Tarptautin vieoji teis.

Subjektai kitokie nei nacionalins teis. Ji reguliuoja tarptautins bendrijos santykius. Pagrindinis valstybs.
Subjektas - darinys galintis turti tarptautines teises ir pareigas bei galintis ginti savo teises pareikdamas tarptautines
pretenzijas. Retai ia skiriamas teisnumas ir veiksnumas nes jis daniausiai neisiskiria laike. Bet kartais taip bna kad
subjektas bna teisnus, bet veiksnumas bna paribotas pvz. okupuota valstyb. Yra veiksnumo apribojimas dl kitos
valstybs veiksm. (1949m)
Tai valstybs, tarptautins (tarpvyriausybins) organizacijos, tautos kovojanios dl nepriklausomybs, specifiniai
valstybinio pobdio vienetai sui generis. Fiziniai asmenys
Valstyb. 1933m konvencijoje (ji regionin Amerikos valstybs) Montevideo dl valstybs teisi ir pareig. Poymiai
apibrta teritorija, nuolatiniai gyventojai, vyriausyb (materials poymiai) ir galjimas umegzti santykius su kitomis
valstybmis.(nematerialieji poymiai).
Nuolatiniai gyventojai valstyb visuomens darinys ir be bendruomens valstyb neisivaizduojama. Pilietyb su
nuolatiniais gyventojais negali bti tapatinama. Pilietyb valstybingumo idava.
Apibrta teritorija nebtinai tiksliai apibrta bet t.b. teritorinis branduolys. Sien nustatymas tai valstybs steigimo
pasekm.(Izraelis iki iol neturi delimituot sien). Teritorijos sudtins dalys sausuma, oras, vandens telkiniai.
Sausumos ir vanden teritorija valstybs sien apibrta teritorija eina per tarptautinmis sutartimis nustatytus takus ir
toks nustatymas sien tarptautinmis sutartimis delimitacija. Demarkacija ymjimas vietovje.
Valstybs siena per tarptautine sutartimi nustatytus takus einanti linija ir per j einanti vertikali riba atribojanti
valstybs jurisdikcijos ribas. Optimizavimo ir kompensavimo metodai taikomi demarkuojant.
Vanden teritorija (teritoriniai vandenys) vidaus vandenys ir teritorin jra. Teritorinje jroje valstybi suverenitetas
apribotas nes kit valstybi laivai turi taikaus plaukimo teis. Teritorin jra iki 12 jrmyli matuojama nuo
didiausi atoslgi linijos (pas mus nuo kranto). U j nra valstybs teritorija. Ekonomin iskirtin zona gyv ir
negyv itekli eksploatavimas kontinentinis elfas nepriklauso teritorijai jros dugnas po vandeniu.
Vidaus vandenys tai pakrani vandenys (kai yra tiesiosios tarp labiausiai atsikiusi tak). Uost vandenys iki
linijos jungianios du labiausiai isikiusius technologini rengini takus. Eer ir upi vandenys. Jei yra eeras
briama linija tarp krant kur ateina sienos linija, bet bna ir kitaip, tarpukario jo siena Lietuvos pakrante. Jei siena eina
upe priklausomai laivybin ar ne. Jei laivybin (tarkim Nemunas) tai siena eina per farvaterio viduriu. O jei nelaivybin
tai ups vagos linijas. Per tiltus tai per tilto vidur arba technologin ym.
Oro erdv oro stulpas vir valstybs sausumos ir vanden teritorijos. Riba nenustatyta bet sutariama kad tai emiausia
dirbtinio palydovo skriejimo orbitos riba. Per oro erdv nra taikaus skridimo teisi. Visi gali atskristi tik gav leidim,
bet kartais tie leidimai bna tarpvalstybinse sutartyse numatyti ir gali skristi tik nustatytais koridoriais.
ems gelms gelms po valstybs teritorija.
Valdia konvencijoje vyriausybe pavadinta. Yra valdios institucijos kurioms keliamos efektyvumo reikalavimas, kad ji
galt kontroliuoti valstybs teritorij ir gyventojus. Suverenitetas tautos ir valdios savyb. Vidinis poymis tai kad ji
yra vienintel. O iorinis gali bti tarptautiniu subjektu.
Gebjimas umegzti santykius su kitomis valstybmis (nematerialus poymis). is poymis netinkamai ireiktas j reikia
suprasti kaip suverenitet ir nepriklausomyb. iuolaikinje teisje galjimas umegzti poymius su kitomis valstybmis
negali bti iskirtinis valstybs poymiu nes yra ir kit subjekt turini i poymi. Pripainimas nra valstybingumo
slyga, svarbu kad bt kiti poymiai. Nepriklausomyb ir suverenitetas susij
Nepriklausomyb valstybs valdios galjimas laisvai be sikiimo i iors sprsti vidaus ir usienio politikos
klausimus.
Suverenitetas nepriklausomybs idava tai vidinis ir iorinis suverenitetas. Vidinis- valstybs valdios virenyb ir
iskirtinumas (ji vienintel). Iorinis nepriklausomumas tarptautiniuose santykiuose. Kartais vietai vidinio kalbama apie
teritorin suverenitet sieja j su t.t. teritorija. Reikalinga t.t. teisinis titulas t.y. kad teritorija bt valdoma teistai.
Suverenitetas negali bti absoliutinamas nra visikai laisva valstyb. Ji negali paeidinti tarptautins teiss norm.
Pasaulyje yra tik apie 60 valstybi yra grynai demokratins, be nukrypim.
Suvereniteto ir nepriklausomybs ribas nustato TT normos ir v-bs yra laisvos prisiimti TT pareigojimu stoti tarpt.
Org, sudaryti sutartis.
Stojimas ES taip pat nebuvo suvereniteto apribojimas ar atsisakymas. Tiesiog valstyb naudodamasi savo suvereniomis
teismis delegavo dal savo suvereniteto, naudodamasi savo suvereniomis teismis.
Atsakomyb tarptautinei bendrijai u naudojamasi savo suvereniomis teismis. Dabar atsiranda pareigos apginti
koncepcija. valstybi suvereniteto ir intervencijos komisija 2000m pareng studij responsability to protect.
Suvereniteto samprata neatsiejama nuo ti , kad v-b turi utikrinti mogaus teises visiem jos jurisdikcijoje esantiem
subjektam. Tarptautin bendri taip pat turi atsakomyb kad bt utikrintos visu teiss.
Tarptautins (nevyriausybins) organizacijos. Po.:
tai valstybi susivienijimas.
steigta tarptautine sutartim ar kita tarptautiniu aktu

 Turi tarptautin teisin subjektikum. jis apribotas dalykine sfera ir jis negali turti daugiau teisi ir
sipareigojim nei tai reikalinga jos tikslams pasiekti,. Teisi ir pareig apimtis priklauso nuo teisi ir pareig
kurias suteikia valstybs.
Nuolatinio pobdio tikslai
Nuolatin struktra.
Karatais sakoma kad tai ivestiniai tarptautins teiss subjektai, jos neturi kit valybms priklausom poymi. Gali bti:
- universalios
- regionin
pagal narysts pobd:
- atviros
- udaros (NATO ES)
pagal kompetencijos pobd:
- bendros kompetencijos (JT)
- dalykins kompetencijos(tarptautin darbo organizacija)
pagal galiojim ir santyk su valstybmis narmis pobd
- klasikins
- vinacionalins
Tarptautinis raudonojo kryiaus komitetas iimtis. Naudojasi tarptautins organizacijos teismis, bet buvo steigta
veicarijos.
Dl nepriklausomybs kovojanios tautos. (palestinieiai). turi bti pripastami tautos siekiai tarptautinje erdvje.
Turi bti atstovaujantys taut organ. Palesina turi stebtoj status JT negali priimti sprendim bet turi kitas teises.
Specifiniai (sui generis) valstybinio pobdio vienetai ventasis sostas ir Suverenus Maltos Ordinas. neturi vis
valstybs poymi. ventasis sostas suverenus nes tai aukiausia banytin valdia ir jo suvereniteto altinis nra tauta.
Suverenus maltos ordinas veikia kaip nevyriausybin humanitarinio pobdio organizacija. Tai religinio pobdio
organizacija ir tradicikai iliko kad jis palaiko santykius su madaug 40 valstybi.
Fiziniai ir juridiniai asmenys. t.t. atvejais ir mogus ir JA g.b. tarptautins teiss subjektu jei irti subjekto
apibrim.. Be to t.t. atvejai nustatytais tarptautinse sutartyse mogus gali kreiptis y tarptautin teism.
Galim ir kita pozicija jei btinuoju poymiu laikytumme galjim dalyvauti kuriant TT normas, tai mogus ir JA nebus
TT subjektais. Kai nra tada velgiama per valstybs sipareigojim prizm, mogus kaip objektas kuriam t.b. utikrintos
t.t. teiss.
TARPTAUTINS TEISS SISTMA
Teiss sistema - vidin struktra. Pagal norm galiojimo sfer TT skirtoma :
bendrj galiojanti teiss norma galiojanti visom valstybm
partikuliariniai tik tt regione galioja
Tradicinis skirstymas:
bendroji dalis. principai ir tt. taikomi visom sritim
Specialioji dalis tarptautins kosmoso normos ir kitos specialios.
Bendroji dalis: (skaidrse). Tarptautin mogaus teisi chartija nra vienas dokumentas. J sudaro 5 dokumentai.
Specialioji dalis
Diplomatin ir konsulin teis
Tarptautini organizacij teis (institucij reikia kad bt bent 3 alys).
......
JUS COGENS
Bendrosios tarptautins teiss imperatyvins normos. Svoka pirm kart suformuluota Vienos konvencijoje 1969 tai
bendrosios TT teiss imperatyvin norma kuri visa tarptautin valstybi bendrija pripasta kaip norm nuo kurios
neleidiama nukrypti ir kuri gali bti pakeista tik tokio pat pobdio norma.
Tai paprotins normos.
Taip pat yra nustatomas ERGA OMNES sipareigojimas t.y. visai tarptautinei bendrijai. Bet ne visos normos
nustatanios ERGA OMNES pareigojimus yra JUS COGENS normos.
Kadangi jus cogens normomis nustatomi erga omnes sipareigojimai visa tarptautin bendrija gali laikyti save
nukentjusia ir lyg ji visa turt teis reaguoti. Tai pat sutartys prietaraujanios Jus cogens yra niekins negalioja nuo
pat sudarymo momento.
JUS COGENS norm sraas egzistuoja doktrinoje bet nra sutartyje kad teis galt pltotis. Doktrinoje yra rys.
Sra sudar ta pati tarptautins teiss komisija aikindama Vienos konvencij.
jgos ir grasinimo draudimas
taut apsisprendimo laisv
pagrindins mogaus teiss ir laisvs (genocid, kankinim, diskriminacijos draudimas)
humanitarins teiss principai (karo nusikaltim draudimas)
diplomatin nelieiamyb, masinio atmosferos ir jr terimo draudimas.
Jus cogens norm paeidimai tarptautiniai nusikaltimai. O kiti paeidimai tarptautiniai deliktai.

Tarptautins teiss ir morals santykis.

Doktrinos aikinanios teiss ir morals santyk prigimtins teiss doktrina ir teisinis pozityvizmas
Prigimtins teiss doktrina pirmoji. Kildina teise ne i valstybs o i mogaus prigimties, dievo, visuomens
spontanins tvarkos ir pan. Teis niekados nebuvo mogaus irasta, ji kaip taisykli rinkinys atsiradusi visuomenje, nes
tik bendr taisykli taikymas daro galima individo egzistavim visuomenje. Prigimtin morals normos, ir morals
norm neatitinkanti teis valstybs teis negali bti teise. Taigi pozityvioji teis turi atitikti morals principus ir kitas
bendramogikas kategorijas, (Lokas, Ruso, Kantas). i doktrina turjo takos tarpt. Teisei ir ji buvo suprantama kaip
universali prigimtin teis ir TT principai kildinami i teisingumo princip , kuri galiojimas universalus ir aminas ir
kuriuos atrasti gali tik mogaus smon. Pufendorfas nepripaino nepaprotins kilms TN Kad jos yra TN.
KL kokios morals normos taikomos TT. t.y. ar taikomos tos kurios taikomos individams ar taikomos specifins
normos?. Ankstyvieji tarptautininkai neskyr universalios morals nuo individualios morals. (Kantas taut gamtika
padtis tokia pat kaip atskir moni tautika..) Bet yra ir specifini.
Buvo kritikuojama i mokykla dl teigini neapibrtumo, be to moralini vertybi skal labai reliatyvi.
Teisinis pozityvizmas neigia moralin teiss prigimt ir teise galima pripainti tik pozityvij t.y. v-bs sukurt teis,
teiss itaka ne moral, o v-bs valia. Itakos Augusto kakokio. TT grindiama valstybs valia ireikta tarptautiniuose
paproiuose. Kolektyvin daugumos v-bi. Ansilotis. TT tik v-bi sukurtos TN kuri egzistavim galima patikrinti.
Kelzenas. tt TN atsiranda kaip paprotins normos pacta sunt servenda pagrindu. Antroji stadija T sutartys. IIItaisykls kurias kuria T organizacijos.
Trkumas doktrinos tai kad ignoruojamas moralini vertybi vaidmuo teisje ir aikinant teis. Moralinio turinio
neigimas veria daryti ivada kad net jei teis amorali ir nemogika ji yra privaloma ir tokios svokos kaip mogikumas
ir pan. neturi jokios reikms teisje. I to seka ivada kad nacistiniai ir pan. sakymai irgi yra teis.
Hartas teiss sist. pagrindas moralini ir teisini priemoni kompromisas. Moral tik vienas i motyv pripainti
teiss norm gali. Bet kokiai teisins tvarkos formai yra sveikiausia kai visuotinai paplits jausmas...
Pozityvizmas gana sunkiai atsako praktinius klausimus pvz kokiais kriterijais reikia vadovautis praktikoje tarkim kai yra
TN kolizija ir pan.
20a pradioje atsiranda teisinio instrumentalizmo doktrina atsiranda kaip prigimtins teiss ir pozityvizmo kritika.
Pripasta materializm. tikrov nekritika j btina priimti toki kokia ji yra. Tokie dalykai kaip moral teis ir
religija tai moni vaizduots krinys. Kadangi reikia priimti tik realyb, tai TN galioja tik tada kai yra taikoma teism ir
v-bs institucij praktikoje o moral ir teis susitarimo dalykas. TT svarbiausia ne doktrina o veikianios TN jos
paystamos per politikos formavim ir gyvendinim. T.y. realus v-bi elgesys.
Trkumas paneigtas tarptautins tiess tarptautinis pobdi, nes teis tik tai kas vyksta o tai kas vyksta i esms yra
teista.
TT ir morals norm kl nra vienareikmikas ir reikia aikintis neatmetant nei vienos i doktrin. Prigimtins taka
daugel altini sudaro tarptautins sutartys, daug paproiu yra traukta sutartis, bet tai nereikia kad pozityvioji teis
auktesn u prigimtin ir kai v-bs elgesiui vertinti neutenka pozityviosios teiss tai pasitelkiama moral. Taip
vystomas pozityvizmas. Pvz. 1999m NATO karin operacija Kosove. Ikilo problema - kurios teiss vertybs
reikmingesns moni gyvybs isaugojimas ar nesikiimas v-bs vidaus santykius. i karin operacija buvo
grindiamas stipriais moraliniais argumentais todl susilauk pritarimo.
Jus cogens normos tvirtina svarbiausius tarptautins morals imperatyvus tai vl gi prigimtins teiss idava.
TTT patvirtino kad genocido nusikaltimai prietarauja moralinei teisei.
TT niekam joki teisi nesuteikia o pripasta prigimtin i teisi pobd. Ir nustato instrumentus j ginti.
Svarbiausia moralin kategorija turinti takos teisei teisingumas. Prigm teis alininkai tapatina teis ir teisingum.
Pozityvistai tai skirtingi dalykai, bet reikmingas teisei kritikuoti kriterijus.
Teisingumas daugiausiai dmesio teikia ne .. vienodai traktuoti vienodus atvejus ir nevienodai traktuoti nevienodas
situacijas. Visuomenje turi bti proporcija ir pusiausvyra. Proporcija grindiama tuo kad pagal apl individai turi teis
lygi arba nelygi su kitais padt. Teisingumas turi knyti tai ko asmuo savo elgesiu nusipeln visuomenje.
Panaius kriterijus galima pritaikyti ir tarptautinje bendrijoje, t.y. vertinti vienodai t.t. veiksmus nepaisant kokia valstyb
juos padar. Logika beslygikai reikalauti atlyginti paeidimu padaryt al..
TT neatmeta kit moralini norm siningas vykdymas
TTT pagal tsm statuto 38str 2d. yra galinimas sprsti byl ex equa at bonno. Bet tik tuo atveju jei alys su tuo sutinka ir
kiti TT altiniai neduoda pakankamo pagrindo bylai isprsti. JT chartija teisingumo ir taikos principai neturi
prietarauti vienas kitam. Trys teisingumo pri. taikymo bdai
INTRA LEGEM teisingumas taikomas kaip priemon TT TN turiniui aikinti ir tinkamiausiai i galim variant
pasirinkti. Pvz.: 1951 NATO valstybi susitarimas dl karini pajg statuso. I ko nors atsiviesti. atlygina
pus kiekvienai valstybei tenkanios dalies
PRAETER LEGEM teisingumas kaip priemon TT spragoms upildyti. Neperengia pozityviosios teiss rib,
nes tiesiog ji toje vietoje nebeturi norm taikytin. Pvz.: jr teis delimitoujant jr erdves. TTT
delimitacija teisinga kai v-bei tenkanios js erdvs plotas t.b. proporcingas kranto ilgiui ir turi turti ijim
atvir jr ar kitame krante esanios valstybs jros erdves.

 CONTRA LEGEM teisingumo pr grindiamas atsisakymas taikyti TT norm jei tokios normos taikymas reikt
neteising rezultat (kritikuojamas nes paneigia pozityvij teis). Pvz. NATO nesikreip JTO nes bt neleid
karins operacijos.
TT ir politika
Tarptautin teis tarptautins sis posistem. Didij dal sudaro santykiai tarp v-bi, todl santykis us v-bi politika
neabejotinas ir TTT ne kart minjo santyk, jo egzistavim. V-bs danai sako kad kl yra ne teisinis o politinis ir kad
teismas negali teikti konsultacini ivad. TTT sako kiekvienas politinis klausimas turi teisinius aspektus ir kiekvienas
teisinis klausimas turi politin aspekt.
TT pagal teisin realizm tapatinama su politika. Kita vertus galima teigti jog politika turi prisitaikyti prie TT rib t.y. TT
kaip t.t. idealas.
Teisinio pozityvizmo idava kai nagrinjama tiktai teis atsiribojant nuo politini proces lmusi TN atsiradim,
nekreipiant tai dmesio negalima teisingai iaikinti normos turinio.
Reikia derinti visus variantus.
TT norma galima velgti kaip bendr v-bi vali gavusi teisin gali. Galimas ir kitas poveikio bdas TT danai
naudojama kaip v-bi usienio politikos instrumentas. V-bs visada siekia pateisinti savo ingsnius pasitelkdama
pozityvisias TT normas. Tam pagrind sudaro pats TT norm krimo procesas, nes TN yra bendros politins valios
rezultatas ir joje derinami skirtingi interesai , todl jos formuluojamos nesukonkretinant ir paliekant vietos interpretacijai.
Todl TN gali bti vertinamos skirtingai priklausomai nuo politinio pobdio.
Galimas ir atvirktinis ryys TT ilgalaikikesni .. vl atsivisti i konors.
TT tokiu bdu takoja politini proces krypt, todl TT pastebimos tendencijos tvirtinti TT virenyb.
Tarptautins ir privatins teiss santykis.
Trys doktrinos dualistin egzistuoja dvi sistemos bet nra ryio, o TTN turi bti inkorporuotos vidaus teis.
Monistin TT ir nac. Teis vieningos sistemos dalys. Buvo tokia kryptis kad nacionalin turi virenyb. Bet dabar
visur kalbama apie TT virenyb.
Dviej pirmj kritika KORDINACIN arba realistin doktrina suvokia tikrov tokia koki yra. Dviej sist sveika,
virenyb vienos i j yra nediskutuotina, nra prasms. Prasminga kalbti apie i sistem tarpusavio koordinacij. TT
norm gyvendinimas:
tiesioginis taikymas (self-execution). Ktsm ivada dl ETIPLAK taikymo. jei sutartys pakankamai apibrtos
ir pakankamai aikiai suformuluoja subjekt teise ir pareigas.
Implementacija ( transformacija) TT TN paveriamos nacionalinm TN :
a) nuoroda kai yra banketin nacionalins teiss TN nurodo taikyti TT TN.: bendroji arba konkreioji.
Bendroji nurodo abstrakiai
Konkreioji nurodo konkrei sutart.
b) Inkorporacija kai TN perkeliamos nacionalins teiss akt, jos konkretizuojamos ir adaptuojamos pagal v-bs
teisins sist. ypatumus. Rekomendacijos danai perkeliamos. Pvz LR ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo
agresijai statymas. 2str nuostatos apibrianios agresij.
LR teis ir TT
Tarptautini sutari vieta
Ratifikuotos nacionalins teiss sistemos sudedamoji dalis. I skaidri pairti altinius.
2006.04.14 9 punktas. KTSM nutarimas.
r 1995.10.17 nutarim seimo ratifikuotos sutartys LR turi statym gali.. Sutartis negali prietarauti konstitucijai.
Prie ratifikavim gali seimas ar prezidentas kreiptis ivados ar atitinka, ten toje ivadoje yra kriterijai pagal kurios tiria.
Teorikai yra manoma ir paskesnioji kontrol. Bet kadangi k-jos nuostatos abstrakios ir aikinamos atsivelgiant TT tai
nesutikim bna maai. Buvo kl dl tarptautinio baudiamojo teismo Romos statuto kuris sako kad nra joki imunitet,
tai y KTSM nesikreip nes konstitucijoje tvirtintas imunitetas nuo nacionalini institucij.
Dl NATO sutarties ikl kl kad gali prietarauti konstitucijai. Pagal 137str. (usienio karini bazi udraudimo). Bet
iaurs Atlanto sutartyje nieko nepasakyta apie bazes.
Ktsm pateikia ivad, bet galutin sprendim priima seimas, bet jis yra susaistytas Ktsm ivados. T.y. gali keisti k-j,
prayti ilyg ir tt.
Kodl K-ja nustato kad ratifikuotos sutartys statymo galia? nes tik seimas ratifikuoja, nes tik jis gali priimti statym
galios aktus.
Pradioje TT sutari statyme buvo atsisakyta kad sutartys turi statym gali, bet yra kolizin norma kad jei yra sutartis
ir jei statymas jai prietarauja, nepaisant kada statymas priimtas, reikia taikyti tarptautin sutart. 2006.04.14 nutarime
parayta kad turi sutartys statym gali, bet tai nereikia kad Lietuva gali nesilaikyti tarptautini sipareigojimu
remdamasi nacionalins teiss aktais (nors ir vlesniais nei sutartis).
Kolizijos taisykl galioja ir kolizijos atveju tarp su konstituciniais statymais. (EGZE BUS)
Neratifikuotos nors konstitucija apie jas nekalba, jos vis vien yra teisins sistemos dalis, bet kadangi j seimas netvirtina
o tvirtina emesns institucijos, todl tokios sutartys negali turti statym galios. Pagrindas 1995.10.17 sako kad ios

sutartys turi postatyminio akto gali, o kadangi tvirtina vyriausybe arba ji suteikia galiojimus tai galima daryt ivada kad
tai vyriausybinio akto lygmuo.
Jei neratifikuota sutartis nustato kitok reglamentavim nei statymai 11str. tarpt. Sut. st. galima taisyti statym arba
reikia ratifikuoti tas sutartis kurios nustato kitas normas nei LR statymai. Kartais kai spec. statymai tai numato gali bti
kad taikoma tarptautin sutartis (nuorodos kodeksuose ir pan.)
(egze bus kl ir apie neratifikuotas)
(Van gen den Los byla apie ES TT ir NT santyk)
Bendrosios TT vieta LR teiss sistemoje.
K-jos 135str 1d. LR vadovaujasi visuotinai pripaintais TT principais ir normomis) i pairos tai lyg ir dualizm
tvirtinanti nuostata. Bet norma aikinama pleiamai ir pritaiko str sprendiant nacionalini TA hierarchijos klausimus.
T.y. realiai vadovaujasi visada TT principais ne tik TT teiss klausimus sprendiant.
Vienas i visuotinai pripaint tt princip tt prioritet prie vidaus teis principas. Ir neratifikuotos sutartys t.b. taikomos
net jei prietarauja statymams.
LR tarptautini operacij, karini pratyb ir kt karinio bendradarbiavimo rengini statymas. 5str.4d. ji grindiama ia
k-jos nuostata. NATO kolektyvin gynyba. vienos valstybs upuolimas laikomas vis upuolimu, kitos turi pareig
padti. Pareiga nustatoma pagal nacionalinius TA. Pagal j seimas priima sprendimus dl ginkluotoj pajg
panaudojimo. O upuolimo atveju prezidentas priima sprendim o seimas tik patvirtina arba panaikin prezidento
sprendim. Tame statyme atsivelgdamas btinyb dl ...
Seimas PATVIRTINA t.y. seimas negali nepatvirtinti, nes sprendimas turi atitikti K-j ir tarptautinius sipareigojimus
(negali j atsisakyti vykdyti remdamasis savo (seimo) sprendimais).
TT Mokslas Lietuvoje
Trys mokslo raidos etapai.:
1781-1821 m. VU
1822 1990 Susijs su nepriklausoma Lietuva ir Lietuvos universitetu (dabar Vytauto didiojo).
1990 m. VU tarptautins teiss katedra atkurta.
Pirmasis etapas. Prigimtins ir tarptautins teiss katedra atsirado 1781. o teiss fakultetas atsirado 1641. Tada vadinosi
vyriausioji lietuvos mokykla. Atsirado moralinio mokslo kolegija ir ten steigta ta katedra. Teologas Jaronimas
Strojnovskis . Kuris Krokuvoje gijo isilavinim. 1785 para vadovl prigimtins, politins teiss politins ekonomijos
ir taut teiss mokslas. Vadovlis turjo 7 laidas.
Strojnovskis buvo prigimtins teiss mokyklos atstovas ir pasisak u taut nepriklausomyb. Ir taik tarp taut laik
prigimtine bsena. Tauta kuri pradeda kar prie kit taut laikoma prieu paiai sau. Jis pasisak prie neteisyb bet
kurios i taut atvilgiu, smerk kiimsi kitos tautos reikalus ir statym leidyb. Taip buvo nes epospolita buvo
gilioje krizje ir kaimynai norjo j suvalgyti.
Vliau tarptautin tais dst Molevskis, Motiejus Stankeviius. Ignas Aldokovskis. 1821m. katedra nustojo gyvuoti.
Taigi VU tuo metu dstymas buvo grindiamas prigimtins teiss teorija ir svarbiausi TT principai anot jos susiformuoja
i prigimtini dsni.
Antrasis etapas Lietuvos valstybs susikrimas. Trko mokslinink. Pirmasis teisingumo ministras Leonas turjo tik 20
teisinink. Vienas pirmj priimt statym buvo VU statutas 1918m gruodis. Kuriame buvo numatyta tarptautins teiss
katedra. 1920 Mokslai perkelti kaun. Ir ten numatyta tarpvalstybins teiss kursas. Dst Augustinas Janulaitis. 1922m.
steigtas Lietuvos universitetas. Ir statute buvo tarptautins teiss katedra iki 1940.
1922-1940 m. Buvo skaitoma tarptautins vieosios, privatins tarptautins teiss, Klaipdos statuto kursas. Ir universitete
trko specialist. Buvo visi baig Rusijoje ir specializacija buvo baudiamoji ir tt. Buvo pakviestas Aleksandras Jasinka.
(knyga konstitucin tarptautin teis) kuris Maskvos universitete gavo daktaro laipsn. Ne visi meiliai j sutiko, nes kai
kurie profesoriai tam pasiprieino 1905 m. Rus mokslinink pareikime buvo konstatuojamas neatidliotinas Rusijos
santvarkos pasikeitimas, jis buvo tarsi ir revoliucijos alininkas, o paskui po 10 m. apsigina disertacij ir dar plius 1912
m. ileidia knyga federalizmo teorija, kur pasisako prie taut apsisprendim, neig Rusijos federalizm, bet po Spalio
perversmo (po bolevik atjimo valdia) pasitrauk usien ir leido laikrat. Todl kai kam toks profesoriaus elgesys
nepatiko.
1924m. Pradeda dstyti tarptautin teis rus kalba. 1931 m. ileido anksiau mint knyg. Mir 1934 m.
Vietoj jo Tomas Krivickas pradeda dstyti. Apsigyn daktaro disertacij tema nuolatinis tarptautinio teisingumo
tribunolas. Vytauto didiojo universitete. Dalyvavo kaip juriskonsultas tarptautinio teismo bylose. LT-EST Saldutikio
byla. Hagos teisme taip pat, Berne. Dalyvavo vairiose derybose. Buvo VU prorektorius.
Tadas Petkeviius. Pradjo studijas Maskvos universitete, bet egzus valstybinius isilaik Lietuvos universitete. Jis taip
pat buvo Londono pasiuntinybs patarjas, konsultantas, Klaipdos komisijos narys. Kaiiodori Lentvario geleinkelio
byla. Panevio Saldutikio byla. 1932 Klaipdos statuto aikinimo byla.
Lietuva beveik visas bylas dl Klaipdos krato laimdavo.
Universitetui persiklus Vilni dst imkus.
iaip pavyko paruoti nemaai specialist. Taip pat buvo derinama su v-bs tarnyba. Buvo leidiama toks leidinys kaip
teiss fakulteto darbai

Jasenkos vadovlis ne pirmoji knyga (Jonas Skruodys buvo ileids anksiau), bet pirmoji isami. Pasiymi gausiu
mediagos ir TT literatros panaudojimu ir praktikos daug. Yra dvi knygos dalys: Teorija. Ir atskiri institutai.
Autorius buvo monistins teorijos alininkas. TT TN vi valstybins. TT sipareigojim negalima lauyti. Priklausomos vbs yra tt. subjektai, vairios organizacijos kurios pagal TT turi JA status, banyias ir individus.
Antrojoje dalyje formuluoja svok.TT tai teis vadinamojo tarptautinio bendradarbiavimo kuri turi bti vadinamas
tarptautine politine sjunga. Taut sjunga turt tapti virvalstybiniu dariniu kuri ilgainiu paimt vis monij. V-bi
suverenitet traktavo i konstitucins pripainimo doktrinos. Rm pasaulins sjungos idj, atmet prigimtins teiss
doktrin, ir teig, kad TT remiasi ne prigimtinmis pirmyktmis teismis o TN kurios daugumos yra pripaintos
privalomomis. Nagrinja tokius kl kaip tarptautins organizacijos, ir tt. bei pasaulins sjungos sudtis t.y. nurodomi
subjektai. Universitetai pradjo dstyti pagal knygos turin.
Para ir dar knyg diplomatini agent civilinis teismingumas straipsn kakok Vaire
Krivickas Nuolatinis tarptautinis teisingumo tribunolas dvi dalys: istorin ir analitin. Istorinje tarptautinio
teisingumo raida atitinka vidaus teisingumo raid Jis pirmiausiai pasireikia savigaldos bdu, vliau privaios
institucijos o paskui v-b perima. Taip ir tt.
Analitinje dalyje analizuojamas pat teisingumo teismas :).Jis kritikuoja nacionalini teisj dalyvavim bylos sprendime.
Tribunolo procedros taisykls lyginamos su arbitrao. Analizavo teismo statuto ilyg, kur Lenkija pripasta Teismo
jurisdikcij iskyrus v-bes kurios atsisako palaikyti diplomatiniu santykiu su ja (taikyta Lietuvai). Lietuva prim be
ilyg , todl pasak kad draudiama ilygas daryti vienaalikai (nors iaip tai leidiama). Apibendrindamas savo tyrimus
Krivickas prieina prie ivados jog nuolatinis tribunolas neturi privalomos jurisdikcijos, todl jis nra teismas tikrja
prasme, bet skirtingai nuo arbitraas yra pastovus organizacine prasme ir dar kakas.
Klaipdos krato teisin bkl pagal 1924 statut para darb. Gina kad Lietuva vientisa v-b Klaipda yra Lietuvos
dali, o Klaipdos kratas savarankikai T santykiuose nedalyvauja.
Petkeviius 1932 teisi fakulteto darb 6 tome straipsnis Klaipdos krato statuto prieira. Jis padaro ivad, kad
Lietuvos vyriausyb turi teis vykdyti prieir. Tai buvo pripainta teisme.
Vladas Natkeviius straipsnis agresijos svokos evoliucija ir jos reikm.. Skait paskaitas
Lietuvi lenk administracin linija TT atvilgiu
Taigi 1918 1940 m. TT vystosi tiek teoretikai tiek praktika. Dar buvo toks daktaras Gira Rutenbergas. Lietuvos
pripainimas tarptautins teiss viesoje. Svarbiausios temos LR susikrimas, Klaipdos krato teisinis statusas (Jurgis
Robinzonas irgi ra apie Klaipdos krat). Lietuvos Lenkijos teisinis statusas (Sladkeviiaus disertacijoje idstyta).
Baltijos ali teiss problemos (Gira Rutebergas).
Tarptautins organizacijos
Terminas TO naudojamas siaurja prasme. Nes TT subjektais yra tik tarpvyriausybine organizacijos. Poymiai:
Steigiamasis aktas tarptautin sutartis ar kitas aktas. Jei sutartis (bet kokiu pavadinimu: stati, konvencija,
konstitucija) tai prezumpcija kad tarpvyriausybin organizacija.
Naryst bent trys nariai
Nuolatinio pobdio tikslai (reikalaujantys nuolatins veiklos). Neeina tarptautins konferencijos.
Institucin struktra
Teisinis subjektikumas
Atitiktis teisei. turi atitikti TN.
Egze bus svoka ir poymiai.
Tarptautins tarpvyriausybins organizacijos svoka ir poymiai.
Tai organizacija (skaidrs) tai organizacija, steigta tarptautine sutartimi ar kitu tarptautins teiss reglamentuojamu aktu
ir turinti savo tarptautin teisin subjektikum; be valstybi nariais g.b. ir kiti dariniai.
Kiti tai kitos TT organizacijos pvz ES pasaulio prekybos organizacijoje. Taip pat asociacijos, bet jos neturi balso.
Organizacijos turi tik tiek gali kiek valstybs jiems perduoda. T.y. ribotas subjektikumas.
Nuolatinio pobdio tikslai v-tybi bendradarbiavimas t.t. srityje. Ir u tiksl rm organizacija negali ieiti, todl yra
numanom gal doktrina organizacija gali imtis bet kuri veiksm jei reikia jos tikslus gyvendinti.
Nuolatin institucin struktra:
a) aukiausioji institucija dalyvauja visos nars, veikia periodiniais susirinkimais. Biudeto kl, rinkimai kitais
institucijas ir tt sprendiami svarbiausi klausimai. vairs pavadinimai asamblja, generalin asamblja
b) Vykdomoji institucija maiau nari nes dalyvauja v-bi atstovai. Nuolatin. Regioninse organizacijose kartais
A ir B priklausomai nuo to kas susirenka, funkcijas gali atlikti tas pats organas.
c) Administracin institucija (sekretoriatas, generalinis sekretoriatas). nepriklausomi ir gali turti imunitet nuo
nari. Paskirtis aptarnauti kitas institucijas ir vykdyti j sprendimus.
Organizacija ivestinis subjektas.
Nevyriausybins organizacijos nra subjektas. Iskyrus Raudonojo kryiaus komitetas, kuris steigtas veicarijoje, dl
savo f-j. JT jis turi stebtojo status (ne konsultacin kaip kitos nevyriausybins), taip pat gali sudaryti sutartis su vbmis.

(skirtumai i skaidri). Klausimas bus atskirti tarpvyriausybines nuo nevyriausybiniu ir klasifikacija bus.
KLASIFIKACIJA
Pagal geografin sfer ir narysts pobd:
- Universalios organizacijos (JTO)
- Regionins organizacijos (ES, ESBO (europos saugumo bendradarbiavimo organizacija), AS, AVO) nereikia
irti grynai geografikai reikia velgti geopolitikai
- Subregionins (lokalin) organizacijos (BA(Baltijos asamblja))
Pagal narysts pobd ir nauj nari primimo tvark
- atviros (nare gali tapti bet kuri pasaulio v-tyb, nra klii kuri negali veikti bet kuri v-b) JTO
- udaros (ES NATO) ir pusiau udaros potenciali nari skaiius apribotas t.t. kriterijum. Udaros priimama vis
pritarimu. Pusiau udaros priimama naujos nari dauguma.:
a) regionins Europos taryba.
b) Bendro paveldo organizacijos vienijimosi pagrindas ne tik regionas, bet ir kalbins tautins tradicijos (Brit
sandraugos, NVS)
c) Funkcins organizacijos (OPEC v-bi naftos eksportuotoj organizacija) btina usiimti t.t. veiklos sritimi.
d) Narysts kitoje organizacijoje reikalavimas. (TRPR tarptautinis rekonstrukcij ir pltros bankas, pirmiau
reikia stoti valiutos fond)
Pagal kompetencijos pobd
- bendros kompetencijos arba politins organizacijos veikla neapribota bendradarbiavimo sritimis. Pvz JTO ir
taikos palaikymas ir moni teisi apsauga ir tt. Ir ES tokai tampa po truput ET, ESBO.AS (Afrikos sjunga).
Jose valstybms atstovauja politikai ir diplomatai.
- Specializuotos (technins) organizacijos (JT specializuotosios agentros) NATO politin gynybos organizacija.
Pagal kompetencijos ir santyki su valstybmis narmis pobd
- Klasikins j daugiausia.
a) Valstybi veiklos ir bendradarbiavimo koordinacija.
b) Rekomendacinio pobdio ir netiesioginio veikimo sprendim
c) Institucijos sudaromos i v-bi nari atstov
d) Biudetas i v-bi nari nao. Kas daugiau duoda tas gali daryti spaudim. (JAV 25% moka JTO)
- Virnacionalins (ES, AS) ES- turi visus TO poymius ir todl j galima tokia laikyti.
a) v-bi integracija
b) kompetencija sprsti prastini vidaus kompetencijai srii klausimus
c) privalomi, tiesioginio veikimo ir vinacionalins galios aktai
d) Institucij formavimas ne i v-bi nari atstov (komisija, teismas Eparlamentas)
e) Autonominiai pajam altiniai (procentai i kiekvienos v-bs biudeto suplanuojama keletui metu)
f) Veiksmingesnis prievartinio sprendim gyvendinim mechanizmas pvz. jei nevykdo gali baud skirti.
PAGRINDINIAI TT PRINCIPAI
Principas vadovaujanti teisin idja. Principas kaip pamatas. Remiamasi dviem aktais: 1970 m. JT GA TT princip
deklaracija ir 1975 Helsinkio baigimasis aktas.
(klasifikacija i skaidri)
Principai turi bti suprantami kaip darni sistema ir vienas kitam neprietarauja juos aikinant ir taikant. Principai vienas
kit papildo, suprantami vienas kito kontekste.
Taikos ir saugumo:
- Jgos nenaudojimas
- Taikaus tarpusavio gin sprendimas
- Valstybi teritorinis vientisumas (Helsinkio baigimasis aktas)
- Valstybi sien nelieiamyb (Helsinkio baigimasis aktas)
Valstybi bendradarbiavimo principas esm vairios valstybs turi taikiai tarp savs koegzistuoti. Turi bendradarbiauti
nepaisant skirtum tarp j. Bendradarbiavimas siekiant bendr visoms valstybms JT chartijoj numatyt tiksl.
Pagarbos mogaus teisms principas vienas i tiksl buvo deklaruota JT chartijos 1str. 3p.:
A) Prigimtinis mogaus teisi ir laisvi pobdis.
B) Valstybi pareiga gerbti teises
C) mogaus teiss utikrinamos visiems be skirtum nediskriminacijos principas
D) Visuotin mogaus teisi reikm tai turi ry su kitais principais.
E) mogaus teisi bkl nra vien tik valstybs vidaus reikalas antrin tarptautins bendrijos atsakomyb. !!!
Todl bendrija turi teis leistinais bdais kitis jei yra sistemingi ir masiniai mogaus teisi paeidimai. (ESBK)
F) Tarptautins mogaus teisi chartijos ir kit dokument realus gyvendinimas
Siningo tarptautini sipareigojim vykdymo principas altinis bendrasis principas pacta sunt servanda. Principas
kildinamas i suverenios valstybi lygybs principo. Visus sipareigojimus reikia vykdyti t.y. ir pagal sutartis ir pagal
vienaalius aktus ir tt.

JT chartijos virenyb prie tarptautine sutartis. Todl kartais chartija vadinama Tarptautins bendrijos konstitucija.
Siningas vykdymas sipareigojim vykdymas turi bti ne formalus, o siningas.:
Prisiimti sipareigojimai turi bti traktuojami kaip venti t.y. juos reikia gerbti.
Tarptautini sipareigojim tarpusavio suderinamumas.
Teist lkesi apsauga (tylus sutikimas, esstoppel) balansuoja ant moralins ir teisins ribos.
Nepiktnaudiavimas teismis
Protingumas
Abipusikumas
Proporcingumas
Draudimas paeisti sutarties objekt ir tiksl iki jos sigaliojimo, sutarties dvasios pirmenybs prie raid( nereikia
apsiriboti paodiniu sutartie aikinimu), naudos i nesiningo elgesio neigimas, protingas laikas ir vykdymas ir kt.
Valstybi suverenios lygybs principas
Suvereni lygyb pagarba suverenitetui esminis nepriklausom valstybi tarptautini santyki pagrindas.
Suvereni lygyb lygios teiss ir pareigos, o ne faktin lygyb. Lygybs pr. elementai:
a) lygios teiss
b) suvereniteto teiss nedalomos.
c) Pagarba v-bi suverenitetui, politinei nepriklausomybei ir teisiniam subjektikumui (kit TT elementai.)
d) Teis laisvai pasirinkti ir pltoti valstybs politin ir ekonomin sistem.
e) Intervencijos kaip jgos naudojimo neleistinumas
f) Siningas tarptautini sipareigojim vykdymas.
g) Valstybs teritorinio vientisumo nelieiamyb (skaitant ir sienas ir oro erdv.
h) Leidiama t.t. susitarimais numatyti t.t. iimtis arba privilegij teikim tt. valstybms. (didi
Valstybi JT nuolatinis statusas: JAV, JK, Pranczija, Rusija, Kinija) jos taip pat turi veto teis. (aikus balsavimas prie
t.b. Nedalyvavimas nereikia veto). Privilegijos ypa procesini taisykli srityje.
Sveriamasis balsavimas EB kai kur valstybs turi nevienod bals skaii. Atsivelgiama indel kur duoda
organizacijoms, ir tai ypa populiaru finansinse institucijose.
Valstybi teritorinio vientisumo principas pagrindin pareiga susilaikymas nuo veiksm prie kitos valstybs politin
nepriklausomyb ir vienyb.
Teritorija negali bti karins okupacijos ar kito jgos panaudojimo objektu.
Sien nelieiamumo principas nesiksinimas esamas v-bi sienas ( pirmiausiai jgos nenaudojimo kontekste).
Egzistuojani sien nelieiamyb. (Europoje) paskelbta Helsinkio baigiamajame akte. tai teist sien nelieiamyb.
T.y. principas turi bti taikomas sistemikai. Neteistai nubrtos sienos negali bti pripaintos. Sien pakeitimai turi
vykti teistu bdu pagal tarptautin teis.
Nugaljusi valstybi teis keisti sugalt valstybi sienas.
Ypatingas sutari dl sienos statusas, nes sienos turi bti stabilus dalykas:. (Vienos konvencijoj ir kt. yra specialios
normoms). Negalima denonsuoti sutarties jei i sutarties pobdio ir tikslo neiplaukia denonsavimo galimyb.
Draudimas nutraukti sutart dl esmini aplinkybi pasikeitimo. Sutarties privalomumas teisi permjui.
- delimitavimo linijos (egjo jros kontinentinio elfo byla) ir ikirtins ekonomins zonos patenka klausimus susijusius
su sien nustatymu, nes jos atriboja ribas kur yra valstybs suvereni teisi gyvendinimo erdvs. Tokioms sutartims
taikomos tokios pat taisykls kaip ir sutartim dl sien.
Nesikiimo principas
Nikaragvos byloje teismas pasak kad nesikiimo principas yra paprotins teis dalis. Nors jis nra tiesiogiai nurodyta JT
chartijoje, bet tokio reikalavimo kad visi principai ten bt ir nra. Bet opinio iuris io principo yra aikiai ireikta todl
tas principas yra privalomas kaip. is principas taip pat kildinamas i valstybi suverenios lygybs principo. Apsaugos
objektas politins nepriklausomybs ir suvereni teisi apsauga. T.y. kiekviena valstyb laisvai be kiimosi i iors turi
teis tvarkyti savo vidaus reikalus.
Kitom valstybm pareiga susilaikyti nuo veiksm, kurie reikt tiesiogin ar netiesiogin kiimsi
Iskirtins kompetencijos reikalai kurios galima tvarkyti laisvai:
Tai reikalai kuriuos dl v-bs suvereniteto principo leidiama sprsti laisvai (Nikaragvos byla). Vidaus reikalai (politins
ekonomins ir socialins sistemos pasirinkimas, bei dar sak kad ideologijos ir rimo pasirinkimas (iais laikais tai
nelabai priimtina)) ir usienio reikalai (usienio politikos formavimas). Niekur nra pareigos turti demokratin rim
(ia logika mogaus teisi gyvendinimo idava).
V-bs vidaus iskirtin kompetencija baigiasi ten kur prasideda v-bs tarptautiniai sipareigojimai. O vidaus sritis
priklauso nuo tarptautini santyki raidos.
T.y. ribos yra dinamins ir siaurjanios ir apsiriboja privatiniais santykiais ar administraciniais reikalais.
Kai susiduriama su taiko ir saugumo palaikymo reikalais tai taip pat jau nebe valstybs vidaus reikalai. Tada JT ST gali
konstatuoti kad dl vidaus situacijos yra grsm tarptautinei ir saugumui, tada gali priimti sprendim dl sikiimo.
Nuo ko reikia susilaikyti ir kokie veiksmai yra leidiami.
Draudiamas kiimasis kai prievartos metodais trukdoma laisvai naudotis suvereniomis teismis. Prievartos elementas
sudaro udraustos intervencijos esm. (korfu ssiaurio byla). Prievarta gali bti vairi ne tik jgos naudojimas, ar
grasinimas ja (ia dar paeidiamas ir jgos nenaudojimo principas.), bet tai gali bti ir didelio masto ekonominis ar

politinis spaudimas (su slyga, kad tai nukreipta v-bs suverenias teises). Taip pat tai gali bti neleistinas kiimasis parama opozicijai kuri siekia nuversti teist valdi. Bet iaip opozicijos rmimas nebtinai reikia nesikiimo principo
paeidim. (pvz. jei kas nors ramia Baltarusijos opozicij).
Leidiamas kiimasis (Nikaragvos byla):
- be prievartos elemento: v-bs vyriausybs praymu (negali bti tik pozicijos praymu).
- Humanitarin pagalba, kai ji teikiama be diskriminacijos visoms konflikto alims.
- Paprotins teiss norm modifikacija valstybi nauja opinio juris dl naujos principo iimties susiformavimo
(TT raida, pvz.: dl intervencijos Kosov)
TARPTAUTINI SUTARI TEIS
Tarptautin teis
Gapcigavo v. Nagivaro byla bus egze
1969 Vienos konvencija dl tarptautini sutari teis
1986 - Vienos konvencija dl sutari tarp valstybi ir tarptautini organizacij bei tarp tarptautini
organizacij
Nacionalin teis
LR Konstitucija
1999 m. LR tarptautini sutari statymas
LR tarptautini sutari rengimo ir sudarymo taisykls, patvirtintos LRV;
Kt. pvz.: Seimo statutas

Tarptautins sutarties svoka. (pagal vieno konvencij)

- tarptautinis susitarimas
- valstybi, tarptautini organizacij, kt. TT subjekt susitarimas
- reglamentuojamas TT
- raytinis susitarimas (teorikai gali bti ir odiu, bet j sureglamentuoti negalima todl jie ir vadinami
dentelmenikais susitarimai)
- Nepriklausomai nuo to kiek dokument sudaro susitarim. (apsikeitimas notomis arba laikais (jei su tarptautine
organizacija sudaro))
- Nepriklausomai nuo pavadinimo. Treaty dvials sutartys tarp valstybi dl svarbiausi tarpusavio
bendradarbiavimo. Reiau kai bna daugiaals (NATO). Agreements (susitarimas) dvials sutartys dl
maiau reikming klausim, taip pat sutartys su tarptautinmis organizacijomis. Reiau daugiaals. Konvencija
daugiaals tarptautins sutartys. Dvials bna tik dvials konsulins konvencijos. Bna ir kiti paktas,
deklaracija, memorandumas(nepainioti su memorandumai spaudai), konkordatas (su ventuoju sostu),
protokolai (jai keiiamos tarptautins sutarys).
Tarptautinis (tarpinybinis) susitarimas apibrimas nacionalinje teisje.
- tai irgi tarptautinio pobdio susitarimas
- Sudaromas ne valstybs, o ministerijos ar kitos v-bs staigos vardu
- Pagal v-bs institucijos kompetencij.
- Sudarytas su kito valstybs ar tarptautins organizacijos institucija
- Neprietarauja Konstitucijai, statymams ir Vyriausybs nutarimams.
Pagal subjekt pobd sutartys skirstomos:
tarp valstybi
tarp valstybi ir tarptautini organizacij
tarp tarptautini organizacij
pagal subjekt skaii
.....
Dvials: miriosios ir tarp nari
Daugiaals
Pagal objekt (reguliavimo dalyk)
Politins (Draugysts, dl sien, kaimynini santyki) t.b. ratifikuojamos
Ekonomins (susisiekimo, transporto ir tt) t.b. ratifikuojamos ilgalaiks.
Pagal vidaus teisines procedras ireikiant sutikim su privalomumu
ratifikuotinos tos kurias privalo ratifikuoti aukiausioji leidiamoji institucija 138 str. k-ja ir Tarpt sutari
statymo 7 str. is str. pleiamai aikina konstitucij. Be to jei keitimui reikia ratifikavimo tai logikai ir
nustatymui reikt tokios pat procedros (tokios paios kvalifikuotos daugumos). Praktikoje visos daugiaals
sutartys yra ratifikuojamos - ia nra logikos. Dl karini pajg statuso - skiriasi konstitucijoje ir statyme.

Sutartys nustatanio kitokias normas nei LR statymai kad nebt tokia situacija kad pagal TT teis sutart
privalu vykdyti, o pagal nacionalin vykdyti negalima nes ji neratifikuota todl negali prietarauti statymams.
neratifikuotinos sutartys:
a) Tvirtinamos utenka sutart pasirayti ministro pirmininko suteiktais galiojimais
b) Netirtinamos reikia galiojim vyriausybs arba prezidento suteikt. Tai pvz.: apsikeitimas notomis, arba
kurios sigalioja nuo pasiraymo momento LR Rusijos grafikas.
Sutari sudarymo stadijos
1. Teksto primimas ir jo autentikumo nustatymas (vienos konvencija) stadijos paskirtis susitarti ir nustatyti
galutin sutarties tekst. Norint j perirti reikia naujas derybas pradti.
Pasiraymas
Pasiraymas ad referendum t.y. pasiraymas su slyga kad patvirtins auktesni pareignai
Parafavimas patvirtinamas kiekvienas puslapis. Danai parafavimas bna prie pasiraym.
2. Sutikimas su sutarties privalomumu (vienos konvencija 11-16 str.)
Pasiraymas retai. Bet bna toki pvz.: sutartis su Rusija dl kariuomens ivedimo. Paprastai maiau
reikmingos sutartys.
Pasikeitimas sutartis sudaraniais dokumentais apsikeitimas notomis
Ratifikavimas (nedaryti klaidos, nes ratifikavimas tik vienas i patvirtinimo bd) tai aukiausios
valdios institucijos patvirtinimo bdas, tai parlamento aktas paprastai. LR seimas ratifikuoja
Tvirtinimas, primimas patvirtinama emesns institucijos aktu
Prisijungimas bna spec. prisijungimo aktai, priklausomai nuo konstitucins santvarkos ar iskiria
tokius aktus. Specifika nes nauja sutarties alis prisijungiau jau prie sudarytos sutarties. Lietuvoje atskiro
prisijungimo akto nra. Buvo seniau kad vyriausybs potvarkiu prisijungdavo. Nra atskiro akto nes
visos daugiaals sutartys yra ratifikuojamos, tokiu bdu Lietuva prisijungia ratifikuodama.
LR tarptautini sutari sudarymo procesas (egze bus).
1. Tarptautins sutarties iniciatyvos teis (tarpt sutari statymas 3 str.)
2. Sprendimas dl sutarties sudarymo tikslingumo (Tarptautini sutari st 4 str.). Prezidentas, URM, Vyriausyb.
(pagrinde URM, vyriausyb, kai vyriausyb prietarauja URM bet tokio atvejo nra) Sprendimas priimamas
turint sutarties tekst, arba jo jei jo nra tai principins sutarties nuostatos t.b. Pagrindinis aspektas dl atitikimo
nacionalinio saugumo ir usienio politikos kryptims (Saugumo pagrind statymas)
3. galiojim dertis priimti sutarties tekst ir nustatyti jo autentikum. Pagal tarptautin teis trys subjektai ex
oficio gali visus veiksmus atlikti. T.y. V-bs vadovas (Prezidentas), vyriausybs vadovas ir URM ministras. Bet
konstitucija gali riboti tai. Be speciali galiojim priimti tekst gali atstovai tarptautinse organizacijose ir
diplomatiniai atstovai.
Jei sutartis ratifikuotina tai galiojimus teikia prezidentas. Jei neratifikuotina tai vyriausyb (jei apsikeitimas
notomis ir jei nebetvirtins), o jei tvirtins tai ministras pirmininkas iduos galiojimus.
4. Sutarties teksto primimas ir jo autentikumo nustatymas
5. Sutikimas su sutarties privalomumu. LR tik nusiunia nota depozitar, o ne vis ratifikavimo statym.
Sutarties neregistravimas JT nedaro jos negaliojania. Tiesiog jos negali remtis JT kilus ginui. (egze)
LR negaliojimo pagrindai (vienos konvencijos 46 53) egze jei nutraukimas tai nereikia negaliojimas.
Kai kalbam apie negaliojim tai jau nuo pat sudarymo yra yda. Arba sutarties ali valios iraikos arba prietarauja
viejai tvarkai.
Sutartys yra:
Niekins - negalioja nuo pat sudarymo momento nesvarbu kada pripainta negaliojania.
Prievarta prie valstybs atstov
Prievarta prie valstyb pasireikia naudojant jg arba grasinant ja. Pvz.: Klaipdos krato perdavimo
Vokietijai sutartis kuri buvo ratifikuota per 1 min. Arba tarpusavio pagalbos sutartis su Rusija.
Prietaravimas jus cogens normoms. kai sutarties turinys prietarauja imperatyviems sipareigojimams nuo
kuri negalima nukrypti. Pvz.: negali susitarti dl agresijos, dl genocido. Pvz.: Molotovo Ribentrovo paktas.
(Pairti prie egz istorij).
Nuginijamos visa tai kas iki nuginijimo buvo laikoma teista ir sutartis negalioja tik nuo nuginijimo.
Esmins reikms (pvz.: konstitucini) vidaus teiss norm dl galiojim sudaryti sutart paeidimas. Beto
paeidimas turi bti akivaizdus.
galiojim ireikti sutikim su sutarties privalomumu virijimas
Klaida v-b suklysta dl aplinkybi kurios yra esmins sutinkant su sutartimi. V-b neturi bti kalta dl klaidos
atsiradimo.
Apgaul kitos v-bs pikta valia
V-bs atstovo papirkimas.

Tarptautins sutarties nutraukimo ir veikimo sustabdymo pagrindai (pairti gabigavo v. nagivaros byla:
Btinais reikalingumas nra sutarties nutraukim pagrindas, nauja ekologin norma nra jus cogens norma, btinais
reikalingumas galima nevykdyti, tai atsakomyb alinanti aplinkyb o ne nutraukimo pagrindas).
ali susitarimas
Denonsavimas (vienaalis sutarties nutraukimas). T.b. tokia galimyb traukta sutart. Bendrai 12 mn. terminas
praneti. Yra kuri negalima denonsuoti sutari dl sien
Vlesns tapaios sutarties sudarymas
Esminis sutarties paeisimas esmins sutarties nuostatos paeidimas (kuri esmin tikslui pasiekti) ir tt.
Paskesnis sutarties vykdymo negalimumas (inyksta objektas sutarties)
Aplinkybi kurios buvo esmins sudarant byl pasikeitimas. Tai daugiau susij su politini sutari nutraukimu,
nes pvz.: byloje politins santvarkos pasikeitimas ekonominio pobdio sutartims ir sutartims dl sien takos
neturi.
Diplomatini ir konsulini santyki nutraukimas kai tokie santykiai reikalingi kad bt galima vykdyti sutart
pvz.: dl teisins pagalbos.
Naujos jus cogens normos atsiradimas
Karo bkl
Bet iais visais atvejai sutartis yra galiojanti tik paskui nutraukiama.
Principai:
Taikus tarptautini gin sprendimas.
Reikalavimas sprsti ginus tik taikiomis priemonmis. Jis yra paprotins teis principas ir papildo jgos nenaudojimo ir
nesikiimo principus. Nikaragvos byla.
Tarptautini ginas TT subjekt nesutarimas tarp dl TT normos ar fakto, kai vienas subjektas pateikia reikalavim
(pretenzij) kitam
Principo altiniai:
Principas tvirtintas
1928 m. Briando Kolleggo pakte 2 str. Iki tol v-bs galjo imtis priverstini priemoni patenkin t.t. slyga t.y. kai
isemta taikus sprendimas.
JT chartija
1970 m. TT princip deklaracija, 1975 Helsinkio baigiamasis aktas.
Reglamentuoja gin sprendimo priemones.
1970 m. Hagos konvencija dl taikaus tarptautini gin sprendimo
1928 TS bendrasis aktas dl taikaus tarptautini gin sprendimo
1945.. irr tt i skaidri
Gin rys.
Pagal gino tak tarptautinei teisei.
Pagal gino dalyk:
Politiniai
Ekonominiai
Teisiniai (Nikaragvos byla) buvo klausimas dl jurisdikcijos, nes JAV band remtis tuo jog ginas yra
politinis.
Teisinis ginas - (TTT statuto 36 str. 2d) tai ginas dl bet kurio i i klausim:
Tarptautins sutarties aikinimo
Bet kurio kito TT klausimo aikinimo pvz.: yra ar ne t.t. norma paprotin
Dl fakto kuris reikt tarptautinio sipareigojimo paeidim.
Dl reparacijos pobdio ir dydio kokia kompensacija, kokios formos reparacija.
Gin sprendimo priemons.
Tiesiogins derybos, - betarpikas bendras svarstymas ginitin klausim. Jei alys pasitiki viena kita tai geriausias
sprendimo bdas. Tai pagrindin priemon.
Konsultacijos deryb poris
Taikinamosios priemons. tikslas pagalba alims dertis, ji yra rekomendacini pobdio ir alys gali laisvai
Gerosios paslaugos tikslas tiesiogini deryb tarp ali pradia. Treioji alis tik pasilo pagalb kontaktui umegzti.
Tarpininkavimas suderinti prieprieinius reikalavimus ir nuslopinti prieikum kuris gali kilti tarp gino ali.
Danai gerosios paslaugos perauga tarpininkavim.
Sutaikymo komisijos (ESBO konvencija. alys po 1 sutaikymo ir arbitrao teismo biuras dar 3). alys po lygiai ir
treioji alis pateikia kad bt nelyginis skaiius. Tikslas pasilym dl gino sprendimo i esms teikimas.
Tyrimo komisijos (Hagos konvencija 1907 alys po 2 jie pirminink.) Tikslas surasti konsensus dl fakt
vertinimo. Tai rekomendacinio pobdio sprendimai.
Teisins institucins priemons
Arbitraas formuoja paios alys. Jei isprendia privalu vykdyti. Procesas udaras tik iskirtiniais atvejais vieas.

Teisminis nagrinjimas sudaromas i anksto be ypatingos valios, nuolatin institucija.

Tarptautinis arbitraas. Rys:
Ad hoc - sudaromas tik konkreiam ginui nagrinti. perduodama arba kompromise (spec sutartis dl gin sprendimas
dl gino sprendimo arbitrae) arba arbitrainje ilygoje. Juose t.b. apibrtas gino dalykas, ufiksuotas sipareigojimas
paklusti sprendimui, arbitrao sudarymo tvarka, proceso vieta, altiniai kuriais remsis, sprendimo primimas kaip bus ir
pan.
Nuolatinis (institucinis) pakanka perduoti gin arbitraui, apibrti gino dalyk ir sutikti paklusti. ia danai jau
bna arbitr pavyzdiai ir visas arbitrao reglamentavimas kakur kitur reglamentuotas.
Pvz.: Nuolatinis arbitrao teismas Hagoje. Sudaro
Institucin organizacija tarptautinis biuras. Atlieka administracines ir organizacines f-jas.
Nuolatin administracin taryba sudaryta i Hagoje akredituot susitariani ali diplomatini atstov ir Nyderland
usienio reikal ministras kuri yra pirmininkas. Taryba spendia visus administracinius klausimus susijusiu su Tarptautini
biuro egzistavimu, skiria las, darbuotojus.
Konvencijos alys skiria iki 4 kompetenting, nepriekaitingos reputacijos, kurie sutinka eiti pareigas asmen kurie bus
arbitr srae. alys skiria po du arbitrus, o ie isirenka super arbitr, kuri yra pirmininkas.
Yra supaprastinto proceso galimyb. Vyksta alims isirinkus po 1 atstov, ir super arbitr ir vyksta nagrinjimas ratu.
ESBO Arbitrainis teismas
- susitaikymo ir arbitrao teismo biuras.
- alys skirias po 1 arbitr ir pavaduotoj o...
Tarptautinio teisingumo teismas (kaip formuojamas pairti. inoti kas skiriama, t.b. atspindta teisini sistem
vairov) Paprastai geografikai sutampa su saugumo tarybos sudtimi, nes ir nari yra tiek pat 15. Paprastai teism
t.b. irenkamas nuolatins nar ST valstybs pilietis. Paskaityti ir apie teismo procesus. (ratu, odiu, sudtis).
Kompetencija apima teisini gin sprendim ir konsultacini ivad teikim (tai nra gino sprendimo priemon, tik
gali pasitarnauti ginui sprsti.).
Gin sprendimas alys tik valstybs. Tai fakultatyvin jurisdikcija. Teismas neturi diskrecijos sprsti ar nagrins gin
jei yra visos jurisdikcijos slygos.
Konsultacins ivados paskirtis iaikinti TT klausimai, kuriai vadovautis galt alys. Konsultacini ivad gali prayti
tik TT Organizacijos, ir tik tos kurio galiotos pagal JT chartij. Teismas turi dikrecij sprendiant konsultacins
jurisdikcijos klausimus. Ivada g.b. naudojama ginui sprsti tik specialiai sutartyje numatytais atvejais. (1999.04.29
Teismo konsultacin ivada)
Fakultatyvins jurisdikcijos rys:
Pagal tai kaip ireik sutikim.
- Jurisdikcija ginams, specialiai numatytiems JT chartijoje.(statuto 36 str.) toki iki iol nra.
- Jurisdikcija sutikimu ad hoc - specialiai ali perduotos bylos. Daniausiai perduodama kompromisu
suformuluojamas gino dalykas ir sipareigojama vykdyt. Bet nei JT chartija nei statutas nepareigoja sudaryti
kompromiso. Galima sutikti ir kitaip. (Corfu ssiaurio byla). Jurisdikcija gali atsirasti vienas po kitu sekaniais
aktais. T.y. atsakovo sutikimu. Be sutikimas pareikiamas kartu ir ateit.
- ali sutikimas ante hoc pagal TT sutart kai joje yra iankstinis sutikimas kad ginas bus perduodamas sprsti
teismui. Bet tik tos sutarties atvilgiu sprendia. (daugiau kaip 250 sutari)
- Privalomos jurisdikcijos pripainimas vienaaliu aktu. Jurisdikcija pagrsta sutikimu ant hoc pagal fakultatyvij
ilyg (66 valstybs). Jei kreipimosi metu deklaracija galioja, tai jei ji ataukiama, ataukiama tik ateit.
Terminuotos ir neterminuotos
Deklaracijos be ilyg ir su ilygomis. (Lietuva nepripainus jurisdikcijos norjo padaryti ilyga dl
gin dl karini operacij, kurias Lietuva vykdo pagal tt organizacij vykdomas operacijas tarkim NATO)
- Perduotoji jurisdikcija. jurisdikcija kuri perm i Nuolatinio tarptautinio teisingumo teismo pagal ali
sutikimus, arba vienaalius aktus.
TTT Konsultacin jurisdikcija.
Slygos:
- teiss klausimas. Tai klausimas kuri buvo ipltotas (vakar Sacharos, palestinos byloje). T.y.:
a)
ireikimas teiss terminais
b)
klausimas turi ikelti TT problemas
c)
Reikalauja teise pagrsto atsakymo. (teismas nustato TT normas, jas aikina ir taiko, atsakymui
suformuluoti)
Klausimas gali bti konkretus arba abstraktus ir neaikus (palestinos byla) utai sako teismas ir reikia
atsakymo.
Turti politini aspekt (1999 m. JT specialaus pranejo ar jis turi imunitet konkreiu atveju, 1980 m.
PSO ir Egipto susitarimo bylos). Konsultacin ivada g.b. svarbi sprendiant t.t. ginytinus klausimus
galiotos institucijos kreipimasis kai kreipiasi galiota institucija pagal JT chartij.
a) JT GA( generalin asamblja) ir ST gali kreiptis dl bet kurio klausimo (chartija suteikia tokias teises 96 str.
1d)

b) Kitos JT sistemos organizacijos specializuotosios agentros TOTENA, jom slygos:

o t.b. JT GA leidimas (bendradarbiavimas susitarime pvz.: su tarptautine atomins energetikos agentra)
o jei tai JT institucijos tai pagal savo kompetencij. (PSO (pasaulin sveikatos organizacija)
kompetencija branduolinio ginklo byloje. Pasak kad nepriklauso kompetencijai)
- Teismo diskrecija. (Statuto 65 str. 1d. teismas gali pateikti konsultacin ivad). Ryt Karelijos ssiaurio byla.
Teismas gali neteikti konsultacins ivados tik tada kai jis randa tikinamas prieastis dl to. Paprastai neatsisako,
nes ivados pateikimas yra teismo dalyvavimo JT veikloje forma ir teismas kaip JT institucija neturt nusialinti.
tikinamos prieastys: Konsultacins ivados gali turti takos teisms alies, kuri negali dalyvauti teismo procese
(pvz.: nra valstyb JT nar). Neatsisako dl toki prieasi kaip:
susijusios valstybs sutikimo nebuvimas. Teismas sako kad teigdamas ivad jis gino nesprendia, o tik ..
Galima taka politinms deryboms. Bet kokios ivados turi reikm, bet konkreti ivados taka deryboms
priklauso tik nuo besiderani ali. Teismas duoda ivad tik dl vieno aspekto, o vis santyki teismas
nenagrinja
Neteisingi duomenys, j nepakankamumas. Teismas sak, kad jis pats gali vertinti ar jam pakanka informacijos
teikti konsultacin ivad ar ne.
Iankstin JT institucij nuomon. Teismas atsako tik teisinius aspektus ir jo nesaisto kit JT institucij
iankstins nuomons nes jos yra politins institucijos.
Siningumo ir vari rank doktrina. Izraelis sak, kad palestinos veikla nra teista, bet teismas teikia ivadas
ne palestinai o JT GA
Bus klausimuk i it byl egze.
Jgos nenaudojimo principas.
Susiformavo nuo 1928. nes iki tol buvo pripastama teis kar. Prigimtins teiss rmuose buvo teisingo karo
koncepcija. Teisingi karai turjo bti teisti, neteisingi udrausti.
T. Akvinietis suformulavo tirs kriterijus teisingam karui:
oJga turi naudoti suverenas
oKaro tikslas turi bti teisingas t.y. kita alis turi vykdyti kak neteising.
oKariaujanti alis turi turti teising motyv t.y. grio triumfas ir blogio naikinimas
16 a i doktrina pradeda nykti ir Makijevelis pasako kad teisingas yra tas karas kuri yra btinas.
1648 - 1928 pozityvizmas. Be speciali sutari v-bs visada turi teis kariauti, vliau atsiranda eis kariauti
inaudojus taikias priemones.
1864 enevos konvencija dl sueist ir kako THT itakos.
1899 karo statymai ir paproiai. Vbs prie griebdamosios karo privalo inaudoti visas egzistuojanias taikias gino
sprendimo priemones.
1919 m. Taut sjungos statutas. Dar labiau riboja teis kariauti. Nustatomos procesins pareigos sprsti gin arbitrae
arba taut sjungos taryboje.
1928 m. Susiformuoja jgos draudimo principo ais. J tvirtina Paryiaus sutartis dl atsisakymo nuo karo kaip
nacionalins politikos priemons (atsisakoma nuo jo) Briando Kellogo paktas. Paktas greitai tapo paprotine teiss norma
nes jo dalyviais tapo 66 alys, kitos pasira nepuolimo sutartis. i sutart pltojo ir aikino:
TS statuto 10 str. nuostatos
1926-1939 m. dvials nepuolimo sutartys. 1933 daugiaal nepuolimo sutartis.
1933 Londono konvencija kur apibrta agresija. Lietuva nedalyvavo nes nenorjo pripainti santyki su Lenkija.
Simpsono (JAV sekretorius) doktrina pareik, kad JAV nepripains nei vieno fakto dl gytos teritorijos kurie atsirado
paeidiant Briandolo- Kellogo pakt.
iuolaikiniai nuo 1945m.
1945 m. JT chartija 2 str. 4d. jgos ir grasinimo ja nenaudojimo principas.
I skaidri..
Jgos nenaudojimo principas pagal Briando-Kellogo pakt it JT Chartija
Briando-Kellogo 1 str. karo kaip nacionalins
politikos priemons draudimas tuo band
pasinaudoti Rusai aikindami paodiui pakt ir
teisindami Lietuvos okupacij
Saugomi objektai:
Valstybs teritorinis vientisumas
Valstybs politin nepriklausomyb
Draudiami veiksmai: (loginis ir telmologinis
aikinimas, v-bi praktika, kitos sutartys)

JT chartija 2 str. 4d.:

susilaikymas nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo
prie valstyb teritorin vientisum, politin
nepriklausomyb ar kitaip nesuderinamai prie JT
tikslus
Saugomi objektai:
Valstybs teritorinis vientisumas
Valstybs politin nepriklausomyb
Tarptautin teistvarka (JT tikslai)
Draudiama:
Agresija, ginkluotas upuolimas

Upuolant (jgos panaudojimas) plaiausiai

Grasinimas jga
taikoma Londono konvencija ir Lietuvos SSRS
Kitoks jgos panaudojimas.
dvial sutartis dl agresijos apibrimo. Vadinasi jos
detalizuoja Briando- kellogo pakt. tai ginkluotas
upuolimas net ir karo nepaskelbus
Grasinant jga. - grasinimas visada eina pirma
veiksm ir nelogika bt drausti tik tai kas yra
grasinimo idava. Be to tai matome i pakto tiksl:
ilgalaik taika paskelbtas pasirengimas
panaudoti ginkluot jg (branduolinio ginklo byla).
Kitos sutartys: nepuolimo sutartys, Baltijos ali
aneksijos nepripainimas. JAV sekretorius pareik
kad nepripasta nes JAV nepripasta grobuonik
veiksm nepriklausomai nuo to jie yra tiesiogins
jgos panaudojimas ar grasinimas ja. SSRS kai
jungsi prie pakto sak turi bti draudiami karai
ne tik karai formalia teisine prasme bet ir kiti
veiksmai blokados intervencija ir tt
TTT komisija: Valstybi teisi ir pareig deklaracijos projekto 9 str. pasak, kad JT Chartijoje 2 str. 4d yra
princip tvirtint Briando kellogo pakte tsinys.
Jgos draudimas pagal JT Chartijos 2 str. 4d.
Tai universalus principas pareigojantis visas pasaulio valstybes, nes JT 6 str. 2 d. kuris sak kad v-bs kurios yra ners
privalo utikrinti kad principo laikytsi ir kito alys nesanios JT narmis.
Tai paprotin jus cogens bendroji tarptautins teiss norma 1966 m. TT komisijos komentaras Vienos konvencijos dl
tarptautini sutari teiss projektui. Ginkluot veiksm KGD byloje pasakyta, kad 2str. chartijos irdis.
Taikymo sritis tik tarptautiniai santykiai. Nedraudia jgos vidaus santykiuose pvz.: slopinant separatistines jgas v-bs
viduje. (humanitarins normos ir tt tai ia jau kitas reikalas)
Jga is klausiamas nebt keliamas jei ne diskusija altojoj karo metu. Jga yra suprantama kaip ginkluota jga. Nes 2
srt. 4d. reikia aikinti sistemikai su preambule. Soviet sjunga sak, kad turi eiti viskas t.t. ekonomin prievarta ir
panaiai.
Objektai apsaugos. v-bs vientisumas teritorinis ir tt i lentels.
Kas draudiama Grasinimas jga deklaruotas pasirengimas naudoti jga. (branduolinio ginklo byla) Teistas ar ne
reikia irti ar jgos panaudojimas tomis aplinkybmis bt teistas, jei ne tai ir grasinimas neteistas;
Jgos naudojimas (Nikaragvos, Kongo bylos, TT princip deklaracija).
a) agresija tarptautinis nusikaltimas, sunkus (i svoka naudojama tada kai yra jus cogens norm paeidimas). V-b
prie valstyb.
b) ginkluotas upuolimas nebtinai v-b prie v-tyb. Apima daugiau, platesn svoka. Svoka atskleidiam per
agresijos apibrim.
c) Kitoks jgos naudojimas ginkluotos represalijos, opozicijos ginklavimas, ginkluotos grups ir pan. Ginklo
panaudojimas prie egzistuojanias v-bi sienas. SAVIGYNA GALIMA tik prie ginkluot upuolim o ne prie bet
kok panaudojim.
Teistas jgos naudojimas ar grasinimas ja iimtys? Paodiniu chartijos aikinimu randam, kad jgos nenaudojimo
principas nra absoliutus. Bet pasitelkus telmologin, sistemin aikinim tai gaunasi absoliutus.
Branduolinio ginklo byla: kai ne prie v-bs teritorij, jos vientisum, politin nepriklausomyb ar JT tikslus:
a) Savigyna (chartijos 51 str.)
b) JT sankcija (chartijos 42 str. Ir VII skyrius)
c) Kiti atvejai (?): Humanitarin intervencija (?); tautos savigyna tautos kovojanios u nepriklausomyb teis
savigyn t.y. kai naudojama jga siekiant sutrukdyti tautai apsisprsti (Chartija nereglamentuoja, be to ji
nereglamentuoja vis jgos nenaudojimo principo aspekt); diplomatin gynyba NETINKA jga negali bti
naudojama kaip diplomatins gynybos priemon nes ji priklauso diplomatins teiss sferoje kuri reglamentuoja
taikius santykius tarp v-bi tai diplomatins ar kitos taikios priemons.
EGZE agresijos samprata ir js niuansai pagal LR teis ir TT
Agresijos samprata pagal TT teis ir LR statymus
1974 JT GA rezoliucija dl agresijos apibrimo:
2000.07.17 LR ginkluotos gynybos ir
Agresija: - v-bs ginkluotos jgos panaudojimas
pasiprieinimo agresijai statymas:
prie kitos valstybs suverenitet, teritorin
Agresija - Ne tik panaudojimas bet ir grasinimas ja
vientisum, politin nepriklausomyb as kitu
(st. 2 str. 5d.)
nesuderinamu su JT tikslais bdu.
Agresija ne bet kokie veiksmai bet keliantys rimt
- I objekto iplaukia paeidimo sunkumas
grsm teritoriniam vientisumui, politiniai
Kongo byloje sako kad sprendiant kas yra sunkus
nepriklausomybei ir t.t. todl neeina kariuomens

panaudojimas atsivelgiama mst veiksm ir

trukm
Pirma facie rodymas ta kuri upuola pirma, bet
gali bti ir kitaip. Gali bti savigyna
Agresijos akt sraas: (skaidrs)
Okupacija laikinas svetimos teritorijos umimas
kai v-bs teritorija atsiduria kitos v-bs kariuomens
valdioje. Valstybs kaip okupuotos statusas
nesikeiia jei joje yra dalin savivalda vedama ir
pan.
Aneksija- teritorijos prisijungimas. Yra pretenzijos
teritorij ir suverenitet joje. Lietuvoje buvo
vykdyta tik 1941 m. Ji yra niekin. O teritorija
ilieka okupuota
Teritorijos bombardavimas
Uost ar pakrani blokada.
Ginkluot pajg upuolimas
Pagal susitarim dislokuot kitos valstybs pajg
panaudojimas paeidiant j ar buvimas ilgiau. Bet
ne bet koks (Kongo byla) o rimtas, dideliu mastu.
Susitarimas dl ginkluotoj pajg ivedimo nedaro
neteisto kariuomens buvimo legalizavimo.
Leidimas naudoti savo teritorij kitos v-bs agresijos
aktui

upuolimas usienyje

Agresijos aktai (pavyzdinis sraas)

JT tik klasikin blokada o LR prapleia or ir
sausum
LR leidus esani jos teritorijoje (laikinai ar judaniu
tranzitu) kitos valstybs ginkluotoj pajg
panaudojimas paeidiant LR nustatytas slygas.
Leidimas naudoti teritorij kitos v-bs agresijos aktui
prie LR
Ginkluot pajg siuntimas prie LR. (visokiausi
grupuoi ir pan.)

Valstybi atsakomyb.
Reiks tik u TT paeidimus.(u teistais veiksmais darom al nereiks) Pagrindinis altinis projektas
Projekto straipsniai grindiami paprotins teiss normomis, ia tarsi kodifikacija. Teismas jau taik KGD byloje,
Gabcikavo- nagimaros byloje.
Klausimai: Valstybs atsakomybs u TT paeidimus pagrindas: - TT paeidimas padarytas TT subjekto. Paeidim
sudaro: objektyvus ir subjektyvus elementas
Objektyvusis tarptautinio sipareigojimo paeidimas.
Subjektyvusis veikos priskyrimas valstybei. inoti taisykles pagrindines taisykles. Pvz.: atskiri vienetai kurie pagal vbs teis vykdo t.t. v-tybins valdios elementus. Pvz.: t.t. politins partijos kurios turi galiojimus.; Elgesys kuriam
vadovauja ar kur kontroliuoja v-b. Nra suteikta subjektams teisi vykdyti t.t. veiksmus, bet realiai v-tyb juos valdo ir
tt. pvz. 9 str. Su sukilliais bus udavinys, tai jei tampa valdia tai tada atsako kaip valstyb.
TT paeidim klasifikacija (nepainioti su fizini asmen). Sunkus jus cogens norm paeidimas arba sunkus nusikaltimas
sisteminga sipareigojim nesilaikymas ir nesilaikymas dideliu mastu jus cogens norm paeidimas. Dabar nebeliko
pavyzdinio srao.(agresija, kolonimizmas, karo nusikaltimai, nusikaltimai monikumui). Yra agresija kaip v-bs ir kaip
fizinio asmens atsakomyb pagal TT. Ginytinas masinis atmosferos ir jros terimas
TT deliktai- visi kiti.
Pagal pasekmes palestinos byloje sak kokia prasm skirti pasekmes, bet j neivardinti. Teorikai TT deliktas paeidia
sipareigojimus tik vienai valstybei, o jus cogens normos paeidimas visos TT bendruomens. ( u jas. Minimumas
nepripainimas teis paeidiani veiksm. Nepadti. Bendradarbiauti kad btu nutrauktas paeidimas) 49 str.
TT atvejai formaliai tarptautinis sipareigojimas g.b. paeistas, bet g.b. aplinkyb alinani aplinkybi 20 27 str. (jas
reikia inoti). 26 str. kai kada neatleidia. Aplinkybs:
Sutikimas
Savigyna
Atsakomosios priemons bus udaviniai i ito. Patys subjektai prisideda prie teiss laikymosi, todl nukentjusioji vb turi teis imtis veiksm prie paeidj. Spec. tikslas paskatinti laikytis sipareigojim. Proporcingumo reikalavimai,
t.y. turi atitikti paeidim ir patirt al. Priemon turi nutrkti kai nutraukiamas t.t reikalavimus. Procedriniai
reikalavimai praneti, pasilyti nutraukti. Priemons kuri negalima naudoti:
o Agresijos naudojimas
o Negalima paeisti pagrindini mogaus teisi.
o Humanitarinio pobdio draudianios represalijas
o Kit sipareigojim kylani i jus cogens.
o Irano byla - Irane pam JAV diplomatin atsakomyb kaitais. Realiai tai studentai pam, bet Iranas
atsakingas nes nesim priemoni situacijai likviduoti ir be to neutikrino saugumo. Iranas teisinosi, kad tai
buvo nipinjimo lizdas bet teismas sak kad net jei tas bt tiesa negalima taikyti tokios atsakomosios
priemons. T.y. negalima ksintis diplomatinius imunitetus.

Force major
Btinasis
reikalingumas - bus daug udavini pvz. ar galima remtis nutraukiant sutartis? ATS NE. ia tik atsakomyb alinanti.
Slygos:
Tai turi bti vienintelis bdas siekiant apsaugoti esmin interes nuo sunkaus ir neivengiamo pavojaus.
Tai neturi sukelti rimtos grsms v-bs kuri atvilgiu paeidimas padaromas t.y. negali paeisti jus cogens
norm. V-b negali prisidti prie btinojo reikalingumo. Negalima pateisinti palestino sienos statybos.
Nelaim ia kalbama apie tai kai gelbjama savo ar kit ar jam patikt asmen gyvybes. Nelaime negalima remis kai
ji susidar dl v-bs kuri ja remiasi.
Valstybi atsakomybs rys:
Kai tai susij su neigiamomis pasekmm ir pareiga atlyginti al. Visos v-bs turi nutraukti paeidim ir suteikti
reparacij.
1928m . Kodavo fabriko byla visikos reparacijos principas. reparacija turi paalinti visas pasekmes ir atkurti situacij,
kuri tiktina bt buvusi jei neteisti veiksmai bt nevyk. Reparacijos formos:
Restitucija padties atkrimas. Kompensacija kai restitucija nemanoma tai atlyginimas alos kuri atitikt restitucij
natra.
Satisfakcija moralins alos atlyginimas formos:
Paeidimo pripainimas; oficialus atsipraymas, apgailestavimo ireikimas, ar kt. tarkim simbolin kompensacija.
Areto orderio byla teismas pasak kad satisfakcija yra paeidimo pripainimas teismo sprendimu.
Savigyna chartijos 51 str.
Tai kaip teis naudoti jga, ir kaip jgos panaudojim.
Kai teis teistas jgos naudojimas ar grasinimas ja su tikslu atremti pradt ginkluot upuolim. Tai neatimama
(nors iversta kaip prigimtin) teis kiekvienos v-bs teis. Kiekviena v-b nuo pat jos atsiradimo turi teis savigyn,
net ir nepripaintos v-bs j turi. i teis nustato ne chartija, o ji tik priysta i teis. T.y. ji egzistuoja nepriklausomai
nuo chartijos, o chartija j tik takoja, nustatydama t.t. procedrines taisykles.
Nikaragvos byla sako, kad neatimama teis toliau lieka paprotin teis. Chartija nekodifikuoja kriterij
(proporcingumo nenurodo). Neatimama tai neribojama teis, jo neriboja JT. ST nesankcionuoja savigynos, jei tik reikia
praneti, ir viskas toliau priklausys nuo to ar ST k nors darys, jei ne tai ir toliau galima gintis. Yra dvi savigynos formos:
Individuali - valstyb kuri yra upulta ginasi pati.
Kolektyvin. padeda kitos v-bs, bet tai teis suteikti pagalb upultajai, niekam nra pareigos.
51 str. Yra pagrindas sudaryti kolektyvins pagalbos sutartims. Pvz. NATO. Kolektyvins sutarties alys sipareigoja
pasinaudoti ia teis, t.y. teis transformuojama sutartin sipareigojim. Yra nd toki sutari ir be NATO. Tarp arab,
tarp NVS ali.
Savigynos trukm trunka tol kol ST nesiima efektyvi priemoni. Tokios kurios yra btinos taikai palaikyti. Paprastai
tai sankcija pagal 42 str. Bet tas jgos panaudojimas jau nra savigyna.
Taip buvo su Kuveitu 1991 m. ST sankcionavo ir pradjo veiksmus tik 1991.01.15. nuo sankcionavimo momento tai jau
nebra kolektyvin savigyna.
Savigynos slygos ir kriterijai:
Btina slyga ir faktinis pagrindas ginkluotas upuolimas. Ginkluoto u puolimo svokos apibrtos nra, bet
daniausiai teismas remiasi agresijos apibrimu. T.y. kai viena v-b upuola kit ir jei tie aktai rimti ir pakankamo masto
tai jie gali bti pripainti ginkluotu upuolimu. Praktikoje g.b. ir tai kas pagal mast nepatenk agresijos apibrim, o
tie kurie prilyginami ginkluotam upuolimui. T.y .tie atvejai kai yra imamasi jgos prie kitos v-bs atstovus. Amerikos ir
Irano byla 1985 m. JAV band ivaduoti bet operacija nepavyko. JAV moralikai teisimosi humanitariniai tikslais, o
teisinis argumentavimas JT chartijos 51 str.
Kita situacija kai pagrobiama ne v-bs atstovai o kitos v-bs pilieiai ir kai niekas j nevadavo, tai Izraelis pats nuvyko
Ugand ir ivadavo. Taigi atskirais atvejai tai savigyna.
Pagal mst ir pasekmes ginkluotam upuolimui prilygta teroro aktai i usienio. 2001.09.11. Al Queda . Opinijo juris kad
tai savigyna liudija 2 rezoliucijos ( 1368(2001) ir 1373 (2001)). Preambulje ST pripasta neatimam savigynos teis
iame kontekste.
2001.11.12 NATO tarybos pareikimas pasak kad bus taikoma kolektyvin gynyba jei bus nustatyta jog teroro aktas
buvo vykdytas i usienio.
Palestinos byla klausimas ar sienos statyba yra savigyna nuo ginkluoto upuolimo. Teismas pasak, kad Izraelis galt
remtis savigyna, jei tai bt vykdoma i usienio, bet ia teroro aktai buvo vykdomi i Izraelio okupuot teritorij.
Klausimukas 2001.09.11kokia taka TT
Ginkluoto upuolimo pradios neapibrtinumas klausimas ar tai karins operacijos aktyvios stadijos grsm, ar tai reali
ir neivengiama grsm ir akivaizdu kad tuoj upuolimas prasids (pvz.: pajgos prie sienos kaupiamos).
Preventyvios savigynos neteistumas negalima ginti nuo grsms ginkluoto upuolimo. Bet vl klausimas kada tik
gresia o kada jau prasideda. Nikaragvos byloje pripastama kad v-bs buvimas ginkluoto upuolimo auka yra btina
slyga gynybai. KDR byloje taip pat pasako kad tai turi bti vyks o ne prasidjs upuolimas.

1837 m. buvo Ker Lain byla ir ten tarsi sak kad galima preventyvi gynyba (kai kas taip galvoja). Britai sudegino laiv
JAV ir savo veiksmus grind tai kad jis kl grsm. Bet i esms apie savigyn teisinti nra prasms nes tai 19 a kada
jga dar nebuvo draudiama.
Kai tarp valstybi yra karo bkl tai nra prasms kalbti apie gynyb ir nra ia jokios preventyvios savigynos pavyzdys
(ia byla dl branduolinio reaktoriaus statymo)
Savigynos priemoni teistumo kriterijai:
Btinumas (ir neatidliotinumas) - jgos panaudojimas vienintel priemon, taikoma nedelsiant, per proting laik. Pvz.:
JAV reikjo laiko suplanuoti karinei operacijai Afganistan, be to dar sil paia valstybei prie tai imtis priemoni
prie teroristus.
Proporcingumas naudojimas tiek kiek reikia atremti. Ne kiekybiniai kriterijai, o atrmimui reikalinga jga kad
nebesitst t.y. mastas ir trukm svarbu.
Procedriniai reikalavimai :
- Valstyb kuri yra upulta turi suvokti kad yra upulta. Tai nra kit valstybi savavaliko vertinimo dalykas. V-b
turi praneti apie jos upuolim. Nikaragvos ir KDR bylos. Ir nesvarbu ar individuali savigyna ar kolektyvin vis
vien reikia praneti
- ST informavimas apie savigynos priemones, praneimas nedelsiant.(chartijos 51 str).
- Kolektyvinei gynybai tam, kad kitos v-bs naudot jg, reikia, kad upultoji kreiptsi kitas valstybes
pagalbos.
JT sankcija naudoti jga. (JT chartijos 42 str.)
Reikia ieikvoti kitas priemones, o paskui kad palaikyti taik gali sankcionuoti. Turi bti btinumas panaudoti jga, t.y.
turi nepakakti kit priemoni. Taip pat teisinis pagrindas yra 7 skyrius chartijos, jis leidia visus veiksmus ST kad bt
isaugota taika ir saugumas. Danai v-bs galiojamos yra kak daryti, bet jei k nors pridirbs tai ne saugumo taryba
atsakys o valstyb nes ji vadovavo operacijai.
Faktinis pagrindas grsm taikai. Dabar danai grsm taikai netik nestabils santykiai tarp valstybi bet ir dl
situacij v-bs viduje. Vienintelis ST galiojimo apribojimas JT tikslai.
Taikos paeidimas ar agresija.
1991 m. 08 02-09 25 ST rezoliucij prie Irak. pirma ST paragino atitraukti pajgas Irakui i Kuveito, tada ekonomines
sankcijas tada galiojimas panaudoti jg. Nepainioti su 2003m. Irako ir Kuveito konfliktu. Taip pat nepainioti JAV kada
siver Irak tai ia nra ryio su 2001m.
ST politin institucija, todl rezoliucijos kartasi bna neaikios ir paliekama vietos interpretacijos.
Sankcijos buvimo problema.
Kai saugumo taryba vliau pritaria veiksmams ex post fakto sankcija ST pagiria valstybes panaudojusias jg (tai ne
tik Kosovo klausimas bet ir kt i skaidri)
numanoma ir slygin sankcija (2002-11-08 ST rezoliucija Nr. 1441 (2002) dl Irako) rezoliucija ivardija kad IraKas
paeidia 16 prie tai buvusi rezoliucij, liepia Irakui bendradarbiauti ir sako tai bus rimtas paeidimas, ir Irakas
susilauks rimt pasekmi. Bet rezoliucijoje buvo jog, tai paskutinis ansas Irakui. Be to rezoliucijos preambulje buvo
pasakyta jog v-bs jau yra galiotos naudoti jga.
iaip didesn dauguma galvoja jog reikjo dar vienos rezoliucijos
JT ST ir jos galios.
- Pagrindin (pirmin) bet ne iimtin atsakomyb u tarptautins tvarkos ir saugumo palaikymo klausimus. V-bs nars
turi subsidiari atsakomyb. (chartijos 24 str. 1962 palestinos byla).
Ad hock koalicijos gali veikti ne vien paviens nars.
- Unikali atsakomyb ir veikla: ribota naryst (15 nari 5 nuolatiniai ir 10 nenuolatiniai), nors nedaug nari, bet priima
sprendimus vis nari vardu. Nuolatini nari VETO teis. Susilaikymas ar nedalyvavimas nereikia VETO. Pirm kart
is klausimas ikilo kai buvo svarstomas iaurs Korjos agresijos klausimas. Soviet sjunga nedalyvavo posdyje,
protestuodama kad Kinijai atstovavo ne tai kas turi atstovaut, nuo to laiko susiklost tokia praktika.
Teis priimti privalomus sprendimus (chartijos 25, 48, 49)
- galiojim ribos. (Namibijos byla 1971) galiojimo ribos ne konkreios chartijos nuostatos o JT tikslai. Taigi ST
galios neapribota i esms. Vienintelis apribojimas tikslai, todl ji gali imtis vis priemoni kuri reikia tiems tikslams
pasiekti net jei tos priemons nra tiesiogiai numatytos (numanom gali doktrina)
Numanom gali doktrina ST praktikos pagrindas (IV skyriaus operacijos, kiimasis vidaus konfliktus,
tarptautini tribunol steigimas (Jugoslavijoje ir Ruandoje), alies politins santvarkos nustatymas (Irakui nustat)).
JT ST ir generalins asambljos (GA) galiojim atribojimas:
a)
galiojim konkurencija
ST pagrindin, bet ne iimtin atsakomyb u tarptautin taik ir saugumo utikrinim.
GA galios nagrinti visus tarptautinio bendradarbiavimo klausimus. Bei teikti rekomendacija dl j.
b)
galiojim apribojimas ST naudai (chartijos 12 str).
c)
Galios ST neveiksnumo atveju- pagal vienybs taikos labui rezoliucij. Kai nra saugumo tarybos praymo turi
bti tokios slygos:
1. T.b. grsm taikai, taikos paeidimas ar agresijos aktas

2. ST neveikia (nra Chartijos 12 str. GA gali apribojimo ST naudai slygos kai nra nuolatini nari vienybs
stokos:
klausimas nra trauktas
saugumo taryba nesprendia atitinkamo klausimo
dl nuolatini nari vienybs stokos t.y. kai panaudojimas VETO. Dl traukimo darbotvark ar sprendiant i
esms.
VETO grsm situacija dl Kosovo, t.y. neivengiamas VETO panaudojimas jei dl to klausimo bt balsuojam ST
Taigi GA atsakomyb apribota ST labui bet tik tais atvejais kai ST neveikia.
HUMANITARIN INTERVENCIJA
Pavyzdys jgos panaudojimas prie Jugoslavij Kosovo konfliktas. Nra terminas niekur apibrtas.
Doktrinoje tai jgos panaudojimas kitoje valstybje be ST sankcijos daugelio moni gyvybi ar pagrindinms teisms
apsaugoti nuo jiems grsianio pavojaus, kai tokos apsaugos negali ar nenori suteikti v-b kurios teritorijoje jie yra.
Terminija - humanitarin intervencija - responsability to protect t.y. pareiga apsaugoti. (2001 m. gruodio mn.
Tarptautins intervencijos ir v-tybs suvereniteto (TIVSK) praneimas).
Bruoai:
- Be ST sankcijos (kitaip bt pagal chartijos VII skyri nebereikt kalbti apie teistum)
- Tikslas kitos valstybs jurisdikcijai priklausani asmen apsauga nuo iurki ir sisteming j pagrindini
teisi paeidim. (jei sav piliei ta paprastai teisinama savigyna)
- Valstyb kurioje yra ginami asmenys, nevykdo savo pirmins atsakomybs u i asmen apsaug, Antrin
atsakomyb tenka tarptautinei bendrijai dl jus cogens norm paeidim.
Galimi neteistumo aikinimai
Teistumo pagrindimas
Siaurinamasis, grietas, formalus chartijos
TT ir teisingumo bei kit moralini vertybi
aikinamas, arba aikinam atsivelgiant 51 ir 42 str. suderinamumas (aksiologinis argumentas)
jgos teista panaudojimas apsiriboja itais dviem
atvejais.
Intervencija be v-bs sutikimo, kai suvereniteto
Kosovo intervencija ir kitos panaios (Afrikoje). Jos
paeidimas
veria suvereniteto samprat, t.y. suverenitet suvokti
kaip atsakomyb, tada ikyla pareiga ginti ir
atsakomyb. Kofu ssiaurio ir Nikaragvos bylas
reikia labai atsargiai vertinti nes 2ia dar tik 1947 m.
dar neveikia kai kurie principai.
AS (Afrikos sjungos) konstitucinis aktas kuris
sako jog galima kitis kai v-b nevykdo pirmins
atsakomybs.
Intervencija kaip jgos politikos pasireikimas
JT chartijos 2.str. 4d. nuostata dl jgos
panaudojimo, kai ne prie valstyb, ne prie
nepriklausomyb ir ne prie teritorijos vientisum
Kosovo byla nra nei prie valstyb, nes nenorjo
jos gali apsriboti, nenorjo atskirti Kosovo ir t
emi nuo Jugoslavijos
Jgos naudojimas yra netinkama priemon pagarbai
Pagrindin bet neiimtin ST atsakomyb. Gali veikti
mogaus teisms utikrinti (Nikaragvos byla.
per ad hock, arba per regionines organizacijas
gaunant paskesn ST sankcij TIVSK
Btin slyg gerbiant JT Chartij ir pagrindin ST
atsakomyb laikymasis: teisingas tikslas, paskutin
priemon, proporcingumas, perspektyvumas,
reikiami galiojimai
Branduolinio ginklo panaudojimo teistumai klausimai egzamine pateikti argumentus kada galt bti BG
panaudojimas teistas ar neteistas, kodl, nes teismas galutins ivados nepadar.
Galimo BG panaudojimo teistumas
Ginklo panaudojimo neteistumas
Kitaip nei kit masini naikinimo ginkl (pvz.
Dl savo humanitarinio pobdio TT humanitarins
cheminio) klasi atveju, nra sutartini ir paprotini
normos taikomos ir BG bei jo panaudojimui. (nors
norm aikiai udraudiant BG ar jo naudojim. Yra pagal kokybinius ir kiekybinius poymius BG
tik sutartys draudianios bandymus, sutartys dl
skiriasi nuo konvencini ginkl).
neplatinimo, yra t.t. teritorijos nebranduolins
Galima bandyti teigti kad BG prietaraut tokiems
zonos. Yra kelio JT rezoliucijos dl BG naudojimo
principams taikini neatskyrimas.
neteistumo, bet dl didelio nepritarianio v-bi
Ginklas neturi kelti nereikaling kani ir neturi
skaiiaus ji neturi opinio juris
daryti nereikalingos alos
BG panaudojimas chartijos prasme tada kai

galima panaudoti jg t.t. 51 ir 42 str atvejais

Savigynos atvejais teistas tada kai atitikt
teistumo ir proporcingumo kriterijais t.y. nebent
kratutiniais atvejais kai yra grsm paios v-bs
ilikimui.
BG turjimas stabdantis veiksnys karui, nes
atgraso, mato jg vieni kitos
LAISVO TAUT APSISPRENDIMO PRINCIPAS
Itakos suverenitete suverenitetas priklauso tautai. Pirma atsirado nacionalinse teisse (Pranczijos, JAV rezoliucijos).
Lenino dekretai , bet tai k skelb neatitiko faktini aplinkybi. 1917 m.
Taikos ir sien sutartys LR pripainimas.
JT chartija ia is principas tik prie tiksl o prie princip, nes buvo dar daug kolonij. Nuo dekolonizacijos is principas
pripastamas visuotiniu.
Pagrindiniai altiniai: 1960-12-14 JT GA deklaracija dl nepriklausomybs suteikimo kolonij alims ir tautoms
(rezoliucija Nr. 1514 (XV)) 1970 TT princip deklaracija.
is principas knija kolektyvin asmen teis ir priklauso tautai kaip moni grupei o ne atskiriems individams.
Tai jus cogens norma, kuri slygoja ergo omnes sipareigojimo koncepcij 1995 m. Ryt Timoro byla ir Palestinos byla
Subjektas - viso tautos. Tauta - doktrinin svoka ir fakto klausimas (palestinos byla), niekur nra apibrimo teiss
aktuose. Doktrinin svoka konstruojam per du elementus:
Objektyvj ioriniai skirtumai nuo kit moni grupi (1990 m. UNESCO bendra istorija, kultrinis
homogenikumas, kalbinis, religinis ideologinis bendrumas, bendra gyvenamoji teritorija, ir ekonominis
gyvenimas)
Subjektyvj tautos savimon (moni suvokimas savs kaip atskiros tautos). Tautins maumos
apsisprendimo laisvs neturi.
Reikm universalus vis taut apsisprendimas yra esmins slyga utikrinti individualias mogaus teises (1992-12-16
GA rezoliucija dl universalaus taut apsisprendimo). Neutikrinant laisvo moni apsisprendimo nemanoma utikrinti
kit mogaus teisi.
Taut apsisprendimo laisvs turinys. TT Princip deklaracija
Visos tautos turi teis laisvai be kiimosi i svetur (nebtinai reikia nepriklausomo v-bs sukrimo), politinio statuso
nustatymo ir ekonominio bei socialinio kelio pasirinkimas. Pvz.: Kiekvienos tautos neatimama teis gamtos iteklius
(KDR byla).
Dl politinio statuso nustatymo tai jis gali bti labai vairus. Deklaracijoje minimas - nepriklausomos v-tybs
sukrimas, laisvas susijungimas su kita valstybe, kitokio politinio statuso nustatymas pvz.: tarpinis tarp nepriklausomybs
ir priklausymo kakam. (puerto rikas).
Iorinis teis atsiskirti
Vidinis - tautos sprendimas gyventi v-bs teritorijoje.
Kit v-bi pareigos: kiekviena v-b turi skatinti taut apsisprendimo princip ir gerbti taut apsisprendimo teis (vakar
Sacharos byla ir palestinos byla). padaryti gal kolonializmui 1960 m deklaracijoje, negalima trukdyti jokiais
motyvais, skaitant ir atsilikimo motyvus. (vakar Sacharos byla). T.t. v-bs sak kad turi valdi dl vasalini ryi TTT
pasak kad tai nra argumentai kuriais remiamasi trukdant gyvendinti apsisprendimo laisv. Draudiamas trukdymas
de fakto aneksija kuri gali atsirasti dl sienos statyba. Arba tarkim sutiekiant masikai pilietyb pilieiams ir tada sakyti
kad ten ms tauta gyvena ir ia j apsisprendimo laisv. (Afkazija ir piet Azetija)
Santykis su v-bi teritorinio vientisumo principu.
Rusai bando dirbtinai suprieinti, nors iaip vieni principai t.b. aikinami kit kontekste. Tas pats pvz.: negalima klausti
kas svarbiau v-bs imunitetas ar mogaus laisvs principas. Jei abu principai ir derinami.
Kolonij apsisprendimo ir v-bi teritorinio vientisumo principo suderinamumas pasakyta kad kolonija turi kitok status
skirtingai nuo metropolijos teritorijos statuso t.y. ji nra metropolijos dalis todl metropolijos vientisumas nepaeidiamas
kolonijoms tampant nepriklausomai. Dabar beveik nra teritorij pripastam kolonijomis, nors iorikai kolonij
poymi turini taut galima rasti (Rusijai priklausomos tautos). Bet kad kakas bt kolonija reikia objektyvus
elemento t.y. nukariauta jga, teritorija valdoma jga, joje vesti svetimi statymai, ekonomika metropolijos naudai taip
pat t.b. pakankamai nutolusi teritorija ir subjektyvaus v-bs pripainimas kad ji traktuot teritorij kaip savo kolonij, o
ne jei priklausani teritorij.
Dl kit taut apsisprendimo danai principai priklauso nuo turimo jgos, t.y. jei pavyksta atsiskirti, tai ilgainiui
pripastama. niekas i anksiau pamint princip negali bti aikinama taip kad leist ar skatint kokius nors
veiksmus, kuriais bt skaidomas ar visikai i dalies paeidiamas suverenios ir nepriklausomos v-bs teritorijos
vientisumas ar politin vienyb, kai i v-b veikia laikydamasi anksiau apibrt taut apsisprendimo principo ir turi
vyriausyb atstovaujani visus gyventojus be jokios diskriminacijos. ia ir atsiranda visidinis ir iorinis apsisprendimas.
Jei manomas vidinis apsisprendimas, teis iorin apsispendim nekyla. T.y. jei v-b atstovauja visus savo gyventojus,
gerbia taut lygiateisikum ir t.t.

Bet jei v-b nra tokia ir jei viduje yra kit taut kurios yra nelabai atstovaujamos tai tada iorinio apsisprendimo teis
kyla. enai pvz.: niekur niekada nesutiko u buvim Rusijos federacijoje. Iskyrus fiktyv referendum, kai iud
enus, o paskui patys Rusijos kareiviai balsavo.
Egzamine daugelis taut apsisprendim painioja su terorizmu, taut apsisprendimas niekada nesuteikia teiss vykdyti
teroristins veiklos. Reikia skirti teist tiksl nuo neteist priemoni t.t. tikslui realizuoti. Norint toki priemoni
ivengti reikia netrukdyti tokiam tikslui pasiekti.
DIPLOMATIN KONSULIN TEIS
Tai viena i TT ak, ji yra kompleksin, susilieja konsulin ir diplomatin teis. i aka reglamentuoja taiki, oficiali,
santyki palaikym, tarp valstybi ir kit TT subjekt per specialias iorini santyki institucijas tvark.
Diplomatin teis santykiai tarp v-bi ir kit TT subjekt susij su politini interes ir kit interes gynimu.
Konsulin teis santykiai tarp v-bi susij su nepolitini interes gynimu. Susiklost pirmiausiai kaip prekybini
interes atstovavimas. Pagrindiniai altiniai 1963 konvencija dl diplomatini santyki, ir konsulinis statutas,
reglamentuojamas konsulini f-j atlikim.
Diplomatin teis tarp valstybi (klasikin) ir TT organizacij diplomatin teis. Klasikins teiss altiniai 1961 Vienos
konvencija dl diplomatini santyki ir LR diplomatins tarnybos statymas.
Valstybs usienio santyki institucij sistema
Tai v-bs institucijos kurios turi kompetencij formuoti ir gyvendinti usienio politik ir palaikyti usienio santykius.
Bendrosios kompetencijos politins institucijos. Jos formuoja usieni politika, be to be usienio politikos
jos usiima ir kitai kl.
- Valstybs vadovas
- Parlamentai
Specializuotos institucijos turi kompetencij tik usienio politikos santykiais ir nebeformuoja politikos o tik
palaiko nustatytas.
a) v-bs visuje veikianios
- usienio reikal ministerija
- kitos institucijos pagal savo kompetencij.
b) iorje veikianios
Laikinosios:
specialiosios misijos. (Afganistane Lietuva turi) t.t. klausimams sprsti
Delegacijos tarptautinse organizacijose
Nuolatins
Diplomatins atstovybs - diplomatins atstovybs statymas (inoti svok).
Konsulins staigos: pagal vadov klases klasifikuojama (rasti statute) ir garbs:
A) generalinis konsulatas, garbs generalinis konsulatas
B) konsulatas; garbs konsulatas
C) vice konsulatas; garbs vice konsulatas
D) konsulin agentra; garbs
Pairti detaliau k-ja ir v-bs gynimo tarybos statym. Dabar usienio reikal ministras eina tiesisai pas prezident.
Kakada buvo usienio koordinacin taryba patariamoji prezidento institucija, ji buvo panaikinta nes nebuvo numatyta
k-joje, bet iaip tai galima
Vyriausybs konstitucija ir kakoks statymas
Seimo seimo statutas, bet tiesiogiai seimas santyki su usieniu nepalaiko, o daro tak per statymus nacionalinio
saugumo statymas, saugumo pagrind statymas. Yra tarpparlamentini ryi grups - atstovauja atskirus seimo narius.
I statuto pairti seimo usienio reikal komitetas, bet faktikai URM kontroliuoja komitet o ne jis URM.
URM udaviniai ir veiklos kryptys URM nuostatai tvirtina vyriausyb. Pagrindinius udavinius inoti.
Diplomatins atstovybs funkcijos
Galima surasti Vienos konvencijos 3 str + konsulines f-jas. Taip pat diplomatins tarnybos statymas 9 str. Bet ie aktai
vienas kitam neprietarauja. Tarkim gyvendina usienio politik. Platina informacij apie LR ivestins f-jos
tarpkonsulin staiga gali atlikti diplomatins atstovybs f-jas gali atlikti tik kai yra susitarta t.y. ad hock.
Diplomatins atstovybs svoka, struktra, personalas. Svoka diplomatins tarnybos st 7 str. bet iaip tai usienio
valstybje nuolat veikianti LR diplomatins tarnybos institucija oficialiems santykiams tarp valstybi palaikyti ir ginti..
Diplomatin atstovyb pavaldi URMui
Diplomatins atstovybs personalas Vienos konvencija 1 str. Diplomatins tarnybos statymas 14 str.:
Diplomatinis
Administracinis techninis
Aptarnaujantis personalas.
inoti f-jas ir status. Diplomatinio personalo nariai atstovybs personalo nariai turintys diplomatin rang . LR
diplomatins tarnybos st 14 str. 1p. svoka platesn nei Vienos konvencijoje. Tai:

Diplomatai diplomatin rang turinti LR pilietis. Jis statutinis tarnautojas dirbantis pagal diplomatins
tarnybos sutart.
LR- specialieji ata, j pavaduotojai juos skiria atskir akini ministerij vadovai, konkretiems
santykiams su usienio valstybe kultros, gynybos, sveikatos ata. (tai nra diplomatai tik prilyginami
jiems akreditacijos tikslais)
Karinis atstovas ir jo pavaduotojai ginkluotoj pajg atstovas tarptautinse organizacijose kur yra karins
institucijos. Dabar yra NATO ir ES atstovas
Specialieji patarjai jie iskirti nes pagal ms statymus diplomatin atstovyb yra udara. Patarjai
atsiranda kai tikslinga pasitelkti t.t. asmenis kad jie padt vykdyti f-jas patardami specialiais klausimais.
Pvz.: gynybos patarjas prie NATO. Bet jo f-jos yra patariamojo pobdio ir nra susij su atstovavimu

Administracinis techninis personalas asmenys vykdantys administracines technines f-jas. Padjjai, sekretors
ir tt.
Aptarnaujantis personalas atliekantis aptarnaujanias f-jas. Valytojos , vairuotojai, kvediai.
Diplomatins atstovybs struktra. Priklauso nuo atstovybs dydio. Visada yra kanceliarija, toliau vairs skyriai
politikos, ekonomikos, informacijos. Saugumo tarnyba, slaptasis skyrius.
Diplomatini atstov (vadov) klass. Klass danai painioja su rangais. Yra klass ir rangai ir tai nra tas pats.
Klass reikia atstovavimo lyg ir diplomatini santyki palaikymo lyg ir tai taikoma tik atstovybi vadovams. Tokios
klass:
Ambasadoriai ir nuncijai (ventojo sosto atstovai). jie akredituojami prie v-bs vadov.
Pasiuntiniai ministrai ir internuncijai akredituoti prie v-bs vadov. staigos kartais vadindavosi
pasiuntinybmis.
Reikal patiktiniai, akredituoti prie URMinistro. Reikia skirti nuo laikinojo reikal patiktinio tai jis yra
laikinas atstovas kai nra ambasadoriaus.( Kai santykiai taip palaikomi, tai jie arba blogi arba nesvarbs).
Diplomatin misija.
Nustatoma TT normomis, ymi santyki palaikymo lyg, tik vadov klass.
Diplomatiniai rangai. TT nenustato, bet yra t.t. gairs nes tik t.t. rang turintis asmuo g.b. paskirta diplomatins tarnybos
vadovus. r. Diplomatins tarnybos st 43 str. Jie skirti karjerai ymti.
Diplomatinius rangus turi visi diplomatai. Jie yra 8 :
oLR nepaprastasis ir galiotasis ambasadorius
oLR nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis ministras. ie du rangai suteikiami LR prezidento, ilieka iki gyvos galvos
(gali naudotis privilegijomis). Taip pat j reikia norint tapti atstovybs vadovu
oReikal patiktinis ministras patarjas (ne ministro patarjas)
oPatarjas
oPirmasis sekretorius
oAntrasis sekretorius
oTreiasis sekretorius
oAta painiojama su specialiojo ata pareigybe.
Rang suteikimo tvarka nelabai domu, bet galima pairti.
Diplomatini atstov skyrimo tvarka (diplomatins atstovybs vadov).
Vienos konvencijos 4str. ir 5str. Taip pat 9str. Kiek susij su f-j pasibaigimu ir 13 str. kiek su pradia susij.
Diplomatins tarnybos st 30-36 svarbiausia 31 str.
Vienos konvencija nustato kad skiriant reikalingas agremanas (iankstinis priimanios valstybs sutikimas j duoda tos vbs URM). DT st nra numatyta galimyb skirti usieni reikal patiktin. Reglamentuoja pirmj dviej lygi.
Procedra:
Kandidat parenka URM ir ministras URM. Pateikia seimo usienio reikal komitetui, jis i anksto apsvarsto i
kandidatr ir paprastai pateikia teigiam rekomendacij. Tada gaunamas agremanas nesutikimas ir sutikimo nedavimas
per proting laik (1 mn) laikoma nesutikimu, nes jis visada turi bti ireiktas.
URM pateikia vyriausybei. Vyriausyb prezidentui. Prezidentas skiria dekretu, dekret turi pasirayti ministras
pirmininkas (kontrasignavimas skirtumas nuo to kai skiria). Tada tam kas paskirtas iduodami galiojamieji ratai
pasirayti valstybs vadov, kuriame praoma apsitikti tuo asmeniu, tikti tuo k jis kalba ir tt ir pan.
Pradeda pareigas vykdyti (pagal vienos konvencij) nuo galiojamj rat teikimo momento atitinkamam usienio vbs vadovui, arba nuo praneimo apie atvykim ir nuora nusiuntim galiojamj rat URM. Daniausiai tai nuo
teikimo momento.
LR st. Dl diplomatini ..kako sako kad nuo teikimo prezidentui ar URMinistrui.

Tuo akreditacija nepasibaigia, iduodama akreditacin kortel, kuri liudija jog asmuo turi imunitet, o diplomatinis pasas
tik pasako kad nusipelns kakuo valstybei, yra vietos valstybs piktnaudiavimui.
F-j pasibaigimas daniausiai ataukia 35 str DT st. skaitant ataukim ir tada kai asmuo paskelbimas persona non
grata t.y. siunianioji valstyb sipareigojo ataukti per t.t. laik. Jei valstyb neataukia (dar tokio atvejo nebuvo). Jei
neataukia, tai jis nustoja bti diplomatu ir priimanioji valstyb gali atsisakyti pripainti tok asmen diplomatu.
Diplomatins privilegijos ir imunitetai
Pirmiausiai atsirado imunitetai kartais sakoma jog tai imimas i jurisdikcijos t.y. atsisakymas taikyti priimaniosios vbs statymus. Pirmasis imunitetas asmens nelieiamyb.
Privilegija tai pirmenyb, toki teisi suteikimas, kuri neturi kiti priimaniojoje valstybje esantys asmenys, tai kyla
daugiau i mandagumo taisykli. T.y. vairios kelions ir t.t. vairs atleidimai nuo preks kain skaiiuot mokesi.
Skirstomi pagal objekt:
Nu jurisdikcijos, muit, mokesi privilegijos, susisiekimo laisv.
Pagal subjekt t.y. kam suteikiamos privilegijos ir imunitetai.:
Diplomatins atstovybs kaip staigos nuo 20 iki 28 str. Vienos konvencija 36 str
Diplomatins atstovybs personalo imunitetai.
Diplomatins atstovybs privilegijos tai rayti apie staigos, o ne diplomat imunitetus.
Diplomatins atstovybs kaip staigos imunitetai.
Privilegija naudoti v-bs simbolik.
Patalp nelieiamyb negalima eiti be atstovybs vadov leidimo
Atleidimas nuo mokesi iskyrus paslaugas.
Archyv dokument nelieiamyb.
Susiinojimo laisv, skaitant laisv naudotis diplomatiniu patu (negalima atidaryti, bet rentgeno spinduliais perviesti
galima)
Atleidimas nuo muito mokesio ir susijusi rinkliav u prekes skirtas naudoti atstovybei.
Diplomat privilegijos ir imunitetai.
Diplomato asmens nelieiamyb t.y. netaikymas prievartos priemoni, bet Irano byloje 1980 m. TTT pabr jog tai
neraikia jog asmuo negali bti trumpam sulaikytas siekiant nutraukti darom nusikalstam veik. Bet nustaius jo
tapatyb reikia paleisti. nepainioti su imunitetu nuo jurisdikcijos.
Imunitetas nuo jurisdikcijos nuo BA absoliutus 31 str. o nuo civilins ir administracins neturi kai veikia kai privatus
asmuo (tarkim nuplagijavo knyg). Taip pat jei pateikia iekin tai nuo prieiekinio nra imuniteto
Atleidimas nuo soc. aprpinimo prievoli, nuo kit v-bs prievoli 35str.
Atleidiamas nuo vis mokesi iskyrus: u netiesioginius mokesius skaiiuotus preki ir paslaug kain (ber gali
valstyb suteikti privilegij ir atleisti), paveldjimo mokesiai, nekilnojamo turto mokesiai, pajam mokestis gaunamas
priimaniojoje valstybje kai (34 str.) kai asmuo.
Muit mokesiai ir asmenio bagao atleidimas nuo apiros, bet jis turi iimt kai yra pagrindo kad draudiamos preks
veamos galima su diplomatu kartu apirto.
KONSULIN TEIS
Konsulins f-jos vienos konvencijos dl konsulini santyki 5 str ir konsulinis statutas 14 str.
F-jas reikia skirstyti: pagrindines ir ivestines. Pagrindinis skirtumas kad tai nra susij su politiniu v-bs atstovimu ir
nra toki f-j kaip atstovavimo valstybei ir nra deryb vedimo.
Pagrindins f-jos:
Atstovaujamosios v-tybs interes gynima
Atstovaujamosios v-tybs JA ir FA teisi gynimas.
Notarins f-jos.
Civilins registracijos f-jos.
Administracin f-jos: viz, pas dok. Idavimas, pratsimas
Informacins funkcijos
Prekybini, ekonomini mokslini ryi pltra.
???
Konsuliniai pareignai
Konsuliniai darbuotojai
Aptarnaujantis personalas.
staig klass 9 str. vienos konvencijos pagal pareign klases
Rys karjeros ir garbs: garbs ir karjeros pareignai tai siunianiosios v-bs tarnautojai, daniausiai tai DT
darbuotojai.

Garbs konsuliniai pareignai nra siunianiosios v-bs tarnautojai priimami danai i priimaniosios v-bs piliei,
susijusi su v-be verslo, asmeniniais ryiais, jis negauna atlyginimo, tik gali pasilikti tuos mokesius kurios surenka i
konsulins veiklos ir konsulini f-j atlikimas yra antrin veikla
Skyrimas 10. 11.12 str vienos konvencija
Skirai URMinistras ar jo galiotas pareignas (prezidentas neskiria).
Konsulinis patentas dokumentas iduodamas asmeniui liudijantis apie jo pareigas. Atitinkama v-bs teritorija kurioje
galiotas veikti. Apibrta. Priimanioji v-b turi iduoti leidim t..y. Egzekvatra.
Skyrimo tvarka supaprastinta nes nra politini f-j vykdymo.
Ataukimo tvarka panai. Taip pat gali priimanioji ataukti Egzekvatr, siunianioji ataukia ir priimanioji nebelaiko
Konsuliniai imunitetai ir privilegijos: skirtumai konsulini staig nelieiamyb nra tiek absoliuti. Sutikimas
preziumuojamas b9tiniojo reikalingumo atveju 31 str. Taip pat numatoma ekspropriacijos galimyb.
Konsulini pareign asmens nelieiamyb nra absoliuti- jie gali bti suimti iki teismo proceso ir g.b. suvaryti laisv
kai yra sunkus nusikaltimas (teismo sprendimu)
Imunitetas nuo jurisdikcijos (43) str yra tik nuo t veiksm kurie padaryti atliekant konsulines f-jas
Yra pareiga duoti parodymus
TT jr teis.
altinis Jr teiss konvencija 1982
Teritorini jr delimitacija 2, 3, 4 ,5, 7, str i konvencijos. Teritorin jra prie valstybs kranto prigludusi jros juosta
esanti valstybs teritorijos dalimi, taikoma visos teiss iskyrus Taikaus plaukimo. Matuojama 12 jrmyli nuo
didiausios atoslgio linijos, jei vingiuotas tai nuo tiesij bazini linij, kurios ivedamos nuo tak kurie yra labiausiai
isiki jr.
Taikaus plaukimo teis 17, 18, 19 str. 21, 24 - vis valstybi ne pakrani laivai turi taikaus plaukimo teis t.y. kirsti
teritorij. Bet kariniams laivams g.b. nustatyta taikaus palaukimo teis kariniams laivams su plaukimu. Taikaus plaukim
kriterijai:
a) nenutrkstamas galima sustoti ir nuleisti inkar tik iimtiniais atvejais.
b) Greitas protingai greitas
c) Taikus nekelia valstybs taikai saugumui grsms (19 str.)
Pakrants v-bs baudiamoji ir civilin jurisdikcija 27 28 str. Paprastai pakrants v-b nevykdo baudiamosios
jurisdikcijos pakrants valstybs teritorine jra plaukianiuose laivuose iskyrus (i konvencijos)
Civilins jurisdikcijos nevykdo iskyrus kai atsakomyb prisim (28 str.)
33 str- gretutin zona. galima taikyti sustiprint v-bs kontrols rim.
Iskirtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo delimitacija. 55 str. 56, 57, 58 srt. apie iskirtin ekonomin zon. Ji
yra jros juosta iki 200 jrmyli nuo bazini linij, nuo kuri matuojamos teritorins linijos. Zonoje netaikomas
imunitetas, bet v-b turi t.t. atskiras suverenias teises (miraus rimo teritorijos): tyrinti ir eksploatuoti saugoti ir
valdyti gyvuosius ir negyvuosius iteklius.
Turti atitinkam jurisdikcij dl mokslini tyrim atlikimo, rengini statymo ir pan. (inoti suverenias teises iskirtines)
KONTINENTINIS elfas 76 ir 77 pakrants valstyb naudojasi suvereniomis teismis elf kiek tai susij su gamtos
itekli tyrinjimu ir j eksploatavimu. Tai emyno tsinys po vandeniu. Apima jros dugn ir gelmes kurios tsiasi u
teritorins jros rib iki 200 jrmyli, jei emyno krato iorin riba nesiekia io atstumo (emyno krato riba - 2500m
gylio). Jei siekia tai galima pratsti bet ne daugiau 100 jrmyli. Galima pretenduoti 350 jrmyli specialiomis
slygomis.
Atviroji jra ir jos rimas . Laivs 87 str. Atviroji jra tai kas u valstybs ekonomins zonos rib. Baltijos jroje nra
nei neutrali nei tarptautini vanden ir viso v-bs naudojasi laisvmis:
a) laivybos
b) skridimo laisv (vir teritorins nra taikaus skridimo laisvs)
c) Laisv kloti povandeninius kabelius
d) Laisv statyti dirbtines salas
e) Kt i konvencijos
88, 89, 90 str. laivai turi ???
97 str. Dl baudiamosios jurisdikcijos. Taikoma arba tos v-tybs su kurios vliava yra laivas arba kurios pilietis yra
asmuo.
98 str. pareiga suteikti pagalb kitam laivui.
99 str.
100- uskirsti keli piratavimui
101 piratavimo svoka
108

109- draudiamas transliavimas

110 apiros teis, - turi bet kurios v-bs laivas akaro laivas jei yra pagrindas. Bet galima apirti tik civilin laiv. Kai
laivas usiima piratavimu, prekyba vergais, transliavimu be leidimo, kad neturi nacionalins priklausomybs,
111 persekiojimo kartais pdsakais teis. Irgi ne karo laivams taikoma(nemaiyti) pakrants v-bs tik karo ar
specialus laivas vykdo. Gali kai:
Pakrants valstybs staigos mano kad laivas paeid tos v-bs statymus ar kitus aktus.
Toks persekiojimas t.b. pradtas: kai tas laivas yra v-bs ekonominje zonoje, ..
Persekiojimas t.b. pradtas nedelsiant.
T.b. nutrauktas kai laivas plaukia kitos v-bs teritorin jr.
T.b. nenutrkstamas.
Tarptautin mogaus teisi apsaugos teis.
TT mogaus teisi chartija Jos svoka ir sudtins dalys. tai keli universals TT mogaus teisi apsaugos dokumentai.
J sudaro:
1940-12-10 visuotin mogaus teisi deklaracija patvirtintas JT GA revoliucinis dokumentas (jie bna rekomendacinio
pobdio, bet kai kurie bna privalomi kaip paprotines TN kodifikacija), paprotini TN kodifikacija, tvirtina mogaus
teisi patolog, tik 6 valstybs u j nebalsavo, be to deklaracijos nuostatos yra keliose deimtys TT sutari ipltoti ir
yra daug regionini dokument. Lietuvoje buvo AT 1990 m. pareikimas prie prisijungimo dl TT mogaus teisi
chartijos dokument.
1966 Ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas ir 1966 pilietini ir politini teisi paktas (pavadinimas netikslus,
nes reikia versti kaip asmenini, privai teisi o ne pilietini. Jie skiriasi ne tik teismis, bet ir sipareigojimais. Vienur
yra rezultat sipareigojimai (ekonomini), kitur elgesio sipareigojimai (pilietini ir pol. teisi).
1966 Pilietini ir politinio teisi pakto du protokolai. Kuri pirmasis leidia individualias peticijas ir 1989 dl mirties
bausmes
mogaus teisi klasifikacija pagal ETIPLAK- prigimtini teisi koncepcija.
Yra asmenins (su asmeniu susij) yra politins, ekonomins, socialins kultrins teiss.
Vadovlis bus naujas.!!!
Tai elementarios mogaus teiss.
Teis laisv 5 str.
Teismins, procesins garantijos
Privataus gyvenimo apsauga
Pagrindins laisvs : minties sins, religijos, susirinkimo
Teis nuosavyb
Kilnojimosi laisv.
Pagal apimt absoliuios teiss tos kurios egzistuoja beslygikai ir j valstybs aktais riboti negalima. Tai pvz.: teis
gyvyb. Vergijos draudimas, kankinim draudimas.
Ribojamos teiss teiss kuri realizavimas yra ribojimas t.t. aikiai nurodytais pagrindais ir bdais : teis laisv ir
saugum.
Slygins nenurodomi nei atvejai nei bdai kada ribojama, bet riboti galima statymais: minties , sins, privataus
gyvenimo apsauga.
mogaus teisi ir laisvi ribojimo pagrindai ir rys. Ribojamos ir absoliuios teiss ir laisvs. O ribojim ir slygini
teisi apribojimai gali bti laikyni ir nuolatiniai.
Laikiniai apribojimai TT pilpol paktas 4 str etiplak 15 str. kilus kariu ar kitokiai nepaprastajai padiai. Lietuvoje
du rimai : karo padtis (dl iors veiksni) ir nepaprastoji padtis (kai ikyla grsm konstituciniai santvarkai).
Reikalavimai pagrindas tokia padtis, apie j t.b. oficialiai praneta, apie j taip pat turi bti praneta JT generaliniam
sekretoriui ar ET sekretoriui. Kriterijai proporcingumas g.b. ribojamos tik tokios teiss ir tik tokiu mastu kiek to reikia
dl padties kritikumo.
Priemoni t.b. suderintos su kitais v-bs sipareigojimais
Priemons negali bti diskriminacinio pobdio
Padiai inykus ribojimai t.b. ataukti.
Nuolatiniai apribojimai t.y. jie g.b. taikomi ir nesusidarius tokiai kritikai padiai. Jiems yra nustatyti reikalavimai
pvz.: privataus gyvenimo nelieiamumas, saviraikos laisv. Kriterijai statymo numatyti atvejai.
t.b. teistas tikslas ir btinumas demokratinje visuomenje: v-bs saugumas, sveikatos apsauga ir tt.
Proporcingumas tiek kiek reikia teistam tikslui.
Konkrei teisi analizi nebus, bet byl g.b.

Instituciniai apsaugos mechanizmai: JT mogaus teisi komiteto kompetencija ir Jurisdikcija. Komitetas pagal pilpol
pakt steigta speciali institucija skirta pakto gyvendinimui priirti ir utikrinti. Reikia inoti: kompetencij:
Atlieka kontrolin f-j t.y. bendrai nagrinja v-bi nari ataskaitas apie priemones kuri imasi dl pakto gyvendinimo
(pirma prisijungus paskui kas penki metai ataskaitos).
Nagrinja peticijas. Valstybi (pagal pakt) abi valstybs turi pripainti komisijos kompetencija; ginas neisprstas per
6 mn. Isemtos efektyvios vidaus gynimo priemons.
individualias (pagal protokol papildom) skirtumas nuo EZTEPLAK, tik fiziniai asmenys g sksti, nra asmen
grupi ir nevyriausybini organizacij. Priimtinumo slygos: valstyb turi bti protokolo dalyv. Vidaus teisins gynybos
priemoni ismimas. Nepiktnaudiavimas. Suderinamumas su pakto nustatomi ir to paties kl tuo paiu metu nenagrinja
kita TT institucija pvz.: EZTT .
KOMITETAS veikia kaip sutaikymo institucija. Formaliai ivados yra formaliai rekomendacins, bet de fakto
atkreipiamas dmesys 2 str.
ETT jurisdikcija ir kompetencija: nagrinja peticijas ir konsultacij ivad teikimas ET komiteto kreipimu.
Apie komitetus, kolegijas ir didij kolegij paskaityti. Udaviniai bus i priimtinumo, t.y. kokias bylas teismas
nagrinja pagal peticijas arba skundus. 33 ir 34 str. Tarpvalstybin bylos viena konvencijos alis gali kreiptis dl kitos
konvencijos alies padarytais paeidimais(apie 20 buvo).
Individualios peticijos kiekvieno fizinio asmens, nevyriausybins organizacijos ar asmen grups.
Bendra abiem byl kategorijom dl priimtinumo: Vidaus teisini ginimo priemoni ismimas; Per 6 mn. nuo galutinio
sprendimo.
Racioni tempori paeidimas turi bti padarytas kai jau konvencija galiojo. Racione materija dl konvencijoje
numatyt teisi.
Prie individuali peticij papildomos peticija nra anonimin, nra nagrinjama kitose TT institucijose, peticijos
suderinama su mogaus teism. 35 str. Konvencijo, knygos ir tt.
Nebus usieniei, pabgli padties. BUS pilietybs teisiniai reglamentavimo pagrindai TT. 1997 m. Europos
konvencija dl pilietybs. Nors Lietuva nra konvencijos dalyv. Neprisijung nes buvo klausiama ar nra konvencijos
paeidimu tai kad prezidentu g.b. pilieiai pagal kilm. Pagal kitus aspektus Lietuvos TA atitinka.
1955 m. TTT Notebonum byla pilietyb toks teisinis asmens ir valstybs ryys kurio pagrindas yra socialinis faktas ar
prisiriimas pasiymintis tikro ryio interes ir sentiment bei abipusi teisi ir pareig buvimu.
Ktsm pilietyb nuolatinis asmens teisinis ryys su konkreia valstybe grindiamas abipusmis teismis bei pareigomis,
ir i j iplaukianiomis savitarpio pasitikjimo, gynibos
Europos konvencija dl pilietybs asmens ir valstybs teisinis ryys nenurodantis jos etnins kilms.
Pilietyb labiau nac. Kategorija, ymi ypatingus santykius ir TT identifikuodama t.t. valstybs pilieius i9ri
nacionalin teis. JT diplomatins gynybos straipsni projektas teigia kad v-b turi teis apibrti kas yra jos pilieiai bet
ta teis nra absoliuti ir Europos konvencija dl pilietybs 3 str 2d . pabria kad kitos valt. turi pripainti t.t. valstybs
pilietybs nuostatas tokia apimtimi kiek jos yra suderinamos su TT principais, TT paproiais ir sutartimis susijusiais su
pilietybe
1930 m Hagos konvencija dl t.t. klausim susijusi su pilietyb klausim kolizija.
TT Komisija galima gyti gimimu, teisi permimu, natralizacija ar kitu nors bdu kuris nra nesuderinamas su TT.
TT komisija taip pat nurod pilietybs gijimas ir jos santyki pagrindas nebtinai turi bti efektyvus ir tikras asmens ir
valstybs ryys. Visos valstybs naudojasi pilietybs suteikimu valstybs interesais ir neprao integracijos visuomen
kaip t daro ms Ktsm.
Pilietybs gijimo pagrindas turi bti suderinamas bendrosiomis teiss normomis.
Komisija sako pilietybs gijimo atveju sakoma kad pilietyb gyta teistai kol nerodyta kitaip.
Europos konvencija dl pilietybs 4 str. tvirtina principus kuri turi valtyb laikytis reglamentuodama pilietybs gijimo
klausimus:
1. Kiekvienas asmuo turi teis pilietyb. Kildinamas i kit TA (vaiko teisi konvencijos ir visuotins
teisi chartijos)
2. Turi bti vengiama be pilietybs atvej, t.y. stengtis kad nebt toki atvej kai asmuo lieka be pilietybs
1961 m. konvencija dl bepilietybs atvej mainimo
3. I nieko negali bti savavalikai atimama pilietyb. Kildinama i 1948 m visuotins mogaus teis
deklaracijos 15 str.
4. Asmens pilietybs nekeiia santuokos sudarymas ar sutuoktini pilietybs pakeitimas. Nes 1997 m.
sudaryta konvencija dl itekjusi moter pilietybs.
Tarptautin teis nedraudia dvigubos pilietybs, todl jos suteikimas asmeniui kai jis jau vien turi nra TT paeidimas,
TT tik nustato kaip sprsti kai kuriuos kl kai asmenys turi ne vien pilietyb. O valstybs gali drausti nacionalinje teisje.
Ktsm sak, kad tik pavieniai atvejai galimi.
TT komisija sak kad dviguba pilietyb yra tarptautinio gyvenimo nepaneigimas faktas.
Kai dviguba pilietyb nebuvo toleruojama 1955 m byla notebomo byla ten buvo sprendiamas klausimas kuri valstyb
gali suteikti diplomatin gynyb. Buvo tokia glaudesnio ryio doktrina, nustatinjamas pilietybs efektyvumas tai yra
tikrasis ryys su tt. valstybe kur atspindi eimyniniai, asmeniniai ryiai. Dabar tai paneigiama. Nebeturi reikms

pilietybs efektyvumas, iskyrus specifinius atvejus tarkim diplomatin gynyba. iaip gali ginti bet kuri valstyb ir
efektyvumo irima tik tada kai turi abiej valstybi pilietyb ir kai tenka ginti viena nuo kitos.
Pilietyb gyjamas: gimimu (jus sangivini ir jus soli.) ir natralizacija pilietybs suteikiamas. Pagrindiniai reikalavimai
utikrinti lojalum valstybei. Suteikimas iimties tvarka supaprastinta natralizacija.
Optacija teritorinio pasikeitimo atvejis kai monms suteikiama teis pasirinkti pilietyb.
Transferas automatikas pasikeitimas teritorinio pasikeitimo atvejai.
Netekimas negalimas atimti, bet be sutikimo, gaili netekti tarkim tarnauja kitos v-bs karinse pajgose, gyja kit
pilietyb.
Tarptautin humanitarin teis.
Teiss aka kuri galima apibdinti kaip lex specialis t.y. jos taikomos ginkluoto konflikto metu. TT humanitarin teis,
tai mogaus gyvybs ir jo teisi apsauga ginkluoto konflikto metu, be to tai kariavimo bd ir metod reglamentavimo
normos.
Yra Hagos teis ir enevos teis 1949 konvencija ir 1977 m ir protokolai.(dl tarptautini ir dl netarptautini ginkluot
konflikt).
Tarptautinis ginkluotas konfliktas konfliktas tarp valstybi ir tarp dl nepriklausomybs kovojani taut (protokolas
tuo papildo).
Netarptautinis konfliktas jo poymiai 1977 m. protokole galimas rasti t.y. ginkluotas konfliktas tarp alies
vyriausybini ginkluotoj pajg ir nevyriausybini ginkluotoj pajg, jei jos:
Turi atsakinga vadovyb
Vykdo t.t. teritorijos dalies kontrol
Gali vykdyti nenutrkstamus ir suderintus kovos veiksmus.
Nelaikoma konfliktu riaus, atskiri pavieniai smurtiniai veiksmai ir pan.
Valstybs neutralitetas. Kadangi kiekviena valstyb yra lygiateis ir suvereni, tai ji gali bti ir neutrali.
Neutralitetas valstybs sipareigojimas nedalyvauti ginkluotame konflikte ar ginkluotose konfliktuose, neremti nei
venos i kariaujani pusi, taip pat g.b. prisiimami sipareigojimai nedalyvauti jokiose gynybinse ar karinse sjungose.
Neutralitetas g.b. keli ri:
Ad hoc konkretaus ginkluoto konflikto metu pvz.: LR antrojo pasaulinio karo pradioje. Tai sipareigojimas nedalyvauti
konkreiame ginkluotame konflikte.
Valstyb gali pasirinkti toki politik.
Nuolatinis tai sipareigojimas apskritai nedalyvauti jokiuose ginkluotose konfliktuose ir su tuo susijs sipareigojimas
nedalyvauti gynybinse ir karinse sjungose. Bet tai nereikia kad valstyb neturi teiss gintis.. G.b. skirstomas :
a) Pripaint kai valstyb vienaalikai pasiskelbia neutrali ir kitos valstybs t pripasta.
b) Garantuot kai kitos valstybs prisiima sipareigojimus garantuoti kitos valstybs pareikt suverenitet pvz.:
1815 vienos kongrese veicarijos.
c) Sutartin tokie sipareigojimai nustatomi tarptautine sutartimi 1955 m tokiu bdu buvo sudaryta Austrijos
valstybs sutartis. Ji buvo atstatyta kaip neutrali valstybs
veicarija yra JT nar, tik ji nedalyvauja karinse operacijose. Taip pat Austrija prisijungdama prie ES netapo neutrali.
Taikos palaikymo operacijos taip pat galimos
Neutralitet reglamentuoja 5- oji ir 13 oji Hagos konvencijos. kitos valstybs turi pareig nenaudoti neutrali
valstybi teritorijos kariniams tikslams, neutrali valstyb privalo ukirsti keli kariaujani valstybi teatru, neleisti savo
teritorij, neleisti naudoti teritorij, taip pat turi teis atremti pasiksinim.
Jr negali bti teritorinse vandenyse ir ten negalimi kariniai veiksmai. Negalima
Civili gyventoj apsaugos pagrindai ir karo belaisvi statusas (gali ir nebti). BUS kombatantai svoka ir
kategorijos.
Pagrindinis Humanitarins teiss principas turi bti skiriami kombatantai ir civiliai
KOMBATANTAI teisti karo veiksm dalyviai. Jais yra (1977 m protokolas iplt ir taut kovojani dl
nepriklausomybs ginkluoti dariniai):
Reguliariosios ginkluotosios pajgos. Tiek valstybi tiek taut kovojani dl nepriklausomybs.
Nereguliariosios pajgos sunkiau atpainti. Jom priklauso: partizanai. (Lietuvos partizanai buvo Lietuvos
kariuomen, nepainioti), pasiprieinimo savanoriki briai, sudaryti i gyventoj kurie stichikai griebiasi ginklo
artjant frontui. Nereguliariom pajgom keliami reikalavimai:
a) turi turti atsaking vad
b) Skiriamj enkl
c) Turi laikytis karo statymo ir paproi
d) Atvirai neiotis ginkl.
enevos konvencija paliko vien bruo atvir ginklo neiojim karinio konflikto metu, arbu pasiruoiant miai kai tai
mato prieas.

Asmenys kurie prilyginami kombatantams ir taikomas karo belaisvi statusas civilini laisv ir orlaivi ekipaai kai
panaudojami kariniams tikslams, religinis personalas, medicinos personalas (iskyrus kai jie eina m).
Nra kombatantais nipai (kurie naudoja klast) (skirti nuo karo valgo- jie nesimaskuoja svetima uniforma ir pan.) ir
samdiniai 47 str. pirmojo protokolo. Samdiniais yra:
a) asmuo kuris uverbuotas usienyje t.t. ginkluotam konfliktui
b) tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose
c) karo veiskmuose dalyvauja dl asmenins naudos ir itiktj konflikto alies yra paadtas materialinis
atlyginimas gerokai didesnis nei to paties rango, to pa teis laipsnio tos kariuomens nariams.
d) Nra konflikto alies pilietis ar nuolat gyvenantis
e) Nra ginkluotoj pajg narys.
f) Nra sistas kitos v-bs nesanios konflikto alimi oficialia uduoiai atlikti.
Kobatantas negali bti teisiamas u savo veiksmus. O samdiniai ir nipai karo belaisvio statuso neturi.
Tarptautinis baudiamasis teismas TT baudiamojo teismo jurisdikcija.
Vis pirma Racione materie jo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai: tai 3 ri nusikaltimai , nors vardinti 4.
Agresija nra apibrta. Kiti trys:
a) genocido nusikaltimas.
b) Nusikaltimai (TT romos statut 5 str.6str, 7str, 8str)) monikumui. Skiriasi nuo A nes A yra tikslas inaikinti t.t.
grup moni, o tai sunku rodyti, o kitu atveju kai yra didelio masto civili aikinimas tada
c) Karo nusikaltimai karo statym ir paproi paeidimai ir g.b. nukreipti ir prie kombatantus
Racione tempori - t.y. teismo jurisdikcijai priklauso tik nusikaltimai padaryto po steigimo t.y. po 2002 d. .ir tik po tada
kada statutas sigaliojimo valstybei. Valstyb gali padaryti pareikim kad pripasta ir nuo to laiko kai sigalioja apskritai
iki sigaliojimo tai valstybei.
Racione personom gali turti jurisdikcij kai nusikaltim padaro pilietis valstybs, kuri yra statuto alimi.
Racione loci nusikaltimas padarytas valstybje kuri yra statuto alimi.
Jurisdikcijos subsidiarumas is teismas turi ne vir nacionalin jurisdikcij, o remiasi jurisdikcinio subsidiarumo
principu kuris reikia, kad turi jurisdikcij tada kai nacionalins valstybs nevykdo ar vykdo netinkamai savo jurisdikcij.
17str.. T.y. kai negali arba nenori vykdyti:
Negali nra institucij.
Nenori kai bylos nagrinjimas teisme vyko ir vyksta ir sprendimas buvo priimtas siekiant apsaugoti susijus asmen nuo
BA: pvz.: pripastama nesveikais ir pa.
Kai bylos nagrinjimas teisme vilkinamas ir tai nesuderinama su teisingumo vykdymu
Kai bylos nagrinjimas vyksta alikai.
16 str teismo jurisdikcija g. turti takos JT galiojimai. Ji pagal 7 skyri chartijos gali 12 mnesi po konflikto,
nustatyti kad teismas negali vykdyti jurisdikcijos.
Valstybi teisi permimas
Atsisviesti
Atvejai kada t.t valstybs santykiai pasikeiia:
a) naujos nepriklausomos valstybs susikrimas (buvusios kolonijos tapimas valstybe)
b) Yra teisi permj, bet Lieka ir valstyb pirmtak: kai vienos valstybs teritorija pereina kitai, arba kai yra
recesija kai viena valstyb atsiskiria nuo kitos, bet lieka ir valstyb pirmtak (Etiopija)
c) Valstybs pirmtaks nebelieka:
- valstybs iirimas
- prisijungimas prie kitos valstybs (pvaz.: vokietijos demokratin valstyb prie vfr)
- Valstybs susijungimas nauj. (Pvz.: sirija ir Egiptas 1958 m buvo susijung jungtin arab respublik)
Valstybs tstinumas be identiteto nra teisi permimas, tai teisinio subjektikumo tstinumas. Skirtumai: tai susij
tik su kai kuri teisini sipareigojimo tapatumas
Suvereniteto tt. teritorijai pasikeitimas
Keli teisi subjektai
Tstitinumo ir identiteto svokoje vis teisi ir sipareigojimu tstinumas ir tapatumas
Suverenitetas teritorijai ir suvereni teisi turtojas nesikeiia, tik vyksta t.t. valstybs poymio pokytis (pvz.:
teritorija ar gyventoj skaiius sumaja)
Tstinumo ir identiteto ilieka vienas tt subjektikumas. Teiss ir sipareigojimai
Valstybs identitetas statin svoka
Valstybs tstinumas dinamin svoka.
Taisykls: valstyb nesikeiia dl teritorijos pokyio, dl moni skaiiaus pokyio ir tt, bei dl usienio karins
okupacijos

Vadovlyje neteisingai surayta itie dalykai. Valstybi teisi permimas ir valstybs tstinumas. ia du skirtingi
dalykai
TT objektas tt sutartys, valstybin nuosavyb, valstybs skolos tt subjektams, valstybs archyvai istoriniai
administravimo dokumentai.
Nra objektais:
naryst tarptautinse organizacijose
tarptautins privatins teiss kontraktai.
Privaios nuosavybs teiss ir privats skoliniai sipareigojimai.
Valstybi teisi permimas tt sutartims principai.
Kai susiduriam su iou dalyku susiduria du principai:
Pacta sunt servanda ir pacta tercis ... treiosios alie nepareigoja kit valstybi teiss ir sipareigojimai. Teisi
permimas yra tarp i princip. Yra t.t. teisi parmimo atvejai:
- daugiaals sutartys tvirtinanios ergo omnes sipareigojimus ir tt paproius. Vienos konvencija nelieia sutari
dl sienos ir sienos rimo. (gapcigavo nagimaros byla) Bus udavinys ar yra pareigota
nepermimas sutartys vienos konvencija
--------------------------vrtinti Molotovo ribenrtopo pakt, tai reikia vat apie k nekti.
Molotovo ribentrovo paktas turinys protokolai: pirmas pasidalinta politini interes sferomis, bet pagal faktus tai buvo
teritorij pasidalinimas kurias siver. 09.28 antras Lietuva perjo SSRS. 1941.01.10 soviet sjunga.
io pakto viena i pasekmi agresija prie Lietuv.
Tai buvo TT sutartis netiesta bet ir niekin. Nikinmis ias sutartis pripaino ir j signatarai. 1989 m. tai padar ir
vokietija ir soviet sjunga Liaudies deputat suvaiavime dl politini ir teisinio 1939 m. soviet sjungos ir vokietijos
sutarties vertinimo. Buvo konstatuota kad niekiniai protokolai negalioja nuo sudarymo momento.
Niekiniai nes pagal turin prietarauja bendrosioms jus cogens normoms ir bajano kelogo paktui, bei taut sjungos
statuto 10 str vienos konvencijos 53 str.
Niekin taip pat dl to nes protokolo sudarymas ir juos draud ankstesns tiek vokietijos tiek soviet sjungos daugiaals
ir dvials sutartys. Ypa LR ir Soviet sutartys dl nepuolimo ir panaiai.
Niekin yra ir dl to nes is paktas neturjo objekto, nes signatarai susitar dl jiems nepriklausani teritorij, tai sutartys
be teisto objekto.
Kadangi niekin tai negaljo turti joki teisini pateisinim soviet siverimui Lietuv.
1940 m. prasidjo agresija prie Lietuv. Nes agresijos apibrimas pagal Brajano kelogo pakt apima ne tik upuolimas,
agresijos aktas apibrtas ir Lietuvos SSRS 1933m. sutartyje t akt detalizavusioje.
Karin okupacija buvo vykdyta, nes soviet kariuomen m kontroliuoti vis LR teritorij ir Lieps 21 d. buvo pradta
forminti aneksija (Lietuvos galutinis prijungimas Prie soviet sjungos) okupacija ir aneksija yra agresijos akto tsinys.
Jei bus klausimas kvalifikuoti 1940 m veiksmus tai juos ir kvalifikuoti, nereikia nuo pakto pradti.
Putinas argumentuoja tuo jog Lietuva sutiko su Rusijos kariuomens atjimu Lietuv. 1946 m. Niurnbergo tribunolas kai
Vokieiai teisino Austrijos antlius pasak kad tokio argumentai niekiniai ir neturi jokios reikm, nes lemiamu
veiksniu buvo karin Vokietijos galia, kuri neivengiamai bt buvus panaudota jei Austrija bt nesutikus su Vokietijos
kariuomens vedimu.
Nuo Austrijos Antliuso susiklost tokia norma jog valstybs sutikimas su jus cogens normos paeidimu yra niekinis.
Kai 1939 m. SSRS atstovas teig kad Vokietijos veiksmai dl Austrijos yra smerktini ir nepaneigia agresijos ir kad
negalima prisidengti marionetinmis liaudies kakuo (paiti)
Kvalifikuojant an met laikus galima rasti ir kit princip paeidimo vertinimo
Pasekms i nebeteiss teis nekyla. Principas. I to gaunamos tokios pasekms:
vis pirma neteistai ugrobus t.t. valstyb ugrobusioji negyja joki suvereni teisi ugrobt teritorij. Todl Lietuva
nebuvo SSRS sudtin dalis. TT poiriu tai buvo neteistai okupuota teritorija.
Nepripainimo pareiga pareiga tarptautinei bendrijai. Stimpsono doktrinoje pagal j sak kad nepripains. Todl
Baltijos valstybi nepripainimas kaip SSRS dalies yra dalis tos doktrinos. Kitos valstybs iskyrus vedij ir Suomij
nepripaino.
LR nepriklausomybs atkrimas 1990 m. buvo grindiamas tik TT normomis. Tai nebuvo atsiskyrimas nuo SSRS nes ji
nebuvo jos dalimi, todl Lietuva neig istojimo statymus ir tvark nustatyta SSRS.
Kas buvo Lietuvos SSR. TT poiriu tai buvo marionetinis soviet sjungos darinys (nes marionetin valstyb nra
valstyb, nes ji tik iorikai pretenduoja valtybs poymius, bet i ties gyvuoja tik svetimo valstybs jgos dka.)
Toks darinys kontroliuojamas i usienio, sukurtas aneksijai ir agresijai maskuoti, atsirandantis agresijos dka ir niekam
nekyla abejoni kad toks darinys yra valstybs agresors krinys, jos teisins sistemos dalis, jos organai ir jos institucijos,
bet ne Lietuvos. Todl LR su Lietuvos SSR neturi jokio bendro ir tai nra Lietuvos valstybs valstybingumo forma.
Ex in jure jus non oritor ta principas taip lotynikai vadinasi.

Dar viena pasekm Lietuvos valstybs tstinumas. Jis pasireikia: LR kaip TT subjektas egzistavo, nepaisant jos
teritorijos okupacijos ir nepaisant tuo jog nuo 1941m. nebuvo Lietuvikos vyriausybs ir Justa Paleckis nebuvo
prezidentu. Teisumas buvo ilaikytas, o veiksnumas buvo apribotas, nes nebuvo vyriausybs kuri atstovaut TT santykius
ir pan.
Tstinumas laikosi:
a) valstybs valia ilikti kaip TT subjektu
b) Tarptautins bendrijos pripainimas.
I i element iplaukia:
Nors Lietuvos vyriausybs emigracijoje nebuvo suformuota, bet dar nereikia kad LR institucij neliko. Usienyje buvo
LR diplomatin tarnyba. Isaugojo diplomatines atstovybes usienyje iki 1990 m. tai Vaingtone (JAV) ir prie ventojo
sosto ir tai buvo vienintels veikianios institucijos, nors nebuvo joms vadovaujanios vyriausybs. Tie atstovai buvo LR
pilieiai pvz.: Lozoraitis. Taip pat pilieiais buvo partizanai.
1940m. 02. 16 deklaracij pasiirti apie j.
1990.03.11 aktai. Ten parayta jog yra atkuriamas svetimos jgos suvarytas suvereni gali vykdymas (bet paios
galios niekada nebuvo ding). Antra akto pastraipa pasako 1918 m. vasario18 ir gegus 15d. 1920 - steigiamojo seimo
rezoliucija niekada nenustojo galios.
Taigi atkuriamu suvereni gali vykdymo pagrindas yra valstybs tstinumas ir su juo susijs restitucijos princip
taikymas.
inoti kas sudaro visus 1990.03.11 aktus. (turin pairti) Prasidjo nuo AT deklaracijos. Buvo keli lydintieji aktai: dl
konstitucijos 1938 m. konstitucijos atstatymas ne visai pilnu mastu ir statymas dl ...
Atskleisti LR identiteto esm. tai tas pats TT subjektas kuris steigtas tarpukaryje. Tai aktu ir 1938 konstitucijos galia.
TT sipareigojimai bgant laikui keiiasi, todl LR negaljo atmesti to kas isivyst kai ji buvo okupuota, taip pat tai lm
kad ne visos sutartys buvo vykdomos ir t.t.
Konstitucinis identitetas taip pat keitsi. Pasiliko galioti t.t. statymus galioti, bet identiteto tai nepaneigia.
Valstybs tstinumui sustiprinti pagrindas taut apsisprendimo teis. Ji pasireikia specifikai nes tauta nusprend
atkurti nepriklausomyb. Tai pagalbinis teisinis pagrindas.
rodyti kad LR nra SSRS teisi permja. Ji neturi turti joki sipareigojim ir pan, nes SSRS niekada nebuvo gijusi
joki suvereni teisi LR.
Nepriklausomybs atkrimo pripainimas tai kartu valstybs identiteto pripainimas. SSRS tam tikra prasme pripaino
identitet. 1989 m. SSRS pripaino, jog gyvendindama Molotovo ribentropo pakt, ji paeid sipareigojimus pagal
taikos ir nepuolimo sutart.
Pripasta LR status pagal ????.........
............
Islandijos altingas 1991 m. pareik kad pripasta LR valstybingum nuo 1922m.
Kadangi valstyb buvo pripainta pagal TT iki tol tai 1991 buvo pripainta ne Lietuvos valstyb o nauja LR vyriausyb,
nes nuo 1940 iki 1990 m . LR neturjo jokios vyriausybs, todl j reikia pripainti. O LR buvo pripainta 1920-1922 m.
Platybs sien klausimas. kadangi sipareigojimai ir identitetas modifikavosi dl TT raidos, tai nustatant LR sienas
turjo reikms tuo metu galioja TT principai. LR AT pareik pagarb Helsinkio principus, pagal kuriuos, ji pripasta
buvusio Lietuvos SSR sienas. Su Latvija sienos buvo susitarta atkurti pagal tarpukario sutartis nustatytas sutartis.
Valstybs identitetas turjo reikms ir atstatant sienas su Rusija, pagal 1928 m. sutart.
Sienos su Lenkija anksiau niekada nebuvo, todl buvo patvirtinta tik egzistuojanios sienos nelieiamum, su Baltarusij
tas pats.
vertinkite Klaipdos krato atplim nuo LR ir pagrskite jo priklausomyb Lietuvai. Atpltas buvo anksiau pusmeiu
nei ribetrovo paktas . tai vyko 1939.03.23 sutartimi dl Klaipdos krato perleidimo. Vis pirma tai agresijos aktas nes
buvo grasinama jga. Vokietija nuo Klaipdos atsisak visiems laikams pagal Versalio sutart (1919), sipareigojo
pripainti visus sjunginink sprendimus dl Klaipdos krato (1924m buvo perduota) ir 1928 sudar sutart su Lietuva
dl sien, bet ten Klaipda priklaus Lietuvai.
Kadangi Klaipdos kratas buvo forminta sutartim kuri yra niekin, nes buvo grasinama jga. Kadangi taip buvo tai ex
injure jus non oritur vadinasi Lietuva joki teisi neprarado o Vokietija joki teisi negijo.
Todl kalbti kad soviet sjunga graino Klaipdos krat yra nesmon, o 1945 buvo okupuota visa LR teritorija kartu
su Klaipdos kratu.
Vilniaus kratas 1939 m. kai kas teigia kad Vilnius graintas Molotovo paktu. Pagal klasikin TT teisinio titulo
perdavimas vyko tarp j turinios valstybs sutartimis. iuo atveju Rusija (ta pati valstyb kaip SSRS) 1920 m. kaip
buvusi LR suveren perdav teisin titul Lietuvai ir Lietuvai pripaino Lietuvai. O kad Lenkija paskui um Vilni, tai
vl i ne teiss teis nekyla. Taigi tai traktuotina (1939m perdavimas) kaip 1920 m. taikos sutarties vykdymu.

1994 m. buvo sudaryta sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos kur parayta kad Lietuva ir Lenkija priysta viena kitos su
sostinmis ir Vilniuje ir Varuvoje.
Apie pilietyb: pagrindas 1994.04.13 - LR pilietybs tstinumo esm. Ji iplaukia i valstybs tstinumo. Jei valstyb
egzistuoja, tai egzistavo ir pilietyb. Pagal TT teis okupuojanti valstyb neturi teiss primesti savo pilietybs kaip ir
kit panai prievoli. Tokiu bdu aktas kurio SSRS paskelb visus LR pilieius SSRS pilieiais yra niekinis TT poiriu.
Todl iliko LR pilietybs tstinumas, aiku pilietybs santykiai buvo suvaryti. Atkrus nepriklausom valstyb reikjo
identifikuoti savo pilieius todl statymais pasakoma kas yra pilieiai. Tie kas turjo pilietyb iki okupacijos ir j
giminaiiai laikomi pilieiais EX OFICIO.
O tie kurie buvo okupacins valdios atkelti, nes jie neteistai atkelti nra pilieiais ir nra pareigos jiems suteikti
pilietyb. LR jiems pritaik supaprastinta natralizacij. Tie asmenys kurie gyveno galjo pasirinkti ar LR ar Rusijos
pilietyb.