Suvestin redakcija nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31

statymas paskelbtas: in. 1999, Nr. 13-308, i. k. 0991010ISTAIII-1029

Nauja redakcija nuo 2016-07-01:

Nr. XII-2399, 2016-06-02, paskelbta TAR 2016-06-15, i. k. 2016-16849

LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS
STATYMAS

1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1029

Vilnius

I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS
PAGRINDINS NUOSTATOS

1 straipsnis. statymo paskirtis

1. is statymas nustato administracini byl dl gin, kylani i administracini
teisini santyki, nagrinjimo tvark.
2. Nagrindamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi io statymo normomis,
taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau Civilinio proceso kodeksas)
normomis, kai is statymas jas tiesiogiai nurodo.
3. Atskir administracini byl kategorij teisen gali reglamentuoti ir kiti statymai.

2 straipsnis. Pagrindins io statymo svokos

1. Administracinis ginas asmens ir vieojo administravimo subjekto konfliktas
arba vienas kitam nepavaldi vieojo administravimo subjekt konfliktas. Prie
administracini gin priskiriami ir tarnybiniai ginai, taip pat rinkim ginai.
2. Asmuo fizinis asmuo ar fizini asmen grup, juridinis asmuo, kita organizacija.
3. Tarnybinis ginas valstybs tarnautojo ar pareigno ir administracijos ginas dl
tarnautojo ar pareigno statuso gijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybini nuobaud
taikymo.

3 straipsnis. Ginai dl teiss

1. Administracinis teismas sprendia vieojo administravimo srities ginus.
 2. Teismas nevertina ginijamo teiss akto ir veiksm (neveikimo) politinio ar
ekonominio tikslingumo poiriu, o tik nustato, ar konkreiu atveju nebuvo paeistas
statymas ar kitas teiss aktas, ar vieojo administravimo subjektas nevirijo kompetencijos,
taip pat ar teiss aktas arba veiksmas (neveikimas) neprietarauja tikslams ir udaviniams, dl
kuri institucija buvo steigta ir gavo galiojimus.

4 straipsnis. statym taikymas nagrinjant administracines bylas

1. Teismas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai (toliau Konstitucija).
2. Jeigu yra pagrindas manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris turt bti
taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinjim ir,
atsivelgdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau Konstitucinis Teismas)
kompetencij, kreipiasi j su praymu sprsti, ar tas statymas ar kitas teiss aktas atitinka
Konstitucij. Gavs Konstitucinio Teismo nutarim, teismas atnaujina bylos nagrinjim.
Mintos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos
Prezidento (toliau Respublikos Prezidentas) aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybs
(toliau Vyriausyb) aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, neprietarauja
statymams ar Konstitucijai.
3. Taikydamas Europos Sjungos teiss normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos
Sjungos teismini institucij sprendimais. statym nustatytais atvejais teismas kreipiasi
kompetenting Europos Sjungos teismin institucij praydamas prejudicinio sprendimo dl
Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar galiojimo.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susij su jo nagrinjama byla,
gali kreiptis Europos mogaus Teisi Teism su praymu pateikti konsultacin ivad dl
principini klausim, susijusi su mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijoje ar jos protokoluose apibrt teisi ir laisvi aikinimu ar taikymu.
TAR pastaba. 4 straipsnio 4 dalis sigalioja mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
protokolo Nr. 16 sigaliojimo Lietuvos Respublikai dien.
5. Administracini byl procesas vyksta pagal administracinio proceso statymus, galiojanius
bylos nagrinjimo, atskir procesini veiksm atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo
metu.
6. Jeigu yra prietaravim tarp io statymo norm ir kit statym (iskyrus
specialiuosius statymus), teismas turi vadovautis io statymo normomis.

2
 7. Jeigu nra statymo, reglamentuojanio gino santyk, teismas taiko statym,
reglamentuojant panaius santykius, o jeigu ir tokio statymo nra, vadovaujasi bendraisiais
statym pradmenimis ir j prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

5 straipsnis. Teis kreiptis teism

1. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis
teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas.
2. Teiss kreiptis teism atsisakymas negalioja.
3. Teismas imasi nagrinti administracin byl:
1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bt apginta jo teis arba statym
saugomas interesas, skund;
2) statym nustatytais atvejais pagal prokuroro, vieojo administravimo subjekt,
organizacij ar fizini asmen pareikim dl vieojo intereso arba valstybs, savivaldybs ir
asmen teisi bei statym saugom interes gynimo;
3) pagal savivaldybi institucij, staig, tarnyb praym dl savivaldybi teisi
vieojo administravimo srityje gynimo;
4) statym nustatytais atvejais pagal vieojo administravimo subjekt praym dl
administracini gin sprendimo.

6 straipsnis. Teismas kaip vienintel teisingum vykdanti institucija

Teisingum administracinse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi vis asmen
lygybs statymui ir teismui principu, nepaisydami lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms,
socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair, veiklos ries ir pobdio, gyvenamosios
vietos ir kit aplinkybi.

7 straipsnis. Teisj ir teism nepriklausomumas

1. Vykdydami teisingum, teisjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik statym.
Teisjai ir teismai sprendia administracines bylas remdamiesi statymais ir tokiomis
slygomis, kurios nesudaro galimybi teisjus veikti i alies.
2. Valstybs valdios ir valdymo institucij, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau
Seimas) nari ir kit pareign, politini partij, politini organizacij ir asociacij ar fizini
asmen kiimasis teisjo ar teismo veikl draudiamas ir utraukia statym nustatyt
atsakomyb.

3
 3. Mitingai, piketai ir kitokie veiksmai ariau negu 75 metrai iki teismo pastato ir
teisme, kuriais siekiama paveikti teisj ar teism, laikomi kiimusi teisjo ar teismo veikl
ir yra draudiami.
4. Kai kiamasi teisingum vykdani teismo ar teisjo veikl, teismas ar teisjas turi
reaguoti statym nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Byl nagrinjimo teisme vieumas

1. Administraciniuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. teismo posdi sal
neleidiami jaunesni kaip eiolikos met asmenys, jeigu jie nra proceso dalyviai arba
liudytojai.
2. Teismo posdis gali bti udaras mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo
slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybs, tarnybos,
profesin ar komercin paslapt. Dl to teismas priima motyvuot nutart. Udarame teismo
posdyje gali bti proceso dalyviai, o reikiamais atvejais ir liudytojai, specialistai, ekspertai,
vertjai.
3. Udarame teismo posdyje byla nagrinjama laikantis vis proceso taisykli.
Teismo sprendimo rezoliucin dalis paskelbiama vieai, iskyrus atvejus, kai statymai nustato
kitaip.

9 straipsnis. Teismo proceso kalba

1. Administracini byl procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvi
kalba.
2. Dokumentai, surayti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami iversti lietuvi
kalb ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi
bti teikti usienio valstybje, nemoka lietuvi kalbos, administraciniam teismui turi bti
pateikti i dokument vertimai jam suprantam kalb arba valstybs, kurioje turi bti
teiktas dokumentas, oficialij kalb, o jeigu toje valstybje yra kelios oficialiosios kalbos,
vien i teikimo vietos oficialij kalb. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvi
kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi bti siuniami usienio valstyb, teismas iveria
juos vien i ioje dalyje nurodyt kalb.
3. Byl nagrinti teisme rengianiam teisjui ar j nagrinjaniam teismui nutarus, kita
kalba surayt dokument teismo posdyje gali iversti vertjas.
4. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis naudotis vertjo
paslaugomis. U vertjo paslaugas teismo posdio metu mokama i valstybs biudeto.

4
 10 straipsnis. Tyrimo ir betarpikumo principai
1. Prireikus teismas bylos aplinkybes, turinias reikms bylai teisingai isprsti, tiria
ex officio. Teismas nustato tokio tyrimo mast ir nra saistomas administracins bylos proceso
dalyvi praym.
2. Teismas privalo tiesiogiai itirti visus byloje esanius rodymus, iskyrus iame
statyme nustatytus atvejus.
3. Teismas savo sprendim gali pagrsti tik tais rodymais, kurie buvo itirti teismo
posdyje.
4. Teismas, priimdamas sprendim, neturi teiss sprsti klausimo dl netraukt bylos
nagrinjim asmen teisi ir pareig.
5. Proceso dalyviai baigiamj kalb metu gali remtis tik tomis aplinkybmis, kurios
buvo itirtos teismo posdyje, nagrinjant byl i esms.

11 straipsnis. Proceso operatyvumas ir ekonomikumas

1. Teismas imasi iame statyme nustatyt priemoni, kad bt ukirstas kelias vilkinti
proces, ir siekia, kad byla bt inagrinta per vien teismo posd, jeigu tai nekenkia
tinkamai inagrinti byl.
2. Proceso dalyviai privalo siningai naudotis savo procesinmis teismis ir jomis
nepiktnaudiauti, rpintis greitu bylos inagrinjimu, rpestingai ir laiku, atsivelgdami
proceso eig, pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ar
atsikirtimai.
3. Teismas ir proceso alys siekia, kad siteisjs teismo sprendimas bt vykdytas
per kiek manoma trumpesn laik ir kuo ekonomikiau.

12 straipsnis. Teisi ir pareig iaikinimas proceso dalyviams

Teismas turi iaikinti proceso dalyviams j procesines teises ir pareigas, spti dl
procesini veiksm atlikimo arba neatlikimo pasekmi ir padti iems asmenims gyvendinti
j procesines teises.

13 straipsnis. Informacini ir elektronini ryi technologij, kit technini

priemoni naudojimas teisme
1. Teismo posdio eigai, rodymams fiksuoti ir tirti teismas gali naudoti bet kokias
technines priemones.
2. Proceso alys, gyvendindamos savo procesines teises, gali daryti garso ra teismo
posdio eigai ufiksuoti. Apie darom garso ra proceso alys privalo informuoti teism.

5
 3. Kitiems asmenims teismo posdio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar
vaizdo raus ir naudoti kitas technines priemones draudiama.
4. Asmenims, paeidusiems draudim naudoti technines priemones teismo posdio
metu, taikoma statym nustatyta atsakomyb.
5. Proceso dalyvi, liudytojo, specialisto, eksperto, vertjo dalyvavimas teismo
posdiuose gali bti utikrinamas naudojant informacines ir elektronini ryi technologijas
(per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro (toliau teisingumo ministras) nustatyta tvarka naudojant ias technologijas, turi bti
utikrintas patikimas proceso dalyvi tapatybs nustatymas ir paaikinim, parodym,
klausim ir praym pateikimo objektyvumas.

14 straipsnis. Bylos mediagos vieumas

1. Inagrintos administracins bylos mediaga, iskyrus mediag t byl, kurios
buvo inagrintos udarame teismo posdyje, yra viea ir su ja gali susipainti suinteresuoti
asmenys, skaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis. Toki teis ie asmenys gyja, kai
sprendimas byloje arba nutartis nutraukti byl ar skund (praym, pareikim) palikti
nenagrint siteisja. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (toliau Seimo
kontrolierius), Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolierius (toliau vaiko teisi
apsaugos kontrolierius) ir Lietuvos Respublikos lygi galimybi kontrolierius (toliau lygi
galimybi kontrolierius) turi teis susipainti ir su neinagrintos bylos mediaga, kai tai
reikalinga vykdant j pareigas.
2. Priimdamas vieame teismo posdyje sprendim byloje arba nutart nutraukti byl
ar skund (praym, pareikim) palikti nenagrint arba gavs praym susipainti su bylos
mediaga, teismas turi teis proceso dalyvi praymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi
nustatyti, kad bylos mediaga ar jos dalis yra neviea, kai reikia apsaugoti mogaus asmens,
jo privataus gyvenimo ir nuosavybs slaptum, informacijos apie asmens sveikat
konfidencialum, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybs,
tarnybos, profesin ar komercin paslaptis. Dl tokios teismo nutarties gali bti duodamas
atskirasis skundas.
3. Nordamas susipainti su inagrintos bylos mediaga, asmuo pateikia nustatytos
formos praym, jame nurodo savo vard, pavard, gyvenamj viet ir asmens kod.
Susipainimo su inagrintos bylos mediaga tvark nustato teisingumo ministras ir Lietuvos
vyriausiasis archyvaras.

6
 15 straipsnis. Vienodos teism praktikos formavimas
1. Vienod administracini teism praktik aikinant ir taikant statymus bei kitus
teiss aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
2. Pltodamas ir utikrindamas vienod teiss aikinim ir taikym administraciniuose
teismuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuoja nacionalini, Europos
Sjungos ir tarptautini teism praktik, kitus teiss altinius, rengia teism praktikos
apibendrinimus, apvalgas, vieai skelbia informacij apie savo veikl, atlieka kitus veiksmus
pagal kompetencij.
3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse
pateikiamus statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus atsivelgia valstybs ir kitos
institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kitus teiss aktus.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas leidia biuleten. Jame skelbiama
aktuali informacija apie teism praktik, teism praktikos apibendrinimai ir apvalgos, kuri
skelbimui pritar dauguma io teismo teisj, taip pat gali bti skelbiama ir kita informacija
apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veikl, mediaga, reikminga vienodam
teiss aikinimui ir taikymui utikrinti.

16 straipsnis. Teismo sprendimo ir nutarties privalomumas

1. siteisjs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybs
institucijoms, pareignams ir tarnautojams, monms, staigoms, organizacijoms, kitiems
fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje.
2. Sprendimo ir nutarties privalomumas neatima i suinteresuot asmen teiss
kreiptis teism, kad bt apgintos teiss ir statym saugomi interesai, dl kuri ginas nra
teismo inagrintas ir isprstas.

II SKYRIUS
ADMINISTRACINI TEISM KOMPETENCIJA

17 straipsnis. Bylos, priskirtos administracini teism kompetencijai

1. Administraciniai teismai sprendia bylas dl:
1) valstybinio administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm (neveikimo)
teistumo, taip pat dl i subjekt vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus
(toliau vilkinimas atlikti veiksmus);

7
 2) savivaldybi administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm (neveikimo)
teistumo, taip pat dl i subjekt vilkinimo atlikti veiksmus;
3) alos, atsiradusios dl vieojo administravimo subjekt neteist veiksm,
atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau Civilinis kodeksas) 6.271
straipsnis);
4) mokesi, kit privalom mokjim, rinkliav sumokjimo, grinimo ar
iiekojimo, finansini sankcij taikymo, taip pat dl mokestini gin;
5) tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs tarnautojas ar pareignas;
6) Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi
dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo;
7) Seimo kontrolieriaus pareikimo dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais
nutraukimo;
8) gin tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl
kompetencijos ar statym paeidimo, iskyrus civilinius ginus, priskirtus bendrosios
kompetencijos teismams;
9) rinkim statym ir Lietuvos Respublikos referendumo statymo (toliau
Referendumo statymas) paeidimo;
10) viej staig, valstybs ar savivaldybs moni ir asociacij, turini vieojo
administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm (neveikimo) vieojo
administravimo srityje teistumo, taip pat dl i subjekt vilkinimo atlikti veiksmus;
11) bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij priimt bendro
pobdio teiss akt teistumo;
12) usieniei skund dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje ar
tokio leidimo panaikinimo, dl leidim gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dl skund dl
prieglobsio nesuteikimo ar panaikinimo;
13) savivaldybs tarybos praym pateikti ivad, ar savivaldybs tarybos narys,
savivaldybs tarybos narys meras, kuriems pradta galiojim netekimo procedra, sulau
priesaik ir (ar) nevykd (prayme nurodyt) jiems statymuose nustatyt galiojim.
2. statymu administracini teism kompetencijai gali bti priskiriamos ir kitokios
bylos.

18 straipsnis. Bylos, nepriskirtos administracini teism kompetencijai

1. Administraciniai teismai nesprendia byl, kurios yra priskirtos Konstitucinio
Teismo kompetencijai, taip pat byl, priskirt bendrosios kompetencijos arba kitiems
specializuotiems teismams.

8
 2. Administracini teism kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento,
Seimo, Seimo nari, Ministro Pirmininko, Vyriausybs, Konstitucinio Teismo, Lietuvos
Aukiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisj veiklos, kit teism teisj, taip
pat prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign ir antstoli procesini veiksm, susijusi su
teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendim vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus
ir vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus sprendim.

19 straipsnis. Administracini byl priskyrimas teismams

1. Jeigu sujungiami keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri vieni priskirtini
teismo kompetencijai, o kiti ne teismo institucij kompetencijai, visi reikalavimai turi bti
nagrinjami teisme.
2. Jeigu yra abejon ar galiojani statym kolizija dl konkretaus gino priskyrimo,
ginas nagrinjamas teisme.

20 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija

1. Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinms byloms,
nurodytoms io statymo 17 straipsnyje, iskyrus bylas, nurodytas io statymo 17 straipsnio 1
dalies 11 ir 13 punktuose.
2. Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, apygardos
administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas:
1) dl normini administracini akt, kuriuos prim teritoriniai ar savivaldybi
administravimo subjektai, teistumo;
2) pagal savivaldybi taryb praymus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra
valstybiniai administravimo subjektai;
3) pagal Vyriausybs atstovo pareikimus dl savivaldybi institucij ir j pareign
teiss akt, prietaraujani Konstitucijai ir statymams, dl statym ir Vyriausybs nutarim
(sprendim) nevykdymo, dl teiss akt ar veiksm, paeidiani gyventoj ir organizacij
teises, teistumo;
4) dl alos, atsiradusios dl valstybinio administravimo subjekt ir savivaldybi
administravimo subjekt neteist veiksm, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5) dl tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs tarnautojas ar pareignas,
jeigu Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios toki gin
sprendimo tvarkos;
6) dl Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos
kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo;

9
 7) dl Seimo kontrolieriaus pareikim dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais
nutraukimo;
8) pagal praymus, kai kyla ginai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo
administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo (io statymo 17 straipsnio
1 dalies 8 punktas);
9) pagal skundus dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba apylinks
referendumo komisijos sprendimo dl rinkj srae ar piliei, turini teis dalyvauti
referendume, srae padaryt klaid;
10) dl usieniei skund dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje
ar tokio leidimo panaikinimo, dl leidim gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dl skund
dl prieglobsio nesuteikimo ar panaikinimo;
11) pagal praymus utikrinti savivaldybi visuomenini administracini gin
komisij sprendim ir jais patvirtint taikos sutari vykdym;
TAR pastaba. 11 punktas netenka galios 2018-01-01.
12) pagal ypatingos valstybins svarbos projektus gyvendinani institucij
pareikimus dl ems pamimo visuomens poreikiams teiss akto teistumo.
3. Apygardos administracinis teismas pirmja instancija taip pat nagrinja skundus
(praymus) dl savivaldybi visuomenini administracini gin komisij, Vyriausiosios
administracini gin komisijos ir Mokestini gin komisijos prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybs, o statym nustatytais atvejais ir dl kit iankstinio gin nagrinjimo ne
teismo tvarka institucij priimt sprendim.
3 dalies redakcija nuo 2018-01-01:
3. Apygardos administracinis teismas pirmja instancija taip pat nagrinja skundus
(praymus) dl Lietuvos administracini gin komisijos, jos teritorini padalini ir
Mokestini gin komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, o statym nustatytais
atvejais ir dl kit iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt
sprendim.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmja instancija taip pat nagrinja
kitas bylas, pagal galiojanius statymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo
kompetencijai.

21 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra:
1) apeliacin instancija byloms, kurias inagrinjo administraciniai teismai kaip
pirmosios instancijos teismai;

10
 2) vienintel ir galutin instancija byloms dl normini administracini akt, kuriuos
prim centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo, taip pat io statymo
17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms;
3) galutin instancija byloms pagal skundus dl Lietuvos Respublikos vyriausiosios
rinkim komisijos sprendim ar neveikimo, iskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio
Teismo kompetencijai;
4) galutin instancija administracini byl priskyrimo kitiems administraciniams
teismams klausimais.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinja praymus dl proceso
atnaujinimo administracinse bylose, kurios ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu ar
nutartimi.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinja io statymo 17 straipsnio
1 dalies 13 punkte nurodytas bylas.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai
statym priskirtas funkcijas.

22 straipsnis. Byl rinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar

administraciniam teismui klausim sprendimas
1. Byla negali bti nutraukta arba skundas (praymas, pareikimas) paliekamas
nenagrintas vien dl tos prieasties, kad ginas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
iais atvejais byla perduodama pagal rin teismingum.
2. Bylos rin teismingum bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui
lemia teisinio santykio, i kurio kilo ginas, pobdis. Kai teisinis santykis yra mirus, bylos
rinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis)
byloje vyrauja.
3. Kai administraciniam teismui kyla abejoni, ar byla teisminga bendrosios
kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rinio teismingumo klausimus raytinio
proceso tvarka isprendia speciali teisj kolegija, kuri sudaro Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas ir po vien i teism pirminink paskirt teisj.
4. Administracinis teismas motyvuot nutart dl bylos rinio teismingumo klausim
sprendimo paduoda per Lietuvos vyriausij administracin teism.
5. io straipsnio 3 dalyje nurodytos specialios teisj kolegijos posdiams
pirmininkauja Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas. Specialios
teisj kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos nari bals dauguma;

11
jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia specialios teisj kolegijos posdio pirmininko
balsas. Nutartis dl bylos rinio teismingumo klausim sprendimo yra galutin ir
neskundiama.
6. Isprendus bylos rinio teismingumo klausim, byla kompetentingam j nagrinti
teismui isiuniama per tris darbo dienas nuo specialios teisj kolegijos nutarties primimo
dienos. Be to, speciali teisj kolegija turi teis pareiktus reikalavimus iskirti atskiras
bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrintinas bylas.
7. Kai dl bylos rinio teismingumo speciali teisj kolegij kreipsi byl
nagrinjantis apeliacins instancijos teismas ir speciali teisj kolegija konstatavo bylos
rinio teismingumo taisykli paeidim, pirmosios instancijos teism sprendimai, kuriais
ginas isprstas i esms, netenka teisins galios ir byla pagal rin teismingum
perduodama nagrinti bendrosios kompetencijos teismui.
8. Kai byla administraciniam teismui perduodama i bendrosios kompetencijos teismo,
administracinis teismas nustato dalyvaujani byloje asmen procesin padt ir prireikus
imasi priemoni procesini dokument trkumams paalinti.

III SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS DL SKUND (PRAYM, PAREIKIM)

23 straipsnis. Teis paduoti skund (praym, pareikim)

1. Skund (praym) dl vieojo administravimo subjekto priimto teiss akto ar
veiksmo (neveikimo), taip pat dl vieojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus
turi teis paduoti asmenys, taip pat kiti vieojo administravimo subjektai, skaitant valstybs
tarnautojus ir pareignus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra
paeisti.
2. Su praymais administracini gin komisij arba administracin teism kreipiasi
vieojo administravimo subjektai, o su skundais kiti asmenys. Dl rinkliav iiekojimo
paslaugas teikianios organizacijos kreipiasi administracini gin komisij arba
administracin teism su praymais.
3. io statymo 17 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktuose, 20 straipsnio 2 dalies 3 ir
12 punktuose, 32 ir 55 straipsniuose, 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kitais statymuose
nustatytais atvejais administracin teism kreipiamasi su pareikimais. Kiti statymai gali
nustatyti ir kitas kreipimosi formas.
4. Su skundu (praymu, pareikimu) administracin teism tiesiogiai kreipiamasi io
statymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.

12
 5. io statymo nustatytais atvejais skundas (praymas, pareikimas) pirmiausia turi
bti paduodamas administracini gin komisijai ar kitai iankstinio gin nagrinjimo ne
teismo tvarka institucijai.
6. Kitais atvejais skundas (praymas, pareikimas) gali bti paduodamas pasirinktinai:
administracini gin komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.
7. Skundas (praymas, pareikimas) gali bti siuniamas patu, iskyrus io statymo
20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginus, ir
elektronine forma elektronini ryi priemonmis. Jeigu skundas (praymas, pareikimas)
siuniamas faksimiliniu laiku arba kitomis elektronini ryi priemonmis (iskyrus atvejus,
kai asmens tapatyb patvirtinama Lietuvos Respublikos teism statyme (toliau Teism
statymas) nustatytais bdais), ne vliau kaip per tris kalendorines dienas turi bti pateiktas
skundo (praymo, pareikimo) originalas.

24 straipsnis. Skundo (praymo, pareikimo) forma ir turinys

1. Skundai (praymai, pareikimai) administracini gin komisijai arba
administraciniam teismui paduodami ratu. Skundai (praymai, pareikimai) gali bti
elektronins formos ir paduodami elektronini ryi priemonmis. Skundo (praymo,
pareikimo) padavimo elektronini ryi priemonmis tvark ir skundo (praymo,
pareikimo) form nustato teisingumo ministras.
2. Skunde (prayme, pareikime) turi bti nurodyta:
1) administracini gin komisijos arba teismo, kuriam skundas (praymas,
pareikimas) paduodamas, pavadinimas;
2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta
(buvein), jeigu pareikjas turi, ir elektroninio pato adresas, telefono, fakso numeriai ar
kit elektronini ryi priemoni adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavard ir
adresas, jeigu inoma, atstovo elektroninio pato adresas, telefono, fakso numeriai ar kit
elektronini ryi priemoni adresai;
3) pageidavimai dl atsiliepimo skund (praym, pareikim), teismo sprendimo,
kit procesini dokument gavimo elektronini ryi priemonmis;
4) vieojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teiss aktas arba veiksmai
(neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundiami, pavadinimas (vardas, pavard),
buvein (gyvenamoji vieta), jeigu inoma, ir vieojo administravimo subjekto ar kito
asmens elektroninio pato adresas, telefono ir fakso numeriai, kit elektronini ryi
priemoni adresai;

13
 5) treij suinteresuot asmen vardai, pavards (pavadinimai), asmens kodai (kodai,
jeigu inoma), gyvenamosios vietos (buveins), jeigu inoma, ir elektroninio pato adresai,
telefono ir fakso numeriai, kit elektronini ryi priemoni adresai;
6) konkretus skundiamas veiksmas (neveikimas) ar teiss aktas, jo vykdymo
(primimo) data;
7) aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavim, ir tai patvirtinantys
rodymai, liudytoj pavards, vardai ir gyvenamosios vietos, kit rodym buvimo vieta;
8) pareikjo reikalavimas;
9) pareikjo pageidavimas dl bylos nagrinjimo raytinio proceso tvarka;
10) pridedam dokument sraas;
11) skundo (praymo, pareikimo) suraymo vieta ir data.
3. Skund (praym, pareikim) pasirao pareikjas ar jo atstovas. Paduodant skund
(praym, pareikim) elektronini ryi priemonmis io straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka,
laikoma, kad skundas (praymas, pareikimas) yra pasiraytas. Prie atstovo paduodamo
skundo (praymo, pareikimo) turi bti pridedamas galiojimas ar kitoks dokumentas,
patvirtinantis atstovo galiojimus.
4. Kai skundas (praymas, pareikimas) administraciniam teismui paduodamas
elektronini ryi priemonmis, asmens tapatyb patvirtinama Teism statyme nustatytais
bdais. Paduodant skund (praym, pareikim) administracini gin komisijai elektronini
ryi priemonmis, asmens tapatyb patvirtinama pasiraant saugiu elektroniniu parau.

25 straipsnis. Skundo (praymo, pareikimo) priedai

1. Prie skundo (praymo, pareikimo) pridedami ie priedai: skundiamas aktas; jeigu
skundas (praymas, pareikimas) buvo nagrintas administracini gin komisijoje ar kitoje
iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijoje, tos administracini gin
komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu btina, dokumentas, patvirtinantis reikalavim ar
prietaravim skundiamai institucijai, staigai teikimo dat; dokumentai ir kiti rodymai,
kuriais pareikjas grindia savo reikalavimus. Kai skundas (praymas, pareikimas)
paduodamas elektronini ryi priemonmis, prie jo turi bti pridedamos ir pried
skaitmenins kopijos. Elektronins formos skundai (praymai, pareikimai) ir prie j
pridedam pried skaitmenins kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka.
2. Iskyrus io statymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (praymo,
pareikimo) turi bti pridedamas yminio mokesio kvitas arba motyvuotas praymas atleisti
nuo yminio mokesio.

14
 3. Skundo (praymo, pareikimo) su priedais egzempliori (kopij) turi bti tiek, kad
juos bt galima teikti kiekvienai proceso aliai ir dar likt egzempliorius teisme, iskyrus
atvejus, kai skundas (praymas, pareikimas) paduodamas elektronini ryi priemonmis.

IV SKYRIUS
IANKSTINIS SKUND (PRAYM, PAREIKIM) NAGRINJIMAS NE
TEISMO TVARKA

26 straipsnis. Iankstinis gin nagrinjimas ne teismo tvarka

1. Prie kreipiantis administracin teism, vieojo administravimo subjekt priimti
individuals teiss aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali bti, o
statym nustatytais atvejais turi bti ginijami kreipiantis iankstinio gin nagrinjimo
ne teismo tvarka institucij.
2. Paduodant skund (praym, pareikim) nagrinti ne teismo tvarka, jo forma ir
turinys turi atitikti io statymo 24 straipsnyje (iskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punkt)
nustatytus reikalavimus.

27 straipsnis. Administracini gin komisijos, j sudarymo ir darbo tvarka

1. Jeigu statymai nenustato kitaip, administracinius ginus ne teismo tvarka nagrinja
savivaldybi visuomenins administracini gin komisijos ir Vyriausioji administracini
gin komisija.
1 dalies redakcija nuo 2018-01-01:
1. Jeigu statymai nenustato kitaip, administracinius ginus ne teismo tvarka nagrinja
Lietuvos administracini gin komisija ir jos teritoriniai padaliniai.
2. Administracini gin komisij sudarymo tvark, j kompetencij, darbo principus
ir skund (praym) nagrinjimo administracini gin komisijose tvark nustato atskiras
statymas.
2 dalies redakcija nuo 2018-01-01:
2. Lietuvos administracini gin komisijos ir jos teritorini padalini sudarymo

tvark, j kompetencij, darbo principus ir skund (praym) nagrinjimo Lietuvos

administracini gin komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvark nustato atskiras
statymas.
3. Mokesi administravimo subjekt sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesi,
kit privalom mokjim klausimais, iskyrus mokestinius ginus, skundiami io statymo
nustatyta tvarka. Btin iankstin mokestini gin nagrinjim ne teismo tvarka nustato
mokesi statymai.

15
 4. Atskiroms administracini gin kategorijoms statymai gali nustatyti ir kitas
iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijas.

V SKYRIUS
PAGRINDINS SKUND (PRAYM, PAREIKIM) PADAVIMO
ADMINISTRACINIAM TEISMUI TAISYKLS

28 straipsnis. Skundo (praymo, pareikimo) padavimas administraciniam

teismui dl administracini gin komisijos ar kitos iankstinio
gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo
1. Administracini gin komisijos ar kitos iankstinio gin nagrinjimo ne teismo
tvarka institucijos sprendim, priimt inagrinjus administracin gin ne teismo tvarka,
administraciniam teismui gali sksti gino alis, nesutinkanti su administracini gin
komisijos ar kitos iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.
Tokiu atveju administracin teism galima kreiptis per vien mnes nuo sprendimo gavimo
dienos, jeigu statymai nenustato kitaip.
2. Tais atvejais, kai administracini gin komisija ar kita iankstinio gin
nagrinjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (praymo, pareikimo)
neinagrinja, io statymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skund (praym,
pareikim) dl paeistos teiss gali paduoti administraciniam teismui per du mnesius nuo
dienos, iki kurios turjo bti priimtas sprendimas.
3. Apskundus administracini gin komisijos ar kitos iankstinio gin nagrinjimo
ne teismo tvarka institucijos sprendim, gino ali procesin padtis nesikeiia.

29 straipsnis. Kiti skund (praym, pareikim) padavimo administraciniam

teismui terminai
1. Jeigu specialus statymas nenustato kitaip, skundas (praymas, pareikimas)
administraciniam teismui paduodamas per vien mnes nuo skundiamo teiss akto
paskelbimo arba individualaus teiss akto ar praneimo apie veiksm (atsisakym atlikti
veiksmus) teikimo suinteresuotai aliai dienos.
2. Jeigu vieojo administravimo subjektas nevykdo savo pareig arba vilkina klausimo
nagrinjim ir nustatytu laiku jo neisprendia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus)
gali bti apskstas per du mnesius nuo dienos, kai baigiasi statymo ar kito teiss akto
nustatytas klausimo isprendimo laikas.

16
 3. Terminai pareikimams (praymams), kuriuose praoma itirti normini
administracini teiss akt teistum, administraciniam teismui paduoti nenustatomi.

30 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas

1. Pareikjo praymu administracinis teismas skundo (praymo, pareikimo)
padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas praleistas dl svarbios
prieasties ir nra aplinkybi, nurodyt io statymo 33 straipsnio 2 dalies 18 punktuose.
Skundo (praymo, pareikimo) padavimo terminas negali bti atnaujintas, jeigu nuo
skundiamo teiss akto primimo ar veiksmo atlikimo arba nuo statymo ar kito teiss akto
nustatyto klausimo isprendimo termino pasibaigimo prajo daugiau kaip deimt met,
iskyrus atvejus, kai siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi
su teiss akto primimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
2. Prayme atnaujinti termin nurodomos termino praleidimo prieastys ir pateikiami
jas patvirtinantys rodymai. Kartu su praymu atnaujinti termin administraciniam teismui turi
bti paduotas skundas (praymas, pareikimas). Kai praymas atnaujinti termin paduodamas
elektronini ryi priemonmis, skundas (praymas, pareikimas) taip pat paduodamas
elektronini ryi priemonmis.
3. Praym atnaujinti termin skundui (praymui, pareikimui) paduoti inagrinja ir
nutart priima teismo pirmininkas, teisjas ar teismo pirmininko sudaryta teisj kolegija
raytinio proceso tvarka per septynias darbo dienas nuo praymo teismui su prieastis
patvirtinaniais rodymais pateikimo. Kai teismo pirmininkas, teisjas ar teismo pirmininko
sudaryta teisj kolegija mano, kad dl praymo atnaujinti termin skundui (praymui,
pareikimui) paduoti yra btina gauti suinteresuot asmen nuomon, toks praymas turi bti
inagrintas per deimt darbo dien nuo jo gavimo. iuo atveju apie praymo atnaujinti
termin skundui (praymui, pareikimui) paduoti nagrinjim praneama suinteresuotiems
asmenims ir nurodomas terminas, per kur jie turi pateikti nuomon. Dl nutarties, kuria
atsisakoma atnaujinti praleist termin skundui (praymui, pareikimui) paduoti, pareikjas
gali duoti atskirj skund. siteisjus nutariai atsisakyti atnaujinti praleist termin skundui
(praymui, pareikimui) paduoti, skundas (praymas, pareikimas) grinamas pareikjui.
4. Atnaujins skundo (praymo, pareikimo) padavimo termin, administracinis
teismas ta paia nutartimi isprendia skundo (praymo, pareikimo) primimo klausim ir io
statymo nustatyta tvarka sprendia byl i esms.

31 straipsnis. Teritorinis administracini byl teismingumas

17
 1. Skundas (praymas, pareikimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio
veikimo teritorijoje yra atsakovo buvein (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstyb
arba savivaldyb, tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui
atstovaujanios institucijos buvein. Jeigu vieojo administravimo subjekto, jo teritorinio
padalinio, teritorinio vieojo administravimo subjekto arba pareigno, veikianio Lietuvos
Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teistumas buvo
patikrintas (nagrinjamas) auktesniojo pagal pavaldum vieojo administravimo subjekto ir
(arba) kitos iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (praymas,
pareikimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to vieojo administravimo subjekto,
jo teritorinio padalinio, teritorinio vieojo administravimo subjekto arba pareigno, kurio
administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teistumas buvo tikrinamas (nagrinjamas),
buveins viet.
2. Bylose dl alos, atsiradusios dl vieojo administravimo subjekt neteist
veiksm, atlyginimo, bylose dl pensij skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dl
negalij teisi gynimo, pareikjo pasirinkimu skundas (praymas) administraciniam
teismui gali bti paduodamas pagal io straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal
pareikjo gyvenamj (buveins) viet. Tarnybiniuose ginuose pareikjo pasirinkimu
skundas (praymas) gali bti paduodamas pagal io straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles
arba pagal viet, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turjo bti atliekama.
3. Kai byloje yra keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri vieni pagal io statymo
20 straipsnio 4 dal priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti kit
apygard administraciniams teismams, skundas (praymas, pareikimas) turi bti paduodamas
Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susij
reikalavimai, kurie gali bti nagrinjami skirting apygard administraciniuose teismuose,
skundas (praymas, pareikimas) administraciniam teismui paduodamas pareikjo
pasirinkimu.
4. Skundas (praymas, pareikimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems
ne toje paioje vietoje, paduodamas pagal vieno i atsakov buvein pareikjo pasirinkimu.
Jeigu dl vieno i atsakov byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui
pagal io statymo 20 straipsnio 4 dal, skundas (praymas, pareikimas) paduodamas Vilniaus
apygardos administraciniam teismui.
32 straipsnis. Seimo kontrolieriaus pareikimas
Kai dl pilieio skundo pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statym
(toliau Seimo kontrolieri statymas) administracin teism kreipiasi Seimo kontrolierius,

18
jo pareikimas turi atitikti io statymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 25 straipsnio 3 dalyje
nustatytus reikalavimus.

33 straipsnis. Skundo (praymo, pareikimo) primimas

1. Gavus teisme skund (praym, pareikim), administracinio teismo pirmininkas ar
teisjas jo primimo klausim isprendia ne vliau kaip per septynias darbo dienas. Kai
sprendiamas skundo (praymo, pareikimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir io
statymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka praneama suinteresuotiems asmenims,
administracinio teismo pirmininkas ar teisjas skundo (praymo, pareikimo) primimo
klausim isprendia ne vliau kaip per deimt darbo dien. Jeigu skundas (praymas,
pareikimas) neatitinka io statymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatyt
reikalavim, nutartimi nustatomas terminas trkumams paalinti. Jeigu per teismo nustatyt
termin trkumai paalinami, skundas (praymas, pareikimas) laikomas paduotu pradinio jo
padavimo teismui dien. Jeigu per teismo nustatyt termin trkumai nepaalinami, skundas
(praymas, pareikimas) laikomas nepaduotu ir teisjo nutartimi grinamas pareikjui. Dl
nutarties grinti skund (praym, pareikim) pareikjui gali bti paduodamas atskirasis
skundas.
2. Administracinio teismo pirmininkas ar teisjas motyvuota nutartimi atsisako priimti
skund (praym, pareikim), jeigu:
1) skundas (praymas, pareikimas) nenagrintinas teism io statymo nustatyta
tvarka;
2) byla nepriskirtina tam teismui;
3) pareikjas nesilaik tai byl kategorijai statym nustatytos bylos iankstinio
nagrinjimo ne per teism tvarkos;
4) yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai gino ali, dl to
paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareikjo skundo (praymo,
pareikimo) atsisakym ar patvirtinti gino ali taikos sutart;
5) yra priimtas Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendimas, kuriuo
isprstas ginas tarp t pai gino ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba
Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendimas patvirtinti gino ali taikos sutart
ir is sprendimas nebuvo apskstas per statymuose nustatyt termin;
5 punkto redakcija nuo 2018-01-01:
5) yra priimtas Lietuvos administracini gin komisijos, jos teritorinio padalinio

sprendimas, kuriuo isprstas ginas tarp t pai gino ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu
pagrindu, arba Lietuvos administracini gin komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas

19
patvirtinti gino ali taikos sutart ir is sprendimas nebuvo apskstas per statymuose
nustatyt termin;
6) teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai gino ali, dl to paties dalyko ir tuo
paiu pagrindu;
7) skund (praym, pareikim) paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
8) skund (praym, pareikim) suinteresuoto asmens vardu paduoda negaliotas vesti
byl asmuo;
9) skundas (praymas, pareikimas) paduotas praleidus nustatyt skundo (praymo,
pareikimo) padavimo termin ir is terminas neatnaujinamas.
3. Nutartyje atsisakyti priimti skund (praym, pareikim) teismo pirmininkas ar
teisjas privalo nurodyti, koki institucij reikia pareikjui kreiptis, jeigu byla nenagrintina
teismo, arba kaip paalinti aplinkybes, kliudanias priimti skund (praym, pareikim).
Nutartyje taip pat turi bti nurodymas grinti ymin mokest tais atvejais, kai paduodant
skund (praym, pareikim) toks mokestis buvo sumoktas. Teismo pirmininko ar teisjo
nutarties atsisakyti priimti skund (praym, pareikim) patvirtinta kopija (nuoraas,
skaitmenin kopija) ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties primimo pareikjui
teikiamas arba pasiuniamas patu arba elektronini ryi priemonmis, jeigu skundas
(praymas, pareikimas) paduotas elektronini ryi priemonmis ar pareikjas skunde
(prayme, pareikime) nurod pageidaujs dokumentus gauti elektronini ryi priemonmis.
Dl teismo pirmininko ar teisjo nutarties atsisakyti priimti skund (praym, pareikim) gali
bti duodamas atskirasis skundas. siteisjus nutariai atsisakyti priimti skund (praym,
pareikim), skundas (praymas, pareikimas) grinamas pareikjui, iskyrus atvejus, kai
skundas (praymas, pareikimas) buvo paduotas elektronini ryi priemonmis.
4. Teismo atsisakymas priimti skund (praym, pareikim) nekliudo vl kreiptis
teism su tuo paiu skundu (praymu, pareikimu), jeigu yra paalintos arba inyko
aplinkybs, kliudiusios priimti skund (praym, pareikim).
5. Jeigu skunde (prayme, pareikime) pareikjas nenurodo atsakovo ar treiojo
suinteresuoto asmens arba nurodo ne t atsakov ar treij suinteresuot asmen, arba nurodo
asmenis, su kuri teismis ar pareigomis ginas nesusijs, taiau skunde (prayme,
pareikime) pakankamai aikiai suformuluoja gino dalyk (nurodo skundiam teiss akt,
veiksm (neveikim) ar vilkinim atlikti veiksmus) ir vieojo administravimo subjekt ar kit
asmen, dl kurio priimto teiss akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus
paduodamas skundas (praymas, pareikimas), teismo pirmininkas ar teisjas nutartimi gali
paalinti iuos trkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skund (praym,
pareikim), kurioje nurodoma, kas administracins bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir

20
(ar) treiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dl proceso alies pakeitimo tinkama
teismas nusprendia teismo posdio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prayme,
pareikime) pareikjas nenurodo valstybs atstovo arba nurodo ne t valstybs atstov,
teismo pirmininkas ar teisjas paalina iuos trkumus, nutartyje priimti skund (praym,
pareikim) nurodydamas, kas yra valstybs atstovas.

VI SKYRIUS
BYLOS NAGRINJIMO ILAIDOS

34 straipsnis. yminis mokestis

Skundai (praymai, pareikimai) administraciniuose teismuose priimami ir
nagrinjami tik po to, kai sumokamas statymo nustatytas yminis mokestis, iskyrus io
statymo nustatytus atvejus.

35 straipsnis. yminio mokesio dydis

1. Administracinse bylose u kiekvien skund (praym, pareikim), nepaisant to,
kiek jame keliama reikalavim, mokamas 30 eur yminis mokestis, iskyrus iimtis,
nurodytas io statymo 36 ir 37 straipsniuose.
2. U apeliacin skund dl teismo sprendimo mokamas 15 eur yminis mokestis.
3. iame straipsnyje nurodytus skundus (praymus, pareikimus) paduodant teismui
tik elektronini ryi priemonmis, mokama 75 procentai u atitinkam skund (praym,
pareikim) moktinos yminio mokesio sumos.

36 straipsnis. Neapmokestinami skundai (praymai, pareikimai)

1. yminiu mokesiu neapmokestinami skundai (praymai, pareikimai) dl:
1) vieojo administravimo subjekt vilkinimo atlikti veiksmus;
2) pensij skyrimo ar atsisakymo jas skirti;
3) rinkim statym ir Referendumo statymo paeidim;
4) valstybs tarnautoj ir pareign kreipimsi, kai tai susij su tarnybos teisiniais
santykiais;
5) mokesi administratori ir j pareign kreipimsi dl mokesi ir kit mok
biudet iiekojimo, taip pat j kreipimsi dl mokestini gin; pareign kreipimsi dl
rinkliav iiekojimo;

21
 6) valstybs ir savivaldybs kontrols pareign kreipimsi dl neteistai gaut
pajam ir neteistai panaudot dotacij, subsidij bei asignavim iiekojimo valstybs ar
savivaldybi biudetus;
7) prokuror, vieojo administravimo subjekt, organizacij ar fizini asmen
kreipimsi statym nustatytais atvejais dl vieojo intereso arba valstybs, savivaldybs ir
asmen teisi bei statym saugom interes gynimo;
8) Seimo kontrolieri kreipimsi pagal Seimo kontrolieri statym;
9) Vyriausybs atstovo kreipimosi dl savivaldybi institucij, staig, tarnyb priimt
teiss akt ir tarnautoj neteist veiksm;
10) alos, atsiradusios dl vieojo administravimo subjekt neteist veiksm,
atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
11) ivad, ar savivaldybs tarybos narys, savivaldybs tarybos narys meras,
kuriems pradta galiojim netekimo procedra, sulau priesaik ir (ar) nevykd (prayme
nurodyt) jiems statymuose nustatyt galiojim, pateikimo.
2. yminiu mokesiu neapmokestinami ir kiti vieojo administravimo subjekt
kreipimaisi administracin teism, kurie tiesiogiai susij su j atliekamomis vieojo
administravimo funkcijomis.
3. yminiu mokesiu neapmokestinami ir proceso ali atskirieji skundai, taip pat
apeliaciniai skundai dl administracini teism sprendim dl io straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodyt skund (praym, pareikim), taip pat io statymo 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodyt subjekt pareikimai itirti norminio administracinio akto ar kito bendro pobdio
teiss akto teistum.
4. Teismas turi teis pareikalauti i asmen, kurie piktnaudiauja teismins gynybos
teise (tai yra kreipiasi teism be rimto pagrindo arba daniau kaip vien kart per mnes),
sumokti ymin mokest.

37 straipsnis. Atleidimas nuo yminio mokesio

Administracinis teismas, atsivelgdamas turtin fizinio asmens ar fizini asmen
grups padt, gali visikai ar i dalies atleisti juos nuo yminio mokesio mokjimo.
Praymas atleisti fizin asmen nuo yminio mokesio mokjimo turi bti motyvuotas ir
pagrstas rodymais.

38 straipsnis. yminio mokesio grinimas

1. Sumoktas yminis mokestis arba jo dalis grinami:
1) kai sumokta daugiau yminio mokesio, negu reikia pagal statym;

22
 2) kai pareikjas skund (praym, pareikim) atsiima;
3) kai atsisakoma priimti skund (praym, pareikim) arba jie grinami pareikjui;
4) byl nutraukus, kai ji nenagrintina teisme arba kai pareikjas nesilaik tos
kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio sprendimo ne per teism tvarkos ir
nebegalima ia tvarka pasinaudoti;
5) skund (praym, pareikim) palikus nenagrint, kai pareikjas nesilaik tos
kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio nagrinjimo ne per teism tvarkos ir dar
galima ia tvarka pasinaudoti;
6) skund (praym, pareikim) palikus nenagrint, kai skund (praym,
pareikim) pateik neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba negaliotas vesti byl asmuo;
7) kai atsisakoma priimti teismui paduot apeliacin skund;
8) kai yminis mokestis sumoktas u skund (praym, pareikim), kuris yminiu
mokesiu neapmokestinamas.
2. Jeigu teismas nutartimi patvirtina gino ali sudaryt taikos sutart, grinama
50 procent sumokto yminio mokesio.
3. ymin mokest grina Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos
finans ministerijos, remdamasi teismo ar teisjo nutartimi, jeigu pareikimas dl yminio
mokesio grinimo paduotas teismui ne vliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kuri
priimta teisjo nutartis atsisakyti priimti skund (praym, pareikim) ar j grinti, taip pat
teismo nutartis nutraukti byl ar skund (praym, pareikim) palikti nenagrint. Jeigu
grinamas permoktas yminis mokestis arba yminis mokestis, sumoktas u skund
(praym, pareikim), kuris yminiu mokesiu neapmokestinamas, is terminas
skaiiuojamas nuo teismo sprendimo ar nutarties siteisjimo dienos.

39 straipsnis. Kitos bylos nagrinjimo ilaidos

1. Prie bylos nagrinjimo ilaid priskiriamos:
1) sumos, imoktos liudytojams, vertjams, specialistams, ekspertams ir ekspert
organizacijoms;
2) ilaidos advokato ar advokato padjjo teisinms paslaugoms apmokti (ilaidos u
advokato ar advokato padjjo konsultacijas, pagalb rengiant bei paduodant procesinius
dokumentus ir dalyvaujant nagrinjant byl teisme);
3) kitos btinos ir pagrstos ilaidos, nesusijusios su teisini paslaug teikimu proceso
aliai.

23
 2. Liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspert organizacijoms imoktinoms
sumoms laikyti ir iiekoti kiekvienam teismui atidaroma specialioji sskaita banke pagal
teismo buvimo viet.
3. Sumas, imoktinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspert
organizacijoms, i anksto moka ta proceso alis, kuri pareik praym ikviesti liudytojus,
specialistus ar ekspertus.
4. Jeigu nurodytus praymus pareik abi proceso alys arba jeigu liudytojai,
specialistai ir ekspertai aukiami ar ekspertiz daroma teismo iniciatyva, reikalaujamas sumas
moka proceso alys lygiomis dalimis.
5. Nurodytos sumos mokamos teismo specialij sskait. Administracinis teismas,
atsivelgdamas turtin fizinio asmens ar fizini asmen grups padt, gali visikai ar i
dalies atleisti juos nuo iame straipsnyje nurodyt sum mokjimo teismo specialij
sskait. Praymas atleisti nuo toki sum mokjimo turi bti motyvuotas ir pagrstas
rodymais. Nuo iame straipsnyje nurodyt sum mokjimo gali bti atleidiama ir
nukentjusioji alis.
6. Sumas, priklausanias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas imoka,
jiems atlikus savo pareigas, i teismo specialiosios sskaitos, o vertjams i tam skirt
biudeto l.
7. Proceso ali nemoktos sumos, imoktinos kaip bylos nagrinjimo ilaidos,
priteisiamos mokti teismo specialij sskait i proceso alies, kurios nenaudai priimtas
sprendimas, arba i proceso ali proporcingai patenkint ir atmest reikalavim dydiui.
8. io straipsnio nuostatos netaikomos nagrinjant io statymo 21 straipsnio 3 dalyje
nurodytas bylas. io statymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytose bylose sumas, priklausanias
liudytojams, specialistams, ekspertams ir vertjams, teismas imoka, jiems atlikus savo
pareigas, i teismui skirt valstybs biudeto l.

40 straipsnis. Proceso ali ilaid atlyginimas

1. Proceso alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teis gauti i kitos proceso
alies savo ilaid atlyginim.
2. Pareikjo teis reikalauti ilaid atlyginimo ilieka ir tuo atveju, kai pareikjas
atsisako skundo (praymo, pareikimo) dl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavim
padavus skund (praym, pareikim) teismui.
3. Kai inagrinjus byl yra patenkinamos ar apginamos treij suinteresuot asmen
teiss, ie asmenys turi tokias paias teises ilaid atlyginim, kaip ir proceso alis, kurios
naudai priimtas sprendimas.

24
 4. Teismas gali nukrypti nuo io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyt bylinjimosi
ilaid paskirstymo taisykli, atsivelgdamas tai, ar proceso ali procesinis elgesys buvo
tinkamas, ir vertins gino kilimo ir kitas prieastis, dl kuri susidar bylinjimosi ilaidos.
Proceso alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji siningai naudojosi
procesinmis teismis ir siningai atliko procesines pareigas.
5. Proceso alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teis reikalauti atlyginti jai
ilaidas advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti. Kit atstov pagal pavedim
pagalbai apmokti patirtos ilaidos atlyginamos, jeigu teismas pripasta, kad jos buvo btinos
ir pagrstos ir jos nra susijusios su teisini paslaug teikimu proceso aliai. Atstovavimo
ilaid atlyginimo klausimas sprendiamas Civilinio proceso kodekso ir kit teiss akt
nustatyta tvarka.
6. Jeigu gino alys, sudarydamos taikos sutart, nenustat bylinjimosi ilaid
paskirstymo tvarkos, teismas klausim isprendia pagal io straipsnio nuostatas.
7. Nagrinjant io statymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytas bylas, proceso ali
turtos ilaidos neatlyginamos.

41 straipsnis. Sprendimo dl ilaid atlyginimo primimas

1. Dl ilaid atlyginimo suinteresuota proceso alis teismui pateikia praym ratu su
ilaid apskaiiavimu ir pagrindimu. Praymai dl ilaid atlyginimo, nepaduoti teismui iki
bylos nagrinjimo i esms pabaigos, turi bti paduoti teismui ne vliau kaip per keturiolika
kalendorini dien nuo sprendimo siteisjimo dienos.
2. Iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos administraciniame teisme pateiktus
praymus dl ilaid atlyginimo teismas inagrinja priimdamas sprendim dl
administracins bylos. Kitais atvejais praym dl ilaid atlyginimo teismas inagrinja
paprastai raytinio proceso tvarka priimdamas nutart.
3. Pirmosios instancijos teismo nutartis dl ilaid atlyginimo per septynias
kalendorines dienas nuo paskelbimo gali bti skundiama Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui.

42 straipsnis. Valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaid atlyginimo

valstybei tvarka
1. Jeigu proceso aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybs
garantuojama teisin pagalba, teismas savo iniciatyva, gavs i valstybs garantuojamos
teisins pagalbos teikim organizuojanios institucijos duomenis apie apskaiiuotas teisins
pagalbos ilaidas, isprendia valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaid atlyginimo

25
valstybei klausim, mutatis mutandis taikydamas io statymo 40 ir 41 straipsni nuostatas,
reglamentuojanias ilaid atlyginim.
2. Jeigu valstybs garantuojamos teisins pagalbos ilaid atlyginimo klausimas
nebuvo isprstas priimant sprendim inagrinjus byl i esms, valstybs garantuojamos
teisins pagalbos teikim organizuojanti institucija turi teis ne vliau kaip per keturiolika
kalendorini dien nuo io sprendimo siteisjimo pateikti teismui praym dl valstybs
garantuojamos teisins pagalbos ilaid atlyginimo valstybei. praym teismas inagrinja
io statymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

VII SKYRIUS
TEISMO SUDTIS. TEISJO IR KIT ASMEN NUALINIMAS

43 straipsnis. Administracinio teismo sudtis

1. Administraciniuose teismuose bylas, nurodytas io statymo 17 straipsnio 1 dalies 3,
4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dl vieojo administravimo subjekt
sprendim, susijusi su valstybs garantuojamos teisins pagalbos teikimu, bylas dl
administracini gin komisij ir kit kolegiali iankstinio gin nagrinjimo ne teismo
tvarka institucij priimt sprendim, taip pat io statymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais
atvejais nagrinja vienas teisjas, kitas bylas trij teisj kolegija. Tam tikrais atvejais
teismo pirmininko nutartimi gali bti sudaroma teisj kolegija nagrinti ir toms byloms,
kurioms nustatytas vienasmenis nagrinjimas.
2. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinja trij teisj
kolegija. io statymo nustatytais atvejais bylas Lietuvos vyriausiajame administraciniame
teisme gali nagrinti vienas teisjas. Teismo pirmininko nutartimi gali bti sudaroma trij
teisj kolegija nagrinti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinjimas.
Sudtingoms byloms nagrinti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos silymu gali bti
sudaroma iplstin penki arba septyni teisj kolegija arba byla gali bti perduota
nagrinti teismo plenarinei sesijai. Teismo plenarins sesijos posdis yra teistas, jeigu jame
dalyvauja ne maiau kaip du tredaliai teismo teisj.
3. io statymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytas bylas nagrinja Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo penki teisj kolegija.
4. Teisj kolegijos narius, jos pirminink ir teisj pranej skiria administracinio
teismo pirmininkas ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.
5. Teisjas, dalyvavs nagrinjant administracin byl ir priimant joje sprendim
(nutart) isprendiant byl i esms (iskyrus nutartis, priimtas sprendiant skundo (praymo,

26
pareikimo) primimo klausim), negali dalyvauti nagrinjant t byl nei apeliacins
instancijos teisme, nei pakartotinai j nagrinjant pirmosios instancijos teisme. i taisykl
netaikoma, kai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sudaroma iplstin teisj
kolegija arba byla perduodama nagrinti teismo plenarinei sesijai.
6. Bylas posdiui rengia ir atskirus procesinius veiksmus atlieka vienas teisjas
teismo vardu. Klausimus, kuriuos teisjas turi teis isprsti vienas, taip pat gali sprsti teisj
kolegija arba teismo plenarin sesija.

44 straipsnis. Teisjo ir kit asmen nualinimas

1. Teisjas, teismo posdi sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertjas negali
dalyvauti nagrinjant byl ir turi nedelsdami nusialinti arba bti nualinami, jeigu jie patys
tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitoki aplinkybi, kurios kelia
abejoni i asmen nealikumu.
2. Teisjas negali dalyvauti nagrinjant byl:
1) jeigu jis anksiau nagrinjant t byl dalyvavo kaip liudytojas, specialistas,
ekspertas, vertjas, atstovas, prokuroras, teismo posdi sekretorius;
2) jeigu jis yra proceso ali, kit proceso dalyvi ar kolegijos teisj giminaitis;
3) jeigu jis pats arba jo giminaiiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos
baigtimi arba jeigu yra kitoki aplinkybi, kurios kelia abejoni jo nealikumu.
3. io straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti nualinimo pagrindai taip pat
taikomi specialistui, ekspertui, vertjui ir teismo posdio sekretoriui. Ekspertas, be to, negali
dalyvauti nagrinjant byl:
1) jeigu jis pagal tarnyb ar kitaip yra priklausomas bent nuo vienos i proceso ali ar
kit proceso dalyvi;
2) jeigu jis dar revizij, kurios mediaga buvo pagrindas ikelti t administracin
byl;
3) kai paaikja, kad jis yra nekompetentingas.
4. Jeigu specialistas, ekspertas, vertjas ir teismo posdio sekretorius dalyvavo
anksiau nagrinjant t byl kaip specialistas, ekspertas, vertjas, teismo posdio sekretorius,
tai nra pagrindas juos nualinti.
5. Jeigu yra iame straipsnyje nurodyt aplinkybi, teisjas, specialistas, ekspertas,
vertjas, teismo posdio sekretorius privalo pareikti, kad jie nusialina. Tais paiais
pagrindais nualinim gali pareikti proceso dalyviai.

27
 6. Nualinimas turi bti motyvuotas ir pareikiamas prie pradedant nagrinti byl i
esms. Vliau pareikti nualinim leidiama tik tais atvejais, kai pareikiantis nualinim
asmuo apie pagrind nualinti suino pradjus byl nagrinti i esms.
7. Pakartotinis nualinimas negali bti grindiamas tais paiais argumentais, kuriais
grstas nualinimas buvo atmestas.

45 straipsnis. Pareikto nualinimo isprendimo tvarka

1. Kai io statymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nualinim teisjui
(teisjams) pareikia proceso dalyvis, nualinimo klausim sprendia to teismo pirmininkas,
teismo pirmininko pavaduotojas arba j paskirtas teisjas, iskyrus io straipsnio 2 dalyje
nurodytus atvejus.
2. Kai bylai nagrinti yra sudaryta teisj kolegija ir nualinimas pareikiamas ne
visiems teisj kolegijos nariams, nualinimo klausim sprendia teisjai (teisjas), kuriems
(kuriam) nualinimas nra pareiktas. Jeigu bals u ir prie nualinim yra po lygiai, teisjas
laikomas nualintu. Pareikus pakartotin nualinim, grindiam tais paiais argumentais,
kuriais grstas nualinimas buvo atmestas, nualinimo klausim nedelsdamas isprendia byl
nagrinjantis teisjas ar teisj kolegija.
3. Kai nualinimas pareikiamas teismo pirmininkui, nualinimo klausim sprendia
didiausi teisjo darbo sta turintis to teismo teisjas.
4. Tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nra pakankamai teisj,
nualinimo klausim sprendia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba
teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo
paskirtas teisjas nedelsdami, bet ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo nualinimo
pareikimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos. iuo atveju
nualinimo pareikimas ir visi susij dokumentai, skaitant nualinamo teisjo raytinius
paaikinimus, jeigu ie pateikti, isiuniami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
ne vliau kaip per vien darbo dien nuo nualinimo pareikimo gavimo apygardos
administraciniame teisme dienos.
5. Nualinimo klausimas turi bti sprendiamas nedelsiant. Jeigu, byl nagrinjant
teisj kolegijai, odinio bylos nagrinjimo metu nualinimas pareikiamas ne visiems teisj
kolegijos nariams, nualinimo klausimas paprastai isprendiamas tame paiame teismo
posdyje, iklausius proceso dalyvi nuomones. Visais kitais atvejais nualinimo klausimas
isprendiamas ne vliau kaip per tris darbo dienas raytinio proceso tvarka, susipainus su

28
odiniais ar raytiniais asmens, pareikusio nualinim, ir asmens, kuriam pareiktas
nualinimas, paaikinimais, jeigu ie pateikti.
6. Eksperto, specialisto, vertjo ir teismo posdio sekretoriaus nualinimo klausim
sprendia byl nagrinjantis teismas.
7. Nukentjusio nuo piktnaudiavimo nualinimo teise asmens motyvuotu praymu
visa ar dalis baudos, skirtos nualinimo teise piktnaudiaujaniam asmeniui, gali bti skiriama
nukentjusio nuo piktnaudiavimo nualinimo teise asmens naudai. Teis skirti baud
nualinimo teise piktnaudiaujaniam asmeniui turi ir io straipsnio 4 dalyje nurodyti
asmenys, sprsdami nualinimo klausim.

VIII SKYRIUS
ADMINISTRACINS BYLOS PROCESO DALYVIAI

46 straipsnis. Gino alys, proceso alys ir dalyviai

1. Administracinio gino alys yra pareikjas ir atsakovas.
2. Administracins bylos proceso alys yra pareikjas (skund (praym, pareikim)
padavs subjektas; teismas, prims nutart); atsakovas (vieojo administravimo subjektas ar
kitas asmuo, kurio teiss aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus
skundiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kuri teisms ar pareigoms bylos
isprendimas gali turti takos).
3. Administracins bylos proceso dalyviai yra proceso alys ir j atstovai, taip pat
prokuroras, vieojo administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys
byloje io statymo 55 straipsnyje nurodytais pagrindais.

47 straipsnis. Atstovavimas teisme

1. Proceso alys savo interesus teisme gina paios arba per atstovus. Paios proceso
alies dalyvavimas byloje neatima i jos teiss turti ioje byloje atstov.
2. Valstybei ir Vyriausybei administraciniame procese atstovauja valstybs institucijos
ir staigos (valstybs atstovai) pagal statymuose ir kituose teiss aktuose joms suteiktus
galiojimus. Valstybs institucijos ir staigos turi teis pasitelkti suinteresuot auktesni
valstybs institucij atstov.
3. Bylas juridini asmen vardu gali vesti institucij, staig, tarnyb, moni,
organizacij vadovai, o statymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir kiti
darbuotojai ar valstybs tarnautojai, veikiantys pagal statymuose, kituose teiss aktuose ir
steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. ie asmenys pateikia teismui

29
dokumentus, patvirtinanius j pareigas. Teismui, kuris kreipsi administracin teism,
atstovauja nutart prims teisjas (arba teisj kolegijos pirmininkas).
4. galiotaisiais atstovais (pagal pavedim) teisme gali bti:
1) advokatai;
2) advokat padjjai, turintys j praktikai vadovaujanio advokato raytin leidim
atstovauti konkreioje byloje;
3) vienas pareikjas kit pareikj pavedimu ar vienas atsakovas kit atsakov
pavedimu;
4) asmenys, turintys auktj universitetin teisin isilavinim, kai jie atstovauja savo
artimiesiems giminaiiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
5) juridini asmen darbuotojai ar valstybs tarnautojai (apeliacins instancijos
teisme turintys auktj universitetin teisin isilavinim), atstovaujantys tam juridiniam
asmeniui;
6) juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys,
patronuojaniosios ir (ar) patronuojamosios bendrovs. iais atvejais byl teisme veda
atitinkamo atstovaujanio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, statym ar
steigimo dokument nustatyta tvarka galioti kolegiali valdymo organ nariai arba atstovai
pagal pavedim darbuotojai ar valstybs tarnautojai (apeliacins instancijos teisme
turintys auktj universitetin teisin isilavinim) ir (ar) advokatai (advokat padjjai);
7) profesins sjungos, jeigu jos atstovauja profesins sjungos nariams tarnybos
teisini santyki bylose. iuo atveju byl teisme veda profesins sjungos vienasmenis
valdymo organas, statym ar steigimo dokument nustatyta tvarka galioti kolegiali
valdymo organ nariai arba atstovai pagal pavedim darbuotojai (apeliacins instancijos
teisme turintys auktj universitetin teisin isilavinim) ir (ar) advokatai (advokat
padjjai).
5. Kartu su io straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis
atstovais pagal pavedim gali bti ir kiti asmenys. Jeigu teismo posd neatvyksta io
straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodyti asmenys, kiti asmenys byloje
atstovauti pagal pavedim savarankikai negali.
6. Advokato arba advokato padjjo galiojimai patvirtinami advokato arba advokato
padjjo su klientu pasirayta sutartimi ar sutarties irau. Kit atstov galiojimai
patvirtinami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Jeigu proceso alis yra nepilnametis ar asmuo, statym nustatyta tvarka pripaintas
neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, j interesams turi teis
atstovauti j atstovai pagal statym (tvai, tviai, globjai, rpintojai).

30
 48 straipsnis. Atstov galiojimai
1. Atstovai pagal statym atlieka atstovaujamj vardu visus procesinius veiksmus,
kuriuos atlikti teis priklauso atstovaujamiesiems; kartu ia taikomi apribojimai, kuriuos
nustato statymas. Atstovai pagal statym gali pavesti byl vesti teisme kitam asmeniui, j
pasirinktam atstovu.
2. Atstovo pagal pavedim galiojimas vesti teisme byl suteikia atstovui teis atlikti
atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, iskyrus iimtis, nurodytas galiojime.
3. Tais atvejais, kai proceso alis veda byl per atstov, visi su byla susij procesiniai
dokumentai teikiami tik atstovui. Atstovas, gavs iuos dokumentus, privalo nedelsdamas
apie tai praneti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimyb susipainti su gautais dokumentais.
Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti ioje dalyje nurodytus
veiksmus dl t procesini dokument, kurie i teismo buvo isisti atstovui iki to momento,
kai teisme buvo gautas praneimas apie atstovavimo santyki pabaig. Jeigu pasibaigus
atstovavimo santykiams atstovas dl objektyvi prieasi negali teikti procesini
dokument atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas praneti teismui ir grinti jam
gautus procesinius dokumentus.
4. Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei taisykles nustato Vyriausyb.

49 straipsnis. Proceso dalyvi teis susipainti su byla

1. Proceso dalyviai turi teis teisme susipainti su byloje esaniais dokumentais, kita
mediaga (skaitant elektronin byl) ir teismo (teisjo) leidimu gauti mokamas j kopijas
(skaitmenines kopijas) bei iraus.
2. Proceso alis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar mediag, kuri
duomenys sudaro valstybs, tarnybos, profesin ar komercin paslapt, gali prayti teismo
neteikti j susipainti ir kopijuoti. Dl to teismas priima nutart.
3. Mokesio u bylos mediagos kopijas dyd ir mokjimo tvark nustato Vyriausyb
arba jos galiota institucija.

50 straipsnis. Skundo (praymo, pareikimo) atsimimas ar atsisakymas, skundo

(praymo, pareikimo) dalyko ar pagrindo pakeitimas
1. Pareikjas turi teis atsiimti skund (praym, pareikim) iki jo primimo. Jeigu
pareikjas atsiima skund (praym, pareikim), teismas nutartimi skund (praym,
pareikim) pripasta nepaduotu ir grina j padavusiam asmeniui.

31
 2. Pareikjas turi teis atsisakyti skundo (praymo, pareikimo) bet kurioje bylos
nagrinjimo stadijoje, iki teismas ieina pasitarim kambar. Teismas nepriima pareikjo
skundo (praymo, pareikimo) atsisakymo, jeigu tai prietarauja imperatyvioms statym
nuostatoms ar vieajam interesui. Jeigu pareikjas atsisako skundo (praymo, pareikimo),
bylos nutraukimo klausimas gali bti sprendiamas raytinio proceso tvarka.
3. Pareikjas turi teis tikslinti, pakeisti skundo (praymo, pareikimo) pagrind ar
dalyk per keturiolika kalendorini dien nuo proceso ali atsiliepim gavimo dienos. Tokiu
atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (praymas, pareikimas), kuris turi atitikti
io statymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto
skundo (praymo, pareikimo) primimo klausimas sprendiamas mutatis mutandis taikant io
statymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavluotai pateikt patikslint
skund (praym, pareikim), iskyrus atvejus, kai atsakovas neprietarauja dl patikslinto
skundo (praymo, pareikimo) primimo arba jeigu btinyb pateikti patikslint skund
(praym, pareikim) ikilo vliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra btina bylai teisingai
isprsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslint skund (praym, pareikim)
atskiruoju skundu neskundiama.

51 straipsnis. Teis sudaryti taikos sutart

1. Bet kurioje proceso stadijoje gino alys gali baigti byl taikos sutartimi, jeigu j
sudaryti galima atsivelgiant gino pobd. Taikos sutartis turi neprietarauti imperatyvioms
statym ir kit teiss akt nuostatoms, vieajam interesui, nepaeisti treij suinteresuot
asmen teisi ar teist interes. Taikos sutartis negali bti sudaroma bylose dl normini
administracini akt teistumo. Taikos sutarties dalykas turi bti to paties pobdio, kaip ir
skunde (prayme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali bti isprstas visas ginas ar
jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemoni gino alims sutaikyti tik tuo atveju,
kai yra gino ali sutikimas pradti derybas dl taikos sutarties sudarymo.
2. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Teismas, prie tvirtindamas taikos sutart,
iaikina gino alims i procesini veiksm pasekmes. Nutartimi dl taikos sutarties
patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutart ir nutraukia byl. ioje nutartyje turi bti
nurodytos tvirtinamos taikos sutarties slygos.
3. Teismas netvirtina taikos sutarties, kuri prietarauja io straipsnio 1 dalyje
nurodytoms slygoms. Jeigu teismas atsisako tvirtinti taikos sutart, dl to jis priima
motyvuot nutart. Teismo nutartis dl atsisakymo tvirtinti taikos sutart gali bti skundiama
atskiruoju skundu.

32
 4. Jeigu gino alys taikos sutart sudaro ir pateikia j teismui tvirtinti po sprendimo,
priimto inagrinjus administracin byl apygardos administraciniame teisme, primimo, bet
nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, apygardos administracinis teismas,
nutartimi patvirtins taikos sutart, panaikina priimt sprendim ir byl nutraukia. Kol
sprendiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga
sustabdoma. ioje dalyje nurodytu atveju taikos sutarties tvirtinimo ar atsisakymo j tvirtinti
klausimas gali bti sprendiamas raytinio proceso tvarka.

52 straipsnis. Kitos proceso ali teiss ir pareigos

1. Proceso ali procesins teiss yra lygios. Proceso ali procesini teisi ypatumus
atskir kategorij bylose nustato specials statymai.
2. Proceso alys turi teis pareikti nualinimus ir praymus, pageidavimus gauti
procesinius dokumentus elektronine forma elektronini ryi priemonmis, teikti rodymus,
dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams,
specialistams ir ekspertams, duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus,
prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams, prayti teismo
priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo, gauti teismo sprendim ar nutari, kuriais
isprendiama byla, nuoraus (skaitmenines kopijas), apsksti teismo sprendimus bei nutartis
ir naudotis kitomis io statymo suteiktomis teismis.
3. Proceso alims j procesins (iskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teiss
iaikinamos teikiant ar isiuniant kartu su aukimu teism j teisi iaikinim. Proceso
alys privalo savo procesinmis teismis naudotis siningai.

53 straipsnis. Netinkamos gino alies pakeitimas

Jeigu teismas, nagrindamas byl, nustato, kad skundas (praymas, pareikimas)
paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teis, arba netinkamam atsakovui, jis
turi teis pareikjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareikju arba atsakovu. Jeigu
pareikjas nesutinka, teismas nagrinja byl i esms, o teismo ikviesti asmenys dalyvauja
bylos procese treij suinteresuot asmen teismis. Jeigu teismas, nagrindamas byl,
nustato, kad skunde (prayme, pareikime) nurodytas ne tas valstybs atstovas, j pakeiia.

54 straipsnis. Procesinis teisi permimas

1. Tais atvejais, kai viena i proceso ali pasitraukia i bylos (asmens mirtis, juridinio
asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo

33
perleidimas), teismas t proceso al pakeiia jos teisi permju. Teisi permimas galimas
bet kurioje proceso stadijoje.
2. Teisi permjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek,
kiek jie bt buv privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisi permjas.

55 straipsnis. Prokuroro, vieojo administravimo subjekt, organizacij ar

fizini asmen, ginani viej interes arba valstybs,
savivaldybs ir asmen teises, procesins teiss
1. statym nustatytais atvejais prokuroras, vieojo administravimo subjektai,
organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis teism su pareikimu, kad bt apgintas
vieasis interesas arba apgintos valstybs, savivaldybs ir asmen teiss bei statym saugomi
interesai.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi gino alies procesines teises ir
pareigas. Nurodyt subjekt atsisakymas savo paduoto pareikimo neatima i asmens, kurio
teisms bei statym saugomiems interesams ginti paduotas pareikimas, teiss reikalauti, kad
teismas inagrint byl i esms. Teismas nepriima io straipsnio 1 dalyje nurodyt subjekt
paduoto pareikimo atsisakymo, jeigu tai prietarauja statymui ar vieajam interesui arba
paeidia kieno nors teises ar statym saugomus interesus.

IX SKYRIUS
RODYMAI

56 straipsnis. rodymai
1. rodymai administracinje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti byl
nagrinjanio teismo ir kuriais remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad
yra aplinkybi, pagrindiani proceso ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitoki
aplinkybi, turini reikms bylai teisingai isprsti, arba kad j nra.
2. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonmis: proceso ali ir j
atstov paaikinimais, liudytoj parodymais, specialist paaikinimais ir ekspert ivadomis,
daiktiniais rodymais, dokumentais ir kitais raytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo
rodymais.
3. Faktiniai duomenys, sudarantys valstybs ar tarnybos paslapt, paprastai negali bti
rodymai administracinje byloje, iki jie bus islaptinti statym nustatyta tvarka.

34
 4. rodymus pateikia proceso alys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali
pasilyti nurodytiems asmenims pateikti papildom rodym arba i asmen praymu ar
savo iniciatyva ireikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti i pareign paaikinim.
5. statym nustatyta tvarka surinkt ir ufiksuot rodym rodomoji galia ilieka
visose proceso stadijose ir jie i naujo paprastai neperirimi.
6. Jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios. Teismas vertina rodymus
pagal vidin savo sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu bylos aplinkybi
viseto inagrinjimu, vadovaudamasis statymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

57 straipsnis. Nerodintinos aplinkybs ir faktai

1. Aplinkybi, teismo pripaint visiems inomomis, rodinti nereikia.
2. Faktai, nustatyti siteisjusiu teismo sprendimu vienoje administracinje ar
civilinje byloje, i naujo nerodinjami nagrinjant kitas administracines bylas, kuriose
dalyvauja tie patys asmenys.
3. Faktai, kurie pagal statym preziumuojami kaip nustatyti, nagrinjant byl
nerodinjami. Tokios prezumpcijos gali bti paneigiamos bendra tvarka.
4. siteisjs teismo nuosprendis baudiamojoje byloje yra privalomas teismui,
nagrinjaniam administracines bylas dl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis,
veiksm administracini teisini pasekmi.

58 straipsnis. aukiam teism asmen atsakomyb

1. Jeigu aukiamas asmuo be svarbios prieasties neatvyko teism, jis teisjo arba
teismo nutartimi gali bti atvesdinamas. U neatvykim teism ar atsisakym teisme duoti
parodymus, paaikinimus ar ivad gali bti skiriama bauda iki 300 eur arba skiriamas iki
vieno mnesio aretas.
2. U melaging liudytojo parodym, eksperto melagingos ivados, specialisto
melagingo paaikinimo davim, melaging ar inomai neteising vertjo vertim asmenys
atsako Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso nustatyta tvarka. Apie tai liudytojas,
specialistas, ekspertas, vertjas pasiraytinai spjami byl nagrinjanio teisjo ar teismo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2718, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26503

59 straipsnis. Liudytojas
1. aukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti teism ir duoti teisingus parodymus.
Teismui nusprendus, liudytojas gali bti apklausiamas savo buvimo vietoje.

35
 2. Asmuo, praantis aukti liudytoj, privalo nurodyti jo vard, pavard, gyvenamj
viet ar darbo viet ir bylai turinias reikms aplinkybes, kurias is liudytojas gali patvirtinti.
3. Negali bti aukiami ir apklausiami kaip liudytojai:
1) atstovai civilinje byloje ar gynjai baudiamojoje byloje apie aplinkybes, kurias
jie suinojo eidami atstovo ar gynjo pareigas;
2) asmenys, kurie dl fizini ar psichini trkum nesugeba teisingai suvokti bylai
turini reikms aplinkybi arba duoti apie jas teising parodym;
3) dvasininkai apie aplinkybes, kurias suinojo per tikiniojo ipaint;
4) sveikatos prieiros darbuotojai apie aplinkybes, sudaranias j profesin
paslapt;
5) taikinimo tarpininkai apie aplinkybes, kurias jie suinojo taikinamojo
tarpininkavimo procedros metu;
6) kiti statym nustatyti asmenys.
4. Asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar
artimuosius giminaiius.

60 straipsnis. Specialistas
1. Tam tikros srities specialistas kvieiamas tais atvejais, kai nagrinjant
administracin byl teisme reikia specialij ini dokumentams, daiktams ar veiksmams
itirti ir vertinti.
2. Specialisto paaikinimai gali bti suraomi atskirame dokumente, kuris turi bti
pasiraytas.

61 straipsnis. Ekspertas ir jo ivada

1. Jeigu administracinje byloje kyla klausim, reikalaujani specialij mokslo,
meno, technikos ar amato srities ini, teismas ar teisjas skiria ekspert arba paveda
ekspertizs staigai atlikti ekspertiz.
2. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto ivados, turi teis pateikti teismui
kiekvienas proceso dalyvis, taiau galutinai juos nustato teismas ar teisjas.
3. Eksperto ivada pateikiama ratu ekspertizs akte. Jeigu byloje yra paskirti keli
ekspertai, bendr ivad pasirao tie ekspertai, kurie tai ivadai pritar. Nesutinkantys su
ivada ekspertai savo ivad surao skyrium.
4. Eksperto ivada teismui neprivaloma. Taiau teismo nesutikimas su eksperto ivada
turi bti motyvuojamas.

36
 62 straipsnis. Specialisto ir eksperto teiss
1. Jeigu tai reikalinga paaikinimams ar ivadai duoti, specialistas ir ekspertas turi
teis susipainti su bylos mediaga, bti teismui nagrinjant byl, uduoti proceso alims,
liudytojams klausim, prayti teism pateikti jam papildom mediag.
2. Specialistas ir ekspertas turi teis atsisakyti duoti paaikinimus ar ivad, jeigu
mano, kad pateikta mediaga yra nepakankama paaikinimams ar ivadai duoti arba kad jam
pateiktas klausimas perengia jo specialij ini ribas.

63 straipsnis. Teisminiai pavedimai

1. Prireikus surinkti rodymus kitame mieste arba rajone, nagrinjantis byl teismas
paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Jeigu rodymai yra
usienio valstybje, byl nagrinjantis teismas pavedim usienio valstybs teismui siunia
per Lietuvos Respublikos teisingumo ministerij Lietuvos Respublikos tarptautini sutari
nustatyta tvarka.
2. Nutartyje dl teisminio pavedimo trumpai idstoma nagrinjamos bylos esm,
nurodomos aplinkybs, kurias reikia iaikinti, rodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis
pavedim teismas. i nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi bti
vykdyta ne vliau kaip per deimt darbo dien.
3. Teisminis pavedimas vykdomas teismo posdyje. Proceso dalyviams praneama
apie posdio viet ir laik, taiau j neatvykimas nekliudo vykdyti pavedimo.
4. Visa vykdant pavedim surinkta mediaga nedelsiant pasiuniama nagrinjaniam
byl teismui.

X SKYRIUS
PROCESINI VEIKSM ATLIKIMO TERMINAI

64 straipsnis. Procesini veiksm atlikimo terminai

1. Procesiniai veiksmai atliekami per statym nustatytus terminus. Tais atvejais, kai
termin nra nustats statymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali bti teismo
pratsti.
2. Pasiruoimas nagrinti administracin byl teisme paprastai turi bti baigtas ne
vliau kaip per vien mnes nuo skundo (praymo, pareikimo) primimo dienos.
3. Nutartis skirti byl nagrinti teismo posdyje paprastai turi bti priimta ne vliau
kaip prie mnes iki teismo posdio dienos.

37
 4. Pirmasis teismo posdis paprastai turi vykti ne vliau kaip per tris mnesius nuo
nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo dienos.

65 straipsnis. Procesini veiksm atlikimo termin skaiiavimas

1. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibriami tikslia kalendorine data arba
nurodant vyk, kuris btinai turi vykti, arba laikotarpiu. Pastaruoju atveju veiksmas gali bti
atliekamas per vis laikotarp.
2. Metais, mnesiais, savaitmis ar dienomis skaiiuojamo termino eiga prasideda kit
dien po tos kalendorins datos ar vykio, kurie nurodyti kaip jo pradia.
3. Metais skaiiuojamas terminas baigiasi paskutini termino met mnes ir dien.
Mnesiais skaiiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mnesio dien. Jeigu metais ar
mnesiais skaiiuojamas terminas baigiasi t mnes, kur atitinkamos dienos nra, laikoma,
kad terminas baigiasi paskutin to mnesio dien. Savaitmis skaiiuojamas terminas baigiasi
termino paskutins savaits dien.
4. Tais atvejais, kai paskutin termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos
diena laikoma po jos einanti darbo diena.
5. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali bti atliekamas iki
paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi bti atliktas
teisme ar kitoje staigoje, terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu.
6. Jeigu skundas (praymas, pareikimas), dokumentai ar pinig sumos teikti patui
arba isisti elektronini ryi priemonmis iki paskutins termino dienos dvideimt ketvirtos
valandos, terminas nelaikomas praleistu.

66 straipsnis. Procesini veiksm atlikimo termin sustabdymas ir termin

praleidimo pasekms
1. Visi nepasibaig procesini veiksm atlikimo terminai sustabdomi sustabdius
bylos nagrinjim. Termin sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybs,
sudariusios pagrind sustabdyti bylos nagrinjim. Nuo bylos nagrinjimo atnaujinimo dienos
procesiniai terminai tsiasi toliau.
2. Teis atlikti procesinius veiksmus inyksta pasibaigus statymo nustatytam ar
teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai (praymai, pareikimai) ir dokumentai,
paduoti pasibaigus tam terminui, grinami juos padavusiems asmenims.
3. Teismas turi teis atnaujinti praleist termin savo iniciatyva, kai i turimos
mediagos matyti, kad terminas praleistas dl svarbi prieasi.

38
 II DALIS
PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

I SKYRIUS
BENDROJI ADMINISTRACINI BYL TEISENA

PIRMASIS SKIRSNIS
PASIRUOIMAS NAGRINTI ADMINISTRACINES BYLAS

67 straipsnis. Pasiruoimas nagrinti administracines bylas teisme

1. Teismo pirmininkas ar teisjas, nutartimi prims skund (praym, pareikim),
prireikus isprendia iuos btinus pasiruoimo nagrinti administracin byl teisme
klausimus:
1) imasi priemoni reikalavimui utikrinti;
2) pareigoja pareikj, kit proceso dalyv ar byloje nedalyvaujant asmen pateikti
rodymus ar pateikti papildom paaikinim ratu ar elektronine forma elektronini ryi
priemonmis (kai skundas (praymas, pareikimas) paduotas elektronini ryi priemonmis)
dl keliam reikalavim ir nustato vykdymo termin;
3) isiunia treiajam suinteresuotam asmeniui ir atsakovui skundo (praymo,
pareikimo) nuoraus (skaitmenines kopijas) patu ar elektronini ryi priemonmis ir
pareikalauja i atsakovo per nurodyt termin, paprastai ne trumpesn kaip keturiolika
kalendorini dien nuo skundo (praymo, pareikimo) nuorao (skaitmenins kopijos) gavimo
dienos, pateikti teismui atsiliepim;
4) proceso ali praymu ireikalauja rodymus, kuri jos negali gauti, arba iduoda
liudijim tiems rodymams gauti;
5) nusprendia dl specialist ikvietimo ar ekspertizs atlikimo;
6) nustats, kad byloje galima sudaryti taikos sutart, pasilo gino alims apsvarstyti
taikos sutarties sudarymo galimyb ir nurodo, kad, gino alims sutikus sudaryti taikos sutart,
dl esmini sutarties slyg turi bti susitarta iki teismo posdio dienos;
7) atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruoiant nagrinti administracin byl.
2. Nutartis, reikalingas pasiruoti nagrinti administracin byl teisme, teismo
pirmininkas ar teisjas priima nepranes proceso dalyviams, iskyrus atvejus, kai
sprendiamas ekspertizs skyrimo klausimas.
3. Teisjo reikalaujama mediaga ar dokumentai turi bti perduoti teismui ne vliau
kaip per tris darbo dienas, jeigu teisjas nenustato kito termino.

39
 4. Manydamas, kad nra klii administracinei bylai nagrinti, teisjas silo teismo
pirmininkui skirti byl nagrinti teismo posdyje. Pirmininko priimtoje nutartyje nurodoma:
1) teisj kolegijos nariai, jos pirmininkas;
2) posdio laikas ir vieta;
3) pavedimas ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties primimo isisti
aukimus proceso dalyviams, byloje dalyvaujantiems liudytojui, specialistui, ekspertui ir
vertjui arba kitaip praneti apie posd;
4) pavedimas ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties primimo isisti patu
ar elektronini ryi priemonmis atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims
skundo (praymo, pareikimo) nuoraus (skaitmenines kopijas) ir kitus dokumentus, jeigu jie
nebuvo isisti ruoiantis nagrinti byl;
5) kiti pavedimai, btini bylai inagrinti laiku.
5. io straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytus veiksmus gali atlikti ir byl
posdiui rengiantis teisjas. Bylose, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinjimas, io
straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus, iskyrus veiksm, nurodyt io straipsnio 4 dalies 1
punkte, atlieka byl nagrinjantis teisjas.

68 straipsnis. Byl sujungimas ir iskyrimas

1. Byl posdiui rengiantis teisjas arba j nagrinjantis teismas, nustats, kad tame
paiame teisme yra du ar daugiau pareikim (praym) patikrinti to paties norminio
administracinio akto teistum arba skundas (praymas, pareikimas) paduotas skirting
pareikj, taiau dl to paties atsakovo to paties teiss akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos
nagrinjimo i esms pabaigos nutartimi gali juos sujungti vien byl.
2. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos i j
gali iskirti atskir byl (bylas).

69 straipsnis. Bylos perdavimas kitam teismui

1. Teismas perduoda byl nagrinti kitam teismui:
1) jeigu, nualinus vien ar kelis teisjus, j pakeisti kitais tame teisme negalima;
2) kai paaikja, kad byla buvo priimta teismo inion paeidiant priskirtinumo
teismams taisykles;
3) kai proceso alis yra teisjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis
giminaitis dirba teisju (iskyrus Lietuvos vyriausij administracin teism);
4) pripains, kad byla operatyviau ir ekonomikiau bus inagrinta kitame teisme,
konkreiai pagal pareikjo ar daugumos pareikj, jeigu skund (praym, pareikim)

40
padav ne vienas asmuo, gyvenamj viet ar buvein arba pagal nekilnojamojo turto,
tiesiogiai susijusio su kilusiu ginu, buvimo viet, arba pagal ginijamo teiss akto primimo
ir (arba) vykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijs ginijamas teiss aktas, viet.
2. Bylos perdavimo i vieno teismo kitam teismui klausim isprendia byl
perduodanio teismo teisj kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininkas, o bylos perdavimo i vieno teismo kitam teismui io straipsnio 1 dalies 4 punkte
nustatytais atvejais klausim Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas byl
perduodanio teismo pirmininko teikimu.
3. Kiekvien byl, i vieno teismo perduot kitam, turi beslygikai priimti savo
inion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginai dl to tarp teism neleidiami, iskyrus
io statymo 22 straipsnyje nustatytus atvejus.

70 straipsnis. Reikalavimo utikrinimo priemons

1. Teismas arba teisjas proceso dalyvi motyvuotu praymu arba savo iniciatyva gali
imtis priemoni reikalavimui utikrinti. Praymas dl reikalavimo utikrinimo priemoni
paduodamas ratu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektronini
ryi priemonmis. Reikalavimas gali bti utikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu
proceso dalyvis tiktinai pagrindia reikalavimo pagrstum ir nesimus utikrinimo
priemoni gali bti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didel ala. Jeigu yra ioje
dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo utikrinimo priemons gali bti taikomos ir tais
atvejais, kai btina laikinai sureguliuoti padt, susijusi su ginytinais teisiniais santykiais.
2. Teismas arba teisjas proceso dalyvi motyvuotu praymu ar savo iniciatyva negali
taikyti io straipsnio 3 dalyje nustatyt reikalavimo utikrinimo priemoni, jeigu tai nustatyta
kituose statymuose, reglamentuojaniuose poveikio priemoni arba finansinio stabilumo ir
patikimumo stiprinimo priemoni taikym finans staigoms.
3. Reikalavimo utikrinimo priemons gali bti:
1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus;
2) iiekojimo pagal vykdomj dokument sustabdymas;
3) ginijamo individualaus teiss akto, taip pat ir suteikianio kitam asmeniui (ne
pareikjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas;
4) kitos teismo ar teisjo taikomos priemons.
4. Praym dl reikalavimo utikrinimo teisjas arba teismas inagrinja ne vliau kaip
per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai
nepraneama. Jeigu toks praymas paduodamas kartu su skundu (praymu, pareikimu), jis
inagrinjamas ne vliau kaip per tris darbo dienas po skundo (praymo, pareikimo)

41
primimo. Kai teismas arba teisjas mano, kad dl praymo taikyti reikalavimo utikrinimo
priemones yra btina gauti atsakovo ir (ar) kit proceso dalyvi nuomon, toks praymas turi
bti inagrintas per deimt darbo dien nuo jo gavimo ar skundo (praymo, pareikimo)
primimo. iuo atveju apie praymo dl reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo
nagrinjim praneama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas,
per kur atsakovas ir (ar) kiti proceso dalyviai turi pateikti nuomon. Dl reikalavimo
utikrinimo teismas arba teisjas priima nutart, kurioje nurodo jos vykdymo tvark ir bd.
5. Dl teismo nutari reikalavimo utikrinimo klausimais gali bti duodamas
atskirasis skundas. Atskirojo skundo dl nutarties utikrinti reikalavim padavimas
nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinjimo.
6. Teismo nutartis utikrinti reikalavim skubiai vykdoma. Nutartis pakeisti vien
reikalavimo utikrinimo priemon kita arba panaikinti reikalavimo utikrinim vykdoma
pasibaigus terminui toms nutartims apsksti, o jeigu atskirasis skundas paduotas, primus
nutart atmesti atskirj skund. iame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos teismo
sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
7. Jeigu paeidiami draudimai, nurodyti io straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims
teismo nutartimi skiriama iki 300 eur bauda. Dl teismo nutarties skirti baud gali bti
duodamas atskirasis skundas.

71 straipsnis. Atsiliepimo skund (praym, pareikim) reikalavimas

Teismo pirmininkas ar teisjas nusiunia atsakovui skundo (praymo, pareikimo)
nuora (skaitmenin kopij), o reikiamais atvejais ir pridt prie jo dokument nuoraus
(skaitmenines kopijas), taip pat paprastai nustato ne trumpesn kaip keturiolikos kalendorini
dien nuo skundo (praymo, pareikimo) nuorao (skaitmenins kopijos) gavimo termin, per
kur atsakovas ratu privalo pateikti teismui savo atsiliepim skund (praym, pareikim).
Kai atsakovas yra vieojo administravimo subjektas, jis privalo pateikti atsiliepimus skund
(praym, pareikim) tokios formos, kokios pageidauja pareikjas, o jeigu pareikjas
pageidavimo dl procesini dokument formos nepareik, tokios formos, kokios buvo
paduotas skundas (praymas, pareikimas). Atsiliepime skund (praym, pareikim)
atsakovas nurodo, ar jis sutinka, ar nesutinka su skundo (praymo, pareikimo) reikalavimais,
taip pat ar dalyvaus byl nagrinjant teismo posdyje. Atsiliepimo su priedais egzempliori
(kopij) turi bti tiek, kad po vien tekt kiekvienai proceso aliai ir dar likt egzempliorius
teisme, iskyrus atvejus, kai atsiliepimas paduodamas elektronini ryi priemonmis ir kai
dl didels dokumento apimties teismas leidia nepateikti pried. Gavus i atsakovo raytin
atsiliepim, jo nuoraai (skaitmenins kopijos) isiuniami proceso alims.

42
 72 straipsnis. Teismo aukimas ir praneimas
1. Proceso dalyviams teismo aukimu ir praneimu praneama apie teismo posdio ar
atskir procesini veiksm atlikimo laik ir viet. Teismo aukimu teism taip pat aukiami
liudytojai, specialistai, ekspertai ir vertjai.
2. Jeigu statymai nenustato kitaip, proceso dalyviams aukimas turi bti teikiamas ne
vliau kaip prie septynias kalendorines dienas iki teismo posdio dienos.
3. Asmeniui, kuriam praneama arba kuris aukiamas, aukimas pristatomas jo
gyvenamj viet arba siuniamas jo darboviet. Vieojo administravimo subjektui
praneama jo buvein. io statymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo
aukimai ir praneimai teikiami elektronini ryi priemonmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir
darbo vietos neinomos, teismas gali aukimus ir praneimus teikti paskelbdamas apie
paskirtos bylos nagrinjimo laik ir viet specialiame interneto tinklalapyje ne vliau kaip
likus deimiai darbo dien iki bylos nagrinjimo dienos. Tam teismas priima nutart, kurioje
nurodoma procesini dokument teikimo vieo paskelbimo bdu data. Tokiu atveju laikoma,
kad proceso dalyviams yra praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet. Teismo aukimo ar
praneimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo aukimo ar
praneimo nurodytiems asmenims teikimo diena.
4. Atidjus bylos nagrinjim ir kartu paskiriant kit teismo posdio laik ir viet,
apie tai pasiraytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams, taip
pat atidjus bylos nagrinjim nepaskiriant kito teismo posdio laiko ir vietos, apie posd
gali bti praneama teismo praneimais be grintinos teismui praneimo atpliamosios
dalies, kurioje adresatas pasirao, kad praneimas teiktas. Praneimo turinys turi atitikti
aukimo rekvizitus. Praneimo nuoraas paliekamas byloje. Praneimai pristatomi patu ar per
kurjerius, o io straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais elektronini ryi priemonmis arba
paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Praneimo isiuntimas arba paskelbimas
specialiame interneto tinklalapyje prilygsta aukimo teikimui ir laikoma, kad nurodytiems
proceso dalyviams praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet.
5. Apie tos dienos teismo posdius skelbiama teismo skelbim lentoje.

73 straipsnis. aukimo turinys

1. aukime nurodoma:
1) adresato pavadinimas arba asmens vardas, pavard, adresas;
2) teismo pavadinimas ir tikslus adresas;
3) teismo posdio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas;

43
 4) bylos, kurioje dalyvauti adresatas aukiamas, pavadinimas, numeris, teisminio
proceso numeris ir gino alys;
5) aukiamojo procesin padtis;
6) kad proceso dalyviai privalo pateikti visus savo turimus rodymus byloje;
7) kad asmuo, prims aukim nesant adresato, privalo atsiradus galimybei teikti j
adresatui;
8) neatvykimo pasekms (io statymo 58, 77, 83 ir 105 straipsniai).
2. Po aukimo tekstu nurodomos proceso ali pagrindins procesins teiss ir
pareigos. aukimo teikimas reikia, kad proceso aliai yra iaikintos jos procesins teiss.

74 straipsnis. aukimo pristatymas patu ar per kurjerius, aukimo teikimas

1. aukimas pristatomas patu ar per kurjerius. teikimo adresatui laikas paymimas
teikiamame aukime ir grintinoje teismui aukimo atpliamojoje dalyje, kurioje adresatas
pasirao, kad aukim gavo.
2. Jeigu proceso dalyvis sutinka, teisjas gali duoti jam aukim, kad j teikt kitam
asmeniui, kuriam praneama ar kuris aukiamas dalyvauti byloje. Asmuo, kuriam teisjas
paveda teikti aukim, privalo grinti teismui aukimo atpliamj dal, kurioje adresatas
pasirao, kad aukim gavo.
3. aukimas gali bti siuniamas faksimiliniu laiku. Asmuo, prims faksimilin
laik, privalo, esant galimybei, nedelsdamas teikti j adresatui.
4. aukimas asmeniui teikiamas jam paiam pasiraytinai. aukimas, adresuotas
monei, staigai, organizacijai, teikiamas vadovui ar kitam darbuotojui. Gavs aukim asmuo
pasirao.
5. Jeigu pristatantis aukim asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda
asmens, kuriam praneama ar kuris aukiamas dalyvauti byloje, aukimas teikiamas kuriam
nors i gyvenani kartu su juo suaugusi eimos nari, o jeigu j nra, but eksploatavimo
organizacijai, seninijos seninui (jo pavaduotojui) ar darboviets administracijai. iais
atvejais prims aukim asmuo privalo pasiraydamas, kad gavo aukim, nurodyti savo
vard, pavard, taip pat savo ry su adresatu arba einamas pareigas. Prims aukim asmuo
privalo, esant galimybei, nedelsdamas teikti j adresatui.
6. aukimo atpliamoji dalis su adresato parau ar praneimas apie aukimo teikim
grinamas teismui. Jeigu faktin aukiamo asmens buvimo vieta neinoma, teismas pradeda
nagrinti byl, gavus teisme aukim su urau, patvirtinaniu, kad j gavo paskutins
inomos aukiamo asmens gyvenamosios vietos but eksploatavimo organizacija arba
seninijos seninas (jo pavaduotojas).

44
 7. Advokatams, advokat padjjams, antstoliams, antstoli padjjams, notarams,
Seimo kontrolieriams, vieojo administravimo subjektams, valstybs ir savivaldybi
monms, finans staigoms, draudimo monms, teismo ekspertams, bankroto
administratoriams ir restruktrizavimo administratoriams teismas aukimus ir praneimus
teikia elektronini ryi priemonmis. Be to, elektronini ryi priemonmis teismo aukimai
ir praneimai teikiami asmenims, kuriems teiss aktuose ar su teism informacins sistemos
valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektronini
ryi priemonmis. Kitiems asmenims teismas aukimus ir praneimus teikia elektronini
ryi priemonmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu bdu ir yra
nurod gavjo elektroninio pato adres arba kit elektronini ryi priemoni adres.
aukim, praneim ir kit procesini dokument teikimo elektronini ryi priemonmis
tvark ir form nustato teisingumo ministras.
8. iame statyme nustatytais atvejais ir tvarka teikiant proceso dalyviui, liudytojui,
specialistui, ekspertui ar vertjui procesin dokument elektronini ryi priemonmis,
procesinio dokumento teikimo proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertjui
diena laikoma po procesinio dokumento isiuntimo dienos einanti darbo diena.

75 straipsnis. Atsisakymo priimti aukim pasekms

1. Adresatui atsisakius priimti aukim, j pristatantis asmuo tai paymi aukime ir tas
aukimas grinamas teismui. ym, kad adresatas atsisak priimti aukim, ir atsisakymo
motyvus patvirtina aukim pristats asmuo.
2. Adresato atsisakymas priimti aukim prilyginamas aukimo jam teikimui.

76 straipsnis. Pareiga praneti apie adreso pasikeitim bylos proceso metu

1. Proceso dalyviai privalo praneti teismui apie savo adreso, elektroninio pato
adreso, telefono, fakso numeri ar kit elektronini ryi priemoni adres pasikeitim bylos
proceso metu. Jeigu tokio praneimo nra, aukimas siuniamas paskutiniu teismui inomu
adresu (elektroninio pato ar kit elektronini ryi priemoni adresu) arba oficialiai
deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar buvein ir laikomas teiktu, nors adresatas tuo
adresu nebegyvent ar bt pakeits savo buvein (elektroninio pato ar kit elektronini
ryi priemoni adres).
2. U pareigojimo praneti teismui apie savo adreso, elektroninio pato adreso,
telefono, fakso numeri, taip pat kit elektronini ryi priemoni adres, jeigu jie btini
siekiant priimti procesinius dokumentus elektronini ryi priemonmis, pasikeitim bylos

45
proceso metu nevykdym, jeigu dl nepraneimo buvo atidtas bylos nagrinjimas, teismas
turi teis proceso dalyviams skirti baud iki 60 eur.

ANTRASIS SKIRSNIS
BYLOS NAGRINJIMAS TEISME

77 straipsnis. Slygos teismo posdiui pradti

1. Byla administracinio teismo posdyje nagrinjama tik tada, kai proceso dalyviams
apie posdio laik ir viet i anksto praneta aukimu, praneimu arba vieo paskelbimo
bdu.
2. Bylose dl rinkim statym ir Referendumo statymo paeidimo, taip pat bylose
dl gin, kuriems nagrinti statymas nustato specialius terminus, aukimai proceso
dalyviams gali bti teikti prie vien kalendorin dien iki posdio pradios.
3. Proceso dalyvi neatvykimas teismo posd, jeigu jiems buvo apie teismo posd
tinkamai praneta, nra klitis bylai nagrinti ir sprendimui priimti.
78 straipsnis. Bylos nagrinjimo teisme betarpikumas, odikumas ir
nepertraukiamumas
1. Pirmosios instancijos teismas, nagrindamas byl, privalo itirti rodymus byloje:
iklausyti proceso ali paaikinim, liudytoj parodym, specialist paaikinim ir ekspert
ivad, susipainti su raytiniais rodymais, apirti daiktinius rodymus.
2. Pirmosios instancijos teisme byla nagrinjama odiu ir esant nepasikeitusiai teisj
sudiai. Jeigu atidjus bylos nagrinjim proceso metu bent vienas i teisj pakeiiamas,
byla turi bti nagrinjama nuo pat pradios, iskyrus atvejus, kai proceso dalyviai
neprietarauja, kad byla bt nagrinjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kur atlikus ji
buvo atidta. Jeigu byla nagrinjama nuo pat pradios, teisme apklausti liudytojai i naujo
posd paprastai neaukiami.
3. Bylos nagrinjimas teisme vyksta nepertraukiamai, iskyrus atvejus, kai skelbiama
pertrauka, kuri negali bti ilgesn kaip penkios darbo dienos. Kol byla nebaigta nagrinti, tos
sudties teismas neturi teiss nagrinti kit byl, iskyrus atvejus, kai bylos nagrinjimas
atidedamas, sustabdomas arba padaroma teismo posdio pertrauka, atidedamas sprendimo
primimas ir paskelbimas.
4. Jeigu bylos nagrinjimas neubaigiamas pradtame posdyje, kitas teismo posdis
pradedamas nuo to procesinio veiksmo, iki kurio vyko ankstesnis teismo posdis, jeigu
proceso dalyviams apie teismo posdius buvo tinkamai praneta. Po teismo posdio
pertraukos byla toliau nagrinjama nuo paskutinio iki pertraukos atlikto veiksmo.

46
 5. Tais atvejais, kai posd neatvyksta n vienas i proceso dalyvi, nors apie
posdio laik ir viet jiems buvo praneta statym nustatyta tvarka, pirmosios instancijos
teismas gali nusprsti nagrinti byl raytinio proceso tvarka. Paskelbs sprendim nagrinti
byl raytinio proceso tvarka, teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo.
6. Byla gali bti nagrinjama raytinio proceso tvarka, kai pareikjas skunde
(prayme, pareikime) prao byl nagrinti raytinio proceso tvarka, o kitos proceso alys per
teismo nustatyt termin nepareikia prietaravimo dl tokio bylos nagrinjimo. ioje dalyje
nurodytu atveju odinis bylos nagrinjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso alis pareikia
motyvuot praym nagrinti byl odinio proceso tvarka arba teismas nusprendia, kad toks
nagrinjimas yra btinas. ioje dalyje nurodyti klausimai isprendiami teismo nutartimi.
7. odinio bylos nagrinjimo metu proceso alies praymu ar savo iniciatyva ir vis
proceso ali sutikimu teismas turi teis nutartimi nusprsti toliau nagrinti byl raytinio
proceso tvarka. Teismas, nagrindamas byl raytinio proceso tvarka, pripains, kad odinio
proceso tvarka bylos aplinkybs bus itirtos isamiau, turi teis pereiti prie odinio bylos
nagrinjimo.
8. iame statyme nustatytais atvejais raytinio proceso tvarka gali bti sprendiami
atskiri klausimai.

79 straipsnis. Bylos nagrinjimo atidjimas

1. Teismas nutartimi gali atidti bylos nagrinjim, jeigu posd neatvyko vertjas ar
proceso alis, kai teismas nusprendia, kad be j negalima nagrinti bylos, kai btina
ireikalauti naujus rodymus arba kai gino alims reikia laiko deryboms dl taikos sutarties
sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Dl taikos sutarties sudarymo bylos nagrinjimas
negali bti atidtas daugiau kaip vien kart.
2. Bylos nagrinjimas gali bti atidtas pareikjo, atsakovo, treiojo suinteresuoto
asmens ar vieno i j atstovo praymu, jeigu pareikjas, atsakovas, treiasis suinteresuotas
asmuo ar vieno i j atstovas iki teismo posdio pradios pateikia dokumentus,
pateisinanius savo neatvykim, ir teismas neatvykimo prieastis pripasta svarbiomis.
3. Teismas, atiddamas bylos nagrinjim, paskiria kito teismo posdio laik ir apie
tai pasiraytinai paskelbia atvykusiems asmenims.
4. Kai bylos nagrinjimas atidedamas dl to, kad btina ireikalauti nauj rodym,
teismas nutartyje nustato j pateikimo termin.
5. Atiddamas bylos nagrinjim, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu
visiems proceso dalyviams apie posd buvo praneta.

47
 80 straipsnis. Visapusikas ir objektyvus bylos aplinkybi ityrimas,
administracins bylos nagrinjimo ribos
1. Teisjai, nagrindami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant
rodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusikai, objektyviai jas itirti.
2. Administracinis teismas negali perengti pareikto skundo (praymo, pareikimo)
reikalavimo rib, iskyrus atvejus, kai to reikalauja vieasis interesas arba kai neperengus
skundo (praymo, pareikimo) reikalavimo rib bt reikmingai paeistos valstybs,
savivaldybs ir asmen teiss bei statym saugomi interesai. Administracinis teismas nra
saistomas pareikto reikalavimo formuluots.

81 straipsnis. Teismo posdio tvarka

1. Teismui einant, teismo tvarkdarys ar teismo posdio sekretorius (jeigu jis yra)
paskelbia: Teismas eina, praom stoti. Visi esantieji posdi salje atsistoja, paskui
posdio pirmininko kvietimu sda savo vietas.
2. Teismo posd pradeda posdio pirmininkas ir pranea, kokia byla bus
nagrinjama.
3. Praneama, kas atvyko teismo posd. Teismas nustato atvykusij tapatyb,
patikrina pareign ir atstov galiojimus. Jeigu kas nors i proceso ali (j atstov)
neatvyksta, informuojama, ar jiems buvo tinkamai praneta apie posdio viet ir laik, o
teismas nusprendia, ar galima be j nagrinti byl.
4. Teismo posdio pirmininkas paskelbia teismo sudt, pranea, kas yra teismo
posdi sekretorius (jeigu jis yra), kas yra specialistas, ekspertas, vertjas, ir iaikina
proceso dalyviams j teis pareikti nualinimus, taip pat kitas procesines j teises ir pareigas,
jeigu jos nebuvo iaikintos anksiau.
5. Jeigu teismo posdyje dalyvauja vertjas, specialistas ar ekspertas, posdio
pirmininkas iaikina j pareigas ir administracin bei baudiamj atsakomyb u inomai
melaging vertim ar inomai melagingos ivados davim. Dl to i vertjo, specialisto ar
eksperto paimamas raytinis pasiadjimas. Teismas taip pat isprendia proceso ali (j
atstov) praymus. I posdi sals paalinami iki apklausos atvyk liudytojai.
6. Bylos nagrinjimas i esms pradedamas teisjo praneimu, kuriame nurodomas
gino dalykas, pagrindai, gino ribos ir kitos esmins bylos aplinkybs. Po to odis
suteikiamas pareikjui (pareikjams), atsakovui (atsakovams), treiajam suinteresuotam
asmeniui (asmenims) ir (ar) j atstovams. Kalbjimo trukm neribojama, taiau teismo
posdio pirmininkas gali spti kuri nors i proceso ali ar j atstov, jeigu ie nukrypsta
nuo bylos esms. Proceso alims (j atstovams) gali bti uduodami klausimai: pirma

48
klausimus uduoda teisjas (teisjai), po to kitos proceso alys (j atstovai). Po proceso
ali pasisakym itiriami kiti rodymai: iklausomi liudytoj parodymai, specialist
paaikinimai ir ekspert ivados, apirimi daiktiniai rodymai, peririmos nuotraukos,
vaizdo raai, iklausomi garso raai. Byloje esantys procesiniai dokumentai, teikti io
statymo nustatyta tvarka, teismo posdio metu neskelbiami, iskyrus atvejus, kai bent vienas
i proceso dalyvi prao juos paskelbti. Prie liudytojui duodant parodymus, posdio
pirmininkas nustato jo asmens tapatyb, iaikina liudytojo teises ir pareigas ir spja j dl
atsakomybs u atsisakym ar vengim duoti parodymus ir u inomai melagingus
parodymus. I liudytojo paimamas pasiadjimas. Prie baigiant bylos nagrinjim i esms,
isprendiami nauji proceso ali praymai.
7. Teismas, matydamas, kad bylos nagrinjimo teisme metu gino alys linkusios
abipusmis nuolaidomis isprsti gin taikiai, pasilo gino alims sudaryti taikos sutart.
Jeigu taikos sutarties sudaryti nepavyksta, teismas turi teis tsti odin bylos nagrinjim ir
isprsti byl i esms.
8. Baigiamosios kalbos susideda i pareikjo (pareikj), atsakovo (atsakov),
treiojo suinteresuoto asmens (asmen) ar j atstov pasisakym su konkreiais galutiniais
skundo (praymo, pareikimo) reikalavimais ir atsikirtimais j. Kalbjimo trukm
neribojama, taiau teismo posdio pirmininkas gali spti kuri nors i proceso ali ar j
atstov, jeigu ie nukrypsta nuo bylos esms. Pasisakiusios proceso alys (j atstovai) dar
kart gali pasinaudoti replikos teise. Po baigiamj kalb teismas ieina pasitarim kambar
priimti sprendimo (nutarties). Apie tai posdio pirmininkas paskelbia esantiesiems posdi
salje.
9. Teismas, baigiamj kalb metu arba po j iki sprendimo primimo pripains, kad
reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinias reikms bylai, arba itirti naujus rodymus,
priima nutart atnaujinti bylos nagrinjim i esms. Baigus nagrinti byl i esms,
baigiamosios kalbos vyksta bendra tvarka.

82 straipsnis. Teismo posdio eigos fiksavimas

1. Teismo posdio eiga fiksuojama darant teismo posdio garso ra, iskyrus
iame statyme nustatytus atvejus.
2. Reikalavimus teismo posdio garso raams, daromiems teismo posdio eigai
fiksuoti, nustato teisingumo ministras.
3. Teismo posdio eigos fiksavim organizuoja teismo posdio pirmininkas.
4. Proceso alys turi teis susipainti su teismo posdio garso rau, taip pat
atlygintinai gauti io rao skaitmenin kopij.

49
 5. Jeigu darant teismo posdio garso ra dl technini prieasi nepavyksta
tinkamai ufiksuoti teismo posdio ar jo dalies eigos, byl nagrinjantis teismas proceso
alies praymu arba savo iniciatyva priima nutart pakartoti procesin veiksm, kurio
nepavyko ufiksuoti garso rau. Dalyvaujantiems teismo posdyje asmenims apie numatom
pakartoti procesin veiksm praneama io statymo nustatyta tvarka.

83 straipsnis. Administracin byl nagrinjanio teismo teis skirti baudas

1. Administracin byl nagrinjantis teisjas ar teismas turi teis skirti baudas, jeigu:
1) nustatytu laiku be pateisinam prieasi pareignai ir asmenys nevykdo teisjo ar
teismo reikalavim pateikti atsiliepim skund (praym, pareikim), dokumentus ar kit
mediag, taip pat u kit teisjo (teismo) reikalavim, susijusi su bylos nagrinjimu,
nevykdym;
2) liudytojas, specialistas ar ekspertas be pateisinam prieasi neatvyksta pas byl
posdiui rengiant teisj ar teismo posd;
3) dalyvaujantys teismo posdyje asmenys po spjimo vl kalba be eils, ugaulioja
kitus dalyvaujanius teismo posdyje asmenis ar teism;
4) posdi salje esantys asmenys paeidia tvark, neklauso posdio pirmininko
reikalavim laikytis tvarkos;
5) asmuo piktnaudiauja nualinimo teise;
6) asmuo piktnaudiauja administraciniu procesu. Piktnaudiavimu administraciniu
procesu administracinis teismas gali pripainti akivaizdiai nepagrsto procesinio dokumento
pateikim, objektyviai nesining veikim ar neveikim, nukreipt prie ekonomik,
operatyv ir teising bylos inagrinjim ar isprendim.
2. Administracin byl nagrinjantis teismas turi teis skirti baud fiziniams ir
juridiniams asmenims, j atstovams iki 300 eur, o pareignams ar institucij ir staig
atstovams iki 600 eur u kiekvien paeidimo atvej, iskyrus io straipsnio 1 dalies 5
punkte nustatyt atvej. Nualinimo teise piktnaudiaujaniam asmeniui teismas turi teis
skirti iki 1 500 eur baud. Dl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baud gali bti
duodamas atskirasis skundas.

TREIASIS SKIRSNIS
TEISMO SPRENDIMAI

84 straipsnis. Sprendimo primimas

50
 1. Administracinis teismas sprendim dl i esms inagrintos bylos priima
pasitarim kambaryje teisj bals dauguma. Teisjai neturi teiss atsisakyti balsuoti arba
susilaikyti, taip pat paskelbti nuomoni, pareikt tariantis pasitarim kambaryje. Posdio
pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimt sprendim pasirao visi posdyje dalyvav teisjai.
2. Teisjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali idstyti ratu savo atskirj
nuomon. i vieai neskelbiama, bet pridedama prie bylos.
3. Teismo sprendimas suraomas ir vieai paskelbiamas paprastai t pai dien po
bylos inagrinjimo. Teismo sprendimas paskelbiamas perskaitant jo angin ir rezoliucin
dalis ir trumpai odiu idstant sprendimo motyv esm.
4. Kai atsakovas pareikjo reikalavimus pripasta visikai, teismas sprendime gali
surayti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, rodymus, kuriais
grindiamos teismo ivados, statymus, kuriais teismas vadovavosi.
5. Teismas, inagrinjs byl, gali atidti teismo sprendimo primim ir paskelbim ne
ilgiau kaip keturiolikai darbo dien, o inagrinjs byl dl norminio administracinio akto
teistumo, ne ilgiau kaip vienam mnesiui. Dl svarbi prieasi administracin byl
nagrinjanio teisjo ar administracin byl nagrinjanios teisj kolegijos nario (nari)
motyvuotu praymu teismo pirmininkas motyvuota nutartimi gali pratsti iuos terminus ne
ilgiau kaip keturiolikai darbo dien. Kai suserga ar dl kit objektyvi prieasi procese
negali dalyvauti byl nagrinjantis teisjas ar byl nagrinjanios teisj kolegijos narys
(nariai), teismo pirmininkas nutartimi gali pratsti termin iki objektyvi prieasi
inykimo. Jeigu objektyvios prieastys, dl kuri buvo pratstas teismo sprendimo primimo
ir paskelbimo terminas, neinyksta per proting laik, teismo pirmininkas paskiria naujos
sudties byl nagrinjant teism ir nustato bylos nagrinjimo dat. Kada bus skelbiamas
teismo sprendimas, praneama proceso alims. Kol rengiamas teismo sprendimas, kolegijos
teisjai gali nagrinti kitas bylas. Teismo sprendim, kurio primimas ir paskelbimas buvo
atidtas, gali paskelbti vienas i byl nagrinjusi teisj, kitiems kolegijos teisjams
nedalyvaujant. Visi esantys posdi salje asmenys skelbiam teismo sprendim iklauso
stovdami. Iimtiniais atvejais teismas gali leisti skelbiam teismo sprendim iklausyti
sdint.
6. Administracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas Lietuvos
Respublikos vardu.

85 straipsnis. Teismo sprendimo vykdymo atidjimas ar idstymas

Teismo sprendimo vykdymo atidjimo ar idstymo klausimas sprendiamas
vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

51
 86 straipsnis. Sprendimo teistumas ir pagrstumas
1. Teismo sprendimas turi bti teistas ir pagrstas.
2. Priimdamas sprendim, administracinis teismas vertina teismo posdyje itirtus
rodymus, konstatuoja, kurios aplinkybs, turinios bylai esmins reikms, yra nustatytos ir
kurios nenustatytos, kuris statymas turi bti taikomas ioje byloje ir ar skundas (praymas,
pareikimas) yra tenkintinas. Skundas (praymas, pareikimas) gali bti tenkinamas visikai
ar i dalies.
3. Teismo sprendime turi bti atsakyta visus pareikjo pareiktus pagrindinius
reikalavimus.

87 straipsnis. Sprendimo turinys

1. Teismo sprendimas susideda i angins, apraomosios, motyvuojamosios ir
rezoliucins dali.
2. anginje sprendimo dalyje nurodoma:
1) sprendimo primimo laikas ir vieta;
2) sprendim primusio teismo pavadinimas;
3) teismo sudtis, teismo posdio sekretorius (jeigu jis dalyvavo nagrinjant byl),
proceso alys, kiti proceso dalyviai;
4) gino dalykas.
3. Apraomojoje sprendimo dalyje nurodoma:
1) pareikjo reikalavimai;
2) atsakovo atsikirtimai;
3) kit proceso dalyvi paaikinimai.
4. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma:
1) teismo nustatytos bylos aplinkybs;
2) rodymai, kuriais grindiamos teismo ivados;
3) argumentai, dl kuri teismas atmeta kuriuos nors rodymus;
4) statymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos konkreias normas, kurios buvo
taikomos.
5. Rezoliucinje sprendimo dalyje nurodoma:
1) teismo ivada praym patenkinti visikai ar i dalies, kartu idstant patenkinto
reikalavimo turin, arba praym atmesti;
2) teismo ilaid paskirstymas;
3) sprendimo apskundimo terminas ir tvarka.

52
 88 straipsnis. Sprendim rys
Inagrinjs byl, administracinis teismas priima vien i i sprendim:
1) atmesti skund (praym, pareikim) kaip nepagrst;
2) patenkinti skund (praym, pareikim) ir panaikinti skundiam teiss akt (ar jo
dal) arba pareigoti j primus vieojo administravimo subjekt paalinti padaryt paeidim
ar vykdyti kitok teismo patvarkym;
3) patenkinti skund (praym, pareikim) ir pareigoti savivaldybi administravimo
subjekt gyvendinti statym, vykdyti Vyriausybs nutarim ar kit teiss akt;
4) patenkinti skund (praym, pareikim) ir isprsti gin kitu statym nustatytu
bdu;
5) patenkinti skund (praym, pareikim) ir priteisti atlyginti al, atsiradusi dl
vieojo administravimo subjekt neteist veiksm (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

89 straipsnis. Sprendimai, kurie galt turti takos finans staig finansinio

stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemoni veiksmingumui
Kiti statymai gali nustatyti atvejus, kada teismo sprendimai, kurie galt turti takos
finans staig finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemoni veiksmingumui,
priimami tik dl alos priteisimo.

90 straipsnis. Dalinis sprendimas

1. Daliniu sprendimu galutinai isprendiama tik dalis gino. Dalinis sprendimas gali
bti priimamas tada, kai byloje yra pareikti keli reikalavimai ir surinkt rodym pakanka,
kad teismas priimt sprendim vieno ar keli i byloje pareikt reikalavim ar reikalavimo
dalies pagrstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje gino dalyje.
2. Apskundus dalin sprendim, dl kit reikalavim ar reikalavimo dalies byla
nagrinjama toliau.

91 straipsnis. Skundiam teiss akt panaikinimo pagrindai

1. Skundiamas teiss aktas (ar jo dalis) turi bti panaikintas, jeigu jis yra:
1) neteistas i esms, tai yra savo turiniu prietarauja auktesns galios teiss aktams;
2) neteistas dl to, kad j prim nekompetentingas vieojo administravimo subjektas;
3) neteistas dl to, kad j priimant buvo paeistos pagrindins procedros, ypa
taisykls, turjusios utikrinti objektyv vis aplinkybi vertinim ir sprendimo pagrstum.

53
 2. Skundiamas teiss aktas (ar jo dalis) gali bti panaikintas ir kitais pagrindais,
kuriuos administracinis teismas pripaino svarbiais.

92 straipsnis. Sprendimas bylose dl vilkinimo atlikti veiksmus ar neveikimo

Bylose dl vieojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareig nevykdymo, ar
vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali pareigoti t vieojo
administravimo subjekt per teismo nustatyt laik priimti reikiam teiss akt arba vykdyti
kitok teismo patvarkym.

93 straipsnis. Teismo sprendimas utikrinti savivaldybs visuomenins

administracini gin komisijos sprendimo ar juo patvirtintos
taikos sutarties vykdym
1. Tais atvejais, kai pareikjas kreipiasi administracin teism su praymu utikrinti
savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos priimto sprendimo ar juo
patvirtintos taikos sutarties vykdym, teismas ireikalauja i komisijos mediag, kurios
pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir raytinio proceso tvarka patikrina jo teistum. Jeigu
teismas nustato, kad savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos sprendimas
yra neteistas, priima sprendim panaikinti savivaldybs visuomenins administracini gin
komisijos sprendim ir pats isprendia byl i esms io statymo nustatyta tvarka.
2. Jeigu teismas nustato, kad savivaldybs visuomenins administracini gin
komisijos sprendimas yra teistas, priima sprendim pareigoti vieojo administravimo
subjekt per teismo nustatyt laik vykdyti savivaldybs visuomenins administracini gin
komisijos sprendim ar juo patvirtint taikos sutart. Tokio teismo sprendimo vykdymui
utikrinti taikomos io statymo 99 straipsnio nuostatos.
93 straipsnis netenka galios 2018-01-01.
94 straipsnis. Teiss akto panaikinimo teisins pasekms
Skundiamo teiss akto (veiksmo) panaikinimas reikia, kad konkreiu atveju
atkuriama buvusi iki ginijamo teiss akto (veiksmo) primimo padtis, tai yra atkuriamos
paeistos pareikjo teiss ar teisti interesai, taiau iki panaikinto teiss akto galiojusio kito
teiss akto teisin galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

95 straipsnis. Teismo sprendim nuora isiuntimas

Jeigu statymas nenustato kitaip, per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo
dienos proceso alims, kurios nedalyvavo teismo posdyje, isiuniami administracinio
teismo sprendimo patvirtintos kopijos (nuoraai). Raytiniu praymu sprendimo patvirtintos

54
kopijos (nuoraai) isiuniamos ir posdyje dalyvavusioms proceso alims. io statymo 74
straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo sprendimai siuniami elektronini ryi
priemonmis.

96 straipsnis. Teismo sprendimo klaid itaisymas ir sprendimo iaikinimas

1. Paskelbus byloje sprendim, prims sprendim teismas neturi teiss pats j
panaikinti ar pakeisti.
2. Kol sprendimas nevykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar proceso ali praymu
itaisyti sprendime aptiktus raymo apsirikimus ar aikias aritmetines klaidas. Itaisym
klausimas isprendiamas priimant nutart, nepraneus proceso alims. Dl tokios teismo
nutarties gali bti duodamas atskirasis skundas.
3. Kol sprendimas nevykdytas, proceso ali praymu teismas turi teis iaikinti savo
priimt sprendim, taiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui iaikinti skiriamas teismo
posdis ir apie tai praneama proceso alims. Taiau i neatvykimas posd nekliudo
inagrinti sprendimo iaikinimo klausim. Teismo nutart dl sprendimo iaikinimo galima
apsksti atskiruoju skundu.

97 straipsnis. Papildomas sprendimas

1. Teismas, prims byloje sprendim, gali proceso dalyvi pareikimu, taip pat savo
iniciatyva priimti papildom sprendim:
1) jeigu kuris nors reikalavimas, dl kurio proceso dalyviai pateik rodym ir dav
paaikinim, sprendime yra neinagrintas;
2) jeigu teismas, isprends teiss klausim, nenurod veiksm, kuriuos atsakovas
privalo atlikti arba nuo kuri jis privalo susilaikyti.
2. Ikelti klausim dl papildomo sprendimo primimo galima per keturiolika
kalendorini dien nuo teismo sprendimo primimo dienos.
3. Papildom sprendim teismas priima, inagrinjs klausim teismo posdyje.
Proceso dalyviams praneama apie posdio laik ir viet. Papildomo sprendimo patvirtintos
kopijos (nuoraai) isiuniamos proceso alims, jeigu jos nedalyvavo teismo posdyje.
4. Papildomas sprendimas gali bti apskstas apeliacine tvarka per keturiolika
kalendorini dien nuo jo primimo dienos.
5. Dl teismo nutarties, kuria atmetamas pareikimas dl papildomo sprendimo
primimo, gali bti duodamas atskirasis skundas.

98 straipsnis. Sprendimo siteisjimas

55
 1. Neapsksti pirmosios instancijos teismo sprendimai siteisja pasibaigus apeliacinio
apskundimo terminui.
2. Apskstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nra panaikintas, siteisja
apeliacine tvarka inagrinjus byl.
3. Teismo sprendimas, priimtas byl inagrinjus apeliacine tvarka, siteisja nuo
naujo sprendimo primimo dienos.
4. Sprendimui siteisjus, proceso alys ir kiti proceso dalyviai, taip pat j teisi
permjai nebegali i naujo pareikti teisme t pai reikalavim tuo paiu pagrindu, taip pat
kitoje byloje ginyti teismo nustatyt fakt ir teisini santyki.

99 straipsnis. Sprendimo vykdymas

1. siteisjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (praymas, pareikimas)
patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuoraas) nusiuniama vykdyti vieojo administravimo
subjektui ar kitam asmeniui, kurio teiss aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti
veiksmus buvo apsksti, arba vieojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo
valstybei (Vyriausybei), taip pat pareikjui.
2. Jeigu per penkiolika kalendorini dien ar per teismo nustatyt termin io
straipsnio 1 dalyje nurodytas vieojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo
nevykdo, pareikjo praymu sprendim prims administracinis teismas iduoda jam
vykdomj rat, kartu nurodydamas j vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveins viet
Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai iiekomos pinig sumos valstybs biudet
ar iiekoma ala, atsiradusi dl vieojo administravimo subjekt neteist veiksm, taip pat
kai iiekomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensij mokjimu,
teismas iduoda vykdomj rat iiekotojui be jo praymo.
3. Vykdomasis ratas iduodamas pasiraytinai arba isiuniamas registruotja pato
siunta, o io statymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais siuniamas elektronini ryi
priemonmis. Apie vykdomojo rato idavim paymima byloje.
4. Nevykdyti teismo sprendimai dl alos atlyginimo, dl priteist sum ir
nesumokt baud iiekojimo, taip pat nevykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys
vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. iais atvejais vykdomieji dokumentai
pareikjui iduodami teismo sprendimui siteisjus.
5. io straipsnio 4 dalyje nurodyt teismo sprendim ir taikos sutari vykdymo metu
Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali bti sudaromos taikos sutartys. Sudarytos
taikos sutartys perduodamos apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje
yra antstolio kontoros buvein.

56
 KETVIRTASIS SKIRSNIS
BYLOS NAGRINJIMO SUSTABDYMAS, NUTRAUKIMAS IR SKUNDO
(PRAYMO, PAREIKIMO) PALIKIMAS NENAGRINTO

100 straipsnis. Bylos nagrinjimo sustabdymo pagrindai

1. Teismas sustabdo bylos nagrinjim iais atvejais:
1) kai mirta proceso alimi buvs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu gino
teisinis santykis leidia teisi permim;
2) kai proceso alis netenka veiksnumo;
3) kai negalima nagrinti tos bylos, iki bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline,
baudiamja ar administracine tvarka;
4) kai teismas kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar statymas arba
kitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas byloje, atitinka Konstitucij;
5) kai Konstitucinis Teismas yra prims nagrinti kito teismo nutartyje suformuluot
paklausim tuo paiu teiss klausimu ir teismas neturi kit teisini argument dl statymo
arba teiss akto atitikties Konstitucijai ar statymams (iuo atveju teismas bylos Konstitucin
Teism nesiunia);
6) kai kreipiamasi administracin teism praant itirti norminio administracinio
teiss akto teistum arba kai pats administracinis teismas, nagrindamas konkrei byl,
nusprendia itirti norminio administracinio teiss akto teistum;
7) kai teismas paskiria ekspertiz;
8) kai teismas pripasta, kad btina gauti bylai reikalingus rodymus (dokumentus) i
usienio valstybs;
9) kai teismas kreipiasi kompetenting Europos Sjungos teismin institucij
praydamas prejudicinio sprendimo Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar galiojimo
klausimu;
10) kai nagrinjant byl, kurioje bankui ar Centrinei kredito unijai pareikti turtiniai
reikalavimai, paaikja, kad bankui ar Centrinei kredito unijai yra paskelbtas veiklos
apribojimas (moratoriumas);
11) io statymo 128 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju;
12) kitais atvejais, kai teismas pripasta, kad bylos nagrinjim sustabdyti yra btina.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sustabdo byl, kai kreipiasi Europos
mogaus Teisi Teism su praymu pateikti konsultacin ivad dl principini klausim,

57
susijusi su mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose
apibrt teisi ir laisvi aikinimu ar taikymu.
TAR pastaba. 100 straipsnio 2 dalis sigalioja mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
protokolo Nr. 16 sigaliojimo Lietuvos Respublikai dien.
3. Dl teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinjim, iskyrus nutart sustabdyti bylos
nagrinjim dl kreipimosi Konstitucin Teism (io straipsnio 1 dalies 4 ar 5 punkte
nurodytu atveju), administracin teism ar kompetenting Europos Sjungos teismin
institucij arba nutart pradti norminio administracinio teiss akto teistumo tyrim, gali bti
duodamas atskirasis skundas.

101 straipsnis. Bylos nagrinjimo sustabdymo terminai

Bylos nagrinjimas sustabdomas:
1) io statymo 100 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais iki
paaiks mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisi permjas arba iki
neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui bus paskirtas atstovas pagal statym;
2) io statymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais atvejais iki siteiss
teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis;
3) io statymo 100 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytais atvejais iki
Konstitucinis Teismas ar administracinis teismas inagrins byl ar iki bus atlikta ekspertiz
arba gauti rodymai i usienio valstybs;
4) io statymo 100 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju iki bus gautas
kompetentingos Europos Sjungos teismins institucijos prejudicinis sprendimas;
5) io statymo 100 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju iki banko ar
Centrins kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) taikymo pabaigos;
6) io statymo 100 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju iki bus gauta Europos
mogaus Teisi Teismo konsultacin ivada;
TAR pastaba. 101 straipsnio 6 punktas sigalioja mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
protokolo Nr. 16 sigaliojimo Lietuvos Respublikai dien.
7) io statymo 100 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktuose nurodytais atvejais iki bus
paalintos aplinkybs, dl kuri buvo sustabdytas bylos nagrinjimas.

102 straipsnis. Bylos nagrinjimo atnaujinimas

Bylos nagrinjimas atnaujinamas paalinus aplinkybes ar inykus aplinkybms, dl
kuri jis buvo sustabdytas, proceso dalyvi pareikimu ar teismo iniciatyva. Dl bylos
nagrinjimo atnaujinimo teismas ar teisjas raytinio proceso tvarka priima nutart.

58
Atnaujinus bylos nagrinjim, byla nagrinjama pagal io statymo nustatytas bendrsias
taisykles.

103 straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai

Teismas nutraukia byl:
1) jeigu byla nepriskirtina administracini teism kompetencijai, iskyrus atvejus, kai
byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui;
2) jeigu yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai gino ali,
dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareikjo skundo
(praymo, pareikimo) atsisakym ar patvirtinti gino ali taikos sutart;
3) jeigu yra priimtas Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendimas,
kuriuo isprstas ginas tarp t pai gino ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu,
arba Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendimas patvirtinti gino ali taikos
sutart ir is sprendimas nebuvo apskstas per statymuose nustatyt termin;
3 punkto redakcija nuo 2018-01-01:
3) jeigu yra priimtas Lietuvos administracini gin komisijos, jos teritorinio padalinio

sprendimas, kuriuo isprstas ginas tarp t pai gino ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu
pagrindu, arba Lietuvos administracini gin komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas
patvirtinti gino ali taikos sutart ir is sprendimas nebuvo apskstas per statymuose
nustatyt termin;
4) jeigu pareikjas atsisak skundo (praymo, pareikimo), iskyrus io statymo
55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus;
5) jeigu yra teismo patvirtinta gino ali sudaryta taikos sutartis;
6) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareikjas, gino teisinis santykis neleidia
perimti teisi;
7) jeigu likvidavus juridin asmen, kuris buvo pareikjas, gino teisinis santykis
neleidia perimti teisi;
8) jeigu paaikja, kad skundas (praymas, pareikimas) buvo priimtas praleidus
nustatytus skundo (praymo, pareikimo) padavimo terminus, o pareikjas nepra termino
atnaujinti arba teismas atmet tok praym;
9) jeigu paaikja, kad praleistas terminas skundui (praymui, pareikimui) paduoti
buvo atnaujintas be pagrindo;
10) jeigu pareikjas nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos iankstinio bylos
nagrinjimo ne per teism tvarkos ir nebegalima ia tvarka pasinaudoti.

104 straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekms

59
 1. Byla nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dl jos nepriskirtinumo
teism kompetencijai, teismas privalo nurodyti, kuri institucij pareikjas turi kreiptis.
2. Dl teismo nutarties nutraukti byl gali bti duodamas atskirasis skundas.
3. Byl nutraukus, vl kreiptis teism dl gino tarp t pai gino ali, dl to paties
dalyko ir tuo paiu pagrindu neleidiama.
4. Teismas iaikina pareikjui skundo (praymo, pareikimo) atsisakymo pasekmes,
iskyrus atvejus, kai pareikimas dl atsisakymo buvo gautas patu ar perduotas per kitus
asmenis.

105 straipsnis. Skundo (praymo, pareikimo) palikimo nenagrinto pagrindai

Teismas skund (praym, pareikim) palieka nenagrint:
1) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipsis teism, nesilaik tos kategorijos byloms
nustatytos iankstinio bylos nagrinjimo ne per teism tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta
tvarka;
2) jeigu skund (praym, pareikim) padav neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
3) jeigu skund (praym, pareikim) suinteresuoto asmens vardu padav negaliotas
vesti byl asmuo;
4) jeigu teisme nagrinjamas administracinis ginas tarp t pai gino ali, dl to
paties dalyko ir tuo paiu pagrindu;
5) jeigu posd neatvyko pareikjas, o teismas nelaiko esant galima isprsti byl
pagal esani byloje mediag, kai apie tai pareikjui buvo praneta;
6) jeigu bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme metu paaikja, kad skundas
(praymas, pareikimas) neatitinka jo turiniui keliam reikalavim arba kad nesumoktas
yminis mokestis. iuo pagrindu skundas (praymas, pareikimas) gali bti paliekamas
nenagrintas tik tuo atveju, jeigu pareikjas per teismo nustatyt termin trkum nepaalina;
7) io statymo 130 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

106 straipsnis. Skundo (praymo, pareikimo) palikimo nenagrinto tvarka ir

pasekms
1. Tais atvejais, kada skundas (praymas, pareikimas) paliekamas nenagrintas, byla
ubaigiama teismo nutartimi. ioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip paalinti
aplinkybes, nurodytas io statymo 105 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose, kliudanias nagrinti
byl.
2. Paalinus slygas, kurios buvo pagrindas skund (praym, pareikim) palikti
nenagrint, suinteresuotas asmuo turi teis vl kreiptis teism su skundu (praymu,
pareikimu) bendra tvarka.
60
 3. Dl teismo nutarties palikti skund (praym, pareikim) nenagrint gali bti
duodamas atskirasis skundas.

PENKTASIS SKIRSNIS
TEISMO NUTARTIS

107 straipsnis. Nutarties primimas

1. Pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kuri byla neisprendia i
esms, priima nutartis.
2. Teismas priima nutartis pasitarim kambaryje io statymo nustatyta tvarka. Jas
pasirao visi posdyje dalyvav teisjai.
3. Isprends nesudtingus klausimus, teismas gali priimti nutart pasitars vietoje,
neieidamas pasitarim kambar.
4. Atskirais atvejais teismas, atsivelgdamas sprendiamo klausimo sudtingum,
turi teis ne ilgiau kaip penkioms darbo dienoms atidti nutarties primim ir paskelbim.
5. Priimtos nutartys perskaitomos balsu.
6. Kai iame statyme nenustatyta, kad atskiras procesinis klausimas turi bti
isprendiamas teismo nutartimi, teisjas gali procesin klausim isprsti rezoliucija.
Isprsdamas klausim rezoliucija, teisjas ant sprendiamo dokumento urao, o jeigu
sprendiama dl elektronins formos dokumente idstyto klausimo elektroninje byloje
tam skirtomis priemonmis nurodo, kaip jis isprendia nagrinjam klausim. Kartu teisjas
nurodo savo vard ir pavard, rezoliucijos primimo dat ir pasirao. Teisjo rezoliucija
neskundiama.

108 straipsnis. Nutarties turinys

1. Nutartyje turi bti nurodoma:
1) nutarties primimo laikas ir vieta;
2) teismo pavadinimas, teismo sudtis, taip pat teismo posdio sekretorius (jeigu jis
dalyvavo nagrinjant klausim), jeigu nutartis priimama odinio proceso tvarka;
3) proceso dalyviai ir gino dalykas;
4) klausimas, kuriuo priimama nutartis;
5) motyvai, kuriais teismas prijo savo ivadas, ir statymai, kuriais teismas
vadovavosi;
6) teismo nutarimas;

61
 7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas.
2. Nutartyje, kuri teismas priima neieidamas pasitarim kambar, turi bti
duomenys, nurodyti io straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose.

109 straipsnis. Nutari isiuntimas proceso alims

Teismo nutarties patvirtintos kopijos (nuoraai) iduodamos ar isiuniamos teismo
posdyje dalyvavusioms proceso alims j reikalavimu. Proceso alims, neatvykusioms
teismo posd, ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties primimo isiuniami
nutari, kurios gali bti skundiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos (nuoraai),
taip pat atskiraisiais skundais neskundiam nutari sustabdyti bylos nagrinjim ir nutari
perduoti byl pagal jos priskirtinum kitam teismui patvirtintos kopijos (nuoraai). io
statymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo nutartys siuniamos elektronini
ryi priemonmis.

110 straipsnis. Atskirosios nutartys

1. Jeigu teismas, nagrindamas administracin byl, padaro ivad, kad pareignai,
institucijos, staigos, mons, organizacijos ir asmenys paeid statymus ar kitus teiss aktus,
priima atskirj nutart, kurioje nurodo padarytus paeidimus ir nusiunia j atitinkamoms
vieojo administravimo institucijoms, moni, staig, organizacij vadovams.
2. Apie priimtas priemones dl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vien
mnes.

111 straipsnis. Teismo veiksmai, kai nagrinjant administracin byl nustatoma

nusikalstamos veikos poymi
1. Jeigu nagrindamas administracin byl teismas nustato proceso alies arba kito
asmens veiksmuose nusikalstamos veikos poymi, apie tai pranea prokurorui.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas, atsivelgdamas bylos
aplinkybes, arba inagrinja administracin byl i esms, arba sustabdo bylos nagrinjim,
jeigu negalima jos inagrinti, iki bus isprsta baudiamoji byla.

II SKYRIUS
ATSKIR BYL KATEGORIJ NAGRINJIMO YPATUMAI

PIRMASIS SKIRSNIS
PAREIKIMAI (PRAYMAI) ITIRTI NORMINI ADMINISTRACINI TEISS

62
 AKT TEISTUM

112 straipsnis. Abstraktus pareikimas itirti norminio administracinio akto

teistum
1. Kreiptis administracin teism praydami itirti, ar norminis administracinis aktas
(ar jo dalis) atitinka statym ar Vyriausybs normin teiss akt, turi teis Seimo nariai,
Seimo kontrolieriai, vaiko teisi apsaugos kontrolierius, lygi galimybi kontrolierius,
Lietuvos Respublikos valstybs kontrols pareignai, bendrosios kompetencijos ir
specializuoti teismai, prokurorai ir profesins savivaldos asociacijos, steigtos pagal statym
vykdyti viesias funkcijas. Nurodyti subjektai taip pat turi teis kreiptis administracin
teism praydami itirti konkreios bendrijos, politins partijos, politins organizacijos ar
asociacijos priimto bendro pobdio teiss akto teistum. ioje dalyje nurodyti subjektai,
iskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi administracin teism
su pareikimu. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai praym itirti norminio
administracinio akto teistum idsto nutartyje.
2. Kad bt itirta, ar savivaldybi administravimo subjekto priimtas norminis
administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka statym ar Vyriausybs normin teiss akt, su
pareikimu administracin teism turi teis kreiptis ir savivaldybi veiklos prieir
vykdantys Vyriausybs atstovai.
3. Prie pareikimo itirti norminio administracinio ar kito bendro pobdio teiss akto
teistum turi bti pridtos skundiamo teiss akto, taip pat statymo ar Vyriausybs norminio
teiss akto, kuriam prietarauja skundiamas norminis administracinis aktas, kopijos.
4. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai abstrakt pareikim itirti norminio
administracinio akto teistum paduoda ratu, faksimiliniu laiku arba elektronine forma
elektronini ryi priemonmis.

113 straipsnis. Praymas itirti norminio administracinio akto teistum, kai tai
susij su individualija byla
1. Prayti administracinio teismo pradti tyrim, ar norminis administracinis aktas (ar
jo dalis) atitinka statym ar Vyriausybs normin teiss akt, turi teis io statymo 23
straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinjama konkreti byla dl j
teisi paeidimo.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota
nutartimi arba motyvuotu sprendimu isprendia, ar yra pagrindas pradti norminio

63
administracinio akto teistumo tyrim. Teismas atmeta praym pradti tyrim dl norminio
administracinio akto teistumo, jeigu:
1) praymas nra susijs su teisme nagrinjama konkreia byla;
2) yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl ginijamo norminio administracinio
akto;
3) teismo inioje yra byla dl ginijamo norminio administracinio akto;
4) praymas grindiamas ne teisiniais motyvais;
5) teismui nekyla abejoni dl norminio administracinio akto teistumo.
3. Kai nra pagrindo atmesti praym arba kai nagrindamas individualij byl pats
administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turt bti taikomas
konkreioje byloje, teistumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinjim
ir, jeigu tokio akto teistumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendia pradti tyrim.
Kitais atvejais taikomas io statymo 114 straipsnis. Teismo nutartis pradti tyrim turi atitikti
io statymo 108 straipsnyje nustatytus reikalavimus, joje turi bti aikiai nurodyta, kokio
norminio administracinio akto (ar jo dalies) teistumu teismas suabejojo, taip pat turi bti
idstyti ias abejones pagrindiantys teisiniai motyvai. Administracinio teismo teisjas,
dalyvavs priimant nutart pradti norminio administracinio akto teistumo tyrim, negali
dalyvauti i esms nagrinjant norminio administracinio akto teistumo byl.
4. siteisjus administracinio teismo sprendimui, kuriuo isprstas norminio
administracinio akto teistumo klausimas, administracinis teismas nutartimi atnaujina
sustabdytos individualiosios bylos nagrinjim ir sprendia j i esms.

114 straipsnis. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo kreipimasis

administracin teism
1. Bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teis sustabdyti bylos
nagrinjim ir nutartimi kreiptis administracin teism praydamas patikrinti, ar konkretus
norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turt bti taikomas nagrinjamoje byloje,
atitinka statym ar Vyriausybs normin teiss akt.
2. Gavs siteisjus administracinio teismo sprendim dl norminio administracinio
akto, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atnaujina sustabdytos
individualiosios bylos nagrinjim.

115 straipsnis. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutarties

turinys

64
 1. io statymo 114 straipsnyje nurodytais atvejais bendrosios kompetencijos ar
specializuoto teismo priimamoje nutartyje turi bti nurodyta:
1) nutarties primimo laikas ir vieta;
2) nutart primusio teismo pavadinimas ir adresas;
3) nutart primusio teismo sudtis, proceso dalyviai;
4) bylos esm ir kokiais teiss aktais gino alys grindia savo reikalavimus arba
atsikirtimus;
5) duomenys apie ginijam teiss akt: kas j prim, primimo data, visas teiss akto
pavadinimas;
6) kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindia savo abejon dl
ginijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teistumo;
7) teismo, kuris kreipiasi, praymas ir kokiam administraciniam teismui jis
adresuojamas.
2. Prie teismo nutarties pridedama:
1) sustabdytoji bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo byla;
2) ginijamo teiss akto viso teksto nuoraas (kopija);
3) statymo ar Vyriausybs norminio teiss akto, kuriam prietarauja skundiamas
teiss aktas, kopija;
4) teismo nutarties patvirtinta kopija (nuoraas) administracinio teismo
dokumentacijai.

116 straipsnis. Bylos dl norminio administracinio akto teistumo nagrinjimas

1. Bylos dl normini administracini akt teistumo nagrinjamos pagal bendrsias
iame statyme nustatytas proceso taisykles.
2. io statymo 141 straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat kai byl dl norminio
administracinio akto teistumo, kai tai susij su nagrinjama individualija byla, nusprendia
pradti pats administracinis teismas, byla dl norminio administracinio akto teistumo
nagrinjama raytinio proceso tvarka.

117 straipsnis. Teismo sprendimas dl pareikimo (praymo) itirti norminio

administracinio akto teistum
1. Inagrinjs byl dl pareikimo (praymo) itirti norminio administracinio akto
teistum, administracinis teismas priima vien i i sprendim:
1) skundiam normin administracin akt (ar jo dal) pripainti teistu;

65
 2) skundiam normin administracin akt (ar jo dal) pripainti prietaraujaniu
statymui ar Vyriausybs norminiam teiss aktui.
2. Administracinis teismas, inagrinjs byl dl norminio administracinio akto
teistumo, grina atitinkamam teismui atsist byl, kurios nagrinjimas sustabdytas, ir
isiunia priimto sprendimo patvirtint kopij (nuora).

118 straipsnis. Norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripainimo neteistu

teisins pasekms
1. Norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali bti taikomas nuo tos
dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas siteisjs administracinio teismo sprendimas dl to
norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripainimo neteistu.
2. Administracinis teismas, atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes ir vertins
neigiam teisini pasekmi tikimyb, savo sprendimu gali nustatyti, kad pripaintas neteistu
norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali bti taikomas nuo jo primimo dienos.
3. Prireikus administracinis teismas gali sustabdyti pripainto neteistu norminio
administracinio akto (ar jo dalies) galiojim iki teismo sprendimo siteisjimo dienos.

119 straipsnis. Teismo sprendimo skelbimas

1. Administracinio teismo sprendimas dl norminio administracinio akto (ar jo dalies)
pripainimo neteistu visais atvejais skelbiamas Teiss akt registre. Teismo sprendime taip
pat gali bti nurodytas spaudos leidinys, kuriame turi bti paskelbtas teismo sprendimas.
2. Administracinio teismo sprendimo skelbimo teismo nurodytame spaudos leidinyje
ilaidas apmoka vieojo administravimo subjektas, kurio norminis administracinis aktas (ar jo
dalis) buvo pripaintas neteistu. Prireikus administracinio teismo sprendimo skelbimo
ilaidos iiekomos remiantis teismo nutartimi, priimta po sprendimo paskelbimo dienos.
3. Vieojo administravimo subjektas, kurio norminis administracinis aktas (ar jo dalis)
buvo pripaintas neteistu, pateikia sprendim primusiam administraciniam teismui spaudos
leidinio numer (egzempliori), kuriame buvo paskelbtas administracinio teismo sprendimas
dl norminio administracinio akto.

ANTRASIS SKIRSNIS
PRAYMAI PATEIKTI IVAD

120 straipsnis. Praymo pateikti ivad padavimas

1. Praym pateikti ivad, ar savivaldybs tarybos narys, savivaldybs tarybos narys
meras, kuriems pradta galiojim netekimo procedra, sulau priesaik ir (ar) nevykd

66
(prayme nurodyt) jiems statymuose nustatyt galiojim (toliau praymas pateikti
ivad), paduoda savivaldybs taryba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statyme (toliau
Vietos savivaldos statymas) nustatyta tvarka.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima nagrinti praymo pateikti
ivad, jeigu:
1) praym padav subjektas, neturintis teiss j paduoti;
2) praymas grindiamas ne teisiniais motyvais;
3) praymas paduotas nesilaikant Vietos savivaldos statyme nustatytos tvarkos;
4) prayme keliamas klausimas jau buvo nagrintas Lietuvos vyriausiajame
administraciniame teisme.
3. Praym pateikti ivad padavs subjektas turi teis j atsiimti iki nagrinjimo
teismo posdyje pradios.

121 straipsnis. Praymo pateikti ivad nagrinjimas Lietuvos vyriausiajame

administraciniame teisme ir ivados pateikimas
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ivad, ar savivaldybs tarybos narys,
savivaldybs tarybos narys meras sulau priesaik ir (ar) nevykd jiems statymuose
nustatyt galiojim (toliau ivada dl savivaldybs tarybos nario, savivaldybs tarybos
nario mero priesaikos sulauymo ir galiojim vykdymo), pateikia per du mnesius nuo
praymo pateikti ivad gavimo.
2. Praymas pateikti ivad nagrinjamas pagal bendrsias iame statyme nustatytas
proceso taisykles, iskyrus iame skirsnyje nustatytas iimtis.
3. Teismas, gavs praym pateikti ivad, isiunia savivaldybs tarybos nariui,
savivaldybs tarybos nariui merui praymo pateikti ivad ir prie jo pridt dokument
kopijas (skaitmenines kopijas). Savivaldybs tarybos narys, savivaldybs tarybos narys
meras turi teis per septynias kalendorines dienas nuo ioje dalyje nurodyt dokument kopij
gavimo pateikti atsiliepim praym.
4. Praym pateikti ivad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinja apie
teismo posd pranes praym padavusiai savivaldybs tarybai ir savivaldybs tarybos
nariui, savivaldybs tarybos nariui merui, dl kuri galiojim netekimo pradta i
procedra. Proceso dalyvi, kuriems apie teismo posd buvo tinkamai praneta, neatvykimas
teismo posd nra klitis nagrinti byl ir priimti ivad dl savivaldybs tarybos nario,
savivaldybs tarybos nario mero priesaikos sulauymo ir galiojim vykdymo.

122 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ivada

67
 1. Inagrinjs io statymo 120 straipsnio 1 dalyje nurodyt praym, Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas priima ivad dl savivaldybs tarybos nario,
savivaldybs tarybos nario mero priesaikos sulauymo ir galiojim vykdymo.
2. Ivadoje dl savivaldybs tarybos nario, savivaldybs tarybos nario mero
priesaikos sulauymo ir galiojim vykdymo nurodoma:
1) ivados primimo laikas ir vieta;
2) ivad primusio teismo pavadinimas;
3) teismo sudtis, teismo posdio sekretorius (jeigu jis dalyvavo nagrinjant byl),
proceso dalyviai;
4) bylos dalykas;
5) proceso dalyvi paaikinimai;
6) rodymai, kuriais grindiama teismo ivada;
7) argumentai, dl kuri teismas atmeta kuriuos nors rodymus;
8) statymai, kuriais teismas vadovavosi;
9) teismo sprendimas praomu klausimu.
3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ivada dl savivaldybs tarybos nario,
savivaldybs tarybos nario mero priesaikos sulauymo ir galiojim vykdymo yra galutin ir
neskundiama.
4. Ivada dl savivaldybs tarybos nario, savivaldybs tarybos nario mero priesaikos
sulauymo ir galiojim vykdymo skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
interneto svetainje.

TREIASIS SKIRSNIS
SKUNDAI DL RINKIM STATYM AR REFERENDUMO STATYMO
PAEIDIM

123 straipsnis. Skundo dl rinkim ar dalyvavimo referendume teiss atkrimo

padavimas
1. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statyme (toliau Prezidento rinkim
statymas), Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statyme (toliau Seimo rinkim statymas),
Referendumo statyme, Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statyme (toliau
Savivaldybi taryb rinkim statymas) nurodyti asmenys, nesutikdami su apylinks rinkim
komisijos arba apylinks referendumo komisijos sprendimais, priimtais pagal skundus dl
rinkj srae ar piliei, turini teis dalyvauti referendume, srae padaryt klaid, dl
kuri rinkjas negali gyvendinti savo teiss rinkti (neteisingai raytas sra arba ibrauktas

68
i srao, taip pat kai srae netiksliai nurodyti duomenys apie rinkj), gali apylinks rinkim
komisijos ar apylinks referendumo komisijos sprendim apsksti apygardos
administraciniam teismui per rinkim statymuose ir Referendumo statyme nustatytus
terminus. Skundas paduodamas ratu, faksimiliniu laiku arba elektronine forma elektronini
ryi priemonmis.
2. Jeigu kreipiamasi teism prie tai nepateikus skundo apylinks komisijai, teisjas
perduoda skund tam tikrai komisijai ir apie tai pranea pareikjui.

124 straipsnis. Skundo dl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkim komisijos

sprendim padavimas
1. Prezidento rinkim statyme, Seimo rinkim statyme, Referendumo statyme,
Savivaldybi taryb rinkim statyme nustatyti asmenys iuose statymuose nurodytais
pagrindais ir per nurodytus terminus gali apsksti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkim
komisijos sprendimus.
2. Skundai paduodami ratu, faksimiliniu laiku arba elektronine forma elektronini
ryi priemonmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

125 straipsnis. Skundo dl rinkim statym ar Referendumo statymo paeidimo

inagrinjimo terminai ir tvarka
1. Skund dl rinkim statym ir Referendumo statymo paeidimo administracinis
teismas inagrinja per rinkim statymuose ir Referendumo statyme nustatytus terminus.
2. Skund administracinis teismas nagrinja pranes pareikjui ir atitinkamai
rinkim komisijai. Nurodyt asmen neatvykimas teismo posd, jeigu jiems apie teismo
posd buvo praneta, nra klitis bylai nagrinti ir sprendimui priimti.

126 straipsnis. Teismo sprendimas dl rinkim statym ar Referendumo

statymo paeidimo
1. Administracinio teismo sprendimas pagal skund dl rinkim statym ar
Referendumo statymo paeidimo siteisja nuo paskelbimo.
2. Primus sprendim, jo patvirtintos kopijos (nuoraai, skaitmenins kopijos)
nedelsiant nusiuniamos patu ar elektronini ryi priemonmis atitinkamai rinkim
komisijai ir pareikjui.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
MODELINIS TEISMO PROCESAS

69
 127 straipsnis. Individualiosios vienars bylos
1. Teiss ir fakt poiriu vienars individualiosios administracins bylos (toliau
individualiosios vienars bylos), kurios kyla dl norminio teiss akto pripainimo
prietaraujaniu Konstitucijai ar statymams pasekmi, gali bti nagrinjamos iame skirsnyje
nustatyta modelinio teismo proceso tvarka. iame skirsnyje neaptartais atvejais taikomos
kitos io statymo nuostatos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2655, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24695

2. Jeigu yra duomen, kad viename ar keliuose apygard administraciniuose

teismuose yra nagrinjama daugiau kaip 20 individualij vienari byl, viena ar daugiau i
anksiau nurodyt administracini byl gali bti nagrinjama io statymo 129 straipsnyje
nustatyta tvarka ir vadinama modeline byla (modelinmis bylomis).

128 straipsnis. Modelinio teismo proceso pradjimas, individualij vienari

ar modelini byl sujungimas
1. Modelin teismo proces gali pradti apygardos administracinio teismo pirmininkas
teisjo (teisj kolegijos) praymu, priimdamas nutart. Vadovaujantis io straipsnio
nuostatomis, modelinis teismo procesas gali bti pradtas ir Lietuvos vyriausiajame
administraciniame teisme teisjo (teisj kolegijos) praymu, teismo pirmininkui primus
nutart. Nutartis pradti arba atsisakyti pradti modelin proces yra neskundiama.
2. Apygardos administracinio teismo pirmininkas gali kelet individualij vienari
ar modelini byl sujungti vien modelin byl. Kai keletas individualij vienari ar
modelini byl yra skirtinguose apygard administraciniuose teismuose, jas gali sujungti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Teismo pirmininkas, sujungs
kelet individualij vienari ar modelini byl vien modelin byl, sudaro teisj
kolegij iai bylai nagrinti.
3. Apie nutart pradti modelin proces informuojami modelins bylos proceso
dalyviai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir visi apygard administraciniai
teismai. Praneimas apie mint nutart skelbiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo interneto svetainje.
4. Pradjus modelin byl, kit individualij vienari byl, nurodyt io statymo
127 straipsnio 1 dalyje, nagrinjimas sustabdomas. Teismo nutartis sustabdyti
individualiosios vienars bylos nagrinjim gali bti skundiama atskiruoju skundu tik tuo
pagrindu, kad nagrinjama byla neatitinka io straipsnio 1 dalyje nustatyt kriterij.

70
 129 straipsnis. Modelins bylos nagrinjimo ypatumai
1. Modelin byl nagrinja apygardos administracinio teismo trij teisj kolegija.
Modelines bylas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinja iplstin teisj
kolegija arba teismo plenarin sesija.
2. Administraciniai teismai imasi priemoni modelin byl inagrinti kiek manoma
greiiau.
3. Teismas atmeta individualiosios vienars bylos proceso alies praym j traukti
treiuoju suinteresuotu asmeniu modelins bylos proces, jeigu nenustato, kad jo
dalyvavimas yra btinas tinkamai inagrinti modelin byl. i nutartis atskiruoju skundu
neskundiama.

130 straipsnis. Individualij vienari byl nagrinjimo atnaujinamas

1. siteisjus teismo sprendimui modelinje byloje, individualij vienari byl
nagrinjimas yra atnaujinamas, iskyrus io straipsnio 2 dalyje nustatyt atvej. Apie teismo
sprendimo modelinje byloje, inagrintoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame
administraciniame teisme, siteisjim praneama visiems apygard administraciniams
teismams ir paskelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainje.
2. Apygard administraciniai teismai apie teismo sprendimo modelinje byloje,
inagrintoje apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kurioje
pareikjo reikalavimai buvo atmesti, siteisjim pranea individualij vienari byl
proceso alims, iaikindami teis paduoti praym atnaujinti individualiosios vienars
bylos nagrinjim ir tokio praymo nepadavimo teisines pasekmes. Jeigu per vien mnes
nuo praneimo apie teismo sprendim, kuriuo pareikjo reikalavimai buvo atmesti
modelinje byloje, gavimo individualiosios vienars bylos proceso alis nepaduoda
praymo atnaujinti individualiosios vienars bylos nagrinjim, skundas (praymas,
pareikimas) individualiojoje vienarje byloje paliekamas nenagrintas. Per nustatyt
termin pateikus mint praym, individualiosios vienars bylos nagrinjimas yra
atnaujinamas.

131 straipsnis. Individualij vienari byl nagrinjimas

1. siteisjus teismo sprendimui modelinje byloje, tiek pirmojoje, tiek apeliacinje
instancijoje atnaujintos individualiosios vienars bylos gali bti nagrinjamos supaprastina
tvarka vieno teisjo, raytinio proceso tvarka. Tokioje byloje priimtame sprendime
(nutartyje) turi bti angin ir rezoliucin dalys, taip pat trumpai idstyti motyvai. Jeigu

71
individualiajai vienarei bylai nagrinti i pradi buvo sudaryta teisj kolegija, atnaujinus
bylos nagrinjim, teisj kolegijos silymu teismo, kuriame buvo sudaryta teisj kolegija,
pirmininkas individualiajai vienarei bylai nagrinti gali paskirti vien teisj. Dl bylos
nagrinjimo supaprastinta tvarka teismas priima nutart ir per tris darbo dienas isiunia j
proceso dalyviams. i nutartis atskiruoju skundu neskundiama.
2. io straipsnio 1 dalyje nustatyta supaprastinta tvarka administracinis teismas gali
nagrinti ir tas bylas, nurodytas io statymo 127 straipsnio 1 dalyje, kurios buvo ikeltos po
teismo sprendimo modelinje byloje siteisjimo.
3. Individualioji vienar byla pirmosios instancijos teisme nagrinjama odinio
proceso tvarka, jeigu per septynias darbo dienas nuo nutarties byl nagrinti supaprastinta
tvarka teikimo to prao bet kuri proceso alis. Teismas visais atvejais gali nusprsti
individualij vienar byl nagrinti bendra tvarka.
4. io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos taisykls taikomos tik tuo atveju, jeigu
pirmosios instancijos teismo sprendimo modelinje byloje teistumas ir pagrstumas buvo
patikrintas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme arba Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas prim sprendim modelinje byloje pagal io statymo
128 straipsnio 1 dal. Jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimo modelinje byloje
teistumas ir pagrstumas nebuvo patikrintas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame
administraciniame teisme, atnaujintos individualiosios vienars bylos nagrinjamos bendra
tvarka.

III DALIS
BYL PROCESAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISME

I SKYRIUS
NESITEISJUSI TEISMO SPRENDIM APSKUNDIMAS

132 straipsnis. Apygard administracini teism sprendim apskundimas

1. Apygard administracini teism sprendimai, priimti nagrinjant bylas pirmja
instancija, apeliacine tvarka per vien mnes nuo sprendimo paskelbimo gali bti skundiami
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
2. Praleidus termin apeliaciniam skundui paduoti, apelianto praymu apeliacinis arba
pirmosios instancijos teismas, jeigu per j paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio
skundo padavimo termin gali atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas praleistas dl

72
svarbios prieasties. Dl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti
termin apeliaciniam skundui paduoti, gali bti duodamas atskirasis skundas.

133 straipsnis. Apeliacini skund padavimo tvarka

Apeliaciniai skundai ratu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma
elektronini ryi priemonmis paduodami arba tiesiogiai apeliacins instancijos teismui, arba
per teism, kurio sprendimas yra skundiamas. Gavs apeliacin skund, apeliacins
instancijos teismas ireikalauja administracin byl ir sprendia apeliacinio skundo primimo
klausim. Prireikus apeliacinio skundo primimo klausim apeliacins instancijos teismas gali
perduoti sprsti tam pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas yra skundiamas.

134 straipsnis. Apeliacinis skundas

1. Apeliacin skund gali paduoti visi proceso dalyviai.
2. Apeliaciniame skunde nurodoma:
1) teismo, kuriam adresuojamas apeliacinis skundas, pavadinimas;
2) apelianto vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas) ir adresas, jeigu
apeliantas turi, ir elektroninio pato adresas, telefono ir fakso numeriai ar kit elektronini
ryi priemoni adresai;
3) kit proceso dalyvi, iskyrus proceso ali atstovus, pavadinimai ir adresai, jeigu
inoma, ir elektroninio pato adresas, telefono, fakso numeriai ar kit elektronini ryi
priemoni adresai;
4) skundiamas sprendimas ir teismas, prims t sprendim;
5) ginijami klausimai;
6) statymai ir bylos aplinkybs, kuriomis grindiamas sprendimo ar jo dalies
neteistumas ar nepagrstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas);
7) apelianto praymas (apeliacinio skundo dalykas);
8) rodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde idstytas aplinkybes;
9) pageidavimai dl teismo sprendimo, kit procesini dokument gavimo
elektronini ryi priemonmis;
10) apelianto praymas byl nagrinti odinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja;
11) pridedam prie apeliacinio skundo dokument sraas.
3. Kartu su apeliaciniu skundu turi bti pateikiami apeliaciniame skunde nurodyti
rodymai (jeigu apeliantas j turi), taip pat duomenys apie tai, kad u apeliacin skund
sumoktas yminis mokestis. Kai apeliacinis skundas paduotas ratu, apeliacinio skundo su

73
priedais egzempliori (kopij) turi bti tiek, kad juos bt galima teikti kiekvienai proceso
aliai ir dar likt egzempliorius teisme.
4. Apeliacin skund pasirao apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacin skund
teismui elektronini ryi priemonmis io straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad
apeliacinis skundas yra pasiraytas. Kai apeliacin skund paduoda atstovas, prie jo turi bti
pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus.
5. Kai apeliacinis skundas paduodamas elektronini ryi priemonmis, asmens
tapatyb patvirtinama Teism statyme nustatytais bdais.
6. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavim, kurie nebuvo pareikti
nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai,
neatsiejamai susij su jau pareiktais reikalavimais.

135 straipsnis. Prisidjimas prie apeliacinio skundo

1. Asmenys, turintys teis paduoti apeliacin skund, gali prisidti prie paduoto
apeliacinio skundo, paduodami praym apeliacins instancijos teismui ratu arba teisingumo
ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektronini ryi priemonmis. Toks prisidjimas
yra galimas iki bylos nagrinjimo i esms pradios. Jeigu prisidedama prie apeliacinio
skundo, u pareikim dl prisidjimo yminis mokestis neimamas. Pareikime dl
prisidjimo prie pareikto apeliacinio skundo prisidedantys asmenys negali pareikti
savarankik reikalavim ir apsksto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrind.
2. Jeigu atsisakoma priimti apeliacin skund, pareikimas dl prisidjimo laikomas
nepaduotu ir grinamas j padavusiam asmeniui.
3. Jeigu asmuo prisidjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teis pareikti
savarankik apeliacin skund.

136 straipsnis. Apeliacinio skundo atsisakymas

1. Apeliantas turi teis apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posdio pradios,
jeigu byla nagrinjama raytinio proceso tvarka, arba iki baigiamj kalb, jeigu byla
nagrinjama odinio proceso tvarka. Apelianto pareikimas ratu arba elektronine forma
elektronini ryi priemonmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos
(elektronins bylos).
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskstas kit
proceso dalyvi, teismas nutartimi apeliacin proces nutraukia. Apie apeliacinio skundo
atsisakym teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius.
3. Apeliacinio skundo atsisaks apeliantas pakartotinai j paduoti neturi teiss.

74
 II SKYRIUS
BYL NAGRINJIMAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISME

137 straipsnis. Apeliacinio proceso taisykls

Apeliacinis procesas vyksta pagal tas paias taisykles kaip ir procesas pirmosios
instancijos teisme, iskyrus iame statyme nustatytas iimtis.

138 straipsnis. Apeliacinio skundo primimas

1. Apeliacinio skundo primimo klausim sprendia teismo pirmininkas ar teisjas ne
vliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, o kai
apeliacinis skundas paduodamas apeliacins instancijos teismui, per tris darbo dienas, kai
ireikalaujama administracin byla.
2. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka io statymo 134 straipsnyje nustatyt
reikalavim, nutartimi nustatomas terminas trkumams paalinti. Kai per teismo nustatyt
termin trkumai nepaalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisjo nutartimi
grinamas apeliantui. Dl pirmosios instancijos teismo nutarties grinti apeliacin skund
apeliantui gali bti paduodamas atskirasis skundas.
3. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grinamas apeliantui, jeigu:
1) apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatyt apeliacinio skundo padavimo
termin ir is terminas neatnaujinamas;
2) apeliacin skund paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo,
neturintis teiss j paduoti;
3) apeliacin skund paduoda galiojim neturintis atstovas.
4. Dl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacin skund gali
bti paduotas atskirasis skundas. Atsisakymas priimti apeliacin skund io straipsnio 3 dalies
2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo, nepaeidiant apeliacinio skundo padavimo
termino, vl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trkumai bus paalinti.
5. Pirmosios instancijos teismas, prims apeliacin skund, per tris darbo dienas
isiunia byl (elektronin byl) su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacins
instancijos teismui.
6. Apeliacins instancijos teismas, nustats, kad teismas, sprsdamas apeliacinio
skundo primimo klausim, privaljo apeliantui paskirti termin apeliacinio skundo
trkumams paalinti, priima nutart ir nustato termin apeliacinio skundo trkumams
paalinti. Jeigu trkumai nepaalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas.

75
 7. Kai apeliacinis skundas paduodamas apeliacins instancijos teismui, motyvuot
nutart atsisakyti priimti apeliacin skund priima apeliacinio teismo trij teisj kolegija.
8. Jeigu io straipsnio 3 dalyje nurodyti trkumai paaikja nagrinjant byl apeliacine
tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

139 straipsnis. Pasirengimas nagrinti byl

1. Teisjas pranejas vienas atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinti.
2. Apeliacins instancijos teismas isiunia proceso dalyviams apeliacinio skundo ir jo
pried nuoraus, reikalaudamas per keturiolika kalendorini dien nuo apeliacinio skundo ir
jo pried nuora gavimo pateikti apeliacins instancijos teismui isamius atsiliepimus
apeliacin skund. io statymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismas apeliacinio
skundo ir jo pried skaitmenines kopijas siunia elektronini ryi priemonmis.
3. odinio bylos nagrinjimo atveju proceso dalyviai apie apeliacins bylos
nagrinjimo viet ir laik informuojami praneimais. i asmen neatvykimas teismo posd
nekliudo nagrinti byl.

140 straipsnis. Bylos nagrinjimo ribos

1. Teismas, apeliacine tvarka nagrindamas byl, patikrina pirmosios instancijos
teismo sprendimo pagrstum ir teistum neperengdamas apeliacinio skundo rib.
2. Teismas perengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja vieasis interesas arba
kai neperengus apeliacinio skundo rib bt reikmingai paeistos valstybs, savivaldybs ir
asmen teiss bei statym saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nra io statymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodyt sprendimo negaliojimo pagrind.

141 straipsnis. Bylos nagrinjimas ir sprendimas raytinio proceso tvarka

1. Apeliacinis skundas nagrinjamas raytinio proceso tvarka, tai yra nekvieiant
nagrinjim teisme proceso dalyvi ir jiems nedalyvaujant, iskyrus atvejus, kai teismas
pripasta, kad odinis bylos nagrinjimas yra btinas. Proceso alys apeliaciniame skunde,
atsiliepime apeliacin skund arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuot
praym nagrinti byl odinio proceso tvarka, taiau atsivelgti praym teismui
neprivaloma.
2. Nagrinjant apeliacin skund raytinio proceso tvarka, teismo posdio garso raas
nedaromas, posdio forma yra laisva. Teismo sprendimas ar nutartis per tris darbo dienas
nuo j primimo isiuniami proceso alims patu arba io statymo 74 straipsnio 7 dalyje
nurodytais atvejais elektronini ryi priemonmis.

76
 3. Apeliacins instancijos teismas raytinio proceso tvarka byl gali isprsti ir tais
atvejais, kai odin bylos nagrinjim neatvyksta n vienas i proceso dalyvi, nors apie
posdio laik ir viet jiems buvo tinkamai praneta. Paskelbs sprendim nagrinti byl
raytinio proceso tvarka, teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo.
4. Administracini byl, nagrinjam raytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie
teismo posdi dat, laik, viet ir teismo sudt praneama specialiame interneto
tinklalapyje ne vliau kaip likus septynioms darbo dienoms iki teismo posdio. i
informacij taip pat teikia teismo ratin.

142 straipsnis. Bylos nagrinjimas i esms

1. Bylos nagrinjimas i esms apeliacins instancijos teisme pradedamas teisjo
pranejo praneimu apie byl. Jame idstoma bylos esm, apeliacinio skundo ir atsiliepim
apeliacin skund argumentai, taip pat nauji rodymai, jeigu j yra pateikta.
2. odinio bylos nagrinjimo atveju po praneimo apie byl teismas iklauso proceso
ali ir kit proceso dalyvi paaikinim. Pirmas kalba apeliantas. Teismas spja proceso
dalyvius, jeigu kalb turinys neatitinka pateikt procesini dokument turinio.
3. Jeigu teismas pripaino, kad btina, gali bti pakartotinai arba papildomai tiriami
pirmosios instancijos teisme itirti rodymai. Teismas taip pat gali tirti rodymus, kuriuos
pirmosios instancijos teismas atsisak tirti. Nauji rodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios
instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripasta pagrstomis prieastis, dl
kuri tai nebuvo padaryta anksiau, arba kai nauj rodym pateikimo btinyb ikilo vliau.
4. odinio bylos nagrinjimo atveju, ityrus rodymus, proceso dalyviai turi teis
idstyti savo nuomon baigiamosiose kalbose. Jeigu rodym tirti nereikjo, baigiamosios
kalbos prasideda po proceso ali ir kit proceso dalyvi paaikinim.
5. odinio bylos nagrinjimo atveju teismo posdio eiga fiksuojama darant teismo
posdio garso ra.
6. Teismas paprastai neriboja proceso dalyvi kalb trukms, taiau iimtiniais
atvejais, atsivelgdamas nagrinjamos bylos sudtingum ir konkreias faktines aplinkybes,
gali nustatyti kalb trukm.

III SKYRIUS
APELIACINS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAI

143 straipsnis. Sprendimo ar nutarties primimas ir paskelbimas

1. odinio bylos nagrinjimo atveju po proceso dalyvi baigiamj kalb teismas
ieina pasitarim kambar priimti sprendimo ar nutarties.

77
 2. Prims sprendim ar nutart, teismas grta teismo posdi sal ir kolegijos
pirmininkas arba teisjas pranejas perskaito sprendimo ar nutarties angin ir rezoliucin
dalis ir trumpai odiu idsto sprendimo ar nutarties motyvus.
3. Visas teismo sprendimas ar nutartis idstomi ratu ir vis teisj pasiraomi.
4. Teismas, inagrinjs byl, gali atidti teismo sprendimo primim ir paskelbim ne
ilgiau kaip keturiolikai darbo dien, o inagrinjs byl dl norminio administracinio akto
teistumo, ne ilgiau kaip vienam mnesiui. Dl svarbi prieasi administracin byl
nagrinjanios teisj kolegijos nario (nari) motyvuotu praymu teismo pirmininkas
motyvuota nutartimi gali pratsti iuos terminus ne ilgiau kaip keturiolikai darbo dien. Kai
suserga ar dl kit objektyvi prieasi procese negali dalyvauti byl nagrinjantis teisjas ar
byl nagrinjanios teisj kolegijos narys (nariai), teismo pirmininkas nutartimi gali pratsti
termin iki objektyvi prieasi inykimo. Kada bus skelbiamas teismo sprendimas,
praneama proceso alims. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisjai gali nagrinti kitas
bylas. Jeigu objektyvios prieastys, dl kuri buvo pratstas teismo sprendimo primimo ir
paskelbimo terminas, neinyksta per proting laik, teismo pirmininkas paskiria naujos
sudties byl nagrinjant teism ir nustato bylos nagrinjimo dat.
5. Sprendim ar nutart, kurios primimas ir paskelbimas buvo atidtas, gali paskelbti
vienas i byl nagrinjusi teisj, kitiems kolegijos teisjams nedalyvaujant.
144 straipsnis. Apeliacins instancijos teismo teiss
1. Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, turi teis:
1) pirmosios instancijos teismo sprendim palikti nepakeist, o apeliacin skund
atmesti;
2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim ir priimti nauj sprendim;
3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim;
4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i dalies ir perduoti byl
pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo;
5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim, o byl nutraukti arba skund
(praym, pareikim) palikti nenagrint, jeigu nustatomos io statymo 103 ir 105
straipsniuose nurodytos aplinkybs.
2. io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1,
3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais motyvuota teismo nutartis.

145 straipsnis. Apeliacins instancijos teismo teis panaikinti apskst teismo

sprendim ir perduoti byl pirmosios instancijos teismui
nagrinti i naujo arba priimti nauj sprendim

78
 1. Apeliacins instancijos teismas, panaikins apskst teismo sprendim, turi teis
perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, jeigu:
1) sprendimas panaikinamas io statymo 146 straipsnyje nurodytais pagrindais;
2) bylos aplinkybms iaikinti btina surinkti daug nauj rodym;
3) pirmosios instancijos teismas inagrinjo ne visus byloje pareiktus reikalavimus.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacins instancijos teismas priima
nauj sprendim, jeigu naujas bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme gali uvilkinti
galutinio sprendimo primim.

146 straipsnis. Sprendimo panaikinimas paeidus arba neteisingai pritaikius

procesins teiss normas
1. Procesins teiss norm paeidimas arba netinkamas j pritaikymas yra pagrindas
panaikinti sprendim tik tada, jeigu dl ios paaidos galjo bti neteisingai isprsta byla.
2. Sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripastami tokie atvejai, kai:
1) byla inagrinta neteistos sudties teismo arba paeidiant funkcinio priskirtinumo
atitinkamiems teismams taisykles arba byl rinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar
administraciniam teismui taisykles;
2) pirmosios instancijos teismas nusprend dl netraukt bylos nagrinjim asmen
teisi ir pareig;
3) pirmosios instancijos teismo sprendimas teisjo nepasiraytas arba jeigu sprendim
pasira ne tas teisjas, kuris nurodytas sprendime;
4) pirmosios instancijos teismo sprendim prim ne tas teisjas, kuris nagrinjo byl;
5) sprendimas yra be motyv;
6) byloje nra teismo posdio garso rao, iskyrus atvejus, kai byla nagrinjama
raytinio proceso tvarka;
7) pirmosios instancijos teismas inagrinjo byl, kai nebuvo nors vieno i proceso
dalyvi, kuriam nustatyta tvarka nepraneta apie teismo posdio laik ir viet, ir toks asmuo
ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund;
8) nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, buvo iurkiai paeistos proceso
kalbos taisykls ir asmuo, kurio teiss buvo paeistos, ia aplinkybe grindia savo apeliacin
skund.

147 straipsnis. Sprendimo panaikinimas ar pakeitimas paeidus materialiosios

teiss normas

79
 Materialiosios teiss norm paeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo
sprendim panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaik
arba iaikino.

148 straipsnis. Apeliacins instancijos teismo sprendimo ar nutarties siteisjimas

ir privalomumas
1. Apeliacins instancijos teismo sprendimas ar nutartis siteisja primimo dien ir
kasacine tvarka neskundiami.
2. Kai apeliacins instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo
sprendim vis ar i dalies ir perduoda byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo,
apeliacins instancijos teismo nutartyje idstyti teiss iaikinimai yra privalomi pirmosios
instancijos teismui.

149 straipsnis. Apeliacins instancijos teismo atskiroji nutartis

1. Apeliacins instancijos teismas io statymo 110 straipsnyje nustatytais atvejais gali
priimti atskirj nutart. Apeliacins instancijos teismas atskirja nutartimi taip pat gali
nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teiss norm paeidimus ar klaidas, kurie
nra pagrindas panaikinti sprendim.
2. Apie priimtas priemones dl atskirosios nutarties apeliacins instancijos teismui
atsakoma per vien mnes.

150 straipsnis. Inagrintos bylos grinimas pirmosios instancijos teismui

1. Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs apeliacin skund, per deimt darbo
dien grina byl kartu su priimtu sprendimu (nutartimi) pirmosios instancijos teismui.
2. Pirmosios instancijos teismas proceso ali praymu isiunia joms apeliacins
instancijos teismo sprendimo ar nutarties patvirtintas kopijas (nuoraus). io statymo
74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais apeliacins instancijos teismo sprendimai ir nutartys
siuniami elektronini ryi priemonmis.

IV SKYRIUS
ATSKIRIEJI SKUNDAI

151 straipsnis. Apeliacinio proceso norm galiojimas

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinti taikomos taisykls, reglamentuojanios
proces apeliacins instancijos teisme, iskyrus iame skyriuje nustatytas iimtis.

80
 152 straipsnis. Atskirj skund padavimo tvarka
1. Pirmosios instancijos teismo (teisjo) nutartis proceso alys gali apsksti atskiruoju
skundu apeliacins instancijos teismui:
1) io statymo nustatytais atvejais;
2) kai teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei bylos eigai.
2. Atskirieji skundai paduodami per t teism, kurio nutartis yra skundiama, ne vliau
kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo.
3. Jeigu skundiama nutartis, statymo nustatyta tvarka priimta nagrinjant byl
proceso alims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali bti paduodamas per septynias
kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorao) teikimo dienos.

153 straipsnis. Atskirj skund nagrinjimo tvarka

1. Gavs atskirj skund, pirmosios instancijos teismas (teisjas) per tris darbo dienas
po jo gavimo:
1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu is paduotas ne dl nutari, priimt io
statymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be odinio nagrinjimo pats panaikina
skundiam nutart ir isiunia priimtos iuo klausimu nutarties patvirtint kopij (nuora,
skaitmenin kopij) proceso dalyviams;
2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunia byl su atskiruoju
skundu apeliacins instancijos teismui.
2. Teismas atskirj skund paprastai nagrinja raytinio proceso tvarka.

154 straipsnis. Apeliacins instancijos teismo teiss

Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs atskirj skund, turi teis savo nutartimi:
1) palikti pirmosios instancijos teismo nutart nepakeist;
2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutart i dalies;
3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir isprsti klausim i esms;
4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir perduoti klausim pirmosios
instancijos teismui nagrinti i naujo.

155 straipsnis. Apeliacins instancijos teismo nutarties siteisjimas

Apeliacins instancijos teismo nutartis, priimta dl atskirojo skundo, siteisja nuo
primimo.

IV DALIS

81
 PROCESO ATNAUJINIMAS

I SKYRIUS
PRAYM DL PROCESO ATNAUJINIMO PADAVIMAS

156 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai

1. Bylos, ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali bti
atnaujinamas iame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
2. Procesas gali bti atnaujinamas esant iems pagrindams:
1) kai Europos mogaus Teisi Teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos teismo
sprendimas byloje prietarauja mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir
jos papildomiems protokolams;
2) naujai paaikja esmins bylos aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo bti inomos
pareikjui bylos nagrinjimo metu;
3) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi liudytojo parodymai,
inomai melaginga eksperto ivada, inomai neteisingas vertimas, dokument arba daiktini
rodym suklastojimas, dl kuri priimtas neteistas arba nepagrstas sprendimas;
4) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti nusikalstami proceso dalyvi, liudytojo,
specialisto, eksperto ar vertjo veiksmai arba nusikalstamos teisj veikos, padaryti
nagrinjant i byl;
5) panaikinamas kaip neteistas ar nepagrstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris
buvo pagrindas priimti t sprendim ar nutart;
6) jeigu viena i proceso ali proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir
nebuvo atstovaujama atstovo pagal statym;
7) jeigu sprendime teismas nusprend dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi
ar pareig;
8) sprendimas ar nutartis yra be motyv;
9) jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas;
10) jeigu pateikiami akivaizds rodymai, kad padarytas esminis materialiosios teiss
norm paeidimas jas taikant, galjs turti takos priimti neteist sprendim ar nutart;
11) panaikinamas kaip neteistas individualus teiss aktas, kuriuo remdamasis teismas
isprend byl;
12) kai btina utikrinti vienodos administracini teism praktikos formavim.
3. Praymas atnaujinti proces yra negalimas dl io statymo 21 straipsnio 3 dalyje
nurodyt byl.

82
 157 straipsnis. Subjektai, turintys teis paduoti praym atnaujinti proces
1. Praym atnaujinti proces turi teis paduoti proceso alys ir j atstovai, netraukti
bylos nagrinjim asmenys, jeigu siteisjs sprendimas ar nutartis paeidia j teises ar
statym saugomus interesus, taip pat prokuroras ir vieojo administravimo subjektai, kad
bt apgintas vieasis interesas ar apgintos valstybs ir asmen teiss bei statym saugomi
interesai. Netraukti bylos nagrinjim asmenys gali paduoti praymus atnaujinti proces tik
io statymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.
2. Apygardos administracinio teismo pirmininko silymu arba gavs informacij apie
tai, kad gali bti proceso administracinje byloje atnaujinimo pagrind, iimtiniais atvejais
teikim atnaujinti proces turi teis paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikim nagrinja
didiausi teisjo darbo sta turinio teisjo skiriama teisj kolegija. Teikimu ireikiamas
tik informacinio pobdio silymas svarstyti, ar nra proceso atnaujinimo pagrind, ir teisj
kolegijai jis nra privalomas.

158 straipsnis. Praymo dl proceso atnaujinimo pateikimas

1. Praymas dl proceso atnaujinimo pateikiamas ratu arba teisingumo ministro
nustatyta tvarka elektronine forma elektronini ryi priemonmis Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui.
2. Praym dl proceso atnaujinimo surao advokatas. Valstybs atstovo, kito juridinio
asmens praym dl proceso atnaujinimo taip pat gali surayti juridinio asmens darbuotojai,
turintys auktj universitetin teisin isilavinim. Jeigu praym dl proceso atnaujinimo
paduoda fizinis asmuo, turintis auktj universitetin teisin isilavinim, surayti praym
turi teis jis pats. Be to, praym dl proceso atnaujinimo gali surayti io statymo 47
straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Praym dl proceso atnaujinimo
pasirao j paduodantis asmuo ir praym suras asmuo. Praym paduodanio asmens
paraas nra btinas, jeigu j pasirao jo galiotas praym suras asmuo.
3. Praymas dl proceso atnaujinimo apmokestinamas 30 eur dydio yminiu
mokesiu.
4. Jeigu byla, kurioje yra teisjo pareikta atskiroji nuomon, nebuvo nagrinjama
apeliacine tvarka arba kai atskirj nuomon idst apeliacinio teismo teisjas, sprendimui
siteisjus, byla su atskirja teisjo nuomone perduodama Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendia, ar paduoti teikim atnaujinti proces.
5. Pakartotinis praymas atnaujinti proces tuo paiu pagrindu yra negalimas.

83
 159 straipsnis. Praymo dl proceso atnaujinimo padavimo terminai
1. Praymas dl proceso atnaujinimo gali bti paduodamas per tris mnesius nuo tos
dienos, kai j padavs subjektas suinojo arba turjo suinoti apie aplinkybes, kurios yra
proceso atnaujinimo pagrindas.
2. Asmenims, praleidusiems praymo dl proceso atnaujinimo padavimo termin dl
svarbi prieasi, praleistas terminas gali bti atnaujintas, jeigu praymas dl termino
atnaujinimo paduotas ne vliau kaip po vien met nuo sprendimo siteisjimo dienos.
3. Praymas dl proceso atnaujinimo negali bti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar
nutarties siteisjimo prajo daugiau kaip penkeri metai, iskyrus io statymo 156 straipsnio
2 dalies 1 punkte nurodyt atvej.
4. Pasibaigus terminui paduoti praym atnaujinti proces, praymas negali bti
keiiamas ar pildomas.

160 straipsnis. Praymo dl proceso atnaujinimo turinys

1. Prayme dl proceso atnaujinimo nurodoma:
1) teismo, kuriam praymas paduodamas, pavadinimas;
2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta
(buvein), jeigu apeliantas turi, ir elektroninio pato adresas, telefono ir fakso numeriai ar
kit elektronini ryi priemoni adresai;
3) sprendim (nutart) primusio teismo pavadinimas;
4) siteisjusio teismo sprendimo (nutarties) esm ir proceso atnaujinimo pagrindas;
5) proceso atnaujinimo motyvai;
6) aplinkybs, kuriomis grindiamas 159 straipsnyje nurodyt termin skaiiavimas;
7) praymo esm;
8) pageidavimai dl teismo sprendimo, kit procesini dokument gavimo
elektronini ryi priemonmis;
9) praymo suraymo vieta, data, pareikjo paraas. Kai praymas pateikiamas
elektronini ryi priemonmis, asmens tapatyb patvirtinama Teism statyme nustatytais
bdais. iais atvejais laikoma, kad praymas yra pasiraytas.
2. Prie praymo atnaujinti proces turi bti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo
buvim pagrindiantys rodymai, taip pat siteisjusio teismo sprendimo (nutarties) patvirtinta
kopija (nuoraas).

84
 3. Kai praym atnaujinti proces pateikia atstovas, prie praymo turi bti pridedamas
dokumentas, rodantis atstovo galiojimus. Prie praymo atnaujinti proces turi bti pridedami
rodymai, patvirtinantys praym suraiusio asmens teisin kvalifikacij.

II SKYRIUS
PRAYM DL PROCESO ATNAUJINIMO NAGRINJIMAS

161 straipsnis. Praymo dl proceso atnaujinimo nagrinjimo tvarka

1. Praymo dl proceso atnaujinimo primimo klausim, taip pat priimt nagrinti
praym dl proceso atnaujinimo nagrinja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko sudaryta teisj kolegija. Nagrinjant praymo primim, mutatis mutandis
vadovaujamasi io statymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar praymas atitinka io
statymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
2. Prims praym atnaujinti proces, teismas ne vliau kaip per 5 darbo dienas jo
kopijas isiunia proceso alims. Proceso alys turi teis pateikti atsiliepim praym dl
proceso atnaujinimo per keturiolika kalendorini dien nuo praymo atnaujinti proces
kopijos gavimo. io statymo 74 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais teismas praymo
atnaujinti proces skaitmenines kopijas siunia elektronini ryi priemonmis.
3. Priimt nagrinti praym dl proceso atnaujinimo teismas nagrinja.
4. Nagrindamas praym dl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar jis pagrstas
statym nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teis pareikalauti i
praym padavusio asmens papildom rodym mintais klausimais.

162 straipsnis. Teismo nutartis dl praymo atnaujinti proces

1. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad praymas nepagrstas statymo
nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti proces.
Tokia teismo nutartis yra neskundiama.
2. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad buvo pagrindas atsisakyti priimti
praym dl proceso atnaujinimo, teismas nutartimi atsisako atnaujinti proces. Tais atvejais,
kai teismas konstatuoja, kad buvo pagrindas nustatyti termin praymo dl proceso
atnaujinimo trkumams paalinti, teismas nutartimi nustato termin trkumams paalinti.
Trkum nepaalinus, teismas nutartimi atsisako atnaujinti proces. ioje dalyje nurodytos
teismo nutartys yra neskundiamos.

85
 3. Jeigu praymas paduotas nepraleidus statymo nustatyt termin ir yra pagrstas
statymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutart dl proceso
atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrins byl i esms.

163 straipsnis. Teismo, kuriam byla perduodama nagrinti i naujo, parinkimas

1. Teismui primus nutart dl proceso atnaujinimo, byla nagrinti i naujo paprastai
perduodama tos paios instancijos teismui, kurio sprendimas ar nutartis yra skundiami.
2. Tais atvejais, kai skundiami sprendimas ar nutartis buvo priimti inagrinjus byl
apeliacine tvarka, byla nagrinti i naujo priimama Lietuvos vyriausiajame administraciniame
teisme. Jeigu procesas tokioje byloje buvo atnaujintas io statymo 156 straipsnio 2 dalies 10
ar 12 punkte nurodytu pagrindu, byla perduodama nagrinti i naujo Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo iplstinei teisj kolegijai ar plenarinei sesijai.
3. Skiriant byl nagrinti i naujo, sudaromoje teisj kolegijoje negali dalyvauti
teisjas, dl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, iskyrus Lietuvos
vyriausij administracin teism.

164 straipsnis. Procesini norm taikymas

1. Atnaujinus proces, bylos nagrinjimas i naujo vyksta pagal pirmosios instancijos
teismo proceso taisykles, jeigu skundiami siteisjs teismo sprendimas ar nutartis buvo
priimti nagrinjant byl pirmja instancija.
2. Jeigu skundiami teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinjant byl
apeliacine tvarka, atnaujinus proces bylos nagrinjimas i naujo vyksta apeliacinio proceso
tvarka.
3. Vadovaudamasis io straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklmis, teismas
atnaujint byl nagrinja neperengdamas rib, kurias apibria proceso atnaujinimo
pagrindai.

165 straipsnis. Teismo sprendimai inagrinjus byl i naujo

1. Kai atnaujinus proces administracinis teismas inagrinja byl i naujo, teismas
priima vien i i sprendim:
1) atmesti praym, o apskst teismo sprendim ar nutart palikti nepakeist;
2) pakeisti apskst sprendim ar nutart;
3) panaikinti apskst sprendim ar nutart ir priimti nauj sprendim ar nutart.
2. io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju priimama teismo nutartis, o 2 ir
3 punktuose nurodytais atvejais sprendimas ar nutartis.

86
 3. Administraciniam teismui primus nauj sprendim, kartu turi bti naikinami visi
ankstesni teism sprendimai, priimti inagrintoje byloje.

166 straipsnis. Teismo sprendimo galia

1. Praymo atnaujinti proces padavimas, taip pat teismo nutartis atnaujinti proces
byloje nestabdo skundiamo sprendimo ar nutarties vykdymo.
2. Prims nagrinti praym atnaujinti proces, teismas turi teis sustabdyti
skundiamo sprendimo ar nutarties vykdym, iki bus inagrinta byla dl proceso
atnaujinimo. Atnaujinus proces byloje, skundiamo sprendimo ar nutarties vykdymas taip
pat gali bti sustabdytas, iki bus i naujo inagrinta byla. Nutartis dl sprendimo ar nutarties
vykdymo sustabdymo yra neskundiama.

Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

1.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. VIII-1137, 1999.04.13, in., 1999, Nr.36-1067 (1999.04.23)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 5, 6, 7, 8, 9, 10, 30, 40,
44, 51, 56, 59, 60, 61, 62 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
is statymas sigalioja nuo 1999 m. gegus 1 d.

2.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. VIII-1262, 1999.06.22, in., 1999, Nr.60-1955 (1999.07.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 2 STRAIPSNIO
PAKEITIMO STATYMAS

3.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. VIII-1927, 2000.09.19, in., 2000, Nr.85-2566 (2000.10.11)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO PAKEITIMO STATYMAS
Nauja statymo redakcija
is statymas sigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

4.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. IX-402, 2001-06-26, in., 2001, Nr. 62-2219 (2001-07-18), sigalioja nuo 2001-09-01
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 2 IR 26 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja nuo 2001 m. rugsjo 1 d.

5.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. IX-777, 2002-03-12, in., 2002, Nr. 31-1125 (2002-03-27)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 13, 21 IR 46 STRAIPSNI PAKEITIMO
STATYMAS

87
is statymas sigalioja nuo 2002 m. gegus 1 d.

6.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. IX-1430, 2003-04-03, in., 2003, Nr. 38-1675 (2003-04-24)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 16 IR 109 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudiamuoju kodeksu (in., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksu (in., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegus 1 d.

7.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. IX-1490, 2003-04-08, in., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)
TEISM STATYMO, ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO, CIVILINIO PROCESO
KODEKSO, BAUDIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMAS
is statymas sigalioja nuo Lietuvos Respublikos stojimo Europos Sjung dienos.

8.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. IX-2572, 2004-11-11, in., 2004, Nr. 171-6320 (2004-11-26)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 15, 18, 19, 22 STRAIPSNI PAKEITIMO IR
PAPILDYMO STATYMAS

9.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. X-1174, 2007-06-07, in., 2007, Nr. 72-2830 (2007-06-30)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 2, 3, 15, 18, 19, 20, 22, 33, 35, 40, 46 IR 88
STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS

10.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. X-1386, 2007-12-18, in., 2007, Nr. 140-5758 (2007-12-29)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 16, 110 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO
STATYMAS

11.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-284, 2009-06-11, in., 2009, Nr. 75-3063 (2009-06-25)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 2 IR 25 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS

12.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-496, 2009-11-19, in., 2009, Nr. 144-6348 (2009-12-05)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 85 IR 139 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS

13.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-740, 2010-04-13, in., 2010, Nr. 48-2290 (2010-04-27)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 110 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja 2010 m. liepos 1 d.

14.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-926, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 76-3872 (2010-06-30)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 18, 26, 27 IR 29 STRAIPSNI PAKEITIMO
STATYMAS
is statymas sigalioja 2010 m. liepos 1 d.

15.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1143, 2010-11-18, in., 2010, Nr. 142-7258 (2010-12-04)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 15, 16, 18, 20, 46, 137 STRAIPSNI PAKEITIMO,
ATUONIOLIKTOJO SKIRSNIO IR 128, 144 STRAIPSNI PRIPAINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
STATYMAS
88
is statymas sigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Administracini teiss paeidim, pradt ir nebaigt iki io statymo sigaliojimo, byl teisena vyksta iki io
statymo sigaliojimo galiojusia tvarka.

16.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1260, 2010-12-23, in., 2011, Nr. 4-126 (2011-01-10)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
is statymas sigalioja 2011 m. gegus 1 d.

17.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1308, 2011-04-12, in., 2011, Nr. 49-2363 (2011-04-28)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO STATYMAS

18.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1485, 2011-06-21, in., 2011, Nr. 85-4131 (2011-07-13)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 11, 12, 21, 22, 23, 24, 34, 37, 39, 50, 51, 53, 57, 61, 62,
64, 66, 68, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 82, 83, 85, 87, 93, 101, 105, 106, 107, 110, 118, 119, 121, 129, 130,
131, 132, 134, 135, 137, 138, 142, 150, 155, 156, 157 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO
STATYMAS
is statymas, iskyrus 61 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nurodytas iimtis ir 62 straipsn, sigalioja 2011 m. spalio 1
d.
io statymo 2 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis sigalioja 2011 m. lapkriio 1 d.
io statymo 29, 45 straipsniai, 50 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnio 2 dalis galioja iki 2012 m. birelio 30 d.
io statymo 14, 16, 28, 30, 31, 32, 35, 36, 46, 51, 53, 55 straipsniai sigalioja 2012 m. liepos 1 d.
io statymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 56 straipsnis galioja iki 2013 m. birelio 30 d.
io statymo 46 straipsnis ir 51 straipsnio 1 dalis galioja iki 2013 m. birelio 30 d.
io statymo 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 12, 13, 17, 18, 20, 21, 23, 24, 25, 26, 33, 37,
38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 47, 48, 49, 52, 57, 58, 60 straipsniai sigalioja 2013 m. liepos 1 d.
is statymas ir jo sigaliojimas keistas:
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-73, 2012-12-20, in., 2012, Nr. 153-7825 (2012-12-29)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 11, 12, 21, 22, 23, 24, 34, 37, 39, 50, 51, 53,
57, 61, 62, 64, 66, 68, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 82, 83, 85, 87, 93, 101, 105, 106, 107, 110, 118,
119, 121, 129, 130, 131, 132, 134, 135, 137, 138, 142, 150, 155, 156, 157 STRAIPSNI PAKEITIMO
IR PAPILDYMO STATYMO 4, 5, 43, 52, 60 IR 61 STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS

19.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1599, 2011-09-22, in., 2011, Nr. 119-5617 (2011-10-01)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 13, 46 IR 160 STRAIPSNI PAKEITIMO
STATYMAS

20.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1709, 2011-11-17, in., 2011, Nr. 139-6549 (2011-11-18)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 71 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO IR
STATYMO PAPILDYMO 88(1) STRAIPSNIU STATYMAS

21.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-1973, 2012-04-17, in., 2012, Nr. 50-2442 (2012-04-28)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154
STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR STATYMO PAPILDYMO 47(1) STRAIPSNIU
STATYMAS
is statymas sigalioja 2012 m. liepos 1 d.

22.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XI-2315, 2012-11-06, in., 2012, Nr. 132-6643 (2012-11-15)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 117 STRAIPSNIO PAKEITIMO STATYMAS
89
is statymas sigalioja 2014 m. sausio 1 d.

23.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-277, 2013-05-09, in., 2013, Nr. 54-2682 (2013-05-25)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU STATYMAS
is statymas sigalioja 2014 m. sausio 1 d.

24.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-348, 2013-05-30, in., 2013, Nr. 62-3060 (2013-06-12)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 37, 42, 44, 46, 50, 53, 68, 80, 82, 97, 101 STRAIPSNI
PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR STATYMO PAPILDYMO 52(1) STRAIPSNIU STATYMAS
is statymas sigalioja 2013 m. rugpjio 1 d.

25.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-632, 2013-12-03, in., 2013, Nr. 128-6520 (2013-12-14)
ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU STATYMAS

26.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1051, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-01, i. k. 2014-10746
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO NR. VIII-1029 71 IR 88-1
STRAIPSNI PAKEITIMO STATYMAS

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-09-21, in., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)
DL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINI BYL TEISENOS STATYMO 85 STRAIPSNIO 3
DALIES (2000 M. RUGSJO 19 D. REDAKCIJA), 139 STRAIPSNIO 2, 3 DALI (2000 M. RUGSJO 19 D.
RED.), LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDIAMOJO PROCESO KODEKSO 306 STRAIPSNIO (2004 M.
LIEPOS 8 D. RED.), 308 STRAIPSNIO (2006 M. BIRELIO 1 D. RED.) 2 DALIES (2002 M. KOVO 14 D.
RED.), 324 STRAIPSNIO 12, 13 DALI (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 377 STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS
8 D. RED.) 9 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 448 STRAIPSNIO 7 DALIES (2002 M. KOVO 14 D.
RED.), 454 STRAIPSNIO 5, 6 DALI (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 460 STRAIPSNIO 4, 5 DALI (2002 M.
KOVO 14 D. RED.), LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 268 STRAIPSNIO 3
DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 285 STRAIPSNIO 2, 5 DALI (2002 M. VASARIO 28 D. RED.),
286 STRAIPSNIO 1 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 288 STRAIPSNIO 4 DALIES (2002 M.
VASARIO 28 D. RED.), 289 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 303 STRAIPSNIO 2
DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 320 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.),
325 STRAIPSNIO 2, 3 DALI (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 358 STRAIPSNIO 2, 3 DALI (2002 M.
VASARIO 28 D. RED.) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, TAIP PAT DL
PAREIKJO - SEIMO NARI GRUPS PRAYMO ITIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISM
STATYMO 119 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 119
STRAIPSNIO 5 DALIS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 120 STRAIPSNIO (2003 M. SAUSIO 21 D.
REDAKCIJA) 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO 2003 M. VASARIO 19 D. DEKRETAS NR. 2067 "DL APYGARDOS TEISMO TEISJO
GALIOJIM PRATSIMO", LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. BIRELIO 18 D.
DEKRETAS NR. 128 "DL APYGARD TEISM SKYRI PIRMININK SKYRIMO" TA APIMTIMI,
KURIA NUSTATYTA, KAD VILNIAUS APYGARDOS TEISMO TEISJAS KONSTANTAS RAMELIS
SKIRIAMAS IO TEISMO CIVILINI BYL SKYRIAUS PIRMININKU, NEPRIETARAUJA LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

90
Pakeitimai:

1.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1243, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14516
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo Nr. VIII-1029 39, 59, 71, 77 ir 84 straipsni
pakeitimo statymas

2.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1401, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19929
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo Nr. VIII-1029 15 ir 19 straipsni pakeitimo
statymas

3.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1507, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21266
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo Nr. VIII-1029 15, 20, 40, 43, 44, 46, 153 straipsni
pakeitimo ir statymo papildymo eioliktuoju-1 skirsniu statymas

4.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-1774, 2015-06-11, paskelbta TAR 2015-06-16, i. k. 2015-09618
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo Nr. VIII-1029 4, 98 ir 99 straipsni pakeitimo
statymas

5.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-2069, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-01, i. k. 2015-19108
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo Nr. VIII-1029 4, 98 ir 99 straipsni pakeitimo
statymo Nr. XII-1774 3 straipsnio pakeitimo statymas

6.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-2067, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19180
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo Nr. VIII-1029 71, 88-1, 98 ir 99 straipsni
pakeitimo statymas

7.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-2403, 2016-06-02, paskelbta TAR 2016-06-08, i. k. 2016-15661
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo Nr. VIII-1029 13 straipsnio pakeitimo statymas

8.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-2401, 2016-06-02, paskelbta TAR 2016-06-15, i. k. 2016-16851
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo Nr. VIII-1029 16 straipsnio pakeitimo statymas

9.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-2399, 2016-06-02, paskelbta TAR 2016-06-15, i. k. 2016-16849
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo Nr. VIII-1029 pakeitimo statymas

10.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-2655, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24695
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo Nr. VIII-1029 30, 31, 43, 63, 67, 68, 69, 72, 73, 77,
84, 127 ir 143 straipsni pakeitimo statymas

11.
Lietuvos Respublikos Seimas, statymas
Nr. XII-2718, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26503
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo statymas
91
92