LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, SIGALIOJIMO IR GYVENDINIMO

STATYMAS
2016 m. rugsjo 14 d. Nr. XII-2603
Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimas

iuo statymu Lietuvos Respublikos Seimas patvirtina Lietuvos Respublikos darbo
kodeks (toliau Darbo kodeksas) (pridedama).
2 straipsnis. statymo sigaliojimas
is statymas, iskyrus io statymo 6 straipsnio 1 dal, sigalioja 2017 m. sausio 1 d.

3 straipsnis. Darbo kodekso taikymas darbo santykiams

Darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso sigaliojimo dien, taikomos Darbo
kodekso nuostatos, iskyrus io statymo 6 straipsnio 611 dalyse nustatytus atvejus.
4 straipsnis. Kit statym ir kit teiss akt galiojimas
Kiti statymai ir kiti teiss aktai, galioj Lietuvos Respublikoje Darbo kodekso
sigaliojimo dien, galioja tiek, kiek neprietarauja Darbo kodeksui, iskyrus atvejus, kai Darbo
kodeksas pirmenyb suteikia kit statym normoms.
5 straipsnis. statym pripainimas netekusiais galios
sigaliojus iam statymui, pripastami netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo
statymas Nr. IX-926 su visais pakeitimais ir papildymais;
2) Lietuvos Respublikos darbo taryb statymas Nr. IX-2500 su visais pakeitimais ir
papildymais;
3)

Lietuvos

Respublikos

darbinimo

per

laikinojo

darbinimo

mones

statymas

Nr. XI-1379 su visais pakeitimais ir papildymais;

4)

Lietuvos

Respublikos

garantij

Nr. X-199 su visais pakeitimais ir papildymais;

komandiruotiems

darbuotojams

statymas

2
5) Lietuvos Respublikos delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo santykiais,
pavluot mokjim statymas Nr. I-1214 su visais pakeitimais ir papildymais.
6 straipsnis. statymo gyvendinimas ir taikymas
1. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiotos institucijos, Lietuvos Respublikos
socialins apsaugos ir darbo ministras ir kitos iame statyme nurodytos institucijos iki Darbo
kodekso sigaliojimo priima iuo statymu patvirtinto Darbo kodekso gyvendinamuosius teiss
aktus.
2. Trumpalaiks sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso sigaliojimo, tsiasi ir joms
taikomos terminuot darbo sutari nuostatos.
3. Darbo sutartys dl antraeili pareig, sudarytos iki Darbo kodekso sigaliojimo, tsiasi
ir joms taikomos terminuot ar neterminuot darbo sutari nuostatos.
4. Nuotolinio darbo sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso sigaliojimo, tsiasi ir joms
taikomos

terminuot

ar

neterminuot

darbo

sutari

nuostatos

ir

nuotolin

darb

reglamentuojanios Darbo kodekso nuostatos.

5. Vieno darbdavio su tuo paiu darbuotoju sudarytos kelios darbo sutartys nuo Darbo
kodekso sigaliojimo lieka galioti nustatant pagrindin darbo sutart ir susitariant dl papildom
darbo funkcij ir ioms sutartims taikomos susitarim dl papildomo darbo reglamentuojanios
Darbo kodekso nuostatos. Jeigu alys nenustato pagrindins ar papildomos darbo funkcijos,
pagrindine laikoma ta funkcija, dl kurios susitarta pirmiau.
6. Jeigu darbuotojas dl darbo sutarties nutraukimo ratu buvo sptas arba pats ratu
spjo ar pra dl darbo sutarties nutraukimo ne dl darbuotojo kalts iki Darbo kodekso
sigaliojimo, jis yra atleidiamas pagal iki Darbo kodekso sigaliojimo galiojusias nuostatas.
7. Jeigu skundas, praymas nagrinti individual darbo gin yra paduotas ar iekinys dl
darbo teisi gyvendinimo yra pareiktas iki Darbo kodekso sigaliojimo, skundas, praymas yra
sprendiami pagal iki Darbo kodekso sigaliojimo galiojusias nuostatas.
8. Nuo Darbo kodekso sigaliojimo kasmetins atostogos, kurias teis gyta iki Darbo
kodekso sigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, u kiekvienas septynias kalendorines dienas
atostog suteikiant penkias darbo dienas kasmetini atostog (jeigu dirbama penkias dienas per
savait) arba eias darbo dienas u kiekvienas septynias dienas (jeigu dirbama eias dienas per
savait). Darbuotojai, iki Darbo kodekso sigaliojimo turintys nepanaudot kasmetini atostog
daugiau kaip u trejus darbo metus, turi teis jas inaudoti iki 2019 m. liepos 1 d.
9. Darbo drausms paeidim procedros, pradtos iki Darbo kodekso sigaliojimo,
baigiamos pagal iki Darbo kodekso sigaliojimo galiojusias nuostatas.

3
10. Darbdaviai, kuri vidutinis darbdavio darbuotoj skaiius Darbo kodekso sigaliojimo
dien yra dvideimt ir daugiau, per eis mnesius nuo Darbo kodekso sigaliojimo dienos
sakymu sudaro darbo tarybos rinkim komisij Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka.
11. Iki Darbo kodekso sigaliojimo sudarytos kolektyvins sutartys galioja pagal iki io
statymo sigaliojimo galiojusi teiss akt nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. birelio 30 d.
12. Valstybin darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo
ministerijos atlieka Darbo kodekso gyvendinimo stebsen ir iki 2018 met ir kiekvien
vlesni met gruodio 31 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos
Respublikos Seimui Darbo kodekso gyvendinimo stebsenos ir pasiekt rezultat vertinimo
paym, kurioje nurodomos teigiamos ir neigiamos Darbo kodekso ir su jo gyvendinimu
susijusi teiss akt gyvendinimo pasekms (teiss paeidim skaiius ir klasifikacija (tarp j
darbo laiko apskaitos, informavimo ir konsultavimo, darbo apmokjimo norm paeidimai);
atleidim i darbo skaiius pagal atleidimo pagrindus; darbo gin dl teiss darbo gin
komisijose skaiius, dalykas, rezultatai; pareikt iekini teisme dl darbo gin dl teiss
skaiius; terminuot darbo sutari skaiius; nenustatytos apimties darbo sutari skaiius;
moni, taikani sumin darbo laiko apskait, skaiius; darbdavi praym suteikti sutikim
nutraukti darbuotoj atstovavim darbdavio lygmeniu gyvendinani asmen darbo sutart
darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir praym pabloginti btinsias darbo sutarties slygas,
palyginti su ankstesnmis j btinosiomis darbo sutarties slygomis ar palyginti su kit tos
paios kategorijos darbuotoj btinosiomis darbo sutarties slygomis, skaiius ir tenkint toki
praym skaiius; darbuotoj atstov monse skaiius) ir pasilymai dl Darbo kodekso ir kit
su jo gyvendinimu susijusi statym tobulinimo.
13. Iki Darbo kodekso sigaliojimo veikusi Lietuvos Respublikos trial taryba savo
veikl tsia pagal iki io statymo sigaliojimo galiojusi teiss akt nuostatas tol, kol
vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis bus sudaryta nauja Lietuvos Respublikos trial
taryba, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 1 d.
Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym.

Respublikos Prezident

Dalia Grybauskait

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
2016 m. rugsjo 14 d.
statymu Nr. XII-2603
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO KODEKSAS

I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
DARBO TEISS NORMOS IR J REGLAMENTUOJAMI VISUOMENINIAI
SANTYKIAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso paskirtis ir reglamentuojami
visuomeniniai santykiai
1.

Lietuvos

Respublikos

darbo

kodeksas

(toliau

Kodeksas)

reglamentuoja

individualiuosius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutart io kodekso nustatyta
tvarka.
2. is kodeksas taip pat reglamentuoja visuomeninius santykius, kurie susij su
individualiaisiais darbo santykiais (santykiai iki darbo sutarties sudarymo ir po jos nutraukimo,
kolektyviniai darbo santykiai, nagrinjant ginus tarp darbo santyki dalyvi atsirandantys
santykiai, su statymo laikymusi ir prieira susij santykiai ir kiti).
3. io kodekso ir kit Lietuvos Respublikos statym nustatytais atvejais is kodeksas
reglamentuoja

ir

kit

statym

reglamentuojamus

visuomeninius

santykius,

atsirandanius

asmenims gyvendinant profesin, tarnybin, krybin ar kitoki veikl.

4. io kodekso nuostatos suderintos su Europos Sjungos teiss akt, nurodyt io
kodekso priede, nuostatomis.
2 straipsnis. Darbo santyki teisinio reglamentavimo principai
1. Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrtumo, teist lkesi
apsaugos ir visokeriopos darbo teisi gynybos, saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg
sudarymo, darbo santyki stabilumo, laisvs pasirinkti darb, teisingo apmokjimo u darb,
darbo teiss subjekt lygybs, nepaisant j lyties, lytins orientacijos, rass, tautybs, kalbos,
kilms, socialins padties, tikjimo, ketinimo turti vaik (vaik), santuokins ir eimins

2
padties, amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs politinms partijoms ir asociacijoms,
aplinkybi,

nesusijusi

su

darbuotoj

dalykinmis

savybmis,

asociacij

laisvs,

laisv

kolektyvini deryb ir teiss imtis kolektyvini veiksm principais.

2. Atskir darbo teiss institut teisiniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis ir kitais
darbo teiss principais.
3 straipsnis. Lietuvos darbo teiss altiniai
1. Darbo teiss normas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, is kodeksas, kiti
darbo

santykius

reglamentuojantys

statymai,

Europos

Sjungos

teiss

aktai,

Lietuvos

Respublikos tarptautins sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai ir kit valstybs

institucij norminiai teiss aktai, kolektyvins sutartys, darbdavio ir darbo taryb susitarimai ir
kiti vietiniai norminiai teiss aktai.
2. Jeigu yra io kodekso ir kit statym prietaravim, taikomos io kodekso normos,
iskyrus atvejus, kai is kodeksas pirmenyb suteikia kit statym normoms.
3. gyvendinant Europos Sjungos teiss aktus, kituose statymuose gali bti nustatytos
kitokios, negu nustato is kodeksas, darbo santykius reglamentuojanios normos.
4. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys darbo santykiams tiesiogiai taikomos tik
tada, kai tiesioginis tarptautins sutarties normos taikymas kyla i ios sutarties.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai ir kit valstybs institucij norminiai
teiss aktai darbo santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek nustato is kodeksas.
6. Kolektyvini sutari ir darbdavio ir darbo taryb sudaryt susitarim normins
nuostatos nustato j taikymo srit patenkani darbdavi ir darbuotoj tarpusavio teises ir
pareigas ir yra jiems privalomos.
7. io kodekso ir kit statym nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat naudodamasis dl
darbo sutarties jam tenkania teise organizuoti pavaldi darbuotoj darb, darbdavys gali
priimti vietinius norminius teiss aktus, kurie reglamentuot vis ar dalies darbuotoj darbo
slygas ar tvark darbovietje.
8. Darbdavio ir darbo tarybos susitarim, vietini normini teiss akt, Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarim ir kit valstybs institucij normini teiss akt nuostatos
negali pabloginti darbuotoj padties, palyginti su ta, kuri nustato is kodeksas ir statymai,
iskyrus i teiss akt nustatytas iimtis. Jeigu darbdavio ir darbo tarybos susitarimas, vietinis
norminis teiss aktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar kitos valstybs institucijos norminis
teiss aktas prietarauja io kodekso ar statymo normoms, taikomos io kodekso ar statymo
normos.

3
9.

Darbdavys privalo

prastais darbovietje

bdais skelbti darbovietje taikomas

galiojanias kolektyvines sutartis, darbdavio ir darbo tarybos susitarimus, vietinius norminius

teiss aktus.
4 straipsnis. Darbo teiss normos ir kit teiss ak normos
1.

Darbo

teiss norm nereglamentuotiems darbo

santykiams taikomos panaius

santykius reglamentuojanios darbo teiss normos.

2. Civilinius santykius reglamentuojanios teiss normos ir civilins teiss principai gali
bti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai
neprietarauja darbo santyki teisinio reglamentavimo esmei.
3. Neleidiama pagal analogij taikyti specialij teiss norm, tai yra bendrj taisykli,
iimtis nustatani norm.
5 straipsnis. Darbo teiss norm aikinimo principai
1. Siekiant utikrinti io kodekso sistemikum ir jo struktrini dali suderinamum,
taikomos io kodekso normos aikinamos atsivelgiant io kodekso sistem ir struktr.
2. Darbo teiss normose vartojami odiai ir j junginiai aikinami pagal j bendrin
reikm, iskyrus atvejus, kai i konteksto aiku, kad odis ar odi junginys vartojamas
specialija teisine, technine ar kitokia reikme. Jeigu bendrin ir specialioji odio reikms
nesutampa, pirmenyb teikiama specialiajai odio reikmei.
3. Nustatant taikomos normos tikrj prasm, atsivelgiama io kodekso ir aikinamos
normos tikslus ir udavinius.
6 straipsnis. Darbo santykius reglamentuojani sutari aikinimas
Darbo sutari, kolektyvini sutari ir susitarim nuostatos aikinamos atsivelgiant
darbo santyki teisinio reglamentavimo principus (io kodekso 2 straipsnis).
7 straipsnis. Darbo teiss norm galiojimas laike
1. Galioja tik statym nustatyta tvarka priimtos ir paskelbtos darbo teiss normos.
2. Darbo teiss normos neturi atgalinio veikimo galios.
8 straipsnis. Lietuvos darbo teiss norm taikymas erdvje
1. Lietuvos darbo teiss normos taikomos darbo santykiams ir tiems su darbo teisi
gyvendinimu ir gynimu susijusiems santykiams, kurie atsiranda, pasikeiia, pasibaigia ar yra
vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje,

iskyrus iame kodekse, kituose statymuose,

4
Europos Sjungos teiss aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse nustatytas
taisykles.
2. Tarptautinio pobdio darbo santykiams taikytin teis nustato is kodeksas ar kiti
statymai, Europos Sjungos teiss aktai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys.

II SKYRIUS
TARPTAUTINIO POBDIO DARBO SANTYKIAMS TAIKYTINA TEIS
9 straipsnis. Komandiruojam darbuotoj darbo santykiams taikytina teis
1. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausanio darbdavio pavedimu laikinai dirbti
usienyje isisto darbuotojo darbo santykiams Lietuvos Respublikos darbo teiss normos
taikomos tiek, kiek j nereglamentuoja tos usienio valstybs, kuri siuniama laikinai dirbti,
imperatyvios nuostatos. usienio valstyb komandiruojam darbuotoj darbo slyg ypatumus
taip pat nustato kitos io kodekso normos.
2. Laikinai Lietuvos Respublikos teritorij dirbti pagal usienio valstybs jurisdikcijai
priklausanio darbdavio pavedim atsistam darbuotojui jo darbo sutariai taikytina teis
taikoma tiek, kiek jo darbo imperatyviai nereglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo teiss
normos.
3. Imperatyviomis nuostatomis laikomi statymai ir kiti teiss aktai ir (arba) kolektyvins
sutartys ar arbitrao sprendimai, kurie buvo paskelbti visuotinai taikytinais ir nuo kuri pagal
taikytinos teiss valstybs teiss aktus negalima nukrypti ali susitarimu.
10 straipsnis. Darbo santyki reglamentavimas diplomatinse atstovybse ir
konsulinse staigose Lietuvoje
1. Darbo santykius su tarptautins organizacijos, usienio valstybs ar jos administracinio
vieneto atstovybe, Lietuvoje atliekania diplomatines ar konsulines funkcijas, reglamentuoja
darbo sutarties ali pasirinkta teis. Jeigu darbo sutarties alys darbo teiss nepasirinko, taikoma
tos valstybs, su kuria darbo santykiai labiau susij pagal sutarties esm ir jos sudarymo bei
vykdymo aplinkybes, teis.
2. Darbo santykius tarp Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausanio fizinio asmens,
veikianio kaip darbuotojas, ir Lietuvoje esanios atstovybs, nurodytos io straipsnio 1 dalyje,
darbuotojo, sudaranio darbo sutart savo ar jo eimos poreikiams tenkinti, reglamentuoja
Lietuvos Respublikos darbo teiss normos, nebent darbo sutarties alys bt susitarusios kitaip.

5
11 straipsnis. Darbo santyki reglamentavimas vandens, oro ir keli transporto
priemonse
1. Darbo santykius laivuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo teiss normos,
jeigu ie laivai plaukioja su Lietuvos Respublikos vliava.
2. Darbo santykius orlaiviuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo teiss normos,
jeigu ie orlaiviai paymti Lietuvos Respublikos skiriamaisiais enklais, iskyrus atvejus, kai
orlaivis be gulos laikinai perduotas naudoti usienio valstybs jurisdikcijai priklausaniam
subjektui.
3. Darbo santykiai keli transporto priemonse, kertaniose bent dviej valstybi sienas,
nustatomi pagal transporto priemon savo veiklos tikslais naudojanio darbdavio buveins viet.
12 straipsnis. Individualiesiems darbo santykiams taikytina teis
1. Jeigu individualieji darbo santykiai yra susij su daugiau negu viena valstybe, darbo
sutarties alys gali pasirinkti taikytin teis ir visiems darbo santykiams, ir atskiriems j
aspektams.
2. Jeigu darbo sutarties alys nepasirinko darbo santykiams taikytinos teiss, jiems
taikoma valstybs, kurioje nuolat dirbama pagal darbo sutart, teis. Jeigu darbuotojas nuolat
nedirba vienoje valstybje, taikoma valstybs, kurioje yra darbuotojui pavedimus teikiantis
darbdavys ar jo darboviet, teis.
3. io straipsnio 2 dalyje nustatytos taisykls netaikomos, jeigu pagal darbo sutarties
esm ir jos sudarymo bei vykdymo aplinkybes darbo santykiai glaudiau susij su kita valstybe.
4. Jeigu darbo sutarties alys pasirenka taikytin teis, kaip nustatyta io straipsnio
1 dalyje, toks pasirinkimas nepaneigia valstybs, kurios teis bt taikoma io straipsnio 2 ir
3 dali pagrindu, imperatyvi norm taikymo.
5. Kitos valstybs teis netaikoma, jeigu jos taikymas prietaraut Lietuvos Respublikos
Konstitucijos, io kodekso ir kit statym nustatytai vieajai tvarkai. Tokiu atveju taikomos
Lietuvos Respublikos darbo teiss normos.
13 straipsnis. Kolektyviniams darbo santykiams taikytina teis
1. Informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotoj dalyvavimo darbdaviui priimant
sprendimus procedroms taikomos valstybs, kurios teritorijoje yra darbdavys ar darbdavio
darboviet, kurioje vykdomos ios procedros, teis.
2. Profesini sjung steigim ir veikl reglamentuoja j steigimo vietos valstybs teis,
o kit darbuotoj atstov teisin status reglamentuoja valstybs, kurioje jie pagal savo
kompetencij veikia, teis, iskyrus atvejus, kai statymai nustato jiems papildom teisi.

6
3. Kolektyvinei sutariai ar darbdavio ir darbuotoj atstov susitarimui sudaryti, taikyti ir
galioti taikoma jos alies darbdavio, darbdavi organizacijos buveins registracijos valstybs
teis, nebent sutarties alys susitart kitaip.
4. Kolektyvini veiksm kolektyviniuose darbo ginuose teistumas nustatomas pagal i
veiksm (veikimo ar neveikimo) vietos valstybs teis.
III SKYRIUS
TERMINAI
14 straipsnis. Termino apibrimas ir termin skaiiavimas
1. Darbo teiss normomis, darbo sutartimi arba darbo gin nagrinjanio organo
nustatytas terminas yra apibriamas kalendorine data arba tam tikru laikotarpiu. Terminas taip
pat gali bti apibrtas nurodant vyk, kuris neivengiamai turt vykti.
2. Terminas, apibrtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kit dien po tos kalendorins
datos arba vykio, kuriais apibrta jo pradia.
3. Metais, mnesiais ar savaitmis apibrti terminai baigiasi atitinkam met, mnesio ar
savaits dien. Jeigu mnesiais apibrtas terminas baigiasi tok mnes, kur nra atitinkamos
dienos, terminas baigiasi to mnesio paskutin dien. Jeigu tiksliai negalima nustatyti, kur
mnes prasidjo

terminas,

skaiiuojamas

metais,

arba kuri dien prasidjo

terminas,

skaiiuojamas mnesiais, termino paskutine diena laikoma atitinkamai birelio trisdeimtoji ir

mnesio penkioliktoji diena.
4. savaitmis ar kalendorinmis dienomis skaiiuojam termin eina ne darbo dienos
(etadienis ir sekmadienis) ir veni dienos. Jeigu paskutin termino diena yra ne darbo ar
veni diena, termino pabaigos diena laikoma artimiausia po jos einanti darbo diena. Dienomis
apibrtas terminas yra skaiiuojamas kalendorinmis dienomis, jeigu statymai nenustato kitaip.
5. Jeigu nustatytas terminas atlikti kok nors veiksm, t veiksm galima atlikti iki
paskutins termino

dienos dvideimt ketvirtos valandos. Raytiniai praymai, pareikimai,

praneimai ar dokumentai, teikti patui ar kitai ryio staigai arba isisti naudojant informacines
technologijas sutartu ar reglamentuotu bdu iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos
valandos, laikomi isistais laiku.
6. Jeigu veiksmas turi bti atliktas darbovietje asmeniui fizikai dalyvaujant, veiksmo
atlikimo terminas pasibaigia t valand, kuri joje pasibaigia darboviets administracijos darbas,
jeigu darbo teiss normos ar susitarimas tarp ali nenustato kitaip.

7
15 straipsnis. Iekinio senatis
1. Iekinio senatis statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali
apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin ar pateikdamas praym inagrinti darbo
gin.
2. Bendrasis iekinio senaties terminas io kodekso reglamentuojamiems santykiams yra
treji metai, jeigu is kodeksas ir kiti statymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesni
iekinio senaties termin.
3. Iekinio senatis netaikoma neturtinio pobdio reikalavimams ginti darbuotojo garb ir
orum, taip pat neturtinei alai, susijusiai su sveikatos sualojimu ar gyvybs atmimu, atlyginti.
statymai gali nustatyti, kad iekinio senatis netaikoma ir kai kuriems kitiems reikalavimams.
4. Iekinio senaiai skaiiuoti ir taikyti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu is kodeksas ar kiti statymai
nenustato speciali iekinio senaties taikymo nuostat.
16 straipsnis. Procesiniai, procedriniai ir naikinamieji terminai
1.

Darbo

statymuose

nustatytiems

procesiniams

terminams

taikomos

Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos dl toki termin taikymo ir skaiiavimo,

iskyrus io kodekso ir kit statym nustatytas iimtis.
2. Jeigu is kodeksas nenustato kitaip, praleist procedrin termin gali atnaujinti j
taikanti alis ar institucija, jeigu ji pripasta, kad terminas praleistas dl svarbi prieasi. Apie
iuo klausimu priimt sprendim termin praleids asmuo privalo bti informuotas per penkias
darbo dienas nuo sprendimo primimo. Darbdavio atsisakymas atnaujinti praleist procedrin
termin gali bti skundiamas darbo ginams dl teiss nagrinti nustatyta tvarka.
3. Jeigu is kodeksas ar kiti statymai nustato naikinamj termin, jam pasibaigus,
pasibaigia alies teis pasinaudoti io kodekso ar kito statymo jai suteikta teise ar j apginti.

IV SKYRIUS
DARBO TEISI GYNIMAS
17 straipsnis. Darbo teisi gynimas darbo ginus nagrinjaniose institucijose
io kodekso ir kit statym nustatyta tvarka darbo teiss norm suteikiamos teiss
ginamos darbo ginus nagrinjaniuose organuose ir teismuose.

8
18 straipsnis. Darbo teisi gynimas administracine tvarka
io kodekso ir kit darbo teiss norm vykdym pagal teiss akt nustatyt kompetencij
kontroliuoja ir j paeidim prevencij vykdo Lietuvos Respublikos valstybin darbo inspekcija
prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Valstybin darbo inspekcija) ir kitos
institucijos.
19 straipsnis. Darbo teisi gynimas per darbuotoj ir darbdavi atstovus
1. Darbuotoj ir darbdavi teises ir interesus io kodekso ir kit statym nustatyta tvarka
gina ir jiems atstovauja j atstovai kolektyviniuose darbo santykiuose.
2. Profesini sjung, darbo taryb, darbuotoj patiktini, darbdavi organizacij
kompetencij ir jos gyvendinimo tvark nustato is kodeksas, kiti statymai, kolektyvins
sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai ir kitos darbo teiss normos.
20 straipsnis. Atsakomyb
Atsakomyb u iame kodekse nustatyt teisi ir pareig nevykdym ar netinkam j
vykdym nustato is kodeksas, kiti statymai ir kitos darbo teiss normos, darbo santyki dalyvi
sutartys ir susitarimai.
II DALIS
INDIVIDUALIEJI DARBO SANTYKIAI
I SKYRIUS
DARBO SUTARTIES ALYS IR J BENDROSIOS PAREIGOS
21 straipsnis. Darbo sutarties alys
1. Darbo sutarties alys yra darbuotojas ir darbdavys.
2. Darbuotojas fizinis asmuo, sipareigojs atlygintinai atlikti darbo funkcij pagal
darbo sutart su darbdaviu. Darbuotoju gali bti visik civilin teisnum ir veiksnum turintis
asmuo, iskyrus darbus, kuriuos leidiama dirbti asmenims iki atuoniolikos met Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka.
3. Darbdavys asmuo, kurio naudai ir kuriam bdamas pavaldus darbo sutartimi darbo
funkcij atlygintinai sipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali bti Lietuvos Respublikos
jurisdikcijai

priklausantis

veiksnum,

taip

pat

juridinis
Lietuvos

ar

fizinis

Respublikos

asmuo,

turintis

teritorijoje

visik

registruotas

civilin teisnum
usienio

ir

valstybs

jurisdikcijai priklausanio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovyb)

9
ar usienio valstybs jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija,
juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovyb) arba toki asmen grup.
4. Darbdavys gali turti vien ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veikl vykdanius
struktrinius organizacinius darinius

(filialus,

atstovybes ar kitus struktrinius,

gamybinius,

prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio
darbuotojai. Jeigu juridinis asmuo turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis
asmuo, iskyrus Lietuvos Respublikos teritorijoje registruot usienio valstybs jurisdikcijai
priklausanio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalin (filial, atstovyb), kuris tokiu
atveju yra laikomas darbdaviu.
5. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali gyvendinti per savo teistus
atstovus ar galiotus asmenis.
22 straipsnis. Vidutinio darbuotoj skaiiaus nustatymo tvarka
1. Vidutinis darbuotoj skaiius nustatomas ir taikomas io kodekso ar kit darbo teiss
norm nustatytais atvejais ir tikslais.
2. Vidutinis darbdavio darbuotoj skaiius su darbdaviu galiojaniais darbo santykiais
ilgiau kaip tris mnesius susijusi darbuotoj skaiius. darbuotoj skaii skaiiuojami ir
vis Lietuvos Respublikos teritorijoje esani darbdavio juridinio asmens filial, atstovybi ir
struktrini organizacini padalini bei kit darboviei darbuotojai. vidutin darbdavio
darbuotoj skaii skaiiuojami ilgiau kaip tris mnesius jo monje dirbantys laikinojo
darbinimo mons darbuotojai.
3. Vidutinis darboviets darbuotoj skaiius su darbdaviu galiojaniais darbo santykiais
ilgiau kaip tris mnesius susijusi toje darbovietje dirbani darbuotoj skaiius.
4. Vidutinio darbdavio ir darboviets darbuotoj skaiiaus nustatymo taisykles tvirtina
Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministras.
23 straipsnis. Informacijos apie darbo santyki bkl teikimas
1. io kodekso, kit statym ir kit darbo teiss norm nustatyta tvarka darbdavys
privalo teikti informacij apie darbuotojus ir j darbo slygas ar kitus darbo santyki aspektus
juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms.
2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotoj skaiius yra daugiau kaip dvideimt, darbo
tarybai ir profesinei sjungai privalo teikti bent kart per metus atnaujinam informacij apie:
1) darbuotoj, iskyrus vadovaujanias pareigas einanius darbuotojus, nuasmenintus
duomenis apie vidutin darbo umokest pagal profesij grupes ir lyt;

10
2) kit informacij, kuri skelbti pareigoja statymai, kolektyvins sutartys, darbdavio ir
darbo tarybos susitarimai.
24 straipsnis. Siningumo ir bendradarbiavimo princip gyvendinimas
1. gyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo
veikti siningai, bendradarbiauti, nepiktnaudiauti teise.
2. Darbo teisi gyvendinimas ir pareig vykdymas neturi paeisti kit asmen teisi ir
statym saugom interes.
3. Savo teises ir pareigas kiekviena alis privalo gyvendinti taip, kad kita alis galt
apginti savo teises, patirdama maiausiai laiko ir kit snaud.
4. Darbdaviui priklausanias darbo priemones darbuotojas turi naudoti darbo reikmms,
iskyrus atvejus, kai darbo sutarties alys susitaria dl darbdaviui priklausani priemoni
naudojimo kitais tikslais slyg ir tvarkos.
5. Kiekviena i ali privalo vengti interes konflikto ir siekti bendros darbdavio ir
darbuotojo ar vis darbuotoj gerovs, darbo santyki darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties
alies teist interes gynimo.
6. Jeigu viena alis nevykdo ar netinkamai vykdo iame straipsnyje nustatytas pareigas,
kita alis turi teis alos atlyginim ar reikalauti, kad jos teiss bt apgintos kitais bdais.
25 straipsnis. Teisingas informavimas ir konfidencialios informacijos apsauga
1. Darbo sutarties alys privalo viena kitai laiku praneti apie bet kokias aplinkybes,
galinias reikmingai paveikti sutarties sudarym, vykdym ir nutraukim. i informacija turi
bti pateikta teisinga, nemokamai ir darbo sutarties ali nustatytais protingais terminais.
2. Darbo sutarties alies kitai darbo sutarties aliai io kodekso, kit darbo teiss norm
ar

sutari

nustatytais atvejais perduodami dokumentai (praneimai,

praymai,

sutikimai,

prietaravimai ir kita) ir kita informacija turi bti pateikiami ratu. Dokument ir informacijos
tinkamu pateikimu ratu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami prastai naudojamomis
informacini technologij priemonmis (elektroniniu patu, mobiliaisiais renginiais ir kita) su
slyga, kad manoma nustatyti informacijos turin, jos pateikj, pateikimo fakt ir laik, taip pat
sudarytos protingos galimybs j isaugoti. Jeigu darbo sutarties alis nurodo pagrstas abejones
dl i abiej slyg buvimo, rodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.
3. Darbo sutartis ir darbo teiss normos turi bti idstytos lietuvi kalba arba lietuvi
kalba ir kita sutarties alims priimtina kalba.
4. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais informacija turi bti perduota lietuvi
kalba. Prie jos gali bti pridedami vertimai vien ar kelias kalbas.

11
5.

Pareig saugoti konfidenciali informacij (informacij, kuri laikoma komercine

(gamybine), profesine, valstybs ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomyb u jos paeidim

reglamentuoja statymai. io kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties alys gali sudaryti
papildomus susitarimus dl konfidencialios informacijos apsaugos.
26 straipsnis. Darbuotoj lyi lygyb ir nediskriminavimas kitais pagrindais
1. Darbdavys privalo gyvendinti lyi lygybs ir nediskriminavimo kitais pagrindais
principus. Tai reikia, kad esant bet koki darbdavio santyki su darbuotojais tiesiogin ir
netiesiogin

diskriminacija,

diskriminuoti lyties,

rass,

priekabiavimas,
tautybs,

kalbos,

seksualinis

priekabiavimas,

nurodymas

kilms, socialins padties, amiaus, lytins

orientacijos, negalios, etnins priklausomybs, narysts politinje partijoje ar asociacijoje,

religijos, tikjimo, sitikinim ar pair, iskyrus atvejus dl asmens ipastamos religijos,
tikjimo ar sitikinim dirbantiems religinse bendruomense, bendrijose ar centruose, jeigu
reikalavimas darbuotojui dl ipastamos religijos,

tikjimo

ar sitikinim, atsivelgiant

religins bendruomens, bendrijos ar centro etos, yra prastas, teistas ir pateisinamas, ketinimo
turti vaik (vaik) pagrindu, dl aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis savybmis,
ar kitais statymuose nustatytais pagrindais yra draudiami.
2.

gyvendindamas

lyi

lygybs

ir

nediskriminavimo

kitais pagrindais principus,

darbdavys, neatsivelgdamas lyt, ras, tautyb, kalb, kilm, socialin padt, ami, lytin
orientacij, negali, etnin priklausomyb, religij, tikjim, sitikinimus ar pairas, iskyrus
atvejus

dl asmens

bendruomense,

ipastamos

religijos,

bendrijose ar centruose,

tikjimo

ar

sitikinim

dirbantiems

religinse

jeigu reikalavimas darbuotojui dl ipastamos

religijos, tikjimo ar sitikinim, atsivelgiant religins bendruomens, bendrijos ar centro

etos, yra prastas, teistas ir pateisinamas, ketinimo turti vaik (vaik) pagrind ar kitus
statymuose numatytus pagrindus, privalo:
1) priimdamas darb, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir slygas;
2) sudaryti vienodas darbo slygas, galimybes tobulinti kvalifikacij, siekti profesinio
tobuljimo, persikvalifikuoti, gyti praktins darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas;
3) naudoti vienodus darbo vertinimo kriterijus ir vienodus atleidimo i darbo kriterijus;
4) u tok pat ir vienodos verts darb mokti vienod darbo umokest;
5) imtis priemoni, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirt priekabiavimo, seksualinio
priekabiavimo ir nebt duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebt persekiojamas ir bt
apsaugotas

nuo

prieiko

elgesio

ar

neigiam

diskriminacijos ar dalyvauja byloje dl diskriminacijos;

pasekmi,

jeigu

pateikia

skund

dl

12
6) imtis tinkam priemoni, kad negaliesiems bt sudarytos slygos gauti darb, dirbti,
siekti karjeros arba mokytis, skaitant tinkam patalp pritaikym, jeigu dl toki priemoni
nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
3. Lyi lygybs ir nediskriminavimo kitais pagrindais princip gyvendinimo ypatumus
gali nustatyti kiti statymai ir kitos darbo teiss normos.
4. Nagrinjant diskriminacijos dl darbo umokesio bylas, atlyginimu u darb laikomas
darbo umokestis ar bet koks kitas atlygis, skaitant atlyg grynaisiais pinigais arba natra, kur
darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna i darbdavio u savo darb.
5. Nagrinjant lyi lygybs ir nediskriminavimo kitais pagrindais bylas, susijusias su
darbo santykiais, darbuotojui nurodius aplinkybes, leidianias daryti prielaid, kad darbuotojas
patyr diskriminacij, darbdaviui tenka pareiga rodyti, kad diskriminacijos nebuvo.
6. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotoj skaiius yra daugiau kaip penkiasdeimt, privalo
priimti ir prastais darbovietje bdais paskelbti lygi galimybi politikos gyvendinimo ir
vykdymo prieiros princip gyvendinimo priemones.
27 straipsnis. Darbuotojo asmens duomen ir jo teiss privat gyvenim apsauga
1. Darbdavys privalo gerbti darbuotojo teis privat gyvenim, utikrinti darbuotojo
asmens duomen apsaug.
2.
darbuotojo

Darbdaviui draudiama tvarkyti su darbo

reikmmis nesusijusius (perteklinius)

asmens duomenis, taip pat pateikti darbuotojo asmens duomenis tretiesiems

asmenims, iskyrus statymuose nustatytus atvejus.

3. Darbuotojai turi bti supaindinti su informacini ir komunikacini technologij
naudojimo bei darbuotoj stebsenos ir kontrols darbo vietoje tvarka.
4. Darbdaviui gyvendinant nuosavybs ar valdymo teises darbo vietoje naudojamas
informacines ir komunikacines technologijas, negali bti paeidiamas darbuotojo asmeninio
susiinojimo slaptumas.
5. Vaizdo stebjimas ir garso raymas darbo vietoje gali bti vykdomas, kai dl darbo
specifikos btina utikrinti asmen, turto ar visuomens saugum ir kitais atvejais, kai kiti bdai
ar priemons yra nepakankami ir (arba) netinkami siekiant ivardyt tiksl, iskyrus atvejus, kai
tiesiogiai siekiama kontroliuoti darbo kokyb ir mast. Apie vaizdo stebjim ir garso raym
konkreioje darboviets vietoje informuojama vaizdiniu ymeniu matomoje vietoje.
6.

Darbuotojo

asmens

duomen

teisin

apsaug

ir

teiss

gyvendinimo ypatumus gali nustatyti statymai ir kitos darbo teiss normos.

privat gyvenim

13
7. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotoj skaiius yra daugiau kaip penkiasdeimt, privalo
priimti ir prastais darbovietje bdais paskelbti darbuotoj asmens duomen saugojimo politik
ir jos gyvendinimo priemones.
28 straipsnis. Darbuotojo eimini sipareigojim gerbimas
1.

Darbdavys

privalo

imtis

priemoni

padti darbuotojui vykdyti jo

eiminius

sipareigojimus.
2. iame kodekse nustatytais atvejais pateikti darbuotoj praymai, susij su eimini
sipareigojim vykdymu, turi bti darbdavio apsvarstyti ir juos motyvuotai atsakyta ratu.
3. Darbuotojo elgesys ir jo veiksmai darbe darbdavio turi bti vertinami siekiant
praktikai ir visapusikai gyvendinti darbo ir eimos darnos princip.
29 straipsnis. Darbuotojo profesinio tobuljimo siekio gerbimas
1. Darbdavys privalo apmokyti darbuotoj dirbti tiek, kiek tai btina jo darbo funkcijai
atlikti.
2. Darbdavys privalo imtis priemoni darbuotoj kvalifikacijai ir j profesionalumui,
gebjimui prisitaikyti prie besikeiiani verslo, profesini ar darbo slyg didinti. iais tikslais
iame kodekse, darbo teiss norm ar ali susitarim nustatytais atvejais ir tvarka darbdavys
sudaro slygas darbuotojui mokytis, tobulinti kvalifikacij ir profesikai tobulti.
30 straipsnis. Darbuotoj garbs ir orumo gynimas
1. Darbdavys privalo sukurti toki darbo aplink, kurioje darbuotojas ar j grup
nepatirt prieik,

neetik,

eminani, agresyvi, ugauli, eidiani veiksm, kuriais

ksinamasi atskiro darbuotojo ar j grups garb ir orum, fizin ar psichologin asmens

nelieiamum ar kuriais siekiama darbuotoj ar j grup bauginti, sumenkinti ar stumti
beginkl ir bejg padt.
2.

Darbdavys imasi vis btin priemoni psichologinio smurto darbo aplinkoje

prevencijai utikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologin smurt darbo aplinkoje,

suteikti.
31 straipsnis. Turtini ir neturtini interes apsauga
1. Darbdavys privalo sudaryti darbuotojui slygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti
darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turt. Darbo sutarties alys susitaria, kad darbuotojas
darbo metu naudos savo priemones ar turt, iskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis

14
aprpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju gali bti susitarta dl darbuotojui
mokamos kompensacijos u jo priemoni ar turto naudojim.
2. Darbuotojas privalo saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas
privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonmis, turtu, taip pat lomis pagal j
tikslin paskirt ir taupiai. Darbdavys turi teis nustatyti jam priklausani ir darbuotojui
perduot darbo priemoni, turto ar l naudojimo tvark, nepaeisdamas iame kodekse ir
kituose statymuose nustatyt darbuotojo teisi.
3. Praneimas valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai apie darbdavio daromus
darbo ar kit teiss norm paeidimus ar kreipimasis darbo ginus nagrinjant organ dl
paeist teisi ar interes gynybos negali bti laikomi veiksmais, paeidianiais darbdavio
turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negali bti dl to persekiojamas ir jam negali bti
taikomos jo interesus paeidianios priemons.
4. Darbuotojo naujovs darbdavio veiklai gerinti ir priemons turtui ar loms efektyviai
panaudoti turi bti skatinamos. Atlyginimo u jas slygos ir skatinimo formos nustatomos darbo
teiss normose ir darbo sutarties ali susitarimuose. Darbuotojo sukurti autori teisi objektai
turi bti saugomi ir u j panaudojim atlyginama statymuose ir susitarimuose nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
DARBO SUTARTIES SVOKA IR DARBO SUTARTIES SLYGOS

PIRMASIS SKIRSNIS
DARBO SUTARTIES SVOKA, JOS TURINYS. BTINOSIOS DARBO SUTARTIES
SLYGOS
32 straipsnis. Darbo sutarties svoka
1. Darbo sutartis darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kur darbuotojas
sipareigoja bdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcij, o darbdavys
sipareigoja u tai atlyginti.
2. Pavaldumas darbdaviui reikia darbo funkcijos atlikim, kai darbdavys turi teis
kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklsta
darbdavio nurodymams ar darbovietje galiojaniai tvarkai.
3. Atliekant darbo funkcij, kylanti komercin, finansin ar gamybin grsm tenka
darbdaviui.

15
33 straipsnis. Darbo sutarties turinys
1. Darbo sutarties slygos yra btinosios ir papildomos.
2. Btinosios darbo sutarties slygos slygos (darbo funkcija, darbo apmokjimo
slygos ir darboviet), dl kuri susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta.
3. Papildomos darbo sutarties slygos darbo sutarties ali susitarimu nustatomos darbo
slygos, kurios sukonkretina darbo teiss normas arba tvirtina joms neprietaraujant darbo
sutarties ali susitarim dl darbo. i slyg neprivaloma sulygti darbo sutartimi, taiau jos
tampa darbo sutarties alims privalomos, kai dl j susitariama.
4. Darbo sutartyje, kurioje nustatytas mnesinis darbo umokestis yra ne maesnis negu
du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto alies kio vidutinio mnesinio bruto
darbo umokesio dydiai, galima nukrypti nuo iame kodekse ar kitose darbo teiss normose
nustatyt

imperatyvi

minimaliuoju poilsio

taisykli,
laiku,

iskyrus

darbo

taisykles,

susijusias

su maksimaliuoju darbo

sutarties sudarymu ir pasibaigimu,

ir

minimaliuoju darbo

umokesiu, darbuotoj sauga ir sveikata, lyi lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais,

jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interes pusiausvyra. Ginai dl toki
susitarim teistumo nagrinjami darbo ginams dl teiss nagrinti nustatyta tvarka. Nustaius,
kad darbo sutarties slyga prietarauja iame kodekse ar kitose darbo teiss normose nustatytoms
imperatyvioms taisyklms ar darbo sutartimi nra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interes
pusiausvyros, darbo sutarties slyga negali bti taikoma, o turi bti taikoma io kodekso ar darbo
teiss normos taisykl. Bet kuriuo atveju darbo sutarties slyga gali gerinti darbuotojo padt,
palyginti su ta, kuri nustatyta iame kodekse ar kitose darbo teiss normose.
5. alys negali sudaryti civilinio pobdio susitarim dl iame kodekse nustatyt teisi
ir pareig gyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo teiss normos.
6. Ginai, kylantys dl darbo sutarties slyg galiojimo, j vykdymo ar netinkamo j
vykdymo ar alos atlyginimo, nagrinjami darbo ginams dl teiss nagrinti io kodekso
nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Btinosios darbo sutarties slygos
1. Kiekvienoje darbo sutartyje turi bti susitarta dl darbo funkcijos, darbo apmokjimo
ir darboviets.
2. Darbo funkcija gali bti laikomas bet koki veiksm, paslaug ar veiklos atlikimas,
taip pat tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibriama
darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) aprae. Darbuotojo praymu
informacij apie susitartos darbo funkcijos turin ir jos apimt (darbo norm) ar darbo funkcijai

16
keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti ratu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo
praymo pateikimo darbdaviui dienos.
3. Darbo sutartyje alys nustato darbo umokest per mnes (mnesio alg) ar darbo
valand (valandin atlyg), kuris negali bti maesnis u Lietuvos Respublikos Vyriausybs
patvirtint minimalij mnesin alg ar minimalj valandin atlyg. Darbo sutarties alys gali
sulygti ir dl pried, priemok, premij ar kitokio papildomo apmokjimo pagal vairias darbo
apmokjimo sistemas.
4. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dl darboviets, kurioje savo darbo funkcij
atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darboviets vieta. Jeigu
darbuotojas neturi pagrindins darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nra nuolatin, darbuotojo
darboviete laikoma ta darboviet, i kurios darbuotojas gauna nurodymus.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAPILDOMOS DARBO SUTARTIES SLYGOS
35 straipsnis. Susitarimas dl papildomo darbo
1. Darbo sutarties alys susitarimu dl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties
dalimi, gali susitarti dl darbo sutartyje anksiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos
atlikimo. Tokia veikla gali bti atliekama laisvu nuo pagrindins darbo funkcijos atlikimo laiku
(susitarimas dl darbo funkcij jungimo) arba atliekama tuo paiu metu kaip ir pagrindin darbo
funkcija (susitarimas dl darbo funkcij gretinimo), arba susitariama dl projektinio darbo
(susitarimas dl projektinio darbo). Susitarimui dl projektinio darbo mutatis mutandis taikomi
iame kodekse nustatyti projektinio darbo sutarties ypatumai.
2. Darbo sutarties alys taip pat turi teis susitarti dl pagrindins darbo funkcijos ir
papildomos darbo funkcijos sukeitimo tam tikram laikotarpiui ar neterminuotai.
3. Vykdant susitarimus dl papildomo darbo, negali bti paeisti io kodekso ar kit
darbo teiss norm nustatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
4. Susitarime dl papildomo darbo turi bti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama
papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo umokestis ar priemoka u
papildom darb ar kita.
5. Susitarim dl papildomo darbo viena darbo sutarties alis gali nutraukti, spjusi ratu
kit darbo sutarties al prie penkias darbo dienas. Susitarimas dl papildomo darbo taip pat
pasibaigia, nutrkus pagrindins darbo funkcijos darbo sutariai, nebent darbo sutarties alys
susitaria kitaip.

17
6. Esant pagrindins ir papildomos darbo funkcij konfliktui, darbuotojas pirmenyb turi
teikti pagrindinei darbo funkcijai, nebent darbdavys nustato kitaip.
7. Jeigu atlikdamas susitarime dl darbo funkcij jungimo numatyt papildom darbo
funkcij darbuotojas dl to gyja teis naudotis iame kodekse ar kitose darbo teiss normose
nustatytomis papildomomis teismis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo
laiku, atostogomis ir kita), jos iam darbuotojui taikomos tik tada, kai atliekama papildoma
funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama.
36 straipsnis. Susitarimas dl ibandymo
1. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas
tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutart darbo sutarties alys gali sulygti dl ibandymo.
2. Ibandymo terminas negali bti ilgesnis negu trys mnesiai, neskaitant laiko, kai
darbuotojas nebuvo darbe dl laikinojo nedarbingumo, atostog ar kit svarbi prieasi.
Pratsti ibandymo laikotarp darbo sutarties ali susitarimu draudiama.
3. Pripains, kad ibandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki ibandymo termino
pabaigos gali priimti sprendim nutraukti darbo sutart, apie tai ratu spjs darbuotoj prie tris
darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokti ieitins imokos.
4. Darbuotojas gali per ibandymo termin nutraukti darbo sutart, apie tai ratu spjs
darbdav prie tris darbo dienas. is spjimas gali bti atauktas ne vliau kaip kit darbo dien
po jo pateikimo. Darbuotojo pateiktas ir neatauktas spjimas pabaigia darbo sutart ir
darbdavys ne vliau kaip paskutin darbo dien privalo forminti darbo sutarties pasibaigim.
37 straipsnis. Susitarimas dl mokymo ilaid atlyginimo
1. Darbo sutarties alys gali susitarti dl darbdavio turt darbuotojo mokymo ar
kvalifikacijos tobulinimo ilaid atlyginimo slyg, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio
iniciatyva dl darbuotojo kalts arba darbuotojo iniciatyva be svarbi prieasi.
2. Atlygintos gali bti tik ilaidos, susijusios su darbuotojo ini ar gebjim, virijani
darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Susitarime gali bti nustatyta, ar mokymo ar
kvalifikacijos

tobulinimo

ilaidas

skaiiuojamos

kitos

komandiruots

ilaidos

(kelions,

nakvyns ir kita).
3. Atlygintos gali bti tik darbdavio turtos ilaidos per paskutinius dvejus metus iki
darbo sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinje sutartyje nustatytas kitoks terminas, kuris
negali viryti trej met.
4. Jeigu darbuotojas savo iniciatyva studijuoja, siekdamas studij krypties bakalauro,
magistro kvalifikacinio laipsnio ir (arba) profesins kvalifikacijos pagal formaliojo profesinio

18
mokymo programas, ir darbdavys apmoka visas ar ne maiau kaip pus i ilaid, darbo
sutarties alys papildomai gali susitarti dl to, kad darbuotojas laikotarpiu, iki tsia darbdavio
lomis apmoktas studijas, ir per trejus metus po io laikotarpio pabaigos darbo sutart savo
iniciatyva be svarbi prieasi gali nutraukti tik atlygins darbdaviui jo patirtas ilaidas.
38 straipsnis. Susitarimas dl nekonkuravimo
1. Darbo sutarties alys gali sulygti dl to, kad darbuotojas, pasibaigus darbo sutariai,
tam tikr laik nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutart su kitu darbdaviu, taip pat
nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankikos komercins arba gamybins veiklos,
jeigu i veikla tiesiogiai konkuruot su darbdavio vykdoma veikla. is susitarimas galioja ne
ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo.
2. Susitarimai dl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turiniais speciali ini ar
gebjim,

kurie

gali

bti

pritaikyti

konkuruojanioje

su

darbdaviu

monje,

staigoje,

organizacijoje ar pradjus vykdyti savarankik veikl ir taip padaryti darbdaviui alos.

3. Susitarime dl nekonkuravimo turi bti apibrta draudiama darbuotojui darbo ar
profesin veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir
susitarimo dl nekonkuravimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu
darbuotojui turi bti mokama kompensacija, kurios dydis ne maiau kaip keturiasdeimt
procent darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo umokesio.
Kompensacija darbuotojui u nekonkuravim negali bti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu.
4. Darbuotojas, paeids susitarim dl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dl
nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojani darbo ar profesin veikl, grinti gaut
kompensacij ir atlyginti darbdaviui padaryt

al.

Iankstiniai susitarimai dl netesyb,

virijantys darbuotojo gaunam nekonkuravimo kompensacij u tris mnesius, negalioja.

5. Darbuotojas turi teis vienaalikai nutraukti susitarim dl nekonkuravimo, kai
darbdavys daugiau kaip du mnesius vluoja sumokti nekonkuravimo kompensacij ar jos dal.
39 straipsnis. Susitarimas dl konfidencialios informacijos apsaugos
1. Darbo sutarties alys gali sulygti dl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu
ir pasibaigus darbo sutariai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims
neatskleis tam tikros i darbdavio ar dl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kuri darbo
sutarties alys savo susitarime dl konfidencialios informacijos apsaugos vardys konfidencialia.
Konfidencialia informacija negali bti laikomi duomenys, kurie vieai prieinami, taip pat
duomenys, kurie pagal teiss aktus ar pagal j paskirt negali bti laikomi konfidencialiais ar
kuri apsaugai darbdavys nesiima proting priemoni. Konfidencialios informacijos atskleidimo

19
draudimas netaikomas, kai informacija teikiama valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai
apie darbdavio daromus darbo ar kit teiss norm paeidimus, taip pat kai informacija teikiama
teismui ar kitam ginus nagrinjaniam organui.
2. Susitarime dl konfidencialios informacijos apsaugos turi bti apibrti konfidenciali
informacij
galiojimo

sudarantys
terminas,

duomenys,

darbdavio

susitarimo

pareigos

dl

konfidencialios

informacijos

apsaugos

padedant darbuotojui isaugoti ios informacijos

slaptum. Darbo sutarties alys gali sulygti dl netesyb u io susitarimo nevykdym ar

netinkam jo vykdym.
3. Susitarimas dl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienus metus po darbo
santyki pasibaigimo, jeigu darbo sutarties alys nesusitaria dl ilgesnio termino.
40 straipsnis. Susitarimas dl ne viso darbo laiko
1. Tiek sudarant darbo sutart, tiek j vykdant, gali bti susitarta dl ne viso darbo laiko,
tai yra darbo laiko normos, kuri yra maesn, negu darbuotojui pagal jo darbo veikl taikoma
darbo laiko norma.
2. Ne visas darbo laikas nustatomas sumainant darbo valand skaii per dien,
sumainant darbo dien skaii per darbo savait ar darbo mnes arba darant ir viena, ir kita.
Slyga dl ne viso darbo laiko gali bti nustatyta terminuotai arba neterminuotai.
3. Darbuotojas, sulygs dirbti ne vis darbo laik, jeigu nesusitarta kitaip, ne daniau kaip
kart per eis mnesius turi teis prayti pakeisti ne viso darbo laiko slyg. Darbdavys turi
apsvarstyti praym ir praneti darbuotojui savo motyvuot sprendim per deimt darbo dien.
4. Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka
ne trumpiau kaip trejus metus, turi teis pateikti praym ratu laikinai dirbti ne vis darbo laik.
Darbuotojo praymas pakeisti darbo laik, sutrumpinant darbo dien iki keturi valand per
dien, arba sumainti darbo dien skaii iki trij darbo dien per darbo savait tenkinamas,
jeigu jis pateiktas ne maiau kaip prie trisdeimt dien iki jo sigaliojimo, o ne vis darbo laik
bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prayti nustatyti ne vis darbo laik
darbuotojas turi teis tik idirbs vis darbo laik tok laikotarp, kur jis dirbo ne vis darbo
laik. Darbdavys gali atsisakyti tenkinti darbuotojo praym laikinai dirbti ne vis darbo dien
tik dl svarbi prieasi.
5. io straipsnio 4 dalyje nustatyti ribojimai dl ne viso darbo laiko trukms ir jo
nustatymo negalioja, kai darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasilytomis ne viso darbo
laiko slygomis arba jeigu darbuotojo praymas pagal sveikatos prieiros staigos ivad
pagrstas darbuotojo sveikatos bkle, negalumu arba btinybe slaugyti eimos nar, taip pat
pareikalavus niai, neseniai pagimdiusiai ar krtimi maitinaniai darbuotojai, darbuotojui,

20
auginaniam vaik iki trej met, ir darbuotojui, vienam auginaniam vaik iki keturiolikos met
arba negal vaik iki atuoniolikos met. ie asmenys grti dirbti viso darbo laiko slygomis
gali ratu spj darbdav prie dvi savaites, iskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti
io termino.
6. Darbas ne viso darbo laiko slygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojim
nustatant kasmetini atostog trukm, apskaiiuojant darbo sta, skiriant auktesnes pareigas,
tobulinant kvalifikacij, neapriboja kit darbuotojo darbo teisi, palyginti su darbuotojais, kurie
dirba tok pat ar lygiavert darb viso darbo laiko slygomis, atsivelgiant darbo sta,
kvalifikacij ir kitas aplinkybes. U darb ne viso darbo laiko slygomis mokama proporcingai
dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko slygomis.
7. Darbdavio atsisakymas leisti dirbti ne vis darbo laik, taip pat vienod darbo slyg
nustatymo paeidimas gali bti ginijamas darbo ginams dl teiss nagrinti nustatyta tvarka.
8. Darbdaviai reguliariai, bet ne reiau kaip kart per kalendorinius metus, teikia darbo
tarybai informacij apie ne vis darbo laik monje, staigoje, organizacijoje dirbanius
darbuotojus,

nurodydami darbuotoj,

dirbani ne vis darbo

laik,

skaii,

uimamas

pareigybes ir darbo umokesio vidurk pagal profesij grupes ir lyt.

III SKYRIUS
DARBO SUTARTIES SUDARYMAS
41 straipsnis. Darbo sutarties ali ikisutartiniai santykiai
1. Darbo sutarties alys, iki sudarydamos darbo sutart, taip pat ir tada, kai darbo sutartis
nesudaryta,

turi

laikytis

lyi

lygybs,

nediskriminavimo

kitais

pagrindais,

siningumo,

sutariai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos

isaugojimo pareig. Draudiama i darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nra susijusi su jo
sveikatos bkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo
funkcijos atlikimu.
2. Jeigu ios pareigos nevykdomos ar netinkamai vykdomos, kita darbo sutarties alis
gyja teis kreiptis darbo ginus nagrinjant organ ir reikalauti atlyginti padaryt al arba
naudotis kitomis io kodekso suteiktomis paeist teisi gynimo priemonmis.
3. Darbuotojui parinkti vadovaujanij darbuotoj ir specialist pareigas, taip pat
tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikr gebjim arba kuriems keliami
ypatingi intelekto,

fiziniai,

sveikatos

ar kiti reikalavimai, gali bti rengiamas konkursas.

Pareigybi, dl kuri gali bti rengiamas konkursas, sra ir konkurs valstybs ir savivaldybi
monse, i valstybs, savivaldybi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudet bei i kit

21
valstybs steigt fond l finansuojamose valstybs ir savivaldybi staigose ir vieosiose
staigose, kuri savinink yra valstyb ar savivaldyb, organizavimo ir vykdymo tvark nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausyb, iskyrus staigas, kuriose pareigybi, dl kuri gali bti
rengiamas konkursas, sra ir organizavimo ir vykdymo konkurs tvark nustato specials
statymai. Asmuo, laimjs konkurs, turi teis reikalauti, kad su juo ne vliau kaip per
dvideimt darbo dien bt sudaryta darbo sutartis, iskyrus statym nustatytas iimtis.
42 straipsnis. Darbo sutarties sudarymas
1. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai alys susitaria dl btinj darbo sutarties slyg
(io kodekso 34 straipsnis).
2. Apie darbo sutarties sudarym ir darbuotojo primim darb nustatyta tvarka
privaloma praneti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialins apsaugos ir
darbo ministerijos (toliau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui
maiausiai prie vien darbo dien iki numatytos darbo pradios. is reikalavimas netaikomas
tais atvejais, jeigu asmuo priimamas darb pagal darbo sutart, kurioje nurodyta, kad asmens
darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sjungos socialins apsaugos
sistem

koordinavimo

reglamentus

arba

Lietuvos

Respublikos

tarptautines

sutartis

iam

asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teiss aktai socialinio draudimo srityje.
3. Darbo sutartis sigalioja darbuotojui pradjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta,
taiau ji nesigaliojo ne dl darbuotojo kalts, darbdavys privalo sumokti darbuotojui
kompensacij, kurios dydis ne maesnis, negu darbuotojo darbo umokestis u sulygt darbo
laikotarp, taiau ne ilgesn negu vienas mnuo. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, taiau
nesigaliojo dl darbuotojo kalts darbuotojui i anksto neinformavus darbdavio prie tris darbo
dienas iki sutartos darbo pradios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padaryt al, kurios
dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo umokestis u sulygt darbo laikotarp, taiau ne
ilgesn negu dvi savaits.
4. Darbdavys leidia darbuotojui pradti dirbti tik tada, kai pasiraytinai supaindina
darbuotoj su darbo slygomis, tvark darbovietje nustataniomis darbo teiss normomis,
darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimais.

43 straipsnis. Darbo sutarties forma

1. Darbo sutartis sudaroma ratu dviem egzemplioriais.
2. Darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi ratu.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausyb tvirtina pavyzdin darbo sutarties form.

22
44 straipsnis. Praneimas apie darbo slygas
1. Iki darbo pradios darbdavys privalo darbuotojui pateikti i informacij:
1) visas darbdavio pavadinimas, kodas, registruotos buveins adresas (fizinio asmens
vardas, pavard, asmens kodas arba, jeigu jo nra, gimimo data ir nuolatin gyvenamoji vieta);
2) darbo funkcijos atlikimo vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindins darbo funkcijos
atlikimo vietos ar ji nenuolatin, nurodoma, kad darbuotojas dirba keliose vietose, ir darboviets,
i kurios darbuotojas gauna nurodymus, adresas;
3) darbo sutarties ris;
4) darbo funkcijos apibdinimas ar apraymas arba darbo (pareigybs arba pareig,
profesijos, specialybs) pavadinimas ir, jeigu nustatyta, jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos
ar sudtingumo lygis (laipsnis);
5) darbo pradia;
6) numatoma darbo pabaiga (terminuotos darbo sutarties atveju);
7) kasmetini atostog trukm;
8) spjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva;
9) darbo umokestis ir jo sudedamosios dalys, umokesio u darb mokjimo terminai ir
tvarka;
10) nustatyta darbuotojo darbo dienos arba darbo savaits trukm;
11) informacija apie monje galiojanias kolektyvines sutartis, nurodant susipainimo su
iomis sutartimis tvark.
2. Informacija turi bti pateikta darbuotojui neatlygintinai, pateikiant vien ar kelis
dokumentus ratu. Jeigu informacija pateikiama keliuose dokumentuose, bent viename i j turi
bti pateikiama io straipsnio 1 dalies 110 punktuose nurodyta informacija.
3. Jeigu kasmetini atostog trukm ar spjimo apie atleidim i darbo terminus nustato
darbo teiss normos, dokumente pateikiamos nuorodos tai nustatanias darbo teiss normas.
4. Pasikeitus io straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytoms darbo slygoms, darbdavys tokia
paia tvarka pateikia informacij apie darbuotojui taikomus darbo slyg pasikeitimus prie
jiems sigaliojant.
5. is straipsnis gali bti netaikomas darbuotojams, kuri darbo sutarties terminas yra
trumpesnis negu vienas mnuo.
6. io straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pateikimas nepaneigia pareigos pateikti
darbuotojui informacij apie btinsias darbo sutarties slygas pagal io kodekso 34 straipsn.

23
IV SKYRIUS
DARBO SUTARTIES VYKDYMAS
45 straipsnis. Darbo slyg keitimas darbdavio iniciatyva
1. Pakeisti btinsias darbo sutarties slygas, papildomas darbo sutarties slygas,
nustatyt darbo laiko reimo r ar perkelti darbuotoj dirbti kit vietov darbdavio iniciatyva
galima tik su darbuotojo raytiniu sutikimu.
2. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasilytomis pakeistomis btinosiomis ar
papildomomis darbo sutarties slygomis, kitos ries darbo laiko reimu ar kitoje vietovje turi
bti ireiktas per darbdavio nustatyt termin, kuris negali bti trumpesnis negu penkios darbo
dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasilytomis pakeistomis slygomis, gali bti laikomas
prieastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kalts io kodekso
57 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbuotojo atsisakymas dirbti u sumaint darbo umokest
negali bti laikomas teista prieastimi nutraukti darbo sutart.
3. Dl neteisto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teis kreiptis darbo ginus dl
teiss nagrinjant organ, praydamas pareigoti darbdav vykdyti darbo sutart ir atlyginti
atsiradusi al. Darbuotojui to nepadarius per tris mnesius nuo to momento, kai darbuotojas
suinojo ar turjo suinoti apie jo teisi paeidim, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti
pasilytomis pakeistomis darbo slygomis.
4. io straipsnio 1 dalyje nepamintos darbo slygos darbdavio sprendimu gali bti
keiiamos, pasikeitus jas reglamentuojanioms taisyklms ar ekonominio, organizacinio ar
gamybinio btinumo atvejais. Apie i slyg pakeitimus darbuotojas turi bti informuotas prie
proting termin. Darbdavys sudaro pakankamas slygas darbuotojui pasirengti bsimiems
pasikeitimams.
46 straipsnis. Darbo slyg keitimas darbuotojo iniciatyva
1. Kai is kodeksas ar kitos darbo teiss normos nesuteikia darbuotojui teiss reikalauti
pakeisti darbo slygas, darbuotojas turi teis prayti darbdavio pakeisti jo darbo slygas.
2. Atsisakymas patenkinti darbuotojo ratu pateikt praym pakeisti btinsias ar darbo
sutarties ali sulygtas papildomas darbo sutarties slygas turi bti motyvuotas ir pateiktas ratu
ne vliau kaip per penkias darbo dienas nuo darbuotojo praymo pateikimo.
3. Darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo praym pakeisti darbo slygas, dl i
slyg pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksiau kaip po vieno mnesio nuo
darbuotojo praymo pakeisti darbo slygas pateikimo.

24
4. Darbdaviui sutikus su darbuotojo praymu ar darbdaviui pateikus kit pasilym ir
darbuotojui sutikus, laikoma, kad darbo slygos yra pakeistos, padarius atitinkam darbo
sutarties pakeitim.
47 straipsnis. Prastova
1. Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dl
objektyvi prieasi ne dl darbuotojo kalts ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasilyto
darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastov. Prastova gali bti skelbiama ir darbuotoj grupei.
2. Paskelbus prastov, trunkani iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis
jo darbo umokestis ir darbdavys turi teis reikalauti darbuotojo bti darbovietje.
3. Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau
kaip trims darbo dienoms, negali bti reikalaujama, kad darbuotojas atvykt darboviet kasdien
ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietje per prastov laiku jam mokamas
vidutinis jo darbo umokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo bti darbe,
jam mokama du tredaliai vidutinio jo darbo umokesio.
4. Jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trij darbo dien
laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti darboviet, taiau turi bti pasirengs atvykti
darboviet kit darbo dien po darbdavio praneimo. U prastovos laik iki trij darbo dien
mokama io straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o u kit prastovos laikotarp jam
paliekama keturiasdeimt procent vidutinio jo darbo umokesio.
5. Kalendorin mnes, kur darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas
darbo umokestis u t mnes negali bti maesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybs
patvirtinta minimalioji mnesin alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
6. Darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalin prastov, kai tam tikram laikotarpiui
sumainamas darbo dien per savait skaiius (ne maiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo
valand per dien skaiius (ne maiau kaip trimis darbo valandomis). Dalins prastovos
laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo bti darbe, jam mokamas darbo umokestis io straipsnio
3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
48 straipsnis. Dalinis darbas
1. Dalinis darbas gali bti nustatomas, kai dl svarbi ekonomini prieasi darbdavys
negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grups darbuotoj atleidimo i darbo prielaidos (io
kodekso 63 straipsnis).
2. Dalinis darbas yra iki puss darbuotojo darbo laiko normos trumpesnis darbo laikas,
kai dl darbo laiko sutrumpinimo sumajs darbo umokestis darbuotojui kompensuojamas,

25
imokant dalinio darbo imok Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo statymo
nustatyta tvarka.
3. Pagrindas darbdaviui nustatyti dalin darb yra Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos teritorinio

skyriaus sprendimas dl dalinio darbo imokos skyrimo. Darbdavio

sprendime dl dalinio darbo nustatymo nurodoma sutrumpinto darbo laiko normos dalis,
nurodoma, kas trumpinama (darbo dien per darbo savait skaiius, darbo valand per dien
skaiius arba ir viena, ir kita), dalinio darbo pradia ir trukm, darbuotojai, kuriems taikomas
dalinis darbas.
4. Darbdavio sprendimas dl dalinio darbo nustatymo sigalioja nuo tos dienos, nuo
kurios

vadovaujantis

Valstybinio

socialinio

draudimo

fondo

valdybos teritorinio

skyriaus

sprendimu pradedama mokti dalinio darbo imoka.

49 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdavio ar kit asmen

iniciatyva
1. Jeigu darbuotojas pasirod darbe apsvaigs nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar
toksini mediag, darbdavys t dien (pamain) j nualina nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir
nemokdamas darbo umokesio.
2. Darbdavys taip pat ratu nualina darbuotoj nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir
nemokdamas darbo umokesio, pagal pareign arba organ, kuriems statymai suteikia
nualinimo teis, raytin reikalavim iki trij mnesi. Jame turi bti nurodyta, kuriam laikui
darbuotojas nualinamas, nualinimo prieastis ir teisinis pagrindas.
3. Darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareig paeidimo aplinkybes,
gali nualinti darbuotoj nuo darbo iki trisdeimt kalendorini dien mokdamas jam vidutin jo
darbo umokest.
4. Nualintas darbuotojas, jeigu jis sutinka, gali bti perkeltas kit darb, jeigu toks
perklimas neprietarauja nualinimo tikslui.
5. Nualinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grinamas ankstesn darb, jeigu dl
nualinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutart.
6. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam galiot organ arba pareign reikalavimu buvo
nualintas nuo darbo nepagrstai, jam statym nustatyta tvarka atlyginama ala.
7. Ginai dl nualinimo pagrstumo ir alos atlyginimo nagrinjami darbo ginams dl
teiss nagrinti nustatyta tvarka.

26

50 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva

1. Darbuotojas turi teis laikinai, iki trij mnesi, sustabdyti darbo sutarties vykdym,
apie tai ratu spjs darbdav prie tris darbo dienas, jeigu darbdavys du ir daugiau mnesi i
eils nemoka viso darbuotojui priklausanio darbo umokesio arba ilgiau kaip du mnesius i
eils nevykdo kit savo sipareigojim, kurie nustatyti darbo sutartyje ir kolektyvinje sutartyje
arba kuriuos nustato darbo ir poilsio laik, apmokjim u darb, darbuotoj saug ir sveikat
darbe reglamentuojanios darbo teiss normos. iuo atveju darbuotojas atleidiamas nuo
pareigos atlikti savo darbo funkcij.
2. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kit dien, kai darbuotojas ratu
ataukia laikin darbo sutarties vykdymo sustabdym arba kai darbdavys visikai vykdo savo
sipareigojimus darbuotojui ir j apie tai informuoja ratu, arba kai pasibaigia io straipsnio
1 dalyje nustatytas trij mnesi terminas.
3. Darbdavys sumoka darbuotojui ne maesn kaip vienos Lietuvos Respublikos
Vyriausybs patvirtintos minimaliosios mnesins algos dydio kompensacij u kiekvien
sustabdyt darbo sutarties vykdymo mnes, iskyrus atvejus, kai darbuotojas darbo sutarties
vykdym sustabdo nepagrstai.
4. Darbuotojas, nepagrstai sustabds darbo sutarties vykdym, statym nustatyta tvarka
atsako u darbdaviui padaryt al.

51

straipsnis.

Darbo

santyki

tstinumas

darbdavio

reorganizavimo,

restruktrizavimo ir verslo ar jo dalies perdavimo atveju

1. Darbdavio dalyvi sudties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo
pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, idalijimas ar prijungimas prie kitos mons,
staigos ar organizacijos arba restruktrizavimas nekeiia darbdavio darbuotoj darbo slyg ir
negali bti teista prieastis nutraukti darbo santykius.
2. Jeigu sandorio, teiss akto ar keli sandori arba teiss akt pagrindu verslas ar jo dalis
i vieno darbdavio (toliau verslo perdavjas) pereina kitam subjektui (toliau verslo
permjas), jam savaime pereina to verslo ar jo dalies darbuotoj darbo santykiai. Verslo
permjas gyja verslo perdavjo, kaip darbdavio, teises ir pareigas, egzistuojanias perdavimo
momentu. Jeigu ios teiss ir pareigos nustatytos kolektyvinse sutartyse, ios teiss ir pareigos
turi bti taikomos dvejus metus po verslo ar jo dalies perdavimo, iskyrus atvejus, kai ios
kolektyvins sutartys pasibaigia ar ias slygas darbuotojams nustato i naujo sudaryta
kolektyvin sutartis, taikoma verslo permjui.

27
3. I verslo perdavjo verslo permjui perj darbo santykiai tsiasi tokiomis paiomis
slygomis verslo permjo monje, staigoje ar organizacijoje, nepaisant verslo ar jo dalies
perdavimo teisinio pagrindo. Pakeisti darbo slygas ar nutraukti darbo sutart dl verslo ar jo
dalies perdavimo draudiama. Kai darbo santykiai pereina verslo permjui, is juos gali
nutraukti tik bendraisiais pagrindais, nesiejamais su verslo ar jo dalies perdavimu.
4. Jeigu verslo permjas nevykdo io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyt pareig, verslo
perdavjas

atsako

solidariai dl darbuotojo

teisi,

atsiradusi iki perdavimo

momento,

vykdymo. Solidari atsakomyb taikoma vienus metus po verslo ar jo dalies perdavimo. Verslo
permjas ir verslo perdavjas gali susitarti dl kompensacijos verslo permjui dl darbuotojo
darbo pas verslo perdavj metu gyt teisi ir pareig perdavimo (nepanaudotos atostogos,
nevykdyti piniginiai reikalavimai ir kita) verslo permjui.
5. Apie bsim verslo ar jo dalies perdavim darbuotojui verslo perdavjas turi praneti i
anksto ratu ne vliau kaip prie deimt darbo dien iki perdavimo, nurodydamas verslo ar jo
dalies perdavimo dat, teisin pagrind, tokio perdavimo ekonominius ir socialinius padarinius
darbuotojui ir priimtas priemones. Jeigu darbuotojas per penkias darbo dienas nuo praneimo
gavimo ratu nesutinka su darbo santyki tstinumu, verslo perdavjas nutraukia darbo sutart su
darbuotoju darbdavio iniciatyva be darbuotojo kalts io kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Verslo ar jo dalies perdavjas perduoda verslo permjui turimus darbuotoj
asmeninius duomenis, dokumentus ir apie darbdavio pasikeitim pranea Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Ne vliau kaip per deimt darbo dien nuo darbo
santyki perjimo turi bti padaryti darbo sutari pakeitimai.
52 straipsnis. Nuotolinis darbas
1. Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo bdas, kai
darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar j dal vis arba dal darbo laiko su darbdaviu
suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu bdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties alims
priimtinoje

kitoje,

negu

darboviet

yra,

vietoje,

taip

pat ir naudodamas informacines

technologijas (teledarbas).
2. Dirbti nuotoliniu bdu skiriama darbuotojo praymu arba ali susitarimu. Darbuotojo
atsisakymas dirbti nuotoliniu bdu negali bti teista prieastis nutraukti darbo sutart ar pakeisti
darbo slygas. Jeigu darbdavys nerodo, kad dl gamybinio btinumo ar darbo organizavimo
ypatum tai sukelt per dideles snaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo praym dirbti
nuotoliniu bdu ne maiau kaip penktadal visos darbo laiko normos, to pareikalavus niai,
neseniai pagimdiusiai ar krtimi maitinaniai darbuotojai, darbuotojui, auginaniam vaik iki

28
trej met, ir darbuotojui, vienam auginaniam vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki
atuoniolikos met.
3. Skiriant dirbti nuotoliniu bdu, ratu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie
keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemons, aprpinimo jomis tvarka, naudojimosi
darbo priemonmis taisykls, taip pat nurodomas darboviets padalinys, skyrius ar atsakingas
asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti u atlikt darb darbdavio nustatyta tvarka.
4. Jeigu dirbdamas nuotoliniu bdu darbuotojas patiria papildom ilaid, susijusi su jo
darbu, darbo priemoni sigijimu, sirengimu ir naudojimu, jos privalo bti kompensuotos.
Kompensacijos dyd ir jos mokjimo slygas darbo sutarties alys nustato susitarimu.
5. Nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaiiuojamas darbdavio nustatyta
tvarka. Savo darbo laik darbuotojas skirsto savo nuoira, nepaeisdamas maksimalij darbo ir
minimalij poilsio laiko reikalavim.
6. Nuotolinis darbas nesukelia darbo stao apskaiiavimo, skyrimo auktesnes pareigas,
kvalifikacijos tobulinimo ribojim, neriboja ir nevaro kit darbuotojo darbo teisi. Darbdavio
nustatyta nuotolinio darbo gyvendinimo tvarka neturi paeisti darbuotojo asmens duomen
apsaugos ir jo teiss privat gyvenim.
7.

Darbdavys

privalo

sudaryti slygas nuotolin darb dirbantiems darbuotojams

bendrauti ir bendradarbiauti su kitais darbdavio darbovietje dirbaniais darbuotojais ir

darbuotoj atstovais, gauti i darbdavio informacij.
8. Darbdavys privalo reguliariai, bet ne reiau kaip kart per kalendorinius metus,
informuoti darbo

taryb

apie nuotolinio

darbo

bkl monje,

staigoje,

organizacijoje,

nurodydamas taip dirbani darbuotoj skaii, uimamas pareigybes ir darbo umokesio

vidurk pagal profesij pogrupius ir lyt.
V SKYRIUS
DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS
53 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai
Darbo sutartis pasibaigia:
1) nutraukus darbo sutart ali susitarimu;
2) nutraukus darbo sutart vienos i ali iniciatyva;
3) nutraukus darbo sutart darbdavio valia;
4) nutraukus darbo sutart nesant ali valios;
5) mirus darbo sutarties aliai fiziniam asmeniui;

29
6)

Lietuvos

Respublikos

Vyriausybs

nustatyta

tvarka,

kai nemanoma nustatyti

darbdavio fizinio asmens ar darbdavio atstov buvimo vietos;

7) kitais iame kodekse ir kituose statymuose nustatytais pagrindais.
54 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu
1. Bet kuri darbo sutarties alis gali pasilyti kitai darbo sutarties aliai nutraukti darbo
sutart.
2. Pasilymas nutraukti darbo sutart turi bti pateiktas ratu. Jame turi bti idstytos
darbo

sutarties

nutraukimo

slygos

(nuo

kada

pasibaigia

darbo

santykiai,

koks

yra

kompensacijos dydis, kokia nepanaudot atostog suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita).
Darbo sutarties nutraukimo slygos gali bti ribojamos tam tikr veikl reglamentuojaniais
statymais.
3. Jeigu kita darbo sutarties alis sutinka su pasilymu, ji sutikim ireikia ratu. Jeigu
darbo sutarties alis per penkias darbo dienas neatsako pasilym, laikoma, kad pasilymas
nutraukti darbo sutart atmestas.
4. Sudarytas susitarimas dl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties alies ratu
ireiktas

sutikimas

su

pasilymu

nutraukti darbo

sutart pabaigia

darbo

sutart juose

nurodytomis slygomis ir darbdavys ne vliau kaip paskutin darbo dien privalo forminti darbo
sutarties pasibaigim.

55 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbi

prieasi
1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno
mnesio laikotarpiui, gali bti nutraukta darbuotojo raytiniu pareikimu, apie tai spjus
darbdav ne vliau kaip prie dvideimt kalendorini dien.
2. Darbuotojas turi teis ataukti pareikim nutraukti darbo sutart ne vliau kaip per tris
darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vliau jis gali ataukti pareikim tik su darbdavio
sutikimu.
3. Darbuotojo pareikimas pabaigia darbo sutart pasibaigus spjimo terminui, iskyrus
io straipsnio 2 dalyje nustatyt atvej, ir darbdavys ne vliau kaip paskutin darbo dien privalo
forminti darbo sutarties pasibaigim.

30
56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dl svarbi
prieasi
1. Darbo sutartis gali bti nutraukta darbuotojo raytiniu pareikimu, apie tai spjus
darbdav ne vliau kaip prie penkias darbo dienas, jeigu:
1) darbuotojo prastova ne dl darbuotojo kalts tsiasi ilgiau kaip trisdeimt dien i eils
arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdeimt penkias dienas per paskutinius dvylika mnesi;
2) darbuotojui du mnesius i eils ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo
umokestis (mnesin alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mnesius i eils nevykdo savo
sipareigojim, kuriuos nustato darbuotoj saug ir sveikat reglamentuojanios darbo teiss
normos;
3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dl ligos ar negalumo arba dl
to, kad namuose slaugo eimos nar (vaik (vaik), tv (tv), motin (mot), vyr, mon),
kuriam teiss akt nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatins slaugos ar specialusis
nuolatins prieiros (pagalbos) poreikis;
4) pagal neterminuot darbo sutart dirbantis darbuotojas sukako statym nustatyt
senatvs pensijos ami ir gijo teis vis senatvs pensij dirbdamas pas t darbdav.
2. Nutraukiant darbo sutart iame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo
imokti darbuotojui vieno jo vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imok, o jeigu darbo
santykiai tsiasi trumpiau negu vienus metus, puss jo vidutinio darbo umokesio dydio
ieitin imok.
3. Darbuotojo pareikimas pabaigia darbo sutart pasibaigus spjimo terminui ir
darbdavys ne vliau kaip paskutin darbo dien privalo forminti darbo sutarties pasibaigim.
57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo
kalts
1. Darbdavys turi teis nutraukti neterminuot arba terminuot darbo sutart prie termin
dl i prieasi:
1) darbuotojo

atliekama darbo

funkcija darbdaviui tampa pertekline dl darbo

organizavimo pakeitim ar kit prieasi, susijusi su darbdavio veikla;

2) darbuotojas nepasiekia sutart darbo rezultat pagal io straipsnio 5 dalyje numatyt
rezultat gerinimo plan;
3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis btinosiomis ar papildomomis darbo sutarties
slygomis arba keisti darbo laiko reimo r ar darbo vietov;
4) darbuotojas nesutinka su darbo santyki tstinumu verslo ar jo dalies perdavimo
atveju;

31
5) teismas ar darbdavio organas priima sprendim, dl kurio pasibaigia darbdavys.
2. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos prieastys, susijusios su darbdavio veikla, gali
bti prieastis nutraukti darbo sutart tik tuo atveju, kai jie yra reals ir lemia konkretaus
darbuotojo ar j grups atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcij nereikalingum. Darbo
sutartis iuo pagrindu gali bti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo spjimo apie darbo
sutarties nutraukim iki penki darbo dien iki spjimo laikotarpio pabaigos darbovietje nra
laisvos darbo vietos, kuri darbuotojas galt bti perkeltas su jo sutikimu.
3. Jeigu perteklin darbo funkcij atlieka keletas darbuotoj, o atleidiama tik dalis i j,
atleidiam darbuotoj atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderins su darbo taryba, kai
jos nra, su profesine sjunga. Tokiu atveju atrank vykdo ir pasilymus dl darbuotoj
atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, kuri turi bti trauktas bent vienas darbo tarybos
narys. Nustatant atleidiam darbuotoj atrankos kriterijus, turi bti utikrinama darbuotoj
pirmenybs teis bti paliktiems dirbti, taikoma iems darbuotojams vis kit atitinkamo
darbdavio tos paios specialybs darbuotoj atvilgiu toje paioje darbo vietovje:
1) kurie toje darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesine liga;
2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (vaikius) iki keturiolikos met arba vieni augina
vaikus (vaikius) iki keturiolikos met arba priiri kitus eimos narius, kuriems nustatytas
maesnis negu penkiasdeimt penki procent darbingumo lygis, arba eimos narius, sukakusius
statym nustatyt senatvs pensijos ami, kuriems teiss akt nustatyta tvarka nustatytas
dideli ar vidutini specialij poreiki lygis;
3) kurie turi ne maiau kaip deimties met nepertraukiamj darbo sta toje
darbovietje, iskyrus darbuotojus, kurie sukako statym nustatyt senatvs pensijos ami ir
gijo teis vis senatvs pensij dirbdami darbdavio monje;
4) kuriems iki statym nustatyto senatvs pensijos amiaus liko ne daugiau kaip treji
metai;
5) kuriems tokia teis nustatyta kolektyvinje sutartyje;
6) kurie yra irinkti darbuotoj atstov, veikiani darbdavio lygmeniu, valdymo organ
narius.
4. io straipsnio 3 dalies 15 punktuose nustatyta pirmenybs teis bti paliktiems dirbti
taikoma darbuotojams, kuri kvalifikacija nra emesn u kit tos paios specialybs
darbuotoj, dirbani toje monje, staigoje, organizacijoje, kvalifikacij.
5.

Darbuotojo

darbo rezultatai gali bti prieastis nutraukti darbo sutart, jeigu

darbuotojui ratu buvo nurodyti jo darbo trkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo
bendrai sudarytas rezultat gerinimo planas, apimantis laikotarp, ne trumpesn negu du
mnesiai, ir io plano vykdymo rezultatai nepatenkinami.

32
6. Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis btinosiomis ar papildomomis darbo
sutarties slygomis arba keisti darbo laiko reimo r ar darbo vietov gali bti prieastis
nutraukti darbo sutart, kai darbdavio silymas keisti darbo slygas yra pagrstas reikmingomis
ekonominio, organizacinio ar gamybinio btinumo prieastimis.
7. Darbo sutartis nutraukiama spjus darbuotoj prie vien mnes, o jeigu darbo
santykiai tsiasi trumpiau negu vienus metus, prie dvi savaites. ie spjimo terminai
dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaik (vaik) iki keturiolikos met, ir darbuotojams,
kuriems iki statym nustatyto senatvs pensijos amiaus lik maiau kaip penkeri metai, ir
trigubinami negaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki statym nustatyto senatvs
pensijos amiaus liko maiau kaip dveji metai.
8. Atleidiamam darbuotojui turi bti imokta dviej jo vidutini darbo umokesi
dydio ieitin imoka, o jeigu darbo santykiai tsiasi trumpiau negu vienus metus, puss jo
vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka.
9. Atleidiamam darbuotojui statymo nustatyta tvarka papildomai imokama ilgalaikio
darbo imoka, atsivelgiant to darbuotojo nepertraukiam darbo sta toje darbovietje.
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dl darbuotojo
kalts
1. Darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart be spjimo ir nemokti ieitins imokos,
jeigu darbuotojas dl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareig, kurias nustato darbo
teiss normos ar darbo sutartis, paeidim.
2. Prieastis nutraukti darbo sutart gali bti:
1) iurktus darbuotojo darbo pareig paeidimas;
2) per paskutinius dvylika mnesi darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareig
paeidimas.
3. iurkiu darbo pareig paeidimu gali bti laikomas:
1) neatvykimas darb vis darbo dien ar pamain be pateisinamos prieasties;
2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotini, toksini ar psichotropini
mediag darbo metu darbo vietoje, iskyrus atvejus, kai tok apsvaigim sukl profesini
pareig vykdymas;
3) atsisakymas tikrintis sveikat, kai toks tikrinimas pagal darbo teiss normas
privalomas;
4) priekabiavimas dl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobdio
veiksmai ar garbs ir orumo paeidimas kit darbuotoj ar treij asmen atvilgiu darbo metu
ar darbo vietoje;

33
5) tyia padaryta turtin ala darbdaviui ar bandymas tyia padaryti jam turtins alos;
6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo poymi turinti veika;
7) kiti paeidimai, kuriais iurkiai paeidiamos darbuotojo darbo pareigos.
4. Prie priimdamas sprendim nutraukti darbo sutart, darbdavys privalo pareikalauti
darbuotojo raytinio paaikinimo, iskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatyt
proting laikotarp io paaikinimo nepateikia. Darbo sutartis dl darbuotojo padaryto antro tokio
paties darbo pareig paeidimo gali bti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis paeidimas buvo
nustatytas, darbuotojas turjo galimyb dl jo pasiaikinti ir darbdavys per vien mnes nuo
paeidimo paaikjimo dienos darbuotoj spjo apie galim atleidim u antr tok paeidim.
5. Sprendim nutraukti darbo sutart dl darbuotojo padaryto paeidimo darbdavys turi
priimti vertins

paeidimo

ar

paeidim

sunkum

ir padarinius,

padarymo

aplinkybes,

darbuotojo kalt, prieastin ry tarp darbuotojo veikos ir atsiradusi padarini, jo elges ir darbo
rezultatus iki paeidimo ar paeidim padarymo. Atleidimas i darbo turi bti proporcinga
paeidimui ar j visumai priemon.
6. Sprendim nutraukti darbo sutart dl darbuotojo padaryto paeidimo darbdavys turi
priimti ne vliau kaip per vien mnes nuo paeidimo paaikjimo ir ne vliau kaip per eis
mnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratsiamas iki dvej met, jeigu
darbuotojo padarytas paeidimas paaikja atlikus audit, inventorizacij ar veiklos patikrinim.
59 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
1. Darbdavys, iskyrus valstybs ar savivaldybs institucijas ar staigas, ilaikomas i
valstybs ar savivaldybs biudeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ar i kit
valstybs steigt fond l, valstybs ar savivaldybs mones, viesias staigas, kuri
savinink yra valstyb ar savivaldyb, ir Lietuvos bank, turi teis nutraukti darbo sutart su
darbuotoju dl prieasi, nenurodyt io kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, spjs prie tris darbo
dienas ir sumokjs ne maesn kaip ei mnesi jo vidutinio darbo umokesio dydio
ieitin imok.
2. Darbo sutartis io straipsnio pagrindu negali bti nutraukta dl dalyvavimo byloje prie
darbdav, kaltinam teiss paeidimais, taip pat dl kreipimosi administracinius organus dl
lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties,
tikjimo, santuokins ir eimins padties, ketinimo turti vaik (vaik), sitikinim ar pair,
priklausomybs politinms partijoms ir asociacijoms, amiaus ar kit diskriminacini motyv.
60 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties ali valios
1. Darbo sutartis privalo bti nutraukta be spjimo:

34
1) kai siteisja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas
nuteisiamas bausme, dl kurios negali dirbti darbo;
2) kai darbuotojui statym nustatyta tvarka atimamos specialios teiss dirbti tam tikr
darb ar eiti tam tikras pareigas;
3) kai darbuotojo iki eiolikos met vienas i tv arba vaiko atstovas pagal statym,
arba vaiko sveikat priirintis gydytojas, arba mokslo met laikotarpiu mokykla, kurioje vaikas
mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutart;
4) kai darbuotojas pagal sveikatos prieiros staigos ivad nebegali eiti i pareig ar
dirbti io darbo ir jis nesutinka bti perkeltas kitas toje darbovietje esanias laisvas jo sveikat
atitinkanias pareigas ar darb arba kai toki pareig ar darbo toje darbovietje nra;
5) darb grinus darbuotoj, kurio viet buvo priimtas atleidiamas darbuotojas;
6)

institucijos,

vykdanios

nelegalaus

darbo

kontrol,

kompetentingo

pareigno

reikalavimu, jeigu nustatomas usienieio nelegalaus darbo atvejis;

7) kai darbo sutartis prietarauja statymams ir i prietaravim negalima paalinti, o
darbuotojas nesutinka arba negali bti perkeltas kit toje darbovietje esani laisv darbo
viet.
2. Darbdavys, gavs io straipsnio 1 dalyje nurodyt prieast patvirtinant dokument ar
kitaip apie j suinojs, privalo ne vliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo
ar suinojimo dienos nutraukti darbo sutart. io straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju
neprimus sprendimo nurodytu laiku, prieastis nutraukti darbo sutart laikoma pasibaigusia.
3. io straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytais atvejais darbuotojui imokama
vieno mnesio jo vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka, o jeigu darbo santykiai
tsiasi trumpiau negu vienus metus, puss mnesio jo vidutinio darbo umokesio dydio
ieitin imoka.

61 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai

1. Darbo sutartis su nia darbuotoja jos ntumo laiku ir iki jos kdikiui sukaks keturi
mnesiai gali bti nutraukta ali susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva ibandymo metu,
nesant darbo sutarties ali valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis sujus jos
terminui. Darbuotojos ntumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo paym apie
ntum.
2. Nuo darbdavio suinojimo apie darbuotojos ntum dienos, iki jos kdikiui sukaks
keturi mnesiai, darbdavys negali spti nios darbuotojos apie bsim darbo sutarties
nutraukim ar priimti sprendim nutraukti darbo sutart kitais, negu nurodyta io straipsnio
1 dalyje, pagrindais. Jeigu iuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutart, nia

35
darbuotoja gali bti spta apie darbo sutarties nutraukim ar sprendimas nutraukti darbo sutart
gali bti priimtas tik iam laikotarpiui pasibaigus. Jeigu darbuotojai yra suteikiamos ntumo ir
gimdymo atostogos arba atostogos vaikui priirti laikotarpiu, iki jos kdikiui sukaks keturi
mnesiai, darbo sutart galima nutraukti tik ioms atostogoms pasibaigus.
3. Su darbuotojais, auginaniais vaik (vaik) iki trej met, darbo sutartis negali bti
nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nra darbuotojo kalts (io kodekso 57 straipsnis). Su
darbuotojais, esaniais ntumo ir gimdymo, tvysts ar vaiko prieiros atostogose, darbo
sutartis negali bti nutraukta darbdavio valia (io kodekso 59 straipsnis).
4. Draudiama atleisti i darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kalts ar darbdavio
valia darbuotoj, paaukt atlikti privalomj karo tarnyb arba alternatyvij krato apsaugos
tarnyb.
5. Jeigu darbuotojas, pasibaigus io straipsnio 4 dalyje nustatytiems laikotarpiams,
neatvyksta darb, darbo sutartis su juo gali bti nutraukiama iame skyriuje nustatytais darbo
sutarties nutraukimo pagrindais.

62 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju

1. siteisjus teismo nutariai ikelti darbdaviui bankroto byl ar kreditori susirinkimui
nutarus vykdyti bankroto procedras ne teismo tvarka, paskirtasis bankroto administratorius
sudaro darbuotoj, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti darbovietje
bankroto proceso metu, sra. Tokios terminuotos darbo sutartys negali trukti ilgiau kaip iki
mons bankroto proceso pabaigos.
2. Per tris darbo dienas nuo teismo nutarties ikelti monei bankroto byl siteisjimo arba
nuo kreditori susirinkimo, kuriame kreditoriai nutar mons bankroto procedras vykdyti ne
teismo tvarka, dienos darbuotojai ratu spjami apie bsim darbo sutarties nutraukim ir ne
anksiau kaip po penkiolikos darbo dien nuo tokio spjimo su jais nutraukiamos darbo
sutartys. Jeigu tenkinamos io kodekso 63 straipsnio 1 dalyje nurodytos slygos, turi bti
taikomos io kodekso 63 straipsnio 3 ir 4 dali nuostatos.
3. io straipsnio 2 dalyje numatytu atveju atleidiamiems darbuotojams imokama dviej
j vidutini darbo umokesi dydio ieitin imoka, o jeigu j darbo santykiai tsiasi trumpiau
negu vienus metus, puss j vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka.
63 straipsnis. Grups darbuotoj atleidimas
1. Grups darbuotoj atleidimu laikomas darbo sutari nutraukimas, kai per trisdeimt
kalendorini dien darbdavio iniciatyva be darbuotojo kalts (io kodekso 57 straipsnis),
darbdavio valia (io kodekso 59 straipsnis) ar darbo sutarties ali susitarimu (io kodekso

36
54 straipsnis), kur inicijuoja darbdavys, ar dl darbdavio bankroto (io kodekso 62 straipsnis)
numatoma atleisti i darbo:
1) deimt ir daugiau darbuotoj darbovietje, kurioje vidutinis darbuotoj skaiius yra
nuo dvideimt iki devyniasdeimt devyni darbuotoj;
2) ne maiau kaip deimt procent darbuotoj darbovietje, kurioje vidutinis darbuotoj
skaiius yra nuo vieno imto iki dviej imt devyniasdeimt devyni darbuotoj;
3) trisdeimt ir daugiau darbuotoj darbovietje, kurioje vidutinis darbuotoj skaiius yra
trys imtai ir daugiau darbuotoj.
2. Apskaiiuojant io straipsnio 1 dalyje nurodyt nutraukiam darbo sutari skaii,
skaiiuojamas ne maiau kaip penki darbuotoj darbo sutari nutraukimas. Grups darbuotoj
atleidimu nelaikomi atvejai, kai darbuotojus numatoma atleisti i darbo sujus darbo sutarties
terminui.
3. Prie priimdamas sprendim nutraukti darbo sutart ar inicijuoti darbo sutarties
nutraukim, darbdavys privalo informuoti darbo taryb, kai jos nra, profesin sjung, ir
konsultuotis su ja dl bsimo grups darbuotoj atleidimo i darbo padarini suvelninimo
(perkvalifikavimo, perklimo kitas darbo vietas, darbo laiko reimo pokyi, didesni, negu
iame kodekse numatytos, ieitini imok, spjimo termin pratsimo, laisvo laiko darbo
paiekoms ir kita) priemoni. Konsultacij metu alys turi siekti sudaryti susitarim.
4. Apie numatom grups darbuotoj atleidim darbdavys privalo ratu praneti
teritorinei

darbo

birai

Lietuvos

Respublikos

Vyriausybs

nustatyta

tvarka,

pasibaigus

konsultacijoms su darbo taryba ir ne vliau kaip prie trisdeimt dien iki darbo santyki
pasibaigimo, bet ne vliau kaip spdamas grups darbuotojus apie j atleidim. Darbdavys tokio
praneimo kopij pateikia darbo tarybai, kuri gali pateikti teritorinei darbo birai savo pastabas ir
pasilymus.
5. Darbo sutartis negali bti nutraukta paeidus pareig praneti teritorinei darbo birai
apie numatom grups darbuotoj atleidim ar pareig konsultuotis su darbo taryba.
64 straipsnis. spjimas nutraukti darbo sutart
1. Jeigu is kodeksas ar kiti statymai nustato darbdavio pareig spti darbuotoj apie
darbo sutarties nutraukim, is spjimas turi bti pateiktas ratu.
2. spjime nutraukti darbo sutart turi bti nurodytos darbo sutarties nutraukimo
prieastis ir statymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo
santyki pasibaigimo diena.

37
3.

spjimas

nutraukti

darbo

sutart darbuotojui perduodamas

nedelsiant.

Jeigu

darbuotojas ginija atleidimo i darbo teistum, spjimo teikimo rodinjimo nata tenka
darbdaviui.
4. Jeigu darbuotojas teikto spjimo termino pabaigos metu yra laikinai nedarbingas, yra
ijs suteikt atostog, spjimo termino pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar
atostog pabaigos.
5. Darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teis bet kada iki spjimo termino pabaigos
priimti sprendim nutraukti darbo sutart, nukeldamas darbo santyki pasibaigimo dien
paskutin spjimo termino dien ir neleisdamas darbuotojui spjimo metu dirbti, taiau
sumokdamas u vis spjimo laikotarp jam priklausant darbo umokest.
6. Darbuotojo praymu spjimo termino laikotarpiu jam turi bti suteikta ne maiau kaip
deimt procent buvusios darbo laiko normos naujo darbo paiekoms, kurio metu darbuotojui
paliekamas jo darbo umokestis. alims susitarus dl didesns negu deimt procent buvusios
darbo laiko normos, ios darbo laiko dalies apmokjimas yra sprendiamas ali susitarimu.
7. Sudarytas susitarimas dl darbo sutarties nutraukimo ar alies ratu ireiktas sutikimas
su pasilymu nutraukti darbo sutart pabaigia darbo sutart juose nurodytomis slygomis ir
darbdavys ne vliau kaip paskutin darbo dien privalo forminti darbo sutarties pasibaigim.
65 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo forminimas
1. Jeigu yra iame kodekse ar kitame statyme nustatyta prieastis, leidianti pabaigti
darbo sutart, darbdavys priima sprendim nutraukti darbo sutart, o sujus darbo sutarties
terminui arba mirus darbuotojui, konstatuoja darbo sutarties pasibaigim. Toks sprendimas
pabaigia darbo sutart jame nurodyt dien, iskyrus io straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
2. Kai is kodeksas nustato termin priimti sprendim dl darbo sutarties nutraukimo, o
darbdavys per termin nepriima sprendimo nutraukti darbo sutart, laikoma, kad darbo sutartis
nenutraukta. Vliau darbo sutartis gali bti nutraukta tik bendraisiais pagrindais ir tvarka.
3.

Darbdavio

sprendimas nutraukti darbo

sutart ar konstatuoti darbo

sutarties

pasibaigim turi bti ireiktas ratu. Sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas
ir statymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santyki
pasibaigimo diena.
4. Sprendimas perduodamas darbuotojui nedelsiant. Jeigu darbuotojas ginija atleidim i
darbo nustatyta tvarka, darbdavio sprendimo teikimo rodinjimo nata tenka darbdaviui.
5. Darbo santyki pasibaigimo diena yra paskutin darbuotojo darbo diena, iskyrus
atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbuotojo darbe arba kai darbuotojui neleidiama
t dien dirbti.

38
6. Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dien (iskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama ali
susitarimu

arba

darbuotojo

iniciatyva,

sujus terminuotos darbo

sutarties terminui arba

pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba ijs jam suteikt atostog,
darbo santyki pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostog pabaigos,
o darbuotojams, slaugantiems vaik iki eiolikos met, sergant sunkiomis ligomis, kuri sra
tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialins
apsaugos ir darbo ministras, dar du mnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju
darbo santyki pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo
nedarbingumo ar atostog pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviej mnesi laikotarpiui po
laikinojo nedarbingumo pabaigos.
7. Pasibaigus darbo sutariai, apie tai daromas raas darbo sutartyje. Ne vliau kaip kit
darbo dien po darbo santyki pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties
pasibaigim praneti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
8. Jeigu yra darbuotojo praymas, darbdavys per deimt dien privalo jam iduoti paym
apie darbuotojo vykdyt darbo funkcij, jos pradi ir pabaig, taip pat gaut darbo umokest.
9. Mirus darbdaviui fiziniam asmeniui, darbo sutarties pasibaigimas forminamas
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
DARBO SUTARI RYS
66 straipsnis. Darbo sutari rys
1. Darbo sutari rys yra ios:
1) neterminuota darbo sutartis;
2) terminuota darbo sutartis;
3) laikinojo darbo sutartis;
4) pameistrysts darbo sutartis;
5) nenustatytos apimties darbo sutartis;
6) projektinio darbo sutartis;
7) darbo vietos dalijimosi darbo sutartis;
8) darbo keliems darbdaviams sutartis;
9) sezoninio darbo sutartis.
2. Jeigu darbo sutarties alys nesusitaria dl darbo sutarties ries, laikoma, kad sudaryta
neterminuota darbo sutartis.

39
PIRMASIS SKIRSNIS
TERMINUOTA DARBO SUTARTIS
67 straipsnis. Terminuotos darbo sutarties svoka ir jos terminas
1. Terminuota darbo sutartis darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikr
darb atlikimo laikui.
2. Terminuotos darbo sutarties terminas gali bti nustatomas iki tam tikros kalendorins
datos, tam tikram dienomis, savaitmis, mnesiais ar metais skaiiuojamam terminui, iki tam
tikros uduoties vykdymo ar tam tikr aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.
3. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santyki buvimo laikotarpiu
inyksta aplinkybs, dl kuri buvo apibrtas sutarties terminas.
4. Terminuot darbo sutari nuolatinio pobdio darbams negali bti daugiau kaip
dvideimt procent vis darbdavio sudaryt darbo sutari skaiiaus.
68 straipsnis. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas ir jo iimtys
1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einani terminuot
darbo sutari, kurios yra sudarytos su tuo paiu darbuotoju tai paiai darbo funkcijai atlikti,
bendra maksimali trukm yra dveji metai, iskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai
dirbti laikinai nesanio darbuotojo darbo viet. Paeiliui einaniomis terminuotomis darbo
sutartimis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviej mnesi laikotarpis.
2. Jeigu nustatytas ar pratstas terminuotos darbo sutarties terminas yra ilgesnis kaip
dveji metai, taip pat paeiliui einani terminuot darbo sutari, kaip jos apibrtos io straipsnio
1 dalyje, iskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti laikinai nesanio
darbuotojo darbo viet, bendra trukm ilgesn kaip dveji metai, tokia sutartis laikoma
neterminuota. Tokiu atveju laikotarpiai tarp terminuot darbo sutari skaitomi darbuotojo
darbo santyki su darbdaviu trukm, taiau neturi bti apmokami.
3. Su tuo paiu darbuotoju paeiliui einani terminuot darbo sutari, sudaryt
skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukm negali viryti penkeri met. Paeidus
reikalavim, tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikotarpiai tarp terminuot darbo
sutari skaitomi darbuotojo darbo santyki su darbdaviu trukm, taiau neturi bti apmokami.
4. Terminuot darbo sutari, kuri maksimalus terminas negali bti ilgesnis kaip
penkeri metai, sudarymo galimyb su renkamais ar skiriamais darbuotojais, krybini profesij
ir

mokslo

darbuotojais,

kolegiali

renkamj

organ

skiriamais

darbuotojais

ar

kitais

darbuotojais vieojo intereso gynimo tikslais nustato kiti statymai. Tokios sutartys gali bti

40
sudaromos arba pratstos statymo nustatytu pagrindu ir kitos io straipsnio nuostatos joms
netaikomos.
5. io straipsnio taikymo iimtis taip pat gali nustatyti kitos io kodekso nuostatos.
69 straipsnis. Terminuotos darbo sutarties pasibaigimas
1. Terminuota darbo sutartis pasibaigia sujus terminui, iskyrus io straipsnio 2 dalyje
nurodyt atvej.
2. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktikai tsiasi
daugiau kaip vien darbdavio administracijos darbo dien sujus terminui, iskyrus io kodekso
67 straipsnio 3 dalyje nurodyt atvej.
3. Jeigu darbo santykiai pagal terminuot darbo sutart tsiasi ilgiau kaip vienus metus,
apie darbo sutarties pasibaigim sujus terminui darbdavys privalo ratu spti darbuotoj ne
vliau kaip prie penkias darbo dienas, o jeigu darbo santykiai pagal terminuot darbo sutart
tsiasi ilgiau kaip trejus metus, ne vliau kaip prie deimt darbo dien. Paeids i pareig,
darbdavys privalo sumokti darbuotojui darbo umokest u kiekvien termino paeidimo dien,
bet ne daugiau kaip u penkias ar deimt darbo dien.
4. Jeigu darbo santykiai pagal terminuot darbo sutart tsiasi ilgiau kaip dvejus metus,
darbo sutariai pasibaigus sujus terminui, darbuotojui imokama vieno mnesio jo vidutinio
darbo umokesio dydio ieitin imoka.
5. io straipsnio 2 ir 3 dali nuostatos netaikomos darbuotojams, nurodytiems io
kodekso 68 straipsnio 3 dalyje.
70 straipsnis. Draudimas diskriminuoti
1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali bti sudaromos
maiau palankios darbo slygos, skaitant darbo apmokjim, negu darbuotojams, dirbantiems
pagal neterminuot darbo sutart ir atliekantiems t pai ar panai pagal kvalifikacij ar
gebjimus darbo funkcij.
2. Nustatant darbo, darbo apmokjimo, kvalifikacijos tobulinimo ar skatinimo slygas,
darbdaviui draudiama atsivelgti skirting pagal terminuot darbo sutart ir pagal neterminuot
darbo sutart dirbani darbuotoj darbo santyki su darbdaviu trukm.
3. Aplinkyb, kad darbuotojas dirba pagal terminuot darbo sutart, neatleidia darbdavio
nuo pareigos utikrinti tokio darbuotojo mokym, kvalifikacijos tobulinim, profesin tobuljim
ir karjer.

41
71 straipsnis. darbinimas pagal neterminuot darbo sutart
1. Jeigu yra laisva darbo vieta, kuri bus priimama dirbti pagal neterminuot darbo
sutart, darbdavys turi pasilyti uimti i laisv darbo viet tok pat ar pana darb dirbaniam
ir nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkaniam darbuotojui, kuris dirba pagal terminuot
darbo sutart. Jeigu toki darbuotoj yra keletas, pasilymas turi bti pateiktas tam darbuotojui,
kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiausiai.
2. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbanius pagal terminuotas darbo sutartis,
apie laisvas darbo vietas, kurias bus priimta dirbti pagal neterminuot darbo sutart, ir utikrinti,
kad jie turt tokias paias galimybes sidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys. Tokia
informacija skelbiama prastais darbovietje bdais.
3. Darbdaviai ne reiau kaip kart per metus teikia darbo tarybai informacij apie
terminuot darbo sutari bkl monje, staigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotoj,
dirbani pagal terminuotas sutartis, skaii, uimamas pareigybes ir darbo umokesio vidurk
pagal profesij grupes ir lyt.

ANTRASIS SKIRSNIS
LAIKINOJO DARBO SUTARTYS
72 straipsnis. Laikinojo darbo sutarties svoka ir rys
1. Laikinojo darbo sutartis darbuotojo (toliau laikinasis darbuotojas) ir darbdavio
(toliau laikinojo darbinimo mon) susitarimas, pagal kur laikinasis darbuotojas sipareigoja
tam tikr laik atlikti darbo veikl laikinojo darbinimo mons nurodyto asmens (toliau
laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam bdamas pavaldus, o laikinojo darbinimo mon
sipareigoja u tai atlyginti.
2. Laikinojo darbo sutartis gali bti terminuota ir neterminuota.
3. Terminuota laikinojo darbo sutartis gali bti sudaryta vienam siuntimui pas laikinojo
darbo naudotoj, taiau sutarties terminas gali bti nustatytas ir iki tam tikros kalendorins datos,
tam tikram dienomis, savaitmis, mnesiais ar metais skaiiuojamam terminui arba iki tam tikros
uduoties vykdymo, arba tam tikr aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.
4.

Nukrypstant nuo

maksimalaus darbo sutarties termino taisykli (io kodekso

68 straipsnis), terminuotos laikinojo darbo sutarties maksimalus terminas, taip pat paeiliui
einani darbo sutari, kurios sudarytos su tuo paiu darbuotoju tam paiam darbui, bendra
maksimali trukm yra treji metai. Paeiliui einaniomis terminuotomis laikinojo darbo sutartimis
laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviej savaii laikotarpis.

42
5.

io

skirsnio

nuostatos netaikomos laiv guloms,

kurioms taikomas Lietuvos

Respublikos prekybins laivybos statymas.

73 straipsnis. Laikinojo darbo sutarties turinys
Be iame kodekse nustatyt btinj darbo sutarties slyg, laikinojo darbo sutartyje turi
bti susitarta dl:
1) laikinojo darbuotojo siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojui ir ataukimo i
laikinojo

darbo

naudotojo

formos ir tvarkos, nepaeidiant io kodekso 74 straipsnio

reikalavim;
2) laikinojo darbuotojo sutikimo dirbti pagal siuntim laikinojo darbo naudotojui formos
ir tvarkos;
3) darbo umokesio u darb laikinojo darbo naudotojui ir darbo umokesio, jeigu jis
mokamas u laikotarpius tarp siuntim dirbti laikinojo darbo naudotojams, dydi ir mokjimo
tvarkos.
74 straipsnis. Laikinojo darbuotojo siuntimas pas laikinojo darbo naudotoj
1. Siuntimas dirbti pas laikinojo darbo naudotoj turi bti teiktas laikinajam darbuotojui
ne vliau kaip prie dvi darbo dienas, nebent laikinasis darbuotojas sutinka konkretaus siuntimo
atveju pradti dirbti anksiau.
2.

Siuniant laikinj darbuotoj dirbti pas laikinojo darbo naudotoj, laikinajam

darbuotojui turi bti nurodyta darbo funkcijos turinys ir apimtis, darbo pradia ir pabaiga. Ne
vliau kaip iki darbo pradios laikinajam darbuotojui nurodomas darbo laiko reimas, patekimo
laikinojo darbo naudotojo darboviet tvarka, laikinojo darbo naudotojo kontaktinis asmuo,
turintis suteikti vis informacij apie darb pas laikinojo darbo naudotoj.
3. Laikinasis darbuotojas turi teis atsisakyti dirbti pas laikinojo darbo naudotoj,
pranedamas laikinojo darbinimo monei ne vliau kaip per vien darbo dien nuo io straipsnio
1 dalyje nustatytos informacijos gavimo dienos. Toks atsisakymas nelaikomas darbo pareig
paeidimu.
75 straipsnis. Nediskriminavimo principo taikymas
1. Darbo laikinojo darbo naudotojui laikotarpiu laikinojo darbo naudotojas privalo
utikrinti, kad laikinajam darbuotojui bt taikomos tokios paios kaip ir laikinojo darbo
naudotojo darbuotojams galiojanios ir darbovietje taikomos statym, kolektyvini sutari ir
kit darbo teiss norm nuostatos dl:

43
1) ni, neseniai pagimdiusi, krtimi maitinani darbuotoj, darbuotoj, auginani
vaik iki trej met, ir asmen iki atuoniolikos met apsaugos;
2) diskriminacijos lyties,

seksualins orientacijos,

rass, tautybs, kalbos, kilms,

pilietybs ir socialins padties, tikjimo, eimins padties, ketinimo turti vaik (vaik),
sitikinim ar pair, priklausomybs politinms partijoms ir asociacijoms, amiaus pagrindais
udraudimo;
3) maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko, virvalandi, naktinio darbo
pertrauk, atostog ir valstybs veni trukms.
2. Laikinojo darbinimo mon privalo utikrinti, kad u darb laikinojo darbo naudotojui
laikinojo darbuotojo darbo umokestis bt ne maesnis u umokest, koks bt jam mokamas,
jeigu laikinojo darbo naudotojas bt laikinj darbuotoj darbins pagal darbo sutart toje
paioje darbo vietoje, iskyrus atvejus, kai pagal neterminuot laikinojo darbo sutart dirbantys
laikinieji darbuotojai tarp siuntim gauna darbo umokest i laikinojo darbinimo mons ir io
darbo umokesio dydis tarp siuntim dirbti yra toks pats kaip ir siuntim dirbti metu. U
pareigos mokti laikinajam darbuotojui u darb laikinojo darbo naudotojui tok darbo
umokest, koks bt jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas bt laikinj darbuotoj
darbins pagal darbo sutart toje paioje darbo vietoje, vykdym laikinojo darbo naudotojas
atsako subsidiariai.
3. Laikiniesiems darbuotojams suteikiama teis naudotis laikinojo darbo naudotojo
turima darbuotoj darbo ir poilsio, j interes tenkinimo infrastruktra (poilsio kambariais,
valgykla, vaik prieiros ir transporto paslaugomis ir kita) tomis paiomis slygomis, kuriomis
naudojasi laikinojo darbo naudotojo darbuotojai, iskyrus atvejus, kai skirting slyg taikymas
yra pateisinamas dl objektyvi prieasi.

76 straipsnis. Laikotarpiai tarp siuntim dirbti

Pagal neterminuot laikinojo darbo sutart dirbanio laikinojo darbuotojo, taip pat
laikinojo darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas
konkret laikinojo darbo naudotoj, laikotarpiai tarp siuntim dirbti iki penki darbo dien i
eils neapmokami. U kitas dienas tarp siuntim dirbti laikinajam darbuotojui turi bti mokama
ne maiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtinta minimalioji mnesin alga, nebent
laikinasis darbuotojas atsisak dirbti pas darbdavio nurodyt konkret laikinojo darbo naudotoj.

44
77 straipsnis. Laikinojo darbuotojo padarytos alos atlyginimas
U laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo padaryt al laikinas darbuotojas
atsako

laikinojo

darbinimo

monei regreso

tvarka,

jeigu

suteikiant

galimyb

dalyvauti

laikinajam darbuotojui rodoma jo kalt ir padarytos alos dydis.

78 straipsnis. Laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo tarpusavio teiss ir
pareigos
1. Laikinojo darbo naudotojas privalo iki darbo pradios ratu supaindinti laikinj
darbuotoj su darbo slygomis, darbo tvarkos taisyklmis, kitais jo darb laikinojo darbo
naudotojui reglamentuojaniais teiss aktais, imtis vis priemoni laikinojo darbuotojo sveikatai
ir gyvybei isaugoti pagal Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymo
nuostatas.
2. Laikinojo darbo naudotojas turi informuoti laikinuosius darbuotojus apie jo turimas
laisvas darbo vietas, nurodydamas darbo funkcij ir jai keliamus reikalavimus. Informacija apie
laisvas darbo vietas gali bti skelbiama vieai informaciniuose stenduose laikinojo darbo
naudotojo patalpose ar kitais prastais darbovietje bdais.
3. U laikinojo darbo naudotojo laikinajam darbuotojui padaryt al atsako laikinojo
darbo naudotojas.
79 straipsnis. Laikinojo darbinimo mons ir laikinojo darbo naudotojo pareigos
1. Susitarimai tarp laikinojo darbinimo mons ir laikinojo darbo naudotojo arba
susitarimai tarp laikinojo darbinimo mons ir laikinojo darbuotojo, kuriais laikinojo darbuotojo
darbo sutarties sudarymas su laikinojo darbo naudotoju yra draudiamas ar ribojamas, yra
negaliojantys. i nuostata netrukdo laikinojo darbinimo monei ir laikinojo darbo naudotojui
susitarti dl atlygio u laikinojo darbo naudotojui suteiktas paslaugas, susijusias su laikinj
darbuotoj paskyrimu, darbinimu ir mokymu.
2. Laikinojo darbinimo monei draudiama:
1) reikalauti i laikinojo darbuotojo atlyginti ar padengti bet kokias ilaidas dl laikinojo
darbo sutarties sudarymo ir jos vykdymo ar nutraukimo, taip pat dl darbo sutarties sudarymo su
laikinojo darbo naudotoju, pasibaigus laikinajam darbui pas j;
2) tvarkyti laikinj darbuotoj duomenis kitais tikslais, nesusijusiais su laikinojo darbo
sutartyje

nustatytais

sipareigojimais,

kvalifikacija,

profesine

patirtimi ar kita svarbia

informacija, arba paeidiant j teises privataus gyvenimo nelieiamum;

45
3) tvarkyti duomenis, gautus i laikinojo darbo naudotojo, kitais tikslais, nesusijusiais su
laikinojo darbo sutartyje nustatytais sipareigojimais, arba paeidiant laikinojo darbo naudotojo
interesus.
3. Laikinojo darbo naudotojui draudiama:
1)

pavesti laikinajam darbuotojui atlikti streikuojani laikinojo

darbo

naudotojo

darbuotoj darbo funkcijas;

2) sudaryti laikinojo darbinimo sutartis, siekiant pakeisti atleistus laikinojo darbo
naudotojo darbuotojus;
3) riboti laikinj darbuotoj profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo galimybes;
4) riboti laikinj darbuotoj nuolatinio sidarbinimo galimybes;
5) atsisakyti suteikti laikinojo darbinimo monei informacij apie darbuotoj saug ir
sveikat darbe utikrinanias priemones ir darbo slygas, kurios bt taikomos, jeigu laikinojo
darbo naudotojas bt laikinj darbuotoj darbins pagal darbo sutart toje paioje darbo
vietoje.
4. Laikinojo darbo naudotojas kart per metus teikia savo mons, staigos, organizacijos
darbo

tarybai informacij apie laikinojo

darbo

bkl monje,

staigoje,

organizacijoje,

nurodydamas per metus dirbusi ar dirbani laikinj darbuotoj skaii, uimamas pareigybes
ir darbo umokesio vidurk pagal profesij grupes ir lyt.
5. Laikinojo darbinimo mons ir laikinojo darbo naudotojo pareigas utikrinant
laikinojo darbuotojo sveikat ir saug darbe nustato Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir
sveikatos statymas.
6.

Laikinojo

darbinimo

mons turi teikti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos

Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais informacij

apie pradt vykdyti darbinim per laikinojo darbinimo mones ir laikinj darbuotoj skaii.

80 straipsnis. Laikinojo darbo sutarties pasibaigimas

1. Darbo laikinojo darbo naudotojui metu laikinasis darbuotojas gali nutraukti darbo
sutart su laikinojo darbinimo mone io kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Darbo
santykiams su laikinojo darbinimo mone pasibaigus, pasibaigia jo prievol darbo funkcij
atlikti laikinojo darbo naudotojui.
2. Laikotarpiu tarp siuntim dirbti laikinasis darbuotojas turi teis nutraukti laikinojo
darbo sutart savo raytiniu pareikimu, spjs laikinojo darbinimo mon ne vliau kaip prie
penkias darbo dienas. Kolektyvinje sutartyje, sudarytoje tarp laikinojo darbinimo mons ir jos
darbuotoj, gali bti nustatytas ir kitoks spjimo terminas, bet jis negali bti ilgesnis kaip
keturiolika kalendorini dien.

46
3. Laikinojo darbinimo mon gali nutraukti darbo sutart su laikinuoju darbuotoju io
kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka.
TREIASIS SKIRSNIS
PAMEISTRYSTS DARBO SUTARTIS
81 straipsnis. Pameistrysts darbo sutarties svoka ir rys
1. Pameistrysts darbo sutartis sudaroma priimant darb asmen, siekiant darbo vietoje
gyti profesijai reikaling kvalifikacij ar kompetencij pameistrysts mokymo organizavimo
forma (toliau pameistrys).
2. Pameistrysts darbo sutartis gali bti:
1) pameistrysts darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties;
2) pameistrysts darbo sutartis, sudaryta su teiss aktais reglamentuojama mokymo
sutartimi dl formaliojo ar neformaliojo mokymo.
82 straipsnis. Pameistrysts darbo sutari bendrosios nuostatos
1. Pameistrysts darbo sutartis yra terminuota ir maksimalus jos terminas ei mnesiai,
iskyrus pameistrysts darbo sutart, sudaryt kartu su teiss aktais reglamentuojama mokymo
sutartimi dl formaliojo ar neformaliojo mokymo, kurioje apibriama ilgesn mokymo trukm.
2. Darbdavys privalo utikrinti formaliojo ar neformaliojo mokymo programoje numatyt
rezultat pasiekim arba sudaryti visas slygas jiems pasiekti tuo atveju, kai mokymas vyksta
pagal pameistrysts darbo sutart, sudaryt kartu su teiss aktais reglamentuojama mokymo
sutartimi dl formaliojo ar neformaliojo mokymo.
3. Pabaigus formaliojo ar neformaliojo mokymo program, pameistriui iduodamas tai
patvirtinantis paymjimas.
83 straipsnis. Pameistrysts darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties
1. Sudarydamas pameistrysts darbo sutart, darbdavys privalo parengti neformaliojo
mokymo program visam pameistrysts darbo sutarties galiojimo laikotarpiui. Dalyvaujant ioje
mokymo programoje, pameistrio gyjamos kompetencijos, j gijimo bdai, mokymo dalykai,
mokymosi trukm, rezultatai ir kitos esmins nuostatos traukiamos pameistrysts darbo sutart.
Pameistrysts darbo sutarties galiojimo metu mokymo programa gali bti keiiama tik ali
susitarimu.

47
2. Darbdavys turi teis sudaryti toki darbo sutart su tuo paiu asmeniu ne anksiau kaip
prajus trejiems metams po prie tai galiojusios pameistrysts darbo sutarties pasibaigimo.
Paeidus iuos reikalavimus, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
3. Vienam darbdaviui tuo paiu metu galiojani pameistrysts darbo sutari skaiius
negali viryti vieno deimtadalio vis galiojani jo darbo sutari skaiiaus.
4. Darbo sutarties alys, sudarydamos pameistrysts darbo sutart, gali sutarti dl
darbdavio patiriam mokymo ilaid atlyginimo. Tokiame susitarime nurodoma, kokios yra
darbdavio patiriamos mokymo ilaidos ir kokia yra j (paslaug, mediag ir kita) vert.
Tokioms ilaidoms atlyginti gali bti skiriama ne daugiau kaip dvideimt procent pameistrio
darbo umokesio per mnes. Mokymo ilaid atlyginimas idstomas tolygiai per vis
pameistrysts darbo

sutarties galiojimo laikotarp. Jeigu darbo santykiai pasibaigia prie

pameistrysts darbo sutarties termin, darbdavys neturi teiss reikalauti atlyginti mokymo ilaid
po darbo santyki pasibaigimo.
5. Be iame kodekse numatyt darbo sutarties pasibaigimo pagrind, pameistrysts darbo
sutartis taip pat gali bti nutraukta prie termin pameistrio raytiniu pareikimu spjus darbdav
prie penkias darbo dienas ir darbdavio iniciatyva spjus pameistr prie deimt darbo dien.
6. Darbdavys privalo skirti mokymo programos vadovu kompetenting savo darbuotoj,
kuris vadovauja mokymo procesui, priiri, kaip atliekama darbo funkcija, pataria pameistriui ir
j konsultuoja.

84

straipsnis.

Pameistrysts

darbo

reglamentuojama

sutartis,

mokymo

sudaryta

sutartimi

su
dl

teiss

aktais

formaliojo

ar

neformaliojo mokymo
1. Pameistrysts darbo sutartis gali bti sudaroma siekiant gyvendinti teiss akt
reglamentuojamas:
1) mokymo sutart dl formaliojo mokymo (pirminio ar tstinio) tarp pameistrio ir
mokymo paslaug teikjo ar darbdavio, turini formaliojo profesinio mokymo licencij;
2) mokymo sutart dl neformaliojo mokymo tarp pameistrio ir neformalj mokym
turinio teis vykdyti darbdavio ar mokymo paslaugos teikjo, sudariusio sutart su darbdaviu.
2. Mokymo sutartis yra pridedama prie pameistrysts darbo sutarties ir yra neatsiejama
jos dalis. Pameistrysts darbo sutarties vykdymas darbdavio turi bti organizuojamas taip, kad
bt pasiekti mokymo sutartyje nurodytos mokymo programos tikslai ir kitos mokymo sutarties
slygos.
3. Pameistrysts darbo sutartyje privalo bti nustatyta darbo laiko ir kito mokymosi laiko
trukm. Bendras pameistrio darbo darbdaviui laikas ir kito mokymosi laikas negali viryti

48
keturiasdeimt atuoni valand per savait, iskyrus pameistr iki atuoniolikos met, kurio
darbo laiko trukm nustato Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymas.
Mokymas gali vykti tiek darbovietje, tiek mokymo staigoje.
4. U faktikai dirbt laik pameistriui mokamas pameistrysts darbo sutartyje numatytas
darbo umokestis, kuris negali bti maesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtinta
minimalioji mnesin alga arba minimalusis valandinis atlygis. Darbovietje praleistas teorinms
inioms gyti ir mokyti darbo vietoje skirtas laikas skaitomas faktikai dirbto laiko trukm
tada, jeigu jis virija dvideimt procent faktikai dirbto laiko.
5. Mokymosi staigoje praleistas laikas neskaitomas darbo laik ir u j darbdavys
neprivalo mokti darbo umokesio. is laikas neturi sudaryti daugiau negu trisdeimt procent
pameistrysts darbo sutarties galiojimo trukms.
6. Pameistrysts darbo sutartis pasibaigia pasibaigus mokymo sutariai dl formaliojo ar
neformaliojo mokymo. Ji taip pat gali bti nutraukta prie termin pameistrio raytiniu
pareikimu spjus darbdav prie penkias darbo dienas ir darbdavio iniciatyva spjus
pameistr prie penkias darbo dienas.
7. Darbdavys skiria atsaking (atsakingus) darbuotoj (darbuotojus) u pameistrio
darbins veiklos ir praktinio mokymo organizavim ir atsaking darbuotoj u darbins veiklos
ir praktinio mokymo koordinavim (profesijos meistr). Profesinio mokymo staigos vadovas
skiria profesijos mokytoj pameistrio praktiniam mokymui, vykdomam darbo vietoje, vadovauti.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
NENUSTATYTOS APIMTIES DARBO SUTARTIS
85 straipsnis. Nenustatytos apimties darbo sutarties svoka ir turinys
1. Nenustatytos apimties darbo sutartis tokia darbo sutartis, pagal kuri darbo sutartyje
darbo funkcijos atlikimo laikas i anksto nenustatytas, taiau darbuotojas sipareigoja darbo
funkcij atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys sipareigoja darbuotojui sumokti u jo atlikt
darb.
2. Be iame kodekse nustatyt btinj darbo sutarties slyg, nenustatytos apimties
darbo sutartyje turi bti susitarta dl kvietimo darbuotojui dirbti formos ir jo teikimo tvarkos.
3. Darbo umokestis darbuotojui mokamas tik u t laik, kur darbuotojas turjo vykdyti
darbo funkcij pagal darbdavio kvietim dirbti, iskyrus io straipsnio 4 dalyje nustatyt atvej.
Darbo umokestis sumokamas sutartyje nustatytais terminais, taiau ne reiau kaip du kartus per
mnes, jeigu t mnes buvo dirbama pagal darbdavio kvietim.

49
4. Minimalioji darbo trukm, kuri turi idirbti darbuotojas, yra atuonios valandos per
kalendorin mnes. Jeigu darbuotojas nra pakviestas dirbti tokios minimaliosios trukms darbo
arba jo neidirba, jam turi bti sumoktas atlyginimas u atuoni darbo valand darb.
5. Vienam darbdaviui tuo paiu metu galiojani nenustatytos apimties darbo sutari
skaiius negali viryti vieno deimtadalio vis jo darbo sutari. Jeigu monje yra maiau kaip
deimt darbo viet (pareigybi), toje monje negali bti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena
nenustatytos apimties darbo sutartis.
6. Draudiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip
pat darbus nam kyje. Apie priimt darb pagal nenustatytos apimties darbo sutart darbuotoj
darbdavys privalo praneti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar
jos galiotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais.
86 straipsnis. Kvietimas dirbti
1. Darbo veiklos apimtis darbo valandomis nustatoma darbdaviui pateikus darbuotojui
kvietim dirbti. Jame nurodomas darbo valand per pamain (darbo dien) skaiius, darbo
reimas, darbo pradia ir pabaiga ar darbo dien skaiius.
2. Darbuotojas turi teis ratu atsisakyti dirbti pagal kvietim, jeigu kvietimas dirbti
pateikiamas vliau kaip penkios kalendorins dienos iki darbo pradios. Toks atsisakymas
nelaikomas darbo pareig paeidimu.
3. Darbuotojui pradjus dirbti, kvietime dirbti nustatyt darbo valand per darbo dien
(pamain) skaii, darbo reim, darbo pabaig darbdavys turi teis vienaalikai pakeisti,
spjs

darbuotoj

prie

vien

darbo

dien,

nebent

darbo

sutartyje

nustatytas

kitas

terminas. Darbuotojui nesutikus dirbti darbdavio pakeistomis kvietime dirbti slygomis, darbo
funkcijos vykdymas baigiasi pagal darbuotojui teiktame pirminiame kvietime dirbti nustatytas
slygas. Toks nesutikimas nelaikomas darbo pareig paeidimu.
87 straipsnis. Draudimai darbdaviui
Darbdaviui draudiama:
1) trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui
pagal darbo sutart, nepaisant darbo sutarties ries;
2) bloginti darbuotojo darbo slygas dl to, kad jis atsisak priimti kvietim dirbti ar
keisti kvietime dirbti nustatyt darbo funkcijos apimt.
88 straipsnis. Nenustatytos apimties darbo sutarties pasibaigimas
Be iame kodekse numatyt darbo sutarties pasibaigimo pagrind, nenustatytos apimties
darbo sutartis taip pat pasibaigia:

50
1) darbuotojui vienaalikai nutraukus nenustatytos apimties darbo sutart, ratu spjus
darbdav prie penkias darbo dienas;
2) darbdaviui vienaalikai nutraukus sutart dl to, kad darbuotojas atsisak priimti laiku
pateikt kvietim dirbti daugiau kaip tris kartus per pastaruosius tris mnesius. Tokiu atveju
darbuotojas spjamas ratu prie penkias darbo dienas ir atleidiamas sumokjus jam penki
darbo dien vidutinio jo darbo umokesio ieitin imok.
PENKTASIS SKIRSNIS
PROJEKTINIO DARBO SUTARTIS
89 straipsnis. Projektinio darbo sutarties svoka ir turinys
1. Projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas sipareigoja
atlikti savo darbo funkcij konkreiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu
darbo laiko reimu darbovietje arba u darboviets rib, o darbdavys sipareigoja u tai
sumokti sulygt atlyginim.
2. Sudarydamos projektinio darbo sutart, projektinio darbo sutarties alys turi apibrti
konkret projekto rezultat, nustatyti jo pabaig ar jos nustatymo slygas.
3. Sulygti dl projektinio darbo sutarties galima tokiais atvejais:
1) sudarant iki dvej met trukms projektinio darbo sutart su naujai priimamu asmeniu;
2) laikinai, iki penkeri met, pakeiiant galiojani kitos ries darbo sutart;
3) sudarant iki dvej met trukms susitarim dl projektinio darbo galiojant kitos ries
darbo sutariai. Susitarimui dl projektinio darbo, galiojant kitos ries darbo sutariai, io
skirsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.
90 straipsnis. Darbo laiko norma ir darbo laiko reimas. Darbo slygos
1. Projektinio darbo sutartyje privalo bti nustatyta darbo laiko norma, tai yra vidutinis
darbo valand per savait skaiius, kur dirbs darbuotojas.
2. Savo darbo laik darbuotojas skirsto savo nuoira, taiau nepaeisdamas minimaliojo
poilsio laiko ir maksimaliojo darbo laiko ribojim.
3. Darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimai darbuotojui taikomi tiek, kiek jie susij su
darbuotojo tiesioginiu sulygtos darbo funkcijos atlikimu ar buvimu darbovietje arba darbdavio
perduot jam mediag ar rengini (rangos) naudojimu. Jeigu atlikdamas darbo funkcij
darbuotojas gali patekti jo sveikatai kenksmingas ar gyvybei pavojingas slygas, darbdavys
privalo darbuotoj apie tai laiku informuoti ir sudaryti slygas saugiai dirbti.

51
91 straipsnis. Apmokjimas u darb
1. Darbuotojui, dirbaniam pagal projektinio darbo sutart, turi bti mokamas ne
maesnis kaip minimalusis valandinis atlygis pagal io kodekso 90 straipsnio 1 dalyje nustatyt
darbo laiko norm. Projektinio darbo sutartyje papildomai gali bti nustatytas laikinis darbo
apmokjimas arba darbo apmokjimas u vykdyt rezultat, arba taikomas mirus bdas.
2.

Premijavimo,

darbo

apmokjimo

u pasiektus

rezultatus

slygos

nustatomos

projektinio darbo sutartyje.

3. Darbo umokestis darbuotojui turi bti mokamas reguliariai, bet ne reiau kaip kart
per mnes.

92 straipsnis. Projektinio darbo sutarties pasibaigimas

1. Projektinio darbo sutartis pasibaigia io kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka.
2. io kodekso nuostatos, reglamentuojanios maksimal terminuotos darbo sutarties
termin (io kodekso 68 straipsnis) ir terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pasekmes (io
kodekso 69 straipsnio 25 dalys), projektinio darbo sutartims nra taikomos.
ETASIS SKIRSNIS
DARBO VIETOS DALIJIMOSI DARBO SUTARTIS
93 straipsnis. Darbo vietos dalijimosi darbo sutarties svoka
1. Du darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dl vienos darbo vietos dalijimosi,
nevirydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos.
2. Abiej darbuotoj darbo sutartyse turi bti nurodyta tokios darbo sutarties ris, kito
darbuotojo tapatyb ir jo kontaktiniai duomenys, darbuotojo darbo laiko norma (darbo valand
per savait skaiius). Laikoma, kad abiej darbuotoj darbo laiko norma vienoda, jeigu sutartyse
nenustatyta kitaip.
3. Sulygti dl darbo vietos dalijimosi darbo sutarties galima tiek sudarant nauj darbo
sutart,

tiek laikinai pakeiiant galiojani kitos ries darbo sutart. Darbdavys privalo

apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginanio vaik
(vaik) iki septyneri met, praym laikinai, iki vaikui (vaikiui) sukaks septyneri metai,
pakeisti galiojani kitos ries darbo sutart darbo vietos dalijimosi darbo sutartimi. Toks
darbuotojas turi teis grti dirbti pagal prie darbo vietos dalijimosi darbo sutart jam galiojusi
kitos ries darbo sutart, ratu spjs darbdav prie dvi savaites, iskyrus atvejus, kai
darbdavys sutinka nesilaikyti io termino.

52
94 straipsnis. Darbo laiko reimas
1. Kiekvienas darbuotojas gali pasirinkti savo darbo laik, susitardamas dl to su kitu
darbuotoju. Bet kuriuo atveju turi bti laikomasi maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio
laiko reikalavim.
2. Darbdaviui reikalaujant, apie darbo laiko pasiskirstym tarp darbuotoj per dien,
savait ar ilgesn laikotarp darbdav privaloma informuoti sutartyse nustatytu laiku ir tvarka.
3. Darbo laiko reimas gali bti keiiamas darbuotoj tarpusavio susitarimu ir, jeigu
nustatyta darbo vietos dalijimosi darbo sutartyje, informavus apie tai darbdav.
4. Darbuotoj susitarimai ir j vykdymas negali niekaip paveikti darbuotoj pareigos
dirbti darbdaviui pagal sulygt su juo darbo reim. Visais atvejais darbuotojai privalo taip
vienas kit pakeisti darbe, kad nenukentt darbo funkcijos atlikimas.
5. Vieno darbuotojo laikinasis nedarbingumas, atostogos neturi takos kito darbuotojo
darbo laiko reimui, nebent darbo vietos dalijimosi darbo sutartyse nustatyta kitaip. Darbdavys
tok darbuotoj laikinai gali pakeisti kitu darbuotoju, su kuriuo pagal darbo vietos dalijimosi
darbo sutart dirbantis darbuotojas turi kooperuotis darbo funkcijai atlikti.
95 straipsnis. Darbo vietos dalijimosi darbo sutarties pasibaigimas
1. Pasibaigus darbo vietos dalijimosi darbo sutariai su vienu darbuotoju, kito darbuotojo
darbo vietos dalijimosi darbo sutartis lieka galioti vien mnes, iki darbo vietos dalijimosi darbo
sutartis bus sudaryta su kitu darbuotoju. Tokios sutarties nesudarius per mint laikotarp,
darbdavys turi pasilyti darbuotojui dirbti visa apimtimi, o jam atsisakius, turi teis atleisti
darbuotoj, spjs prie tris darbo dienas ir imokdamas jam puss mnesio jo vidutinio darbo
umokesio dydio ieitin imok, iskyrus io kodekso 93 straipsnio 3 dalyje nurodyt
darbuotoj, auginant vaik (vaik) iki septyneri met, kuris lieka dirbti ne viso darbo laiko
slygomis.
2. Darbo sutarties alys gali susitarti, kad darbo vietos dalijimosi darbo sutariai
pasibaigus jos sudaro ne viso darbo laiko darbo sutart ar kitaip pakeiia darbo sutart.

SEPTINTASIS SKIRSNIS
DARBO KELIEMS DARBDAVIAMS SUTARTIS
96 straipsnis. Darbo keliems darbdaviams sutarties svoka
1. Su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali bti nurodyti du
ar daugiau darbdavi tai paiai darbo funkcijai atlikti.

53
2. Kiekvienas darbdavys, atsivelgdamas jiems skirt darbuotojo laik, turi teis
darbuotojo atvilgiu gyvendinti darbdavio teises ir privalo vykdyti darbdavio pareigas, utikrinti
io kodekso ir kit darbo teiss norm taikym.
3. Darbo keliems darbdaviams sutartyje gali bti nustatyta, kad darbuotojo darbo laikas
neskirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai,

jeigu darbuotojas vienu metu vykdo keli

darbdavi uduotis, taiau nustatoma kiekvieno darbdavio apmokama darbo laiko normos dalis.
97 straipsnis. Darbo laiko norma ir darbo laiko reimas
1. Jeigu sutarta, kad darbuotojo darbo laikas skirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai,
kiekvienam darbdaviui tenkanti darbuotojo darbo laiko norma nurodoma arba darbo sutartyje,
arba ne vliau kaip prie penkias darbo dienas jam praneamame darbo grafike.
2. Darbo laiko reimas ir darbo laiko grafikas turi bti sudaryti taip, kad nebt paeisti
maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
98 straipsnis. Pirmasis darbdavys ir kiti darbdaviai
1. Darbo keliems darbdaviams sutartyje darbdavi susitarimu privaloma nurodyti pirmj
darbdav,
darbuotojo

kuris atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo grafiko sudarymu,

pajam apmokestinimu, socialinio draudimo ir kit mok u darbuotoj

sumokjimu, informacijos apie j pateikimu.

2. Kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalo kompensuoti ilaidas pagal j sudaryt
susitarim,

atsivelgdami darbo

kompensavimas

nelaikomas

laik,

pirmojo

kur jiems dirbo

darbdavio

pajamomis,

is darbuotojas.
o

vis

i ilaid

darbdavi

ilaidos

prilyginamos darbo snaudoms.

3. Visi darbdaviai solidariai atsako dl savo sipareigojim darbuotojui ir dl prievoli,
susijusi su darbuotojo pajam apmokestinimu, socialinio draudimo ir kit mok u
darbuotoj sumokjimu, vykdymo.
4. Darbuotojas turi teis i bet kurio darbdavio reikalauti vykdyti darbdavio pareigas
pagal darbo sutart.
5. Pirmasis darbdavys atstovauja visiems darbdaviams darbo ginuose su darbuotoju.

99 straipsnis. Darbo keliems darbdaviams sutarties pasibaigimas

1. Darbuotojas turi teis nutraukti darbo keliems darbdaviams sutart io kodekso
nustatytais pagrindais ir tvarka. Pareikimas nutraukti darbo keliems darbdaviams sutart yra
pateikiamas pirmajam darbdaviui.

54
2. Bet kuris darbdavys turi teis inicijuoti darbo keliems darbdaviams sutarties
nutraukim io kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka, pranedamas apie tai visoms darbo
keliems darbdaviams sutarties alims. Sprendim nutraukti darbo keliems darbdaviams sutart ar
silyti darbuotojui pakeisti darbo sutart priima visi darbdaviai kartu, o jiems santykiuose su
darbuotoju atstovauja pirmasis darbdavys. Atleidiamam darbuotojui imokamos sumos tarp
darbdavi padalijamos proporcingai kiekvieno darbdavio apmokamai darbo laiko normos daliai.
3. Jeigu darbo keliems darbdaviams sutartis nra pakeiiama, nutraukus darbo keliems
darbdaviams sutart, darbuotojo darbo santykiai pasibaigia su visais darbdaviais.
ATUNTASIS SKIRSNIS
SEZONINIO DARBO SUTARTIS
100 straipsnis. Sezoninio darbo sutartis
1. Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais
vadinami darbai, kurie dl gamtini ir klimato slyg dirbami ne visus metus, o tam tikrais
periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip atuoni mnesiai vienas po kito einani dvylikos
mnesi laikotarpiu, ir yra traukti sezonini darb sra.
2. Sezonini darb sra, sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo,
taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokjimo ypatumus, vadovaudamasi iuo kodeksu,
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb.
VII SKYRIUS
DARBO SANTYKI YPATUMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
VADOVAUJANI DARBUOTOJ DARBO SANTYKI YPATUMAI
101 straipsnis. Juridinio asmens vadovas, valdymo ir prieiros organ nariai, kiti
vadovaujantys darbuotojai
1. Su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu fiziniu asmeniu (toliau juridinio
asmens vadovas), dirbaniu atlygintinai, privalo bti sudaryta darbo sutartis, iskyrus maj
bendrij ir individualij moni vadovus. Tokia sutartis gali bti sudaryta ir ne visam darbo
laikui, ir tokiu atveju io kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
2. Su fiziniais asmenimis juridinio asmens kolegialaus valdymo ar prieiros organ
nariais darbo sutartys nesudaromos. i taisykl netaikoma, jeigu su jais sudarytos darbo

55
sutartys, pagal kurias jie u atlyginim sipareigoja atlikti kitas darbo funkcijas, taip pat ir
derindami jas su nario pareigomis.
3.

Su juridinio

asmens padalini (filial ir atstovybi) vadovais darbo sutartys

sudaromos. Jiems iame skyriuje nurodyti darbo santyki ypatumai galioja mutatis mutandis.
4. Su kitais io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenurodytais juridinio asmens vadovaujaniais
darbuotojais,

tai yra darbuotojais, kurie turi teis duoti privalomus vykdyti nurodymus

pavaldiems darbuotojams, sudaromos darbo sutartys ir io skyriaus ypatumai jiems netaikomi.

102 straipsnis. Darbo sutarties sudarymo su juridinio asmens vadovu ypatumai
Darbo sutart su juridinio asmens vadovu juridinio asmens vardu pasirao juridinio
asmens steigimo dokumentuose ar statymuose nurodytas kompetentingo juridinio asmens
valdymo organo galiotas asmuo.
103 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo ypatumai
1. Juridinio asmens vadovas savo darbo laik tvarko pats, nepaeisdamas darbo teiss
norm nustatyt maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukms reikalavim.
2. U savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padaryt al juridinio asmens vadovas
atsako pagal darbo teiss normas ir darbo sutarties slygas.
3. U dl civilini teisi ir pareig nevykdymo ar netinkamo j vykdymo juridiniam
asmeniui padaryt al juridinio asmens vadovas atsako pagal civilins teiss normas.

104 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimas

1. Be iame kodekse ar kituose statymuose nustatyt darbo sutarties pasibaigimo
pagrind, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia ataukus juridinio asmens vadov
statymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.
2. Jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis
ataukiamas prie darbo sutarties termino pabaig io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka,
juridinio asmens vadovui imokama vieno mnesio jo vidutinio darbo umokesio dydio
ieitin imoka, iskyrus atvejus, kai jo ataukim lm jo kalti veiksmai.
3. io kodekso nuostatos, reglamentuojanios terminuotos darbo sutarties pasibaigimo
pasekmes (io kodekso 69 straipsnio 2 ir 3 dalys), darbo sutariai su juridinio asmens vadovu
netaikomos.

56
105 straipsnis. Ginai tarp juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens
1. Darbo ginai tarp juridinio asmens ir jo vadovo nagrinjami darbo ginams dl teiss
nagrinti nustatyta tvarka.
2. Ginai dl atsisakymo sudaryti darbo sutart, taip pat dl darbo sutarties nutraukimo
teistumo, taip pat dl juridinio asmens vadovo civilini teisi ir pareig nevykdymo (netinkamo
vykdymo) nagrinjami teisme.
106 straipsnis. Darbuotojo irinkimas ar skyrimas vieojo juridinio asmens vadovu
Vieojo juridinio asmens vadovu irinktas ar paskirtas juridinio asmens darbuotojas,
pasibaigus jo, kaip juridinio asmens vadovo, darbo santykiams, iskyrus atvej, kai darbo sutartis
nutraukta io kodekso 58 straipsnyje nustatytu pagrindu, turi teis sugrti buvusias darbo
pareigas tokiomis paiomis darbo slygomis, atsivelgiant visus darbo slyg pakeitimus, kurie
buvo padaryti kitiems tok pat ar pana darb dirbusiems darbuotojams. Apie vali sugrti
buvusias darbo pareigas jis privalo praneti darbdaviui ne vliau kaip per tris darbo dienas po
sutarties pasibaigimo.
ANTRASIS SKIRSNIS
KOMANDIRUOT DARBUOTOJ DARBO SANTYKI YPATUMAI
107 straipsnis. Darbuotojo komandiruots svoka
1. Darbuotojo komandiruot yra jo darbo pareig atlikimas kitoje, negu yra nuolatin
darbo vieta, vietoje.
2. Darbuotojo komandiruots metu darbuotojui paliekamas jo darbo umokestis. Jeigu
komandiruots metu darbuotojas patiria papildom snaud (transporto, kelions, nakvyns ir
kit ilaid), darbdavys jas turi kompensuoti.
3. Jeigu darbuotojo komandiruot trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba
darbuotojas komandiruojamas usien, darbuotojui privalo bti mokami dienpinigiai, kuri
maksimalius dydius ir j mokjimo tvark nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb arba jos
galiota institucija.
4. darbuotojo komandiruots laik eina darbuotojo kelions darbdavio nurodyt darbo
viet ir atgal laikas. Jeigu kelion vyko po darbo dienos valand, poilsio ar veni dien,
darbuotojas turi teis tokios paios trukms poils pirm darbo dien po kelions arba is poilsio
laikas pridedamas prie kasmetini atostog laiko, paliekant u poilsio laik darbuotojo darbo
umokest.

57
5. Komandiruots metu darbuotojas turi dirbti prastu darbo laiko reimu, jeigu
darbdavys nra nustats kitoki pareigojim.
6. Darbuotojui, kuris ivyksta kit valstyb ilgesniam negu trisdeimt dien laikotarpiui,
prie ivykstant komandiruot turi bti teikti io kodekso 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti
dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:
1) komandiruots trukm;
2) valiuta, kuria bus mokamas darbo umokestis komandiruots metu;
3) imokos pinigais ir natra, skirtos u darb kitoje valstybje, jeigu taikoma;
4) grinimo nuolatins darbo vietos valstyb slygos, jeigu taikoma.
108 straipsnis. Usienio darbdavio darbuotojo komandiruot Lietuvos Respublikos
teritorij teikti paslaug
1.

Usienio

prekybini

laiv

valstybs

gul

jurisdikcijai

darbuotojus,

gali

priklausanio
bti

darbdavio

komandiruojamas

darbuotojas,

iskyrus

laikinai dirbti Lietuvos

Respublikos teritorijoje:
1) pagal sutart dl paslaug teikimo ar darb atlikimo, darbdavio sudaryt su Lietuvos
Respublikoje veikianiu usakovu;
2) dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybje, grups monje ar kitoje
darbovietje;
3) dirbti kaip laikinasis darbuotojas.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsivelgiant teis, taikytin darbo
sutariai ar darbo santykiams, turi bti taikomos io kodekso ir kitos Lietuvos Respublikos darbo
teiss normos, nustatanios:
1) maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukm;
2) minimalij kasmetini mokam atostog trukm;
3) minimalj darbo umokest, skaitant padidint apmokjim u virvalandin darb,
darb nakt, darb poilsio ir veni dienomis;
4) laikinj darbuotoj darbo slygas;
5) darbuotoj saug ir sveikat;
6) asmen iki atuoniolikos met, ni, neseniai pagimdiusi ir krtimi maitinani
darbuotoj saug darbe;
7) draudim diskriminuoti darbe;
8) nuostatas, nurodytas io kodekso 107 straipsnio 6 dalyje.

58
3. io straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kitos imokos,
iskyrus

imokas,

skirtas

su komandiruote susijusioms faktinms kelions,

nakvyns ir

maitinimo ilaidoms kompensuoti, laikomi darbo umokesio dalimi.

4. Jeigu Lietuvos Respublikos teritorij komandiruotas valstybs, nepriklausanios
Europos ekonomins erdvs valstybms, darbdavio darbuotojas, jis turi gauti leidim Lietuvos
Respublikos statym nustatyta tvarka.
5. io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais nuostatos, susijusios su
minimaliuoju darbo umokesiu, skaitant padidint apmokjim u virvalandin darb, darb
nakt, darb poilsio ir veni dienomis, netaikomos, jeigu komandiruots trukm nevirija
trisdeimt dien.
6. io straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkt nuostatos, susijusios su minimalija kasmetini
atostog trukme,

minimaliuoju darbo

umokesiu ir apmokjimu u virvalandin darb,

netaikomos, jeigu gaminio pradin surinkim ir (arba) pirmj diegim atlieka gamin tiekianios
mons kvalifikuoti darbuotojai ir (arba) specialistai, kai tai nustatyta preki tiekimo sutartyje ir
btina norint naudotis patiektu gaminiu ir kai j komandiruots trukm nevirija atuoni dien.
i iimtis netaikoma, kai komandiruotas darbuotojas Lietuvos Respublikos teritorijoje dirba
statybos darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos statyme.
7.

iam

straipsniui

taikyti

komandiruots

trukm

skaiiuojama

sudedant

visas

komandiruots ar komandiruoi kalendorines dienas per vien met laikotarp nuo pirmosios
komandiruots pradios.
8. Rangovas, kai darbdavys yra subrangovas, atsako subsidiariai u io straipsnio 2 dalies
3

punkte

nustatyt

pinigini

pareigojim,

susijusi

su

minimaliuoju darbo

umokesiu,

vykdym io straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, kai jis dirba darbus, nustatytus Lietuvos
Respublikos statybos statyme.
9. Subsidiari rangovo, kai darbdavys yra subrangovas, atsakomyb kyla i teisi ir
pareig, nustatyt subrangos sutartyje.
109 straipsnis. Usienio darbdavio darbuotoj darbo slyg utikrinimas
1. Usienio valstybs jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoj
laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdeimt dien laikotarpiui arba
dirbti statybos darb, nustatyt Lietuvos Respublikos statybos statyme, Lietuvos Respublikos
socialins apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka i anksto informuoja komandiruojamo
darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybins darbo inspekcijos teritorin skyri apie
iam darbuotojui taikomas io kodekso 108 straipsnio 2 dalies 17 punktuose nustatytas slygas.

59
2. Su komandiruotu darbuotoju susijusius dokumentus darbdaviai privalo turti darbo
funkcijos atlikimo vietoje vis komandiruots laikotarp ir nedelsdami pateikti kompetentingoms
institucijoms i praymu.
3. Valstybin darbo inspekcija nemokamai ir nedelsdama teikia informacij ar kitaip
bendradarbiauja su kit Europos Sjungos valstybi nari kompetentingomis institucijomis dl
iame

kodekse

nurodyt

slyg

taikymo

komandiruotiems

komandiruot darbuotoj garantij paeidim.

darbuotojams,

taip

pat dl

Valstybin darbo inspekcija utikrina, kad

informacija apie Lietuvos Respublikos teiss normini akt, skaitant praplstas kolektyvines
akos ir teritorines sutartis, nuostatas dl komandiruotam darbuotojui taikom slyg bt
prieinama

Europos

Sjungos

valstybi

nari

darbdaviams

nemokamai,

aikiai,

skaidriai,

isamiai, nuotoliniu bdu ir elektroninmis priemonmis prieigos prie interneto formatu ir

standartais utikrinant negalij asmen prieig.
4. Lietuvos Respublikos teritorij komandiruotas darbuotojas savo paeistas teises gali
ginti darbo gin dl teiss nagrinjimo tvarka.
TREIASIS SKIRSNIS
DARBO SANTYKI YPATUMAI MAOSE MONSE
110 straipsnis. Darbo santyki ypatumai darbdaviams, darbinantiems maiau kaip
deimt darbuotoj
Darbdaviams, kuri vidutinis darbuotoj skaiius yra maiau kaip deimt darbuotoj,
netaikomos io kodekso nuostatos dl:
1) pareigos teikti informacij darbuotoj patiktiniui apie nuotolinio darbo (io kodekso
52 straipsnis), terminuot darbo sutari (io kodekso 71 straipsnio 3 dalis), laikinojo darbo (io
kodekso 79 straipsnio 4 dalis) bkl monje, staigoje, organizacijoje;
2) pareigos darbuotojo praymu pakeisti darbo laik ne viso darbo laiko atveju (io
kodekso 40 straipsnio 3 ir 4 dalys);
3) pareigos patvirtinti atleidiam darbuotoj atrankos kriterijus ir sudaryti atrankos
komisij atleidiant darbuotojus darbdavio iniciatyva nesant j kalts (io kodekso 57 straipsnio
3 dalis);
4) pareigos praneti apie darbo pamain grafikus ne vliau kaip prie penkias darbo
dienas. Tokie darbdaviai apie darbo pamain grafikus privalo praneti ne vliau kaip prie tris
darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dl kitoki praneimo termin (io kodekso
115 straipsnio 2 dalis);

60
5) kasmetini atostog suteikimo eils nustatymo taisykli (io kodekso 128 straipsnio
4 dalis). Kasmetins atostogos suteikiamos ali susitarimu;
6) mokymosi atostog apmokjimo darbdavio lomis (io kodekso 135 straipsnio
3 dalis). Mokymosi atostog apmokjim alys nustato susitarimu;
7) darbuotoj teiss pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetini atostog. Tokie darbdaviai
gali nesuteikti darbuotojui kasmetini atostog, jeigu darbo santykiai su darbuotoju trunka
trumpiau negu vienus metus, taiau turi imokti kompensacij u nepanaudotas kasmetines
atostogas (io kodekso 127 straipsnis).
VIII SKYRIUS
DARBO IR POILSIO LAIKAS
PIRMASIS SKIRSNIS
DARBO LAIKAS
111 straipsnis. Darbo laiko svoka
1. Darbo laikas bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio inioje ar atlieka
pareigas pagal darbo sutart.
2. darbo laik bet kuriuo atveju traukiami ie laikotarpiai:
1) pasirengimas darbui darbo vietoje;
2) fiziologins pertraukos ir specialios pertraukos;
3) kelions i darboviets darbdavio nurodyt darbo funkcijos laikino atlikimo viet
laikas;
4) budjimo laikas io kodekso nustatyta tvarka;
5) kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas;
6) privalom darbuotoj sveikatos patikrinim laikas;
7) prastovos laikas;
8) nualinimo nuo darbo laikas, jeigu nualintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos
darbovietje tvarkos;
9) kiti darbo teiss norm nustatyti laikotarpiai.
112 straipsnis. Darbo laiko norma
1. Darbo laiko norma, tai yra laiko trukm, kuri darbuotojas vidutinikai per tam tikr
laikotarp turi dirbti darbdaviui, kad atlikt pareigas pagal darbo sutart (neskaitant papildomo
darbo ir virvalandi), turi bti nustatyta darbo sutartyje.

61
2. Darbo laiko norma nurodoma darbo valandomis per savait, darbo valandomis per
dien ar kit apskaitin laikotarp, nepaeidiant io kodekso ar kit darbo teiss norm nustatyt
maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukms reikalavim.
3. Darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdeimt valand per savait, nebent darbo
teiss normos darbuotojui nustato sutrumpint darbo laiko norm arba alys susitaria dl ne viso
darbo laiko.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb nustato sutrumpintas darbo laiko normas, taip pat
kasdiens ir savaits darbo laiko trukms nustatymo ir apmokjimo tvark asmenims, kuri
darbo pobdis yra susijs su didesne protine, emocine tampa, ir asmenims, dirbantiems darbo
aplinkoje, kurioje vertinus rizik nustatyta, kad sveikatai kenksming veiksni dydiai virija
darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt leistinus dydius (kiekius) ir techninmis ar kitomis
priemonmis j kiekio darbo aplinkoje sumainti iki sveikatai nekenksming dydi nemanoma.
113 straipsnis. Darbo laiko reimas
1. Darbo laiko reimas darbo laiko normos paskirstymas per darbo dien (pamain),
savait, mnes ar kit apskaitin laikotarp, kuris negali viryti trij paeiliui einani mnesi.
2. Jeigu darbo teiss normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, darbo laiko reim vienam
ar keliems darbuotojams (darbuotoj grupei) arba visiems darbuotojams darbovietje nustato
darbdavys, nustatydamas vien i i darbo laiko reimo ri:
1) nekintani darbo dienos (pamainos) trukm ir darbo dien per savait skaii;
2) sumin darbo laiko apskait, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma
vykdoma per apskaitin laikotarp;
3) lankst darbo grafik, kai darbuotojas privalo darbovietje bti fiksuotomis darbo
dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prie ar po i
valand;
4) suskaidytos darbo dienos laiko reim, kai t pai dien (pamain) dirbama su
pertrauka pailsti ir pavalgyti, kurios trukm ilgesn negu nustatyta maksimali pertraukos
pailsti ir pavalgyti trukm;
5) individual darbo laiko reim.
3. Jeigu nenustatyta kitaip, laikoma, kad darbo laiko norma vykdoma per apskaitin
vienos savaits laikotarp, kai dirbama penkias dienas per savait, o kiekvienos savaits darbo
dienomis valand skaiius yra vienodas.
4. Darbuotoj darbo laiko reim valstybs ir savivaldybi monse, staigose ir
organizacijose
nuostatomis.

nustato

Lietuvos

Respublikos

Vyriausyb,

vadovaudamasi

io

skyriaus

62

114 straipsnis. Maksimaliojo darbo laiko reikalavimai

Jeigu io kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko reimas negali paeisti i
maksimaliojo darbo laiko reikalavim:
1) vidutinis darbo

laikas,

skaitant virvalandius, taiau neskaitant darbo pagal

susitarim dl papildomo darbo laiko, per kiekvien septyni dien laikotarp negali bti ilgesnis
kaip keturiasdeimt atuonios valandos;
2) darbo laikas, skaitant virvalandius ir darb pagal susitarim dl papildomo darbo,
per darbo dien (pamain) negali bti ilgesnis kaip dvylika valand, neskaitant piet pertraukos,
ir eiasdeimt valand per kiekvien septyni dien laikotarp;
3) turi bti laikomasi darbo laiko reimo ypatum dirbantiems nakt darbuotojams (io
kodekso

117

darbuotojoms

straipsnis),

nioms,

neseniai

pagimdiusioms

ir asmenims iki atuoniolikos met,

kaip

ir

krtimi

maitinanioms

nustatyta Lietuvos Respublikos

darbuotoj saugos ir sveikatos statyme;

4) negali bti dirbama daugiau kaip eias dienas per septynias paeiliui einanias dienas;
5) maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal sumin darbo laiko apskait, skaitant
virvalandius, taiau neskaitant darbo pagal susitarim dl papildomo darbo, vidutinikai per
septyni dien laikotarp negali bti ilgesnis kaip keturiasdeimt atuonios valandos, skaiiuojant
per apskaitin laikotarp.
115 straipsnis. Darbo laiko reimas taikant sumin darbo laiko apskait
1. Jeigu nustatyta sumin darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamain) grafikuose
nurodytu laiku, laikantis nustatyt maksimaliojo darbo laiko reikalavim.
2. Darbo (pamain) grafikai praneami darbuotojams ne vliau kaip prie penkias darbo
dienas iki j sigaliojimo. Jie gali bti keiiami tik iimtiniais atvejais, spjus darbuotoj prie
dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamain) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamain)
grafik

derinimo

tvark

suderinusi

su

monje

veikiania

darbo

taryba

(darbuotoj

atstovais) arba kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka.

3. Darbdavys privalo utikrinti tolyg darbuotoj keitimsi pamainomis. Teis pasirinkti
pamain per dvi darbo dienas nuo j praneimo turi asmenys, auginantys vaik iki trej met, o
asmenys, auginantys vaik iki septyneri met, jeigu yra tokia galimyb.
4. Darbdavys privalo sudaryti darbo (pamain) grafikus taip, kad kiek manoma tolygiau
paskirstyt darbuotojo darbo laik per apskaitin laikotarp. Draudiama skirti darbuotoj dirbti
dvi pamainas i eils.

63
5. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dl jam sudaryto darbo laiko
reimo nra idirbs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, u nevykdyt
darbo laiko norm jam sumokama pus priklausanio imokti darbo umokesio.
6. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra idirbs daugiau valand, negu
bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, u viryt darbo laiko norm jam
apmokama kaip u virvalandin darb arba darbuotojo praymu virytas darbo laikas,
padaugintas i skaiiaus 1,5, gali bti pridedamas prie kasmetini atostog laiko.
7. Dirbant pagal sumin darbo laiko apskait, darbo umokestis mokamas u faktikai
idirbt laik, iskyrus io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Darbdavys turi teis per
kiekvien apskaitinio

laikotarpio

mnes mokti pastov darbo umokest, nepaisydamas

faktikai idirbtos darbo laiko normos, o galutin atsiskaitym u darb per apskaitin laikotarp
pagal faktinius duomenis atlikti apmokdamas u darb paskutin apskaitinio laikotarpio mnes.
116 straipsnis. Darbo laiko reimas dirbant pagal lankst darbo grafik
1. Nustaius lankst darbo grafik (visoms ar tik kelioms darbo savaits dienoms), darbo
dienos (pamainos) pradi ir (arba) pabaig nustato pats darbuotojas, laikydamasis io straipsnio
2 dalyje nurodyt taisykli.
2. Darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas
privalo dirbti darbovietje. Keisti darbo laik galima spjus darbuotoj ne vliau kaip prie
dvi darbuotojo

darbo dienas. Nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos dirbamos

darbuotojo pasirinkimu prie ir (arba) po fiksuot darbo dienos (pamainos) valand.

3. Su darbdavio sutikimu neidirbtos nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos gali
bti perkeltos kit darbo dien, nepaeidiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio
laiko reikalavim.
117 straipsnis. Darbo laiko reimo ypatumai dirbant nakties laiku
1. Nakties laikas kalendorinis laikas nuo dvideimt antros valandos iki etos valandos.
2. Dirbaniu nakt laikomas toks darbuotojas, kuris:
1) ne maiau kaip tris valandas per darbo dien (pamain) dirba nakties laiku arba
2) ne maiau kaip ketvirt viso savo darbo laiko per metus dirba nakties laiku.
3. Dirbanio nakt darbuotojo darbo laikas vidutinikai negali viryti atuoni valand
per darbo dien (pamain) per apskaitin vieno mnesio laikotarp.
4.

Dirbani

nakt

darbuotoj,

iskyrus

darbuotojus,

nurodytus

io

kodekso

118 straipsnyje, kuri darbas susijs su ypatingais pavojais arba kurio fizinis ar protinis darbo
krvis yra didelis (io kodekso 112 straipsnio 4 dalis), bet kuriuo dvideimt keturi valand

64
trukms laikotarpiu, kai jis dirba nakt, darbo laikas per dien (pamain) negali viryti atuoni
darbo valand.
118 straipsnis. Darbo laiko reimo ypatumai budint
1. Kai darbuotojas atlieka savo darbo funkcij buddamas (aktyvusis budjimas), darbo
dienos (pamainos) trukm negali viryti dvideimt keturi valand, taiau negali viryti
darbuotojo darbo laiko normos per maksimal trij mnesi apskaitin laikotarp.
2. Kai darbuotojas privalo bti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengs prireikus atlikti
savo funkcijas (pasyvusis budjimas), darbo dienos (pamainos) trukm gali bti iki dvideimt
keturi valand, taiau negali viryti darbuotojo darbo laiko normos per maksimal dviej
mnesi apskaitin laikotarp. Tokiu atveju darbuotojui privalo bti suteikiama galimyb pailsti
ir pavalgyti darbo vietoje.
3. Tiek aktyviai, tiek pasyviai budint darbuotojui turi bti sudarytos slygos pavalgyti ir
pailsti. i darbuotoj darbo laiko reimui ir apskaitai taikomos sumins darbo laiko apskaitos
taisykls.
4. Darbuotojo buvimas ne darbovietje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus
veiksmus ar atvykti darboviet kilus btinybei prastiniu poilsio laiku (pasyvusis budjimas
namie), nelaikomas darbo laiku, iskyrus faktikai atlikt veiksm laik. Toks budjimas negali
trukti ilgesn kaip nepertraukiam vienos savaits per keturias savaites laikotarp. Dl tokio
pasyviojo budjimo namie turi bti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne maesn
kaip dvideimt procent dydio vidutinio darbo umokesio per mnes priemoka u kiekvien
budjimo ne darbovietje savait. U faktikai atliktus veiksmus apmokama kaip u faktikai
dirbt darbo laik, taiau nevirijant eiasdeimt valand per savait. Asmuo negali bti
skiriamas pasyviam budjimui namie t dien, kuri jis nepertraukiamai dirbo ne maiau kaip
vienuolika valand i eils.
5. Pasyviam budjimui ir pasyviam budjimui namuose negalima skirti asmen iki
atuoniolikos

met.

Nios,

neseniai pagimdiusios ir krtimi maitinanios darbuotojos,

darbuotojai, auginantys vaik iki keturiolikos met arba negal vaik iki atuoniolikos met,
negalj slaugantys asmenys, negalieji, jeigu jiems nedraudia Negalumo ir darbingumo
nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos ivada, pasyviai budti ir
pasyviai budti namuose gali bti skiriami tik su j sutikimu.
119 straipsnis. Virvalandiai
1. Virvalandiai laikas, kada darbuotojas faktikai dirba virydamas darbo laiko
reimo jam nustatyt darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendr darbo laiko
trukm.

65
2. Darbdavys virvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu,
iskyrus tokius iimtinius atvejus, kai:
1) dirbami visuomenei btini nenumatyti darbai ar siekiama ukirsti keli nelaimms,
pavojams, avarijoms ar gaivalinms nelaimms ar likviduoti j skubiai alintinas pasekmes;
2) btina ubaigti darb ar paalinti gedim, dl kurio didelis darbuotoj skaiius turt
nutraukti darb ar sugest mediagos, produktai ar renginiai;
3) tai numatyta kolektyvinje sutartyje.
3. Per septyni paeiliui einani kalendorini dien laikotarp negali bti dirbama ilgiau
kaip atuonias valandas virvalandi, nebent darbuotojas savo sutikim dirbti iki dvylikos
valand virvalandi per savait ireikt ratu. Tokiais atvejais negali bti paeista maksimali
vidutin keturiasdeimt atuoni valand darbo laiko trukm per savait, skaiiuojant per
apskaitin laikotarp. Maksimali virvalandi trukm per metus vienas imtas atuoniasdeimt
valand. Kolektyvinje sutartyje gali bti susitarta dl ilgesns virvalandi trukms.
4. Dirbant virvalandius, negali bti paeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo
poilsio laiko reikalavimai.
120 straipsnis. Darbo laiko apskaita
1. Darbdavys privalo tvarkyti darbuotoj, dirbani pagal sumin darbo laiko apskait,
darbuotoj, dirbani nakt, ir darbuotoj, dirbani nenustatytos apimties darb, darbo laiko
apskait.
2. Darbdavys privalo traukti darbo laiko apskait darbuotojo faktikai dirbtus:
1) virvalandius;
2) darbo laik veni dien;
3) darbo laik poilsio dien, jeigu jis nenustatytas pagal grafik;
4) darbo laik nakt.
3. Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos
iniaraiuose, kurie gali bti pildomi ir saugomi elektroniniu bdu.
4. Jeigu darbuotojas savo nuoira tvarko vis savo darbo laik ar jo dal ar privalo pats
tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskait, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos
taisykles.
5. Darbuotojas turi teis susipainti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti
neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos iniaraio ira.
121 straipsnis. Darbo laiko reimo ypatumai ekonomins veiklos srityse
Transporto, pato, ems kio, energetikos monse, gydymo ir socialins globos
staigose, taip pat jr ir upi laivyboje ir kitose ekonomins veiklos srityse maksimaliojo darbo

66
laiko reikalavimai ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, darbo laiko reimo ir darbo
apskaitos taisykls gali skirtis nuo io kodekso nustatyt norm. Darbo laiko ir poilsio laiko
ypatumus iose veiklos srityse nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar kolektyvins
sutartys.

ANTRASIS SKIRSNIS
POILSIO LAIKAS
122 straipsnis. Minimaliojo poilsio laiko reikalavimai
1. Poilsio laikas laisvas nuo darbo laikas.
2. Jeigu io kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko reimas negali paeisti i
minimaliojo poilsio laiko reikalavim:
1) per darbo dien (pamain) darbuotojui suteikiamos fiziologins pertraukos pagal
darbuotojo poreik ir specialios pertraukos, dirbant lauko slygomis (lauke arba neildomose
patalpose), profesins rizikos slygomis, taip pat dirbant sunk fizin ar didels protins tampos
reikalaujant darb;
2) ne vliau kaip po penki valand darbo darbuotojams turi bti suteikta piet pertrauka,
skirta pailsti ir pavalgyti. ios pertraukos trukm negali bti trumpesn negu trisdeimt minui
ir ne ilgesn kaip dvi valandos, nebent alys susitaria dl suskaidytos darbo dienos laiko reimo.
Per piet pertrauk darbuotojas gali palikti darboviet;
3) kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dien (pamain) trukm negali bti
trumpesn kaip vienuolika valand i eils, o per septyni paeiliui einani dien laikotarp
darbuotojui turi bti suteiktas bent trisdeimt penki valand nepertraukiamojo poilsio laikas.
Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukm yra daugiau kaip dvylika valand, bet ne
daugiau kaip dvideimt keturios valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dien (pamain)
laikas negali bti maesnis negu dvideimt keturios valandos;
4) jeigu budjimas trunka dvideimt keturias valandas, poilsio laikas trunka ne maiau
kaip dvideimt keturias valandas.
3. Pertrauk trukm, j pradi, pabaig ir kitas slygas nustato darbo teiss normos ir
darbo dienos (pamain) grafikai. Darbuotojams, atliekantiems darbus, kuri metu dl gamybos
slyg negalima daryti pertraukos pailsti ir pavalgyti, turi bti suteikiama galimyb pavalgyti
darbo laiku.
4. Speciali pertrauk, numatyt io straipsnio 2 dalies 1 punkte, trukm per darbo dien
(pamain) ir j nustatymo slygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb.

67
123 straipsnis. veni dienos
1. Paprastai nedirbama iomis veni dienomis:
1) sausio 1-j Naujj met dien;
2) vasario 16-j Lietuvos valstybs atkrimo dien;
3) kovo 11-j Lietuvos nepriklausomybs atkrimo dien;
4) sekmadien ir pirmadien krikioni Velyk (pagal vakarietikj tradicij)
dienomis;
5) gegus 1-j Tarptautin darbo dien;
6) pirmj gegus sekmadien Motinos dien;
7) pirmj birelio sekmadien Tvo dien;
8) birelio 24-j Rasos ir Jonini dien;
9) liepos 6-j Valstybs (Lietuvos karaliaus Mindaugo karnavimo) dien;
10) rugpjio 15-j olin (v. Mergels Marijos mimo dang dien);
11) lapkriio 1-j Vis ventj dien;
12) gruodio 24-j Ki dien;
13) gruodio 25-j ir 26-j Kald dienomis.
2. veni dien dirbama tik su darbuotojo sutikimu, iskyrus atvejus, kai dirbama pagal
sumin darbo laiko apskait ar kolektyvinje sutartyje nustatytais atvejais.
124 straipsnis. Poilsio dienos
1. Poilsio diena diena, kuri nedirbama pagal darbo laiko reim. Bendra poilsio diena
yra sekmadienis.
2. Skirti dirbti poilsio dien galima tik su darbuotojo sutikimu, iskyrus atvejus, kai
dirbama pagal sumin darbo laiko apskait ar kolektyvinje sutartyje nustatytais atvejais.
125 straipsnis. Atostog rys
1. Atostogos gali bti:
1) kasmetins;
2) tikslins;
3) pailgintos, papildomos.
2. Per atostog laikotarp darbuotojui paliekama darbo vieta (pareigos).
3. Jeigu pagal darbo teiss normas ar darbo sutart darbuotojui paliekamas darbo
umokestis, jis mokamas darbo umokesio mokjimo terminais ir tvarka, iskyrus atostoginius,
darbuotojui mokamus u kasmetines atostogas.

68
126 straipsnis. Kasmetini atostog svoka ir trukm
1. Kasmetins atostogos laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsti ir
darbingumui susigrinti, mokant jam atostoginius.
2. Darbuotojams suteikiamos ne maiau kaip dvideimt darbo dien (jeigu dirbama
penkias darbo dienas per savait) arba ne maiau kaip dvideimt keturi darbo dien (jeigu
dirbama eias darbo dienas per savait) kasmetins atostogos. Jeigu darbo dien per savait
skaiius yra maesnis arba skirtingas, darbuotojui turi bti suteiktos ne trumpesns kaip keturi
savaii trukms atostogos.
3.

Atostogos skaiiuojamos darbo

dienomis.

veni dienos atostog trukm

neskaiiuojamos.
4. Darbo ir kolektyvins sutartys, darbo teiss normos gali nustatyti ilgesns trukms
atostogas.
127 straipsnis. Teis visos trukms kasmetines atostogas ar j dal
1. Teis visos trukms kasmetines atostogas atsiranda idirbus vis darbo metams
tenkani darbo dien skaii, atmus tiems metams tenkani kasmetini atostog darbo dien
skaii.
2. Teis pasinaudoti dalimi kasmetini atostog (arba gauti pinigin kompensacij u jas
io kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas gauna teis bent vienos darbo dienos
trukms atostogas.
3. Darbo metai, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, prasideda nuo darbuotojo
darbo pagal darbo sutart pradios.
4. darbo metams, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, tenkani darbo dien
skaii skaitoma:
1) faktikai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, nurodytas io kodekso 111 straipsnio
2 dalyje;
2) darbo dienos komandiruotje;
3) darbo dienos, kuriomis nedirbta dl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergani
eimos nari slaugymo, ntumo ir gimdymo atostog, tvysts atostog, mokymosi atostog;
4) iki deimt darbo dien trukms per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo
praymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos io kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nurodyto
termino suteiktos nemokamos atostogos;
5) krybins atostogos, jeigu dl to susitariama ali susitarimu ar tai numatyta darbo
teiss normose;
6) teisto streiko laikas;

69
7) priverstins pravaiktos laikas;
8) laikas visuomeninms valstybinms, pilieio ar kitoms pareigoms vykdyti;
9) papildomas poilsio laikas tvams, auginantiems vaikus;
10) darbuotoj atstovavim gyvendinani asmen pareig vykdymo laikas ir laikas j
mokymui ir vietimui (io kodekso 168 straipsnio 1 ir 2 dalys);
11) kiti statym nustatyti laikotarpiai.
5.

Teis pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetini atostog (arba gauti pinigin

kompensacij u jas io kodekso nustatytu atveju) prarandama prajus trejiems metams nuo
kalendorini met, kuriais buvo gyta teis visos trukms kasmetines atostogas, pabaigos,
iskyrus atvejus, kai darbuotojas faktikai negaljo jomis pasinaudoti.
6. Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudiama, iskyrus darbo
santyki pasibaigim, kai darbuotojui sumokama kompensacija u nepanaudotas visos trukms
kasmetines atostogas ar j dal, su io straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.
128 straipsnis. Kasmetini atostog suteikimas
1. Kasmetins atostogos turi bti suteikiamos bent kart per darbo metus. Bent viena i
kasmetini atostog dali negali bti trumpesn kaip deimt darbo dien arba ne maiau kaip
dvylika darbo dien (jeigu dirbama eias darbo dienas per savait), o jeigu darbo dien per
savait skaiius yra maesnis arba skirtingas, atostog dalis negali bti trumpesn kaip dvi
savaits.
2. U pirmuosius darbo metus visos kasmetins atostogos paprastai suteikiamos idirbus
bent pus darbo metams tenkani darbo dien skaiiaus. Nesujus eiems nepertraukiamojo
darbo mnesiams, darbuotojo praymu kasmetins atostogos suteikiamos:
1) nioms darbuotojoms prie ntumo ir gimdymo atostogas arba po j;
2) tvams j vaiko motinos ntumo ir gimdymo atostog metu, prie tvysts atostogas
arba po j;
3) darbovietje taikom vasaros atostog metu;
4) mokykl pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetins atostogos suteikiamos
mokini ir student vasaros atostog metu, nepaisant to, kada ie pedagogai pradjo dirbti toje
mokykloje;
5) kitais darbo teiss norm nustatytais atvejais.
3. U antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetins atostogos suteikiamos bet kuriuo
darbo met laiku, pagal kasmetini atostog suteikimo eil darbovietje. Tokia eil sudaroma
kolektyvinje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teiss normose

70
numatyta tvarka nuo birelio 1 dienos iki kit met gegus 31 dienos, jeigu juose nenustatoma
kitaip.
4.

Kasmetini atostog suteikimo

eil darbovietje sudaroma, atsivelgiant i

darbuotoj pageidavimus (prioriteto tvarka):

1) nios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vien vaik iki trej met;
2) darbuotojai, auginantys bent vien iki deimt met ar negal vaik;
3) darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaik;
4) darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogav maiau negu deimt darbo
dien;
5) darbuotojai, turintys nepanaudot kasmetini atostog u prajusius darbo metus.
5. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo praym suteikti kasmetines atostogas:
1) nioms darbuotojoms prie ntumo ir gimdymo atostogas arba po j;
2) tvams j vaiko motinos ntumo ir gimdymo atostog metu, prie tvysts atostogas
arba po j;
3) darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, derindami kasmetines atostogas
prie egzamin, skait laikymo, diplominio (bakalauro, magistro) darbo rengimo, laboratorini
darb ir konsultacij laiko;
4) darbuotojams, slaugantiems serganius eimos narius ir negaliuosius, taip pat
asmenims,

sergantiems chronikomis ligomis,

kuri pamjimas priklauso nuo atmosferos

slyg, esant sveikatos prieiros staigos rekomendacijai.

6. Kasmetins atostogos forminamos darbdavio nustatyta tvarka.
129 straipsnis. Kasmetini atostog perklimas ir pratsimas
1. Jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinmis atostogomis pagal j tikslin
paskirt, nes yra laikinai nedarbingas ar naudojasi teise tikslines atostogas, nurodytas io
kodekso 132, 133 ir 134 straipsniuose, ar jam suteikiamos io kodekso 137 straipsnio 1 dalyje
nustatytos

nemokamos

atostogas,

jau

suteiktos

kasmetins

atostogos

tam

laikotarpiui

perkeliamos.
2. Jeigu io straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybs atsirado iki kasmetini atostog
pradios, kasmetini atostog pradia nukeliama, taiau ne ilgiau kaip iki suteikt kasmetini
atostog pabaigos.

Jeigu ios aplinkybs atsirado

naudojantis kasmetinmis atostogomis,

darbuotojo nepanaudotos kasmetins atostogos jam suteikiamos kitu ali susitartu laiku, taiau
tais paiais darbo metais. Darbuotojo praymu pratst kasmetini atostog dalis gali bti
perkelta ir pridta prie kit darbo met kasmetini atostog.

71
130 straipsnis. Atostoginiai
1. Kasmetini atostog laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo umokestis
(atostoginiai).
2. Atostoginiai imokami ne vliau kaip paskutin darbo dien prie kasmetini atostog
pradi. Atostoginiai u atostog dal, virijani dvideimt darbo dien (jeigu dirbama penkias
darbo dienas per savait) ar dvideimt keturi darbo dien (jeigu dirbama eias darbo dienas per
savait), ar keturi savaii (jeigu darbo dien per savait skaiius yra maesnis arba skirtingas)
trukm, darbuotojui mokami atostog metu darbo umokesio mokjimo tvarka ir terminais.
3. Darbuotojo atskiru praymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami
prasta darbo umokesio mokjimo tvarka.
4. Jeigu darbdavys udels atsiskaityti u kasmetines atostogas, laikotarpis, kur buvo
udelsta atsiskaityti, pridedamas prie kit kasmetini atostog, jeigu darbuotojas pateik
praym per pirmas tris darbo dienas po kasmetini atostog.
131 straipsnis. Tikslins atostogos
1. Tikslins atostogos yra:
1) ntumo ir gimdymo;
2) tvysts;
3) vaikui priirti;
4) mokymosi;
5) krybins;
6) nemokamos.
2. Darbdavys utikrina darbuotojo teis po tikslini atostog grti t pai ar lygiavert
darbo viet (pareigas) ne maiau palankiomis negu buvusios darbo slygomis, skaitant darbo
umokest, ir naudotis visomis geresnmis slygomis, skaitant teis darbo umokesio
padidjim, kurias jis bt turjs teis, jeigu bt dirbs.
132 straipsnis. Ntumo ir gimdymo atostogos
1.

Darbuotojoms

suteikiamos

ntumo

ir

gimdymo

atostogos

septyniasdeimt

kalendorini dien iki gimdymo ir penkiasdeimt eios kalendorins dienos po gimdymo

(komplikuoto

gimdymo

atveju

arba

gimus

dviem ir

daugiau vaik

septyniasdeimt

kalendorini dien). ios atostogos apskaiiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos,

nepaisant faktikai iki gimdymo panaudot dien skaiiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja
ntumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dien atostog dal i
karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos praymo.

72
2. Darbuotojams, paskirtiems naujagimi globjais, suteikiamos atostogos u laik nuo
globos nustatymo dienos, iki kdikiui sukanka septyniasdeimt dien.
3. U io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyt atostog laik mokama Lietuvos Respublikos
ligos ir motinysts socialinio draudimo statymo nustatyta imoka.

133 straipsnis. Tvysts atostogos

1.

Darbuotojams

po

vaiko

gimimo

suteikiamos

trisdeimt

kalendorini

dien

nepertraukiamos trukms tvysts atostogos. ios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu
nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka trys mnesiai (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus
dviem ir daugiau vaik nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka ei mnesiai).
2. U io straipsnio 1 dalyje nustatyt atostog laik mokama Lietuvos Respublikos ligos
ir motinysts socialinio draudimo statymo nustatyta imoka.

134 straipsnis. Atostogos vaikui priirti

1. Pagal eimos pasirinkim motinai (motei), tvui (tviui), senelei, seneliui arba
kitiems giminaiiams, faktikai auginantiems vaik, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko
globju, suteikiamos atostogos vaikui priirti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima
imti visas i karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teis gauti ias atostogas, gali jas imti
pakaitomis.
2. Per vien mnes nuo teismo sprendimo vaikinti siteisjimo (skubaus vykdymo
atveju per vien mnes nuo sprendimo vykdymo pradios) dienos pagal eimos pasirinkim
motei ar tviui, iskyrus atvejus, kai vaikintas sutuoktinio vaikas arba kai motei (tviui) tam
paiam vaikui priirti jau buvo suteiktos atostogos pagal io straipsnio 1 dal, suteikiamos trij
mnesi atostogos vaikui priirti. Jeigu darbuotojas tuo paiu metu tam paiam vaikui
priirti turi teis tiek atostogas pagal io straipsnio 1 dal, tiek pagal i dal, darbuotojui
suteikiamos atitinkamos atostogos jo pasirinkimu. Darbuotojai, turintys teis gauti ias atostogas,
gali jas imti pakaitomis.
3. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis pagal io straipsnio 1 dal ar grti
darb joms nepasibaigus, apie tai ratu privalo spti darbdav ne vliau kaip prie keturiolika
kalendorini dien. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis pagal io straipsnio 2 dal ar
grti darb joms nepasibaigus, apie tai ratu privalo spti darbdav ne vliau kaip prie tris
darbo dienas. Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytas ilgesnis spjimo terminas.

73
135 straipsnis. Mokymosi atostogos
1.

Darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo vietimo programas, pagal ias

programas vykdani vietimo tiekj paymas suteikiamos mokymosi atostogos:

1) eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti po tris kalendorines dienas kiekvienam
egzaminui;
2) skaitoms pasirengti ir laikyti po dvi kalendorines dienas kiekvienai skaitai;
3) laboratoriniams darbams atlikti ir konsultuotis tiek dien, kiek nustatyta mokymo
planuose ir tvarkaraiuose;
4) diplominiam (bakalauro, magistro) darbui ar daktaro disertacijai ar meno projektui
baigti ir ginti trisdeimt kalendorini dien;
5)

valstybiniams

(baigiamiesiems)

egzaminams

pasirengti ir

laikyti

po

eias

kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.

2.

Darbuotojams,

kurie

dalyvauja

neformaliojo

suaugusij

vietimo

programose,

suteikiamos iki penki darbo dien per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo
suaugusij

vietimo

programose.

Tokios atostogos suteikiamos informavus darbdav ne

anksiau kaip prie dvideimt darbo dien.

3. Darbuotojams, kuri darbo santykiai su darbdaviu tsiasi ilgiau negu penkerius metus,
u mokymosi atostogas, nurodytas io straipsnio 1 ir 2 dalyse, jeigu dalyvavimas neformaliojo
suaugusij vietimo programoje yra susijs su darbuotojo kvalifikacijos klimu, trunkanias iki
deimt darbo dien per vienus darbo metus, paliekama ne maiau kaip pus darbuotojo vidutinio
darbo umokesio.
136 straipsnis. Krybins atostogos
1. io kodekso, darbo teiss norm nustatytais atvejais ar darbuotojo ir darbdavio
susitarimu darbuotojui gali bti suteikiamos krybins iki dvylikos mnesi trukms atostogos
meno kriniui, mokslo darbui sukurti.
2. Darbo umokesio mokjimo ir krybini atostog trukms skaitymo darbo metus
kasmetinms atostogoms gauti klausimus nustato darbo teiss normos ir ali susitarimai.
137 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas
1. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo praym suteikti ne trumpesns, negu prao
darbuotojas, trukms nemokamas atostogas, jeigu j pateikia:
1) darbuotojas, auginantis vaik iki keturiolikos met, iki keturiolikos kalendorini
dien;

74
2) negalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis negal vaik iki atuoniolikos
met ar slaugantis negal asmen, kuriam nustatytas nuolatins slaugos btinumas, iki
trisdeimties kalendorini dien;
3) vaiko motinos ntumo ir gimdymo atostog metu ir vaiko prieiros atostog metu
tvas jo pageidavimu (motina tvo atostog vaikui priirti metu); i atostog bendra trukm
negali viryti trij mnesi;
4) darbuotojas, slaugantis sergant eimos nar, tokiam laikui, kur rekomenduoja
sveikatos prieiros staiga;
5) darbuotojas santuokai sudaryti, iki trij kalendorini dien;
6) darbuotojas dalyvauti mirusio eimos nario laidotuvse, iki penki kalendorini
dien;
7) darbuotojas kolektyvinje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka, joje nustatytos
trukms.
2. Ilgiau negu vien darbo dien (pamain) trunkanios nemokamos atostogos gali bti
suteikiamos darbuotojo praymu ir su darbdavio sutikimu.
3. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo praymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas
nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbo sutarties alys gali
susitarti dl darbo laiko perklimo kit darbo dien (pamain), nepaeidiant maksimaliojo
darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavim.
4. statym nustatyta tvarka darbuotojas atleidiamas nuo pareigos dirbti isaugant jam
darbo viet, jeigu tai btina visuomeninms valstybinms, pilieio ar kitoms pareigoms vykdyti.
138 straipsnis. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos
1. Darbuotojams iki 18 met ir negaliems darbuotojams suteikiamos dvideimt penki
darbo dien kasmetins atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savait) arba trisdeimt
darbo dien kasmetins atostogos (jeigu dirbama eias darbo dienas per savait). Jeigu darbo
dien per savait skaiius yra maesnis arba skirtingas, darbuotojui turi bti suteiktos penki
savaii trukms atostogos. Darbuotojams, kuri darbas susijs su didesne nervine, emocine,
protine tampa ir profesine rizika, taip pat kuri darbo slygos yra specifins, suteikiamos iki
keturiasdeimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savait) arba iki
penkiasdeimt darbo dien (jeigu dirbama eias dienas per savait), arba iki atuoni savaii
(jeigu darbo dien per savait skaiius yra maesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb tvirtina darbuotoj, turini teis ias atostogas, kategorij
sra ir nustato konkrei pailgint atostog trukm kiekvienai darbuotoj kategorijai.

75
2.

Darbuotojams

ilgalaik

nepertraukiamj

darb

toje

paioje

darbovietje

suteikiamos papildomos atostogos. Papildom atostog trukm, suteikimo slygas ir tvark

nustato kolektyvins sutartys.
3. Darbuotojams, auginantiems negal vaik iki atuoniolikos met arba du vaikus iki
dvylikos met, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mnes (arba sutrumpinamas darbo
laikas dviem valandomis per savait), o auginantiems tris ir daugiau vaik iki dvylikos met,
dvi dienos per mnes (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savait),
mokant darbuotojui jo
atuonios darbo

vidutin darbo

umokest. Darbuotoj, dirbani ilgesnmis negu

valandos pamainomis,

praymu is papildomas poilsio laikas gali bti

sumuojamas kas trys mnesiai.

4. Teiss io straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems
darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokant vaik iki keturiolikos
met, suteikiama ne maiau kaip pus darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmj
mokslo met dien, mokant darbuotojui jo vidutin darbo umokest.
5. Darbo teiss normose ar darbo sutartyse gali bti nustatytos ilgesns trukms ir kit
ri atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetini atostog laik, nustatyti didesni
mokjimai u kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja is kodeksas.
IX SKYRIUS
DARBO UMOKESTIS
139 straipsnis. Darbo umokesio svoka
1. Darbo umokestis atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo sutart.
2. Darbuotojo darbo umokest sudaro:
1) bazinis (tarifinis) darbo umokestis (valandinis atlygis arba mnesin alga);
2) papildoma darbo umokesio dalis, nustatyta ali susitarimu ar mokama pagal darbo
teiss normas ar darbovietje taikom darbo apmokjimo sistem;
3) priedai u gyt kvalifikacij;
4) priemokos u papildom darb ar papildom pareig ar uduoi vykdym;
5) premijos u atlikt darb, nustatytos ali susitarimu ar mokamos pagal darbo teiss
normas ar darbovietje taikom darbo apmokjimo sistem;
6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoj u gerai atlikt darb,
jo ar mons, padalinio ar darbuotoj grups veikl ar veiklos rezultatus.

76
3. Darbo umokestis privalo bti mokamas pinigais. Darbdavio ar kit asmen perduoti
daiktai ar suteiktos paslaugos negali bti laikomi darbo umokesiu, iskyrus io kodekso 140
straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
4. Tais atvejais, kai darbuotojui pagal kodeks ar kitas darbo teiss normas ar darbo
sutart turi bti mokamas vidutinis darbo umokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti)
nuo anksiau gauto darbo umokesio, tokiam darbo umokesiui apskaiiuoti taikomos io
straipsnio 2 dalies 15 punktuose numatytos darbo umokesio dalys Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nustatyta tvarka.
140 straipsnis. Darbo umokesio nustatymas
1. Kiekvienoje darbo sutartyje turi bti nustatytas darbo umokestis per mnes, iskyrus
atvejus, kai darbo umokest nustato darbo teiss normos. Tokiu atveju sutartyje turi bti
pateikta nuoroda tai nustatanias darbo teiss normas.
2. Darbo umokesio dydis negali bti maesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi
statymai, kolektyvins sutartys, kitos darbo teiss normos ar darbovietje patvirtinta darbo
apmokjimo sistema.
3.

Darbo

apmokjimo

sistema

darbovietje

ar

darbdavio

monje,

staigoje,

organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nra tai nustatanios kolektyvins sutarties,
darbovietse, kuriose vidutinis darbuotoj skaiius yra dvideimt ir daugiau, darbo apmokjimo
sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinam susipainti visiems darbuotojams.
Prie tvirtinant ar keiiant darbo apmokjimo sistem, turi bti vykdytos informavimo ir
konsultavimo procedros io kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokjimo sistemoje nurodomos
darbuotoj kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikacij bei kiekvienos j apmokjimo formos ir
darbo

umokesio dydiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokjimo (pried ir

priemok) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo umokesio indeksavimo tvarka.

4. I valstybs, savivaldybi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudet ir kit
valstybs steigt fond l finansuojam moni, staig ir organizacij bei Lietuvos banko
darbuotoj darbo apmokjimo slygos nustatomos teiss akt nustatyta tvarka.
5. Darbo apmokjimo sistema turi bti parengta taip, kad j taikant bt ivengta bet
kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims u tok pat ar lygiavert
darb mokamas vienodas darbo umokestis. Toks pats darbas reikia atlikim darbo veiklos, kuri
pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panai kit darbo veikl tiek, kad abu darbuotojai gali
bti sukeisti vietomis be didesni darbdavio snaud. Lygiavertis darbas reikia, kad jis pagal
objektyvius kriterijus yra ne maesns kvalifikacijos ir ne maiau reikmingas darbdaviui
siekiant savo veiklos tiksl, negu kitas palyginamasis darbas.

77
6. gyvendinant darbuotoj lyi lygybs ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus,
darbuotojo darbo umokestis be diskriminavimo reikia nediskriminacin darbo umokest ir
visus papildomus udarbius pinigais arba natra, kuriuos darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai
gauna i darbdavio u savo darb.
141 straipsnis. Minimalusis darbo umokestis
1. Darbuotojo darbo umokestis per mnes negali bti maesnis, negu io straipsnio
nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo umokestis.
2.

Minimalusis

darbo

umokestis

(minimalusis

valandinis

atlygis

ar

minimalioji

mnesin alga) maiausias leidiamas atlygis u nekvalifikuot darb darbuotojui atitinkamai

u vien valand ar vis kalendorinio mnesio darbo laiko norm. Nekvalifikuotu darbu
laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specials kvalifikaciniai gdiai ar profesiniai
gebjimai.
3. Minimalj valandin atlyg ir minimalij mnesin alg tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausyb, gavusi Lietuvos Respublikos trials tarybos rekomendacij ir atsivelgdama alies
kio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Lietuvos Respublikos trial taryba savo ivad
Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birelio 15 dienos arba iki
kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybs praomos datos.
4. Kolektyvinse sutartyse gali bti nustatyti didesni, negu io straipsnio 3 dalyje
nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mnesins algos dydiai.

142 straipsnis. Darbuotoj premijavimas

1. Galimi darbuotojo premijavimo tikslai:
1) darbo sutarties, darbo apmokjimo sistemos ar kit darbo teiss norm nustatytais
atvejais, dydiais ir tvarka atlyginti u darbuotojo darb pagal darbo sutart;
2) darbdavio iniciatyva paskatinti j u gerai atlikt darb, veikl ar veiklos rezultatus.
2. Premija, numatyta io straipsnio 1 dalies 2 punkte, gali bti neskiriama, jeigu
darbuotojas per paskutinius eis mnesius padaro pareig, nustatyt darbo teiss normose ar
darbo sutartyje, paeidim.
3. Jeigu premijuoti numatyta pagal io straipsnio 1 dalies 1 punkt, darbo santyki
pasibaigimas neatleidia darbdavio nuo pareigos sumokti premij, kurios dydis proporcingas
darbo laikui per laikotarp, u kur skiriama premija, jeigu alys nenustato kitokio laikotarpio.

78
143 straipsnis. Darbo normos
1. Jeigu darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotoj grupei) nustatoma darbo funkcijos
apimtis (darbo normos), darbdavys turi utikrinti tokias darbo slygas, kad darbuotojas (tiek
individualiai, tiek darbuotoj grup) galt vykdyti darbo normas.
2. Darbuotojo motyvuot praym dl netinkamai nustatytos darbo normos nagrinja
darbo ginus dl teiss nagrinjantys organai. Darbdavys turi rodyti, kad darbo norma nustatyta
pagal profesin rizik, darbo laiko snaudas ir darbo funkcijos atlikimo aplinkybes.
3. Kai darbuotojas ne dl savo kalts nevykdo darbo norm, jam mokama u faktikai
atlikt darb. iuo atveju mnesinis darbo umokestis negali bti maesnis kaip du tredaliai jo
vidutinio darbo umokesio ir turi bti ne maesnis u minimalj darbo umokest.
4. Nevykdius darbo norm dl darbuotojo kalts, mokama u faktikai atlikt darb.
144 straipsnis. Mokjimas u darb poilsio ir veni dienomis, virvalandin darb
1. U darb poilsio dien, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafik, mokamas ne
maesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo umokestis.
2. U darb veni dien mokamas ne maesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo
umokestis.
3. U darb nakt mokamas ne maesnis kaip pusantro darbuotojo darbo umokesio
dydio umokestis.
4. U virvalandin darb mokamas ne maesnis kaip pusantro darbuotojo darbo
umokesio dydio umokestis. U virvalandin darb poilsio dien, kuri nenustatyta pagal
darbo (pamainos) grafik, ar virvalandin darb nakt mokamas ne maesnis kaip dvigubas
darbuotojo darbo umokestis, o u virvalandin darb veni dien ne maesnis kaip du su
puse darbuotojo darbo umokesio dydio umokestis.
5. Darbuotojo praymu darbo poilsio ar veni dienomis laikas ar virvalandinio darbo
laikas, padauginti i io straipsnio 14 dalyse nustatyto atitinkamo dydio, gali bti pridedami
prie kasmetini atostog laiko.
6. Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dien, veni dien,
darbo nakt ir virvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, taiau u t darb nra mokama,
nebent alys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujani darbuotoj (io
kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dien, veni dien, darbo nakt ir
virvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir u j mokama kaip u darb prastiniu darbo laiko
reimu, nebent alys darbo sutartyje susitaria kitaip. Toki juridinio asmens vadovaujani
darbuotoj skaiius monje, staigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvideimt

79
procent darbdavio darbuotoj vidutinio skaiiaus. Toki darbuotoj sra nustato darbo teiss
normos.
7. U darb, kai yra nukrypim nuo normali darbo slyg, taip pat kai padidinamas
darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo slygomis, darbo
umokestis, nurodytas io kodekso 139 straipsnio 4 dalyje. Konkrets apmokjimo dydiai
nustatomi kolektyvinse ir darbo sutartyse.
145 straipsnis. Vidutinio darbo umokesio mokjimas
1. iame kodekse ir kitose darbo teiss normose nurodytais atvejais darbuotojui
mokamos imokos skaiiuojamos pagal jo vidutin darbo umokest.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb tvirtina Darbuotoj vidutinio darbo umokesio
skaiiavimo tvarkos apra.
146 straipsnis. Darbo umokesio mokjimo terminai, vieta ir tvarka
1. Darbo umokestis darbuotojui mokamas ne reiau kaip du kartus per mnes, o jeigu
darbuotojas prao, kart per mnes. Bet kuriuo atveju u darb per kalendorin mnes negali
bti atsiskaitoma vliau negu per deimt darbo dien nuo jo pabaigos, jeigu darbo teiss normos
ar darbo sutartis nenustato kitaip.
2. Darbo sutariai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios imokos
imokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vliau kaip iki darbo santyki
pabaigos, nebent alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vliau kaip per deimt
darbo dien. Darbo umokesio ar su juo susijusi imok dalis, nevirijanti darbuotojo vieno
mnesio vidutinio darbo umokesio dydio, visais atvejais turi bti sumokama ne vliau kaip
darbo santyki pasibaigimo dien, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
147 straipsnis. Pavluotas darbo umokesio ir kit su darbo santykiais susijusi
imok mokjimas
1. Darbo santykiams nepasibaigus, kai dl darbdavio kalts pavluotai imokamas darbo
umokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios imokos, kartu su jomis darbuotojui, turiniam
darbo santyki, imokami delspinigiai, kuri dyd tvirtina Lietuvos Respublikos socialins
apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teiss normos nenustato didesnio delspinigi dydio.
Darbdaviui iklus bankroto byl arba pradjus bankroto procedr ne teismo tvarka, delspinigi
skaiiavimas nutraukiamas siteisjus teismo nutariai ikelti bankroto byl arba nuo kreditori
susirinkimo, kuriame kreditoriai nutar mons bankroto procedras vykdyti ne teismo tvarka,
dienos.

80
2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dl darbuotojo kalts udelsus
atsiskaityti su darbuotoju (io kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokti
netesybas, kuri dydis darbuotojo vidutinis darbo umokestis per mnes, padaugintas i
udelst mnesi skaiiaus, taiau ne daugiau kaip i trij. Jeigu udelsta suma yra maesn
negu darbuotojo vieno mnesio vidutinis darbo umokestis, netesyb dyd sudaro darbdavio
udelsta suma, padauginta i udelst mnesi skaiiaus, taiau ne daugiau kaip i trij.
148 straipsnis. Informacija apie darbo umokest ir dirbt darb
1. Darbdavys ne reiau kaip kart per mnes ratu ar elektroniniu bdu privalo
darbuotojui pateikti informacij apie jam apskaiiuotas, imoktas ir iskaiiuotas sumas ir apie
dirbto darbo laiko trukm, atskirai nurodydamas virvalandini darb trukm.
2. Duomenys apie atskiro darbuotojo darbo umokest teikiami ar skelbiami tik statym
nustatytais atvejais arba su darbuotojo sutikimu.
3. Darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo iduoti paym apie darb toje monje,
nurodydamas darbuotojo darbo funkcij ar pareigas, kiek laiko jis dirbo, darbo umokesio dyd
ir sumokt mokesi bei valstybinio socialinio draudimo mok dyd.
149 straipsnis. Darbuotoj reikalavim gynimas darbdaviui tapus nemokiam
1. Darbdavys laikomas nemokiu, kai jam taikomos bankroto procedros, ir kitais
statym nustatytais atvejais.
2.

Darbuotoj reikalavimai, susij su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti al

sveikatai arba

uvus dl nelaimingo

atsitikimo

darbe,

tenkinami pirmja eile Lietuvos

Respublikos moni bankroto statymo arba Lietuvos Respublikos fizini asmen bankroto
statymo nustatyta tvarka.
3. Darbuotojams, kuriems btina dalyvauti bankroto procese, iskyrus darbuotojus,
dalyvaujanius toliau vykdomoje kinje komercinje veikloje, darbo umokestis u darb tuo
metu mokamas i administravimo ilaidoms skirt l.
4. Darbdavio nemokumo atvejais statym nustatyta tvarka ir slygomis darbuotojo
reikalavimai, susij su darbo santykiais, tenkinami Lietuvos Respublikos Garantinio fondo
statymo nustatyta tvarka.
150 straipsnis. Iskaitos i darbo umokesio
1. Iskaitos i darbuotojo darbo umokesio gali bti daromos tik io kodekso ar kit
statym nustatytais atvejais.
2. Iskaitos gali bti daromos iais atvejais:

81
1) grinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirt darbdavio pinig
sumoms;
2) grinti sumoms, permoktoms dl skaiiavimo klaid;
3) atlyginti alai, kuri darbuotojas dl savo kalts padar darbdaviui;
4) iiekoti atostoginiams u suteiktas atostogas, virijanias gyt teis visos trukms ar
dalies kasmetines atostogas, darbo sutart nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbi prieasi
(io kodekso 55 straipsnis) arba dl darbuotojo kalts darbdavio iniciatyva (io kodekso 58
straipsnis).
3. Darbdavys turi teis duoti nurodym padaryti iskait ne vliau kaip per vien mnes
nuo tos dienos, kuri darbdavys suinojo ar galjo suinoti apie atsiradus iskaitos pagrind.
4.

Iskait i darbo

umokesio,

nevirijanio Lietuvos Respublikos Vyriausybs

patvirtintos minimaliosios mnesins algos, dydis negali viryti dvideimt procent imoktino
darbo umokesio, o iiekant ilaikym periodinmis imokomis alos, padarytos suluoinimu
ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat maitintojo gyvybs atmimu, atlyginim ir alos,
padarytos nusikalstama veika, atlyginim, iki penkiasdeimt procent darbuotojui imoktino
darbo umokesio.
5. Darant iskaitas i darbo umokesio, nevirijanio Lietuvos Respublikos Vyriausybs
patvirtintos minimaliosios mnesins algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui
turi bti paliekama penkiasdeimt procent imoktino darbo umokesio.
6. I darbo umokesio dalies, virijanios Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintos
minimaliosios mnesins algos dyd, iskaitoma septyniasdeimt procent imoktino darbo
umokesio, jeigu darbo gin nagrinjs organas nenustato maesnio iskait dydio.
X SKYRIUS
ALOS ATLYGINIMAS
151 straipsnis. alos atlyginimo slygos
Kiekviena darbo sutarties alis privalo atlyginti savo darbo pareig paeidimu dl jos
kalts kitai sutarties aliai padaryt turtin al, taip pat ir neturtin al.
152 straipsnis. Atlygintinos turtins alos dydio nustatymas
1. Atlygintinos turtins alos dyd sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.
2. Nustatant atlygintinos turtins alos dyd, atsivelgiama :
1) netekto turto ar turto, kurio vert sumajo, vert, atskaiiavus nusidvjim, natral
sumajim ir turtas ilaidas (tiesioginius nuostolius);

82
2) al patyrusios darbo sutarties alies kalts laipsn ir jos veiksmus, siekiant ivengti
alos atsiradimo;
3) al padariusios darbo sutarties alies kalts laipsn ir jos veiksmus, siekiant ivengti
alos atsiradimo;
4) fakt, kiek patirtai alai atsirasti turjo takos darbdavio veiklos pobdis, ir jam
tenkanti komercin ir gamybin rizika.
3. Darbo gin dl teiss nagrinjantis organas gali sumainti atlygintinos turtins alos
dyd,

atsivelgdamas al padariusios darbo

sutarties alies finansines ir ekonomines

galimybes, iskyrus atvejus, kai ala padaroma tyia. Kai tam tikram darbuotojui atlygintinos
turtins alos dydis sumainamas, tai negali bti pagrindas padidinti atlygintinos turtins alos
dyd kitiems kartu al padariusiems asmenims.
153 straipsnis. Darbuotojo atlyginamos turtins alos ribos
1. Iskyrus iame kodekse ir kituose statymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo
atlyginti vis padaryt turtin al, bet ne daugiau kaip jo trij vidutini darbo umokesi
dydio, o jeigu turtin ala padaryta dl darbuotojo didelio neatsargumo, ne daugiau kaip jo
ei vidutini darbo umokesi dydio.
2. Teritorin, akos kolektyvin sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtins alos
dydius, kurie negali viryti dvylikos darbuotojo vidutini darbo umokesi dydio.
154 straipsnis. Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti vis al
Darbuotojas privalo atlyginti vis al iais atvejais:
1) ala padaryta tyia;
2) ala padaryta jo veikla, turinia nusikaltimo poymi;
3) ala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotini, toksini ar psichotropini
mediag darbuotojo;
4) ala padaryta paeidus pareig saugoti konfidenciali informacij, susitarim dl
nekonkuravimo;
5) darbdaviui padaryta neturtin ala;
6) kai visiko alos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinje sutartyje.
155 straipsnis. alos atlyginimas ir civilins atsakomybs draudimas
1. Jeigu darbdavys buvo apdrauds darbuotojo civilin atsakomyb (taip pat ir treij
asmen atvilgiu), darbdavys privalo kreiptis dl draudimo atlyginimo imokjimo tiesiogiai
draudik.

83
2.

Jeigu

darbdavys

privalo

atlyginti darbuotojui al,

padaryt dl darbuotojo

suluoinimo ar kitokio jo sveikatos sualojimo, ar jo mirties atveju, ar dl jo susirgimo profesine

liga, darbdavys privalo al atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo
imokos.
156 straipsnis. alos iiekojimo tvarka
1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia ali susitarimu natra arba pinigais neatlyginta
ala gali bti iskaitoma i darbuotojui priklausanio darbo umokesio darbdavio raytiniu
nurodymu. Tokios iskaitos dydis negali viryti vieno mnesio darbuotojo vidutinio darbo
umokesio dydio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesn ala. Darbdavio nurodymas
iiekoti i al gali bti priimtas ne vliau kaip per tris mnesius nuo alos paaikjimo dienos.
2. Dl iskaitos, kuri virija vieno mnesio darbuotojo vidutinio darbo umokesio dyd,
arba jeigu praleisti iskaitos terminai, darbdavys alos atlyginimo turi reikalauti darbo ginams
dl teiss nagrinti nustatyta tvarka.
3. Darbdavio darbuotojui padaryta ala atlyginama darbo ginams dl teiss nagrinti
nustatyta tvarka.
157 straipsnis. alos atlyginimas reorganizavus darbdav ar jam pasibaigus
1.

Jeigu

darbdavys,

pareigotas

atlyginti

nukentjusiam asmeniui padaryt

al,

reorganizuojamas, reikalavimai atlyginti al pereina jo teisi permjui.

2. Po valstybs ar savivaldybs mons, staigos ar organizacijos likvidavimo pareiga
atlyginti al pereina valstybei ar savivaldybei.
3. Jeigu darbdavio mon likviduojama neatlyginus nukentjusiems asmenims padarytos
alos dl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgim profesine liga, neatlygintos alos atlyginimo
sumos kaupiamos ir iiekomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
DARBUOTOJ SAUGA IR SVEIKATA
158 straipsnis. Darbuotoj saugos ir sveikatos organizavimas
1.

Kiekvienam

darbuotojui

turi

bti

sudarytos

tinkamos,

saugios

ir

sveikatai

nekenksmingos darbo slygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos

statyme. is statymas taip pat nustato darbuotoj ir darbdavi teises ir pareigas, institucin
darbuotoj saugos ir sveikatos utikrinimo sistem bei specialias nuostatas atskir darbuotoj

84
grupi apsaugai (nioms, neseniai pagimdiusioms ar krtimi maitinanioms darbuotojoms,
asmenims iki atuoniolikos met, negaliesiems).
2. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi bti saugi ir nekenksminga sveikatai,
rengta pagal darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavimus.
3. Darbas turi bti organizuojamas vadovaujantis darbuotoj saugos ir sveikatos normini
teiss akt reikalavimais.
4. Darbuotoj saugos ir sveikatos priemons finansuojamos darbdavio lomis.
159 straipsnis. Darbuotoj teis dirbti saugiai
1. Darbuotojas turi teis atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat
dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nra apmokytas, jeigu nerengtos kolektyvins apsaugos
priemons ar pats neaprpintas reikiamomis asmeninmis apsaugos priemonmis.
2. Pagrstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali bti laikomas jo darbo pareig
paeidimu.
160 straipsnis. alos atlyginimas
Darbdavio pareig ar kompetencijos perdavimas kitiems asmenims nepaalina darbdavio
pareigos atlyginti darbuotojo sveikatai padaryt al, atsiradusi dl darbuotojo suluoinimo ar
kitokio jo sveikatos sualojimo, ar jo mirties atveju, ar dl jo susirgimo profesine liga.

III DALIS
KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
161 straipsnis. Socialins partnerysts darbo santykiuose tikslas ir principai
1. Darbo sutarties alys ir j atstovai savo interesus derina ir gyvendina naudodamiesi
socialins partnerysts formomis.
2.

gyvendinant socialin partneryst,

privalo

bti laikomasi ali lygiateisikumo,

geranorikumo ir pagarbos teistiems savitarpio interesams, savanorikumo ir savarankikumo

priimant alis susaistanius sipareigojimus, sipareigojim realaus vykdymo ir kit princip,
kuriuos nustato darbo teiss normos, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys ir mogaus teisi
standartai.

85
162 straipsnis. Socialins partnerysts alys
1. Socialins partnerysts alimis socialiniais partneriais laikomi darbuotoj atstovai
ir darbdavi atstovai bei j organizacijos, o partnerysts darbdavio (ar atitinkamais atvejais
darboviets) lygmeniu darbdavys ir darbuotoj atstovai.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiotos institucijos, savivaldybs institucijos
socialins partnerysts alimis laikomos tada, kai jos veikia kaip darbdaviai ar j atstovai, taip
pat kitais io kodekso ar kit statym nustatytais atvejais.
3. io kodekso ar kit darbo teiss norm nustatytais atvejais darbuotojai gali dalyvauti
socialinje partnerystje tiesiogiai.

163 straipsnis. Socialins partnerysts lygmenys

Socialin partneryst gali bti vykdoma iais lygmenimis:
1) nacionaliniu;
2) akos (gamybos, paslaug, profesiniu);
3) teritoriniu (savivaldybs, apskrities);
4) darbdavio (darbdavio fizinio asmens arba darbdavio juridinio asmens, o io kodekso
21 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju jo padalinio (filialo, atstovybs);
5) darboviets (jeigu tai nustatyta iame kodekse, darbo teiss normose ar socialini
partneri susitarimuose).

164 straipsnis. Socialins partnerysts formos

Socialin partneryst gyvendinama:
1) sudarant dviales, triales tarybas, dalyvaujant j veikloje ir sudarant susitarimus dl
darbo, socialini ir ekonomini klausim;
2) inicijuojant, vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis;
3) informavimo, konsultavimo procedromis ir dalyvavimu darbdavio juridinio asmens
valdyme.

86
II SKYRIUS
SOCIALINS PARTNERYSTS ALYS
PIRMASIS SKIRSNIS
DARBUOTOJ ATSTOVAI
165 straipsnis. Darbuotoj atstovavimo sistema
1. Darbuotoj atstovavimas reikia darbuotoj teisi ir interes gynim ir atstovavim
jiems santykiuose su kitomis socialins partnerysts alimis, darbo ginus nagrinjaniose ir
socialins partnerysts institucijose, teisi ir pareig jiems sukrim ir keitim ar kitok
dalyvavim, nustatant darbuotoj darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teiss
norm nustatyta tvarka.
2. Darbuotoj atstovais laikomi profesin sjunga, darbo taryba ar darbuotoj patiktinis.
3. Profesins sjungos io kodekso ir kit statym nustatytais atvejais kolektyviai
atstovauja savo nariams darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos
uimtumo

statyme

nurodytais

darbo

santykiams

prilygint

teisini

santyki

pagrindais

kolektyviniuose darbo santykiuose. Profesins sjungos statym nustatyta tvarka teisminse

arba administracinse procedrose gali atstovauti ir treij ali pilieiams. Profesins sjungos
taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose.
Kolektyvins derybos, kolektyvini sutari sudarymas ir kolektyvini darbo gin dl interes
inicijavimas yra iimtin profesini sjung teis.
4. Darbo taryba ir darbuotoj patiktinis yra nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys
organai, io kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio
ar, jeigu tai nustatyta iame kodekse ar socialini partneri susitarimuose, ir darboviets
lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedrose, kuriomis darbuotojai ir
j atstovai traukiami darbdavio sprendim primim. Jeigu darbo teiss normose ar socialini
partneri susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotoj atstovai darbdavio lygmeniu laikomi
darbuotoj atstovais darboviets lygmeniu.
5. Darbuotoj atstov veikla turi bti organizuota ir vykdoma jiems bendradarbiaujant ir
taip, kad bendrieji darbuotoj interesai ir teiss bt ginami kuo veiksmingiau. Darbo taryba
negali atlikti t darbuotoj atstovavimo funkcij, kurios pagal kodeks laikomos iimtinmis
profesini sjung teismis.

87
166 straipsnis. Darbuotoj atstov nepriklausomumo garantijos
1. Darbuotoj atstovai veikia laisvai ir nepriklausomai nuo kit socialins partnerysts
ali. Darbdaviui ar kitoms socialins partnerysts alims draudiama daryti tak darbuotoj
atstov sprendimams ar kitaip kitis darbuotoj atstov veikl. Darbdaviui, jo teistam atstovui
ar galiotam asmeniui draudiama nulemti primim darb arba silyti ilaikyti darbo viet,
reikalaujant, kad darbuotojas nestot profesin sjung ar istot i jos. Darbdaviui, jo teistam
atstovui ar galiotam asmeniui draudiama organizuoti ir finansuoti organizacijas, siekianias
trukdyti profesini

sjung

veikl,

nutraukti ar kontroliuoti.

Valstybs,

savivaldybs

institucijos turi susilaikyti nuo kiimosi darbuotoj atstov veikl, iskyrus atvejus, kai tai
daroma statym pagrindu dl padaryto teiss paeidimo.
2. Darbuotoj atstovai turi teis kreiptis darbo ginus nagrinjanius organus ir kitas
kompetentingas institucijas dl neteisto kiimosi j veikl, praydami pareigoti nutraukti
tokius veiksmus, pareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ar atlyginti al.
3. Darbdavys ar kita socialins partnerysts alis turi teis kreiptis teism, praydami
nutraukti darbuotoj

atstov veiksmus,

kurie paeidia j teises,

Lietuvos Respublikos

Konstitucij, kodeks ar kitus statymus, ar ali susitarimus.

4. Darbuotoj atstov veikla gali bti sustabdyta ir nutraukta tik teismo sprendimu. Jeigu
darbuotoj atstovas paeidia Lietuvos Respublikos Konstitucij ar kodeks, prokuroras turi
teis kreiptis teism dl darbuotoj atstov veiklos sustabdymo laikotarpiui iki trij mnesi.
Jeigu per laik nurodytas paeidimas nepaalinamas, darbuotoj atstov veikla prokuroro
silymu ir teismo sprendimu gali bti nutraukta. Tokiu pagrindu profesins sjungos, darbo
tarybos ar darbuotoj patiktinio galiojimai laikomi pasibaigusiais.
167 straipsnis. Darbuotoj atstov veiklos garantijos
1. Darbdavio lygmeniu veikiani profesini sjung valdymo organ nari, darbo
taryb nari ir darbuotoj patiktinio funkcijoms atlikti darbdavys skiria nemokam patalp,
leidia naudotis turimomis darbo priemonmis. Kitas materialinio techninio aprpinimo slygas
nustato socialini partneri susitarimai.
2. statym ir darbo teiss norm nustatyta tvarka, taip pat pagal socialini partneri
susitarimus darbuotoj atstov veiklai gali bti skiriamos kit socialini partneri los. Toks
skyrimas negali bti slyga reikalauti paeisti atstov nepriklausomumo garantijas.
3. Darbuotoj atstovai statym nustatyta tvarka turi teis kreiptis darbo ginus
nagrinjanius organus ir kitas kompetentingas institucijas dl j teisi ir teist interes
paeidimo. Asmenys, neteistais veiksmais padar al darbuotoj atstovams, privalo j atlyginti
statym nustatyta tvarka.

88
168 straipsnis. Darbuotoj atstovavim darbdavio lygmeniu gyvendinani asmen
garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos
1. Darbdavio lygmeniu veikiani profesini sjung valdymo organ ir darbo taryb
nariai, taip pat darbuotoj patiktinis (toliau darbuotoj atstovavim gyvendinantys asmenys)
pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu darbuotoj atstovavim gyvendinantys
asmenys j pareig vykdymo laikui atleidiami nuo darbo ne maiau kaip eiasdeimt darbo
valand per metus. U laik jiems paliekamas j vidutinis darbo umokestis.
2. Darbdavys sudaro slygas savo darbuotoj darbuotoj atstovavim gyvendinani
asmen mokymui ir vietimui. Tam su darbdaviu suderintu laiku jiems turi bti suteikiamos ne
maiau kaip penkios darbo dienos per metus. U laik darbuotojams paliekamas vidutinis
darbo umokestis ne maiau kaip u dvi darbo dienas, nebent darbo teiss normos, socialini
partneri susitarimai nustato kitaip. Mokymui ir vietimui gali bti naudojamas ir io straipsnio
1 dalyje nustatytas laikas atstovavimo funkcijoms atlikti.
3. Darbuotoj atstovavim gyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie irinkti, ir
eis mnesius po j kadencijos pabaigos negali bti atleisti i darbo darbdavio iniciatyva ar
darbdavio valia ir j btinosios darbo sutarties slygos negali bti pablogintos, palyginti su
ankstesnmis j btinosiomis darbo sutarties slygomis ar palyginti su kit tos paios kategorijos
darbuotoj

btinosiomis

darbo

sutarties

slygomis,

be Lietuvos Respublikos vyriausiojo

valstybinio

darbo inspektoriaus galioto Valstybins darbo inspekcijos teritorinio skyriaus,

kuriam priklausanioje teritorijoje yra darbdavio darboviet, vadovo sutikimo. Darbdavio

motyvuot praym suteikti sutikim nutraukti darbo sutart ar pakeisti btinsias darbo sutarties
slygas Valstybins darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi inagrinti ir darbdaviui
pateikti atsakym per dvideimt darbo dien nuo pareikimo gavimo dienos. Darbuotojai ar j
atstovai savo iniciatyva arba Valstybins darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo praymu
turi teis pateikti savo nuomon. Valstybins darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas
suteikia sutikim nutraukti darbo sutart ar pakeisti btinsias darbo sutarties slygas, jeigu
darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar btinj darbo sutarties
slyg

pakeitimas nra susijs su darbuotojo

vykdoma darbuotoj atstovavimo

veikla,

darbuotojo nediskriminuoja dl jo vykdomos darbuotoj atstovavimo veiklos ar narysts

profesinje

sjungoje.

Valstybins

darbo

inspekcijos teritorinio

skyriaus vadovas,

gavs

darbdavio motyvuot praym, apie tai informuoja darbuotoj atstovaujamj organ ir pat
darbuotoj, dl kurio pateiktas praymas, ir nustato ne trumpesn kaip penki darbo dien
termin darbuotoj atstov ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Valstybins darbo inspekcijos
teritorinio

skyriaus

vadovo

sprendimas

gali

bti

skundiamas

Lietuvos

Respublikos

89
administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su profesins sjungos
valdymo organo vadovu, su darbo tarybos pirmininku ir darbuotoj patiktiniu negali bti
nutraukta tol, kol vyksta darbo ginas.
4. Valstybins darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendim atsisakyti duoti
sutikim nutraukti darbo sutart darbdavys gali ginyti Lietuvos Respublikos administracini
byl teisenos statymo nustatyta tvarka per trisdeimt dien. Teismo sprendimo dl Valstybins
darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimo atsisakyti duoti sutikim siteisjimas
suteikia teis darbdaviui per vien mnes pradti darbo sutarties nutraukimo procedr io
kodekso nustatyta tvarka. Teismo sprendimo dl Valstybins darbo inspekcijos teritorinio
skyriaus vadovo sprendimo atsisakyti duoti sutikim sigaliojimas savaime nenustato darbo
sutarties pasibaigimo teistumo.
5. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos garantijos taikomos tokiam kiekvienos darbdavio
lygmeniu veikianios profesins sjungos valdymo organ nari skaiiui, koks bt (yra) darbo
tarybos nari skaiius, nustatytas pagal io kodekso 170 straipsnio 1 dal, atsivelgiant vidutin
darbdavio darbuotoj skaii.
6. Kitas garantijas gali nustatyti darbo teiss normos arba socialins partnerysts ali
susitarimai.
7. Darbuotojo naryst profesinje sjungoje arba dalyvavimas profesins sjungos
veikloje ar darbuotoj atstovaujamuosiuose organuose negali bti laikomas darbuotojo darbo
pareig paeidimu.

ANTRASIS SKIRSNIS
DARBO TARYBA
169 straipsnis. Darbo tarybos sudarymo prielaidos ir rinkim iniciatyva
1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo bti sudaryta, kai vidutinis darbdavio
darbuotoj skaiius yra dvideimt ir daugiau darbuotoj.
2. Darbo taryba sudaroma trej met kadencijai, kuri pradedama skaiiuoti nuo darbo
tarybos galiojim pradios.
3. Jeigu darbovietje yra veikianti profesin sjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pus
vis darboviets darbuotoj, darbo taryba nesudaroma, o profesin sjunga gyja visus darbo
tarybos galiojimus ir vykdo visas io kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.

90
170 straipsnis. Darbo tarybos sudtis
1. Darbo taryb, atsivelgiant vidutin darbdavio darbuotoj skaii, sudaro ne maiau
kaip trys ir ne daugiau kaip vienuolika nari, jeigu:
1) darbuotoj yra iki imto darbuotoj trys darbo tarybos nariai;
2) darbuotoj yra nuo vieno imto vieno iki trij imt darbuotoj penki darbo tarybos
nariai;
3) darbuotoj yra nuo trij imt vieno iki penki imt darbuotoj septyni darbo
tarybos nariai;
4) darbuotoj yra nuo penki imt vieno iki septyni imt darbuotoj devyni darbo
tarybos nariai;
5) darbuotoj yra daugiau kaip septyni imtai vienas darbuotojas vienuolika darbo
tarybos nari.
2. Darbo tarybos nariais gali bti renkami visi darbuotojai, sulauk atuoniolikos met ir
kuri darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip eis mnesius. Darbuotojai, idirb
trumpiau negu eis mnesius, darbo tarybos nariais gali bti renkami tik tuo atveju, kai visi
darbuotojai dirba trumpiau negu eis mnesius.
3. Darbdavys ir pagal statymus, galiojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys
asmenys negali bti darbo tarybos nariais.
171 straipsnis. Darbo tarybos rinkimai
1. Darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu
tiesioginiuose rinkimuose. Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teis turi visi bent
trij nepertraukiam mnesi darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai,
iskyrus io kodekso 170 straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis.
2. Pirmuosius rinkimus vykdo rinkim komisija, kuri sakymu sudaro darbdavys.
Atsiradus iame kodekse nustatytoms slygoms, darbdavys ne vliau kaip per dvi savaites sudaro
rinkim komisij i maiausia trij ir daugiausia i septyni nari. Darbdavio administracijos
pareignai gali sudaryti ne daugiau kaip tredal ios komisijos nari. Vlesnius rinkimus
organizuoja ir vykdo pati darbo taryba.
3. Rinkim komisija turi susirinkti pirmj posd ir pradti darbo tarybos rinkim
organizavim ne vliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos. Pirmajame posdyje
rinkim komisija i savo nari isirenka pirminink ir:
1) nustato darbo tarybos rinkim dat. Ji negali bti vlesn kaip du mnesiai nuo
rinkim komisijos sudarymo dienos;

91
2) skelbia kandidat darbo tarybos narius registravim ir nustato dat, iki kurios gali
bti keliami kandidatai, registruoja kandidatus ir sudaro galutin kandidat sra;
3) organizuoja balsavimo biuleteni rengim ir spausdinim. Balsavimo biuleteniuose
kandidat darbo tarybos narius pavards suraomos abcls tvarka. Balsavimo biuletenyje turi
bti nurodytas balsavimo pavyzdys ir renkamos darbo tarybos nari skaiius. Balsavimo
biuleteni skaiius turi atitikti darbuotoj, turini balso teis, skaii. Kiekvienas balsavimo
biuletenis turi bti pasiraytas rinkim komisijos pirmininko;
4) remdamasi i darbdavio gautais duomenimis, sudaro darbuotoj, turini teis
dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, sra;
5) organizuoja ir vykdo darbo tarybos rinkimus;
6) suskaiiuoja rinkim rezultatus ir paskelbia juos ne vliau kaip per tris dienas nuo
rinkim dienos;
7) atlieka kitas funkcijas, btinas darbo tarybos rinkimams organizuoti ir vykdyti.
4. Darbuotojai, paskirti rinkim komisij, rinkim komisijos galiojim metu darbdavio
iniciatyva negali bti atleidiami i darbo. U laik, sugait organizuojant ir vykdant darbo
tarybos rinkimus, jiems mokamas vidutinis darbo umokestis. Rinkim komisijos galiojimai
pasibaigia darbo tarybai susirinkus pirmj posd.
5. Kandidatus darbo tarybos narius gali silyti rinkim teis turintys darbuotojai.
Kandidatais gali bti tik rinkim teis turintys darbuotojai, iskyrus rinkim komisijos narius.
Kiekvienas darbuotojas gali pasilyti po vien kandidat ratu kreipdamasis rinkim komisij ir
pateikdamas raytin silomo kandidato sutikim bti renkamam darbo taryb. Kandidat
sraas turi bti sudarytas ne vliau kaip keturiolika dien iki darbo tarybos rinkim dienos.
Jeigu pasilyt kandidat skaiius yra lygus renkamos darbo tarybos nari skaiiui arba
maesnis u skaii, rinkim komisija nustato papildom laik, per kur galima silyti
papildomus kandidatus. iuo atveju kandidatus pakartotinai gali silyti ir tie darbuotojai, kurie
jau yra pasil savo kandidatus. Jeigu per papildom laik nepasiloma pakankamai kandidat
darbo tarybos narius, rinkim komisija surao ir vieai paskelbia protokol, kad darbo tarybos
rinkimai laikomi nevykusiais. Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal iame
kodekse nustatyt tvark ne anksiau kaip po ei mnesi nuo rinkim komisijos sprendimo
darbo tarybos rinkimus laikyti nevykusiais primimo.
6.

Darbo

tarybos rinkimai vyksta monje, staigoje, organizacijoje darbo metu.

Darbdavys privalo sudaryti slygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir u laik jiems

mokti j vidutin darbo umokest. Rinkim komisija ir darbdavys privalo sudaryti slygas
dalyvauti darbo tarybos rinkimuose tiems darbuotojams, kurie dirba ne darbovietje.

92
7. Balsavimo biuletenis iduodamas pasiraytinai. Rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai
turi po tiek bals, koks yra renkamos darbo tarybos nari skaiius. U kiekvien balsavimo
biuletenyje nurodyt kandidat galima atiduoti tik po vien bals, paymint tai balsavimo
biuletenyje.
8. Pasibaigus rinkim komisijos nustatytam rinkim laikui, rinkim komisija suskaiiuoja
balsus ir surao darbo tarybos rinkim protokol. Jame turi bti nurodyta:
1) darbo tarybos rinkim vieta ir laikas;
2) darbo tarybos rinkim komisijos sudtis;
3) kandidat darbo tarybos narius sraas ir renkamos darbo tarybos nari skaiius;
4) darbuotoj, turini teis dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, skaiius;
5) darbo tarybos rinkimuose dalyvavusi darbuotoj skaiius, iduot ir nepanaudot
balsavimo biuleteni skaiius;
6) atskirai galiojani ir negaliojani (biuleteniai, kuriuose paymta daugiau kandidat,
negu nustatytas renkamos darbo tarybos nari skaiius, arba kuriuose nemanoma nustatyti
rinkjo valios) balsavimo biuleteni skaiius;
7) kiekvieno kandidato surinkt bals skaiius (pateikiamas visas kandidat sraas,
idstytas pagal rinkimuose gaut bals skaii majania tvarka);
8) kandidat, irinkt darbo taryb, sraas;
9) kandidat, rinkimuose gavusi bent vien bals, bet neirinkt darbo taryb, sraas
(pagal j surinkt bals skaii majania tvarka), pagal kur sudaromas atsargini darbo
tarybos nari sraas.
9. Rinkim protokol pasirao rinkim komisijos nariai. Ne vliau kaip per tris dienas
nuo rinkim rezultat nustatymo dienos darbo tarybos rinkim rezultatai turi bti vieai
paskelbti, o protokolo kopija teikta darbdaviui.
10. Darbo tarybos rinkimai laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pus
rinkim teis turini darbuotoj. Jeigu dl nepakankamo darbuotoj dalyvavimo darbo tarybos
rinkimuose ie rinkimai paskelbiami nevykusiais, per artimiausias septynias dienas turi bti
surengti pakartotiniai rinkimai. Jie laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo vienas ketvirtadalis
balsavimo teis turini mons, staigos, organizacijos darbuotoj.
11. Irinktais darbo tarybos nariais laikomi tie kandidatai, kurie gavo daugum bals.
Jeigu keli kandidatai gauna vienod skaii bals, irinktu laikomas tas kandidatas, kurio darbo
staas toje monje, staigoje, organizacijoje yra didesnis. Asmenys, esantys atsargini darbo
tarybos nari srae, eils tvarka gali tapti darbo tarybos nariais tuo atveju, kai atsiranda laisva
darbo tarybos nario vieta.

93
12. Visi dokumentai, susij su rinkim komisijos sudarymu, rinkim organizavimu ir
vykdymu, taip pat balsavimo biuleteniai yra perduodami darbo tarybai pirmajame jos posdyje.
Darbo taryba utikrina j saugojim iki naujos darbo tarybos sudarymo.
13. Darbo taryb rinkim materialin technin aprpinim suteikia darbdavys.
14. Darbuotojas (darbuotojai), darbdavys arba darbdavio atstovas per penkias dienas nuo
rinkim rezultat paskelbimo dienos gali ratu kreiptis rinkim komisij praydami itaisyti, j
manymu, per rinkimus padarytus io kodekso paeidimus. Rinkim komisija praym turi
inagrinti ir vieai paskelbti per tris dienas.

Rinkim komisijos sprendimas gali bti

skundiamas teismui per penkias dienas nuo jo vieo paskelbimo. Teismas gali priimti sprendim
udrausti suaukti irinkt darbo taryb, iki inagrins pateikt skund. Teismas, nustats, kad
buvo iurkiai paeistos io kodekso nuostatos ar suklastoti rinkim dokumentai ir tai turjo
takos nustatant esminius rinkim rezultatus, darbo tarybos rinkim rezultatus panaikina.
Pakartotiniai rinkimai laikantis io kodekso nustatytos tvarkos ir slyg turi bti surengti ne
vliau kaip po vieno mnesio nuo teismo sprendimo siteisjimo dienos.
15. Jeigu vidutinis darbdavio darbuotoj skaiius, apskaiiuotas io kodekso nustatyta
tvarka, padidja dvideimt procent ar daugiau ir dl to padidja io kodekso nustatytas darbo
tarybos nari skaiius, darbo tarybos pirmininkas io kodekso nustatyta tvarka inicijuoja naujo
nario ar nari su galiojimais iki veikianios darbo tarybos kadencijos pabaigos rinkimus. Naujo
nario ar nari rinkimus vykdo darbo tarybos rinkim komisija, taikydama io straipsnio nuostatas
mutatis mutandis.
16. Elektronin balsavim renkant darbo taryb bendru rinkim komisijos ir darbdavio
sutarimu galima vykdyti tuo atveju, kai galima utikrinti balsavimo slaptum ir darbuotoj valios
iraikos teisingum.
172 straipsnis. Naryst darbo taryboje
1. darbo taryb irinktas darbuotojas darbo tarybos nariu laikomas nuo darbo tarybos
rinkim balsavimo rezultat paskelbimo. Darbuotojas, esantis atsargini darbo tarybos nari
srae, darbo tarybos nariu vietoj naryst darbo taryboje pabaigusio darbuotojo tampa nuo darbo
tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinami jo, kaip naujo darbo tarybos nario, galiojimai, primimo.
2. Naryst darbo taryboje pasibaigia:
1) atsistatydinus i darbo tarybos;
2) nutrkus darbo santykiams;
3) mirus darbo tarybos nariui;
4) siteisjus teismo sprendimui, kuriuo darbo tarybos nario irinkimas darbo taryb
pripaintas neteistu;

94
5) pasibaigus darbo tarybos kadencijai;
6) atstatydinus i darbo tarybos, kai to ratu pareikalauja ne maiau kaip tredalis
darbdavio ar darboviets darbuotoj, turini rinkim teis. Darbo taryba, gavusi tok darbuotoj
raytin reikalavim, ne vliau kaip per tris savaites turi surengti slapt darbuotoj balsavim,
kuris yra teistas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pus rinkim teis turini darbdavio ar
darboviets darbuotoj. Darbo tarybos narys atstatydinamas, jeigu u tai balsavo daugiau kaip du
tredaliai balsuojant dalyvavusi darbuotoj.
173 straipsnis. Darbo tarybos veiklos organizavimas
1. Darbo taryba savo galiojimus gyja ir pradeda vykdyti iame kodekse nustatytas
funkcijas susirinkusi pirmj posd.

Pirmj darbo

tarybos posd rinkim komisijos

pirmininkas turi suaukti ne anksiau kaip per penkias ir ne vliau kaip per deimt dien nuo
rinkim rezultat paskelbimo.
2. Darbo tarybos nariai pirmajame darbo tarybos posdyje vis darbo tarybos nari bals
dauguma i savo nari isirenka darbo tarybos pirminink ir sekretori.
3. Darbo tarybos pirmininkas:
1) aukia darbo tarybos posdius ir jiems pirmininkauja;
2) atstovauja darbo

tarybai santykiuose su darbuotojais, darbdaviu, profesinmis

sjungomis ir treiaisiais asmenimis;

3) rengia metins darbo tarybos veiklos ataskaitos mons, staigos, organizacijos
darbuotojams projekt ir pateikia mons, staigos, organizacijos darbuotojams darbo tarybos
patvirtint ataskait;
4) turi kitas iame kodekse ir kituose statymuose bei darbo tarybos veiklos reglamente,
kuris tvirtinamas pirmajame darbo tarybos posdyje, nustatytas teises.
4. Darbo tarybos sekretorius tvarko ir saugo darbo tarybos dokumentacij, informuoja
darbo tarybos narius apie aukiamo darbo tarybos posdio dat, laik, viet, darbotvark,
informuoja darbdav apie darbo tarybos posdio dat, laik ir viet, rao darbo tarybos posdio
protokol ir atlieka kitus darbo tarybos pirmininko pavedimus. Kai darbo tarybos sekretorius
laikinai negali eiti savo pareig, j pavaduoja darbo tarybos pirmininko paskirtas darbo tarybos
narys.
5. Darbo tarybos veiklos forma yra posdiai. Darbo tarybos kvietimu arba pritarimu
(pritarus darbo tarybos nari daugumai) jos posdiuose turi teis dalyvauti darbdavys ar jam
atstovaujantys asmenys, monje veikianios profesins sjungos ar akos profesini sjung
atstovai. Prireikus darbo taryba savo posdius gali kviesti atitinkamos srities ekspertus. Darbo

95
tarybos veiklos organizavimo klausimus reglamentuoja darbo tarybos veiklos reglamentas, kur
savo kadencijos laikotarpiui tvirtina darbo taryba vis darbo tarybos nari bals dauguma.
6. Ne vliau kaip per vien mnes nuo darbo tarybos galiojim pradios darbo tarybos
pirmininkas ratu informuoja darbdavio buveins teritorijos Valstybins darbo inspekcijos
teritorin skyri apie darbo tarybos sudarym, jos valdymo organus, darbdavio mons, staigos
ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinim.
174 straipsnis. Darbo tarybos teiss ir pareigos
1. Darbo taryba turi teis:
1) dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedrose, kuriomis
darbuotojai ir j atstovai traukiami darbdavio sprendim primim;
2) io kodekso ir kit statym nustatytais atvejais ir terminais gauti i darbdavio ir i
valstybs, savivaldybi institucij ir staig informacij, reikaling savo funkcijoms atlikti;
3) teikti darbdaviui pasilymus dl ekonomini, socialini ir darbo klausim, aktuali
darbuotojams darbdavio sprendim, darbo teiss norm gyvendinimo ;
4) inicijuoti kolektyvin darbo gin dl teiss, jeigu darbdavys nevykdo darbo teiss
norm reikalavim ar darbo tarybos ir darbdavio susitarim;
5) esant btinybei aptarti svarbius darbdavio darbuotoj ekonominius, socialinius ir darbo
klausimus, suaukti visuotin darbdavio ar darboviets darbuotoj susirinkim (konferencij),
suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) dat, laik ir viet;
6) atlikti kitus veiksmus, neprietaraujanius iam kodeksui, kitoms darbo teiss
normoms, ir veiksmus, nustatytus darbo teiss normose ar darbo tarybos ir darbdavio
susitarimuose.
2. Darbo taryba privalo:
1) atlikti savo funkcijas laikydamasi io kodekso, kit statym ir kit darbo teiss norm
reikalavim bei darbo tarybos ir darbdavio susitarim;
2) atlikdama savo funkcijas, atsivelgti vis darbdavio darbuotoj teises ir interesus,
nediskriminuoti atskir darbuotoj, j grupi ar atskir darboviei darbuotoj;
3) informuoti darbuotojus apie savo veikl kiekvienais metais vieai pateikdama mons,
staigos, organizacijos darbuotojams metins darbo tarybos veiklos ataskait ar kitu darbo
tarybos veiklos reglamente nustatytu bdu;
4) ratu informuoti darbdav ir profesin sjung, veikiani darbdavio lygmeniu, apie
savo galiotus narius;
5) jeigu darbdavio lygmeniu veikia viena ar kelios profesins sjungos, abipusio
pasitikjimo pagrindais bendradarbiauti su visomis profesinmis sjungomis.

96

175 straipsnis. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimas

1. Darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti raytin susitarim, kuriame bt aptarti
svarbiausi darbo

tarybos

kompetencijos gyvendinimo,

veiklos organizavimo,

finansavimo,

papildom garantij darbo tarybos nariams j veiklos vykdymo laikotarpiu nustatymo ir kiti
susij klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavim.
2. Darbdavio ir darbo tarybos susitarime negalima tartis dl darbuotoj darbo slyg,
darbo umokesio, darbo ir poilsio laiko ir kit klausim, kurie reglamentuotini darbdavio
darbuotojams taikomoje kolektyvinje sutartyje.
3. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimas sudaromas terminuotam laikui. Jo galiojimo
trukm negali bti ilgesn negu vieni metai po j sudariusios darbo tarybos kadencijos pabaigos.
4. Darbdavio ir darbo tarybos susitarim bet kuri i ali gali nutraukti spjusi ratu kit
al bent prie tris mnesius. i nuostata taikoma ir tuo atveju, kai irenkama nauja darbo taryba
ir galioja darbdavio ir buvusios darbo tarybos sudarytas susitarimas.

176 straipsnis. Darbo tarybos veiklos pasibaigimas

1. Darbo tarybos veikla pasibaigia:
1) kai nutrksta darbdavio veikla, nesant teisi permjo, ar nutraukiama darboviets
veikla, jos darbuotoj neperklus kit darbdavio darboviet;
2) kai pasibaigia darbo tarybos kadencija;
3) kai darbo taryboje lieka maiau kaip trys jos nariai ir atsargini darbo tarybos nari
srae nra n vieno kandidato, turinio teis tapti darbo tarybos nariu;
4) darbo tarybos sprendimu, priimtu daugiau kaip dviem tredaliais darbo tarybos nari
bals;
5) kai darbdavys sujungiamas ar prijungiamas prie kitos mons, staigos ar organizacijos
arba darbdavio verslas ar verslo dalis perduodama kitam ir jame veikusi darbo taryba susitaria su
verslo permjo darbo taryba dl naujos darbo tarybos rinkim. Taip nesusitarus, veikusi darbo
taryba ilaiko savo galiojimus atstovauti darbdavio ar verslo ar verslo dalies darbuotojams iki
savo kadencijos pabaigos arba naujos darbo tarybos verslo perdavjo monje, staigoje,
organizacijoje sudarymo, atsivelgiant tai, kuris terminas yra trumpesnis.
2. Naujos darbo tarybos rinkimo procedra pradedama likus ne maiau kaip trims
mnesiams iki darbo tarybos kadencijos pabaigos arba per mnes nuo io straipsnio 1 dalies 3, 4
ir 5 punktuose nustatyt aplinkybi atsiradimo. Naujos darbo tarybos rinkimus privalo inicijuoti
darbo taryba, pasilydama darbdaviui sudaryti rinkim komisij io kodekso nustatyta tvarka.

97
3. Apie darbo tarybos veiklos pabaig io straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir io
straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, kai nauja darbo taryba nesudaroma per
eis mnesius, darbdavys ratu informuoja darbdavio buveins teritorijos Valstybins darbo
inspekcijos teritorin skyri.
TREIASIS SKIRSNIS
DARBUOTOJ PATIKTINIS
177 straipsnis. Darbuotoj patiktinio kompetencija
1. Jeigu vidutinis darbdavio darbuotoj skaiius yra maiau kaip dvideimt, darbuotoj
atstovavimo teises gali gyvendinti j irinktasis darbuotoj patiktinis, renkamas trejiems
metams visuotiniame darbdavio darbuotoj susirinkime.
2. Jeigu nenustatyta kitaip, darbuotoj patiktiniui mutatis mutandis taikomos visos io
kodekso ir kit statym, kit darbo teiss norm nuostatos, nustatanios darbo tarybos ir jos
nari teises, pareigas ir garantijas.
178 straipsnis. Darbuotoj patiktinio rinkimai
Darbuotoj patiktinis renkamas slaptu balsavimu visuotiniame darbdavio darbuotoj
susirinkime. Visuotinis darbdavio darbuotoj susirinkimas yra teistas, kai jame dalyvauja ne
maiau kaip du tredaliai mons darbuotoj. Darbuotoj patiktiniu asmuo laikomas irinktu
nuo rinkim balsavimo rezultat paskelbimo dienos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PROFESINS SJUNGOS
179 straipsnis. Profesins sjungos
1. Profesins sjungos, gindamos darbuotoj darbo, profesines, ekonomines ir socialines
teises ir interesus, vadovaujasi profesini sjung veikl reglamentuojaniais statymais, iuo
kodeksu ir savo statais.
2.

Darbdavio

(fizinio asmens, mons, staigos ar organizacijos ar io kodekso

20 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju padalinio (filialo, atstovybs) lygmeniu veikianiai

profesinei sjungai steigti btina, kad ji turt 20 steigj arba steigjais bt ne maiau kaip
1/10 vis darbdavio darbuotoj, bet ne maiau kaip trys.

98
3. Profesins sjungos taip pat turi teis steigti profesini sjung organizacijas,
veikianias akos ar teritoriniu lygmeniu, jeigu jas sudaro ne maiau kaip penkios profesins
sjungos, veikianios darbdavio lygmeniu, ir stoti jas.
4. nacionalinio lygmens profesini sjung organizacijas gali jungtis akos ir teritoriniu
lygiu veikianios profesini sjung organizacijos.
PENKTASIS SKIRSNIS
DARBDAVI ATSTOVAI
180

Darbdavi

straipsnis.

atstovavimas

socialinje

partnerystje

darbdavio

lygmeniu
1. Darbdavys fizinis asmuo socialinje partnerystje dalyvauja, teises ir pareigas
prisiima pats.
2. Darbdaviui juridiniam asmeniui socialinje partnerystje darbdavio lygmeniu
atstovauja juridinio asmens vienasmenis valdymo organas arba jo galioti asmenys.
181 straipsnis. Darbdavi atstovavimas socialinje partnerystje akos, teritoriniu
ar nacionaliniu lygmeniu
1. Darbdaviams socialinje partnerystje akos, teritoriniu ar nacionaliniu lygmeniu
atstovauja darbdavi organizacijos (asociacijos, federacijos, konfederacijos, susivienijimai ir
kita).
2. Socialinje partnerystje akos ar nacionaliniu lygmeniu darbdaviams i valstybs,
savivaldybi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudet bei kit valstybs steigt fond
l ilaikomoms staigoms, organizacijoms atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos
galiota institucija.
3. Socialinje partnerystje teritoriniu lygmeniu darbdaviams i savivaldybi biudet
ilaikomoms

staigoms,

organizacijoms

atstovauja

savivaldybs

taryba,

Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudet bei kit valstybs steigt fond l ilaikomoms staigoms,
organizacijoms

atstovauja

Lietuvos

Respublikos

Vyriausyb

ar

jos

galiota

institucija.

Savivaldybs taryba taip pat atstovauja socialinje partnerystje teritoriniu lygmeniu toms
monms, staigoms ir organizacijoms, kuri savininko teises ir pareigas gyvendina atitinkama
savivaldyb.
4. io straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar
jos

galiotai institucijai ar

savivaldybs

tarybai mutatis

mutandis

organizacijos teises ir pareigas reglamentuojanios teiss normos.

taikomos darbdavi

99
5. io straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, jeigu ios mons, staigos ar
organizacijos

dalyvauja

socialins

partnerysts

santykiuose

su

profesinmis

sjungomis,

atstovaujaniomis asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos uimtumo statyme nurodytais

darbo santykiams prilygint teisini santyki pagrindais.
182 straipsnis. Darbdavi organizacijos samprata ir veiklos pagrindai
1. Darbdavi organizacija yra savo pavadinim turintis ribotos civilins atsakomybs
vieasis juridinis asmuo asociacija, steigta pagal Lietuvos Respublikos asociacij statym.
2. Darbdaviai turi teis, be joki apribojim, steigti darbdavi organizacijas, kuri veikla
grindiama

iuo

kodeksu,

Lietuvos Respublikos asociacij statymu ir pai darbdavi

organizacij statais (statutais), ir prisijungti prie i organizacij.

3. Asociacijos, steigtos ir veikianios pagal Lietuvos Respublikos asociacij statym,
pripastamos ir darbdavi organizacijomis, jeigu pagal savo status (statutus) jos atstovauja savo
nari darbdavi teisms ir interesams socialinje partnerystje.
4. Darbdavi organizacij steigimui, registravimui, stat (statut) turiniui, pertvarkymui
ir likvidavimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos asociacij statymo nuostatos.
5. Darbdavi organizacijos turi teis jungtis auktesnio lygmens darbdavi organizacijas
(asociacijas, federacijas, konfederacijas, susivienijimus ir kita).
183 straipsnis. Darbdavi organizacij kompetencija
1. Nepaisant asociacijos statuose apibrtos kompetencijos, darbdavi organizacijos:
1) inicijuoja dviali ir triali darbo ir socialini reikal taryb steigim ir dalyvauja j
veikloje;
2) dalyvauja kolektyvinse derybose ir sudaro kolektyvines sutartis;
3) atstovauja darbdavi organizacijos ir jos nari interesams santykiuose su profesinmis
sjungomis, valstybs ir savivaldybs institucijomis ir staigomis;
4) teiss akt nustatytais terminais turi teis gauti i valstybs ir savivaldybs institucij
ir staig savo

veiklai vykdyti reikaling informacij darbo, ekonominiais ir socialiniais

klausimais ir teikti pasilymus valstybs ir savivaldybs institucijoms, profesinms sjungoms ir

j organizacijoms dl teiss akt darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais primimo,
pakeitimo ar panaikinimo;
5) turi teis gauti i profesins sjungos informacij, reikaling socialins partnerysts
funkcijoms gyvendinti. Informacija turi bti pateikta nemokamai ir ratu, jeigu alys nra
sutarusios kitaip. Informacijos perdavimui ratu taip pat prilyginama ir dokument kopij

100
suteikimas. Informacija gali bti perduodama naudojantis visomis informacini technologij
formomis;
6) pltoja darbdavi organizacijos politik, kaupia ir analizuoja informacij apie
organizacij ir informuoja visuomen apie aktualius organizacijos veiklos klausimus;
7) informuoja savo narius darbdavius apie darbo, ekonomins ir socialins
srities teiskros bkl;
8) organizuoja organizacijos nariams mokymus socialins partnerysts, kolektyvini ir
individualij darbo santyki klausimais;
9) teikia konsultacijas organizacijos nariams socialins partnerysts, kolektyvini ir
individualij darbo santyki klausimais;
10) turi teis teiss akt nustatyta tvarka dalyvauti sprendiant darbo ginus dl teiss;
11) atlieka kitus veiksmus, nustatytus darbo teiss normose ir susitarimuose su valstybs
ir savivaldybs institucijomis, profesinmis sjungomis ir j organizacijomis.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatytos kompetencijos gyvendinimo slygas ir tvark
nustato darbdavi organizacijos statai (statutai).

III SKYRIUS
SOCIALINS PARTNERYSTS FORMOS

PIRMASIS SKIRSNIS
DARBO IR SOCIALINI REIKAL TARYBOS
184 straipsnis. akos ir teritorins darbo ir socialini reikal tarybos
1. Susitarim tarp socialini partneri pagrindu gali bti steigiamos dvials ir trials
darbo ir socialini reikal tarybos uimtumo, darbuotoj saugos ir sveikatos bei kitais darbo ir su
jais susijusiems klausimams nagrinti ir sprsti lygiateisio socialinio bendradarbiavimo pagrindu.
2. Dvials ir trials darbo ir socialini reikal tarybos gali bti steigiamos akos ir
teritoriniu socialins partnerysts lygmenimis. Pagal tai, kokiu socialins partnerysts lygmeniu
steigiama atitinkama darbo ir socialini reikal taryba, jos alys gali bti tuo lygmeniu
veikianios darbuotoj ir darbdavi organizacijos, valstybs ir savivaldybs institucijos.
3. Dviali ir triali darbo ir socialini reikal taryb veikla nustatoma vadovaujantis j
nuostatais, kuriuos tvirtina i taryb steigjai.

101
185 straipsnis. Lietuvos Respublikos trial taryba
1. Lietuvos Respublikos trial taryba (toliau Trial taryba) sudaroma Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimu ketveri met kadencijai i penkiolikos nari: penki
nacionaliniu lygmeniu veikiani profesini sjung organizacij atstov, penki nacionaliniu
lygmeniu veikiani darbdavi organizacij atstov ir penki Lietuvos Respublikos Vyriausybs
atstov.
2. Profesini sjung organizacijos ir darbdavi organizacijos (toliau organizacijos),
pretenduojanios deleguoti savo atstov Trial taryb, turi atitikti iuos kriterijus:
1) turi juridinio asmens status;
2) turi ne maiau kaip penkis darbuotojus, dirbanius pagal neterminuotas darbo sutartis;
3) veikia nepertraukiamai bent trejus metus;
4) dl j nra galiojanio apkaltinamojo teismo nuosprendio;
5) joms neikelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka,
nesiekiama priverstinio likvidavimo procedros ar susitarimo su kreditoriais;
6)

jos

neturi mokestins nepriemokos Lietuvos Respublikos

valstybs biudetui,

savivaldybi biudetams, fondams, kuriuos mokamus mokesius administruoja Valstybin

mokesi inspekcija (iskyrus atvejus, kai mokesi, delspinigi, baud mokjimas atidtas
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka arba dl nesumokt mokesi,
delspinigi, baud vyksta mokestinis ginas), ir jos nra skolingos Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudetui;
7) profesini sjung organizacijos jungia ne maiau kaip 0,5 procento Lietuvos
Respublikos teritorijoje pagal darbo sutart ir kitais Lietuvos Respublikos uimtumo statyme
nurodytais darbo

santykiams prilygint teisini santyki pagrindais dirbani asmen,

darbdavi organizacij nariai darbdaviai darbina ne maiau kaip tris procentus pagal darbo
sutart ar kitais Lietuvos Respublikos uimtumo statyme nurodytais darbo santykiams prilygint
teisini santyki pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbani asmen.
3. Organizacij atitikt io straipsnio 2 dalyje nustatytiems kriterijams vertina Lietuvos
Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerija. Organizacijos, atitinkanios io straipsnio
2 dalyje nustatytus kriterijus, suraomos eils tvarka, vadovaujantis io straipsnio 2 dalies
7 punkto kriterijumi, pirmiausia raant daugiausia dirbanij jungianias profesini sjung
organizacijas

ar

daugiausia

asmen

darbinanius

darbdavius

jungianias

darbdavi

organizacijas. Pirmos penkios organizacijos darbdavi organizacij srae ir pirmos penkios

profesini sjung organizacij srae nurodytos organizacijos Lietuvos Respublikos socialins
apsaugos ir darbo ministerijos kvieiamos deleguoti Trial taryb po vien nar ir jo pakaitin
nar. Bet kuri organizacija kartu su savo nari organizacijomis turi teis deleguoti Trial taryb

102
po vien nar ir jo pakaitin nar. i taisykl netaikoma, jeigu organizacij, atitinkani io
straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, srae yra maiau kaip penkios. Tokiu atveju srae
nurodytos organizacijos eils tvarka gyja teis deleguoti Trial taryb dar po vien nar ir jo
pakaitin nar, iki io srao organizacij deleguojam nari skaiius pasiekia penkis.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb savo atstovus Trial taryb deleguoja Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimu.
5. Trials tarybos nariais galima bti ne daugiau kaip dvi kadencijas i eils.
6. Trials tarybos nario kadencija anksiau laiko baigiasi:
1) jam atsistatydinus;
2) dl jo siteisjus teismo apkaltinamajam nuosprendiui;
3) j delegavusiai organizacijai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei ataukus savo
atstov;
4) jam mirus;
5) j delegavusiai organizacijai pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
nustatyta tvarka.
7. Jeigu, nepasibaigus Trials tarybos kadencijai, io straipsnio 6 dalyje numatytais
pagrindais baigiasi kurio nors Trials tarybos nario kadencija, j delegavusios organizacijos
sprendimu Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijai teikiamas naujas
Trials tarybos narys ir jo pakaitinis narys, o jeigu organizacija pasibaigusi, jis teikiamas kitos
organizacijos, io straipsnio 3 dalyje nurodytame srae einanios eils tvarka po jau
delegavusios Trial taryb nar organizacijos.
8. Trials tarybos pirmininkas skiriamas eiems mnesiams i Trials tarybos nari
ali

(profesini

sjung

organizacij,

darbdavi

organizacij

ir

Lietuvos

Respublikos

Vyriausybs atstov) susitarimu rotacijos principu.

9. Trial taryba svarsto klausimus ir teikia ivadas ir pasilymus iose darbo, socialins
ir ekonomins politikos srityse:
1) uimtumo ir darbo santyki;
2) darbo umokesio politikos;
3) socialinio draudimo ir socialins apsaugos;
4) darbuotoj saugos ir sveikatos;
5) socialins partnerysts ir kolektyvini darbo santyki;
6) klausim,

kuriuos reikia apsvarstyti remiantis Tarptautins darbo organizacijos

konvencijos Nr. 144 Dl triali konsultacij tarptautinms darbo normoms gyvendinti

nuostatomis.

103
10. Trials tarybos funkcijas, teises, darbo organizavimo tvark nustato Trials tarybos
nuostatai. Juos tvirtina ir keiia Trial taryba.
11. Organizacij ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs atstovai turi suteikti Trialei
tarybai btin informacij svarstomais klausimais.
12. Trial taryba turi teis priimti sprendimus ir teikti alims ivadas ir rekomendacijas,
sudaryti trialius susitarimus io straipsnio 9 dalyje nustatytose srityse, gauti Trials tarybos
darbui reikaling informacij, kviesti posdius ir iklausyti ali atstovus bei ekspertus savo
kompetencijos klausimais.
ANTRASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINS DERYBOS IR KOLEKTYVINI SUTARI SUDARYMAS
186 straipsnis. Kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartis reglamentuojani
teiss norm taikymas
1. io skirsnio nuostatos taikomos darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos
Respublikos

uimtumo

statyme

nurodytais

darbo

santykiams

prilygint

teisini

santyki

pagrindais.
2. Pagal io skirsnio normas asmenys, dirbantys Lietuvos Respublikos uimtumo
statyme

nurodytais

darbo

santykiams

prilygint

teisini

santyki

pagrindais,

laikomi

darbuotojais, o kitas santyki dalyvis (mon, staiga, organizacija) laikomas darbdaviu.

3. Lietuvos Respublikos statymai gali nustatyti asmen, dirbani Lietuvos Respublikos
uimtumo statyme nurodytais darbo santykiams prilygint teisini santyki pagrindais, teiss
kolektyvines derybas ir kolektyvini sutari sudarym ribojimus ar gyvendinimo ypatumus.
187 straipsnis. Kolektyvins derybos ir kolektyvins sutartys
Darbdaviai,

darbdavi

organizacijos,

profesins

sjungos

ir

profesini

sjung

organizacijos io kodekso nustatyta tvarka turi teis inicijuoti kolektyvines derybas dl

kolektyvini sutari sudarymo ar pakeitimo ir jose dalyvauti ir sudaryti kolektyvines sutartis.
188 straipsnis. Kolektyvini deryb tvarka
1. Kolektyvinse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesins sjungos.
2.

Jeigu darbdavio arba darboviets lygmeniu veikia kelios profesins sjungos,

darbdavio lygmens ar darboviets lygmens kolektyvin sutart gali sudaryti profesin sjunga
arba jungtin profesini sjung atstovyb ir darbdavys.

104
3. Jeigu nra darbdavio lygmeniu veikianios profesins sjungos, visuotinis darbdavio
darbuotoj susirinkimas gali galioti akos profesin sjung vesti derybas dl darbdavio
lygmens kolektyvins sutarties.
4. Inicijuojanti kolektyvines derybas alis privalo ratu prisistatyti kitai deryb aliai.
Kolektyvini deryb siekianti alis turi pateikti aikiai suformuluotus reikalavimus, pasilymus
ir atstovus, kuriuos deleguoja kolektyvines derybas.
5. Pasilym gavusi alis turi ne vliau kaip per keturiolika dien sitraukti kolektyvines
derybas, perduodama ratu atsakym kolektyvines derybas inicijuojaniai aliai, kuriame nurodo
savo atstovus, dalyvausianius kolektyvinse derybose.
6. Kolektyvini deryb pradia laikoma kita diena, einanti po tos, kada kolektyvines
derybas inicijuojanti alis gavo antros alies raytin atsakym. Jeigu alys nesusitar dl deryb
pradios, derybos turi bti suauktos ne vliau kaip per septynias dienas nuo pirmos kolektyvini
deryb dienos. N viena i ali negali atsisakyti dalyvauti kolektyvinse derybose.
7. Kolektyvini deryb alys pirmajame kolektyvini deryb darbo grups posdyje
susitaria dl kolektyvini deryb eigos:
1) kolektyvini deryb pradios ir numatomos trukms;
2) kolektyvini deryb tvarkos, organizacini klausim;
3) informacijos, btinos kolektyvins sutarties projektui parengti, suteikimo, skaitant jos
mast ir suteikimo terminus;
4) kit aktuali klausim.
8. Kolektyvins derybos turi vykti siningai ir neturi bti vilkinamos.
9. Jeigu alys nra nusprendusios kitaip, kolektyvins derybos laikomos baigtomis, kai
pasiraoma kolektyvin sutartis, suraomas nesutarim protokolas arba kai viena i ali
perduoda kitai aliai ratu praneim apie tai, kad pasitraukia i kolektyvini deryb.
189 straipsnis. Kolektyvini deryb ali teiss ir pareigos
1. Kolektyvini deryb alys turi teis reikalauti gauti kolektyvinei sutariai sudaryti
reikaling informacij.
2. Kolektyvini deryb alys turi teis pasitelkti ekspert ir rengdamos kolektyvins
sutarties projekt, ir dalyvaudamos kolektyvinse derybose. Ekspert paslaug ilaidas apmoka
juos pasikvietusi alis, jeigu kitaip nesusitarta susitarime dl kolektyvini deryb eigos.
3. Visi kolektyvinse derybose dalyvaujantys asmenys privalo saugoti konfidenciali
informacij, kuri jiems tapo inoma dalyvaujant kolektyvinse derybose ir rengiant kolektyvins
sutarties projekt. Kolektyvinse derybose dalyvaujantys asmenys, paeid i pareig, atsako
statym nustatyta tvarka.

105
190 straipsnis. Kolektyvin sutartis
Kolektyvin sutartis

darbo teiss normas, ali tarpusavio teises, pareigas ir

atsakomyb nustatantis raytinis susitarimas, kur sudaro profesins sjungos, darbdaviai ir j

organizacijos.
191 straipsnis. Kolektyvini sutari rys
Gali bti sudaromos ios kolektyvins sutartys:
1) nacionalin (tarpakin) kolektyvin sutartis;
2) teritorin kolektyvin sutartis;
3) akos (gamybos, paslaug, profesin) kolektyvin sutartis;
4) darbdavio lygmens kolektyvin sutartis;
5) darboviets lygmens kolektyvin sutartis nacionalins, akos ar darbdavio lygmens
kolektyvins sutarties nustatytais atvejais.
192 straipsnis. Kolektyvini sutari alys
1. Kolektyvin sutartis yra dvial.
2.

Nacionalins

(tarpakins)

kolektyvins

sutarties

alimis yra viena

ar kelios

nacionalins profesini sjung organizacijos, i vienos puss, ir viena ar kelios nacionalins

darbdavi organizacijos, i kitos puss.
3. Teritorins kolektyvins sutarties alimis yra toje teritorijoje veikianios viena ar
kelios profesini sjung organizacijos,

i vienos puss,

ir viena ar kelios darbdavi

organizacijos, i kitos puss.

4. akos (gamybos, paslaug, profesins) kolektyvins sutarties alimis yra viena ar
kelios akos profesini sjung organizacijos, i vienos puss, ir viena ar kelios atitinkamos
akos darbdavi organizacijos, i kitos puss. akos (gamybos, paslaug, profesins) kolektyvin
sutartis gali bti apribota tam tikra teritorija.
5. Darbdavio ar darboviets lygmens kolektyvins sutarties alys yra profesin sjunga,
veikianti darbdavio lygmeniu, ir darbdavys.
6. Jeigu monje veikia kelios profesins sjungos, mons kolektyvin sutart gali
sudaryti jungtin profesini sjung atstovyb ir darbdavys.
193 straipsnis. Kolektyvini sutari turinys
1. Kolektyvinje sutartyje alys nustato darbuotoj darbo, socialines ir ekonomines
slygas ir garantijas, taip pat abipuses teises, pareigas ir ali atsakomyb.

106
2. Nustatydamos kolektyvins sutarties turin jos alys turi vadovautis teisingumo,
protingumo ir siningumo principais.
3. Kolektyvinse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, akos ar teritoriniu lygmeniu,
tvirtintomis darbo teiss normomis galima nukrypti nuo iame kodekse ar kitose darbo teiss
normose nustatyt imperatyvi taisykli, iskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir
minimaliuoju poilsio

laiku,

darbo

sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo

umokesiu, darbuotoj sauga ir sveikata, lyi lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais,

jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotoj interes pusiausvyra. Ginai dl
toki norm teistumo nagrinjami darbo ginams dl teiss nagrinti nustatyta tvarka.
Nustaius, kad kolektyvins sutarties slyga prietarauja iame kodekse ar kitose darbo teiss
normose nustatytoms imperatyvioms taisyklms,

ar kolektyvine sutartimi nra pasiekiama

darbdavio ir darbuotoj interes pusiausvyra, ji negali bti taikoma, o taikoma io kodekso ar

darbo teiss normos taisykl. Bet kuriuo atveju kolektyvin sutartis gali gerinti darbuotoj
padt, palyginti su ta, kuri nustatyta iame kodekse ar kitose darbo teiss normose.
4. Nacionalinje (tarpakinje), teritorinje ar akos (gamybos, paslaug, profesins)
kolektyvinje sutartyje alys gali aptarti:
1) keli ar vienos kurios akos ar teritorijos darbdavi darbuotoj darbo umokesio
nustatymo, darbo norm ir kitus su darbo umokesiu susijusius klausimus;
2) darbuotoj saugos ir sveikatos klausimus;
3) darbuotoj uimtumo, profesinio mokymo, perkvalifikavimo klausimus;
4) socialins partnerysts rmimo priemones, padedanias ivengti kolektyvini darbo
gin;
5) kitas alims svarbias darbo, socialines ir ekonomines slygas;
6) kolektyvins sutarties keitimo, pildymo tvark, galiojimo termin, vykdymo kontrols
sistem ir tvark, kitus organizacinius klausimus, susijusius su kolektyvins sutarties sudarymu ir
vykdymu.
5. Darbdavio ar darboviets lygmens kolektyvinje sutartyje alys gali aptarti:
1) darbo sutari sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo slygas;
2) darbo umokesio slygas;
3) darbo ir poilsio laiko slygas;
4) darbuotoj saugos ir sveikatos priemones;
5) ali tarpusavio informavimo slygas;
6) informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotoj atstov dalyvavimo darbdaviui
priimant sprendimus teisi gyvendinimo tvark, nemainant statyme nustatyt darbo tarybos
galiojim;

107
7) kitas alims svarbias darbo, ekonomines ir socialines slygas;
8) kolektyvins sutarties vykdymo tvark;
9) kolektyvins sutarties keitimo, pildymo tvark, galiojimo termin, vykdymo kontrols
sistem ir tvark, kitus organizacinius klausimus, susijusius su kolektyvins sutarties sudarymu ir
vykdymu.
194 straipsnis. Kolektyvini deryb vieajame sektoriuje ypatumai
1. Darbdaviams i valstybs, savivaldybi, Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudet ir kit valstybs steigt fond l ilaikomoms staigoms, organizacijoms atstovauja
Lietuvos

Respublikos

organizacijos

pasilym

Vyriausyb

ar

jos

pradti nacionalinio

galiota

institucija,

(tarpakinio)

gavusi profesini

ar akos (gamybos,

sjung
paslaug,

profesins) lygmens kolektyvines derybas arba pati inicijuodama ias derybas, privalo pakviesti
jas atitinkamoje akoje (gamybos, paslaug, profesinje) veikianias privaiojo sektoriaus
darbdavi organizacijas, kurios gali dalyvauti kartu iose kolektyvinse derybose. ios nuostatos
mutatis mutandis taikomos, kai socialinje partnerystje teritoriniu lygmeniu veikia savivaldybs
institucijos.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb gali pati tiesiogiai dalyvauti kolektyvinse derybose
kaip akos (gamybos, paslaug, profesins) kolektyvins sutarties alis arba galioti atitinkamos
valdymo srities ministerij ar kit Lietuvos Respublikos Vyriausybs staig, ar staig prie
ministerijos, atsaking u tam tikros valdymo srities ar jos dalies politikos formavim.
3. Derybos dl nacionalins (tarpakins) ar akos (gamybos, paslaug, profesins)
kolektyvins sutarties turi bti baigtos ne vliau, negu Lietuvos Respublikos finans ministerija
pradeda rengti atitinkam met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli
patvirtinimo statymo projekt. Dl ali parengto ir suderinto akos (gamybos, paslaug,
profesins)

kolektyvins

sutarties

projekto

btina

gauti

Lietuvos

Respublikos

finans

ministerijos ivad.
195 straipsnis. Kolektyvini sutari sudarymo ir registravimo tvarka
1. Kolektyvins sutartys sudaromos vedant kolektyvines derybas io kodekso nustatyta
tvarka.
2. Jeigu yra sudaryta kolektyvin sutartis, dl jos atnaujinimo alys turi pradti
kolektyvines derybas likus ne maiau kaip dviem mnesiams iki jos galiojimo pabaigos.
3. Kolektyvin sutartis sudaroma ratu bent dviem egzemplioriais, bent po vien
egzempliori kiekvienai i ali. Visi kolektyvins sutarties priedai, papildymai ir pataisymai yra
sudedamoji kolektyvins sutarties dalis ir turi toki pai gali kaip kolektyvin sutartis.

108
4. Kolektyvin sutart pasirao galioti jos ali atstovai.
5. Galiojanios kolektyvins sutartys privalo bti registruojamos ir vieai skelbiamos
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka. Kolektyvin sutart registruoti per dvideimt
dien nuo jos pasiraymo pateikia kolektyvins sutarties alis profesin sjunga ar j
organizacija. Profesinei sjungai ar j organizacijai neregistravus kolektyvins sutarties per
termin, teis pateikti registruoti kolektyvin sutart gyja kita kolektyvins sutarties alis
darbdavys ar darbdavi organizacija.
196 straipsnis. Kolektyvini sutari galiojimas
1. Kolektyvin sutartis sigalioja jos pasiraymo dien, jeigu joje nenustatoma vlesn
sigaliojimo data.
2. Kolektyvin sutartis galioja ne ilgiau kaip ketverius metus, iskyrus atvejus, kai
kolektyvinje sutartyje nustatyta kitaip.
197 straipsnis. Kolektyvini sutari taikymas
1. Kolektyvins sutartys taikomos darbuotojams jas sudariusi profesini sjung
nariams. Jeigu profesin sjunga ir darbdavys susitaria dl darbdavio lygmens ar darboviets
lygmens kolektyvins sutarties taikymo visiems darbuotojams, ji taikoma visiems darbuotojams,
jeigu j patvirtina

visuotinis darbdavio

darbuotoj susirinkimas.

Jeigu nesant darbdavio

lygmenyje veikianios profesins sjungos kolektyvin sutart sudaro akos profesin sjunga,
kuri io kodekso nustatyta tvarka buvo galiota vesti derybas dl darbdavio lygmens kolektyvins
sutarties, ir darbdavys, tokia kolektyvin sutartis taikoma visiems darbdavio darbuotojams, jeigu
j patvirtina visuotinis darbdavio darbuotoj susirinkimas.
2. Darbdavio ar darboviets lygmens kolektyvin sutart privalo taikyti darbdavys ios
sutarties alis.
3. Nacionalin (tarpakin), teritorin, akos (gamybos, paslaug, profesins) lygmeniu
sudaryt kolektyvin sutart profesini sjung ar j organizacijas sudarani profesini sjung
atstovaujamiems darbuotojams privalo taikyti su jais darbo santykiais susij darbdaviai, kurie:
1) yra kolektyvin sutart pasiraiusios darbdavi organizacijos nariai;
2) prisijung prie ios organizacijos po kolektyvins sutarties pasiraymo;
3) buvo kolektyvin sutart sudariusios darbdavi organizacijos nariai, taiau i jos
istojo. Tokiu atveju privalomas kolektyvins sutarties taikymas jiems pasibaigia prajus trims
mnesiams po narysts darbdavi organizacijoje pabaigos, iskyrus atvejus, kai jos galiojimo
terminas baigiasi anksiau;
4) patenka io kodekso nustatyta tvarka iplstos kolektyvins sutarties taikymo srit.

109
4. Jeigu darbuotojui turi bti taikomos kelios kolektyvins sutartys:
1) darbdavio lygmens ir akos kolektyvin sutartis, jam taikoma akos kolektyvin
sutartis, nebent akos kolektyvinje sutartyje leidiama mons kolektyvine sutartimi nukrypti
nuo joje nustatyt slyg;
2) darbdavio lygmens ir teritorin kolektyvin sutartis, jam taikoma teritorin kolektyvin
sutartis, nebent teritorinje kolektyvinje sutartyje leidiama darbdavio lygmens kolektyvine
sutartimi nukrypti nuo joje nustatyt slyg;
3) akos ir teritorin kolektyvin sutartis, jam taikomos lex specialis kolektyvins
sutarties nuostatos.
198 straipsnis. Kolektyvins sutarties taikymo srities ipltimas
1.

Nacionalins

(tarpakins),

teritorins,

akos

(gamybos,

paslaug,

profesins)

kolektyvins sutarties atskir nuostat taikymas Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir

darbo ministro sakymu gali bti privalomai iplstas visiems tos tam tikros teritorijos ar akos
darbdaviams, jeigu tok pasilym ratu pateik abi kolektyvins sutarties alys.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodyt kolektyvins sutarties ali pateiktame pasilyme turi
bti nurodyta:
1) kolektyvins sutarties, kurios taikym siloma iplsti, pavadinimas;
2) kiek vis kolektyvin sutart ar tik atskiras jos nuostatas ir kokias siloma iplsti;
3) kolektyvins sutarties taikymo srities ipltimo motyvai;
4) prognozuojamas darbuotoj, kuriems bus taikoma kolektyvin sutartis, skaiius.
3. Pasilymas iplsti akos (gamybos, paslaug, profesins) kolektyvins sutarties
taikymo srit Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministrui gali bti pateiktas,
jeigu iki sutarties galiojimo pabaigos liko ne maiau kaip ei mnesiai.
4. Dl sprendimo iplsti kolektyvins sutarties taikymo srit Lietuvos Respublikos
socialins apsaugos ir darbo ministras nusprendia ne vliau kaip per eiasdeimt kalendorini
dien nuo io straipsnio 1 dalyje nurodyto pasilymo gavimo dienos.
5. Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro sakymas dl kolektyvins
sutarties ar jos atskir nuostat taikymo srities ipltimo kartu su iplstos kolektyvins sutarties
ar jos nuostat tekstais skelbiami Teiss akt registre.
6. Sprendimas iplsti kolektyvins sutarties taikymo srit galioja tiek, kiek galioja pati
kolektyvin sutartis, nebent Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro sakyme
nurodyta kitaip. Jeigu tokia kolektyvin sutartis pildoma ar keiiama, pakeitim ir papildym
taikymas nelaikomas privalomai iplstu be atskiro Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir
darbo ministro sakymo.

110
199 straipsnis. Kolektyvins sutarties pakeitimai ir papildymai
Kolektyvins sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje.
Jeigu i tvarka nenustatyta, kolektyvins sutarties pakeitimai ir papildymai daromi tokia paia
tvarka, kaip sudaroma pati kolektyvin sutartis.
200 straipsnis. Kolektyvins sutarties nutraukimas
Kolektyvin sutartis gali bti nutraukta joje nustatytais atvejais ir tvarka. Bet kuri alis
turi spti kit kolektyvins sutarties al apie vienaalik kolektyvins sutarties nutraukim ne
vliau kaip prie tris mnesius. Kolektyvin sutart draudiama nutraukti anksiau negu po ei
mnesi nuo jos sigaliojimo.
201 straipsnis. Kolektyvini sutari vykdymo kontrol ir atsakomyb
1. Kolektyvins sutarties vykdym kontroliuoja kolektyvins sutarties alys arba j tam
galioti atstovai. Atsiskaitymo tvarka, bdai ir terminai nustatomi kolektyvinje sutartyje.
2. Vykdydamos io straipsnio 1 dalyje nurodyt kontrol, kolektyvins sutarties alys
privalo suteikti viena kitai btin informacij ne vliau kaip per vien mnes nuo atitinkamo
praymo gavimo dienos.
202 straipsnis. Ginai dl kolektyvini sutari vykdymo
Ginai dl kolektyvins sutarties vykdymo ar netinkamo jos vykdymo, skaitant taikym
ar netinkam taikym j galiojimo

srit patenkantiems darbuotojams ir darbdaviams,

sprendiami darbo gin dl teiss nustatyta tvarka.

TREIASIS SKIRSNIS
INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMASIS
203 straipsnis. Darbuotoj ir j atstov teis informavim ir konsultavim
1. io kodekso, kolektyvini sutari, darbdavio ir darbo tarybos susitarim ir kit darbo
teiss norm nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per darbo tarybas turi teis bti
informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir j atstovais su darbuotoj darbo,
socialini, ekonomini teisi bei interes gyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais.
2. io kodekso nustatytais atvejais ir tvarka informavimo ir konsultavimo teises
darbuotojai gyvendina tiesiogiai.

111
3. Informavimo ir konsultavimo tvarkos ypatumus Europos Bendrijos monse ir moni
grupse, Europos bendrovse ir Europos kooperatinse bendrovse nustato specials statymai.
204 straipsnis. Informavimo ir konsultavimo svokos ir principai
1. Informavimas informacijos (duomen) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai,
siekiant supaindinti su klausimo, susijusio su darbuotoj darbo, socialinmis, ekonominmis
teismis ir interesais, esme. Konsultavimas pasikeitimas nuomonmis ir dialogo tarp darbo
taryb ir darbdavio umezgimas ir pltojimas.
2. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai ratu teikti informacij darbo
tarybai ir atsako u ios informacijos teisingum.
3. Darbo tarybos, pateikusios raytin sipareigojim neatskleisti komercins (gamybins)
ar profesins paslapties, turi teis susipainti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine)
ar profesine paslaptimi, bet yra btina j pareigoms atlikti. Neatsivelgiant darbo taryb nari
buvimo viet ir darbo santyki ar atstovavimo galiojim pasibaigim, jiems draudiama inoma
tapusi informacij, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne
pagal paskirt ar j atskleisti darbuotojams ar tretiesiems asmenims. Supaindinim su valstybs,
tarnybos paslaptimis ir atsakomyb u j atskleidim ar neteist panaudojim reglamentuoja
specials statymai.
4. Darbo taryb reikalavimu darbdavys turi pradti konsultavimosi procedras ne vliau
kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedr metu
darbo tarybos nariai turi teis susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus ir kitais mons,
staigos, organizacijos valdymo organ nariais, ir per penkiolika darbo dien, jeigu nesusitarta
dl kito termino, nuo pirmos konsultacij dienos ratu pateikti savo pasilymus. Darbo tarybai
ratu pateikus motyvuot praym, tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis joki veiksm, dl
kuri pradtos konsultavimosi procedros. Pasibaigus iam terminui, jeigu darbo tarybos
nepateikia savo nuomons, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedras. Konsultacijomis
turi bti siekiama abi alis tenkinanio sprendimo. Konsultacij rezultatai forminami protokolu,
susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teiss aktai.
5.

Darbdavys

gali ratu

atsisakyti suteikti informacij,

kuri laikoma komercine

(gamybine) ar profesine paslaptimi, arba atsisakyti pradti konsultacijas su darbo tarybomis,

jeigu tokia informacija arba konsultavimasis dl savo pobdio pagal objektyvius kriterijus
pakenkt ar galt labai pakenkti monei, staigai, organizacijai arba jos veiklai. Darbdavio
sprendimas atsisakyti suteikti informacij gali bti skundiamas darbo ginams dl teiss
nagrinti nustatyta tvarka. Jeigu darbo gin nagrinjantis organas nustato, kad darbdavio
atsisakymas

pateikti

informacij

ar

pradti

konsultacijas

yra

nepagrstas,

darbdavys

112
pareigojamas per protingumo kriterijus atitinkant laikotarp toki informacij suteikti arba
pradti konsultacijas.
205 straipsnis. Reguliarusis informavimas ir konsultavimas
1. Darbdavys, darbinantis vidutinikai dvideimt ir daugiau darbuotoj, kart per
kalendorinius metus, taiau ne vliau kaip iki balandio 1 dienos, pateikia informacij darbo
taryboms apie dabartin ir bsim mons, staigos, organizacijos (esant darboviets lygmens
socialinei partnerystei ir darboviets) veikl, ekonomin padt bei darbo santyki bkl darbo
tarybos reikalavimu ir privalo konsultuotis su jomis.
2. Darbdavys turi pateikti informacij apie:
1) darbdavio bkl, struktr, galimus mons, staigos ar organizacijos ir jos padalini
uimtumo pokyius, ypa ikilus grsmei uimtumui, skaitant informacij apie darbuotoj
skaii, kategorijas, tarp j ir laikinuosius darbuotojus, vykusius ir planuojamus personalo
pokyius, galinius turti lemiam reikm darbuotoj darbo slygoms ir daryti tak darbuotoj
atleidimui i darbo;
2) vykusius darbo umokesio pokyius ir numatomas jo tendencijas;
3) darbo laiko organizavimo ypatumus, skaitant informacij apie virvalandinio darbo
laiko trukm ir jo organizavimo prieastis;
4) darbuotoj saugos ir sveikatos priemoni, kurios padeda gerinti darbo aplink,
gyvendinimo rezultatus;
5) dabartin ir galim mons, staigos ar organizacijos arba padalini veiklos pltr ir
ekonomin padt, skaitant informacij, pagrst mons, staigos, organizacijos finansinmis
ataskaitomis ir metiniu praneimu (jeigu mon pagal teiss akt reikalavimus privalo juos
sudaryti);
6) kitus klausimus, turinius ypating svarb ekonominei ir socialinei darbuotoj
padiai.
3. Ne vliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba
gali pareikalauti pradti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vliau kaip per
penkiolika darbo dien nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su
darbo

taryba.

Darbdavio

lygmeniu veikianti profesin sjunga darbo

tarybos turi bti

informuojama apie konsultacij eig ir turi teis pareikti savo nuomon jai ir darbdaviui.
4. Kai monje, staigoje ar organizacijoje nra darbo tarybos arba jos funkcijas
gyvendinanio

darbuotoj

patiktinio,

darbdavys

privalo

pateikti

informacij

darbdavio

lygmeniu veikianiai profesinei sjungai. Profesin sjunga turi teis pareikti savo nuomon
darbdaviui dl ios informacijos.

113
5. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo
pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu.
206 straipsnis. Informavimas ir konsultavimasis tvirtinant vietinius norminius teiss
aktus
1.

Darbdavys,

darbinantis

vidutinikai dvideimt

ir

daugiau

darbuotoj,

privalo

informuoti darbo taryb ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dl i vietini normini

teiss akt patvirtinimo ar pakeitimo:
1) dl darbo tvarkos taisykli, nustatani bendrj tvark monje;
2) dl darbo norm nustatymo taisykli ar darbo norm;
3) dl darbo apmokjimo sistemos, kai nra tai nustatanios kolektyvins sutarties;
4) dl nauj technologini proces vedimo tvarkos;
5) dl informacini ir komunikacini technologij naudojimo bei darbuotoj stebsenos
ir kontrols darbo vietoje tvarkos;
6) dl darbuotoj privataus gyvenimo apsaug galini paeisti priemoni nustatymo;
7) dl darbuotoj asmens duomen saugojimo politikos ir jos gyvendinimo priemoni;
8)

dl

lygi

galimybi

politikos

gyvendinimo

ir

vykdymo

prieiros

princip

gyvendinimo priemoni;
9) dl tamp darbe mainani priemoni nustatymo;
10) dl kit darbuotoj socialinei ir ekonominei padiai aktuali teiss akt.
2. Apie tokius bsimus sprendimus dl vietini normini teiss akt darbo taryba
informuojama prie deimt darbo dien iki planuojamo j patvirtinimo.
3. Ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali
pareikalauti pradti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vliau kaip per tris darbo
dienas nuo darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba.
Dl io straipsnio 1 dalyje nustatyt darbdavio sprendim gali bti sudaromi darbdavio ir darbo
taryb susitarimai.
4. Kai monje, staigoje ar organizacijoje nra darbo tarybos arba jos funkcijas
gyvendinanio

darbuotoj

patiktinio,

darbdavys

privalo

pateikti

informacij

darbdavio

lygmeniu veikianiai profesinei sjungai. Profesin sjunga turi teis pareikti savo nuomon
darbdaviui dl bsim darbdavio sprendim.
5. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo
pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbuotoj atstovai sutinka su kitokiu terminu.

114
207 straipsnis. Informavimas ir konsultavimasis grups darbuotoj atleidimo atveju
1. Prie priimdamas sprendim dl grups darbuotoj (kaip tai nustatyta io kodekso 63
straipsnyje) atleidimo i darbo, kaip nustatyta iame kodekse, darbdavys privalo informuoti
darbo tarybas ir su jomis konsultuotis.
2. Ne vliau kaip prie septynias darbo dienas iki numatom konsultacij pradios
darbdavys darbo taryboms ratu turi suteikti informacij apie:
1) planuojamo atleidimo prieastis;
2) bendr ir atleidiam darbuotoj skaii pagal j kategorijas;
3) laikotarp, per kur bus nutrauktos darbo sutartys;
4) atleidiam darbuotoj atrankos kriterijus;
5) darbo sutari nutraukimo slygas ir kit svarbi informacij.
3. Kai monje, staigoje, organizacijoje nra darbo tarybos arba jos funkcijas
gyvendinanio
nurodyt

darbuotoj patiktinio,

informacij

joje

nurodytais

darbdavys privalo pateikti io straipsnio 2 dalyje

terminais

darbdavio

lygmeniu veikianiai profesinei

sjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbdavio darbuotoj susirinkime.
Profesin sjunga turi teis pareikti savo nuomon darbdaviui dl bsim darbdavio sprendim.
4. Suteiktos informacijos pagrindu per penkias dienas nuo informacijos gavimo dienos
pradedamos konsultacijos su darbo tarybomis, kuriomis siekiama susitarti, kokiais bdais ir
priemonmis galima ivengti grups darbuotoj atleidimo arba sumainti atleidiam darbuotoj
skaii, taip pat suvelninti io atleidimo padarinius papildomomis socialinmis priemonmis,
kurios skirtos, be kita ko, numatomiems atleisti darbuotojams perkvalifikuoti arba i naujo
darbinti. Konsultacijomis turi bti siekiama darbdavio ir darbo tarybos susitarimo sudarymo.
Darbdavio lygmeniu veikianti profesin sjunga darbo tarybos turi bti informuojama apie
konsultacij eig ir turi teis pareikti savo nuomon jai ir darbdaviui.
5. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip deimt darbo dien nuo pirmos
konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu.
208 straipsnis. Informavimas ir konsultavimasis verslo ar jo dalies perdavimo
atveju
1. Prie priimdamas sprendim dl mons reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo
ir kitus sprendimus, galinius turti esmins takos darbo organizavimui monje ir darbuotoj
teisinei padiai, darbdavys privalo informuoti darbo tarybas ir konsultuotis su jomis dl tokio
sprendimo prieasi bei teisini, ekonomini ir socialini padarini darbuotojams ir dl
numatyt priemoni galimiems padariniams ivengti arba jiems suvelninti.

115
2. Ne vliau kaip per penkias darbo dienas iki numatom konsultacij pradios darbdavys
darbo taryboms ratu turi suteikti informacij apie:
1) perdavimo dat arba silom perdavimo dat;
2) perdavimo teisin pagrind;
3) perdavimo teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojams;
4) priemones, numatytas darbuotojams.
3. Kai monje nra darbo tarybos arba jos funkcijas gyvendinanio darbuotoj
patiktinio, darbdavys privalo pateikti io straipsnio 2 dalyje nurodyt informacij joje
nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikianiai profesinei sjungai, taip pat darbuotojams
tiesiogiai arba visuotiniame darbdavio darbuotoj susirinkime. Profesin sjunga turi teis
pareikti savo nuomon darbdaviui dl bsim darbdavio sprendim.
4. Suteiktos informacijos pagrindu vyksta konsultacijos su darbo tarybomis, kuriomis
siekiama susitarti, kokiais bdais ir priemonmis galima ivengti verslo ar jo dalies perdavimo
neigiam

teisini,

ekonomini

ir

socialini

padarini

darbuotojams

ar

juos

suvelninti.

Konsultacijomis turi bti siekiama darbdavio ir darbuotoj atstov susitarimo sudarymo.

Darbdavio lygmeniu veikianti profesin sjunga darbo tarybos turi bti informuojama apie
konsultacij eig ir turi teis pareikti savo nuomon jai ir darbdaviui.
5. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo
pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu.
209 straipsnis. Atsakomyb u informavimo ir konsultavimosi pareig nevykdym
1. Jeigu darbdavys paeid informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba turi
teis inicijuoti darbo gin dl teiss. Jeigu is kodeksas nenustato kitaip, darbo gin dl teiss
nagrinjantis organas turi teis panaikinti darbdavio sprendimus ir pareigoti atlikti tam tikrus
veiksmus, taip pat taikyti io kodekso ar kit statym nustatyt atsakomyb.
2. Kaip darbdaviai vykdo darbuotoj informavimo ir konsultavimosi su jais pareig,
kontroliuoja Valstybin darbo inspekcija.
3. Asmenys, paeid darbuotoj informavimo ir konsultavimosi su jais pareig arba
atskleid konfidenciali informacij tretiesiems asmenims, atsako statym nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DALYVAVIMAS JURIDINIO ASMENS VALDYME
210 straipsnis. Darbuotoj atstov dalyvavimas juridinio asmens valdyme
1. io kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybs moni statymo
nustatytais atvejais ir tvarka darbuotoj atstovai turi teis skirti dal juridinio asmens kolegialaus

116
valdymo ar prieiros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal i juridini asmen veikl
reglamentuojanius teiss aktus ar steigimo dokumentus, nari.
2. Darbuotoj atstov paskirti nariai turi tokias paias teises ir pareigas, kaip ir kiti
juridinio asmens kolegialaus valdymo ar prieiros organo nariai.
3.

Darbuotoj

dalyvavim

priimant

sprendimus

Europos

bendrovse,

Europos

kooperatinse bendrovse ir bendrovse po vienos valstybs ribas perengianio ribotos

atsakomybs

bendrovi

jungimosi veiksianiose

ribotos atsakomybs bendrovse nustato

specials statymai.
211 straipsnis. Darbuotoj atstov teiss skirti juridinio asmens kolegialaus
valdymo ar prieiros organo narius gyvendinimas
1. Teis skirti dal mons, staigos ar organizacijos kolegialaus valdymo ar prieiros
organo nari, kaip nurodyta io kodekso 210 straipsnyje, turi darbdavio lygmeniu veikiantys
darbuotoj atstovavim gyvendinantys asmenys.
2. Juridinio asmens, kurio veikl reglamentuojantys teiss aktai ar steigimo dokumentai
numato darbuotoj atstov teis skirti ar rinkti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar
prieiros organo narius, vadovas ne vliau kaip prie dvideimt darbo dien iki juridinio asmens
kolegialaus valdymo ar prieiros organo sudarymo dienos privalo praneti darbuotoj atstovui,
nurodytam io straipsnio 1 dalyje, apie j teis skirti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar
prieiros organo narius naujai sudaromo organo kadencijai.
3. Jeigu darbuotoj atstovai nepaskiria nurodyto juridinio asmens kolegialaus valdymo ar
prieiros

organo

nari

nustatytu

laiku,

juridinio

asmens vadovas pakartotinai pranea

darbuotoj atstovui, nurodytam io straipsnio 1 dalyje, apie j teis skirti juridinio asmens
kolegialaus valdymo ar prieiros organo narius ir nurodo ne trumpesn kaip penki darbo dien
termin jiems paskirti. Jeigu per ne trumpesn kaip penki darbo dien termin darbuotoj
atstovai nepaskiria juridinio asmens kolegialaus valdymo ar prieiros organo nari, j vietos
uimamos tokia tvarka, kaip ir kit juridinio asmens kolegialaus valdymo ar prieiros organo
nari.
4. Darbuotoj atstov paskirti nariai gali bti iki j kadencijos pabaigos ataukti j
paskyrusio darbuotoj atstovo sprendimu su slyga, kad darbuotoj atstovas i karto paskiria
naujus juridinio asmens kolegialaus valdymo ar prieiros organo narius.
5. Darbuotoj atstov skiriamas juridinio asmens valdymo ar prieiros organo narys turi
bti to juridinio asmens darbuotojas. Darbo sutarties su juo pasibaigimas nutraukia naryst
juridinio asmens kolegialaus valdymo ar prieiros organe.

117
212

Darbuotoj

straipsnis.

atstov

dalyvavimas

darbdaviui

priimant

kitus

sprendimus
1. Kolektyvini sutari ar darbdavio ir darbuotoj atstovavim gyvendinani asmen
susitarim nustatytais atvejais ir tvarka gali bti sudaryta galimyb darbuotoj atstovams
stebtojo ar patariamojo balso teise dalyvauti darbdavio kolegialaus valdymo ar prieiros
organ susitikimuose, kai juose sprendiami su mons, staigos, organizacijos darbuotoj darbo
slygomis susij klausimai.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyt susitikim metu darbuotoj atstovams turi bti
suteikta teis pareikti nuomon svarstomais darbuotoj darbo slyg klausimais.

IV DALIS
DARBO GINAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
213 straipsnis. Darbo gin samprata ir rys
1. Darbo ginai darbo santyki dalyvi nesutarimai, kylantys i darbo ar su jais
susijusi teisini santyki.
2. Pagal gino objekt ir subjektus, dalyvaujanius darbo gine, darbo ginai skirstomi :
1) darbo ginus dl teiss (individuals darbo ginai dl teiss ir kolektyviniai darbo
ginai dl teiss);
2) kolektyvinius darbo ginus dl interes.
3. Individualus darbo ginas dl teiss yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kit darbo
santyki dalyvi, i vienos puss, ir darbdavio, i kitos puss, kylantis sudarant, keiiant,
vykdant ar nutraukiant darbo sutart, taip pat dl darbo teiss norm nevykdymo ar netinkamo j
vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo gino alimi laikomas ir buvs
darbdavys, taip pat asmuo, ireiks nor sudaryti darbo sutart, kai su juo buvo atsisakyta j
sudaryti, taip pat asmenys, turintys teis darbuotojo darbo umokest ar kitas su darbo
santykiais susijusias imokas.
4. Kolektyvinis darbo ginas dl teiss nesutarimas tarp darbuotoj atstov, i vienos
puss, ir darbdavio ar darbdavi organizacij, i kitos puss, dl darbo teiss norm ar abipusi
susitarim nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

118
5. Kolektyvinis darbo ginas dl intereso nesutarimas tarp darbuotoj atstov, i vienos
puss, ir darbdavio ar darbdavi organizacij, i kitos puss, kylantis dl ali tarpusavio teisi ir
pareig reglamentavimo ar darbo teiss norm nustatymo.
6. io kodekso ir kit statym nustatytais atvejais darbo ginais laikomi ir ginai tarp
kit santyki dalyvi. Tokiu atveju io skyriaus normos jiems taikomos mutatis mutandis.

214 straipsnis. Darbo gin nagrinjimo principai

1. Darbo ginai nagrinjami remiantis pagarbos kitos alies teistiems interesams,
ekonomikumo, koncentruotumo, ali kooperacijos (bendradarbiavimo) principais, siekiant kuo
greiiau isprsti gin abiem alims priimtiniausiomis slygomis.
2. ali lygiateisikumo ir rungimosi principai darbo ginuose dl teiss taikomi tiek,
kiek tai nepaeidia statym ir darbo teiss norm nustatyt teisini prezumpcij.
3. Jeigu darbuotojas kreipiasi darbo ginus nagrinjant organ dl individualaus gino
dl teiss, darbdavys privalo rodinti tam tikras ginui isprsti svarbias aplinkybes ir pateikti
rodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Atleidimo i darbo bylose ir bylose
dl neteisto atsisakymo priimti darb, atleidimo i darbo arba atsisakymo priimti darb
teistum privalo rodyti darbdavys. statymuose gali bti nurodyti kiti atvejai, kai rodinjimo
nata paskirstoma tarp darbo gino ali skirtingai.

215 straipsnis. Darbo gin nagrinjimas io kodekso nustatyta tvarka

1. Darbo ginus nagrinjantys organai io kodekso nustatyta tvarka gali nagrinti visus
darbo ginus, kurie kyla i darbo santyki, susiklostani ar vykdom Lietuvos Respublikos
teritorijoje, arba kuriuose darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu kiti
statymai, Europos Sjungos darbo teiss normos ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys
nenustato kitaip.
2. Civilinse bylose, kylaniose dl darbo gin dl teiss, teismingumas nustatomas
pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles, jeigu Europos Sjungos darbo
teiss normos ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys nenustato kitaip.
3.

Jeigu darbuotojo

nuolatin gyvenamoji vieta yra kitoje valstybje, darbdavio

inicijuojamas darbo ginas dl teiss turi bti nagrinjamas toje kitoje valstybje, nebent alys
kilus ginui susitart gin nagrinti io kodekso nustatyta tvarka.

119
II SKYRIUS
DARBO GIN DL TEISS NAGRINJIMAS
216 straipsnis. Darbo ginus dl teiss nagrinjantys organai
1. Darbo ginus dl teiss nagrinja:
1) darbo gin komisija;
2) teismas.
2. Darbo ginai dl teiss gali bti nagrinjami komerciniame arbitrae pagal Lietuvos
Respublikos komercinio arbitrao statym, jeigu dl tokio nagrinjimo sutaria darbo gino alys
vliau, negu kilo ginas.
217 straipsnis. Darbo ginus dl teiss nagrinjani organ kompetencija
1. Nagrindamas darbo ginus dl teiss, darbo gin nagrinjantis organas turi teis:
1) pareigoti kit al atkurti dl darbo teiss norm ar abipusi susitarim nevykdymo ar
netinkamo vykdymo paeistas teises;
2) priteisti padaryt turtin ar neturtin al, o darbo teiss norm ar susitarim
nustatytais atvejais ir baudas ar delspinigius;
3) nutraukti arba pakeisti teisinius santykius;
4) pareigoti atlikti kitus statymuose ar darbo teiss normose nustatytus veiksmus.
2. Nagrindamas kolektyvinius darbo ginus dl teiss, darbo gin nagrinjantis organas
turi teis darbo teiss normas ar ali susitarimus paeidusiai aliai kitos alies naudai skirti iki
3 000 eur baud. Baudos dydis turi bti proporcingas paeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo
teiss paeidimo ateityje.
218 straipsnis. Sprendimai bylose dl neteisto nualinimo ar atleidimo i darbo
1. Jeigu darbuotojas nualintas nuo darbo, kai nra teisto pagrindo, darbo ginus
nagrinjantis organas priima sprendim grinti darbuotoj darb ir priteisia jam imokti
vidutin darbo umokest u priverstins pravaiktos laik ir patirt turtin ir neturtin al.
2. Jeigu darbuotojas atleidiamas i darbo be teisto pagrindo ar paeidiant statym
nustatyt tvark, darbo ginus nagrinjantis organas priima sprendim pripainti atleidim i
darbo neteistu ir grinti darbuotoj buvus darb ir priteisia jam imokti vidutin darbo
umokest u priverstins pravaiktos laik nuo atleidimo i darbo dienos iki sprendimo
vykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip u vienus metus, ir patirt turtin ir neturtin al.
3. Darbuotojas grinamas darb ne vliau kaip kit darbo dien po darbo ginus
nagrinjanio organo sprendimo dl grinimo darb siteisjimo.

120
4. Jeigu darbo gin dl teiss nagrinjantis organas nustato, kad darbuotojas pirmesn
darb negali bti grintas dl ekonomini, technologini, organizacini ar panai prieasi
arba dl to, kad jam gali bti sudarytos nepalankios slygos dirbti, arba kai darbuotojo negrinti
prao darbdavys, darbo gin nagrinjantis organas priima sprendim pripainti atleidim i
darbo neteistu, priteisia imokti vidutin darbo umokest u priverstins pravaiktos laik nuo
atleidimo i darbo dienos iki teismo sprendimo vykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip u vienus
metus, ir patirt turtin ir neturtin al. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios
dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo umokesiui u kiekvienus dvejus darbo
santyki trukms metus, bet ne daugiau kaip ei darbuotojo vidutiniai darbo umokesiai.
5. io straipsnio 4 dalyje nustatytas paeist darbuotojo teisi gynimo bdas turi bti
taikomas ir tada, kai to prao darbdavys, vidutinikai darbinantis iki deimt darbuotoj, kai
darbo ginus nagrinjantis organas priima sprendim pripainti darbuotojo atleidim i darbo
neteistu.
6. io straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta
darbo ginus nagrinjanio organo sprendimu jo siteisjimo dien.
219 straipsnis. Sprendimai bylose dl darbo umokesio ir imok, susijusi su
darbo santykiais
Jeigu iame kodekse nenustatyta kitaip, priimdamas sprendimus dl udelsto sumokti
darbo umokesio ir kit imok, susijusi su darbo santykiais, priteisimo darbo gin
nagrinjantis organas priteisia ias sumas visas, atsivelgdamas io kodekso nustatytus
apribojimus ir iekinio senaties taikymo taisykles.
220 straipsnis. Darbo gino dl teiss nagrinjimas darbo gin komisijoje ir teisme
1. Darbo santyki dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teiss subjektas paeid jo teises
dl darbo teiss norm ar abipusi susitarim nevykdymo ar netinkamo j vykdymo, darbo
gin komisij su praymu inagrinti darbo gin dl teiss privalo kreiptis per tris mnesius, o
neteisto nualinimo, neteisto atleidimo i darbo ir kolektyvins sutarties paeidimo atvejais,
per vien mnes nuo tada, kai suinojo ar turjo suinoti apie jo teisi paeidim.
2. Praleistas praymo pateikimo terminas gali bti atnaujintas darbo gin komisijos
sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prayme turi bti nurodytos termino praleidimo prieastys.
Praleist praymo pateikimo termin darbo gin komisija atnaujina ias prieastis pripainusi
svarbiomis. Jeigu darbo gin komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vien mnes
nuo darbo gin komisijos sprendimo galima kreiptis teism pareikiant iekin dl darbo gino
dl teiss inagrinjimo teisme.

121
3. Darbo ginas dl teiss, susijs su streiku ar lokautu, turi bti nagrinjamas tiesiogiai
teisme.
221 straipsnis. Darbo gin komisijos sudtis
1. Darbo gin komisijos yra nuolatins ir veikia prie Valstybins darbo inspekcijos
teritorini skyri.
2. Darbo gin komisija sudaroma i trij nari darbo gin komisijos pirmininko ir
profesini sjung ir darbdavi organizacij atstov, skiriam i Valstybins darbo inspekcijos
teritorini skyri veiklos teritorijoje veikiani profesini sjung ir darbdavi organizacij j
valdymo organ sprendimu.
3. Darbo gin komisijos pirmininkas yra Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio
darbo inspektoriaus skiriamas Valstybins darbo inspekcijos valstybs tarnautojas, turintis
auktj universitetin teisin isilavinim. Darbo gin komisijos pirmininkas atlieka tik darbo
gin komisijos pirmininko pareigas.
4. Darbo gin komisij nari profesini sjung ir darbdavi organizacij atstov ir j
pakaitini nari vardin sra su priskyrimu konkreioms darbo gin komisijoms tvirtina ir
kart per metus atnaujina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius,
gavs profesini sjung ir darbdavi organizacij teikimus.
5. Darbo gin komisijos sudarymo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybs
ar jos galiotos institucijos patvirtintuose darbo gin komisijos nuostatuose.
6. Darbo gin komisijos darbo reglament tvirtina Lietuvos Respublikos socialins
apsaugos ir darbo ministras.
222 straipsnis. Darbo gin komisijos darbo slygos
1. Profesini sjung ir darbdavi organizacij atstovai darbo gin komisijos nariai
atleidiami nuo darbo pareig atlikimo laikotarpiui, per kur jie dalyvauja darbo gin komisijos
darbe. J atlygio dydius, mokjimo ir kelions ilaid apmokjimo tvark nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausyb ar jos galiota institucija.
2. Valstybin darbo inspekcija utikrina slygas darbo gin komisijoms veikti. Darbo
gin komisij ilaidas, susijusias su darbo gin nagrinjimu, apmoka Valstybin darbo
inspekcija i valstybs biudeto l.
3.

Lietuvos

Valstybins darbo

Respublikos

vyriausiojo

valstybinio

darbo

inspektoriaus

skiriamas

inspekcijos valstybs tarnautojas ar darbuotojas priima ir registruoja

praymus, susijusius su darbo gin dl teiss nagrinjimu, darbo gin komisijos pirmininko
pavedimu ireikalauja i atitinkam tarnyb ir asmen praymams inagrinti darbo ginus dl

122
teiss reikalingus dokumentus, taip pat pranea apie posdio dat, laik, viet ir darbo gin
komisijos sudt, fiksuoja darbo gin komisijos posdio eig garso rau, siunia sprendimus,
persiunia byl teismui ir atlieka kitus darbo gin komisijos pirmininko pavedimus.
223 straipsnis. Praymas inagrinti darbo gin dl teiss
1. Darbo gino alis darbo gin komisijai privalo ratu ar elektroniniu patu, pasiraiusi
elektroniniu parau, pateikti praym inagrinti darbo gin dl teiss.
2. Prayme turi bti nurodyta:
1) gin inicijuojanios alies (iekovo) vardas, pavard, gyvenamasis adresas;
2) kitos alies (atsakovo) pavadinimas, buveins adresas;
3) pateikiamas suformuluotas reikalavimas;
4) aplinkybs ir rodymai, kuriais grindiamas reikalavimas;
5) pridedam dokument sraas.
3. Praymas paduodamas darbo gin komisijai prie Valstybins darbo inspekcijos
teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darboviet.
4. Vien praym gali paduoti ir keli to paties darbdavio darbuotoj grup, jeigu darbo
ginas dl teiss kyla tuo paiu teisiniu pagrindu.
224 straipsnis. Atsisakymas nagrinti praym ir gino nagrinjimo nutraukimas
1. Darbo gin komisija priima sprendim atsisakyti nagrinti praym inagrinti darbo
gin dl teiss, jeigu:
1) reikalavimas jau buvo inagrintas darbo ginus nagrinjaniuose organuose ir (arba)
dl jo buvo priimtas galutinis sprendimas arba byla buvo nutraukta;
2) iekovas atsisak vis pareikt reikalavim iki darbo gin komisijos posdio.
Iekovui atsisakius tam tikr reikalavim, darbo gin komisija nutraukia nagrinjim dl t
reikalavim, kuri atsisakyta;
3) reikalavimo nagrinjimas nepriskiriamas darbo gin komisijos kompetencijai;
4) praymas buvo pateiktas praleidus io kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatyt
termin ir darbo gin komisija jo neatnaujino.
2. Darbo gin komisija nutraukia darbo gino dl teiss nagrinjim sprendimu, jeigu:
1) iekovas atsisak vis pareikt reikalavim posdio metu. Iekovui atsisakius tam
tikr reikalavim, darbo gin komisija nutraukia nagrinjim t reikalavim, kuri atsisakyta;
2) alys sudar raytin taikos sutart dl darbo gino dl teiss isprendimo ir darbo
gin komisija j patvirtino savo sprendimu.

123
225 straipsnis. Pasirengimas nagrinti praym
1. Darbo gin komisijos pirmininkas, rengdamasis nagrinti praym ir atsivelgdamas
bylos aplinkybes, paveda ireikalauti i atitinkam tarnyb ir asmen darbo ginui nagrinti
reikalingus dokumentus, kvieia liudytojus.
2. Darbo gin komisijos pirmininkas ne vliau kaip per penkias darbo dienas nuo
praymo gavimo dienos nustato posdio dat, laik ir termin, per kur atsakovas turi praneti
darbo gin komisijai, ar jis pripasta iekovo reikalavimus, ir pateikti rodymus. Nurodytas
terminas negali bti trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo iekovo praymo kopijos teikimo
atsakovui dienos.
226 straipsnis. Gino nagrinjimas
1. Darbo ginas nagrinjamas dalyvaujant iekovui ir atsakovui ir (arba) j atstovams.
2. Jeigu alis (alys) buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posd ir neatvyksta
posd, darbo gin komisija turi teis priimti sprendim jai (joms) nedalyvaujant.
3. Jeigu atsakovas sutinka su iekovo reikalavimais, ginas gali bti sprendiamas
raytine tvarka apie tai i anksto informavus alis.
4. Jeigu darbo gin komisijos narys negali dalyvauti darbo gin komisijos posdyje,
darbo gin komisijos pirmininkas sprendia, ar atidti posd, ar nagrinti praym i esms.
Jeigu be pateisinamos prieasties darbo gin komisijos narys tris kartus i eils neatvyksta
darbo gin komisijos posdius, darbo gin komisijos pirmininko motyvuotu teikimu Lietuvos
Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali j ibraukti i darbo gin komisijos
nari srao.
5. Darbo gin komisijos posdiui pirmininkauja komisijos pirmininkas. Posdyje jis
paaikina gino tarp ali esm ir pasilo alims pasiekti priimtin susitarim ir sudaryti taikos
sutart. Jeigu ali sutaikyti nepavyksta, posdio pirmininkas skelbia darbo gino nagrinjimo i
esms pradi.
6. Iki posdio paskelbimo pradios arba per posd darbo gin komisijos pirmininkas ir
nariai privalo nusialinti nuo praymo nagrinjimo, kai yra Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekse nustatyti nualinimo pagrindai. Nualinim komisijos pirmininkui ir (arba)
komisijos nariui (nariams) gali pareikti ir darbo gino alys. Klausim dl pirmininko
nualinimo sprendia kiti komisijos nariai. Jeigu abu komisijos nariai pritaria pirmininko
nualinimui, pareiktas nualinimas turi bti tenkinamas. nualinto pirmininko viet Lietuvos
Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ginui sprsti skiria kitos komisijos
pirminink. Klausim dl komisijos nari nualinimo sprendia pirmininkas. Jeigu pareiktas
nualinimas patenkinamas,

praymo

nagrinjimas atidedamas ir dalyvauti komisijos darbe

124
kvieiamas kitas asmuo, kur i darbo gin komisijos nari srao pasilo pirmininkas,
vadovaudamasis

darbo

gin

komisijos

nuostatais.

Nualinimas

pareikiamas

komisijos

posdyje, iki pradedant nagrinti byl i esms. Vliau pareikti nualinim leidiama tik tuo
atveju, jeigu nualinimo pagrindas tapo inomas, kai byla buvo pradta nagrinti.
7. Gino alys darbo gin komisijos posdyje turi teis pareikti papildom reikalavim
ir pateikti papildom rodym. Jeigu darbo gin komisija nustato, kad ie papildomi
reikalavimai ir rodymai galjo bti pateikti anksiau ir j tenkinimas uvilkint sprendimo
primim, darbo gin komisija motyvuotu protokoliniu sprendimu gali juos atmesti.
8. Posdyje iklausomi ali ir liudytoj paaikinimai, susipastama su dokumentais,
kitais rodymais ir jie vertinami.
9. Posdis baigiamas iklausant ali baigiamsias kalbas dl nagrinto darbo gino dl
teiss esms. alys neturi teiss baigiamosiose kalbose remtis naujomis aplinkybmis ar
rodymais, kurie nebuvo vertinti anksiau.
10. Darbo gin komisijos posdis protokoluojamas darant garso ra.
227 straipsnis. Dokument teikimas nagrinjant ginus darbo gin komisijoje
Dokumentai alims gali bti teikti iais bdais:
1) tiesiogiai;
2) registruotu laiku;
3) telekomunikacij galiniais renginiais. Jeigu gino alys nurod, dokumentai siuniami
tik ali nurodytais elektroninio pato adresais;
4) vieai paskelbiant. Kai dokument teikti nemanoma (atsakovo nerandama ar
duomen apie adres nra atitinkamame registre), Valstybins darbo inspekcijos interneto
svetainje (www.vdi.lt) paskelbiamas praneimas, kuriame atsakovui nustatomas terminas (ne
trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo praneimo paskelbimo) atvykti Valstybins darbo
inspekcijos teritorin skyri atsiimti dokumento. Atsakovui neatvykus per nustatyt termin,
dokumentas laikomas teiktu jo paskelbimo interneto svetainje dien.
228 straipsnis. Darbo gin komisijos sprendimo primimas
1. Darbo gin komisija privalo inagrinti praym ne vliau kaip per vien mnes nuo
praymo gavimo dienos. Darbo gin komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu praymo
nagrinjimo terminas gali bti pratstas, bet ne ilgiau kaip vienam mnesiui.
2. Darbo gin komisija sprendim priima bylos nagrinjimo dien posdio metu.
Sprendimas per penkias darbo dienas idstomas ratu ir j pasirao darbo gin komisijos
pirmininkas.

125
3. Priimant sprendim, dalyvauja tik darbo gin komisijos nariai.
4. Darbo gin komisijos sprendimas priimamas bals dauguma. Komisijos narys,
nesutinkantis su sprendimu, gali pareikti atskirj nuomon. Kai posd neatvyksta darbo
gin komisijos narys (nariai) ir darbo gin komisijos pirmininkas priima sprendim praym
nagrinti i esms, sprendim priima byl nagrinjantys darbo gin komisijos nariai, o kai
nagrinja du nariai ir j nuomons isiskiria arba byl nagrinja tik darbo gin komisijos
pirmininkas, sprendim priima darbo gin komisijos pirmininkas.
5. Sprendimo kopija teikiama darbo gino alims per deimt darbo dien nuo sprendimo
primimo dienos.
229 straipsnis. Darbo gin komisijos sprendimo siteisjimas
1. Darbo gin komisijos sprendimas siteisja, pasibaigus io kodekso 231 straipsnyje
nustatytam iekinio pareikimo teismui terminui, jeigu n viena alis jo metu nepareik iekinio
teisme.
2. Jeigu darbo gin komisijos sprendimas ginijamas i dalies, sprendimas siteisja dl
dalies, nesusijusios su ginijama dalimi.
230 straipsnis. Darbo gin komisijos sprendimo vykdymas
1. Darbo gin komisijos sprendimas turi bti vykdytas jam siteisjus, iskyrus atvejus,
kai jis ar sprendimo dalis turi bti vykdyti skubiai.
2. Darbo gin komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
3. Darbo gin komisija, mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso normomis, gali nurodyti skubiai vykdyti savo sprendimus ar dal j.
231 straipsnis. Darbo gino nagrinjimas teisme
1. Darbo gino aliai nesutinkant su darbo gin komisijos sprendimu, taip pat darbo
gin komisijai primus sprendim atsisakyti atnaujinti praleist termin kreiptis darbo gin
komisij su praymu inagrinti darbo gin dl teiss, darbo gino alis per vien mnes nuo
darbo gin komisijos sprendimo primimo dienos turi teis pareikti iekin dl darbo gino dl
teiss inagrinjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
nuostatomis.
2. io straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas iekinio pareikimo terminas gali bti
atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo prieastis teismas pripasta svarbiomis.

126
3. Pareikus iekin teisme, teismas nagrinja darbo gin dl teiss i esms, taikydamas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo byl nagrinjimo ypatumus.
Gino alis, pareikusi iekin teisme, vadinama iekovu, o kita alis atsakovu.
4. Darbo gin komisijos sprendimas nra apeliacijos ar sprendimo periros dalykas.
5. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinjant darbo gin dl teiss teisme gali bti
remiamasi darbo gin komisijos surinktais ar jai pateiktais rodymais. Tuo pagrindu darbo gin
komisija pateikia teismui darbo gino dl teiss byl per penkias darbo dienas nuo teismo
nurodymo gavimo.
6. Jeigu iekin dl darbo gino dl teiss pareikia abi alys, abu iekiniai turi bti
nagrinjami kartu.
7. Teismo sprendimui darbo gino byloje siteisjus, darbo gin komisijos sprendimas
netenka galios.

232 straipsnis. Darbo gin komisij ir teism sprendim darbo bylose nevykdymo
pasekms
1. Kai darbdavys nevykdo darbo gin komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties,
darbuotojo praymu darbo gin komisija priima sprendim skirti darbdaviui iki 500 eur baud
u kiekvien praleist savait nuo sprendimo (nutarties) primimo dienos iki vykdymo dienos,
bet ne ilgiau kaip u eis mnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.
2.

Darbo gin komisijos sprendimas skirti baud yra vykdomasis dokumentas,

vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Darbo gin komisijos sprendimas dl baudos dydio ir pagrstumo gali bti
skundiamas teismui statym nustatyta tvarka.

233 straipsnis. Sprendimo ar nutarties darbo bylose vykdymo atgrimas

Jeigu panaikinamas jau vykdytas darbo gin komisijos sprendimas arba teismo
sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties vykdymo atgrimas vykdomas pagal Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Darbo gin komisijos sprendimo vykdymo
atgrimui mutatis

mutandis

taikomos Lietuvos Respublikos civilinio

proceso

kodekso

nuostatos, reglamentuojanios pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo atgrim.

127
III SKYRIUS
KOLEKTYVINI DARBO GIN DL INTERES NAGRINJIMAS
234 straipsnis. Kolektyvinius darbo ginus dl interes reglamentuojani teiss
norm taikymas
1. io skyriaus nuostatos taikomos darbuotojams ir kitiems asmenims, dirbantiems
Lietuvos

Respublikos

santyki pagrindais,

uimtumo

statyme

nurodytais

darbo

santykiams

ir juos atstovaujanioms profesinms sjungoms,

prilygint teisini
turinioms teis

kolektyvines derybas ir kolektyvini sutari sudarym ir siekianioms isprsti dl to kylanius

kolektyvinius darbo ginus dl interes.
2. Jeigu nenustatyta kitaip, pagal io skyriaus normas asmenys, dirbantys Lietuvos
Respublikos

uimtumo

statyme

nurodytais

darbo

santykiams

prilygint

teisini

santyki

pagrindais, laikomi darbuotojais, o kitas santyki dalyvis (mon, staiga, organizacija) laikomas
darbdaviu ar darbdavi organizacija.
3. statymai gali nustatyti asmen, dirbani Lietuvos Respublikos uimtumo statyme
nurodytais darbo santykiams prilygint teisini santyki pagrindais, ir j atstov teiss sprsti
kolektyvinius darbo ginus dl interes pagal io skyriaus normas ribojimus ar gyvendinimo
ypatumus.

235 straipsnis. Kolektyvinio darbo gino dl interes reikalavim iklimas

1. Profesin sjunga ar profesini sjung organizacijos, siekianios sudaryti kolektyvin
sutart, turi ratu kreiptis darbdav (darbdavi organizacij) ir idstyti savo reikalavimus.
Reikalavimai turi bti tiksliai apibrti, motyvuoti, idstyti ratu ir teikti darbdaviui ar
darbdavi organizacijai.
2. Darbdavys (darbdavi organizacija) turi suaukti ali posd per deimt darbo dien
nuo reikalavimo gavimo dienos.
3. alims susitarus, gali bti pradtos derybos, kuri trukm ir slygas nustato alys savo
susitarimu.
4. alims nesusitarus, profesin sjunga ar j organizacija gali inicijuoti kolektyvinio
darbo gino dl interes reikalavimo nagrinjim iame skyriuje nustatyta tvarka.
5. is straipsnis taikomas ir tada, kai kolektyvins derybos nutrko arba darbdavys
(darbdavi organizacija) nustatytu laiku nepasira suderinto kolektyvins sutarties projekto.

128
236 straipsnis. Kolektyvinio darbo gino dl interes iankstinio nagrinjimo tvarka
1. Kolektyvin darbo gin dl interes pirmiausia privaloma inagrinti abiej tokio
gino ali sudarytoje kolektyvinio darbo gino dl interes komisijoje (toliau gino komisija).
2. Gino komisijos sudarym inicijuoja darbuotoj atstovai, ratu skirdami j ne
daugiau kaip penkis narius. Per penkias darbo dienas nuo io pasilymo gavimo darbdavys
(darbdavi organizacija) i komisij skiria ne daugiau kaip penkis narius. ali sutarimu gino
komisijos nari skaiius gali bti ir kitoks.
3. Gino komisija savo bendru sutarimu nustato kolektyvinio darbo gino dl interes
nagrinjimo tvark ir slygas, pirmininkavimo tvark. gino komisijos posd komisijos nariai
gali pakviesti specialist (konsultant, ekspert ir kit). Darbdavys gino komisijai turi sudaryti
tinkamas darbo slygas: suteikti patalpas ir btin informacij.
4. Gino komisija kolektyvin darbo gin dl interes privalo inagrinti per deimt
kalendorini dien, jeigu gino komisija savo bendru sutarimu nenustat kitokio termino.
5. Gino komisijos sprendimas turi bti formintas protokolu, kur pasirao kiekvienos
alies galioti asmenys.
6. Pasibaigus gin komisijos darbui, gin komisija bendru sutarimu gali priimti iuos
sprendimus:
1) konstatuoti isprst kolektyvin darbo gin dl interes, jeigu sudaroma kolektyvin
sutartis ar kitas susitarimas dl kolektyvinio darbo gino dl interes dalyko;
2) konstatuoti neisprst kolektyvin darbo gin dl interes;
3) kolektyviniam darbo ginui dl interes sprsti pasitelkti tarpinink;
4) kolektyvin darbo gin dl interes perduoti nagrinti darbo arbitraui.
7. Primus io straipsnio 6 dalyje nustatyt sprendim arba bent vienai i ali
pasitraukus i deryb ar darbdaviams (darbdavi organizacijai) nedelegavus nari gino
komisij iame straipsnyje nustatyta tvarka, arba gino komisijai neprimus sprendimo per io
straipsnio

dalyje nustatyt termin,

kolektyvinio

darbo

gino dl interes iankstinis

nagrinjimas laikomas baigtas.

237 straipsnis. Tarpininkai ir j parinkimas
1. Tarpininkas nealikas nepriklausomas ekspertas, kuris padeda kolektyvinio darbo
gino dl interes alims suderinti j interesus ir pasiekti abi puses tenkinant kompromisin
susitarim.
2. Tarpinink sra sudaro, tvirtina ir atnaujina Lietuvos Respublikos socialins
apsaugos ir darbo ministras. tarpinink sraus ketveri met kadencijai gali bti traukti

129
nepriekaitingos reputacijos, nealiki ir turintys speciali ini, reikaling kolektyviniams darbo
ginams dl interes sprsti, fiziniai asmenys.
3. Tarpinink sraas skelbiamas Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo
ministerijos interneto svetainje. Tarpinink srae nurodoma: tarpininko vardas, pavard,
isilavinimas, darbo patirtis, tarpininkavimo patirtis, jeigu tarpininkas jos turi.
4. Tarpinink pasirenka gino komisija bendru sutarimu. Per deimt darbo dien nuo
gino komisijos sprendimo nesutarus dl tarpininko, tarpininkavimo stadija laikoma baigta.
5. Tarpinink srao sudarymo, tarpinink darbo apmokjimo tvark ir dydius nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausyb.
6. Tarpininkai privalo saugoti savo veikloje suinot konfidenciali informacij.
238 straipsnis. Tarpininkavimas
1. Kolektyvinis darbo ginas dl interes pasitelkiant tarpinink turi bti isprstas per
deimt dien nuo tarpininko paskyrimo (parinkimo) dienos. ali susitarimu is terminas gali
bti pratstas.
2. Kolektyvinio darbo gino dl interes alys privalo skirti dalyvauti tarpininko
rengiamuose

tarpininkavimo

posdiuose

kompetentingus

ir

priimti

sprendimus

galiotus

asmenis. Tarpininkavimo metu alys privalo siningai naudotis savo teismis, susilaikyti nuo
veiksm, galini sutrukdyti isprsti kolektyvin darbo gin dl interes.
3. Jeigu ali susitarimu nenustatoma kitaip, darbdavys ar darbdavi organizacija turi
sudaryti tarpininkui slygas surengti tarpininkavimo posdius.
239 straipsnis. Tarpininkavimo rezultatai
1. Pasibaigus tarpininkavimui, tarpininkas gali priimti tokius sprendimus:
1) konstatuoti neisprst kolektyvin darbo gin dl interes;
2) konstatuoti neisprst kolektyvin darbo gin dl interes, jeigu alys sutaria
perduoti kolektyvin darbo gin dl interes sprsti darbo arbitraui;
3) konstatuoti isprst kolektyvin darbo gin dl interes, jeigu tarpininkavimo metu
kolektyvinio darbo gino dl interes alys sudaro kolektyvin sutart ar kit susitarim dl io
gino objekto;
4) konstatuoti i dalies isprst kolektyvin darbo gin dl interes, jeigu dl dalies
reikalavim alys sudaro kolektyvin sutart ar kit susitarim dl io gino objekto.
2. Tarpininkavimo metu priimtas susitarimas teikiamas kolektyvinio darbo gino dl
interes alims.

130
240 straipsnis. Darbo arbitraas
1. Darbo arbitraas nenuolatin institucija, nagrinjanti kolektyvinius darbo ginus dl
interes.
2. Darbo arbitraas sudaromas prie Valstybins darbo inspekcijos teritorinio skyriaus,
kurio teritorijoje yra darbdavio ar darbdavi organizacijos buvein.
3. Darbo arbitra sudaro trys arbitrai.
4. Arbitr sra sudaro, tvirtina ir atnaujina Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir
darbo ministras. arbitr sraus ketveri met kadencijai su teise pratsti kadencij dar
ketveriems metams gali bti traukti nepriekaitingos reputacijos, nealiki ir turintys speciali
ini, reikaling kolektyviniams darbo ginams dl interes sprsti, fizinia i asmenys.
5. Arbitr sraas skelbiamas Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo
ministerijos interneto svetainje. Arbitr srae nurodoma: arbitro vardas, pavard, isilavinimas,
darbo patirtis, arbitravimo ar tarpininkavimo patirtis, jeigu arbitras jos turi. Arbitru gali bti ir
tarpinink srae esantis asmuo.
6. Arbitrai, kuriuos i arbitr srao pasirenka kolektyvinio darbo gino dl interes
alys, io gino nagrinjimo laikotarpiui atleidiami nuo darbo pareig. Arbitr atlygio ir
kelions ilaid dyd ir tvark nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb.
7. Arbitrai privalo saugoti savo veikloje suinot konfidenciali informacij.
8. Darbo arbitrao sudarymo ir kolektyvinio darbo gino dl interes nagrinjimo jame
tvark nustato Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro patvirtinti Darbo
arbitrao nuostatai.
241 straipsnis. Kolektyvinio darbo gino dl interes nagrinjimo darbo arbitrae
inicijavimas ir nagrinjimas
1. Kai yra iame kodekse nustatytos slygos, darbo arbitrao proces inicijuoja profesins
sjungos ar j organizacijos, Valstybins darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pateikdamos
gino komisijos ar tarpininko sprendim dl kolektyvinio darbo gino dl interes nagrinjimo
darbo arbitrae.
2. Atsakingas Valstybins darbo inspekcijos teritorinio skyriaus valstybs tarnautojas ar
darbuotojas ratu suteikia alims penki darbo dien termin susitarti dl trij arbitr, o per
termin joms nesusitarus, paskiria darbo arbitra i kiekvienos alies po vien pasilyt
arbitr. Tokiu atveju trei arbitr paskirtieji arbitrai pasirenka ali susitarimu.
3. Darbo arbitrao pirminink isirenka patys arbitrai. Apie pasirinkt trei arbitr ir
darbo

arbitrao

pirminink praneama Valstybins darbo

inspekcijos teritorinio

skyriaus

131
atsakingam valstybs tarnautojui ar darbuotojui, kuris patikrina ir priima sprendim patvirtinti
darbo arbitrao sudt ir pirminink.
4. Laikoma, kad kolektyvinio darbo gino dl interes nagrinjimas darbo arbitrae
pradtas t dien, kuri sudaromas darbo arbitraas.
5. Atsaking Valstybins darbo inspekcijos teritorinio skyriaus valstybs tarnautoj ar
darbuotoj skiria Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.
242 straipsnis. Darbo arbitrao sprendimas
1. Kolektyvinis darbo ginas dl interes turi bti inagrintas per penkiolika darbo dien
nuo darbo arbitrao sudarymo dienos.
2. Darbo arbitrao sprendimas priimamas vienbalsiai.
3. Sprendimas idstomas ratu, jis turi bti motyvuotas ir argumentuotas. Sprendim
pasirao darbo arbitrao pirmininkas ir visi arbitrai.
4. Sprendimas pateikiamas atsakingam Valstybins darbo inspekcijos teritorinio skyriaus
valstybs tarnautojui ar darbuotojui, kuris ne vliau kaip per penkias dienas isiunia j
kolektyvinio darbo gino dl intereso alims.
5. Darbo arbitraas gali priimti sprendim:
1) pripainti ikeltus kolektyvinio darbo gino dl interes reikalavimus nepagrstais ir
juos atmesti;
2) pripainti ikeltus kolektyvinio darbo gino dl interes reikalavimus pagrstais ar i
dalies pagrstais ir pareigoti sudaryti susitarim ar kolektyvin sutart sprendime nurodytomis
slygomis.
6. Darbo arbitrao sprendimas gali bti skundiamas tik dl jo prietaravimo Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir statym nustatytai vieajai tvarkai.
7. Darbo arbitrao sprendimas privalomas kolektyvinio darbo gino dl interes alims.
Sprendime gali bti nustatyti io sprendimo nevykdymo padariniai (baudos, delspinigiai) kitos
gino

alies

naudai.

Darbo

arbitrao

sprendim nevykdymo

padarini taikymo

tvark,

maksimalius baud ir delspinigi dydius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb.

8.

Darbo

arbitrao

sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Jeigu darbo arbitraas pripasta ikeltus kolektyvinio darbo gino dl interes
reikalavimus nepagrstais ir juos atmeta, tokius reikalavimus galima kelti ne anksiau kaip
prajus vieniems metams nuo darbo arbitrao sprendimo primimo.

132
243 straipsnis. Teis imtis kolektyvini veiksm
1. Siekdamos isprsti kolektyvin darbo gin dl interes arba utikrinti nagrinjant
tok gin pasiekto sprendimo vykdym, kolektyvinio darbo gino dl interes alys turi teis
imtis kolektyvini veiksm.
2. Profesins sjungos ar j organizacijos io kodekso nustatyta tvarka turi teis
organizuoti streik iais atvejais:
1) kai gino komisija konstatuoja neisprst kolektyvin darbo gin dl interes ar
viena i ali pasitraukia i deryb, ar darbdavys (darbdavi organizacija) nepaskiria nari
gino komisij per iankstin kolektyvinio darbo gino dl interes nagrinjim;
2) kai tarpininkas priima sprendim konstatuoti neisprst ar i dalies isprst
kolektyvin darbo gin dl interes;
3) kai darbdavys ar j organizacija nevykdo darbo arbitrao sprendimo.
3. Darbdaviai ir j organizacijos turi teis organizuoti lokaut iais atvejais:
1) jeigu profesins sjungos ar j organizacijos nevykdo tarpininkavimo metu priimto
susitarimo arba darbo arbitrao sprendimo kolektyvinio darbo gino dl interes byloje;
2) jeigu profesins sjungos ar j organizacijos skelbia streik, kurio skelbimas teismo
buvo atidtas arba pripaintas neteistu.
244 straipsnis. Streikas ir streik rys
1. Streikas yra profesins sjungos ar j organizacijos organizuotas darbuotoj darbo
nutraukimas, siekiant isprsti kolektyvin darbo gin dl interes arba utikrinti nagrinjant
tok gin pasiekto sprendimo vykdym.
2. Pagal trukm streikas gali bti:
1) spjamasis, kuris trunka ne ilgiau kaip dvi valandas;
2) tikrasis.
245 straipsnis. Streiko skelbimas
1. Priimti sprendim skelbti streik gali profesin sjunga ar j organizacija j statuose
nustatyta tvarka io kodekso 243 straipsnyje nustatytais atvejais. Darbdavio lygmens streikui
skelbti statuose nustatyta tvarka turi bti gautas ne maiau kaip ketvirtadalio profesins
sjungos nari sutikimas. akos (gamybos, paslaug, profesins) lygmens streikui skelbti
statuose nustatyta tvarka turi bti priimamas atstovaujanio organo sprendimas.
2. Prie tikrj streik gali bti organizuojamas spjamasis streikas. spjamasis streikas
skelbiamas

atitinkamai

monje,

staigoje,

organizacijoje

veikianios

profesins

sjungos

133
valdymo organo arba profesini sjung organizacijos valdymo organo raytiniu sprendimu be
atskiro nari pritarimo.
3. Profesins sjungos ar j organizacijos sprendime skelbti streik nurodoma:
1) ikelti reikalavimai, dl kuri skelbiamas streikas;
2) streiko data, pradia ir vieta (mons, kuriose vyks streikas);
3) numatomas streikuojani darbuotoj skaiius;
4) streiko komitetas;
5)

profesini

sjung

nari

balsavimo

dokumentai,

rodantys

pritarusi

streikui

profesini sjung nari skaii.

4. Visus dokumentus, skaitant balsavimo biuletenius, balsavimo protokol ir kitus
susijusius dokumentus, profesin sjunga turi saugoti trejus metus.
246 straipsnis. Darbdavio spjimas apie bsim streik
1. Apie bsimo spjamojo streiko pradi darbdavys ar darbdavi organizacija ir atskiri
jos nariai darbdaviai turi bti spti ratu ne vliau kaip prie tris darbo dienas, o prie tikrojo
streiko pradi ne vliau kaip prie penkias darbo dienas, nusiuniant jiems profesins
sjungos ar j organizacijos sprendim skelbti streik.
2. Apie bsimo spjamojo ir tikrojo streiko pradi monse ar akose, kurios teikia
neatidliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei, darbdavys ar darbdavi organizacija ir atskiri
jos nariai darbdaviai turi bti spti ratu ne vliau kaip prie deimt darbo dien, nusiuniant
jiems profesins sjungos ar j organizacijos sprendim skelbti streik.
3. Skelbiant streik, galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie buvo nagrinti gino
komisijoje, tarpininkavimo metu arba darbo arbitrae.
247 straipsnis. Streiko skelbimas monse ir akose, teikianiose neatidliotinas
(gyvybines) paslaugas
1. Darbdavi monse ir akose, kurios teikia neatidliotinas (gyvybines) paslaugas
visuomenei, tikrojo ir spjamojo streiko metu turi bti utikrintas minimalus i paslaug
teikimas visuomenei.
2. Minimalias teiktinas paslaugas savo susitarimu per tris darbo dienas nuo spjimo apie
bsim tikrj streik teikimo darbdaviui dienos (spjamojo streiko atveju per vien darbo
dien) nustato kolektyvinio darbo gino dl interes alys ir apie tai ratu informuoja atitinkamai
Lietuvos Respublikos Vyriausyb, savivaldybs institucijas. alims nesusitarus dl minimali
paslaug teikimo, per penkias darbo dienas nuo vienos i ali kreipimosi minimalias teiktinas
paslaugas nustato darbo gin dl teiss nagrinjantis organas.

134
3. Minimali paslaug teikim utikrina streiko komitetas, darbdavys ir j paskirti
darbuotojai. Jeigu kolektyvinio darbo gino dl interes alys mano, kad yra reikalinga, iki
streiko pradios jos sudaro darbuotoj, kurie streiko metu privals dirbti, sra ir taip utikrina
minimali paslaug teikim.
4. Neatidliotinomis (gyvybinmis) paslaugomis visuomenei laikomos:
1) sveikatos prieiros paslaugos;
2) elektros energijos tiekimo paslaugos;
3) vandens tiekimo paslaugos;
4) ilumos ir duj tiekimo paslaugos;
5) kanalizacijos ir atliek iveimo paslaugos;
6) civilins aviacijos, skaitant skrydi valdym, paslaugos;
7) telekomunikacij paslaugos;
8) geleinkelio ir miesto visuomeninio transporto paslaugos.
248 straipsnis. Streiko skelbimo draudimai
1. Draudiama skelbti streik greitosios medicinos pagalbos tarnyb darbuotojams ir
kitiems darbuotojams, kuri teis streikuoti riboja statymai. i darbuotoj reikalavimus
sprendia kolektyvinius darbo ginus dl interes nagrinjantys organai.
2. Streikai draudiami stichins nelaims zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka
paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padtis, iki bus likviduojami stichins nelaims
padariniai, paskelbta demobilizacija ar ataukta karo, nepaprastoji padtis.
3. Galiojant kolektyvinei sutariai, draudiama skelbti streik dl reikalavim ar darbo
slyg, reglamentuot ioje sutartyje, jeigu j laikomasi.
4. io straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas netaikomas kolektyviniams darbo ginams
dl interes, kurie kyla ir yra neisprsti io kodekso nustatyta tvarka, vedant kolektyvines
derybas dl kolektyvins sutarties sudarymo.
249 straipsnis. Streiko eiga
1. Streikui vadovauja reikalavimus darbdaviui iklusio subjekto sudarytas streiko
komitetas.
2. Streiko komitetas kartu su darbdaviu privalo utikrinti turto ir moni apsaug.
3. Streiko komitetas ir darbdavys gali ratu susitarti dl veiksm, kuri bus imamasi per
streik, siekiant isaugoti darbdavio rang, technologines sistemas ir prietaisus tokios bkls,
kad pasibaigus streikui bt galima nedelsiant atnaujinti mons veikl ir apsaugoti produkcij,
aliav ir kitus mons naudojamus iteklius.

135
4. Streiko metu streikuotojai gali organizuoti mitingus, piketus, demonstracijas, eitynes,
kitokius

taikius

susirinkimus

Lietuvos Respublikos susirinkim statymo

ir kit statym

nustatyta tvarka.
250 straipsnis. Teisin streikuotoj padtis ir garantijos
1. Niekas negali bti veriamas dalyvauti arba atsisakyti dalyvauti streike. Streiko
laikotarpiu

streike

dalyvaujantiems

darbuotojams

darbo

sutarties

vykdymas

sustabdomas

isaugant darbo sta ir teiss akt nustatyta tvarka teis socialin draudim.
2. Streike dalyvaujantiems darbuotojams nemokamas darbo umokestis, jie atleidiami
nuo sipareigojim atlikti savo darbo funkcijas.
3. Derybose dl streiko ubaigimo gali bti susitarta, kad streike dalyvaujantiems
darbuotojams bus imoktas visas darbo umokestis arba jo dalis.
4. Profesins sjungos ir j organizacijos gali kurti specialius piniginius ar draudimo
fondus, i kuri bt skiriama finansin parama streike dalyvaujantiems darbuotojams.
5. Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dl streiko negalintiems dirbti savo
darbo, apmokama kaip u prastov ne dl j kalts arba jie gali bti su j sutikimu perkelti kit
darb.
251 straipsnis. Streiko teistumas
1. Darbdavys ar darbdavi organizacija, gav profesins sjungos ar profesini sjung
organizacijos praneim apie priimt sprendim skelbti streik, turi teis per penkias darbo
dienas nuo praneimo gavimo dienos kreiptis teism dl streiko teistumo. Taikyti kit statym
nustatytas laikinsias apsaugos priemones, iskyrus nustatytas io kodekso 252 straipsnyje,
draudiama.
2. Teismas byl dl streiko teistumo turi inagrinti per penkias darbo dienas. Bylos dl
streiko teistumo nagrinjimo dalyku negali bti ikelt reikalavim ekonominiai ir socialiniai
motyvai.
3. Teismas pripasta streik neteistu, jeigu jo tikslai prietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, iam kodeksui, kitiems statymams. Streikas taip pat pripastamas neteistu, jeigu
jis:
1) paskelbtas nesilaikant iame kodekse nustatytos tvarkos ir reikalavim:
2) skelbiamas tais atvejais, kai is kodeksas ar kiti statymai draudia streikuoti;
3) skelbiamas dl nustatyta tvarka neikelt reikalavim, politini ar kit reikalavim,
nesusijusi su streikuojani darbuotoj darbo ir su jais susijusiais interesais.

136
4. siteisjus teismo sprendimui dl streiko pripainimo neteistu, streikas negali bti
pradtas, o jau vykstantis streikas turi bti nedelsiant nutrauktas, jeigu toks sprendimas
nukreipiamas vykdyti skubiai.
252 straipsnis. Streiko atidjimas ar sustabdymas
1. Jeigu kyla tiesiogin grsm, kad streiko metu nebus vykdomas kolektyvinio darbo
gino dl interes ali susitarimas ar darbo arbitrao sprendimas dl minimali paslaug
teikimo monse, staigose, organizacijose ir akose, teikianiose neatidliotinas (gyvybines)
paslaugas, ir tai gali sukelti pavoj moni gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teis
iose

monse,

staigose,

organizacijose ir akose penkiolikai darbo

dien atidti dar

neprasidjus streik, o prasidjus streik tokiam paiam laikui sustabdyti.

2. teism dl streiko atidjimo ar sustabdymo io straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais
gali kreiptis darbdavys ar darbdavi organizacija.
253 straipsnis. Streiko pasibaigimas
1. Streikas pasibaigia:
1) darbdaviui ar j organizacijai primus sprendim dl reikalavim patenkinimo;
2) alims susitarus nutraukti streik;
3) profesinei sjungai ar profesini sjung organizacijai pripainus, kad toliau tsti
streik netikslinga.
2. Pasibaigus streikui, darbai turi bti atnaujinti ne vliau kaip kit darbo dien
(pamain).

254 straipsnis. Atsakomyb u neteist streik

1. Neteisto streiko atveju nuostolius darbdaviui savo lomis ir turtu privalo atlyginti
profesin sjunga ar j organizacija, jeigu ji streik skelb.
2. Jeigu nuostoliams atlyginti profesins sjungos ar j organizacijos l nepakanka,
darbdavys savo sprendimu gali panaudoti las, skirtas pagal kolektyvin sutart darbuotoj
atlyginim

priemokoms,

kitoms

papildomoms,

statym

nenustatytoms

lengvatoms

ir

kompensacijoms.
3. Streiko padaryta ala kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims atlyginama pagal
galiojanius statymus.

137
255 straipsnis. Lokautas
Lokautas darbdavio ar darbdavi organizacijos paskelbtas vieno darbdavio ar keli
darbdavi streikuojani darbuotoj laikinas darbo sutari vykdymo sustabdymas.
256 straipsnis. Lokauto skelbimas
1. Jeigu yra iame kodekse nustatytos slygos, lokaut skelbia darbdavys ar darbdavi
organizacija.
2. Lokaut taiko darbdavys savo darbuotojams kolektyvinio darbo gino dl interes
alimi

esanios

profesins

sjungos

ar

organizacijos

nariams

arba

streikuojantiems

darbuotojams.
3. Paskelbti lokaut darbdavys gali ne anksiau kaip prajus septynioms kalendorinms
dienoms nuo streiko pradios.
4. Darbdavys ar darbdavi organizacija, prie skelbdami lokaut, turi ne vliau kaip prie
penkias darbo dienas ratu apie tai spti kolektyviniame darbo gine dl interes dalyvaujani
profesin sjung ar j organizacij.
5. spjime turi bti nurodyta:
1) lokauto pradia;
2) lokauto prieastis ir tikslai (reikalavimai);
3) darbuotoj, kuriems bus taikomas lokautas, sraas.
6. Kiekvien darbuotoj, kuriam bus taikomas lokautas, darbdavys turi individualiai
spti apie lokaut ne vliau kaip prie tris darbo dienas iki lokauto pradios.
257 straipsnis. Lokauto eiga
1. Darbo sutari su darbuotojais, kuriems taikomas lokautas, vykdymas sustabdomas iki
lokauto pabaigos.
2. atsilaisvinusias darbo vietas darbdavys gali pagal terminuotas darbo sutartis priimti
naujus darbuotojus, pasitelkti laikinuosius darbuotojus ar pasilyti kitiems mons, staigos,
organizacijos darbuotojams, nepaeisdamas io kodekso nustatyt maksimaliojo darbo laiko ir
minimaliojo poilsio laiko reikalavim, dirbti papildom darb.
3. Lokauto metu darbuotojams, kuri darbo sutari vykdymas sustabdomas, darbo
umokestis nemokamas, iskyrus atvejus, kai tarp kolektyvinio darbo gino dl interes ali ar
darbo teiss normose nustatyta kitaip. iems darbuotojams sustabdomas darbo santyki trukms
skaiiavimas, taip pat ir darbo trukm kasmetinms atostogoms gauti, bet isaugoma teiss akt
nustatyta tvarka teis socialin draudim.

138
258 straipsnis. Lokauto draudimas
Draudiama skelbti lokaut greitosios medicinos pagalbos tarnybose, stichins nelaims
zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji
padtis, taip pat vieojo administravimo staigose ir kitais statym nustatytais atvejais.

259 straipsnis. Lokauto pabaiga

1. Lokautas pasibaigia:
1) kolektyvinio darbo gino dl interes alims primus susitarim dl lokauto baigties;
2) darbdaviui pripainus, kad toliau tsti lokaut netikslinga.
2. Pasibaigus lokautui, darbo sutari vykdymas turi bti atnaujintas per tris darbo dienas
nuo darbdavio sprendimo dl lokauto pabaigos dienos.
260 straipsnis. Lokauto teistumas
1. Profesin sjunga ar j organizacija, gavusios darbdavio praneim apie priimt
sprendim skelbti lokaut, turi teis per penkias darbo dienas nuo praneimo gavimo dienos
kreiptis teism dl lokauto pripainimo neteistu.
2. Teismas byl dl lokauto teistumo turi inagrinti per penkias darbo dienas.
3. Teismas pripasta lokaut neteistu, jeigu jo tikslai prietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, iam kodeksui, kitiems statymams. Lokautas taip pat pripastamas neteistu,
jeigu jis paskelbtas nesilaikant iame kodekse nustatytos tvarkos ir reikalavim arba darbdavys
piktnaudiauja lokauto teise.
4. siteisjus teismo sprendimui pripainti lokaut neteistu arba teismui sprendim dl
lokauto pripainimo neteistu nukreipus skubiai vykdyti, darbuotoj darbo sutari vykdymas
per tris darbo dienas turi bti atnaujintas ir jiems turi bti sumoktas visas negautas nuo lokauto
pradios iki sutarties vykdymo atnaujinimo darbo umokestis ir kitos imokos, priklausanios
pagal kolektyvin sutart, kitus susitarimus ar vidinius teiss aktus.
5. Lokauto padaryta ala kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims atlyginama statym
nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos
darbo kodekso
priedas
GYVENDINAMI EUROPOS SJUNGOS TEISS AKTAI
1. 1991 m. birelio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikianti papildomas
priemones,

skatinanias

gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo

santykiuose esani

darbuotoj saug ir sveikat darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 418),
su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. birelio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2007/30/EB (OL 2007 L 165, p. 21).
2. 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 91/533/EEB dl darbdavio pareigos informuoti
darbuotojus apie galiojanias sutarties arba darbo santyki slygas (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 3).
3. 1996 m. gruodio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dl
darbuotoj komandiravimo paslaug teikimo sistemoje (OL 2004 m. specialusis leidimas,
5 skyrius, 2 tomas, p. 431).
4. 1997 m. gruodio 15 d. Tarybos direktyva 97/81/EB dl Bendrojo susitarimo dl darbo
ne vis darbo dien, kur sudar Europos pramons ir darbdavi konfederacij sjunga (UNICE),
Europos moni, kuriose dalyvauja valstyb, centras (CEEP) ir Europos profesini sjung
konfederacija (ETUC) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 267).
5. 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dl valstybi nari statym,
susijusi su kolektyviniu atleidimu i darbo, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas,
5 skyrius, 3 tomas, p. 327).
6. 1999 m. birelio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dl Europos profesini sjung
konfederacijos (ETUC), Europos pramons ir darbdavi konfederacij sjungos (UNICE) ir
Europos moni, kuriose dalyvauja valstyb, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dl darbo pagal
terminuotas sutartis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 368).
7. 2000 m. birelio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, gyvendinanti vienodo poirio
princip asmenims nepriklausomai nuo j rass arba etnins priklausomybs (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 23).
8. 2000 m. lapkriio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo poirio
uimtumo ir profesinje srityje bendruosius pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas,
5 skyrius, 4 tomas, p. 79).

2
9. 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dl valstybi nari statym, skirt
darbuotoj teisi apsaugai moni, verslo arba moni ar verslo dali perdavimo atveju,
suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 98).
10. 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dl
bendros

darbuotoj

informavimo

ir

konsultavimosi su jais sistemos sukrimo

Europos

bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 219).

11. 2003 m. lapkriio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dl tam
tikr darbo laiko organizavimo aspekt (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas,
p. 381).
12. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dl moter
ir vyr lygi galimybi ir vienodo poirio moteris ir vyrus uimtumo bei profesins veiklos
srityje principo gyvendinimo (nauja redakcija) (OL 2006 L 204, p. 23).
13. 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/94/EB dl
darbuotoj apsaugos j darbdaviui tapus nemokiam (kodifikuota redakcija) (OL 2008 L 283,
p. 36).
14. 2008 m. lapkriio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dl
darbo per laikinojo darbinimo mones (OL 2008 L 327, p. 9).
15. 2009 m. birelio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria
numatomi sankcij ir priemoni nelegaliai esani treij ali piliei darbdaviams btiniausi
standartai (OL 2009 L 168, p. 24).
16. 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyva 2010/18/ES, gyvendinanti patikslint
BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudaryt Bendrj susitarim dl vaiko
prieiros atostog ir panaikinanti Direktyv 96/34/EB (OL 2010 L 68, p. 13).
__________________