Kriminalistikos zinios koliokviumui .

1. Kriminalistikos mokslu pradininkas Hansas Grosas

2. Eugenijus Balsys
3. Kriminalistika teiss moksl disciplina apie metodus ir priemones tiriant,
iaikinant atskirasnusikalstamas veikas j prevencijos, baudiamojo persekiojimo
priemones. Ats. 1
4. Kriminalistine indentifikacija tai objektu tapatybes nustatymas .
5. Diagnostikos proceso stadijos :Apziuros ;Lyginimas ;Vertinimas ; Isvados;
6. Kriminalistikos technika kriminalistikos mokslo dalis , visuma techniniu priemoniu
naudojamu irodomajai informacijai surasti , uzfiksuoti , paimti ir istirti.
7. Kriminalistin habitoskopija - kriminalistins technikos aka, tyrinjanti ir sisteminanti
mogaus iors poymius ir ruoianti mokslinius asmens identifikavimo pagal juos bdus
ir metodus. ( reikes placiau pasidometi )
8. Panoramine fotografiija - Panoraminis fotografavimo metodas tai nuoseklus objekto
fotografavimas dalimis, kai nemanoma objekto ufiksuoti viename kadre, vliau
gautsias nuotraukas suklijuojant vien bendr panoramin nuotrauk.
9. Kapiliariniai rastai :
Lankiniai tai patys paprasiausi ratai. Juos sudaro srautas lanko formos kapiliarini
linij, einani nuo vieno pirto krato kit. Pagal ilinkimo laipsn ie ratai skirstomi
tipinius ir piramidinius.
Kilpiniai tai daniausiai pasitaikantys ratai. Juos sudaro vidurins linijos einanios
nuo vieno pirto krato, viduryje daro kilp ir grta t pat krat. Kilpiniai ratai, kuri,
kilp galai nukreipti i nykt, vadinami radialiniais, o kuri maylio pirto pus
ulnariniais. Bendri kilpinio rato tipai yra: paprasti, ilenkti, pusiniai, prieprieiniai,
udari ir paraleliniai.
Apvalieji tai ratai, kur kapiliarins linijos sudaro ratus, elipses, ovalus. ie ratai gali
bti spiraliniai ir ratiniai.
10. Koju pedsakai , kaip kvalifikuojami :
Ispaustinius ir pavirsutinius
11. Trasologija mokslas apie pedsakus .
12. Kaip skirstomi suvio pedsakai pagal atstuma? : 1. rmus ginkl.
2. Artimas vis ant objekto lieka papildom vio pdsak. 3. Tolimas u papildom
vio pdsak rib.
13. Nesaunamuju ginklu variantai .
-

Pagal savo konstrukcij neaunamieji ginklai yra skirstomi: duriamieji;

kertamieji;

pjaunamieji;

duriamieji-pjaunamieji;

duriamieji-kertamieji;

pjaunamieji-kertamieji;

pjaunamieji - kertamieji; smogiamieji-trupinamieji;

-svaidomieji ginklai.

duriamieji-

Pagal paskirt neaunamieji ginklai dar yra skirstomi:

-

kovinius: kariniai ir civiliniai;

medioklinius.
Pagal pagaminimo bd neaunamieji ginklai skirstomi :

fabrikins gamybos;

amatinink;

savadarbiai.
14.Kulkos pedsakai . Pdsakai ant tteli susidaro utaisant ginkl, vio
momentu ir paalinant ttel arba ovin. Beveik visada ant tteli lieka i
aunamojo ginklo dali pdsakai: skiltuvo, itrauktuko, imestuko, urakto
priekins dalies, ovinio lizdo, apkabos skliauteli ir kt. Ginklo pdsakai ant
sviedini pasilieka utaisant ginkl ir audant (graitv lauk pdsakai).
15.Tutele skiltuvo pedsakas .
16.Tuteliu tipai ir formos .
Butelio formos;
Kgio formos
Tipai: su atbraila ; su grioveliu
17.Materialus dokumentu klastojimas. Materialus kai autentik dokument
traukiami pataisymai skutimo, sdinimo bdu arba gaminamas suklastotas
dokumentas, skaitant visus jo rekvizitus.
18.Dokumentu rekvizitai . Dokument rekvizitai tai formals btini elementai,
kuriuos turi turti kiekvienas tinkamai suraytas ir formintas dokumentas. Tai
pirmiausia blankai, apsauginis tinklelis ir vandens enklai, btini kai kuriems
oficialiems

dokumentams,

taip

pat

antspaud

ir

spaud

atspaudai,

dokument pasirayti galiot asmen paraai, speciali forma, kuri turi turti
kai kurie dokumentai, nuotraukos ir kt.
Klastojami ie dokumento rekvizitai:
dokumento blankai;
antspaud ir spaud atspaudai;
paraai
19.Nustatomi perklijavimo pozymiai . Nuotrauk perklijavimas ir kit dokumento
fragment pakeitimas. Labiausiai paplit nuotrauk klastojimo bdai yra
pilnas nuotraukos pakeitimas ir montaas. Bdingi nuotrauk perklijavimo
poymiai yra ie: antspaudo atspaudo nebuvimas ant fotonuotraukos;

atspaudo dali ant fotografijos ir dokumento blanke nesutapimas pagal

tarpusavio isidstym, apskritim spinduli dyd, daiklio spalv bei teksto
turin; raidi dydio, konfigracijos ir padties skirtumai, nevienodi atstumai
tarp raidi; popieriaus struktros paeidimai, kurie atsiranda atklijuojant
senj nuotrauk, suterimai naujos nuotraukos klijavimo vietoje; klij, kuriais
buvo klijuojamos nuotraukos, skirtingumas.
20. Paieskos principai , atvaizdas , fotorobotas. Paiekos orientuotei bdingi
principai:
1. Informacijos optimalumo - neperkrauti orientuots informacija, vengti
vidutini charakteristik, iimtis taikoma gio ir kno sudjimo apibdinimui.
2. Vaizdingumo principas. Paiekos orientuota turi bti sudaryta taip, kad
perskaiius j pareignui prie akis ikilt gyvo mogaus paveikslas.
3. Aktyvumo principas.
odinis atvaizdas tai kriminalistinis mogaus iors apraymo metodas,
naudojamas siekiant surasti ir atpainti gyvus asmenis bei lavonus.
Praktikoje odinio atvaizdo metodika naudojama:
-

Neinomiems nusikaltliams, pabgusiems i vykio vietos, surasti.

Asmenims, pabgusiems i kalinimo viet, pasislpusiems nuo baudiamojo

persekiojimo rasti.

Be inios dingusiems asmenims surasti ir uvusiam asmeniui nustatyti, kai

surandami neatpainti lavonai.

Parodant mones ir lavonus atpainti.

Identifikuojant asmenis pagal fotonuotraukas.