I Seminaras. Tarptautins privatins teiss samprata ir altiniai 1. Tarptautins privatins teiss samprata.

Tarptautins privatins teiss dalykas, sistema Lietuvos Respublikos teiss sistemoje privatinius teisinius santykius, t.y. civilinius santykius plaija prasme, bei civilinius procesinius santykius reguliuoja tokios teiss akos, kaip civilin, eimos, darbo, civilinio proceso teis. Tarptautin privatin teis taip pat reguliuoja civilinius santykius plaija prasme bei civilinius procesinius santykius, taiau skirtingai nei kitos mintos teiss akos, tarptautin privatin teis reguliuoja tik tokius teisinius santykius, kurie yra tarptautinio pobdio (susij daugiau nei su viena valstybe), kitaip tariant, tokie santykiai turi usienio element. Btent pastarja prasme pasireikia tarptautikumas tarptautinje privatinje teisje. Tai taip pat atskleidia, jog tarptautin privatin teis yra labai glaudiai susijusi su kitomis teiss akomis ir is bruoas lemia, jog egzistuoja vairi nuomoni dl tarptautins privatins teiss vietos teiss sistemoje. Tarptautin privatin teis bna suprantama, kaip tarptautins teiss dalis, kaip valstybs vidaus teiss dalis, turinti savarankikos teiss akos status, bei kaip valstybs vidaus teiss dalis, nesanti savarankika teiss aka, o priskirtina kitoms valstybs vidaus teiss akoms. Visgi dominuoja poiris, jog tarptautin privatin teis yra nacionalins teiss dalis, bet ne tarptautins teiss dalis. Todl kiekvienoje valstybje egzistuoja savita tarptautin privatin teis, taigi, savita yra ir Lietuvos Respublikos tarptautin privatin teis.

2.

Tarptautins privatins teiss reguliavimo dalykas ir metodas.

Tarptautins privatins teiss dalykas. Iskirtini du pagrindiniai poymiai, bdingi visuomeniniams santykiams, kurie sudaro tarptautins privatins teiss dalyk. Pirma, tokie visuomeniniai santykiai yra civiliniai plaija prasme, skaitant civilinius procesinius santykius, ir antra, santykiai yra tarptautinio pobdio, t.y. turi usienio element. Usienio elementas santykyje gali pasireikti labai vairiai: vienas i santykio subjekt yra usienio asmuo (pvz., usienio valstybs pilietis, usienio valstybje registruotas juridinis asmuo), santykio objektas yra usienyje (pvz., usienio valstybje yra perkamas parduodamas daiktas), juridinis faktas, kurio pagrindu atsirado, pasikeit arba pasibaig teisinis santykis, vyko ar buvo atliktas usienio valstybje (pvz., usienio valstybje buvo padaryta turtin ala), usienio valstybje buvo priimtas civilinis procesinis dokumentas, kurio pagrindu turi bti atlikti oficials procesiniai veiksmai (pvz., teismo sprendimas, kur praoma vykdyti, yra priimtas usienio valstybje), civilinje byloje procesiniai veiksmai turi bti atlikti usienio valstybje (pvz., ro dymai, reikalingi civilinje byloje, yra usienio valstybje ir ten turi bti surinkti) ir pan. Tarptautins privatins teiss reguliavimo metodai

Tarptautinei privatinei teisei priskirtini tokie teiss reguliavimo metodai. Kolizinis metodas yra istorikai pirmasis susiformavs tarptautins privatins teiss metodas. Juo tiesiogiai nesureguliuojamas santykis, o tik kolizini norm pagalba nustatoma, kokios valstybs teis sureguliuos santyk. io metodo pagalba teisinis klausimas nra isprendiamas i esms, o tik nurodomos taikytinos materialins teiss normos. Taigi i esms klausimas isprendiamas ne kolizinio metodo pagrindu priimtomis kolizinmis normomis, o materialini teiss norm pagalba. Nors tai yra esminis tarptautins privatins teiss metodas, taiau jo taikymas sukelia tam tikr teisini problem. Pamintini kai kurie kolizinio metodo trkumai. Santyki subjektai danai veiksm atlikimo metu negali numatyti, kokia kolizin norma bus taikoma arba kaip ji bus pritaikyta ir todl neino, kokia materialin teis reguliuoja j santykius. Kolizinio metodo pagrindu neretai tenka taikyti usienio teis, o teismai jos neino ir negali inoti jos taip, kaip savo teis. Be to, nors kolizins normos sprendia materialini norm kolizijos klausim, taiau galima kelti ir pai kolizini norm kolizijos problem, kurio kolizinis metodas negali tinkamai isprsti. Kolizinis metodas visikai neukerta kelio taip vadinamiems ,,lubuojantiems santykiams atsirasti, t.y. teisiniams santykiams, kurie vienoje valstybje pripastami arba yra laikomi teistais, o kitose ne (pvz., vienoje valstybje asmenys yra laikomi sutuoktiniais, o kitoje ne). ie ir kiti kolizinio metodo trkumai vert iekoti ir taikyti kitus teisinio reguliavimo metodus, kurie upildyt kolizinio metodo spragas. Kolizinis (kolizini norm) unifikavimo metodas yra vienas i bd sprsti statym kolizij problem. Kolizini norm unifikavimo metodo tikslas viening kolizini norm ar princip sukrimas. Tuo tikslu sudaromos tarptautins sutartys (pvz., Konvencija dl sutartinms prievolms taikytinos teiss, 1980 m., Roma), kuriomis sipareigojama taikyti sutartyje suformuluotas kolizines normas. Tai utikrina, kad skirtingose valstybse statym kolizijos klausimas sprendiamas vienodai arba bent jau beveik vienodai. Tokio metodo pagalba pavyksta ivengti pai kolizini norm kolizijos bei ,,lubuojani santyki. Taiau kolizini norm unifikavimo metodas neisprendia vis kolizinio metodo problem ir todl praktikoje jis ne itin paplito. Materialinis teisinis metodas. Skirtingai nei taikant kolizin metod, materialinio metodo pagalba yra ne nustatinjama taikytina teis, o reikiamas santykis sureguliuojamas tiesiogiai materialinmis normomis, nustatant santykio subjekt konkreias teises bei pareigas ir pan. Realizuodama metod, valstyb priima materialines teiss normas, kurios specialiai skirtos reguliuoti tam tikrus privatinius santykius, ir tokios materialins teiss normos taikomos, nepriklausomai nuo kolizini norm (kolizinio metodo) nurodomos taikytinos teiss. Tokios materialins teiss normos neretai vadinamos tiesioginio taikymo normomis, tiesioginio veikimo normomis ir pan. Jos naudojamos tam tikrose vieajam interesui svarbiose srityse, tokiose kaip usienio kapitalo moni teisinis statusas, usienio investicij reimas ir pan.

Materialini norm unifikavimo metodo pagrindu sudaromos tarptautins sutartys, kuriomis susitarianios valstybs sipareigoja taikyti vienodas materialines privatinius santykius reguliuojanias normas. Tokiu bdu, tam tikra privatini santyki sritis tampa reguliuojama vienodai skirtingose valstybse, o tai, akivaizdu, eliminuoja statym kolizijos svarb, nes taikant bet kurios i toki valstybi teis, galiausiai pritaikomos tos paios suvienodintos materialins teiss normos. Suvienodint tarptautins privatins teiss materialini teisini norm primim skatina ne tik siekis paalinti valstybi vidaus teisi skirtumus, bet ir ta aplinkyb, kad vidaus teis danai yra nepritaikyta reguliuoti tarptautinio pobdio santykius. Deja, tarptautins sutartys, kuriomis unifikuojamos materialins normos, nra visaapimanios ir danai reguliuoja tik siaur srit. Be to tokios tarptautins sutartys yra pasiraomos ne vis pasaulio valstybi.

3.

Tarptautins privatins teiss sistema, jos vieta teiss sistemoje.

Tarptautins privatins teiss sistema. Pagal tai, kokios tematikos santykius tarptautin privatin teis reguliuoja, jos sistem galima suskirstyti poakius tokiose srityse: subjekt teisin padtis, daiktin teis, prievoli teis; intelektualins nuosavybs teis, eimos teis, vaik teisin apsauga, paveldjimo teis, darbo teis, tarptautinis civilinis procesas. Tarptautins privatins teiss reguliuojamas sritis galima skirstyti ir pagal reguliuojam ir sprendiam teisini problem pobd. iuo poiriu, galima iskirti tokias esmines tarptautins privatins teiss sritis:
teism jurisdikcij kolizija arba tarptautinis teismingumas ios srities teiss normos sureguliuoja, kokios valstybs teismai turi kompetencij (jurisdikcij) nagrinti konkret privatin teisin gin; statym kolizija ios srities teiss normos sureguliuoja, kokios valstybs materialin teis turi bti taikoma tarptautinio pobdio privatiniams santykiams; i problem tarptautin privatin teis sprendia taip vadinam kolizini norm pagalba; usienio teism bei arbitra sprendim pripainimas ir vykdymas ios srities teiss normos sureguliuoja usienio teism bei arbitra sprendim pripainim ir vykdym; kiti tarptautinio civilinio procesinio pobdio klausimai: usienio valstybi oficiali dokument legalizavimas, rodym rinkimas usienio valstybse, teismo aukim teikimas usienio valstybse, usienio teism kitoki civilini procesini pavedim vykdymas; privatini tarptautinio pobdio santyki tiesioginis materialinis reguliavimas i esms sureguliuojami civiliniai teisiniai santykiai plaija prasme, taiau skirtingai nei civilinje, eimos ir darbo teisje, reguliuojami tik usienio element turintys santykiai.

Kai kuri autori poiriu, tarptautinei privatinei teisei taip pat priskirtinas tarptautinis komercinis arbitraas. Gantinai plaiai yra paplitusi tarptautins privatins teiss koncepcija, pagal kuri teiss normos, reguliuojanios privatinius tarptautinio pobdio materialinius santykius, nepriskirtinos tarptautinei privatinei teisei (tokios teiss normos priskirtinos kitoms teiss akoms, pvz., civilinei, eimos, darbo teisei). Kai

kurie kiti autoriai yra link suteikti tarptautinei privatinei teisei dar siauresn apimt, jai priskirdami tik teism jurisdikcij kolizij, statym kolizij bei usienio teism sprendim pripainim ir vykdym, arba netgi dar daugiau, priskiriant tik statym kolizij. Dl to tarptautin privatin teis bna vadinama tiesiog kolizine teise.

4.

Tarptautins privatins teiss altini samprata, rys, poymiai ir reikm.

Tarptautins privatins teiss altini samprata ir poymiai

Teiss altinis - tai forma, kurioje ireiktos teiss normos. iuolaikin teiss filosofija skiria eias teiss altini ris: bendruosius teiss principus, tarptautin teis, statymus plaija prasme, paproius, teism praktik ir teiss doktrin. Tarptautins privatins teiss altiniai pasiymi tam tikra specifika: Pirma, Tarptautins privatins teiss altiniams bdingas bruoas jos altini dualumas. Viena vertus tarptautins privatins teiss altiniai yra nacionalins (vidaus) teiss altiniai, kita vertus tarptautins teiss altiniai dvials ir daugiaals sutartys, konvencijos. Dl to danai kyla vidaus teiss ir tarptautins sutarties norm kolizija, be to taikant tarptautines sutartis btina utikrinti j taikymo ir aikinimo vienodum, taip pat neretai kyla lingvistini problem dl tarptautins sutarties originalo ir jo vertimo kitos alies kalb. Antra, ypatinga viet tarp altini uima teism praktika, kuri gali skirtingose valstybse skirtis ir tai sukelti papildom problem susijusi su kit tarptautins privatins teiss altini taikymu. Pagrindiniai tarptautins privatins teiss altiniai yra: bendrieji teiss principai, tarptautins sutartys, statymai plaija prasme, teism ir arbitra praktika, komerciniai paproiai ir teiss doktrina. Bendrieji teiss principai. Ypating viet tarp tarptautins privatins teiss altini uima bendrieji teiss principai. LR Konstitucijos 135 straipsnio pirmoji dalis numato, jog Lietuvos Respublika vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis. Bendrieji teiss principai tai neraytos elgesio taisykls, jie laikomi sudedamja teiss dalimi ir jais remiamasi tiek aikinant statutins teiss normas, tiek upildant teiss spragas. Pamintini tokie principai, kaip sutari privalu laikytis, iklausytos turi bti abi gino alys, teisjai imano statymus, niekas negali gauti naudos i savo neteist veiksm ir kiti. Bendrj teiss princip svarba tarptautinei privatinei teisei pasireikia tokiais aspektais: jais remiantis aikinamos tarptautins privatins teiss normos, vadovaudamasis bendraisiais teiss principais teismas gali upildyti teiss spragas, bendrieji teiss principai svarbs statym leidybai, rengiant ir priimant naujas tarptautins privatins teiss normas.

Tarptautins sutartys. Tarptautinmis sutartimis siekiama unifikuoti tarptautins privatins teiss normas. J pagalba realizuojami materialini norm ir kolizini norm unifikavimo metodai. Dideli rezultat pasiekta unifikuojant tarptautins privatins teiss normas iose srityse: intelektualins nuosavybs apsauga, tarptautiniai perveimai, ekiai, vekseliai, tarptautin prekyba, tarptautini komercini gin sprendimas. Paprastai valstybje galioja tarptautins sutarties virenybs nacionalins teiss atvilgiu principas. Lietuvoje aikinant tarptautini sutari viet Lietuvos teiss sistemoje, kilo tam tikr prietaravim tarp Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Lietuvos Aukiausiojo teismo poirio tarptautines sutartis. Konstitucinis teismas 1995 m. spalio 17 d. nutarimu dl statymo dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari 7 straipsnio ketvirtosios dalies ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai iaikino, kad statymo nuostata, jog Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys turi statymo gali, nepagrstai ipleia j juridin gali Lietuvos teiss altini sistemoje. Konstitucinis teismas patvirtino, kad statymo 12 straipsnis prietarauja Konstitucijos 138 straipsnio treiajai daliai. Konstitucinis teismas paymjo, jog neratifikuotos tarptautins sutartys turi kiekvienam teiss aktui bding privalomj gali. Taiau j juridin galia nuo ratifikuot sutari skiriasi tuo, kad jos neturi prietarauti ne tik Konstitucijai, bet ir statymams. I i Konstitucinio teismo ivad ieina, kad tarptautins sutartys Lietuvos nacionalinje teisje turt bti taikomos dviem lygiais: pirmiausiai - ratifikuotos tarptautins sutartys kaip statymai, po to ratifikavimo nereikalaujanios tarptautins sutartys kaip teiss aktai, turintys emesn negu statymai gali. Lietuvos teisje keliuose statymuose yra tvirtinta bendra nuoroda jei Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles negu is statymas, taikomos tarptautins sutarties taisykls. Tokios nuorodos yra tvirtintos tiek civiliniame, tiek civilinio proceso kodekse, tiek kituose statymuose. Tad kyla klausimas, ar ios statym normos kalba tik apie ratifikuotas ar ir apie neratifikuotas Lietuvos tarptautines sutartis. Sprendiant i toki nuostat teksto, jos lieia tiek ratifikuotas, tiek neratifikuotas sutartis, nes antraip jos daryt skirtum tarp toki tarptautini sutari. Lietuvos Aukiausiojo teismo praktika rodo, jog pastarasis teismas laikosi kitokios pozicijos nei Konstitucinis teismas. Lietuvos Aukiausiojo teismo nuomone tiek ratifikuotos, tiek neratifikuotos tarptautins sutartys yra viresns u nacionalin teis. Lietuvos Respublika yra sudariusi nemaai dviali sutari dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, komercinse ir eimos bylose (su Estija, Latvija, Baltarusija, Rusija, Lenkija, Moldova, Ukraina, Turkija, Kazachstanu ir Uzbekistanu ir t.t.). i sutari tikslas yra pripainti vienos valstybs piliei turtines ir asmenines teises kitos valstybs teritorijoje. ios sutartys sudaromos grietai laikantis abiej valstybi lygybs ir suvereniteto gerbimo princip. Dvialse sutartyse paprastai tvirtinamos nuostatos apie teissaugos organ bendradarbiavim, teism kompetencij bei taikytinos teiss nustatym, pavedim dl teisins pagalbos vykdym, teismo sprendim pripainim ir vykdym. Kita grup sutari, kurias ratifikavusi Lietuva daugiaals tarptautins privatins teiss sutartys, nustatanios vienodas kolizines normas, Pavyzdiui, 1930 m. enevos

konvencija dl statym kolizij naudojant sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo. Treioji grup tarptautins sutartys skirtos vienodinti privatin materialij teis, pavyzdiui 1980 m. Jungtini Taut vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimopardavimo sutari. statymai (statymai ir kiti teiss norminiai aktai). statym vieta teiss altini hierarchijoje yra nevienoda vairiose valstybse. tai kontinentins teiss sistemos valstybse statymai turi aukiausi gali, tuo tarpu bendrosios teiss sistemos valstybse pagrindin vaidmen vaidina teisminiai precedentai. Lietuvoje tarptautins privatins teiss normos nra kodifikuotos. J galima atrasti vairiuose statymuose civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekse, darbo kodekse, atskiruose statymuose. Kitose valstybse tarptautin privatin teis yra kodifikuota, t.y. visos normos sudtos vien statym. Tarptautins privatins teiss normos nra gausios, danai nekodifikuotos ir neunifikuotos, o i vidaus teiss sprag paalina teism praktika. Teism ir arbitra praktika. Teism praktika - teism sprendimuose ireikti teisj poiriai kur nors teiss klausim, turintys reikm teismams vliau sprendiant analogikus klausimus. is teiss altinis yra bdingas eilei valstybi, o kai kuriose, pavyzdiui, bendrosios teiss sistemos valstybse, yra pagrindinis. Precedentui bdingas normatyvinis (privalomas) pobdis teismui sprendiant konkrei byl. Tam, kad pripainti teismin precedent teiss altiniu, reikalingas teism visikas nepriklausomumas ir teisj profesionalumo auktas lygis. Arbitra praktika tarptautinje privatinje teisje yra laikoma ne valstybini arbitra praktika, o tarptautini komercini arbitra praktika. Lietuvoje teism praktika gyja vis didesn reikm. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teism statymu, Lietuvos Aukiausiasis Teismas formuoja vienod teism praktik taikant statymus. Jis skelbia kolegij ar Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarins sesijos pasilytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. iose nutartyse esanius statym taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybins ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos paius statymus. Tarptautins privatins teiss srityje pamintinos ios svarbios Lietuvos Aukiausiojo teismo nutartys: 2000-12-21 Lietuvos Respublikos Aukiausiojo teismo nutarimas Nr. 28 Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas bei 2001-06-15 LAT teisj senato nutarimas Nr. 31 Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos taikant enevos 1956m. Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties konvencij (CMR). Komercinis paprotys ir teiss doktrina. Paprotys - tai taisykls, nors ir formaliai neufiksuotos, bet seniai susiklost ir yra sistemingai taikomos. Be tarptautini-teisini paproi yra ir komerciniai paproiai, kurie plaiai naudojami tarptautinje prekyboje ir

prekybinje laivyboje. Komercinis paprotys - tai pakankamai tiksliai savo turiniu susiklosiusi elgesio taisykl, plaiai taikoma kurioje nors komercins veiklos sferoje, nenumatyta statym leidybos aktuose, ir nebtinai ufiksuota kokiame nors dokumente. Komercinio paproio pavyzdiu gali bti Preki tiekimo bazins slygos pirkimo-pardavimo sutartyse (INCOTERMS). ias slygas susistemino Tarptautiniai prekybos rmai. INCOTERMS yra fakultatyvini ir neprivalom taisykli svadas. Jos taikomos, jei jas yra padaryta konkreti nuoroda sutartyje. Nuo paproi reikia skirti tradicijas, susiklostanias prekybini sandori praktikoje ir apibrianias t sandori detales. Su tradicijomis tenka susidurti perveimuose jra. Tradicijos reguliuoja ali tarpusavio santykius tik tais atvejais, kai alys vienokiu ar kitokiu bdu pripaino tradicijos taikym btinu. LR CK 1.4 straipsnis nustato, jog statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal paproius. Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao statymo 31 straipsnis numato, kad visais atvejais arbitrainis teismas priima sprendim atsivelgdamas sutarties slygas ir prekybos paproius, taikytinus konkreiam sandoriui. Teiss doktrina kartu su teism praktika padar ir toliau daro didel tak tarptautinei privatinei teisei. Aukt tarptautins privatins teiss kodifikavimo lyg kai kuriose valstybse galima paaikinti btent stipria tarptautins privatins teiss doktrina. Doktrinos tak lemia pirmiausia periodini leidini, analizuojani teorines ir praktines privatins teiss problemas, gausa.

5.

Tarptautins privatins teiss unifikavimas ir kodifikavimas: samprata, rys, institucijos, dalyvaujanios procese

6.

Tarptautins privatins teiss vienodinimas Europos Sjungoje

Tarptautins kolizins teiss ir privatins teiss vienodinimas Tarptautins privatins teiss vienodinimas vykdomas pirmiausiai kodifikuojant ir unifikuojant tarptautin privatin teis. Kodifikavimas tai procesas, kurio metu tam tikros teiss srities normos yra susisteminamos, patobulinamas j turinys, joms suteikiama aikesn login struktra. Unifikavimas procesas, kurio metu suvienodinamos skirting valstybi teiss normos, reguliuojanios vienos srities visuomeninius santykius. Tarptautins privatins teiss unifikavimo proces sudaro keletas stadij nacionalins teiss sistem analiz, skirting valstybi tarptautins privatins teiss

lyginamieji tyrimai, nauj teisinio reglamentavimo modeli svarstymas ir naujo teisinio reglamentavimo varianto primimas. Pasauliniu mastu tarptautinei privatinei teisei unifikuoti sukurtos specializuotos tarptautins institucijos: Hagos tarptautins privatins teiss konferencija, daranti didiul tak tarptautins privatins teiss vienodinimo procesui rengiant tarptautines konvencijas, organizuojant seminarus ir konferencijas tarptautins privatins teiss klausimais. Jungtini taut tarptautins prekybos teiss komisija (UNCITRAL), atliekanti svarb vaidmen vienodinant komercin teis. Komisijos priimamos konvencijos, pavyzdiniai statymai, taisykls daro akivaizd poveik tarptautiniams prekybiniams santykiams; Tarptautins privatins teiss unifikavimo institutas Romoje (UNIDROIT), kurio paskirtis nagrinti poreikius ir metodus siekiant modernizuoti, derinti ir unifikuoti privatin ir ypa komercin teis. Regioniniu lygiu tarptautin privatin teis vienodina Europoje - Europos Sjunga ir Europos Taryba, Afrikoje Afrikos verslo teiss harmonizavimo organizacija, Amerikoje Amerikos Valstybi Organizacija. Dvialis tarptautins privatins teiss vienodinimas vyksta tarp ali pasiraant dviales tarptautins sutartis dl teisins pagalbos civilinse, komercinse ir eimos bylose. Kontroliniai klausimai:1 1. K vadiname tarptautine privatine teise Lietuvoje? 2. Kokie yra poiriai tarptautin privatin teis kaip teiss srit? 3. K reguliuoja, kokius klausimus apima tarptautin privatin teis? 4. K vadiname usienio elementu tarptautinje privatinje teisje? Kokia yra usienio elemento reikm? 5. Usienio teiss samprata ir jos svarba? 6. Kokius inote tarptautins privatins teiss reguliavimo metodus? 7. Kuo skiriasi kolizinis ir materialinis teisinis tarptautins privatins teiss reguliavimo metodai? 8. Kuo skiriasi ir kuo panas kolizini norm unifikavimo ir materialini norm unifikavimo reguliavimo metodai? Kokie i metod privalumai ir trkumai? 9. kokius poakius (institutus) gali bti suskirstyta tarptautins privatins teiss sistema pagal tai, kokius santykius ji reguliuoja? 10. Koks yra tarptautins privatins ir tarptautins vieosios teiss santykis? Kuo ios teiss akos skiriasi ir kuo panaios? 11. Koks yra tarptautins privatins ir civilins teiss santykis? Kuo ios teiss akos skiriasi ir kuo panaios? 12. K vadiname teiss altiniu, kas bdinga teiss altiniui? Kokius inote tarptautins privatins teiss altinius? Kokiais specifiniais poymiais pasiymi tarptautins privatins teiss altiniai?
1

Kontroliniai klausimai yra orientaciniai, kuri tikslas atkreipti student dmes svarbesnes analizuojamos temos problemas. Seminar metu tema bus aptarinjama plaiau. Pateikti kontroliniai klausimai NEREIKIA, jog egzamino, koliokviumo ar kontrolinio metu bus pateikiami tik ie klausimai arba ruoiantis studentas turi atsakyti tik iuos klausimus.

13. 14.

15. 16. 17.

18.

Kokia yra tarptautins privatins teiss altini hierarchija? Tarptautins sutarties ratifikavimas kaip btinas elementas tarptautins sutarties galiojimui: palyginkite Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pozicij su Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicija. Kokia yra teism ir arbitra praktikos, paproio kaip tarptautins privatins teiss altinio reikm? Ar yra Lietuvoje pripastamas teisminis precedentas? Ivardinkite bent tris tarptautines organizacijas, dalyvaujanias tarptautins privatins teiss unifikavimo ir / arba kodifikavimo procese. Kokie i organizacij priimti tarptautins privatins teiss aktai jums yra inomi? ES teis kaip tarptautins privatins teiss altinis. ES teiss altini padtis tarptautins privatins teiss altini hierarchijoje?

Privaloma literatra: 1. V. Mikelnas. Tarptautins privatins teiss vadas (psl. 13-90) 2. Cheshire and Norths (North P.M., Fawcett J.J.) Private International Law., 13th Edition, London, 1999. 3. 2000-12-21 Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas, apibendrinimo apvalga. Teism praktika, 2001-01-17, Nr. 14. 4. 1995-10-17 Konstitucinio teismo nutarimas Dl statymo dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari 7 straipsnio 4 dalies ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 5. 2007-10-24 Konstitucinio teismo nutarimas Dl teism precedent ir teismo nutarties kreiptis Konstitucin teism ar administracin teism apskundimo; 6. 1998-01-05 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-1/98 V.Stukonis v. JAV ambasada. Rekomenduojama literatra: 1. 1999-06-22 Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas. in., 1999, Nr. 60-1948. 2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius, 2001. 3. Lietuvos Respublikos statymas dl Hagos tarptautins privatins teiss konferencijos statuto ratifikavimo. in., 2001, Nr. 61-2180. 4. Hagos tarptautins privatins teiss konferencijos statutas. in., 2001, Nr. 61-2181. 5. Hagos tarptautins privatins teiss konferencijos interneto svetain: www.hcch.net. 6. Lietuvos Respublikos statymas dl tarptautins privatins teiss instituto (UNIDROIT) statuto ratifikavimo. in., 2006, Nr. 114-4337. 7. Tarptautins privatins teiss unifikavimo instituto interneto svetain: www.unidroit.org. 8. UNIDROIT

Tarptautins privatins teiss santykis su kitomis teiss akomis Tarptautins privatins teiss ir tarptautins vieosios teiss santykis. Kadangi tarptautinei privatinei teisei yra bdingi tiek tarptautins vieosios,

tiek nacionalins civilins teiss poymiai, btina ias teiss akas atriboti.ios teiss akos yra panaios: Pirma, tarptautin privatin teis remiasi tarptautins vieosios teiss principais: abipusikumo, valstybi tarpusavio pripainimo, valstybi suverenios lygybs, siningo tarptautini sutari vykdymo, tarptautins teiss virenybs nacionalins teiss atvilgiu. Antra, vienodas i teiss ak tikslas utikrinti kuo veiksmingesn vairi tarptautins visuomens srii bendradarbiavim, mainti tokio bendradarbiavimo klitis. Treia, tarptautins privatins teiss altiniai, be kit, yra ir tarptautins sutartys. Visgi, ios teiss akos turi esmini skirtum: Pirma, akivaizdiai skiriasi i teiss ak reguliavimo dalykas. Antra, skiriasi subjektai ir j padtis. Tarptautins vieosios teiss subjektai valstybs, tarptautins organizacijos, tarpvyriausybins organizacijos, tauta, siekianti isivadavimo, tuo tarpu tarptautins privatins teiss subjektai fiziniai, juridiniai asmenys, taip pat vairios organizacijos. Tarptautins organizacijos, valstyb taip pat gali bti tarptautins privatins teiss subjektu, taiau j padtis kitokia, - ia jos yra lygiateisiai subjektai kartu su kitais asmenimis. Treia, skiriasi teiss altiniai. Nors pastaruoju metu abiej teiss ak pagrindinis teiss altinis yra tarptautin sutartis, taiau yra skirtinga tokio altinio reikm. Tarptautinje privatinje teisje tarptautin sutartis nra dominuojantis teiss altinis, didelis vaidmuo tenka vidaus teisei bei teism praktikai, taip pat svarbs kiti altiniai tarptautini arbitra sprendimai, lex mercatoria. Tarptautinje vieojoje teisje vidaus teis neturi reikms, o tarptautins sutartys yra itin svarbus teiss altinis. Ketvirta, skirtingi i teiss ak reguliavimo metodai bei gin sprendimo bdai. Tarptautinje vieojoje teisje ginai sprendiami Tarptautiniam teisingumo teisme, tarptautiniame arbitrae, derybomis, tarpininkavimu. Tarptautinje privatinje teisje ginai sprendiami derybomis, itin svarbs valstybs vidaus teismai, taip pat vidaus ar tarptautinis komercinis arbitraas. Penkta, skiriasi tarptautins privatins ir tarptautins vieosios teiss norm paeidimo pasekms (sankcijos). Tarptautins privatins teiss ir civilins teiss santykis. Tarptautin privatin teis ir civilin teis panaios tuo, jog abi teiss akos reguliuoja privatinio pobdio santykius (paveldjimas, santuokos sudarymas ir pan.), panas yra gin sprendimo bdai bei teiss norm paeidim pasekms. Taiau tarptautin privatin teis turi tam tikr esmini skirtum nuo civilins teiss. skiriasi teiss ak reguliavimo metodai (iskyrus materialin teisin metod). Civilinei teisei bdingas dispozityvusis reguliavimo metodas. Tarptautin privatin teis turi tik jai bdingus metodus kolizij metod, kolizij unifikavimo metod. Tarptautin privatin teis apima

platesn reguliuojam santyki srit nei civilin teis, pvz., tarptautin privatin teis apima darbo teis, tarptautin civilin proces.

Tarptautins privatins teiss subjektai Kaip ir bet kurioje teiss akoje, taip ir tarptautinje privatinje teisje svarbs yra subjektai, dalyvaujantys ios teiss akos reguliuojamuose santykiuose. Tarptautins privatins teiss subjektai yra fiziniai asmenys, juridiniai asmenys bei valstyb. Fiziniai asmenys. Pagal asmens ry su valstybe, visus fizinius asmenis galima suskirstyti savos valstybs pilieius, usienio pilieius arba usienieius bei asmenis be pilietybs (apatridus). Tarptautin privatin teis, bdama nacionalins teiss dalimi, pirmiausia sprendia savo piliei teisinio statuso klausim jiems esant usienyje. Tarptautin privatin teis taipogi nagrinja usieniei bei apatrid turtini, asmenini neturtini, eimos, darbo ir procesini teisi apimtis savoje valstybje. Todl galima teigti, kad usienietis yra pavaldus dviem teiss sistemoms: savos valstybs ir usienio valstybs, kurioje jis randasi. Tarptautinei privatinei teisei aktualiausia istudijuoti usieniei bei asmen be pilietybs (apatrid) teisin status. Esmin reikm apibriant usieniei ir apatrid teisin status visose valstybse turi turti bendros tarptautins teiss visuotiniai principai bei normos dl mogaus teisi ir laisvi, kuri privalo laikytis visos valstybs. Tai lyg minimumas teisi, kurios turi bti suteikiamos visiems usienieiams ir apatridams. Daugelyje valstybi yra naudojama speciali svoka usieniei teis, kuri apibria ypating reim usienieiams vieosios teiss srityje. Yra poiris, pagal kur usieniei teis suprantama kaip visuma norm, apribojani usieniei teises. Tokie apribojimai lieia gyvenamosios vietos pakeitim, teis usiimti tam tikra veikla, teis sigyti nekilnojamj turt nuosavybn. Kai kuriose valstybse usieniei teis tradicikai yra priskiriama tarptautins privatins teiss reguliavimo sriiai. Lietuvoje usieniei teis nelaikytina savarankika teiss aka. Jos normos pagal savo reguliavimo dalyk lieia skirtingas teiss akas: konstitucin, administracin, civilin, darbo, eimos, baudiamj, baudiamojo proceso ir taiau usieniei teisin padtis yra reguliuojama specialiu statymu. Apskritai, tiek usienieiams, tiek asmenims be pilietybs gali bti taikomi ie teisiniai reimai (reimas tai visuma teisi ir pareig, taikom usienio valstybi subjektams): Pirma, nacionalinis reimas, reikiantis, jog usienio subjektai turi lygiai tokias paias teises ir pareigas, kaip ir valstybs pilieiai; Antra, didiausio palankumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams suteikiamos lygiai tokios pat teiss ir pareigos, kaip ir bet kurios kitos usienio valstybs subjektams;

Treia, abipusikumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams valstybje A suteikiamos tokios teiss ir pareigos, kokias teises ir pareigas usienio valstyb suteikia valstybs A pilieiams; Ketvirta, specialusis reimas, pagal kur vidaus ar tarptautins teiss aktais tam tikriems subjektams arba tam tikr ali subjektams suteikiamos specialios, iskirtins, kitokios nei prastins teiss ir pareigos. Kitas su subjektais tarptautinje privatinje susijs klausimas j yra teisnumas ir veiksnumas. Teisnumas - galjimas turti civilines teises ir pareigas. LR CK 1.15 straipsnis numato, kad usienieiai ir apatridai Lietuvoje turi tok pat teisnum kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai. Tai yra tvirtinamas nacionalinis reimas fizini asmen teisnumo atvilgiu. I nacionalinio reimo iplaukia ir tai, kad usienieiai negali pretenduoti kokias nors kitas teises, kuri negali turti Lietuvos pilieiai, o taip pat reikalauti privilegij. Suteikimas usienieiui lygiaverio civilinio teisnumo kaip ir Lietuvos pilieiams nra slygojamas tuo, kad usienietis privalo turti gyvenamj viet Lietuvoje. statymuose gali bti numatyti atvejai, kai atskir teisi suteikimas yra siejamas su nuolatins gyvenamosios vietos turjimu Lietuvoje. Taiau tokios teiss paprastai yra i administracins teiss srities, o ne i civilins. statymuose yra numatyta apribojim usienieiams turti em nuosavybs teise (Konstitucijos 47 str.), investuoti usienio kapital tam tikras komercins veiklos sritis, dirbti tam tikr darb, yra darb, kuri apskritai negali dirbti ne Lietuvos Respublikos pilieiai. Nacionalinio reimo suteikimas usienieiams reikia ne tik sulyginim teisi su ms pilieiais, bet ir priskyrim usienieiams pareig, numatyt ms statymuose. Usienieiai ir apatridai savo teises Lietuvoje turi gyvendinti tokiu bdu kaip ir Lietuvos pilieiai. Veiksnumas galjimas gyvendinti savo teises ir pareigas. Fizinio asmens veiksnumo koliziniai klausimai kyla pirmiausia todl, kad vairi valstybi statymai nevienodai apibria ami, kuriam sujus, mogus tampa pilnameiu ir tuo paiu pilnai veiksniu. LR CK 6.16 straipsnis nustato, jog usienio piliei ir asmen be pilietybs veiksnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje yra j nuolatin gyvenamoji vieta, teis. Asmenys pripastami neveiksniais arba ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 790 straipsnyje tvirtintos speciali fizini asmen diplomatini ir konsulini atstovybi, tarptautini organizacij asmen procesins teiss. Tai yra atsakovais Lietuvoje negali bti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, iskyrus atvejus, kai ginas kyla dl nekilnojamojo daikto, esanio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir daikt turi ie asmenys ar tarptautins organizacijos, taip pat kai ginas kyla i paveldjimo santyki arba i kit kini komercini santyki, kuriuose asmenys dalyvauja ne kaip asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas. Juridiniai asmenys. Juridinio asmens civilinis teisinis statusas gali bti nustatomas pagal:

Pirma, jo sisteigimo vietos teis, kitaip dar vadinama inkorporacijos doktrina. ios doktrinos pagrindinis trkumas yra nebuvimas ryio tarp juridinio asmens steigimo vietos ir faktins veiklos vietos. Antra, juridinio asmens buveins arba centrins administracijos vietos teis, kitaip vadinama sslumo doktrina, kuri grindiama tuo, kad juridinio asmens statiniuose dokumentuose visada nurodoma jo buveins vieta, kas leidia lengvai nustatyti jo nacionalikum ir galiausiai asmenin status. Treia, juridinio asmens verslo vietos teis, kitaip vadinama eksploatacijos centro doktrina. Dana situacija, kai juridinio asmens steigimo dokumentuose, statuose nurodyta buveins vieta ir pagrindins veiklos vieta nesutampa ir yra skirtingose valstybse, todl juridinio asmens nacionalikumas turt bti nustatomas pagal faktin to asmens verslo viet. I kitos puss, keleto eksploatacijos centr buvimas veda prie neapibrtumo ir sudaro keblum nustatant juridinio asmens nacionalikum - tai yra pagrindinis ios doktrinos trkumas; Ketvirta, asmens teisinis statusas nustatomas pagal valstybs, kurioje gyvena ar veikia io juridinio asmens steigjai, vadovai, kitaip vadinama kontrols doktrina. is principas labiausiai kritikuotinas, kadangi danos situacijos kai usienio ali investitoriai investuoja savo las kitoje alyje esanias kompanijas, usiima verslu, o patys faktiki gyvena savo valstybje ir tiesiogiai juridinis asmuo neturi jokio ryio su jo steigj ar vadov nacionaline teise. Paymtina, jog juridinio asmens teisinio statuso reguliavimo sfer paprastai patenka tokie klausimai, kaip juridinio asmens teisin forma ir statusas, steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, juridinio asmens pavadinimas, organ sistema ir j kompetencija, juridinio asmens civilin atsakomyb, atstovavimas, juridinio asmens steigimo dokument paeidimo teisins pasekms ir panaiai. LR CK 1.19 straipsnyje tvirtinta bendra taisykl, jog usienio juridini asmen ar kit organizacij civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje ie juridiniai asmenys ar organizacijos yra steigti, teis, tai yra galioja inkorporacijos doktrina. Paymtina, jog jei Lietuvos Respublikoje yra padalinio buveins, verslo ar kitos veiklos pagrindin vieta, tai nesvarbu, kurioje valstybje buvo steigtas juridinis asmuo, io asmens padalinio civilinis teisnumas bus nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teis. Valstyb, kaip tarptautins privatins teiss subjektas. Valstybs stoja vairiausius turtinius santykius su kitomis valstybmis, o taip pat su tarptautinmis organizacijomis ar kit valstybi juridiniais bei fiziniais asmenimis. Iskiriamos dvi toki teisini santyki rys, kuriuose dalyvauja valstyb: Pirma, tai teisiniai santykiai, susiklost tarp valstybi bei tarp valstybi ir tarptautini organizacij dl ekonominio ir mokslinio-techninio bendradarbiavimo, kreditavimo ir pan. Antra, tai teisiniai santykiai, kuriuose tik viena alis yra valstyb, kita alimi yra usienio valstybs juridiniai ar fiziniai asmenys.

Pirmoji santyki grup yra reguliuojama iimtinai tarptautins vieosios teiss normomis. Antrosios grups santykiai yra privataus pobdio, jie reguliuojami tarptautins privatins teiss normomis. iai grupei priskirtini tokie santykiai, kurie atsiranda valstybei ileidiant vertybinius popierius, valstybei esant koncesini susitarim alimi, valstybei idavus garantij dl tarptautinio kontrakto, valstybei paveldint turt, usakant ambasados pastat statyb, tam tikslui nuomojant ems sklypus ir panaiai. Reikia skirti atvejus, kai turtini santyki subjektu yra valstyb ir kai tokiu subjektu yra valstybiniai juridiniai asmenys arba bet kurie kiti juridiniai asmenys. Turtiniuose santykiuose valstyb uima ypating viet, nes ji nra juridiniu asmeniu. Juridinio asmens kategorija yra kiekvienos valstybs vidaus nacionalins teiss kategorija. Pati valstyb suteikia juridinio asmens teises kuriam tai dariniui, tai yra pati valstyb apibria kuris darinys yra juridiniu asmeniu, o kuris ne. Civiliniais statymais reguliuojamuose santykiuose valstyb dalyvauja lygiomis teismis su kitais i santyki subjektais. Pagal savo civilines - teisines prievoles valstyb atsako jai nuosavybs teise priklausaniu turtu, neperduotu juridiniams asmenims valdymui patikjimo teiss pagrindu. Visgi valstyb yra vardinama kaip ypatingas teiss subjektas, nes ji pati formuluoja civilins apyvartos taisykles, savo teisnumo turin ir apimt. Vienas i pagrindini turtini santyki, kuriuose dalyvauja valstyb, specifikum yra slygojamas valstybs imunitetu. Valstybs imunitetas yra grindiamas tuo, kad valstybs turi suverenitet ir visos valstybs yra lygios. Tai tarptautins teiss pradmuo, ireikiamas principais lygus lygiam valdios neturi, lygus lygiam neturi galiojim, lygus lygiam neturi jurisdikcijos. Valstybs imunitetas apima keturias sritis: Pirma, imunitet usienio valstybs teiss galiojimui, tai yra, valstybs civilinis teisinis statusas nustatomas pagal jos, o ne pagal usienio valstybs teis; Antra, imunitet usienio teism jurisdikcijai, tai yra negalima pareikti iekinio valstybei be jos kompetenting institucij sutikimo; Treia, imunitet iekinio utikrinimo priemonms, tai yra valstybei negalima taikyti iekinio utikrinimo priemoni be jos kompetenting institucij sutikimo; Ketvirta, imunitet usienio teism sprendim priverstiniams vykdymui, tai yra be valstybs kompetenting institucij sutikimo jai negalima taikyti priverstini teismo sprendim vykdymo priemoni. Trij paskutini ri imunitetas apibendrinai vadinamas jurisdikcij arba teisminiu imunitetu. Visi ie imunitetai yra susij tarpusavyje, nes j pagrindas yra vienas valstybs suverenitetas, kuris neleidia valstybs atvilgiu imtis koki nors prievartos priemoni. Egzistuoja dvi pagrindins valstybs imuniteto doktrinos:

Pirmoji - absoliutus imuniteto doktrina, teigianti, jog valstybei negalima pareikti iekinio, atlikti kit procesini veiksm be valstybs atitinkam institucij leidimo. Tik valstyb gali duoti sutikim nagrinti jai pateikt iekin kitos valstybs teisme, jos atvilgiu taikyti iekinio utikrinimo priemones arba vykdyti sprendim. Toks sutikimas turi bti aikiai ireiktas, jis negali bti preziumuojamas. Tai daroma diplomatiniais kanalais arba kitu bdu. Valstybs sutikimas gali bti ireiktas ir tarptautinje tarpvalstybinje sutartyje, o taipogi tarptautiniame kontrakte, kur sudaro valstyb su usienio kompanija. Manoma, kad jeigu valstyb stoja iekovu kitos valstybs teisme, tai jai galima pareikti prieiekin ioje byloje. iuo metu rykja tendencijos, kai valstybs naudojasi ne absoliutaus, o riboto imuniteto doktrina. Pagal j, kai valstyb veikia kaip suverenas, vykdo valdingus veiksmus, ji visada naudojasi suverenitetu. O jei valstyb atlieka veiksmus kaip privatus asmuo, atlieka komercines operacijas ar usiima kokia nors komercine veikla, tai ji nesinaudoja imunitetu. Tokios nuomons laikosi Austrijos, veicarijos, Belgijos, Italijos, Graikijos, Vokietijos teismai. Tokios pozicijos likosi ir Lietuva. 1998 m. sausio 5 d. civilinje byloje V. Stukonis v. JAV ambasada Lietuvos Aukiausiais teismas suformavo precedent, kad Lietuvos valstyb turi santykin imunitet, tai yra imunitetas taikomas tik vieosios teiss reguliuojamiems santykiams, o privatins teiss reglamentuojam santyki dalyviai valstyb, jos diplomatins atstovybs, diplomatai, yra bendraisiais pagrindais, kaip ir privats asmenys, todl imunitetas usienio teism jurisdikcijai esant iems santykiams netaikomas [1]. 1972 m. Europos konvencija dl valstybi imuniteto tvirtina, jog imunitetas nepripastamas, kai valstyb atsisak nuo imuniteto, kai ji pati pateik iekin, kai kyla ginas, susijs su darb atlikim dl nekilnojamojo turto, ginas dl alos atlyginimo dl pramonins nuosavybs apsaugos ar ginas i santyki, kuriuose kaip privatus asmuo teismo valstybje veik valstybinis biuras ar agentra. Riboto imuniteto koncepcija negali bti privaloma valstybms, kurios ios koncepcijos nepripasta. Visais atvejais valstybs nepraranda savo suvereniteto ir ikilus konkret klausim dl suvereniteto apribojimo gali sprsti nepriklausomai. Taigi visais atvejais valstybi suverenitetas gali bti apribojamas tik pai valstybi sutikimu. Netgi ir davus valstybei oficial sutikim dl suvereniteto apribojimo, niekas negali atimti i valstybs teiss bet kada tok sutikim ataukti. LR CK 1.23 straipsnis taip pat tvirtina, jog valstybs ir jos institucij, savivaldybi ir j institucij civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis.
[1] Lietuvos Aukiausiojo teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 1998m. sausio

5 d. nutartis civilinje byloje V.Stukonis v. JAV ambasada, Nr. 3K-1/1998, kat.I.