Kriminalistikos taktikos teoriniai

pagrindai ir sistema
 Kriminalistika- tai metodas ir priemones
tiriant, isaiskinant atskiras nusikalstamas
veikas, prevencijos, baudžiamojo
persekiojimo priemones.
 Tikslas išaiškinti pateikti įrodymus apie
padarytas veikas ir užkirsti kelią
nusikaltimams
 Nagrinėjami klausimai
 1.Kriminalistikos taktikos samprata ir sistema.
 2.Kriminalistikos taktikos šaltiniai.
 3.Taktinių būdų sąvoka ir leistinumo reikalavimai.
 4.Taktinės kombinacijos ir taktinės operacijos
sąvokos ir jų vaidmuo išaiškinant nusikaltimus.
 5. Tyrimo veiksmo taktikos samprata ir bendri
principai.
 6.Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų
bendradarbiavimo formos.
 Kaip žinote kriminalistika iš lotynų kalbos
žodžio crimen -nusikaltimas atsirado ir
vystėsi kaip mokslas, padedantis paieškos,
ikiteisminio tyrimo organams, ekspertizės
įstaigoms ir teismui atskleisti nusikaltimus,
nustatyti tiesą baudžiamosiose bylose.
 Kaip savarankiškas mokslas, kriminalistika
turi savo dalyką, metodus, specifinius
uždavinius ir tuo skiriasi nuo kitų mokslų
-kriminologijos, baudžiamojo proceso,
teismo medicinos ir kitų .
 Kriminalistikos taktikos samprata ir sistema.
 Kriminalistinė taktika yra mokslinių nuostatų
sistema, kuria remiantis kuriamos rekomendacijos
ikiteisminiam ir teisminiam tyrimui organizuoti ir
planuoti, asmenų, vykdančių teisminį tyrimą,
elgesio ir atskirų ikiteisminių ir teisminių veiksmų,
nukreiptų į įrodymų rinkimą ir tyrimo vykdymą, bei
nusikaltimų vykdymo ir slėpimo priežastims
nustatyti .
 taktika tai kovos būdai bei metodai, kuriais
siekiama užsibrėžto tikslo
 N.P.Jablokovas ir V.J.Koldinas kriminalistikos
taktiką apibūdina kaip kriminalistikos dalį, kuri`
sudaro teorinių prielaidų ir praktinių
rekomendacijų, pagal kurias organizuojamas ir
planuojamas tyrimas, numatomas jį atliekančių
asmenų optimalus elgesys, atsižvelgiama į jų
tarpusavio santykius bei santykius su kitais tyrimo
dalyviais ,laikomasi baudžiamojo proceso normų
ir principų, sistema.
 Kriminalistinė taktika šiuolaikinėje literatūroje
apibūdinama skirtingai Pav.R.S.Belkinas pabrėžia
kriminalistikos taktikos taikomąjį pobūdį ir
apibudina ją kaip parengtinio ir teisminio tardymo
organizavimo ir planavimo rekomendacijų
sistemą, asmens atliekančio ikiteisminį tyrimą,
elgesio nustatymą, atskirų procesinių veiksmų
atlikimo būdų, naudojamų įrodymams rinkti,
ištyrimą ir panaudojimą ,priežasčių ir aplinkybių,
lemenčių nusikaltimo padarymą ir slėpimą,
nustatymą.
 KRIMINALISTIKOS TAKTIKOS bendri bruožai: 1)
kriminalistikos taktika yra kriminalistikos mokslo
dalis, 2) kriminalistikos taktikos rekomendacijoms
būdingas mokslinis ir praktinis pagrįstumas 3)
kriminalistikos taktika susideda iš jai būdingų
elementų (sisteminis požiūris) 4) kriminalistikos
taktikos paskirtis-padėti nusikaltimų tyrėjui kuo
optimaliau atlikti savo funkcijas“.
 KRIMINALISTIKOS TAKTIKA-SAVARANKIŠKA
KRIMINALISTIKOS MOKSLO
DALIS,TYRINĖJANTI IR RENGIANTI
RACIONALIUS TARDYMO
ORGANIZAVIMO,PLANINGO NUSIKALTIMŲ
TYRIMO IR EFEKTYVAUS TARDYMO VEIKSMŲ
ATLIKIMO BEI KRYPTINGO ĮRODYMŲ
RINKIMO TAKTINIUS BŪDUS BEI
REKOMENDACIJAS .
 į kriminalistinės taktikos turinį įeina:1) mokslo skyrius apie
kriminalistinę versiją. Skyrius priskiriamas ikiteisminių,
operatyvinių-paieškos ir teisminėms versijoms;2) tyrimo
planavimas;3) organizacinio ir techninio pobūdžio priemonių
tyrimo procese vykdymo principai;4) tyrimo eigoje
bendradarbiavimas, tarp tyrėjo ir kitų darbuotojų, kovojančių
su nusikalstamumu, principai;5) tyrimo eigoje iš operatyvinių
šaltinių gautų duomenų panaudojimo principai; 6)
rekomendacijos dėl specialių žinių ikiteisminiame ir
teisminiame tyrime panaudojimo, padedant specialistams; 7)
rekomendacijos dėl tyrimo eigoje visuomenės pagalbos
panaudojimo;8)taktiniai metodai ir rekomendacijos atskiriems
procesiniams veiksmams atlikti
 Kriminalistikos taktikos šaltiniai:
 a-kriminalistikos mokslas;
 b- specialūs mokslai Psichologija, Logika, Medicina,Kiti mokslai.
 c- Nusikaltimų tyrimo praktika. Baudžiamasis kodeksas.
Baudžiamojo proceso kodeksas. Kitos teisės normos. Kiti mokslai.

 Kiekvienam elementui būdingi bendri, bruožai leidžiantys juos

vienyti yra:
 -moksliškumas;
 -bendra metodologija;
 -bendras tikslas;
 -norminis priklausomumas;
 -priklausomumas nuo visuomenės etinių normų .
 mokymas apie nusikaltimų tyrimo planavimą ir kriminalistinę versią;
 -ikiteisminio tyrimo tyrėjo ir kitų asmenų dalyvaujančių tyrime
bendradarbiavimo nustatymas, gautų operatyvinių duomenų
panaudojimas;
 -ikiteisminio tyrimo situacijos ir rekomendacijos samprata, jų įvertinimas ir
panaudojimas;
 -taktinio sprendimo priėmimo įvairiose situacijose rekomendacijų samprata;
 -rekomendacijų apie techninių būdų ir priemonių įrodymams rinkti bei tirti
panaudojimą ikiteisminiame arba teisminiame nagrinėjime;
 -rekomendacijos apie specialių žinių, specialisto bei visuomenės pagalbos
panaudojimą ikiteisminiame tyrime ir teisminiame nagrinėjime;
 -organizacinio ir techninio pobūdžio veiksmų, atliekamų tyrimo metu
pagrindiniai principai;
 -atskirų tardymo veiksmų atlikimo taktiniai būdai ir rekomendacijos;
 -taktinės kombinacijos.
 G.N.Gramovičiaus nuomone, kriminalistikos taktikos sistemą
sudaro:
 -bendroji dalis, bendri ikiteisminio tyrimo ir teismo taktikos
pagrindai (dalykas, turinys) Ikiteisminio tyrimo dalykui ir
turiniui autorius priskiria: optimaliausius atskirų ikiteisminio
atlikimo principus, mokymą apie nusikaltimų tyrimo
planavimą ir versijas, rekomendacijas apie šiuolaikinių
mokslinių –techninių priemonių ir specialių žinių
panaudojimą, ikiteisminio tyrimo tyrėjo tiriamąją veiklą ,
visuomenės įtraukimą į nusikaltimų tyrimą;
 -ypatingoji dalis-konkrečių tardymo veiksmų atlikimo būdai
bei metodai
 Vokiečių autoriai V.Burchardas ir H.W.Hamakeris
kriminalistikos taktikos sistemą supranta kiek kitaip. Jie
pasisako, kad į kriminalistikos taktikos sistemą įeina tokie
pagrindiniai tyrimo metodikos elementai:.
 -tyrimo proceso planavimas;
 -priemonės, naudojamos įtarimui patvirtinti arba paneigti;
 -veiksmų planai;
 -tikslingas pajėgų ir techninių priemonių panaudojimas;
 --atskirų tyrimo priemonių rūšys ,jų panaudojimo teisėtumas
bei eiliškumas;
 -iškeltų hipotezių, loginių išvadų ir įrodymų patikrinimo
kontrolė.
 -pirma –bendroji dalis ,nustatanti principus,
etinius, teisinius ir kitus taktinių būdų ir mokslinių
rekomendacijų reikalavimus, pareigūnų
bendravimo taktiką, versijų iškėlimo ir patikrinimo
taisykles, nusikaltimų tyrimo planavimą ir tyrėjo
darbo organizavimą;
 -antra-specialioji dalis, nustatanti konkrečių
ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir techninių
priemonių panaudojimo taktiką .
 KRIMINALISTIKOS TAKTIKOS BENDRĄJĄ DALĮ
SUDARYTŲ;
 -pagrindinės kriminalistikos taktikos sąvokos,
 -nusikaltimų atskleidimo ir tyrimo mokslinės rekomendacijos,
 -ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo būdai ir rekomendacijos,
 -versijų iškėlimas, jų iškėlimo ir patikrinimo taisyklės,
 -ikiteisminio tyrimo tyrėjo darbo organizavimo ir tyrimo
planavimo mokslinės rekomendacijos,
 -nusikaltimo tyrimo dalyvių bendravimo taktika,
 -techninių priemonių efektyvaus panaudojimo mokslinės
rekomendacijos.
 TAKTINIŲ BŪDŲ SĄVOKA IR
LEISTINUMO REIKALAVIMAI .
 KRIMINALISTIKOS TAKTIKA-SAVARANKIŠKA
KRIMINALISTIKOS MOKSLO DALIS,
TYRINĖJANTI IR RENGIANTI
RACIONALIAUSIUS TARDYMO
ORGANIZAVIMO, PLANINGO NUSIKALTIMŲ
TYRIMO IR EFEKTYVAUS TARDYMO VEIKSMŲ
ATLIKIMO BEI KRYPTINGO ĮRODYMŲ
RINKIMO TAKTINIUS BŪDUS IR
REKOMENDACIJAS..
 žmogaus psichinių savybių visuma,
charakteris;-veidas ,gymis ,išvaizda; -ko
nors buvimo reiškimosi, atlikimo, veikimo
rūšis;-gyvensena, paprotys, palinkimas .
 Pagal Vasiljevą taktinis būdas- tikslingiausias
tardymo veiksmo organizavimas, besiremiantis
baudžiamojo proceso normomis ir sudarantis
galimybę sėkmingai naudoti kriminalistikos
techniką. Mes orentuosimės, kad taktinis būdas-
tai racionaliausias, efektyviausias tyrėjo veiksmų
būdas, kurį jis pasirenka atsižvelgdamas į
konkrečią tyrimo situaciją ir kuriuo pasiekiamas
optimaliausias rezultatas.
 .Be teisėtumo ir moralumo yra, ir kiti reikalavimai, kuriuos turi
atitikti taktiniai kriminalistiniai būdai;
 -moksliškumas-taktinis būdas remiasi specialiųjų mokslo
žinių bei tardyminės praktikos apibendrinimu;
 -teisėtumas-būtinybė naudojant taktinį būdą laikytis visų
baudžiamojo proceso įstatymo numatytų reikalavimų bei
taisyklių;
 -etiškumas-taktinis būdas turi atitikti etines moralės normas;
 -saugumas-taktinis būdas neturi kelti grėsmės tardymo
veiksmo dalyvių, kitų žmonių gyvybei bei sveikatai;
 -efektyvumas-taktinis būdas turi būti efektyvus;
 - pasirinktinumas -taktinio būdo rekomendacinis pobūdis,
paliekantis galimybę pasirinkti vieną taktinį būdą
 naudojama prievarta arba grasinama ją panaudoti;
 -naudojama apgaulė arba falsifikuojami faktai;
 -naudojamasi kultūriniu atsilikimu arba prietarais;
 -naudojami nepadorūs motyvai;
 -atliekami veiksmai, kurių forma arba intensyvumas gali būti
melagingų parodymų arba apkalbų priežastis;
 -atliekami žmogaus orumą žeminantys veiksmai;
 -atliekami veiksmai, žeminantys tardymo organų autoritetą;
 -skatinama nacionalinė, religinė nesantaika, asmeniniai konfliktai;
 -naudojamos provokacijos;
 -naudojamasi asmens bejėgiška būkle, silpnybėmis bei neigiamais
asmenybės bruožais.
 TAKTINĖS KOMBINACIJOS IR TAKTINĖS
OPERACIJOS SĄVOKOS.JŲ VAIDMUO
IŠAIŠKINANT NUSIKALTIMUS.
 Trumpoje kriminalistikos enciklopedijoje
taktinė kombinacija aiškinama kaip tam
tikrų taktinių būdų ir ikiteisminio tyrimo
veiksmų derinys, sprendžiant konkrečius
ikiteisminio tyrimo uždavinius esamoje
ikiteisminio tyrimo situacijoje .
 Taktinės kombinacijos esmę sudaro taktiniai
būdai, atliekantys vieną tardymo veiksmą, arba
keletas tarpusavyje susijusių, vienodų arba
skirtingų, vieną uždavinį apimančių tardymo
veiksmų. Taktinės kombinacijos skirstomos;
 1)paprastas-apima keletą taktinių būdų atliekamų
vieno ikiteisminio tyrimo veiksmo metu.
 2)sudėtingas-apima keletą skirtingų ar vienodų
ikiteisminio tyrimo veiksmų ir juose naudojamus
taktinius būdus.
 Paprastos taktinės kombinacijos skirstomos,
 -refleksines ( atsakas) ,kurių tikslas refleksinis valdymas
asmens, kuris trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą, bei mažinti jo
įtaką tyrimui,
 -kontrolines, kurios tikslina ikiteisminio tyrimo veiksmo ir
tyrimo eigos tikslingumą.
 Sudėtingos taktinės kombinacijos, atsižvelgiant į ikiteisminio
tyrimo veiksmų rūšis gali būti:
 -tapačios-tai taktinė kombinacija, kurią sudaro vienos rūšies
ikiteisminio tyrimo veiksmai,
 -skirtingos-tai taktinė kombinacija, susidedanti iš įvairių
ikiteisminio tyrimo veiksmų.
 Taktinės kombinacijos tikslai gali būti:
 -įtariamajam tikro įvaizdžio apie aplinkybes ir sąlygas, kuriose teks
veikti, suformavimas,
 -tokios situacijos, įtariamajam suformavimas, kurioje veikiant jisai
patektų į nepalankias aplinkybes (pav. įtakoti įkalčių paslėpimą, tas
sudarytų galimybę sulaikyti kaltininką su įkalčiais ir pan.);
 -klaidingo įvaizdžio apie: aplinkybes ir sąlygas, kuriose teks
kaltinamajam veikti, tyrėjo tikslus ir pan. suformavimas;
 -klaidingos nuomonės apie ikiteisminio tyrimo veiksmo tikslus ar
informaciją, žinomą tyrėjui, sukūrimas;
 -palankaus įtariamojo elgesio suformavimas;
 -nuomonės sudarymas įtariamajam, kad pasirinktas pasipriešinimo
būdas beprasmis.
 Taktinė operacija.
 Šikanovo nuomone-kriminalistinės
operacijos-tai nusikaltimų tyrimo metu
panaudojami griežtai laikantis įstatymų
tardymo veiksmų bei operatyvinės
paieškos priemonių visuma. Jas vykdo tam
tikrus įgaliojimus turintys asmenys:
ikiteisminio tyrimo tyrėjai, prokurorai.
 Šių operacijų tikslas – rinkti, tirti ir įvertinti
įrodymus baudžiamojoje byloje.
 Dėl keleto taktinės operacijos apibudinamų požymių
mokslininkai nesiginčija:
 -taktinę operaciją sudaro tyrimo, operatyvinių ir kitų
tarpusavyje susijusių veiksmų sistema;
 -visi veiksmai yra tarpusavyje suderinti ir sudaro bendrą
veiksmų planą;
 -taktinė operaciją skirta spręsti konkretų nusikaltimo tyrimo
uždavinį;
 - taktinei operacijai turi vadovauti vienas asmuo (paprastai
tyrėjas)
 -taktinė operacija daroma konkrečioje tyrimo situacijoje.
 Dulovo nuomone kriminalistinės operacijos-
tam tikrų tardymo veiksmų ir operatyvinių
paieškos priemonių visuma, kurių atlikimui
būdingas vieningas planas ir tikslas.
 Praktikoje dažniausiai-pasislėpusio
nusikaltėlio paieška ,nužudytojo
asmenybės nustatymas, įtariamojo arba
kaltinamojo patikrinimas ir kt.
 Taktinės operacijos yra bendresnio
pobūdžio nei taktinė kombinacija. (pav.
taktinės operacijos tikslas yra surasti ir
sulaikyti įtariamąjį, o taktine kombinacija
gali būti siekiama nustatyti įtariamojo ryšius
,apklausti jo bendradarbius .
 taktinės operacijos ir taktinės kombinacijos
skiriasi laiku ir vieta. Taktinė operacija gali trukti
ilgai, skirtingose vietose. Taktinės kombinacijos
yra lokalaus pobūdžio, t.y. atliekamos tardymo
veiksmo vietoje (tardytojo kabinete, areštinėje
arba tardymo izoliatoriuje) per tam tikrą lailą.
Atsižvelgiant į atliekamus veiksmus taktinė
operacija gali būt atliekama ilgai ir skirtingose
vietose.
 TYRIMO VEIKSMO TAKTIKOS
SAMPRATA .
 TARDYMO VEIKSMO TAKTIKA-
tikslingiausių taktinių būdų, naudojamų
atliekant tą veiksmą , visuma, užtikrinanti
aktyvų, kryptingą ikiteisminio tyrimo tyrėjo
veiksmo organizavimą ir planingą jo
darymą, laikantis baudžiamojo proceso
įstatymo normų.
 1)pasirengimas tyrimo veiksmui atlikti;
 2)tyrimo veiksmo atlikimas;
 3)tyrimo veiksmo eigos ir rezultatų
fiksavimas;
 4)gautų rezultatų įvertinimas ir jų reikšmės
įrodymų sistemoje pagal bylą nustatymas.
 pasirengimo tyrimo veiksmui atlikti stadijoje,
numatomos aplinkybės , kurias tikimasi
išaiškinti ,nustatomas tyrimo veiksmo
tikslas, sprendžiami kiti svarbūs klausimai,
susiję su tyrimo veiksmo vieta, laiku,
dalyvių parinkimu, kriminalistinės technikos,
specialisto, operatyvinių galimybių
panaudojimu ir taip toliau .
 tyrimo veiksmo atlikimo metu
įgyvendinamas anksčiau sudarytas tyrimo
veiksmo planas ir sprendžiami jau numatyti
klausimai. Čia plačiausiai naudojami įvairūs
taktiniai būdai, pav. numatoma tyrimo
veiksmo atlikimo tvarka , jo etapų
nuoseklumas, parenkami veiksmingiausi
moksliniai įrodymų rinkimo ir techninių
nurodymų rengimo būdai
 tyrimo veiksmo eigos ir fiksavimo stadija skirta kaip
įmanoma išsamiai ir teisingai atspindėti visą tyrimo
veiksmo ir pasiektų rezultatų turinį. Taktiniai fiksavimo
metodai skirti parinkti arba sukurti sąlygas, kurios
maksimaliai užtikrina efektyvų atitinkamų techninių-
kriminalistinių priemonių panaudojimą ir įrodomosios
medžiagos fiksavimo metodus įstatymo nustatytomis
formomis .Ši stadija turi esminę reikšmę, nes be tinkamo
procesinio įforminimo gauta informacija neįgaus
reikiamos įrodomosios jėgos, o patys tyrimo veiksmai
negali sukelti jokių procesinių veiksmų
 -gautų rezultatų vertinimas ir jų reikšmės
nustatymas-tai baigiamoji tyrimo veiksmo
stadija. Atlikto tyrimo metu darbo ir gautų
rezultatų analizė reikalinga kaip gautos
įrodomosios informacijos tikrumui ,taip ir
sprendžiant klausimą dėl jos reikšmės
įrodymų gavimui bei tolimesniam
naudojimui .
 Prokurorų ir ikiteisminio tyrimo tyrėjų
bendradarbiavimas būna nuolatinis,
periodinis (terminą nustato prokuroras)
,atskirais pavedimais. Bendradarbiavimo
formos tarp prokurorų ir ikiteisminio tyrimo
tyrėjų būna akivaizdžios (asmeniniai
susitikimai ),neakivaizdžios (telefoniniai
skambučiai) ,raštu ir t.t.
 Literatūra
 1)Burda R. Kriminalistikos taktika.
 2)Burda R.,Krikščiūnas R.,Latauskienė
E.,Malevski H.,Matulienė S., Kriminalistikos
taktika ir metodika.
 3)Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso komentaras.
 4)Rekomendacijos prokurorams ir ikiteisminio
tyrimo įstaigoms dėl baudžiamojo proceso
kodekso nuostatų taikymo .
 APŽIŪROS TAKTIKOS
SAMPRATA.ĮVYKIO VIETOS APŽIŪROS
TAKTIKA.
 Nagrinėjami klausimai;
 1.Apžiūros samprata, uždaviniai ir reikšmė.
 2.Apžiūros rūšys.
 3.Apžiūros taktikos struktūra.
 4.Apžiūros atlikimo taktinės taisyklės.
 5.Įvykio vietos apžiūros samprata.
 6.Įvykio vietos apžiūros uždaviniai
 7. Įvykio vietos apžiūros etapai ir stadijos,
 8.Įvykio vietos apžiūros taktiniai būdai,
 9.Įvykio vietos apžiūros eigos bei rezultatų užfiksavimas
 ir jo reikšmė.
Apžiūra-tai toks procesinis kriminalistinis
veiksmas, kurio metu įstatymo numatyta
tvarka pareigūnas tiesiogiai stebi, užfiksuoja,o
jei reikia ir ištiria, panaudodamas
nesudėtingas kriminalistikos technikos
priemones, įvairius su tiriamu įvykiu
susijusius objektus. Apžiūros, kaip tyrimo
veiksmo, esmė yra ta, kad tyrėjas, prokuroras
ar teismas tiesiogiai įsitikina tam tikrų,
duomenų buvimu ir kartu užtikrina tų
duomenų patikimumą ir jų užfiksavimą .
Pagrindinis apžiūros tikslas-surasti,
užfiksuoti, surinkti ir paimti informaciją apie
turintį nusikaltimo požymių įvykį.
 Apžiūros uždaviniai-nesudėtingais
instrumentiniais metodais išnagrinėti
observuojamo objekto savybes, nustatyti ar
surasti susijusius su tiriamu įvykiu pėdsakus arba
objektus, ant kurių gali būti pėdsakų. Surasti kitus
su tiriamu įvykiu susijusius objektus, surastus
pėdsakus ir kitus objektus užfiksuoti taikant
procesinius ir techninius kriminalistinius metodus
bei juos paimti .
 Galima nurodyti ir daugiau kriminalistinių apžiūros uždavinių;
 -iškelti versijas dėl nusikaltėlio, nusikaltimo mechanizmo,
nusikaltimo motyvų ir pan.;
 -gauti ir pateikti nusikaltimą tiriantiems pareigūnams
neatidėliotiną orientacinę informaciją apie potencialų
nusikaltėlį, jo požymius ir savybes, nusikaltimo mechanizmą,
panaudotas priemones ir t.t.
 Reikiamais atvejais tyrėjas, darydamas apžiūrą, gali kviestis
dalyvauti atitinkamus specialistus. Apžiūros vietą tikslinga
apsaugoti iki apžiūros pabaigos. Darydamas apžiūrą, tyrėjas
išmatuoja, nufotografuoja ir nufilmuoja apžiūrimąją vietą ir
atskirus objektus, sudaro planus ir schemas, pagamina
pėdsakų atliejas ir atspaudus.
 Tyrėjas parašo apžiūros protokolą,
laikydamasis BPK normų reikalavimų.Jame
aprašomi visi tyrėjo veiksmai ir paeiliui
viskas, kas aptikta per apžiūrą, nurodant tą
padėtį ar būklę, kuri tuo metu ten buvo.
 Apžiūros protokole turi būti objektyviai ir
išsamiai aprašyta tai, kas gali turėti
reikšmės tiriant bylą .
 Apžiūros rūšys ;
 -pagal objektus,
 -įvykio vietą,
 -daiktus,
 -dokumentus,
 -gyvūnus ir jų lavonus,
 -patalpas ir vietoves,
 -gyvus asmenis ir lavonus,
 -transporto priemones,
 -kompiuterines ir kitas elektronines informacijos laikmenas,
 -pagal nuoseklumą (pirminės ir pakartotinės),
 -pagal apimtį (pagrindinės ir papildomos).
 Apžiūros taktikos struktūra sudaro;
 -apžiūros pasirengimo etapas,
 -pagrindinis apžiūros etapas,
 -baigiamasis apžiūros etapas.
 Apžiūros atlikimo taktinės taisyklės;
 -vieningas vadovavimas apžiūrai,
 -apžiūros operatyvumas, išsamumas ir
visapusiškumas,
 -mokslinių-techninių priemonių ir specialistų
pagalbos naudojimas,
 -bendradarbiavimas su kitomis tarnybomis
(teismo medikas, specialistas kriminalistas ir kiti)
 -apžiūros kryptingumas ir planingumas.
 Įvykio vietos apžiūra ypač svarbi tiriant nusikaltimus, nes:
 šis tyrimo veiksmas atliekamas tiriant daugelį nusikaltimų;
 didžioji kiekvienos baudžiamosios bylos pėdsakų, daiktinių
įrodymų dauguma randama įvykio vietos apžiūros metu;
 tiriant įvykio vietą galima tiesiogiai susipažinti su nusikaltimo
padariniais;
 įvykio vietoje paimti pėdsakai nesikeičia ir jų įrodomoji
reikšmė išlieka tokia pati viso tyrimo metu;
 įvykio vietoje gauta informacija dažniausiai yra beveik
nepakitusi ir tiesiogiai susijusi su tiriamu įvykiu;
 apžiūrint įvykio vietą randami ne tik pėdsakai ir kiti objektai,
bet ir nustatomas jų tarpusavio ryšys, bei ryšys su įvykiu;
 apžiūrint įvykio vietą galima gauti informacijos
apie nusikaltimo aplinkybes, padarymo
mechanizmą, nusikaltėlio ir aukos veiksmus prieš
ir po nusikaltimo padarymo, kitas svarbias
aplinkybes‘
 kokybiška ir greita įvykio vietos apžiūra – prielaida
greitai ištirti nusikaltimą ir nustatyti nusikaltėlį;
 apžiūrint įvykio vietą gaunama orientacinė
informacija, reikalinga versijoms iškelti ir
neatidėliotinai nusikaltėlių paieškai;
 įvykio vietoje gauta informacija leidžia tiesiogiai ir kryptingai
pradėti nusikaltimo tyrimą. Jeigu įvykio vietoje surenkama
neišsami arba klaidinga informacija, tai ir bylos tyrimas bus
ne kryptingas ir net klaidingas;
 klaidos, padarytos apžiūrint įvykio vietą, dažniausiai yra
nepataisomos. Neatlikus įvykio vietoje tam tikrų veiksmų,
prarandama informacija, kurios atnaujinti jau neįmanoma,
nes pėdsakai įvykio vietoje išnyksta arba būna sunaikinti;
 apžiūrint įvykio vietą gaunama tokia informacija, kurios
negalima gauti kitomis procesinėmis priemonėmis, nes įvykio
vieta – nusikaltimo ir nusikaltėlio pėdsakų sankaupos vieta.
Jos pažintinei vertei negali prilygti nė vienas kitas ikiteisminio
tyrimo veiksmas;
 ĮVYKIO VIETOS APŽIŪROS UŽDAVINIAI
 Norint tinkamai ištirti įvykio vietą ,derėtų
vadovautis dar romėnų atrasta septynių
klausimų nusikaltimo aiškinimo formule kas,
ką, kur, kada, kaip, kodėl, kam padedant.
Pagal šiuos klausimus galima suformuluoti
tipinius įvykio vietos uždavinius:
 Kriminalistinis uždavinys- tai situacija,
kurioje ikiteisminio tyrimo tyrėjas ar kitas
proceso dalyvis, aiškinantis ir tiriantis
nusikaltimą, gali pasiekti užsibrėžtą tikslą
tik tam tikru būdu apdorojęs informaciją.
 Įvykio vietos apžiūros etapai ir stadijos.
 Kriminalistikoje įvykio vietos apžiūra
skirstoma į etapus.
Išskiriami trys įvykio vietos apžiūros
etapai:
 parengiamasis,
 darbinis,
 baigiamasis..
 TIPINIAI TYRĖJO VEIKSMAI STATINĖS
APŽIŪROS STADIJOS METU .
 Statinėje apžiūros stadijoje aptikti daiktai
pažymimi eilės numeriais. Jais remiamasi
atliekant tyrimą. Šioje stadijoje dažniausiai
daromos situacijos nuotraukos, išmatuojami
pagrindiniai objektai ir atstumai tarp jų,
braižomos schemos ,kuriose nurodomos
pėdsakų ir kitų objektų išdėstymo vietos
,pasižymimi kiti požymiai.
 DINAMINĖ APŽIŪROS STADIJA.
 Šioje stadijoje atliekami aktyvūs veiksmai
su pėdsakais ir kitais objektais jie paimami,
tiksliai apžiūrimi, išmatuojami ,kopijuojami,
procesiškai ir techniškai kriminalistiškai
įtvirtinami bei užtikrinama jų apsauga.
 Dinaminės apžiūros stadijos veiksmai būtų sekantys;
 -išmatuoti kiekvieną pėdsaką ir nurodyti jo padėtį. (atstumas
tarp tam tikrų orientyrų atžvilgiu);
 -padaryti mazginę ir detaliąsias pėdsakų nuotraukas;
 -nustatyti tiriamų objektų savybes ir \požymius bei galimus
ant jų paliktus pėdsakus;
 -aprašyti protokole pėdsakų požymius, jų suradimo bei
fiksavimo būdą.
 -apsaugoti ir užtikrinti kriminalistikos priemonėmis pėdsakų
neliečiamumą;
 -patikrinti apžiūros pradžioje iškeltas versijas.
 BAIGIAMASIS ETAPAS.
 Baigiamoji įvykio vietos apžiūros stadija
neretai dar vadinama fiksavimo etapu, nes
tik tinkamai užfiksuota apžiūros informacija
tiriant įvykį gali būti panaudota kaip
įrodymas .
 .Apžiūrint įvykio vietą, gautos informacijos fiksavimo
uždaviniai būtų:
 -įtvirtinti tiriamo įvykio įvairių objektų ,pėdsakų požymius;
 -užtikrinti:
 a) pėdsakų ir daiktų atvaizdų saugumą ir patikimumą;
 b) kad pėdsakų požymiai nebūtų pakeisti;
 c) informacijos kaupimą;
 d) kad informacija būtų galima naudotis daug kartų.
 Pagrindinis techninio kriminalistinio įvykio
vietos fiksavimo uždavinys –įtvirtinti ir
išsaugoti įvairiais techniniais būdais įvykio
vietoje aptiktą informaciją ,kad būtų galima
ją panaudoti atliekant tolesnius tyrimo
veiksmus ,taip pat ir ekspertizes.
 Vienas iš pagrindinių tikslų yra šio veiksmo dokumentavimas.
Tai:
 -įvertinti apžiūros metu nustatytus faktus ir išsaugoti juos
tolimesniam tyrimui;
 -užfiksuoti įvykio vietos situaciją, topografiją, jos savybes ir
ypatumus;
 -užfiksuoti informacijos šaltinius;
 -išsaugoti galimybę ateityje įvertinti ir patikrinti iškeltas
versijas, padarytas išvadas;
 -sudaryti sąlygas ,kad būtų galima kontroliuoti tolimesnius
procesinius ir taktinius tyrimo veiksmus
 ĮVYKIO VIETOS APŽIŪROS TAKTINIAI
BŪDAI
 Prieš pradedant įvykio vietos apžiūrą ypač
svarbu pasirinkti apžiūros būdą. Įvykio
vietos apžiūros būdas paprastai
pasirenkamas atsižvelgiant į įvykio vietos
dydį, geografinę padėtį, pėdsakų išdėstymą
ir jų gausumą, turimas pajėgas ir t.t
 pagrindiniai įvykio vietos apžiūros būdai:
 1)nuo centro į periferiją (ekscentrinis) - apžiūrimas įvykio
vietos centras , po to spirale einama į periferiją;
 2)nuo periferijos į centrą (koncentrinis) - pradedant nuo
vietovės pakraščių siaurėjančia spirale einama į centrą;
 3)juostinis(frontinis)-dažniausiai naudojamas pailgos formos
įvykio vietai apžiūrėti;
 4)nusikaltėlių paliktais pėdsakais (subjektyvinis)- šį būdą
ikiteisminio tyrimo tyrėjas pasirenka esant dideliam kiekiui
paliktų pėdsakų ,kurie yra labai akivaizdūs.
 Įvykio vietos planai skirstomi:
 1) Orientaciniai - atvaizduojama įvykio vieta su
aplinka;
 2)Apžvalginiai- visa svarbiausioji apžiūrimos
vietos dalis;
 3) Mazginiai - apžiūrimos vietos įvykio centras
(lavonas, išlaužtas seifas su pačiais artimiausiais
objektais;
 4)Dedalieji –koks nors daiktas ar pėdsakas su jų
požymiais.
 ĮVYKIO VIETOS TYRIMO TAKTIKA
 NAGRINĖJAMI KLAUSIMAI:
 -įvykio vietos tyrimo samprata ,tikslai ir teoriniai
pagrindai;
 -procesiniai įvykio vietos tyrimo pagrindai ir
problemos;
 -metodiniai įvykio vietos tyrimo pagrindai;;
 -objektų ir pėdsakų rinkimas ;
 -įvykio vietos apžiūra ir įvykio vietos tyrimas;
 Įvykio vietos tyrimo samprata, tikslai ir
teoriniai pagrindai .
 Sąvoka įvykio vietos tyrimas pradėta naudoti ne
taip jau senai, nes įvykio vietos tyrimas iš vienos
pusės yra įvykio vietos apžiūros tąsa kitame
lygyje, o iš kitos pusės tai kokybiškai naujas
savarankiškas veiksmas su savo tikslais ,
uždaviniais, metodika ir t.t. Jeigu įvykio vietos
apžiūros ,kaip tyrimo veiksmo, funkcija “yra
surasti, užfiksuoti ir paimti tam tikrus objektus
(pėdsakus ,daiktus) ,t.y. faktiškai rinkti įrodymus
,tai įvykio vietos tyrimo funkcija – ne tik rinkti
įrodymus ar kitą informaciją , bet ir juos
išnagrinėti, ištirti , išanalizuoti.
 Įvykio vietos tyrimo subjektu yra
specialistas kriminalistas ,nes dažniausiai
tiriami atskiri kriminalistiniai objektai, arba
visa įvykio vietos situacija. Tam tikrais
atvejais subjektas bus ne vienas ;
subjektais galės būti atskirų mokslo sričių
specialistai , kurie atliks dalinius tyrimus
įvykio vietoje.
 Įvykio vietos tyrimo sąlygos priklauso nuo
daugelio veiksnių. Pirmiausiai tai
nusikaltimo rūšis ,turima informacija apie
įvykį, nusikaltėlį, auką .Tai ir turimos
pajėgos ,techninis kriminalistinis ir
informacinis aprūpinimas.Be abejo ,tai ir
laiko faktorius .
 Įvykio vietos tyrimas turi savo principus ,tikslus ir
uždavinius .Įvykio vietos tyrimo principai iš dalies
sutampa su kai kuriais įvykio vietos apžiūros bei
teismo ekspertizės principais .Bet tai nėra
paprasta tų principų suma ,o nauja jų kokybė.
Įvykio vietos tyrime galime kalbėti apie
bendruosius ir specialiuosius tikslus .Bendrieji
tikslai yra būdingi apskritai nusikaltimų tyrimui.
Specialieji tikslai priklauso nuo tyrimo
krypčių(indentifikaciniai,klasifikaciniai,diagnoistini
ai).
 Kriminalistiniu požiūriu įvykio vietos tyrimas
–tai kriminalistinių techninių ir kriminalistinių
taktinių bei metodinių veiksmų sistema
,realizuojama procesiniam tikslui pasiekti .
 reikia pažymėti, kad įvykio vietos tyrimo metu,
kaip ir įvykio vietos apžiūros metu ,yra gaunama ir
orientacinė informacija, kuri yra panaudojama
nusikaltėlio paieškai ir kitų aplinkybių nustatymui.
Tai rodo, kad įvykio vietos tyrimo subjektas turi
turėti pakankamai kriminalistinių žinių bei patirties
naudotis šiuolaikine kriminalistine technika , kuri
jam padėtų išsamiai ištirti įvykio vietą.
 Kriminalistinių techninių priemonių ir būdų sistema
padeda pasiekti dviejų rūšių tikslus .Iš vienos
pusės ,tai tam tikrų objektų paieška
,nustatymas ,užfiksavimas ,apsaugojimas ir
paėmimas , kaip ir įvykio vietos apžiūros metu. Iš
kitos pusės, tai tiriamieji tikslai, kai būtina
išanalizuoti, išnagrinėti tam tikrus objektus ir
dekoduoti juose esančią informaciją. Čia turima
galvoje technines priemones ir būdus , kurie yra
taikomi darant ekspertizes.
 Taktiniai veiksmai, tiriant įvykio vietą susideda iš
organizacinių priemonių, konkrečių metodų ir
tyrimo krypčių nustatymo bei plačiai suvokiamos
intelektualinės veiklos. Ši veikla leidžia suvokti
įvykio vietą , kaip tam tikrą struktūrinę visumą
,atkurti idealų įvykio modelį, iškelti ir patikrinti
versijas apie įvykio mechanizmą, jo aplinkybes ir
dalyvavusius asmenis bei suformuoti tam tikras
išvadas .
 pagrindinis įvykio vietos tyrimo tikslas yra
įvykio mechanizmo ir jo aplinkybių
kriminalistinė rekonstrukcija. Praktinėje
veikloje tas tikslas yra pasiekiamas, tik
pasiekus specialius tikslus, kurie
kriminalistikoje žinomi kaip 7 auksiniai
klausimai; kas (įvyko)? Kur? Kada? Kaip?
Kuo (įvykdytas nusikaltimas)? Kodėl? Kas
(įvykdė nusikaltimą)?
 Kriminalistinis įvykio vietos tyrimas padeda
rekonstruoti įvykio vietos mechanizmą,
suformuoti tam tikras išvadas ir versijas
apie įvykį bei pagrįstai ir kryptingai atlikti
tolesnį bylos tyrimą.
 Sėkmingo įvykio vietos tyrimo prielaidos yra
pačios įvykio vietos tinkama apsauga,
geras pasirengimas ir apgalvotas tyrimo
organizavimas. Čia būtina pabrėžti, kad
jeigu įvykio vietoje atliekama apžiūra, tai
reikia veikti taip, kad iš esmės neįvyktų
pokyčių įvykio situacijoje .
 Į įvykio vietos apžiūrą ir įvykio vietos tyrimą
pažvelgta iš naujų pozicijų. Siūloma trinarė
šio veiksmo sistema:
 a) paprasta įvykio vietos apžiūra;
 b) kvalifikuota įvykio vietos apžiūra;
 c) įvykio vietos tyrimas.
 įvykio vietos tyrimas-tai naujo lygio procesinis
veiksmas ,kurio metu įrodymai ne tik renkami, bet
ir tiriami.
 Įvykio vietos tyrimas turi savo subjektą, objektą,
tyrimo tikslus, uždavinius ,principus, metodus,
būdus ir priemones.
 Įvykio vietos tyrimas tai –sudėtingas veiksmų
kompleksas, į kurį įeiną įvykio vietos apžiūra bei
įvykio vietos situacijos arba atskirų objektų
kriminalistinis tyrimas.
 įvykio vietos tyrimo reikšmė labai didelė, nes tik
ką padarytam nusikaltimui ištirti jau pritaikomos
kriminalistikos mokslo galimybės ,sutrumpėja
laikas tarp pėdsakų aptikimo bei jų ištyrimo.
Kvalifikuotai atlikto įvykio vietos tyrimo metu ne tik
užfiksuojami, išanalizuojami tam tikri pėdsakai,
bet ir nustatomas jų tarpusavio ryšys ,įvykio
mechanizmas, dalyvavusių asmenų veiksmai.
 Tarp naujų įvykio vietos tyrimo koncepcijos uždavinių
akcentuojami informaciniai pažintiniai uždaviniai.-
 Dar kartą noriu atkreipti Jūsų dėmesį ir akcentuoti, kad įvykio
vietos tyrimas – tai savarankiškas procesinis
veiksmas ,daromas įvykio vietoje, siekiant operatyviai
ištirti aktyviais ekspertiniais metodais atskirus pėdsakus,
jų visumas ar įvykio situaciją, turint tikslą nustatyti įvykio
mechanizmą ar kitas reikšmingas įvykio aplinkybes bei
pateikti patikimą informaciją neatideliotinam įvykio
aiškinimui ir įtariamojo nustatymui.
 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso komentare rašoma “Objektų tyrimas
atliekamas tais atvejais , kada reikšmingų tyrimui
aplinkybių nustatymas susijęs su specialios
kriminalistinės ar kitokios technikos panaudojimu
ir specialių metodikų taikymu. Kai reikšmingas
tyrimui aplinkybes galima nustatyti paprastu
objektų buvimo vietos , jų padėties ar būklės
konstatavimu ir tam nereikia naudoti specialios
technikos ar specialių tyrimų metodikų, atliekama
apžiūra , o ne objektų tyrimas.“
 PROCESINIAI ĮVYKIO VIETOS TYRIMO
PAGRINDAI IR PROBLEMOS.
 Ikiteisminio tyrimo tyrėjas siekdamas rasti
nusikaltimo pėdsakus ir kitus daiktinius
įrodymus ,išaiškinti įvykio situaciją, taip pat
kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai
daro įvykio vietos ,vietovės, patalpų, daiktų
ir dokumentų apžiūrą. Tai numatyta
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso205 str.-(Objektų tyrimo tvarka).
 Procesiniais bus visi veiksmai, kurie yra
numatyti ir atliekami pagal BPK normų
reikalavimus ir kurių tikslai bus įrodymų
rinkimas, patikrinimas ir įvertinimas, taip pat
kiti bylos nagrinėjimo esminiai momentai.
Tų veiksmų subjektas gali būti ikiteisminio
tyrimo tyrėjas, prokuroras, specialistas,
ekspertas .
Ikiteisminio tyrimo tyrėjas paprastai kviečia:
kriminalistą, teismo mediką, autotechniką,
biologą ir pan.
Kiekvienas specialistas pagal savo sritį
padeda ikiteisminio tyrimo tyrėjui surasti
nusikaltimo pėdsakus, nustatyti jų
sudarymo mechanizmą, paimti ir įpokuoti
objektus, turinčius reikšmės bylai.
 Baudžiamojo proceso įstatyme neįmanoma
išsamiai reglamentuoti visų situacijų, kurios gali
būti tiriant nusikaltimus. Siekiant sukonkretinti ir
detalizuoti tam tikras įstatymo normas, yra
rengiami poįstatyminiai aktai. Anksčiau darant
įvykio vietos apžiūrą būtinai turėjo dalyvauti du
kviestiniai, dabar pagal BPK tokio reikalavimo
nėra. Tas supaprastino įvykio vietos apžiūrą bei
tyrimą .
 Taigi , šis įstatymas specialisto išvadą pripažino įrodymu. Tai
buvo reikšmingas žingsnis priartinant specialisto procesinę
figūrą prie eksperto.Po šio BPK papildymo dalyvaujantis
tyrimo veiksme specialistas, radęs pirštų atspaudus, gali ištirti
ir nustatyti jų tinkamumą asmeniui identifikuoti: pagal batų
įspaustinius pėdsakus gali pasakyti, ar tai vyriškų ,ar
moteriškų batų pėdsakai, jų dydį ir kitus požymius; apžiūrėjęs
lavoną-nurodyti kūno sužalojimo pobūdį ir atsakyti į daugelį
kitų klausimų, dėl kurių anksčiau būdavo skiriamos
ekspertizės ir be reikalo užsitęsdavo bylos tyrimas.
 Jeigu į specialisto išvadą žiūrėsime kaip į
supaprasintą ekspertizę,kurios dalis yra
atliekama įvykio vietoje, tai gal toks ekspertinės
įstaigos vadovų teisių išplėtimas ir turi
pagrindo.Bet jeigu į specialisto išvadą žiūrėsime
kaip į naujos rūšies procesinį veiksmą, kuris
apima ir kvalifikuotą įvykio vietos apžiūrą, ir
atitinkamus ekspertinio tyrimo elementus, tai turi ir
didėti asmeninė specialisto atsakomybė .
 Tiriant sunkius, rezonansinius nusikaltimus
,atliekamas įvykio vietos tyrimas ,kurio tikslas-
nusikalstamą veiklą ištirti operatyviai, optimaliai
išnaudojant mokslinį techninį potencialą ir
kriminalistinių tarnybų galimybes. Įvykio vietos
tyrimas apima kvalifikuotos įvykio vietos apžiūros
elementus ir atskirų objektų ,jų sistemų bei įvykio
vietos situacijos tyrimą, kurio metu panaudojant
specialias žinias ,perkuoduojama neakivaizdi
susieta su tiriamuoju įvykiu ,informacija .
įvykio vietos tyrimas yra suprantamas kaip
kompleksinis veiksmas ,aprėpiantis
kvalifikuotą įvykio vietos apžiūrą ir atskirų
objektų, jų sistemų ar įvykio vietos
situacijos tyrimą.
 METODINIAI ĮVYKIO VIETOS TYRIMO
PAGRINDAI
 teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo
padalinio budėtojas, gavęs informaciją apie
nusikalstamos veikos rūšį, padarinius ir vietos
adresą ,organizuoja teritorinės policijos įstaigos
kriminalistinio tyrimo padalinio specialisto arba
operatyvinės grupės išvykimą į įvykio vietą atlikti
tyrimo. Kalbant apie įvykio vietos metodinius
tyrimo pagrindus reikia pasakyti kad įvykio vietoje
gali būti atlikti tokie ikiteisminio tyrimo veiksmai,
kaip apklausa, parodymų patikrinimas vietoje
(eksperimentas). Įvykio vietoje gali būti atlikta ir
ekspertizė .
 Atliekant įvykio vietos tyrimą, susiduriame
su įvykio mechanizmo bei jo elementų
rekonstrukcija.
 Tyrimas įvykio vietoje-tai toks pažinimo
procesas, kuriuo siekiamą aptikti ,
užfiksuoti ir perkoduoti neakivaizdžią
informaciją. Pav. ,šis metodas gali būti
panaudotas atliekant ekspertizę įvykio
vietoje. Jos reikia, kai įvykio vietos apžiūra
jau atlikta, o gautą jos metu informaciją
būtina čia pat ištirti, panaudojant tam tikras
ekspertines metodikas.
 Tyrimas ,kuris atliekamas įvykio vietos
apžiūros metu ir kuris yra užfiksuojamas
specialisto išvadoje –tai supaprastintas
ekspertinis tyrimas. (dažniausiai tai atskirų
pėdsakų tyrimas)
 Įvykio vietos tyrimas kaip suprantate turi daug privalumų:
nusikaltimo tyrimo operatyvumas ir kryptingumas;
 -mokslinių techninių metodų ir priemonių visapusiškas
panaudojimas jau įvykio vietoje;
 -kompleksinis pėdsakų, daiktų ir pačios įvykio situacijos
tyrimas;
 -pagrįstų versijų iškėlimas;
 -neatidėliotinas ir efektyvus įvykio vietos tyrimo \metu gautos
informacijos panaudojimas taktinės operacijos metu;
 -ekonomiškumas.
 Įvykio vietos tyrimas sudaro galimybes
gauti tokios informacijos, kurią norint gauti
kitais būdais reiktų atlikti daug procesinių
veiksmų , tai užtruktų ilgą laiką ir
negarantuotų tos informacijos patikimumo
 Kalbant apie įvykio vietos tyrimą, būtina
turėti galvoje trijų lygių tyrimus. Tai atskirų,
pavienių objektų, tam tikrų objektų sistemos
(lokalinės struktūros) ir įvykio vietos
situacijos tyrimai
 1)Ikikriminalinė situacija;
 2)Kriminalinė situacija;
 3)Postkriminalinė situacija;
 4)Ikitardyminė(ikiteisminė ) situacija;
 5)Įvykio vietos tyrimo situacija
 Kriminalinė situacija susidaro po tam tikrų ,nusikaltimo
požymius turinčių, veiksmų įvykio vietoje. Į kriminalinę
situaciją neįeina visi esantys įvykio vietoje elementai, o tik
tie, kurie turi tiesioginį arba netiesioginį ryšį su tiriamuoju
įvykiu arba gali būti reikšmingi įvykio tyrimui. Kriminalinės
situacijos elementai gali būti skirtingi objektai (daiktai,
medžiagos, pėdsakai) ,jų būsenos .Tokiais elementais gali
būti pasikeitęs objektų tarpusavio išdėstymas, naujų objektų
išdėstymas ,naujų objektų atsiradimas įvykio vietoje ,tam tikrų
objektų dingimas iš įvykio vietos.
 Postkriminalinė situacija susidaro po
tiriamojo įvykio ir yra svarbi tuo, kad jos
eigoje gali įvykti tam tikri pokyčiai. Tai gali
būti natūralūs reiškiniai (pav. pėdsakų
senėjimas ,gamtos reiškinių poveikis ir t.t.)
taip ir sąmoningi ar nesąmoningi žmonių
veiksmai. Todėl būtina stengtis sumažinti tų
veiksnių poveikį arba bent juos turėti
omenyje, tiriant įvykio vietą.
 Ikitardyminė - tai tarpinė situacija, kuri jau
yra kotroliuojama teisėsaugos institucijų
pareigūnų tiesiogiai ar netiesiogiai.
 Įvykio vietos tyrimo situacija tai situacija
,kuri yra aptikta ,atvykus į įvykio vietą
tyrėjams.
 Kaip žinome , įvykio vieta tai tam tikra
skirtingų objektų ir jų ryšių sistema, kurioje
įvyko tiriamasis įvykis.
 Įvykio vietos tyrimo metodikos ypatumai būtų
sekantys:
 -vienu metu atliekami skirtingų objektų ir situacijos
tyrimai (yra formuojamos tyrimo užduotys ir vyksta
jų realizavimas)
 -iš skirtingų šaltinių gaunama ,vertinama
informacija apie įvykį ir jo elementus,
 -vyksta permentinė informacijos sintezė ir analizė,
iškeliamos versijos ir daromos preliminarinės,
tarpinės išvados
 Modeliavimo metodas kriminalistikoje
naudojamas gana plačiai. Modeliavimas,
apžiūrint įvykio vietą ,yra atliejų ir kitų
pėdsakų bei daiktų kopijų pagaminimas,
planų braižymas, fotografavimas,videoįrašų
darymas ir pan .
 Specifinė modeliavimo forma bus kriminalinė rekonstrukcija,
kuri gan plačiai naudojama , tiriant įvykio vietą. Įvykio vietos
situacijos rekonstrukcija susideda iš keturių pagrindinių
etapų.
 Pirmas etapas-tai įvykio vietos situacijos nagrinėjimas
,suvokimas ir jos pokyčių nustatymas bei fiksacija.
 Antras etapas-pasirengimas rekonstrukcijai (užduočių
formavimas, būtinų priemonių paruošimas ir rekonstrukcijos
atlikimo tvarkos nustatymas).
 Trečias etapas-situacijos atkūrimas, taip pat šio proceso bei
jo rezultatų užfiksavimas.
 Ketvirtame etape įvertinami rekonstrukcijos rezultatai.
 -medicininės pagalbos suteikimo organizavimas;
 -turto gelbėjimas ar apsauga nuo sunaikinimo, vagytės;
 -nusikaltėlio persekiojimas „karštais pėdsakais“
organizavimas;
 -būtinos specializuotos įrangos atgabenimas į įvykio vietą
organizavimas;
 -iškvietimas į įvykio vietą atitinkamų specialistų;
 -atgabenimas kinologo su šunimi;
 -būtinų techninių pagalbų iškvietimas į įvykio vietą.
 Pasirengimo stadijoje būtina įsitikinti, kad niekam įvykio
vietoje negresia pavojus.
 Apžvalginės stadijos metu būtina
susipažinti, apžvelgti įvykio vietą. Iki šiol
įvykio vieta neturi nustatytų, fiksuotų ribų.
Įvykio vietos ribų nustatymas-tai viena iš
apžvalginės stadijos užduočių .
 Statinės apžiūros stadija-tai įvykio vietos bendras
nagrinėjimas ir jos bruožų užfiksavimas techniniais būdais be
kokių nors pokyčių situacijoje. Statinės apžiūros stadijoje
būtina užfiksuoti kiekvieno akivaizdaus pėdsako ar kito
objekto, galinčio turėti ryšį su tiriamuoju įvykiu, bendrą vaizdą
ir padėtį. Būtina padaryti tikslius išmatavimus tarp objektų ir
užfiksuoti jų tarpusavio padėtį nes pėdsakų padėtis kitų
objektų atžvilgiu gali būti reikšmingesniu faktu, negu patys
pėdsakai. Statinės stadijos metu būtina kiekvieną aptiktą
pėdsaką numeruoti ,pridedant prie jo lentelę su numeriu .
 Dinaminės apžiūros stadija-tai natūralus statinės
stadijos tęsinys, kurio metu jau atliekami aktyvūs
veiksmai su pėdsakais ir kitais objektais. Šios
stadijos metu objektai ir pėdsakai paimami, tiksliai
apžiūrimi, išmatuojami, nustatomos jų
charakteristikos ir savybės. Šios stadijos metu
pėdsakai procesiškai ir techninškai kriminalistiškai
įtvirtinami bei užtikrinama jų apsauga tolimesniam
tyrimui .
 Apžiūros fiksacijos stadijoje-procesiškai ir
kriminalistiškai užfiksuojama aptikta įvykio
vietos situacija, rasti ir išryškinti pėdsakai
bei kiti objektai Jinai reikšminga tuo, kad ji
sudaro pagrindą tolimesnėms įvykio vietos
tyrimo stadijoms bei procesiškai įtvirtina
gautą informaciją, taip sudarydama sąlygas
kitiems tyrimo veiksmams.
 Apžiūros įvertinimo stadija savotiškai
vykdo kontrolės funkcijas. Tokia kontrolė
būtina ne tik atliekant įvykio vietos tyrimą,
bet ir įvykio vietos apžiūrą Šios stadijos
metu būtina patikrinti, ar tinkamai atlikti visi
veiksmai, nagrinėjami ir palyginami visų
dalyvių veiksmų rezultatai Analizuojant
pasiektus rezultatus ,vertinamos iškeltos
pirminės versijos
 Preliminarinė įvykio vietos situacijos analizės
stadija-tai kito lygio įvykio tyrimo stadija. Iki
preliminarinės įvykio vietos situacijos analizės
stadijos buvo daugiau dėmesio skirta paieškai,
pėdsakų fiksavimui, jų įtvirtinimui. Tai dabar, nuo
analizės stadijos kaip tik ir prasideda įvykio vietos
tyrimas (siaurąja prasme) .Šios stadijos metu
nustatomi kokio lygio bus atlikti tyrimai,
numatomos užduotys, tyrimo kryptys ir t.t...
 Įvykio vietos situacijos tyrimo metu sprendžiami įvairūs klausimai:
 -ar tiriamasis įvykis tai nusikaltimas ?
 -ar nusikaltimas įvykdytas tiriamoje vietoje?
 -kokia įvykio esmė ir kokiu būdu jisai įvykdytas?
 -kaip ir iš kur atvyko nusikaltėlis ir kiti įvykio dalyviai į įvykio vietą?
 -kaip pasitraukė nusikaltėlis iš įvykio vietos ?
 -kiek asmenų buvo įvykio vietoje ir kokie jų požymiai?
 -kada įvyko nusikaltimas ir kiek laiko nusikaltimo vietoje buvo
nusikaltėlis?
 -kokius pėdsakus turėjo palikti nusikaltėlis įvykio vietoje ir kokie
pėdsakai liko ant jo nuo įvykio vietos elementų.
 -kas \galėjo matyti, girdėti įvykį ir t.t...
 Apžiūra – tai pažinimo metodas. Iš procesinio
įstatymo pozicijų apžiūra - tai procesinis
veiksmas ,kurio metu yra surandami , įtvirtinami ir
paimami pėdsakai ir kiti objektai.
 Tyrimas – tai pažinimo metodas kuris dažniausiai
transformuoja informaciją iš vienos būsenos į kitą.
Kriminalistikoje tyrimas beveik tapatinimas su
ekspertizės atlikimu. Įvykio vietos tyrimas – tai
savarankiškas procesinis veiksmas, daromas
įvykio vietoje .
 Procesinis ir kriminalistinis įvykio vietos
tyrimo įforminimas-tai svarbiausias
baigiamosios stadijos veiksmas. Šioje
stadijoje surenkami visi pėdsakai ir kiti
objektai kurie atitinkamai supakuojami,
laikantis kriminalistinių rekomendacijų.
Reikia paminėti, kad šioje stadijoje
atliekami analogiški veiksmai kaip ir po
įvykio vietos apžiūros bei ekspertizės.
 Objektų ir pėdsakų rinkimas .
 Praktikoje įvykio vietose susiduriame su
sekančiais objektais, kuriuos reikia rinkti ir
užtikrinti jų saugojimą:
 -kraujas ir kūno skysčiai (bendrosios biologinių
pėdsakų rinkimo ir saugojimo taisyklės);
 -pluoštai;
 -plaukai;
 -rankų pėdsakai;
 drabužiai, patalynė, avalynė;
 -avalynės, pirštinių ir padangų pėdsakai;
 -įrankių pėdsakai;
 -stiklas ir dažai;
 -objektai iš gaisraviečių (degūs skysčiai, elektros įranga)
 -objektai iš sprogimo vietos;
 -šaunamieji ir nešaunamieji ginklai (ginklo apžiūros ir paėmimo
taisyklės)
 -šūvio pėdsakų detalės;
 -dokumentai, informacinė ir ryšių technika;
 -narkotikai, alkoholis ir maistas;
 -objektų fragmentai; .
 -dirvožemis, augalai, statybinės medžiagos
 ĮVYKIO VIETOS APŽIŪRA IR ĮVYKIO
VIETOS TYRIMAS.
 Kas yra įvykio vieta? Kriminalistikoje įvykio
vieta-tai vieta, kur buvo padarytas
nusikaltimas ir vieta kur randami
nusikaltimo įrankiai, pėdsakai,bei daiktai.
 Įvykio vietos apžiūros uždaviniai:
 -susipažinti su įvykio vieta ir aplinka, išaiškinti
įvykio pobūdį, aplinkybes bei nusikaltimo
padarymo mechanizmą;
 -užfiksuoti įvykio vietą, jos aplinką, surasti,įtvirtinti
bei paimti iš įvykio vietos pėdsakus ir kitus
daiktinius įrodymus;
 -surinkti duomenis apie nusikaltėlį ir imtis skubių
priemonių jam surasti.
 .Įvykio vietos tyrimo subjektas yra tik
specialistas.
 Literatūra;Ryčardas Burda,Rolandas
Krikščiūnas,Eglė Latauskienė, Hendryk
Malevski,Snieguolė Matulienė
 KRIMINALISTIKOS TAKTIKA IR METODIKA.
 Malevski H.ĮVYKIO VIETOS APŽIŪRA-
Vilnius,1999.
 Malevski H ĮVYKIO VIETOS APŽIŪRA IR ĮVYKIO
VIETOS TYRIMAS:naujas kriminalistinės
koncepcijos modelis (daktaro disertacija)Vilnius,1 .
 APKLAUSOS TAKTIKA.
 NAGRINĖJAMI KLAUSIMAI:
 1)APKLAUSOS TAKTIKOS SAVOKA.
 2)APKLAUSOS TAKTINIAI METODAI IR
STUKTŪRA. PSICHOLOGINIAI
PAGRINDAI.
 3 )APKLAUSOS EIGOS REZULTATŲ
FIKSAFIMAS.
 Apklausos taktikos sąvoka.
 Apklausa yra tyrimo veiksmas ,kurio metu
ikiteisminio tyrimo tyrėjas iš apklausiamojo
asmens gauna ir užfiksuoja žinias ,
turinčias reikšmės bylai. Apklausos taktika-
tai racionalių, įstatymu pagrįstų būdų,
kuriais naudojantis gaunami tikri ir išsamūs
parodymai sistema. Apklausa labiausiai
paplitęs įrodymo gavimo būdas .
 Apklausos taktikai turi įtakos:
 -apklausiamojo neteisingų parodymų priežastis
(suklydo, meluoja);
 -apklausiamojo procesinė padėtis, amžius, lytis
,profesija, socialinės bei psichologinės savybės;
 -psichologinis kontaktas tarp tyrėjo ir
apklausiamojo asmens, kurio metu tyrėjas turi būti
objektyvus, korektiškas, taktiškas. Turi būti
apsaugotos apklausiamojo procesinės teisės ir
pareigos, normali apklausos aplinka .
 Apklausos dalykas-aplinkybės, apie kurias reikia
gauti parodymus .Apklausos dalykas tai:
 -aplinkybės , liečiančios įrodinėjimo dalyką;
 -aplinkybės, reikalingos tyrimo tikslams pasiekti;
 -aplinkybės ,padedančios surasti įkalčius;
 -, aplinkybės, būtinos įrodymų patikrinimui ir
vertinimui;
 -aplinkybės, neturinčios įrodomosios reikšmės
,bet galinčios atlikti svarbų taktinį vaidmenį .
 Apklausos skirstomos į tam tikras rūšis:
 -pagal apklausiamojo procesinę
padėtį:liūdytojo,nukentėjusiojo,įtariamojo,kaltinamojo apklausą.
 -pagal apklausiamojo amžių: suaugusiojo, nepilnamečio,
mažamečio;
 -pagal dalyvių sudėtį: nedalyvaujant tretiems asmenims,
dalyvaujant gynėjui, ekspertui, specialistui, tėvams arba
įstatyminiam atstovui, pedagogui, vertėjui.
 -pagal apklausos atlikimo\ vietą: tyrėjo darbo vietoje, apklausiamojo
namuose ir pan...
 -pagal apklausos situaciją; nekonfliktinė arba konfliktinė.
 -pagal apimtį; pagrindinė ir papildoma.
 -pagal teisinį apibrėžtumą; pirminė ir pakartotinė apklausa.
 Apklausos taktiniai metodai ir struktūra.
Psichologiniai pagrindai.
 Taktiniu požiūriu apklausos procesas
sąlyginai gali būti padalytas į tris nuosekles
stadijas: įžanginę, apklausiamojo laisvą
pasakojimą ir atsakymus į tyrėjo užduotus
kausimus
 Tyrėjo pateikti klausimai gali būti
:pagrindiniai, patikslinantys, primenantys ir
kontroliniai .
 Apklausos taktikos struktūra sudaro šie etapai:
 1)Pasirengimas apklausai. Pasiruošimas apklausos atlikimui
gali būti skirstomas į kriminalistinį, specialųjį ir psichologinį
pasirengimą. Kriminalistinis pasiruošimas apima
susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga, apklausos
vietos ir techninių fiksavimo priemonių paruošimą, klausimų
formulavimą apklausos plano sudarymą ir kitus panašius
parengiamuosius veiksmus. Specialusis pasiruošimas
pasireiškia susipažinimu su informacine, moksline literatūra,
pokalbiais su reikiamais specialistais.
Psichologinis pasiruošimas - tai
pasirinkimas koks tyrėjo bendravimo tonas, elgiasio su
apklausiamuoju būdas užtikrins šiam tyrimo veiksmui
keliamus
 .Apklausos atlikimo etapas. Šį etapą sudaro dvi stadijos:
 -laisvas pasakojimas;
 -klausimų uždavimas.
 Apklausos metu taikomus taktinius būdus lemia apklausos
situacijos pobūdis, t.y. jų pasirinkimas priklauso nuo to ar apklausa
yra konfliktinė ar nekonfliktinė.
 Esant nekonfliktiško pobūdžio apklausai gali būti taikomi šie
taktiniai būdai:
 -apklausiamojo susipažinimas su kitų asmenų parodymų
fragmentais :
 -pasiūloma pateikti faktus atsižvelgiant į įvykių nuoseklumą:
 -apklausa įvykio vietoje;
 -priminimas, detalizavimas, sugretinimas ir k.
 Esant konfliktinėje situacijoje gali būti naudojami šie taktiniai būdai:
 -išaiškinti motyvus ,skatinančius duoti melagingus parodymus ,bei
juos pašalinti;
 -logiškai įtikinti, kad duoti melagingus parodymus yra beprasmiška;
 -maksimalus apklausiamojo parodymų detalizavimas ir
konkretizavimas;
 -įkalčių, reikalaujančių parodymų detalizavimo, pateikimas, kuris
sąlygotų prieštaravimus tarp jo ir bendrininkų;
 -nuoseklus įrodymų, demaskuojančių apklausiamąjį, pateikimas;
 -netikėtumo faktoriaus išnaudojimas, kai apklausiamasis nesitiki
tokių klausimų.
Apklausoje negalimi menantys klausimai, kurie galėtų
pastūmėti apklausiamąjį į tyrėjo pageidaujamus
atsakymus. Esmė ne tik menančio klausimo turinyje
ir formuluotėje, bet ir jo sąsajoje su ankstesniais
apklausiamojo atsakymais, sėkmingai ar
nesėkmingai parinktais momentais, kada klausimas
pateikiamas. Parodymų į menamąjį klausimą
įrodomoji vertė prarandama, nes jie pateikiami
pagal tyrėjo pasakinėjimą.
 Apklausos taktinio metodo pasirinkimui reikšmės turi
apklausiamojo asmenybės psichologiniai ypatumai, kaip
įtaigumas ir vaizduotė ( polinkis fantazuoti).
 Įtaiga – vieno žmogaus psichinis poveikis kitam –
dažniausiai pasitaiko tais atvejais, kai apklausiamasis
suvokiant praleido tam tikrus momentus ir papildo juos
duomenimis iš kalbų (nevienkartinių) kitų asmenų, savaip
interpretuojančių šį įvykį. Žmonių pasidavimo įtaigai laipsnis
skirtingas: labiausiai įtaigai pasiduoda vaikai ir suaugusieji,
turintys silpną valią.
 Apklausos eigos rezultatų fiksavimas
 Pagrindinis apklausos fiksavimo būdas yra
aprašymas. (Apklausos protokolas)
Apklausos protokolas-pagrindinė
apklausiamojo asmens parodymų fiksavimo
procesinė forma. Papildomai užfiksuoti
galime darydami garso bei vaizdo įrašus .
 Apklausos protokolas susideda iš keturių dalių
 1Įžanginė(anketinė)dalis
 2.Laisvas pasakojimas. Čia fiksuojami apklausiamojo
nuožiūra išdėstyti parodymai. Parodymai užrašomi pirmuoju
asmeniu.
 .3.Klausimai apklausiamajam ir jo atsakymai. Šioje protokolo
dalyje taip pat nurodoma, kokie apklausiamajam pateikti
įrodymai.
 4.Baigiamoji dalis. Joje fiksuojamas apklausiamojo
susipažinimo su protokolu būdas (ar protokolą perskaitė jisai
pats ,ar tai padarė tyrėjas) Kiekvienas puslapis pasirašomas
atskirai.
 Literatūra:
 -Palskys E.KazlauskasM.Danisevičius
P.Kriminalistika-Vilnius,1985m.
 -KazlauskasM.Rimkevičius J.Asmenų parodymai
baudžiamajame procese.-Vilnius:Vilniaus
universitetas, 1991m.
 -Ryšardas Burda,Samuelis Kuklianskis.Apklausa
ikitesminio tyrimo metu.2007m.
 Tema: Parodymų atpažinti taktika.
 Nagrinėjami klausimai;
 1.Parodymo atpažinti samprata:
 2.Parodymo atpažinti rūšys ir formos:
 3.Pasiruošimas parodymui atpažinti;
 4.Pagrindinės parodymo atpažinti taisyklės;
 5.Asmenų parodymo atpažinti taktika.
 Parodymas atpažinti-tai toks ikiteisminio
tyrimo veiksmas ,kurio metu, tyrėjas ar
teismas (teisėjas) pateikia
nukentėjusiajam,liudytojui,įtariamajam,arba
kaltinamajam atpažintinus objektus,o
asmuo juos lygina su anksčiau stebėtaisiais
ir nustato, ar tai tie patys objektai, ar ne .
 Parodymo atpažinti taktikos metu labai svarbus
psichologinis parodymo atpažinti procesas, kuris
susideda iš trijų pagrindinių etapų.
 formuojančiojo, į kurį įeina objekto vaizdo
suvokimas, įsiminimas ir išlaikymas atmintyje;
 reprodukcinio, susidedančio iš suvoktojo vaizdo
prisiminimo ir pažinimo;
 atpažinimo tiesiogine prasme, kurio metu,
remiantis pažinimu, pareiškiama apie atpažinimą.
 Parodymų atpažinti rūšys ir formas.
 Parodymo atpažinti veiksme išskiriamos sekančios parodymo atpažinti rūšys:(pagal
objektus)
 -asmenų;
 -daiktų;
 -gyvūnų;
 - lavonų ir jų dalių;
 -patalpų;
 -vietovių;
 -transporto priemonių.
 2.Pagal atpažinimo būdą:
 -regos;
 -klausos;
 -uoslės;
 -lietimo.
 Pasiruošimas parodymui atpažinti.
 Pagrindinės parodymo atpažinti taisyklės;
 -atpažįstantysis iš anksto apklausiamas apie aplinkybes
,kurioms esant jis stebėjo atitinkamą objektą ar veidą; apie
žymes ir ypatybes ,pagal kurias jis gali atpažinti jį;
 -atpažinimui pateikiami nemažiau kaip trys objektai (išskyrus
lavoną);
 -kviečiami kuo labiau panašūs į atpažintiną asmenį statistai.
Parodymui atpažinti pateikiamas daiktas (objektas) rodomas
kartu su kitais vienarūšiais daiktais;
 -atpažintinam asmeniui siūloma pasirinkti vietą parodomų
(atpažįstamų) asmenų tarpe;
 -jeigu atpažįstantysis asmuo yra liudytojas arba nukentėjęs,
tai jis įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už
žinomai melagingų parodymų davimą;
 -draudžiama užduoti menamuosius klausimus;
 -jeigu atpažįstantysis nurodo vieną iš asmenų ar daiktų, jam
pasiūloma paaiškinti, pagal kokius požymius arba ypatumus
jis atpažino tą asmenį ar daiktą ir kokiomis aplinkybėmis jie
buvo susitikę;
 -parodymų atpažinti eiga ir rezultatai fiksuojami, panaudojant
video, foto techniką, bei garso įrašymo aparatūrą.
 Parodymo atpažinti eiga bei rezultatai fiksuojami protokole.
 Asmenų parodymas atpažinti.
 .Asmenų atpažinimas atliekamas sekančiais
atvejais:
 -atpažintinas asmuo anksčiau buvo pažįstamas
atpažįstančiajam,ir pastarasis sugebėjo įsiminti kai
kuriuos jo išorės bruožus,
 -atpažįstantysis pažįsta atpažintiną asmenį, tačiau
nežino jo vardo, pavardės arba neteisingai juos
nurodo,
 -atpažįstantysis žino atpažintiną asmenį, ir
teisingai nurodo jo duomenis , bet pastarasis tai
neigia,
 -atpažįstantysis negali turėti galimybės iš anksto
pamatyti pastarasis tai neigia.
 ASMENŲ PARODYMAS ATPAŽINTI ATLIEKAMAS TAM TIKRA TVARKA
 ;
 -kviečiami parodomieji asmenys ,tarp kurių yra atpažintinas asmuo,
išaiškinamos jų teisės ir pareigos, parodymo atpažinti tikslai ir tvarka;
 -kviečiamas atpažintinas asmuo, išaiškinamos jo teisės ir pareigos,
atpažinimo tikslai ir tvarka, pasiūloma pasirinkti vietą tarp parodomųjų
asmenų;
 -kviečiamas atpažįstantysis asmuo (užtikrinti, kad jis nesužinotų, kurioje
vietoje tarp parodomųjų asmenų stovi atpažintinas asmuo), išaiškinami
parodymo atpažinti tikslai ir tvarka, jo uždaviniai, įspėjamas (liudytojas ar
nukentėjusysis) dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų
parodymų davimą ,tada pasiūloma apžiūrėti parodomuosius asmenis ir
pasakyti ar atpažįsta ką nors iš jų, ir taip-pagal kokius požymius;
 -atpažintam asmeniui pasiūloma pasakyti savo vardą ir pavardę;
 -atpažįstančiojo asmens paklausiama, ar turi kokių nors klausimų;
 -visų dalyvių paklausiama, ar jie turi kokių nors pastabų dėl parodymų
atpažinti;
 Daiktai-pateikiami atpažinti laikantis žmonių
parodymų atpažinti taisyklėmis.
Atpažįstantysis iš anksto apklausiamas apie
visus atpažintino objekto požymius. Objektas
pateikiamas kartu su 2-3vienarūšiais daiktais.
Atpažįstantysis gali paimti daiktą į rankas
,apžiūrėti jį iš visų pusių, o esant būtinumui-
pasimatuoti (jeigu tai susiję su drabužiais),
taip pat gali patikrinti veikimo mechanizmą ir
pan.
 Literatūra;
 1.Palskys E.,KazlauskasM.,Danisevičius
P.Kriminalistika.-Vilnius1985m.
 Tema: PARODYMŲ PATIKRINIMO
VIETOJE TAKTIKA
 Nagritėtini klausimai;
 1.Parodymų tikrinimo vietoje sąvoka.
 2.Parodymų tikrinimo vietoje tikslai ir
uždaviniai.
 3.Pasirengimas parodymų tikrinimui vietoje
ir jo psichologiniai taktiniai ypatumai.
 4.Parodymų tikrinimo vietoje eigos rezultatų
užfiksavimas.
 Parodymų tikrinimo vietoje sąvoka.
 Parodymų tikrinimas vietoje – toks tyrimo
veiksmas, kurio metu išvykus su apklaustu
asmeniu į jo nurodytą vietą išaiškinama, ar jo
parodymai atitinka objektyvias aplinkybes
vietoje ,taip pat papildomi bei detalizuojami
parodymai, surandama naujų įrodymų. Parodymų
tikrinimo vietoje esmę sudaro tai, kad asmuo kurio
parodymai tikrinami, pats asmeniškai parodo
vietą, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, ir
aplinkos vietas ,turinčias ryšį su juo .
 Parodymų tikrinimas vietoje daromas;
 -Kai reikia konkrečiai nustatyti vietą, kur buvo padarytas
nusikaltimas, kur jam buvo ruoštasi, kur paslėpti objektai, kokiu
maršrutu buvo vykta nusikaltimo vietą ir iš jos.;
 -Ką reikia nustatyti ,kur yra lavonas ,pėdsakai, nusikaltimo įrankiai
ar kiti daiktiniai įrodymai;
 -Kai reikia nustatyti įvykio vietoje nusikaltimo mechanizmą, jeigu iš
kitų įrodymų to tiksliai ir nuodugniai padaryti negalime;
 -Kai reikia patikrinti ir papildyti kai kurias asmens žinias apie
objektą ,apie kurį jis yra kalbėjęs anksčiau apklausos metu;
 -Kai siekiama patikrinti kelių asmenų parodymus apie tuos pačius
objektus, vietas ir nustatyti, ar tie parodymai atitinka vienas kitą ir
objektyvias tikrovės aplinkybes.
 Informacija, gaunama per parodymų patikrinimą
vietoje, palyginama su keturių šaltinių duomenimis
(pavadinsime juos informacijos blokais). Pirmas
blokas – tikrinamų parodymų informacija; antras
blokas – jo (apklaustojo) paaiškinimų informacija;
trečias – informacija, gaunama iš realios aplinkos
vietoje bei jos ryšio su nusikaltimo įvykdymo
aplinkybėmis; ketvirtas – informacija, gauta per šios
vietos ankščiau atliktą apžiūrą.
 Ankščiau paminėtų informacijos blokų
palyginimas gali taip pat parodyti, kad apklaustojo
asmens paaiškinimai vietoje sutampa su
ankstesniais parodymais, duotais apklausos metu,
tačiau ir tie ir anie neatitinka tiriamo įvykio vietos
realios padėties. Tai gali būti dėl dviejų priežasčių:
1) apklausto asmens paaiškinimai vietoje, kaip ir
jo ankstesni parodymai, yra melagingi ir todėl
neatitinka realių aplinkybių; 2) parodymai
apklausos metu yra teisingi, tačiau neatitinka
realios padėties, nes ji po įvykio labai, kartais
neatpažįstamai pasikeitė.
 Parodymų patikrinimo vietoje tikslą atspindi
pats šio tyrimo veiksmo pavadinimas –
parodymų patikrinimas.
 Pagal atskirus išorinius požymius
įtariamojo ir kaltinamojo, nukentėjusiojo ir
liudytojo apklausa įvykio vietoje panaši į
parodymų patikrinimą jiems dalyvaujant,
tačiau tai yra skirtingi tyrimo veiksmai,
kuriems būdingos skirtingos pažinimo
funkcijos, ir keisti juos vieną kitu būtų
klaidinga .
 .Parodymų tikrinimo vietoje tikslai ir
uždaviniai
 Parodymų patikrinimo vietoje tikslai:
 anksčiau nustatytų faktų patikrinimas ir
patikslinimas;
 naujų įrodymų suradimas;
 prieštaravimų parodymuose nustatymas ir
pašalinimas;
 priežasčių ir sąlygų, lėmusių nusikaltimo
padarymą, nustatymas.
 Pagrindiniai parodymų patikrinimo vietoje uždaviniai:
 surasti nusikaltimo padarymo vietą, kai kitu būdu to padaryti
negalima;
 nustatyti, kokiu maršrutu buvo vykta į nusikaltimo vietą ir iš
jos;
 surasti įrodymus, kuriuos apklausiamasis nurodė savo
parodymuose;
 nustatyti įtariamuosius, nukentėjusius bei liudytojus, apie
kuriuos nėra žinoma;
 nustatyti tikrąsias tiriamo įvykio sąlygas, jeigu jos pakito iki
apžiūros momento;
 nustatyti apklausiamo asmens žinojimą apie aplinkybes,
sudarančias nusikaltimo tyrimo dalyką
 Pasirengimas parodymų tikrinimui vietoje ir jo psichologiniai taktiniai
ypatumai.
 Rengiantis parodymų patikrinimui vietoje būtina:
 nustatyti parodymų patikrinimo vietoje tikslus;
 esant būtinumui, atlikti papildomą asmens apklausą;
 įtariamojo arba kaltinamojo sutikimo dalyvauti parodymų patikrinime
gavimas;
 išsiaiškinti įtariamojo arba kaltinamojo sutikimo dalyvauti parodymų
patikrinime vietoje priežastis;
 nustatyti parodymų patikrinimo vietoje laiką;
 iš anksto išstudijuoti parodymų patikrinimo vietą;
 sudaryti parodymų patikrinimo vietoje planą;
 parinkti dalyvius ir juos instruktuoti;
 parengti technines ir transporto priemones.
 asmens laisvanoriškumas dalyvauti parodymų patikrinime;
 asmens savarankiškumas ir iniciatyvumas vykstant į
parodymų patikrinimo vietą bei demonstruojant veiksmus;
 draudžiama užduoti menančius klausimus, nurodyti kokią
nors kryptį;
 atliekami veiksmai negali būti pavojingi dalyviams bei
aplinkiniams;
 apklausiamajam, kurio parodymai tikrinami, negalima iš kitų
šaltinių sužinoti apie tikrinamus faktus (išskyrus jo
parodymus).
 Parodymų tikrinimo vietoje eigos rezultatų užfiksavimas.
 Parodymų patikrinimo vietoje eiga ir rezultatai fiksuojami protokole. Jame atsispindi
ne tik šio ikiteisminio tyrimo veiksmo vieta, laikas, dalyvių skaičius, jų teisių ir pareigų
išaiškinimas, bet ir:
 parodymų patikrinimo vietoje tikslas.
 įrašas apie laisvanorišką dalyvavimą.
 pradinis šio ikiteisminio tyrimo veiksmo taškas.
 judėjimo būdas.
 judėjimo maršrutas ir tikrinamojo nurodyti orientyrai.
 dalyvių išsidėstymas vykstant į parodymų patikrinimo vietą.
 tikrinamojo judėjimo nuoseklumas (ar buvo užtikrintas ir pan.).
 asmens veiksmų pobūdis ir rezultatai.
 parodymų turinys.
 pėdsakų ir daiktų vieta bei suradimo priemonės.
 tyrėjo užduoti klausimai ir atsakymai į juos.
Papildomos fiksavimo priemonės –
fotografijos, fonogramos, kino juostos bei
vaizdo įrašai, judėjimo maršruto planai .
 Literatūra:
 1.Palskys E.,KazlauskasM.,DanisevičiusP.-
Kriminalistika.Vilnius,1985m.
 2.Danisevičius P.Parodymų patikrinimas
vietoje.-Vilnius,1989 .
Tema. Kratos ir poėmio taktika.
 Nagrinėjami klausimai:
 1.Kratos ir poėmio samprata‘
 2‘Kratos ir poėmio tikslai.
 3.Kratos rūšys.
 4.Pasiruošimas atlikti kratą.
 5.Kratos atlikimo stadijos.
 6Taktiniai kratos atlikimo būdai.
 7.Kratos atlikimo eigos ir rezultatų fiksavimas.
 Krata-tai toks ikiteisminio tyrimo veiksmas,
kurio metu prievarta apieškomos patalpos,
vietovės ir kiti objektai, taip pat asmenys,
turint tikslą surasti ir paimti nusikaltimo
įrankius, nusikaltimu būdu įgytus daiktus
bei vertybes ,nusikaltimo pėdsakus,
dokumentus ir kitus daiktus, turinčius
reikšmės bylos ištyrimui
 Poėmis-tai toks ikiteisminio tyrimo
veiksmas, kuris atliekamas tuomet, kai
reikia paimti daiktus ir dokumentus,
turinčius reikšmės bylai, kai žinoma, kur ir
pas ką jie yra .
 kratos gali būti tiek pavienės, tiek grupinės.
Kad kratos būtų rezultatyvios, reikia
užtikrinti jų netikėtumą, operatyvumą
informacijos valdymą ir panaudojimą.
 Kratos ir poėmio tikslai.
 Vienas iš tikslų ir yra suradimas ir paėmimas
daiktų, turinčių įrodomąją reikšmę (nusikaltimo
įrankiai; nusikalstamu būdu gauti daiktai; daiktai,
ant kurių yra nusikaltimo pėdsakų; tam tikri
dokumentai, taip pat lavonai);
 Antras kratos tikslas būtų ieškomų asmenų ir jų
paieška, lengvinančių duomenų suradimas
(nuotraukos ,laiškai, dienoraščiai);
 Trečias kratos tikslas būtų areštuoto turto
suradimas.
 Poėmis daromas dėl tų pačių tikslų, kaip ir
krata, išskyrus nusikaltėlių bei lavonų
suradimą. Darant kratą reikia turėti galvoje,
kad kai kurie daiktai gali būti pakeisti,
perlydyti ir t.t.
 Kratos rūšys.
 Atsižvelgiant į tai kas kratoma, kratos gali būti
skirstomos į sekančias rūšis:
 pagal objektą;patalpų,asmenų,vietovių,transporto
priemonių krata;
 pagal eiliškumą; pirminė ir pakartotina krata,
(papildoma);
 pagal laiką; vienu laiku ir skirtingu laiku;
 pagal asmenų skaičių; pavienė ir grupinė.
 Pasiruošimas atlikti kratą.
 Atminti, kad kratai bei poėmiui daryti turi būti
faktiniai ,procesiniai pagrindai. Faktiniai pagrindai-
tai konkretūs duomenys ,kad reikia daryti kratą ar
poėmį. Procesiniai pagrindai-tai turi būti gauta
ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis (neatidėliotinais
atvejais priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno
arba prokuroro nutarimas).
 Kai nedalyvauja būsto savininkai ir kiti įstatyme
išvardinti asmenys ,kviečiami kviestiniai arba
savivaldos institucijų atstovai.
 Kratos atlikimo stadijos.
 Kratos atlikimui išskiriamos keturios
stadijos :
 parengiamoji-operatyvinės ikiteisminio
tyrimo grupės atvykimas į kratos atlikimo
vietą, patekimas į reikiamą objektą ir
normalios kratos eigos
užtikrinimas( organizuojama apsauga )
 Apžvalginės stadijos metu apžiūrima
patalpa ar vietovė, kur bus atliekama krata ,
numatomas kratos atlikimo planas,
dalyviams paskirstomos pareigos
,numatomas techninių priemonių
panaudojimas .
 detalios stadijos metu ieškomi tyrimui
reikšmingi objektai,
 rezultatų fiksavimo stadijoje ,surašomas
protokolas, sudaromi patalpų ,vietovių, kur
vyksta krata, planai ir schemos, daromos
fotonuotraukos ir vaizdo įrašai.
 Taktiniai kratos atlikimo būdai.
 Taktiniai kratos atlikimo būdai būtų sekantys:
 nuoseklūs ir atrinkti tyrimo metodai;
 pavienė ir grupinė paieška;
 suderinta ir atskira paieška;
 lygiagretus ir priešpriešinis patikrinimas;
 ištisinė arba dalinė paieška;
 tikrinamų objektų ištyrimas pažeidžiant jų
vientisumą ir nepažeidus;
 vienodų daiktų ar vietovių palyginimo metodas.
 Asmens krata- žmogaus drabužių, apavo, turimų
su savimi daiktų bei kūno apieškojimas turint
tikslą surasti pas kratomą daiktus bei
dokumentus, galinčius turėti reikšmės bylai bei
neduoti galimybės kratomajam nusižudyti. Dvi
stadijos :pirminė (daroma asmens sulaikymo
vietoje) ir detalioji (pradedama nuo viršaus , t.y.
nuo galvos apdangalo, drabužiai, avalynė, daiktai,
kūnas).
 Kratos atlikimo ir rezultatų fiksavimas.
 Atlikus kratą, kad gauti rezultatai įgautų įrodomąją vertę,
reikia tinkamai juos užfiksuoti. Pagrindinis kratos ir
poėmio rezultatų fiksavimo būdas yra kratos ir poėmio
protokolo surašymas. Taip pat braižomi planai,
schemos. Dabartiniu metu plačiai naudojamas
filmavimas, bei fotografavimas, daromi vaizdo įrašai.
Protokole detaliai pateikiami duomenys apie rąstus
daiktus ir jų radimo vietas. Tais atvejais, kai paimami
vertybiniai popieriai, būtina nurodyti dokumentų
rekvizitus .
 Suradus slėptuvę, aprašomas jos įrengimo
būdas bei dydžiai. Kratos ir poėmio
protokolas susideda iš trijų dalių: įžanginės,
aprašomosios ir baigiamosios. Be bendrųjų
įvadinių duomenų atsakoma į klausimus
(kur, kada, pas ką, kas darė kratą kas
dalyvavo).
 Tema-Kriminalistinio eksperimento
taktika.
 Nagrinėjami klausimai.
 1.Kriminalistinio eksperimento samprata.
 2. Eksperimento tikslai ir rūšys.
 3. Pasiruošimas eksperimentui.
 4. Eksperimento atlikimo taktiniai būdai.
 5. Eksperimento eigos fiksavimas ir
rezultatai.
 Kriminalistinio eksperimento samprata.
 .Kriminalistinis eksperimentas-tai toks
tyrimo veiksmas, kurio esmę sudaro
tikrinamojo įvykio situacijos, aplinkos
aplinkybių ir asmenų veiksmų atkūrimas ir
reikiamų bandymų darymas, siekiant
patikrinti liudytojo, nukentėjusiojo,
įtariamojo parodymus arba tyrimo versijas .
 Eksperimento metu atkuriamos reiškinio
aplinkybės , daromi specialūs bandymai, siekiant
patikrinti ir patikslinti duomenis, turinčius reikšmės
tyrimui. Pav. tiriant nusikaltimą reikalinga įsitikinti
ar liudytojas galėjo matyti ar girdėti kas darėsi
nusikaltimo vietoje, ar galima vienam per tam tikrą
vietą išnešti atitinkamą objektą. Tokių aplinkybių
patikrinimui ir reikalinga atlikti bandymus, kurie
apibūdinami, kaip eksperimentas.
 Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ,prokuroras
organizuodami šį veiksmą privalo
garantuoti, kad darant eksperimentą nebus
padaryta materialinė žala, nebus
žeminamas jame dalyvaujančių asmenų
orumas, negrės pavojus jų sveikatai.
 Eksperimento tikslai ir rūšys. (taisyklės)
 Vienas iš eksperimento tikslų yra
patikrinimas parodymų kuriuos davė:
liudytojas, įtariamasis, nukentėjusysis ir kiti
proceso dalyviai. Antras eksperimento
tikslas, patikrinti iškeltas versijas.
 Kokias aplinkybes reikia tikrinti, pagal tai yra ir
atitinkamos eksperimento rūšys. Labiausiai
paplitusios eksperimento rūšys:
 1.Kada reikia patikrinti matomumą arba
girdimumą. Tai yra kokio nors įvykio ar reiškinio
suvokimo galimybei patikrinti.
 2.Eksperimentai tam tikrų veiksmų galimybei
atlikti.Pav.ar vienas asmuo gali pakelti atitinkamą
objektą.
 Eksperimentai profesiniams ir kitokiems
žmogaus įgūdžiams patikrinti. (pav.
patikrinama ar moka vairuoti automobilį ir t.t.
)
 4.Eksperimentas taip pat atliekamas įvykio
mechanizmo detalėms nustatyti. Nustatoma
kaip vyko įvykis. Ar taip kaip nurodo
proceso dalyviai. Šios rūšies eksperimentai
skirti
pėdskų(įsilaužimo,spaudimo,trinties)sudary
mo mechanizmui nustatyti.
 Eksperimentui atlikti reikalinga prisilaikyti kai kurių taisyklių;
 -eksperimentą daryti sąlygomis maksimaliai panašiomis į tas,
kuriomis vyko tiriamasis įvykis,
 -daryti tuo paros laiku, kai apšvietimo ir kitos sąlygos
labiausiai panašios į buvusias,
 -daryti toje pačioje vietoje , kur buvo įvykis,
 -daryti panašiomis meteorologinėmis sąlygomis,
 -naudoti tuos pačius daiktus,
 -bandymus daryti tokiu greičiu, kokiu vyko tiriamasis įvykis .
 Pasiruošimas eksperimentui atlikti, priklauso nuo
eksperimento rūšies, tikslo, darymo vietos,
bandymų sudėtingumo, dalyvių skaičiaus. Kai
pasirengimas sudėtingesnis, išskiriami du
pasiruošimo etapai.
 -pasirengimas iki išvykstant į eksperimento
darymo vietą-ikiteisminio tyrimo tyrėjas numato
darymo vietą, laiką, tikslą, pobūdį, eilę, parenka
dalyvius, paruošia reikalingus daiktus ,pasirūpina
transportu ir t.t.
 -pasirengimas eksperimento darymo vietoje-
nustato ar ji nepakito po nusikaltimo. Instruktuoja
dalyvius, patikrina, ar visi yra reikalingi daiktai.
 Keletą žodžių reiktų pasakyti apie dalyvių
instruktavimą. Dalyviams paaiškinama,
kokie bandymai bus daromi, nurodoma, kur
kiekvienas dalyvis turi būti, kokius veiksmus
ir pagal kokį signalą atlikti. Tyrėjas įspėja
apie neleistinumą pagarsinti šio tyrimo
veiksmo turinį ir rezultatus.
 .(eksperimento atlikimo būdai).
 Eksperimentas atliekamas sekančiais būdais:
 -reikiamų bandymų atlikimas nustatytu tempu ir režimu;
 -daugkartinis bandymų atlikimas;
 -bandymų atlikimas keliais etapais;
 -bandymų atlikimas maksimaliai tomis pačiomis sąlygomis
,kokiomis įvyko tiriamasis įvykis;
 -bandymų atlikimas pakeistomis sąlygomis;
 -būtina atsižvelgti į pasikeitusias ir rekonstruoti neįmanomas
sąlygas;
 -dalyvių skaičiaus ribojimas.
 Eksperimento eigos fiksavimas ir
rezultatai.
 Pagrindinis eksperimento fiksavimo būdas yra
eksperimento protokolas. Protokole turi
atsispindėti darymo sąlygos, jo procesas, ir
gautieji rezultatai.Be bendrų rekvizitų reikalingų
protokolams užpildyti, nurodoma vieta ir aplinka,
kurioje buvo daromas eksperimentas, sąlygos
,kuriomis daryti bandymai, jų darymo tvarka.
Atlikti bandymai išsamiai aprašomi, taip pat
aprašomi ir rezultatai .
 Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo
tyrėjas ,eksperimento protokole nerašo
tyrimo versijų ir išvadų, kurias tyrėjas
padaro iš eksperimento rezultatų. Protokole
fiksuojama tikai tai, ką mato ir suvokia visi
eksperimento dalyviai, stebėdami
atliekamus bandymus. Protokolas rašomas
eksperimento darymo vietoje. Pasirašo visi
eksperimente dalyvavę asmenys.Be
protokolo, eksperimentas fotografuojamas,
daromi vaizdo ar garso įrašai, sudaromi
planai bei schemos .
 Labai svarbu teisingai įvertinti
eksperimento rezultatus. Teigiami
patvirtina, o neigiami paneigia tiriamąją
aplinkybę, jos objektyvią galimybę.
Eksperimento rezultatai vertinami lyginant
su turima byloje medžiaga.
 Labai svarbu teisingai įvertinti
eksperimento rezultatus. Teigiami
patvirtina, o neigiami paneigia tiriamąją
aplinkybę, jos objektyvią galimybę.
Eksperimento rezultatai vertinami lyginant
su turima byloje medžiaga.