D. G. Myers - Psichologija.2000.Nerealus - Team

Psichologija
Psichoiogijos [vadas

Pries isvykdamas is Sietlo, uzejau apsikirpti. Patogiai isitaisau juodos odos kirpejo kresle. Plusedamas kirpejas staiga paklausia: - Ka jus veikiate?

- Kita savaite vaziuoju i Ajova laikyti mokyklos baigimo eg-

zaminu, - atsakiau.

- Ka jus studijuojate?

- Psichologija,

Kirpejas liovesi dirbes, zengtelejo atgal ir droviai pasidomejo: - 0 ka jus manote apie mane?

Sitas kirpejas, kaip ir daugelis zmoniu, apie psichologija zino tiek, kiek apie ja skaite populiariose knygose, zurnaluose ar isgirdo is televizoriaus ekranu. Todel sie zrnones mano, kad psichologas analizuoja asmenybe, verciasi psichoterapija ir dalija patarimus, kaip aukleti vaikus. Ar is tikruju psichologai tai daro? Taip, ir dar gerokai daugiau. Apsvarstykime keleta psichologijos klausirnu, kuriais Jus gal but pasidomesite:

Ar kada nors pastebejote, kad Jus i ta pat] dalyka reaguojate visiskai taip pat kaip vienas is Jusu tevu - turbut pasizadejote niekada taip nesielgti - ir tada susidomejote, kiek ypatybiu esate paveldejes? Kurios Jusu ypatybes is tikruju yra panasios i matinas ar tevo? Kiek tevu ypatybiu paveldejote su j4 genais, a kiek peremete is JIJ sukurtas aplin kas ?

Ar esate kada nors su 6 menesiu kiidikiu zaides slepyniu ir domejesis, kodel sis zaidimas vaikui yra toks zavus? Kudikis, kada Jus akimirksniui isnykstate uz duru, mano, kad is tiesu dingote, - ir netrukus vel isdygstate is niekur. Kq kudikis is tikruju suvakia ir apie kq mqsto?

1 SKYRIUS

1 SKYRIUS. Psichologijos [vadas 5

Wilhelmas Wundtas 1879 m. Leipcigo universitete (Vokietijoje) [kuria pirrnaja psichologijos laboratorija. -.j,

Hermannas Ebbinghausas 1885 m. Vokieiijoje paskelbia apie pirmuosius atminiies tyrimo duomenis.

f-

Alfredas Binet

(zr. nuotrauka) ir Theodore Simonas 1905 m. parengia pirmqjj intelekto testa Paryziaus moksleiviams.

Edwardas L. Thorndike'as 1898 m.

pirmuosius eksperimentus su gyvOnais, iirdamas j4 rnokyrnasi. -7

G. Stenley Hallas, l' Wundto studentas,1883 m. Johnso Hopkinso universiteie jkuria pirrnaja Amerikoje psichologijos laboratorija.

Sigmundas Freudas Austrijoje veikale "Sapn4 aiskinirnas" (1900) pristato savo pslchoanalizes teorija. -7

paskelbia, kad psichologija yra mokslas apie elgesj. -7

Williamas Jamesas

1890 m. JAV isleidzia placlai zlnorna velkala .Psicholoqijos pagrindai". -7

Ivanas Pavlovas Rusijoje 1906 m. pradeda publikuoti savo klasikinius tyrimus apie gyvOn4 rnokyrnasi,

f-

1-1 pay. Psichologijos pradininku veikla 1879-1913 m.


isorinio pasaulio. XVII a. i sia diskusija isitrauke filosofai Johnas Locke'as ir Rene Descartesas. Lockeas mane, kad ka tik gimusiojo protas yra lyg tuscia grifeline lentelc ir kad didesne dalis zinii; [gyjama pojuciais. Descartesas teige, kad zinojimas nepriklauso nuo jutimiskos patirties. Musu laikais diskusijos prigimties-patirties klausimu tesiamos toliau. Taigi klausimas apie vidine ir isorine [taka is antikos laiku pasieke ir mus. Psichologija yra jaunas mokslas, bet jos objektas senas.

Eigesio ir psichikos procesu tyrimo kryptys

Ka psichologai labiau pabrezia - prigimti ar patirti, priklauso nuo ju teorinio poziurio. Nuo pagrindiniu psichologijos tyrimo krypciu priklauso psichologu keliami klausimai bei informacijos rusys, kurias psichologai laiko svarbiomis. Panagrinekime sesias psichologijos tyrimo kryptis, aprasytas 1-1 lenteleje.

Paziiirekime, kaip kiekvienos krypties poziuriu galima nagrineti pykcio emocija.

Biologines krypties atstovas tirtu smegenu procesus, sukeliancius fizine busena, kai zmogus "raudonas kaip burokas" ar "nctekes kantrybes",

Pslchoanalitines krypties salininkas i pykcio protruki ziuretu kaip i issiliejantj pasamoneje slypinti priesiskuma.

Biheviorizmo krypties atstovas stebetu pykstanciojo veido israiska, kL1l10 judesius ar nustatytu, i kuriuos isorinius dirgiklius atsakoma pykciu ar agresyviu veiksmu.

1-1 LENTELE. Psichologijos tyrimo kryptys

KRYPTIS

KAS TIRIAMA

KAS AISKINAMA

Biologine

Kaip kOnas ir smegenys kuria Kaip evoliucija bei paveldimumas veikia elqesi: kaip organizme

emocijas, atrninti. jutimiska patirt] perduodama informacija; kaip kraujo chernine sudetis susijusi su nuotaika ir motyvais

Kaip elqes] formuoja pasarnone]e Asmenybes bruozai ir sutrikimai analizuojami, remiantis

slypintys skatuliai ir konfliktai seksualiniu ir aqrasyviu skatuliu arba neissipildziusiu troskimu bei vaikystes traurnu padariniu savokornis

Psichoanalitine

Bihevioristine

Kaip isrnokstamos ir keiciarnos reakcijos

Kaip ismokstarna bijoti kai kuriu daiktu ar situaciju: kaip galima efektyviausiai keisti savo elgesi, pavyzdzlui, sulieseti ar mesti rOkyti

Kaip siekiama brandos ir savo tikslq igyvendinimo; kaip zrnones patiria ir supranta savo paciu gyvenimq

Hurnanlstlne

Kaip gebame pasirinkti savo gyvenimo modelius ir nebOti valdomi tik pasarnones ar aplinkos jegLj

Kaip mes apdorojame, kaupiame ir atkuriame informacijq

Kaip elgesys ir mastyrnas priklauso nuo situaciju bei kulturu

Kaip naudojama informacija prisimenant, protaujant ir sprendzlant problemas

Kuo mes, Afrikos, Azijos, Australijos ar Siaures Amerikos gyventojai, vienos zrnonlu seirnos nariai, esame panasus, ir kuo, veikiami skirtingos aplinkos, skiriarnes

Kognityvine

Socialine-kulturine


chologams, kurie tiria, diagnozuoja ir pataria problemu turintiems zmonems. lie testuoja, taiko psichoterapija, vadovauja psichikos sveikatos programoms bei atlieka tyrimus. Jeigu palyginsime su psichiatrais, tai sie yra gydytojai, turintys teise skirti vaistus ir kitais budais veikti tuos fizinius reiskinius, kurie yra psichikos sutrikimu priezastis. Kartu jie daznai taiko psichoterapija.

Taciau ne visi psichologai uzsiima psichines sveikatos problemomis. Kai kurie ju atlieka bazinius mokslinius tyrimus, sud arancius psichologijos ziniu pamata, Tolesniuose knygos puslapiuose kalbesime apic ivairius tyrinetojus: psichojiziologus, tiriancius smegenu ir psichikos rysius, raidos psichologus, analizuojancius rnusu pokycius nuo gimimo iki mirties, asmenybes psichologus, tyrinejancius miisu vidinius bruozus.

Kiti psichologai atlieka taikomuosius tyrimus, susijusius su praktinernis problemomis. Pavyzdziui, pramones (arba organizaciju) psichologai tiria zmoniu elgesi darbe ir pataria jiems. Sie psichologai, remdamiesi psichologijos teorijomis ir metodais, padeda organizacijoms atrinkti ir mokyti darbuotojus, skatina zrnones dorai elgtis ir produktyviai dirbti, projektuoja gaminius ir nustato, kaip zmones tuos gaminius vertina.

Ir ivairios psichologijos kryptys - nuo biologines iki kulturines, ir psichologu darbo vieta - nuo klinikos iki laboratorijos, - rodo, kad psichologijoje susikerta ivairios disciplinos. Vis labiau psichologija siejasi su ivairiausiais mokslais - matematika ir biologija, sociologija ir filosofija. Vis dazniau psichologijos metodus ir laimejimus pasitelkia kiti mokslai. Psichologai desto medicinos, teises, teologijos studentams; jie dirba ligoninese, gamyklose ir kitose istaigose; psichologai dalyvauja tarpdisciplininiuose tyrimuose, pavyzdziui, psichoistorijos (psichologine istoriniu asmenybiu analize), psicholingvistikos (tiriamas santykis tarp kalbos ir jos vartotoju pazintiniu ar elgesio ypatybiu).

MOKSLINE VEIKLA

Kas vienija tokias ivairias psichologijos tyrimo kryptis ir sritis?

Vienija poziiiriai ir metodai, kuriais vadovaudamiesi psichologai imasi nezinomu klausimu.

Mokslinis poziuris

Mokslas - ne tik faktu sankaupa. Mokslas - tai poziuris i pasauli, mastyrno apie pasauli biidas. Psichologas - mokslininkas, siekias zvelgti i pasauli objektyviai, su nesalisko kritiskumo nuo-

ateiti, Taigi galime speti, kad depresija sukelia sumazejes savigarbos jausmas. Kol kas viskas gerai: miisu savigarbos desnis puikiai apibendrina gausius faktus apie depresija isgyvenancius zmones.

Nors si teorija atrodytu teisinga, - sumazejusi savigarba lyg tiktu dcpresijai paaiskinti, - negalime jos laikyti "teisinga" ar "pagrista", kol jos nepatikrinome. Pagrjsta teorija leidzia kelti patikrinamus spejimus - hipotezes. Sios nukreipia tyrimus tam tikra linkme ir igalina teorija patikrinti bei ivertinti is naujo. Noredami patikrinti musu teorija, kad depresija sukelia sumazejusi savigarba, privalome surinkti duornenu apie zmogaus savigarba ir isitikinti, ar, kaip spejorne, blogiau save vertinancius zmones is tiesu dazniau apima dcpresija.

Turime suprasti, kad pati teorija gali paveikti musu stebejimus.

Pavyzdziui, jeigu anksciau spejome, kad depresija sietina su sumazejusia zrnogaus savigarba, tai gali kilti pagunda depresijos apimtu zmoniu samprotavimus suvokti kaip saves menkinirna. Kad butu galima patikrinti, ar nebuvome saliski, mes savo tyrirna galime pateikti taip tiksliai, kad kiti mokslininkai galetu pakartoti musu stebejimus. Jeigu jiems pavyks pakartoti miisu tyrima ir gauti panasiu rezultatu, tada savo duomenis galesime laikyti patikimesniais.

Taigi musu teorija naudinga, jei ji: 1) gerai susistemina daug ivairiu stebejimu; 2) gali pateikti aiskius numatymus, kuric gali buti naudojami, ta teorija tikrinant ar taikant praktikoje. (Jeigu zmonems padesime sustiprinti savigarbos jausma, ar jiems isnyks depresija?) Galiausiai, musu teorija gali padeti pletoti tobulesne teorija (apie tokia zr. 528-531 p.), kuri dar geriau sistemins ir numatys faktus apie depresija,

PSICHOLOGIJOS METODAI

Jeigu no rite suvokti psichologijos esme ir gebeti ismaningai naudotis populiariaja psichologija, pirmiausia privalote suprasti, kaip psichologai nagrineja klausimus. 1-3 pay. pavaizduotos ivairios tyrimo galirnybes. Mokslininkas gali dirbti ir laboratorijoje, ir "realiame pasaulyje" (veiklos lauke). [vertinimo biidai taip pat gali buti ivairus, Atlikdami vienus tyrimus, mokslininkai stebi ir protokoluoja elgesi; atliekant kitus, zmones patys pateikia atsakymus apie savo mintis ir elgesi (savistata). Taciau svarbiausi skirtumai - tarp tyrimo biidu: aprasomojo, koreliacinio ir eksperimentinio. Kad galetume kritiskai vertinti psichologijos tyrirnu rezultatus, privalome gerai suprasti siuos tyrimobiidus ir zinoti, kokias isvadas galima daryti juos naudojant.


Stebejlrnu duomenys

Teorija leidiia kelti hipotezes, kurios numato stebejimu duomenis, o siuos vel naudojame teorijai tobulinti.

~.:,.,~ .;.

~e ~'t>

~ ~~'l>.. .~~c~sAvTs1'ATA· .-----7"]

.~e r'=--~IE:-~r-~f1r"U=_=7: I

~ I EKSPER'iENTINIS

I;:' .c

o

E 'J:

~

Veiklos (Realus laukas pasaulis)

Tyrimo aplinka

Laboratorija

1-3 pav. Psicholcginiu tyrimu rusys (pagal Hendricks'} ir kt., 1990).


Pamokymas. Klausimu formulavimas apklausai - keblus dalykas.

Atranka. Dazniausiai, kaip tai daro Harriso viesosios nuomones tyrimo istaiga, stengiamasi atrinkti apklausiama grupe. Jeigu norite apklausti savo universiteto studentus, jus galite apklausti visus, bet tikriausiai ju butu per daug. Tikslingiau apklausti mazesne studentu grupe - imti, kuri atstovauja visiems studentams - jusu tiriamai populiacijai. Kaip pasiekti, kad jusu imtis atstovautu tiriamai populiacijai? Geriausia, jei ji bus atrinkta atsitiktinai, t. y. visu didesnes grupes nariu galimybes pakliuti i ja bus vienodos.

Noredami atsitiktinai atrinkti studentus jus neturetumete vi siems studentams issiusti anketas, nes saziningi studentai, kurie jums grazins uzpildytas anketas, neatstovaus atsitiktines imties. Geriau imti sudarykite atsitiktinai pasirinke, pavyzdziui, kas desimta ar dvidesimta asmeni is abecelinio saraso ir pasistenkite is visu gauti atsakymus. Geriau apklausti maza 100 zmoniu atstovaujamaja imti negu bet kaip atrinkta neatstovaujamaja 500 zmoniu imti.

Atsitiktines atrankos principais remiamasi ir organizuojant salies gyventoju apklausas. [sivaizduokite, kad milziniskoje statineje surnaisyta 60 milijonu baltu ir 40 milijonu zaliu pUPl.!. Samtyje, kuriuo is keliu vietu pasemsite 1500 tokiu pupu, bus apie 60% baltu ir 40% zaliu pupu; paklaida bus 2% ar 3%. Atranka apklausai pilieciu, kurie dalyvauja rinkimuose, yra panasi i pupu irnti; 1500 atsitiktinai pasirinktu zmoniu gana tiksliai atspindi visos tautos nuornone,

Taciau sudaryti atsitiktine imti gana sudetinga, Kazkiek zmoniu neuztiksime namie. Kiti - daznai apie 30% ar daugiau miesto gyventoju - gali atsisakyti dalyvauti tyrime. Blogiausia, kad kartais apklausos organizatoriai ne per daug stcngiasi surinkti atstovaujamasias (atsitiktines) imtis. Shere Hite knygoj e .Jvloteris ir meile" pateikti apklausos rezuitatai remiasi vos 4,5% pastu gautu atsakyrnu is neatstovaujamos 100 000 Amerikos moteru imties. Jos apklausa kritikuotina ne tik del to, kad jai anketas atsiunte toks nedidelis rnoteru, kurios pacios norejo atsakineti, skaicius, bet ir todel, jog is pat pradziu ji nusprende apklausti moteru organizaciju nares. Taciau Hite pasake:

"Tai 4500 zmoniu, Man tiek uztenka." Sitiek, aisku, pakako zumalui "Time", kuris pateike Hite rezultatus - 70% istekejusiu penkerius metus ar ilgiau moteru yra neistikimos ir 95% moteru yra zeminamos vyru, kuriuos jos myli (Wallis, 1987). Matyt, buvo nesvarbu, kad, anot maziau isreklamuotu apklausu, atsitiktines Amerikos moteru imties rezultatai rodo, kad jos yra daug labiau patenkintos: puse ar net didesne daiis tvirtina, kad jos jauciasi .Jabai laimingos" ar "visiskai patenkintos" savo santuoka; vos 3% teigia, jog jos .melaimingos" (Pepiau ir Gordon, 1985). Ir tik 1 is 10 patvirtina buvusi savo vyrui neistikima (Greeley, 1991).

Vadinasi, koreliacija igalina numatyti. Taciau argi per te1evizija rodoma prievarta sukelia agresija? Ar sumazejusi savigarba yra depresijos priezastis? Jeigu, remdamiesi koreliacija, atsakysite teigiamai, tai, reikia pasakyti, sitaip mananciu yra daug. Tikriausiai ir diletantams, ir profesionaliems psichologams sunkiausiai iveikiama mastymo klaida yra manymas, kad koreliacija irodo priezastinguma, Deja! Jeigu ziurejimas per televizija rodomos prievartos teigiamai koreliuoja su agresyvumu, ar tai reiskia, kad televizoriaus ziurejimas skatina agresyvu elgesi? Galbut, Bet ar negali neagresyvus zmones megti prievarta rodancias laidas?

o ka manyti apie neigiama koreliacija tarp savigarbos ir depresijos? Galbiit is tiesu maza savigarba sukelia depresija. Bet gali buti, kad kaip tik depresija yra mazes savigarbos priezastis. 0 galbut tarp savigarbos ir depresijos nera priezastiniu rysiu, IS 1- 4 pay. matyti, kad ir maza savigarba, ir depresija gali lemti kazkoks trecias veiksnys, pavyzdziui, nelaimes ar organizmo polinkiai. Stebedami vyrus, galime nustatyti, kad yra teigiama koreliacija tarp santuokoje isgyventu metu ir plikimo, nes abu dalykai siejasi su treciuoju veiksniu - amziumi,

Pamokymas. Nors, remiantis koreliacija, galima numatyti, taciau negalima paaiskinti, Jeigu du ivykiai ir susije, tai dar negalima teigti, jog juos sieja priezastingumo rysys, Koreliacija nerodo priezastingumo, Prisiminkite sl desni, skaitydami moksliniu tyrimu aprasymus laikrasciuose ir sioje knygoje.

Eks perimentas

Noredami skirti priezasti ir padarini - paaiskinti, kas sukelia, pavyzdziui, depresija - psichologai eksperimentuoja. Atlikdamas eksperimenta, tyrinetojas gali sutelkti demesi i tiketina vieno ar dvieju veiksniu [taka. Keisdamas tik siuos veiksnius, kai kilos aplinkybes nesikeicia, jis tikrina sit{ veiksniu itakq. Jeigu, keiciant eksperimento veiksni, elgesys kinta taip, kaip buvo galima numatyti, vadinasi, toks veiksnys turi itakos elgesiui. Atkreipkite demesi i tai, kad koreliaciniai tyrimai atskleidzia natiiraliai egzistuojancius rysius, 0 eksperimentuojant koks nors veiksnys tikslingai keiciamas, kad butu galima nustatyti jo [taka. Kad butu aiskiau, aptarkime du eksperimentus.

AR JUODOS SPORTfNfNKlj UNfFORMOS TURf [TAKOS SUVOKfMUf? Comellio universiteto psichologai Markas Frankas ir Thomas Gilovichius (1988) pastebejo, kad is esmes visose kultiirose - ir Rytuose, ir Vakaru Europoje, ir Centrineje Afrikoje - juoda spalva turi papildorna reiksme -"blogis". Aktoriai, kino filmuose vaidinantys blogus vyrukus, devi juodus drabuzius. .Juoda diena"


1
Mata Oepresija
savigarba _.., 2
~
4 3 4
I
Nelelmes
ar organizmo
polinkis 1-4 pay. Mazes savigarbos zrnones dazniau apima depresija negu tuos, kuriu savigarba didele, Siq neigiarna koreliacija galima aiskinti tuo, kad bloga zmogaus nuornone apie save sukelia prislegta biisena. Taciau is sios schemos matome, jog imanomi ir kitokie priezasties ir padarinio rysiai tarp siu veiksniu.

va is tikruju veikia suvokima. lie [rase i vaizdajuoste dvi surd isuotas amerikietiskojo futbolo atkarpas, kur vaizduojama, kaip baltomis arba juodomis uniformomis vilkintys gynejai pavare kamuoli turinti zaideja siek tiek atgal ir paskui parbloske ji ant zemes ar smarkiai trenkesi i karnuoli apglebusi zaideja, Noredami palyginti, eksperimento sumanytojai sukure kontrolines salygas, kur tas pats vaizdas buvo nespalvotas. Kai visu zaideju marskineliai buvo tamsiai pilki, eksperimento dalyviai ir baltomis, ir juodomis uniformomis devinciu gyneju veiksmus, meginant atkovoti kamuoli, laike vienodai siurksciais. Eksperimentlnemis salygomis tiriamiesiems buvo parodyta ta pati spalvota vaizdajuoste. Tiriamieji (nusimanantys futbolo aistruoliai ir profesionalus teisejai), matydami spalvota vaizda, dazniau buvo linke juodos spalvos uniformas devinciu zaideju veiksmus laikyti siurkstesniais (1-5 pav.). Taigi kontrolines eksperimento salygos yra iseities taskas, su kuriuo galima lyginti eksperimentinemis salygornis nustatyta kokio nors poveikio rezultata.

Antrasis eksperimentas vyko taip: Comellio studentai buvo pakviesti dalyvauti "vadybq psichologijos" eksperimente. Frankas ir Gilovichius atsitiktinai paskirdavo studentams baltus ar juodus marskinelius ir prase juos pasirinkti keleta zaidimu. Eksperimento dalyviai, deveje juodus marskinelius, rinkosi agresyvesnius zaidimus. Vadinasi (tokie rezultatai parodo tik gropes tendencijas), juodos spalvos uniformos darn [taka ne tik suvokimui, bet ir elgesiui.

Franko ir Gilovichiaus eksperimentai buvo gana paprasti. lie keite tik viena veiksni - marskineliu spalva. Toki eksperimento veiksni vadiname nepriklausomuoju kintamuoju, nes ji galima keisti, nekeiciant kitu veiksniu, pavyzdziui, zaideju amziaus ar ugio. Eksperimentatoriai tiria vieno ar keliu nepriklausomuju kintarnuju poveiki kokiam nors ismatuojamam elgesiui, vadinamam priklausomuoju kintamuoju, nes jis gali kisti priklausomai nuo to, kas vyksta eksperimento metu. Pirmajame Franko ir Gilovichiaus eksperimente priklausomasis kintamasis buvo tai, kaip tiriamasis suvokia taisyklemis draudziama siurkstuma, kai jam pateikiamos: a) kontrolines salygos (zaideju marskineliai tamsiai pilkos spalvos); b) eksperimentines salygos (zaideju marskineliai baltos arba juodos spalvos). 1-2 lenteleje nurodyti antrojo Franko ir Gilovichiaus eksperimento nepriklausomasis ir priklausomasis kintamieji.

Prisiminkite: eksperimentuojant turi buti bent dvejos skirtingos salygos: lyginamosios, arba kontrolines salygos, ir eksperimentines salygos. Sitaip patikrinama bent vieno nepriklausomojo kintamojo (eksperimentinio veiksnio) poveikis bent vienam priklausomajam kintamajam (atsakymui, kuris yra matuojamas).

1 SKYRIUS. Psichoiogijos [vadas 17

c=J Balta uniforma .. Juoda uniforma

8

o

Spalvotas Nespalvotas

vaizdas vaizdas

1-5 pav. Smurto suvokimas. Zmones i vaizdajuoste [rasytus juodas uniformas vilkinciu zaideju meginirnus aukstai pasokus atimti kamuoli dazniau laikydavo zaidimo taisykliu pazeidimu, taciau tik tada, kai zaideju marskineliu spalva buvo galima atskirti (is Frank ir Gilovich, 1988).

Eksperimento modelio santrauka:

Nepriklausomasis kintamasis Eksperimento veiksnys, kurt jiis tikslingai keiciate; pats poveikis. Priklausomasis kintamasis Stebimas elgesys; veiksnys, kuris gali buti veikiamas kintancio nepriklausomojo kintamojo. Eksperimentines sqlygos

Sqlygos, kai tiriamieji yra veikiami nepriklausomojo kintamojo. Kontrolines sqlygos

Sqlygos, tapacios eksperimentin ems, tik tiriamieji neveikiami nepriklausomojo kintamojo.

Daznai buna, kad, atsakius i viena klausima, iskyla kitas.

Mokslinis tyrinejimas panasus i jura plaukianti laiva: atsiveria vis naujos platumos.

Sios savokos - eksperimentines ir kontrolines salygos, priklausomas is ir nepriklausomasis kintamasis, atsitiktinis tiriamuju paskirstymas - yra svarbios ir reikalingos, nors nesunkiai supainiojamos. Tad pameginkime jas pavartoti, aptardami dar keleta [domiu eksperimentu.

AR GALl NESUVOKIAMOS INFORMACIJOS [RASAI PAGERINTI GYVENIM~? Naujoji verslininku karta tuo jus [tikins. Uzsakymu pastu katalogai, kabelines televizijos skelbimai, knygynai siulo garsajuostes, kuriose irasyti visiskai nesuvokiami tekstai, "turintys jusu pasqmony uzprogramuoti sekrnei ir laimei". Kol nelabai stropiis mokiniai klauso lengvosios muzikos, nesuvokiama informacija (tokia, kuri yra silpnesne uz girdejimo slenksti) jtikineja pasamone, kad: "As esu geras mokinys. As rnegstu mokytis." Panasiai ir tinginiai gali buti priverciami mastyti: "As dirbu tikslingai. Viska uzbaigiu laiku."

Ar sitos fantastiskos, 0 gal net beprotiskos pretenzijos ko nors vertos? Ar pozityvi nesuvokiama informacija bent siek tiek mums gali pagelbeti? IS 5 skyriaus "Jutimai" suzinosite, kad ikislenkstiniai pojuciai yra realus dalykas. IS tiesu, daug informacijos mes apdorojame neisisamonindami, Tam tikromis salygornis net ir labai silpni dirgikliai, kuriu nepajegiarne atpazinti, gali mus siek tiek paveikti.

Taciau ar sis silpnas greit praeinantis poveikis gali buti ispleciamas iki stipriu ilgalaikiu padariniu, kaip tvirtina prekiautojai garsajuosternis? Anthony Greenwaldas, Ericas Spangenbergas, Anthony Pratkanisas ir Joy Eskenazis (1991) nusprende tai istirti. Jie tyre studentus savanorius, sutikusius penkias savaites kasdien klausytis komerciniu garsajuosciu, skirtu pasamonei veikti. Tiriamieji buvo atsitiktinai paskirstyti i grupes klausyti juostu, skirtu atminciai gerinti arba savigarbai stiprinti. Tada tyrinetojai pakeite eksperimento veiksni. Pusei juostu jie priklijavo korteles su kitais uzrasais. Studentai, klausydami siu juostu, mane, kad meginama sustiprinti ju savigarba, nors is tikruju jie klausesi atrninti veikianciq juostu, Arba atvirksciai, j ie klausydavosi atminciai gerinti skirtos juostos, bet manydavo, jog jiems meginarna stiprinti savigarbos jausma.

Ar garsajuostes buvo veiksmingos? Savigarba ir atminti vertinanciu testu, kurie studentams buvo pateikti pries si tyrima ir po 5 savaiciu, rezultatai nero de jokiu pokyciu, Ne menkiausiu, Taciau studentai, manantys, jog klausesi atminti gerinancios juostos, tikejo, kad ju atmintis pagerejo, Tas pat pasakytina ir apie tuos,

2. 1909


"Padarf! koki nors atradimq, visada kaikq suiinome ir apie tuos dalykus, kurie iki sial buvo visai nezinomi. Taigi mes negalime issklaidyti vienos abejones, nesukurdami keliu nauju ".

Josephas Priestly "Skirtingl) oro rllsiq stcbcj imai ir bandymai", 1775-1786

Kas yra sio eksperimento nepriklausomasis kintamasis? Kas yra priklausomasis kintamasis?

(ir. 21 p.).

Visa tai pades suprasti, apie ka kalbesime toliau. Sie faktai turetu skatinti smalsuma ir supratima, studijuojant psichologija. Taigi panagrinekime dar keleta svarbiu dalyku ir klausimu,

AR LABORATORIJOSE ATLIEKAMI EKSPERIMENTAI YRA DIRBTINIAI? Ar skaitant arba klausant pranesima apie psichologini tyrima, jums nekyla mintis, jog galbut zmones laboratorijose elgiasi vienaip, 0 gyvenime - kitaip? Ar mirksincios raudonos lemputes stebcjimas tamsiamc kambaryjc gali buti naudingas sprendziant apic nakti skrcndanti lektuva? Ar tai, kad is nesusijusiu zodzit] saraso geriausiai prisimename pirmuosius ir paskutiniuosius zodzius, ka nors sako apie tai, kaip prisimename pobuvyje sutiktu zmoniu vardus? Ar tai, kad, paziurejes prievartos ir sekso kupina filrna vyras greiciau paspaus mygtuka, kuriuo pasius elektros srniigj moteriai, ka nors sako apie tai, jog smurtine pornografija skatina vyrus skriausti moteris? Kur dar, uz psichologijos laboratorijos, kas nors zvilgcioja i raudona sviesa tamsiame kambaryje, seka ekrane pasirodancius nesusijusius zodzius ar spaudzia mygtukus, sukeliancius elektros smiigius?

Pries atsakydami, pagalvokite apie laboratoriniu eksperimentu tikslus. Negalvodamas apie dirbtinuma, eksperimentatorius visu pirma siekia, kad laboratorijos aplinka butu kaip supaprastinta tikrove: vieta, kur gali buti imituojamos ir valdomos svarbios kasdienio gyvenimo situacijos. Eksperimentas leidzia psichologui atkurti psichologinius veiksnius kontroliuojamomis salygomis,

Suprantama, nuspresti, ar spausti mygtuka, kuris ijungs elektros srove, nera tas pats, kas smogti kam nors i veida, Taciau principas yra tas pats. Eksperimentu norima ne atkurti tikslu kasdieni elgesi, bet patikrinti teorinius desnius (Mook, 1983). Suformuluoti desniai, a ne konkretiis rezultatai padeda paaiskinti iprastini, kasdieni elgesi. Psichologai, taikydami laboratorinius agresijos tyrimus realiai prievartai suprasti, taiko teorinius agresyvaus elgesio desnius, kurie buvo tikslinami atliekant daugybe eksperimentu. Panasiai ir regos sistemos desniai, suformuluoti eksperimentuojant dirbtineje aplinkoje (pvz., ziurejimas i raudonas sviesas tamsoje), pritaikomi, kuomet butina paaiskinti sudetingesne veikla, pavyzdziui, skrydzius nakti.

[sidemetina: psichologams maziau rupi koks nors ypatingas elgesys negu bendrieji desniai, padedantys paaiskinti ivairiausia elgesi.

AR VISKAS PRIKLAUSO NUO ZMOGAUS KULTUROS? Jeigu kulnira formuoja elgesi, tai ka psichologiniai Siaures Amerikos gyventoju - daznai baltuju - tyrinejirnai gali pasakyti apskritai apie zrnogu? Labai daznai pastebime, kad skirtingu kulturu zmones gerokai

I SKYRIUS. Psichologijos [vadas 21

Atsakymas i 19 puslapyje pateiktq klausimq. Eksperimentu, kur naudojamos garsajuostes su nesuvokiama informacija, svarbiausias nepriklausomasis kintamasis buvo nesuvokiama informacijos riisis (susijusi su savigarba arba atmintimi). (IS tikruju Cia buvo ir antrasis nepriklausomasis kintamasis: zmoniu isitikinimai, kad jie klause vienokiq ar kitokiq juosta.) Svarbiausias priklausomasis kintamasis buvo savigarbos ir atminties pagerejimo matai.

testuoti pries gyvunu naudojima psichologiniams, biologiniams ir medicininiams tyrinejimams - pasak Nacionalines tyrimo tarybos, per metus eksperimentuojama su 20 milijonu gyvunu (1988). "Susivienijimas uz gyvunus", kurio nariai yra per 400 gyvunu apsaugos organizaciju, paskelbe, kad eksperimentams naudojami gyvunai patiria dideli stresa, .Jcartais jie net nebegali cypti ar kaukti is skausmo ... jiems neduodama vandens ar maisto, todel jie parnazu kankindamiesi stimpa is bado ir troskulio ... jie laikomi visiskai atskirti kamerose, kol sutrinka ju psichika ir jie net Zllva is neviltics ar baimes", jie yra aukos "baisaus skausmo ir nepakeliamo streso, kuriuos jicms sukelia tuscias tyrinetoju smalsumas". Psichologai Carolina Coile ir Nealas Milleris (1984) isanalizavo visus Amerikos psichologu asociacijos zurnaluosc per pastaruosius penkeris metus isspausdintus straipsnius, skirtus gyvimu tyrinejimui. Jie ncaptiko ne vieno tyrimo, kuris patvirtintu siuos nepagristus tvirtinimus. Net tyrinetoju naudojamas elektros smugis budavo nestiprus, toks, kuri ir zmones, gave i pirstus, lengvai iskesdaYO. Devintuoju desimtmeciu gyvunu globos reikalavimai buvo toliau tikslinami. Mazdaug 7% psichologijos tyrirnu atlickami su gyvunais, is kuriu 95% yra ziurkes, peles, triusiai ar pauksciai. Beveik 10% siu tyrimu naudojami elektros smugiai (Coile ir Miller, 1984; Gallup ir Suarez, 1985). Didziosios Britanijos psichologijos laboratorijose, kuriose nuo 1977 m. tyrimams gyviinu naudojama dvicm trccdaliais maziau, elektros srove veikiami tik 4% ju - ir tik ziurkes (Thomas ir Blackman, 1991).

Be to, eksperimcntatoriai teigia, kad cia svarstomas ne gerio ir blogio morales principas, 0 gailescio gyvunams ar gailescio zrnonems principas. Kas is musu smerktu Pastero eksperirnentus, privertusius kai kuriuos sunis kenteti, taciau padejusius atrasti vaistus, kurie isgelbejo milijonus zmoniu ir sum) nuo pasiutliges bei kankinancios mirties? Ar mcs is tikrqju norctume atsisakyti gyvunu tyrinejirnu, kurie gali padeti sukurti efcktyvius psichiskai atsilikusiu vaiku mokymo budus, sumazinti baime ar depresija, reguliuoti nutukirna, alkoholizma, streso sukeliarna skausma ir ligas?

Po karstu diskusiju del situ dalyku iskyla du klausimai. Svarbiausias: ar galima zrnoniu gerove vcrtinti labiau uz gYVUI1l) gerove? Ar teisinga, kad, tyrinejant stresa bei vezi, pelei teks iskiepyti navika, kad paskui zrnogu galetume apsaugoti nuo tu nelaimill? Tie, kuric pritaria, kad gyvunai butu naudojami tyrimams, irodineja, jog visi, kurie valgo desrainius, devi odin ius batus, nesmerkia rnedziokles ir zvejybos, nori, kad butu isnaikinti javu kenkejai ar mara platinantys parazitai, jau sutinka, jog retsykiais gyVll11US galima paaukoti zmogaus gerovei. Gall) gale vicna is svarbiausiu teisiu yra teise islikti gyvam.

\


"Manau, kad drausti, variyti ar be reikalo sunkinti tyrinejimus, kurie gali palengvinti gyviinu ir zmoniu kancias, yra labai neimoniska, ziauru ir nemoralu ''.

Psichologas Ncalas Millcris, 1983

I SKYRIUS. Psichoiogijos [vadas 25

l

"faktus". MUS4 isankstine nuomone gali iskreipti stebejimus ir interpretacija; kartais regime tai, ka is anksto esame linke pamatyti. Net zodziai, kuriais apibudiname reiskini, gali atspindeti musu vertybes. Subjektyvi nuomone isreiks tai, ar neiprastus lytinius santykius pavadinsime "iskrypimu" ar .Jytiniu santykiu variantu". Tas pat tinka ir kasdienei kalbai, kai vienas sako "teroristai", 0 kitas - .Jcovotojai uz Iaisve". Taigi ir psichologijoje vartojami kasdienes kalbos zodziai ne tik ka nors apibudina, bet ir vertina.

Praktiskai taikant psichologijos zinias, taip pat neisvengiarna vertybiu itakos. Zmones, pakluse "profesionalui", kaip tvarkyti gyvenima - kaip aukleti vaikus, igyvendinti savo sickius, kaip elgtis isimylejus, daryti karjera - gauna vertybiskai nuspalvintus patarimus. Mokslas, tiriantis elgesi ir psichikos reiskinius, gali padeti mums pasiekti savo tikslu, bet jis negali ju nulemti.

AR PSICHOLOGIJOS TEORIJOS NERA PAPRASCIA USIAS SVEIKAS PROTAS? Turbut dazniausiai psichologija kritikuojama uz tai, kad ji tiktai savo specifine kalba aprasanti tai, ka zrnones jau seniai zino,

Atlike kelis eksperimentus, psichologai Baruchas Fischoffas ir kiti (Slovic ir Fischoff, 1977; Wood, 1979) nustate, kad dar neivyke ivykiai nera tokie akivaizdiis, kaip tuomet, kai jie vertinami jau ivyke. Jau zinomi eksperimento ar istorinio ivykio rezultatai zmoncs stebina gerokai rnaziau negu meginant juos nuspeti. Suvokus, kad kazkas ivyko, gali atrodyti, jog tai buvo neisvengiama. Taip siuos reiskinius vertina politikos apzvalgininkas George Willis (1989), kuris prickaistauja socialiniu mokslu atstovams, kad sie "atranda" akivaizdzius dalykus. Psichologai toki salisk'l praeities vertinima vadina "gudrumu po laiko" arba ; asjau tai seniai zinojau" reiskiniu.

Sitq reiskini lengva pademonstruoti. Pateikite pusei grupes nariu vicnokius psichologijos tyrimu rezultatus, 0 kitai pusei - priesingus. Pavyzdziui, isivaizduokite teigini: .Psichologai nustate, kad issiskyrimas silpnina meiles rysius tarp zmoniu. Anot patarles:

"IS akiu ir is sirdies." Ar galite numanyti, kodel taip gali buti? Dauguma zrnoniu gali tai numanyti ir beveik visi teigia, kad rezultatas nera netiketas.

o kas bus, jeigu perskaitysite priesinga teigini: .Psichologai nustate, kad issiskyrirnas stiprina meiles rysius tarp zmoniu", Anot patarles: "ISsiskyrimas mcilc kursto". Zmones ir tokius duomenis gali lengvai paaiskinti ir laiko tai paprastu sveiko proto teiginiu. Akivaizdu, kad jei du priesingi teiginiai laikomi savaime suprantami, sveiko proto padiktuoti, tai cia jau kyla problema.

Kita vertus, biitu keista, jeigu daugelis psichologu nustatytu dalyku nebutu buve is anksto numatyti. Anglu filosofas Alfredas Nort-

"Suprantama. kad, imdamasis spresti kokiq nors problemq, negali biiti visiskai nesaliskas ",

Simone de Beauvoir "Antroji lytis", J 953

I SKYRIUS. Psichologijos [vadas 27

Zinios yra jega, kuria, kaip ir kitas jegas, galime panaudoti ir geriems, ir blogiems tikslams. Atornine energija ir apsviete, ir sugriove miestus, [tikinimo jega naudojama mokyti zmones ir juos apgaudineti. Psichika veikiantys vaistai gali buti vartojami ir psichikos sveikatai grazinti, ir jai griauti.

Nors psichologija gali ir apgaudineti, bet paprastai ji stengiasi sviesti zmones. Psichologai iesko budu, kaip pagerinti moraline raida, mokyrnasi, kaip lavinti suvokimo tiksluma, kaip ugdyti kurybinguma ir gailestinguma. Psichologija padeda spresti didziausias pasaulio problemas - karo, gyventoju pertekliaus, prietaru, nusikaltimu, - nes visos jos siejasi su nuostatomis ir elgesiu. Be to, psichologija kalba apie giliausius zmonijos troskimus - meile, laime, net ir apie maista bei vandeni, Psichologija negali aprepti visu didziqjll gyvenimo problernu, bet ji imasi kai kuriu paciu svarbiausiu,

KAIP STUDIJUOTI 514. KNYG4.

IS 9 skyriaus .Atmintis" suzinosite, kad, noredami ko nors ismokti, privalote ta dalykq aktyviai apdoroti. JUSll pratas - tai ne skrandis, kuri galima tiesiog prikimsti; prota galima lyginti su raumenimis, kuric mankstinami stipreja. Daugybe eksperimentu rodo, kad zmones geriausiai ismoksta ir prisimena ta medziaga, kuria jie savais zodziais atpasakoja, pakartoja, pasitikrina ir vel pakartoja.

Pries pradedarni studijuoti skyriu, pirmiausia ji perzvelkite, perskaitykite antrastes, susidarykite bendra jo vaizda, Atkreipkite demesi, kaip skyrius sudarytas.

Kada jau bfisite pasirenge skaityti kiekviena poskyrj, pasinaudokite ju pavadinimais ir suformuluokite klausimq, i kuri turesite atsakyti. Sitam poskyriui jus galetumete iskelti klausima: "Kaip gcriausiai ir nasiausiai galiu studijuoti si,! knyga?"

Tada skaitykite, aktyviai ieskodami atsakymo. Vienu prisedimu perskaitykite tiek, kiek galite nepavargdami isisamoninti, Dazniausiai tai bus vienas pagrindinio skyriaus poskyris, pavyzdziui, .Dazniausiai apie psichologija uzduodami klausimai" - kurt jus ka tik baigete skaityti.

Perskaite poskyri, savais zodziais atpasakokite, ka perskaitete.

Pameginkite atsakyti i savo suforrnuluota klausirna, rerndamiesi tuo, ka galitc prisiminti, 0 paskui pasiziuredami i tas teksto dalis, kuriu negalite prisiminti.

Galiausiai dar karta viska apzvelkite, turedami galvoje visa skyriaus struktura,

Perzvelkite, klauskite, skaitykite, atpasakokite, kartotinai perziurekite. Sios knygos skyriai sudaryti taip, kad kuo geriau gale-

Eksperirnentavirnas. Noredami atskleisti priezasties ir padarinio rysius, psichologai eksperimentuoja. Sukurdami kontrol i uoj ama situacija, eksperimentatoriai gali kaitalioti viena ar du veiksnius ir nustatyti, kaip sie nepriklausornieji kintamieji veikia tam tikra elgesi, priklausomaji kintamaji, Kontroliuojama dazniausiai atsitiktinai paskirstant tiriamuosius i eksperirnentine grupe, kuri patiria tam tikra poveiki, ir kontroline, kuri siuo veiksniu nera veikiama.

Dainiausiai apie psichologij~ uiduodami klausimai

Ar Jaboratorijose atliekarni eksperirnentai yra dirbtiniai? Tikslingai kurdami kontroliuojama dirbtine aplinka, mokslininkai nori patikrinti teorinius desnius, kurie padeda mums suprasti, aprasyti, paaiskinti ir prognozuoti kasdieni elgesi.

Ar viskas priklauso nuo zrnogaus kultflros? Kiekvienos kulturos zmoniu nuostatos ir elgesys skirtingi, bet desniai, kurie juos lemia, skiriasi daug maziau. Kulturos psichologija tyrineja ir kulturinius skirtumus, ir visiems zrncnerns bendrus panasumus.

Ka suzinume apie zrnogq, eksperirnentuodarni su gyvunais? Vieni psichologai tiria gyvilnus, nes domisi ju elgesiu. Kiti tai daro todel, kad zinios apie gyviinu fiziologinius ir psichikos procesus padeda geriau suprasti panasius zmoniu procesus.

Ar etiska eksperirnentuoti su gyvfmais? Tik apie 7% visu psichologijos eksperimentu naudojami gyvunai: dazniausiai zillrkes, peles, triusiai ir pauksciai. Gana

1 SKYRIUS. Psichologijos jvadas 29

retai sie gyvilnai kencia skausma. Vis del to gyvunu teisill gynimo grupiu priesinimasis eksperimentavimui su gyvunais iskelia dvi svarbias problemas: ar trumpos net ir nedaugelio gyvunu kancios, atliekant medicininius ir psichologinius eksperimentus, yra pateisinamos, jeigu tai padeda mazinti zrnoniu kancias? Jeigu zmogaus gerove is tikruju labiau vertinama, tai kas turetu rilpintis gyvunu gerove?

Ar etiska eksperirnentarns pasitelkti irnones? Retkarciais mokslininkai, noredami suzinoti svarbiu dalyku, zmonems trumpam sukuria stresines situacijas arba juos apgaudineja, Profesines etikos reikalavimai nurodo, kaip elgtis su zmonemis, dalyvaujanciais tyrimuose.

Ar psichologija apsieina be subjektyviu nuomoniq? Psichologija nera visai objektyvi. Mokslininku vertybes turi [takes ju pasirenkamoms tyrinejimo temorns, teorijoms ir stebejirnams, elgesio ivardijimui ir jq profesionaliems patarimams.

Ar psichologijos teorijos nera paprasciausias sveikas protas? Eksperimentai atskleide "gudrumo po laiko" arba "as jau tai seniau zinojau" reiskini: susipazinus su tyrimo rezultatais, gali atrodyti, kad tai yra tik akivaizdus sveiko proto padarinys. Taciau retai sie dalykai buna tokie aiskus pries suzinant tyrimo rezultatus.

Ar psichologija negali biiti pavojinga? Zinios yra jega, kuri gali tarnauti ir geriui, ir blogiui. lki siol psichologijos desniai daugiausia buvo taikomi zmoniu gyvenimui gerinti. Psichologija imasi kai kuriu didziausiu zrnonijos problemu, jai rupi svarbiausi zmoniu troskimai.

(SIMINTINI TERMINAl IR St\VOKOS

PsichoJogija. Mokslas, tiriantis elgesi ir psichikos procesus.

Prigimties-patirties problema. Uzsiteses gincas del gent! ir patirties indelio psichologiniu bruozu ir elgesio raidai.

Biologlne psichologijos kryptis. Pabrezia paveldimu- 1110 ir fiziologijos [taka musu elgesiui, jausmams, atminciai ir jutimams.

Psichoanalitlne psichologijos kryptis. Pabrezia pasamanes skatulius ir konfliktus, kuriuos gali sukelti vaikysteje patirti isgyvenimai.

Bihevioristlne psichologijos kryptis. Akcentuoja aplinkos [taka elgesiui.

Humanistine psichologijos kryptis. Pabrezia zmogaus gebej ima pasirinkti ir tobuleti - tiria subjektyviaja zrnogaus patirtj.

Biologiniai elgesio pagrindai

Pastarieji 150 metu zmogaus buvimo Zemeje poziuriu yra tik kaip keli laikrodzio duziai, Mazdaug pries tiek metu pradeta moksliskai dometis biologinemis elgesio saknimis. Nuo XIX amziaus pradzios, kai vokieciu gydytojas Franzas Gallis paskelbe nelabai vykusia,frenologijos teorija kuri musu protinius gebejimus ir charakterio ypatybes aiskino iskilimais kaukoles pavirsiuje, nueita gana toli.

Nors frenologijos teorija buvo klaidinga, taciau pasiule geru ideju, kad ivairios smegenu sritys atlieka skirtingas funkcijas. Be to, tik siek tiek daugiau negu pries simtmeti mes supratome, kad miisu kuna sudaro ivairios Iasteles; kad tarp ju yra ir nerviniu lasteliu, kurios gamina ir praleidzia elektros srove bei per labai siaura jas skirianti plysi .Jcalbasi'' tarpusavyje cheminiais signalais; kad kai kurios smegenu sritys atlieka tik joms budingas funkcijas (nors ir ne tokias, kaip siule F. Gallis). Jums ir man pasiseke gyventi tokiu laikotarpiu, kuomet biologiniai mfisu elgesio pagrindai ryskeja labai grcitai.

Sioje knygoje jus rasite pavyzdziu, kaip biologija lemia musu elgesi ir psichika. Visos idejos, nuotaikos, prisiminimai ir potraukiai, kuriuos mes patiriame, is esmes yra biologiniai reiskiniai, Mfisu mintys, emocijos, poelgiai - taip pat biologiniai reiskiniai. Tirdami rysius tarp biologijos ir psichologijos, blologines psichologijos specialistai gauna vis nauju duomenu apie rniega ir sapnus, depresija ir schizofrenija, alki ir seksa stresa ir ligas. Butent del sio rysio mes psichologijos studijas pradesime nuo jos biologiniu saknu aiskinimo.

2 SKYRIUS

" Gyvas kunas bei jo smegenys ir elgesys bei protas yra neatskiriami. Todel tirdami ir mokydamiesi vieno dalyko, mes kartu tiriame ir mokomes kitu dalyku ".

Mortimcras Mishkinas, 1986

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai 33

I smegenis

[terptinis neuronas

Nugaros smegenys

kiino dalies. Tuomet jus netektumete visu pojuciu ir galimybes valingai judinti tas kuno dalis, kuriu juntamuju ir judinamuju neuronu jungtys yra zemiau perpjovimo vietos. Vyrai, kuriems yra paraplegija (koju paralyzius) t isoriniu lytiniu organu dirginima atsako erekcija (paprastasis refleksas). Nuo to, kur ir kiek nugaros smegenys yra pazeistos, priklauso, ar jie jaucia savo lytinius organus, ar lytiniai organai reaguoja t erotinius vaizdinius (Kennedy ir Over, 1990). Akivaizdu tai, kad skausmui ar malonumui pajusti juntamoji informacija turi pasiekti galvos smegenis.

NERVINIO IMPULSO GIMIMAS. Kiekviena neurona sudaro lasteles kunas ir viena ar daugiau issisakojanciu ataugu (2-2 pav.). Ataugos buna dvieju rusiu: dendritais informacija ateina is juntamuju receptoriu ar kitu neuronu, 0 aksonais - iseina i kitus neuronus. Aksonai, skirtingai nuo trumpu dendritu, gali biiti trumpi arba net vieno metro ilgio, issisakoje kimo audiniuose. Judinamojo neurono lasteles kuna ir jo aksona apytikriai galima palyginti su krepsinio kamuoliu ir prie jo prirista mazdaug 6,5 km ilgio virve. Daug riebalu turintis sluoksnis, dar vadinamas mielino dangalu, dengia kai kuriu neuronu ataugas. Sis dang alas padeda plisti neuronu impulsams.

Nerviniai impulsai neurone kyla spaudziant, sildant, svieciant ar veikiant cheminiams signalams is kaimyniniu neuronu. Nervinis impulsas, vadinamas veikimo potencia/u, yra labai trumpas elek-

2-1 pay. Sio paprasto reflekso metu informacija is odos receptoriu per juntamajj neurona keliauja i nugaros smegenu iterptini neurona, kuris per judinamaj] neurona siuncia signala i rankos raumenis. Kadangi sis refleksas apima tik nugaros smegenis, tai jus atitraukiate savo ranka nuo zvakes Iiepsnos dar anksciau, negu informacija pasiekia galvos smegenis ir sukelia skausmo pojuti.

Dendritas yra kiles is graiku kalbos zodzio "dendron ", reiskiancio medi.


su kitos lasteles dendritais. Taciau veliau anglu fiziologas seras Charlesas Sherringtonas (1857-1952) pastebejo, kad reflekso taku plintantys nerviniai impulsai uztrunka ilgiau negu turetu uztrukti. lis priejo prie isvados, kad, perduodant impulsus, daromos trumpos pauzes.

Dabar jau zinoma, kad vieno neurono aksono galines ataugos nuo priimanciojo neurono yra atskirtos labai mazais tarpeliais, mazesniais kaip 0,00000025 ern. Tokia jungti Sherringtonas pavadino sinapse, 0 si tarpeli - sinapsiniu plysiu. Tokias ne visai susiliejancias jungtis Nobelio premijos laureatas, ispanu neuroanatomas Santiago Ramon'y Cajalas (1832-1934) pavadino "protoplazmos buciniais" ir laike vienu is nuostabiausiu gamtos stebuklu, Kyla klausimas - kaip nervinis impulsas atlieka si "protoplazmos bucini"? Arba kitais zodziais - kaip jis pereina per si sinapsini plysi? Jau zinoma, kaip atsakyti i si klausima, ir tai vertinama kaip vienas svarbiausiu nudienos laimejimu.

Grakscios svoguno formos aksono ataugu gahmeles i sinapsini plysi isskiria chemines medziagas, vadinamas neuromediatoriais (2-3 pav.). Per 0,0001 sek. neuromediatoriaus molekules

Impulsus siunciantis neuronas

Impulsus priimantis neuronas

Aksonas

Veikimo potencialas

Bet kokiq informacijq miisu smegenyse apdoroja neuronai, kurie vienas su kitu .Jcalbasi" per sinapsinius plysius.

Solomon as H. Snydcris, 1984

2-3 pay. Elektros impulsai (veikimo potencialai) is vieno neurono j kita keliauja per jungti, vadinarna sinapsiniu plysiu, Aksono gala (terminale)

pasiekes signalas ji sudirgina. Terrninale isskiria neurornediatoriu rnolekules

is si,! medziaga turinciu puslcliu. Sios molekules pereina per sinapsinj plys;

ir susijungia su impulsus priirnancio neurono membranos receptoriuje esancia jungtimi. Tuomet jonai - elektros kruvi turintys atomai (jie cia nenupiesti l > patenka j impulsus priimantj neurona ir gali pakeisti sukeltu impulsu daznuma.

2 SKYRIUS. Biologiniai eIgesio pagrindai 37

priesingai - jie skatina issiskirti ACh. Kokie padariniai? Raumenys pradeda labai stipriai susitraukineti, istinka meslungis, kuris gali baigtis mirtimi.

En dorfinai. Dar viena svarbu atradima, tirdami neuromediatoriu paskirti, padare Candace Pertas ir Solomonas Snyderis (1973). Jie morfina (opioida, gerinanti nuotaika ir malsinanti skausma narkotika) pazymejo radioaktyviuoju atomu ir taip galejo nustatyti, i kuria gyvunu smegenu dati jis patenka. Pasirode, kad morfina prisijungia tu galvos smegenu sriciu receptoriai, kurie yra susije su nuotaika ir skausmo jutimu,

Sunku butu isivaizduoti, kodel smegenyse turetu biiti tokiu "opioidl! receptoriu", jeigu jos pacios natiiraliai neisskirtu tu opioidu. Kitaip tariant, kam smegenims tureti spyn'l neturint rakto jai atrakinti? Tyrinetojai netrukus patvirtino, kad galvos smegenyse yra keliu rusiu neuromediatoriniu molekuliu, panasiu i morfina, Pavadintu endorfinais (santrumpa - endogeniniai morfinai - "viduje pagaminti" morfinai), sill naturaliu opioidu issiskiria atsakant i skausrna ir dideli fizini kruvj (Farrell ir kt., 1982; Lagerweij ir kt., 1984). Jie padeda paaiskinti gent savijauta, pavyzdziui, begiko "antrqji kvepavima", skausmo malsinima akupunktura ir kai kuriu suzeistu zmoniu pakantuma skausmui.

Davidas Livingstonas 1857 metais rase apie suzeistus zmones,

nejauciancius skausmo, savo "Misionieriaus kelionese":

"ISgirdau riaumojima. Pasokes zvilgtelejau ir pamaciau tiesiai rnanes link lekianti liuta. Stovejau ant mazes kalveles, liutas stvere mane uz peties ir mes abu nusiritome zemyn. Riaumodamas tiesiai i ausi, jis purte mane kaip suo ziurky. Mane istiko sokas ir as is baimes sustirau kaip pinna karta kates purtoma pele, As apsnudau, nejauciau nei skausmo, nei baimes, nors aiskiai suvokiau, kas atsitiko ... Tokia ypatinga busena tikriausiai patiria visi plesrunu plesorni gyvunai. Jei taip yra is tikruju, tai must! maloningasis Kurejas buvo gailestingas ir pasirupino, kaip sumazinti priesmirtines kancias".

Psichoaktyviosios mediiagos ir neuromediatoriai. Jei endorfinai is tikruju malsina skausma ir gerina nuotaika, tai gal uzpilti galvos smegenis dirbtiniais opioidais ir taip suaktyvinti jtt nuosava "geros nuotaikos" gaminima? Deja, taip negalime daryti. Visu pirma, veikiant opioidinems medziagoms, pavyzdziui, heroinui bei morfinui, smegenys gali nustoti gaminti nuosavus natiiralius opioidus. Todel, nustojus vartoti sias medziagas, smegenys pajunta visu opioidiniu dariniu stygiu. Sis stygius pripratusiam prie ju zmogui

Gydytojas Lewisas Thomasas apie endorjinus kalba taip: "Jie yra biologiskai universalus gailestingumo aktas. Jo as negaliu protingai paaiskinti. Galiu tik pasakyti, kad biiciau jam irgi pritares, jei viskq biiciau iinojes is pat pradziu, kaip plano komiteto narys ",

"launiausias mokslas", 1983

2 SKYRIUS. BioJoginiai eJgesio pagrindai 39

Nervu Periierine Sometine r----t> Simpatine
sistema ..- .... (valingoji) (aktyvinamoji)

Centrine
L-.t> (galvos ir L-t> Autonomine Peresimpetine
nugaros (save (slopinamoji)
smegenys) reguliuojanti) saulio (pvz., lietima, skoni) ir valdo judinamqjq isvesti, valingus musu skeleto raumenu judesius. Kai jus perskaitysite visa si puslapi, somatine nervu sistema pranes galvos smegenims apie jusu skeleto raumenu busena ir priims is smegenu nurodyma pajudinti ranka puslapiui perversti.

Mfisu autonornine nervu sistema tvarko liaukas ir vidaus organu raumenis. Ji veikia panasiai kaip lektuvo autopilotas, kuri prireikus galima samoningai kontroliuoti, taciau dazniausiai jis veikia savarankiskai (autonorniskai) ir taip reguliuoja vidaus organu veik- 1'1 (sirdies plakima, virskinima, liauku veikla).

Autonomine nervu sistema sudaro dvi dalys (2-6 pav.). Simpatine nervu sistema parengia mus gintis. Jei kas nors mus su-

SIMPATINE NERVI) SISTEMA (aklyvinamoji)

Galvos

smegenys PARASIMPATINE NERVI) SISTEMA (slopinamoji)

Sulraukia slapirno pusle

2-5 pay. Funkcine zmogaus nervu sistemos sandara.

2-6 pay. Autonornine nervu sistema valdo savarankiskesncs (arba save reguliuojancias) vidaus organu funkcijas. Jos sirnpatine dalis aktyvina, o parasirnpatine - slopina, ir taip sukuriamas kasdieniam gyvenimui butinas aktyvumas. Daugeli organu veikia abi dalys. Pavyzdziui, simpatinis dirginimas daznina sirdies darba, 0 parasimpatinis - letina,


genu. Neuronas yra pernelyg mazas tirti plika akimi, 0 jo impulsai yra pernelyg silpni registruoti iprastais elektrodais. Buvo imanoma ciupineti kaukoles iskilumus, skrosti ir analizuoti zuvusias smegenis, stebeti ligu ar ypatingu smegenu pazeidimu padarinius. Taciau ilgai nebuvo galingu ir nekenksmingu priemoniu gyvoms smegenims tirti. Siandien jau yra kitaip. Del moksliniu ar medicinos tikslu jau galime pasirinktinai suardyti mazytes normaliu ar pazeistu lasteliu grupeles, visai nepazeisdami aplink esanciu audiniu, Smegenis galima tirti veikiant jas silpnaiselektros impulsais. Galima registruoti pavieniu neuronu ir milijardiniu ju telkiniu aktyvuma. Mes jau mokame pasitelkti spalvas galvos smegenu energijos sanaudoms ivertinti. Sios naujos priernones ir ivairi technika neurologijoje sukelc tikra revoliucija,

KLINIKINIAI STEBEJIMAI. Bene seniausias budas smegenu ir psichikos sasajai tirti - stebeti smegenu ligu ir pazeidimu padarinius. Pirrna karta tokie stebejimai buvo atlikti jau pries 5000 metu, Taciau sistemingai tai stebeti gydytojai pradejo tik pastaruosius 200 metu. Pastebeta, kad pazeidus viena galvos smegen4 puse, paralyziuojama ar apmirsta priesinga kuno puse. Suardzius atitinkama uzpakaline smegenu dali, apankama, pazeidus kairiji pusrutuli, gali sutrikti kalba. Taip is leto, grubiai buvo kuriami galvos smegenu "zemClapiai" .

TIESIOGINIS POVEIKIS SMEGENIMS. Dabar mokslininkai nebenori laukti, kol atsitiktinai kada nors bus pazeista jiems riipima galvos smegenu sritis, ir jie gales stebeti tokio pazeidimo padarinius. Jie ta sriti gali dirginti elektros srove ar suardyti. Pavyzdziui, ziurke, kuriai suardoma tam tikra smegenu sritis, gali pradeti maziau esti arba is viso badauti, todd j~ reikia serti per prievarta. Pazeidus salia esancia kita sriti, sukcliamas priesingas reiskinys - gyvimo niekaip negalima priserti.

SMEGENlj ELEKTRIN/o AKTYVUMO REGISTRAVIMAS. Siuolaikiniai tyrinetojai moka "slaptai pasiklausyti" smegenu veiklos, registruodami ju elektrini aktyvuma. Kokybiski mikroelektrodai turi tokius plonus ir smailius galiukus, kad juos galima prijungti net prie atskiro neurono, todd atsiveria galimybe ypac tiksliems tyrimams. Pavyzdziui, taip galima tiksliai nustatyti, kaip sklinda informacija kates smegenyse, kuomet j~ kas nors pesteli uz uso.

Del rnilijardu neuronu aktyvumo galvos smegenyse kyla reguliarios, ju pavirsiumi plintancios elektros bangos. Elektroencefalograma (EEG) - tai specialiu aparatu, t. y. elektroencefalografu, sustiprintos ir uzregistruotos bangos. Tirti visu smegenu aktyvuma panasu i meginima suprasti automobilio variklio darba is jo keliamo


Sie nauji prietaisai sukele tikra mokslo revoliucija, kurios pradininkai dar ir dabar aktyviai dirba. Siandien mokytis neurologijos yra tas pats kaip studijuoti pasaulio geografija Magelanui tyrinejant juras. Kiekvienais metais mokslininkai paskelbia vis naujus rezuItatus tyrimu, kurie vercia is naujo ivertinti ir kitaip aiskinti senesniuosius. Kai kam tokie laikai gali pasirodyti neramiis, bet jie niekada nebus nuobodus,

Kaip galvos smegenys valdo elqes]?

Smegenu tyrimo [ranges jau turime ir mes jau esame pasirenge tirti. Atidare kaukole, pirmiausiai atkreipsime demesi i smegenu dydi. Dinozauru smegenys sudare 0,00001 dali kiino mascs, banginiu - 0,0001, drambliu - 0,0016,0 zmogaus - 0,022. Nesunku pastebeti ryskejanti desninguma, taciau neskubekime. Peles galvos smegenu ir kuno santykis yra 0,025, 0 bezdziones - 0,04. Taigi desningumas, kad smegenu ir kuno mases santykis atspindi rusies protinius gebejimus, turi isimciu,

Tiksliau gyvunu protiniai gebejimai nustatomi tiriant galvos smegenu sandara, Primityviuju stuburiniu (pvz., rykliu) smegenys daugiausia reguliuoja pagrindines gyvybines funkcijas - kvepavima, poilsi ir mityba. Zemesniuju zinduoliu (pvz., grauziku) smegenys yra sudetingesnes, su jomis siejasi emocijos bei didesne atmintis. Aukstesniuju zinduoliu (pvz., zmogaus) smegenys apdoroja daugiau informacijos, todd mes galime veikti, atsizvelgdami i ateiti.

Trys pagrindines stuburiniu galvos smegenu dalys - smegenu kamienas, limbine sistema ir smegem.} zieve (2-8 pav.) apytikriai atitinka tris ju evoliucijos pakopas. Tobulejant kiekvienai velesnei daliai, griczta genetine raidos kontrole silpneja, 0 organizmo gebejirnas prisitaikyti dideja, Varliagyviu (pvz., varies) smegenu zieve plona ir ju elgesys daugiausia priklauso nuo genetiskai uzprogramuotu taisykliu. Zinduoliai del storesnes galvos smegenu zieves geba daugiau ismokti bei geriau mastyti, todel jie geriau prisitaiko.

Galvos smegenu evoliucija ryskiau nepaliete svarbiausiu gyvybe palaikanciu mechanizmu. Matyt, teisus buvo anglu neurologas Johnas Hughlingsas, dar pries simta rnetu pastebejes, kad evoliucija naujas nervu sistemos dalis "uzdeda" ant anksciau atsiradusiu senesniu daliu, panasiai kaip senaji Zemes sluoksni uzdengia naujas. Kasinedami senesnius geologinius sluoksnius, randame suakmenejusiu anksciau gyvenusiu gyviinu liekanu, kurill galvos smegenu kamienas is esmes atliko tas pacias funkcijas kaip ir mLISl! ar musu tolimuju proteviu,


namu signalu paskirstymo lenta - cia ateina informacija is juntamuju neuronu ir nukreipiama i aukstesnes galvos smegenu sritis, kurios atsakingos uz rega, klausa, skoni ir lyta. Gumbura butu galima paIyginti su Londonu, kuris yra Anglijos gelezinkeliu kryzkele - jutimine informacija pereina pro ji ir issisakoja i ivairias puses. Gumbura taip pat pasiekia ir kai kuriu aukstesniuju galvos smegenu daliu atsakai, kuriuos jis nukrcipia i smegcneles ir pailgasias smegcnis.

Vidine smegenu kamieno puse nuo galvos smegenu pradzios iki pat gumburo driekiasi tinklinis darinys (kartais dar vadinamas tinkline aktyvinanciqja sistema). Sis pirsto formos neuronu tinklas padeda kontroIiuoti budruma ir demesi. Kai kurios nugaros smegenu jutimine informacija nesancios skaidulos sakojasi ir uzsuka i tinklini darini, kuris nisiuoja ateinancius dirgiklius ir turincius svarbiausia informacija perduoda i kitus galvos smegenu skyrius (2-9 pav.).

Giuseppe Moruzzi ir Horace Magounas 1949 m. pastebejo, kad miegancia kate akimirksniu galima pazadinti padirginus tinklini darini elektros srove. Magounas atsargiai atskyre kates tinklini darini nuo aukstesniuju galvos smegenu sriciu, nepazeisdamas cia pat esanciu juntamuju taku. To atskyrimo padarinys - amzinas kates miegas, gyvuno is vi so ncbuvo galima isbudinti. Magounas plojo rankomis pric kates ausies, net znaibe jos kuna, taciau jokio atsako taip ir nesulauke.

Tinklinis darinys

Gumburas

Srneqeneles .,..-¥---

Pailgosios smegenys

Pereinantys j klta puse takai

Nervinis impulsas is desiniosios rankos'

Nugaros srneqenu skerspjOvis

Zmones, kurie pirmieji skrode smegenis if' rinko p avadinimus il1 dalims, remesi mokslininku vartojamomis lotynu ir graiku kalbomis. Jie stengesi rasti iodzius grafiniam vaizdui, pavyzdziui, "cortex" reiskia iieve, "cerebellum" - mazosios smegenys, "thalamus" - vidinis kambarys.

2-9 pay. [sivaizduokirne, kad i smegenis ziiirime is apacios, Pirmiausiai pamatysime nugaros smegenis, kurios toliau sustoreja ir tampa panasios i vamzdi (pailgosios smegenys), kurio virsuje glaudziasi dvi kiausinio formos dalys (gumburas), kurias, kaip matysime veliau, supa dar kiti sluoksniai. Uzpakalineje pailguju smegenu dalyje kabo i beisbolo kamuolius panasios smcgcneles. Jutimine informacija is jusu desiniosios rankos kyla nugaros smegenimis i pailguju srnegenu kair iaja puse ir per

gumbura nukreipiama i

aukstesniasias galvos srnegenu sritis.

2 SKYRIUS. Biologiniai eIgesio pagrindai 47

clgesys ir baime priklauso nuo daugelio smegenu sriciu - smegenu kamieno, limbines sistemos ir smegenu zieves - nervinio aktyvumo. Toki elgesi galime sukelti dirgindami limbine sistema salia migdolo. Panasiai galime pasakyti, kad, reguliuodami savo automobilio karbiuratoriu, keiciame variklio darba, bet tai dar nereiskia, kad vien tik karbiuratorius vercia automobili vaziuoti. Jis yra tik viena grandis visojc sistemoje.

Jei migdolo pazeidimai smurtauti Iinkusia bezdzione pavercia romiu gyvunu, tai gal po tokios operacijos taip pasikeistu ir i prievarta linke zmones? Tokios "psichochirurgijos" padariniai yra skirtingi (Mark ir Erwin, 1970; Valenstein, 1986). Yra buve keli atvejai, kai ligoniams su smegenu sutrikimais si operacija susvelnindavo [nirsio priepuolius, taciau kartais isryskedavo zlugdantys salutiniai padariniai, kuornet ligoniai nebesugebedavo tvarkyti savo kasdienio gyvenimo. Dei ne visada tiksliai numatomu padariniu ir etiniu priezasciu tokios psichochirurgines operacijos yra labai gincytinos ir retai daromos. Galbut, kai daugiau zinosime, kaip galvos smegenys kontroliuoja elgesj, isrnoksime sumazinti smegenu sutrikimus, nesukeldami tuo nauju sutrikimu.

Pogumburis. Kita nemaziau idorni limbines sistemos dalis yra tuoj po gumburu, todel vadinama pogumburiu (hypothalamus). Neurologai, pazeisdami ir dirgindami ivairias pogumburio dalis, isskyre neuronu grupeles, atliekancias nepaprastai specifines organizmo funkcijas. Vienos sill neuronu grupeles reguliuoja alki, kitos - troskuli, kuno temperatura ir lytini elgesi,

Nustatytos svarbiausios pogumburio funkcijos akivaizdziai rodo, kaip gana daznai smalsus ir be isankstiniu nuostatu tyrinetojas atranda netiketu dalyku, Du jauni McGiIlio universiteto neuropsichologai - Jamcsas Otdsas ir Peteris Milneris (1954) eksperimentavo, isodindami baltosioms ziurkems elcktrodus j tinklini darini. Viena diena jie suklydo. Kaip veliau paaiskejo, vienai ziurkei buvo netinkamai isodintas elcktrodas - jis pataike i pogumburi (Olds, 1975). Atrcde keista, kad ziurke vis grizdavo i ta pacia eksperimentines [ranges vieta, kur ji buvo dirginama per ta klaidingai [sodinta elektroda, lyg noredama pratesti dirginima. Pastebeje savo klaida, mokslininkai priejo pric isvados, kad aptiko smegenu centra, kuri dirginant, kyla malomis pojuciai,

Oldsas (1958) atliko daug bandymu, ieskodamas kitu, kaip jis vadino, "malonumo centru" (ka ziurkes is tikro jaucia, zino tik jos pacios, nes nickam apie tai papasakoti negali). Ziurkes, kurias Oldsas ismoke paspausti sverta ir taip sudirginti sias sritis, si veiksma kartodavo karstligiskai net iki 7000 kartu per valanda, kol gall! gale issekusios krisdavo. Be to, ziurkes buvo pasirengusios pada-

Atsakymas i klausimus 46 p.: smegeneles, gumburas, tinklinis darinys ir pailgosios smegenys.


i tam tikra audini. Taciau del sio letumo problemu dazniausiai nekyla, nes hormonas veikia gerokai ilgiau negu nervinis signalas.

Endokrinines sistemos hormonai reguliuoja daugeli mums svarbiu procesu. Jie veikia augima ir dauginimasi, medziagu apykaita ir nuotaika, palaiko pusiausvyra kilus emocinei [tarnpai, prireikus kantrybes ar atsiradus vidiniu priestaravimu, Pavyzdziui, kilus pavojui, autonomine nervu sistema isako antinksciams, kurie glaudziasi prie inkstu kaip kepureles, isskirti adrena/ino ar noradrenalino (jie dar kitaip vadinami epinefrinu ir norepinefrinui. Sie hormonai privercia dazniau plakti sirdi, didina kraujospudi, gliukozes kieki kraujyje ir taip aprupina energija. Kai pavojus praeina, hormonai ir susijaudinimo busena dar truputi uzsilaiko.

Svarbiausia musu endokrinines sistemos liauka yra hipofize.

Tai zirnio dydzio darinys po smegenu pamatu. Vicnas sios liaukos hormonu reguliuoja musu ug], Kai sio hormono truksta, zmogus biina mazo ugio, 0 kai per daug - pernelyg didelio ugio, Jau nuo 1985 m. genu inzinerijos deka buvo pradetas gam inti ir pardavineti hipofizes augimo hormonas, kuriuo gydomi del hipofizes nepakankamumo kenciantys maze ugio vaikai. Neseniai vieno eksperimento metu pagyvenusiems zmonems, kuriu hipofize jau nebeisskiria augimo hormono, buvo isvirksta sio dirbtinio vaisto. Pasirode, kad jis atjaunina zmogu, mazindamas raurnenu nusilpima ir trukdydamas kauptis riebalams (Rudman ir kt., 1990).

Be nuosavu hormonu, hipofize dar isskiria medziagas, veikiancias kitu endokrinines sistemos liauku darba, Todel hipofize galima vadinti liauku liauka. Taciau ir ja valdo auksciau esanti, viena svarbiausiu nerviniu strukturu - pogumburis. Pastarasis kontroliuoja chemine kraujo sudeti ir gauna informacija is visu galvos smegenu sriciu, Pavyzdziui, mintys apie seksa (smegenu zieves veikla) gali skatinti pogumburi aktyvinti hipofize. Pastaroji privercia lytines liaukas isskirti daugiau lytiniu hormonu, kurie per krauja vel veikia smegenis ir elgesi.

Si griztarnojo rysio schema (smegenys ~ hipofize ~ kitos liaukos ~ hormonai ~ smegenys) rodo, koks glaudus rysys tarp nervu ir endokrinines sistemu. Nervu sistema val do endokrinines sistemos liaukas, 0 sios veikia nervu sistema. Sio elektrocheminio orkestro dirigentas, kuris koordinuoja ir isakineja, yra galvos smegenys.

o gal galime teigti, kad visa tai valdo musu protas? Atkreipkite demesi, koks nevaisingas yra gincas, kas atsakingas - smegenys ar protas? Anksciau pateiktas pavyzdys apie lytini potraukj rodo, kad protas veikia smegenis, sics veikia kuna, 0 pastarasis vel veikia pro-

2-11 pay. Svarbiausios endokrinines sistemos liaukos. Hipofize isskiria hormonus, kurie rcguliuoja kitu Iiauku vcikla, Hipofize kontroliuoja pogumburis, kuris yra pagrindinc tarpine grandis, jungianti ncrvu ir endokrinine sistemas.

Isivaizduokime, kad sintetinis hipofizes augimo hormonas neturi jokio salutinio poveikio. Zinodami, kad liekni ir auksti imones dazniau sekmingai uzsiima verslu, politika ir sportu, ar jus duotumete sio vaisto savo vaikui?


Smegenu iieVl!S funkcijos. Jau daugiau kaip pries simta metu skrodziant is dalies paralyziuotus ar nebylius, buvo pastebeta, kad tam tikros ju zieves sritys pazeistos. Taciau sis akivaizdus irodymas toli gram ne visus [tikino, kad tam tikros smegenu zieves dalys atlieka specialias funkcijas. Galiausiai, jei kalba ir judesius vienodai kontroliuotu visa zieve, tai bet kokios zieves vietos pazeidimas sukeltu tuos pacius padarinius. Panasiai ir televizorius nustotu rodyti, jei perkirptume i jj einanti elektras laida, taciau mes klystume galvodami, kad kaip tik siame laide atsiranda televizoriaus ekrane matomi vaizdai. Si analogija akivaizdziai rado, kaip lengva suklysti meginant nustatyti smegenu vieta, nuo kurios priklauso tam tikra funkcija.

Judinamosios funkcijos. Vokieciu gydytojai Gustavas Fritshas ir Eduardas Hitzigas 1870 m. silpna elektros srove dirgino sunu smegenu zieve ir atskleide svarbu dalyka - dirginant imdavo judeti atskiros gyvunu kuno dalys. Be to, judesius buvo galima sukelti tik dirginant lanka formos sriti kaktos skilties uzpakalineje dalyje, kuri tesiasi nuo vienos ausies per virsugalvi kitos ausies link. Sis lankas dabar vadinamas judinamaj a zieve (2-13 pav.). Svarbu ir tai, kad kairiojo ar desiniojo pusrutulio judinamosios zieves dirginimas sukeldavo priesingos kuno puses judesius.

Pries pussimti metu neurochirurgai Otfridas Foersteris Vokietijoje ir Wilderis Penfieldas Monrealyje sudare simtu normalios samones pacientu judinamosios zieves schemas. To ypac reikejo chirurgams, norintiems numatyti, kokie bus salutiniai padariniai pasalinus tam tikra sios zieves dati. Taigi jie, pries skalpeliu pjaudami smegenis, jas dirgindavo silpna elcktros srovc (ligoniams ncskaudedavo, nes smegenys skausmo receptoriu neturi) ir stebedavo kuno reakcija. Kaip ir Fritschas bei Hitzigas, jie nustate, kad, dirginant ivairias judinamosios zieves vietas kaktos skilties uzpakalineje dalyje, juda skirtingos kimo dalys. Taip jie padare visos judinamosios zieves schema, t. y. nustate, nuo kokios judinamosios zieves vietos priklauso tam tikros kuno dalies judesiai (2-14 pav.). [domu, kad tikslesnius judesius atliekancias kiino dalis (pvz., pirstus, burna) kontroliuoja didesni judinamosios zieves plotai.

Neurologas Jose Delgado akivaizdziai pademonstravo judinamuju veiksmu "mechanik'l". Jis, dirgindamas elektra viena bezdzione, priverte jq nusisypsoti net 400 000 kartu, Kai jis dirgino zmogaus kairiosios judinamosios zieves puses atitinkama vieta, desinioji plastaka buvo sugniauziarna i kumsti, Dirginamas ir paprasytas nesugniauzti kumscio, pacientas, nors labai stengesi, to padaryti negalejo. "Daktare, - sake jis, - manau, kad jusu elektra yra stiprcsne uz mana valia" (Delgado, 1969 psI. 114).

3. 1909

Judinamaji zleve

2-13 pay. Priesais centrini vingj esanti judinamoji heve valdo valinguosius raurnenu judesius. Jutirnine zieve yra uz centrinio vingio ir gauna inforrnacija is ados bei raurnenu. Pakausio skiltis yra pakausio apatincje dalyjc ir gauna informacija is akiu. Smilkinio skilties klausos sritis gauna informacija is ausu.


Velesni tyrimai parade, i kokia smegenu vieta ateina in farm acija is kitu jutimo organu (2-13 pav.). Kai skaitote sill knyga, informacija is akiu ateina i pakausio skilti smegenu uzpakalineje dalyje. Dirgindami siq smegenu sriti, akyse matysime sviesos blyksnius ar bruksnelius. Vadinasi, tam tikra prasme, miisu akys yra pakausyje. IS cia regimoji informacija keliauja i kitas smegenu sritis, kur toliau apdorojama, - atpazistami zodziai, aptinkamos emocijos if atpazistami veidai.

Bet koki jusq dabar girdima garsa analizuoja smilkinio skilties klausos sritis smegenu zieveje. Didzioji sios girdimosios informacijos dalis keliauja is vienos ausies i klausos juntamaja zieve, kuri yra truputi virs kitos ausies priesingoje galvos puseje, Siq viet'! padirginus, isgirsite garsa.

Asociacines sritys. Iki siol mes kalbejome apie santykinai mazas zieves sritis, kurios arba gauna jutirnine informacija, arba val do raumenu susitraukimus. Mazdaug trys ketvirtadaliai plonos rauksletos smegenu zieves neuronu yra susije vieni su kitais arba su juntamosios ir judinamosios zieves sriciu neuronais ir ypatingu funkciju Iyg ir neturi. Tai - asociacines sritys (balti plotai 2-15 pav.).

Dirgindami elektras srove sias sritis, nesulauksime jokio atsako. Taigi, skirtingai nuo juntamuju ir judinamuju zonu, mes negalime taip aiskiai nustatyti jq funkciju. Sios .pasyvios" sritys, matyt, pasitarnavo vienam populiariausiu psichologijos mitu, kad mes naudojame tik 10% sava smegenu, Sis mitas teigia, kad, galedami panaudoti visas smegenis, biitume daug ismintingesni uz tuos, kurie naudoja tik viena desimtadali savo smegenu. Stebedami gyvunus su chirurgiskai pazeistomis smegenimis if zmones su

2-15 pay. Kuo sudetingesnis gyvtinas, tuo jo asociacines sritys didesnes, Sios placiai issidriekusios smegenu sritys yra atsakingos uz juntamosiose srityse apdorotos informacijos sujungirna ir panaudojima (pagal Rose, 1983) .

.

_ Judinamosios sritys

~ Juntamosios sritys c::::J Asociacines sritys

Ziurke

Kate

Bezdzione

Zmogus


raides, gali dainuoti, bet negali sneketi. Sie faktai glumina, nes kalbejima ir skaityma, rasyma ir skaityma, dainavima ir kalbejima laikome to paties bendro gebejimo skirtingomis raiskomis. Aptarkime kelis faktus, kurie padejo aiskinti siq kalbos paslapti:

1. Prancuzu gydytojas Paulis Broca 1865 m. pastebejo, kad, suzalojus tam tikra kairiosios kaktos skilties sriti, veliau pavadinta Broca sritimi, zmogui pasidaro sunku sudaryti zodzius, bet jis gali dainuoti moketas dainas ir gerai suprasti, kas kalbama.

2. Vokieciu mokslininkas Carlas Wernicke 1874 m. nustate, kad, pazeidus kairiosios smilkinio skilties atitinkama sriti (Wernicke sr itj), zmones gali sakyti atskirus zodzius, nesusiedami ju i prasrninga visuma. Paprasytas zodziu papasakoti, ka mato paveikslelyje (jarne buvo nupiesti du berniukai uz moters nugaros vagiantys pyragaicius), toks pacientas sako: "Moteris isejo jos dirbantis jos darbas gauti jos geriau, bet kada ji ziuri du berniukai ziuri kita dalis. Ji dirba kitas metas" (Geschwind, 1979).

3. V eliau buvo nustatyta, kad skaitant garsiai butina dar ir trecioji smegenu sritis. Tai kampinis vingis, kuri pasiekia regimoji informacija is regos srities. Ji cia paverciama garsine, ir toliau Wernicke srityje zodis igauna prasme.

4. Visas sias sritis tarpusavyje jungia nerv ines skaidulos. Normanas Geshwindas, remdamasis siais faktais, paaiskino,

kaip mes kalbame (2-16 pav.). Kai garsiai skaitote, infonnacija apie zodzu; vaizda (1) pasiekia regos sriti, paskui perduodarna i kampini vingi (2), kur zodziai pavcrciami garsais. Si informacija perduodarna i netoli esancia Wernicke sriti (3), kur zodis igauna prasme. Veliau infonnacija keliauja i Broca sriti (4), kuri kontroliuoja smegenu judinamaja zieve (5). Pastaroji sukuria tariama zod], Atsizvelgiant j tai, kuri sios grandies dalis pazeista, skirsis afazijos forma. Suzalojus kampini vingi, zmogus gales kalbeti ir suprasti, bet negates skaityti. Jei suardyta Wemicke sritis, sunku kalba suprasti, 0 del Broca srities pazeidirno neimanorna kalbeti, Bendrus desnius verta pakartoti: sudetingi zmogaus gebejimai randasi sudetingai ir darniai vcikiant daugeliui smegenu sriciu,

(a)

(b)

(e)

4 Broca sri tis (per judinarnaja zievlil kontroliuoja kalbai botinus raumenis)

2 Kampinis

.5 " vingis

JU~lnamoJI (perkoduoj zreve

reqirnaja informacijq i garsinlil)

sritis (supratimas)

2-16 pay. Garsiai skaitant, darniai veikia kelios srnegenu sritys. Rodykles rodo, kaip informacija plinta smegenyse nuo to momento, kai zodis perskaitornas, iki tada, kai j is pasakomas (pritaikyta is "Zmogaus galvos srnegenu special izacija",

N. Geschwind, 1979).

Klausimas: jei FISlj Broca sritis pazeista, ar galesite rasyti laiskq? (Atsakymq ir. 56 p.)

Pozitroniniu emisiniu tomografu (PET) gauti vaizdai rode skirtingu galvos smegcnu sriciu aktyvurna, kuris nustatomas ismatavus laikinai radioaktyvaus smegenll kuro - gliukozes - suvartojirna. Cia pateikti paciento PET kairiosios puses vaizdai rodo padidejus] tam tikru galvos srncgenu sriciq aktyvurna: a) isgirdus zodi (klausos zieve ir Wernicke sritis); b) parnacius zodi (regos zievc ir kampinis vingis); c) kartojant zod] (Broca sritis ir judinamoji zicve). Pilkos dernes rodo tas smcgenu vietas, kur grcitai [sisavinama gliukozc.

2 SKYRIUS. BioJoginiai eJgesio pagrindai 57

sirdi ir oda, nervinio audinio persodinimas vis dar lieka moksline fantastika. Taciau neurologai, eksperimentuodami su gyviinais, megina suardytas nervines lasteles pakeisti sveikomis (Gashirkt., 1986; Dunnett, 1989), ir jiems jau sis tas pavyksta. Vieno eksperimento metu Randy Labbe ir jos kolegos (1983) ziurkems isimdavo dali kaktos srities ir j'l pakeisdavo ziurkiu gemalo kaktos skiltimi (gemalo neuronai geba gerai augti ir susijungti su smegenimis - "seimininkemis"). V eliau ju elgesys buvo palygintas su ziurkiu, kurioms buvo isimta tiek pat smegenu, bet nebuvo persodinta nauju, elgesiu. Pirmosios grupes gyvunai du kartus greiciau ismoko prabegti labirintu. Vadinasi, persodinti atitinkami audiniai kartais gali bent is dalies pakeisti prarastus ar pazeistus audinius.

Ar neurochirurgai kada nors neprades gydyti galvos smegenis, persodindami srnegenu audini? Pavyzdziui, Parkinsono liga serganciu Iigoniu drebulys ar stiprejantys Alzheimerio Jigos pozymiai yra susije su tu galvos smegenu audiniu, kurie gamin a gyvybiskai svarbius neuromediatorius (dopamina, sergant Parkinsono liga, ir acetilcholina, sergant Alzheimcrio liga), irimu. Jei persodintume dopamina gaminanti audini i Parkinsono Jiga sergancio ligonio smegenis, ar jis butu veiksnus, ar issiskirtu butinu neuromediatoriu? Kai kurios eksperimentines chirurgines operacijos, naudojancios audinius is to paties ligonio antinksciu arba dar geriau - is neisnesion; embrionu, yra atliktos kelioms desimtims ligoniu Svedijoje, Meksikoje, Jungtinese Amerikos Valstijose ir dar kai kur kitur, ir teikia vilciu, kad tai bus imanoma padaryti (Kimble, 1990; Office of Technology Assessment, 1990).

Perskirtos smegenys

Jau isitikinorne, kad tam tikri psichikos reiskiniai yra susije su tam tikromis smegenu sritimis, taciau, nepaisant to, galvos smegenys veikia kaip vientisa sistema. Tai, kad galime pajudinti ranka, girdeti garsus, atpazinti veidus, suvokti spalvas, judesi ir gyli, priklauso nuo tam tikru galvos smegenu centru veiklos. Taciau tokie sudetingi dalykai kaip kalba, mokymasis ar meile galimi tik darniai veikiant daugeliui galvos smegenu sriciu, Taigi abu smegenq veiklos principai - specializacija ir integracija - akivaizdziai isryskeja tiriant abu smegenu pusrutulius.

Jau daugiau kaip pries simta rnetu klinikiniai stebejimai parode, kad abieju smegenu pusiu funkcijos yra skirtingos. Del kairiojo smegenu pusrutulio suzalojimo, sutrenkimo ir naviko pasidaro sunkiau skaityti, rasyti, kalbeti, skaiciuoti ir suprasti. Tokiu pat desiniojo pusrutulio pazeidimu padariniai nera tokie sunkfis. Per Victnamo kara zmones, kuriems buvo suzeistas desinysis pus-

Jei persodintas galvos smegenu audinys is tikruju palengvintu serganciuju Parkinsono /iga biikle, ar Jus pritartumete ar priestarautumete, kad tam bictu naudojamas smegenu audinys is abortuotu embrionu ?


mentai su gyviinais leido galvoti, kad desinysis pusrutulis negali perduoti informacijos kalba kontroliuojantiems centrams kairiajame pusrutulyje. Labiau netiketu rezultatu Sperry ir Gazzaniga gavo pateike keleta suvokimo uzduociu,

Musu akys su smegenimis sujungtos taip, kad, kai ziurime tiesiai pries save, informacija is regos lauko kairiosios puses per abi akis perduodama desiniajam pusrutuliui (2-18 pav.), 0 informacija is desiniosios musu regos lauko dalies perduodama tik kairiajam pusrutuliui. Viena moteris, kuriai po sutrenkimo desinysis pusrutulis nebegalejo apdoroti informacijos is atitinkamu regos lauko daliu, retkarciais skusdavosi, kad slauge nepadeda kayos ar deserto ant jos padeklo. Kai ligone galva pasukdavo taip, kad padeklas patekdavo i desiniaja jos regos lauko puse (informacija patekdavo i kairiojo pusrutulio regos zieve), moteris suglumdavo: ,,0, stai kur jis, anksciau cia puodelio nebuvo" (Sacks, 1985, p. 73).

Paprastai, jei smegenys nera perskirtos, desiniajam pusrutuliui pateikta informacija per didziaja smegenu jungti greitai persiunciama i kairiji pusrutulj, kur ji [vardijama. Taciau kas atsitinka, kai didzioji smegenu jungtis perpjauta? Noredami tai issiaiskinti, eksperimentatoriai prase pacientu su perskirtomis smegenimis ziiireti j nurodyta taska, Tuo pat metu jie siunte informacija tik i desiniji arba tik i kairiji pusrutuli (trumpai svysteledavo kairiajame arba desiniajame regos lauke). Taip buvo galima kiekviena pusrutuli istirti atskirai. Paziiirekime, ar jus galcsite atspcti tokio tyrimo rezultatus (Gazzaniga, 1967). Kai pacientai nukreipdavo zvilgsni i nurodyta taska, zodis VARNALESOS buvo rodomas regos lauke taip, kad VARNA patektu i kairiji regos lauka, 0 LESOS - i desiniji (mes cia pavartojome lietuviskaji atitikmeni, 0 autorius vartoja angliska zodi HEART - "sirdis" ir jo dalis: HE - .jis" ir ART -"menas" - vert. past.). Tiriamojo pirmiausiai buvo prasoma pasakyti, ka jis pamato, 0 paskui kairiaja ranka parodyti, ka pamate, t. y. kairiosios rankos pirstu parodyti ta zodi - VARNA ar LESOS - kuri mate.

Kaip matyti 2-19 pav., ligoniai sakydavo, kad jie mato zod] LESOS, ir patys labai nustebdavo, kai ju kairiosios rankos pirstas parodydavo i VARNA. Taigi aiskeja, kad tuomet, kai smegenu pusrutuliai gali pranesti apie savo turima informacija, kiekvienas pateikia tik tai, ka jis yra gaves.

Panasiai atsitikdavo ir paciento desiniajam pusrutuliui "parodzius" nupiesta sauksta, Zmogus negaledavo pasakyti, ka mate. Taciau, kai jam buvo leista, apeiuopiantikairiaja ranka, tarp daugelio ivairiu daiktu, pasleptu uz ekrano, atpazinti ta, kuris buvo rodytas ekrane, jis greitai ir beveik neklysdamas issirinkdavo

Deslnysis pusrutulis Didzioji

srneqenu jungtis

Kairysis pusrutulis

2-18 pay. Informacija is kairiosios regos lauko puses patenka tik i desiniji pusrutulj, 0 is desiniosios lauko puses - tik i kairjjj pusrutulj (atkrcipkite dernesi, kad kiekviena aki pasiekia informacija is abieju - desiniojo ir kairiojo - regos lauku), Bet kuri pusrutuli pasiekusi informacija greitai perduodama per didziaja smegenu jungti. To nebiina Iigoniams, kuriu smegenys perskiriamos, perpjovus didziaja smegenu jungtj.


suvokiant, akivaizdziai rodo vienas Sperry filmas. Paciento su perskirtomis smegenimis kairioji rank a (j'l valdo desinysis pusrutulis) lengvai delioja detales pagal paveiksleli. Desinioji ranka (valdoma kairiojo pusrutulio), megindama atlikti ta pacia uzduoti, daro daug klaidu, Matydamas tokia prasta veikla, desinysis pusrutulis ima nerimauti. Todel jis "siunCia" kairiaja ranka, noredamas nutraukti nevykusi desiniosios rankos darba, taciau uzsispyrusi desinioji ranka atstumia kairiaja i sona, UZ laboratorijos sienu kasdieniame gyvenime pacientai su perskirtomis smegenimis daznai susiduria su nepaklusnia savo kairiosios rankos nepriklausomybe. Pavyzdziui, ji atseginejo marskiniu sagas, kai desinioji rank a jas uzseginejo. Sperry (1964) karta pasake, kad zrnogus po smegenis perskiriancios operacijos lieka "su dviem atskirtais protais".

Apibendrindami galime pasakyti, kad, tiriant pacientus su perskirtomis smegenimis, isaiskejo ypatingos kiekvieno pusrutulio funkcijos. Kairysis pusrutulis labiau susijes su loginiais veiksmais, kalba ir geba veikti su nuosekliai gaunama informacija. Desinysis gi yra daugiau atsakingas uz emocinius intuityvius veiksmus, geriau ivertina crdvinius rysius ir gali is karto aprepti daug objektu. Taciau neuropsichologai ispeja, kad tokias sudetingas zmogaus ypatybes, kaip mokslinius ir meninius gebejimus, sieti su kuriuo nors smegenu pusrutuliu reikia labai atsargiai. Lakios vaizduotes rasytojai yra daug rase apie si skirstyma i kairiji - desiniji. Kai kurie tvirtina, kad tradicine mokykla nesugeba ismokyti desiniosios galvos smegenu puses, .Kairiojo - desiniojo" skyrimas pazintineje veikloje yra tokia ideja, su kuria labai lengva nuklysti i .Jankas" - pastebi Sperry (1982). Sudetinga veikla, pavyzdziui, sudetingi moksliniai tyrimai, psichologijos studijos ir rnenine kuryba imanoma tik darniai bendradarbiaujant abiem pusrutuliams. Net skaitant paprasta apsakyma, vcikia abu pusrutuliai - kairysis suprantant zodzius ir issiaiskinant prasme, 0 desinysis - vertinant humora, emocini turini, vaizdinius (Levy, 1985).

2-21 pay. Kai eksperimentatorius pacicntams su perskirtomis smegenimis ekrane pateikdavo prasyrna desiniajam pusrutuliui, jie j] [vykdydavo. Paklausus apie [vykdyta prasyrna, ju kairysis pusrutulis, kuris kontroliavo kalba ir nezinojo, ka buvo mates desinysis pusrutulis, isranda - ir, atrodo, tuo tiki, - kaip paaiskinti tai, ko jis nesuprato. Taip Michaelis Gazzaniga (1988) priejo prie isvados, kad kairysis pusrutulis yra "aiskintojas", kuris akimirksniu kuria teorijas musu elgesiui paaiskinti (Gazzaniga, 1985).


Pusrutuliu specializacija ypac isryskeja trumpam "isjungus" viena pusrutuli, Noredami nustatyti kalba kontroliuojancia vieta, pries operacija gydytojai gali [svirksti slopinamuju medziagu i atitinkamos kuno puses kaklo arterija, kuri pusrutuli aprupina krauju. Pries tai zmogus paprasornas atsigulti, pakelti rankas i virsu ir ka nors visa laika pasakoti. Ar jus galite numatyti, kas atsitiks, kai vaistu pateks i kairiji pusrutuli? Po keliu sekundziu desinioji ranka suglebusi nusvyra zemyn ir, jei kalba kontroliuoja kairysis pusrutulis, zrnogus negali kalbeti tol, kol vaistas nepasisalina is organizmo . Jei sio vaisto per arterija patenka i desiniji pusrutuli, kairioji ranka suglemba ir nukrenta, bet gebejimas kalbeti neisnyksta,

Kiti testai irgi patvirtina pusrutuliu specializacija. Dauguma zmoniu greiciau ir tiksliau atpazista vaizdus, kai informacija is ju nukreipiama i desiniji pusrutuli, 0 zodzius - kai jie "nusiunciami" i kairiji pusrutuli, Zodis nusiunciamas i desinjji pusrutuli, suvokiamas sekundes dalele veliau, nes informacija tenka persiusti per didziajq smcgcnu jungti j kairiojo pusrutulio kalbos centra,

o kuris pusrutulis, jusu nuomone, tvarko kurciu zmoniu gestu kalba? Gal desinysis, nes jis daugiau analizuoja regirnaja erdvine inforrnacija? 0 gal kairysis, nes jis labiau pritaikytas apdoroti kalbine informacija? Tyrimai rodo, kad sutrikusios klausos zmoniu zenklu skaityrna, kaip ir girdinciuju kalbejima, kontroliuoja kairysis pusrutulis (Bellugi ir kt., 1989). Taigi kairiojo pusrutulio trauma sutrikdo kurcio zmogaus bendravima gestais taip pat, kaip toks pazeidimas sutrikdo girdinciojo bendravima zodziais.

Taigi daugybes tyrimu - nuo zmoniu su perskirtomis smegenimis iki .mormaliu'' - isvados visiskai sutampa. Todd dabar beveik neabcjojama, kad smegenys yra darniai vcikianti vientisa struktnra su specializuotomis sritimis, kad kudikiai jau gimsta su atitinkamai "pasuktomis" galvos smegenimis (Hahn, 1987). Paprasta akimi ziurint, abu pusrutuliai atrodo beveik vienodi, todd sunku isivaizduoti, kad kiekvieno inasas i darnia visu smegenu veikla yra toks skirtingas.

Nuo XIX amziaus frenologijos iki siq dienu neurologijos moks- 10 nueitas ilgas kelias. Taciau akivaizdu, kad dar labai daug ko nezinome. Mes dabar galime apibudinti smegenis, issiaiskinti atskiru smegenu daliu funkcijas, suzinoti, kaip jos saveikauja. Bet kaip sis elcktrocheminis smcgcnq duzgirnas gali pakclti nuotaika, pasiulyti kurybine ideja ar sukelti prisiminimus apie seneles svieziai iskeptus pyragaicius?

IS daugelio pokalbiu su zymiausiais smegenu tyrinetojais isryskeja, kad visi jaucia didziule nuostaba, kuri kartais sukelia rnistini ir religini ikvepima. Anot Candace Perto (1986, p. 390): "As galvos smegeny-

Kai kuriu sporto rusiu sportininku kairiarankiu gali biiti daugiau negu nesportininku. Pavyzdziui, futbolo komandai naudinga tureti .Jcairiakoju" zaideju. kurie ypac tinka zaisti kaireje aikstes puseje.

Wood ir Agglcton, 1989

ciju neatlieka, to de! gali apdoroti k ita inforrnacija.

Kai kurios galvos smegenu dalys atlieka spec ifines funkcijas. Taciau is esrnes zmcgaus emocijos, mintys ir elgesys priklauso nuo darnios daugelio smegenu sricit] veiklos. Pavyzdziui, kalba lemia visa keliu galvos smegenu sriciu veiklos grandine.

Smegenq persitvarkymas. Jei vienas pusrutulis pazeidziarnas dar ankstyvojoje vaikysteje, tai antrasis gali perimti daugeli jo funkciju, Tai rodo smegenu plastiskuma, Veliau zmcgaus smegenu plastiskurnas mazeja. Po smegenu suzeidirno ar sutrenkimo gretimi neuronai daznai bent is dalies perima zuvusiuju funkcijas.

2 SKYRIUS. Biologiniai eJgesio pagrindai 65

Perskirtos smegenys. Jau pries daugeli metu klinikiniai stebejimai parode, kad kalbai svarbiausias yra kairysis srncgcnu pusrutulis. Naujesni pacientu su perskirtomis smegenimis tyrimai pagilino musu zinias apie kiekvieno pusrutulio specialias funkcijas. Tyrinetojai, atskirai nagrinedami abu galvos smegenu pusrutulius, isitikino, kad daugumos zmonil! kairysis pusrutulis svarbesnis kalbai, 0 desinysis - regai ir emocijoms atpazinti. Sveiku zmoniu smegenu tyrimai taip pat rodo, kad kiekvienas pusrutulis [nesa skirtinga indeli i bendra vieninga galvos smegenu veikla,

[SIMINTINI TERMINAl IR SAVOKOS

Biologine psichoJogija. Psichologijos mokslo saka, nagrinejanti biologijos ir elgesio tarpusavio rysius. (Kai kurie sios sakes atstovai save dar vadina elgesio neurologais, neuropsichologais, fiziologiniais psichologais ar biopsichologais.)

Nervu sistema. Zmogaus kiino greita elektrochemines komunikacijos sistema, kuria sudaro peri ferines ir centrines nervu sistemos nervines lasteles.

Neuronas. Nervine lastele; pagrindinis nervu sistemos elementas.

Juntamieji neuronai. Neuronai, kurie ateinancia inforrnacija is jutimo organu receptoriu perduoda i centrine nervu sistema.

[terptiniai neuronai (interneuronai, tarpiniai neuronai). Centrines nervu sistemos neuronai, jungiantys juntamaja ivesti ir judinamaja isvesti,

Judinamieji neuronai. Sie neuronai is centrines n ervu sistemos iseinanci q i nforrnac ij q perduoda raumenims ir liaukoms.

Refleksas. Paprastas, autornatiskas, igimtas atsakas j juntamaji dirginirna (pvz., kojos kelio refleksas).

Dendritas. ISsisakojusios krfimo pavidalo neurono ataugos, kurios surenka signalus is aplinkos, pavercia juos elektriniais impulsais ir perduoda j lasteles kuna,

Aksonas. Neurono atauga, uzsibaigianti issisakojusiomis galinemis skaidulomis (terminalemis); akso-

nu informacija siunciama j kitus neuronus, raumenis ar liaukas.

Mielino dangaJas. Riebalu turincios lasteles, kurios vietomis gaubia daugelio neuronu ataugas; jas elektriskai viena nuo kitos atskiria ir pagreitina nerviniu impulsu sklidima.

Slenkstis. Dirginimo, bfitino nerviniam impulsui sukelti, lygis.

Sinapse. Jungtis tarp impulsa perduodancio neurono aksono galo ir ii priimancios lasteles kuno ar dendrito. Sioje jungtyje esantis labai mazas tarpelis yra vadinamas sinapsiniu plysiu.

Neuromediatoriai. Cheminiai junginiai, pereinantys sinapsini plysi tarp neuronu, Siuncianciojo neurono isskirti neuromediatoriai pereina sinapsini plysi ir susijungia su priimanciojo neurono membranos receptoriaus jungtimi. Nuo siu signalu priklauso, ar priimanciajarne neurone kils nervinis impulsas.

Acetilcholinas (ACh). Neuromediatorius, kuris, be kitu savo funkciju, duoda signala raumenu skaiduloms susitraukti.

Endorfinai. "Vidinis morfinas" - naturalus, opioidinis neuromediatorius, kontroliuojantis skausmo ir malonumo pojucius.

Centrlne nervu sistema (CNS). Galvos ir nugaros smegenys.

regos lauko puses.

Smilkiniq skiltis. Smegenu zieves dalis, esanti virs ausu ir apimanti klausos sritis. 1 kiekvieno pusrutulio klausos sriti ateina informacija beveik tik is priesingos ausies.

Judinamoji iieve. Kaktos skilties uzpakalines dalies sritis, tvarkanti valingus judesius.

Juntamoji iieve. Priekine momens skilties dalis, surenkanti ir apdorojanti kiino jutimine informacija.

Asociacines sritys. Smegenu zieves sritys, kurios nekontroliuoja pagrindiniu judinamuju ir juntarnuju funkciju, bet yra butinos sudetingesnems psichikos funkcijoms, pavyzdziui, mokymuisi, atminciai, mastymui ir kalbai.

Afazija. Kalbos sutrikimas del kairiojo pusrutulio arba Broca (kalbejimo) bei Wernicke (kalbos supra-


timo) srici q pazeidimo.

Broca sritis. Kaktos skilties kairiosios dalies sritis, valdanti kalbejimui butinus raumenis.

Wernicke sritis. Smilkinio skilties kairiosios dalies sritis, butina kalbai suprasti.

Plastiskumas. Galvos smegenu savybe keistis smegenims persitvarkant po pazeidimo (ypac vaikams) ir eksperirnentu metu, kai tiriama, kaip patirtis veikia smegenu raida.

Didiioji smegenq jungtis (corpus callosum). Didzi ausia nervin iu ska idulu jungtis, jungianti abu pusrutulius.

Perskirtos smegenys. Bukk, kai galvos smegenu pusrutuliai atskiriami vienas nuo kito perpjaunant juos jungiancias skaidulas (dazni aus iai didzi os ios srnegenu jungties skaidulas).

Vaiko raida

Naujausias 1978-qjq vidurio medicinos laimejirnas, apie kurj buvo rasorna pirmuosiuose spaudos puslapiuose, buvo anglu kudikio gimimas praejus devyniems menesiams po apvaisinimo megintuvelyje. Ankstesnis atradimas, kuris vis dar turetu stebinti, buvo tai, kad vienas spermijas ir vienas kiausinelis gaJi susilieti bei tapti zmogumi bet kokiomis salygornis ir kad implantuota tokia besidalijanti lastele gali [sitvirtinti isciose bei isaugti iki astuoniu svaru kiidikio. Taciau tai jau tapo iprastas dalykas. Ir stai nustebimo siiksniai del tokios is tiesu nesudetingos technines procedures - tai juk ne daugiau kaip proceso pradzios perkelimas is gimdos i plastrnasine dezele.

Lewisas Thomasas "Meduza ir sraige", 1979

Ir po gimimo zmogaus raida yra tokia pat nuostabi kaip ir isciose. Jis visa laika keiciasi fiziskai, psichiskai, socialiai. Kada ir kaip mes keiciames, keliaudami per gyvenima nuo isciq iki kapo?

Paprastai mes atkreipiame demesi i tai, kuo mes vieni nuo kitu skiriames. Raidos psichologams labai svarbu ir tai, kuo mes panasus. IS ticsu visi mes - Confuciusas, Karaliene Elzbieta, Martinas Lutheris Kingas, tu ir as - pradejome vaikscioti vieneriu, o kalbeti - dveju metu, Budami vaikai, visi zaideme socialinius zaidimus, rengdamiesi rimtiems gyvenimo darbams. Mes visi sypsomes ir verkiame, mylime ir nekenciame, retkarciais prisimename, kad kada nors mirsime.

3 SKYRIUS

ja mus. IS tikruju, beveik kiekvienas sutinka, kad miisu elgesys yra sqveikos tarp genu ir praeities bei dabarties patyrimo rezultatas. Nuo ko priklauso patrauklaus, sportisko, laikomo lyderiu ir megstamo mergaiciu paauglio teigiamas saves vertinimas - nuo gen4 ar nuo aplinkos? Ir nuo to, ir nuo to. Mat jo aplinkos [taka susiderina su jo genetiniais duomenimis. Klausti, kuris veiksnys svarbesnis, yra tas pat, kaip klausti, ar futbolo Iauko plotas priklauso nuo jo ilgio ar nuo plocio.

Tolydumas ar pakopos?

Suaugusieji labai skiriasi nuo kudikio. Taciau ar jie skiriasi taip, kaip milziniska sekvoja nuo sejinuko - kuomet skirtumai ryskeja laipsniskai, augant? Ar taip, kaip skiriasi drugelis nuo viksro, tarp kuriu ryskus stadiju skirtumai?

Tyrinetojai, kurie pabrezia patyrimo ir mokymosi svarba, raida laiko letu, tolydaus formavimosi procesu, 0 tie, kurie pirrnenybe teikia biologiniam brendimui, mano, kad raida yra genetiskai nulemtu pakopu ar zingsniu seka; nors perejimas nuo vienos pakopos prie kitos gali buti greitas ar letas, taciau kiekvienas jas percina ta pacia tvarka.

Pastovumas ar pokyclai?

Didesne sio amziaus dali psichologai tvirtino, kad susiformavusi zmogaus asmenybe, panasiai kaip sukietejes molis, Iieka tokia pat visa gyvenima. Tyrinetojai, stebintys zmogaus gyvenimo tekme, dabar diskutuoja, kiek miisu praeitis turi itakos ateiciai. Ar raidai budingesnis pastovumas ar pokyciai'l Ar ankstyvosios patirties padariniai yra iIgaiaikiai ar laikini? Ar is kaprizingo kiidikio isaugs irzlus zmogus? 0 ar tiketina, kad toks vaikas gali tapti ramus ir kantrus asmuo? Ar skirtingos klases draugu ypatybes, pavyzdziui, agresyvumas, gabumai, laimejimu siekis, islieka visa gyvenima? Taigi, kiek mes isliekame tuo, kuo buvome, ir kick tampame naujais zmonemis?

Dauguma raidos psichologu teigia, kad tam tikri bruozai, pavyzdziui, emociju stiprumas, yra pastovus nuo pat ankstyvosios vaikystcs. Taciau kartu su amziumi mes keiciarnes - fiziskai, psichiskai, socialiai. Taigi isryskeja siuolaikinis poziiiris: zmogaus raida yra visa gyvenima trunkantis procesas.

Sio skyriaus pabaigoje ir kitame skyriuje apsvarstysime siuos tris raidos klausimus. Taciau pirmiausia turime isnagrineti visa zmogaus raida nuo pat jo pradzios iki pabaigos.

3 SKYRIUS. Vaiko raida 71

/ Chromosoma

jus gavote arba X chrornosoma, jei esate mergaite, arba Y chromosoma, jei esate berniukas. Y chromo soma turi vieninteli gena, nuo kurio priklauso seklidziu formavimasis ir vyriskojo hormono, testosterono, gamyba. Nuo sio hormono priklauso isorinil} vyriskuju lytiniu organu susidarymas. Jei toki Y chromosomos geno fragmenta iterpsime i moteriskaji peles embriona su normalia X chromosomu pora, jis gali uzaugti kaip patinelis (Koopman ir kt., 1991).

Prenataline raida

Netgi ta sekminga akimirka, kai vienas laimingasis spermijus laimejo lenktynes, jusu likimas dar nebuvo visai aiskus, Maziau kaip puse apvaisintu kiausineliu, vadinamu zigotomis, isgyvena ilgiau kaip savaite (Grobstein, 1979). Jei manytume, kad zmogaus gyvenimas prasideda apvaisinimu, tai dauguma ju rnirsta dar negime.

Taciau jums ir man nusisypsojo laime. IS pradziu buvo viena lastele, paskui pasidare dvi, veliau - keturios, ir kiekviena lygiai tokia pat kaip pirmoji. Paskui, pirmaja savaite, besidalijancios lasteles, sudarancios mazdaug 100 lasteliu zigota, pradeda skirtis - strukniros ir funkciju atzvilgiu. Mazdaug po dvieju savaiciu besidauginancios lasteles prisitvirtina prie motinos gimdos sieneles, ir taip prasideda apie 37 savaites trunkantis artimiausias zmogiskasis rysys (3-3 pav.).

Isorine zigotos dalis prisitvirtina prie gimdos sieneles ir tampa placenta, pro kuria maitinamas vaisius. Vidines lasteles tampa embrionu. Per kitas 6 savaites embriono kuno organai pradeda formuotis ir funkcionuoti. Pradeda plakti sirdis, 0 kepenys prade-


3-2 pay. Genai: jq issidestymas ir sandara. Kiekvienos is rrilijonu kuno lasteliu branduolyje yra chromosomos. Kiekviena chromosoma is dalies sudaryta is DNR molekules. Genai yra DNR segmentai, kurie kuria modelius baltymu gamybai. Reguliuodami baltyrnu gamyba, genai lemia rruisu individual ia biolcgine rai da.

Naujagimio galimybes

Naujagimiai gimsta turedarni isgyvenimui butinus refleksus.

Kudikis, vengdamas skausmo, gali atitraukti galune, Naujagimis, kuriam ant veido uzmetarna audeklo skiaute, trukdanti laisvai kvepuoti, prades sukioti galvute i salis ir stengsis issivaduoti, Jaunus tevus daznai stebina suderinta refleksu, susijusiu su maitinimusi, seka. Tai gali iliustruoti ieskojirno refleksas: kudikis, kai kazkas prisiliecia prie jo skruostuko, issizioja ir energingai iesko spenelio. Surades automatiskai sugriebia ji ir pradcda zisti - tam reikia suderintu laizyrno, rijimo ir kvepavimo judesiu. Nerandantis to, kas jj patenkintu, alkanas kudikis pravirksta; tevams labai nesmagu tai girdeti ir labai palengveja, kai savo kudiki nuramina.

Vienas is pirrnuju Amerikos psichologu Williamas Jamesas (kuris yra pasakes: "Pirmoji psichologijos paskaita, kuria esu girdejes, yra ta, kuria skaiciau as") mane, kad naujagimis patiria "mirganciq, uziancia sumaisti", Iki 1960 m. su tuo tik nedaugelis nesutiko. Buvo manoma, kad, isskyrus beprasmius sviesos ir tamsos seselius, naujagimis nieko nemato. Veliau, tobulejant technologijai ir pletojantis neurologijos mokslui, buvo sukurti ir tobulesni kudikiu tyrimo budai. Mokslininkai irode, kad kudikis gali daug pasakyti - jei moki paklausti. Klausiant reikia panaudoti tai, ka kudikis gali daryti - ziureti, zisti, pasukti galvute. Turedami akiu judesiu stebejimo prietaisus, ciulptukus, sujungtus su elektroniniais irenginiais, ir kitu itaisu, tyrinetojai pasiryzo atsakyti i amzina tevu klausima: ka ju kiidikis gali matyti, girdeti, uzuosti ir mastyti.

Jie atrado, kad vaiko pojuciai yra naudojami socialiniams rysiams palengvinti. Naujagimis pasuka galvute i zrnogaus balsa, bet to nedaro girdedamas dirbtini garsa. Jis ilgiau ziuri i zmogaus veido negu i saudyklos taikinio piesini; taciau jis iIgiau ziuri i taikini, kurio kontrastingi apskritimai panasesni i zmcgaus aki negu i vienspalvi diska (Fantz, 1961). Kudikis daugiausia ziuri i daiktus, esancius uz 20-30 centimetru; nuostabiausia, kad mazdaug toks yra atstumas tarp zindancio vaiko ir motinos akiu (Maurer ir Maurer, 1988). Matyt, kiidikis gimsta jau gebedarnas matyti savo motinos akis.

Kudikio suvokimo gebejirnai formuojasi pirmaisiais gyvenimo menesiais. Pirmosiomis dicnomis jis skiria savo motinos veido israiska, kvapa ir balsa. Savaites amziaus zindomas kudikis, paguldytas tarp dvieju marles skiauciu, paimtu is po jo motinos ir kitos krutirni maitinancios motinos liemeneles, paprastai pasisuka i jo motinos kvapa skleidziancia skiaute (MacFarlane, 1978). Triju savaiciu kudikis, ciulpiantis zinduka, kuris pakaitomis ijungia

3 SKYRIUS. Vaiko raid a 75

Brendimas ir kiidikio atmintis. Tai, kad neprisimename, kas ivyko iki treciojo ar ketvirtojo gimtadienio, aiskinama nepakankamais nerviniais rysiais (Kihlstrom ir Harachkiewicz, 1982). Tevus trikdo si Freudo vadinama "vaikiskoji amnezija". IS visu valandu, kurias jie praleido su savo kiidikiu - zaidimu ant kilimo, vystyklu keitimo, maitinimo, supimo pries miega, - ka jie samoningai prisimins apie tevus, jei sie numirs? Niekol

Nieko samoningai neprisimenama, taciau kazkas vis tik pasilieka. Nuo gimimo (arba net anksciau) kudikis jau gali mokytis (Blass, 1987; Bower, 1977; Lancioni, 1980). Naujagimis, kurio lieciama kakta, gali ismokti pasukti galva i desine ar i kaire, siekdamas saldinto vandens. Kai triju menesiu kudikiui kartkartemis primenama, kad, pajudinus kojyte, sujuda zaislelis, siq sasaja jis prisimins maziausiai menesi.

Jei tokio mokymosi neatnaujinsime, jo rezultatai neisliks, Taciau ankstyvas mokymasis gali parengti miisu smegenis velesniam patyrimui, kuri mes prisimename. Pavyzdziui, vaikai, kurie apkurto apie antruosius gyvenimo metus, kai jau buvo girdeje garsine kalba, veliau yra imlesni gestu kalbai negu nuo gimimo kurti vaikai (Lenneberg, 1967). Taigi pirmieji dveji metai yra svarbiausi mokantis kalbos.

Gyvunams, pavyzdziui, juros kiaulyterns, kuriu smegenys yra subrendusios nuo pat gimimo, daug sparciau susiformuoja pastovi atmintis negu gyvunams su nesubrendusiomis smegenimis, pavyzdziui, ziurkems (Campbell ir Coulter, 1976). Kadangi zmogaus smegenys gimstant taip pat yra nebrandzios, tai sie faktai vercia abejoti tvirtinimu, kad pasamoningai galime prisiminti savo gyvenima iki gimimo arba gimdymo trauma,

Patirtis ir smegenlf: raida. Patirtis, kaip ir biologinis brendimas, padeda formuotis smegenu nerviniams rysiams. Net ir "pamirstas" ankstyvasis ismokimas nera visiskai istrinamas. Dar daugiau, jis padeda parengti musu smegenis mastymui, kalbai bei tolesniam patyrimui.

Kaip ankstyvoji patirtis palieka savo "zymes" smegenyse? Kalifornijos universitete Berkeley, Markas Rosenzweigas ir Davidas Krechas keleta ziurkiuku laike narvuose, panasiose i kalejimo vienute, 0 keleta - bendrame narve - zaidimu aiksteleje (3-5 pav.). Ziurkems, gyvenusioms skurdzioje aplinkoje, susiformavo "retesne" ir plonesne smegenu zieve; jos nerviniu lasteliu kiinai buvo mazesni, be to, buvo maziau glijiniu lasteliu (vadinamu .merviniais klijais", kurios jungia ir maitina smegenu neuronus). Rosenzweigas (1984; Renner ir Rosenzweig, 1987) teige taip nustebes


II) o ::;:..

"0 ~

II)

II) o

:E e

o

:~

'(1)

"0 ::. ..,

KniDbscias kelia krutine, remdamasis


I.ti~()·

l \

==u .. ~

o

9

14

Ii I <~

,---_L- ~-<, -..l..~__, r "T"'k,F" ''''Yd,m'''i

Perkelia det; svorio ant kojt;

l___-,---------,-J I

c...L. __ -'-------,

3

6

8

2

4

5

7

Amiius menesiels

Ar gali patirtis suletinti arba pagreitinti fiziniu [gildziu susidaryma? Pavyzdziui, ar vaikai, pirmuosius gyvenimo metus praleidziantys priristi prie lopsio - pagal Hopi ir Navajo indenu tradieijas - ismoksta vaikscioti veliau negu nerisami kiidikiai? Ar kudikis, kuriam nuo ketveriu menesiu amziaus leistumerne po valanda per diena pabuti vaikstuke, anksciau ismoktu vaikscioti? Neitiketina, bet, nepaisant to, ka dabar jau zinome apie patyrimo poveiki smegenims, atsakymas yra - ne (Dennis, 1940; Ridenour, 1982).

Biologinis brendimas - apimantis ir sparcia smegeneliu, esanciu srnegenu uzpakalineje dalyje, raida - sudaro salygas, sulaukus mazdaug vieneriu metu, mokytis vaikscioti. Patyrimo [taka iki to laiko gana menka. Ta pati galima pasakyti ir apie kitus fizinius igudzius, pavyzdziui, tustinirnosi bei slapinimosi kontrole. Ko! pakankamai nesubrende raumenys ir nervai, joks itikinejimas, grasinimas ar baudimas negali ismokyti naudotis puoduku.

Po spartaus suolio pirmaisiais dvejais gyvenimo metais augimas suleteja iki 5-7 em per metus, ir taip toliau augama per visa vaikyste. Antruju metu pabaigoje susiformuoja dauguma neuronu tarpusavio rysiu. Nuo tada smegenu raida suleteja. Juntamoji ir

10

11

12

13

15

3-6 pay. Svarbesnes kudikiu judejirno raidos stadijos. Nors kai kurie kiidikiai kiekviena pakopa pasiekia siek tiek anksciau nei kiti, pakopu eiles tvarka visiems vienoda. Juosteles rodo raidos norma. Kairysis ir desinysis ju gaiai rode arnziu, kai 25% ir 90% vaiku [valdo ta judesj. Vieta, kur susieina dvi spalvos, rodo amziu, kai to judcsio ismoksta puse visu kudikiu (pritaikyta is Frankenburg ir Dodds, 1967).

pima, Suauges zmogus jau yra susidares galybe schemu, pradedant zinojimu, kaip uzristi mazga, baigiant supratimu, ka reiskia buti isimylejusiam.

Piaget pasiule dvi savokas, paaiskinancias, kaip naudojame ir pritaikome schemas. Pirma, mes aiskinames savo patyrima taip, kaip dabar suprantame. Piaget terminais, itraukiame, arba asimiliuojame, nauja patyrima i jau esancias schemas. Pavyzdziui, vaikas, turedamas paprasta suns schema, gali visus keturkojus vadinti suniukais. Taip pat mes pritaikome, arba akomoduojame, savo schemas, kad jos tiktu nauju potyriu detalerns. Vaikas greitai supranta, kad jo suniuko schema yra per plati, ir jis akomoduoja ja, patikslindamas kategorija.

Kai negalime asimiliuoti naujo patyrimo, kadangi jis neatitinka musu turirnu schcmu, sios gali keistis, kad prisidcrintu pric patirties. Pavyzdziui, kai vienos rases zmones suvokia kitos rases zrnones, remdamiesi savo ankstesne informacija ("Jis atrodo gresmingai ... "), tai yra asimiliacija. Kai patirtis bendroje mokykloje ar darbe pakeicia ju schemas (" ... bet jis isties saunus vaikinas"), vyksta akomodacija.

PIAGET TEORIJA IR PAZINT/NIl,! STADIJl,! DABARTINE SAMPRATA. Mokslas taip pat yra asimiliaeijos ir akomodaeijos proeesas. Mokslininkai naudojasi jau turimomis teorijomis (pavyzdziui, kad naujagimiai yra pasyvios ir bejeges butybes), asimiliuodami (itraukdami) stebejimu duomenis. Jei nauji duomenys priestarauja toms teorijoms, jos keiciasi, akomoduojasi (prisitaiko) prie duomenu. Todel nauja kiidikio, kaip daug gebancio, samprata pakeicia senaja schema. Pia get mane, kad taip vaikai (ir suaugusieji) konstruoja tikrovc, Tai, ka mes zinome, nera tikroji tikrovc, 0 tik miisu supratimas apie ja, Visa tai rodo, kaip veikia paties Piaget savokos: is pradziu jos padejo mums suprasti vaiku elgesi, ° veliau - prisitaikyti prie nauju duomenu.

Piaget aprase keturias pagrindines pazintines raidos stadijas (3-1 lentele).

Pia get nuomone, vaikas augdamas pereina nuo vienos su amziumi susijusios ploksrnes prie kitos. Kiekvienai ploksmei budingos skirtingos ypatybes, kurios lemia speeifines mastymo riisis. Kad geriau suprastume, kaip tobuleja vaiko protas, pazvelkime i kiekviena is Piaget isskirtu stadiju dabartines pazintines raidos sampratos poziuriu.

Sensomotorine stadija. Sensomotorines stadijos metu, nuo gimimo beveik iki dveju metu, vaikai supranta pasauli, jutimu ir


Atidziai paiiiirekite i Si "velnio kamertono " virsu. Dabar pazvelkite i salt - ne, geriau pirma dar siek tiek it panagrinekite - paskui neiiuredami nupieskite. Nelengva, tiesa? Kadangi toks kamertonas neimanomas, jiis neturite jokios schemos, kuri padetu asimiliuoti tai, kq matote.

Mes lengviau asimiliuojame siq Picasso zmonos Francoise Gillot nuotraukq negu jo piestq jos abstraktu portretq. Lengviau yra suvokiamas realistinis menas ir fotografijos, nes jie geriau atitinka miisu turimas schemas.

piu ziedai pavasari? Siandien mokslininkai galvoja, kad raida yra tolydesnis procesas negu mane Piaget. Pavyzdziui, manoma, jog supratimas, kad daiktai nuolatos esti, formuojasi laipsniskai, pradedant nuo to, kad kiidikis iesko zaislelio ten, kur pries sekunde mate ji paslepiant.

Tyrinetojai, pavyzdziui, Jeanas Mandleris (1990), mano, kad Piaget ir jo pasekejai nepakankarnai ivertino mazu vaiku gebejirnus. Piaget teige, kad iki dveju metu vaikas negali mastyti, Jis gali atpazinti daiktus, sypsotis jiems, ropoti ju link bei imti juos i rankas, bet jis dar neturi savoku ir ideju. Vaikai nemasto apie gyvenima, 0 gyvena ji.

Panagrinekime toki paprasta eksperimenta, Andrew Meltzoffas ir Richardas Bortonas (1979) duodavo vieno menesio kudikiams ciulpti viena is dvieju ciulptuku, neleisdami ju apziurineti (3-7 pav.). Veliau, parodzius abu ciulptukus, kudikiai daugiausia iiuredavo i ta, kuri buvo ciulpe. Be to, devyniu menesiu kudikiai gali megdzioti veiksma, kuri stebejo pries 24 valandas (Meltzoff, 1989). Taigi aisku, kad jie turi daugiau savokinio mastymo gebejimu, negu mane Piaget.

Priesoperacine stadija. Piaget poziuriu, ikimokyklinukai dar toli grazu ne mazi suaugusieji. Nors jau suvokiantys save, laika, daiktu nuolatini buvirna, jie dar yra egocentrfski: jie negali suvokti daiktu kite asmens poziuriu. Vaiku pokalbiai atskleidzia ju egocentriskurna (Phillips, 1961, p.61):

" - Ar tu turi broli? - Taip.

- Koks jo vardas?

- Dzimis.

- Ar Dzimis turi broli?

- Ne."

Ikimokykiinukas, kuris uzstoja jums televizoriaus ekrana, noredamas pats matyti, kuris klausineja tuomet, kai jus kalbate telefonu, mano, kad jus matote ir girdite tai, ka jis pats mato ir girdi. Bendraujant su mazu vaiku, reikia prisiminti, kad toks elgesys atspindi jo pazintini ribotuma: egocentriskas vaikas nera samoningai "egoistas" ar .neatidus kitiems", - jam tiesiog sunku suprasti kito poziiir],

Ikimokyklinukams, beje, lengviau laikytis pozityviu nurodyrnu ("Laikyk suniuka svelniau") negu negatyviu ("Nespausk taip suniuko"). Tevai, barantys vaikus, dazniausiai nesupranta siu ribu. Jie galvoja, kad ju vaikai, kaip rnazi suaugusieji, gali kontroliuoti savo elgesi (Larrance if Twentyman, 1983). Todel jie mano, kad vaikai samoningai piktavaliskai stovi ant kelio, ispila maista, neklauso draudimu ar verkia.

4. 1909


3-7 pay. Kudikiai gali mastyti. Paciulpe viena is sill dvieju ciulptuku, jie ilgiau ziiiri j ta, kuri turejo burnoje (is Meltzoff ir Borton, 1979).

Piaget nuomone, konkreciu operaciju stadijos metu pletojami protiniai gebejimai, kuriu reikia matematinems transformacijoms bei tvennei suprasti. Kol nezinojau Piaget teorijos, nesupratau, kodel mana seseriu metu dukra Laura nesugeba atlikti atvirkstines aritmetines operacijos. Paklausta: .Kiek bus pric astuoniu pridejus kcturis", po 5 sekundziu ji atsake "dvylika", bet dar penkiu sekundziu prireike, kad pasakytu, kiek bus, kai is dvylikos atimsime keturis. Biidama astuoneriu, ji jau galejo atlikti atvirkscia veiksma ir iskart atsakyti i antraji klausima.

Jeigu Piaget buvo teisus, teigdamas, kad vaikai patys kuria savo supratima ir masto kitaip negu suaugusieji, ka galima patarti ikimokyklinuku ir pradiniu klasiu mokytojams? Piaget tvirtino, kad mokytojai turetu remtis tuo, ka vaikai jau zino, naudotis konkrcciais pavyzdziais ir skat inti juos pacius mastyti. Busimi mokytojai, prisiminkite: mazi vaikai nepajegus vadovautis suaugusiuju logika. Supraskite, kaip vaikai masto, ir turekite omenyje, kad tai, kas jums paprasta ir aisku, tarkim, kad atimtis yra atvirkscia sudeciai, gali buti nesuprantama sesiameciui.

Formaliu operaciju stadija. Apie dvyliktuosius gyvenimo metus nuo grynai konkretaus mastymo pereinama prie abstraktaus. Anot Piaget, paaugliai jau ismoksta samprotauti hipotetiniais teiginiais ir daryti isvadas: jei taip, tai sitaip, Tokio amziaus vaikarns jau budingas sistemingas samprotavimas, kuri Piaget vadino formaliomis operacijomis.

Taciau ar is tikruju jaunesni vaikai nesugeba mastyti abst-

rakciai? Panagrinekime tokia paprasta problema:

lei Dzonas yra mokykloje, tai ir Marija yra mokykloje. Dzonas yra mokykloje. Ka gali pasakyti apie Marija?

Dauguma septynmeciu nedvejodami atsako teisingai (Suppes,1982). Tai dar kart'! parodo, kodel Piaget kritikai teige, kad pazintiniu stadiju pradmenys pasireiskia anksciau negu galvojo Piaget.

Piaget teorijos verte. Piaget stadiju teorija yra priestaringa. Kai kuriais atzvilgiais ji labai gerai vertinama. Nors ivairiu kulturu vaiku raidos tempai yra skirtingi, Piaget idejos yra patvirtinamos. Tyrimai, atlikti visame pasaulyje - nuo Australijos aborigenu iki Alzyro ir Siaures Amerikos, - patvirtina, kad, kaip teige Piaget, zmogaus pazintine raida visur is esmes yra vienoda (Segall ir kt., 1990). Taciau siandieniniai mokslininkai raida laiko tolydesne negu mane Piaget. Nustate, kad kiekviena stadija prasideda anksciau, jie atskleide savokinio mastymo gebejimus, kuriu nepastebejo Piaget.

3 SKYRIUS, Vaiko raida 85

Daugiau apie mqstymq formaliomis operacijomis - 4 skyriuje, "Paauglyste ir branda ",

padarytas ritinys su me dine galva, 0 kita - ritinys, apvyniotas kempine ir pukuotu audiniu. Ir prie vienos, ir prie kitos motinos buvo galima pritaisyti buteliuka, t. y. susieti ja su maitinimu.

Kai bezdzioniukai buvo su maitinanciaja vieline motina ir nemaitinanciaja minkstaja motina, jie visada teike pirmenybe minkstajai motinai (3-8 pav.). Kaip ir zmoniu kudikiai, sunerime jie kabindavosi i minkstaja motina, Minkstoji motina buvo kaip saugi uzuoveja tyrinejant aplinka, atrode, kad bezdzioniukas tarsi priristas prie motinos nematomu elastiniu raisciu, kuris issiternpia, o paskui vel pritraukia mazyli atgal. Tolesni Margaret Harlow ir kitu tyrimai atskleide, kad kiti veiksniai - supimas, siluma bei maitinimas - padaro minkstaja motina dar patrauklesne.

Zmogaus kudikiu prieraisumui taip pat svarbus kuno salytis su tevais, kurie yra svelnus bei silti, kurie supa, maitina ir glosto. Visa tai turetu nuraminti krutimi maitinto kudikio teva: prieraisurna lemia ne vi en maitinimas.

Artimumas. Kitas prieraisumo veiksnys yra artimumas (Rheingold, 1985). Daugcliui gyviinu prieraisumas, grindziamas artumu, formuojasi jautriu, kritiniu laikotarpiu - palankiausiu metu netrukus po gimimo, kai turi [vykti tam tikri ivykiai, kad raida butu normali (Bornstein, 1989). Pirmasis judantis objektas, kuri zasiukas, anciukas ar visciukas pamato pirmosiomis valandomis prasikales is luksto, paprastai yra motina. Veliau pauksciukas sekioja tik paskui ja,

Konradas Lorenzas (1937) tyrinejo si nelankstu prieraisuma, vadinama [spaudu. lis tyre, ka darys anciukai, jeigu jq pirmiausiai pamatyta judanti butybe bus jis pats. Ir is tikruju jie visur ji sekiojo: kur tik ejo Konradas, is paskos seke anciukai, Tolesni tyrimai parode, kad kai kuriu rusiu pauksciukai prisirisdavo prie bet kokiu judanciu objektu - kitos riisies gyvuno, dezeles ant ratuku, riedancio kamuolio, ir toki jau susiforrnavusi prieraisurna labai sunku biidavo pakeisti (Colombo, 1982).

Tevai atsiliepia i vaiku prieraisuma, Dauguma zinduoliu laizo ir priziuri savo atsivestus jauniklius, 0 jei tai nelcidziama, veliau gali atstumti juos. "Rysio" salininkai mano, kad tai budinga ir zmonerns: kuno salytis pirmosiomis valandomis po gimimo palaiko tevu prieraisuma prie vaiku (Kennell ir Klaus, 1982). Taciau raidos psichologai, kurie kruopsciai tyre motinos ir kudikio rys], tuo neisitikine (Goldberg, 1983; Lamb, 1982; Myers, 1987). Nors zmonil! kudikiai tcikia pirrnenybe pazjstamiems vcidams bei objektams, taciau nera apibrezto kritinio laikotarpio, kada formuojasi prieraisumas, Zinoma, galime pritarti skatinimui, kad tcvai daly-


3-8 pay. Harry Harlow augino bezdziones su dviem dirbtinernis motinomis: viena - is vielos pagamintas ritinys su medine galva ir pritaisytu buteliuku, kita -- ritinys, padengtas kempine ir apvyniotas piikuotu audcklu, bet be buteliuko. Harlow nustebino daugclj psichologu, pranesdamas, kad bezdzioneles pirrnenybe teike minkstajai .motinai", nors maitinosi is viclines.

zaidzia, linksmai tyrineja aplinka. Jai isejus, nusimena, 0 grizus, nori bendrauti su ja. Kitiems kildikiams budingas nesaugus prieraisumas. Jie maziau domisi aplinka, gali net isikabinti i motina. Jai isejus, garsiai verkia, 0 grizus, yra abejingi ar net priesiski jai (Ainsworth, 1973, 1989; Van Uzendoom ir Kroonenberg, 1988). Kas lemia siuos skirtumus?

Atliekant tyrimus visame pasaulyje, pastebeta, kad kai kuriems vaikams biidingesnis saugus prieraisumas; net nuo pat gimimo kai kuriuos lcngviau laikyti, glamoneti ir glausti. Taciau ne tik temperamentas lemia tokius kudikiu skirtumus. Kitas galimas veiksnys, veikiantis prieraisuma, yra motinos elgesys. Mary Ainsworth (1979) stebejo motinas ir kfidikius namie pirmuosius sesis menesius, 0 veliau - vieneriu metu vaiku elgesi nepazistamoje situacijoje be motinos. Motinu, kurios buvo jautrios, nuolat stebedavo, ka daro ju kudikiai ir i tai tinkamai reaguodavo, vaikai buvo prisirise saugiai. Nejautriu motinu, kurios bendravo su kiidikiais tik tuomet, kai joms to noredavosi, bet nekreipdavo 1 juos demesio kitu metu, vaikai buvo prisirise nesaugiai. Harlow bezdzioniuku, kuriu dirbtines motinos buvo visiskai nejautrios, tyrimu rezultatai buvo dar akivaizdesni. Nepazistamomis situacijomis be savo dirbtiniu rnotinu bezdzioniukai ne tik nuliusdaYO, bet juos apimdavo siaubas (3-9 pav.).

Ankstyvosios vaikystes prieraisumas ilgainiui silpneja, Ar vaikai biitu auge Siaures Amerikoje, Gvatemaloje ar Kalahari dykumoje, namie ar dienos centruose, nerimas issiskyrus su tevais, stipriausias apic trylikta mcncsi, 0 veliau laipsniskai mazeja (Kagan, 1976) (3-10 pav.). IIgainiui vaikai susipazista su vis ivairesnemis situacijomis ir lengviau bendrauja su nepazistamais zmonemis.

Ar taip esti del to, kad augant silpneja poreikis myleti ir buti mylimam? Vargu. Kitais atzvilgiais musu gebejirnas myleti stipreja, ir malonumas liesti ir tureti tuos, kuriuos mylime, niekada neisnyksta. Siaip ar taip, ankstyvojo prieraisumo jega pamazu silpneja, leisdama vaikams iseiti i pasauli. Galima net sakyti, kad didesne dalis gyvenimo kelio - tai nuolatine prisirisimu ir issiskyrimu kaita: nuo gemalo prieraisumo prie atsiskyrimo gimstant, nuo kudikio prieraisumo prie paauglio atsiskyrimo, nuo santuokos ir tevystes rysiu prie issiskyrimo mirstant.

PRIERAISUMO REIKSME. Ar saugaus, patikimo prieraisumo nauda ilgalaike? Ar nuo kudikio prieraisumo kokybes priklauso velesnis vaiko socialinis ismanyrnas? Suaugusiu zmoniu meilcs rysiai labai panasus 1 vaiku saugu, patikima arba nesaugu ir nerimastinga prieraisuma (Feeney ir Noller, 1990; Hazan ir Shaver, 1990; Simpson,


3-9 pay. Su dirbtine mot ina augusj bezdzioniuka, patekusi i nepazistarna situacija be motinos pakaitalo, aperne siaubas.

_ Lopselis c=J Namai

3,5 5,5 7,5 9,5 11,5 13,5 20 29 Amzius menestals

3-10 pay. Kudikiu nerimas del issiskyrimo su tevais. Eksperimento metu kiidikiai, lanke lopsel] ir jo nelanke, buvo palikti be rnotinu nepazistarnoje aplinkoje. Abiejose grupese verkusiu vaiku, motinai isejus, buvo daugiausia tarp 13-os menesiu tir iamuju (Is Kagan, 1976).


IS ARCIAU. Tiwo globa

Michaelis Lambas (1979):

"Ir motina, ir tevas gali vienodai gerai priiilireti va ikus. Tik jie tai daro skirtingais biidais".

TurbOt [dornu, kodel tiek daug raidos tyrimu kalba apie motinas. Kodel ne apie tevus? Bendra prielaida, kuria ilgai naudojo ir teismai, spresdarni klausima del vaiku globos, buvo ta, kad tevai rnazlau domisi ir maziau geba rOpintis vaikais negu motinos. Psichologai tiesiogiai ir netiesiogiai pererne tokia prielaida. Apie kOdikius, kuriu negloboja motinos, sakoma: kencia .rnotinos netektj", 0 neglobojami tevo >patiria tik .tevo nebuvimq".

Visa me pasaulyje motinos prisiima daugiau atsakornybes uz vaiku prieziOrq, ir vaikai paramos bei paguodos pirmiausia iesko pas jas (Hartup, 1989). Be to, krOtimi maitinanti motina ir jos kOdikis turi nuostabiai suderintas biologines sistemas, kurios lemia lu tarpusavio rysj. Taciau daugelis sluelaikiniu tevu vis labiau [sitraukia j klidikiu prieziOrq, o mokslininkai pradeda jais daugiau dornetis.

Vienas is zyrnesnlu tevo elgesio tyreju Rossas Parke (1981) sako, kad tevai gali tiek pat dornetis savo kOdikiais, bOti jiems jautrOs ir juos rnyleti kaip ir motinos. Nors dazniausiai kOdikius priziuri motinos, tevai irgi geba tai daryti (bent jau stebint tyrejarns). Nors dauguma sunerirnusiu vaiku linke leskoti rnamos, bet, likEil vieni, jie tiek pat nusimena ir tevui, ir

motinai isejus. Be to, kOdikiai, kuriu tevai taip pat juos vyste, maude ar maitino, yra saugesni like su nepazistamu zrnoqumi. Ikimokyklinukai, kuriuos auginant dalyvavo tevai, uzauqe daznai bOna ypac rnalonOs, jautrOs, gerasirdziai (Koestner ir kt., 1990).

teskodarm skirtumu, psichologai atskleide keleta skirtinqu bfldu, kuriais tevai ir motinos bendrauja su savo vaikais. Teval savo rnazyliams maziau sypsosi (kaip ir visiems kitiems). Jie bendraudami su valkais daugiau laiko skiria zaidimams negu prieziural (ypac su sOnumis). Be to, zaisdami jie fiziskai labiau [sitraukia (Parke, 1981).

Taciau bOdami vieninteliai qlobejai. tevai savo vaikais uzsiima daugiau, tiek, kiek motinos. Vadinasi, tevu ir motinu skirtumai nera bioloqiskai nulemti, o turi socialines saknis. Tai patvirtina ir tyrimai su gyvOnais. Kai Harlow i narvus suleido bezdzioniu tevus ir motinas su ju rnazyliais, tevai taip pat qyne savo vaikus, buvo meilOs jiems kaip ir motinos.

Seimoje abu tevai, kurie palaiko vienas kita bei jaucia abipuse pararna ir sutarirna auginant vaikus, yra jautresni savo kOdikiams ir labiau pasitiki savimi kaip tevai (Dickie, 1987).

Po tckiu tyrirnu is dalies savoka .tevo globa" keicia reiksrne. .Bfltl tevu" kazkada reiske apvaisinima. "bOti motina" - auklejirna. Siandien vis daugiau boti tevu ir bOti motina reiskia bendra tevyste.

Eksperimentuojant su beidiionemis (dabar, kai labai riipinamasi gyviinais, sic tyrimai negalimi)

ir stebint smurtq patyrusius vaikus, paaiskejo, kad kiidikiai tvirtai laikosi net ir ziauriu motinu, tarsi viskas butu pamirstama.

Taigi, ar daug vaiku, patyrusiu smurta, patys tampa ziaurus?

Ar siandienine auka tikrai yra rytdienos nusikaltelis? Ne. Daugurna smurta patyrusiu vaiku vcliau netampa nusikalteliais ar ziauriais tevais, Taciau 30% is jlj skriaudzia savo vaikus: tai keturiskart daugiau uz smurto pries vaikus dazni salyje (Kaufman ir Zigler, 1987; Widom, 1989 a,b,). Be to, mazi vaikai, patyre scksualini smurta ar karo ziaurumus (buve rnusami, stebeje kankinimus, gyvene nuolatineje baimeje), taip pat lieka su randais: dazni naktiniai kosmarai, depresija, nerimastinga paauglyste (Browne ir Finkelhor, 1986; Goleman, 1987).

1989 m. amerikieciu apklausos duomenimis, 8% suaugusiuju prisipazino, kad vaikysteje yra patyre smurtq.

Prieraisumo suardymas. Teisejai, kurie sprendzia smurta patyrusiu ir apleistu vaiku globos klausima, daznai svarsto: ar is tevu, net ir nesirupinanciu ir skriaudzianciu, paimtas vaikas veliau ne-


IS ARCIAU.

lsslskyrush . .[ selmu vaikai

Siaures Amerikoje beveik puse santuoku baigiasi skyrybomis. Sis liOdnas faktas vercia susimqstyti ir nerimauti: ar vaikai nenukencia del skyrybu? Ar skyrybu stresas ir pasekrnes griauna vaiku qerove?

Mavis Hetherington ir jos kolegos (1989,1992) susumavo daugelio tyrimu rezultatus: skyrybos padid ina "vaik4 socialiniu, psicholoqiniu, elgesio bei mokymosi problernu rizikq". Taciau, jLl nuomone, ivairlu vaiku reakcijos yra skirtingos. Nuo [vairiu veiksniu, pavyzdztul. tevu konflikto stiprumo, valko temperamento, vaiko atskyrimo nuo drauqu ar bendraklasiu, priklauso, kaip jis susidoroja su stresu ir ar kyla elgesio problernu.

Devyni is desimties vaiku po skyrybu dazniausiai gyvena su motina. Atlikta labai rnazal tyrirnu, lyqinanciu vaikus, qyvenancius tik su tevu arba tik su motina. Taciau pastebeta, kad paaugliai berniukai, gyvenantys tik su mama, yra agresyvesni ir blogiau elgiasi negu berniukai, gyvenantys su neissikyrusiais tevais arba tik su tevu (Hetherington ir kt., 1989; Stevenson ir Black, 1988).

Viename tyrime analizuojama, kaip Britanijos tevai bei mokytojai vertino 12 tflkstandiu septynmeciu vaiku elgesj ir tu paciu vaiku elgesj po ketverlu metu (Cherlin ir kt., 1991). Vertinant antra karta, berniukai, kuriu tevai per tuos ketverius metus issiskyre. turejo ketvirclu daugiau elgesio problemu negu kiti. Taciau, atsizvelqus j siu dvieju grupiLl tiriarnuju elgesio skirtumus pries skyrybas, sis rodiklis sumaze]o beveik dvigubai. (Merqaiterns

skyrybu poveikis nepriklause nuo ankstesniu elgesio problernu.) Matyt, berniukams seimos rfipesciai atsiliepe dar pries skyrybas.

Daznai skyrybos vaikams suteikia dvigubq streSq. lskart po skyrybu daugelis vaiku yra pikti, jauCiasi [zeisti, prisleqti. Mazi vaikai gali kaltinti save. Vyresni gali pasidaryti agresyvesni ir nesukalbami. Paprastai per 2-3 metus jsivyrauja pusiausvyra. Veliau. praejus 3-5 metams po skyrybu, daznai istinka antras stresas - naujos tevo ar motinos vedybos. Kadangi 75% issiskyrusiu rnotinu ir 80% tevu sukuria naujq selma, dauguma vaiku jgyja patevius ar pamotes. Patevio atejimas j namus ypac gali boti nepageidaujamas rnerqaiterns, nes del jo sutrinka dukros ir molinos santykiai, reikia is naujo prisitaikyti.

Duomenys, gauti is astuoniu nacionalinlu apklausu, rodo, kad toks dvigubas stresas labai paveikia kai kuriuos vaikus (Booth ir Edwards, 1989; Glenn ir Weaver, 1985). Lyginant su vaikais, augusiais normaliose seimose, issiskyrusiu tevu vaikai yra maziau patenkinti gyvenimu. Suauqe jie dazniau skiriasi ir reciau sako .esu labai laimingas". Matyt, tiesa, kad namai, kuriuose vyrauja melle ir pastovumas, yra palankiausi valku ugdymui.

Taciau ne visada seimos pastovumas turi tik teigiamq [taka. Sutuoktlniu konfliktai, kaip ir skyrybos, vaikams kelia stresa, - mana Hetherington ir jos bendradarbiai (1989). Be to, j4 nuomone, ramOs vaikai paprastai lengvai jveikia skyrybu bei naujos santuokos sukeliamus sunkumus ir net geriau pasirengia bOsimiems gyvenimo netiketumarns.

rna, kuo skiriasi gera prieziura nuo prastos. Scarr ir Richardas Weinbergas (1986) aiskina: "Gera prieziura - kai vienas aukletojas priziuri tris ar keturis kudikius arba sesis-astuonis ikimokyklinukus ... Gera prieziura - tai taip pat maloni, idomi ir fiziskai saugi aplinka ... " Pageidautina aplinka, kur vaikas gali daznai kalbetis su suaugusiu aukletoju, Siuo poziuriu kokybiskos vaiku prieziuros istaigos vaikui duoda daugiau negu apsileide tevai namie.

Dveju metu ir vyresniu vaiku tevai gali nusiraminti, zinodami, kad vaiku prieziiira darzeliuose tikrai gali biiti kokybiska, Taciau mokslininkai vis dar nesutaria del kudikiu prieziiiros. Raidos psichologai Jay Belsky (1988) ir Edvardas Zigleris (1986) del to isreiske dideli susirupinima. Belsky zodziais, "vaikams, kuriuos seimos pir-

nes pradzia. Biologas Charlesas Darwinas 1877 m. iskele hipoteze, kad vaikas pradeda isisamoninti save, kai atpazista save veidrodyje. Remiantis siuo rodikliu, vaiko saves atpazinimas formuojasi laipsniskai apie sestqjj menesi, kai jis siekia veidrodzio, noredamas paliesti savo vaizda, tarsi tai butu kitas vaikas, 0 sulaukes vieneriu, jau atpazista save (Damon ir Hart, 1982, 1988).

Kaip galime zinoti, kada vaikas vaizda veidrodyje atpazista kaip save, 0 ne kaip malonu drauga? Viename tyrime tyrejai nepastebimai uztepdavo ant vaiko nosies raudonu dazu, pries parodydami jam veidrodi. Vyresni kaip 15-18 menesiu vaikai, pamate raudona deme, liesdavo savo nosis (Gallup ir Suarez, 1986). Matyt, 18 menesiu vaikai jau turi schema, kaip turi atrodyti ju veidas. Jie tarsi svarsto: ,,0 ka si deme veikia ant mana veido?"

Nuo tokio paprasto saves isisamoninimo vaiko savivaizdis laipsniskai pletojasi. Mokyklinio amziaus vaikai pradeda save apibudinti, nurodydami Iyti, psichologinius bruozus bei savo priklausomybe tam tikrai grupei. Jie pradeda suprasti, kuriose srityse jiems sekasi geriau, kuriose prasciau. Jau supranta, kokiu bruozu noretu tureti. Apie astuntuosius ar desimtuosius metus savivaizdis tampa gana patvarus.

Nuo vaiku poziiirio i save priklauso ir jll veiksmai. Tie, kuriu savivaizdis teigiamas, yra labiau pasitikintys, savarankiski, optimistiski, atkaklus bei socialus (Maccoby, 1980). Kyla gana svarbus klausimas: kaip tevai gali skatinti teigiarna savivaizdi? Kaip auklejimo budas veikia vaikus?

VAIKl) AUGINIMO PRAKTlKA. Auklejimo budai yra labai ivairus, Kai kurie tevai pliauksteli, kai kurie paaiskina, vieni yra griezti, kiti negriezti, Vieni atrodo abejingi, kiti daznai apkabina ir buciuoja vaikus. Ar toks skirtingas elgesys veikia vaikus?

Daugiausia tyrineta, kaip ir kiek tevai nori kontroliuoti vaikus.

Keletas mokslininku nustate keturis auklejimo biidus: 1) valdinga;

2) autoritetinga; 3) nereiklu; 4) atstumiantj-abejinga.

Valdingi tevai nustato taisykles ir tikisi vaiku paklusnumo: "Nesikisk", "Nepalik netvarkos", "Neuzsibuk iki velumos, nes biisi nubaustas". .Kodel? Todel, kad as taip pasakiau."

Autoritetingi tevai yra ir reikalaujantys, ir atliepiantys. Jie kontroliuoja, nustatydami taisykles bei nuolat jas primindami, bet taip pat ir aiskindami priezastis bei stengdamiesi, ypac su vyresniais vaikais, aptarti numatomas taisykles.

Nereikliis tevai nusileidzia vaiku norams, kelia nedaug reikalavimu ir retai juos baudzia.

Atstumiantys-abejingi tevai yra neisipareigoje. Jie mazai tikisi, bet mazai ir duoda.


mas savimi? Tuomet tinkamiausias yra tvirtas, bet atviras autoritetingas auklejimas. [vairiu ekspertu skirtingos vertybes, del to jie kartais ir nesutaria.

Tcvai susiduria su priestaringais patarimais bei su vaiku auginimo stresais. IS tiesu, desimtys tukstanciu doleriu, isleistu auginant vaika, dvidesirnt metu teikia ne tik dziaugsma ir meile, bet ir rupesciu bei jaudinimosi. Taciau daugumai tevu vaikas yra ju biologinis ir socialinis palikimas, jl! asmeninis indelis i zmonijos ateiti. Perfrazuojant psichiatra Carla Junga, mes siekiame atgal iki savo tevu ir tolyn iki savo vaiku, 0 per vaiku vaikus - i ateiti, kurios niekada nematysimc, bet del kurios turime rupintis,

KULTORA IR VAIKl) AUKLEJIMAS. Skiriasi ne tik ekspertu socialines vertybes, Jos priklauso ir nuo vietos bei laikmecio. Ar jus noreturnete, kad vaikas butu savarankiskas ar gerbiantis autoritetus?

Jeigu gyvenate Vakaru Europojc arba Siaures Amerikoje, greiciausiai pirmenybe teikiate pirmajam. Vakaru salyse daugelis tevu nori, kad vaikai gebetu patys galvoti. "Tu atsakai uz save",- teigia mums seima ir mokykla.- "Elkis taip, kaip liepia sazine, Buk istikimas sau. Atskleisk savo talenta. Patenkink savo asmenines reikmes." Taciau ilgainiui kultiirines vertybes keiciasi. Mazdaug pries penkiasdesimt metu Vakaru salyse tevai pabreze paklusnurna, pagarba bei jautruma kitiems (Alwin, 1990; Remley, 1988). .Laikykis tradiciju't.>- moke jie vaikus.- .Buk istikirnas savo paveldui bei saliai. Gerbk savo tevus ir virsesnius uz save".

Skiriasi ir ivairiu vietoviu kultura, Kitaip negu dauguma vakarieciu, kurie dabar stengiasi ugdyti savarankiskus vaikus, daugelyjc Azijos bei Afrikos kulturu daugiau vcrtinamas emocinis artimumas. Kudikiai vietoj to, kad turetu savo miegamaji ir praleistu dati dienos lopselyje ar darzelyje, miega su motinomis ir dienas leidzia su seimos nariais (Roland, 1988; Whiting ir Edwards, 1988). Bendruomeniniu kulturu vaikams budingas stipresnis seimos jausmas - jei geda vaikui, tai geda ir seimai. Lyginant su vakarieciais, japonai bei kinieciai yra drovesni su nepazistamais ir daugiau demesio skiria socialinei harmonijai bei istikimybei (Bond, 1988; Cheek if Melchior, 1990; Triandis ir kt., 1988). .Mano tevai nusivils manimi" - tuo rupinasi 7% amerikieciu ir italu, 14% australu ir bcveik 25% taivanieciu bei japonu paaugliu (Atkinson, 1988).

Zmoniu, imigravusiu j kitokia kultura, tokie skirtumai daznai sumazeja, bet retai kada visai isnyksta. Pavyzdziui, Mary StopesRoe ir Raymondas Cochrane (1990) paprase britu U~Vl! [vertinti trylikos vaiku charakterio bruozu svarba. Du trecdaliai tevu, imigravusiu is Vakaru Azijos, ir tik viena penktoji vietiniu baltaodziu tevu "paklusnumq" ivertino kaip viena is triju svarbiausiu bruozu, Tarp


gamta tokiems eksperimentams teikia medziagos: dvynius. Dvyniai, kurie prasideda is vieno apvaisinto kiausinelio, skylancio i dvi dalis, yra genetiskai tapatiis (3-12 pav.). Netapatiis dvyniai, kurie auga is skirtingu kiausineliu, genetiskai yra tik tiek panasus, kiek paprasti broliai ir seserys.

Ar tapatus dvyniai, kurie yra genetiskos vienas kito kopijos, yra panasesnes asmenybes negu netapatiis? Ieskodami atsakymo, Birgitta Floderus-Myrhed ir jos kolegos (1980) ivertino beveik 13 tiikstanciu svedu tapaciu ir netapaciu dvyniu porq ekstraversija bei neuroziskuma (emocini nepastovuma). T,! pati atliko Richardas Rose ir jo kolegos (1988), tirdami 7 tukstancius suomiu dvyniu poru bei A.C.Heath ir kolegos (1989), tirdami 3810 australu dvyniu peru, Ju rezultatai buvo vienodi: ekstraversiskumo ir neurcziskumo poziiiriu tapatus dvyniai buvo daug panasesni negu netapatiis; taigi siems abiem bruozams svarbiausia yra genetine itaka.

Kiti asmenybes matmenys taip pat atspindi genetine [taka.

Johnas Loehlinas ir Robertas Nicholsas (1976) pateike anketas 850 dvyniu porq Jungtinese Amerikos Valstijose. Paaiskejo, kad tapaciu dvyniu daugelis pozymiu - gebejimai, asmenybes bruozai, net interesai - buvo daug panasesni negu netapaciu dvyniu. Taciau daugum a tapaciu dvyniu sake, kad su jais buvo elgiamasi panasiau negu su netapaciais dvyniais, to de! dideja tikimybe, kad ne tik genai, bet ir patirtis Ierne ju panasuma. Lochlinas ir Nicholsas teige, kad yra ne taip. Tapattis dvyniai, su kuriais tevai elgesi vienodai, nebuvo psichologiskai panasesni negu tapatiis dvyniai, aukleti siek tiek skirtingai.

18cr; \

____ .. 1·. . I

\\ •.••... 10 j

\ ' /

~(

TapatOs dvyniai

Tik tos paclos Iyties

Netapatos dvyniai

Tos paelos arba skirtingos Iyties


[domu, kad gimstanciu dvyniu skaicius priklauso nuo rases. Kaukazoidams dvyniu gimsta beveik du kartus daugiau negu mongolidams, bet du kartus maiiau negu negridams (Diamond, 1986).

3-12 pay. Tapatiis dvyniai auga is vieno apvaisinto kiausinelio, netapatiis - is dvieju,

Bouchardas teigia, kad sick tick keistesnius panasumus, pavyzdziui, iproti nuleisti vandeni tualete pries pasinaudojant juo, lemia ne kokie nors specialus genai. Turedami panasias pasirinkimo galimybes, panasios prigimties zmones daznai pasirenka tq pati. Net tie asrnenybes bruozai, kuriems paveldimumas turi stipria [taka (pavyzdziui, socialinis pajegurnas, t.y. tvirtumas, atsakingumas), priklauso ne nuo vieno geno, 0 nuo sudetingo ju derinio. Sudetingesni bruozai priklauso nuo daugelio genu, kuriu kiekvieno poveikis labai mazas (Plomin, 1990 a).

Patrauklios istorijos Bouchardo kritikams nedaro jokio ispudzio. lie teigia, kad du to paties amziaus ir lyties nepazistami zmones, kruopsciai lygindami savo elgesi bei gyvenimo istorija, turbut rastu daug atsitiktiniu panasumu. Net ispudingiausi asmenybes tyrimu duomenys yra nelabai patikimi, nes daugelis isskirtu poru pries tyrima jau buvo keleta metu praleide kartu. Be to, ivaikinimo agentiiros stengiasi isskirtus dvynius apgyvendinti panasiuose namuose. Panasios aplinkos itaka atrodo mazesne negu paveldimumo. Dvyniams augant, skirtinga patirtis daznai paryskina ju asmenybes skirtumus (McCartney ir kt., 1990). Taciau dvyniu tyrimai rodo, kodel mokslininkai labiau erne pabrezti genetines itakos svarba.

(vaikinimo tyrimai

[vaikinimo tyrimai pateikia papildomos medziagos sprendziant sill problema, Analizuojant bet kurt bruoza, galima klausti, ar [vaikis yra panasus i savo patevius, kurie sukuria namu aplinka, ar i biologinius tevus, kuriu genus paveldejo? Tiriant simtus vaikus ivaikinusiu seimu Minesotoje, Teksase ir Kolorade, padaryta stulbinanti isvada: zmones, augantys kartu, nera panasios asmenybes, nesvarbu, ar biologiskai susije ar nesusije (Rowe, 1990). Daugelio seimu, neturinciu dvyniu, tyrimai parode, kad tevu asmenybes yra visiskai nesusijusios su vaiku asmenybemis. Sandra Scan ir jos kolegos (1981) susumavo siuos atradimus:

.Reikia sutikti su tuo, kad aukstesnes ir vidurines klases broliai, lanky ta pacia mokykla, tuos pacius renginius, sporto, muzikos pamokas, tuos pacius gydytojus, aukleti vienodai, asmenybes matais tik siek tiek panasesni tarpusavyje negu su darbininku ar ukininku berniukais, kuriu gyvenirnas yra visiskai kitoks".

Stai cia ir iskyla naujausia ir didziausia raidos psichologijos misle: kodel tos pacios seimos vaikai tokie skirtingi? Kodel vienodi genai ir bendra seimos aplinka (seimos socialine klase, tevu asmenybes ir santuokine padetis, buvimas vaiku darzelyje ar namie, kaimynai) turi tokia maza itaka vaiku asmenybems? Ar tai todel, kad


"Kai kuriais poziuriais tapatus dvyniai, auge a tskirai, atrodo,

yra ... tokie pat panasiis kaip auge kartu. Dabar tai yra stulbinantis atradimas ir galiu uitikrinti, kad niekas is miisu nesitikejo tokio panasumo lygio. "

Thomasas Bouchardas, 1981

Ne tik dvyniams biidingi sutapimaio Patricia Kern is Kolorado (Colorado) gime 1941 m. kovo 13 d. ir buvo pavadinta Patricia Ann Campbell. Patricia Diliiasi is Oregono irgi gime 1941 m. kovo

13 d. ir buvo pavadinta Patricia Ann Campbell. Abieju tevai buvo Robertai, jos dirbo buhalteremis ir turejo 21 metu ir 19 metu vaikus. Abi mokesi kosmetologijos, mega tapyti aliejiniais daiais ir istekejo ui karininku, 0 vestuviu data skyresi tik 11 dienu. Jos nera susijusios genetiskai (is AP 1983 m. geguies 2 d. pranesimo).

Apskritai, du los pacios seimos vaikai yra tiek skirtingi, kiek ir bet kurios atsitiktinai parinktos poros vaikai.

Robertas Plominas ir Denise Daniels, 1987

Turint omenyje musu nora girti ar kaltinti, didziuotis ar gedytis, reikia prisiminti paprasta principa: kai aplinka normali, isitvirtina genetiskai nulemti vaiku polinkiai. Vaikai nera taip lengvai formuojami kaip mol is. Negana to, kaip suzinosite perskaite kita skyriu, gyvenima formuoja ir kita, tevu nekontroliuojama, aplinka - bendraamziai, atsitiktiniai ivykiai, labai ivairi gyvenimo patirtis.

Gali pasidaryti nejauku supratus, kaip rizikinga yra tureti vaiku bei juos auginti. Suteikdami gyvybe, vyras ir moteris sumaiso savo genu rinkinius kaip kortu kalade ir perduoda savo biisimam vaikui, kuri tuo pat metu veikia gausybe kitu veiksniu, kuriu nekontroliuoja tevai. Turedami omenyje, kad vaiko gyvenima formuoja ir tevu kontroliuojami ir nekontroliuojami veiksniai, neturetume skubeti girti tevu uz vaiku laimejimus bei kaltinti uz ju nesekmes.

Galime pasakyti, kad svarbu ir genai, ir patirtis. Tai yra tiesa, bet per daug supaprastinta. Tiksliau, siu abieju veiksniu itakos persipina. [sivaizduokime du kfidikius: vienas turi didesni genetini polinki bfiti patrauklus, socialus, linksmas negu kitas. ToIiau isivaizduokime, kad pirmasis daugiau traukia globejus su juo uzsiimti negu antrasis, todel jis auga nuosirdesnis, labiau megstantis bendrauti. Abiem paaugus, pirmasis naturaliai iesko veiklos ir draugu, kurie toliau stiprina jo socialini pasitikejima,

Taigi, kas galiausiai lcmia ju asmenybiu skirtumus? Negalima pasakyti, kad ju asmenybes X procentu priklauso nuo gem!, 0 Y procentu - nuo patirties, nes genu ir patirties poveikiai persipina. IS tikruju, genai vadovauja patyrimui (Scarr ir McCartney, 1983). Augdami mes renkames aplinka, tinkancia musu prigimciai. Be to, kaip ir anksciau nagrinetame pavyzdyjc, rmisu genetiskai nulemti bruozai sukelia reiksmingas kitu asrnenu reakcijas. Tai siek tiek paaiskina, kodel tapatus dvyniai, auge skirtingose seimose, savo tevu siluma prisimena labai panasiai - tarsi jie butu tureje tuos pacius tevus (Plomin ir kt., 1988). Netapatiis dvyniai ankstyvaja seimos patirti prisimena daug skirtingiau - net auge toje pacioje seimoje. Taigi "vaikai suvokia savo tevus skirtingai ir tai priklauso nuo ju paciu savybiu", pastebi Scarr (1990).

Isvada. Genai veikia patyrima, kuris mus formuoja. Elgesio genetikos specialistai sako, kad teisingas poziuris yra - ne prigimtis arba patirtis, bet prigimtis per patirti.


.Klaidinga ziiireti i vaikq ir sakyti: "As is jo padarysiu X arba Y vaikq ", Paziurekime, kq sis

vaikas daro gerai ir kq megsta. Tada paremkime tuos dalykus ... , kuriuos praeityje imones vadino talentais. c c

Thomasas Bouchardas, 1990

.i Paveldimumas isdalija kortas, 0 aplinka dalyvauja iaidime. " Charlcsas L. Brcwcris, 1990

Prigimties-patirties problemos sprendimas

Paveldeto temperamento, taip pat dvyniu bei [vaikinimo tyrimai rnoksliskai pagrindzia minti, kad brestanciai asmenybei svarbi ir prigimtis, ir patirtis. Raidos psichologai sutinka, kad gyvenimo kelia lemia genai ir aplinka, biologiniai bei socialiniai veiksniai, kad ju poveikiai persipina.


Raidos psichologija. Psichologijos saka, kuri nagrineja gyvenant atsirandancius fizinius, pazintinius ir socialinius pokycius,

Genai. Biocheminiai paveldimumo vienetai, kurie sudaro chromosomas; DNR segmentai, sintetinantys baltyma.

Brendimas. Biologinis augimo procesas, kai tvarkingai keiciasi elgesys, santykinai nepriklausomas nuo patyrimo.

Kiauslnelis. Moteriskoji lytine lastele. Chromosoma. Siulo pavidalo darinys is DNR molekuliu, turinciu genu.

DNR (dezoksiribonukleino riigstis). Sudetinga molekule, turinti genetine inforrnacija ir sudaranti chromosoma.

X chromosoma. Lytine chromosoma, kuria turi ir vyrai , ir moterys. Moterys turi dvi X chromosomas, vyrai - viena. X chromosomos is abiej lj tevu formuoja moteriskosios lyties kudikj.

Y chromosoma. Lytine chrornosoma, kuria turi tik vyrai. Susiporavusi su motinos X chromo soma, formuoja vyriskosios lyties kudiki.

Testosteronas. Svarbiausias vyriskasis lytinis hormonas. Jo turi abieju lyciu atstovai, bet vyru didesnis sio hOf1110no kiekis skatina augti vaisiaus vyriskuosius lytinius organus, 0 paauglystes laikotarpiu formuotis vyriskierns bruozams.

Zigota. Apvaisintas kiausinelis, po 2 savaiciu spartaus lasteliu dalijimosi tampantis ernbr ionu.

Embrionas. Besiformuojantis zmogaus organizmas


nuo 2 savaiciu po apvaismimo iki dvieju menesiu. Vaisius. Zmogaus organizmas nuo 9 savaiciu po apvaisinimo iki gimimo.

Teratogenai. Veiksniai, pavyzdziui, chemikalai bei virusai, kurie gali pasiekti embriona ar vaisiu prenatalines raidos metu ir jierns pakenkti.

Alkoholinis vaisiaus sindromas. Vaiko fiziniai ir pazintiniai sutrikimai, sukelti nescios motinos vartojamo alkoholio. Sunkiais atvejais vcidas buna ryskiai deformuotas.

Ieskojirno refleksas. Kudikio polinkis, palietus jo skruosta, issizioti ir ieskoti spenelio.

Pafinimas. Psichine veikla, susijusi su mastymu, zinojimu bei atmintimi.

Schema. Savoka arba struktura, tvarkanti ir aiskinanti inforrnacija.

Asimiliacija. Naujos patirties aiskinimas turimu schemu terminais,

Akomodacija. Esamo supratirno (schemu) pritaikymas priimant nauja inforrnacija.

Sensornotortne stadija. Piaget teorijoje stadija (nuo gimimo iki mazdaug 2 metu), kurios metu vaikai pasauli pazista pojuciais if judesiais.

Nuolatinis objekto buvimas. Zinoj imas, kad daiktai egzistuoja net ju nesuvokiant tiesiogiai.

Nepazlstamu zmoniq baime. Svetimu zmoniu baime, isryskejanti apie 8-qji menesi.

Egocentriskumas. Piaget teorijoje priesoperacines stadijos vaiko nesugebejimas suprasti kito zmogaus poziur].

Paauglyste ir branda

Didesne sio amziaus dali psichologai Iaikesi poeto Alexanderio Pope minties, kad .jei daigeli palenksi, tai ir medis palinkes uzaugs". Raidos zinovai daugiausiai demesio skyre "kritiskajam" ankstyvajam amziui, manydami, kad, vaikystei baigiantis, bruozai, kaip stingstantis molis, jau yra beveik nusistoveje. Gyvenimo patirtis apgludins nelygius kampus, bet jau baigesi lengvai itakai pasiduodas laikotarpis. Kiidikystes bei vaikystes palikimas bus juntamas per busimus desimtmecius, nes budingi asmenybes bruozai jau yra suformuoti.

Dabar naujoji raidos psichologu karta teigia, kad kazkada buvusi populiari nuornone, jog pasibaigus vaikystei, svarbesniu asmenybes pokyciu nebebuna, uzleidzia viet'! nuomonei, kad raida vyksta visq gyvenimq. Ryskejant siandieninei viso gyvenimo raidos krypciai, psichologai pradejo dometis, kaip prigimtis ir patirtis mus formuoja kudikysteje, vaikysteje, paauglysteje ir veliau, Po penkeriu metu susitike buve klases draugai stebisi skirtingais ju gyvenimo keliais. Po desimties metu buvusiems geriausiems universiteto draugams sunku rasti bendru pokalbio ternu. Taigi anksciau vyravusi nuomone, kad raida baigiasi su vaikyste, uzleidzia viet'! poziuriui, kad raida tesiasi tol, kol gyvename.

PAAUGLYSTE

Paauglyste - tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystes ir suaugusiuju amziaus. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradzios iki tol, kol pasiekiama savarankisko suaugusio zmogaus socialine

4 SKYRIUS

Fizine raida

Paauglyste prasideda sparciu augimu ir lytiniu subrendimu.

Hormonu antpludis sukelia sparcios, dvejus metus trunkancios raidos laikotarpi, kuris mergaiterns prasideda apie ll-uosius metus, 0 berniukams - apie 13-uosius.

Berniukai paauga apie 7,5 em per metus, 0 mergaites - apie 4,5 em, ir taip pirmakart gyvenime vidutinis vyro ugis ryskiai pralenkia vidutini moters ugi (4-1 pav.). Sio augimo suolio metu sparciai formuojasi dauginimosi organai, t. y. ryskeja pirrniniai lytiniai pozymiai. Kartu formuojasi ir antriniai lytiniai pozymiai - vyriskieji ir moteriskieji bruozai, nesusije su dauginimosi funkeijomis: dideja mergaiciu krutys ir plateja klubai, berniuku - dideja veido plaukuotumas, zemeja balsas, ir vieniems, ir kitiems pradeda augti gaktos ir pazastu plaukai (4-2 pav.).

Lytinio subrendimo pozyrniai yra pirmoji berniuku ejakuliaeija, paprastai prasidedanti apie 14-uosius metus, ir mergaiciu pirmosios menstruaeijos, atsirandancios apie 13-uosius metus. [Tai dar nebutinai yra vaisingumo zenklas; kartais dar praeina keleri metai, kol pradeda skirtis pakankamai gyvybingi spermijai ar kol mergaitems pasireiskia ovuliaeija (Tanner, 1978).]

Pirmasias menstruaeijas paprastai gerai prisimena daugelis suaugusiu moteru, Dauguma prisimena tuo metu patirtus ivairius jausmus: pasididziavima, jauduli, sutrikima bei baime (Greif ir

4 SKYRIUS. Paauglyste ir branda 109

_ Berniukai D Mergaites

190

170

gimdos didejirna

Hipofize Issklria hormonus, kurie skatina

.~ 150
'"
.::: 130
Q)
.§
1:: 110
Q)
u
.~ 90
OJ
':::;'
70 50

30

o 2 4 6 8 10 12 14 16 18 Amiius metais

4-1 pav. Vaikysteje berniukai ir mergaites yra panasaus iigio. Brendirno laikotarpiu mergaites trurnpam aplenkia berniukus, bet sie galiausiai apie 14-uosius rnetus jas pralenkia (is Tanner, 1978).

4-2 pav. Brendimo laikotarpiu hormonu antpludis sukelia ivairiu fiziniu pokyciu,

gerkl4 didejirna

augimq

varpos didejima

jakuliacijos pradzia

4

pazastu plaukuotumq

krOt4 formavimqsi _------c~~

rneneslnlu pradzia

gaktos plauku augimq

4

Antlnkscius

Antinkscius

Klausides Seklides

~ ~

kurtu gaminami hormonai skatina


Pazlntine raida

Pletojantis paaugliu mastymo gebejimams, tobuleja ju socialinis supratingumas ir moraliniai sprendimai. Gebedami mastyti apie savo paciu ir kitu zrnoniu mastyma, jie pradeda suprasti, ka kiti zmones galvoja apie juos. Didejant pazintiniams gebejimarns, daugelis paaugliu pradeda galvoti apie tai, kas yra idealu, ir tampa gana kritiski visuomenes, savo tevu ir savu trukumu atzvilgiu.

M;lSTYMO GALIOS RAIDA. Kaip ir fizine, taip ir pazintine branda isryskeja savo laiku. Brandziai mastyti nepradedama staiga, ir tuo, matyt, galima paaiskinti ta fakta, kad daugelis paaugliu pervertina savo galimybes ir atsparuma narkotikams, alkoholiui ar palaidam lytiniam gyvenimui. Ankstyvoje paauglysteje mastymas yra dar egocentriskas. Daznai paaugliai galvoja, kad jll asmeninis patyrimas yra unikalus ir kad ju tevai bei draugai (kurie yra patyre ta pati) tiesiog negali suprasti, ka reiskia skirti pasimatyrna ar nekesti mokyklos. Pirma karta isimylejes paauglys gali atsidusti: "Bet, mama, tu tikrai nesupranti, ka reiskia isimyleti" (Elkind, 1978).

Galiausiai vis tik dauguma jaunuoliu pasiekia ta intelekto riba, kuria Piaget vadino formaliosiomis operacijomis. Skaitydami 3 skyriu suzinojote, kad iki paauglystes vaikai masto konkreciai, o paaugliai jau geba mastyti abstrakciai, logiskai. lie jau gali kelti hipotezes ir daryti isvadas: jei tai, tuomet sitai. Kitaip negu vaikysteje, paaugliai gali nustatyti, kad, paslepus pokerio zymele ir sakant: "Si zymele arba zalia, arba nezalia", - teiginys logiskai turi buti teisingas (Osherson ir Markman, 1974-1975). Sic abstraktaus mastymo igudziai budingi paskutiniajai Piaget isskirtai pazintincs raidos stadijai.

Vyresni vaikai gali buti jau pakankamai [valde tas formalias operacijas, kuriu reikia mokantis algebras. Taciau, kad gebetu mastyti sistemiskai, kaip daro mokslininkas, tikrindamas hipotezes ir darydamas isvadas, paaugliai dar turi tobulinti savo formalaus mastymo gebejimus (Inhelder ir Piaget, 1958). Tokia nauja mastymo galia isryskeja, kai paaugliai svarsto ir diskutuoja tokiomis abstrakciomis ternornis, kaip zmogaus prigimtis, geris ir blogis, tiesa ir teisingumas. Ankstyvoje vaikysteje, dar tik pradeje simboliskai mastyti ir isivaizdave Dieva kaip asmeni dcbcsysc, dabar jau iesko gilesnes Dievo ir egzistencijos sampratos (Elkind, 1970; Worthington, 1989). Pradeje logiskai mastyti, paaugliai jau pastebi kai kuriu zmoniu mastymo priestaringuma, supranta, kad kartais nesiderina zmoniu idealai ir jq veiksmai. Naujai atsirades mokejimas atpazin-

"Svarbiausia sio laikotarpio naujove - gebejimas mqstyti remiantis zodiiais suformuluotomis hipotezemis, 0 ne tiktai konkreciais objektais ar veiksmais su jais ",

Jcanas Piagct, 1972

4 SKYRIUS. Paauglyste ir brand a 113

Kaip jus manote: ar turejo Heinzas vogti? Kodel tai, ka jis padare, buvo gerai arba blogai? Kohlberga ne tiek domintu, kaip jus ivertinote Heinzo poelgi: abu vertinimai gali buti pateisinami, - kick pats mastymas, kuriuo remdamiesi, priemete sprendima, "Visi mes esame morales filosofai, - teige Kohlbergas, - ir miisu moralinis mastymas turi [takes sprendimams ir elgsenai".

Kohlbergas mane, kad, tobuledami intelektualiai, mes pereiname sesias moralinio mastymo pakopas, judedami nuo paprasto ir konkretaus abstraktesnio bei principinio mastymo link. Jis tas sesias pakopas sugrupavo i tris pagrindinius lygius: priessutartini, sutartini ir posutartinj.

Daugumos vaiku iki 9 metu morale atitinka pirmaji zemiausia lygi, susijusi su savais interesais: vaikai paklusta arba vengdami bausmes, arba siekdami konkrecios naudos. (Pavyzdziui, vertindami auksciau pateikta problema, vaikai gali pasakyti: "Jei leistumet savo zmonai numirti, jums butu labai blogai".)

Ankstyvojoje paauglysteje morale paprastai pasiekia antraji lygi, kai istatyrnu ir socialiniu taisykliu laikomasi vien todel, kad tai yra istatymai bei taisykles. Galedami pazvelgti kito zmogaus poziuriu, paaugliai pritaria socialiai priimtiniems arba nepriestaraujantiems socialinei tvarkai poelgiarns. (Paauglio atsakymo pavyzdys: "J ei pavogsi vaista, visi laikys tave nusikalteliu, ")

Kai susiformuoja abstraktus mastymas formaliosiomis operacijomis, pereinama i treciaji Iygi. Tai morale, kai tvirtinama apie zmoniu teises, del kuriu visuotinai susitarta ("Zmones turi teise gyventi") arba rerniasi tuo, ka kiekvienas asmeniskai laiko pagrindiniais etiniais principais ("Jei pavogsi vaista, tai isduosi savo idealus"),

Gincytina buvo Kohlbergo ideja, kad sie morales lygiai sudaro laiptus, kuriu apatine pakopa - pirmasis lygis, 0 virsutine - paties suaugusio zmcgaus nusistatyti principai (4-3 pav.). Kaip ir visose stadiju teorijose, lygiu tvarka yra nckintanti. Pradeje kopti nuo apatinio laiptelio, pakylarne iki skirtingo aukscio.

Tyrimai patvirtina tai, kad ivairiu kulturu vaikai laipsniskai tobuleja nuo Kohlbergo isskirtojo pirmojo lygio iki antrojo lygio pakopu (Edwards, 1981,1982; Snarey, 1985, 1987). Taciau treciaj] lygi dazniausiai pasiekia tik issilavine aukstesnio socialinio sluoksnio zmones, gyvenantys salyse, kur vertinamas individualizmas, pavyzdziui, Europoje ir Siaures Amerikoje, Butent todel kritikai teigia, kad sics teorijos negalima taikyti bendruomeniniu visuorneniu, pavyzdziui, Kinijos ar Papua Naujosios Gvinejos, zrnoniu moraliniam mastymui.

Carol Gilligan (1982; Gilligan ir Attanucci, 1988) atkreipe demesi ir i lytini saliskuma Kohlbergo morales savoku, kurios is

Treciest« Iygis (formuojasi
paauglysteje ar vetieu)
j1> Abstrakcil.l principu morale:
skelbti neqincijemes teises ir
asmeninius etinius principus

Antrasis /ygis (formuojasi
~ velyvojoje veikysteje ir ankstyvo-
joje paauglysteje)
-J> [stetymu ir socieliniu teisykliu
morale: siekti pritarimo ir vengti
nepritarimo

Pirmasis /ygis (formuojasi
ankstyvojoje veiky steje}
~ SaVL/ interesu morale: vengti
beusmes arba gauti konkreiu
atlygi 4-3 pay. Kohibergo rnora.lcs iaiptai.


tevai tu moraliai drasiu zmoniu, kurie gyne zydus nacistineje Europoje (Oliner ir Oliner, 1988).

1 gyvenima diegiamos moralines idejos stipreja. 18 skyriuje "Socialine psichologija" suzinosime, kad musu veiksmai palaiko miisu nuostatas. Mes galime veikti taip, kaip mastorne, 0 mastyti taip, kaip elgiarnes.

Socialine raida

Teoretikas Erikas Eriksonas (1963) tvirtina, kad kiekviena gyvenimo stadija turi savo "psichosocialint(" uzduoti. Mazi vaikai susiduria su pasitikejimo, veliau autonomijos (nepriklausomybes), dar veliau - iniciatyvos (4-1 lentele) klausimais. Mokyklinio amziaus vaikai lavina meistriskumq - jausma, kad jie yra protingi ir produktyvus zmones. Paaugliai stengiasi praeities, dabarties ir ateities galimybes sujungti i aiskesni savivaizdi, Jie svarsto: .Kas as esu? Kaip as noriu gyventi? Kokios vertybes man svarbiausios gyvenime? Kuo as tikiu?" Si poreiki giliau save suvokti Eriksonas vadina paaugliu "tapatybes paieska",

AMZIUS

4-1 LENTELE. Erikson 0 psichosocialines raidos stadijos

UZOUOTIES APIBOOINIMAS

KOdikyste (pirmieji metai)

Pesttlkejimes ar nepesitikeitmes

Jei poreikiai patenkinami, kOdikis igyja parnatin] pasitikejirno jausrna.

Ankstyvoji vaikyste (antrieji metai)

Ikimokyklinis arnzius (3-5 metai)

Pradine mokykla

(nuo 6 rnetu iki Iytinio brendimo)

Paauglyste

(nuo Iytinio brendimo iki 20 rnetu)

Jaunas suauqes zrnoqus

(20-40 metai)

Vidurinis arnzius (40-60 rnetu)

Velyvasis arnzlus (vyresni kaip 60 rnetu)

Autonomija ar geda bei ebeiones

Vaikas siekia boti nepriklausomas ir pasitikintis savimi.

/niciatyva ar kelt»

Ikimokyklinukas mokosi imtis uzduoctu ir save kontroliuoti.

Meistriskumas ar menkevertiskumes

Vaikas ismoksta jaustis pajequs arba menkas.

Tepetybe ar veidmenu neeiskumes

Paauglys gilina savivoka, rneqindarnas vaidmenis. paskui suderindamas juos ir taip siekdamas individualios tapatybes,

Artimumas ar atskyrimas

Jauni suauqe zrnones siekia artirnu santykiu ir ugdo gebejimq rnyleti.

Karybe ar neveik/umas

Zmogus stengiasi kuo nors prisideti prie pasaulio tobulinimo - dirbdamas arba per savo seirna,

5. 1909

Pilnetve ar neviltis

Apmqstydamas savo gyvenimq, paqyvenes zmogus gali jaustis patenkintas arba nusivyles.


vadinamasis normalus siekis sukurti savo atskira tapatuma daugiau budingas individualistams vyrams negu labiau tarpusavio santykius vertinanciorns moterims. Gilligan isitikinusi, kad moterims ne tiek svarbu jausti save kaip atskira individa, kiek svarbu bfiti "rysiq kureja". Taigi, tiketina, kad moterys maziau patvirtina Eriksono teigini, kad "pirma pasiekiama tapatybe, 0 paskui artimumas" (Kahn ir kt., 1985).

Paaugliai, formuodami savo tapatybc, pradeda atsiskirti nuo tevu.

Daznai j ie tampa tokic, kokie yra jq draugai - "kaip vi si", Vakaru kulturoje paauglyste yra laikas, kuriam budinga vis didejanti bendraamziu ir mazejanti tevu [taka, ypac srityse, susijusiose su asmeniniu skoniu ir gyvenimo budu. Dauguma atsitiktinai atrinktu paaugliu pareiske, kad jie laisviau ir atviriau jauciasi su draugais negu su seima (Larson ir Bradney, 1988).

Tik nedidelei mazumai tevu ir ju paaugliu tai reiskia tikraji susvetimejirna. Daugumai barniu lygio nesutarimai nera destruktyviis. Tiriant 10-ies saliu nuo Australijos iki Bangladeso ir Turkijos sesis tukstancius paaugliu, paaiskejo, kad daugumai ju tevai patinka (Offer ir kt., 1988). .Paprastai mes sutariame, bet..." - daznai sako paaugliai (Steinberg, 1987). Kai santykiai su tevais geri, tai jie paprastai geri ir su bendraamziais. Daznesni konfliktai buna tarp motinu ir paaugliu dukteru (Tesser ir kt., 1989). Vyresniu klasiu mergaites, kuriu santykiai su motinomis yra siltesni, paprastai artimiau bendrauja ir su draugemis (Gold ir Yanof, 1985).

Be to, dauguma seimu lengvai perzengia kartu skirtumus, nes jie yra gana rnazi. Tik 5% Jungtiniu Amerikos Valstiju paaugliu pareiske visai nesutariantys su savo tevais (Gallupo organizacija, 1988). IS tikruju, daugumos paaugliu socialiniai, politiniai bei religiniai poziuriai yra panasus kaip ir ju tevu (Gallatin, 1980). Daznai .Jcartu skirtumai", sprendziant siuos klausimus, reiskiasi tik tuo, kad paaugliai ir ju tcvai tas pacias nuomones ir vertybes gina nevienodai stipriai (4-4 pav.).

Per treciaji gyvenimo desimtmeti, toliau tvirtejant tapatumui ir artimumui, emociniai rysiai tarp tevu ir vaiku dar labiau susilpneja, Daugelis dvidesimtmeciu dar remiasi savo tevais, bet veliau jauciasi patogiau, budami nepriklausomi nuo tevu, ir ismoksta geriau, taip kaip draugus, juos suprasti (Frank, 1988; White, 1983). XX amziaus pabaigoje perejimas is paauglystes i suaugusiuju amziu pailgejo. Europoje bei Siaures Amerikoje veliau baigiamas universitetas, veliau atsiskiriama nuo seimos ir pradedama dirbti. Nuo 1960-qjq iki 1990-qjl.! pasikeite amerikieciu, kurianciu savo seima, vidutinis arnzius: jie erne tuoktis ketveriais metais veliau (vyrai - 26 metu, moterys - 24 metu).

.Kai buvau 14 metu berniukas, mana tevas buvo toks neismanelis, kad net sunku biidavo biiti salia to seno imogaus. Taciau kai man sukako 21, as buvau pritrenktas to, kiek daug jis per tuos septynerius metus ismoko. "

Markas Twainas, 1835-191 ()


siteto atlikta apklausa Honkonge parade, kad 85% moteru yra isitikinusios mergystes svarba vedybose (Wheeler, 1986). Ikivedybiniai lytiniai santykiai labiau paplite Kinijoje (Burton, 1990). Taciau, aplamai, skaistybe iki vedybu yra labiau vertinama Azijoje bei arabu salyse (Buss, 1989).

Seksualiai aktyviis Amerikos jaunuoliai ne visada naudoja kontracepcines priemones, todel sioje salyje labai padidejo paaugliu mergaiciu nestumu skaicius (4-5 ir 4-6 pav.). "Nepaisant poIitikos, filosofijos ar moraliniu paziuru, pagrindiniai faktai yra sukreciantys", - pranesa Nacionaline tyrimu taryba (1987, p.l): "JAV kasmet pastoja daugiau kaip vienas miIijonas paaugliu mergaiciu, daugiau kaip 400 tukstanciu is ju daro abortus, 0 beveik 470 tukstanciai gimdo." (Kitoms buna persileidimas.)

Didejantis paaugliu nestumu skaicius ir daznai varginga tokiu motinu bci vaiku ateitis paskatino naujus tyrimus apie paaugliu kontracepcijos priemoniu vartojima. Isskyrus tiesiog sakyma .ne", kontracepcines priemones yra patikimiausias apsaugos nuo nestumo budas. Taciau 27% lytiskai aktyviu 12-17 metu amerikieciu niekada nevartojo apsaugos priemoniu, 0 dar 34% - jas vartoja tik rctkarciais (Harris, 1986). Kodel? Tai priklauso nuo ivairiu veiksniu:

1. Neismanymas. Astuoniu apklausu metu maziau kaip puse paaugliu gebejo teisingai nustatyti saugu ir rizikinga menstruacinio ciklo laika (Morrison, 1985). Pavyzdziui, nacionalines apklausos duomenimis, tik 40% 12-17 metu jaunuoliu mano, kad teiginys: .Didziausia tikimybe mergaitei pastoti yra praejus mazdaug dviem savaitems nuo jos menstruacinio ciklo pradzios" yra teisingas (Harris, 1986). Nezinojimas daugeliui paaugliu tampa aklu optimizmu, jie tiesiog mano, kad mergina nepastos. Todel dauguma netekejusiu paaugliu buvo nustebu-

~100r------------------------------------- __ ------ __ ,

e

.~

o

E

.~ 0,

::J

'" '" Q.

C C C ...

JAV

Kanada Prancozija Svedija Nyderlandai

Ang/ija

en 100
:l
;u
~
II)
~ 25
E
:::..
"011)
E ._ 20
._ '"
Ole:
~CI>
c:: 0 15
._ 0
......
o Q.
E
~ 10
·iii
:l
......
.CI>
.lie 5
.!!!
0
~ o

1940 1950 1960 1970 '80 '88

4-5 pay. Jungtinese Amerikos Valstijose po 1960 metu netekejusiu motinu gimdymu skaicius labai padidejo (duomenys is Naciona1inio sveikatos statistikos centro).

4-6 pay. Amerikoje paaugles pastoja daug dazniau negu jll bendraamzes kitose Vakaru pramoninesc salyse, matyt, todd, kad jos maziau vartoja kontracepciniu priemoniu (duomenys pritaikyti is Jones if kt., 1985).

D Gimdymas _Abortas


mas. Palaidumas tampa bendrai priimtina norma. 1987 m. nesantuokiniu partneriu skaicius 24 kartus virsijo vedusiuju skaiciq, zinoma, be jokiu rupesciu del gimstamumo kontroles ar lytiskai plintanciu ligu (Lowry ir Towles, 1989). Planuojamosios tevystes federacija tvirtina, jog ekrane nuolat rodomas nesaugus seksas, lyg neturintis jokiu padariniu, yra paprasciausiai seksualine dezinJormacija.

SUAUGUSIEJI

Vienu laiku psichologai mane, kad suaugusio zmogaus amziui, ypac gyvenimo viduriui tarp paauglystes ir senatves, nebudingi ryskesni pokyciai. Si nuomone jau atgyveno. Tie, kurie stebi suaugusio zmogaus gyvenima, tiki, kad raida tesiasi, Penkiasdesimtmeciai fiziskai, intelektualiai ir ypac socialiai yra visiskai kitokie negu buvo 25 metu.

Pripazindami, kad suaugeliai keiciasi, raidos teoretikai siulo skirti keleta suaugusiuju raidos stadiju, kuriu kiekviena baigiasi pereinamuoju laikotarpiu. Zmogus, tapes nepriklausomas nuo tevu ir pradejes dirbti, is paauglystes pereina i ankstyvqji suaugusio imogaus amziu. Tai trunka nuo treciojo jo gyvenimo desimtmecio (ar anksciau, atsizvelgiant i kultura ir individa) iki penktojo desirntmecio, kada prasideda vidurinis amzius. Kai kurie mokslininkai dabar velyvajame suaugusiojo amziuje skiria ankstyvaja senatve (65- 75 metu) nuo velyvosios senatves (po 75 metu), kai fiziskai silpnejama daug greiciau.

Remiantis siornis stadijomis, yra patogiau organizuoti suaugusiu zmoniu gyvenima. Taciau siu stadiju pavadinimai yra tik sutartiniai, 0 pereinamieji laikotarpiai - labai neaiskus. Be to, nuo paties amziaus savaime niekas nepriklauso. Zmones su amziumi netampa ismintingesni, ismintis ateina su patirtimi. Zmones nemirsta nuo senatves, jie mirsta del fiziniu sutrikimu, kurie lydi senejima. Suaugusio zmcgaus bruozai taip pat nuo metu mazai priklauso. Jei jus zinote, kad Marijai - vieneri metai, 0 Mercditai - desimt, tai jau apie kiekviena galite labai daug pasakyti. To negalima pasakyti apie suaugusiuosius, kuriu amzius skiriasi tokiu pat metu skaiciumi, Virsininkas gali buti 30-ies arba 60-ies, maratono begikas - 20-ies ar 50-ies, jusu bendraklasiai - paaugliai arba scneliai. Taip pat devyniolikmetis gali buti tevas, auginantis vaika, arba studentas, gaunantis stipendija.

Apskritai kalbeti apie suaugelio gyvenima sunkiau nei apie ankstyvuosius metus, Pirmaisiais rnenesiais gyvenimo eiga priklauso nuo biologinio brendimo. Ir priristas prie lopsio, ir galintis lais-

JAV vienisu motinu gimdyrnu skaicius nuo 1960 metu padidejo 5 kartus, is dalies ir del televizijos modeliuojamo seksualumo, teigia Planuojamosios tevystes federacij a.

"As vis dar mokausi. "

Michelangclo moto, 1560, 85 mctu


sireiskiantys fiziniai pozymiai, pavyzdziui, karscio bangos, yra susije su sumazejusiu hormono estrogeno kiekiu. Tiek paaugliu "audrq" ir [tampu, tiek klimakterinio emocionalumo ir depresijos ivaizdziai neatitinka tikroves: paprastai moterims menopauze nesukelia psichologiniu problemu, 2500 vidurinio amziaus moteru Massachusettse apklausa parode, kad per menopauze jos nebuvo nei daugiau, nei maziau depresiskos (McKinlay ir kt., 1987 a, b). Be retkarciais varginancio galvos skausmo bei peciu maudimo, kitu menopauzes simptomu nepatiria ir japones (Lock ir kt., 1988).

Emocine menopauzes [taka priklauso nuo pacios moters nuostatos. Ar ji menopauze suvokia kaip zenkla, kad praranda moteriskuma bei seksualini patraukluma ir pradeda senti? 0 gal ji ziiiri i tai, kaip i issivadavima nuo kontracepciniu priernoniu, menstruaciju, pastojimo baimes ir vaiku reikalavimu?

Tirdami moteru poziuri i menopauze, Bernice Neugarten ir jos kolegos (1963) megino issiaiskinti tai, ko niekas iki ju nedare. Jie apklause moteris, kurios nesikreipe i gydytojus del menopauzes. Paklaustos, ar is tikruju .moteris po menopauzes jauciasi geriau negu iki tol", tik ketvirtadalis moteru, kurios buvo jaunesnes kaip 45 metu, t. y. buvo pries menopauze, spejo, kad galbut "taip". Du trecdaliai vyresniu moteru, jau patyrusiu rnenopauze, atsake "taip". Viena is jq sake: "As prisimenu savo rnotina sakant, kad po menopauzes ji pasidare daug gyvybiskesne, ir as galiu pasakyti ta pati apie save." Socialine psichologe Jacqueline Goodchilds (1987) sarkastiskai priduria: "Jei biitume zinoje tiesa, biitume diagnozave [vyresnems moterims] P.M.L. - "pomenstruacine laisve"."

Vyrai nepatiria nieko panasaus i menopauze - nei vaisingumo netekimo, nei ryskiai sumazejusio lytiniu hormonu kiekio. Taciau jiems vis mazeja spermos, testosterono, silpneja erekcija ir ejakuliacija. Kai kurie vyrai isgyvena psichologini sielvarta, nes rnazeja vyriskumas bei silpsta fizines jegos. Taciau dauguma vidurinio amziaus vyru ir moteru lieka seksualiai aktyviis.

VYRESNIl/ ZMONIlj FIZINIAI POKYCIAI. Ar is tiesu senatves "reikia bijoti labiau negu mirties" (Juvenal "Satyros")? Ar gyvenimas, "svirdamas zemyn, pats graziausias" (Seneka .Laiskai Liucilijui")? Kas dar laukia ateityje? Ka reiskia senti? Noredami [vertinti savo supratima, atsakykite i klausimus "taip" arba .ne":

I. 2030 metais vienas is 10 amerikieciu bus 65 metu arba vyresnis (ir. 124 p.).

2. Vyresni zmones greiciau suserga trumpalaikemis ligomis (IT. 125 p.).


raides mazesnes, atrodo, kad neaiskiau ima kalbeti apIinkiniai zmones, Zmones per 70 metu sukeIia daugiau autoavariju; avaringumas, suIaukus 75, pasiekia santykinai didelj paaugliu padaromu avariju skaiciu (Nacionaline tyrirnu taryba, 1990).

Senstant siaureja akies vyzdys, lesiai tampa maziau skaidrus, to del maziau sviesos pasiekia tinklaine. 65 metu zmogaus tinklaine gauna vos trecdali to sviesos kiekio, kuri gaudavo 20 metu jaunuolio (Kline ir Schieber, 1985). Taigi skaitanciam 65-meciui reikia tris kartus daugiau sviesos negu 20-meciui. Tai paaiskina, kodel vyresni zmones kartais klausia jaunesni: .Ar tau ne per tamsu skaityti?"

Sveikata. Senstantiems yra ir gerq, ir blogu naujienu apie sveikata. Blogos yra sios: silpsta irnunine organizmo sistema, kovojanti su ligomis, tcdel vyresni zmones tampa jautresni pavojingoms ligoms, pavyzdziui, veziui ar plauciu uzdegimui, Tai tarsi labai senas zrnogus sirgtu nesunkios fonnos AIDS - imunodeficitu, del kurio labai sumazeja organizmo gebejimas atsispirti infekcijoms.

Geros naujienos: del per visa gyvenima susikaupusiu antikunu seni zmones reciau scrga trumpalaikemis ligomis, pavyzdziui, gripu ar persalimu. Vyresni kaip 65 metu zmones dukart maziau negu 20-meciai ir penkis kartus maziau negu ikimokyklinukai kasmet serga virsutiniu kvepavimo taku uzdegimu (JAV Nacionalinis sveikatos statistikos centras, 1990). Tai viena is priezasciu, kodel vyresni darbuotojai reciau nebuna darbe del sveikatos (Rhodes, 1983).

Gimusiuju Amerikoje, Kanadoje ir Australijoje vidutine gyvenimo trukme yra 75 metai, taciau dabartine statistika rodo, kad zmones, sulauke 65 metu, vidutiniskai dar gali gyventi iki 83 metu ar net ilgiau: jei esi moteris, jei tavo tevai gyve no daugiau kaip 80 metu, jci laikaisi sveiko gyvenimo budo, reguliariai sportuoji, tinkamai maitiniesi ir nenikai. Viena apklausa atskleide, kad dau-

.:
CII
o
0 90
...
Q.
::t"
E
QII)
~~ 70
'"
::t"
tll
.::
. ~
CII
I- ~i r ~ ...... ......
r--.
I ,
Skiria kvep« \
12 \
• 50 o 10

50

30

o 10

50

70

30

Amiius metais

Amiius metais

.i Viskas. kq turiu, tai mana 93 metai. Nebegali gerai matyti. Negali atlosti galvos. Tavo protas nesensta - sensta kunas. cc

Aktorius George Burnsas, 1990

Su amziumi silpsta rega, uosle ir klausa (is Doty ir kt., 1984).

70

30

70

o 10

50

Amiius metais


turis kartus padidejusi zmoniu per 85 metu grupe 2050 m. tures 14 milijonu Alzheimerio auku (Gelman, 1989).

Alzheimerio liga pazeidzia net sviesiausia prota, Pirmiausia sutrinka atmintis, veliau mastymas ir kalba. Jei liga trunka nuo 5 iki 20 metu, pacientas praranda orientacija, nebegali kontroliuoti fiziologiniu funkciju, galu gale tampa psichiskai "tuscias", - zmogus pries tikraja mirti tampa "gyvas lavonas", lieka tik kiinas be jokiu zmogiskuju savybiu,

Ankstyvosios Alzheimerio ligos stadijos daznai palaikomos tiesiog psichiniu tingumu. Robertas Sayre (1979) prisimena savo teva, saukianti ant sergancios motinos, kad si "pasistengtq pagalvoti", kai negaledavo prisiminti, kur kazka padejo, 0 ji, sutrikusi, vos neverkianti, blaskydavosi po namus. Vis labiau nesiorientuojancius ir bejegius ligonius slaugantys seimos nariai patys daznai tampa suirzusiomis ir issekusiomis aukomis.

Simptomai ryskeja del to, kad irsta neuronai, gaminantys neuromediatoriu acetilcholina, Kai sting a sios gyvybiskai svarbios chemines medziagos, nukencia atmintis ir mastymas. Skrodimu metu nustatyti du siu acetilcholina gaminanciu neuronu pakitimai: sutrumpejusios baltymu molekuliu grandines lasteliu kiinuose ir neuronu saku galu degeneracija. Maziausiai dvi Alzheimerio ligos formos yra paveldimos: viena, susijusi su 21-osios chromosomos geno yda, kita - greiciausiai su 19-qja chromosoma (Marx, 1991). Gilejant musu supratimui apie chemines, nervines bei genetines Alzheimerio ligos saknis, atsiranda vilciu, kad kazkada bus imanoma pristabdyti sios baisios ligos plitima,

40
~
ca-
~ 30
.g
GI
.§ 20
GI
.c:::
.!':!
« 10
ca
~
GI
CI) 0
60-64 70-74 80-84 90-95
65-69 75-79 85-89 Amiiaus grupes

4-9 pay. Alzheimerio ligos paplitimas pagal arnziu (is Jorm ir kt., 1987; pagrista 27 tyrimais pramoninese salyse).

24
II) 20
.::!
-o
'iii
.>c 16
II)
:::!'
!§ 12
0
'N
~ 8
.S
.§
~ 4 Pazlnimo pokyclai

Vienas is priestaringiausiu klausimu, tyrinejant zmogaus gyvenimo kelia, yra tas, ar suaugusio zmogaus pazintiniai gebejimai - atmintis, kiirybingumas ir intelektas, - taip pat kaip ir fizine galia, silpneja laipsniskai greitedami, Darbdaviai gali pradeti abejoti del vyresniu darbuotoju. Ar skatinti juos iseiti i pensija, ar dar naudotis ju patirtimi? Paprastai manoma, kad senesni zmones yra ne tokio

astraus proto (Kite ir Johnson, 1988). Ar sis ivaizdis teisingas? 0

SENEJIMAS IR ATMINTIS. Jaunysteje kai kurios mokymosi ir atminties formos pasiekia virsune. Vieno eksperimento metu Davidas Schonfieldas ir Betty-Anne Robertson (1966) paprase ivairaus amziaus suaugusiu zmoniu ismokti 24 zodziu sarasa, Paskui tyrejai paprase kai kuriuos tiriamuosius prisiminti kuo daugiau tu zodziu, Kaip matyti 4-10 pav., j aunesni prisimine geriau; sie rezultatai patvirtina, kad jaunesni zmones lengviau prisimena nau-

o 20 30 40 50 60 70

Amiius metais

4-10 pay. Tiriant suaugusiu zrnoniu prisiminima bei atpazinirna, paaiskejo, kad jaunu bei vidurinio amziaus zrnoniu gebejimas prisiminti nauja inforrnacija silpneja, taciau gebejimas atpazinti nauja inforruacija islieka toks pat (is Schonfield ir Robertson, 1966).


lyginant su gabiomis ziurkemis (jaunomis ir senomis). Pavyzdziui, jq smegenu dalyje, atsakingoje uZ atrninti, buvo maziau receptoriu.

Pamokymas: Kadangi kai kuriu smegenys sensta greiciau negu kitu (del dar nezinomu priezasciu), neturetume suplakti kartu visu vyresniu ziurkiu (arba zmoniu). Butent taip elgiasi JAV Federaline aviacijos administracija, uzdrausdama vyresniems kaip 60 metu (kaip labiausiai rizikingo amziaus) zmonems valdyti lektuvus. Suprasdama, kad butu gerai atskirti dideles rizikos pilotus nuo tu, kuriu gebejimai nera sumenke, FAA 1989 m. sutiko finansuoti naujus pilotu atrankos tyrimus.

Suaugusiuju mokymosi igudziai gali bfiti stebimi ir klasese.

Pastaraisiais metais vis daugiau suaugusiuju grizta i mokykla ir isitraukia i papildomo lavinimosi programas. 1990 m. 43% universitetu studentu buvo 25 metu ir vyresni (Gyventoju surasymo komitctas, 1990). Nors kartais sunkoka prisitaikyti prie destymo ir testavimo reikalavimu, taciau daugumai vyresniu mokiniu sekasi geriau negu eiliniam astuoniolikameciui, turbut todel, kad pirmieji turi aiskesnius tikslus (Badenhoop ir Johansen, 1980).

SENEJIMAS IR INTELEKTAS. Kaip senstant kinta bendras intelektas? Ar jis pamazu silpneja, kaip gebejimas isiminti neprasminga medziaga, ar islieka toks pat kaip gebejimas atpazinti prasmingus dalykus? Norint atsakyti i iii klausima, buvo atlikta idomiu tyrimu, rodanciu, kaip buvo tikslinamos kai kurios psichologijos idejos, Bet kuriuo mokslinio tyrinejimo etapu galima priciti prie skarnbiu isvadu, kurias visuornene iskart priima ir kurios daro itaka socialinei politikai. Taciau po tam tikro laiko, panagrineje senojo tyrimo tnikumus, irnames nauju studiju, keicianciu miisu supratima. Kcli sill tyrimu istorijos etapai iliustruoja mokslinio tyrinejimo procesa (Woodruff-Pak, 1989).

I etapas. Skerspjiivio biidu irodomas silpnejantis intelektas. Skerspjiivio tyrimais tyrejai vienu metu vertina [vairaus amziaus zmones. Pateike atstovaujamosioms suaugusiu zmoniu imtims intelekto testus, tyrejai visada nustato, kad vyresni zmones reciau teisingai atsako i klausimus negu jaunesni (4-12 pav.). Placiausiai naudojamo suaugusiuju intelekto testa kurejas Davidas Wechsleris (1972) padare isvada, kad "silpnejantys proto gebejimai senstant yra bendro organizmo [senej imo] proceso dalis".

Iki 6-ojo desimtmecio si liudnoka nuomone apie proto silpnejima isliko negincijarna. Dauguma vadovu laikesi privalomos pensijos politikos, tikedami, kad ju kompanijoms naudingiau pakeisti senstancius darbuotojus jaunesniais, gal but sumanesniais. Kiekvienas "zinojo", kad senas suo neismoks nauju triuku,

40
II)
ca 35
.§
~ 30
...
Q)
.~ 25
::f'
.§ 20
. .,...
'Q)
.Q 15
Q)
01
::f' 10
~
e 5
Q..
0
0 20 30 40 50 60 70 80 90
Amiius metais 4-12 pav. Atlikdami intelekto testus, vyresni zrnones dare daugiau klaidu negu jaunesni. Taciau atkreipkite dernesj i 4-13 pay. (is Geiwitz, 1980).


kia jaunima, atsakydami i klausima: .Kuri provincija buvo vadinarna Naujaja Kalcdonija?" [Taciau, suzinoje teisingus atsakymus, jaunieji kanadieciai yra pranasesni po savaites prisimindami siuos atsakymus (Craik, 1986).] Vokieciu tyrejai Paulis Baltesas ir Jacqui Smithas (1990) megina sudaryti "isminties" testus, vertinancius tokius bruozus kaip patyrima ir pagristus sprendimus planuojant gyvenimo ivykius, Ju gauti duomenys rodo, kad vyresni zrnones pralenkia jaunesnius. Kiti tyrejai atkreipia demesi i tai, kad su amziumi ateina ismintis objektyviau vertinti savo zinojimo ribas ir suprasti tai, kad gyvenimas nenuspejamas (Birren ir Fisher, 1990).

Taigi, ar intelektas ilgainiui silpneja ar stipreja, priklauso nuo to, kokia intelekto apraiska matuojame. Tvirtasis intelektas - zmogaus sukauptos zinios, atspindimos zodyno testais, - stipreja iki senyvo amziaus, Lankstusis intelektas - zmogaus gebejimas abstrakciai rnastyti, pavyzdziui, sprendziant logines problemas, - senstant silpneja (Cattell, 1963; Horn, 1982). Toks intelekto vertinimo modelis taikytas tiriant nacionaline suaugusiuju imti. Atsizvelgus i issilavinima, matyti, kad verbalinis (zodinis) intelektas nuo 20 metu iki 74 metu beveik nekinta, 0 neverbalinis, pasireiskiantis sprendziant galvosukius, - silpsta (4-14 pav.).

Tuo galima paaiskinti, kodel matematikai ir kiti mokslininkai didesne dali atradimu padaro treciajame savo gyvenimo desimtmetyje ar ketvirtojo pradzioje, 0 literatai, istorikai ar filosofai daugiausia pasiekia veliau - penktajame, sdtajame gyvenimo desimtmetyje ar net veliau, kai sukaupia daugiau ziniu (Simonton, 1988). Istorija patvirtina tokias isvadas. Pavyzdziui, poetai savo kiirybos virsune pasiekia anksciau negu prozininkai, - tai akivaizdu kiekvienoje salyje, kur didesnes literaturines tradicijos, tai matyti ir tyrinejant mirusias kalbas. Taigi, ar intelektas senstant silpneja ar stipreja, priklauso nuo to, kaip ji ivertiname.

105
I/) 100
III
.§
~ 95
<II
.~
& 90
'=-
.E 85
.lc
~
.l!! 80
..5:
75

25-34 45-54
Amiius "Jaunysteje mokomes, sendami suprantame ".

Marie von Ebner-Eschenbach .Aforizrnai", 1883

4-14 pay. Verbalinis intelektas senstant nekinta, 0 neverbalinio intclckto jvcrciai mazeja (IQ ivcrciai remiasi 25-34 metu zrnoniu normomis, apskaiciuotornis, standartizuojant Wechslerio suaugusiuju intelekto skale) (Is Kaufman ir kt., 1989) .

_ Verbalinis inleleklas c=J Neverbalinis intelektas


sius senus rysius yra neteisinga ir pavojinga (Gilligan, 1982). Tiriant dideles zmoniu imtis, nepastebeta, kad nepasitenkinimas darbu ar santuoka, skyrybos, nerimas ir savizudybes butu biidingiausios penktosios desimties pradziai (Hunter ir Sundel, 1989). Pavyzdziui, skyrybos dazniausios yra treciajame, 0 savizudybes - astuntajame ir devintajame gyvenimo desimtmetyje.

Gal sic krizes pozymiai yra per daug grubus, kad atidcngtu maziau apciuopiama gyvenimo vidurio sumaisti? Nacionalinio senejimo instituto mokslininkai Robertas McCrae ir Paulius Costa pateike 350-ciai 30-60 metu zmoniu "Gyvenimo vidurio krizes skale", kuria ivertinami beprasmiskumo ir mirties jausmai, nepasitenkinimas darbu bei seima, vidine sumaistis ir sutrikimas. Tiriamieji nepateike "jokiq irodymu", kad gyvenimo viduryje tokiu rupesciu padaugetu. Nustebinti rezultatu, mokslininkai pate ike savo skale naujai 300 zmoniu grupei, be to, istyre beveik 10 000 vyru ir moteru emocini nepastovuma. .Rezultatai visiskai pasitvirtino: nebuvo ne maziausio irodymo, .Jcad sielvartas apie gyvenimo viduri padidetu" (4-15 pav.)."

Be to, socialinis laikrodis - nuostatos del "tinkamo amziaus" palikti namus, susirasti darba, vesti ar isteketi, susilaukti vaiku ir iseiti i pensija - yra skirtingos ir priklauso nuo kulturos bei epochos. Jordanijoje 44% nuotaku yra paaugles, 0 Honkonge - tik 3% (JTO 1990 m. duomenys). Siuolaikinese vakarietiskose salyse moterys vis dazniau pradeda dirbti ar mokytis aukstosiose mokyklose jau suaugusios. Seniau tokie uzsiemimai uz namu sienu buvo neiprasti. Remdamiesi tokiais socialiniu laikrodziu ir individualios patirties skirtumais, stadiju teorijos kritikai mano, kad visi siiilomi suaugusiojo amziaus tarpsniu ir stadiju tvarkarasciai yra menkai pritaikomi.

GYVENIMO IVYKIAI IR A TSITIKTINUMA I. Oaug svarbesni uz chronologini zmogaus amziu yra gyvenimo ivykiai. Vedybos, tevyste, darbas, skyrybos, seimos lizdo tustejimas, gyvenimo vie-

32
II)
111
s
::s 24
).
S
II)
111
~ 16
e
.!!!
. 5 8
u
0
~ Amzius

4-15 pay. [kopusiuju j pcnktaja desimtj gyvenimo vidurio krizes? 10 tiikst. zmoniu, dalyvavusiu nacionalineje sveikatos apklausoje, emocinio nepastovumo ("neuroziskumo") kreives ivcrciai to nerodo (is McCrae ir Costa, 1990) .

CJ Moterys

_ Vyrai


skyrybos nebuvo tokios paplitusios, siandien zmones savo santuoka reciau pavadina .Jabai laiminga". Pavyzdziui, palyginus jaunu susituokusiu zrnoniu apklausos duomenis, matyti, kad 8-ojo desimtrnecio viduryje .Jabai laimingu" jaunu poru buvo beveik 10% daugiau negu 9-ojo desimtmecio pabaigoje.

IS amerikieciu, susituokusiu 8-ojo desimtrnecio viduryje, 1986

m. tik trecdalis tebegyveno susituoke ir teige, kad ju santuoka labai laiminga (Glenn, 1989). Jaunavedziai, nemanykite, kad santuoka butinai bus sekminga. Normaliomis aplinkybemis, tiketina, nepaisant, ka jus galvojate - jus negyvensite laimingai iki pat mirties. Viska apsvarscius, - daznejancias skyrybas, mazejanti pasitenkinima santuoka, daznejanti gyvenima nesusituokus (423 p.) ir vienisas motinas (119 p.), - mokslininko Norvalo Glenno (1989) nuomone, galima pareiksti, kad santuoka - "negeras" dalykas.

Y ra ir sviesesniu ziniu apie santuoka, Daugiau kaip 9 is 10 suaugusiu zrnoniu tuokiasi. 75% issiskyrusiu tuokiasi vel, 0 ju antroji santuoka is esmes yra tiek pat laiminga kaip ir pirmoji (Verner ir kt., 1989). Nors nedidele dalis zmoniu santuokoje nera laimingi, bet apskritai dauguma europieciu bei Siaures Amerikos gyventoju santuokoje yra laimingesni negu issiskyrusieji (Inglehart, 1990). Pavyzdziui, Jungtinese Amerikos Valstijose maziau kaip 25% nevedusiu suaugusiu zmoniu ir beveik 40% vedusiuju teige esa gyvenime .Jabai laimingi" (Glenn ir Weaver, 1988).

Daznai is meiles gimsta vaikai. Iigiausiai trunkantis gyvenimo poky tis - vaiko turejimas - daugumai zmoniu yra dziaugsmingas ivykis, Dar pries vaiko gimima poros, nekantriai iesko informacijos ir, tapdami tevais, keicia savo tapatuma (Deutsch ir kt., 1988). Kai vaikai pradeda reikalauti laiko, pinigu bei emocines energijos, pasitenkinimas pacia santuoka daznai pradeda silpneti, Tai ypac budinga dirbanciorns moterims, kurios tradiciskai velka ir didejancia namu ruosos darbu nasta (Belsky ir kt., 1986).

Kitas svarbus [vykis seimos gyvenime - kai vaikai palieka namus. Jei jus gyve nate ne namie, pagalvokite, ka patyre JUSl! tevai: ar kamavo juos "tustio lizdo sindrornas", gal kuris nors is ju pasijaute nelaimingas, prarades tiksla ir rys]? 0 gal JUSl! tevai vel pajuto laisve, atsipalaidavima ir pasitenkinima savo paciu tarpusavio santykiais?

Septynios nacionalines apklausos atskleide, kad "tuscias lizdas" daugumai zmoniu yra laiminga vieta (Adelmann ir kt., 1989; Glenn, 1975). Lyginant su vidurinio amziaus moterimis, kuriu vaikai dar namie, tos, kuriu .Jizdas jau tuscias", jautesi laimingesnes ir buvo labiau patenkintos santuoka. Taigi daugelis tevu patiria tai, ka sociologai Lynnas White ir Johnas Edwardsas (1990) pavadino "antruoju medaus menesiu", ypac jei palaikomi artimi san-

"Vesk, ir viskas gali pradeti klostytis sekmingai. Bet kai santuoka ilunga, namai tampa pragaru.

Euripides "Orestes", 408 pr. Kr.


to nera romantiskas. Moterys daznai dirba mazai apmokama, neidomu darba, is kurio grizta namo "antrajai pamainai" - ruosai ir vaiku prieziurai. [Daugelis moteru niekuomet nebaigia darbu. Siandieninis vidutinis vedes amerikietis atlieka trecdali narnu ruosos darbu, ir tai jau pazanga lyginant su 15% 1965 metais (Robinson, 1988).]

Kai kurioms moterims ir kai kuriems vyrams [tampa tarnyboje bei namie gali tapti nepakeliama (McClanahan ir Adams, 1989). Kitiems, kaip teigia Patricia Linville (1987), malonu tureti daug vaidmenu bei tapatumu - tevo, sutuoktinio, darbuotojo, megstamo sportininko, bendruomenes vadovo ir kt. Kurioje nors vienoje srityje kile keblumai nera labai gresmingi bendram asmens savivaizdziui, Pavyzdziui, sunkumai santuokoje maziau alins ta, kuris gali galvoti: "Nors turiu vedybiniu problemu, bet esu geras tcvas" (arba geras darbuotojas).

Grace Baruch ir Rosaline Barnett (1986), remdamosi savo tyrimais, atliktais Wellesley koledzo Moteru tyrirnu centre, padare isvada, kad svarbu ne patys moters atliekami vaidmenys - apmokomos darbuotojos, zmonos ir (arba) motinos, - bet tu vaidmenu patirties kokybe. Laime yra tureti darba, kuris atitinka interesus ir kuri jautiesi atliekanti gerai bei sklandziai; tureti partneri, kuris yra artimas ir geras draugas, suprantantis tavo savituma; tureti mylincius vaikus, kurie tau patinka bei kuriais gali didziuotis,

Pasitenkinimas gyvenimu ivairiais amiiaus tarpsniais. Tyrinetojai taip pat palygino jaunu ir senu zmoniu pasitenkinima gyvenimu. Kaip manote, kurie yra laimingiausi? Nenipestingas jaunuolis? Daug zadantis jaunas suaugelis? Pasiturintis ir saugus vidurinio amziaus zmogus? Ar tas, kuris megaujasi uzsitarnautu poilsiu?

Gyventi - vadinasi tapti vyresniam, 0 tai reiskia, kad mes visi galime zvelgti i praeiti su pasitenkinimu arba liudesiu, ir i ateiti - su viltimi arba baime. Paauglius kamuoja nuotaiku kaita ir nesaugumas, tevu galia ir bendraarnziu spaudimas, tapatumo sumaistis ir nipestis del darbo. Senatveje tikriausiai uzdarbis mazeja, netenkama darbo, kunas silpsta, atmintis blesta, energija nyksta, seimos nariai ir draugai mirsta arba palieka mus, 0 didysis priesas - mirtis - smekscioja vis arciau. Todel nenuostabu, kad paauglystes ir per 65 metus perkopusiu zrnoniu amziaus tarpsniai gali atrodyti blogiausi (Freedman, 1978).

Sunku patiketi, bet taip nera, [vairaus amziaus zmones sakosi isgyvena panas ius laimes bei pasitenkinimo gyvenimu jausmus. SkirtU1114 tarp zrnoniu yra, bet daugiau kaip 100 tyrirnu rezultatai rod 0, kad tik 1 % skirtumu yra susije su amziumi (Stock ir kt., 1983). Ronaldas Inglehartas (1990) patvirtino si fakta, susumaves rezulta-

"Kiek is musu, pagyvenusiu imoniu, buvo i.s tikruju ... pasirengusiu antrajai gyvenimo pusei, senatvei, mirciai ir amzinybei? ",

Carlas Jungas "Siuolaikinio zmo gaus dvasiniai icskoj imai", 1933


MIRTIS IR MIRIMAS. Daugumai is mfisu teks isgyventi giminaiciu ar draugu mirti. Paprastai sunkiausia issiskirti su savo sutuoktiniu - tai moterys patiria penkis kartus dazniau negu vyrai. Ypac didelc sirdgela, kai mylimojo mirtis uzklumpa gerokai anksciau negu to laukiama pagal socialini laikrodi. Atsitiktine vaiko mirtis arba staigi liga, atemusi 45 metu sutuoktini, gali sukelti metus ar daugiau trunk anti prisiminimuose paskendusi gedejima, galiausiai pereinanti i silpna depresija, kuri gali testis kelerius metus (Lehman ir kt., 1987).

Tyrimai Vokietijoje ir Jungtinese Amerikos Valstijose rodo, kad ilgainiui netekties skausmas nurimsta (McCrae ir Costa, 1988; Stroebe ir kt., 1988). Priesingai paplitusiai nuomonei, tie, kurie is karto stipriai isreiskia savo sirdgela, greiciau nenusiramina (Wortman ir Silver, 1989). Reakciju j mylimo zmogaus mirti ivairove yra daug didesne negu mana dauguma zrnoniu. Dazniausiai, bet ne biitinai, zmones isgyvena dideli sielvarta,

Sergantieji mirtinomis ligomis gyvena zinodami apie artejanciq mirti. Ana1izuodami, kaip zmones susidoroja su tokiu zinojimu, stadiju teorijos salininkai dar karta issiverze j prieki, Elisabeth Kubler-Ross (1969), remdamasi savo pokalbiais su mirstanciais pacientais, pastebejo, kad mirtinomis ligomis sergantiems ligoniams biidingos penkios stadijos: savo beviltiskos padeties neigimas; pyktis ir jtiizis (Kodcl as"); derybos su Dievu (arba gydytojais) del ilgesnio laiko; depresija del neisvengiamo visu ir visko praradimo; ir, galu gale, taikus savo dalios priemimas, Kiti irgi isskiria panasias pakopas - netikejima, protesta, depresija, atsigavima - susiduriant su netiketa fizine negalia (Fitzgerald, 1970).

Kritikai abejoja, kad sios stadijos gali biiti bendros visiems, pabrezdami, kad kiekvieno zmogaus patyrimas yra nepakartojamas. Jie teigia, kad konkretiems zmonems sunku pritaikyti toki atskiru dezuciq rnodeli. Be to, ju nuomone, supaprastintos stadijos neatskleidzia daugelio svarbiu veiksniu, pavyzdziui, kad seni zmones paprastai maziau bijo ir maziau pyksta del artejancios mirties (Wass ir kt., 1978-1979). Kritikams nerima kelia tai, kad mirties ir mirimo formule su ikarsciu skleidzia knygos ir ivairus kursai. Jie baiminasi, kad mirstantieji vietoj pagarbos ju jausmams gali biiti analizuojami bei apibudinami stereotipisku stadiju terminais: "Jai dabar pykcio stadija".

Taciau judejimas uz svietima mirties klausimais igalino mus atviriau ir zmoniskiau spresti mirties bei nelairnes problemas. Vis didesniam skaiciui zmoniu pagalba suteikia seneliu ir invalidu prleglaudu organizacijos, kuriu personalas bei savanoriai dirba specialiose istaigose arba tiesiog zmoniu namuose, palaiky-

"Neienki taikiai i tq ramia nakti. Senatve, dienai uzsibaigiant,

turi degti. selti; Pyk ir nirsk ant gestancios sviesos. " Dylanas Thomasas "Ndenki taikiai i ta rarnia nakti", 1952, ci lcrast is, parasytas ramiai mirstanc iam tcvui


Pastovumas ir pokyciai

Taip mes priartejome prie paskutiniojo klausimo: ar, beg ant metams, zmcgaus asmenybe lieka pastovi ar keiciasi? Ar po daugelio rnetu sutikta klases drauge is karto pazinsite - "tai ta pati senoji Andy"? Ar vis delto vienu gyvenimo tarpsniu zmcgus atrodo visiskai kitoks negu kitu?

Akivaizdu, kad abu krastutinumai yra neteisingi: jei nebutu pastovumo, negaletume tiketis, kad zmogus, su kuriuo tuokiarnes siandicn, bus tas pats asmuo po desimtmecio, arba puikus vadybos mokslu studentas tiks vadybininko pareigoms. Jeigu nebiitu pokyciu, visi nusikalte paaugliai taptu kriminaliniais nusikalteliais, visi alkoholikai mirtinai nusigertu; gyvenimas butl! panasus i ilga isminta taka.

Taigi klausimas yra svarbus: ar, zinant kudikio bruozus, galirna numatyti jo vaikystes ypatybes? Ar tiketina, kad neramus paauglys ir toliau neramiai gyvens? Ar pasitikinti jauna moteris tokia bus ir sulaukusi 60 metu? Mokslininkai, tiriantys gyvenimo eiga, nesutaria, kiek musu praeitis prasiskverbia i miisu ateiti.

Anksciau dauguma psichologu if nespecialistu laikesi nuomones, kad asmenybe, suformuota genu ir ankstyvosios patirties, nekinta visa gyvenima. V eliau, 7 -ojo ir 8-ojo desimtmeciu tyrimai atskleide, kad asmenybes evoliucionuoja beveik visa gyvenirna. Pavyzdziui, Jeanas Macfarlane (1964) stebejo 166 zrnones nuo kudikystes iki 30 metu, ir nustate, kad "daugelio brandziausiu ir pajegiausiu suaugusiuju vaikyste bei paauglyste buvo gana nerami ir sunki". Daznai nelaimingi, rnaistingi paaugliai tampa pastoviais, sekmingai ir laimingai gyvenanciais zmonemis. Alexanderis Thomasas if Stella Chess (1986) taip pat stebejo 133 zrnones nuo kiidikystes iki jie suaugo ir padare isvada, kad neramus vaikai paprastai tampa pastovaus biido suaugeliais.

Kai kurie tyrinetojai pastebejo, kad netiketi ir nenumatyti pokyciai dazni ir suaugusiuju gyvcnime. Apmastydarna savo atliktus tokiu gyvenimo pokyciu tyrimus, Bernice Neugarten (1980) pareiske, kad "tikrai pastovus yra pastovumo nebuvimas",

Taigi, ar galima teigti, kad velesne patirtis "perraso" ankstesniaja, istrindama praeitics pedsakus? Jei taip, sunkiu kudikiu ir paaugliu tevarns galima patarti biiti kantriems ir tureti vilciu. Taip pat galima nuraminti prislegta, vienisa jauna suaugeli, kad raida niekada nesibaigia: dabarties sunkumai gali padeti pagrindus laimingcsnei ateiciai.

Antra vertus, nemazai nauju tyrimu atskleidzia asmenybes pastovuma. Kruopsciai palygines 40 metu zmoniu vertinimus su ju

.Daugumos miisu, sulaukusiu 30 metu, charakteris jau buna tvirtas kaip gipsas, kuris niekada daugiau nesuminkstes ".

Williamas Jarncsas "Psichologijos pagrindai", 1890


Taigi, ar galima padaryti isvada: gyvendarni mes keiciarnes, bet pagrindiniai socialiniai ir ernociniai bruozai su amziumi tampa pastovesni? Nepaisant kai kuriu nesutarimu, tyrinetojai sutinka su tuo, kad:

1. IS pirmuju dveju gyvenimo metu sunku numatyti galimus asmens bruozus. Analizuojant vyresni amziu, numatyti galima tiksliau. Tarp 14 ir 18 rnetu zmones keiciasi daugiau negu tarp 18 ir 22 metu (Stein ir kt., 1986), 0 tarp 20 ir 30 rnetu keiciasi daugiau ncgu tarp 30 ir 40 metu (Costa ir McCrae, 1989).

2. Kuo didesnis laikotarpis tarp vertinimu, tuo didesne tikimybe, kad asmenybe bus pasikeitusi. IS 25-mecio bruozu ivertinimo psichologai gali geriau numatyti 26-mecio negu 40-mecio asmenybiu ypatumus (Schuerger ir kt., 1989).

3. Kai kurie bruozai, pavyzdziui, temperamentas, yra pastovesni negu kiti, pavyzdziui, socialines nuostatos (Moss ir Susman, 1980). Taciau su amziumi pastovesnes darosi ir nuostatos (Krosnick ir Alwin, 1989).

4. Kai kuriais aspektais mes visi su arnziumi keiciames. Droviausi baimingi dvimeciai vaikai, sulauke ketveriu, pasidaro atviresni, dauguma suaugusiuju "suminksteja". Baige universitetus dauguma zrnoniu tampa ramesni ir tylesni (Costa ir McCrae, 1989). Tokie pokyciai gali vykti, nepakeisdami asmens padeties kitu bendraamziu atzvilgiu, Pramustgalvis jaunas vairuotojas veliau gali tapti drausmingesnis, bet vis tiek bus santykinai greitai vazinejantis pagyvenes pilietis.

Taigi turetume prisiminti, kad gyvenimas apima ir pastovuma, ir pokycius. Pastovumas igalina mus pasitiketi kitais, skatina rupintis, kad vaikai augtu sveiki, laiduoja musu tapatuma, Pokyciai vercia dometis esamais veiksniais, palaiko sviesesnes ateities viltis, leidzia prisitaikyti ir, kaupiantis patirciai, tobuleti.

70-meCil{ privalumas, sakyciau, yra tas, kad gyvenimq jie priima daug ramiau. tina, kad "visa tai irgi

praeis".

Eleanor Roosevelt, 1954

Apie imogaus gyvenimo raidq_

3 ir 4 skyriuose aptariami trys pagrindiniai raidos psichologijos klausimai: prigimtis ar patirtis, tolydumas ar atskiros pakopos, asmenybes pastovumas ar pokyciai. Nors Piaget, Kohlbergo ir Eriksono stadiju teorijas pakeite paskutiniuju metu tyrimai, bet kiekviena teorija leidzia izvelgti kiekvieno amziaus zmoniu tarpusavio skirtumus ir nagrineti viso gyvenimo raida, Tyrimu rezultatai isryskina naujus zmogaus pokycius, susijusius su arnziumi. Nepaisant to, daugumos zrnoniu temperamentas bei asmenybes bruozai yra gana pastovus, ypac po 30 metu.


Paauglyste. Pereinamasis laikotarpis nuo vaikystes i suaugusiojo arnziu, trunkantis nuo lytinio subrendime iki savarankisko gyvenimo.

Pirminiai lytiniai pozymiai. Kurio dalys (kiausides ir seklides), nuo kuriu priklauso lytinis dauginimasis.

Antriniai lytiniai pozymiai. Su dauginimusi nesusije lytiniai pozyrniai, pvz., moteru krutys ir klubai, vyru balso ypatumai ir kuno plaukuotumas.

Tapatumas. Savivoka; anot Eriksono, paauglystes uzduotis yra geriau suvokti save meginant ir sujungiant [vairius vaidmenis.

Artimumas. Eriksono teorijoje - tai gebejimas kurti artimus meiles santykius; tai svarbiausia velyvosios paauglystes ir ankstyvo suaugusiuju amziaus uzduotis.

Menopauze. Naturali menesiniu pabaiga; tai taip pat moters patiriami biologiniai ir psichologiniai pokyciai prarandant gebejima gimdyti.


Alzheimerio liga. Progresuojanti ir nepagydoma srnegenu liga, pasireiskianti laipsnisku atminties, kalbos ir gall! gale fiziniu sunykimu.

Tyrimas skerspjilvio budu, Tyrimas, kai vienu metu testuojami ar stebimi [vairaus amziaus zmones.

lIgalaikis tyrimas. Tyrirnas, kai tie patys zmones kartotinai tiriami ilgai.

Tvirtasis intelektas. Sukauptos zinios ir zodiniai [gudziai; jis su amziumi tobuleja.

Lankstusis intelektas. Gebejimas abstrakciai mastyti; jis velyvajame arnziuje susilpneja.

Socialinis laikrodis. Tam tikrai kultiirai priimtinas socialiniu [vykiu laikas, pavyzdziui, santuokos, tevystes, isejimo i pensija.

Seneliu ir invaIidq prieglauda - organizacija, kurios nariai savanoriskai padeda mirstantiems zmonems bei ju seimoms specialiose istaigose arba ju namuose.

Jutimai

Tyliamc, uzdarame visiskos tamsos vidiniame pasaulyje tuna just! smegcnys. Kuna veikia gausybe isorinio pasaulio dirgikliu. Zinant siuos du faktus, iskyla labai svarbus klausimas, tiikstantmecius egzistaves pries psichologijos moksla ir mazdaug pries 100 metu padejes jai atsirasti: kaip isorinis pasaulis patenka i vidu?

Siuolaikiskai galima butu paklausti: "Kaip mes sukuriame isorinio pasaulio pateikti?", .Kaip mes gebame patirti SiD pasaulio forrna ir sandara, judejima ir temperatura, jo kvapus ir grozi?" Kad suprastume, kaip kuriama pasaulio, esancio uz musu, patirtis must! galvose, pasiremkime trimis kompiuterijos savokomis - tai ivestis, apdorojimas ir isvestis. Kaip matyti 5-1 pav., fiziniai objektai sklei-

5 SKYRIUS

5-1 pav. Kaip mes apdorojame juntamaja jvestj.

Sviesa

Garso bangos

Ap/inkos objektai skieid i!« arba atspindi dirgiklil/ energijq

Receptoriai aptinka dirgik/i ir pevercie ji nervine informacija, kuri perduodama smegenims

JUT/MAS

6. 1909

Smegenys tvarko ir [presmitie

siEj iniormecije

SUVOK/MAS

Slenksclal

Mes gyvename energijos juroje, Siuo metu ir jus, ir mane veikia rentgeno spinduliai bei radijo bangos, ultravioletine bei infraraudonoji sviesa, labai auksto bei labai zemo daznio garso bangas. Taciau visiems sierns poveikiams mes esame akli ir kurti. Miisu pojuciu - rmisu langu i pasauli uzuolaidos - tik labai mazai prasiskleidusios, ir mes nedaug ka galime isisamoninti is sios beribes jiiros.

ABSOLIUTUS SLENKSCIAI. Kai kurioms dirgikliu riisims esame ypac jautrus. Giedra nakti, visiskoje tamsojc stovedarni ant kalno virsunes, mes, turedami normalius pojucius, galime matyti zvakes sviesa ant kito kalno, esancio uz 48 km, virsunes. Tyliame kambaryje galime girdeti uz 6 metru esancio laikrodzio tiksejirna. Mes galime pajusti bites sparneli, uzkritusi ant skruosto, ir uzuosti viena vienintel] kvepalu lasq triju kambariu patalpose (Galanter, 1962).

Tokiu silpnu dirgikliu isisamoninimas aiskinamas absoliuciais slenksciais. Absoliutus slenkstis - tai maziausias dirginimas, kurio reikia konkreciarn dirgikliui (sviesai, garsui, spaudimui, kvapui ir skoniui) aptikti. Paprastai absoliutu slenksti psichologai ismatuoja rcgistruodami dirginima, kuriam esant, zmogus aptinka dirgikli 50% atveju, Pavyzdziui, klausos specialistas, noredamas nustatyti jusu absoliutu klausos slcnksti, kiekviena ausi dirgina ivairaus stiprumo garsais. Klausos testu nustatoma riba, kai garsa 50% kartu pajutote teisingai, 0 50 % - ncteisingai. Sic 50-50 taskai apibudina kiekvieno jusu pojucio absoliutu slenksti,

SIGNALfj APTIKIMAS. Silpnu dirgikliu ar signalu aptikimas priklauso nc tik nuo ju stiprumo (pavyzdziui, garso atliekant klausos testa), bet ir nuo musu psichikos biisenos - musu patyrimo, lukesciu, motyvacijos, nuovargio. Todel mokslininkai, tyrinejantys signalu aptikima, tcigia, kad nera vienintelio atskiro absoliutaus slenkscio. Pavarge naujagimio tevai isgirsta silpniausia verkslenima, sklindanti is lopsio, ° garsesniu, bet tuo metu nesvarbiu garsu neisgirsta, Karo metu nepastebetas isibrovelis gali reiksti mirti, Todd nakti sargyboje stovintis kareivis gali suklusti ir sauti, kai triuksmas vos vos girdimas. Taikos metu, kai nera gresmes gyvybei, tam paciam sargybiniui reikes stipresnio signalo, kad jis pajustu pavoju.

Signalu aptikimo teoretikai megina suprasti, kodel zmones skirtingai reaguoja i ta pati dirgikli ir kodel to paties asmens reakcijos, pasikeitus aplinkybems, keiciasi. Signalu aptikimo pada-

5 SKYRIUS. Jutimai 149

1980). Studentai nezinojo, kokios figures jiems buvo parodytos, taciau veliau issirinko is kitu butent tas, kaip labiausiai patinkancias. Be to, nematomi zodziai gali "pamokyti", kaip atsakyti i veliau pateikiama klausima. Jei zodis "duona" svysteletu taip greitai, kad jus suvoktumete tik zybtelejima, jus greiciau aptiktumete su juo susijusi zodi, pavyzdziui, "sviestas", negu nesusijusius zodzius, pavyzdziui, "svarstis" arba "svastika" (Carr ir kt., 1987; Marcel, 1983; Merikle ir Reingold, 1990). Kartais mes juntame tai, ko nezinome ir negalime paaiskinti.

Taigi mes galime apdoroti informacija, jos neisisamonindami.

Silpni dirgikliai, aisku, sukelia ir silpnesni atsaka musu viduje - atsaka, kuris gaJi pasiekti musu smegenis ir sukelti jausma, nors samoningai toks dirgiklis nesuvokiamas. Tai, ko negali atpazinti samoningas protas, gali zinoti sirdis.

Taciau ar nesuvokiami jutimai patvirtina reklamuotoju pretenzijas apie nesuvokiama [taiga? Ar reklamuotojai arba satanistines roko muzikos grupes is tiesu gali veikti mus "pasieptu itikinejimu"? Daugumos psichologijos mokslininku nuomone, negali. Ju poziuris panasus i astronomu, kurie apie astrologus sako: "taip", jie teisus, teigdami, kad zvaigzdes ir planetos yra ne cia, bet "ne", jos tiesiogiai neveikia musu. Panasiai ir ikislenkstines informacijos apdorojimo tyrinetojai sako: "taip" nesuvokiamam jutimui, bet .ne" - galirnybci "perprogramuoti musu pasamone".

Visgi zvilgteiekime i siq praraja tarp laboratoriniu tyrimu, kuric patvirtina [domu, bet silpna bei greitai praeinanti poveiki pazinimo procesams, ir verslininku tvirtinimu apie galinga ir ilgalaiki poveikj zmcgaus elgesiui. Paprasciausiai paklauskime, ar komerciniai ikislenkstines informacijos irasai veikia? Ar jic turi prievartos galia?

1 skyriuje aptareme tipiska eksperimenta, rodanti, kad jie neveikia. Panasus rezultatai ir ankstesniu studiju (Moore, 1988). Kai tik zinia apie tariamaji VALGYKITE KUKUROZV DRIBSNIUS poveiki pasklido po Siaures Amerika, Kanados radijo ir televizijos transliaciju korporacija vienos populiarios sekmadienio vakaro telcvizijos laidos metu 352 kartus parode akimirksni trunkanti ikislenkstini pranesima (Reklamos amiius, 1958). Paprasius ziurovu atspeti si prancsima, ne vienas is beveik 500 laisku autoriu sito padaryti negalejo, taciau beveik puse ju teige, kad jautesi keistai alkani ar istroske laidos metu. Taciau tai buvo tik lukesciu poveikis. IS tiesu parodytas pranesimas buvo: SKAMBINKITE DABAR. Kaip atsiliepe siq 352 ikislenkstiniu pranesimu rodymas telefono naudojimui Kanadoje? Niekaip, sprendziant pagal Kanados telefonu kompanijos irasus. Mokslininkai Anthony Pratkanisas ir Anthony Greenwaldas (1988), apsvarste visus turimus iro-


Kituose keliuose skyriuose bus parodyta, kad miliiniskq informacijos kieki apdorojame automatiskai, nevalingai, neisisqmonindami.

"Sirdis turi savu argumentu, kuriu neiino protas ".

Pascalis .Jvlintys", 1670

"Norint surasti atsitiktini tiesos siaudeli, pluduriuojanti didziuliame nelvarkos ir apgaules vande nyne, reikia biai protingam, budriam. pasisventusiam ir drqsiam. Netreniruodami Sill tvirtu mqstymo iprociu, negaletume tiketis isspresti is tiesu rimtu problemu, su kuriomis susiduriame, - ir mes rizikuotume tapti veltedziu tauta, kartu ir kito pasirodziusio sarlatano grobiu ".

Carlas Saganas, 1987

Kodel tuomet objekto, i kuri ziurime nemirksedarni, vaizdas neisnyksta? Todel, kad, mums patiems nepastebint, musu akys visada juda. Jos virpa kaip tik tiek, kiek reikia, kad atvaizdas tinklaineje nuolat kcistusi. [9 is 10 zmoniu, - taciau tik 1 is 3 schizofrenija serganciu pacientu akys - nustoja virpeti, kai seka judanti taikini (Holzman ir Matthysse, 1990).] Kas atsitiktu, jeigu mes sustabdytume akiu judesius? Ar vaizdas isnyktu taip, kaip, atrodo, isnyksta kvapai? Noredami tai issiaiskinti, psichologai sugalvojo isradinga itaisa, kurio deka tinklaineje galima islaikyti nekintanti atvaizda. [sivaizduokime, kad vienai tiriamajai, vardu Mary, ant kontaktiniq Iysil! uzdejome miniatiurini projektoriu (5-3 pav., a). Kai Mary akys juda, taip pat juda ir projektuojamas vaizdas. Taigi nesvarbu, kur Mary ziuretu, vaizdas juda kartu.

K,! Mary matys, jeigu mes, naudodamiesi siuo itaisu, projektuosime veido profili? IS pradziu ji reges visa profili, bet po keliu sekundziu, kai jos juntamieji receptoriai prades pavargti, pasirodys keistas reiskinys. Vaizdas po truputi nyks, veliau vel pasirodys (visas arba tik atpazistami fragmentai) ir vel dings (5-3 pav., b). [domu, kad isnyksta ir vel isryskeja prasmingo atvaizdo dalys. Pavyzdziui, tiriamajam rodomas zodis isnyksta, vietoj jo pasirodo nauji zodziai, sudaryti is pastarojo daliu, ir vel isnyksta. Sis reiskinys atspindi pagrindine kito skyriaus isvada: miisu suvokinius tvarko proto priskiriamos reiksmes.

Nors jutimu adaptacija sumazina musu jautruma, bet ji labai naudinga: jos deka mes galime sutelkti savo demesi i informatyvius musu aplinkos pasikeitimus ir nepastebeti neinformatyviu, nuolatiniu drabuziu, kvapu ir gatves triuksmo dirgikliu. Musu juntamieji receptoriai labai imlus naujovems: ikyrekite jiems pasikartojimais, ir jie atpalaiduos jusu demesi idomesniems dalykams. Tai patvirtina pagrindini dalyka: mes suvokiame pasauli ne tiksliai toki, koks jis yra, bet toki, koki mums naudinga suvokti.

Jutimo slenksciai ir adaptacija nera vieninteliai bendri visiems pojiiciams dalykai. Visi jutimo organai priima juntamuosius dirginimus, pavercia juos nervine informacija, kuria perduoda smegenims. Kaip visa tai vyksta? Pradekirne aiskintis nuo regos - kruopsciausiai istirtu musu .Jangu i pasauli".

REGA

Dalis genialumo, kuri mes priimame kaip savaime suprantama, yra miisu kuno gebejirnas vienos rusies energija paversti kita. Procesas, kai jutimo sistema dirgiklio energija pavercia nerviniais pra-


a)
{Q ti. ~~) ( ~J k
t ! ' l..
6 L / 1\
H3 H B 3 Y-
BEER PEER PEEP eEE BE
b) 5-3 pav. Stabilizuotas atvaizdas:

a) projektoriaus, pritvirtinto ant kontaktinio lesio, deka projektuojamas atvaizdas juda kartu su akimi;

b) is pradziu projektuojamas atvaizdas yra aiskus, bet netrukus jo fragmentai isnyksta ir vel isryskeja (is R. M. Pritchardo "Stabilizuoti atvaizdai tinklaineje", 1961).

Didesn« amplitude:

ryskias spalvas, garsOs garsai

Trumpe sne banga

Oidesnis deinis:

melsvas spalvas, eukst! garsai

Mazesne amplitude:

b/ankias spa/vas, tylDs qsrse!

I/gesne banga

Mazesnis onznts:

reusvos spalvas, zemi qersei

(a)

(b)

Akis

Tam tikra prasme akis veikia tarsi fotoaparatas (tiksliau - fotoaparatas veikia taip, kaip XIX amziuje buvo isivaizduojama akies veikla). Tiek i aki, tiek i fotoaparata sviesa patenka pro rnaza anga, uz kurios esantis lysis fokusuoja ateinancius spindulius i atvaizda ant sviesai jautraus pavirsiaus (5-6 pav.). Maza akies anga yra vyzdys. Jo dydi, kartu ir sviesos, patenkancios i aki, kieki reguliuoja rainele - spalvotas raumuo, kuris supa vyzdi bei ji siaurina ar plecia. Lesiukas, keisdamas savo islinkima, fokusuoja ateinancius spindulius. Sis procesas vadinamas akomodacija. Sviesai jautrus pavirsius, kuriame fokusuojasi spinduliai, yra tinklaine - daugiasluoksnis audinys, isklojantis vidini akies obuolio pavirsiu.

Jau labai seniai mokslininkai zinojc, kad degancios zvakes vaizda nukreipus pro maza angele, jos atvaizdas ant tamsios sienos yra apverstas. Sis faktas trikde mokslininkus. Jei tinklaineje gaunamas apverstas atvaizdas, kaip pavaizduota 5-6 pav., tai kaip mes matome pasauli neapversta? Viena ideja buvo ta, kad pagrindinis akiu jutimo irankis yra lesiukas, Suprates, kad taip nera, smalsusis Leonardo da Vinci iskele kit'! minti. Galbut akies skysciai lauzia sviesos spindulius ir dar karta apvercia vaizda, kai sis pasiekia tinklaine. Taciau astronomas ir optikos specialistas Johannesas Kepleris 1604 metais irode, kad tinklaineje tikrai gaunamas apverstas pasaulio atvaizdas (Crombie, 1964). Taigi, kaip mes galetume suvokti toki pasauli? "As palieku tai, - pasake suglumes Kepleris, - gamtos filosofams". "Gamtos filosofai", tarp kuriu veliau atsirado ir tyrinejancit! psichologu, nustate, kad tinklaine perduoda atvaizda kaip visurna. Milijonai tinklaines receptoriu pavercia sviesos energija nerviniais impulsais, kurie siunciami i smegenis, ir tik ten sukuriamas neapverstas suvokiamas vaizdas.


5-5 pay. Fizines bangu savybes,

(a) Bangos skiriasi ilgiu, atstumu tarp viena po kitos einanciu iskylu. Daznis, arba kiekis bangu, kurios gali praeiti

per tam tikra taska nustatytu laiku, priklauso nuo bangos ilgio. Kuo bangos trumpcsnes, tuo daznis didesnis.

(b) Bangos taip pat skiriasi amplitude, arba auksciu nuo iskylos iki idubos. Nuo bangi; amplitudes priklauso spalvu ir garsu stipris.

5 SKYRlUS. Jutimai 157

Spalvos matomos tik kiigeliu deka, Sumazejus apsvietai, kugeliai prisitaiko greiciau uz stiebclius, taciau stiebeliai lieka jautrus labai silpnai sviesai, 0 kugeliai i jq nereaguoja. Del to spalvu prieblandoje nematome. Taigi, kai mes ateiname i pritemdyta teatra arba isjungiame sviesa nakciai, vyzdziai issiplecia, kad daugiau sviesos pasiektu stiebelius, esancius tinklaines periferijoje. Paprastai akys visiskai prisitaiko ne greiciau kaip per 20 minuciu, Prisitaikyrna prie tamsos galite isbandyti taip: uzmerkite viena aki if pritemdykite sviesa kambaryje tiek, kad atmerkta akimi nebegaletumete skaityti sios knygos; po 20 minuciu atmcrkite prie tamsos prisitaikiusia akj if skaitykite. Si prisitaikymo prie tamsos

•

5-7 pay. Sviesos kelias akyje. Pries pasiekdami smegenis, signalai is tinklaines praeina pro nerviniu lasteliu paskirstymo punkta. Sviesos spindulys, patekes i aki, sukelia stiebeliu ir kugeliu (I), kurie yra uzpakalineje tink laines dalyje uz kitu nerviniu sluoksniu, fotochemines reakcijas. Si chernine reakcija suzadina bipolines lasteles (2), o sios aktyvina ganglines lastelcs (3), kurios susijungia ir sudaro regos nerva, perduodanti informacija smegenu pakausio skilciai.

5-8 pay. Akloji derne, Toje vietoje, kur regos nervas iseina is akies (5-7 pav.), nera receptoriu. Taip susidaro akloji dernc. Kad tuo jsitikintumcte, uzmerkite savo kairiaja akj, Ziiirt':kite i task,! ir traukite popieriaus lapa tolyn nuo veido . Kai lapas bus mazdaug uz 23 em, automobilis isnyks. Kasdieniame gyvenime akloj i deme nesutrikdo regos todel, kad musu akys juda, be to, tai , ka praleidsia viena akis, atranda kita.


Regas

sritis iieveje

nalus 1 regos centra zieveje. Nobelio premijos laureatai Davidas Hubelis ir Torstenas Wieselis (1979) isitikine, kad, gave infor.rnacija, smegcnu zieves neuronai, vadinami pozymiu detektoriais, atsako tik 1 specifinius vaizdo pozyrnius: 1 tam tikrus ruozus, briaunas ir linijas. IS siu elernentu smegenys sukuria suvokiarna vaizda.

Pavyzdziui, Hubelis ir Wieselis teigia, kad tam tikra smegenu lastele stipriausiai reaguoja tik i tam tikru kampu pakreiptos linijos zybtelejima. lei linija dar labiau pakreipsime - tarkim, is padeties, kurioje buna laikrodzio rodykle 2 valanda, i padeti 3 valanda ar 1 valanda - lastele nurimsta. Taigi pozymiu detektoriai registruoja tik nepaprastai konkrecius pozyrnius, kurie isskiriami is visos akimi priimamos regimosios informacijos. Pozymiu detektoriai perduoda siq informacija kitoms lastelems, kurios atsako tik i sudetingesni derini, pavyzdziui, tam tikra kampa, sudaryta is dvieju Iiniju. Taigi pagrindine mintis yra ta, kad sudetingi suvokiniai yra daugelio neuronu, kuriu kiekvienas atlieka paprasta uzduoti, saveikos rezultatas.

5-9 pay. Kaip srnegenu zievcs rcgirnqja srit] pasiekia akies aptikti vaizdai. Sviesos spinduliai, atsispindintys nuo televizoriaus ekrano, suzadina milijonus tinklaincs receptoriu, sukeldami nervinius impulsus, kurie nervais keliauja i uzpakalines srncgenu dal ies zieves regimaja sritj. Si sri tis gauna ne tokius tikslius vaizdus, kaip

parodyta paveiksle nor in! pavaizduoti ncrvinio impulso kelia, 0 beforme nervine inforrnacija (pritaikyta

is Frisby, 1980).

las, "nes abu namai yra vienodi". Vis tik ji pastoviai rinkosi nedeganti nama (Marshall ir Halligan, 1988). Sis slepiningas gebejimas reaguoti i kazka samoningai nesuvokiamo, vadinamas akluoju regejimu, dar karta primena mums stebinancia tiesa: musu smegenys daro daug dalyku vienu metu, automatiskai, mums jll neisisamoninant.

Kitos jutimu sistemos apdoroja informacija taip pat greitai ir taip pat sudetingai. Atvere lauko duris, dar pries izengdami vidun, jau atpazistate kvapus, sklindancius is virtuves. Pakele telefono rageli, vos tik kalbancioji istaria .Jabas", atpazistate, kad skambina drauge. Praejus vos daliai sekundes po sill reiskiniu poveikio, milijonai neuronu ima suderintai dirbti, isskirdami svarbiausius pozymius, lygindami su praeities patyrimu, ir atpazindami dirgiklius (Freeman, 1991).

Sis, dar tik besipletojantis mokslinis pojuciu supratimas patvirtina, kad neuropsichologo Rogerio Sperry (1985) pastaba tebera teisinga: "mokslines izvalgos ne sumazina, 0 tik dar sustiprina gilia pagarba ir nuolankuma pries didingus dalykus". Tik pagalvokite - kai i ka nors ziurite, regimoji informacija milijonais nerviniu impulsu yra perduodama jusu smegenims, paskui isskaidorna i demenu pozymius, ir galiausiai kazkokiu paslaptingu budu surenkama i samoningai suvokiarna vaizda, kuris lyginamas su is anksto saugomais vaizdais ir atpazistamas kaip, pavyzdziui, JUSl! senele, Visas proccsas (5-1I pav.) yra toks pat sudetingas kaip isrnontuoti automobili, pervezti ji i kit'! vieta, kur ismanantys darbininkai ji vel surinktu. Kadangi visa tai vyksta nepertraukiamai, greitai, be jokiu pastangu, tai is tiesu yra stulbinantys dalykai.

Spalvll. rega

Viena pagrindiniu ir idorniausiu paslapciu, analizuojant rega, yra ta, kaip mes matome spalvota pasauli - ir dar tokia spalvu ivairove, Musu spalvu skirtumo slenkstis yra toks mazas, kad mes galime atskirti apie 7 milijonus skirtingu atspalviu (Geldard, 1972).

Bent jau dauguma is miisu gali. Mazdaug vieno is 50 zmoniu spalvu rega yra sutrikusi, ir tas vienas dazniausiai yra vyras, nes sis trukumas yra genetiskai susijes su lytimi. Kad suprastume, kodel kai kuriu zrnoniu spalvu rega yra sutrikusi, pirmiausia turetume suprasti normalia spalvu rega.

Nauji tiriarnieji darbai, kuriais meginama atskleisti spalvu regos paslapti, prasidejo XIX amziuje, Jiems, remdamasis anglu fiziko Thomaso Youngo izvalgomis, vadovavo Hermannas von Helmholtzas. Sie mokslininkai mane, kad raktas siai paslapciai gaIi biiti zinomas faktas, jog bet kokia spalva galima gauti maisant triju pagrin-


,-- Reginys
Apdorojimas tinklalne]e:
~ stiebeliai ir kOgeliai
bipollnes Iasteles
ganglines lasteles
Pozymilj_ aptikimas:
~ srneqenu lasteles-detektorial
atsako j elementarius pozyrnius:
ruozus, briaunas ar sviesos
gradientus
~ Abstrakcija:
srneqenu aukstesnlo]o Iygio las-
teles atsako j sujungtq informaci-
[a, gautq is pozyrnlu detektoriu.
--i> Atpazlnlmas:
smegenys sulygina sukurta
vaizda su saugomais vaizdais 5-11 pay. Supaprastinta regimosios informacijos apdorojimo schema.

popieriaus matysite jai priesinga melyna spalva (kaip veliavos piesinyje, 5-14 pav.). Heringas spejo, kad yra du papildomi spalvu regos procesai: vienas atsakingas uz raudonos ir zalios spalvu, kitas - uz geltonos ir melynos spalvu suvokima.

Praejus simtmeciui, mokslininkai patvirtino Heringo oponentiniu procesu teorlja. Palikusi receptorius, regimoji informacija toliau analizuojama priesingu spalvu - raudonos ir zalios, melynos ir geltonos, taip pat juodos ir baltos - poziuriu. Psichologas Russcllis De Valoisas (De Valois ir De Valois, 1975) atrado, kad kai kuriuos gumburo (per ii impulsai is tinklaines perduodami i regos zieve) neuronus "ijungia" raudona, bet "isjungia" zalia spalva. Kitus "ijungia" zalia, bet "isjungia" raudona spalva. Taigi, jeigu kazkuris tinklaines taskas aptinka viena is siu spalvu, tai tuo pat metu tame pat taske negali aptikti priesingos spalvos; todel ir negalima matyti zalsvai raudonos spalvos.

Oponentiniai procesai paaiskina, kaip atsiranda povaizdziai, Ziiiredami i zalia veliavos spalva, mes nuvarginome savo zalios spalvos receptorius, todel, kai pazvelgeme i balta spalva (kuri susideda is visu spalvu), normaliai sujaudinama tik raudonoji zalios ir raudonos poros dalis.

Dabar spalvu regos paslaptis aiskinama mazdaug taip: spalva apdorojama dviem etapais. Kaip teige Youngo ir Helmholtzo triju spalvu teorija, raudonai, zaliai ir melynai spalvai jautnis tinklaines kugeliai skirtingai atsako i skirtingu spalvu dirgiklius. Tada pakeliui i regos zieve siuos signalus apdoroja nervu sistemas oponentiniai neuronai.

SPALVOS PASTOVUMAS. Pasiklausius zmoniu kalbos, atrodo, tarsi daiktai turetu spalva. Pavyzdziui, sakome: "pomidoras yra raudonas". Galbut jus jau esate svarste sena klausima: "Ar miske luzdamas medis sukelia triuksma, jeigu jo niekas negirdi?" To paties mes galetume paklausti ir apie spalva: .Ar pomidoras yra raudonas, jeigu jo niekas nemato?"

Atsakymas yra "ne". Pirmiausia, pomidoras yra bet koks, tik ne raudonas, nes jis atspindi ilgasias raudonosios sviesos bangas. Antra, pomidoro spalva yra rmisu psichikos kurinys. Kaip pazymejo Isaacas Newtonas (1704): ,,[sviesos] spinduliai yra bespalviai". Spalva, kaip ir visi kiti regos aspektai, priklauso ne objektui, a musu smegenu "teatrui". Net uzsimerke, sapnuodami mes galime regeti ryskiu spalvu daiktus. Akivaizdu, kad miisu spalvos jutimas priklauso nuo kazko daugiau negu vien tik nuo informacijos apie bangos ilgi, kuria priima musu triju rusiq kugeliai ir perduoda per smegenu gumburo oponentinius neuronus.

7. 1909


"Ar ne jaudinantis dalykas suprasti, kaip is tikruju sutvarkytas pasaulis: kad balta sviesa susideda is spalvu; kad spalva priklauso nuo sviesos bangu ilgio; kad permatomas oras atspindi sviesa ... ? Tai, kad mes truputi zinome apie saulelydi, nesumenkina jo romantikos ".

Carl as Saganas "Kitl! pasauliu dangus", 1988

" Tik protas regi ir girdi, visi kiti dalykai yra kurti ir akli ".

Epicharmus "Fragmcntai", 550 pr. Kr.

viniais pranesimais, kuriuos smegenys supranta kaip savita garsa, sklindanti is tam tikros vietos?

Dirgiklio [vestls: garso bangos

Klausos dirgikliu energija yra garso bangos - susiduriancios, viena ! kita atsitrenkiancios oro molekules, primenancios zmoniu, skubanciu is stadiono, stumdymasi siaurame isejimo take. Suspaudziamo ir issipleciancio oro sukeltos bangos yra tarsi ratilai tvenkinyje, susidarantys aplink ta vieta, kur numestas akmuo perskrodzia vandens pavirsiu, Garso bangu jega, arba amplitude, lemia ju garsumq. Mes galime priimti ir pakesti trilijonus kartu stipresnius garso (kaip ir sviesos) dirgiklius uz silpniausia juntama dirgikli. Nuo garso bangu ilgio, taigi ir daznto, priklauso garso aukstis: kuo ilgesnes bangos (taigi kuo mazesnis ju daznis), tuo zemesnis garsas; kuo trumpesnes bangos (taigi kuo didesnis jq daznis), tuo aukstesnis garsas. Mazosios fleitos (piko- 10) skleidziamos garso bangos yra daug trumpesnes uz litauru,

Ausis

Kad girdetume, turime kazkaip garso bangas paversti nerviniais procesais. Zmogaus ausis tai atlieka per sudetinga mechanine rcakciju grandinc (5-16 pav.). Pirmiausia per isorinc klausomaja landa garso bangos pasiekia ausies biigneli - standzia membrana, kuri vibruoja kartu su oro virpesiais. Toliau sie virpesiai per vidurineje ausyje esanti sverta, sudaryta is triju smulkiu kauleliu tplaktukelio, priekalelio ir kilpelesi, patenka ! vidine aus], i sraiges formos vamzdeli, vadinama sraige. Atkeliave virpesiai privercia vibruoti sraiges membrana iovaluji langeli), kuri perduoda virpesius vamzdelyje esantiems skysciams. Judedami skysciai privercia virpeti pagrindine membranq, kuri isklota plaukuotosiomis lastelernis (taip vadinamomis del plonu, i plaukus panasiu ataugeliu). Sios grandines pabaigoje virpanti pagrindine membrana islenkia plaukuotasias lasteles, ir tai sukelia impulsus salia esancio nervo skaidulose. Per si,! mechanine grandine garso bangos privercia plaukuotasias vidines ausies lasteles siusti nervinius pranesimus i smilkiniu skiltyje esancia klausos zieve. Nuo oro virpesiu - per judanti sverta, per skyscio bangas, per elektrinius impulsus - i smegenis: mes girdime.

KAIP SUVOKIAME GARSO AUKST/? IS kur mes zinome, ar gars as yra aukstu tonu pauksciu ciulbesys, ar zemu tonu sunkvezimio riaumojimas? Siuolaikine garso aukscio skyrimo samprata, kaip ir siuolaikine samprata apie spalvu skyrima, remiasi dviem teorijomis.



teorija siulo kitaip spresti garsu aukscio skyrimo problema. Pagrindine membrana vibruoja kartu su ateinancia garso banga. Todel nerviniai impulsai siunciarni i smegenis tokiu pat dazniu kaip ir garso bangos. Jei garso bangos daznis yra 100 bangu per sekunde, tai ir klausos nervu keliauja 100 signalu per sekunde. Taigi smegenys gali atpazinti garso auksti is nerviniu impulsu daznio,

IS ARCIAU. Triuksmas

Miesto gyvenimas yra triuksmlnqas. Riaumoja eismas, bilda fabriku masinos, kDjinis perforatorius ardo saliqatvius. leskodarni rnalonesniu qarsu, zrnones metasi prie garsios muzikos ritrnu, qirdirnu per ausines.

Taciau sill qarsu stipris irgi gali sukelti problemu. Trumpas labai stiprus garsas, pavyzdziui, ginklo sDvis netoli ausies, bei ilgai veikiantys stiprDs garsai, pavyzdziui, labai garsi muzika, gali pazeisti klausos receptorius ir klausos nerva (Backus, 1977; West ir Evans, 1990). Rokenrolas gali islikti, taciau to, deja, negalima pasakyti apie kai kuriu roko muzikantu klausa. IIgai klausantis stipresniu nei 85 decibelai qarsu, galima apkursti. (Decibelai yra garso energijos matavimo vienetas.Absoliuciu klausos slenksciu sutartinai laikoma 0 decibelu - zr. 5-17 pav.)

Triuksrnas veikia ne tik musu klausa, bet ir elgesj. Budrumo reikalaujancias uzduotis triuksminqoje aplinkoje zrnones atlieka ne taip nasiai ir padare daugiau klaidu (Broadbent, 1978). Zmones, kurie dirba triuksminqose gamyklose, gyvena netoli oro uostu, qelezinkelio ir autostradu, dazniau kamuoja stresinio pobudzlo sutrikimai, padidejes kraujospOdis, nerimas ir bejeqiskurno jausmas (Cohen ir kt., 1986).

Ar triuksmas yra streso priezastls? I tai atsako laboratoriniai triuksmo psrcholoqlniu padariniu tyrimai. Vieno tokio eksperimento metu Davidas Glassas ir Jerome Singeris (1972) miesto triuksma atkilre, [rasydarni j garsajuostes tarskanclus jstaiglj masinu garsus, zrnonlu, kalbanclu jvairiomis katbornis, balsus. Atlikdami jvairias uzduotls, tiriamieji girdejo si triuksrna, Ieidzlarna garsiai arba tyliai, apie ll is anksto buvo zinoma arba nezinorna. Nesvarbu, kokios buvo sqlygos, zrnones greitai prisitaike prie triuksrno ir gerai atliko daugumq uzduo-

ciLj. Taciau tiriamieji, kuriems buvo pateiktas garsus triuksmas is anksto apie tai nezinant, veliau dare daugiau klaidu, atlikdami korektDros uzduotis ir greiclau reagavo j frustracija.

lsvada: triuksmas dazniausial sukelia stresa tada, kai jo nesitikima ir negalima kontroliuoti. Tai paaiskina, kodel is kieno nors kito magnetofono netiketal pasiqirdes ir rnnsu nekontroliuojamas staugimas gali daug labiau erzinti negu tokiu pat decibelu triuksmas. sklindantis is rnusu paciu aparatDros. Tuomet galime tik noreti, kad rrulsu ausys turetu tokius pat vokus, kokius turi akys.

130

140 <1-. Sustiprinta taka grupes muzike

120 <I- Stioru: griausfinis

110 100 90 80 70 60 50

<1- Reaktyvinis ii'kluvas 150 m euksty)«

<1- Piriemtnis traukinys 6 m atstumu

-c- Jutirios qetvos kampas f

Ilgai klausantis garso, virsijencio

85 decibelus, gallma apkursti

<l- Normalus pokalbis

40

<l- [prastinis triuksmes kambaryje

30 20

<l- Snabidesys

10

o

<l- Klausos slenkstis

5-17 pav. Kai kuriu iprastu garsu stipris decibelais.


IS ARCIAU. Gyvenimas tyloje

Kurti ir sutrikusios klausos zrnones yra labai jvairOs. Kai kurie is jl! yra visiskai kurti, kitu klausa tik is dalies sutrikusi. Kai kurie kurti nuo ikikalbinio amziaus, kiti yra pazinoje qarsu pasauli. Kai kurie bendrauja qestu kalba ir susitapatina su tos kalbos sqlygota kurtumo kultora; kiti, ypac tie, kurie apkurto jau rnokedami kalbeti, yra "oral Iis" ir bendrauja skaitydami zodzius is IOpl!; dar kiti remiasi ir kurtumo, ir girdejimo kultora. Ketvirtadalis kurcii] vaiku lanka specialiasias mokyklas, puse - mokosi pagal specialias programas bendrojo lavinimo mokyklose, 0 dar ketvirtadalis - is dalies ar visiskai [silieja i normalias klases, kartais padedant qestu kalbos vertejarns (Kirk ir Gallagher, 1989). Sutrikusios klausos rnokiniu, kaip ir girdincil!jLj, yra vlsoklu: vieni mokosi letai, kiti - puikiai. Is esrnes visi vaikai, kurti ar girdintys, bendraujantys gestais ar zodzlals, geba lsrnokti kalba (Meier, 1991).

Visi sutrikusios klausos zmonss susiduria su sunkumais. Gali nukenteti jLj akademiniai lairnejimai, nes mokslo saknys yra snekarnojoje kalboje. Dar didesni esti socialiniai sunkumai. Kurti vaikai ir ju zaidirnu draugai, neqaledarni bendrauti [prastais bOdais, stengiasi suderinti savo zaidimus. Paaugliai gali pasijusti socialiai atstumti, 0 tai zernina pasltikejima savimi. Net tie, kurie apkurto jau bOdami suauqe, gali justi bendravimo sunkurnu, sukelianciLl net tam tikra drovumo jausrna. .Beveik viSLl kurciuju noras - kuo maziau riipesciu suteikti girdintiems zmonerns" - teigia Henry Kisoras (1990, 244 p.), Cikagos lalkrascio redaktorius ir apzvalqininkas, kuris treju rnetu neteko klausos. "Mes gali-

me taip nuslsalinti ir bOti tokie kuklOs, kad tampame nepastebimi. Kartais si tendencija gali boti tiesiog luosinanti. As turiu visa lalka su ja grumtis ... "

As zinau. Mano 82 rnetu motina, su kuria mes bendraujame rasydami rastelius ant nutrinamos .stebukllnqos uzrasines", gyvena Iylos pasaulyje, jau pries daugeli rnetu pabequsi nuo streso ir [tarnpos, kylancil! meqinant bendrauti su zmonemis uz rnazo selrnos ir senu drauqu rato. Kai mana paties klausa pradejo arteti prie motinos Iygio, as pastebejau, kad spektakliuose ir suslrinklmuose atsisedu priekinese eilese ir per vidur], ieskau ramaus kampelio restorane, prasau zrnonos paskambinti draugams, kuriu kalbos akcentas skiriasi nuo musu, naudoju garsinimo prietaisus televizijos ir telefono garsui reguliuoti. Taclau didzlausia neviltis apima tada, kai su paqalbinernis klausos priernonernis ar be jLj as negaliu isgirsti kieno nors papasakoto poksto, is kurio kiti kvatojasi; kai po kartotiniu bandyrnq as negaliu suvokti jau spejuslo suirzti zrnogaus klausimo ir negaliu jo kaip nors apeiti; kai negaliu isqir sti savo sOnaus, qrojancio mokyklos orkestre, rnazu dazniu boso; kai seirnos nariai po triju bandyrnu man ka nors pasakyti istarla: "Ai, tiek to".

Sendama mana motina pajuto, kad neverta stengtis ieskoti socialinio bendravimo. Taciau laikrascio apzvalqlnlnkui Kisorui bendravimas yra vertas pastanqu: "Taigi daug kur as griesiu dantimis ir versiuosi i priek]" (246 p.). leskoti, stengtis pritapti, bendrauti su kitais net per tylos beduqne, vadinasi, irodyti rnusu, kaip soclaliniu butybiu, zmogiskcUq prigimtj.

mai sukelia kurtuma del laidumo sutrikimo. Jei praduriamas ausies bugnelis arba smulkus vidines ausies kauleliai nebegali vibruoti, mazeja ausics laidumo galimybes. Pagalbines priemones, sustiprindamos siuos virpesius gali padeti atgauti klausa,

Sraiges plaukuotuju lasteliu arba su jomis susijusiu nervu pazeidimai sukelia nervin] kurtuma, Kart'! suzaloti, sie audiniai nebeatsigauna, taciau pagalbinernis priernonernis galima garsa sustiprinti ir taip dirginti likusias plaukuotasias lasteles. Nervinio kurtumo priezastys yra trys - liga, biologiniai pokyciai senstant

kurie gali matyti, girdeti, uzuosti motinas, bet negali prie jq prisiliesti, yra beviltiskai nelaimingi. Daug laimingesni tie, kurie nuo motinu yra atskirti sienele su skylemis ir gali prie jq prisiliesti. lsimylejeliai irgi troksta prisilietimu - buciniu, glostymo, glamoniu.

Lytos pojutis yra maziausiai keturiu skirtingu odos jutimu - spaudimo, silumos, salcio ir skausmo - derinys. Paliete ivairius odos taskus svelniu plauku, silta ar salta viela, smeigtuko galu, pajusime, kad kai kurie is ju yra ypac jautnis spaudimui, kiti - silumai, treti - salciui, dar kiti - skausmui. Odoje yra keliu skirtingu rUsiq specialiu nervu galuneliu, Ar tai rodo, kad kiekviena rusis yra kurio nors vieno pagrindinio odos pojucio receptorius, panasiai kaip akies kugeliu rusys derinasi su pagrindinemis sviesos spalvomis? Kad ir kaip butu keista, bet nera paprasto rysio tarp to, ka mes juntame tam tikrame taske ir specialiu nervu galuneliu nisies. Isskyrus spaudimo pojuti, kurio receptoriai zinomi, silumos, salcio bei skausmo pojuciu rysys su receptoriais dar neisaiskintas. Kiti odos jutimai yra [vairios pagrindiniu pojuciu atmainos.

Glostant gretimus spaudimui jautrius taskus, kyla kutenimo pojutis,

Pakartotinas svelnus skausmui jautraus tasko glostymas sukelia niezejima,

Lieciant gretimus salciui ir spaudimui jautrius taskus, kils dregmes pojutis, toks, kokj patiriate liesdami sausa, salta metal".

Dirginant greta esancius salcio ir silumos taskus, juntame "karsti". Salciui jautrus taskai reaguoja i labai zemos arb a labai aukstos temperatiiros dirgiklius. Mes juntame karsti tada, kai auksta temperatiira kartu suaktyvina ir silumai, ir salciui jautrius taskus (5-19 pay).

SKAUSMAS. Skausmu kunas mums pranesa, kad kazkas negerai. Jis sutelkia rmisu demesi i nudegima, lUzi ar sumusima ir liepia nedelsiant pakeisti savo elgesi. Tie nedaugelis zmoniu, gime be gebejimo justi skausma, net sunkiai susizeide neturi apie pavoju ispejancio skausmo signalo. Gerokai daugiau yra tokiu, kuriuos vargina nuolatinis ar pasikartojantis skausmas - nugaros, S'!nariu, galvos ar vezio sukeltas. Del to kyla du klausimai: Kas yra skausmas? Kaip ji galima kontroliuoti?

Kas yra skausmas? Skausmas yra ne vien tik jutimo organu, t.y. srities, kurioje mes ji jauciame, bet ir smegenu ypatybe, Kaip sapnuojantis zmogus mato uzmerktomis akimis, 0 klusus radiotelegrafistas girdi skambejima visiskoje tyloje, taip ir zmones po am-


Siltas van duo

5-19 pay. Siftas + saltas = karstas, Kai ledinio salcio vanduo teka vienu vamzdeliu, 0 maloniai siltas - kitu, patiriamas sudetinis pojiitis - deginantis karstis,

1983) "vartq kontroles" teorija yra gana naudingas modelis. Melzackas ir Wallis isitikine, kad nugaros smegenyse yra tam tikri neurologiniai "vartai", kuric arba sulaiko, arba praleidzia skausmo signalus i smegenis. Nugaros smegenyse yra smulkiu nerviniu skaidulu, kurios praleidzia dauguma skausmo signalu, ir didesniu skaidulu, kurios praleidzia kitu pojiiciu signalus. Kai audinys pazeidziamas, aktyvinamos smulkiosios skaidulos, atsidaro nerviniai "vartai", ir pajuntamas skausmas. Kai suzadinamos stambiosios skaidulos, uzsidaro skausmo "vartai", ir skausrnas nurimsta.

Taigi vienas is nuolatinio skausmo gydymo budu - elektra, masaZu ar net akupunktura skat inti .vartus uzdaranciu" didziuju nerviniu skaidulu aktyvuma, Patrinkite sumusta kojos pirsta, ir sis dirginimas sulaikys kai kuriuos skausmo signal us. Ledas, uzdetas ant sumustos vietos, ne tik neleidzia prasideti tinimui, bet taip pat sukelia salcio pojuti, kuris uzdaro "vartus" skausmo signalams. Pavyzdziui, artritu sergantis ligonis galetu vaikscioti prie skaudamos vietos prisitvirtines maza elektrini stimuliatoriu - jam dirginant nervus, ligonis jaustu prietaiso sukeliama vibracija, 0 ne skausma (T. Murphy, 1982).

Melzackas ir Wallis isitikine, kad skausmo "vartus" gali uzdaryti ir is srnegenu atejusi informacija. Siais is galvos smegenu i nugaros smegenis einanciais pranesimais galima paaiskinti labai didelt:: psichologine [taka skausmui. Atitraukus demesi nuo skausmo signalu (ir ji nuraminus endorfinais, zr. 37 p.), skausmo jutimas gali gerokai sumazeti, Suzeidimai per futbolo rungtynes gali biiti pastebeti tik maudantis duse po varzybu. Kartais labai skauda isipjovus popieriumi, ypac, jei tai ivyksta dirbant nuobodu darba. Akivaizdu, kad skausmas yra susijes ne vien su jutimo receptoriais.

Skausmo kontrole. Jeigu skausmas is tikruju yra ir fizinis, ir psichologinis reiskinys, tai jis turetu biiti ir gydomas tiek fiziskai, tiek psichologiskai, Atsizvelgiant i simptomus, skausmo kontroles klinikose pasirenkama viena ar daugiau gydymo rUsiq is saraso, kuri sudarn vaistai, chirurgija, akupunktiira, dirginimas elektra, masazas, manksta, hipnoze, atsipalaidavimo treniruotes, minciu nukreipimas.

Placiai taikomas Lamaze pasirengimo gimdymui metodas apima kelis skausmo kontroles biidus: atsipalaidavima (gilus kvepavimas ir raumenu atpalaidavimas), papildorna dirginima (svelnus masazas) ir minciu nukreipirna (pavyzdziui, dernesys sutelkiamas i malonia fotografija). Kai Everettas Worthingtonas ir jo kolegos (1983) ismoke moteris siq biidu, jos lengviau istverdavo skausrna, kylanti ikisus ranka i Iedini vandeni. Dar lengviau moterys istverdavo skausma, kai "treneris", kuriuo pasitikima, jas padrasindavo, panasiai kaip vyrai ar artimi draugai padrasina Lamaze budu parengtas moteris gimdymo metu.


.i Skausmas stipreja atkreipus i jt demesi",

Charles as Darwinas "Zmogaus if gyvunu cmociju israiska", 1872

Nors Lamaze treniruotes sumazina gimdymo skausmq, taciau dauguma jo pacienciu vis tiek praso nuskausminimo gimdant. Kai kurios moterys, kurios tikejosi .maturalaus beskausmio gimdymo ", be reikalo jaucia kalte ir isgyvena nesekme (Melzack, 1984). Todd Melzackas siulo - kaip ir Lamaze programa - parengti moteri "kad ir labai skausmingam, taciau ypatingam isgyvenimui ".


maisto. Gabaliuka obuolio vargu ar atskirsite nuo zalios bulves, zlegtainio skonis bus panasus i kartono. Kad galetume gardziuotis skoniu, paprastai ikvepiame pro nosi aromata - stai kodel sloguojant valgymas nesuteikia daug dziaugsmo. Tai yra jutimu saveikos pavyzdys: desnis, kad vienas pojutis gali veikti kita. Kvapas veikia skoni. Panasiai ir girdimo balso vieta, kai ji tiesiai pries mus, mes teisingai suvokiame dar ir del to, kad matome, jog zrnogus yra pries mus, 0 ne uz nugaros, virs musu ar po mumis.

Uosle

K vepavirnas visada, isskyrus gimima ir mirti, vyksta ikvepiant ir iskvepiant. Kiekviena diena, mazdaug 20 000 kartu iskvepdami ir ikvepdami gyvybtt palaikancio oro, plauname savo snerves kvapus skleidzianciu molekuliu srove. K vapu patirtis yra daug asmeniskesne negu mums atrodo. Kad pajustume zmogaus kvapa, turime ikvepti kazka is to asmens. Kaip ir skonis, kvapas yra cheminis pojutis, Mes kazka uzuodziame, kai oru sklisdamos tam tikros rnedziagos molekules pasiekia virs abieju musu nosies ertmiu esanti maza penkiu milijonu receptoriu telkini (5-21 pav.). Sios uosles receptoriu lasteles, linguojancios tarsi juros plukes ant rifu, pasirinktinai atsako i kepamu pyrageliu, dumu, drauges kvepalu kvapnias savybes ir tuctuojau pasiuncia signala smegenims.

5-21 pay. Kvapo pojiitis. Kad uzuostumete roze, jos kvapo molekules turi pasiekti receptorius, esancius nosies virsutineje dalyje. Uostant oro sukurys pakyla i receptorius ir sustiprina kvapa.

;.

Receptotiu lasteif3S uosles epitelyje

uzrnirstus kvapus ir su jais susijusius asmeninio gyvenimo epizodus (Engen, 1987; Schab, 1991). Studentai, kurie, atlikdami zodini pratima, kartu uosto sokolada, kita diena zodzius atsimena geriau, jei ir vel jaucia sokolado kvapa (Schab, 1990). Malonus kvapai sukelia malonius prisiminimus (Ehrlichman ir Halpern, 1988). Jiiros, kvepalu ar grindu vasko seneles virtuveje kvapas suzadina laimingesnius prisiminimus negu koks nors bjaurus kvapas.

Gera nuotaika, sukelta maloniu kvapu, gali pagerinti dirbanciojo veikla, Biitent tokia isvada padare Robertas Baronas (1990), kai jo studentai dirbo kambariuose, kuriuose tvyrojo malonus kvapas ir, kai kambariuose nebuvo jokio kvapo. Maloniis kvapai kele tiriarnuju nuotaika ir pasitikejima savimi, skatindami kelti siek tiek didesnius darbo tikslus, atliekant rastvedybos uzduotis, ir agresyviau deretis, atliekant sanderiu uzduotis. Kvapai gali prikelti atsiminimus ir atkurti susijusias emocijas.

Kuno padetis ir [udejlmas

Turedami tik penkis pojucius, su kuriais jau susipazinorne, biitume bejegiai, Mes negaletume isideti i burna maisto, atsistoti, ka nors pasiekti ar paliesti. Kad zinotumete, kaip pajudinti savo ranka, kai norite paspausti kieno nors kito ranka, pirmiausia turite zinoti apie esama savo ranku ir plastaku padeti, 0 veliau isisamoninti kintancias padetis joms judant. Norint zengti tik viena zingsni, reikia abipusiu smegenu rysiu su mazdaug 200 raumenu,

Jau ka tik gime kudikiai turi milijonus tokiu padeties ir judesio jutikliu, J4 yra visame musu kime: raumenyse, sausgyslese bei sanariuosc, ir jic nuolat teikia inforrnacija musu smegcnims. Jei mes vieno laipsnio kampu pasukame savo riesa, jutikliai is karto apie tai pranesa. Sis kuno daliu padeties ir judejimo jutimas vadinamas kinestezija.

Ar jus kada nors meginote isivaizduoti gyvenima be siu pojuciu, pavyzdziui, pabudus nakti, nebejausti, kur yra jusu galunes? Tokia yra Kristinos patirtis. Susirgus sunkia liga, jos nervines skaidulos, nesancios informacija is raumenu, sausgysliu bei sanariu, buvo pazeistos, ir ji liko sudribusi tarsi skudurine lelyte (Sachs, 1985). Kaip ji jauciasi? Tarsi butu be kuno, tarsi jos kunas mires, nerealus, ne jos. Nepaprastai nepalankiomis salygomis Kristina vis delto ismoko vaikscioti ir valgyti, akimis stebedarna savo galiines ir atitinkamai nukreipdama jas.

Nuolatinis kinesteziniu jutimu palydovas yra pusiausvyros pojutis, Jis kontroliuoja viso kuno padeti ir judejima. Biologiniai musu pusiausvyros pojircio giroskopai yra vidineje ausyje. Tai yra pusratiniai kanalai, kurie atrodo kaip trimatis mazgas (5-16 pav.,


zultatai buvo keisti ir placiai skelbti (Heron, 1957). Tiriamieji, gulintys lovose ir, uzsideje sviesa issklaidancius akinius, dazniausiai pradedavo eksperimenta budami pakilios nuotaikos. Mat tai buvo galimybe ne tik atsipalaiduoti ir kurybiskai pamastyti, bet ir uzsidirbti truputi pinigu. Taciau netrukus jie prarasdavo orientacija, daugelis net patirdavo haliucinacijas, kai kurie pradejo girdeti svilpesius, kuriuos erne priskirti vaiduokliams.

Moksle daznai pasitaiko, kad, keiciant viena veiksni, kartu kinta ir kiti vciksniai. Ar monotoniskoje aplinkoje praleisto laiko padarinius tikrai sukelia riboti jutimai? 0 gal socialinis atsiskyrimas ar ikalinimo stresas? Dramatiski pranesimai apie pirmuosius eksperimentus paskatino atlikti daugiau panasiu tyrimu, kuriu rezultatai nebuvo tokie ispudingi (Suedfeld ir Kristeller, 1982).

Mokslininku duomenimis, jutimu ribojimas daugumos zmoniu visiskai netrikdo. Gana daznai si patirtis sumazina stresa ir padidina imluma teigiamai itakai, Peteris Suedfeldas (1980), Britu Kolumbijos universitete eksperimentuodamas su nikaliais ir nutukusiais zmonemis, pastebejo, kad ribota juntamoji ivestis padeda zmonems pakeisti savo elgesj. Zmones, norintys keisti savo elgesi, daznai gebedavo sustiprinti savikontrole po 24 valandu to, ka jis pavadino riboto aplinkos poveikio terapija (RAPT).

Vieno tokio eksperimento, atlikto Aliano Besto ir Suedfeldo (1982), metu nikaliai 24 valandas ramiai gulejo lovose tamsiuose kambariuose (atsikeldavo tik isgerti skysciu per vamzdeli arba pasinaudoti tualetu, esanciu salia lovos) ir klausesi rukyma peikianGiq pranesimu. Kita savaite ne vienas tiriamasis nepradejo riikyti. Po metu vis dar nenike 2/3 tiriamuju, 0 tai buvo dvigubai daugiau negu nerukanciu toje grupeje, kuri isklause pranesimo, bet neturejo RAPT dienos.

Trumpesni RAPT laikotarpiai irgi gali biiti naudingi. Vieno eksperimento metu smarkiai isgeriantys universiteto studentai 2,5 valandos praleido riboto aplinkos poveikio salygomis. Praejus 1,5 valandos, buvo pateikta penkiu minuciu faktine informacija apie neigiama alkoholio poveiki. Tiriamieji, patyre RAPT, ir isklause pranesima, skirtingai nei kontrolines gropes tiriamieji, sesis menesius vartojo 55% maziau alkoholio (Cooper ir kt., 1988).

Kitais laikais ir kitose vietose vienatves ir jutimu ribojimo laikotarpiai yra padeje zmonems tobulinti save. Jutimu ribojimas yra tradicine japonu "ramiosios terapijos" sudedamoji dalis (Reyholds, 1982, 1986). Pavyzdziui, Morita terapija depresijos ar nerimo varginamiems zmonems kartais prasideda savaite poilsio lovoje ir meditacija, ir tik veliau laipsniskai pereinama prie paskirtu lengvu uzduociu, Pasakojama, kad Mozes, Mahometo ir Budos religines


siusti siuos nervinius pranesimus i smegenis.

Dirgiklio [vestls: sviesos energija. Energija, kuria mes juntame kaip regima sviesa, yra siaura plataus elektromagnetinio spinduliavimo spektro dalis.

Akis. Sviesos bangos, kurios i akj patenka pro lesiuka (panasu i fotoaparato), pasiekia tinklaine, Tinklaines receptoriai - stiebeliai ir kugeliai - sviesos energija pavercia nerviniais impulsais, koduojamais tinklaineje, o paskui keliaujanciais regos nervu i smegenis.

Regimosios informacijos apdorojimas. Smegenu zieveje atskiri neuronai atsako i tam tikrus regimojo dirgiklio pozymius, 0 aukstesnio Iygio smegenu lastelese iii informacija yra sujungiama ir interpretuojama. Atskiri regos matmenys (spalva, judej imas, gylis ir forma) yra apdorojami atskirai ir tuo pat metu. Tai rodo srnegenu gebejima lygiagreciai apdoroti inforrnacija.

Spalvu rega. Spalvu regos tyrimai patvirtma dvi XIX amziaus teorijas. Pirma, kaip teigia Youngo ir Helmholtzo triju spalvu teorija, tinklaineje yra triji; rusill kugeliu. Kiekvienos rusies kugel iai yra jautriausi vienos is triju pagrindiniu spalvu (raudonos, zalios ir melynos) bangu ilgiui. Antra, kaip tvirtina oponentiniu procesu teorija, kiigeliu perduota informacija apie spalvas nervu sistemoje koduojama i priesingu spalvu poras. Tai patvirtina povaizdziu reiskinys bei priesingu procesu gumburo regos neuronuose stebej imai. Kaip rodo spalvos pastovumo, keiciantis apsvietirnui, reiskinys, spalvos potyri kuria smegenys.

KIa usa

Dirgiklio [vestis. garso bangos. Oro virpesiai, kuriuos mes juntame kaip garsa, skiriasi dazniu bei amplitude, taip pat atitinkamai suvoktu garso auksciu ir garsumu.

Ausis. Mechanines [vykiu grandines deka garso bangos, keliaujancios klausos kanalu, suvirpina ausies bugnelj. Sie virpesiai, per vidurines ausies kaulelius perduoti i skysciu uzpildyta sraige, privercia judeti mazytes plaukuotasias lasteles ir nesa nervinius pranesimus i smegenis. Tiriant, kaip mes suvokiame garso auksti, buvo patvirtinta ir vietos teorija, kuri geriausiai paaiskina aukstu


tonu jutima, ir daznio teorija, geriausiai paaiskinanti, kaip juntami zemi tonai. Garso vieta nustatome, aptikdami labai mazus kiekviena ausi pasiekianciu garsu laiko ir garsumo skirtumus.

Apkurtimas. Kurtuma, susijusi su laidumo ir nerviniais sutrikimais, gali sukelti ilgai veikiantis didelis triuksmas, kai kurios ligos ir senejimas,

Kiti jutimai

Lyta. Lyta sudaro keturi pojuciai - spaudimo, silumos, salcio ir skausmo, kuriu deriniai sukelia kitus jutimus, pavyzdziui, "karscio".

Skausmas. Viena skausmo teorija teigia, kad nugaros srnegenq "vartai" arba atsidaro, kad praleistu skausmo signalus, sklindancius smulkiomis nervu skaidulomis i smegenis, arba uzsidaro ir jll nepraleidzia. Kadangi skausmas yra ir psichologinis, ir fiziologinis reiskinys, tai jj dazniausiai galima kontroliuoti medicininemis ir psichologinemis gydymo priernonemis,

Skonis. Skonis, cheminiu medziagu sukeltas jutimas, susideda is keturiu pagrindiniu pojuciu - saldaus, rugstaus, suraus, kartaus - bei kvapu, saveikaujanciu su inforrnacija is skonio svogiineliu.

Uesle. Uosle yra cheminiu medziagu jutimas, taciau skirtingai negu lytos bei skonio jutimuose, neskiriami atskiru kvapu pojuciai, Kvapai, kaip ir kiti dirgikliai, gali staiga pazadinti prisiminimus ir jausmus.

Kiino padetis ir judejimas, Galiausiai must! sekmingai veiklai butinas kinestezinis pojutis, kuris pranesa smegenims apie kiino daliu padeti ir judejirna, bei pusiausvyros pojiitis, kuris kontroliuoja visa kuno padet] ir judejirna.

Jutimu ribojimas

Zmones, kurie trump am ar visam laikui praranda kurj nors pojiitj, paprastai kompensuoja tai, geriau isisamonindarni kitu jutirnu informacija, Laikina jutimu ribojimo patirtis daznai sustiprina visas jutimo formas. Jutimu ribojimas gali buti naudojamas kaip gydomoji priemone, pavyzdziui, siekiant kontroliuoti riikyma.

spalvos suvokimas net tuomet, kai kintantis apsvietimas pakeicia objekto atspindimu sviesos bangu ilgi,

Daznis. Skaicius bangu, kurios praeina taska per nustatyta laika (pavyzdziui, per sekunde).

Tonas. Kokybinis klausos matmuo, susijes su garso bangu dazniu.

Vidurtne ausis. Ertme tarp ausies bugnelio ir sraiges, joje yra trys smulkus kauleliai (kilpele, plaktukelis ir priekalelis), kurie ausies bugnelio virpesius sukaupia ovaliame sraiges langelyje.

Vidlne ausis. Giliausia ausies dalis, susidedanti is sraiges, pusratiniu kanalu ir vestibuliniu rnaiseliu.

Sr atge. Vidineje ausyje esantis spiralinis kaulinis, skysciu uzpi ldytas vamzdelis, per kurj garso bangos sukelia nervinius impulsus.

Vietos teorija. Klausos teorija, kuri musu girdima garso auksti aiskina siedama su ta vieta, kur dirginama sraiges membrana.

Dafnio teorija. Klausos teorija, teigianti, kad nervi nil! impulsu, keliaujanciu klausos nervu i smegenis, grei-

5 SKYRlUS. Jutimai 183

tis atitinka garso bangu dazni; taip juntamas tonas. Kurtumas del laidumo sutrikimo. Klausos praradimas del mechanines sistemos, kuri praleidzia garso bangas i sraige, pazeidimu.

Nervinis kurtumas. Klausos praradimas del klausos receptoriu ar regos nervo pazeidirnu.

Vartll kontroles teorija. Melzacko ir Wallio teorija, teigianti, kad nugaros smegenyse yra neurologiniai "vartai", kurie sulaiko arba praleidzia skausmo signalus i galvos smegenis. "Vartus" atveria skausmo signalai, sklindantys smulkiosiomis nervinernis skaidulomis, 0 uzdaro stambesniuju nerviniu skaidull) aktyvumas arba informacija, ateinanti is galvos srnegenq,

Jutimq saveika, Desnis, kad vienas jutimas gali veikti kita, kaip maisto kvapas turi [takes jo skoniui.

Kinestezija. Zmogaus kuno dahl) padeties ir judejimo jutimo sistema.

Pusiausvyros jutimas. Kurio judejimo ir padeties, taip pat ir pusiausvyros, jutimas.

6 SKYRIUS. Suvokimas 185

timu sisteminimo ir iprasminimo biidus, Iliuziju supratimas padeda suprasti kasdienio suvokimo mechanizmus. Panagrinekime penkis tokius suvokimo galvosukius:

Pirmasis galvosiikis. Desineje matome 1889 metais Franzo MiillerLyerio sukurta klasikini iliuzijos pavyzdi. Ar kuri nors atkarpa - AB arba BC, - atrodo ilgesne? Daugumai zmoniu atkarpos atrodo vienodo ilgio. Staigmena! Jos nevienodo ilgio. JUS4 liniuote patvirtintu, kad atkarpa AB yra visu trecdaliu ilgesne uz atkarpa BC. Kodel musu akys mus apgauna? (Viena paaiskinima rasime 193 p.)

Antrasis galvosiikis. Virsuje matome dvieju merginu, esanciu tame paciame kambaryje, dvi neretusuotas fotografijas. Sie du vaizdai pateikiami taip, tarsi i kambari butu ziurima pro maza skylute, Kodel pasikeicia merginu ugis? (Tai bus paaiskinta 194 p.)

Treciasis galvosiikis. Ar St. Louiso Gateway arkos aukstis didesnis uz jos plot]? 0 gal atvirksciai? IS tikruju jos aukstis yra lygus plociui, Ir vel rega mus klaidina. Kodel? (190 p. mes dar karta aptarsime iii reiskini.)

Ketvirtasis galvosiikis. Lakiinai, laivu kapitonai, automobiliu vairuotojai aplinka suvokia esant skirtingoms matomumo salygoms. Kai jie klaidingai suvokia ar sureaguoja - 0 taip dazniausiai buna kornerciniu lektuvu katastrofu atvejais (Adler, 1989), - galimi kraupus padariniai. Psichologe Helen Ross (1975), tirdama atstumo suvokirna, padejo kelis baltus diskus ant Britanijos Hull universiteto pieveles ir paprase praeiviu ivertinti atstuma iki ju. Tiriamiesiems, kurie vertino nuotoli ryta, kai buvo tirstas riikas, diskai atrode toliau negu tiriamiesiems, kurie vertino atstuma sviecian! vidudienio saulei. K,! tai sako apie miisu normalu nuotolio suvokirna? (188 -191 p. bus paaiskinta, kaip suvokiamas nuotolis.)

"Neckerio kuba". Taip pat atkreipkite demesi, kad si figura sukelia ne viena vaizda, Kadangi skrituliai gali buti susieti i kelis vaizdus, kurie yra vienodai galimi, tai protas pakaitomis pereina prie kiekvieno is jq.

Gestaltines psichologijos salininkai mego sakyti, kad suvokiarna visuma gali skirtis nuo savo daliu sumos. Sumaisykite natri (korozinj metala) su chloru (nuodingosiomis dujomis) ir gausite kazka visiskai naujo - valgomaja druska. Panasiai ir suvokiama forma yra nauja visuma, kurios savybiu neturi jos sudedamosios dalys (Rock ir Palmer, 1990). Suvokimas yra gerokai daugiau negu patiriame pojuciais,

Sie pavyzdziai paskatino gestaltines psichologijos tyrinetojus nustatyti desnius, pagal kuriuos savo jutimus siejame i suvokinius. Kai skaitysite apie siuos desnius, turekite omenyje ju isreiskiama esmine tiesa: miisu smegenys ne tik registruoja informacija apie pasaulj - jos geba daug daugiau. Suvokti - tai ne vien atverti .Jangines" ir leisti vaizdui palikti pedsaka smegenyse. Mes visada perfiltruojame juntamaja informacija ir j,! paverciame prasmingais suvokiniais.

Formos suvokimas

[sivaizduokite, kad no rite sukurti vaizdo-kompiuterine sisterna, kuri, kaip ir akiu-smegenu sistema, galetu perskaityti ranka uzrasytus adresus arba atpazinti zmoniu veidus. Kokiu gebejimu reiketu siai sistemai?

FIGURA IR FONAS. Pirmiausia si sistema turetu moketi isskirti adresus ir veidus is jq fono. Suvokiant taip pat pirmoji uzduotis yra isskirti bet kuri objekta, vadinama figura, is ji supancios aplinkos, vadinamos fonu. Balsas, i kuri jus atkreipiate demesi pobuvio metu tarp daugelio balsu, tampa figura, 0 visi kiti - fonu. Skaitant zodziai yra figura, 0 baltas popieriaus lapas - fonas. 6-2 pay. figures ir fono santykis nuolat kinta, taciau mes vis ada "sudestome" dirgiklius taip, kad figiira yra matoma priesakyje, fonas yra uz jos. (Ar tai yra zvakide pries veida, ar tai yra fonas uz dvieju profiliu") Kintanti figura ir fonas dar kart'! patvirtina, kad tas pats dirgiklis gali sukelti ne viena vaizda.

GRUPAVIMAS. Isskyre figura is fono, mes (ir musu vaizdo-kompiuterine sistema) turime ja paversti prasminga forma. Kai kuriuos pagrindinius pozymius, pavyzdziui, spalva, judejima, tamsos ir sviesos kontrastus, mes apdorojame akimirksniu ir automa-


6-2 pay. Kintanti figura ir fonas: ar tai vi en as veidas ar du? (is Shepard, 1990)

tys jokios regos patirties, pavyzdziui, kaciukai, vienos dienos ozkytes, tik ka issirite visciukai, reaguoja panasiai. Be to, jau pirmaji savo gyvenimo menesi kudikiai pasitraukia, noredami isvengti tiesiai i juos artejanciu objektu, bet visai nesijaudina del objektu, kurie arteja tokiu kampu, kuriuo jl.} nekliudytu (Ball ir Tronie, 1971). Taigi, atrodo, musu gebejimas suvokti gyli yra igimtas.

Kaip mes ji suvokiame? Kaip dvimacius atvaizdus tinklaineje paverciame trimaciais suvokiniais? Kai kurie signalai, kuriais remiames, veikia regint abiems akims (binokuliniai signalai). Kiti gali veikti ir regint viena akimi (monokuliniai signalai).

BINOKULINIAI SIGNA LA I. Kadangi miisu akys yra mazdaug per 6 em viena nuo kitos, jl.} tinklainese susidaro truputi skirtingi pasaulio atvaizdai. Sis atvaizdu skirtumas tinklainese yra svarbus signalas suvokiant atstuma. Kai laikote pirsta tiesiai pries nosi, jusu akies tinklainese gaunami gana skirtingi atvaizdai. (Jus galite tai pastebeti uzrnerke vi ena, paskui kita aki.) Kuo didesnis nuotolis, pavyzdziui, kai laikote pirsta per istiesta ranka, tuo mazesnis atvaizdu skirtumas tinklainese.

Filmu 3-D ir .Viewmaster" 3-D autoriai dirbtinai sukuria tinklaines atvaizdu skirtumo reiskini, fotografuodami regini dviem fotoaparatais, kurie yra per kelis eentimetrus vienas nuo kito. (Ko gero, noretume idiegti tai ir i miisu .matanti" kompiuteri.) Ziurint pro akinius arba koki nors kitoki prietaisa, leidzianti kairiajai akiai matyti tik kairiojo fotoaparato apimama vaizda, 0 desiniajai akiai - desiniojo, 3-D efektas imituoja normalu atvaizdu tinklainese skirtuma.


6-4 pay. Eleanora Gibson ir Richardas Walkas, norcdami nustatyti, ar kudikiai ir gyvunu jaunikliai suvokia gylj, sukiire iij skardzio, kurio nuolydj dengia stiklas, modelj. Net ikalbinejami kiidikiai atsisako sliauzti stiklu per skard], a tai rodo, kad gylj suvokia net labai jauni zmones ir gyvfmai.

Keleivio [udejirno kryptis

Santykinis judejlrnas

nustatydamos objektu santykini nuotoli, pasinaudoja siais greicio ir judejimo krypties pozymiais,

Tiesine perspektyva. Tariamasis lygiagreciu liniju suejimas yra nuotolio pozymis, Kuo jos arciau viena kitos, tuo didesnis nuotolis suvokiamas. Avarijas traukiniu pervazose is dalies lemia ir tai, kad, spresdami pagal tiesine perspektyva, zmones yra linke pervertinti traukinio nuotoli (Leibowitz, 1985). (Kad traukinys juda leciau negu is tikruju, atrodo dar ir todel, kad jis yra didelis.)

Santykinis skaistis. Artimi objektai atspindi daugiau sviesos, kuri patenka i musu aki. Todel blausesnis objektas atrodo esantis toliau. Si iliuzija taip pat daznai biina viena is avariju priezasciu, nes, pavyzdziui, riike skendintis arba tik su stabdymo sviesomis automobilis atrodo esantis toliau negu is tikruju,

Noredami pavaizduoti gyli lygioje drobeje, dailininkai nau-

doja siuos monokulinius signalus kaip ir zmones, kurie turi ivertinti gyli tik viena akimi. Vasingtono universiteto futbolo komanda 1960 metais po dvieju puikiu Bobo Schloredto kamuolio perdavimu laimejo Rozine taure. Schloredtas, kuris geba labai gerai apskaiciuoti nuotoli iki kitu zaideju, turi buti ypatingai jautrus monokuliniams nuotolio signalams, nes jis visiskai nemato kairiaja akimi.


signalizuoja apie jo dydi, Panasiai, zinodami iprasta daikto dydi, pavyzdziui, automobilio, galime spresti, kaip to li jis yra.

Dydiio ir nuotolio santykis. Net nuostabu, kaip lengvai suvokiame dydi, Suvokdami atstuma iki objekto ir jo atvaizdo tinklainese dydi, akimirksniu nesamoningai nustatome tikraji objekto dydi, Nors 6-7 pav., a) pavaizduotu pabaisu atvaizdai tinklainese yra lygus, ju kontekstas (tiesine perspektyva) signalizuoja, kad persekiojanti pabaisa yra toliau. Todel mes suvokiame, kad ji yra didesne.

Si suvokiamo dydzio ir suvokiamo nuotolio saveika padeda paaiskinti kelias gerai zinomas iliuzijas. Pavyzdziui, ar jus galite suprasti, kodel arti horizonto menulis atrodo kartais net 50% didesnis negu tada, kai yra aukstai danguje? Mazdaug 22 simtmecius mokslininkai domejosi siuo reiskiniu ir gincijosi (Hershenson, 1989). IS dalies "menulio iliuzijos" priezastis yra ta, kad del prie horizonto esanciu objektu nuotolio signalu uz ju esantis menulis atrodo esas gerokai toliau (Kaufman ir Rock, 1962). Todel menulis virs horizonto atrodo didesnis (kaip ir tolimoji pabaisa 6-7 pav., a, ir to lima juosta 6-7 pav., b). Pasalinkite siuos nuotolio signaIus, ziuredami i menuli virs horizonto (arba pabaisas) per pop ierini vamzdeli, ir jie bematant sumazes.

Dydzio ir nuotolio sarysis padeda suprasti dvi sio skyriaus pradzioje pateiktas iIiuzijas. Pirmasis galvosiikis, arba Muller-Ly-

a)

b)


6-8 pay. MiilIer-Lyerio iliuzija.

a) Richardas L. Gregory (1968) iskele minti, kad kampai musu staciakarnpiu forrnu gyvenamojoje aplinkoje moko mus suvokti "isor~" ir .vidi;" pagal streliu galus liniju galuose, - signalus, padedancius suvokti liniju nuotolj bei ilgi. Linija prie bilietu kasos langelio atrodo trumpesne uz desineje esancio kampo linija, taciau isrnatave pamatytume, kad abi yra vienodo ilgio.

b) Taciau Miiller-Lyerio iliuzija lemia ne tik dydzio suvokimo pastovumas. Jei streliu galus pakeisime apskritimais ir meginsime nustatyti, kuri atkarpa - juoda ar pilka - yra ilgesne, gausime ta pat] rezultata, Jos abi yra vienodo ilgio, 0 dauguma zmonil! mano, kad juoda Iinija ilgesne. Taip tikriausiai yra todel, kad suvokiant atkarpu ilgiai priderinami prie atstumo, skiriancio figiiras (is Day, 1984).

Dydzio ir nuotolio sarysiu galima paaiskinti ir antraji galvosuki apie rnazejancias mergaites. Kaip matome 6-9 pav., kambarys yra neiprastas. Taciau, ziurint i ji viena akimi pro akute, trapecijos formos kambarys sukelia toki pat atvaizda kaip ir normalus staciakampis kambarys, i kuri ziurima abiem akimis. Kai pateikiamas nufotografuotas vienos akies matomas vaizdas, smegenys daro pagrista prielaida, kad kambarys yra normalus, ir tada suvokia, kad merginu ugis keiciasi.

Miisu atsitiktines suvokimo klaidos atskleidzia normalaus suvokimo procesus. Suvokiamas atstumo ir dydzio sarysis apskritai yra pagristas, taciau tam tikromis aplinkybemis gali mus suklaidinti, pavyzdziui, rnenulio, Miiller-Lyerio ar iskreipto kambario iliuziju atveju. Suvokiant objekto dydi, nuotolio signalai tik tada sukelia iliuzijas, kai mes nepazistame objekto arba kai patys zenklai yra klaidingi. Kai mes teisingai interpretuojame nuotolio signalus - paprastai taip ir buna, - objekto dydi suvokiame teisingai.

SKAISCIO SUVOKIMO PASTOVUMAS. Baltas popierius atspindi 90% ant jo patenkancios sviesos; juodas popierius - tik 10%. Saules sviesoj e juodas popierius gali atspindeti 100 kartu daugiau sviesos negu jos atspindi baltas popierius, esantis patalpoje (McBurney ir Collings, 1984), taciau jis vis tiek atrodo juodas. Tai rode skaiscio suvokimo pastovumq: nors apsvietimas keiciasi, mes suvokiame pastovaus skaiscio objekta. Suvokiamas skaistis priklauso nuo santykines sviesos - kiek sviesos objektas atspindi Iyginant su jo aplinka. Jeigu pazvelgsite i saules apsviesta juodo popieriaus lapa pro siaura vamzdeli taip, kad daugiau nieko nesimatytu aplinkui, tai jis atrodys pilkas, nes skaiscioje saules sviesoje jis atspindi nemazai sviesos. Pazvelkite j ii paprastai, be vamzdelio, ir jis vel atrodys juodas, kadangi atspindi daug maziau sviesos negu jj supantys objektai. Sis reiskinys yra panasus j spalvos suvokimo pastovuma (163-164 p.). Raudonas obuolys vaisiu dubenyje islieka raudonas net pasikeitus apsvietimui, nes musu smegenys apskaiciuoja kiekvieno objekto atspindeta sviesos kieki, atsizvelgdamos i Ji supancius daiktus.

Nekintant kontekstui, nekinta objekto skaistis, 0 kas atsitinka, kai kontekstas keiciasi? Pagal desni, kad smegenys [vertina objektu skaisti ir spalva juos supanciu objektu atzvilgiu, skaistis turetu kisti. Kaip matome 6-10 pav., taip is tiesu ir atsitinka.

Formos suvokimas, gylio suvokimas ir suvokimo pastovumas rodo, kaip mes tvarkome savo regimuosius potyrius. Panasiai tvarkomi ir kiti jutimai. Tai paaiskina, kodel grupuojame vienoda laikrcdzio tiksejima (penktasis galvosukis, 186 p.). Klausantis ne-

8. 1909


6-10 pay. Skaiscio kontrastas. Nors abu staciakampiai yra vienodi, vidiniu staciakampiu suvokiamas skaistis skiriasi, ir tai priklauso nuo aplinkos. Kaip ir spalvos suvokimo pastovumas (163-164 p.), taip ir sis reiskinys, yra labai svarbus dailininkams ir patalpu apipavidalintojams.

ribotas kaip ir zmoniu po kataraktos operacijos. Jje galedavo skirti spalva ir skaisti, bet neskirdavo apskritimo nuo kvadrato. Ju akys nebuvo pazeistos: tinklaine siunte signalus i regimaja zieve, taciau gyvunai liko funkciskai "akli" formai.

Ir zmonems, ir gyvunams veliau patirtas jutimu ribojimas nesukelia ilgalaikiu zalojanciu padariniu, Jei keliems menesiams uzdengsite suaugusio gyvuno aki, tai, nuemus akiu raisti, reg a nebus pakitusi. Zmones, kuriems pasalinama ne igimta, bet veliau atsiradusi katarakta, taip pat gali dziaugtis normalia rega. Ankstyvos kaciu, bezdzioniu ir zmoniu regimosios patirties padariniai rodo, kad kiidikyste yra kritinis (87 p.) normalios suvokimo raidos laikotarpis. Patirtis lemia smegenu nerviniu rysiu susidaryma,

Eksperimentai su gyvimais, auginamais labai ribotos regimosios informacijos salygornis, taip pat atskleide ryskia ankstyvosios regimosios patirties [taka, Kembridzo universiteto mokslininkai Colinas Blakemore ir Grahame Cooperis (1970) augino kaciukus visiskoje tamsoje, isskyrus tai, kad kiekviena diena idedavo juos penkioms valandoms i horizontaliai arba vertikaJiai juostuota ritini (kaip 6-11 pav.). [domu tai, kad kaciukai, kurie augdami nemate horizontaliu liniju, veliau sunkiai jas suvokdavo, 0 kaciukai, kurie uzaugo nemate vertikaliu liniju, sunkiai suvokdavo vertikalius strypus. Dviem kaciukams zaidziant, mokslininkas zaismingai judindavo ilga juoda lazda. Kaciukas, uzauges vertikaliu liniju pasaulyje, zaisdavo tik su staciai laikoma lazda. Kai Iazda buvo laikoma gulscia, sis kaciukas i ja nekreipe demesio; 0 jo draugas, uzauges horizontaliu liniju pasaulyje, imdavo zaisti. Galiausiai toks atrenkamojo pobudzio aklumas sumazejo, taciau kaciukai nebeatgavo normalaus jautrumo. Stebedami kaciuku pozymius aptinkanciu smegenu lasteliu aktyvuma, Blakemore ir Cooperis nustate, kad siu lasteliu atsakas daugiausia tik j horizontalias arba tik i vertikalias linijas priklause nuo kaciuko ankstyvos regimosios patirties.

Sis tyrimas is dalies atsako i 4 skyriuje "Paauglyste ir suaugusiojo amzius" iskelta klausima: ar ankstyvosios patirties itaka juntama visa gyvenirna? Kai kuriu regimojo suvokimo aspektu atzvilgiu atsakymas yra "taip" - mes ilgai islaikome ankstyvosios regimosios patirties pedsakus,

Suvokimo adaptacija

Uzsideje naujus akinius, galime truputi sunkiau orientuotis ir jausti svaiguli, taciau per viena ar pora dienu prisitaikome. Del suvokimo adaptacijos prie pakitusios regimosios ivesties pasaulis vel atrodo normalus. Dabar isivaizduokite daug sudetingesnius


6-11 pay. Prietaisas, naudotas Blakemore if Cooperio tyrimuose. Sie kaciukai nuo tada, kai pirrnakart prasimerke, penkis menesius gyveno tamsoje. Kasdien penkioms valandorns jie buvo isnesami is tamsos ir iii laika praleisdavo juodai ir baltai dryzuotarne ritinyje su sviesiornis stiklinernis grindimis. Per standzia apykakle kaciukai nieko daugiau negaledavo matyti - net savo paciu kfino. Veliau sie kaciukai buvo maziau jautriis horizontalioms formoms (is Blakemore ir Cooper, 1970).

tociklu, slidineti Alpese ir skraidyti lektuvu, Ar tai ivyksta del to, kad zmones suvokdami ismoksta apversta pasauli sugrazinti i teisinga padeti? Ne, gatve, slidinejimo trasa, nusileidimo takas ir toliau atrodo esantys virs galvos, taciau, aktyviai judedami siame apverstame pasaulyje, zmones prisitaiko prie konteksto ir ismoksta derinti savo judesius.

Suvokimo nuostata

Visi zino, kad matyti - vadinasi, tiketi, Dauguma zmoniu zino, taciau nevisiskai ivertina, kad ir tiketi - reiskia matyti. Musu patirtis, prielaidos ir lukesciai sukuria musu suvokimo nuostata, arba psichikos polinki, kuris stipriai veikia rmisu suvokima, Ar zmogus, nupiestas viduriniame staciakampyje (6-12 pav.), yra saksofonu grojantis vyras ar moteris? Tai, ka pamatysime siame piesinyje, gali prikiausyti nuo to, i kuri is greta esanciu piesiniu mes pirmiausiai pasiziurejome (Boring, 1930).

Ar, tiek zinodami, galesite paaiskinti kito eksperimento rezultatus? Ziuredami i truputi nerysku piesini, teisingai ji atpazino 73% maciusiuju pinna karta, bet tik 25% tu, kurie anksciau jau buvo mate sj piesini dar neryskesni (Bruner ir Potter, 1964). Kaip jus manote, kodel antroji grupe prasciau atpazino ta pati vaizda?

To de! , kad zmones negali atsispirti pagundai formuoti vaizda is neaiskiu dirgikliu. Pamate visiskai nerysku piesini, zmones autornatiskai susidaro isankstine nuojauta (suvokimo nuostata), kuri kliudo velesniam suvokimui. Taigi yra daug sunkiau atpazinti laipsniskai ryskejancia (fokusuojama) fotografija, negu "islaikyti" ta pacia jos ryskumui mazejant. Karta susidarius klaidinga nuomone apie tikrove, gerokai sunkiau pamatyti tiesa. Net objektyvumo siekiantys mokslininkai tikrove suvokia per savo "teorij4 akinius". Kai kurie astronomai ir rasytojai, pinna karta isvyde pro teleskopus Marso "kanaIus", suvoke juos kaip protingu butybiu veiklos padarini. Taip ir buvo, tik protingos butybes siuo atveju buvo prie teleskopo angos.

Kasdieniame gyvenime yra daugybe suvokimo nuostatos pavyzdziu,

MUS4 suvokimo nuostata gali paveikti ne tik rega, bet ir klauSq. Sio fakto liudininku tapa malonus lektuvo pilotas, kuris, lektuvui [sibegejant, pazvelge i nuliudusi savo padejeja ir tare: "Cheer up" (nusisypsok). Padejejas isgirdo tai, ka paprastai buvo prates girdeti: "Gear up" (didinam greiti), ir is karto, lektuvui dar nepakilus nuo zcmes, itrauke ratus (Reason ir Myciclska, 1982). Ziuredami alkoholiniu gerimu reklamas arba atbulai leisdami roko muzikos irasus, zmones, is anksto ispeti, ko Iaukti ar klausytis,

6 SKYRTUS. Suvokimas 199

.Pagunda kurti nebrandiias teorijas neturint pakankamai duomenu, yra miisu profesijos beda".

Shcrlockas Holmcsas, Arthuro Conano Doyle "Baimes slcnis", 1914.

D. G. Myers - Psichologija.2000.Nerealus - Team

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

D. G. Myers - Psichologija.2000.Nerealus - Team

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Psichologija

You might also like

D. G. Myers - Psichologija.2000.Nerealus - Team

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

D. G. Myers - Psichologija.2000.Nerealus - Team

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

﻿Psichologija

You might also like

Psichologija