ADMINISTRACINIO PROCESO TEISS KONSPEKTAS

1TEMA.
ADMINISTRACINIO PROCESO SAMPRATA
1.TEMOS KLAUSIMAI:

Administracinio proceso samprat vairov Lietuvos teiss doktrinoje: siauroji ir

plaioji administracinio proceso samprata.

Administracinio proceso santykis su kitais teisiniais procesais.

Administracinio proceso rys.

Administracin procedra, administracin jurisdikcija ir administracin justicija.

Administracins teisenos samprata.

Administracinio proceso ir administracins teisenos santykis.

Administracinio proceso teiss altiniai.

Administracinio proceso samprata
Procesas yra smoning ar nesmoning nuosekli veiksm ar vyki, kuriais siekiama tam tikro
rezultato arba kurie neivengiamai j sukels, visuma.
Teisinis procesas tam tikra kompetentingo subjekto veiklos teisin forma, kuria yra
inagrinjamas ir isprendiamas konkretus teisinis klausimas.
Teisinio proceso bruoai:

tai smoninga ir tikslinga veikla;

pasireikianti teiss norm taikymu;

kurios metu vieosios valdios subjektai gyvendina valdios galiojimus;

Veikla skirta pasiekti konkret teisin rezultat: isprsti konkrei individuali byl ar
klausim, kuri isprendimas sukelia teisinius padarinius;

Kurios pradia, tarpins stadijos, pabaiga fiksuojami oficialiuose procesiniuose

dokumentuose;

Reglamentuota procesinmis teiss normomis;

Kurios metu kyla procesiniai, teisiniai santykiai. (Doc. Dr. S. edbaras)

Administracinio proceso samprat vairov Lietuvos teiss doktrinoje: siauroji ir plaioji
administracinio proceso samprata
a) Administracinis procesas sietinas tik su teisiniu gino isprendimu.
b) Administracinis procesas - tai kompeteting valstybs institucij, staig, pareign ar valstybs
tarnautoj, turini valdios galiojimus, veikla, atliekama teiss norm reglamentuota teisine forma,
skirta sprsti vieojo administravimo srityje kylantiems klausimams, kurios metu taikomos teiss
normos arba kitaip utikrinamas j gyvendinimas, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkreius
teisinius padarinius1.
1

edbaras S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos Respublikoje. Monografija. Vilnius,
Justitia, P.61.

Administracinio proceso rys:

1. Bendrasis valstybinio valdymo (vieojo administravimo) gyvendinimo procesas (administracin
procedra);
2. Tarnybini nuobaud taikymo procesas;
3. Administracins prievartos priemoni taikymo procesas;
4. Valstybinio valdymo srities teiss akt ir veiksm teistumo patikrinimo procesas (administracin
justicija).
Administracinio proceso kategorijos:

Administracin procedra;
Administracin jurisdikcija;
Administracin justicija;

Administracins teisenos samprata ir santykis su administraciniu procesu:

Administracinis procesas ir administracin teisena santykiauja kaip visuma ir dalis.

Teisena yra proceso dalis, o procesas teisen visuma. Kiekvienoje administracinio proceso dalyje
galima iskirti kelet teisen[1]

[1] irti: edbaras S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos

Respublikoje. Monografija. Vilnius, Justitia, P. 76-83.Pauait-Kulvinskien J. Administracin
justicija. Teorija ir praktika. Vilnius, Justitia 2005. P 39-42.
Administracinio proceso teiss altiniai:

Konstitucija;

Lietuvos Respublikos Konstituciniai statymai;

statymai;

Postatyminiai teiss aktai;

Tarptautins teiss normos;

Europos Sjungos teis;

Konstitucinio Teismo aktai;

Teism praktika;

Teisiniai paproiai;

Teiss doktrina.
2.TEMA.
NORMINI ADMINISTRACINI TEISS AKT LEIDYBA
TEMOS KLAUSIMAI:
1. Administracinio teiss akto samprata, rys ir paskirtis.
2. Norminio administracinio teiss akto samprata ir paskirtis.
3. Administracinio teiss taikymo akto (individualaus teiss akto) ir administracini sutari
samprata.
4. Teiss aktai, reglamentuojantys normini administracini teiss akt leidyb.

5. Normini administracini teiss akt primimo tvarka.

6. Administracins sutartys
Administracinio

teiss

akto

samprata,

rys

ir

paskirtis.

Administraciniai teiss aktai tai ypatinga postatymini, oficiali teiss akt ris, kuriuos priima
vykdomosios valdios subjektai vykdomosios - tvarkomosios veiklos procese, kurie forminti teiss
norm nustatyta tvarka, pasiymi vienaaliku valdingu valios ireikimu ir sukelia teisines pasekmes.
Administracini teiss akt rys:
Administraciniai teiss aktai skirstomi pagal:

teisin turin;

administracin teiss akt primusius subjektus;

form;

funkcin paskirt;

valdios subjekto galiojim apimt ir teisin savarankikum;

administracini akt sudtingumo laipsn;

pagal tai, kada administracinis teiss aktas pradeda galioti;

priklausomai nuo primimo tvarkos;

primimo tvark.
Norminis administracinis teiss aktas.
Nustato, pakeiia arba panaikina (ataukia) teiss normas, t. y. nustato bendras taisykles, neturinias
konkretaus adresato, nenukreiptas konkrei asmen atvilgiu, jie yra skirti nuolatiniam taikymui (nra
vienkartinio pobdio) tiems atvejams, kurie numatyti j hipotezse.

Administracinio teiss taikymo aktas (individualus t. a.) tai kai administracins teiss
normos pritaikomos konkreioje situacijoje ir (arba) konkreiam asmeniui.

Administracin sutartis tai abipusis valstybs valdymo institucij ar institucijos ir

fizinio ar juridinio asmens susitarimas.
Teiss aktai, reglamentuojantys normini administracini teiss akt leidyb:

Lietuvos Respublikos Konstitucija (67-72 straipsniai),

Lietuvos Respublikos Seimo statutas,

Lietuvos Respublikos Prezidento statymas (17 straipsnis),

Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas,

Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos

statymas,

Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt registro statymas,

Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas, patvirtintas jos paios 1994 m.

rugpjio 11 d. nutarimu Nr. 728 (nauja redakcija idstyta Vyriausybs 2003 m. kovo 13 d. nutarimu
Nr. 313),

statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacijos, patvirtintos teisingumo ministro

1998 m. rugpjio 17 d. sakymu Nr. 104 ir kiti teiss aktai.

Normini administracini teiss akt primimo tvarka:

1. TEISS AKTO PASKIRTIES IR JO RENGIMO UDUOTIES NUSTATYMAS;
2. RENGJO NUSTATYMAS (PARINKIMAS);
3. TEISS AKTO TEKSTO PARENGIMAS;
4. TEISS AKTO DERINIMAS IR APROBAVIMAS.
3TEMA.
BENDRASIS VALSTYBINIO VALDYMO GYVENDINIMO PROCESAS
TEMOS KLAUSIMAI:

Bendrojo valstybinio valdymo proceso samprata ir vidin struktra.

Teiss taikymo samprata ir rys. Teiss taikymo valstybiniame valdyme formos.

Administracins diskrecijos samprata ir paskirtis.

Administracin procedra ir jos gyvendinimo tvarka.

Valstybinio valdymo srities teiss akt laikymosi prieiros ir kontrols

gyvendinimo procesas.

Teistumo utikrinimo valstybiname valdyme bdai.

Licencijavimo samprata. Licencijavim reglamentuojantys teiss aktai ir j

charakteristika.

Registravimo procedrin teisena. Registr rys. Lietuvos Respublikos valstybs

registr statymas ir jo charakteristika.
Valstybinis valdymas tai savarankika organizacin teisin valstybs veiklos sritis, kurios paskirtis
organizuoti valstybs vykdomj valdi, institucij sisteming veikl.
Valstybinio valdymo gyvendinimo procesas:

licencij idavimo procesas;

valdymo srities teiss akt leidybos procesas normini akt leidyba, teiss taikymo akt
primimas;

valdymo srities teiss akt laikymosi kontrols ir prieiros procesas;

teisin reikm turini fakt registravimo procesas.

Teiss taikymo samprata ir rys. Teiss taikymo valstybiniame valdymo formos.

Teiss taikymas tai praktin tam tikr galiot subjekt veikla, kai teisikai vertinama
individuali gyvenimo situacija ir nustatomos teiss subjekt teiss ir pareigos.

Teiss taikymo valstybiniame valdyme formos:

1. Operatyvin vykdomoji
2. Jurisdikcin
Administracins diskrecija.

Terminas diskrecija (lot. discretio, pranc. discretion) tarptautini odi odyne

apibdinamas kaip veiksm laisv, nuoira.

Diskrecin valdia - tai valstybs institucijoms ir j tarnautojams suteikta teis tam

tikrose situacijose savo nuoira veikti ar susilaikyti nuo tam tikr veiksm.
Administracin procedra tai vieojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai
nagrinjant asmens skund ar praneim apie vieojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar
administraciniais sprendimais galimai padaryt asmens, nurodyto skunde ar praneime, teisi ir teist
interes paeidim ir priimant dl to administracins procedros sprendim.
Administracins procedros dalyviai;

Pagrindas pradti administracin procedr;

Administracins procedros pradjimas;

Skundo primimas ir nagrinjimas;

Pareigno, valstybs tarnautojo ar darbuotojo nualinimas;

Administracins procedros sustabdymas;

Apklausa;

Administracins procedros sprendimo primimas;

Klaid itaisymo procedra;

Administracins procedros apskundimas.

(Vieojo administravimo statymo, treiasis skirsnis, 19 35 str.)

Valstybinio valdymo srities teiss akt laikymosi prieiros ir kontrols gyvendinimo procesas.

Viena i pagrindini valstybinio valdymo gyvendinimo slyg yra teistumo

utikrinimas.

Tai bendras statym privalomumas visiems be iimties pilieiams, staigoms,

organizacijoms, pareignams.
Teistumo

utikrinimo

valstybiname

valdyme

bdai.

Kontrol;
Prieira;
Teismo kontrolin veikla;
Nagrinjant asmen praymus, pasilymus, skundus (administracin procedra)

Licencijavimo samprata. Licencijavim reglamentuojantys teiss aktai ir j charakteristika.

Licencija tai dokumentas, iduotas jame nurodytam licencijos turtojui statyme nustatytai licencinei
veiklai vykdyti pagal ios veiklos reikalavimus (CK 2.78, 2.79 str.)
Teiss aktai, reglamentuojantys licencijavim:

LR Civilinis kodeksas;

Atskirus licencins veiklos sritis reglamentuoja atitinkami statymai ir LR Vyriausybs

nutarimai;

Licencins veiklos tvark nustato LR Vyriausybs patvirtintos licencijavimo taisykls ir

atitinkam ministerij priimti sakymai.
Licencijavimo proceso etapai:

paraikos padavimo, kurioje yra privalomi duomenys apie numatomos veiklos r, tame
tarpe juridinio asmens atributai, laikotarpis ir licencijos galiojimo teritorija;

licencijins rinkliavos moka (mokestis u licencijos idavim).

pateikt dokument vertinimas ir ekspertiz, kuri atlieka atitinkam institucij

specialistai ir darbuotojai;

galiotojo organo sprendimas iduoti licencij arba atsisakyti iduoti licencij;

sprendimo apskundimas teisme;

licencijos slyg teisingo vykdymo kontrols.

Registravimo procedrin teisena. Registr rys. Lietuvos Respublikos valstybs registr

statymas ir jo charakteristika.

Registravimas tai duomen formavimui, kompiuteriniam j kaupimui ir teikimui sukurtas

specializuotas procedr rinkinys, kuriame derinamas techninis duomen apdorojimas ir teisiniai
duomen tvarkymo aspektai.
Registr rys:

Valstybs registrai;

inybiniai registrai.

Registrus tvarkanios institucijos:

Vadovaujanios registro tvarkymo staigos;

Registro tvarkymo staigos.

Valstybs registr statymas:

Nustato valstybs registr (kadastr) steigim, tvarkym, reorganizavim, likvidavim,

valstybs registr sistem ir bendruosius valstybs registr sveikos principus; vadovaujanij
valstybs registr tvarkymo staig, valstybs registr tvarkymo staig, valstybs registr prieiros
institucij, valstybs registr tvarkytoj, valstybs registr duomen teikj ir gavj teises ir
pareigas[1].
[1] Lietuvos Respublikos valstybs registr statymas//Valstybs inios.1996.Nr.86-2043;
4TEMA.
Administracins prievartos priemoni taikymo procesas
TEMOS KLAUSIMAI:

Administracin teisin prievarta: samprata ir paskirtis.

Administracins teisins prievartos rys, j esm ir tarpusavio sveika.

Administracins prievartos taikymo proceso rys.

Prevencini (spjamj) administracins prievartos priemoni taikymo pagrindai

ir tvarka.

Kardomosios ir administracinio proceso utikrinimo priemons.

Administracins atsakomybs taikymas pareignams.

Administracin teisin prievartos samprata ir paskirtis.

Administracin prievarta - tai savarankika valstybs teisins prievartos ris, kuri

sudaro administracins teiss normomis nustatytos tam tikros teisinio, psichinio, fizinio, turtinio ar
organizacinio poveikio priemons, kurias taikydami vykdomosios valdios subjektai siekia paveikti
mogaus smon ir elges, jam padarius neteist veik ar kilus objektyviai galimoms tam tikroms
nepalankioms vieojo ir asmens saugumo utikrinimo aplinkybms, kai btina ukirsti keli neteistos
veikos padarym slygojantiems veiksniams.
Administracins prievartos taikymo rys:

Administracins atsakomybs (administracini nuobaud) taikymas;

Kit administracins prievartos priemoni taikymas:

Prevencini ir kardomj administracins prievartos priemoni taikymas;

Tarnybins ir materialins atsakomybs priemoni taikymas.

Administracins prievartos priemoni rys

Administracins prevencins (spjamosios) priemons.

Administracins kardomosios priemons.

Prevencins administracins prievartos priemons taikomos kai teiss paeidimas dar nepadarytas, bet
siekiama i anksto ukirsti jam ar jo padarymui keli.
Kardomosios
ir
administracinio
proceso
utikrinimo
priemons:
Procesins administracins kardomosios priemons (ATPK 263, 265-267, 268, 269, 269 str. 7 d., 270,
272 str. 2 d.)
Neprocesins administracins kardomosios priemons (Policijos veiklos statymo 18 str.)
Administracins atsakomybs taikymas pareignams
Pareignais laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdios atstov funkcijas, taip pat
kurie valstybins ar kit nuosavybs form monse, staigose ar organizacijose nuolat arba laikinai
eina tarnyb, susijusi su organizacini-tvarkymo ar administracini-kini pareig vykdymu, arba
kurie tokias pareigas eina mintose monse, staigose ar organizacijose pagal galiojim.
Pareignai administracinn atsakomybn traukiami u administracinius teiss paeidimus, susijusius su
j pareig, nurodyt io straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat u paeidimus, susijusius su
nesilaikymu nustatyt valdymo tvarkos, valstybins ir vieosios tvarkos, aplinkos, gyventoj sveikatos
apsaugos bei kit taisykli, kuri laikymsi utikrinti yra j tarnybin pareiga. (ATPK 14 str., 24 str.)
Kai kuriems valstybs tarnautojams administracin atsakomyb u padarytus administracinius
nusiengimus i viso netaikoma, pvz. prokurorams.
Tam tikrais atvejais tarnybins atsakomybs pagrindu tampa ne tarnybinis nusiengimas, o
administracinis teiss paeidimas
5 TEMA.
Tarnybins atsakomybs taikymo procesas
TEMOS KLAISIMAI:

Tarnybins atsakomybs samprata, ypatumai ir skirtumai nuo administracins

atsakomybs.

Teiss aktai, reglamentuojantys tarnybins atsakomybs taikymo proces.

Tarnybins atsakomybs taikymo principai.

Tarnybins atsakomybs taikymo statutiniams ir kitiems valstybs tarnautojams

(teisjams, prokurorams ir pan.) ypatumai.
Valstybs tarnautojai u tarnybinius nusiengimus traukiami tarnybinn atsakomybn.
Teiss aktai, reglamentuojantys tarnybins atsakomybs taikymo proces.

Lietuvos Respublikos Konstitucija ( Valstybs inios, 1992, Nr. 33-1014);

Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas (Valstybs inios, 1999, Nr. 66-2130);

Lietuvos Respublikos alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm,

atlyginimo ir atstovavimo valstybei statymas (Valstybs inios, 2002, Nr. 56-2228);

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo statymas (Valstybs inios.,

2003, Nr. 42-1927 );

Lietuvos Respublikos kariuomens drausms statuto patvirtinimo statymas (Valstybs

inios, 1999, Nr. 51-1635);

Lietuvos Respublikos Specialij tyrim tarnybos statuto patvirtinimo statymas

(Valstybs inios, 2003, Nr. 38-1656);

Lietuvos Respublikos tarnybos kaljim departamente prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo statymas (Valstybs inios, 2000, Nr. 39-1088);

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinje statuto patvirtinimo ir gyvendinimo statymas

(Valstybs inios, 2000, Nr. 94-2917);

Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statymas (Valstybs inios, 1994,

Nr. 11-163);

2002 m. birelio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 977 dl

tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli (in., 2002, Nr. 65-2665 );

Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2003 m. rugpjio 27 d. sakymas Nr. 1V308 dl tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos
(Valstybs inios, 2003 09 03, Nr. 84-3861 );
Pagal LR Valstybs tarnybos statym gali bti skiriamos ios tarnybins nuobaudos:

Pastaba;

Papeikimas;

Grietas papeikimas;

Atleidimas i pareig.

Tarnybini nuobaud skyrimo procesas:

Valstybs tarnautojams, pagal LR Vyriausybs nutarim Dl tarnybini nuobaud

skyrimo valstybs tarnautojams taisykli patvirtinimo;

Vidaus tarnybos sistemos pareignams, pagal LR vidaus reikal ministro sakym Dl

tarnybini patikrinim atlikimo bei tarnybini nuobaud skyrimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo.

6 TEMA. ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIM BYL TEISENA

TEMOS KLAUSIMAI:

Administracins teiss paeidim byl teisenos samprata ir rys.

Administracins teiss paeidim byl teisenos stadijos.

rodymai administracins teiss paeidim byl teisenoje.

Administracins teiss paeidim byl teisenos terminai.

Administracins teiss paeidimo bylos tyrimo pradjimas.

Tyrimo administracins teiss paeidimo byloje rezultat procesinis forminimas ir

bylos perdavimas nagrinti.

Administracins teiss paeidimo protokolas, jo suraymo tvarka ir turinys.

Institucijos (pareignai), galiotos nagrinti administracins teiss paeidim bylas.

Pasiruoimas nagrinti administracins teiss paeidimo byl.

Bylos nagrinjimo vieta, tvarka ir terminai.

Aplinkybs, iaikintinos nagrinjant byl.

Nutarimas administracins teiss paeidimo byloje, jo turinys ir struktra.

Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje paskelbimas ir jo nuorao

teikimas.

Nutarimo administracins teiss paeidimo byloje apskundimo teis, tvarka,

terminai ir pasekms.

Pagrindins nutarimo administracins teiss paeidimo byloje vykdymo taisykls.

Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo atidjimas ir nutraukimas.

Nutarimo skirti administracin nuobaud vykdymo terminai (senatis).

Nutarimo skirti baud ir nutarimo skirti administracin aret vykdymo tvarkos

ypatumai.
Administracins teiss paeidim byl teisenos samprata ir rys.

teisena tai procesinmis normomis reglamentuota koki nors valstybini institucij ,

valstybs pareign veiklos kompetencijai priskirt byl nagrinjimo tvarka.
Procesins teisenos elementai:

procesiniai teisiniai santykiai;

procesinis rodinjimas;

procesiniai aktai dokumentai

Administracini teiss paeidim byl teisenos svoka:

S.S.Studenikinas ir dar keletas mokslinink teigia, kad administracin teisena tai

visuma nustatyt procesini taisykli, kuri pagrindu gyvendinama vykdomoji tvarkomoji veikla.

2.
J.M. Kozlovas, V.D.Sorokinas, A.E.Lunevas administracin teisena tai
administracini teiss norm gyvendinimo tvarka, skirta j vykdantiems subjektams.

Pagal D.N.Bachrach administracin teisena, kaip administracinio proceso

(jurisdikcinio administracinio proceso) dalis tai ypatinga administracin veikla bendr ir speciali
procesini
norm
pagalba
sprendianti
apibrtos
kategorijos
bylas.

10

Administracini teiss paeidim byl teisena tai administracini procesini teiss norm
reglamentuota valstybs pareign veikla sprendiant administracini teiss paeidim bylas ir esant
teisiniam pagrindui skiriant administracines nuobaudas.
Administracini teiss paeidim byl teisena gali bti skiriama pagal:

veiklos subjektus;

byl kategorijas;

procesins veiklos apimt ir sudtingum: (D. N. Bachrachas)

pagreitinta teisena

prasta teisena

ypatingoji teisena
Administracini teiss paeidim byl teisena yra sudtinga statym nustatyta kompeteting
valstybs institucij (j pareign) procesinio pobdio veikla, skirta tirti ir nagrinti administracini
teiss paeidim bylas, vykdyti iose bylose priimtus sprendimus;
Administracini teiss paeidim byl teisena grindiama iais principais:

Teiss ir statymo virenybs ;

vis piliei lygybs statymui;

teiss negaliojimo atgal principas;

informavimo ;

operatyvumo (operatyvumas suprantamas kaip tam tikr veiksm neatidliotinas

atlikimas);

objektyvumo;

apsaugos nuo kaltinimo prie save principas; nekaltumo prezumpcijos;

teiss bti iklausytam principas;

teisingumo, kur administracini teiss paeidim bylose vykdo tik teismas;

teiss gynyb;

valstybins lietuvi kalbos; vieumo;

teisinio aikumo ir teist lkesi principai

Teiss aktai, reglamentuojantys administracins teiss paeidim byl teisen

Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas (ATPK);

Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas;

kiti Lietuvos Respublikos statymai dl administracini teiss paeidim

(Tai tvirtina ATPK 2 straipsnis)

ATPK IV skyrius pavadintas Administracini teiss paeidim byl teisena. io

skyriaus nuostatos nustato teisenos udavinius, apibria jos pagrindinius principus, numato
svarbiausius procesinius veiksmus ir j atlikimo tvark, taip pat teisenos utikrinimo priemones ir j
taikymo pagrindus. iame kodekso skyriuje apibrti valstybini institucij galiojimai atliekant
proceso veiksmus administracini teiss paeidim bylose, taip pat nustatyta teisin procesin padtis
asmen, dalyvaujani iose bylose. Nurodytos aplinkybs, kurioms esant administracini teiss

11

paeidim byl teisena negali bti pradta, o pradjus, ji turi bti nutraukta. tvirtintos ir kitos svarbios
teisenos nuostatos.

ATPK V-ojo skyriaus nuostatos, tvirtina valstybs institucij (pareign) procesinius

veiksmus, kurie glaudiai susij su kitais ATPK IV-jame skyriuje numatytais procesiniais veiksmais ir
sudaro vientis sistem skirt gyvendinti administracini teiss paeidim byl teisenos udavinius.
Kodekso V-jame skyriuje tvirtintos teiss normos nustato nutarim dl skirt administracini
nuobaud vykdymo, kai kuri nuobaud pakeitimo vienos kita tvark reguliuoja ir kitus procesinio
pobdio santykius.

Be to sisteminiu poiriu susij ATPK I skyriaus bendrosios nuostatos, bei atitinkamai ir

kt. ATPK skirsni nuostatos.
Doc. Dr. S. edbaras pateikia administracini teiss paeidim byl teisenos stadijas ir etapus:

1. Administracinio teiss paeidimo bylos iklimo ir tyrimo stadija:

2. Administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo stadija:

3. Nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo stadija:

4. Nutarimo vykdymo stadija, t.y. paskirtos administracins nuobaudos vykdymas:

rodymai administracins teiss paeidim byl teisenoje.

rodymai administracinio teiss paeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys,
kuriais remdamiesi organai (pareignai) statymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas
administracinis teiss paeidimas, ar jo nra, ar dl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias
aplinkybes, turinias reikms bylai teisingai isprsti. (ATPK 256 str.)
rodym poymiai:

Tai tam tikros inios apie faktus, kurie sudaro rodinjimo dalyk;

Tai i statymo nustatyt rodinjimo priemoni gauta informacija rodym

leistinumas;

Jais remdamasis, teismas patvirtina, jog yra bylai reikmingos aplinkybs rodym
ssajumas;

Tai statym nustatyta tvarka gauta, surinkta, pateikta, itirta ir vertinta informacija.[1]
(Driukas A., Valanius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika)
I rodym svokos iplaukia dvi btinos jos savybs tai rodym leistinumas ir lieiamumas.

rodym leistinumas rodo j tinkamum naudoti rodinjimo procese, todl, kad jie yra
gauti teistais metodais i teist altini.

rodym lieiamumas tai j turinio ir administracinio teiss paeidimo byloje

rodintin aplinkybi ar kit duomen, turini reikms teisingai byl isprsti, ryys.
rodym klasifikacijos pagrindai:

Pagal rodym santyk su rodomuoju faktu skiriami tiesioginiai ir netiesioginiai;

Pagal informacijos atsiradimo pobd rodymai skirstomi pirminius ir ivestinius;

Pagal informacijos atsiradimo altin ir atspindjimo bd skiriami asmeniniai, daiktiniai

ir mirs;

Pagal santyk su kaltinimo versija rodymai yra kaltinantys ir teisinantys.

12

Administracini teiss paeidim byl teisenos terminai:

ATPK 8 str.

ATPK 34, 35, 36 str.

Bendrieji patraukimo administracinn atsakomybn terminai;

Konkrei veiksm atlikimo terminai;

Nutarim paskelbimo, teikimo, apskundimo ir vykdymo terminai.

Administracins teiss paeidimo bylos tyrimo pradjimas.

Tai pradin administracini teiss paeidim byl teisenos stadija;

Stadijos etapai:
1.1 bylos iklimo etapas;
1.2 faktini bylos aplinkybi nustatymo etapas;
1.3 procesinis tyrimo rezultat forminimo etapas;
1.4 mediagos perdavimo pagal inybingum etapas.

Administracinio teiss paeidimo byla pradedama esant vadai ir pagrindui;

Institucijos (pareignai), galiotos nagrinti administracins teiss paeidim bylas.

inybingumo klausimas (rinis, teritorinis ir pareigybinis);

Kompetencija.

Ypatumas vienos institucijos pareignai tiria byl, kiti j nagrinja ir priima nutarim
(ATPK 259 (1) str.);
Tyrimo administracins teiss paeidimo byloje rezultat procesinis forminimas ir bylos
perdavimas nagrinti. Administracinio teiss paeidimo protokolas.

Administracinio teiss paeidimo protokolas;

Duomenys, kuriuos btina nurodyti protokole;

Atvejai, kada administracins teiss apeidimo protokolas nesuraomas.

7 TEMA
Neteisminis administracini gin nagrinjimas
TEMOS KLAUSIMAI:

Administracinio gino samprata.

Neteisminio administracini gin nagrinjimo proceso tikslai ir subjektai.

Kvaziteismo samprata ir rys.

Administracini gin komisij sistema, paskirtis, sudarymas, teisin padtis,

kompetencija.

Administracini gin nagrinjimo terminai.

Administracini gin komisij sprendimai, j apskundimo tvarka ir terminai.

Administracinio gino samprata
ABT 2 str. 17 d. administraciniai ginai apibriami kaip:

13

asmen konfliktai su vieojo administravimo subjektais;

konfliktai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt;
tarnautoj ginai su administracija. Tarnybiniais ginais yra laikomi valstybs tarnautoj,
turini vieojo administravimo galiojimus, ginai su administracija, susij su tarnautojo statuso
gijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemoni taikymu,

rinkim ginai.

Neteisminio administracini gin nagrinjimo proceso subjektai.

Administracinius ginus neteismine tvarka gali nagrinti:

1) vieojo administravimo institucijos (remdamosi Vieojo administravimo ir kitais

statymais);

2) specialios administracini gin neteisminio nagrinjimo institucijos

Kvaziteismo samprata ir rys

odis ,,kvazi = tariamas, netikras, beveiks toks.

Kvaziteism rys:

Pagal uimam padt valstybs institucij sistemoje;

Pagal atliekamas funkcijas;

Pagal sprendiam gin pobd;

Pagal priimam sprendim pobd;

Pagal sprendimo apskundimo galimyb;

Pagal neteisminio proceso privalomum;

Pagal kvaziteismo vaidmen procese;

Pagal byl nagrinjimo vieum;

Pagal sprendimo paskelbim;

Pagal sprendimo motyvavim.

Administracini gin komisij sistema, paskirtis, sudarymas, teisin padtis, kompetencija.

Administracini gin sistem, sudarymo tvark ir kompetencij reglamentuoja:

1) Administracini gin komisij statymas;

2) Administracini byl teisenos statymas;

3) Administracini gin komisij darbo nuostatai, patvirtinti Vyriausybs 1999-05-04

nutarimu Nr. 533.
Savivaldybi visuomenins administracini gin komisijos;
Apskrii administracini gin komisijos;
Vyriausiosioji administracini gin komisija;
Administracini
gin
nagrinjimo
terminai
Administracini gin komisijai paduotas skundas (praymas) turi bti ne teismo tvarka inagrintas ir
sprendimas dl jo priimtas ne vliau kaip per keturiolika dien nuo skundo gavimo.

Prireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinjimo terminas gali bti
pratstas dar keturiolikai dien.

14

Administracini gin komisij sprendimai, j apskundimo tvarka ir terminai

Administracini gin komisija, inagrinjusi skund (praym) priima vien i i

sprendim:

1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst;

2) pareigoti atitinkam administravimo subjekt paalinti padaryt paeidim ar vykdyti

kitok komisijos nurodym;

3) pareigoti atitinkam administravimo subjekt per komisijos nustatyt laik priimti

sprendim dl io subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus;

4) nutraukti byl kaip neinybing.

Gino alis, nesutinkanti su administracini gin komisijos sprendimu, turi teis sksti t
sprendim atitinkamam apygardos administraciniam teismui.

Savivaldybs ir apskrities administracini gin komisij sprendimas per 20 dien nuo jo

gavimo dienos gali bti apskstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendimas per 20 dien nuo jo gavimo

dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
8 TEMA
Administraciniai teismai
TEMOS KLAUSIMAI:

Administracinio teismo vieta Lietuvos Respublikos teism sistemoje.

Administracini teism sistema ir jos raida. Administracini teism veiklos

organizavimas.

Apygardos administracini teism nagrinjamos bylos.

Vilniaus apygardos administracinio teismo speciali kompetencija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija.

Byl inybingumas ir teismingumas.

Gin dl teismingumo sprendimas.

Administracini teism sistema ir jos raida.

1999-01-14 priimto Teism statymo 9 str. 2 d. buvo nurodyta, kad ,,administracines bylas
nagrinja specializuoti administraciniai teismai, turintys i sistem:

apygard administraciniai teismai (Vilniaus, Kauno, Klaipdos, Panevio, iauli);

Auktesnysis administracinis teismas;

Lietuvos apeliacinio teismo Administracini byl skyrius.

Teism statymo 181 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracini teism kompetencij
nustato Administracini byl teisenos statymas. gyvendinant ias normas buvo priimtas
Administracini teism steigimo statymas, kurio 6 str. nustatyta, kad administraciniai teismai pradeda
veikti nuo 1999 m. gegus 3 d.

Nuo 2001 sausio 1 d. sigaliojo Administracini byl teisenos statymo 2, 3, 4, 5, 6

straipsni pakeitimo ir papildymo statymas, kuriuo buvo sukurta nauja dvipakop administracini
teism sistema: panaikintas Auktesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio teismo

15

Administracini byl skyrius, palikti penki apygard teismai ir steigtas vyriausiasis administracinis
teismas.
Administracini teism veiklos organizavimas.

Teisingum administracinse bylose vykdo tik teismai.

Teismas nustato:

ar konkreiu atveju nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss aktas,

ar administravimo subjektas nevirijo kompetencijos,

ar aktas (veika) neprietarauja tikslams bei udaviniams, dl kuri institucija buvo steigta
ir gavo atitinkamus galiojimus.
Apygardos administracini teism nagrinjamos bylos.

Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinms byloms,

priskirtoms administraciniams teismams (10.3.1 skyrius), kai pareikjas ar atsakovas yra teritorinis
valstybinio administravimo ar savivaldybi administravimo subjektas, iskyrus bylas dl:

1) Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl

tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo;

2) Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs

tarnautojais nutraukimo;

3) viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo

administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo,
taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar
vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

4) visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar

asociacij priimt bendro pobdio akt teistumo.
Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, apygardos administracinis
teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas:

1) dl normini administracini akt, kuriuos prim teritoriniai ar savivaldybi

administravimo subjektai, teistumo;

2) pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra

teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;

3) pagal Vyriausybs atstovo pareikimus dl vietos savivaldos institucij ir j pareign

akt, prietaraujani Konstitucijai ir statymams, dl statym ir Vyriausybs sprendim nevykdymo,
dl akt ar veiksm, paeidiani gyventoj ir organizacij teises, teistumo;

4) dl turtins ir moralins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorini

valstybs ar vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj, einani tarnybines
pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio
kodekso 485 straipsnis);

5) tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas,
turintis vieojo administravimo galiojimus, iskyrus atvejus, kai pareikjas ar atsakovas yra centrin
administravimo institucija, staiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybs tarnybos statymas
nenustato kitokios atitinkam gin sprendimo tvarkos;

6) pagal pareikimus, kai kyla ginai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo
administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo (io statymo 15 straipsnio 1 dalies 7

16

punktas), iskyrus atvejus, kai viena i gino ali yra centrin administravimo institucija, staiga,
tarnyba;

7) pagal skundus dl valstybs institucij (pareign) nutarim administracini teiss

paeidim bylose;

8) pagal skundus dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba apylinks referendumo

komisijos sprendimo dl rinkj srae ar piliei, turini teis dalyvauti referendume, srae padaryt
klaid;

9) pagal praymus utikrinti administracini gin komisij sprendim vykdym.

Vilniaus apygardos administracinio teismo speciali kompetencija.

Be bendrosios kompetencijos (10.3.3 skyrius) Vilniaus apygardos administracinis teismas

yra pirmoji instancija administraciniams teismams priskirtoms byloms (10.3.1 skyrius), kai pareikjas
ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, iskyrus bylas:

1) dl normini administracini akt, kuriuos prim centriniai valstybinio

administravimo subjektai, teistumo,

2) dl viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo

administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo,
taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar
vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, Vilniaus apygardos
administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas:

1) dl Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs

tarnautojais nutraukimo;

2) pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra

centriniai valstybinio administravimo subjektai;

3) dl turtins ir moralins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai centrins

administravimo institucijos, staigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einanio tarnybines pareigas,
neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271
straipsnis);

4) tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs tarnautojas, turintis vieojo
administravimo galiojimus, ir kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija,
tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin
sprendimo tvarkos;

5) pagal skundus dl Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios

komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo;

6) pagal pareikimus, kai kyla gin tarp nepavaldi vienas kitam vieojo
administravimo subjekt dl kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojani statym
paeidimo (ABT 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kai pareikjas ar atsakovas yra centrin
administravimo institucija, staiga ar tarnyba;

7) pagal usieniei skundus dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje ar

tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dl pabglio statuso;

8) pagal praymus utikrinti Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendim

vykdym.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija.

17

1) apeliacin instancija byloms, kurias inagrinjo administraciniai teismai, kaip

pirmosios instancijos teismai, skaitant bylas dl administracini teiss paeidim;

2) apeliacin instancija administracini teiss paeidim byloms, kurias inagrinjo

apylinki teismai;

3) vienintel ir galutin instancija byloms dl normini administracini akt, kuriuos

prim centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo, taip pat ABT 15 straipsnio 1 dalies
11 punkte nurodytoms byloms;

4) galutin instancija byloms pagal skundus dl Vyriausiosios rinkim komisijos

sprendim ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai;

5) galutin instancija administracini byl priskyrimo atitinkamiems teismams

klausimais.

Gin dl teismingumo sprendimas.

Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginus dl teismingumo

raytinio proceso tvarka sprendia speciali teisj kolegija, kuri eina Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko
pavaduotojas ir po vien i teism pirminink paskirt teisj.

Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus praymus ar nutartis sprsti teismingumo

klausimus paduoda per Lietuvos Aukiausij Teism, administraciniai teismai per Lietuvos
vyriausij administracin teism.

Specialios teisj kolegijos posdiams pirmininkauja Lietuvos Aukiausiojo Teismo

Civilini byl skyriaus pirmininkas. Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos nari bals
dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posdio pirmininko balsas. Nutartis dl
bylos teismingumo neskundiama.
9 TEMA
Procesas administraciniuose teismuose
TEMOS KLAUSIMAI:

Kreipimosi administracin teism tvarka.

Reikalavimui skundui (praymui).

Skundo (praymo) pateikimo terminai, praleisto termino atnaujinimas.

Teismo ilaidos ir j atlyginimas.

Skundo (praymo) trkum alinimas.

Pasiruoimas administracins bylos nagrinjimui.

Administracins bylos proceso alys.

Kiti administracins bylos proceso dalyviai.

Administracins bylos proceso ali teiss ir pareigos, teisi ir pareig iaikinimas.

Netinkamos alies pakeitimas tinkama.

Atstovavimo administraciniame teisme svoka ir rys.

Bylos skyrimo nagrinti teismo posdyje tvarka.

Teismo aukimai ir praneimai.

Teismo posdio tvarka. rodymai administracini byl nagrinjimo procese ir j

rys.

Teismo posdio protokolas.

Administracinio teismo priimami procesiniai sprendimai, j rys.

Sprendimo paskelbimas ir teikimas (isiuntimas) alims.

18

Teismo nutartys.
Teis apsksti nesiteisjus administracinio teismo sprendim.
Reikalavimai skundui dl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo.

Kreipimosi administracin teism tvarka.

Vadovaujantis ABT 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis statym
nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym
saugomas interesas.

ABT 22 str. 1 d. nustatyta, kad skund (praym) dl vieojo ar vidaus administravimo

subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teis paduoti asmenys, taip pat kiti
vieojo administravimo subjektai, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo
tarnautojus, pareignus ir staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra
paeisti.
Reikalavimai skundui:

1) komisijos ar teismo, kuriam skundas (praymas) paduodamas, pavadinimas;

2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta

(buvein), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavard ir adresas;

3) tarnautojo, kurio veiksmai skundiami, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu inomas),
pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buvein;

4) treij suinteresuot asmen vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas,

jeigu inomas), gyvenamoji vieta (buvein);

5) konkretus skundiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo vykdymo (primimo) data;

6) aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavim, ir tai patvirtinantys

rodymai, liudytoj pavards, vardai ir gyvenamosios vietos, kit rodym buvimo vieta;

7) pareikjo reikalavimas;

8) pridedam dokument sraas;

9) skundo (praymo) suraymo vieta ir data.

Skund (praym) pasirao pareikjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo

(praymo) turi bti pridedamas galiojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus.
Prie skundo (praymo) pridedami ie priedai:
skundiamas aktas;
jei skundas (praymas) buvo nagrintas administracini gin komisijoje ar kitoje
iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucijoje, atitinkamos administracini gin
komisijos ar institucijos sprendimas;

jei btina, dokumentas, patvirtinantis reikalavim ar prietaravim skundiamai

institucijai, staigai, tarnybai teikimo dat;

dokumentai ir kiti rodymai, kuriais pareikjas grindia savo reikalavimus;

yminio mokesio kvitas (jeigu pagal ABT yminis mokestis turi bti mokamas) arba
motyvuotas praymas atleisti nuo yminio mokesio.

Skundas (praymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje

yra vieojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teiss aktai ar veiksmai (neveikimas) yra
skundiami, buvein.

19

Gavus teisme skund (praym), administracinio teismo pirmininkas ar teisjas jo

primimo klausim isprendia ne vliau kaip per septynias dienas priimdamas nutart.
Jeigu skundas (praymas) neatitinka formos it turinio reikalavim (ABT 23 str.), prie jo
nepridti priedai (ABT 24 str.) ar nesumoktas yminis mokestis (ABT 39 str.), nutartimi nustatomas
terminas iems trkumams paalinti.

Administracinio teismo pirmininkas ar teisjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako

priimti skund (praym), jeigu:

1) skundas (praymas) nenagrintinas teism;

2) byla nepriskirtina tam teismui;

3) pareikjas nesilaik bylos iankstinio nagrinjimo ne per teism tvarkos;

4) yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties
dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareikjo atsisakym nuo skundo (praymo);

5) teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu
pagrindu;

6) skund (praym) paduoda neveiksnus asmuo;

7) skund (praym) suinteresuoto asmens vardu paduoda negaliotas vesti byl asmuo;

8) praleistas skundo (praymo) padavimo terminas ir pareikjas neprao jo atnaujinti ar

teismas atmeta tok praym.

Skundo (praymo) pateikimo terminai, praleisto termino atnaujinimas.

Skundo (praymo) padavimas administraciniam teismui dl komisijos sprendimo;

Kiti skund (praym) padavimo administraciniam teismui terminai

Pareikjo praymu administracinis teismas skundo (praymo) padavimo terminus gali

atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas praleistas dl svarbios prieasties ir nra i aplinkybi:

skundas (praymas) nenagrintinas teism;

byla nepriskirtina tam teismui;

pareikjas nesilaik tai byl kategorijai statym nustatytos bylos iankstinio nagrinjimo
ne per teism tvarkos;

yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties
dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareikjo atsisakym nuo skundo (praymo);

teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu
pagrindu;

skund (praym) paduoda neveiksnus asmuo;

skund (praym) suinteresuoto asmens vardu paduoda negaliotas vesti byl asmuo.
Teismo ilaidos ir j atlyginimas.

yminis mokestis. Skundai (praymai) administraciniuose teismuose priimami ir

nagrinjami tik po to, kai sumokamas yminis mokestis, kur sudaro 100 lit u kiekvien skund
(praym), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavim, arba 50 lit u apeliacin skund dl teismo
sprendimo.

yminiu mokesiu neapmokestinami:

skundai (praymai) dl (taip pat apeliaciniai skundai dl administracini teism

sprendim dl i skund (praym);

proceso ali atskirieji skundai,

20

ABT 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyt subjekt pareikimai, kai praoma itirti
norminio administracinio ar kito bendro pobdio akto teistum.

Atleidimas nuo yminio mokesio

Administracinis teismas, atsivelgdamas turtin fizinio asmens ar fizini asmen grups
padt, gali visikai ar i dalies atleisti juos nuo yminio mokesio mokjimo. Praymas atleisti fizin
asmen nuo yminio mokesio mokjimo turi bti motyvuotas ir pagrstas atitinkamais rodymais.

yminio mokesio grinimas

Sumoktas yminis mokestis arba jo dalis grinami:

1) kai sumokta daugiau mokesio, negu reikia pagal statym;

2) kai pareikjas skund (praym) atsiima;

3) kai atsisakoma priimti skund (praym) ar pareikim arba jie grinami pareikjui;

4) byl nutraukus, kai ji nenagrintina teisme arba kai pareikjas nesilaik tos kategorijos
byloms nustatytos gino iankstinio sprendimo ne per teism tvarkos ir nebegalima ia tvarka
pasinaudoti;

5) skund (praym) palikus nenagrint, kai pareikjas nesilaik tos kategorijos byloms
nustatytos gino iankstinio nagrinjimo ne per teism tvarkos ir dar galima ia tvarka pasinaudoti;

6) skund (praym) palikus nenagrint, kai skund (praym) pateik neveiksnus asmuo
arba negaliotas vesti byl asmuo;

7) kai atsisakoma priimti teismui paduot apeliacin skund.

Proceso ali ilaid atlyginimas (ABT 44 str.)

Kitos su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos (ABT 43 str.)

Sprendimo dl ilaid atlyginimo primimas (ABT 45 str)

Pasiruoimas administracins bylos nagrinjimui.

Teismo pirmininkas ar teisjas, nutartimi prims skund (praym), prireikus isprendia

btinus pasiruoimo bylos nagrinjimui teisme klausimus (ABT 68 str.)

Laikydamas, kad nra klii bylai nagrinti, teisjas silo teismo pirmininkui skirti byl
nagrinti teismo posdyje.

Byl posdiui rengiantis teisjas arba j nagrinjantis teismas, iki bylos nagrinjimo i
esms pabaigos nutartimi gali bylas sujungti vien byl.

Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos i j gali
iskirti atskir byl (bylas).
Administracins bylos proceso alys.

Administracins bylos proceso dalyviais laikomi (ABT 48 str.):

Administracins bylos proceso alys:

administracins bylos (gino) alys:

pareikjas.

atsakovas,

tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kuri teisms ar pareigoms bylos isprendimas gali
turti takos).

Administracins bylos proceso ali atstovai,

Prokuroras, administravimo subjektas, valstybs institucija, staiga, organizacija, tarnyba

ir fiziniai asmenys, ginantys valstybs, savivaldybs ir asmen teises.

21

Netinkamos alies pakeitimas tinkama.

Jei teismas, nagrindamas byl nustato, kad skundas (praymas) paduotas ne to asmens,
kuriam priklauso reikalavimo teis, arba netinkamam atsakovui, tai turi teis pareikjo sutikimu juos
pakeisti tinkamu pareikju arba atsakovu.
Atstovavimo administraciniame teisme svoka ir rys.

Atstovai yra klasifikuojami atstovus pagal statym ir atstovus pagal pavedim

(galiotuosius).

Administracins bylos procese galiotais (pagal pavedim) atstovais paprastai bna

advokatai.
Bylos skyrimo nagrinti teismo posdyje tvarka.

Laikydamas, kad nra klii bylai nagrinti, teisjas silo teismo pirmininkui skirti byl
nagrinti teismo posdyje.
Teismo aukimai ir praneimai.

Byla administracinio teismo posdyje nagrinjama tik tuomet, kai proceso alims apie
posdio laik ir viet i anksto praneta aukimu, praneimu arba vieai paskelbta spaudoje. Bylos
ali ir j atstov neatvykimas teismo posd, jeigu jiems buvo apie teismo posd tinkamai praneta,
nra klitis bylai nagrinti ir sprendimui priimti.

Proceso dalyviams ir atstovams teismo aukimais ir praneimais praneama apie teismo

posdio ar atskir procesini veiksm atlikimo laik ir viet. Teismo aukimais taip pat aukiami
teism liudytojai, specialistai, ekspertai ir vertjai.

Jeigu statymai nenustato kitaip, proceso dalyviams ir atstovams aukimas turi bti
teikiamas ne vliau kaip prie tris dienas iki teismo posdio dienos. Bylose dl rinkim ir
Referendumo statym paeidimo, taip pat bylose dl skund ar gin, kuriems nagrinti statymas
nustato specialius terminus, aukimai proceso alims gali bti teikti prie vien dien iki posdio
pradios.
11. Teismo posdio tvarka.

Teismui einant, teismo posdio sekretorius paskelbia: Teismas eina, praom stoti.

Teismo posd pradeda posdio pirmininkas ir pranea, kokia byla bus nagrinjama.

Teismo posdio sekretorius pranea, kas atvyko teismo posd. Teismas nustato
atvykusij tapatyb, patikrina pareign ir atstov galiojimus. Jei kas nors i ali (j atstov)
neatvyksta, teismo posdio sekretorius informuoja, ar jiems buvo tinkamai praneta apie posdio
viet ir laik, o teismas nusprendia, ar galima be j nagrinti byl.

Teismo posdio pirmininkas paskelbia teismo sudt.

Bylos nagrinjimas i esms pradedamas teisjo praneimu, kuriame nurodomas gino

dalykas, pagrindai, gino ribos bei kitos esmins bylos aplinkybs. Po to odis suteikiamas pareikjui
(pareikjams), atsakovui (atsakovams), treiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) j
atstovams. Kalbjimo trukm neribojama

Teisminiai ginai susideda i pareikjo (pareikj), atsakovo (atsakov), treiojo

suinteresuoto asmens (asmen) ar j atstov pasisakym su konkreiais galutiniais skundo (praymo)
reikalavimas ir atsikirtimais j.

Pasisakiusios alys (j atstovai) dar kart gali pasinaudoti replikos teise.

22

Jeigu teismini gin metu paaikja nauj aplinkybi, kurias reikia itirti, teismas gali
priimti nutart atnaujinti bylos nagrinjim i esms. Po to teisminiai ginai vyksta ta paia tvarka.

Po teismini gin teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo (nutarimo,

nutarties). Apie tai posdio pirmininkas paskelbia esantiesiems posdi salje.

rodymai administracini byl nagrinjimo procese ir j rys.

rodymai administracinje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti byl nagrinjanio
teismo ir kuriais remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybs,
pagrindianios proceso ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybs, turinios reikms
bylai teisingai isprsti, arba kad j nra.

proceso ali ir j atstov paaikinimai,

liudytoj parodymai,
specialist paaikinimai ir ekspert ivados,
daiktiniai rodymai,
dokumentai,
kiti raytiniai, garso bei vaizdo rodymai.

Aplinkybi, teismo pripaint visiems inomomis, nereikia rodinti.

Teismo posdio protokolas.

Kiekviename administracinio teismo posdyje, iskyrus posdius raytinio proceso

tvarka, raomas protokolas, kuriame nurodoma:

1) teismo posdio data ir vieta;

2) teismo posdio pradios ir pabaigos laikas;

3) nagrinjanio byl teismo pavadinimas ir sudtis, teismo posdio sekretorius,

administracinje byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat ar ie asmenys atvyko, o jei kas nors neatvyko,
ar buvo jiems tinkamai praneta apie posdio viet ir laik;

4) gino dalykas;

5) kad proceso dalyviams iaikintos j teiss ir pareigos;

6) bylos proceso dalyvi praymai ir pareikimai;

7) posdio pirmininko patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos neieinant pasitarim

kambar;

8) kad teisjas pranejas padar praneim apie byl;

9) kas i proceso dalyvi kalbjo teismo posdyje;

10) teismo posdyje naujai pateikti rodymai (ali, kit proceso dalyvi paaikinimai ir
parodymai, kiti ABT 57 straipsnyje ivardyti rodymai), jeigu jie nebuvo pateikti ar surinkti ruoiantis
nagrinjimui teisme;

11) teismo posdio metu itirti raytiniai, daiktiniai ir kiti rodymai ir ali pareikimai
dl j;

12) trumpas teismini gin ir replik turinys;

13) kad priimtas sprendimas, nutarimas ar nutartis yra perskaityti ir iaikinta apskundimo
tvarka bei terminai.
Administracinio teismo priimami procesiniai sprendimai, j rys.

23

Administracinis teismas sprendim dl i esms inagrintos bylos priima pasitarim

kambaryje teisj bals dauguma. Teisjai neturi teiss atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat
paskelbti nuomoni, pareikt besitariant pasitarim kambaryje. Posdio pirmininkas balsuoja
paskutinis. Priimt sprendim pasirao visi posdyje dalyvav teisjai.

Sprendimo turinys
Teismo sprendimas susideda i angins, apraomosios, motyvuojamosios ir rezoliucins

dali.

anginje sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo primimo laikas ir vieta;
2) sprendim primusio teismo pavadinimas;
3) teismo sudtis, teismo posdio sekretorius, alys, kiti proceso dalyviai;
4) gino dalykas.
Apraomojoje sprendimo dalyje nurodoma:
1) pareikjo reikalavimai;
2) atsakovo atsikirtimai;
3) kit proceso dalyvi paaikinimai.
Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma:
1) teismo nustatytos bylos aplinkybs;
2) rodymai, kuriais grindiamos teismo ivados;
3) argumentai, dl kuri teismas atmeta kuriuos nors rodymus;
4) statymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos konkreias normas, kurios buvo

taikomos.
Rezoliucinje sprendimo dalyje nurodoma:
1) teismo ivada praym patenkinti visikai ar i dalies, kartu idstant patenkinto
reikalavimo turin, arba praym atmesti;

2) teismo ilaid paskirstymas;

3) sprendimo apskundimo terminas ir tvarka.

Sprendim rys
Inagrinjs byl, administracinis teismas priima vien i i sprendim:

1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst;

2) patenkinti skund (praym) ir panaikinti skundiam akt (ar jo dal) arba pareigoti
atitinkam administravimo subjekt paalinti padaryt paeidim ar vykdyti kitok teismo patvarkym;

3) patenkinti skund (praym) ir pareigoti savivaldybi administravimo subjekt

atitinkamai gyvendinti statym, vykdyti Vyriausybs nutarim ar kit teiss akt;

4) patenkinti skund ir isprsti gin kitu statym numatytu bdu;

5) patenkinti skund (praym) ir priteisti atlyginti turtin ar moralin al fiziniam

asmeniui ar organizacijai, padaryt valstybs ar vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb bei j
tarnautoj, einani tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo
srityje (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Sprendimo paskelbimas ir teikimas (isiuntimas) alims.

Jeigu statymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo suraymo dienos bylos
alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posdyje, isiuniami

24

administracinio teismo sprendimo nuoraai. Esant raytiniam praymui, sprendimo nuoraai

isiuniami ir posdyje dalyvavusioms proceso alims.
Teismo nutartys

Pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kuri byla neisprendia i esms,

priima nutartis. Teismas priima nutartis pasitarim kambaryje ABT nustatyta tvarka.

Nutartyje turi bti nurodoma:

1) nutarties primimo laikas ir vieta;

2) teismo pavadinimas, teismo sudtis, taip pat teismo posdio sekretorius, jeigu nutartis
priimama odinio proceso tvarka;

3) proceso dalyviai ir gino dalykas;

4) klausimas, kuriuo priimama nutartis;

5) motyvai, kuriais teismas prijo savo ivadas, ir statymai, kuriais teismas vadovavosi;

6) teismo nutarimas;

7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas.

Nutartyje, kuri teismas priima neieidamas pasitarim kambar, turi bti duomenys,
ivardyti 4, 5 ir 6 punktuose.
Teis apsksti nesiteisjus administracinio teismo sprendim.

Apeliacin skund gali paduoti visi proceso dalyviai.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka gali bti skundiami:

Apygard administracini teism sprendimai, priimti nagrinjant bylas pirmja instancija,

- per keturiolika dien nuo sprendimo paskelbimo (ABT 127 str. 1 d.).

Apylinki teism ir apygard administracini teism nutarimai ir nutartys, priimti

nagrinjant administracini teiss paeidim bylas pirmja instancija, - per deimt dien nuo nutarimo
(nutarties) paskelbimo (ABT 128 str.).

Apeliaciniai skundai paduodami dviem bdais:

tiesiog apeliacins instancijos teismui, arba

per teism, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundiamas.

Asmenys, turintys teis paduoti apeliacin skund, gali prisidti prie paduoto apeliacinio
skundo, paduodami raytin praym apeliacins instancijos teismui.

Apeliacin skund padavs asmuo turi teis skundo atsisakyti iki baigiamj kalb.
Reikalavimai skundui dl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma (ABT 130 str.):

1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;

2) apelianto pavadinimas ir adresas;

3) kit proceso dalyvi, iskyrus ali ir treij suinteresuot asmen atstovus,

pavadinimai ir adresai;

4) skundiamas sprendimas ir teismas, prims t sprendim;

5) ginijami klausimai;

6) statymai ir bylos aplinkybs, kuriomis grindiamas sprendimo ar jo dalies

neteistumas ar nepagrstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas);

7) apelianto praymas (apeliacinio skundo dalykas);

8) rodymai, patvirtinantys skunde idstytas aplinkybes;

25

9) pridedam prie apeliacinio skundo dokument sraas.

Kartu su apeliaciniu skundu turi bti pateikiami:

skunde nurodyti rodymai (jeigu apeliantas j turi),

duomenys apie tai, kad u skund sumoktas yminis mokestis.

Apeliacinio skundo su priedais egzempliori (kopij) turi bti tiek, kad juos bt galima
teikti kiekvienai proceso aliai ir dar likt egzempliorius teismo dokumentacijai.

Sprendim administracinse bylose vykdymo tvarka.

siteisjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (praymas) patenkinamas, jo nuoraas

nusiuniamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apsksti, taip pat
pareikjui.

Jeigu per penkiolika dien ar teismo nustatyt termin sprendimas nevykdomas,

pareikjo praymu atitinkamas administracinis teismas iduoda jam vykdomj rat kartu
nurodydamas j vykdyti antstoli kontorai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nevykdyti teismo sprendimai dl alos atlyginimo, taip pat teismo priteist sum ir
nesumokt baud iiekojimo vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Mintais atvejais
vykdomieji dokumentai pareikjui iduodami teismo sprendimui siteisjus.
10 tema.
siteisjusi teism sprendim administracinse bylose perirjimas
TEMOS KLAUSIMAI:

Administracini byl proceso atnaujinimo esm ir pagrindai.

Subjektai, turintys teis inicijuoti proceso atnaujinim.

Praymo atnaujinti proces turinys, pateikimo tvarka ir terminai.

Praym atnaujinti proces nagrinjimas.

Administracini byl proceso atnaujinimo esm ir pagrindai.

Bylos, ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali bti
atnaujinamas ABT nustatyta tvarka ir esant iems pagrindams (ABT 153 str.):

1) kai Europos mogaus teisi teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos teismo
sprendimas byloje prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir
jos papildomiems protokolams;

2) naujai paaikja esmins bylos aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo bti inomos
pareikjui bylos nagrinjimo metu;

3) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi liudytojo parodymai,

inomai melaginga eksperto ivada, inomai neteisingas vertimas, dokument arba daiktini rodym
suklastojimas, dl kuri priimtas neteistas arba nepagrstas sprendimas;

4) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti nusikalstami ali, kit bylos proceso

dalyvi ar j atstov veiksmai arba nusikalstamos teisj veikos, padaryti nagrinjant i byl;

5) panaikinamas kaip neteistas ar nepagrstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris

buvo pagrindas priimti t sprendim, nutarim ar nutart;

6) jeigu viena i ali proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal
statym;

26

7) jeigu sprendime teismas pasisak dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ar

pareig;
8) sprendimas ar nutartis yra be motyv;

9) jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas;

10) jeigu pateikiami akivaizds rodymai, kad padarytas esminis materialins teiss
norm paeidimas jas taikant, galjs turti takos priimti neteist sprendim, nutarim ar nutart;

11) panaikinamas kaip neteistas teiss aktas, kuriuo remdamasis teismas isprend byl;

12) kai btina utikrinti vienodos administracini teism praktikos formavim.

Praym atnaujinti proces turi teis paduoti:

bylos alys bei
j atstovai pagal statym,
netraukti bylos nagrinjim asmenys, jeigu siteisjs sprendimas, nutarimas ar nutartis
paeidia j teises ar statym saugomus interesus,

prokuroras bei vieojo administravimo subjektai, kad bt apgintas vieasis interesas ar

apgintos valstybs ir asmen teiss bei statym saugomi interesai.

Teikim atnaujinti proces turi teis paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininkas:

savo iniciatyva arba

apygardos administracinio teismo pirmininko silymu.

Praymo atnaujinti proces turinys, pateikimo tvarka ir terminai.

Praymas dl proceso atnaujinimo pateikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam

teismui ir yminiu mokesiu neapmokestinamas.

Praymas dl proceso atnaujinimo gali bti paduodamas per tris mnesius nuo tos dienos,
kai j padavs subjektas suinojo arba turjo suinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo
pagrindas. Asmenims, praleidusiems praymo dl proceso atnaujinimo padavimo termin dl svarbi
prieasi, praleistas terminas gali bti atnaujintas, jeigu praymas dl termino atnaujinimo paduotas ne
vliau kaip po vieneri met nuo sprendimo siteisjimo dienos.

Praymas dl proceso atnaujinimo negali bti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar

nutarties siteisjimo prajo daugiau kaip penkeri metai.
Prayme dl proceso atnaujinimo nurodoma:

1) teismo, kuriam praymas paduodamas, pavadinimas;

2) pareikjo vardas, pavard (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta

(buvein);

3) sprendim (nutarim, nutart) primusio teismo pavadinimas;

4) siteisjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) esm ir proceso atnaujinimo

pagrindas;

5) proceso atnaujinimo motyvai;

6) aplinkybs, kuriomis grindiamas ABT 156 straipsnyje nurodyt termin

skaiiavimas;

7) subjekto praymo esm;

8) praymo suraymo vieta, data, pareikjo paraas.

Taip pat prie praymo t. b. pridedami atnaujinimo pagrindo buvim pagrindiantys

rodymai bei siteisjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) nuoraas.

27

Praym atnaujinti proces nagrinjimas.

Praym dl proceso atnaujinimo nagrinja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko sudaryta teisj kolegija raytinio proceso tvarka, nekviesdama posd bylos proceso
dalyvi.

Nagrindamas praym dl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar praymas paduotas

nepraleidus nustatyt termin ir ar jis pagrstas statym numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Prireikus teismas turi teis pareikalauti i praym padavusio asmens papildom rodym
mintais klausimais.

Jeigu praymas paduotas nepraleidus statymo nustatyt termin ir yra pagrstas statymo
numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutart dl proceso atnaujinimo, kurioje
nurodo, koks teismas nagrins byl i esms.

Kolegijai primus nutart dl proceso atnaujinimo, byla nagrinti i naujo paprastai

perduodama tos paios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundiami.

Tais atvejais, kai skundiami sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti inagrinjus
byl apeliacine tvarka, byla nagrinti i naujo priimama Lietuvos vyriausiajame administraciniame
teisme.