III Tema.

BAUDIAMOJO PROCESO PRINCIPAI

1. Baudziamojo proceso principo samprata ir reiksme. Baudziamojo proceso princip
sistema. Princip rysys ir tarpusavio salygotumas. Pagrindines princip klasiIikacijos ir j
reiksme.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose aktuose [tvirtinti
baudziamojo proceso principai. Si princip pletojimas Baudziamojo proceso kodekse.
3. Atskir baudziamojo proceso princip turinys. Nekaltumo prezumpcija, proceso
teisingumas (saziningumas), proporcingumas, principas, kad teisinguma vykdo tik teismas,
teisej nesaliskumo ir nepriklausomumo principas, rungimosi principas, proceso viesumas,
teise [ gynyba, proceso kalba. Kit baudziamojo proceso princip turinys.
1. Baudiamojo proceso principo samprata ir reiksme. Baudziamojo proceso
princip sistema. Princip rysys ir tarpusavio sqlygotumas. Pagrindines princip
klasifikacijos ir j reiksme.
Pats odis principas (lot. principium pagrindas, pirmasis altinis) reikia kurios
nors teorijos, mokslo, praktines veiklos ir pan. pagrindin[ pradin[ teigin[; tai ideja, pradmuo,
kuriuo vadovaujamasi, pagrindine elgesio, veikimo norma, taisykle.
Baudiamojo proceso principai - tai [statymuose [tvirtintos pagrindines nuostatos,
bendriausi vadovaujantys pradai, ireikiantys baudziamojo proceso esm, jo demokratin
prigimt[ bei svarbiausius bruozus, nustatantys kovojanci su nusikalstamumu valstybes
institucij organizacijos ir veiklos pagrindus bei apibdinancios galimas BP pletros kryptis ir
perspektyvas.
Principai formuluojami kaip Iundamentals, konceptuals, pirminiai visiems
privalomi reikalavimai. Su jais turi bti suderinta ir susieta visa baudziamojo proceso vidine
struktra ir jos atskirybes.
Atkreiptinas demesys, kad patys principai, kaip pagrindine ideja, vadovaujanti
nuostata gali bti ne tik teisiniai, t.y. tie, kurie yra [tvirtinti teises normose, bet ir faktiniai.
Faktinis principas [ teisin[ transIormuojasi tik tada, kai tokio pobdzio principas yra
[tvirtinamas teises normose. Baudziamasis procesas vadovaujasi tik teisiniais principais.
Pacioje pradzioje principai, kaip savotiski reguliatoriai teiseje egzistuoja eklektiskai ir tik
praejus tam tikram laikui, priklausomai nuo to kaip greitai vystosi viena ar kita teises saka ir
kaip keiciasi teisine samone, vieni ar kiti principai, kaip vadovaujancios tos sakos idejos yra
isskiriami is bendros teises materijos. Todel princip Iormavimasis praeina kelis etapus: 1) is
pradzi jie egzistuoja visuomeneje ir pasireiskia kaip Iaktiniai; 2) veliau Iaktiniai principai yra
[tvirtinami tam tikruose teises aktuose, taciau kur[ laika jie egzistuoja eklektiskai daugumoje
teises norm, nesuteikiant jiems didesnio demesio, neakcentuojant j reiksmingumo,
nesuteikiant jiems grieztai apibrezto turinio; 3) vystantis tam tikrai teises sakai, keiciantis
teisinei samonei, vieni ar kiti principai, pamazu yra isgryninami, t.y. is egzistuojanci norm
daugeto yra isskiriamos tos idejos, kurios yra reiksmingiausios vienai ar kitai teises sakai; 4)
iskirti arba igryninti principai yra [tvirtinami atskirose normose.
Baudziamojo proceso [statyme [tvirtinti teises principai teises sistemoje, norm
hierarchijoje uzima centrin, svarbiausia vieta. Tai viso proceso, procesines procedros
pagrindas, pamatines normos. Baudziamojo proceso principais paremta tyrimo organ, teismo
ir prokuratros procesine veikla, jie sudaro visos baudziamojo proceso [statym norm
sistemos, uztikrinancios optimalia si organ veiklos tvarka bei kryptinguma, pagrinda.
2
Baudziamojo princip reiksme yra trejopa.
Pirma, principai yra svarbiausios, pamatines, bendrosios vadovaujancios baudziamojo
proceso nuostatos kurios ne tik padeda suprasti atskir baudziamojo proceso norm esm, sio
proceso socialin paskirt[ ir sistema, bet ir padeda tas normas paaiskinti.
Antra, baudziamojo proceso principams teisekroje bdingas modeliuojantis,
programinis pobdis jie yra baudziamojo proceso teises norm krimo socialiniai teisiniai
orientyrai. T.y. baudiamojo proceso principai yra svarbiausias kriterijus, kuriuo
vadovaujamasi (arba bent turet bti vadovaujamasi) vertinant silom baudziamojo proceso
[statym pakeitim ir papildym pagr[stuma ir reikalinguma.
Trecia, lyginant su kitomis baudziamojo proceso teises normomis, principus
[tvirtinancios teises normos yra stabiliausios, maziausiai kintancios, t.y. kintancioje
baudziamojo proceso institut ir norm struktroje principai, kaip pamatine proceso baze, turi
islikti nepakit.
Princip klasifikacija.
I. Pagal tai kelioms teises sakoms principai yra reiksmingi, t.y. pagal veikimo sIera,
skirstomi [:
1) bendruosius teisinius, kurie yra reiksmingi visai vienos ar kitos valstybes teises
sistemai;
2) tarpsakinius, t. y. bdingus arba veikiancius keliose teises sakose;
3) akinius veikiancius vienoje teises sakoje.
BP vadovaujamasi tiek bendraisiais teisiniais, tiek tarpakiniais, tiek specifiniais, tik
baudziamajam procesui bdingais principais (pvz., rungimosi, laisvo [rodym vertinimo,
tiesos baudziamosiose bylose nustatymo principai). Prie bendrj teisini princip, kurie yra
vienaip ar kitaip reiksmingi baudziamajam procesui galima bt priskirti siuos principus:
teisetumo, valdzi padalijimo, asmens privataus gyvenimo nelieciamumo, asmen lygybes
pries [statyma ir teisma ir kt. Tarpsakiniai principai galet bti: teism nepriklausomumo
principas, proceso sali lygybes principas, non bis in idem (draudimas traukti atsakomyben du
kartus uz viena ir ta pacia veika). Sakiniai principai: nekaltumo prezumpcijos, teises [ gynyba
principai ir pan.
II. Pagal norminio akto, kuriame jie yra [tvirtinti galia:
1) konstituciniai;
2) specials.
Konstituciniai- teisetumas, pilieci teisi ir laisvi apsauga, oIicialumas, nekaltumo
prezumpcija, zmogaus laisves, asmens ir bsto nelieciamybes, asmens privataus gyvenimo,
susirasinejimo ir kitokio susizinojimo slaptumo, asmens lygybes pries [statyma, teisma ir kitas
valstybes institucijas bei pareignus; valstybines proceso kalbos; teismo vykdomo
teisingumo, teisej nepriklausomumo; teisminio nagrinejimo viesumo; teises [ gynyba
utikrinimo principai.
III. Pagal veikimo ribas:
1) principai, kurie yra realizuojami visose BP stadijose;
2) principai, taikomi atskirose BP stadijose.
3
Kiek tiksliai yra baudziamojo proceso princip turbt sunku bt ir pasakyti. Taip
pavyzdiui, prof. E. Palskys isskiria 14 princip, t.y. pilieci teisi ir laisvi apsaugos,
asmenybes garbes ir orumo gynimo, asmens nelieciamybes, buto nelieciamybes, asmeninio
gyvenimo ir susirasinejimo slaptumo, pilieci lygybes pries [statyma ir teisma, nekaltumo
prezumpcijos, valstybines proceso kalbos, rungtyniskumo, teisminio nagrinejimo viesumo,
teises [ gynyba uztikrinimo [tariamajam ir kaltinamajam, tiesos byloje nustatymo, laisvo
[rodym vertinimo, teisetumo principus.
Literatroje yra nurodoma ir daugiau baudziamojo proceso princip: teisinguma
vykdo tik teismas, teisej nepriklausomumas, proporcingumas, oIicialumas, greitas procesas,
tikslingumas, tiesioginis bylos nagrinejimas.
Jei panagrinetumeme uzsienio valstybi baudziamojo proceso literatra, tai
galetumeme pastebeti, kad vienos valstybes j isskiria daugiau, kitos maziau, taciau
pagrindini princip rinkinys yra daugiau ar maziau standartinis. Taciau be tam tikr
standartini princip uzsienio valstybi BP literatroje galime surasti ir labai speciIini
princip, pavyzdiui:
Italijos BPK 188 straipsnyje yra [tvirtintas 'dorovines individ laisves principas,
kurio turin[ sudaro draudimas naudoti tam tikrus metodus ir bdus, kurie gali tureti [takos
individo (t.y. kaltinamojo, nukentejusiojo ar liudytojo) apsisprendimui, jo gebejimui atsiminti,
atkurti arba vertinti tam tikrus faktus.
Danijoje salia kit princip neretai yra minimas 'pagreitinto proceso principas (the
principle of acceleration). Sis principas reiskia, kad baudziamoji byla turi bti isnagrineta per
kiek [manoma trumpesn[ laiko tarpa. Tok[ pat principa pripaz[sta ir Graikijos BP, aiskinant j[
yra remiamasi Europos zmogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6
straipsnio 1 dalimi, kurioje yra [tvirtinta, kad [tariamas ar kaltinamas nusikaltimo padarymu
asmuo turi teis, 'kad jo byla bt nagrinejama per [manomai trumpiausia laika |.|.
Belgijoje yra [tvirtintas 'ginco principas, kuris reiskia, kad kaltinamasis ir jo gynejas
turi teis gincyti bet kok[ baudziamosios bylos dokumenta, taip pat ir ta dokumenta, kuris
nebuvo tiriamas teismo posedyje, taciau kuriuo remiantis gali bti priimtas apkaltinamasis
teismo nuosprendis.
Daugelyje Vakar Europos valstybi BP yra [tvirtintas arba praktikoje pripaz[stamas
'laisvo [rodym rinkimo' principas arba [rodinejimo laisves principas, kuris leidzia
pareignui, vykdanciam baudziamaj[ persekiojima, panaudoti bet kokius bdus,
nepazeidziancius [statym ir proceso dalyvi teisi, [rodymams surinkti. Sis principas
taikomas Belgijos, Pranczijos, Vokietijos, Austrijos baudziamojo proceso teiseje.
Taip pat skiriasi ir standartini baudziamojo proceso princip turinio aiskinimas.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei tarptautiniuose aktuose |tvirtinti
baudziamojo proceso principai. Si princip pletojimas Baudiamojo proceso kodekse.
3. Atskir baudziamojo proceso princip turinys. Nekaltumo prezumpcija,
proceso teisingumas (sqziningumas), proporcingumas, principas, kad teisingumq vykdo
tik teismas, teisej nesaliskumo ir nepriklausomumo principas, rungimosi principas,
proceso viesumas, teise | gynybq, proceso kalba. Kit baudziamojo proceso princip
turinys.
Vienas is svarbiausij princip yra teisetumo principas. Teisetumas yra konstitucinis
principas, [tvirtintas Konstitucijos 28 straipsnyje ir reiskiantis, jog kiekvienas mogus,
4
[gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvemis, privalo laikytis LR Konstitucijos
ir [statym, nevarzyti kit zmoni teisi ir laisvi. Sio principo tikslas - uztikrinti teises
paliepim vykdyma, teisetumas - tai veikiantis [statymas, [gyvendinta teisine tvarka.
Teisetumas yra vis valstybes institucij ir pareign, veikianci baudziamajame
procese (ikiteisminio tyrimo [staig, prokuratros, teism, specialist, ekspert), veiklos
pagrindas. Baudiamajame procese teisetumo principas aiskintinas kaip valstybes institucij,
pareign ir kit asmen, dalyvaujanci procese, pareiga tiksliai ir nenukrypstamai laikytis
baudziamojo proceso teises norm. Teisetumo principas reikalauja, kad kompetentingos
valstybes institucijos teismas, prokuratra, IT [staigos, BP dalyviai ir kiti BP dalyvaujantys
asmenys tiksliai ir nenukrypstamai laikytsi [statym ir vykdyt j reikalavimus visose
baudziamojo proceso stadijose. Teisetumo principas [pareigoja teisma, prokurora, IT
pareigna greitai ir issamiai isaiskinti padaryta, daroma ar rengiama nusikaltima, teisingai
nubausti kaltus asmenis ir kartu siekti, jog ne vienas nekaltas asmuo nebt patraukiamos
baudziamojon atsakomyben ir nuteisiamas. Tikslus ir tinkamas baudziamojo proceso [statymo
laikymasis bei taikymas visose baudiamojo proceso stadijose yra reali isamaus bylos
aplinkybi nustatymo, j istyrimo, o tuo paciu ir tiesos nustatymo byloje salyga.
Priklausomai nuo valstybes tradicij, vienos valstybes teisetumo BP principa supranta,
kaip nenukrypstama laikymasi tik vidaus salies [statym, kitos valstybes- kaip tiek vidaus,
tiek ir tarptautini teises akt laikymasi, o dar kitos kaip tiek rasytini teises norm, tiek ir
nerasytini laikymasi.
Nenukrypstamas teises norm laikymasis negali bti suprantamas paraidziui, o turet
bti suprantamas, jog baudziamoji byla turi bti istiriama ir nagrinejama taip, jog nebt
pazeisti bendrieji teisiniai principai, o taip pat proceso sali lygiateisiskumo bei teism
nepriklausomumo principai. Teisetumo principas gali bti pazeistas, jei pavyzdziui:
a) baudziamaj[ persekiojima vykdantis pareignas ar institucija taikys
procesines prievartos priemones kitai proceso aliai nesant pakankamam pagrindui
ar nekontroliuojant teismui;
b) apribojus vienos is proceso puses galimyb susipazinti su tam tikrais
[rodymais, kuriais operuoja kita proceso puse;
c) apribojus kaltinamojo teis [ gynyba;
d) nagrinejant baudziamaja byla kaltinamajam nedalyvaujant ir jam
nezinant apie tok[ nagrinejima ir pan.
Nekaltumo prezumpcijos principas buvo susiIormuluotas pries daugel[ amzi.
Pagrindine nekaltumo prezumpcijos ideja yra paremta moraline nuostata, kad zmogus turi bti
laikomas saziningu, [statymams paklusniu asmeniu tol kol nera [rodyta priesingai. Si moraline
nuostata buvo priespastatoma iki tol daugel[ amzi gyvavusiai kitai nuostatai, jog tas asmuo,
kur[ kazkas [tare nusikalstamos veikos padarym pats privalo [rodyti savo nekaltuma.
Pats odis prezumpcija reikia (lot.- presumptio spejimas; laukimas) prielaida,
Iakto pripazinimas teisiskai patikimu, kol ne[rodyta kitaip. Taigi, prezumpcija yra ne kas kita
kaip prielaida, kuri yra pagr[sta tikimybe. Proceso salis, kurios naudai yra preziumuojamas
vieno ar kito fakto buvimas ar nebuvimas, yra atleidiama nuo pareigos [rodyti to Iakto
buvima ar nebuvima. Teises teorijoje prezumpcijos yra skirstomos [ faktines ir teisines, [
paneigiamas ir nepaneigiamas.
Teisinemis prezumpcijomis yra laikomos tos prezumpcijos, kurios yra [tvirtintos
teises normose, o faktinemis kurios nera [tvirtintos teises normose. Taciau prezumpcij
skirstymas [ Iaktines ir teisines pagal tai ar jos [tvirtintos teises akte yra labai Iormalus. Is
tikrj Iaktines prezumpcijos taip pat gali bti [tvirtintos teises normose arba isvedamos is
5
teises norm t norm turinio aiskinimo keliu (bdu). Pagrindini skirtum tarp Iaktini ir
teisini prezumpcij reiket ieskoti ne j [tvirtinimo Iormoje, bet j turinyje. Faktini
prezumpcij turin[ sudaro Iaktiniai desningumai, to kas yra dazniausiai sutinkama. Kartais
tam, kad pagr[sti Iaktines prezumpcijas gali bti panaudojami statistiniai duomenys, tokiu
atveju tenka kalbeti jau apie statistines Iaktines prezumpcijas. Kaip pavyzd[ galime pateikti
pakaltinamumo prezumpcija, kur[ reiskia, kad asmuo padars nusikalstama veika yra
laikomas pakaltinamu, jei nera [rodyta priesingai. Specialiai kiekvieno nusikaltima padariusio
asmens pakaltinamumas baudziamajame procese nera nustatinejamas. Btinybe nustatineti
konkretaus asmens pakaltinamuma atsiranda tuo atveju, kai iskyla aiksten tam tikri
duomenys, kurie leidzia daryti prielaida, jog asmuo nusikaltimo padarymo metu negalejo
suprasti ar (ir) valdyti savo veiksm. Taciau jei tokie duomenys neiskyla, ikiteisminio tyrimo
pareignas, kaltintojas yra atleidziami nuo pareigos [rodineti nusikaltima padariusio asmens
pakaltinamuma. Pakaltinamumo prezumpcija yra Iaktine prezumpcija, nes dauguma asmen
padariusi nusikalstamas veikas yra pakaltinami. Taip pat materialinese nusikaltimo sudetyse
faktine prezumpcija yra tai, kad asmuo, padars tokio pobdzio nusikalstama veika, suprato
savo veikimo ar neveikimo pobd[, numate pavojingas visuomenei pasekmes, t.y.
preziumuojamas intelektualinis tycios elementas.
Teisine prezumpcija yra pagr[sta ne pasikartojim dazniu ar pasikartojim
desningumais, o grynai teisiniais sumetimais. Teisines prezumpcijos gali bti procesines ir
materialines. Toks skirstymas yra salyginis, nes bet kokia teisine prezumpcija yra susijusi su
procesinemis pasekmemis, t.y. viena is proceso sali yra atleidziama nuo [rodinejimo
pareigos, o kitai si pareiga yra perkeliama. Materialines prezumpcijos pavyzdys- kiekvienas
asmuo zino [statymus ([statymo zinojimo prezumpcija). Materialines prezumpcijos yra
sukurtos tam, kad bt galima lengviau taikyti [statymus.
Nekaltumo prezumpcija yra klasikinis procesines prezumpcijos pavyzdys, ji reiskia,
kad asmuo yra laikomas nekaltu, tol kol jo kalte nera [rodyta [siteisejusiu teismo
nuosprendziu. Be sios procesines prezumpcijos galima pamineti ir kita procesin prezumpcija,
t.y. vis [rodym rsi lygybes prezumpcija, t.y. kuri reiskia, kad joks [rodymas nera
vertinamas auksciau uz kitus. Nekaltumo prezumpcija yra tipinis sakinio, tik baudziamajam
procesui reikmingo principo, pavyzdys, be io principo rungimosi procese nepavykt
uztikrinti procesinio sali lygiateisiskumo, nes valstybe, jos interesus atstovaujantis ir
kaltinima palaikantis pareignas teisme visada turet geresnes pozicijas, nei kaltinamasis.
Nekaltumo prezumpcija yra [tvirtinta ne tik BPK, bet ir Konstitucijos 31 straipsnyje,
kuris teigia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nera [rodytas [statymo nustatyta
tvarka ir pripazintas [siteisejusiu teismo nuosprendziu. BPK 44 straipsnio 6 dalyje [tvirtinta,
jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu [tariamas ar kaltinamas asmuo laikomas
nekaltu, kol jo kaltumas ne[rodytas [siteisejusiu teismo nuosprendziu.
BP teorijoje yra iskiriami io principo sekmenys arba kitais odiais tariant
procesines teisines isvados, btent:
- ne[rodytas asmens kaltumas teisiskai prilygsta [rodytam jo nekaltumui;
- [rodineti asmens kaltuma turi baudziamaja procesin veikla vykdancios
institucijos ir pareignai. Draudziama perkelti [rodinejimo pareiga [tariamajam ir
kaltinamajam;
- visos abejones del asmens kaltumo, jei j nepavyksta paalinti,
aikinamos to asmens naudai;
- apkaltinamasis nuosprendis negali bti grindziamas prielaidomis,
spejimais ir priimamas tik tada, kai teisiamojo kaltumas visiskai ir neabejotinai
[rodytas;
6
- [ isteisinamaj[ nuosprend[ neleidziama [rasyti Iormuluoci, kurios kelt
abejoni isteisintojo nekaltumu.
Taip pat reiket atkreipti demes[, kad [vairiuose teises aktuose nekaltumo
prezumpcijos turinys nors ir labai panasiai, taciau yra aiskinamas ar atskleidziamas skirtingai.
Europos zmogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 2
dalis) yra sakoma, kad kiekvienas mogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas
nekaltu tol, kol jo kaltumas ne[rodytas pagal [statyma. Visuotines zmogaus teisi
deklaracijos 11 straipsnio 1 dalyje yra sakoma, kad kiekvienas mogus kaltinamas
nusikaltimo padarymu laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas bus nustatytas [statymo tvarka
vieso teisminio nagrinejimo metu, kur jam bus sudaromos visos btinos gynybos garantijos.
Tarptautinio pilietini ir politini teises akt pakto 14 straipsnio 2 dalyje yra sakoma, kad
kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas
ne[rodytas pagal [statyma.
Dar didesni skirtumai nekaltumo prezumpcijos principo aiskinimo isryskeja
analizuojant uzsienio valstybi teises aktus. Italijos Konstitucijos 27 straipsnio 2 dalyje yra
[tvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, kuris yra is esmes perrasytas is Europos
zmogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, taciau Ital BPK leidzia tam
tikrais atvejais nukrypti nuo sio principo ir tam tikrais atvejais [rodinejimo nasta perkelti
kaltinamajam, pvz., tai gali bti tada, kai kaltinamasis asmuo tvirtina tur[s alibi. Alibi [rodyti
turi pats kaltinamasis, be to [statymas jo [rodinejima apriboja ir laike, t.y. kaltinamasis ne
veliau kaip pries 7 dienas iki b/b nagrinejimo teisme pradzios turi pateikti [rodymus
patvirtinancius jo alibi. Teisme tokie [rodymai yra nepriimami, tiesa, ten yra numatytas vienas
atvejis, kai tokie [rodymai gali bti pateikti teismui, t.y. jei tokios aplinkybes paaiskeja tik
nagrinejant byla teisme (naujai atsiradusios aplinkybes).
Asmens privataus gyvenimo nelieiamumo principas. LR Konstitucijos 22
straipsnyje, Visuotines zmogaus teisi deklaracijos 12 straipsnyje, Tarptautinio pilietini ir
politini teisi pakto 17 straipsnyje, Europos zmogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencijos 8 straipsnyje [tvirtinta Iundamentali asmens teise [ privataus
gyvenimo nelieciamuma. Asmens privataus gyvenimo nelieciamumas yra ta priemone,
kuri, is vienos puses, suteikia galimyb asmeniui pabti vienam, o is kitos puses, paciam
asmeniui suteikia pasirinkimo galimyb kada, su kokiais asmenimis ir kaip bendrauti.
Visuomeneje gyvenantis mogus tik tada gali laikyti save atskira, nepakartojama
asmenybe, kai jis pats savo iniciatyva gali reguliuoti ir nusistatyti santykius su kitais
visuomeneje gyvenanciais individais, pacia visuomene ir valstybe. Pati zmogaus teise
tureti savo privat gyvenima yra prilyginama tokioms zmogaus teisems kaip teise [
gyvenima, teise [ asmenin laisv, kurios egzistuoja nepriklausomai nuo valstybes valios ar
nor. Baudziamojo proceso teorijoje zmogaus teise [ privataus gyvenimo nelieciamuma
kartais yra tapatinama ir su zmogaus asmens nelieciamumo teise. Toks si teisi
tapatinimas yra logiskas ir pagr[stas, nes pazeidus zmogaus bsto, asmens susirasinejimo,
pokalbi teleIonu, telegraIo pranesim nelieciamuma zala padaroma ne bstui, ne laiskams
ir kitokiems praneimams, bet mogui kaip asmenybei.
Nors asmens privataus gyvenimo nelieciamumo principas buvo pripaz[stamas dar
senoves Graikijoje ir Kinijoje, taciau pirma karta sis principas tarptautiniu lygiu buvo
pripazintas ir [tvirtintas tik 1948 m. Visuotines zmogaus teisi deklaracijos 12 straipsnyje,
kuriame yra nustatyta: 'niekas neturi patirti savavalisko kisimosi [ jo asmenin[ ir seimin[
gyvenima, jo buto nelieciamyb, susirasinejimo slaptuma, kesinimosi [ jo garb ir oruma.
Kiekvienas zmogus turi teis [ [statymo apsauga nuo tokio kisimosi arba toki
pasikesinim. Veliau asmens teise tureti privataus gyvenima buvo [tvirtinta ir kituose
7
tarptautiniuose teises aktuose (Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakte, Europos
zmogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje ir kt.).
Tarptautini teises akt analize (Visuotines zmogaus teisi deklaracijos 12 straipsn[,
Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 17 straipsn[, Europos zmogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8 straipsn[ ir kt.) leidzia daryti isvada, kad 'asmens
privataus gyvenimo principo turin[ sudaro keturi kartu ir savarankiski ir kartu tarpusavyje
susij elementai:
- informacinis privatumas, t.y. kai asmuo pats savo iniciatyva gali disponuoti savo
asmens duomenimis (asmens duomenys bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu ir
kurio tapatybe tiesiogiai ar netiesiogiai gali bti nustatyta pasinaudojant tam tikrais
duomenimis), zinoti apie savo duomen tvarkyma medicinos, kredit ir kt. srityse, susipainti
su savo asmens duomenimis, kai juos tvarko kiti asmenys, reikalauti itaisyti savo duomenis
ir pan.;
- kno nelieciamumas, t.y. nesant zmogaus sutikimui, jo atzvilgiu negali bti atliekami
jokie medicininiai ar moksliniai bandymai (pavyzdiui, privaloma tvarka atliekami narkotik
testai ir pan.);
- asmens susirasinejimo, pokalbi teleIonu, telegraIo pranesim ir kitokio
susizinojimo nelieciamumas;
- asmens bsto arba teritorijos nelieciamumas.
Visi ie asmens privataus gyvenimo paslapties struktriniai elementai yra [tvirtinti
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose Lietuvos teises aktuose:
- teise [ inIormacijos apie asmen[ privatuma [tvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje,
Lietuvos Respublikos asmens duomen teisines apsaugos [statyme, Visuomenes inIormavimo
[statyme, Sveikatos sistemos [statyme, Psichikos sveikatos prieziros [statyme, Teises gauti
inIormacija is valstybes ir savivaldybi [staig [statyme ir kt.;
- teise [ kno nelieciamuma [tvirtinta Konstitucijos 21 straipsnyje, Biomedicinini
tyrim etikos [statyme, Psichikos sveikatos prieziros [statyme ir kt.;
- teise [ asmens susirasinejimo, pokalbi teleIonu, telegraIo pranesim ir kitokio
susizinojimo nelieciamuma [tvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje, Telekomunikacij [statyme,
Pasto [statyme, BPK 44 straipsnio 9 d. ir kt.;
- teise [ bsto arba teritorijos nelieciamuma [tvirtinta Konstitucijos 24 straipsnyje,
BPK 44 straipsnio 9 d. ir kt.
Pamineti 'asmens privataus gyvenimo paslapties turinio struktriniai elementai, tiek
visus kartu paemus, tiek paemus juos atskirai, yra reiksmingi baudziamajam procesui, nes
baudziamasis procesas yra tas teisinis instrumentas, kurio pagalba valstybe, siekdama greitai
ir pilnutinai iaikinti nusikalstamas veikas, daniausiai paeidia asmens privataus gyvenimo
principa ir apriboja zmogaus teises bei laisves. BPK 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra
[tvirtintas sis principas: kiekvienas asmuo turi teis, kad bt gerbiamas jo ir jo seimos
privatus gyvenimas, taip pat teis [ bsto nelieciamyb, susirasinejimo, teleIonini pokalbi,
telegraIo pranesim ir kitokio susizinojimo slaptuma. Sios asmens teises baudziamojo
proceso metu gali bti apribotos BPK numatytais atvejais ir tvarka.
Proceso teisingumo (sqziningumo) principas. Sis principas [tvirtintas Konstitucijos 31
str. 2 d., BPK 44 str. 5 d. [statyme naudojama savoka ,teisingumas', taciau zodis ,sazine'
tiksliau apibrezia sio principo turin[. Kiekvienas kaltinamasis turi teis [ teisinga bylos
nagrinejima. Atrodyt, kad sis principas apima tik teismo darba, bet jo aiskinimas turi bti
pleciamas. Sis principas atejo is angliskos teises tradicijos, pagal j supratima procesas turi
8
bti garbingas - Fair. Principo turin[ labiausiai atskleids EZTT. Pripaz[stama, kad tai
svarbiausias principas, kuris reikalauja kaltinamajam suteikti t.t. teises, neapgaudineti jo,
nezadeti to, kas pagal teis jam bti suteikti, neisgaudineti inIormacijos neteisetais bdais,
draudzia asmen[ provokuoti asmen[ daryti nusikaltima. Pvz., sis principas pazeidziamas, kai
kaltinamajam yra draudziama uzduoti klausimus asmenims, kalbantiems pries j[.
1eisingumq vykdo tik teismas principas. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis nustato,
kad 'teisinguma Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Si norma is esmes yra atkartota
BPK 6 straipsnyje. Tam, kad suprasti sio principo turin[ btina suprasti pacia teisingumo
savoka. Pats terminas teisingumas gali bti suprantamas tiek materialine teisine, tiek
prigimtine prasme. Materialine teisine prasme teisingumas yra materialines teises norm,
siuo atveju baudziamosios teises norm, kurios numato atsakomyb uz nusikalstamos veikos
padaryma, praktinis [gyvendinimas, panaudojant valstybes prievarta nagrinejant b/b.
Prigimtine teisine prasme teisingumas yra suprantamas kaip moraline kategorija, tam tikras
matas, kuriuo vertinamas mogaus elgesys. Taigi, materialine teisine prasme is principas
reiskia, kad teismui yra suteikta isimtine teise valstybes vardu sprsti asmens kaltes klausima
ir skirti jam kriminalin bausm uz konkretaus nusikaltimo padaryma. Kaltes klausimo
issprendimas bei bausmes paskyrimas sudaro teisingumo vykdymo baudziamojoje teisenoje
esm. Be teismo niekas negali nagrineti baudziamj byl, tik teismas baudziamajame
procese gali priimti galutin[ sprendima. Niekas be teismo negali.
- konstatuoti, kad buvo padaryta BK udrausta veika;
- pasakyti, kad kaltinamasis yra kaltas del tos veikos, kuri padaryta, padarymo;
- tik teismas gali paskirti asmeniui kriminalin bausm, pripazindami kaltu, arba
atleisti nuo baudiamosios atsakomybes.
1eisej nepriklausomumo ir klausymo tik jstatymo principas. Konstitucijos 109
straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad teisejai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik [statymo.
Tokia pat norma yra [tvirtinta ir teism [statyme, tarptautiniuose dokumentuose. is principas
reiskia, kad teisejams, nagrinejantiems b/b, negali bti daromas joks poveikis. Atkreiptinas
demesys, kad pats teisej nepriklausomumas gali bti dvejopas, t.y. vidinis ir iorinis. Iorinis
nepriklausomumas yra suprantamas kaip draudimas bet kokiu bdu kistis [ teism ar teisej
veikla vykdant teisinguma ir kaip teisejo pareiga nagrinejant b/b vadovautis tik [statymu.
Teisejo ar teismo pareiga laikytis tik [statymo negali bti suprantama pazodziui, nes teismas ar
teisejas nagrinedamas b/b privalo vadovautis ne tik [statymu, bet ir bendraisiais teises
principais, teisine samone, savo teisingumo jausmu bei supratimu. Vidinis teisej
nepriklausomumas yra suprantamas, kaip konkretaus asmens mastymo bdas bei tam tikr
moralini ir etini vertybi visuma. Isskyrs nepriklausomumo garantijas Konstitucinis
Teismas konstatavo, jog s[ principa uztikrina sios nuostatos:
- teisejo [galiojim trukme nelieciama;
- teisejo asmuo nelieciamas- imunitetai, teisejo negalima traukti
atsakomyben be Seimo leidimo (114 str.);
- tinkamos socialines, materialines garantijos - turi bti tvirtai nustatyta,
aisks kriterijai.
Asmen lygybes jstatymui principas. Sis principas yra [tvirtintas Konstitucijos 29
straipsnio 1 dalyje, BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Baudziamojo proceso [statymai vis
asmen atzvilgiu turi bti taikomi vienodai, zmogaus negalima varzyti ar teikti jam privilegij
9
del jo lyties, rases, tautybes, kilmes, socialines padeties, tikejimo, [sitikinim ar pazir.
Tiesa, reikt pripazinti, kad principas gali bti tam tikrais atvejais ribojamas. Pavyzdziui,
Konstitucijos 62 straipsnis, neleidia Seimo nario negavus Seimo sutikimo traukti
baudziamojon atsakomyben, Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teisejas
be Seimo, o tarp sesij - be Prezidento sutikimo, negali bti patrauktas baudziamojon
atsakomyben, taciau jos nepazeidzia asmen lygybes [statymui principo, nes patraukus siuos
asmenis baudziamojon atsakomyben jiems yra taikomi BP [statymai pilna apimtimi, o
ypatinga patraukimo baudziamojon atsakomyben tvarka siekiam garantuoti toki asmen
nepriklausomuma ar nelieciamuma.
Vieumo principas. Konstitucijos 117 str. 1 dalyje yra nustatyta, kad visose teismuose
bylos nagrinejamos viesai, panasios nuostatos [tvirtintos Europos zmogaus teisi konvencijos
6 str., BPK 9 str. 5d., kur ir atskleidziamas principo turinys. Visuomene turi ties kontroliuoti,
kaip vykdomas teisingumas. Yra du bdai stebeti procesa- kiekvienas asmuo nuo 16 m. gali
stebeti procesa, j[ gali stebeti ir aprasyti urnalistai.
Taciau sis principas nera absoliutus. 9 str. numatyta, jog bylos gali bti nagrinejamos
neviesai, kai viesumas priestarauja valstybes, tarnybos, proIesines ar komercines paslapties
saugojimo interesams, t.p. bylas, kuriose kaltinamieji yra jaunesni kaip 18 m., t.p. del
nusikaltim seksualinio apsisprendimo laisvei, t.p. bylas, kai siekiama uzkirsti kelia paskelbti
zinias apie privat gyvenima arba kai apklausiamas liudytojas, kuram taikomas
anonimikumas.
odikumo principas. odinis principas, [tvirtintas BPK 242 str. 1 d., 2 d., reiskia,
kad visi dalyvaujantis teisminiame b/b nagrinejime asmenys zodziu pateikia paaiskinimus,
prasymus, pageidavimus, duoda parodymus ir pan. Rasytiniai [rodymai teismo proceso metu
taip pat yra analizuojami ir aptariami zodziu. Pvz. daikt apziros protokolas turi bti
perskaitomas odiu, ir pan.
1iesioginio bylos nagrinejimo principas, [tvirtintas BPK 242 str. 1 d., 2 d., reiskia,
jog byla nagrinejantis teismas privalo pats tiesiogiai, betarpiskai istirti visus bylos [rodymus,
nes tik tiesiogiai susipazins su visais [rodymais teismas gali priimti teisinga sprendima. BPK
301 str. 1 d.- nuosprendis pagrindziamas tik tais [rodymais, kurie buvo isnagrineti teismo
posedyje. Taciau kai kuriuose BP institutuose galima [zvelgti sio principo isimci- pvz.
baudziamojo [sakymo priemimo proceso, sutrumpinto [rodym tyrimo atvejais teismas netiria
[rodym, bet priima nuosprend[.
Jalstybines proceso kalbos principas BPK 8 str.- procesas vyksta valstybine kalba.
Laisvo jrodym vertinimo principas, [tvirtintas BPK 20 str. 2 d., 5 d. reiskia, jog
teismas [vertina [rodymus pagal savo vidin[ [sitikinima, pagr[sta issamiu ir nesalisku bylos
aplinkybi viseto isnagrinejimu, vadovaudamasis [statymu ir teisine samone. Jokie [rodymai
teismui neturi is anksto nustatytos galios. Ar gauti duomenys laikytini [rodymais, kiekvienu
atveju sprendzia teisejas.
1eises j gynybq uztikrinimo principas, [tvirtintas BPK 10 str., 44 str. 7 d., 8 d.
numato, jog [tariamasis, kaltinamasis nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos turi teis [
gynyba. Kiekvienas [tariamasis ir kaltinamasis turi teis, kad jam suprantama kalba bt
10
skubiai ir nuodugniai pranesta apie jam pareiksto kaltinimo pobd[ bei pagrinda, tureti
pakankamai laiko bei galimybi pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prayti, kad
liudytojai bt apklausti, nemokamai naudotis vertejo paslaugomis, jeigu nesupranta ar
nekalba lietuviskai, jis gali gintis pats arba per pasirinkta gyneja, o neturedamas pakankamai
les gynejui atsilyginti turi nemokamai gauti teisin pagalba.
Rungimosi principas- BPK 7 straipsnis- numato, jog bylos teisme nagrinejamos
laikantis rungimosi principo, tai reikia, jog abi alys (kaltinimo ir gynybos) turi lygias teises
teikti [rodymus, dalyvauti tiriant [rodymus, pateikti prasymus, gincyti kitos salies argumentus
ir pareiksti savo nuomon visais klausimais, kylanciais nagrinejant byla ir turinciais reiksmes
jos teisingam issprendimui. Nors is 7 str. Iormuluotes isplaukia, jog sis principas taikomas tik
teisminio nagrinejimo stadijoje, taciau jo uzuomazg galima rasti ir IT stadijoje- pvz. skiriant
suemima, IT teisejui sprendziant skundus ir kt.
Proporcingumo principas- BPK 11 str. Tai universalus, tarpakinis principas. iuo
principu danai remiasi Konstitucinis teismas, nors konstitucijoje jis neuraytas. Jis reikia
draudima 'saudyt zvirblius is patrankos. Proporcingumo principas reiskia, jog procesines
prievartos taikymas pateisinamas tik tuomet, kai:
- tikslo, kurio siekiama taikant procesines prievartos priemon, ne[manoma pasiekti
netaikant tos priemones ar taikant svelnesn prievartos priemon;
- pats siekiamas tikslas yra tikrai svarbus, ir jo siekimu gali bti pateisinama btinybe
apriboti mogaus teises;
- prievartos taikymas neutrunka ilgiau, negu tai yra objektyviai btina.
Proceso greitumo principas BPK nera tiesiogiai Iormuluojamas kaip proceso
principas, taciau jis yra tiesiogiai [tvirtintas Konvencijoje, t.p. jis isvedamas is BPK 2 str.,
44 str. 5 p., j[ pripaz[sta teism praktika. Teismo procesas yra tuo veiksmingesnis, kuo
greiciau isnagrinejama byla ir kuo skubiau [vykdomas sprendimas, - letas teisingumas yra
blogas, neveiksmingas. Teism [statymo 5 straipsnis operatyvuma [vardija kaip vis teism
veiklos principa - teismas visa savo veikla turi uztikrinti, kad bylos bt isnagrinetos per
[manomai trumpiausia laika. Reikalavimas greitai atskleisti nusikalstamas veikas ir
isnagrineti bylas yra susijs ir su Europos zmogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje [tvirtinta kiekvieno asmens teise [ jo bylos issprendima
per [manomai trumpiausia laika. Greitumo reikalavimas [pareigoja teisesaugos pareignus
bei teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip [manoma greiciau,
taciau ne zmogaus teisi suvarzymo saskaita.
EZTT procesa vertina kaip jo stadij visuma, todel reikalavimas baudziamaj[
procesa atlikti per [manomai trumpesn[ laika reiskia laika nuo oIicialios kompetentingos
institucijos pranesimo asmeniui apie [tarima, kad jis padare nusikalstama veika iki
sprendimo procese priemimo (byla Sleevicius pries Lietuv). Kriterijai, kuriais remiantis
turi bti vertinama baudziamojo proceso trukme, nustatyti Teismo praktikoje: konkrecios
bylos sudetingumas; asmens, del kurio taikytas baudiamasis persekiojimas, elgesys;
valdzios institucij elgesys organizuojant bylos procesa.. Asmuo, kuriam pranesama apie
[tarimus, kad jis padare nusikalstama veika, bet kurioje baudziamojo proceso stadijoje gali
prasyti apginti jo teis [ [manomai trumpesn[ bylos nagrinejima, jeigu jis mano, kad
egzistuoja nepateisinamo delsimo pozymiai, nes su sios teises pazeidimu gali bti susij
galimi kit pamatini zmogaus teisi pazeidimai: judejimo laisves, teisi [ turta ribojimai,
darbo ir kitos teises. Asmens teise [ [manomai trumpesn[ procesa suponuoja valstybes
11
atitinkam institucij ir j pareign pareiga daryti viska, kad procesas vykt vengiant
nereikalingo delsimo.
Tikslingumo principas BPK nepaminetas. Procesas turi bti tikslingai vykdomas.
I vakar tradicijos atkeliaujantis principas. Daug byl yra tiriama siais laikais. Jei
ypatingo pavojaus visuomenei nekelia - tai nieko tokio. Mazareiksme veika, galime apeiti
be proceso. Pas mus maiau ivystytas. Iplaukia i BK.