I Macho knygos

Seniausi teiss dokumentai- ur-namo statymai, uruiminginos saka( umerai) ir hamurapio teisynas (babilonas)
Antikos teis- visa senovs teis, ne tik romos ir graikijos
Antikos teis: Drakonto ir Solono (Atnuose), 12lenteli (Romoje), statym apvalga (kinija), Senasis ir naujasis
testamentas (judja), manu statymai( indija) barbar statymai- vesigot karaliaus Eriko; Salij statymas; Lombardijos
Kkaraliaus Rotario ediktas; Ripuar frank; aleman; bavari statymai; Karolio didiojo pasiuntini urayti fryz,
tiuring ir saks statymai; Britanijoje- Etelberto, Alfredo didiojo, Knuto Didiojo statymai; Rus tiesa- kijevo Rusioje;
Pameds teisynas; Lenk tiesa.
Sankcionavimas- istorikai seniausias teiskros tipas.
Sankcionavimas gali turti raytin, odin arba konkliudentin form. Daniausiai odiu ar veiksmais
Teisinis paprotys- istorikai pirmoji teiss norm forma
Gentis susidjo i gimini,o gimin i eim
Gimins funkcija- vedybini santyki reguliavimas
Motinos gimin-kinis vienetas turjs bendr teritorij ir gamybos priemones. Jos nariai dirbo kolektyviai ir naudojosi
bendru turtu
Tvo gimin- vedybini santyki reguliavimas, gimins nari gynimas, religini apeig atlikimo funkcijos
Didioji patriarchalin eima-kinis vienetas, savarankikai kininkavo skirtame ems sklype
I didij eim susidar teritorins bendruomens
Genties viduje egzistavusios normos ilgainiui tapo teiss normomis,o vadai ir j padjjai- vieosios valdios
institucijomis,krsi gentin visuomen
Pirmosios atrastos normos egzistavo drkinamosios emdirbysts regione,individo interesas privaljo bti aukojamas
kolektyvo interesui.
Suteikus genties vadui galiojimus priversti vykdyti jo sakymus buvo sukurtos pirmosios vieosios valdios institucijos
Asmeninis teiss taikymas- gimusiam teistoje santuokoje mogui paprastai galiojo jo tvo genties teis,pavainikiui
motinos, monai-vyro, ilaisvintiems i vergovs pagal tai kieno teise jie buvo ilaisvinti.
Ginai paprastai buvo sprendiami pagal kaltinamojo ir atsakovo genties teis, nes gindamasis kaltinamasis gynsipagal
jam gerai inom teis ir jai buvo baudiamas negaljo skstis svetimos teiss neteisingumu ir iaurumu.
Teiskros procedros tipai- elgesio taisykls sankcionavimas(pripainimas),sutarties ratifikavimas(patvirtinimas),
originalios teiss normos sukrimas.
Seniausias tipas-sankcionavimas,iorin forma-teisinis paprotys.Paprotin norma egzistuoja kaip norma dar iki jos
sankcionavimo, o raytin norma i karto atsiranda kaip teisin, sigaliojus tam tikram norminiam aktui.Sankcionavimas
vyko odiu arba vieosios valdios institucijoms atliekant veiksmus(inagrinjus gin ,pagal aknsiau genties sukurt
norm.
Rus tiesa- paprotins teiss rinkinys.Lietuvoje nra ilikusi paprotins teiss rinkini.
Apie gentin lietuvi teis galima sprsti i prs genties paprotins teiss.
Pameds teisynas 1340m- prs genties paprotin teis- juo galjo bti vadovaujamasi ir emaitijoje ( pagal Paut:?),
kai i XVa. buvo patekusi Kryiuoi ordino administracin ir teisin priklausomyb, bet nra tiesiogini rodym, bet i

versija nra ir paneigta,todl pateikiama.Tiriant paprotin teis labai padeda ems ir srii privilegijos,Kaziemiero
teisynas,Lietuvos statutai
Teritorinis teiss taikymas .Teritorinis ir asmeninis teiss taikymai konkuravo tarpusavyje arba galjo bti pasirenkamu
dalyku.
1323m Gedimino taikos sutartis su Livonijos ordinu leido tiek asmenini teises taikyma(pagal rygos miesto civiline
teise) ,tiek teritorini.
1338m. Gedimino prekybos sutartis su Livonijos ordinu leido teritorini teises taikyma, taip pat 1264m. prekybos
sutartis su rygos miestieciais
Promiskuiteto santykiai- visi gali santykiauti su visais:D
Incest tabu- draudiama tuoktis giminaiiams
Santuoka kildinama i siekio sumainti konfliktus, kylanius visuomenje, pasirenkant seksualin partner
Santuoka susiklost kaip egzogamin (pirmykts visuomens paprotys, drauds santuokas tarp tos paios gimins vyr ir
moter) taiau greta monogamins danai praktikuojama ir poligamin( daugiau nei 2 sutuoktiniai.
Poligamija- poliandrija( 1 mot ir daug vyr.) poliginija( 1 vyr, daug moter)
Sandoris- laisva valia atliekami vieno arba daugiau asmen veiksmai,kuriais siekiami teisinio rezultatosukurti,pakeisti,panaikinti tam tikras teises ir pareigas,galjo bti odin arba raytin forma.
XII LENTELI-odin
Hamurapio( babilone)-raytin, taiau buvo ir odin
Sutartis- tas pats,bet dviej ar daugiau asmen, sipareigoja vienas kitam atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarasis gyja
reikalavimo teis
Sandoriai- smoningi laisva vlia atliekami vieno ar keli asmen veiksmai ( vienaaliai, dvialiai, daugiaaliai), kuriais
siekiama teisinio rezultato- sukurti, pakeisti ar panaikinti tam tikras teises ir pareigas.
Sandori forma- odinis arba raytinis. Jau senovs egipte ir mesopotamijoje praktikuota ir raytin forma.
Sudarant sutart odiu danai kvieiami liudininkai arba sakoma priesaika. ( 12 lent.)
Pacta sunt servanta- sutari reikia laikytis.j vykdym utikrina valdia ir prievarta.
Hamurapio teisyne daugeliui sandori privaloma raytin forma
VISOS SUTARTYS YRA SANDORIAI,BET NE VISI SANDORIAI YRA SUTARTYS(PVZ: VIENAALIAI
SANDORIAI-TESTAMENTO SUDARYMAS NRA SUTARTYS)
Pirmosios sutartys buvo civilins- pirkimo- pardavimo, paskolos, nuomos, paslaugos...
Viena pirmj teisikai reguliuojam sutari- vedyb sutartis. Aptinkama Ur-namo teisyne. Norta panaikinti poliandrij
Uro, umero ir Akados valstybje ir diegti patriarchat ir monogamin santuok.
Pereiti prie monogamins santuokos paddavo sugulovi institutas(Hamurapis,Senasis Testamentas)-buvo labai svarbu
pratsti gimin.
Gimins pratesimui steigiami institutai- sugulovi institutas( hamurapio teisynas, Senasis testamentas) vyras galdavo
sugulti su monos verge, jei i negali turti vaik, bet sugulov negaljo lygintis su eimininke. Heter institutas
(senovs graikijair kt.)- jei hetera pagimdo vyrui vaik, o mona ne, vyras privalo aprpinti heter grdais ir drabuiais, o

vaikai tampa pdiniais, bet kol mona gyva, hetera negali gyventi su vyru( karaliaus Lipit- Itaro statymas), vaikinimo
institutas- vaikinti galima giminait, svetim laisvj arba ilaisvint verg ( Senasis testamentas)
Ur-namo statymuose yra sutartin atsakomyb- atsiranda vienai aliai paeidus sutart, o paeidjas privalo atlyginti
nuostolius.(pvz jei entas nuve uoviui dovanas, bet is atidav savo dukr kitam, turi atlyginti dvigubai)
Rus tiesoje buvo atsivelgiama kai kuriuos veiksnius, kaip nenugalima jga, btinoji gentis, savigyna.
Privai sutari slygos privalomos tik j alims, ne bendrosios, o individualios.
vaikinimo institutas-Senasis Testamentas.Sandora su Abraomu.
Jei bsimas entas jo uovio namus su dovanomis,o is poto atidav nuotak kitam,turi grinti dovanas dvigubaiseniausia teiss norma nustatanti sutartin atsamokyb.
Nenugalima jga lengvino sutartin atsakomyb-Rus Tiesa
Vieoji normin sutartis- antroji teiss norm forma (pirmoji- privatins sutartys)
Vieosios normins sutartys reguliavo vidinius genties ar keli giming geni sjungos santykius,dl bendro
intereso,pvz,dl keli giminig geni vado irinkimo, karo ygio organizavimo ir gyto grobio padalijimo., i j kilo
tarpvalstybin ir tarptautini organizacij teis.
Klasikin tarptautin teis iki Pirmojo Pasaulinio karo , iuolaikin tarptautin teis po Ppk.sigaljo sukrus JTO
Ius gentium- taut teis(romos gyventojams taikyta, nacionalin teis), ius inter gentes- teis tarp taut (bendra vis
taut teis) (terminai naudoti jau Romoje)
Dabar tarptautin teis daniauniausiai vartojama vieajai tarptautinei teisei, bet tarptautin privatin teis yra
nacionalins privatins teiss dalis, reguliuoja civilinius, eimos, darbo ir kitus santykius, turinius tarptautin element.
Nacionalins vieosios sutartys senovs teisje nebuvo labai paplitusios, j svarba sumenko( buvo remiamasi precedentais
ir paproiais), o tarptautins vieosios sutartys spariai iplito
Tarpvalstybin sutartis- Egipto faraono Ramzio II ir hetit caro Hatuilio III taikos sutartis ( kopija saugoma JTO) Svarba
didiul (tobulas turinys ir juridin technika)
1385m- krvos unija, kuri ratifikavo Jogaila- vieoji normin sutartis. Tai sutarties ratifikavimo pavyzdys
Pirmieji senovs privatins teiss institutai
Christburgo taikos sutartis- 1249m. po prs pralaimjimo kryiuoiams- tarp kryiuoi ordino ir prus sukilli
tarpininkaujant arkidiakonui Jokbui,i sutartis suteikia daug info apie vie ir privatin teis.
i teis ir jos institutai susiklost dar prie atsirandant valstybei,bendr ai atskleidia balt geni teis.Prsai priimdami i
Ordino krikionyb ia sutartimi siek apsaugoti savo tiese ir laisves,vadinasi sutart pateko svarbiausios prs teiss.
Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybs teis-kolektyvin em ir patriarchalin .ems nuosavybs formaalodas,teis disponuoti turtu ir nuosavybs teis nesusieta suprievoli atlikimu,kryiuoiai nepanaikino
nuosavybsteiss ,bet leido ,kad ji priklausyt tik lojaliems prsams.
Senovs teis ems nuosavyb pripaino viena i aukiausi vertybi ir teik savininkui pirmumo teis rodinjant
byloje dl nuosavybs.Pameds teisynas
Turto valdymas be teiss disponuoti- Hamurapis.turtas duotas valdovo
Prievoli teis ir paeldjimo teis, atsiradoanksiau u valstyb-Christburgas- svarbiausios teiss sudarant prus
laisv.Sutartis leisdavo prsams sigyti turto ar j paveldti.Buvo tiek testamentinis tiek statyminis paveldjimas.pdini

eil- snus ir neitekjusi dukra-tvas-motina-vaikaitis-brolis-pusbrolis.Prie tai pas prsus pagal statyma paveldjo tik
snus. Taigi paveldjimas egzistavo ir prie atsirandant valstybei.
Imarinis turtas- kai nebuvo testamento ar pedini atitekdavo bendruomenei, bet kruiuoiai pakeit kad turtas atitenka
Kryiuoi ordinui.
Pirmumo teis isipirkti- jei turt urayt banyiai i privalo turt parduoti pediniams, ogautus piniguspasilikti,o jei
neparduodavo turtas atitekdavo kryiuoi ordinui.
Trumpalaik dirbamosios ems nuoma- praktikuota mesapotamijoje. Taiau nepakankamai saugojo nuomininko ir
nuomotojo interesus, todl pereita prieIlgalaiks ems kio paskirties sklypo nuomos emphyteuein- terminuota ar neterminuota, su paveldjimo galimybe.
Atsirado Senovs Egipte, Kartaginoje, Graikijoje.
V- VI a. Pradta praktikuoti Romoje. Ten anksiau buvo inomas institutas ius in agro vectigali- ligalaik paveldtin
valstybins ar koorporacij dirbamos ems nuoma u tam tikrus metinius nuompinigius.
is institutas susiliejo su emphyteusis.
Superficius- ustatymo institutas- igalaik paveldtin vieosios ar privatins ems nuoma pastatams statyti
Emphyteusis ir superficius- ne sutari, o daiktins teiss institutai, teis naudotis eme, tai daiktin, perleidiama ir
paveldtin turto naudojimosi teis.Stipri teisin apsauga, taikant vindikacin (ireikalaujant i asmens, kuris j neteistai
valdo) ir negatorin ( reikalaujant paalinti bet kuriuos asmens teiss paeidimus, nesusietus su turto valdymo netekimu)
iekinius.
Toki em buvo galima parduoti, ji galjo bti servituto, uzufrukto, hipotekos dalykas.
Daiktins teiss institutai:
1. Servitutas- teis ribotai naudotis svetimu daiktu( ems sklypu, pastatu ir kt.) arba teis apriboti kito daikto
savinink. Tai daiktin neterminuota teis (siejama ne su asmeniu, o su paiu daiktu- kai daiktas pereina kitam
asmeniui, su daiktu pereina ir servituto teiss ir pareigos)
2. Uzufruktas- arba asmens servitutas asmens gyvenimo trukmei ar apibrtam terminui, kuris negali bti
ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta teis naudoti svetim daikt (pvz gyventi tam tikroje patalpoje) ir
gauti i jo vaisi, produkcijos, pajam
3. Hipoteka- esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamo turto keitimas, kai
keistas daiktas neperduodamas kreditoriui (tuo skiriasi nuo kilnojamo daikto keitimo, kuriuo keistas daikas
atiduodamas kreditoriams)

Seniausi privatins teiss institutai: prievoli teis ir paveldjimo teis.Atsirado ankiau u valstyb- Christburgo
sut.)
Prievoli teis ir paeldjimo teis, atsiradoanksiau u valstyb-Christburgas- svarbiausios teiss sudarant prus
laisv.Sutartis leisdavo prsams sigyti turto ar j paveldti.Buvo tiek testamentinis tiek statyminis paveldjimas.pdini
eil- snus ir neitekjusi dukra-tvas-motina-vaikaitis-brolis-pusbrolis.Prie tai pas prsus pagal statyma paveldjo tik
snus. Taigi paveldjimas egzistavo ir prie atsirandant valstybei.
Imarinis turtas- kai nebuvo testamento ar pedini atitekdavo bendruomenei, bet kruiuoiai pakeit kad turtas atitenka
Kryiuoi ordinui.
Pirmumo teis isipirkti- jei turt urayt banyiai i privalo turt parduoti pediniams, ogautus piniguspasilikti,o jei
neparduodavo turtas atitekdavo kryiuoi ordinui.

Hamurapio teisyne- statyminis paveldjimas pagrindinis,bet yra tvo galimyb palikti turt kakuriam
snui.dovanojimo sutartis, pagal senesnis statyminis.
Christburgo- testamentinis paveldjimas,pagal senesinis testamentinis.Pauta pastebjo, kad ia testamento teis- kaip
bedra prs teis, kuri jie turjo nuo seno
Ivada- senesnis testamentinis paveldjimas
Senesnis testamentinis paveldjimas
Mainai
Ir 36. Tvarka ir taika teiss ir vieosios valdios neturjusioje visuomenje palaikoma abipusikumo, savitarpikumo,
keitimosi pagrindu. is elgesio reguliavimo mechanizmas vadinamas main teisingumas duodu, kad tu duotum.
Pirmas tai apra M. Maussas.
Senasis testamentas- susitarimus patvirtindavo simboliniai mainai
Main teisingumo iraikos:
Kerto paprotys- kerto paprotys gyn ne individo , bet kolektyvo interesus-netekusiai nario geniai buvo suteikiama
galimyb analogikais susilpninti skriaudiko gent. Nesiek tramdomojo poveikio, ilgainiui viuomen patyr neribot
kerta, kad tam sustabdyti, sukurtas taliono principas
Taliono paprotys- altinis Senasis testamentas- lygaus altygio principas.Taliono teis- seniausias baudiamosios teiss
institutas.Neteikdavo jokios materialins naudos nei asmeniui, nei artimiesiems. akis u ak, dantis u dant( senasis
testatmentas). Pskirtis, kaip ir kerto paproio- ginti viej genties interes. Tai dozuotas kertas.
Nebuvo atsivelgiama nei ami,nei nusikaltimo padarymo tiksl ir motyvus..
Kalts forma-tyia ar netyia buvo inoma.Hamurapis-velninanti apl.
Kompozicija- gyn asmens interesus, numato materialin kompensacij nukentjusiam arba jo eimos, genties nariams.
ngreta kompensacijos buvo nustatyta bauda(nauda valstybei), vliau kompensacija inyko ir liko tik bauda.Buvo nueitas
kelias vien nuo kompensacijos, kompensacijos ir baudosiki vien baudos(bausms)
Talionas ir kompozicija konkuruoja- Rus tiesa
Nuo Kompozicijos principo sigaljo materialioji nusikaltimo samprata. Nusikaltimas suprantamas kaip skriauda
konkreiam asmeniui, jo teisi ir interes paeidimas.
Nusikaltimas kvalifikuojamui svarbus:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.

Nusikaltimo dalykas- kas pavogta

Prieastinis ryys- tarp asmens veikos ir atsiradusios alos
Laikas- nakt arba dien
Vieta- patalpose ar kieme
Padariniai- nukentjusysis mir ar igyveno
Padarymo bdas- pvz padegimas
Priemons- lazda ar kalavija
Socialinis statusas ir valdinyb
Lytis, giminyst, svainyst

Motyvai ar kalts formos(tyia, neatsargumas) nebuvo svarbios. (Isimtis Hamurapio teisyne )

Baudiamoji teis gyn privaius interesus. Vieuosius retai. Vieojo intereso pvz- kraujomaia

Baudiamoji ir civilin deliktin atskomyb nebuvo skiriama, nes ala buvo perekiojimo slyga
Kompensacija kartais nepadengdavo realios alos,o kartais praturitndavo nuketjusj. .Slij statymas band derinti
kompensacij prie realios alos,stengtasi numatyti manomas situacijas ir atsivelgti vairiausias aplinkybes.
Tik graik ir romn civilizacij sukurtoji teis atm i verg subjektikum, Slij satymas gana grietas vergams ,nes
frank diduomen perm dal romn aristokratijos ideologijos,nes barbarai ukariavo graikikas romnikas
provincijas, visur kitur vergai buvo teiss subjektai(Hamurapis, ten kur buvo praktikuojamas pavergimas dl
prasiskolinimo, valstyb pradjo drausti,nes visateisi laisvj skaiiaus mainimas neatitiko valstybs intres, mons
buvo pavergiami ir neteistai, statymas nustat asmens laisvs prezumpcij, o vergvaldiui leido rodinti ,
kadpavergimas vyko teistai, nepateikus tinkam rodym vergas paleidiamas,Hamurap taip pat teisinta skirtinga
avilum ir mukenum socialini grupi padtis- avilumai- laisvieji pagal kilm,mukenumai- ilaisvinti i vergovs)
Laisvieji savo lomis kempen savo padaryt al ir mokjo baudas, tik jiems galiojo kompozicijos principas, o
uvergus sumokdavo j savininkai arba vegai buvo baudiami kno bausme arba mirtimi pagal taliono teis
Pozityvioji diskriminacija-pareigunams suteikiamos auktesns kompensacijos
Pameds teisynas- buvo taikomas dvi teiss prs teis ir vokiei teis
Senasis testamentas tautiei pavergim taip pat irjo nepalankiai
Naujajame testamente- pasmerkiamas taliono principas.atsuk kit and
Senovs teisynuose nuo Hamurapio iki pameds-kalbama apie bendruomens atsakomyb(kolektyvin ats).Rus
tiesa- bendruomen kentjo dl savo kalts, nes nevykd jei pavest funkcij, bendruomen privaljo utikrinti vieaj
tvark ir saugum, o jei to nepadarydavo, turjo atsakyti. Tai visikai teisinga.

Teismo precedentas- istorikai treioji teiss norma, rungimosi procesas- istorikai pirmasis teismo procesas
Pameds teisynas- udraud savateism, t.y. paskelb nusikaltimu savavalik susidorojim su skriaudju, valstyb gyjo
monopolin gali sprsti ginus ir taikyti prievart . Kitiems asmenims i teis galjo priklausyti tik valstybei pavedus ar
sutikus ( deleguotas ir sankcionuotas teisingumo vykdymas pagal analogija su deleguota ir sankcionuoa teiskra)
Sprsdami ginus pirmieji istoriniai teismai taik tik teisinius paproius, nes tai buvo vienintel inma teiss norm forma
Kazusai- dstomi pavieniai konkrets atvejai(prasideda odiu,,jeigu)
Kazuistinis teiss norm dstymo bdas-bdingas
Senovs teisynai daugiausia buv teism sprendim rinkiniai(ne teismo precedent)
Teismai i pradi taik teisinius paproius ir tik ilgainiui m patys kurti teiss normas, kuri iorin forma buvo teismo
precedentas.Teismo precedento tvyn- Anglijos Karalyst, taiau buvo inoma ir kitos tradicijos kratuose, kadangi tai
yra natrali teiss raidos stadija, kuri pereina kiekviena teis.
I nukentjusio ir nusikaltlio gimini ar geni deryb dl kompensacijos valstybs atsisto pareigno akivaizdoje kilo
seniausia teismo proceso ris- rungimosi( kaltinamasis) procesas
Rungimosi procesui bdingas pasyvus teisjo vaidmuo, jis dalyvauja kaip arbitras, vertina rodymus ir priima spr.Kilo i
nukentjusiojo ir nusikaltlio gimini ar geni deryb dl kompensacijos valstybs atsisto pareigno akivaizdoje
Neatvykimas teism tolygus bylos pralaimjimui, nes tesmas remdavosi atvykusios alies pateiktais rodymais-Pameds
teisynas
Iekovas pats turjo ikviesti atsakov- Salij statymas

Procesas vykdavo odiu be joki teisinink.alys privaljo paios nurodyti teiss normas,kuriomis grindiama j
pozicija.
Teismo procesas rmsi koncentruotumo ir ekonomikumo principu- teismas stengsi kuo greiiau ir papraiau isprsti
gin
Sprendiant gin rungimosi proceso tvarka valstybs ilaidos buvo minimalios,gyn individo interesus
I teismini kalb kilo retorika
Inkvizicinis procesas(tardomasis)- rungimosi proceso priepriea. Atsirado kaip priemon valstybs ( o ne individo)
interesams ginti. teisjo vaidmuo aktyvus,pats tardo ir ieko rodym, tai lm dideles valstybs ilaidas.
Pameds teisynas vienas pirmj musi naudoti proces. Kryiuoiai numat inkvizicinio proceso elementus,
persekiodami prsus u kai kuriuos nusikaltimus.apie tam tikrus nusikaltimus btina praneti valstybei
Pirm kart inkvizicinis procesas-solono reformose.
Senovs teiss formalizmas. Idealieji ir racionalieji rodymai.
Senovs teismo procesui labai bdingas formalizmas-tikslus nustatyt norm laikymasis.Salij statymas- ,,apie ems
sauj rykus formalizmo pavyzdys. Pvz reikia pateikti 12 priesaikos pagalbinink, kurie drauge prisieks teisme.
Egzistuoja laiduotojai ( giminaiiai turi sumokti u asmens nusikaltim, jei jis neturi kuo mokti. Tam reikalingas
formalizmas( pvz mesti sauj smlio artimiauj giminait ir pan.
Agnatin (tik pagal tvo arba tik pagal motinos linij) giminyst pakeit kognatin ( pagal abi linijas)
Salij statyme vira-kompensacija nuudytojo giminaiiams
Idealieji rodymai-,,Dievo teismas:ordalijos, ritualin bylininko priesaika,teismo dvikova
Ordalijos- teismo paskirti imginimai vandeniu , ugnimi ir kt.-anksiausiai pamintos Indijos literatros kriniuose II-I
tu kst.prie kr.
Dviejuose Hamurapio straipsniuose paminti ibandymai vandeniu,upje
Slij statyme ibandymas,,katiliuku-buvo leidiama ipirkti rank
Ritualin bylininko priesaika arba kompurgacija- teismo paskirta priesaika, duodama bylininko vienasmenikai arba
drauge su nustatytu skaiiumi priesaikos pagalbinink( kompurgatori). ( pamds teisynas)
Senovs teis skyr priesaikos pagalbininkus ir liudininkus. Rus tiesoje vartojami skirtigi terminai: maiusieji vidokailiudininkai ( liudijo jiems inom, konkret, su byla susijus fakt
Girdjusieji posluchai- priesaikos pagalbininkai( patvirtindavo ger iekovo ar atsakovo reputacij, jai galjo bti tik
laisvieji)
Pameds teisynas nustat, jog kaltinamasis turtu pasiteisinti padedant doriems monms
Rus tiesa, salij statymas ir kt leidia liudyti vergams, vairiausios socialins bei turtins padties monms.
Priesaika bdavo:

parengiamoji ( duodama pateikiant kaltinimus ar reikalavimus) ir rodomoji ( i nulemdavo bylos baigt)

iteisinamoji ( duodama atsakovo) ir kaltinamoji ( duodama iekovo
Paprastoji ir prie ventenybi( i svarbesn u paprastj, todl skiriama sunkij nusikaltim bylose ir
atliekama dalyvaujant kuo didesniam skaiiui priesaikos pagalbinink ( pameds teisyne)

Teismo dvikova
Teismo paskirtas ginkluotas iekovo ir atsakovo susirmimas, kurio nugaltojas laimdavo byl ( lenk tiesa)
Egzistuoja idealieji rodymai ( ir racionalieji rodymai ( liudytoj parodymai, aizdos,mlyns, daiktiniai ir raytiniai
rodymai, asmens prisipainimas)
Rus tiesoje- racionalieji rodymai svaresni u idealiuosius ir idealieji buvo naudojami tik neesant racionalij. Vienas i
svariausi rodym- prisipainimas.
Pameds teisyne raytiniai rodymai prilyginami liudytoj parodymams, o daiktiniai rodymai buvo svaresni u visus
kitus rodymus, iskyrus prisipainim
Liudytoj parodymai buvo maesns verts palyginti su kitais racionaliaisiais rodymais
Senajame testamente: vieno liudytojo nepakanka, turi bti daugiau liudytoj
Senovje labiau vyravo rungimosi principas, taiau vergams kartais buvo taikytas ir tardymas. Pvz Salij teisyne jau
buvo aprayta, kada vergams taikomi kaninimai
Senovs teismas stengsi bylas spresti racionaliaisiais rodymais, o idealieji rodymai paplito dl btinumo vykdyti
teisingum nepaisant joki klii ar aplinkybi
Teisjui vilkinaniam byl ir nesutinkaniam priimti sprendimo, skiriama pinigin bauda ( salij statymas
Hamurapio teisyne dmesys teisjo alikumui- negali pakeisti paskelbto sprendimo, nes turs sumokti 12kart. Didesn
sum
Apeliacija senovs teisje neegzistavo
Salij statymuose galima pastebti kak panaaus apeliacij, bet negalima tapatinti. Jei manoma, kad sprendimas
priimtas ne pagal teis, galima ikelti iekini tam teismui.
Ten kur galiojo taliono teis ( hamurapio teisynas) nesainingam liudytojui ar iekovui grs tas pats ko jis norjo ar
linkjo atsakovui
Salij teisyne vyrauja kompozicijos principas, todl u nesaining liudijim grs bauda.
Hamurapio laikai babilono karalystje galiojo tokie teismai:

Teritorins bendruomens teismas- jo pirmininkas buvo karaliaus paskirtas bendruomens seninas

Karaliaus teisj teismai- nagrinjo bylas dl karaliaus moni, jiems duoto ilko ar karo tarnybos prievoli

Mirieji teismai- vien kolegij susirinkdavo i teism teisjai

Taiau ie teismai nesudar hierarchijos, nebuvo auktesnio ar emesnio teismo

Bet Salij statyme yra karaliaus teismas( auktesnis teismas)

Viduramiai
Luomas yra tam tikromis istorinmis slygomis objektyviai susidjusi teisikai forminta pastovi udara grup, kurios
nariai turi tik jiems bding paveldtini subjektini teisi ir teisini pareig visum.
Luomo narius sieja bendri interesai, vertybs, elgesio taisykls, o svarbiausia bendros subjektins teiss ir teisins
pareigos ( t.y teisin nelygyb)

Pagal lietuvos statutus, bajoryst buvo galima rodyti raytiniais rodymais, liudytoj parodymais, paties asmens
ritualine priesaika
Apibdinant tam tikr luom, svarbiausi reikm turi nekilnojamojo turto ( ems, nuosavybs teis) ir su ja siejamos
politins teiss, utikrinanios luomo dalyvavim valstybs valdyme;

Teis sudaryti centro ir vietos valdios bei valdymo institucijas

Tvonijos valdymo teis

ias teises gavs luomas tampa privilegijuotu, valdaniu.

Vidurami Europoje labiausiai privilegijuotu luomu laikoma dvasininkija, o ne bajorija.
Paprastai luomins teiss yra paveldimos. Iimtis dvasininkija( dl celibato)
Pagal lietuvos statutus, bajoras netekdavo bajorysts pradjs profesionaliai verstis amatu ar prekyba, taiau atsisakius
amato ar prekybos, bajoras galjo grti bajoryst
Pirmas besiformuojanio bajor luomo teisin status nustat 1387 Jogailos privilegija, o ubaig proces 1566 Antrasis
lietuvos statutas
1432m ir 1434m ems privilegijos tvirtino emvaldi katalik ir staiatiki lygiateisikum, taip pat kunigaikius
teisikai prilygino ponams bajorams ( taip veiktas emvaldi gret skilimas)
Tarnybini bajor teisi ipltimas ir politinio j vaidmens didjimas tvirtintas didiojo kunigaikio privilegijose,
seimo nutarimuose ir 1529m pirmajame Lietuvos Statute. Pamau isirutuliojo bendras bajor luomas . Taiau
visikai susilieti kliud nevienodos ems nuosavybs teiss ir politins teiss.
1529m. Pirmasis lietuvos statutas skirst dvarus : tvoninius, utarnautus ir pirktus. Ponai bajorai paprastai vald
tvonijas , kuriomis iki 1529m galjo laisvai disponuoti, o tarnybiai bajorai gaudavo utarnautus (suteikiamus)
dvarus, kuriais galjo disponuoti tik gav didiojo kunigaikio ar jo vietininko leidim.
1492 ir 1506m ems privilegijos iplt politines pon bajor teises ir pavert pon taryba- vyriausybine institucija,
pavaduojani d. Kunigaikt jam neesant. Sprendia usienio politikos klausimus, j sudaro tik aukti pareignais,
kuriais bti galjo tik ponai bajorai.
Tarnybiniai bajorai dalyvavo seime. Bet j balsas nebuvo lemiamas kunigaikiui ar pon tarybai. Dl i prieasci
pirmj statut galima laikyti pon bajor pergal prie tarnybinius bajorus.
1529m statute ponai bajorai ( vaivados, seninai, vietininkai, maralkos) galjo nagrinti baroj bylas tik su 2 tarnybini
bajor atstovais ir teismo ratininku
Sulyginti tarnybini bajor ir pon bajor teisin padt tapo manoma tik XVIa. Vid.
Antras lietuvos statutas 1566m. prilygino tarnybinius bajorus ponams bajorams. Ir nuo tada visi bajorai turjo tas
paias teises ir pareigas, taigi baigsi bajor luomo formavimasis ir apskritai luomins visuomens formavimasos
LDK. Nustatytas nustatytas miestiei ir valstiei statusas, tarp j nubrtos grietos ribos: prie dvasinink luomo
prisidjo dar 3.
4 luomai LDK:
-Bajor
-Dvasinink
-Miestiei
-Valstiei
Lietuvoje luominis visuomens susiskirstymas panaikintas 1918m nepriklausomybs aktu.

Vidurami teiss sistemos: len ir dvar teis

Feodalizmas- tai ta vidurami teiss dalis, kuri reguliavo viej santyki visum, susiet su lenu ( feodu)
Lenas( feodas)- pagrindin vidurami ems nuosavybs forma vakar ir vidurio europoje.
Feodalin teis tinka apibrti tik len teisei, reguliavusiai len suteikusio senjoro ir j gavusio vasalo sutartinius
santykius , ir dvar teisei, reguliavusiai leno teismis gauto ir dvaro savininko ir dvaro em dirbusi valstiei
sutartinius santykius.
Suskaidytos feodalins ems nuosavybs koncepcija:
Vienas asmuo turjo tiesiogin, kitas aukiausij nuosavybs teis t pai em. Tas pats asmuo kartu buvo
aukiausiais ems savininkas savo vasal atvilgiu ir tiesioginis- savo senjoro atvilgiu( t. y. Kiekvienas senjoras buvo
kakieno vasalas, o kiekvienas vasalas- kakieno senjoras )
Vidurami Europos teisje buvo 2 ems nuosavybs formos- alodin ir lenin
Alodin nuosavyb kilo i senovs ir perjo vidurami teis, bet ilgainiui istumtas feodo. Jis nebuvo susietas
feodaliniais vasaliniais santykiais. Alodas atsiranda kaip laisva, nevaroma nuosavyb, jam perleisti nereikia valdovo
leidimo, tai paprastas civilinis sandoris
Leninei nuosavybei atsirasti nepakakdavo jos siekianio valios, reikjo ir suvereno( valdios) valios. Lenin nuosavyb
atsirasdavo suverenui duodant ems tarnybiniams monms kaip beneficij ir len. Beneficija( istorikai pirmoji
nuosavybs teis)- suteikiama be paveldjimo teiss, o lenas (feodas)- su paveldjimo teise
Beneficij ir len buvo galima perleisti kitam asmeniui ir taip tapti jo senjoru. Vasalas privalo mokti senjorui mokestreljef.
Ilgainiui lenas m dominuoti, nes buvo vasalui patrauklesn forma. Len i pradi pavelddavo visi sns, vliau
pereita prie majorato- len paveldi vyriausiasis snus. Majorato koegzistavim su senja leno paveldjimo tvarka
atspindjo 1221-1225m Saks veidrodis, ten len pavelddavo vyr. Snus bet galjo dalintis turtu ir su broliais. Taip pat
saks veidrodyje senjoras turjo teis ipirkti len, grains pirkjui jo sumokt leno kain- retrakto teis
Lenin nuosavyb atsiranda tuo momentu, kai su ems turjimu susiejama kokia nors vieojo feodalinio pobdio
pareiga ar prievol, kylanti i vasalins sutarties (pvz prievol atlikti karin, administracin ar teismin tarnyb ir pan)
Atsidavimo globon sutartis- sudaroma duodant itikimybs priesaik ( ceremonija- omaas)
Tarnybos priesaika
Vasalitetas ( senjoro ir vasalo sipareigojimai vienas kitam) atsispindi Saks veidrodyje
Leno perdavimas atliekamas ikilminga investitros procedra
Vasalin sutart nutraukti buvo galima tik kakuriai pusei paeidus sipareigojimus. Kitu atveju ji galioja iki mirties
Saks veidrodis numat 7 feodal rangus
Bovs kutiumai apibr karaliaus status
Europoje galiojo principas: mano vasalo vasalas, man ne vasalas
Lietuvoje bajor herbai sigaliojo 15a, pagal 1413m ems privilegij
Len teis ir bajor savimon lm prisiekusij teismo atsiradim
Pagal saks veidrod bajorai turjo pareigas:

dalyvauti karaliaus teimuose

dalyvavimas senjoro administracijoje
Karo tarnyba

Kilmingumas eina pagal tvo linij, bet ne pagal motinos ( bovs kutiumai)
1387m ems privilegija pareigojo kar eiti visus laisvus ir ginkl pakelianius vyrus, o vliau to nebelieka ir i pareiga
lieka tik bajorams
Iki 16a vid. Bajor ems nuosavybs formos:

Tvonija
Utarnauta em
Pirkta em

1387m. Privilegija bajorams katalikams tvirtino tvonins ems nuosavybs teis. Pagal i privilegij tvonija buvo
tvarkoma tik alodo teismis, nebuvo siejama su karo tarnyba, tai pat ja galima laisvai disponuoti
Esminis lis- 1447m kazimiero privilegija sutik feodalin imunitet visiems tvoniniams ir leniniams dvarams. T.y
dvaro savininko teis ir pareig vykdyti teisingum j dvaruose gyvenani valsiei atvilgiu.
Pagal 1529 pirmj statut nukentjusysis, ponui nepriteisus atsakyti al, galjo pryti vaivad ar senin pasisti diek
atvesdinti atsakov pas pavieto teisj
1529m. Statutas apribojo tvonijos disponavimo teis- bajorai laisvai disponuoti galjo tik tredaliu turto, okitas 2 dalis
tik keisti u skolas, bet neparduoti. is straipsnis gn tiek privatin tiek viej bajor gimins interes. is statutas
tvirtino tvonijos metamorfoz- ji neteko alodins nuosavybs bruo ir ijo i privatins teiss reguliavimo sferos,gijo
viej pobd ir perjo prie lenins nuosavybs.
1566m. antras lietuvos statutas pnaikino utarnaut ir tvonini dvar disponavimo ribojimus ir sulygino tvonins,
utarnaujamos ir pirktos ems teisin status
Len teis- bovs kutiumai, saks veidrodis
1529m. Statute nra nei ordalij nei dvikovos. Taiau greta daiktini rodym, raytini rodym, liudytoj parodym bei
prisipainimo vesta ritualin priesaika. Daiktiniai rodymai ir dokumentai buvo lygs, o ritualin priesaka maesns
teisins reikms ir taikyta neturint mint rodym. Pirmjame statute atsispindjo liudinink parodym reikms
menkinimas ir ritualins priesaikos svarba
Pagal antr ir trei statutus ritualins priesaikos reikm nepasikeit ems ginuose o plio ir smurto bylose padidjo
Svarbiausias yrodymas buvo prisipainimas.
LDK kankinimus teisino kazimiero teisynas
Statutai detalizavo kankinim paskyrimo pagrindus ir j atlikimo procedr.
LDK vyravo rungimosi procesas, o inkvizicinis procesas taikytas tik valstybini ir religini nusikaltim bylose.
Inkvizicinis procesas nepaplito nes buvo per brangus ir dl neigiamos bajor pozicijos
Vokietijoje inkvizicin proces tvirtino Karolina. Prisipainimas taip pat svarbiausias rodymas, o tardymas kankinantpagrindinis veiksmas tiriant nusikaltim
LDK galiojo gentin lietuvi ir teritorin slav, pagonika ir krikionika teis
Pirmasis lietuvos statutas leido taikyti paprotin teis, antrajame statute sakoma, jog privaloma bylas spresti tik
pagal statut, treiasis statutas leido iimties tvarka teisjams naudotis paprotine teise

LDK valdovai kr karali teis. LDK tai korporacij junginys su dominuojania bajor korporacija.
Korporacijos- savavaldiai kolektyvai: banyia, miest bendruomens, valsi bendruomens, feodal dvarai.
Kiekviena korporacija suteikdavo savo nariams juridines paslauas ir turjo valdi, koki turjo valstyb. Didydis
kunigaiktis jung visas korporacijas ir atstovavo jas tarptautinje arenoje
Didysis kunigaiktis per vietos pareignus, ministrus, pon taryb ir didij seim pakreipdavo korporacij teiskr,
nustatydavo jos rias ir pan. Visi kunigaikio vardu leidiami aktai buvo privilegijos ( net ir statutai)
Nuo XIVa pab leidiamos srii privilegijos- skirtos emaitijos emms ir prijungt slav em.
Kazimiero teisynas 1468m.- LDK baudiamoji teis ir teismo procesas. Pvz atsakomyb numatyta nuo 7m.. Tai
pirmasis bandymas kodifikuoti LDK teis. Ileistas kunigaikio, pasitarus su pon taryba. Galiojo iki I Statuto
Statuto parengimo iniciatoriai- tarnybiniai bajorai, reikalav lygi teisi visiems bajorams
III statutas leido bajorams ivykti laisvai usien mokytis, nes lietuva neturjo auktj mokykl teisinkams
Karaliaus teis- lietuvos statutai, bovs kutiumai
Romn teis
Kanon teis
Miestai gaudavo komunas- savivaldos status ( pvz Bov)
LDK Magdeburgo teiss formavimasis 14a pab-17a.:
Magdeburgo privilegijos:

Lokacins- miesto savivaldos steigimo

Konfirmacins- savivald patvirtinanios ( daugiausiai nuo 17a)
Renovacins- magdeburgo teis atkurianios( 18 a.)

Pirmeji gav miestai: Vilnius, brestas

Nuostatos;
1.
2.
3.
4.

Panaikinamos visos normos prietaravusios miesto savivaldos principams

Miestieiai atleidiami nuo valstybins ir privaios administracijos
Steigiamos miesto savivaldos institucijos
Miestieiams ekonomins teiss, teis verstis amatais ir prekyba

Svarbiausia savivaldos institucija- magistratas, jam vadovavo vaitas. Magistrato nariai: burmistrai, tarjai, suolininkai
XVIa vaito valdios ribojimas
XVI- XVII a Jurisdikos
Miesto savivaldos elementas- cechai ir gildijos. LDK XVI- XVII a cech klestjimo laikotarpis ( nors europoje jau
buvo manufaktros)
287psl.
Egzaminas
20kl testo.
Dazniausiai 4 variantai ( nuo 3-6) 1 teisingas variantas. Atidiai skaityt klausim (kai kur reik neteisinngo teiginio, kai kur
teisingo)

Klausimai, kur pakanka inoti atitinkam fakt. Pvz seniausias inomas teiss paminklas
Klausimai kur reikia bendrais bruoais nusakyti paminkl turin
Klausimai, kur btina inoti svok.
Klausimai susij su normomis( svarbiausios to meto kategorijos, padjusios susiformuoti teisei)

Daugiau nei pus klausim susij su savokomis (vadovlio gale yra visos)
Svarbiausia egzui skaityt Macho vadovl ir atsakint gale klausimus!