2018 10 18 6 SEMINARAS

SANDORIAI

Sandorio sąvoka, požymiai

LR Konstitucijos 46 str. 1 d. įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos, kaip Lietuvos ūkio
gyvavimo pagrindo, idėja. Ši nuostata atsiskleidžia civilinėje teisėje, kurios reguliuojami civiliniai teisiniai
santykiai grindžiami sutarties laisvės principu.

Pagal CK sandoriais laikomi asmenų veiksmai, laisvos valios aktas (tuo jie skiriasi nuo įvykių) kuriais
siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.; CK 1.36 str. 1 d.). Visų
pirma, svarbiausia tai, kad CK sandorį supranta kaip tam tikrą abstrakciją, tai nėra kažkoks tipinis dalykas,
tai yra abstrakcija, kruią sudaro elementų visuma, jis gali pasireikšti labai skirtingai. Todėl niekada
neieškoti CK konkrečios išraiškos kaip sandoris gali pasireikšti, jis nenumato visų konkrečių sandorių.
Antra, sandorių nesutapatinti su sutartimis, tai gali būti ir vienos šalies veiksmas, kuris sukuria civilines
teises ir pareigas.

Mokėti juridinio fakto sudėtį, nes tai padeda apibūdinti sandorius.

Juridinių faktų klasifikacija:

Pagal sukeliamas pasekmes: vienas ir tas pats faktas gali būti vienoks vienų asmenų atžvilgiu ir kitoks
kitų asmenų atžvilgiu

- Teisę sukuriantys
- Teisę modifikuojantys
- Teisę panaikinantys

Pagal žmogaus valios kriterijų:

- Veiksmai (priklauso nuo valios) asmens valios aktai, todėl čia taikoma teisėtumo ir
neteisėtumo kriterijai, teisėti atitinka TN reikalavimus, neteisėti neatitinka TN reikalavimų.
Teisėti veiksmai gali būti skirstomi į teisinius aktus – tiesiogiai nukreipti į teisinių pareigų
atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą: sandoriai ir administraciniai aktai (tie admin aktai dėl
kurių pasikeičia civilinės subjektinės teisės ir pareigos) ir teisinius poelgius – dėka jų atsiranda
civilinės teisės ir pareigos, pvz., intelektinė nuosavybė: asmuo parašo knygą ir kartu jam
atsiranda civilinės teisės autorystė.
- Įvykiai (nepriklauso nuo valios) skirstomį į: absoliučius (visiškai nepriklauso nuo valios, pvz.,
žemės drebėjimas) ir santykinius (atsiradimas priklauso nuo asmenų valios, bet tolimesnis
vystymasis nepriklauso, pvz., vaiko gimimas). Įvykiams negali būti taikomas teisėtumo ar
neteisėtumo kriterijus, nes žemės drebėjimas yra nei teisėtas, nei neteisėtas, jis nepriklauso nuo
žmogaus valios.

Sandorio požymiai

pirma, sandoris yra juridinis faktas, t.y. materialaus pasaulio reiškinys, su kuriuo teisė sieja teisinių
santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.
 1) valinis aktas, žmogaus veiksmas su kuriuo jis sieja CTS atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą
(visada yra būdingi vidiniai psichologiniai elementai, požymiai, tai reiškia, kad asmuo, atliekantis
veiksmą, turi suprasti, kokį veiksmą jis atlieka ir kokias pasekmes tas veiksmas gali sukurti. Pagal
CK 1.64 str sandorio dalyvių valia gali būti išreikšta trim būdais:
 tiesiogiai – žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.
 Asmens valia gali būti numanoma atsižvlelgiant į konkrečias sandorio sudarymo
aplinkybes.
 Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo ar sandorio šalių numatytais
atvejais.
 CK 1.65 str.įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais asmuo turi teisę išreikšti savo valią
viešu skelbimu šio straipsnio numatyta tvarka (viešas įgaliojimas, viešas įgaliojimo
panaikinimas ir kt.)

Kai turi vidinį ir išorinį elementą, jie gali skirtis. Vidinė valia ir valios išreiškimas, jeigu yra neatitikimas
tarp to, ko siekia šalis ir tarp to, kas gavosi, šiuo aspektu kontinentinės teisės sistemose prioritetas
teikiamas vidinei šalių valiai, kai yra aiškinamasi vidinė valia, reikia vertinti situaciją pagal išorinį valios
išreiškimą. Niekada neturime teisės sakyti, kad turime vadovautis tik vidine valia, išorinis išreiškimas yra
būtinas, kurį mes turime analizuoti. Reikia patikrinti aplinkybes kaip jos darė įtaką valios išreiškimui. Ck
6.193 ….. teisine prasme sandorio tikslas - kauza yra tas teisinis rezultatas, kurio siekia šalys
sudarydamos sandorį (parduoti daiktą ir gauti pinigus) CT žino kauzalinius sandorius – tai tokie sandoriai
kuriems būdingas tipinis teisinis tikslas ir jis yra iš anksto žinomas, abstraktūs – tokie, kuriuose tipinis
tiklsas nėra išreikštas ir jis nėra svarbus sandorio galiojimui, tai yra išimtis iš bendros taisyklės; motyvas,
dėl ko buvo sudarytas sandoris, paprastai jis yra už sandorio ribų, nebent sandorio šalys su juo susietų
teisių ir pareigų, pasikeitimą, pasibaigimą (pvz., parduodu, jeigu įstosiu į universitetą ir reikės sumokėti
už mokslus)

2) teisėtas veiksmas (šis požymis sandorį skiria nuo kitais pagrindais atsirandančių priemonių (nuo
deliktų ir kvazi deliktų), sandoriu kaip teisniu veiksmu gali būti siekiama tik teisėto tikslo. Jei
sandoris ir jo tikslas yra neteisėtas, turi būti išsprendžiamas jo negaliojimo klausimas).
3) sąmoningai nukreiptas į teisių ir pareigų sukūrimą, pakeitimą, panaikinimą (skiria sandorius nuo
teisinių poelgių. Sandoriu visada siekiama teisinių pasekmių, o pvz., sukūrus kažkokį kūrinį
atsiranda teisinės pasekmės nors jų ir nesiekei. Tai yra nukreipta į teisinį tikslą. Pvz., perkamas
verslas už didelę pinigų sumą, tai reiškia, kad perkamos akcijos ir tu esi savininkas, tai teisinis
tikslas – akcijų pirkimas, pardavimas, o motyvas – kad bendrovė veiktų).
4) sandorio pasekoje atsiranda civilinis teisinis santykis, jis modifikuojasi arba nutrūksta (sandoris
sukuria civilinius teisinius santykius, jis nėra tik draugiškas susitarimas, tai šalių veiksmas, kuriuo
siekiama teisinio rezultato ir kurio pasekoje jis atsiranda. Pvz., kaimynas sako aš atau arduosiu
arkavimo aikštelę, nusiperki, o jis sako – aš persigalvojau. Reikia išskirti ar buvo nukreipta į teisių
ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą ar ne. teisiniai santykiai nėra visa apimantys. Ne
bet kokie susitarimai ir veiksmai gali būti laikomi teisiniais)

būtina atskirti sandorį ir administracinį aktą. Administracinio akto secifiką, palyginti su sandoriu, sudaro
specialus jį priimantis subjektas, atliekantis atitinkamas administravimo funkcijas ir akto priėmimas
vykdant administravimo funkcijas, t.y. atliekant viešąjį ir vidaus valdymą, įgyvendinant valdžios
funkcijas, viešosios teisės apibrėžtus valdinius įgaliojimus.
Sandorių klasifikacija arba sandorių rūšys (pagal sandorio priklausymą vienai ar kitai rūšiai skiriasi
požymiai)

Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, nes tam, kad įvyktų dovanojimas abi šalys turi parodyti savo
valią, tačiau pagal įsipareigojimo vykdymo intensyvumą dovanojimas yra vienašalė sutartis, nes tik
viena šalis turi aktyvią pareigą.

Kalbant apie klasifikavimą visais atvejais privalu nurodyti klasifikavimo pagrindą, todėl, nes vienas ir tas
pats sandoris pagal skirtingas klasifikacijas gali atitinkamai atskleisti specifines savybes. Pvz., sandoriai
skirstomi į vienašalius, dvišalius, daugiašalius, pagal įsipareigojimo vykdymo intensyvumą. Dovanojimo
sutartis yra dvišalis sandoris, tačiau pagal įsipareigojimo vykdymo intensyvumą dovanojimas yra
vienašalė sutartis, nes tik viena šalis turi aktyvią pareigą.

Antra, sprendžiant dėl sutarties kvalifikavimo, esminės reikšmės neturi sandorio šalių pavartotas
sandorio apibrėžimas, teismai, spręsdami ginčus, turi teisę kvalifikuoti sandorį ir nustatyti jo rūšį, pagal
sandoriui nustatytus požymius, o ne pagal pavadinimą. Pvz., parduoda namą, o parašyta dovanojimo
sutartis, teismas žiūrės į teisinį tikslą – atlygintinis nuosavybės teisės pasikeitimas visa apimtimi arba jo
dalimi.

Keletas dažniausių klasifikacijų:

1) priklausomai nuo sandorio šalių skaičiaus, pagal šalių VALIĄ kurio reikia tam, kad sandoris būtų
sudarytas ir galiojantis, skirstomi į:
a) vienašalius – CK 1.63 str 3 d. jų galiojimui pakanka vienos šalies valios išreiškimo, Iš
vienašalio sandorio pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui teisinės pasekmės
kitiems CT santykių dalyviams atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba tik tada,
kai šalys sutinka. (sandorio nereikia suprasti pernelyg plačiai, sandoris kaip veiksmas gali
būti pakankamai smulkus, pvz., sudaroma projektavimo rangos sutartis, kai ją
sudarome, užsakovas nori pastatyti verslo centrą ir vertinu situaciją pagal palavimą ko
nori, kai nusprendi turi skelbti konkursą, kai paskelbi konkursą sudarytos sutarties
pagrindu šalis turės pareigą dalyvauti konkurse, ši pareiga kils iš sandorio)
b) dvišalius – CK 1.63 str. 6 d. sandorio galiojimui reikalinga dviejų šalių suderinta valia,
kadangi reikia dviejų šalių valios, jie laikomi sutartimis. Kiekviena sutartis yra sandoris,
bet ne kiekvienas sandoris yra sutartis. Sandorio šalis gali būti ir keletas asmenų, pvz.
pirkimo – pardavimo sutartis. Sandorio šalis – asmuo ar grupė asmenų, kurie sandoryje
išreiškia tą pačią (bendrą) valią ir siekia to paties teisinio rezultato. Dvišaliam sandoriui
sudaryti būtina suderinti priešpriešinę šalių valią, pvz. nuomos sutartis: išreiškiama
nuomotojo valia perduoti daiktą naudotis už užmokestį ir priešpriešinė nuomininko
valia naudotis tuo daiktu už užmokestį, taigi šalys turi priešpriešinių teisių ir pareigų.
Tačiau įstatymas nereikalauja suderinti priešpriešinės valios CK 1.63 str. 6 d. – pakanka
dviejų šalių valios suderinimo ir ji nebūtinai turi būti priešpriešinė.
c) Daugiašalius – jiems reikalinga daugiau kaip dviejų šalių valios išreikškimo CK 1.63 str. 7
d. daugiašalio sandorio šalys siekia bendro rezultato, todėl jų valia nėra priešpriešinė.
Visos šalys turi atitinkamų teisių ir pareigų kitoms sandorio šalims. Pvz. jungtinės veiklos
sutartis: JA – partneriai, kooperuodami savo turtą, potencialą, žinias, susitaria vykdyti
vienokią ar kitokią veiklą arba siekti tam tikrų bendrų tikslų. Jungtinės veiklos sutarties
tarp JA sudarymą reglamentuoja CK 6.969 – 6.982 straipsniai.
Pagal atlygintinumo kriterijų:

a) Atlygintiniai – šalies pareigą atlikti tam tikrus veiksmus atitinka kitos šalies priešpriešinė pareiga
pateikti kitai šaliai tam tikrą turtinio pobūdžio patenkinimą. Toks, pagal kurį šalis gauna tam tikrą
priešpriešinę naudą, atlygį, ši klasifikacija svarbi tiek CT, tiek kitoms teisės šakoms, pvz.,
mokesčių teisė. Pagal gaunamos naudos apibrėžtumą atlygintiniai skirstomi į: ekvivalentinius –
naudos apibrėžtumas yra aiškus sandorio sudarymo metu, pvz., pirkimo – pardavimo sutartis,
nuomos sutartis; rizikos – tokie, kur gaunamos naudos dydis sandorio sudarymo metu nėra
aiškus, pvz., draudimo sutartis, nežinoma ar už tą įmoką neteks išmokėti draudimo išmokos.
b) Neatlygintiniai – sandorio šalis už jo įvykdymą (tam tikrų veiksmų kitos šalies naudai atlikimą) iš
kitos šalies negauna jokio atlygio. Priešpriešinė sandorio šalies pareiga pateikti kitai šaliai tam
tikrą turtinio pobūdžio patenkinimą neegzistuoja. Pvz. Dovanojimo ir panaudos sutartys.

Kokie sandoriai visada neatlygintiniai ir kokie yra tokie ir tokie.

Paglal įsipareigojimo vykdymo proporcingumą:

Dvišaliams sandoriams yra skirstoma į vienašales ir dvišales sutartis. Dvišalėse – šalys turi adekvačius
įsipareigojimus, vienašalėse yra akivaizdi įsipareigojimo vykdymo disproporcija.

Pagal momentą, nuo kurio sandoriai laikomi sudarytais:

Pasidaryti lentelę, kurioje susiskirstysime visus šesštoje knygoje pagal klasifikaciją. Reikia žinoti visus
sandorius.

a) Konsensualiniai – jiems sudaryti pakanka šalių susitarimo. Teisės ir pareigos atsiranda nuo
susitarimo momento. Tai pirkimo – pardavimo, nuomos ir kitos sutartys. Šių sutarčių sudarymui
ir teisių bei pareigų atsiradimui nėra reikšmingas turto perdavimas. Šalys turi susitarti dėl
esminių sandorio sąlygų.
b) Realiniai – nepakanka vien šalių susitarimo. Reikia perduoti ir turtą, kuris yra sandorio dalykas.
Pvz. Pasaugos sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento CK
6.830 str. 4 d. Tik perdavus daiktą saugotojui atsiranda pareiga jį saugoti. Taip pat paskolos
sutartis CK 6.870 str. 2 d. paskolos gavėjas neturi pareigos grąžinti pinigus ar daiktus jeigu šie
nėra jam perduoti.

Reikia skirti paskolą kaip realinį sandorį nuo kreditavimo sutarties, kuri yra konsensualinis sandoris,
sudarius tokią sutartį kredito davėjas turi suteikti kreditą, o gavėjas turi jį priimti, teisės ir pareigos
atsiranda nuo sudarymo momento CK 6.881 – 6.883 str.

Gali atsitikti taip, kad pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir daikto perdavvimo pagal tokią
sutartį momentas sutampa, pvz. kai pardėje perkamas koks nors daiktas, tačiau tai nereiškia, kad
pirkimo – pardavimo sutartis tampa realiniu sandoriu!

Pagal sandorio pagrindo reikšmę jo galiojimui:

a) Kauzaliniai – sandoriai, kuriuose išreiškiamas ir nurodomas jų pagrindas. Jame matyti tiesioginis

teisinis tikslas, kurio siekia šalys. Taigi, iš jo turinio matyti kodėl, kokiu pagrindu, kokio tikslo
siekiant atsiranda šalių teisės ir pareigos pagal tokį sandorį. Jų galiojimas priklauso nuo jų
pagrindo buvimo, todėl jų galiojimą galima ginčyti įrodinėjant tuo, kad jie neturi pagrindo, kad
 pagrindas turi esminių trūkumų. Dauguma kauzalinių sandorių yra pirkimo – pardavimo, nuomos
sutartys, rangos sutartys.
b) Abstraktūs sandoriai – neturi aiškiai išreikšto, nurodyto pagrindo ir jis neturi jiems esminės
reikšmės, nedaro įtakos jų galiojimui. Iš tokio sandorio išplaukiančios teisės ir pareigos nėra
siejamos su jo pagrindu. Remiantis tokio sandorio turiniu negalime nustatyti kokio tikslo yra
siekiama. Sandorio pagrindo trūkumai arba net jo nebuvimas paprastai neduoda pagrindo
pripažinti jį negaliojančiu. Tokio sandorio pavyzdys yra VEKSELIS (yra išaiškinęs LAT, kad vekselis
gali turėti užtikrinimo funkciją, todėl negali du kartus prašyti kažko sumokėti, pvz., priskiri žalos
atlyginimą ir dar išrašai vekselį) (LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas pasižiūrėti) –
kuriuo jį įrašęs asmuo įsipareigoja BE SĄLYGŲ, tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą
jame nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam asmeniui. Įsipareigoję pagal vekselį
asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamais asmeniniais jų ir
vekselio davėjo arba ankstniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas
vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Taip pat abstraktus sandoris yra čekis – mokėjimo
dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo įsako bankui be sąlygų išmokėti čekyje išrašytą sumą
nurodytam asmeniui arba jį pateikusiam asmeniui.

Pasitikėjimo sandoriai – (fiduriaciniai) grindžiami ypatingais, šalių taprusavio pasitikėjimo santykiais.

Pavedimo, komiso sutartis – šalis sieja tarpusavio pasitikėjimas, šiuo pagrindu viena šalis atlieka kitai
sandrio šaliai reikšmingus veiksmus trečiųjų asmenų atžvilgiu. Gali sukelti tiesioginių teisinių padarinių
kitai sandorio šaliai, todėl nesant pasitikėjimo kita sandorio šalimi jie nesudaromi. Šių sandorių pagrindu
atsiranda vidiniai sandorio šalių santykiai ir vienos iš sandorio šalių išoriniai santykiai su trečiaisiais
asmenimis. Itin svarbu, kad vidinių santykių esmė atitiktų išorinius santykius, t.y. įgaliotinis veiktų
neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, komisionierius – pagal komitento nurodymus jo naudai. (čia
svarbus klausimas – atsakomybės dydis ir mastas)

Pagal tai, kad teisinius padarinius sandoris sukelia suėjus tam tikram terminui:

a) Įprasti sandoriai – teisinius padarinius sukelia tiek nedelsiant, tiek praėjus tam tikram terminui.
Terminas gali būti nurodomas tam tikra data, tam tikru laikotarpiu (metai, mėnuo), tiek įvykiu,
kuris neišvengiamai įvyks pvz. Žmogaus mirtis. CK 1.117 str.
b) Sąlyginiai CK 1.66 STR. – juose nurodytų teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga
priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo CK 1.66 str. 1 d. Aplinkybė, kuri numatoma
kaip sandorio sąlyga, gali būti įvykis (mirtis) ir veiksmas (pirkimo – pardavimo sutartis). Jis gali
būti nevalingas – nepriklausantis nuo sandorio dalyvių valios (įvykis, trečiojo asmens veiksmai), ir
valingas – priklausantis nuo sandorio dalyvių valios. Sąlygos yra juridiniai faktai, kurie gali būti
išreikšti teigiama forma ( jeigu gausiu kelialapį į sanatoriją) arba neigiama forma (jeigu sūnus
nevažiuos atostogų).

1) Atidedamoji sąlyga – sandorio šalys nustatė, kad teisės ir pareigos atsiras tada, kai įvyks tokia
aplinkybė, kurios buvimas ar nebuvimas yra nežinomas. Pvz., šalys gali sutarti, kad pirkimo – pardavimo
sutartis įsigalios jeigu pirkėjui pavyks įsidarbinti užmiestyje, taigi sandoris įsigalios nuo šios sąlygos
atsiradimo momento.
2) Naikinamoji sąlyga – sandorio šalys nustatė, kad teisės ir pareigos pasibaigs tada, kai įvyks tokia
aplinkybė, kurios buvimas ar nebuvimas yra nežinomas. Pvz., šalys gali nustatyti, kad buto nuomos
sutartis baigsis tada, jeigu iš užsienio į Lietuvą grįš gyventi nuomotojo duktė. Taigi šiuo atveju teisės ir
pareiogs atsiranda nuo sandorio sudarymo momento, o pasibaigia jeigu atsiranda šalių nurodyta sąlyga.
Sąlyginio sandorio sąlygos požymiai:

- Sąlyga gali būti tik būsima aplinkybė. Todėl sandoris nėra sąlyginis jeigu teisių ir pareigų
atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su jau esama aplinkybe, nors šalys ir nežino ją
esant.
- Sąlyga turi būti nežinoma, neaiški, tikėtina aplinkybė. T.y. neturi būti žinoma, tam tikra
aplinkybė atsiras ar ne. Jeigu tikrai žinoma, kad tam tikra sąlyga atsiras, tai jis nėra sąlyginis, jis
yra sudarytas su terminu, t.y. CTS atsiradimas, pasikeitimas, pasibaigimas siejamas su tam tikru
įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti.
- Sąlyga turi būti objektyviai galima aplinkybė. Jeigu atidedamosios sąlygos objektyviai negali
būti, sandoris yra niekinis, o jeigu objektyviai negali būti naikinamosios, sandoris yra besąlyginis.
- Sąlyga turi būti teisėta ir neprieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei. Jei yra tokios sąlygos,
kurios tam prieštarauja, sandoris iš karto yra niekinis. Išskyrus atvejus, kai jis gali galioti ir be
tokios sąlygos, tokiu atveju sandorį galima pripažinti iš dalies negaliojančiu ir jis bus laikomas
besąlyginiu, pvz., testamento sąlyga, kad palikėjo butą paveldi sūnus, jeigu jis išsiskirs su žmona,
negalioja, nes prieštarauja gerai moralei, tačiau nedaro negaliojančio viso testamento.

Sandorio sąlyga gali būti siejama tiek su sandorių šalių, tiek su trečiųjų asmenų veiksmais ar su jais
susijusiais įvykiais. Tačiau jeigu atidedamoji sąlyga priklauso tik nuo skolininko valios, sandoris laikomas
niekiniu. Tačiau jeigu atidedamoji sąlyga yra santykiškai valinė, t.y. jos įvykdymas nors ir priklauso nuo
skolininko valios, tačiau pasireiškia tam tikrų skolininko veiksmų atlikimu ar neatlikimu, sandoris
paprastai galioja, pvz., asmuo įsipareigoja išnuomoti butą jeigu išvyks gyventi į užsienį.
Šalių nurodytos sąlygos atsiradimas arba neatsiradimas gali būti naudingas arba nenaudingas vienai iš
sandorio šalių. Todėl ji gali imtis nesąžiningų arba neteisėtų veiksmų siekdama padėti arba sukliudyti
atsirasti sąlygai. CK 1.67 STRAIPSNIS  Nesąžiningo sukliudymo ar padėjimo sąlygai atsirasti pasekmės

1. Jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga, tai pripažįstama, kad
sąlyga buvo.

2. Jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai padėjo šalis, kuriai ta sąlyga naudinga, tai pripažįstama, kad sąlygos
nebuvo.

Sąlygos atsiradimas paprastai turi grįžtamąją galią. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip arba kita
neišplaukia iš sandorio esmės, atsiradusi sąlyga galioja nuo tada, kai dėl jos susitarta, t.y. sukuria,
pakeičia ar panaikina teises ar pareigas nuo sandorio sudarymo dienos.

Atidedamosios sąlygos grįžtamoji galia pasireiškia tuo, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo sandorio
sdarymo momento.

Naikinamosios sąlygos atsiradimo atveju paprastai laikoma sandorio tarsi apskritai nebuvus sudaryto ir
šalys grąžinamos į ankstesnę padėtį.

Tačiau pabrėžtina, kad grįžtamoji sąlygos galia nėra absoliuti, nes ji yra tam tikra fikcija ir nebūtinai turi
arba gali būti įgvendinta – tai gali prieštarauti logikai, teisingumo ar kitiems teisės principams.
Sandorio pagrindo, tikslo ir motyvo reikšmė
Sandoris yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisniam aktui pasiekti. Kiekvieno žmogaus
valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia žmogaus norą
sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas vidine valia (valia). Jai susiformuoti
svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai.
Kiekvienas įstatyme numatytas sandoris skirtas tam tikram tipiniam teisiniam tikslui tenkinti. Teisinę
reikšmę turi tiktai tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia šalys, sudarydamos sandorį, vadinamas sandorio
pagrindu. Nuo šio teisinio tikslo priklauso sandorio teisinė prigimtis.

Žmogus sudaro sandorį, vadovaudamasis tam tikrais motyvais. Motyvai, kaip psichologinis momentas,
turi įtakos susiformuoti žmogaus vidinei valiai. Tačiau jie neturi jokios teisinės reikšmės sudarius sandorį.
Visai neatsižvelgiama į sandorio motyvus, t.y. į tas priežastis, kurios paskatino sudaryti sandorį. Motyvai
teisinę reikšmę gali įgyti tik tuo atveju, jeigu jie įtraukiami į sandorio sąlygas.

Sandorio pagrindas – tiesioginis teisinis tikslas, galutinis teisinis rezultatas, dėl kurio sudaromas
sandoris, kurio šalys siekia jį sudarydamos. (pvz. pirkimo-pardavimo sutarty tai nuosavybės įgijimas už
mokestį).
Tikslas- asmens įsivaizduojami padariniai, kurie turi atsirasti sudari sudarius sandorį.

Motyvas – suvoktos vidinės (ek., socialinės ar kt.) paskatos ,kurios lemia asmens norą sudaryti sandorį.
Sandorių galiojimo sąlygos

Kiekvieno sandorio būtini elementai yra: subjektai, valia, valios išreiškimas, turinys, kurį sudaro
išreiškiantv alią suformuluotos sąlygos, ir forma. Šie sandorio elementai turi atitikti įstatymo
reikalavimus. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas
negaliojančiu. Kad sandoris galiotų, reikalingos šios sąlygos:

1) sandorį sudarantys fiziniai asmenys turi būti veiksnūs, o juridiniai asmenys turi turėti atitinkamą
teisnumą;

2) sandorio turinys turi atitikti įstatymuose nurodytus reikalavimus;

3) sandorio dalyvių valios išraiška turi atitikti jų tikrąją valią;

4) sandoris turi būti išreikštas įstatyme numatyta forma.

Sandoriai, kurie neatitinka tokių sąlygų paprastai negalioja arba gali būti pripažinti negaliojančiais

Sandorio forma. Sandorio teisinė registracija.

Pagal CK 1.71 1 ir 2 dalis:

1. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.
2. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio
matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).
1.72 straipsnis. Žodinė sandorių forma
1. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi
žodžiu.

2. Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja
įstatymams ar sutarčiai.

Žodine forma gali būti sudaryti tokie sandoriai:

 Sandoriai, kurie įvykdomi juos sudarant (pvz., prekių įsigijimas parduotuvėje)

 Sandoriai, kurių šalys yra FA ir kurių suma sudarant yra mažesnė nei 1500 eu jeigu įstatymas
nereikalauja rašytinės formos.
 Kiti sandoriai, kuriems įstatymas ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos.
 Sandoriai, kurie gali būti sudaromi žodžiu, gali būti sudaryti ir konkliudentiiniais veiksmais, nes
sandoris, kuriam įstatymas nenumato konkrečios sudarymo formos, laikomas sudarytu, jeigu iš
asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį.

Tam tikrais atvejais įvykdant žodine forma sudarytą sandorį išduodamas tam tikras rašytinis
dokumentas (pvz., kasos čekis, perdavimo - priėmimo aktas). Tačiau tai nekeičia sandorio formos,
nes tokio dokumento paskirtis yra ne išreikšti ir įtvirtinti šalių valią, o patviritnti sandorio įvykdymą,
ir (arba) įvykdyti kitų teisės aktų reikalavimus.

1.73 straipsnis. Rašytinė sandorių forma

1. Paprasta rašytine forma turi būti sudaromi:
1) fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas
tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1240, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14518
 
2) juridinių asmenų steigimo sandoriai, išskyrus ūkinių bendrijų steigimo sandorius, kurie turi
būti sudaromi notarine forma;
3) prekių pirkimopardavimo išsimokėtinai sutartys;
4) draudimo sutartys;
5) arbitražiniai susitarimai;
6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys;
7) preliminarinės sutartys;
8) asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys;
9) taikos sutartys;
10) motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1851, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10597
 
11) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę
formą.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1851, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10597
 
2. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio
šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių
pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais
įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.
 3. Šalys susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam tikrų
asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir t. t.) bei
numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes. Kai šalys šių reikalavimų
nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2074, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 78-4015 (2012-07-04)
 
1.74 straipsnis. Notarinė sandorių forma
1. Notarine forma turi būti sudaromi:
1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto
suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo
sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip;
2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);
3) uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai
ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika
tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės
vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti
finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos
sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1091, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12715
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-557, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12060
 
4) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1091, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-09-23, i. k. 2014-12715
 
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2001, 2012-05-10, Žin., 2012, Nr. 57-2824 (2012-05-19)
 
1.75 straipsnis. Teisinė sandorių registracija
1. Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris
galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo
sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus
atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.
2. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir
įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.
3. Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį
įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė
vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo.
4. Jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad
teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo.
5. Privalomą sandorių teisinę registraciją atliekančių valstybės institucijų ar kitų organizacijų
darbuotojų neteisėtais veiksmais asmenims padarytą žalą atlygina valstybė.
 
1.76 straipsnis. Rašytinės formos sandorių pasirašymas
1. Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Jeigu fizinis asmuo dėl fizinio
trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas
asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba įmonės, įstaigos ar
organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas, arba stacionarinės gydymo įstaigos,
kurioje jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, arba karinio dalinio vadas ar jo
pavaduotojas, kai sandorį sudaro karys, arba tolimajame plaukiojime esančio laivo kapitonas, kartu
nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti.
2. Jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais
atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Jeigu tokių duomenų nėra, šalys,
kilus ginčui, negali remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti.
 
1.77 straipsnis. Kitokios, negu įstatymo leidžiama, formos sandorių sudarymas
1. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos
rašytinės formos ar notarinės formos.
2. Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę
formą.

Rašytinės formos nesilaikymas sukelia CK gali atsirasti dvejopos pasekmes CK 1.93 str. 2 d. nesilaikymas
atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais ir negalioja, kai yra įsakmiai nurodyta įstatyme (CK 1.73
straipsnyje). Yra taip pat konkreciose 6 knygos normose – pvz 6.969

Kokiais privaloma notarinė? Peržiūrėti šeštą knygą ir susirasti kokiom sutartim yra privaloma rašytinė
forma, ir kokiom nesilaikant rašytinės formos įstatymas įsakmiai nurodo, kad negalioja.

O kokie yra kiti atvejai, kai šis kodeksas sako, kad konkreti sutartis yra sudaroma privaloma notarine
forma? Pvz įmonės pirkimo – pardavimo sutartis.

Yra notarinė ir paprasta rašytinių sandorių sudarymo forma.

Sandorio teisinė registracija: Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją.
Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais
atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių
susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo
sandorio įregistravimo. (Pagal CK 1.75 1 dalį)

Tik tam tikrais atvejais registracija turi turėti konstatuojamąją reikšmę.

IŠ SANDORIŲ

143-144

2,4,5, 10, 13-16 IMTINAI, 18-20 IMTINAI, 28