordinavimu.
Konstitucins konvencijos numato ir elinio kabineto formavim. Tai institucija, kuri atsirado XIX a. Ir konstitucini konvencij
pagrindu veikia iki iol. elinis kabinetas sudaromas i opozicins partijos nari. eliniu ministru pirmininku tampa
pralaimjusios parlamentinius rinkimus politins partijos lyderis. Pagrindin elinio kabineto funkcija yra stebti ir kontroliuoti
Ministr kabineto veikl.

201

I Jungtins Karalysts neraytins konstitucijos: 3 dalis. Vyriausyb

42 paragrafas. Sudtis
(1) Ministr pirminink skiria karalien, visus kitus ministrus taip pat karalien ministro pirmininko teikimu. Dauguma ministr
yra Bendruomeni Rm nariai, nors Vyriausybei atstovauja ministrai Lord Rmuose, Lordas kancleris visada yra Lord Rm
narys. (2) Vyriausybs sudtis gali skirtis ministr skaiiumi bei kai kuri pareigybi pavadinimais. (3) Ministras pirmininkas
tradicikai yra laikomas ido ir piliei reikal ministru. Ministro pirmininko biuras kurtas Douningo g. 10, centrinje Londono
dalyje. (4) U Vyriausybs departamentus atsakingi ministrai daniausiai sudaro kabinet; jie gali bti vadinami valstybs
sekretoriais, ministrais arba turti specialius pareig pavadinimus. (5) Norint palengvinti ir padaryti efektyvesn kabineto darb
sudaromi komitetai, jie ir atlieka didij darbo dal. Visi kabineto komitet nari sraai yra oficialiai ileidiami. (6) Kolektyvins
atsakomybs principas reikia, kad kabinetas dirba vieningai, nors ir ne visi kabineto nariai sutaria konkreiu klausimu.

1.

VYRIAUSYB IR JOS VADOVAS VFR

Kaip inoma, valstybs vadovo teisin padt lemia valstybs valdymo forma. Kaip ir kiekvienoje parlamentinje respublikoje,
centrin vykdomoji valdia Vokietijos Federacinje Respublikoje yra bivalentin j sudaro silpnas federalinis prezidentas ir
stiprus federalinis kancleris. Dabartin Vokietijos federalinio prezidento teisin status lm tai, kad Pagrindinio statymo krjai,
atsivelgdami 1919 m. Konstitucijoje prezidentui suteiktus gana plaius galiojimus, buvusius vienu i valstyb destabilizavusi
veiksni,122 vykdomosios valdios galias labai susilpnino.
Federalinis prezidentas yra valstybs vadovas ir aukiausias konstitucinis organas.
J renka Federalinis susirinkimas. Federalinis susirinkimas tai speciali institucija, kuri sudaroma tik rengiant federalinio prezidento
rinkimus vien kart per penkerius metus (54 str. 1 d. 1 sakinys). J sudaro Bundestago nariai ir tiek pat nari, kiek irenka
federalini emi parlamentai pagal proporcins rinkim sistemos principus (54 str. 3 d.). Tokia federalinio prezidento rinkim
tvarka pabria federalin valstybs santvark.
Federaliniu prezidentu gali bti irinktas kiekvienas vokietis, kuris turi teis rinkti Bundestago narius ir yra sulauks 40 met
amiaus (54 str. 1 d. 2 sakinys).
Pagal Pagrindinio statymo 54 straipsnio 6 dal irinktu laikomas tas, kuris surenka daugum Federalinio susirinkimo bals. Jei ios
daugumos per du rinkim turus nesurenka n vienas kandidatas, irinktu laikomas tas, kuris surenka daugiausia bals kitame
rinkim ture.
Federalinis prezidentas yra renkamas penkeri met kadencijai ir turi teis i eils bti perrinktas dar vien kart (54 str. 2 d.).
Federalinis prezidentas, eidamas savo pareigas, negali uimti joki kit pareig (55 str.). Pabrtina, kad be Pagrindiniame statyme
vardyt federaliniam prezidentui suteikt galiojim jam priklauso tokios teiss, kurios tradicikai yra suteikiamos valstybs
vadovams. Tai vis pirma reprezentacins, integracins funkcijos. Kaip paymi T. Maunzas ir R. Zippelius, pagal klasikins
demokratijos tradicij parlamentui neatskaitingas valstybs vadovas pirmiausia yra kylanius ginus ar konfliktus sprendianti
asmenyb, neutrali jga, Konstitucijos saugotojas, moralinis autoritetas, rezervin politin valdia, kai parlamentiniam procesui
gresia kriz (63 str. 4 d. 3 sakinys, 68 str. 1 d. 1 sakinys, 81 str. 1 d.). Kita vertus, kaip paymi A. Katzas, federalinio prezidento
pareigos daug labiau nei kurios nors kitos valstybje priklauso nuo to asmens, kuris tas pareigas eina, autoriteto, jo, kaip asmenybs,
savybi ir atstovavimo stiliaus.
Svarbiausi federalinio prezidento galiojimai politiniu poiriu nra savarankiki. Prie statym leidybos jis prisideda tuo, kad rengia
federalinius statymus ir juos skelbia (82 str. 1 d. 1 sakinys). Tai daryti jis gali atsisakyti, jei kyla abejoni, kad statymas formaliu ir
materialiu poiriu gali prietarauti Konstitucijai.
Be to, federalinis prezidentas turi teis suaukti Bundestag (39 str. 3 d.) ir j paleisti (63 str. 4 d. 3 sakinys).
Kaip vykdomosios valdios organas, federalinis prezidentas atstovauja Federacijai tarptautiniuose santykiuose. Federacijos vardu jis
sudaro sutartis su usienio valstybmis, akredituoja ir priima pasiuntinius (59 str. 1 d.). Federalinis prezidentas dalyvauja formuojant
federalin vyriausyb. Atsivelgdamas Bundestage vyraujanias politines jgas, jis silo federalinio kanclerio kandidatr (63 str.
1 d.), federalinio kanclerio silymu skiria ir atleidia federalinius ministrus (64 str. 1 d.). Jis taip pat turi teis tvirtinti federalins
vyriausybs reglament (65 str. 4 sakinys).
Teismins valdios srityje federalinis prezidentas turi galiojim skirti ir atleisti federalinius teisjus (60 str. 1 d.). Be to, jis turi
tradicikai valstybi vadovams priskiriam malons teis (60 str. 2 d.).
Pabrtina, kad visi federalinio prezidento aktai turi bti kontrasignuojami federalinio kanclerio arba kompetentingo federalinio
ministro, iskyrus atvejus, numatytus Pagrindinio statymo 63 straipsnyje ir 69 straipsnio 3 dalyje (58 str.). Taigi kontrasignavimas
yra slyga, kad federalinio prezidento aktai galiot.
Kadangi i esms beveik visi svarbiausi federalinio prezidento tarnybiniai ir politiniai veiksmai forminami teiss aktais,
nurodytais Pagrindinio statymo 58 straipsnyje, i to ieina, kad valstybs valdyme jis beveik nedalyvauja ir jam takos nedaro.
Vyriausyb
Federalin vyriausyb tai savarankika valstybs institucija, susidedanti i federalinio kanclerio ir federalini ministr (62 str.). Ji
yra vykdomosios valdios dalis, taiau jos veikla neapsiriboja tik statym vykdymu.
Federalin vyriausyb pirmiausia apibdinama kaip politin institucija, kurioje ypating viet uima federalinis kancleris. Tai vis
pirma liudija Pagrindinio statymo 65 straipsnio 1 sakinyje tvirtinta federalinio kanclerio teis nustatyti politikos kryptis. Tai
reikia, kad jis nustato federalins vyriausybs veiklos kryptis, principus ir tikslus. Todl neatsitiktinai Vokietijos Federacins
Respublikos valstybs valdymo forma apibdinama kaip kanclerio demokratija.
Be to, federalinis kancleris turi teis nustatyti federalini ministr skaii, j veiklos sritis (nors tai ir nra tiesiogiai tvirtinta
Pagrindiniame statyme), suaukti Bundestag (39 str. 3 d.), o paskelbus gynybos padt vadovauti ginkluotosioms pajgoms (115 b
str.).
Federalins vyriausybs priklausomyb nuo parlamento pirmiausiai pasireikia j sudarant. Iskiriami du io proceso etapai:
federalinio kanclerio rinkimai (63 str.) ir federalini ministr skyrimas (64 str.).
Federalin kancler federalinio prezidento silymu renka Bundestagas. i rinkim procedra gali bti trij stadij. Pirmojoje
stadijoje paprastai balsuojama dl silymo, kur pateikia federalinis prezidentas. Jei ioje stadijoje nesurenkama reikiama bals
dauguma, iniciatyvos teis pereina Bundestagui. Tam, kad bt irinktas federalinis kancleris, treiojoje stadijoje utenka paprastos

202

2.

bals daugumos. Tokiu atveju gali bti Bundestago nari maumos sudaryta federalin vyriausyb, todl federalinis prezidentas
savo nuoira gali paskirti paprasta bals dauguma irinkt federalin kancler arba paleisti Bundestag (64 str. 4 d.). Glaudus
federalins vyriausybs ir Bundestago ryys pasireikia ir tuo, kad federalinio kanclerio, o kartu ir visos federalins vyriausybs
galiojimai baigiasi susirinkus naujai irinktam Bundestagui (69 str. 2 d.). Federalin vyriausyb per vis savo galiojim laikotarp
privalo turti nuolatin Bundestago pasitikjim, taiau tiesioginis nepasitikjimas gali bti pareiktas tik federaliniam kancleriui, o
ne visai federalinei vyriausybei ar atskiriems federaliniams ministrams. Federaliniam kancleriui nepasitikjimas gali bti pareiktas
irenkant nauj federalin kancler (konstruktyvusis nepasitikjimo votumas) (67 str.). Taigi nepasitikjimo votumas ir federalinio
kanclerio pdinio rinkimai yra vienas su kitu susij. Taip yra ukertamas kelias parlamento opozicinms grupms priversti
federalin vyriausyb atsistatydinti, jei jos nra pajgios pateikti alternatyvi program ir sudaryti darbing federalin vyriausyb.
Tam, kad tai vykt, aplink tam tikr kandidatr turi susitelkti stiprios opozicins jgos, prieingos esamam federaliniam kancleriui.
Neatsitiktinai tai vertinama kaip galimyb ilaikyti stabili vyriausyb. Nuo 1949 m., t. y. nuo Pagrindinio statymo sigaliojimo, is
instrumentas buvo taikytas tik du kartus: 1972 m. federaliniam kancleriui V. Brandtui ir 1982 m. federaliniam kancleriui G.
Schmidtui. 1982 m. silymas pareikti nepasitikjim nesulauk reikiamos daugumos, o 1982 m. federaliniu kancleriu buvo
irinktas H. Kohlis. Federalinis kancleris pagal Pagrindinio statymo 68 straipsn gali ir savo iniciatyva kelti pasitikjimo klausim.
Bundestago nari bals daugumos jam pareiktas pasitikjimas sustiprina jo politin presti be koki nors tolesni teisini
pasekmi. Jei pasitikjimas nepareikiamas, atsiveria kelios galimybs: jis gali atsistatydinti, toliau eiti savo pareigas arba silyti
federaliniam prezidentui paleisti Bundestag.
Federalinius ministrus federalinio kanclerio silymu skiria ir atleidia federalinis prezidentas. Taigi sprendimo teis dl personalins
federalins vyriausybs sudties priklauso federaliniam kancleriui, nes skyrimo procedra yra formalaus pobdio. Bundestagas
tiesiogiai neturi joki teisini galimybi daryti tak federalinius ministrus skiriant ar atleidiant. Pagal Pagrindinio statymo 69
straipsnio 2 dal federalini ministr galiojimai baigiasi, kai federalinis kancleris nustoja eiti savo pareigas. Tai taip pat rodo visos
federalins vyriausybs priklausomyb nuo federalinio kanclerio. Uduoi ir galiojim paskirstymas federalinje vyriausybje
nustatytas Pagrindinio statymo 65 straipsnyje. Be jau minto vadinamojo kanclerio nurodym principo, pagal kur federaliniai
ministrai turi laikytis federalinio kanclerio nustatyt politikos krypi, kiekvienas federalinis ministras savarankikai vadovauja
savo valdymo sriiai ir yra u j atsakingas. Taigi pagal vadinamj inybingumo princip federalinei vyriausybei priskirtos
uduotys yra vykdomos ne bendrais, o atskir ministr sprendimais. Kai atskir federalini ministr nuomons isiskiria klausimais,
apimaniais bendras valdymo sritis, federalin vyriausyb tai sprendia kolegialiai (65 str. 3 sakinys). Toks sprendimas yra
privalomas visiems federalins vyriausybs nariams. is kolegialumo principas yra taikomas ir tada, kai Pagrindiniame statyme
nurodoma, jog toks sprendimas yra btinas (pvz., 35, 81, 91 str.). Vis dlto, paymi A. Katzas, Pagrindinio statymo 65 straipsnyje
tvirtint inybingumo ir kolegialumo princip atvilgiu vyrauja federalinio kanclerio nurodym principas.
Pagrindiniame statyme nra bendros nuostatos, kurioje bt isamiai idstyti visi federalins vyriausybs galiojimai. Juos
pirmiausia lemia federalins vyriausybs, kaip aukiausios vykdomosios valdios institucijos, statusas, taip pat jos galiojimai,
kildinami i valdi padalijimo principo. Jos svarba pirmiausia pasireikia valstybs politiniu vadovavimu: ji sprendia svarbiausius
vidaus ir usienio politikos, ekonominius, finansinius, socialinius, karinius ir kitus klausimus. Be to, federalin vyriausyb yra
svarbus statym leidybos proceso subjektas, nes apie pus Bundestage svarstom statym projekt pateikia federalin vyriausyb.
Svarbus vaidmuo federalinei vyriausybei tenka nepaprastj statym leidybos procese (81 str.).

Vyriausybs formavimo ypatumai.

Vyriausybs sudarymo tvarka. Vyriausybs sudarymo tvarka priklauso nuo valdymo formos (parlamentin/prezidentin).
Prezidentinio valdymo alyse ar dualistinse monarchijose vyriausyb formuoja pats valstybs vadovas. Skiriami ministrai ir
pats valstybs vadovas savo nuoira pasirenka asmenis ir juos skiria (ar atleidia).
JAV prezidentas, prie skirdamas sekretori, privalo gauti senato pritarim. Kandidatros negali bti atmestos politiniais motyvais.
Lemiam reikm turi moralins savybs.
Esant prezidentinei valdymo formai, vyriausybs kolegiali posdi nebna, iskyrus, kai prezidentas ministrus kvieia
pasitarim. iuo atveju tokia vyriausyb nra atskaitinga parlamentui. Jis neturi galimybs kontroliuoti vyriausybs veiklos. Tokia
vyriausyb yra atskaitinga tik prezidentui. iuo atveju taip pat nra MP, jo vietoje yra valstybs vadovas.
Parlamentinio valdymo alyse vyriausybs formavimas turi kit pobd. Formuojant vyriausyb dalyvauja valstybs vadovas
ir parlamentas. Valstybs vadovo dalyvavimas bna ritualinis, procedrinis, jis lemiamos reikms neturi. Lemiam reikm turi
parlamentas. Vyriausyb formuoja parlamento rinkimus laimjusi partija (gavusi 50 proc. + 1 viet); i parlamentin partija gyja
teis formuoti vyriausyb. Tokia teis ne visada yra tvirtinta juridikai. Tai susij su tuo, kad formuojama vyriausyb turi gauti
parlamento pasitikjim. Vienas i bd pasitikjimui pareikti, kai parlamentas balsuoja dl MP kandidatros. Parlamentas turi
pasisakyti, ar jis pritaria tai kandidatrai. MP kandidatr paprastai teikia valstybs vadovas. Parlamento pritarimas yra svarbiausias.
Netgi yra taip, kad susiformuoja bdai suinoti, kuri kandidatra parlamentui yra priimtina. Kai kuriose valstybse valstybs
vadovas pasikvieia politini partij vadovus ir aptaria kandidatras. Pvz., Nyderlandai ir Belgija (tai parlamentins monarchijos):
monarchas po parlamento rinkim paskiria informatori, kuris informuoja monarch apie politins nuotaikas. Valstybs vadovas
skiria asmen, kuris dar vadinamas vyriausybs formuotoju, o ne premjeru. Taip bna ypa tada, kai nra galimybs formuoti
vienpartins vyriausybs. Kai tokiam formuotojui parlamentas pritaria, formuojama vyriausyb.
Daugumoje parlamentins valstybse premjer skiria valstybs vadovas, atsivelgiant tai, kokia politin partija laimjo
rinkimus. Prie skiriant premjer, turi bti gautas parlamento pritarimas. Kartais bna iankstinis susitarimas. Bna koalicin
vyriausyb: koalicij sudaranios partijos i anksto usitikrina, kiek vyriausybs viet jai teks, ar net bna susitariama, kokie
portfeliai atiteks.
Vyriausybs formavimo ypatumas yra vedijoje (parlamentin monarchija). ia formuojant vyriausyb monarchas i vis
nedalyvauja. MP skiria parlamento pirmininkas.
Parlamentinio valdymo alyse paskyrus ministrus vyriausyb dar nepradeda veikti. Ji turi gauti galiojimus veikti i parlamento.
Reikalaujama, kad vyriausyb pateikt savo veiklos program parlamentui. Parlamentas organizuoja tos programos svarstym, po
io svarstymo balsuojama, ar pritarti tai programai. Jei balsuojama prie tai reikia, kad vyriausyb negavo pasitikjimo ir

203

galiojim veikti. Tada ta vyriausyb privalo atsistatydinti. (Gali bti nustatomas laikas patobulinti program ir gali bti antras
svarstymas).

1)
2)

Vyriausybs pagal savo politin sudt bna:

vienpartins;
koalicins.
Vienpartins vyriausybs yra tada, kai vyriausyb formuoja viena politin partija, kuri turi absoliui daugum parlamente
(rinkimuose gauna 50 proc. + 1 viet). Tokia vyriausyb traktuojama kaip tvirta ir ilgaam. Traktuojama, kad visus vyriausybs
veiksmus rems parlamentas. Vienpartin vyriausyb daugiausia sudaroma dvipartins sistemos alyse (D.Britanija). Daugumoje
parlamentinio valdymo formos valstybi nebna vienpartins parlamentins daugumos, o po rinkim paprastai atsiranda 2-3
partijos, gavusios daugiausiai viet, ir daug kit smulkesni, gavusi ymiai maiau viet. Tokiu atveju parlamentins partijos bna
priverstos burtis koalicijas, eiti politinius susitarimus, derinti programas. Pagrindinis koalicijos tikslas sulipdyti parlamentin
daugum. koalicij jungiasi toks partij skaiius, kad sudaryti daugum. Ta koalicija, kuri gyja absoliui daugum, gauna teis
formuoti koalicin vyriausyb. Koalicins vyriausybs nelaikomos tvirtomis. Ilgainiui irykja nesutarimai, prietaravimai
parlamentinje koalicijoje, todl, kai subyra parlamentin koalicija, ikyla grsm ir vyriausybei: tokiai vyriausybei pareikiamas
nepasitikjimas (tai vadinama vyriausybs krize kai vyriausyb priversta atsistatydinti). Paprastai tada formuojama nauja
vyriausyb. Iki naujos vyriausybs suformavimo senai vyriausybei dar pavedama eiti pareigas (Laikinoji vyriausyb; ji negali
priimti svarbi sprendim, sprsti svarbi klausim).
Kartais bna taip, kad nepavyksta susitarti dl koalicins vyriausybs. Tada formuojama darbin (specialist) vyriausyb. Ji
formuojama ne i politik, o i profesional valdinink. Tai traktuojama kaip ta, tikras btinas variantas, siekiant ivengti
pirmalaiki parlamento rinkim. Bna, kad tokia darbin vyriausyb sudaroma, kol vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai.
Vyriausybs kriz (nepastovumas) tai viena i svarbiausi prieasi, dl ko gali bti paleistas parlamentas ir paskelbti
pirmalaikiai parlamento rinkimai. Tai apsunkina valstybs valdym. Laikoma, kad atsiranda pagrindas skelbti naujus rinkimus.

Vyriausybs kompetencija.
Vyriausybs kompetencija. Parlamentinio valdymo alyse vyriausyb yra svarbiausia vykdomosios valdios institucija, ir
jos kompetencija nustatoma konstitucins teiss normomis. Daniausiai bna, kad konstitucijos nustato galiojimus tik bendrais
bruoais, abstrakiai: valstybs valdymas, vykdomosios valdios funkcij gyvendinimas. Po to statymais bna detalizuojami
tie vyriausybs galiojimai. Visa tai, kas susij su vykdomja valdia, tai turi priklausyti vyriausybei, iskyrus tai, kas priskiriama
valstybs vadovui (parlamentinio valdymo alyse jo galiojimai yra ritualiniai, ceremoniniai). Nuolatini valstybs reikal
tvarkymas visada laikomas vyriausybs prerogatyva. Kartais pabriama, kad valstybs valdymas priklauso vyriausybei tiek, kiek
tos funkcijos nepriskiriamos valstybs vadovui ar parlamentui. Plaiausi galiojimai priklauso vyriausybei.

Vyriausybs galiojimai norminio reguliavimo srityje. Teiss akt primimas, galimyb dalyvauti priimant teiss aktus yra svarbi
teis.
Kiekviena vyriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis. Vyriausyb ia teise naudojasi labai plaiai, ypa vienpartins
vyriausybs. Vyriausyb tampa pagrindiniu statym projekt rengju. Parlamentas tokiu atveju be didesni sutrikim tvirtina
vyriausybs teikiamus projektus. Tokiu atveju parlamentas ir vyriausyb veikia sutartinai. Tokia sistema vadinama ministerializmu.
Susidaro didel galimyb vyriausybei daryti didel tak parlamentui.
Kai kuriose valstybse egzistuoja deleguotoji statym leidyba. Teis priimti aktus, turinius statym gali suteikiama
vyriausybei. statym leidybos delegavimas galimas 2 atvejais:
1) kai t tiesiogiai nustato konstitucija;
2) kai pats parlamentas nusprendia suteikti vyriausybei tokius galiojimus.
Parlamentas gali nusprsti konkreiu atveju pavesti vyriausybei priimti tam tikrus teiss aktus. Parlamento kompetencijos klausimai
pavedami sprsti vyriausybei. Vyriausyb t akt priima pagal parlamento pavedim. Tas aktas turi statym gali. Deleguotoji
statym leidyba yra rizikingas dalykas. Tai gali pakirsti parlamentarizm.
Vyriausyb taip pat leidia vykdomuosius (administravimo) aktus. Jie vardinami konstitucinje teisje kaip postatyminiai
aktai. Postatyminiai teiss aktai tai vykdomosios valdios priimtas teiss aktas. Jis turi bti priimtas : 1) remiantis statymu; 2) jo
paskirtis yra gyvendinti statymo normas (jas detalizuoti, konkretizuoti). Nustatoma statym gyvendinimo tvarka, leidiama
papildyti statymines normas. Tokie teiss aktai priimami visose parlamentinio valdymo alyse. Jie priimami kolegialiai.
iaip kyla gin dl teisinio reguliavimo, kur vykdo vyriausyb. T.y. kyla ginai dl to, kuriuos klausimus priskirti
parlamento kompetencijai, o kuriuos vyriausybs kompetencijai (kurie klausimai turi bti reguliuojami statymai, o kurie
postatyminiais teiss aktais). Postatyminiai teiss aktai turi remtis statymu ir turi gyvendinti t statym.
Egzistuoja ir kita nuomon, kad vykdomoji valdia turi galimyb sprsti savarankikai tam tikrus dalykus, kurie susij sy
vykdomosios valdios funkcij gyvendinimu. Pranczijoje yra vadinamieji reglamentiniai aktai. Tai iuo atveju reikia, kad
tiksliai yra tiksliai apibrta parlamento kompetencija statym leidybos srityje, ir vykdomosios valdios kompetencija teisinio
reguliavimo srityje. Vyriausyb turdama savo galiojimus teisinio reguliavimo srityje, savarankikai gali priimti teiss aktus, ir
parlamentas t srit negali kitis (tai reglamentiniai aktai). Nereikalaujama, kad jie remtsi statymais. Tai teisinio reguliavimo
sritis, kuri yra iimtin vyriausybs kompetencija.
Greta teisinio reguliavimo vyriausybei priklauso konkrets galiojimai, gyvendinant vykdomj valdi, kadangi ji susideda
i ministr. Kiekvienas ministras turi jam priskirt valstybs valdymo ak. Kiekvienas ministras vadovauja tam tikrai valstybs
valdymo akai, sriiai, jo inioje atsiduria daugyb staig; jis atsako u t jam priskirt srit. Susirink posd ministrai sprendia
bendrus reikalus, priima teiss aktus.

204

Ministerijos pagrindins inybos, joms vadovauja ministrai. Taip pat yra ir ministr be portfelio, kurie neturi savo atskiros
jiems priskirtos srities. Jie daugiau atlieka koordinavimo funkcijas. Daniausiai jie skiriami vykdyti valstybins svarbos funkcijas
(pvz., socialines funkcijas).
Yra ir kitos vyriausybs inybos. Jos yra emesnio lygio nei ministerijos. Jos gali bti priskiriamos prie ministerijos (ir tada tampa
pavaldios ministerijai), arba gali bti prie vyriausybs. Taigi tokios inybos turi emesn status nei ministerija.
Vyriausybs nari teisin padtis.
irti 5.4
Lietuvos Respublikos Vyriausyb.
Vyriausybs st. 2 straipsnis. Vyriausybs galios
1. Vyriausyb gyvendina vykdomj valdi Lietuvoje.
2. Vyriausybs galias apibria Lietuvos Respublikos Konstitucija ir statymai.
3 straipsnis. Vyriausybs veiklos teisiniai pagrindai
Vyriausyb savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis,
statymais, Vyriausybs programa, kitais teiss aktais ir savo veikl derina su Valstybs ilgalaiks raidos strategija.
5 straipsnis. Vyriausybs atsakomyb ir atskaitomyb
1. Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl. Vyriausyb ne reiau kaip kart per metus pateikia Seimui savo metin
veiklos ataskait.
2. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausyb arba atskiri ministrai atsiskaito Seime u savo veikl.
3. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds
Ministrui Pirmininkui.
4. Ministrai Vyriausybs nustatyta tvarka informuoja visuomen apie savo veikl ministerijos interneto tinklapyje, o esant
galimybei, ir per kitas visuomens informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais. (...)
Konstitucijos 96 str. teigia, kad Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr Vyriausybs veikl. LR Seimo statutas reikalauja, kad
kiekvienais metais Vyriausyb pateikt savo metin veiklos ataskait, kurioje taip pat turi bti aptarti ir artimiausio laikotarpio
Vyriausybs veiklos prioritetai. Be to, Vyriausyb ar atskiri ministrai turi atsiskaityti u savo veikl Seimo reikalavimu ikilus
btinumui. Vyriausyb privalo informuoti Seim apie priimtus nutarimus bei potvarkius. st. reikalauja, kad per 3 d. nuo
Vyriausybs nutarim, MP potvarki primimo Seimui turi bti perduotos i dokument kopijos, kurios idalijamos Seimo
valdybos nariams, visiems komitetams, frakcijoms.
Pagal Konstitucijos 95 str., Vyriausybs posdiuose gali dalyvauti valstybs kontrolierius. Jei jis nesutinka su Vyriausybs priimtu
nutarimu ir dl to pareikia atskirj nuomon, turi per 3 darbo dienas apie tai praneti Seimui. Be to, Seimo narys ar j grup gali
kreiptis MP ar ministrus su klausimu. ie privalo atsakyti odiu ar ratu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka (Konstitucijos 61
str.)
Bene rykiausia Vyriausybs politins atsakomybs forma yra interpeliacija ir nepasitikjimo Vyriausybe pareikimas (Konstitucijos
61 str. 2 d.). Gavs interpeliacij Vyriausybs narys turi ne vliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui ratik
atsakym, su kuriuo supaindinami Seimo nariai. Minto str. 3 d. numato, kad Seimas, apsvarsts MP ar ministro atsakym
interpeliacij, gali nutarti, kad atsakymas ess nepatenkinamas, ir puss vis Seimo nari bals dauguma pareikti nepasitikjim
MP ar ministru.
Seimo statutas numato, kad Seimui primus nutarim dl interpeliacijos, MP ar ministras, kuriam pareiktas nepasitikjimas, privalo
atsistatydinti. Taip pat numatyta, kad atsistatydinimus MP, turi atsistatydinti ir visa Vyriausyb. Seimo statutas taip pat papildo
anksiau mintas nuostatas tuo, kad gali bti pareiktas nepasitikjimas ir visa Vyriausybe, ne tik MP ar ministru. Toks nutarimas
gali bti pareiktas slaptu balsavimu daugiau kaip puss vis Seimo nari bals dauguma.
(Kompetencija nustatyta Konstitucijos 94 str., o iame str. patikslinama; sraas nra baigtinis)
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybs galiojimai
Vyriausyb:
1) saugo konstitucin santvark ir Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, tvarko krato reikalus, garantuoja valstybs
saugum ir viej tvark;
2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym bei ilgalaiki valstybini program gyvendinimo, taip pat Respublikos
Prezidento dekretus, gyvendina Vyriausybs program, kuriai pritar Seimas, tvirtina ios programos gyvendinimo priemones ir
normini teiss akt koncepcijas;
3) koordinuoja ministerij ir Vyriausybs staig veikl; svarsto ir pritaria sutrumpintiems ministerij, Vyriausybs staig
strateginiams veiklos planams, rengia Valstybs ilgalaiks raidos strategij ir teikia j tvirtinti Seimui;
4) rengia ir teikia Seimui valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projekt; organizuoja
valstybs biudeto vykdym, teikia Seimui valstybs biudeto vykdymo apyskait; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio
draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet rodikli patvirtinimo statym projektus bei Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas;
5) remdamasi statymais disponuoja valstybs turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvark;
6) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym ir kit teiss akt projektus;
7) teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir panaikinimo;

205

8) steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybs staigas bei steigia staigas prie ministerij ir paveda ministerijoms
vykdyti dal staig prie ministerij steigjo funkcij. Vyriausyb gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dal Vyriausybs
staigos steigjo funkcij;
9) tvirtina ministerij, Vyriausybs staig, staig prie ministerij nuostatus ir Vyriausybs atstovo tarnybos veiklos nuostatus;
tvirtinti staig prie ministerij nuostatus ir j administracijos struktr Vyriausyb gali pavesti atitinkamam ministrui;
10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo usienio politik; umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio
valstybmis bei tarptautinmis organizacijomis; atsivelgdama Seimo Usienio reikal komiteto rekomendacijas, teikia
Respublikos Prezidentui silymus dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini
organizacij skyrimo bei ataukimo;
11) statymo nustatyta tvarka organizuoja valdym auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose;
12) statymo numatytais atvejais silo Seimui vesti tiesiogin valdym savivaldybs teritorijoje;
13) turi teis kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar Lietuvos Respublikos statymai ar kiti Seimo priimti teiss aktai
neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
14) priima pareigas ir atleidia i j apskrii virininkus, j pavaduotojus, Vyriausybs atstovus, Vyriausybs galiotin ir jo
pavaduotoj, kitus statym nustatytus valstybs tarnautojus ir pareignus, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas;
15) sudaro Vyriausybs komitetus ir Vyriausybs komisijas;
16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, is ir kiti statymai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs sudtis.
Konstitucijos 91 str.: Vyriausyb sudaro MP ir ministrai. 92 str.: MP Seimo pritarimu skiria ir atleidia LR prezidentas. Ministrus
MP teikimu skiria ir atleidia LR prezidentas.
Pagal Europos alyse susiklosiusi praktik prezidentas vyriausybs vadovu skiria t asmen, kur remia parlamento dauguma.
Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvoje, nes prezidento tikslas yra sudaryti veiksming, Seimo pasitikjim turini Vyriausyb.
Taigi prezidento pasirinkimo galimyb riboja pretendento MP santykis su Seimo dauguma.
Seimo statutas tvirtina detali MP kandidatros ir Vyriausybs programos svarstymo procedr. Gavs prezidento teikim dl MP
kandidatros, Seimas artimiausiame posdyje suteikia galimyb prezidentui pristatyti pretendent. Prezidentas turi teis ataukti
pristatyt kandidatr bet kuriuo metu iki balsavimo dl pritarimo jai pradios. Ne vliau kaip per sav. nuo MP kandidatros
pristatymo turi bti surengtas kitas Seimo posdis sprendimui dl pateiktos kandidatros priimti.
Vyriausyb gauna galiojimus veikti Seimo galiojim laikotarpiu, t.y. 4 m.
Vyriausybs st.: 24 straipsnis. Ministras Pirmininkas
1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
2. Ministras Pirmininkas:
1) sudaro Vyriausyb ir teikia jos sudt tvirtinti Respublikos Prezidentui;
2) teikia silymus Respublikos Prezidentui dl ministr skyrimo ir atleidimo;
3) Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka priima pareigas ir atleidia i j Ministro Pirmininko politinio (asmeninio)
pasitikjimo valstybs tarnautojus, Vyriausybs kancler, Vyriausybs staig (departament, kontrols ar apskaitos funkcijas
vykdani tarnyb, agentr, inspekcij ir kit staig) vadovus, kitus statym nustatytus valstybs tarnautojus ir pareignus;
4) skiria Ministro Pirmininko priimtiems pareigas valstybs tarnautojams ir pareignams tarnybines ar drausmines nuobaudas,
skatina Vyriausybs ir Ministro Pirmininko priimtus pareigas valstybs tarnautojus ir pareignus, skiria jiems paalpas, jei
statymai nenustato kitaip;
6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui silymus pavesti vienam i ministr
pavaduoti Ministr Pirminink;
7) teikia Seimui svarstyti Vyriausybs program;
8) teikia Vyriausybei silymus dl apskrii virinink, j pavaduotoj skyrimo ir atleidimo i pareig;
9) kvieia Vyriausybs posdius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybs posdio darbotvark;
10) suteikia galiojimus dertis ir pasirayti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;
11) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams kitas alis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose,
konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose;
12) suteikia galiojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;
13) sprendia Vyriausybs veiklos organizavimo klausimus;
14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, is ir kiti statymai.
3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybje nuostatoms, jis turi teis pateikti Respublikos Prezidentui
silym ministr atleisti.
25 straipsnis. Ministro, einanio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojanio
Ministr Pirminink, galiojimai
1. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos paius galiojimus kaip ir Ministras Pirmininkas.
2. Ministras, pavaduojantis Ministr Pirminink, turi tuos paius galiojimus kaip ir Ministras Pirmininkas, iskyrus io statymo 9
straipsnio 2 ir 6 dalyse ir 24 straipsnio 2 dalies 14 ir 10 punktuose numatytus galiojimus.
26 straipsnis. Ministrai
1. Ministrai yra atsakingi u jiems pavestas valdymo sritis.
2. Ministr laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybs narys. Pavaduojantis ministras neatlieka
funkcij, nurodyt io straipsnio 3 dalies 6, 9, 13, 14 ir 15 punktuose.
3. Ministras:
1) vadovauja ministerijai, sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas u Vyriausybs
programos ir jos gyvendinimo priemoni, priklausani ministerijos kompetencijai, gyvendinim;
2) utikrina statym, Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, Respublikos Prezidento dekret, Vyriausybs nutarim,
Vyriausybs sprendim, Vyriausybs rezoliucij, Ministro Pirmininko potvarki ir kit teiss akt gyvendinim;

206

3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka statym ir kit teiss akt projektus;
4) utikrina Vyriausybs ir Ministro Pirmininko pavedim vykdym;
5) priima ir pasirao sakymus, tikrina, kaip jie gyvendinami; ministro priimami sakymai registruojami Vyriausybs darbo
reglamento nustatyta tvarka; prireikus keli ministrai gali priimti bendrus sakymus;
6) tvirtina ministerijos strateginius veiklos planus, staig prie ministerijos strateginius veiklos planus;
7) teikia Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, kuriose informuoja, kaip vykdoma Vyriausybs programa, jos
gyvendinimo priemons bei ministerijos ir staig prie ministerijos strateginiai veiklos planai, ir Ministro Pirmininko reikalavimu
atsiskaito u savo veikl;
8) teikia Vyriausybei staig prie ministerijos nuostat projektus; Vyriausybs pavedimu tvirtina staig prie ministerijos nuostatus ir
j administracijos struktr;
9) tvirtina ministerijos administracijos struktr ir valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis ir gaunani
darbo umokest i valstybs biudeto ir valstybs pinig fond, pareigybi sra, nevirydamas darbo umokesiui nustatyt l
ir ministerijai Vyriausybs patvirtinto didiausio leistino valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis ir
gaunani darbo umokest i valstybs biudeto ir valstybs pinig fond, pareigybi skaiiaus;
10) tvirtina ministerijos administracijos padalini nuostatus ir valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis ir
gaunani darbo umokest i valstybs biudeto ir valstybs pinig fond, pareigybi apraymus;
11) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalini veikl;
12) koordinuoja ir kontroliuoja staig prie ministerijos veikl, jei i funkcij nepaveda ministerijos valstybs sekretoriui ir
ministerijos sekretoriams ir jei statymai nenustato kitaip;
13) statym nustatyta tvarka priima pareigas ir atleidia i j ministerijos valstybs tarnautojus ir darbuotojus, dirbanius pagal
darbo sutartis ir gaunanius darbo umokest i valstybs biudeto ir valstybs pinig fond, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar
drausmines nuobaudas ir paalpas arba ias funkcijas gali pavesti vykdyti ministerijos valstybs sekretoriui;
14) statym nustatyta tvarka priima pareigas ir atleidia i j staig prie ministerijos vadovus, juos skatina ir skiria jiems
tarnybines ar drausmines nuobaudas ir paalpas, jei statymai nenustato kitaip;
15) nustato ministerijos valstybs sekretoriaus, ministerijos sekretori administravimo sritis;
16) atlieka kitas statym ir Vyriausybs nutarim pavestas funkcijas.
4. Ministras, turintis atskirj nuomon apie Vyriausybs nutarimus ar atskir jos nari darb, turt j pareikti Vyriausybs
posdyje.
27 straipsnis. Vyriausybs komitetai ir Vyriausybs komisijos
1. Vyriausyb gali sudaryti Vyriausybs komitetus ir Vyriausybs komisijas.
2. Vyriausybs komitetai yra Vyriausybs patariamosios institucijos. J tikslas teikti Vyriausybei silymus dl jos veiklos
prioritet, politikos ir strategijos tam tikroje srityje pasirinkimo ir j atitikties Valstybs ilgalaiks raidos strategijai, prireikus derinti
ministr pozicijas sprendiant valstybs valdymo reikalus.
3. Vyriausybs komitetai sudaromi i Vyriausybs nari, Vyriausybs kanclerio ir Ministro Pirmininko vyriausiojo patarjo.
Sudarydama Vyriausybs komitetus, Vyriausyb nustato j udavinius, funkcijas, sudt, skiria pirminink. Vyriausybs komitet
darbo organizavimo tvark nustato Vyriausybs darbo reglamentas.
4. Vyriausybs komisijos sudaromos Vyriausybs pavestoms uduotims atlikti.
5. Vyriausybs komisijos gali bti sudaromos i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, asociacij, mokslo ir studij
institucij atstov, nepriklausom ekspert, prireikus ir kit asmen. Savivaldybi institucij ir staig atstovai Vyriausybs
komisijas deleguojami savivaldybi taryb, Seimo nariai Seimo statuto, o Seimo kanceliarijos darbuotojai teiss akt nustatyta
tvarka. Sudarydama Vyriausybs komisijas, Vyriausyb nustato j uduotis, personalin sudt. Vyriausyb gali pavesti ministrui,
Vyriausybs kancleriui ar Vyriausybs staigos vadovui patvirtinti Vyriausybs komisijos personalin sudt. Vyriausybs komisij
darbo organizavimo tvark nustato Vyriausybs darbo reglamentas.
28 straipsnis. Ministro Pirmininko sudaromos darbo grups
1. Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes jo pavestoms uduotims atlikti. ios darbo grups gali bti sudaromos i
valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, asociacij, mokslo ir studij institucij atstov, nepriklausom ekspert, prireikus ir
kit asmen. Savivaldybi institucij ir staig atstovai Ministro Pirmininko darbo grupes deleguojami savivaldybi taryb, Seimo
nariai Seimo statuto, o Seimo kanceliarijos darbuotojai teiss akt nustatyta tvarka.
2. Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo.
3. Konkreias darbo grups uduotis nustato Ministras Pirmininkas. Ministro Pirmininko sudaryt darbo grupi darbo organizavimo
tvark nustato Vyriausybs darbo reglamentas. (...)
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai
1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai viceministras, ministro patarjas (patarjai), ministro atstovas
spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir
prioritetus, priimti sprendimus ir juos gyvendinti.
2. Viceministras:
1) kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teiss akt projektai atitinka ministro politines nuostatas ir Vyriausybs programos
nuostatas ministrui pavestose valdymo srityse;
2) koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj veikl;
3) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei,
Seimo komitetuose, Vyriausybs posdiuose, Vyriausybs pasitarimuose;
4) dalyvauja derinant ministerijos rengiam teiss akt projektus su suinteresuotomis institucijomis;
5) atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.
3. Ministras savo galiojim laikotarpiu gali turti visuomenini konsultant, kurie ministro praymu teikia jam konsultacijas,
pasilymus, ivadas ir kit informacij.
31(1) straipsnis. Ministerijos valstybs sekretorius ir ministerijos sekretoriai

207

1. Ministerijos valstybs sekretorius yra karjeros valstybs tarnautojas, pavaldus ministrui. Usienio reikal ministerijos valstybs
sekretoriumi gali bti ir diplomatas.
2. Ministerijos valstybs sekretorius:
1) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalini veikl, utikrina, kad gyvendinant ministerijos strateginius
veiklos planus optimaliai bt valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos itekliai;
2) kontroliuoja ministerijos administracin kin veikl;
3) organizuoja ir koordinuoja ministerijos strategini veiklos plan rengim ir j gyvendinim;
4) koordinuoja Ministro Pirmininko ir Vyriausybs pavedim vykdym, vadovaudamasis ministerijos strateginiais veiklos planais ir
Vyriausybs programos gyvendinimo priemonmis, utikrina ministerijos rengiam sprendim suderinamum;
5) koordinuoja ir kontroliuoja, kaip rengiami ir derinami teiss akt projektai;
6) organizuoja ministerijos nuostat, ministerijos administracijos padalini nuostat, valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani
pagal darbo sutartis ir gaunani darbo umokest i valstybs biudeto ir valstybs pinig fond, pareigybi srao, pareigybi
apraym ir ministro sakym projekt rengim;
7) ministro pavedimu statym nustatyta tvarka priima pareigas ir atleidia i j ministerijos valstybs tarnautojus ir darbuotojus,
dirbanius pagal darbo sutartis ir gaunanius darbo umokest i valstybs biudeto ir valstybs pinig fond, taip pat juos skatina,
skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ar paalpas;
8) atlieka kitas statym, Vyriausybs nutarim ir ministro pavestas funkcijas.
3. Jeigu ministerijos valstybs sekretoriaus laikinai nra, visas arba dal jo funkcij ministras paveda atlikti ministerijos sekretoriui.
4. Ministerijos valstybs sekretorius, o kai jo laikinai nra, ministerijos sekretorius, atliekantis ministerijos valstybs sekretoriaus
funkcijas, pagal savo kompetencij priima potvarkius. Ministerijos valstybs sekretorius saugo ministerijos antspaud ir atsako u
antspaudo naudojim. Ministras saugoti ministerijos antspaud gali galioti kit ministerijos valstybs tarnautoj. iuo atveju u
antspaudo naudojim atsako ministro galiotas ministerijos valstybs tarnautojas.
5. Ministerijos sekretoriai yra karjeros valstybs tarnautojai, tiesiogiai pavalds ministerijos valstybs sekretoriui ir atsakingi
ministrui. Usienio reikal ministerijos sekretoriais gali bti ir diplomatai.
6. Jeigu ministerijos sekretoriaus laikinai nra, jo funkcijas atlieka ministro paskirtas kitas ministerijos sekretorius arba statym
nustatyta tvarka laikinai ministerijos sekretoriaus pareigas perkeltas ministerijos administracijos padalinio vadovas.
7. Ministerijos sekretoriai ministro nustatytose administravimo srityse:
1) organizuoja atitinkani ministerijos strateginius tikslus ir Vyriausybs programos nuostatas teiss akt projekt rengim ir
derinim;
2) organizuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomi Ministro Pirmininko ir Vyriausybs, ministro ir ministerijos valstybs sekretoriaus
pavedimai;
3) atlieka kitas statym, Vyriausybs nutarim, ministro ar ministerijos valstybs sekretoriaus pavestas funkcijas.
32 straipsnis. Ministerij kolegijos
1. Ministerijoje yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas),
viceministras, ministerijos valstybs sekretorius ir ministerijos sekretoriai. kolegijos sudt gali bti traukiami kiti ministerijos bei
kit institucij atstovai.
2. Kolegijos nari skaii nustato ir kolegijos personalin sudt bei darbo reglament tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus
kolegijai svarstyti.
33 straipsnis. Vyriausybs staigos
1. Ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti Vyriausyb, nedidindama valstybs valdymui atitinkam met biudete
skirt l, gali steigti Vyriausybs staigas (departamentus, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanias tarnybas, agentras,
inspekcijas ir kitas staigas).
2. Vyriausybs staigos nuostatus tvirtina Vyriausyb.
3. Vyriausybs staigai vadovauja generalinis direktorius (direktorius, virininkas). Vyriausybs staigos vadovas yra pavaldus
Ministrui Pirmininkui.
4. Vyriausybs staigos vadovas sprendia staigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat atlieka kitas statym ir Vyriausybs
nutarim nustatytas funkcijas. Vyriausybs staigos vadovas yra asmenikai atsakingas, kad staiga sprst jai pavestus udavinius.
5. Vyriausybs staigos vadovas gali turti pavaduotoj (pavaduotoj), kur (kuriuos) jis priima pareigas ir atleidia i j.
6. Vyriausybs staigos vadovas priima sakymus ir tikrina, kaip jie gyvendinami.
7. Vyriausybs staigos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs staigos vadovo patvirtintais vieai paskelbtais strateginiais
veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybs patvirtinta Strateginio planavimo metodika ir derinamais su Vyriausybs
programa, Valstybs ilgalaiks raidos strategija, kitais strateginio planavimo dokumentais. Sutrumpintiems Vyriausybs staigos
strateginiams veiklos planams pritaria Vyriausyb.
8. Vyriausybs staigos vadovas teikia Vyriausybei ataskaitas ir informacij apie Vyriausybs staigos veikl Vyriausybs nustatyta
tvarka ir terminais.
34 straipsnis. Ministr, Vyriausybs staig ir staig prie ministerij vadov priimam teiss akt teistumo prieira
Vyriausyb turi teis pripainti netekusiais galios Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka ministr, Vyriausybs staig ir
staig prie ministerij vadov priimtus teiss aktus, jeigu ie prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos
tarptautinms sutartims, statymams ir kitiems Seimo priimtiems teiss aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybs
nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.(...)
44(1) straipsnis. Vyriausybs kanceliarija
1. Vyriausybs kanceliarija yra Vyriausybs steigta biudetin staiga, padedanti vykdyti Vyriausybs ir Ministro Pirmininko
funkcijas. Vyriausybs kanceliarijai vadovauja Vyriausybs kancleris.
2. Vyriausybs kanceliarijos nuostatus tvirtina Vyriausyb.
3. Vyriausybs kanceliarijos karjeros valstybs tarnautojai yra pavalds Vyriausybs kancleriui.
45 straipsnis. Vyriausybs kancleris
1. Vyriausybs kancleris yra Vyriausybs kanceliarijos vadovas, pavaldus Ministrui Pirmininkui.
2. Vyriausybs kancleris:

208

1) organizuoja Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui pateikt teiss akt projekt analiz, prireikus Vyriausybs darbo reglamento
nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui teikiam teiss akt projekt, kuri rengjams nepavyko suderinti
su suinteresuotomis institucijomis, derinim;
2) dalyvauja koordinuojant Vyriausybs programos gyvendinimo priemoni ir ministerij ir Vyriausybs staig strategini veiklos
plan gyvendinim;
3) organizuoja Vyriausybs posdi rengim, dalyvauja juose ir utikrina, kad bt raomi posdi protokolai, priimami ir
statym nustatyta tvarka skelbiami Vyriausybs nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, Vyriausybs sprendimai ir Vyriausybs
rezoliucijos;
4) koordinuoja Europos Sjungos teiss perklim nacionalin teis ir jos gyvendinim;
5) pagal savo kompetencij koordinuoja Lietuvos Respublikos pozicij Europos Sjungos institucijose svarstomais klausimais
rengim;
6) utikrina Europos Sjungos dokument (taip pat ir siuniam elektroniniu patu) gavim, registravim, kaupim ir paskirstym
atitinkamoms valstybs institucijoms ir staigoms;
7) koordinuoja valstybs institucij ir staig veiksmus, susijusius su Europos Sjungos teiss paeidim procedr ikiteisminiais
procesais;
8) tvirtina Vyriausybs kanceliarijos struktr, valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis ir gaunani darbo
umokest i valstybs biudeto ir valstybs pinig fond, pareigybi sra, nevirydamas darbo umokesiui nustatyt l ir
Vyriausybs kanceliarijai Vyriausybs patvirtinto didiausio leistino valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo
sutartis ir gaunani darbo umokest i valstybs biudeto ir valstybs pinig fond, pareigybi skaiiaus;
9) statym nustatyta tvarka priima pareigas ir atleidia i j Vyriausybs kanceliarijos valstybs tarnautojus ir darbuotojus,
dirbanius pagal darbo sutartis ir gaunanius darbo umokest i valstybs biudeto ir valstybs pinig fond, juos skatina, skiria
jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ar paalpas, tvirtina j pareigybi apraymus;
10) saugo Vyriausybs antspaud ir atsako u antspaudo naudojim;
11) Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka gali organizuoti ministerij valstybs sekretori pasitarimus;
12) atlieka kitas statym, Vyriausybs nutarim ir Ministro Pirmininko pavestas funkcijas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs formavimo tvarka.
Vyriausybs st. 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybs sudtis
Lietuvos Respublikos Vyriausyb (toliau - Vyriausyb) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. (...)
6 straipsnis. Vyriausybs sudarymo tvarka ir Vyriausybs programa
1. Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas.
2. Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento
patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program. (Seimas, pagal Seimo statut, privalo apsvarstyti per 15 dien). Jeigu
Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria iai programai, Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo nepritarimo dienos
pateikia svarstyti nauj program. Ministerijos ir kitos valstybs institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti mediag,
reikaling Vyriausybs programai parengti, bei prisidti prie programos rengimo. (Jeigu Vyriausybs programai nepritarta ar ji
grinta patobulinti, nauja programos redakcija Seimui turi bti pateikta per 10 d., o jos svarstymo procedra kartojama i naujo
Seimo statute nustatyta tvarka)
3. Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritaria jos programai.
4. Kai Seimas pritaria Vyriausybs programai, Vyriausyb privalo per 3 mnesius parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai
programai gyvendinti.
7 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministr prisaikdinimas
1. Praddami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia.(...)
3. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posdyje. posd kvieiamas Respublikos Prezidentas. Priesaik priima
Seimo Pirmininkas, o kai io nra, - Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.
Vyriausybs galiojim grinimas ir atsistatydinimas.
Vyriausybs st. 8 straipsnis. Vyriausybs galiojim grinimas (t.p. ir Konstitucijos 92 str.)
1. Vyriausyb grina galiojimus irinkus Respublikos Prezident.
2. Po Seimo rinkim Vyriausyb grina galiojimus Respublikos Prezidentui t dien, kai naujasis Seimas susirenka pirmj
posd.
3. Irinkus Respublikos Prezident, Vyriausyb galiojimus grina Respublikos Prezidentui t dien, kai is pradeda eiti pareigas.
4. Kai pasikeiia daugiau nei pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus.
5. Vyriausybs galiojimai laikomi grintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybs narys, pavaduojantis Ministr Pirminink,
teikia Respublikos Prezidentui ratik pareikim.
6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausyb i naujo gaus
Seimo galiojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Jeigu Vyriausyb galiojim ratikai negrina, Respublikos Prezidentas
turi teis dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybs nar Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta
nauja Vyriausyb arba kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus.
7. Kai Vyriausyb grina galiojimus io straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dien teikia Seimui
svarstyti galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatr. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko
kandidatrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministr Pirminink, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento
patvirtintoje Vyriausybje nepasikeit daugiau nei pus iki galiojim grinimo dirbusi ministr, Vyriausyb i naujo gauna
galiojimus veikti pagal Seimo anksiau patvirtint program. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatrai, Vyriausyb
privalo atsistatydinti.
9 straipsnis. Vyriausybs atsistatydinimas

209

1. Vyriausyb privalo atsistatydinti iais atvejais:

1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujos Vyriausybs programai; (vadovaudamasi Konstitucijos 101 str. 3 d.)
2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba mirta;
4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb;
5) kai pasikeitus daugiau kaip pusei ministr arba irinkus Respublikos Prezident Vyriausyb i naujo negauna Seimo galiojim.
2. Ministras Pirmininkas apie Vyriausybs atsistatydinim teikia Respublikos Prezidentui raytin praneim, kuris prie tai
paskelbiamas Vyriausybs posdyje.
3. Ministrui Pirmininkui mirus, apie Vyriausybs atsistatydinim Respublikos Prezidentui pranea Ministr Pirminink
pavaduojantis ministras, o jei pavaduojanio nebuvo, vyriausias pagal ami ministras. Praneimas apie Vyriausybs
atsistatydinim turi bti paskelbtas Vyriausybs posdyje.
4. Jeigu reikia, praneimui apie Vyriausybs atsistatydinim paskelbti aukiamas neeilinis Vyriausybs posdis.
5. Apie Vyriausybs atsistatydinim turi bti praneta Respublikos Prezidentui t dien, kuri atsiranda viena i io straipsnio 1
dalyje numatyt aplinkybi.
6. Vyriausyb gali atsistatydinti Ministro Pirmininko silymu priimdama nutarim, kur Ministras Pirmininkas t pai dien teikia
Respublikos Prezidentui.
7. Vyriausybs atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas. Vyriausyb laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento
dekreto sigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam i ministr eiti
Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.
10 straipsnis. Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas
1. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos
Prezident, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministr be Seimo sutikimo.
2. Ministras turi teis atsistatydinti. Ministras apie savo atsistatydinim ratu pranea Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas
ne vliau kaip per 5 darbo dienas ministro atsistatydinim teikia Respublikos Prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo
Respublikos Prezidentui ministras Ministro Pirmininko silymu turi teis ataukti savo atsistatydinim.
3. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikjim juo slaptu balsavimu pareikia daugiau kaip pus Seimo nari. Ministras apie
atsistatydinim t pai arba kit dien ratu pranea Ministrui Pirmininkui, o is t pai dien, o jeigu tai nemanoma, - ne vliau
kaip kit dien, ministro atsistatydinim teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras nevykdo io reikalavimo, jis Respublikos
Prezidento dekretu atleidiamas i pareig.
4. Ministro atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto
sigaliojimo dienos. Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas
naujas ministras.
11 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba nutarimo projekto dl nepasitikjimo
Vyriausybe pateikimas
1. Seimo sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat
pateikti nutarimo projekt dl nepasitikjimo Vyriausybe.
2. Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij arba Vyriausybs atsakym nutarimo dl
nepasitikjimo projekt, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip puss Seimo nari bals dauguma slaptu
balsavimu pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.
3. Pareikus nepasitikjim Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausyb
privalo t pai dien atsistatydinti.
4. Kai Seimas pareikia nepasitikjim Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausyb. iuo atveju Respublikos Prezidentas
Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybs nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Kai Seimas pareikia
nepasitikjim ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti ias pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas
ministras. iuo atveju Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien pateikia Respublikos Prezidentui nauj ministro
kandidatr.
KT nutarimas (1998 m. sausio 10 d.)
Kyla klausimas, ar Vyriausybs galiojim grinimas ir atsistatydinimas yra tapatus veiksmas. LR Vyriausyb kreipsi KT
praydama itirti, ar Seimo nutarimas dl LR Vyriausybs programos neprietarauja LR Konstitucijai. Kyla abejoni, ar po LR
prezidento rinkim Vyriausybs veikla bus teista ir neprietaraus Konstitucijai. Vyriausybs atsistatydinimo pagrindai yra tvirtinti
Konstitucijos 101 str. KT paymi, kad is Vyriausybs atsistatydinimo pagrind sraas yra baigtinis. Kartu paaikinama, kad
Vyriausybs galiojim grinimas yra numatytas 2 atvejais: Seimo rinkim bei Prezidento rinkim (Konstitucijos 92 str. 4 d.). KT
daro ivad, kad btinyb Vyriausybei grinti galiojimus lemia tai, kad baigiasi vieno i Vyriausyb sudariusi subjekt
galiojimai, taiau konstitucinse normose mint subjekt pasikeitimui ir j takai formuojant Vyriausyb teikiama skirtinga
reikm. Po Seimo rinkim Vyriausyb privalo ne tik grinti savo galiojimus, bet ir atsistatydinti, kadangi po Seimo rinkim
nebelieka subjekto, i kurio Vyriausyb gavo pasitikjim ir galiojimus veikti, todl ji ir privalo atsistatydinti.
Po LR prezidento rinkim, kaip paymi KT, Vyriausyb taip pat grina savo galiojimus naujai irinktam prezidentui. Taiau
Konstitucijos normose nenumatyta, kad tuomet Vyriausyb privalo atsistatydinti. Taip yra todl, kad pasikeitus valstybs vadovui
toliau ilieka Seimo pasitikjimas Vyriausybe, todl galiojim grinimo po prezidento rinkim atveju valstybs vadovo pavedimas
toliau eiti pareigas turt bti suteiktas tai paiai Vyriausybei.
Taigi KT pabria, kad nra pagrindo svokas Vyriausybs atsistatydinimas ir Vyriausybs galiojim grinimas laikyti
tapaiomis. Jos susijusios su skirtingomis teisinmis situacijomis. Tai lemia ir skirtingus teisinius padarinius. Vyriausybs galiojim
grinimu ireikiama pagarba valstybs vadovo institucijai, pripastamas prezidento ir Vyriausybs santyki reikmingumas,
taiau, kaip toliau teigia KT, galiojim grinimo procedra yra ne tik tarpinstitucinio mandagumo iraika, ji taip pat suteikia
prezidentui galimyb patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Jei Seimas nepritart MP kandidatrai, tai reikt, kad
Vyriausyb privalo atsistatydinti. Tai bt konstitucinis pagrindas pradti naujos Vyriausybs sudarymo procedr.

210

Vyriausybs nari teisin padtis.

Konstitucijos 100 str. tvirtinta, kad MP ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn, suimti, negali bti kitaip
suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij be iankstinio prezidento sutikimo.
Vyriausybs st.: 12 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministr nelieiamumo garantijos (t.p. Konstitucijos 99 str.)
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn ar suimti, taip pat negali bti kitaip suvaryta j
laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
14 straipsnis. Draudimas Ministrui Pirmininkui ir ministrams eiti kitas renkamas ar skiriamas pareigas ir dirbti kit darb
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig (iskyrus galimyb Seimo nariams eiti Ministro
Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse, taip pat gauti kito
atlyginimo, iskyrus jiems nustatyt darbo umokest pagal pareigas Vyriausybje bei umokest u krybin veikl.
Atlyginimu u krybin veikl laikomas antrinis honoraras u paskaitas, meno krinius bei j atlikim, u publikacijas bei knygas,
dalyvavim radijo bei televizijos laidose bei i laid raus, taip pat atlygis u pedagogin darb valstybinse mokslo staigose.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs teiss aktai, j primimo tvarka.
Pagal Konstitucijos 95 str. Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose priimdama nutarimus. Vyriausybs
nutarimai tai postatyminiai aktai, priimami vis Vyriausybs nari bals dauguma.
Vyriausybs st.: 41 straipsnis. Vyriausybs nutarimai
1. Vyriausybs nutarimai priimami Vyriausybs posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma.
2. Vyriausybs nutarimus pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo
posdio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarim pasirao Ministras Pirmininkas ir ministras,
vadovaujantis nutarimo projekt pateikusiai ministerijai ar vizavs nutarimo projekt io statymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta
tvarka.
3. Vyriausybs nutarimus, kuriais keiiami, pildomi ar pripastami netekusiais galios anksiau priimti nutarimai, pasirao Ministras
Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasiras ankstesn nutarim, nepaisant to, kas pateik Vyriausybei svarstyti
nauj nutarimo projekt.
4. Vyriausybs nutarimai pasiraomi Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka, jeigu Vyriausyb nenustato kitaip. (per 3 darbo
dienas nuo j primimo, jeigu Vyriausyb nenumato kitaip; sigalioja st. nustatyta tvarka)
5. Vyriausybs nutarimai sigalioja statym nustatyta tvarka.
41(1) straipsnis. Vyriausybs sprendimai ir Vyriausybs rezoliucijos
1. Vyriausybs sprendimai ir Vyriausybs rezoliucijos priimami Vyriausybs pasitarime dalyvaujani Vyriausybs nari bals
dauguma.
2. Vyriausybs sprendimus ir Vyriausybs rezoliucijas pasirao Ministras Pirmininkas Vyriausybs darbo reglamento nustatyta
tvarka.
3. Vyriausyb, svarstydama Lietuvos Respublikos pozicijas dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus, gali priimti
sprendimus, o dl kit Europos Sjungos dokument rezoliucijas.
4. Vyriausybs sprendimai ir Vyriausybs rezoliucijos sigalioja j pasiraymo dien ir turi bti t pai dien paskelbti Vyriausybs
interneto tinklapyje (www.lrv.lt).
42 straipsnis. Vyriausybs posdi protokolai
Vyriausybs posdiai yra protokoluojami ir daromas j garso raas, kuris perkeliamas kompiuterines laikmenas. Protokol
pasirao Ministras Pirmininkas. Kokie duomenys raomi protokol, nustato Vyriausybs darbo reglamentas. Posdi garso ra
kompiuterins laikmenos saugomos Dokument ir archyv statymo nustatyta tvarka.
(Dalis Vyriausybs kompetencijos gyvendinama MP vienasmenikai. Pastaruoju metu visose alyse MP vaidmuo tapo svarbesnis;
pagal Konstitucijos 97 str. MP atstovauja LR Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai, taiau realiai tai asmuo, kuriam pavalds visi
ministrai, kuris formuoja Vyriausybs politik. Kadangi LR yra parlamentin respublika, Seimas turi takos tik skiriant MP, o
tolesnis Vyriausybs formavimas daugiausia priklauso nuo MP, todl visi ministrai yra jam pavalds ir atskaitingi)
43 straipsnis. Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos
1. Ministras Pirmininkas pagal savo kompetencij organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais priima potvarkius arba
operatyvius sprendimus-pavedimus, forminamus rezoliucijomis.
2. Ministro Pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo
data. Ministro Pirmininko potvarkiai, paskelbti Valstybs iniose, sigalioja kit dien po j paskelbimo, jeigu paiuose
potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas.
Vyriausybs st.: 36 straipsnis. Vyriausybs darbo reglamentas
Vyriausybs darbo tvark nustato Vyriausybs patvirtintas darbo reglamentas.
37 straipsnis. Vyriausybs posdiai ir Vyriausybs pasitarimai
1. Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus.
2. Vyriausybs posdiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems toki teis numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti statymai ir
Vyriausybs darbo reglamentas.
3. Vyriausybs posdius gali bti kvieiami ir kiti asmenys.
4. Svarbiausi klausimai gali bti svarstomi prie Vyriausybs posdius Vyriausybs pasitarimuose ir Vyriausybs komitetuose.
Vyriausybs pasitarimuose taip pat gali bti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos, aptariamos Vyriausybs komisij, Ministro
Pirmininko sudaryt darbo grupi pateiktos ivados, pasilymai ir kita Vyriausybei pateikta informacija.
5. Vyriausyb Lietuvos Respublikos pozicijas dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus ir dl kit Europos Sjungos
dokument prireikus svarsto Vyriausybs pasitarimuose.

211

38 straipsnis. Teiss akt projekt pateikimo Vyriausybei tvarka

1. Vyriausybei statym, Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt projektus turi teis teikti Ministras Pirmininkas, ministrai,
Vyriausybs staig vadovai, apskrii virininkai ir savivaldybi tarybos. Ministro Pirmininko teikiami teiss akt projektai turi
bti vizuoti Ministro Pirmininko, ministro teikiami teiss akt projektai ministro. Vyriausybs staig vadov teikiami teiss akt
projektai turi bti vizuoti Vyriausybs priskirto ministro, o apskrii virinink ir savivaldybi taryb teikiami teiss akt projektai
turi bti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro.
2. Vyriausybei teikiamas teiss akto projektas, susijs ne tik su j parengusios (teikianios) institucijos, bet ir su kit institucij
valdymo sritimi ar kompetencija, turi bti suderintas Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Nesutarim, kylani derinant teiss akt projektus, sprendimo tvarka
1. Teiss akt projekt, apimani keli ministr valdymo sritis, derinimo metu ikil nesutarimai gali bti svarstomi Vyriausybs
komitete arba Vyriausybs pasitarime.
2. Vyriausybs posdyje svarstant teiss akto projekt, prie tai aptart Vyriausybs komitete, io komiteto posdio pirmininkas
informuoja apie komiteto nari susitarimus ar diskusij ivadas.
3. Teiss akt projekt, kuri rengjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinim prireikus organizuoja
Vyriausybs kancleris Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka.
40 straipsnis. Vyriausybs posdi darbotvarks sudarymo ir klausim svarstymo tvarka
1. statym, Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt projektai, normini teiss akt koncepcij projektai rengiami, derinami,
svarstomi ir priimami arba statym ar Seimo nutarim projektams pritariama Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka.
2. Vyriausybs kancleris teikia Ministrui Pirmininkui silymus dl Vyriausybs posdio darbotvarks sudarymo.
3. Ministras Pirmininkas turi teis Vyriausybs posdio metu pasilyti tvirtinam darbotvark traukti ir nauj klausim. Pasilyti
Ministrui Pirmininkui traukti klausim darbotvark turi teis ir ministras Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka.
Balsuojama, ar klausim traukti darbotvark. Jei iuo klausimu teigiamas sprendimas nepriimamas, klausimas turi bti teikiamas
svarstyti Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka.
4. Vyriausybs posdyje iklausomas praneimas ir Vyriausybs nari nuomon. Jeigu posdio pirmininkas leidia, savo nuomon
gali pareikti ir kiti posdyje dalyvaujantys asmenys.
Lietuvos Respublikos ministerijos.
U atskiros kio akos vystym ar valstybs funkcijos gyvendinim atsakingos ministerijos, kurias Vyriausybs silymu steigia ir
panaikina Seimas, priimdamas st. Kaip patariamoji ministro institucija yra sudaroma kolegija.
Vyriausybs st.: 29 straipsnis. Ministerijos
1. Lietuvos Respublikoje yra ios ministerijos:
1) Aplinkos ministerija;
2) Finans ministerija;
3) Krato apsaugos ministerija;
4) Kultros ministerija;
5) Socialins apsaugos ir darbo ministerija;
6) Susisiekimo ministerija;
7) Sveikatos apsaugos ministerija;
8) vietimo ir mokslo ministerija;
9) Teisingumo ministerija;
10) kio ministerija;
11) Usienio reikal ministerija;
12) Vidaus reikal ministerija;
13) ems kio ministerija.
2. Ministerijas Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas statym.
3. Ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestos srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs
politik.
4. Ministerijai vadovauja ministras.
5. Ministerija yra vieasis juridinis asmuo, turintis sskait banke ir antspaud su valstybs herbu bei savo pavadinimu.
6. Ministerija savo veikl grindia Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais, Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis,
Vyriausybs nutarimais, kitais teiss aktais.
7. Ministerija yra biudetin staiga, finansuojama i valstybs biudeto.
8. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausyb.
9. Ministerija turi savo administracij. Jai vadovauja ministerijos valstybs sekretorius.
10. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis ministro patvirtintais vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais
vadovaujantis Vyriausybs patvirtinta Strateginio planavimo metodika ir derinamais su Vyriausybs programa, Valstybs ilgalaiks
raidos strategija, kitais strateginio planavimo dokumentais. Sutrumpintiems ministerij strateginiams veiklos planams pritaria
Vyriausyb.
11. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs aprobuotais vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais,
kuriuose apibdinami pagrindiniai ministerijos udaviniai ir bdai juos gyvendinti. Ministerijos strateginiai veiklos planai rengiami
vieneriems, trejiems, penkeriems ir deimiai met atsivelgiant Vyriausybs ilgalaik strategin veiklos plan. Seimui pritarus
naujos Vyriausybs programai, ministerijos savo parengtus arba atnaujintus strateginius veiklos planus per tris mnesius pateikia
Vyriausybei aprobuoti. Jeigu steigta nauja ministerija, ji ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus pateikia Vyriausybei
aprobuoti per tris mnesius nuo steigimo dienos.
30 straipsnis. staigos prie ministerijos

212

1. Prie ministerijos gali bti Vyriausybs steigiami departamentai, taip pat kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanios tarnybos,
inspekcijos ir kitos staigos.
2. staigos prie ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis atitinkamo ministro patvirtintais vieai paskelbtais strateginiais
veiklos planais. staigos prie ministerijos strateginiai veiklos planai rengiami vadovaujantis Vyriausybs patvirtinta Strateginio
planavimo metodika.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs santykiai su Seimu.
Vyriausybs st.: 15 straipsnis. Vyriausybs teis teikti silym dl pirmalaiki Seimo rinkim
Vyriausyb turi teis teikti silym Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareikia
tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe. (...)
17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministr dalyvavimas Seimo darbe
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teis Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitet, komisij bei frakcij
posdiuose ir pareikti savo nuomon svarstomais klausimais.
18 straipsnis. Vyriausybs nari atsakym Seimo nari paklausimus tvarka
1. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dl Vyriausybs, ministerij
ar kit Vyriausybs staig veiklos, privalo atsakyti odiu ar ratu Seimo statuto nustatyta tvarka.
2. Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako Seimo nari klausimus.
3. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro galiotas valstybs
tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posdyje ir pateikti paaikinimus svarstomais klausimais. (...)
20 straipsnis. Vyriausybs statym leidybos iniciatyvos teis
1. Vyriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis Seime.
2. Vyriausyb dl Seimui teikiam statym ar Seimo nutarim projekt priima nutarim. Svarstant iuos projektus Seime,
Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybs galiotas ministras, o iam negalint Vyriausybs galiotas viceministras.
21 straipsnis. Pasitikjimo Vyriausybe patikrinimas
Vyriausyb turi teis teikti silym Seimui balsuoti dl pasitikjimo Vyriausybe.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs santykiai su Respublikos Prezidentu.
Vyriausybs st.: 16 straipsnis. Vyriausybs teis skelbti Respublikos Prezidento rinkimus
1. Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimas negali per 10 dien susirinkti
ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkim, rinkimus skelbia Vyriausyb, priimdama nutarim.
2. Vyriausybs nutarim pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkim komisijai. (...)
19 straipsnis. Respublikos Prezidento dekret pasiraymas
Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vliau
kaip per 3 dienas pasirao Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomyb u tok dekret tenka j pasiraiusiam Ministrui
Pirmininkui arba ministrui.
23 straipsnis. Vyriausybs santykiai su savivaldybmis
Vyriausyb:
1) koordinuoja Vyriausybs atstov veikl ir priiri, kaip jie vykdo statymo nustatytus galiojimus;
2) teikia rekomendacijas savivaldybms socialins apsaugos, sveikatos, vietimo ir kultros pltojimo bei kitais klausimais.

213

XIV tema. TEISMIN VALDIA KONSTITUCINJE TEISJE

1. Teismin valdia Lietuvos respublikos Konstitucijoje.
Pagal LR Konstitucij (LRK) valstybs valdia Lietuvoje yra organizuota ir gyvendinama remiantis valdi
padalijimo principu (LRK 5 str. 1d.). Konstitucinis teismas (KT) savo aktuose ne kart yra konstatavs, jog is konstitucinis
principas reikia, kad statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios yra atskirtos, pakankamai savarankikos; kad tarp j turi
bti pusiausvyra; kad kiekviena valdios institucija turi jos paskirt atitinkani kompetencij, kurios konkretus turinys priklauso
nuo to, kokiai valstybs valdiai i institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kit valstybs valdios institucij bei galiojim santykio
su kit valstybs valdios institucij galiojimais; kad Konstitucijoje tiesiogiai nustaius tam tikros valstybs valdios institucijos
galiojimus viena valstybs valdios institucija negali i kitos perimti toki galiojim, j perduoti kitai valstybs valdios
institucijai ar atsisakyti; kad tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statymu; kad valdi padalijimo principas yra
pagrindinis demokratins teisins valstybs organizacijos ir veiklos principas.
Taigi, teismin valdia yra viena i valdi, tvirtint Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Visos trys valstybs valdios turi
vienod tak, yra vienodai svarbios, nra pavaldios viena kitai. Teisminei valdiai yra patiktas teisingumo vykdymas (LRK 109
str.), ios funkcijos negali vykdyti jokia kita valstybs institucija ar pareignas. KT yra konstatavs, jog socialinis teismins valdios
vaidmuo yra toks, kad teismai, vykdydami teisingum, privalo utikrinti Konstitucijoje, statymuose ir kituose teiss aktuose
ireiktos teiss gyvendinim, garantuoti teiss virenyb, apsaugoti mogaus teises ir laisves.
2. Teismins valdios ypatumai. Lietuvos Respublikos teismai. Teismins valdios funkcijos.

Teismins valdios ypatumai

Tai viena i trij valstybs valdi;
Vykdo specifin teisingumo funkcij, kurios negali vykdyti jokia kita valstybs institucija ar pareignas;
Teismin valdi gyvendina teismai. Teismas gauna valdios galias tiesiogiai i tautos, o ne i kit valstybs valdi, todl jis ir
gyvendina savo valdi savarankikai, o ne kaip kit valdi steigta institucija. Teismin valdi sudaro visa Lietuvos valstybje
veikianti teism sistema;
Teismins valdios paskirtis utikrinti teiss viepatavim, konstitucins santvarkos stabilum, mogaus ir piliei teisi ir teist
interes apsaug. Demokratinje valstybje teismas yra svarbiausia paeist mogaus teisi ir laisvi gynimo institucija (LRK 30
str. 1 d.);
Iskirtinis teismins valdios poymis jos politinis ir socialinis neutralitetas (nepriklausomumas). Vykdant teisingum, teismas
privalo bti politikai ir socialiai neutralus bei laisvas nuo bet kokio poveikio i alies. Nagrindamas ir sprsdamas bylas, jis turi
vadovautis tik statymu ir savo teisine smone bei vidiniu sitikinimu. Teismin valdia yra savarankika, nepavaldi nei statym
leidiamajai, nei vykdomajai, n viena negali kitis teism veikl;
Kitas teismins valdios ypatumas - ji vienintel yra formuluojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu, valdia priklauso ne vienai
konkreiai institucijai, bet visiems teismams;
Dar vienas svarbus teismins valdios poymis yra privalomumas paklusti jos sprendimams, mat teismas priima sprendimus
valstybs vardu. 1994 m. birelio 30 d. KT yra tvirtins, jog teismo sprendimo juridin galia prilygsta statymui, todl teismo
sprendim niekas negali nevykdyti. Tai labai svarus Konstitucijoje bei statymuose tvirtint teisi ir laisvi apsaugos garantas.
Teismas, utikrinantis statym leidiamosios ir vykdomosios valdios pusiausvyr, j veiklos teistum, tampa savotika
stabilizuojania jga, kuri realiai ir efektyviai saugo mogaus teises ir laisves nuo valstybs savivals. Btent dl to teismams yra
suteikiami ypatingi galinimai, ji gyja reali galimyb daryti poveik kit valstybs valdi sprendimams. Tik teismins valdios
sprendimu statym leidiamosios ir vykdomosios valdios priimti aktai gali netekti galios.
Lietuvos Respublikos prokuratros ir teismins valdios santykis:
Prokuratros ir prokuroro teisin padtis yra svarbi Konstituciniu poiriu, nes prokurorams yra numatytos
reikmingos funkcijos, kurios sudaro svari teism gyvendinamo teisingumo, taigi ir asmens teisi bei laisvi apsaugos
utikrinimo, dal.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje prokuror padt tvirtina 118 straipsnis. Painiavos kelia tai, jog is straipsnis
yra IX skirsnyje, reglamentuojaniame Lietuvoje veikianius teismus. Kyla klausimas, ar prokuratra ir prokurorai yra teismins
valdios dalis. Pirmj kart Konstitucinis Teismas klausim atsak 1994 m. vasario 14 d. nutarime: prokuror funkcijos yra
nustatytos Konstitucijos IX skirsnyje Teismas. Vadinasi, prokurorai ia traktuojami kaip teismins valdios sudedamoji dalis.
Taiau tai nereikia, kad prokurorai gali vykdyti teismams priskirtas teisingumo funkcijas. Kaip teigia A. Abramaviius straipsnyje
Teismin valdia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje tokia Konstitucinio Teismo pozicija, o ypa
pateikta argumentacija sukl nema diskusij bang. Buvo teigiama, kad sprsti apie institucijos prigimt vien i to, kokiame
teiss altinyje ar jo skyriuje ji minima, yra ir neteisinga, ir nelogika. 1999 m. vasario 5 d. nutarime Konstitucinis Teismas dar
kart pabr, kad Konstitucijoje prokurorai traktuojami kaip teismins valdios dalis, vykdanti specifines funkcijas.
Prokuroro teisins padties reglamentavimas teismins valdios atvilgiu kardinaliai pasikeit 2004 m. gegus 13
d. Konstitucinio Teismo nutarime. Konstitucinis teismas iaikino, kad primus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio
pakeitimo statym ir nustaius i esms kitok nei pirma buvus prokuroro konstitucin institut bei Konstitucijoje tvirtinus
Lietuvos Respublikos prokuratros status ir sistem, aikinant Konstitucijos 118 straipsnio nuostatas jau nebegalima remtis
ankstesne Konstitucijos 118 straipsnio redakcija pagristu konstitucins doktrinos teiginiu, kad prokurorai yra teismins valdios
dalis.

214

Taigi, pasikeitus Konstitucijos 118 straipsniui, Konstitucinis Teismas performulavo Konstitucin doktrin, todl
dabar prokuratra ir prokurorai nra traktuojami kaip teismins valdios sudedamoji dalis.
Lietuvos Respublikos teismai
Teismin valdi sudaro visa Lietuvos valstybje veikianti teism sistema. Teism sistema tai valstybs teismins
valdios institucij, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma.
2006 m. gegus 9 d. nutarime KT apibendrino, jog iuo metu pagal Konstitucij ir statymus Lietuvoje yra trys
teism sistemos:
1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucin teismin kontrol;
2) Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir
apylinki teismai sudaro bendrosios kompetencijos teism sistem;
3) pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dal administracini, darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti gali bti steigti
specializuoti teismai iuo metu statymais yra steigta ir veikia viena specializuot teism, btent administracini, sistema, kuri
sudaro Vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai.
KT:
Tai konstitucins justicijos institucija, kurios pagrindinis udavinys yra garantuoti Konstitucijos virenyb teiss
sistemoje. LRK 102 str. KT sprendiam ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o LR Prezidento ir
Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo statymo nustatytais atvejais
KT teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui ivadas.
daug diskusij klus klausim, ar KT teismin institucija, ar ne, KT pats atsak 2006 06 06: pabrtina, kad
valstybs valdios institucija, kuri paioje Konstitucijoje yra vardyta kaip teismas, savo konstitucine prigimtimi negali bti ne
teismas, t.y. ne teismin institucija <...> vien tai, kad Konstitucijoje yra atskiri skirsniai Teismas ir Konstitucinis Teismas,
nra ir negali bti pagrindas aikinti, es KT nra teismas teismins valdios dalis ir yra kakur u teismins sistemos rib. Tokia
prielaida yra i esms klaidinga, konstitucikai visikai nepagrsta. Prieingai, tai, kad Konstitucijoje yra du atskiri skirsniai, ne
paneigia KT, kuris pagal Konstitucij vykdo konstitucin teismin kontrol, buvim teism sistemos dalimi, bet pabria ypating jo
status teismins valdios sistemoje, kartu ir vis valstybs valdi vykdani institucij sistemoj, taip pat paioje Konstitucijoje
yra irykinami ir pabriami KR konstitucins paskirties ir kompetencijos ypatumai <...> KT galiojimai pripainti kit valstybs
valdi gyvendinani institucij: Seimo, LR Prezidento, Vyriausybs, teiss aktus prietaraujaniais auktesns galios teiss
aktams, taip pat galiojimai oficialiai aikinti Konstitucij pateikti Konstitucijos nuostat samprat, akivaizdiai liudija, kad KT
negali bti ne valstybs valdi gyvendinanti institucija.
Bendrosios kompetencijos teism sistema:
Pagal LRK bendrosios kompetencijos teism kaip institucij sistem sudaro keturi grandi teismai:
a)

pirmoji (emiausioji) grandis apylinki teismai (54). Tai pirmoji instancija, kuri nagrinja baudiamsias, civilines,
administracini teiss paeidim bylas, kurios yra statym priskirtos j kompetencijai, taip pat nagrinja bylas, susijusias su
sprendim ir nuosprendi vykdymu bei hipotekos teisj kompetencijai priskirtas bylas. alia apylinks teism gali bti steigiami
Hipotekos skyriai. Hipotekos teisjo funkcijas atliekantis apylinks teismo teisjas nagrinja bylas, kurios kyla i hipotekos ar
keitimo atsirandani teisini santyki, taiau jis gali atlikti ir kitas apylinks teismo teisjui priskirtas funkcijas. statym
numatytais atvejais apylinks teismo teisjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisjo funkcijas. Apylinks teisme bylas nagrinja vienas
teisjas, bet statymo numatytais atvejais gali nagrinti ir trij teisj kolegija.
b)
antroji grandis apygard teismai (5). Tai pirmoji instancija, kuri nagrinja baudiamsias ir civilines bylas statymo
priskirtas jo kompetencijai bei apeliacin instancija apylinki teism nuosprendiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams.
Apygardos teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija, o statym numatytais atvejais vienas teisjas. Apygardos teismo
pirmininkas statym nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja jo veiklos teritorijoje esani teism ir teisj administracin
veikl.
c)
treioji grandis Lietuvos apeliacinis teismas (1). Tai apeliacin instancija byloms, kurias inagrinjo apygard teismai
kaip pirmosios instancijos teismai; is teismas yra vienintelis, nagrinjantis praymus dl usienio valstybi ir tarptautini teism
bei arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, o taip pat atlieka ir kitas jo kompetencijai priskirtas
funkcijas. Apeliaciniame teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija.
d)
ketvirtoji (aukiausioji) grandis Lietuvos Aukiausiasis Teismas (1). Tai vienintelis kasacins instancijos teismas
siteisjusiems bendrosios kompetencijos teism sprendimams, nuosprendiams, nutartims, nutarimams ir sakymams perirti.
Aukiausiais Teismas bylas nagrinja tik teiss taikymo aspektu. Per kasacinse nutartyse suformuluotus precedentus
Aukiausiasis Teismas utikrina vienod bendrosios kompetencijos teism praktik valstybje ir atlieka kitas jo kompetencijai
statym priskirtas funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos teism statymo 23 straipsn, Lietuvos Aukiausiasis Teismas gali
konsultuoti teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo ir taikymo klausimais, o skyriaus plenarini sesij nutartys bei trij ir
iplstini septyni teisj kolegijos nutartys, aikinanios teiss aktus, dl kuri paskelbimo pritar dauguma atitinkamo skyriaus
teisj yra privalomos atsivelgti ne tik teismams, bet ir valstybs bei kitoms institucijoms bei asmenims. Pastaruoju klausimu 2006
m. kovo 28 d. nutarime yra pasisaks ir KT: bendrosios kompetencijos teism instancin sistema nra varanti emesns instancijos
teismo procesinio savarankikumo. Todl nors emesns instancijos teismai apskritai yra saistomi auktesns instancijos teism
suformuot precedent, auktesns instancijos teismai negali kitis emesnij nagrinjamas bylas, teikti jiems koki nors
privalom ar rekomendacinio pobdio nurodym, kaip turi bti sprendiamos atitinkamos bylos ir pan. Pagal Konstitucij teism
praktika formuojama tik teismams patiems sprendiant bylas. Vadinasi, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai, kuriuose
teikiamos rekomendacijos teismams ar teism veiklos apvalgos su vertinimais konstitucikai yra nepagrstos, gali sudaryti

215

prielaidas paneigti teism nepriklausomumo princip, suvaryti paio teismo galimyb nealikai perirti atitinkamas bylas
kasacine tvarka.
LRK apylinki ir apygard teism skaiiaus neriboja, veiklos teritorij nenurodo svarbu, kad bt tinkamai ir laiku vykdomas
teisingumas. 2006 m. kovo 28 d. nutarime KT paymjo, jog teism instancins sistemos paskirtis yra alint galimas emesnij
instancij teism klaidas, neleisti, kad bt vykdymas neteisingumas, ir itaip apsaugoti asmens, visuomens teises ir teistus
interesus. Taiau tai nereikia, jog statym leidjas yra pareigotas sukurti tok teisin reguliavim, pagal kur kiekviena byla
pereit visas keturias teismines instancijas. Prieingai, daugelyje demokratini teisini valstybi yra susiklosiusi ir nra
kvestionuojama tokia bendrosios kompetencijos teism instancins sistemos tradicija, kai ie teismai sudaro trij pakop instancin
sistem, taigi, bylos gali bti nagrinjamos pirmosios instancijos teisme, apeliacins instancijos teisme ir kasacins instancijos
teisme. Mintame nutarime KT taip pat paymjo, jog i Konstitucijos kylanios bendrosios kompetencijos teism instancins
sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchins, nes n vienas emesns instancijos bendrosios kompetencijos teismas nra
administraciniu arba organizacinius atvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam auktesns instancijos teismui.
Specializuoti teismai:
iuo metu Lietuvoje yra tik vienos kategorijos specializuoti teismai administraciniai teismai. Taiau, kaip KT 2006 m.
kovo 28 d. nutarime paymjo, Konstitucija statym leidjui suteikia pakankamai plai diskrecijos teis sprsti, koki kategorij
byloms nagrinti turi bti steigti specializuoti teismai, nustatyti j sistem, kiekybin sudti bei santykius su bendrosios
kompetencijos teismais: ar ie specializuoti teismai sudarys autonomik, nuo bendrosios kompetencijos teism ir kit kategorij
byloms nagrinti skirt specializuot teism atribot sistem, ar bus su jomis kaip nors susij organizaciniu, procesiniu ar kokiu
nors kitokiu atvilgiu. Visgi, statym leidjas pagal Konstitucij negali sukurti specializuotos teism sistemos, kuri i esms
pakeist Konstitucijoje imperatyviai nustatyt bendrosios kompetencijos teism sistem, perimt daugum bendrosios
kompetencijos teism sistemos funkcij.
iuo metu veikiani administracini teism sistem sudaro:
a)

Apygard administraciniai teismai (5). Susisteminus Administracini byl teisenos statymo 15 str., galima bt
apibendrinti, jog apygard administraciniai teismai yra steigti fizini ir juridini asmen skundams (praymams) dl vieojo ir
vidinio administravimo subjekt priimt administracini akt bei veiksm ar neveikimo (pareig nevykdymo) nagrinti. Juose
nagrinjami ginai vieojo valdymo sferoje, normini administracini akt teistumo klausimai, mokesi ginai, tarnybiniai ginai
ir t.t. Apygardos administraciniuose teismuose bylas nagrinja trij teisj kolegija, o statym numatytais atvejais vienas teisjas.
b)
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (1). Tai apeliacin instancija byloms, kurias inagrinjo administraciniai
teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, skaitant bylas dl administracini teiss paeidim; apeliacin instancija
administracini teiss paeidim byloms, kurias inagrinjo apylinki teismai. Atlieka kitas funkcijas, nurodytas Administraciniu
byl teisenos statymo 20 str.
ios instancins sistemos negalima traktuoti kaip hierarchins, nes tarp atskir ios sistemos grandi nra jokios
subordinacijos.
Teismins valdios funkcijos
Tradicikai teismin valdia pirmiausia siejasi su jos pagrindine ir iimtine funkcija teisingumo vykdymu. T ne
kart yra pabrs ir KT savo nutarimuose: teismai yra vienintel valstybs institucija, vykdanti teisingum. Jokia kita valstybs
institucija ar pareignas negali vykdyti ios funkcijos. 1996 m. balandio 18 d. nutarime KT detalizuoja, jog vykdydami
teisingum teismai sprendia teisinius konfliktus, priimdami teisinius sprendimus. Teisingumas vykdomas taikant specialias
procesines formas, kuri paskirtis utikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrsias bylos aplinkybes, priimti
teising sprendim. Taiau teisingumo vykdymas nra vienintel teismins valdios funkcija. Ne k maiau svarbi yra kontrols
funkcija, t.y. valstybs institucij, padedani vykdyti teisingum, veiksm teistumo ir pagrstumo teismins prieiros funkcija. i
funkcija taip pat padeda realiai gyvendinti valdi padalijim bei garantuoja konstitucin valdi srang. inoma, vykdydami savo
pagrindines funkcijas, teismas gali atlikti visuomenje ir kitas teisines funkcijas, pvz., anglosaks teisins tradicijos valstybse
teismai atlieka ir teiss krimo funkcij. Lietuvoje Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Teisj senatas ir Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas savo srityje atlieka teiss norm aikinimo funkcij.
3. Teism veiklos konstituciniai principai ir teism bei teisj nepriklausomumo garantijos.

Teism veiklos konstituciniai principai

Pagrindinius teism veiklos principus apibria LRK. Dauguma i j yra bendro pobdio. Procesinius teism
veiklos principus tvirtina procesiniai civiliniai, baudiamieji ir administraciniai statymai.
LRK tvirtinti ie bendrieji teism veiklos principai:
Teisingum vykdo tik teismas. Tik teismas priima sprendimus ir nuosprendius LR vardu;
Teisj nepriklausomumas ir j veiklos teistumas. Tik nepriklausomas ir nealikas teismas gali objektyviai vertinti nagrinjamos
baudiamosios, civilins ir administracins bylos aplinkybes ir priimti teising sprendim. is principas yra vienas i esmini
teisins valstybs bruo, kurio laikomasi visose demokratinse valstybse;
Konstitucijos virenybs principas. LRK 110 str. grietai draudia taikyti statym, kuris prietarauja LRK. Tokiu atveju, jei yra
pagrindo manyti, jog teiss aktas prietarauja LRK, teisjas stabdo bylos nagrinjim ir kreipiasi KT praydamas sprsti dl
atitikimo LRK.
Teis teismin gynyb. (LRK 30 str. 1 d.) Kiekvienas LR teritorijoje esantis asmuo turi teis teismin gynyb nuo ksinimosi
LRK ir statym jam garantuotas teises ir laisves, taip pat gynyb nuo valstybs valdios ir valdymo institucij bei pareign
neteist veiksm ar neveikimo. i konstitucin teis asmuo gali gyvendinti tiesiogiai, remdamasis LRK (6 str. 2 d.);

216

Lygyb statymui ir teismui. (LRK 28 str. 1 d.) mogaus teisi negalima varyti ir teikti privilegij dl jo lyties, rass, tautybs,
kalbos, kilms, socialins padties, tikjim ir pair.
Valstybins proceso kalbos principas. (LRK 117 str. 2 ir 3 d.) Teismo procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvi
kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis dalyvauti teisminiuose veiksmuose per vertj.
Teismo proceso vieumo principas. (LRK 31 str. 2 d. ir 117 str. 1 d.) Visuose eismuose bylos nagrinjamos vieai. Teismo posdis
gali bti udaras tik mogaus asmeninio ar eimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali
atskleisti valstybin, profesin ar komercin paslapt.
Galimyb apsksti ir perirti teismo sprendim. Netiesiogiai tvirtintas LRK 111 str. 1 d. Numatyta bendrosios kompetencijos
teism sistema, leidianti pasinaudoti galimybe apsksti teismo sprendim auktesns instancijos teismui.
Valstybs atsakomyb u teismo klaidas. (LRK 30 str. 2 d.) Atsakomybs u al pagrindus nustato ir detalizuoja civiliniai statymai.

Teism bei teisj nepriklausomumo garantijos

Teisjo ir teism nepriklausomumas yra ne savitikslis dalykas, bet btina mogaus teisi ir laisvi apsaugos slyga,
ne privilegija, o pareiga. KT ne kart yra akcentavs, jog teisjo ir teism nepriklausomumas vienas i esmini demokratins
teisins valstybs princip. Teisjas gali vykdyti teisingum tik bdamas nepriklausomas nuo byloje dalyvaujani ali, valstybs
valdios institucij, pareign, politini ir visuomenini susivienijim, fizini ir juridini asmen. KT 1999 m. gruodio 21 d.
nutarime yra paymjs, kad nepriklausomumas, kaip esmin teisingumo vykdymo garantija siejama su dviem aspektais:
1) su teisjo ir teism nepriklausomumu bei
2) su teism, kaip teismins valdios institucij sistemos, nepriklausomumu.
Teismin valdia tampa nepriklausoma ir savarankika tik tuomet, kai yra utikrinami abu paminti aspektai.
KT ne kart yra paymjs, kad pagal tai, kaip statymuose detalizuojamas LRK 109 str. 2 d. tvirtintas teisjo ir teism
nepriklausomumas, teisj nepriklausomumo garantijas galima slygikai suskirstyti 3 grupes:
a) Teisjo galiojim trukms nelieiamumas. LRK 115 str. - teisjas gali bti statymo nustatyta tvarka atleistas i pareig tik LRK
nurodytais atvejais. i garantija svarbi tuo, kad teisjas, nepaisant to, kokios politins jgos yra valdioje, ilieka nepriklausomas, jis
neturi taikytis prie galimos politini jg kaitos valdioje.
b) Teisjo asmens nelieiamumas. r. LRK 114 str. 2 d.; 74 str.; 116 str.
c) Teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijos. LRK 109 str. 2 d. Jos reikia valstybs pareig utikrinti teisjui socialin
(materialin) aprpinim, kuris atitikt teisjo status jam einant pareigas, taip pat pasibaigus teisjo kadencijai.
Utikrinant teism nepriklausomum ypa svarbu aikiai atriboti teism veikl nuo vykdomosios valdios. Konstitucija draudia
vykdomajai valdiai kitis teisingumo vykdym, daryti teismams kok nors poveik ar vertinti teism darb nagrinjant bylas, tuo
labiau nurodinti, kaip turt bti vykdomas teisingumas. Taiau teismin valdia nefunkcionuoja vakuume, nra izoliuota, su
kitomis valdiomis j sieja tam tikri ryiai. E. Jarainas knygoje Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis Teismas
iskiria kelias pagrindines sritis, kuriose teismin valdia persipina su kitomis. Viena i labiausiai susilieiani srii yra teisjo
skyrimo ir atleidimo i pareig teisiniai santykiai. Konstitucijos 112 ir 116 straipsnis suteikia statym leidiamosios ir vykdomosios
valdi institucijoms tam tikrus galiojimus formuojant teismin valdi. Seimas dalyvauja skiriant ir atleidiant dviej aukiausi
grandi bendrosios kompetencijos teism teisjus bei i teism primininkus, o Respublikos Prezidentas dalyvauja skiriant ir
atleidiant vis grandi bendrosios kompetencijos teism teisjus. Tokie statym leidiamosios ir vykdomosios valdios
galiojimai gali kelti grsm teism ir teisj nepriklausomumo principui, todl pati Konstitucija suformuluoja tam tikr atsvar
dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta
teisj institucija (LRK 112 str. 5 d.). 2006 m. gegus 9 d. nutarimu KT pripaino antikonstitucines Teism statymo normas dl
Teism tarybos sudarymo, nari ir tam tikr veiklos aspekt. Konstitucinio Teismo konstatuota, kad formuluot speciali teisj
institucija reikia, jog i institucija turi bti sudaroma tik i tiesj. Taigi, nors ioje srityje kitos valstybs valdios turi reikming
galiojim, yra numatyti svarbi atsvara teismins valdios institucija, kurios patarimai tam tikrais atvejais yra netgi privalomi.
Antroji sritis, kurioje gali kilti grsm teismins valdios nepriklausomumui yra teism sistemos organizavimo ir veiklos santykiai.
1999 m. gruodio 21 d. KT nutarime konstatuota, jog valstyb privalo sudaryti teismams tinkamas darbo slygas, taiau
neperengiant teismins valdios savarankikumo, kuris apima ir j organizacin savarankikum. Teismai patys turi organizuoti
vidaus darb, tai negali bti Teisingumo ministerijos ar kokios nors kitos vykdomosios valdios institucijos sritis. Teisingumo
ministerija drauge su Teisj taryba tik organizuoja teisj mokym, rengia mokymo programas, metodin mediag. Dar viena
sritis, kurioje ikyla grsm teism savarankikumui yra teism veiklos administravimo, teism materialinio ir finansinio
aprpinimo santykiai. ios srities valdymas daryt reali poveikio galimyb teisminei valdiai. 1999 m. gruodio 21 d. nutarime KT
pripaino antikonstitucine norma, pagal kuri teisingumo ministras organizavo teism finansin aprpinim. Konstitucinis Teismas
pabr, kad ir statyminis reguliavimas, pagal kur finansinius asignavimus konkretiems teismas skiria ne Seimas, statymu
tvirtindamas valstybs biudet, o vykdomosios valdios institucijos ar pareignai, nesiderina su Konstitucijoje nustatytu
vykdomosios ir teismins valdios atskyrimo, i valdi savarankikumo ir tarpusavio nepriklausomumo principais ir sudaro
vykdomajai valdiai galimyb daryti tak teism veiklai. Teism nepriklausomumo principas apima ir teism finansavimo
nepriklausomum nuo vykdomosios valdios.
Vadinasi, nors yra srii, kuriose persipina teismins ir statym leidiamosios, vykdomosios valdios galiojimai,
yra sukurta pakankamai efektyvi atsvar sistema, neleidianti daryti spaudimo, poveikio teisminei valdiai, paliekanti pakankam
savarankikum, utikrinanti teisingumo vykdymo nepriklausomum, paliekant statym leidiamajai ir vykdomajai valdiai tik tam
tikr metodin vadovavim, darbo slyg sudarym, organizacins teism veiklos prieir ir koordinavim, bet ne teisingumo
vykdymo kontrol. Konstitucinis Teismas ne kart yra paminjs, jog teismins valdios savarankikumas, nepriklausomumas
nereikia, jog ji ir kitos valdios negali bendradarbiauti. gyvendinant bendruosius valstybs udavinius, egzistuoja tarpfunkcin
partneryst. Teisj ir teism nepriklausomumas nra privilegija, tai viena svarbiausi pareig, kuri kyla i Konstitucijoje
garantuotos kiekvieno asmens teiss turti nealik gino arbitr, kuris pagal Konstitucij ir statymus i esms isprst kilus
teisin gin.
4. Teisj konstitucinis statusas.

217

Teismin valdi gyvendina teismas kolegiali teisj institucija arba vienas teisjas. Btent teisjams yra
suteikiami ypatingi teismins valdios atstovo galiojimai ir teis priimti privalomus sprendimus. Bendras konstitucinis reikalavimas
teisjais Lietuvoje gali bti tik LR pilieiai (LRK 112 str. 1 d.). Konkreius reikalavimus asmenims, galintiems bti teisjais,
nustato Konstitucija, Teism statymas, Administracini byl teisenos statymas, Konstitucinio Teismo statymas.
LRK 112 str.:
Aukiausiojo Teismo teisjus, o i j - pirminink, skiria ir atleidia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Apeliacinio teismo teisjus, o i j - pirminink, skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Apylinki, apygard ir specializuot teism teisjus ir pirmininkus skiria, j darbo vietas keiia Respublikos Prezidentas.
Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta
teisj institucija. (Teism statymas detalizuoja, jog tai Teisj taryba).
Asmuo, paskirtas teisju, statymo nustatyta tvarka prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingum tik pagal
statym.
LRK 113 str. numatyti tam tikri apribojimai asmenims, einantiems teisjo pareigas:
Teisjas negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse.
Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl.
Teisjas negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje.
LRK 114 str. 2 d. tvirtina vien i teisjo nepriklausomumo garantij teisjo asmens nelieiamum (r. 3 kl.):
Teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo, o tarp Seimo
sesij - be Respublikos Prezidento sutikimo.
LRK 115 str. tvirtin kit teisjo nepriklausomumo garantij teisjo galiojimo trukms nelieiamum:
Lietuvos Respublikos teism teisjai atleidiami i pareig statymo nustatyta tvarka iais atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus galiojim laikui arba sulauk statyme nustatyto pensinio amiaus;
3) dl sveikatos bkls;
4) irinkus kitas pareigas arba j sutikimu perklus kit darb;
5) kai savo poelgiu paemino teisjo vard;
6) kai siteisja juos apkaltin teism nuosprendiai.
LRK 116 str. tvirtinta apkaltos proces:
Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus, taip pat Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus u iurkt Konstitucijos paeidim
arba priesaikos sulauym, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka.
Konstitucinio teismo teisjams be bendrj reikalavim Konstitucija kelia ir specialiuosius:
LRK 103 str:
Konstitucin Teism sudaro 9 teisjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai
atnaujinamas vienu tredaliu. Po tris kandidatus Konstitucinio Teismo teisjus skiria Seimas i kandidat, kuriuos pateikia
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas, o teisjais juos skiria Seimas.
Konstitucinio Teismo pirminink i io teismo teisj skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Konstitucinio Teismo teisjais gali bti skiriami nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilieiai, turintys auktj teisin
isilavinim ir ne maesn kaip 10 met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta.
LRK 104 str.:
Konstitucinio Teismo teisjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybins institucijos, asmens ar organizacijos ir
vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Prie praddami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisjai Seime prisiekia bti itikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo teisjams taikomi darbo ir politins veiklos apribojimai, nustatyti teism teisjams.
Konstitucinio Teismo teisjai turi toki pat asmens nelieiamybs teis kaip ir Seimo nariai.
LRK 108 str:
Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia galiojim laikas;
2) jis mirta;
3) atsistatydina;
4) negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls;
5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka.

218

VII tema. Pilietybs institutas

1. Pilietybs svoka
Pilietybs svoka nepateikiama nei LRK, nei statymuose.
Pilietyb teisinje literatroje suprantama dviem aspektais:
kaip objektyviai egzistuojantis nuolatinis teisinis - politinis asmens ir valstybs ryys.
kaip teiss norm visuma, reguliuojanti pilietybs santykius, t.y. kaip savarankikas konstitucins teiss institutas.
1) Pirmuoju aspektu nagrinjant pilietyb, randama vairi jos apibrim.
V. Vadapalas: pilietyb nuolatinis teisinis ryys, kuriuo asmuo susijs su valstybe, nepriklausomai, kur jis bebt.
P. Kris: asmens nuolatinis teisinis ryys su tam tikra valstyb pasireikia tuo, kad pilietis valstybei turi tam tikras pareigas ir
naudojasi atitinkamomis teismis.
S. Vanceviius: pilietyb yra nuolatinis politinis teisinis asmens ir valstybs ryys. Jis parodo asmens priklausomyb konkreiai
valstybei, tarpusavio teises ir pareigas.
1994 m. balandio 13d. LRKT nutarimas: pilietyb nuolatinis asmens politinis teisinis ryys su konkreia valstybe,
grindiamas abipusmis teismis bei pareigomis ir i j iplaukianiu savitarpio pasitikjimu, itikimybe bei gynyba.
Apibdinant pilietyb danai akcentuojamas asmens priklausimas valstybei. Anot V.Sinkeviiaus, asmens ir valstybs teisinis ryys
ir reikia asmens priklausim valstybei. is teisinis ryys lemia ne bet kok priklausim valstybei, o teisin priklausim, .t.y. pilietis
turi specifines teiss akt numatytas pilieio teises ir pareigas bei gali naudotis valstybs globa ir gynyba savo valstybje ir u jos
rib.
Literatroje pilietyb apibdinama ir kaip naryst valstybje ar valstybs tautoje. I ties pilietyb neegzistuoja be valstybs.
Pilietyb yra neatskiriama valstybs suvereniteto savyb. Valstyb laikant tam tikros teritorijos gyventoj organizuota bendruomene,
galima kalbti ir apie naryst ioje bendruomenje. Taiau ios valstybs (bendruomens) nariais laikomi ne visi gyventojai, o tik
pilieiai. Pilietyb atsiranda kartu su valstybe, o pilietybs statymai ne nustato, bet tik tvirtina pilietyb.
Konstitucinio Teismo 2006 m. gegus 10 d. nutarimas:
Minta, kad pilietyb ireikia asmens teisin naryst valstybje, atspindi asmens teisin priklausomyb pilietinei Tautai
valstybinei bendruomenei. Lietuvos pilietin Tauta valstybin bendruomen jungia atitinkamos valstybs pilieius
(nepriklausomai nuo j etnins kilms), o piliei visuma sudaro Lietuvos pilietin Taut. Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi
Lietuvos Respublikos pilieiai nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinms maumoms. Visi Lietuvos
Respublikos pilieiai, kad ir kokia bt j etnin kilm, pagal Konstitucij yra lygs; j negalima diskriminuoti arba teikti jiems
privilegij dl j etnins kilms, tautybs.
tik Lietuvos Respublikos pilieiai, t. y. valstybin bendruomen pilietin Tauta, turi teis kurti Lietuvos valstyb, t. y. tik pilieiai
turi teis sprsti, kokia turi bti Lietuvos valstyb, nustatyti Lietuvos valstybs konstitucin santvark, valstybs valdi
gyvendinani institucij srang, asmens ir valstybs teisini santyki pagrindus, alies kio sistem ir pan. gyvendindami
piliei teises ir laisves, pilieiai dalyvauja vykdant Tautos suverenitet
Plaiausiai paplitusi nuomon, kad pilietyb nuolatinis asmens ir valstybs teisinis ryys.
Asmens ir valstybs ryys. J rodo asmens ir valstybs tarpusavio teisi ir pareig visuma. Ne bet kokia teisi ir pareig visuma,
bet tokios teiss ir pareigos, kurias turi tik pilieiai, nes laikinai ar nuolat gyvenantys usienieiai ar apatridai taip pat turi tam tikr
teisi ir pareig, taiau skiriasi teisi ir laisvi apimtis, kuri valstyb suteikia savo pilieiams ir kitiems asmenims. mogaus
prigimtins teiss visuotinai pripastamos civilizuot valstybi ir suteikiamos visiems asmenims. Tuo tarpu svarbiausios politins
teiss (dalyvauti valstybs valdyme) suteikiamos tik valstybs pilieiams. Pilietyb lemia asmens teisin status. Pilietybs turjimas
leidia turti visas teises ir laisves, tvirtintas Konstitucijoje, statymuose, bei vykdyti nustatytas pareigas. Nors usienieiams ir
asmenims be pilietybs, gyvenantiems Lietuvoje, taikomas vadinamasis nacionalinis rimas jie turi beveik visas teises, kurias turi
Lietuvos pilieiai taiau kai kurias teises turi tik pilieiai:
rinkim teis (LRK 34 str. 1d.)
teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus(LRK 33 str.1d.)
teis stoti valstybs tarnyb (LRK 33 str. 1d.)
teis reikalauti paskelbti referendum (LRK 9str.3d.) ir dalyvauti referendume
teis bti renkamu valstybs prezidentu (LRK 78str. 1d.)
teis bti teisjais (LRK 112 str.1d.)
teis pateikti sumanym keisti Konstitucij (LRK 147 str.1d.) ir kt.
Tik pilieio pareigos:
Lietuvos valstybs gynimas nuo usienio ginkluoto upuolimo (LRK 139 1d.)
atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb (LRK 139 str. 2d.)
nebti tuo pat metu kitos valstybs pilieiu ir kt.
Piliei ir valstybs ryys yra abipusis: pilietyb asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo
pareigas valstybei; i pilietybs santyki valstybei kyla tam tikros pareigos savo pilieiams. Pilietyb, kaip pilieio ypatingas teisinis

219

ryys su Lietuvos valstybe, leidia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos pilieiai, taip pat
prireikus turti valstybs glob tiek Lietuvoje, tiek usienyje.
Nuolatinis ryys pastovus, nepertraukiamas. iskiriami pilietybs pastovumas erdvje ir laike.
pastovumas erdvje reikia, kad asmuo lieka pilietis, neatsivelgiant tai, ar jis yra savo valstybje, ar u jos rib. Bdamas kitoje
valstybje jis ilieka pilietybs valstybs jurisdikcijoje bei turi visas teises ir pareigas.
pastovumas laike reikia, kad pilietyb nepertraukiama: atsiranda, kai asmuo tampa valstybs pilieiu (pilietyb gyja gimimu arba
suteikiama statym ar tarptautini sutari numatytomis slygomis) ir tsiasi, kol asmuo mirta ar netenka pilietybs pagal
statymus.
Pilietybs egzistavimui neturi takos, ar pilietis realiai naudojasi pilieio teismis, vykdo pilieio pareigas. Asmuo lieka pilieiu ir
jei atsisako naudotis pilieio teismis ir vykdyti pilieio pareigas.
Pilietybs pastovumas skiri j nuo teisinio ryio, kuris susidaro tarp valstybs ir joje nuolat ar laikinai gyvenanio usienieio ar
asmens be pilietybs, nes kai toks asmuo ivyksta i valstybs, jo teisinis ryys su ta valstybe nutrksta.
Teisinis ryys pilietybs santykius reguliuoja teiss aktai: konstitucija, statymai, tarptautins sutartys ir kt. Pilietybs santykiai
visada yra teisiniai. Pilietybs santyki buvimas visada konstatuojamas teisine forma pilieio pasas, tapatybs kortel, gimimo
liudijimas. Pilietybs klausimus sprendia tik valstybs institucios. Pilietybs bkl gali bti pakeista tik asmeniui ir valstybei
atlikus tam tikrus teisinius veiksmus ir valstybs institucijai primus atitinkam teisin sprendim.
Pilietyb yra vertyb, nes su ja glaudiai siejasi mogaus teisi ir pareig apimtis ir turinys, ji yra btina prielaida, kad asmuo turt
visas konstitucijoje ir statymuose tvirtintas teises, kad jo teisti interesai bt ginami tiek valstybje, tiek u jos rib.
gyvendindamas savo pilietines teises ir pareigas, asmuo dalyvauja realizuojant valstybs suverenitet.
Antruoju aspektu pilietyb suprantama kaip konstitucins teiss institutas visuma teiss norm, reguliuojani pilietybs teisinius
santykius. Kiekviena valstyb pati savo teiss aktais nustato, kas yra jos pilieiai, t. y. apibria pilietybs gijimo, atkrimo,
netekimo slygas ir tvark, reguliuoja kitus su pilietybe susijusius santykius. Pilietyb kiekvienos valstybs nacionalins teiss
institutas. Prireikus valstybs gali su kitomis valstybmis sudaryti daugiaales ir dviales sutartis dl pilietybs. Pilietyb
reglamentuojanias teiss normas galima suskirstyti :
Konstitucijos
statymo
2. Konstituciniai pilietybs instituto pagrindai
LRK 12 straipsnis
Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo nustatytais pagrindais.
Iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis.
Pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas.
LRK 84 str. 21 p., pagal kur LR pilietyb statymo nustatyta tvarka teikia Respublikos Prezidentas;
LRK 85 str., pagal kur LR pilietyb teikiama Respublikos Prezidentui ileidiant dekret, kuris, kad sigaliot, turi bti
kontrasignuotas pasiraytas Ministro Pirmininko ar atitinkamo ministro.

Konstitucijoje yra tvirtintos ir kitos nuostatos, lemianios Lietuvos Respublikos piliei teisin status (taip pat ir nustatanios tas
teises, laisves ir pareigas, kurias turi tik Lietuvos Respublikos pilieiai):
svarbiausi Valstybs ir Tautos klausimai sprendiami referendumu, kuris skelbiamas inter alia, jeigu jo reikalauja ne
maiau kaip 300 tkstani piliei, turini rinkim teis (9 straipsnio 1, 3 dalys);
Lietuvos valstyb globoja savo pilieius usienyje (13 straipsnio 1 dalis);
draudiama iduoti Lietuvos Respublikos piliet kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenustato
kitaip (13 straipsnio 2 dalis);
Lietuvos Respublikos pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje, gali laisvai ivykti i Lietuvos
(32 straipsnio 1 dalis);
negalima drausti pilieiui grti Lietuv (32 straipsnio 3 dalis);
pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus, taip pat lygiomis
slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb (33 straipsnio 1 dalis);
pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis (34 straipsnio 1 dalis);
statym leidybos iniciatyvos teis turi inter alia Lietuvos Respublikos pilieiai 50 tkstani piliei, turini rinkim
teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti (68 straipsnio 2 dalis);
kiekvieno Lietuvos Respublikos pilieio teis ir pareiga Lietuvos valstybs gynimas nuo usienio ginkluoto upuolimo
(139 straipsnio 1 dalis);
pilieiai privalo atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb (139 straipsnio 2 dalis);
sumanym keisti ar papildyti Konstitucij turi teis pateikti Seimui inter alia ne maiau kaip 300 tkstani rinkj (147
straipsnio 1 dalis);
LRK 13 straipsnis
Lietuvos valstyb globoja savo pilieius usienyje.
Draudiama iduoti Lietuvos Respublikos piliet kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenustato kitaip.
Pilietybs statymo 5str.2 d. konkretina LRK.
Lietuvos valstyb gina ir globoja savo pilieius u Lietuvos Respublikos rib.

220

Nuolatinis asmens ir valstybs teisinis ryys suponuoja valstybei pareig ginti ir globoti savo piliet valstybs teritorijoje ir u jos
rib. Terminas globoja yra platesnis nei terminas gina ir j apima. Globoti reikia rpintis savo pilieiais. Ginti - konkrets
aktyvs veiksmai, kuriuos atlieka valstybs institucijos, siekdamos apsaugoti savo valstybs piliet. Lietuvos valstybs globa ir
gynimu yra siekiama, kad usienyje esantis Lietuvos pilietis turt galimyb naudotis visomis teismis ir laisvms, kurias jam
suteikia buvimo valstybs statymai, LR tarptautins sutartys ir tarptautiniai paproiai. Prireikus LR valstybs institucijos turi imtis
vis atitinkam priemoni, kad bt apgintos paeistos Lietuvos piliei teiss. i pareiga pirmiausia tenka diplomatinms
atstovybms usienio valstybje. Valstyb turi globoti ir ginti savo pilieius usienio valstybje visais atvejais, neatsivelgiant tai,
ar pilietis paeid buvimo vietos valstybs statymus, ar j nepaeid.
Draudiama iduoti LR piliet kitai valstybei. LRK nurodyta vienintel iimtis, kada galima - jei yra numatyta LR tarptautinje
sutartyje. Pilieio idavimo klausim reguliuoja Pilietybs statymo 6 str., kuriame pasakyta, kad Lietuvos Respublikos piliet
draudiama iduoti kitai valstybei. Kitaip nei LRK, ia nra joki ilyg, kuomet bt galima j iduoti. Taiau BK 9 str. ir BPK 71
str. numatyta, kad LR pilietis, padars nusikalstam veik Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybs teritorijoje, gali bti iduotas
usienio valstybei arba perduotas Tarptautiniam baudiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba
Jungtini Taut Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija.
LR pilietis negali bti isista i Lietuvos. Nors i nuostata nra tiesiogiai tvirtinta nei LRK, nei statymuose, bet ji yra kildinama i
LRK 32 str.1d., pagal kuri pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje, bei i 32str.3d., kurioje nustatyta,
kad negalima drausti pilieiui grti Lietuv. ETK (kuri tiesiogiai taikoma) taip pat tvirtinta, kad pilietis negali bti isistas i
savo pilietybs valstybs.
3. Pilietyb instituto raida Lietuvoje
Lietuvos valstybs atkrimas 1990 m. buvo grindiamas valstybs tstinumu, taigi ir Lietuvos pilietybs tstinumu. 1918 m.
vasario 16 d. atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb jos teisiniai pamatai i pradi buvo grindiami laikinosiomis
konstitucijomis ir statymais.
Lietuvos Valstybs Taryba 1918 m. prim laikinj atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybs Konstitucij. Joje nebuvo
apibrta, kas yra Lietuvos valstybs pilieiai, nebuvo nustatyti Lietuvos pilietybs gijimo ar praradimo pagrindai, taiau buvo
nuostatos, tvirtinanios pamatines piliei teises. 1918 m. Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dsniai sudar
konstitucin pagrind Lietuvos pilietybs santykius reguliuoti statymu.
Pamintina, kad i esms analogiki Lietuvos pilietybs santyki teisinio reguliavimo pagrindai buvo tvirtinti ir vliau priimtose
Lietuvos valstybs laikinosiose konstitucijose Lietuvos Valstybs Tarybos 1919 m. priimtuose Lietuvos Valstybs Laikinosios
Konstitucijos pamatiniuose dsniuose bei Steigiamojo Seimo 1920 m.. priimtoje Laikinojoje Lietuvos Valstybs Konstitucijoje.
Pirmaisiais atkurtos Lietuvos valstybs gyvavimo metais Lietuvos pilietybs santykiai buvo reguliuojami Laikinuoju statymu apie
Lietuvos pilietyb bei dvialmis sutartimis su usienio valstybmis.
Ministr Kabineto 1919 m. priimto Laikinojo statymo apie Lietuvos pilietyb 1 buvo nustatyta, kad Lietuvos pilieiais laikomi:
1) asmens, kuri tvai ir seneliai i seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena;
2) nurodytj pirmame punkte asmen vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet gro jon gyventi;
3) asmens, kurie iki 1914 met nemaiau, kaip deimt met Lietuvoje gyveno ir turjo:
a) arba nuosav nekilnojamj turt,
b) arba nuolatin darb;
4) Lietuvos pilieio vaikai;
5) jo pati arba nal;
6) Lietuvos netekjusios piliets vaikai, jei jie nepriimti svetimalio jo vaikais
7) svetimaliai, naujai priimti Lietuvos pilieiais
Taigi pagal Laikinj statym apie Lietuvos pilietyb Lietuvos piliei korpus sudar Lietuvos pilieiai ipso iure: nuolatiniai
Lietuvos gyventojai bei i usienio Lietuv gyventi gr j vaikai; asmenys, iki 1914 m. ne maiau kaip deimt met igyven
Lietuvoje, turintys arba nekilnojamojo turto, arba nuolatin darb; taip pat asmenys, gav pilietyb gimimu arba gij j vedybomis;
Lietuvos pilietyb buvo galima gyti ir natralizacijos bdu.
I pirmj atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybs su kitomis valstybmis sudaryt tarptautini sutari, kuriomis buvo
reguliuojami inter alia Lietuvos pilietybs santykiai, pamintinos 1920 m. Lietuvos taikos sutartis su Rusija, 1921 m. Konvencija
tarp Lietuvos ir Latvijos apie piliei teises. Pagal ias dviales tarptautines sutartis asmenys turjo teis pasirinkti tik vienos ar
kitos valstybs (atitinkamai Lietuvos arba Rusijos ar Lietuvos arba Latvijos) pilietyb; jie negaljo vienu metu bti abiej
atitinkamas sutartis sudariusi valstybi pilieiai. Tarptautines sutartis, kuriomis buvo reguliuojami inter alia Lietuvos pilietybs
santykiai, Lietuva buvo sudariusi ir su kai kuriomis kitomis valstybmis.
Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjio 1 d. prim Lietuvos Valstybs Konstitucij. Jos II dalyje Lietuvos pilieiai ir j teiss
inter alia buvo nustatyta, kad pilietybs teis gyjama ir jos netenkama vadovaujantis pilietybs statymu, kad niekas negali bti
kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybs pilietis.
Toks konstitucinis dvigubos pilietybs draudimas buvo grindiamas ir tuo, kad dabar yra daug svetimali, kurie, neatsiaddami
vieni Lenkijos, kiti Rusijos, nort Lietuvoje naudotis Lietuvos piliei teismis, bet nenori eiti t pareig, kurios tenka Lietuvos
pilieiams.
Respublikos Prezidentas 1928 m. paskelb Lietuvos Valstybs Konstitucij. ioje Konstitucijoje buvo nustatyta, kad niekas negali
bti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstybs pilietis, bet kartu buvo nustatyta, kad Lietuvos pilietis taiau nepraranda savo

221

pilietybs teisi pataps kurio Amerikos krato pilieiu, jei atlieka tam tikras statymo nurodytas pareigas. Taigi 1928 m.
Konstitucijoje buvo tvirtintas ne tik dvigubos pilietybs draudimas, bet ir tokio draudimo iimtis.sigaliojus 1928 m. Konstitucijai
Lietuvoje toliau galiojo 1919 m. Laikinasis statymas apie Lietuvos pilietyb (su vlesniais pakeitimais ir papildymais).
Mint dvigubos pilietybs draudimo iimt lm Lietuvos valstybs siekis neprarasti ryio su tose usienio valstybse gyvenaniais
Lietuvos pilieiais, kurias jie tuo metu emigravo masikai..
1938 m. Konstitucijos II skyriuje Pilietyb buvo tvirtinti Lietuvos pilietybs gijimo ir netekimo pagrindai, dvigubos pilietybs
draudimo principas: pilietis, gijs svetim pilietyb, netenka Lietuvos pilietybs, bei iimtys: statymo nustatytais atvejais pilietis,
turdamas svetim pilietyb, gali ir nenustoti Lietuvos pilietybs. statym leidjas turjo pareig nustatyti atvejus, kai asmuo galjo
bti ne tik Lietuvos, bet ir kitos valstybs pilietis. Be to Lietuvos pilieiu galjo bti priimtas asmuo, nusipelns Lietuvos valstybei.
i konstitucin nuostata suponavo ir tai, kad Lietuvos pilieiu galjo bti priimtas ir toks Lietuvos valstybei nusipelns asmuo, kuris
buvo kitos valstybs pilietis.
Prezidentas 1939 m. paskelb Lietuvos pilietybs statym. Jame nustatytas teisinis reguliavimas daugeliu atvilgi skyrsi nuo
nustatytojo iki tol galiojusiame.: jau nebuvo nuostat, apibriani, kokie asmenys yra Lietuvos pilieiai, nes Lietuvos valstybs
piliei korpusas jau buvo suformuotas pagal 1919 m. Laikinj statym. Lietuvos pilietybs statyme buvo nustatyta Lietuvos
pilietybs gijimo, atmimo, netekimo ir atgavimo tvarka, tvirtintas dvigubos pilietybs draudimas, dvi io draudimo iimtys: 1)
buvo numatyta galimyb Lietuvos pilietyb suteikti iimties tvarka nusipelniusiam asmeniui. 2) buvo tvirtinta galimyb Lietuvos
pilieiui, primusiam svetimos valstybs pilietyb, vidaus reikal ministro leidimu pasilikti Lietuvos pilietyb
.
Pamintina ir Sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Vokietijos reicho dl klaipdiki pilietybs po Klaipdos krato
prijungimo prie Vokietijos reicho. Joje buvo tvirtintas draudimas asmenims tuo pat metu turti dviej ali Lietuvos Respublikos
ir Vokietijos reicho pilietyb.
Pamintinas ir Vilniaus bei jo srities gyventoj pilietybs santyki teisinis reguliavimas sutartyse su Rusija bei j pakeitusia Soviet
Sjunga, taip pat vliau priimtu Vilniaus miesto ir jos srities tvarkymo vedamuoju statymu.
Lietuvos taikos sutartimi su Rusija, pasirayta 1920 m. buvo nustatyta Lietuvos ir tuometins Soviet Rusijos siena. Pagal i sutart
Vilnius ir jo sritis liko Lietuvai. ioje sutartyje buvo nustatyta, kurie asmenys yra LT pilieiai. Taiau asmenys, sulauk 18 met ir
gyvenantys Lietuvos teritorijoje, turjo teis per vienus metus nuo ios sutarties ratifikavimo dienos pareikti nor ilaikyti (optuoti)
Rusijos pilietyb. Taigi pagal i sutart asmenys turjo teis pasirinkti tik vienos valstybs (Lietuvos arba Rusijos) pilietyb.
Vilni ir jo srit 19201939 m. buvo aneksavusi Lenkija, todl Lietuvos pilietybs instituto gyvendinimas buvo suvarytas.
Prasidjus Antrajam pasauliniam karui tuometin Soviet Sjunga um dal tuometins Lenkijos teritorijos, taip pat ir jos
aneksuot Vilni bei jo srit. 1939 m. spalio 10 d. buvo pasirayta Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir
LietuvosSoviet Sjungos savitarpins pagalbos sutartis. Seimas 1939 m. prim Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo vedamj
statym, nustatyta, kad Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, kurie 1920 m. liepos 12 dienos Lietuvos taikos sutarties su Rusija
ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dien buvo laikomi Lietuvos pilieiais ir io statymo sigaliojimo dien turjo gyvenamj
viet Vilniaus mieste ar jo srityje, laikomi Lietuvos pilieiais. it Lietuvos piliei monos ir vaikai ligi 21 met amiaus taip pat
laikomi Lietuvos pilieiais.
Apibendrinant konstatuotina, kad atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybs piliei korpusas buvo suformuotas Lietuvos
nuolatini gyventoj pagrindu, neatsivelgiant j tautyb. 1918-1940m. bdinga tai, jog vis laik buvo siekiama Lietuvos piliei
korpus apibrti kuo aikiau; tai darant buvo vadovaujamasi principine nuostata, kad Lietuvos pilietis tuo pat metu negali bti ir
kitos valstybs pilietis, iskyrus atskiras iimtis.
Soviet Sjungai okupavus ir aneksavus Lietuv buvo neteistai nutrauktas 1938 m. Lietuvos Konstitucijos, kit Lietuvos valstybs
teiss akt veikimas, paneigtas ir Lietuvos pilietybs institutas okupuotos ir aneksuotos Lietuvos valstybs teritorijoje jo nebuvo
galima gyvendinti. Soviet Sjungos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1940 m. rugsjo 7 d. ileido sak ir nustat, kad
Lietuvos, Latvijos ir Estijos Taryb Socialistini Respublik pilieiai nuo i respublik TSRS primimo dienos yra TSRS
pilieiai.
Remdamasis iuo saku, Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas 1940 m. gruodio 30 d. ileido sak Dl Lietuvos
TSR pilietybs gijimo, kuriuo pripaino, kad Lietuvos TSR pilieiais nuo tos dienos, kuri Lietuvos TSR priimta TSRS sudt,
laikomi visi tie asmenys, kurie 1939 m. rugsjo 1 dien dabartinje Lietuvos TSR teritorijoje turjo gyvenamj viet <...>,
nepriklausomai nuo to, ar tie asmenys tuo metu turjo Lietuvos pilietyb, ar neturjo.
itokia prievarta primesta TSRS pilietyb ir Lietuvos TSR pilietyb buvo ir yra niekin.
Atgimimo laikotarpiu (19881990 m.), Lietuvai dar esant okupuotai ir aneksuotai Soviet Sjungos, Lietuvos Persitvarkymo
Sjdis, pasiek, kad Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba, priimt aktus, artinanius Lietuvos valstybingumo atkrim. Lietuvos
TSR Aukiausiosios Tarybos 1989 m. lapkriio 3 d. priimtas Lietuvos TSR pilietybs statymas. Mintu aktu, buvo siekiama
atriboti nuolatinius Lietuvos gyventojus nuo i Soviet Sjungos atvykusi ir Lietuvoje gyvenani asmen, ypa sovietini
kariki.
Pilietybs statymo (1989 m. lapkriio 3 d. redakcija) 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos TSR pilieiai yra:
1) asmenys, kurie buvo Lietuvos Respublikos pilieiai, j vaikai ir vaikaiiai, taip pat kiti iki 1940 m. birelio 15 d. buvusieji
nuolatiniai tuometins Lietuvos TSR teritorijos gyventojai, j vaikai ir vaikaiiai, nuolat gyvenantys Lietuvos TSR teritorijoje;
2) asmenys, turintys nuolatin gyvenamj viet Lietuvos TSR, jeigu jie yra patys gim ar rod, kad bent vienas i tv ar seneliai
yra gim Lietuvos TSR teritorijoje ir jeigu jie nra kitos valstybs pilieiai;
3) kiti asmenys, kurie iki io statymo sigaliojimo dienos nuolat gyveno Respublikos teritorijoje ir turi ia nuolatin darbo viet
arba nuolatin legal pragyvenimo altin. ie asmenys per dvejus metus nuo io statymo sigaliojimo laisvai apsisprendia dl
pilietybs; pilnameiai asmenys, kurie per dvejus metus nuo io statymo sigaliojimo negijo Lietuvos TSR pilieio paso, laikomi

222

neprimusiais Lietuvos TSR pilietybs; kol jie laisvai apsisprendia dl pilietybs, gali naudotis Lietuvos TSR pilieio teismis
dvejus metus.
4) asmenys, gij Lietuvos TSR pilietyb pagal statym.
Pilietybs statyme buvo numatyti teiss Lietuvos TSR pilietyb isaugojimo ir Lietuvos TSR pilietybs (iame statyme
vadinamos ir Respublikos pilietybe) pripainimo institutai. Teis Lietuvos TSR pilietyb buvo isaugoma asmenims,
ikeldintiems ar pasitraukusiems i Lietuvos TSR teritorijos nuo 1940 m., taip pat j vaikams ir vaikaiiams. Kitiems lietuviams
Respublikos pilietyb buvo pripastama, kai jie persikelia gyventi Lietuv ir duoda priesaik Respublikai.
Pamintina ir tai, kad Pilietybs statyme (1989 m. lapkriio 3 d. redakcija) buvo numatytas Lietuvos TSR pilietybs gijimas
natralizacijos bdu (10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 15 straipsnis), taip pat buvo nustatyta, kad Lietuvos TSR Aukiausiosios
Tarybos Prezidiumas kitos valstybs pilieiui Lietuvos TSR pilietyb gali suteikti iimties tvarka (7 straipsnis).
Ypa pabrtina tai, kad jokia Pilietybs statymo (1989 m. lapkriio 3 d. redakcija) nuostata negaljo bti aikinama kaip Lietuvos
TSR pilieio sipareigojimas kuriai nors kitai valstybei ar jos nustatytai pilietybei; tai buvo expressis verbis tvirtinta io statymo 35
straipsnio 3 dalyje.
Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. prim Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Akt Dl
Lietuvos Nepriklausomos Valstybs atstatymo ir juo paskelb, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jgos panaikintas Lietuvos
Valstybs suverenini gali vykdymas ir Lietuva vl yra nepriklausoma valstyb, kad Lietuvoje neveikia jokios kitos valstybs
konstitucija. T pai dien Aukiausioji Taryba prim Lietuvos Respublikos statym Dl Lietuvos Respublikos Laikinojo
Pagrindinio statymo, kurio 2 straipsniu patvirtino Lietuvos Respublikos Laikinj Pagrindin statym atkurtos nepriklausomos
Lietuvos valstybs laikinj konstitucij. Laikinajame Pagrindiniame statyme buvo ir nuostat dl Lietuvos pilietybs. Antai 13
straipsnyje buvo nustatyta, kad: Lietuvos pilietybs turin, gijimo bei netekimo slygas ir tvark nustato Lietuvos pilietybs
statymas (1 dalis); Lietuvos pilietis paprastai negali bti kartu ir kitos valstybs pilieiu (2 dalis); Lietuvos pilieius u Lietuvos
Respublikos rib gina ir globoja Lietuvos Valstyb (3 dalis); imigracij Lietuvos Respublik reguliuoja statymas (4 dalis).
Paymtina, kad atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb liko galioti dauguma iki tol ileist teiss akt.
Konstitucinio Teismo 1994 m. balandio 13 d. nutarime konstatuota, jog asmenys, teistai gij Lietuvos Respublikos pilietyb,
buvo laikomi netekusiais Soviet Sjungos pilietybs. Taigi, nors Lietuvos Respublikos pilieiai laikinai naudojosi TSRS piliei
pasais, jie negaljo bti traktuojami kaip TSRS pilieiai.
Aukiausioji Taryba 1991 m. gruodio 5 d. prim nauj Lietuvos Respublikos pilietybs statym, turjus pakeisti iki tol galiojus
Pilietybs statym. Apibendrinant Pilietybs statyme (1991 m. gruodio 5 d. redakcija su vlesniais pakeitimais ir papildymais,
padarytais iki 1992 m. Konstitucijos sigaliojimo) nustatyt teisin reguliavim konstatuotina, kad:
- buvo tvirtintas Lietuvos Respublikos pilietybs tstinumas ir nustatyta, kas yra Lietuvos Respublikos pilieiai, tvirtinus, kad
Lietuvos Respublikos piliei korpus sudaro:
a) asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos pilietyb, j vaikai ir vaikaiiai, jeigu jie negijo kitos valstybs pilietybs;
b) asmenys, 1919 m. sausio 9 d.1940 m. birelio 15 d. nuolat gyven dabartinje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat j
vaikai ir vaikaiiai, jeigu jie io statymo sigaliojimo dien nuolat gyvena Lietuvoje ir nra kitos valstybs pilieiai;
c) asmenys, gij Lietuvos Respublikos pilietyb pagal Pilietybs statym (1989 m. lapkriio 3 d. redakcija su vlesniu papildymu);
d) asmenys, gij Lietuvos Respublikos pilietyb kitais Pilietybs statyme (1991 m. gruodio 5 d. redakcija) numatytais pagrindais;
buvo tvirtintas dvigubos pilietybs draudimas, nustaius, kad Lietuvos Respublikos pilietis vienu metu negali bti ir kitos
valstybs pilietis, taiau numatytos iimtys: asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietyb galjo bti suteikta u ypatingus
nuopelnus Lietuvos Respublikai, tuo pat metu galjo bti ir kitos valstybs pilietis;
buvo tvirtintas teiss Lietuvos Respublikos pilietybs isaugojim institutas: buvo nustatyta, kokie asmenys, nordami tapti
Lietuvos Respublikos pilieiais (gyvendindami teis Lietuvos Respublikos pilietyb arba atstatydami Lietuvos Respublikos
pilietyb), turi pareikti atitinkam vali ir vykdyti Pilietybs statyme nustatytus reikalavimus; Asmenims, isaugojusiems teis
Lietuvos Respublikos pilietyb, btina slyga teisei Lietuvos Respublikos pilietyb gyvendinti buvo turimos kitos valstybs
pilietybs atsisakymas.
Tapti Lietuvos Respublikos pilieiais atstatymo bdu galjo tik kitose valstybse gyvenantys Lietuvos Respublikos pilietyb turj
lietuvi kilms asmenys, nuo 1940 m. birelio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. pasitrauk i Lietuvos ir j vaikai, kurie su gimimu
kitoje valstybje negijo ios valstybs pilietybs.
buvo tvirtinta, kad teis Lietuvos Respublikos pilietyb neterminuotai isaugoma ir teis Lietuvos Respublikos pilietyb gali
gyvendinti ne visi asmenys, turj Lietuvos Respublikos pilietyb iki 1940 m. birelio 15 d., o tik tie, kurie nerepatrijavo; taigi
asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos Respublikos pilietyb, j teiss ios pilietybs isaugojim ir teiss Lietuvos
Respublikos pilietyb gyvendinimo atvilgiu buvo suskirstyti pagal etnin kilm ir pagal tai, koki al etnin tvyn ar kit al
jie ivyko i Lietuvos: teis Lietuvos Respublikos pilietybs isaugojim ir teiss Lietuvos Respublikos pilietyb gyvendinimas
buvo garantuoti tik tiems i mint i Lietuvos ivykusi ne lietuvi kilms asmen, kurie ivyko i Lietuvos ne etnin tvyn;
vienas i Lietuvos Respublikos pilietybs netekimo pagrind buvo kitos valstybs pilietybs gijimas.
1993m. Pilietybs statymo pataisomis teis atstatyti Lietuvos Respublikos pilietyb, neatsisakant turimos kitos valstybs pilietybs,
buvo nustatyta jau ne tik kitose valstybse gyvenantiems Lietuvos Respublikos pilietyb turjusiems lietuvi kilms asmenims, nuo
1940 m. birelio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. pasitraukusiems i Lietuvos, ir j vaikams, kurie su gimimu kitoje valstybje negijo

223

ios valstybs pilietybs, bet ir kitiems kitose valstybse gyvenantiems iki 1940 m. birelio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietyb
turjusiems lietuvi kilms asmenims, nuo 1940 m. birelio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. pasitraukusiems arba itremtiems i
Lietuvos, ir j vaikams, taip pat kitiems kitose valstybse gyvenantiems iki 1940 m. birelio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietyb
turjusiems ne lietuvi kilms asmenims (jei jie nra repatrijav i Lietuvos), nuo 1940 m. birelio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d.
pasitraukusiems arba itremtiems i Lietuvos. teis atstatyti Lietuvos Respublikos pilietyb buvo garantuota tik tiems i Lietuvos
ivykusiems ne lietuvi kilms asmenims, kurie i Lietuvos ivyko ne etnin tvyn.

Palyginus Pilietybs statymo 1 straipsnio 1 dal (1995 m. spalio 3 d. redakcija) su Pilietybs statymo 1 straipsnio 1 dalimi (1991 m.
gruodio 5 d. redakcija) matyti, kad pagal Pilietybs statymo 1 straipsnio 1 dal (1995 m. spalio 3 d. redakcija) Lietuvos
Respublikos pilieiai yra ne tik asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos pilietyb, j vaikai ir vaikaiiai, jeigu jie negijo
kitos valstybs pilietybs; asmenys, 1919 m. sausio 9 d.1940 m. birelio 15 d. nuolat gyven dabartinje Lietuvos Respublikos
teritorijoje, taip pat j vaikai ir vaikaiiai, jeigu jie io statymo sigaliojimo dien nuolat gyvena Lietuvoje ir nra kitos valstybs
pilieiai; asmenys, gij Lietuvos Respublikos pilietyb pagal Pilietybs statym (1989 m. lapkriio 3 d. redakcija su vlesniu
papildymu); asmenys, gij Lietuvos Respublikos pilietyb kitais Pilietybs statyme (1991 m. gruodio 5 d. redakcija) numatytais
pagrindais; bet ir:
lietuvi kilms asmenys, gyvenantys kitose valstybse, jeigu jie ivyko i Lietuvos teritorijos iki 1918 m. vasario 16 d. ir
negijo kitos valstybs pilietybs;
tie asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos pilietyb, ir j vaikai, jeigu ie asmenys ar j vaikai nerepatrijavo i
Lietuvos, kurie gijo kitos valstybs pilietyb.
iame kontekste pabrtina, kad, kaip minta, tie asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos pilietyb, ir j vaikai, jeigu ie
asmenys ar j vaikai nerepatrijavo i Lietuvos, kurie gijo kitos valstybs pilietyb, teis Lietuvos Respublikos pilietyb galjo
gyvendinti pagal Pilietybs statymo 17 straipsn (1995 m. spalio 3 d. redakcija); pagal Pilietybs statymo 1 straipsnio 1 dalies 1
punkt (1995 m. spalio 3 d. redakcija) jie jau neprivaljo atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs.
Palyginus Pilietybs statymo 17 straipsnio 1 dal (1996 m. vasario 6 d. redakcija) su Pilietybs statymo 17 straipsnio 1 dalimi
(1995 m. spalio 3 d. redakcija) matyti, kad io straipsnio 1 dalies 1 punkte (1996 m. vasario 6 d. redakcija) liko ankstesn nuostata,
kad teis Lietuvos Respublikos pilietyb neterminuotai isaugoma inter alia asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems
Lietuvos pilietyb, ir j vaikams (jei ie asmenys ar j vaikai nerepatrijavo i Lietuvos), taiau buvo eksplicitikai nustatyta, kad ie
asmenys tai asmenys, gyvenantys kitose valstybse.
1997m. pakeitimuose galimyb bti Lietuvos Respublikos pilieiais, turiniais dar ir kitos valstybs pilietyb, buvo nustatyta ir
usienyje gyvenani asmen, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusi Lietuvos pilietyb, vaikaiiams (jeigu jie nerepatrijavo i
Lietuvos).
Vis laik nuo 1991m. buvo tvirtinta dvigubos pilietybs draudimo principas, neleidiantis asmeniui bti tuo pat metu Lietuvos
Respublikos ir kurios nors kitos valstybs pilieiu, taip pat io draudimo iimtys.
Pilietybs statyme (1991 m. gruodio 5 d. redakcija su vlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1992 m. Konstitucijos
sigaliojimo) buvo tvirtintos tik dvi minto dvigubos pilietybs draudimo iimtys: pagal io statymo 16 straipsn (1991 m. gruodio
5 d. redakcija) asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietyb galjo bti suteikta u ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai, tuo
pat metu galjo bti ir kitos valstybs pilietis; pagal minto statymo 18 straipsnio 3 dal (1991 m. gruodio 10 d. redakcija) kitose
valstybse gyvenantys Lietuvos Respublikos pilietyb turj lietuvi kilms asmenys, nuo 1940 m. birelio 15 d. iki 1990 m. kovo
11 d. pasitrauk i Lietuvos, ir j vaikai, kurie su gimimu kitoje valstybje negijo ios valstybs pilietybs, Lietuvos Respublikos
pilietyb galjo atstatyti neatsisakydami turimos kitos valstybs pilietybs. atsivelgiant tai, kad nebuvo nustatytas reikalavimas
atstatant Lietuvos Respublikos pilietyb atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, i iimtis sudar prielaidas dvigubai pilietybei
tapti ne ypa reta iimtimi, o paplitusiu reikiniu. Tokios statymo nuostatos buvo perkeltos ir 2002 m. Pilietybs statym, bet KT
2006 pripaino antrj nuostat prietaraujania Konstitucijai.
4.Pilietybs gijimo bdai
1. Pilietybs gijimas gimimu (filiacija):
a)kraujo teiss principas (ius sangvinis) piliei eimoje gims vaikas i karto tampa pilieiu arba naujagimis gyja tv
pilietyb nepaisant to, ar jis gim tv pilietybs valstybje, ar u jos rib..
b)ems teiss principas (ius soli) pilietyb gyjama, pripastama pagal vaiko atsiradimo viet. Net usieniei eimoje gims
vaikas gali gauti tos valstybs pilietyb (Mexika, JAV)
2. Natralizacija pilietyb jos neturiniam asmeniui yra suteikiama kompetenting valstybs institucij. pilietyb suteikiama
asmeniui, kuris atitinka statymo nustatytas slygas. Tokios slygos paprastai yra reikalavimai nuolat gyventi valstybje tam tikr
statyme nustatyt laik, taip pat mokti valstybin kalb . ie reikalavimai grindiami nuostata, kad gyti pilietyb siekiant asmen
ir valstyb dar iki pilietybs suteikimo turi sieti nuolatinis faktinis ryys, kad nuolatinis gyvenimas valstybje tam tikr statyme
nustatyt laik bei valstybins kalbos mokjimas yra btinos prielaidos usienieiui ar asmeniui be pilietybs integruotis
visuomen, suvokti Tautos mentalitet ir jos siekius, valstybs konstitucin santvark, susipainti su Tautos ir valstybs istorija,
kultra, paproiais ir tradicijomis, pasirengti prisiimti atsakomyb u valstybs dabart ir ateit. Btent dl to usienio valstybs
pilieiui ar asmeniui be pilietybs, noriniam gyti pilietyb, nepakanka vien apsigyventi alyje tam btina nuolat gyventi
valstybje ilgesn laik, kur nustato statymas, mokti valstybin kalb.Suteikti asmeniui pilietyb yra valstyb iimtin teis.
eimin natralizacija pilietybs prao sutuoktinis ar vaikinimo atveju, suteikiamos lengvatos j gauti lyginant su kitais atvejais.
neeimin natralizacija kreipiasi usienietis ar apatridas, atvyks nuolat gyventi valstyb, ir jam keliami sslumo cenzo,
valstybins kalbos mokjimo, istorijos, konstitucijos, valstybs santvarkos inojimo, bti nepriekaitingo elgesio.

224

3. Reintegracija - pilietybs sugrinimas (atstatymas) asmeniui, kuris buvo j prarads.

4. Transferas pilietybs suteikimas keiiantis valstybi teritorijai. Teritorija pereina kitai valstybei ir jos gyventojai gauna kitos
valstybs pilietyb.
5. Optacija gyventojams suteikiama galimyb patiems rinktis, ar pasilikti senj, ar gyti naujos valstybs pilietyb. Tai laisvas
savo noru pilietybs pasirinkimas, kai buvusios valstybs vietoje susikuria nauja valstyb arba i buvusios valstybs teritorijos yra
atskiriama tam tikra dalis, kuri traukiama kitos valstybs teritorij. iuo atveju keiiamos teritorijos dalies pilieiams leidiama
pasirinkti, ar likti buvusios teritorins valstybs pilieiais, ar tapti naujos valstybs, kurios teritorij traukiama ta dalis, pilieiais.
Lietuvos Respublikos pilieiai yra(Pilietybs statymo 1 str.):
*1) asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos pilietyb, j vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai (jeigu ie asmenys, j vaikai,
vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo);
Lietuvos Respublikos pilieiai yra tie i iame punkte nurodyt asmenys, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, taip pat tie usienyje nuolat
gyvenantys asmenys, kurie savo teis Lietuvos Respublikos pilietyb gyvendino pagal Pilietybs statymo 17 str.1d.
2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. 1940 m. birelio 15 d. nuolat gyven dabartinje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat j
vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai, jeigu jie Pilietybs statymo sigaliojimo dien nuolat gyveno ir iuo metu gyvena Lietuvos
Respublikos teritorijoje, ir nra kitos valstybs pilieiai;
3) lietuvi kilms asmenys, jeigu jie nra kitos valstybs pilieiai. Lietuvi kilms asmeniu laikomas asmuo, kurio tvai ar seneliai
arba vienas i tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripasta save lietuviu;
4) asmenys, iki 1991 m. lapkriio 4 d. gij Lietuvos Respublikos pilietyb pagal 1989 m. lapkriio 3 d. priimt Pilietybs statym;
5) kiti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietyb gijo pagal 1991 m. gruodio 5 d. priimt Pilietybs statym.
*Pastaba. Pripainti, kad Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 1 straipsnio 1 punktas (2002 m. rugsjo 17 d. redakcija; in.,
2002, Nr. 95-4087) ta apimtimi, kuria tvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilieiai yra ir tie iame punkte nurodyti asmenys, kurie
turi ir kitos valstybs pilietyb, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.
Pripainti, kad Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 1 straipsnio 1 punkto (2002 m. rugsjo 17 d. redakcija; in., 2002, Nr.
95-4087) nuostata jeigu ie asmenys, j vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo prietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisins valstybs principui.
Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama (Pilietybs statymo 7str.):
1) gimus (filiacija). LT remiamasi ir kraujo, ir ems teiss principais. Pirmenyb teikiama kraujo principui.
Tai parodo Pilietybs statymo 8 str.
Vaikas, kurio abu tvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilieiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gim
Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar u jos rib.
Kai tvai yra skirting pilietybi, derinami abu principai, bet pirmenyb teikiama ems principui.
9 str.
Jeigu vaiko tvai turi ne t pai pilietyb ir vaiko gimimo metu vienas i j buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos
Respublikos pilietis, jeigu jis gim Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Jei tvai skirting pilietybi, vaiko, gimusio u Lietuvos Respublikos rib, pilietyb, iki jam sukaks 18 met, gali bti nustatoma
pagal tv susitarim.
Vaikas, kurio vienas i tv vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybs arba neinomas,
yra Lietuvos Respublikos pilietis neatsivelgiant vaiko gimimo viet.
10 str.
Asmen be pilietybs, nuolat gyvenani Lietuvoje, vaikas, gims Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyja Lietuvos Respublikos
pilietyb.
11 str.
Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tvai neinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra
Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaikja aplinkybs, dl kuri vaikas gyt kitok status.
2)gyvendinus teis Lietuvos Respublikos pilietyb
17str. Teis Lietuvos Respublikos pilietyb neterminuotai isaugoma:
*1) asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikams, vaikaiiams ir provaikaiiams ( jeigu ie
asmenys, j vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo), gyvenantiems kitose valstybse;
2) lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems kitose valstybse.
2. Asmenims, kuriems isaugoma teis Lietuvos Respublikos pilietyb, j praymu Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta
tvarka iduodami i teis patvirtinantys dokumentai.
*3. Asmenys, nurodyti io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, teis Lietuvos Respublikos pilietyb gyvendina pagal io
statymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkt arba yra lietuvi kilms asmenys, gyvenantys kitose valstybse.
*Pastaba. Pripainti, kad Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 17 straipsnio (2002 m. rugsjo 17 d. redakcija; in., 2002, Nr.
95-4087) 3 dalis ta apimtimi, kuria nra nustatyta reikalavimo gyvendinant teis Lietuvos Respublikos pilietyb atsisakyti turimos
kitos valstybs pilietybs, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.
Pripainti, kad Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2002 m. rugsjo 17 d. redakcija; in.,
2002, Nr. 95-4087) nuostata jeigu ie asmenys, j vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo prietarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisins valstybs principui.

225

Teiss pilietyb isaugojimas reikia, kad iems asmenims isaugoma pirmumo teis pilietyb ir paprastesn jos gijimo tvarka
netaikant natralizacijos slyg. 17 str. 1d. 1p. kalba apie ne lietuvi kilms, o 2p. apie LT kilms asmenis.
I KT 2006 11 13 nutarimo:
Teiss Lietuvos Respublikos pilietyb isaugojimo institutas skirtas tam, kad usienio valstybse gyvenantys asmenys (ne tik
lietuvi kilms 17str. 1d.), iki Lietuvos valstybingumo praradimo turj Lietuvos Respublikos pilietyb, j palikuonys, taip pat
usienio lietuviai neprarast ryio su atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybe, kad usienyje gyvenantys lietuviai nebt atkirsti
nuo lietuvi Tautos.
Nra jokio teisinio pagrindo manyti, kad mintas institutas galt kokiu nors atvilgiu nederti su kuriomis nors LRK nuostatomis,
iskyrus tai, kad i vis asmen, turjusi Lietuvos Respublikos pilietyb iki 1940 m. birelio 15 d. ir gyvenani kitose valstybse,
buvo iskirti tie, kurie repatrijavo i Lietuvos, jiems teis Lietuvos Respublikos pilietyb nebuvo isaugoma. Konstatuota, kad
Pilietybs statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata jei ie asmenys nra repatrijav i Lietuvos prietaravo Konstitucijos
29 straipsniui, konstituciniam teisins valstybs principui.
Repatrijavimas ivykimas etnin tvyn ir joje apsigyvenimas. Buvo laikomasi nuostatos, kad teiss Lietuvos Respublikos
pilietyb isaugojimas priklauso nuo asmens etnins kilms ir nuo to, koki al etnin tvyn ar kit al asmuo ivyko i
Lietuvos (ne etnin tvyn ivykusiems asmenims i teis isaugoma). Neleidiant gyvendinti teiss pilietyb ivykusiems etnin
tvyn asmenims, j vaikams, vaikaiiams, provaikaiiams, suvaroma i ne lietuvi kilms asmen, iki 1940 m. birelio 15 d.
turjusi Lietuvos Respublikos pilietyb, taip pat j palikuoni teis Lietuvos Respublikos pilietybs isaugojim. Taip
nukrypstama nuo LRK 29 str., kuriame nustatyta, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi
asmenys lygs (1 dalis), taip pat kad mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos,
kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair pagrindu (2 dalis).
Nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybs gijimo ir netekimo tvark, statym
leidjas turi paisyti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali bti ir kitos
valstybs pilietis tik atskirais statymo numatytais atvejais; tokie statymo numatyti atvejai gali bti tik labai reti (atskiri), iimtiniai,
o ne paplit.Kadangi nebuvo nustatytas reikalavimas atstatant Lietuvos Respublikos pilietyb atsisakyti turimos kitos valstybs
pilietybs, i iimtis sudar prielaidas dvigubai pilietybei tapti ne ypa reta iimtimi, o paplitusiu reikiniu, todl Pilietybs statymo
17 str. 3d. ta apimtimi, kuria nra nustatyta reikalavimo gyvendinant teis Lietuvos Respublikos pilietyb atsisakyti turimos kitos
valstybs pilietybs, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai. Todl asmuo, nordamas gyvendinti
teis pilietyb, turi atsisakyti kitos turimos valstybs pilietybs ir grti gyventi Lietuv.
Asmenys, nuolat gyvenantys usienyje, praymus ir dokumentus dl teiss Lietuvos Respublikos pilietyb isaugojimo pagal 17
str. 1 d. abu punktus paduoda vidaus reikal ministrui ar jo galiotai institucijai, LR diplomatinms atstovybms ar konsulinms
staigoms usienyje arba Pasaulio lietuvi bendruomens valdybos patvirtintiems lietuvi organizacij pirmininkams, kurie gali
patvirtinti asmens praym ir prie praymo pridtus dokumentus. Patvirtinti dokumentai gali bti pateikti ir naudojami sprendiant
pilietybs klausim (Pilietybs statymo gyvendinimo statymo 1str).
Prie praymo gyvendinti teis Lietuvos Respublikos pilietyb pridedami dokumentai (Pilietyb statymo 26 str. 3d,4d.):
1.
2.

patvirtinantys asmens tapatyb ir turim usienio valstybs pilietyb,

arba dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo yra be pilietybs (usienio valstybs paso nuoraas ar j
atitinkantis dokumentas);

3.

asmens gyvenamj viet patvirtinantys dokumentai;

4.

teiss Lietuvos Respublikos pilietyb isaugojimo dokumentas, jeigu jis asmeniui buvo iduotas;

5.

dokumentai, rodantys, kad asmuo iki 1940 m. birelio 15 d. turjo Lietuvos pilietyb (ar yra tokio asmens
vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), :
a)

ilik Lietuvos Respublikos vidaus ar usienio pasai, iduoti iki 1940 m. birelio 15 d.;

b) Lietuvos Respublikos usienio pasai, iduoti Lietuvos Respublikos diplomatini atstovybi ar konsulini staig po 1940 m.
birelio 15 d
c)

dokumentai apie tarnyb Lietuvos kariuomenje ar darb valstybs tarnyboje;

d) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turt Lietuvos pilietyb;
e)

asmens liudijimai, iduoti pagal dokumentus, iduotus iki 1940 m. birelio 15 d. Lietuvoje.

Jeigu i dokument nra, gali bti pateikiami:

a)
b)
c)

dokumentai apie mokymsi, darb, gyvenim Lietuvoje iki 1940 m. birelio 15 d.;
priesaikinis pareikimas, patvirtintas notarine tvarka arba Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs
ar konsulins staigos pareigno;
usienio valstybs paso patvirtintas nuoraas ir kiti dokumentai.

6. lietuvi kilm patvirtinantys dokumentai.

Lietuvi kilm patvirtina dokumentai, rodantys, kad asmens tvai ar seneliai, vienas i tv ar seneli yra ar buvo
lietuviai, taip pat asmens raytinis pareikimas, kuriame jis pripasta save lietuviu. Jeigu nra pakankamai dokument, rodani
asmens iki 1940 m. birelio 15 d. turt Lietuvos pilietyb arba patvirtinani lietuvi kilm, is klausimas gali bti svarstomas

226

Lietuvos Respublikos Vyriausybs sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybs klausimams nagrinti arba ie duomenys
nustatomi teismo tvarka.
3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietyb (natralizacija);
Pilietybs statymo 12 str. Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo slygos
Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti suteikiama asmeniui, pateikusiam praym, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai
ir atitinka ias slygas:
1) ilaik valstybins kalbos egzamin (moka kalbti ir skaityti lietuvikai);
2) praymo pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenaniu asmeniu yra laikomas
usienietis, kuris turi leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje
yra rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registr.
3) gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deimt met ;
4) turi legal pragyvenimo altin Lietuvos Respublikos teritorijoje;
5) ilaik Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzamin;
6) yra asmuo be pilietybs arba yra pilietis tokios valstybs, pagal kurios statymus Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo atveju
prarandama tos valstybs pilietyb, ir ratu pranea apie savo sprendim atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, kai jam bus
suteikta Lietuvos Respublikos pilietyb.
Asmenims, kuriems sukako 65 metai arba nustatytas 055 procent darbingumo lygis (iki 2007 m. birelio 30 d. I bei II grupi
invalidai) arba sukako senatvs pensijos amius arba nustatytas dideli ir vidutini specialij poreiki lygis, taip pat sergantiems
sunkiomis chroninmis psichikos ligomis, nereikia laikyti valstybins kalbos, Konstitucijos pagrind egzamino.
14 str. 1d. Asmeniui, sudariusiam santuok su Lietuvos Respublikos pilieiu ir pastaruosius septynerius metus bendrai su
sutuoktiniu gyvenaniam Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietyb suteikiama, nereikalaujant bti
pragyvenus LR 10 met bei turti legal pragyvenimo altin bei reikalaujant, kad bt kitos 12 str. slygos ir nebt aplinkybi, dl
kuri pilietyb negali bti suteikta.
14str. 2d. Asmenims, sudariusiems santuok su Lietuvos Respublikos pilieiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar j vaikais,
gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos pilietyb suteikiama, jei jie susituok persikelia nuolat gyventi Lietuvos Respublik ir
pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos
teritorijoje ir 2) praymo pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje,5) ilaik Lietuvos Respublikos Konstitucijos
pagrind egzamin; 6) yra asmuo be pilietybs arba yra pilietis tokios valstybs, pagal kurios statymus Lietuvos Respublikos
pilietybs gijimo atveju prarandama tos valstybs pilietyb, ir ratu pranea apie savo sprendim atsisakyti turimos kitos valstybs
pilietybs, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietyb.
16str.1d. Respublikos Prezidentas gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir
integravusiems Lietuvos visuomen usienio valstybi pilieiams ar asmenims be pilietybs iimties tvarka netaikant jiems
numatyt pilietybs suteikimo slyg. Nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina usienio valstybs pilieio ar asmens be pilietybs
veikla, kuria asmuo ypa reikmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir
jos autoriteto tarptautinje bendruomenje didinimo
iimties tvarka reikia, jog atitinkami usienio valstybs pilieio nuopelnai Lietuvai turi bti iskirtiniai, ypatingi, nepaprasti.
Prezidento galiojimai ioje srityje, nepaneigia konstitucinio imperatyvo, kad usienio valstybs pilietis, kuriam u nuopelnus
Lietuvai yra suteikiama Lietuvos Respublikos pilietyb ir jis tampa Lietuvos valstybins bendruomens pilietins visuomens
nariu, turi bti susijs su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryiais, turi bti integravsis Lietuvos visuomen
Prezidentas, sprsdamas, ar asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb, turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybs interesais;
statymais ar kitais teiss aktais negali bti nustatytas koks nors baigtinis nuopeln Lietuvos valstybei sraas;
nuopeln Lietuvos valstybei turi turti ne bet koks asmuo, o btent usienio valstybs pilietis ar asmuo be pilietybs; net ir tais
atvejais, kai usienio valstybs pilietis arba asmuo be pilietybs turi nuopeln Lietuvos Respublikai ir yra susijs su Lietuvos
valstybe nuolatiniais faktiniais ryiais, integravsis Lietuvos visuomen, sprendiant, ar tokiam asmeniui suteikti Lietuvos
Respublikos pilietyb iimties tvarka, turi bti vertinamos visos tok asmen apibdinanios aplinkybs, turi bti vadovaujamasi
Tautos ir Lietuvos valstybs interesais.
Prie praymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka pridedama: Lietuvos Respublikos valstybs politik, Lietuvos
Respublikos piliei, nusipelniusi Lietuvos valstybei, rekomendacijos, kuriose nurodoma asmens veikla, ypa reikminga Lietuvos
Respublikai, dokumentai apie valstybinius apdovanojimus, publikacij sraai, dokumentai, patvirtinantys asmens integravimsi
Lietuvos visuomen, taip pat dokumentai, patvirtinantys asmens tapatyb (usienio valstybs paso ar j atitinkanio dokumento
nuoraas).
Natralizacijos aktas visada yra individualus. Ji teikiama atsivelgiant valstybs interesu. Vadinasi, ji gali bti ir nesuteikta, nors
asmuo atitinka natralizacijos slygas. Atvejai, kada pilietyb apskritai neteikiama.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietyb neteikiama asmenims, kurie:
1) rengsi, ksinosi ar padar tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse arba tarptautinje
paprotinje teisje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai monikumui, karo nusikaltimai;
2) rengsi, ksinosi ar padar nusikalstamas veikas prie Lietuvos Respublik;
3) iki atvykimo gyventi Lietuvos Respublik kitoje valstybje buvo teisti laisvs atmimo bausme u tyin nusikaltim, u kur
baudiamj atsakomyb nustato ir Lietuvos Respublikos statymai, arba buvo Lietuvoje bausti u tyin nusikaltim, u kur
numatoma laisvs atmimo bausm;
4) statym nustatyta tvarka neturi teiss gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.
4) optavimo bdu pilietyb keiiasi remiantis LR tarptautine sutartimi su usienio valstybe. O ios sutarties pagrindu LR
kompetentingos institucijos priima teisin akt, kuriame detalizuojamos optacijos slygos. Netipikas pilietybs gijimo atvejis
optacijos bdu buvo numatytas 1989m. pilietybs statyme, kuomet asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje ir turintys nuolatin

227

legal pragyvenimo altin, galjo per 2 metus laisvai apsisprsti ar priimti Lietuvos pilietyb, ar pasilikti SSSR. taip buvo leista
pasirinkti LT pilietyb asmenims, kurie neturjo tvirt ryi su buvusia nepriklausoma LT.
5) kitais io statymo numatytais pagrindais.
Pirmiausia, tai LT pilietybs grinimas. is atvejis ypatingas tuo, kad asmuo jau yra turjs LT pilietyb, bet dl tam tikr
prieasi yra jos neteks.
Lietuvos Respublikos pilietybs grinimas (Pilietybs statymo 20str.)
1. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybs iki pilietybs statymo sigaliojimo dienos, taip pat io statymo 18
straipsnio 1, 3 ar 4 dalyje, Pilietybs statymo gyvendinimo statymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo praym
gali bti grinta Lietuvos Respublikos pilietyb, jei is asmuo nra kitos valstybs pilietis ir praymo pateikimo metu nuolat
gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi legal pragyvenimo altin Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jei nra aplinkybi dl kuri LT
pilietyb neteikiama, nurodyt Pilietybs statymo 13 straipsnyje.
*2. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybs iki io statymo sigaliojimo dienos, taip pat io statymo 18 straipsnio 1,
3 ar 4 dalyje, Pilietybs statymo gyvendinimo statymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkaniam Pilietybs
statymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto slygas, Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti grinta pagal tokio asmens
praym, netaikant jam io statymo 12 straipsnyje nustatyt slyg.
3. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybs io statymo 18 straipsnyje nustatytais pagrindais, io statymo 16 str.
(pilietybs suteikimas iimties tvarka) nuostatos netaikomos.
*Pastaba. Pripainti, kad Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 20 straipsnio 2 dalis (2006 m. balandio 6 d. redakcija; in.,
2006, Nr. 46-1645) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad i asmens, norinio susigrinti Lietuvos Respublikos pilietyb, nereikalaujama
atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.
6. Prie praymo grinti Lietuvos Respublikos pilietyb pagal io statymo 20 straipsnio 1 dal pridedami ie dokumentai: asmens
tapatyb patvirtinanio dokumento nuoraas; gimimo liudijimo nuoraas; dokumentas apie turtos Lietuvos Respublikos pilietybs
netekimo pagrindus; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi legal pragyvenimo altin.
Prie praymo grinti Lietuvos Respublikos pilietyb pagal io statymo 20 straipsnio 2 dal pridedami dokumentai, patvirtinantys,
kad
asmuo
iki
1940
m.
birelio
15 d. turjo Lietuvos Respublikos pilietyb ar nuolat gyveno dabartinje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ar yra tokio asmens
vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), lietuvi kilm; dokumento, patvirtinanio asmens tapatyb, nuoraas (usienio valstybs paso ar j
atitinkanio dokumento nuoraas); dokumentas, patvirtinantis turt usienio valstybs pilietyb ar jos atsisakym (arba
dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo be pilietybs), asmens gyvenamj viet, taip pat teiss Lietuvos Respublikos pilietyb
isaugojimo paymjimas, jeigu jis asmeniui buvo iduotas. Asmenys prie praymo grinti Lietuvos Respublikos pilietyb pateikia
dokumentus apie turtos Lietuvos Respublikos pilietybs netekimo pagrindus.
Antra, prie toki pilietybs gijimo atvej galima priskirti ir vaik pilietybs gijim keiiantis tv pilietybei.
22 straipsnis. Vaik pilietybs pasikeitimas pasikeitus abiej tv pilietybei
1. Jeigu abu tvai gyja Lietuvos Respublikos pilietyb arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeiia j vaik, nesukakusi 14 met,
pilietyb.
2. tviai prilyginami tvams, o vaikiai vaikams.
23 straipsnis. Vaik Lietuvos Respublikos pilietybs gijimas, kai Lietuvos Respublikos pilietyb gijo vienas i tv
1. Jeigu Lietuvos Respublikos pilieiu tampa vienas i tv, o antrasis lieka kitos valstybs pilieiu, j vaikas gali gyti Lietuvos
Respublikos pilietyb, jei to ratu prao abu vaiko tvai. Jeigu vaiko tvai isituok, vaikas gali gyti Lietuvos Respublikos pilietyb,
jei to ratu prao gijs Lietuvos Respublikos pilietyb vienas i tv, pas kur teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kur
vaikas faktikai nuolat gyvena.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos pilieiu tampa vienas i tv, o kitas lieka asmeniu be pilietybs, j vaikas gali gyti Lietuvos
Respublikos pilietyb, jei to ratu prao gijs Lietuvos Respublikos pilietyb vienas i tv. Jeigu Lietuvos Respublikos pilieiu
tapo vienas i tv, taiau mir, o kitas lieka asmeniu be pilietybs, j vaikas gali gyti Lietuvos Respublikos pilietyb, jei to ratu
prao vaiko turimas vienintelis i tv.
24 straipsnis. Vaik Lietuvos Respublikos pilietybs isaugojimas vienam i tv netekus Lietuvos Respublikos pilietybs
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybs netenka vienas i tv, o kitas yra Lietuvos Respublikos pilietis, j vaikas, nesukaks 14 met,
lieka Lietuvos Respublikos pilietis.
25 straipsnis. Vaik sutikimo btinumas pakeiiant j pilietyb
1418 met vaik pilietyb, pasikeitus j tv pilietybei, gali bti pakeista tik remiantis raytiniu vaik sutikimu.
Asmenys, gaunantys pilietyb natralizacijos, optavimo ar iimties tvarka, turi prisiekti Lietuvos valstybei. Priesaika yra asmens
vieas, ikilmingas bei tvirtas pasiadjimas prisiimti j saistanias pareigas ir jas vykdyti.
Praym dl Lietuvos Respublikos pilietybs pateikimas (Pilietybs statymo gyvendinimo statymas 1 str.)
Asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, praymus ir dokumentus dl Lietuvos Respublikos pilietybs pagal Lietuvos
Respublikos pilietybs statymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus paduoda teritorins policijos staigos migracijos skyriui,
poskyriui, grupei ar pas poskyriui (toliau migracijos tarnyba).
5. Pilietybs netekimas

228

Pilietybs netekimas reikia, kad nutrksta asmens ir valstybs teisinis ryys.Pasekm keiiasi asmens teisinis statusas, jam
netaikoma tos valstybs jurisdikcija, negali naudotis tos valstybs utarimu ir globa. Tampa asmuo be pilietybs. O jei jos netekimo
atveju turjo ir kitos valstybs pilietyb, jis gauna usienieio status. Kiekvienu konkreiu atveju valstyb sprendia, ar leisti
pasilikti tokiam asmeniui valstybje, ar pasilo j palikti.
1. Lietuvos Respublikos pilietybs netenkama (Pilietybs statymas 18 str.):
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybs;
2) gijus kitos valstybs pilietyb;
3) Lietuvos Respublikos tarptautini sutari numatytais pagrindais.
*2. io straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas Lietuvos Respublikos pilieiui, gijusiam kitos valstybs pilietyb po 2003 m.
sausio 1 d., jeigu jis yra:
1)
asmuo, iki 1940 m. birelio 15 d. turjs Lietuvos pilietyb, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis (jeigu is asmuo, jo vaikas,
vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo);
2)
lietuvi kilms asmuo, kurio tvai ar seneliai arba vienas i tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripasta
save lietuviu.
3. Asmuo gali bti pripaintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybs, jeigu jis, dirbdamas kitoje valstybje, daro al Lietuvos
Respublikos interesams arba tarnauja kitos valstybs karo tarnyboje, arba dirba kitos valstybs tarnyboje neturdamas Lietuvos
Respublikos atitinkam institucij leidimo.
4. io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, gij kitos valstybs pilietyb ar gav kitos valstybs pilieio pas arba kit tos
valstybs pilietyb patvirtinant dokument iki 2002 m. gruodio 31 d., laikomi netekusiais Lietuvos Respublikos pilietybs nuo kitos
valstybs pilietybs gijimo dienos ar tos valstybs pilieio paso ar kito tos valstybs pilietyb patvirtinanio dokumento idavimo
dienos.
*Pastaba. Pripainti, kad Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 18 straipsnio 2 dalis (2006 m. balandio 6 d. redakcija; in.,
2006, Nr. 46-1645) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai( iskyrus statymo numatytus atskirus
atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis). Kadangi ie asmenys tuo pat metu gali bti ir
Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybs pilieiai, taip sudaromos prielaidos dvigubai pilietybei bti ne ypa reta iimtimi, o plaiai
paplitusiu reikiniu.
1)Pilietybs atsisakymas (19str.)
1. Lietuvos Respublikos pilieio teis atsisakyti pilietybs negali bti varoma, iskyrus iame straipsnyje nurodytus atvejus.
2. Asmens praymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs negali bti nagrinjamas, jeigu to praantis asmuo yra tariamas ar
kaltinamas padars nusikalstam veik arba jam yra siteisjs ir vykdytinas teismo nuosprendis. (kai inyksta ios prieastys,
asmuo gali pakartotinai kreiptis dl pilietybs atsisakymo)
Daniausia pilietybs atsisakymo prieastis yra santuoka su usienieiu, emigracija.
Praymai atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs paduodami vidaus reikal ministrui ar jo galiotai institucijai. Asmenys,
gyvenantys Lietuvos Respublikoje, mintus praymus paduoda per migracijos tarnyb, o asmenys, gyvenantys usienio valstybse,
per Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb ar konsulin staig usienyje, ar vidaus reikal ministro galiot institucij.
Klausimus dl Lietuvos Respublikos pilietybs atsisakymo sprendia vidaus reikal ministras ar jo galiota institucija.
Prie praymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs pridedami: Lietuvos Respublikos pilieio paso, asmens tapatybs kortels,
paso nuoraai (jeigu asmeniui Lietuvos Respublikos pilietyb patvirtinantys dokumentai nebuvo iduoti, pateikiamas dokumentas,
iduotas migracijos tarnybos arba Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs ar konsulins staigos usienyje, paliudijantis, kad
asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dl Lietuvos Respublikos pilietyb patvirtinanio dokumento gavimo nesikreip); turimo
asmens dokumento, iduoto usienio valstybs institucijos, nuoraas; dokumentai, patvirtinantys asmens gyvenamj viet;
sumoktos valstybs rinkliavos kvitas. Jei asmuo prao leisti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs kartu su juo ir jo
nepilnameiui vaikui, pateikiamas ir kito tvo praymas. Jeigu vaiko tvai isituok, vaikas gali atsisakyti Lietuvos Respublikos
pilietybs, jei to ratu prao vienas i tv, pas kur teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kur faktikai nuolat gyvena.
2) gijimas kitos valstybs pilietybs
21 str. 3d., 4d.
Lietuvos Respublikos pilietis, gijs kitos valstybs pilietyb ar gavs kitos valstybs pilieio pas arba kit tos valstybs pilietyb
patvirtinant dokument, netenka Lietuvos Respublikos pilietybs nuo kitos dienos.
Lietuvos Respublikos pilietis, gavs kitos valstybs pilieio pas arba kit tos valstybs pilietyb patvirtinant dokument po to, kai
jam buvo iduoti Lietuvos Respublikos pilietyb patvirtinantys dokumentai privalo per 30 dien ratu praneti apie tai vidaus
reikal ministrui ar jo galiotai institucijai arba teritorins policijos staigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pas poskyriui
(toliau migracijos tarnyba), arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei staigai usienyje.
28str.2d.
Jeigu paaikja, kad asmuo gijo kitos valstybs pilietyb, vidaus reikal ministras ar jo galiota institucija konstatuoja Lietuvos
Respublikos pilietybs netekimo fakt pagal io statymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkt ar 4 dal. Toks asmuo laikomas netekusiu
Lietuvos Respublikos pilietybs nuo kitos valstybs pilietybs gijimo dienos.
3) pilietybs netekimas Lietuvos Respublikos tarptautini sutari numatytais pagrindais

229

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles negu is statymas, taikomos tarptautins sutarties taisykls
(Pilietybs statymas 33str.). taigi, Tarptautinje sutartyje numaius kitokius, nei 18 str. numatytus pilietybs netekimo pagrindus,
taikoma tarptautin sutartis.
21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo akto pripainimas negaliojaniu
1. Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo akt teismas pripasta negaliojaniu, jeigu nustato, kad asmuo, gijs Lietuvos
Respublikos pilietyb natralizacijos ar optavimo bdu, gijo Lietuvos Respublikos pilietyb pagal suklastotus dokumentus ar
kitokios apgauls bdu arba neatsisak kitos valstybs pilietybs, arba teismui nustaius, kad jis iki pilietybs suteikimo ar po to
rengsi, ksinosi ar padar tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse arba tarptautinje
paprotinje teisje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai monikumui, karo nusikaltimai, arba statym nustatyta tvarka
neturjo teiss gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, arba rengsi, ksinosi ar padar nusikalstamas veikas prie Lietuvos
Respublik.
2. Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo akt teismas pripasta negaliojaniu ir tuo atveju, kai nustato, jog konkretus asmuo po
1940 m. birelio 15 d. organizavo ar vykd gyventoj trmimus ar gyventoj naikinim, slopino rezistencin judjim Lietuvoje ar
po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose prie Lietuvos Respublikos nepriklausomyb ir jos teritorijos vientisum.
Pripainus pilietybs suteikimo akt negaliojaniu, asmuo netenka pilietybs. Jam atsiranda tokios pat pasekms, kokios ir pagal 18
str.
6. Dviguba pilietyb
dviguba pilietyb arba bipatrizmas tai toks asmens teisinis santykis, kai pastarasis vienu metu turi dviej ar daugiau valstybi
pilietyb. Bipatrizmas egzistuoja tarptautinje praktikoje objektyviai, nepriklausomai, ar valstyb j pripasta. Valstybs, savo
Konstitucijose tvirtindamos, kad nepripasta dvigubos pilietybs, i esms nepripasta teisini pasekmi, kurios kyla, jei asmuo
tuo paiu metu turi keli valstybi pilietyb.Kadangi kiekviena valstyb turi teis nusistatyti pilietybs gijimo slygas, tai dvigubos
pilietybs atsiradimo prieastis danai yra vairi valstybi statym, reguliuojani pilietybs santykius, kolizija.
Dviguba pilietyb gali atsirasti gyjant pilietyb vairiais bdais. Pvz. gimimu, kai ikilus ems teiss principo ir kraujo teiss
principo nesuderinamumui. Tokiu atveju vaikas gyt valstybs, kurios pilieiai yra tvai, pilietyb pagal kraujo teiss princip ir
valstybs, kurioje gim tvams esant ia usienieiais, pilietyb pagal ems teiss princip.
Tuo atveju, kai skirting valstybi, kuri pilieiai yra tvai, statymai numato, kad kraujo teiss principas galioja net tada, kai tik
vienas i tv turi tos valstybs pilietyb, vaikas jau gimdamas turi dvigub pilietyb. Jei vaikas gimsta treiojoje valstybje, kur yra
ems teiss principas, tai vaikas gimdamas turs 3 valstbi pilietyb.
Bipatrizmas galjo bti ir santuok tarp asmen, turini skirting pilietyb, pasekm, kai moteris, itekjusi u usienieio
nepraranda savo pilietybs ir automatikai pagal vyro valstybs statymus gyja jo valstybs pilietyb.
Dviguba pilietyb gali atsirasti ir natralizacijos bdu gyjant pilietyb, jeigu pilietyb suteikianti valstyb
nereikalauja atsisakyti turimos pilietybs (pvz. LT 1928 m., 1938m., 1939 m. Konstitucijos).
Dviguba pilietyb, daugelio autori nuomone, netoleruotinas reikinys, nes pilietyb laisvo asmens smoningas pasirinkimas bti
konkreios valstybs nariu, susieti save nuolatiniais teisiniais ryiais su ta valstybe, o bipatrizmo neigiama pasekm nebuvimas
aikaus teisinio asmens statuso reglamentavimo. Kadangi tik pilieiai turi iimtin teis dalyvauti valstybs valdyme, rinkti ir bti
irinktiems valstybs atstovaujamuosius organus, jiems numatyta pareiga ginti savo al, vykdyti kitas pilieio pareigas, tai
bipatrizmo atveju tampa nebeaiku, kuriai valstbei pilietis turi vykdyti pilietines pareigas.
Nustatant asmens pilietin priklausomyb, tarptautinje praktikoje alys danai taiko aktyvios pilietybs doktrin, t.y. didel dmes
skiria pilietybs pastovumui ir faktiniam pilieio ryiui su valstybe. Aktyvios pilietybs kriterijams priskiriama:
- nuolatin gyvenamoji vieta;
- nuolatin darbo vieta;
- karins ir valstybins tarnybos atlikimo vieta;
- vieta, kur asmuo realiai naudojasi savo politinmis ir pilietinmis teismis.
- kai kuriais atvejais - asmens nekilnojamojo turto buvimo vieta.
Ikilus klausimui dl bipatrido pilietyb, daniausiai priimamas sprendimas tos valstybs naudai, su kuria asmens faktinis ryys
glaudiausias.
Dar bipatrizmo problema sprendiama nacionaliniuose teiss aktuose ir tarptautinse sutartyse nustatant bipatrizmo negalimumo
atvejus.
Dvigubos pilietybs nepripainimo principas tvirtintas ir LT Konstitucijos 12 str. 2d. - Iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus,
niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis. Reikia, kad statym leidjuipavesta nustatyti atvejus, kada
galima dviguba pilietyb, taiau pasak KT tokie statymo nustatyti atvejai gali bti tik labai reti (atskiri), kad pagal Konstitucij
negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kur dvigubos pilietybs atvejai paplits reikinys.
Ianalizavus pilietybs statym, matoma, kad dabar dvigub pilietyb galima turti tik vieninteliu atveju j suteikus iimties
tvarka. Pilietybs statymo 16 str. nurodyta, kad pilietyb iimties tvarka gali bti suteikta u nuopelnus Lietuvai integravusiam Lt
visuomen usienieiui arba asmeniui be pilietybs nesilaikant 12 str. numatyt pilietybs suteikimo slyg, o io 12 str. 1d. 6
punktas kaip tik ir kalba apie pilietybs neturjim arba jos netekim gavus LT pilietyb.
Anksiau dar buvo iame statyme leista lietuvi ar nelietuvi kilms asmenims, gyvendinantiems teis LT pilietyb, neatsisakyti
turimos valstybs pilietybs, norint gauti LTs pilietyb, taiau 2006 11 13 KT nutarimu tai buvo pripainta, kaip prietaravimas
LRK 12 str. 2d., nes sudaromos buvo prielaidos dvigubai pilietybei bti ne ypa reta iimtimi, o plaiai paplitusiu reikiniu.
Tame paiame KT nutarime taip pat konstatuota, kad Pilietybs statymo 20 str.2d. ir 16 str. 1d straipsniai (j dalys) sudaro
prielaidas dvigubai pilietybei tapti ne ypa reta iimtimi, o paplitusiu reikiniu .
Pilietybs statymo 20 str. Lietuvos Respublikos pilietybs grinimas 2 dalyje nustatyta:

230

Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybs iki io statymo sigaliojimo dienos, taip pat io statymo 18 straipsnio 1, 3
ar 4 dalyje, Pilietybs statymo gyvendinimo statymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkaniam io statymo 1
straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto slygas, Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti grinta pagal tokio asmens praym, netaikant
jam io statymo 12 straipsnyje nustatyt slyg.
Toks teisinis reguliavimas, kai i asmens, norinio susigrinti Lietuvos Respublikos pilietyb, nereikalaujama atsisakyti turimos
kitos valstybs pilietybs, sudaromos prielaidos dvigubai pilietybei bti ne ypa reta iimtimi, o paplitusiu reikiniu ir yra
nesuderinamas su Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti
kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis.
16 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka netaikant io statymo 12 straipsnyje numatyt pilietybs suteikimo slyg taip pat
gali bti suteikta, kai tai sietina su vieuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant Lietuva, reikia, kad
kitos valstybs pilietyb turiniam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti suteikta nepaisant to, ar is asmuo jau turi, ar
neturi ypating nuopeln Lietuvos valstybei, ar jis jau yra, ar nra susijs su Lietuvos valstybe faktiniais ryiais, ar jis jau yra, ar
nra integravsis Lietuvos visuomen. Toks teisinis reguliavimas nepagrstai ipleia galimybes asmenims, turintiems kitos
valstybs pilietyb, gyti Lietuvos Respublikos pilietyb netaikant jiems Pilietybs statymo 12 straipsnyje nustatyt slyg ir yra i
nuostata yra nesuderinama su Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas
negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis.
Taigi, Prielaidos paeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dal gali atsirasti ne tik tada, kai nustatomas toks teisinis reguliavimas, kad
dviguba pilietyb tampa ne ypa reta iimtimi, o paplitusiu reikiniu, bet ir tada, kai Lietuvos Respublikos pilietyb suteikiama (taip
pat ir iimties tvarka) tokiems kitos valstybs pilietyb turintiems asmenims, kurie nra susij su Lietuvos valstybe nuolatiniais
faktiniais ryiais, integravsi Lietuvos visuomen. Ir vienu, ir kitu atveju Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti nuvertinama.
EB sutarties 17 str. 1 d. tvirtinta:
Nustatoma Sjungos pilietyb. Kiekvienas asmuo, turintis valstybs nars pilietyb, yra Sjungos pilietis. Sjungos pilietyb ne
pakeiia valstybs pilietyb, o j papildo.
Konstatuotina, kad Europos Sjungos pilietyb nekeiia n vienos valstybs nars nacionalinio pilietybs instituto turinio. LR
pilietybs atvilgiu ES pilietyb yra pridtin, papildoma, nes ES pilieiu gali bti tik asmuo, turintis ES valstybs nars, iuo atveju
LR, pilietyb. Konstitucijoje tvirtintas dvigubos pilietybs ribojimas Europos Sjungos, kurios valstyb nar yra Lietuvos
Respublika, pilietybei netaikytinas.
7.Usienieiai:
Usieniei teisins padties statymas (UTPI)
Usienietis asmuo, kuris nra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsivelgiant tai, ar jis turi kurios nors usienio valstybs
pilietyb, ar neturi jokios(2str.)
Usienieius pagal buvimo LT trukm galima suskirstyti :
a) nuolat gyvenanius iduodami leidimai gyventi nuolat;
b) laikinai esanius iduodami leidimai laikinai gyventi;
Usieniei atvykimas LR ir ivykimas
Usienieiams, atvykstantiems Lietuvos Respublik ir ivykstantiems i jos, taikomos 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatanio taisykli, reglamentuojani asmen judjim per sienas, Bendrijos kodeks
(engeno sien kodeksas), nuostatos.
Iors sien kirtimas 4 str.
1. Iors sienas galima kirsti tik sienos perjimo punktuose ir nustatytomis j darbo valandomis.
2. prievols kirsti iors sienas tik sienos perjimo punktuose ir nustatytomis j darbo valandomis iimtys gali bti daromos:
a) dl plaukiojimo pramoginiais laivais arba pakrants vejybos;
b) ilipantiems krant jrininkams bti uosto, kur atplaukia j laivai, teritorijoje arba gretimose savivaldybse;
c) asmenims arba asmen grupms ypatingo poreikio atvejais, jei jie turi leidimus, kuri reikalaujama pagal nacionalinius
teiss aktus, ir tai neprietarauja valstybi nari vieosios tvarkos ir vidaus saugumo interesams;
d) asmenims ar asmen grupms nenumatytais nepaprastosios
padties atvejais.
Treij ali piliei atvykimo slygos 5 str.
Ne ilgiau kaip tris mnesius per ei mnesi laikotarp trunkaniam buvimui treij ali pilieiams nustatomos tokios
atvykimo slygos:
a) jie turi galiojant kelions dokument ar dokumentus, leidianius jiems kirsti sien;
b) jie turi galiojani viz, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglament (EB) Nr. 539/2001, nustatant
treij ali, kuri pilieiai, kirsdami iors sienas, privalo turti vizas, ir treij ali, kuri pilieiams toks reikalavimas
netaikomas, sraus (1), iskyrus atvejus, kai jie turi galiojant leidim gyventi;
c) jie pagrindia numatomo buvimo tiksl bei slygas ir turi pakankamai pragyvenimo l numatomo buvimo laikotarpiui
ir grimui kilms al arba vykimui tranzitu treij al, kuri jie tikrai bt leisti, arba gali teistai gauti toki l;
d) jie nra asmenys, dl kuri SIS yra trauktas spjimas nesileisti;
e) jie nelaikomi kelianiais grsm nei vienos i valstybi nari vieajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomens sveikatai ar
tarptautiniams santykiams, pirmiausia dl j valstybi nari duomen bazse nra trauktas spjimas nesileisti dl ivardint
prieasi.
3. Pragyvenimo los vertinamos pagal buvimo trukm bei tiksl ir remiantis vidutinmis ekonomiko bsto ir maisto kainomis

231

atitinkamoje valstybje narje arba valstybse narse, dauginant jas i buvimo dien skaiiaus. vertinimas, kad turima pakankamai
pragyvenimo l, gali bti grindiamas treiosios alies pilieio turimais grynais pinigais, kelions ekiais ir kredito kortelmis.
Rmimo deklaracijos, kai tokios deklaracijos numatytos nacionaliniuose teiss aktuose, ir priimanij asmen garantiniai ratai,
nustatyti nacionaliniuose teiss aktuose, jei treiosios alies pilietis apsistoja pas priimantj asmen, taip pat gali bti rodymas, kad
turima pakankamai pragyvenimo l.
4. Nukrypstant nuo 1 dalies:
a) treij ali pilieiams, kurie atitinka ne visas 1 dalyje numatytas slygas, bet turi vienos i valstybi nari iduot leidim
gyventi ar pakartotinio atvykimo viz, arba abu dokumentus, jei j reikalaujama, leidiama vykti per kit valstybi nari teritorijas
tranzitu, kad jie galt pasiekti leidim gyventi ar pakartotinio atvykimo viz idavusios valstybs nars teritorij, jeigu j pavards
nra trauktos valstybs nars, kurios iors sienas jie ketina kirsti, nacionalin nesileistin asmen sra, ir tame srae
nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu;
b) treij ali pilieiams, kurie atitinka 1 dalyje, iskyrus b punkt, nurodytas slygas ir kurie atvyksta prie sienos, gali
bti leidiama atvykti valstybi nari teritorijas, jeigu prie sienos jiems iduodama viza pagal 2003 m. vasario 27 d. Tarybos
reglament (EB) Nr. 415/2003 dl viz idavimo pasienyje, skaitant toki viz idavim tranzitu vykstantiems jrininkams (1).
c) treij ali pilieiams, kurie neatitinka vienos ar keli 1 dalyje nurodyt slyg, valstyb nar gali leisti atvykti savo teritorij
dl humanitarini motyv, nacionalini interes arba tarptautini sipareigojim. Jeigu dl treiosios alies pilieio yra priimtas
spjimas, kaip nurodyta 1 dalies d punkte, jam leidianti atvykti valstyb nar apie tai atitinkamai pranea kitoms valstybms
narms.
Atsisakymas leisti atvykti 13str.
1. Treiosios alies pilieiui, kuris neatitinka vis 5 straipsnio 1 dalyje nustatyt atvykimo slyg ir nepriklauso 5 straipsnio 4
dalyje nurodytoms asmen kategorijoms, neleidiama atvykti valstybi nari teritorijas. Tai nepaeidia speciali nuostat dl
teiss prieglobst ir tarptautin apsaug arba dl ilgalaiki viz idavimo taikymo.
2. Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aikios atsisakymo prieastys. Sprendim
priima pagal nacionalin teis galiota institucija. (sprendim neleisti usienieio Lietuvos Respublik priima Valstybs sienos
apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos.
3. Asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, turi teis apsksti sprendim. Skundai nagrinjami pagal nacionalin teis.
Vidaus sien kirtimas 20str.
Vidaus sienas galima kirsti bet kurioje vietoje, ir jas kertantys asmenys, nepaisant j pilietybs, kertant sien netikrinami.
Patikrinimas teritorijoje 21 str.
Kontrols kertant vidaus sienas panaikinimas neturi takos:
a) valstybi nari kompetenting institucij naudojimuisi policijos galiojimais pagal nacionalin teis, jei naudojimasis iais
galiojimais nra lygiavertis patikrinimams kertant sien; tai taip pat taikoma pasienio ruouose.
b) asmen patikrinimui saugumo tikslais, kur pagal kiekvienos valstybs nars teiss aktus uostuose ir oro uostuose vykdo
kompetentingos institucijos, uosto arba oro uosto pareignai arba vejai, jeigu lygiai taip pat tikrinami ir asmenys, keliaujantys
valstybje narje;
c) valstybs nars galimybei teiss aktais nustatyti prievol turti ar neiotis dokumentus;
d) treiosios alies piliei prievolei praneti apie savo buvim valstybs nars teritorijoje pagal engeno konvencijos 22 str.
nuostatas.
Laikinas vidaus sien kontrols atnaujinimas 23 str.
1. Ikilus rimtai grsmei vieajai tvarkai ar vidaus saugumui ar skubiais atvejais gali iimties tvarka atnaujinti savo vidaus sien
kontrol ribotam, ne ilgesniam nei 30 dien, laikotarpiui ar numatomam rimtos grsms trukms laikotarpiui, jei jis virija 30 dien.
Neteistas atvykimas Lietuvos Respublik (UTPI 10 str.)
Usienieio atvykimas Lietuvos Respublik laikomas neteistu, jeigu usienietis:
1) atvyksta Lietuvos Respublik, nors jis yra trauktas usieniei, kuriems draudiama atvykti Lietuvos Respublik, sra;
2) atvyksta Lietuvos Respublik ne per pasienio kontrols punkt;
3) atvykdamas Lietuvos Respublik pateikia kito asmens arba suklastot kelions dokument;
4) atvyksta Lietuvos Respublik be galiojanio kelions dokumento ir atitinkamo dokumento, suteikianio teis atvykti Lietuvos
Respublik;
5) atvyksta Lietuvos Respublik su viza, iduota pateikus tikrovs neatitinkanius duomenis ar suklastotus dokumentus.
Ivykimas
124 straipsnis. Ivykimas i Lietuvos Respublikos
1. Usienietis privalo ivykti i Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.
2. Usienietis privalo ivykti i Lietuvos Respublikos iki io statymo 11 straipsnio 2, 4, 5 dalyse usienieiams nustatyto buvimo be
vizos laiko pabaigos, iskyrus atvejus, kai jis gauna dokument, patvirtinant jo teis bti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.
3. Usienieiui ivykti i Lietuvos Respublikos neleidiama statym nustatytais atvejais.
125 straipsnis. pareigojimas ivykti i Lietuvos Respublikos
Usienietis yra pareigojamas ivykti i Lietuvos Respublikos, jeigu:
1) jam panaikinta viza;
2) jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi;
3) jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;
4) jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui;

232

5) Lietuvos Respublik jis atvyko teistai, taiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat
gyventi, jeigu privalo j turti;
6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarp, virijant io statymo 11 straipsnio 2, 4, 5 dalyse nustatyt usienieiams buvimo be
vizos laik.
126 straipsnis. Isiuntimo i Lietuvos Respublikos pagrindai
1. Usienietis isiuniamas i Lietuvos Respublikos, jeigu:
1) jis per nustatyt laik nevykd pareigojimo ivykti i Lietuvos Respublikos;
2) jis neteistai atvyko Lietuvos Respublik ar neteistai joje yra;
3) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybs saugumui arba vieajai tvarkai;
4) priimtas sprendimas j isisti i kitos valstybs, kuriai taikoma 2001 m. gegus 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dl
abipusio sprendim dl treij ali piliei isiuntimo pripainimo.
2. io straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos usienieiams, kurie gali bti grinami kilms ar usienio valstyb arba kurie yra
prieglobsio praytojai. Tokie usienieiai grinami pagal io statymo 129 straipsnio nuostatas.
Usieniei laikinas ir nuolatinis gyvenimas LT (UTP 24 str. 56 str., paskaitykit, ia tik pagrindiniai str.)
24 straipsnis. Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje
Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau leidimas gyventi) suteikia teis usienieiui gyventi Lietuvos Respublikoje,
pasirinkti gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje, j keisti, ivykti i Lietuvos Respublikos ir grti j leidimo gyventi galiojimo
laikotarpiu.
25 straipsnis. Leidim gyventi rys
Usienieiams iduodami ie leidimai gyventi:
1) leidimas laikinai gyventi;
2) leidimas nuolat gyventi.
26 straipsnis. Leidimo gyventi idavimo ir keitimo slygos
1. Leidimas gyventi usienieiui gali bti iduodamas arba keiiamas, jeigu usienietis:
1) atitinka engeno sien kodekse nustatytas atvykimo slygas;
2) turi galiojant sveikatos draudim patvirtinant dokument, kai Lietuvos Respublikos statym numatytais atvejais nra
apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtint
Lietuvos Respublikoje gyvenanio Lietuvos Respublikos pilieio arba usienieio sipareigojim apmokti ilaidas u gyvenimo
Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos prieiros paslaugas;
3) turi pakankamai l ir (ar) gauna reguliari pajam, kuri pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;
4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamj patalp nuosavybs teise ar naudojasi gyvenamja patalpa nuomos ar panaudos
pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta
tvarka registruota, arba pateikia teiss akt nustatyta tvarka patvirtint fizinio ar juridinio asmens sipareigojim suteikti jam
gyvenamj patalp leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;
5) prireikus pateikia ivyk ir gyvenimo usienio valstybse sra.
2. io straipsnio 1 dalies 25 punktuose nustatytos slygos teiss akt nustatyta tvarka gali bti netaikomos usienieiui, kuriam yra
nustatyta globa (rpyba), jam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos monmis auka ir
bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo staiga arba teismu kovojant su prekyba monmis ar su nusikaltimais, susijusiais su
prekyba monmis, arba dl valstybs saugumo interes.
3. io straipsnio 1 dalies 25 punktuose nustatytos slygos teiss akt nustatyta tvarka gali bti netaikomos usienieiui, kuriam
suteiktas pabglio statusas Lietuvos Respublikoje, papildoma apsauga arba laikina apsauga Lietuvos Respublikoje. io straipsnio
1 dalies 25 punktuose nustatytos slygos netaikomos usienieio, kuriam suteiktas pabglio statusas Lietuvos Respublikoje,
eimos nariams, kurie kreipsi dl leidimo gyventi idavimo eimos susijungimo atveju per 3 mnesius nuo pabglio statuso
Lietuvos Respublikoje suteikimo.
4. Nuostatos, ar usienietis atitinka engeno sien kodekso 5 straipsnio 1 dalies e papunktyje numatyt atvykimo slyg, t. y. ar
usienietis nelaikomas kelianiu grsm n vienos i valstybi nari vieajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomens sveikatai ar
tarptautiniams santykiams, netaikomos leidimo laikinai gyventi keitimo atveju.
5. io straipsnio 1 dalies nuostatos, iskyrus io statymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyt pareig usienieiui turti galiojant
kelions dokument, netaikomos leidimo nuolat gyventi keitimo atveju.
6. Jeigu pirm kart iduodant leidim gyventi nustatoma, kad kita engeno valstyb centrin engeno informacin sistem yra
traukusi spjim dl usienieio nesileidimo pagal engeno konvencijos nuostatas, Migracijos departamentas turi konsultuotis su
ia engeno valstybe ir atsivelgti jos interesus. Leidimas gyventi gali bti iduodamas tik dl humanitarini prieasi arba dl
tarptautini sipareigojim.
7. Migracijos departamentas konsultuoja kitas engeno valstybes dl leidimo gyventi idavimo tokiam usienieiui, kai spjim dl
jo nesileidimo yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita engeno valstyb po konsultacij su Lietuvos Respublika usienieiui
iduoda leidim gyventi arba jeigu is jau turi vienos i susitarianij ali iduot galiojant leidim gyventi, spjimas dl
nesileidimo centrinje engeno informacinje sistemoje ataukiamas, taiau duomenys apie tok usieniet turi bti perkelti
usieniei, kuriems draudiama atvykti Lietuvos Respublik, nacionalin sra.
28 straipsnis. Leidimo gyventi idavimas
1. Pirm kart iduodant usienieiui leidim gyventi, paprastai iduodamas leidimas laikinai gyventi, iskyrus iame statyme
nustatytus atvejus.

233

2. Usienietis, kuris pirm kart kreipiasi dl leidimo gyventi idavimo, praym iduoti leidim gyventi turi pateikti Lietuvos
Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei staigai usienyje.
3. Usienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teistai, praym iduoti leidim gyventi, skaitant ir pateikiam pirm
kart, gali pateikti vidaus reikal ministro galiotai institucijai, taiau tokio praymo pateikimas nesuteikia teiss usienieiui bti
Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus inagrintas usienieio praymas iduoti leidim gyventi ir priimtas sprendimas.
40 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi idavimo ir keitimo pagrindai
1. Leidimas laikinai gyventi gali bti iduodamas ar keiiamas usienieiui, jeigu:
1) jis isaugojo teis Lietuvos Respublikos pilietyb Pilietybs statymo nustatyta tvarka;
2) jis yra lietuvi kilms asmuo;
3) yra eimos susijungimo atvejis;
4) jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje;
5) jis ketina usiimti teista veikla Lietuvos Respublikoje;
6) jis ketina gyti isilavinim, mokytis vietimo staigoje, stauoti, kelti kvalifikacij, dalyvauti profesiniuose mokymuose;
7) jam yra nustatyta globa (rpyba) arba jis yra paskirtas globju (rpintoju);
8) jo negalima isisti i Lietuvos Respublikos io statymo nustatyta tvarka arba jam io statymo 132 straipsnio nustatyta tvarka
atidtas isiuntimas i Lietuvos Respublikos;
9) jam io statymo nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
10) jam io statymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
11) dl pavojingos organizmo bkls jis negali ivykti ir jam reikalinga neatidliotina btinoji medicinos pagalba. Toki bkli
sra nustato sveikatos apsaugos ministras;
12) jam leidiama pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos monmis auka ir bendradarbiauja su
ikiteisminio tyrimo staiga arba teismu kovojant su prekyba monmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba monmis. i
nuostata taikoma tik pilnameiams usienieiams;
13) jis ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentins pltros darbus kaip tyrjas pagal darbo sutart, sudaryt su
Lietuvos Respublikoje registruota mokslini tyrim staiga.
2. Leidimas laikinai gyventi usienieio praymu taip pat gali bti pakeistas, jeigu:
1) usienietis pakeiia asmens duomenis;
2) leidimas laikinai gyventi tapo netinkamas naudoti;
3) pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas;
4) leidime laikinai gyventi yra netiksli ra;
5) leidimas laikinai gyventi yra prarastas.
3. Usienietis, kuriam io straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais iduodamas arba keiiamas leidimas laikinai gyventi, turi
atitikti io statymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas slygas.
4. Leidimas laikinai gyventi forminamas usienieiui pateikus galiojant kelions dokument, kurio galiojimas 3 mnesiais turi
viryti praomo iduoti leidimo laikinai gyventi galiojimo laik.
5. Usienietis, turintis leidim laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybms, lemianioms io leidimo idavimo pagrind, privalo gauti
nauj leidim laikinai gyventi.
6. eimos nariams, atvykstantiems gyventi Lietuvos Respublik kartu su usienieiu, gavusiu leidim laikinai gyventi io straipsnio
1 dalies 15, 9, 10 ir 13 punktuose nustatytais pagrindais, leidimai laikinai gyventi gali bti iduoti tokiam pat laikotarpiui kaip ir
iam usienieiui.
53 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi idavimo ir keitimo pagrindai
1. Leidimas nuolat gyventi gali bti iduodamas usienieiui, jeigu:
1) jis isaugojo teis Lietuvos Respublikos pilietyb Pilietybs statymo nustatyta tvarka;
2) jis yra lietuvi kilms asmuo;
3) jis atvyko gyventi Lietuvos Respublik kartu su Lietuvos Respublikos pilieiu kaip jo eimos narys;
4) jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybs, taiau gyvena Lietuvos Respublikoje;
5) jis yra vaikas iki 18 met, gims Lietuvos Respublikoje, ir jo tvai ar vienas i j yra Lietuvos Respublikos pilieiai, kuri
gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidim nuolat gyventi;
6) jis yra vaikas iki 18 met, gims ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tvai arba vienas i j yra Lietuvos Respublikos pilieiai, kuri
gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidim nuolat gyventi;
7) jis gavo pabglio status Lietuvos Respublikoje;
8) jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turjo leidim laikinai gyventi;
9) Lietuvos Respublikos statymo ,,Dl usieniei teisins padties gyvendinimo statymo 3 straipsnyje numatytu atveju.
2. Leidimas nuolat gyventi usienieio praymu gali bti pakeistas, jeigu:
1) usienietis pakeiia asmens duomenis;
2) leidimas nuolat gyventi tapo netinkamas naudoti;
3) pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas;
4) leidime nuolat gyventi yra netiksli ra;
5) leidimas nuolat gyventi yra prarastas.
3. Usienietis, kuriam iduodamas leidimas nuolat gyventi, turi atitikti io statymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktuose nustatytas
slygas. Leidim nuolat gyventi iduodant usienieiui io straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, pragyventas laikotarpis
apskaiiuojamas vidaus reikal ministro nustatyta tvarka.
4. Leidimas nuolat gyventi usienieiui forminamas 5 metams, o prajus iam terminui keiiamas.
5. Usienieiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo iduotas vadovaujantis io statymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis,
leidimas nuolat gyventi gali bti iduotas, jeigu jis, turdamas leidim laikinai gyventi, gyveno kartu su eima Lietuvos
Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus.

234

6. Leidimas nuolat gyventi, iduodamas io straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 5 dalyje nustatytais pagrindais, gali bti iduotas, jeigu
usienietis ilaik valstybins kalbos egzamin ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzamin. Valstybins kalbos ir
Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzamin ir paymjim idavimo tvark nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb.
7. eimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su usienieiu, nurodytu io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, ir kartu
gyvenantiems, iduodamas leidimas nuolat gyventi.
8. Asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 025 procent darbingumo lygis (iki 2007 m. birelio 30 d.
I grups invalidai), ir asmenims, kuriems teiss akt nustatyta tvarka yra nustatytas specialij poreiki lygis, taip pat sergantiems
sunkiomis chroninmis psichikos ligomis asmenims io statymo 53 straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi.
Usienieio teiss, laisvs ir pareigos
Skiriami keli teisiniai reimai, kuriuos valstyb taiko teistai esantiems jos teritorijoje usienieiams. Tai didiausio palankumo,
abipusikumo ir nacionalinis reimai.
Didiausio palankumo reimas usienieiui valstyb suteikia tokia teises ir laisves, kuriomis naudojasi bet kurios treios valstybs
pilieiai toje alyje.
Abipusikumo reimas valstyb A suteikia valstybs B pilieiams tokias teises, kokias valstyb B suteikia valstybs A pilieiams.
Nacionalinis reimas usienieiams valstybje suteikiamos tokios pat teiss ir laisvs bei numatomos pareigos, kaip ir savo
pilieiams.
LT nacionalinis reimas.
3 straipsnis. Usieniei teiss ir pareigos Lietuvos Respublikoje
1. Usienieiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautins
sutartys, Lietuvos Respublikos statymai ir Europos Sjungos teiss aktai.
2. Usienieiai Lietuvos Respublikoje yra lygs pagal statymus, neatsivelgiant j lyt, ras, tautyb, kalb, kilm, socialin
padt, tikjim, sitikinimus ar pairas.
3. Usienieiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos statym ir
kit teiss akt.
4. Usienieiai policijos ar kitos teissaugos institucijos pareign reikalavimu privalo pateikti asmens tapatyb patvirtinant
dokument (kelions dokument, leidim gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybje tikslas ir
slygos ir kurie rodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teistai.
LRK ir statymuose usienieiams nustatomos ir garantuojamos asmenins, socialins-ekonomins, kultrins ir kai kurios
politins teiss. Garantuojamos pagrindins mogaus teiss: teis gyvyb, asmens ir laisvs nelieiamyb, privataus gyvenimo
nelieiamumas, asmens susirainjimo, telefonini pokalbi, minties, tikjimo ir sins laisv, bsto ir turto nelieiamyb ir kt. turi
teis teismin gynyb nuo pasiksinim asmens garb ir orum, gyvyb ir sveikat, laisv ir turt.Usienieiai gali sudaryti ir
nutraukti santuok su LR pilieiais ir kitais asmenimis. Soc-ekon.teiss: teis laisvai pasirinkti darb ir versl, teis tinkamas
saugias darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju. Usieniei darb LT reguliuoja
UTP penktas skirsnis. taip pat turi teis poils, medicinin pagalb, moksl, naudotis kultrinmis vertybmis, teis vartoti gimtj
kalb, puoselti kultr. Asmeninmis, socialinmis-ekonominmis, kultrinmis teismis usienieiai naudojasi lygiais pagrindais
su LR pilieiais, jei kitaip nenumato statymas. I politini teisi usienieiai turi odio, spaudos, susirinkim laisv. Realizuodami
savo kultrinius, mokslinius, religinius ir kitokius interesus, jie gali jungtis organizacijas. Usienieiai neturi t politini teisi,
kurios susij su dalyvavimu valstybs valdyme.
112 straipsnis. Usienieio judjimo laisvs Lietuvos Respublikoje apribojimas
Usienieio judjimo laisv Lietuvos Respublikoje gali bti apribota, jeigu tai btina valstybs saugumui, vieajai tvarkai utikrinti,
moni sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti.
113 straipsnis. Usienieio sulaikymo pagrindai
Usienietis gali bti sulaikytas iais pagrindais:
1) kad usienietis negalt be leidimo atvykti Lietuvos Respublik;
2) kai usienietis neteistai atvyko Lietuvos Respublik ar neteistai joje yra, iskyrus atvejus, kai jis yra pateiks praym suteikti
prieglobst Lietuvos Respublikoje;
3) kai siekiama usieniet, kuris neleidiamas Lietuvos Respublik, grinti valstyb, i kurios jis atvyko;
4) kai tariama, kad usienietis naudojasi suklastotais dokumentais;
5) kai priimamas sprendimas usieniet isisti i Lietuvos Respublikos arba i kitos valstybs, kuriai taikoma 2001 m. gegus 28 d.
Tarybos direktyva 2001/40/EB dl abipusio sprendim dl treij ali piliei isiuntimo pripainimo;
6) kai siekiama ukirsti keli pavojingoms ar ypa pavojingoms ukreiamosioms ligoms plisti;
7) kai usienieio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grsm valstybs saugumui, vieajai tvarkai arba moni sveikatai.
114 straipsnis. Usienieio sulaikymas
1. Policijos ar kitos teissaugos institucijos pareignas turi teis sulaikyti usieniet ne ilgiau kaip 48 valandoms.
2. Ilgiau kaip 48 valandoms usienietis teismo sprendimu sulaikomas Usieniei registracijos centre.
3. Usienietis, kuriam nesukako 18 met, gali bti sulaikytas tik kratutiniu atveju, atsivelgiant geriausius jo interesus.
8.Prieglobsio teis
Prieglobstis Lietuvos Respublikoje pabglio statuso, papildomos apsaugos arba laikinosios apsaugos suteikimas usienieiui
UTP nustatytais pagrindais ir tvarka.
Prieglobsio formos (UTP 66 str.)
1) pabglio statusas;

235

2) papildoma apsauga;
3) laikinoji apsauga.
Pabgliai asmenys, kurie negaldami pasinaudoti savo valstybs apsauga dl gresianio pavojaus j gyvybei ar laisvei, yra
priversti palikti savo al ir iekoti prieglobsio svetur.
86 straipsnis. Pabglio statuso suteikimas
1. Pabglio statusas suteikiamas prieglobsio praytojui, kuris dl visikai pagrstos baims bti persekiojamas dl rass,
religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dl politini sitikinim yra u valstybs, kurios pilietis jis yra, rib ir
negali ar bijo naudotis tos valstybs gynyba arba neturi atitinkamos usienio valstybs pilietybs, yra u valstybs, kurioje buvo jo
nuolatin gyvenamoji vieta, rib ir dl ivardyt prieasi negali ar bijo j grti, jeigu nra prieasi, nustatyt io statymo 88
straipsnyje.
2. Sprendim dl pabglio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas.
Kriterijai gauti pabglio status:
1)
Pagrsta baim bti persekiojamam;
2)
specifinis persekiojimo pagrindas: ras, religija, tautyb, priklausymas tam tikrai socialinei grupei, politiniai sitikinimai;
3)
buvimas u valstybs, kurios pilietis jis yra arba valstybs, kurioje yra jo nuolatin gyvenamoji vieta, rib;
4)
negaljimas naudotis tos valstybs teisine gynyba.
Kadangi pabgli problema yra visos tarptautins bendruomens rpestis, tai tarptautins teiss normos nustato pabglio teisins
padties pradus.
JTO 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija persekiojamas kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio kitose alyse ir
juo naudotis. LT ratifikavo1951m. enevos konvencij dl pabgli statuso ir 1967 m. protokol dl pabgli statuso.
Pabglio statuso suteikimas yra kiekvienos valstybs suvereni teis. Valstyb pati savarankikai, atsivelgdama konvencij,
nustato procedras ir tvark, pagal kuri asmeniui suteikiamas pabglio statusas. Pabglio statusas suteikiamas ne visiems
usienieiams ar asmenims be pilietybs, bet tiems, kurie atitinka enevos konvencijoje numatytas slygas.
Praymo suteikti prieglobst pateikim reglamentuoja UTP 67-71str.
Prieglobsio suteikimo tvark reglamentuoja UTP 76-96 str.
87 straipsnis. Papildomos apsaugos suteikimas
1. Papildoma apsauga gali bti suteikta prieglobsio praytojui, kuris yra u savo kilms valstybs rib ir negali ten grti dl
visikai pagrstos baims, kad:
1) jis bus kankinamas, su juo bus iauriai, nemonikai elgiamasi arba bus eminamas jo orumas ar jis bus tokiu bdu baudiamas;
2) yra grsm, kad jo kaip mogaus teiss ir pagrindins laisvs bus paeistos;
3) yra grsm jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri
sudaro slygas sistemingiems mogaus teisi paeidimams.
2. Sprendim dl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsio praytojui priima Migracijos departamentas.
88 straipsnis. Prieastys, dl kuri nesuteikiamas pabglio statusas arba papildoma apsauga
Prieglobsio praytojui, atitinkaniam io statymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabglio statusas arba
papildoma apsauga, jeigu:
1) jis naudojasi Jungtini Taut institucij ar organizacij, iskyrus Jungtini Taut vyriausiojo pabgli komisaro valdyb,
pagalba ir apsauga;
2) valstybs, kurioje jis gyvena, kompetentingos institucijos pripasta jo teises ir pareigas, susijusias su tos valstybs pilietybe;
3) yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo Lietuvos Respublik jis padar sunk nepolitin nusikaltim arba yra kaltinamas
veika, prietaraujania Jungtini Taut Organizacijos tikslams ir principams;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padar nusikaltim taikai, nusikaltim monikumui ar karo nusikaltim arba vykd
genocid, kaip jie apibriami Lietuvos Respublikos statymuose, tarptautinse sutartyse ir kituose tarptautins teiss altiniuose;
5) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grsti valstybs saugumui ar vieajai tvarkai arba jis
siteisjusiu teismo nuosprendiu yra pripaintas kaltu dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, kai prieglobsio praytojas prao
suteikti pabglio status;
6) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grsti valstybs saugumui ar vieajai tvarkai arba jis siteisjusiu teismo nuosprendiu yra
pripaintas kaltu dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, kai prieglobsio praytojas prao suteikti papildom apsaug.
89 straipsnis. Dokument idavimas usienieiams, gavusiems prieglobst Lietuvos Respublikoje
1. Usienieiui, kuriam suteiktas pabglio Lietuvos Respublikoje statusas, Migracijos departamento sprendimu iduodamas
leidimas nuolat gyventi.
2. Usienieiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento sprendimu iduodamas
leidimas laikinai gyventi.
3. Pabgliui, kuris nuolat gyvena Lietuos Respublikoje, ivykti usienio valstyb vidaus reikal ministro nustatyta tvarka
iduodamas pabglio kelions dokumentas.
92 straipsnis. Sprendimo dl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje usienieiams suteikimo primimas
1. Jei Europos Sjungos Taryba priima sprendim, kad yra masinis usieniei antpldis Europos Sjung, vidaus reikal ministro
teikimu sprendim dl laikinosios apsaugos suteikimo usienieiams priima Lietuvos Respublikos Vyriausyb.
2. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausyb priima sprendim dl laikinosios apsaugos suteikimo, usienieiai Lietuvos Respublikos
teritorij leidiami bei apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytoje vietoje, neapribojant j judjimo laisvs.
3. Laikinoji apsauga suteikiama vieneriems metams. Laikinoji apsauga gali bti pratsta, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
4. Jeigu usienietis turi teis gauti laikinj apsaug Lietuvos Respublikoje, taiau yra rimtas pagrindas manyti, kad gali bti
prieasi, dl kuri laikinoji apsauga nesuteikiama, Migracijos departamentas atlieka tyrim, susijus su i prieasi nustatymu.

236

93 straipsnis. Prieastys, dl kuri laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje nesuteikiama

1. Laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje usienieiui nesuteikiama, jeigu:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad usienietis padar nusikaltim taikai, nusikaltim monikumui ar karo nusikaltim ar vykd
genocid, kaip jie apibriami Lietuvos Respublikos statymuose, tarptautinse sutartyse ir kituose tarptautins teiss altiniuose;
2) yra rimtas pagrindas manyti, kad usienietis padar sunk nepolitin nusikaltim u Lietuvos Respublikos rib prie priimant j
Lietuvos Respublik kaip asmen, kuris naudojasi laikinja apsauga;
3) yra rimtas pagrindas manyti, kad usienietis kaltinamas veika, prietaraujania Jungtini Taut Organizacijos tikslams ir
principams;
1) usienieio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia pavoj valstybs saugumui arba vieajai tvarkai;
2) jis yra nuteistas u sunk arba labai sunk nusikaltim.
2. Sprendim nesuteikti usienieiui laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje priima Migracijos departamentas. Toks usienietis
Lietuvos Respublik neleidiamas, o jeigu jis jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, isiuniamas i Lietuvos Respublikos.
95 straipsnis. Asmens dokument idavimas usienieiams, gavusiems laikinj apsaug Lietuvos Respublikoje
1. Usienieiams, gavusiems laikinj apsaug Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas iduoda leidimus laikinai gyventi,
kurie galioja laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu.
2. Usienieiams, gavusiems laikinj apsaug, taiau vis dar esantiems usienio valstybs teritorijoje, Migracijos departamentas
iduoda kelions dokument atvykti Lietuvos Respublik.

XV TEMA. VIETOS SAVIVALDOS IR VIETINIO VALDYMO MODELIAI PASAULIO VALSTYBSE

1.

Vietos savivaldos samprata. Vietos savivaldos modeliai. Savivaldos principai

Vietos savivaldos samprata

SAVIVALDA paia bendriausia prasme- tai vairi profesini, akademini, teritorini bendruomeni savitvarka toks jos nari
organizavimosi procesas ir viej reikal tvarkymas, kai elgesio variantai pasirenkami ne pagal direktyvinius centrins valstybs
valdios nurodymus, bet laisvai ir savarankikai, t.y. savo nuoira daugiau ar maiau adekvaiai vertinant sprendim tikslingum
bei j primimo slygas.
VIETOS SAVIVALDA tai ypatinga bendruomeni formuojama ir gyvendinama valdia.

vairiuose oficialiuose Lietuvos ir usienio institucij paskelbtuose dokumentuose vietos savivalda apibriama nors ir panaiai,
taiau nevienodai:
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statyme ( 3 str. 2 p.) nurodoma, kad ". Vietos savivalda valstybs teritorijos
administracinio vieneto savivaldybs teis laisvai ir savarankikai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij ir
statymus per gyventoj tiesiogiai irinkt atstov savivaldybs taryb bei jos sudarytas vykdomsias institucijas".
Europos vietos savivaldos chartijoje ( 3 str. 1 d.) vietos savivalda traktuojama taip: "Vietos savivalda reikia, kad vietins
valdios organai statym nustatytose ribose turi teis ir gebjim tvarkyti ir valdyti pagrindin viej reikal dal, u tai
prisiimdamos piln atsakomyb ir vadovaudamosi vietos gyventoj interesais".
Tarptautins vietos savivaldybi sjungos (IULA) Pasaulinje vietos savivaldos deklaracijoje vietos savivaldos koncepcija
apibriama: "Vietos savivalda reikia vietos valdios teises ir pareigas savo atsakomybe reguliuoti ir tvarkyti visuomeninius
reikalus vietos gyventoj interes vardan. i teis gyvendina asmenys arba atstovaujantieji dariniai, periodikai laisvai irinkti
remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, bei j vyriausieji administratoriai, kurie taip pat turi bti irinkti arba paskirti irinkto
darinio atstov".
irint istorikai tiek Lietuvoje, tiek kitose Vakar Europos valstybse ankstyvaisiais viduramiais egzistavo centrin valdia ir
bendruomen. XVII a. atsirado teorijos, kurios skelb, kad vietos bendruomen yra senesn u valstyb ir kad tokia bendruomen
turi teis sprsti savo reikalus nepriklausomai nuo centrins valdios. Tad aiku, jog tai, k mes dabar vadiname vietos valdia
(savivalda), anksiau buvo tiesiog bendruomen.
Vietos savivaldos modeliai
Savivaldybi, arba kaip priimta vartoti kit ali praktikoje municipalitet, vieno modelio pasaulyje nra. Savivaldybi dydiai, j
veiklos formos, funkcijos, santykiai su kitomis valdios institucijomis vairiose alyse yra skirtingi. ali municipalin teis gali
bti panai tik savivaldybi atstovaujam darini rinkimais bei j institucij formavimu. Vietos savivaldos tradicija Vakar Europos
ir kitose valstybse turi gilias istorines aknis, apima vairiai konstruojamas municipalins valdios sistemas. ioje vairovje gldi
daugelio taut savitvarkos, demokratinio valstybs gyvenimo sutvarkymo istorijos originalumas, taip pat modernios vadybos bei
viej reikal administravimo bruoai, vairi visuomens vertybi gyvendinimo ypatumai. Pavyzdiui, Pranczijos vietos
savivaldos sistemoje, panaiai kaip ir Lietuvoje, savivaldybi veikl priiri centrins vykdomosios valdios pareignai
(prefektai ,Vyriausybs atstovai), kurie vietose vykdo ir centralizuoto valdymo funkcijas, o anglosaks municipalins valdios
institucij sistema yra grietai atribota nuo centrins valstybs valdios. i neturi vietos municipalitet veikl priirini atstov.
Kita vertus, centrinei vykdomajai valdiai suteikti galiojimai panaikinti municipalins valdios sprendimus, jei ie buvo priimti
virijant teiss aktuose nustatytus galiojimus.

237

Germanikosios vietos savivaldos sistemos vienas i ypatum yra tai, kad valstybs teritorijos administracini vienet gyventoj
sudaryta vietin valdia yra sudedamoji valstybins valdios sistemos dalis. Tokios sistemos bruoai siejami su Vokietijos
Federacins Respublikos valstybine teritorine santvarka. Vokietijos teritorij sudaro 16 federalini emi, kuri gyventojai
dalyvauja formuojant centrins, federalini emi ir municipalitet (municipalitetas- tai valstybs administracinio teritorinio vieneto
bendruomens atstovaujamoji institucija) valdios institucijas.
Lietuvos statym leidjas tvirtino kitok (grietesn) savivaldos model- pasirinkta vienos pakopos savivaldos sistema (atsisakyta
skirstymo auktesniosios ir emesniosios pakopos savivaldybes). i sistema grindiama centrins valdios vykdoma savivaldybi
administracine (teisine) priira, vietini bendruomeni valdia derinama su centrinio valstybs valdymo elementais.
Vietos savivaldos reforma politikos ir teiss specialist buvo vertinama kritikai. Vienas i pertvarkymo rezultat turjo bti tai,
kad savivalda, kaip gyventoj formuojama vietos valdia, bt ariau moni ir jiems tarnaut, taiau atsisakius emesniosios
savivaldos pakop ir tvirtinus nauj valstybs teritorijos administracins struktros model, pagal kur nustatyti dviej ri
administraciniai vienetai- apskritys ir savivaldybs- vietin valdia nutolo nuo moni. Vietoj 1990m. veikusi 526 emesniosios
pakopos savivaldybi (kitos priklaus auktesniajai pakopai- tai 56 miest, rajon savivaldybs) po reformos liko 56 savivaldybs
(rajonuose ir miestuose). Savivaldybi teritorijose buvo steigtos seninijos, taiau jos tapo ne seninijos gyventoj valdios
institucijomis, bet stambesni savivaldos vienet- miest ir rajon savivaldybi- vykdomosios valdios dalimi. Seninij
bendruomenms nebuvo suteikta galimyb tapti savarankikais savivaldos teiss subjektais. Be to, savivaldybse dominuojania
institucija tapo meras, kuriam suteikti ir atstovaujamosios, ir vykdomosios valdios galiojimai, taigi gyvendintas valdi
sujungimo principas. Tai, kad savivaldybs merui, kaip vykdomosios valdios institucijai, buvo suteikti galiojimai vadovauti
vietos gyventoj irinktai atstovybei- savivaldybs tarybai, reik vykdomosios valdios iklim vir atstovybs, atstovaujamosios
valdios paneigim.
Remiantis Konstitucija ir konstitucinje doktrinoje suformuota vietos savivaldos samprata Seimas 2003m. sausio 28 d. prim LR
vietos savivaldos statymo pakeitimo statym, kuriame buvo pakeista vietos savivaldybi vykdomosios valdios institucij sistema,
savivaldos institucij kompetencija: savivaldybi merams buvo nustatyti tik savivaldybs tarybos pirmininko galiojimai,
panaikintos savivaldybi vykdomosios institucijos- mer vadovaujamos savivaldybi valdybos, o vykdomj valdi pavesta
gyvendinti ne politinei vykdomosios valdios institucijai, bet profesionaliems karjeros tarnautojams savivaldybs administracijai,
kuriai vadovauja savivaldybs atstovaujamosios valdios politin pasitikjim turintis valstybs tarnautojas- savivaldybs
administracijos direktorius.
Daugumos savivaldybi vadov nuomone beveik atuonerius metus - iki 2003-ij Lietuvoje galiojs vietos savivaldos modelis
buvo kur kas artimesnis europiniam nei dabartinis. Vietos savivaldos ir Savivaldybi taryb rinkim statym pataisos Seime buvo
priimtos sausio 28 dien, vykdant 2002 m. gruodio 24 d. LR Konstitucinio Teismo nutarim atskirti savivaldybi atstovaujamj ir
vykdomj valdias. Pagal pataisas, meras liko tarybos vadovu, taiau vykdomoji valdia buvo sutelkta administracijos direktoriaus,
kur mero teikimu skiria ir atleidia taryba, rankose. Btent savivaldybs administracijos direktorius tiesiogiai gyvendina statymus,
Vyriausybs ir savivaldybs tarybos nutarimus, taip pat yra atsakingas u savivaldybs kin bei finansin veikl, tvarko
savivaldybei priklausant turt. Pataisomis atsisakyta formuoti savivaldybs valdyb, bet taryboms palikta teis savo nuoira
sudaryti kolegij.
Merai tiesiogiai renkami kai kuriose Vokietijos, Austrijos emse, Italijoje, Lenkijoje (nuo 2002 m.), Vengrijoje (nuo 1994 m.),
Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Kipre. Tokiu bdu jiems stengiamasi suteikti kuo daugiau gali. Kartu tai leidia
bendruomenei pareikalauti i mero ir didesns atsakomybs. Taiau modelis, kai atstovaujamosios institucijos (tarybos) atstovai
renka mer, yra ne maiau populiarus. Jis naudojamas Skandinavijos alyse, ekijoje, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Ispanijoje
ir kitose alyse. I Vakar Europos valstybi isiskiria Beneliukso alys - ia merai skiriami valstybs vadovo vyriausybs teikimu.
Tokiam paskyrimui didiausi tak turi kandidato kvalifikacija bei partiniai ryiai.
Manoma, kad tiesioginiai mero rinkimai padidint mero atsakomyb prie gyventojus. Be to, tiesioginiai mero rinkimai ukirst
keli politini partij spekuliacijoms. Tiesiogiai irinktas meras turt daugiau galios priimant j irinkusiai bendruomenei
naudingus sprendimus. Buvo planuojama Seimui pateikti keturi Konstitucijos straipsni patais projekt, kuriame siekiama
teisinti nauj vietos savivaldos model. Jeigu Seimas pritart savivald reglamentuojani Konstitucijos nuostat keitimui, bt
teisinti tiesioginiai mer rinkimai. Pagal projekt, savivaldybs mer (kaip ir savivaldybs taryb) 4 met kadencijai rinkt
nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu.
Savivaldybs meru galt bti renkamas tik Lietuvos Respublikos pilietis. Pagal silom vietos savivaldos model, tas pats asmuo
vienu metu negalt bti atstovaujamosios institucijos (savivaldybs tarybos) narys ir eiti jai atskaitingos vykdomosios institucijos savivaldybs mero pareigas. Pagal silom teisinti nauj savivaldos model, savivaldybs meras bt tiesiogiai ir asmenikai
atsakingas vietos bendruomenei ir savivaldybs tarybai u statym, Vyriausybs nutarim ir savivaldybs tarybos sprendim
gyvendinim. Savivaldybs meras nebt savivaldybs tarybos narys. Jis teikt savivaldybs tarybai silymus svarstyti klausimus
ir sprendim projektus, vadovaut savivaldybs administracijai, administruot savivaldybs biudeto asignavimus, organizuot
savivaldybs biudeto vykdym ir atsakyt u savivaldybs kin ir finansin veikl. Meras taip pat koordinuot ir kontroliuot
viesias paslaugas teikiani staig ir moni darb. Savivaldybs administracija padt merui gyvendinti statymus, Vyriausybs
nutarimus, savivaldybs tarybos sprendimus. Savivaldybs administracijai meras vadovaut tiesiogiai. Tokiu bdu meras turt
realias galimybes gyvendinti rinkj lkesius, o savivaldybs gyventojai galt aikiai matyti ir vertinti mero veikl. Tiesiogiai
irinktas meras negalt bti paalintas i pareig dl politini motyv, o tai suteikt jam galimyb dirbti stabiliai.
Pasilymuose keisti Konstitucij ir (ar) statymus neretai matyti, kad siekiama atkurti 1995-2002 m. vietos savivaldos model, kuris
Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimu buvo pripaintas antikonstituciniu, nes Konstitucijos 119str. 4d. nustatyta,
kad tik savivaldybs taryba sudaro vykdomsias savivaldybi institucijas, kad ios institucijos turi bti jai atskaitingos, taigi pagal
Konstitucij tiesiogiai renkamas meras negali bti vykdomoji savivaldybs institucija, taip pat vietos gyventoj tiesiogiai renkamam
merui negali bti tuo pat metu nustatyti ir atstovaujamosios savivaldybi valdios, ir vykdomosios institucijos galiojimai. statym
leidjas savivaldybi merams gali suteikti tik tokius galiojimus, kuriuos gyvendindami merai negalt pakeisti savivaldybi
taryb, diktuoti joms, nes pagal Konstitucij savivaldybs vykdomj ar kit jos sudaryt institucij ar pareign galiojimai negali
dominuoti savivaldybi taryb galiojim atvilgiu, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kur mer galiojimai bt

238

prilyginti savivaldybi taryb galiojimams ar juos varyt arba pagal kur savivaldybi tarybos netekt galimybs kontroliuoti
merus, kitas joms atskaitingas vietos bendruomeni institucijas.
Pagal 2008 m. sausio 17 d. Vietos savivaldos statymo redakcij mer ir toliau renka savivaldybs taryba i savivaldybs tarybos
nari, o savivaldybs administracijos direktorius pareigas skiriamas mero silymu savivaldybs tarybos sprendimu tarybos
galiojim laikui politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu.
Bet kuriuo atveju vietos savivaldos veiksmingumas, teritorini bendruomeni tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryt valdios
institucij gebjimas veikti vietos gyventoj labui priklauso ne tiek nuo rinkim sistemos, kiek nuo savivaldybs institucij ir
pareign kompetencijos ir galiojim apimties, nuo savivaldybi valdios finansinio savarankikumo ir gebjimo veikti
bendruomens labui, o svarbiausia- nuo veiksmingos savivaldybi institucij veiklos kontrols, kuri turt utikrinti tiek paios
teritorins bendruomens, tiek centrins valstybs valdios institucijos.
Savivaldos principai
Pasak K.Jankausko (knygoje Lietuvos konstitucin teis: raida, institucijos, teisi apsauga, savivalda), konstituciniuose
principuose lakonikai ireiktos pamatins valstybins bendruomens vertybs, kurios sudaro viening visum ir yra susij su
konstituciniais vietos savivaldos pagrindais. Todl vietos savivaldos principai nagrintini kit konstitucini princip kontekste.

Demokratins valstybs principas ir asmens teis dalyvauti tvarkant vieuosius reikalus. Lietuvos Konstitucijoje
kiekvienam asmeniui garantuojama teis saviraik, skaitant piliei teis dalyvauti valdant savo al, sprsti bendruomens
ar visos valstybs vieuosius reikalus. Tiek aikinant Lietuvos Konstitucij, tiek skaitant Europos vietos savivaldos chartijos
preambul suprantama, kad vietos gyventoj iniciatyva, savitvarka ir savaveiksmikumas, utikrinantys teis dalyvauti tvarkant
vieuosius reikalus, yra vienas i demokratijos princip. Valstybs valdios decentralizavimas, teritorins bendruomens
savitvarkos, vietos gyventoj atstovybi savaveiksmikumo teisinis tvirtinimas, ekonominis, finansinis, organizacinis
utikrinimas, t.y. veiksmingas vietos savivaldos funkcionavimas, yra btinas demokratins santvarkos elementas.
Demokratijos standartus turi atitikti savivaldos institucij sudarymas, taip pat savivaldybi institucij ir pareign veikla, j
priimti teiss aktai. Demokratijos standartus atitinkanti vietos savivalda reikia iimtin vietini bendruomeni teis
formuoti atstovaujamsias vietos savivaldos institucijas, vietos gyventoj teis tiesiogiai ir per demokratikai irinktus atstovus
dalyvauti tvarkant vieuosius reikalus, kritikuoti savivaldybs institucij, staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus,
vietins valdios institucij atsakingum vietos gyventojams, tarnavim monms, pareign veiklos teistum, racionalum,
savivaldos institucij ir kiekvieno bendruomens nario teis ginti savo teises teisme, teikti praymus, skundus, peticijas ir kt.

Teisins valstybs, pilietikumo, Konstitucijos virenybs, dvigubo mandato draudimo principas. Demokratinje
teisinje valstybje vietos savivalda reikia teritorini bendruomeni politin valdi. i bendruomeni valdia apima vairius
vietos gyventoj ir j sudaryt valdios institucij tarpusavio santykius, kuriuose valdomieji ne tik paklsta valdantiesiems, bet ir
daro aktyv grtamj poveik valdios subjektui. Nuolatiniai grtamieji impulsai valdiai yra btina prielaida utikrinti jos
institucij ir pareign veiklos kontrol bei veiksmingum, taiau tam btinas gyventoj pilietinis aktyvumas, tam tikras ini apie
viej gyvenim minimumas, kompetencija. Konstitucija suponuoja toki pilietikumo samprat, kad asmens siekis dalyvauti
valdant savo al, priimant valstybins reikms sprendimus, teis lygiomis slygomis stoti valstybin tarnyb, siekis bti
visaveriu valstybins bendruomens- pilietins Tautos- nariu yra savaime suprantama paskata asmeniui bti aktyviam (mokytis
valstybin kalb, domtis viej reikal tvarkymu valstybje ir pan.), o ne atvirkiai asmuo yra dirbtinai skatinamas dalyvauti
valdant savo al, priimant valstybins reikms sprendimu, nors jis nra pakankamai aktyvus, todl nra integravsis Lietuvos
visuomen, nra visavertis valstybins bendruomens- pilietins Tautos narys. Tik pilietin Tauta turi teis kurti Lietuvos valstybsprsti, kokia turi bti Lietuvos valstyb, nustatyti Lietuvos valstybs konstitucin santvark, valstybs valdi gyvendinani
institucij srang, asmens ir valstybs teisini santyki pagrindus, alies kio sistem ir pan. gyvendindami piliei teises ir
laisves, pilieiai dalyvauja vykdant Tautos suverenitet. Turi bti utikrintos mogaus teiss ir laisvs, paisoma prigimtinio
teisingumo, kad visos valstybs valdi gyvendinanios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad
Konstitucija turi aukiausi teisin gali ir kad visi teiss aktai turi atitikti Konstitucij. statym leidjas, kiti teiskros
subjektai, reguliuodami vietos savivaldos santykius, privalo paisyti Konstitucijos norm ir princip, taip pat, konstitucinio teisins
valstybs principo. Pagal Konstitucij savivaldybi taryb nariai negali bti nelygs savo teisiniu statusu. Konstitucijoje yra
tvirtintas dvigubo mandato draudimo principas. Tie patys asmenys negali tuo pat metu vykdyti funkcij gyvendindami
valstybs valdia ir bti savivaldybi taryb, per kurias gyvendinama savivaldos teis, nariais; savivaldybi taryb nariais negali
bti Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybs nariai, teisjai; taip pat savivaldybi taryb nariais negali bti valstybs
pareignai, kurie pagal Konstitucij ir statymus turi galiojimus kontroliuoti ar priirti savivaldybi veikl. Jeigu statymuose
nustatyta, kad savivaldybi staig, moni vadovai arba j pareignai yra atskaitingi savivaldybi taryboms u savo ar atitinkam
staig, moni veikla, tai jie tuo pat metu negali bti t savivaldybi taryb nariais. Jeigu susidaro tokia teisin situacija, kad kuris
nors i mint asmen ( negalini tuo pat metu bti ir savivaldybi taryb nariais )yra irenkamas savivaldybs tarybos nariu, jis
iki naujai irinktai savivaldybs tarybai susirenkant pirmj posd privalo apsisprsti, ar eiti savo ankstesnes pareigas, ar bti
savivaldybs tarybos nariu. io asmens teisinio statuso klausimas turi bti iki naujai irinktai savivaldybs tarybai susirenkant
pirmj posd.

Valdios staig tarnavimo monms ir valdios gali ribojimo, atsakingo valdymo, savivaldybi ir valstybs
interes derinimo principai. Valdios staig tarnavimo monms principas tvirtintas Konstitucijos 5str. 3d., o 5str. 2d.
tvirtinta nuostata, kad valdios galias riboja Konstitucija. Valdios atsakomyb visuomenei - teisins valstybs principas,
kuris tvirtintas Konstitucijoje nustaius, kad valdios staigos tarnauja monms, kad pilieiai turi teis tiek tiesiogiai, tiek per
demokratikai irinktus atstovus dalyvauti valdant al, kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus
garantavus pilieiams galimyb ginti savo teises teisme, peticijos teis, taip pat teiss aktuose reglamentavus piliei praym ir
skund nagrinjimo procedr ir kt. Savivaldybi ir valstybs interes derinimo principas reikiamas valstybei vairiais
bdais ir formomis remiant savivaldybes, valstybei statymo apibrtomis formomis priirint savivaldybi veikl, taip pat
kontroliuojant bendrus veiksmus, kartu siekiant teritorinei bendruomenei ir visai valstybei reikming socialini tiksl.
Savivaldybs teritorins bendruomens- vieasis interesas negali bti prieinamas visos valstybins bendruomens- pilietins
Tautos, kurios dalis yra ir atitinkama teritorin bendruomen, vieajam interesui. Dl to be t funkcij, kurios priklauso

239

iimtinai savivaldybms, joms gali bti pavesta vykdyti ir tam tikras valstybs funkcijas; taip yra utikrinama veiksmingesn
valstybs valdios ir piliei sveika, valdymo demokratikumas. Pagal Konstitucij tokios valstybs funkcijos savivaldybms
vykdyti turi bti perduodamos statymu. Vieasis interesas, kur turi garantuoti vietos savivalda- viena i Konstitucijoje
numatyt vieosios valdios sistem, taip pat teritorinms bendruomenms ir valstybei ikylantys udaviniai nuolat kinta, todl
statym leidjas turi konstitucinius galiojimus keisti (plsti, siaurinti ar kitaip koreguoti) savivaldybms perduotas funkcijas,
taip pat perduoti savivaldybms vykdyti naujas funkcijas arba nustatyti, kad savivaldybs nebevykdys funkcij, kurias iki iol
vykd. Tai gali bti daroma tik statymu.
Savivaldybi savarankikumas ir veiklos laisv, savivaldybi teritorijos rib nelieiamumas. Pagal Konstitucijos
120str. 2d. savivaldybs pagal Konstitucijos ir statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai. Pagal
Konstitucij ir statymus vietinms (teritorini bendruomeni) valdios institucijoms suteikiami galiojimai savarankikai
nustatyti vietines rinkliavas, mokesi bei rinkliav lengvatas, formuoti savarankikus vietos savivaldybi biudetus,
administruoti turt, inicijuoti, kurti ir gyvendinti vairias socialines, ekonomines, vietimo programas, regionins raidos
projektus, ginti paeistas teritorins bendruomens ir jos nari teises teismine tvarka ir kt. Pagal Konstitucijos 11str. ir 67st.
17p. Lietuvos valstybs teritorijos administracinius vienetus ir j ribas nustato Seimas statymu, taigi panaikinti esamas bei
steigti naujas savivaldybes, keisti j teritorijas bei centrus gali tik Seimas ir tik statymu. Savivaldybi savarankikumo ir
veiklos laisvs konstituciniai principai suponuoja vietos bendruomeni bei savivaldybi teis statym nustatyta tvarka
dalyvauti priimant sprendimus dl savivaldybi steigimo, panaikinimo, j teritorij rib ir centr nustatymo bei keitimo. Kai
priimami sprendimai, susij su savivaldybi steigimu ar panaikinimu, j teritorij ribomis ir centrais, statym leidjas turi
isiaikinti savivaldybi taryb ir bendruomeni nuomones ir jas inagrinti.
Savivaldybi taryb virenybs, j sudaryt vykdomj organ atskaitingumo atstovybei principai. Konstitucijos
119str. nustatyta, kad savivaldos teis gyvendinama per savivaldybi tarybas, kad teritorini bendruomeni sudarytos ir j
vardu bei interesais veikianios atstovaujamosios savivaldos institucijos- savivaldybi tarybos- sudaro joms atskaitingus
vykdomuosius organus. Taigi Konstitucijoje paodiui tvirtinti vykdomj organ atskaitingumo atstovybei ir savivaldybi
taryb virenybs principai. ie konstituciniai principai reikia, kad savivaldybi taryboms atskaitingi vykdomieji organai turi
bti sudaromi savivaldybs tarybos galiojim laikui, kad savivaldybi tarybos turi galiojimus kontroliuoti j sudaromus ir
joms atskaitingus vykdomuosius organus, kad visi savivaldybi taryboms atskaiting vykdomj institucij sprendimai turi bti
grindiami ne tik Konstitucija, statymais, Vyriausybs sprendimais, bet ir atitinkam savivaldybi taryb priimtais teiss
aktais. Konstituciniai valstybs valdi padalijimo ir vykdomj organ atskaitingumo atstovybei principai savo turiniu ir
taikymo sritimi nra tapats. Savivaldybi taryb ir j vykdomj organ santykiai yra grindiami konstituciniu vykdomj
organ atskaitingumo atstovybei ir savivaldybi taryb virenybs joms atskaiting vykdomj organ atvilgiu principais,
taiau ne valdi padalijimo principu.

Lietuvos respublikos vietos savivaldos statymo 4str. pagrindiniai principai, kuriais grindiama vietos savivalda yra:
1) atsakingumas rinkjams. Savivaldybs tarybos nariai (toliau tarybos nariai) u savo veikl yra atsakingi ir atskaitingi
rinkjams;
2) gyventoj dalyvavimas tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus. Savivaldybs institucijos sudaro slygas gyventojams
tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendim projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, vie peticij nagrinjam,
skatina kitas pilietins iniciatyvos formas. Savivaldybs institucijos diegia savivaldos principus vietimo, kultros ir kitose
staigose, remia visuomenini organizacij iniciatyvas, susijusias su viej savivaldybs reikal tvarkymu;
3) savivaldybi ir valstybs interes derinimas tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus;
4) savivaldybs institucij veiklos laisv ir savarankikumas, kai jos, gyvendindamos statymus, kitus teiss aktus ir
sipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus;
5) veiklos skaidrumas. Savivaldybs institucij ir kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt veikla turi bti aiki
ir suprantama gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos slygos gauti paaikinimus, kas ir kodl daroma;
6) bendruomens ir atskir savivaldybs gyventoj interes derinimas. Savivaldybs institucij priimti sprendimai
bendruomens interesais neturi paeisti statym garantuot atskir gyventoj teisi;
7) vieumas ir reagavimas gyventoj nuomon. Gyventojai ar j atstovai turi teis susipainti su savivaldybs institucij
priimtais sprendimais, gauti vieus ir motyvuotus atsakymus pareikt nuomon apie savivaldybs institucij ir kit savivaldybs
vieojo administravimo subjekt bei atskir tarnautoj darb. Savivaldybs vieojo administravimo subjekt veikla gali bti slapta
ar konfidenciali tik statym nustatytais atvejais;
8) savivaldybs veiklos ir savivaldybs institucij priimam sprendim teistumas. Savivaldybs institucij ir kit
savivaldybs vieojo administravimo subjekt veikla bei visais j veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti statym ir kit
teiss akt reikalavimus;
9) mogaus teisi bei laisvi utikrinimas ir gerbimas. Savivaldybs institucij ar tarnautoj priimami sprendimai neturi
paeisti mogaus orumo, jo teisi ir laisvi.
2.

Vietos savivaldos institutas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje

Vietos savivald Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos ir kiti statymai, parengti
gyvendinant Konstitucijos X skirsnio nuostatas.
Pagrindins normos, reglamentuojanios savivaldybi veikl, nustatytos Konstitucijos X skirsnyje "Vietos savivalda ir
valdymas":
savivaldos teis laiduojama statymo numatytiems valstybs teritorijos administraciniams vienetams ir gyvendinama per
savivaldybi tarybas (119 str. 1d.);
savivaldybi taryb narius ketveriems metams renka nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine,
lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu (119str. 2d.);

240

savivaldybs tarybos sudaro joms atskaitingus vykdomuosius organus. Pagal Konstitucij vietos gyventoj atstovaujamj
institucij-savivaldybi taryb, taip pat joms atskaiting vykdomj ir kit savivaldybs institucij organizavimo ir veiklos
tvarka turi bti nustatyta statymu (119str. 3 ir 4 d.);
valstyb remia savivaldybes (120str. 1d.);
savivaldybs pagal Konstitucijos ir statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai (120str. 2d.);
savivaldybs sudaro ir tvirtina savo biudet (121 str.1d.);
savivaldybi tarybos turi teis statymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudeto sskaita
numatyti mokesi bei rinkliav lengvatas (121 str. 2 d.);
savivaldybi tarybos dl j teisi paeidimo turi teis kreiptis teism (122str.).

Tautai 1992 m. spalio 25 d. primus Lietuvos Respublikos Konstitucij Lietuvos nacionalin teiss sistema kuriama ir pltojama
tik Konstitucijos pagrindu., todl statym leidjo priimti aktai, vykdomosios valdios nutarimai, kit institucij, pareign
norminiai, individuals aktai turi atitikti Konstitucij, niekas negali paeisti Konstitucijos.
Lietuvoje vykdant konstitucin reform 1993-1994 m. buvo priimti svarbs statymai, kuriuose buvo sukonkretintos savivaldai ir
vietiniam valdymui skirtos konstitucins nuostatos. Buvo priimti LR Vyriausybs atstovo statymas, LR vietos savivaldos ir LR
savivaldybi taryb rinkim statymai, LR teritorijos administracini vienet ir j rib statymas, LR apskrities valdymo statymas.
ie statymai buvo ne kart pakeisti, papildyti.
Pagal Konstitucij statymo numatytuose administraciniuose vienetuose (savivaldybse) privalo bti suformuotos i vienet
nuolatini gyventoj (teritorini bendruomeni) vietins valdios institucijos. Valstybs centrins valdios institucij konstitucin
pareiga- priimti teiss aktus, kurie btini administracini vienet gyventoj bendruomenms formuojant savivaldybi institucijas.
Savivaldybi organizavimo ir veiklos tvark, vietins valdios institucij kompetencij apibria Konstitucija ir statymai, taigi
statym leidjui suteikiama plati diskrecija reguliuoti vietos savivaldos santykius, nustatyti vietos savivaldos institucin sistem,
savivaldybi funkcijas ir jas gyvendinani savivaldybs institucij galiojim apimt ir kt. Taiau statym leidjas, kiti teiskros
subjektai pareigojami neperengti Konstitucijoje nustatyto reguliavimo rib.
Teritorini bendruomeni formuojama vietin valdia, jos institucijos, sprsdamos vieuosius reikalus, turi santykin autonomij
centrins valstybs valdios atvilgiu. i vietins valdios autonomija utikrinama visuotiniais, lygiais, tiesioginiais teritorins
bendruomens atstov rinkimais, ekonominmis, teisinmis garantijomis. Vyriausybs atstovai ir kiti centrins valdios pareignai
neturi teiss vadovauti savivaldos institucijoms, negali ginyti j priimt sprendim tikslingumo, nes pagal Konstitucij vykdo tik
teisin savivaldybi prieir- priiri, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus (123str.).
Konstitucijoje nenustatytos savivaldybi taryboms atskaiting vykdomj organ rys (kolegials, vienasmeniai organai), j
pavadinimai. Konstitucijos tekste nra grietai reglamentuota j formavimo tvarka, tarpusavio ryiai. Savivaldybi institucij
funkcijos, kompetencija nustatyta tik bendriausiais bruoais. Pagal Konstitucij savivaldybi taryboms atskaiting vykdomj
organ ris, pavadinimus, funkcijas ir joms gyvendinti btinus galiojimus paliekama nustatyti Seimui statymu.
Taigi Konstitucijoje lakonikai suformuluoti pamatiniai principai, kuriais grindiama teritorin savivalda- atstovaujamosios
demokratijos, valstybs ir teritorins bendruomens interes derinimo, laisvuose ir tiesioginiuose rinkimuose formuojam
savivaldybi taryb virenybs, j sudaryt vykdomj organ atskaitingumo savivaldybs tarybai, savivaldybi veiklos laisvs ir
savarankikumo principai, taip pat savivaldybi veiklos teisin prieira, savivaldybi teritorijos rib apsauga, kitos Konstitucijoje
ir statymuose nustatytos savivaldybi teisi apsaugos garantijos.
Atskleidiant vietos savivaldos konstitucinio instituto turin btina atsivelgti ne tik Konstitucijos X skirsnio nuostatas, bet ir
kitas Konstitucijoje tvirtintas normas, vairius imlicitikai ir eksplicitikai ireiktus konstitucinius principus bei juos aikinanius
Konstitucinio Teismo aktus.
3.

Vietos savivaldos institucijos ir j kompetencija. Vietos savivaldos institucij santykiai su valstybs valdios institucijomis.
Vietos savivaldos institucijos ir j kompetencija.
statymo numatytiems administraciniams teritoriniams vienetams, i vienet gyventojams Konstitucijoje laiduojama teis
sudaryti juos atstovaujani, j labui veikiani vietins valdios institucij- savivaldybs taryb, kuri sudaro jai atskaitingus
vykdomuosius organus. Per savivaldybi tarybas yra gyvendinama savivaldos teis. Savivaldos institucijos tai institucijos, per
kurias yra gyvendinama atitinkam bendruomeni savivaldos teis.
Pagal Konstitucijos 119str. 3d. savivaldos institucij organizavimo ir veiklos tvark nustato statymas. statymo nustatytuose
Lietuvos teritorijos emesniuosiuose administraciniuose vienetuose- savivaldybse- pagal Konstitucij turi bti suformuotos
teritorini bendruomeni atstovaujamosios valdios institucijos, tai pat joms atskaitingos vykdomosios valdios institucijos.
Savivaldybi tarybos, gyvendinanios Konstitucijos laiduojam savivaldos teis, gali sudaryti ir kitas valdingus galiojimus
turinias savivaldybs institucijas (pvz., kontrols ir audito institucijas), steigti vairius savivaldybi institucij struktrinius
padalinius, kolegijas, sveikatos apsaugos, socialins paramos, vietimo prieiros staigas, savivaldybi mones ir pan. vairios
savivaldybi institucijos, staigos ir mons sudaromos tam, kad bt gyvendinami statymai, Vyriausybs bei savivaldybs tarybos
sprendimai, vairs teritorins bendruomens interesai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodio 24 d. nutarime (in., 2003, Nr. 19-828) konstatavo, kad
Konstitucijoje yra numatytos dvi savivaldybi institucij rys: savivaldybi tarybos (atstovaujamosios institucijos) ir joms
atskaitingi vykdomieji organai (vykdomosios institucijos). Konstitucijoje ir statymuose nustatytais atvejais savivaldybi
atstovaujamosioms ir vykdomosioms institucijoms suteikiami valdingi galinimai. Tokios savivaldybi institucijos tai
savivaldybi valdios ir vieojo administravimo institucijos. Tai aptartina konkreiau:
1. Savivaldybs taryba atstovaujamoji institucija, kuri sudaro statym nustatyta tvarka demokratikai irinkti
savivaldybs bendruomens atstovai. Savivaldybs taryba savo galiojimus gyvendina kolegialiai savivaldybs tarybos
posdiuose. Savivaldybi tarybos renkamos remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Savivaldybi
tarybos sudaro joms atskaitingas vykdomsias institucijas. Savivaldybi taryb ir j vykdomj institucij santykiai grindiami

241

konstituciniu vykdomj institucij atskaitingumo atstovaujamajai institucijai ir savivaldybi taryb virenybs joms atskaiting
vykdomj institucij atvilgiu principais.
2. Savivaldybs vykdomoji institucija savivaldybs administracijos direktorius (vienasmen institucija), turintis vieojo
administravimo teises ir pareigas. Savivaldybs administracijos direktorius pareigas skiriamas mero silymu savivaldybs tarybos
sprendimu tarybos galiojim laikui politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. Savivaldybs administracijos direktorius yra
savivaldybs administracijos vadovas staigos vadovas, pavaldus savivaldybs tarybai ir atskaitingas merui. Savivaldybi
vykdomosios institucijos sudaromos statymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimams ir savivaldybi taryb
sprendimams tiesiogiai gyvendinti. Savivaldybi vykdomosios institucijos nra savivaldybi taryb struktriniai vienetai.
Savivaldybs taryba. Pagal Konstitucijos 119str. 2d. savivaldybi taryb nariais Lietuvos Respublikos pilieius ir kitus
nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal statym ketveriems metams renka LR pilieiai ir kiti nuolatiniai
administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Asmens aktyviosios ir
pasyviosios rinkim teiss renkant savivaldybi taryb narius turjimas siejamas su teisiniu faktu- asmens nuolatiniu gyvenimu
atitinkamame administraciniame vienete. Teis rinkti savivaldybs tarybos narius turi nuolatiniai ios savivaldybs gyventojai
(rinkjai)3, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met (Savivaldybi taryb rinkim statymo 2str.1d.). Pasyviosios rinkim teiss
renkant savivaldybi taryb narius apribojimai yra nustatyti Konstitucijos 141str.: savivaldybi taryb nariais negali bti asmenys,
atliekantys tikrj karo arba alternatyvij tarnyb, taip pat neij atsarg krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos
karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai.
Pagal Konstitucij savivaldybi taryb nariai negali bti nelygs savo teisiniu statusu, taigi tie patys asmenys negali tuo pat metu
vykdyti funkcij gyvendinant valstybs valdi ir bti savivaldybi taryb, per kurias gyvendinama savivaldos teis, nariais. Taip
pat savivaldybi taryb nariais negali bti valstybs pareignai, kurie pagal Konstitucij ir statymus turi galiojimus kontroliuoti
arba priirti savivaldybi veikl.
Jeigu susidaro tokia teisin situacija, kad Konstitucijos 141str. nurodytas asmuo arba asmuo, vykdantis funkcijas gyvendinant
valstybs valdi, arba valstybs pareignas, kuris pagal Konstitucij ir statymus turi galiojimus kontroliuoti arba priirti
savivaldybi veikl, irenkamas savivaldybs tarybos nariu, jis iki naujai irinktai savivaldybs tarybai susirenkant pirmj posd
privalo apsisprsti, ar eiti savo ankstesnes pareigas, ar bti savivaldybs tarybos nariu.
Savivaldybs tarybos nariu gali bti renkamas nuolatinis ios savivaldybs gyventojas, rinkim dien sukaks 20 met
(Savivaldybi taryb rinkimo statymo 2str. 2d.).
Savivaldybi taryb rinkim tvarka, kiti konstituciniai vietos savivaldos pagrindai sukonkretinti Savivaldybi taryb rinkim,
Vietos savivaldos ir kituose statymuose.
Vietos savivaldos statymo 12 str. 1d. nustatyta, kad savivaldybs taryba susideda i statym nustatyta tvarka demokratikai
irinkt savivaldybs bendruomens atstov. Savivaldybi taryb rinkim statymo 1str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos
savivaldybi taryb nariai renkami ketveriems metams daugiamandatse rinkim apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkim
teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcin rinkim sistem; 34 str. nustatyta, kad kandidatus savivaldybs
tarybos narius gali kelti partija, registruota pagal Politini partij statym ir atitinkanti Politini partij statymo reikalavimus dl
partijos nari skaiiaus, ne vliau kaip likus 65 dienoms iki rinkim, t.y. kiekvienas nuolatinis savivaldybs gyventojas (vienoje
daugiamandatje rinkim apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena) turi vien bals ir gali j skirti vienam i rinkimuose
dalyvaujani politini partij kandidat sra. Be to, rinkjai turi teis nurodyti penkis kandidatus, kuriuos nori matyti
pasirinktos politins partijos srao viruje (Savivaldybi taryb rinkim statymo 5, 63str. 2d.).
Savivaldybi taryb iimtin konstitucin kompetencija priimti sprendimus tiesiogiai iuose Konstitucijos straipsniuose
nurodytais savivaldos klausimais:

40str. 2d.,

41str. 2d.,

119str. 4d.,

121str. 1d., 2d.,

122str.
Konstitucinis Teismas savo sprendimuose yra nurods, kad statymu nustatydamas, kas (savivaldybi tarybos ar joms atskaitingi
vykdomieji organai) turi teis priimti sprendimus savivaldybi kompetencijai paskirtais klausimais, statym leidjas yra saistomas
konstitucini reikalavim:
1)
Sprendimus savivaldybi taryb iimtinei konstitucinei kompetencijai skirtais klausimais gali priimti tik
savivaldybi tarybos;
2)
statym leidjas pagal Konstitucij turi galiojimus nustatyti, kuriuos sprendimus savivaldybi taryb
iimtinei kompetencijai nepaskirtais klausimais priimti turi kompetencij savivaldybi tarybos, o kuriuos- savivaldybi taryboms
atskaitingi vykdomieji organai ir kitos savivaldybi institucijos;
3)
Kad savivaldybi tarybos galt savo teis priimti tam tikrus sprendimus perduoti joms atskaitingiems
vykdomiesiems organams, tai turi bti tiesiogiai nurodyta statyme; mint galiojim negalima perduoti savivaldybi institucijoms,
kurios pagal statym nra savivaldybi taryboms atskaitingi vykdomieji organai.
Savivaldybi taryb galiojimai nustatyti Vietos savivaldos statymo 17str. I iame straipsnyje ivardint savivaldybs tarybos
funkcij matyti, kad i institucija priima sprendimus visais klausimais, kuri sprendimas priklauso savivaldos teisei. i funkcij
gyvendinimas siejamas su daugeliu statym, kit teiss akt gyvendinimu.
Savivaldybs tarybos galiojimai prasideda, kai pirmj posd susirenka tarybos nariai- demokratikai irinkti teritorins
bendruomens atstovai, ir baigiasi, kai pirmj posd susirenka naujai irinkti tarybos nariai. Per du mnesius nuo pirmojo
naujai irinktos savivaldybs tarybos posdio suaukimo dienos turi bti irinktas savivaldybs meras, paskirti mero pavaduotojas
3

Nuolatiniu savivaldybs gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamj viet pagal Lietuvos Respublikos teiss aktus deklaravo ios
savivaldybs teritorijoje arba kurio paskutinis inomas gyvenamosios vietos adresas yra ios savivaldybs teritorijoje, arba kuris savo nuolatin gyvenamj viet
vieu pareikimu nurod ios savivaldybs teritorijoje ir i gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamja vieta, taip pat asmuo, kuris turi
leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje// Savivaldybi taryb rinkim statymo 2str. 3d.

242

(pavaduotojai) ir savivaldybs administracijos direktorius, sudaryta savivaldybs tarybos kolegija, jei nusprendiama j sudaryti
(Vietos savivaldos statymo 12 str. 3 ir 4d.).
Savivaldybs veiklos tvark ir formas nustato Vietos savivaldos statymas ir savivaldybs tarybos veiklos reglamentas ( Vietos
savivaldos statymo 12str. 2d.). Teritorins bendruomens atstovai svarsto ir priima kolegialius sprendimus savivaldybs tarybos
posdiuose, savivaldybs tarybos komitetuose, komisijose, tarybos nari politinse frakcijose, grupi pasitarimuose, bendrauja su
rinkjais. Savivaldybs taryba ne reiau kaip vien kart per metus tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka turi pateikti
savivaldybs gyventojams vie atlikto darbo ataskait. Ataskait savivaldybs tarybos vardu pateikia meras ( Vietos savivaldos
statymo 13str.).
. Pirmj naujai irinktos savivaldybs tarybos posd aukia apygardos rinkim komisijos pirmininkas ne anksiau kaip
ankstesns kadencijos tarybos galiojim paskutin dien ir ne vliau kaip prajus 7 kalendorinms dienoms nuo ankstesns
kadencijos tarybos galiojim paskutins dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o
jeigu rinkimai vyko naujai steigtoje savivaldybje arba savivaldybje, kurioje buvo vestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti
pakartotiniai rinkimai Savivaldybi taryb rinkim statymo 85 straipsnyje numatytu atveju, ne vliau kaip per dvi savaites po
rinkim rezultat paskelbimo. iam posdiui pirmininkauja apygardos rinkim komisijos pirmininkas. Kitus savivaldybs
tarybos posdius prireikus, bet ne reiau kaip kas 3 mnesiai, aukia meras, o kai jo nra, mero pavaduotojas. Posdiams
pirmininkauja meras, o kai jo nra, mero pavaduotojas. Savivaldybs taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendim
projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, savivaldybs kontrolierius, savivaldybs administracijos direktorius.
Savivaldybs tarybos posdio darbotvark sudaro meras. Savivaldybs tarybos sprendimai priimami posdyje dalyvaujani
tarybos nari bals dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posdio pirmininko balsas. (Vietos savivaldos
statymo 14str.).
Savivaldybs tarybos komitetai ir komisijos atstovaujamosios savivaldybs institucijos struktriniai padaliniai.

Savivaldybs tarybos komitetai sudaromi i tarybos nari (savivaldybs tarybos sprendimu) vairiems klausimams
preliminariai nagrinti ir ivadoms bei pasilymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi statym ir vykdomi savivaldybs tarybos,
mero sprendimai. Kiekvienoje savivaldybje privaloma sudaryti Kontrols komitet (io komiteto galiojimai tvirtinti Vietos
savivaldos statymo 15str. 4d.), o iame komitete turi bti vienodas vis savivaldybs taryboje atstovaujam partij arba koalicij
deleguot atstov skaiius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcingo daugumos ir maumos atstovavimo principo. Komitetai
pagal savo kompetencij priima rekomendacinius sprendimus. Komitet darbo tvarka nustatoma savivaldybs tarybos veiklos
reglamente. Komitet galiojimus (ir j nari skaii), iskyrus Kontrols komiteto, nustato taryba. ( Vietos savivaldos statymo
15str.).

Savivaldybs tarybos komisijos. Savivaldybs taryba savo galiojim laikui prie tarybos sudaro Administracin
komisij, kuri nagrinja Administracini teiss paeidim kodekso jos kompetencijai priskirtas administracini teiss paeidim
bylas. statym nustatytais atvejais ar savivaldybs tarybos sprendimu gali bti sudaromos ir kitos nuolatins (tos kadencijos
laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinti) komisijos. i komisij sudarymo tvark nustato savivaldybs
tarybos veiklos reglamentas, j veiklos nuostatus tvirtina savivaldybs taryba. Savivaldybs tarybos sudarom komisij nariais
gali bti savivaldybs tarybos nariai ir valstybs tarnautojai bei gyvenamj vietovi bendruomeni atstovai (Vietos savivaldos
statymo 16str.).
Savivaldybs tarybos kolegija. Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i savivaldybs tarybos nari gali sudaryti
savivaldybs tarybos kolegij (toliau kolegija), nustatyti jos nari skaii it pavesti jai vykdyti kai kuriuos savivaldybs tarybos
galiojimus:
Rengti vairi program projektus,
Steigti savivaldybs sekretoriato bei mero politinio (asmeninio) pasitikjimo (jei sekretoriatas
nesudaromas) valstybs tarnautoj pareigybes ir nustatyti j skaii,
Nustatyti savivaldybs tarybos nari ir valstybs tarnautoj mokymo prioritetus.
Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kit (neetatini) kolegijos nari kandidatras
savivaldybs tarybai tvirtinti teikia meras. Kolegijos nariais gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai, kolegijos nariais negali
bti Kontrols komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrols komiteto nariai. Kolegijos darbo tvark, posdi organizavimo
tvark, kolegijos nari status, j tvirtinimo ir kolegijos nario statuso praradimo procedr nustato savivaldybs tarybos veiklos
reglamentas. Kolegija ne reiau kaip kart per metus arba prireikus atsiskaito u savo veikl savivaldybs tarybai (Vietos
savivaldos statymo 18str.).
Savivaldybs tarybos sekretoriatas. Savivaldybs tarybos posdiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybs
tarybos sprendim projektams rengti, nagrinti ir ivad dl tarybos sprendim projektams rengti mero silymu gali bti steigiamas
savivaldybs tarybos sekretoriatas. Sekretoriatas gali bti sudaromas i politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj,
karjeros valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis. Jei sekretoriatas nesudaromas, savo galiojim laikui
meras gali turti politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj (Vietos savivaldos statymo 20str. 12d.).
Meras, mero pavaduotojas. Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i tarybos nari renka savivaldybs mer ir mero silymu
skiria vien ar kelis mero pavaduotojus slaptu balsavimu, paprasta vis savivaldybs nari dauguma. Meras yra savivaldybs
vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai. Tuo tarpu savivaldybi taryb nariais gali bti ir
kit ali pilieiais, nuolat gyvenantys savivaldybs teritorijoje. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu
balsavimu. Meras yra atskaitingas savivaldybs tarybai ir bendruomenei u savivaldybs veikl, jis ne reiau kaip kart per metus
atsiskaito savivaldybs tarybai u savo veikl ir rinkjams u savivaldybs veikl (Vietos savivaldos statymo 20,21str.).
Mero, mero pavaduotojo galiojimai tvirtinti Vietos savivaldos statymo 21str. Mero sprendimai tvirtinami potvarkiais. Meras,
mero pavaduotojas prie termin netenka savo galiojim savivaldybs tarybos sprendimu, jeigu u tai balsuoja vis tarybos nari
dauguma:
1) Vyriausybs arba valstybs kontrols institucijos silymu u statym ar kit teiss akt paeidimus, dl kuri padaryta esmins
alos valstybs ar savivaldybs interesams bei nuosavybei;

243

2) kai dl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip imt dvideimt kalendorini dien i eils arba daugiau kaip imt
keturiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi;
3) kai pateikia atsistatydinimo praym;
4) kai ivyksta nuolat gyventi usienio valstyb;
Mero ar jo pavaduotojo atleidimo i pareig (politiniais motyvais) klausim savivaldybs taryba svarsto, jeigu ne maiau kaip
1/3 vis tarybos nari pareikia nepasitikjim jais. Savivaldybs taryba priima sprendim atleisti mer, mero pavaduotoj, jei u
tok sprendim balsavo ne maiau kaip 1/2 vis tarybos nari. Jeigu sprendimas atleisti mer, mero pavaduotoj dl nepasitikjimo
nepriimamas, klausim pakartotinai svarstyti galima tik po met.
Mero, mero pavaduotojo galiojimai nutrksta, jeigu jie netenka tarybos nario mandato; pasibaigus savivaldybs tarybos
galiojimams, baigiasi ir ios tarybos irinkto mero bei mero pavaduotojo galiojimai.
(Vietos savivaldos statymo 20str.)
Vykdomieji savivaldybi organai ir kitos savivaldybi institucijos. Konstitucijoje nenustatytos savivaldybi taryboms
atskaiting vykdomj organ rys. Savivaldybi taryboms atskaiting vykdomj organ funkcijas ir kompetencij paliekama
nustatyti statym leidjui. Savivaldybi taryboms atskaitingi vykdomieji organai turi bti sudaromi savivaldybs tarybos galiojim
laikui. Konstitucijos 119str. 4d. nurodyti vykdomieji organai- tai institucijos, kurios sudaromos statymams, Vyriausybs bei
savivaldybi tarybos sprendimams tiesiogiai gyvendinti, jie nra savivaldybi taryb vidiniai struktriniai vienetai (padaliniai),
turintys utikrinti paios savivaldybs tarybos darb. Savivaldybi taryboms atskaitingi vykdomieji organai negali bti sudaromi i
juos sudarani savivaldybi taryb nari.
Vietos savivaldos statymo septintajame skirsnyje tvirtinta sistema savivaldybi vykdomj organ, kuriems pagal savo
kompetencij pavesta gyvendinti bendruomeni savivaldos teis Konstitucijoje, statymuose, Vyriausybs nutarimuose, atitinkamos
savivaldybs tarybos sprendimuose ir kituose teiss aktuose nustatytose ribose- tai:

Savivaldybs administracijos direktorius ir jo vadovaujama savivaldybs administracija. Savivaldybs administracija

yra savivaldybs staiga, kuri sudaro struktriniai, struktriniai teritoriniai padaliniai seninijos (filialai) ir struktrinius
padalinius neeinantys vieojo administravimo valstybs tarnautojai. Savivaldybs administracijos valstybs tarnautojai
atskaitingi savivaldybs administracijos direktoriui. Savivaldybs administracijos struktr, jos veiklos nuostatus, darbo umokesio
fond (mero teikimu) tvirtina savivaldybs tarybas, taiau savivaldybs administracijos galiojimai nesusij su savivaldybs
tarybos galiojim pabaiga. Savivaldybs administracijos galiojimai tvirtinti Vietos savivaldos statymo 29 (1) str.
Savivaldybs administracijai vadovauja savivaldybs administracijos direktorius- staigos vadovas, pavaldus savivaldybs
tarybai ir atskaitingas merui. Kai savivaldybs teritorijoje laikinai vedamas tiesioginis valdymas, savivaldybs administracijos
direktorius yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybs galiotiniui. Savivaldybs administracijos direktorius pareigas skiriamas mero
silymu savivaldybs tarybos sprendimu tarybos galiojim laikui politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. Savivaldybs
administracijos direktoriaus kadencij skaiius tam paiam asmeniui neribojamas. Savivaldybs tarybos veiklos reglamento
nustatyta tvarka teikia savo veiklos ataskaitas tarybai ir merui, taip pat bent kart per metus informuoja savivaldybs gyventojus
apie savo veikl. Savivaldybs administracijos direktoriaus galiojimai nustatyti Vietos savivaldos statymo 29str.

Seninijos, seninij tarybos. Seninija yra savivaldybs administracijos struktrinis teritorinis padalinys jos filialas,
veikiantis tam tikroje savivaldybs teritorijos dalyje. Seninijai vadovauja seninas, kuris yra karjeros valstybs tarnautojas,
skiriamas konkurso bdu. Senin pareigas skiria savivaldybs administracijos direktorius. Seninijos pavadinim, aptarnaujamos
teritorijos ribas ir seninijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybs administracijos) funkcijas savo sprendimu nustato
savivaldybs taryba. Seninij skaii taip pat nustato savivaldybs taryba. (Vietos savivaldos statymo 30str.)
Seninijos ir senino funkcijos tvirtintos Vietos savivaldos statymo 31str.

Bendruomeni atstovai savivaldybi seninijose. Gyvenamosios vietovs bendruomens atstovas yra visuomeniniais
pagrindais pareigas einantis asmuo, kuris atstovauja bendruomens interesams seninijoje, savivaldybs institucijose ir savivaldybs
teritorijoje veikianiose valstybs staigose. Bendruomens atstov (atstovus) gali isirinkti gyvenamosios vietovs ar keli
gyvenamj vietovi (kaimo ar keli kaim, miesto arba miestelio) bendruomens gyventojai. Pagrindinis gyvenamosios vietovs
bendruomens atstovo udavinys rpintis bendruomens interesais ir atstovauti bendruomenei seninijoje, prireikus ir
savivaldybs institucijose bei savivaldybs teritorijoje veikianiose valstybs staigose, taip pat supaindinti seninijos, kuriai
priskirta bendruomens teritorija, senin apie vieus bendruomens reikalus. Kitos gyvenamosios vietovs bendruomens atstovo
funkcijos numatytos Vietos savivaldos statymo 33str.
Savivaldybi kontrols ir audito institucijos. Vietos savivaldos statymo etajame skirsnyje numatytos dvi savivaldybs kontrols
ir audito institucijos:

Savivaldybs kontrolierius (savivaldybs kontrolieriaus tarnyba). Savivaldybs kontrolierius (savivaldybs

kontrolieriaus tarnyba) atlieka finansin ir veiklos audit savivaldybs administracijoje, savivaldybs administravimo subjektuose
bei savivaldybs kontroliuojamose monse. Savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrolieriaus tarnybos) atliekamo audito
iorin perir atlieka Valstybs kontrol. Savivaldybs kontrolieriaus galiojimai tvirtinti Vietos savivaldos statymo 27str.
Savivaldybs kontrolierius pareigas priimamas konkurso bdu ir i j atleidiamas Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka.
Savivaldybs kontrolierius privalo turti auktj universitetin isilavinim ir ne maesn kaip 3 met darbo finans, ekonomikos,
teiss, audito, kontrols arba vieojo administravimo srityse sta. Savivaldybs kontrolieriaus tarnybos valstybs tarnautoj ir
savivaldybs kontrolieriaus darbo laikas nra susietas su savivaldybs tarnybos kadencij trukme. Savivaldybs kontrolierius yra
atskaitingas savivaldybs tarybai, savivaldybs veiklos reglamente nustatyta tvarka teikia savivaldybs kontrolieriaus tarnybos
veiklos ataskait, taip pat ivad dl savivaldybei priklausanio turto naudojimo, dl metins biudeto vykdymo apskaitos.

Centralizuota savivaldybs vidaus audito tarnyba. Centralizuot savivaldybs vidaus audito tarnyb steigia
savivaldybs taryba, tvirtindama savivaldybs administracijos struktr. i tarnyba (jos vadovas ir kiti karjeros valstybs
tarnautojai) yra savivaldybs administracijos struktrinis padalinys, taiau savivaldybs vidaus audito tarnyba dirba pagal
savivaldybs administracijos direktoriaus patvirtint (su juo suderint) metin vidaus audito plan (Vietos savivaldos statymo
28str.).

244

Vietos savivaldos institucij santykiai su valstybs valdios institucijomis

Savivaldybi santykiai su valstybs institucijomis reglamentuojami Vietos savivaldos statymo deimtajame skirsnyje.
Savivaldybi santykiai su valstybs institucijomis ir staigomis grindiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir statymais.
Savivaldybs nra pavaldios valstybs institucijoms. Tais atvejais, kai su vienos savivaldybs ar vis savivaldybi interesais
susijusius klausimus svarsto auktesniosios valstybs institucijos, jos apie tai turi praneti atitinkamos savivaldybs merui ar
Lietuvos savivaldybi asociacijai. Rengiami bei svarstomi su savivaldybi veikla susij statym ir kit teiss akt projektai
aptariami su atskiromis savivaldybmis arba Lietuvos savivaldybi asociacija Seimo statuto ir Vyriausybs darbo reglamento bei
kit valstybinio administravimo subjekt nustatyta tvarka. Vyriausybs ir Lietuvos savivaldybi asociacijos interesams bei
pozicijoms derinti ali susitarimu sudaroma dvial komisija.
Savivaldybs prireikus gali gauti konsultacij i valstybs institucij, planuodamos ir sprsdamos visus su jomis tiesiogiai
susijusius klausimus. Kasmet Vyriausyb ir Lietuvos savivaldybi asociacija Savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos
statymo nurodytus rodiklius bei savivaldybi demografini, socialini ir kit rodikli pirminius statistinius duomenis svarsto pagal
Vyriausybs patvirtint i rodikli derinimo tvark.
4.

Vietos savivaldos institucij veiklos teisins garantijos. Laikino tiesioginio valdymo vedimo savivaldybs teritorijoje pagrindai.
Vietos savivaldos institucij veiklos teisins garantijos

I esms savivaldybi teisin apsauga yra nulemta alies pagrindinio statymo- Konstitucijos 122 str. nustatyta, kad savivaldybi
tarybos dl j teisi paeidimo turi teis kreiptis teism. i norma taip pat pakartota Vietos savivaldos statymo 40str. iame
straipsnyje reglamentuota ir kit savivaldybi teisi apsauga. Tai normos, kurios garantuoja savivaldos teiss gyvendinim:
savivaldybs tarybos sprendimai, nevirijantys i institucij kompetencijos, privalomi savivaldybs administracijai,
visoms savivaldybs teritorijoje esanioms staigoms, monms ir organizacijoms, gyventojams;
valstybinio administravimo subjektams draudiama savivaldybi galiojimus ir teises suvaryti ar apriboti, iskyrus
statym nustatytus atvejus;
savivaldybs tarybos sprendimai dl vietini rinkliav, taip pat tarybos sprendimais patvirtintos taisykls, u kuri
paeidim statymai numato administracin atsakomyb, galioja visoje savivaldybs teritorijoje ir j laikytis privalo visos
institucijos, staigos, mons ir gyventojai bei savivaldybs teritorij atvyk kiti fiziniai ir juridiniai asmenys;
savivaldybs turi teis imtis vis teist priemoni, kad bt laikomasi savivaldybs teritorijos bendrojo plano ir su jo
gyvendinimu susijusi reikalavim;
savivaldybs turi teis paios ir per Lietuvos savivaldybi asociacij dalyvauti rengiant statymus ir kitus teiss aktus,
reglamentuojanius vietos savivald ar nustatanius savivaldybi funkcijas, dl parengt projekt pareikti savo pasilymus ir
pastabas.
Laikino tiesioginio valdymo vedimo savivaldybs teritorijoje pagrindai
Konstitucijos 123 str. 4d. tvirtinta nuostata, kad statymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybs teritorijoje Seimas
gali laikinai vesti tiesiogin valym. Laikino tiesioginio valdymo vedim savivaldybs teritorijoje reglamentuoja Laikino
tiesioginio valdymo savivaldybs teritorijoje statymas. Pagal io statymo 2str. tiesioginis valdymas savivaldybs teritorijoje gali
bti laikinai vedamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, kai yra 2 str. 3 d. nustatyti (-as) pagrindai (-as), tiesioginis valdymas
savivaldybs teritorijoje gali bti laikinai vedamas, jeigu:
1) savivaldybs taryba savo veiksmais ksinasi valstybs teritorijos vientisum bei konstitucin santvark;
2) remdamasi teism sprendimais, Vyriausyb konstatuoja, kad savivaldybs taryba iurkiai paeidinja Lietuvos
Respublikos Konstitucij bei statymus;
3) savivaldybs taryba per Vietos savivaldos statyme nustatyt laik neirenka mero ir nepaskiria mero pavaduotojo bei
savivaldybs administracijos direktoriaus;
4) 2 ketvirius i eils nevyksta savivaldybs tarybos posdiai;
5) Vyriausioji rinkim komisija pakartotini rinkim savivaldybs taryb rezultatus pripaino negaliojaniais;
6) savivaldybs taryba negali vykdyti savo galiojim dl aplinkybi, susijusi su nepaprastosios padties vedimu
savivaldybs teritorijoje.
Pasilym laikinai vesti tiesiogin valdym savivaldybs teritorijoje 2 str. 3 d. 14 p. nustatytais pagrindais Seimui teikia
Vyriausyb. Pasilym laikinai vesti tiesiogin valdym savivaldybs teritorijoje 2str. 3 d. 5 p. nustatytu pagrindu Seimui teikia
Seimo Valstybs valdymo ir savivaldybi komitetas. Pasilym laikinai vesti tiesiogin valdym savivaldybs teritorijoje 2 str. 3 d.
6 p. nustatytu pagrindu Seimui teikia Seimo Valstybs valdymo ir savivaldybi komitetas, jeigu Seimas priima sprendim
savivaldybs teritorijoje vesti nepaprastj padt, arba Respublikos Prezidentas savo dekrete dl nepaprastosios padties vedimo.
Tiesioginis valdymas negali trukti ilgiau kaip 6 mnesius, iskyrus atvejus, kai nuo Seimo nutarimo dl laikino tiesioginio
valdymo vedimo primimo iki savivaldybs tarybos kadencijos pabaigos liko maiau kaip vieneri metai. iais atvejais tiesioginis
valdymas vedamas iki savivaldybs tarybos kadencijos pabaigos. Tiesioginis valdymas remiantis 2 str. 3 d. 6 p. vedamas tam
laikui, per kur savivaldybs taryba negali vykdyti savo galiojim.
Laikin tiesiogin valdym savivaldybs teritorijoje gyvendina Vyriausyb per paskirt Vyriausybs galiotin.
Savivaldybs taryba ir tarybos nariai po laikino tiesioginio valdymo vedimo savivaldybs teritorijoje netenka galiojim,
iskyrus atvejus, kai tiesioginis valdymas laikinai vedamas remiantis 2 str. 3 d. 6 p. iuo atveju tarybos ir tarybos nari galiojimai
laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi ir pasibaigus laikino tiesioginio valdymo, vesto remiantis 2 str. 3 d. 6 p.
terminui, savivaldybs taryba, vykdiusi galiojimus iki laikino tiesioginio valdymo vedimo, tsia j vykdym iki kadencijos
pabaigos.

245

sigaliojus Seimo nutarimui dl laikino tiesioginio valdymo vedimo savivaldybs teritorijoje, Vyriausyb vidaus reikal
ministro teikimu ne vliau kaip per 10 dien paskiria Vyriausybs galiotin ir jo pavaduotoj. Iki Vyriausybs galiotinio paskyrimo
savivaldybs funkcij gyvendinim be atskiro sprendimo organizuoja savivaldybs administracijos direktorius. Vyriausybs
galiotinis ir Vyriausybs galiotinio pavaduotojas yra politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai. Vyriausybs
galiotinio ir jo pavaduotojo skyrimo ir atleidimo bei darbo apmokjimo tvark nustato Valstybs tarnybos statymas. Vyriausybs
galiotinio ir jo pavaduotojo galiojimai pasibaigia, kai naujai irinkta savivaldybs taryba irenka mer. Jeigu laikinas tiesioginis
valdymas vestas remiantis 2 str. 3 d. 6 p., Vyriausybs galiotinio ir jo pavaduotojo galiojimai pasibaigia, kai pasibaigia vesto
laikino tiesioginio valdymo terminas ir negaljusi vykdyti galiojim savivaldybs taryba posdyje priima sprendim dl savo
galiojim vykdymo. Vyriausybs galiotinis ir jo pavaduotojas i pareig atleidiami Vyriausybs nutarimu. Vyriausybs galiotinio
ir jo pavaduotojo funkcijos ir galiojimai reglamentuojami Laikino tiesioginio valdymo savivaldybs teritorijoje statymo 5str.
Savivaldybs teritorijoje laikinai vedus tiesiogin valdym, savivaldybs vieojo administravimo institucijos ir staigos
(savivaldybs administracija, seninijos) vykdo Vietos savivaldos ir kit statym nustatytas funkcijas, iki laikino tiesioginio
valdymo vedimo priimtus savivaldybs tarybos sprendimus bei savivaldybs administracijos direktoriaus sakymus, taip pat
Vyriausybs galiotinio potvarkius.
Vyriausybs galiotinio veiklos prieir atlieka Vyriausyb ar jos galiota institucija.
5.

Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. Savivaldybi administracin prieira.

Vietinio valdymo teisiniai pagrindai
Nelabai suprantu, k iuo klausimu rayt...
Jeigu ia apie teiss aktus, tai vietos savivald reglamentuoja teiss aktai, kurie minti iame konspekte..
Savivaldybi administracin prieira
Bendra nuostata dl savivaldybi administracins Konstitucijos 123str. 2d., kurioje klausiamja forma apibrta: Ar
savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, priiri Vyriausybs skiriami atstovai.
Vyriausybs atstov veikla reglamentuojama Savivaldybs administracins prieiros statyme. iuo statymu gyvendinami
Konstitucijos 123 str. 2 ir 3 d. numatyto savivaldybi veiklos administracins prieiros instituto tikslai suteikti Vyriausybei teis
per savo skiriamus atstovus priirti savivaldybi veikl, nustatyti savivaldybi administracins prieiros srit, i prieir
atliekani pareign galiojimus ir j gyvendinimo tvark.
Kiekvienos apskrities teritorijoje esanioms savivaldybms j administracinei prieirai Vyriausyb skiria po vien
atstov. Kadangi apskrityse yra skirtingas savivaldybi skaiius, Vyriausybs skiriami atstovai priiri nevienod savivaldybi
skaii. Vyriausybs atstovas yra valstybs tarnautojas staigos vadovas, pareigas skiriamas ketveriems metams ir i j
atleidiamas Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. Vyriausybs atstovo teisin padt, be Savivaldybs administracins
prieiros statymo, nustato ir Valstybs tarnybos statymas. Vyriausybs atstovas yra pavaldus Vyriausybei ir atskaitingas Ministrui
Pirmininkui. Vyriausybs atstovu gali bti skiriamas asmuo, turintis auktj universitetin arba jam prilygint isilavinim ir ne
maesn kaip penkeri met darbo vieojo administravimo srityje patirt arba auktj universitetin teisin arba vieojo
administravimo isilavinim ir ne maesn kaip trej met darbo vieojo administravimo srityje patirt. Vyriausybs atstovas negali
dalyvauti politini partij veikloje.
Vyriausybs atstovo galiojimai tvirtinti Savivaldybs administracins prieiros statymo 4str.
Nustats, kad savivaldybs administravimo subjekto priimtas teiss aktas neatitinka statym ar Vyriausybs sprendim,
Vyriausybs atstovas:
1) motyvuotu teikimu pasilo atitinkamam savivaldybs administravimo subjektui svarstyti teiss akto pakeitimo ar
panaikinimo klausim. Vyriausybs atstovo teikim kolegialus savivaldybs administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame
posdyje (bet ne vliau kaip per 1 mnes), o kiti savivaldybs administravimo subjektai per savait nuo teikimo gavimo dienos.
Apie priimt sprendim Vyriausybs atstovui turi bti praneta per 10 dien nuo sprendimo primimo dienos;
2) per 10 dien nuo praneimo apie atsisakym patenkinti teikim gavimo dienos (jei savivaldybs administravimo
subjektas, apsvarsts Vyriausybs atstovo teikim, atsisako ginijam teiss akt pakeisti ar panaikinti) akt skundia atitinkamos
kompetencijos teismui.
Nustats, kad savivaldybs administravimo subjektas negyvendina statym, nevykdo Vyriausybs sprendim,
Vyriausybs atstovas:
1) atitinkamam savivaldybs administravimo subjektui pateikia raytin reikalavim neatidliojant gyvendinti statym,
vykdyti Vyriausybs sprendim. Vyriausybs atstovo reikalavim savivaldybs kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti
artimiausiame posdyje (bet ne vliau kaip per 1 mnes), o kiti savivaldybs administravimo subjektai per savait nuo reikalavimo
gavimo dienos. Apie priimt sprendim Vyriausybs atstovui turi bti praneta per 10 dien nuo sprendimo primimo dienos;
2) per 10 dien nuo praneimo apie atsisakym vykdyti reikalavim gavimo dienos (jei savivaldybs administravimo
subjektas, apsvarsts ios dalies 1 punkte nurodyt Vyriausybs atstovo reikalavim, atsisako j vykdyti) Administracini byl
teisenos statymo nustatyta tvarka kreipiasi teism dl io savivaldybs administravimo subjekto neveikimo.

246