Teises istorijos konspektas

1. Senovs Ryt teis. Hamurapio teisynas. Sen. Sistema. Prad. 4 3 a. pr. Kr. Padjo pagr. Kitoms teiss akoms. Esant palankioms slygoms atsirado turto kaupimas, Valstyb ir teis. Bendruomens pagr. Valdios lstels. Nebuvo privaios nuosavybs, rinkos santyki. Teis tvirtino kolekt. Atsakomybs, darbo, patriarchalins eimos teis. Sen. altiniai paproiai. Paproiai, kuriuos sankcionuoja Valstyb sudaro teis. Ilgai teis buvo nerayta. II tkst. Pr. Kr. Hamurapio teisynas. 1. Preambul Karaliaus nuopelnai tautai, 2. Pagrindin dalis 282 straipsniai, 3. Pabaiga kaip ir preambul. Turinys tarsi neubaigtas, primityvus, normos reguliuoja tik karaliaus k, nekalbama apie kalts norm, nra norm idstymo sistemos, kazuistinis pobdis, didel reikm simboliams, prietaringumai. Kraujo kertas. Vliau galimyb isipirkti. Visuom. Nariai skirstomi avicum ir mukenum. 2. Svarbiausieji Senovs Atn teiss altiniai ir institutai. I tkst. Pr. Kr. Vid. Graikijoje ugim demokratiniai institutai, susiformavo visuom. Pagarba teisei. Teis formavosi Poli (miestas valstyb) rmais. Teis buvo marga, nevienoda t.y. partikuliarin. Pagr. Polius Atnai. Tai viena tobuliausi teiss sistem, takojusi kitus polius. Anksiausiai pagr. altinis paprotys. Teiss monopolija kilmingieji eupatridai. Jie laisvai taik teis, nes ji buvo nerayta. Buvo tautos susirinkimai demokratijos elementas. Pirmas raytas altinis Drakono statymai. Buvo l. iaurs. Jie sutramd eupatrid savival, ne aikum, udraud kraujo kert, nustat teismo proceso taisykles. Solonas savo statymais siek suvelninti prietaravimus tarp turting ir ne. Jis panaikino skolin vergov, eupatrid monopol. Vliau altinis apskritai statymai. Valstybs gerov turi remtis piliei aktyvumu, o pilieiai vienodomis teismis dalyvauja valstybs valdyme. Tautos susirinkimas. Daug teisins mediagos. Ji nesutvarkyta, prietaringa. 3. Romn teiss altiniai ir kodifikacijos. Pasiektas auktas prek. pinigini sant. Lygis. Roma pltsi, panaudoti kit taut pasiekimai, Romos valstyb gyvavo teis vystsi l. ilg laik, teis vyst ir praktikai ir mokslininkai. Teis prasidjo nuo paproio, ilg laik buvo nerayta. Vald Patricijai, o Plebjai nevald. Jie siek, kad teis bt rayta. 5 a. pr. Kr. 12 lenteli statymai. Juose parayta, kad teiss normos nustatomos susirinkime, daiktai skirstomi darbimius ir nelabai. Kiti altiniai buvo Pretori ediktai. Pretoriai padjo pamatus teiss universalumui. Pleiantis Romai valstyb tapo Imperija. statymus leido Senatas. Pagr. altinis imperatoriaus Konstitucijos. Teiss mokslinink darbai taip pat altiniai. Yrant valstybei atskiri teisininkai m tvarkyti gausi ir prietaring teis. Pirmieji kodeksai Gregoriano. Jie paliet tik imperatori Konstitucijas. Teodosijus ileido Konstitucij rinkin. Pilniausia kodifikacija atlikta jau lugus Romai, Justinjano pardimu surinkta ir susisteminta mediaga nuo pat 12 lent. st. Po to buvo digestai teisinink darbai. Teiss vadovliai. 4. Vidurami Vakar Europos teiss partikuliarizmas. Partikuliarizmas bdingas ios teiss bruoas nebuvimas vieningos kurios nors alies teiss. Naudotasi ne atskir ali, o geni teise. Vliau atsirado luomin, miest, banytin teis, teritorin teis (srii, o ne valstybi). Vyravo Kanon ir Romn teiss bendros visai Europai. 5. Vidurami Vakar Europos geni teis. Barbar teis ir barbar statymai. Asmeninis teiss taikymas. Perjimas prie teritorinio teiss taikymo. Romos teritorijoje buvo daug barbar geni, atsiradusi i vakar Azijos. Jos buvo karingos. Vietiniai vadukai stiprino savo tak. Susikurdavo net atskiros karalysts. Salijo Frank gentis sukr did. Frank karalyst. lugus Romai, lugo ir jos teis. Vyko regresas. Barbari gyveno pimytyviai (nat. kis). Nebuvo teiss, o romn teis buvo nereikalinga. Nebuvo centrinio valdymo. Karaliaus vaidmuo apsiribojo sien apsauga. Vietiniai vdukai, gyven l. isimt nebuvo suinteresuoti karaliaus valdia. Teis prasideda nuo barbar paproi ir yra nerayta. Ji buvo gentin, o ne teritorin. Tai, kad kiekvienas gyveno pagal savo paproi teis buvo asmenin teis. Paprotys nustat asmens priklausomum geniai. Esant ginui tarp geni taikoma nusikaltlio teis. Dar gyveno galo romnai jie naudojo supaprastint romn teis. Ji buvo rayta. 5 a. karali skatinim pradta rayti barbar teis. statymai fiksavo primityv j gyvenimo bd, did. Reikm simboliams, ritualams, kazuistins detals, nra sistemos, normos padrikos. Salij statymas (LEX SALIO). Jame, lyginant su

vlesniais (Paval), neusimenama apie galimyb disponuoti eme. Bavar st. Pripaysta privatin nuosavyb. Salij st. Pap. Buitins sutartys, nebuvo prek. pinig. Sant. ia daug vietos nusikaltimams ir bausmms. Bavar st. Apie sutari sudarym, liudytojus, pinigins sankcijos. Pagrindinis altinis geni teis, ireikta barbar statymais. Vliau karali aktai. Buvo ediktai dekretai, Konstitucijos. Aktai papild paproius. Atsirado normos. Lex saxonum buvo naujas statymas, suraytas sax tautai. Jo pagrind sudar ir kit geni teiss normos, kapituliacijos. ia atsispindi feodalini santyki vystymasis, privat. Nuosav. emei, realios bausms. Augantis akt skaiius ir geni gyvenimas greta vienodino geni teis. Romn ir kanon teisi bei krikionybs taka. Atsirado teritorin paprotin teis. Anglijos teisei paproiai ir romn teis did. Reikms neturjo. Atsiklus germanams teis urainjama angl kalba. Etelberto statymai turjo d. bendro su kontinentu, j pagr. Sudar paproiai, bet buvo ir nauj norm, ginani karali ir banyi. Pirmas teisynas. 6. Kanon teiss atsiradimas, raida ir altiniai. Ji skirta banyios vidaus reikalams. Banyia susiformavo 1 a. Romoje. Valstybs poiris buvo skirtingas. 4 a. krikionyb valstybin Romos religija. Tada ji galjo kurti statymus savo vidaus reikmms. Taiau jau 1 a. krikioni susirinkimai priimdavo sprendimus. Teiss altiniai ventasis ratas, kita literatra. Romn (altiniai imperatori konstitucijos, popiei nutarimai - dekretalijos) ir german teisi taka. Banyios teiss taisykls vadinamos kanonais. i teis formavosi kaip raytin, bet ilgai nebuvo sistema. Banyia neturjo centro ir jos galia priklaus nuo pasaulieio vadovo. 1054 m. krikioni banyios skilimas Didioji skyzma. Skilo teis. Vakar kanonai, ryt Nonokanonai. Karai su popieiais dl valdios. Grigalijaus reforma arba popiei revoliucija 12 a. baigia formuotis kanon teis. Pagrindiniai altiniai popiei aktai. Pirma kodifikacija vienuolis Gracionas surinko tekstus vien visum. Atsirado teiss specialist dekretist. 13 a. aktyvus tvarkymas. Gimsta kanon teiss svadas. Jis iki 20 a. buvo p. altinis, po to kanon teiss kodeksas. Kanon teis buvo vientisa, palietusi d. pasaulietini klausim, takojo civilin teis. J formavo galinga organizacija Banyia. Pasiymjo virvalstybiniu pobdiu, universalumas, ji inoma, studijuojma, paskleid teisingumo idj, pasmerk ibandymus, suformavo principus, ved kalts svok, ved racional rodym vertinim. 7. Vulgarioji romn teis. Romn teiss studij Vakar Europoje pradia. Romn teiss recepcija Vakar Europos alyse. Pas barbarus greta savos teiss galiojo ir romn pirmiausia santykiams tarp romn. Ji buvo idstyta ratu, l. paprasta. Westgot karalius paskelb Romos westgot statymus. Tai sutrumpinta versija i Teodorjano ir Grigoriano kodeks. Burgund karalystje buvo Romos burgund statymas. Ostgot karaliaus Teodoriko ediktas. Tai ir buvo vulgarioji primityvioji romn teis. 6 a. romn teis inyko. 11 12 a. situacija staigiai keitsi pagerjo ekonomin padtis. Vienoje Pizos bibliotek buvo rastas vienos Justinjano kodifikacijos dali rankratis. Imta j studijuoti. Glosatoriai romn teiss specialistai, buvo j mokyklos, mokyta universitetuose. Buvo tik metodin teksto analiz, neiekoma itak, sitikinta teiss teisingumu, prietaravimus bandyta likviduoti aikinimo bdu, ikreipiant originali mint. Glosos, suraytos tarp eilui gavo d. autoritet. 1250 m. glos rinkinys. Nustota domtis romn teise, o tik glosomis. Atsirado daug teiss specialist, buvo d. traktat. Romn teis turjo priemones kio pagyvjimui tai ir buvo recepcijos prieastis. Taip pat i teis buvo pagalbininkas karaliams susiskaidymui veikti, taip pat l. domtasi antikos palikimu. Recepcija vyko nevienodu mastu ir laiku. L. pasinaudojo Vokietija. 15 a. dka dvasininkijos, be to nebuvo bendravokikos teiss. Vokietijoje b. d. teisins literatros. Anglija gerb romn teiss atgimim, bet liko itikima savo bendrjai teisei. Buvo draudimas eiti advokato pareigas neprajus angl teiss kurso. Romn teis tik per kanon teis paveik Anglijos teis. Svarbi b.tarp. Prek. 8, 9. Feodal luomo formavimasis Vakar Europoje. Siuzereniteto - vasaliteto santykiai. Feodalin hierarchija. Len teis. Feodalinis valstiei pajungimas Vakar Europoje. Prekarijus ir komendacija. Dvar teis. Len teis reguliavo santykius tarp senjoro ir vasalo, t.y. santykius tarp feodal. Susijusi dvar teis reguliuoja santykius dvaras - valstietis. Abi jos susiklost 10 a. Sistema rmsi paproiais. Barbar bendruomens - Markos - kolektyviniai ems savininkai. ems virto paveldimomis. Markos ilgai neiliko. Karai pagreitino turtin - luomin diferenciacij. Romn aristokratija isaugojo savo dvarus. Juose dirbo vergai (suinteresuoti, nes

gaudavo turt, o dal derliaus turjo atiduoti eimininkui - Prekarijus) ir kolonai (nuskurd valstieiai dirbantys em nuomos slygomis, o vliau ir pririti prie ems). Vergai ir kolonai nesiskyr ir buvo valstieiais. Feodaliniai santykiai vystsi nevienodai: Frankai, barbarai feodalizm perjo i bendruomenins santvarkos, o romnai i vergovins. Valstieiai perleisdavo em magnatams, o ie vl j duodavo valstieiui u sipareigojimus. Vliau valstietis tapdavo vergu (servu). prievoles jo las, pagalvs mokestis, ems cenzas ir kt. Vasalittas pareigojimas u atlyg naudotis savo eimininko paslaugomis. Dvarininkai valstieiams turjo administracines, teismo ir finansines f-jas. Prad. tai buvo vykdoma karaliaus vardu. Vliau, karaliui nepajgus centralizuotai valdyti, dvarininkai veik savo vardu. Sumajus karaliaus pajamoms, imtasi reform. Atsirado beneficija - slyginis ir terminuotas ems valdymas. J gaudavo karaliaus kariuomen, t.y. u tarnyb gaudavo ems. Davs em buvo senjoras, o gavs - vasalas. Atsirado feodas (tapusi vienintel forma) - neterminuotas ems laikymas u tarnyb. Vasalas - tai karin tarnyba savo senjoro labui. Feodal galia priklaus nuo to kiek jie turi vasal. Susiformavo riteri sluoksnis. Sinjor ir vasal siejo santykiai ir sipareigojimai. Vasalas privaljo valdyti em ir vykdyti karines prievoles, sinjoras - suteikti len, ginti vasal. ie santykiai forminami sutartimi, atliekant ceremonij. Feodaliniai santykiai susiformavo len teiss pagrindu. Raytiniai ios teiss altiniai: chartijos, privilegij ratai, len teiss rinkiniai. Teis tvirtino feodal, bajor luom, kaip udar ir paveldim, pagr. privilegija - iimtin nuosavyb emei. i teis plt prievoli pobd, toleravo mokestis pinigais, stiprjo karali valdia, susiformuoja dvar teis. Ji daugiau paprotin. ia tiksliau formuluojamos servo prievols, valstieio padtis paveldima motinos linija, fiksuotos pinigins mokos. 10, 11. Miest teiss altiniai ir bendras apibdinimas. Vidurami prekybos ir jr teis. lugus 5 a. Romai miestai m smukti ir iki 9 a. inyko. Prasidjus prek - pinig. santyki gerjimui feodal emse m rastis miest uuomazg. Susiformavo d. politini vienet, kur centrais buvo miestai. Miest istorija - gyventoj kova u savo teises. Miestuose vystsi prekyba ir amatai. Skirtingi ek. interesai slygojo skirting miest teiss sistem. Pagr. miest teiss altiniai - karali ir senjor chartijos (susitarimai tarp dvar ir miest gyventoj). Jomis rmsi miest statutai, kur buvo spec. miestiei teiss. Taip pat buvo miesto taryb, kit institucij aktai. Pirkliai naudojosi tarptautins prekybos ir jr paprotins teiss normomis. tak dar romn teis. Miest teis nebuvo feodalin teis, o buruazins teiss avangardas. Ji buvo universali, reguliavo miest gyvenim, ypa ivystyta Vokietijoje. Verslo vystymasis - aplinkyb atsirasti prekybos teisei. Pranczijos prekybos Ordonansas - prekybos kodeksas. Jis suvienodino teis. Jr teis atsispindjo ved statymuose, prancz jr ordonansas - kodeksas. Prekybos teis - tarptautin, visuotinai pripainta teiss sistema. Buvo karali teis. Ji buvo silpna. Karaliai vykd valst. apsaug, palaik taik tarp gyventoj. Nebuvo statym galios. 12. Teiss partikuliarizmas feodalinje Pranczijoje. Raytoji ir neraytoji teis. Karali aktai kaip teiss altinis vidurami Pranczijoje. 843 m. Verdeno sutartis formino frank valstybs suvienijim. Karali rinko feodal virn. Reali valdi daug kur turjo sinjorai. Pranczijos teiss altinis - paprotys. Tai vietiniai paproiai vad. kutiumai, skirtingi atskirose srityse. Pietuose vyravo raytin teis, o iaurje - ne. Pietuose ymi romn teiss taka, ji vienodino sritinius paproius. iaurje nebuvo bendr teiss norm, paproiai formavosi odine forma, jie nebuvo paveikti valst. valdios. Nors naudojamasi romn teise, ia ji nevaidino d. vaidmens. 13a. imta urainti paproius. Didieji Normandijos kutiumai, Bovs kutiumai. Karaliams sustiprinus padt prasidjo reguliari statym leidyba. Suaukiami generaliniai luomai. Jie kartu su karaliumi leido statymus. Aktyviau diegiama romn teis, teis vienodino ir kanon teis. Vliau karaliai jau vieni leido st. Atsiradus daug akt - reikjo susisteminti. Prekybos, jr kodeksai. Karali aktai apm neplaia visuom. santyki sfer, jie ymesnio poveikio teiss partikuliarizmui nepadar ir tai buvo did. trkumas. Iki revoliucijos to nebuvo padaryta. 13. ventosios Vokiei tautos Romos imperijos imperin ir emi teis. Karolina. Kai subirjo frank valst. Vokietija vadinosi Ryt frank imperija. 12 a. ji vadinosi Romos imperija, 13 a. prisidjo ventoji, o 15 a. prisidjo Vokiei. lugo 1808 m. Napoleono dka. Monarcho nebuvo jo 5 hercogysts. Bet kuris kunigaiktis g. b. irinktas imperatoriumi. Nebuvo sostins, pastovi valdinink. Imperatorius vald keliaudamas. Tokia tvarka tvirtinta Aukso bulje . Ji

formino feodal oliharchij. Pasak jos valdymas sutelktas 7 kunigaiki (kolfiurst) rankose. Imperatorius aukiausias teisjas. 17 a. vokikos ems virto absoliutinmis monarchijomis. Teis suprantama dvejopai kaip imperijos ir atskir emi. I imperins teiss altini iki 12 a. buvo tik imperatori aktai. 13 a. atsirado taikos statutai (ivykdami kar juos skelbdavo imperatoriai, siekdami utikrinti vidin tvark). Ten buvo d. teiss norm ir jos gaudavo gali, nes b. jungtos emi teis. 16 a. altinis dar b. receptuota romn teis. ia pasiymjo Imperinis rm teismas, sprsdamas bylas pagal i teis. Reikstago nutarimai (j patariamoji reikm). 1535 m. Constitutio Criminalis Carolina st. Rinkinys, skirtas baudiamajai teisei. J prim Reikstagas, Karolis V ileido kaip imperin statym ir paskelb jo pranaum prie emi teis. ia buvo daug bendr norm. Pagrindinis rodymas teisiamojo prisipainimas. emi teis, prasidjusi paproi teise, buvo d. reikmingesn. Vystsi spariau, diegiama nauj norm, altiniai vietos teism sprendimai, kunigaiki aktai. 13 a. prasidjo teiss uraymas. Sax statymai (veidrodiai) savarankikas altinis, ijs i ems teiss rib. Juos sudarydavo privats asmenys teisjai. Jie kompensavo teiss menkum. 18 a. vietin teis kodifikuojama. Prs ems teisynas. Propagavo despoto valdi, apm visas teiss akas. Buvo gausus, sunkiai pritaikomas, 1796 m. galiojo Suvalkijoje. Austrijoje buvo atskir teiss ak kodeksai. Teriazena teisynas baudiamajai teisei ir atskirai Carolinai, Civilinis kodeksas. 14. Angl bendrosios teiss ir teisingumo teiss susiformavimas. Statutin teis. Teiss istorija prasidjo 5 a. 11 a. vyko teiss lis. Buvo stipri karaliaus valdia. Jam privaljo prisiekti visi gav ems vasalai, visi mokjo mokesius. Pagrindinis teiss ypatumas, kad valstyb buvo centralizuota. Karali stiprjimas vyko per teism valdi. Teismus vykd vietos savivaldos organai grafysi susirinkimai. Jie taikydavo ordalija ir teismo dvikova. Vliau baronai perimdavo teismo f-jas. Tapo dvar ir baron teismai. Karaliai kidavosi retai teismai nagrinjo tik laisv moni bylas. 12 a. sukurtas pirmas Centrinis teismas. Tai paangus teismas atsisakyta ordalij ir dvikov. Atsirado galimyb formuotis Anglijos bendrajai teisei. J kr teismai. Vliau vl stiprjo karali teism taka, mons jais pasitikjo labiau nei vietiniais baron. mogus kreipsi karali su praymu nagrinti byl. Atsirado standartins kreipimosi formos. Teismo procesas buvo urainjamas. Teism sprendimai bei karali sakymai formavo angl teis. Nusistovjo precedento taisykl (jau nagrintos bylos esamas teismo sprendimas turi gali). Teisin karaliaus veikla reik teiss krim. Atsiradus Parlamentui karaliaus veikla suvaroma nustoja formuotis bendroji teis. Vietini teism jau nebuvo. Romn teis netaikoma. Karalius besikreipiant monms sprsdavo ginus be teiss norm, o vliau tai dar Lordas Kancleris. Galiojo precedento taisykl susiformavo teisingumo teis. Po Normand ukariavimo karaliai leido aktus, chartijas, statutus. Aktai ileisti Parlamento ir pasirayti karaliaus statutai. Teiss sistema statutin teis. Ji spariai augo, neirint, kad pagr. Vaid. Vaidino precedentin teis. 15. Romn teiss vaidmuo Bizantijoje. Per vis laikotarp teiss iliko viening ir galiojo visoje teritorijoje. ymiai daugiau reiksi romn teis, nes Bizantija tai ryt Romos imperija. Pirmiausia atsirado romn teiss kodifikacija, auktas teiss moksl lygis padjo isaugoti romn teis. 6 a. atliktas romn teiss kodifikavimas, sigalioja digestai, institucijos ir kodeksai. Sudarant kodifikacij, padaryta pakitim romn teisje. Justinjanas ileido kelet konstitucij su naujomis normomis. Imperatorius statym leidjams leido keisti normas, terpti nauj (interpoliacijos). Pats kodifikavimas netrukd leisti nauj statym. Naujos ileistos konstitucijos vadinosi novelomis. Buvo privats novel rinkiniai. Vliau novelos sujungtos Justinjano kodifikacij Ketvirtoji knyga Civilinio teiss svado (1 Institucijos, 2 Digestai, 3 Kodeksas, 4 Novelos). Justinjano kodifikacija padjo teiss pamatus Bizantijoje. Vliau ta pati romn teis buvo vairiai pritaikoma, bet neprogresavo. statymai buvo vienintelis altinis, tak dar ir krikionyb. Apsiribota vertimais Graik kalb. (Eklogos). Teis buvo supaprastinama. Pagr. Eklogos trkumas glaustumas. Buvo priedliai: jr, karo, emdirbysts st. 9 a. ileistas perdirbtas Justinjano svadas, l. vyks nei ekloga: pilnesnis, bet atsiliekantis technika, pagr. Dmesys civilinei teisei. Ubaigiama Bazilikos stambi kodifikacija, skirstoma titulus, kur kiekv. Prasideda fragmentais romn teisininko kryba. Po to sek mediaga i kodeks, institucij, novel. altiniai susisteminti pagal institucijas. Tai buvo vienintelis teiss svadas. Toliau teis vystsi tik imperatori teiss akt pagrindu.

16. Vidurami Rusijos teiss atsilikimo prieastys. Rusijos imperijos teiss tvarkymas XIX a. ir vietin (Vakar ir Pabaltijo gubernij) teis. Rus valst. Istorija prasideda nuo 9 a. kai buvo imta pripainti Kijevo didioji kunigaiktyst. Vienintelis tada teiss altinis buvo paprotys, bei kunigaiki teism sprendimai. Bizantijos teis taip pat takojo ypa po priimtos krikionybs. Pirmas raytas veikalas Rus tiesa. (11 a.). Jo leidini buvo l. daug. Jie suskirstyti 3 redakcija: trumpoji (seniausia), plaioji ir sutrumpintoji i plaiosios. I io veikalo matyti, kad visuom. Buvo l. isivysiusi nei barbarai, bet teis buvo panai. Toliau teis l. atsiliko nuo V. Europos. Tai slygojo Mongol totori ukariavimas. Jie neprimet rusams savo paproi, bet teis merdjo. Taip pat skilus krikionybei, nutrko ryiai su Roma, bei lugus Bizantijai. Po mongol ileistas Soboro Statutas mediaga i rus tiesos, kit rinkini, Lietuvos statut. Tai gausus rinkinys be sistemos, kazuistinis pobdis, buvo skubiai sudarytas, pasirods jis buvo nepastebimas. Jame padaryta l. daug pakeitim. 18 a. Petras I band atkurti ryius su vakarais, bet teiss tradicijos buvo silpnos. 19 a. Maskvos universitete pradta dstyti teis. D. aukto lygio literatros. Poveik turjo Napoleono ygis. Nikolajus I paved Spiranskiui modernizuoti teis. Ileistas Pirmas Rusijos imperijos statym rinkinys, sudarytas i vis rus akt, idstyt chronologine tvarka. I jo susisteminus ir atrinkus paskelbtas Rus statym svadas. Jame yra ir V. Europos norm. Pabaltijyje teiss rmsi Lietuvos statutai, Magdeburgo teis, Lietuvos - Lenkijos konstitucijos. Rusai siek tai pritaikyti prie rus teiss. ioms gubernijoms rengtas Vietos statym svadas. (3 dalys, luomams, civilinei teisei, teismams). svada pareng Ignas Danileviius. Taip pat Pabaltijui tak dar vokiei, romn, ved teis. 17. Naujosios teiss pagrindiniai principai, altiniai ir raidos tendencijos. 15- 16 a. ji pradjo formuotis. Vyko ekonomikos augimas, perjimas kapitalistin verslininkyst. 17 18 a. revoliucij metai. Atmestos senos vertybi sistemos, valstyb i policins tampa teisin, liberali. Valstyb neturjo kitis ekonomin gyvenim. iuolaikin teis vystsi recepuotos romn, miest, prekybos teisi dirvoje. Svarbiausia problema buvo suvienodinti tas nevienodas teises. Revoliucijos turjo vesti viening teis valstybs mastu. Tam reikjo laiko, stabilios padties. Teis ilaik pereinamum (senoji nebuvo atmesta). Nauja formavosi princip pagrindu. Laisvs principas (politins, sutari laisvs). Lygybs principas, Teistumo principas. Atsirado pareigos ir atsakomyb. Kiekviena aka turjo savo principus. Kiekv. alies teis buvo nevienoda. Europoje 2 teiss sistemos: Kontinentin ir Anglosaks, krsi Pranczijos ir Anglijos pagrindu, nes ios valstybs turjo kolonijas. Naujausiais laikais vyko pokyiai technikos demografijos, demokratijos srityse. Teiss sistema tapo turtingesn, sudtingesn, tai slygojo naujas gamybos lygis verslo formos. Didjo valst. Rpinimasis soc. Reikalais. Atsirado darbo, pensij teis. Demokratija atved prie rinkim teiss. Institutai susivienijo, sudarydami naujas akas. (administracinis ir civilinis). Nyksta riba tarp vieosios ir politins teiss. alys bendrai sprendia globalines, transporto problemas. Susitariani ali, baudiamoji lygyb. Pagr. altiniu tampa statymai. Kinta teismo krybos vaidmuo, Konstitucingumo reikm. 18. Anglosaks ir kontinentins teiss eimos, j skiriamieji bruoai. Kontinentin: romn teiss recepcija suartino Europos ali teis. ia ji skirstoma privatin (civilin, prekybos, eimos) ir viej (administracin, baudiamoji). Taip pat skiriama materialin ir procesin teis. Daug termin, formuluoi. Pagrindinis altinis statymas. Teis formuojasi per valdi, leidiani statymus. Konstitucijos (dominuojanti). Steigiamoji ir steigtoji valdios. Bdinga kodifikacijos, susisteminimas. Anglosaks: Anglijos teiss pagrindu. Karali valdios stiprjimas per karali teismus. Pagrindinis altinis teism kryba. ia silpnos kodifikacijos (nra kodeks). Silpnas romn teiss poveikis, neskiriama materialin ir procesin teis, nra teiss ak, g.b. nerayta Konstitucija, archains teiss formos. ios abi sistemos veikia viena kit (jos suartja), jas abi veikia Kanon teis. statym sk. Augimas reikalauja kodifikuoti (mini kodeksai). Dar yra Skandinav eima: maesn romn teiss taka, nepanai anglosaks. Religin teiss eima: nesiskiria teiss normos ir religins. Tradicin teiss eima: Afrikos ali, baz vietiniai paproiai ir tradicijos. 19. Neraytoji Anglijos Konstitucija. Svarbiausieji konstituciniai statymai ir precedentai. Konstitucins monarchijos principai susiklost ne ikarto. Pagr. Ypatumas, kad nra raytos Konstitucijos, o yra atskiri konstituciniai statymai ir paproiai. Nuo 1215 m. Didiosios Laisvi

Chartijos ileista 40 parlamento statym, vadinam konstituciniais (j primimo tvarka, dalykas). Teisi peticija ribojo karaliaus valdi. Po Ilgojo parlament priimt statym Anglija tampa Konstitucine monarchija. Bendruomeni rmai pasiskelbia aukiausia valdia, po to priimti aktai panaikina karaliaus valdi ir tampa Respublika. 1653 m. priimta Konstitucija Valdymo rankis. Teisi bilis neplatus v. Dokumentas, 3 blokai: (1 normos, ribojanios karaliaus valdi prie parlament, 2 normos valdini teism, 3 normos teismam). is bilis nustat Parlamento virenyb statym leidyboje. 1701 m. konstitucinis Santvarkos aktas apsaugojo nuo karali usieniei. 2 jo taisykls (1 kontrasignacijos, 2 teisj nepakeiiamumo). Po io akto karaliaus galios buvo silpnos, taiau jis turjo veto teis. Vliau ir tas inyko. Buvo vyriausyb, formuojama vienpartiniu pagrindu. Susiklost parlamentinis reimas. Vliau parlamento aktai formuluoti bendromis frazmis, atsirado deleguota statimdavyst. Ikyla Ministr kabinetas. Jis vald ir leido statymus per Parlament. Bendruomeni rm rinkim teiss raida: nebuvo taisiklingo rinkim bdo. Rinkti galjo 21 m. vyrai, turintys auktj turtin cenz. Balsavimas vyko atvirai rinkjai turjo teis kelet bals. Vliau rinkim reformos (suma. Turtinis cenzas), vliau slaptas balsavimas, panaikintas cenzas miesto gyventojams, rinkimins apygardos, deputatai atstovavo ne regionus, o taut. Vliau leista dalyvauti moterims, likviduota antro balso teis. Lord rmai aukiausia teismin instancija. Esant neraytai Konstitucijai laisvs statusas sutelkiamas asmens nelieiamumo teisje. is principas formuojama Didiojoje laisvi chartijoje, Teisi bilyje. Pagr. Aktas Habras Corpus Act apsaugoti gyventojus nuo karaliaus persekiojimo: kiekv. Aretuotas galjo kreiptis teism ir paleistas u ustat ar gauti baud. Anglijos konstitucin doktrina nepripasta kit mogaus teisi ir laisvi. Laikomasi nuomons, kad toks ivardijimas teisi tik jas susiaurint. mogus gali visk, ko nedraudia statymas. 20. Valdi padalijimo principo diegimas 1787 m. JAV konstitucijoje. Stabdi ir atsvar sistema. Svarbiausios JAV konstitucijos pataisos (Teisi bilis ir kt.). JAV buvo 13 Anglijos kolonij. Vyko kova tarp ryt ir vakar valstij. Forumas, kad suderinti bendr pozicij kare. Atsiranda konfederaciniai ryiai. 1776 m. Virdinijos teisi deklaracija. ia skelbiama, kad mons i prigimties laisvi, valdia gldi tautoje, valdytojai tautos tarnai. is dokumentas paskatino nutraukti ryius su Anglija. Kontinentinis kongresas priima nepriklausomybs deklaracij. 3 jos dalys (1 teiginiai visi lygus ir t.t, 2 sraas piktnaudiavim, kuriuos daleido Anglija savo kolonijose, 3 kongresas skelbia kolonijas laisvomis). i deklaracija turjo d. reikm ne tik JAV, bet ir Pranczijai. Anglijai pripainus nepriklausomyb, prasidjo konstitucij primimas, sudaromos vyriausybs. Nors konst. Valstijose buvo skirtingos , jose pripaintas valdi padalijimo principas. Kongresas formino konfederacij. Atsirado vien rm kongresas su atstovais nuo valstij. Pasibaigus karui, priimta konstitucija (1787 m.). Tai demokratins konstitucijos pavyzdys. J sudar preambul (apie JAV taut, valdias) ir 7 straipsniai. Ji nustat kas priklauso JAV ir kas valstijoms atskirai. 10 oje pataisoje pasakyta kas nepavesta federacijai, lieka tautai. 6 str. tvirtino federacijos virenyb prie valstijas. Sistema remiasi valdi padalijimo principu. Tai klasikins prezidentins respublikos pav. Kad nebt valdios vienoje akoje, konstitucijoje yra Stabdi ir atsvar sistema: ia valdymo akos sudaromos skirtingai Atstov rmai ir Senatas st. Leid. Valdia (dviej rm kongresas), vykdomoji valdia prezidento institucija. (prezid. Renkamas 2 laipsni rinkimais). Atstov rmus renka tauta, senate atstovai i valstij, renkami st. Leidiamj susirinkim (vliau rinkj). Konst. Pataisa formino nerayt taisykl, kad ne > 2 kadencijos. Teism valdi vykd Aukiausias teismas. Visos valdios akos sudaromos skirtingam laikui, kiekviena valdia gali neutralizuoti kitos valdios uzurpatorikus ketinimus (pav. Prezidentas turi veto teis, senatas gali atmesti prezidento kandidatr, apkaltos tvarka ir t.t.). Aukiausias teismas pasisavino teis tikrinti statymus. Konstitucijos pataisos: pirmos 10 i karto ir vad. Teisi bilis mogaus teism ir laisvm, laiksi anglikosios doktrinos. (kongresas negali ileisti st., ribojanio laisves, negalima paimti nuosavybs be atlygio, bsto, turto nelieiamumas, draudimai bausti 2 kartus u t pat, duoti parod. Prie save, teis advokat ir t.t.). Kitos 17 patais vlesns ir nereikmingos. 21. Anglijos ir JAV teiss sistemos ypatumai. Pradininkas Anglija. Ten teismai nepatyr kit ali poveikio ir kr teis. Taip pat ten slygojo geografin padtis ir spartesnis pramons vystymasis. ia institutai suformuluoti teism sprendimuose, statymai nesusisteminti, daug archaini statym. Teis vystsi teismo precedento pagrindu. Teis susieta su prekybos teise, dl to

autoritetinga. Aktas dl procedros pagal bendrj teis: ia panaikinta kazuistin karaliaus sakym sistema, vesta vieninga iekini sistema (iekovas galjo tiesiogiai kreiptis teism), tvirtintas teismo precedento privalumas ir nustatytos bendros taisykls: (auktesni teism sprendimai privalomi emesniem, emesni auktesniem neprivalomi, pirmos instancijos sprendimai neprivalomi tos paios kompetencijos teismams, aukiausieji teismai taikosi tik prie savo sprendim). Teiss raidai reikminga teism reforma: karaliaus teismai ir teisingumo teismai sujungti viening sistem. Didjani reikm gyja statutai. J l. daug, jie visi nekodifikuoti. Nuo 19 a. dalinis norm sisteminimas konsoliduojantys aktai, jungiantys statutus. Vliau, gavus jiems tobulesnes formas, vadinami kodekso surogatai. Ileidiami aktai, skirti bendrovm, dl dokument padirbimo. Juose nra princip, daug norm, siaurs tuo jie skyrsi nuo kodeks. Aktas Dl statym konsolidacijos procedros pripasta galimyb statymus neti pakeitimus. Imta leisti statut rinkinius. Atsiradus deleguotai statimdavystei sistema darsi sudtingesn. Teism kryba ribojasi statym aikinimu. Angl teis dirbtinai stengiamasi diegti kolonijas. Ten buvo leista kurti tiek, kiek neturjo angl teis. Kolonijos skatinosi kurti savo teis, nes angl netiko, trko specialist. Kolonijose teis krsi skirtingai tai angl teiss supaprastinimas. Amerikoje po karo savarankikas teiss krimas raytin konstitucija. Susiformavo dualistin sistema: precedentin teiss ir statutin. JAV teisei poveik padar federalin teiss sistema. JAV konstitucijose urayta apie senosios teiss isaugojim. Reikia kalbti apie federacin teis ir atskir valstij. Kitas teiss altinis JAV statymas. J buvo daug, kilo reikalas juos vienodinti, nes tai trukd valstij tarpusavio ryiams. 20 a. imta rengti vieningi statymai, kodeksai pav. Vieningos prekybos kodeksas. Auga federalini statym (darbo, patent) skaiius. Kodeksai jungiami JAV federalini statym svad. Specifiniai institutai: antimonopoliniai statymai (pirmas Kanadoje). JAV ermano statymas. Pasaulyje galioje 2 antimonopolini statym sistemos: (1 Amerikin remiasi draudimu tam tikros ries susitarim, 2 - Europin kontroliuoja valstybi panaaus pobdio veikl, kad nesiviepataut monopolija). Kitas institutas daikt klasifikacija: realioji ir asmenin nuosavyb, ilgai neskirtas kilnojamas ir ne turtas. 22. mogaus ir pilieio teisi deklaracija Pranczijoje. Konstitucij laboratorija. Po didiosios revoliucijos steigiamasis susirinkimas prim mogaus ir pilieio teisi deklaracij. (didelis vietj dirbis, JAV taka). Tai nedidelis dokumentas, turiningas, vientisas, 2 blokai: 1 - mogaus ir pilieio teiss (jos gimtos, neatimamos, valstyb tik kontroliuoja ir rpinasi, laisv (yra sraas), nuosavyb (venta ir neatimama, yra btinybs kada galima j varyti), saugumas (principai: niekas tik statymas gali apkaltinti sulaikytj, nekaltumo prezumpcija, lygyb prie statym, nra nusikaltimo ir bausms nenumatyto statyme, bausm turi atitikti nusikaltimo sunkum, negalima taikyti statymo atgaline data), prieinimasis priespaudai. Skiriamos piliei teiss (dalyvauti statym leidyboje, mokesi nustatyme, uimti visuom. pareigas, pareiga prisidti prie ginkluot pareig. 2 - Konstitucins santvarkos principai: mogaus teises utikrina valstyb tautos suvereniteto (altinis gldi tautoje) ir valdi padalijimo principai (apdraudia nuo valdios uzurpavimo), teistumo idjos, statymo vaidmuo. 23. Konstitucij raida Pranczijoje. 1789 m. revoliucija, konstitucin monarchija, 1791 m. I konstitucija, 1792 m. respublika, 1793 m. II konstitucija. Valdioje jakubnai, vykdomoji valdia tautai, statymai buvo dekretai. 1794 m. perversmas, ubaigta revoliucija. 1795 m. III nauja respublikin konstitucija remiasi valdi padalijimu, dviej rm parlamentas, abu renkami tik cenzai nevienodi, vykdomoji valdia direktorijos rankose. 1799 m. Napoleono perversmas. IV konstitucija. Lieka respublika, aukiausia valdia - 3 konsulai, renkami Senato, st. leid. valdia 2 rm parlamentas. 1804 m. Senato aktas, paskelbta Imperija, o pirmas konsulas imperatorius. 1814 m. baigsi Napoleono valdia, konstitucin chartija oprojuota (padovanota) karaliaus, 2 rm parlamentas, ministr kabinetas, l. did. karaliaus valdia, santvarka parlamentin konstitucin monarchija. 1830 m. Revoliucija. Liepos monarchija, konstitucin chartija panai 1814 m. tik be preambuls. statym leidyba - karalius ir deputat rmai. 1848 m. revoliucija: nuveriama monarchija tampa Antroji respublika. Antrosios respublikos konstitucija, atsiranda prezidentas (renka gyventojai), valdi padal. principas, st. leidia nac. susirinkimas. 1851 m. perversmas ivaikomas nac. susirinkimas po met nauja konstitucija. Valstybs priekyje prezidentas, santvarka - respublika. 1852 m. referendumas: skelbiama Antroji imperija. Tampa monarchija. 1870 m. primus konstitucij, tampa konstitucine monarchija,konstitucij sergja Centriniai parlamento

rmai. 1870 m. nuveriamas Liudvikas Bonapartas, atstatoma respublika. 1875 m. statymas apie prezidento rinkim tvark. Treioji respublika. 1875 m. 3 aktai - konstituciniai dokumentai. Prezident renka abu rmai, vyriausyb atsakinga parlamentui, Senatas renkamas iki gyvos galvos. 1884 m. Stabilizuojasi padtis. konst. pataisos udraudia prezidentu bti dinastij atstovams. 1940 m. Treioji respublika kapituliavo. 1946 m. Ketvirtosios respublikos konstitucija parlamentin respublika. 1958 m. Aistros dl Alyro. Gen. De Golis. nauja konstitucija penktoji respublika miri prezidentin - parlamentin respublika. 24. Pranczijos 1804 m. civilinio kodekso rengimas, altiniai, struktra. Pagrindiniai civilins teiss institutai kodekse. Iki revoliucijos nebuvo vieningos nac. teiss. Buvo l. daug statym. Nuosavybs teis bei kiti principai jau buvo paminti mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje, kituose statymuose. Juose atmestas nuosavybs skirstymas bei feodalins nuosavybs supratimas. Ileistas dekretas dl feodalins santvarkos panaikinimo, valstieiai - laisvi ems savininkai. 1799 m. Napoleonas paragino sudaryti kodeks. Sudaryt komisija per 4 mn. ubaig darb. J svarst valstybs taryba. Kodekso altiniai - revoliucijos metu ileisti statymai, senoji Pranczijos teis, romn teis. Kodeksas tvirtino feodalizmo likvidavim, jo dstymas nuoseklus, aikiai traktuojami civiliniai institutai. Yra vadinis tekstas (kalbama apie galiojimo, keitimo tvark) ir 3 knygos. 1 - asmeniui (teismis vienodai naudojasi visi pranczai, civil. akt registracija, santuoka, ituoka ir t.t.); 2 - daiktams (klasifikavimas, nuosavyb ir t.t.); 3 - prievols (kodekso pagrindas tai nuosavybs gyjimo bdai, sutartys, paveldjimas ir t.t.). 1807 m. Prekybos kodeksas - civilinio papildymas. Daugiausia perirta 1 knyga. t.y. santuokos, eimos reg. altinis - parlamento aktai. Nauji kodeksai: keli, darbo, pensij. 1808 m. kodeksas vestas ir Lietuvoje. Kodekso institutai: Santykio subjektai - tik fiziniai asmenys, teis naudotis daiktais labiausiai absoliutiniu bdu, ems savininkui priklauso sklypas, gelms (ikasenos g.b. naud. tik gavus valstybs koncesij) ir oro stulpas (vliau galima laisvai skraidyti), bdai nuosavybei gyti (paveldjimas, dovanojimas, sutartys). Sutartys gali sudaryti visi veiksns, sipareigojimai, laisvs principas, valstyb nesikia. Ituoka (1 mirta, 1 nubaustas, ituoka). I pr. buvo galima, nereikjo prieai, vliau panaikinta, dar vliau galima tik rodius sutuoktinio kalt,dar vliau galima. eima: nuosavyb bendra ir atskira (sutartis). Turt valdo vyras. Moter teiss: mona gyvenanti atskirai vienodai veiksni, gali disponuoti udarbiu. 25. Vokietijos konstitucij raida XIX - XX a. Vokietija isiskyr politinius susiskaidymu. lugus Vokietijos Romos imperijai (Napoleono dka) buvo l. daug emi, jose buvo kuriamos konstitucijos. Vliau ems konfederacijos pagrindais jungsi Vokietijos sjung (ji daugiau simbolin). 1849 m. steigiamasis reikstagas priima konstitucij pagal kuri t.b. Vokietijos monarchij federacija. i konstitucija liko tik popieriuje. Prsija aktyviai vienijo Vokietij. 1871 m. Vokietijos imperijos konstitucija skelbia federacin valstyb i subjekt (juose buvo savo konstitucijos) ir 3 miest. Buvo imperijos konstitucijos virenyb. Ji nustat sritis kur ji galiojo ir kur galiojo vietins. Vadovavo imperatorius - Kaizeris. Jis turjo daug galiojim (buvo kanclerio kontrasignacija). Konstitucija numat 2 rm parlament: Bundesratas (nerenkamas, o narius skyr valstybi vyriausybs) ir Reikstagas (renkamas visuotinais rinkimais)jie abu leido st. Bdinga Prsijos virenyb (daugiau nari Bundesrate, kancleris - Prsijos premjeras). 1918 m. revoliucija. Kaizerio nuvertimas. tampa respublika. Veimaro konstitucija po rinkim steigiamj susirinkim Reikstag. Konstitucija skelb, kad Vokietijos respublika iaugo imperijos pagrindu, organizuojama federacijos pagrindu. Respublikos teis auktesn nei emi, iskiriami dalykai iimtinai imperijai ir emms. Stipri prezidento (renkamas tiesiogiai) institucija. Reikskancleris vyriausybs vadovas, paskirtas prezidento. Reiksratas priiminjo st. Forma - ikreipta parlamentin respublika. 1933 m. ateina nacionalsocialistai. Hitleris - reikskancleris. Vyriausyb paleidia reikstag. Formuojami treiosios imperijos pagrindai ir likviduojami Veimaro konstitucijos demokratiniai institutai. Vyriausyb gauna teis leisti statymus. Prezidento - aukiausio vadovo pareigyb sujungiama su reikskanclerio - Hitleriui iki gyvos galvos. Nacistai centralizuoja valstyb. emse jau buvo skiriami vietininkai. Likviduojamas Reiksratas, Vokietija - unitarin valstyb, likviduojamas daugiapartikumas. Partijos (valstybins minties reikjos) ir valstybs vienyb. Po II karo Vokietija dalinama 4 zonas. Sukriama Vokietijos Federacin Respublika. Pagr. statymas - Bonos konstitucija. Liko 10 federacijos subjekt. Konstitucija skirst teisi kompetensij tarp federacijos ir emi. ems valdyme dalyvauja per Bundesrat (narius skiria emi vyriausybs).

Bundestagas renkamas rinkimais. Jis dalyvaujant Bundesratui vykdo st. leidyb. st. pasirao fed. kancleris ir skelbia Prezidentas. Centrin figra - vyriausyb t. y. Kancleris (renka Bundestagas) ir ministrai (skiria prezidentas). 26. Vokietijos 1900 m. civilinio kodekso rengimas, struktra ir pagrindiniai institutai. Civilins teiss nebuvo iki Vokietijos suvienijimo. galiojo l. daug teiss sistem. ems mgino kodifikuoti savo statymus. Civilin teis veik kanon ir romn teiss. 1848 m. Vekseli statutas, 1861 m. Bendras prekybos kodeksas. 1896 m. BGB - civilinis kodeksas. Jis panaus prancz, remiasi liberalizmu. Naujos tendencijos susijusios su pareigomis, iplaukianiomis i teisi. Daugiau akcentuojamos soc. pareigos. Jame daug visaip suprantam kriterij, suteikiani erdv teisj nuoirai, plaiomis svokomis formuojami principai, sudtingas, prieinamas daugiau profesionalams, didel apimtis, daug pasiuniamj norm. Susideda i vadinio straipsnio ir 5 knyg. 1 - bendroji dalis (aukta teisin technika); 2- prievolin teis; 3 - daiktin teis; 4 - eima; 5 - paveldjimas. Buvo atnaujintas ir priderintas prie civilinio prekybos kodeksas. Lyginant su prancz, ia subjektai g. b. ir juridiniai asm., liberalus poiris nuosavyb (savininkas gali elgtis su daiktu kiek netrukdo statymai), nuosavyb traktuojama kaip teis, sklypo savininkui priklauso ir gelms - ikasenos iimtos, savininkas negali drausti prasiskverbti sklyp kvap, duj ir kt. Didelis dmesys sutartims. Yra norm, draudiani piktnaudiauti teise. Daug neapibrt formuli, pav.: kai sutartis paeidia gerus paproius. eimos teisje vyro valdia labiau ribota, moterys laisvai valdo savo nuosavyb, sutuoktiniai privalo ilaikyti vienas kit, galioja Bonos konstitucijoje skelbtos lygios vyr ir moter teiss, turtas po vedyb dalinamas lygiomis dalimis. Paveldjimo srityje nra giminysts laipsnio ribojimo, testamente - privalomoji dalis. 27. Pranczijos 1810 m. ir Vokietijos 1872 m. baudiamieji kodeksai. JAV buvo suformuluoti pagrindiniai baudiamosios teiss principai. Pranczijoje 1791 m. ileista baudiamasis kodeksas, parengtas steigiamojo susirinkimo. Buvo 2 dalys: 1 - Apie bausmes . I esms tai bendroji dalis. Kalbama apie bausmes apskritai. Bausms grietos, mirties bausm vykdoma vieai, atsisakyta luoinani bausmi. 2 - Apie nusikaltimus. ia sraas veik, laikom nusikalstamomis. Skiriami nusikaltimai vieiems ir privatiems interesams, nra nusikaltimo, nenumatyto statymo. Kiek kazuistikai idstyti nusikaltimai ir bausms nepalieka laisvs teismui. Praktikoje is kodeksas sunkiai taikomas. 1810 m. ileista naujas vienas i 5 Napoleono kodeks, susideda i vadini nuostat ir 4 knyg. vadas, 1 ir 2 knygos skirtos baudiamajai teisei. Baudiami tik st. udrausti veiksmai, skiriama: nusikaltimai, nusiengimai, paeidos. Bausms tiksliai apibdintos ir velnesns, g. .b. gdinanios. 3 - apie nusikaltimus, nusiengimus ir j baudim. Visi skirstomi vieus ir privaius. 4 - policins paeidos ir bausms. Daugiau administracinio pobdio nusiengimai. Vliau panaikintos kno, eminanios orum bausms, civilin mirtis, iskirti recidivystai, vestas lygtinis ilaisvinimas, panaikinta mirties bausm. 1992 m. priimtas naujas BK. ia vesta juridini asm. atsakomyb, ikeliami nusikaltimai prie monij. Vokietijoje baudiamoji teis atsirado, j suvienijus. 1871 m. priimtas baud. kodeksas. J vedant diskutuota tik dl mirties bausms - kompromisas: tik u vadov ar i anksto suplanuot nuudym. Susideda i vadini nuostat (atribojami nusikaltimai, nusiengimai ir paeidos) ir 2 knyg. 1 - bendra dalis - apskritai apie nusikaltimus; 2 - apie atskirus nusikaltimus nusiengimus ir paeidas. Numatomos bausms, galioja kalinimas tvirtovje, galimas lygtinis ilaisvinimas. Vliau dekriminalizuoti savadavimas, pornografija, prostitucija. 1975 m. naujas BK. - reformuotos senojo normos. Teroristiniai ir ekonominiai nusikaltimai. 28. Nuosavybs ir sutari teiss raidos tendencijos naujausiais laikais. r. 24 ir 26 klausimus. Teisinis darbo santyki reguliavimas: Napoleono samdos sutartis turjo d. reikm. Ji sudaroma tam tikram terminui ir darbui. Esant nesutarimams reikia tikti darbdaviu, pastarajam naudinga ir abiem alims paliekama laisv. Tik 19 a. pasirod statymai, reguliuojantys darbo santykius, pirmiausia vaik darb. Vliau regl. moter darb. Ileistas didelis darbo apsaugos statymas. Vokietijos civilinis kodeksas reglamentavo darbo santykius (darbdavys turjo utikrinti saugum). Pranczijoje buvo darbo kodeksas, socialinio draudimo kodeksas.