Baudiamojo proceso teiss 2013-12-06 kolokviumo klausimai 1 Tema. Baudiamojo proceso esm ir udaviniai Baudiamojo proceso svoka.

Istoriniai ir iuolaikiniai baudiamojo proceso modeliai. J pagrindiniai bruoai. Baudiamojo proceso tikslai bei udaviniai. Baudiamojo proceso stadijos. Baudiamojo proceso teis. Procesin forma. Procesiniai santykiai ir j subjektai. Procesins garantijos ir j reikm. Procesins funkcijos baudiamajame procese. Baudiamojo proceso teiss ir kit teiss ak santykis. Baudiamojo proceso teiss mokslo dalykas ir metodai, io mokslo ir praktikos ryys. Baudiamojo proceso teiss mokslas kit teiss moksl sistemoje. Baudiamojo proceso raida Lietuvoje. 2 tema. Baudiamojo proceso teiss altiniai Baudiamojo proceso teiss altiniai ir j reikm gyvendinant teisingumo udavinius. Tarptautiniai ir Lietuvos teiss aktai susij su baudiamuoju procesu. Tarptautini sutari dl teisins pagalbos reikm baudiamojo proceso teisei. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso struktra. Kiti baudiamojo proceso teiss altiniai. Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo iaikinim reikm. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, vidaus reikal ministro sakym, rekomendacij ir instrukcij reikm. Baudiamojo proceso statymo ir baudiamojo proceso teiss santykis. Baudiamojo proceso statymo turinys ir forma. Baudiamojo proceso statymas, jo svoka, esm ir reikm gyvendinant teisingumo udavinius. Baudiamojo proceso norm svoka ir struktra. Baudia mojo proceso norm rys. Baudiamojo proceso statymo galiojimas laiko ir erdvs atvilgiu. Baudiamojo proceso statymo galiojimas usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs atvilgiu. 3 Tema. Baudiamojo proceso principai Baudiamojo proceso princip svoka ir reikm. Baudiamojo proceso princip sistema. Princip ryys ir tarpusavio slygotumas. Princip klasifikacija. Demokratini teisingumo princip gyvendinimas baudiamajame procese. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinti baudiamojo proceso principai. i princip pltojimas Baudiamojo proceso kodekse. Atskir baudiamojo proceso princip turinys ir istorin raida.

4 Tema. Proceso dalyvi teisi utikrinimas mogaus teisi apsauga baudiamajame procese. Pareiga iaikinti proceso dalyviams j teises ir jas utikrinti. Gynybos samprata ir reikm. Gynjas jo teiss ir pareigos. Gynjo kvietimas ir paskyrimas. Btinas gynjo dalyvavimas. Gynjo atsisakymas. Atstovavimo samprata. Atstovavimo rys. Atstov teiss ir pareigos. Nualinimas. Nualinimo teis. Nualinimo pagrindai. Nualinimas teisme ir ikiteisminiame tyrime. Advokato ar advokato padjjo nualinimas. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro veiksm ir nutarim apskundimas. Skund nagrinjo tvarka ir isprendimas. Ikiteisminio tyrimo teisjo veiksm ir nutari apskundimas, skund nagrinjimo tvarka. alos, padarytos neteistais ikiteisminio tyrimo staig, prokuror ir teismo veiksmais, atlyginimas. 5 Tema. Baudiamojo proceso dalyviai Proceso dalyvi samprata ir klasifikavimas. Teismas - teisingum vykdanti institucija. Teismo galiojimai, j iskirtinumas. Ikiteisminio tyrimo teisjas. Ikiteisminio tyrimo teisjo galiojimai. Prokuroras baudiamajame procese. Jo udaviniai, galiojimai ir procesin padtis skirtingose baudiamojo proceso stadijose. Kaltinimas. Jo svoka, turinys ir rys. Ikiteisminio tyrimo staigos. J funkcijos. Ikiteisminio tyrimo pareignas, jo galiojimai. Ikiteisminio tyrimo teisjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigno sveika, j veiklos koordinavimas bei ryiai su visuomene. Teism ir prokuror susiinojimas su usienio valstybi staigomis ir tarptautinmis organizacijomis. Asmen idavimas i Lietuvos Respublikos (ekstradicija). Asmen atidavimas Tarptautiniam baudiamajam teismui. tariamasis. Procesin tariamojo padtis. Kaltinamasis , jo svoka ir procesin padtis. Nukentjusysis. Samprata ir procesin padtis. Civilinis iekovas. Civilinio iekovo procesin padtis. Civilinis iekinys baudiamajame procese. Civilinio iekinio pareikimo baudiamojoje byloje pagrindai ir tvarka. alos atlyginimas, kai civilinis iekinys baudiamojoje byloje nepareiktas.

Civilinis atsakovas. Procesin civilinio atsakovo padtis. Liudytojai. Aplinkybs, dl kuri asmenys negali bti apklausti liudytojais. Asmenys, kurie tik jiems sutikus gali bti apklausti liudytojais. Liudytoj teiss, pareigos, atsakomyb. Kiti baudiamosios procesins veiklos dalyviai. 6 Tema. Proceso dokumentai, proceso terminai, proceso ilaidos Proceso dokument svoka ir reikm. Proceso dokument rys. Proceso dokument struktra, forma ir turinys. Reikalavimai, keliami proceso dokumentams, j isamumo bei tikrumo procesins garantijos. Proceso termin svoka ir reikm. Termin skaiiavimo taisykls. Btinumas laikytis procesini termin. Praleisto termino atnaujinimo procesin tvarka. Proceso ilaidos ir j atlyginimas. 7 Tema. rodymai baudiamajame procese. rodym teiss teorija rodym teorijos baudiamajame procese svoka ir turinys. rodym teis ir rodym teorija. Mokymo apie rodymus reikm baudiamojo proceso tikslams ir udaviniams skmingai pasiekti ir vykdyti. Filosofin painimo teorija (gnoseologija) kaip rodym teorijos pagrindas. Tiesos nustatymas - rodinjimo tikslas. Praktika kaip painimo pagrindas ir tiesos kriterijus baudiamajame procese. Tiesos nustatymo baudiamojoje byloje garantijos. rodinjimo dalykas ir ribos. rodym samprata statyme ir teiss literatroje. rodymams keliami reikalavimai. rodym ir duomen, gaut vykdant operatyvin veikl, santykis. rodym klasifikavimas, jo praktin reikm. Netiesiogini ir ivestini rodym panaudojimo baudiamajame procese ypatumai.

8 Tema. rodym rys baudiamajame procese Liudytoj parodymai. Liudytoj parodym dalykas ir reikm. Liudytoj parodym formavimosi ypatumai. Liudytojo parodym vertinimas. Nukentjusiojo parodymai. Nukentjusiojo parodym dalykas ir reikm. Nukentjusiojo parodym psichologija. Jo parodym vertinimas. tariamojo parodymai. tariamojo parodym dalykas ir reikm. tariamojo parodym psichologija. Apkalba, prisipainimas, alibi, j procesin teisin reikm. tariamojo parodym vertinimas.

Specialistas. Jo samprata ir procesin padtis. Specialisto ivada, jos forma ir turinys. Ekspertas, jo samprata. Eksperto teiss, pareigos, atsakomyb. Ekspertizs samprata. Papildoma ir pakartotin ekspertiz. Komisijin ir kompleksin ekspertiz. Ekspertizs aktas, io akto turinys. Ekspertizs akto vertinimas. Daiktai, turintys reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti. J samprata, rys, reikm, procesinis forminimas. Daikt vertinimas. Daikt saugojimas. Priemons, kuri imamasi daikt atvilgiu baigus proces. Dokumentai, j reikm. Dokumento skirtumas nuo dokumen to-daikto. Dokument patikrinimas. Dokument vertinimas. 9 Tema. rodinjimo procesas. rodym rinkimas, tikrinimas, vertinimas ir naudojimas rodinjimo svoka, jo elementai (etapai). rodinjimo subjektai ir rodinjimo pareiga. Prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo vaidmuo rodinjant. Versij ir prezumpcij reikm rodinjime. Neleistinumas perkelti rodinjimo pareigos tariamajam (kaltinamajam). rodinjimo dalykas ir ribos. tariamojo, kaltinamojo, gynjo, nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo ir kit proceso dalyvi dalyvavimas rodinjime. rodym rinkimas. rodym rinkimo bdai. Tyrimo veiksmai. Dokument ir daikt, turini reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti, reikalavimas ir pateikimas. J procesinis forminimas. Mokslo ir technikos priemoni naudojimas renkant rodymus. Duomen, turini reikms nusikalstamai veikai tirti ar nagrinti, pateikimo ir rinkimo santykis. rodym tikrinimas. rodym tikrinimo bdai. Mokslo ir technikos naudojimas tikrinant rodymus. rodym vertinimo svoka ir reikm. Vidinis sitikinimas kaip rodym vertinimo metodas. Gnoseologiniai vidinio sitikinimo aspektai. Loginiai bdai ivadoms baudiamajame procese pagrsti. statymo ir teisins smons vaidmuo vertinant rodymus. rodinjimo ypatybs skirtingose baudiamojo proceso stadijose. rodym panaudojimas prokurorui ir teismui priimant procesinius sprendimus. 10 Tema. Procesins prievartos priemons Procesins prievartos priemoni samprata. J taikymo tikslai ir taikymo ribos. Procesins prievartos priemoni klasifikacija. Procesin prievarta ir mogaus teisi apsauga.

Kardomj priemoni svoka. Kardomj priemoni rys. Kardomj priemoni skirtumas nuo kit procesins prievartos priemoni. Kardomj priemoni teistumo ir pagrstumo konstitucins garantijos. Kardomj priemoni skyrimo pagrindai ir tvarka. Aplinkybs, kurias atsivelgiama parenkant kardomj priemon. Kit kardomj priemoni: nam areto, ustato, dokument pamimo, pareigojimo periodikai registruotis policijos staigose, raytinio pasiadjimo neivykti ir kit taikymo tvarka. Sumimo kaip kardomosios priemons skyrimo pagrindai ir tvarka. Sumimo terminai, j pratsimo procesin tvarka. Proceso dalyvi teis apsksti teisjo nutart dl sumimo. Suimtj asmen laikymo vieta ir slygos. Priemons suimtojo vaikams aprpinti ir turtui apsaugoti. Kardomj priemoni skyrimas nepilnameiams. Kardomj priemoni panaikinimas arba pakeitimas. Kardomj priemoni skyrimo teistumo kontrol. Kitos procesins prievartos priemons. J skyrimo tvarka ir apskundimo galimybs. Laikinas sulaikymas. Atidavimas sveikatos prieiros staig. Atvesdinimas. Asmens apira. Pavyzdi lyginamajam tyrimui pamimas. Krata ir pomis. Asmens kratos ypatumai. Kratos ir pomio skirtumai. Pato siunt pomis. Kratos rys ir tikslai. Kratos ir pomio tvarka. Kratos ir pomio diplomatini atstovybi patalpose slygos. Laikinas nuosavybs teiss apribojimas. Nutarimas skirti laikin nuosavybs teiss apribojim. Telekomunikacij t inklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darymas. Prokuroro teis susipainti su informacija. Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rank atspaud ir pavyzdio genetinei daktiloskopijai pamimas. Laikinas nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti tam tikra veikla sustabdymas. Savo tapatybs neatskleidiani ikiteisminio tyrimo pareign veiksmai. Leidimas atlikti nusikalstam veik imituojanius veiksmus. Slaptas sekimas. Praneimas asmeniui apie jam taikytas priemones. Informacijos panaudojimas kitose baudiamosiose bylose. Teist ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nudarym nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemons. 11 Tema. Ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos Ikiteisminio tyrimo kaip baudiamojo proceso stadijos samprata ir udaviniai. Ikiteisminio tyrimo subjektai. Ikiteisminio tyrimo staigos. Ikiteisminio tyrimo pradia. Privataus ir privataus vieojo kaltinimo byl pradjimo slygos ir tvarka. Aplinkybs, daranios ikiteismin tyrim negalim. Atsisakymas pradti ikiteismin tyrim. Jo apskundimo tvarka. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigno veiksmai, pradedant tyrim.

Bendrosios ikiteisminio tyrimo nuostatos. Baudiamojo proceso princip gyvendinimas ikiteisminiame tyrime. Tyrimo aktyvumas, nealikumas ir isamumas. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigno galiojimai atliekant ikiteismin tyrim. Ikiteisminio tyrimo teisjo galiojimai. Ikiteisminio tyrimo vieta. Atskirieji pavedimai. Ikiteisminio tyrimo terminai. Ikiteisminio tyrimo duomen neskelbtinumas.

ATSAKYMAI

4.
Gynybos svoka - BPK 17 ir 47 str.
Tai asmuo, kuris statym nustatyta tvarka teikia teisin pagalb tariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar iteisintajam, gina j teises ir teistus interesus. Siekiant, kad tariamajam ar kaltinamajam bt teikiama kvalifikuota teisin pagalba, gynju gali bti tik advokatas arba statymo numatytais atvejais advokato padjjas. Paprastai bna advokatas. Advokato padjjas gynju gali bti tik tuo atveju, kai: 1. paveda advokatas 2. ginamasis tam neprietarauja. Ikit. tyrimo metu advokato padjjas gali bti gynju be joki iimi vykstant tyrimui dl vis BK numatyt nusikalstam veik. Nagrinjant byl teisme dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo advokato padjjui bti gynju neleidiama. Advokato padjjui leidiama dalyvauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksiau kaip po vieneri met nuo advokato padjjo praktikos pradios. Advokatas, kurio gynjas yra padjjas, turi kontroliuoti ir rpintis, kad padjjas tinkamai atlikt gynjo pareigas. Gynjo paslaugas gali teikti teisininkas, atvyks i ES valstybs nars. Vienas gynjas gali vienoje byloje ginti kelis asmenis. Kai ginamj interesai prietarauja vienas kitam, ginti kelis asmenis draudiama. Tiksliai nustatyti, kad yra prietaravim tarp keli asmen gynybos interes, gali bti sunku, i pradi nepastebti prietaravimai gali irykti tik vykstant procesui. Gynjai turi bti atids ir, ikilus nei ir nedidelei abejonei dl galimo gynybos interes prietaravimo, turt neginti vienoje byloje keli asmen. Vieno tariamojo ar kaltinamojo turim gynj skaiius neribojamas. Jei asmuo pats neturi l gynjui apmokti ir gynjas yra apmokamas valstybs, tuomet garantuojama tik teis turti vien gynj. Gynjo teiss ir pareigos. Teiss ir pareigos numatytos BPK 48str. Teiss:

Susipainti su tariamojo sulaikymo protokolu njas turi teis vos tik pradjs ginti tariamj, kuris yra sulaikytas. Nuo pat sulaikymo momento tariamasis turi teis gynj. Gynjas gali dalyvauti tariamojo apklausose, tai apima ir akistatas. Gynjo teis dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su tariamuoju apima: 1. parodym patikrinim; 2. proc. Prievartos skyrim; 3. bet kuriuos proceso veiksmus, kuriuos nusprendiama atlikti patenkinant tariamojo ar jo gynjo praym dl tam tikro proceso veiksmo atlikimo. 4. bet kokius kitus rodym rinkimo veiksmus, atliekamus ne su ginamuoju, kai leidia pareignai. 5. tais atvejais, kai numatyta BPK, kad gali dalyvauti. Gali susipainti su proceso veiksm dokumentais, kai tik jie suraomi, Gali pateikti praymus tiesiogiai BPK numatytais atvejais ir sprendiant bet kur klausim, kai BPK apie galimyb pateikti praym nekalba. Pareigos: Maksimaliai naudoti savo inias, kad ginamojo padtis bt palengvinta. Gynjas neturi teiss savo nedalyvavimu lugdyti proceso veiksm atlikimo ir, galbt, tokiu bdu padti ginamajam. Negali trukdyti atlikti kok nors veiksm ar atsisakyti jame dalyvauti, jei nepatinka, gali apsksti ar atkreipti pareigno dmes tai. Kliento paslapties neatskleidimas vardijamas kaip vienas i advokat veiklos princip. Negali atskleisti ne tik duomen, susijusi su gynju, bet ir ikiteisminio tyrimo duomen. Nei netinkamas atlyginimas u paslaugas, nei jokios kitos prieastys neleidia gynjui atsisakyti teikti pagalb ginamajam, iskyrus BPK 61 str. atvejus. Pareiga nenaudoti neteist gynybos priemoni pareigoja gynj teisin pagalb teikti statym n ustatyta tvarka. Antraip gali bti nualintas.

Gynjo kvietimas. Gynjo kvietimas pageidaujamo gynjo pasirinkimas ir sutarties dl teisins pagalbos su juo sudarymas. Gali tariamojo pavedimu pakviesti gynj. Teis turti gynj turi bti iaikinama i karto, kai tik asmuo gyja tariamojo status. Aktualiausia, kai suimamas, sulaikomas. Iaikinus, reikia surayti protokol, kuriame ufiksuota, ar pageidauja kviestis, ar ne. Gynjo paskyrimas. Jei neturi l ar dl kit prieasi negali pasikviesti gynjo, bet prao, kad j gint gynjas, gynj paskiria ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas. Jei btinos gynybos atvejis (51str) neatsivelgia nor tariamojo( kaltinamojo). Skirdami gynj neturi atsivelgti tariamojo( kaltinamojo) nor turti konkret gynj. Gav praym, subjektai kreipiasi valstybs garantuojamos teisins pagalbos teikimo baudiamosiose bylose koordinatori, kuris parenka advokat, kur pareignas, teismas ar prokuroras paskiria gynju. Gynjo pakeitimas. Pakeitimas: tariamojo iniciatyva; ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar teismo. tariamasis gali pakeisti gynj bet kuriame proceso etape. Pareignas, prokuroras, teismas gali pakeisti gynja dviem atvejais: 1. kai gynjas daugiau nei tris dienas i eils negali dalyvauti procese. 2. kai gynjas per eias valandas negali atvykti pirmaj apklaus ar apklaus dl sumimo pagrstumo. Tai yra tik teis, o ne pareiga. Prie paskirdami kit gynj, turi pasilyti tariamajam, kad pasikviest kit gynj ir tik jei to jis nepadaro, paskiria patys gynj. Naujas gynjas skiriamas tik konkretaus veiksmo atlikimui. Jei neatsisako ankstesnio gynjo, tai jis ir turi toliau dalyvauti procese. Gynjo atsisakymas. 52str. Atsisakymas turi bti savanorikas ir leidiamas tik paties tariamojo(kaltinamojo) iniciatyva. Pareignas, teismas, prokuroras negali bet kokia forma ir bdais silyti atsisakyti gynjo. Gali atsisakyti gynjo nenurodydamas motyv ir

prieasi. Bet btina isiaikinti, ar sprendimas yra laisvas. Atsisaks gali vl kviestis gynj ar prayti, kad bt paskirtas. Vieno proceso metu gynejo gali bti atsisakoma kelis kartus. Neteistas gynybos priemones naudojanio gynjo nualinimas. BPK 49str. Tai yra kratutin priemon, kuri gali bti taikoma iskirtiniais atvejais ir tik turint patikim duomen, kad gynjas gynybos funkcijas vykdo paeisdamas statymus, pvz. Pats daro nusikalstamas veikas arba bent jau grubiai paeidia advokato etikos normas. . Btinas gynjo dalyvavimas. BPK 51str. Viskas kodekse. Dl tariamojo asmenini savybi ar dl bylos sudtingumo yra manoma, kad traukiamo baudiamojon atsakomybn asmens interesai gali bti paeidiami. Sraas nra baigtinis, gali nusprsti ir dl kit atvej.

Atstovavimo samprata ir rys Nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, nepilnametis tariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis, iteisintasis ) baudiamojo proceso metu naudojasi j pakviesto ar privalomai procese dalyvaujanio atstovo paslaugomis. Pilnametis tariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis, iteisintasis) gali turti tik gynj. Atstovas gina atstovaujamojo interesus, jam pagal BPK leidiama naudotis visomis atstovaujamojo teismis. BPK numato dviej ri atstovavim: Pagal statym Pagal galiojim Atstov teiss ir pareigos (BPK 54, 56 str) Atstovai (pagal st. ir galiotieji) naudojasi tomis paiomis teismis, kurias turi jo atstovaujamas asmuo. Atstovai pagal st ir nukentjusiojo galiotasis atstovas visuose proceso veiksmuose paprastai dalyvauja su asmeni u, kurio interesams jis atstovauja. Atstovo teisi apimtis priklauso nuo to, kokio proceso dalyvio interesams yra atstovaujama. Jeigu tariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis yra suimtas, atstovas pagal st. gali su juo pasimatyti ikit. tyrimo pareigno , prokuroro, teisjo leidimu. Atstovui pagal st. gavus leidim pasimatyti su suimtu tariamuoju, kaltinamuoju ar nuteistuoju, ie pasimatymai turt vykti nedalyvaujant paalieiams, sudarant reikiamas slygas netrukdomai aptarti atstovaujamo proceso dalyvio teist interes gynimo klausimus. Atstovo pagal st., kuriam buvo tinkamai praneta apie proceso veiksmo atlikimo viet ir laik, neatvykimas nestabdo proceso veiksmo atlikimo. Atstovas pagal st. gali bti apklaustas kaip liudytojas, taip pat traukiamas proces kaip civilinis atsakovas. Todl galima situacija, kai tas pats asmuo procese yra atstovas pagal st., civilinis iekovas ir liudytojas.

. Nualinimo samprata. Nusialinimas. Nualinimas procesinis institutas, turintis garantuoti, kad nagrinjant byl takos spredimui priimti negalt daryti suinteresuoti bylos baigtimi, neobjektyviai galintys atlikti savo pareigas proceso subjektai. Neatsiejama nuo nealikumo principo. Nealiki turi bti: 1. valstybs pareignai, nuo kuri priimam sprendim priklauso proceso eiga ir baigtis.( pareignai, teisjai, pareignai,kt.) 2. asmenys, padedantys tirti ir nagrinti byl ( sekretorius, vertjas) bei padedantys nustatyti ties byloje (ekspertas, specialistas). Turi nusialinti, kai yra pagrindas. Siekiant ivengti piktnaudiavimo iuo institutu, numatyta, kad teisjo nusialinim turi patvirtinti teismo pirmininkas arba teismo Baudiamj byl skyriaus pirmininkas

Nualinimo teis ir pagrindai. Viskas kodekse. 57,58 str. Nualinimo teis suteikta prokurorui bei proceso dalyviams, turintiems procese savarankik interes. Nebaigtinis sraas: ir kitomis aplinkybmis, kurios kelia abejoni proceso subjekto nealikumu. Advokato ir advokato padjjo nualinimas. Aptarti nualinimo pagrindai netaikomi nualinant gynj, nes jis nra pareigotas nustatyti ties byloje. Vykdydamas pareigas gynjas ar atstovas, be jokios abejons, yra alikas proceso dalyvis, tad advokato ar advokato padjjo alikumu grsti gynjo nualinim bt nelogika. Taiau statym leidjas numat tam tikrus atvejus, kai gynjo dalyvavimas procese galt trukdyti priimti byloje teist ir pagrst sprendim ar netgi galt bti nenaudingas ginamajam. BPK 61str. numatyti pagrindai ir Advokatros statymo 25str. numatyti papildomi atvejai: 1. jei byla ikelta jo tvams, sutuoktiniui( partneriui), vaikams, broliams, seserims. 2. jei buvo byloje kitos alies atstovas ar gynjas. 3. jei jau dalyvavo byloje kaip teisjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareignas, privatus kaltintojas. 4. jei toje ikiteisminio tyrimo staigoje ar teisme dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai, tvai, broliai, seserys. 5. advokat tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas negali bti atstovu ar gynju teisme, ikiteisminio tyr imo staigose, valstybs ar savivaldybi institucijose bei staigose. Esant Advokatros statyme numatytiems pagrindams, advokatas taip pat privalo nusialinti ar gali bti nualintas BPK nustatyta tvarka.

Skund nagrinjimas ir isprendimas 2.1 Ikiteisminio tyrimo pareigno proceso veiksm ir nutarim apskundimas Ikiteisminio tyrimo pareigno proceso veiksmai ir nutarimai apskundiami ikiteisminiam tyrimui vadovaujaniam ir ikiteisminio tyrimo pareign kontroliuojaniam prokurorui. Prokuroro priimtas sprendimas dl skundo nra galutinis: jei prokuroras atsisako patenkinti skund, gali bti paduodamas skundas ikiteisminio tyrimo teisjui. Skundas gali bti paduodamas dviem bdais: 1. tiesiogiai prokurorui 2. per ikiteisminio tyrimo pareign, dl kurio proceso veiksm ar nutarim skundiamasi Galima dvejopa skundo forma: 1) raytin 2) odin ( jei proceso dalyvis nori pateikti skund odiu, priimantis tok skund pareignas privalo surayti protokol, jame turi bti tiksliai ir isamiai idstyta skundo esm) Jei skundas pateikiamas ikiteisminio tyrimo pareignui, jis gaut skund privalo per vien dien perduoti prokurorui. Su skundu ikiteisminio tyrimo pareignas turi pateikti paaikinimus dl skundo Jei tiesiogiai prokurorui jis gali pareikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareignas pateiktu paaikinimus.

. Prokuroro proceso veiksm ir nutarim apskundimas Skundai dl prokuroro proceso veiksm ir nutarim paduodami auktesniajam prokurorui (jo svoka pateikta Prokuratros st. 15str. 2d.). Jei auktesnysis prokuroras atsisako patenkinti skund, is jo nutarimas gali bti skundiamas ikiteisminio tyrimo teisjui. BPK 63str. nuostatos turi bti aikinamos plaiau nustatyta tvarka gali bti skundiami ne tik savarankikai ikiteismin tyrim atliekanio prokuroro, bet ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujanio ir j organizuojanio prokuroro veiksmai ir nutarimai.

Skundas gali bti paduodamas dviem bdais: 1. tiesiogiai auktesniajam prokurorui 2. per prokuror, dl kurio veiksm ar nutarim skundiamasi Dviem formomis: 1) raytine 2) odine

Skund dl ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro proceso veiksm ir nutarim nagrinjimas Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisjas privalo skund inagrinti ir priimti nutarim ar nutart per penkias dienas nuo skundo ir jam inagrinti reikiamos mediagos gavimo. Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro padaryti paeidimai ir pasiloma juos paalinti, jei skundas atmetamas motyvai, dl kuri skundas pripaintas nepagrstu ir atmestas. Nagrinjantis skund prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisjas turi teis susipainti su ikiteisminio tyrimo dokumentais ir pareikalauti ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro paaikinim. Apie priimt sprendim privaloma praneti skund padavusiam asmeniui. Jeigu skundas patenkinamas, nutarimas ar nutartis nusiuniami ikiteismin tyrim atliekaniam pareignui ar prokurorui vykdyti. Jei skund nagrinja ikiteisminio tyrimo teisjas, gali bti rengiamas posdis (atsivelgiant, ar manoma skund tinkamai inagrinti, neiklausius subjekt odini paaikinim). Jei posdis skundo nagrinjimui rengiamas, apie posdio laik ir viet turi bti praneama prokurorui, dl kurio skundiamasi, tariamojo gynjui ir skund padavu siam asmeniui. Suimtas tariamasis pristatomas ikiteisminio tyrimo teisjui, jeigu tai btina. Jei kviesti posd proceso dalyviai neatvyksta, tai netrukdo priimti sprendim. Ikiteisminio tyrimo teisjo nutartis yra galutin ir neskundiama, iskyrus BPK numatytus atvejus (pvz., 49str.).

2.4. Ikiteisminio tyrimo teisjo proceso veiksm bei nutari apskundimas ir skund isprendimas Paskaitykit BPK 65str. Nutartis yra galutin ir neskundiama

Apskundimas kitose proceso stadijose Skundus proceso dalyviai gali paduoti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitose (teisminse) stadijose. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui galimos trys skirtingos apskundimo procedros: 1) apeliacinio skundo pateikimas 2) kasacinio skundo pateikimas 3) emesniojo teismo nutarties apskundimas auktesniajam teismui BPK X dalyje nustatyta tvarka.

1. alos atlyginimo baudiamajame procese samprata ir bdai alos atlyginimas BPK 1str. neminimas, taiau iame str. pareigojama ginti mogaus teises ir laisves. alos atlyginimas yra viena i i teisi bei laisvi gynimo form. ala baudiamojo proceso metu gali bti atlyginama dviem bdais: 1. savanorikai 2. pareikiant civilin iekin Slyginai savarankiku alos atlyginimo bdu galima laikyti ir BPK108str.numatyt daikt ir vertybi grinim savininkui. Padarant nusikalstam veik paimti ir bp metu surasti daiktai gali bti saugomi kartu su baudiamja byla ir byloje vertinami kaip rodymai. ie daiktai pasibaigus procesui, o kartais ir anksiau, grinami savininkui. Jei nukentjs asmuo taip atgauna visus

daiktus (nepraradusius verts, nesugadintus) ir nesijauia dl nusikalstamos veikos patyrs neturtin al, tai turi bti laikoma, kad ala tokiam asmeniui yra atlyginta. BPK 108str.numatytos galimybs teigiami aspektai: asmuo anksiau atgauna jam reikalingus daiktus ir vertybes teissaugos staigos it teismai neturi rpesi, susijusi su daikt ir vertybi saugojimu ir prieira inyksta rizika, kad daiktai ir vertybs bus prarasti, suges ar kitaip neteks verts. Savanorikas alos atlyginimas

Savanorikas alos atlyginimas- situacija, kai al atlyginti privalantis asmuo atlygina nukentjusiajam savo iniciatyva dar nesant tuo klausimu priimto teismo sprendimo. Atlyginamos alos dydis, jos atlyginimo tvarka nustatoma nukentjusiojo ir al privalanio atlyginti asmens susitarimu. Nukentjusysis, kuriam ala, remiantis BPK 107 str. numatyta tvarka, yra atlyginta, turi tik pareikimu praneti ikiteisminio tyrimo pareignui, prokurorui, ar teismui, kad nusikalstama veika padaryta ala yra atlyginta. Gavus pareikim apie savanorik alos atlyginim, kita alos atlyginimo forma yra negalima. Savanorikai gali bti atlyginta tiek turtin, tiek neturtin ala. alos atlyginimas, kai pareikiamas civilinis iekinys Civilinis iekinys baudiamajame procese tai baudiamojo proceso metu pareikiamas ir isprendiamas dl nusikalstamos veikos turjusio alos asmens reikalavimas atlyginti t al. Baudiamojoje byloje civilinis iekinys gali bti pareiktas asant ioms trims slygoms: kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta alos kai tariamojo (kaltinamojo) veikoje yra nusikalstamos veikos paymi kai tarp tariamojo (kaltinamojo) veikos fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos alos yra prieastinis ryys Turtins alos svoka apima: a) nusikalstama veika padaryt tiesiogin al b) materialinius nuostolius, kuriuos patyr nukentjusysis dl padarytos nusikalstamos veikos c) ilaidas, kurios patirtos paalinant nusikalstamos veikos padarinius Remiantis CK, neturtin ala asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasios sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas it kita, teismo vertinta pinigais. Vienu civiliniu iekiniu gali bti praoma atlyginti turtin ir neturtin al. Kai nra nusikalstamos veikos poymi, iekinys negali bti tenkinamas. Netenkinamas ir paaikjus, kad tariamojo ar kaltinamojo status turjs asmuo fiziniam ar juridiniam asmeniui padar alos, taiau ta ala padaryta ne nusikalstama veika.