ANGINIS ODIS Gerb Tautieiai, t.y.

bendramoksliai (nelegals naudotojai) ir konspektuotojai Prie Js akis atsiveria darbo sutarties ir darbo gin ura platybs su visom savo imantrybm ir plonybm. Kaip, gal bt, jau daugeliui koleg inoma, p. Buinskas adjo daryti test kaip kad buvo per komercins teiss egz. Todl laiko daryti papildomom priemonm gaiti nereiks. Kitas niuansas, kad p. Buinskas udarymui (t.y. ieidamas po paskutins paskaitos) pasak, kad reiks visko (suprask, visko, kas yra programose). O tam, kad aprpti visus programos punktus, teko daryti nemaai pasikartojim. Kam dar i konspekt bus per maa (jei atsiras toki d...), tai silau pasiskaityti dar pridedamus statymus, kurie sudaro io dalyko branduol. Taigi tiek. Atleiskite u nepatogumus Autori kolektyvas (S., Aivaras ir Gitana)

DARBO SUTARTIES PROGRAMA 1 tema. Teisin ir kin darbo sutarties reikm. Darbo sutarties svoka. Darbo sutarties skiriamieji bruoai nuo civilins teiss sutari. Darbo sutarties principai j praktinis realizavimas. Tarptautini darbo standart: Tarptautins darbo organizacijos konvencij, rekomendacij, Europos socialins chartijos, Europos Sjungos direktyv vaidmuo reglamentuojant darbo sutari nuostatas. Ekonomin ir apsaugin darbo sutarties funkcijos. 2 tema. Darbo sutarties alys Darbuotojas jo teisnumo pradia ir pasibaigimas. Darbuotoj teisinis statusas. Darbuotojo veiksnumas. Usieniei ir asmen be pilietybs teisin padtis sudarant darbo sutart. darbinimo ir darbo sutarties sudarymo pagrindai. Darbdavys jo darbinio teisinio subjektikumo turinys. moni darbinio subjektikumo ypatumai. moni filialai ir atstovybs j teisinio statuso ypatumai sudarant darbo sutartis. Darbdavio teisnumo gyvendinimo subjektai. Darbdavio atstovai (administracija, kiti vykdomieji organai), j teisin padtis. 3 tema. Darbo sutarties turinys ir sudarymo tvarka. Darbo sutarties turinio svoka. Darbo sutarties btinosios ir papildomos slygos. Darbuotojo darbo vietos, darbo funkcij, darbo apmokjimo slyg samprata. Darbo sutarties nuostat palyginimas su kit ali darbo sutarties nuostatomis. Ibandymo sudarant darbo sutart, aptarnavimas ir teisins pasekms. Bendroji darbo sutarties sudarymo tvarka. ios tvarkos skirtumai nuo tam tikros ries darbo sutarties sudarymo (pvz. Irinkimo konkurso tvarka, su sezoniniais ir kitais darbuotojais). Dokumentai, kuriuos btina pateikti priimant darb. 4 tema. Darbo sutarties rys. Nuolatinio darbo sutartis. Terminuota darbo sutartis ir jos ypatumai. Ne viso darbo laiko sutartis. Tam tikr darbuotoj darbo sutartys (namudinink, dirbani valstiei kyje, papildomo darbo ir kt.). sutarties tipin forma. 5 tema. Darbo sutarties slyg pakeitimas. Darbo sutarties slyg pakeitimas: skirtumai ir jo ryys su perklimu kit darb. Perklimo kit darb svoka ir rys. Perklimas kit darb darbdavio (administracijos) iniciatyva bei darbuotojo iniciatyva. Nuolatinis ir laikinas perklimas kit darb. Garantijos perklimo kit darb ar darbo sutarties slyg pakeitimo atvejais. Laikinas perklimas kit darb ypatingais atvejais skirtumai tarp j. 6 tema. Nualinimas nuo pareig. Ataukimas i pareig. Nualinimo ir ataukimo pasekms. 7 tema. Darbo sutarties pasibaigimas ir nutraukimas. Darbo sutarties pasibaigimo pagrind klasifikavimas. Darbo sutarties pasibaigimo skirtumai nuo darbo sutarties nutraukimo. Garantijos darbuotojams, atleistiems i darbo, darbo sutarties pasibaigimo pagrindu. Darbo sutarties pasibaigimo forminimas. Darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo praymu. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, esant darbuotojo kaltei ir kai nra darbuotojo kalts. Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia esminiai skirtumai. Papildomi pagrindai nutraukti darbo sutart su kai kuriomis darbuotoj kategorijomis. Apribojimai, nutraukiant darbo sutart su kai kuriomis darbuotoj kategorijomis. Garantijos darbuotojams ilaikyti darbo viet. 8 tema. Darbo sutarties nutraukimo tvarka Darbo sutarties prietaravim statymams paalinimas ir garantijos atleidiant i darbo. Darbo sutarties nutraukimo ribojimai reorganizuojant mon. Profesins sjungos organo sutikimas atleisti darbuotoj i darbo. Darbo sutarties nutraukimo ribojimai, kai nra darbuotojo kalts ir atskir darbuotoj kategorijoms (nioms moterims, motinai auginaniai vaik iki 3 met, su asmenimis, kuriems nustatytos darbinimo kvotos ir su darbuotojais, paauktais atlikti krato apsaugos tarnyb). Pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai mainamas darbuotoj skaiius. Darbo sutarties pasibaigimo prieasties formulavimas. 9 tema. Ieitin paalpa. Ieitin paalpa, jos imokjimo dydis ir tvarka. Kitos imokos atleidiant darbuotoj i darbo. Darbdavio pareiga atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju. 10 tema. Darbo ginai kylantys dl darbo sutarties slyg pakeitimo, perklimo kit darb ir atleidimo i darbo. Darbo gin inybingumas. Sprendim dl grinimo darb skubus vykdymas. Atleidimo i darbo prieasties formulavimo pakeitimas. Apmokjimas u priverstin pravaikt. Lietuvos Aukiausiojo teismo teisj senato nutarim dl darbo sutarties statymo taikymo civilinse bylose apvalga.

1 tema. TEISIN IR KIN DARBO SUTARTIES REIKM

Darbo sutarties svoka Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys sipareigoja mokti darbuotojui darbo umokest ir utikrinti darbo slygas, numatytas darbo statymuose, kolektyvinje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir ali susitarimu. Visi monje, staigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitars su darbdaviu ar jo galiotu asmeniu, turi bti forminami darbo sutartimi. i nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis ir fiziniams asmenims, turintiems patent iems darbams atlikti. Darbo sutarties bruoai, skiriantys j nuo kit civilini sutari 1) Specifiniai subjektai darbdavys ir darbuotojas; 2) Specifinis objektas susitarimas dl darbo funkcij atlikimo. Darbuotojas turi atlikti ne konkreias uduotis, o darbo sutarties galiojimo laiku vykdyti tam tikra darbo funkcij nesiejam su darbo rezultatu. Tuo skiriasi nuo civilini sutari (rangos, paslaug teikimo, autorini), kuri esm - ali sipareigojimas atlikti tam tikr i anksto apibrt uduot. 3) Specifinis ali teisinis statusas - sipareigojimas paklusti vidaus darbo tvarkai. ali pavaldumas yra btina darbo organizavimo prielaida (darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams). Civilinse sutartyse ali pavaldumo nra. Nepaisant to, civilin ir darbo sutartis turi daug panaum(ali lygyb ir laisv prie sudarant sutart ir t.t.). Darbo sutarties principai ir j praktinis realizavimas Teiss principas - vadovaujantis pradas, ireikiantis esminius visuomenini santyki bruous, j raidos tendencijas ir bendro teisinio reguliavimo turin bei tikslus; tai tam tikri vadovaujantys pradmenys, ireikiantys teiss reguliuojam visuomenini santyki esminius bruous, j vystymosi tendencijas, t visuomenini santyki teisinio reguliavimo tikslus ir pagrindines kryptis ir tvirtinti teisje. Jie ne visada atitinka tam tikr teiss norm bet gali iplaukti i j bendrosios prasms. Principai gali reiktis tokiais bdais: 1) teisins smons; 2) teiss norm; 3) teisini santyki. Pagal taikymo apimt: 1) bendrieji principai, bdingi visai teisei: a) ireikiantys mogaus poir teis: kiekvienas asmuo ir visa visuomene, paklusdama statymams, gali to paties reikalauti i valdios; statymai atgal negalioja; asmuo, kuris laikosi statym, nepaeidia kit asmen interes; b) ireikiantys poir mog: mogus yra tikslas, o ne priemone; visi mons laisvi ir turi lygias teises; nekaltumo prezumpcija; draudiama piktnaudiauti savo teismis; c) susij su teisingumo vykdymu:

niekas negali bti teisjas savo byloje; statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs; kiekviena abejon - kaltinamojo naudai; atsakomyb esant kaltei; 2) tarpakiniai principai, bdingi kelioms teiss akoms; 3) akiniai, bdingi darbo teisei; pagal j taikymo sfer: a) pasauliniai ir regioniniai; Europos Tarybos socialin chartija: teis darb; teis laisv darbo pasirinkim; teis teisingas ir tinkamas darbo slygas; teis gauti teising atlyginim u darb; teis jungtis asociacijas; galimyb sudaryti kolektyvines sutartis ir kolektyvinius susitarimus; teisin vaik ir paaugli apsauga; dirbani moter teisi apsauga; teis profesin orientavim; apsauga nuo nedarbo; b) nacionaliniai pagal LR DS 2 str.: darbo sutarties ali lygyb; papildom garantij labiausiai socialiai paeidiam asmen grupms nustatymas; draudimas vienaalikai keisti sutartas slygas; darbuotojo teis nutraukti darbo sutart; galimyb darbdaviui nutraukti tik statym numatytais pagrindais; darbuotoj lygiateisikumas nepriklausomai nuo j lyties, rass, tautybs, pilietybs, politini sitikinim, pairos religij ir kit aplinkybi, nesusijusi su dalykinmis darbuotoj savybmis. Vienas i specifini DT princip vieningumo ir diferenciacijos principas. Koks yra santykis tarp teiss akos bendrj norm ir norm-iimi. Specifini norm diferenciacija ia didesn nei kitose teiss akose. Tai lemia tam tikri faktoriai: 1. objektyvs - aplinkybs, susijusios su tam tikromis, realiai egzistuojaniomis gamybos, darbo proceso slygomis, kurias statymas turi atsivelgti. 2. subjektyvs: 1) individuals - susij su darbuotojo psichofiziologinmis savybmis (nepilnameiai, moterys, invalidai). 2) socialiniai valstybins valdios politika ir strategija, vairi dirbanij sluoksni organizuotumo lygis ir j svoris visuomenje. Teiss princip reikm: 1) nesureguliuotiems santykiams taikomi statyme ivardinti principai (tiesioginis taikymas); 2) teiss krimui; 3) taikant ir aikinant teiss normas. Kolizij tarp Lietuvos ir usienio valstybi darbo statym sprendimas darbo teisje LR statymuose specifini nuostat iais klausimais nra. LR DT normos yra taikomos Lietuvos teritorijos kio subjektams ir u Lietuvos teritorijos esantiems subjektams, taiau priklausantiems Lietuvos jurisdikcijai (norminiai aktai galiojantys

Lietuvos Respublikos teritorijoje; yra privalomi ir tiems usienio subjektams, kurie veikia valstybs teritorijoje) - tokios nuostatos tvirtintos LR moni saugos statyme ir LR Darbo sutarties statyme. Vienintelis LR galiojantis aktas, kuris leidia pasirinkti darbo teisiniuose santykiuose taikytin teis - Lietuvos ir Lenkijos dvial teisins pagalbos sutartis civilinse, eimos, darbo ir baudiamosiose bylose. Europos mastu iuos klausimus reguliuoja 1980 m. Romos konvencija dl sutartinms prievolms taikytinos teiss, tvirtindama nuostat, kad taikytinos teiss pasirinkimas yra ali valioje. Taiau i pasirinkimo teis nra neribota - individualiai darbo sutariai taikytinos teiss pasirinkimas neturi atimti i darbuotojo jam imperatyvi teiss norm teikiamos apsaugos galimybs. Imperatyvios teiss normos, nustatomos pagal teis tos valstybs , kurios teis bt taikoma jei alys nesitart dl taikytinos teiss. Pagal Romos konvencij imperatyvios normos taikomos: maksimaliai darbo savaits ir darbo dienos trukmei, darbui veni dienomis ir nakt, minimaliam darbo umokesiui ir umokesiui u virvalandius, sveikatos, darbo apsaugos ir higienos reikalavimus, diskriminacijos draudimus, speciali apsaug turinioms grupms - jaunimui, niosioms ir kt.

2 tema. DARBO SUTARTIES ALYS

Pagrindiniai DTS subjektai du: darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas jo teisnumo pradia ir pasibaigimas. Darbuotojo veiksnumas Kiekvienos teiss akos subjektai turi teisnumo ir veiksnumo specifik. Darbo teisje i specifika pasireikia tokiais poymiais: 1) darbuotoj teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo tam tikro amiaus. Ribotas darbinis teisnumas ir veiksnumas nuo 14 m. (remiantis DS 4 str.), iimtinis nuo 13 met (remiantis LR Vyriausybs 1996 m. rugsjo 11 d. nutarimu Nr. 1055), bendrasis nuo 16 met, o dirbti tam tikrus darbus tik nuo 18 met. 2) Darbinis teisinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda vienu metu. 3) Darbo teisi ir pareig negalima gyvendinti per atstov, nebent darbdavys ar jo galiotas asmuo sutikt kitaip (LR DS 20 str.). 4) Netinkamo subjekto problema. Dvi nuomons: vieni teigia, kad psichikai nesveikus asmenis galima laikyti darbo teiss subjektais, kiti, kad negalima. Jeigu CT poiriu pripaintume, kad ie asmenys yra neveiksns, fizinis j gebjimas dirbti ilieka. Taigi, udrausti tai daryti tokiam asmeniui negalima. CT sandoris sudarytas su neveiksniu asmeniu yra niekinis. Darbo teisje, sudaryt su tokiu asmeniu sutart reikia nutraukti, jei nra galimybs paalinti prietaravimo statymui. iuo atveju asmuo vis tiek gali reikalauti imokti jam ieitin paalp ar kompensacij ir taikyti kitas garantijas numatytas statymo. DT teisnumas ir veiksnumas gali bti ribojamas dviem bdais: 1) teiss normose numatytais atvejais (pvz. draudimas eiti tarnybines pareigas vienoje kontoroje artimiems giminaiiams, jei juos sieja pavaldumo santykiai). 2) Teismine tvarka, statym numatytais atvejais. Darbuotojo teisinis statusas Teisinis statusas tai faktin subjekto bkl, priklausanti nuo t.t. aplinkybi. Darbuotojo teisin status apima: 1) teisnumas ir veiksnumas - atsiranda nuo statyme nustatyto amiaus (r. emiau) ir vienu metu; 2) subjektins teiss ir pareigos darbo teisi ir pareig negalima gyvendinti per atstov, nebent darbdavys sutikt kitaip;

3) teisi ir pareig garantijos; 4) atsakomyb. Darbuotojui keliami reikalavimai, kad jis galt bti DT santyki subjektu (tai yra asmuo pagal savo psichofiziologines savybes turi galti atlikti darb): 1) amius 2) psichin bkl. 1 Amius. Valstyb turi reglamentuoti min. ami, kada asmuo gali pradti dirbti nesavarankik darb, t. y. dalyvauti kooperuotame darbo procese. Valstyb turi nustatyti rib, kada asmuo nekenkdamas ne tik savo, bet ir visuomens interesams gali dalyvauti kooperuotame darbo procese. Nuo 16 met (bendrasis); ribotas - nuo 14 met; iimtinis /emiausia riba/ nuo 13 met; o dirbti tam tikrus darbus - nuo 18 met; Tarptautinje konvencijoje dl vaik ir jaunimo darbo apribojimo nra nustatyta konkreti emiausia darbo amiaus riba.Valstybs turi nustatyti toki minimali rib, kokia pagal tos valstybs statymus nustatyta baigti privalom mokym (pas mus 16 met). DS 4 str. Darbo sutarties alimi - darbuotoju gali bti nuolatinis Lietuvos gyventojas, sulauks 16 met. Darbams, kuri sraas tvirtinamas Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymo nustatyta tvarka, atlikti gali bti priimami asmenys, sulauk 14 met ir pagal sveikatos bkl galintys atlikti darb, numatyt iame srae. Priimti darb nepilnameius nuo 14 iki 16 met galima, jeigu tai netrukdys jiems lankyti mokykl ir tik esant mokyklos ir vieno i tv arba kito juos faktikai auginanio asmens ratikam sutikimui. mogaus saugos darbe statyme pakartota ta pati norma, bet dar numatyta, kad specialiuose srauose numatytus darbus gali bti priimti ir jaunesnio amiaus pilieiai. ia minimali riba ivis nenustatyta. 96 09 11 Vyriausyb nutarimu numat minimali rib-13 met, nors Vyriausyb neturjo teiss keisti Darbo sutarties statymo 4 str. 2 - Psichin bkl. darb gali bti priimtas asmuo, kuris nustatyta tvarka pripaintas neveiksnus, reikalingas globos, bet isaugojs tam tikrus sugebjimus dirbti. Globa skiriama ne asmens darbiniam veiksnumui ir teisnumui tvarkyti, o tam, kad apsaugoti neveiksnaus asmens turtinius ir asmeninius interesus. Neveiksns asmenys tam tikr darbingum isaugoja. Psichins ligos negalima painioti su teisinio veiksnumo, teisnumo svoka. Asmuo, kuris yra visikai neveiksnus, negali atsakyti u savo veiksmus ir j vykdyti, negali bti DT subjektu. Neveiksnus skiriasi nuo psichine liga serganio. Reikia skirti psichin negali, psichin lig nuo teisini dalyk nuo asmens veiksnumo ar neveiksnumo CT prasme. Negalima nesutikti, kad asmuo sergantis psichine liga gali bti darbo teisini santyki subjektu. Taiau neveiksnus asmuo kuris negali suprasti savo veiksm ir j valdyti negali bti DT santyki subjektu. Gali bti ribojamas teiss normose numatytais atvejais bei teismine tvarka statym numatytais atvejais; Darbuotoj darbin teisin subjektikum gali gyti asmuo tik sulauks atitinkamo amiaus ir turintis bendr civilin teisnum (iskyrus asmenis, pripaintus neveiksniais). Problema: ar vis piliei darbinis teisnumas yra lygus, ar jis gali bti apribotas, jei taip tai kokia tvarka.

Vadovaujantis piliei lygumo prie statym principu - teisnumo atvilgiu pilieiai lygs. Draudimas priimant darb(giminaii buvimas atitinkamose pareigose ir pan.) tai ne teisnumo apribojimas, o kitas teisinis reikinys tai reikalavimai, kad tam, kad atsirast tam tikros teiss ir pareigos reikalingas atitinkamas juridinis faktas. Tik teismas gali apriboti darbin teisnum ir tik nustatytam terminui. Ivada: Darbuotojo darbin teisin subjektikum gali gyti asmuo, sulauks nustatyto amiaus ir turintis bendr civilin veiksnum. vairi subjekt teisinis statusas skirtingas todl yra skiriamas: 1) bendrasis teisinis statusas - taikomas visiems asmenims, dirbantiems pagal darbo sutart; 2) specialusis teisinis statusas. Tai diferencijavimas, pavyzdiui, pagal pilietybs princip; 3) individualus teisinis statusas - tai konkretaus darbuotojo faktin teisin bkl. Usieniei ir asmen be pilietybs teisin padtis sudarant darbo sutart Usienio valstybi pilieiai ir asmenys be pilietybs, nustatyta tvarka laikinai atvyk Lietuvos Respublik sidarbinti, turi teis sidarbinti pagal DS ir kitus statymus. J sidarbinimo tvark nustato tarptautiniai susitarimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb. LR Usieniei teisins padties statymo 25 str. nustato, kad Usienietis, kuris nori sidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutart, privalo sigyti leidim dirbti. 26 statymo straipsnis numato atvejus (8), kuriais usienietis arba asmuo be pilietybs gali dirbti LR neturdamas leidimo dirbti. Leidimus dirbti LR usienieiams iduoda Socialins apsaugos ir darbo ministerija pagal LR Vyriausybs nustatyt kasmetin usieniei darbinimo Lietuvos Respublikoje kvot ir vidaus darbo rinkos poreikius (27 str.). Sudarant darbo sutart su usienieiu jai taikomi visi statym reikalavimai taikomi sudarant sutartis su nacionaliniais subjektais jei tarptautins sutartys nenustato kitaip. Paprastai licencij ir leidim reikalavimai netaikomi: 1) diplomatini atstovybi darbuotojams; 2) usienio valstybi visuomens informavimo priemoni atstovams; 3) usienio kapitalo moni ir bendr Lietuvos ir kit ali moni vadovams ir j galiotiems atstovams; 4) asmenims, tobulinantiems Lietuvoje kvalifikacij; 5) jreiviams, sportininkams, dirbantiems Lietuvoje ne ilgiau kaip 6 mn.; 6) kitiems. Darbdavys jo darbinio teisinio subjektikumo turinys. moni darbinio subjektikumo ypatumai. DS 5 str.2 d.: Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo. I. Nekroius: DS 5 str. Riboja fizini asmen galimyb bti darbdaviu. i nuostata DS liko dl Pagrindinio Laikinojo statymo, kuriame buvo str. dl inaudojimo. Primus nauj Konstitucij i nuostata nepakeista. Dabar reikt laikyti, kad fizinis asmuo darbdaviu gali bti, jei jis turi visik bendr civilin teisnum ir veiksnum. (Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo).

Darbdavio poymiai: 1) galimyb priimti darb; 2) galimyb paskirstyti darbuotojus ir nutraukti darbo sutart, taip pat organizuoti darb ir j valdyti; 3) galimyb turti l ir atlyginti darbuotojams. Darbdavio teisinis statusas Darbdaviai pagal DS statym yra vis ri moni, staig, organizacij (toliau - mons) savininkai, j vadovai, paskirti, irinkti ar kitokia tvarka gij galinimus pagal atitinkam moni, tarp j kini bendrij ir individuali (personalini) moni, statymus (status, nuostatus, steigimo dokumentus) mons vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutart, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo statym nuostatas, taip pat kininkai, sudar darbo sutart su bent vienu fiziniu asmeniu. Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo (DS 5 str.). I. Nekroius: Apibrimas niekinis. Pagal apibrim neaiku kas yra darbdavys- savininkas ar vadovas.Vadovas- statyminis mons atstovas, jis veikia ne savo , o mons vardu, pareigotas mons. Tai jis lyg ir ne subjektas. Darbdavys ne savininkas ir ne t savinink atstovaujantis asmuo, o fizinis asmuo ar struktrinis vienetas, kuris pagal jam suteikt teisin status (status, statym) gali dalyvauti darbo teisiniuose santykiuose. Taigi darbdavys yra mon, staiga, organizacija, bet ne savininkas. DS 5 str. Riboja fizini asmen galimyb bti darbdaviu. i nuostata DS liko dl Pagrindinio Laikinojo statymo, kuriame buvo str. dl inaudojimo. Primus nauj Konstitucij i nuostata nepakeista. Dabar reikt laikyti, kad fizinis asmuo darbdaviu gali bti, jei jis turi visik bendr civilin teisnum ir veiksnum . (Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo). Darbdaviai gali bti: 1) individuals - fiziniai asmenys, galintys bti darbdaviais ir samdyti pagalbiniams darbams kitus asmenis; 2) kolektyviniai subjektai: - juridiniai asmenys; - mons neturinios juridinio asmens teisi. Pagal darbdavi veiklos tiksl: 1) pelno siekiantys subjektai (AB, UAB, investicins bei ems kio bendrovs, kooperatins bei kins bendrijos, valstybs ir vietos savivaldybi mons ir kiti subjektai); 2) nekomercins organizacijos (vieosios staigos, kredito unijos, labdaros ir paramos fondai, visuomenins organizacijos, religins bendruomens ir pan.). moni filialai ir atstovybs j teisinio subjektikumo turinys Civilins teiss poiriu moni filialai ir atstovybs nra nei juridiniai asmenys ne subjektai. Atstovybs paprastai pripastamos darbdaviais (t.y. jos gali sudaryti darbo sutartis su darbuotojais), bet pagrindinei monei dl darbo santyki yra taikoma subsidiarioji atsakomyb. Tas pats taikytina ir filialams. filialo vadovas atlieka visus veiksmus pagal pagrindins mons galiojimus ir gali bti darbo santyki dalyvis.

Darbdavio teisnumo gyvendinimo subjektai. Darbdavio atstovai (administracija, kiti vykdomieji organai), j teisin padtis Administracija - ne darbdaviai, o darbo teiss subjektai, organizuojantys darb. Administracija organizuoja darbdavio veikl ir j kontroliuoja. Tai kiekvienos mons, staigos ar organizacijos vykdomoji institucija, atliekanti darbdavio funkcijas. Tai mons vadovas, struktrini padalini vadovai, kuriems yra pavalds t.t. darbuotojai. Vadinasi, mons administracija dalyvauja kaip juridinio asmens atstovas, taip pat valdant mon i vidaus ir btent tokiu atveju tokie asmenys yra laikomi darbo teiss subjektais.

3 tema. DARBO SUTARTIES TURINYS IR SUDARYMO TVARKA

DS turinio svoka Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos j teiss ir sipareigojimai (DS 7 str.). Apibrimas i esms teisingas, taiau teisins logikos poiriu teiss ir pareigos yra darbo teisini santyki turinys, o sutarties turinys yra ne paios teiss ir pareigos , bet tos sutarties slygos, kurios nustato tas teises ir pareigas. Darbo sutarties btinosios ir papildomos slygos. Darbuotojo darbo vietos, darbo funkcij, darbo apmokjimo slyg samprata Darbo sutarties slygos pagal nustatymo bd: 1) nustatomos statymais, kitais norminiais aktais bei kolektyvinmis sutartimis; alys, sudarydamos darbo sutart, tas slygas akceptuoja; 2) nustatomos ali susitarimu: - btinosios; - papildomos. Darbuotojo darbo vietos, darbo funkcij, darbo apmokjimo slyg samprata Btinosios - dl kuri alims nesusitarus(arba bent dl vienos i j nesusitarus) sutartis laikoma nesudaryta. Skiriamos: a) privalomos visoms darbo sutartims; b) privalomos, kad galiot tam tikra darbo sutartis (pvz..: slyga, kad sutartis sezonin). Btinosios sutarties slygos: 1) darbuotojo darbo vietos (mons, jos padalinio ir pan.); gali bti suprantama kaip: - darboviet, kuri suprantama kaip darbdavys (mon, staiga ir pan.), - darbo vieta, t.y. konkreti darbo funkcij atlikimo vieta (padalinys, cechas, skyrius ir pan.). 2) darbo funkcij - dl tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darbo arba dl tam tikr pareig - nurodoma profesija (plaiausia ini sritis), specialyb (specialaus pasirengimo reikalinga darbo sritis), kvalifikacija (ini lygis) arba pareigos. Tendencija - nustatyti kuo daugiau funkcij. 3) darbo apmokjimo slyg; reikalaujama nurodyti umokesio sum o tai sudaro problem biudetinms organizacijoms, nes darbo umokestis jose nustatomas valstybes ir dl jo nesitariama, todl ieina, lyg sutartis nesudaryta.(I.Nekroius tokia sutartis galios, moks tiek kiek numatyta statymu)

alys taip pat turi susitarti dl vis silom slyg. Atskiroms darbo sutari rims darbo statymuose ir kolektyvinse sutartyse gali bti numatomos ir kitos btinosios slygos, kurias alys aptaria, sudarydamos toki darbo sutart (susitarimas dl sutarties termino, sezoninio darbo pobdio ir kt.). Papildomos - visos kitos sutartyje aptariamos, bet nesanios jai privalomos slygos. Dl j galima tartis arba ne, bet sutartis vis vien galios. Susitartos jos tampa privalomomis. ali susitarimu gali bti sulygstama ir dl kit darbo sutarties slyg (papildom), jeigu darbo statymai nedraudia jas nustatyti (ibandymas, ne visas darbo laikas ir kt.). alys negali nustatyti toki darbo slyg, kurios pablogina darbuotojo padt palyginti su ta, kuri nustato LR statymai.(N ekroius pataria formaliai nesivadovauti AT Senato nutarimu Nr.49, kur 39 punkte yra ivardintos draudianios normos, nes Senatas prie j priskyr normas, kuriose numatytas neiginys. Tos draudianios normos nebtinai turi bloginti darbuotojo padt). Ibandymo, sudarant darbo sutart, aptarnavimas ir teisins pasekms Sudarant darbo sutart, ali susitarimu gali bti sulygstama dl ibandymo. Ibandymas gali bti nustatomas siekiant patikrinti (paskirtis): - ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, - stojaniajam dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas jam tinka. Ibandymo slyga turi bti nurodoma darbo sutartyje. Per ibandymo laikotarp darbuotojui taikomi visi darbo statymai. Visos darbuotojo teiss ir pareigos bandomuoju laikotarpiu yra tokios pat, kaip ir jam pasibaigus. Teisin ibandymo reikm yra ta, kad, esant neigiamiems rezultatams, pagal LR DS 14 str. Darbo sutart galima nutraukti supaprastinta tvarka. Darbuotojo ibandymo rezultatus vertina darbdavys. Darbuotojas, manantis, kad vertina neobjektyviai, gali kreiptis teism. Tokiu atveju darbdavys turs rodyti savo sprendimo pagrstum. DS nustato maksimal ibandymo laikotarp 3 mn. Ilgesnis gali bti nustatytas tik statym numatytais atvejais. Terminas skaiiuojamas kalendorinmis o ne darbo dienomis. Nebtas darbe laikas bandomj laikotarp neskaitomas. Ibandymas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, nenustatomas priimant darb: 1) asmenis, kuriems nesukako 18 met; 2) asmenis, darbdavi susitarimu perkeliamus dirbti i kitos mons; 3) asmenis, kurie turi bti darbinti kvotomis nustatyt darbo viet skaii; 4) asmenis konkurso bdu arba ilaikiusius kvalifikacinius egzaminus; 5) kitais statym numatytais atvejais. Teisin ibandymo reikm: jei darbdavys pripaino, kad ibandymo siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki ibandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoj i darbo, nesilaikydamas Darbo sutarties statymo nustatytos tvarkos, ir nemokti jam ieitins paalpos. Jei ibandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, ibandymo vertinimas priklauso nuo darbuotojo valios (nesutinkantis darbuotojas gali kreiptis teism). Per ibandymo termin darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart, apie tai ratu spjs darbdav prie 3 d. Kai ibandymo terminas pasibaigs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutart leidiama tik bendraisiais pagrindais.

Bendroji darbo sutarties sudarymo tvarka. ios tvarkos skirtumai nuo tam tikros ries darbo sutarties sudarymo (pvz. Irinkimo konkurso tvarka, su sezoniniais ir kitais darbuotojais). Bendrj darbo sutarties sudarymo tvark nustato LR DS 17 straipsnis. Jame nurodoma, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai alys susitar dl btinj slyg, nurodyt io statymo 8 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse. Darbo sutartis turi bti sudaroma ratu pagal pavyzdin ios sutarties form. Darbdavys ar jo galiotas asmuo darbuotojui leidia pradti dirbti tik tada, kai darbo sutartis yra forminta, t. y. sudaryta dviem egzemplioriais ir pasirayta darbdavio bei darbuotojo. Vienas pasiraytas darbo sutarties egzempliorius teikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis t pai dien registruojama darbo sutari registravimo urnale, kurio form ir darbo sutari registravimo taisykles Socialins apsaugos ir darbo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Darbo sutari registravimas urnale neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis 3 ir maiau darbuotoj. Darbuotojas privalo pradti dirbti kit dien po sutarties sudarymo, jeigu vlesn darbo pradia nenustatyta ali susitarimu. Ne vliau kaip prie darbo pradi kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys teikia darbuotojui j identifikuojant dokument (darbo paymjim su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde bei asmens kodu), kur darbuotojas privalo neiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar jo galioto asmens (ar mons vidaus tvarkos taisyklse) nurodytoje vietoje. U darbo sutarties sudarym, jos registravim, darbuotoj identifikuojanio dokumento idavim, jo laikymo tvarkos nustatym bei pateikimo kontroliuojanioms organizacijoms utikrinim yra atsakingas darbdavys arba jo galiotas asmuo. Jeigu darbdavys ar jo galiotas asmuo paeidia io straipsnio reikalavimus, jis traukiamas atsakomybn statym nustatyta tvarka. Sudarydamas darbo sutart, darbdavys arba jo galiotas asmuo privalo pasiraytinai supaindinti priimam dirbti asmen su bsimojo darbo slygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklmis, kitais lokaliniais norminiais aktais, reglamentuojaniais jo darbo slygas. Irinkimas pareigas. Konkursas Pagal AT Senato iaikinim: Pareigos yra renkamos arba skiriamos, kai sprendimas dl j umimo priimamas rinkimuose ar kolegialaus organo nutarimu paskirti eiti pareigas konkret asmen, arba tai yra nustatyta specialiu statymu. Specifika yra tame, kad atvejais, kai pareigos yra uimamos konkurso tvarka, darbuotojui negali bti nustatomas bandomasis laikotarpis. Dokumentai kuriuos btina pateikti priimant darb. Sutinkamai su LR DS 15 str. darbdavys gali pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateikt asmen liudijant dokument. Jeigu darbo statymai sieja primim darb su tam tikru isimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos bkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateikt t isimokslinim, profesin pasirengim, sveikatos bkl patvirtinanius dokumentus, o priimdamas darb nepilnamet nuo 14 iki 16 met - jo gimimo liudijim, mokyklos, kurioje jis mokosi, ir vieno i tv ar kito j faktikai auginanio asmens ratik sutikim. Karo prievolininkai privalo pateikti dokumentus, kad jie yra sira karin skait vietinse teritorinse karinse staigose pagal j gyvenamj viet. Darbdavys turi teis pareikalauti ir kit statymuose numatyt dokument (tokiu gali bti, sakysime, rekomendacija arba charakteristika i buvusios darboviets).

Sutrumpintai: 1) Asmen liudijantis dokumentas (pas, jo nesant gimimo liudijim). Jo reikia asmenybei, teisiniam statusui nustatyti (asmuo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ar ne), amiui nustatyti. 2) Valstybinio socialinio draudimo paymjimas. Tai pagrindinis asmens dokumentas, liudijantis per vis darbin veikl gyt darbo sta ir socialinio draudimo mok mokjim. Asmeniui neturiniam tokio paymjimo (darbinasi pirm kart), darbdavys iduoda paym, pagal kuri bus galima gauti soc. Draudimo paymjim. 3) Visi karo prievolininkai turi pateikti atitinkam teritorins karins skaitos staigos paymjim. 4) Kiti dokumentai (mokslo baigimo paymjimai, diplomai, dokumentai, patvirtinantys tam tikros teiss turjim (vairuotojo paymjimas)).

4 tema. DARBO SUTARTIES RYS

Gali bti sudaroma neterminuota (arba nuolatin) darbo sutartis arba nustatomas terminas (terminuota), bet ne ilgesnis kaip 5 m., jeigu kiti statymai nenumato kitko. Nuolatinio darbo sutartis (neterminuota) Terminuota sutartis darbuotojui nenaudinga, nes j gali nutraukti savo noru tik dl svarbi aplinkybi o darbdavys sutarties pasibaigimo momentu visada gali j nutraukti nesilaikydamas joki garantij. Jeigu sudarytoje DS terminas nenurodomas arba nustatytas netinkamai, laikoma, kad yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Neleidiama sudaryti terminuot darbo sutart, jeigu darbas yra nuolatinio pobdio, iskyrus atvejus, kai sudaryti tokia sutart pageidauja pats darbuotojas arba tai nustato kiti statymai. * Su darbuotojais, kuriuos pagal statymus skiria darb renkamieji organai, darbo sutartis sudaroma t renkamj organ galiojim (kadencijos) laikui. Terminuota darbo sutartis, jos ypatumai Darbo sutarties terminas gali bti nustatomas iki tam tikros kalendorins datos arba iki tam tikr aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo, iskyrus atvej (*). Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, jog sudaryta neterminuota darbo sutartis. Darbo sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teis nutraukti darb, o darbdavys - atleisti darbuotoja i darbo. N vienai i ali to nepadarius, darbo sutartis tampa neterminuota. Neleidiama sudaryti terminuotos DS jeigu darbas yra nuolatinio pobdio, iskyrus atvejus, kai sudaryti toki sutart pageidauja pats darbuotojas arba tai nustato kiti statymai. Terminuota darbo sutartis gali bti sudaryta ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui. Ne viso darbo laiko sutartis DS 8 str. nustatantis DS slygas numato, kad atskiroms DS rims, darbo statymuose ir kolektyvinse sutartyse gali bti numatomos ir kitos btinosios slygos, kurias alys aptaria, sudarydamos toki sutart. Tokiomis slygomis laikytinos slygos dl sezoninio darbo pobdio). Tame paiame str. yra nurodoma,

kad ali susitarimu gali bti sulygstama ir dl kit darbo sutarties slyg, jeigu darbo statymai nedraudia jas nustatyti. Tarp toki slyg yra minima: 1) ibandymo terminas; 2) ne visas darbo laikas; 3) darbdavio l darbuotojui apmokyti ir jo kvalifikacijai kelti panaudojimas, i l atlyginimo tvarka ir t.t. Vadinasi, tiek sezoninio tiek ir ne pilnos darbo dienos DS ios slygos turi bti nurodytos. Jos yra btinosios ios kategorijos (ries) darbo sutartims. To nesant, laikytina, kad sutartis yra pilnai darbo dienai, arba nuolatin (neterminuota). Sutarties tipin forma Sutinkamai su LR DS 17 str. darbo sutartis LR yra sudaroma pagal tipin form. Pastaroji forma yra pateikiama kaip priedas prie DS. Darbo sutarties sudarymas pagal patvirtint tipin form turi t.t. trkum, nes statymas nenumato padarini nesilaikant raytins formos: sutartis galioja ar negalioja. Pagal LR CK, raytins formos nesilaikymas daro sutart negaliojania tik statymo nustatytais atvejais. LR DS to nenumato. Pagal jo 17 str. pirmj dal, kurioje sakoma, kad darbo sutartis laikoma sudaryta alims susitarus dl btinj slyg, ieit, kad ji galioja. darbinimo svoka ir rys darbinimas - tam tikra sistema organizacini, teisini ir ekonomini priemoni, kuri tikslas padti pilieiams realizuoti savo teis darb (laisv darbo viet suradimas, informavimas apie jas, nukreipimas) - susirasti bei gauti darb. darbinimo santykiai atsiranda, kai asmuo pasinaudoja darbo biros ar kitos institucijos paslaugomis tam, kad gaut darb. Tai visuma organizacini teisini priemoni, kuri tikslas padti rasti darb ir sudaryti darbo sutart. darbinimo rys pagal darbinimo tvark: 1) paprasta - bedarbi konsultavimas ir informavimas apie laisvas darbo vietas; 2) speciali - kad darbinti socialiai remtinus asmenis darbo bira kartu su savivaldybe gali nustatyti darbdaviams tam tikras socialiai remtin asmen darbinimo kvotas iki 5 % tos darboviets darbuotoj skaiiaus ar kartu su savivaldybe steigti papildomas darbo vietas; 3) jei negali pasilyti bedarbiui darbo gali pasilyti profesin mokym; 4) vieieji darbai - trumpalaikiai darbai, kurie organizuojami asmenims, siregistravusiems bedarbiais valstybinje darbo biroje; darbai finansuojami i Gyventoj uimtumo fondo - darbai, organizuojami tik tam tikros bedarbi rims.

5 tema. DARBO SUTARTIES SLYG PAKEITIMAS.

DS 22 straipsnis. Darbo slyg pakeitimas Darbdavys turi teis pakeisti darbuotojo darbo slygas (pakeisti darbo viet toje paioje monje ir toje paioje vietovje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat pakeisti kitas slygas (lengvatas, darbo reim, materialins atsakomybs dyd, pareig pavadinim ir kt.) tik tada, kai keiiama gamyba, jos technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas, ir dl to darbdavys turi keisti tam tikr darbuotoj darbo slygas. Apie numatom darbo slyg pakeitim darbuotojui turi bti praneta ne vliau kaip prie mnes. Jei keiiama gamybos technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams slygas pasirengti (patobulinti kvalifikacij, pakeisti specializacij) dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinje sutartyje

gali bti numatyti ilgesni spjimo terminai ir papildomi darbdavio sipareigojimai sudaryti darbuotojams slygas pasirengti dirbti, pakitus gamybai ar gamybos technologijai. Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo slygomis, jis, laikantis statym nustatytos tvarkos, gali bti atleistas i darbo pagal io statymo 26 straipsnio 9 punkt. Tais atvejais, kai pakeitus darbo slygas sumaja darbo umokestis ne dl nuo darbuotojo priklausani prieasi, jam ne maiau kaip tris mnesius nuo darbo slyg pakeitimo dienos primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo umokesio. Darbo sutart galima keisti 2 atvejais: pasikeitus vienai i ali (t.y. darbdaviui) ir pakeitus darbo sutarties turin t.y. DS slygas. Gali bti keiiamos btinosios (vad perklimu kt darb) arba papildomos darbo slygos, j keitimo tvarka skiriasi. Turinys keiiamas ali susitarimu, yra ir iimtys (vienos alies valia ar institucijos, nesanios sut alimi, reikalavimu). Keisti ne ali susitarimu galima tik pagal statym, kai nualinama nuo darbo, taikant drausmines nuobaudas ir kt. Btinj darbo slyg keitimas laikomas perklimu kit darb. Kai keiiama gamyba ar jos technologija, ar pertvarkomas darbo organizavimas, darbuotoj galima perkelti be jo sutikimo. Btina spti prie 1 mn., sudaryti slygas imokti dirbti su nauja technika ir pan. Kai atsisako, galima atleisti i darbo, tai DS pasibaigimo pagrindas. Darbdavys turi teis pakeisti darbuotojo darbo slygas (pakeisti darbo viet toje paioje monje ir toje paioje vietovje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat pakeisti kitas slygas (lengvatas, darbo reim, materialins atsakomybs dyd, pareig pavadinim ir kt.) tik tada, kai keiiama gamyba, jos technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas , ir dl to darbdavys turi keisti tam tikr darbuotoj darbo slygas. Apie numatom darbo slyg pakeitim darbuotojui turi bti praneta ne vliau kaip prie mnes. Jei keiiama gamybos technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams slygas pasirengti (patobulinti kvalifikacij, pakeisti specializacij) dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinje sutartyje gali bti numatyti ilgesni spjimo Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo slygomis, jis gali bti atleistas i darbo.Kai sumaja darbo umokestis ne dl nuo darbuotojo priklausani prieasi, jam ne maiau kaip tris mnesius nuo darbo slyg pakeitimo dienos primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo umokesio . Tai jau btinj darbo slyg keitimas, todl turt bti reglamentuojamas kitaip. Romn teisje galiojo principas sutari reikia laikytis ir jas galima keisti ali susitarimu, taiau yra iimi: Darbo sutart galima keisti 2 atvejais: 1) pasikeitus vienai i ali (t.y. darbdaviui) ir 2) pakeitus darbo sutarties turin t.y. DS slygas. Gali bti keiiamos btinosios arba papildomos darbo slygos, j keitimo tvarka skiriasi darbo slyg keitimo svok eina tik keitimas papildom DS slyg t.y. keitimas slyg kurios nra btinosiomis DS slygomis. Btinj darbo slyg keitimas laikomas perklimu kit darb . Perklimo kit darb rys: Pagal perklimo trukm: 1)perklimas kit nuolatin darb; 2)perklimas laikin darb. Pagal iniciatyvos altin: 1) darbdavio iniciatyva; 2) darbuotojo iniciatyva; 3) ali susitarimu.

Paprasiausias teisinis reguliavimas, kai yra perklimas kit nuolatin darb. Darbuotojo valia tokio perklimo nra, ali susitarimu viskas paprasta. Lieka perklimas darbdavio iniciatyva. O i tikrj ir tokio perklimo nra: DS 23 str.: Perkelti kit darb darbdavio valia, tai yra pakeisti ali sulygtas btinsias darbo sutarties slygas, taip pat perkelti dirbti kit vietov, nors ir kartu su mone, leidiama tik esant ratikam darbuotojo sutikimui , iskyrus kai yra laikinas perklimas ypatingais atvejais (gaivalin nelaim, gamybin avarija, nelaimingi atsitikimai, gaisras (baigtinis sr) Jei persikelti nesutinka, atsiranda atleidimo pagrindas DS 26 str. 8p I.Nekroius-joki iimi i ios taisykls statymas nenumato!!!!! Kitaip galvoja AT Senatas(42 nutarimo 9 p.)- jei darbuotojas, gavs darbdavio patvarkym perkelti kit darb, pradjo dirbti ir per 1 mn. neginijo perklimo, teismas gali pripainti, kad perklimas vyko jam sutikus, nors ratiko sutikimo ir nra (sukurta nauja teiss norma, ko Senatas daryti negaljo). Laikinas perklimas kit darb ali susitarimu bet kada, darbdavio iniciatyva DS 24 str.: Draudiama perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl jo sveikatos bkls. Jeigu perklus darbuotoj kit darb sumaja darbo umokestis ne dl nuo darbuotojo priklausani prieasi, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo umokestis. Laikino perklimo rys: 1. darbdavio valia darbuotojo sutikimas reikms neturi, nesutiks paeist darbo drausm Darbdavys turi teis perkelti darbuotojus iki 1 mnesio darbo sutartimi nesulygt darb toje paioje monje (mik urdijos teritorijoje) arba kit mon, bet esani toje paioje vietovje, kai monei reikia ukirsti keli gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, j likviduoti arba nedelsiant paalinti jos padarinius, ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisr ar neleisti jam iplisti. Draudiama perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl jo sveikatos bkls. Jeigu perklus darbuotoj kit darb sumaja darbo umokestis ne dl nuo darbuotojo priklausani prieasi, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo umokestis. 2. Laikinas perklimas vienos alies silymu, kitos sutikimu. Iniciatorius darbdavys ar darbuotojas. Darbdavys gali tai inicijuoti esant prastovai: Prastova ne dl darbuotojo kalts yra padtis monje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Btina skirti, kai darbuotojai nedirba dl savo kalts. Jei darbuotojas pasirod darbe neblaivus, apsvaigs nuo narkotik ar toksini mediag, darbdavys t dien (pamain) neleidia jam dirbti. Prastovos laikui darbuotojai, atsivelgiant j profesij, specialyb, kvalifikacij ir sveikatos bkl, j ratiku sutikimu perkeliami kit darb toje monje. Jeigu darbuotojas sutinka, jis gali bti perkeliamas kit darb neatsivelgiant profesij, specialyb, kvalifikacij. Jei dl prastovos perkeltojo darbuotojo darbo umokestis sumaja ne dl nuo jo priklausani aplinkybi, jam mokamas iki perklimo buvs vidutinis darbo umokestis. Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiloma monje esanio kito darbo, kur jis galt dirbti nepakenkdamas savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai, sveikatos bklei, jam u kiekvien prastovos valand mokamas jo dviej tredali vidutinio valandinio darbo umokesio dydio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne

maesnis nei valstybs patvirtintas minimalus valandinis atlygis u kiekvien prastovos valand. Jeigu darbuotojas atsisako pasilyto darbo, kur jis galt dirbti nepakenkdamas savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai ir sveikatos bklei, jam mokamas ne maesnis nei valstybs nustatytas minimalus valandinis atlygis u kiekvien prastovos valand.negalima perkelti dl kitos mons prastovos, tai nra gerai, nes kartais tai gali turti takos ir kitai monei. Darbuotojo iniciatyva: Tai gali bti daroma siekiant apsaugoti moni sveikat, sveik eim, vaik aukljim ir pan.darbuotojas turi teis reikalauti, o darbdavys turi pareig t reikalavim patenkinti. Darbuotojo teis siejama su jo sveikata. Numatomos darbo lengvatos nioms moterims ir moterims, turinioms maamei vaik joms privalo bti sumaintos darbo normos arba jos perkeliamos kit sveikatai nekenksming darb u kur mokamas ne maesnis kaip anksiau gautas vidutinis darbo umokestis. Nesant galimybs perkelti ji turi bti palaisvinta nuo darbo paliekant vidutin darbo umokest. Nias moteris ir moteris, turinias iki trej met vaik, draudiama skirti virvalandiniams, o dirbti poilsio ir veni dienomis, sisti komandiruotes leidiama tik joms sutikus.;Taip pat invalidams Darbuotojas, kuris pagal medicinins arba invalidum nustatanios komisijos ivad dl sveikatos bkles negali dirbti sutarto darbo (eiti pareig, nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali bti pavojingas kitiems, turi bti perkeltas, jam sutikus, darb, atitinkant jo sveikat ir esant galimybei - kvalifikacij (specialyb), ar kit darb. Prastova ne dl darbuotojo kalts yra padtis monje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Pirmesn statymo redakcija nenumat perklimo kit darb dl prastovos. Jis uima tarpin padt tarp perklimo darbdavio valia ir perklimo ali susitarimu. Negalima perkelti darbuotoj dl kitos darboviets prastovos. Btina skirti, kai darbuotojai nedirba dl savo kalts. Jei darbuotojas pasirod darbe neblaivus, apsvaigs nuo narkotik ar toksini mediag, darbdavys t dien (pamain) neleidia jam dirbti.

6 tema. NUALINIMAS NUO PAREIG

Nualinimas nuo darbo reikia, kad laikinai sustabdomas darbo sutarties vykdymas, t.y. darbuotojas tam tikr laik neina savo pareig, o darbdavys nemoka. Nualinimas galimas 1) darbdavio (tik st nustatytais atvejais) ar 2) kit galiot institucij ar pareign iniciatyva. Darbdavys gali pagal 25 str., kai darbuotojas pasirodo darbe neblaivus (nualinamas tik 1d ar pamainai); kai yra privaloma periodin med apira (nepilnameiams darbuotojams iki 18m, darbuot kurie dirba kenksmingom sl). ie atvejai, tai darbo drausms paeidimas, todl darbuotojui galima taikyti drausminio poveikio priemones. Kai kada gali nualinti ir pareignai arba tam galiotos institucijos: tardymo organai kai pareignai pasilik dirbti galt trukdyti baudiamosios b tyrimui, kai byla baigiama rebilituojaniais pagrindais sumokama u nualinimo laik. Valstybin darbo inspekcija kai darbus dirba neparengti asmenys ar ne pagal statymus ir pan. galiojim ribojimo negalima laikyti nualinimu nuo darbo. Nualinti darbuotoj nuo darbo (pareig) ir sustabdyti jam darbo umokesio mokjim galima ir kitais statym numatytais atvejais.

7 tema. DARBO NUTRAUKIMAS

SUTARTIES

PASIBAIGIMAS

IR

26 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai Darbo sutartis pasibaigia: 1) ali susitarimu (27 straipsnis); 2) pasibaigus sutarties terminui, iskyrus atvej, nurodyt io statymo 11 straipsnyje; 3) darbuotojo pareikimu (28 straipsnis); 4) darbdavio iniciatyva io statymo numatytais atvejais (29 straipsnis) arba jo valia (30 straipsnis); 5) kai siteisja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dl kurios jis negali tsti to darbo; 6) kai darbuotojui statym nustatyta tvarka atimamos specialiosios teiss dirbti tam tikr darb; 7) kai mon likviduojama dl bankroto; 8) kai darbuotojas atsisako persikelti su mone (atskiru jos padaliniu) kit vietov; 9) kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo slygas, nurodytas io statymo 22 straipsnyje; 10) kai darbuotojas pagal medicinins ar invalidum nustatanios komisijos ivad negali eiti i pareig ar dirbti to darbo; 11) kai statym numatytais atvejais darb grta pirmiau dirbs darbuotojas; 12) kai darbuotojas pereina renkamsias pareigas arba pareigas, uimamas konkurso bdu, taip pat kai darbuotojas neirenkamas ar nepaskiriamas tas pareigas naujam terminui ar statymo numatytais atvejais ataukiamas i j, arba kai darbdavi susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas kit mon; 13) kai vaikas, vienas i vaiko tv ar vaik auginantis asmuo arba vaiko sveikat priirintis gydytojas reikalauja nutraukti darbo sutart; 14) kai darbo sutartis prietarauja statym reikalavimams (31 straipsnis); 15) statym galiot organ ar pareign motyvuotu reikalavimu; 21) kai komercinio banko laikinasis administratorius (administratorius) gyvendina jam suteikt teis nutraukti darbo sutart su Lietuvos Respublikos komercini bank statymo 40 straipsnio treiojoje dalyje ir 47 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais darbuotojais; 22) kai bankrutuojanios mons administratorius gyvendina jam suteikt teis nutraukti darbo sutart su Lietuvos Respublikos moni bankroto statymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytais darbuotojais; 23) kai pasibaigia renkamojo organo (9 straipsnio treioji dalis) arba kito statym nustatyta tvarka sudaryto organo, paskyrusio darbuotoj darb (patvirtinusio j pareigoms) io organo galiojim laikui, galiojimai. 27 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimo ali susitarimu tvarka Viena darbo sutarties alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutraukti sutart ali susitarimu. Kita alis, jei ji sutinka su pasilymu, per penkias kalendorines dienas turi apie tai praneti aliai, pateikusiai pasilym nutraukti darbo sutart. Sutarusios nutraukti sutart, alys taip pat susitaria, nuo kurio laiko ji nutraukiama, ir dl kit sutarties nutraukimo slyg (kompensacij, nepanaudot atostog suteikimo ir kt.). Jei antroji alis per io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyt laik nepranea, kad ji sutinka nutraukti sutart, tai laikoma, kad pasilymas nutraukti darbo sutart ali susitarimu yra atmestas. 28 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, apie tai ratu spjs darbdav ne vliau kaip prie keturiolika kalendorini dien. Kolektyvinje

sutartyje gali bti numatytas ir trumpesnis spjimo terminas. spjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teis nutraukti darb, o darbdavys privalo forminti atleidim. Jei reikalavimas nutraukti neterminuot darbo sutart pagrstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdaniu tinkamai atlikti darb, arba kitomis svarbiomis prieastimis, numatytomis kolektyvinje sutartyje, darbo sutartis turi bti nutraukta nuo darbuotojo pareikime nurodytos datos. Darbuotojas turi teis ataukti pareikim nutraukti darbo sutart ne vliau kaip per tris kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali ataukti pareikim tik darbdaviui sutikus. Darbuotojas turi teis nutraukti terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, apie tai ratu pranes darbdaviui, jei yra prieasi, nurodyt io straipsnio antrojoje dalyje, taip pat jei darbdavys paeid darbuotojo teises, numatytas darbo statymuose, kolektyvinje ar darbo sutartyje. Kilus nesutarimams dl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prie termin, gin darbuotojo pareikimu sprendia darbo ginus nagrinjantys organai. 28(1) straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ne dl nuo darbuotojo priklausani aplinkybi Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, taip pat terminuot darbo sutart, sudaryt ilgesniam kaip 6 mnesi laikui, kai jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dl darbuotojo kalts tsiasi ilgiau kaip 30 dien i eils arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dien per paskutiniuosius dvylika mnesi, taip pat kai jam daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis (mnesin alga). Darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart, kai moni bankroto statymo nustatyta tvarka monje pradedama bankroto procedra. Darbo sutartis turi bti nutraukta nuo darbuotojo pareikime nurodytos datos, kuri turi bti ne ankstesn kaip 7 kalendorins dienos nuo pareikimo padavimo dienos. 29 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai: 1) kai mon likviduojama, apribojama ar nutraukiama bankrutuojanios mons kin veikla; 2) kai sumainamas darbuotoj skaiius dl gamybos ar darbo organizavimo pakeitim; 3) kai paaikja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dl pablogjusios sveikatos arba dl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos; 4) kai darbuotojas dl laikinojo nedarbingumo neatvyksta darb daugiau kaip imt dvideimt kalendorini dien i eils arba daugiau kaip imt keturiasdeimt kalendorini dien per paskutiniuosius dvylika mnesi, jei statymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesn laik. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dl suluoinimo darbe ar profesins ligos, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas; 5) kai darbuotojas, atleistas i krato apsaugos tarnybos, daugiau kaip du mnesius po atleidimo negro darb; 6) kai darbuotojas nerpestingai atliko pareigas ar kitaip paeid darbo drausm, jei prie tai jam nors vien kart per paskutiniuosius dvylika mnesi buvo taikytos drausmins nuobaudos;

7) kai darbuotojas vykdo turto grobim darbovietje arba kai darbuotojas tyine neteista veika padaro darbdaviui nuostoli; 8) kai siteisja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas u tyin nusikaltim; 9) kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigs nuo narkotik ar toksini mediag; 10) kai darbuotojas neatvyksta darb be svarbi prieasi per vis darbo dien (pamain); 11) kai darbuotojas atskleidia mons komercines bei technologines paslaptis arba jas pranea konkuruojaniai monei; 12) kai darbuotojai, turintys galinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), vien kart iurkiai paeidia darbo pareigas; 13) (neteko galios). Darbdavys gali nutraukti darbo sutart su darbuotojais, kuri darbas susijs su materialini vertybi apskaita ar saugojimu, primimu, idavimu ar transportavimu, kai ie darbuotojai dl savo kalt veiksm darbe netenka pasitikjimo dirbti jiems pavest darb. Valstybs bei savivaldybi valdininkai ir darbuotojai, atliekantys aukljimo funkcijas, gali bti atleisti i darbo, kai j elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus ir dl to nesuderinamas su j pareigomis. Darbdavio iniciatyva neleidiama darbuotoj atleisti i darbo j laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (iskyrus atleidim pagal io straipsnio 1 ir 4 punktus), taip pat darbuotoj atostog metu (iskyrus atleidim pagal io straipsnio 1 punkt). Jeigu darbo sutartis nutraukta paeidiant i nuostat, jos nutraukimo diena laikoma kita po atostog ar kita po nedarbingumo pasibaigimo darbo diena. U laik, kuriam pratstas darbo sutarties nutraukimas, darbuotojui imokamas dvigubas darbo umokestis, skaitant per laik gaut nedarbingumo paalp ir apmokjim u atostogas. Draudiama atleisti darbuotoj i darbo dl politini sitikinim, pairos religij, dl tautybs, pilietybs ir kit aplinkybi, nesusijusi su dalykinmis darbuotojo savybmis. 30 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia Darbdavys ar jo galiotas asmuo, iskyrus valstybs (savivaldybs) mones bei valstybs ir savivaldybi institucijas ir staigas, turi teis nutraukti darbo sutart ne io statymo 26 ir 29 straipsniuose numatytais pagrindais, o remdamasis kitomis svarbiomis aplinkybmis, sumokdamas atleidiamam darbuotojui kompensacij, kai darbuotojo darbo staas ioje monje: 1) iki 5 met 4 vidutini mnesini darbo umokesi dydio; 2) nuo 5 iki 10 met 6 vidutini mnesini darbo umokesi dydio; 3) nuo 10 iki 20 met 8 vidutini mnesini darbo umokesi dydio; 4) per 20 met 12 vidutini mnesini darbo umokesi dydio. Kolektyvinse ar darbo sutartyse gali bti nustatomos palankesns negu io straipsnio 1 dalyje darbuotojams nustatytos slygos. Draudiama nutraukti darbo sutart darbdavio valia dl darbuotojo politini sitikinim, religijos, pilietybs, tautybs, rass, lyties, dalyvavimo politinje ar visuomeninje veikloje, jeigu tokios veiklos nedraudia kiti statymai. io straipsnio pirmojoje dalyje mintais atvejais netaikomos io statymo 29 straipsnio ketvirtosios dalies, 34 ir 40 straipsni nuostatos. 34 straipsnis.Reikalavimai nutraukiant darbo sutart, kai nra darbuotojo kalts

Darbdavys savo iniciatyva, jei nra darbuotojo kalts, gali nutraukti darbo sutart statym nustatyta tvarka tik prie 2 mnesius spjs darbuotoj ratu. Darbuotojui, kuriam iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip 5 metai, nepilnameiui iki 18 met, invalidui, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaik) iki 14 met, apie numatom atleidim i darbo turi bti praneta ratu prie 4 mnesius. Darbo arba kolektyvinje sutartyje gali bti nustatomi ilgesni spjimo terminai. spjimas netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mnuo, neskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostog laiko. Tais atvejais, kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos liko maiau laiko negu iame straipsnyje numatyti spjimo terminai, darbdavys negali atleisti darbuotojo i darbo savo iniciatyva, jei nra darbuotojo kalts. Jeigu darbuotojas atleidiamas i darbo, nepasibaigus spjimo terminui, jo atleidimo i darbo data perkeliama iki to laiko, kada turjo pasibaigti spjimo terminas. iame straipsnyje nurodyti spjimo terminai netaikomi, kai darbuotojas atleidiamas i darbo pagal io statymo 30 straipsn. Atleisti darbuotoj i darbo darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts, taip pat io statymo 26 straipsnio 9, 10 ir 11 punktuose nurodytais pagrindais ir kai darbuotojas atsisako persikelti kit vietov, perkeliant tik mons padalin, kuriame jis dirba (26 straipsnio 8 punktas), bei kai darbuotojas neirenkamas naujam terminui ankstesnes pareigas arba ataukiamas i j nesant jo kalts (26 straipsnio 12 punktas), leidiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb. Darbo sutarties (DS) pasibaigimas ir DS nutraukimas subordinuotos svokos, taiau DS pasibaigimas platesn svoka. Kiekvienas DS nutraukimas reik DS pasibaigim, bet ne kiekvienas DS pasibaigimas kvalifikuojamas kaip DS nutraukimas. DS pasibaigimas apima bet kok DS ir pareig pagal DS pasibaigimo bd. DS nutraukimas DS pasibaigia dl tam tikr valing teiss subjekt veiksm. Atleidimas i darbo tai DS pasibaigimo rezultatas, DS pasibaigimo teisin pasekm. DS pasibaigimas tai juridinis faktas, dl kurio teiss ir pareigos nutrksta, o atleidimas i darbo tam tikra procedra, kokiu bdu tos teiss ir pareigos pasibaigia. DS pasibaigimas susijs su piliei konstitucins teiss darb apsauga. Todl statymai gana grietai reglamentuoja DS pasibaigimo klausimus. DS gali pasibaigti: - esant statyme numatytam pagrindui; - laikantis statyme nustatytos tvarkos. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai tam tikri statym numatyti juridiniai faktai, kuriems esant darbo sutartis pasibaigia arba leidiama j nutraukti. statymai numato daug DS pasibaigimo pagrind(17) Pagal DS pasibaigimo altin pagrindai: 1.ali susitarimu; 2.vienos i DS ali iniciatyva; 3.pareign ir organ, kurie nra DS alis reikalavimu; 4.vykus juridiniams faktams, numatytiems statyme ar paioje DS, dl kuri DS turi pasibaigti.

Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu tai natraliausias DS pasibaigimo pagrindas. DS 27 str.: Viena darbo sutarties alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutraukti sutart ali susitarimu. Kita alis, jei ji sutinka su pasilymu, per penkias kalendorines dienas turi apie tai praneti aliai, pateikusiai pasilym nutraukti darbo sutart. Sutarusios nutraukti sutart, alys taip pat susitaria, nuo kurio laiko ji nutraukiama, ir dl kit sutarties nutraukimo slyg (kompensacij, nepanaudot atostog suteikimo ir kt.). Jei antroji alis per io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyt laik nepranea, kad ji sutinka nutraukti sutart, tai laikoma, kad pasilymas nutraukti darbo sutart ali susitarimu yra atmestas. Susitarus dl sutarties nutraukimo alys laisvos susitarti ir dl DS nutraukimo slyg. Kai kalba eina apie biudetines organizacijas, kalbame ne apie darbdavio, o apie mokesi moktoj pinigus. statyme nra tiesioginio atsakymo, ar biudetins organizacijos gali mokti bet kokia kompensacij.Valstybs Kontrols nuomone ieitins kompensacijos neturt viryti ieitins komp. vidutini dydi, kurie numatyti, kai darbuotojas atleidiamas darbdavio iniciatyva. Po DS pasibaigimo ar nutraukimo seka atleidimas i darbo, kuris turi bti atliekamas tam tikra tvarka. Vienareikmikai kai darbuotojas atleidiamas be pagrindo - atleidimas negalioja, taiau daugiausiai byl ir grinimo darb pasitaiko, kai nesilaikoma atleidimo tvarkos. Tvarka pasireikia i reikalavimo 1) atlikti tam tikrus teisinius veiksmus bendrieji reikalavimai (draudiama nutraukti DS atostog metu ir laikino nedarbingumo metu) ir specialieji (spjimo terminai, pareiga pasilyti kit darb; ilaikyti eilikum turint pirmenyb pasilikti darbe); 2) nustatytu laiku atsiskaityti su darbuotoju DS 38 str.: Darbuotojas ne vliau kaip per deimt dien nuo atleidimo turi teis ratu reikalauti, kad darbdavys pranet jam atleidimo i darbo prieastis. Darbdavys ne vliau kaip per penkias dienas nuo pareikimo gavimo turi ratu praneti konkreias atleidimo prieastis, taip pat nurodyti, kokiais duomenimis yra pagrstas atleidimas i darbo. Jei darbdavys nevykdo io reikalavimo, o darbuotojas uginija atleidim teisme, teismas iieko i darbdavio darbuotojui atlyginim u dvideimt darbo dien net ir tuo atveju, kai reikalavimo dl grinimo darb nepatenkina. Dokumentuose apie darbo sutarties pasibaigim atleidimo formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir statymus. Darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju jo atleidimo dien, iskyrus ieitins paalpos imokjim, kai darbo sutartis nutraukiama io statymo 28-1 straipsnyje nurodytais atvejais. i ieitin paalpa imokama io statymo 40 straipsnio treiojoje dalyje nurodyta tvarka. Kai udelsiama atsiskaityti dl darbdavio kalts, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo umokestis u udelsimo laik. Vidutinio darbo umokesio mokjimas u udelsimo laik nutraukiamas nuo teismo nutarties ikelti monei bankroto byl siteisjimo dienos arba nuo kreditori susirinkimo nutarimo pradti neteismin bankroto proces primimo dienos. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia negali bti nutraukta su nia moterimi. Darbo sutartis darbdavio valia negali bti nutraukta su motina, auginania vaik iki 3 met (jei nra motinos - su tvu arba globju, auginaniu vaik iki to pat

amiaus), taip pat negali bti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts. Garantijos, ivardintos io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, netaikomos, kai darbo sutartis nutraukiama likviduojant mon Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva, iskyrus kai mon likviduojama, su invalidais ir kitais darbuotojais, kuriems pagal statym nustatyta darbinimo ar papildom darbo viet steigimo kvota, kai nra j kalts ir bendras j skaiius nevirija savivaldybs nustatytos kvotos, taip pat su darbuotojais, paauktais atlikti privalomj karo tarnyb, ir kariais savanoriais j mokym metu ar paaukus juos tarnyb. Darbuotojai, irinkti renkamuosius profesins sjungos organus ir nenutrauk su darbdaviu sudarytos darbo sutarties, negali bti atleisti i darbo darbdavio iniciatyva (ir valia ar perkelti kit be iankstinio to profesins sjungos renkamojo organo sutikimo. Darbdavio pareikim duoti sutikim atleisti darbuotoj profesins sjungos organas privalo inagrinti ne vliau kaip per keturiolika kalendorini dien nuo jo gavimo dienos. Darbdavys turi teis ginyti profesins sjungos organo atsisakym duoti sutikim atleisti darbuotoj teismine tvarka. Teismas panaikina profesins sjungos organo sprendim, jei darbdavys rodo, kad is sprendimas i esms paeidia jo interesus. statym numatytais atvejais darbuotojai negali bti atleisti i darbo darbdavio iniciatyva negavus ir kit organ sutikimo. Darbuotojas, atleistas i darbo paeidus iame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taip pat atleistas prajus daugiau kaip vienam mnesiui nuo sutikimo gavimo, teismo sprendimu turi bti grintas pirmesnj darb. (i p.Buinsko paskait). Darbdavio valia tai dvi aplinkybs. Juridin ir kita, kuri statyme neformuluojama. Taigi turi bti valia + svarbi prieastis (kuri statyme nereglamentuota). DS 29 str. ivardinti pagrindai turi bti sietini su iniciatyva, o ne su darbdavio valia. DS nutraukiama darbdavio valia: 1. esant darbuotojo kaltei; 2. neesant darbuotojo kaltei. Kai nra darbuotojo kalts reikia nepamirti, kad iuo atveju visada turi bti spjamas darbuotojas ir spjimas turi bti atliktas nepaeidiant statymo numatyt termin. J (termin) keisti negalima. spjimas turi bti oficialus. spjimas turi bti padarytas ratu, ne trumpiau, kaip prie 2 mnesius. Labiau paeidiamom grupm turi bti ilgesni spjimo terminai (ne maiau 4 mnesi). Bsimieji pensininkai (5 m. iki pensijos), nepilnameiai iki 18 m., invalidai, bei tvai, auginantys vaikus iki 14 m. statymas nereglamentuoja, kaip turi bti suformuluotas spjimas. Kyla ginai, nes darbdavys nurodo ir konkrei atleidimo i darbo dat, o darbuotojas suserga arba atostogauja. O tada spjimas nebetenka galios (tai irgi ginytinas dalykas, bent jau danai ginija). spjimas dar ne juridinis faktas, kuris nutraukia darbo teisinius santykius. Pvz. konkreios UAB direktorius 00/01/01 teik spjimus 3 darbuotojam 29 str. 1 d. 2 punktas (dl darbuotoj skaiiaus mainimo), kad atleis. Bet vliau nevykd savo grasinimo, o darbuotojai vasario m. kreipsi darbdav, kad jis juos atleist (tai

kaip ir pagrstas darbuotoj reikalavimas). Kad pasibaigt darbo teisiniai santykiai, turi bti juridin teisin sudtis. Bet darbdavio valios nebuvo, dl to ginas neteisminis. Taigi kaip ir gali taip daryti sakyt atleisiu, o paskui neatleist. Taigi kaip ir nelabai gerai statyme sureglamentuota. p. Buinsko komentaras: nereikt siet su konkreia data, nenurodyt konkreios datos. spjimas (pagal DS 24 str.(?)) netenka galios per 1 mn., neskaitant darbuotojo laikino nedarbingumo. Kito darbo pasilymas (34 str. 7 d.). Atleist gali tik tada, jei negalima darbuotojo panaudot kitame darbe (praktikoje tai sunkiai gyvendinama). Kada pasilo emesns kvalifikacijos darb darbdavys, tai darbuotojas turi sprst, ar sutikt, ar ne. Dvi aplinkybs: 1. pasilymas dl kito darbo turi bti realus; 2. bt pasilytas darbas maksimaliai artimas buvusiam Teismini gin yra. Nra grietai suformuluota, kaip darbdavys turi apiformint kito darbo pasilym. Jei teismas nusprend, kad darbuotojui buvo pasilyta blogai, jis grinamas ankstesnes pareigas. 33 straipsnis. Profesins sjungos organo sutikimas atleidiant darbuotojus 2001 m. kovo 31 d. buvo pakeistas. Dabar reikalaujama, kad bt iankstinis profsjungos sutikimas, tik jei atleidiamas darbuotojas yra profsjungos renkamo organo narys. Kita garantija kada DS nutraukimas siejamas su darbdavio iniciatyva pagrindai, j sraas yra isamus. DS 29 str. 1 d. mons likvidavimas. Likvidavimas suprantamas kaip kinio subjekto teisins registracijos panaikinimas. Apima ir bankrutuojanios mons veiklos nutraukimas arba apribojimas. Esminis poymis mons likvidavimo atveju iuo atveju nra jokio teisi permimo. Pasikeit interpretavimas tai nesiejama vien su darbdavio iniciatyva. mon gali bti likviduojama teismo iniciatyva. Pvz. kio ministerija ataukia mons registracij. Gana panaus yra ir reorganizavimas iuo atveju turime teisi permim. Jei reorganizuojant reikia mainti darbuotoj skaii, turi bti taikomas tiesioginis pagrindas. monei iklus bankroto byl, administratorius privalo per 15 d. nuo nutarties ikelti bankroto byl siteisjimo dienos praneti darbuotojui apie DS nutraukim ir informuoti teritorin darbo bir ir savivaldyb. spjimo terminai 2 mn., 4 mn., 15 d. (bankroto atveju). (pagal Nekroi senj) Teorikai mons likvidavim galima apibrti kaip visik tos mons veiklos, kuri buvo numatyta jos statuose , nutraukim. vykdius pertvarkymus, numatytus DS 32 str.(reorganizuojant), atleisti darbuotojo iuo pagrindu negalima. DS 32 str.: mons savininko, jos pavaldumo, steigjo ar pavadinimo pasikeitimas darbo sutarties nenutraukia. monms susijungus, mon padalijus, prijungus prie jos kit ar pakeitus mons r, darbuotojo darbo santykiai tsiasi. DS 29(1)str. reikia taikyti kartu su moni bankroto statymo(B) 23 str.,nes normos tarpusavyje susij.Tas statymas taikomas dar funkcionuojaniai monei. Procedra gali bti pradta teismine ar neteismine tvarka. i norma galioja laiko tarpe kol mon veikia. Nutraukti darbo sutart likvidavimo pagrindu galima su ne daugiau darbuotoj, negu j skaiius pagal pareigybes yra patvirtintas teismo.

Srae turi bti nurodytos pareigos ir kiek i tos kategorijos darbuotoj planuojama atleisti. Teismas negali patvirtinti vardinio srao, nes bt paeista t piliei konstitucin teis teismin gynyb (pilieiui nebra kur kreiptis, nes teismas jau pasak savo nuomon) 29 str. 2 d. Mainamas darbuotoj skaiius dl reorganizavimo. Kad DS pasibaigt iuo pagrindu turi bti: 1. darbuotoj skaiiaus mainimas turi bti realus (pagal teism praktik nuolatinis ir pastovus). 2. tai turi bti sietina su gamybos ar darbo reorganizavimo pakeitimu. Pagal aukiausio teismo iaikinim apie pakeitim sprendia darbdavys. Apimties mainimas ar didinimas neprilyginamas darbo reorganizavimo keitimui. 3. Reorganizacija nelaikytina juridiniu faktu, nutraukianiu darbo teisinius santykius. statymas ivardina tam tikras kategorijas darbuotoj, kurie turi pirmenyb likti darbe (37 str.). 5 kategorijos. Beslygik pirmenyb bti paliktais darbe naudojasi (1 ir 5 kategorijos darbuotojai) kai sualoti darbe ar tokia teis numatyta kolektyvinje sutartyje. 37 straipsnis.Pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai sumainamas darbuotoj skaiius Kai sumainamas darbuotoj skaiius, pirmenybs teis bti paliktiems dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni ilaiko vaikus (vaikius) iki 16 met arba kitus eimos narius, pripaintus I ar II grups invalidais; 3) kurie turi ne maiau kaip 10 met nepertraukiamj darbo sta toje monje, staigoje, organizacijoje; 4) kuriems iki senatvs pensijos liko ne daugiau kaip 3 metai; 5) kuriems tokia teis nustatyta kolektyvinje sutartyje. io straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta pirmenyb likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kuri kvalifikacija ir darbo naumas nra emesni u tos paios specialybs darbuotoj, dirbani toje monje, staigoje, organizacijoje, kvalifikacij ir darbo naum. (pagal Nekroi) ia DS nutraukimo pagrindas sudtingas juridinis faktas: 1) faktinis darbuotoj skaiiaus mainimas ir 2) prieastis (keiiama gamyba, keiiamas darbo organizavimas). Darbuotoj skaiiaus mainimas gali bti net tuo atveju, kai faktinis darbuotoj skaiius padidjo. Realus darbuotoj skaiiaus mainimas- kai mainamas konkreios profesijos, skyriaus darbuotoj skaiius. Todl svarbu isiaikinti ar buvo realus mainimas , ar tik buvo juo prisidengta. Gamyba judrus mechanizmas, todl darbdaviui vienu laiku gali bti reikalinga turti daugiau vienoki , kitu kitoki darbuotoj. AT Senatas iaikino, kad gamybos sumajimas ar padidjimas negali bti traktuojamas kaip gamybos pasikeitimas. Gamyba gali sumati laikinai ir visam laikui, ie atvejai traktuojami nevienodai. Kai gamyba sumaja visam laikui, t.y. jos nelieka, tai Senato iaikinimas ia netinka. Darbo organizavimo reikalai yra darbdavio valia. Todl pasak Nekroiaus, pakeitim gali bti labai vairi todl iuo pagrindu, teisingai teisikai sutvarkius, galima atleisti bet kur darbuotoj.

29 str. 3 d. kai paaikja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dl pablogjusios sveikatos arba dl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos ; iuo atveju darbo teisinius santykius nutraukia juridini fakt sudtis: 1. faktinis darbuotojo nesugebjimas tinkamai atlikti darb (teisminj praktikoj konkretus darbuotojas konkreiom slygom negali tinkamai atlikti darbo); 2. sietina su konkreia prieastimi. Arba pablogjusia sveikata, arba... Turi bti nustatytas ir prieastinis ryys tarp i pusi pablogjusi sveikata, kvalifikacijos nepakankamumas ir negaljimas dirbti. Pablogjusi sveikata ne laikini sveikatos sutrikimai, o pastovus, nuolatinis procesas, apie kur informuoja medikai (grindiama medicinine ivada). Kvalifikacijos nesieja su diplomo turjimu ar neturjimu. Tai kaip ir prielaida, o ne konkreti prieastis. Pvz. pasikeitus gamybos technologijai, vieni mons sisavina, o kiti ne. Tai nesietina su darbuotojo kalte. Pvz. jei buhalter nemoka dirbt kompu, o to reikia darbdaviui ir per kakiek laiko neimoksta. (pagal Nekroi) Vl turim sudting juridin fakt: 1)faktikai netinkamai atlieka savo pareigas, tai reikia, kad darbuotojas, esant normalioms darbo slygoms, negali tinkamai atlikti savo pareig , kai kiti tom paiom slygom t darb atlieka tinkamai; 2)prieastys: o sveikata o kvalifikacija Abi ios prieastys paios savaime neduoda pagrindo atleisti darbuotojo i darbo. Teisin pagrind sukuria tai, kad jis dl i prieasi negali tinkamai atlikti pareig. Sveikata gali bti pagrindas atleisti i darbo, jei specialus norminis aktas tam tikras pareigas eiti nustato tam tikrus reikalavimus. iuo atveju galima atleisti ne pagal 29(3), o pagal 26(10) str., pagrindas bus medicinin ivada. ia medicinins komisijos ivada nereikalinga. Su kvalifikacija analogika. Tam tikro mokslo baigimo paymjimo neturjimas bus pagrindas atleisti i darbo, jei tam tikras pareigas eiti specialus statymas nustato atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Atleidimas galimas pagal 26(6)str. Taiau diplomo turjimas nuo 29(3) str. neapsaugo, neukerta galimybs atleisti i darbo, jei darbdavys rodys, kad kvalifikacijos stokojama ir darbo rezultatai prasti. Sveikatos pablogjimas, dl kurio sumaja darbingumas, turi bti ne laikino, bet pastovaus pobdio. Darbo sutartis nutraukiama pagal 29-3 dl to, kad darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos, tik tuo atveju, jei nra jo kalts dl netinkamai atliekamo pavesto darbo. Profesinio atestavimo nepatenkinami rezultatai taip pat sudaro pagrind atleisti pagal 29-3. Jei darbas tinkamai neatliekamas dl darbuotojo kalts, toks darbuotojas atleidiamas pagal 29-6. Pvz., darbuotojas dl asmenini savybi, pasikeitus gamybos technologijai, nestengia sisavinti nauj gamybos proces. Dl to negali tinkamai atlikti pavesto darbo, taiau jo kalts nra. Toks darbuotojas atleidiamas pagal 29-3. 29 str. 4 d. kai darbuotojas dl laikinojo nedarbingumo neatvyksta darb daugiau kaip imt dvideimt kalendorini dien i eils arba daugiau kaip imt keturiasdeimt kalendorini dien per paskutiniuosius dvylika mnesi, jei statymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesn laik. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dl suluoinimo darbe ar profesins ligos, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;

Pagrindinis dokumentas laikino nedarbingumo lapelis. iuo atveju negalima iplstinai traktuot lapelio (pvz. jei btina slaugyt). Kalbama tik apie darbuotojo nedarbingum. Netaikoma niom moterim. aukiausio teismo senatas pasak, kad darbdavio teis atleist darbuotoj nra neribota laike. Darbuotojas gali bti sptas apie atleidim, jeigu jis nepradjo dirbti. Jei darbuotojas pradjo dirbti, tai jo atleist negalima. (pagal Nekroi) ia atleidimo pagrindas neatvykimas darb , kai darbuotojas pripaintas laikinai nedarbingu. Kadangi iuo pagrindu DS nutraukiama nesant darbuotojo kalts, tai jis turi bti sptas apie atleidim prie 2-4 mn. AT Senatas iaikino, kad jei darbuotojas buvo sptas laikino nedarbingumo laikotarpiu, tai pagal 29(4) str. jis gali bti atleistas ir pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Ilgalaikis sirgimas ir darbingumo praradimas negali bti traktuojami kaip darbuotojo kalti veiksmai. DS pagal DS 29 str. 1 d. 4 p. gali bti nutraukiama laikantis DS 34 str. numatyt reikalavim, spjus darbuotoj dl DS nutraukimo. Darbuotojas gali bti spjamas dl DS nutraukimo pagal DS 29-4 tik jo nedarbingumo laikotarpiu. Jei nedarbingumo laikotarpiu nebuvo sptas, pasveikus ir pradjus dirbti spti j dl DS nutraukimo pagal 29-4 negalima. Darbuotojas nedarbingumo laikotarpiu sptas dl DS nutraukimo pagal 29-4 gali bti atleistas i darbo tiek nedarbingumo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, jeigu spjimas yra galiojantis. spjimas netenka galios, jei po termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mnuo, neskaitant darbuotojo laikino nedarbingumo ir atostog laiko (DS 34 str. 3 d.). iuo pagrindu darbuotojas gali bti atleistas nedarbingumui besitsiant daugiau kaip atitinkamai 120 arba 140 kalendorini dien, jeigu jis pagal DS 34 str. buvo sptas dl DS nutraukimo. Darbuotojas gali bti sptas, jeigu jis nepradjo dirbti, t.y. nedarbingumo laikotarpiu. Jeigu per laikotarp darbuotojas nebuvo sptas, pasveikus ir pradjus dirbti spti j dl DS nutraukimo pagal 29-4 negalima. Darbuotojo kalts iuo atveju nra, todl darbdavys neatleidiamas nuo pareigos laikytis DS 33, 34, 35, str. reikalavim. Taiau DS 40 str. iuo atveju netaikytinas, nes statymas (40 str.) nenumato mokti ieitin paalp, atleidiant darbuotoj pagal DS 29 str. 1 d. 4 p. 29 str. 5 p. kai darbuotojas, atleistas i krato apsaugos tarnybos, daugiau kaip du mnesius po atleidimo negro darb; Pagrindin problema, kad darbdavys neturi reali galimybi suinot, kada baigiasi karo tarnyba. (pagal Nekroi) Darbdavio ir darbuotojo lygiateisikumo principas ia paeistas. Nei darbdavys, nei darbuotojas neino tikslios paleidimo datos, taip pat ir grimo darb datos. Darbdavys neino nuo kada pradti skaiiuoti tuos du mn. 29 str. 6 p. kai darbuotojas nerpestingai atliko pareigas ar kitaip paeid darbo drausm, jei prie tai jam nors vien kart per paskutiniuosius dvylika mnesi buvo taikytos drausmins nuobaudos; Jei darbuotojas prasiengia ir nra pasiaikinimo, darbdavys gali skirti drausmin nuobaud. 1. Darbdavys apie atsisakym pateikti pasiaikinim turt fiksuoti specialiu aktu (teismins praktikos poiriu darbdaviui tai bt teigiamas dalykas). 2. sakymo, kuriuo skiriama drausmin nuobauda, paskelbimas ir pateikimas darbuotojui pasirayti. Jei darbuotojas atsisako, darbdavys turt surayti akt. 3. Patikrinti, ar nepaeisti terminai nuobaudai skirti. DK 150 str., turi skirt tuoj pat, kai paaikja paeidimas (turima omenyje atleidimas), bet ne vliau, kaip per 1 mn., kai paaikjo paeidimas (laiko, kur darbuotojas sirgo, ar atostogavo 1 mn.

termin neskaiiuojamas). Nusiengimo paaikjimo diena (jei tstinio pobdio) gali bti laikoma patikrinimo akto suraymo diena. Visi duomenys iki patikrinimo akto yra svarbs, bet jie neturi juridinio akto statuso. 4. Negalima pagal DK 159 str. skirti nuobaud vliau, negu per 6 mn. skaiiuojant nuo tos dienos, kada paeidimas buvo padarytas. Pvz. akte geriau nurodyt ios dienos dat, nors paeidimas ir padarytas prie 2 mn. Gali bti ir vidaus inybinis patikrinimo aktas. Tam tikra iimtis, jei pradtas oficialus kvotos, tardymo veiksm tyrimas. Jei tyrimas pradtas anksiau, nei 6 mn., tai tyrimo laikas neskaiiuojamas. Darbdavys turi teis laukt tyrimo ivad. Oficials pareignai turi teis duot oficial pasilym taikyt ar ne drausmin nuobaud per 5 dienas nuo tyrimo pabaigos. 5. Darbdavys nutraukdamas mintu pagrindu (29-5) DS turt nepamirti ir patikrinti ar nepaeistas statymo draudimas atleist darbuotojo laikino nedarbingumo metu (liga, atostogos ar kitos su laikinuoju nedarbingumu susijusios aplinkybs). Jei darbuotojas bus atleistas paeidiant aplinkybes, tai teismas greiiausiai priims sprendim grinti darb. Kai darbuotojas nerpestingai atliko pareigas, is klausimas nevertinamas buitine prasme. Visada inagrinjamos vidaus darbo taisykls, sugretinama ir daroma ivada (ar galima veiksmus pripainti nerpestingais). Taip pat darbdavys argumentuoja buvo daug padaryta darbo drausms paeidim. Teismo pozicija jei darbuotojas nebuvo baustas, tai negali bti kalbama apie toki svarbi ypatyb sistematingumas (jo taikyt negalima). statyme apskritai paymta ir DK 162 str. pasakyta, kad negalima bausti du kartus u t pat darbo drausms paeidim. Kai nuobauda skiriama u konkreios operacijos atlikim. Jei darbas tstinas negalima sakyt, kad negalima skirt keli nuobaud (pvz. bent jau negalima skirt t pai dien). Vienu odiu ia galima elgtis liberaliai. Pvz. jei u t pat per kelis mnesius skiriama keletas nuobaud, tai paeidimo lyg ir nra. (pagal Nekroiu) Atleidiant reikia laikytis DK 159, 160 str. tvarkos. LR AT Senatas: Teismas, nagrindamas byl dl grinimo darb atleidus pagal 29 str.1 d.6 p., privalo isiaikinti: o ar padarytas paeidimas, u kur atleidiamas darbuotojas; o ar j padar is darbuotojas; o kokiomis aplinkybmis padarytas nusiengimas; o koks buvo ankstesnis darbuotojo darbas ir elgesys; ar atitinka drausmin nuobauda (atleidimas) padaryto nusiengimo sunkum? Pagrindins nuobaud skyrimo taisykls, kuri btina laikytis, nes nors vien paeidus, drausmin nuobauda bus negaliojanti. 1. Drausmins atsakomybs subjektu gali bti tik toks asmuo, kuris yra darbo teisiniame santykyje su drausmins valdios turtoju (darbdaviu). Jei nubaud ne darbdavys bus ne drausmin atsakomyb. Iimtis kai kurie specials norminiai aktai specialios drausmins atsakomybs atveju drausmin valdi turi ne tik darbdavys, bet ir auktesni virininkai. 2. Drausmin atsakomyb gali atsirasti ir drausmin nuobauda gali bti paskirta tik u darbo drausms paeidim. U kitok nusiengim, nors ir prieing teisei drausmin nuobauda negali bti skiriama, iskyrus iimt, numatyt spec st. 3. U darbo drausms paeidimus galima paskirti tik toki nuobaud, kuri numatyta DK 158 str.: pastaba, papeikimas, grietas papeikimas, atleidimas i darbo.

ios 4 nuobaudos yra taikomos bendrojoje drausminje atsakomybje. Specialiojoje atsakomybje yra drausms statutai gali bti tokios nuobaudos, kaip perklimas kitas pareigas, laipsnio sumainimas.. 4. Drausmin nuobauda turi atitikti nusiengimo sunkum, jo padarymo aplinkybes, darbuotojo darb iki nusiengimo padarymo. Nuobaudos turi bti taikomos pagrstai, atitinkant nuobaudos sunkum, pobd. Kilus ginui nuobauda gali bti panaikinta (darbo gin nagrinjimo komisijos) jei neatitiks padaryto paeidimo sunkumo. 5. Drausmin nuobauda skiriama tuoj pat paaikjus nusiengimui bet ne vliau, kaip per 1 mn. nuo tos dienos, kai nusiengimas paaikjo ir per 6 mn nuo nusiengimo padarymo dienos. Nusiengimo paaikjimo diena laikoma ta diena, kai apie nusiengim suinojo nusiengusiojo tiesioginis darbo organizatorius. Iimtis: kai ikelta baudiamoji byla. Drausminiai nusiengimai priskiriami prie formalini. Paiam faktui nusiengimo pasekms neturi reikms. vieno mn termin neskaitomas laikas, kai darbuotojas sirgo ar atostogavo. Jei darbe nebuvo be svarbios prieasties tstinis paeidimas, baigsis paskutin paeidimo dien, o kol negro darb, neaiku ar tai pravaikta ar ne. 6. Prie skiriant drausmin nuobaud reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaikint ratu. Pareiga vykdyta pareikalavus, darbuotojas gali atsisakyti rayti pasiaikinim, tuomet suraomas aktas. 7. Drausmin nuobaud turi teis skirti tik tas darboviets administracijos atstovas, kuriam pagal tos darboviets nuostatas suteikta teis. Toki teis be speciali galiojim turi staigos vadovas. Taip pat gali bti nurodyta, kad t gali daryti ir pavaduotojas. Drausms statutuose numatyta, kad tam tikro rango virininkas turi tam tikras drausmines teises, auktesnio rango virininkas turi drausmines teises emesnio rango virininko atvilgiu tai jau specialioji atsakomyb. 8. U kiekvien drausmin paeidim gali bti paskirta tik viena drausmin nuobauda. Atsakomybs komuliacija kai viena veika turi keli teiss paeidim sudtis: ir darbo drausms paeidimas ir turtin ala ir baud. nusikaltimas baudiami u kiekvien atskirai tai trys paeidimai ir atskiros atsakomybs rys (tai nra 3 nuobaudos u vien paeidim). is reikalavimas danai paeidiamas taikant drausmin nuobaud atleidim i darbo(pirma paskiria griet papeikim, o po to dar atleidia i darbo). Drausmin nuobauda galioja 1 metus nuo jos paskyrimo, jei per t laik nebuvo paskirta kita nuobauda. Jei paskirta kita nuobauda, tai pirmoji galios kol pasibaigs antra. Nuobaud galima ataukti nepasibaigus jos terminui, ataukti gali nuobaud paskyrs asmuo, o specialiosios atsakomybs atveju ir auktesnis virininkas. 29 str. 7 punktas kai darbuotojas vykdo turto grobim darbovietje arba kai darbuotojas tyine neteista veika padaro darbdaviui nuostoli. Negalima vertinti turto svokos siaurinamja prasme. Padaro nuostolio turima omenyje ne tik pagrobtas turtas + gali bti pavagiamas ir kitas turtas (pvz. kliento turtas, bendradarbi). Turto grobimas ia svarbiausia turto grobimo vieta darbovietje. Praktikoje buvo mginim sieti tik su apkaltinamuoju teismo nuosprendiu bet vliau literatroje buvo sukritikuota. Vagysts fakt gali patvirtinti ir kiti pareignai, bei kitais rodymais, numatytais CPK, o taip pat vidaus reikal pareign suraytais protokolais, o taip pat ATPK reikalavim. Dl nuostolio dydio ia aukiausio teismo senato pozicija neyms nuostoliai nesudaro pagrindo atleist darbuotoj i darbo. Kilus ginui dl nuostolio dydio, juos turt vertinti teismas. Vienam tai gali bti dideli nuostoliai, o kitam ne.

(to paio klausimo Nekroiaus interpretacija) Straipsnyje nustatyti du DS nutraukimo pagrindai: 1) turto grobimas (vagyst) darbovietje; 2) tyin neteista veika, kuria darbdaviui padaryti nuostoliai. AT Senatas iaikino, kad grobimo faktas gali bti rodinjamas ir CPK leidiamais rodymais. Jei veika padaryta tyia yra pagrindas atleisti i darbo . statyme nra vertinamj nuostoli poymi, neaiku kokie turi bti tie nuostoliai, kad jau bt pagrindas atleisti i darbo. Atleidimas i darbo iuo pagrindu yra drausmin nuobauda, o pagal darbo statym kodeks, teismas, nagrindamas byl dl drausmins nuobaudos panaikinimo, turi teis atsivelgti ar nuobauda atitinka nusiengimo sunkum. Pagrindu u vykdyt turto grobim (vagyst) darbovietje darbuotojas atleidiamas i darbo nepriklausomai nuo to, kam is turtas priklaus: darbdaviui, kitam darbuotojui ar paaliniam asmeniui. Atleidimo pagrind nulemia grobimo (vagysts) faktas darbovietje. is faktas nustatomas CPK n57 straipsnyje numatytais rodymais, taip pat protokolu, kur surao ATPK 2591 str. ivardinti asmenys vidaus reikal ir policijos pareignai, moni, staig ir organizacij administracija, organizacij apsaugos darbuotojai). 29 str. 8 p.. kai siteisja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas u tyin nusikaltim; iuo atveju reikia laikytis nuostatos u tyin. Kalbama tik apie tyin. Svarbu kai siteisja. Svarbu inot kada siteisja. Ir jei darbdavys paskubs, tai geruoju jam nesibaigs. Ar tyinis nusikaltimas sietinas su darbine veikla ar bet kuris? Atleidimas darbuotojo i darbo tokiu atveju galimas tik tada, kai veikoje yra aplinkybi, susiet su darbinm aplinkybm. (pagal pon N) iuo atveju reikms turi kalts forma tyinis ar netyinis nusikaltimas. Atsakomyb pagal DT paprastai turi bti siejama su darbuotojo veikomis, susijusiomis su jo darbu. Atsakomyb turt atsirasti pagal tas teiss akas, kuri normas paeid. Taiau teisje yra teisins atsakomybs ri suderinimas kumuliacija. Pagal teiss teorij kumuliacija galima tik tada, kai vienas ir tas pats veiksmas paeidia vairi teiss ak normas. Skiriasi nuo 26(5) tuo kad ia darbuotojas negali atlikti savo pareig dl paskirtos bausms, t/y/ kvalifikuotos reikms turi bausms pobdis o ne nusikaltimo ris. 29 str. 9 p. kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigs nuo narkotik ar toksini mediag; rodymai (teism praktikoje nesvarbu, ar lengvas, ar sunkus girtumo laipsnis) gali bti vertinami CPK nustatyta tvarka, o todl i principo identik rodomj reikm (teisin reikm) turs skirtingi rodymai. Tai gali bti medik ivada, darbdavio sudarytos komisijos aktas, tai gali bti liudytoj paaikinimai. Aukiausio teismo iaikinimas momentas, kada darbuotojas buvo pastebtas neblaivus, reikms neturi. Neukerta kelio taikyti punkt aplinkyb, kad darbuotojas buvo baustas ATPK tvarka (iuo atveju nesiskaito taisykl, kad u t pat nusikaltim baudiamas du kartus). Praktikoje sietina su DS 25 str. Ar galima atleist pagal 29-8 jei darbdavys, pastebjs, kad darbuotojas neblaivus, nenualino jo nuo darbo, o atleido darbo dienos pabaigoje? (kaip ir nebuvo aikaus atsakymo klausim). Jei darbuotojas pasirodo darbe neblaivus laikino nedarbingumo laikotarpiu, taikyt io punkto negalima.

(p. N.) Kad rodyti toki darbuotojo bkl, nebtina medicinin payma, leidiami visi CPK leidiami rodymai, nes neturi reikms girtumo laipsnis. statymas nereikalauja,kad darbuotojas vis darbo dien bt girtas, utenka pasirodymo fakto. Darbo metu reikia tas laiko tarpas, per kur darbuotojas privalo vykdyti savo darbines funkcijas(tai ne apskritai darboviets darbo valandos), iskyrus darbuotojus, kurie priklauso nenormuoto darbo laiko kategorijai (jie darbe vis par). Darbe svoka reikia darbuotoj darbini darbo funkcij vykdymo prastin viet. 29 str. 10 p. kai darbuotojas neatvyksta darb be svarbi prieasi per vis darbo dien (pamain); Karo atleidiamas u pravaikt. Jei atvyksta ir nedirba nuobaudos u darbo drausms paeidim. Kolektyvinje sutartyje galima tikslint aplinkybes ir prigalvot nauj, bet ne tas, kurios blogina darbuotoj padt. Siejamas su aplinkybe ar po to pristatomas laikino nedarbingumo lapelis, ar ne. T pai dien sakymo nerao. Raomas sakymas kit dien. O ir kit dien ne visada tinka, nes gali bti, kad ateis dar kit dien ir pasakys, kad serga (ir taip iki begalybes, kol negalima bus pritaikyt 4 punkto). kit komentar nra 29 str. 11 p. kai darbuotojas atskleidia mons komercines bei technologines paslaptis arba jas pranea konkuruojaniai monei; Tokiom iniom yra laikomos tokios aplinkybs, kuriom i anksto yra suteiktas toks statusas ir apie tai darbuotojas i anksto informuotas (geriausia, kad darbuotojas pasiraytinai bt susipains). Tam tikrais atvejais utenka atskleist tas paslaptis tik vienam paaliniam asmeniui. Darbuotojas su paslaptimis turi bti supaindinamas pasiraytinai. Praktikoje yra nesvarbu, kaip padar tyia ar dl neatsargumo. (p. N) Komercin ar technologin paslaptis tai inios toje darbovietje nustatyta tvarka paskelbtos paslaptimi ir apie tai tinkamu bdu informuoti darbuotojai, kurie tas paslaptis turi saugoti. Reikalingi du juridiniai faktai: kad tai bt paskelbta bet kam ir kad konkreiai konkuruojaniai monei. Kalts forma nesvarbi, svarbu kad perdav inias ar sudar slygas. 29 str. 12 p. kai darbuotojai, turintys galinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), vien kart iurkiai paeidia darbo pareigas; i norma numato spec. subjekt. ia atvejis, kai sietina su galiojania DK norma, nusiirta. Senam statyme is subjektas buvo tiksliai vardintas (mons vadovai, pavaduotojai, struktrini padalini vadovai). Dabar deja to nenumato. Praktikos poiriu darbinink tokiais subjektais nelaiko. Be to svarbu, kas yra iurktus paeidimas. Kad nebt statymo kolizijos, tai velnesni darbo statymo paeidimai (ne ivardinti girtumas, vagyst, pravaikta ir t.t.). (p. N) Turime special subjekt, bet statymas netiksliai apibr t darbuotoj rat. is straipsnis taikytinas tokiems asmenims, kuriems ie galinimai buvo suteikti statymais, nuostatais, statais ir kitokiais teisiniais aktais. Tai pirmiausia moni, staig, organizacij vadovai, skyri, struktrini padalini vadovai, j pavaduotojai, taip pat ir kiti darbuotojai, turintys galinimus duoti privalomus patvarkymus. Pvz., atomins elektrins, geleinkelio ir kit organizacij atitinkami darbuotojai. Ar darbuotojo padarytas paeidimas iurktus sprendia administracija. Papildomi pagrindai nutraukti darbo sutart su kai kuriomis darbuotoj kategorijomis. DS 29 (DS nutraukimas darbdavio iniciatyva) str. 2 d.:

Darbdavys gali nutraukti darbo sutart su darbuotojais, kuri darbas susijs su materialini vertybi apskaita ar saugojimu, primimu, idavimu ar transportavimu, kai ie darbuotojai dl savo kalt veiksm darbe netenka pasitikjimo dirbti jiems pavest darb. Turi bti tam tikri kalti veiksmai, kurie duoda pagrind darbuotoju ateityje nepasitikti. ios normos tikslas apsaugoti turtinius darbdavio interesus. DS nutraukimo pagrindas kalti veiksmai, dl kuri atsirado ar galjo atsirasti darbdaviui ala. Neturi reikms veikos forma daniausiai ia bna neatsargios veikos. AT Senatas pasak, kad atleidimas iuo pagrindu turi bti vertinamas kaip drausmin nuobauda, o padaryti veiksmai turi bti siejami su darbinm pareigom. statymas nekalba , kad tie veiksmai turi bti atlikti darbe. iame punkte numatyt darbuotoj kalti veiksmai suprantami kaip j padarytas darbo drausms paeidimas. ios dalies taikymui pakanka vien kalt veiksm, dl kuri darbuotojas praranda pasitikjim. Neturi reikms, ar iais veiksmais padaryta ala darbdaviui. Taip pat neturi reikms ir padarytos alos dydis. Atleidimas iuo pagrindu galimas tik esant konkretiems faktams, patvirtinantiems darbuotojo kaltus veiksmus arba neveikim. Nebtina, kad tie faktai bt patvirtinti teismo sprendimu, nuosprendiu, tardymo organ nutarimu, atsisakymu ikelti baudiamj byl arba nutraukti j, taiau btina, kad iuos veiksmus darbdavys rodyt (CPK 57, 58). DS 29 str. 3 d.: Valstybs bei savivaldybi valdininkai ir darbuotojai, atliekantys aukljimo funkcijas, gali bti atleisti i darbo, kai j elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus ir dl to nesuderinamas su j pareigomis. DS 29 str. 3 d. yra specialus savarankikas darbo sutarties nutraukimo pagrindas dviej grupi darbuotojams: 1) valstybs bei savivaldybi valdininkams; 2) darbuotojams, atliekantiems aukljimo funkcijas. DS 29 str. 3 d. numatyti valstybs bei savivaldybi valdininkai yra valstybs valdymo tarnybos A lygio valdinink pareigybi srae, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 1995 06 27 nutarimu Nr.1-965 priedlyje ivardinti darbuotojai ir Lietuvos Respublikos valstybs valdymo tarnybos B lygio valdinink pareigybs, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 08 3 d. nutarimu Nr.1081. Darbuotojai, vykdantys aukljimo funkcijas, yra pedagogai bei kiti vykdantys tokias funkcijas asmenys, pvz.: mokytojai, aukltojai, mokykl vadovai, auktj ir auktesnij mokykl dstytojai, vaik dareli aukltojai, vaik klub vadovai, koordinatoriai ir kiti, kuri pareigybs ivardintos Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos 1996 04 26 d. sakymu Nr.459 patvirtintame srae Dl pedagoginio darbo stao nustatymo tvarkos (V, 1996, Nr.49-1193). Apribojimai, nutraukiant darbo sutart su kai kuriomis darbuotoj kategorijomis. Garantijos darbuotojams ilaikyti darbo viet. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia negali bti nutraukta su nia moterimi (DS 35 straipsnis). Darbo sutartis darbdavio valia negali bti nutraukta su motina, auginania vaik iki 3 met (jei nra motinos - su tvu arba globju, auginaniu vaik iki to pat amiaus), taip pat negali bti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts. Garantijos, ivardintos io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, netaikomos, kai darbo sutartis nutraukiama likviduojant mon. Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva, iskyrus kai mon likviduojama, su invalidais ir kitais darbuotojais, kuriems pagal statym

nustatyta darbinimo ar papildom darbo viet steigimo kvota, kai nra j kalts ir bendras j skaiius nevirija savivaldybs nustatytos kvotos, taip pat su darbuotojais, paauktais atlikti privalomj karo tarnyb, ir kariais savanoriais j mokym metu ar paaukus juos tarnyb (DS 36 straipsnis). Darbuotojai, irinkti renkamuosius profesins sjungos organus ir nenutrauk su darbdaviu sudarytos darbo sutarties, negali bti atleisti i darbo darbdavio iniciatyva (ir valia ar perkelti kit be iankstinio to profesins sjungos renkamojo organo sutikimo. Darbdavio pareikim duoti sutikim atleisti darbuotoj profesins sjungos organas privalo inagrinti ne vliau kaip per keturiolika kalendorini dien nuo jo gavimo dienos. Darbdavys turi teis ginyti profesins sjungos organo atsisakym duoti sutikim atleisti darbuotoj teismine tvarka. Teismas panaikina profesins sjungos organo sprendim, jei darbdavys rodo, kad is sprendimas i esms paeidia jo interesus. statym numatytais atvejais darbuotojai negali bti atleisti i darbo darbdavio iniciatyva negavus ir kit organ sutikimo. Darbuotojas, atleistas i darbo paeidus iame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taip pat atleistas prajus daugiau kaip vienam mnesiui nuo sutikimo gavimo, teismo sprendimu turi bti grintas pirmesnj darb. 37 straipsnis. Pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai sumainamas darbuotoj skaiius Kai sumainamas darbuotoj skaiius, pirmenybs teis bti paliktiems dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietje buvo sualoti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni ilaiko vaikus (vaikius) iki 16 met arba kitus eimos narius, pripaintus I ar II grups invalidais; 3) kurie turi ne maiau kaip 10 met nepertraukiamj darbo sta toje monje, staigoje, organizacijoje; 4) kuriems iki senatvs pensijos liko ne daugiau kaip 3 metai; 5) kuriems tokia teis nustatyta kolektyvinje sutartyje. io straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta pirmenyb likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kuri kvalifikacija ir darbo naumas nra emesni u tos paios specialybs darbuotoj, dirbani toje monje, staigoje, organizacijoje, kvalifikacij ir darbo naum.

8 tema. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO TVARKA

Darbo sutarties prietaravim statymams paalinimas ir garantijos atleidiant i darbo. Darbo teisje DS negaliojimo pagrind nenumatyta, taip pat ir nenumatytas jos negaliojimas atgal, numatytas tik ateityje (restitucijos kaip CT nra). 31 straipsnis.Darbo sutarties prietaravim statymams paalinimas Darbo sutartis, kai jos sudtins dalys (dalis) prietarauja statym draudianioms nuostatoms ir t prietaravim negalima paalinti, taip pat nra galimybs perkelti darbuotojo, jam sutinkant, kit darb, nutraukiama. Jei darbuotojas atsisako silomo darbo, nutraukiant darbo sutart, jam imokama vieno vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio ieitin paalpa, o jei nra darbo, kur darbuotojas galt bti perkeltas, jam imokama trij vidutini mnesini darbo umokesi dydio ieitin paalpa. Ginus dl darbo sutarties nutraukimo ar jos dali, prietaraujani statymams, pripainimo negaliojaniomis sprendia teismas.

Darbo sutartis, sudaryta paeidiant statymus ar tarptautinius susitarimus, reglamentuojanius laikinai atvykusi Lietuvos Respublik asmen darbinim (io statymo 4 straipsnio treioji dalis), turi bti nutraukta. Darbdaviui ar jo galiotam asmeniui, padariusiam tok paeidim, taikomos statym numatytos sankcijos. Ieitin paalpa mokama visais atvejais kai darbuotojas atleidiamas i darbo ne dl savo kalts. Pasibaigus darbo sutariai io statymo 26 straipsnio 8, 9, 10, 11 ir 23 punktuose numatytais pagrindais (kai mon likviduojama dl bankroto; kai darbuotojas atsisako persikelti su mone (atskiru jos padaliniu) kit vietov; kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo slygas, kai darbuotojas pagal medicinins ar invalidum nustatanios komisijos ivad negali eiti i pareig ar dirbti to darbo; kai statym numatytais atvejais darb grta pirmiau dirbs darbuotojas; kai darbuotojas pereina renkamsias pareigas arba pareigas, uimamas konkurso bdu, taip pat kai darbuotojas neirenkamas ar nepaskiriamas tas pareigas naujam terminui ar statymo numatytais atvejais ataukiamas i j, arba kai darbdavi susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas kit mon), taip pat kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva ne dl darbuotojo kalts ir kai darbuotojas atleidiamas jo paties pareikimu esant svarbioms prieastims (Jei reikalavimas nutraukti neterminuot darbo sutart pagrstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdaniu tinkamai atlikti darb, arba kitomis svarbiomis prieastimis, numatytomis kolektyvinje sutartyje, darbo sutartis turi bti nutraukta nuo darbuotojo pareikime nurodytos datos.; Darbuotojas turi teis nutraukti terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, apie tai ratu pranes darbdaviui, jei yra prieasi, nurodyt io straipsnio antrojoje dalyje, taip pat jei darbdavys paeid darbuotojo teises, numatytas darbo statymuose, kolektyvinje ar darbo sutartyje. Kilus nesutarimams dl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prie termin, gin darbuotojo pareikimu), darbuotojui imokama jo vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio ieitin paalpa. Nesant kalts (Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, taip pat terminuot darbo sutart, sudaryt ilgesniam kaip 6 mnesi laikui, kai jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dl darbuotojo kalts tsiasi ilgiau kaip 30 dien i eils arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dien per paskutiniuosius dvylika mnesi, taip pat kai jam daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis (mnesin alga).Darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart, kai moni bankroto statymo nustatyta tvarka monje pradedama bankroto procedra.Darbo sutartis turi bti nutraukta nuo darbuotojo pareikime nurodytos datos, kuri turi bti ne ankstesn kaip 7 kalendorins dienos nuo pareikimo padavimo dienos) darbuotojui imokama dviej jo vidutini mnesini darbo umokesi dydio ieitin paalpa. io straipsnio pirmojoje dalyje numatyto dydio ieitin paalpa didinama: darbuotojui, turiniam nepertrauktojo darbo sta toje monje didesn kaip penkeri metai, - pusantro karto, didesn kaip deimt met - du kartus ir didesn kaip dvideimt met - tris kartus. is ieitins paalpos padidinimas nepratsia termino, nuo kurio pradedama mokti bedarbio paalpa (Lietuvos Respublikos gyventoj uimtumo statymo 16 straipsnio antroji dalis). Nutraukiant darbo sutart pagal io statymo 28-1 straipsn, ieitin paalpa gali bti imokta lygiomis dalimis per tris mnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. Darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju jo atleidimo dien, iskyrus ieitins paalpos imokjim, kai darbo sutartis nutraukiama prastovos atveju kuri tsiasi i eils 30d ar 60d per pastaruosius 12 mn.

i ieitin paalpa imokama io statymo 40 straipsnio treiojoje dalyje nurodyta tvarka. iuo atveju ieitin paalpa gali bti imokta lygiomis dalimis per tris mnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos Kai udelsiama atsiskaityti dl darbdavio kalts, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo umokestis u udelsimo laik. Vidutinio darbo umokesio mokjimas u udelsimo laik nutraukiamas nuo teismo nutarties ikelti monei bankroto byl siteisjimo dienos arba nuo kreditori susirinkimo nutarimo pradti neteismin bankroto proces primimo dienos. 38 straipsnis.Darbuotojo teis reikalauti, kad jam bt pranetos atleidimo prieastys Darbuotojas ne vliau kaip per deimt dien nuo atleidimo turi teis ratu reikalauti, kad darbdavys pranet jam atleidimo i darbo prieastis. Darbdavys ne vliau kaip per penkias dienas nuo pareikimo gavimo turi ratu praneti konkreias atleidimo prieastis, taip pat nurodyti, kokiais duomenimis yra pagrstas atleidimas i darbo. Jei darbdavys nevykdo io reikalavimo, o darbuotojas uginija atleidim teisme, teismas iieko i darbdavio darbuotojui atlyginim u dvideimt darbo dien net ir tuo atveju, kai reikalavimo dl grinimo darb nepatenkina. 39 straipsnis.Darbo sutarties pasibaigimo prieasties formulavimas Dokumentuose apie darbo sutarties pasibaigim atleidimo formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir statymus. Darbo sutarties nutraukimo ribojimai reorganizuojant mon. 32 straipsnis. Apribojimai nutraukti darbo sutart reorganizuojant mon mons savininko, jos pavaldumo, steigjo ar pavadinimo pasikeitimas darbo sutarties nenutraukia. monms susijungus, mon padalijus, prijungus prie jos kit ar pakeitus mons r, darbuotojo darbo santykiai tsiasi. Profesins sjungos organo sutikimas atleisti darbuotoj i darbo. is klausimas jau buvo aptartas anksiau, 7 temoj. Anksiau sutikimas buvo reikalingas, dabar jau nebe. Sutikimo reikia tik renkamam profesins sjungos organo nariui. 33 straipsnis. Profesins sjungos organo sutikimas atleidiant darbuotojus Darbdavys negali atleisti i darbo pagal io statymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punkt ir savo valia darbuotojo monje veikianios profesins sjungos renkamojo organo nario, negavs tos profesins sjungos monje renkamojo organo iankstinio sutikimo. Darbdavio pareikim duoti sutikim atleisti darbuotoj profesins sjungos organas privalo inagrinti ne vliau kaip per 14 kalendorini dien nuo jo gavimo dienos. Darbdavys turi teis ginyti profesins sjungos organo atsisakym duoti sutikim atleisti darbuotoj teismo tvarka. Teismas panaikina profesins sjungos organo sprendim, jei darbdavys rodo, kad is sprendimas i esms paeidia jo interesus. statym numatytais atvejais darbuotojai negali bti atleisti i darbo darbdavio iniciatyva (iskyrus pagal io statymo 29 straipsnio 1 punkt), negavus ir kit organ sutikimo. Darbuotojas, atleistas i darbo paeidus iame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taip pat atleistas prajus daugiau kaip vienam mnesiui nuo sutikimo gavimo, teismo sprendimu turi bti grintas pirmesnj darb.

Darbo sutarties nutraukimo ribojimai, kai nra darbuotojo kalts ir atskir darbuotoj kategorijoms (nioms moterims, motinai auginaniai vaik iki 3 met, su asmenimis, kuriems nustatytos darbinimo kvotos ir su darbuotojais, paauktais atlikti krato apsaugos tarnyb). is klausimas buvo taipogi aptartas prie 7 temos. DS 36 straipsnis (kuris yra pacituotas viruje). Pirmenybs teis bti paliktam dirbti, kai mainamas darbuotoj skaiius. Jau kalbta prie 7 temos (DS 37 straipsnis). Darbo sutarties pasibaigimo prieasties formulavimas. 38 straipsnis. Darbuotojo teis reikalauti, kad jam bt pranetos atleidimo prieastys Darbuotojas ne vliau kaip per deimt dien nuo atleidimo turi teis ratu reikalauti, kad darbdavys pranet jam atleidimo i darbo prieastis. Darbdavys ne vliau kaip per penkias dienas nuo pareikimo gavimo turi ratu praneti konkreias atleidimo prieastis, taip pat nurodyti, kokiais duomenimis yra pagrstas atleidimas i darbo. Jei darbdavys nevykdo io reikalavimo, o darbuotojas uginija atleidim teisme, teismas iieko i darbdavio darbuotojui atlyginim u dvideimt darbo dien net ir tuo atveju, kai reikalavimo dl grinimo darb nepatenkina.

9 tema. IEITIN PAALPA

Ieitin paalpa, jos imokjimo dydis ir tvarka. Kitos imokos atleidiant darbuotoj i darbo. Ieitin paalpa mokama visais atvejais kai darbuotojas atleidiamas i darbo ne dl savo kalts. Pasibaigus darbo sutariai io statymo 26 straipsnio 8, 9, 10, 11 ir 23 punktuose numatytais pagrindais (kai mon likviduojama dl bankroto; kai darbuotojas atsisako persikelti su mone (atskiru jos padaliniu) kit vietov; kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo slygas, kai darbuotojas pagal medicinins ar invalidum nustatanios komisijos ivad negali eiti i pareig ar dirbti to darbo; kai statym numatytais atvejais darb grta pirmiau dirbs darbuotojas; kai darbuotojas pereina renkamsias pareigas arba pareigas, uimamas konkurso bdu, taip pat kai darbuotojas neirenkamas ar nepaskiriamas tas pareigas naujam terminui ar statymo numatytais atvejais ataukiamas i j, arba kai darbdavi susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas kit mon), taip pat kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva ne dl darbuotojo kalts ir kai darbuotojas atleidiamas jo paties pareikimu esant svarbioms prieastims (Jei reikalavimas nutraukti neterminuot darbo sutart pagrstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdaniu tinkamai atlikti darb, arba kitomis svarbiomis prieastimis, numatytomis kolektyvinje sutartyje, darbo sutartis turi bti nutraukta nuo darbuotojo pareikime nurodytos datos.; Darbuotojas turi teis nutraukti terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, apie tai ratu pranes darbdaviui, jei yra prieasi, nurodyt io straipsnio antrojoje dalyje, taip pat jei darbdavys paeid darbuotojo teises, numatytas darbo statymuose, kolektyvinje ar darbo sutartyje. Kilus nesutarimams dl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prie termin, gin darbuotojo pareikimu), darbuotojui imokama jo vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio ieitin paalpa. Nesant kalts (Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, taip pat terminuot darbo sutart, sudaryt ilgesniam kaip 6 mnesi laikui, kai jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dl darbuotojo kalts tsiasi ilgiau kaip 30 dien i eils arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dien per paskutiniuosius dvylika mnesi,

taip pat kai jam daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis (mnesin alga).Darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart, kai moni bankroto statymo nustatyta tvarka monje pradedama bankroto procedra.Darbo sutartis turi bti nutraukta nuo darbuotojo pareikime nurodytos datos, kuri turi bti ne ankstesn kaip 7 kalendorins dienos nuo pareikimo padavimo dienos) darbuotojui imokama dviej jo vidutini mnesini darbo umokesi dydio ieitin paalpa. io straipsnio pirmojoje dalyje numatyto dydio ieitin paalpa didinama: darbuotojui, turiniam nepertrauktojo darbo sta toje monje didesn kaip penkeri metai, - pusantro karto, didesn kaip deimt met - du kartus ir didesn kaip dvideimt met - tris kartus. is ieitins paalpos padidinimas nepratsia termino, nuo kurio pradedama mokti bedarbio paalpa (Lietuvos Respublikos gyventoj uimtumo statymo 16 straipsnio antroji dalis). Nutraukiant darbo sutart pagal io statymo 28-1 (Darbo sutarties nutraukimas ne dl nuo darbuotojo priklausani aplinkybi)straipsn, ieitin paalpa gali bti imokta lygiomis dalimis per tris mnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.. Darbdavio pareiga atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju. DS 41 straipsnis. Darbdavio pareiga atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju Darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju jo atleidimo dien, iskyrus ieitins paalpos imokjim, kai darbo sutartis nutraukiama io statymo 28(1) straipsnyje nurodytais atvejais. i ieitin paalpa imokama io statymo 40 straipsnio treiojoje dalyje nurodyta tvarka. Kai udelsiama atsiskaityti dl darbdavio kalts, be darbuotojui io straipsnio 1 dalyje nurodyt imok, sumokamas ir vidutinis darbo umokestis u udelsimo laik, bet ne daugiau kaip u 3 mnesius nuo atleidimo dienos. Vidutinio darbo umokesio mokjimas u udelsimo laik nutraukiamas nuo teismo nutarties ikelti monei bankroto byl siteisjimo dienos arba nuo kreditori susirinkimo nutarimo pradti neteismin bankroto proces primimo dienos.

10 tema. DARBO GINAI KYLANTYS DL DARBO SUTARTIES SLYG PAKEITIMO, PERKLIMO KIT DARB IR ATLEIDIMO I DARBO.
Darbo gin inybingumas LR darbo gin nagrinjimo statymo 22 str. nustatytas darbo byl inybingumas teismams. 1 p. Teismui tiesiogiai inybingi darbo ginai, kai darbo gin komisija nebuvo sudaryta tai paneigia, kad reikia kreiptis darbo gin komisij; 2p.- kai darbo ginas per io statymo nustatyt termin nebuvo inagrintas komisijoje (komisijoje turi bti inagrintas per 1 mn. nuo praymo padavimo dienos); 3p. darbuotojas nepatenkintas komisijos sprendimu (bet juk ginas bus ne dl komisijos sprendimo); 4p. kai darbo gino atstovai neprim sprendimo; 5p. kai darbuotojas dl svarbi prieasi praleido termin kreiptis komisij (o terminas nenustatytas). Tiesioginis inybingumas teismui. - visi ginai su darbuotojais, su kuriais jau nutrk teisiniai darbo santykiai; - ginai dl grinimo darb atleist dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo; - darbo ginai dl darbuotoj padariusi alos darbdaviui atlyginimo;

- dl alos padarymo, dl nelaimingo atsitikimo darbe; - dl nepagrsto atsisakymo priimti darb. Darbo gin nagrinjimo statymas: taikomas visiems i darbo santyki kylantiems ginams ir inybingiems teismui. Teismai yra bendrosios kompetencijos ir administraciniai. Todl reikia kalbti ne tik apie inybingum bet ir apie teismingum. Administracini byl teisenos statymas 99 01 14 V Nr.13, kai kurios bylos inybingus administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismams. Administracini teism statymo 1 str.: bendra taisykl: is statymas nustato administracini byl, kylani i administracini teisini santyki tvark. 2 str. 17p.: prie administracini gin priskiriami ir tarnautoj ginai su administracija. Tarnautojai yra 2 ri: 1) vieojo administravimo tarnautojai jiems netaikomi darbo statymai, iskyrus, jei kas nesureguliuota statym. 2) Viej paslaug tarnautojai su kuriais sudaroma darbo sutartis ten yra darbo teisiniai santykiai, ginai kyla i darbo sutarties (sutartiniai ginai). 4 str. administraciniai teismai sprendia bylas 5p. valstybs ir savivaldybs tarnautoj praymu... 2 str. pateiktos naudojamos svokos, taiau valstybs ir savivaldybs tarnautojai ia neapibrti. 2000 08 29 valstybs tarnautoj statymo pakeitimas: 4str.viej staig darbuotojams valstybs tarnybos statymas netaikomas(ligonins darbuotojams). Su viej paslaug tarnautojais sudaroma darbo sutartis, todl turt bti sprendiama bendra tvarka, pagal darbo gin statym. Administraciniams teismams inybingi vieojo administravimo tarnautoj ginai. iai dienai viej paslaug tarnautojo darbo ginai nagrinjami administraciniuose teismuose. Jei tarp gino ali sudaryta darbo sutartis tai j ginas turi bti nagrinjamas bendra tvarka komisijose ir teisme.(reikt patikslinti administracins teisenos statym prie administracini gin priskiriami valstybs tarnautoj ginai). Darbo gin nagrinjimo ikiteisminse stadijose Ikiteismin darbo gin nagrinjim reglamentuoja LR Darbo gin nagrinjimo statymas 2000 06 20. Pagal statym numatyta, kad nesutarimus, gin su darbdaviu darbuotojas turi sprsti tiesioginmis derybomis su darbdaviu ir ia pagal statym gino dar nra. Darbuotojas prie praddamas darbo gin turi kreiptis su praymu darbdav atstatyti paeistas jo teises. Darbdavys per 10 dien turi inagrinti praym ir ratu praneti apie savo sprendim. Jei darbdavys atsisako priimti pareikim, ar darbuotojas gavo jo netenkinant darbdavio sprendim, ar atsakymo per nustatyt laik negavo (10 d.), tada darbuotojas gali per 20 d. kreiptis dl gino darbo gin komisij. Darbuotojas savo prayme turi nurodyti savo v.pav., darbdavio vard ir pavard, taip pat idstyti savo reikalavim ir rodymus, kuo remdamasis mano, kad jo teiss buvo paeistos, taip pat savo atstovo pavadinim arba vard ir pavard. Dl gauto praymo turi bti sudaryta darbo gin komisija, kuri susideda i darbdavio atstovo ir darbuotojo atstovo. Kiek turi bti atstov darbdavys turi susitarti su darbuotoju. Komisija sprendim priima ali susitarimu. Jei nesusitars nebus jokio sprendimo. Darbo gin komisij privalo sudaryti darbdavys, gavs darbuotojo praym ir paskirti atstovus,nes darbuotojas savo atstovus jau yra nurods savo prayme. (darbo gin komisija ir kreipimasis darbdav prie tai realiai yra vienas ir tas pats, nes jei darbdavys pasisak savo nuomon, tai komisijoje atstovai jos negali pakeisti dubliuojasi netobuli statymai). Darbo gin komisija isirenka pirminink ir sekretori, procesas panaus kaip teisme: raomas atitinkamas protokolas, sprendim pasirao visi komisijos nariai. Teistas posdis, jei dalyvauja

visi komisijos nariai. Komisijos sprendimas siteisja per 10 d. ir privalomas vykdyti. Jei darbdavys nevykdo per antstoli kontor (darbuotojo dalyvavimas neprivalomas). Pagal LR Darbo gin nagrinjimo statymo 19 str. darbo gin komisija yra privaloma ikiteismin instancija visiems darbo ginams, iskyrus inybingus tiesiog teismui. Taiau 22 str. pasirodo, kad i stadija neprivaloma, kai praleistas terminas dl svarbios prieasties kreiptis darbdav (bet termino nra) tai kaip j galima praleisti? Kitas str. sako, kad iekininis terminas kreiptis teism, 3 metai. Sprendim dl grinimo darb skubus vykdymas Skubus vykdymas. Normaliai vykdomi siteisj teism sprendimai (pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui). Skubus vykdymas kai vykdomas nesiteisjs sprendimas tai leidiama tik statym nustatytais atvejais (teismas nurodo, kad vykdoma skubiai). Darbo bylose skubiai vykdomi sprendimai: 1) dl grinimo darb, dl neteistai atleisto i darbo darbuotojo; 2) dl formuluots atleidiant i darbo pakeitimo; 3) dl darbo umokesio priteisimo. Skubiai vykdoma ta suma, kuri nevirija 1 vidutinio mnesinio darbo umokesio, o jei priteisia daugiau, tai skubiai vykdoma minta dalis, o kita siteisjus sprendimui. Vykdymo atgrimas kai sprendimas vliau panaikinamas, alis sugrinant ankstesn padt. Teismo sprendimas gali bti panaikinamas apeliacine ar kasacine tvarka. Kuomet sprendimas panaikinamas apeliacine tvarka ypatybi nra. Visos iiekotos sumos turi bti grintos.Panaikinus sprendim kasacine tvarka pinigines sumas iiekoti leidiama, jei panaikintas sprendimas buvo pagrstas iekovo melagingom iniom ar suklastotais dokumentais. Kitais atvejais neleidiama pinig grinti. Atleidimo i darbo prieasties formulavimo pakeitimas Sutinkamai su LR DS 39 str., dokumentuose apie darbo sutarties pasibaigim atleidimo formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir statymus. Kilus ginui dl atleidimo formuluots, pastarieji yra nagrinjami tiesiogiai teisme (pagal DG nagrinjimo statymo 22 str. 2 dalies 1 p.). Ginai dl atleidimo formuluots pakeitimo taip pat patenka kategorij skubiai vykdom: normaliai vykdomi siteisj teism sprendimai (pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui). Skubus vykdymas kai vykdomas nesiteisjs sprendimas tai leidiama tik statym nustatytais atvejais (teismas nurodo, kad vykdoma skubiai). Darbo bylose skubiai vykdomi sprendimai (r. aukiau). Tame tarpe ir dl formuluots atleidiant i darbo pakeitimo. Apmokjimas u priverstin pravaikt Darbuotojui, kurio reikalavimas pripainti jo atleidim i darbo neteistu yra tenkinamas ir jis grinamas darb (arba negrinamas dl anot jo sudarysiam jam nepalanki darbo slyg), priteisiamas atlyginimas u vis priverstins pravaiktos laik. Sutinkamai su DS 42 str. atlyginimas u priverstins pravaiktos laik mokamas tada, kai darbuotojas yra grinamas darb. itaip iaikino ir LR Aukiausiojo teismo senatas. Jis nurod, kad darbuotojui, kurio praymas grinti darb nepatenkinamas, priteisiama tik kompensacija, bet neatlyginama u priverstins pravaiktos laik. i dviej imok esm ir paskirtis skirtinga ir teorikai turt bti priteisiamos atitinkamos sumos nepriklausomai viena nuo kitos.

Atlyginimas u priverstins pravaiktos laik tai suma, kuri darbuotojas bt udirbs, jeigu nebt buvusi paeista jo teis dirbti. Tuo tarpu kompensacija tai imoka darbuotojui, kurios tikslas yra aprpinti j iekant naujo darbo. Pirmoji imoka siejama su laikotarpiu nuo neteisto atleidimo i darbo iki teismo sprendimo primimo, o antroji mokama u laikotarp po teismo sprendimo.

DARBO GINAI PROGRAMA

I DALIS. DARBO GIN SVOKA IR KLASIFIKAVIMAS 1 tema. DARBO GINAI Darbo ginai kaip socialiniai konfliktai.Darbo gin samprata. Darbo gin klasifikavimo pagrindai. Darbo gin instituto ypatybs. II DALIS. INDIVIDUALS DARBO GINAI 2 tema. INDIVIDUALI DARBO GIN SAMPRATA IR POYMIAI Individuali darbo gin samprata. Individuali darbo gin poymiai, padedantys atriboti juos nuo panai teisini gin. Individuali darbo gin alys. Bendroji individuali darbo gin nagrinjimo tvarkos charakteristika. Darbo gin nagrinjimo principai. Individuali darbo gin nagrinjimo tvarkos Europos Sjungos alyse apvalga. 3 tema. DARBO GIN ATSIRADIMO PREVENCIJA Socialin politika. Darbo gin prielaidos ir prieastys. Darbuotojo kolektyvo atstovavimas. Teistumas darbo santykiuose. Tiesiogini deryb svoka ir vaidmuo. J organizavimo tvarka. 4 tema.DARBO GIN NAGRINJIMAS DARBO GIN KOMISIJOSE Darbo gin komisijos sudarymas. Darbo gin inybingumas darbo gin komisijoms. Darbo gin komisij darbo tvarka. 5 tema. DARBO GIN NAGRINJIMAS TEISME Darbo gin inybingumas teismui: Administraciniam ir bendros kompetencijos teismui. Darbo ginai, tiesiogiai inybingi teismui. Darbo gin nagrinjimo teisme procesins ypatybs. 6 tema. TERMINAI, SPRENDIM DL DARBO GIN VYKDYMAS Teiss norminiuose aktuose numatyti terminai, taikomi individuali darbo gin procedrose. Sprendim dl darbo gin vykdymas: darbo gin komisij ir teism sprendim vykdymas. 7 tema. ATSKIROS DARBO GIN KATEGORUOS IR J NAGRINEJIMO YPATYBS Darbo ginai dl darbo teisini santyki atribojimo nuo civilini teisini santyki. Atsisakymo priimti darb ginai. Perklimo kit darb, darbo slyg pakeitimo ir nualinimo nuo darbo ginai. Darbo teisini santyki pasibaigimo ir nutraukimo ginai. Darbo ginai dl darbuotoj ekonomini ir socialini garantij, numatyt kolektyvinse sutartyse (susitarimuose), nevykdymo. Darbo ginai dl drausmini nuobaud paskyrimo. Darbo ginai dl materialins atsakomybs. Darbo ginai dl alos, padarytos asmen sualojus, atlyginimo. III DALIS. KOLEKTYVINIAI DARBO GINAI 8 tema. KOLEKTYVINJ DARBO GIN SAMPRATA, J NAGRINJIMAS Kolektyvini darbo gin samprata ir poymiai. Reikalavim iklimas - bdas (priemon) ivengti darbo gino. Kolektyvinius darbo ginus nagrinjantys subjektai: taikinimo komisija, darbo arbitraas, treij teismas. Kolektyvini darbo gin nagrinjimo tvarka. Kolektyvinio poveikio priemons, j teisin charakteristika. Kolektyvini darbo gin nagrinjimo tvarkos Europos Sjungos alyse apvalga. S

1 tema. DARBO GINAI

Darbo gin samprata Darbo ginai nesutarimai, kylantys tarp Darbo teiss reguliuojam visuomenini santyki subjekt, nagrinjami statym nustatyta tvarka(procesine prasme). Gali bti ir kitoki nesutarim tarp darbo subjekt tai teisiniai ginai, bet jei jiems nenustatoma gino tvarka procesinio darbo gino dar nra (pvz. perkelti gali tik ratikai darbuotojui sutikus, atsiradus ginui darbdavys negali perkelti darbuotojo, bet darbo gino ia nra tai kitos ries nesutarimas). Darbo gin klasifikavimo pagrindai Darbo ginai yra vairi ri, todl patogu, kad bt suklasifikuoti. Klasifikavimo pagrindai vairios aplinkybs: 1) pagal gin subjektus: - kolektyviniai kai viena alis kolektyvas (profsjunga ir darbdavys) - individuals kai darbo ginas kyla tarp individuali subjekt (darbdavio ir darbuotojo). 2) Pagal darbo gin turin: - ginai dl interes nesutarimas atsiranda ne dl paeistos teiss, o dl norimos teiss, dl teiss kuri norima gyti, ar dl kitoki interes patenkinimo (pvz.. Jei darbdavys neimoka sulygto darbo umokesio, darbuotojas turi teis reikalauti, kad vykdyt kas sulygta, - ginas dl teiss, o jei nepatenkintas dl sutartyje sulygto darbo umokesio, nori, kad mokt daugiau, taiau darbuotojas neturi teiss kuri pretenduoja ginas dl interes). Individuali interes sprendimo tvarka nereglamentuota skundo tvarka. Ginai dl interes labiau pasireikia kolektyvini gin srity jie reguliuojami statymu. - ginai dl teiss nesutarimas kilo dl i tikrj turimos ar tariamos subjektins teiss paeidimo, kai 1 gino subjektas reikalauja, kad kitas subjektas atstatyt jo teises. Literatroje darbo ginai pagal norm ir teisini santyki ris skirstomi : a) materialiuosius teisinius ir b) nematerialiuosius teisinius, kurie savo ruotu : 1) organizacinius, 2) procedrinius ir 3) procesinius Galima klasifikacija ir pagal subjektus: a) ginai, kuri viena alis yra darbininkas arba tarnautojas; b) kiti darbo teiss subjektu tarpusavio ginai. Darbuotojas gali bti tiek materialij. tiek nematerialij teisini gin alis. Kit institucij tarpusavio ginai yra nematerialiojo pobdio. Materialieji teisiniai darbdavio ir darbuotojo ginai gali bti nagrinjami ir iekinine nagrinjimo tvarka. Materialieji teisiniai darbo ginai, kuriuos nagrinjant dalyvauja darbuotojas, skirstomi : 1) susijusius su statym, darbo slyg arba jo apmokjimo slyg nustatymu ir pakeitimu; 2) susijusius su statym, kolektyviniu ir darbo sutari bei nustatytu darbo slyg taikymu. Kiti autoriai darbo ginus klasifikuoja vis pirma pagal gino dalyk (t. y. pagal ginijam teisin santyk). Kaip gino dalykas nurodoma subjektin teis (arba pareiga). Pagal pobd darbo ir glaudiai su darbo santykiais susijusiu teisini santyki subjektu teis (arba pareiga) gali reiktis kaip teis (pareiga) taikyti

galiojani darbo teiss norm arba kaip teis (pareiga) nustatyti nauj (pakeisti esam) norm. Tapatinti gino dalyk, kaip klasifikavimo kriterij, su gino turiniu yra neteisinga. Priklausomai nuo to, ginijamo teisinio santykio subjektas gyvendina savo teis (pareig) laikyti darbo teiss norma konkretiems visuomeniniams santykiams ar teis (pareig) nustatyti naujas darbo slygas (teiss normas), skiriami dvejopi ginai: 1) dl nustatyt darbo slyg (t. y. galiojani darbo statymu) taikymo; 2) dl darbo slyg, nereguliuojam norminiuose aktuose, nustatymo lokaliosiose teiss normose. Ne visi ginai dl nauj darbo slyg nustatymo yra darbo ginai, o tik kylantys nustatant (keiiant) darbo slygas, kai dalyvauja darbo santyki ir glaudiai su jais susijusi santykiu subjektai - darbdavys arba darbdavi asociacija bei profsjunga. Kitu subjekt tuo paiu pagrindu kil tarpusavio ginai bus konstitucins, administracins ir kit teiss ak nagrinjimo dalykas. Literatroje pateikiamas ir smulkesnis, isamesnis darbo gin skirstymas. Taigi darbo ginus dl darbo teiss norm, kolektyvini ir darbo sutari norm taikymo galima klasifikuoti pagal teisinius santykius, tarp kuri subjekt jie kyla: 1. Ginai. kylantys i teisini darbo santyki. 2. Ginai, kylantys i teisini darbinimo santykiu. 3. tarp darbinimo institucijos ir suinteresuoto gauti darb asmens (subjekt santykiai lemia darbo santykius); 4. tarp suinteresuoto asmens ir mons, kuria jis siuniamas. 5. Ginai, kylantys i profsjungos ir darbdavi teisini santyki gamybos, darbo ar buities klausimais (pvz., ginai dl primimo darb). 6. nepilnameiu nuo 14 iki 16 met; ginai dl virvalandi ir pan.). 7. Ginai, kylantys i darbo statym ir darbo saugumo taisykli laikymosi kontrols teisini santyki tarp institucij, usiimani ia veikla, ir moni, staig, organizacij (pvz., ginas, kils dl techninio inspektoriaus draudimo dirbti su sugedusiu renginiu ir pan.). 8. Ginai, kylantys i teisini santyki, susijusiu su atlyginimu materialiosios alos, darbuotojo padarytos monei, staigai, organizacijai (pvz., ginas dl alos, padarytos sugadinus stakles, dydio). 9. Ginai, kylantys i su darbu susijusi teisini santyki dl atlyginimo alos. padarytos darbuotojui j sualojus ar kitaip pakenkus sveikatai (pvz., ginas dl teiss alos atlyginim, kai ala sveikatai padaryta mons teritorijoje per piet pertrauka). 10. Ginai. susij su profesiniu kadr parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu gamyboje. 11. Ginai, kylantys i procesini teisini darbo santyki (pvz., darbuotojo ir profsjungos komiteto ginas dl darbo gin komisijos priimto sprendimo patvirtinimo nedalyvaujant daugiau kaip pusei profsjungos komiteto nariui). Pagal teisini santykiu ris klasifikuojami ir darbo ginai dl nauju darbo slyg nustatymo: 1. Ginai, kylantys i teisini santyki dl darbo slyg nustatymo tarp profsjungos ir darbdavi (tarp profsjungos, jos susivienijimu ir darbdavi, j organizacij ir susivienijim). 2. Ginai, kylantys i darbuotojo ir darbdavio teisini darbo santyki nustatant naujas arba keiiant esamas darbo slygas (pvz., ginas dl darbuotojo praymo pakeisti pareigin alg neperengiant numatyt schemose rib).

Darbo gin instituto ypatybs Darbo gin instituto ypatybes apsprendia jo alys bei galiojani statym nustatyta j sprendimo tvarka. Vis pirma darbo ginas tai t.t. interes konfliktas. iuo atveju susikerta interesai nelygi socialiniu ekonominiu poiriu ali interesai. LR DS 2 str. nustatyta, kad darbo teisiniai santykiai LR yra reguliuojami vadovaujantis sekaniais principais: 1) darbo sutarties ali lygybs; 2) papildom garantij labiausiai socialiai paeidiam piliei grupms nustatymo; 3) draudimo vienaalikai keisti slygas, dl kuri alys susitar; 4) darbuotojo teiss nutraukti darbo sutart statym nustatyta tvarka; 5) galimybs darbdaviui nutraukti darbo sutart tik statym nustatytais pagrindais; 6) darbuotoj lygiateisikumo nepriklausomai nuo j lyties, rass, tautybs, pilietybs, politini sitikinim, pairos religij ir kit aplinkybi, nesusijusi su dalykinmis darbuotoj savybmis. I to seka teismin taisykl visi neaikumai silpnesns gino alies (iuo atveju darbuotojo) naudai. 2-oji ypatyb tai statym nustatyta darbo gin sprendimo tvarka. iuo atveju skirtingai nuo civilini santyki, kuri metu ikil ginai yra nagrinjami teismine tvarka, darbo ginams sprsti statymai numato privalomj neteisminio nagrinjimo tvark. Pastaroji yra nustatyta LR Darbo gin nagrinjimo statyme. Iskirtini du neteisminio darbo gin nagrinjimo bdai: 1) tiesiogins darbuotojo ir darbdavio derybos; 2) darbo gino nagrinjimas darbo gin komisijoje.

2 tema. INDIVIDUALI DARBO GIN SAMPRATA IR POYMIAI

Individuali darbo gin samprata Individualus darbo ginas tai ginas tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo gin nagrinjimo statymo 3 str. tok gin apibria sekaniai: Darbo ginas nesutarimas tarp darbuotojo (darbuotoj) ir darbdavio dl darbo sutarties, darbo statym, kit teiss akt, darbdavio nustatyt taisykli taikymo, kolektyvini sutari nuostat vykdymo, kurio gino alys neisprend tiesioginse derybose. Plaiau (bendram koleg iprusimui): Teiss literatroje nra vieningos nuomons darbo gin svokos klausimu. Daugelyje darb darbo gin svokos problema apskritai nekeliama ir nenagrinjama. Todl reikia aiki ir pastovi kriterij, kurie padt susiorientuoti j gausybje. Yra silomi sekantys: 1) darbo gino alys; 2) darbo gino dalykas (objektas); 3) darbo gino nagrinjimo tvarka. Pirmasis kriterijus, jungia, o ne skiria vien nuomon nuo kitos, kadangi dauguma autori savo apibrimuose nurodo alis ir teisingai jas vardija. Pavyzdiui, darbo ginai - tai nesutarimai, kylantys tarp administracijos ir darbuotoj dl galiojani normini aktu taikymo arba nauj darbo slyg nustatymo". Panas ir kiti apibrimai. ,,Darbo ginai - tai ginai, kylantys tarp darbinink ir tarnautoju, i vienos puss, ir darboviets administracijos, i kilos,

klausimais, glaudiai susijusiais su darbo statym taikymu, kolektyvins ir darbo sutarties vykdymu, vidaus darbo taisykli laikymusi. Kalbdami apie antrj kriterij, reikia nepamirti, kad darbo teis reguliuoja ne tik teisinius darbo santykius, bet ir kai kuriuos kitus glaudiai su jais susijusius teisinius santykius. Turimi omenyje kolektyviniai darbo santykiai, santykiai dl gyventoju darbinimo, santykiai dl materialiosios darbo santyki subjekt tarpusavio atsakomybs ir pan. Toks ignoravimas trukdo teisingai apibdinti darbo ginus. Pavyzdiui, darbo ginai - tai stabilaus pobdio nesutarimai, kuriuos turi isprsti specialios jurisdikcijos organai statymo nustatyta tvarka. Toks apibdinimas yra pernelyg abstraktus, nepakankamai individualizuoja darbo ginus ir skiria nuo kit teisini gin. Vadinasi, isamiam darbo gin apibrimui reikia darbo gino dalyko (objekto), loginiu ir sisteminiu poiriu susijusio su darbo teiss dalyku. Kai kurie autoriai darbo ginus supranta kaip darbininku (tarnautoj) ar j atstov ir darbdavio nesutarimus dl darbo statymuose jau nustatyt darbo slyg vedimo (taikymo) arba dl nauj nustatymo. i pozicija, kritikuotina, teigiant, kad i svoka neapima darbo gin, kylani tarp darbinimo teisini darbo santyki subjekt, darbo gin, kylani tarp j teisinio procesinio santykio subjekt ir kit darbo gin. Kitas kratutinumas tai autori siekis kuo isamiau atskleisti darbo gino dalyk. Pavyzdiui, nurodoma, kad darbo ginai - tai darbinink (tarnautoj) ir moni administracijos nesutarimai dl darbo statym, kolektyvini ir darbo sutari taikymo arba nauj statymo nereguliuojam darbo slyg nustatymo; tai nesutarimai dl darbuotojo neteisingo perklimo, atleidimo i darbo, darbo umokesio imokjimo, dl alos, atsiradusios suluoinus gamyboje, atlyginimo, dl naujos tarifins kategorijos nustatymo darbuotojui; administracijos ir profsjungos komiteto nesutarimai revizuojant idirbio normas, sudarant kolektyvin sutart ar kitok lokalj susitarim ir pan. Darbo ginai apibdinami ir vedant nauj element - dialektik: darbo ginai - tai prietaravim ris, susidedanti i keli raidos stadij. I pradi-tai nedidelis silym skirtumas, o vliau - formavimasis prieingu pair, i kuri susidaro nesutarimai, pereinantys konfliktus. Paskutin nesutarimo stadija, autoriaus nuomone, yra konflikto sprendimas. Tokiu kratutinum, galima ivengti. Pavyzdiui, ,,darbo ginai - tai nesureguliuoti darbo teiss reguliuojam santyki subjekt nesutarimai dl darbo statymu, kolektyvini ir darbo sutari taikymo, nauj darbininku ir tarnautoj darbo slyg, nesureguliuoti norminiuose aktuose. nustatymo ir keitimo, nagrinjami statymo nustatyta tvarka. Treiasis silomas kriterijus - darbo gin nagrinjimo tvarka. Jo padedami, turime rasti aik ir konkret atsakym, ar: - ali pastangas isprsti gin iki darbo gin komisijos posdio lemia j tais ar pareiga; - darbo gin esm yra tik nesureguliuotas ar bet kuris darbuotojo ir darbdavio prietaravimas. Galutinai darbo ginus galima apibdinti ir taip: darbo ginai - tai darbo sutarties pagrindu kylantys darbo teiss reguliuojam santyki subjekt nesutarimai dl nustatyt darbo slyg taikymo, nauj darbo slyg nustatymo, keitimo, kuriuos turi isprsti speciali institucija statymo nustatyta tvarka.

Individuali darbo gin poymiai, padedantys atriboti juos nuo panai teisini gin Literatroje daniausiai nurodomi tokie poymiai: 1) darbuotojo ir administracijos nesutarimo stabilumas; 2) gino sprendimas rungimosi bdu; 3) gino nagrinjimas specialios jurisdikcijos institucijoje (darbo gin komisijoje, profesins sjungos komitete, teisme). 1990 m. ,,Darbo teiss" vadovlyje pateikiama redakcija: 1. Nesutarimo tarp darbininko (tarnautojo) ir organizacijos administracijos, taip pat tarp administracijos ir profsjungos komiteto pastovumas (manyiau, kad i svoka tinkamesn nei svoka,,stabilumas). 2. Kilusio gino nagrinjimas rungtynikumo tvarka specialiame jurisdikciniame organe (teisingai jungiami du prie tai nurodyti poymiai, lemiantys. papildantys vienas kit). 3. Nesutarimo tarp darbininko (tarnautojo) ir organizacijos administracijos atsiradimas btent i darbo sutarties. Tikslus darbo gin poymi apibudinimas yra svarbus kriterijus atriboti juos nuo paprasto nesusipratimo, nesutarimo ar administracinio skundo. Nesusipratimus ar nesutarimus darbuotojas ir darbdavys paprastai sprendia savarankikai, patys nustatydami sprendimo tvark. Praktikai tai daniausiai pokalbiai, pozicij iaikinimas ir vienas kito argument iklausymas. Tai gali pasireikti ir tiesioginmis suinteresuotu ali derybomis, nuolaidomis ir kompromisais. Toki pastang sureguliuoti nesutarim negalima laikyti darbo gin nagrinjimo tvarka, nes ios derybos nra teiss normos taikymo aktas ir alims neprivalomos. Nesutarimas tampa darbo gin, kai suinteresuota alis su pareikimu kreipiasi kompetenting j sprsti institucij (darbo gin komisij ar teism), kurios sprendimas abiem alims yra privalomas. Siekiant atriboti darbo gin nuo skundo galima cituoti pirmuosius lietuvikus teiss altinius darbo gin klausimais. Pasak j autoriaus, teis skunda neribojama nei laiko, nei erdvs atvilgiu; skundo inybinis priklausymas nenustatytas, todl galima kreiptis visas valstybs institucijas. Jei darbuotojas dl savo subjektini teisi atkrimo kreipiasi pareign, tai bus nagrinjamas ne darbo ginas, o darbo skundas. Nurodoma, kad skundo padavimas neukerta kelio darbo ginui. Su darbo ginu siejami tam tikri teisiniai padariniai. 1. Kilus darbo ginui, pradeda veikti darbo ginus nagrinjani institucij sistemos mechanizmas. Gino subjektai gyja teis rodinti ir paneigti iekini reikalavim pagrstum ir reikalauti isprsti gin (priimti sprendim). 2. Jeigu darbdavys geranorikai nesutinka atkurti paeist darbuotojo teisi, tai darbo ginus nagrinjani institucij sprendimas yra pagrindas atkurti paeist subjektin teis. 3. Darbo ginas yra ne tik priemon ginti darbo teisinio santykio subjekt teises, bet jis taip pat saugo teistus treij asmen interesus. Pavyzdiui, galima atleisti darbuotoj grinus kit darbuotoj, pirmiau dirbus darb, tik darbo gin nagrinjimo institucijos sprendimu, o ne paties darbdavio iniciatyva (Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 26 str. 11 p.). 4. Darbo gino iklimas ne tik saugo esamus teisinius santykius, bet ir keiia juos. Pavyzdiui, laikotarpis, kur darbuotojas dl administracijos kalts nedirbo, darbo gin inagrinjusios institucijos sprendimu pripastamas priverstine pravaikta ir sumokamas darbo umokestis.

Individuali darbo gin alys Individuali darbo gin alys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotoj sprendiant individual gin gali atstovauti profesin sjunga (taip nurodoma darbo gin nagrinjimo statymas). Bendroji individuali darbo gin nagrinjimo tvarkos charakteristika Pagal galiojanius statymus, dabartiniu metu galioja 2 pakop darbo gin nagrinjimo sistema: 1) Darbo gin komisija Tai yra pirmin privaloma institucija, skirta nagrinti darbuotojo ir darbdavio darbo ginus, iskyrus tuos, kurie, pagal statym, nagrinjami teismuose. Darbo gin komisijos sudaromos tose monse, staigose, organizacijose, kur yra profsjungos organizacija, renkanti profsjungos komitet. komisij atstovai skiriami profsjungos komiteto galiojim laikui. Profsjungos komiteto nariai komisij skiriami mons profsjungos komiteto nutarimu, o darbdavio atstovai tvirtinami vadovo sakymu. Darbdavio atstovais komisijos sudt nepatariama skirti darbuotoj, kurie yra ir profsjungos komiteto nariai. Tokie atstovai negalt dalyvauti profsjungos komiteto posdiuose, kur bus naginjami skundai, jau apsvarstyti komisijos. darbo gin komisij savo ruotu nereikt skirti mons juristu arba personalo skyriaus virinink, nes jie paprastai gyvendina mons vadov nurodymus, kuriuos ginija darbuotojai. Darbo gin komisija - nuolatin institucija, todl ali atstovai joje yra nuolatiniai. Nagrinti darbo gin negalima skirti laikin atstov. Nuolatiniai darbo gin komisijos atstovai keiiami tik dl tam tikr motyv, pavyzdiui, kai jie netinkamai atlieka patiktas pareigas, laikosi neteisingos pozicijos, negina darbuotoju teistu reikalavimu, taip pat kai darbuotojas, buvs komisijos nariu, atleidiamas i darbo. Kai darbo gin komisija sudaroma i profsjungos organizatoriaus ir mons vadovo, abu jie atlieka ali atstovu pareigas darbo gin komisijoje pagal statym, todl specialaus nutarimo juos skirti nereikia. Organizacijose, kur nra profsjungos, darbo gin komisijos nesudaromos. Toki organizacij darbuotoj ginai nagrinjami teisme. Komisijos neturi nuolatinio pirmininko ir sekretoriaus. Kiekviename komisijos posdyje darb paeiliui atlieka profsjungos komiteto atstovas ir darbdavio atstovas. Taiau i pareig tame paiame posdyje negali eiti vienos alies atstovai. Kiekviename posdyje alys skiria bsimo posdio pirminink ir sekretori ir jiems pavedama parengti ir suaukti eilin komisijos posd. Technikai darbo gin komisija aptarnauja darbdavys. Tai vykdyti pavedama sakymu konkreiam darbuotojui. technikai aptarnaujanio darbuotojo kompetencij eina gaunam pareikim registravimas ir apskaita. Jis taip pat privalo spti visus asmenis, kuri dalyvavimas komi-sijoje btinas, dl komisijos posdio laiko ir vietos, jo pareiga teikti komisijos sprendim nuoraus profsjungos komitetui ir darbdavio atstovams, ikabinti nuoraus tose vietose, kad su jais galt susipainti kolektyvas. Darbuotojas, atliekantis darb, nra darbo gin komisijos narys, todl negali rayti posdio protokolo. Tai komisijos posdio sekretoriaus pareiga. Aptarnaujant darbuotoja darbdavys skiria neapibrtam laikui. Darbo gin komisijos galiojim pasibaigimas nra pagrindas keisti darbuotoj. Taiau

prireikus j galima keisti kitu. Vis darbo gin komisij dokumentacij darbdavys saugo pagal taisykles, galiojanias kitiems dokumentams saugoti. Pareikimus priima profsjungos komiteto pirmininkas arba profsjungos organizatorius. Nra nustatyta privaloma pareikimo adresuoto darbo gin komisijai, forma. Darbuotojas savo reikalavimus gali idstyti ratu arba odiu. odiniai pareikimai registruojami urnale. Jame nurodomas vardas, pavard, pretenzij turinys, pa-grindiniai rodymai, kuriais remiasi pareikjas. Asmenims, kurie pareikia apie gin odiu, siloma j urayti, prireikus padedama tai padaryti. Pareikim galima perduoti per kitus asmenis arba sisti patu. Darbo gin komisija priima pareikimus visu asmen, dirbaniu pagal darbo sutart, kad ir kokie darbuotojai jie yra - sezoniniai, laikini, ar priimti bandomajam laikotarpiui. Bti profsjungos nariu nebtina. Galiojantys norminiai aktai nedraudia darbo gin komisijai nagrinti darbo gin tuo pagrindu, kad darbuotojas i anksto nesiderjo su darbdaviu. Galima atsisakyti priimti pareikim tik kai tuo klausimu jau priimtas darbo gin komisijos sprendimas. Net kai nagrinti gin, ir nra darbo gin komisijos kompetencija, darbuotojo reikalavimas priimti pareikim yra tenkintinas. Savo posdyje komisija sprendia dl gino inybinio priklausymo. Atsisakius nagrinti gin, darbuotojui btina iaikinti, kur jis turt kreiptis tuo klausimu. 2) Teismin darbo gin nagrinjimo tvarka (bus aprayta emiau); Individuali darbo gin nagrinjimo tvarkos Europos Sjungos alyse apvalga (Buinskas iai temai skyr nemaai dmesio, taigi kaip ir galima tiktis i ios temos klausimliu). Vakaru Europoje paplits labiau kompleksinis poiris darbo ginus. Paprastai jie skirstomi, pirma, pagal gino esm: ekonominiai yra tada, kai kertasi skirtingi grupiniai interesai, o teisiniais laikomi kylantys dl nevienodo teiss taikymo; ir, antra, pagal subjektus: skiriami kolektyviniai ir individualus. Toks poiris, manytume, viena vertus, leidia tiksliau nustatyti darbo gin kilimo prielaidas ir prieastis, j tipologij ir individualum, o kita vertus, padeda rasti veiksmingiausi darbo gin sprendimo bd. Paprastai laikomasi nuomons, kad individualus darbo ginai yra teisiniai, nes paprastai kyla dl nevienodo teiss norm taikymo. Kolektyviniai ginai gali bti dvejopi - ekonominiai arba teisiniai, kadangi interesai gali susikirsti gerokai anksiau -nustatant naujas arba keiiant esamas darbo slygas. Atsivelgiant tai, diferencijuojamos darbo gin sprendimo procedros. Jos yra dvi: tai teismo administracin procedra ir taikinamoji treij procedra. Kai kurioms alims yra bdingi tam tikri ypatumai, kadangi i procedr prioritetai ir lyginamoji vert skiriasi. Tai, kad teisminis naginjimas yra vadinamas procedra, jokios klaidos ar prietaravimo nra, kadangi darbo byl nagrinjimo atvilgiu ,,procedra" yra platesn u ,,proces"; ,,Procesas" yra ,,procedros" dalis. Be to, i procedra nra vien teismo, o teismo administracin. Toks dvilypis pavadinimas atsirado daugiausia dl JAV kalts, kur darbo ginus nagrinja ne tik teismai, bet ir administracins institucijos. Kontinentinje Europoje ir kai kuriose kitose alyse, pavyzdiui, Izraelyje. i procedr galima vadinti procesu, kadangi teisiniai ginai (ir individuals, ir kolektyviniai) nagrinjami teismuose pagal civilinio proceso kodekso taisykles. Tiesa, ia yra tam tikr aplinkybi. Pirma, tik nedaugelyje ali (Olandijoje, Italijoje) darbo ginus nagrinja bendrosios kompetencijos teismai. Daugumoje ali vyrauja specializuoti teismai. Skiriamasis j poymis yra teismo sudtis. Ji formuojama trialio bendradarbiavimo

pagrindu. Valstybs interesams atstovauja teisjas profesionalas, kiti du teisjai atstovauja darbuotojams ir darbdaviams. Antra. statymai numato nemaai procesini darbo gin nagrinjimo ypatybi. Daugelis i j bdingos ir Lietuvos Respublikos statymams, kitos - mums gana naujos, pavyzdiui, maiau formalus procesas, teismo iniciatyva, ali skatinimas kiekvienoje proceso stadijoje byl baigti laikos sutartimi ir kitos. Dabar tai kas buvo dstoma Buinsko per paskaitas DG skirstymas individualius ir kolektyvinius nra dominuojanti klasifikacija ES alyse. DG institutas ia vertinamas kaip vieningas DT institutas, o DG klasifikuojami pagal j pobd ir interes paeidim 4 grupes: 1) ekonominio pobdio DG; 2) teisinio pobdio DG; 3) kolektyviniai ginai; 4) individuals ginai. Daugelyje ES ali egzistuoja specializuoti Darbo teismai, kurie yra savarankika teism sistemos grandis, arba specials administraciniai organai. ES ali teis didesn dmes ir reikm skiria ali deryb prevencijos priemonms. Tiesiogins derybos skatinamos ekonominiais organizaciniais svertais ir priemonmis. Reikia pasakyti, kad pastarieji gin sprendimo bdai skirtingai nuo ms sistemos nra privalomi. Siekiant toki deryb efektyvumo, stengiamasi kuo maiau normikai reglamentuoti j vedimo tvark.specializuoti teismai (idja egzistuoja ir LR. Tai numato ir Konstitucija). Toki grand numato ir teiss reformos metmen redakcija. Priklausomai nuo DG nagrinjimo tvrakos, visas alis galima suskirstyti 4 grupes: 1) alys, kuriose DG nagrinja bendrosios kompetencijos teismai; 2) DG nagrinja mirios kompetencijos teismai; 3) DG nagrinjami specializuotuose teismuose; 4) DG nagrinja administraciniai DG nagrinjimo organai. Pranczija. ia egzistuoja mirios kompetencijos darbo teismai. Viso j yra ~ 300. Didesniuose teismuose egzistuoja specializuoti skyriai (gamybos, prekybos, ems kio sfer ir pan.). Yra atskiri skyriai aukt valstybs pareign darbo ginai, arba skyriai, kuriuose nagrinjami maai kvalifikuot darbinink DG. Paprastai kiekvienas toks skyrius susideda i 2 biur: susitaikymo ir teisminio nagrinjimo. pirmj biur ginai paprastai patenka po to, kai jau bna isemtos kitos ikiteisminio nagrinjimo galimybs. Realizuojami principai atvirumas, operatyvumas ir t.t. Leidiamas atstovavimas. Atstovu gali bti nebtinai teisininkas. Tai gali bti ir profesin sjunga. Sprendimas priimamas bals dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, skiriamas kitas posdis, kuriame jau dalyvauja profesionalus teisjas, kurio balsas tokiu atveju tampa lemiamu. Atvejais kai nra specializuoto darbo teismo, DG nagrinjamas bendros kompetencijos teismuose. Didioji Britanija. Taip pat veikia mirios kompetencijos teism sistema, turinti sav ypatum. Bendra yra tai, kad DG nagrinti skiriami neprofesionals teisjai, kuri kandidatros parenkamos suderinus profesinms sjungoms ir darbdavi organizacijoms. Valstybje egzistuoja vardinis sraas asmen, kurie gali bti skiriami nagrinti darbo ginus. Neretai tai bna profesionals teisininkai: buv teisjai ir pan. DG nagrinja gamybiniai tribunolai. Ginai nagrinjami kolegialiai: 3

teisjai i kuri vienas yra profesionalas, likusieji du ne. nustatyta tipin kreipimosi forma. alys atleidiamos nuo teismo ilaid. Slyga: iki teismo turi bti ibandytos visos pastangos ir priemons alims susitaikyti. Bylos nagrinjimas yra daug greitesnis nei gamybiniame tribunole. Nenumatyta apeliacija (su tam tikrom iimtim). Neseniai reali padtis paskatino DB sukurti apeliacin instancij darbo gin apeliacin tribunol. Pagal chierarchij ios institucijos padtis yra artima aukiausiajam teismui. Ispanija. Egzistuoja specializuoti D teismai. Jie yra 2 grandi. Pirmosios instancijos (viso ~ 50) kuriami ne tik pagal administracin teritorin alies suskirstym, bet ir atsivelgiant praminin industrin alies region ivystym (pramons centruose). Sostinje veikia centrinis DG teismas. Teisjas dirbantis ia privalo turti ne maiau kaip 10 met teisjo darbo sta. D teismai taip pat nagrinja ginus, kurie kyla dl kai kuri socialinio aprpinimo klausim. Nagrinjimas kolegialus 3 teisjai. Nagrinjama pagal civilinio proceso normas. Iimtys: 1) Pasilymas susitaikyti pateikiamas prie pradedant nagrinti byl; 2) teism gali kreiptis ne tik darbuotojai, bet ir pareignai (pvz. darbo inspektorius). Reikalavimas tokiu atveju pateikiamas darbuotojo vardu. Jei darbuotojas vliau gino nepalaiko nagrinjimas nutraukiamas. Nagrinjimas pirmojoje instancijoje galimas ir su atstovu ir be jo. Antrojoje instancijoje atstovavimas (advokatas) yra privalomas. Galimyb kreiptis apeliacin instancij siejama su iekinio kaina. Centrinio darbo teismo sprendimas yra galutinis ir neskundiamas. vedija. Nacionalinis darbo teismas (nagrinja tik D ginus). ia nagrinjami ginai kylantys i kolektyvini sutari arba i statymo, kuris reguliuoja kolektyvinius ginus. Individuals darbo ginai nagrinjami bendrosios kompetencijos teismuose. iuo atveju Darbo teismas yra kaip antroji instancija. Darbo teismai formuojami i profesionali teisj. Dalyvauja ir tarjai, kurie skiriami pagal suinteresuot ali rekomendacijas. Tik darbo teismo pirmininkui is darbas yra pirmaeilis. Kiti teisjai dirba tik esant btinumui. Byl nagrinja 7 teisj kolegija. Po 2 atstovauja suinteresuotoms alims. 2 teisjai yra profesionalai ir 1 teisjas yra DT specialistas. Paprastesnes bylas nagrinja maesn teisj kolegija. Sprendimai priimami paprasta bals dauguma. Vir teism sprendim yra priimama vienbalsiai. Procesui taikomos CP normos su tam tikrom iimtim. Pastarosios priklauso nuo dl sekani aplinkybi: 1) tai neformalus procesas; 2) aktyvus teismo vaidmuo; 3) aktyv teismo pozicija siekiant sutaikyti alis. Susitaikymas galimas ir teisminio nagrinjimo metu, jei matoma, kad alys siekia kompromiso. Susitaikius byla nutraukiama. Suomija. ia darbo teismas egzisuotja kaip savarankika teism sistemos grandis. Yra panaum su vedijos sistema. Specializuojamasi nagrinti kolektyvinius darbo ginus. Individuals DG nagrinjami bendrosios kompetencijos teismuose. Jei byla sudtinga, ji perduodama nagrinti Darbo teismui. Kolegija sudaroma i lyginio teisj skaiiaus. Dalyvauja 2 profesionalai ir 2 ar daugiau tarj. Vicepirmininkas yra akademins visuomens DT specialistas. Pirmininkas - profesionalus teisjas. Procesas pradedamas apsikeitimais ratais, kuriuose idstoma ali pozicija. Darbo teismo sprendimai neskundiami iskyrus atvejus, kai nustatomi procesiniai paeidimai ar paaikja naujos aplinkybs.

Austrija. Savarankiki darbo teismai. Juose nagrinjami tiek individuals tiek ir kolektyviniai DG. Vadovaujamasi CP normomis. Iekovo funkcijas gali atlikti darbuotoj atstovaujanti organizacija. Ji gali vesti byl net neinant apie tai paiam atstovaujamajam. Tokiu atveju atveju yra btina, kad bt paeisti 2 ar daugiau asmenini inters. iuo atveju sprendimas yra konstatuojamojo pobdio: pareikiama, kad tokios teiss yra. Kolektyvins sutarties alis (prof. Sjunga) galli kreiptis Aukiausiojo teismo socialin senat ir pareikti iekin imoninink asociacijai. Izraelis. Yra darbo teismai. Juose nagrinjami ir individuals ir kolektyvianiai darbo ginai. Taip pat nagrinjamos bylos i soc. aprpinimo srities ir net baudiamosios bylos (susijusios su darbo santykiais). Pavz. Dl darbuotojo neteist veiksm kuriais yra padaroma ala darbdaviui. Yra nacionalinis darbo teismas (Jeruzalje). Tei apeliacin instancija. Kaip pirmosios instancijos teismas nagrinja tin sudtingas bylas (pvz. kylanias i kolektyvini darbo santyki, kai tai yra susij su t.t. norm aikinimu). ios instancijos priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundiamas. Apylinki teismuose dirba teisjai ir tarjai, kurie parenkami po suinteresuot asemn konsultacij. Tarjais gali dirbti ir asemnys neturintys auktojo teisinio isilavinimo gyto Izraelyje. Nagrinja 7 teisj kolegija. I j 3 yra profesionalai ir po 2 parinktus ali. Nacionaliniame darbo teisme nagrinja 5 teisj kolegija: 3 profesionalai ir po 1 parinkt ali. Nagrinjimas vyksta pagal spec. taisykles. Esm: pirmiausiai nagrinjamos ratu pateiktos ali pretenzijos. Tikslas sudaryti galimyb alims susitaikyti. VFR. Atlikta teism reforma dar 19 a. pabaigoje. Nuo 1953 m. galioja statymas, kuriuo tvirtinami darbo teismai. Pagal alies teis darbo teismuose nagrinjami tik kolektyviniai tiek darbo, tiek ir civiliniai ginai. Darbo teisme procesas yra pigesnis. Jei bylos nagrinjimas baigiasi taikos sutartimi, tai i ali neiiekomos teismo ilaidos. Procese gali dalyvauti atstovai. ia teise pasinaudojus vienai aliai, teismas advokat skiria ir kitai aliai. Yra emi darbo teismai ir federalinis darbo teismas. Vykstant nagrinjimui federaliniame darbo teisme, advokatai alims yra privalomi. Gin nagrinja kolegija. Procesas atskirai nustato posdio pirmininko pareig sutaikyti alis. emi darbo teismuose gin taip pat nagrinja kolegija. ia tiriami rodymai (byla nagrinjama pakartotinai, todl teismas gali palikti galioti sen sprendim arba priimti nauj). Nustatomi apeliacijos apribojimai: negalima jei gino suma maesn kaip 800 DM. Federalinis darbo teismas tai kasacin instancija. Byl nagrinja senatas: 3 profesionals teisjai ir 2 tarjai. Yra ir didysis senatas. Jis renkasi atvejais, kai tarp senat atsiranda neaikumai dl teiss norm taikymo. VFR teisjai skiriami iki gyvos galvos. emi tarjus skiria teisingumo ministras. Federalini teism tarjus Federalin darbo ir socialins apsaugos ministerija. Teisjams numatomo minimalaus amiaus cenzai: 30 met emi, 35 metai federalinio teismo + praktinio darbo cenzas ne maiau 4 met. Apeliacija dl emesns instancijos teismo sprendimo turi bti pateikiama per 1 mn.

3 tema. DARBO GIN ATSIRADIMO PREVENCIJA

Socialin politika. Darbo gin prielaidos ir prieastys Darbo gin atsiradimo prielaidomis reikt laikyti aplinkybes, kurios skatina ir pagreitina darbo gin atsiradim ir raid, didina j skaii ir atrina ali nesutarimus. Taiau jos nra darbo gin atsiradimo pagrindas, o tik sukuria slygas darbo ginams atsirasti. Darbo ginas yra siejamas su konkreia prieastimi, kuri laikoma tiesioginiu jo kilimo pagrindu.

Darbo gin prieastimi pripastamos aplinkybs, dl kuri materialiojo teisinio santykio alys nevienodai vertina subjektini darbo teisi gyvendinim arba pareig vykdym. ioms aplinkybms bdinga tai, kad jos yra dualaus pobdio. Viena vertus, joms taka daro visuomens socialins raidos netolygumai, socialiniai prietaravimai, kita vertus, visa tai atsispindi individualioje smonje. Todl darbo gin prieastimi reikia laikyti dvi aplinkybes, dl kuri konfliktuojanios alys skirtingai vertina tikrj padt: Individualios ir visuomenins smons neatitikimas. Darbdaviams lai pasireikia kaip j padties absoliutinimas ir iauktinimas, biurokratizmas, persekiojimas u kritik, konservatyvumas. Darbuotojai dl ios prieasties nevertina darbo vietos, daro pravaiktas, girtauja darbe, gamina brok ir pan. Darbdavys, msis grumtis su iomis negerov-mis, daniausiai sulaukia neigiamos darbuotoj reakcijos. Darbo statym neimanymas arba nepakankamas j imanymas. Tai taikytina abiem teisini darbo santyki alims. Neimanantis statym darbdavys neteistai perkelia darbuotoj kit darb, atleidia j i darbo. Paprastai darbdaviai nelabai suvokia darbo kolektyv vaidmen dabartiniu etapu, darbo organizavimo specifik konkreioje tam tikros ries monje, kolektyvinje arba darbo sutartyje nustato nekonkreias darbo slygas ir kita. Gana em teisin darbdavi smons ir kultros lyg lemia tai, kad sunku privai moni savininkus priversti domtis kuo kitu nei verslas. Darbo gin prieastis pagal pobd galima skirstyti taip: 1) subjektyvios; 2) organizacins teisins; 3) organizacins technins. Subjektyvios prieastys esti tada, kai moni, staig, organizacij vadovai reikiamai nesuvokia darbo statym. i prieastis pati svarbiausia darbo ginams atsirasti. Vadovai, reikiamai nesuprasdami statym, danai vadovaujasi ne tuo, kuo reikt vadovautis konkreiomis aplinkybmis. Jie danai neigiamai atsako teistus darbuotoj reikalavimus. iaip vadovai nevykdo pareig ir nekreipia dmesio teistus darbuotoj reikalavimus. Antra vertus, blogas darbinink ir tarautoj darbo statym imanymas irgi esti darbo gin prieastis. Tai pasireikia neteistais darbuotoj, manani, kad paeistos j teiss, reikalavimais. Organizacines teisines prieastis galima suprasti kaip netiksl kai kuri staig darbo norm formulavim, galiojanio statymo spragas, sistemos nebuvim.. Danai darbo gin kyla atsiradus nauj darbo slyg klausim, nesusijusi su galiojaniu statymu. Pavyzdiui, diegus nauj technologij gali pasenti idirbio normos, kartu ir kainiai, gali atsirasti nauj profesij ir specialybi, kuri charakteristikos nenustatytos kvalifikaciniuose ir tarifu inynuose. Priimdamas normin akta, statymu leidjas ne visada tiksliai formuluoja teiss normos turin ir praktinis jos taikymas lemia skirting traktavim., o dl to ir atsiranda darbo gin. Organizacins technins prieastys - tai darbo organizavimo, apskaitos ir kontrols trkumai. Neracionaliai naudojant darbo priemones ir iteklius, sutrikus finansavimui dl nepriklausom nuo administracijos prieasi, atsiranda darbo prastov, vliau turmuojama, ileidiama blogos kokybs produkcija, nevykdomos darbo normos. Visa tai gali sukelti darbo ginus dl darbo apmokjimo, darbo laiko, perklimo kita darb ir pan. Neteisingai upildius dokumentus, tarkime, kad ir darbo grafik, galimi ginai dl darbo apmokjimo, darbo ir poilsio laiko. Pagal pobd galima klasifikuoti ir prielaidas: Viena j grup susijusi su gamybos organizavimu , todl gali bti pavadinta gamybinmis prielaidomis, skatinaniomis atsirasti darbo ginus.

Kit grup prielaid galima pavadinti teisinmis, kadangi jos susijusios su statymu leidybos trkumais. Riba tarp prielaid ir prieasi darbo gin atveju yra labai neryki. Paprastai ji perengiama, kai teisini darbo santyki subjektas imasi aktyvui veiksm, pavyzdiui, kreipiasi darbo gin komisij ar teism. Todl prielaidos danai yra universalios, o prieastys konkreios. Darbuotoj kolektyvo atstovavimas Darbuotojams atstovaujanios organizacijos Lietuvos teiss sistemoje turi specifin pavadinim. J veikl reglamentuoja 1991 m. LR Profesini sjung statymas. Dabartiniu metu profesins sjungos yra vienintel darbuotoj asociacijos forma (manyiau, kad tai nra gerai ). Kitoki darbuotoj atstov Lietuvos darbo teis nepripasta. Sutinkamai su LR Darbo gin nagrinjimo statymo 3 str. darbuotojo atstovu sprendiant ikilus darbo gin gali bti profesin sjunga (monje ir ne monje veikianti organizacija) arba asmuo, statym nustatyta tvarka galiotas atstovauti darbuotojo interesams darbo gin komisijoje. Atstovaujant asmeniui, jo galiojimai turi bti forminami CPK 49 str. nustatyta tvarka (ieit notarikai). Tai dar kart patvirtina teigin, kad profesins sjungos yra vienintel statym leidiama darbuotoj asociacijos forma. Darbuotoj atstovavimo funkcij profesinms sjungoms tiesiogiai numato statymas. Pagrindin tokio atstovavimo iraika yra deryb dl kolektyvins sutarties sudarymo vedimas ir kolektyvins sutarties sudarymas. Kaip jau buvo nurodyta aukiau, profesins sjungos, kaip konkretaus darbuotojo atstovai yra nurodomi ir Darbo gin nagrinjimo statyme (nagrinjant ginus darbo gin komisijoje). Greta atstovavimo profesins sjungos sueina ir kitus santykius su valstybs staigomis, kitomis profsjungomis, darbdavi organizacijomis, atskirais profesini sjung nariais. Tai jau nra tiesioginis darbuotoj interes atstovavimas ir profesins sjungos veikia savo vardu. Vadinasi profesins sjungos yra ne tik atstovaujamasis, bet ir savarankikas kolektyvini santyki subjektas. Tiesiogini deryb svoka ir vaidmuo. J organizavimo tvarka Tiesiogins derybos tai ikigininis konflikto tarp darbdavio ir darbuotojo sprendimo bdas (tok genial apibrim man padiktavo DGN, kuriame nurodoma, kad nepavykus susitarti tiesioginse derybose kyla ginas. Jei kas sugalvos geresn naudokits savuoju ). Pagrindinis tiesiogini deryb tikslas sureguliuoti konflikt pradinje jo stadijoje: ivengti kit moni ir valstybs institucij sikiimo konflikto sprendim, o tuo paiu - su tuo susijusi ilaid. Darbuotojas, suinojs apie savo teisi paeidim, turi teis su praymu kreiptis darbdav tarp j kilusiam nesutarimui isprsti tiesioginse derybose. Darbuotojo prayme dl paeist teisi atkrimo turi bti nurodyta: 1) darbuotojo vardas, pavard, pareigos; 2) darbdavio pavadinimas (vardas, pavard); 3) praymo data; 4) paeistos teiss; 5) suinojimo apie paeidim data; 6) reikalavimas darbdaviui. Praym pasirao j padavs darbuotojas. Prie praymo gali bti pridti reikalavim pagrindiantys dokumentai. Jei prayme trksta kai kuri duomen, nurodyt, io straipsnio 2 dalyje, tai nra klitis isprsti darbuotojo reikalavim.

Papildomi reikalavim pagrindiantys dokumentai gali bti pateikti tiesiogini deryb metu. Darbdavys privalo priimti darbuotojo praym dl paeist teisi atkrimo ir j uregistruoti. Apie praymo uregistravim paymima darbuotojo praymo nuorae arba darbuotojui iduodama payma apie praymo primim. Organizavimo tvarka Darbdavys, gavs darbuotojo praym dl paeist teisi atkrimo, per 10 dien privalo pakviesti darbuotoj tiesiogini deryb ir isprsti nesutarimus. Darbuotojui be svarbios prieasties neatvykus tiesiogini deryb, darbdavys pats priima sprendim ir privalo ratu praneti darbuotojui per aukiau mint termin. Darbdaviui atsisakius ar vengiant priimti darbuotojo praym dl paeist teisi atkrimo ir j uregistruoti, primus darbuotojo netenkinant sprendim arba neprimus jokio sprendimo, kyla darbo ginas.

4 tema. DARBO GIN NAGRINJIMAS DARBO GIN KOMISIJOSE

Darbo gin komisijos sudarymas Ikiteismin darbo gin nagrinjim reglamentuoja LR Darbo gin nagrinjimo statymas 2000 06 20. Pagal statym numatyta, kad nesutarimus, gin su darbdaviu darbuotojas turi sprsti tiesioginmis derybomis su darbdaviu ir ia pagal statym gino dar nra. Darbuotojas prie praddamas darbo gin turi kreiptis su praymu darbdav atstatyti paeistas jo teises. DGN proces vadina tiesioginmis derybomis. Darbdavys per 10 dien turi inagrinti praym ir ratu praneti apie savo sprendim. Jei darbdavys atsisako priimti pareikim, ar darbuotojas gavo jo netenkinant darbdavio sprendim, ar atsakymo per nustatyt laik negavo (10 d.), tada darbuotojas gali per 20 d. kreiptis dl gino darbo gin komisij. Darbuotojas savo prayme turi nurodyti savo vard ir pavard, darbdavio vard ir pavard, taip pat idstyti savo reikalavim ir rodymus, kuo remdamasis mano, kad jo teiss buvo paeistos, taip pat savo atstovo pavadinim (jei tai organizacija, pavyzdiui profesin sjunga) arba vard ir pavard (jeigu tai fizinis asmuo). Dl gauto praymo turi bti sudaryta darbo gin komisija, kuri susideda i darbdavio atstovo ir darbuotojo atstovo. Kiek turi bti atstov darbdavys turi susitarti su darbuotoju. Komisija sprendim priima ali susitarimu. Jei nesusitars nebus jokio sprendimo. Darbo gin komisij privalo sudaryti darbdavys, gavs darbuotojo praym ir paskirti atstovus,nes darbuotojas savo atstovus jau yra nurods savo prayme (darbo gin komisija ir kreipimasis darbdav prie tai realiai yra vienas ir tas pats, nes jei darbdavys pasisak savo nuomon, tai komisijoje atstovai jos negali pakeisti dubliuojasi netobuli statymai). Darbo gin inybingumas darbo gin komisijoms LR darbo gin nagrinjimo statymo 19 str. nurodo, kad Komisija yra privaloma ikiteismin instancija nagrinti darbo ginams, kilusiems i darbo santyki tarp darbuotojo (darbuotoj) ir darbdavio, iskyrus ginus, kurie pagal statym turi bti nagrinjami tiesiogiai teisme. LR darbo gin nagrinjimo statymo 22 str. nustatytas darbo byl inybingumas teismams. 1 p. Teismui tiesiogiai inybingi darbo ginai, kai darbo gin komisija nebuvo sudaryta tai paneigia, kad reikia kreiptis darbo gin komisij; 2p.- kai darbo ginas per io statymo nustatyt termin nebuvo inagrintas komisijoje (komisijoje turi bti inagrintas per 1 mn. nuo praymo padavimo dienos); 3p. darbuotojas nepatenkintas komisijos sprendimu (bet juk ginas bus ne

dl komisijos sprendimo); 4p. kai darbo gino atstovai neprim sprendimo; 5p. kai darbuotojas dl svarbi prieasi praleido termin kreiptis komisij (o terminas nenustatytas). Darbo gin komisij darbo tvarka Trumpai: Darbo gin komisija isirenka pirminink ir sekretori, procesas panaus kaip teisme: raomas atitinkamas protokolas, sprendim pasirao visi komisijos nariai. Komisijos posdiai vyksta gino ali (j atstov) susitartu laiku ir j nustatyta tvarka. Pirmininko ir sekretoriaus pareig negali eiti vienos alies atstovai. Komisijos posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja visi komisijos nariai, kuri skaiius buvo nustatytas gino ali tarpusavio susitarimu. ali pageidavimu posd gali bti kvieiama ekspert, kit specialist ir liudytoj. Komisija turi teis pareikalauti, kad darbo gino alys pateikt ginui nagrinti reikalingus dokumentus. Komisijos posdyje suraomas protokolas. Posdiui pasibaigus, protokol pasirao posdio pirmininkas, posdio sekretorius ir kiti komisijos nariai. Kai komisijos posdyje nesusitariama, protokole raoma, kad ali atstovai nesusitar ir sprendimas nepriimtas. Komisijos sprendimas siteisja per 10 d. ir privalomas vykdyti. Jei darbdavys nevykdo per antstoli kontor (darbuotojo dalyvavimas neprivalomas). Papildomai (kas tingi gali neskaityti ). (Atkreipti dmes tai, kad emiau apraomos procedros yra paimtas i Darbo teiss vadovlio. Jo ileidimo metu Darbo gin nagrinjimo statymas dar nebuvo priimtas, taigi visa, spju, yra i DK ir kit senesni normini akt, kurie dabar nebegalioja. Taigi, kolegos, skaitykite krybingai.). Siekdama teisingai isprsti, komisija turi tinkamai pasirengti nagrinti gin. Paprastai nagrinjimas prasideda nuo pareikimo padavimo momento. Priimant pareikim btina isiaikinti, kokiais rodymais galima rodyti pareikjo reikalavimus ir rekomenduojama tokius reikalavimus pateikti komisijos posdyje. Pareikjui iaikinama, kaip ireikalauti reikiamus dokumentus. Gavusi pareikim, komisija turi teis rinkti rodymus savo iniciatyva. Darbo gin komisija gali ireikalauti i administracijos btinus dokumentus, specialist ivadas, rinkti kitus duomenis. Tiek posdyje, tiek prie j komisija gali reikalauti atlikti darbininko medicinos apir. kad bt pateikta medicinos ivada. vietoje susipainti su darbo slygomis. Komisijos reikalavimai pateikti reikiamus dokumentus, atlikti patikrinimus administracijai yra privalomi. Darbo gin komisijai reikalavimai gali bti perduodami ne tik per mons vadov, bet ir tiems asmenims, kuri reikia renkant duomenis (vyr. finansininkui, vadybininkui). Jeigu kuris nors pareignas vilkina pateikti mediag, profsjungos komitetas kelia klausim dl jo patraukimo drausminn atsakomybn. Parengtiniai darbai svarbs ir dl to, kad juos atliekant iaikja ali klaidos, tikslinamos abiej ali pretenzijos. Tad ginas gali bti bent i dalies isprstas iki komisijos posdio". Komisijos posdiai vyksta ne darbo metu. J laikas praneamas i anksto, kad galtu dalyvauti suinteresuoti darbuotojai. Visi ginai nagrinjami tik dalyvaujant pareikjui. Nagrinti gin darbuotojui nedalyvaujant galima tik ratiku jo praymu. Jeigu darbuotojas be svarbi prieasi antr kart neatvyksta, komisija gali nusprsti nenagrinti klausimo. Taiau dl to darbuotojas nepraranda teiss paduoti praym pakartotinai. Posdi procedros statymai nereglamentuoja.

Darbo gin komisijos posdiai vyksta tokia tvarka: posd pradeda komisijos pirmininkas, jis pranea, kieno pareikimas nagrinjamas ir patikrina, kas atvyko posd. Paskui isiaikinama. ar atvyko suinteresuotas darbininkas arba tarnautojas, taip pat kiti kviesti asmenys. Darbo gin komisijos posdio pradioje pareikjas ir darbdavys turi teis pateikti motyvuot reikalavim nualinti komisijos nar (kelis narius ar visa komisij). Toks reikalavimas svarstomas. Prireikus iklausomas komisijos nario, kuriam pareiktas nualinimas, paaikinimas. Pareikjas turi nurodyti prieastis, kodl jis nepasitiki tam tikru komisijos nariu (arba visais nariais). Nenustatyta, dl kokiu aplinkybi privalu tenkinti reikalavim nualinti komisijos nar. Tai sprendiama kiekvienu konkreiu atveju. Pakankamu pagrindu nualinti pripastamas asmeninis komisijos nario suinteresuotumas gino baigtimi arba prieiki komisijos nario ir nualinim pareikusio darbuotojo santykiai, tad sprsdamas gin komisijos narys gali bti neobjektyvus. Nualinimo klausim sprendia: dl darbdavio atstovo mons, staigos, organizacijos vadovas; dl profsjungos atstovo profsjungos komitetas. Praym nualinti patenkinus, darbdavys skiria nauja atstov arba paveda nagrinti gin kitam nuolatiniam komisijos nariui. Naujo ko-misijos nario skyrimas darbo gin komisij forminamas sakymu. Profsjungos komiteto atstovo nualinimas arba jo keitimas nauju forminamas profsjungos komiteto nutarimu. Darbdaviui ir profsjungos komitetui sprsti dl kai kuri nariu nualinimo padeda tai, kad kiekvienai aliai komisijoje atstovauja keletas nuolatini atstov. Nualinus kur nors komisijos nar. ginas pavedamas nagrinti kitiems nuolatiniams atstovams. Komisijose, susidedaniose i mons vadovo ir profsjungos organizatoriaus, dl nualinimo sprendia jie patys. Sutik atsistatydinti. vadovas ar profsjungos organizatorius (arba nesutik) pranea tai pareikjui ir ginas paliekamas nenagrintas. Tada gin nagrinja profsjungos komitetas. Komisija nagrinti gin pradeda perskaitydama pareikim. Paprastai posd pradeda darbdavio ar profsjungos komiteto atstovas - nelygu, kurios alies eil pirmininkauti posdyje. Pirmininkaujantysis supaindina su pareikimo turiniu ir pranea apie savo ir sekretoriaus prie posd atliktus parengiamuosius darbus. Pareikjas pateikia rodymus savo reikalavimams pagrsti. Nagrinjant gin jis turi teis keisti ar papildyti pateiktus reikalavimus. Komisijos nariai pateikia pareikjui ir asmeniui, parengusiam duomenis, klausimu. Esant btinumui, komisija apklausia liudytojus, asmenis, atlikusius technin ir buhalterin tikrinim, inagrinja pateiktus dokumentus. Pareikjas taip pat aktyviai dalyvauja nagrinjant rodymus. Jis turi teis pateikti liudytojams ir specialistams klausim, susipainti su dokumentais, pareikti savo nuomon tam tikrais klausimais. Isiaikinus ir apsvarsius faktines aplinkybes, kiekviena alis reikia motyvuota nuomon ir ji raoma protokol kaip ali silymas. Nuomonms visikai sutampant, komisija priima atitinkam sprendim. Kai abiej ali nuomons nesutampa, komisija rao sprendim, kad pareikjo reikalavimai tenkinami (visikai ar i dalies) arba nelenkinami. Darbo gin komisijos sprendimai turi bti pagrsti galiojaniais statymais, kolektyvine ir darbo sutartimi, taisyklmis, nuostatais ir instrukcijomis. Kiekvienas sprendimas privalo bti tikinamas, aikus, nekelti nesusipratim, vykdomas. Neleidiama sprendimo suraymo formuluoti - praymas ar rekomendacija. Komisijos sprendime dl piniginiu reikalavim nurodoma darbuotojui priklausanti tiksli suma. Kiekviename komisijos posdyje raomas nustatytos formos protokolas. Jame nustatomas rodym tyrimas, fiksuojamos darbo gin komisijos ivados ir

sprendimai. Nuo to, kiek isamiai ir teisingai protokole atsispindi gino sprendinio eiga ir aplinkybs, priklauso komisijos sprendim vykdymas. Pareikim inagrinjus, protokolo iraas teikiamas suinteresuotam asmeniui arba siuniamas patu. Protokol pasirao posdio pirmininkas, sekretorius ir nariai.

5 tema. DARBO GIN NAGRINJIMAS TEISME

Darbo gin inybingumas teismui LR darbo gin nagrinjimo statymo 22 str. nustatytas darbo byl inybingumas teismams. 1 p. Teismui tiesiogiai inybingi darbo ginai, kai darbo gin komisija nebuvo sudaryta tai paneigia, kad reikia kreiptis darbo gin komisij; 2p.- kai darbo ginas per io statymo nustatyt termin nebuvo inagrintas komisijoje (komisijoje turi bti inagrintas per 1 mn. nuo praymo padavimo dienos); 3p. darbuotojas nepatenkintas komisijos sprendimu (bet juk ginas bus ne dl komisijos sprendimo); 4p. kai darbo gino atstovai neprim sprendimo; 5p. kai darbuotojas dl svarbi prieasi praleido termin kreiptis komisij (o terminas nenustatytas). DGN taip pat nustato atvejus, kada kils ginas yra tiesiogiai inybingas teismui (r. toliau). inybingumas administraciniams ir bendros kompetencijos teismams Teismai yra bendrosios kompetencijos ir administraciniai. Todl reikia kalbti ne tik apie inybingum bet ir apie teismingum. Administracini byl teisenos statymas 99 01 14 V Nr.13, nurodo, kad kai kurios bylos dl gin kylani i darbo teisini santyki, yra inybingos administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismams. Administracini teism statymo 1 str.: bendra taisykl: is statymas nustato administracini byl, kylani i administracini teisini santyki tvark. 2 str. 17p.: prie administracini gin priskiriami ir tarnautoj ginai su administracija. Tarnautojai yra 2 ri: 4) vieojo administravimo tarnautojai jiems netaikomi darbo statymai, iskyrus, jei kas nesureguliuota statym. 5) Viej paslaug tarnautojai su kuriais sudaroma darbo sutartis ten yra darbo teisiniai santykiai, ginai kyla i darbo sutarties (sutartiniai ginai). 4 str. administraciniai teismai sprendia bylas 5p. valstybs ir savivaldybs tarnautoj praymu... 2 str. pateiktos naudojamos svokos, taiau valstybs ir savivaldybs tarnautojai ia neapibrti. 2000 08 29 valstybs tarnautoj statymo pakeitimas: 4str.viej staig darbuotojams valstybs tarnybos statymas netaikomas(ligonins darbuotojams). Su viej paslaug tarnautojais sudaroma darbo sutartis, todl turt bti sprendiama bendra tvarka, pagal darbo gin statym. Administraciniams teismams inybingi vieojo administravimo tarnautoj ginai. Jei tarp gino ali sudaryta darbo sutartis tai j ginas turi bti nagrinjamas bendra tvarka komisijose ir teisme (reikt patikslinti administracins teisenos statym prie administracini gin priskiriami valstybs tarnautoj ginai). Darbo ginai, tiesiogiai inybingi teismui Tokius ginus imperatyviai nustato Darbo gin nagrinjimo statymas (22 str.). Tai: 1) visi ginai su darbuotojais, su kuriais jau nutrk teisiniai darbo santykiai; 2) ginai dl grinimo darb atleist dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo; 3) darbo ginai dl darbuotoj padariusi alos darbdaviui atlyginimo;

4) dl alos padarymo, dl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atlyginimo; 5) dl nepagrsto atsisakymo priimti darb. 6) Kitais statym numatytais atvejais. Be to teismas nagrinja darbo ginus kai: 1) kai komisija nebuvo sudaryta; 2) kai darbo ginas per io statymo 7 straipsnyje nustatyt termin nebuvo inagrintas komisijoje; 3) dl komisijos sprendimo; 4) kai darbo gino ali atstovai komisijoje neprim sprendimo; 5) kai darbuotojas dl svarbios prieasties praleido termin kreiptis darbdav dl tiesiogini deryb arba komisijos sudarymo darbo ginui nagrinti. Darbo gin nagrinjimo teisme procesins ypatybs Ginai nagrinjami vadovaujantis ne tik materialiosios, bet ir proceso teiss normomis. i aplinkyb lemia, kad teisminis darbo gin nagrinjimas turi bding ypatybi. Jas lengviau sisteminti remiantis civilinio proceso stadijomis. Su pirmja stadija - civilins bylos iklimu - siejamos tokios ypatybs kaip iekinio senatis, ali nustatymas, btinyb pasinaudoti iankstine neteismine sprendimo tvarka, atleidimas nuo yminio mokesio, inybinis ir teisminis priklausymas, rodym pateikimas ir kita. Iekinio senatis. is terminas, lyginti su bendraisiais, yra trumpesnis. Pavyzdiui, pagal DK240 straipsn, darbuotojas, nesutinkantis su profesins sjungos komiteto nutarimu dl darbo gino, turi kreiptis teism per deimt dien; pagal to paties kodekso 42 straipsn, darbuotojas, nesutinkantis su atleidimu i darbo, nualinimui nuo jo ar perklimu kit darb, teism turi kreiptis per viena mnes nuo atitinkamo dokumento gavimo ir kita. ali nustatymas. Nustatant alis, vadovaujamasi taisykle, kad proceso alimis laikomi darbo teisinio santykio subjektai. Nors i pirmo vilgsnio schema gana paprasta, taiau praktini problem kyla ypa tada, kai darbo ginas pereina visas nagrinjimo stadijas. Iskirtiniais atvejais tai isirutulioja milinika schem, suryjani aib finansini ir mogikj itekli. inybingumas. Pagal CPK 26 straipsn, teism kompetencijai priklauso visi ginai dl teiss, kylantys i teisini darbo santyki. DK 236 straipsnis pirmine darbo gin, iskyrus tuos, kurie, pagal statym, nagrinjami teismuose, nagrinjimo instancija laiko darbo gin komisij. Taigi yra teiss norm kolizija. Teismingumas. Bendroji civilini byl teisminio priklausymo taisykl yra suformuluota Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnyje - iekinys pareikiamas pagal atsakovo gyvenamja viet arba pagal juridinio asmens organo buvein. To paties kodekso 138 straipsnis reglamentuoja vadinamo-jo alternatyviojo teisminio priklausymo atvejus. sra patenka ir darbo ginai. rodymai. Teisjas negali atsisakyti priimti iekinio pareikimo, net jeigu trksta raytini rodym: darbdavio sakym dl atleidimo, drausmins nuobaudos skyrimo nuorau, paym, tabeli ir kita. i dokument idavim darbdavys ar jo atstovas danai vilkina arba apskritai atsisako tenkinti darbuotojo praym. Pagal minto kodekso 58 straipsn, teismas rodymus renka savo iniciatyva ir pateikia reikalavimus iduoti trkstamus rodymus. Riba tarp dviej pirmj civilinio proceso stadij nra labai grieta, todl daugelis darbo gin procesini ypatybi yra aktualios ir civilini byl rengimo teisminiam nagrinjimui stadijai. Taiau kai kurios ypatybs bdingos tik antrajai

stadijai. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos CPK 12 1 straipsnis nustato, kad civilines bylas btina parengti per 7 dienas. Iimtiniais atvejais itin sudtingoms byloms termin galima pratsti iki 20 dien. Tam tikr kategorij byloms, tarp j darbo ginams, i lengvata netaikoma, nors praktika darbo ginus priskiria prie sudtingesni byl. Tas pats straipsnis sukuria ypatyb dl termin kitai civilinio proceso stadijai teisminiam nagrinjimui. Darbo ginams inagrinti skirti sutrumpinti terminai - 10 ir 20 dien, atsivelgiant tai, alys yra viename mieste ir rajone ar atskiruose. Taiau tai ne itin reikminga ypatyb. rodinjimo nata. Onus probandi (rodinjimo nata) paprastai priklauso atsakovui - darbdaviui ar jo atstovui. Tai galima laikyti visuotinio nekaltumo prezumpcijos principo pasireikimu darbo teisje. Lietuvos Respublikos darbo sutarties statymo 42 straipsnyje yra dar viena domi aplinkyb. Jeigu nagrinjant byla dl grinimo darb darbuotojas suvokia, kad jo laukia nepalankios slygos dirbti, jis gali reikalavim grainti darb pakeisti reikalavimu priteisti jam iki 12 mnesi darbo umokesi dydio kompensacij. Kalbant civilinio proceso kalba. tai yra iekinio dalyko pakeitimas. Nagrinjant darbo ginus, galima keisti ir gino pagrind. Sprendim vykdymas. Galiojantys statymai nustato sprendim vykdymo stadijos ypatyb. Pagal CPK 235-236 straipsnius, teismas privalo arba gali leisti skubos tvarka vykdyti kai kuriose darbo gin bylose priimtus sprendimus. Kaip teismo pareiga, statyme numatyti veiksmai skubiai vykdant sprendimus bylose dl darbo umokesio priteisimo, taiau tik tos sprendimo dalies, kuri nevirija vieno mnesio vidutinio darbo umokesio; taip pat bylose dl neteistai atleisto i darbo ar perkelto kit darb darbuotojo grinimo darb. Atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes teismas gali leisti vykdyti sprendim ar jo dal bylose dl priteisimo imoku atlyginti ala, padaryt suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat maitintojo gyvybs atmimu; dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo ir kitose bylose. Ypatybi santrauka Darbo ginai teisme nagrinjami CPK nustatyta tvarka. Ginai nagrinjami vadovaujantis ne tik materialiosiomis, bet ir procesinmis normomis. i aplinkyb lemia, kad teisminis darbo gin nagrinjimas turi t.t. ypatybi. Iekinio senatis yra ymiai trumpesn dl gin su profsjungomis 10 dien, dl gin atleidus i darbo 1 mn.. Nustatant subjektus problema ikyla tada, kai ginas pereina visas stadijas teismai kartais keiia asmen procesin padt. Pagal DK 240 ir 234 gino alys negali keistis, jei viena i j kreipiasi isprsti gin teismo keliu, nepavykus isprsti ikiteisminiu bdu. Gin inybingumo klausimas yra kolizija tarp CPK ir DK norm. Pirmasis sako, kad ginai dl DT santyki gali bti sprendiami pirmosios instancijos teisme, o antrasis, kad i pradi - gin komisijoje. Padt iek tiek taiso tai, kad bendroji byl inybingumo taisykl suformuluota CPK 138 str. ia reglamentuojamas alternatyviniai teisminio priklausymo atvejai, kuriuos paklina ir darbo ginai; Teisjas negali atsisakyti priimti iekininio pareikimo net jeigu trksta raytini rodym, o pareikalauti j savo iniciatyva. Trumpesni pasirengimo teisminiam nagrinjimui ir teisminio nagrinjimo terminai atitinkamai 7, ir 10-20 dien.

Galima keisti iekinio dalyk vietoj grinimo darb prayti kompensacijos bei gino pagrind.

6 tema. TERMINAI, SPRENDIM DL DARBO GIN VYKDYMAS

Teiss norminiuose aktuose numatyti terminai, taikomi individuali darbo gin procedrose: Ikiteismin darbo gin nagrinjim reglamentuoja LR Darbo gin nagrinjimo statymas. Pagal statym numatyta, kad nesutarimus, gin su darbdaviu darbuotojas turi sprsti tiesioginmis derybomis su darbdaviu ir ia pagal statym gino dar nra. Darbuotojas prie praddamas darbo gin turi kreiptis su praymu darbdav atstatyti paeistas jo teises. DGN statyme nustatytas 10 dien terminas: kai darbdavys per 10 dien turi inagrinti praym ir ratu praneti apie savo sprendim. Jei darbdavys atsisako priimti pareikim, ar darbuotojas gavo jo netenkinant darbdavio sprendim, ar atsakymo per nustatyt laik negavo (10 d.), tada darbuotojas gali per 20 d. kreiptis dl gino darbo gin komisij, t.y. darbdaviui atsisakius ar vengiant priimti
darbuotojo praym dl paeist teisi atkrimo ir j uregistruoti, nepakvietus darbuotojo tiesiogini deryb, tiesioginse derybose primus darbuotojo netenkinant sprendim arba neprimus jokio sprendimo, darbuotojas per 20 dien gali kreiptis su praymu darbdav dl komisijos darbo ginui nagrinti sudarymo

Darbuotojas savo prayme turi nurodyti savo v.pav., darbdavio v.pav, taip pat idstyti savo reikalavim ir rodymus, kuo remdamasis mano, kad jo teiss buvo paeistos, taip pat savo atstovo pavad., v.pav. . Darbdavys, gavs darbuotojo praym dl paeist teisi atkrimo, per 10 dien privalo pakviesti darbuotoj tiesiogini deryb ir isprsti nesutarimus. Darbuotojui be svarbios prieasties neatvykus tiesiogini deryb, darbdavys pats priima sprendim ir privalo ratu praneti darbuotojui jo turin per t pat termin.(i viso terminas prasitsia iki 20 dien). Dl gauto praymo per 1 mnes turi bti sudaryta darbo gin komisija ir inagrintas ginas nuo darbuotojo praymo gavimo dienos. Komisija susideda i darbdavio atstovo ir darbuotojo atstovo. Kiek turi bti atstov darbdavys turi susitarti su darbuotoju. Komisija sprendim priima ali susitarimu. Jei nesusitars nebus jokio sprendimo. Darbo gin komisij privalo sudaryti darbdavys, gavs darbuotojo praym ir paskirti atstovus,nes darbuotojas savo atstovus jau yra nurods savo prayme. (darbo gin komisija ir kreipimasis darbdav prie tai realiai yra vienas ir tas pats, nes jei darbdavys pasisak savo nuomon, tai komisijoje atstovai jos negali pakeisti dubliuojasi netobuli statymai.) Darbo ginai nagrinjami teisme, kai
darbo ginas per termin nebuvo inagrintas komisijoje.

Komisijos sprendimas raomas posdio protokol ir jo nuoraas darbuotojui ir darbdaviui turi bti teiktas per 3 darbo dienas nuo sprendimo primimo dienos. Komisijos sprendim, jeigu jis neapskstas per 10 darbo dien nuo gavimo dienos, darbdavys turi vykdyti per 10 darbo dien, jeigu sprendime nenustatytas kitoks jo vykdymo terminas. Darbuotojas ar statym nustatyta tvarka galiotas jo atstovas, kai komisija per 1 mn. nebuvo sudaryta, kai komisijoje sprendimas nepriimtas arba kai jis nesutinka su komisijos sprendimu, per 10 darbo dien nuo komisijos sudarymo termino pasibaigimo, nuo komisijos sprendimo gavimo arba nuo dienos, kai turjo j gauti, dl darbo gino nagrinjimo gali kreiptis teism.

Darbuotojas, atleistas i darbo, nualintas nuo darbo ar perkeltas kit darb, arba statym nustatyta tvarka galiotas jo atstovas dl grinimo darb, atleidimo i darbo prieasties formulavimo pakeitimo gali tiesiogiai kreiptis teism per 1 mnes nuo dokumento, patvirtinanio atleidim i darbo, nualinim nuo darbo ar perklim kit darb, gavimo, arba nuo dienos, kai turjo j gauti. Darbuotojas, dl svarbios prieasties praleids termin kreiptis darbdav tiesiogini deryb ar dl komisijos sudarymo darbo ginui nagrinti, arba statym nustatyta tvarka galiotas jo atstovas dl darbo gino nagrinjimo gali kreiptis tiesiogiai teism. Darbuotojo reikalavimams dl neimokto darbo umokesio, kit imok, susijusi su darbo santykiais, iiekojimo bei darbdavio reikalavimams dl darbuotoj padarytos materialins alos atlyginimo nustatomas 3 met iekinins senaties terminas. Iekinio senatis dl gin atleidus i darbo 1 mn. (Darbo statym kodekse). Sprendim dl darbo gin vykdymas: darbo gin komisij ir teism sprendim vykdymas. Darbuotojas ar statym nustatyta tvarka galiotas jo atstovas, jeigu darbdavys nevykd siteisjusio komisijos sprendimo per io straipsnio 1 dalyje nustatyt termin, gali per 3 mnesius nuo sprendimo siteisjimo dienos ratu kreiptis teismo antstoli staig, priddamas komisijos sprendim, dl komisijos sprendimo priverstinio vykdymo. Teism sprendimai gali bti bylose vykdomi CPK numatyta tvarka. Darbo gin komisijos sprendimai yra vykdomi tokiu bdu: siteisja sprendimas per 10 dien nuo primimo dienos. Darbdavys gavs komisijos sprendim per 10 dieno nuo gavimo turi vykdyti, jei sprendime nenumatytas kitoks vykdymo terminas. Jei per t laik darbdavys sprendimo nevykdo, darbuotojas per 3 mn. turi teis kreiptis antstoli kontor su sprendimu, ir vykdomi, kaip ir kiti teismo vykdomieji dokumentai. Yra 3 ypatybs vykdant darbo gin komisijos sprendimus: jei priteisiama pinig suma kaip civilinje byloje, siunia spjim, nurao nuo sskaitos, aretuoja dal turto, kur parduoda i varytini. Taiau gana danai priteisiama ne pinig suma, o darbdavys pareigojamas atlikti tam tikrus pozityvius veiksmus: grinti darb, pakeisti formuluot.. CPK 451 str. nevykdymo pasekms: Kai darbdavys nevykdo sprendimo grinti darb ar pakeisti formuluot. Teismas priima nutart iiekoti darbuotojui atlyginim u vis priverstins pravaiktos laik, ar skirtum nuo sprendimo primimo iki vykdymo dienos. Nagrinjant klausim pranea alims, bet j neatvykimas leidia nagrinti byl i esms. Nutart gali sksti atskiro skundo tvarka (pagal CPK). Skubus vykdymas. Normaliai vykdomi siteisj teism sprendimai (pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui). Skubus vykdymas kai vykdomas nesiteisjs sprendimas tai leidiama tik statym nustatytais atvejais (teismas nurodo, kad vykdoma skubiai). Darbo bylose skubiai vykdomi sprendimai: dl grinimo darb, dl neteistai atleisto i darbo darbuotojo; dl formuluots atleidiant i darbo pakeitimo; dl darbo umokesio priteisimo. Skubiai vykdoma ta suma, kuri nevirija 1 vidutinio mnesinio darbo umokesio, o jei priteisia daugiau, tai skubiai vykdoma minta dalis, o kita siteisjus sprendimui. Vykdymo atgrimas kai sprendimas vliau panaikinamas, alis sugrinant ankstesn padt. Teismo sprendimas gali bti panaikinamas apeliacine ar kasacine

tvarka. Kuomet sprendimas panaikinamas apeliacine tvarka ypatybi nra. Visos iiekotos sumos turi bti grintos.Panaikinus sprendim kasacine tvarka pinigines sumas iiekoti leidiama, jei panaikintas sprendimas buvo pagrstas iekovo melagingom iniom ar suklastotais dokumentais. Kitais atvejais neleidiama pinig grinti. Kai apeliacine tvarka dar sprendimas nesiteisjs, alis laimjusi byl, 1 os instancijos teisme dar turi abejoti, elgtis atsargiai, numatyti galimyb, kad vykdymas gali bti atgrtas. O kasacine tvarka sprendimas jau siteisjs, tikimyb, kad sprendimas bus panaikintas labai maa. Kasacine tvarka panaikinus teismo sprendim dl pinigini sum iiekojimo pagal reikalavimus, kilusius i darbo teisini santyki, atgrti vykdymo neleidiama, iskyrus atvejus, kai panaikintas sprendimas buvo pagrstas iekovo melagingomis iniomis arba jo pateiktais suklastotais dokumentais. statymo pirmojo-ketvirtojo skirsni laikymosi kontrol vykdo Vyriausyb ar jos galiota institucija, profesins sjungos, kitos teiss akt galiotos institucijos. Komisijos sprendimai priimami ali atstov - komisijos nari susitarimu. siteisj komisijos sprendimai gino alims yra privalomi. Komisijos sprendimai turi bti pagrsti statymais, kitais teiss aktais ir siteisja po 10 darbo dien nuo sprendimo primimo dienos. Komisijos sprendimuose, susijusiuose su piniginiais reikalavimais, turi bti nurodoma imoktina pinig suma. Jei darbdavys nevykdo per antstoli kontor (darbuotojo dalyvavimas neprivalomas).

7 tema. ATSKIROS DARBO GIN KATEGORUOS IR J NAGRINEJIMO YPATYBS

Darbo ginai dl darbo teisini santyki atribojimo nuo civilini teisini santyki. Darbo teisinio santykio svoka Darbo teisiniai santykiai: 1) visi visuomeniniai santykiai, reguliuojami darbo teiss (individuals ir kolektyviniai). 2) kompleksas darbuotoj ir darbdavio tarpusavio teisi ir pareig, susijusi su piliei teiss darb gyvendinimu. 3) neapima vis darbdavio ir darbuotojo teisi ir pareig, nes tarp j yra ir toki teisini ryi, laikytin savarankikais teisiniais santykiais. Specifiniai darbo santyki poymiai: 1) atsiranda darbo sutarties pagrindu; 2) subjektai: tik darbuotojai ir darbdaviai; 3) darbuotoj, kaip teisini darbo santyki subjekt, teisini pareig turin sudaro darbin j veikla; 4) atlikdami savo darbines pareigas, darbuotojai turi paklusti vidaus darbo tvarkai. Darbo santykiai - santykiai, kurie atsiranda darbo sutarties pagrindu ir kuri vienas subjektas (darbuotojas) atlieka tam tikr darbo funkcij laikydamasis nustatyt darbo norm ir vidaus darbo tvarkos, o kitas subjektas (darbdavys) suteikia jam darb, sulygt pagal darbo sutart, garantuoja darbo slygas, numatytas darbo statymuose, kolektyvine sutartimi ir ali susitarimu ir moka darbo umokest pagal atliekamo darbo kiek ir kokyb. Darbo teisini santyki turinys

Juo laikomas teisikai reikmingas j subjekt elgesys; subjektinmis teismis ir pareigomis reglamentuotas j subjekt elgesys. Pareigos (atitinkamai kito subjekto teises) salygikai skirstomos dvi grupes: 1) darbdavio pareigos suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygt darb sudaryti numatytas salygas ir mokti jam darbo umokest pagal sulygto darbo kiek ir kokyb; 2)darbuotojo pareigos dirbti darb pagal tam tikr specialyb, kvalifikacij ar pareigas ir laikytis vidaus darbo tvarkos. Konkretaus teisinio santykio atsiradimo pagrindas yra tam tikras juridinis faktas (daniausiai darbo sutartis). Kartais teisiniam darbo santykiui atsirasti reikia sudtingo juridinio fakto - juridins sudties (reikalingas sidarbinanio asmens sutikimas eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikr darb). Darbo teiss atribojimas nuo kit teiss ak (neinau ar t k reikia sudjau): Nuo civilins teiss: yra pavaldumas vienas kitam, vadovavimo; daugeliui darbo teiss institut nebdingi tokie civilinio teisinio reguliavimo metodai kaip ali laisv; autonomija ir pan.(vadovlis). I.Nekroius skiria dar du bruous: -darbo santyki objektas apibriamas riniais , ne individualiais poymiais (tarp kontrahent susitariama, kad bus atliekamas tam tikros specialybs darbas); -darbas, atliekamas darbo teisini santyki forma yra atlygintinas. Neatlygintinas darbas DT nedomina. DT reguliavimo objektas darbo santykiai ir su jais glaudiai susij visuomeniniai santykiai. Atsisakymo priimti darb ginai. Draudiama atsisakyti priimti darb: 1) paeidiant darbuotoj lygiateisikum dl j lyties, rass, tautybs, pilietybs, politini sitikinim, pairos religij ir kit aplinkybi, nesusijusi su dalykinmis darbuotoj savybmis. 2) atitinkamoms gyventoj kategorijoms rezervuotas vietas; 3) esant ratikam darbdavi susitarimui dl darbuotojo perklimo kit darb; 4) kitais statymuose numatytais atvejais. Atsisakymas priimti darb io straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais gali bti ne vliau kaip per mnes ginijamas teismine tvarka. Teismui nustaius, kad atsisakymas priimti darb yra neteistas, darbdavys teismo sprendimu pareigojamas priimti asmen darb nuo jo kreipimosi dl darbinimo dienos ir sumokti jam u t laik minimalaus darbo umokesio dydio kompensacij. 1. Draudiama atsisakyti priimti darb dl motyv, nesusijusi su dalykinmis darbuotoj savybmis, negalima riboti ar teikti pirmenyb dl lyties, rass, tautybs, pilietybs, politini sitikinim, pairos religij ir kit aplinkybi. Tai pavyzdinis, o ne isamus sraas. 2. Tam tikr kategorij asmen garantijos gyvendinti teis darb, kuriems Bedarbi rmimo statymo nustatyta tvarka rezervuojamos darbo vietos(garantijos taikomos asmenims iki 18m, moterims turinioms vaik iki 14m t.p. vyrams kurie vieni augina vaikus, iki pensijos lik ne daugiau kaip 5m, grusiems i kaljimo, invalidams) 3. Yra ir speciali garantij, pvz.: esant ratikam darbdavi susitarimui dl darbuotojo perklimo kit darb.

Atsisakymas priimti darb nurodytais atvejais gali bti ne vliau kaip per 1 mn. ginijamas teismine tvarka. Pagal CT toks ginas yra ikisutartinis. Praktikai DS teismin gynyb numato tik esant specialiajai garantijai Teismui nustaius, kad atsisakymas priimti darb yra neteistas, darbdavys teismo sprendimu pareigojamas priimti asmen darb nuo jo kreipimosi dl darbinimo dienos ir sumokti jam u t laik minimalaus darbo umokesio dydio kompensacij. Ribojimai: draudiama eiti tarnautojo pareigas vienoje valstybs ir savivaldybs institucijoje bei valstybs (vietos savivaldybs) monje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystes ar svainysts ryiai (tvai, tviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, vaikiai, taip pat sutuoktini broliai, seserys, tvai ir vaikai), jeigu j tarnyba kartu yra susijusi su vieno i j tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kit. Jiems bdinga: 1) taikomi tik tarnautojams; 2) tiesioginis pavaldumas; 3) taikomi tik statyme nurodytiems asmenims (sraas isamus); 4)iimtis nustato LR Vyriausyb. Ribojimu nelaikomi reikalavimai turti atitinkam ami, isilavinim, pilietyb ir pan., ie reikalavimai skirti tam kad galt atsirasti darbo teisinis santykis, tai tam tikr juridini fakt ar j sudties reikalavimai, o ne darbinio teisnumo apribojimas. Perklimo kit darb, darbo slyg pakeitimo ir nualinimo nuo darbo ginai. Darbo sutart galima keisti 2 atvejais: pasikeitus vienai i ali (t.y. darbdaviui) ir pakeitus darbo sutarties turin t.y. DS slygas. Gali bti keiiamos btinosios (vad perklimu kt darb) arba papildomos darbo slygos, j keitimo tvarka skiriasi. Turinys keiiamas ali susitarimu, yra ir iimtys (vienos alies valia ar institucijos, nesanios sut alimi, reikalavimu). Keisti ne ali susitarimu galima tik pagal statym, kai nualinama nuo darbo, taikant drausmines nuobaudas ir kt. Btinj darbo slyg keitimas laikomas perklimu kit darb. Kai keiiama gamyba ar jos technologija, ar pertvarkomas darbo organizavimas, darbuotoj galima perkelti be jo sutikimo. Btina spti prie 1mn., sudaryti slygas imokti dirbti su nauja technika ir pan. Kai atsisako, galima atleisti i darbo, tai DS pasibaigimo pagrindas. Darbdavys turi teis pakeisti darbuotojo darbo slygas (pakeisti darbo viet toje paioje monje ir toje paioje vietovje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat pakeisti kitas slygas (lengvatas, darbo reim, materialins atsakomybs dyd, pareig pavadinim ir kt.) tik tada, kai keiiama gamyba, jos technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas , ir dl to darbdavys turi keisti tam tikr darbuotoj darbo slygas. Apie numatom darbo slyg pakeitim darbuotojui turi bti praneta ne vliau kaip prie mnes. Jei keiiama gamybos technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams slygas pasirengti (patobulinti kvalifikacij, pakeisti specializacij) dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinje sutartyje gali bti numatyti ilgesni spjimo Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo slygomis, jis gali bti atleistas i darbo.Kai sumaja darbo umokestis ne dl nuo darbuotojo priklausani prieasi, jam ne maiau kaip tris mnesius nuo darbo slyg pakeitimo dienos primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo umokesio . Tai jau btinj darbo slyg keitimas, todl turt bti reglamentuojamas kitaip

23 straipsnis.Perklimas kit darb darbdavio valia Perkelti kit darb darbdavio valia, tai yra pakeisti ali sulygtas btinsias darbo sutarties slygas, taip pat perkelti dirbti kit vietov, nors ir kartu su mone, leidiama tik esant ratikam darbuotojo sutikimui, iskyrus io statymo 24 straipsnyje numatytus atvejus. 24 straipsnis. Laikinas perklimas kit darb ypatingais atvejais Darbdavys turi teis perkelti darbuotojus iki vieno mnesio darbo sutartimi nesulygt darb toje paioje monje (mik urdijos teritorijoje) arba kit mon, bet esani toje paioje vietovje, kai monei reikia ukirsti keli gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, j likviduoti arba nedelsiant paalinti jos padarinius, ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisr ar neleisti jam iplisti. Draudiama perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl jo sveikatos bkls. Jeigu perklus darbuotoj kit darb sumaja darbo umokestis ne dl nuo darbuotojo priklausani prieasi, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo umokestis. Romn teisje galiojo principas sutari reikia laikytis ir jas galima keisti ali susitarimu, taiau yra iimi: Darbo sutart galima keisti 2 atvejais: 1) pasikeitus vienai i ali (t.y. darbdaviui) ir 2) pakeitus darbo sutarties turin t.y. DS slygas. Gali bti keiiamos btinosios arba papildomos darbo slygos, j keitimo tvarka skiriasi darbo slyg keitimo svok eina tik keitimas papildom DS slyg t.y. keitimas slyg kurios nra btinosiomis DS slygomis. Btinj darbo slyg keitimas laikomas perklimu kit darb. Perklimo kit darb rys: Pagal perklimo trukm: 1)perklimas kit nuolatin darb; 2)perklimas laikin darb. Pagal iniciatyvos altin: darbdavio iniciatyva; darbuotojo iniciatyva; ali susitarimu. Paprasiausias teisinis reguliavimas, kai yra perklimas kit nuolatin darb. Darbuotojo valia tokio perklimo nra, ali susitarimu viskas paprasta.Lieka perklimas darbdavio iniciatyva. O i tikrj ir tokio perklimo nra: DS 23 str.: Perkelti kit darb darbdavio valia, tai yra pakeisti ali sulygtas btinsias darbo sutarties slygas, taip pat perkelti dirbti kit vietov, nors ir kartu su mone, leidiama tik esant ratikam darbuotojo sutikimui, iskyrus kai yra laikinas perklimas ypatingais atvejais (gaivalin nelaim, gamybin avarija, nelaimingi atsitikimai, gaisras (baigtinis sr) Jei persikelti nesutinka, atsiranda atleidimo pagrindas DS 26 str. 8p Kitaip galvoja AT Senatas(42 nutarimo 9 p.)- jei darbuotojas, gavs darbdavio patvarkym perkelti kit darb, pradjo dirbti ir per 1 mn. neginijo perklimo, teismas gali pripainti, kad perklimas vyko jam sutikus, nors ratiko sutikimo ir nra (sukurta nauja teiss norma, ko Senatas daryti negaljo). Laikinas perklimas kit darb ali susitarimu bet kada, darbdavio iniciatyva DS 24 str.: Draudiama perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl jo sveikatos bkls. Jeigu perklus darbuotoj kit darb sumaja darbo umokestis ne dl nuo darbuotojo priklausani prieasi, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo umokestis.

Nualinimai nuo darbo, j pagrindai ir teisins pasekms. Nualinimas nuo darbo reikia, kad laikinai sustabdomas darbo sutarties vykdymas, t.y. darbuotojas tam tikr laik neina savo pareig, o darbdavys nemoka. Nualinimas galimas 1) darbdavio (tik st nustatytais atvejais) ar 2)kit galiot institucij ar pareign iniciatyva. Darbdavys gali pagal 25 str., kai darbuotojas pasirodo darbe neblaivus (nualinamas tik 1d ar pamainai); kai yra privaloma periodin med apira (nepilnameiams darbuotojams iki 18m, darbuot kurie dirba kenksmingom sl). ie atvejai, tai darbo drausms paeidimas, todl darbuotojui galima taikyti drausminio poveikio priemones. Kai kada gali nualinti ir pareignai arba tam galiotos institucijos: tardymo organai kai pareignai pasilik dirbti galt trukdyti baudiamosios b tyrimui, kai byla baigiama rebilituojaniais pagrindais sumokama u nualinimo laik. Valstybin darbo inspekcija kai darbus dirba neparengti asmenys ar ne pagal statymus ir pan. galiojim ribojimo negalima laikyti nualinimu nuo darbo. Nualinti darbuotoj nuo darbo (pareig) ir sustabdyti jam darbo umokesio mokjim galima ir kitais statym numatytais atvejais. Darbo teisini santyki pasibaigimo ir nutraukimo ginai. Darbo sutarties pasibaigimas. Darbo sutarties (DS) pasibaigimas ir DS nutraukimas subordinuotos svokos, taiau DS pasibaigimas platesn svoka. Kiekvienas DS nutraukimas reik DS pasibaigim, bet ne kiekvienas DS pasibaigimas kvalifikuojamas kaip DS nutraukimas. DS pasibaigimas apima bet kok DS ir pareig pagal DS pasibaigimo bd. DS nutraukimas DS pasibaigia dl tam tikr valing teiss subjekt veiksm. Atleidimas i darbo tai DS pasibaigimo rezultatas, DS pasibaigimo teisin pasekm. DS pasibaigimas tai juridinis faktas, dl kurio teiss ir pareigos nutrksta, o atleidimas i darbo tam tikra procedra, kokiu bdu tos teiss ir pareigos pasibaigia. DS pasibaigimas susijs su piliei konstitucins teiss darb apsauga. Todl statymai gana grietai reglamentuoja DS pasibaigimo klausimus. DS gali pasibaigti: - esant statyme numatytam pagrindui; - laikantis statyme nustatytos tvarkos. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai tam tikri statym numatyti juridiniai faktai, kuriems esant darbo sutartis pasibaigia arba leidiama j nutraukti. statymai numato daug DS pasibaigimo pagrind(17) Pagal DS pasibaigimo altin pagrindai: 1.ali susitarimu; 2.vienos i DS ali iniciatyva; 3.pareign ir organ, kurie nra DS alis reikalavimu; 4.vykus juridiniams faktams, numatytiems statyme ar paioje DS, dl kuri DS turi pasibaigti. Darbo sutarties pasibaigimas neirinkus darbuotojo naujam laikotarpiui bei jo ataukimo prie termin atvejais. Darbo sutartis pasibaigia, kai: darbuotojas pereina renkamsias pareigas arba pareigas, uimamas konkurso bdu, taip pat kai darbuotojas neirenkamas ar nepaskiriamas tas pareigas naujam terminui ar statymo numatytais atvejais ataukiamas i j, arba kai darbdavi susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas kit mon; Atleidiant i darbo pagal 26 straipsnio 12 punkto nuostat, numatani

darbuotojo atleidim i darbo, kai jis neirenkamas ar nepaskiriamas eitas pareigas naujam terminui arba kai ataukiamas i pareig prie termin statym numatytais atvejais nesant darbuotojo kalts, darbuotojui imokama dviej jo vidutini mnesini darbo umokesi dydio ieitin paalpa.Pagal AT Senato iaikinim: Sprendiant ginus, teismas turi patikrinti 1) ar darbuotojo pareigos renkamos, skiriamos ar jos uimamos konkurso tvarka 2) ar yra galimyb ataukti i toki pareig numatyta statyme 3) ar sprendim prim kompetentingas organas. Pareigos yra renkamos arba skiriamos, kai sprendimas dl j umimo priimamas rinkimuose ar kolegialaus organo nutarimu paskirti eiti pareigas konkret asmen, arba tai yra nustatyta specialiu statymu. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu. LR Konstitucija, TDO konvencija draudia priverstin darb. Niekas negali bti veriamas prie savo vali dirbti(iskyrus darb atliekant kriminalin bausm). Vadinasi darbuotojo valia yra pakankamas pagrindas DS nutraukti. statymas gali nustatyti tik tam tikr tvark , kaip jis t vali turi realizuoti, kad nenukentt kit darbuotoj interesai, darbdavi interesai. DS 28 str.Neterminuotos DS nutraukimas Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, apie tai ratu spjs darbdav ne vliau kaip prie 14 dien. Kolektyvinje sutartyje gali bti numatytas ir trumpesnis spjimo terminas. spjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teis nutraukti darb, o darbdavys privalo forminti atleidim. Jei reikalavimas pagrstas darbuotojo liga ar invalidumu, arba kitomis svarbiomis prieastimis, darbo sutartis turi bti nutraukta nuo pareikime nurodytos datos. Darbuotojas turi teis ataukti per 3d Po to jis gali ataukti pareikim tik darbdaviui sutikus. Darbuotojas turi teis nutraukti terminuot darbo sutart dl svarbi prieasi, taip pat jei darbdavys paeid darbuotojo teises. Jei darbuotojas pateikia reikalavim nutraukti DS prie maiau nei 14 dien be svarbios prieasties, joks statymas darbdaviui nedraudia atleisti, bet ir nepareigoja tai daryti nesujus 14 dien.Todl, jei darbdavys nesutinka , jis turi apie tai praneti darbuotojui.darbuotojas gali praneti apie DS nutraukim ir bdamas atostogose, sirgdamas. AT Senato iaikinimu, jei darbdavys praleidia termin nutraukti DS, o darbuotojas tsia darb, laukdamas darbdavio veiksm, tai senasis pareikimas negali bti pagrindas DS nutraukti. Darbuotojas turt rayti nauj pareikim ir atidirbti dar 14 dien. Toks Senato iaikinimas eidia darbuotojo interesus. Pasak Nekroiaus , turt bti suprantama taip - atleisti i darbo , remiantis iuo pareikimu ir nereikt, taiau tas pareikimas netampa niekiniu. Jei darbuotojas patvirtina savo ketinim(vali), nereikt versti j atidirbti dar 14 dien, o atleisti remiantis pirminiu pareikimu. DS 28 str.: Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, taip pat terminuot darbo sutart, sudaryt ilgesniam kaip 6 mnesi laikui, kai jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dl darbuotojo kalts tsiasi ilgiau kaip 30 dien i eils arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dien per paskutiniuosius dvylika mnesi, taip pat kai jam daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis (mnesin alga). Taip pat gali nutraukti, kai monje pradedama bankroto procedra praneus prie 7d.

ia nra numatyta spjimo termin. Viskas priklauso nuo prieasties pobdio. ia DS nutraukimo pagrindas sudtingas juridinis faktas. Reikalinga juridini fakt sudtis-darbuotojo valia (pareikimas) ir svarbi prieastis. Jei darbdavys nesutinka nutraukti terminuot DS, darbuotojas neturi teiss vienaalikai j nutraukti. AT Senatas DS 28str. fraz kai jam daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis (mnesin alga) iaikino mokamas ne visas darbo umokestis . Buvo pasinaudota DT naudojama Prezumpcija visi neaikumai aikinami darbuotojo naudai. Darbo ginai dl darbuotoj ekonomini ir socialini garantij, numatyt kolektyvinse sutartyse (susitarimuose), nevykdymo. Kolektyvini gin reguliavimo statymo 4 straipsnis. Reikalavim nagrinjimas. Darbdavys ar kolektyvinio susitarimo subjektas, gavs reikalavimus, privalo juos inagrinti ir apie savo sprendim praneti reikalavimus teikusiai profesinei sjungai ratu per 7 kalendorines dienas nuo j gavimo dienos. Jeigu darbdavio ar kito reikalavimus nagrinjusio subjekto sprendimas nepatenkino reikalavimus iklusios profesins sjungos, kolektyvinis ginas nagrinjamas io statymo II skirsnyje nustatyta tvarka. Kolektyvinius darbo ginus nagrinja: 1) taikinimo komisija; 2) Darbo arbitraas; 3) Treij teismas. Kolektyvin gin taikinimo komisija turi inagrinti per 7 kalendorines dienas nuo taikinimo komisijos sudarymo. alims susitarus, is terminas gali bti pratstas. ali atstovai komisijos posd kolektyviniam ginui nagrinti turi teis pakviesti specialistus (konsultantus, ekspertus ir pan.). Taikinimo komisijos sprendimas priimamas alims susitarus, forminamas suraant protokol ir yra alims privalomas ir vykdomas sprendime nustatytais terminais bei tvarka. Jeigu taikinimo komisijoje dl vis ar dalies reikalavim susitarti nepavyksta, komisija j nagrinjim gali perduoti darbo arbitraui, treij teismui arba gali bti numatyta kita gino nagrinjimo tvarka, arba ubaigti taikinimo procedr protokolo dl nesutarim suraymu. Taikinimo komisijos sprendimas praneamas darbuotoj kolektyvui per jo galiotinius ar per vietins informacijos priemones. Darbo arbitrao, Treij teismo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Darbo arbitraas, Treij teismas turi inagrinti jiems perduot kolektyvin gin per 7 kalendorines dienas. Darbo ginai dl drausmini nuobaud paskyrimo. Drausmini nuobaud skyrimo taisykls. Pagrindins nuobaud skyrimo taisykls, kuri btina laikytis, nes nors vien paeidus, drausmin nuobauda bus negaliojanti. Drausmins atsakomybs subjektu gali bti tik toks asmuo, kuris yra darbo teisiniame santykyje su drausmins valdios turtoju (darbdaviu). Jei nubaud ne darbdavys bus ne drausmin atsakomyb. Iimtis kai kurie specials norminiai aktai specialios drausmins atsakomybs atveju drausmin valdi turi ne tik darbdavys, bet ir auktesni virininkai.

Drausmin atsakomyb gali atsirasti ir drausmin nuobauda gali bti paskirta tik u darbo drausms paeidim. U kitok nusiengim, nors ir prieing teisei drausmin nuobauda negali bti skiriama, iskyrus iimt, numatyt spec st. U darbo drausms paeidimus galima paskirti tik toki nuobaud, kuri numatyta DK 158 str.: pastaba, papeikimas, grietas papeikimas, atleidimas i darbo. ios 4 nuobaudos yra taikomos bendrojoje drausminje atsakomybje. Specialiojoje atsakomybje yra drausms statutai gali bti tokios nuobaudos, kaip perklimas kitas pareigas, laipsnio sumainimas.. Drausmin nuobauda turi atitikti nusiengimo sunkum, jo padarymo aplinkybes, darbuotojo darb iki nusiengimo padarymo. Nuobaudos turi bti taikomos pagrstai, atitinkant nuobaudos sunkum, pobd. Kilus ginui nuobauda gali bti panaikinta (darbo gin nagrinjimo komisijos) jei neatitiks padaryto paeidimo sunkumo. Drausmin nuobauda skiriama tuoj pat paaikjus nusiengimui bet ne vliau, kaip per 1 mn. nuo tos dienos, kai nusiengimas paaikjo ir per 6 mn nuo nusiengimo padarymo dienos. Nusiengimo paaikjimo diena laikoma ta diena, kai apie nusiengim suinojo nusiengusiojo tiesioginis darbo organizatorius. Iimtis: kai ikelta baudiamoji byla. Drausminiai nusiengimai priskiriami prie formalini. Paiam faktui nusiengimo pasekms neturi reikms. vieno mn termin neskaitomas laikas, kai darbuotojas sirgo ar atostogavo. Jei darbe nebuvo be svarbios prieasties tstinis paeidimas, baigsis paskutin paeidimo dien, o kol negro darb, neaiku ar tai pravaikta ar ne. Prie skiriant drausmin nuobaud reikia pareikalauti, kad darbuotojas pasiaikint ratu. Pareiga vykdyta pareikalavus, darbuotojas gali atsisakyti rayti pasiaikinim, tuomet suraomas aktas. Drausmin nuobaud turi teis skirti tik tas darboviets administracijos atstovas, kuriam pagal tos darboviets nuostatas suteikta teis. Toki teis be speciali galiojim turi staigos vadovas. Taip pat gali bti nurodyta, kad t gali daryti ir pavaduotojas. Drausms statutuose numatyta, kad tam tikro rango virininkas turi tam tikras drausmines teises, auktesnio rango virininkas turi drausmines teises emesnio rango virininko atvilgiu tai jau specialioji atsakomyb. U kiekvien drausmin paeidim gali bti paskirta tik viena drausmin nuobauda. Atsakomybs komuliacija kai viena veika turi keli teiss paeidim sudtis: ir darbo drausms paeidimas ir turtin ala ir baud. nusikaltimas baudiami u kiekvien atskirai tai trys paeidimai ir atskiros atsakomybs rys (tai nra 3 nuobaudos u vien paeidim). is reikalavimas danai paeidiamas taikant drausmin nuobaud atleidim i darbo(pirma paskiria griet papeikim, o po to dar atleidia i darbo). Drausmin nuobauda galioja 1 metus nuo jos paskyrimo, jei per t laik nebuvo paskirta kita nuobauda. Jei paskirta kita nuobauda, tai pirmoji galios kol pasibaigs antra. Nuobaud galima ataukti nepasibaigus jos terminui, ataukti gali nuobaud paskyrs asmuo, o specialiosios atsakomybs atveju ir auktesnis virininkas. Atsakomyb u sisteming darbo drausms paeidim. Labai paprasta atsakomyb: DS 29 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai: 6) kai darbuotojas nerpestingai atliko pareigas ar kitaip paeid darbo drausm, jei prie tai jam nors vien kart per paskutiniuosius dvylika mnesi buvo taikytos drausmins nuobaudos;

Atleidiant reikia laikytis DK 159, 160 str. tvarkos. LR AT Senatas: Teismas, nagrindamas byl dl grinimo darb atleidus pagal 29 str.1 d.6 p., privalo isiaikinti: ar padarytas paeidimas, u kur atleidiamas darbuotojas; ar j padar is darbuotojas; kokiomis aplinkybmis padarytas nusiengimas; koks buvo ankstesnis darbuotojo darbas ir elgesys; ar atitinka drausmin nuobauda (atleidimas) padaryto nusiengimo sunkum? Darbo ginai dl materialins atsakomybs. Darbuotoj materialins atsakomybs slygos. Btinas juridinis faktas. Reikalingos slygos: ala. Tai reali, tiesiogin ala. Negali atsirasti dl normalios gamybins kins rizikos. ala turi atsirasti i prieingos teisei veikos. Prieastinis ryys tarp paeidjo veikos ir alos atsiradimo. Kalt. Kalts forma turi tak alos atlyginimo dydiui. Kai neatsargumasmat.atsakomyb ribota, kai tyia- visika. Galima miri atsakomyb. alos atlyginimo dyd galima mainti atsivelgiant darbdavio kalt. Atsakomybei pagal darbo teis- dvi papildomos slygos: 1)turi bti tarp ali teisiniai darbo santykiai; 2)ala turi bti padaryta einant darbo pareigas. DK 145 str. nustato, kad galima taikyti mat.ats. ir kai neina darbo pareig, bet tada turi kilti CA (pagal Mizaro mokym). Ribotoji darbuotoj materialin atsakomyb, jos rys. RMA yra tokia MA, kai darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui dl jo kalt veiksm padaryt tiesiogin tikrj al, bet ne daugiau kaip statymo nustatyt ribose. Darbuotojas gals atlyginti vis dal, jei ji nevirija max. nustatytas ribos. RMA dar turi porius( priklausomai nuo atsakomybs dydio): atsakomyb nevirija darbuotojo ( kuris padar al) 1 mn. udarbio, atsakomyb nevirijanti 3 mn. pareigno algos, atsakomyb nevirijanti 6 mn. algos. a) Atsakomyb nevirija darbuotojo (kuris padar al) 1 mn. udarbio- tai yra bendroji materialin atsakomyb (pagal darbo statymo ris). i atsakomyb reikt taikyti visais atvejais, kai specialusis statymas nenumato didesns atsakomybs. Jei nori patraukti didesnn atsakomybn reikia nurodyti statym, straipsn ir punkt, kuris leidia taikyti didesn atsakomyb nei vidutinio darbo umokesio. Jei tokios normos nra taikoma BMA. Reguliuoja DK 143-144 str. iai atsakomybei atsirasti reikalingos bendrosios atsakomybs 6 slygos (irti MA pagal darbo teis) ir dar 2 papildomos slygos. 1 slyga- specialus reikalavimas nusiengimo objektyviajai pusei, t.y. kai ala padaroma einant darbines pareigas. 2 slyga ala padaroma neatsargia veika. Jei ala padaroma tyine veika paprastai jau bus kita atsakomyb ir jau iai atsakomybei atsirasti nra numatyto specialaus subjekto, nereikalaujama specialaus turto pobdio, nesvarbu pareigos 144 straipsnis. Darbinink ir tarnautoj ribotosios materialins atsakomybs atvejai

Ribotoji materialin atsakomyb sutinkamai su TSR Sjungos statymais yra nustatyta: 1) darbininkams ir tarnautojams u mediag, pusfabrikai, gamini (produkcijos) sugadinim arba sunaikinim dl nerpestingumo, j tarpe ir juos gaminant, taip pat u mons, staigos, organizacijos iduot darbuotojui naudotis ranki, matavimo prietais, speciali drabui ir kit daikt sugadinim arba sunaikinim dl nerpestingumo - dl j kalts padarytos alos dydio, bet ne didesn kaip j vidutinis mnesinis udarbis; 2) moni, staig, organizacij vadovams ir j pavaduotojams, taip pat moni, staig, organizacij struktrini poskyri vadovams ir j pavaduotojams u al, padaryt monei, staigai, organizacijai tuo, kad per daug imokta pinig, netinkamai buvo organizuota materialini ar pinigini vertybi apskaita ir saugojimas, nesiimta reikiam priemoni ukirsti keli prastovoms, blogos kokybs produkcijos gaminimui, materialini ar pinigini vertybi grobimui, naikinimui bei gadinimui padarytos dl j kalts alos dydio, bet ne didesn kaip j vidutinis mnesinis udarbis; 3) pareignams, kaltiems dl neteisto atleidimo i darbo arba perklimo kit darb, - io kodekso 248 straipsnyje nurodytais atvejais ir nurodyto dydio. DK144 str. numato du specialius ribotos atsakomybs atvejus, kai atsakomyb neturi viryti 1 mn.vidutinio darbo umokesio. Dabar DK 143str. Ir 144 str. I ir II punktai nereikalingi. I punkte- i atsakomyb ris atsiranda, kai atsiranda ala dl neatsargumo. II punkte- numatyti specials objektai. I ir II p. ivardytos turto rys, apibrta kalts forma. Taip pat vedama treia slyga alos padarymo bdas. Tokia ala atsiras kai turtas bus tik sunaikintas ar sugadintas. ( kalba neina apie pavogt turt) Kalbant apie objekt t.y. daiktai iduoti darbuotojui naudotis.Pvz. vilkikas, stakls - nra daiktai iduoti ir kuriais daiktai gali disponuoti savo nuoira t.y. tam perduoti. Paprastai reikia irti dvi slygas: reikia irti ar turto perdavimas buvo formintas, ar turtas pagal savo fizines savybes yra toks, kad darbuotojas gali juo disponuoti. iame punkte taip pat nra nurodytas specialus subjektas., bet yra nurodytas subsidiarumo principas.. Kaip suprasi tai, kad vadovas ar jo pavaduotojas, struktrinio padalinio vadovas atsakingas u tai, kad laiku nesiima priemoni ukirsti kelia tam tikriem atvejams, kad padaroma didesn imoka nei priklausyt ir t.t. Atsakomyb siekia vieno vidutinio dydio darbo umokesio. Labai priklauso i atsakomyb kokiame teisiniame santykyje yra mon su savo struktriniu vienetu. Tokios mons struktriniai padaliniai turt bti vardijami mons statuose bei nuostatuose.Subsidiarin atsakomyb yra tokia kai alia pagrindinio skolininko atlyginama papildomai. Vadovai atsako u tai, kad nesiima priemoni, u prastovas, u apsaug irt.t. atsako u kit darbuotoj kaltus veiksmus. ie vadovai gali atsakyti esant trim pareigom: Tiesioginiai alos darytojai nenustatyti. Tiesioginiai alos padarytojai nustatyti, bet pagal statym atleisti nuo atsakomybs arba atleisti nuo alos. Nra atsakomybs be kalts. Jis kaltas netiesiogiai, bet kaltas tuo, kad nevykd savo tarnybini pareig. B) Materialin atsakomyb nevirijant 3 mn pareig alg. DK 248 str. Taikoma tik tiems darbdavio atstovams, kurie turi teis atleisti i darbo ar perkelti kit darb. Jie kalti dl neteisto atleidimo ar perklimo dl aikiai paeist statym.

Sraas pateiktas. DK 248 str. Mirusi norma. Praktikai netaikoma. Pritaikyta valstybiniam sektoriai. C) Numatyta Kolektyvini gin statyme 20 str. moni vadov ir pareign atsakomyb. Darbdaviai, mons ar struktrinio padalinio vadovai ir kiti pareignai, dl kuri kalts kilo streikas arba kurie nevykd ar udels vykdyti taikinimo komisijos (Darbo arbitrao, Treij teismo) sprendim, paeid io statymo 15 straipsnio reikalavimus, gali bti traukiami statym nustatyta tvarka drausminn, administracinn ar baudiamojon atsakomybn, taip pat taikoma materialin atsakomyb iki 6 mnesi pareigini alg. Visikos darbuotoj materialins atsakomybs samprata ir slygos. Pilnutin materialin atsakomyb. (PMA) Kitaip dar vadinama visika materialine Atsakomyb (geriau vartoti termin pilnutin, nes is terminas atitinka statymo raid). PMA - tokia materialins atsakomybs ris, kai dl darbuotojo kalts padaryta darbdaviui ala, kuria darbuotojas turi atlyginti visikai t.y. neribojant atsakomybs dydio nei umokesio dydiu nei kita riba. Taiau visikos materialins atsakomybs dydis nesutampa su turtiniu civilins atsakomybs dydiu. Galioja taisykl: darbuotojas turi atlyginti tiesiogin tikrj al, kuri neribojama.Visika materialin atsakomyb taikoma tik statymo numatytais atvejais, kitais atvejais taikoma ribota materialin atsakomyb. DK 145 str. ie atvejai ivardinti. Visika materialioji atsakomyb taikoma iais atvejais: 1) kai tarp darbuotojo ir mons, staigos, organizacijos yra sudaryta raytin sutartis, kuria darbuotojas prisiima pilnutin atsakomyb u neisaugojim turto ir kit vertybi, kurios jam perduotos saugoti ar kitais tikslais; 2) kai turt ir kitas vertybes darbuotojas yra gavs atsiskaitytinai pagal vienkartin galiojim arba pagal kitus vienkartinius dokumentus; 3) kai ala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudiamaisiais statymais baudiam veik poymi; 4) kai al padar darbuotojas, bdamas neblaivus; 5) kai ala padaryta mediag, pusfabrikai, gamini (produkcijos) - taip pat j gamybos procese - bei mons, staigos, organizacijos iduot darbuotojui naudotis ranki, matavimo prietais, speciali drabui ir kit daikt trkumu, tyiniu sunaikinimu arba tyiniu sugadinimu; 6)kai ala padaryta neinant darbini pareig; 7) kita. Visika materialin atsakomyb pagal darbo teis. Pilnutin materialin atsakomyb. (PMA) Kitaip dar vadinama visika materialine. Atsakomyb (geriau vartoti termin pilnutin, nes is terminas atitinka statymo raid). PMA - tokia materialins atsakomybs ris, kai dl darbuotojo kalts padaryta darbdaviui ala, kuria darbuotojas turi atlyginti visikai t.y. neribojant atsakomybs dydio nei umokesio dydiu nei kita riba. Taiau visikos materialins atsakomybs dydis nesutampa su turtiniu civilins atsakomybs dydiu. Galioja taisykl: darbuotojas turi atlyginti tiesiogin tikrj al, kuri neribojama.Visika materialin atsakomyb taikoma tik statymo numatytais atvejais, kitais atvejais taikoma ribota materialin atsakomyb. DK 145 str. ie atvejai ivardinti. Visika materialioji atsakomyb taikoma iais atvejais:

1) kai tarp darbuotojo ir mons, staigos, organizacijos yra sudaryta raytin sutartis, kuria darbuotojas prisiima pilnutin atsakomyb u neisaugojim turto ir kit vertybi, kurios jam perduotos saugoti ar kitais tikslais; 2) kai turt ir kitas vertybes darbuotojas yra gavs atsiskaitytinai pagal vienkartin galiojim arba pagal kitus vienkartinius dokumentus; 3) kai ala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudiamaisiais statymais baudiam veik poymi; 4) kai al padar darbuotojas, bdamas neblaivus; 5) kai ala padaryta mediag, pusfabrikai, gamini (produkcijos) - taip pat j gamybos procese - bei mons, staigos, organizacijos iduot darbuotojui naudotis ranki, matavimo prietais, speciali drabui ir kit daikt trkumu, tyiniu sunaikinimu arba tyiniu sugadinimu; 6)kai ala padaryta neinant darbini pareig; 7) kita. Materialin atsakomyb pagal raytines sutartis ir u turt, gaut atsiskaitytinai pagal vienkartin galiojim. PMA - tokia materialins atsakomybs ris, kai dl darbuotojo kalts padaryta darbdaviui ala, kuria darbuotojas turi atlyginti visikai t.y. neribojant atsakomybs dydio nei umokesio dydiu nei kita riba. Atsako visikai, kai tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta raytin sutartis, kuria darbuotojas prisiima pilnutin atsakomyb u neisaugojam turt, kuris yra perduotas saugoti ar kt. tikslais. is pagrindas taikomas kai atitinka slygas: atsakomybs subjektas gali bti ne bet kuris darbuotojas. punkt deklaruoja DK 1451 str., kuriame numatomos slygos su kuo ir kokiomis slygomis reikia pasirayti sutart.Pagal DK1451str. * ios sutartys sudaromos su asmenimis ne jaunesniais kaip 18 m. * kokias sutartis leidia sudaryti kitais darbuotojais, kurie betarpikai susij su perduot jiems vertybi saugojimu, apdirbimu, perveimu arba naudojimu gamybos procese.statymas apriboja kokias funkcijas turi vykdyti darbuotojas. Su kuo pasirayti sutartis sprendia ne darbdavys, o DK1451 str. Pateikdamas sra toki darb ir pareig tvirtina Vyriausyb ( 1978 m. Vyriausybs potvarkis Nr.4).Tas sraas susideda i 2 dali: I-pareigos, II- darbai.Pvz. sandli vedjai, j pavaduotojai, kas darbuotojai ir t.t. Prie silant sudaryti toki sutart, reikia pairti sra. Tam tikrais atvejais, pareigos yra labai artimos pareigoms nurodytoms srae, bet su darbuotojais sutartys nesudaromos.Pvz. vyr.finansininkas jo atsakomyb yra subsidiarin pagal DK 144 str.1 d. Kalbant apie atsakomyb, kyla klausimas: ar turi reikms alos padarymo bdas? statymas numato atsakomyb u turto neisaugojim. Teism praktika rodo, kad neisaugojimas suprantamas plaiau, tai ir sugadinimas ir sugedimas ir kitos vertybs verts sumajimas. Materialins atsakomybs rys: individuali, kolektyvin. Kada galima sudaryti kolektyvin sutart? Tokia sutartis gali bti sudaroma su grupe darbuotoj, kurie dirba mintus darbus, kai nemanoma atriboti kiekvieno darbuotojo materialins atsakomybs ir nemanoma sudaryti atskir sutari.Pvz. prekyboje. Sutartis turi bti suderinta su profesinmis sjungomis.Kiekvienas tokios grups narys turi turti galimyb susipainti su dokumentacija dl perduot vertybi saugojimo (primimo-perdavimo aktas). Kolektyvins atsakomybs ypatyb ta, kad atsako tik tokiu atveju, jei nra nustatytas tikrasis alos padarytojas. Atsakomyb tarp pasiraiusi sutart darbuotoj paskirstoma taip:

 proporcingai darbuotojo dirbtam laikui (laikotarpiui nuo paskutins inventorizacijos), proporcingai to darbuotojo tarifiniam atlygiui ar algai. Esant tiek individualiai , tiek kolektyvinei atsakomybei rodym natos paskirstymas remiasi CPK normomis, t.y. kiekviena alis rodinja savo teiginius. Esant materialinei darbuotojo atsakomybei, darbdavys turi rodyti, kad ne tik dl darbuotojo tam tikros veikos turjo alos, bet ir darbuotojo kalt. i taisykl negalioja tam atvejui, kai yra raytin sutartis. Darbuotojai bus atleidiami nuo atsakomybs , jei jie rodys, kad yra nekalti. Paprastai ali teiss ir pareigos bna apibrtos sutartyje, bet sutartis sudaroma ne laisva forma, o tipine forma. Tipinje formojealys negali keisti teisi ir pareig, taip pat numatyti papildom teisi ir pareig. Esant kolektyvinei atsakomybei, turime ne solidarin, o dalin atsakomyb. Kitas atvejis kai numatyta pilnutin materialin atsakomyb yra nurodytas DK 145 str. 2 p.Kai turt darbuotojas yra gavs atsiskaitytinai pagal vienkartin galiojim. Pagrindinis skirtumas nuo 1 atvejo yra tas, kad subjektas neapibrtas., nra srao. Btina, kad bt vienkartinis dokumentas, pagal kur vertybs yra perduotos, be to, i funkcija nra pagrindin darbuotojo funkcija, o atsitiktin, t.y. epizodin funkcija, kuri neeina funkcij sra aptart sutartyje. Pvz. gavo 20 t. preki, o turi 5 t. sunkveim, su vienu galiojimu gals perveti visus 20 t. preki. Darbo ginai dl alos, padarytos asmen sualojus, atlyginimo. Materialin atsakomyb u al, padaryt veiksmais, kurie turi baudiamaisiais statymais numatyt baudiam veik poymi. Visikai atlygina al, kai ji padaryta darbuotoj veiksmais, kuriuose yra baudiamaisiais statymais baudiam veik poymi. iuo pagrindu gali atsakyti ir vadovai.Priklauso nuo darbuotoj kalts formos. Vienintelis atsakomybs pagrindas alos padarymo bdas. is supratimas yra platesnis nei veiklos, kuri gali bti kvalifikuojama kaip nusikalstama. is pagrindas gali bti taikomas, kai apkaltinamojo nuosprendio nebuvo. Baudiamoji byla gali bti baigta kvotos, tardymo etape, teismas gali isprsti byl iteisindamas. Tada materialins atsakomybs klausimas sprendiamas priklausomai, kokiu pagrindu byla buvo nutraukta. 2 rys baudiamj byl nutraukimo pagrind: reabilituojaniu pagrindu, nereabilituojaniu pagrindu. Reabilituojaniu baudiamoji byla nutraukta nes nebuvo vykio t.y. nra baudiamosios veikos poymi, todl nebus ir pilnos materialins atsakomybs. Nereabilituojaniu pagrindu: sujo baudiamojo persekiojimo senatis. Amnestijos aktas, malons suteikimas ir t.t. Asmuo atleidiamas nuo baudiamosios bausms atlikimo, bet ne nuo materialins atsakomybs. Ar veikla turi baudiamosios veikos poymi ar ne, nustatome baudiamojo proceso tvarka. Kai al padaro darbuotojas bdamas neblaivus. alos padarymo bdasalos padarymo momentu darbuotojas buvo neblaivus- kvalifikavimo poymis. Visos kitos aplinkybs neturi reikms. statymas nenurodo girtumo laipsnio. Girtumas gali bti rodinjamas, bet kokiais CPK nustatytais bdais, nebtina ekspertiz.Geriau, kad bt suraomas aktas nurodant poymius, i ko sprendiama, kad asmuo buvo neblaivus. Darbdavi materialin atsakomyb pagal darbo teis Vyksta mokslinis ginas, ar atsakomyb kai mogus sta darbe atsiranda pagal DT ar CT. Darbdavio atsakomyb- deliktin. U tai, kad nesudar saugi darbo slyg. (puikusis Mizaro mokymas)

CK499 straipsnis. Atsakomyb u fizinio asmens sveikatos sualojim ir gyvybs atmim tais atvejais, kai padariusysis al privalo mokti u t fizin asmen draudimo mokas Jeigu asmuo dl nelaimingo atsitikimo darbe sualotas ar susirgo profesine liga dl organizacijos ar fizinio asmens, privalani mokti u j valstybinio socialinio draudimo mokas, kalts, i organizacija arba fizinis asmuo turi atlyginti nukentjusiajam al, nustatyt alos atlyginimo dl nelaiming atsitikim darbe ar susirgim profesine liga laikinojo statymo 7 straipsnio 2 dalyje. Jeigu nukentjusysis dl nelaimingo atsitikimo darbe mirta, teis alos atlyginim turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gims (gim) po jo mirties. iems asmenims mokamas tokio dydio alos atlyginimas, kokia buvo nukentjusiojo udarbio dalis, kuri jie gaudavo ar turjo teis gauti savo ilaikymui nukentjusiajam esant gyvam. ala atlyginama: 1) nepilnameiams - iki jiems sukanka 18 met, o jeigu jie mokosi nustatyta tvarka registruot auktj, auktesnij, profesini, vidurini mokykl dieniniuose skyriuose, - iki jiems sukanka 24 metai; 2) asmenims, sulaukusiems senatvs pensijos amiaus, - iki gyvos galvos; 3) invalidams - invalidumo laiku; 4) mirusiojo sutuoktiniui ar tvui (motinai), tviui, nepaisant amiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir priiri mirusiojo vaikus, vaikaiius, vaikius, brolius ar seseris, - iki iems sukanka 8 metai. iame straipsnyje nurodyta ala atlyginama nepaisant alos atlyginimo gavj gaunam kit pajam. CK 499 pagrindu atsakomybei atsirasti reikia rodyti visas 4 atsakomybs slygas: 1)al padariusio asmens veik; 2)al (nuostolius); 3)prieastin ry tarp paeidjo veikos ir atsiradusios alos; 4)darbdavio kalt. Suluointas ar kitaip sualotas mogus privalo rodyti, kad ala atsirado ryium su jo darbini funkcij vykdymu, taip pat padarytos sveikatai alos dyd. rodius ias aplinkybes, darbdavio kalt, kad jis nesudar saugi darbo slyg, yra preziumuojama. Darbdavio pareiga atlyginti al inyksta, jeigu jis rodo, kad darbuotojas buvo suluointas ar kitaip sualotas dl jo paties ar kit asmen kalts. Darbdavi ir darbuotoj atsakomyb 1. Darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu paeid darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktus ir tuo neutikrino saugi ir sveik darbo slyg, atsako statym nustatyta tvarka. 5. Darbuotojui, kuris paeid darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktus ar mons darbuotoj saugos ir sveikatos norminius dokumentus, su kuriais buvo supaindintas, taikoma statym nustatyta atsakomyb. Atlyginimas darbuotojui u pakenkim sveikatai 1. Darbuotojui, kuris dl nelaimingo atsitikimo darbe, profesins ligos neteko darbingumo ir dl to prarado pajamas, j kompensavimo tvark nustato Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymas ir kiti statymai. 2. Jeigu nukentjs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu, prarastas pajamas dl darbingumo netekimo ir ilaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat ilaidas,

susijusias su nukentjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlygina darbdavys. Mint ilaid apmokjimo ir alos atlyginimo sumos turi bti ne maesns, negu nustatyta Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statyme. Administracins baudos u darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt paeidimus Valstybin darbo inspekcija u darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim paeidimus skiria statym nustatytas baudas teiss akt reikalavimus paeidusiems darbdaviui ir darbuotojui.

8 tema. KOLEKTYVINJ DARBO GIN SAMPRATA, J NAGRINJIMAS

Kolektyvini darbo gin samprata ir poymiai. Kolektyviniai ginai - mons, staigos, organizacijos (toliau - mon) profesins sjungos ir darbdavio ar teis sudaryti kolektyvinius susitarimus turini subjekt (toliau - subjektai) nesutarimai, atsirad nepatenkinus profesini sjung reikalavim, ikelt, formint ir teikt io statymo nustatyta tvarka. Darbo ginai nesutarimai, kylantys tarp Darbo teiss reguliuojam visuomenini santyki subjekt, nagrinjami statym nustatyta tvarka(procesine prasme). Gali bti ir kitoki nesutarim tarp darbo subjekt tai teisiniai ginai, bet jei jiems nenustatoma gino tvarka procesinio darbo gino dar nra. (pvz. Perkelti gali tik ratikai darbuotojui sutikus, atsiradus ginui darbdavys negali perkelti darbuotojo, bet darbo gino ia nra tai kitos ries nesutarimas). Darbo ginai yra vairi ri, todl patogu, kad bt suklasifikuoti. Klasifikavimo pagrindai vairios aplinkybs: pagal gin subjektus - kolektyviniai kai viena alis kolektyvas (profsjunga ir darbdavys) - individuals kai darbo ginas kyla tarp individuali subjekt (darbdavio ir darbuotojo). Pagal darbo gin turin - ginai dl interes nesutarimas atsiranda ne dl paeistos teiss, o dl norimos teiss, dl teiss kuri norima gyti, ar dl kitoki interes patenkinimo (pvz. Jei darbdavys neimoka sulygto darbo umokesio, darbuotojas turi teis reikalauti, kad vykdyt kas sulygta, - ginas dl teiss, o jei nepatenkintas dl sutartyje sulygto darbo umokesio, nori, kad mokt daugiau, taiau darbuotojas neturi teiss kuri pretenduoja ginas dl interes). Individuali interes sprendimo tvarka nereglamentuota, skundo tvarka. Ginai dl interes labiau pasireikia kolektyvini gin srity jie reguliuojami statymu. - ginai dl teiss nesutarimas kilo dl i tikrj turimos ar tariamos subjektins teiss paeidimo, kai 1 gino subjektas reikalauja, kad kitas subj. atstatyt jo teises. Reikalavim iklimas - bdas (priemon) ivengti darbo gino. 2 straipsnis. Reikalavim iklimo subjektai Reikalavimus kolektyvins sutarties ar kolektyvinio susitarimo subjektams turi teis ikelti mons profesin sjunga arba profesini sjung jungtin atstovyb, arba profesini sjung susivienijimas (toliau - profesin sjunga). 3 straipsnis. Reikalavim iklimo tvarka ir forminimas ir teikimas Profesini sjung reikalavimai ikeliami j statuose (statute) nustatyta tvarka.

Reikalavimai turi bti tiksliai apibrti motyvuoti, idstyti ratu ir teikti darbdaviui ar kolektyvinio susitarimo subjektui. 4 straipsnis. Reikalavim nagrinjimas Darbdavys ar kolektyvinio susitarimo subjektas, gavs reikalavimus, privalo juos inagrinti ir apie savo sprendim praneti reikalavimus teikusiai profesinei sjungai ratu per 7 kalendorines dienas nuo j gavimo dienos. Jeigu darbdavio ar kito reikalavimus nagrinjusio subjekto sprendimas nepatenkino reikalavimus iklusios profesins sjungos, kolektyvinis ginas nagrinjamas io statymo II skirsnyje nustatyta tvarka. Kolektyvinius darbo ginus nagrinjantys subjektai: taikinimo komisija, darbo arbitraas, treij teismas. Kolektyviniai ginai sprendiami LR statym nustatyta kolektyvini gin sprendimo tvarka. Lietuvos Respublikos Kolektyvini gin reguliavimo statymo 5 straipsnyje tvirtinta norma, kad kolektyvinius darbo ginus nagrinja: 1) taikinimo komisija; 2) Darbo arbitraas; 3) Treij teismas. 1. Kolektyvini gin nagrinjimo taikinamoji procedra. Taikinimo komisija yra svarbiausia grandis, nes taikinimo komisij kolektyvinis ginas visuomet patenka privalomai, tuo tarpu darbo arbitrao ar treij teismo jis gali apskritai nepasiekti. Ji sprendim priima ali susitarimu. Kai taikinimo komisijoje dl vis ar dalies reikalavim susitarti nepavyksta: 1. Komisija reikalavim nagrinjim gali perduoti : 1) darbo arbitraui arba 2) treij teismui arba 3) gali bti numatyta kita nagrinjimo tvarka. 2. arba ubaigti taikinimo procedr protokolo dl nesutarim suraymu. Taikinimo komisijos sprendimo paskelbimas. Taikinimo komisijos sprendimas praneamas darbuotoj kolektyvui per jo galiotinius ar per vietins informacijos priemones. Kolektyvini gin nagrinjimas darbo arbitrae ir treij teisme. Darbo arbitraas ir treij teismas tai alternatyvios darbo gin nagrinjimo institucijos. Darbo arbitrao, Treij teismo nuostatus tvirtina LRV-b. Galiojantys nuostatai patvirtinti LRV nutarimu Dl darbo arbitrao nuostat ir treij teismo nuostat patvirtinimo. Darbo arbitraas, Treij teismas turi inagrinti jiems perduot kolektyvin gin per 7 kalendorines dienas. 2. Darbo arbitraas nagrinja ginus: 1. Ikilusius dl reikalavim virijani darbdavio kompetencij, kai atitinkamo organo ar pareigno ir subjekto, iklusio reikalavimus, atstovai priima sprendim perduoti gin nagrinti darbo arbitraui (LR kolektyvini gin reguliavimo statymo 5 str.), 2. Taip pat kai reikalavimus, priskirtinus darbdavio kompetencijai ir perduotus nagrinti taikinamajai komisijai, pastaroji nusprendia perduoti nagrinti darbo arbitraui. Darbo arbitrao sprendimas neapskundiamas. 3. Treij teismas nagrinja kolektyvinius ginus:

1. Ikilusius dl reikalavim, virijani darbdavio kompetencij, kai atitinkamas organas ar pareignas ir subjekto, iklusio reikalavimus, atstovai priima bendr sprendim perduoti gin nagrinti treij teismui; 2. Taip pat kai iam teismui perduotas nagrinti kolektyvinis ginas, priklausantis darbdavio kompetencijai; 3. Kolektyvin gin nagrinti treij teismui perduoda taikinimo komisija, jeigu nebuvo susitarta dl vis ar dalies reikalavim. Kolektyvini darbo gin nagrinjimo tvarka ir subjektai. Kolektyvinius darbo ginus nagrinjanios institucijos: taikinimo komisija prevencijos institucija, sprendim priima ali susitarimu, ia ginas patenka privalomai. Ji sudaroma i reikalavimus pateikusi ir gavusi subjekt atstov. Komisijos nari skaiius nustatomas ali susitarimu (ne daugiau kaip po 5). Turi bti sudaryta per 7 d. inagrinti t.p. per 7d. terminas g.b. pratstas. Sprendimas forminamas suraant protokol ir yra alims privalomas. Jo nevykdant darbuotojai teistai gali skelbti streik.; darbo arbitraas kai nepavyksta susitarti komisijoje, ginas perduodamas nagrinti ia. Jis sudaromas i apygardos teismo teisjo ir 6 arbitr, po 3 i kiekvienos alies. Sprendimas neskundiamas.; treij teismas nuo arbitrao skiriasi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis teisjas, visi arbitrai privats. Nagrinja per 7d. Ginams sprsti taip pat naudojamos kolektyvinio poveikio priemons kai laikinai nutraukiamas darbas ir sustabdomas individuali darbo sutari vykdymas, ir n viena alis negali imtis joki kit poveikio priemoni. Kolektyvinio poveikio priemons, j teisin charakteristika. Ginams sprsti taip pat naudojamos kolektyvinio poveikio priemons kai laikinai nutraukiamas darbas ir sustabdomas individuali darbo sutari vykdymas, ir n viena alis negali imtis joki kit poveikio priemoni. Darbuotoj kolektyvin poveikio priemon streikas, o darbdavi lokautas. Streikas organizuotas ir suderintas veiksmas, streikuotojai nevykdo darbo funkcij, juo siekiama patenkinti tam tikrus reikalavimus. Jie gali bti: 1) ekonominiai 2) politiniai 3) palaikomieji. Pagal trukm: 1) spjamieji ne ilgesni kaip 2 val.; 2) tikrieji LR trukm neribojama. Pagal kolektyvini santyki lyg: 1) lokals 2) akiniai 3)bendranacionaliniai. Teisti streikai kai nepavyksta isprsti gino taikinimo komisijoje arba nevykdant institucij sprendimo. Streikas skelbiamas balsuojant, turi pritarti ne maiau kaip 2/3 mons darbuotoj. Skelbiant streik taikomi spjimo terminai: kai spjamieji streikai prie 24 val., kai jie gali sukelti sunkius ir pavojingus padarinius visuomenei prie 21d. streikui vadovaujantis organas kartu su darbdaviu privalo utikrinti turto ir moni apsaug. Teismas streik gali nutraukti (jei jis neteistas, atsakomyb ribota 1 VDU) darbdavio iekiniu, atidtas dl svarbi prieasi (jei teistas). Vykstant streikui draudiama streikuotoj viet priimti naujus darbuotojus. Streikas baigiasi patenkinus reikalavimus, alim susitarus, profesinei sjungai pateikus reikalavimus, kad toliau streikuoti netikslinga. Streikuoti draudiama: vidaus reikal, krato apsaugos ir krato saugumo sistemose, elektros energijos, centralizuoto ilumos tiekimo ir duj tiekimo monse ir kt. Dl i moni darbuotoj reikalavim sprendia Vyriausyb. LR lokautai neleidiami: kolektyvini gin reguliavimo statymo 15 str. draudia darbdaviui atsisakyti suteikti darbuotojams darb ar darbo rankius. Iimtis: kai vykstant streikui darbdavys neturi galimybi suteikti darbo nestreikuojantiems;

kai vyksta neteistas streikas, o darbuotojai keiia vienas kit rotacijos principu ir dezorganizuoja mons darb. Kolektyvini darbo gin nagrinjimo tvarkos Europos Sjungos alyse apvalga. vedijoje nacionalinis darbo teismas daniausiai nagrinja ginus kylanius i kolektyvini sutari ar i statym reguliuojani kolektyvinius interesus. Gino alys: 1) profsjungos; 2) pramonink, moninink asociacijos. Suomijoje darbo teismas specializuojasi kolektyvini darbo gin nagrinjime. Austrijoje darbo teismai nagrinja tiek individualius tiek kolektyvinius darbo ginus. Ypatumai: 1) iekovo funkcijas gali atlikti darbuotoj atstovaujanti organizacija, netgi galinti vesti byl neinant atstovaujamiesiems. Tokiu atveju, turi bti paeisti ne maiau dviej darbuotoj interesai. 2) profsjungos gali kreiptis Aukiausiojo teismo socialin senat ir pareikti iekin moninink asociacijai. Izraelyje darbo teismai nagrinja tiek individualius tiek kolektyvinius darbo ginus. Darbo ginus nagrinja dvi institucijos: 1) apylinki teismai. 2) nacionalinis darbo teismas, kuris yra apeliacin institucija ir veikia iimtinai, kaip pirma instancija kai kuriose itin sudtingose bylose susijusiuose su kolektyviniais santykiais, jos sprendimas galutinis ir neskundiamas.