SEMINARAS NR. IV.

TEMA: LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS TEISĖS AIŠKINIMAS, VIENODINIMAS.

CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS.

Civilinės teisės aiškinimas. Civilinės teisės vienodinimas.

Civilinio teisinio santykio samprata. Civilinio teisinio santykio subjektai. Civilinis teisinis
subjektiškumas. Civilinio teisinio santykio objektas. Civilinio teisinio santykio turinys ir forma. Civilinių
teisinių santykių rūšys. Civilinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo, pasibaigimo pagrindai.

Klausimai:
1. Civilinės teisės aiškinimas.
Teisė yra ne tik kas yra užrašyta įstatymuose, bet ir kaip aiškina teismai.
Aiškinimo metodai 1.9str. 3d.:
 Teleologinis-

2. Civilinės teisės unifikavimas.
Tai kai ES t.a. visiškai pakeičia nacionalinės t.a. tam tikroje srityje. Unifikavimas vyksta ES mastu, kai
direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Pasauliniu mastu
3. Kokie elementai sudaro civilinį teisinį santykį?
 Yra tarp kelių subjektų, pvz. tarp subjekto ir objekto
 Objektas (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatas,
informacija...)
 Turinys, kaip subjektai veiks objektą
4. Kas gali būti civilinio teisinio santykio subjektu?
Gali būti fizinis asmuo, juridinis asmuo (įmonės, uždaroji akcinė bendrovė (tam kad tenkint privačius
interesus), viešieji juridiniai asmenys (viešuosius interesus tenkina).
5. Ar yra įmanomas teisinis santykis tarp asmens ir daikto?
Neįmanomas, daiktasnėra teisinis subjektas, teisinis santykis susidaro tarp tam tikrų subjektų.
6. Iš ko susideda civilinis teisinis subjektiškumas?
Subjektiškumas- tai CT nustatyta fizinių, juridinių, asmenų bei valstybės ar savivaldybių galimybė būti civilinių
teisinių santykių subjektais.
Turinį sudaro šie elementai: galimybė pačiam pasirinkti elgesio variantą (savininko teisė dovanoti, pačiam
naudoti daiktą), galimybė reikalauti, kad kiti asmenys elgtųsi tam tikru būdu (grąžintų skolą, atliktų darbus),
galimybė imtis priemonių subjektinei teisei ginti (kreiptis į teismą su tam tikru reikalavimu).
Fizinių asmenų teisnumas (įgyjamas gimstant, nuo pirmo savarankiško įkvėpimo) ir veiksnumas (nuo 14 metų),
juridinių asmenų teisnumas ir veiksumas
7. Kaip yra suvokiamas civilinio teisinio santykio objektas?
Materialinės ar asmeninės vertybės, kurios yra asmenų individualių ar kolektyvinių poreikių įgyvendinimo
priemonė.
8. Ar žmogus gali būti civilinio teisinio santykio objektu? Juridinis asmuo?
Žmogus negali būti civilinio teisinio santykio objektu, jis visada yra tik subjektas. Juridinis asmuo gali, nes j.a.
gali būti turtinė teisė.
9. Kaip suvokiama subjektinė civilinė teisė? O subjektinė civilinė pareiga?
Subjektinė teisė yra skirta teisę turinčio asmens teisėto intereso patenkinimui užtikrinti, o subjektinė pareiga
skirta subjektinės teisės įgyvendinimui užtikrinti.

10. Kokiu pagrindu atsiranda, keičiasi ar pasibaigia civilinis teisinis santykis?

Sąlygos teisiniams santykiams atsirasti:
1) Civilinės teisės normos reglamentuoja subjektų teises ir pareigas (pvz 4tos knygos normos reglamentuoja
daiktinius teisinius santykius).
2) Asmuo atitinka subjektiškumo turinį. Pvz. LR K. 47str. Užsieniečiams ribojama galimybė įsigyti žemę,
tad toks asmuo netaptų teisinio santykio subjektu.
3) Įstatymuose numatytų teisinių faktų (juridinių faktų buvimas), norint kad atsirastų teisinis santykis, turi
įvykti tam tikras teisinis faktas (pvz, sandoris, paveldėjimas).
Juridiniai (teisiniai) faktai:
 Veiksmai
 a) Teisėti
I. Juridiniai poelgiai
II. Juridiniai aktai-
b) Neteisėti
 Įvykiai
11. Kuo skiriasi teisiniai aktai ir teisiniai poelgiai?
Teisiniai aktai- tai civilinės teisės subjektų veiksmai, kuriais tiesiogiai siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti
teisinius padarinius. Teisiniai aktai ya skirstomi į valdžios institucijų aktus ir sandorius.
Teisiniai poelgiai- tai civilinės teisės subjektų veiksmai, kuriuos atlikus teisiniai padariniai atsiranda, pasikeičia
ar baigiasi nepriklausomai nuo asmens noro. Pvz. Sukurdamas kūrinį asmuo išreiškia save kaip asmenybę, o
kūrinio sukūrimas nepriklausomai nuo asmens noro sukuria ir teisinius padarinius: atsiranda autoriaus teisės.
12. Kuo skiriasi absoliutiniai ir santykiniai (reliatyviniai) civiliniai teisiniai santykiai?
Absoliutiniai civiliniai teisiniai santykiai- šiuo atveju nėra konkrečiai įpareigoto asmens, yra neapibrėžtas
amenų ratas. Pvz. Esant nuosavybės teisei, visi asmenys yra įpareigoti nepažeisti savininko teisės, laisvai
valdyti, naudoti jam priklausantį turtą. Neapibrėžta civilinių subjektų grupė.
Santykiniai civiliniai teisiniai santykiai- šiuo atveju yra įpareigotas konkretus asmuo reikalaujančio subjekto
atžvilgiu. Apibrėžta civilinių subjektų grupė, skirta konkretiems asmenims. Pvz. Skolininkas yra įpareigotas
grąžinti skolą ne betkokiam asmeniui, būtent kreditoriui.
13. Kuo skiriasi daiktiniai (absoliutiniai t. santykiai) ir prievoliniai (santykiniai) teisiniai
santykiai?
Daiktinės teisės – tai tam tikram subjektui priklausančios teisės į daiktą, negalima pažeisti kito subjekto teisės į
tam tikrą objektą.
Prievolių teisė reglamentuoja santykius, vadinamus prievolėmis. Tai santykis tarp konkrečių asmenų, kurie yra
įpareigoti vieni kitų atžvilgiu.

Norminė literatūra:
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu 2000-07-18 Nr. VIII-1864 // Žin., 2000, Nr.74.

Specialioji literatūra
1. Civilinė teisė. Bendroji dalis.- Vadovėlis. Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytė-Kvainauskienė,
Julija Kiršienė, Vytautas Pakalniškis, Leonas Virginijus Papirtis, Daina Petrauskaitė, Ramutė
Ruškytė, Pranciškus Vitkevičius. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007.
2. Civilinė teisė. Bendroji dalis. Vytautas Mizaras, Alfonsas Vileita, Valentinas Mikelėnas ir kt.,
Vilnius: Justitia, 2009.
3. Civilinio kodekso komentaras. I knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001.
4. Sakavičius J. Kai kurie daiktinės ir prievolinės teisės santykio probleminiai aspektai //
Jurisprudencija. 2008, Nr. 5 (107), p. 42-49.
5. Mikelėnas V. Privatinės teisės vienodinimas ES: laimėjimai ir perspektyvos // Justitia. 2004, Nr. 6.
6. Sakalauskas J. Šiuolaikinės civilinės teisės raidos tendencijos ir perspektyvos // Teisės žinios. 2005,
Nr.