ADMINISTRACINIO PROCESO SĄVOKA

Teisinio proceso paskirtis: procesinės teisės normos - teisinė idėja, materialiosios teisės norma,
teisinis santykis – procesinės teisės normos.

Teisinis procesas: sąmoninga, tikslinga veikla; užtikrina materialiosios teisės normų įgyvendinimą;
skirtas pasiekti konkretų teisinį rezultatą, sukeliantį teisines pasekmes; jo pradžia, tarpinės stadijos ir
etapai bei pabaiga oficialiais procesiniais dokumentais; jis reglamentuotas procesinėms teisės
normoms; jo metu susiklosto procesiniai teisiniai santykiai.

Administracinio proceso sampratos koncepcija: (yra siauroji ir plačioji prasmė)

1. Valdymo
2. Juridikcinė

Administracinio proceso rūšys:

1) Administracinių norminių teisės aktų priėmimo procesas;

2) Pozityvaus (reguliacinio) pobūdžio administracinių teisės taikymo aktų priėmimo ir
administracinių sutarčių sudarymo procesas; (individualių aktų leidybos procesas)
3) Administracinės prievartos priemonių taikymo procesas:
a) Administracinės atsakomybės priemonių (administracinių nuobaudų) taikymas;
b) Prevencinių ir kardomųjų administracinės prievartos priemonių taikymas;
c) Tarnybinės ir materialinės atsakomybės priemonių taikymas.
4) Administracinių ginčų nagrinėjimo procesas: (kai žmogus nesutinka su kokiu nors
individualiu aktu ir kreipiasi į teismą tą sprendimą panaikinti)
a) Neteisėtas (ikiteisminis) administracinių ginčų nagrinėjimas;
b) Teisminis administracinių teisės aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimas.

Pgr APT šaltiniai: LR Konstitucija; LR viešojo administravimo įstatymas; LR teisėkūros pagrindų

įstatymas; LR administracinių ginčų komisijų įstatymas; LR mokesčių administravimo įstatymas; LR
administracinių bylų teisenos įstatymas; LR ank.

ADMINISTRACINIŲ NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ PRIĖMIMO PROCESAS

(priskiriama plačiajai koncepcijai)

Teisėkūros samprata: teisinė idėja – teisėkūros procesas – teisės norma.

Konstituciniai norminių administracinių teisės aktų leidybos principai

*Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti
paties įstatymo (Konstitucinio teismo);

*Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir

Konstitucijai; poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais;

*Poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra
vienkartinio taikymo, ar nuolat galiojimo;
*žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su
nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose

Norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai, kuriuose yra
teisės normų. Juose yra bendro pobūdžio nurodymai. Jie adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui. Jie
nukreipti į ateitį neterminuotai. Norminiai aktai yra visuotinai privalomi.

Pgr teisės aktai, kurie reguliuoju norminių administracinių teisės aktų priėmimo procesą:

 LR teisėkūros pagrindų įstatymas;

 LR vyriausybės įstatymas;
 Vietos savivaldos įstatymas;

Teisėkūros principai: (teisėkūros pagrindų įstatymas 3 str. 2d)

*Tikslingumas – adekvačios priemonės siekiamam tikslui

*Proporcingumas

*Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms

*Atvirumas ir skaidrumas

*Efektyvumas

*Aiškumas

*Sistemiškumas

IDIVIDUALIŲ ADMINISTRACINIŲ TEISĖS AKTŲ PRIĖMIMO PROCESAS

SAMPRATA: vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui arba nurodytai
asmenų grupei.

Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai (Viešojo administravimo įstatymo 8

straipsnis).

Administracinė procedūra (viešojo administravimo įstatymo 19 str.)

Registras – (valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas 16 str. )

Registrai: juridiniai asmenys, gyventojai, nekilnojamas turtas ir teisės į jį, objektų, kurių
geografinė padėtis nesikeičia, adresai; teisės aktai; daiktų ir turtinių teisių įkeitimas. (Valstybės
informacinių išteklių valdymo įstatymas 16 str. )

INDIVIDUALAUS TEISES AKTO TURINYS: FAKTAI, NORMOS, kuriomis gristi motyvai SUBJEKTAI,
IRODYMAI
 2011 – 06 – 27 Nr. A-556336/2011

2012-05-17 Nr. A-662-1379/2012

2013-05-09 Nr. A-552-594/2013

Su individualiais aktais visada yra susiję registrai.

2 paskaita

NETEISMINIS ADMNISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMAS

ADMINISTRACINIŲ TEISĖS SANTYKIŲ STRUKŪRA:

1) SUBJEKTAI
2) OBJEKTAI
3) TURINYS, kuris yra a) teisinis – tų subjektų tarpusavio santykio nuostatas reguliuoja
įstatymas b) faktinis – turi būti faktinis poreikis, kad tie santykiai susiklostytų.

Administracinius ginčus nagrinėjančios institucijos:

1) Viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu yra suteikta teisė nagrinėti

administracinius ginčus; (muitinės departamentas
2) Specialios institucijos, kurių paskirtis nagrinėti administracinius ginčus; (administracinių
ginčų komisija, mokestinių ginčų komisija)
3) Teismai.

KVAZITEISMAS
Kvazi – (beveik, tartum).

Institucija – panaši į teismą, tačiau netapati teismui

PLIUSAI: ženkliai sumažina krūvį teismams, smulkūs ginčai išsisprendžia kvaziteismuose, jie yra
mažiau formalizuoti, laikas, max 2 mėnesiai.

KAI ĮVYKSTA ADMINISTRACINIS GINČAS, ASMUO APSKUNDŽIANT INDIVIDUALŲ AKTĄ GALI: PATS
KREIPTIS TIESIOGIAI Į ADMINISTRACINĮ TEISMĄ, ARBA TURI GALIMYBE TIESIAI KREIPTIS Į
ADMINISTRACINĮ TEISMĄ ARBA Į KVAZITEISMĄ ir trečias, kad IŠ PRADŽIŲ TURI KREIPTIS Į
KVAZITEISMĄ IR TIK PASKUI ĮGYJA TEISE KREIPTIS Į ADMINISTRACINĮ TEISMĄ.
 Administraciniai teismai ir jų kompetencija

Valdžių ir teismų padalijimas

Teismų darbų teisėtumui –

Kasacinis teismas.

Administracijos darbų teisėtumui –

Administracinis teismas.

Įstatymo leidėjo teisėtumui –

Konstitucinis teismas.

Administraciniai teismai:

*Vilniaus apygardos administracinis teismas;

*Regionų apygardos administracinis teismas, susidedantis iš 4 rūmų:

-Kauno rūmų;

-Klaipėdos rūmų;

-Panevėžio rūmų;

-Šiaulių rūmų

 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

 Konkrečios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo
bendrosios – kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija.
 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje Lietuvos teritorijoje.

Administracinės justicijos samprata

*Teismo veikla, kai jis nagrinėja asmenų ir vykdomosios valdžios ir pareigūnų ginčus, vadinama
administracine justicija.

Administracinės justicijos sistemos

*Bendrosios kompetencijos teismai;

* Savarankiška administracinių teismų sistema

*kvaziteismai, kurių gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismams

Administracinių teismų kompetencija

ABTĮ – 17 – 21 str. 3 str. 1d.

Priskirtinumo rūšys

 Vienetinis. Kai konkretaus ginčo nagrinėjimas priskiriamas tik vienos institucijos

kompetencijai.
 Daugybinis žinybingumas: alternatyvus ir sąlyginis.
 Sąlyginio žinybingumo atveju galimybė kreiptis į instituciją, kuriai yra žinybingas ginčas
atsiranda tik tuomet, kai suinteresuotas asmuo laikėsi įstatyme numatytos išankstinės
ginčo sprendimo nagrinėjimo tvarkos.
 Alternatyvaus žinybingumo atveju suinteresuotas asmuo gali pasirinkti į kokią instituciją
kreiptis.

TEISMINGUMAS – teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas.

Bylų teismingumo rūšys:

*Rūšinis (dalykinis) – reiškia, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos
grandžiai;

*Teritorinis – kompetencija paskirstoma tos pačios grandies teismams. Yra skiriamas bendrasis,
alternatyvus, išimtinis, kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas.

*Funkcinis. Remiantis juo paskirstoma teismų kompetencija instancijų sistemoje (nustatoma koks
teismas turėtų nagrinėti bylas kaip pirmoji instancija, koks teismas nagrinėja bylas kaip apeliacinė
instancija).

Ginčų dėl teismingumo sprendimas

ABTĮ 22 str.

ADMINISTRACINĖS BYLOS IŠKĖLIMAS ADMINISTRACINIAME TEISME IR PASIRUOŠIMAS JĄ

NAGRINĖTI. ADMINISTRACINĖS BYLOS PROCESO DALYVIAI.

Teisminės gynybos prieinamumo principas. (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 26 d. nutarimas)

ABTĮ 5 str., 23 str.

Viešojo intereso, valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimas
*ABTĮ 55 str. 1 d.

Dėl prokuroro ginamo intereso pripažinimo viešuoju *LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A*146-335/2008.

Kiti pagrindiniai administraciniai bylų teisenos principai: (ABTĮ)

*Teisingumą vykdo tik teismas (ABTĮ 6 str.)

*Teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principai 7 str.; 44 str. 1 ir 2 d.
*Teismo viešumo principas 8 str. , 14 str.
*Tyrimo ir betarpiškumo principas 10 str., 78 str. 1 d., 80 str. 1 d.
*Procesinio šalių lygiateisiškumo principas 52 str. 2d.
*Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai 11 str.
*Valstybinės kalbos principas 9 str.
*Dispozityvumo principas 23 str., 24 str. 2 d. 7 ir 8 p., 47 str. 1 d., 50 str., 51 str., 134 str. 1 d.
*Laisvo įrodymų vertinimo principas 56 str. 6d.
*Teisės būti išklausytam principas 71 str., 72 str. 1d., 77 str. 1d., 81 str. 6d., 142 str. 2d.
*Teisminio nagrinėjimo vientisumo ir teisėjų sudėties nekintamumo principai 78 str.
*Draudimo piktnaudžiauti procesu principas 11 str. 1 ir 2d., 44 str. 6 ir 7 d. 83 str. 1d. 6p.
Kreipimosi į administracinį teismą procesinės prievartos prielaidos
*Pasinaudojimas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu įstatymų nustatyta tvarka tai
privaloma (ABTĮ 26 str. 1 d.)
*Skundo padavimas per įstatymų nustatytą terminą (ABTĮ 28-29 str.)
Reikalavimai skundui (prašymui) – ABTĮ 24 str., 25 str.
*Skundo (prašymo) trūkumų šalinimas – ABTĮ 33 str. 1d.
*Atsisakymas priimti skundą (prašymą) – ABTĮ 33 str. 2d.
*Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas – ABTĮ 70 STR.