Knyga Psichologija

Vytauto Didžiojo uniЯersiteto, Socialini moksl Пakulteto, Teorin s psicholoРijos katedros
doktorant .
Recenzentai:
Vilniaus pedagoginio universiteto Psichologijos ir pedagogikos fakulteto Psichologijos katedros
doc.dr. Julita NaЯaitien ,
Klaip dos pedaРoРin s – psicholoРin s tarnвbos direktor , psicholoР – metodinink
Jolanta NaЯickien ,
Vilniaus koleРijos lektor , socialini moksl ir psicholoРijos maРistr Dalia Kulвt .
Turinys
1. Яadas…..........................................................................................................................................4
2. Asmenвb . Kas tai вra?..................................................................................................................5
3. GвЯenimo prasm .........................................................................................................................13
4. Motyvacija....................................................................................................................................24
5. Emocijos…………………………………………………………………………………..…….40
6. Valia……………………………………………………………………………………......…...76
7. Asmenyb s tipai...........................................................................................................................85
8. Charakteris...................................................................................................................................98
9. Sugeb jimai................................................................................................................................108
10. Savimon . Aš - Яaiгdas. SaЯ s Яertinimas..………………………………………………..….114
11. Asmenвb s teorijos....................................................................................................................127
11.1. Psichodinamin s teorijos...................................................................................................127
11.1.1. Г. Froido klasikin psichoanalitin teorija...............................................................128
11.1.2. K. G.JunРo analitin asmenвb s teorija...................................................................143
11.1.3. A. Adlerio individualioji asmenyb s teorija.............................................................156
11.1.4. E. Eriksono asmenyb s teorija.................................................................................161
11.2. Bihevioristin s teorijos......................................................................................................172
11.2.1. Klasikin s lвРojimo teorija (I. PaЯloЯas, Dž. Vatsonas).........................................167
11.2.2. B.F. Skinerio operacinio išmokimo teorija...............................................................178
11.2.3. A.Banduro socialin - koРnitвЯin asmenвb s teorija..............................................186
11.3. Humanistin s teorijos........................................................................................................200
11.3.1. A. Maslou humanistin asmenвb s teorija................................................................200
11.3.2. K. Rodžerso humanistin - ПenomenoloРin asmenвb s teorija...............................208
12. Asmenyb s brandos kriterijai.....................................................................................................214
13. Atsakвmai……………………………………………………………………………………...216
2
vadas
ŽmoРus - Яiena iš sud tinРiausi sistem , eРгistuojanči pasaulвje. SaЯ s suЯokimo ir

pažinimo kelias вra sunkus ir reikalaujantis dr sos bei m s proto ir Яalios pastanР . Jis Рali
suteikti ne tik pažinimo džiauРsm , bet ir nemaloni , o Рal net skausminР potвri . Bet eiti šiuo
keliu Яerta, nes saЯ s pažinimas - tai kelias laisЯ b ti pačiu saЯimi. Tai Рalimвb atsiskleisti,
išreikšti, realiгuoti Яisa, kas mums suteikta. Tai Рalimвb padoЯanoti sau ir pasauliui tikr j saЯe.
Diskutuojant Рalima lenРЯiau suprasti saЯe ir rasti b d , kaip amžinas žmoРišk sias Яertybes
realizuoti asmeniniame ir profesiniame gyvenime.
PedaРoРas A.Šerkšnas raš , kad žmoРus turi b ti renРiamas bendruomeniniam РвЯenimui:
šeimai, tautai, žmonijai. O kiekЯienos bendruomen s kokвb priklauso nuo atskiro jos nario
kokвb s.
Nor josi, kad knyga b t ne tik išsamus inПormacijos šaltinis, bet ir skatint žmoР m stвti
apie РвЯenim , saЯo asmenвb , siekius, proПesij bei РвЯenimo tikslus t.в. ženРti asmenвb s
psicholoРinio išprusimo link.
3
I SKYRIUS
ASMENYB . KAS TAI YRA?
Tema: Asmenyb s samprata. Asmenyb s struktūra.
Temos tikslai:
1. Aptarti asmenвb s samprat .

2. Išsiaiškinti ar kiekЯienas žmoРus вra asmenвb .
3. Atskleisti asmenвb s strukt r .
Planas:
1. Asmenвb s problema.
1.1. Buitin asmenвb s samprata.
1.2. Asmenвb s supratimas ПilosoПijoje ir psicholoРijoje.
1.3. ŽmoРus. IndiЯidas. Asmuo
1.4. IndiЯidualвb . Asmenвb
2. Asmenyb s strukt ra.
Literatūra:
1. Bieliauskait , R. (1993). Asmenвbės psichologija. Kaunas: ŠЯiesa, p. 6-7.

2. Butkien , G., Kepalait , A. Mokвmas ir asmenвbės brendimas. Vilnius: MarРi raštai, p. 17-18.
3. JacikeЯičius, A. (1994). Siela. Mokymas. Gyvensena . Vilnius: Žodвnas, p. 116-121.
4. JacikeЯičius, A. (1995). Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius: Žodвnas, p. 31-32.
5. JoЯaiša, L. (1999). Profesinio konsultavimo psichologija . Vilnius: Agora, p.11-16, 30-31.
6. Lap , J., NaЯikas, G. (2003). Psichologijos vadas. Vilnius: LietuЯos teis s uniЯersitetas, p.
179-180.
4
7. LeonaЯičius, J.(1990). Sociologijos žodвnas. Vilnius: Academia, p. 281.
8. Myers, David G. (2008). Socialinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 57-60.
9. Pik nas, J.(1990). Nuo asmens iki asmenвb s. ChicaРo, p. 1-5.
10. Psichologija studentui. (2000). Kaunas: Technologija, p. 118-119.
11. PsicholoРija šiandien. (2007). Kaunas: Technologija, p. 147-148.
12. Psichologijos žodвnas. (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidвkla, p. 113.
13. SaЯickвt , V. (1996). Asmenвbė ir mokвklinė bendruomenė. Šiauliai: Šiauli PedaРoРinis
institutas, p. 18-19.
5
1. Asmenyb s problema. KiekЯienas š pasaul at j s žmoРus вra nuostabus,
nepakartojamas ir Яis kintantis. Paži r kime žmones einenčius РatЯ je, s dinčius kino sal je,
ЯalРančius ЯalРвkloje. Visi jie kitokie - skiriasi Яienas nuo kito Рiu, ПiР ra, odos, plauk spalЯa,
skiriasi j judesiai, Яeido išraiška, balso tembras, nuotaika, ir m sto jie neЯienodai ir ne apie tuos
pačius dalвkus. Iš tikr j – dЯiej Яienod žmoni n ra. KiekЯieno iš m s indiЯidualum s lвРoja
m s asmenвb s išskirtinumas. Tačiau iškвla dauР klausim :
 Ar kiekЯienas žmoРus вra asmenвb ?
 Kas lemia indiЯidualias m s saЯвbes?
 Kaip nustatвti asmenвb s saЯвbes ir ar Рalima pažinti saЯe ar kit žmoР ?
Dažnai Рirdime, kaip žmon s apib dina Яienas kit : įJis вra asmenвb ”, įTai bent stipri
asmenвb ” . Nors ir dažnai вra Яartojamas žodis asmenвb , tačiau n ra ЯieninРos nuomon s, kaip
reik t apibr žti. Вra kelios dešimtвs asmenвb s esm s apibr žim (kai kas j priskaičiuoja 80 ir
net dauРiau). Galima išskirti buitin , ПilosoПin ir psicholoРin asmenвb s samprat .
1.1. Buitine samprata asmenybe laikomas žmoРus, kuris вra:

 saЯarankiškas;
 vertingas;
 iškirtinis (orРinalus).
1.2. Asmenyb s supratimas filosofijoje ir psichologijoje. Pagrindinis filosofijos klausimas

- kas вra žmoРus? FilosoПija naРrin ja ne konkret žmoР , o žmoРaus problemas bendru poži riu,
t.в. kas sudaro žmoРaus esm , jo unikalum , kokia paskirtis pasaulвje ir koks jis tur t b ti.
PsicholoРija skirtinРai nuo ПilosoПijos naРrin ja konkrečius žmones ir kuo jie skiiasi Яienas
nuo kito.
Aptarsime kelet s Яok , kurios pad s aiškiau suЯokti psicholoРin asmenвb s samprat (1
pav.).
6
1 pav. Psichologinė asmenвbės samprata.
1.3. Žmogus. Individas. Asmuo. Žmog suprantame kaip РвЯвb s eЯoliucijos Žem je
aukščiausia pakopa - Рeriausiai išsiЯвsčiusi bioloРin b tвb , turinči s mon , Рebanči
uniЯersaliai m stвti ir Яeikti.
Individu (lot. indivisus - nedalomas) Рalima laikвti kiekЯien žmoР , kaip atskir ir
konkreči b tвb . Ši s Яoka reiškia priklausomвb žmoni Рiminei, t.в. žmoР bendriausia
bioloРine prasme. Tai atskira b tвb , kuri вra atribota nuo kit b tвbi laiko ir erdЯ s atžЯilРiu, ir
kuri skiriasi nuo bet kurios kitos b tвb s kokвbiniu strukt ros ir elРesio b do saЯitumu. IndiЯidu
Рalima paЯadinti ir k tik Рimus k dik , ir saЯo Яeiksm nekontroliuojant psichin liРon .
Individas - ne tik atskiras, bet ir Яeiklus Рrup s narвs. Grup je jis susietas su kitais
drauРiškumo, pareiРos ir kitokiais rвšiais. Jis tampa mažesn s ar didesn s Рrup s (šeimos,
mokyklos) asmeniu, turinčiu Яard .
Asmuo - tai santвkiais susietas su kitais žmon mis indiЯidas.
1.4. Individualyb . Asmenyb . Individualyb s s Яoka taikoma, kalbant apie tik Яienam
žmoРui b dinР unikali s Явbi derin , kuriuo jis skiriasi nuo kit saЯo r šies atstoЯ .
IndiЯidualвb lemia paЯeld jimas, biocheminiai, socialiniai, kult riniai Яeiksniai. Jie suПormuoja
konkret asmenвb s tip bei indiЯidualвb s nepakartojamum .
ŽmoРus Рimsta žmoРumi su jam b dinРa k no strukt ra, medžiaР apвkaita, jutimo
orРanais, žmoРiška nerЯ sistema ir t.t. Anatomin žmoРaus strukt ra br sta nuo Рimimo iki 22 - 25
m. amžiaus. Jos skirtumai (Яeido bruožai, jutimo orРan jautrumas ir t.t) didesne dalimi priklauso
nuo paЯeld t вpatвbi , perduot Рenais iš t Я Яaikams. KadanРi žmoРaus Рen вra labai dauР
(2,5 x 104), tai paЯeld jimo kombinacij junРiantis t Яo ir motinos chromosomoms Рali b ti
nesuskaičiuojama dauРвb . D l to kiekЯieno žmoРaus anatomin sistema вra nepasikartojama (net
iš tokios detal s, kaip žmoРaus piršt atspaudai, Рalima identiПikuoti žmoР ). Рimt ir paЯeld t
žmoРaus saЯвbi kitimo diapaгonas d l aplinkos s lвР вra neplatus (kult ristas padidina raumen
apimt , pianistas išmiklina piršt judesius, Рalima kiek pralaЯinti klausos ir kit orРan jautrum ).
7
Br stančios anatomin s - ПiгioloРin s orРaniгmo strukt ros lemia asmenвb s psichini
reiškini ПormaЯim si. Nuo jutimo orРan kokвb s priklauso poj či ir suЯokim Рeresnis ar
prastesnis išsiЯвstвmas; nerЯ sistemos Яeiklos вpatвb s ir Яidaus sekrecijos liauk Яeiklos
skirtumai daro takos žmoРaus emocinРumui, temperamentui, charakteriui ir kitoms saЯвb ms
formuotis.
Psichini asmenвb s saЯвbi ПormaЯimuisi didel s takos turi socialiniai Яeiksniai. Juos
pirmiausia sudaro socialin aplinka, kurioje РвЯena ir br sta žmoРus (kokie kontaktai su šeimos
nariais, bendraamžiais, kokios kult ros Яertвb s perimamos ir t.t.).
Šis ilРas procesas Яadinamas asmenвb s socialiгacija. Asmenвb s socialiгacij aiškina
amerikieči psicholoРo R.Mido sukurta roli (Яaidmen ) teorija. Pasak šios teorijos, indiЯidas,
sijunРdamas Рrup , randa joje tam tikr pasiskirstвm rol mis. Šeimoje Яaikas randa t Яo ir
motinos, s naus ir dukters ir t.t. poгicijas ir atitinkamas toms poгicijoms b dinРas roles. ŽmoРus
ima atlikti s naus ar dukters rol taip, kaip reikalauja suauРusieji ir kaip supranta jis pats. V liau jis
užima moksleiЯio, Пutbolo komandos kapitono, Яairias proПesines, šeimвnines ir t.t. poгicijas ir
atlieka atitinkamas roles. Poгicijos ir rol s teikia žmoРui tam tikr apribojim ir pamažu padaro j
Яairi Рrupi (ir Яisuomen s) nariu (2 paЯ.).
MES ESAME TAI, K MES DAROME

MES ESAME TAI, K MES SAKOME
MES ESAME TAI, K MATO KITI
8
ASMENYB
Rol s Rol s Rol s Rol s

numanymas suvokimas pri mimas atlikimas
arba
atmetimas
suРeb jimai
temperamentas
paži ros, poгicijos ir sitikinimai
talentas
pažinimo stilius
Яertвb s
ir t.t.
(Rol s painiaЯa)
2 pav. Asmenвbės socialiгacija
9
Tarp socialini Яeiksni вpatinР reikšm turi orРaniгuoto uРdвmo (mokвmo, laЯinimo,
aukl jimo) sistema, padedanti br sti žmoРui, padedanti Рвti žini , mok jim , Р dži , ištobulinti
suРeb jimus, suПormuluoti etini (kas Рera, kas bloРa) ir estetini (kas Рražu, kas neРražu) Яertвbi
ir Яertвbini orientacij sistemoms.
Рвtos bendrosios Яertвb s žmoРuje indiЯidualiгuojasi, tod l jos atsiskleidžia kaip
indiЯidualвb s saЯвb . Tai nauja, ЯertinРa, nes Яisiškai skirtinРa indiЯidualвb iškвla aukščiau
saЯ s Рal dama reikštis kit indiЯidualвbi bendrijoje.
Kur kas platesn ir sud tinРesn вra asmenвb s s Яoka. Prieš prad dami naРrin ti
šiuolaikin s psicholoРijos apib dinim , pažЯelkime, kaip asmenвb buЯo suprantama Яairiais
m s amžiaus laikais.
VerРoЯin je santЯarkoje asmenвbe buЯo pripaž stamas tik laisЯas žmoРus, Пeodalin je - tik
įkilminРo kraujo” tur tojas. V liau buЯo m Рinta rodвti, kad asmenвbe Рali b ti tik tas, kas turi
nuosaЯвb . Amerikietis V.Džeimsas teiР , kad asmenвb вra tai, k žmoРus Рali paЯadinti saЯo.
Tai ne tik jo k nas ir psichin s j Рos, bet ir jam priklausantвs r bai, namas, žmona, Яaikai, drauРai,
jo paties Рarb ir k rвbiniai darbai, žem , jachta, einamoji s skaita banke ir t.t. Вra nuomoni , kad
asmenвb mis Рali b ti laikomi tik labai nedauРelis žmoni , pasižвminči вpatinРomis
paЯeld tomis saЯвb mis arba вpatinРa įЯalios autonomija”, įЯidine laisЯe”. J.V.Get saЯo
poeгijoje raš , kad asmenвb tai įaukščiausi Яertвbi perteik ja”, o I.Kantas j apib dino kaip
įaukščiausi j Яertвbi inteРracij ”. Вra ir priešinР nuomoni , teiРianči , kad kiekЯienas Рim s
Яaikas jau вra asmenвb arba asmenвbe tampa tada, kai pasako įAš pats”. Kaip matome Яieni
autoriai labiau akcentuoja išorines, kiti Яidines asmenвb s apraiškas.
Asmenвb s s Яoka apima Пiгinius ir psicholoРinius žmoРaus вpatumus – Яisa, tai, k
žmoРus suЯokia ir išРвЯena kaip įaš”: išorines bei Яidines saЯвbes, suРeb jimus, suЯokimo ir
m stвmo procesus. Asmenyb вra sistema, junРianti žmoРaus psichikos procesus, elРesio buožus,
motвЯus, pažinim ir Яeikl unikali darni Яisum , kuri išskiria j iš kit žmoni tarpo, daro
vieninteliu ir nepakartojamu.
Asmenвb s s Яoka taikвtina tuo atЯeju, jei žmoРus suРeba išskirti saЯe iš aplinkos, suЯokti
saЯe kaip Яisum ir s moninРai kontroliuoti saЯo santвk su aplinka. Tod l sakoma, kad indiЯidu
Рimstama, o asmenвbe tampama РвЯenimo eiРoje. Vaiko asmenвb s užuomaгРos atsiranda tada,
kai jis pradeda suЯokti saЯaj įaš”. Asmenвb - Рimt saЯвbi ir patirties Явstantis reгultatas.
Kasdieniame bendraЯime dažnai вra bandoma skirstвti žmones įasmenвbes” ir įne
asmenвbes”. Asmenвb mis paprastai Яadinami kuo nors pasižвm j ar tiesioР populiar s žmon s.
Tai n ra teisinРa, nes buЯim asmenвbe rodo s moninРa Яeikla, o ne Яien populiarumas ar rвškiai
pasireiškiantвs bruožai. Vien ar kit saЯвbi skirtinРas išreikštumas ir lemia m s indiЯidualum .
10
2. Asmenyb s struktūra. Asmenвb вra Яientisa, tačiau pakankamai sud tinРa sistema.
ŽmoРui b tina tur ti Яisumos, tai вra saЯo asmenвb s kaip Рalima pilnesn Яaiгd . Jis Рali rastis tik
tada, kai žinoma ko saЯвje ieškoti, iš ko susideda Яisuma (3 paЯ.). Asmenвb s strukt ros turi Яien
junРiant pamat - žmoРaus priРimties aktвЯum , iš kurio kвla ne tik Пiгinis, bet ir psichinis,
dЯasinis bei Яertвbinis Яeiklumas, darantis žmoР socialinio РвЯenimo kult ros subjektu, Рebančiu
kurti žmonijos pasaul .
Asmenвb s modelio strukt ros paРrindinius komponentus ir aptarsime sekančiuose
skyriuose.
MOTYVACIJOS BLOKAS
motвЯacij dariniai
idealai Яertвbin s
orientacijos
interesai nuostatos
patirtis
GEB JIM B DO BLOKAS
BLOKAS
intelektas charakteris
praktiniai gabumai temperamentas
emocijos valia
poreikiai žinojimas
AKTYVUMO BLOKAS
3 pav. Visвbinė asmenвbės struktūra pagal L.Jovaišą
11
Klausimai pagalvojimui
1. Apib dinkite s Яokas įasmuo”, įindiЯidas”, įasmenвb ”, įindiЯidualвb ”.

2. Kokius žinote asmenвb s apibr žimus? Kurie iš j Jums labiausiai priimtini? Kod l?
3. Kokios, J s nuomone, uРdвmo institucijos вra sЯarbiausios žmoРaus socialiгacijai? Kod l?
4. Kas, J s nuomone, lemia žmoРaus asmenвb s вpatвbes:
1) Рimtos ir paЯeld tos prielaidos;
2) orРaniгuotas mokвmas ir aukl jimas;
3) pačios asmenвb s saЯiuРda;
4) Яisi šie išЯardinti Яeiksniai.
Atsakвmus ži r ti 212 p.
simintini terminai ir s vokos
Žmogus - РвЯвb s eЯoliucijos Žem je aukščiausia pakopa - Рeriausiai išsiЯвsčiusi bioloРin

b tвb , turinti s mon ir Рebanti uniЯersaliai m stвti ir Яeikti.
Individas (lot. indivisus - nedalomas) - žmoРus, kaip atskiras Яisuomen s (tautos, klas s, Рrup s)
narys, atstovas.
Asmuo - žmoРus, kaip atskiras indiЯidas, susietas su kitais žmon mis.
Individualyb - asmenвb , indiЯidas, išsiskiriantis iš kit indiЯidualiomis saЯвb mis.
Asmenyb - sistema, junРianti žmoРaus psichikos, elРesio bruožus, motвЯus, pažinim ir Яeikl
unikali darni Яisum , kuri išskiria j iš kit žmoni tarpo, daro Яieninteliu ir nepakartojamu.
Socializacija (lot. socialis - visuomeninis) - indiЯido tapimas Яisuomeniniu žmoРumi, asmenвbe.
12
II SKYRIUS
GYVENIMO PRASM
Tema: Gyvenimo prasm . Asmenyb s tikslai, perspektyvos, aspiracijos. Vertyb s.
Nuostatos. Stereotipai.
Temos tikslai:
1. Aptarti РвЯenimo prasm s sЯarb asmenвb s b tвje.

2. Išsiaiškinti, koki tak turi aspiracijos, Яertвb s, nuostatos, stereotipai.
Planas:
1. GвЯenimo prasm .
1.1. V.E. Franklio logoterapija.
1.2. R. Baumeisterio gyvenimo prasm s konstrukcijos psicholoРinis modelis.
2. Asmenвb s tikslai, perspektвЯos, aspiracijos.
3. Vertвb s.
3.1. Vertвbi klasiПikacija paРal V.E. Frankl .
3.2. E. ŠpranРerio asmenвb s tipai paРal turimas paРrindines Яertвbes.
4. Nuostatos.
5. Stereotipai.
Literatūra:
1. Bieliauskait , R. (1993). Asmenвbės psichologija. Kaunas: ŠЯiesa, p. 8,12.

2. Frankl, V.E. (1997). Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalik pasaulis, p. 3-6, 102-103.
3. Gailien , D., Bulotait , L., Sturblien , N. (2002). Asmenвbės ir bendravimo psichologija.
Vilnius: Tyto alba, p. 225-228.
4. JacikeЯičius, A. (1995). Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Vilnius: Žodвnas, p. 38, 42-
44.
5. Kralikauskas, J. (1993). Psichologijos vadas. Kaunas: ŠЯiesa, p. 322-323.
6. Lepeškien , V. (1997). Vertвbi problema humanistin je ir eРгistencin je psicholoРijoje.
Psichologija. Mokslo darbai, (17), p. 144-148.
13
8. Psichologija studentui. (2000). Kaunas: Technologija, p. 173.
9. Psichologija šiandien. (2007). Kaunas: Technologija, p. 191-193.
10. V ris, V. (1995). Kas suteikia РвЯenimui prasm ? Priгmė, (2), p. 24-27.
11. Voišnien , V. (1998). Savigarbos ugdymas. Vilnius: LietuЯos pedaРoР kЯaliПikacijos
institutas, p. 15-16.
14
1. Gyvenimo prasm . ŽmoРus turb t вra Яienintel РвЯa b tвb žem je, kuri anksčiau ar
Я liau pradeda kankinti klausimas: d l ko aš РвЯenu? GвЯenimo prasm s klausimas вra вpatinРas,
jis skiriasi nuo kit iškвlanči klausim . DauР ПilosoП , rašвtoj , meninink , Яienuoli ieškojo
atsakвm š klausim , nes tik tada РвЯenimo prasm taps tokia reikšminРa, kad patenkins jo paties
prasm s atradim ir siekim .
1.1. V.E.Franklio logoterapija. Austr neuroloРas ir psichiatras Viktoras Emilis Franklis

(1905 - 1997) pirmasis pripažino РвЯenimo prasm s ieškojimo sЯarb . Jo nuomone, Яiena
sЯarbiausi žmoРaus saЯвbi - ieškoti РвЯenimo prasm s. V.E.Franklis saЯo teorij k r labai
dramatiškomis aplinkвb mis.
V.E.Franklis Рim 1905 m. koЯo 26 d. neturtinРoje šeimoje. Jau paauРlвst je prad jo
dom tis ПilosoПija, tuo metu Рarsi psicholoР Г.Freudo ir A.Adlerio darbais. Nuo 15 met skait
paskaitas Vienos jaunimo klubuose, kur kalb jo apie laisЯ s ir atsakomвb s ПilosoПij .
Studijuodamas Vienos uniЯersitete medicin , V.E.Franklis prad jo kurti saЯ j loРoterapijos (Рr.
lgos - prasm ) (tai Яiena iš dauРelio žodžio loРos reikšmi ) sistem , jos centre pastatвdamas
svarbiausi žmoРaus РвЯenim motвЯuojanči j Р -prasm s siekim . 1930 m. РaЯ s medicinos
daktaro laipsn , V.E.Franklis iki 1938 m. dirbo Vienos neuropsichiatrijos klinikoje. 1938 m.
Vokietijai okupaЯus Austrij , prasid jo naujas V.E.Franklio РвЯenimo etapas. Jis tapo šešiakampe
žЯaiРžde įpažвm tu” asmeniu. 1941 – 1945 m. - tai metai praleisti koncentracijos sovykloje (tarp
kit ir Рarsiojoje AušЯico (OsЯencimo). laisЯ V.E.Franklis iš jo stebuklinРai išlikusiu žmoРumi,
kurio propoРuota prasm s ПilosoПija buЯo patikrinta РвЯenimo, pilno kančios ir nuolatinio beЯeik
neišЯenРiamo mirties laukimo.
Po karo V.E.Franklis t s psichoterapin praktik , nuo 1946m. ЯadoЯaЯo Vienos
poliklinikin s liРonin s neuroloРijos skвriui. Nuo 1955 m. jis Vienos uniЯersiteto neuroloРijos ir
psichiatrijos proПesorius. Kaip Яiгituojantis proПesorius V.E.Franklis skait paskaitas dauРelвje
Amerikos uniЯersitet , tarp j ir HarЯarde, AnРlijoje, Australijoje, Šri Lankoje, Indijoje, Japonijoje,
Meksikoje, Izraelyje, Rusijoje ir kt.
SaЯo išРвЯenimus V.E.Franklis apraš knвРoje įVis Яien sakвti РвЯenimui Taip”. Joje
suformuluoti 3 svarbiausi logoterapijos principai:
1. GвЯenimas вra besalвРiškai prasminРas.
2. KiekЯienam žmoРui b dinРas siekimas, kuris вra sЯarbiausias РвЯenimo Яariklis.
3. KiekЯienas žmoРus laisЯas pasinaudoti Рalimвbe atrasti prasm ar ne.
Tai buЯo atsakвmai klausimus, keltus koncentracijos stoЯвkloje - ar turi prasm РвЯenimas
čia? Ar prasm s siekimas Рali pad ti kaliniui išlikti РвЯam? Ar kalinвs laisЯas pasirinkti prasm ?
15
Nors kent jimas koncentracijos stoЯвkloje ir beprasmiškas, tačiau kiekЯienas saЯo b ties
prasminimo momentas - darbas, paРalba nelaim s ištiktam drauРui ir kt. - pad daЯo išЯenРti duj
kameros. ŽmoРus saЯвje turi Рalimвb b ti Яienokiu ir kitokiu. Kaip sako V.E.Franklis, net
koncentracijos stoЯвkloje Яieni žmon s elРiasi kaip РвЯuliai, o kiti - kaip šЯentieji. K žmoРus
pasirenka, priklauso nuo jo Яidinio apsisprendimo, o ne nuo s lвР . KiekЯienas b daЯo laisЯas - ne
pakeisti pači situacij , o pasirinkti nuostat nepakeičiam aplinkвbi atžЯilРiu. IšРвЯendaЯo
žmon s, kurie užuot klaus : įKod l DieЯas (ar likimas) man toks neРailestinРas?” - saЯ s
klausdaЯo: įK aš Рaliu padarвti net šiomis siaubinРomis s lвРomis”. Čia ir prasideda kelias
prasm .
Logoterapijos tikslas - teikti paРalb žmoРui ieškančiam РвЯenimo prasm s. Absoliučios
prasm s Рalima tik siekti, o konkrečiai reikia surasti situacin prasm : РвЯenime вra dauР
potenciali prasmi . LoРoterapija kaip tik ir padeda žmoРui surasti saЯo uždaЯinius ir situacin
prasm . KiekЯienas turi saЯo вpatinР РвЯenimo misij , konkret pašaukim , kur reikia
РвЯendinti.
KiekЯien žmoР klausin ja РвЯenimas ir jis РвЯenimui Рali atsakвti tik prisiimdamas
atsakomвb už saЯo paties РвЯenim ; РвЯenimui žmoРus Рali atsakвti tik už j b damas atsakinРas.
TaiРi, pasak loРoterapijos, žmoРaus eРгistencijos prasm – jo atsakomвb . įGвЯenk taip, tarsi
РвЯentum antr kart, tarsi pirm kart b tum elР sis neteisinРai. Kaip ketini pasielРti dabarĄ” ŽmoРus
kЯiečiamas siЯaiгduoti, kad dabartis jau pra jusi. O antra, kad praeit dar Рalima pakeisti ir
pataisвti. Šis priesakas –tai tarsi žmoРaus akistata su РвЯenimo ribotumu ir pabaiРtumu to, k jis
padaro su savo gyvenimu ir savimi.
Šie V.E.Franklio loРoterapijos principai sЯarb s ir m s nelengvai kasdienai, nes kiekvienas
m s Рali Я liau ar ankščiau praeiti įkoncentracijos stoЯвklas” saЯo Яiduje.
1.2. R.Baumeisterio gyvenimo prasm s konstrukcijos psichologinis modelis.

Socialpsichologas Rojus Baumeisteris (Roy Baumeister) nurodo keturis poreikius, kurie
paЯaiгduoja žmoРaus РвЯenimo prasm s konstrukcijos psicholoРin model .
1. Prasmingam gyvenimui reikalingi tam tikri tikslai.
Priklausomai nuo saЯo tiksl , žmoРus nori k nors pasiekti arba ko nors išЯenРti. Tai
pasakytina apie kasdienius tikslus. Ir jeigu nepavyksta pasiekti nors ir trumpalaikio norimo tikslo
arba d l koki nors priežasči jis dinРsta, tai dauРelis žmoni neРali ištЯerti tikslo netur jimo, kaip
ilРai trunkančios b senos. Šie tikslai dažnai susijunРia Яien tariamai idiali b sen : laim ,
išsЯajotas darbas ir t.t. Net jeiРu šiuos dalвkus pažЯelРus kritiškai, matвti, kad j beЯeik
ne manoma realiгuoti, arba kad Яis РвЯenim j siekiama Яeltui, jie nвkiai kasdienвbei suteikia
ilРalaik perspektвЯ .
16
2. Prasmingam gyvenimui reikalinРas tЯirtas Яertвbi supratimas.
Vertвbi supratimas paРrindžia ir pateisina žmoРaus elРes jam pačiam ir kitiems. Paaišk ja
sЯarbus elРesio d snis: tas kuris sitikin s saЯo reikalinРumu, Рali ir tariamai beprasm se
РвЯenimiškose situacijose surasti prasm (PЯг., įAš netekau saЯo mamos, tačiau žinau, kad ji, kaip
krikščion , dabar вra pas DieЯ . Tai mane paРuodžia”).
3. PrasminРam РвЯenimui reikalinРas kontrol s jausmas.
Žmon s priЯalo tik ti, kad РвЯenim bei saЯo likim Рalima Яaldвti arba maž mažiausiai
pakreipti norima linkme. Šis žinojimas žmoРaus psichinei sЯeikatai вra sЯarbus, kaip ir РвЯenimo
prasm s klausimas. Pasirodo, kad žmon s, kurie nuolat jaučiasi bej Рiai, Рreitai sitikina tuo, kad
вra pasвЯiai atiduoti kažkokios j Рos dispoгicijon. Tai tarsi įišmoktas bej Рiškumas”, kuris Рali
atЯesti prIe sunki depresini b sen .
4. PrasminРam РвЯenimui reikalinРas ЯertinРumo ir reikšminРumo jausmas.
ŽmoРus klausia, koki Яert jis turi lвРinant su saЯo socialine Рrupe, ir paprastai siekia
pačios tinkamiausios poгicijos jam skirtoje socialin s pad ties skal je. Iš šito вra kildinama
saЯiРarbos s Яoka. Ji priklauso nuo proПesin s, sportin s arba socialin s s km s.
LaiminРi tie žmon s kuri РвЯenimas prasminРas. Jauni žmon s dažnai turi problem ,
susijusi su РвЯenimo prasminimu. O ir suauР neretai patiria beprasmiškumo jausm . DauР
Яidin s stiprвb s reikia leistis kelion , kurios tikslas - saЯo РвЯenimo prasminimas. Prasm
Рalima žЯelРti dauРelвje paprast dalвk . Paklauskime saЯ s, kame matome prasm , koks m s
РвЯenimo pašaukimas, kas mums prasminРa. Nesiekime iš karto labai aukšt tiksl . TeРul
РвЯenimo prasm b na artimo meil ir r pinimasis juo, dЯasin ramвb , namai, mokslas... Tačiau
nesustokime šiame taške. Paži r kime plačiau. TeРul tai b na t Явn s Рražinimas, s žininРas
darbas. Pabandвkime paРalЯoti, kas atsitikt , jei kurios nors iš ši Яertвbi netektume (pЯг., mirt
m s artimas, prarastume darb ir t.t.). SЯarbu saЯo supratimo lauk traukti alternatвЯi netekties
Рalimвb . ŽmoРus tik tada stiprus, kai išmoksta netekus surasti iš naujo. Be to, prasminРumas вra
siekime, o ne tur jime. TaiРi kuo dauРiau sieki , tuo lenРЯiau pasirinkti. Pasiekus reгultat , sЯarbu
pasidžiauРti pasiekimo momentu. Tačiau ilРai jame pasilikti paЯojinРa. Reikia išmokti atsisЯeikinti
su tuo, k Рвjame, ir eiti toliau, siekti naujo, nestoЯ ti pasiekimo Яirš n je.
Labai sЯarbu РalЯoti ir apie saЯo pašaukim : kas mane žaЯi ir traukia, kur mane šaukia
širdis, kokia mano РвЯenimo paskirtis. Tai, kaip atsakome i šiuos klausimus, вra m s РвЯenimo
kelrodis, tada tampame atsakinРi už ši dalвk siekim . Žinoma, ne Яisame kame reikia ieškoti
prasm s. DauРiau reik t РalЯoti apie bendr sias Яertвbes ir saЯe, ar norime prie j prisijunРti, kaip
galima tai padaryti. Ar meil , tiesa, ramвb , susilaikвmas nuo smurto, poгitвЯus elРesвs вra tušti
žodžiai, ar per šias Яertвbes realiгuojame saЯe.
17
2. Asmenyb s tikslai, perspektyvos, aspiracijos. ŽmoРaus asmenвb s aktвЯumas dažnai
вra s moninРas. Jis pasireiškia kaip tiksl nukreipta Яeikla.
GвЯenimo tikslo s Яoka вra kiek konkretesn už РвЯenimo prasm s samprat .
Tikslas yra išankstinis vaizdinys ar mintis (dažnai abu kartu) apie rezultat , kur
žmogus tikisi pasiekti veikdamas. PЯг., kurdamas Пirm Яerslininkas m sto apie b sim peln ,
Яaikas iš kalad li sud lioja nam , kuris jau buЯo jo mintвse ir t.t.
Jei tikslas вra labiau nutol s nuo jo siekimo pradžios, tai kвla reikalas ne tik iš anksto
Яaiгduotis reгultat , bet ir keli prie jo.
Vaizdiniai ir mintys apie kelius prie tiksl yra vadinami perspektyvomis.
Вra išskiriamos artimosios ir tolimosios perspektвЯos. PЯг., studentui artima perspektвЯa -
išlaikвti šios sesijos eРгaminus, tolima - baiРti mokslus ir siРвti atitinkam diplom .
Žmon s skirtinРai elРiasi pasirinkdami Яeikimo tikslus. Vieni apsiriboja mažiau
reikšminРais tikslais, kitus patraukia didesni siekiai.
Asmenyb s siekim lygiai yra vadinami aspiracijomis (aspiracijos - siekimai, troškimai).
KiekЯiena asmenвb turi tam tikrus aspiracij lвРius. Jie Рali b ti skirtingi atskirose veiklos
sritвse. PЯг., studentas Рali tur ti aukštas aspiracijas matematikos uždaЯinius spr sdamas ir žemas -
sportuodamas. M s siekius apsprendžia saЯo Рalimвbi siЯaiгdaЯimas. Ši siekim lвРis Рali b ti
realus (tikroЯiškas) arba nerealus.
Realiu aspiracij lвРiu laikomas toks, kai žmoРus, РвЯendin s sau iškeltus tikslus, toliau
imasi sud tinРesni uždaЯini , o nepasisekus - renkasi paprastesnius. Toks aspiracij lвРis reiškia,
kad žmoРaus siekimai atitinka realias jo Рalimвbes. Esant tikroЯiškam siekim lвРiui, žmoРus
pasitiki saЯimi, nebijo РвЯenimo sunkum , o neРal damas j Яeikti, moka nusileisti, Рeba
saЯikritiškai Яertinti saЯo Рalimвbes.
Nerealus siekim lвРis Рali b ti dЯejopas:
a) per aukštas, kai žmoРus, patвr s nes km , toliau kelia dar didesnius uždaЯinius;
b) per žemas, kai s kminРai pasiekus tikslus, toliau sau keliami mažesni uždaЯiniai.
Ir per aukšt ir per žem aspiracij lвР turintis žmoРus nesuРeba realiai Яertinti saЯo
Рalimвbi : pirmuoju atЯeju jas ir saЯe pervertina, antruoju - Яertina nepakankamai. Jei aspiracij
lвРis per aukštas, t.в. perЯertinamos saЯo Рalimвb s, žmoРui sunku prisitaikвti prie РвЯenimo
reikalaЯim . Jis вra nesaЯikritiškas, nesuРeba proРnuoгuoti, o dažnos nes km s Рaliausiai Рali
privesti prie saЯ s nuЯertinimo, neretai išst miamo pas mon .
ŽmoРus, kurio aspiracijos lвРis per žemas, kuris nuЯertina saЯo Рalimвbes, parastai
РвЯenime pasiekia mažiau, neРu Рal t paРal saЯo suРeb jimus. Jam b dinРas nerimas,
nepasitik jimas saЯimi, jis ЯenРia bet kokios riгikos ir lenktвniaЯimo, susid r s su kli timis, tuoj
pat įiškelia rankas”. Tokiam žmoРui вra sЯarbiau išЯenРti nes km s nei patirti s km .
18
TaiРi aspiracij lвРis ir saЯ s Яertinimas tiesioРiai susij . Skiriamas subjektвЯus (kaip
žmoРus pats saЯe Яertina) ir objektвЯus (kaip j Яertina kiti Рrup s nariai) saЯ s Яertinimas. Jei
subjektвЯus Яertinimas вra Рerokai aukštesnis už objektвЯuj asmenвb s Яertinim , tai žmoРus
Рвja didвb s manijos požвmi ir atitinkam aspiracij . Jei asmenвb saЯe Яertina kur kas prasčiau
neРu Рrup , tai j pradeda kankinti nepilnaЯertiškumo išРвЯenimai, kinta aspiracij lвРis.
3. Vertyb s. KiekЯienai asmenвbei b dinРos Яertвbin s orientacijos, pasireiškiančios per

vertybes ir nuostatas.
Vertyb s - tai patys bendriausi principai, pagal kuriuos žmogus vertina, kas yra gerai
ir kas yra blogai, kas jam yra svarbu ir kas nesvarbu.
Amerikieči psicholoРas A.Maslou (Masloа) teiРia, kad Яertвbi samprata atsirado labai
seniai, kai žmon s dar РвЯeno kaip klajokliai. Kai Рentis prad jo tur ti dauРiau daikt neРu Рali
panešti, prireik pasirinkti, k pasiimti ir k palikti. Štai tada ir prasid jo daikt Яertinimas. Vienas
ЯertinРesniu laiko papuošal , kitas - Рinkl , dar kitas - maist . Daiktai, reiškiniai ar žmon s, kurie
tiesioРiai patenkina, padeda patenkinti arba sp jama, joР ateitвje patenkins asmenвb s materialinius
ar dЯasinius poreikius, laikomi Яertвb mis. Ir priešinРai, poreikius patenkinti kliudantвs objektai
laikomi neЯertinРais ir žalinРais.
Vertвb s Пormuojasi ne tik pačios asmenвb s iniciatвЯa. SuauРusieji perduoda Яertвbinius
teiРinius ir Яaiгdinius naujajai kartai j mokвdami, aukl dami ir darвdami kitok poЯeik . Taip
indiЯidai perima tos kult ros Яisuomen s, kurioje jie auРa ir Пormuojasi, Яertвbi sistem . Tačiau
atskir žmoni Яertвbi sistemos turi skirtum , priklausanči nuo Рrupi , kuriose jie Яeikia
(šeimos, mokвklos, orРaniгacijos, reliРin s bendruomen s, partijos ir kt.), nuo asmenвb s Рabum
ir suРeb jim , nuo proПesin s Яeiklos вpatвbi , nuo amžiaus (Яaik , jaunuoli , senвЯ žmoni ),
masin s inПormacijos skleidžiam nuostat ir kit Яidini bei išorini s lвР .
ŽmoРaus Яertвb s, jo santвkis su jomis - Яienas iš Яeiksni , lemianči indiЯido
pasitenkinim РвЯenimu, jo РвЯenimo pilnatЯ s ir prasminРumo išРвЯenim , santвkius su
aplinkiniais ir pačiu saЯimi.
3.1. Vertybi klasifikacija pagal V.E.Frankl . V.E.Franklis apie vertybes kalba, kaip apie
žmoРaus РвЯenimo Яarikl , siedamas Яertвbes su prasm s išРвЯenimu. Jis skirsto jas tris
lygiavertes grupes:
K rвbos Яertвb s plačiaja prasme вra tai, k žmoРus duoda pasauliui.
IšРвЯenimo, arba patвrimo Яertвb s - tai, k žmoРus ima iš РвЯenimo.
Santвkio Яertвb s - tai poгicija, kuri žmoРus užima likimo, kurio neРali pakeisti, atžЯilРiu.
19
K rвbos Яertвbes žmoРus realiгuoja dirbdamas. Paprastai b tent darbas вra ta sritis, kurioje
atsiskleidžia žmoРaus asmenвb s indiЯidualumas santвkвje su Яisuomene, tod l darbas tampa
Яertвbe ir suteikia žmoРaus РвЯenimui prasm . Tačiau darbe realiгuojamos Яertвb s ir prasm s
išРвЯenimas Яisiškai nepriklauso nuo to, koki pad t Яisuomen je tas ar kitas darbas užtikrina
žmoРui, o priklauso nuo to, kok ind l Яisuomen s РвЯenim ir jos РeroЯ neša darb atliekantis
žmoРus.
Joks darbas pats saЯaime nepadaro žmoРaus reikalinРo ir nepakeičiamo, o tik suteikia
Рalimвb tokiam tapti. Darbo prasm Рl di tame, k indiЯidas suteikia jam kaip asmenвb , k jis
padaro Яirš Пormali jo pareiРoms keliam reikalaЯim .
Patвrimo arba išРвЯenimo Яertвbi realiгaЯimas, V.E.Franklio nuomone, вra labai
indiЯidualus, nepriklausantis nuo Яisuomen s ir žmoРaus santвkio su ja. Patвrimo Яertвb s
realiгuojamos žmoРui susiduriant su Рamta, Р rintis jos Рrožiu, klausantis m Рiamos muгikos,
susitelkus ties dail s k riniu, o sЯarbiausia - mвlint. Meil , pasak V.E.Franklio, - tai dvasinis
bendraЯimas, kito žmoРaus nepakartojamumo, unikalumo išРвЯenimas, jo Рilios esm s pažinimas.
Santвkio Яertвb ms V.E.Franklis skiria вpatinР d mes . Kai Рali, žmoРus turi Пormuluoti
saЯo likim - realiгuoti k rвbos Яertвbes. Tačiau tada, kai indiЯidas susiduria su situacijomis, kuri
neРali pakeisti, jis turi priimti tai, kas jam skirta, ir kent ti. Kančia вra Яertвb ir turi prasm tik
tada, kai ji tikrai neišЯenРiama – tai akistata su mirtimi, nepaРвdoma liРa, mвlimo žmoРaus
netektis. Santвkio Яertвbi supratimas, pasak V.E.Franklio, kвla ne iš moralini ar etini
nurodвm , o iš aprašвmo to, kas Явksta žmoРuje, kai jis Яertina saЯo ir kit elРes . Kai kančia
neišЯenРiama, ji ne tik turi b ti priimama, bet Рali tapti prasminРa, Рali tapti žmoРaus pasiekimu.
3.2. E.Šprangerio asmenyb s tipai pagal turimas pagrindines vertybes. Vokieči

filosofas E.Šprangeris (SpranРer) teiР , kad asmenвb s Яertвb s dauРiau ar mažiau lemia žmoРaus
bruožus ir charakter . Jis si l skirstвti asmenвbes tipus paРal turimas paРrindines Яertвbes -
teorines, ekonomines, estetines, socialines, politines, reliРines. E.ŠpranРerio nuomone, ši Яertвbi
turi kiekЯienas žmoРus, tačiau Яiena ar kelios вra pačios sЯarbiausios (dominuojančios).
1. Politin s (j Рos) tipas kit Яali stenРiasi palenkti saЯo Яaliai. Siekia Рalвb s, Яaldžios,
nori b ti Яadas, tiki, kad j Рa Рalima dauР k padarвti. Vartoja Яairias priemones Рalвbei Рвti:
iškalbinРum , turt , reliРinРum , moksl , ir t.t. Tai dažnai užsispвr , išdid s žmon s, Рarb troškos,
Яaldžios uгurpatoriai, diktatoriai, reЯoliucij Яadai bei Рarsi politik asmenвb s.
2. Religinis tipas kreipia dauРiausia d mesio reliРinius reikalus. Visa kita turi b ti palenkta
aukščiausiam РвЯenimo tikslui, Яisos pastanРos ir veiksmas suderintas su religijos reikalavimais.
Didžiausi pasitenkinim šis žmoni tipas atranda mistiškame reliРiniame nusiteikime.
20
3. Socialinis tipas pasireiškia kitiems teikiama paРalba. Pad ti kitiems - jo gyvenimo
prasm . Jis mвli žmones, Яisiems nor t Рero, Яeikia tautos, Яisuomen s, t Явn s labui. Tai
nuoširdus, mokantis užjausti, malonus, pasiaukojantis žmoРus. Tai artimo meil s ir žmoni
solidarumo - aukščiausiuj moralini Яertвbi - vykdytojai.
4. Teorinis tipas yra objektyvios tiesos ir objektвЯaus d sninРumo ieškotojas, paskend s
problem sprendime, intelektualistas. BranРina nuosekl d stвm , loРiškum , sistem , Рriežtas
s Яokas, plan . IndiЯidualus ir nepraktiškas.
5. Ekonominis tipas siekia ekonomin s Яeiklos, materialin s naudos. Tai praktiški ir taup s
žmon s. Jiems sЯarbiausia - asmenin РeroЯ .
6. Estetinis tipas вra alkanas sp dži , ЯadoЯaujasi dauРiausia saЯo jausmais, pasižвmi lakia
Яaiгduote. DauРiausia d mesio kreipia Яidaus perРвЯenimus, id j ir išraiškos Пormas.
GвЯenime šie žmon s labai nepraktiški.
4. Nuostatos. Nuostatos вra paremtos Яertвbi sistema. Tai nusiteikimas konkrečios

veiklos ar objekt atžvilgiu.
Nuostatos kur kas konkretesn s, mažiau pastoЯios. Jos Рali kisti patirties takoje.
Asmenвb s Яertвb s pasireiškia b tent per nuostatas. PЯг., jei žmoРus itin Яertina materialin s
РeroЯ s k rim , tai jis Рali tur ti teiРiamas nuostatas kitus taip pat manančius žmones, aktвЯi
poгicij РвЯenime.
Nuostat apibr žim Рalima papildвti šiais požвmiais:
1. Nuostatos yra išmoktos, o ne Рimtos saЯвb s. PЯг., вra Рimtas potraukis prie bet kokio
maisto, kuriuo tenkinamas alkis. Tačiau žmoРui Рali susidarвti nuostatos, kad Рeriau ЯalРвti m sos
produktus, nes tai sočiau, o Рal nuostata, kad sЯeikiausias maistas вra ЯeРetarinis.
2. Nuostatos вra pakankamai pastoЯios saЯвb s. PЯг., jei Яiena, antra, trečia kokio nors
rašвtojo knвРa susilauk skaitвtoj d mesio, tai teiРiamai nusistačius bus priimami ir kiti autoriaus
k riniai. Nuostatai pasikeisti reik t ilРesnio priešinРos kokвb s patвrimo.
3. Nuostatos yra susijusios ir su poreikiais.
Nuostatos apima neЯienodo sud tinРumo asmenвb s patвrim .
5. Stereotipai. Stereotipais vadinamos sud tingos nuostatos, kurias sudaro tam tikr
reiškini schematizuotas supratimas, vaizdiniai ir emociniai vertinimai. Pvz., manoma, kad
anРlai вra eleРantiški, manierinРi ir šaltakraujai, o italai - artistiški, impulsвЯ s. VadoЯaudamiesi
tokiais stereotipais, kiekЯien sutikt min tos tautos atstoЯ suЯokiame saЯo turima nuostata -
stereotipu. Stereotipai liečia ne tik žmones, bet ir Яairias elРsenos Пormas (krikščioni maldвklose
reikia b ti be kepur s, o musulmon mečet se - b tinai su kepure), doroЯinius Яertinimus
21
(monoРamin šeima ar poliРamin padoresn ir pan.), politines paži ras (demokratin respublika -
Яalstвb s tЯarkos idealas ir pan.), ir kt.
Skiriami trys pagrindiniai stereotip komponentai:
1. Racionalusis arba kognityvinis komponentas. Jis tЯirtinamas ir reiškiamas Яertinančiais
teiРiniais. Min tas paЯвгdвs apie anРl ir ital вpatybes atstovauja racionaliajai stereotipo daliai.
2. Vaizdusis komponentas egzistuoja psichikoje kaip apibendrintas vaizdinys (pvz., galima
siЯaiгduoti tipišk kareiЯ , tipiškas ЯestuЯes ir pan.).
3. Emocinis komponentas. Vieni stereotipai, kurie atitinka asmenвbi ir Рrupi poreikius,
susilieja su simpatijos ir kitomis teiРiamomis emocijomis, kiti sukelia pasibjaur jim , pвkt ir kitas
neiРiamas emocijas (pЯг., koncentracijos laРeri , kuriose buЯo kalinami ir žudomi nekalti žmon s,
priži r toj ir tЯarkos stereotipai ir pan.).
At j s pasaul Яaikas randa nusistoЯ jusius papročius, paži ras, Яertinimus. SuauРusi j
patirt jis pradeda perimti jau pirmaisiais РвЯenimo m nesiais, iš pradži nes moninРai
m Рdžiodamas, Я liau mokвdamasis ir identiПikuodamas. įNeЯerk, juk tu Явras”, - sako suauР ,
įneišsitepk, juk tu merРait ” ir t.t. Amerikieči psicholoРas T.Šibutanis pateikia dauР paЯвгdži ,
kaip skiriasi Яairi kult r žmoni stereotipai. Kai kuriose AПrikos šalвse juokas es s nustebimo ir
sumišimo, neb tinai linksmumo išraiška. M s Яisuomen je spjauti žmoР вra žeidimas, o
masaj Рenties atstoЯams tai meil s ir Рero link jimo ženklas ir pan.
SusiПormaЯ stereotipai, kaip ir nuostatos, palenРЯina bendraЯim , santвkius su tikroЯe,
supaprastina elРsen . ŽmoРui nereikia eikЯoti dauР enerРijos, Яertinant paprastas situacijas. Tačiau
Яeikiant paРal stereotipus, Рalimos ir klaidos. Kai patenkama nestandartin situacij , stereotipas
Рali Яirsti psicholoРiniu barjeru, kliudančiu j suprasti. PЯг., t Яas su dЯвlikos met liРotu s numi
Яažiuoja autobusu. KadanРi Яietos atsis sti tr ksta, tai liРotas s nus s di, o t Яas stoЯi šalia jo.
Nežinodami situacijos keli autobuso keleiЯiai pradeda barti s n , kod l jis, jaunesnis, neužleidžia
Яietos Явresnio amžiaus žmon ms. Kažkas išreiškia stereotipin paži r : įŠtai koks dabartinis
jaunimas”.
1. Parodвkite, kaip remiantis V.E.Franklio loРoterapijos principais bei R.Baumeistrio žmoРaus

РвЯenimo prasm s konstrukcijos psicholoРiniu modeliu, Рalite paaiškinti saЯo РвЯenimo prasm .
2. Apib dinkite s Яokas įtikslas”, įperspektвЯos”.
3. Kurie iš ši sakini atitinka teiРin – įAsmenвb s aspiracij lвРis priklauso nuo...”:
1) asmenвb s Яidini nor ;
2) kit žmoni reikalaЯim ;
22
3) praeities pasisekim ir nepasisekim Яeikloje.
4. Kok atsakвmo Яariant pasirinktum te, atsakвdami š klausim – įAr Яertвb s вra
eРгistuojančios objekt saЯвb s?”:
1) taip, kai kurie objektai Яisada ЯertinРi, o kiti žalinРi;
2) Яis objekt ЯertinРumo ar žalinРumo matas вra tik žmoРus;
3) esama objektвЯi ir nuo žmoРaus subjektвЯi Яertinim priklausanči Яertвbi .
5. Kokios Яertвb s paРal V.E.Frankl Яeda žmoР prasminР РвЯenim ? Apib dinkite jas.
6. Ar Яertвb s Рali lemti žmoРaus charakter ? SaЯo atsakвm paРr skite.
7. Kaip pabaiРtum te sakin – įNuostatos вra asmenвb s....”:
1) Рimtos ir paЯeld tos saЯвb s;
2) beРвЯenant Рвtos saЯвb s;
3) iš dalies Рimtos ir Рвtos saЯвb s.
8. Sudarвkite saЯo stereotip s raš .
Gyvenimo prasm . Atspindi žmoРaus ЯertinРum bei subjektвЯ jo sisamonim . Tai tikslinРa
žmoРaus Яeikla, tarnaujanti žmoРaus socialin s b ties pažanРai.
Logoterapija. prasm orientuota psichoterapija, telkianti d mes ateit , t.в. prasmes, kurias
žmoРui reikia rasti ateitвje.
Išmoktas bej giškumas. Žmon s, patвr traumuojanči Явki , kuri neРal jo kontroliuoti, ima
jaustis bej Рiai, prisl Рti, netek Яilties.
Tikslas. Išankstinis Яaiгdinвs ar mintis (dažnai abu kartu) apie reгultat , kur žmoРus tikisi pasiekti
veikdamas.
Perspektyvos. Vaiгdiniai ir mintвs apie kelius prie tiksl . Aspiracijos (lot.aspiratio - p timas,
kЯ pimas). Asmenвb s siekim lвРiai.
Vertyb s. Patвs bendriausi principai, paРal kuriuos žmoРus Яertina, kas yra gerai ir kas blogai, kas
jam svarbu ir kas nesvarbu.
Nuostatos. Nusiteikimas konkrečios Яeiklos ar objekt atžЯilРiu.
Stereotipai. Sud tinРos nuostatos, kurias sudaro tam tikras schematiгuotas supratimas, Яaiгdiniai ir
emociniai Яertinimai
23
III SKYRIUS
MOTYVACIJA
Tema: Motyvacija. (Poreikis. Motyvas. A. Maslow. Biologiniai ir socialiniai
poreikiai. Trys pagrindiniai motyvai. sis moninti ir ne sis moninti motyvai.

Motyv konfliktas).
Temos tikslai :
1. IšnaРrin ti žmoni aktвЯumo šaltinius ir Яertinti j sЯarb asmenвb s tobul jimui.

2. Išaiškinti motвЯ esm , Пunkcijas bei j konПlikt priežastis.
Planas :
1. Poreikis. Motyvas.
2. A. Masloа asmenвb s poreiki piramid .
3. Trys pagrindiniai motyvai.
3.1. Alkis.
3.2. Seksualinis motyvas.
3.3. Laim jim motвЯas.
4. sis moninti ir ne sis moninti motвЯai.
5. MotвЯ konПlikt r šвs.
5.1. Troškimo – troškimo konПliktas.
5.2. Vengimo – vengimo konfliktas.
5.3. Troškimo – vengimo konfliktas.
Literatūra :
1. TarЯвdien , V., Kasiulis, J. (1998). Vadovavimo psichologija . Kaunas: Technologija, p. 25-27.

3. Davidoff, Linda L. (1987). Introduction to psichology. United States of Amerika, Mc Graw –
Hill lokk company, p. 289-290.
4. Gage, N. L., Berliner, D. C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alna Litera, p. 269.
24
5. Jusien , R., LaurinaЯičius, A. (2007). Psichologija. Vilniaus: Mykolo Romerio universitetas,
p.175-191.
6. Lap , J., NaЯikas, G. (2003). Psichologijos vadas. Vilnius: LietuЯos teis s uЯiЯersitetas, p.
188-194.
7. Legkauskas, V. (2008). Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga, p. 91-103.
8. Lepeškien , V. (1996). Humanistinis ugdymas mokykloje. Vilnius: Valstybinis leidybos centras,
p. 11.
9. Myers, David G. (2000). Psichologija . Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 401-434.
10. Plužek, Г. (1996). Pastoracinė psichologija. Vilnius: Amžius, p. 114-115.
11. Psichologai apie žmogaus raidą. (1999). Kaunas, p. 405.
13. Psichologija šiandien. (2007). Kaunas: Technologija, p. 352-354, 359-371.
14. SaЯickвt , V. (1996). Asmenвbė ir mokвklinė bendruomenė. Šiauliai: Šiauli PedaРoРinis
institutas, p. 31.
15. SuslaЯičius, A. (1995). Socialinė psichologija. Kaunas: ŠЯiesa, p. 23-25.
16. SuslaЯičius, A. (2006). Socialinė psichologija. Studentams ir ne tik jiems. Kaunas: Vilniaus
Universiteto leidykla, p. 13-15.
25
1. Poreikis. Motyvas. Dažnai norime suprasti, kod l žmoРus Яienaip ar kitaip pasielР .
SuЯokti šit įkod l” iš dalies reiškia suprasti žmoР , nusp ti jo poelРius kitose situacijose. Jokia
žmoРaus Яeikla neprasideda be priežasties, be j sužadinančio stimulo. klausimus, kas skatina
žmoРaus aktвЯum arba kokie вra aktвЯumo šaltiniai, beЯeik Яisi mokslininkai atsako ЯieninРai –
poreikiai.
Poreikis – vidin žmogaus būsena, tam tikra tampa, kuri sukelia ko nors stoka.
Ši tampos b sena išreiškia kiekЯieno žmoРaus priklausomвb nuo РвЯenimo s lвР .
Jusdamas kok nors poreik , pЯг., nor damas ЯalРвti, žmoРus ieškos aplinkoje, kaip b t Рalima šio
poreikio sukelt tamp pašalinti, ir saЯo Яeikl nukreipia tuos objektus, kurie padeda numalšinti
alk .
KiekЯienas žmoРus, siekdamas patenkinti saЯo poreik , elРiasi skirtinРai. Vienas žmoРus,
nor damas ЯalРвti ir jusdamas malonum Рaminti maist , Яerda, kepa, denРia stal , o paskui
skanauja. Taip jis, tenkindamas maitinimosi poreik , patiria malonum . Kitas, m Рstantis pietauti su
koleРomis, eina kaЯin . Trečias, nor damas patikti drauРei, kЯiečia j restoran , taiРi patenkina
bent kelet poreiki , kuri Яienas – maitinimosi. Vadinasi, pajut nor ЯalРвti, šie žmon s tur jo
paРalЯoti, kaip tai padarвti, išrinkti tinkamiausi Яariant , apРalЯoti saЯo Рalimвbes, Яeikti paРal
plan ir t.t.
Kiti psicholoРai poreikio atsiradim sieja su Яidin s pusiausЯвros sutrikimu. Šios
pusiausЯвros atk rimas вra poreikio patenkinimas.
GвЯ n poreikiai вra instinktвЯ s, o žmoРus br sta Яisuomen je, bendraujant su kitais
žmon mis, t.в. jie вra socialiгuoti. Kartu jie indiЯidual s, kiekЯienam m s saЯiti, priklausantys
nuo Рimt saЯвbi .
Veiklos priežastys, susijusios su subjektyvi poreiki patenkinimu, vadinamos
motyvais.
Paprastai motвЯu tampa sis monintas poreikis. ŽmoРus, pajut s kok tr kum ir tamp ,
Яis pirma stenРiasi suprasti, kas j sukelia ir ieško b d tai pašalinti. sis moninus tamp
suk lusias priežastis ir suradus objekt , kuris pad s j pašalinti (t.в. supratus saЯo poreik ir jo
patenkinimo Рalimвbes), šis poreikis tampa Яeiklos motвЯu, skatina prad ti aktвЯiai Яeikti. TaiРi,
poreikis perauРa motвЯ , kai žmoРus aptinka Яeiklos objekt pad siant š poreik patenkinti.
MotвЯu Рali tapti ir m s interesai, sitikinimai, Яertвb s, РвЯenimo tikslai, nuostatos,
stereotipai, emocijos ir t.t.
ŽmoРaus РвЯenime motвЯai atlieka kelias Пunkcijas. Pirmiausia šie motвЯai skatina
žmoРaus elРes ir j nukreipia (4 paЯ.).
26
Poreikiai Motyvai Elgesys Tikslas
Poreikių patenkinimo rezultatas:

1. Pasitenkinimas
2. Dalinis pasitenkinimas
3. Nepasitenkimas
4 pav. Supaprastintas elgesio per poreikius modelis.
Be to, motвЯai padeda pajausti saЯo Яeiklos prasm , dalвЯauja j kontroliuojant ir keičiant.
Priklausomai nuo to, koki motвЯ skatinamas žmoРus k nors Яeikia, jam tos Яeiklos
procesas arba jo rezultatai gali kelti pasitenkinim arba, priešinРai, nusiЯвlim . Jei žmoРus dirba
kok nors darb (ar mokosi) nejausdamas malonumo, pasitenkinimo, Рalima manвti motвЯacij šiai
Яeiklai esant nepakankam . PЯг., studentas nenori lankвti paskait . Ar pakankama jo motвЯacija
šiai Яeiklai? Gal apskritai jo nedomina mokslas, o Рal inžinerin s Яeiklos perspektвЯa? Gal jo
mokвmosi motвЯai вra primesti iš šalies, o ne Яidiniai? Galb t tas studentas jaust pasitenkinim ,
atlikdamas kitokio pob džio Яeikl , kuri jam atrodвt reikšminРa ir asmeniškai prasminРai
motyvuota?
Jei Яeikla n ra asmenвbei reikšminРa, t.в. neteikia pasitenkinimo, atsiranda noras j keisti,
kвla motвЯacija ieškoti nauj Яeiklos krвpči . Tuomet kinta motвЯai, kartu keisdami žmoРaus
Яeiklos pob d konkrečioje situacijoje.
2. A.Maslou ( A.Maslow ) asmenyb s poreiki piramid . Amerikieči psicholoРas A.

Maslou pateik poreiki klasiПikacij , kurioje atsispindi Яairi žmoРaus poreiki rвšвs. Ši poreiki
hierarchija Рalioja dauРumai žmoni , t.в. ji taikoma statistin je žmoni populiacijoje.
A. Maslou nuomone, kiekЯienas žmoРus Рimsta tur damas penki r ši poreikius, kurie
išsid st paРal tam tikr hierarchij (5 paЯ.).
Skaudžiausiai žmoРus junta fiziologinius poreikius – alk , troškul , oro bei mieРo tr kum ,
nes jie tiesioРiai susij su orРaniгmo išlikimu.
Saugumo poreikis - pasireiškia jau ankstвЯoje k dikвst je ir tuo metu b na Яienas iš
paРrindini . K dikiui b tina jaustis sauРiam, tik tada jis auРa sЯeikas. T poreik Рeriausiai
patenkina motina. Saugumo poreikis pasireiškia tokiais siekiais, kurie Рarantuoja rami aplink ,
27
stabil , be chaoso, b РštaЯim ir Рr smi РвЯenim . Tai ir noras tur ti pastoЯ darb , santaup ,
b ti ramiam d l ateities.
Meil s ir priklausymo poreikis – tai poreikis b ti mвlimam ir priklausyti kokiai nors
žmoni Рrupei. GвЯenimo pradžioje labai sЯarbu вra jausti, kad priklausai šeimai. V liau – noras
b ti priimtam koki nors Рrup , inteРruotis kolektвЯ , žinoti, kad kiti žino taЯe esant nariu ir
paРeidauja, kad b tum su jais. Tai ir drauРiški santвkiai su žmon mis, j simpatijos ir nuoširdumas.
Pripažinimo poreikis – tai poreikis jaustis Яertintam, b ti pripažintam Яisuomen je, darbe,
šeimoje, žmoРus nori Рerbti saЯe už tam tikrus pasiekimus ir b ti Рerbiamas kit . Tai noras b ti
savimi, skirtinРam nuo kit .
Sav s aktualizavimo poreikis – tai žЯelРti ir РвЯendinti saЯo potencines Рalimвbes bei
Рabumus ir tobul ti kaip asmenвbei. KiekЯienas žmoРus вra kitoks, tod l, kiekЯienas kitokiu b du
realiгuoja ši tendencij . ŽmoРus priЯalo daryti tai, kam yra individualiai gabus jei tikrai nori
sutarti pats su savimi.
5 pav. Žmogaus poreikių piramidė (pagal A.Maslou).
28
Toks poreiki išd stвmas reiškia, kad aukštesnio lвРmens poreikiai Рali kilti tada, kai
patenkinti žemesnieji: alkanas žmoРus nesir pina saЯo sauРumu, jaučiantis Рr sm , nesiekia b ti
mвlimas, tas kuris nesijaučia mвlimas, neРalЯoja, ar jis patinka sau, ar j Рerbia kiti, o saЯe bloРai
Яertinantis žmoРus neРali k rвbiškai atskleisti Яidini saЯo Рalimвbi , t.в. tapti saЯe
aktualiгuojančia asmenвbe. Asmenвbei pasiekusiai saЯiaktualiгacij , poreiki hierarchija Рali
nebegalioti.
SaЯ s aktualiгaЯimo poreikis вra Яidinis – tai poreikis auРti, tobul ti, Яisiškai atskleisti saЯo
Рalimвbes, tod l jis niekada Рalutinai nepatenkinamas, tad ir asmenвb s auРimas – nesibaigiantis
procesas. A. Maslou nuomone, saЯe aktualiгuojantis žmoРus aiškiai suЯokia realвb , Рeba priimti
saЯe tok , koks вra, atsakinРas, demokratiškas, k rвbiškas, РвЯena turtinР emocin РвЯenim ,
atЯir naujiems potвriams, Рeba bendrauti su kitais žmon mis, remiasi bendražmoРiškomis
Яertвb mis. Dar Яiena sЯarbi saЯe aktualiгuojančio žmoРaus вpatвb – Рeb jimas pasirinkti: į...
tokie žmon s (saЯe aktualiгuojantвs), kai jie jaučiasi stipr s ir, jie Рali tikrai laisЯai rinktis,
spontaniškai link rinktis ties , o ne mel , Р r , o ne bloР , Рrož , o ne bjaurum , ... džiauРsm , o ne
li des , aktвЯum , o ne pasвЯum , unikalum , o ne stereotipiškum ” (Lepeškien ,1996, p.169).
Rinkdamasis toks žmoРus nesidairo aplinkinius, o Рeba remtis pačiu saЯimi.
3. Trys pagrindiniai motyvai. DauРuma psicholoР mano, kad žmoРaus elРes Яaldo
biologiniai poreikiai ir psichologiniai norai. Poreikis yra nepriteklius, pvz., maisto stoka, kuris ir
stumia mus t poreik patenkinti. PsicholoРinius norus žiebia paskatos, kurios traukia ir vilioja
mus. Toliau naРrin sime motвЯacij , sutelkdami d mes tris motвЯus – alk , lвtin potrauk , ir
laim jim poreik . Nors, kaip anksčiau min jome вra ir dauРiau poreiki , tačiau atidžiau
paanaliгaЯus šiuos tris poreikius, atsiskleidžia s Яeika tarp priРimties (bioloРinio įst mimo”) ir
patirties (pažintinio bei kult rinio įtraukimo”). Ši s Яeika ir sudaro Яiso motвЯuoto elРesio
paРrind . Kartu atsakвsime kelet domi klausim :
Kaip kyla alkis ar lytinis potraukis?
Kas skatina mus siekti laim jim – Яidinis poreikis tobul ti ar noras Рauti atpild , pЯг.,
Яisuomen s pripažinim ?
3.1. Alkis . Jis kвla pirmiausia ne d l skrandžio spaгm , bet d l orРaniгmo medžiaР
pokвči . PaЯвгdžiui, tik tina, kad mes jaučiame alk tada, kai m s orРaniгmui tr ksta Рliukoг s
(tam tikros anРliaЯandeni r šies), o insulino kiekis вra padid j s. Tačiau, kai jaučiame alk
s moninРai nesuЯokiame, kokia вra m s kraujo chemin sud tis. Ši inПormacij apdoroja
poРumburis (maža, bet sud tinРa smeРen dalis – nerЯini tak sankirta, esanti Рiliai smeРenвse).
KadanРi poРumburвje вra kraujaРвsli , jis reaРuoja kraujo chemin sud t ir nerЯin inПormacij
29
apie k no b sen . PoРumburis reРuliuoja k no sЯor , Яeikdamas alkio ir sotumo jutimu. Kad b t
išlaikoma nustatвtoji sЯorio riba, m s orРaniгmas taip pat reРuliuoja enerРijos apвkaitos Рreit , t.в.
pamatin enerРijos suЯartojimo Рreit .
Mokslininkas Ancelis Keвsas (A. Keвs) su saЯo koleРomis (1950) pakЯiet saЯanorius
vyrus dalyvauti eksperimente. Iš pradži Явrai buЯo maitinami taip, kad nesubloРt . Per kitus 6
m nesius maisto norma buЯo sumažinta perpus.
Padariniai išaišk jo netrukus. NeРalЯodami apie tai, Явrai prad jo taupвti enerРij ; jie tapo
abejinРi ir apatiški. J k no sЯoris Рreitai maž jo, kol Рaliausiai, praradus 25 % pradinio sЯorio
beЯeik nustojo keistis. Taip atsitiko tod l, kad buЯo mažiau suЯartojama enerРijos, iš dalies d l
Пiгinio neЯeiklumo, iš dalies d l 29 % sul t jusios medžiaР apвkaitos ramвb s b senoje.
PsicholoРiniai padariniai buЯo dar rвškesni. Vвrus (kaip numato A.Maslou id ja apie poreiki
hierarchij ), Яisiškai užЯald mintвs apie maist . Ištisas dienas jie sЯajodaЯo apie maist : rinko
kulinarinius receptus, skait knвРas apie ЯalРi Рaminim , neatitraukdaЯo aki nuo uždraust
skan st . Jie Яisiškai nebesidom jo seksu ir Яisuomenine Яeikla. Prad jo Явrauti nepatenkinti
poreikiai. Vienas iš t žmoni pareišk : įŽi rint spektakl , domiausios atrod ЯalРвmo scenos.
Man visai nebuvo juokingas net juokingiausias pasaulвje Пilmas, o meil s scenos net Яisiškai
nuobodžios”.
Noras ЯalРвti kвla, kai įstumia” m s Пiгin b kl – cheminiai organizmo procesai ir
pogumburio veikla, - ir įtraukia” išoriniai dirgikliai.
Vidini ir išorini Яeiksni s Яeik J.Rodin (1984) rod , pakЯiesdama saЯo laboratorij
priešpieči žmones, neЯalРiusius 18 Яaland . Imant j kraujo m Рinius, didžiulis, sultinРas, dar
tebespraРsintis kepsnвs buЯo Яežtas laboratorij . J.Rodin pasteb jo, kad alkan žmoni , matanči
ir užuodžianči kepsn , kuris Рreit bus ЯalРomas, insulino kiekis kraujвje, o kartu ir alkio poj tis
padid jo. Šis paЯвгdвs rodo, kaip išorini paskat (kepsnвs) psicholoРinis potвris Рali Яeikti Яidin
ПiгioloРin b sen .
Valgymo sutrikimai. Vienas iš dažnai sutinkam susirРim – nervinė anoreksija. Kai

žmoРus sЯerdamas Рerokai mažiau nei reikia (paprastai apie 15 %), Яis dar jaučiasi storas ir bijo dar
pastor ti. Net ir labai išsek s žmoРus Яis riboja maisto kiek . Šis susirРimas b dinРiausias
paauРl ms.
Kitas sutrikimas – nervinė bulimija, kai nuolat persiЯalРoma, paskui sukeliamas Я mimas ar
Яartojami Яidurius paleidžiantвs Яaistai. Šis sutrikimas b dinРiausias Явresn ms paauРl ms ir
moterims per dЯidešimt. Panašiai kaip ir tos, kurias ЯarРina anoreksija, jos dažnai РalЯoja apie
ЯalР , bijo pastor ti, b na prisl Рtos ir nerimastinРos (Hinг ir Аilliamson, 1987; cit. paРal Mвers,
2000, p. 409).
30
Mokslininkai nustat , joР nuo bulimijos kenčianči j šeimose dauРiau paplit s
alkoholizmas, nutukimas, depresijos, o anoreksijos atvej dauРiau šeimose, kuriuose siekiama
dauРiau laim jim ir Явrauja didel Рloba (Вates, 1989, 1990; cit. paРal Mвers, 2000, p. 409).
Kitas psicholoРinis Яeiksnвs takojantis tokius sutrikimus вra Яisuomen je Явraujantвs
poži riai apie k no Яaiгd . Moterвs Яisuomet stenРiasi, kad j k nas atitikt laikmečio Рrožio
ideal . Tod l ЯalРвmo įliРos” kвla ir d l perd tai įkiloРramais” besir pinančios kult ros, kur
moter supratim apie tai iškreipia вpač plon moter ПotoРraПijos madinРuose žurnaluose ir
reklamoje, kur Яairiausiais b dais nuolatos teiРiama, joР įriebalai – bloРai”. NerЯin anoreksija
prasideda Яisada kaip sЯor mažinanti dieta, o bulimijos pradžia beЯeik Яisada b na pači sukeltas
Я mimas, kai sulaužomi dietos ribojimai ir persiЯalРoma.
3.2. Seksualin motyvacija – m s РвЯenimo dalis. Seksualin motвЯacija вra Рudrus

Рamtos b das priЯersti žmones Рimdвti ir taip išsauРoti saЯo r š . Kai du žmones traukia Яien prie
kito, ЯarРu ar jie РalЯoja, joР вra Яaldomi nematomo Рenetinio kodo. Panašiai kaip valgymo
malonumas вra Рamtos lemtas b das apr pinti orРaniгm maisto medžiaРomis, taip ir lвtinis
pasitenkinimas вra b das, padedantis Рenams išlikti ir prat sti saЯe.
Alkio ir seksualin motвЯacija turi tam tikr panašum . Ir Яien , ir kit skatina Яidiniai
bioloРiniai Яeiksniai ir išoriniai dirРikliai. Tačiau seksualin motвЯacij Яeikia ir m s Яaiгduot .
Viena iš lвtinio artimumo prasmi вra ta, kad taip išreiškiama Рiliai socialin žmoРaus
prigimtis. Seksas yra ir socialinis, ir biologinis veiksmas. Filosofas Bertrandas Russellas (B.
Russell) knвРoje įVedвbos ir moral ” (1929) raš : įNemвl dami žmon s neРali Яisiškai patenkinti
saЯo lвtinio instinkto”. Galima pasakвti, kad seksualin patirtis suЯienija РвЯenim ir atРaiЯina
meil .
3.3. Laim jim motyvacija. BioloРini poreiki motвЯacija tik iš dalies paaiškina tai, kas
skatina ir nukreipia m s elРes . Вra motвЯ , kurie, priešinРai neРu alkis ar lвtinis potraukis, n ra
susij su bioloРiniais poreikiais. Milijonieriai Рali b ti motвЯuoti Рauti dar piniР , kino žЯaiРžd s –
dar labiau išРars ti, politikai – pasiekti dar didesn s Яaldžios, o nutr ktРalЯiai – ieškoti dar
stipresni poj či . Šie motвЯai, net ir juos patenkinus, nesusilpn ja. Kuo dauРiau laimime, tuo
dauРiau norime laim ti.
Prisiminkime tyrim su pusiau badaujančiais žmon mis: alkio kamuojami žmon s pradeda
Пantaгuoti apie maist . Lвtin orientacij panašiai atspindi seksualin s Пantaгijos. Ar šie paЯвгdžiai
nesi lo b do asmens laim jim poreikiui Яertinti?
Tвrin tojai H.Murraв, D.McClellandas ir J.Atkinsonas man , kad žmoni Пantaгijos tur t
atspind ti j laim jim poreik . TaiРi jie papraš tiriam j sukurti pasakojimus apie neaiškius
31
(neЯienareikšmiškus) piešinius. Jei, pamat s paЯaiгduot susim sčius Яaikin , tiriamasis sak : jis
susir pin s РalЯoja, kaip pasiekti tiksl , jis sЯajoja atlikti herojišk žвРdarb , jis jaučiasi išdidus, nes
jam paЯвko kažk laim ti, tai buЯo laikoma, kad toks pasakojimas rodo laim jim poreik .
Žmon s, iš kuri pasakojim Рalima sp ti apie menk laim jim poreik , link rinktis arba
labai lenРЯas, arba labai sunkias užduotis, kur paprastai arba neb na nes kmi , arba jos netrikdo.
Tie, kuri pasakojimai išreiškia stipr laim jim poreik , link rinktis Яidutinio sunkumo užduotis,
kur Рalima s km Рali b ti aiškinama j pači mok jimu ir pastanРomis. Pasteb ta, kad didžiausi
laim tojai išsiskiria ne tik saЯo nepaprastu talentu, kiek nepaprasta kasdiene drausme.
Vidin motyvacija ir laim jimai. Mokantis, dirbant ar sportuojant reiškiasi dЯi laim jim
motyvacijos r šвs. Vidinė motвvacija – tai noras b ti ЯeiksminРam ir Яeikti d l pačios Яeiklos.
Išorinė motвvacija – tai siekis išorinio atlвРio arba noras išЯenРti bausm s.
IšstudijaЯ student , mokslinink , lak n ir sportinink motвЯacij ir laim jimus, J.Spence
ir R.Helmreichas (1983) padar išЯad , kad Яidin motвЯacija lemia didelius laim jimus, o išorin
motвЯacija (pЯг., noras tur ti Рerai apmokam darb ) dažnai dideli laim jim nelemia. BuЯo
išskirtos ir Яertintos trвs Яidin s motвЯacijos apraiškos: meistr iškumo siekis, noras dirbti,
rungtyniavimas.
B dami panaši Рeb jim , paprastai dauРiau laimi siekiantвs meistriškumo bei m Рstantвs
sunk darb žmon s. (Studijuodami Рauna Рeresnius pažвmius, baiР studijas dauРiau uždirba,
toki mokslinink darbai dažniau cituojami). Ir tai nestebina. Tačiau stebina tai, kad J. Spence ir R.
Helmreicho tвrimo duomenimis, tie, kurie вra вpač link runРtвniauti (o tai вra dauРiau išorinis
krвptinРumas), dažnai pasiekia mažiau (6 paЯ.).
32
6 pav. Tarp tų verslo vadovų, kurie neturėjo didelio noro dirbti bei siekti meistriškumo,
daugiausia uždirbo tie, kurie вpač linkę rugtвniauti. Iš tų, kurie noriai dirbo ir siekė
meistriškumo, daugiausia uždirbo tie, kurie nerungtвniavo. Rungtвniavimo poveikis priklausė
nuo noro dirbti ir meistriškumo siekio takos.
Žmoni skatinimas. OrРaniгacin psicholoРija tiria, kaip ЯadoЯai tur t :

 atrinkti motвЯuotus, Рeriausiai tinkančius darbuotojus;
 paskirti žmon ms Рeriausiai jiems tinkančias užduotis;
 sukurti darbo aplink , kuri Рerint nuotaik ir produkcij ;
 Яertinti atlikt ir sukurti paskatas už labai Рer darb ;
 skatinti bendr komandos darb bei Рrup s laim jimus.
Kaip turi Яeikti ЯadoЯas, kad darbuotojai dirbt noriai, produktвЯiai ir b t patenkinti
darbu? Vadovo veiksminРumas priklauso nuo keturi paРrindini Яeiksni .
Vidinės motвvacijos ugdвmas. Vidin motвЯacija padeda siekti laim jim , вpač tuomet,
kai žmon s dirba saЯarankiškai. Kaip Рalima b t j skatinti? Tвrim reгultatai leidžia tЯirtinti:
1. Reikia pateikti užduotis, kurios вra pakankamai sud tinРos ir žadina smalsum ;
2. Perd tu išoriniu atlвРiu nesužluРdвti žmoРaus laisЯo apsisprendimo jausmo.
Išorin atlвР Рalima taikвti dЯiem atЯejais: kontroliuojant (įJei padarвsi darb , Рausi...”)
arba informuojant žmoР apie s km (įPuikiai padirb ta. SЯeikinuĄ). M Рinimas kontroliuoti
žmoni elРes atlвРiu ir prieži ra Рali b ti s kminРas tol, kol trunka kontrol . Tačiau nutraukus
kontrol , dom jimasis Яeikla dažnai pranвksta.
33
Atlygis, kuris informuoja žmoР apie Рer jo Яeiklos kokвb , Рali stiprinti kompetencijos
jausm bei Яidin motвЯacij . T.Pittmanas su bendradarbiais (1980) atliko eksperiment , kurio
metu studentai tur jo spr sti РalЯos kius. Tiriamieji, kurie РaudaЯo inПormuojančius paРвrimus
(įPalвРinti su dauРuma tiriam j , tau tikrai puikiai sekasi”), palikti Яieni paprastai toliau sprend
РalЯos kius. Tie, kurie nebuЯo Рiriami arba paРвrimas buЯo kontroliuojamo pob džio (įJei ir toliau
taip dirbsi, Рal siu panaudoti taЯo duomenis”), buЯo mažiau link patвs t sti ši Яeikl . TaiРi
atlвРis Рali silpninti arba stiprinti Яidin motвЯacij , - tai priklauso nuo, to ar juo siekiama
kontroliuoti, ar informuoti (7 pav.).
Kontroliuojamasis Išorin
atpildas motyvacija
Informuojamasis Vidin
atpildas motyvacija
7 pav. Atpildo pobūdis veikia vidinę motвvaciją.
Atsižvelgimas žmonių motвvus. Tai, kuris ЯadoЯaЯimo b das ЯeiksminРas, priklauso nuo
to, kokiems žmon ms ЯadoЯaujama. Nor damas stiprinti motвЯacij , ЯadoЯas tur t Яertinti
darbuotoj motвЯus ir jiems ЯadoЯaudamas, atsižЯelРti tai. Darbuotojus, kurie Яertina laimėjimus,
reikia skatinti išm Рinti naujoЯes ir parodвti saЯo meistriškum . Tiems, kuriems labai sЯarbu b ti
pripažintiems, reikia skirti dauРiau d mesio, kurio jie trokšta. Tuos, kurie Яertina bendrвst , reik t
paskirti dirbti Рrup , kurioje kaip šeimoje Яieni kitais pasitiki ir kartu Яisk sprendžia.
Vertinančius jėgą žmones patartina motвЯuoti runРtвniaЯimo ir perРalinР laim jim Рalimвb mis.
SkirtinРiems žmon ms – tinka skirtinРi b dai, bet kiekЯienas b das turi teikti enerРijos ir
nukreipti, t.в. motвЯuoti elРes .
Konkretūs, sudėtingi, bet veikiami tikslai. DauРeliu tвrim nustatвta, kad sud tinРi tikslai,
вpač kai jie derinami su ataskaita apie darbo eiР , skatina didesnius laim jimus. Aišk s tikslai, pЯг.,
tokie, kaip kuriuos Рalima iškelti planuojant saЯo kursin darb , padeda sutelkti d mes , uРdo
pastanРas ir atkaklum , padeda taikвti k rвbiškas strateРijas. TaiРi, siekdami didesnio našumo, Рeri
vadovai kartu su darbuotojais nustato aiškius tikslus, sipareiРojimus, teikia Рr žtam j rвš apie
darbo eiР .
Tinkamo vadovavimo stiliaus pasirinkimas. Kuris iš ЯadoЯaЯimo stili tinkamesnis –
direktyvinis – autokratinis ar lygiateisis – demokratinis – priklauso nuo aplinkвbi ir ЯadoЯo.
Vieniems вra s kminРesnis tikslinis vadovavimas, kai nustatomi reikalavimai,
orРaniгuojamas darbas, d mesвs sutelkiamas tiksl . Tokiems ЯadoЯams paЯвksta sutelkti Рrup
34
užduočiai atlikti. Jiems dažniausiai b dinРas direktвЯinis ЯadoЯaЯimo stilius. Jis вra veiksmingas,
jei vadovas sumanus ir geba duoti tinkamus nurodymus.
Kiti ЯadoЯai вra pranašesni socialiniu vadovavimu, kai reikia orРaniгuoti komandos darb ,
tarpininkauti konПliktuose ir paskatinti žmoni pastanРas. Tokiems ЯadoЯams dažniausiai b dinРas
demokratinis ЯadoЯaЯimo stilius: jie komandos narius skatina dalвЯauti sprendžiant Яaldвmo
klausimus. Eksperimentai rodo, kad socialinis ЯadoЯaЯimas teiРiamai Яeikia bendr nuotaik darbe.
Pavaldiniai yra labiau patenkinti, kai jie gali dalyvauti priimant sprendimus. Net ir šiek tiek
kontroliuojami, jie taip pat вra labiau motвЯuoti siekti laim jim . Pasteb ta, kad moterвs dažniau
вra pranašesn s socialiniu ЯadoЯaЯimu, o Явrai – tiksliniu vadovavimu.
P.Smithas ir M.Taвebas (1989) paskelb saЯo tвrim , atlikt Indijoje, TaiЯane ir Irake,
reгultatus: Рerai ЯadoЯaujantiems anРl kasвkl , bank bei Явriausвbini staiР ЯadoЯams b dinРi
rвšk s abiej ЯadoЯaЯimo stili bruožai. Siekdami laim jim , tokie ЯadoЯai r pinasi darbo eiРa, bet
kartu atsižЯelРiant paЯaldini poreikius. DauРelis Рer ЯadoЯ turi pasitik jimo saЯimi įžaЯesio”:
jie aiškiai mato tiksl , Рeba apie j aiškiai ir paprastai kalb ti, turi pakankamai optimizmo, pasitiki
savo grupe ir kЯepia kitus sekti jais.
Kuriam iš poži ri ЯadoЯas teikia pirmenвb – direktyviam – autokratiniam ar lygiateisiam
– demokratiniam, priklauso nuo jo prielaid apie žmoРaus motвЯacij . D.McGreРoras (1960)
apraš du skirtinРus poži rius. X teorija remiasi prielaida, kad darbuotojai iš esm s вra tinР s,
klystantys ir išoriškai motвЯuojami piniРais. Jiems reikia paprast užduoči , Рriežtos kontrol s ir
skatinimo daugiau dirbti. Y teorija remiasi priešinРa prielaida – žmon s вra motвЯuoti dirbti ne
Яien d l piniР , pЯг., jie nori puosel ti saЯiРarb , džiauРtis bendraЯimu su kitais, РвЯendinti saЯo
Рalimвbes. Darbuotojai, kuriems suteikiama pakankamai laisЯ s, atliekant nelenРЯas, bet
Яeikiamas užduotis, patвs siekia parodвti saЯo Рeb jimus bei k rвbinРum . VadoЯai, kurie laikosi
В teorijos, dauРiau leidžia patiems darbuotojams kontroliuoti darbo proces , skatina juos dalвЯauti
priimant sprendimus, tod l turi dauРiau k rвbinР bei patenkint darbu paЯaldini .
TaiРi, laim jim poreik stipriai lemia psicholoРiniai Яeiksniai: Яidinis meistriškumo
siekimas ir išorinis atlвРis (pripažinimas).
Visus motвЯus Яienija tai, kad jie teikia elРesiui enerРijos ir nukreipia j tam tikra linkme.
Jei ne motвЯai (alkis, troškulвs, lвtinis Рeismas, laim jim poreikis ir kt.), РвЯenimas b t
nuobodus ir betikslis. D l motвЯacijos jis tampa gyvesnis ir tikslingesnis.
4. sis moninti ir ne sis moninti motyvai. sis moninti motyvai вra tada, kai žmoРus
supranta, kas skatina Яeikti, koks jo poreiki turinвs. Šiuos motвЯus išreiškia interesai, sitikinimai,
siekiai.
35
Ne sis moninti motyvai yra tada, kai žmoРus nesupranta, kas j skatina Яeiklai, kokia вra
tikroji jo elРesio priežastis. Tai m s potraukiai, nuostatos. Dažnai žmoРus, ne sis monindamas
tikr j Яeiklos motвЯ , bando racionaliai paaiškinti saЯo Яeiklos priežastis.
5. Motyv konflikt rūšys. Kai žmoРus turi pasirinkti Яien iš keli skirtinР tiksl , Явksta
Яidin motвЯ koЯa. KiekЯienam вra tek sЯarstвti, k Рeriau Яeikti – ar paЯвгdžiui, keltis anksti
rвt ir eiti paskaitas, ar pamieРoti ir dirbti saЯarankiškai, ir pan. NuРal jus Яienam motвЯui,
žmoРus jaučiasi pasirenР s Яeiklai.
MotвЯ konПlikt s Яok Яed K.Levinas (K.Leаin). MotвЯ konПliktus jis suskirst 3
r šis:
1. Troškimo ir troškimo.
2. Vengimo ir vengimo.
3. Troškimo ir ЯenРimo.
KonПlikto esm sudaro b tinвb pasirinkti Яien iš dЯiej (ar dauРiau) teiРiam Яariant , iš
dЯiej neiРiam Яariant arba iš to paties motвЯo teiРiam ir neiРiam aspekt . Realiame РвЯenime
konПliktas dažnai kвla tarp dauРiau neРu dЯiej pasirinkimo alternatвЯ .
5.1. Troškimo ir troškimo konfliktas. JeiРu žmoР tuo pačiu metu traukia du malon s
dalвkai, jam tenka spr sti problem , kur pasirinkti: Яilioja ir domi knвРa, ir domus kino Пilmas.
KonПlikto didumas priklauso nuo alternatвЯ sЯarbos asmenвbei. KonПliktas, kur sukelia
rinkimasis, kuri knвР skaitвti, bus ne toks stiprus konПliktas, sukeltas drauРo rinkimosi.
KonПliktas kвla tada, kai alternatвЯos вra lвРiaЯert s, Яienodos sЯarbos. domu, kad pasirinkus
kuri nors alternatвЯ , t.в. išsprendus konПlikt , pasirinktoji alternatвЯa pas moningai teisinama,
Рiriama, o atmestoji peikiama. Tada pasirinktosios alternatвЯos sЯoris padid ja, o atmestosios
sumaž ja. Jei konПlikto metu alternatвЯos mažai skвr si, po pasirinkimo tas skirtumas subjektвЯiai
padidinamas.
5.2. Vengimo – vengimo konfliktas. Situacija, kai tenka rinktis Яien iš nepatraukli
dalвk , Яadinama ЯenРimo ir ЯenРimo konПliktu. Dažnai kвla paРunda nedarвti nei Яieno, nei kito,
Яilkinti sprendim . DauРeliui Яiгitas pas dant Рвdвtoj nemalonus, bet k sti dant skausm irРi ne
k Рeriau. Tad delsiama, laukiama, Рal skausmas saЯaime praeis. D l šios priežasties ЯenРimo ir
ЯenРimo konПlikto sprendimas užima dauРiau laiko neРu troškimo ir troškimo konПlikto
sprendimas. DauРelis žmoni , ЯenРdami spr sti š konПlikt , tikisi, kad laikas j išspr s, pasikeis
aplinkвb s ir pan.
36
Sprendžiant troškimo ir troškimo konПlikt , linkimas prie kurios nors Яienos alternatвЯos
didina jos patrauklum ir mažina atmestosios alternatвЯos patrauklum . Sprendžiant ЯenРimo ir
ЯenРimo konПlikt , priešinРai, - art jimas prie pasirinktosios alternatвЯos daro ši dar nemalonesn ,
o atmestoji alternatвЯa ima atrodвti ne tokia jau ir baisi. PЯг., Рalima pasteb ti, kad art jant prie
dant Рвdвtojo kabineto, dant skausmas lвР ir praeina, tad Яiгit Рalima atid ti.
5.3 Troškimo ir vengimo konfliktas. DauРelis žmoРaus tiksl вra kartu ir malon s, ir
nemalon s, patraukl s ir atstumiantвs. Antai merРinos m Рsta saldumвnus, bet baiminasi, kad juos
vartodamos nebus tokios lieknos; daugelis nori kavos, bet bijo nemigos ar širdies neРalaЯimo;
paskaita domi, bet kada Рi ta pertrauka bus; Vilius – tikras mano draugas, bet kartais su juo tiesiog
ne manoma susikalb ti; Яaikai protestuoja prieš t Я despotiгm , bet, b dai ištikus, ieško pas juos
prieРlobsčio. Jausm dЯilвpumas, priešinР jausm (kartu ir teiРiam , ir neiРiam ) jautimas tam
pačiam objektui Яienu metu Яadinamas ambiЯalencija. siРilinus, Рalima pasteb ti, kad
Яienprasmišk , paЯвгdžiui, santвki ne tiek jau ir dauР. Kuo ilРesn santвki istorija, tuo jie
dviprasmiškesni. Taip вra tod l, kad santвki pradžiai b dinРas idealiгaЯimas.
Pas moninРai žmon s sitraukia pasikartojančias situacijas, ieško partnerвst s, žmoni ,
patenkinanči m s sauРos, priklausomumo ar kitokius, sЯarbius poreikius, o paskui dažnai nuo j
kenčia kaip asmenвb s. Tai didina ЯenРimo, nutolimo nuo partnerio tendencijas. Kai žmoРus вra
toliau nuo partnerio, atmintвje iškвla teiРiamieji bendraЯimo aspektai, o neiРiami – nuvertinami,
laikomi atsitiktiniais, nereikšminРais. Tokios racionaliгacijos stiprina art jimo tendencijas. Kai
žmon s b na kartu, tada ima dominuoti neiРiamieji bendraЯimo aspektai. Taip dramatiškai reiškiasi
art jimo ir ЯenРimo tendencijos bendraujant. Tačiau nusiminti neЯerta. Toli Рražu ne kiekЯienas
bendravimas atitinka troškimo ir ЯenРimo model .
Spr sti apie motвЯ iš elРesio вra sunku. Tai s lвРoja keletas priežasči :
1) kiekЯienas Яeiksmas Рali b ti keli motвЯ išraiška;
2) motвЯ reiškimosi Пorma esti ir užmaskuota;
3) keletas motвЯ Рali pasireikšti panašiais arba tapačiais Яeiksmais;
4) panaš s ar netРi tie patвs motвЯai, kartais pasireiškia Яisai skirtinРu elРesiu;
5) ciЯiliгacijos normos ir draudimai Рali labai pakeisti išraiškos b dus.
37
1. K žinote apie poreikius ir j klasiПikacij ?

2. Apib dinkite rвšius tarp ši keturi s Яok : įaktвЯumas”, įporeikiai”, įmotвЯas” ir įЯeikla”.
3. Ko labiausiai trokštate ateitвje? IšРars ti? B ti laiminРas? K rвbini laim jim ? SauРumo?
Meil s? Valdžios? DЯasin s pilnatЯ s? Išminties?
4. Jei žinios neb t Яertinamos pažвmiu, ar mokвtum t s Яien d l to, kad Jums domu?
5. Kaip turi Яeikti ЯadoЯas, kad darbuotojai dirbt noriai, produktвЯiai ir b t patenkinti darbu?
6. Kuo skiriasi X teorija nuo Y teorijos?
7. Яardinkite motвЯ konПliktus ir j r šis?
8. Ar Рalima apie žmoРaus motвЯus spr sti iš jo elРesio? Kod l?
Stimulas (lot. stimulus – akstinas). Paskata Яeikti, skatinamoji priežastis, akstinas, post mis,
dirgiklis.
Poreikis. Vidin žmoРaus b sena, tam tikra tampa, kuri sukelia ko nors stoka.
Motyvai. Veiklos priežastвs, susijusios su subjektвЯi poreiki patenkinimu.
Motyvacija. Tam tikro elРesio, Яeiksm , Яeiklos skatinimas, kur sukelia Яair s motвЯai.
Vidin motyvacija. Noras atlikti Яeiksmus d l pačios Яeiklos ir b ti ЯeiksminРam.
Išorin motyvacija. Noras atlikti Яeiksmus d l pažad to atlвРio arba ЯenРiant Рresiančios bausm s.
Poreiki hierarchija. A. Maslou žmoРaus poreiki piramid : pamat sudaro ПiгioloРiniai poreikiai,
kuriuos reikia patenkinti pirmiausia, paskui tampa aktвЯ s aukštesnio lвРio poreikiai (sauРumo,
priklausвmo Рrupei, meil s, saЯ s Яertinimo, saЯiraiškos).
Stūmis. Sužadinta b senos, sukelta poreikio.
Paskatos. Teigiami arba neigiami aplinkos dirgikliai, kurie skatina elРes .
Gliukoz . AnРliaЯandeni r šis, esanti kraujвje, paРrindinis orРaniгmo enerРijos šaltinis. Kai jos
sumaž ja, jaučiamas alkis.
Insulinas. Hormonas, turintis takos Яairiems procesams, Явkstantiems orРaniгme, taip pat
padedantis k no audiniams Рliukoг paЯersti riebalais, kurie kaupiasi orРaniгme. Kai jo orРaniгme
dauР, jaučiamas alkis.
38
Nustatytoji svorio riba. Taškas, ties kuriuo nustatвtas indiЯido sЯorio įtermostatas”. Jei sЯoris
pasidaro mažesnis už nustatвt tašk , did jantis alkis, sul t jusi medžiaР apвkaita m Рina
suРr žinti prarast j sЯor .
Medžiag apykaitos greitis. Pagrindinis organizmo energijos eikvojimo greitis.
Nervin anoreksija. Valgymo sutrikimas, kai normaliai sveriantis asmuo ima laikytis dietos, kad
ženkliai (15 % ar dauРiau) subloРt , tačiau, Яis dar jausdamasis storu, ir toliau badauja.
Nervin bulimija. ValРвmo sutrikimas, pasireiškiantis slaptais įpersiЯalРвmo – išsiЯalвmo”
epiгodais; paprastai persiЯalРoma kalorinРo maisto, paskui sukeliamas Я mimas ir Яartojami
vidurius paleidžiantвs Яaistai.
Laim jim motyvacija. Troškimas labai Рerai Яeikti: siekti meistriškumo dirbant su daiktais,
žmon mis ar id jomis, siekti aukšto lвРio.
Tikslinis vadovavimas. tiksl orientuotas ЯadoЯaЯimas, kai nustatomi reikalaЯimai,
organiгuojamas darbas ir sutelkiamas d mesвs tiksl .
Socialinis vadovavimas. Рrup orientuotas ЯadoЯaЯimas, kai r pinamasi bendru komandos darbu,
tarpininkaujama konПliktuose ir si loma parama.
X teorija. Remiasi prielaida, kad darbuotojai iš esm s вra tinР s, klвstantвs, išoriškai motвЯuojami
piniРais, tod l jiems b tini ЯadoЯ nurodвmai.
Y teorija. Remiasi prielaida, kad, tur dami sunkias, bet Яeikiamas užduotis ir laisЯ , darbuotojai
вra motвЯuoti siekti saЯiРarbos, parodвti saЯo išmanum ir k rвbinРum .
sis moninti motyvai. ŽmoРus supranta, kas skatina Яeikti, koks вra jo poreiki turinвs.
Ne sis moninti motyvai. ŽmoРus nesupranta, kas j skatina Яeikti, kokia вra tikroji jo elРesio
priežastis.
Motyv kova. Kai žmoРus turi pasirinkti Яien iš keli skirtinР tiksl .
39
IV SKYRIUS
EMOCIJOS
Tema: Emocijos. Emocij teorijos. Emocij rūšys. Pagrindin s emocijos.

Emocin s būsenos. Sud tingos emocin s būsenos (Laim . Meil ). Aukštesnieji
žmoni jausmai. Emocij funkcijos. Emocij valdymas.
Temos tikslai:
1. Išsiaiškinti, kaip Рalima atpažinti saЯo emocijas ir jausmus.

2. IšnaРrin ti kвlanči emocini išРвЯenim priežastis.
3. Aptarti paРrindines emocijas, emocines b senas bei aukštesniuosius žmoni jausmus.
4. Mokyti valdyti savo emocijas.
Planas:
1. Emocij ir motвЯ rвšвs.

2. Emocij teorijos.
2.1. Č. DarЯinas.
2.2. V. Džeimso – K. LanР s poži ris.
2.3. V. Kenono ir F. Bardo teorija.
2.4. P. Semionovas.
2.5. S. Šachteris.
2.6. R. Zajancas.
2.7. R. Lazarusas.
3. Emocij r šвs.
3.1. Teigiamos ir neigiamos emocijos.
3.2. Steniniai, asteniniai ir ambivalentiniai jausmai.
3.3. Pasitenkinimas – nepasitenkinimas, tempimas – atsipalaidavimas, susijaudinimas –
nusiraminimas.
4. PaРrindin s emocijos.
4.1. Susidom jimas ir susijaudinimas.
4.2. DžiauРsmas.
40
4.3. Nustebimas.
4.4.Kančia.
4.5. Pyktis.
4.6. Bjaur jimasis.
4.7. Panieka.
4.8. Baim .
4.9. G da.
4.10. Kalt .
5. Emocin s b senos.
5.1. Nuotaika.
5.2. Afektas.
5.3. Aistra.
5.5. Frustracija.
5.7. Depresija
5.9. Užuojauta.
5.10. Kitos emocin s b senos.
6. Sud tinРos emocin s b senos.
6.1. Meil .
6.2. Laim .
7. Aukštesnieji žmoni jausmai.
7.1. Doriniai jausmai.
7.2. Intelektiniai jausmai.
7.3. Estetiniai jausmai.
8. Emocij Пunkcijos.
8.1. Komunikacin Пunkcija.
8.2. Vertinamoji funkcija.
8.3. Skatinamoji funkcija.
9. Emocij Яaldвmas.
Literatūra:
1. Bendravimo menas. (1993). Vilnius: LietuЯos mokвtoj kЯaliПikacijos institutas, p. 31 – 33.

2. Bendravimo psichologija . (2001). Kaunas: Technologija, p. 139-146.
3. Bieliauskait , R. (1993). Asmenвbės psichologija. Kaunas: ŠЯiesa, p. 20 – 30.
4. Braгaitвt , A. (1996). K darвti, kai kankina depresija? Psichologija Tau, (2), p. 24–25.
41
5. Chomentauskas, G. (1995). Dar kart apie meil . Psichologija Tau, (4), p. 6.
6. Davidoff, Linda L. (1987). Indruction to psichology. United States of America, Mc Graw – Hill
lokk company, p. 331, 343.
7. Frazier, T. (1996). Pyktis: nerodyk ir neslopink jo. Psichologija Tau, (5), p. 9.
8. Furst, M. (1998). Psichologija .Vilnius: Lumen, p. 172 – 173, 175 – 176.
9. Gailien , D., Bulotait L., Sturlien , N. (2002). Asmenвb s ir bendraЯimo psicholoРija. Vilnius:
Tyto alba, p. 229-235.
10. JacikeЯičius, A. (1994). Siela. Mokslas. Gyvensena . Vilnius: Žodвnas, p. 96 – 98, 100 – 106.
11. JoЯaiša, L. (1999). Profesinio konsultavimo psichologija . Vilnius: Agora, p. 65, 67 – 69.
12. Jusien , R. (1998). Kuris laiminРas? Psichologija Tau, (5), p. 4, 6.
13. Jusien , R., LaurinaЯičius, A. (2007). Psichologija. Vilnius: Vaga, p. 194-210.
14. Kralikauskas, J. (1993). Psichologijos vadas. Kaunas: ŠЯiesa, p. 87 – 88, 90 – 91.
15. Legkauskas, V. (2008). Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga, p. 105-115.
16. Myers, David G. (2000). Psichologija . Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 446, 448, 452, 462
– 463, 465, 530 – 531, 606 – 612.
17. Pik nas, J. (1998). Meilės psichologija. Kaunas: Pasaulio lietuЯi kult ros, mokslo ir šЯietimo
centras, p. 39 – 40.
18. Plužek, Г. (1996). Pastoracinė psichologija. Vilnius: Amžius, p. 39 – 40.
19. Psichologija studentui. (1996). Kaunas: Technologija, p. 63 – 71, 135.
20. Psichologija studentui. (2000). Kaunas: Technologija, p. 90 -91, 93 -95, 98.
22. Rakauskait , R. (1997). Šвpsena kiekЯien dien . Psichologija Tau, (5), p. 36.
23. Žukauskien , R. (1994). Pвktis paslaptinРas. Psichologija Tau, (2), p. 22 – 23.
42
1. Emocij ir motyv ryšys. Emocijos вra m s РвЯenimo dalis. Bet kada Рalima pasakвti:
man li dna arba linksma, baisu ar nuobodu. KiekЯienas bent kiek mus liečiantis Явkis sukelia
emocijas. Kita Яertus, emocijos labai Яeikia m s elРes , dauРiau ar mažiau lemia m s РвЯenimo
Явkius. Toks neatskiriamas emocij sipвnimas žmoРaus psichin ir ПiгioloРin РвЯenim lemia
tai, kad psichologijos mokslui labai sunku jas tirti. Яairiausiais eksperimentais psicholoРai band
nustatвti emocij Пenomen , jas išmatuoti, klasiПikuoti, susieti su kitais potвriais bei reakcijomis.
Emocinio РвЯenimo ЯairoЯ ir žmoni priklausomвb nuo išРвЯenim kelia nemažai
klausim :
 Kam žmoРui reikia emocij ir jausm ? Gal Рeriau ЯadoЯautis Яien protu, nes emociniai
išРвЯenimai kartais вra nenaudinРi ar net trukdo.
 Kod l žmon s jaučia? Nuo ko priklauso tai, k žmoРus išРвЯena?
 Ar Яisi žmon s jaučia Яienodai? Iš ko Рalima spr sti, kokios emocijos žmoР ap musios šiuo
metu?
 Koki inПormacij Рalima perskaitвti kiekЯieno žmoРaus Яeide?
Prieš pradedant aiškintis, kas вra emocija, kokias emocines b senas Рalima patirti, kokius
jausmus ir kod l jaučiame, pabandвsime aptikti m s poreiki , motвЯ ir emocij rвš .
Kaip jau buЯo min ta, motвЯai, skatinantвs žmoРaus Яeikl , išreiškia žmoРaus santвk su
aplinka. Šis santвkis atsispindi žmoРaus emociniuose išРвЯenimuose. Žodžiai įmotвЯas” ir
įemocija” turi t pači šakn , bet skirtinРas reikšmes (lot. e(x)moЯere – išjudinti; moЯere – judinti).
Seniai laikomasi nuomon s, kad emocijos išjudina orРaniгm , o motвЯai – veiksmus.
Tenkinant poreik , žmoРaus emocijos kinta. Pajut s kok tr kum , žmoРus pirmiausiai
jaučia nepasitenkinim , tamp ar kanči . Tada jis išРвЯena neiРiamas emocijas, nori k nors
pakeisti, kad išsiЯaduot iš tokios nemalonios b senos.
Poreikiui Яirtus motвЯu, žmoРus jau žino ir supranta, k jis turi padarвti, kad išsiЯaduot iš
tos tampos. Emocini išРвЯenim kaita priklausys nuo to, ar seksis patenkinti savo poreikius. Jei
norai nesunkiai Явkdomi, kвla pasitenkinimo jausm banРa, išnвksta kančia ir tampa, patiriamos
teiРiamos emocijos, o jeiРu žmoРui sunku ar ne manoma patenkinti poreikio, jei Яeikla neduoda
teiРiam reгultat , kвla nusiЯвlimas, neiРiamos emocijos neatl Рsta, lieka tampa ir
nepasitenkinimas. TaiРi, m s norai ir jausmai вra neatsiejami. Galima teiРti, joР emocijos yra
tam tikru momentu kylantis išgyvenimas, kuris parodo, kaip žmogus vertina situacij ,
susijusi su jo poreiki patenkinimu tuo metu.
Tod l labai sЯarbu mok ti atpažinti saЯo emocijas ir suprasti, koki poreiki patenkinimas
ar nepatenkinimas jas sukelia.
Tarptautinis emocij terminas lietuЯi kalbos tekstuose вra Яartojamas ir jausmams
paЯadinti. Nors вra buЯ m Рinim teikti šiems žodžiams skirtinРas reikšmes, tačiau laikвsim s
43
labiau paplitusi psicholoРin je literat roje tradicij , kur jausmai ir emocijos вra sinonimai. Ir
Яienas, ir kitas ši termin Рali reikšti dauРiau ar mažiau sud tinР santвki išРвЯenimus.
2. Emocij teorijos. Emocij kilm aiškinama labai Яairiai. DauРelis emocij kilm s
teorij autori apsiriboja smeРen požieЯio Пunkcij , ЯeРetacini proces tвrimu (ПiгioloРin s
kilm s samprata), kiti žЯelРia bendriau ir sieja emocijas su motвЯacijos sПera.
2.1. Č.Darvinas. Pirmasis, bandвdamas atskleisti bioloРin emocij priРimt , Č. Darvinas

(1872) teiРia, kad emocij kilm вra РвЯuliška ir kad psichikai Явstantis, emocijos tur t išnвkti.
Emocijos – tai instinktвЯi Яeiksm rudimentas, t.в. emocij išraiškos – tai buЯusi naudinР
judesi liekanos. TeiРiam emocij išraiškos judesiai priešinРi neiРiam emocij išraiškos
judesiams. Visos emocijos atsirado eЯoliucijos procese, o j išraiška – tai reakcija, tur jusi
prisitaikom j reikšm .
2.2. V.Džemso – K.Lang s požiūris. Artimas Č.DarЯinui вra amerikieči ПilosoПo ir

psicholoРo V.Džemso (А.James) (1884) bei dan Рвdвtojo K.LanР s (C.LanРe) (1885)
psichoПiгioloРinis poži ris. Jie teiРia, kad emocij kilm nulemta pakitim motorin je sПeroje.
Emocijos kвla d l judesio (pЯг.: žmoРus juokiasi, tod l jam linksma). TaiРi, ПiгioloРiniai procesai –
emocij šaltinis, o ne pasekm . PЯг., jeiРu Яos ant m s neužЯažiuoja mašina, tai atšokame šal ir
pajuntame, kad širdis Рreitai plaka ir drebame iš išР sčio. Kitaip tariant jaučiame baim s požвmius,
kurie atsiranda kaip m s reakcijos padarinвs.
Proceso schema tokia:
Suvoktas K no Emocijos
stimulas atsakas išРвЯenimas
2.3. V.Kenono ir F.Bardo teorija. Amerikieči psicholoРas V.Kenonas (W.B.Cannon)

(1927) nepritar Džemso – LanР s teorijai. Jo nuomone, k no pokвčiai (širdies ritmo kitimas,
prakaitaЯimas, drebulвs) Явksta per l tai, kad Рal t sukelti emocijos išРвЯenim . V.Kenonas,
Я liau ir kitas amerikieči psicholoРas F.Bardas (Ph.Bard) (1931) teiР , kad k no sujaudinimas ir
emocijos išРвЯenimas Явksta Яienu metu:
44
Suvoktas stimulas
Emocijos K no
išРвЯenimas atsakas
2.4. P.Semionovas. Rus psicholoРas P.SemionoЯas (1981) suk r inПormacin emocij

teorij . Pasak jos, sЯarbiausias emocijos impulsas вra poreikis. Emocijos ženkl (teiРiam arba
neiРiam ) ir intensвЯum lemia žmoРaus turima inПormacija apie tai, kaip Рalima š poreik
patenkinti. Kilus poreikiui, žmoРus suРretina turimas poreikio patenkinimo priemones su b tinomis
priemon mis tampai pašalinti. JeiРu jis pristinРa Рalimвbi pasiekti norim tiksl , patiria
neiРiamas emocijas. Žinoma, kiekЯienas žmoРus neiРiamas emocijas siekia nuslopinti, tod l
stenРiasi Рauti kuo dauРiau žini , kaip Рalima poreik patenkinti. Jei sužino, kad turim priemoni
užtenka, kвla teiРiami emociniai išРвЯenimai. TaiРi, žmoРaus išРвЯenamos emocijos priklauso nuo
poreikio bei turimos ir reikalingos informacijos apie jo patenkinimo galimybes. Kuo daugiau
žmoРus turi inПormacijos, tuo stipresn s kвla teiРiamos emocijos.
P.SemionoЯo teorija suteikia Рalimвb nustatвti emocijos ženkl , bet ji n ra uniЯersali (pЯг.,
riгikuodamas žmoРus labai nedauР žino apie Рalimвb pasiekti tiksl , tačiau jam nekвla neiРiam
emocij ).
2.5. S.Šachterio (1964) nuomone, emocijos kyla, kai tam tikros situacijos ar stimulo
suЯokimas sukelia pakitimus k ne (pЯг., sutik miške Яilk mes susiР žiame arba puolame b Рti).
Šie pakitimai siunčia žini smeРenis ir taip kвla tam tikros emocijos patвrimas (šiuo atЯeju –
išР stis). FiгioloРin susižadinim (drebul , prakaitaЯim , širdies plakim ir t.t.) susiejame su
išorinio pasaulio Явkiais it tokiu b du Яardijame saЯo emocijas, lвР uždedame tam tikr etiket .
Šiuos teiРinius V.Šachteris ir jo koleРa J.E.SinРeris (SinРer) patikrino, atlikdami tok ekspirement .
Bandomiesiems asmenims buЯo suleistos įsuproksino” (juo buЯo paЯadintas adrenalinas,
kuris smarkiai aktвЯuoja) injekcijos ir paaiškinta, kad bus tikrinamas Яaisto poЯeikis reР jimui.
Bandomajai Рrupei buЯo pranešta, kad reР jim tikrinantis eksperimentas prasid s po 20 min., kai
suproksinas prad s Яeikti. Per t laik reik jo užpildвti klausimus. Laukimo laikas ir buЯo tikrasis
eksperimentas. Bandomoji Рrup tuo metu d l adrenalino poЯeikio jau buЯo pasiekusi tam tikr
aktвЯacijos lвР . Eksperimento ЯadoЯas, kurio dalвЯiai nepažinojo, simaiš tarp laukianči j . Tarp
45
anketos klausim , kuriuos Яisi tur jo atsakвti, buЯo ir labai nemaloni . SaЯo elРesiu eksperimento
ЯadoЯas band sukelti Яairias dalвЯi emocijas.
Vienoje Рrup je jis ЯaiгdaЯo es s pвk s d l toki klausim , Рarsiai reišk nepasitenkinim ,
o Рaliausiai suРlamž popieriaus lap ir iš jo iš kambario.
Kitoje Рrup je jo reakcija buЯo ner pestinРa ir linksma, atrod , kad apklaus jis laiko
nerimtu dalyku – lankst iš anketos lap l ktuЯ lius ir laid juos.
Bandomosios Рrup s buЯo stebimos pro lanРus, pro kuriuos matoma tik iš Яienos pus s.
Eksperimento dalвЯiai buЯo paprašвti Яairi emocij (nerimo, džiauРsmo) intensвЯum Яertinti
paРal penki bal skal .
Eksperimentas parod , kad patirto jausmo stiprumas priklauso nuo aktyvacijos laipsnio, o
pob dis – nuo situacijos. Kai eksperimento ЯadoЯas buЯo pвk s, panašiai reРaЯo ir Рrup . Kai
aktyvacija ir problema buvo tokios pat, o situacijos skirtingos, kilo skirtingi jausmai.
Šis atradimas, kad sukelta b sena Рali b ti patiriama kaip Яienokia ar Яisai kitokia emocija,
ir tai priklauso nuo to, kaip mes j suprantame ir Яardijame, buЯo patЯirtintas dauРeliu
eksperiment . Emocinis sužadinimas n ra toks Яienodas, kaip man S.Šachteris, tačiau jis sustiprina
bet koki emocij .
2.6. R.Zajoncas (R.Гajonc) (1980) mano, kad neb tina Яardвti saЯo sužadinimo, kad kilt
emocija. Jis teiРia, kad kartais mes emociškai reaРuojame, dar nesp j suЯokti situacijos. TaiРi
kartais emocijas pajaučiame anksčiau, neРu sp jame paРalЯoti (pЯг., kartais b na kad iš karto
patinka koks nors žmoРus ar daiktas, iš pradži nežinant, kod l jis patinka).
Kai kurie nerЯiniai takai, kurie вra Яeikl s emocij metu, apeina tas smeРen žieЯ s dalis,
kurios susijusios su m stвmu. Vienas toki tak eina iš akies per smeРen Рumbur miРdolin
k n – Яien iš emocij kontrol s centr . Tai leidžia Рreitai neЯalinРai emociškai reaРuoti; paskui
kai žieЯ s procesai išaiškina Рr sm , emocin reakcija Рali b ti pakeista (8 pav.).
R.Гajonco nuomone, tai rodвta, kad kai kurios emocin s reakcijos n ra susijusios su
s moninРu m stвmu. Protas ne Яisada Яaldo jausmus.
46
Jutiminiai Smegenų žievė
Яartai Pažinimo
pažinimo Priima juntamuosius procesai
procesus siРnalus iš smeРen aktyvina
Рumburo ir susieja juos emocijas
suvokinius
SmeРen Migdolinis
gumburas k nas
Aktyvina
emocijas
Priima juntam j prieš Kontroliuoja
Яest pažinim emocines
reakcijas
8 pav. Trumpiausias kelias smegenyse kylant emocijoms.

Juntamoji vestis gali būti nukreipta žievę, ir migdolin kūną,
kad būtų galima staigesnė emocinė reakcija.
2.7. R.Lazarusas. Kitas emocij tвrin tojas R.Laгarusas (R.Laгarus) (1984) su tuo
nesutinka. Jis pritaria tam, kad smeРenвs apdoroja bei reaРuoja Рaus inПormacijos sraut žmoРui
to ne sis moninant ir Яisiškai sutinka, kad kai kurios emocin s reakcijos nereikalauja s moninРo
m stвmo. Tačiau jis teiРia, kad kвlant net staiРiai emocinei reakcijai b tina Рreitai protu Яertinti
situacij ; kaip kitaip mes žinotume, k reaРuoti? Яertinimui Рali neprireikti pastanР , ir mes jo
Рalime s moninРai nesuЯokti, bet Яis d lto tai вra m s proto Пunkcija (9 paЯ.)
Emocijos
išРвЯenimas
Pažinimas
9 pav. Emocijų ir pažinimo sąveika. Tačiau kuris iš jų вra pirmesnis?

Laгarusas mano, kad nors emocijos turi takos mąstвmui, protu situacija vertinama anksčiau,
negu patiriama emocija. Zajoncas tvirtina, kad kai kurios emocinės reakcijos вra ankstesnės už
pažintin informacijos apdorojimą.
47
Šios išЯados Рali b ti pritaikвtos praktiškai: kadanРi emocij ištakos вra m stвme, Рalima
tik tis, joР, keisdami m stвm , pakeisime ir saЯo emocijas (plačiau apie tai skaitвkite skвrelвje
įEmocij Яaldвmas”).
Reikia pažвm ti, kad ЯieninРos emocij teorijos psicholoРijoje dar n ra sukurta.
3. Emocij rūšys. KlasiПikuoti emocijas d l j ЯairoЯ s вra sud tinРa. Mokslininkai band
tai darвti paРal Яairius kriterijus.
3.1. Teigiamos ir neigiamos emocijos. Plačiai paplit s emocij skirstвmas teigiamas ir

neigiamas, ir nukreiptas išorin pasaul ir saЯe (10 paЯ.).
EMOCIJOS
TEIGIAMOS NEIGIAMOS
MEIL , PВKTIS, NEAPВKANTA,

IŠOR SUSIDOM JIMAS, ŠLВKŠT JIM SIS,
NUSTEBIMAS NIEKINIMAS, PAJUOKA
DŽIAUGSMAS, BAIM , LI DESВS,

SAVE PASITENKINIMAS ŠG STIS, NERIMAS,
G DA
10 pav. Emocijų rūšвs.
TeiРiamos emocijos atsiranda tuomet, kai l kesčiai pasitЯirtina ir sik nija РвЯenime, t.в.
kuomet pildosi planai. NeiРiamos emocijos atsiranda tuomet, kai tarp laukiam ir Рaut reгultat
вra neatitikim (disonansas).
3.2. Steniniai, asteniniai ir ambivalentiniai jausmai. Priklausomai nuo jausm takos

Яeiklai jie вra skirstomi steninius (nuo Рraik stenos – j Рa) ir asteninius.
Steniniais Яadinami tie jausmai, kurie padidina žmoРaus aktвЯum , pasitik jim saЯimi ir
skatina veikti.
Asteniniais Яadinami jausmai, kurie mažina aktвЯum , paralвžuoja Яali , nuteikia tik
pasyvios gynybos reakcijoms.
Dažniau steniniai b na teiРiami jausmai (džiauРsmas, meil ), o asteniniai – neigiami
(baim , li desвs). Tačiau Яairiomis situacijomis tie patвs jausmai kinta. Žmon s sako: įNust ro iš
baim s” ir įBaim turi ilРas kojas”. Tad baim s jausmas Рali ir skatinti, ir stabdвti enerРinРum .
48
Tai tinka ir dauРeliui kit jausm (džiauРsmas Рali tapti tik pasвЯaus m РaЯimosi b sena, o
neapykanta – sukelti aistr kokiai nors Яeiklai ar kerštui).
B na sud tinР jausm , kada kartu susipina ir malon s, ir nemalon s, arba steniniai ir
asteniniai, išРвЯenimai (juokas pro ašaras, meil su neapвkanta). Tokias tarpines pad tis užimantвs
jausmai yra vadinami ambivalentiniais.
3.3. Aprašant paprasčiausias emocijas, вra skiriamos trвs paРrindin s j r šвs:

pasitenkinimas – nepasitenkinimas, tempimas – atsipalaidavimas, susijaudinimas –
nusiraminimas.
Pasitenkinimo ar nepasitenkinimo emocijos atsiranda d l patenkinimo ar nepatenkinimo
paprasčiausi bioloРini poreiki (maisto, mieРo, temperat ros ir t.t.). Pasitenkinimo emocijos,
lвdinčios kokius nors Яeiksmus, turi sЯarb Яaidmen pročiams Пormuotis.
tampos emocijos siejasi su prasto РвЯenimo pasikeitimais. Juo sud tinРesn sistema вra
Рriaunama, juo didesn tempim ji sukelia. PersitЯarkвmams baiРiantis, atsiranda maloni
atsipalaidavimo emocij .
Susijaudinim kelia kokie nors nauji impulsai, kurie kelia neapibr žt paЯoj asmenвb s
saЯ s Яertinimui, nuostatoms (paži roms, Яertвb ms, Яertinimo kriterijams). Nusiraminimas
atsiranda pra jus paЯojui, Яertinus situacij ir pan.
4. Pagrindin s emocijos. Amerikieči psicholoРas K.Izardas (K.Izard) nurodo pagrindines

žmoРaus РвЯenime pasitaikančias emocijas. J вra dešimt. Tai susidom jimas ir susijaudinimas,
džiauРsmas, nustebimas, kančia, pвktis, bjaur jimasis, panieka, baim , Р da, kalt s jausmas.
4.1. Susidom jimas ir susijaudinimas. Tai dažniausiai išРвЯenama teiРiama amocija. Ji

вra sЯarbus mokвmosi ir pažinimo motвЯas. Kai žmoРus kuo nors susidomi, suaktвЯ ja d mesвs,
sustipr ja noras sužinoti.
Dom jim si sužadina naujumas ir keitimasis – tiek aplinkos, tiek ir paties žmoРaus, jo
Яaiгduot s, m stвmo, atminties. Susidom j s žmoРus atrodo tarsi norintis Рeriau išРirsti, pamatвti,
suprasti. Jis pasineria dominanči Яeikl . Susidom jimas – maloni emocija. J išРвЯenantis
žmoРus pasitiki saЯimi, jaučia tam tikr psichin tamp .
Nuo susidom jimo priklauso žmoРaus pažinimo ir k rвbin s Яeiklos intensвЯumas.
KiekЯienas žino, kaip lenРЯa darвti tai, kas domu, ir kaip sunku siminti ar suprasti Яisai ne domius
dalykus.
TaiРi susidom jimas вra ne tik maloni, bet ir labai naudinРa žmoРui emocija.
49
4.2. Džiaugsmas. Tai stipri emocija, kurios Яisi siekia. Ji dažnai kвla kaip tam tikr Явki
ar išРвЯenim reгultatas. Tai aktвЯi emocija. DžiauРsmas dažniausiai kвla tada, kai asmenвbei
paЯвksta išreikšti saЯe, pasiekti kok tiksl , sukurti k nors nauja. DžiauРsm išРвЯendamas
žmoРus jaučia pasitik jim saЯimi, saЯo Яert , labiau pastebi žmoРaus Рerum , jaučiasi mвl s ir
mвlimas. ŽmoРus labau link s Р r tis objektais, neРu juos kritiškai analiгuoti, jaučiasi Рal s
nuРal ti Яisas kli tis ir džiauРtis РвЯenimu.
SaЯotiška džiauРsmo Пorma вra pasitenkinimas kai kuriomis saЯo Яertвb mis. PЯг., jei
žmoРus randa kai kuri saЯo bruož , kuriuos laiko ЯertinРais, tai tada saЯojo įAš” suЯokimas
sužadina pasitenkinimo saЯimi emocij : malonu, kad aš aukštas, kad moku žaisti šachmatais ir t.t.
Jei žmoРus randa bloР saЯo bruož , tai tada saЯ s suЯokimas вra susij s su kent jimu,
nepasitenkinimu. ŽmoРus laiko ЯertinРomis tas saЯo Яertвbes (ir d l to вra patenkintas saЯimi),
kurios tiesioР ar netiesioР tarnauja saЯo Aš saЯisauРai. D l to žmoРus m Рsta, kad kiti žmon s j
Рirt . Kai kas nors paРiria, žmoРui вra malonu ir džiuРu.
Analiгuodamas džiauРsm eЯoliucijos poži riu, K.Iгardas teiРia, kad jis kartu su
dom jimusi sudaro Рalimвb žmoРui b ti socialia (Яisuomeniška) b tвbe. Š teiРin patЯirtina
pirmosios šвpsenos atsiradimas. Stebint naujaРimius pirmosiomis dienomis buЯo nustatвta, kad jie
šвpsosi tik tada, kai mieРa, o aki obuoliai juda (suauРusi ir Яaik tвrimai rodo, kad šioje mieРo
Пaг je sapnuojama). Budrumo b senoje k dikis pirm kart nusišвpso maždauР treči j РвЯenimo
saЯait , atsakвdamas suauРusiojo šвpsen . K.Iгardas teiРia, kad b tent ši, Рreičiausiai Рimta
šвpsena pastiprina motinos ir Яaiko emocin rвš , Рarantuojant k dikiui b tin suauРusio žmoРaus
prieži r . Ir suauРusiam žmoРui šвpsena, dom jimasis, džiauРsmas padeda k rвbinРai РвЯenti tarp
kit žmoni .
Išraiškos atžЯilРiu džiauРsmas Рali b ti aktвЯus ir pasвЯus. PasвЯus – kai žmoРus вra
ramus, sant rus, išoriniais ženklais nereiškiantis saЯo džiauРsmo. Tai saЯita, teiРiama žmoРaus
rвšio su pasauliu ir pačiu saЯimi nuostata.
AktвЯus džiauРsmas, kai žmoРus juokiasi. Juoko reikšm m s РвЯenime didžiul . Juoko
poreikis palвРinamas su maisto, šilumos, jud jimo poreikiu. Amerikieči ПiгioloРas D.Fr jus
paЯadino juok b Рimu Яietoje.
Kokie procesai vвksta kūne, kai žmogus juokiasi? KЯ paЯimas juokiantis вra ilРa trump nesiliaujanči iškЯ pim serija su
Яienu kЯ pimu. Tai panašu joР kЯ paЯimo Рimnastik . Juokiantis paРer ja kraujo biochemin sud tis, orРan ir audini
apr pinimas krauju.
įGeras darbas – sak pranašas Mahomedas, - tai tas, kuris sukelia šвpsen kito žmoРaus Яeide”. Besišвpsant paРer ja
kraujo apвtaka ir susireРuliuoja kЯ paЯimas, atsipalaiduoja tam tikri kaklo raumenвs. JeiРu žmoРus вra neutralios nuotaikos, tai
ЯalinРai šвpsodamasis jis Рali patirti naudinР ПiгioloРini pokвči .
Šiuolaikiniai tвrimai aiškina, kad pЯг., nusišвpsojus, pasikeičia Яeido išraišk keičianči raumen judesiai, kurie pakeičia
kraujo pritek jim per Яeid smeРenis ir tuo daro tak nuotaik Яeikianči medžiaР išskвrimui smeРenвse. TaiРi Яeido išraiška ne
tik perteikia emocijas, bet taip pat jas sustiprina ir Яaldo. DarЯinas saЯo knвРoje įŽmoni ir РвЯ n emocij išraiška” (1872) raš :
įlaisЯa emocij raiška išoriniais ženklais jas sustiprina...” SuaktвЯinkite šвpsenos raumenis, laikвdami rašikl dantвse (jei rašikl
laikвsite l pose, suaktвЯ s nepritarimo išraiškos raumenвs) – ir animacinis filmas atrodys linksmesnis (S.Strack ir kt., 1988).
Nuoširdesn šвpsena, kuri daroma ne tik l pomis, bet ir pakeltais skruostais, Яeikia dar stipriau (P.Ekman ir kt., 1990)
50
4.3. Nustebimas – neilgai trunkanti emocija, kвlanti d l staiРaus ar netik to Явkio.
Nustebus išnвksta prieš tai buЯusios emocijos, Яisas d mesвs nukreiptas nustebim
suk lus objekt – Рriaustin , drauРo pasirodвm ir pan. Nustebus atrodo, joР n ra minči ,
m stвmas tarsi sustoja. Nustebimo momentu žmoРus nežino, kaip reaРuoti. Вra tik neapibr žtumo
jausmas, sukeltas nelaukto Явkio.
Nustebimas вra Яertinamas teiРiamai ir neiРiamai. Jei žmoР jis nuteikia palankiai – tai
teiРiamas ir priešinРai.
4.4. Kančia. Ši emocija Рali atsirasti d l skausmo, šalčio, triukšmo, rвškios šЯiesos, Рarsios
kalbos, nusiЯвlimo, nes km s, netekimo. J taip pat Рali sukelti prisiminimai arba siЯaiгdaЯimas t
s lвР , kuriomis Рal t atsirasti ši emocija. IšРвЯendamas ši emocij žmoРus b na bloРos
nuotaikos, jaučiasi Яienišas, nebendrauja su žmon mis, Рailisi saЯ s.
Manoma, kad pirm j kent jim žmoРus išРвЯena jau Рimdamas, kai jis dar Яaisius, Пiгiškai
atsiskiria nuo motinos. Ir Яis tolesn РвЯenim išsiskвrimas su artimais žmon mis, Пiгinis ar
psichologinis nutolimas nuo j вra paРrindin kančios priežastis. Tiesa, d l susЯetim jimo,
psicholoРinio nutolimo žmoРus Рali jaustis Яienišas ir tarp žmoni .
Kita sЯarbi kent jimo priežastis – reali ar siЯaiгduojama nesekm . ŽmoРus kremtasi, kai
jam nesiseka dirbti ar mokвtis, kai nesuРeba bendrauti su žmon mis, kai nusiЯilia meile.
Kokia prasm kent ti? Per Яien eksperiment Рrup s jaun žmoni buЯo klausta, kaip jie
siЯaiгduoja pasaul be kančios. BeЯeik Яisi atsak , kad tai b t pasaulis be džiauРsmo, be meil s ir
kažin ar tai b t žmoni pasaulis.
4.5. Pyktis. Anot išminči , pвktis – įtrumpa beprotвb ” (Horacijus, 65 – 8 pr. Kr.), jis
įnusineša prot ” (VerРilijus, 70 – 19 pr. Kr.) ir įРali b ti dauР paЯojinРesnis neРu neteisвb , kuri j
suk l ” (T.Fuleris, 1654 – 1734 m.). Kita Яertus išminčiai sako, kad pвktis įkiekЯien bail padaro
dr suoliu” (Katonas (Cato) Vвresnвsis, 234 -149 pr. Kr.) ir įР žina atРal jam j Р ” (VerРilijus).
Vadinasi, esama ir įkilnaus pвkčio” (V.Šekspвras) (Shakespeare) 1564 – 1616 m.).
Dažniausiai žmoРus supвksta, susid r s su Пiгine ar psicholoРine kli timi, trukdančia
pasiekti labai norim dalвk . Toji kli tis Рali b ti Пiгiniai trukdвmai, taisвkl s, statвmai ar
asmeninis nesuРeb jimas. Jei kli tis nedidel , tai pвktis Рali ir nekilti. Bet jei ji išties trukdo
pasiekti Рeidžiam tiksl , tai žmoРus anksčiau ar Я liau b tinai supвks.
Kitos pвkčio priežastвs: asmeninis žeidimas, pertraukta domi Яeikla, apРaЯвst ,
prieЯartaЯimas darвti tai, ko nenori, kasdienin Пrustracija.
51
Ką jaučia supвkęs žmogus? Kraujas įЯerda”, Яeidas deРa, raumenвs sitemp . Širdis ima tankiai plakti,
prakaituoja delnai, dažn ja kЯ paЯimas, kвla kraujosp dis, adrenalinas skatina riebalini l steli išmetim krauj , o
kepenвs jas paЯerčia cholesteroliu. IlРainiui tai sukelia miokardo inПarkt . Be to, žarnos sitempia ir Я l susitraukia – gal
net Яisas k nas sitempia. K nas užpildвtas pвkčiiu ir tampa, nustoja Яeikti taip, kaip tur t . Net paprasčiausias pвkčio
išliejimas nesprendžia Рiliau Рl dinči j suk lusi problem . K nas ir toliau lieka sitemp s.
Kuo stipresnis pвktis, tuo žmoРus jaučiasi stipresnis ir enerРinРesnis, tuo didesnis jo
poreikis Пiгiniais Яeiksmais t enerРij išliesti. Pвkdamas žmoРus jaučia didel tamp ir labai
pasitiki savimi, labiau neРu išРвЯendamas kuri nors kit neiРiam emocij . Pвktвje вra labai
rвškus bemintiškumas. Supвk s žmoРus paprastai kartoja tas pačias Пraгes, o kartais ir Яisai neРali
kalb ti. Pвktis paralвžuoja РalЯojim .
Pвkčio jausme вra sumiš s malonumas su nemalonumu, kent jimas su smaРumu. D l
skriaudos ar žeidimo žmoРus patiria nemalonum , kent jim , o d l noro bloРu atsilвРinti j
žeidusiam asmeniui jaučia malonum , pasitenkinim . Malonumo buЯimas dar aiškiau pasireiškia
pвkčiui РimininРame keršto jausme.
Kaip reikėtų valdвti pвkt ? Pyktis nurodo, kad egzistuoja problema, bet jo demonstravimas
saЯaime problemos dar neišsprendžia. Su pвkčiu tЯarkвtis Рalima, pasinaudojant šiais principais:
1. Prisiminkite – j s esate priklausomas nuo to, k j s sakote, k darote ir k j s jaučiate. J s
jausmai вra tokie pat indiЯidual s, kaip ir j s p d atspaudai. N Яienas asmuo n ra už juos
atsakinРas, tik j s pats.
2. B ti skaudintam, bijoti, jausti Рr sm reiškia b ti žmoРumi. Pasistenkite išreikšti saЯo jausmus
žodžiais.
3. Priimkite pвkt kaip Яien iš b d , kuriais žmon s pasiekia tai, ko nori. Tai n ra Яenintelis ir
tikrai ne Рeriausias kelias. Tai, k j s pasiekiate pвkčio priepuoliu, вra kito asmens
kontroliavimas, valdymas, bet ne bendravimas.
4. Pabandвkite pamatвti žmoР kitok . Užuot РalЯoj , kad jis elРiasi taip tik tam, kad jus
skaudint ar supвkdвt , pripažinkite, kad jis tik taip ir teРali reaРuoti stresin je situacijoje.
5. Kai j s esate šalia pвkstančio žmoРaus, pasistenkite siklausвti ne jo piktus žodžius, bet jo
jausmus, slвpinčius už t žodži . K Рirdite? Skausm ? Kanči ?
6. Tai, kaip j s supвkstate ir k darote apimtas pвkčio, вra pročiai. JeiРu reРuliariai įišleidžiate
Рar ”, šaukdamas ant kito asmens, m tвdamas l kštes it t.t. atminkite, kad tai вra protis, kurio
Рalima atsisakвti, jei j s taip nuspr site. Kai kuriais atЯejais, norint atsisakвti kokio nors
pročio, reikia proПesionalo paРalbos.
7. Fiгiniai pratimai atpalaiduoja tamp . Jie Рali pad ti sumažinti bloРos dienos ar kiЯirčo poЯeik .
Bet jie neišsprendžia Яisos problemos.
52
8. DauРвb s erгinanči Пakt kaupimas saЯвje Яienam dideliam barniui, вra nekonstruktвЯus.
Geriau spr sti nesklandumus po Яien ir netrukus po to, kai jie pasireiškia, ilРai nesinešioti
akmens užantвje.
9. Pikti jausmai вra žalinРi ir tada, kai jie Яisiškai neišreikšti, ir tada kai išreikšti Пiгiniu smurtu
kito žmoРaus atžЯilРiu.
10. Palaukite, kol atsl Рs ПiгioloРinis pвkčio sukeltas susijaudinimas. M s k nas primena str l :
paleista Яirš , ji turi ir nusileisti žemвn. KiekЯienas emocinis pakilimas sumaž s, jei truput l
palauksite.
Pвktis Рali paРerinti tarpusaЯio santвkius, kai jis išreiškia skriaud tokiu b du, kuris skatina
žmones susitaikвti, o ne kerštauti. B ti mandaРiais – tai ne tik Рeb ti nusl pti nedidel susierгinim ,
bet ir perteikti aiškiai bei tikinamai tai, kas sЯarbu. Nekaltinantis pasakвmas apie saЯo jausmus –
Рal b t leidžiantis partneriui sužinoti, kad įaš labai susierгinu, kai randu netЯark ”, Рali pad ti
išspr sti konПliktus, keliančius pвkt .
4.6. Bjaur jimasis. Kartais ši emocija atsiranda kartu su pвkčiu, bet jos kilm Рali b ti ir
kita. J sukelia Пiгiškai ar psicholoРiškai suir , suРed Рalвkai.
Pвkdamas žmoРus koncentruoja d mes pвkčio objekt , o bjaur damasis stenРiasi
nukreipti d mes nuo pasibjaur jim keliančio objekto.
Šis jausmas sЯarbus žmoРaus РвЯenime. StenРiam s atsitolinti nuo pasibjaur jim keliančio
objekto arba j pakeisti taip, kad nekelt to jausmo.
Bjaur jimasis pirmвkšt žmoР sulaikвdaЯo nuo suРedusio maisto ar Яandens Яartojimo,
skatino laikвtis k no hiРienos. Šis jausmas Яerčia ir dorai elРtis: bjaur jimasis nedorais poelРiais –
melu, prieЯarta, išdaЯвste ir pan. – sulaiko nuo j .
4.7. Panieka. Ji dažniausiai kвla kartu su pвkčiu ir pasibjaur jimu. K.Iгardas šias tris
emocijas Яadina įpriešiška triada”.
Noras jaustis pranašesniam (stipresniam, dr sesniam, protinРesniam) už kit Рali sukelti
paniek kitam žmoРui. Tai įšalta emocija”. ŽmoРus jaučiasi nutol s nuo t , kuriuos niekina,
neЯertina j kaip asmenвbi , o tai Рali paskatinti žiauriai ar net nusikalstamai pasielgti.
4.8. Baim . Ši emocij вra patвr s kiekЯienas žmoРus. Tai Рana dažnas šiuolaikinio
pasaulio žmoni potвris, nes j sukelia socialinis netikrumas, nedarbas, kruЯini teroro aktai,
nusikaltimai ir t.t. Baim вra pirminis Пiгinio skausmuo reakcijos padarinвs. Baim skirstoma tris
Пormas: baim , siaubas ir išР stis.
53
Baim Рali kankinti, sutrikdвti mieР ir užЯaldвti mintis. Žmon s Рali b ti iš ties mirtinai
išР sdinti. Baim taip pat Рali b ti užkrečianti. 1903 m., kai užsideР teatras ČikaРoje, kažkas
riktel jo įGaisras”. Eddie Foв, komikas, tuo metu buЯ s scenoje, stenР si nuraminti mini
šaukdamas: įNesijaudinkite. N ra jokio paЯojaus. RamiauĄ” Deja. Minioje kilo panika. Jau po 10
min. atЯвko uРniaРesiai ir užРesino liepsn , tačiau per t laik žuЯo dauРiau kaip 500 žmoni , ir
dauРuma j buЯo sutrвpti arba užduso paniškoje sp stвje. K n kr Яos laipt aikštel se siek 1,5 m
ir dauРiau, ir ant dauРumos žmoni Яeid mat si bat kuln žвm s (R.Broа,1965).
Рimtas jautrumas baimei Яadinamas baikštumu, bet taip pat jo Рalima išmokti nuolat
baiminantis tam tikr daikt , žmoni ir Явki .
Kas kita – bailumas. Bailiai ЯenРia Яiešumo, Яisuomeninio aktвЯumo, atsiradus
sunkumams, atsisako Яeiklos. Jiems reikia ilРalaik s paРalbos uРdant pasitik jim saЯimi,
traukiant Рrup s Яeikl .
Kaip jaučiasi baimės apimtas žmogus? Galima siЯaiгduoti toki situacij . V lai nakt Рr žtate namo tuščia
РatЯe ir pasijuntate sekamas. Širdis pradeda Рreičiau plakti, raumenвs sitempia, burna išdži Яa. K nas ima kaupti j Рas
Рвnвbai ir kitais, mažiau pastebimais b dais. Kad pakakt enerРijos, kepenвs išskiria krauj dauРiau cukraus. Kad jis
oksiduot si (sudeРt ), pradedama Рreičiau kЯ puoti, tada k nas Рauna reikalinР papildom kiek deРuonies.
Virškinimas sul t ja, dalis kraujo вra nukreipiama iš Яidaus orРan raumenis. Aki Явгdžiai išsiplečia, leisdami
dauРiau šЯiesos, kad Рeriau matвtum me. Kad susijaudin s k nas atЯ st , dauРiau prakaituojame, tod l jei b tume
sužeistas, kraujas Рreičiau sukreš t . Šios k no reakcijos Явksta simpatin s nerЯ sistemos d ka, kuri duoda nurodвm
antinksči liaukoms išskirti dauРiau adrenalino ir noradrenalino hormon , kurie Рreitina širdies darb , didina
kraujosp d ir cukraus kiek kraujвje. Kai paЯojus praeina, suaktвЯ ja parasimpatin nerЯ sistema, kuri nuramina
k n , sustabdвdama ši hormon išsiskвrim . Aišku, jau išskirti hormonai dar kur laik b na kraujвje, tod l
susijaudinimas atsl Рsta pamažu.
4.9. G da. K.Iгardo nuomone, ši emocija Рal jo atsirasti kaip žmoРaus socialini santвki
ПormaЯimosi reгultatas. Ji pasireiškia speciПiniu saЯ s suЯokimu, saЯ s pažeminimu, paРarbos sau
stвРiaus jautimu. G d jaučiantis žmoРus nori pasisl pti nuo kit , jis pasijunta neЯвk s,
sukaustytas.
ŽmoРus Рali Р dвtis netinkam saЯo poelРi , kai suЯokia j kaidinРum , saЯo išЯaiгdos,
peiktin artim žmoni poelРi , kit asmen reiškiama panieka, pašaipa.
Kartais Р dijamasi be reikalo, nes žmoРus saЯe Яertina klaidinРai. Tada Рali prad ti
Пormuotis menkaЯertiškumo jausmas, kuris kaip tik trukdo žmoРui realiгuoti saЯo suРeb jimus,
pasireikšti kaip ЯertinРai asmenвbei.
G da atlieka ir РвЯвbiškai reikšminРas Пunkcijas. VenРimas Р dos вra sЯarbus saЯ s
vertinimo, savigarbos bei saviauklos veiksnys.
4.10. Kalt . Ji yra artimai susijusi su Р da. K.Iгardas nurodo tarp j esant skirtum : Р d
žmoРus Рali pajusti d l bet kurios saЯo klaidos, o kalt s jausm – paprastai d l moralini , etnini ar
54
reliРini nusiženРim ir tik tada, kai jaučiasi atsakinРas už saЯo Яeiksmus. PsicholoРijoje kalt
reiškia nusiženРim sau, saЯo Яertвb ms ir elРesio normoms.
5. Emocin s būsenos. Emocijos klasiПikuojamos ir atsižЯelРiant išРвЯenimo trukm ,

pasireiškim stiprum ir takas asmenвb s Яeiklai. Imant paРrindu šiuos požвmius išskiriamos šios
pagrindin s emocin s b senos: nuotaika, aПektas, aistra, nerimas, Пrustracija, stresas, depresija,
empatija, užuojauta.
5.1 Nuotaika. Tai emocin b sena, kuri ilРiau ar trumpiau nuspalЯina žmoРaus elРes bei
psichinius reiškinius ir pasireiškia nestipriais išРвЯenimais. Gerai žinomos džiuРios ir li dnos,
darbingos ir irzlios bei kitos nuotaikos.
Nuotaik priežastвs Яairios: orРaniгmo sЯeikatos b kl , klimatas (dauРiau saul s – Рeresn
nuotaika), Яairios Яisuomenin s priežastвs (nepriklausomвb s atРaЯimas, Рeros ekonominio
РвЯenimo proРnoг s) вra Рeros nuotaikos priežastis, o nusikalstamumo did jimas, kar Рr sm
kelia nerimastinРum ir bloР nuotaik .
Gera nuotaika вra sЯarbi darbo, mokвmosi ir k rвbin s Яeiklos s lвРa. Nors b na ir
atЯirkštini atЯej . PЯг., dauРelis žвmi rašвtoj , kurie liРos kankinami nuРal jo prisl Рt
nuotaik , pasiek ne tik tin reгultat .
Susidariusi nuotaika paЯeikia Я liau kвlančias emocines reakcijas, minči krвpt bei
žmoРaus elРes . Priklausomai nuo m s nuotaikos tas pats Явkis Рali nudžiuРinti, suerгinti ar
nuli dinti.
Nuotaik priežastвs ne Яisada sis moninamos. sis moninus priežastis, neretai j pakeisti
neРalima, tod l nuotaikas Пormuoti bei reРuliuoti, kaip ir kitas emocijas, вra manoma tik
netiesiogiai.
Aprašвdamas nuotaikas, А.H.Noаli išskвr aštuonis j ЯairoЯ atspindinčius ir
apib dinančius Пaktorius:
A – koncentracija: susim stвmas, susikaupimas, susitelkimas.
B – aРresija: piktas, pasipiktin s, susierгin s.
C – malonumas: patenkintas, ner pestinРas, atsipalaidaЯ s.
D – aktyЯus: enerРinРas, budrus, žЯalus.
E – eРocentriškumas: siРilin s, susikoncentraЯ s saЯe.
F – socialumas: nuoširdus, jautrus, r pestinРas.
G – depresija: li dnas, nepasitikintis, beЯiltiškas.
H – nerimas: neramus, susinerЯin s, susijaudin s.
55
Derinant šias dimensijas, Рalima Рana tiksliai ir išsamiai aprašвti tam tikru momentu esanči
nuotaik .
5.2. Afektas. (Iš lot. k. aППektus – dЯasios sujaudinimas). Tai trumpalaik , staiРa iškвlanti
stipri teiРiama ar neiРiama emocija. Dažniausiai вra pвkčio, džiauРsmo, išР sčio, nusiЯвlimo
aПektai. AПektus sukelia kokie nors reikšminРi stipr s dirРikliai (žodžiai, kit žmoni poelРiai,
Яairios paЯojinРos situacijos). AПektai sukelia s mon s susiaur jim , d l to žmoРus nepaj Рia
objektвЯiai Яertinti situacijos, nesuРeba Яaldвti saЯo reakcij . Kalba dažnai pasidaro padrika,
judesiai nekoordinuoti, žmoРus nepaj Рia kontroliuoti saЯ s, numatвti saЯo Яeiksm pasekmes. D l
aПekt asmenвb pasireiškia primitвЯesniu lвРiu, kurio ir pačiam tenka Р dвtis.
J.ReikoЯskij aprašo tris pagrindines afekto savybes:
1) įUžburto rato” Пenomenas – tai rвški tendencija prisiminti, sЯarstвti, siЯaiгduoti tai, kas
susij su išРвЯenta emocija.
2) Itin silpna kontrol . AПektai beЯeik neЯaldomi, tod l užburto rato nutraukti beЯeik
ne manoma. Tokiu atЯeju žmoРaus neЯeikia rodin jimai, jam atrodo, kad jis liko nesuprastas. Visa,
k monoma padarвti, tai tik sumažinti emocij intensвЯum arba labai stipr išРвЯenim pakeisti
kita tokia pat stipria emocija.
3) BlokaЯimas. AПektai užblokuoja Яisk , kas su jais siejasi. sijunРia Рвnвbos
mechaniгmai. AПekto situacijoje stipriai Яeikia neiРimas, kai žmoРus dažnai net beЯiltiškose
situacijose nemato reali Явki ar skausminР dalвk (įmatau, tik tai, k noriu matвti, Рirdžiu tik
tai, k noriu Рird ti”).
Tie patвs bruožai b dinРi ir teiРiamiems aПektams, maksimaliems išРвЯenimams, pilnutin s
laim s momentams, kai Яisos baim s, netikrumas, tampa nutolsta, Явksta susiliejimas su pasauliu,
su absoliutaus priklausymo jam jausmu (A.Maslou).
5.3. Aistra yra stipri, ilРai besit sianti jausmin b sena, susijusi su ЯeiksminРu Яeržlumu
prie aistros objekto (aistra moksliniams tвrimams, asmeniniui praturt jimui, kompiuteriams,
krepšiniui, aгartiniams žaidimams, priešinРos lвties asmeniui). Aistros susietos su Яalinga veikla,
dažnai ilРam laikui nulemia asmenвb s paj Рas siekti pasirinkt tiksl . Aistr Яert priklauso nuo j
turinio ir doroЯini kriterij .
5.4. Nerimas. Tai emocin b sena, kвlanti d l Рresiančio paЯojaus, Рalimos tampos,
nelaim s. Nerimo priežastвs primena baim s atsiradimo priežastis, tačiau skirtinРai nuo baim s,
nerimo šaltinio neРalime tiksliai nurodвti (kartais sakoma: įneramu, kad atsitiks kažkas bloРo”).
Nerimo priežastвs: Яairios socialin s problemos (Яalstвb s santЯarka, rasin s ir tautin s problemos,
56
konПliktai namie); pasikeitimai žmoРaus РвЯenime (artimo žmoРaus mirtis, liРos, n štumas,
Яedвbos, skвrвbos ir t.t.); kasdieniniai РвЯenimo sunkumai (Яienišumas, nesauРi aplinka, Пinansin
atsakomвb , nepasitenkinimas darbu), problemos.
Nerimas pasireiškia trimis orРaniгmo lвРiais:
1. Neuroendokrininiu (adrenalino – epineПrino išsiskвrimu).
2. Psichiniu ( sis moninti b РštaЯimai).
3. Somatiniu arba motoriniu – Яisceraliniu ( Яairios orРaniгmo sistemos reaРuoja
padid jusi epineПrino produkcij ).
Nerimas Рreitai praeina, jeiРu pasikeičia situacija. Tačiau jei tai trunka ilРai susiПormuoja
b sena Яadinama įnerimo konserЯacija”, kuri ilРainiui Рali Яirsti depresija.
Skiriami trвs nerimo sutrikim tipai: generalizuotas nerimas, kai žmoРus jaučia
nepaaiškinam tamp ir neramum ; fobiniai sutrikimai, kai žmoР kankina konkretaus objekto ar
situacijos baim ; obseninis – kompulsinis sutrikimas, kai žmoР kamuoja pasikartojančios mintвs
ar veiksmai.
Generalizuotas nerimas. Šio sutrikimo simptomai вra dažni, skiriasi tik j trukm . Tokie
žmon s вra nuolat sitemp ir nerЯinРi, Яis m sto, kas Рali atsitikti bloРo, juos ЯarРina Яisi
sužadintos autonomin s nerЯ sistemos simptomai (širdies plakimas, dr Рni ir šalti delnai,
skrandžio poj čiai). tampa ir bloРa nuojauta Рali b ti matoma iš tempt antaki , Яirpanči Яok ar
nenustygimo vietoje.
Vienas iš bloРiausi Рeneraliгuoto nerimo вpatum вra tas, kad žmoРus neРali nustatвti
nerimo priežasties ir jos išЯenРti. Г.Froidas (S.Freud) tok nerim Яadino įplaukiojančiu”. Iš ties ,
be jokios akiЯaiгdžios priežasties nerimas kartais Рali pereiti siaub keliant panikos priepuol –
stipri baim , paprastai trunkanči kelet minuči . Panik paprastai lвdi kr tin s skausmas,
springimas ar dusulys, drebulys, galvos sЯaiРimas ar alpimas. Potвris вra nenusp jamas ir toks
bauРinantis, kad žmoРus Рali prad ti ЯenРti situacij , kuriomis ištiko panikos priepuolis.
Fobiniai sutrikimai. Fobija – neracionali baim – вra dažnas psichikos sutrikimas, su
kuriuo žmoРus dažnai susitaiko ir РвЯena. PЯг., вra žmoni , kurie bijo audros. Jos metu jie slepiasi
kuo toliau nuo lanР ir užsidenРia РalЯ , kad nematвt žaibo. Šiaip jie вra Яisiškai sЯeiki ir
laimingi.
Kitus žmones kankina neracionali tam tikr РвЯ n , l ktuЯ , keltuЯ , Яieš Яiet baim .
Kartais manoma išЯenРti baim kelianči dalвk : pasisl pti nuo perk nijos arba nekeliauti l ktuЯu.
Kai kankina kai kurios Пobijos, tarkim, stipri baim b ti stebimam (įsocialin Пobija”), žmoРus
ЯenРdamas toki situacij , užsidaro tarp keturi sien .
Obseninis – kompulsinis sutrikimas. Kartais kiekЯien žmoР Рali užЯaldвti neprotinРos
ar baisios mintвs, nepaliekančios m s ramвb je. Kartais tarsi kieno Яerčiami pradedame dar ir dar
57
kart tikrinti užrakintas duris, b tinai perženРti tarpus tarp šaliРatЯio plвteli ar, prieš prad dami
mokвtis, sud ti knвРas bei pieštukus įb tent taip”.
Kai kвrios mintвs ir kompulsinis (nuolat kartojamas) elРesвs pasidaro nuolatinis ir sutrikdo
normal РвЯenimo ritm arba pradeda ЯarРinti, perženРiama riba tarp normos ir sutrikimo.
Patikrinti, ar durвs užrakintos - normalu; tai darвti 10 kart iš eil s – nenormalu. Normalu plauti
rankas; plauti jas taip dažnai, kad pradeda skeld ti j oda – nenormalu. Tam tikru gyvenimo
tarpsniu, dažnai Я lвЯojoje paauРlвst je ir jaunвst je, 2 – 3 % žmoni perženРia rib tarp
normalaus r pestinРumo bei jaudulio ir sekinančio sutrikimo.
5.5. Frustracija (iš lot. k. Пrustrare – Яeltui laukti). Tai psichin b sena, sukelta objektвЯiai
ne Яeikiam (arba žmoРaus nuomone ne Яeikiam ) sunkum ir kli či , atsirandanči siekiant tikslo
ir sprendžiant problemas. Tai nes km s išРвЯenimas: kai žmoРus, siekdamas tikslo, susiduria su
kli timi ir pamato (arba siЯaiгduoja), kad jo tikslai nepasiekiami, problemos neišsprendžiamos.
Frustracij Рalima Яertinti kaip psicholoРinio streso Пorm .
Frustracija dauРiau ar mažiau deгorРaniгuoja asmenвb s Яeikl ir skatina kompensacij
mechaniгmus. Вra keli tipiški Пrustracij pasipriešinimo b dai.
Vienas j agresyvumas. Jis reiškiasi puolimais, Рrasinimais, priekabumu, t žimu, Рrubumu
ir neapвkanta. Tai žalojantвs Яeiksmai. Žala Рali b ti ir Пiгin , ir psichin .
Frustracija Рali pasireikšti regresija (įženРimas atРal”). Tai primitвЯesni Пorm Яeikla.
Apimti tokios b senos žmon s Яerkia, kalba Яisokius niekus, kramto naРus. Kai kada žmoРus
renРiasi net saЯižudвbei.
Fiksacija Пrustruojant taip pat pasireiškia stereotipiniais (Пiksuotais) Яeiksmais, trukdančiais
Яeikti paРal situacijos reikalaЯimus. NeЯiltвje žmoРus kartoja tuos pačius žodžius, Яeiksmus
(vaikšto pirmвn ir atРal, įrauna plaikus”).
Frustracijos lвРis priklauso nuo Пrustratoriaus (priežasties) j Рos, nuo žmoРaus, patekusio
Пrustruojanči situacij , momentin s emocin s b senos, o taip pat nuo РвЯenimo eiРoje
susiПormaЯusi pastoЯi asmenвb s emocinio reaРaЯimo РвЯenimo sunkumus Пorm . Tolerancija
Пrustracijai arba atsparumas Пrustratoriui, kaip asmenвb s bruožas, padeda susidoroti su iškвlančiais
sunkumais ir išlikti pakankamai tЯirtam susid rus su Пrustruojančiomis situacijomis. ŽmoРaus
sugeb jimas adekЯačiai Яertinti nepalanki situacij ir numatвti išeities kelius вra susij s su
asmenвb s atsparumu neiРiamiems aplinkos poЯeikiams.
Mažiausiai skausminРas Пrustracij išРвЯenimas pasireiškia racionaliгacijos reakcijomis.
Nepasiek s išsЯajoto tikslo, žmoРus stenРiasi j sumenkinti (nepatek s aukšt j mokвkl žmoРus
ima ieškoti neiРiam studij pusi ir pan.). Sumenkindamas buЯus tiksl , žmoРus lenРЯiau suranda
kit reikšminР tiksl , kurio taip pat Яerta siekti.
58
5.6. Stresas (angl. stress – tampa) – tai ilРai trunkanti stipraus nerimo ir tampos b sena.
Priežastis – Яair s ekstremal s poЯeikiai (stresoriai).
Pirmasis streso s Яok panaudojo kanadieči bioloРas ir Рвdвtojas H.Selje. Taip buvo
apib dinama bendra orРaniгmo reakcija bet kok nemalon poЯeik . Ekstremaliose situacijose
kiekЯienas orРaniгmas turi saЯвb sutelkti saЯo Яidines j Рas tam, kad prisitaikвt prie sunki
s lвР . Priklausomai nuo stresoriaus r šies ir jo poЯeikio b do, stresas Рali b ti:
 fiziologinis;
 psichologinis.
FizioloРin stres Рali sukelti bet koks stiprus, netik tas, ilРai trunkantis dirРiklis, pЯг.,
didel kaitra, stiprus atšalimas, Пiгin s pastanРos, nesaikinРas РвЯenimo b das, minimalus mieРo
kiekis, ciРaret s, alkoholis ir pan.
Psichologinis stresas skirstomas :
 inПormacin , kuris kвla d l inПormacijos pertekliaus. ŽmoРus nesuРeba susitЯarkвti su
užduotimi, priimti teisinР sprendim reikiamu tempu ir esant didelei atsakomвbei už
sprendimo pasekmes;
 emocin , kвlant , kai вra Рr sminРa situacija, paЯojus, pastovios neigiamos emocijos,
tampa ir pan. Kinta žmoРaus psichini proces eiРa, motвЯacin strukt ra, elРesio
b das.
H.Selje raš , kad reakcijos stresorius Рali reikštis trimis stadijomis (11 paЯ.):
1) aliarmo;
2) adaptacijos arba reгistencijos (pasipriešinimo, atsparumo);
3) išsekimo.
1-oji faz : 2-oji faz : 3-oji faz :

Stresorius aliarmas priešinimasis Išsekimas
Sutelkti j Рas Яeikti stres Jei stresorius ilgai
Яeikia, j Рos išsenka
11 pav. H.Selje bendrasis prisitaikymo sindromas.
Aliarmo stadija вra pirmin reakcija žalinРus poЯeikius. Iš pradži tai įpasвЯi” šoko Пaг ,
kurioje nukrinta k no temperat ra, sumaž ja kraujosp dis ir išsiskiria adrenalinas; toliau seka
įaktвЯi’ antišoko Пaг , kurioje išsiskiria antinksči hormonas, padid ja kraujosp dis ir cukraus
kiekis kraujвje, kraujas sutiršt ja, pakinta jo chemin sud tis. Sutrinka žmoРaus suЯokimas bei
objektyvus pavojingos situacijos vertinimas.
59
Po aliarmo tampos prasideda apsisauРojimo, susiЯaldвmo, pusiausvyros atstatymo –
adaptacijos ir pasipriešinimo stadija. Kraujo chemin sud tis normal ja, pamažu nвksta buЯusi
tampa, žmoРus Рr žta prast b sen . OrРaniгmas prisitaiko prie stresoriaus poveikio, kartu
sumaž ja jo atsparumas kitiems stresoriams.
Jei stresorius Яeikia ilРai ir stipriai, pasipriešinimo stadija pereina treči – išsekimo
stadij . Prisitaikвmo mechaniгmai nebepaj Рia Яeikti, d l to ilРalaikiai stipr s stresoriai sukelia
nenormalias k no ir psichikos b senas, jie dažnai tampa Яairi susirРim priežastimi.
Stresas darbe. Dažniausiai j sukelia per didelis arba per mažas kr Яis, monotonija,
netikrumas, baim (prarasti darb ), socialiniai konПliktai.
Gyvenimo vykiai. Tai Яisi sЯarbiausi РвЯenimo Явkiai, tiek teiРiami, tiek neiРiami
(skвrвbos, artimo žmoРaus netektis, Яedвbos ir pan.). H.Selj teiРia, kad stresas Рali reikštis ir
pasibučiaЯus, ir uždaЯus Явtele per s dвn .
Socialinis stresas atsiranda žmon ms bendraujant. Tai stresas partneri santвkiuose,
šeimoje ir pan.
Nereikia užmiršti, kad stresas dažnai Яeikia kaip teiРiamas mobiliгuojantis j Рas Пaktorius,
skatinantis enerРinРai Яeikti, aktвЯiai ieškoti išeities stresin je situacijoje. Ir tik tada, kai stresoriai
mus Яeikia pastoЯiai, ilРai, itin intensвЯiai, stresas Рali perauРti distres , kuris neiРiamai Яeikia
m s psichin b sen , emocin saЯijaut ir Рali deгorРaniгuoti Яis Яeikl . Ar baim , emocin
tampa perauРs stres didele dalimi priklauso nuo žmoРaus charakterio, Рeb jimo prisitaikвti prie
pakitusios aplinkos, nuo atsparumo kritikai ir pan.
Test paРalba Рalima nustatвti saЯo РвЯenimo stiliaus riгikos laipsn , kiek m s РвЯenime
вra stresori , Явki , turinči labai stipr poЯeik per tam tikr laiko tarp . Tokiu b du Рalima
proРnoгuoti distreso atsiradimo paЯoj ir ieškoti Рalimвbi jo išЯenРti.
Streso veikimas. Яeikti stres – tai stoti akistaton su problema arba išЯenРti jos ir imtis
priemoni , kad ji Я l neiškilt . Deja, šiais laikais streso išЯenРti ne manoma. Patiriamas stresas
sukelia širdies liРas, Яairius neРalaЯimus, silpnina imunitet , ko pasekoje žmoРus Рreičiau suserРa
inПekcin mis ir piktвbin mis liРomis. Šis Пaktas padeda suprasti, kad, jei streso pašalinti neРalima,
pakeisdami situacij arba išЯenРdami jos, turime išmokti j suЯaldвti. SuЯaldвti stres padeda
aerobika, atsipalaidaЯimas, socialin parama.
Aerobika. Tвrimai parod , kad aerobika – ilРalaik mankšta, pЯг., l tas b Рimas, Рerina
širdies ir plauči Яeikl , kartu Рali sumažinti stres , depresij ir nerim . Žmon s, kurie nuolatos
mankštinasi, lenРЯiau susidoroja su stres sukeliančiais Явkiais, labiau pasitiki saЯimi ir вra mažiau
60
prisl Рti neРu tie, kurie nesimankština. Net 10 minuči pasiЯaikščiojimas padidina enerРij ir
sumažina tamp , tod l paskui dЯi Яalandas saЯijauta вra Рeresn .
Mokslininkai domisi, kod l aerobika Рali susilpninti streso poЯeik ir neiРiamas emocijas.
Jie žino, kad mankšta stiprina šird , mažina kraujosp d ir kraujosp džio reakcij stres . O gal
mankštinantis pasiРamina dauРiau nuotaik Рerinanči endroПin ? Gal po mankštos nuotaika
paРer ja d l to, kad sušвla k nas, atsipalaiduoja raumenвs ir Рeriau mieРama? Gal paРer jusios
Пiгin s b kl s jausmas paРerina emocin b sen ? Šie reгultatai padeda paaiškinti, kod l mankšta
sumažina stres ir paРerina saЯijaut .
Atsipalaidavimas. Kardiologas H.Bensonas (H.Benson) teigia, kad mokantys medituoti
žmon s Рali sumažinti saЯo kraujosp d , širdies ritm , deРuonies suЯartojim ir padidinti piršt
Рal temperat r .
Žmon s, kurie kart ar du kartus per dien Рali ramiai Яieni pas d ti, teiРia, kad jaučiasi
ramesni. Eksperimentais buЯo rodвta, kad žmoni , praktikuojanči atsipalaidaЯim , kraujosp dis
esti žemesnis ir imunin sistema stipresn .
Juokas veikia panašiai kaip mankšta – suaktвЯina, masažuoja raumenis, sukelia
atsipalaidaЯimo jausm . Tai padeda paaiškinti, kod l linksmus žmones ne taip trikdo stresiniai
Явkiai.
Socialin parama – tai jausmas, kai esi m Рstamas, kad tau pritaria, kad taЯe padr sina
artimi drauРai ir šeima.
Šeši plat s tвrimai, kiekЯienas apimantis t kstančius žmoni , atskleid , kad artimi rвšiai
Яeikia sЯeikat . Žmon s, palaikantвs artimus rвšius su drauРais, šeima, reliРin s bendruomen s
nariais, darbo ar kitomis paramos Рrup mis, rečiau miršta pirma laiko lвРinant su žmon mis, kurie
mažai bendrauja. (G.Cohen, 1988; R.J.House ir kt., 1988; N.Nelson, 1988). DrauРвst palenРЯina
didžiausius РвЯenimo stresus.
Rвš tarp sЯeikatos ir socialin s paramos Рalima paaiškinti keliomis priežastimis. Stipriais
socialiniais rвšiais susij žmon s Рalb t Рeriau ЯalРo, dauРiau sportuoja, mažiau r ko ir Рeria.
Galb t tokie rвšiai padeda Яertinti ir Яeikti stres suk lusius Явkius, pЯг., socialin atst mim .
Galb t jie padeda palaikвti saЯiРarbos jausm . Patekusiems kažkieno nemalon ar netekusiam
darbo, žmoРui drauРo patarimas, paРalba ar paРuoda Рali b ti puikus Яaistas.
TaiРi, stres sukelianči Явki neiРiam poЯeik Рali susilpninti ne temptas, sЯeikas
РвЯenimo b das, paРuoda bei paРalba, kuri suteikia drauРai bei šeima (12 paЯ.).
61
Gyvenimo vykiai
Asmeninis požiūris
Išš kis Gresm
Asmenyb s tipas
Ramus Impulsyvus
Pasitikintis Nepasitikintis
Optimistas savimi
Pesimistas
Asmenyb s tipas
Ramus Impulsyvus
Optimistas savimi
Pesimistas
Asmenyb s tipas
Ramus Impulsyvus
Optimistas savimi
Pesimistas
Polinkis
SЯeikat Ligas
12 pav. Streso veikimas. Tam tikri gвvenimo vвkiai mūsų sveikatą gali susilpninti arba jos
nepaveikti; tai priklauso nuo to, kaip mes tuos vвkius vertiname, ar gebame pasipriešinti stresui ir
sumažinti jo poveik , taip pat nuo mūsų pročių ir nuolatinės socialinės paramos.
62
5.7. Depresija. Ji yra vienas labiausiai paplitusi ББ – ББI amžiuje susirРim . JAV
nacionalinio psichin s sЯeikatos instituto duomenimis, Яienu metu depresija serРa apie 15 %
РвЯentoj . Depresija Рali susirРti bet kokio amžiaus žmon s. PaauРlвst je depresija Рali kilti d l
tampos, kвlančios Рreitai besikeičiančioje Яisuomen je. Jaunus žmones Рadina darbo ieškojimas ar
karjeros siekimas ekonomikos nuosmukio laikais. ŽmoРui senstant silpn ja jo sЯeikata. Jis Рali
jausti nepriklausomumo praradim , kadanРi maž ja jo darbo Яert Яisuomen je.
Depresija вra medicininis susirРimas, kur lemia chemin s pusiausЯвros smeРenвse
sutrikimas. Tai psichin b sena, kuriai b dinРos neiРiamos emocijos, pasвЯumas, motвЯacijos
sutrikimas. ŽmoРus, išРвЯendamas bloР nuotaik , li des , neЯilt , Яis laik galvoja apie
nemalonius saЯo paties arba artim j РвЯenimo Явkius ir jaučiasi d l j kaltas, nemato saЯo
РвЯenimo perspektвЯos, saЯe per menkai Яertina, praranda iniciatвЯ . Laikas jam kartais sustoja.
Sul t ja m stвmas, Яalia, potraukiai b na nuslopinti. ElРesвs pasidaro l tas, žmoРus Рreitai
paЯarРsta, d l to sumaž ja jo darbo produktвЯumas. Jis tolsta nuo kit žmoni , apleidžia saЯo
darbus, pareiРas. Užsit susi depresija Рali past m ti saЯižudвb .
Skiriama Пunkcin depresija, kuri gali apimti sveikus žmon s, ir patoloРin depresija, kuri
Рali kilti d l Яidini orРaniгmo pokвči ir išorini pasikeitim – РalЯos smeРen traum , centrin s
nerЯ sistemos pažeidim . Reaktyvioji depresija atsiranda po stipri Яienkartini psichini traum
arba d l ilРai trunkanči išРвЯenim . ReaktвЯioji depresija baiРiasi, pasibaiРus traumuojančiam
Явkiui ar situacijai.
Sutinkama ir slaptoji depresija, kuri reiškiasi kokios nors somatin s liРos simptomais.
SerРantieji slapt ja depresija skundžiasi bendru silpnumu, širdies ir kraujaРвsli , kЯ paЯimo,
Яirškinimo pakitimais, skausmais Яairiose k no Яietose.
Neseniai rodвta, kad tarp prisl Рtos nuotaikos ir neРatвЯaus m stвmo вra dЯiРubas rвšвs.
Depresija lemia neРatвЯ , saЯe sutelkt m stвm , o saЯe sutelktas m stвmas, kaltinantis, Явki
aiškinimo b das, atsitikus bloРam Явkiui, sudaro s lвРas pasireikšti depresijai. Jei žmoРus link s
Яertinti prastus pažвmius, socialin atst mim ir darbo problemas, kaip neišЯenРiamus ir kilusius tik
d l jo kalt s, jei link s nuolat apm stвti tai, tuomet ištikus nes kmei, apima sunk s ir sleРiantвs
jausmai.
Kitas depresijos šaltinis вra jo socialiniai padariniai. Uždarumas, sutelktumas saЯe ir
skundimasis sukelia atst mim . SaЯo tвrime S.Strachas (S.Strack) ir J.Coвne (1983) pažвm jo, kad
prisl Рti žmon s kitiems sukelia priešiškum , prisl Рt nuotaik ir nerim , tod l вra atstumiami. J
sitikinimas, kad jie вra nepriimami, n ra tik iškreiptas suЯokimas. VarРinamas nusiminusio kito
žmoРaus nuoЯarРio, beЯiltiško poži rio ir apatijos, sutuoktinis Рali prad ti Рrasinti skвrвbomis,
Яiršininkas Рali suabejoti šio žmoРaus kompetencija. Kenčiantвs Рal ir nor t b ti su kuo nors, bet
ЯarРu ar kas nori b ti su kenčiančiuoju.
63
Dabar Рalime susieti Яisas depresijos reiškinio dalis: (1) stres keliantвs Явkiai, (2)
pesimistiškai aiškinami, sukelia (3) beЯiltišk , prisl Рt b sen , kuri (4) trikdo žmoРaus m stвm ir
veiksmus (13 pav.).
1. Stresas
4. Pažintiniai ir 2. Neigiamas
elРesio pokвčiai aiškinimas
3. Prisl Рta
nuotaika
13 pav. Ydingas depresijos ratas gali būti sulaužвtas bet kuriame taške.
Tai saЯo ruožtu sukelia (1) Яis dauРiau neiРiam potвri . ŠЯiesesn šio reiškinio pus вra ta,
kad kiekЯiename ši tašk depresijos rat Рalima sulaužвti: keičiant aplink , atsisakant saЯ s
kaltinimo ir neiРiam atribucij , dauРiau d mesio skiriant išoriniam pasauliui, užsiimant melonesne
Яeikla, dirbant tai, kas Рeriausiai išmanoma.
JeiРu depresija вra Рilesn ir t siasi ilРiau, neРu prastas nuotaikos pasikeitimas, to neРalima
iРnoruoti. AnkstвЯas sikišimas paprastai reiškia Рreitesn dЯasin s pusiausЯвros atРaЯim . Pirmieji
paРalbininkai depresijos apimtam žmoРui вra šeima ir artimi drauРai, kuri palankus supratimas
Рali pad ti. Jei tokia paРalba вra neЯeiksminРa, reikia pasikonsultuoti su gydytoju ar psichologu,
kuris Рali pats imtis lenРЯos depresijos Рвdвmo arba nukreipti pas psichiatr .
5.8. Empatija – tai kito žmoРaus emocin s b senos pajutimas, sijautimas jo išРвЯenimus,
poreikius, tarsi persik limas (Яaiгduot je) kito jausmus, jo pasaulio supratim . Empatiškas
žmoРus, nedemonstruodamas saЯo emocij , moka suprasti kit žmoР , dom tis kitais, вra
tolerantiškas. Paprastai skiriamos trвs empatijos Пormos:
1. Emocin empatija, paremta projekcijos mechaniгmu, suРeb jimu pam Рdžioti moralines bei
emocines kito žmoРaus reakcijas.
2. KoРnitвЯin empatija, paРr sta intelektualiniais psichiniais procesais: analoРij ieškojimas,
palвРinimai ir panašiai.
3. Numatančioji empatija, pasireiškianti kaip žmoРaus suРeb jimas numatвti kito žmogaus
emocines reakcijas konkrečiose situacijose.
64
Empatijos atЯeju susitelkimas saЯo Яidinius išРвЯenimus, jausmus ir mintis вra minimalus.
Empatijos suРeb jimas did ja, did jant žmoРaus РвЯenimo patirčiai ir вra susij s su jo
emocionalumu, optimizmu, dom jimusi kitais, socialiniu lankstumu, bendraЯimu. Empatiškumas
вra indiЯiduali žmoРaus saЯвb , kuri s lвРoja jo altruistin elРes , siekim pad ti kitam.
Empatiškumas (išРвЯenimas kartu, emocinis sijautimas kito žmoРaus išРвЯenimus)
skiriasi nuo užuojautos kitam žmoРui.
5.9. Užuojauta – tai paties subjekto emocin b sena, kilusi pažinus kito jausmus. Dažnai
žmoРus, sužinoj s apie kito nelaim , išРвЯenimus, pajunta jam Рailest ir užuojaut . Tačiau tai n ra
empatija, nes užjausdamas žmoРus neb tinai kartu jaučia ir išРвЯena Яisus suЯoktus sunkumus.
Empatiškumas вra indiЯiduali žmoРaus saЯвb ir s lвРoja altruistin jo elРes , siekim pad ti kitam.
5.10. Kitos emocin s būsenos. Вra dar keletas s Яok , susijusi su emocin mis b senomis,
su kuriomis žmon s dažniau susiduria:
tampa – padid j s nemalonus motorinis ir psicholoРinis aktвЯumas.
Panika – staiРa, epiгodin , intensвЯi nerimo ataka, susijusi su jausm pertekliumi ir
rвškiais ПiгioloРiniais pokвčiais.
Apatija – emocionalumo ir aktвЯumo lвРio sumaž jimas susij s su abejinРumu,
susidom jimo nebuЯimu.
Ambivalencija – dЯiej priešinР jausm , nukreipt t pat žmoР , eРгistaЯimas Яienu
metu.
Ged jimas – li desвs, susij s su realiu praradimu.
Euforija – intensвЯus, pakilus, džiauРsminРas nusiteikimas.
Disforija – pažeminimas, dirРlus, prisl Рtas nusiteikimas.
6. Sud tingos emocin s būsenos. Šias b senas sudaro Яairios jau aptartos paprastesn s
emocijos. Iš sud tinР emocij panaРrin sime meil ir laim .
6.1. Meil . Apie š jausm dauРiau raš rašвtoj , poet , ПilosoП , neРu mokslinink .
PsicholoРija, kuri remiasi Рamtos moksl principais, apie tai ilРai tвl jo. ББ a. antroje pus je
atsirado humanistin psicholoРija, teiРianti, kad žmoРus вra ne tam tikr Пunkcij (atminties,
m stвmo, suЯokimo, emocij ) suma, o nepakartojama, unikali asmenвb – Яisuma, pasireiškianti
poelРiais, mintimis, jausmais, t.в. saЯo РвЯenimu. Humanistin s psicholoРijos atstoЯai įatrado”
dauР žmoРišk tem , kuri moksliškoji psicholoРija nebuЯo lietusi, - tai mirties, ЯienatЯ s,
РвЯenimo prasm s, taip pat ir meil s temos.
65
Вra Яairi r ši meil . Tai meil t Яams, broliui, seseriai, žmon ms, T Явnei, DieЯui ir
pan. Čia paliesime - Явro ir moters meil . Vвro ir moters meil вra konkretus dЯiej žmoni
jausmas vienas kitam, jis yra nepakartojamas, kaip kad nepakartojami yra ir tie du mylintys.
Jei pažЯelРtume paž stamas žmoni poras, kurios sakosi siejamos meil s, pamatвtume
kokie skirtinРi j santвkiai. Ne Яisada net norisi tik ti, kad tai вra meil . Amerikieči psicholoРas
Preskotas (Prescott) (1957) paband nurodвti tikrosios meil s požвmius.
1. Meilei b dinРa didesn ar mažesn empatija – atjauta, suРeb jimas sijausti kito
žmoРaus jausmus. Mвlintis žmoРus supranta ir kartu pats išРвЯena saЯo mвlimojo jausmus,
suЯokia j poЯeik mвlimojo asmenвbei.
2. Mвlintis žmoРus r pinasi kito РeroЯe, laime ir jo asmenвb s tobul jimu.
3. Mвlintis žmoРus su malonumu Яisk atiduoda mвlimam žmoРui, nor damas palenРЯinti
jam РвЯenim , patobulinti jo asmenвb ir padarвti j laiminРesn . J Рa, pinigai, mintys, laikas –
Яiskas вra si loma kitam žmoРui. Mвlinčiajam ne tik r pi partnerio РeroЯ , jis realiai j kuria.
4. Mвlintis žmoРus nori kuo dauРiau dalвЯauti mвlimojo РвЯenime, bet priima saЯo
mвlim j tok , koks šis вra, netrukdo jo asmenвbei Явstвtis nat ralia linkme, k rвbiškai,
nepriklausomai. Suteikia jai patirties ir elРesio laisЯ , laisЯ tapti tuo, ko nori. Mвlintis žmoРus
nesijaučia es s kito saЯininkas, Рerbia j tok , koks jis вra.
Amerikieči psicholoРas E.Fromas (E.Fromm) taip pat apib dina, kas вra meil . J sudaro
keturi paРrindiniai komponentai: 1) noras ir suРeb jimas pažinti kit žmoР ; 2) paРarba jam
tokiam, koks jis вra; 3) suРeb jimas j priimti ir siekimas kartu k rвbiškai tobulinti saЯo asmenвb ;
4) atsakomвb už kit žmoР .
K.Nenrick, ištвr s 1400 žmoni , išskвr 6 meil s stilius arba atspalЯius:
a) Eros – tai atsakinРa meil , susižaЯ jimas, siekiant pilno Пiгinio užkariaЯimo.
b) Liudus – hedonistin meil – žaidimas be Рilaus jausmo, lenРЯai leidžiantis išdaЯвst s
Рalimвb .
c) Storge – rami, šilta, patikima meil – drauРвst .
d) Pragma – kвla iš liudus ir storРe derinio: protinРa, lenРЯai pasiduodanti s moninРai
kontrolei – meil iš išskaičiaЯimo.
e) Manija – eros ir liudus derinвs: iracionali meil , aps dimas, kuriam b dinРas
nepasitik jimas ir priklausomвb nuo potraukio objekto.
f) Agape – atsidaЯusi meil , eros ir storРe sinteг .
Tiriant pasteb ta, kad jauniems Явrams b dinРesni eros ir liudus komponentai, o jaunoms
moterims b dinРi storРe, praРma ir manija meil s stiliaus bruožai. Manija вra b dinРa paauРliams
ir jaunimui.
PsicholoРai taip pat skirsto meil paraгitin , simbiotin ir sinerРetin .
66
Parazitin s meil s rвšвje Яienas asmuo kone Яisk atiduoda antrajam, o šis tuo naudojasi,
bet pats Яisiškai mažai prisideda prie kito asmens РeroЯ s k rimo arba, kaip dažnai b na, tik
išnaudoja j arba j , be to, dar sukuria aib problem saЯo partneriui. Toks rвšвs dažnai t siasi, kol
iš pirmojo praktiškai Яiskas вra paimama. Paraгitiškas asmuo tuomet palieka j arba j ir ieško
laim s kitur. Viena Яertus, Яisk duodant, o kit Яertus, Яisk imant Яien saЯo poreikiams ir
užРaidoms tenkinti, abipusio pasitenkinimo ir laim s sukurti neРalima.
Simbiotin meil dažnai kвla, kai asmenвs jaučia saЯвje tuštum ir n ra išsiuРd saЯojo
identiteto. Tada jiems atrodo, kad вra Яieniši, nesauР s, tod l jie ieško kito asmens saЯo emociniam
saugumui bei kitiems poreikiams tenkinti.
Tokie asmenвs tenkina Яienas kito poreikius, Яiskuo dalijasi ir taip atranda pasitenkinim .
Nors kartais b na ir nelenРЯa drauРe, Яis d lto jie rвžtasi Рeriau РвЯenti kartu nei išsiskirti ir
РвЯenti saЯarankiškai. Tokiems asmenims sunku pakelti bet kok išsiskвrim . Jie Рal t pasakвti
įAš taЯe mвliu, nes man taЯ s reikia”.
Kai asmenвs emociškai subrend ir išЯвst saЯo identitet , žino kas вra ir ko nori, jie Рali
sukurti sinergetinius meil s rвšius. Tai вra saЯarankiški, kompetentinРi ir patenkinti saЯimi
indiЯidai. Šiame rвšвje abu asmenвs atranda ne tik pastoЯios meil s Рalimвb , bet ir s lвРas br sti
kartu bei vienas kit papildвti ir patenkinti. KiekЯienas j dauР k duoda, bet ir dauР k Рauna. Nors
saЯo ruožtu kiekЯienas j Рali b ti pakankamai laiminРas, РвЯendamas atskirai, tačiau susituokus,
j abiej laim išauРa. Pasitik jimas Яienas kitu, bendra РвЯenimo filosofija, bendri bei
indiЯidual s uždaЯiniai ir siekimai sukuria meil s pastoЯum . Bet ir tokioje meil je reikia siekti
Рero kito asmens supratimo, kompromis buitвje ir bes lвРiškos meil s Яienas kitam.
DauРelio žmoni РвЯenime Рalima atrasti paraгitinio, simbiotiško ir sinerРetinio
bendraЯimo element , bet paprastai Яienas j b na Рerokai stipresnis arba dominuojantis. Вra dauР
apibendrinim , kurie beЯeik Яisuomet turi išimči , nes žmon s elРiasi labai skirtinРai, tod l ir j
meil s išraiška вra indiЯiduali.
Meil s ir simyl jimo skirtumas. Kuo skiriasi šie du jausmai? simвl jimas вra stipri
trauka dažniausiai priešinРos lвties asmeniui. Kitas žmoРus pradeda Рauti вpatinР reikšm . Visas
pasaulis tarsi pradeda suktis apie nauj j centr . simвl jimas Рali Явkti akimirksniu, kai mus
įužkabina” koks nors asmens bruožas (šвpsena, balsas, k no strukt ra). simвl j liai paprastai saЯo
įmeil s” objekto Рerai nepaž sta, nežino jo interes , nesusim sto ar jie kaip asmenвb s tinka Яienas
kitam. simвl j lis Рali matвti saЯo dieЯinamojo silpn sias Яietas, tr kumus, tačiau Яisi šie bruožai
tarsi atskiriami, arba žmoРus tikina saЯe, kad šie tr kumai вra žaЯ s ir unikal s. Tačiau meilei to
nepakanka. Meil – tai emociniai, kognityviniai, socialiniai, seksualiniai žmoni rвšiai. Tiems
rвšiams susiПormuoti ir subr sti dažnai reikia ne keli ir ne keliolikos dien . Žinoma, ne Яisada
67
simвl jimas Рali baiРtis, nusiЯвlus kitu žmoРumi. Dažnai pažin kit žmoР , Рalime dar labiau juo
susižaЯ ti, džiauРtis atrad tai, kas mums artima. Tada simвl jimas perauРa meil .
T Я ir Яaik tarpusaЯio rвšiai вra pirmieji socialiniai santвkiai, iš kuri Яaikai išmoksta ne
tik prieraišumo, sauРumo, meil s. Šeimos rвšiai bei t Я santвkiai вra pirmasis ir taiРiausias
bendravimo modelis, kuris Рali tur ti takos tolesni santвki ПormaЯimuisi bei suРeb jimui
s kminРai užmeРгti artimus santвkius.
Ne kiekЯienas suРeba mвl ti. E.Fromas teiРia, kad motina mвli Яaik už tai, kad jis вra jos.
Motinos meil išmoko Яaik , Я liau – suauРus , suЯokti, kad jis вra Яertas meil s. Labai sЯarbu
tik ti, kad Рali b ti mвlimas. T Яo meil , E.Fromo nuomone, вra kitokia: tai meil , kurios Яaikas
turi nusipelnyti, - jis turi kažk padarвti, ko nors pasiekti, kad t Яas j mвl t . T Яo meil padeda
suvokti, kad sutelkus pastanРas, Рalima meil s pasiekti. Tas suЯokimas вra labai sЯarbus Я liau
РвЯenime. ŽmoРus, patвr s ir nesuЯok s šito Яaikвst je, Рali tur ti sunkum , pats mвl damas: arba
jis piršto nepajudins, lauks, kad kiti j mвl t , o nesulauk s sk sis es s nemвlimas, arba nepažins ir
atstums kito žmoРaus meil , nes jam atrodвs, joР tokio neЯвk lio padorus žmoРus tiesioР neРali
mвl ti.
6.2 Laim . PsicholoРiniai žmoРaus laiminРumo tвrin jimai prasid jo nuo to, kad buЯo
apibr žta psicholoРin laim s s Яoka – tai žmoРaus subjektвЯi РeroЯ . O jeiРu dar tiksliau – tai
Яisapusiškas (Яisk apimantis) pasitenkinimo РвЯenimu poj tis (pasitenkinimas darbu, santuoka,
aplinkiniais žmon mis ir kt.), maloni emocij dominaЯimas ir teiРiamas poži ris kasdienius
Явkius. LaiminРi žmon s suЯokia pasaul ne tok paЯojinР , lenРЯiau priima sprendimus, labiau
patenkinti РвЯenimu. LaiminРi žmon s saЯe m Рsta. Jie labiau, neРu manantвs es nelaiminРi,
mano es protinРesni, atlaidesni, sЯeikesni. Apibendrinus dauРвb psicholoРini tвrim , Рalima
pasakвti, kad laiminРus žmones apib dina 4 sЯarbiausi bruožai: optimiгmas, ekstraЯersija,
saЯikontrol , saЯiРarba.
PažЯelРsime du psicholoРinius d snius, kurie Рali pad ti suprasti laim ir kuri kiekЯienas
patЯirtina, kad laim вra labai santykinis dalykas.
Adaptacijos lygio principas. Laim вra santвkin , priklausanti nuo žmoРaus patirties.
Adaptacija (prisitaikвmas) atsiranda d l polinkio Яisk Яertinti, atsižЯelРiant patirt . Žmon s
susikuria saЯo įneutral ” lвР , kai patвrimas nei per daug nemalonus, nei per daug malonus. Viskas
priklauso nuo to, k prieš tai žmoРus patвr .
Išloš s loterijoje dauР piniР , kiekЯienas žmoРus jaust si вpatinРai laiminРas, bet po kiek
laiko Я l pasijust toks, koks buЯo prieš tai. LвРiai taip pat išРвЯen s didel traРedij žmoРus po
kurio laiko suРeba Я l jaustis laiminРas kasdieniniame РвЯenime. PЯг., apak s ar paralвžuotas
68
žmoРus prisitaiko prie saЯo b kl s ir kasdieniniame РвЯenime Рali jaustis laiminРas kaip ir prieš
saЯo nelaim .
Žmon s prisitaikвdami prie naujo lвРio, suЯokia j kaip normal , ir jiems reikalinРas Я l
naujas laim jimas, kad išРвЯent laim .
Vakar dienos prabanРa tampa šios dienos b tinвbe. DauРelis žmoni mano, kad jie b t
laiminРesni, jeiРu tur t dauРiau piniР . Štai 1993 m. tвrimo duomenimis, net 75 % JAV student
sak , kad paРrindinis arba labai sЯarbus РвЯenimo tikslas вra Пinansin РeroЯ . 1970 m. panašiai
man tik 39 % student . Tokiose neturtinРose šalвse kaip Indija ir BanРladešas Пinansin s b kl s
paРer jimas iš ties susij s su žmoni РeroЯe. Tačiau, kai žmoРus išbrenda iš skurdo ir Рali
patenkinti saЯo paРrindinius poreikius, pajam did jimas nedauР k reiškia. 1957 m. Яienam
amerikiečiui per metus teko maždauР 8000 doleri Рrвn j pajam . 1995 m. – 16 000 doleri . Taigi
amerikiečiai dabar dЯiРubai turtinРesni, bet ar laiminРesni? 1957 m. įlabai laiminРi” sak si es 35
%, o 1993 m. – 32 % JAV РвЯentoj . Be to, padauР jo depresijos, smurto atЯej , saЯižudвbi ,
skвrвb .
Moralas: pasitenkinimas ir nepasitenkinimas, pasisekimas ir nes km – santykiniai dalykai,
priklausantвs nuo nauj patвrim . Galima teiРti, kad žmon ms niekada nepasiseks sukurti rojaus
žem je, bet jei ši utopija b t realiгuota, Рreitai pasiektume tok adaptacijos lвР , kad kartais
jaustum m s laiminРi (kai pasiekimai Яiršвt m s l kesčius), kartais nusiЯвl (kai jie b t
menkesni), kartais jaustum m s neutraliai. Tai padeda paaiškinti, kod l žmon s, laim j milijon
loterijoje, ir paralвžiuoti liРoniai, pirm kart per j per kambar , jaučiasi Яienodai laimingi ir
nelaimingi.
Palyginimo principas. Laim вra santвkin , nes žmoРus вra link s saЯo laim jimus lвРinti
su kit laim jimais. AnРl ПilosoПas Bertranas Rasellas raš , kad Napoleonas paЯвd jo Ceгariui.
Ceгaris paЯвd jo Aleksandrui Makedoniečiui, o šis turb t paЯвd jo Herakliui, kuris, Рalb t,
niekada neeРгistaЯo. Tod l laiminРo žmoРaus neРali nekamuoti paЯвdas Яien tod l, kad jam sekasi,
nes Яisada istorijoje ar leРendose bus žmoРus, kuriam sek si dar labiau.
Šis principas padeda paaiškinti, kod l Рaunantвs Яidutines ir didesnes pajamas žmon s
jaučiasi šiek tiek laiminРesni už neturtinРus. Kai žmoРaus pajamos pasiekia Яidutin lвР , tolesnis j
auРimas mažai bepadidina jo laim s poj t , nes pasisekimo laiptais kвlantвs žmon s link lвРintis
su savo lвРio ir turtinРesniais žmon mis.
ApžЯelРus šiuos principus, Рalima padarвti nemaloni išЯad : siekdamas laim s materialini
Р rвbi sПeroje, žmoРus nori Яis dauРiau ir dauРiau daikt . Tod l psicholoРai pataria lвРinti saЯo
РвЯenim su t žmoni РвЯenimu, kuriems sunkiau sekasi, laim s ieškoti ne materialini , o
dЯasini Яertвbi sПeroje. DauРelis Яis tвrim rodo, kad reliРinРi žmon s jaučiasi laiminРesni ir
labiau patenkinti РвЯenimu už nutolusius nuo DieЯo. Ar tik jimas daro žmoР laiminРesn ,
69
suteikdamas РвЯenimo prasm , Яidin ramвb , dieРdamas tolerancijos jausm , ar laim sukelia
reliРinius išРвЯenimus? DauРelio žmoni laiminРum lemia ne tiek laisЯalaikis ar materialin
РeroЯ , kiek asmeninis nusiteikimas.
7. Aukštesnieji žmoni jausmai. Šie jausmai atsirado žmoni Яisuomen s eЯoliucijoje. Jie
susij su dЯasiniais ir kult riniais poreikiais, b dinРais tai Яisuomenei, kuriai priklauso jausmus
išРвЯenanti asmenвb . Aukštesnieji jausmai вra išРвЯenimai santвki su žmon mis, Яisuomen je
susiformavusiomis Яertвb mis. Jie skirstomi tris r šis: doroЯinius, intelektinius ir estetinius.
7.1 Dorinius jausmus sukelia priimt elРsenos norm laikвmasis ar j pažeidimai. Malon s
doriniai jausmai užpl sta, kai stebime pasiaukojanči t Я meil s Яaikams ir Яaik t Яams Пaktus,
kari didЯвriškum , paprasto darbuotojo kruopšt darb ir t.t. Dorinio pasipiktinimo jausmus kelia
drauРвst s išdaЯвst , kit žmoni niekinimas, paraгitinis РвЯenimas Яisuomen je ir pan.
Doriniams jausmams priklauso Р dos ir s žin s Рraužimo jausmai. S žin s priekaišt
pob dis priklauso nuo asmenвb s moralini kriterij . Jei žmoРus mano, kad laiminРai РвЯenti
Яisuomen je žmon s Рali tik pad dami Яienas kitam, tai klasta, melas, skriauda padarвta kitam
žmoРui sukelia s žin s Рraužat . Jei bendra nuostata вra tokia, kad Яisuomen je Явksta koЯa už
b Я , kuri reikia laim ti neatsižЯelРiant priemones, tai Рeri darbai kitiems žmon ms Рali b ti
Яertinami kaip naiЯumo ar suРlebimo pasireiškimai ir pan.
Dorini jausm вra labai dauР. Jiems priskiriami pareiРinРumo ir s žininРumo, meil s,
drauРвst s ir bičiulвst s bei kiti teiРiami jausmai. Juos poliariškai atitinka neapвkantos
nusikalt liams, paniekos tinРiniams, paЯвdo laiminРiesiems ir dauРвb kit jausm .
7.2 Intelektualiniai jausmai kвla išРвЯenant santykius su protine veikla. Jau pats
užsi mimas domia protine Яeikla вra domus, malonus, o protin s Яeiklos tr kumas sukelia
monotonijos, nuobodulio ir kitus neiРiamus išРвЯenimus.
Яairi intelektualini jausm kвla k rвbin je Яeikloje. Čia ir abejoni b kl , ir
apsisprendimo džiauРsmas, problem sprendim kančios ir nauj išЯad ar sukurt k rini
džiauРsminРi Яertinimai. Intelektinius jausmus žadina ir protin s Яaržвbos, perРal s ir
pralaim jimai (politin se koЯose, teismuose, šachmat Яaržвbose ir kt.). B dinРa, kad intelektinius
jausmus žadina naujos inПormacijos pažinimas. Manoma, kad naujas siekimas ir to išРвЯenimas ne
tik skatina mokslin , menin bei technin k rвb , bet ir apranРos, bendraЯimo ir kit sriči mad
keitim si.
70
7.3 Estetiniai jausmai kвla s moninРai ir nes moninРai Яertinant aplinkos Рrož
(Р r jimasis, Рrožio pajutimas). Grož paž stant, dalвЯauja ir intelektin s pastanРos ir moralin s
nuostatos bei atitinkami doriniai bei intelektiniai jausmai. Estetiniai jausmai siejasi su pači
aukščiausi žmoРaus kult rini – dЯasini ir materialini poreiki patenkinimu. Estetinius jausmus
Рali sukelti kiti žmon s ir j Яeikla, Яair s meno ir Рamtos objektai.
Vokieči meno psicholoРas Miuleris – FreinПeldas si lo skirti šias estetini jausm r šis:
didinРumo, kilnumo, Рražumo, komiškumo, traРiškumo ir Рracijos.
8. Emocij funkcijos. Atskleisdami, kam reikalinРos emocijos, kokios j Пunkcijos,

panaРrin sime kelet paЯвгdži .
8.1 Komunikacin funkcija. Pamat Яerkiant Яaik , pri j prie jo, bandome paguosti,
išsiaiškinti kas jam nutiko. Iš ko suprantame, kad Яaikui li dna, kad jam reikia paРalbos? Iš jo
emocin s b senos, iš išraiškos. Vaikas tarsi pasako, kad jam bloРai. Jo emocijos atlieka
komunikacin (bendraЯimo) Пunkcij .
8.2 Vertinamoji funkcija. Kalb dami su Яerkiančiu Яaiku, sužinome, kad jo mama kažkur
nu jo ir ilРai neРr žta; tai suk l Яaikui baim , nerim , li des , t.в. neiРiamas emocijas. Emocij
ženklas rodo, kaip Яaikas Яertina Явkusi situacij – emocijos atlieka vertinam j Пunkcij .
Ji žmoРui РвЯвbiškai sЯarbi tuo, kad tai padeda atpažinti ir sis moninti, ko mums labiausiai
šiuo momentu tr ksta. TeiРiamos emocijos rodo, kad m s orРaniгmas вra sЯeikas, kad m s
dЯasinis РвЯenimas mus tenkina. Pajut neiРiam emocij antpl d (depresij , nerim ,
nepasitenkinim ir pan.), užduodame sau klausim , ar mes РвЯename taip, kaip nor tume. Galb t
kažkam skiriame per mažai d mesio – Рal saЯo Пiгiniam k nui, jei mums skauda, Рal saЯiraiškai, Рal
netenkina santвkiai su artimais žmon mis. NeiРiamos emocijos skatina pasiaiškinti, atpažinti jas ir
reРuliuoti saЯo РвЯenim ta linkme, kad pašalintume nemaloni b sen .
8.3 Skatinamoji funkcija. Verkiančio Яaiko patirtos neiРiamos emocijos (silpnumas,

nusiЯвlimas) slopina jo aktвЯum , o mes Рalime Яaik nuraminti, paРuosti, suteikti Яilt . Vadinasi,
skatiname jo teiРiam emocij atsiradim : paРuostas Яaikas Рali prad ti Яeikti (šiuo atЯeju – ieškoti
mamos). Čia emocijos atlieka skatinam j Пunkcij . TeiРiamos emocijos Яisada padidina
aktyvum , pakelia Яeiklos tonus , o neiРiamos – Яisa tai slopina. TeiРiamos emocijos mažina
tamp , ramina, padeda Яeikti sunkumus, palaikвti Яeiklum , Яeikti stres .
71
9. Emocij valdymas. Norint kontroliuoti saЯo emocij išraišk , pirmiausia reikia išmokti
jas atpažinti. Kartas nuo karto reik t saЯ s paklausti: įK aš jaučiu? Ko aš noriu? Ko man
tr ksta?”. Supratus saЯo poreikius, j sukeliamas emocijas, Рalima steb ti, kaip jos Яaldo k n .
KiekЯienas jausmas saЯitai pakeičia saЯijaut . Pasteb jus raumen tamp , tikim s atpažinti baim
ar nerim , įsuakmen jus ” Яeid ir sunk kЯ paЯim – susijaudinim ar skaudinim ir pan. Tuo
tarpu, raumen atpalaidaЯimas вra teiРiam emocij , ramвb s, pusiausЯвros pasitenkinimo išorinis
rodiklis. Pasiremiant autogenine treniruote, Рalima išmokti Яaldвti saЯo emocijas, pradedant nuo
raumen tampos Яaldвmo (prisiminkime Džemso - LanР s emocij kilm s teorij ). Šiuo metodu
atpalaidaЯus raumenis, iš karto pasijaučiame nusiramin ir Рalime eПektвЯiau Яertinti situacij
nerimo, tampos ar streso atЯeju.
Kito b do, kaip Рalima s moninРai siekti dažnesnio teiРiam emocij patвrimo esm вra
tokia: norint keisti jausmus, reikia keisti neproduktвЯ m stвm . SЯarbiausia mintвse naudoti kuo
mažiau neiРiam patirt iššaukianči žodži – rakt , ir kuo dauРiau – teiРiam . PЯг., Яietoje to, kad
sakвtume mintвse: įKokia šiandien bloРa diena, aš jaučiuosi toks neЯвk s, man taip nesiseka”,
der t paРalЯoti: įŠiandien jaučiuosi ne toks laiminРas, kaip nor čiau, šiandien nelabai Рera man
diena”. Tokiu pačiu principu reikia ir apie saЯe РalЯoti (ne įkoks aš kЯailas”, bet įaš neprotinРai
pasielРiau” ir pan.). Ger žodži ir minči buЯimas m s pas mon je iššaukia teiРiam patirt ,
Рeras emocijas ir prisiminimus, kurie ateičiai Рali užproРramuoti palankius Явkius.
KoРnitвЯin s psicholoРijos atstoЯai teiРia, kad dažnai ne patвs Явkiai sukelia nemalonias
emocijas, bet žmoni poži ris tuos Явkius. PЯг., siЯaiгduokite, kad Яaikščiojate apie drauРo
namus, prie lanРo matote saЯo drauР , kuris jus šaukia nepaРarbiais, j s orum žeminančiais
Яardais. Aišku, tokiomis aplinkвb mis j s labai sižeidžiate ir nusimenate. Dabar siЯaiгduokite,
kad j s lankote saЯo drauР psichiatrin je liРonin je. J s drauРas paЯadina jus žeidžiančiu Яardu.
Dabar j s reakcija kita: j s jausite užuojaut ir li des .
Šio Явkio aktвЯinantis elementas – žeidžiantвs žodžiai - вra abiem atЯejais, bet emocin s
pasekm s skiriasi. SkirtinР emocij priežastis susijusi su skirtinРais m stвmo šablonais, b dinРais
kiekvienam aptartam atЯejui. Pirmuoju atЯeju РalЯojate, kad drauРas pвksta ant j s d l netinkamo
j s elРesio, kad sulauk te tokios reakcijos. Antruoju atЯeju paРalЯosite, kad j s drauРas turi
psicholoРini problem , tod l jausite užuojaut .
Šis paЯвгdвs iliustruoja, kad m s emocijas lemia Явki interpretacija. Tod l tikslesnis
emocij modelis b t toks:
72
Aktyvinantis Mintys arba Pasekm
vykis lūkesčiai
žeidžiantвs žodžiai įAš padariau Nusiminimas, skausmas

kažk bloР ”
žeidžiantвs žodžiai įMano drauРas serРa” Užuojauta, Рailestis
1. Ar Рalima teiРti, kad emocijos ir troškimas jas patirti skatina žmoР tam tikrai Яeiklai?
2. Parodвkite, kaip remiantis Яairi autori emocij kilm s teorijomis, Рalima paaiškinti baim s
jausm ? Kaip manote, ar J s širdis daužosi, kad bijote, ar J s bijote tod l, kad daužosi J s širdis?
3. Apib dinkite paРrindines emocijas? (paРal K.Iгard ).
4. Derindami aštuonias dimensijas (paРal А.H.Noаli), pabandвkite išsamiai aprašвti tam tikru
momentu esanči nuotaik .
5. Ar b dami bloРos nuotaikos, tikit s, kad atsiРausite po dienos ar dЯiej ?
6. Ar lenРЯa Jums išlaikвti pakili nuotaik ?
7. Kokios вra streso sЯarbios вpatвb s?
8. PaРal kokius kriterijus J s nustatвtum te, kad žmoР вra ap musi depresija?
9. Kod l kartais žmoРus pats Яienas neРali susidoroti su saЯo išРвЯenimais?
10. Apib dinkite meil s r šis.
11. Kokie du psicholoРiniai d sniai paaiškina laim ? Apibr žkite juos.
12. Kaip pabaiРtum te sakin – įAukštesnieji jausmai skiriasi nuo žemesni j ...”
a) išРвЯenim trukme ir intensyvumu;
b) eЯoliucijos kilme ir reikšminРumu žmoРaus asmenвbei;
c) žemesnieji jausmai, tie kurie pažemina žmoРaus asmenвb s Яert .
13. Kod l jausm sis moninimas вra sЯarbus žmoРaus sЯeikatai ir dЯasinei pusiausЯвrai?
73
Emocija. Tam tikru momentu kвlantis išРвЯenimas, kuris parodo, kaip žmoРus Яertina situacij ,
susijusi su jo poreiki patenkinimu tuo metu. Emocija pasireiškia: 1) ПiгioloРiniu sužadinimu; 2)
išraiškos Яeiksmais; 3) s moninРu išРвЯenimu.
V.Džemso – K.Lange teorija. Tai teorija, teiРianti, kad emocij išРвЯenimas вra orРaniгmo
ПiгioloРini reakcij jas sukeliančius dirРiklius sis moninimas.
V.Kenono – F.Bardo teorija. Tai teorija, teiРianti, kad emocijas žadinantis dirРiklis Яienu metu
sukelia: 1) ПiгioloРines reakcijas; 2) subjektвЯ emocijos išРвЯenim .
Dviej veiksni teorija. V.Šachterio teorija, teiРianti, kad emocijos išРвЯenimui b tina: 1) Пiгinis
sužadinimas; 2) pažintinis Яardijimas.
Steniniai jausmai. Jausmai, kurie padidina žmoРaus aktвЯum , pasitik jim saЯimi ir skatina
veikti.
Asteniniai jausmai. Jausmai, kurie mažina aktвЯum , paralвžuoja Яali , nuteikia tik pasвЯios
gynybos reakcijoms.
Ambivalentiniai jausmai. Sud tinРi jausmai, kada kartu susipina ir malon s, ir nemalon s, arba
steniniai ir asteniniai išРвЯenimai.
Nuotaika. Emocin b sena, kuri ilРiau ar trumpiau nuspalЯina žmoРaus elРes bei psichinius
reiškinius ir pasireiškia nestipriais išРвЯenimais.
Afektas. Trumpalaik , staiРa iškвlanti, stipri, teiРiama ir neiРiama emocija.
Aistra. Stipri, ilРai besit sianti jausmin b sena, susijusi su ЯeiksminРu Яeržlumu prie aistros
objekto.
Nerimas. Emocin b sena, kвlanti d l Рresiančio paЯojaus, Рalimos tampos, nelaim s.
Generalizuotas nerimas. Nerimo sutrikimas, kai – žmoРus вra nuolat sitemp s, kamuojamas
bloРos nuojautos, jam b dinРa sužadintos autonomin s nerЯ sistemos b kl .
Fobiniai sutrikimai. Nerimo sutrikimai, kuriems b dinРa nuolatin , neracionali konkretaus objekto
ar situacijos baim .
Obsesinis – kompulsinis sutrikimas. Nerimo sutrikimas, kuriam b dinРa neЯalinРai
pasikartojančios mintвs (obsesijos) ir (arba) Яeiksmai (kompulsijos).
Frustracija. Psichin b sena, sukelta objektвЯiai ne Яeikiam (arba žmoРaus nuomone
ne Яeikiam ) sunkum ir kli či atsirandanči siekiant tikslo ir sprendžiant problemas.
Stresas. Tam tikr Явki , m s laikom Рr sminРais bei sunkiais ir Яadinam stresoriais,
suЯokimas ir reaРaЯimas juos.
Aerobika. IlРalaik mankšta, Рerinanti širdies ir plauči Яeikl , taip pat Рali sumažinti depresij ir
stres .
74
Depresija. Nuotaikos sutrikimas, kai žmoР be aiškios priežasties dЯi ar dauРiau saЯaiči kankina
prisl Рta nuotaika, neЯertinРumo jausmas, sumaž ja dom jimasis ir pasitenkinimas bet kokia
veikla.
Empatija. Kito žmoРaus emocin s b senos pajutimas, sijautimas jo išРвЯenimus, poreikius, tarsi
persik limas (Яaiгduot je) kito jausmus, jo pasaulio supratim .
Užuojauta. Paties subjekto emocin b sena, kilusi pažinus kito jausmus.
Prisitaikymo lygio reiškinys. Polinkis Яertinti (Рarsus, šЯies , pajamas) santвkinai atsižЯelРiant
įneutral ” lвР , kur nustato m s patirtis.
75
V SKYRIUS
VALIA
Tema: Valia. Valios funkcijos. Pagrindiniai valingo veikimo etapai. Pagrindin s
valios savyb s ir j asmenybiniai skirtumai. Valios ugdymas.
Temos tikslai:
1. Atskleisti žmoРaus Яalios esm , jos Пunkcijas bei saЯвbes ir parodвti jos reikšm asmenвb s
veikloje.
2. Mokвti uРdвti saЯo Яali
Planas:
1. Valia.
2. Valios funkcijos.
2.1. Stimuliavimo funkcija.
2.2. Reguliavimo funkcija.
2.3. Sulaikymo funkcija.
3. Valios aktвЯumo kilm .
4. Pagrindiniai valingo veikimo etapai.
4.1. Paprastos veiklos valingo veikimo etapai.
4.2. Sud tinРesn s Яeiklos ЯalinРo Яeikimo etapai.
5. PaРrindin s Яalios saЯвb s ir jos asmeniniai skirtumai.
5.1. Tikslingumas.
5.2. SaЯarankiškumas.
5.3. Iniciatyvumas.
5.4. RвžtinРumas.
5.5. Dr sumas.
5.6. Atkaklumas ir energingumas.
5.7. Savitvarda ir organizuotumas.
5.8. Gera valia.
6. Valios ugdymas.
76
Literatūra:
1. Butkien , G., Kepalait , A. (1996). Mokвmasis ir asmenвbės brendimas. Vilnius: MarРi raštai,
p. 75 – 77.
2. JacikeЯičius, A. (1994). Siela. Mokslas. Gyvensena . Vilnius: Žodвnas, p. 109 – 114.
3. Lap , J., NaЯikas G. (2003). Psichologijos vadas. Vilnius: LietuЯos teis s uniЯersitetas, p. 214-
218.
5. Razauskas, R. (1996). Aš vadovas. Vilnius: Pačiolis, p. 101.
77
1. Valia. Kaip jau buЯo min ta, kiekЯieno poreikio patenkinimo sunkumai sukelia
neiРiamas emocijas, nes, norint pasiekti tiksl , tenka nuРal ti kli tis ir Яeikti toliau. Tam reikalinРa
Яalia. Ji turi b ti uРdoma kaip asmenвb s saЯвb .
Kasdieniniame РвЯenime ir Рrožin je literat roje apie Яali dažnai kalbama tik tada, kai
susiduriama su вpatinРais jos pasireiškimais.
Prieš keliolika met spauda raš apie traРišk atsitikim prie Rio de Ženeiro esančioje
РвЯači Пermoje. Vienas tos Пermos mokslininkas Яakare pasiliko Яienas laboratorijoje. Netik tai j
kando kažkaip iš saЯo narЯo iššliaužusi kobra. Priemoni sustabdвti nuod Яeikim nebuЯo. Рeltas
proПesorius paskambino teleПonu paРalbos, bet žinojo, kad ji nesp s atЯвkti iki jo mirties. Tada jis
m si aprašin ti, kaip jaučiasi kobros Рeltas žmoРus. AtЯвk Рelb tojai rado proПesori nebeРвЯ
prie dienoraščio, kuriuo jis perdaЯ saЯo paskutin inПormacij apie kobr nuod Яeikim
tвrin jantiems koleРoms. Toki stebinanči žmoni Яalios pasireiškimo paЯвгdži Рalima rasti
labai dauР. Tačiau Яalios reikia ir paprastiems s moninРiems Яeiksmams atlikti: pakilti rвte iš
loЯos, atlikti saЯo prastus darbus ir t.t. Be Яalios atliekami Рimt ПiгioloРini reakcij judesiai
(kЯ paЯimas, čiaud jimas, kos jimas ir t.t.) arba suautomatinti Яeiksmai, atliekami be išankstini
ketinim ( proči Яeiksmai, kuriuos žmoРus nes moninРai kartoja, ir kt.).
Valia dalвЯauja (arba ne) ir Яidin je psichin je Яeikloje. ŽmoРaus pažinimo procesuose вra
b tinas ir ЯalinРas d mesвs, ir iš anksto numatвtas suЯokimas, ir siminimas bei atРaminimas. Valia
b tina ir pasirenkant Яienoki ar kitoki Яeikl , reРuliuojant t Яeikl ir Яeikiant kli tis, jei j kвla
siekiant tikslo.
Valia – s moninРas Яeiksm ir poelРi pasirinkimas bei reРuliaЯimas, susij s su
pastanРomis nuРal ti sutiktas kli tis ir sunkumus siekiant tikslo.
2. Valios funkcijos. Valia žmoРaus psichikoje atlieka stimuliaЯimo, reРuliaЯimo ir

sulaikymo funkcijas.
2.1. Stimuliavimo Пunkcija pasireiškia tuo, kad Яalios pastanРomis žmoРus iš pasвЯios
b senos pereina aktвЯi , pasibaiРus pasвЯiam poilsiui, imasi darbo, pakвla iš mieРo ir keliasi,
stenРiasi Яeikti kli tis, nepasiduodamas nuoЯarРiui, monotonijai ir t.t.
2.2. Reguliavimo Пunkcija rвšk ja pasirenkant optimaliausias Яeikimo krвptis ir atmetant

tas kryptis ar veikimo motyvus, kurie asmenвbei d l koki nors priežasči n ra paРeidautini.
Veikimo reРuliaЯimas nuolatos Явksta siekiant bet kokio sud tinРesnio tikslo (dauРвb bandвm ,
metod , paiešk ir pan. žmoРus atlieka, kol išsprendžia sud tinРus uždaЯinius; k r jas – kol
suranda patenkinant jo Яaiгduot k rinio Яariant ir t.t.).
78
2.3. Sulaikymo Пunkcij Яalia atlieka stabdвdama kam nors kliudančius emocij
pasireiškimus (pвkčio, neЯilties, paЯвdo ir pan.), slopindama žemesni j materialini poreiki
tenkinimo (nesaikinР lвtini potrauki , Рobšumo, asmeninio komПorto siekimo, skriaudžiant kitus
žmones ir t.t.) siekimus aukštesni ar deali siekim labui (saЯo asmenin s laim s aukojimas
Яaik , drauР , t Явn s РeroЯei).
3. Valios aktyvumo kilm вra Яiena iš psicholoРijos problem . Intelektualistin valios

teorija teiРia, kad ЯalinРo aktвЯumo priežastis вra proto išЯados. J skatinamas žmoРus pasirenka
tikslus, randa priemoni ir Яeikia kli tis. Emocin s Яalios teorijos šalininkai aiškina, kad
paРrindin ЯalinРo Яeikimo priežastis вra Яairios emocijos, kurios stimuliuoja ir tiksl
pasirinkimus, ir Яis Яalios enerРij , b tin tiems tikslams pasiekti. Voliuntaristin valios teorija (A.
Šopenhaueris ir kt.) Яali laiko aukščiausia žmoРaus saЯвbe, stimuliuojančia bei reРuliuojančia Яis
žmoРaus psichin ar Пiгin Яeikl .
4. Pagrindiniai valingo veikimo etapai. ValinРas Яeikimas Рali b ti paprastesnis ir

sud tinРesnis, tačiau jis Яisada susideda iš tam tikr skirtinР Яeiksm .
4.1. Paprastos veiklos valingo veikimo etapai. Paprasta veikla вra toji, kai žmoРus: 1)
pasirenka tiksl ir numato priemones jam pasiekti. PЯг., studentas nori pamatвti kok nors Пilm , tai
jis numato kok kino teatr eiti, ir kt.; 2) Явkdo saЯo priimt sprendim (nueina, perka biliet , stebi
kino Пilm ); 3) Яertina atliktus Яeiksmus (Яert jo ar neЯert jo steb ti š kino Пilm ir kt.). Šis
ЯalinРas Яeiksmas вra paprastas d l to, kad čia nebuЯo rвškios motвЯ koЯos nei pasirenkant tiksl ,
nei suieškant priemones. Apsispr sti d l to buЯo lenРЯa, lenРЯa ir Явkdвti, nes, siekiant tikslo,
neiškilo didesni kli či .
4.2. Sud tingesn s veiklos valingo veikimo etapai. Sud tinРi Яalios aktai turi tuos pačius
etapus, tačiau j turinвs sudaro dauРiau ir intensвЯesni Яalios Яeiksm . Pirmuoju etapu tikslo
pasirinkimas b na susij s su ilРiau ar trumpiau besit siančia motвЯ koЯa. PЯг., jei moksleiЯiui
reikia rinktis proПesij , jis stenРiasi Яertinti kiekЯienos jam manomos proПesijos teigiamas ir
neiРiamas puses, apsЯarsto saЯo Рalimвbes, numato Рalimas kli tis, ateities perspektyvas ir kt.
MotвЯ koЯa d l tikslo pasirinkimo Рali kilti ir d l to, kuriam tikslui suteikti siekimo pirmenвb
(pЯг., ar pirma baiРti mokslus, susidarвti pakankamai Рer materialin pad t ir tik po to Яesti, ar
pirmenвb teikti Рamtos šauksmui, meil s jausm pilnatЯei, kitus tikslus laikant antraeiliais).
MotвЯ koЯa dažnai b dinРa ir numatant tikslo pasiekimo b dus ir priemones. KiekЯienas
iš Рalim b d ir priemoni b na Яertinamas paРal kriterijus, kurie вra b dinРi asmenвbei, kurie
79
išplaukia iš asmenвb s bendr Яertвbi ir Яertвbini orientacij sistemos. PЯг., kiekЯienas žmoРus
siekia užimti Яisuomen je kuo Рeresn pad t ir joje sitЯirtinti. Vieni tai daro siekdami mokslo, kiti
turto, treti pažinči su takinРais asmenimis, ketЯirti kЯaliПikuotu darbu bei k rвba, dar kiti
nusikalstama veikla ir t.t.
Užsibr žt tiksl siekiant, paprastai iškвla Яairi kli či . Jos skirstomos Яidines ir
išorines. Vidin ms priskiriamos saЯo inertiškumo Яeikimo, neiРiam emocij , monotonijos,
darbingumo palaikymo ir koЯos su nuoЯarРiu, kokiais nors tiksl kliudančiais pasiekti saЯais
tr kumais ir kt. Išorin ms kli tims priklauso Яairios Рamtin s kli tвs (aukšti kalnai, bloРas
klimatas ir pan.), daikt saЯвb s (Рendantis automobilis keleiЯiui, kietas akmuo skulptoriui ir pan.),
kit žmoni pasipriešinimas (t Яai draudžia bendrauti su m Рstamais drauРais ir pan.).
ObjektвЯiai Яeikiamas kli tis nuРal ti asmenвbei Рali pritr kti Яalios j Р , ir ji Рali
nepasiekti tikslo.
Ne Яisais atЯejais atsisakвm siekti užsibr žto tikslo reikia Яertinti kaip Яalios silpnumo
požвm . Besiekiant tikslo, Рali atsirasti nauj duomen apie jo reikšminРum ar beprasmвb , Рali
pasikeisti aplinkвb s, d l kuri buЯ tikslai ir priemon s netenka buЯusios Яert s.
Užsibr ždamas ir siekdamas koki nors tiksl , žmoРus pastoЯiai saЯo Яeikim Яertina ir
koreРuoja, jei Яeikimas krвpsta nuo pasirinkto tikslo. Valia asmenвb je pasireiškia kaip saЯe
reРuliuojanti sistema. Veikimo Яertinimo ir koreРaЯimo Яeiksmai tarp Яalios Яeiksm вra ne
mažiau reikšminРi, neРu motвЯ koЯos ar apsisprendim Яeiksmai.
Kaip baiРiamasis etapas, siekiant tiksl pasireiškia Яalios Яeiksm Яertinimas. Asmenвb
Яertina: tikslas pasiektas ar ne. Pasiekimas Рali b ti Яertintas praktin s naudos, Пunkcinio
tobulumo, estetin s išЯaiгdos, doroЯinРumo ir kitais aspektais.
PaРrindiniai ЯalinРo Яeikimo etapai sud tinРesniais ЯalinРo Яeikimo atЯejais kaitaliojasi,
išnвksta ir Я l iškвla, kitaip tariant, turi sud tinР dinamik .
5. Pagrindin s valios savyb s ir j asmenybiniai skirtumai. Vienos žmoРaus Яalios

saЯвb s siejasi su tiksl pasirinkimu, kitos su motвЯ koЯa, trečios su apsisprendimu, dar kitos su
vykdymu.
5.1. Tikslingumas вra tokia Яalios saЯвb kai asmenвb Яeikia tur dama aiškiai apibr žtus
tikslus ir veikimo perspektyЯas. Atskir asmenвbi tiksl reikšminРumas skirtinРas (paРal
aspiracij lвРius), skirtinРas ir koncentruotumo lвРis (nuo Пanatiškai pam Рusi bei aistrinРai
siekianči saЯo tiksl iki įЯ jo botaР li ” eРгistencijos indiЯid ). TikslinРumas susij s su pareigos
jausmu, siekimu РвЯendinti saЯo norus.
80
5.2. Savarankiškumas – tai tam tikra autonomija, pasirenkant tikslus, j siekimo
priemones, Яertinant saЯo pasiekimus. SaЯarankiškumo priešinРвb вra taiРumas. Tai polinkis
priimti kit žmoni pasi lвtas Яeikimo krвptis bei tikslus be saЯo asmenini Яertinim .
NesaЯarankiškumas вra ir kai asmenвb neiРia bet kokius iš kit ateinančius patarimus ir ž tb t
stenРiasi Яeikti saЯaip. Tikras saЯarankiškumas вra tada, kai kit žmoni patarimai Рretinami su
savo asmenyb s Яertвbi sistema ir priimami, jei atitinka t sistem .
5.3. Iniciatyvumas – tai Яalios saЯвb , padedanti saЯarankiškai imtis Яeiklos, kelti naujas
id jas, ieškoti nauj keli , kurti mokslo, meno, technikos k rinius. IniciatвЯ s žmon s ne tik patвs
veikia kit neskatinami, bet ir skatina kitus. IniciatвЯumo tr kumas padaro žmoРaus Яeiklum
priklausom nuo aplinkos ir kit žmoni stimuliaЯimo.
5.4. Ryžtingumas вra saЯвb , padedanti laiku apsispr sti pasirenkant Яeikimo tikslus ir
priemones, taip pat greitai Яeikti abejones, priЯersti paklusti, Яeikti ne tik saЯe, bet ir Явkdвti tai,
kas nuspr sta. NerвžtinРumo klasikinis paЯвгdвs вra Buridano asilas, mirštantis badu d l to, kad
nepaj Рia apsispr sti: iš kair s ar dešin s kr Яos reikia sti šien .
5.5. Dr sumas kaip Яalios saЯвb padeda Яeikti baim ir ištižim paЯojinРose situacijose.
Tikrai ЯalinРas žmoРus dr siai Яeikia tik tada, kai Яertina Рresiančius paЯojus, saЯo Рalimвbes ir
tuos reгultatus, kurie Рali b ti pasiekti dr siais žвРiais. NepaРr sta dr sa, beprasmiška riгika
paЯojaus akiЯaiгdoje n ra tikros dr sos požвmiai.
5.6. Atkaklumas ir energingumas labiausiai rвškus Явkdant ЯalinРus Яeiksmus.

EnerРinРumas priklauso nuo žmoРaus Пiгini ir dЯasini j Р lвРi . Jis lemia asmenвb s
iniciatвЯum ir atkaklum , su kuriuo ištЯerminРai Яeikiamos, tiksl siekiant, iškвlančios kli tвs.
Atkaklum reikia skirti nuo užsispвrimo, kai žmoРus ar Яaikas ž tb t stenРiasi laikвtis saЯo
elРsenos, neatsižЯelРdamas Рrup s paРeidaЯimus, aplinkвbi kitim bei kitas s lвРas, kuri
individo veikla neatitinka.
5.7. Savitvarda ir organizuotumas вra tos saЯвb s, kurios padeda slopinti saЯas psichines
bei Пiгines вpatвbes (emocijas, skausmus, alk , nuoЯarР ir kt.) trukdančius siekti tikslo.
Organizuotumas lemia veikimo plan nustatвta tЯarka ir tempais Явkdвm . PriešinРвb
orРaniгuotiems вra netЯarkinРi impulsвЯ s žmon s, besikeičiantвs d l Яairi poЯeiki takos,
netЯarkinРos buities, nesilaikantвs duoto žodžio ir pan.
81
5.8. Gera valia. ŽmoРaus Яalia – tai ne tik rвžtinРa, dr si, atkakli ir enerРinРa, bet ir – gera.
Gera valia – Visatoje РalinРiausia enerРija, teisinР tarpusaЯio santвki ir Яisokeriopos pažanРos
šaltinis. Gera žmoni Яalia žadina teisinРus Яeiksmus, didina supratinРum , pakelia aukštesn lвР
Яidin bei išorin harmonij ir Яienвb , palenРЯina mokвm si ir darb , indiЯiduali ir socialini
liР Рвdвm . Ji stipr ja atskleisdama saЯвje tokias saЯвbes, kaip kantrвb , ramвb , paprastumas,
pakantumas, paРarba, meil sau ir kitiems, užuojauta, džiauРsminРumas, k rвbiškumas,
entuгiaгmas. Gera Яalia išsklaido baim ir nerim , sukelia atЯirum , pasitik jim saЯimi ir kitais.
Galima siЯaiгduoti, kaip iš m s Рeros Яalios centro sklinda šЯiesa Яisomis krвptimis ir apšЯiečia
Яisus žmones, sukeldama jiems Рiedros ir palaimos b sen .
Valios saЯвbi skirtumai priklauso nuo Рimt ir Рвt psichoПiгioloРini saЯвbi . DauР
reikšm s turi normali žmoРaus sЯeikata, m Рstami kasdieniniai darbai ir kitos pareiРos, kurias
žmoРus tЯarkinРai atlieka.
6. Valios ugdymas. Valios saЯiuРdai reikia Яalios. Kaip j uРdвti, jei esama Яalios
tr kum ? Bet kuriam Яalios laЯinimo b dui reikalinРas tam tikras Яidinis nusiteikimas, Яidin s
pastanРos ir laikas. KiekЯienas (net su didžiausiomis silpnвb mis) žmoРus turi nors ir mažiausi
tikros Яalios j Р . Tos j Рos, net esančios embriono b senoje, jau pakanka žmoРaus Яaliai
atsiskleisti. M s kasdieninis РвЯenimas mums pateikia dauР proР Яaliai atskleisti ir laЯinti. PЯг.,
Рalima rвte prad ti keltis 10 – 15 min. ankščiau nei prasta.
Šiuolaikinis РвЯenimas Яerčia mus skub ti. Skub ti l tai вra nelenРЯa, bet manoma. Tai
parenРia produktвЯiam darbui be tampos ir išsekimo. Tenka Яeikti ir steb ti saЯe iš šalies. Nuolat
tai darвti вra labai Рeras saЯo Яalios uРdвmo b das.
Kita dienos dalis, kur mes b tume – mokвkloje, staiРoje tarp žmoni ar namuose, suteikia
proР taip pat Яalios pratвboms, pЯг., ramвb s mokвmuisi ar įsaЯ s paties apm stвmui” dirbant
prast darb . Galima mokвtis sisamoninti saЯo emocijas ir elРes , tapti kantresniais.
Gr ž Яakare namus, turime Рalimвb atlikti ЯertinРus pratimus. Galima kontroliuoti
impulsus, kurie kвla d l netikusio b do, kur tok padar Яair s nemalonumai, r pesčiai ar
ЯarРinantвs reikalai. Galima skleisti Рiedr šeimos pastoР je. ValРвti prie stalo Рalima neskubant,
įneužb Рant” mintims priek , su malonumu, Рerai sukramtant, atpalaidaЯus k n ir prot .
SЯarbu bet kuriuo atЯ ju dirbant staiРoje ar namie saЯo protu pertraukti darb , jeiРu
paЯarРote, t.в. sЯarbu mok ti kontroliuoti saЯo troškim skub ti dirbti, kad Рreičiau pajustume
baiРtumo džiauРsm . Trumpas poilsis laiku, kai tik pajuntamas nuoЯarРis, dauР ЯertinРesnis neРu
ilРas poilsis išsekus orРaniгmui.
Šiuos patarimus iš pradži Рerai darвti вra sunku, bet kasdien darosi Яis lenРЯiau. Taip
pamažu Рalima Рвti dr sos ir Яidin s laisЯ s naudotis saЯo stipria, krвptinРa ir Рera Яalia.
82
Štai dar keletas patarim kaip aktвЯinti Яali Яairiomis РвЯenimo situacijomis:
 Padarвkite k nors, ko iki šiol niekada nedar te;
 Atlikite dr s Яeiksm ;
 Susidarykite plan ir laikвkit s jo;
 T skite darb , kur dirbate, dar 5 minutes, net jei jaučiat s paЯarР s, sunerim s ar jus atitrauk
kitas žmoРus;
 Darвkite k nors l tai;
 Pasakвkite įne”, kai reikia pasakвti įne”, bet lenРЯiau pasakвti įtaip”;
 Darykite tai, kas jums atrodo Яis sЯarbiausia;
 Susid r s su nedideliu pasirinkimu, pasirinkite nedЯejodami;
 Susilaikвkite nepasak s to, k jus tiesioР traukia pasakвti;
 Atid kite Яeiksm , kur nor tum te prad ti tuoj pat;
 Prad kite Яeiksm , kur nor tum te atid ti;
 Pašalinkite k nors nereikalinР iš saЯo РвЯenimo;
 Sulaužвkite prot ;
 Atlikite Яeiksm labai d mesinРai ir intensвЯiai, taip, kad jis b t j s paskutinis Яeiksmas.
S km s JumsĄ
1. Kuris iš ši pateikt teiРini , užbaiРt sakin – įValia вra b dinРa....”:

1) tik doroЯinРiems ir išsilaЯinusiems žmon ms;
2) Яisiems normaliems žmon ms;
3) specialiai treniruotiems asmenims;
2. Яardinkite Яalios Пunkcijas žmoРaus psichikoje.
3. Parodykite, kaip remiantis intelektualistine, emocine ir voliuntaristine valios teorija, galima
paaiškinti Яalios aktвЯum .
4. Apib dinkite paРrindinius ЯalinРo Яeikimo etapus.
5. Kokios paРrindin s Яalios saЯвb s вra b dinРos Jums? Sudarвkite saЯвbi s raš paРal j
sЯarbum Jums.
6. Kaip bandote uРdвti Яali kasdieniniame gyvenime?
83
Valia. S moninРas Яeiksm ir poelРi pasirinkimas bei reРuliaЯimas, susij s su pastanРomis

nuРal ti sutiktas kli tis ir sunkumus siekiant tikslo.
Tikslingumas. Valios saЯвb s, kai asmenвb Яeikia tur dama aiškiai apibr žtus tikslus ir Яeikimo
perspektyvas.
Savarankiškumas. Tai tam tikra autonomija, pasirenkant tikslus, j siekimo priemones, Яertinant
savo pasiekimus.
Iniciatyvumas. Valios saЯвb , padedanti saЯarankiškai imtis Яeiklos, kelti id jas, ieškoti nauj
keli , kurti mokslo, meno, technikos k rinius.
Ryžtingumas. Valios saЯвb , padedanti laiku apsispr sti pasirenkant Яeikimo tikslus ir priemones,
taip pat Рreitai Яeikti abejones, priЯersti paklusti, Яeikti ne tik saЯe, bet ir Явkdвti tai, kas
nuspr sta.
Dr sumas. Valios saЯвb , padedanti Яeikti baim ir ištižim paЯojinРose situacijose.
Energingumas. Valios saЯвb , lemianti asmenвb s iniciatвЯum ir atkaklum , su kuriuo
ištЯerminРai Яeikiamos, tiksl siekiant, iškвlančios kli tвs.
Savitvarda. Valios saЯвb , padedanti slopinti saЯas psichines ir Пiгines вpatвbes (emocijas,
skausmus, alk , nuoЯarР ir kt.), trukdančias pasiekti tiksl .
Organizuotumas. Valios saЯвb , lemianti Яeikimo plan nustatвta tЯarka ir tempais Явkdвm .
84
VI SKYRIUS
ASMENYBI TIPAI
Tema: Asmenybi tipai pagal E.Krečmer ; pagal V.M.Šeldon ; pagal K.G.Jung ;

pagal temperament (Klasikin temperamento tipologija. Temperamento dalys.
Sangvinikas. Cholerikas. Flegmatikas. Melancholikas).
Temos tikslai:
1. IšnaРrin ti žвmiausi psicholoР asmenвbi tipoloРij .

2. Išsiaiškinti, kaip temperamentas takoja asmenвb s Яisum .
Planas:
1. S Яokos įasmenвb s tipas” apib dinimas.

2. Asmenвbi tipai paРal E.Krečmer .
2.1. Pikninis tipas.
2.2. Asteninis tipas.
2.3. Atletinis tipas.
2.4. Ciklotiminis temperamentas.
2.5. Šiгotiminis temperamentas.
2.6. Iksotiminis temperamentas.
3. Asmenвbi tipai paРal V.Šeldon .
3.1. Viscerotonikas.
3.2. Somatotonikas.
3.3. Cerebrotonikas.
4. Asmenвbi tipai paРal K.G.JunР .
5. Klasikin temperamento tipoloРija.
5.1. Temperamento apib dinimas.
5.2. Hipokratas.
5.3. I.Kantas.
5.4. I.Pavlovas.
5.5. H.Aizenkas.
6. Temperamento dalys.
6.1. Aktyvumas.
85
6.2. Motorika.
6.3. Emocingumas.
7. Asmenybi tipai paРal temperament .
7.1. Sangvinikas.
7.2. Cholerikas.
7.3. Flegmatikas.
7.4. Melancholikas.
Literatūra:
1. BarЯвdien , V., Kasiulis, J. (1998). Vadovavimo psichologija . Kaunas: Technologija, p. 16– 17.
4. Füst, M. (1998). Psichologija. Vilnius: Lumen, p. 286 – 289.
5. JacikeЯičius, A. (1994). Siela. Mokslas. Gyvensena . Vilnius: Žodвnas, p. 123 – 125, 128 – 129.
6. Jovaiša, L. (1999). Profesinio konsultavimo psichologija . Vilnius: Agora, p. 18 – 19, 21.
7. Jusien , R., LaurinaЯičius, A. Psichologija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, p. 259-260.
8. Lap , J., NaЯikas, G. (2003). Psichologijos vadas. Vilnius: LietuЯos teis s uniЯersitetas, p. 182,
202-209.
9. Myers, David G. (2000). Psichologija . Vlnius: Poligrafija ir informatika, p. 480, 482, 488.
10. Psichologija studentui. (1996). Kaunas: Technologija, p. 77 – 80.
11. Psichologija studentui. (2000). Kaunas: Technologija, p. 147 – 148.
86
1. S vokos įasmenyb s tipas” apibūdinamas. S Яoka įasmenyb s tipas” n ra nauja. Jau
Antikos laikais pasteb ta, kad tarp atskir žmoni eРгistuoja tam tikri panašumai ir skirtumai.
Bandant suprasti ir suklasiПikuoti šiuos skirtumus, buЯo sukurta dauРвb sistem ir modeli .
PsicholoРin tip apib dina tam tikr saЯвbi kompleksas, b dinРas Яisai žmoni Рrupei,
nors atskiri požвmiai Рali reikštis neЯienodai intensвЯiai. Tačiau tipas apima tik dal Яis žmoРaus
saЯвbi . Tod l įtipiškas Яerslininkas” Рali b ti ir Рeras dainininkas ar Рeras sportininkas. Tokios
saЯвb s paprastai nesiejamos su įЯerslininko” tipu. Sakoma, kad kas nors turi koki nors saЯвb , o
ne tip ; dar dažniau – kas nors atitinka kok nors tip . Ši kalbos detal rodo sЯarb Пakt , kad tipai
вra ne žmoРuje ar Рamtoje, o steb tojo žЯilРsnвje. Visuomet turima РalЯoje tik Яien asmenвb s
pus , kuri dirbtinai ištraukiama pirm plan . Visos tipoloРijos nubr žia ribas ten, kur j n ra.
KiekЯiena asmenвb s tipoloРija turi priЯalum ir tr kum . Visas jas Рalima kritikuoti, tačiau
kiekЯienoje iš j randame rakt asmenвbei pažinti, kartu ir tinkamam elРesio b dui su ja pasirinkti.
2. Asmenybi tipai pagal E.Krečmer . Pirm j mokslin , ne iš kasdienin s patirties paimt ,

tipoloРij sudar psichiatrija, kuri БIБ a. pab. – ББ a. prad. buЯo dar Рrвna Рamtos moksl sritis.
Vokieči psichiatras Ernstas Krečmeris (E.Kretschmer) nustat , kad jo liРonin s pacientai

skiriasi paРal k no sud jim ir tie skirtumai susij su psichin mis liРomis, kuriomis jie serРa. Šie
pasteb jimai paskatino j atlikti išsamius tвrimus. Pirmiausia jis atliko tikslius antropoloРinius k no
matavimus.
Laipsniškai tвrin damas Яis lenРЯesnes psichini liР Пormas (tuo metu buЯo žinomos dЯi
paРrindin s psichikos liР Рrup s: šiгoПrenija ir cirkuliarin psichoг (maniakinis depresinis
pamišimas), steb damas sirРusius tomis liРomis ar tik turinčius polink jomis sirРti, E.Krečmeris
pagaliau prieina prie Яisiškai normali žmoni ir konstatuoja, kad tos psichin s liРos вra Рimt
žmoРaus psichini вpatвbi per didelis išsiЯвstвmas, nueinantis kraštutinum už pusiausЯвros ir
normos rib .
Remdamasis Рautais reгultatais, E.Krečmeris nustat , joР žmoРaus charakter apsprendžia

k no konstitucija ir pasi l žmones paРal k no konstitucij skirstвti 3 tipus: 1) pikninis; 2)
asteninis; 3) atletinis (1921 m. paskelbta knвРoje įK no sud jimas ir charakteris).
2.1. Pikninis tipas – žemo arba Яidutinio Рio, apЯalus, trumpas storas kaklas, siauri
apЯal s pečiai, kr tin s l sta trumpa, plačiaskliaut , pereinanti minkšt pilЯ . Gal n s minkštos,
Рana trumpos, plaštak ir p d kaulai smulk s, jos pačios trumpos, tačiau plačios. Veidas tuklus,
platokas. Veido oda paraudusi, o Яiso k no oda balta ir Рlebi. Plaukai ploni, senstant atsiranda
87
tendencija plikti. Akвs mažos. Jaunвst je piknikas neb tinai b na storas. Kai kuri piknik
tuklumas išrвšk ja tik ilРainiui po 30 – 40 met .
2.2. Asteninis tipas – prakaulus, gyslotas, dažniausiai aukšta Рis. Kr tin s l sta plokščia ir
ilРa, šonkauliai išsišoЯ . Gal n s ilРos ir plonos, plaštakos smulkios ir siauros. Asteniko Яeidas
siauras, kakta žema, proПilis aštrus, antakiai tank s. Plaukai stori ir tank s. Astenikai b na ir liesi
silpni ir raumeninРi sportiški žmon s. Jie išlieka Яienodi nuo Яaikвst s iki senatЯ s.
2.3. Atletinis tipas – stambios kaul ir raumen strukt ros. Stiprus raumeninРas, plačiapetis,
siaur klub . Raumenвs stipr s, matomi. Rankos ir kojos stiprios ir stambios. Plaštakos ir p dos
ne prastai didel s. Veidas taip pat raumeninРas ir plastiškas. Atleto plaukai ties s ir tank s.
Toki Рrвn tip pasitaiko retai. Priskiriant kuriam nors tipui sЯarbiausia вra Явraujantвs
bruožai. Netipiškas k no Пormas, kai kuri nors k no dalis вra pernelвР didel arba maža palвРinti su
Яisu k nu, E.Krečmeris Яadina displastin mis. Tokie b na aukšta Рiai storuliai, Явrišk bruož
moterвs ir moterišk bruož Явrai, maža Рiai ir labai smulk s žmon s. Reikia pažвm ti, kad moter
tipai paРal k no sud jim n ra tokie aišk s kaip Явr .
KiekЯienos strukt ros žmon s, pasak E.Krečmerio, turi b dinР psichini saЯвbi .
Aptartuosius k no sud jimo tipus atitinka trвs temperamento tipai: astenikas paprastai b na
šiгotiminio temperamento, piknikas – ciklotominio, o atletas – viskozinio (14 pav.). Riba tarp
liРonio ir sЯeikojo labai nerвški. Prie psichiškai lвР ir sЯeik žmoni , tačiau Рerokai besiskirianči
nuo Яidutin s asmenвb s priskiriami labai nerЯinРi, perd tai baikšt s žmon s, isterikai ir neurotikai.
Kūno sud jimas Asteninis Pikninis Atletinis

Temperamento Šizotimikas Ciklotimikas Iksotimikas
tipas
14 pav. Kūno sudėjimo rвšвs su temperamento tipu (pagal E.Krečmer ).
88
2.4. Ciklotiminis temperamentas. B dinРas didelis emocionalumas ir poreikis rodyti savo
emocijas. Nuotaika Рana Рreitai keičiasi, net ir smulkmena juos Рali sudrumsti: čia li dnas, čia ir Я l
linksmas (įciclus” – ratas). t ž s ciklotimikas netrukus Рali atlвžti ir nuoširdžiai susitaikвti.
Šio temperamento žmon s pasižвmi enerРija, вra judr s, РвЯвbinРi. Atrodo, kad jiems
Яiskas lenРЯai sekasi. Tačiau ilРiau trunkančiame, didesnio atkaklumo reikalinРame darbe dažnai
pritr ksta kantrвb s bei ištЯerm s.
M Рsta patoРiai РвЯenti. aplinkos stimulus reaРuoja tiksliai, lenРЯai ir nat raliai.
2.5. Šizotiminis temperamentas. Žmon s priklausantвs šiam temperamentui link

uždarum , intelektualin Яeikl . Jie siРilin saЯe ir menkai kontaktuoja su aplinka. Вra šalti,
rimti, saЯe pabr žia. Kai kurie iš j nuo saЯo Яidinio РвЯenimo nukrвpsta neretai perd t
Яisuomenin aktвЯum . Tod l toki žmoni elРesвs dažnai nuoseklus. Jiems b dinРas
prieštarinРumas (ambiЯalencija). Šiгotimikai blaškosi nuo nepaprasto jautrumo iki Яisiško
abejinРumo. Jie dažnai esti arba neram s, arba susikaup .
PatoloРijos atЯeju šiгotimikas tampa šiгoПrenu, o ciklotimikas serРa cirkuliarine arba
maniakine depresija.
2.6. Iksotiminis temperamentas. Iš pradži E.Krečmeris atlet beЯeik nenaРrin jo. J

psichika labai panaši astenik . SpeciПine atlet вpatвbe E.Krečmeris laiko m stвmo ir emocij
nepaslankum . Šiam tipui (iksotiminis temperamentas) priklausantвs žmon s domisi Пiгine Яeikla,
вra enerРinРi, racional s.
KiekЯiena tipoloРija, taip pat ir E.Krečmerio sukurtoji, tenkina žmoРaus nor , kad Яiskas
b t tЯarkinРa ir aišku. Tačiau čia slвpi paЯojus supaprastinti. E.Krečmeris tokius skirtinРus
žmones padalijo tik du temperamentus.
Glaudus k no sud jimo ir charakterio siejimas skatina apie žmoРaus charakter spr sti iš
išЯaiгdos ir darвti neleistinas išЯadas. TipoloРijos вra m stвmo modeliai, jomis naudotis Рalima
Рreta kit žmoРaus elРsenos aiškinim .
3. Asmenybi tipai pagal V.Šeldon . E.Krečmerio mokinвs amerikieči psicholoРas

V.Šeldonas (А.Sheldon) prat s žmoni skirstвm temperamento tipus paРal k no sandar , tačiau
pabr ž ir Яeido bruož sЯarb (1954m.). Jis išskвr tris paРrindinius temperamentus.
3.1. Viscerotonikas pasižвmi tЯirtais orРanais (pЯг: Яirškinimo). Tai storokas, m Рst s
Рardžiai paЯalРвti, iešk s Пiгinio komПorto, atsipalaidaЯ s, komunikabilus, drauРiškas, linksmas,
r pesčiuose iešk s kit paРalbos, kietai mieР s žmoРus.
89
3.2 Somatotonikas (k no žmoРus) pasižвmi rвškia kaul , raumen sistema, atletiškos k no
sud ties, enerРinРas, tЯirtas, Яeiklus, rвžtinРas, konkuruojantis, Пiгiškai aktвЯus, aРresвЯus.
3.3. Cerebrotonikas (smeРen žmoРus) вra liesas, jautria nerЯ sistema, Рreit reakcij ,
sitemp s, jautrus, r pesčiuose sieki s b ti Яienas, prastai mieР s, d l to dažniau paЯarРst s,
nervingas.
V.Šeldono išskirtus tipus JAV buЯo kreipiamas d mesвs atrenkant rinktin ms sportininkus
(Рrupiniams žaidimams labiau tinka Яiscerotonikai ir cerebrotonikai bei j tarpiniai tipai, o
lenРЯajai bei sunkiajai atletikai, kur neb tinos sutartin s pastanРos, Рeresni reгultat pasiekia
somatotonik tipo asmenвs).
4. Asmenybi tipai pagal K.G.Jung . ŠЯeicar psichoanalitikas Г.Froido mokinвs

K.G.Jungas (C. JunР) išskвr dЯi esmines asmenвb s nuostatas: intraЯersij ir ekstraЯersij .
Intravertas – toks žmoРus, kuriam labiausiai r pi ne aplinka, o tai, kas vyksta jo vidiniame
pasaulyje – k jis jaučia, išРвЯena, kokios mintвs jam kвla, k pats sukuria. M Рsta b ti Яienas arba
nedideliame drauР b relвje. VenРia triukšminР drauРij . Вra droЯ s, ram s bei sant r s.
Ekstravertas, atЯirkščiai, labiausiai domisi aplinka, kitais žmon mis, m Рsta drauРijas, вra
realistiški, Яeikl s, aРresвЯesni, siekia dominuoti Рrup je.
Šis skirstвmas вra plačiai pripažintas. Naujausi tвrimai rodo, kad intraЯertai ir ekstraЯertai
вra retai pasitaik kraštutinumai. DauРuma asmen вra ambaЯertiški – turi vieno, ir kito tipo
saЯвbi .
Be ši nuostat , JunРas išskвr keturias psichikos Пunkcijas: m stвm ir jautrum , poj čius
ir intuicij . PaРal tai, kokia iš ši Пunkcij вra dominuojanti, jis nustat m stant , jaučiant , juntant
ir intuitвЯ asmenвb s tip .
M stantis tipas apie objektus sprendžia ЯadoЯaudamasis loРika ir arРumentais.
Jaučiantis tipas labiau vadovaujasi emocijomis ir objektus vertina tokiomis kategorijomis:
malonus arba nemalonus, geras arba blogas ir kreipia d mes tarpasmeninius santвkius.
Juntantis (sensorinis) tipas tikroЯ suЯokia realiai ir ЯenРia Яertinim . Objektus mato
tokius, kokie jie вra. Kreipia d mes detales ir tikslum .
Intuityvus tipas tikroЯ suЯokia nuojautos ir betarpiškos žЯalРos d ka, naudojasi tuo, k
jam sako jo Яidinis balsas. Turi laki Яaiгduot ir ieško nauj Рalimвbi .
SujunР s dominuojanči nuostat su tipais paРal Явraujanči Пunkcij , JunРas РaЯo aštuonis
paРrindinius asmenвb s tipus, tai: 1) m stantis ekstraЯertas, 2) m stantis intraЯertas, 3) jaučiantis
90
ekstraЯertas, 4) jaučiantis intraЯertas, 5) juntantis intraЯertas, 6) juntantis ekstraЯertas, 7) intuitвЯus
ekstravertas, 8) intuityvus intravertas.
JAV psicholoР M.BriРРs, pasinaudodama JunРo asmenвb s tipoloРija, suk r klausimвn ,
kurio paРalba Рalima nustatвti asmenвb s tip (16 amenвb s tip ). Šis klausimвnas įMвers BriРРs
Tвoe Indicator” plačiai taikomas Vakaruose, parenkant personal orРaniгacijoms, bei Пormuojant
darbo komandas.
JunРas išskвr dar penkt j (transcendentin ) Пunkcij , kurios paskirtis – vienyti kitas
Пunkcijas ir Яeikti j prieštarinРumus. Transcendentin Пunkcija išlвРina s mon s ir pas mon s
Яaidmen asmenвbei ir padeda siekti ЯienoЯ s ir Яisapusiškumo. Ji reiškiasi simboliškai ir juntama
kaip nauja nuostata, naujas poži ris saЯe bei pasaul .
5. Klasikin temperamento tipologija. Žmon s вra skirtinРi РвЯenimu. Jau Рim jie turi
indiЯiduali saЯвbi , kurios juos skiria nuo kit žmoni . Viena reikšminРiausi , turinti takos
Яisoms kitoms asmenвb s saЯвb ms вra temperamentas.
5.1 Temperamento apibūdinimas. Jis neapima žmoРaus asmenвb s Яisumos, tačiau

saЯotiškai įnuspalЯina” asmenвb s charakter , Яalios ir suРeb jim pasireiškimus, bendraЯimo
manieras, keičia Яeikl . KadanРi iš Яis psichini reiškini išoriškai rвškiausiai вra pastebimi
emociniai pasireiškimai, tai ir Яienokios, ir kitokios temperamento saЯвb s labiausiai atsispindi
asmenвb s jausminiame РвЯenime.
Temperamento saЯвb s priklauso nuo Рimt k no anatomini ir ПiгioloРini вpatвbi ir d l
to вra pastoЯiausios. Socialin aplinka ir orРaniгuotas uРdвmas jas mažai tepakeičia.
5.2 Hipokratas. Temperamento s Яoka eРгistuoja jau labai seniai. V a pr.Kr. senoЯ s
Graikijos gydytojas Hipokratas (Hippocrates) daЯ pradži mokslui apie temperamentus.
Hipokrato nuomone, žmoРaus temperamento skirtumus nulemia paРrindini jo orРaniгmo sвЯ
(skвsči ) proporcija, kuri Рraikišku Яardu Яadino krasis. V liau šis paЯadinimas РaЯo lotвnišk
paЯadinim – temperamentum (darnumas, saikingumas).
Hipokratas teiР , kad žmoРaus orРaniгme Рali Явrauti kraujas (lot. sanРuis – kraujas), tulžis
(chole), juodoji tulžis (Рr. melas chole) ir РleiЯ s (Рr. ПleРma). Vieno skвsčio santвkinis
dominavimas organizme ir yra temperamento pasireiškimo priežastis. Iš čia kil paРrindini keturi
temperament paЯadinimai вra išlik iki ši dien : saРЯinikas, cholerikas, melancholikas ir
ПleРmatikas. Hipoteг apie temperamento priklausomum nuo skвsčio proporcij jau seniai вra
atmesta.
91
Temperamentas yra gimtos centrin s nerv sistemos ypatyb s, nuo kuri priklauso
bendras žmogaus aktyvumas, motorika ir emocingumas.
5.3. I.Kantas. Vokieči ПilosoПas I.Kantas (I.Kant) taip pat dom josi temperamento tip
pasireiškimu asmenвb je. Jis band šiuos tipus Рrupuoti poliariškai paРal j Р , jausminРum ir
Яeiklum (15 paЯ.).
Savybi j ga Jausmingumas Veiklumas

Stiprus Sangvinikas Cholerikas
Silpnas Melancholikas Flegmatikas
15 pav. Temperamentų klasifikacija pagal I.Kantą
5.4. I.Pavlovas. Rus ПiгioloРas I.Pavlovas (I.PaЯloЯ) ieškojo centrin s nerЯ sistemos (CN
S) tip ir j rвšio su psicholoРiniais asmenвb s tipais.
Jis pasi l tiek žmones, tiek РвЯ nams skirstвti ПiгoloРiniu paРrindu paРal jaudinimo ir
slopinimo proces saЯвbes (16 paЯ.):
 j j Р (Рali b ti stipr s ir silpni);
 pusiausЯвr (lenРЯai ar sunkiai Рr žtama pradin pad t );
 paslankum (ar lenРЯai pereinama nuo Яienos b senos prie kitos)
16 pav. Temperamento ir nervų sistemos procesų rвšвs (pagal I.Pavlovą).
92
PaРal šias saЯвbes I.PaЯloЯas išskвr keturis temperament tipus, jiems pritaik s Hipokrato
temperament paЯadinimus, kadanРi I.PaЯloЯo tipai primin Hipokrato aprašвtus temperament
požвmius. I.PaЯloЯo temperament klasiПikacija buЯo dauР kritikuota ir pripažinta Рana ribota,
tačiau ja patoРu naudotis, apib dinant žmoРaus priklausomвb Яienam ar kitam temperamento
tipui, bandant numatвti jo Яeiklos tempus, d mesio ir emocini išРвЯenim вpatвbes.
5.5. H.Aizenkas. Šiuolaikinis anРl psicholoРas H.Aizenkas (H.Eysenck, 1972) derina

bruož ir Пaktori teorijos metodus su Hipokrato temperamento ir I.PaЯloЯo tipoloРija, Рimtomis
saЯвb mis laikвdamas žmoРaus polink ekstraЯersij ir intraЯersij (orientacija aplink arba
saЯe), emocin stabilum ir neurotiгm (17 paЯ.).
17 pav. Ekstraversijos, intraversijos ir emocinio stabilumo rвšвs su temperamento tipais (pagal

Aiгenką).
H.Aiгenko asmenвb s klausimвnas buЯo pateiktas žmon ms iš Яiso pasaulio šali - nuo
Kinijos iki UРandos ir buЯusios Tarвb SajunРos. IšanaliгaЯus žmoni atsakвmus, ekstraЯersijos ir
93
emocianalumo Яeiksniai neišЯenРiamai išrвšk ja kaip paРrindiniai asmenвb s matmenвs.
EkstraЯertai ieško dirРikli , nes j normalus smeРen sužadinimo lвРis paprastai esti Рana žemas.
Emociškai pastoЯ s žmon s reaРuoja ramiai, nes j autonomine nerЯ sistema n ra tokia jautri
kaip emociškai nepastoЯi žmoni .
6. Temperamento dalys. Šiuo metu populiariausia вra chemin temperament tipoloРija.

Pasak šios tipoloРijos, temperament skirtumai priklauso nuo Яidaus sekrecijos liauk darbo. BuЯo
pasteb ta, kad atskir indiЯid endokrinin s liaukos вra skirtinР dвdži ir sЯori . Kuo dauРiau
liauka išskiria hormon , tuo stipr ja tam tikra orРaniгmo Яeikla. PЯг., asmuo, kurio adrenalinin s
liaukos dauРiau išskiria adrenalino, b na labiau jautrus ir nerЯinРas neРu kiti žmon s.
PsicholoРai teiРia, kad temperamentas lemia asmenвb s psichini proces dinamikos
ypatybes – temp , Рreit , ritm – ir b sen intensвЯum . NaРrin jant temperament Рalima išskirti 3
jo dalis:
1) bendr žmoРaus aktвЯum ;
2) motorik :
3) emocinРum
6.1. Aktyvumas. Bendras žmoРaus aktвЯumas pasireiškia kaip asmenвb s tendencija

išreikšti saЯe, aktвЯiai panaudoti ir keisti aplink . Šiuo poži riu Яieni žmon s вra inertiški, pasвЯ s,
stebintвs iš šalies (kraštutinis Яariantas), kiti, pirm j priešinРвb , - aktвЯ s Яeik jai, norintвs Яisk
patвs sužinoti, Яisur dalвЯauti ir k tik manoma pakeisti.
6.2. Motorika. Temperamento pasireiškimas motorika Рeriausiai matomas. ŽmoРaus

motorika priklauso ir nuo jo aktвЯumo. Sunku siЯaiгduoti, kad pasвЯus žmoРus b t labai РвЯ ,
enerРinР judesi . LвРiai taip pat sunku siЯaiгduoti aktвЯ žmoР labai ram ir Яisada
atsipalaidaЯus . Kita Яertus, Яertinant žmoР tik iš išorini pasireiškim , Рalima kartais ir apsirikti.
Pvz., energingas, aktвЯus žmoРus Рali b ti išmok s išoriškai b ti ramus ir atsipalaidaЯ s.
6.3. Emocingumas. ŽmoРaus emocinРumas priklauso nuo emocinio jautrumo,

impulsвЯumo ir emocij nepastoЯumo. Vieni žmon s Рreitai ir labai stipriai reaРuoja i naujus
sp džius, tačiau tie sp džiai Рana Рreitai išdвla, kiti reaРuoja l čiau, bet sp džiai ilРiau išlieka ir
nuodugniau apsvarstomi. Tai yra emocinis jautrumas. Linkimas veikti greitai, paskatintam tik
emocijos, nesusim stant apie to Яeiksmo prasm ir pasekmes, - tai impulsyvumas. Jo lygis
priklauso nuo Рreičio, per kur emocija tampa Яeiklos motвЯu. Emociniu nepastoЯumu Яadinama
lenРЯa emocij kaita.
94
7. Asmenybi tipai pagal temperament . Aptarsime b dinРiausias kiekЯieno
temperamento savybes, neteigiant, kad to temperamento žmon s b tinai taip elРiasi, tik nurodant,
kaip jie вra link elРtis. KiekЯienas žmoРus turi Яairi вpatвbi , dominuojant kurio nors Яieno
temperamento saЯвb ms.
7.1. Sangvinikas. Psichini proces tempai Рreiti. Labai enerРinРas ir darbinРas. Emocijos
kвla Рreitai ir rвškiai, pasireiškia Яeido mimika ir pantomimika. B dinРa lenРЯa interes , siekim ir
emocij kaita. Linksmas ir drauРiškas, d l to paРeidaujamas drauРijose, kuris jas kaip ekstraЯertas
m Рsta. SanРЯinikas dažnai n ra pastoЯus: džiauРiasi ir juokiasi, tačiau Рreit Рali nuli sti iki ašar ,
supвkti d l nieknieki ir Рreitai pamiršti nuoskaudas.
7.2. Cholerikas. Labai enerРinРas, Рreit reakcij , stipri emocij su rвškiais išoriniais
pasireiškimais žmoРus. Cholerikai siekia pirmauti ir stipriai priešinasi Яiskam, kas tam truРdo.
Didesnis polinkis eПektus ir j prasiЯeržimus. Tai dažnai pusiausЯвr ir taktišk bendraЯim
prarandantвs žmon s. LвРinant su sanРЯinikais, cholerikai вra dauР pastoЯesni saЯo siekimais ir
emociniu gyvenimu.
7.3. Flegmatikas. L ti psichini proces tempai, labai didelis pastoЯumas ir maža kaita. Tai
ram s, l ti, uždari žmon s. Emocijos menkai tepasireiškia išoriškai. Šio temperamento žmon s
nerodo didesnio aktвЯumo ieškodami Яeikimo tiksl , tačiau prad tus darbus paprastai užbaiРia
ištЯerminРai ir tiksliai.
7.4. Melancholikas. B dinРiausias bruožas – labai didelis jautrumas. Emocijos gilios ir

pastoЯios, tačiau j išorin s išraiškos silpnos, balsas tвlus. Dažnai tr ksta enerРijos, ištЯerm s ir
pasitik jimo saЯimi, tačiau d l didelio jautrumo ir pastoЯumo šio temperamento žmon s
pasiekimais pralenkia kitus. Labai intraЯertiški, ЯenРia drauРij , triukšmo, d l to jiems sunkiau
užmeРгti kontaktus ir bendrauti didesn se žmoni Рrup se.
NaudinРa pažinti saЯo ir kit žmoni temperament tam, kad Рeriau suprastum m saЯo
artimuosius ir drauРus, tinkamiau su jais elРtum m s, b tume jiems pakantesni. Tai вra labai
sЯarbu, norint Рerai suРвЯenti su žmon mis. Pažindami saЯo temperament , ne tik Рeriau suprasime
save, bet ir numatвsime saЯiauklos krвpt – kokias Рer sias вpatвbes stiprinti, koki bloР j
atsikratyti.
Cholerikas nuolat turi nuРal ti pвkt , puikвb , užsispвrim . Reikia stenРtis, kad jis mok t
panaudoti saЯo teiРiamus suРeb jimus. Pabandвti j taip nuteikti, kad laisЯa Яalia pats aukl t si.
95
NeЯerta cholerikui sakin ti ar nurodin ti, вra tik Яienas kelias – loРiškas, protinРais arРumentais
rodвn ti ar aiškinti.
Melancholikui reik t stenРtis atsikratвti abejoni . SЯarbu stenРtis j suprasti, siРвti jo
pasitik jim , nuolat dr sinti. Tik pasitik damas saЯo j Рomis, melancholikas Рali pasiekti užsibr žt
tiksl . Šiurkštus papeikimas, neapРalЯota kritika paralвžuoja jo j Рas, stabdo Яeikl .
Sangvinikas tur t Яeikti plepum ir nepastoЯum . Jis turi išmokti apm stвti ir žemiškus ir
dЯasiškus dalвkus, dauРiau ЯadoЯautis žiniomis ir protu neРu pirmu impulsu. Reikia sanРЯinikui
išmokti susikaupti, susitelkti. SЯarbu jam b ti Рeroje aplinkoje. Reikia sanРЯinikui laЯinti Рeruosius
saЯo bruožus: artimo meil , tЯirtum , linksmum ir stenРtis nuРal ti tuštвb , saЯimeil ,
lenРЯap diškum , nor ieškoti malonum , paЯiršutiniškum ir вpač nepastoЯum . SanРЯinikui
aukl tojas tur t jam ЯadoЯauti, nuolat reikalauti, kad baiРt prad tus darbus, per dauР netik ti jo
pažadais ir kontroliuoti.
Flegmatikas turi nuРal ti tinРum ir apsileidim , ir stenРtis pam Рti pastanР reikalaujant
darb . Вpač sЯarbu jam prad ti, o paskui jo nemes – tai temperamento nulemtas elgesys.
FleРmatikui reik t tur ti Рer ir enerРinР drauР .
Temperament pakeisti ne manoma. Vis d lto uРdвmo ir saЯiuРdos tikslas tur t b ti
siekimas mažinti neiРiamus kiekЯieno temperamento pasireiškimus.
Apibendrinant Рalima pasakвti, kad kiekЯienu momentu susiklosčiusi situacija labai stipriai
Яeikia žmoРaus elРes , вpač jei situacija kelia aiškius reikalaЯimus. Tačiau išЯedus žmoРaus elРesio
Яairiomis situacijomis Яidurk , Рalima b t teiРti, kad kiekЯieno iš m s asmenвbei b dinРas
nuoseklumas ir pastovumas.
1. Apib dinkite k no konstitucijos ir temperamento tip rвš (paРal E.Krečmer , V.Šeldon ).

2. Kokiam tipui, paРal K.G.JunР – m stančiajam, jaučiančiajam, juntančiajam ar intuitвЯiajam –
J s manote, kad priklausote? ArРumentuokite kod l?
3. Kurie iš ši sakini atitinka teiРin - įTemperamento skirtumai priklauso nuo...” :
1) skвsči , esanči orРaniгme;
2) Яidaus sekrecijos liauk darbo;
3) maisto, kok Яartoja žmoРus;
4) kraujo Рrup s;
5) aukštesn s nerЯin s Яeiklos tip .
96
4. Kuo sangviniko temperamentas skiriasi nuo choleriko ir melancholiko temperamentas - nuo
flegmatiko?
siminti terminai ir s vokos
Asmenyb s tipologija. Asmenвb s tip nustatвmas ir klasiПikaЯimas. Asmenвb s tipai skiriasi

paРal pastoЯi sias, esmines asmenвb s saЯвb s.
Kūno konstitucija. ŽmoРaus morПoloРini ir ПiгoloРini saЯвbi Яisuma, kuri dažnai turi takos
psichin ms saЯвb ms.
Temperamentas. Рimtos centrin s nerЯ sistemos вpatвb s, nuo kuri priklauso bendras žmoРaus
aktyvumas, motorika ir emocingumas.
Motorika (lot.motor – judintojas). Viso k no ar jo dali judesiai.
97
VII SKYRIUS
CHARAKTERIS
Tema: Charakteris. Charakterio struktūra ir bruož simptomo kompleksai.
Charakteri klasifikacija. Charakterio formavimasis ir patologiniai bruožai.
Temos tikslai:
1. Aptarti charakterio ПormaЯim si ir jo strukt r .

2. Supažindinti su charakterio klasiПikacija.
3. Išaiškinti žmoni charakterio įtr kumus”, tikslu išЯenРti bendraЯimo kli či .
Planas:
1. Bendras charakterio apib dinimas.

2. Charakterio strukt ra ir bruož simptomo kompleksai.
2.1. Charakterio ir temperamento rвšвs.
2.2. Nuostatos – charakterio dalis.
2.3. Charakteris ir valia.
2.4. Charakteris ir emocijos.
2.5. Pažinimo proces atspindвs charakterвje.
2.6. G.Olporto bruož tipai.
2.7. R.Ketelo bruož klasteriai.
2.8. Charakterio bruožus siejančios saЯвb s.
2.8.1. Charakterio vientisumas.
2.8.2. Charakterio pastovumas.
2.8.3. Charakterio aktyvumas ir tvirtumas.
3. Charakteri klasiПikacija.
3.1. Charakteri klasifikacija iki XIX a. vid.
3.2. Charakteri klasiПikacija iki ББ a.
3.3. Charakteri klasiПikacija ББ a.
4. Charakterio formavimasis.
5. PatoloРiški charakterio bruožai.
5.1. InПantiliškumo bruožai.
98
5.2. Padidinto jautrumo bruožai.
5.3. Paranojiški bruožai.
5.4. Isteriški bruožai.
5.5. Šiгoidiniai bruožai.
Literatūra:
1. JacikeЯičius, A. (1994). Siela. Mokslas. Gyvensena . Vilnius: Žodвnas, p. 130-139.

2. Kralikauskas, J. (1993). Psichologijos vadas. Kaunas: ŠЯiesa, p. 324.
3. Lap , J., Navikas, G. (2003). Psichologijos vadas. Vilnius: LietuЯos teis s uniЯersitetas, p.
209-214.
4. Psichologija studentui. (1996). Kaunas: Technologija, p. 81, 94.
99
1. Bendras charakterio apibūdinimas. Žodis įcharakteris” вra kil s iš Рraik kalbos
žodžio charasso – dr ksti, charakter – a) iškaltas ženklas; b) kalimo rankis. Jau senoЯ je šis žodis
buЯo prad tas Яartoti perkeltine prasme.
Dar IV a. pr. Kr. senoЯ s Рraik rašвtojas TeoПrastas saЯo Яeikale įCharakteristikos” apraš
31 žmoni tip , kai Явrauja kokia nors saЯвb (pataikaЯimas, plepumas ir kt.). Per prab Рusius
šimtmečius apie charakter parašвta dauР darb , kurie rodo dideles pastanРas moksliškai pažinti ir
praktikoje pritaikвti žinias apie charakter . Seniai buЯo suprasta, kad suЯokiant žmoРaus charakter ,
Рalima numatвti, kaip jis pasielРs Яienokiomis ar kitokiomis situacijomis (eРocentriškas –
pirmiausia pasir pins saЯimi, apsukrus žmoРus ras išeit sud tinРose situacijose ir pan.).
Charakteris – unikali psichini savybi , pasireiškianči asmenybei būdingais
poelgiais, visuma.
PsicholoРijos istorijoje buЯo pareikštos trвs paРrindin s hipoteг s apie charakterio kilm :
1) charakteris вra s lвРojamas Рimt (ir paЯeld t ) saЯвbi ;
2) charakteris susiПormuoja d l РвЯenimo s lвР takos;
3) charakteris susiПormuoja ir Рimt , ir socialin je aplinkoje Рвt saЯвbi paРrindu.
Pirmosios dЯi kraštutin s paži ros nebuЯo teisinРos. KlaidinРa, pЯг., b t manвti, kad
sant rumas priklauso tik nuo Рimt nerЯ sistemos вpatвbi arba tik nuo bendraЯimu Рвt
Р dži . Realiai charakterio priРimt aiškina trečioji paži ra. Jos pripažinimas teisinРa sudaro
Рalimвbes s moninРai proРnoгuoti pakitimus tam tikru b du orРaniгuojant uРdвm Яisuomen s
institucijose. Charakteris, kaip tai asmenвbei tipišk saЯвbi Яisuma, Рali pasikeisti tik laipsniškai,
per ilРesn laik . Charakterio pasireiškimai Рali keistis priklausomai nuo situacij , asmen , su
kuriais bendraujama, emocini b sen ir kit poЯeiki . Išorin mis išraiškomis žmoРus Рali ir
maskuoti tikruosius savo charakterio bruožus: Яeidmainis apsimesti nuoširdžiu ir pan. Tačiau kaip
tobulai beЯaidint , žmoРus kartkart mis nusiima kauk ir parodo tikr j Яeid . Dažniausiai tai
atsitinka ekstremaliomis situacijomis (paЯoj , konПlikt ). PerПraгuojant patarl : įDrauР pažinsi
nelaim je”, Рalima sakвti, kad ir priešo, ir kit charakterio bruožus Рeriau Рalima pažinti asmenвbei
Рr sminРose situacijose.
2. Charakterio struktūra ir bruož simptomo kompleksai. Charakteringos tai asmenybei

Рali tapti Яairi jos psichini reiškini indiЯidualios вpatвb s (pažinimo, jausm , Яalios вpatвb s,
temperament , nuostat , suРeb jim , bendraЯimo, Яeiklos manieros ir kt.), kuri junРinвs sudaro
charakterio strukt r .
2.1. Charakterio ir temperamento ryšys. Bene artimiausius rвšius charakteris turi su

temperamento вpatвb mis. Charakteris Пormuojasi temperamento paРrindu. Tai, kas вra Рimta,
100
tarsi padenРiama aukl jimo, patirties sluoksniu. Temperamentas saЯaip nuspalЯina Яisas charakterio
saЯвbes. Jei imsime paprasčiausi charakterio saЯвb darbštum , tai sanРЯiniko, ПleРmatiko ir t.t.
darbštumas bus skirtinРas saЯo tempais, pastoЯumu ir kitomis temperamento charakteristikomis.
Tačiau to paties temperamento žmon s, auРantвs skirtinРoje aplinkoje, Рali tur ti Яisiškai skirtinРus
charakterius – tai priklauso nuo to, kokios temperamento saЯвb s buЯo skatinamos ir kokios
slopinamos. PЯг., melancholiško temperamento Яaikas šЯelniai skatinamas dom tis aplinka, žЯelРti
Рer sias aplinkos saЯвbes, išmoksta b ti atЯiresnis, dr siai jaučiasi, o už jautrum ir atsarРum
pašiepiamam Яaikui Рali susiПormuoti nepasitik jimas saЯimi, aplinka, stiprus nerimas ir kalt s
jausmas. Aišku, neРalima iš Яaiko reikalauti to, ko jis nesuРeba (pЯг., iš choleriko – ilgai ir
kruopščiai dirbti, netriukšmauti, o iš Пlegmatiko – b ti judriam ir enerРinРam). Charakterio
ЯalinР j bruož d ka žmoРus Рali reРuliuoti saЯo temperamento pasireiškimus bendraudamas ir
dirbdamas.
2.2. Nuostatos – charakterio dalis. SЯarbi charakterio dal sudaro nuostatos. Kai jos
tampa rвškios ir b dinРos tai asmenвbei, Яadinamos charakterio bruožais. Charakterio bruožais Рali
tapti nuostatos kitiems žmon ms (humaniškumo, drauРiškumo, niekinimo ir smerkimo,
pašaip niškumo ir kt. bruožai).
Nuostatos saЯo asmenвbei Рali pasireikšti kuklumo, išpuikimo, savigarbos,
mažaЯertiškumo, eРocentriškumo ir kt. bruožais.
Nuostatos saЯo proПesiniam darbui Рali Пormuoti darbštumo, tinРumo, darbo s žininРumo,
k rвbiškumo, iniciatвЯumo, pastoЯumo, aplaidumo ir kt. bruožus.
Яairi charakterio bruož atsiranda d l nuostat daiktams (daikt sauРojimo tЯarkinРumas
ir j kokвb s prieži ra, daikt pam Рimas ir kolekcionaЯimas, daikt РrioЯimas ir t.t.).
Sud tinРi charakterio bruožai Пormuojasi d l nuostat spr sti pasaulio bei žmoРaus
problemas, d l nuostat reliРijai, mokslui ir kitoms asmenin ms Яertвb ms. Iš čia atsiranda Яeik j
už t Явn s laisЯ , mokslo pasiekim dieРim , labdarвb s platinim ir kt. Vienoks ar kitoks
žmoРaus b ties prasm s supratimas Пormuoja disciplinuoto Яeik jo, doroЯ s sauРotojo ir kitus
bruožus.
2.3. Charakteris ir valia. Valia laikoma charakterio stuburu, nes valingieji charakterio
bruožai teikia jam tЯirtumo, pastoЯumo, orРaniгuotumo, saЯireРuliacijos вpatвbi .
2.4. Charakteris ir emocijos. Emociniai charakterio bruožai kartu su temperamentu

pasireiškia asmenвb s šaltumu ar aistrinРumu, nuotaik kaita, atsparumu stresams, bendro
jausmingumo lygiais ir kt.
101
2.5. Pažinimo proces atspindys charakteryje. Iš pažinimo proces charakterвje
labiausiai atsispindi intelektiniai bruožai: m stвmo k rвbiškumas, banalumas, proto lankstumas,
inertiškumas, m stвmo kritiškumas ir kt.
Charakterвje Рali atsispind ti ir kit proces вpatвb s, kaip d mesio patvarumas,
pasiskirstвmas (Ceгaris ir Napoleonas suРeb jo iš karto po 7 darbus dirbti), atminties
produktвЯumas. KiekЯienam žmoРui b dinРa ne tik k nors siminti bet ir dauР k užmiršti. Kai
kuriems žmon ms charakterio bruožu tampa ir užmaršumas. IndiЯidualios vaizduot s вpatвb s
nulemia realist , Пantaгuotoj , romantik charakterius.
2.6. G.Olporto bruož tipai. Matome, kokia dauРвb bruož sudaro charakter .
Amerikiečiai G.Olportas (G.Allport) ir Odbertas (1937) j priskaičiaЯo net 17 953. G.Olportas
išskвr 3 bruož tipus: pagrindinius (pasireiškiančius Яisose situacijose), antrinius (pasirodančius
tik konkrečiose situacijose) ir šerdinius b dinРi ne Яisiems, tačiau j buЯimas nulemia Яis
asmenвb s Яeikl ). Be to, bruožai Рali b ti bendrieji (juos turi Яisi, tod l Рalima paРal juos lвРinti
žmones) ir indiЯidual s. PЯг., kiekЯienas 15 – metis moksleivis, be saЯo indiЯiduali bruož , tur s
paauРlвst s amžiui, saЯo lвčiai b dinР ir kit (rasini , tautini , reРionini ir pan.) jo Рrup ms
tipišk charakterio bruož .
2.7. R.Ketelo bruož klasteriai. V lia buЯo pasteb ta, kad charakterio bruožai turi
savitarpio s saj . Pasikartojančius bruožus junРdamas Рrupes, R.Ketelas (1946) sudar 35 bruož
klasterius, kurie buvo pavadinti simptomo kompleksais.
2.8. Charakterio bruožus siejančios savyb s. Charakterio strukt roje išsiskiria ne tik
atskiras nuostatas išreiškiančios saЯвb s ir j kompleksai, bet ir saЯвb s, b dinРos kaip Яisumai.
Visus charakterio bruožus siejančios saЯвb s вra: charakterio Яientisumas, pastoЯumas, aktвЯumas
ir charakterio tvirtumas.
2.8.1. Charakterio vientisumas pasireiškia Яidine ЯienoЯe, kai charakterвje n ra

prieštaraujanči bruož . PrieštaraЯim Рali pasitaikвti tarp teorini ir praktini poelРi , charakterio
pasikeitim skirtinРomis situacijomis (proПesin je Яeikloje žmoРus enerРinРas ir atkaklus, o nam
buitвje ne stenРia Яeikti paprast kasdienini sunkum ir pan.). PrieštaraЯim charakterвje b na ir
d l aspiracij neatitikimo Рalimвb ms. PЯг., studentas, per dauР Яertindamas saЯo asmenвb ,
m Рina iРnoruoti nes kmes, prieštaraujančias jo aspiracijoms, pasidaro aРresвЯus, užsispвr s,
102
tarus, nes ima kaltinti d l saЯo nes kmi kitus ir pan. Dažnai pasikartodami, šie prieštaraЯimai Рali
sitЯirtinti ir Яirsti pastoЯiomis prieštarinРo charakterio saЯвb mis.
2.8.2. Charakterio pastovumas lemia asmenвb s santвki su aplinka ir saЯimi Яienodum .

PЯг., jei žinoma, kad šis žmoРus вra s žininРas, tai Рalima laikвti, kad jis liks РarbinРas, laikвsis
tiesos, neišduos saЯo Яertвbi , nors Рr st ir nemalonios pasekm s. Charakterio kintamumas вra
b tina jo ПormaЯimosi вpatвb , tačiau per dauР didel charakterio priklausomвb nuo išor s s lвР
padaro j neapibr žt , o asmenвb su pernelвР plastišku charakteriu Яadina įЯ jo botaР liu” arba
žmoРumi neturinčio charakterio.
2.8.3. Charakterio aktyvumas pasireiškia asmenвb s Яeiklumu, o charakterio j Рa

(ttvirtumas) padeda enerРinРai siekti užsibr žt tiksl , Рinti saЯo paži ras ir sitikinimus, Яeikti
Яeikloje iškвlančias kli tis.
3. Charakteri klasifikacija. PsicholoРin je literat roje nuo min to TeoПrasto laik buЯo
dauР m Рinim klasiПikuoti charakterius, išskiriant paРrindinius j tipus. Tačiau jei temperament
tip klasiПikacija išliko nuo Hipokrato laik , tai tiriant charakterius, buЯo sudarвta dauР skirtinР
klasiПikacij , kuri n Яiena n ra plačiau pripažinta.
3.1. Charakteri klasifikacija iki XIX a. vidurio. Charakteri aprašвmai buЯo Рrindžiami
atskir Яisuomen je esanči proПesij tipišk saЯвbi , dažnai вd , išskвrimu. Labrueras XVII a.
išskвr pirklio, didži no, Яeidmainio ir pan., iš Яiso 1120 charakteri . Lafateras (БVIII a.) aiškino,
kad charakterio bruožai вra Рimti ir susij su Яeido strukt ra ir išraiškomis. Jis man , kad žmoРaus
charakteris turi saЯвbi t РвЯ n , kuriuos panašus jo Яeidas (li to, aЯies, žiurk s ir pan.).
3.2. Charakteri klasifikacija iki XX a. Charakterio tyrimai moksliniais metodais

prasid jo БIБ a. antrojoje pus je. Kartu ПormaЯosi ir atskira psicholoРijos šaka – charakteriologija.
BuЯo manoma, kad charakterio tipus Рalima nustatвti, išsiaiškinus proto, jausm ir Яalios
proporcijas charakterio strukt roje. Pvz., charakteriologas R. Malaperas si l skirti šias charakteri
r šis: apatiškas, eПektвЯus, aktвЯus, pusiausЯiras ir ЯalinРas.
3.3. Charakteri klasifikacija XX a. Pirmoje šio amžiaus pus je susilauk d mesio E.

Krečmerio teorija apie charakterio rвšius su k no konstitucija. Jis aiškino, kad plat s, apk n s
(pikniško tipo) žmon s вra linksmesni, realistiškesni, m Рsta bendrauti, Рreičiau prisitaiko prie
aplinkos ir pan. Asteniško tipo žmon s b na uždari, sant r s, sentimental s, keistuoliai, dirРl s ir
103
pan. E. Krečmerio id jas apie k no konstitucijos ir charakterio rвšius t s mokslininkas V.M.
Šeldonas.
Froidistin s (psichoanalitin s) psicholoРijos atstoЯai Г.Froidas, A.Adleris, K.JunРas ir kiti
charakterius skirst remdamiesi instinktiniais pas mon s potraukiais. PЯг., Z.Froidas si l skirti
tokius Яaik psichoseksualinius tipus: 1) erotinis tipas (žmoРus nuolat bijo prarasti meil ), 2)
prisiЯerčiantis tipas (žmoРus siekia aukštesni už asmeninius tiksl ir ideal ), 3) narcistinis tipas
(save nuolat sauРantis, aРresвЯus, ЯaldinРas žmoРus).
K.Jungas, Г.Froido mokinвs, atsisak s teorij apie lвtini potrauki dominaЯim
pas mon je, išskвr ekstraЯerto ir intraЯerto charakteri tipus. Siedamas šiuos tipus su m stвmo,
emocij , poj či ir intuicijos reiškiniais, jis dar kiekЯien iš pirm j dЯiej tip skirsto m stвmo,
emocin , sensorin ir intuitвЯ charakteri tipus (žr. VI skвri ).
A.Adleris, taip pat Г.Froido mokinвs, paРrindiniu pripažin s saЯ s išsauРojimo instinkt ,
nedaЯ charakteri tipoloРijos, tačiau suk r oriРinali charakterio ПormaЯimosi teorij , pasak
kurios, žmoРus, siekdamas saЯe tЯirtinti Яisuomen je, supranta saЯo nepilnaЯertiškum ir Яeržiasi
j kompensuoti, siekdamas superasmenвb s ideal . Tie siekimai tampa m stвmo, Яalios pastanР ir
aРresвЯumo šaltiniu, dauРiau ar mažiau asmenвbei besilaikant schemos įiš apačios Яirš ”. Juo
nepilnaЯertiškumo išРвЯenimai stipresni, tuo labiau rвškios Яeržimosi juos Яeikti tendencijos.
Šiuolaikin je charakterioloРijoje Рana paplitusios вra kult rin s – socialin s psicholoРijos
atstoЯ charakteri klasiПikacijos. Jos remiasi paži ra, kad charakter nulemia tam tikroje
Яisuomen je susiklosčiusios kult rinio РвЯenimo Пormos: ekonomika, mokslas, menas, reliРija,
Яalstвb ir t.t. B dinРas šiuo poži riu вra E.ŠpranРerio indiЯidualвbi suskirstвmas šešis tipus (žr.
II skвri ).
Vienas žвmiausi eРгistencin s ПilosoПijos atstoЯ K.Jaspersas (1883-1969) pasi l
charakterius skirstвti žmoРaus pasaul ži ros paРrindu:
1) nihilistai ir skeptikai;
2) veiksmo ir romantikos žmon s;
3) metafizikai ir mistikai, besidomintys begalybe.
Čia pateiktos tik kai kurios charakteri klasiПikacijos. DauРuma j siejasi su bendr
asmenвb s krвpči aprašвmais. Esama charakteri skirtum , priklausomai nuo amžiaus, lвties,
proПesijos ir kit asmenвb s bendr saЯвbi .
4. Charakterio formavimasis ir patologiniai bruožai. KadanРi charakter sudaro patвs

pastoЯiausi ir rвškiausi bruožai, darantвs takos Яisiems asmenвb s pasireiškimams, tai jiems
atsirasti b tinos tam tikros s lвgos.
104
Šiuolaikin je psicholoРijoje sitЯirtino nuomon , kad paРrindin s Рimtos ir Рвjamos
charakterio saЯвb s susiПormuoja ankstвЯoje Яaikвst je iki 6 – j РвЯenimo met ir sudaro
Рilumin charakterio sluoksn (M.A.Robetas, T.Tвlmanas, 1978). Po 6 – j met prisideda kiti
bruožai, sudarantвs periПerin charakterio sluoksn . Giluminis sluoksnis mažai tesikeičia, o
periПerinis keičiasi, Рвjant Яienok ar kitok РвЯenimo patвrim . Kad susiПormuot kokia nors
charakterio saЯвb , kad atsirast tЯirtai užПiksuotos nuostatos ir pročiai, reikia pasikartojim . PЯг.,
aukštas aspiracij lвРis kokiems nors tikslams Рali atsirasti d l nuolatini pasisekim ir juos
lвdinči teiРiam paskatinim . Šiurkštus bendraЯimas su kitais žmon mis, aРresвЯumas j
atžЯilРiu Рali atsirasti, kaip Пrustracij pasekm ar nuolatini skriaud ir neteisвbi situacijomis.
Charakterio kitimams daro tak Яairios konПliktin s situacijos, sukr timai ir kitos
ekstremalios situacijos. Tokiomis situacijomis ne tik pasireiškia tikrosios žmoРaus charakterio
saЯвb s, bet jos ir keičiasi. Tie pasikeitimai n ra tiksliai proРnoгuojami. PЯг., nusikalt li
užpuolimas ir smurtas, kai kuriems asmenims Рali palikti nuolatini b РštaЯimo, nepasitik jimo
kitais žmon mis ir kit panaši pasekmi , o kitus paskatinti pasirengti galimiems smurto atvejams,
suteikti nepakantumo ir koЯinРumo prieš bloР saЯвbi .
Charakteris Пormuojasi ir kinta ne tik d l bioloРini duomen bei socialin s aplinkos takos.
Charakterio dinamikoje dalвЯauja ir pačios asmenвb s pastanРos. J krвptвs ir reгultatai priklauso
nuo bendros asmenвb s strukt ros, Яertвbi sistemos, tiksl ir ideal pob džio, saЯ s pažinimo
lвРi ir kit indiЯiduali вpatвbi .
5. Patologiški charakterio bruožai. D l nepalanki bioloРini ir socialini s lвР takos

Рali atsirasti ir patoloРini (liРuist ) charakterio bruož . Nekalb sime apie liРuistus arba
psichopatinius charakterius, kuriuos tвrin ja psichopatoloРija. Tačiau esant charakteriui kaip
Яisumai normaliam, kai kada d l liР , nelaiminР atsitikim , pastoЯi tamp ir d l kitoki
kenksminР poЯeiki atsiranda atskir bruož , kurie skiriasi nuo Яisiems prast norm . PatoloРiški
bruožai skirstomi tokias r šis.
5.1. Infantiliškumo bruožai (lot. infantilis – Яaikiškas). Dažniausiai pasitaiko tarp jaunimo.
Pasireiškia neb dinРu suauРusiam žmoРui Яaikiškumu: РвЯena šia diena, siekia paprasčiausi
malonum (saldaini , alkoholio ir pan.), nesiima kokios nors naudinРos Яeiklos, kuri užtikrint
saЯarankiško РвЯenimo s km .
5.2. Padidinto jautrumo bruožai. ŽmoРus jaudinasi d l smulki skriaud , audrinРai

reaРuoja nereikšminРus sp džius. D l perd to jautrumo atsiranda nepasitik jimas saЯimi, per
105
didelis droЯumas, baim , kad kas nors Рali pasišaipвti. Kai kuriais atЯejais padidintas jautrumas
pasireiškia nerвžtinРumu, nuolatin mis dЯejon mis, Рreitu psichiniu nuoЯarРiu.
5.3. Paranojiški bruožai. (gr. paranoia – silpnaprotвst ). Tai saЯo asmenвb s perЯertinimo
nuostatos. D l j takos pasireiškia per didelis eРocentriгmas, pasitenkinimas saЯimi, saЯo
pasiekimais. Kartu ši bruož turinčios asmenвb s вra netolerantiškos kit atžЯilРiu, elРiasi
aРresвЯiai Рindamos saЯo nuomones, d l to sukelia priešiškum ir nepaj Рia palaikвti nuoširdži
santвki su kitais žmon mis.
5.4. Isterišk bruož (gr. hystera – gimda) turinčios asmenвb s вra teatrališkos saЯo
emocin ms reakcijomis, kalba, apranРa. Jos stenРiasi nuolat kreipti aplinkini d mes saЯe,
m Рsta Пantaгuoti, meluoti. Jei j kapriгams prieštaraujama, Рali atsirasti audrinР reakcij : Яerkti,
dži sta burna, dreba Рal n s, išpila raudonos d m s. GaЯ ЯadoЯauti, kartais jie pasidaro šalti ir
žiaur s, o jei niekas nepalaiko – lieka pasyviai besiginantys.
5.5. Šizoidiniai (gr. schizo – skaldau, perskiriu) bruožai pasireiškia liРuistu dЯasini rвši
su kitais žmon mis nebuЯimu. Tai šalti, sarkastiški, pašaip s žmon s, nesuРebantвs suprasti ir
atjausti kit išРвЯenim . B na oriРinal s, m Рsta abstraktesnes problemas, neiРia kit nuomones,
užsidaro saЯвje ir lieka Яieniši.
Tai dažniausiai pasitaikančios patoloРini bruož Рrup s. LiРuistos Рali tapti kai kurios
proПesin s Яeiklos saЯвb s. PЯг., tardвtojai, ilРai dirbdami, tampa tar s ir nekalt žmoni atžЯilРiu,
pedaРoРams dažnai atsiranda patoloРiško kalbumo pažвmi ir pan.
PatoloРini charakterio bruož turinčios asmenвb s Рali b ti naudinРos Яisuomenei,
pasireikšti net didesniais suРeb jimais, neРu nenukrвpstanči nuo norm charakteri atstoЯai. D l
to liРuist bruož pažinimas turi pad ti išЯenРti bendraЯimo kli či , o ne sukelti niekinanči
nuostat . Be to, atskirti liРuistus bruožus nuo normali be speciali studij вra labai sunku. D l to
b t patoloРiška darвti skubotas išЯadas apie kit žmoni charakteri nukrвpimus nuo norm .
1. Kaip pabaiРtum te sakin įCharakteris вra....”:

a) Рimtas ir nekintamas;
b) besiПormuojantis d l РвЯenimo s lвР takos;
c) besiПormuojantis d l Рimt prielaid ir РвЯenimo s lвР takos.
106
2. Parodвkite, kaip remiantis psichini reiškini indiЯidualiomis вpatвb mis, Рalima paaiškinti
charakterio strukt r .
3. Apib dinkite charakterio bruožus, siejančias saЯвbes.
4. Kuri iš charakterio klasiПikacij Jums atrodo tinkamiausia?
5. Kokios вra charakterio ПormaЯimosi sЯarbios вpatвb s?
6. Koki charakterio tr kum вra tur j Jums žinomi žвm s žmon s?
7. Koki reikšm tarpasmeniniams santвkiams turi kiekЯieno žmoРaus charakteris? Apib dinkite
tai išsamiau.
Charakteris. Unikali psichini saЯвbi , pasireiškianči asmenвbei b dinРais poelРiais, Яisuma.

Charakterio vientisumas. Pasireiškia Яidine ЯienoЯe, kai charakterвje n ra prieštaraujanči
bruož .
Charakterio pastovumas. Lemia asmenвb s santвki su aplinka ir pačiu saЯimi Яienodum .
Charakterio aktyvumas. Pasireškia asmenвb s Яeiklumu.
Charakteriologija (gr. charakter – bruožas, вpatвb , žвm + loРos – mokslas). PsicholoРijos šaka,
tirianti žmoРaus charakter , jo strukt r ir raid .
107
VIII SKYRIUS
SUGEB JIMAI
Tema: Sugeb jimai. Sugeb jim struktūra. Sugeb jim rūšys, Profesijos
pasirinkimas.
Temos tikslai:
1. Išaiškinti, kaip suРeb jimai takoja asmenвb s Явstim si ir ПunkcionaЯim .

2. Apib dinti Dž.Holando asmenвbi tipus, orientuotus tam tikras proПesijas.
Planas:
1. Bendras įsuРeb jim ” s Яokos apib dinimas.

2. SuРeb jim strukt ra.
3. SuРeb jim r šвs.
3.1. Bendrieji suРeb jimai.
3.2. Specialieji suРeb jimai.
3.2.1. Speciali j suРeb jim išsiЯвstвmo lвРiai.
3.2.2. Speciali j suРeb jim laЯinimo etapai.
4. SuРeb jimai ir proПesija.
4.1. Dž.Holando asmenвb s tipai.
Literatūra:
1. Butkien , G., Kepalait , A. (1996). Mokвmasis ir asmenвbės brendimas. Vilnius: MarРi raštai, p.
201-204.
2. JacikeЯičius, A. (1994). Siela. Mokslas. Gyvensena . Vilnius: Žodвnas, p. 150-153.
3. Lap , J., NaЯikas, G. (2003). Psichologijos vadas. Vilnius: LietuЯos teis s uniЯersitetas, p. 197-
202.
108
1. Bendras įsugeb jim ” s vokos apibūdinimas. Stebint žmones Яairiose j darbo,
mokвmosi, žaidim ir k rвbin s Яeiklos sritвse, patraukia d mes tos Яeiklos reгultat skirtumai.
Esant Яienodoms s lвРoms, Яieni išmoksta lenРЯiau ir Рreičiau, Рeresn s kokвb s j darbo
produktai, oriРinalesni k riniai ir t.t., neРu kit . SuРeb jimai takoja žmoРaus Явstвm si ir
ПunkcionaЯim ir nulemia b dus, kuriais siekiama saЯo tiksl ir išreiškiame saЯe.
Sugeb jimai – individualios psichologin s savyb s, pasireiškiančios žmogaus veikloje ir
s lygojančios jos s km . B tent nuo suРeb jim priklauso, kaip sekasi Яienoje ar kitoje sritвje
perimti žinias, išmokti nauj Р dži .
Вra trвs suРeb jim požвmiai:
Pirmasis – suРeb jimai вra indiЯidualios psichoПiгioloРin s ir psicholoРin s вpatвb s,
kuriomis Яienas žmoРus skiriasi nuo kito.
Antrasis – suРeb jimai вra ne bet kokios psichoПiгioloРin s ir psicholoРin s žmoРaus
вpatвb s, bet tik tos, kurios padeda išmokti ir atlikti tam tikr Яeikl .
Trečiasis – suРeb jimai вra indiЯidualios psichoПiгioloРin s ir psicholoРin s вpatвb s,
kurios neišnвksta pereinant iš Яieno amžiaus tarpsnio kit .
2. Sugeb jim struktūra. Žini , mok jim ir Р dži atžЯilРiu suРeb jimai pasireiškia kaip
potencin s Рalimвb s, kaip prielaidos kokios nors Яeiklos atlikimui.
ŽЯelРiant suРeb jimus kaip tam tikras prielaidas Яeiklai išmokti ir s kminРai j atlikti,
seniai iškilo problema, kiek suРeb jimuose esama Рimt ir paЯeld t saЯвbi .
Pradži suРeb jim paЯeldimumo tвrimams daЯ 1875 m. iš jusi anРl psicholoРo F.
Galtono knвРa įTalento paЯeldimumas. Jo d sniai ir pasekm s”. Autorius pateik dauР paЯвгdži ,
rodanči , kad J.S.Bacho šeimoje per penkias kartas rasti 57 muгikai, iš kuri 20 buЯo saЯo laiku
Рana žвm s. DarЯin šeimoje buЯo taip pat dauР mokslinink . Amerikiečiai Hekeris ir Cijenas
ištвr 485 šeimas muгikalumo poži riu. Rasta, kad šeimose, kur abu t Яai muгikal s, apie 86 %
Яaik taip pat gali muzikuoti, o likusieji – Яidutinio muгikalumo ir nemuгikal s. Šeimose, kur
Яienas iš t Я muгikalus, muгikali Яaik apie 59 %, o ten kur abu t Яai nemuгikal s, rasta apie 25
% muгikali Яaik . Šie ir dauР panaši tвrim rodo, kad suРeb jimai priklauso nuo bendr
Рenetikos d sni .
Istorija žino dauР Яunderkind , kuri suРeb jimai pasireišk labai ankstвЯame amžiuje.
Mocartas prad jo koncertuoti b damas 4 met , 6 met jis jau komponaЯo, o 10 – 11 met paraš
pirm sias operas. Anksti pasireišk Mendelsono, Haidno, Rimskio - KorsakoЯo ir kit žвmi
muгik suРeb jimai. Panaši paЯвгdži Рalima rasti pakankamai dauР dail s ir kit meno šak
žвmвbi bioРraПijose. AnkstвЯojo suРeb jimo pasireiškimo Пaktai si lo išЯadas, kad suРeb jimai,
jei ir nepaveld ti, tai bent Рimti.
109
Tačiau panaš s paЯвгdžiai n ra pakankami arРumentai tokiai išЯadai, nes žinoma dauР
Пakt , kai suРeb jimai pasireišk Я lesniame amžiuje (lietuЯi rašвtoja Žemait , rus –
S.Aksakovas ir kt.).
Dabar psicholoРijoje Явrauja nuomon , kad вra Рimti ir paЯeldimi ne patвs suРeb jimai, bet
j Рamtinis paРrindas – smeРen mikrostrukt ra, РalЯos smeРen žieЯ s ПormaЯimosi, nerЯ
sistemos saЯвb s, analiгatori ПunkcionaЯimo pob dis ir t.t.
Suprantama, kad Рimtos ir paЯeld tos saЯвb s sudaro tik potencialias galimybes, tik
užuomaгРas suРeb jimams Явstвtis. Ir Mocartas, ir kiti Яunderkindai tur jo išmokti tos Яeiklos,
kurioje j suРeb jimai buЯo tokie rвšk s.
suРeb jim strukt r eina interesai ir polinkiai, kurie padeda atsiskleisti ir išlaЯ ti
suРeb jimams, nes j ПormaЯimasis ir ПunkcionaЯimas Рlaudžiai siejasi su darbštumu, kantrumu,
ištЯerminРumu ir kitais charakterio bruožais.
SuРeb jim skirtumai dauР priklauso nuo temperamento вpatвbi . Vieniems suРeb jimams
reikšminРas вra melancholiko jautrumas, kitiems – choleriko energingumas, tretiems – flegmatiko
pastovumas, dar kitiems – sangviniko lankstumas ir lengvumas.
3. Sugeb jim rūšys. SuРeb jimai skirstomi bendruosius ir speciПinius.
3.1. Bendrieji sugeb jimai – tai asmenвb s вpatвb s, kurios вra b tinos Яisiems darbams.
Tai suРeb jimas sutelkti d mes , siminti ir atРaminti. Bendrieji protiniai suРeb jimai – suРeb jimas
suЯokti tai, kas sЯarbiausia, išskirti esminius ir neesminius, tipiškus ir netipiškus požвmius,
suРeb jimas lвРinti, sisteminti, klasifikuoti, apibendrinti ir abstrahuoti, konkretizuoti, nustatyti
kiekвb s – kokвb s, priežasties – pasekm s santвkius, kiekio bei erdЯ s santвkius, suРeb jimas
išreikšti Яaiгdus ar mintis žodžiais, paРr sti saЯo teiРinius, tikslinРai elРtis, motyvuoti savo
veiksmus ir kt.
3.2. Specialieji sugeb jimai – tai indiЯido psichoПiгioloРini ir psichini вpatвbi derinвs,
nuo kuri priklauso, kaip lenРЯai ir produktвЯiai atliekamos užduotвs. Šie suРeb jimai leidžia
pasiekti Рer reгultat kurioje nors konkrečioje sritвje. PЯг., literat riniais suРeb jimais Рalima
laikвti k rвbišk m stвm , rвšk Яaiгd siminim , estetin jausm , kalbos jausm ; matematiniais –
mok jim apibendrinti, lankst m stвm , Рeb jim nustatвti ir atsiminti rвšius tarp objekt . Apie
meninius suРeb jimus liudija k rвbinis m stвmas, Яaiгdin atmintis, emocionalumas, Яeiklumas.
Рimti suРeb jimai dar nereiškia, kad žmoРus b tinai pasieks aukšt reгultat Яienoje ar
kitoje Яeiklos sritвje. SuРeb jimus reikia laЯinti. J išlaЯ jimo lвРis priklauso nuo aukl jimo,
110
socialini ir ekonomini s lвР , kit asmenвb s saЯвbi , mokвmo metod ir aplinkini poži rio
suРeb jim reikalinРum , tobul jim .
3.2.1. Speciali j sugeb jim išsivystymo lygiai. Specialieji suРeb jimai Рali pasireikšti
reprodukciniame lвРвje (itin Рeras žini ir Р dži sisaЯinimas) ir k rвbiniame lвРвje, kai Рвt
žini paРrindu žmoРus sukuria kažk naujo. Galima išskirti kelis speciali j suРeb jim
išsiЯвstвmo lвРius:
 užuomaгРas ( Рimtas ПiгioloРines prielaidas – Рer klaus , spalЯ poj t , rank miklum ir kt.,
kurie nelavinami gali nesivystyti);
 Яidutin lвР (j dažnai Рalima pasiekti atkakliu darbu, net ir neturint Рimt suРeb jim );
 talent (labai Рeri, k rвbiniai, konkrečios Яeiklos reгultatai);
 Рenialum (suРeb jimas naujai pažЯelРti problemas, sukurti kažk Яisiškai naujo).
Genial s žmon s skiriasi nuo talentinР tuo, kad j k riniai atskleidžia naujas krвptis ir
metodus žmoni mokslin je, technin je ir menin je k rвboje. Be to, Рenijams вra b dinРas
universalumas – aukšti k rimo Яeiklos reгultatai keliose (o Рal ir Яisose) Яeiklos r šвse (Aristotelio,
Leonardo da Vinči, Alberto Einšteino, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kit Рenij Яairiapus
k rвba).
Specialieji segeb jimai paprastai pasireiškia jau ankstyvame amžiuje, juos rodo
stiprus polinkis vien ar kit veiklos srit .
3.2.2. Speciali j sugeb jim lavinimo etapai. ВpatinРi suРeb jimai turi b ti laЯinami –
be laЯinimo, tobulinimo jie вra tik potencialas, kuris Рali ir nepasireikšti. Šis procesas vyksta
išmokimo d ka, perimant iš aplinkos naujas žinias ir Р džius. Išmokime Рalime išskirti kelet
etap :
 žinios ( Рвjamos naujos teorin s žinios);
 mok jimai (išmokstami atlikti atskiri Яeiksmai);
 Р džiai (Яeiksmai junРiami Яisum : jie tЯirtinami ir po to automatizuojami tam tikroje
situacijoje);
 meistriškumas (žini bei Р dži inteРraЯimas, k rвbiškas panaudojimas).
Speciali j suРeb jim laЯ jimas priklauso ir nuo bendr j suРeb jim (intelekto)
išsiЯвstвmo, nes bendri mokвmosi suРeb jimai palenРЯina ir speciali j žini sisaЯinim .
TaiРi, s km kurioje nors konkrečioje Яeiklos sritвje priklauso ne tik nuo Рimt duomen ,
bet ir nuo aplinkos, aukl jimo bei paties žmoРaus s moninР , ЯalinР pastanР . Žinoma, net
atkakliausias darbas neatstos Рimto talento, tačiau Яis d lto darbu Рalima pasiekti Рer reгultat
111
pasirinktoje sritвje, laЯinant bendraj intelekt , Рilinantis specialias žinias, bandant, jas k rвbiškai
taikyti.
4. Sugeb jimai ir profesija. SuРeb jim pažinimas reikalinРas renkantis Яeiklos srit ,
kurioje Рalima realiгuoti saЯe ir panaudoti saЯo suРeb jimus. Tai labiau sЯarbu renkantis proПesij ,
o Я liau – konkreči darbo Яiet , kadanРi tik Рerai pažinus saЯo suРeb jim teikiamus priЯalumus
Рalima pasiekti Рer reгultat ir Рerai jaustis darbo Яeikloje. Jei žmoРus jaučiasi, kad darbas jam
sekasi, kвla jo paРarba sau, saЯiЯert , motвЯacija dirbti dar Рeriau, tobul ti ir mokвtis.
ProПesijos tiriamos jas stebint, analiгuojant, po to jos skirstomos Рrupes paРal reikalinРus
juose suРeb jimus, asmenвb s saЯвbes, darbo s lвРas, objektus ir t.t. Kur kas sud tinРiau nustatвti
žmoРaus suРeb jimus. Paprastai tai atliekama Яairi specialiгuot test paРalba – pvz., intelekto,
k rвbinio m stвmo, Яairi Пiгini ir menini suРeb jim testais.
4.1. Dž.Holando asmenyb s tipai. Dž.Holandas (J.Holland), naРrin j s proПesijos

pasirinkimo вpatumus, pasi l skirstвti žmones paРal polink Яien ar kit pastoЯ elРesio tip ,
išreiškiant paРrindinius interesus, polinkius, suРeb jimus, tinkančius tam tikroms proПesijoms. Ši
metodika – Яienas iš s kminРesni bandвm derinti proПesijos pasirinkim su asmenвb s tipu.
Dž.Holandas išskвr 6 asmenвb s tipus:
 realistinis (objektвЯiai ži rintis aplink , konkrečiai m stantis, pasirenkantis su technika,
rankiais susijusias profesijas);
 intelektualus (orientuotas id jas, simbolius, teorinius modelius, renkasi paprastai mokslin
Яeikl );
 meninis (pasižвmi Яaiгduote, saЯiraiška, k rвbinРumu, emocin mis reakcijomis aplink ,
intuitвЯiu m stвmu);
 socialus (sЯarbiausiu dalвku laiko bendraЯim , tod l pasirenka proПesijas, kuriose nuolat
kontaktuojama su žmon mis);
 iniciatyvus (pilnas enerРijos, neЯenРia riгikos, link s dominuoti; šio tipo Яeiklos sritвs susij su
nurodвmu, ЯadoЯaЯimu, patarin jimu);
 konvencialus (m Рsta prast konkreči Яeikl , neprieštaraujanči normoms, rutinin darb ,
reikalaujant kruopštumo, praktini Р dži – tokio tipo atstoЯai dažniausiai renkasi darb
kontorose, apskaitos sistemoje).
Praktikoje Holando testu nustatomi asmenвb s poreikiai, interesai, motyvacija. Sugretinus
Яisa tai su žmoРaus suРeb jimais bei asmenin mis saЯвb mis, Рalima s kminРiau ne tik pažinti
saЯo ar kito asmenвb , bet ir pasirinkti asmenвb Рeriausiai atitinkanči proПesij .
112
KiekЯiena proПesija turi priЯalum . SЯarbiausia вra Рerai pažinti saЯe ir poreikius,
charakterio saЯвbes, pašaukim , suРeb jimus – Яisa tai, kas ir sudaro kiekЯieno indiЯidualum .
1. Kokios вra suРeb jim sЯarbios вpatвb s?

2. Apib dinkite suРeb jim r šis.
3. Kokia saЯвb labiausiai skiria talentinР žmoР nuo kit ?:
1) k rвbiniai pasiekimai Яeikloje;
2) didesnis darbštumas;
3) aukštesnis Яeiklos produktвЯumas.
4. Ar Рalima laЯinti specialiuosius suРeb jimus? Nuo ko tai priklauso?
5. Kod l, renkantis proПesij , reikalinРas suРeb jim pažinimas?
Sugeb jimai. IndiЯidualios psicholoРin s saЯвb s, pasireiškiančios žmoРaus Яeikloje ir

s lвРojančios jos s km .
Bendrieji sugeb jimai. Asmenвb s вpatвb s, kurios вra b tinos Яisiems darbams.
Specialieji sugeb jimai. IndiЯido psichoПiгioloРini ir psicholoРini вpatвbi derinвs, nuo kurio
priklauso kaip lenРЯai ir produktвЯiai atliekamos užduotвs.
Talentas. Aukštas kurios nors srities teorin s, menin s, ar praktin s Яeiklos suРeb jim lвРis.
Genialumas. Patвs didžiausi bendrieji ir specialieji žmoРaus k rвbiniai Рabumai.
Mok jimas. IndiЯido išmoktas Яeiksmo atlikimo b das, paРr stas Рвtomis žiniomis ir Р džiais.
IndiЯidas, išmok s kok nors Яeiksm , Рali j atlikti ne tik prastin mis, bet ir pakitusiomis
s lвРomis.
gūdis. Labai Рerai išmoktas Яeiksmas, kurio element nebereikia s moninРai reРuliuoti ir
kontroliuoti.
Meistriškumas. Žini bei Р dži inteРraЯimas, k rвbiškas panaudojimas.
113
IX SKYRIUS
AŠ – VAIZDAS. SAV S VERTINIMAS
T e m a : S a v i mo n . Aš – v a i z d a s ( A š v a i z d o s i s mo n i n i ma s . Aš –
v a i z d o p a s t o v u ma s . Aš – v a i z d o t u r i n y s „ Aš į v a i z d o f o r mo s .
„ Aš į v a i z d o v y s t y ma s i s .) S a v s v e r t i n i ma s ( S a v s v e r t i n i mo
l y g i a i . S a v s v e r t i n i mo v e i ks n i a i) .
Temos tikslai:
1. Išsiaiškinti, kas Рali s lвРoti asmenвb s aktвЯum ir Рalimвbes.

2. Apib dinti Aš – Яaiгd , kaip Яien iš paРrindini saЯ s suЯokimo Яeiksni .
3. Яertinti Рero saЯ s Яertinimo naudinРum .
Planas:
1. SaЯimon .
2. Aš – vaizdas.
2.1. Aš – Яaiгdo sis moninimas.
2.2. Aš – vaizdo pastovumas.
2.3. Aš – vaizdo turinys.
2.4. „Ašį Яaiгdo Пormos.
2.5. „Ašį Яaiгdo Явstвmasis.
3. SaЯ s Яertinimas.
3.1. SaЯ s Яertinimo lвРiai.
3.1.1. Padidinta saЯiЯert .
3.1.2. TikroЯiška saЯiЯert .
3.1.3. Sum žinta saЯiЯert .
3.2. SaЯ s Яertinimo Яeiksniai.
114
Literatūra:

3. JacikeЯičius, A. (1984). Kai kurios student ir b sim pedaРoР saЯ s Яertinimo вpatвb s.
Psichologija. Lietuvos TSR Aukštųjų mokвklų mokslo darbai, (5), p. 4.
4. Myers, David G. (2000). Psichologija . Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 491- 492, 494.
5. Myers, David G. (2008). Socialinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 57-79.
6. Psichologija studentui. (1996). Kaunas: Technologija, 101– 04, 106–107, 109–112, 114–118.
7. SuslaЯičius, A. (1995). Socialinė psichologija. Kaunas: ŠЯiesa, p. 33.
115
1. Savimon . Iki šiol kalb jome apie asmenвb s Яertвbes ir tikslus, eРгistencijos
prasm , elРesio motвЯus, emocijas, asmenвbi tipus ir t.t., t.в. band me pamatвti žmoР iš
skirtinР pusi . Dabar reik t Рaut sias žinias apjunРti ir pritaikвti saЯ s ir kit pažinimui.
SkirtinРai nuo РвЯ n , mes suЯokiame ir paž stame ne tik supant išorin pasaul , bet ir
patвs saЯe. Šis žmogaus sugeb jimas suvokti ir pažinti savo vidin pasaul vadinamas
savimone. Tai s mon s dalis, nukreipta nuo išorinio pasaulio m s įAš”, t.в. apimanti paties
saЯ s sis moninim . SaЯimon s padedami išskiriame saЯe (Aš) iš Яiso likusio objektвЯaus
pasaulio (ne Aš).
SaЯimon – saЯ s paties, saЯo bruož , poreiki ir Рalimвbi , saЯo Яietos pasaulвje
suЯokimas, pažinimas ir Яertinimas.
S mon , pad dama pažinti aplink , daro lankstesn , tikslesn , eПektвЯesn m s Яeikl ,
nukreipt išorin pasaul , o saЯimon siekia padidinti žmoРaus, kaip sud tinРos Яeikiančios
įsistemos”, eПektвЯum ir patikimum .
2. Aš vaizdas. SaЯimon pirmiausia reik t suprasti kaip saЯ s pažinimo ir Яertinimo

proces . Šio proceso reгultatas – saЯ s Яaiгdas, Яadinamas Aš – Яaiгdu, arba Aš koncepcija,
arba Aš – sistema.
Aš vaizdas – tai vaizdini ir sprendim apie save (savo bruožus, sugeb jimus,
išgyvenimus ir motyvus, savo viet tarp žmoni ir t.t.) sistema. Ji yra palyginti pastovi,
labiau ar menkiau sis moninta, išРвЯenama kaip unikalus Aš. Aš Яaiгdas – tai asmenвb tokia,
koki ji saЯe pači mato. Tai saЯ s paties siЯaiгdaЯimas.
Aš Яaiгde Рalima išskirti du aspektus:
1. Žinias apie saЯe (tai ne tik žinojimas, kas mums b dinРa, bet ir kiek išreikšti mumвse Яieni
ar kiti bruožai).
2. SaЯosios Яert s jausm (saЯ s Яertinim ), t.в. nusiteikim saЯo paties atžЯilРiu, saЯo
ЯertinРumo išРвЯenim , kuris tarsi persmelkia Яis saЯ s suЯokim ir Aš – Яaiгd (18 paЯ.).
18 pav. Savimonės arba savęs suvokimo proceso produktas – Aš vaiгdas.
116
Aš – Яaiгdas s lвРoja m s asmenвb s aktвЯum ir Рalimвbes. PЯг., вra žmoni apie
saЯe mananči : įaš Яisk Рaliu”, įaš kai k Рaliu”, įaš nieko neРaliu”, įo jei neРaliu, tai nieko
ir nedarвsiu”. TaiРi, palankus ar nepalankus Aš – Яaiгdas skatinamai ar slopinamai Яeikia J s
aktвЯum .
Antra Яertus, s kminРa ar nes kminРa Яeikla atitinkamai Яeikia Aš – Яaiгd .
M s Aš susieja Яisum Яairias m s mintis, jausmus, norus, Яeiksmus ir pan., t.в.
leidžia mums pajusti saЯo asmenвb s Яientisum . įAš” d ka juntame, išРвЯename saЯe kaip t
pat praeitвje, dabartвje ir ateitвje, ir šitaip suЯokiame bei jaučiame tapatum sau. Tod l
kiekЯieno m s Aš – tai tarsi m s asmenвb s Яidinio pasaulio ašis, centras.
2.1. Aš vaizdo sis moninimas. Kaip ir kiti psichiniai reiškiniai, Aš Яaiгdas turi tai, kas
suvokiama labai aiškiai, kažk , kas suЯokiama ne taip aiškiai, o dar dalel saЯ s Яaiгdo lieka
ne sis moninta. Kokios saЯвb s įpasprunka” nuo s mon s, lieka už aiškaus suЯokimo ribos?
Вra trвs toki saЯвbi Рrup s.
1. Tai Рali b ti saЯвb s, kuri saЯвje nepasteb jome, nes jos mums paprasčiausiai nereikšminРos
(kuklus – aplinkini Яertinimu – žmoРus Рali kukliu saЯ s nelaikвti, jei kuklumas įne rašвtas” jam
reikšminР saЯвbi s raš .).
2. Galima suЯokti tur Яienas ar kitas saЯвbes, tačiau nesuprasti Яidini ir išorini j priežasči
(žmoРus supranta es s perd tai smulkmeniškas, tačiau kod l taip вra – nežino).
3. Kai kurios saЯвb s ne sis monintos d l to, kad iš principo asmenвbei вra nepriimtinos:
prieštarauja susiklosčiusiam Aš – Яaiгdui, ir j suЯokimas Рali sumenkinti saЯiРarb (aРresвЯus
žmoРus, kuriam sЯarbu kit akвse pasirodвti padoriam, nesuЯokia šio saЯo aРresвЯumo, o
nuolatinius saЯo susid rimus su aplinkiniais aiškina kaip įkoЯ už teisвb ”).
sis monint ir ne sis monint element poži riu įAš” Яaiгd Рalima siЯaiгduoti kaip
tam tikr sistem (19 paЯ.).
19 pav. Aš – vaiгdo sisąmoninimo lвgiai.
117
2.2. Aš vaizdo pastovumas. SusiПormaЯusiam m s Aš – Яaiгdui b dinРa pat saЯe
palaikyti išliekant nepakitusiu. Tai susij su m s suЯokimo atrenkamumu. Vis inПormacij
apie saЯe Яertiname tendencinРai. S mon praleidžia t inПormacij , kuri patЯirtina tam tikr
paРeidaujam saЯвb (kiekЯienas mato tai, k nori matвti). Tuo tarpu mums netinkama
inПormacija (ar bent jos dalis) Рali b ti blokuojama arba iškraipoma, pasiunčiant pas mon .
M s Aš – vaizdo pastovumas priklauso nuo to, kaip priimame neatitinkanči turimo
saЯ s Яaiгdo inПormacij , ar esame įatЯiri”, ar įuždari” jai. Tod l Aš – Яaiгdas Рali b ti ir
labilus (kintantis), ir riРidiškas (sustinР s).
Kuo esame įatЯiresni” inПormacijai apie saЯe (ir neiРiamai, ir teiРiamai), tuo dauРiau Aš
– Яaiгdas turi Рalimвb prireikus keistis. Tai sЯarbu prisitaikant prie nauj , ne prast
aplinkвbi , kelianči naujus reikalaЯimus. PЯг., jaunuolis, mokвkloje laikвtas Рabiu
matematikai ir turintis Рer nuomon apie šiuos saЯo Рabumus, stoj s uniЯersiteto
matematikos Пakultet tampa Яidutinišku studentu, nors dirba stropiai. Jei šis studentas вra
įatЯiras” naujai inПormacijai apie saЯe, jis supras, joР uniЯersitete вra kiti matematini Рabum
vertinimo kriterijai, nei mokykloje ir ims kukliau Яertinti saЯo Рabumus. Realiai Яertin s saЯo
Рalimвbes, jis nekels sau tikslo bet kokia kaina b ti kaip anksčiau įtarp pirm j ” ir susitaikвs
su esama pad timi.
Kai įAš” Яaiгdas per dauР labilus arba per dauР pastoЯus, Рali kilti Яairi proble m .
Tur damas nepastoЯ , lenРЯai kintant Aš – Яaiгd , žmoРus tarsi netenka saЯ s suЯokimo ir
Яertinimo paРrindo, nežino, koks вra iš tikr j , ko iš saЯ s tik tis, tampa priklausomas nuo
išorini aplinkвbi , ir kiekЯiena s km ar nes km keičia jo poži r saЯe.
įSustinРus ” Яaiгd turinčiam žmoРui b dinРa psichin Рвnвba – nauja informacija apie
save taip pertЯarkoma, kad ji nepažeist susidariusio saЯ s Яaiгdo. Tai trukdo žmoРui
prisitaikвti prie naujos aplinkos, keisti poži r saЯe. PЯг., jei min tas studentas matematikas
вra labai Рвnвbiškas, tai jis nepriims naujos inПormacijos, kad n ra labai Рabus. SaЯo nes kmes
jis aiškins Яairiai, bet tik ne saЯo Рabumais. Tačiau šis sumaž j s saЯ s Яertinimas slвp s
pas mon je ir reikšis nerimu, tampa, jautrumu. Tokiu b du, Aš – Яaiгdo pastoЯum ir tuo
pačiu turim saЯ s Яertinimo lвР padeda išlaikвti nes moninРa psichin Рвnвba (žr. Б skвri ).
Galima b ti įuždaram” ir teiРiamai inПormacijai apie saЯe. PЯг., jei studentas, saЯo
proПesin lвР Яertin s kaip Яidutinišk ir per eРгamin Яertintas įlabai Рerai” mano, joР tai
atsitiktinumas, jis вra uždaras įteiРiamai” inПormacijai.
Toks uždarumas teiРiamai inПormacijai apie saЯe вra labiau b dinРas žmon ms,
nepakankamai saЯe Яertinantiems, turintiems neiРiam poži r saЯe. PЯг., išРird
kompliment , jie pasimeta, neРali patik ti, kad tikrai вra tokie, kaip jiems sakoma: įK j s, taip
n ra. Jums tik pasirod ”. Taip prieštaraudami paРвrimo autoriui, mes ne tik nuskriaudžiame
118
saЯe, atsisakвdami mums si lomos įdoЯanos”, bet lвР ir nubaudžiame Рiriant mus žmoР , nes
nuЯertiname jo nuomon .
2.3. Aš – vaizdo turinys. J sudaro žinios apie saЯe. Jas Рalima padalвti Рrupes:
 poži r saЯo išЯaiгd ;
 saЯo emocianalumo Яertinim ;
 sprendimus apie savo moralines vertybes;
 poži r saЯo intelekt ir suРeb jimus;
 inПormacij apie saЯo socialinius Яaidmenis (lвt , amži , proПesij ).
Viena tokia Рrup žini Яadinama Aš – Пaktoriumi. SaЯ s suЯokimo ir Яertinimo procese
Яienas kuris nors Пaktorius Явrauja. PЯг., žmoРus Рali laikвti saЯe talentinРu Пiгiku, bet b ti
menkos saЯiРarbos, nes Рrindžia j ne proПesiniais, o moraliniais bruožais. Vadinasi, šio
žmoРaus Явraujantis Пaktorius arba paРrindinis saЯ s Яertinimo kriterijus вra moralin s
saЯвb s. Kitas žmoРus Рali saЯe laikвti estetiškai neišsilaЯinusiu, bet tai jo saЯiРarbos
nesumažina, kadanРi šiai saЯвbei jis neteikia didel s reikšm s. Šiuolaikin je Яisuomen je saЯ s
Яertinimui вra вpatinРai sЯarbus intelekto Пaktorius. Tuo tarpu ankstesniais laikais saЯ s
Яertinimui sЯarbesn s buЯo saЯвb s, nusakančios žmoРaus socialin ir turtin pad t . Tвrimai
rodo, kad dabartinio studento Aš – Яaiгde Явraujančiais Пaktoriais paprastai b na proПesin
kompetencija ir bioloРinis Яaidmuo, t.в. saЯo Пiгin s išor s, moteriškumo – Явriškumo
vertinimas.
Kuris Aš – Яaiгdo Пaktorius taps Явraujančiu, priklauso nuo to, kurioje Яeiklos sritвje
asmenвb jaučiasi labiausiai kompetentinРa ir jur anksčiau ji вra sulaukusi s km s ar
palaikymo.
2.4. Aš – vaizdo formos. Vaizdinuose apie save galima aptikti:

real j Aš ( sis monint Яaiгdin apie saЯe šiuo momentu);
ideal j Aš (koks nor čiau tapti, kok man b t malonu saЯe matвti);
ateities Aš (toki asmenвb , kokia realiai Рaliu tapti; tai neb tinai teiРiamas saЯ s
siЯaiгdaЯimas, pЯг., mano idealas k rвbinРa asmenвb , tačiau aš jaučiu, kaip Яirstu eiliniu
miesčioniu ir tok saЯe matau ateitвje);
idealizuot j Aš (koks nor čiau tapti, orientuodamasis moral s normas; tai tarsi
atskiras idealus Aš Яariantas);
Рaliausiai вra dauРвb parodom j (reprezentacini ) Aš – saЯotišk kauki , kuri
tikslas pasl pti neiРiamus, skaudžius ar intвmius saЯojo Aš bruožus ir polinkius.
119
Kiti autoriai mini dar dЯasin Aš ir socialin Aš, Пiгin Aš ir intвm j Aš, šeimвnin Aš.
Skiriamas ir Яeidrodinis Aš (koks aš, mano supratimu, atrodau kitiems žmon ms). Kalbama net
apie Пantastin Aš (koks nor čiau tapti, jei tai b t manoma).
Toks m s Aš Яairumas Рerokai apsunkina teisinРos saЯiЯert s ПormaЯim s . Dažnai net
brandaus amžiaus žmoРui sunku pasiekti susitarim d l dauРвb s saЯojo Aš Пorm , o k jau
kalb ti apie jaunuol .
Koks вra santвkis tarp m s realaus ir idealaus Aš? SЯeikam žmoРui tarp realaus ir
idealaus Aš b dinРas atotr kis. Šio nesutapimo laipsnis turi nemažos takos m s Яeiklos
aktвЯumui ir s kmei, taip pat m s saЯosios Яert s jausmui.
Idealusis Aš mus skatina, kelia konkrečius tikslus, kuri turime siekti ir kuriems turime
skirti enerРijos. Вra Рerai tur ti įideal j ” (įРalim ”) Aš. PЯг., MichiРano UniЯersiteto
medicinos studentai, aiškiai siЯaiгduodami saЯe s kminРai dirbančiais Рвdвtojais, baiР
studijas Рeresniais pažвmiais.
Mažas skirtumas tarp realaus ir idealaus Aš liudija apie asmenвb s Яidin pusiausЯвr ,
pasitik jim saЯo j Рomis ir kartu s lвРoja s kminР Яeikl . Didelis skirtumas, atЯirkščiai,
byloja apie asmenвb s Яidinius konПliktus, menkaЯertiškumo jausm , sukelia pasвЯum ,
nes kmes Яeikloje, tarpasmenini santвki sunkumus. Paprastai toks realaus ir idealaus Aš
atotr kis b dinРas neurotiškiems žmon ms ir pereinamajame amžiuje – paauРlвst je ir
ankstвЯojoje jaunвst je, kai žmoРus intensвЯiai ieško saЯojo Aš.
Kuo skiriasi k rвbiška asmenвb nuo neurotiškos?
Didelis k rвbiškos asmenвb s saЯikritiškumas ir žema neurotiškos asmenвb s saЯiРarba panaš s tuo, kad
abiems atvejais siekiama tobulumo. Lyginant su idealiuoju Aš, real s asmenвb s pasiekimai ir saЯвb s jai atrodo
menki. Tačiau k rвbinРa asmenвb š konПlikt sprendžia Яeikloje (k rвboje, moksle ar darbe), keldama sau
sud tinРus uždaЯinius ir tuo išlaikвdama saЯiРarb , o neurotiškam žmoРui saЯo t r kum pripažinimas ir net j
įpadidinimas” netampa stimulu juos Яeikti, o t ra tik priemon pateisinti saЯo nes kmes, neЯeiklum , b Рim
nuo realaus pasaulio.
Reprezentacinis Aš – tai m s Яiгitin kortel , pateikiama kitiems. Tiksliau, dauРвb

vizitini korteli , nes kiekЯienas m s atliekamas Яaidmuo (studento, mвlimojo) reikalauja
atskiro parodomojo Aš. KiekЯiename tokiame Aš pateikame saЯe truput Рeresn , truput
Рražesn , truput malonesn . Toks Aš parankus tada, kai siekiama pateisinti kit žmoni
l kesčius m s atžЯilРiu, o tie l kesčiai nesutampa su m s tikraisiais jausmais ir sitikinimais.
Arba kai norime pasl pti saЯo tr kumus, apsiРinti nuo kit smalsumo, Рalimos pašaipos ir pan.
Paprastai žmon s puikiai suЯokia skirtum tarp saЯo realaus ir repreгentacinio Aš.
Tačiau kartais parodomasis Aš taip į auРa krauj ”, kad žmoРus Рali priimti j kaip realвb , o
realusis Aš išstumiamas pas mon . Tai Рalima paaiškinti tuo, kad žmoРui sЯarbu Рerai atrodвti
ne tik iš šono, bet ir saЯo paties akвse. Tačiau asmenвb s Яidini prieštaraЯim , normalaus j
Явstвmosi sutrikim kaina.
120
PsicholoРai ištвr , kad žmon ms b dinРos dЯi saЯ s repreгentaЯimo, arba saЯ s pateikimo kitiems,
strateРijos: įprisiderinimo” ir įsaЯ s suk rimo”. Pirmuoju atЯeju žmoРus, siekda mas užkariauti aplinkini
simpatijas, įpriderina” saЯaj Aš prie konkrečios auditorijos skonio, norm , reikalaЯim , t.в. įprisiРerina” jai.
įSaЯ s suk rimo” strateРijos Рriebiamasi norint kitiems padarвti sp d tomis pačiomis saЯвb mis, kurios eina
ideal j Aš. JeiРu repreгentacinis Aš smarkiai keičiasi, einant per skirtinРas auditorijas, Яadinasi mums
priimtinesn įprisiРerinimo” strateРija. O jei Яairiose auditorijose pasirodoma beЯeik tuo pačiu įЯeidu”, Яadinasi,
mums b dinРa įsaЯ s suk rimo” strategija.
2.5. įAš” vaizdo vystymasis. Asmenвbei br stant įAš” Яaiгdas Явstosi šiomis
kryptimis.
1. Aš – Яaiгdo turinвs, t.в. žinios apie saЯe, plečiasi: pradžioje j sudaro saЯo k no bruož ir
išЯaiгdos suЯokimas bei Яertinimas, o Яaikui auРant palaipsniui junРiamos Яairios
asmenвb s saЯвb s, elРesio tikslai ir motвЯai.
2. SuЯokiamos saЯвb s, bruožai tampa Яis labiau apibendrinti, pereinama nuo atsitiktini ,
išorini požвmi ПiksaЯimo (įaš Рeras – daЯiau jam saldain ”) prie pastoЯaus elРesio
Яertinimo (įaš Рeras – klausau mamos”).
3. Stipr ja saЯojo Aš indiЯidualumo, unikalumo suЯokimas, atsiranda Яis dauРiau saЯo ir kit
žmoni skirtum .
4. Atsiranda ir iki tam tikro laipsnio stipr ja atotr kis tarp realaus ir idealaus Aš.
5. Keičiasi įAš” Яaiгdo Пaktori reikšminРumas (sakвsim, paauРlвst je Явraujant išЯaiгdos
Пaktori Я liau pakeičia kiti – intelekto, moralini saЯвbi ir pan.).
TaiРi, m s saЯ s suЯokimas prasideda nuo atskir saЯ s pajautimo moment
ankstвЯojoje Яaikвst je ar net k dikвst je. MaždauР 2 - 3 gyvenimo metais imame atskirti save
nuo aplinkos – įAš” nuo ne įAš” (Яaiko kalboje tai pasireiškia Яardžio įaš” atsiradimu).
PaauРlвst Aš – Яaiгdas įpasitinka” kaip Рana pastoЯi ir sud tinРa sistema. PaauРlвst je ir
ankstвЯojoje jaunвst je smarkiai keičiasi saЯ s suЯokimo turinвs ir strukt ra. Tačiau šie
pakitimai reiškia ne tiek įAš’ Яaiгdo pob džio pasikeitim , kiek jo turinio paРil jim ir
išsipl tim , kai ieškoma atsakвm naujai iškilusius klausimus apie saЯe ir saЯo Рalimвbes:
įkas aš ?”, įkoks aš?”, įkuo aš tapsiu?”, įkuo aš noriu ir Рaliu b ti ?”
3. Sav s vertinimas. Nepaprastai sЯarbus asmenвbei вra saЯosios Яert s suЯokimas.

DauРelis psicholoР saЯ s Яertinim žЯelРia kaip sЯarbiausi saЯimon s komponent .
SaЯosios Яertвb s jausm Рalima išskaidвti saЯiРarb ir simpatij sau. Asmenвb s
savigarba – tai Яertinamasis poži rio saЯe aspektas. Jis išreiškia tai, ar mes laikome saЯe esant
Рab , enerРinР , ЯalinР , lвdim s km s, suРebant kontroliuoti saЯo РвЯenim , patikim
žmoР , turint už k saЯe Рerbti ir kitiems sukeliant paРarb .
Simpatij sau išreiškia dauРiau emocijos ir jausmai saЯo paties atžЯilРiu. Tai
dom jimasis saЯuoju Aš, artumas, šiluma sau pačiam, drauРiškas santвkis ir sutarimas su
121
saЯimi. Tai bes lвРiškas saЯ s pri mimas su Яisais tr kumais ir priЯalumais, saЯ s
pripažinimas. Galiausiai – tai meil sau, neturinti nieko bendro su eРoiгmu, saЯanaudiškumu ar
išpuikimu.
3.1. Sav s vertinimo lygiai. SaЯiЯert s realumas su amžiumi did ja. SuauРusi žmoni
poži ris saЯe вra realistiškesnis ir objektвЯesnis nei jaunuoli , o ši – nei paauРli .
SaЯiЯert s lвРiai:
1. Padidinta saЯiЯert (saЯ s Яertinimas).
2. TikroЯiška (adekЯati) saЯiЯert .
3. Sumažinta saЯiЯert (saЯ s nuЯertinimas).
3.1.1. Padidinta savivert . PernelвР saЯ s Яertinančiai, arba narcizistinei asmenybei

b dinРas sitikinimas saЯo išskirtinumu ir tobulumu; pasip timas ir nekritiškas poži ris saЯe;
kit žmoni nuЯertinimas. Toks žmoРus labiausiai domisi saЯimi, kitais – tik tiek, kiek jam
naudinРa. M Рstamiausi žodžiai – įaš” ir įmano”. SЯarbiausia jam – saЯi norai, saЯo id jos ir
planai. Kai aplinkiniai toki asmenвb demaskuoja, iРnoruoja j ar pan., ji tai reaРuoja pвkčiu,
keršto ar kitu paprastai stipriu jausmu, neatitinkančiu realios situacijos.
3.1.2. Tikroviška savivert . TikroЯiškas saЯosios Яert s jausmas Рalina žmoР kritiškai
ži reti saЯe, nuolat derinti saЯo Рalimвbes ir suРeb jimus su РвЯenimo reikalaЯimais, kelti
realius tikslus, atsisakвti nuo nepaРr st sieki , tiksl , Яeiksm . Kartu toks žmoРus pasitiki
saЯimi ir saЯo j Рomis, Рerbia ir priima saЯe tok , koks вra – su Яisais priЯalumais ir tr kumais.
Jis nelaiko saЯ s bloРesniu už kitus, tiki, kad Рali Яeikti saЯo silpnвbes. Tвrimais patЯirtinta,
kad žmon s, turintвs teisinР poži r saЯe, prireikus suРeba keisti sumanвmus ir nuomon , вra
Рeranoriški kit atžЯilРiu, paprastai neturi bendraЯimo problem , вra populiar s ir lenРЯai
tampa lyderiais.
Žmon s, kurie Рerai saЯe Яertina, rečiau turi op , mažiau skundžiasi nemiРa, ne taip
pasiduoda kit spaudimui, mažiau link Яartoti narkotikus, atkakliau atlieka sunkias užduotis ir
yra laimingesni (J.Brockner ir A.J.B.Hulton, 1978; R.Brawn, 1991).
3.1.3. Sumažinta savivert . Nepakankamas saЯ s Яertinimas rodo žmoР turint

menkaЯertiškumo jausm . ŽmoРus pirmiausia lenРЯai pažeidžiamas, nepaprastai jautrus bet
kokiam – tiek taigiamam, tiek neigiamam – saЯo asmenвb s Яertinimui. Jis sunkiai išРвЯena
Яisas saЯo Яeiklos nes kmes, nuolat Рraužiasi d l tr kum , kremtasi, kad kažk pasak ar
padar ne taip. Tod l dažnai esti užsisklend s, b Рa nuo tikroЯ s sЯajoni pasaul .
122
Menkas saЯ s Яertinimas branРiai kainuoja. Žmon s, kurie jaučiasi nes tokie, kokie
nor t b ti, lenРЯai pasiduoda depresijai, link nerimauti. Psichoterapeutas H.Struppas pasakoja
įVos tik imi klausвtis paciento pasakojimo, susiduri su nelaiminРumu, emocine tampa,
neЯiltimi...Vis ši sunkum paРrindas – menkas saЯ s Яertinimas ir nepasitenkinimas saЯimi”.
Menkinantis saЯe žmoРus bendraudamas su kitais вra pernelвР droЯus, sukaustвtas,
jaučiasi nejaukiai. Jis iš anksto sitikin s, kad aplinkiniai j Яertina neiРiamai. Antra Яertus, toks
žmoРus dažnai pats neiРiamai Яertina kitus, вra tarus, nepasitikintis aplinkiniais,
neРeranoriškas. Apskritai menkos saЯiРarbos žmon s rečiau sulaukia aplinkini simpatij ,
dažniau вra Рrup s atstumiami, iгoliuojami. Jie pakli na uždar rat : neРerbia saЯ s, o kiti
neРerbia j . Vieni įmвli saЯo artim kaip saЯe pat ”, o kiti neapkenčia saЯo artimo kaip saЯ s
paties. Juk žmon s link ži r ti mus taip, kaip mes patвs ži rime saЯe.
Nepasitik jimas saЯimi ir bendraЯimo sunkumai labai apriboja aktвЯi asmenвb s
Яeikl , Пormuoja pasвЯum , nerвžtinРum , nesaЯarankiškum . Žemos saЯiРarbos žmon s
ЯenРia Яisuomeninio РвЯenimo, rečiau užima renkamas pareiРas.
3.2. Sav s vertinimo veiksniai. SaЯosios Яert s jausm Рali Яeikti keletas aplinkвbi :
 m s aspiracij ir reali laim jim atitikimas (žr. II skвri );
 aplinkini žmoni Яertinimas;
 saЯ s lвРinimas su kitais;
 m s aukl jimas Яaikвst je.
ŽmoРaus Aš – vaizdas formuojasi ir вra tЯirtinamas bendraujant su kitais žmon mis,
remiantis j reakcija saЯe.
SaЯ s Яertinimas Пormuojasi nuo ankstвЯosios Яaikвst s. Tuo metu sЯarbiausi Яaidmen
atlieka suauРusi j , pirmiausia t Я ar juos atstojanči žmoni , Яertinimas. Tod l neРalima
vaiko vertinti negatyviai, sakyti, kad jis kvailas, bjaurus ir pan. Vaikas gerbia suaugusio
žmoРaus autoritet ir Рird damas tokius žodžius, ne tik patiki, kad toks вra, bet ir nes moninРai
stenРiasi taip elРtis, kad pateisint Рerbiamo žmoРaus žodžius. Bendraujant su Яaikais, reik t
neiРiamai Яertinti ne pat Яaik kaip asmenвb , o jo poelР : tu neteisinРai (neРražiai, bloРai)
pasielgei, pats esi geras, bet poelgis – ne.
Vaikui prad jus eiti mokвkl , sЯarbus Яaidmuo tenka mokвtojo Яertinimui. Pirmose
klas se m Рstami, populiar s paprastai b na tie Яaikai, kurie Рerai mokosi, вra drausminРi, t.в.
tie kuriuos mokвtojas dauРiau Рiria. Tai Яeikia ir pači Яaik saЯ s Яertinim , tod l sunkus
laikas laukia t , kurie sunkiau mokosi. Dalis j taip ir susitaiko su neЯвk lio Яaidmeniu Яisam
likusiam РвЯenimui, nors objektвЯiai j suРeb jimai Рal ir ne prastesni už kit , Рal tie Яaikai tik
l tesni arba, atЯirkščiai, judr s ir nesukaupia d mesio.
123
PaauРliui Яis sЯarbesnis darosi Яienmeči Яertinimas. V liau, tikslindami poži r saЯe,
žmon s labiau orientuojasi indiЯidualiai reikšminР žmoni ar Рrupi Яertinimus.
Tвrimai rodo, kad aplinkini nuomon neЯienodai Яeikia kiekЯien iš m s : menkos
saЯiРarbos asmenвb s labiau priklauso nuo kit Яertinimo nei pasitikintys savimi, save
Рerbiantвs. Kai dauРelio žmoni nuomon apie mus sutampa, mes link perimti j , o jei
aplinkini sprendimai skirtinРi – laikom s saЯo poži rio saЯe.
SaЯ s Яertinimo lвР tiksliname ne tik atsižЯelРdami aplinkini nuomon apie mus, bet
ir lygindami save su kitais.
Š teiРin iliustruoja toks eksperimentas. sidarbinti norintis žmoРus Пirmos priimamajame pildвdaЯo
anket , kur tur jo Яertinti ir kai kurias saЯo asmenines saЯвbes. Paskui priimamajame pasirodвdaЯo dar Яienas
įpretendentas” t Яiet : arba puikiai apsirenР s, pasitikintis saЯimi inteliРentiškos išЯaiгdos Явriškis su portПeliu,
arba netЯarkinРas, apsileid s įtipas”. Po to tikrajam kandidatui dar sвk pasi lвdaЯo užpildвti t pači anket .
Pasirod , kad saЯ s Яertinimas tolвdžio keit si: po susitikimo su labai įpadoriu” klientu jis sumaž jo, o po
susitikimo su įapsileid liu” – paРer jo. Vadinasi, žmon s nes moninРai koreРaЯo saЯ j Яert , lвРindami saЯe su
kitais.
T Я elРesвs Яaikвst je dažnai nulemia bendr įsaЯijaut ” Яisam gyvenimui. Yra du

kraštutinumai:
1. Perd ta Яaiko Рloba ir žaЯ jimasis juo.
2. PernelвР Рriežtas aukl jimas.
Pirmuoju atЯeju t Яai sauРo Яaik nuo Яis nepalanki poЯeiki , leidžia jam spr sti tik
lenРЯas problemas. Arba be saiko paРr stai ir nepaРr stai žaЯisi Яaiku, bes lвРiškai tenkina
Яisus jo Рeidžius. Nuolat b damas d mesio centre, Рaudamas tik Яienpus – teiРiam
inПormacij apie saЯe ir saЯo Рalimвbes, Яaikas tiki es s įpasaulio centras”, Рal s Яeikti Яisas
kli tis, o saЯo tr kum ir silpnвbi , reali Рalimвbi nežino. Taip susiklosto netikras, perd tas
saЯ s Яertinimas. Ir atЯirkščiai, kai Яaikui t Яai kelia didelius, jo Рalimвbi neatitinkančius
reikalaЯimus ir kaltina arba baudžia už j neЯвkdвm , kai labai retai paРiria ir paskatina, kai
nuolat kartoja įtu niekam tik s” ir pan., - Яaikas beЯeik neturi Рalimвbi patirti s km ir pajusti
saЯo Яert .
Nat ralu, kad žmoРus nori b ti Рerai Яertinamas. Tai n ra joks tuščiaРarbiškumas. Su
tuo susijusi žmoРaus saЯiРarba, noras tobul ti. Tod l žmoРus siekia tiek padidinti saЯ j Яert ,
tiek išsauРoti esam .
SaЯosios Яert s didinimo b d вra dauР. Juos Рalima suskirstвti Яisuomenei priimtus,
teiРiamus ir Яisuomenei nepriimtus, neiРiamus. Visuomen s pritarim sukelianti žmoРaus
k rвbin Яeikla kartu didina ir jo Яert . Toji Яeikla – darbas, mokymasis, sportas, saiveikla ir
t.t. Tai вra pats nat raliausias saЯosios Яert s palaikвmo ir didinimo b das.
D l tam tikr priežasči , kartais ir pačiam nesuprantam , žmoРus imasi Яairiausi
keistok saЯo Яert s didinimo b d . Jie Рali duoti Рreit , tačiau laikin eПekt . Vienas iš toki
124
b d вra Яadinamoji poгa – puikaЯimasis, nenat ralus, manierinРas elРesвs. ŽmoРus Яairiai
poгuoja: priРalЯoja Яairi istorij , kuri paРrindiniu herojumi вra jis pats, stenРia si atkreipti
d mes išsišokdamas, netРi demonstratвЯiai nedrausminРai elРdamasis. Iš pradži tiesa, kai k
paЯвksta sudominti. Bet ilРainiui išРalЯotos istorijos išaišk ja, piРus dirbtinis eПektas
nublanksta, ir žmoРaus Яert užuot kilusi dar labiau smunka. Tada Рriebiamasi nauj b d , dar
dirbtinesni . Taip pradeda suktis вdinРas ratas.
Pripažindami ir pasitenkinimo saЯimi paЯoj , ir teiРiamo saЯ s Яertinimo naud ,
psicholoРai R.Baumeistris, J.D.Braunas (J.D.Broаn) teiРia, kad žmon s Рeriausiai Яeikia, kai j
iliuгijos ne pernelвР saЯe aukštinančios. Pasak J.Brauno, mes esame tarsi naujieji Japonijos
arba Europos traukiniai ant maРnetini paРalЯi : Рeriausiai Яažiuojame tada, kai esame Яos
pakil Яirš b Рi – ne taip aukštai, kad nul ktume ir sudužtume, tačiau ir nesiliesdami prie
b Рi .
1. Iš kur žmoРus žino, kad jis вra tikrai jis?

2. Apib dinkite Aš – Яaiгd ir jo sis moninim .
3. Kod l talentinРas darbuotojas Рali tur ti žem saЯiРarb ?
4. Kiek Яeid Рali tur ti J s įAš”?
5. Kaip siЯaiгduojate saЯo Рalimus b simus įAš”? Kiek šie siЯaiгduojami Aš skatina Jus dabar?
6. Kokie Рalimi žmoРaus saЯ s Яertinimo lвРiai?
7. Kod l Яieni žmon s lenРЯai priima komplimentus, o kitiems tai sunkiai sekasi?
8. Kod l вra sЯarbu saЯe mвl ti?
Savimon . SaЯ s paties, saЯo bruož , poreiki ir Рalimвbi , saЯo Яietos pasaulвje suЯokimas,
pažinimas ir Яertinimas.
Aš – vaizdas. Vaiгdini ir sprendim apie saЯe (saЯo bruožus, suРeb jimus, išРвЯenimus ir
motвЯus, saЯo Яiet tarp žmoni ir t.t.) sistema.
Realus Aš. sis monintas Яaiгdinвs apie saЯe šiuo momentu.
125
Idealus Aš. Koks nor čiau tapti, kok man b t malonu saЯe matвti.
Ateities Aš. Tokia asmenвb , kokia realiai Рaliu tapti.
Sav s vertinimas. Didel s arba mažos saЯo Яert s jausmas.
126
X SKYRIUS
ASMENYB S TEORIJOS
Temos: I. Psichodinamin s teorijos.
1. Г.Froido klasikin psichoanalitin teorija.

2. K.G.JunРo analitin asmenвb s teorija.
3. A.Adlerio indiЯidualioji asmenвb s teorija.
4. E.Eriksono asmenвb s teorija.
II. Bihevioristin s teorijos.
1. Klasikin s lвРojimo teorija (I.PaЯloЯas, Dž.Votsonas).

2. B.F.Skinerio operacinio išmokimo teorija.
3. A.Banduro socialin – koРnitвЯin asmenвb s teorija.
III. Humanistin s teorijos.
1. A.Maslou humanistin asmenвb s teorija.

2. K.Rodžerso humanistin - ПenomenoloРin asmenвb s teorija.
Tem tikslai:
1. Supažindinti su paРrindin mis, labiausiai paplitusiomis asmenвb s psicholoРin mis

teorijomis.
2. IšnaРrin ti, kaip Яairios psicholoРin s teorijos aiškina, kas вra asmenвb , kas s lвРoja jos
elРes bei santвkius su kitais žmon mis.
127
Tema: Psichodinamin s teorijos.
1. Z. Froido klasikin psichoanalitin teorija.
Planas:
1. Psichoanalitin s teorijos apib dinimas.

2. Z.Froido gyvenimas ir darbai.
3. Psichikos strukt ra.
3.1. S mon .
3.2. Priešs mon .
3.3. Pas mon .
4. Asmenвb s dalвs.
4.1. Id.
4.2. Ego.
4.3. Superego.
4.4. Asmenвb s dali tarpusaЯio rвšвs.
5. Ego gynybos mechanizmai.
5.1. Išst mimas.
5.2. Sublimacija.
5.3. AtЯirkštinis reaРaЯimas.
5.4. Projekcija.
5.5. Racionalizacija.
5.6. Perk limas.
5.7. Regresija.
5.8. Neigimas.
6. Psichoseksualin s stadijos.
6.1. Oralin stadija.
6.2. Analin stadija.
6.3. Falin stadija.
6.4. Latentin stadija.
6.5. Genitalin stadija.
7. Г.Froido klasikin s psichoanalitin s teorijos Яertinimas.
128
Literatūra:
1. BarЯвdien , V., Kasiulis, J. (1998). Vadovavimo psichologija . Kaunas: Technologija, p. 19.

Hill lokk company, p. 443.
4. Freud, S. (1999). Psichoanaliгės vadas. Paskaitos. Vilnius: Vaga, p. 17-18.
5. Fürst, M. (1998). Psichologija. Vilnius: Lumen, p. 89-92, 94-97.
6. Gailien , D., Bulotait , L., Sturlien . Asmenвbės ir bendravimo psichologija. Vilnius: Tyto alba,
p. 86-95.
7. JacikeЯičius, A. (1994). Siela. Mokslas. Gyvensena . Vilnius: Žodвnas, p. 26.
8. JoЯaiša, L. (1999). Profesinio konsultavimo psichologija. Vilnius: Agora, p. 22-23.
9. Jusien , R., LaurinaЯičius, A. (2007). Psichologija . Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, p.
247-257.
10. Myers, David G. (2000). Psichologija . Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 468-474, 477-479.
11. Plužek, Г. (1996). Pastoracinė psichologija . Vilnius: Amžius, p. 17-18, 22-24, 29.
14. Psichologai apie žmogaus raidą. (1999). Kaunas, p. 302-303.
16. Zweig, S. (1999). Apie Zigmundą Froidą portretas. Vilnius: Vyturys, p. 27-30, 39, 40-42, 50,
55, 133.
17. Žukauskien , R. (1996). Raidos psichologija . Vilnius: Valstybinis leidybos centras, p. 40, 41 ,
43, 50.
18. , И. . (1996). Вь и сих л ию. М : И
, . 37, 40.
129
1. Psichoanalitin s teorijos apibūdinimas. Z.Froido (S.Freud) psichoanalitin teorija, kaip
n Яiena kita teorija, padar didel tak Vakar pasaulio saЯimonei, etikai, kult rai, menui. Ji
pasireiškia kartais tiesioРiai, kartais per simbolius – F.Felinio ir I.Bergmano filmuose, S.Dali
tapвboje ir t.t. Psichoanalitin teorija takoja bendr pasaul jaut (žmoРaus jausmin santвk su
aplinka), pasaul Яaiгd (poži r pasaul ir jo reiškinius). Kasdien je kalboje žmon s Яartoja
nemažai žodži , at jusi iš psichoanaliг s (pЯг., s mon , pas mon , kompleksai,
menkaЯertiškumas, kompensacija, išst mimas ir t.t.). Kartais tie žodžiai ir jais Яardijamos id jos
yra suprantami ne Яisiškai arba netiksliai.
Psichoanalitin teorija m Рina parodвti žmoРaus psichikos Яeikl ir jos raidos stadijas. Ši
teorija remiasi dЯiem sЯarbiausiomis hipoteг mis:
1. Vidiniu priežastinРumu (kiekЯien psichikos Явksm Рalima paaiškinti prieš tai buЯusiais
Явkiais).
2. tak , kuri daro pas mon je Явkstantвs procesai.
J.Laplanche ir J.B.Pontalis psichoanaliгe (t.в. psichodinamin teorija) Яadina:
1. Nepasiekiam sielos Явksm naРrin jim .
2. Šiuo naРrin jimu paРr st neurotini sutrikim Рвdвmo metod .
3. Visum tuo b du Рвt psicholoРini paži r , kurios sudaro nauj mokslo šak .
2. Z.Froido gyvenimas ir darbai. Paskutiniame БIБ amž. dešimt. simboliškai tuo pačiu
laiku buЯo padarвti du atradimai: ViurcburРe iki tol mažai žinomas Пiгikas Vilhelmas Rentgenas
(Аilhelm RöntРen) eksperimentuodamas netik tai rod , joР nepermatom , kaip Яis manвta,
žmoРaus k n Рalima peršЯiesti. O Vienoje taip pat nežinomas Рвdвtojas ГiРmundas Froidas atrado
tok pat b d sielai.
Austr psicholoРas, psichiatras, neuropatoloРas, psichoanaliг s teorijos ir ja paРr stos psichoterapijos k r jas
Г.Froidas Рim 1856 m. Pršвbore (buЯ. FreiberРe), MoraЯijoje, tuometin s ČekosloЯakijos teritorijoje. Jaunasis
Г.Froidas pasižвm jo saЯarankiškumu ir talentu: jis tur jo puiki atmint ir labai m Рo skaitвti, pradedant dramaturРais,
poetais Gete, Šekspвru ir baiРiant ПilosoПais Kantu, HeРeliu, Nвče. 1873 m. stojo Vienos UniЯersitet . Iš pradži
studijaЯo neuroloРij , o Я liau - psichiatrij . Jau studijuodamas Г.Froidas stropiai m si saЯarankišk tвrim .
Mechanistiniu to meto poži riu kiekЯienas dЯasinis nukrвpimas buЯo laikomas Яien nerЯ sutrikimu. ViešpataЯo
sitikinimas, kad Рeriau ištвrus orРanus ir atlikus bandвmus su РвЯuliais, Рal Рale paЯвks apskaičiuoti sielos
automatik ir pataisвti kiekЯien įРedim ”. Tod l tais laikais siel m Рinta tirti ПiгioloРijos laboratorijose, o Рвdвtojai
tik josi sukurti išsam moksl apie siel , darbuodamiesi su skalpeliais, nerЯ tr kčiojimus ir Яirpčiojimus matuodami
elektriniais aparatais. TaiРi ir Froidui pirmiausia teko s stis prie skrodimo stalo ir su Яisokiais techniniais prietaisais
ieškoti nemedžiaРini dalвk . Vis d lto iki tol atlikt klinikini darb Яisiškai pakako, kad jam b t suteiktas Vienos
UniЯersiteto nerЯ liР docento laipsnis. Neurologijos docentas - tais laikais Vienoje toks titulas jaunam neturtingam 29
m. Рвdвtojui buЯo siektinas ir pajaminРas. Dabar tereik jo met metus nepaliaujamai Рвdвti pacientus stropiai
išmoktais ЯadoЯ liuose aprašвtais metodais ir Рal jai tapti proПesoriumi ar net r m patar ju. Šis jaunas docentas
pripaž sta tai, k kiti neuroloРai baiminРai nutвl daЯo, t. в. kad Яisa psichoРenini Пenomen nerЯ Рвdвmo technika,
kurios buvo mokoma apie 1885 m. yra neveiksminga, ji nepadeda ir yra atsid rusi aklaЯiet je. Bet kaip Рвdвti kitaip, jei
kitoki metod Vienoje nebuЯo mokoma? Tai, k tuo metu buЯo Рalima išmokti iš proПesori , Г.Froidas išstudijaЯo iki
smulkmen . Tie Явrai, žinojo ne dauРiau nei jis pats. Tod l žinia, kad Parвžiuje psichiatrija jau dauР met вra pasukusi
Яisai kita krвptimi, m j masinti, kaip nenuРalima paРunda. 1886 m. tam, kad Я l prad ti iš pradži , kad pats
pasimokвt prieš imdamasis mokвti, Г.Froidas išЯвko Parвži . Apie lankвm si Parвžiuje Г.Froidas raš , kad niekas
n ra tur j s jam tokios takos, kaip Рenialusis Ž.Šarko (J.M.Charcot). Ž.Šarko, nors taip pat buЯ s РalЯos smeРen
130
anatomas, tuo metu dar bandвmus su hipnoгe, Рвdвdamas neuroгi (isterijos) simptomus. Г.Froidas sitikina, joР
Parвžiuje neuroloРijos mokslas pripaž sta ne tik Рrвnai k niškas, bet ir psichines, metaПiгines, nedaiktines ši liР
priežastis.
1889 m. Г.Froidas tuo pačiu Рвdвmo metodu domisi Nansвje Bernheimo klinikoje. 1890 – 1895 m. Vienoje
bendradarbiaudamas su gydytoju J.Brojeriu (J.Breueriu), Г.Froidas taik hipnoг isterik Рвdвmui, bet kartu ieškojo
kit , psichoterapini , Рвdвmo metod . Isterija tuo metu buЯo Яadinama liРa, kuri sukelia k no neРalaЯimus, nors
ПiгioloРini priežasči ir neb na. Gвdвmas hipnoгe parod , kad dauРelis isterija serРanči pacient b na užmirš , tarsi
išst m iš saЯo s mon s kokius nors nemalonius perРвЯenimus, ir d l to atsirasdaЯo Яienoks ar kitoks Пiгinis
simptomas. PЯг., Г.Froidas ir J.Brojeris Рвd jaun moter Eliгabeth Яon R., kuri skund si stipriais koj ir klub
skausmais, d l kuri tiesioР neРal jo Яaikščioti. Padedant jai atsiminti tai, kas Рali b ti susij du šiuo simptomu,
paaišk jo, kad šie skausmai sustipr daЯo, Яaikščiojant su sesers Явru. Pasirodo, per Яien tok pasiЯaikščiojim jai buЯo
kil s simpatijos jausmas tam jaunam Явriškiui. Po kiek laiko sesuo mir . Jauna moteris per laidotuЯes akimirk
paРalЯojo : įDabar jis laisЯas ir Рali mane Яesti”. Tačiau jos moral neРal jo leisti toki jausm , ji išst m juos iš saЯo
s moninРo psichinio РвЯenimo, kitaip tariant, pamiršo. Tai ir buЯo priežastis, suk lusi jos Пiгinius neРalaЯimus – koj
skausmus. Tik atsiminus tai, kas buЯo pamiršta, simptomai pra jo.
Toje psichoanaliг s priešistor je hipnoг anaiptol nebuЯo laikoma Рвdвmo, o tik paРalbos priemone. Ji tik
tur jo pad ti atpalaiduoti jausm traukulius – Яeikti panašiai kaip narkoг prieš operacij . Tik tada, kai budri s mon
liaujasi slopinusi, liРonis laisЯai išsako, k iki tol nutвl daЯo. Užspeista siela Рali atsiЯerti, Явksta tampos iškroЯa,
kuriai jau Рraik traРedijose buЯo priskiriamas palenРЯ jim ir palaim teikiantis Яaidmuo. Tod l šis metodas pradžioje
ir buЯo paЯadintas katarsiu. Išsikalb ti tam tikru mastu tolвРu išjausti, o suЯokus – išsiЯaduoti.
V liau Г.Froidas taik nauj , saЯo sukurt laisЯ asociacij metod . Pacientas tiesioР laisЯai pasakodaЯo, kas
ateidaЯo РalЯ , nesistenРdamas kilusi minči ir Яaiгdini kontroliuoti ar aiškinti. Tai pad daЯo jiems patiems prieiti
prie išstumt j iš s mon s tem . Prad j s taikвti š metod , Г.Froidas pasteb jo, kad ta, atrodвt , laisЯa asociacij seka
n ra išties laisЯa. Pacientai staiРa sustoja ties kokia nors tema, j išstumia, nenori jos sakвti, aiškindami, kad tai per
dauР banalu ar kЯaila, bando Рreit pakeisti tem ir pan. Г.Froidas tai paЯadino pasipriešinimu. Jo nuomone, tai rodo,
kad žmoРaus s mon je Явksta lвР ir koЯa, ir Яiena s mon s dalis neleidžia kitai daliai išreikšti tai, k nori. Jis teiР , kad
žmoРus neРali priimti kai kuri saЯo nor ar Пantaгij , prieštaraujanči jo etiniams, estetiniams bei asmeniniams
sitikinimams, tod l tuos norus užslopina arba išstumia. Kai tas konПliktas labai stiprus, neЯaldomas, žmoРus suserРa
neuroze.
Г.Froidas taip pat prad jo taikвti sapn aiškinim , absurdišk klaid ir Яeiksm analiг , kaup Пaktus apie
psichoРenines neuroгi priežastis – išstumtus pas mon seksualinius išРвЯenimus.
1902 – 1939 m. Z.Froidas – Vienos uniЯersiteto neuropatoloРijos proПesorius, tačiau kartu t s praktin
psichoanalitiko darb ir neuroгi tвrin jimus.
Akademinio darbo metais kart per saЯait Г.Froidas skait paskait uniЯersitete, o kiekЯien trečiadienio
Яakar jauni mokslininkai ir rašвtojai rinkdaЯosi pas Г.Froid aptarti jo id j . Šeštadienio popiet b daЯo kort partija,
o paskui nuo rвto iki Я laus Яidurnakčio kiekЯiena minut panaudota analiгei, Рвdвmui, studijoms, skaitвmui ir
mokslinei k rвbai. Šiame Рriežtame Г.Froido darbo kalendoriuje n ra n Яieno tuščio puslapio. Keturiasdešimt met
Г.Froidas kasdien atlieka aštuonias, deЯвnias, dešimt, kartais Яienuolika analiгi . Kitai žodžiais tariant, jis deЯвnis ar
Яienuolika kart ištis Яaland su tampa susikaup s skЯerbiasi kit žmoР , išklauso ir pasЯeria kiekЯien žod , o tuo
metu jo atmintis lвРina šios psichoanaliг s duomenis su Яisais kitais, išsakвtais per ankstesnius pokalbius. Taigi jis
РвЯena pasin r s tos asmenвb s Яid , tuo pačiu metu steb damas j iš šalies, kad nustatвt sielos diaРnoг . O
pasibaiРus Яalandai, jis tuoj pat nuo Яieno iš ši žmoni turi persiorientuoti prie kito, ir taip deЯвnis, dešimt kart per
dien . Kai baiРiasi analitinis tвrimas, Яalandas trunkantвs užsi mimai su žmon mis, tik tada prasideda Рaut reгultat
apm stвmas. Ir tai dirbama be joki pad j j , sekretori , asistent . KiekЯien laišk Г.Froidas raš saЯo ranka,
kiekЯien tвrim pats Яienas atlikdaЯo iki Рalo, kiekЯien k rin užbaiРdaЯo pats. Šeši Яaik t Яas buЯo Яisiškai
nereiklus, niekuo dauРiau nesidom jo, Яien tik saЯo proПesija ir pašaukimu.
1902 – 1903 m. Г.Froidas saЯo pasek jus prad jo burti psichoanalitik bendrij . Prasid jo psichoanaliг s
s j dis Europoje. Nuo 1908 m. buЯo renРiami ir psichoanalitik konРresai. 1909 m. Verčesterвje (JAV), Clarko
uniЯersitete Г.Froidas skait paskaitas apie psichoanaliг , kuri Рreitai pasidar populiari Amerikoje. 1938 m.
gelb damasis nuo naci Явkdomo Рenocido, Г.Froidas emiРraЯo AnРlij .
Г.Froidas pasižвm jo ne tik tina protini Рali j Рa ir РвЯвbinРumu. Jis iki pat septвniasdešimt j saЯo
РвЯenimo met niekada nesirРo, niekada nesinerЯino. Jam beЯeik niekada neskaud jo РalЯos, niekada nesijaut
paЯarР s. Г.Froidui b ti sЯeikam вra tas pat, kas kЯ puoti, jam b ti reiškia dirbti, o РвЯenti reiškia kurti. Dien jis
dirbdaЯo nepaprastai temptai, be atokЯ pio, o nakt Рeb daЯo lвРiai taip pat atsipalaiduoti. Po trumpo, bet Рilaus ir
puikaus mieРo kas rвt atsinaujindaЯo tas nuostabiai normalus ir kartu Яisas normas perženРiantis nepaprastas protinis
darbingumas.
D l kokios nors neРalios jam neteko praleisti n Яienos Яalandos. Tik sulaukus senatЯ s klastinРa liРa palauž
ši tiesioР įРeležin ” sЯeikat . 1939 m. Londone Г. Froidas mir .
SaЯo paži ras, kurios išsirutuliaЯo jam Рвdant liРonius ir analiгuojant saЯe, Г.Froidas išd st 24 tomuose,
kurie buЯo išleisti nuo 1888 iki 1939 m.
Pirmuose psichoanalizei skirtuose savo veikaluose (įIsterijos studija” (su J.Brojeriu) (1859); įSapn
aiškinimas” (1900); įKasdieninio РвЯenimo psichopatoloРija” (1901); įTrвs apвbraižos apie seksualumo teorij ”
(1905)) Г.Froidas parod pas moninР psichikos reiškini eРгistaЯim , j tak neuroг ms, apraš psichin s Рвnвbos
131
atЯejus, psichoanalitinius terapijos b dus. V lesniuose Яeikaluose ( įPsichoanaliг s Яado paskaitos”, I d. – 1916, II d. –
1917; įAnapus malonumo principo” (1920); įEРo ir id” (1923) ir kt.) Г.Froidas dauРiau d mesio skвr psichoanaliг s
teoriniams teiРiniams: pateik psichikos strukt ros (s mon , ikis mon , pas mon ) ir asmenвb s strukt ros (Id, EРo,
SupereРo) teorinius modelius, suПormulaЯo asmenвb s raidos, motвЯacijos ir potrauki teorij . Paskutiniai Г.Froido
darbai (įVienos iliuгijos ateitis” (1927); įCiЯiliгacija, ir tie, kurie ja nepatenkinti” (1930)) sЯarb s ne tik psicholoРijai,
bet ir ПilosoПijai, kult ros raidos istorijai.
3. Psichikos struktūra. Iki Г.Froido mokslo poži ris žmoРaus psichik buЯo toks:
nes moninРas pasaulis pats вra Яisiškai pasвЯus, Яisiškai neЯeiklus, sustinР s, užmiršta praeitis, ir
tod l jis neturi jokio poЯeikio, jokios Рalios dabartiniam žmoРaus psichiniam РвЯenimui.
Г.Froido psichoanalitin teorija Рrindžiama sitikinimu, kad žmoРaus psichika yra
nelвРinant aisberРas, kurio didžioji dalis nereРima. Г.Froidas sudar pirm j topoРraПin (teorija,
pasak kurios psichik sudaro atskiros skirtinРai Яeikiančios sistemos, Яadinama topoРraПine)
psichikos model (1900). Šiame modelвje вra atskiriamos trys sistemos:
S MON PRIEŠS MON PAS MON
S mon esanti lвР aisberРo antЯandenin dalis, o pas mon – poЯandenin (kaip žinoma,
poЯandenin aisberРo dalis paprastai вra penkis kartus didesn ), kuri kaip tik ir lemia žmoРaus
elРes . Jos žmoРus neРali kontroliuoti ir dažnai nesuЯokia jos turinio (juk ledkalnio sm Рio j Рos
ne manoma apskaičiuoti iš menkut s Яirš Яandens paЯiršiaus kвšančios dalies).
Aptarsime šiuos 3 žmoРaus psichikos lвРius.
3.1. S mon . Г.Froidas s mon laik ciЯiliгacijos sukurtu lukštu, kuris sauРo tamsias
pas mon s j Рas ir neleidžia joms pasireikšti. Tai nedidel , Яiršutin psichikos dalis, kuri žmoРus
Рali kontroliuoti. Ji tiesioРiai siejasi su aplinkoje Явkstanči proces suЯokimu. Vis pirma ji
susijusi su išorinio pasaulio Яaiгdu, kur suЯokiame jutimo orРanais. Tuo pačiu metu s mon Рauna
inПormacij ir iš Яidaus (pasitenkinimas ar nepasitenkinimas, atРij prisiminimai). Čia psichiniai
reiškiniai sis moninami.
3.2. Priešs mon . Joje вra inПormacija, kuri pastanР d ka Рalima perkelti s mon s lвР .
Priešs mon s sistem Пormuoja instinkt bei išorin s aplinkos dirРikli tarpusaЯio s Яeika
psichikoje. Pas mon je kil instinktai, Яaiгdiniai tikrinami priešs mon je, tik tuomet jie Рali patekti
s mon . Priešs mon je tiesioРin instinkt enerРijos iškroЯa pristabdoma, kad išorin je aplinkoje
b t rastas objektas poreikiui patenkinti.
132
3.3. Pas mon . Tai pati reikšminРiausia dalis, primenanti neribotos apimties sauРвkl ,
kuri patenka Яisa kada nors Рauta inПormacija. Čia Рl di per Яis eЯoliucij susiПormaЯ РвЯвb s
išlaikвmo ir РrioЯimo instinktai, kurie sudaro Яisos psichikos enerРijos baг . Instinktuose Рl di
laisЯas enerРijos potencialas, kuris, pasiek s tam tikr intensвЯum , turi išsiЯeržti, kad išnвkt
nepasitenkinim kelianti tampa. Kai ši enerРija Рali išsilieti tiesioРiai ir netrukdomai, instinktвЯusis
poreikis patenkinamas iškart ir orРaniгme Я l siЯвrauja enerРijos pusiausЯвra.
Pas mon taip pat apima m s mintis, norus, jausmus ir prisiminimus, kuri dauРumos
ne sis moniname. Nors s moninРai nežinome, kad turime toki nerim kelianči minči ir jausm ,
Г.Froido nuomone, jie smarkiai Яeikia mus, kelia pas moninius konПliktus, Рriaunančius žmoРaus
asmenвb iš Яidaus.
Г.Froidas man , kad pas mon Рalima įpajausti” ne tik iš laisЯ j asociacij , proči ,
sitikinim , bet ir iš žmoРaus sapn , apsirikim kalbant ir rašant. Pokštus, anekdotus jis taip pat
laik b du išstumtiems seksualiniams išРвЯenimams bei aРresвЯiems polinkiams išreikšti.
Г.Froidas tЯirtino, kad sapnai вra paРrindinis žmoni pas monini troškim išliejimo b das. Anot
jo, tai įtiesiausias kelias pas mon ”. Jis tik jo, kad analiгuojant žmoni sapnus, Рalima atskleisti
j Яidini konПlikt priРimt ir atpalaiduoti Яidin tamp .
4. Asmenyb s dalys. 1920 m. Z.Froidas pradeda kurti antr j topoРraПin model , kur
sudaro trвs žmoРaus asmenвb s dalвs, saЯotiškai perkertančios tuos psichikos lвРius ir tarpusaЯвje
susijusios tam tikrais dinaminiais rвšiais (20 paЯ.).
S mon SupereРo
Ikis mon EРo
Pas mon Id
20 pav. Asmenвbės struktūra ir psichikos lвgiai (pagal Z.Froidą).
4.1. ID. Tai asmenвb s dalis, kuri maždauР atitinka pas mon ir вra Яisos psichikos
užuomaгРa. Ji apima Рimtus ir paЯeld tus psichikos bruožus, norus, potraukius, tai tarsi instinkt
reгerЯuaras, iš kurio apr pinamos kitos sritвs. ID Яeikimas Рrindžiamas malonumo principu: siekia
malonumo ir ЯenРia Яiso to, kas didina tamp .
Nekantrus, alkanas k dikis, r kiantis Яidurв nakties, nekreipdamas d mesio saЯo pusiau
mieРančius t Яus, Яos nulaikančius buteliuk , вra tipiškas id pasireiškimo paЯвгdвs. K dikiai
maža, d l ko jaudinasi, išskвrus k no patoРumus. Jie nori saЯo poreikius tuoj pat patenkinti,
133
Яisiškai neatsižЯelРdami aplinkos s lвРas bei reikalaЯimus, tačiau patвs neРali, o kiti kartais ne
Яisus norus iš karto Явkdo. PЯг., k dikiams tenka palaukti, kol pamaitins. Tokiu atЯeju id
siЯaiгduoja (mato kaip haliucinacij ) t objekt , kurio nori. Tai laikinai sudaro poreikio
patenkinimo iliuгij . Tokios iliuгijos pasireiškia ir tada, kai suauР s alkanas žmoРus siЯaiгduoja
maist ar kai ištrošk s sapnuoja Яandens stiklin .
DauР sp dži , išРвЯenim ir impuls per РвЯenim вra išstumiama id karalвst , kur jie
eРгistuoja su paРrindiniais poreikiais ir instinktais. Id neturi Яidin s strukt ros, вra chaotiškas ir
iracionalus. Šioje, anot Г.Froido įtamsioje ir neprieinamoje” asmenвb s dalвje n ra nieko, kas
paklust loРikai ar laiko jausmui.
Instinktai, Рl dintвs id dalвje вra skirstomi dЯi dideles Рrupes – РвЯвb s ir mirties
instinktus. GвЯвb s instinktai apima išlikimo ir lвtinius instinktus. EnerРija, Рarantuojanti РвЯвb s
instinkt Яeikl , Яadinama libido.
Mirties instinkto (potraukio) tikslas – orРanin РвЯenim Рr žinti neРвЯumo b sen . Jis
pirmiausia nukreiptas žmoРaus Яid ir Яerčia orРaniгm saЯe naikinti, tod l konПrontuoja su
libido. Libido užduotis – destruktвЯius instinktus padarвti nekenksminРus. Ši užduot dažniausiai
padeda atlikti tam tikra orРan sistema – raumenвs. Didžioji instinkt dalis nukreipiama išor ,
aplinkos objektus. išor nukreipti instinktai reiškiasi kaip aРresija ir destrukcija.
GвЯвb s ir mirties instinktai sukelia ir reРuliuoja žmoРaus elРes , РвЯenim .
4.2. Ego (lot. aš). ŽmoРus ilРai neišРвЯent , jei jo elРesiui ЯadoЯaut id. Susiduriant su
realiu išoriniu pasauliu, instinktвЯius poreikius reikia priži r ti ir kontroliuoti, kad juos b t Рalima
bent išreikšti. Tai, kas chaotiška, turi Рauti strukt r , o instinktai turi prisitaikвti prie išorin s
aplinkos s lвР . PЯг., mažas berniukas Рreitai suЯokia, kad išalkus neРali čiupti maisto iš ten, kur
tik pamatai. JeiРu atims iš didesnio berniuko, tas Рali primušti. Prad damas k nors darвti, jis turi
išmokti atsižЯelРti realвb .
Asmenвb s dalis, kuri sutramdo neatid liotin impuls , atsižЯelРdama realвb , вra
Яadinama eРo. EРo Пormuojasi, kai id suЯokia kli tis, su kuriomis Рali susidurti išoriniame
pasaulвje. Г.Froidas sak , kad id atstoЯauja įneЯaldomoms aistroms”. O eРo – įloРikai ir sЯeikam
protui”. EРo atsižЯelРia realвb , tod l sakoma, kad Яeikia paРal realвb s princip . Ego bando
atid ti Яeiksm iki to momento, kada Рal s suЯokti ir Яertinti tikr j situacij , atsižЯelРti tai, kas
atsitikdaЯo panašiose situacijose praeitвje, ir kurti realius ateities planus.
Vaiko eРo Пunkcijos iš pradži b na susijusios su k no apraiškomis. PЯг., mokвdamasis
Яaikščioti, Яaikas išmoksta nuslopinti atsitiktinius neЯalinРus judesius, ži ri, kur jam eiti, kad
neatsitrenkt , ir kitais b dais naudojasi eРo kontrole.
134
StenРdamasi pažaboti id, Яisuomen suk r ištis draudim , taisвkli sistem . Jei žmoРus
priima tuos reikalaЯimus, draudim sistema tampa Яidine. Taip suЯaržoma žmoРaus priРimtis. EРo
tramdo impulsвЯ j id. Tod l tarp eРo ir id Явksta nuolatin koЯa. Jei laimi eРo, draudžiami
troškimai nuЯejami pas mon , bet jie ten neišnвksta. Jie Яirsta lвР kokia radioaktвЯia medžiaРa,
darančia slapt tak žmoРaus elРesiui. Kai tik pasitaiko proРa, t.в. kai susilpn ja eРo kontrol ,
labiau ima reikštis id. Kada tai Явksta? ŽmoРui nuЯarРus, smarkiai susijaudinus, apРirtus,
sapnuojant.
Г.Froidas pabr ž , kad nors eРo Яeikia lвР ir nepriklausomai nuo id, tačiau Яis enerРij
pasiima b tent iš id. Jis prilвРino ego ir id santykius raitelio ir arklio santykiams. Arklys suteikia
jud jimo enerРij , o raitelis tuo pranašus, kad Рali pasirinkti tiksl ir nukreipti stipraus РвЯulio j Р .
Bet dažnai raitelis вra priЯerstas Яesti arkl tuo keliu, kuriuo pats arklвs nori eiti.
4.3. Superego. M s nuomon apie tai, kas вra Рerai, ir kas вra bloРai, sudaro antr j
asmenвb s kontrol s sistem – supereРo (Яirš eРo, Яirš Aš).
SupereРo tenka eРo teis jo, autoriteto ir Яertintojo Яaidmuo. SЯarbiausias supereРo
uždaЯinвs – savikritika. Jis ЯadoЯaujasi t Я dieРtais idealais, kurie atspindi Яisuomen s Яertвbi
bei moral s normas. SupereРo panašus baud j . Kai eРo neРali Явkdвti supereРo keliam
reikalaЯim , kвla kalt s jausmas – imama priekaištauti sau.
SupereРo susideda iš dЯiej dali : s žin s ir ego idealo. S žin iš esm s sudaro t Я
draudimai. Kaip t Яai bausdaЯo Яaik , taip s žin baudžia indiЯid kalt s jausmu. Dažnai supereРo
tampa dauР Рriežtesnis neРu t Яai.
Ego idealas – tai žmoРaus siekimai. Kaip anksčiau Яaik už kok nors elРes teiРiamai
ЯertindaЯo t Яai, taip dabar j teiРiamai Яertina eРo idealas saЯo Яert s ir išdidumo jausmu.
Г.Froidas išskiria silpn , menkai išЯвstвt supereРo ir Рriežt supereРo. Menkai išЯвstвtas
supereРo praktiškai palieka žmoР be moral s princip ir su nedidele ideali j Яertвbi atsarРa.
Vaikai, auР be t Я meil s ir tinkamo rвšio su jais, nepatiria tos tampos tarp eРo ir supereРo, tod l
jiems sunku išmokti tinkamai kontroliuoti saЯo elРes , nes j Яertвbi sistema вra įtuščia”.
Kietojo, reikliojo supereРo idealusis Aš (eРo) reikalauja, kad Яeiksmai b t kuo tobulesni.
Tada išrвšk ja tobulumo siekimas, noras nuЯeikti kokius nors sЯarbius, didelius darbus, bet mažiau
d mesio kreipiama menkesn s reikšm s dalвkus, netr ksta smulkaus apsileidimo atЯej , o kadanРi
j вra dauРiau, tai Рerokai apsunkina bendraЯim su kitais žmon mis.
Toks žmoРus Рali b ti ir tada, kai t Яai buЯo šЯeln s, malon s, o ne aРresвЯ s. Г.Froidas
aiškina, kad per dauР atlaidži ir pakanči t Я Яaikas dažniausiai neišsiuРdo priešiškumo aplinkai,
bet jam Рresia paЯojus tapti aРresвЯiam saЯo paties atžЯilРiu.
135
4.4. Asmenyb s dali tarpusavio ryšys. Šios trвs asmenвb s dalвs (Id, EРo, SupereРo) turi
bendr uždar enerРetin sistem , kurioje tam tikras enerРijos kiekis paskirstomas 3 dalis. Viena iš
t dali , РaЯusi enerРijos, sustipr ja, bet kartu kitos dЯi dalвs enerРijos Рauna mažiau ir вra
silpnesn s.
Asmenвb je Рali b ti labiau išreikšta kuri nors Яiena dalis. Jei dominuoja id – asmenвb
nesuvaldoma, impulsyvi ir stichiška; jei dominuoja eРo – racionali, blaiЯiai m stanti, kontroliuoja
savo emocijas; o jei dominuoja superego – žmoРus dauР k idealiгuoja (per dauР Рerai Яertina), вra
atitr k s nuo tikroЯ s.
Galima teiРti, kad eРo вra Явkdančioji dalis, kuri turi tarnauti 3 įtironams” – id, realybei ir
supereРo. EРo turi Явkdвti bioloРinius id reikalaЯimus, bet tokiu b du, kuris 1) atitinka realвb , 2)
neprieštarauja supereРo sitikinimams. Tai sunkus uždaЯinвs, tuo labiau, kad Г.Froido nuomone,
ego yra silpnas – jis neturi saЯo enerРijos, j Рauna iš id, tod l eРo dažnai jaučia nerim , baim , kad
Рali ne tikti Яienam iš trij saЯo tiron . Kartais žmoР apninka įneurotinis nerimas”, kai eРo jaučia,
joР Рali nesuЯaldвti id impuls , kai išstumti, paЯojinРi norai bando siЯeržti paЯirši arba kai jis
jaučiasi bej Рis, neРal s patenkinti bioloРini poreiki . EРo Рali jausti ir įmoralin nerim ”, kai
numato Рalim bausm iš supereРo. EРo taip pat Рali jausti įreal nerim ” d l išorinio pasaulio
paЯoj .
5. Ego gynybos mechanizmai. TaiРi eРo, kur stumia id, riboja supereРo, atstumia realвb ,
bando sukurti jame pasireiškianči ir j Яeikianči j Р harmonij . SaЯo poгicijas eРo stiprina
Яairiais Рвnвbos b dais, kurie sumažina nerim arba j Яairiais b dais nukreipia.
Aptarsime kelet Рвnвbos b d , dar Яadinam gynybos mechanizmais.
5.1. Išstūmimas. Iš s mon s pašalinami, t.в. įužmirštami” nepriimtini ir nemalon s

jausmai, troškimai, norai, mintвs. Pasak Г.Froido išst mimas вra Яis kit Рвnвbos mechaniгm ,
kurie paslepia gr sminРus impulsus ir neleidžia jiems pasiekti s mon s, paРrindas. Jis man , kad
išst mimas paaiškina, kod l mes neprisimename Яaikвst s Рeismo kitos lвties Рimdвtojui. Tačiau
Г.Froidas sitikin s, kad išstumti dalвkai niekur nedinРsta, o Яeržiasi atРal s mon . PЯг.,
prasismelkia sapn simbolius ir apsirikimus šnekant.
Išst mimas kartais pasireiškia konkrečios inПormacijos (datos, teleПono numerio, Яardo ar
paЯadinimo), susijusio su neiРiamais išРвЯenimais, užmiršimu. PЯг. žmoРus Рali pamiršti artimo
bičiulio Рimtadien , nes tas neseniai j buЯo žeid s.
5.2. Sublimacija. Z.Froido nuomone, tai svarbiausias ir veiksmingiausias gynybos

mechaniгmas, atnešantis žmoРui real pasitenkinim , kai seksualin ar aРresijos enerРija вra
136
pakeičiama kitokio pob džio enerРija ir realiгuojama socialiai priimtinomis pasireiškimo Пormomis.
Tai bioloРin žmoРaus orРaniгmo saЯвb Яienos r šies enerРij paЯersti kitos r šies enerРija. Tai
tiesioРiai su seksualumu nesusij , tačiau jos Яaromoji j Рa вra lвtinis instinktas, kuris turi
uniЯersali saЯвb – Рali pakeisti saЯo tiksl beЯeik neprarasdamas intensвЯumo. PЯг., jokia
menin , mokslin k rвba ar sportin Яeikla neb t manoma be sublimacijos.
Seksualinio potraukio sublimacija bus erotini Пilm ar paЯeiksl ži r jimas. AРresijos
impulsai Рali b ti realiгuojami Яairiose sporto šakose (boksas, dгiudo, karat ), karвboje, chirurРo
Яeikloje. Alus вra alkoholio sublimacija, juk tai įtik” alus. Kai sunku patenkinti pradin poreik , kai
trukdo tabu, randamas aplinkinis kelias.
Sublimacija вra naudinРa Яisuomenei, nes įsublimuota enerРija kuria ciЯiliгacij ”
(Z.Froidas).
5.3. Atvirkštinis reagavimas (priešyb ). ŽmoРus jaučia ir elРiasi Яisiškai priešinРai saЯo
tikriems, bet nepriimtiniems jausmams ir norams. PЯг., pernelвР meil s, paslauР s žmon s dažnai
pas mon je slepia priešiškum ir pвkt kitiems. Pat Яis nes moninРai jaučia, kad s nis вra jam
ЯaržoЯas, Рal net nekenčia jo, o išoriškai demonstruoja didel r pinim si s niu, saЯo Рerus
santykius su juo ir taip palaiko gero naujojo t Яelio Яaiгd . Arba motina liРuistai perРвЯenanti d l
Яaiko sauРumo, Рali b ti pas mon išst musi neiРiamus jausmus jo atžЯilРiu.
Nepriimtinas teiРinвs įnekenčiu jo” pakeliui s mon Яirsta įmвliu j ”.
5.4. Projekcija. Kitiems žmon ms priskiriame saЯo pači nepriimtinus asmenвb s bruožus:
jausmus, potraukius, motвЯus, saЯвje juos neiРdami. Gelb damasis nuo saЯiРarbos pažeidimo ir
kalt s jausmo, žmoРus, dažniausiai pats to nesuЯokdamas, perkelia š nepasitenkinim saЯimi
kitus, į žЯelРdamas” saЯo klaidas kituose. Kitaip tariant, saЯ j įaš” jis Рina puldamas kitus,
kaltindamas juos saЯo silpnвb mis ir įnuod m mis”: įЯisi žmon s eРoistai”, įmane labai erгina tie,
kurie nori pasirodвti”, įjis iš paЯвdo taip pasielР ”. ŽmoРui, kuris nepatenkintas saЯo pareigomis,
Рali atrodвti, joР Яisi nepatenkinti jo darbu. ŽmoРui Рeriau вra jausti paЯoj ar Рr sm iš išor s, o
ne iš Яidaus. TaiРi įjis man s nekenčia” iš tikr j Рali b ti įaš jo nekenčiu” arba įnekenčiu saЯ s”
jausm projekcija.
5.5. Racionalizacija. ŽmoРus, siekdamas išsauРoti saЯiРarb , saЯo elРes ar norus aiškina
labiau priimtinomis, įРražesn mis” priežastimis nei tikrosios.
Racionaliгuoti вra manoma ir patoРu tod l, kad Явkis paprastai turi ne Яien , bet kelias
priežastis. PЯг., s km ar nes km nul musiu Яeiksniu Рalima laikвti arba saЯe, arba aplinkвbes,
arba kitus žmones. Jei pasiseka, nuopelnus dažniausiai priskiriame sau, jei ištinka nes km –
137
kaltiname kitus žmones arba nepalankias aplinkвbes. Ir tai n ra koks nors apsimetin jimas. ŽmoРus
tuo tiki.
PatoРiose įРerose” priežastвse ЯisРi вra tiesos. SЯarbu kiekЯienos priežasties lвРinamasis
sЯoris, kuri iš t priežasči paРrindin , lemiama. PЯг., nusikalt lis Рali aiškintis es s nekaltas, kad
tokiu tapo: kalti t Яai, nes jo nemвl jo, nedarbas, ir t.t. M Р jai išРerti Рali sakвti, kad jie Рeria
bendraudami su draugais.
5.6. Perk limas. Seksualiniai arba aРresвЯ s impulsai nukreipiami psicholoРiškai

priimtinesnius objektus neРu tie, kurie juos sužadino. Vaikai, kurie neРali parodвti pвkčio savo
t Яams, Рali perkelti saЯo pвkt mвlim РвЯ n . Prisl Рtas po eРгamino studentas Рali piktai
kalb tis su kambario drauРu. AРresija Яiršininko atžЯilРiu Рali b ti perkeliama šeim ir t.t.
5.7. Regresija. Vaikiškas žmoРaus elРesвs emociškai temptose, вpač atsakomвb s

reikalaujančiose situacijose, tuo nes moninРai siekiant sulaukti užuojautos ar priЯersti kitus
išspr sti jo problemas. įTapimas Яaiku” tarsi pateisina saЯo paties silpnum , nesuРeb jim
susitЯarkвti su situacija. ReРresija Рali pasireikšti Яerksmu, pročiu kramtвti naРus, daikt
Рadinimu, tik jimu Яairiais pranašais, šarlatanais, riгikinРu, paš lusiu automobilio ЯairaЯimu ir t.t.
5.8. Neigimas. Nemalonios, nepriimtinos realвb s ar saЯo paties nor ir jausm

įnematвmas”, iРnoraЯimas. PЯг., smarkiai sukritikuotas žmoРus Рali sakвti (ir pats tuo tik ti), kad
jis d l to Яisai neperРвЯena, t.в. neiРti nemalonaus jausmo Пakt . NeiРimo atЯeju žmoРus elРiasi
taip, tarsi j sleРianti problema neeРгistuot .
TaiРi Рвnвbos b dai padeda eРo prisitaikyti prie id, superego ir realaus pasaulio
reikalaЯim . Gвnвba вra pas monin . J išaiškinti žmoРui ne Яisada naudinРa. ŽmoРus netapt
mažiau Рвnвbiškas jeiРu kas nors įdemaskuot ” Яien ar kit jo Рвnвbos b d . PriešinРai, jis tapt
dar labiau Рвnвbiškas. NeРalima iš žmoРaus atimti apsauРinio skвdo, kuriuo jis pridenРia silpn ir
skaudam Яiet , paliekant t Яiet atЯir , nepasi lant paРalbos j sustiprinti ir išРвdвti.
Gвnвbiškumo mažinimas вra l tas ir laipsniškas procesas, kurio metu žmoРui padedama susikurti
real teiРiam poži r saЯe, mokoma iš naujo, atitinkančio situacij reaРaЯimo.
6. Psichoseksualin s stadijos. Analiгuodamas saЯo pacient pasakojimus, Г.Froidas

sitikino, kad asmenвb Пormuojasi pirmaisiais keturiais РвЯenimo metais. Labai dažnai
paaišk daЯo, kad jo pacient simptom ištakos siekia neišspr stus konПliktus ankstвЯoje Яaikвst je.
Jis padar išЯad , kad Яaikai br sdami pereina kelet psichoseksualini stadij , per kurias id
138
malonumo siekianti enerРija nukreipiama skirtinРas malonumui jautrias sritis, vadinamas
įeroРenin mis гonomis” (1 lentel ).
1 lentelė. Psichoseksualinės stadijos (pagal Z.Froidą).
STADIJA POŽYMIAI
Oralin Burnos sritis – čiulpimas, kramtвmas,
(0 – 18 m n.) kandžiojimas – teikia didžiausi malonum .
Analin Malonumas dauРiausiai susij s su tuštinimusi
(18 – 36 m n.) ir šlapinimusi; Яeikiamas reikalaЯimas juos
kontroliuoti.
Falin Malonumo sritis – lвtiniai orРanai; Яeikiami
(3 – 6 metai) kraujomaišiški lвtiniai potraukiai.
Latentin Išstumiami lвtiniai potraukiai.
(nuo 6 met iki lвtinio brendimo)
Genitalin Lвtini interes brendimas.
(nuo lytinio brendimo)
6.1. Oralin stadija (iki 1,5 m.) susijusi su k dikвste, kai paРrindinis malonumas
pasiekiamas burnos d ka – ЯalРant, kandžiojant, čiulpiant, susipaž stant su aplinkos daiktais,
šaukiant suauРusius, reikalaujant d mesio. JeiРu k dikio poreikiai iРnoruojami, suauР s žmoРus
nemalonioje situacijoje pradeda kartoti k dikio elРes : ЯalРo, Рeria, r ko, dauР kalba, šaukia (21
pav.)
1. Oralinė – burnos aktвvumas (valgвmas, gėrimas) –

(0 – 1,5 metų) teikia dižiausią malonumą.
Gali išsivвstвti asmenвbės tipai:
ORALINIS PRIIMANTIS ORALINIS AGRESYVUS
21 pav. Asmenвbės raidos oralinė stadija.
139
6.2. Analin stadija (1,5 – 3 m.). Malonum ir konПlikt šaltiniu tampa šalinimo orРanai,
kai Яaikas mokomas naudotis tualetu. Jei tai daroma ne laiku arba itin Рriežtai, suauР s žmoРus Рali
b ti itin smulkmeniškas, pabr žtinai tЯarkinРas, sitemp s arba atЯirkščiai, labai neorРaniгuotas,
netvarkingas (22 pav.).
2. Analinė – malonumas, dagiausiai susijęs su tuštinimusi

(1,5 – 3 metų) ir šlapinimusi, veikiamas reikalavimas
juos kontroliuoti.
Gali išsivвstвti asmenвbės

bruožai:
AGRESYVUMAS UŽSISPВRIMAS, POLINKIS

(POLINKIS GRIAUTI), VISK KAUPTI, KВRUS
ŽIAURUMAS TVARKINGUMAS
22 pav. Asmenвbės raidos analinė stadija.
6.3. Falin stadija 3 – 6 m. Problemos šios stadijos metu kyla, Z.Froido nuomone, kai
seksualiniai Яaiko troškimai вra nukreipti priešinРos lвties t Яus. Г.Froidas man , kad šios stadijos
metu berniukai trokšta lвtini orРan dirРinimo, jiems atsiranda seksualinis potraukis motinai ir
pavydas bei neapвkanta t Яui, kur jie laiko ЯaržoЯu. Taip pat manoma, kad berniukai jaučia kalt ir
slapta bijo, kad t Яas j nenubaust . Visus šiuos jausmus Г.Froidas paЯadino Edipo kompleksu,
paРal Рraik mit apie karali Edip .
Edipas - senoЯ s Graik mit personažas. Jo t Яui buЯo išpranašauta, kad j nužudвs s nus, tod l k tik Рim s
Edipas buЯo išmestas kalnuose. K dik rado piemuo ir atidaЯ auРinti Korinto karaliui. UžauР s Edipas Korinto karali
ir jo žmon laik tikraisiais t Яais. Sužinoj s, kad jam lemta užmušti t Я ir Яesti saЯo motin , pab Рo iš tariam j t Я
nam . Kelвje sutiko tikr j t Я ir j užmuš . V liau tapo saЯo tikrojo t Яo šalies karaliumi ir Яed motin . Bet išaišk jo,
kad pranašвst išsipild , kad jis padar bais nusikaltim . Tada Edipas išsid r akis.
Kai kurie psichoanalitikai РalЯojo, kad merРait s tuo pat metu išРвЯena įElektros
kompleks ”, tačiau Г.Froidas tai neiР : įTik berniukams вra b dinРas lemtinРas meil s Яienam iš
t Я ir kartu neapвkantos kitam, kaip ЯaržoЯui, derinвs”.
140
Elektra – Trojos karo herojaus AРamemnono dukt . J , Рr žtant iš karo užmuša jo žmona ir jos meilužis.
Elektra keršija už t Яo mirt žudikams.
Vaikai susidoroja su šiais bauРinančiais jausmais, juos išstumdami ir tapatindamiesi su

konkuruojančiu t Яu (stenРdamiesi tapti panaš s j ). Atrodo lвР Яaiko Яiduje kas nuspr st : įJei
neРali jo (tos pačios lвties t Яo) sutriuškinti, prisijunk prie jo”. Šitaip tapatinantis ir perimant
dauРel t Я Яertвbi , Яaik supereРo tЯirt ja. Tapatinantis su tos pačios lвties gimdytoju,
susiformuoja lytinis tapatumas - tai suvokimas, kad esi vyras arba moteris.
Fiksacija Пalin je stadijoje Рali pasireikšti pasip timu, Р r jimusi saЯimi, paРвr niškumu.
Taip pat suauРusiam žmoРui Рali kilti problemos bendraujant su Явresniais žmon mis, ЯadoЯais (23
pav.).
3. Falinė – dėmesвs nukrвpsta išorinius lвtinius organus.

(3 – 6 metų)
Gali išsivвstвti asmenвbės bruožai:
PASIP TIMAS, G R JIMASIS RAFINUOTUMAS

SAVIMI, PAGВR NIŠKUMAS AGRESYVUMAS
23 pav. Asmenвbės raidos falinė stadija.
6.4. Latentin stadija (užsl pta) (5 – 6 m.). Šiuo metu iki lвtinio brendimo pradžios,
seksualumas вra slopinamas ir išsprendžiamas Edipo konПliktas. Vaik seksualum stipriau slopina
socialin ir kult rin aplinka. SЯarbi tampa moralin ir estetin Яeikla. KadanРi lipidin enerРija
neišnвksta ir nemaž ja, reikia surasti tokius elРesio b dus, kuriuos ji Рal t b ti nukreipiama.
Tod l edipiškas Яaržвbas Рali pakeisti runРtвniaЯimas mokвkloje arba sporto aikštel je, seksualin
smalsum – noras pažinti, žinoti. Vaikas jaučia malonum , užsiimin damas nauja Яeikla ir laisЯai
reikšdamas saЯo k rвbiškum .
6.5. Genitalin stadija. Lytinio brendimo metu jaunuoliai pradeda jausti seksualinius
jausmus kitiems žmon ms. PaauРlвst je patвs meil s objektai tampa žadinantвs ir tiesioРinis
malonumo šaltinis вra lвtini orРan ПormaЯimasis.
Г.Froido nuomone, nors žmon s РвЯendami kartais patiria Яidinius konПliktus, dauРelis j
santykin stabilum pasiekia Рenitalin s stadijos pabaiРoje. Paprastai jie Рвja stipr EРo, kurio
141
padedami, Рali spr sti problemas, b dinРas suauРusiems žmon ms. Vienas sЯarbiausi suauРusi
žmoni pasiekim , nuo kuri priklauso РвЯenimo s km , вra meil ir darbas.
7. Z.Froido klasikin s psichoanalitin s teorijos vertinimas. Kaip teigia Z.Froidas (1915

– 1917 m. paskaitose, skaitвtose Vienos uniЯersitete), du psichoanaliг s teiРiniai žeidžia Яis
pasaul ir užsitraukia jo nemalon : Яienas iš j susiduria su intelektualiniais, kitas – su estetiniais
prietarais. Pirmasis nepatrauklusis teiРinвs skelbia, kad psichiniai procesai вra nes moninРi, o
s moninРi t ra tik paskiri psichikos РвЯenimo aktai ir momentai. Psichoanaliг pripaž sta, kad
esama nes moninРo m stвmo ir nes moninРo noro. Antrasis teiРinвs skelbia, kad instinktвЯ s
potraukiai, kuriuos Рalima laikвti seksualiniais Яaidina nepaprastai sЯarb iki šiol nepakankamai
suЯokt Яaidmen , sukeldami nerЯ ir psichikos liРas. NeРana to, tie potraukiai prisideda, kuriant
aukščiausias kult rines, menines, socialines žmoРaus dЯasios Яertвbes.
Kritikuoti Г.Froido teorij ББ amž. pab. ir ББI amž. poži riu, вra tas pat, kaip lвРinti
H.Fordo įT model ” su dabartiniu įEscortu”. DauРelis psicholoР Г.Froid kritikuoja. Tačiau jo
nuopelnai mokslui, вpač psicholoРijai ir psichiatrijai вra dideli. Kaip tik nuo jo prasid jo
šiuolaikin klinikin psicholoРija ir psichiatrija. Jis perk l psicholoРij iš laboratorij klinikas,
prie ligonio lovos. Z.Froidas yra vienintelis, suk r s žЯalР pakeitusi m s poži r saЯe ir
pasaul . D l to jis вra Яienas iškiliausi šiuolaikin s istorijos intelektual .
142
2. K.G.Jungo analitin asmenyb s teorija.
Planas:
1. K.G.Jungo gyvenimas ir darbai.

2. K.G.JunРo asmenвb s strukt ra.
2.1. S mon .
2.2. Asmenin pas mon .
2.3. KolektвЯin pas mon .
2.4. Archetipai.
2.4.1. Persona.
2.4.2 . Šeš lis.
2.4.3. Anima ir Animus.
2.4.4. Self.
2.5. Individuacija.
3. K.G.JunРo analitin s asmenвb s teorijos Яertinimas.
Literatūra:

p. 29, 31-34, 36-37.
3. Davidoff, Linda L. (1987). Introduction to psychology. United States of Amerika , Mc Graw -
Hill lokk company, p. 448.
4. Fürst, M. (1998). Psichologija . Vilnius: Lumen, p. 108-109.
5. Gudait , G. (1997). vadas analitinę psichologiją. Vilnius, p. 11-29.
6. Gudait , G. (1997). K.G. Jungo gyvenimas ir pagrindiniai darbai. Psichologija. Mokslo darbai.
(17), p. 160-163.
7. JunРas, K.G. (1997). IndiЯiduacija: pas mon s Пunkcija. Psichologija. Mokslo darbai, (17), p.
164, 167.
8. Jung, G. (1999). Psichoanaliгė ir filosofija. Vilnius: Pradai, p. 357-359, 367, 377.
9. Jungas, K.G. (1994). Žvelgiant pasąmonę. Vilnius: Taura, p. 117-122.
11. Psichologija šiandien. (2007). Kaunas: Technologija, p.155-159.
143
1. K.G.Jungo gyvenimas ir darbai. Karlas Gustavas Jungas (Carl Gustav Jung) – vienas
iškiliausi ББ a. m stвtoj , kurio id jos buЯo plačiai pripažintos pasaulвje ir smarkiai paЯeik
psicholoРijos, kult roloРijos, ПilosoПijos, etikos, menotвros ir meno raid . K.G.JunРo id jos buЯo
reЯoliucinРos tuo, kad pl todamos Г.Froido Рelmin s psicholoРijos nuostatas, išrвškino dauР nauj
žmoРaus psichinio РвЯenimo aspekt , prapl t žinias apie sud tinР pas mon s pasaul , pad jo
suЯokti jo Рali , вpatinР Яaidmen kasdieniniame žmoРaus РвЯenime ir k rвboje.
K.G.Jungas – analitin s psicholoРijos pradininkas. Ši psicholoРija žmoРaus psichik aiškina
kaip saЯe reРuliuojanči sistem , kuriai krвpt suteikia Рimtas, nat ralus siekimas, kuo Рiliau saЯe
sis moninti. K.G.JunРas teiР , kad be seksualini , aРresijos, alkio, troškim , siekiama ir
indiЯiduacijos. Tai tapimas saЯimi, saЯ s išpildвmas, radimas saЯasties ir РвЯenimo prasm s.
Susidom jimas analitine psicholoРija auРa. Вpač ši tendencija rвški dabar, kai Яis labiau
aišk ja dЯasini Яertвbi ir dЯasinio brandumo sЯarba tiek indiЯido, tiek Яisuomen s sЯeikatai ir
РeroЯ s jausmui.
K.G.JunРas Рim 1875m. KesЯilio kaime, šiaurin je ŠЯeicarijoje. Jis buЯo paЯadintas Karlu saЯo senelio
garbei. Jungo senelis – žвmus БIБ a. Рвdвtojas, k rвbiška, plači interes asmenвb . Jis dom josi ne tik medicina, bet
ir kult ra bei socialin mis to meto problemomis. JunРo Рimin je buЯo dauР dЯasinink – t Яas ir net 8 d d s tarnaЯo
pastoriais. Motinos šeimoje buЯo žmoni su išskirtiniais talentais poeгijai, taip pat aktвЯiai besidominči okultine
praktika, kuria dom josi ir jaunasis JunРas. Pirmasis jo mokslinis darbas, daktaro disertacija, вra susijusi b tent su
okultiгmo Пenomen analiгe, ir ji Яadinosi įApie Яadinam j okultiгmo Пenomen psicholoРij ir patoloРij ” (1902).
Matome, kad JunРo šeimoje buЯo Рausu neeilini ir sud tinР asmenвbi , kurios Яeik ir paties JunРo
asmenвb s Пorm Яim s , jo interesus.
JunРas dauР d mesio skвr saЯo Яaikвstei, kurios patвrimas Яeikia Яis žmoРaus РвЯenim . JunРas rašo, kad
Яaikвst je buЯo tipiškas intraЯertas, toks liko Яis РвЯenim . Jam labiau patiko studijuoti reliРijos ir ПilosoПijos
traktatus, tвrin ti Рamt , neРu žaisti su saЯo bendraamžiais. Jau Рimnaгijoje jis susipažino su paРrindiniais reliРijos
traktatais, skait senoЯ s Рraik ir to meno ПilosoП darbus. Вpač sЯarbi jam buЯo Šopenhauerio ПilosoПija, kurioje
kalbama ir apie nepatrauklias РвЯenimo puses. Šalia min t interes , jaunuoliui r p jo ir Рamtos mokslai bei medicina.
Interes ЯairoЯ nul m Рвdвtojo, o Я liau psichiatro proПesijos pasirinkim . B tent ši sritis, anot JunРo, inteРruoja
saЯвje materialius Рamtos moksl atradimus ir dЯasinius РвЯenimo prasm s dalвkus.
1990 m. baiР s medicin Baгelio uniЯersitete, JunРas toliau mokosi ir dirba BurРholгi klinikoje Ciuriche. Ši
klinika buЯo Яiena Рeriausi Europoje, čia pl tota šiгoПrenijos koncepcija. JunРas dirbo ЯadoЯaujamas žвmaus
psichiatro E.Bleulerio, kelet m nesi stažaЯosi pas P.Janet Pranc гijoje. Dirbdamas šioje klinikoje steiР tвrim
laboratorij , kurioje asociacij ir kitais metodais tвrin jo psichini liРoni reakcijas ir jas apibendrindamas prad jo kurti
kompleks teorija.
Asociacij tвrin jim duomenвs buЯo atspausdinti tuometiniuose moksliniuose žurnaluose. Apie saЯo tвrim
rezultatus Jungas skait paskaitas Яairiuose uniЯersitetuose.
1907 m. JunРas susipaž sta su Froidu ir aktвЯiai pradeda bendradarbiauti su psichoanaliг s pradininkais.
Г.Froido ПiР ra buЯo Яiena reikšminРiausi JunРo РвЯenime. Bendros id jos apie pas mon ir jos ПormaЯimosi
mechaniгmus, Яaikвst s sЯarba žmoРaus Явstвmuisi, patoloРijos samprata, sapnai ir kiti pas mon s tвrimo b dai – šie
ir kiti klausimai buЯo j mokslini diskusij objektas. JunРas prisijunРia prie Froido ЯadoЯaujamos Vienos
psichoanalitik mokвklos, kurioje Рreit iškвla, kaip oriРinali Яeikal , paЯeikt klasikin s psichoanaliг s d j autorius.
1909 m. JunРas lвdi Froid išЯвkoje JAV, kur skaito paskaitas Klarko uniЯersitete. Netrukus JunРas tampa
psichoanaliг s drauРijos žurnalo įJahrbuch” (Metraštis) redaktoriumi. 1910 m. skaito psichoanaliг s Яad Ciuricho
universitete, o 1911 m. - JunРas išrenkamas pirmuoju Tarptautin s psichoanaliг s drauРijos preгidentu.
JunРo ir Froido drauРвst , intensвЯus bendradarbiaЯimas t s si šešis metus.
Jungas skausmingai išРвЯeno atsiskвrim nuo Froido. J buЯo ištikusi tam tikra РвЯenimo kriг , kurios metu
mokslininkas nedirbo klinikoje, maksimaliai apribojo saЯo akademin praktik , nors jau buЯo žinomas ne tik
ŠЯeicarijoje, bet skait paskaitas ir AnРlijoje, JAV, Australijoje, ir kt. SaЯo prisiminimuose JunРas rašo, kad paРrindin
išsiskвrimo priežastis buЯo pati tiesos samprata. Mokslas (teРu tai b t ir Рenialiausia teorija, kokia ir buЯo Г.F oido
kon p ij ), anot JunРo, neРali tapti doРma. Seksu linio potraukio sureikšminimas iki doРmos lвРio da ši teorij
Яienpusiška.
144
Ši kriг t s si 3 m tus. JunРas tai paЯadino ko Пronta ijos su as mone l ikotarpiu, kuriuo m tu didžiausi
laiko dal skвr saЯo s pn i Яiгij an liг i. Ši k iг da Яadinam k rвbine, nes jos m tu kristaliгaЯosi s Я nkiška
JunРo analitin s psi holoРij s kon ep ij , kuri skвr si nuo Г.Froido ne tik tu iniu, b t ir saЯo metodoloРiniais
prin ipais. Г.Froid s r m si ПiгioloРija ir priežastinРumo principais, K.G.JunРo d rbai dauРiau paРr sti ПilosoПin mis
prielaidomis, tikslinРumo ir sinchroniškumo principais.
l922 m. atokioje Ciuri ho ežero p krant j BalinР ne nusipirk s žem s sklвp , JunРas stat atsiskвr lio nam
– Яadin m j Bokšt . Čia, s m ninР i atisak s ciЯiliгa ijos t ikiam patoРum (elektros, vandentiekio, telefono), jis
m РaЯosi nat ralaus РвЯenimo ir Рamtos Рrožiu.
Iš saЯo itadel s JunР s periodiškai leidosi ilРai trunkančias ksp di ij s: pl nk Alžвr , Тunis , KonР ,
Мeksik , Р Я n tarp pu blo Р nties ind n , AПrikos masaj . K.G.JunРas dom josi p imitвЯi taut kult ra, j ritualais
ir simboliais. K lion s leido p matвti saЯo kult r iš šalies, taip p t surasti uniЯe salias Яairi kult r simbolikos
t nden ijas. Ši id ja buЯo labai sЯarbi hipoteг s apie kol kt Яin p s mon pl t ai.
JunРas ilР laik dom josi Rвt liРija ir mitoloРija, p ts buЯ nukeli Я s Indij ir Ceilon . Вp č
reikšminРas buЯo jo susitikimas su R.Аilhelmu, dideliu kin kult os žinoЯu. Jis paskatino JunР dom tis al h mijos
t kstais, parašвtais Яidur mžiais. Al h minis pro sas Я liau mokslininkui tampa ta m taП a, kuria jis aiškina
psichoterapin pro es .
K.G.JunР s Яis РвЯenim dirbo p aktin psi hot apin d rb , kuris ir buЯo jo sud tinРos teo ijos, jo
hipoteгi apie psi hikos strukt r ir dinamik paРrindinis šaltinis.
J u tarpukario laikot rpiu tsirado dauР žmoni , kuri prisid jo p ie analitin s psi holoРijos p aktik s i
teorijos Явstвmo. Tarp j buЯo ir JunРo žm na Е.JunР, ku i aktвЯiai dalвЯaЯo analitiniam jud jime, pati tu jo
p aktik ir dauР pad jo s Яo Явrui jo sud tinРos ieškojimuos . JunРas Яed l903 m., užauРino 5 Яaikus ir Яisad
pabr ždaЯo, kad sunkiais jo РвЯ nimo laikotarpiais jam pad jo išРвЯenti jo š ima ir proП sija.
ББ amž. k tЯirtajam dešimtmetвje JunРo id j tak Vakar Еuropoje ir JAV auРa. l933m. jis išrenkamas
atkurtos t rpt utin s psichoanalitik d auРijos pr гidentu. Мokslininkas t mpa HarЯa do (l936) ir OksПordo (1938)
uniЯ rsit t Р b s d ktaru. Jis ina psi holoРijos proП soriaus pareiРas Ciuricho uniЯersitete (l933 - l940), o nuo 1942
m. - Baгelio uniЯ rsit tuos . l948 m. Ciu i he ku tas an litinёs psi holoРijos mokвmo institutas, o nuo 1958 m.
orР niгu jama Tarptautin analitin s psi holoРijos drauРija. Šiuo metu pasaulвje вra Яirš 20 analitin s psi holoРijos
institut Еur poje, Am rikoj , Пrik je.
K.G.JunРas mir 196l m. Мokslinis šio uto iaus palikim s didžiulis. PaРrindiniai K.G.JunРo darbai вra
atspausdinti 20 inktini rašt tom .
Kaip min jom , JunРas l902m. apРina dise t ij įApi Яadinam j okultini П nomen psi holoРij ir
p toloРij ”. 1912 m. parašo įLibido p sik itim i ir simboliai”, o Я liau papildвta įKeitimosi simboliai” (l952),
įТrans end ncin Пunk ija” (1916), įPsi holoРini i tip i” (l92l), įSantвkiai tarp š ir pas m n s arba ЕРo ir
pas mon s sant kiai” (l928), įApi sielos enerРetik ” (l928), o l948 m. nauj i suredaРuota ir papildвta įApi psi hin
en rРij ir sapn esm ”, įM s l ik sielos p oblemos” (193l). įSielos tikrenвbё” (l934), įPsi holoРija ir r liРija”
(l940), įМitoloРijos sm s Яadas” (l94l), ar š kart su K.Kerenju įApie s mon s psi h loР ” (l943), įPsi holoРija
ir alchemija” (l944), į si holoРija ir auklёjim s”(l946), įDЯasios simb lika. Psi hin s П nomenoloРijos studijos”
(l948), įPas mon s Пormos” (1950), į ion. SaЯasties ПenomenoloРijos studijos” (195l), įAts kas Jobui” (l952), įApie
s mon s š knisęę (1954), įŠiuol ikinis mit s: Api d nРuje m tomus d iktus” (l958), įŽЯ lРi nt p s mon ” (l961).
2. K.G.Jungo аsmеnyb s struktūга. K.G.JunРas t iРia,k d žmoРaus psichika sudarвta iš

k li auton mini , b t tarpusaЯвj susijusi : s mon s, asmenвn s ir kolektвЯin s pas mon s (24
pav.)
EРo (s mon ) Pas mon
Individuali KolektвЯin
24 pav. Asmenвbės struktūra.
145
2.1. S mon . Tai psichikos dalis, kuri žinoma indiЯidui. S mon s turin sudaro suЯokimai,
mintвs, Яaiгdiniai, jausmai. S mon kasdien plečiasi pl todama keturias saЯo Пunkcijas: m stвm .
intuicij , jausmus ir jutimus. Paprastai Яiena iš ši Пunkcij dominuoja, ir d l to asmens s mon je
Рali atsispind ti jutimis, jausminis patвrimas, intuitвЯus ar racionalus žinojimas.
EРo analitin s psicholoРijos poži riu atsakinРas už pači s mon s orРaniгacij . EРo вra
tarsi s mon s Яart laikвtojas, atrenkantis inПormacij , kuri pateks s mon s lauk , o kuri – ne.
Informacijos selektвЯumas вra Яiena iš EРo Пunkcij , apsauРanti indiЯid , kad pastarojo
neperРal t РalinРas inПormacijos srautas. B tent EРo, kaip s mon s centras, atrenka inПormacij ,
užtikrinanči asmens saЯ s tapatumo jausm . B tent nuo EРo Рalios priklauso asmens pasirinkimai,
santвkiai su kitomis psichikos strukt romis ir psicholoРinis komПortas.
2.2. Asmenin pas mon . Asmens patвrimas, kurio EРo nepripažista, nueina asmenin
pas mon . Ji вra talpвkl , kaupianti saЯвje tuos psichinius turinius, kurie d l Яairi priežasči buЯo
nuslopinti. Tai Рali b ti moralin s priežastвs, asmeninis konПliktas arba patвrimas, kuris
paprasčiausiai tuo metu neatrod sЯarbus. Tai toks psichikos turinвs, kuris be jokio paЯojaus
psichinei sЯeikatai Рali b ti perЯestas s mon .
Kalb damas apie asmenin s pas mon s strukt r , JunРas Яartoja s Яok kompleksas, kuria
Яardija asmenin s pas mon s sudedam sias dalis.
Kompleks teorij JunРas paРrind eksperimentais – įdiaРnostiniais asociacij tвrimais”. Jo
manвmu, reakcija žod – dirРikl n ra atsitiktin – j lemia reaРuojančiojo turimi Яaiгdiniai.
Kompleksas – tai tokie Яaiгdiniai, kurie daro tak reakcijai žod – dirРikl .
Žodini asociacij teste pateikiamas tarpusaЯвje nesusij s žodži s rašas ir kiekЯien žod
prašoma atsakвti tuo pačiu žodžiu, kuris ateina РalЯ . Fiksuojami atsakвmai ir eksperimento
dalвЯio elРesio вpatumai. Vertinant sЯarbu, per kiek laiko buЯo sureaРuota, kaip pasikeit
atsakвmas pateikus žod antr kart , taip pat, kaip dažnai atsakвmas kartojosi. Jei reakcijos laikas
ilР ja ir nukrвpstama nuo prastini asociacij (pЯг., Явras - moteris), tai bвloja apie kompleks .
Kompleksai išrвšk ja, kai žmoРus susiduria su aplinkos reikalaЯimais, poreikiu prisitaikвti
ir sunkumais patenkinant šiuos poreikius. Tuomet jis išРвЯena tam tikras emocijas (nerim , t ž ,
aРresij , baim ir t.t), atРamina inПormacij apie panašias kažkada buЯusias situacijas ir kuria
atitinkamus Яaiгdinius, l kesčius ateičiai. Tuomet žmoРus konkreči situacij suЯokia klaidinРai,
nes mato j pro komplekso akinius. Jis reaРuoja situacij pernelвР emociškai, nes j Яeikia Яisos
ankščiau buЯusios panašios situacijos. PЯг., t Яo kompleksas. ŽmoРus neРali rašвti, kai šalia kas
nors stoЯi. Jis Рali prisiminti, kaip reaРuodaЯo t Я , mokвtoj , kurie rodвdaЯo pirštu ir bardaЯosi,
aiškindami, kaip rašвti.
146
Kompleksai Рali tur ti ne sisaЯinam archetipin šerd . PЯг., Яado kompleksas – siekimas
Яaldвti kitus Рali skatinti žmoР skaitвti atitinkam literat r , prisiimti pareiРas, kuri kiti atsisako
ir t.t.
Kai kompleksai вra ne sisaЯinti, sunku proРnoгuoti j Яeikim . Kompleksai Рali užimti EРo
poгicij ir kontroliuoti indiЯido РвЯenim , t.в. kuo mažiau jie sis moninti, tuo didesnis j enerРinis
potencialas.
JunРas saЯo darbuose naudoja toki metaПor : indiЯidas вra tarsi Яalstвb , kuriuoje
priЯileРijuot Яiet turi imperatorius EРo. O kompleksai вra tarsi atskir žemi Яaldвtojai. Jei
imperatorius Рerai sutaria su saЯo Яietininkais, jei juos paž sta ir su jais tariasi, šioje Яalstвb je bus
santarЯ ir ramвb . Tačiau jei imperatorius nepaž sta saЯo Яaldinink , jie Рali sukelti chaos , koЯas
ir Рaliausiai Рali nuЯersti pat imperatori .
Koks Рalimas kompleks sis moninimo b das? Čia sЯarbus darbas вra su projekcijomis.
Analitin je psicholoРijoje projekcija n ra tik indiЯido Рвnвbinis maneЯras neprisiimti sau kažkokio
turinio. Projekcija – tai b das, kuriuo kompleksas bando iš pas mon s patekti s mon . B tent d l
projekcijos kažkoks psichinis turinвs susiejamas su išoriniu objektu ar subjektu. Projekcija yra
Яiгija arba Яidinis Яaiгdinвs, sukeltas išorinio objekto, tačiau atitinkantis indiЯido komplekso
enerРijos lauk .
TaiРi saЯo kompleksus žmon s projektuoja kitus. Pasakвmas, kad kažko nekenčiam taip,
joР norime t kažk užmušti, Рreičiausiai liudвs apie projektuojamo komplekso enerРin potencial .
Jei kas nors kвriai nepatinka arba kвriai žaЯi, Я l Рreičiausiai tai вra m s kompleks projekcija.
Kompleksui sukelti pakanka labai nedidelio atitikimo.
Projekcijos sis moninimas ir susiРr žinimas вra tarsi kelias susipažinti su saЯo Яidin mis
strukt romis, su saЯo kompleksais. Kompleks pažinimas Рali nukreipti enerРij konstruktвЯesne
krвptimi, o pat indiЯido elРes daro mažiau automatišk ir reРresвЯ . Realвb s suЯokimas,
Рalimвbi ži r jimas вra aiškesnis, kai išsilaisЯinama iš autonomiškos kompleks takos.
Kita Яertus, ne manomas absoliutus indiЯido s moninРumas ir laisЯ nuo kompleks . Jei
taip atsitikt , b tis prarast saЯo dinamiškum , sustot s mon s Явstвmasis. Rвšвs su pasauliu,
prarad s jausminРumo atspalЯ , b t tuščias ir nuobodus. O jei Яis d l to indiЯidas toki ties sau
pripaž sta, tai, anot JunРo, Рreičiausiai reiškia ne tai, kad jis neturi kompleks , o kad kompleksai
turi j .
Komplekso sis moninimas nesuteikia pilnos laisЯ s. V liau s lвРa įturime” pasikeičia
s lвР įРalime”.
TaiРi paРrindin asmenin s pas mon s strukt rin dalis вra kompleksas, kurio paРrindas
вra tam tikras eПektas, kuris Яeikia ir indiЯido elРes , ir b sen , ir realвb s suЯokim .
147
2.3. Kolektyvin pas mon . S mon , EРo ir asmenin pas mon Рвjami РвЯenant, o
kolektвЯin pas mon вra ta psichikos dalis, kuri Рali b ti atskirta nuo asmenin s pas mon s,
kadanРi ji nepriklauso nuo asmens patвrimo. Dar ji Яadinama objektвЯi j psichika, taip pabr žiant
jos egzistaЯim nepriklausomai nuo konkretaus indiЯido patвrimo.
Hipoteг apie kolektвЯin pas mon вra Яienas iš esmini teorini teiРini , išskirianči
JunРo koncepcij iš kit psicholoРijos teorij . JunРas sak , kad kaip žmoРaus k nui b dinРa
Яienoda Яisiems žmon ms anatomija, nepriklausomai nuo rasini ir tautini skirtum , taip ir
žmoРaus psichikai b dinРas tam tikras Яisai žmonijai bendras ЯieninРos kolektвЯin s pas mon s
lygmuo.
KolektвЯin pas mon вra pirmini Яaiгdini , arba archetip , rezervuaras (arche – gr.
pradžia, tipas – paЯвгdвs, Яaiгdas). ŽmoРus Рimsta ne tuščias, bet su tam tikra parenРtimi kažkaip
elРtis, jausti, suЯokti, РalЯoti. Jis вra paЯeld j s iš saЯo prot Яi tam tikras psichines konstitucijas,
kurios formavosi evoliucijoje besikartojant tipiškiausioms РвЯenimo situacijoms. Tos situacijos ir
suk r tam tikras įПormas be turinio”, kurios lemia žmoРaus suЯokimo, m stвmo ir elРesio
modelius. ŽmoРus tarsi paЯeldi uniЯersalius psichinius motвЯus, kurie buЯo b dinРi ir j
prot Яiams. Archetip paЯeld jimas nereiškia, kad žmoРus elРiasi kaip jo prot Яiai. Tai вra
prielaida, kurios konkreti išraiška priklauso nuo patвrimo, kult ros, nuo tradicijos.
Archetipin strukt ra вra žmoРaus patвrimo skeletas, kuris uždeda ant indiЯido РвЯenimo
formas ir apribojimus, lemiančius patвrimo kokвb .
Archetipin strukt ra вra dauРiau neРu bioloРin lemtis ir instinktai. Anot JunРo, žmoРaus
enerРij lemia ne tik bioloРiniai potraukliai, bet ir dЯasin s reikm s.
2.4. Archetipai. Archetipo s Яoka atsirado pasteb jus, kad pasaulio taut mitose, pasakose
tam tikri motвЯai kartojasi. T pači motвЯ вra šiuolaikini žmoni Пantaгijose, sapnose,
liedesiuose. Šiuos Яaiгdinius lвdi emocijos. Emocijas sukelia pas mon je Рl dintвs pirmaЯaiгdžiai,
kuriuos kaip mano Jungas, paЯeldime su psichikos strukt ra.
Archetipo strukt ros aspektai:
1. KiekЯienas archetipas turi enerРijos potencial . Jis pasireiškia per reakcijas, Яeiksmus,
emocijas.
2. Archetipas pasireiškia per simbolines Пormas. Sapnuose, Яiгijose esantвs simboliai вra
tam tikr archetip tiesioРinis pasireiškimas indiЯido РвЯenime.
Simbolis вra dauРiau neРu paЯвksta j aprašвti ir iššiПruoti jo pasl pt prasm loРiniais
rвšiais. Simbolis inteРruoja saЯвje ir pas monin dal . Jis вra tarsi tiltas tarp s mon s ir pas mon s,
junРiantis saЯвje s monei prieinam inПormacij ir nežinomвb s aspekt . Simbolis вra Яienas iš
b d susitikti su archetip pasauliu ir bandвti j pažinti. Dažnai sapnuojamus simbolius Рalima
148
aiškinti tik remiantis tuo, kaip juos Рalima pritaikвti konkretaus žmoРaus РвЯenimo situacijai.
PriešinРai neРu Г.Froidas, K.G.JunРas tЯirtina joР sapne simbolius uniЯersaliai aiškinti neРalima.
S sajos su archetipiniu pasauliu вra sЯarbi asmenвb s Явstвmosi s lвРa. Kai prisiliečiame
prie uniЯersali prasmi , prie РalinР archetipini išraišk , tai suteikia nauj post m РвЯenimui.
Psichinis Явstвmasis bendriausia prasme, anot JunРo, вra patiriamas kaip kažkas įKito” atradimas.
KolektвЯin je pas mon je sЯarb s archetipai: Motina, DieЯas, atРimimas, mirtis, išminčius,
vaikas ir t.t.
Analitin je psicholoРijoje dažniausiai minimi šie archetipai: persona, šeš lis, anima ir
animus, self.
2.4.1. Persona. Tai ta psichikos dalis, kuri atlieka tarpininko su išoriniu pasauliu Яaidmen .
įPersona” išЯertus iš lotвn kalbos reiškia kauk , kuri užsid daЯo Romos laik aktorius. Kauk s
atspind daЯo kok nors esmin bruož , jausm . Aktorius ЯaidindaЯo nesinaudodamas mimika: tai,
kas sЯarbiausia, ži roЯui parodвdaЯo kauk . ŽmoРus kasdieniniame РвЯenime Рali naudotis tokia
kauke, tampančia tarsi Яiešu jo Яeidu ir atitinkančia t Яaidmen , kur jis tuo metu Яaidina. Kauk
išreiškia tuos bruožus, kuriuos žmoРus nori parodвti kitiems ir nori, kad kiti j matвt b tent tok
bei š Яaidmen tinkamai reaРuot .
Personos archetipas yra naudinРas bendraujant, palaikant kontaktus. K.G.JunРas š archetip
Яadino įkonПormiгmo” archetipu. Persona вra susijusi su lвtimi, proПesija, socialine aplinka,
amžiumi, kult ra.
Nelanksti Persona uždaro žmoР Яieno Яaidmens r muose ir taip trukdo prisitaikвti prie
aplinkos. PЯг., mokвtojas Яairiomis РвЯenimo situacijomis: puotoje, pirtвje, kelion je,
parduotuЯ je ir t.t. Kartais kiti žmoР tapatina su proПesija, nepriimdami jo kaip asmenвb s,
neatsižЯelРdami situacij . Tada besisЯečiuojantis Рвdвtojas, teisininkas Яerčiami konsultuoti saЯo
srities klausimais. TaiРi Persona Рali užРožti žmoРaus indiЯidualвb . Tod l reikia žinoti, kad j
turime, kad ji вra kolektвЯin s pas mon s išraiška ir вra naudinРas rankis palaikant rвšius su
Яisuomene, bet n ra pastoЯi m s pači dalis. K.G.JunРas Person lвРino su paltu, kur Рalima
nusiЯilkti. Tačiau j nusiЯilk s, apsinuoРin s žmoРus pasijaučia labai pažeidžiamas.
ŽmoРus paprastai turi ne Яien Person . Vienoks jis Рali b ti namie, kitoks darbe, dar kitoks
su draugais.
ŽmoРus išРвЯena kriг Personos lвРвje ne tik tada, kai nesutaria su Яisuomen s
reikalaЯimais, bet ir tada kai pradeda konПliktuoti Яair s Яaidmenвs žmoРaus Яiduje (pЯг., šeimos
ir profesijos vaidmenys). Personos simboliai yra visi tie daiktai, kuriais pridengiame save
(drabužiai, šвdai ir kt. ), Яairiems Яaidmenims atlikti naudojami rankiai, priemon s ir žmoРaus
pad t atspindintвs daiktai (mašinos, namai ir t.t.).
149
Kai kurie žmon s išЯвsto person kit , Рilesni asmenвb s strukt r s skaita. Tokiu atЯeju
ir jie patвs, ir kiti Рali jausti, kad po išorine kauke n ra pačios žmoРaus esm s.
GвЯenime вra sЯarbu Яaldвti Person ir suРeb ti nuo jos atsiriboti, suРeb ti j keisti ir
suЯokti, kad esi dauРiau neРu tam tikra Р dži Яisuma, dauРiau neРu apibr žtas vaidmuo.
2.4.2. Šeš lis. Tai ta psichikos dalis įkuria asmuo nenori b ti”, t.в. tai, kas įaš” nesu. Tai
tamsioji asmenвb s pus . Šeš lis turi bruožus, kuriuos neiРiamai Яertina ir pats žmoРus, ir Яisa
Яisuomen . Šeš lio turin sudaro norai, prisiminimai, vykiai, kuriuos individas atmeta kaip
nesuderinamus su Persona ir prieštaraujančius socialiniams standartams bei normoms.
Šeš lis Пormuojasi kartu su EРo Явstвmusi, t.в. d l t turini , kurie nuslopinti siekiant EРo
idealo. Tai, kaip Яaikas sprendžia apie saЯe Яaikвst je ir k priima kaip saЯo tapatum , priklauso
nuo kolektвЯini standart , nuo toje Яietoje Явraujanči moral s norm , nuo to, kokia Persona вra
priimtina santвkiuose. B tent kolektвЯin s normos nustato, kas tinka EРo Яaiгdžiui, o kas netinka.
Tos saЯвb s, kurios nepriimtinos EРo idealui, вra slopinamos ir nueina Šeš l . Nuslopinti saЯ s
aspektai lieka neišЯвstвti ir Пunkcionuoja primitвЯiame impuls lвРвje. Jie Пunkcionuoja kaip
kompleksas. Apie Šeš l kartais kalbama kaip apie kompleks , kuriam b dinРos Яisos tipiškos
saЯвb s: didelis enerРijos potencialas, pažвm tas aПektu, kвrumu, ЯaldinРumu.
Sapnuose Šeš lis paprastai pasireiškia per tos pačios lвties kaip sapnuojantвsis personaž .
PЯг., Явras Рali sapnuoti žudik , o moteris – nerimtai besielРianči merРin . Šeš lis kartais
pasireiškia ir РвЯenime: patek s sud tinР situacij , žmoРus staiРa pasielРia labai netik tai –
nusikeikia, piktai apibara kit žmoР ir pan. Po to paprastai toks žmoРus sutrik s teisinasi: įLвР ne
aš tai b čiau padar s”. Kartais saЯo šeš lis, primetamas kitiems žmon ms. Tuomet kiti žmon s вra
tarsi m s pači Яeidrodis. Galime objektвЯiai suЯokti neiРiamas kito žmoРaus вpatвbes (pЯг.,
kitas žmoРus iš tikr j вra piktas), bet jeiРu tai mus piktina, sukelia stiprias emocijas, tai kitame
žmoРuje mes matome saЯo paties вpatвb (šiuo atЯeju pвkt ). Šeš l Рalime atpažinti ir tada kai
t žtame ant kito žmoРaus už nurodвtus tr kumus. NeiРiamai saЯe suЯokiantis žmoРus sapnuoja
personaž su teiРiamomis вpatвb mis.
Neatpažintas Šeš lis вra paЯojinРas, nes žmoРus ne tik projektuoja nenorimas вpatвbes
kitus, bet leidžia jam j užЯaldвti. Tai вra, kuo labiau nepriimame saЯo tr kum , tuo labiau saЯe
ribojame. Tod l sЯarbu priimti Šeš l , nors tai вra skausminРa ir, anot K.G.JunРo, reikalauja tam
tikr moralini pastanР . Kaip sak JunРas:
1. SЯarbu žinoti, kad Šeš lis eРгistuoja, kad n ra žmoni be tr kum .
2. Išskirti jo вpatвbes, ketinimus, atsiradimo istorij (PЯг., merРina atsek pirmuosius
paЯвdo daiРus, kai mama j penkiamet , lвРino su Явresni ja seserimi ir peik ). Kartais Яien
supratus tr kumo atsiradimo istorij , jis susilpn ja arba išnвksta.
150
TaiРi, Рalimos Яairios EРo reakcijos Šeš l – nuo iРnoraЯimo iki nuostatos pripažinti saЯo
tamsi j pus ir siekti adekЯači jos išraiškos b d . Susipažinimas su Šeš liu, jo inteРracija suteikia
indiЯido РвЯenimui РвЯвbinРumo, nes nebereikia eikЯoti enerРijos j slopinant. Kita Яertus, Šeš lio
inteРracija suteikia tikresn tapatumo jausm , atЯeria naujas Рalimвbes indiЯidualumui pasireikšti.
2.4.3. Anima ir Animus. Psichika вra dinamiška strukt ra, orРaniгuota priešвbi principu.
Viena iš esmini priešвbi psichikoje вra Явriškumo ir moteriškumo poliariškumas. Anima ir
animus – tai archetipiški priešinРos lвties Яaiгdiniai, kuriuos žmoРus turi dar konkrečiai
nesusid r s su priešinРa lвtimi. Anima – tai Яidin moters ПiР ra Явro psichikoje, Animus – Яidin
Явro ПiР ra moters psichikoje.
Anima vyro psichikoje. Vвro s mon s orРaniгacijai b dinРas LoРos principas.
Pas moninРas Animos dalвvavimas suteikia vyro sprendimams iracionalumo, sentimentalumo.
Vвro Anim sudaro pas moninРi potraukiai, nuotaikos, nerimas, baim . B tent Animos archetipas
(Eros principas) вra atsakinРas už jo jausmus, Пantaгijas, Яaiгdinius, kuria jo kompleksus.
Kompleksai, kurie Пormuojasi apie Animos branduol , lemia Явro reakcijas emocin stimuliacij .
Kitas sЯarbus šio archetipo aspektas susij s su asmens santвkiais. B tent Anima lemia Явro
santвkius su priešinРa lвtimi. Laukimai moter atžЯilРiu, Пantaгijos apie tai, kaip jos tur t elРtis, ar
žinojimas, kaip jos elРsis – tai yra Animos projekcijos.
Svarbus yra vyro santykis su motina, kuri yra pirmoji moteris vyro gyvenime. Jei motina
Рlobojo, tačiau laiku skatino ir Яaiko saЯarankiškum , tai ir Я liau santвkiuose su moterimis vyras
Рali b ti nepriklausomas. Jei santвkiai taip ir užstriРo perd tai Рlobojant ir užРniaužiant iniciatвЯ ,
tai Рali Пormuotis padidinta priklausomвb nuo moter . Jei santвkiai buЯo ambiЯalentiški, tai kitos
moterвs Рali b ti suЯokiamos kaip paЯojinРos. Baim ir trauka tuo atЯeju eina kartu.
Yra skirtingi Animos archetipo aspektai, kurie ir realizuojami skirtingais santykiais, be to jie
neЯienodai aktual s skirtinРais amžiaus tarpsniais. L.Von Franг nurodo keturias Animos
pasireiškimo pakopas, kuriose skiriasi ir laukimai iš moter , ir patвs santвkiai paРr sti kitomis
Яertвb mis.
1. Anima – instinktвЯi, pirmвkšt moteris. Laukimus dauРiau lemia priРimtвje Рl dintis
instinktвЯumas. Tokios moters aprašвtas Яaiгdis Рal t b ti IeЯa iš prarasto Rojaus mito.
2. Anima – romantiška, jausminРa moteris. Laukimai dauРiau nulemti jausmini impuls ,
pats rвšвs dauРiau Рrindžiamas jausm nuspalЯintomis Пantaгijomis. Literat roje tokio Animos
Яaiгdinio atitikmuo Рal t b ti Dant s Beatrič .
3. Anima – dvasinРa moteris. Vвro moters santвkiuose šis aspektas suteikia dЯasinРumo
atspalЯ . Šio moters Яaiгdžio paЯвгdžiu nurodoma MerРel Marija.
4. Anima – išminties simbolis. Tai SoПija iš Senojo Testamento ar musulmon Fatima.
151
SkirtinРi Animos aspektai n ra išsid st linijine tЯarka. Яairi aspekt kombinacijos
priklauso nuo asmeninio patвrimo, nuo kult ros, nusistoЯ jusi tradicij .
Anima – tai toks saЯ s aspektas, kur sis moninus prasiplečia pats Яidinis pasaulis,
Рaudamas dauРiau jausminРumo, Пantaгijos, artistiškumo ir iracionalumo, o tai Я lРi praplečia
asmens patвrimo ribas. IndiЯido nuostata sЯarbi siekiant, kad Animos pasireiškimas Явstвt si nuo
jos primitвЯi , instinktвЯi apraišk iki dЯasini Рelmi ir išminties atradimo.
Animus moters psichikoje. Animus archetipas reprezentuoja moters psichikoje Logos
princip . Tai suРeb jimas analiгuoti ir spr sti.
Kompleksai, kuri branduolвs вra Animus archetipas, Пormuojasi per santвkius su t Яu,
broliu, mokвtoju ir kitomis reikšminРomis Явriškomis ПiР romis. B tent šios ПiР ros k nija
skirtinРus šio archetipo aspektus: žinojim ir suРeb jim strukt rinti, atsakomвb ir Яeiklum , rвš
su dЯasiniu ir id jiniu pasauliu.
Min ti aspektai вra neЯienodai sЯarb s moters Явstвmuisi. Priklausomai nuo to, koks
Animus aspektas вra projektuojamas, keičiasi ir moters laukimai Явro atžЯilРiu. L.Von Franг
pažвmi, kad:
1. PrimitвЯiausia Animus apraiška – tai Пiгin s Рalios idealiгaЯimas, išorinio Рrožio
pabr žimas. Tok aspekt k nija Tarгano, sportininko, atleto Яaiгdžiai.
2. Antroji Animus vystymosi pakopa – santвkiuose akcentuojamas emocinis rвšвs. Tai Рali
b ti romantiškas herojus, poetas, turintis turtinР emocin pasaul . Arba tai Рali b ti Яeiksmo
žmoРus – karвs, herojus, kuriuo nuoširdžiai žaЯimasi.
3. Trečiojoje Явstвmosi pakopoje sЯarbios pasidaro intelekto Яertвb s: žinojimas,
suРeb jimas kurti, suРeb jimas ЯadoЯauti. Tokio aspekto Яaiгd Рali atitikti Рeras politikas,
aktorius, vadovas, mokslininkas.
4. KetЯirtojoje Явstвmosi Пaг je вra projektuojamos dЯasin s Яertвb s, prasm s, išminties
Яertвb s. Šias saЯвbes k nija mokвtojas, kuniРas, dЯasios ЯadoЯas.
Taip pat minimi šie aspektai:
1. T Яas. Ši dalis Рali b ti projektuojama asmenin t Я . Santвkiai su t Яu labai sЯarb s
tiek bendram moters saugumo jausmui, tiek Яisai Яertвbi sistemai. T Яo aspektas вra sЯarbus
autoriteto komplekso ПormaЯimuisi. Graik mitoloРijoje tai Dгeusas.
2. S nus. Apie š aspekt Пormuojasi nekaltas, jaunatЯiškas, naiЯus patвrimas. Tai
Яadinamasis Amžinai Jauno kompleksas. Šis aspektas Рali b ti projektuojamas s n , ideal
mвlim j . MitoloРijoje tai Adonis, pasakose – žaЯusis princas.
3. Herojus. Tai Рelb tojas, kuris aukojasi, tai karвs, kuris kaunasi su bloРiu. Graik
mitoloРijoje tai вra ir Heraklis, ir Promet jas, ir Odis jas. Pasakose tai herojus, kuris kaunasi su
drakonu, Рelbsti krašt ir t.t.
152
4. Išminčius. Tai dЯasini Яertвbi , prasm s klausimo projekcija. MitoloРijoje tai
mokвtojas, maРas, pranašas, Рuru.
Tai Animus projekcija priešinРos lвties asmen . Ši projekcija lemia moters laukimus ir
pasirinkimus.
SaЯo projekcij sis moninimas suteikia atЯirum realвbei ir laisЯ s jausm santвkiuose,
taip pat s moninР iniciatвЯ , suРeb jim analiгuoti, racionalum , nepriklausomвb ir autonomij .
Vis ši suРeb jim išЯвstвmas Яeda ne Яadinam j Явrišk j aspekt per mim , bet s moninР
saЯ s kaip moters supratim , saЯo speciПiškumo išrвškinim .
Tiek Anima, tiek Animus nepripažinimas Яeda asmenвb s Яienpusiškum . Tuo tarpu
pas moninio priešinРo prado pripažinimas, jo pri mimas ir realiгaЯimas Яeda psichikos pilnatЯ s
atskleidim , asmenвb s pilnatЯ s išРвЯenim . JunРas sak , kad prieš Animus archetip stoЯi
Prasm s archetipas, o prieš Anim – pats РвЯenimas. TaiРi abiej ši archetip dalвЯaЯimas Яest
РвЯenimo Рalimвbi realiгaЯim ir РвЯenimo prasm s pažinim .
2.4.4. Self (SaЯastis) вra centrinis archetipas, kuris orРaniгuoja Яis psichik . JeiРu EРo вra
s mon s centras, tai SelП вra centras Яisos psichikos, apimančios tiek s mon s, tiek pas mon s
procesus.
Analitin je psicholoРijoje SelП kartais apib dinamas kaip DieЯo Яaiгdinвs žmoРaus
psichikoje. Kitu atЯeju SelП apibr žiamas kaip psichikos centras ir tuo pačiu psichikos Яisuma. Tai
archetipas, nuo kurio prasideda Яisi kiti archetipai. B tent šis archetipas atsakinРas už РвЯenim
kaip Яisum . SelП inteРruoja saЯвje žmoРaus likimo model , susiedamas j su aukštesn mis
Яiršasmenin mis dimensijomis. JunРas nurod , kad pats bendriausias ir didžiausias žmoРaus
РвЯenimo tikslas вra SelП realiгacija. Kitaip tariant, tai reikšt optimal žmoРaus indiЯidualumo ir
unikalumo išЯвstвm .
S mon ir pas mon dažnai ne prieštarauja, o papildo Яiena kit , sudarвdamos Яisum ,
Яadinama saЯastimi. SaЯastis apima ir вra dauРiau neРu s moninРas eРo. Ji apima ne tik
s moninР , bet ir nes moninР psichik .
SelП atsiranda tik žmoРui subrendus, maždauР nuo 35 m. Ne kiekЯienas subrend s žmoРus
tai turi. SelП priklauso nuo asmenвb s brandumo.
2.5. Individuacija. Pirmojoje РвЯenimo pus je, iki 35 – 45 m., žmoРus pasikliauja EРo,
siekia išorini tiksl : mokosi РвЯenti socialiniame pasaulвje ir stenРiasi kuo dauРiau laim ti (kuria
šeim , siekia karjeros, Рeros socialin s pad ties). Šiame etape asmenвb Явstosi Рana Яienpusiškai,
bet tas Яienpusiškumas вra naudinРas ir net reikalinРas. Jauno žmoРaus Яeikla yra labiausiai
nukreipta išor , jam n ra kada abejoti ir Рilintis saЯo Яidinius išРвЯenimus, Рalutini tiksl
153
paieškas. Antrojoje РвЯenimo pus je žmoРus b na pasiek s, ko nor jo, ir pradeda suЯokti, kad šie
išoriniai laim jimai nepadeda atsakвti dauРel dabar kвlanči klausim . ŽmoРus dauРiau pradeda
dom tis saЯo Яidiniu pasauliu, sprendžia РвЯenimo prasm s klausimus ir dauРiau susitelkia ties
Яidinio pasaulio inteРracija neРu ties išoriniais laim jimais, ieško saЯo unikalaus РвЯenimo kelio.
Šis procesas vadinamas individuacija. Individuacijos procesas – tai psichin ЯienoЯ nukreipta
b tis, skatinanti вpatinР pas monini strukt r inteРracij , kuri padeda sukurti psicholoРin
indiЯidualвb . IndiЯidualiгacij Рalima paЯadinti įkeliu saЯe” arba įsaЯ s realiгaЯimu”.
Asmenвb s raida вra sud tinРas procesas, ir žmoРus turi b ti pakankamai sЯeikas psicholoРiškai,
kad Рal t Яaldвti indiЯiduacij .
KiekЯienoje indiЯiduacijos stadijoje žmoРus susiduria su sunkumais, trukdančiais tolesn
raid . Bendras Яis ši sunkum bruožas – susitapatinimas su vienu ar kitu archetipu, kai tam tikras
archetipas pradeda ЯadoЯauti asmenвbei. Susitapatin s su Persona, žmoРus siekia nepaРr sto
tobulumo, neРali priimti saЯo klaid ir silpnвbi , Яisas jas priskirdamas kitiems žmon ms.
Asmenвb , ne sis moninusi saЯo Šeš lio, Рali elРtis paРal saЯo neiРiamus impulsus, žeisdama kitus
žmones. Asmenвb , iРnoruojanti Šeš l , dažniausiai jaučiasi morališkai pranašesn už kitus žmones
ir priskiria savo silpnybes aplinkiniams. Anima ir Animus sis moninimas taip pat atneša saЯ
problem ir Рali pasireikšti iracionalia, nelanksčia nuomone.
TaiРi, susid rus su kolektвЯine pas mone, iškвla Яair s paЯojai, kuriuos, K.G.JunРo
nuomone, Рalima suskirstвti dЯi Пormas. Pirmoji Рali b ti paЯadinta EРo bej Рiškumu, kai EРo
nebepaj Рia kontroliuoti kolektвЯin s pas mon s j Р ir susitapatina su nepriimtinais pas mon s
aspektais – iracionalumu, neiРiamais impulsais ir kt. Tuomet žmoРus išРвЯena menkaЯertiškum ,
depresij . Antroji – pasireiškia EРo infliacija (lot. inflatio – išp timas), kai indiЯidas reikalauja Яis
Яertвbi iš kolektвЯin s psichikos. EРo inПliacijos element pasitaiko paЯieniams žmon ms ar
žmoni Рrup ms, skelbiantiems apie Яienintel teisinР , pЯг., Рвdвmo, maitinimosi, aukl jimo,
politin s kriг s išsprendimo b d . Didži j reliРij , reliРini sekt atstoЯai, išРвЯenantвs
pasitenkinim saЯimi, iliuгijas ir entuгiaгm tiek Р rio, tiek bloРio atžЯilРiu, matвt, вra EРo
infliuoti. Apsiginti nuo tokio klaidingo Ego tapatumo padeda saЯo žmoРiškosios esm s
prisiminimas, tai, kad nei Яienas n ra tobulai išmintinРas, neklвstantis. Tam padeda ir nuolatinis
rвšвs su realвbe, kurioje indiЯidas išreiškia saЯe paРal tai, k Рali ir priЯalo darвti, o ne paРal tai, k
Рal t darвti ir kuo Рal t b ti. Pasak K.G.JunРo, konstruktвЯius indiЯido s mon s ir kolektвЯin s
pas mon s rвšius palaikвti padeda reliРija, kaip s moninРas archetipin s patirties siРijimo b das.
Jis aiškino, kad žmoРui, kuriančiam saЯe, вpač padeda saЯa, o ne sЯetim kult r religija.
3. K.G.Jungo analitin s asmenyb s teorijos vertinimas. K.G.JunРo teorija sud tinРa, ja

siekiama paaiškinti pačius Яairiausius žmoРaus patвrimo aspektus, j s sajas su kult ra, istorija,
154
mitoloРija ir reliРija. K.G.JunРas kartais kritikuojamas d l to, kad dom josi tokiais nemoksliniais
dalвkais, kaip Яiгijos, sapnai, astroloРija, alchemija ir kt. Anot paties JunРo, jei šie dalвkai вra
žmoРaus patвrimo dalis ir žmoРus apie juos РalЯoja, tai Рali b ti ir psicholoРijos objektas.
Jungo teorijoje galima aptikti ir prieštarinР teiРini . Tačiau pats JunРas rašo, kad jam
dauРiau r p jo РвЯenimo realвb s aprašвmas, o ne tikslios teorijos suk rimas. GвЯenimas kartais
вra prieštarinРas ir kupinas paradoks .
155
3. A.Adlerio individualioji asmenyb s teorija.
Planas:
1. A.Adlerio gyvenimas ir darbai.

2. A.Adlerio asmenвb s teorijos paРrindiniai principai.
3. MenkaЯertiškumo jausmas ir menkaЯertiškumo kompleksas.
4. Socialinis interesas.
5. Gyvenimo stilius.
6. K rвbiškasis Aš.
7. A.Adlerio individualiosios asmenвb s teorijos optimistiškumas.
Literatūra:
1. Bieliauskait , R. (1993). Asmenвbės psichologija. Kaunas: ŠЯiesa, p.12, 61-63.

2. Fürst, M. (1998). Psichologija . Vilnius: Lumen, p.114.
3. Gailien , D., Bulotait , L., Sturlien , N. (2002). Asmenвbės ir bendravimo psichologija .
Vilnius: Tyto alba, p. 112-114.
4. JasikeЯičius, A. (1994). Siela. Mokslas. Gyvensena . Vilnius: Žodвnas, p. 28.
5. Myers, David G. (2000). Psichologija . Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 474.
10. , И. . (1996). Вь и сих л ию. М : И
, .. 41.
156
1. A.Adlerio gyvenimas ir darbai. Z.Froido mokinys A.Adleris kaip ir K.G.Jungas
atsisak seksualinius potraukius laikвti psichin s Яeiklos Яarikliais. Jis neatmesdamas nes moninР
reiškini Яaidmens psichikoje, išk l socialin s bei kult rin s aplinkos, kurioje РвЯena žmoРus,
reikšm . A.Adleris sutiko su Froidu, kad Яaikвst вra labai sЯarbi, tačiau Пormuojantis asmenвbei,
jo nuomone, lemiam reikšm turi ne seksualin , bet socialin tampa patirta Яaikвst je. Atsisak s
Г.Froido paži r , A.Adleris suk r individualiosios psichologijos sistem , kuri padar didel
poЯeik ši laik asmenвb s teorijai ir psichoterapijai.
Austr Рвdвtojas psichiatras AlПredas Adleris (AlПred Adler) Рim 1870 m. prie Vienos. Jis buЯo pirklio s nus,
t Яo numвl tinis, bet pats jaut si es s Рenialaus Явresniojo brolio šeš lвje, o jaunesniajam Яis laik paЯвduliaЯo.
Medicinos studijas baiР Vienoje prastais pažвmiais. Iš pradži A.Adleris dom josi larinРoloРija, bendr ja
medicina, ir tik Я liau – psichiatrija. Vienos uniЯersitete jis band Рinti disertacij , bet jo darbas buЯo atmestas kaip
nemokslinis, spekuliatвЯus. D l to A.Adleris nebuЯo priimtas d stвtoju Vienos uniЯersitet .
SЯarbiausias Явkis jo mokslin je bioРraПijoje buЯo susitikimas tame pačiame uniЯersitete su Г.Froidu. 1902 –
1911m. A.Adleris buЯo Г.Froido bendradarbis, su kitais koleРomis dalвЯaЯo jo namuose renРiamuose trečiadienio
susitikimuose, kuriuose buЯo diskutuojama psichoanalitin s teorijos klausimais. Iš pradži juodu žaЯ josi Яienas antru.
A.Adleris buЯo pirmasis Vienos psichoanalitik drauРijos pirmininkas, ir Г.Froidas ketino padarвti j saЯo p diniu.
Tačiau laikui b Рant išrвšk jo nemažas j poži ri skirtumas. Kai A.Adleris Яiešai skelbdaЯ s saЯo nuostatas, per Яien
mokslin pasitarim išd st saЯo poži r , šis smarkiai skвr si nuo Г.Froido poži rio. A.Adleriui teko pasitraukti iš
pirmininko pareiР . Kart jis pasak Г.Froidui: įNeРi tu manai, kad man labai malonu Яis РвЯenim t noti taЯo
šeš lвje?”
Г.Froidas kaltino A.Adler eretišk minči apie psichoanaliг skleidimu. Kaip atsak šiuos Рinčus A.Adleris
steiР LaisЯosios psichoanaliг s drauРij , o Я liau – IndiЯidualiosios psicholoРijos drauРij bei redaРaЯo laikrašt tuo
pačiu paЯadinimu.
A.Adlerio asmenвb labai skвr si nuo Г.Froido, ir tai atsispind jo jo teorijose.
Nors ir patвr s nes kmi uniЯersitete, Adleris buЯo pirmas žmoРus, išdr s s oПicialiai atsimesti nuo Рarsiojo
proПesoriaus Г.Froido. Jis skelb saЯo oriРinalias paži ras, išk l dauРel problem , kurios psicholoРijoje iki šiol teb ra
aktualios.
Namuose neišsiuРd s prisirišimo prie žвd reliРijos, 34 –aisiais РвЯenimo metais per jo protestant tik jim .
Ved rus , kuri dom josi socialist id jomis, kurios atitinkamai paЯeik ir jo paties paži ras.
1920 – 1925 m. A.Adleris buЯo Vienos psichiatrin s klinikos ЯadoЯas. Nuo 1932 m. persik l РвЯenti
Didži j Britanij , o nuo 1935 m. РвЯeno JAV, kur dirbo medicinos psicholoРijos proПesoriumi LonРailende.
1937 m. A.Adleris mir Škotijoje, Яienos saЯo mokslin s kelion s metu.
A.Adleris buЯo Рeras klinicistas, oratorius, sutraukdaЯ s dauР klausвtoj . Dažnai skait paskaitas Яisuomenei,
susilaukdamas didelio pasisekimo. Jo Яeikalai sudaro 12 tom : įOrРan menkaЯertiškumo tвrimai” (1907 m.), įApie
nerЯišk j charakter ” (1912 m.), įIndiЯidualiosios psicholoРijos teorija ir praktika” (1918 m.), įŽmoni pažinimas”
(1927 m.).
2. A.Adlerio asmenyb s teorijos pagrindiniai principai. A.Adlerio individualiosios

asmenвb s teorijos pagrindiniai principai:
• Holizmas (gr. holos - Яiskas). ŽmoРaus asmenвb вra darni, nedaloma, kurios Яisos dalвs вra
tampriai susijusios. A.Adleris žmoР siЯaiгdaЯo kaip ЯienoЯ , kurioje k nas ir siela Яeikia Яienas
kit , jausmai, charakterio bruožai, Яeiksmai, Яisi asmenвb s pasireiškimai sukuria Яientis Яisum .
• Tikslingumas. ŽmoРaus aktвЯumas вra tikslinРas ir nukreiptas saЯo РвЯвb s išsauРojim bei
prat sim . įPsichinis РвЯenimas determinuotas t tiksl , kuri siekia žmoРus”. Vis , k žmoРus
daro, k m Рsta ir ko nem Рsta, вra susij su konkrečia tikslinРa Яeikla. Вra paprastesni
(situaciniai) ir aukštesni tikslai.
• Visuomeniškumas. Tik Яisuomen je indiЯidas Рali tapti asmenвbe.
157
3. Menkavertiškumo jausmas ir menkavertiškumo kompleksas. A.Adleris, kuris pats
stenР si Яeikti Яaikвst s liРas ir nelaiminРus atsitikimus, teiР , kad sЯarbiausia m s elРesio
Яaromoji j Рa вra pastanРos Яeikti Яaikвst s menkavertiškum , jausmai, kurie skatina siekti
pranašumo ir Рalios.
Kiekvienas vaikas mato aplinkinius žmones labiau stipresnius, labiau protinРesnius, labiau
kompetentinРesnius už saЯe. Vaikas nuo pat Рimimo jaučia es s silpnesnis, priklausomas nuo kit ,
mažai Рalintis. Šie išРвЯenimai Рali sustipr ti d l nedemokratišk t Я ir Яaiko santвki (kuri
paРrindin užduotis, kaip mano Adleris, - užtikrinti Яaiko sauРumo jausm ; вpač čia sЯarbus
motinos Яaidmuo) bei santвki tarp Яaiko ir broli , seser . Adleris išk l mint apie Рimstamumo
sekos reikšm ir si l Яairius aukl jimo modelius Яieninteliam Яaikui, Явriausiam Яaikui, Яienam iš
įЯidutini ” Яaik , jauniausiam Яaikui. ŽmoРaus elРesвs ir siekiai priklauso nuo to, kuris Яaikas jis
buЯo šeimoje ir kiek d mesio bei meil s РaЯo. Vвriausias Яaikas priЯerstas įnuženРti nuo sosto”
tada, kai gimsta jaunesnis, tod l jis ne stenРia atsikratвti nuoskaudos, kad t Яai labiau r pinasi jo
jaunesniu broliuku ar sesute; antrojo Яaiko pad tis Рeriausia, nes jam neberodomas perd tas
d mesвs ir neРresia paЯojus b ti išstumtam iš jo Яietos, tad n ra d l ko paЯвduliauti.
Santвki patirtis, kuri Яaikas Рauna iki 5 m. вra lemiama Яaiko charakterio Явstвmuisi ir
dar daugiau – šis periodas nulemia aplamai Яis žmoРaus charakter .
Vaikas labai anksti turi prad ti mokвtis siekti sunki tiksl ir uРdвti suРeb jim Яeikti saЯo
silpnum .
Apibendrinant Рalima pasakвti, kad menkaЯertiškumo jausmo atsiradimo priežastвs вra šios:
1) Mažo Яaiko priklausomвb nuo suauРusi j ;
2) Пiгiniai tr kumai;
3) gimimo seka;
4) šeimos sud tis.
Taip pat menkaЯertiškumo jausmas Рali atsirasti d l orРanini sutrikim ar lвРinant saЯe su
kitais.
MenkaЯertiškumo jausmas, kuris Яaldo psichik , kвla iš netobulumo ir nuolatinio žmoРaus
ir žmonijos tobulumo troškimo. MenkaЯertiškumo jausmas sukuria motвЯ nuРal ti kli tis. B tent
čia ir pasireiškia noras tobul ti, pirmauti, kompensuoti saЯo silpnum (tariam silpnвb reikia
Яeikti). Jaučiamas Пiгinis ir psichinis silpnumas turi neblokuoti, o mobiliгuoti žmoР ir žadinti
poгitвЯ pasipriešinim , priЯersdamas Яeikti kompensacinius mechaniгmus. Atsiranda pranašumo
siekis, kuris kaip tik ir вra susij s su menkaЯertiškumo jausmo kompensaЯimu.
MenkaЯertiškumo jausmas n ra neРatвЯus dalвkas. Silpnum Рalima kompensuoti, ir tai
Яeda aukštesn prisitaikвmo pakop . MenkaЯertiškumo jausmas Рali tapti patoloРišku tik tuomet,
kai žmoР apima depresija, apatija ir sustabdo tolesn asmenвb s Явstвm si. Tačiau tai jau вra
158
menkaЯertiškumo kompleksas. MenkaЯertiškumo jausmas ir menkaЯertiškumo kompleksas
išРвЯenami Яienodai, tačiau j pasekm s skirtinРos. Galima pasakвti, kad menkaЯertiškumo
jausmas вra paРeidautinas, o menkaЯertiškumo kompleksas – nepaРeidautinas. MenkaЯertiškumo
komplekso tikslas kurti tokias situacijas, kad kiti žmon s r pint si, reikalauti iš j Рlobos ir t.t.
4. Socialinis interesas. A.Adleris teigia, kad kompensaЯimas turi b ti siejamas su socialiniu

interesu – harmoninРai siterpti Яisuomen . Socialinis interesas – tai bendrumo jausmo poreikis.
Normaliomis s lвРomis РвЯendamas, žmoРus вra trauktas socialinius santвkius. Jausmas Mes –
tai nujautimas, kad РвЯenime turime partneri . K dikis neРal t išРвЯenti be kit žmoni socialinio
intereso. Abu – ir motina, ir k dikis – turi bioloРin bei psicholoРin Яienas kito poreik . Vaiko
lepinimas ar per didelis saЯarankiškumo slopinimas trukdo Пormuotis socialiniam interesui.
A.Adleris teiР , kad šis interesas вra normalumo barometras. Žmon s, kuriems jo tr ksta, neb na
dr s s, pasitikintвs saЯimi. Socialin interes turintis žmoРus jaučiasi ЯertinРas, sauРus, b na dr sus
ir optimistiškas, prisitaiko prie РвЯenimo.
Nepasitikintis saЯimi žmoРus nori kompensacijos, stenРiasi kuo nors pranokti kitus. Tokie
žmon s siekia dominuoti, b dami aРresвЯ s arba pernelвР nuolank s, paslauР s. NusiЯвlimo
jausmas Яerčia asmenвbes ieškoti neužsitarnauto reikšminРumo kit akвse arba kitais b dais
apsisauРoti nuo kent jim ir nes kmi . Jie stenРiasi iгoliuotis nuo kit žmoni ir nuo problem , вra
link perkelti atsakomвb nuo saЯ s kitiems žmon ms ar apkaltinti išorines priežastis, tod l
nepanaudoja Яis saЯo Рalimвbi .
A.Adleris teiР , kad kai kurie sauРiai nesijaučiantвs žmon s imasi tam tikr Рвnвbos b d :
ar apkaltina kitus, ar atРailauja ir kaltina saЯe, ar nerimauja, užsidaro nuo Яis .
TaiРi, socialinis interesas (jausmas) вra Рimtas ir atspindi žmoРaus Яisuomenin pad t . Tai
suРeb jimas duoti dauРiau neРu Рaunama.
5. Gyvenimo stilius – tai esminis principas, lemiantis kiekЯieno žmoРaus tobul jim . Tai
unikalus buЯimo pasaulвje ir Яeikimo jame b das. GвЯenimo stilius susiПormuoja 4 – 5 gyvenimo
metais. takos turi siЯaiгduojami ar tikri tr kumai. GвЯenimo stilius laikвtinas ši tr kum
kompensacija. Vaikas renkasi pasaul , kuriame nor t РвЯenti ir saЯe pat , kokiu nor t tapti.
GвЯenimo stiliui b dinРi saЯiti tikslai, id jos, nuostatos, kurios atsispindi s Яeikoje su aplinka.
Mažo Яaiko aktвЯumas – tai siekimas išmokti РвЯenti. PaРal ankstвЯuosius sp džius Яaikas
Яertina, koks tikslas Рal t j Яesti prie tobulumo. Jei РвЯenimo s lвРos вra nepalankios ar jei
Яaikas suЯokia pasaul kaip neišЯenРiam priešinink , tai jo РвЯenimo tiksl s lвРos suЯokiamo
159
saЯo menkaЯertiškumo hiperkompensacija (perd ta kompensacija, siekimas parodвti saЯo didel
reikšm , jaučiant menkaЯertiškum ).
SЯeikas РвЯenimo stilius neturi toki neiРiam bruož kaip priešiškumas, aРresija. Jam
b dinРos tokios вpatвb s kaip Яisuomeniškumas, džiauРsminРa nuotaika, optimiгmas, užuojauta
kitiems žmon ms, saiko jausmas. GвЯenimo stilius dažniausiai išlieka nepasikeit s Яairiomis
РвЯenimo aplinkвb mis, nors Рali b ti ir taip, kad žmoРus pЯг., aroРantiškai elРiasi su žmona,
tačiau вra labai nuolaidus saЯo Яiršininkui. GвЯenimo stilius pasireiškia Яeikloje, m stвme, elРesвje
ir t.t.
GвЯenimo stiliaus tikslai вra ilРalaikiai, paprastai Яis РвЯenim nesikeičia. A.Adleris
išskiria ir artimuosius tikslus. GвЯenimo tikslai вra indiЯidual s, o artimieji dauРelio skirtinР
žmoni tikslai b na panaš s. Artim j tiksl užduotis – paРerinti saЯo pad t kit ir saЯo akвse,
pranokti kitus konkrečioje situacijoje.
Gali b ti, kad žmoРus s moninРai nesuЯokia saЯo РвЯenimo stiliaus ir РвЯena ne paРal j .
Tada ir kвla Яair s konПliktai, problemos. Terapija skirta tam, kad pad t žmoРui suЯokti ir
sis moninti jo indiЯidual РвЯenimo stili .
6. Kūrybiškasis Aš. A.Adleris Яed ir kūrybiškojo Aš s vok . SaЯo apimtimi ji maždauР

tolвРi įРвЯenimo stiliui”, atlieka panašias Пunkcijas, tačiau Aš turi Яien b dinР bruož - valios
laisЯ . A.Adleris pabr žia, kad žmoРus n ra Рriežtai priklausomas nuo aplinkos, jis Рali Яairuoti
saЯo elРes , aktвЯiai Пormuotis, kurti saЯo paties РвЯenim .
A.Adlerio nuomone, k rвbiškumas prasideda jau k dikвst je, kai pirmaisiais Яeiksmais
prisitaikoma prie aplinkos. Kaip ir menininkas, Яaikas k rвbiškai keičia aplink , susikuria saЯo
pasaulio Яaiгd ir РвЯenimo stili . Iš pradži Яaikas realiгuoja k rвbin enerРij . ŽmoРus susikuria
saЯo РвЯenimo stili , kuris dažnai apriboja k rвbin s enerРijos pasireiškimus.
7. A.Adlerio individualiosios asmenyb s teorijos optimistiškumas. A.Adlerio

indiЯidualiosios psicholoРijos skelbiamuose teiРiniuose Рalima pasteb ti sispaudusi jo paties
bioРraПij . Matome žmoР , jau nuo Яaikвst s tapus įpralaim toju” Яaržвbose su Явriausiuoju
broliu, paЯвduliaЯus jaunesniam, Я liau patвrus ne Яien nes km pradedant proПesinio darbo
keli . Adleris tur jo priežasči ir nepaРr stam menkaЯertiškumo jausmui. Vis d lto Adleris iškвla
kaip nepaprastai aktвЯi, enerРinРa asmenвb , įsiekianti Рalios”, Яeikianti likimo sm Рius ir, iš
esm s, tampanti nuРal toju. Jo pateiktoji asmenвb s koncepcija вra labai optimistiška.
160
4. E.Eriksono asmenyb s teorija.
Planas:
1. E.Eriksono gyvenimas ir darbai.

2. Psichosocialin s raidos stadijos.
2.1. Pasitik jimas - nepasitik jimas.
2.2. Autonomija - Р da, abejon s.
2.3. Iniciatyva - kalt .
2.4. Meistriškumas - menkaЯertiškumas.
2.5. Tapatumas - Яaidmen sumaištis.
2.6. Artumas - izoliacija.
2.7. K rвba - neveiklumas.
2.8. PilnatЯ - neviltis.
3. E.Eriksono asmenвb s teorijos sЯarbiausieji akcentai.
4. E.Eriksono asmenвb s teorijos reikšm .
Literatūra:
1. Gage, N.L., Berliner, D.C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alna Llitera, p. 116-118.
2. Gailien , D., Bulotait , L., Sturlien , N. (1996). Aš mвliu kiekvieną vaiką. Vilnius: Valstybinis
leidybos centras, p. 12– 6.
3. Karmaгinait , R. (1987). E.Eriksonas ir jo epiРenetin teorija. Lietuvos TSR Aukštųjų mokвklų
mokslo darbai. Psichologija, ( 7), p. 96-97, 114-115.
4. Mayers, David G. (2000). Psichologija . Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 115.
6. Psichologija šiandien. (2007). Kaunas: Technologija, p. 166-170
8. Žukauskien , R. (l996). Raidos psichologija . Vilnius: Valstybinis leidybos centras, p 50-52, 55,
128, 215-216.
161
1. E.Eriksono gyvenimas ir darbai. Г.Froido pasek jas Erikas Eriksonas (Erik Erikson)
prapl t klasikin psichoanalitin teorij . Jis neatmet paРrindini Froido teiРini apie s mon ir
pas mon , tačiau asmenвb s Явstвm si skirst ne paРal psichoseksualin s raidos stadijas, o pagal
asmenyb s ryš su socialine aplinka.
Erikas Eriksonas Рim 1902 m. Danijoje, Яaikвst praleido Vokietijoje, paauРlвst pra jo keliaujant po
Europ . 1933 m. E.Eriksonas baiР Vienos psichoanaliг s institut ir dirbo Яaik psichoanalitiku. Jis buvo Z.Froido
studentas. Nuo 1933 m. РвЯeno JAV. Dirbo HarЯardo psicholoРin je klinikoje, Jeilio medicinos mokвklos psichiatrijos
Пakulteto ir Jeilio žmoni tarpusaЯio santвki institute, PitsburРo Яakar psichiatrijos institute. E.Eriksonas buЯo
Harvardo uniЯersiteto proПesorius, skait psichiatrijos kurso paskaitas bei dauР met renР psichoanalitikus praktikus.
Tвrin jo HarЯardo studentus.
E.Eriksonas dom josi antropoloРija, naРrin jo žmoРaus auРimo proces skirtinРoje socialin je kult rin je
aplinkoje. Remdamasis Яaik nerimo, Amerikos inden apatijos, karo dalвЯi psichin s Яeiklos sutrikim , jaun nacist
aroРancijos tвrin jimo duomenimis, suk r eРopsicholoРij , kurioje pabrežiama saЯarankiška EРo ir s mon s reikšm .
Aplinka suЯokiama Яis pirma kaip artimiausia individo aplinka, o Ego raida traktuojama kaip tolygi adaptacijai.
Taip pat E.Eriksonas studijaЯo žвmi žmoni (Luther, Gandhi) РвЯenimus. Mir 1990 m.
Pirmoji knвРa įVaikвst ir Яisuomen ” išleista E.Eriksonui b nant keturiasdešimt aštuoneri met - tai ilgo
praktinio darbo, klinikini ir teorini apm stвm reгultatas. V liau išeina šie Яeikalai: įJaunasis Liuteris” (1958 m.),
į žЯalРa ir atsakomвb ” (1964 m.), į dentiškumas: jaunвst ir kriг ” (1964 m.), įGandžio tiesa” (1969 m.).
2. Psichosocialin s raidos stadijos. KiekЯiename amžiaus tarpsnвje žmoРui iškвla

psichosocialin s problemos, nuo kuri išsprendimo priklauso tolimesnis jo Явstвmasis, РвЯenimo
s km , Рera saЯijauta.
E.Eriksonas asmenвb s raid stadijas skirst ne paРal k no dalis ir su jomis susijus
malonumo jausm , o paРal kiekЯieno asmens rвš su socialine aplinka. Jo nuomone, žmoРaus
raidoje ir jos tвrimuose reikia skirti tris paРrindinius aspektus: somatin , asmenin ir socialin .
Somatin aspekt sudaro Пiгin s raidos stipriosios ir silpnosios pus s, asmenin - žmoРaus РвЯenimo
istorija ir tos stadijos, kurioje tuo metu žmoРus вra, analiг .
E.Eriksono nuomone, Froido pasi lвtos raidos stadijos вra pernelвР ribotos ir j skiriama
per mažai, tod l Яietoj j jis pasi l aštuonias raidos stadijas, pabr ždamas, kad kiekЯienai iš j
b dinРas tam tikras konПliktas, arba kriг , kuri turi b ti Яeikta. Kriг вra laikotarpis, kai žmoРus
pasidaro labiau pažeidžiamas Яienoki ar kitoki psichosocialini nesklandum . Visos kriг s Яiena
su kita susijusios. KiekЯiena iš j Яienokiu ar kitokiu paЯidalu eРгistuoja iki lemiamo jos Яeikimo
momento. Ir kiekЯiena iš j , jei s kminРai Яeikiama, sustiprina br stanči asmenвb , padidina jos
Рali .
ŽmoРaus РвЯenimo cikle E.Eriksonas išskiria 8 Пaгes (2 lentel ).
162
2 lentelė. E.Eriksono psichosocialinės raidos stadijos.
Potencialiai nauja
Stadijoje
Stadijos eil Amžius savyb , teigiamai
sprendžiama kriz
išsprendusi kriz
K dikвst nuo Pasitik jimas ar Pasitik jimas
I
Рimimo iki 1 met nepasitik jimas Viltis
Autonomija ar Р da
AnkstвЯoji Яaikвst
II bei Valia
1-3 met
abejon s
Vidurinioji Яaikвst
III IniciatвЯa ar kalt Tikslingumas
3 - 5 met
V lвЯoji Яaikвst
(nuo 6 Meistriškumas ar
IV Kompetencija
met iki lвtinio menkaЯertiškumas
brendimo)
PaauРlвst (nuo Tapatumas ar

V lytinio Яaidmen Ištikimвb
brendimo iki 20 met ) neaiškumas
Jaunas suauР s
VI žmoРus Artumas ar izoliacija Meil
(20- 40 met )
Vidurinis amžius K rвba ar
VII R pestinРumas
(40- 60 met ) neveiklumas
V lвЯasis amžius
VIII (vyresni kaip 60 GвЯenimo išmintis
PilnatЯ ar neЯiltis
met )
2.1. Pasitik jimas - nepasitik jimas. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas susiduria su
pasitik jimo - nepasitik jimo problema. Vaiko pasitik jimas kitais žmon mis priklauso nuo
r pinimosi Яaiku kokвb s. Vaikas, kurio poreikiai dažniausiai вra tenkinami, kuris вra kalbinamas,
mвluojamas, priži rimas, su kuriuo žaidžiama ir t.t. Рвja sauРumo jausm - suЯokia, kad šiame
pasaulвje, su šiais žmon mis, Рali b ti pakankamai sauРus. E.Eriksonas teiР , kad kai motina yra
jautri ir pareiРinРa, k dikis pasitiki ja ir kartu Рвja paРrind pasitik ti kitais žmon mis.
Pasitik jimo jausmas tampa kertiniu akmeniu tolesnei asmenвb s pl totei.
Meil , d mesвs, prisilietimai ir santвkiai maitinimo metu - Яisi šie jausmai persmelkia
tolimesn РвЯenim .
163
K dikis, kurio poreikiai nepatenkinami, juo nepakankamai r pinamasi, pradeda bijoti j
supanči žmoni ir aplinkos, nepasitik ti jais, pasidaro tarus.
2.2. Autonomiia – g da, abejon s. AnkstвЯojoje Яaikвst je Явksta priešpriešos tarp

saЯarankiškumo ir Р dos, abejoni kriг . SaЯarankiškumui siekti turi takos nauji motoriniai ir
protiniai suРeb jimai. Šio amžiaus Яaikas Рali ne tik Яaikščioti, bet ir atidarin ti, uždarin ti, laipioti,
m tвti ir atlikti dauРвb kitoki paprast Яeiksm . Jis didžiuojasi saЯo naujais suРeb jimais, tod l
Яisk nori darвti pats - pats renРtis, pats ЯalРвti ir t.t. Kad atsirast laisЯos Яalios jausmas, turi b ti
išsiuРdвta saЯikontrol ir nepaprastas saЯiРarbos jausmas. Jei t Яai supranta, kad Яaikui вra b tina
pačiam Яisk atlikti, вra pakankamai kantr s, tai Яaikas pamažu išmoksta kontroliuoti saЯo
raumenis, saЯo norus ir šiek tiek - j supanči aplink . Vaikas Рвja autonomiškumo jausm ,
išmoksta b ti saЯarankiškas. SaЯarankiškumo pradžia – pirminis išsiЯadaЯimas iš motinos Рlobos.
Jis išsirutuliuoja iš ankstвЯesnio pasitik jimo poj čio (kai pasitik jimas Яiršija nepasitik jim ).
Vaikas, kurio t Яai вra nekantr s, nuolat j skubina, daro už j tai, k jis pats Рali, skatina
Яaik abejoti saЯimi ir stiprina jo Р dos jausm . Kai kurie suauРusieji nuolat perdeda nelaiminР
atsitikim Рalimвb ir j padarinius (įnelipk – nukrisi”, įneb k – parРri si”, įneimk - išpilsi” ir
t.t.). Tai Рird damas Яaikas ima abejoti saЯo suРeb jimais, nepasitiki saЯimi.
E.Eriksonas akcentuoja, kad Яaikui, kuris šiuo metu ne Рis autonomiškumo jausmo, bus
sunku paauРlвsteje ir Я liau, jei nor s tapti autonomiškas, saЯarankiškas.
2.3. lniciatvva - kalt . Viduriniojoje Яaikвst je Явksta priešpriešos tarp iniciatвЯumo ir

kalt s jausmo kriг . Vaikas jau turi Яairi Р dži - jis moka b Рioti, Яažiuoti dЯiračiu, m tвti
akmenis ir pan. Jis ne tik m Рdžioja kitus Яaikus, bet ir pats suРalЯoja Яairi užsi mim bei
žaidim . Jo iniciatвЯumas pasireiškia ir kalbant - vaikas dauР klausin ja, Пantaгuoja.
PaРrindin problema, kuri iškвla šioje stadijoje - ar bus išlaikвta pusiausЯвra tarp
iniciatвЯumo skatinimo ir draudim , kalt s jausmo.
S kminРai praeina šis etapas, jei suauРusieji neЯaržo Яaiko iniciatвЯos, leidžia jam b Рioti,
bandвti, išРalЯoti Яairiausi žaidim . SЯarbu teiРiamai reaРuoti ir Яaiko intelektualin
iniciatвЯum - atsakвti jo klausimus, leisti pasireikšti jo Яaiгduotei. Optimalu, jei suauРusieji taiko
draudimus ir pasako įNe” tik tada, kai tikrai b tina. Tada, vaikas nepraranda iniciatyvumo, pasitiki
saЯo j Рomis, kartu pradeda Пormuotis s žin ir pareiРos jausmas.
Jei suauРusieji per dažnai slopina jo iniciatвЯ , neleidžia jam Яeikti, rodo, kad jo klausimai
ЯarРina ir kвri, tada Яaikas pradeda jaustis kaltas, auРa droЯus, suЯaržвtas.
Kita Яertus, jei Яaikui per dauР Яiskas leidžiama ir jis šiame amžiuje nesužino, kas вra
draudimai ir ribos, jis Рali užauРti nepakankamai s žininРas ir atsakinРas.
164
Subalansuotas iniciatвЯumo ir kalt s jausmo derinimas skatina Яaiko iniciatвЯ ir pareiРos
Яeikti paРal suauРusi j nurodвmus jausm , kuris teikia Яilči (bet neРarantuoja), kad Рerai
atsiskleis Яisi jo suРeb jimai. Tokios brendimo prielaidos - tЯirtas, nuolat stipr jantis, nebijantis
kalt s jausmo sitikinimas, kad jis вra toks, kok Рali saЯe siЯaiгduoti b siant.
2.4. Meistriškumas - menkavertiškumas. V lвЯojoje Яaikвst je Явksta priešpriešos tarp

suРebejimo atlikti (meistriškumo) ir menkaЯertiškumo kriг . Vaikas pradeda lankвti mokвkl , ir jo
aplinka neb ra Яien t Яai, šeima. Tie santвkiai, ta aplinka, kuri Яaikas randa mokвkloje, daro
didžiul tak jo psichikos pusiausЯвrai.
S kminРai uРdomas suРeb jimo atlikti jausmas, jeiРu suauРusieji paskatina ir pamoko Яaik
k nors darвti (konstruoti, Яirti, užsiimti rankdarbiais ir t.t), leidžia pabaiРti prad t darb , paРiria
už reгultatus. Mokвkloje sЯarbu, kad b t sudarвtos s lвРos kiekЯienam Яaikui patirti s km ,
atskleisti saЯo stipri sias puses. Mokвkla Рali pastiprinti asmenвb tokio Яaiko, kuris netur jo Рer
psicholoРini s lвР namuose. Mokвkloje Рali atsiskleisti Яaiko iniciatвЯumas, suРeb jimai ir t.t.
Nes km s atЯeju Яaikui stipr ja menkaЯertiškumo jausmas ir sitikinimas, kad jis вra
neЯвk lis. Jei suauРusieji nesudaro s lвР Яaikui išmokti koki nors darbeli , jei jo užsi mimus
ži ri iš aukšto ir nekantriai, nelaiko j rimtais, neЯertina j reгultat , tai Яaikui n ra Рalimвb s tikrai
pajusti, kad jis Рali k nors padarвti. MenkaЯertiškumo jausm Яaikui Рali Пormuoti mokвkla, net jei
namie jis ir tur jo Рeras s lвРas auРti. PЯг., ribot Рabum Яaikas, net jeiРu namiškiai j palaiko,
mokвkloje Рali prad ti jaustis neЯвk liu, jei вra nuolat kritikuojamas ir nuolat pabr žiami jo
tr kumai.
2.5. Tapatumas - vaidmen sumaištis. PaauРlвst je subr stama ir ПiгioloРiškai, ir

psichiškai. Šiame amžiuje Явksta priešpriešos tarp tapatumo ir Яaidmen sumaišties kriг .
ŽmoРus pradeda dom tis, kas jis es s, ko siekia РвЯenime. PaauРliams kвla dauРвb
klausim , kuriais jie m Рina išsiaiškinti, kas jie вra ir koks tur t b ti j Яaidmuo Яisuomen je. Ar
aš Яaikas, ar suauР s? Ar man nieko netr ksta, kad kažkada Рal čiau tapti Явru (t Яu) ar žmona
(motina)? Kok darb aš dirbsiu? Kaip aš ketinu užsidirbti praРвЯenimui? Ar man sekasi ar ne?
TaiРi paРrindin šio laikotarpio problema - intensвЯus saЯ s suЯokimas, saЯ s Яaiгdo sudarвmas,
РвЯenimo poгicijos ieškojimas, tai вra saЯo tapatumo tЯirtinimas. PaauРliui r pi kit žmoni
mintвs, k jie РalЯoja apie saЯe, o kartais net liРuistai r pi, k kiti РalЯoja apie j .
Jaunuolis siekia išsiaiškinti esamas Яertвbes ir susidarвti saЯ j Яertвbi sistem .
SkirtinРai nuo kit asmenвb s raidos stadij , kur t Яai tur jo tiesioРin tak to amžiaus
tarpsnio kriгei išspr sti, čia t Я Яaidmuo dauР labiau netiesioРinis. DauР kas priklauso nuo
ankstesn s raidos вpatвbi . SaЯarankiškas, iniciatвЯus, pakankamai saЯimi pasitikintis jaunuolis
165
lenРЯiau išspr s šio amžiaus problemas, neРu nepasitikintis, droЯus, išРвЯenantis kalt ir
menkaЯertiškum .
S kminРai išsprendus šio laikotarpio psichosocialin kriг susiПormuoja tapatumo jausmas,
saЯo indiЯidualвb s suЯokimas, pasitik jimas saЯimi ir sauРios ateities jausmas. Dažniausiai
jaunuoliui b dinРa įteiРiama identiПikacija” - tapatinimas saЯ s su tokiu herojumi, kuris priimtinas
visuomenei.
E.Eriksonas aprašo ir įneiРiam identiПikacij ” - jaunuolio tapatinim si su Яisuomeniškai
neigiamu herojumi - protestuojančiu prieš Яisuomen s normas, net nusikalt liu. Tačiau, E.Eriksono
nuomone, paauРlвst je kartais Рeriau neiРiama identiПikacija, nes ji Рali b ti ir laikina, neРu iš Яiso
nesuЯokti saЯojo įaš”.
Nes kminРai Пormuojantis tapatumo jausmui, paauРliui Рali atsirasti įЯaidmen sumaištis” -
jis išРвЯena netikrum , nesuРeba suЯokti, kas jis toks ir kokiai aplinkai priklauso. PaauРlвst
užtrunka, jaunuolis sunkiau sisaЯina suauРusi j Яaidmenis.
Kai kurie paauРliai dažnai b na nepastoЯ s, kateРoriški, protestuojantвs, nes jie išРвЯena
sunk sumaišties met ir jiems itin branРus suauРusi j noras juos suprasti.
Žinoma, paauРlвst Рali praeiti ir be dideli konПlikt . NeРatвЯiгm , užsispвrim ir kitokius
paauРlio elРesio bruožus lemia s lвРos, kuriose jis auРa.
Su paauРlвst s pabaiРa asmenвb s raida nepasibaiРia. Net ir Рij s tapatumo jausm ,
žmoРus Яis tiek susidurs РвЯenime su Пaktais, kurie prieštaraus apie save susidariusiam vaizdui, ir
kai k teks perЯertinti iš naujo.
Kita Яertus, tas, kuris paauРlвst je nesusidar aiškaus Яaiгdo apie saЯe, n ra pasmerktas.
Galb t jo asmenвb subr s šiek tiek Я liau.
2.6. Artumas - izoliacija. AnkstвЯosios brandos amžiuje žmoРus ne tik РalЯoja apie saЯe,
įieško saЯ s”, bet ir siekia artumo su kitais žmon mis. Šiame amžiuje Явksta priešpriešos tarp
artumo ir Яienumos kriг . Ar Рali jaunuolis dalвtis saЯo tapatumu su kitu taip, kad įmes” užimt
įaš” Яiet , РalЯojant apie dabart ir ateit ? Ar jis вra pasirenР s artimumui, t.в. suРeb jimui
konkrečiai bendrauti bei partneriauti ir išsiuРdвti doroЯin j Р likti ištikimu šiems
sipareiРojimams, net jeiРu tai reikalaut reikšminР pasiaukojim ir kompromis .
PsicholoРin artumo s Яoka reiškia Рeb jim r pintis kitu žmoРumi ir dalвtis su juo
esminiais dalвkais, nebijant prarasti saЯe. S kminРai Явkstant šiai brendimo stadijai, atsiskleidžia
žmoРaus Рeb jimas tikrai mвl ti ir b ti mвlimam. Tai meil s, šeimos k rimo, taip pat brandžios
suauРusi j drauРвst s laikas. Nes km s atЯeju, jei nei drauРвst je, nei santuokoje žmoРus
nepasiekia artumo, kвla psicholoРin Яienuma, kuri, žinoma, nelabai paРeidautina ir nelabai
naudinga asmenybei.
166
2.7. Kūryba - neveiklumas. Vidurinis amžius - tai brandaus amžiaus laikas. Šiame amžiuje
Явksta priešpriešos tarp k rвbos (atsinaujinimo) ir neЯeiklumo (s stinРio). ŽmoРus paprastai jau
вra pasiek s proПesin brand , Яaikai - jau paaugliai ar net jaunuoliai.
S kminРai РвЯenanti asmenвb patiria produktвЯum , k rвbiškum . ŽmoРus r pinasi ne tik
saЯo РeroЯe, bet ir plačiau - Яisuomen s, jaunesn s kartos. Brandai reikia priklausančiojo -
žmoРaus, kurio atžЯilРiu b tum subrend s. Ji reikalauja Рloboti bei puosel ti tai, kas вra aplink -
mintis, daiktus ir žmones. Jei n ra tam tikro kiekio atsinaujinimo reakcij , jei žmoРus r pinasi tik
saЯo komПortu ir saЯ j poreiki patenkinimu, jis patiria nuobodul , apatij , skurdžius
tarpasmeninius santвkius ir tolвdžio siЯвraujant s stinРio jausm .
Tinkamo šios kriг s veikimo rezultatas - suРebantis Рloboti, dalвЯaujantis Яisuomen s
РвЯenime žmoРus.
2.8. Pilnatv – neviltis. V lвЯajame amžiuje Явksta priešpriešos tarp pilnatЯ s ir neЯilties
kriг . Asmenвb Рija pilnatЯ s jausm , kai ima suprasti, kad žem je РвЯena tik Яien kart ir kad
Яisi žmon s вra sЯarb s. Vaikai, sutuoktiniai, t Яai ir darbas вra tokie, kokie jie вra. O sЯarbiausia,
kad Рalima pasakвti įEsu, kas esu”. Už saЯe žmoРus atsako tik pats. lr jei asmenвb saЯo
РЯЯenim Рali pažЯelРti išmintinРai, oriai, net su pasididžiaЯimu, tai jie išРвЯena pilnatЯ .
NusiЯвlimas, nepasitenkinimas saЯimi ir saЯo darb reгultatais Рali lemti nerami , kupin neЯilties
ir neapвkantos sau РвЯenimo ciklo pabaiР .
3. E.Eriksono asmenyb s teorijos svarbiausieji akcentai:

 asmenвb Пormuojasi Яis РвЯenim , susidurdama su aplinka, bedraudama su kitais žmon mis;
 už asmenвb s subrendim atsako ne tik t Яai, kiti suauРusieji (pЯг., mokвtojai), bet ir pats
žmoРus;
 Пormuojantis asmenвbei, niekada ne Явksta nepataisoma katastroПa, nes Яisada вra Рalimвb
tam tikros stadijos nes kmes kompensuoti kitoje.
4. E.Eriksono asmenvb s teoriios reikšm . Prapl sdamas klasikin psichoanalitin

teorij , E.Eriksonas kartu padar j patikimesn ir pritaikomesn . Jo pateikta raidos samprata atrodo
priimtina dauРeliui žmoni , kurie m Рina susieti РвЯenimo Явkius ir rasti РвЯenimo prasm .
S Яeikaudami, bendraudami, iš pradži b dami Яaikai, o Я liau suauР , mes turime Рalimвb
suПormuoti įsЯeik ” asmenвb - toki , kuri tЯardo aplink , kuriai b dinРa darni veikla, suРeb jimas
tiksliai suЯokti pasaul bei saЯe. Šis prapl stas psichoanalitinis poži ris leido kurti naujas
konsultavimo ir terapijos formas.
167
1. Apibr žkite psichoanalitin asmenвb s teorij .

2. Paaiškinkite Г.Froido sudarвt pirm j topoРraПin psichikos model (S mon , Priešs mon ,
Pas mon ).
3. Paaiškinkite Г.Froido sudarвt antr j topoРraПin model (Id, EРo, SupereРo).
4. Яardinkite ir apib dinkite EРo Рвnвbos mechaniгmus.
5. Apib dinkite žmoРaus psichoseksualines stadijas (paРal Г.Froid ).
6. Kokia Г.Froido klasikin s psichoanalitin s teorijos reikšm ?
7. Apibrežkite analitin asmenвb s teorij .
8. Apib dinkite K.G.JunРo asmenвb s strukt r (S mon , IndiЯiduali pas mon , KolektвЯin
pas mon ).
9. Яardinkite ir apib dinkite sЯarbiausius kolektвЯin s pas mon s komponentus - archetipus.
10. Kokia K.G.JunРo analitin s asmenвb s teorijos reikšm ?
11. Apibr žkite A.Adlerio indiЯidualiosios asmenвb s teorijos paРrindinius principus.
12. Kokios вra menkaЯertiškumo jausmo atsiradimo priežastвs?
13. Kuo skiriasi mcnkaЯertiškumo jausmas nuo menkaЯertiškumo komplekso?
14. Kokios вra socialinio intereso sЯarbios вpatвb s?
15. Kuo sЯarbus žmoРui вra jo РвЯenimo stilius?
16. Kaip A.Adlerio sukurta indiЯidualioji asmenвb s teorija siejasi su jo paties gyvenimu?
17. Apib dinkite E.Eriksono aštuonias psichosocialines raidos stadijas.
18. Яardinkite E.Eriksono asmenвb s teorijos paРrindinius akcentus.
19. Kokia E.Eriksono asmenвb s teorijos reikšm ?
siminti terminai ir s vokos
Psichoanaliz . PsicholoРini sutrikim Рвdвmo b das, kuriuo siekiama parodвti ir paaiškinti

pas mon je Рl dinči tamp .
Laisvosios asociacijos. Psichoanalitinis b das pas monei tirti, kai asmuo atsipalaiduoja ir sako
Яisk , kas jam ateina РalЯ , net ir banalius ar trikdančius dalвkus
Topografinis psichikos modelis. Teorija, pasak kurios psichik sudaro atskiros skirtinРai
Яeikiančios sistemos.
S mon . Viršutin psichikos dalis, kuri žmoРus Рali kontroliuoti. Ji tiesioРiai siejasi su aplinkoje
ir žmoРaus Яiduje Явkstanči proces suЯokimu ir sis monimu.
168
Priešs mon (dar - ne - s mon ). InПormacija, kuri вra ne sis moninta, bet Рali b ti s moninРai
suvokta.
Pas mon . Anot Froido, labiausiai nepriimtin minči , jausm troškim , prisiminim ir instinkt
talpвkla. Šiuolaikin s mokslin s psicholoРijos poži riu, ne sis monintas inПormacijos apdorojimo
lygmuo.
Instinktas. Tai paРrindiniai bioloРiniai potraukiai (alkis, troškulвs, aРresija, lвtinis potraukis),
kuriuos reikia patenkinti, kad b t pasiekta ПiгioloРin pusiausЯвra.
Id. Asmenвb s dalis, kuri maždauР atitinka pas mon ir вra Яisos psichikos užuomaгРa.
Pas monin s psichikos enerРijos, kuri siekia patenkinti paРrindinius seksualinius ir aРresвЯius
st mius, talpвkla.
Malonumo principas. Id reikalavimas nedelsiant j patenkinti.
Libido. EnerРija, Рarantuojanti РвЯвb s instinkt Яeikl .
Ego. DauРiausia s moninРa, įЯadoЯaujančioji” asmenвb s dalis, kuri, pasak Froido, вra tarpinink
tarp Id, SupereРo ir tikroЯ s reikalaЯim .
Realyb s principas. Ego polinkis tenkinti Id troškimus tokiais b dais, kurie iš tikr j Рali sukelti
pasitenkinim , o ne skausm .
Superego. Asmenвb s dalis, kuri, pasak Froido, pateikia Яidiniais tapusius idealus ir normas
Яertinimams (s žinei) ir ateities siekiams.
Gynybos mechanizmai. Psichoanalitin s teorijos poži riu - tai EРo Рвnвbos b dai nerimui
sumažinti, nes moninРai iškreipiant tikroЯ .
Išstūmimas. Psichoanalitin s teorijos poži riu - tai pagrindinis gynybos mechanizmas, kuris
išstumia iš s mon s nerim keliančius jausmus ir mintis.
Sublimacija. Psichoanalitin s teorijos poži riu - tai Рвnвbos mechaniгmas, kai žmon s saЯo
nepriimtinus impulsus nukreipia socialiai priimtin Яeikl .
Atvirkštinis reagavimas. Psichoanalitin s teorijos poži riu - tai gynybos mechanizmas, kuriam
veikiant, EРo nes moninРai nepriimtinus impulsus paЯerčia j priešвbe. TaiРi, žmon s Рali reikšti
jausmus, kurie вra j nerim kelianči pas mon s jausm priešвb .
Projekcija. Psichoanalitin s teorijos poži riu - tai Рвnвbos mechaniгmas, kai žmon s, sl pdami
saЯo Рr sminРus impulsus, priskiria juos kitiems.
Racionalizacija. Psichoanalitin s teorijos poži riu - tai gynybos mechanizmas, kai poelgiai,
Яeiksmai aiškinami ne realiomis, Рr sminРesn mis ne sis monintomis priežastimis, o saЯe
pateisinant.
Perk limas. Psichoanalitin s teorijos poži riu - tai gynybos mechanizmas, seksualinius arba
aРresвЯius impulsus perkelia priimtinesn arba ne tok Рr sminР objekt arba asmen , tarsi
nukreipia pвkt sauРiau išlieti.
169
Regresija. Psichoanalitin s teorijos poži riu - tai nerimo Яeikimo b das, kai Рr žtama ankstesn s
psichoseksualin s stadijos b sen , kur teb ra Пiksuota (sutelkta) tam tikra psichikos enerРija.
Neigimas. Psichoanalitin s teorijos poži riu - tai nemalonios, nepriimtinos realвb s ar saЯo paties
nor ir jausm įnematвmas”, iРnoraЯimas.
Psichoseksualin s stadijos. Vaikвst s raidos stadijos (oralin , analin , Пalin , latentin , Рenitalin ),
kuri metu, pasak Froido, Id malonumo siekianti enerРija telkiasi skirtinРose eroРenin se гonose.
Oralin stadija. Pirmoji iš Froido nustatвt psichoseksualini stadij (nuo Рimimo iki 1,5 met ),
kai didžiausius juslinius malonumus teikia burnos sritis - čiulpiant, kandžiojant, kramtant.
Analin stadija. Antroji Froido psichoseksualin stadija (nuo 1,5 iki 3 met ), kurios metu
malonumas dauРiausia вra susij s su tuštinimusi ir šlapinimusi, išmat ir šlapinimo sulaikвmu ir
kontroliavimu.
Falin stadija. Trečioji Froido išskirta psichoseksualin stadija (nuo 3 iki 6 met ), kurios metu
malonumo zona yra lytiniai organai; kвla seksualiniai jausmai priešinРos lвties t Яams.
Edipo kompleksas. Pasak Froido, tai berniuko seksualinis potraukis motinai ir pavydo bei
neapвkantos jausmas t Яui.
Elektros kompleksas. Pasak Froido, tai merРait s seksualinis potraukis t Яui ir paЯвdo bei
neapykantos jausmas motinai.
Tapatinimasis (identifikacija). Anot Froido, procesas, kai Яaikai saЯo prad jus Пormuotis
SupereРo ima saЯo t Я Яertвbes.
Lytinis tapatumas. Suvokimas, kad esi vyras arba moteris.
Latentin stadija. KetЯirtoji Froido išskirta psichoseksualin stadija, trunkanti nuo 6 met iki
lвtinio brendimo; jos metu seksualiniai impulsai вra išstumiami.
Genitalin stadija. Paskutinioji Froido išskirta psichoseksualin stadija, prasidedanti lвtinio
brendimo metu. Per ši stadij seksualumas subr sta, ir asmuo siekia malonumo lвtiškai
santykiaudamas su kitais.
Analitin psichologija. Kaip ir psichoanaliг , žmoРaus psichik ir elРes aiškina pas mon s Яeikla,
tačiau remiasi nauja pas mon s samprata. ŽmoРaus psichik aiškina kaip saЯe reРuliuojanči
sistem , kuriai krвpt suteikia Рimtas, nat ralus siekimas, kuo Рiliau saЯe sis moninti. Be
seksualini , aРresijos, alkio, troškulio instinkt , siekiama ir indiЯiduacijos.
Individuacija. Tai tapimas saЯimi, saЯ s išpildвmas, radimas saЯasties ir РвЯenimo prasm s.
Kompleksas. Emocij sukeltos asociacijos, jausmai ar mintвs, kurie вra susij tarpusaЯвje. Gali
tur ti takos ne sis monintam žmoРaus elРesiui.
Kolektyvin pas mon . Tai Яisiems bendra paЯeld ta atminties p dsak iš žmonijos istorijos
saugykla.
170
Archetipas (gr. - pirminis Яaiгdinвs) вra uniЯersali minties Пorma, id ja, turinti saЯвje emocin
Рali . J neРalima pažinti tiesioРiai, o tik per j Яaiгdžius, pasireiškiančius mituose, pasakose,
mene, sapnuose, fantazijose.
Persona. Socialiniai asmenвb s Яaidmenвs, kвlantвs iš mokвmosi Яaikвst je, ir iš Яisuomen s
l kesčio reгultato.
Šeš lis. Ne sis moninta psichikos dalis, kurioje slвpi tai, ko asmenвb sau neprisiima (neiРiamos
saЯвb s).
Anima. Vвro sielos moteriškoji dalis (ne sis moninta).
Animus. Moteriškos sielos Явriškoji dalis (ne sis moninta).
Self (SaЯastis). ReРuliuojantis asmenвb s centras, kuris mobiliгuoja pusiausЯвros Яientisumo ir
harmonijos siekim . SЯarbiausias asmenвb s archetipas.
Individualioji psichologija. žmoРaus psichik ži rima kaip nedalom Яisum ir stenРiamasi
atskleisti socialinio konteksto reikšm žmoРaus indiЯidualumui.
Menkavertiškumo kompleksas. Pagrindinis individo menkumo, netinkamumo ir nesaugumo
potвris, kвlantis iš Яaiko bej Рiškumo ir priklausomвb s ir išliekantis Яis РвЯenim . Jis вra
sЯarbiausias žmoРaus socialinio aktвЯumo motвЯas, skatinantis normalius indiЯidus siekti s km s
ir tobulumo, o sutrikusius indiЯidus pasitraukti iš bendraЯimo arba priešinРai - tapti perd tai
aktyviais ir agresyviais.
Socialinis interesas. Bendrumo jausmo poreikis.
Gyvenimo stilius. Unikalus buЯimo pasaulвje ir Яeikimo jame b das.
171
II Tema: Bihevioristin s teorijos.
1. Klasikin s lygojimo teorija (I.Pavlovas, Dž.Votsonas).
Planas:
1. BiheЯioristin s teorijos apib dinimas.

2. I.Pavlovo gyvenimas ir darbai.
3. I. Pavlovo eksperimentai.
4. PaРrindiniai s lвРojimo principai.
4. 1 Pirminis išmokimas.
4.2. Bl simas ir saЯaiminis atsinaujinimas.
4.3. Apibendrinimas.
4.4. Atskyrimas.
5. Dž.Votsono РвЯenimas ir darbai.
6. Aplinkos taka.
7. Emocij tвrimas.
Literatūra:

p. 228.
3. Fürst, M.. (1998). Psichologija. Vilnius: Lumen, p 232, 282.
4. Gage, N.L., Berliner, D.C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alna llitera, p. 184.
5. Gailien , D., Bulotait , L., Sturlien , N. Asmenвbės ir bendravimo psichologija. Vilnius: Tyto
alba, p. 114-115.
6. Katili t - Boвdstun D. (1997). BiheЯioriгmas ir humanistin psicholoРija: dЯi žmoРaus
prigimties - sampratos indiЯidualistin je Яisuomen je. Psichologija. Mokslo darbai, (17), p. 7.
7. Lietuviškoji tarвbinė enciklopedija. (1981). Vilnius, T. 8, p. 523 .
8. Lietuviškoji tarвbinė enciklopedija. (1984). Vilnius, T.12, p. 396.
9. Myers, David C. (2000). Psichologija . Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 257-260, 265.
11. Psichologijos žodвnas. (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidвkla, p. 43, 337.
12. Žukauskien , R. (1996). Raidos psichologija . Vilnius: Valstybinis leidybos centras, p. 68-69.
172
1. Bihevioristin s teorijos apibūdinimas. Biheviorizmas (angl. behavior – elgsena) –
psichologijos kryptis, pagrindiniu savo objektu laikanti žmoni ir РвЯ n elgsen . Biheviorizmas
susiПormaЯo ББ a. pradž. JAV.
Jo atsiradim l m introspekcin s psicholoРijos kriг , eЯoliucioniгmo laim jimai,
m Рinimai objektвЯiais metodais tirti РвЯ n elРsen .
BiheЯiorist nuomone, psicholoРija yra gamtos mokslas. Ji turi tirti tai, kas objektyviai gali
b ti užreРistruota ir parodвta. Tod l tokios s Яokos, kaip įs mon ”, įišРвЯenimai”, įkančia” ir t.t.
neРali b ti mokslin s; Яisos jos вra žmoРaus saЯ s steb jimo produktas, t.в. subjektвЯios.
Šios teorijos pradininkais laikomi Dž.Votsonas (J.Watson) (1878-1958) ir E.Torndaikas
(E.Thorndike) (1874-1949), teiР , kad žmoРaus ir РвЯ n išmokimas Яienodas, paremtas s lвРini
reПleks susidarвmu: elРesвs вra atsakas aplinkos pateikiam stimul (S→R):
Stimulas Reakcija
INDIVIDAS
jimas Iš jimas
BiheЯioristai dauРiausia d mesio skiria tam, k žmon s daro ir kokios konkrečios

aplinkвb s priЯerčia juos Яienaip ar kitaip pasielРti. Siekdami paaiškinti žmoРaus elРes ,
bihevioristai atskledžia tiesioРines tokio elРesio priežastis ir pasekmes.
SkirtinРai nuo psichoanalitin s teorijos atstoЯ , biheЯioristai nek r žmoРaus raidos
sampratos. Vietoje raidos stadij aiškinimo jie suПormulaЯo teorij apie elРesio d sninРumus, kurie
gali b ti pritaikвti bet kurio amžiaus ir bet kuriam indiЯidui. PaРrindiniai biheЯioriгmo d sniai
(kartais jie Яadinami išmokimo teorija) atskleidžia tarpusaЯio rвšius tarp Явki t.в. tarp stimulo ir
reakcijos. Kai kurios reakcijos вra automatiškos, tarsi reПleksai. Jei kas nors staiРa mosteli prieš akis
(stimulas), žmoРus mirkteli (reakcija). Jei alkanas šuo užuos maist (stimulas), jam išsiskirs seil s
(reakcija). Šios reakcijos вra Рimtos tiek žmon ms, tiek РвЯ nams. Tačiau dauРuma elРesio
pasireiškim (reakcij ) n ra Рimti, jie вra išmokti per РвЯenim . BiheЯioristai ži ri РвЯenim
kaip nesibaiРiant mokвm si, nes Яienos reakcijos atsiranda, o kitos, nebetinkamos, dinРsta.
BiheЯioristai suk r tris teorijas, kurios aiškina, kaip žmon s mokosi ir išmoksta.
2. I.Pavlovo gyvenimas ir darbai. Klasikin s lygojimo teorija teiРia, kad tuo pačiu metu
pakartotinai pateikiant du dirРiklius padid ja išmokimo tikimвb . Tai Яiena pirm j šiuolaikini
išmokimo teorij . Jos d mesio centre – orРaniгm elРesвs, raumen bei liauk Яeiklos pakitimai.
B dinРiausias šios teorijos paЯвгdвs вra žвmaus rus ПiгioloРo Ivano Pavlovo (И )
moksliniai darbai, kurie buЯo tas pamatas, ant kurio susik r biheЯioristin s teorijos.
173
Vis РвЯenim I.PaЯloЯas buЯo aistrinРas tвrin tojas. Gim 1849 m. Riaгan je. 1875m. baiР PeterburРo
uniЯersitet , o 1879m. – Medicinos – chirurРijos akademij (Я liau Karo medicinos akademij ). 1879 – 1883 m. dirbo
S.Botkino klinikos laboratorijos Яed ju. B damas 33 m., I.PaЯloЯas Рijo medicinos mokslo laipsn ir kitus du
dešimtmečius paskвr Яirškinimo sistemai tвrin ti, o 1904 m. už š darb pirmasis Rusijoje РaЯo Nobelio premij .
ББ a. pradž. I.PaЯloЯas prad jo tirti aukšt j nerЯin Яeikl , suk r s lвРini reПleks teorij , pad jusi tirti
psichinius procesus ir t.t. Paskutiniai trвs mokslininko РвЯenimo dešimtmečiai paskirti šiam Яisai naujam darbui, peln
saЯo Яiet istorijoje.
1890-1924 m. I.Pavlovas kaip profesorius dirbo Karo medicinos akademijoje; 1890-1896 m. farmakologijos, o
nuo 1896 m. iki 1924 m. ПiгioloРijos katedros Яed ju. Nuo 1925 m. I.PaЯloЯas TSRS (buЯusioje Tarвb S junРoje)
Moksl Akademijos ПiгioloРijos instituto direktorius. Mir 1936 m. LeninРrade (dabartinis PeterburРas).
I.PaЯloЯo darbai, be sЯarbos ПiгioloРijai, tur jo takos artimoms bioloРijos ir medicinos šakoms, psicholoРijai
ir pedagogikai.
3. I.Pavlovo eksperimentai. Naujoji I.PaЯloЯo tвrin jim krвptis išrвšk jo mus jam
k rвbiškai aiškinti neplanuotus saЯo eksperiment duomenis. Jis ištвr , kaip šuniui išsiskiria seil s,
ir žinojo, kad daЯus jam maisto, jos b tinai išsiskirs. Taip pat nustat , kad dirbant su tuo pačiu
šunimi kartotinai, seili išsiskвrim sukelia su maistu susij dirРikliai – maisto Яaiгdas, indas, iš
kurio šuo šeriamas, žmoРus, kuris reРuliariai paduoda maist , ar net pasiРird art jančio žmoРaus
žinРsniai. Ši įpsichin sekrecija” trukd tirti Яirškinim , ir PaЯloЯas iš pradži tai laik šuns
susierгinimu, bet Я liau suprato, kad tai вra nesud tinРa, bet sЯarbi mokвmosi Пorma. Nuo tada
Pavlovas m tвrin ti mokвm si, tik damasis, kad tai pad s jam Рeriau suprasti smeРen Яeikl .
I.PaЯloЯas ir jo paРalbininkai m eksperimentuoti. Nor dami sitikinti, ar šuniui prad s
skirtis seil s Яeikiant tik neutraliam dirРikliui, jie kartu su maistu pateikdaЯo Яairius neutralius
dirРiklius. Kad neЯeikt Рalimi pašaliniai dirРikliai, jie uždarвdaЯo šun nedideliame kambarвje,
užd daЯo pasait ir pritЯirtindaЯo tais , kuriuo rinkdaЯo išsiskвrusias seiles mataЯimo prietais .
Jie Рal jo paduoti maist iš Рretimo kambario: iš pradži stumdami ind su maistu, o paskui tam
tikru momentu d dami šuns burn m sos Рabaliuk . I.PaЯloЯas išk l klausim : jei neutralus
dirgiklis – kas nors, k šuo Рal jo pamatвti arba išРirsti – nuolat pranešdaЯo apie maist , tai Рal
Рaliausiai pakaks Яien šio dirРiklio, kad šuniui imt skirtis seil s?
Paaišk jo, kad taip ir вra. Prieš pat dedant maisto šuniui burn , kad jam imt skirtis seil s,
I.PaЯloЯas junРdaЯo Рarsin siРnal . Kelis kartus suderinus Рars su maistu, šuniui Яien išРirdus
Рars , dar laukiant m sos, imdaЯo skirtis seil s. Tokiu pat b du I.PaЯloЯas sukeldaЯo šuniui seili
išsiskвrimo reakcij , naudodamas kitus dirРiklius, pЯг., šЯilpuk , šЯies , kojos palietim ir t.t.
I.PaЯloЯas seili išsiskвrim , maistui patekus burn , paЯadino nes lyginiu atsaku (NA).
Nes ši reakcija nepriklauso nuo maisto automatiškai, nes lвРiškai sukelia šuns seili išsiskвrimo
reПleks . Tai Рimtas, arba neišmoktas, atsakas. KadanРi maistas Яisuomet sukelia š atsak ,
I.Pavlovas pavadino j nes lyginiu dirgikliu (ND).
IšРirdus Рars , seil s skiriasi tod l, kad šuo išmoko susieti Рars ir maist . Tod l šis
išmoktas atsakas Яadinamas s lyginiu refleksu (SA). Kad b t lenРЯiau atskirti šiuos dirРiklius bei
atsakus, prisiminkite: s lвРinis – išmoktas, nes lвРinis – neišmoktas.
174
4. Pagrindiniai s lygojimo procesai. Jei eksperimentas buЯo nesud tinРas, k Рi
I.PaЯloЯas Яeik kitus tris dešimtmečius? Jis ir jo bendradarbiai tвrin jo klasikinio s lвРojimo
priežastis ir padarinius. Jis nustat penkis paРrindinius s lвРojimo procesus: pirmin išmokim ,
bl sim , saЯaimin atsinaujinim , apibendrinim ir atskвrim .
4.1. Pirminis išmokimas (pradinis mokвmosi tarpas). Čia iškвla laiko klausimas. Koks turi
b ti laikotarpis tarp neutralaus dirРiklio (Рarso, šЯiesos, palietimo ir t.t.) pateikimo ir nes lвРinio
dirgiklio? Nedidelis – dažniausiai pus sekund s. Šis atradimas atitinka prielaid , kad klasikinis
s lвРojimas sЯarbus bioloРiniam prisitaikвmui: jis padeda orРaniгmams pasirenРti Рalimiems
geriems ar bloРiems Явkiams. Kai neutralus dirРiklis pradeda Яeikti po nes lвРinio dirРikio,
atsakas nepasireiškia, nes jau Явkusiems Явkiams nereikia renРtis. Tačiau, kai pirma pasirodo
neutralus dirРiklis, sp jantis apie sЯarb Явk , jis вampa SD, pЯг., jei stirnai kelet kart po
l žin janči šakeli trašk jimo iškilo Рr sm , šis Рarsas tampa SD, ir stirna, j išРirdusi,
nujausdama, kas Я liau dažnai b na, kuo Рreičiau sprunka šal .
4.2. Bl simas ir savaiminis atsinaujinimas. I.PaЯloЯas pasteb jo, kad kartojant garso
siРnal ir neduodant maisto, seili šunims išsiskiria Яis mažiau. Šis silpn jimas SA, kai n ra ND,
vadinamas bl simu. PaЯloЯas taip pat pasteb jo, kad jei pra jus kelioms Яalandoms, Я l pateikdaЯo
Рars , SA (seil s), išРirdus Рars , Я l išsiskirdavo. Toks savaiminis atsinaujinimas – po ramвb s
tarpsnio Я l atsiРaЯ s susilpn j s SA – PaЯloЯui piršo mint , joР bl simas вra Рreičiau SA
sulaikвmas, o ne išnвkimas.
4.3. Apibendrinimas. I.PaЯloЯas pasteb jo, kad šuo po s lвРojimo Яienokio tono Рars
šiek tiek reaРuoja ir kitok ton ar net šЯilpuk , kurie niekuomet nebuЯo Рretinami su maistu.
Polinkis atsakвti dirРiklius, panašius SD, вra Яadinamas apibendrinimu.
Apibendrinimas Рali b ti sЯarbus prisitaikant, pЯг., Яaikas, išmokвtas bijoti Яažiuojanči
РatЯe automobili , panašiai reaРuoja ir sunkЯežimius bei motociklus.
D l apibendrinimo dirРikliai, panaš s saЯaime nemalonius arba malonius dalвkus, sukelia
tam tikr pasibjaur jim arba malonum . Net m Рstamas maistas esti nepatrauklus, jei pateikiamas
nemalonia forma.
SuauРusius žmones, turinčius Яaikišk Яeido ruož (apЯal Яeid , aukšt kakt , didel
smakr , dideles akis), suЯokiame esant Яaikiškai meilius, patiklius ir nuolaidžius.
4.4. Atskyrimas. I.PaЯloЯo eksperimentuose šunвs išmoko ne tik reaРuoti tam tikr Рarso
ton , bet ir nereРuoti kitokius Рarso tonus. Šis išmoktas Рeb jimas skirti s lвРin dirРikl nuo j
175
panašaus, tačiau nereikšminРo dirРiklio, вra atskвrimas. Atskвrimas, kaip ir apibendrinimas padeda
išlikti. DirРiklius, kurie labai mažai skiriasi, kartais lвdi labai skirtinРi padariniai. Geb ti žЯelРti
šiuos skirtumus, Яadinasi Рeb ti prisitaikвti. Susid rus su pitbuliu, širdis ima dažniau plakti, o su
kokerspanieliu – jos ritmas nepakinta.
Dabar nuo РвЯ n pereikime prie žmoni . PЯг., šešeri met Яaikas eina mokвkl pirm
kart . Jis sutinka mokвtoj , kuri jam šвpsosi, apkabina ir pasako kompliment . Po keli dien
Яaikas išeina mokвkl dauР anksčiau neРu reikia ir sako motinai, kad užauР s jis bus mokвtoju.
Čia mokвtojos šвpsena, apkabinimas, komplimentas Рali b ti laikomi nes lвРiniu dirРikliu. Jis
sukelia malonumo jausm , kuris laikвtinas nes lвРine reakcija. Anksčiau buЯ neutral s dalвkai –
mokytoja ir mokykla – Яirsta s lвРiniu dirРikliu, jie netrukus sukelia tuos pačius jausmus (tai jau
s lвРin reakcija).
Kas atsitikt , jei Яaikas, at j s mokвkl , rast Рrasinant mokвtoj , Рriežt tЯark ar
žeidžiančias mokini pastabas? Reakcijos s lвРojimo modelis numato, kas Рal t atsitikti.
Mokykla ir visi jos komponentai – mokytojai, knygos, mokiniai – laikui b Рant Рali prad ti kelti
baim s jausm , nes jie buЯo sujunРti laike ir erdЯ je su dirРikliais, kurie вra suk l šiuos jausmus
(suauРusio žmoРaus РвЯenime pasireikšti tai Рali pirm kart nu jus darb ).
5. Dž.Votsono gyvenimas ir darbai. I.PaЯloЯo darbai paРrind biheЯioriгmo pradininko

Dž.Votsono mint , kad žmoni elРsena, nepaisant bioloРini Яeiksni takos, esanti s lвРot atsak
visuma.
JAV psicholoРas Dž.Votsonas Рim 1878 m. GrвnЯilвje, Piet Karolinoje. 1903 m. Рijo ПilosoПijos daktaro
laipsn . 1908 – 1920 m. dirbo Dž.Hopkinso uniЯersitete (Baltimor je), tur damas proПesoriaus laipsn . 1913 m. paskelb
biheЯioriгmo proРram , o po met susipažino ir su I.PaЯloЯo darbais. Pripažino tik objektвЯ tвrimo metod . Tвr
РвЯ n elРsen labirinte, mažameči Яaik elРes . PsicholoРijos tikslas, Dž.Votsono nuomone, - numatyti ir
kontroliuoti elРes . Mir 1958 m. Veikalai: įLвРinamosios psicholoРijos Яadas” (1914 m.), įPsicholoРija biheЯioristo
poži riu” (1919 m.), įBiheЯioriгmas” (1925 m.), įK dikio ir Яaiko psicholoРin prieži ra” (1928 m.).
6. Aplinkos taka. Dž.Votsonas man , kad žmoРus вra tarsi biliardo kamuoliukas ant tuščio
stalo – nejuda, kol jo kas nors nepaliečia iš išor s. Vaiko poelРius, ir tai, kas jame vyksta, lemia tik
išoriniai poЯeikiai. Norint, kad Яaikas tinkamai elРt si, pakanka j atskirti nuo Яis kit podirРi ir
Яeikti pasirinktu b du. Taip Рalima Пormuoti ne tik elРes , bet ir motвЯus. Dž.Votsonas tЯirtino, kad
jeiРu jis tur t Рrup sЯeik , normaliai išsiЯвsčiusi Яaik ir paРal saЯo nor susikurt aplink , tai
iš kiekЯieno Яaiko Рal t išuРdвti k panor s: Рвdвtoj , adЯokat , meninink , pramoninink ar net
elРet , ЯaР , nepaisant jo talent , polinki , suРeb jim .
7. Emocij tyrimas. DauР d mesio Dž.Votsonas skвr emocij sužadinimui per s lвРinius
reПleksus. Jo nuomone, вra trвs Рimtos emocijos – baim , pвktis ir meil . Aišku, Dž.Votsonas
176
teiР , kad tai вra tiesioР trвs skirtinРos Пiгin s reakcijos, bet paprastumo d lei jas Рalima Яadinti
emocijomis.
Baim matoma: išsiРand s Яaikas kr pteli, Рreitai kЯ puoja, užsimerkia ir Яerkia. Вra tik du
nes lвРiniai stimulai, kurie Рali sukelti baim – stiprus garsas arba atramos praradimas. Visos kitos
baim s вra išmoktos. PЯг., Яaikas pamato РвЯat ir tuo pačiu metu išРirsta išsiРandusios mamos
riksm . Taip РвЯat tampa s lвРiniu dirРikliu, sukeliančiu baim s reakcij (nes lвРinis dirРiklis bus
Рarsus riksmas). Vienintel neišmokta pykčio priežastis – k no judesi apribojimas. O meil yra
tokia reakcija, kuri automatiškai sukelia Рlostвmas, supaЯimas, šЯelnus kutenimas.
Klasikinis Dž.Votsono eksperimentas (etiškai Рinčвtinas), patЯirtinantis jo teorijos teiРinius,
- Mažojo Alberto baim s reПlekso sudarymas. Tyrimo metu buvo parodyta, kaip galima s lвРoti
konkreči baim . Tiriamasis buЯo 11 m n. k dikis Яardu Albertas. Jis, kaip ir dauРuma Яaik ,
bijojo stipri Рars , bet Яisai nebijojo balt j žiurki . Dž.Votsonas rodвdaЯo Яaikui balt žiurk , ir
kai jis siekdaЯo j paliesti, suduodaЯo plaktuku per metalin strвp prie pat jo РalЯos. Septвnis
kartus tai pakartojus, Albertas, Яos išЯвd s žiurk , apsipildaЯo ašaromis (25 paЯ.).
ND NA
(stiprus garsas) (baim )
SD SA
(žiurk ) (baim )
25 pav. Mažojo Alberto sąlвgojimas.
Po penki dien šis s lвРinis Яaiko atsakas buЯo apibendrintas – Albertui baim m kelti
triušis, šuo, kailinis paltas, tačiau kitoki , tai nepanaši daikt , pЯг., žaisl , jis nebijojo.
Kitiems psicholoРams nepaЯвko Рauti Яisiškai toki pat reгultat su kitais Яaikais, bet
Dž.Votsono tвrimas su mažuoju Albertu dauРeliui psicholoР tur jo leРendin sЯarb . Kai kam
iškilo klausimas, ar Яisi mes nesame Яaikščiojančios s lвРini emocij sauРвklos. Galb t manoma
nepaРeidautinas emocijas kontroliuoti, taip pat bl sim sukeliančius Яeiksmus arba sukeliant naujus
atsakus emocijas žadinančius dirРiklius?
177
2. B.F.Skinerio operacinio išmokimo teorija.
Planas:
1. B.F.Skinerio gyvenimas ir darbai.

2. Operantinio s lвРinio reПlekso susidarвmas.
3. Pastiprinimo r šвs.
3.1. Teigiamas pastiprinimas.
3.2. Neigiamas pastiprinimas.
3.3. Neutralus reagavimas.
3.4. Pirminis ir antrinis pastiprinimas.
4. Operantinio (instrumentinio) paskatinimo schemos.
4.1. Pastovaus intervalo paskatinimas.
4.2. PastoЯaus dažnio paskatinimas.
4.3. Kintamo intervalo paskatinimas.
4.4. Kitimo dažnio paskatinimas.
5. Bausm .
6. Paskatinimo efektyvumas.
7. Funkcin elРesio analiг .
8. Praktinis B.F.Skinerio teorijos pritaikymas.
9. B.F.Skinerio operacinio išmokimo teorijos reikšm .
Literatūra:
1. Bieliauskait , R. (1993). Asmenвbės psichologija. Kaunas: ŠЯiesa, p. 66, 69.

p. 114, 115, 228.
3. Gage, N. L., Berliner, D. C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alna llitera, p. 187, 190,
193.
alba, p. 116.
5. Katil t – Boвdstun, D. (1997). BiheЯioriгmas ir humanistin psicholoРija: dЯi žmoРaus
prigimties sampratos individualistin je Яisuomen je. Psichologija. Mokslo darbai, (16), p. 9,
14.
178
6. Mayers, David G. (2000). Psichologija . Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 265, 267, 269,
272-274, 276, 278-279, 282.
8. P sichologai apie žmogaus raidą. (1999). Kaunas, p. 366-367.
10. Valickas, G. (1995). Berkus Frederikas Skineris (1904-1990). Psichologija. Mokslo darbai,
(13), p. 110-112.
11. Žukauskien , R. (1996). Raidos psichologija. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, p. 69-71.
179
1. B.F.Skinerio gyvenimas ir darbai. Klasikinis s lвРojimas sieja neutralius dirРiklius su
paprastais neЯalinРais atsakais. O kaip išmokstama sud tinРo ir ЯalinРo elРesio? Viena вra išmokвti
РвЯ n išskirti seiles, išРirdus tam tikr Рars arba Яaik bijoti mašin РatЯ je, ir Яisai kas kita –
išmokвti drambl Яaikščioti ant užpakalini koj arba Яaik aritmetikos. B.F.Skineris, vienas
žвmiausi biheЯioristin s teorijos atstoЯ , sutiko su I.PaЯloЯo nuomone, kad klasikin s lвРin
reakcija Рana dažnai padeda suprasti РвЯ n ir žmoni elРes . Tačiau jis teiР , kad žmoРui
mokantis, sЯarbesnis вra kitas s lвРin s reakcijos tipas – operantinis s lygojimas.
Amerikieči psicholoРas, neobiheЯioristin s krвpties – operantinio biheЯioriгmo k r jas Berkus Frederikas

Skineris (B.F.Skinner) Рim 1904 m. JAV, PensilЯanijoje. Jau Яaikвst je B.F.Skineris m Рo konstruoti, kurti ir šis
polinkis nul m , matвt, tolesn jo k rвbinРum (jis suk r įmechanin aukl ”, įSkinerio d ž ”, pasi l proРramuot
mokвm ir pan.).
1926 m. Skineris baiР Hamiltono koledž , kuriame studijaЯo anРl kalb ir buЯo Рars jantis rašвtojas (raš
noЯeles, spausdinosi Яietiniuose laikraščiuose). Tačiau, ieškodamas naujos Яeiklos, 1928 m. HarЯardo uniЯersitete
prad jo studijuoti psicholoРij . Gilinosi I.PaЯloЯo ir Dž.Votsono darbus, pats prad jo eksperimentinius elРesio
tвrin jimus. 1931 m. šiame uniЯersitete apРвn ПilosoПijos daktaro disertacij . T s РвЯ n elРesio tвrin jimus
Minesotos ir Indianos uniЯersitetuose, o 1948 m. Я l Рrвžo HarЯardo uniЯersitet , kur tвrin jo žmoРaus išmokimo
proces , jo kontrol s ir Яaldвmo Рalimвbes. SukonstraЯo orРinali mokвmo prietais . Demonstruojant šiuos prietaisus
1954 m. taikomosios psicholoРijos konПerencijoje PitsburРo uniЯersitete, buЯo prad tas proРramuoto mokвmo
propagavimas.
Kalbant apie B.F.Skinerio nuopelnus, reikia pažвm ti, kad jis paskatino dauРвb eksperimentini tвrim .
Remiantis jo darbais buvo sprendžiami Яairiausi praktiniai uždaЯiniai (pЯг., Рвdomi psichiniai liРoniai ir žmon s,
išРвЯenantвs Яairiais psicholoРines problemas), jo operantin s technikos buЯo naudojamos ПarmakoloРijos pramon je,
dresiruojant РвЯ nus ir pan. Per Яis saЯo mokslin karjer B.F.Skineris РaЯo dauР apdoЯanojim ir susilauk Яairaus
paРerbimo. PЯг., jis buЯo išrinktas JAV Nacionalin s moksl akademijos nariu, РaЯo Amerikos psicholoР asociacijos
ir tarptautines premijas už žвmius mokslinius laim jimus, РaЯo Яairi mokso medali . Mir 1990 m.
B.F.Skineris вra Яienas takinРiausi ir prieštarinРiausi šiuolaikinio biheЯioriгmo atstoЯ . Jis вra dauРelio
straipsni ir knвР autorius. Eksperiment su РвЯ nais reгultatai pateikti Skinerio knвРoje įOrРaniгm elРesвs” (1938
m.). ŽmoРaus elРesio tвrin jimai aprašomi knвРoje įMokslas ir žmoРaus elРesвs” (1935 m.), įVerbalinis elРesвs”
(1957 m.), programuoto mokymo principai – įMokвmosi mokslas ir mokвmo menas” (1954 m.), įMokвmo
technoloРija” (1968 m.), socialinio elРesio kontrol s problemos – įAnapus laisЯ s ir orumo” (1972 m.) ir kt. V lesni
met darbuose apibendrinamos anksčiau keltos id jos (įApie biheЯioriгm ”, 1974 m.), įElРesio ir Яisuomen s
apm stвmaiį (1978 m.) ir kt.
2. Operantinio s lyginio reflekso susidarymas. Kuo skiriasi operantinis s lвРinis reПleksas

nuo klasikinio s lвРinio reПlekso? Tuo, kad susidarant klasikiniam reПleksui, РвЯ nas b na pasвЯus,
o operantiniam reПleksui susidarвti b tini paties РвЯ no Яeiksmai. Klasikinis s lвРinis reПleksas
nepadeda išspr sti uždaЯinio (lemput užsideРa ir šuniui išsiskiria seil s, bet iš to jam jokios
naudos). Kai sitЯirtina operantinis reПleksas, indiЯidas saЯo aktвЯumu išsprendžia jam iškilusi
problem .
Operantinis (instrumentinis) s lвРojimas вra mokвmasis, kai indiЯidas вra link s atlikti tam
tikr Яeiksm arba jo neatlikti atsižЯelРiant tai, ar jis anksčiau už tai buЯo skatinamas ar
baudžiamas.
B.F.Skineris nustat , kad norint išmokвti konkretaus elРesio, sЯarbu atrasti tinkamus
pastiprinimus, j pateikimo b d ir kartojim skaiči . Pastiprinimas вra procesas, kai tam tikras
elРesвs вra pastiprinamas, siekiant, kad jis kartot si ateitвje.
180
DauРel saЯo eksperiment B. F.Skineris atliko naudodamas Яadinam j Skinerio d ž . Jis
sukonstraЯo nedidel d ž , kurioje tiriamasis РвЯ nas Рal daЯo laisЯai jud ti. D ž s Яiduje n ra
nieko dauРiau, tik maisto loЯelis ir sЯertas. Kai alkana pЯг., žiurk pirm kart dedama d ž , ji
atlieka dauРвb operacij (Яeiksm ) – stojasi ant užpakalini koj , uostin ja ir stenРiasi užlipti ant
sieneli . PaРaliau, tikriausiai atsitiktinai, ji paspaudžia sЯert , kuris sujunРtas su maisto padaЯimo
mechaniгmu. Paspaudus sЯert , maisto Рumuliukas krenta loЯel . Po kurio laiko ji Я l paspaudžia
sЯert ir Рauna nauj maisto Рumuliuk . SЯerto spaudimas вra s lвРotas pastiprinimas. Nustatвta,
kad beЯeik Яisais atЯejais sЯerto spaudimas padažn ja. B.F.Skinerio nuomone, tai pats tikriausias
elgesio normos mechanizmas – kartojamas toks elРesвs, kuris Рauna teiРiam pastiprinim .
Psichologo nuomone, tok elРesio kontrol s b d naudoja ir žmoРus. Vien ar kit Яeikl renkam s
pagal numatomas tos veiklos pasekmes – ar jos mums bus malonios, ar nemalonios t.y. ar jos bus
teigiamas veiklos pastiprinimas, ar ne.
3. Pastiprinimo rūšys. DauРuma žmoni mano, kad pastiprinti elРes Рalima tik
apdoЯanojimu, tačiau pastiprinimas iš tikr j Рali b ti: teigiamas, neigiamas ir neutralus. Ši
pastiprinim poЯeikis вra toks pat: jie sutЯirtina elРes .
3.1. Teigiamas pastiprinimas – kai reakcija sustiprinama pateikiant po jos teigiamus

dirРiklius. DauРumai žmoni teiРiamas pastiprinimas вra d mesвs, pritarimas, piniРai.
3.2. Neigiamas pastiprinimas – kai reakcija sustiprinama susilpninant arba Яisiškai

pašalinant nemalonius dirРiklius. Skinerio d ž je РвЯ nui neРauti elektros sm Рio koj вra
atlyginimas (neigiamas pastiprinimas).
siЯaiгduokime, kad kiekЯien kart , kai Яaikas supвksta, t Яai Яardan ramвb s nusileidžia.
Vaiko pвktis sustiprinamas teiРiamu pastiprinimu (t Яai nusiledžia). T Я elРes Рali sustiprinti
neiРiamas pastiprinimas (Яaikas liaujasi t ž s).
3.3. Neutralus reagavimas. Atskirai reik t aptarti neutral reaРaЯim . Kiek iš tikr j
žmoРus вra neutralus? JeiРu elРesвs вra peiktinas (pЯг., keikimasis, ЯaРiliaЯimas ir pan.), o j
nereaguojama, tas nereaРaЯimas prilвРsta pastiprinimui, toki poelРi dažn s. Štai dauР ja
nusikaltim , nes Яisuomen abejinРa, o policija nekompetetinРa. Pasitaiko toki indiЯid , kurie net
eksperimentuoja – tikrina, ar pražanРos bus pasteb tos, ar už jas kas nubaus. IšЯada: abejingumas
nepaРeidaujamam elРesiui prilвРsta pastiprinimui ir priešinРai, neutrali reakcija socialiai
paРeidaujam elРes prilвРsta blokaЯimui, bausmei. Kod l? ŽmoРui reikia, kad jo Яeikl Яertint ,
pripažint , bent jau pasteb t . PЯг., žmoРus tik josi padarвti sp d nauju drabužiu, šukuosena ar
181
priгin s Яietos laim jimu, tačiau aplinkiniai kaip tвčia to nepasteb jo, niekas apie tai net ir
neprabilo. Dažnai tokio elРesio priežastis - konkurencija. M s laim jimai ar šiaip koks nors
pranašumas kitam asmeniui Рali b ti psicholoРiškai nepatoР s, sukelti Рr sm saЯimeilei, tad ir
stenРiamasi t laim jim nepasteb ti.
3.4. Pirminis ir antrinis pastiprinimas. Teigiami pirminiai skatuliai yra tokie dirgikliai
kaip maistas, vanduo, seksas ir t.t., kurie patenkina fiziologines reikmes. Tenkindami fiziologines
reikmes, Рalime paskatinti elРes , вpač žemesni j РвЯ n . M s РвЯenime dauР antrinio
pastiprinimo - tai paРвrimas, piniРai, Рeri pažвmiai, malonus balsas, priгas, Пilmas ir t.t. Antrinis
pastiprinimas gali b ti kuriuo nors b du susij s su pirminiu. PЯг., piniРai Рali b ti skatulвs, nes už
juos perkamas maistas, pastoР . Priгas вra susij s su Яiena iš paРrindini žmoРaus reikmi -
saugumu. Jei pelnai prizus, suteiki malonumo vadovui ir didini saugumo jausm Рrup je.
4. Operantinio (instrumentinio) paskatinimo schemos. B.F.Skineris pasteb jo, kad

kiekЯiena paskatinimo schema вra susijusi su skirtinРu elРesio Яaiгdu. Jis skвr keturias
paskatinimo schemas arba programas.
4.1. Pastovaus intervalo paskatinimas. Jam b dinРas Яienodos pertraukos po kiekЯieno

pastiprinimo. Tuo metu nenaudojami jokie pastiprinimai. Pvz., alga.
Kai pastiprinimas daromas tam tikrais, vienodais laiko tarpais, po kiekvieno pastiprinimo
prasideda sumaž jusi reakcij periodas. PЯг., dauРelis student mokosi, kai вra suplanuoti
reРuliar s patikrinimai. Kai вra tik du patikrinimai - kurso viduryje ir baigiamojo egzamino -
reakcijos (mokвmasis), kuri reikia, kad b t Рautas pastiprinimas (Рeras pažвmвs), sustipr ja ir
padažn ja tik prieš pat patikrinimus. Tuoj po patikrinimo dauРelis student pereina neaktвЯ
period , mokosi mažai. Didžioji dalis mokвmosi Яeiklos Явksta tam tikrais (Яienodais) laiko tarpais
- kurso Яidurвje ir jo pabaiРoje. Jei testuojama вra kiekЯien penktadien , tai Рalima pasteb ti tok
cikl : poilsio (nuo pirmadienio iki trečiadienio), mokвmosi (ketЯirtadienis) ir testo (penktadienis).
4.2. Pastovaus dažnio paskatinimas - indiЯidas paskatinamas kiekЯien kart , kai atlieka
nustatвt kiek Яeiksmo.
Pvz., vienetinis atlвРinimas. Fermeriai dažnai moka darbininkams už tam tikrus kiloРramus
surinkt Яaisi . PaРal tokias pastoЯaus dažnio schemas darbininkas turi atlikti tam tikr kiek darbo,
surinkti tam tikr kiek Яaisi , kad jam b t išmok ti piniРai.
182
4.3. Kintamo intervalo paskatinimas - indiЯidas paskatinamas pra jus Яidutiniškai tam
tikram laikui, bet laiko interЯalas nuolat kinta. PЯг., studento kЯietimas atsakin ti Яairiais laiko
tarpais.
4.4. Kitimo dažnio paskatinimas (nepastovaus santykio) - paskatinamas tam tikras

Яidutinis indiЯido reakcijos skaičius, tačiau paskatinimo dažnis nuolat kinta. Tai patiria loš jai - jie
Рauna pastiprinim po nenumatвto lošimo skaičiaus, tod l jiems sunku nustoti žaisti.
5. Bausm . Jos poЯeikis вra priešinРas pastiprinimui: ji вra padarinвs, sumažinantis elРesio,
po kurio ji eina, dažnum . Neatid liojamos, Рriežtos ir nusikaltim atitinkančios bausm s Рali
sulaikвti nepaРeidaujam elРes . Tačiau bausm turi ir tr kum . Kad ir kokia stipri ji b t , elРesвs,
už kur nubaudžiama, nepamirštamas, jis tik nuslopinamas. Tas laikinas poЯeikis Рali pastiprinti
bausm s Явkdвtojus. Tačiau jei bausm s Рalima išЯenРti, elРesвs už kur baudžiama, Рali Я l
pasikartoti, kai aplinka sauРi, kai bausm neРresia. Vaikas, kuris baudžiamas išmoksta nesikeikti
namie, gali keiktis kitur.
Bausmi priešininkai taip pat teiРia, kad jos didinančios aРresвЯum , kuriuo m Рinama
Яeikti sunkumus. Tai padeda suprasti, kod l tiek dauР aРresвЯi nusikalt li ir šiurkšči t Я вra
kil iš toki pat šeim . Be to, bausm Рali kelti baim , o baudžiamas žmoРus j Рali susieti ne tik su
nepaРeidaujamu elРesiu, bet ir su bausm Явkdančiu asmeniu arba su Яeiksmo aplinkвb mis.
Vaikas Рali prad ti bijoti baudžiančio mokвtojo ir nebenor ti eiti mokвkl . Dar bloРiau, kai
bausm s nenusp jamos ir neišЯenРiamos - tada Рali kilti jausmas, kad nekontroliuoji Явki . D l to
žmoРus Рali pasijusti bej Рis ir prisl Рtas.
Neretai bausm , net nuslopinusi nepaРeidaujam elРes , nenukreipia paРeidaujamo elРesio
link. Bausm tik stabdo netinkam elРes , pastiprinimas nurodo, kaip elРtis. TaiРi bausm ,
derinama su teiРiamu pastiprinimu, paprastai b na ЯeiksminРesn neРu Яien tik bausm .
DauРelis psicholoР pritaria B.F.Skineriui ir labiau Яertina pastiprinim , o ne bausmes.
Pasteb kime žmones, k nors Рerai darančius, ir padr sinkime juos taip elРtis. taiРesni, o Рalb t ir
ЯeiksminРesni įteiРiami” Рrasinimai bausme. Užuot sakius: įGediminai, jei nesusitЯarkвsi
kambario, niekur neisi”, Рalima pasakвti: įGediminai, kai susitЯarkвsi kambar , Рal si eiti”.
6. Paskatinimo efektyvumas Яertinamas paРal tai, kiek jis paРerina arba pakeičia indiЯido
elРes . SЯarbu pasirinkti pastiprinim , atitinkant indiЯido l kesčius. Vienam tinka piniРinis
apdoЯanojimas, kit reikia paРirti, Яertinti jo pastanРas ar pasiektus reгultatus. Jei tai nebus
atsižЯelРta ir bus tikimasi, joР tam tikr paskatinim Яisi reaРuos Яienodai, elРesio pakeisti
reikiama linkme nepavyks.
183
7. Funkcin elgesio analiz . Didel praktin reikšm turi B.F.Skinerio pasi lвta Пunkcin
elРesio analiг , t.в. steb jimas koks objektas ar reiškinвs sukelia nepaРeidaujam žmoРaus elРes
konkrečioje situacijoje. Sužinojus tiksli konkretaus elРesio priežast , reik t j pašalinti. JeiРu tai
padarвti ne manoma, Рalima palaipsniui išmokвti žmoР mažiau j reaРuoti. Tam sudaromas
elРesio pakeitimo planas, kuris РвЯendinamas po Яien dal . Toks metodas naudinРas, padedant
atsikratвti Яairi baimi , Яeikti stres .
8. Praktinis B.F.Skinerio teorijos pritaikymas. B.F.Skineris buЯo Яienas iš

prieštarinРiausi m s laik intelektual . TЯirtindamas, kad elРes Пormuoja išoriniai Яeiksniai, o ne
Яidin s mintвs bei jausmai, ir raРindamas žmoni elРsen kontroliuoti mokвkloje, darbe ir namie,
remiantis operantinio s lвРojimo principais, jis susilauk dauР kritikos. Pripažindami, kad elРes
lemia jo padariniai, tur tume skirstвti atlвРius taip, kad jie tobulint labiausiai paРeidaujam elРes .
B.F.Skinerio kritikai prieštaraЯo: žmoРus, kurio asmens laisЯ nepripaž stama ir kurio
veiksmai kontroliuojami, nužmoРinamas. Skineris tai atsako: žmoni elРes ir taip kontroliuoja
išorin s pastiprinimo priemon s, tad arРi, norint žmon ms Рera, neРalima Яaldвti šios kontrol s? Ar
neb t žmoniškiau, jei namie, mokвkloje, kal jime paplitusias bausmes pakeistume teiРiamu
pastiprinimu?
Kaip psicholoРai pataria taikвti šiuos d snius Яairioms problemoms mokвklose, Яersle ir
kasdieniniame РвЯenime spr sti?
B.F.Skineris вra proРramuoto mokвmo pradininkas. Praktiškai Яisos kompiuterinio
mokymo programos remiasi operantinio s lвРojimo d sniais: sud tinРa mokomoji medžiaРa вra
suskaidoma dauРвb maž pakop . Jei žmoРus pakвla nors Яiena pakopa aukščiau - tai jau ir yra
saЯotiškas pastiprinimas. B.F.Skineris tur jo Яilt , kad mašinos/kompiuteriai Рal s atstoti РвЯus
mokytojus Яisose mokвmo sПerose. Tačiau tai neišsipild , nes komplikuotesn ms s Яokoms,
minties ir analiг s pl trai, Яertвbiniam sЯarstвmui jie netiko, tačiau proРramuotas mokвmas
pasirod eПektinРas mokant ab c l s, rašвbos, aritmetikos ir t.t. Р dži .
Manydami, kad pastiprinimas daro tak darbo našumui, Яerslo Яadвbininkai dažnai naudoja
psicholoРijos tвrimus. PЯг., buЯo rodвta, kad pastiprinimas Рali sumažinti praЯaikštas. Vienoje
Рamвkloje jie paraРino Яisus laiku at jusius darb darbininkus pasiimti po kort iš kort kalad s.
KiekЯienos saЯait s pabaiРoje kiekЯieno skвriaus darbuotojas, surink s Рeriausi kort derin (kaip
žaidžiant poker ), РaudaЯo 20 doleri . Netrukus praЯaikšt sumaž jo 18 % ir j buЯo nedauР tol,
kol buvo paskata.
Teigiamas paskatinimas už Рerai padarвt darb didina našum , вpač tuomet, kai aišku kas
turi b ti padarвta ir kada tai manoma pasiekti.
184
Gerai, kai pastiprinama nedelsiant. T.Аatsonas, ЯadoЯaЯ s klestinčiai IBM, išrašвdaЯo
darbuotojams čekius už laim jimus darbo Яietoje. Tačiau apdoЯanojimai neb tinai turi b ti
material s ar tokie dideli, kad Яirst nepasitenkinimo šaltiniu j neРaunantiems. VadoЯui tikt
paprasčiausiai paРirti žmones už Рer darb arba kaip nors išradinРai raštu Яertinti Рerai atlikt
projekt . B.F.Skineris sak : įAr РвЯenimas nepasidarвt Рerokai turtinРesnis, jei kasdien
ЯeiksminРiau b t skatinamas našus darbas?”.
Operantin s lвРojim Рalima prisitaikвti ir sau patiems pastiprinant paРeidaujam elРes bei
naikinant nenorim . SaЯo elРesiui kontroliuoti psicholoРai si lo šiuos b dus, atliekamus žinРsnis
po žinРsnio:
1. Išsikelti tiksl - pЯг.: mesti r kвti, sumažinti sЯor , dauРiau mokвtis - Яardвkite tai
mataЯimo terminais ir paРarsinkite. Sakвkime, nusprend te kasdien mokвtis po Яaland ilРiau.
Pasakykite apie tai draugams.
2. Užrašвkite, kaip dažnai j s užsiimate tuo, k nor tum te tobulinti, sid m kite, kaip tas
elРesвs pastiprinamas. Galite užsirašвti saЯo dabartin mokвmosi laik , pasižвm dami, kokiomis
s lвРomis esant mokot s, o kada nesimokote.
3. Prad kite sisteminРai pastiprinti paРeidaujam elРes . Nor dami pailРinti saЯo mokвmosi
laik , leiskite sau užk sti (arba užsiimti kokia nors kita patinkančia Яeikla), bet tik tada, kai tam
tikr laik pasimokote. Susitarkite su drauРais, kad saЯaitРal praleisite su jais - bet tik tada, jei
pasieksite saЯait s mokвmosi tiksl .
4. Kai naujoji elРsena pasidarвs labiau prasta, prad kite mažinti paskatinimus.
Žmon s, kuriems atlвРis tampa motвЯu atlikti užduot , Рali netekti Яidinio susidom jimo ja.
Šis reiškinвs Яadinamas perd tu skatinimu. Per didelis pasiklioЯimas išorin mis paskatomis ne tik
uРdo instrumentin РalЯosen , bet ir žaloja saЯaimin motвЯacij . Vieno tвrimo Яaik darželвje
metu Яaikai buЯo padalвti dЯi Рrupes ir joms neduota proРos Яienai su kita bendrauti. Abiejose
Рrup se Яaikams surenРta po Яienod dom užsi mim . Po jo Яaik klausta, ar jiems patiko.
Abiejose Рrup se Яaikai atsak , kad labai patiko. Tada Яienoje Рrup je Яaikams buЯo išdalвti
saldainiai, įkadanРi jie taip Рerai pieš ”, o kitoje saldaini nedalвta. Kit dien ir Яienoje ir antroje
Рrup je Яaik klausta, ar jie dar nor t tokio piešimo. Grup s, kurioje saldainiai nebuЯo dalвti,
Яaikai Я l nor jo piešti. O Рrup je, kurioje už Рer piešim buЯo atlвРinta, Яaikai klaus ar Я l gaus
saldaini . GaЯ atsakвm , kad š kart saldaini nebus, jie jau piešti nebenor jo. Panaši tвrim
darвta Яairaus amžiaus Рrup se ir nustatвta, kad tiriamiesiems atlвРinus už Яeiksm , laikom
saЯaime domiu ar ЯertinРu, dažnai pasikeičia to Яeiksmo darвmo priežasči samprata, o jo
domumas ir Яert j akвse sumaž ja. Panašiai b na ir neiРiam Яeiksm atЯejais. Jei susiЯaldвmo,
nedarвmo ko nors bloРa priežastis вra Яidin moralin nuostata, o paskui pabr žiama, kad už tok
Яeiksm bus Рriežtai baudžiama, saЯitЯardos priežastis iš Яidin s nuostatos Яirsta bausm s baime.
185
9. B.F.Skinerio operacinio išmokimo teoriios reikšm . B.F.Skineris suk l intelektual
Рinč apie žmoРaus laisЯ s priРimt ir žmoni Яaldвmo strateРijas bei etik . Tačiau jo operantinio
s lвРojimo d sniai вra pripažinti ir taikomi šiandieniniame РвЯenime.
186
3. A. Banduro socialin - kognityvin asmenyb s teorija.
Planas:
1. A.Banduro gyvenimas ir darbai.

2. ElРesio ПormaЯimasis, s Яeikaujant aplinkai ir žmoРui.
3. A Banduros eksperimentas (mokymasis stebint).
4. Mokвmosi iš modelio stadijos.
4.1. D mesio stadija.
4.2. Išlaikвmo atmintвje stadija.
4.3. Atgaminimo stadija.
4.4. Motyvacijos stadija.
5. Elgesio savireguliacija.
5.1. SaЯo Яeiksmo steb jimas.
5.2. Savo atlikto veiksmo vertinimas.
5.3. SaЯo Яeiksm planaЯimas.
6. Aš - efektyvumas ir veiksmingumas.
7. A.Banduro socialin s koРnitвЯin s teorijos reikšm .
8. BiheЯioriгmo reikšm .
9. Psichoanalitin s ir biheЯioristin s teorij palвРinimas.
Literatūra
1. Bandura, A. (1997). ElРesio teorija ir žmoРaus modeliai. Psichologija. Mokslo darbai, (16),
p.140.
p.127-129.
3. Gage, N.L., Berliner, D.C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alna llitera, p. 204 - 205,
212-213.
alba, p. 116-118.
5. JacikeЯičius, A. (1994). Siela. Mokslas. Gyvensena. Vilnius: Žodвnas, p. 26.
6. Myers, David G. (2000). Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 280-281, 496, 501.
8. Psichologija šiandien. (2007). Kaunas: Technologija, p.183-185.
187
9. Psichologijos žodвnas. (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidвkla, p. 44, 332.
10. SuslaЯičius, A. (1995). Socialinė psichologija. Kaunas: ŠЯiesa, p.11.
11. Valickas, G. (1997). Albertas Bandura. Psichologija. Mokslo darbai, (16), p. 135-136.
12. Žukauskien , R. (1996). Raidos psichologija . Vilnius: Valstybinis leidybos centras, p. 74.
13. , И. . (1996). В и сих л ию. М : И
, . 52.
188
1. A.Banduro gyvenimas ir darbai. Išmokimo operantinio determinaЯimo modelis
paРr stas žiniomis apie tai, kaip aplinka Яeikia elРes . Jo tikslas - paskatinti, nuslopinti, suformuoti,
pataisвti elРes . Čia daroma prielaida, kad be pastiprinimo ar bausm s mokвmasis neЯвksta.
Kвla klausimas, ar žmon s išmoksta elРtis restorane, aerouoste ar ЯestuЯ se iš pradži
elgdamiesi bet kaip, o paskui pastiprinami ar baudžiami? Ar Яairuoti automobil išmokstame tik
tada, kai kažkas įПormuoja” m s elРes , o ne kai ži rime kitus žmones? Mes sunaudotume dauР
dauРiau laiko ir padarвtume dauР dauРiau klaid , besistenРdami Рвti žini , susidarвti Р dži ir
kult ros nuostat . Tačiau laimei, steb dami saЯo drauР , t Я , kit suauРusiuj elРes bei jo
pasekmes, mes išmokstame beЯeik teisinРo reaРaЯimo. Jei J s nueisite oПicialius pietus, kur dauР
papildom šaukšt , šakuči ir stikliuk , j s tikriausiai palauksite, kol koks nors dr sus ar žвmus
žmoРus prad s ЯalРвti, ir elРsit s panašiai kaip tas asmuo. KadanРi steb jimas keičia m s elРes ,
mes išmokstame steb dami.
DauР šioje srвtвje padirb jo Яienas žвmiausi socialin s – koРnitвЯin s teorijos k r j
Albertas Bandura.
Amerikieči psicholoРas A.Bandura Рim 1925 m. mažame Kanados miestelвje. 1949 m. jis su apdoЯanojimu
baiР Brit Kolumbijos (British Columbia) uniЯersitet , o 1952 m. AjoЯos (Ioаa) uniЯersitete apРвn psicholoРijos
daktaro disertacij . Nuo 1953 m. A.Bandura dirbo Stenfordo (Stanford) universitete.
Kalbant apie A.Banduros nuopelnus Рalima pasakвti, kad jis pirmasis atskleid mokвmosi stebint Яaidmenis
asmenвb s Рeneг je, žвmiai išpl t pastiprinimo samprat (šalia tiesioРini Яesdamas paЯaduojančius pastiprinimus
bei saЯipastiprinimus), detaliai apraš asmenвb s mokвmosi bei saЯireРuliacijos mechaniгmus, modiПikuodamas
nepaРeidautin elРes , s kminРai pritaik modeliaЯimo princip ; jo atlikti eksperimentiniai darbai paskatino dauРel
mokslinink saЯo tвrimams panaudoti eksperimentin strateРij ir pan. A.Bandura - produktyvus ir aktyvus
psicholoРas. Jis вra dauРelio straipsni ir knвР autorius, Яairi Amerikos psicholoР asociacijos (APA) komitet bei
komisijos narвs, 1974 m. buЯo išrinktas APA preгidentu. Per saЯo mokslin karjer A.Bandura РaЯo dauР
apdoЯanojim ir susilauk Яairi paРarbos ženkl . PЯг., jis buЯo apdoЯanotas APA klinikin s psicholoРijos skвriaus
žвmaus mokslininko premija, РaЯo APA ir Tarptautin s aРresijos tвrimo drauРijos apdoЯanojimus už žвm mokslin
naš , buЯo išrinktas JAV Mokslo ir meno akademijos nariu. Galima pamin ti šiuos paРrindinius A.Banduros Яeikalus:
įSocialinis išmokimas ir asmenвb s raida” (1963 m.), įElРesio modiПikaЯimo principai” (1969 m.), įAРresija:
socialinio išmokimo analiг ” (1973 m.), įSocialinio išmokimo teorija” (1977 m.), įSocialiniai išmokimo ir elРesio
paРrindai: socialin koРnitвЯin teorija” (1986 m.).
2. Elgesio formavimasis, s veikaujant aplinkai ir žmogui. Socialin - koРnitвЯin krвptis

taiko asmenвb s sampratai mokвmosi, pažinimo ir socialin s elРsenos d snius. A.Banduros
socialin - koРnitвЯin teorija вra sЯarbi trimis aspektais:
1. Ji žmoР ži ri kaip potenciali Рalimвbi Яisum , kuris patвrimo d ka Рali
iškristaliгuoti dauРвb skirtinР elРesio Пorm .
2. Norint numatвti žmoРaus poelРius, pakanka žinoti elРesio išmokimo principus ir
kontekst , kuriame tas elРesвs atsirado.
3. Ši teorija atskleidžia labai dažno išmokimo - išmokimo stebint - d sninРumus ir pasekmes
tolesnei asmenyb s raidai.
189
A. Bandura teiРia, kad žmoРus вra ne marionet , kurios elРes betarpiškai nulemt aplinka.
Jis pats Рali ЯadoЯautis saЯimi ir reРuliuoti saЯo elРes . Tarp indiЯido ir aplinkos вra nenutr kstama
s Яeika, kuri Яeikia abiem krвptim iš karto.
ŽmoРus neРвЯena iгoliuotai. Jis вra bendruomen s narвs. Kaip socialin b tвb , žmoРus
stebi kit elРes - kada jis paskatinamas, iРnoruojamas ar baudžiamas. Tod l žmoРus Рali Рauti
naudos ne tik iš saЯo patвrimo, bet ir steb damas kit elРesio padarinius. Žmon s lygina padarinius,
kuri sulauk jie patвs, ir tuos, kuri sulaukia kiti už tok pat elРes (26 paЯ.)
ELGESYS
APLINKA PAŽINIMAS
26 pav. Elgesio formavimosi schema (pagal A.Bandurą).
Aptarsime tris konkrečius b dus, kuriais žmon s ir aplinka s Яeikauja.

1. SkirtinРi žmon s pasirenka skirtinР aplink . UniЯersitetas, kuriame mokot s, leidiniai,
kuriuos skaitote, teleЯiгijos laidos, kurias ži rite, muгika, kurios klausot s, drauРai, su kuriais
bendraujate - Яisa tai вra aplinka, kuri pasirinkote, remdamiesi iš dalies saЯo polinkiais. J s j
pasirinkote ir ji jus formuoja.
2. Asmenвb Пormuoja reiškini supratim ir reakciias juos. NerimastinРi žmon s paprastai
dažniau neРu nejaučiantвs nerimo Рali patirti Рr sm keliančius Явkius. Tod l, kad nerimastingi
žmon s suЯokia pasaul kaip Рr sminРesn ir atitinkamai elРiasi.
3. Asmenвb padeda sukurti situacijas, kurias reaРuojame. DauРelis eksperiment parod ,
kad m s poži ris ir elРesвs su šeima, kaimвnais bei drauРais daro tak tam, kaip šie elРiasi su
mumis. Jei laukiame, kad kas nors ant m s pвks, Рalime nemaloniai su juo elРtis, sukeldami b tent
t elРes , kurio laukiame.
Žmon s, A.Banduros nuomone, tuo pačiu metu вra saЯo aplinkos produktais ir k r jais. O
elРesвs kвla iš išorini ir Яidini tak s Яeikos.
3. A.Banduros eksperimentas (mokymasis stebint). A.Banduros tвrimai parod , kad

stebint kit žmoni РвЯenim ir poelРius išmokstama:
 nauj Яeiksm ;
190
 atsiranda Рalimвb aktualiгuoti ir prat sti jau nutr kus išmokim ;
 nuslopinti nepaРeidautin elРes .
A.Bandura Яiename saЯo darb pailiustraЯo mokвmosi stebint reгultatus ir tokio mokвmosi
s lвРas.
Ikimokвklinio amžiaus Яaikas piešia. SuauР s žmoРus kitame kambario kampe kažk Яeikia
su saЯo alaЯiniais žaisliukais. Paskui žmoРus pakвla ir apie 10 min. daužo, spardo ir m to po
kambar didel išp st l l Bobo, šaukdamas: įPilk jam iš Яis j Р nos ”, įVožk jam”, įSpirk
jam”.
Š jausm protr k steb j s Яaikas, nuЯedamas kit kambar , kuriame dauР patraukli
žaisl . StaiРa eksperimentuotoja nutraukia Яaiko žaidim , paaiškindama, kad šiuos Рražius žaislus
patausos įkitiems Яaikams”. SuРlumus Яaik nuЯeda kit kambar , kuriame вra keletas žaisl , taip
pat ir l l Bobo. K daro Яienas paliktas Яaikas?
Tie Яaikai, kurie buЯo steb j suauРusiojo žmoРaus aРresijos protr k , dažniau buЯo link
mušti ir spardвti l l nei tokio suauРusi j elРesio nesteb j Яaikai. Matвt, steb dami, kaip
suauРusвsis žiauriai elРiasi su l le, jie mažiau Яaržosi. Tačiau čia išrвšk ja ne Яien tai, nes Яaikai
taip pat m Рdžioja matвtus Яeiksmus ir Яartoja Рird tus žodžius.
Steb dami ir m Рdžiodami, išmokstame Яis r ši socialin s elРsenos. MaždauР 9 m n.
k dikis m Рdžioja nauj žaidim , o 14 m n. - m Рdžioja Яeiksmus, matomus TV ekrane.
Visuomenei nepriimtini paЯвгdžiai - šeimoje, kaimвnвst je arba teleЯiгoriaus ekrane - Рali tur ti
neiРiam padarini . Tai padeda suprasti, kod l Рrubi t Я Яaikai Рali b ti aРresвЯ s, kod l dažnai
Явrai, kurie muša saЯo žmonas, вra tur j tokius pat t Яus. Tai, kas išmokstama Яaikвst je,
nelenРЯai užmirštama suauРus, o kartais perduodama ir b simoms kartoms.
Gerai, kad teiРiami paЯвгdžiai (modeliai) Рali tur ti naudinР tak . MandaРiai, paslauРiai
besielРiantвs žmon s Рali skatinti ir kitus panašiai elРtis.
4. Mokymosi iš modelio stadijos. A.Bandura išskвr keturias mokвmosi stebint stadijas

(27 pav.):
191
Modeliuojamas
veiksmas
D mesio
stadija
I
Išlaikвmo atmintвje
stadija
II
Atgaminimo
stadija
III
Motyvacijos
stadija
IV
Imitacinis
atlikimas
27 pav. Mokymosi stebint stadijos
4.1. D mesio stadija. Mokвmasis prasideda sutelkus d mes . Kokie bus to mokвmosi
reгultatai priklausвs nuo stebimo modelio Яeiksm ir nuo steb tojo asmenвb s вpatвbi . Reikia
atkreipti d mes stebimo elРesio status ir dažnum . Kuo toks elРesвs dažniau kartojasi, tuo
didesn tikimвb , kad jis bus imituojamas.
4.2. Išlaikymo atmintyje stadija. Вpač Рreitai išmokstama, kai stebimas elРesвs
Пiksuojamas Яaiгdiniais arba schemomis. Tolesn išmokim stiprina stebim Яeiksm kartojimas
mintвse, Я liau - planavimas.
192
4.3. Atgaminimo stadija. Šioje stadijoje, prieš atlikdamas Яeiksmus, kuri mokosi, žmoРus
m Рina siЯaiгduoti, kaip juos atliks. Veiksmai atsiРamina tuo Рreičiau, kuo stipresn вra motвЯacija,
arba kuo situacija panašesn reР t situacij .
4.4. Motyvacijos stadija. Ši stadija lemia, kaip dažnai išmokti Яeiksmai bus naudojami per
gyЯenim . Čia sЯarb s l kesčiai, žinojimas apie Рalim pastiprinim bei jo pob d . Gali b ti išorinis
paskatinimas ir vidinis (savipaskatinimas). Savipaskatinimas - tai saЯ s apdoЯanojimas pasiekus koki
tai konkreči reгultat arba atlikus užsibr žt darbo kiek . Tai susij su s km s jausmu.
A.Bandura pažвmi, kad po mokвmosi stebint Рali atsirasti ir nauj elРesio Пorm , kuri
stebimuose modeliuose nebuЯo. PaЯвгdвs iš A.Banduros tвrim : Яaikas šeimoje stebi konПliktines
situacijas. Mama pyksta, bet valdosi, t Яas kalba Рreitai bei sarkastiškai. S nus pradeda su seserimi
elРtis dar labiau žeminančiai neРu t Яas. Jis sarkastiškas pastabas reiškia ramiu žemu motinos balsu.
Sesut praЯirksta.
Nuo ko priklauso, ar seksime tam tikru paЯвгdžiu? A.Bandura mano, kad iš dalies tai priklauso
nuo pastiprinim ir bausmi , kuriuos Рauna ir paЯвгdвs, ir jo m Рdžiotojas. Steb dami išmokstame
numatвti elРesio padarinius situacijoms, panašioms stebimas. PЯг., ži r dami TV proРramas, Яaikai
Рali įišmokti”, kad Пiгin prieЯarta вra ЯeiksminРas b das kitiems kontroliuoti, kad neЯaržomas seksas
вra malonus ir nesusij s su nepaРeidaujamu n štumu arba liРomis, kad Явrai turi b ti tЯirti, o moterвs
šЯelnios ir mielos. Žmon s вpač link m Рdžioti tuos, kuriais žaЯisi, kuriuos Рerbia, tuos, kuriuos
siЯaiгduoja esant panašius saЯe, bei tuos, kuriuos laiko sumaniais.
5. Elgesio savireguliacija. A.Bandura Яartoja žmoРaus kaip Aš - sistemos s Яok ir atkreipia

d mes tai, kad Aš - sistema вra pažinimo strukt ra, kuri atlieka suЯokimo, Яertinimo ir saЯ s
reguliavimo funkcijas.
Kai kurie dalвkai, kuriuos mes РвЯenime darome, n ra mums labai sЯarb s. Tod l jie paprastai
nesukelia nei didesnio saЯ s paРвrimo, nei priekaišt sau. Bet jei tai, k mes darome iš tikr j mums
dauР reiškia, mes link saЯe Яienaip ar kitaip Яertinti. PЯг., jei mes s moninРai laikom s dietos,
r pinam s saЯo mitвba, tai Рal tume Яertinti saЯo elРes ir nubausti saЯe už tai, kad at jome Рreito
aptarnaЯimo užkandin . Šis saЯ s nubaudimas ar atlвРinimas sau, kaip ir tiesioРiai ar Яaiгduot je iš
kit Рautas atlвРinimas ar bausm , Яeikia m s Яeiksmus. Pažintin Яeikla, saЯo aplinkos Яaldвmas
sudaro Рalimвb saЯo paties suРalЯotu atlвРinimu ar bausme motвЯuoti saЯe.
A.Bandura suk r elРesio saЯireРuliacijos proceso model , paРal kur вra trвs Яidiniai
mokymosi reРuliuoti saЯo elРes procesai. Šiuos Яidinius procesus Рalima traktuoti kaip išmokimo
stebint motвЯacijos stadijos (žr. 28 paЯ.) sud tin dal . ElРesio saЯireРuliaЯimas apjunРia tris Яidinius
procesus:
193
 saЯo Яeiksmo steb jim ;
 saЯo atlikto Яeiksmo Яertinim ;
 saЯo Яeiksmo planaЯim .
5.1. Savo veiksmo steb jimas. Mes stebime saЯo Яeiksmus, analiгuojame saЯo elРes
kiekвb s, kokвb s, oriРinalumo ir kitais poži riais. PЯг., romanistas HeminРЯ jus вra sak s, kad
rašydamas kasdien naudojosi reРistraЯimo žurnalais ir kontroliaЯo, kiek per dien parašo žodži ar
puslapi . Tokia saЯistaba skatino saЯ s Яertinim ir saЯo paties nustatвmo atlвРinim , kas s lвРojo
užbaiРti saЯo romanus dauРmaž nustatвtu laiku.
5.2. Savo atlikto veiksmo vertinimas. Pagal kokius kriterijus vertiname savo atliktus
veiksmus? Kartais jie вra pači susidarвti. PЯг., dailininkas, rašвtojas ar d stвtojas Яis dirba ir dirba,
kad nutapвt paЯeiksl , pabaiРt skвri ar praЯest paskait kaip reikia. Socialinio išmokino teorija
atkreipia d mes tai, kad dauРelis kriterij , paРal kuriuos Яertiname atliktus Яeiksmus, вra perimti iš
m s Яisuomen s aplinkos modeli .
5.3. Savo veiksm planavimas. A.Bandura raš , kad žmon s, kurie patвs atlвРina sau už savo
Яeiksmus, pasiekia dauР aukštesn Яeiksm atlikimo lвР neРu tie, kurie kontroliuoja saЯo Яeiksmus,
nustato užduotis, bet neatlвРina sau už Рer darb . Žmon s, kurie baudžia saЯe, вpač už elРes , kurio
jie patвs nepaРeidauja (mikčiojimas, persekiojančios mintвs), ar elРes , už kur nubaus kiti
(apРaudin jimas, ЯoРimas), taip pat Рali saЯo elРes modiПikuoti. J s Рalite s moninРai sau atlвРinti ar
saЯe nubausti sakвdamas: įMan iš tikr j pasisek per t eРгamin ” arba įAš iš tikr j kЯailai
elgiausi”. Galima sau atsilвРinti ar saЯe nubausti, sukuriant sau tam tikr aplink - nueiti Пilm ar
nusipirkti šokolado po to, kai stropiai mok t s.
6. Aš - efektyvumas ir veiksmingumas. SЯarb s Aš - sistemos komponentai вra Aš -

efektyЯumas ir Aš - veiksminРumas, Рrindžiami keturiais šaltiniais:
 saЯo Яeiksm kokвbe ir meistriškumu;
 papildomais patвrimais stebint kit žmoni elРes ;
 tik jimu arba tik jimu, kad asmenвb turi teiРiam potencial ;
 ПiгioloРine b sena, kuria remdamasis, žmoРus taip pat Яertina savo galimybes.
Aš - ЯeiksminРumo suЯokimas turi takos mintims, emocijoms ir Яeiksmams. ŽmoРus
ne sisaЯin s Aš - veiksmingumo, negali toliau elgtis (pvz., geriau dirbti ar mokytis). Savo veiklos
efektyvumo siekimas:
194
 elgesio organizavimas;
 netiesioginis patвrimas (kito steb jimas);
 Яerbalinis aiškinimas;
 emocin s b senos reРuliaЯimas.
Вpač mažo Aš eПektвЯumo atЯejais kalbame apie išmokt bej giškum . ŽmoРus вra
sitikin s, kad вra bej Рis pakeisti saЯo bloР pad t , ir d l šio sitikinimo atsisako konstruktвЯi
Яeiksm .
7. A.Banduro socialin s - kognityvin s teorijos reikšm . A.Banduros socialinio mokymosi

bei socialin koРnitвЯin teorija atkreipia d mes tai, kaip aplinkвb s Яeikia žmones ir kaip žmon s
jas Яeikia. Ji žвmiai prisid jo prie asmenвb s supratimo proРreso ir pastaruoju metu Рauna Яis didesn
populiarum .
8. Biheviorizmo reikšm . BiheЯioriгmas parod keli , kaip objektвЯiai Рalima tirti psichikos
reiškinius. Jis ištobulino psicholoРinius eksperimentus, pritaik matematikos metodus duomenims
Яertinti, ištвr išmokimo d sninРumus. BiheЯioristin teorija nemažai kritikuojama, вpač
psichoanalitik , kurie teiРia, kad biheЯioristai iРnoruoja žmoРaus emocijas ir mintis, kurios tiesioРiai
nesusijusios su eksperimentu. BiheЯioristai nepripaž sta pas mon s ir tai, kritik nuomone, riboja
elРesio supratim . Tačiau biheЯioristin s id jos tur jo takos antropoloРijai, socioloРijai, pedaРoРikai,
linРЯistikai. O šios krвpties terapija s kminРai taikoma, kai reikia žmoР išmokвti naujo elРesio,
pakeisti reakcijas Яien ar kit aplinkos stimul .
195
9. Psichoanalitin s ir bihevioristin s teorij palyginimas:
Psichoanalitin teorija Biheviorizmas

(Elgesio išmokimo teorija)
1. Asmenвb s saЯвb s užproРramuotos 1. Asmenвb s saЯвb s вra uРdomos Яis
ankstвЯojoje Яaikвst je. РвЯenim .
2. Koreguojant asmenвb s elРes , 2. Asmenвb s elРesio koreРaЯimui pakanka
apeliuojama ankstвЯosios Яaikвst s tinkamai parinkto pastiprinimo.
patyrimus.
3. ŽmoРaus priРimtis вra вdinРa. Jis 3. ŽmoРus Рimsta nei Рeras, nei bloРas. Jis
pasmerktas kovoti su savo impulsyvia Я liau išmoksta b ti Рeras ar bloРas, nelвРu
prigimtimi. koks pastiprinimas jam buvo taikomas.
4. SuauРusieji atskleidžia asmenвb je 4. SuauРusieji dieРia ir uРdo asmenвb s
slвpinčius polinkius men , k rвb . polinkius men , k rвb .
196
1. Apib dinkite biheЯioristin teorij .

2. Remiantis I.PaЯloЯo klasikinio s lвРojimo teorija, nustatвkite: jei nuo kepam sausaini kЯapo Jums
ima skirtis seil s, tai kas вra NA (nes lвРinis atsakas), kas SD (s lвРinis dirРiklis), kas SA (s lвРinis
atsakas)?
3. Paaiškinkite paРrindinius klasikinio s lвРojimo procesus?
4. Koki reikšm Dž.Votsonas teikia aplinkai, supančiai žmoР ?
5. Ar Dž.Votsono eksperimentas - Mažojo Alberto baim s reПlekso sudarвmas вra Явk s klasikinio
s lвРojimo teorijos paЯвгdвs? Kod l?
6. PsicholoРas G.Raгranas (1940) pasteb jo, kad politinius loгunРus (SD), siejamus su Яaldвmu
(ND), žmon s priima palankiau. Panašiai reklamuotojai m Рsta reklamuojamus produktus sieti su
nat raliai maloniais dalвkais, pЯг., seksualiai patraukliais modeliais. Kaip manote kod l?
7. Kuo skiriasi klasikinio s lвРojimo teorija nuo operantinio išmokimo teorijos?
8. Apib dinkite pastiprinimo d snius (teiРiamas, neiРiamas, neutralus, pirminis, antrinis
pastiprinimas).
9. Atsakвkite klausim , remdamiesi operantinio paskatinimo (pastiprinimo) schemomis: Koki
pastiprinimo proРram (schem ) naudoja aЯialinijos, leidžiančios dažnai skraidantiems,
nuskridusiems 20 000 mвli (32 190 km.), Яien kart skristi Яeltui?
10. Kuris iš toliau pateikt teiРini rodo neiРiam pastiprinim :
1) Matas šiurkščiai pasielР su ЯaržoЯ komandos Пutbolininku ir РaЯo baud .
2) Nor dama numalšinti po skridimo kilus nemalon poj t d l nikotino tr kumo, Vilma užsir k .
3) Kai Henrikui pasisek Рerai perduoti, jo šeimininkas kЯiečiasi j pietauti.
11. Nuo ko priklauso paskatinimo efektyvumas?
12. Jei pirmosios klas s mokвtoja nam darbus atlikusiems Яaikams kasdien duot po saldain , kaip
tai Рal t paЯeikti j nat ral nor atlikti užduotis?
13. Kaip praktiškai Рalima pritaikвti B.F.Skinerio operantinio s lвРojimo teorij ?
14. Kuo sЯarbi A.Banduro socialin - koРnitвЯin teorija?
15. Apib dinkite žmoРaus ir aplinkos s Яeikos b dus.
16. Яardinkite ir apib dinkite mokymosi stebint stadijas.
17. Paaiškinkite A.Banduros elРesio saЯireРuliacijos proceso model .
18. Apibr žkite įAš – eПektвЯumas” ir įAš – ЯeiksminРumas” s Яokas.
19. Kokia biheЯioristin teorijos reikšm ?
20. PalвРinkite psichoanalitin ir biheЯioristines teorijas.
197
Biheviorizmas. Poži ris, kad: (a) psicholoРija tur t b ti objektвЯus mokslas, kuris (b) tвrin ja tik
išorin elРes be nuorod psichikos procesus.
Klasikinis s lygojimas. Toks mokymasis, kai orРaniгmas pradeda sieti skirtinРus Явkius.
Neutralus dirРiklis, pranešantis apie nes lвРin dirРikl (ND), pradeda Пormuoti š dirРikl numatant
atsak ir parenРti nes lвРiniam dirРikliui.
Nes lyginis atsakas (NA). Klasikinio s lвРojimo metu neišmoktas automatiškas atsakas
nes lвРin dirРikl , pЯг.: seili skвrimasis maistui patekus burn .
Nes lyginis dirgiklis (ND). Klasikinio s lвРojimo metu dirРiklis, kuris nat raliai, saЯaime sukelia
nes lвРojim atsak .
S lyginis atsakas (SA). Klasikinio s lвРojimo metu išmoktas atsakas s lвРin dirРikl .
S lyginis dirgiklis (SD). Klasikinio s lвРojimo metu iš pradži buЯ s neutralus dirРiklis susiejus j
su nes lвРiniu dirРikliu (ND), pradeda sukelti s lвРin atsak .
Pirminis išmokimas. Pradinis mokymosi tarpsnis, kai reakcija nusistoЯi ir tolвdžio stipr ja.
Klasikinio s lвРojimo atЯeju – tai Пaг , kai dirРiklis pradeda sukelti s lвРin atsak , operantinio
s lвРojimo atЯeju – pastiprinto atsako stipr jimas.
Bl simas. Silpn jantis atsakas, kai klasikinio s lвРojimo metu po s lвРinio dirРiklio (SD) nebeb na
nes lвРinio dirРiklio (ND) arba kai operantinio s lвРojimo metu atsakas nebepastiprinamas.
Savaiminis atsinaujinimas. Nusilpusio s lвРinio atsako atsiРaЯimas po ramвb s tarpsnio.
Apibendrinimas. Polinkis, susidarius s lвРiniam atsakui, sukelti tokius pat atsakus ir kitus
dirРiklius, kurie вra panaš s s lвРin dirРikl .
Atskyrimas. Klasikinio s lвРojimo atЯeju Рeb jimas s lвРinius dirРiklius atskirti nuo panaši
dirРikli , kurie n ra nes lвРini dirРikli siРnalai, operantinio s lвРojimo atЯeju – skirtingas
atsakas dirРiklius, kurie praneša, kad elРesвs bus arba nebus pastiprintas.
Operantinis s lygojimas. Mokвmosi r šis, kai pastipinamas elРesвs tЯirt ja, o elРesвs, už kur
baudžiama, silpn ja.
Skinerio d ž . Kamera, kurioje вra strвpas arba mвРtukas, kuriuos spausdamas, РвЯ nas Рali Рauti
maisto arba Яandens, ir prietaisas šioms РвЯ n reakcijoms reРistruoti. Naudojamas tiriant
operantin s lвРojim .
Pastiprinimo priemon . Operantinio s lвРojimo atЯeju po tam tikro elРesio einantвs j sustiprintas
Явkis.
198
Teigiamas pastiprinimas. Elgesio sustiprinimas teigiamais dirgikliais, pvz., maistu. Teigiamas
pastiprinimas – tai bet koks dirРiklis, kuris Яeikdamas po atsako, t atsak sustiprina.
Neigiamas pastiprinimas. ElРesio sustiprinimas pašalinus arba susilpninus neiРiamus dirРiklius,
pЯг., sm Р ( sid m kite: neiРiamas pastiprinimas – tai ne bausm .).
Pirminis pastiprinimas. Рimtas pastiprinantis dirРiklis, pЯг., tas, kuris tenkina bioloРinius
poreikius.
Antrinis pastiprinimas. S lвРinis pastiprinimas; dirРiklis, kuris Рauna pastiprinimo Рali , kai
susiejamas su pirminiu pastiprinančiu dirРikliu.
Pastovaus intervalo programa. Operantinio s lвРojimo pastiprinimo proРrama, kai atsakas
pastiprinamas tik pra jus nustatвtam laikui.
Pastovaus dažnio programa. Operantinio s lвРojimo pastiprinimo proРrama, kai atsakas
pastiprinamas tik po tam tikro j skaičiaus.
Kintam interval programa. Operantinio s lвРojimo pastiprinimo proРrama, kai atsakas
pastiprinamas nenumatytais laiko tarpsniais.
Kintamo dažnio programa. Operantinio s lвРojimo paskatinimo proРrama, kai atsakas
pastiprinamas po nenumatвto atsak skaičiaus.
Bausm . ElРesio tikimвb mažinantis bet koks po jo einantis Явkis.
Perd tas skatinimas. Žadamas apdoЯanojimas už tai, kas žmoРui ir taip patinka darвti. Tada
motвЯas Яeikti Рali b ti ne Яidinis dom jimasis, o laukiamas apdoЯanojimas.
Abipusis determinizmas. S Яeikaujančios asmenвb s ir aplinkos Яeiksm takos.
Mokymasis stebint. Mokymasis stebint ir m Рdžiojant kit elРes .
Modeliavimas. Procesas, kai elРesвs stebimas ir m Рdžiojamas.
199
III Tema : Humanistin s teorijos.
1. A. Maslou humanistin asmenyb s teorija.
Planas:
1. Humanistin s teorijos apib dinimas.

2. A.Maslou gyvenimas ir darbai.
3. ŽmoРiškoji priРimtis.
4. Saviaktualizacijos tendencija.
4.1. Stokos ir b ties motвЯacija.
4.2. Asmenвb s branda ir jos bruožai.
4.3. Asmenвb s raidos apleidimo padariniai.
5. A.Maslou humanistin s asmenвb s teorijos reikšm .
Literatūra:
alba, p. 105-106.
2. JacikeЯičius, A. (1994). Siela. Moslas. Gyvensena . Vilnius: Žodвnas, p. 28.
3. Jusien R., LaurinaЯičius, A. Psichologija . Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, p. 262-263.
4. Katili t – Boвdstun, D. (1997). BiheЯioriгmas ir humanistin psicholoРija: dЯi žmoРaus
priРimties sampratos indiЯidualistin je Яisuomen je. Psichologija. Mokslo darbai, (17), p.16.
5. Koči nas, R. (1993). Humanistin psiholoРija: nuo protesto link transcendencijos. Psichologija.
Mokslo darbai, (12), p. 3, 5-7.
6. Koči nas, R. (1993). Abrahamas Masloа. Psichologija. Mokslo darbai, (12), p. 104.
7. Myers, David G. (2000). Psichologija . Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 488-489.
8. Plužek, Г. (1996). Pastoracinė psichologija. Vilnius: Amžius, p. 109-112, 117-120, 123.
11. Psichologai apie žmogaus raidą. (1999). Kaunas, p. 107, 335.
12. Psichologijos žodвnas. (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidвkla, p.107, 335.
13. , И. . (1996). . М : И
, .60.
200
14. , М. . (1996). И ы ХХ .
М : , . 304-305.
201
1. Humanistin s teorijos apibūdinimas. Humanistin psicholoРija atsirado ББ a. 4 - 5
dešimt. JAV. Jos ПilosoПin s ištakos – eРгistencialiгmas ir ПenomenoloРija. Humanistin s
psicholoРijos atsiradim po Antrojo Pasaulinio karo s lвРojo esmini žmoРišk j Яertвbi
perkainaЯimas Яisuomen je, iškeliant žmoРiškosios b ties reikšminРum , nepakartojamum , tačiau
kartu ir trapum traРišk РвЯenimo koliгij akiЯaiгdoje.
Kai kuri psicholoР m nebepatenkinti Г.Froido teorijos neРatвЯumas, asmenвb s
suskaidвmas tarpusaЯвje koЯojančias s mon s ir pas mon s sПeras, taip pat biheЯiorist poži ris
žmoР , kaip įdidel žiurk ”. Kitaip neРu Г.Froidas, kuris naРrin jo įnesЯeik ” žmoni
žemesniuosius motвЯus, humanistin s krвpies psicholoРai sutelk d mes įsЯeik ” žmoni siekius
b ti saЯarankiškiems ir РвЯendinti saЯo Рalimвbes. Kitaip neРu biheЯioristai, kurie nuЯertina
subjektвЯi patirt ir sieja žmoРaus elРes su s lвРin mis reakcijomis, humanistin s krвpties
psicholoРai raРino Рilintis tai, kaip žmoРus patiria li des ir džiauРsm , susЯetim jim ir artum ,
neЯilt ir pilnatЯ .
Humanistin psicholoРija, kaip įtrečioji j Рa” (atsЯara psichoanaliгei ir biheЯioriгmui)
galutinai susiformavo apie 1960 m. Buvo suformuluoti 5 paРrindiniai humanistin s psicholoРijos
postulatai:
 amenвb вra dauРiau neРu jos dali suma;
 mums turi takos m s santвkiai su kitais;
 asmenвb вra s moninРa;
 ji turi Рalimвb rinktis;
 ji yra intencionali.
Kartais humanistin psicholoРija Яadinama žmoРiškojo potencialo psicholoРija, pabr žiant
Рimt žmoРaus polink auРti, Явstвtis, tobul ti, jo esmin Рerum ir žmoРiškosios laisЯ s ir
autentiškumo sЯarb .
DЯiej humanistin s psicholoРijos pradinink A.Maslou (Abrachamas Maslow) ir
K.Rodžerso (Carlas RoРers) teorijos Яaiгdžiai parodo tai, k pabr žia humanistin asmenвb s
samprata: žmoРaus Рalias ir pasaulio suЯokim asmens (o ne tвr jo) akimis.
2. A. Maslou gvenimas ir darbai. A. Maslou – Яienas iš paРrindini humanistin s teorijos

jud jimo k r j ir teoretik .
Gim 1908 m. Brukline, Niujorko Яalstijoje. T Яai buЯo neturtinРi žвdai iš Rusijos, РвЯen skurdžiame
Niujorko rajone. Vaikвst je A.Maslou jaut si iгoliuotas nuo Яisuomen s, netur jo drauР . V liau, prisimindamas saЯo
Яaikвst , jis dažnai sakвdaЯo, joР analoРiškoje situacijoje atsiduria Яienišas įjuodukas”, РвЯenantis balt j kЯartale.
MaРistro ir daktaro laipsnius Рijo Viskonsino uniЯersitete, kur tвrin jo primat elРes . 1937 - 1951m. dirbo
Bruklino koledže. Čia tur jo Рalimвb susipažinti su Яiгituojančiais proПesoriais – A.Adleriu, E.Fromu, K.Horneв. Рijo
psichoanalitiko išsilaЯinim .
1951 - 1969 m. A.Maslou – Brendeis (Mesači setas) uniЯersiteto proПesorius. Dar Brukline nutrauk s
ankstesnius tвrimus, susidom jo žmoРaus potencini Рalimвbi ir j realiгaЯimo problema, m si iniciatвЯos burti
202
psicholoРus, ieškančius žmoРaus tвrimo krвpties, skirtinРos nuo biheЯioriгmo ir psichoanaliг s. Nors A.Maslou buЯo
m Рstamas student , koleРos j žЯelР su pasiРail jimu – įtoks talentinРas psicholoРas eksperimentatorius užsiima
nerimtais dalвkais”. Jo darbus atsisak spausdinti Amerikos psicholoР asociacijos žurnalai, kuri Яiгitine kortele buЯo
eksperimentin s psicholoРijos laim jimai. A.Maslou pirmasis m si iniciatвЯos suЯienвti psicholoРus, psichologijoje
įieškančius žmoРaus” ir 1954 m. po intensвЯi paiešk ir kontakt su koleРomis, sudar 125 psicholoР s raš , paРal
kur siuntin jo Рimstančios humanistin s psicholoРijos dЯasia parašвt straipsni kopijas. A.Maslou pasi l saЯe -
aktualiгuojančios, o Я liau saЯe - transcenduojančios asmenвb s teorij . SЯarbiu tokios asmenвb s bruožu laik
įkulminacini potвri ” – kraštutin s palaimos b sen – išРвЯenim .
A.Maslou sukurta asmenвb s poreiki hierarchijos ir jos Яertвbi sistemos teorija išd stвta Яeikaluose
įMotвЯacija ir asmenвb ” (1954 m.), įApie eРгistencin psicholoРij ” (1962 m.), įReliРija, Яertвb s ir kulminaciniai
potвriai” (1964 m.), įMokslo psicholoРija” (1966 m.), įГ teorija” (1970 m.), įTolimos žmoРaus priРimties Рair s”
(1971 m.).
3. Žmogiškoji prigimtis. A.Maslou steb josi, kod l psicholoРai dauРiau d mesio skiria
elРesio anomalijoms, nukrвpimams, liРoms neРu Рerosioms žmoРaus pus ms. PsicholoРai pernelвР
dažnai, A.Maslou nuomone, siЯaiгduoja žmoР , kaip b tвb , kuri Рinasi nuo kanči , Рrumiasi su
Яairiais РвЯenimo ЯarРais, ir dauР rečiau kalba apie džiauРsmus, malonumus ir laim . A.Maslou
užsibr žia parodвti ir kit žmoРaus pus – Рeresni j , šЯiesesni j , kad žmoРaus Яaiгdas b t
išsamesnis.
A.Maslou man , kad Рimtos (instinktвЯios) tendencijos iš priРimties вra ir skatina žmoР
stenРtis konstrutвЯiai Явstвtis, tapti s žininРam, mandaРiam, siekti meil s. Jis pritar E.Eriksono
nuomonei, kad tos Рerosios tendencijos Яis d l to вra labai silpnos, ir aplinka jas lenРЯai Рali
prislopinti. Kaip rašo A.Maslou, žmoni poreikiai ir Рerosios tendencijos Рreičiau šnabžda, o ne
r kia. Tod l juos sunku išРirsti.
4. Saviaktualizacijos tendencija. A.Maslou asmenвb s teorij Рrind žmoРaus poreikiais,

kuri patenkinimas tampa asmenвb s Яeiklos ir auРimo motвЯais. Aukščiausias žmoРaus poreikis –
saviaktualizacija, t.в. saЯ s atskleidimas ir realiгaЯimas. Tik pažin s ir sis monin s saЯo
poreikius žmoРus Рali tapti pilnai subrendusia, brandžia, saЯe realiгuojančia asmenвbe. SЯabu, kad
žmoРus nesustot ties žemesni j poreiki tenkinimu, atrast saЯo tikslus ir siekius, neЯenРt
tobul ti (plačiau apie A.Maslou žmoРaus poreikius ir j įpiramid ” - III skвriuje įMotвЯacija”)
4.1. Stokos ir būties motyvacija. A.Maslou eksponuoja dualistin motвЯacij teorij . Jis
kalba apie stokos ir būties motвЯacij . Stokos motвЯacija susijusi su žemesniaisiais poreikiais ir
mažina psichin tamp , tenkindama tuos poreikius. B ties motвЯacija вra susijusi su
aukštesniaisiais poreikiais, su asmenвb s auРimu, su žmoРaus laisЯu pasirinkimu, su jo b ties
Яertвb mis (tiesa, teisinРumu, Рrožiu, paprastumu, prasminРumu ir t.t.) bei tikslais. B ties
motвЯacija nesumažina psichin s tampos, nes auРimas ir tobul jimas reikalauja tam tikros tampos.
Stokos motвЯai išsauРo orРaniгm , o auРimo motвЯai leidžia žmoРui Пunkcionuoti
malonesniu, aukštesniu ir sЯeikesniu lвРiu.
203
MotвЯacijos lвРis, iš dalies, takoja asmenвb s suЯokim ir kitus psichinius procesus. PЯг.,
žmoРus, kuris motвЯuotas stokos, suЯokia ir mato tik tuos poreikius, kurie вra dabar. O b ties
motвЯuotas suЯokimas вra dauР platesnis: žmoРus žЯelРia ateit .
BendraЯimas taip pat Рali b ti motвЯuotas stokos arba b ties poreikiais. Kai bendraЯimas
вra motвЯuotas stokos, žmoРus bendraudamas su kitais m sto, koki jis iš to Рaus naud . JeiРu
dominuoja b ties motвЯacija, pat bedraЯim su kitu žmoРus suЯokia kaip Яertвb ir tuo dЯasiškai
praturtina bendraujančius.
4.2. Asmenyb s branda ir jos bruožai. SaЯiaktualiгacij Maslou sieja su asmenвb s

brendimu: kuo labiau asmenвb saЯe aktualiгaЯo, t.в. išreišk , atskleid , tuo ji brandesn .
Saviaktualizacija – tai ilРas procesas, Рalima sakвti, žmoРaus РвЯenimo kelias.
SaЯ s aktualiгaЯimo esm – žЯelРti ir РвЯendinti saЯo Рabumus bei potencialias
Рalimвbes. KiekЯienas žmoРus вra kitoks, tod l kiekЯienas skirtinРu b du realiгuoja ši tendencij .
įKuo žmoРus Рali b ti, tuo jis ir priЯalo b ti”. Tai snkus kelias; jis susij s su baim s jausmo
išРвЯenimu d l nežinomвb s ir atsakomвb s, bet jis taip pat – kelias Яidin turtinР РвЯenim .
SaЯiaktualiгacija apima ne tik menin s išraiškos Пormas. BendraЯimas, darbas, meil – taip pat
k rвbos Пormos.
Nors Яisi žmon s ieško Яidinio paРr stumo, tačiau saЯiaktualiгacijos lвР pasiekia
nedauРelis. DauРuma, A.Maslou nuomone, вra paprasčiausiai akli saЯo potencialui, nežino apie jo
buЯim ir nemato jud jimo džiauРsmo jo atskleidim . Tai s lвРoti Рali aplinka: pЯг., biurokratin
Яisuomen turi tendencij niЯeliuoti asmenвb . JeiРu žmoРus nepasiekia saЯiaktualiгacijos, tai
reiškia įblokaЯim ” ir reikalaЯim žemesnio lвРio. SaЯe pranokusios asmenвb s РвЯena ne sau, bet
pasauliui, вra suЯokusios ir sis moninusios saЯo paskirt žem je ir žino saЯo misij .
A.Maslou, rašвdamas apie saЯiaktualiгacij , r m si turtinРai ir produktвЯiai РвЯenusi
garsi Vakar kult ros asmenвbi (A.Linkolno, E.RuгЯelt, A.Einšteino, V.Džeimso ir kt.) tвrimais.
Jis išskвr bendrus bruožus, kurie b dinРi aktualiгaЯusiems, subrendusiems žmon ms:
1. Realistiškesnis poži ris pasaul .
Tokiems žmon ms neb dinРas nepaРr stas optimizmas, nei pesimizmas, nei prietarai. Jie
pasižвmi suРeb jimu skirti tai, kas вra iš tikr j , nuo to, kas tik reРimвb , ir teisinРiau Яertina
žmones.
2. Tolerancija kitiems ir pakantumas saЯo silpnesn ms saЯвb ms.
Jie вra tolerantiški kitiems, sau ir saЯosioms silpnвb ms. Tod l jie mažiau nuoР stauja, вra
ne tokie droЯ s, tačiau jaučia kalt kiekЯien sвk , kai jiems nepaЯвksta Яeikti saЯo silpnвbi , nors
b t Рal j tai padarвti.
3. Spontaniškumas ir paprastumas.
204
Jie spontaniškesni, elРiasi nat raliai, Рeriau supranta saЯo motвЯus, emocijas, Рeriau žino
saЯo Рabumus bei potencijas. Tačiau kitiems sunku juos suprasti, kadanРi jie turi saЯo įetin
kodeks ”, tod l dažniau jaučiasi atskirti nuo aplinkini .
4. KoncentraЯimasis sЯarbias problemas ir smulkmen iРnoraЯimas.
Visada jie turi koki nors įmisj ”, kuri b tinai turi Явkdвti, kuriai skiria dauР laiko ir kuri
reikalauja iš j tam tikr ПilosoПini ir etini sprendim . Jie nekreipia d mesio smulkmenas, tod l
gyvenimas jiems lengvesnis, ir jie patвs вra labiau suРвЯenami. Tačiau jie taip pat siekia ir
tobulвb s.
5. Atsiribojimas nuo aplinkos (iš dalies) ЯienatЯ s poreikis.
VienatЯ jie m Рsta labiau nei kiti žmon s. Tačiau taip вra d l to, kad jiems reikia Яisk
patiems apm stвti. Jiems ne taip sЯarbu, kad aplinkiniai pritart j paži roms. Kartais aplnkiniai tai
laiko nemandaРumu arba priešiškumu.
6. Didesnis saЯarankiškumas (autonomija) ir atsparumas išor s takoms.
SaЯe realiгuojanči asmen motвЯacija – Явkdвti saЯo užduot , atitinkanči j Рabumus ir
dom jimosi sritis, o aplinkini pripažinimas jiems n ra sЯarbus, tod l jie pasižвmi tam tikra
nepriklausomвbe nuo aplinkos. KadanРi j meil s ir laim jim poreikis вra patenkintas, jiems ne
taip reikia manipuliuoti kitais d l eРoistini tiksl , jie nesibaimina, kad tie kiti juos nuvils. Jie taip
pat atsparesni netubulos Яisuomen s aplinkos, kurioje РвЯena, takai. Jie ЯenРia paplitusio stiliaus,
nesuЯokia mad , neskaito madinР knвР , nepaiso Яisuomen s nuomon s. Kitaip tariant, šie
asmenys vadovaujasi savo protu.
Kaip teiР A.Maslou, saЯe realiгuojantвs asmenвs išmok j suprasti, kad tai, k jis laik
normaliu, вra tiesioР liРuista arba nenormalu: pernelвР dauР žmoni neturi saЯo nuomon s, j
paži ras Пormuoja pardaЯ jai, reklama, propaРanda, teleЯiгija, laikraščiai ir pan.
7. Nuoširdesnis jausm reiškimas, вpač džiauРsmo.
Laim s jausmas ir patiriamas pasitenkinimas Яisuomet вra trumpalaikis. PЯг., kas nors labai
džiauРiasi nauju automobiliu, bet automobilis pasensta, ir džiauРsmui bei pasitenkinimui ateina
Рalas. SaЯe realiгuojantвs žmon s nuolat džiauРiasi k tik pasiektais laim jimais ir kaskart iš naujo
m Рaujasi žmoРiškosios eРгistencijos stebuklais. Visuotinai prasta nesistenРti kuo ilРiau džiauРtis
kart pasiektu tikslu; tai, kas k l džiauРsm , papraščiausiai вra nuЯertinama. SaЯe realiгuojantiems
žmon ms beЯeik neРalioja nelaiminРo žmoРaus jausmas. Tokiems asmenims saul tekis вra lвРiai
toks pat kaip kadaise, kiekЯiena Р lel juos žaЯi taip pat kaip Яisada. T kstantasis pamatвtas Яaikas
yra toks pat Рamtos stebuklas kaip ir pirmasis. Toks žmoРus sitikin s, kad jo santuoka tokia pat
laiminРa, kokia buЯo prieš 30 met , ir žaЯisi saЯo 60 - met s žmonos Рrožiu taip kaip ir prieš 40
met .
8. Gilesni tarpasmeniniai santykiai.
205
Jie Яerčiau palaiko Рlaudžius kontaktus su nedauРeliu asmen neРu dauРвbe paЯiršutinišk
kontakt . Jie turi didesni suРeb jim mвl ti neeРoistiškai, o seks sieja tik su meile, o ne
akimirkos aПektu. Moka džiauРtis ir didžiuotis saЯo laim jimais.
9. Didesnis Яisuomen s aktвЯumas.
Subrend žmon s moka užjausti ir noriai padeda kitiems. JeiРu kartais ir b na priešiškai
nusiteik kieno nors atžЯilРiu, b tinai turi tam labai rimt paРrind .
10. Demokratiškumo charakteristika.
Jie suРeba užmeРгti drauРвst su Яairi socialini sluoksni , rasi , tautвbi , etnini Рrupi
ir reliРij žmon mis. Priešinasi neteisinРumui, nelвРвbei, žiaurumui ir kit išnaudojimui.
11. Stiprus, paРr stas moral s jausmas. G rio ir bloРio atskвrimas.
Jie turi tЯirtus etikos ir moral s standartus, imasi atsakomвb s už tai, k daro, netaiko toki
Рвnвbos mechaniгm , kaip racionaliгacija ir saЯo klaid projekcija kitiems.
12. Ne prast sp dži ir stipri išРвЯenim dažnesnis patвrimas.
Juos ištinka mistin s akimirkos, ekstaг s, susižaЯ jimai. Jie stipriai išРyvena tas vertybes,
kurios teikia prasm j РвЯenimui (meil , seksas, darbas, k rвba).
13. Jumoro jausmas.
Jie nem Рsta toki pokšt , kurie žeidžia, skaudina, kitus. Jiems labai patinka s mojinРi
anekdotai.
14. K rвbiškumas.
Labai РaiЯus, nešabloniškas, k rвbiškas poži ris РвЯenim net ir tokiose menkuose
reikaluose, kaip maisto Рaminimas, Яakar li renРimas. Tai ne Яien menin k rвba.
Pateik s saЯe aktualiгaЯusi asmenвbi bruožus, Maslou pastebi, kad brandi asmenвb
neb tinai turi Яisus šiuos bruožus. Tobul žmoni n ra. Net ir aukščiausi saЯiaktualiгacijos lвР
pasiek asmenвs patiria silpnumo akimirk , o žemo realiгaЯimo lвРio asmenвs kartais rodo
pažвmius, b dinРus saЯe realiгuojantiems.
4.3. Asmenyb s raidos apleidimo padariniai. SaЯosios asmenвb s raidos apleidimo

padariniai pasireiškia arba kaip neuroг s simtomai, arba kaip metapatoloРijos (bruožai, pastebimi
žmoРaus elРesвje, jo emocijose, nuostatose ir Яeikloje). Jos, Maslou nuomone, atsiranda d l
aukščiausi poreiki ir Яadinam įbuЯimo Яertвbi ” iškraipвmo:
 emocij sritвje: РвЯenimo džiauРsmo nebuЯimas, linksmumo praradimas, nemok jimas kuo
nors džiauРtis, abejinРumas, neЯiltis, apatija, bej Рiškumas, atsainumas.
 РвЯenimo prasm s sritвje: РвЯenimo beprasmiškumo jausmas, Яertвbi ir РвЯenimo tikslo
praradimo jausmas, mirties troškimas, jausmas, kad esi niekam nereikalinРas.
206
 eРгistencini išРвЯenim sritвje: eРгistencin tuštuma, ПilosoПin kriг , Яertвbi kriг ,
cinizmas, destruktyvumas.
 tarpusaЯio santвki sritвje: susЯetim jimas – artimesni kontakt su kitais žmon mis
atsisakymas.
Tai bruožai, atsirandantвs, kai žmoРus nem Рina РвЯenti aukštesniame lвРвje. Ne Яisi
bruožai pasireiškia Яiename žmoРuje. Pakanka keleto iš j , kad žmoРaus ПunkcionaЯimas b t
apsunkintas ir jo buvimo problemos sustipr t .
A.Maslou buЯo sitikin s, kad žmoРaus priРimtвje slвpi k rвbiškumas, o saЯiaktualiгacija
вra saЯitas k rвbinis procesas. Tod l kiekЯiena asmenвb Рali potencialiai pasiekti
saЯiaktualiгacijos lвР ir РвЯenti Яisapusišk , pilnaЯert РвЯenim . Maslou mat žmoР kaip
auРant , kaip nuolat tampant .
5. A.Maslou humanistin s asmenyb s teorijos reikšm . A.Maslou buvo vienas

paРrindini humanistin s psicholoРijos krвpties teoretik ir k r j . Jis nedirbo praktinio darbo,
tačiau jo teoriniai darbai tur jo didel tak psicholoРams praktikams, kurie stenР si pad ti
žmon ms Рiliau pažinti ir pilniau atskleisti saЯe. Maslou darb takoje JAV Рim asmenвb s
auРimo jud jimas, buЯo orРaniгuota dauР asmenвb s Рrupi . J d ka milijonai amerikieči Рijo
Рalimвb atskleisti saЯo k rвbiškum ir pajusti pilnaЯertiškesn РвЯenim .
207
2. K. Rodžerso humanistin – fenomenologin asmenyb s teorija.
Planas:
1. K.Rodžerso РвЯenimas ir darbai.

2. Savirealizacijos (aktualizacijos) tendencija.
3. Aplinka, s lвРojanti asmenвb s auРim .
4. Aš Яaiгdo koncepsija ir jos ПormaЯimasis.
5. Humanistin s asmenвb s teorijos reikšm .
Literatūra:

Hill lokk company, p. 459-460.
2. Gage, N.L., Berliner, D.C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alna llitera, p. 384.
alba, p. 106-110.
4. JoЯaiša, L. (1999). Profesinio konsultavimo psichologija . Vilnius: Agora, p. 25.
5. Jusien R., LaurinaЯičius, A. Psichologija . Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, p. 263-268.
6. D. Katili t – Boвdstun. (1997). BiheЯioriгmas ir humanistin psicholoРija: dЯi žmoРaus
priРimties sampratos indiЯidualistin je Яisuomen je. Psichologija. Mokslo darbai, (16), p.18.
7. Koči nas, R. (1989). Karlas Rodžersas ir nedirektвЯioji psicholoРija. Psichologija. Lietuvos
TSRS Aukštųjų mokвklų mokslo darbai, (9), p.107-108, 110-111.
8. Myers, David G. (2000). Psichologija . Vilnius: Poligrafija ir informatika, p. 489-490, 494.
12. , И. . (1996). . М : И
, . 61.
13. , М. . (1996). И ы ХХ .
М : ., . 307-309.
.
208
1. K.Rodžerso gyvenimas ir darbai. DauРeliui A.Maslou minči pritar Яienas iš
populiariausi ББ a. psicholoР – K.Rodžersas. Jis suk r humanistin – ПenomenoloРin
asmenвb s teorij . Humanistin – akcentuota žmoРaus unikalum ir Яisapusiškai ži ri žmoР , o
ПenomenoloРin teiРia, kad žmoР Рalima suprasti tik žЯelРiant iš jo Яidaus.
Amerikieči psicholoРas K.Rodžersas Рim 1902 m. Džoloje, KaliПornijos Яalstijoje. Mok si Viskonsino
uniЯersitete JunРtin je teoloРijos seminarijoje ir Kolumbijos uniЯersiteto Mokвtoj koledže, kur 1931 m. Рijo
ПilosoПijos daktaro laipsn . Praktin darb psicholoРijos sritвje prad jo 1927 m. Niujorko Vaik aukl jimo institute.
V liau (1928 m.) dirbo psicholoРu Яaik žiaurumo proПilaktikos drauРijos skвriuje Ročesterвje. 1930 – 1939 m. čia
vadovavo konsultaciniam centrui, o nuo 1939 m. – vaik klinikai. 1940 –1946 m. K.Rodžersas – Ohajo universiteto,
1945 – 1957 m. – ČikaРos uniЯersiteto psicholoРijos proПesorius, taip pat pastarojo uniЯersiteto konsultaЯimo ЯadoЯas.
1957 - 1963 m. K.Rodžersas – Viskonsino universiteto psichologijos ir psichiatrijos proПesorius. Čia, rašвdamas knвР
įLaisЯ mokвtis”, jis Рina student teis b ti saЯarankiškesniems mokвmosi Яeikloje. KonПliktas su administracija, kuri
man , kad proПesorius teikia per dauР laisЯ s saЯo studentams, takojo K.Rodžerso iš jim iš Яalstвbini uniЯersitet .
Jis orРaniгaЯo ElРesio moksl institut (1968 m. paЯadinto Asmenвb s tвrimo centru) La Džoloje, KaliПornijos
Яalstijoje. Tai terapeutini proПesijos atstoЯ laisЯas susiЯienijimas. K.Rodžersas buЯo bendradarbis ir ilРametis
instituto direktorius iki pat savo mirties 1987 m.
K.Rodžersas buЯo dauРelio Amerikos ir Vakar Europos uniЯersitet Рarb s daktaras. Taip pat 1945 – 1946
m. Amerikos taikomosios psichologijos asociacijos, nuo 1947 m. – Amerikos psicholoР asociacijos, 1956 – 1957 m. –
Amerikos psichoterapeut akademijos preгidentas. Jis buЯo Яienas iš Humanistin s psicholoРijos asociacijos steiР j ,
aktвЯus įHumanistin s psicholoРijos žurnalo” redkoleРijos narвs ir autorius nuo pat šio žurnalo steiРimo 1961m.
K.Rodžersas d stвmo darb Яisada siejo su psichoterapeuto ir tвrin tojo Яeikla. Jis suk r psichoterapijos
sistem , Яadinam nedirektвЯi ja psichoterapija, kurios paРrindinis tikslas – pad ti atskleisti, atrasti saЯe, išЯenРti
disonanso tarp saЯo realios ir siЯaiгduojamos pad ties.
K.Rodžerso Яeikla paskutiniais jo РвЯenimo dešimtmečiais РaЯo rвšk socialin – politin atРars . SaЯo
nedirektвЯiosios terapijos principus jis band aktвЯiai perkelti socialini bei politini konПlikt , tebeЯвkstanči
pasaulyje, epicentrus.
Remdamasis 1965 m. saЯo paties išpl tota Рrupi konПlikt teorija, K.Rodžersas su bendradarbiais prad jo j
praktiškai taikвti 1972 m. Šiaur s Airijoje, Яesdamas bendr protestant ir katalik Рrup BelПaste. V liau m si toki
konПlikt židini kaip Piet AПrika, Centrin Amerika (SalЯadoras, NikaraРЯa). Nors K.Rodžerso humanistiniai pol kiai
neišsprend min t socialini konПlikt , tačiau parod , kad laikantis elementari žmoРiško bendraЯimo princip
(abipus paРarba, pakantumas, supratimas ir pri mimas), Рalimas taikus dialoРas net tarp kraštutinai priešišk socialini
ir politini Рrupi . K.Rodžersas 1952 m. paskelb straipsn , kuriame kalb jo apie JAV ir tuometin s TSRS dialoРo
Рalimвbes. 1986 m. susidar palankios aplinkвb s jo apsilankвmui TSRS (buЯusi Tarвb S junРa). Čia jis skait
paskaitas, konsultaЯo, orРaniгaЯo žmoРiško rвšio Рrupes. Entuгiaгmas, su kuriuo jis buЯo sutiktas dauРelio tarвbini
psicholoР , pademonstraЯo вpatinР žmoРiško bendraЯimo problem aktualum , kur ilР laik šliПuota administracin
biurokratin sistema žmoni samon dieР popierin , o ne reali paРalb kitam žmoРui.
K.Rodžersas plačiai skleid humanistin s psicholoРijos id jas, tarp j nedirektвЯiosios terapijos, aukl jimo ir
ЯadoЯaЯimo principus. Jis вra paraš s dauРiau kaip 150 straipsni ir knвР .
SЯarbiausi Яeiklai: įVaiko problem klinikinis Рвdвmas” (1939 m.), įKonsultaЯimas ir psichoterapija” (1942
m.), į pacient orientuota terapija” (1951 m.), įAsmenвb s ПormaЯimasis” (1961 m.), įLaisЯ mokвtis” (1969 m.),
įSusitikim Рrup s” (1970 m.), įTapimas partneriais: Яadвbos ir j alternatвЯos” (1972 m.), įEРгistencijos b das”
(1980 m.).
2. Savirealizacijos (aktualizacijos) tendencija. PaРrindin asmenвb s Яeiklos ir

bendraЯimo šaltin K.Rodžersas mat saЯirealiгacijos (aktualizacijos) poreikyje. Jis tvirtino, kad
jeiРu žmoРui leidžiama pasirinkti, jis Яisuomet pasirinks auРim ir pl tr , o ne stoЯ jim Яietoje,
nes j Яisuomet žadina saЯirealiгaЯimo tendencija, Рl dinti pačioje žmoРaus priРimtвje. Anot
K.Rodžerso, paРrindinis kiekЯienos РвЯos b tвb s polinkis вra РвЯendinti saЯo Рalimвbes, saЯo
potencial , auРti ir Явstвtis, tapti tuo, kuo Рali tapti. PЯг., ramun s s kla Рali tapti ramune ir joje
slвpi polinkis Явstвtis ramun , o ne rož . ŽmoРuje šis bioloРinis polinkis turi speciПin
psicholoРin Пorm : žmoРus siekia saЯ s РвЯendinimo (saЯ s aktualiгaЯimo). Aktualiгacijos
209
tendencija – tai saЯo potencialo realiгaЯimo procesas, siekiant tapti pilnaЯerčiai Пunkcionuojančia
asmenвbe (brandžia asmenвbe).
3. Aplinka, s lygojanti asmenyb s augim . K.Rodžersas man , joР norint, kad aplinka
skatint auРti ir tobul ti, b tinos trвs s lвРos – nuoširdumas, palankumas ir empatija ( sijautimas).
Anot K.Rodžerso, žmon s padeda kitiems auРti, b dami nuošird s – atЯiri saЯo pači
jausmams, nesistengdami rodytis kitokie nei yra, atsiskleisdami.
AuРti padeda žmon s, kurie вra palank s kitiems, rodantвs tai, k Rodžersas paЯadino
bes lвРiška paРarba. Tai pripažinimo, palankumo nuostata, Яertinant žmoР net tuomet, kai jis
klysta. Ar teko kada pajusti palenРЯ jim , kai, nebeapsimetin jote, išpažin saЯo bloРiausius
jausmus, supratote, kad jus ži rima palankiai? Kartais toki maloni patirt – kai daugiau
nebejaučiame poreikio aiškintis, esame laisЯi ir Рalime b ti atЯiri, nesibaimindami prarasti kit
paРarb – Рali teikti s kminРos Яedвbos, darni šeima arba drauРвst .
AuРti padeda ir empatiški žmon s, kurie supranta kit jausmus ir prasmes, nesistenРdami
juos vertinti.
TaiРi, nuoširdumas, palankumas ir empatija вra Яanduo, saul ir maisto medžiaРos,
sudarančios s lвРas žmon ms, tarsi РalinРiems žuolams, auРti.
4. Aš vaizdo koncepcija ir jos formavimasis. K.Rodžersas mano, kad žmoРus РвЯena

įПenomenaliame patirties lauke”, kuriame Рвja subjektвЯios patirties. Ji esanti s moninРa ir kartu
nes moninРa, s lвРojanti saЯ s ir aplinkos suЯokim . Ne manoma iki Рalo pažinti kito žmoРaus
pasaulio suЯokimo. Tik pokalbio metu pabandžius pažЯelРti iš jo poži rio taško Рalima suЯokti
žmoРaus elРesio priežastis. Asmenвb pilnai suЯokia saЯe, tačiau, šis suЯokimas (aš Яaiгdas) n ra
Яienalвtis: j sudaro idealus saЯ s suЯokimas. Jei Aš samprata (Яaiгdas) вra teiРiama, paprastai
žmoРus link s teiРiamai elРtis ir taip pat suЯokti pasaul . Jei toji samprata neiРiama – jei savo paties
akвse žmoРus вra toli nuo saЯo įidealaus Aš”, tai jis Рali jaustis nepatenkintas ir nelaiminРas. Kok
saЯ s Яaiгd susiПormuos auРantis žmoРus priklauso nuo:
 aplinkos vertinimo;
 poгitвЯaus d mesio;
 bes lвРiškos paРarbos.
HarmoninРam Явtвmuisi b tina s lвРa – t Я paРarba ir meil Яaikвst je be joki išlвР
(Яaikas turi b ti mвlimas ir Рerbiamas toks, koks jis вra).
TaiРi t Яai, mokвtojai ir drauРai tur t siekti pad ti pažinti saЯe, pripažinti tai ir b ti sau
ištikimiems.
210
5. Brandžios asmenyb s apibūdinimas. Rodžerso išЯвstвta nedirektyvioji psichoterapija,
t.в. klient orientuota psichoterapija, вra b das patirti bes lвРiškai teiРiam Яertinim per pokalb .
Psichoterapeutas ЯenРia diaРnoгuoti ar patarin ti, o tik stenРiasi žmoР išklausвti ir saЯais žodžiais
atspind ti jo mintis. Šios terapijos tikslas – pilnai Пunkcionuojantis žmoРus, kuris вra atЯiras
Яisokiai patirčiai, kuris neЯertina saЯ s ir saЯo elРesio jokiomis išankstin mis s Яokomis ar
normomis ir tod l neРвnвbiškas, kuriam kiekЯienas momentas вra naujas ir kuris kiekЯien
moment iki Рalo patiria. Toks žmoРus Яis labiau pasitiki saЯimi, saЯo reakcijomis, nuojauta, kas
jam ЯertinРa. Jis Яis mažiau ir mažiau ieško kituose pritarimo ir nepritarimo, РвЯenimo standart ,
sprendim ir pasirinkim . Jis supranta, kad jo pasirinkimai Рl di jame pačiame, Яienintelis jam
sЯarbus klausimas вra: įAr aš РвЯenu tok РвЯenim , kuris man teikia Рil pasitenkinim ir kuris
mane tikrai išreiškia?” LвР numatвdamas b simuosius kaltinimus, kad jo idealus, pilnai
Пunkcionuojantis žmoРus – tai eРoistas, K.Rodžersas sako, Рali atrodвti, kad (saЯiraiška) – tai
saЯanaudiškas ar asocialus kriterijus, bet jis toks n ra, nes intвm s ir Рeranoriški santвkiai su kitais
patiriami kaip patenkinantys.
K.Rodžersas priešinРas bet kam, kas Яaržo asmens laisЯ ir autonomij , kas bet kokiomis
pastanРomis nurodin ja žmoРui, kas Рalima ir kas ne, koks elРesвs ЯertinРas ir koks ne, kas Рera ir
kas bloРa. Anot Rodžerso Р ris kвla iš laisЯo žmoРaus Яidini samprat ir išorini sait neЯaržomo
elgesio, o blogis – tai nat rali žmoРaus polinki ir jo laisЯ s Яaržвmo padarinвs. Tod l Rodžersas
nusistat s prieš Яisus, kurie imasi Пormuoti kit РalЯosenas ir darвti tak j elРesiui – prieš t Яus,
m Рinančius paРal saЯo sitikinimus aukl ti Яaikus, prieš Яisuomenines (reliРijos, šЯietimo)
staiРas.
Rodžerso idealas ir Рalutinis nedirektвЯiosios terapijos tikslas – Яisiškai Пunkcionuojanti
asmenвb . Pilnai ir harmoninРai Пunkcionuojančia asmenвbe, atЯira patirčiai bei РвЯenančia
dabartimi, gali tapti kiekvienas – tereikia pažinti saЯe, atskleisti saЯo siekius ir Рalimвbes, juos
suderinti.
K.Rodžersas pabr ž dabarties reikšm . Žmon s turi išmokti РвЯenti dabartвje, sis moninti
ir Яertinti kiekЯien РвЯenimo moment . Tik tada РвЯenimas išsiskleis saЯo Рilumine prasme ir tik
tada Рalima kalb ti apie Яisišk realiгacij arba pilnai Пunkcionuojanči asmenвb . Psichin
sЯeikata вra tapimo, auРimo reгultatas, kuris priklauso nuo paties žmoРaus pastanР .
K.Rodžersas man , kad asmenвb s brendimas, tai ilРas nenutr kstantis procesas. Brandi
asmenвb , tai žmoРus Яisiškai realiгaЯ s saЯo priРimt , t.в. atskleid s saЯo Рabumus, ir tap s
Яisapusiškai Пunkcionuojančiu asmeniu. Brandi asmenвb bes lвРiškai priima saЯe ir вra atЯira
naujam patвrimui bei išРвЯenimui. Brandži asmenвb charakterizuoja:
 atvirumas patyrimui ir pergyvenimams;
 egzistencinis gyvenimas;
211
 orРaniškas pasitik jimas pasauliu ir saЯimi;
 patвrimin laisЯ ;
 k rвbiškumas.
6. Humanistin s asmenyb s teorijos reikšm . TaiРi, paРrindin humanistini asmenвb s

teorij id ja – bes lвРiškai priimti ir Рerbti kiekЯien žmoР tok , koks jis вra. Apie humanistin
psicholoРij Рalima pasakвti t pat , kas buЯo pasakвta apie psichodinamines ir biheЯioristines
asmenвb s teorijas – jos taka didžiul . Humanistin s psicholoРijos atstoЯ id jos tur jo takos
konsultavimui, mokymui ir vadybai.
1. Kas s lвРojo humanistin s psicholoРijos atsiradim ?

2. Koks A.Maslou poži ris žmoРaus priРimt ?
3. Paaiškinkite A.Maslou dualistin (stokos ir b ties) motвЯacijos teorij .
4. Kokios вra saЯiaktualiгaЯusi , subrendusi žmoni sЯarbios вpatвb s?
5. Apib dinkite asmenвb s raidos (paРal A.Maslou) apleidimo padarinius.
6. Kokia A.Maslou humanistin s asmenвb s teorijos reikšm ?
7. Kokia вra asmenвb s saЯirealiгacijos (aktualiгacijos) tendencija (paРal K.Rodžers )?
Apib dinkite j .
8. Kokios вra, paРal K.Rodžers , reikalinРos aplinkos s lвРos, kad asmenвb auРt ir tobul t ?
9. Kokios вra Aš Яaiгdo ir jo ПormaЯimosi sЯarbios вpatвb s?
10. Яardinkite brandžios asmenвb s (paРal K.Rodžers ) вpatвbes.
11. Kokia humanistin s asmenвb s teorijos reikšm ?
12. Koks, J s nuomone, poži ris asmenвb – psichodinaminis, bihevioristinis ar humanistinis yra
priimtinesnis?
Humanistin psichologija. PsicholoРijos koncepcijos, kuri d mesio centre вra asmenвb , laisЯai
realiгuojanti saЯo k rвbines Рalimвbes, asmenвb s autentiškumas, unikalumas, saЯiraiška.
Egzistecializmas. Filosofijos kryptis, kurios objektas yra individo egzistencija.
212
Fenomenologija. Idealistin ПilosoПijos krвptis, tirianti s mon , kaip intuitвЯi esmi steb jim .
Saviaktualizacija. SaЯ s atskleidimas ir realiгaЯimas.
Stokos motyvacija. Susijusi su žemesniaisiais poreikiais ir mažina psichin tamp , tenkindama
tuos poreikius.
Būties motyvacija. Susijusi su aukštesniaisias poreikiais, su asmenвb s auРimu, su žmoРaus laisЯu
pasirinkimu, su jo b ties Яertвb mis bei tikslais.
Nedirektyvioji psichoterapija. Psichoterapijos krвptis, orientuota paties konsultuojamojo Яidines
Рalias, jo saЯaimin Яert .
213
XI SKYRIUS
Tema: Asmenyb s brandos kriterijai.
Tikslai:
1. Aptarti asmenвb s brandum , kaip asmenвb s siek ir jos raidos reгultat .

2. PalвРinti skirtinР krвpči psicholoР nurodвtus asmenвb s subrendimo požвmius.
Literatūra:
p. 51-52.
alba, p. 223-225.
5. Žukauskien , R. (1996). Raidos psichologija . Vilnius: Valstybinis leidybos centras, p. 349.
214
DauРelis psicholoР akcentuoja asmenвb s brand kaip asmenвb s siek ir jos raidos
reгultat . SЯarbiausias Яeiksnвs, lemiantis brand – m stвmo b das ir apsisprendim paРr stumas.
Subrend s žmoРus kartais Рali atitolti nuo saЯ s, lвР iš šalies pasiži r ti saЯe, saЯo žodžius,
Яeiksmus, elРes ir jausmus, Рali juos sis moninti ir Яardinti. Vis labiau pažindamas saЯe, žmoРus
darosi pakantesnis kitiems. Brandus žmoРus saЯo skonio, sprendini ir РвЯenimo b d nelaiko
Яieninteliais Рalimais, jis pripaž sta, kad Рalima ir kitaip m stвti, jausti, РвЯenti. Brandus žmoРus
nenori aplinkini perdarвti paРal saЯe. Brandus žmoРus вra tas, kuris suРeba pripažinti saЯo jausm
prieštarinРum – priima saЯe su klaidomis, neapsimetin ja ir turi dr sos jas Яardвti. TaiРi jis Рali
saЯe steb ti, atsakinРiau elРtis, išmintinРiau pasirinkti.
Brandus žmoРus pirmiausia atsiskaito sau ir klauso saЯo Яidinio s žin s balso.
Nesubrend lis amžinai kaltina aplink , suranda praž tinРas įobjektвЯias s lвРas”, teisina saЯe,
atsisako pasirinkimo ir sprendimo atsakomвb s. Brandžiam žmoРui b dinРos esmin s Яertвb s,
sis moninimas РвЯenimo princip bei atsakomвb sau pačiam. Jis Рali pasakвti, kod l Яienaip ar
kitaip elРiasi, d l ko РвЯena. Kasdieniame РвЯenime išrвšk ja trвs sЯarb s brandžios asmenвb s
bruožai:
 gali kantriai laukti;
 Рali atid ti saЯo nor patenkinim ;
 tЯirtai laikosi saЯo tiksl ir prireikus suranda aplinkinius kelius.
Pasiremdami J.Pik no (1994) apibendrinimu, paži r kime, kokius asmenвb s brandos
požвmius žЯelР skirtinР krвpči psicholoРai (3 lentel ).
3 lentelė. Asmenвbės brandos požвmiai

Autorius Asmenyb s torija Asmenyb s brandos požymiai
Freudas Psichodinamin SuРeb jimas mвl ti ir dirbti.
Jungas Analitin Vidinis integralumas, darnos ir harmonijos su Visata pajutimas.
Adleris Individualioji MenkaЯertiškumo jausmo kompensacija ir socialini uždaЯini
atradimas.
Eriksonas Psichosocialin SuРeb jimas intвmiai bendrauti su kitais ir aukštas produktвЯumas.
Skineris BiheЯioristin Optimalus prisitaikymas prie aplinkos.
Maslou Humanistin SaЯiaktualiгacija, t.в. maksimalus saЯo Рimt saЯвbi atskleidimas ir
išЯвstвmas. Tapimas tuo kuo turi tapti.
Rodžersas Humanistin Visiškas saЯ s realiгaЯimas ir tapimas Яisapusiškai Пunkcionuojančiu
asmeniu. Bes lвРiškas saЯ s pri mimas ir atЯirumas išРвЯenimui.
Franklis EРгistencin Savo misijos atradimas ir РвЯenimo prasminimas.
215
Atsakymai
I skyrius. KL. Nr. 4, Ats.: Visi šie išЯardвti Яeiksniai.
II skyrius KL. Nr. 3, Ats.: Praeities pasisekim ir nepasisekim Яeikloje.

Kl. Nr. 4, Ats.: Vis objekt ЯertinРumo ir žalinРumo matas вra tik žmoРus.
Kl. Nr. 7, Ats.: BeРвЯenant Рвtos s Явb s.
IV skyrius. Kl. Nr. 12, Ats.: EЯoliucijos kilme ir reikšminРumu žmoРaus asmenвbei.
V skyrius. Kl. Nr. 1, Ats.: Visiems normaliems žmon ms.
VI skyrius. Kl. Nr. 3, Ats.: Nuo Яidaus sekrecijos liauk darbo.
VII skyrius. Kl. Nr. 1, Ats.: BesiПormuojantis d l Рimt prielaid ir РвЯenimo s lвР takos.
Kl. Nr. 4, Ats.: Reikia pasirinkti kuri nors iš tekste duot klasiПikacij arba
sudarвti saЯ .
Kl. Nr. 6, Ats.: Reikia prisiminti žвmi žmoni bioРraПijas ir autobiografijas bei
išskirti charakterio tr kumus.
VIII skyrius KL. Nr. 3, Ats.: K rвbiniai pasiekimai Яeikloje.
X.II skyrius Kl. Nr. 2, Ats.: Šokoladiniai pвraРaičiai (ir j skonis) вra nes lвРinis dirРiklis
(ND). Su jais siejamas kvapas – s lвРinis dirРiklis (SD). Seili skвrim sis,
pajutus kЯap , вra s lвРinis atsakas (SA).
Kl. Nr. 9, Ats.: Dažnai skraidantiems taikomos pastoЯaus dažnio proРramos
(schemos).
Kl. Nr. 10, Ats.: Nor dama numalšinti po skridimo kilus nemalon poj t d l
nikotino tr kumo, Vilma užsir k .
216

Knyga Psichologija

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Knyga Psichologija

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Vytauto Didžiojo uniЯersiteto, Socialini moksl Пakulteto, Teorin s psicholoРijos katedros

ŽmoРus - Яiena iš sud tinРiausi sistem , eРгistuojanči pasaulвje. SaЯ s suЯokimo ir

ASMENYB . KAS TAI YRA?

Tema: Asmenyb s samprata. Asmenyb s struktūra.

1. Aptarti asmenвb s samprat .

1. Bieliauskait , R. (1993). Asmenвbės psichologija. Kaunas: ŠЯiesa, p. 6-7.

1.1. Buitine samprata asmenybe laikomas žmoРus, kuris вra:

1.2. Asmenyb s supratimas filosofijoje ir psichologijoje. Pagrindinis filosofijos klausimas

MES ESAME TAI, K MES DAROME

Rol s Rol s Rol s Rol s

2 pav. Asmenвbės socialiгacija

3 pav. Visвbinė asmenвbės struktūra pagal L.Jovaišą

1. Apib dinkite s Яokas įasmuo”, įindiЯidas”, įasmenвb ”, įindiЯidualвb ”.

simintini terminai ir s vokos

Žmogus - РвЯвb s eЯoliucijos Žem je aukščiausia pakopa - Рeriausiai išsiЯвsčiusi bioloРin

Tema: Gyvenimo prasm . Asmenyb s tikslai, perspektyvos, aspiracijos. Vertyb s.

1. Aptarti РвЯenimo prasm s sЯarb asmenвb s b tвje.

1. Bieliauskait , R. (1993). Asmenвbės psichologija. Kaunas: ŠЯiesa, p. 8,12.

1.1. V.E.Franklio logoterapija. Austr neuroloРas ir psichiatras Viktoras Emilis Franklis

1.2. R.Baumeisterio gyvenimo prasm s konstrukcijos psichologinis modelis.

3. Vertyb s. KiekЯienai asmenвbei b dinРos Яertвbin s orientacijos, pasireiškiančios per

3.2. E.Šprangerio asmenyb s tipai pagal turimas pagrindines vertybes. Vokieči

4. Nuostatos. Nuostatos вra paremtos Яertвbi sistema. Tai nusiteikimas konkrečios

1. Parodвkite, kaip remiantis V.E.Franklio loРoterapijos principais bei R.Baumeistrio žmoРaus

simintini terminai ir s vokos

Tema: Motyvacija. (Poreikis. Motyvas. A. Maslow. Biologiniai ir socialiniai

poreikiai. Trys pagrindiniai motyvai. sis moninti ir ne sis moninti motyvai.

1. IšnaРrin ti žmoni aktвЯumo šaltinius ir Яertinti j sЯarb asmenвb s tobul jimui.

1. TarЯвdien , V., Kasiulis, J. (1998). Vadovavimo psichologija . Kaunas: Technologija, p. 25-27.

Poreikių patenkinimo rezultatas:

4 pav. Supaprastintas elgesio per poreikius modelis.

2. A.Maslou ( A.Maslow ) asmenyb s poreiki piramid . Amerikieči psicholoРas A.

5 pav. Žmogaus poreikių piramidė (pagal A.Maslou).

Valgymo sutrikimai. Vienas iš dažnai sutinkam susirРim – nervinė anoreksija. Kai

3.2. Seksualin motyvacija – m s РвЯenimo dalis. Seksualin motвЯacija вra Рudrus

Žmoni skatinimas. OrРaniгacin psicholoРija tiria, kaip ЯadoЯai tur t :

7 pav. Atpildo pobūdis veikia vidinę motвvaciją.

1. K žinote apie poreikius ir j klasiПikacij ?

simintini terminai ir s vokos

Tema: Emocijos. Emocij teorijos. Emocij rūšys. Pagrindin s emocijos.

1. Išsiaiškinti, kaip Рalima atpažinti saЯo emocijas ir jausmus.

1. Emocij ir motвЯ rвšвs.

1. Bendravimo menas. (1993). Vilnius: LietuЯos mokвtoj kЯaliПikacijos institutas, p. 31 – 33.

2.1. Č.Darvinas. Pirmasis, bandвdamas atskleisti bioloРin emocij priРimt , Č. Darvinas

2.2. V.Džemso – K.Lang s požiūris. Artimas Č.DarЯinui вra amerikieči ПilosoПo ir

2.3. V.Kenono ir F.Bardo teorija. Amerikieči psicholoРas V.Kenonas (W.B.Cannon)

2.4. P.Semionovas. Rus psicholoРas P.SemionoЯas (1981) suk r inПormacin emocij

8 pav. Trumpiausias kelias smegenyse kylant emocijoms.

9 pav. Emocijų ir pažinimo sąveika. Tačiau kuris iš jų вra pirmesnis?

3.1. Teigiamos ir neigiamos emocijos. Plačiai paplit s emocij skirstвmas teigiamas ir

MEIL , PВKTIS, NEAPВKANTA,

DŽIAUGSMAS, BAIM , LI DESВS,

10 pav. Emocijų rūšвs.

3.2. Steniniai, asteniniai ir ambivalentiniai jausmai. Priklausomai nuo jausm takos

3.3. Aprašant paprasčiausias emocijas, вra skiriamos trвs paРrindin s j r šвs:

4. Pagrindin s emocijos. Amerikieči psicholoРas K.Izardas (K.Izard) nurodo pagrindines

4.1. Susidom jimas ir susijaudinimas. Tai dažniausiai išРвЯenama teiРiama amocija. Ji

5. Emocin s būsenos. Emocijos klasiПikuojamos ir atsižЯelРiant išРвЯenimo trukm ,

1-oji faz : 2-oji faz : 3-oji faz :

11 pav. H.Selje bendrasis prisitaikymo sindromas.

Išš kis Gresm

8. Emocij funkcijos. Atskleisdami, kam reikalinРos emocijos, kokios j Пunkcijos,

8.3 Skatinamoji funkcija. Verkiančio Яaiko patirtos neiРiamos emocijos (silpnumas,