MTŠP'18

Kriminalistika – kas tai?

Savarankiškas mokslas, apimantis

kriminalistikos techniką ir efektyvius daiktinių
įrodymų tyrimo, nusikaltimų išaiškinimo ir
prevencijos metodus, nusikaltimų pėdsakų,
kitų įrodymų rinkimo, tyrimo, vertinimo,
panaudojimo techninius ir taktinius būdus ir
priemones.
• Kriminalistikos terminas kilęs iš lotynų kalbos
žodžio criminalis – nusikalstamas, susijęs su
nusikaltimu, arba crimen – nusikaltimas.
• Kriminalistika atsirado ir vystėsi kaip mokslas,
kuris padeda paieškos, tardymo organams,
ekspertizės įstaigoms ir teismui atskleisti
nusikaltimus, surasti ir išaiškinti nusikaltėlius,
nustatyti tiesą baudžiamosiose bylose.
• Kriminalistika atsirado XIX a. pab. Jos
pradininkas austrų profesorius Grossas.
“Teismo tardytojų vadovas” (1893 m.)
Kriminalistika savarankiška mokslo šaka
 Kriminalistika
• Vientisas mokslas, apimantis (i) bendrąją
kriminalistikos teoriją, (ii) kriminalistikos
techniką, (iii) kriminalistikos taktiką ir (iv)
kriminalistikos metodiką
• Kriminalistikos dalyką (profesorius Koldinas) sudaro šie
elementai:

• – tiriamieji, arba baudžiamieji relivantiniai – įvykiai, procesai,

faktai, tai yra nusikalstama veikla arba nusikaltimas;

• – jų atsispindėjimo supančioje aplinkoje mechanizmas;

• – nusikaltimo atskleidimo, tyrimo ir prevencijos veikla

(kriminalistinė veikla).
• Bendroji kriminalistikos teorija – principų,
teorinių koncepcijų, metodų, kategorijų,
sąvokų, apibrėžimų ir terminų sistema.
• Kriminalistikos technika – teorinių teiginių ir
jais pagrįstų techninių priemonių ir būdų,
naudojamų įrodymams surasti, įtvirtinti, paimti
ir ištirti, sistema. (Kriminalistinė trasologija,
balistika, raštotyra, dokumentotyra ir kt.)
• Kriminalistikos taktika – savarankiška
kriminalistikos mokslo dalis, tyrinėjanti ir
rengianti racionalius tyrimo organizavimo,
planingo nusikalstamų veikų tyrimo ir efektyvaus
tyrimo veiksmų atlikimo bei kryptingo duomenų
rinkimo taktinius būdus ir rekomedacijas.
• Kriminalistikos metodika – moksliškai pagrįsta
metodinių rekomendacijų, taktinių būdų ir
techninių priemonių, taikomų tiriant atskirų rūšių
nusikaltimus, sistema.
 Kaip atrodo tyrimas?
• Kriminalistinės versijos – tai faktiniais
duomenimis pagrįstos nusikalstamų veikų
arba įvairių jų aplinkybių prielaidos,
kuriomis remiantis aiškinama bylai
reikšmingų faktinių duomenų kilmė bei jų
tapusavio ryšiai ir nustatoma tiesa byloje.
 Apžiūros taktika
• Apžiūra – procesinis kriminalistinis tyrimo
veiksmas, kurio metu BPK nustatyta
tvarka pareigūnas – prokuroras,
ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar
specialistas – tiesiogiai, o esant būtinumui
ir naudodamasis kriminalistinėmis
techninėmis priemonėmis stebi,
analizuoja, fiksuoja ir vertina su tiriamu
įvykiu susijusį objektą, daiktą ar pėdsaką.
 Apžiūros taktika
• Apžiūros metu nustatoma didžioji
dauguma objektų, daiktų ir pėdsakų bei kt.
objektų, kurie turi reikšmės nusikaltamos
veikos ištyrimui.
• Pagrindinis tikslas – surasti, įtvirtinti,
užfiksuoti informaciją bei duomenis apie
nusikalstamos veikos požymių turintį įvykį.
 Apklausos taktika
• Procesinis tyrimo veiksmas, kurio metu
griežtai laikantis BPK normų, ypatingo
verbalinio bendravimo (apklausos) metu iš
apklausiamojo asmens parodymų forma
gaunama ir užfiksuojama informacija
(duomenys) apie aplinkybes, turinčias
reikšmės veikai ištirti.
 Apklausos:
• Liudytojo, nukentėjusiojo, specialisto,
įtariamojo; kaltinamojo.
• Suaugusiojo, nepilnamečio;
• Nedalyvaujant tretiesiems asmenims;
dalyvaujant tretiesiems asmenims;
• Ikiteisminio tyrimo įstaigoje; teisme; įvykio
vietoje; ligoninėje; areštinėje ar pataisos
įstaigoje.
 Akistata
• Į apklausą suvedami du pirmiau apklausti
asmenys, kurių parodymai iš esmės
prieštarauja vieni kitiems ir norima sužinoti
prieštaravimų priežastis bei jas pašalinti.
 Parodymas atpažinti
Ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio metu
tyrėjas pateikia nukentėjusiajam, liudytojui,
įtariamajam ar kaltinamajam atpažintus
objektus, o asmuo juos lygina su anksčiau
stebėtaisiais ir nustato, ar tai tie patys
objektai, ar ne. Tikslas - patikrinti
apklaustojo asmens parodymus.
 Parodymų patikrinimas vietoje
• Išvykus į apkalsutojo nurodytą vietą,
išsiaiškinama, ar jo parodymai atitinka
realias aplinkybes toje vietoje, padeda
demaskuoti asmenis, įtariamus
padariusius nusikalstamas veikas.
• https://www.youtube.com/watch?v=EeULD
XCeHMA
 Biologiniai tyrimai
• Biologinio pėdsako radimas, biologinio
pėdsako buvimo įrodymas, DNR
nustatymas, asmens, palikusio biologinį
pėdsaką, identifikavimas, tėvystės
nustatymas, nežinomo asmens tapatybės
identifikavimas.
• Informacinių technologijų ir vaizdų tyrimai;
• Poligrafo naudojimas tiriant nusikalstamas
veikas (fiksuoja kvėpavimo, odos elektrinio
laidumo, kraujotakos pokyčius).
Vaizdo fiksavimas
Vaizdo fiksavimas
Vaizdo fiksavimas
Vaizdo fiksavimas
Vaizdo fiksavimas
Mokslas apie pėdsakus
 Mokslas apie pėdsakus
• https://www.delfi.lt/video/laidos/dokumentik
a/kriminalistika-is-arti-i-kaip-pirstu-atspaud
ai-padeda-surasti-itariamaji.d?id=6281136
3#g63uZjvw
Mokslas apie pėdsakus
Mokslas apie pėdsakus
Mokslas apie ginklus
Mokslas apie ginklus
Mokslas apie ginklus
Mokslas apie kriminalistinį dokumentų
tyrimą
Mokslas apie kriminalistinį dokumentų
tyrimą
Mokslas apie žmogas išorės požymius
 Šaltiniai
• P. Danisevičius, M .Kazlauskas, E. Palskys,
Kriminalistika, Vilnius: Mintis, 1985;
• E. Kurapka, H. Malevski, E. Palskys, S.
Kuklianskis, Kriminalistikos technikos pagrindai,
Vilnius: Eugrimas 1998;
• E. Kurapka et. al., Kriminalistika. Teorija ir praktika,
Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012;
• J. Juškevičiūtė et. al., Kriminalistika, Vilnius:
Mykolo Romerio universitetas, 2014.
• A.Gorbatkovas Kriminalistika, 2002 m.
ELSA LIETUVA RĖMĖJAI

ELSA Lietuva kooperuoti partneriai

ELSA Lietuva partneriai