1. Darbo teiss svoka.

Darbo teis valstybs, socialini partneri nustatyta teiss norm sistema, reguliuojanti visuomeninius darbo santykius ir kai kuriuos kitus glaudiai su iais susijusius visuomeninius santykius. 2. Darbo teiss objektas. Tai visuomeniniai Darbo santykiai, kai Darbo jgos panaudojimas tiesiogiai veikia jos turtojo asmenyb. DT objekto (dalyko) skiriamieji bruoai 1. Santykiai, kuriuos reguliuoja DT, dalykas turi bti apibriamas kaip Darbo funkcija. DT objektas apibriamas riniais, o ne individualiais poymiais (Ranga CT dalykas); 2. Jei Darbo procesas organizuojamas kaip Darbo teisinis santykis, tai.Darbo atlikjas tame procese nra savarankikas, o DT turi ir privalo organizuoti darbdavys ir turi teisin atsakomyb. Pavaldumas darbe btinas DT elementas. 3. Jei darbas atliekamas D santyki teisine forma, tai jis yra atlyginamas. Darbo teiss objektas visuomeniniai santykiai, kuri metu realizuojami fiziniai, protiniai, intelektualiniai sugebjimai. 3. DT reguliuojam visuomenini darbo santyki poymiai. Visuomeniniai santykiai, kai darbuotojas sutarties pagrindu su darbdaviu gyvendina savo sugebjim dirbti darbdaviui u atlyginim, o darbdavys naudojasi darbuotojo darbu ir sumoka u j, utikrina sveikas ir saugias darbo slygas darbo santykiai. Darbo teis reguliuoja visuomeninius santykius, atitinkanius tokius poymius: 1. Darbo santyki dalykas darbas, apibriamas kaip darbo funkcija. Darbuotojas vykdo tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba atlieka tam tikras pareigas. Darbuotoj teisini pareig turin sudaro darbuotoj darbin veikla. Darbuotojas turi atidirbti nustatyt darbo norm, kuri gali bti ireikta arba tam tikra produkcija, arba tam tikru darbo laiko tarpu. 2. Darbo proces organizuoja darbdavys, darbuotojas turi paklusti nustatytai darbo tvarkai. Sudarius darbo sutart darbuotojas yra traukiamas darbo kolektyvo sudt ir todl jam ikyla pareiga paklusti vidinei tos mons, staigos, organizacijos tvarkai. 3. Darbuotojas u atlikt darb turi gauti sutart atlyginim. 4. Darbo teiss atribojimas nuo civilins teiss ir valstybs tarnybos santyki. Nuo civilins teiss: yra pavaldumas vienas kitam, vadovavimas; daugeliui darbo teiss institut nebdingi tokie civilinio teisinio reguliavimo metodai kaip ali laisv; autonomija ir pan.(vadovlis). I.Nekroius skiria dar du bruous: - darbo santyki objektas apibriamas riniais poymiais, ne individualiais (tarp kontrahent susitariama, kad bus atliekamas tam tikros specialybs darbas); - darbas, atliekamas darbo teisini santyki forma yra atlygintinas. Neatlygintinas darbas DT nedomina. Darbo teiss veikimo sfera nebeapm valstybs tarnybos santyki, kuriems darbo statymai gali bti taikomi tik subsidiariai. 5. DT paskirtis. Darbo teis gina ir saugo darbuotoj teises ir interesus.Darbo teiss paskirtis yar ne tik utikrinti darbuotoj saug darbe, ukirsti keli darbdavio savivalei (nepagrstiems atleidmams i darbo, virvalandiams ir pan.) bet ir utikrinti, kad mogaus teises darbo procese.Todl reguliuojant darbo procesus btina atsivelgti konkretaus darbuotojo poreikius ir lkesius. Negalima darbuotojo laikyt vien tik abstrakia visuomens figra, profesijos atstovu, jis traktuotinas kaip visateis asmenyb, kuri yra nepriklausoma, turi savigrabos jausm, siekia teisingumo ir gali tiktis, kad darbo procese su ja bus bendraujama civilizuotai, neeidiant, be tyiojimosi, prievartos. 6. DT sistema. Darbo teiss sistema tai sistema tarp savs susijusi teiss norm, kurios, remiantis mokslikai pagrstais klasifikacijos pagrindais yra suskirstytos bendrj dal ir savarankikas dalis bei atskirus institutus priklausomai nuo visuomenini santyki, sudarani darbo teiss dalyk, specifikos. Bendrosios dalies normos apibria ios teiss akos reguliavimo dalyk, principus, altinius, subjektus, subjekt atstovavimo pagrindus, terminus, darbo statym laikymosi kontrol, darbo teisi gyvendinimo ir gynimo bdus. Savarankik- antr darbo teiss dal sudaro kolektyviniai darbo santykiai, kurioje yra bendros normos, nustatanios darbo santyki subjekt interes derinimo (socialins partnerysts) principus, formas, sistem ir atskirus institutus, kuriuose yra normos, nustatanios kolektyvini sutari ris, j turin, sudarymo tvark, kolektyvini darbo gin reglamentavim. Treioje dalyje yra normos reguliuojanios individualius darbo santykius: darbinim, darbo sutart, darbo ir poilsio laik, darbo umokest, darbo drausm, materialin atsakomyb, darbuotoj saug ir sveikat, individualius darbo ginus. Tokia darbo teiss sistema atspindta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau DK)*1+. Darbo teiss sistemos nagrinjimas vis pirma siejamas su Darbo kodekso struktros ir turinio nagrinjimu. io kodekso normos turi bti

aikinamos atsivelgiant Kodekso sistem bei jos struktr siekiant utikrinti Kodekso vientisum ir atskir jo sudedamj dali suderinamum (DK str. 10). Darbo teiss sistema yra grindiama darbo teiss norm sistema. Darbo teiss sistema yra darbo teiss mokslo sistemos pagrindas. Darbo teiss mokslas taip pat turi bendrj ir kolektyvini bei individuali darbo santyki dalis, o ios dar skirstomos teiss institutus. 1) santykiai, kurie yra prielaida darbo santykiams atsirasti - santykiai dl gyventoj darbinimo 2) kolektyviniai darbo santykiai: a) asociacij laisvs ir socialins partnerysts santykiai b) kolektyvini sutari sudarymo ir vykdymo santykiai c) kolektyvini darbo gin reguliavimo santykiai 3) individuals darbo santykiai: a) darbo sutarties sudarymo ir vykdymo santykiai b) darbo ir poilsio laiko reglamentavimo santykiai c) teisiniai darbo umokesio santykiai d) darbo drausms santykiai e) materialins atsakomybs santykiai f) darbuotoj saugos ir sveikatos santykiai g) individuali darbo gin sprendimo santykiai 7. DT metodas. Jo ypatumai. Darbo teiss metodas parodo, kokiomis teisinmis priemonmis reglamentuojami darbo ir kiti tiesiogiai su darbo santykiais susij santykiai. Pagrindiniai poymiai: 1. Centralizuoto ir lokalinio darbo santyki reguliavimo derinimu. Valstyb nestengia vis darbo santyki reguliuoti centralizuotai. Darbo teisje yra gana daug normini akt, galiojani tik tam tikroje monje, staigoje, organizacijoje (lokalieji aktai). Centralizuoto reguliavimo bdu iuo metu darbuotojams nustatomas darbo teisi minimumas. 2. Pirminio, rekomendacinio ir imperatyvaus reguliavimo bd derinimu. Centralizuota tvarka priimti teiss aktai gali turti privalom ir rekomendacin pobd. Kolektyviniais susitarimais bandoma susitarti dl geresni darbo, darbo sutarties slyg darbuotojui, nei jas nustat valstyb. Danai kolektyvins sutartys yra tarsi pagrindas individualiosioms darbo sutartims. Ir kolektyvin sutartis yra individualiosios sudtin dalis, jai individualioji sutartis negali prietarauti. 3. Darbo kolektyv, darbdavi ir darbuotoj atstov dalyvavimu. Siekdami daryti didesn tak valstybs darbo politikai, darbuotojai ir darbdaviai jungiasi j interesus ginanius susivienijimus ir vis didesn reikm reguliuojant darbo santykius turi bti teikiama socialini partneri susitarimams. 4. Darbo teisi gynimo bd ir pareig utikrinimo savitumu. Darbo teiss subjektai yra teisikai lygs ir tuo pat metu darbuotojai priklausomi nuo monje, staigoje, organizacijoje nustatytos vidaus tvarkos. Sudarius sutart darbuotojas tampa pavaldus darbdaviui. Jis privalo paklusti vidaus tvarkai. Darbdavys sipareigoja aprpinti darbuotoj darbo priemonmis, organizuoti darb, utikrinti tinkamas darbo slygas. Darbo teiss metodas valstybs poveikio teiss reguliuojamiems visuomeniniams santykiams bdas. Metodo bruoai: darbo teiss norm krimo ypatybs; darbo kolektyvo ir j atstov dalyvavimas kuriant darbo teiss normas; ypatinga darbo teisini santyki subjekt padtis, j lygyb ir kartu priklausomyb nuo monje nustatytos vidaus darbo tvarkos; centralizuoto reguliavimo derinimas su lokaliniu reguliavimu. 8. DT funkcijos. Iskiriamos dvi darbo teiss funkcijos: 1) reguliatyvin; 2) apsaugin. Reguliatyvin darbo teiss funkcija pasireikia tuo, kad darbo teis reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandanius kai darbo jgos panaudojimas tiesiogiai veikia jos turtojo asmenyb. Vieni i pagrindini darbo santyki poymi jais tiesiogiai realizuojami mogaus gebjimai, galutinis darbo rezultatas nra lemiamas. Apsaugin darbo teiss funkcija pasireikia tuo, kad siekiama sureguliuoti darbo santykius taip, kad bt utikrinama darbo santyki dalyvi teisi ir pareig pusiausvyra. Teisini santyki, atsirandani dl darbo, reguliavimo tikslas pasiekti darbo sutarties ali, t.y. darbdavio ir darbuotojo, interes kompromis. Valstybs pareiga yra utikrinti darbo santyki subjekt

bendradarbiavim socialins partnerysts pagrindu ir saugoti darbuotojo, kaip ekonominiu bei socialiniu poiriu silpnesns alies, susijusios su iais santykiais, teises. inoma, teiss normos turi ne vien numatyti dirbanio mogaus apsaug, bet ir utikrinti teisi garantijas, kad bt ivengta vienos darbo santyki alies (darbdavio) nepagrsto dominavimo ir kitos alies (darbuotojo) priklausomybs. 9. Nelegalaus darbo samprata. nelegaliu darbu laikomas darbas: 1) dirbamas nesudarius darbo sutarties su darbdaviu ar jo galiotu asmeniu, iskyrus atvejus, kai pagal kitus teiss aktus nebtina sudaryti darbo sutart; 2) atliekamas pagal rangos ar kitokias kineskomercines sutartis nesteigus mons ar neturint patento, iskyrus darb pagal autorines sutartis; 3) dirbamas usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs nesilaikant jiems teiss akt nustatytos sidarbinimo tvarkos. Nelegalus darbas vertintinas kaip vienas sunkiausi darbo statym paeidim, paneigiantis esmines imperatyvias darbo statym nuostatas, todl Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekse (toliau ir ATPK) is teiss paeidimas vertintas kaip vienas i pavojingiausi administracini teiss paeidim. Nelegalus darbas paeidia konstitucines mogaus teises turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), ikreipia padt darbo rinkoje, sudaro slygas atsirasti nesiningai konkurencijai. 10. Nelegalaus darbo pavojingumas. Pirma, nelegaliu darbu ksinamasi asmens teis pasinaudoti teisinmis ir socialinmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutart dirbantiems asmenims. Antra, iuo paeidimu ksinamasi valstybs ir visuomens interesus utikrinti, kad visi asmenys statym nustatytu bdu galt pasinaudoti teisinmis ir socialinmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutart dirbantiems asmenims, taip pat utikrinti, kad bt mokami mokesiai, kuriuos mokti pareiga atsiranda i darbo sutarties fakto. 11. Nelegalaus darbo poymiai. Nelegalus darbas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam priirint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vien i i poymi: 1) yra io Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties poymiai, o darbas dirbamas nesudarius raytins darbo sutarties; 2) darbdavys prie vien darbo dien iki numatytos darbo pradios nra pranes Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo staigai apie asmens darbo pradi; 3) darb dirba usienio valstybi pilieiai ar asmenys be pilietybs, darbinti nesilaikant jiems normini teiss akt nustatytos sidarbinimo tvarkos; 4) darb dirba treiosios alies pilieiai, darbinti nesilaikant io Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyt reikalavim. 12. Nelegalaus darbo objektyvieji poymiai. sudties objektyvieji poymiai: 1. Dirbamas darbas. is poymis reikia tai, kad norint veik kvalifikuoti pagal ATPK 413 straipsn turi bti nustatyta, kad asmuo pradjo realiai dirbti. 2. Darbdavio ir dirbaniojo santykiai turi turti darbo sutarties poymius (DK 93 straipsnis). 2.1. Darbas turi bti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus. 2.2. Asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eina tam tikras pareigas 2.3. Asmuo dirba paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai. 2.4. Asmuo dirba atlygintinai. 3. Nra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisykli (DK 99 straipsnis). 3.1. Darbo sutartis nra sudaryta ratu arba darbo sutartis nra pasirayta darbdavio arba jo galioto asmens, arba darbo sutartis nra pasirayta darbuotojo. 3.2. Darbo sutartis nra registruota darbo sutari registravimo urnale. 3.3. Darbuotojui ne vliau kaip prie darbo pradi nra teikiamas antras sutarties egzempliorius. 3.4. Darbuotojui ne vliau kaip prie darbo pradi nra teiktas jo tapatyb patvirtinantis dokumentas (darbo paymjimas). 13. Nelegalaus darbo subjektyvieji poymiai. Administracinn atsakomybn pagal ATPK 413 straipsn traukiami fiziniai, pakaltinami asmenys, kuriems iki administracinio teiss paeidimo padarymo sukako eiolika met, turintys specialj poym yra darbdavys ar jo galiotas asmuo. Darbdavio svoka yra pateikta DK 14 ir 16 straipsniuose. DK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali bti kiekvienas fizinis asmuo; darbdavio (fizinio asmens) teisnum ir veiksnum reglamentuoja Civilinis kodeksas.

Darbuotoj atsakomyb u nelegal darb ATPK nenumatyta. sprendiant dl darbdavio ar jo galioto asmens neturi jokios reikms, ar mon, staiga, organizacija turi l mokti darbo umokest, ar ji taip organizavo savo veikl, kad vadovui nra mokamas darbo umokestis ir mon, staiga organizacija savo vidaus dokumentais nusprendusi darbo umokesio nemokti. administracinn atsakomybn dl nelegalaus darbo gali bti traukiami keli asmenys tiek mons vadovas padars paeidim neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisini santyki kontrole, tiek aktyvius veiksmus atliks darbuotojas. Kiekvienu atveju btina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius galiojimus pagal statymus bei mons dokumentus, ratu ir odiniais nurodymais monje nustatyt darbo organizavimo pobd. Teismas, konstatuodamas neveikim, t. y. pasyvi paeidjo elgesio form, kuria paeidjas nepadaro to, k privalo padaryti, turi tai pagrsti. kai statymai, mons vidaus dokumentai, pareigins instrukcijos ir pan. nenustato konkreios pareigos konkreiam asmeniui sudaryti darbo sutart, darbdavio galiotu asmeniu reikia laikyti mons administracijos vadov. 14. Teism praktikos kryptys dl veikos, sudaranios nelegal darb, apimties. galima iskirti keturias teism praktikos kryptis dl veikos, sudaranios nelegal darb, apimties: 1. Apylinki teismai kartais laiko, kad draudiama veika pagal ATPK 413 straipsn objektyviai yra tai, jog darbas yra dirbamas darbdaviui ir darbuotojui nesusitarus dl darbo slyg. Nelegalaus darbo nra, jeigu darbdavys ir darbuotojas dl darbo slyg yra susitar bet kokia forma ratu arba odiu. Teismai vertina, kad vien tik raytins darbo sutarties formos nesilaikymas kvalifikuotinas pagal ATPK 41 straipsn (Darbo statym paeidimas). Paymtina, kad tokia teism praktika yra labai reta 2. Draudiama veika pagal ATPK 413 straipsn yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra bdingi DK 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties poymiai ir darbas dirbamas nesudarius raytins darbo sutarties. statym leidjo DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamas terminas esant io Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams vertinamas kaip tiesiogin nuoroda teiss normos, esanios DK 93 straipsnyje, tvirtintus konkreius darbo sutarties poymius. 3. Apylinki teismai kartais laiko, kad draudiama veika pagal ATPK 413 straipsn objektyviai yra ta, jog darbas yra dirbamas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties poymiams, taiau yra paeistos DK 99 straipsnyje numatytos darbo sutarties sudarymo taisykls. Skirtumas nuo antrosios krypties yra tas, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio teiss paeidimo, sudties objektyviaisiais poymiais pripastama ne tik raytins sutarties nebuvimas, bet ir (arba) pasirayto darbo sutarties egzemplioriaus neteikimas darbuotojui, darbo sutarties neregistravimas darbo sutari registravimo urnale, neteikimas darbuotojui pastarojo tapatyb patvirtinanio dokumento (darbo paymjimo). 4. Draudiama veika pagal ATPK 413 straipsn yra laikomas darbas, kuris pagal savo esm neatitinka jokios civilins sutarties poymi, dirbamas nesudarius darbo sutarties. DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties poymiai vertinami kaip kriterijus nustatyti, ar yra darbo teisiniai santykiai, siekiant atriboti darbo sutartis nuo civilini sutari, atriboti darbo teisinius santykius nuo kit teiss ak nustatyt teisini santyki. Nelegaliu darbu laikomas toks darbas, kuris yra dirbamas paeidiant esmines darbosutarties instituto nuostatas, nors ir nra nustatyti visi DK 93 straipsnyje ivardyti darbo sutarties poymiai (pvz., susitarimas dl darbo umokesio). 15. Teism praktikos kryptys sprendiant dl atlygintinumo kaip nelegalaus darbo poymio. Nustatytos dvi teism praktikos kryptys: 1. Teism vertinama, kad atlygintinumas (darbo umokestis) galimas tik pinigine forma. Nustaius, kad u darb buvo atsilyginama ne pinigais, teismo vertinama, kad nelegalaus darbo nra. 2. Teism vertinama, kad nelegalus darbas galimas u darb atsilyginant bet kokia forma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rekomenduoja teismams laikytis praktikos, kad veika draudiama pagal ATPK 413 straipsn apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma u darb atlyginama: atlyginant natra, skaitant skol ir kt. 16. Atlygintinumas kaip nelegalaus darbo poymis. Nustatant atlygintinumo fakt nra btinas darbuotojo ar darbdavio pripainimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkret atlyginimo dyd. Atlygintinumas u darb gali bti nustatomas vadovaujantis visais statymo leistinais rodymais. Atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, atsivelgiant darbo pobd, jo trukm ir pan. Pvz., dirbama ilg laik, kai akivaizdu, kad nemokamai dirbamas konkretus darbas negali bti atliekamas, ir kt. Atkreiptinas teism dmesys tai, kad atlygintinumas yra vienas reikmingiausi nelegalaus darbo poymi. Nustatydami poym teismai turt tirti, koks yra atlygintinumo pobdis periodins imokos, kas mnes ar u atlikt darb mokamos imokos. is atlygintinumo pobdis kai kuriais atvejais gali bti reikmingas nelegal darb atribojant nuo civilini sutari. 17. Atskir darbo sutarties sudarymo taisykli paeidimo reikm nustatant nelegalaus darbo fakt. 3.1. Darbo sutartis nra sudaryta ratu arba darbo sutartis nra pasirayta darbdavio arba jo galioto asmens, arba darbo sutartis nra pasirayta darbuotojo.

DK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai alys susitar dl darbo sutarties slyg. To paties straipsnio 2 dalyje pareigojama darbo sutart sudaryti ratu pagal pavyzdin form, o 3 dalyje draudiama darbdaviui leisti dirbti darbuotojui nepasiraius su juo darbo sutarties. Pagal Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dal darbo sutartis turi bti sudaroma ratu pagal pavyzdin form dviem egzemplioriais. i forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 Dl darbo sutarties pavyzdins formos patvirtinimo. ATPK 413 straipsnio sudties nesudaro veika, jeigu alys ratu sudaro darbo sutart, neatitinkani pavyzdins formos, bet joje yra aptariami visi sutarties elementai, numatyti darbo sutarties pavyzdinje formoje, taip pat jeigu sutartyje nurodomos papildomos slygos, kurios nra btinosios darbo slygos. Darbo sutartis turi bti pasirayta darbdavio arba jo galioto asmens ir darbuotojo (DK 99 straipsnio 2 dalis). I apibendrinamj byl matyti, kad is darbo sutarties sudarymo tvarkos paeidimo bdas teism konstatuotas daniausiai. 3.2. Darbo sutartis nra registruota darbo sutari registravimo urnale. DK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis registruojama darbo sutari registravimo urnale t pai dien, kai j pasirao darbdavys arba jo galiotas asmuo ir darbuotojas. Toks urnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir maiau darbuotoj. 3.3. Darbuotojui ne vliau kaip prie darbo pradi nra teikiamas antras sutarties egzempliorius. 3.4. Darbuotojui ne vliau kaip prie darbo pradi nra teiktas jo tapatyb patvirtinantis dokumentas (darbo paymjimas). 18. Nelegalaus darbo atribojimas nuo civilini sutari. CK numatyta galimyb gyventojams sudaryti vairias sutartis, dl kuri fiziniai asmenys gali panaudoti savo darb. Danai civilins sutartys yra sudaromos gyventojams usiimant individualia veikla. ios veiklos svoka yra pateikta Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 2 straipsnio 7 dalyje, nustatanioje, kad individuali veikla savarankika veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajam ar kitokios ekonomins naudos per tstin laikotarp: 1) savarankika bet kokio pobdio komercin arba gamybin veikla, skaitant t, kuria veriamasi turint verslo liudijim; 2) savarankika kryba, profesin ir kita panaaus pobdio savarankika veikla, skaitant t, kuria veriamasi turint verslo liudijim; 3) savarankika sporto veikla; 4) savarankika atlikjo veikla. Teism praktika nra vienoda tais atvejais, kai reikia atriboti nelegal darb nuo civilini sutari, individualios veiklos: 1. Manoma, kad asmens darbas be verslo liudijimo, nesteigus mons turi bti forminamas darbo sutartimi. I esms neigiama, kad darbas, kaip tam tikra veikla ar krimo procesas, gali bti panaudojamas ne tik darbo teisini santyki forma, taiau ir kitomis teisini santyki formomis, pavyzdiui, pagal civilin sutart. 2. Manoma, kad darbas, kaip tam tikra veikla ar krimo procesas, gali bti atliekamas ne tik darbo teisini santyki forma, taiau ir kitomis teisini santyki formomis, pavyzdiui, pagal civilin sutart. ios teisins praktikos metu siekiama atriboti darbo sutartis nuo civilini sutari ir kt. teisini santyki. Esant skirtingai teism praktikai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paymi, kad atsakomyb pagal ATPK 413 straipsn galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmen veikla, kuria vykdomos civilins teiss reguliuojamos sutartys, nepatenka ATPK 413 straipsnio sudt. Teismas sprsdamas, kokia sutartis sieja asmenis darbo sutartis ar civilin sutartis privalo vadovautis DK ir CK ir atsivelgti bendrosios kompetencijos teism praktik. 19. DT atribojimo nuo CT kriterijai (pgl. Prof. Dambrauskiens str. Jurisprudencija). 20. Nelegalaus darbo - darbuotojui teikiant asmenines nam kio paslaugas, ypatumai. Nelegalus darbas gali reiktis darbuotojui teikiant asmenines nam kio paslaugas (automobilio vairuotojo, kiemsargio, nam ruoos ir kitoki pagalbinink skalbjo, virjo, nam kambarins paslaugas), atliekant vairius darbus privaiuose nam kiuose, vaik, ligoni prieiros darbuotojo, aukls, aukls tarnaits, slaugs, sodininko (sodo prieiros paslaugas); kompiuteri sistem specialisto (darbdavio privaiame nam kyje arba savo namuose darbdaviui teikiamos paslaugas); teikiant darbdaviui kitas nam kio paslaugas. Teismui kvalifikuojant veik pagal ATPK 413 straipsn esant patarnavimo santyki poymiams privalu vertinti tai, kad patarnavimo sutartis yra viena darbo sutari ri (DK 108 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patarnavimo sutarties samprata ir jos sudarymo taisykls yra pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. rugpjio 19 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtintuose Patarnavimo sutarties ypatumuose. Dirbantiems pagal patarnavimo sutartis darbuotojams taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kit teiss akt nuostatos su Patarnavimo sutarties ypatumuose nustatytomis iimtimis29. Sprendiant, ar darbas, dirbamas pagal patarnavimo darb sutart, yra nelegalus, reikia vadovautis nurodytais nelegalaus darbo objektyviaisiais poymiais, atsivelgti Patarnavimo sutarties ypatumus. 21. Usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs darbinimo slygas ir tvark reglamentuojantys teiss aktai. Usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs darbinimo slygas ir tvark reglamentuoja 2004 m. balandio 29 d. Lietuvos Respublikos statymas dl usieniei teisins padties Nr. IX-2206, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. rugpjio 19 d. nutarimas Nr. 1045 Dl Usienio valstybi piliei, atsist ribot laik dirbti Lietuvos Respublik, darbinimo ir darbo slyg tvarkos patvirtinimo, socialins apsaugos ir darbo ministro 2004 m. liepos 16 d. sakymu Nr.

A1-179 patvirtintas Leidimo dirbti usienieiams idavimo slyg ir tvarkos apraas, socialins apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikal ministro 2004 m. rugsjo 28 d. sakymu Nr. A1-223/1V- 310 patvirtintas Leidimo dirbti usienieiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, idavimo slyg ir tvarkos apraas. 22. Nelegalaus darbo talkos - savanoriko darbo atribojimas. ATPK 413 straipsnyje numatyto administracinio teiss paeidimo sudties nesudaro pagalbos (talkos) ir savanoriki darbai. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1500 patvirtinta Pagalbos (talkos) darb atlikimo slygos ir tvarka, o Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 13 d. nutarimu Nr. 1511 patvirtinta Savanorik darb atlikimo slygos ir tvarka. iuose teiss aktuose yra atskleistos pagalbos (talkos) ir savanorik darb svokos. Dl to teismas kiekvienu atveju vertindamas, ar veika kvalifikuotina kaip nelegalus darbas, privalo apsvarstyti, ar veika nra talka ar savanoriki darbai. talka yra tada, kai atliekamas darbas turi iuos btinus poymius: darbas turi bti atliekamas fizini asmen, darbas turi bti telktin tarpusavio pagalba, turi bti dirbami tik ems ar nam kio darbai, t. y. kio darbai, susij su ems, mik ir vidaus vanden kio produkcijos gamyba, jos paruoimu realizuoti ir kitais ios veiklos darbais, bei kio darbai, susij su namo (buto) remontu ir tvarkymu, kitais ios veiklos darbais, pagalbos (talkos) darb trukm kiekvienam talkininkui negali bti ilgesn kaip trys dienos i eils, talkininkams u darb nemokama, jie gali bti maitinami ir apgyvendinami pas asmen, kurio naudai atliekami ie darbai, pagalbos (talkos) darbus talkininkas (talkininkai) paprastai atlieka kartu su pagalbos (talkos) darb organizatoriumi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rekomenduoja teismams nagrinjant bylas, kuriose yra poymi, kad gali bti dirbami talkos darbai, atsivelgti ias aplinkybes: koks asmuo fizinis ar juridinis sudar susitarim dl darbo darbuotoju (talkininku), ar iam darbui yra bdingas tarpusavio pagalbos faktas arba susitarimas dl to, kokio pobdio darbai yra dirbami (ems, nam kio darbai ar kt.), kiek laiko trunka darbai, ar darbas dirbamas atlygintinai (pinigais, materialinmis grybmis ar kt.), ar pagalbos (talkos) darbus talkininkas (talkininkai) atlieka kartu su pagalbos (talkos) darb organizatoriumi, ar yra nustatyta toki darb atlikimo tvarka, kas j nustat (asmuo, kurio naudai dirbama, tarpusavio susitarimu, asmuo dirba savarankikai). ar laikytasi kit reikalavim, nustatyt Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gruodio 11 d. nutarimu Nr. 1500. 23. Nelegalaus darbo pasireikimas veikimu ir neveikimu. Nelegalus darbas gali reiktis tiek veikimu, tiek neveikimu. Nelegalus darbas yra trunkamas paeidimas, todl reikia atkreipti dmes taikant ATPK 35 straipsnio (administracins nuobaudos skyrimo terminai) taisykles. 24. Nelegalus darbas ir ibandymas sudarant darbo sutart. DK numatytas ibandymo sudarant darbo sutart institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi ibandymo sudarant darbo sutart poymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrta, kad, sudarant darbo sutart, ali susitarimu gali bti sulygstamas ibandymas; jis gali bti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojaniojo dirbti pageidavimu ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ibandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo statymai. i taisykl reikia, kad darbuotojas ibandymo laikotarpiu turi teis dirbti pagal statym nustatyta tvarka sudaryt darbo sutart (DK 99 straipsnis), gauti ne maesn nei statymo numatyt darbo umokest (DK 186,187 straipsniai). Be to, slyga dl ibandymo yra tik viena i galim darbo sutarties papildom slyg (DK 95 straipsnio 4 dalis). Paymtina, kad darbuotojo ir darbdavio faktins darbo sutarties dalis, jog ibandymo metu bus dirbama neatlygintinai, nekliudo darbdavio veik kvalifikuoti pagal ATPK 413 straipsn. Taigi teismui nustaius, kad darbdavys ir darbuotojas sudar darbo sutart su slyga dl ibandymo, bet sutartis nra sudaryta statym nustatyta tvarka, asmens veika kvalifikuotina pagal ATPK 413 straipsn, nepaisant to, kad darbdavys ir darbuotojas sudar sutart su prietaraujania Darbo kodeksui nuostata, jog ibandymo metu nebus mokamas darbo umokestis. 25. Termino administracinei nuobaudai skirti u nelegal darb pratsimas ir atnaujinimas. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai administracins nuobaudos skyrimo terminas gali bti pratstas: jeigu administracinn atsakomybn traukiamas asmuo neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam ivyks ar gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo ar kit prieasi negalima sprsti jo administracins atsakomybs klausimo, ATPK 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai gali bti pratsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, termin skaiiuojant nuo teiss paeidimo padarymo ar paaikjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti kelti baudiamj byl ar j nutraukti primimo dienos. Kaip matyti i ATPK 35 straipsnio 3 dalies, iame straipsnyje yra numatytos dviej ri aplinkybs, kada gali bti pratsiami administracins nuobaudos skyrimo terminai: 1) kai negalima skirti nuobaudos dl prieasi, susijusi su paeidju (neturi gyvenamosios vietos, ilgam ivyks ar gyvena usienyje, ilgai serga); 2) kai paeidjo atsakomybs klausimo negalima sprsti dl paeidimo tyrimo ar kit prieasi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rekomenduoja teismams laikytis praktikos, kad terminas nuobaudai skirti gali bti pratsiamas, jei byla negali bti ispsta dl vairi objektyvi prieasi, pvz., neteiktas aukimas administracinn atsakomybn traukiamam asmeniui; is asmuo neatvyko bylos nagrinjim dl svarbi prieasi (administracinn atsakomybn patraukto asmens neatvykimas be pateisinam prieasi arba vengimas atvykti bylos nagrinjim, jeigu asmeniui laiku praneta apie bylos nagrinjimo viet ir laik, leidia byl nagrinti jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1, 2 dalys); kai bylos inagrinjimui btina surinkti papildom rodym, apklausti liudytojus. Atkreiptinas teism dmesys tai, kad sprendim dl termino administracinei nuobaudai skirti pratsimo turi priimti institucija (organas), kurios inioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybs, sudaranios pagrind terminui pratsti. Bylai esant teismo inioje, teismas turi pareig isprsti termino pratsimo klausim, priimdamas motyvuot nutart. Be to, procesinis sprendimas dl termino pratsimo gali bti priimtas tik tuo atveju ir tada, kai terminas skirti nuobaud dar nra pasibaigs, nes svokos pratsti termin ir atnaujinti termin yra skirtingos ir reikia, kad pirmuoju atveju termino eiga dar nepasibaig ir pratsiama, antruoju pasibaig ir atnaujinama. Administracins nuobaudos skyrimo termino atnaujinimo institutas ATPK nenumatytas. Nepriimtina teism praktika, kai pratsiamas jau pasibaigs administracins nuobaudos skyrimo terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paymi, kad nustaius, jog yra pasibaig ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracins nuobaudos skyrimo terminai, administracinio teiss paeidimo bylos teisena negali bti pradedama, o pradtoji turi bti nutraukiama, remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu. Kadangi administracins nuobaudos skyrimo termino sujimas administracinio teiss paeidimo bylos teisen daro negalim, tai byloje po tokios aplinkybs nustatymo negali bti sprendiamas administracinio teiss paeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas. Proces nutraukus bet kokiu pagrindu administracinn atsakomybn trauktas asmuo laikomas nekaltu, nes dl jo nra priimtas ir negali bti priimamas bei siteisti nutarimas skirti administracin nuobaud. Tokioje situacijoje bet kokios ivados apie paeidimo padarymo fakt yra beprasms, nes asmuo nei gali bti pripastamas kaltu, nei nusprendiama, kad jis neatliko draudiamos veikos. Be to, toki ivad prasta tvarka nra galimybs patikrinti, nes procesas yra negalimas. 26. Naujausi DK pakeitimai. naujausi pakeitimai Pratsta galimyb sudaryti terminuotas darbo sutartis 2012 m. birelio 30 d. Seimas statymu Nr. XI-2194 prats galimyb sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai steigtose darbo vietose. Siekiant padidinti darbo santyki lankstum ir skatinti nauj darbo viet krim galimyb sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai steigtose darbo vietose pratsta iki 2015 m. liepos 31 d. Pratsus terminuot darbo sutari sudarymo termin tuo paiu utikrinamas Europos Sjungos Tarybos 2011 m. liepos 12 d. rekomendacijos nuostat, dl darbo rinkos lankstumo didinimo ir galimybs geriau naudotis terminuotomis sutartimis, gyvendinimas. statymas sigaliojo 2012 m. liepos 13 d. Pakeitimas dl darbo umokesio minimumo nustatymo tvarkos 2012 m. birelio 28 d. statymu Nr. XI-2140 pakeista DK 187 straipsnio 1 dalis. iais pakeitimais nustatyta, kad Seimas iki pavasario sesijos pabaigos, atsivelgdamas prajusi met vidutin metin infliacij ir kit vidutinio darbo umokesio vieajame ir privaiame sektoriuje dydiui ir kitimui poveik turini veiksni tak, gals nustatyti ir patvirtinti minimalius darbo umokesio dydius, jei iki einamj met birelio 1 d. j nepatvirtins Vyriausyb. is DK pakeitimas sigalioja 2012 m. rugpjio 1 d. Iplstas bedarbio statuso apibrimas 2012 m. birelio 29 d. statymu Nr. XI-2168 papildytas DK 91 straipsnis, apibriantis bedarbio status. sigaliojus pakeitimui bedarbiais pagal DK 91 str. bus laikomi ir likviduojamos maosios bendrijos, tikrosios kins bendrijos ar komanditins kins bendrijos savininkai, maj bendrij nariai, tikrj kini bendrij ar komanditini kini bendrij tikrieji nariai, statym nustatyta tvarka siregistrav teritorinje darbo biroje kaip darbo iekantys. io pakeitimo tikslas nustatyti tokias maj bendrij, tikrj kini bendrij ir komanditini kini bendrij, kai tokios bendrijos gyja likviduojamos maosios bendrijos, tikrosios kins bendrijos ir komanditins kins bendrijos status, nari ir tikrj nari bedarbio statuso gijimo slygas, kokios yra taikomos ir individuali moni, kai monms yra suteiktas likviduojamos mons statusas, savininkams. Pakeitimas sigalioja 2012 m. rugsjo 1 d. DK 170, 178, 179, 180, 184 straipsni pakeitimai 2012 m. birelio 5 d. statymu Nr. XI-2047 priimti DK 170, 178, 179, 180, 184 straipsni pakeitimai.

Iki i pakeitimu DK buvo tvirtinta, kad tviams vaiko prieiros atostogos suteikiamos vaikams iki 3 met priirti, taiau asmenys, vaikin vyresn nei 3 met vaik, neturdavo galimybs bent kelis mnesius skirti daugiau dmesio vaiko adaptacijai savo eimoje. sigaliojus pakeitimams, mot arba tvis po teismo sprendimo vaikinti siteisjimo gals pasiimti 3 mnesi vaiko prieiros atostogas. Asmeniui, vaikinusiam sutuoktinio vaik arba asmeniui, kuriam jau buvo suteiktos atostogos tam paiam vaikui priirti pagal DK 180 straipsnio 1 dal, atostogos vaikui priirti pagal DK 180 straipsnio 2 dal nebus suteikiamos. Pakeitimai sigalios nuo 2012 m. rugsjo 1 d. Pakeitimai dl nelegalaus darbo 2012 m. birelio 30 d. statymu Nr. XI-2191 Seimas prim pataisas dl DK 98, 99 straipsni pakeitimo ir papildymo 981 straipsniu. Kodekso pataisos parengtos gyvendinant 2009 m. birelio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyv, kuria numatomi sankcij ir priemoni nelegaliai esani treij ali darbdaviams btiniausi standartai. Pakeitimuose detalizuoti nelegalaus darbo poymiai, nustatytos darbdavio, darbinanio treij ali pilieius, pareigos, tvirtintas reikalavimas ne vliau kaip prie dien iki darbo pradios praneti Sodrai apie darbo pradi. Pakeistame DK 98 straipsnyje apibrti nelegalaus darbo poymiai: Nelegalus darbas darbdavio naudai atliekamas darbas, jam vadovaujant arba jam priirint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vien i i poymi: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties poymiai, o darbas dirbamas nesudarius raytins darbo sutarties; 2) darbdavys prie 1 darbo dien iki numatytos darbo pradios nra pranes Sodrai apie asmens darbo pradi; 3) darb dirba usienio valstybi pilieiai ar asmenys be pilietybs, darbinti nesilaikant jiems normini teiss akt nustatytos sidarbinimo tvarkos; 4) darb dirba treiosios alies pilieiai, darbinti nesilaikant DK 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyt reikalavim. DK taip pat papildytas 981 straipsniu Darbdavio pareigos, susijusios su treij ali piliei darbu. iame straipsnyje numatytos pareigos darbaviui, sudaraniam darbo sutartis su treij ali pilieiais: 1. pareikalauti pateikti galiojant leidim gyventi Lietuvoje ar kit dokument, suteikiant teis bti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei saugoti io dokumento kopij io asmens darbo laikotarpiu ir kompetentingos institucijos reikalavimu j pateikti; 2. utikrinti, kad treiosios alies pilietis dirbt darb, nurodyt leidime dirbti Lietuvos Respublikoje, iskyrus atvejus, asmuo atleidiamas nuo pareigos sigyti leidim; 3. per 3 darbo dienas nuo darbo sutarties nutraukimo ratu praneti Lietuvos darbo birai apie darbo sutarties pabaig. sigaliojus pakeitimams darbuotojas nebegals pradti dirbti darbo sutarties sudarymo dien. Darbuotojas gals pradti darb tik kit po darbo sutaties sudarymo dien arba alys gals susitarti dl vlesns darbo pradios datos, taiau darbdavys privals praneti Sodrai apie asmens darbo pradi ne vliau kaip prie vien darbo dien iki numatytos darbo pradios. Jei su asmeniu bus sudaryta darbo sutartis, taiau apie jo darbo pradi nebus praneta prie 1 darbo dien Sodrai ir toks darbuotojas bus rastas dirbantis, tokie santykiai bus laikomi nelegaliu darbu. Pakeitimai sigalios nuo 2012 m. rugpjio 1 d. Individuali darbo gin nagrinjimo tvarkos pakeitimai (DK XIX skyrius) 2012 m. birelio 26 d. statymu Nr. XI-2127 (skelbta: Valstybs inios, 2012-07-10, Nr. 80-4138) pakeistas LR darbo kodekso 204 straipsnis ir XIX skyrius, reglamentuojantis individuali darbo gin nagrinjimo tvark. Naujos redakcijos DK XIX skyrius nustato, kad iki iol mons viduje sudaromos darbo gin komisijos keiiamos nuolat veikianias darbo gin komisijas prie Valstybins darbo inspekcijos (VDI) teritorini skyri. ias komisijas sudarys 3 nariai: komisijos pirmininkas (VDI tarnautojas, turintis auktj universitetin teisin isilavinim) bei darbuotoj ir darbdavi atstovai, skiriami i profesini sjung ir darbdavi organizacij. Visus komisijos narius tvirtina ir keiia vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Darbo gin komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinjantis individualius darbo ginus, taiau DK ir kiti statymai gali numatyti kitoki individuali gin nagrinjimo tvark. DK 299 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad dl darbuotojo nualinimo, dl atleidimo i darbo teistumo bei kitais statym numatytais atvejais ginai nagrinjami tiesiogiai teismuose, nesikreipiant darbo gin komisij. Praym nagrinti individual darbo gin komisijai gali pateikti tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Praymas turi bti paduodamas komisijai, kurios VDI teritorinio skyriaus veiklos teritorijoje yra darbuotojo darboviet, per 3 mn. nuo dienos,

kai pareikjas suinojo ar turjo suinoti apie jo paeistas teises. Dl svarbi prieasi praleistas terminas gali bti atnaujintas komisijos sprendimu. Darbo gin komisija inagrinja praym ne vliau kaip per 1 mnes. Inagrinjusi darbo gin komisija priima sprendim. Jei gino alys nesutinka su sprendimu, jos turi teis per 1 mnes nuo sprendimo primimo dienos kreiptis teism su iekiniu. Jei n viena alis mnes nesikreip teism, komisijos sprendimas siteisja. siteisjs sprendimas yra privalomas gino alims ir turi bti vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Darbo gin nagrinjimo pakeitimai sigalios nuo 2013 m. sausio 1 d. 27. DT altiniai. Ypatumai. Ypatumai: Yra lokals aktai Vienov ir diferenciacija Iskirtin darbo teiss akt primimo tvarka 3 straipsnis. Darbo teiss altiniai 1. Darbo teiss altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, darbo santykius reglamentuojanios Europos Sjungos teiss normos, is Kodeksas, kiti statymai ir jiems neprietaraujantys norminiai teiss aktai, kolektyvini sutari normatyvins nuostatos. 2. Vyriausybs nutarimai ir kiti norminiai teiss aktai darbo santykius gali reglamentuoti tik io Kodekso ir kit statym nustatytais atvejais ir mastu. DK 4 straipsnyje yra tvirtinta darbo teiss altini hierarchija, pagal kuri aukiausi gali turi DK ir darbo statymai, o kit institucij te aktai gali tik komentuoti ir aikinti, taiau negali keisti darbo teisini tyki reglamentavimo DK ir kit darbo statym normomis. Pagrindiniai altiniai yra norminiai teiss aktai. Turinio ir teisinio reguliavimo dalyko atvilgiu jie labai vairs. Norminius aktus pagal skirtingus kriterijus galima klasifikuoti vairias grupes. Pagal galiojim erdvje juos galima skirstyti : tarptautinius norminius teiss aktus (tarptautines sutartis); nacionalinius (valstybs vidaus) norminius teiss aktus; lokalius norminius teiss aktus Darbo teiss altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konstituciniai statymai, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, Europos Sjungos teiss norminiai aktai, statymai, kiti valstybs organ leidiami norminiai aktai, kit darbo teiss subjekt priimami norminiai aktai, kurie danai vadinami darbo statymais. i svoka nepainiotina su darbo statymais tiesiogine prasme. Teoriniu ir praktiniu poiriu tikslingiausia bt darbo teiss altinius klasifikuoti pagal teisin gali (statymai ir statym gyvendinamieji (postatyminiai) aktai) bei pagal teiss altiniuose tvirtint teiss norm bendrum ir diferenciacijos laipsn (bendrieji ir specialieji). Ypa reikmingas darbo teiss altini skirstymas statymus ir statym gyvendinamuosius (postatyminius) aktus. DK 4 straipsnis pirm kart aikiai apibr statym ir j gyvendinamj akt reguliavimo sritis. Tai yra labai svarbi darbo santyki teistumo ir darbuotoj darbo teisi garantija. (statymai) yra pagrindinis darbo teiss altinis. Tai aukiausios valstybins valdios organo - Seimo priimti norminiai aktai, turintys didiausi teisin gali. Pagal DK 4 straipsnio 1 dal darbo statymai nustato darbo teiss taikymo srit, udavinius ir principus; gyventoj uimtumo teisinius pagrindus; kolektyvini sutari sudarymo ir vykdymo taisykles bei ali atsakomyb u sipareigojimus; darbo apmokjimo slygas i valstybs ir savivaldybi biudet finansuojamose monse, staigose ir organizacijose; maksimali darbo laiko trukm ir minimalisias poilsio laiko normas; minimalij lengvat, garantij, kompensacij dyd ir kit darbo teisi lyg; pagrindines darbuotoj saugos ir sveikatos normas bei taisykles; profesini sjung ir kit darbuotoj atstov teises darbo srityje; pagrindines profesinio pasirengimo ir kvalifikacijos klimo nuostatas; darbo drausms utikrinimo pagrindus; materialins atsakomybs slygas ir dyd (ribas); pagrindines darbo statym laikymosi prieiros ir kontrols nuostatas. Darbo kodeksas - ypatingas darbo statymas. Jame sukoncentruotos pagrindins bendrosios darbo teiss normos, taikomos visiems arba didiajai daugumai darbuotoj. DK - sisteminis tarp savs susijusi darbo teiss norm rinkinys, todl kodeks pakeisti sudtingiau negu atskir statym. Vadinasi, DK utikrina ir darbo teiss stabilum. Tai patvirtina DK 11 straipsnio 1 dalis, kurioje pasakyta, kad ikilus DK normos ir kito statymo ar norminio akto kolizijai taikoma.DK norma.

statym gyvendinamieji aktai - kita svarbi darbo teiss altini ris. Pagal DK 3 straipsnio 2 dal statym gyvendinamieji norminiai teiss aktai darbo santykius gali reglamentuoti tik to kodekso ir kit statym nustatytais atvejais ir mastu. DK 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad Vyriausyb, kitos valstybs ir savivaldos institucijos turi teis pagal savo kompetencij priimti norminius teiss aktus dl darbo santyki reglamentavimo. Toki normini teiss akt nuostatos, pabloginanios darbuotoj padt palyginti su ta, kuri nustato DK ir kiti darbo statymai, negalioja. Ypa svarb darbo santyki reguliavimo darb atlieka Vyriausyb. Vyriausybs nutarimais nustatomi tokie itin svarbs klausimai, kaip - darbo ir poilsio laiko ypatumai kai kuriose ekonomins veiklos srityse (ems kio, transporto, ryi ir kt.), minimalusis darbo umokestis, asmen iki 18 met darbinimo tvarka. 28. Darbo teiss akt galiojimas laike, erdvje, subjekt atvilgiu. Svok norminio akto galiojim galima suprasti trejopai: laiko prasme kada tas aktas sigaliojo ir kada jo galiojimas baigsi, teritorine,(erdvs) - kokioje teritorijoje jis galioja, ir subjektine kokiems teiss subjektams tas aktas galioja. Pastaraisiais dviem atvejais tiksliau bt kalbti ne apie tam tikro norminio akto galiojimo, o apie jo taikymo slygas. 5 straipsnis. Darbo statym taikymo sritis 1. Darbo statymai ir kiti norminiai teiss aktai taikomi darbo santykiams Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, ar darbuotojas dirba Lietuvoje, ar pagal darbdavio pavedim usienyje. 2. Darbo santykiai, atsirandantys dirbant laivuose ar lktuvuose, reglamentuojami Lietuvos Respublikos darbo statymais ir kitais norminiais teiss aktais, jei tie laivai ar lktuvai plaukioja arba skraido su Lietuvos valstybs vliava ar yra paenklinti Lietuvos simboliais. Lietuvos Respublikos darbo statymai, kiti norminiai teiss aktai taikomi dirbant kitose transporto priemonse, jei darbdaviai, kuriems nuosavybs teise priklauso ios transporto priemons, priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. 3. Jei darbdavys yra usienio valstyb, vyriausyb ar administracijos vienetas arba vienetas, veikiantis kaip diplomatin atstovyb, usienio organizacija ar asmuo, darbo santykiams su Lietuvos Respublikos nuolatiniais gyventojais Lietuvos Respublikos statymai ir kiti norminiai teiss aktai taikomi tiek, kiek nepaeidia diplomatinio imuniteto. 12 straipsnis. Darbo statym galiojimas Darbo statymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teiss aktai neturi atgalinio veikimo galios. statymai sigalioja juos paskelbus Valstybs iniose. Vyriausybs nutarimai sigalioja kit dien po to, kai jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirayti paskelbiami Valstybs iniose, taip pat, jei paiame nutarime nenurodyta vlesn sigaliojimo data. Ministerij, inyb bei kit valstybs valdymo institucij, vadov teiss aktai sigalioja kit dien juos paskelbus Valstybs iniose , bet gali bti jose nurodyta vlesn sigaliojimo data. Nacionalins akos ir teritorins kolektyvini sutari normatyvins nuostatos sigalioja nuo j registravimo datos ar naujos sutarties sudarymo. Tuo tarpu mons kolektyvin sutartis sigalioja j pasiraius, jei kitaip nenustatyta paioje sutartyje. Normini akt galiojimas gali baigtis keliais bdais: nuo paiame norminiame akte nurodytos datos; kompetentingai institucijai panaikinus normin akt; kai norminis aktas ar jo dalis, nors oficialiai nebuvo panaikintas, netenka galios naujam norminiam aktui nustaius kitoki norm; t. y, esant norm kolizijai - galioja naujausia norma. Pagal galiojimo teritorij norminiai aktai skirstomi galiojanius : 1) Visoje valstybs teritorijoje 2) Ne visoje teritorijoje 3) Tam tikroje monje Pagal galiojim subjektams norminius aktus galima skirstyti : bendruosius norminius aktus, nustatanius vis (ar bent daugeliui darbdavi ir darbuotoj teises ir pareigas; norminius aktus, nustatanius tik tam tikr kategorij darbdavi ir darbuotoj teises ir pareigas. 29. DT vienov ir diferenciacija. Darbo teiss vienov ir diferenciacija, atitinkamai - bendrieji ir specialieji norminiai aktai darbo teiss sistemoje. Darbo teiss vienov pasireikia tuo, kad visi darbo statymai grindiami bendraisiais konstituciniais darbo organizacijos principais, visi darbuotojai turi vienodas darbo teises ir pareigas. Vienov - tai visai valstybei bendri principai, reikalavimai, garantuojantys darbo saug, darbuotoj gyvyb ir kt. Teisinis Lietuvos darbo teiss vienovs pagrindas yra Konstitucija ir DK. Teisiniai darbo santykiai yra specifiniai, nes vairios gamybos sritys labai skiriasi, todl btina diferenciacija. Teisini darbo santyki dalyviai yra skirting psichofiziologini savybi mons (moterys, jaunimas, negalieji). Nevienodos ir konkrei moni darbo slygos. Todl darbo santykiai reglamentuojami diferencijuojant, bet nepaeidiant bendrj reikalavim. Diferenciacijos pagrindai yra objektyvs ir subjektyvs. Pagal objektyvius pagrindus darbo santykiai diferencijuojami atsivelgiant gamybos, gamtines geografines slygas, darbo sunkum, darbo slyg kenksmingum sveikatai, j ypatumus skirtingose kio akose ir kt. Pagal subjektyvius pagrindus darbo santykiai reglamentuojami atsivelgiant psichofiziologines t santyki subjekt savybes.

Kaip jau minta, skiriamos dvi darbo teiss altini rys: bendrieji norminiai aktai; specialieji norminiai aktai. Bendrieji norminiai aktai ireikia darbo teiss vienov, o specialieji - diferenciacij. Bendruosiuose norminiuose aktuose nustatytos normos taikomos visiems darbuotojams nepriklausomai nuo kio akos, profesijos, amiaus ir kt. Specialiosios normos taikomos tik kai kuri kategorij, sakmiai nurodyt statyme, darbuotojams. T kategorij darbuotoj darb reguliuoja bendrieji darbo statymai, o specialieji numato tik bendrj taisykli iimtis. Todl jie gali bti taikomi tik konkreiai numatytais atvejais, t. y. tik t kategorij darbuotojams, kurie juose nurodyti, ir tik esant tuose aktuose numatytoms slygoms. Kai yra bendrosios ir specialiosios normos kolizija, taikoma specialioji norma. Darbo statymai apibria diferenciacijos ribas. DK 1 straipsnyje tvirtinta, kad atskir darbo santyki srii reglamentavimo ribas nustato DK, taip pat pagal DK apibrtas ribas - kiti statymai ir Vyriausybs nutarimai. Vadinasi, leidiant specialiuosius norminius aktus i rib perengti negalima. 30. Lokals norminiai aktai. Vietins normos yra konkreios mons premijavimo nuostatai, atlyginimo pagal met darbo rezultatus nuostatai ir pan. Darbo teisje yra gana daug normini a galiojani ne visoje valstybs teritorijoje, o tik tam tikroje monje, staigoje, organizacijoje. Tai - lokals aktai. Kitose teiss akose toki nra. Tai tam tikros darboviets priimami aktai: darbdavi leidiami vietiniai norminiai aktai (premijavimo nuostatai, atlyginimo pagal meti darbo rezultatus nuostatai ir kt.) ir kiti aktai. Taiau daniausiai lokalins normos traukiamos kolektyvin sutart arba jos priedus. Toki norm reikalingum lemia darbo teiss objekto specifika Jos turi utikrinti darbdavi ir darbuotoj interesus, leidia atsivelgti tam tikro kolektyvo ir konkrei darbuotoj darbo rezultatus, remiantis jomis statyme nustatytos darbo ir darbo apmokjimo slygos yra priderinamos konkreios mons specifikos. Nustatyti tokie lokali normini akt reikalavimai: 1) jie neturi prietarauti draudiamosioms normini darbo teiss t nuostatoms; 2) neturi bloginti darbuotoj padties, palyginti su ta, kuri nustatyta statymuose ir kituose norminiuose aktuose. Vadinasi, darbo statymuose numatytos darbo slygos yra laikytinos tik minimaliais reikalavimais. Lokalaus akto nuostata, bloginanti darbuotoj padt, negalioja, taigi turi bti taikoma statyme nustatyta teiss norma; 3) lokalus aktai turi bti leidiami tam galiot organ ir laikantis tam tikros tvarkos. 31. Iskirtin darbo teiss akt primimo tvarka. Rengiant normini darbo teiss akt projektus, priimant sprendimus dl j, labai plaiai vadovaujamasi deryb principu. ia ypatingas Lietuvos Respublikos trials tarybos vaidmuo. Trial taryba socialini partneri susitarimu sudaroma i vienodo skaiiaus lygiateisi nari: centrini (respublikini) profesini sjung, darbdavi organizacij ir Vyriausybs atstov. Profesini sjung ir darbdavi organizacij bei Vyriausybs atstovai turi suteikti Trialei tarybai btin informacij svarstomais klausimais. Be to Trial taryba gali sudaryti trialius susitarimus dl darbo santyki ir su jais susijusi socialini bei ekonomini slyg ir susitarimo ali tarpusavio santyki reglamentavimo. Taip pat taikant darbo teiss normas gana daug teisi suteikta darbuotoj atstovams. Be to, darbo santykius reglamentuoja ir specifiniai teiss altiniai - kolektyvins sutartys, priimamos prastai tik susitarimu.