A N T A N A S

S U S L A V I I U S

P A R E M I A M O ) !

PSICHOLOGIJA
Kaip tvirtinti savj
ego
ir ilikti savimi

Kaunas viesa 2000

UDK 159.9
Su89

Su89

Suslaviius, Antanas
Paremiamoji psichologija: kaip tvirtinti savj ego ir ilikti
savimi / Antanas Suslaviius. Kaunas: viesa, 2000.
95 p.: iliustr.
Bibliogr. tekste.
ISBN 5-430-03081-3
inomas alies psichologas gyvai ir patraukliai rao apie bendravimo
bdus ir sunkumus, nuodugniai pataria, kaip padti sau, kaip itiesti
pagalbos rank kitam. Leidinyje pateikta daug m s dien aktualij,
politinio ir ekonominio gyvenim o fakt, vairi tem apmstymams,
pagaliau taigi patarim.
UDK 159.9

ISBN 5-430-03081-3

Antanas Suslaviius, 2000

Leidykla viesa", 2000

Pirmasis skyrius

Paramos pradia.
Klausymosi menas
I arama ne visada yra aktyvs veiksmai ar patarimai. Daugeliu
atvej mogui reikia ne j. Pakanka, kad bt mogus, kuriam
galtum papasakoti savo sielvart arba paprasiausiai pasikalbti.
Vadinasi, reikia klausytojo. Klausytis nra lengva, kaip kad i pra
di gali pasirodyti. Kur kas lengviau kalbti. Ar sunku klausytis,
suprasite atsak j iuos kontrolinius klausimus.
Ar pasitaiko, kad nekantriai laukiate, kol panekovas baigs kalbti ir
galsite js kalbti?
Ar girdite tik tai, kas jums patinka?
Ar netrukdo klausytis iankstins js nuostatos?
Kiek i tikrj klausote, o kiek vaidinate, kad klausote?
Ar klausantis nekyla noras pertraukti kalbtoj?
Ar jums nepasidaro viskas aiku, kol dar panekovas nebaig kalbti?
Ar klausantis js dmesio neblako kiti dalykai?

CES>

Klausytis nra tolygu girdti. Tai kur kas daugiau. Visa mogaus
laikysena gali liudyti jo nor bti geru klausytoju. Klausymas turi
tris svarbiausius dalykus: 1) aki kontakt; 2) nebyl klausym;
3) odin klausym. Klausantis reikia irti mog. vilgsnis yra
dmesingumo pastiprinimo simbolis. Jis padrsina panekov, ypa
kai subtili pokalbio tema. Bet vilgsnis padrsina tam tikru mastu.
Usitss, fiksuotas vilgsnis nervina, veria jaustis nepatogiai, gs
dina. Tad irjimas neturi virsti kyriu spoksojimu. Panekovai
pasirenka vilgsnio trukm. Kuo ariau panekovas, tuo trum pesn
vilgsnio trukm. vilgsnis labai atskleidia ir parodo mog, jo
problem. Jei pokalbio tema sunki, jei mogus jauia kalt ar
nepatogum , jis nuleidia akis, vengia vilgsnio. Gebjimas ilgesn
laik irti kitam mogui akis yra ego stiprumo, dominavimo
poymis. Baiktus mogus greiiau nuleis akis. Danos aki kon
takto pauzs yra ne tik ego silpnumo poymis, bet taip pat rodo
nesugebjim susikaupti ir dmesingai klausytis. Beje, irjimas
neturi virsti mogaus apirinjimu, domjimusi apranga, ukuo
sena ar pan. Kalbantysis labai jautriai reaguoja atgalin ry. Jis d
miai seka vairius klausytojo elgesio poymius ir nutils, jei aptiks,
kad jo kalba panekovui nedomi. Subtil pokalb kur kas lengviau
sulugdyti, nei j skatinti. lugdyti gali daug kas. Kad ir nedm e
singumas, kaip j kalbtojas supranta.

Vengianti vilgsnio asmenyb

D ro v u m a s tiesiogiai rodo tendencij vengti vilgs
nio. Jei prisistatydamas mogus vengia vilgsnio, tai
jis pripasta partnerio pranaum (A. Duranti, 1992).
Psichologai R. Larsenas ir T. akelfordas (T. Shac
kelford, 1996) usibr tiksl plaiau panagrinti,
kokiomis dar savybmis pasiymi vilgsnio vengian
tys asmenys. Tyrime dalyvavo abiej lyi studentai:
67 moterys ir 34 vyrai. Tiriamieji asmenys, gavus j
sutikim, buvo fotografuojami. Jie prayti elgtis nat
raliai". Joki kitoki praym fotografai neturjo. N et
jeigu tiriamasis paklausdavo, ar reikia ypsotis, tyr
jai atsakydavo: Bk toks kaip visada". Fotografijose
ufiksuot vilgsnio krypt vertino nepriklausomi eks
pertai. Po to tiriamieji upildydavo kelet standartini
asmenybs klausimyn. Be to, jie prayti aprayti tos
dienos spdius.

Vyr ir moter vilgsni tyrimo duomenys buvo

skirtingi. V engiantys vilgsnio vyrai, remiantis
tyrimu, labiau ireik vidin slopinim, griet savj
jausm kontrol, net depresij. Tiriamieji taip pat
skundsi miego sutrikimais, gerkls skausmais, blogu
apetitu. Trumpai kalbant, tiriamieji vyrai, iorikai
demonstruodami emocin stabilum, viduje jautsi
emocikai suvaryti ir prislopinti.
Vengiani vilgsnio moter psichologinis portretas
yra visai kitoks: jos atrod labiau atsipalaidavusios,
patenkintos ir ramesns negu tiesiu vilgsniu pasiy
minios moterys. Jos neatskleid koki nors somati
ni negalavim, kuriuos savo pasisakymuose pabr
tiriamieji vyrai. Tyrimo autoriai taip pat pastebjo,
kad moterys daug daniau nei vyrai vengia vilgsnio.
E. Gofmano (1926) tvirtinim u, vilgsnio vengimas yra
paklusnumo enklas, todl moter tradiciniai sociali
niai vaidmenys veria bti jas nuolankesnmis. Kita
vertus, tradicini socialini vaidmen turinys spar
iai kinta. vilgsnio palaikymas ar jo vengimas yra
signalas bendravimo partneriui. Kaip adekvaiai jis
bus interpretuojamas, priklauso tolesnio bendravimo
skm.
altinis: K Larsen, T. Shackelford. Gaze avoi
dance: personality and social judgm ents of people who
avoid direct face-to-face contact. Personality and indi
vidual differences. Vol. 21, No. 6, 1996, 907 917.

Klausymsi rodo ne vien tik aki kontaktas, bet ir visa dm e

singa klausytojo laikysena. Klausytojas turi bti pakankamai susi
kaups, bet nejausti tampos. Suprantam a, dmesinga laikysena
gali bti tikra arba tik suvaidinta. Suvaidinti dm esing panekov
nra sunku. Tai netgi etiketo dalis.
Nebylus klausymasis negali ilgai trukti. Kalbtojas paprasiausiai
pasigenda grtamojo ryio. Jam gali kilti abejoni, ar jo pasakoji
mas domus, ar i viso jo klausomasi. Tad klausytojas turi signali
zuoti apie savo dmesingum. Ir ne vien laikysena, bet ir odiu.
odiai iuo atveju atlieka dvejop funkcij: 1) jie pranea kalb
tojui, kad jo klausomasi; 2) jie padrsina ir paskatina kalbtoj.
odi neturi bti daug. Tiesiog galima sakyti: Tskite", Kaip
toliau buvo", Taigi" ir 1.1. Klausytojo odinis tarpas turi bti mini
malus, neblakyti dmesio, nenukreipti kalbtojo nuo temos. Balso
tonas taip pat turi skatinti, nes nekantrus, nuobodiaujantis, ledinis
balsas pasakojim greit nutrauks.

Ko vertas klausymas? Kokia jo prasm? Prasm ta, kad mogus

turi kam pasipasakoti. Kai kuriems m onms to ir pakanka. Jie tiki
savo idj teisumu, jiems reikia ne tiek pritarimo, kiek auditorijos.
Kiti nori daugiau: trokta supratimo, emocinio reagavimo, uuo
jautos ir pan. Gana danai mogus pageidauja, kad panekovas
sijaust ir atsiliept jo jausmin bsen. Igyvenimas to, k igy
vena kitas mogus, vadinamas empatija. Klausymasis sijauiant
kito mogaus emocin bsen vadinamas em patiniu klausymusi.
Empatinis klausymasis ne tiktai girdjimas to, k kalba pane
kovas, bet ir j jaudinanios problemos igyvenimas. Norint tai
padaryti, pirmiausia reikia inoti, k panekovas igyvena. Spren
dimas apie partnerio emocin bsen vadinamas jausmo identi
fikavimu, arba jausmo nustatymu. Identifikuoti jausm reikia j
atpainti. Tai nra taip paprasta, kaip greit sitikinsime. Dl keli
prieasi. Jausmas yra jausmas. Jis ne odis. Kilus jausm mo
gus vardija odiu, j pavadina. Trumpai sakant, jausmas iveria
mas kalb. Visoki vertj esama. vairaus turtingum o odyno.
Maironis eilratyje Pavasaris" savo jausm us ireik taip:
Pavasario saul pravito meiliai
Ir juokiasi, ird vilioja;
Ikilo dang auktai vieversiai,
irena, sparneliais plasnoja.
\

Iauo! Iauo! Vjelis lauk

Buiuoja, gaivina krtin;
Pabiro pasklido iedai ant lauk
Vainik eil pirmutin.
Taip giedra ir linksma! Tiek vieia vilties!
Vien meil nortum dainuoti,
Apimti pasaul, priglaust prie irdies,
Su meile saldiai pabuiuoti!
Danas mogus neprats jausm ireikti odiais, juolab subti
liais. Kitam lengviau tai padaryti veiksmais, gestais, kumiais. Taigi
jausm vertimas odi kalb gali bti netikslus. Tok vertim
panekovas ir perduoda klausytojui. Klausytojas girdi odin tekst,
kurio turinys yra emocinis igyvenimas. Remdamasis tekstu, klau
sytojas bando atkurti panekovo emocij. Tai irgi gali bti netikslu.
Netikslum lemia teksto ypatum ai ir, kaip mes jau inome, klausy
mosi subjektyvumas. Tad neretai odinis emocijos isakymas pri

lygsta mslei. Pabandykime iversti j emocij kalb: Siaubas, kaip

grau!", Reikalai taip pakrypo, kad jau ir nebeinau..."
Pabandykite identifikuoti jausmus. Savais odiais nusakykite,
k igyvena i teigini autorius.
Ir kaip jis pareis namo!
Ateitis man atrodo miglota.
Niekam nerpi, ar a gyvas ar mirs.
Kaip mes dabar toliau gyvensime...
Bus puikus reginys. Negaliu sulaukti pradios.
Dl tokios tvarkos negaliu laiku atlikti vis darb.
Negaliu paksti ilgos eils bufete!
Nusibodo m an tvas. Vis nurodinja, k a turiu daryti.
Kad kada nors jis paklaust, kaip man sekasi...
Nereikia man nieko i tavs!
Ar baigsis kada nors ie beprasmiki teiginiai?!
Sugalvokite sav teigini, ireikiani jausmus, ir papraykite
draug, artimj ar mylimj juos identifikuoti.
Aukiau pateikti teiginiai atspindi santykikai paprastas, viena
reikmes emocijas (inoma, iskyrus js pateiktus pavyzdius!).
iaip jau jausmai yra ir sudtingi, ir prietaringi. Pavyzdiui, mo
gus tuo paiu metu ir piktinasi kuo nors, ir gaili, ir myli, ir neap
kenia, nori, bet bijo ir t. t. Neretai jausmas, ireiktas vienu infor
macijos kanalu, prietarauja savo iraikai, pateiktai kitu kanalu.
Pavyzdiui, mogus verkdamas sako, kad diaugiasi. Pabandykime
nustatyti, k igyvena moksleiv, sksdamasi savo draugei: Nega
liu suprasti, k man daryti su tuo referatu. Kai sakau mokytojui,
kaip galvoju j rayti, jis mano sum anym us vadina nesmone. Kai
jis man aikina, kaip a turiu rayti, man atrodo, kad jis kalba nes
mones. Neinau, k ir daryti..." Ar i mokin igyvena kalt? Ne!
Kalt ji igyvent, jei nieko nedaryt. Ji daro, tik jai nesiseka. Tai
k ji igyvena?
Kita situacija: Jau geriau jis ieit, sako ji draugei, bet i
ko mes tada pragyvensime?" Identifikuokite jausmus.
Teisingas jausmo identifikavimas yra svarbus, nes nuo jo pri
klauso tolesnis empatinis reagavimas. Panagrinkime situacij. Stu
dent: Kaip gerai, kad rytoj vaiuoju namo, pasimatysiu su tvais.
Bet kai jie suinos..." Pabandykime identifikuoti: 1) Gerai tau,
namus vaiuoji"; 2) Bijai tv kritikos". Kuris variantas teisingas?
O gal abu? Neteisingas identifikavimas ir tolesnis empatinis reaga
vimas gali ne tik kad nepadti mogui, bet j traumuoti.

Jausmus identifikuoti sunku ne vien dl j prietaringumo

ir sudtingumo. Kad suprastum kito mogaus jausmus, privalai
imokti pavelgti pasaul jo akimis, i jo perspektyvos. Klausyto
jui gali atrodyti, kad toje situacijoje nra ko nerimauti ar lidti.
Bet tai jam taip atrodo! Pasakotojo visai kitoks vidinis pasaulis, kiti
interesai ir vertybs! Kas tau ne problema, jam katastrofa. Nesuge
bjimas matyti problemos kito akimis yra egocentrizmo poymis.
Pavyzdiui, js maas broliukas ar sesut skundiasi, kad vaikai
darelyje atima jam patikus aisl. Jums rpi visai kas kita. Tad
sakote: Radai dl ko jaudintis! Man rytoj kontrolinis. O ia tai
bda!" Bet maam vaikui, kai toks yra jo vidinis pasaulis ir verty
bs, tai globalin problema. vykiai Jugoslavijoje jam grynas
niekas palyginti su prarastu aislu. Mginimas nuvertinti, sum en
kinti problem tik dar pablogina padt. Tada mogus ima jaus
tis ess menkavertis, kai jam paaikina, kad jo problema yra m en
kut, o tai susitvarkyti su ja jis negali. Padt pablogina kontrasto
efektas. itaip atsitinka tais atvejais, kai klausytojas aikina, kad jis
buvo pateks daug prastesn padt, bet puikiai su ja susitvark.
O tokio menkaverio rpestlio, apie kur jis dabar girdi, net nepa
stebt. Ir kaip po ito pasakotojui nepulti menkavertikum?
Problemos matymas kito mogaus akimis padeda identiiikuoti
j lydint jausm. Bet tai dar ne empatija! Galime suprasti kito
mogaus igyvenimus, galime bti kupini kilnaus noro ujausti
savo panekov, bet tai, kas jaudina panekov, gali bti mums
nepriimtina, svetima, kelti pasipiktinim! Tarkime, pilietis skun
diasi, kokias jis negandas patiria, vengdam as mokti alimentus,
arba reketininkas aimanuoja, kaip jam pavojinga rinkti duokl i
verslinink, o gydytojas dejuoja, kaip baisu imti ky. ie asmenys
irgi gali norti i panekovo empatiko reagavimo! Matome, kad tai
nra paprasta. Empatiniam reagavimui reikia vertybini orientacij
panaumo. Klausytojui turi bti priimtini tie darbai, apie kuriuos
dsto jo partneris, bent jau ne prieiki. Bt paprasiausia veid
mainyst apsimesti geru klausytoju, bet irdyje piktintis ir nedrsti
ito pasakyti.
Apibendrinkime. Tad ko gi reikia skmingam empatiniam reaga
vimui? Daug ko: 1) noro, motyvacijos gilintis kito mogaus pro
blemas; 2) gebjimo pavelgti reikal kito mogaus akimis, i jo
perspektyvos; 3) vertybi panaumo. Daugelis problemini situa
cij yra sudtingos, jose dalyvauja nemaai persona, esama vai
ri profesini ar technini detali. Pasakojimo klausymasis reika

lauja siminti, be to, vargina. O mes jau inome, kad pasakotojas

yra jautrus grtamajam ryiui, t. y. jis jautriai reaguoja, ar jo dm e
singai klausomasi, nes tai yra rodiklis, ar jo (jos) rpesiai kam
nors rpi. Ar dar norite bti empatiki, ar pasireng? Pabandykime
panagrinti kelias situacijas.
Skundiasi kaimynas kaimynui: Neseniai pirkau main. Ne
pati prabangiausia, bet visai nebloga. Ir atrodo madingai, ir ekono
mika. Taip diaugiausi. Bendradarbiai irgi gyr. iriu, po savaits
vienas irgi toki pat nusipirko. Atrodo grau, turtjame po truput,
bet nuotaika ne ta. Kit kart nebesinori u vairo ssti. Kai skai
tau Lietuvos ryto" 5-tj puslap, nejuiomis sugaunu save iekant
inuts, ar nepavog jam kas mainos. Kart savo kaimyno ir klau
siu: Ar tavo maina sugedo?" Ne", sako jis. Ar tavo main
kas supeik?" Atsakymas irgi neigiamas". Tai gal is kaimynas labai
susirpins, kad ano vyrikio mainos kas nepavogt? Kas gadina
jam nuotaik? Jei suradote nerimo prieast, ar pasireng empatikai atjausti t piliet?
Kitas pavyzdys apie besiformuojanias lietuvikas jaunosios
kartos tradicijas. Atuntokas skundiasi bendraklasiui: Tie pirmo
kliai visai auns vaikai. Liepi kas savait atneti po 5 litus, atnea.
Pasakai daugiau, atnea ir daugiau. Joki problem. Bet ten yra
toks Saulius. Neduoda, ir nors tu k! inau, kad turi, bet usispyr.
Kelis kartus su juo kietai pakalbjau. Paverkia, bet vis tiek savo.
Galiau ir atstoti nuo jo, bet paskui ir kiti gali sustreikuoti. Gry
nas vargas". Gal nelabai norisi empatikai reaguoti? O k, jeigu
tai draugysts slyga? Yra tam tikros profesijos atstovai, su kuriais
mons privengia bendrauti. Tai psichiatrai. Taiau paklausy
kime. Psichiatrai sako, kad yra moni, kurie apie savo rpesius
tik su jais ir tegali pasikalbti! Be tabu! Kiti paprasiausiai pasibai
ss. O k, jeigu nra kam pasiguosti, kad bijai pereiti tiltu, bijai
tamsos arba neapkenti tvo, tave traukia gerokai vyresnio amiaus
mons arba labai malonu isukinti varlytei kojas.
Empatinis reagavimas nra nebylus. Reaguodamas klausytojas
patvirtina kalbaniojo jausmus, perpasakoja juos savais odiais,
solidarizuojasi su igirst mini autoriumi ir pan. Nuo tinkamo
pirminio reagavimo priklauso, kaip seksis tolesnis pokalbis.
Panagrinkime kelet situacij ir pabandykime reaguoti j trim
skirtingais bdais, aptardami kiekvieno j privalumus ir trku
mus.

1. Jaunuolis met mokslus technikos mokykloje: Neinau, k ir

daryti. N epatinka n viena man inoma specialyb. Beje, ir metai
jau ne tie. Kak reikt daryti, bet neinau k".
Reagavimo variantai:
1. Dabar tu atrodai pasimets.
2. Kalbi taip, lyg btum visai prarads vilt.
3. Visa tai tave gsdina.
Kuris variantas tinkamesnis?
Gal antrasis? Bet jei mogus sako, kad kak reikia daryti, vadi
nasi, dar turi vilties. Treiasis variantas gerokai sutirtina spalvas.
Tai ne igstis, o nerimas. Vadinasi, adekvaiausias yra pirma
sis variantas. Jis apibdina panekovo bsen, nepridedant nieko
nereikalingo.
2.
Moteris, gyvenanti tik su snumi, verkdam a sako: A taip
diaugiuosi, kad snus veda". Reaguokime: A. Js turbt labai
didiuojats? Kas ta laimingoji?" B. Js laiminga, kad jis veda, bet
baiminats, kad bsite vienia be snaus". C. Js labai nelaiminga
dl jo vedyb".
A variantas. Reaguota tik dal teiginio, jo viesesn pus.
Nepastebta, kad moteris kalbdama verkia. Klausimas: Kas ta lai
mingoji?" daugiau atspindi klausytojo, o ne pasakotojos interesus
ir iame pokalbio etape yra visikai nereikalingas.
C variantas. Reaguota tik dal teiginio, iuo atveju jo tam
sesn pus.
B variantas vairiapusikai atspindi panekovo bsen.
4. Technikos mokyklos mokinys pagaliau ilaik kvalifikacinius
egzaminus ir skuba pasigirti meistrui: Ilaikiau! Tikrai ilaikiau!
Btinai turjau atbgti pas jus ir pasakyti. Dabar tai viskas bus
puiku".
Meistro atsakymas: A. A labai nustebintas. Nebuvau tikras, kad
kada nors tuos egzaminus ilaikysi". B. Oi, net lengviau pasidar!
Jau pradjau nervintis, nes atrod, kad nieko nebus". C. Diau
giuosi kartu su tavimi".
Be abejo, teisingas yra C variantas. Panagrinkime kitus du. A
variantas aikiai nuvertina mokin. Uuot pasveikintas, jis gauna
alt du. B variantas taip pat nuvertina mokin, tik ne taip tiesio
giai, utat skaudiau. is reagavimas, iaip ar taip, labiau atspindi
klausytojo nerim ir interesus, o ne pasakotojo bsen.
4.
Sportinink jauia, kad nedaro paangos, ir savo nuoskaud
isako treneriui: Laikas bga, o a vis dar nieko nepasiekiu. Js
man n kiek nepadedate. Nieko kito nedarote, o tik skiriate itas
kvailas uduotis".

A variantas: Nemanau, kad mes turtum e aptarinti, k a pri

valau daryti ir ko ne. Pakalbkime geriau apie tave".
B variantas: Tu paprasiausiai nevykdai to, k a tau sakau".
C variantas: Tu manai, kad a nepakankamai tau padedu".
Komentaras. A variante panekovas (treneris) atsisako nagrinti
problem, peradresuodam as j sportininkei. Jei i nepaklus, tik
tina, kad jis primins jai savo pareigas, patirt ir t. t. Atsisakymas
nagrinti problem rodo trenerio ego silpnum. B variantas pana
us pirmj, tik ia aikesnis sportininks kaltinimas. Treneris savo
nekompetencij ir kalt nukreipia sportinink. C variante pripa
stama problema. Yra visos prielaidos j aptarti, nes be ito toliau
skmingai bendrauti nebus manoma.
odis jums! Pabandykite reaguoti toliau pateikiamas situacijas
trim variantais. Aptarkite jas su kolegomis ir draugais.
1. Kai pagalvoju, kaip mano tvai elgiasi su manimi, taip
supykstu, kad galiau k tik nori jiems padaryti. Kart a net
supliau tvo vairuotojo teises, todl kur laik jis turjo vainti
visuomeniniu transportu.
2. A jums papasakojau apie daugel dalyk, kurie mane slegia,
bet kai ko ir nesakiau. Apie tai a niekam nepasakoju. Bijau, kad
pagalvos, jog esu nenormalus.
3. A draugavau su juo trejus metus. Puikiai sutarme. Viskas
buvo grau. Staiga prajus etadien jis pasak, kad tarp ms
viskas baigta. K man dabar daryti?
Empatinis reagavimas, kad ir koks jis bt teisingas, negali isi
versti viena fraze, vienu teiginiu. klausytojo reagavim kalbanty
sis irgi reaguoja. Jei klausytojas skatina, partneris toliau dsto pro
blem. Tokiu bdu nuo epizodo, situacijos vardijimo pereinama
prie vyki sekos, tos situacijos nagrinjimo.
Mergaits pasakojimas: Prie por m et diskotekoje paslydau,
parkritau ir smons netekau. Kai atsigavau, mane buvo apspit
daugyb moni; man buvo labai gda".
A variantas: Bet juk tai buvo prie por met. Kodl turtum
dl to dabar sukti galv?"
B variantas: Patariu kiek galima daniau vaikioti diskotek,
kol neatgausi pasitikjimo".
C variantas: Tau buvo labai nem alonu, kai itaip atsitiko".
Analiz. A variantas. i reakcija bando sumenkinti mergaits pro
blemos svarb, jai dar vos tik pradjus apie tai kalbti.
B variantas. Skubama patarti, netgi gerai neiklausius.

C variantas. i reakcija leidia pasakotojai dar kart apsvarstyti

buvusi situacij, parodyti, kad jos klausomasi. O tai kalbtojai ir
yra proga bei paskatinimas toliau kalbti.
Mergait: Taip. Kit kart jau buvo sunku rytis eiti diskotek.
I ties po to vykio a ir nustojau eiti diskotekas".
A variantas: Nustojai eiti diskotekas?"
B variantas: O tarp kitko, kokioje diskotekoje tai buvo?"
C variantas: O klass aukltoja ar ino apie tai?"
Analiz. A variantas. Reakcija rodo susidomjim ir nor igirsti
daugiau.
B variantas. Diskotekos pobdis ir vieta nra svarbi informa
cija.
C variantas. vedama nauja tema klass aukltoja. Klausantis
reikia telkti dmes tai, kas sakoma, ir naujos temos nepradti.
Klausantis ne tik paiam negalima pradti naujos temos, bet ir pri
valu sekti, kad ir kalbtojas laikytsi tos paios temos. Tada galima
utikrinti, kad iai problemai bus skirtas maksimalus dmesys.
Po kurio laiko m an pasidar sunku ne tik eiti diskotek, bet
ir parduotuv, kin, mokykl."
A variantas: Kokius filmus mgsti?"
B variantas: Tai k tu sakai mamai, kai ji tau liepia nueiti par
duotuv?"
C variantas: Tau pasidar sunku ir mokykl lankyti".
Analiz. A variantas. Be reikalo pakeiiama tema.
B variantas. Maai tiktina, kad i informacija gali kuo nors
padti. Tai paprasiausias smalsumo patenkinimas.
C variantas drsinimas toliau kalbti.
Dabar i viso stengiuosi laikytis toliau nuo moni. Bijau, kad
vl man kas neatsitikt ir kad jie juoksis. Neinau, k ia daugiau
pasakyti."
Kartais atsitinka, kad kalbtojas neino, k daugiau pasakyti,
arba varosi, o klausytojas irgi nenutuokia, k tokioje situacijoje
daryti. Tai mirties takas". Tokiais atvejais patartina grti atgal ir
paklausti ar pakom entuoti k nors tokio, apie k anksiau buvo
kalbta.
A variantas: Sakei, jog vengi ieiti i nam , kad kas nenutikt.
O kaip toliau reikalai klostsi?"
B variantas: Manau, kad galiau patarti, k tau daryti".
C variantas: tyli ir laukia, kol pasakotoja vl ims kalbti.
Analiz. A variantas. Pasiekus mirties tak, labai norisi keisti
tem. Taiau reikia grti prie pasakotoj jaudinanios temos. Tai
kartu yra ir dmesingo klausymosi rodymas.

B variantas. Per greito patarim o klaida.

C variantas. Apskritai pauz pokalbyje yra natralus dalykas.
moni bendravimas nereikia begalinio odi srauto. Taip bna
tik amerikiei muilo serialuose. Pauzs reikia apsisprsti, susi
kaupti, vidiniam prietaravimui veikti. iuo atveju yra tikimyb,
kad pauz gali ir ubaigti pokalb, nes kalbtoja varosi k nors
daugiau pasakyti.
Moksleiv (irdama grindis): Kart, kai nam uose nieko
nebuvo, o a mokykl njau, atkreipiau dmes bufete esant
konjak. Po truput, kad tt nepastebt, pradjau nugerti. Dabar
vis daniau ir daniau".
A variantas: Gal apie k kita pakalbkime".
B variantas: Tu daugiau m an pasakyk. Kaip a galiu tau kuo
nors padti, jei tu nieko nepasakoji!"
C variantas: Tau nem alonu apie tai kalbti".
Analiz. A variantas. Aikiai keiiama tema. Tai rodo klausy
tojo ego silpnum. Klausytojas nepasirengs tokiam poskiui, tad
paprasiausiai isigando. Greiiausiai ir akis nuleido. Tai ne
empatikas, bet gynybinis reagavimas.
B variantas. Panaus pirmj. Tik iuo atveju klausytojas savojo
ego silpnum maskuoja usipuldamas panekov. Kaltinimas, kad
per maai ino, kontakto nepagerins. Tiktina, kad po ito pane
kov ivis nutils.
C variantas rodo empatij ir susidomjim tolesne vyki eiga.
Danai manoma, kad m og tik tada gali atjausti, jei pats esi
k nors panaaus patyrs. Jei esi apvogtas, apipltas, apgautas,
geriau suprasi ir kit nelaiml. Jei tuo tiktume, Lietuvoje yra labai
daug empatik moni, nes beveik kiekvienas i m s yra kaip
nors nukentjs. Dar A. Smitas (1849) teig, kad igyvename sim
patij kenianiam mogui tada, kai sivaizduojame save jo vietoje.
A. Smitas specialiai neakcentuoja analogiko patyrimo. Jo manymu,
tam utenka ir vaizduots. Ar tikrai gaila turtuoli, kai (jei) iri
Turtuoliai irgi verkia"? Kok i tikrj poveik daro analogiko vy
kio patyrimas, iliustruoja is C. D. Batsono ir bendradarbi ekspe
rimentas.
1 yrime dalyvavo 48 asmenys: 24 vyrai ir 24 mote
rys. Oficiali uduotis: dalyvauti atminties teste. Tiria
miesiems taip pat buvo praneta, kad jiems sutinkant
jie gaus elektros smgi. Gavus tok sutikim, eks-

perimentas tssi. Eksperimentuotojas pradjo rengti

tiriamuosius gauti elektros smgius. Prie pirt
jiems pritvirtino elektrodus, matuojanius odos galva
nin reakcij (OGR), kad imatuot tiriamj fizio
login reakcij elektros smgius. Bet etikos reikala
vimai neleidia tiriamj bandyti elektros srove, net
jei jie su tuo ir sutinka. Tad griebtasi gudrybs.
Eksperimentuotojas jau rengsi pritvirtinti prie
delno ploktel elektros smgiams perduoti, bet netik
tai pastebjo (ir atsitik tu man itaip!), kad neturi elek
trodins pastos
mediagos, reikalingos tam, kad
nenudegt ranka". Eksperimentuotojas prane tiria
miesiems, kad jie tiktai stebs, kaip kiti gauna elektros
smgius, o patys nieko nepatirs. Eksperimentuotojo
hipotez buvo ta, kad tiriamj iankstin nuostata
gauti elektros smgi jau yra tam tikras neigiamas
patyrimas, ir is patyrimas turs takos, kaip tiriamieji
vertins stebimj asmen, kuris i tikrj gauna elek
tros smgius,
ujaus j ar ne. Kontrolins grups
tiriamieji joki manipuliacij su elektrodais nepatyr.
Po to visi tiriamieji televizijos monitoriuje stebjo eks
perimento eig (faktikai jie mat i anksto parengt
vaizdajuost). Tiriamieji mat, kad muamas" elektra
mogus taip kankinosi, jog eksperimentuotojas papra
nutraukti bandym ir duoti atsigerti vandens.
Po to eksperimentuotojas tiriamj, irjusi
smurto" scen, papra upildyti por klausimyn.
Pirmasis klausimynas matavo emocin tiriamj reak
cij. Tiriamieji turjo vertinti 9 tak skalje (1
visikai ne", 9
labai labai"), kokius jausm us jie
patyr, stebdami skriaudiam asmen. Vertinti 6
susij su empatija bdvardiai: ujauiantis, gerair
dis, iltas, gailintis, velnus bei sujaudintas, ir 8 su
stresu susij bdvardiai: sunerims, nulids, susi
nervins, sielvartaujantis, nenusiteiks, susirpins,
igyvenantis ir sutriks.
Antruoju klausimynu bandyta isiaikinti, kaip ste
btojas suvok aukos" savijaut. Tai daryta naudo
jant vertinimo skales. Tiriamiesiems upildius abu

klausimynus, eksperimentuotojas pakviesdavo juos

pokalbiui ir paaikindavo vis eksperimento suma
nym.
Eksperimento rezultatai parod, kad ankstesnis
panaaus neigiamo vykio patyrimas padidina empatij, bet tiktai tiriamj ... moter. Vyrams ankstesnio
neigiamo patyrimo poveikis buvo prieingas.
Bet tegu nesidiaugia feminists, nes yra du svar
bs bet": pirmas, N. Eizenbergo ir R. Lenono (1983)
tvirtinim u, vyr empatikumas gali ir nesiskirti nuo
moter empatikumo. Tiesiog jie j kitaip ireikia.
Vyrai daniausiai skatinami vieai neireikti emocij,
jie yra veikiami machio" kulto. Antra, vienas dalykas
faktikai patirti elektros smgius, o kitas
irti
vaizdajuost.
altinis: C. D. B a tso n e t ai. I have been there,
too": Effect on empathy of prior experience with a need.
Personality and social psychology bulletin, Vol. 22,
No. 5, M ay 1966, 474 482.

Bendravim galime laikyti maiausiai dviej m oni usimimu.

Tad ir klausymosi veiksmingumas priklauso ne tik nuo klausytojo
noro ir sugebjimo sijausti, bet ir nuo pasakotojo elgesio. Pasako
damas mogus neivengiamai atsiskleidia. Be abejo, ne vienodu
mastu, nelygu su kuo bendrauja ir kokio sunkum o rpesiai j
slegia. Paprastai inome, su kuo ir iki kiek" leistis kalbas. Psi
chologai Altmanas ir Teiloras pateikia atsiskleidimo lygi model,
vaizduojam keturiais vienas kit gaubianiais apskritimais, kuri
kiekvienas atspindi atsiskleidimo lyg nuo pavirutinikiausio
elgesio stereotip, esanio iorje, iki giliausio jausm,
esanio schemos viduje.

Altmano ir Teiloro
atsiskleidimo lygi modelis
Elgesio stereotip lygis. Jis sudarytas i toki elgesio stereotip
kaip: Nebloga iandien diena", Pavasarja", Anksti pradedam e
darbuotis" ir pan. ios frazs duoda partneriam s laiko susidaryti
Pirmam spdiui apie vienas kit ir nusprsti, kiek pageidautinas
jiems abiem is pokalbis.

Apsikeitimas keliomis prastom is frazmis galina pokalb

palengva pltotis.
Fakt lygis. Jis auktesnis nei elgesio stereotip lygis. iuo atveju
atskleidiami ne visiems inomi faktai, pavyzdiui: Tai ne pir
mas mano bandym as stoti auktj mokykl". Atskleista svarbi
informacija rodo, kad didja pasitikjimas partneriu, o tai slygoja
tolesn santyki raid. Neretai atskleisdamas faktus apie save, mo
gus tikisi, kad ir partneris pateiks analogikus faktus apie save.
itoks atvirumo prievartavimas ne visada duoda norim rezultat.
Paprasiausiai partneris gali bti nenusiteiks (arba nenusiteiks
btent su tavimi) bendrauti tokiu lygiu. Vietoj artum o padids
atstumas. Atvirumo provokavimas gali bti neblogas bdas mo
nms nuo savs atbaidyti, ypa jei tai daro nepastamas mogus
ne laiku ir ne vietoj.
Nuomoni lygiu atsiskleidiama dar labiau, nes nuom on apie
m og pasako daugiau nei faktas. Isakydamas savo asmenin
nuomon, mogus suteikia vertingos informacijos apie save, pavyz
diui: Manau, kad tvai mans nesupranta".
Jausm lygis. Tai atviriausias atsiskleidimas, nes isakydamas
ne tik savo nuom on, bet ir jausm us mogus maksimaliai infor
muoja apie savo vidin bsen, pavyzdiui: Nesmagiai jauiuosi,
kai tenka bendrauti su nepastamais monmis".
Kuo atviresnis atsiskleidimas, tuo didesnis diaugsmas, jei ben
dravimas pltojasi skmingai, ir tuo didesn trauma, jei atsisklei
dim atsakoma emociniu atmetimu.
Panagrinkime dialog.
Ar tave kas pasveikino su Valentino diena?
Ne, niekas, o tave?
Mans irgi niekas. Kol kas. Bet a dl to nesuku sau galvos. O
gal inai, ar Rimas kviet Iev kur nors Valentino dienos proga?
Berods nekviet. O kas?
Nieko. iaip sau klausiu.
is draugi pokalbis yra tik truput atviras. Atsiskleidimas sie
kia fakt lyg, ir ne daugiau. Labiau atsiskleisti bijomasi, nes gali
paaikti slaptesn motyvai, apie kuriuos draugs nepasirengusios
kol kas kalbti. Galimas dalykas, kad jos viena su kita konkuruoja.
Jei draugs atsiskleist jausm lygiu, jos galt viena kitai atvirai
pasiguosti dl vienatvs ir sutarti, kad ta ireklamuota Valentino
diena yra tikra nelaim, o ne diaugsmas. Kodl jos bijo bti atvi
ros? Gal dl to, kad trokta sukurti populiaraus mogaus vaizd, o
gal todl, kad nenori paios sau pripainti, jog padtis yra lidna.
O kaip jum s atrodo?

Paslapties atskleidimas gali pagerinti

sveikat
1 ai 1986 metais savo eksperimentu rod J. Penebakeris ir S. Belas (Beall). Suskirst tiriamuosius
4 grupes, jie kiekvienos grups tiriamj pra ketu
ri dien laikotarpiu urainti vien i i dalyk:
a) tik nereikmingus nutikim us; b) traumuojanius
asmeninius nutikim us; c) jausm us, lydinius trau
muojant asmenin nutikim; d) traumuojanius asme
ninius nutikim us ir juos lydinius jausmus. Po to
pus met visi tiriamieji asmenys buvo stebimi, kiek
kart jie kreipsi gydytoj. Tiriamieji, kurie apra
ir traumuojanius faktus, ir juos lydinias emocijas,
gydytoj kreipsi reiausiai palyginti su kit grupi
tiriamaisiais.
Dar 1933 metais K. Jungas ra, kad kiekvienos
asmenins paslapties poveikis prilygsta nuodmei arba
kaltei. K. Jungo nuomone, jei mogus sismonina, k
jis slepia, ala yra maesn palyginti su tuo, jeigu jis
neino, k nuslopina. Z. Froidas aikino savo pacien
tams, kad jeigu jie nori sveikatos pagerjimo, turi
atskleisti psichoterapeutui visus A aspektus, kad ir
kaip kvailai jiems koks nors dalykas galt atrodyti.
Slapukavimas, kaip procesas, gali kelti gana stipr
stres, nes paslapiai laikyti reikia mstymo resurs
(D. Wegner, 1989). K nors slpdamas mogus pri
verstas nuolatos derinti maiausiai dvi vykio versijas:
faktikj ir vieai skelbiamj. Bet kok poelg ar kalb
turi kontroliuoti vidinis cenzorius ir nustatyti, ar jie
nekelia pavojaus slepiamam dalykui. Pavyzdiui, jei
eimoje yra vaiko tvirkintojas, jis turi bti nuolatos
atsargus, kad jo nusikalstamos ydos nepastebt kiti
eimos nariai. Arba nusikaltlis, atsakindamas tar
dytojo klausimus, turi dmiai sekti, kad atsakymai
nepakenkt jam paiam, kad tarp j nebt prietara
vim. Jau pati tikimyb, kad tariamajam vl pakarto
tinai teks susitikti su tardytoju arba tvirkintojui
su
eimos nariais, paslapties laikym paveria kasdieniu

varginaniu usimimu. Kai buvo suimtas naci nusi

kaltlis Eichmanas, klausiamas, k jis dabar jauis,
atsak
palengvjim.
D. Penebakerio teigimu (1989), dalijimasis slapta
informacija su kitais leidia geriau velgti t paslap
i prasm ir sitikinti, jog patartina geriau kontro
liuoti savo reikalus. Bendraujant su kitais, galima
kitaip vardyti savo problemas. Pavyzdiui, be galo pri
slgtas ir suicidini mini turintis mogus po pokal
bio su empatiku partneriu jau kitaip vardija dep
resij: ji esanti savotikas sultjimas, stabteljimas,
leidiantis geriau apm styti savo gyvenim. Vienas
i nepageidaujam informacijos slpimo padarini yra
tas, kad mogus atima sau galimyb pamatyti, kaip
kiti sprendia panaaus tipo problemas (D. Penebakeris, 1990). M at jis pats gali kiek ikreiptai m atyti
savo problem.
Galiausiai slpimas kelia ir etini problem. Sla
pukauti
vadinasi, tyia nesuteikti kitam asmeni
ns informacijos (G. Margolis, 1974), o tai jau galima
traktuoti kaip tam tikr apgaul.
Bet atsiskleidimas turi ir neigiam padarini, jeigu
ne sau, tai tam kitam, pvz., klausytojui. D. Pene
bakerio tyrime (1989) asmenys, igyven holokaust,
po isipasakojim pasijusdavo geriau, o j klausyto
jai prieingai
blogiau. Atsiskleisti
tai pasida
lyti potyriais ir jausmais. Todl dal slegianios na
tos gali perimti klausytojas. N e kiekvienas nors tokios
dovanls. Kiek etika varginti kit mog? Praymas
iklausyti yra paslaugos praymas.
V. Tausko (1933), G. Margolis (1966) ir kt. teigimu,
slaptumas yra sveikas dalykas. Jis sudaro svarb kom
ponent pltojant savsias ego ribas ir ugdant identi
kumo jausm. Ego rib nesilaikymas maina mogaus
nepriklausomum ir daro j paeidiam (N. Henlly,
1973). iuo atveju kuo emesnis mogaus socialinis
statusas, tuo jis paeidiamesnis. Auktesnio statuso
asmenys ino daugiau apie emesnio statuso asmenis,
bet ne atvirkiai. Dl ios prieasties emesnio statuso
asmenimis lengviau manipuliuoti. emesnio statu

so grups, tokios kaip kaliniai, psichins sveikatos cen

tr globotiniai ir pan., turi maesnes asmeninio gyve
nimo galimybes, j privatum danai kiamasi (V.
Derlega, 1988).
altinis: A . K elly; K. M cK illop. Consequences
of revealing personal secrets. Psychological bulletin,
1996, Vol. 120, No. 3, 450 465.

Nuo klausymosi
prie klausimo pateikimo
K lau sy tis galima iki tam tikros ribos. Jei bendravimas apsiribos kalbtojo ir klausytojo vaidmenimis, jis pasidarys monotoni
kas, vienpusikas. Vienas taps nuodm klausiu, kitas pasakotoju.
Bendraujant visai natralu ko nors paklausti, pasitikslinti ar net
paprietarauti. Geras klausytojas yra ne tas, kuris tyli, bet kuris
dmesingai ir aktyviai reaguoja panekovo odius. Paklausti rei
kia mokti. kyrus klausinjimas norint umegzti kontakt (Kuo tu
vardu?", Kiek tau met?", Kaip sekasi mokslai?") paprastai bai
giasi neskme. Klausinjamas mogus pasijunta nesaugiai, nepa
togiai, todl tolesnis kontaktas nutrksta. Kur kas veiksmingiau
pradti pokalb neutraliomis frazmis, pastebjimais, nelieianiais
partnerio asmenybs. Jei partneris panors, sijungs pokalb.
Klausimo skm priklauso ne tik nuo jo turinio, bet ir nuo
formos. Vienaip paklausus, galima tiktis isamesnio atsakymo,
kitaip paklausus atsakymas bus trum pas, aikus. Taip atsa
koma, jei klausimas pradedam as odiu ar". Palyginkime: Ar tau
patinka kompiuteriniai aidimai?", Ar stosi auktj mokykl?",
Ar mgsti naminius gyvnus?", Ar patinka atsakinti io tipo
klausimus?" Klausimai, pradedam i odiu ar", vadinami udaro
tipo klausimais. I ties jie greitai udaro pokalb, nes reikalauja
trumpo, grieto atsakymo. U tokio atsakymo lengva pasislpti, jei
nenori daugiau kalbtis. Jei nori, kad kalbtojas atsiskleist, pasa
kot, paiekok atviresnio klausimo. Ar nori?
Kai tikslas gauti daugiau faktins mediagos, o ne trump,
konkret atsakym, klausim patartina pradti odiu kas".
Moksleivio pasakojimas. Namuose daug barni. Dl visko. Dl
pinig taip pat. Bet svarbiausia dl to, kad a vlai grtu namo,
prie tai nieko nepranes, nepaskambins." N orint k nors d au

giau apie tai suinoti, racionalu bt klausti: Kas veria tave vlai
grti namo?" O tai klausimas: Ir kaip tau paiam atrodo i pad
tis?" yra neblogas ir atviras, bet iuo atveju vargu ar jis duos
naudingos informacijos dalykui suprasti.
Atviri klausimai, prasidedantys odiu kaip", yra skirti mogaus
poiriui dalyk, vertybms, nuostatoms isiaikinti.
Tekstas. A jau minjau, kad daug barni bna dl pinig.
Mums j nuolatos trksta. A visai neturiu kienpinigi. Po
pam ok p adedu draugeliui garae, ir jis man u tai iek tiek pri
moka. Bet kai mama pam ato mane turint pinig, puola isterij.
Galvoja, kad a vagiliauju."
Klausimas: Ir kaip tu jautiesi tokioje situacijoje?" pads isiai
kinti, k moksleivis galvoja apie papildom darb, apie atvirumo su
motina stok. Palyginimui klausimas: Ir kas ia baisaus usidirbti
iek tiek pinig?" skamba vos ne kaip patarimas. Juo klausytojas
lyg ir primeta savo pozicij. Todl kalbtojas savosios pozicijos gali
ir nebeisakyti, prisiderinti prie klausytojo pareiktos pozicijos.
Esama atvir klausim, kuri geriau i viso nepateikti. Tai klau
simai, prasidedantys odiu kodl?" Kodl? ie klausimai veria
panekov pasijusti nesaugiai, elgtis atsargiai, teisintis. Trumpai
sakant, klausimai, prasidedantys odiu kodl?", veria mog
elgtis gynybikai. Palyginkim n: Kodl neueini?", Kodl nepa
skambini?", Kodl m an nieko nepasakoji?", Kodl tu prie?" Ir
dar daug daug kodl". Kakuo ie klausimai veria m og jaustis
kalt ir teisintis. Kai reikia teisintis, kartais ir pameluojama (Tai
kodl neueini?"). Jei nori, kad mogus pameluot, pradk j klau
sinti kodl?"
Jei odis kodl" veria panekov pasijusti nesaugiai ir elgtis
gynybikai, tai odis gal" suvelnina situacij, atlieka pagalvs"
efekto funkcij. Tai taikytina ne tik klausimams, bet apskritai ir pra
ymams, reikalavimams, teiginiams. Palyginkite: Tyliau!" Gal
galtum kalbti tyliau?"; Atnek vandens!" Gal galtum atneti
vandens?"; Atiduok pinigus!" Gal galtum atiduoti pinigus?";
Kur policijos poskyris?" Gal galtumte mane nuvesti poli
cijos poskyr?"
Tekstas. Kad ir vakar vakare. Vos tik engiau pro duris, motina
ir usived. Buvau toks nuvargs, kad nebegaljau daugiau klausy
tis. Trenkiau durimis ir ijau. Gal gale ir a turiu nervus." Klau
simas: Gal galtum padti man suprasti, kuo motinos elgesys tave
taip nervina?" Situacija ir taip tempta, todl klausimo pradia: Gal

galtum?" yra ne tokia erzinanti negu tiesioginiai odiai: Kas

tave taip nervina?" Klausimo formuluot: Gal galtum padti man
suprasti?", nors ir skamba iek tiek mantriai, padidina pasakotojo
svarb. Gal gale jo praoma padti suprasti! Kaip ia tokiu atveju
neatsiskleisi. Jei bt klausiama: Kodl taip pasielgei?", klausime
slypt mintis, kad nederjo taip elgtis, o tai jau galima suvokti
kaip pasmerkim. Todl panekovas gali griebtis gynybos ir vengti
tolesnio kontakto.
Tekstas. Daugiau nebegaliu paksti tokio gyvenimo namuose.
Prajusi savait pagalvojau: bgt reikia i ia, ir viskas."
Klausimas: K ketini daryti pabgs?" yra neinformatyvus.
Vargu ar panekovas turi kiek nors aikesnius ateities planus. Jo
noras bgti yra stichikas, impulsyvus. Todl iuo atveju praverst
udaras klausimas, apeliuojantis aik ir konkret atsakym: Ar
tikrai ketini bgti i nam?"
Vienu m etu reikia duoti vien klausim ir ne daugiau. Paneko
vas gali neinoti, kur klausim reaguoti, ypa jei jie prietarauja
vienas kitam. Pavyzdiui: Kur gyventum ijs i nam? Ar nuo
motum but, ar gyventum pas draug? Kas vis dlto veria likti
namuose?"
Atlikite uduot. Kiekvien udar klausim paverskite atviru. Paban
dykite sugalvoti kelis atvir klausim variantus.
Ar tavo tvai tau padeda?
Ar js visada barats?
Ar tu mgini jam padti?
Tau patinka fizika, ar ne tiesa?
Ar teisyb, kad nori mesti mokykl?
Ar tau patinka sdti su tokio tipo mogumi?
Tu niekados nebuvai teistas?
Ar baigei nesutarimus su treneriu?
Ar tau nereikt atsivelgti tai, k kiti pagalvos?
Ar nori kaip nors isprsti reikal?
Ar nori tsti pratim?

Antrasis skyrius

Padk sau!
Iroblem as reikia sprsti paiam. Kiti mons gali mus paremti,
patarti, padti, bet sprendim konkreiai veikti turime priimti
patys. Dl keli prieasi. Sprendimas reikia atsakomyb. N uta
rs k nors daryti, jautiesi atsakingas. Pirmiausia atsakingas prie
save pat. inoma, gali rasti visoki dingsi, kad tik nevykdytum
sprendim o, bet tam tikra kalts doz vis tiek iliks. Savaranki
kas sprendim as ugdo ir auklja mog. Jis yra mogaus brandum o
poymis. Pravartu kontroliuoti save tais atvejais, kai klausi kito
mogaus patarimo. Ar i tikrj klausi patarimo, ar iekai atsakingo
asmens, ar tiesiog kaltininko u galim neskm.
Kito mogaus sprendim as yra svetimas sprendimas. Kadangi j
padar kitas mogus, jis gali bti emocikai svetimas ir nepriim
tinas. iuos sprendim us vadinam e padiktuotais sprendimais. Net
ir labai geranorikai patardam as gali neinoti vis problemos niu
ans, jo pasm ons motyv. Tarkime, draug prao patarimo, ar
nutraukti santykius su juo. Aikiai matyti, kaip ji kamuojasi dl
savo rom antini santyki neapibrtum o ir nepastovumo. Tasai
draugas laiko j sau nelygiaverte. Atrodo, patarimas lyg ir aikus:
palik j. Bet patariantysis asmuo gali neinoti, koks stiprus emocinis
jos ryys su draugu, kaip ji baiminasi prarasti presti konkuruo

jani draugi akyse, jei liks viena, kad ji neturi alternatyvos ir 1.1.
Dl itoki ir panai prieasi padiktuotas sprendim as paprastai
nuvertinamas. Tad laikas uaugti, subrsti ir paiam tvarkyti savo
likim. Bet k tai reikia? Tik viena gebjim prieintis neigia
mam aplinkos poveikiui.

Prieinimosi mechanizmai
streso jveikos
P asteb ta, kad esant vienodiems aplinkos poveikiams vieni
mons yra labiau j paveikiami, kiti maiau. Iekant atsakymo
klausim, nagrinjant vairius iors ir vidaus veiksnius, pra
dta domtis tuo bdu, kuriuo mogus reaguoja stres kelianias
aplinkybes. Taip prieita prie prieinimosi svokos (ang coping).
S. Folkmano ir R. Lazaruso (1980) apibdinim u, prieinimasis yra
painimo ir elgesio pastangos, skirtos nugalti, toleruoti ar sum a
inti iors arba vidaus veiksnius, pagaliau prietaravimus tarp j.
S.
Folkmanas ir R. Lazarusas skiria dvi prieinimosi strategijas:
orientuot problem (problem focused) ir orientuot emocijas
(emotion focused). Pastarj kai kurie autoriai, pavyzdiui, S. Rotas
ir F. Koenas (Cohen, 1986), link vadinti gynybine. Nesileisdami
plaius teorinius apmstymus, kas yra prieinimasis, o kas gynyba,
pasinaudokime N. Hano (Haan, 1982) pateikta i reikini ana
lize. Ego gynyba ir prieinimasis pagrsti tais paiais procesais, bet
skiriasi produktyvios adaptacijos ir poliarikumo atvilgiu. Priei
nimasis prasideda suvokus veiksn. Veiksnio suvokimas generuoja
painimo ir motyvavimo pradines pozicijas. Susidrus su veiksniu
ar reikalavimu, kur reikia sprsti kitokiu nei iki tol bdu, prasi
deda prieinimosi procesas. Kai nauji reikalavimai mogui yra per
dideli, prieinimasis gyja gynybos form.

J problem orientuota prieinimosi

strategija
J sudaro ios stadijos.
1.
Situacijos vertinimas ir analiz. Tai gana sunki uduotis, bet
kaip tik nuo jos sprendim o daug kas, jeigu ne viskas, priklauso.
Uduotis ramiai, blaiviai" vertinti situacij, kai esi stipriai susi
jaudins, kai veikia daug neigiam dirgikli, reikalauja ities labai

daug jg, asmenybs brandum o. Btent tokios ir yra ekstremalios

situacijos (gaisras, stichins nelaims ir pan.). Nors tai gali atro
dyti keista, bet esant ekstremaliai situacijai nereikia pulti k nors
daryti (didel klaid tikimyb!), o pabandyti valandl altakrauji
kai vertinti situacij. Netiksliu situacijos vertinimu pagrsti spren
dimai ir j pagrindu atliekami veiksmai gali ne suvelninti, bet dar
labiau apsunkinti padt. sivaizduokime privai gydytoj oku
list klinik. Joje dirba keliolika gydytoj. Kiekvienas i j turi savo
klientr. Gydytojas X (geras gydytojas!) su nerimu pastebjo, kad
jo klientra nuolatos maja, jam gresia nedarbas. Bet jis nenuleido
rank. Atidesnis pasidar pacientams, net reklamin klip vietinei
televizijos stoiai usak. Nepadjo. Kreipsi psichologin konsul
tacij. Analiz parod, kad situacij neteisingai vertino ir pacien
tai, ir pats gydytojas. Dirbo jis gerai ir spariai. Prie kit gydy
toj kabinet d ur susidarydavo eiluts, prie jo kabineto dur
niekados. Pacientai situacij vertino taip: jis prastas gydytojas,
pas j niekas neina, ir pasirinkdavo kitus gydytojus. Pats gydytojas
X pacient majim vertino kaip savo nekompetencijos rodikl.
Galima rekomendacija gydytojui X: pavluok kok pusvaland, prie
tavo kabineto d u r bus eilut, ji padarys spd kitiems pacientams,
ir problema bus isprsta.
Situacijas tenka vertinti labai danai ir kasdien. Ypa bendrau
jant. Pavyzdiui, aptariant kok nors klausim, js partneris prao
leisti jam pabti kur laik vienam, kad galt tinkamai apsvarstyti.
Maiausiai galimi du situacijos vertinimai: 1. Pripainti, kad part
neriui reikia laiko apmstymams. Tokiu atveju planuojame toles
nius veiksmus. 2. Nusprsti, kad partneris nenori su mumis kal
btis. sprendim gali lydti pyktis, m s pai pasitraukimas,
tarinjimai. Arba dar paprasiau. Parduotuvje klausiu: Ar ios
darovs vieios?" Galimi vertinimai: 1) Pirkjas nori sitikinti,
ar vieios darovs"; 2) Vl i mans tyiojasi". Tiksliai vertinti
situacijai reikia papildomos informacijos, pasitikslinimo. 1979 m.
soviet naikintuvas num u Piet Korjos keleivin lktuv. Ofi
ciali prieastis: lktuvas paeid Soviet Sjungos oro erdv.
Kokiais poymiais remiantis buvo prieita prie ivados, kad lktuvas
paeid oro erdv, ir kokiais kriterijais remiantis buvo imatuotas
pavojus Soviet Sjungai, kad nepagailta daugiau kaip 250 moni gyvybi?
2.
Situacijos konkretus vertinimas reikia naujai patirto vykio paly
ginim su praeityje jau igyventais vykiais, inomais reikiniais.
Jis baigiamas situacijos vardijimu. Paprastai naujai patirtus vy

kius mogus jungia jau inom, individuali kategorij sistem ir

vardija juos inomomis svokomis. Dabar jau nereikia aikinti, kas
yra psichologija. Prie kokius por deimi m et daugelis mo
ni nesuprato, kas ia per mokslas. Danas psichologij isiaikin
davo taip tai kakas tarpika tarp filosofijos ir medicinos. Taigi
neinom mokslo srit apibdino inom moksl srii kategori
jomis.
Kai kada studentai klausdavo: Pernai m um s dst kibernetik.
Ar tai tas pat, kas ir psichologija?"
Viena vertus, naujai patirt vyki vertinimas yra naudingas
dalykas, nes jis daro aplink pakankamai paprast, kad j bt
galima pasitelkus savo supratim vertinti. Kita vertus, is vertini
mas turi ir neigiam pusi, kadangi naujos situacijos vardijimas
naudojant sen model gali pernelyg daug priklausyti nuo to, kiek
ta situacija yra panai jau patirtas, ignoruojant dabartins situa
cijos unikalum. Supaprastinimas gali virsti supersupaprastinimu.
Kai skeptikas, kit kart nedaug tesusipains su nauju dalyku,
saliamonikai pareikia: ia nieko naujo", jo vertinimas rodo
tendencij maiau domtis situacijos naujum u, bet t naujum
sprausti jau inom samprotavim rmus. Senovikai mstant,
sunku irti naujum. Supersupaprastinimo atveju nauja situa
cija yra netiksliai apibriama, nes ignoruojamos jos pagrindins
dimensijos.
3. Galutini ir tarpini tiksl numatymas. O rientuota proble
mos sprendim strategija tuo ir skiriasi nuo emocins strategijos,
kad, naudojant i strategij, num atom i tikslai, konkreiai planuo
jama. Planavimas apsaugo nuo padrikumo. O rientuota problemos
sprendim strategija yra racionali. Prieingai, emocin strategija
pasiymi stichikumu, galutins perspektyvos nebuvimu. Reaguo
jant emocikai, elgiamasi i meils, i gailesio, i pykio, norint k
nors parodyti ar rodyti, kad tas kitas inot ir pan. iuo atveju
pabriamas procesas, o ne galutinis rezultatas.
Galutiniai tikslai gali bti tolima perspektyva. Jiems gyvendinti
reikia tarpini, eilini tiksl. Laikantis ios strategijos, eilinio tikslo
pasiekimas yra ingsnis ar bent ingsnelis galutinio tikslo link. Ji ir
vadinama eilini ingsni (step-by-step) metodika. Eiliniai ings
niai tik tada bus pergalingi, jeigu jie remsis apgalvota, racionalia
strategija.
4. Veiksmo planavimas reikia sprendim o alternatyv nagrinjim,
Priemoni tikslui siekti paiek. Kiekviena alternatyva gali bti

ir patraukli, ir bauginanti. Planuojant veiksm, tenka atsivelgti

maiausiai 3 dalykus: pageidaujam rezultat, katus socia
lin kain, kuri teks umokti" u norim rezultat, rezultato
pasiekimo tikimyb. Taigi rezultatas gali bti labai pageidaujamas
(turti aukto mokslo baigimo diplom), jo pasiekimo tikimyb
didel (vis tiek studijuosiu psichologij!"), katai siaubingi (ee
rius metus mokytis ir dar, ko gero, u moksl mokti). inotina
norimas rezultatas visados yra tikimybinis, tad skm ne visa
dos garantuota. Tai svarbu, nes patyrusieji neskm danai pasi
renka emocin reagavimo problem strategij. Veiksmo plana
vimas savaime teikia optimizmo. mogus pajunta, kad gali k
nors padaryti, nors k pakeisti arba galvoti, kad pajgia pakeisti.
Tai kokybikai skiriasi nuo emocins, danai beviltikos strategi
jos. Veiksmo planavimas sukelia spd, kad manoma kontroliuoti
aplink. Vadinasi, nesi toks bejgis. I ia ir optimizmas.
5.
Vykdymas. Planavimas gali skirtis nuo vykdymo. Jei tas skirtu
mas didelis, planavimas lieka tik vaizduots vaisius. Netgi esant ir
tikrovikam planui, j vykdyti gali trukdyti nerytingumas, atid
liojimai.

J emocijas orientuota prieinimosi

strategija
T ru m p ia u sakant tai emocinis reagavimas. Tik teorikai
galima sivaizduoti visikai racional reagavim. Taip reaguoti gali
tik kompiuteris. Reagavimas problem turi ir racionalumo, ir emo
cingumo, nelygu koks santykis tarp j. Bet t santyk galima ir
keisti. Btent tiksl num atym as, planavimas atitraukia mogaus
dmes nuo sunki igyvenim ir nukreipia k nors konstrukty
vaus. Lietuv upldusi saviudybi bang galima paaikinti ir
tuo, kad tauta ilg laik neturjo galimybs rinktis. Todl mogaus
smonje nra susiformavusi keli krizs sprendim o variant.
mogus turi parengs tik vien alternatyv, pavyzdiui: surizikuoti
ir laimti. Tam atvejui, jei itiks neskm, jis nra pasirengs. Gir
dime sakant: Kaip bus, taip bus" arba: Tada man galas". Jei mo
ns planuot kelis reagavimo kriz variantus, pavojaus atveju
nesijaust tokie bejgiai, nes apie koki nors ieit galvot i anksto.
Generolas D. Eizenhaueris, vliau taps Amerikos prezidentu, karo
metais mgdavo sakyti: I plano jokios naudos, bet planavimas
yra geras dalykas".

Nerim kelianioms situacijoms bdingi trys dalykai: nemalonus

dirgiklis, jo daugiaprasmikumas, galimybs tiesiogiai reaguoti
grsm nebuvimas. Elgesio lygmeniu tai igyvenama kaip padidin
tas emocinis suadinimas ir netikrumas. Suadinimas ir netikru
mas generuoja dvi viena kitai prietaraujanias asmenybs tenden
cijas: grsm reikiani dirgikli vengim ir budrum o, parengties
bsen (H. Krone, 1966). vairs mons nevienodai ireikia ias
tendencijas. Vieni i j sunkiau pakelia emocin suadinim. Pai
nimo lygmeniu jie stengiasi kuo maiau aptikti grsm simbolizuo
jani signal, o tai ir sumaina emocinio suadinimo tikimyb.
Lazarusas ir Folkmanas juos pavadino slopintojais (repressors).
Kitus asmenis labiau veikia netikrumas. Nesugebjimas toleruoti
netikrum veria juos nuolatos ir intensyviai sekti aplink, ar nepa
sirodys ten pavojaus signalai. Aptikus tok signal, pradedam a ie
koti informacijos, k toliau daryti. Pastarieji buvo pavadinti aitrintojais (sensitizers). Aitrintojai tokioje situacijoje stengiasi sumainti
nenum atyto neigiamo elgesio tikimyb. Jie nuolatos savo radarais"
tyrinja aplink ir, aptik pavojaus signal, nuodugniai apmsto,
kaip toliau elgsis. Jie priversti nuolatos apdoroti daugyb pavo
jaus signal ir bti pasireng. Ir kaip ia neivargsi, kai reikalai
taip klostosi? Kodl jie vadinami aitrintojais? Dl to, kad netiksliai
suvokia dirgikl, j interpretuoja ir hiperbolizuoja.
Lazaruso nuomone, emocins arba problemos veikimo strate
gijos tinkamumas priklauso nuo to, kiek mogus galvoja galintis
kontroliuoti neigiam vyk. Bet kurioje stresinje situacijoje mo
gui pirmiausia kyla du udaviniai: suvaldyti savo emocijas ir rasti
problemos sprendim. Kontroliuojant vyk (kaip kad subjektas j
suvokia) tinkamesn bus orientuota problem prieinimosi stra
tegija. Prieingai, reaguojant vykius, kurie vertinami kaip nekon
troliuojami, tinkamesn bus emocin strategija. Ypa tai pasakytina
apie negrtamuosius vykius, pavyzdiui, netekt.
Prieinimosi strategijoms tirti parengta nemaai klausimyn.
Iliustracijai pateiksime K. Karverio ir M. ejerio (C. Carver,
M. Scheier, 1989) sukurt klausimyn, literatroje inom COPE
pavadinimu (Coping Operations Preference Enquiry).
Prieinimosi stilius
1. Aktyvus prieinimasis

Klausim yno pavyzdys

A telkiu savo pastangas, kad
k nors galiau daryti su tuo
dalyku.

2. Planavimas

Bandau sugalvoti bendr veiklos

strategij.
3. Trukdanios veiklos
Stengiuosi, kad mans nebla
slopinimas
kyt kitos mintys ar usimi
mai.
A pristabdau save, kad nedary
4. Pristabdantis prieinimasis
iau ko nors pernelyg greitai.
Bandau gauti i ko nors pata
5. Instrum entins paramos
rim, k daryti.
siekimas
6. Emocins paramos siekimas Pasikalbu su kuo nors apie savo
jausmus.
Reikinyje iekau ko nors tei
7. Teigiamos krypties
giamo.
interpretacija
A sutinku su tuo, kad toks fak
8. Sutikimas
tas vyko.
Atsisakau patikti, kad taip atsi
9. Neigimas
tiko.
10. Pastang veikti atsisakymas Liaujuosi mgins siekti tikslo.
11. Pastang mstyti
Imuosi darbo ar ko nors kita, kad
atsisakymas
tik maiau apie tai galvoiau.

Save jtvirtinantis elgesys

P laija prasme jis reikia:
1. Teis savo nuom on, pozicij.
2. Racional savosios teiss idstym kitam asmeniui.
3. Savosios teiss gynim.
Visa tai galima ireikti dviem odiais: savs tvirtinimas. Ar
iuo atveju kalbama tik apie vien asmen? Jokiu bdu ne! Pagrin
dinis sitvirtinanio elgesio dsnis skamba taip: A turiu teis
savo nuomon. Tu taip pat. A ginu tai, k laikau teisinga. Tu
gini tai, k tu laikai teisinga". io dsnio laikymasis reikia pripai
nim, kad ne tik tu, bet ir kitas mogus turi savo nuomon, kad ir
kokia nemaloni ji bt. Vien io fakto pripainimas jau yra ings
nis sprsti problem! Pavelkime kiek plaiau. Pavyzdiui, tu nori
savarankikai tvarkyti savo laisvalaik, t. y. draugauti su kuo nori,
kada nori, i kur nori grti. Tai Tavo teis. Jei gyveni ne vienas, i
teis palieia ir kito mogaus, kit m oni teises. Tai gali vadinti
persekiojimu, priekabmis. Bet gal kit teises galima ir kitaip var

dyti? Kaip? Vien gebjimas pamatyti, kaip problema atrodo kitai

pusei, jau yra bdas sprsti konflikt. Nebtinai kiti mons daro
mums pastabas, reikalauja, nes jie yra sadistai, jiems malonu tai
daryti. Gali bti ir kitoki prieasi. Samprotaukime. Tie kiti
(tvai, artimieji) tave myli, jiems neram u, kas tau gali nutikti. Jei
t nerim suprastum, gal situacij reaguotum kiek kitaip. Pai
rkime pasaul ne vien savo, bet ir kit akimis. Labai daug k
galima pamatyti. Pabandykite. Pirmiausia pamginkite nupieti,
kaip atrodo pasaulis eeri m et vaikui.
Kodl tiek daug nesitvirtinani moni? Maiausiai yra dvi
prieastys. Danai peikiamas drovumas iuo atveju maai kuo
dtas. Pagrindins nesitvirtinimo prieastys yra ios:
1. Klaidingi sitikinimai.
2. Socialini gdi stoka.
Pirmuoju atveju mogus gali turti klaiding supratim, kas yra
gera ir kas bloga, kas netinkama ir kas tinkama. Tokius sitikinimus
paprastai vadiname socialiniais stereotipais. Egzistuoja ir toks gero
mogaus stereotipas: tai tylus, niekur nesikiantis, neprietaraujan
tis, taikus mogus. Samprotaujama taip: geras mogus nesiginija,
nesukelia problem. Visai kaip Tumo-Vaiganto Mykoliukas. Bet
savo nuom ons gynimas nra blogis, lygiai taip pat kaip ir abe
jon kito odiais, veiksmais ar paprietaravimais, neumirtant,
kad toki pat teis turi ir bendravimo partneris. Vadinasi, jei kitas
su tavimi nesutinka, jis nra blogas. Negindam as savosios nuom o
ns, kenki sau, maini pasitikjim savimi. N uom ons neapgyni
mas prilygsta pralaimjimui. Pralaimjimai kaupiasi, o su jais ir
agresyvumas. iuo atveju pasyvus. Jo pavyzdiais gali bti nekalb
jimas, udarum as, kontakto vengimas. Taip lieka neisprst pro
blem. Tavo pasyvumas neliks nepastebtas. Galiausiai gausi eti
ket: Tokiam juk nepasakysi".

Lietuvi nacionalinis charakteris

ar raytojo asmenybs projekcija?
4 in u t j

L ie tu v i groinje literatroje bene rykiausiai

nesitvirtinaniai asmenybei atstovaujantis persona
as yra Mykoliukas, kur vaizdiai ir iltai apra

J. Tumas-Vaigantas Ddse ir ddiense". Taip j

krinio autorius ir apibdina: Tik jau toks jo buvo
bdas: ne prietarauti, ne ginti, ne pretenzijas kelti, tik
vis gilyn savo kiaut trauktis: juo giliau, ir ten gyventi
savo gyvybe". Toks pasitraukimas, pasyvumas kontras
tingai asocijuojasi su itverme, savotika nuostata kan
triai iksti visas gyvenimo negandas. Gal toki bruo
derin galima ir laikyti lietuvi nacionaliniu charakte
riu, kaip t charakter suprato lietuvi literatros kla
sikas J. Tumas-Vaigantas. Bent jau prajusi imtme
i lietuvi nacionaliniu charakteriu. Dramatikiausiai
Mykoliuko pasyvumas reikiasi nekovojant dl Severiuts, susitaikant (stoikai?) su praradimu. Ne nusi
gando, ne paraudo, tik susirpino, kaip susirgus myli
mam pavojinga liga. Nebegrie jis t ventadien,
nebjo ten, i kur tol matyt ar kur girel oia. Nei jis
pavydjo, nei keli ubgt norjo, nes jaut
ne jo
pajgoms ivaduoti Severiut i tos nelaims. Ne jam,
ne jam
ddei... Ne rungjas jis nei Geiei, nei kam
kitam."
Dl tokios lietuvi nacionalinio charakterio traktuots
galima ir ginytis. Vis pirma, iskyrus t fakt, kad
Mykoliukas yra dd", neturintis savo ems, vadinasi,
ir perspektyvos, mogus, nra joki kitoki argument,
kurie galt liudyti Mykoliuko menkavertikum, netik
rum dl savs. Prieingai: Jis graiai iaugs, storas
juosmenyje, peiuitas, daugiau kaip vidutinio gio ir
pagali. ieno plakais, grd maiais jis aiste aidia,
vis veim tik vilp u galo, jei ukliuvo". Tai gal jis
buvo bjauraus bdo, kaimyn nemgstamas, todl vis
alinosi? Anaiptol! ...jis nebuvo paniurs, nuobodius.
Niekas nebt galjs pasakyti, kad Mykoliukas bet
kada su bet kuriuo bt nesutiks, susigyns ir isipra
vardiavs." Tai i kur is pasyvumas? O gal tai kri
nio autorius Mykoliuko asmenybje projektuoja save,
mato save, savo neisipildiusias svajones ir prara
dimus! Kaip M ykoliukui dds" vaidmuo yra galin
gas, gniudantis, nes jis atsisako bet kokios kovos, jos
net nepradjs, taip ir krinio autoriui
dvasininkui

celibatas yra galinga jga, su kuria nuodm net pra

dti rungtis, tad belieka tik susitaikyti su savo likimu.
Skausmas iliejamas kryboje. Kaip sak Gt: Wer den
Dichter will verstehen, muss in Dichters Land gehen"
(Kas nori suprasti poet, turi vykti poeto al").
Nesitvirtindamas kenki ne tik sau, bet ir bendravim o partneriui,
kadangi neinformuoji jo, kas tau yra ir kas nutiko js santykiams.
Partneriui lieka tik splioti. O spliojimai retai kada bna tiksls.
Vengim bendrauti partneris gali aikinti vairiais bdais nuo
jam kas nors skauda" iki puikuotis pradjo". Neretai pasyviai
besikaupianti agresija baigiasi pykio protrkiu. Emocin protrk
itin lengva aikinti bloga nuotaika ir nem atyti faktikos jo prieas
ties. Vadinasi, sitvirtinantis elgesys yra konstruktyvus, racionalus
elgesys, aikiai ir nedviprasmikai skelbiantis partneriui problemos
esm.
Atskirais atvejais mons nesitvirtina ir dl socialini gdi
stokos. Jie paprasiausiai neino, kaip t padaryti. Jie to nesi
mok. Augdamas mogus lanko" vairias elgesio mokyklas. Mokosi
i asmens, kuriuo seka. Tai modelis. Gyva, vaikiojanti ir kal
banti mokymo priemon. Sekdami modeliu, mes irgi panaiai ban
dome elgtis. Galima numatyti, kad kai kurie asmenys neturjo tin
kamo modelio. I esms tai reikia, kad m ogus nemoka teigia
mais odiais, konstruktyviai pasakyti, kas jam yra, nemoka jausm
ireikti (atrodo, kad Lietuvoje yra ilik du jausm us reikiantys
odiai siaubas" ir aks"), yra sitemp, kai reikia vieai kalbti
ir pan. Kartais sitvirtinim klaidingai painioja su agresija. Taiau
agresija yra neinojimo, kaip kryptingai pasiekti tiksl, rezultatas.
Vadinasi, agresija yra sufrustruot pastang save tvirtinti padari
nys. sitvirtinimas palaiko savigarb ir pagarb kitiems.

Nesitvirtinaniojo asmens
gynybikumas

SI

esitvirtinimas, pozicijos neapgynimas paeidia mogaus pres

ti. Pasyvum reikia kaip nors pateisinti pirmiausia prie save pat.
Pasyviojo mogaus gynyba i esms reikia tendencing nenaudin
gos sau informacijos pertvarkym, t. y. racionalizavim. Pagrindi
niai nesitvirtinanio asmens gynybos bdai yra ie.

alos sau neigimas, odin ios gynybos iraika yra tokia:

Nenoriu kelti triukmo dl nieko". Taip sumenkinama situacija,
kurioje mogus patyr pralaimjim. Sumenkinama, paneigiama
gali bti ir skriauda. Samprotavimas (greiiausiai pasmoninis) yra
toks: Mans niekas nenuskriaud, nepaeid mano teisi, tad
nereikjo j ir ginti".
Taikaus mogaus vaizdio krimas. odiais i gynyba ireikiama
taip: Esu taikus mogus, nenoriu kelti scenos". Taip pateisinamas
savo silpnumas. Bet nuom on apie save kaip apie taik, kultring
asmen gerokai pritempta. Pralaimjimas generuoja pykt, pagie,
tik ie jausmai prislopinami. Galimas dalykas, kad jiems ireikti
bus iekoma netiesiogini, um askuot nuo paties savs bd.
Nepritarimo baim. Jos iraika tokia: Niekas kitas nesiskund".
Taip reikiasi baim bti iimtimi. Agresyvioji bendravimo pus
i baim gali sustiprinti, sakydama: Visiems gerai, tik tau vie
nam blogai. Daugiau niekas nesiskundia... Tu per daug jautrus".
Taip generuojama kalt vien u problemos iklim. i kalt gali
sustiprinti ir kit grups nari, konformistikai palaikani agre
syvij pus, pritarimas. Bet ar tikrai protestuojantis mogus yra
vienintelis ir sudaro iimt? Greiiausiai ne. Jis tik yra vienintelis,
kuris protestuoja garsiai. Jei situacija erzina j, greiiausiai ji erzina
ir dar k nors. Tik tas kas nors" per daug drovus, kad apie tai
kalbt. O tyl agresorius isiaikina kaip paklusim. Tiksliau
tai prieikas paklusimas. Tyla nebtinai yra sutikimo enklas. Tyla
gali bti ir baiktumo enklas. Jei kas nors ims protestuoti, kiti gali
prisidti ir j palaikyti. Btent dl ios prieasties autoritarinse
valstybse taip bijomasi disident.
Tofcs gyvenimas nieko nepadarysi." Laikantis tokio principo, aklai
susitaikoma su bet kokiais trkumais. iuo atveju mogus gynybikai neidentifikuoja situacijos kaip reikalaujanios sitvirtinimo ir
sureagavimo.
Protingas ir pats suprast." uo atveju situacija identifikuojama
kaip reikalaujanti sprendimo, tik naiviai galvojama, kad t spren
dim turt daryti agresyvioji pus. Jei ji to nedaro, ji nepro
tinga". itaip pasyvusis asmuo pateisina savo neveiklum, tuo
paiu nuvertindam as bendravimo partner.
Pateikiame pasyvios, sitvirtinanios ir agresyvios asmenybs
charakteristikas.

Pasyvus asmuo

sitvirtinantis asmuo

Agresyvus asmuo

Leidia kitiems paeisti

jo teises.
Nepasiekia tikslo.

Gina savsias teises ir

gerbia kit teises.
Pasiekia tiksl, n ep a
kenkdamas kitiems.
Jauiasi gerai. Pasitik
jimas savimi pagrstas
tikrove.
Socialiai ir emocikai
ekspresyvus.

Paeidia kit teises.

Jauiasi sufrustruotas,
nelaim in gas, eistas,
nerimastingas.
Links alintis, visk
slopinti savyje.
Leidia kitiems sprsti
u j.

Sprendia pats.

Pasiekia tiksl kit

sskaita.
G ynybikas, kovingas,
emina, menkina kitus.
Emocikai sprogstantis,
neprognozuojamai prie
ikas ir piktas.
Kiasi kit m o n i
sprendimus.

Silome perskaityti Adomo Mickeviiaus eilrat:

EXEGI MUNIMENTUM AERE PERENNIUS...
I Horacijaus
Vir pastat puoni paminklas mano stovi,
Pranoks jis Vavelio ir Pac rm lov,
Nuo Virtembergo rankos niekad jis negrius,
Ir austras nepajgs jo susprogdint iaurus.
Nuo Paneri kaln, alij Kauno goj
Lig Pripets brastos manas eiles kartoja.
Naugarduke ir Minske skaito juk mane,
Jaunimui ten brangi eilut kiekviena.
Panelms dvaruose eilraiai patinka;
Kai geresni nra, net avi dvarinink!
Ir Lietuvon, kur caro utvar imtai,
Gabena ydas mano tomelius slaptai.
Paryius, 1833, kovo 12 d.
Kuriam asmenybs tipui priskirtumte garsj poet?

jsitvirtinimo pradia.
Argumentas, jo pateikimas ir gynimas
K asdieniniam e gyvenime danai tenka k nors teigti, tvirtinti
lr/ inoma, savj teigin ginti. tampa kyla ne vien todl, kad ben
dravimo partneris gali ir nesutikti su kuriuo nors teiginiu, bet kad

ir pats teiginys ar problema gali bti neaiks ar neaikiai patei

kiami. Vadinasi, teiginys turi bti apgalvotas. Kas kita, jei mogus
k nors skelbia diskusine tvarka, nordam as pats geriau suprasti
reikal. iaip jau prie k nors teigiant privalu paiam sau isiai
kinti, k nori rodyti. Daugel ties reikia rodinti. Kai galvojama,
kad kokios nors tiesos nereikia rodinti, ta tiesa virsta dogma.
Tokiais atvejais apeliuojama ne prot, bet paklusim, tikjim.
Palyginkite: Sveikame kne sveika siela", inios jga".
Teiginius irgi reikia rodinti. Tam naudojami rodinjimo bdai.
rodinjimas yra dviej ri: faktai ir nuomons. Faktams pri
klauso statistika, vaizdin, filmuota mediaga ir pan. Fakto vert
padidja, jei j galima nepriklausomai ar neginijamai patikrinti.
Patikrinti faktai virsta visuotinai pripaintomis tiesomis, kuriomis
paprastai tikima, pavyzdiui: em sukasi apie Saul". Kitais fak
tais ne taip lengvai tikime. Abejoti galime informacijos altinio pati
kim umu ir bealikumu. Faktais, statistika galima manipuliuoti, kai
kuriems faktams skirti daugiau dmesio, kitus nutylti. Taigi fak
tai labai priklauso nuo to, koks mogus jais operuoja, t. y. nuo jo
nuomons. Fakt patikimumas kinta. Ilg laik buvo galvota, kad
Kolumbas pirmasis atrado Amerik. Paskui ikilo nauji faktai. Taigi
faktus irgi reikia rodinti. Tam yra keletas bd. Jei remiamasi
duomenimis, jie turi bti tiksls ir patikimi. rodymui gali prireikti
ne vieno, bet keli altini. 1983 m. buvo paskleistas gandas apie
neva egzistuojant Hitlerio dienorat. Istorikai, bibliografai, polito
logai tyrinjo popieri, raysen. Padar ivad, kad tai falsifikatas.
Taiau ivada yra artimesn nuomonei, o ne faktui. Jei tyrinto
jas tiki kokia nors idja, daniausiai j ir rodo, nesmoningai fak
tus pakreipdamas savajai idjai patvirtinti. K. Marksas, V. Leninas
jau i pat pradi buvo patikj klasi kovos idja, o vliau tik
stengsi t idj argum entuoti. Tikrasis mokslininkas yra beali
kas. Jis renka, analizuoja faktus ir galiausiai prieina prie tam tikros
ivados.

Faktas
Jzus Kristus irgi buvo smulkusis verslininkas
R elig ijos istorik tyrimai formuoja nauj poir
Dievo snaus veikl. Paulius Jurkeviius (Lietuvos
ryto" korespondentas Romoje ir Vatikane).

Nuodms ir ipainimas
Dauguma auktj valdinink, didij pramoni
nink, prekybos magnat padors katalikai. Per
Kaldas jie eina banyi ir, nukreip vilgsnius
Nukryiuotojo atvaizd, tylomis meldiasi. Dauguma
j mintyse prao Jzaus atleidimo u nedideles ir
nesunkias nuodmes.
velgdami Nukryiuotj, jie vargu ar pagalvoja,
kad Jzus Kristus priklaus smulkij verslinink ir
amatinink luomui. Tam paiam, kur persekioja ir
mindioja valdininkai, didieji pramonininkai ir preky
bos magnatai. Tam, kuris vis dar susilaukia visuome
ns pajuokos ir paniekos.
Nebuvo revoliucionierius
Tuo tarpu Dievo snus, atrodo, kaip tik buvo sm ul
kusis verslininkas. Toki socialins Jzaus Kristaus
veiklos interpretacij silo kai kurie religijos istorijos
specialistai, tarp j ir Romos popieikojo Grigaliaus
universiteto filosofijos profesorius Dovanis Magnanis, vienas ym iausi krikionybs tyrintoj. Moks
lininko plunksnai priklauso veikal serija Krikiony
bs itakos".
Asyiuje ileistas ios serijos tomas Jzus staty
tojas ir mokytojas" reikmingas tuo, kad paneigia kelias
iki iol paplitusias versijas apie Jzaus Kristaus viet
socialinje Galiljos hierarchijoje. Iki iol buvo manoma,
kad mesijas priklaus skurdiausiam gyventoj sluoks
niui.
D. Magnanis knygoje paneigia ir populiari inter
pretacij apie metafizin Jzaus prieikum verslo, pre
kybos, pinig ir kitokioms ekonomikos svokoms.
Grigaliaus universiteto profesorius sitikins, kad
hipotezs apie Krist kaip socialist ir revoliucionierimoni lygintoj yra gryniausia imon.
Turjo bendrov
Tai, kad Jzus buvo stalius, daugeliui inomas
dalykas. Taiau profesoriaus D. Magnanio nuomone,
tai irgi tam tikras supaprastinimas. Jzus nebuvo
vargas be joki l, negyveno jis ir i atsitiktini

CJD

udarbi. Greiiausiai jis buvo nepriklausomas ir ne

itin turtingas amatininkas, prekiavs savo dirbiniais
bei sils staliaus paslaugas",
raoma skyriuje
Jzus i Nazareto visuomeniniame gyvenime".
Ital tyrintojas teigia, kad Jzus, matyt, nebuvo
paprastas stalius, o greiiau statytojas" verslinin
kas. M irus eimos galvai Juozapui, Jzus perm i jo
medio apdirbimo versl ir toliau dirbo, ilaikydamas
savo amatu save ir motin. vairi altini duomeni
mis, Jzus netgi turjo Nazarete savo atelj.

Smulkusis burua
Jzus buvo labai atviras vairioms visuomens gru
pms",
raoma D. Magnanio veikale. Taiau tyri
ntojas mano, kad Jzaus priklausomyb vidutiniam
sluoksniui atrodo tikimiausia. Tuometin Galiljos
vidutin sluoksn galima palyginti su smulkija miesto
buruazija.
Kita vertus, pats Jzus priklaus tai buruazijai",
rao Romos Grigaliaus universiteto profesorius.
Tai, jo nuomone, rodo ir Jzaus dvasin distancija"
kai kuri buruazijos mentaliteto apraik atvilgiu.
Knygoje Jzus
statytojas ir mokytojas" teigiama,
kad Jzus i Nazareto buvo gerai perprats savo laiko
ekonomins ir komercins veiklos slygas.
Veikalo autorius, ityrs Evangelijos tekstus, siti
kino, kad mesijo odynas formavosi veikiamas ver
slo, bank, vidutini verslinink a p l i n k o s J a m e yra
odiai valdininkas", mokesiai", darbdavys" ir kiti
iuolaikins rinkotyros terminai.

M okiniai
verslininkai
Garsus Biblijos tyrintojas Ugas Vanis, komentuo
damas veikal apie Jz, interviu Romos dienraiui
II Messaggero" pripasta: Evangelijoje nra n vie
nos uuominos apie Jzaus ir jo mokini neturt".
Knygoje Jzus
statytojas ir mokytojas" be uuo
lank tvirtinama, kad dauguma i dvylikos apatal
buvo smulkieji verslininkai ir priklaus kukliai to
meto buruazijai".
Tai buvo nedideli ems sklypeli, ma krautu
vi savininkai, amatininkai, statybininkai, smulkieji
prekeiviai.

Pavyzdiui, apatalai Jokymas ir Jonas buvo sukr

nedidel vejybos bendrov. Jos savininkai mokjo atly
ginimus samdomiems darbuotojams.
Vliau, kai abu Kristaus mokiniai leidosi paskui
savo mokytoj keli, j smulki mon utikrino bsi
miems apatalams materialin galimyb sekti Krist ir
jo mokym.

Biurokratai nekliud
Skyriuje Jzaus mokiniai" profesorius D. Magnanis vaizdiai apibdina Galiljos smulkij verslinink
dvasi, kuri nra nei menka, nei verta paniekos.
Svarbiausias smulkij burua" siekis buvo ilikti
nepriklausomiems ir ekonomikai, ir kultrikai.
Jzaus mokini ir daugybs juos panai smulkij
Galiljos verslinink socialins veiklos tikslas nebuvo
dideli turt siekis. Taiau netrko orumo ir pasidi
diavimo savo laisve, galimybe patiems lemti asmenin
gyvenim.
Nukryiavo ne dl verslo
domu tai, kad Kristaus laikais Galilja buvo mili
nikos Romos imperijos provincija, joje knibdte knib
djo vairiausio lygio centro ir vietos valdinink: m ui
tinink, mokesi rinkj, antstoli.
Sprendiant i Biblijos tyrintoj darb, visas is biu
rokratinis aparatas netrukd Kristui ir jo apatalams
gyventi i nedideli savo verslo pajam.
Pasaulio iganytojas Jzus Kristus buvo nukryiuotas
ne u tai, kad buvo smulkusis verslininkas.
Lietuvos rytas", 1998 m. gruodio mn. 24 d.,
Nr. 301.
Nuomon asmenybs sprendim as apie daikt ir reikmi
tvark pasaulyje. Tai subjektyvus dalykas. Tad ir sakoma: Mano
nuomone", Mano galva". Nuom on reikia rodinti. Neretai pasi
telkiami odiai-sustiprintojai: kaip paprastai", tikriausiai" ir pan.
Kad nuom on b t tvirtesn, j bandom a pagrsti faktais. Jei to
nepavyksta padaryti, nuom on taip ir vadinam a faktais nepa
grsta nuomon. Atskirais atvejais nuom onei pagrsti pasitelkiamas
precedentas tam tikras nuom on patvirtinantis faktas. Pavyz-

diui, aikinant saugos dir reikalingum, pateikiami eismo

vyki faktai. Aikinant mokiniams nusirainjimo ydingum , irgi
gali bti naudojam as precedentas lidnas io proio efektas
(domu koks?).

Nuomon
Naftos reikalai primena ir valdios nuodmes
Papraytas enevoje esanios U NCTAD (JTO pre
kybos ir pltros konferencija), k tik pabaigiau Jung
tini Taut raporto apie usienio investicijas verti
nim.
Remdamasis tuo raportu bei savo tyrimais, matau
tai tokias Lietuvos politikos nuodmes dl Wil
liams":
1. Didioji prigimtin nuodm.
Ateidamas Lietuv, Williams" neturjo jokios
konkurencijos!
2. Kainos neinojimo nuodm.
Posovietiniame pasaulyje be konkurso (varytyni)
nra manomas joks realistikas mons vertinimas.
Vadinamoji buhalterin vert ia beveik neturi nieko
bendra su tikrja rinkos kaina..
Tik atsiradus keliems varovams (i N A T O ali),
buvo galima nustatyti Maeiki naftos" vert. Kadangi
tokio konkurso dl Lietuvos kalts (!) i pat pradi
nebuvo, niekas neino tikrosios ios mons verts.
Todl derybos su Williams" buvo labai sunkios ir
atsitiktins (be racionali pagrind). Tokiomis sly
gomis deryb rezultat lemia ne objektyvus pasilos
ir paklausos jg aidimas (ekonominiai kriterijai) su
pasvert strategini kriterij priemaia, o politinis
spaudimas, derybinink retorika, itverm, triukai ir
pan.
3. Kontrolinio paketo kainos (antkainio) neinojimo
nuodm.
Neinant kainos (2-oji nuodm), nebuvo galima
nustatyti papildomos kainos u Williams" vliau
pareikalaut kontrolin paket (papildomus 33 proc.
akcij, t. y. 66 proc. visos Maeiki mons), pridedant
kontrolin antkain".

4.
Aukt pareign nesusilaikymo nuo komentar
nuodm.
Padt tik pablogino tokie komentarai: Neprileisim
Ivano prie vamzdio" arba: Williams turi bti Lietu
voje".
Gyvenime yra tik du dalykai, kurie turi bti arba
yra neivengiami, lietuvikai abu jie prasideda raide
m" mirtis ir mokesiai.
Kaip lengva pastebti, Williams" neprasideda rai
de m".
Valdas Sam onis (Torontas, Kanada)
M inistro pirmininko pareikim per televizij dl
sutari su Williams International" bt galima pava
dinti ma maiausiai nekorektiku. Apm audu rayti
tokius odius apie mog, kuris teik Lietuvai tiek
daug vili.
Bt galima kalbti, kad jo elgesys netinka politikui,
nes eid ir paniekino R. Paks parmusius alies Pre
zident ir Seimo pirminink. Tik kart akis krito
kiti labai svarbs dalykai.
Klausant premjero pareikimo, atrod, kad jis vis
laik, itisus penkis mnesius, buvo nuoalyje ir pirma
dien pirm kart suinojo, apie k kalbama jau pareng
tose sutartyse.
Norisi paklausti, k premjeras veik beveik pus
met. A r njo pareiga buvo stebti deryb eig ir siekti
geresni slyg? Jo poelgis primena netikt paalinio
stebtojo reakcij.
Jeigu premjeras mano, kad sutartys yra blogos, jis pri
valjo pasakyti tai i karto. iandien, prajus penkiems
mnesiams, jau galbt bt atsirads kitas investuoto
jas, galintis pasilyti lengvesnes Lietuvai slygas.
Matyt, tik pradjs dirbti R. Paksas, kaip ir kiti kon
servatoriai, man, kad Williams", pagal usienio sta
tistik patenkantis tarp 300 didiausi pasaulio mo
ni, yra tinkamas partneris Lietuvai. Tuomet neaiku,
kas pakeit jo poir.
Manau, kad premjer staiga igsdino ne JA V inves
tuotojo silomos slygos, jos ne naujiena. Premjeyas pasijuto varytas kamp, nes pinig kiekis alyje
maja, o moni, galini pasakyti, k daryti, jo
komandoje nra.

iame kontekste visikai aiku, kad R. Faksas puol

panik i nevilties, nesupratimo, k toliau daryti. Tik
riausiai panikuoja ne jis vienas. Kaip kitaip paaikinti
aplinkyb, kad Vyriausyb net nesugebjo apskaiiuoti,
kas Lietuvai naudingiau
prisiimti Williams" si
lomus sipareigojimus ar atsisakyti.
iandien po truput jau aikja, kad sutari atsi
sakymas pavirst Lietuvai dar skaudesniais sipa
reigojimais. Taip pat aikja ir kita aplinkyb
kuo daugiau politini suirui, neapgalvot parei
kim, tuo didesni garantij reikalaus investuoto
jas, nesvarbu, ar tai bus Williams", ar LUKoil".

G intaras Svideraviius (Vilnius)

Atskirti faktus nuo nuom oni nra taip lengva, kaip kad i pra
di gali atrodyti.
Pabandykime tai padaryti.
Teiginys

Dauguma ios mokyklos moksleivi yra

Lietuvos pilieiai.
Privai mokykl moksleiviai mokosi
geriau negu valstybini mokykl mokslei
viai.
Panevys mafijoz miestas.
algiris" Europos empionas.
Rkymas lta saviudyb.
Televizijos serial irjimas silpnina inte
lekt.
Lietuvaits graiausios pasaulyje.

Savo nuomon ireik

kite raydami pauk
tel atitinkamoje
skiltyje
Faktas

Nuomon

Faktais, kad ir kokie patikimi jie bt, ne visk galima rodyti.

Remiantis faktais, bandom a rodyti skalje tikranetikra". Yra
reikini sritis, kur rodinjama remiantis skale teisinganetei
singa". Tai vertybi sritis. iuo atveju reikia ne rodyti, ar tam
tikra vertyb egzistuoja, pavyzdiui, teisingumas, gailestis, bet ar
ta vertyb yra gera ar bloga, sektina ar nesektina, morali ar amo
rali. Pavyzdiui: Demokratija aukiausia valdymo forma" arba:
Demokratija betvarks pasireikimas valstybs mastu", Pre

zidento moral yra jo asmeninis reikalas", Naci nusikaltimams

negalioja senatis", Skulptros prie Vilniaus dramos teatro yra este
tin neskm", Vien tik auksas valdo mus". Vertybs rodinja
mos, apeliuojant ne faktus, bet pasinaudojant kokiu nors lyginimo
standartu, nusakaniu, kas yra gera ar bloga, padoru ar nepadoru,
grau ar negrau ir 1.1. Bet pasirinkti standart irgi yra subjektyvus
dalykas. Tad pabandykite rodyti, kad tik js mgstamas muzikos
anras (ar grup) yra ko nors vertas.
Faktams, nuom onm s ar vertybms rodyti pasitelkiamos ape
liacijos. Apeliacija tai mginimas suadinti atskiras asmenybs
puses mstym, jausm us ir pan., norint padaryti savj teigin
priimtinesn. Apeliacijos tikslas palengvinti rodinjim. Aristo
telis skyr 3 apeliacijos bdus: apeliacija mstym (logos), ape
liacija jausmus (pathos), apeliacija moral (ethos). Apeliacijos
mstym, raginimai pagalvoti sveiku protu" yra bene supranta
miausi. Darant tokias apeliacijas, raginama kartu svarstyti, sampro
tauti. Tam reikia atvirumo, kompetencijos. Kvieiant samprotauti
partneris laikomas lygiaveriu. Tai yra labai svarbu kuriant pasiti
kjimo atmosfer. Ne visur tinka apeliacija mstym. Sielvarto,
netekties atveju keistai atrodyt protingas ir taip jau aikios pad
ties aikinimas. Tik atslgus emocijoms galima tam tikra apeliacija
sveik prot.
Emocins apeliacijos yra labai vairios ir gausios. Jos danai nau
dojamos reklamai. Vaikui vaizdai ant preks skirti iltiems tvi
kiems jausmams sukelti. J veikiamas ir sigysi t prek. Marki
nliai su Arvydo Sabonio portretu skirti pasididiavimo, savosios
verts pajutimui suadinti. Yra, inoma, ir absurdik reklam.
Gras, stiprs kaubojai reklamuoja Marlboro cigaretes. Negi rky
damas tapsi graus ir stiprus? Emocins apeliacijos danai labai
diferencijuotos. Apeliuojama sin, gd, kalt. Gali bti panau
dojama odin, vizualin informacija arba j derinys. Pavyzdiui,
karo auk, tremtini prisiminimai, memuarai gali bti pasitelkiami
pareigos, kalts ar gailesio jausmams sukelti. Gynjas nepilnam e
io byloje gali apeliuoti teisj gailest, nuodugniai inform uoda
mas apie ginamojo sunki vaikyst. Jei teisiamas apsivogs dau
giavaiks eimos tvas, galima mginti apeliuoti teisj gailest,
aikinant, kokia yra sunki teisiamojo materialin padtis. Emoci
ns apeliacijos gali bti ir amoralios. Pavyzdiui, vairios loterijos
apeliuoja ne k kita, kaip mogaus godum! Beje, kokius
jausmus apeliuoja moksleivis, praydamas mokytojo rayti geresn
Paym? Daug emocini apeliacij daro skurdo, negalios kam uo
jami mons.

Vertybi apeliacijose minimos tokios vertybs kaip gris, gai

lestingumas, taika ir pan. Gali bti raginama pasmerkti smurt,
korupcij, taikos vardan umirti praeit ir pan.
Atskirais atvejais argum ento svoriui padidinti paminimas koks
nors autoritetas, t. y. darom a autoriteto apeliacija. Kad tokia apelia
cija bt skminga, autoritetas tai grupei m oni turi bti inomas
ir pripaintas. Kuo specifikesnis, technikesnis dalykas, tuo moder
nesnis, naujovikesnis turi bti autoritetas. Pavyzdiui, kalbant apie
irdies persodinimo operacijas, geriau minti chirurg Kristijan
Barnard, o ne Galen ar Hipokrat. Beje, jei m oderniam autori
tetui papildyti atrandam as ir istorinis autoritetas, tai tik sustiprina
reikal.
Kita vertus, problem, pozicij, teigin reikia pateikti. Galima
dvejopai pateikti problem.
1. sitvirtinantis problemos pateikimas. Pateikiant pabriamos stip
rios ir pageidaujamos savybs, rodomas pasitikjimas skme, tei
giama reikalo puse, vyki prieastys aikinamos sau palankiu
bdu. Tai yra iek tiek rizikinga, nes noras pabrti savo teis
tum, pranaum gali sukelti partneriui menkavertikumo jausm
ir gynybikumo tendencijas. Egzistuoja kultros normos, drau
dianios atvirai ginti savo teigin (Powers, 1988). Pavyzdiui, si
vaizduokite, kaip bus sutiktas poetas ar raytojas, aikiai giriantis
savo krin.
2. Gynybikas problemos pateikimas reikiasi atsargiu, apdairiu elge
siu, vengiama parodyti teigiamas reikalo puses. Vengiama tiesio
giai ir nedviprasmikai rekomenduotis. Uuot sakius: Mes tvirti
name t ir t", sakoma: Galima b t teigti", Nortsi padaryti
kelet ivad" ir t. t. Gynybikai pateikdamas problem, mogus
jauiasi nesaugiai, tad neretai dangstosi autoritetais, slapstosi u j
nugar. Tokiame pateikime gali bti daug citat, rmimosi klasi
kais. Pabandyk tada pakritikuoti! Bet tai rodo ne pozicijos stiprum,
bet silpnum. Gynybikas problemos pateikimas daugiau klaidina,
nei informuoja, nes klausytojui paiam reikia atspti, k autorius
maskuoja, k nori i tikrj pasakyti ir kokia yra jo faktikoji pozi
cija. Tokiam problemos pateikimui bdingas nuolaid praymas.
Tada daniau nei kur kitur igirsi odius: Jei k ne taip pasaky
siu, praome mane pataisyti", Neturjau iam reikalui pakankamai
laiko pasirengti, tai i karto atsipraau u galimas klaidas", Nesu
io dalyko inovas, bet pabandysiu"... Tai nereikalingos pastangos.
Klausytojai savo dmes sutelkia pateikimo turin, o ne nuolaid
praani ang. Pateikiant problem prayti pagalvs vadinasi,
tik pabloginti reikal.

Problemai pateikti reikia informacijos: fakt, nuom oni, kali

ir pan. Kai kuri informacija patvirtins teigin, kita bus neutrali, tre
ia paneigs teigin. Bdamas suinteresuotas rodyti savj ties,
mogus gali tendencingai patvirtinani jo nuom on informacij
irykinti, o paneigianij sutrum pinti arba ir i viso nutylti. Taigi
klausimas kyla, ar vairiapusikai, objektyviai pateikti informacij,
ar vienpusikai, nutylint nepatogias puses. Darytina prielaida, kad
pateikiant tik patvirtinanias savj pozicij inias, galima j sustip
rinti. Bet ar tikrai taip? Komunizmo ideologai pateikdavo itin vien
pusik informacij, bet tai neigelbjo sistemos nuo lugimo. Kur
slypi vienpusikumo ydingumas? Yra bent keli paaikinimai. Klau
santis tik vienpuss informacijos, galima suabejoti autoriaus si
ningumu. Gali kilti tarimas, kad jis kak nutyli, kad vienpusikai
pateikiama informacija klausytojui pera ivad, jog yra tik taip, o
ne kitaip. Bet mogaus prigimtis tokia, kad jis links svarstyti, abe
joti. Todl iklausius tik vienpusikus argum entus gali kilti noras
paiekoti ir kitoki, kitas tiesas skelbiani informacijos altini.
Vienpus informacija neorientuoja analizuoti, mstyti. J reikia pri
imti, patikti, ir tiek. Tokiu atveju partneris, kaip mstanti btyb,
yra nuvertinam as. Vienpusikumui utikrinti manipuliuojam a
informacijos kanalais, t. y. kai kurie arba daugum a informacijos
kanal ijungiami, paliekant vien ar kelis, kuriais intensyviai sklei
diama tik tam tikros ries informacija. Soviet Sjungoje nebuvo
galima laisvai ivykti usien, skaityti kitoki spaud, iskyrus
oficiali, irti tik oficialias televizijos stotis. Panaiai elgiasi sek
tos, drausdamos apskritai irti televizij, klausytis radijo, skaityti
laikraius. Kaip atsvara visam tam intensyviai skleidiama sava
informacija. Vienpusikai pateikiant informacij, atimamas mogui
krybos, atradimo diaugsmas, kadangi tiesos i karto paskelbia
mos. Jas tik reikia priimti. Bet skelbiamos tiesos daniausiai yra
netvirtos. Jei mogus pats prieina prie ivados apie daikt ir rei
kini tvark pasaulyje, jis tos ivados ir laikosi. Vienpus infor
macija tuo silpna, kad ji yra neatspari prieingai, t. y. kontrinformacijai. Girddamas tik vienpusik pasaulio aikinim, mogus
neimoksta reaguoti ir kitokio pobdio inias, todl gali greitai
jomis susiavti. Vaizdiai kalbant, mogaus organizmas neugr
dinamas vairiems prieikiems dirgikliams. Ivada: jei nori, kad
pasaulira bt tvirta, ugdyk j vairiapuss informacijos sly
gomis. Psichologijoje tai vadinama skiep efektu. Romnai saky
davo: audiatur et altera pars iklausyk ir kit pus! i tiesa sigaljo
tisin je praktikoje teisme tapo privalomas teisiamojo gynimas.

Jei teisme nra utikrinta teisiamojo gynyba tai jau ne teismas,

o susidorojimas. Informacija pamstymui: prezidentas Klintonas
atmet kandidat justicijos patarjos post, nes i pasak, kad
naciai irgi turj sav argum ent.
Idstyta gana vienpusikai, tiesa? Paiekokime prieing argu
ment, t. y. argum ent, kalbani vienpusikos informacijos patei
kimo naudai. Tradicikai vienpusik informacij pateikia tvai (Kas
dar? Gal mokytojai?). Jie paprasiausiai nori apsaugoti vaikus nuo
alingo aplinkos poveikio, todl daug ko nepasako arba apie kai
kuriuos reikinius kalba tik juodai". Nenuostabu, kad reikaling
informacij vaikas gauna i kit abejotinos reputacijos altini. Si
lau prisiminti, kas ir kaip jums paaikino, i kur atsiranda vaikai.
Jeigu vaikus atnea gandras, tai i kur tokiu atveju atsiranda tvai?
Taiau neatsargu vienpusikai propaguoti vairiopo informacijos
pateikimo privalumus. Yra reikini, kai prie juos propaguojant
patartina labai ir labai susimstyti, mes kalbame apie rkymo,
alkoholio, narkotik privalumus. Ar juos link asmenys neatras
tokioje informacijoje savj yd pateisinimo?
Kita vertus, vienpusika informacija gali sukelti savus specifinius
neigiamus padarinius. Taip atsitinka tada, kai kuris nors reikinio
aspektas yra itin irykinamas ar ireklamuojamas. Pavyzdiui, savi
udybms spaudoje teikiama pernelyg daug nepelnyto dmesio,
danai jos vaizduojamos patraukliai. Dl to gali kilti noras pasekti
saviudi pavyzdiu. Psichologijoje plaiai vartojama elgesio sce
narijaus svoka. Si svoka reikia, kad mogus, susidrs su pro
blema, neieko nauj, sav jos sprendim o bd, bet pasinaudoja
jau egzistuojaniais, t. y. matytais, girdtais, nuskaitytais" jos vei
kimo bdais. Taip savotikai pateisinamas savasis elgesys, nes taip
daro visi". Jeigu scenarijaus, kuriuo sekama, personaai yra patrauk
ls, toks pasirinkimas dar labiau pateisinamas, legalizuojamas.

Saviudybs ir elgesio scenarijai

Psicholog D. Gailien, daug padariusi ir daranti,
sprendiant sunki saviudybi problem Lietuvoje,
savo knygoje J i e neturjo m irti" (1998) aprao, kaip
potencials saviudiai pasinaudoja egzistuojaniais
elgesio scenarijais, yra savotikai j nukreipiami ir
motyvuojami. 1774 m. ijo Gts knyga Jaunojo Verterio kanios". Joje lyrikai apraoma nelaimingai si
myljusio jaunuolio saviudyb. Greitai po to sek

serija panai saviudybi. Elgesio imitacija gavo tok

mast, kad vliau kai kur t knyg imta drausti parda
vinti. Saviudybi protrkius yra suklusios Serge
jaus Jesenino, Ernesto Hemingvjaus, M erilyn Monro
ir kit saviudybs (D. Gailien, 1998).
D. Gailiens nuomone, saviudybs scenarijus vei
kia trim bdais:
1. Skatina pasirinkti tam tikr nusiudym o bd,
t. y. pamgdiojamas m etodas.
2. Skatina pasirinkti saviudyb kaip ieit i su n
kios situacijos, t. y. perduodama m o tyva c ija n usiu
dyti.
3. Diegia poir, kad saviudyb yra priimtinas
elgesio scenarijus, kad tai problem sprendimo bdas,
t. y. prisideda prie suicidikos n u o sta to s formavimo.
Ziniasklaidos pateikti saviudybi pavyzdiai gali
vaidinti svarb vaidmen propaguojant saviudybes.
Jie yra m s alies saviudik nuostat dalis. Savi
udybes skelbiani straipsni antrats danai bna
romantikos: Saviudyb pasirinko nakt", Da
niausiai nusiudoma alyvoms yd in t" (D. Gailien,
1998).
Psichologs R. Eidukeviit ir I. ukauskait pasi
domjo, kaip danai saviudybs apraytos Lietuvos
ryto" laikratyje 1999 m. sausio rugsjo mnesiais.
Analizs metu nesidomta straipsniais, kuriuose odis
saviudyb" pavartotas apraant seniai vykusius vy
kius, bei straipsniais apie usienyje vykusias saviu
dybes. Lietuvos ryto" 1999 m. sausio rugsjo nume
riuose aptikti 73 straipsniai, kuriuose vienaip ar kitaip
minima saviudyb. Tik 8 i j kalbta apie saviudy
bi prevencij. Daugelyje straipsni smulkiai aprayta
saviudybs eiga, panaudotos priemons. Kiekviename
straipsnyje pateikta informacija apie tai, kokiu bdu
buvo nusiudyta (pasikor", nusiov", ioko pro
lang"). Tokie straipsniai, kaip Darbo neteks vilnie
tis pasikor Raguvoje" arba Bedarbis Utenoje pasikor
ant kryiaus",
pasufleruoja elgesio scenarij nete
kus darbo. Kitas mogus, nerads darbo, gali to net

nesismonindamas pasirinkti elgesio model, nes

straipsniuose paminti saviudiai, atsidr panaioje
padtyje, rado ieit".
Straipsni pavadinimai taip pat padeda stiprinti
saviudybi scenarij patrauklum, teigia tyrimo
autors. tai pavadinimas: Mylimosios neteks vyras
tebegirdi jos ingsnius"
lyg ir pakia mint, kad
norint, jog mylimasis tavs neumirt, reikia ud y
tis. Straipsnio pavadinimas: Kertas motinai
mir
ties bausm ir sau, ir vaikui"
pera mint, kad
geriausias bdas atkeryti
nu ud yti vaik, o pas
kui nusiudyti paiam. Pavadinimas: Saviudis pri
blok virinink"
kalba apie bd, kaip atkreipti
save virininko dmes. Na, o pavadinimas: Moks
leiviai nusiud kaltindami pedagoges"
gali tapti
skriaudiam, nesuprast ir protestuojani mokini
kiu. kvpimo pagauti urnalistai savo straipsnius
nori parayti spalvingai ir patraukliai. Kieno sskaita?
Patrauklumas bet kuria kaina prietarauja morals
normoms.

Teiginio gynimas. Kad ir kaip argum entuotai b t pateikiamas

teiginys, daniausiai j vis tiek tenka ginti. Gynimo svoka yra labai
plati. Ji gali paaikinti teigin, atsakyti abejones, kritik. Teiginio
gynimas turi ir kitoki prasm. Jei esi koki nors ties autorius,
j kritika veikia ne tik tas tiesas, bet ir tave pat, tavo ego. Kri
tika eidia, nes palieia mogaus ego. Reikia bti labai brandiam,
kad atskirtum problem nuo savojo ego, kad jaustum skirtum,
jog kritikuojamas tavo projektas, o ne tavo asmenyb. Bendravi
mas pasidarys labai problemikas, jei kritines pastabas suprasi kaip
skirtas tavo asmenybei, o ne tavo sumanymui. Logika ia pra
tinga: suabejojai m ano sumanym u, vadinasi, eidei mane. inoma,
problema ir asmenyb yra susijusios. Bet iuo atveju svarbus svorio
centras, akcentas.
Pozicijos ibandym as. Tai mginimas patikrinti, kiek suma
nymo autorius yra tikras dl to, k sako, kiek jam tai svarbu ir
kiek jis pasirengs ginti savo pozicij. 1991 m. Lietuvos energe
tin blokada buvo savotikas nepriklausomybs ryto ibandymas.

Ne vienintelis. 1999 m. Vakar valstybs band Jugoslavijos ryt

ilaikyti Kosov. Jei prisistatydamas mokiniams mokytojas skelbia,
kad jis bus grietas, nepaks tinginiavimo ir drausms paeidim,
vargu ar mokiniai jo odius priims u gryn pinig. Jie testuos
mokytoj! Mokiniai vairiais bdais mgins isiaikinti mokytojo
pozicijos tvirtum: mgins vluoti, kalbtis per pamok, pasakinti
ir naudoti dar daug vairi tik jiems vieniems inom test. Tolesn
bendravimo specifika priklausys nuo to, kaip mokiniai isiaikins,
k su tuo mokytoju galima ir ko negalima daryti. is, o ne vietimo
ministerijos organizuojamas mokytoj testavimas yra tikrasis.
Kontrargumentacija. iuo odiu apibdinam i vairs bdai,
kuriais bendravimo partneris bando paneigti, sumenkinti jam sako
mus teiginius. Visi jie turi vien esmin bruo: ar jie nukreipti
isiaikinti problemai ir sprendimui, ar asmenyb. Pastaruoju
atveju problemos sprendimas prilygsta asmenybs atakai. Asme
nyb sunaikinai (nebtinai fizikai, o psichologikai), ir problema
isprsta? Taip atsitinka pas mus, Lietuvoje. Trumpai sakant,
kontrargumentacija gali bti konstruktyvi ir destruktyvi.
Aptarkime svarbiausius kontrargumentacijos bdus.
1. Frontalinis bdas. Tai tiesiogikiausias bdas, kai nem as
kuojant, paprastai gana emocingai ireikiamas nesutikimas,
nepritarimas. is bdas daniausiai stokoja subtilesns argu
mentacijos ir konstruktyvumo.
2. Nuoseklumo bdas. Prieingas aukiau idstytam. Taikant
bd, nuosekliai stiprjania argumentacijos jga kritikuojami
oponento argumentai. Stiprjantys argum entai sudaro psicho
loginio spaudimo pagrind, tad taikant nuoseklumo bd pra
dedam a nereikmingais argumentais ir einama prie vis sva
resni. Jei oponentas sitraukia diskusij, kai argumentai dar
menkaveriai (kol kas!), jis laimi. Pergal skatina nor ir toliau
argum entuotai rodyti savo teisum. Argumentams stiprjant
darosi vis sunkiau diskutuoti. Vadinasi, nuoseklumo bdo tai
kymui reikia rengtis. Frontalinis bdas, prieingai, taikomas
be jokio pasirengimo, stichikai.
3. Prieasties-pasekms bdas. Paprastai teiginio autorius savo
pozicijai pagrsti vardija vienokias ar kitokias prieastis, tvir
tindamas, kad btent ios prieastys sukl tam tikras pasek
mes. Pavyzdiui, matematikos mokytojas gali tvirtinti, kad
mokiniai prastai moka matematik, nes iam dalykui per
maai skiriama pamok. Taigi nepakankam as kiekis pam ok
prastos matematikos inios. Kritikuodamas toki pozicij,

d>

oponentas gali sakyti, kad tai literatros studijoms yra skirta

daugiau valand, o inios dar blogesns negu matemati
kos. Kitais odiais tariant, teiginio autorius prieasties-pasekms princip pasirinko savo pozicijos tvirtinimo pagrindu, o
oponentas ginkl pavert niekais!
Palyginkime. Advokatas, ginantis nepilnamet teiss paeidj,
tvirtina: Mano ginamasis yra dar vaikas, todl jam reikia suvel
ninti bausm arba ivis jos neskirti".
Prokuroras, palaikantis kaltinim, tvirtina: Btent todl, kad
kaltinamasis dar vaikas, nereikia velninti bausms, nes prieingu
atveju bus skatinamas blogas protis. Reikia naikinti blogio aknis
ir neleisti joms skleistis".
Dmesio nukreipim as. Taikant bd, smoningai pasirenka
mos antraeils, nereikmingos pateiktos pozicijos detals, jos itin
pabriamos, sureikminamos, bandom a jas pateikti kaip pagrin
dines. itaip m anipuliuojant autoriaus pateikti pagrindiniai argu
mentai gali ir nublankti, netekti verts. Pavyzdiui, pateikdamas
darb konkursui, autorius pabria tam tikrus jo privalumus. O po
nentas gali juos ignoruoti, pabrdamas autoriaus prast kalbos
kultr arba klaidas, padarytas statistikai tvarkant tyrimo duo
menis. Stipriai irykinant iuos ir panaius argum entus, autoriaus
pateikti teiginiai gali prarasti savo reikm. Palyginkite: Ko vertas
js darbas, jei nem okate net ratingai mini reikti".
Tariamos param os bdas. Sis bdas yra absoliuiai prieingas
frontaliniam bdui. Taikant j neprietaraujama, nepaneigiama, bet,
vis nuostabai, palaikoma oponento pozicija (Man labai patiko
autoriaus mintys apie ..."). Taip oponentas susikuria palanki sau
nuostat. Kiti pamato, kad jis nra prieikai nusiteiks, bet yra
objektyvus, mokantis palaikyti ir oponento pus, nors tai jam gali
bti ir nemalonu. itokia manipuliacija ramiai ir graiai nuginkluoja
autori arba bent jau umigdo. Jis lauk ipuolio, pavojaus, bet,
pasirodo, jo nra. Galima ir lengviau atsidusti. Be reikalo ir per
anksti! Umigds autori, susikrs palanki sau atmosfer, opo
nentas pam au ir nepastebimai pradeda puolim. Taip, jis pripa
sta autoriaus teigini privalumus, tik nort juos truput patiks
linti, pakritikuoti. Autorius dar neiri pavojaus. Juk kalbama tik
apie neymi korekcij! Bet tai, kas pradioje atrod mayt sniego
gnit, virsta itisa kaln gritimi. Nedidel pataisa tampa tota
line kritika. O reaguoti j nesirengta, nes buvo susidars spdis,
kad pavojaus nra.

Taip, bet ..." bdas. Panaus aukiau apraytj, bet turi ir

esmini skirtum. Taikant bd, nra jokios maskuots. Tiesiog
sutinkama ir neigiama kartu. Neretai pirmoje sakinio dalyje sutin
kama su autoriumi, o antroje arba pasiprieinama arba tas suti
kimas paneigiamas. Pavyzdiui: Taip, a sutinku, kad padariau
klaid, bet tuo paiu noriu ir pasakyti, kad ..." iuo atveju antroji
sakinio dalis paneigia pirmj. Arba: Mes palaikome taikos pasau
lyje idj, bet tai nereikia, kad turime silpninti m s aunisias
ginkluotsias pajgas". Jei oponentas taiko taip, bet" metod, su
juo negalima nieko tvirtai nusprsti. Jo sprendim as visada yra sly
gikas. Racionaliausia tokiu atveju kartu su partneriu aptarti, kaip
abi puss siekia pareigojanio susitarimo, nes pozicija taip, bet" i
viso yra nepareigojanti (A priadu bti geras, bet ir tu priadk
mans nenervinti").
Nepareigojantys sprendimai nebtinai privalo turti taip, bet"
form. Jie tiesiog gali bti neapibrti ir migloti. T labai mgsta
politikai! Panagrinkite iuo poiriu tai tokius pareikimus: Tai
gali turti rim t padarini abiem m s alims"; Jei latviai imsis
vienaalik veiksm, mes rimtai apsvarstysime i situacij"; Lie
tuvai durys NATO neudarytos"; Lietuva nra ibraukta i kan
didai NATO sra".
Taip, bet" bdas nra konstruktyvus. Su taikaniu bd
panekovu sunku k nors nutarti. Pamginkime truput pakeisti
vietoj bet" pavartokime ir". Palyginkime. 1. Mes sutinkame
pakeisti prek, bet jums reiks truput primokti". 2. Mes sutin
kame pakeisti prek, ir jum s reiks truput primokti". Antrasis
sakinys maloniau nuteikia. Jame maiau prieikumo. Tad apm s
tykime aukiau pateiktus kontrargumentacijos bdus ir pereikime
prie nauj.
Prietaravimas. Kontrargumentacija apima prietaravim, taiau
yra ir esmini skirtum. Ar jau pastebjote prietaravim! Anks
tesnje pastraipoje buvo raoma pereikime prie nauj kontrargu
mentacijos bd", o ioje pastraipoje raoma: kontrargumentacija
apima prietaravim". Taip, bet: jei ir yra prietaravimas, tai jis
neesminis. Prietaravimas reikia maiausiai du dalykus: 1) pasi
prieinim, nesutikim, 2) teiginio, uimtos pozicijos neatitikim,
tam tikr nesuderinam um . Tradicikai prietaravim irima
kaip prieik ir draudiant dalyk. Juk nem alonu, kai su tavimi
nesutinka, paneigia tavo nuomon. Prietaravimas nebtinai turi
bti draudimas. Jis gali ir paremti. ia prasme ir paprietaravimas, ir
3299

prietaravimai gali padti partneriui sismoninti savo elgesio neati

tikimus. sismoninti neatitikimai gali padti rasti teising spren
dim. Pavyzdiui, senut entuziastingai rodo gytus loterijos bilie
tus ir aimanuoja, kad neturs kuo umokti u but. Natralus
bt toks reagavimas: Kai ko a ia nesuprantu. Js tik k rodte
man loterijos bilietus, o dabar sakote, kad netursite kuo um o
kti u but. Ar nem anote, kad jums sunku tvarkyti piniginius rei
kalus?"
Teisingai taikomas prietaravimo bdas tampa siningo ben
dravimo prielaida. Ji moko abu partnerius racionaliai irti
problem, jos nenuneigti. itoks siningas bendravimo modelis
padeda mainti nuolaidiavimo sau tendencijas. Tad prietaravimo
nedert vengti dl baims, kad partneris sieis ir kad su juo suges
santykiai.
Rasti prietaravimai pastato greta du prietaringus dalykus,
kuriuos autorius psichologikai buvo gerokai atitolins vien nuo
kito, kad jie nesukelt dvasinio diskomforto. Pavyzdiui: Rytoj
svarbios varybos. Vakare draugai kvieia pasilinksminti". Fakt,
kad pasilinksminimas gali neigiamai atsiliepti rytdienos varyboms,
sportininkas gali nuneigti, pasilinksminim ir varybas psicholo
gikai kiek galima atitolinti vien nuo kit. Bendravimo partneris,
prieingai, iuos faktus sugretina ir parodo j nesuderinamum.
Prietaravim gali bti vairi didesni ir maesni, dalini ir
bendro pobdio. Jie gali atspindti ir veiksmus, ir vertybes. Tipi
kas yra odio ir elgesio, faktikos padties prietaravimas. Paly
ginkite: policijos komisaras kalba apie nusikalstamumo majim,
o spauda skelbia visai k kita. LUKoil" naftos kompanija kalba
apie gerus ketinimus Lietuvos atvilgiu ir tuo paiu riboja naftos
tiekim. Arba: A u lygias vyr ir m oter teises. M s staigoje
dirba kelios labai protingos moterys. Bet man patinka, kai parjs
namo randu sutvarkytus kambarius ir paruotus pietus. O kas bt,
jei ir m ano m ona taikyt politikes?"
Reakcija surastus ir ikeltus prietaravimus gali bti vairi. Gali
bti ir racionali. Kitais atvejais bandom a nuneigti prietaravim,
savaip interpretuojant reikalo esm, nureikm inant kur nors vien
kom ponent (paintinis perstruktravimas) arba usipuolant prie
taravimus iklus asmen. Tok reagavim vadiname gynybiniu.
Informacijos sugretinim as. Atskirais atvejais, norint parodyti
situacijos prietaringum, faktai ar informacija apskritai pateikiami
greta vienas kito, jie nekom entuojami ir nedarom os i to jokios
ivados. mogui tiesiog pateikiami akivaizds faktai.

Paiekokite prietaravim. Tai nesudtinga.

1. Studentas, apibdinantis save kaip draugik asmen: Vl rei
ks iekotis kito kambario bendrabutyje. Jau trei kart iais
metais. Vis kakokie nesugyvenam i asmenys pasitaiko".
2. Teorini vairavimo kurs metu klausytojas ilgai pusbalsiu ai
kina savo draugei, kokie tie kursai dom s ir kaip jie jam yra
svarbs.
3. Keturiolikmeio manifestas: Puikiai sutariu su draugais. Joki
problem. Bet jei kas kiasi mano reikalus, aikina, k a
turiu daryti ir ko ne, geriau tegu pasisaugo".
4. Pokalbis telefonu: Trejus metus su ja draugauju. Nebuvome
n karto susipyk. A labai patenkintas m s draugyste. Prie
dvi savaites jai skambinau. Maloniai pasikalbjom. Su kuo
sutiksiu Naujus metus? Dar neinau. Pagalvosiu".
Sugretinkime.
1945 VIII 6 am erikieiai
num et atomin bomb
ant Hirosimos.

1945 XI 20 Niurnberge prasi

djo naci teismas dl nusi
kaltim prie monij.

Prietaravimas tarp fakt ir j vertinimo gali sukelti audringus

protestus. Apie tai liudija kad ir i istorija.

Tragedijos kaltininkas nenubaustas

JAV pilotas iteisintas
JA V karo tribunolas ketvirtadien dl netyins 20
m oni mogudysts visikai iteisino prajusiais
metais Italijoje vykusios tragedijos kaltinink 31 met
kapiton Richard Ab.
Kaltintojai teig, kad jis skrido neleistinai emai ir
greitai, kai jo lktuvas nutrauk keltuvo lyn iaurs
Italijos kalnuose esaniame Kavalezs kurorte.
Tragedija vyko 1998 met vasario 3 dien.
Tarp uvusij penki belgai, septyni vokieiai,
du lenkai, trys italai, du austrai ir vienas olandas.
Italai neslepia pykio
Amerikoje vieintis Italijos ministras pirmininkas
Masimas D'Alema pareik ess apstulbintas JA V karo
tribunolo sprendimo iteisinti JA V j r pstinink
pilot.

CK>

Taiau premjeras atsisak teismo sprendim komen

tuoti plaiau, sakydamas, kad pirma reikia isiaikinti jo
prieastis.
Vakar Italijos ministras pirmininkas vienags JAV
metu susitiko su ios alies prezidentu Bilu Klintonu ir
taip pat aptar priimt teismo sprendim.
Tuo tarpu Italijos emj parlamento rm gynybos
komiteto pirmininkas Valdas Spinis pareik, kad pri
siekusieji, priimdami sprendim, neatsivelg Italijoje
galiojant em skrydi draudim.
Gali iaikti, kad btent slidininkai buvo kalti",
piktinosi parlamentaras.

Teismas buvo alikas?

Italijos spauda reik dar atviresn nepasitenkinim.
Dvideimt uvusi ir n vieno kalto", skelb keleto
laikrai antrats.
Italija, kurioje panaikinta mirties bausm, nebetiki
vendetomis, taiau nori teisingumo. Jei B. Klintonas nori
ger santyki su Italija, jis turi pripainti ms suve
renum, o ne elgtis su mumis kaip su imperijos provin
cija", raoma Corriere della Sera".
Teismo paskelbt nuosprend vakar kritikavo ir Belgi
jos teisingumo ministras Tonis van Parisas (Tony van
Pary).
Neslp nusivylimo ir tragedijos auk i Belgijos arti
mieji. Mes laukme teisingumo. Taiau tai nebuvo nea
likas teismas. Karo teismas prim jiems patiems nau
ding sprendim", sak belgas Tonas Dekort, kuris
paskutin akimirk nusprend nessti keltuv.
ali santykiai nenukents
JAV gynybos sekretorius Viljamas Koenas vakar
pareik, jog teismo sprendimas dl amerikiei piloto
buvo emocionalus, taiau teisingas.
Anot ministro, nepaisant oko ir pasipiktinimo, kur
Italijoje sukl ketvirtadien Kemp Leone paskelbtas
teismo nuosprendis, Vaingtono ir Romos santykiai tik
riausiai nenukents.
Prisiekusieji nusprend, kad nebuvo nusikaltimo sud
ties. A negaliu tuo abejoti. M ums atrodo, kad teismo
procesas buvo garbingas ir kad prisiekusieji nusprend
taip, kaip jiems atrod teisinga", sak V. Koenas.
AP ir Lietuvos ryto" inf.

A tkaklum as ir pozicijos tvirtinim as. Pozicij ne tik reikia ginti

nuo vairios kontrargumentacijos, j reikia ne tik isaugoti, bet
ir tvirtinti. tvirtinimas nra vien atkaklus laikymasis sav argu
ment, bet ir aktyvs veiksmai, kuriais siekiama pageidaujamo
sprendimo. Atkaklumas gali turti kelet prasmi. Pirmiausia, jis
nereikia vengimo ir pasitraukimo. Panagrinkime situacij. Dar
buotojas kreipiasi vadov kokiu nors reikalu, sakydamas: A
noriau su jumis apsvarstyti klausim". Vadovas: Ne dabar, a
usims". Tai nebtinai turi bti tiesa. Jis gali ir horoskopus i
rinti. odiai: Ne dabar, a usims" gali reikti, kad asmuo,
kur kreipiesi, daro kak, kas jam svarbiau u pokalb su jumis.
Kokios galimos ios situacijos sprendim o strategijos? Galima pasi
traukti ir atsiprayti u sutrukdym. i strategija pasiteisina, jei
partneris i ties usims. Kitais atvejais po atsitraukimo reikia
kartoti manevr. Kiek kart? Galima griebtis ir klausimo forsa
vimo strategijos. Pavyzdiui: Man svarbu, kad is reikalas bt
isprstas kuo greiiau". io teiginio atskir detali pabrimas taip
pat yra labai svarbus. Galima pabrti reikalo svarb sau (man
svarbu"). Efektas bus teigiamas, jei santykiai neprieiki. Jei san
tykiai tempti, savojo suinteresuotum o akcentavimas gali sukelti
bumerango efekt. Be to, apeliacija savo interesus skamba iek
tiek egoistikai. Kita vertus, galima pabrti reikalo aktualum,
btinum greitai sprsti (Svarbu, kad reikalas b t sutvarkytas
dabar").
Pozicijos forsavimas turi bent vien svarb trkum: atkaklumas
gali virsti usispyrimu, konstruktyvi pozicija sustabarti. Ana
lizuojant aukiau pateikt pavyzd, matyti, kad nuolat ir kyriai
kartodami t pat, teigiamo efekto tikrai nesulauksite.
Ryto varybos. Atkaklumas gali susidurti su atkaklumu. Vieno
mogaus reikia" atsitrenkia kito mogaus reikia". pozicijos
tvirtinim sikia mogaus ego. Paprastas tikslas tampa ego tikslu.
Tikslo siekimas prilyginamas pergalei. Taip prasideda ryto var
ybos: kas k nugals? Jos tampa itin dramatikos tais atvejais,
kai partneri vaidmenys yra nelygiaveriai. Palyginkime: Negaliu
tavs konsultuoti dabar. Man reikia eiti pas direktori". Gal
galtumte pasakyti, kada mane priimsite?" Ne dabar. Man ir
be tavs pilna galva rpesi". Suprantu js sunkumus, bet
trimestras baigiasi ir man labai reikia geometrijos konsultacijos"
(Taip, bet...).
Kai vaidmenys ryto varybose nelygiaveriai, silpnesnio vaid
mens asmeniui tenka sprsti ities sudting problem: rasti rib,

iki kurios gali saugiai forsuoti savo pozicij (saugos ir prestio

poreiki konfliktas). Stipresnio vaidmens mog maiau varo
tokie apribojimai. Todl danokai pastarieji asmenys ryto vary
bose prim ena partneriui savo privilegijuot vaidmen, tuo bandy
dami suformuoti nesaugi jo bsen. Ryto varyb apstu valsty
bi santykiuose. 1999 m. NATO reguliariai grasindavo Jugoslavijai
oro smgiais, jei nepasirays Kosovo sutarties. Jugoslavijos pro
blema: kiek galima nepaklusti ir saugiai jaustis? NATO problema:
kiek galima grasinti ir nieko nedaryti?
Spaudimas. iuo o d iu s u p ra n ta m a veiksm , p ap rastai
neetik, visuma, kuri tikslas pakreipti vyki eig savo nau
dai. Spaudimas gali bti daromas odiu ir veiksmu. Jis gali bti
tiesioginis ir tiesmukikas, pavyzdiui, karins galios demonstravi
mas, ir tarpikas, subtilus, maskuotas, pavyzdiui, naftos tiekimo
Maeiki monei nutraukimas. Pasiklausykime dstytojos ir moks
leivio pokalbio apie angl kalbos kursus.
Moksleivis: Kiek js imate u valand?"
Dstytoja: A esu i Amerikos. Angl kalba man natralus daly
kas. 20 lit yra m ano standartin kaina".
Moksleivis: Oi, k js! Amerikiei angl kalba ir Oksfordo angl
kalba juk labai skiriasi. Septyni litai".
Dstytoja: Mano usimimai moderns. Naudoju naujausius
audio ir videoraus".
Moksleivis: Js ra mediaga tik apie beisbol ir Holivud, o
man reikia komercini ini".
Dstytoja: Grupes baigiu komplektuoti. Paskui viskas bus bran
giau".
Moksleivis: Teko matyti daug skelbim, kuriuose raoma, kad
auktos klass anglistai ieko darbo".
Pastaruosius du sakinius galima kvalifikuoti kaip bandym
spausti.
Spaudimo taktikos yra labai vairios. Darant spaudim, apeliuo
jama mogaus presti, emocijas, draugysts ryius ir t. t. Aptar
sime svarbiausias spaudim o taktikas.
Apeliacija presti: Pirkite Kalnapil"! Tikri vyrai geria tik
Kalnapil".
Apeliacija draugyst: Btum tikras draugas, nueitum u mane
parduotuv".
Apeliacija socialin norm: Visi dori krikionys taip daro".
Apeliacija moral: Student sveikata ir gera nuotaika priklauso
nuo js, gerbiamas dekane. Panaikinkite mokest u moksl".

Gailesio apeliacija: Verksiu, jei neateisi".

Etikets klijavimas: Bsi yktuolis, jei nesuelpsi litu".
Apeliacija asmeninius poreikius: Man mirtinai reikia. Man labai
labai reikia".
Neigiam padarini sau deklaracija: Numirsiu, jei nesileisi".
Apeliacija konkurent: Febrtt" firma jau sigijo naujo pavyz
dio kompiuteri".
bauginimo apeliacija: Neatiduosi skolos, pasakysiu mamai".
Pripainto autoriteto apeliacija: Kav mgo literatros klasikas
Balzakas".
Galiausiai reikia pastebti, kad faktikasis spaudim as gali skirtis
nuo to, k mogus laiko spaudim u. Vadinasi, spaudimas gali bti
ir sivaizduojamas. Kaltinimas spaudim u gali bti gino taktika.
Spaudimas nuvertina mog. Sprendimas, priimtas esant spau
dimui, prilygsta nusileidimui. Tai jau nra savarankikas, bet padik
tuotas sprendimas. Tuokiantis jaunieji klausiami, ar jie t daro sava
rankikai ir niekieno neveriami. Sprendimas, priimtas esant spau
dimui, gali bti laikomas negaliojaniu. inoma, jei bus rodyta,
jog buvo nusileista spaudimui. Lotyn Amerikoje yra dvi alys,
kurios nuolatos tarpusavyje peasi. Tai Peru ir Ekvadoras. Po
kiekvien petyni Ekvadoro teritorija sumadavo. 1942 m. ios
alys pasira taikos sutart. Ji nebuvo palanki Ekvadorui, todl jis
j anuliavo, tvirtindamas, kad sutartis buvo pasirayta Jungtinm
Amerikos Valstijoms darant spaudim.
Spaudimas yra ikis partnerio prestiui. Jis j eidia. N et jei
bendravimo partneris dl koki nors prieasi ir yra links nusi
leisti spaudimui, jam kyla savo prestio gelbjimo problema (tro
kimo ir vengimo konfliktas). Vadinasi, jei norite, kad spaudia
mas partneris priim t pageidaujam sprendim, turite daryti taip,
kad spaudim as kuo maiau jaustsi, kad partneris savo sprendim
laikyt savarankiku. Tai leist jam garbingai, isaugant presti
pakeisti situacij. i taktika vadinama auksinio tilto metodika".
Perfrazavus ie odiai reikia tai k: Jei jau eini nelaisv,
tai aukso tiltu". Diplomatijos virne galima laikyti toki taktik,
kai pralaimjimas vadinamas pergale. Toki pergal vent Sada
mas Huseinas po pralaimjimo Pers lankos kare. Amerikieiai
paskelb pergal Vietnamo kare ir ... pasitrauk. Atskirais atvejais,
vengiant asmenins atsakomybs u sprendim , spaudim galima
ir inscenizuoti. Taip manoma usitikrinti patog alibi priimant
nepopuliarius sprendimus.

Tradicikai spaudim as suprantam as kaip iorinis dalykas. Taiau

jis gali bti ir vidinis. Lieka klausimas, kiek vidin spaudim lemia
iorins jgos. Gana danai nukentjusios prievartavimo ar tvirki
nimo bylose atsiima teisminius pareikimus. Natralu galvoti, kad
jos patyr grasinimus, tai yra iorin spaudim. Toks iorinis spau
dimas gali suadinti ne tik baim, bet ir gailest, abejon, gal net
kalt, o tai jau vidinis spaudimas. Tvirkinimo atvejais vaikai
bijo bti apaukti fantazuotojais, piktukais, noriniais, sakykime,
sukirinti tvus ir pan. Iorinis spaudimas tampa efektyvesnis, jei
sukelia vidinius prietaravimus. Pagalba nukentjusiems pirmiau
sia turi prasidti ia.
tam pa ir kaltinim ai. tampa yra bet kurio atresnio pokalbio
neatskiriama detal. Forsuojama savoji pozicija neivengiamai
sukelia partnerio pasiprieinim, tad tampa tokiais atvejais yra
neivengiama. tam p sukelia ir sustiprina kaltinimai. Kaltinimas
yra nenoro konstruktyviai sprsti problem iraika. Neretai kal
tinimu stengiamasi pakreipti pokalb kita linkme, svorio centr
perkelti nuo savs partner. Panagrinkime studento ir dekano
pokalb.
Studentas: Gerbiamas dekane, noriau pasikalbti apie mokest
u moksl".
Dekanas: Taip. O ar neturite dabar bti paskaitoje?"
Studentas: Taip, bet a tikiuosi, kad ilgai neutruksime (palie
kama neapginta nia, nes klausimas, kiek laiko truks pokalbis, gali
virsti atskira diskusija). Paskait lankymas nra privalomas (tai
gali bti suprantam a kaip ikis ir tapti dekanui patogiu pre
tekstu pasam protauti apie privalomo ar neprivalomo paskait lan
kymo privalumus ir trkumus). kai kurias paskaitas i viso nra
ko vaikioti. (Rizikingas manevras. Gali prasidti ryto varybos,
esant nelygiaveriams vaidmenims, studento ansai laimti byl"
maja.)".
Pateiktasis dialogas rodo, kad nekonstruktyvu kaltinim atsa
kyti kitu kaltinimu. Taip prasids kaltinim ir kontrkaltinim gran
din. Reikalo ji neisprs. Greiiau prieingai: jis bus atidtas al.
O tai vienai i konfliktuojani pusi gali bti naudinga.
Kitas pavyzdys. Savivaldybje: Ar galiau su jumis pasikalbti
apie tvark m s mikrorajone?" Tavs ia tik ir betrko! Kiaur
dien vien posdiai. Atsikvpti nra kada. Visai jau pribaigti mane
nori!" (Pareignas reaguoja kaltinim o tikimyb. Galimas daiktas,
kad pilietis atjo k nors pasilyti.) A suprantu js proble
mas. Tik norjau su jumis pasitarti dl... (taip ir ir" metodas)".

Panagrinkite kit situacij:

Noriau suinoti, kada bus paskelbtos baigiamojo darbo
temos?"
domu, nuo kada jos tau pradjo rpti?"
Baigiamj darb temos visados skelbiamos. Tokia tradicija."
Kokia b t reakcija, jei teiginys baigtsi odiais tokia yra
nustatyta tvarka"? Kaip jums atrodo, ar panekovas silpnas ar stip
rus? Kodl?
Perfrazavimas. kaltinim atsakyti kaltinimu tikrai nekonst
ruktyvu. Tokiu atveju ar vengimas atsakyti nereikia pozicij pra
radimo ir ego silpnumo? Nereaguoti kaltinim i ties reikia
prarasti tam tikr pozicij. Bet reaguoti nebtinai reikia kontrkaltinimu. Kaltinim galima ireikti kitais odiais. Perfrazuoti! Per
frazavimas nra vlimasis konflikt, bet, kita vertus, nra ir nuty
ljimas. Panagrinkime ias situacijas.
Baik terorizuoti savo kalbomis, kad mes einame prat".
Vadink tai kaip nori, bet a sakau tai, kas atitinka mano si
tikinimus. Jei mes per mnes ileisime 200 Lt mobiliojo telefono
mokesiui, vargu ar mums liks pinig kam nors kitam".
Js kalbate (ir raote!) nesmones!"
Vadink tai kaip nori (nesiveliama odines batalijas, ar tai nes
mons ar ne). Tam dalykui a kruopiai rengiausi ir noriau ids
tyti savo poir" (odis nesmon" nra joks argumentas. Tai tik
emocinis protrkis. Jis rodo argum ent stok).
Liaukis pamokslauti."
A t kitaip vadinu (nesivelia gin, kas yra pamokslavimas).
A tau tik noriu paaikinti, kad vien sddamas ir irdamas seria
lus apie Marijanos likim, darbo nesusirasi."
urnalistas: Kodl, Js nuom one, neatsirado n vieno drsuo
lio, kuris nepabgt nusipirkti bilieto tokio garsaus violonelisto
koncert?"
iai situacijai apibdinti a nevartoiau toki odi kaip
drsa", bailumas" ar panaiai."
Perfrazuoti galima net ir labai nem alon kreipimsi. Kad ir
tok:
Kaip koks uniukas lakstai i paskos." (Tai ikis ego. Ar
atsakysi tuo paiu?)
Nieko nuostabaus, jei kartais ir pasidomiu, kuo tu usiimi. Juk
kiek kart sakei, kad tu man maai rpi (velni kontrataka)."
Perfrazavimo jga reikiama skirtingu palyginti su ipuol daran
iu mogumi lygiu. Vieno kalba agresyvi, kito ne, vienas aukia,

kitas kalba ramiai. Tiesiogins komunikacijos nebuvimas rodo agre

soriui, kad jo taktika yra bergdia. Gali jos ir atsisakyti. Be to,
komunikacijos prisitaikymo teorija skelbia, kad bendravimo part
neri elgesys supanaja, jie prisitaiko vienas prie kito. Lieka esmi
nis klausimas kuris prie kurio prisitaiko?
Ielektrinim as. Tai ne ikrova, bet psichologins tampos
sumainimas. I dalies i funkcij atlieka ir perfrazavimas. Ielektrinimo diapazonas platesnis. ia gali bti ir hum oro element.
Taiau ielektrinimas jokiu bdu nereikia, kad reikalas paver
iamas juokais. Tai tik suvelninimas, neatsisakant reikalo esms.
Pavyzdiui, gino eigoje pasakoma:
A nenoriu su jumis gaiti laik tuiom kalbom. Reikal laikau
baigt".
A irgi nenoriu tuiai gaiti laik, bet jeigu mes dabar nieko
nenusprsim e, paskui ir vl jums teks mane, toki kyruol,
irti".
Tu niekados mans nesupratai!"
Tu labai garsiai auki! Kai taip garsiai auki, a negaliu igirsti,
k tu sakai".
A pibendrindami panagrinkim e tris problemos pateikimo mode
lius. Situacija tokia. Darbuotoja nort, kad virininkas pertvarkyt
jos darbo krv. Tarkime, vadovas iuo metu nra labai usims.
Jis varto laikrat, irinja horoskopus.
Pasyvusis modelis. Darbuotoja: Atleiskite, gal galiau su jumis
aptarti, kas turt spausdinti ataskaitas?"
Vadovas (irdamas laikrat): Ne dabar, a usims".
Darbuotoja: Atleiskite".
Komentaras. Darbuotoja prao leidimo pradti gvildenti tem.
Tai rodo jos drovum. Vadovo atsakymas yra standartinis atid
liojimo ir vengimo pavyzdys. Pasiteisinimas a uimtas" yra tu
ias. Jis reikia: A darau kak tokio, ko nenoriu nutraukti, kad
usiimiau tavimi". Darbuotojos atleiskite" tik sustiprina vadovo
pozicij. Pasyvioji darbuotoja, mintyse kartodama pokalb, ko gero,
dar ir kalt gali pajusti. itokioms situacijoms besikartojant, galima
visikai prarasti pasitikjim savimi.
Agresyvusis modelis. Darbuotoja: Vadove, man jau bloga darosi
nuo to js nuolatinio atidliojimo. Tai kas gal gale spausdins
ataskaitas? Ar galite sprsti klausim, ar ne?"
Vadovas: Ne dabar. A usims" (skaito laikrat).
Darbuotoja: Kodl js neirite mog, kuris su jumis kalba?

Jums visai nerpi nei i staiga, nei jos darbuotojai. Js rpinats

tik savimi!"
Vadovas (paoka): Tai netiesa. A viskuo rpinuosi".
Darbuotoja: Ne, nesirpinate. Visk m an vienai tenka daryti".
Vadovas: O, Viepatie! Vl prasideda. Palikite mane ramy
bje!"
Darbuotoja: Kokios dar ramybs jums reikia? Nieko daugiau
nedarote, tik laikraius vartote ir telefonu kalbats. m oter par
tij jums tikt!"
Vadovas: Nutiltumt geriau! Dl toki kaip js a ir neturiu nor
mali slyg dirbti. G arin panel!"
Nors pokalbio scenarijus didina agresij greiiau negu reikia, vis
tik irykja kai kurios svarbios klaidos. Jau pats pirmas sakinys
rodo puolim, o tai, savaime suprantam a, sukelia pasiprieinim.
Jei pokalbis pradedam as puolimu, nelabai kas kita ir belieka. Pasi
prieinim darbuotoja gali suprasti kaip eilin paeminim, o tai
atgaivina senas skriaudas. Tokiais atvejais iekoma ne sprendimo,
bet nauj kali. Neivengiama baigiamoji finalo scena. Tokios
scenos yra destruktyvios. Jose nra laimtoj. Abi puss pernelyg
greitai apibendrina kito asmenyb, maai kreipdamos dmesio
problem.
sitvirtinantis modelis. Jo pagrindas ne noras laimti, bet
isprsti problem, sukeliant nuoseklius partnerio elgesio kiti
mus.
Darbuotoja: Mokslo metai baigiasi, prasideda visokios ataskaitos,
todl laikas galutinai nusprsti, kas jas rengia".
Vadovas (skaito laikrat): Oi, ne dabar. Dar tik balandis!"
Darbuotoja: Manau, kad dirbti galsime geriau, jei klausim
aptarsime i anksto".
Vadovas: Nesu tikras, ar tursiu tam laiko".
Darbuotoja: A jau ia sugalvojau por skirting variant, kaip
paskirstyti ataskait rengim. Gal po piet galtumte juos pai
rti?"
Vadovas (pasipiktins): K, man reiks peririnti t raliav
po piet?"
Darbuotoja: Gal turite kok tinkamesn laik?"
Vadovas: Hm, neinau".
Darbuotoja: Na tai paskirkime koki valandl iam reikalui po
piet. Sutarme?"
Vadovas: Manau, kad taip".

Darbuotoja: Puiku. Tai neuims daugiau kaip pus valandos, o

man tai bus didelis palengvjimas".
Komentaras. iame modelyje matome atkaklum (darbuotoja lai
kosi savosios pozicijos), bet ne usispyrim, nes atkaklumas yra
lankstus ir krybingas. Praym darbuotoja minimaliai sumaina:
prao tik pairti jau parengtus sprendim o variantus. Taip iven
giama ryto varyb. Maas praymas lengviau ipildomas. Neipilds mao praymo, vadovas gali jausti didesn kalt juk nei
pild tokio mamoio (iuo atveju net nepairjo). Darbuotoja
nuram ina, kad vadovui nereiks nieko daug daryti, tik pairti.
Tai uims tik kelet minui (aukso tiltas). Siekimas susitarti su
vadovu dl konkretaus laiko pastarj pareigoja. Jis negals atid
lioti sprendimo, taikydamas klasikin formul: Palikite dokum en
tus, pirmai progai pasitaikius, a juos perirsiu". Galiausiai dar
buotoja pagiria vadov u sutikim, sustiprina j. Bet ji jokiu bdu
netriumfuoja ir nevenia pergals. Vadovas, pajuts darbuotojos
triumf, igyvens savo verts sumajim ir sieks atsirevanuoti.
Vengimai. Pozicijos tvirtinimas yra abipusis dalykas. Jis pri
klauso nuo sitvirtinaniojo asmens gebjimo tai padaryti ir nuo
partnerio veiksm. Bendravimo partneris turi bent minimaliai
bendradarbiauti. Privalo nors minimaliai usiangauoti spren
diamu reikalu. Taktika, kuria siekiama nesitraukti aptarinjam
dalyk, yra vengimo taktika, o vengimo bdas vadinamas vengi
mu. Paprasiausias venginys pasitraukti i bendravimo, nebe
bendrauti. Bet kartu jis yra ir primityviausias venginys. Yra ir sub
tilesni, pavyzdiui, pokalbio temos keitimas.
Panagrinkime situacij. Jie bendrauja laikais. Ji student,
studijuoja Vilniuje. Jis liko Klaipdoje. Jis jauia, kad mergina
nutolo ne tik geografikai, bet ir dvasikai. Jo laiko fragmentas
tai toks: Man neram u, kai pagalvoju apie m s draugyst. Raai
man vis reiau. Kartais pagalvoju, gal a tau neberpiu. Tvai man
uleido vien kambar. Gana erdvus. Atvaiuok, pairsi, gal jis
taps ne mano, bet m s kambariu..." Jos atsakymo fragmentas:
Tavo laik gavau. Ai. Gyvenu gerai, tik labai neturiu laiko. Ds
tytojai visokiais darbais apkrauna. Kit kart paraysiu daugiau".
Kas yra ir ko nra iame laike? Formali komunikacija yra! Negali
jos apkaltinti, kad neatsak laik. Bet komunikacija, deja, tik for
mali. Jis laukia atsakymo jaudinanius klausimus. Vietoj to gauna
nieko nepareigojani informacij. Jie bendrauja skirtingais lygiais.
Skirtingom kalbom. Jo siuniami signalai smoningai ar nesmo
ningai lieka neigirsti. itoks venginys vadinamas tangentiniu (lies-

tiniu). Jo esm ta, kad informacija yra priimama tik formaliai. Atsa
kant j reaguojama tik pat informacijos gavimo fakt, apeinamas
jos turinys. Kuo mogui gali bti naudingas tangentinis bendravi
mas, jei tok pasirenka? Matyt, nenorima visikai nutraukti ryio
su bendravimo partneriu, o tik minimaliai sumainamas siparei
gojimas partneriui.
Paprastesn tangentinio bendravimo forma neatsakymai. Tai
nra neinojimas, k sakyti. Tai toks reagavimas klausim, kai for
maliai pasakoma kakas, turintis bendrum o su tema, bet konkre
taus, dalykiko atsakymo taip ir nra. Kai besilankanio Lietuvoje
Kinijos usienio reikal ministro pavaduotojo paklaus, ar Kinija
parduot Lietuvai ginkl, jei i paprayt, is atsak: Jei mums
draugika valstyb kreiptsi mus su rimtu praymu, mes t pra
ym rimtai aps varsty tume". Kai prezident Klinton paklaus, ar
jis vartojo narkotikus, is pasak, kad niekada nepaeid jokio fede
ralinio ar valstijos statymo. Vliau paaikjo, kad jis rk m arihu
an, bet... Londone. m s Respublikos prezidento pastab apie
prast Signatar rm rem onto kokyb, kultros ministras S. al
tenis atsak", kad svarbu ne namo sienos ar ivaizda, bet jo dva
sia. Neatsakymai ypa populiars diplomatijoje.
Vengimai yra kur kas platesni nei neatsakymai. Jie gali bti ir
neverbaliniai, pareikiami vairiais delsimais, atidliojimais, ven
gimu veikti. Bendraudami daniau susiduriame su verbaliniais ven
gimais. Jau mintas ne dabar, a usims" yra tipikas verbalinis
venginys. Vengimo tikslas ir yra ivengti ikio, mginti tiesio
gin konfrontacij paversti netiesiogine, pakeisti tem savo nau
dai (dmesio nukreipimo taktika), semantikai perfrazuoti kalbos
turin.
Daniausiai vengimu siekiama pakeisti tem, vienaip ar kitaip
jos nesvarstyti. Esama nemaai vengim vairovs. Kaip juos rea
guoti? Racionaliausias prienuodis laikytis temos.
Pairkime, kaip konkreiai atrodo venginiai, skirti temai
pakeisti.
Komplimentinis venginys: Tu dar graesn, kai pyksti", Tu
labai graiai rausti, kai pyksti, ir tai tau labai tinka prie naujo..."
Apie mano gro pakalbsime kada nors atskirai (netsia pasi
lytos temos). A noriu tavs paklausti, kodl tiek maai aliment
u spalio mnes?" (pradins temos tsimas).
M edicininis venginys. Pyktis groiui kenkia. Ir adrenalino
kraujuje padidja, o su juo ir visos bdos prasideda".

Konsilium apie m ano sveikatos bkl kol kas atidkime. Ne

apie tai dabar kalba. A noriu isiaikinti, su kuria tu i m s drau
gauji, ar su abiem kartu?"
N uvertinam asis venginys: irk, kaip prabilo! Ir kur imokai 1
tokio leksikono? Gal vairavimo kursuose?"
Pagunda keisti tem yra labai didel, nes ugautas ego. Temos
pakeitimo pavyzdys: Pasiklausyt kas dmiau, kaip tu pats kalbi!"
Atsakymas, rodantis atkaklum ir temos tsim bt toks: Ne tai
dabar svarbiausia".
Agresyvusis venginys. Rankas i kieni pirma isitrauk! Apsi
leids, nesusiukavs! Susitvarkyk pirma, o paskui klausink, kodl
tau u kontrolin tik tiek paraiau." Tvarkingumo gal ir i ties
man trksta (nesivelia neperspektyvias ryto varybas dl moki
ni tvarkingumo), bet vertinimas u kontrolin man labai svarbus,
nes..."
H um oristiniai venginiai. Tai gana populiarus bdas neatsakyti
arba ivengti ikio. Mginimas paversti problem juoku reikia
ne tik problemos, bet ir jos autoriaus sumenkinim. Tai gana efek
tyvu, nes neskms atveju partner galima apkaltinti hum oro stoka,
pernelyg niriu poiriu pasaul. K daryti? Nepastiprink part
nerio humoro, bet kartu ir nebk paeidiamas ios taktikos. Lai
kykis temos! Pavyzdiui: Tu jau trei kart ijuoki mano eisen.
Mano ingsnius prilygini struio ingsniams." Tik trei kart!
iandien a aikiai blogos formos." Tai visai nejuokinga. Man
tai labai nemalonu." Bet tu tiesiog neturi hum oro jausmo."
Apie hum oro reikm m s santykiams kada nors atskirai pakal
bsime. itos tavo frazs visai nejuokingos." Nepastiprinimas, tyla,
altas tonas yra geriausias prienuodis monms, naudojantiems
hum or kaip ginkl. Tai labai svarbu tais atvejais, kai humoristiniai
venginiai taikomi grupje, t. y. kai yra klausytoj. Grups palaiky
mas, irovai" yra humoristo pageidaujamas vitaminas. Humo
ristins linijos" nepalaikymas atvsins grups sirgalius. Nebus i
rov, nebus ir atlikj. Noriu pastebti, kad ia pasisakoma ne prie
hum or kaip tok, bet prie humoristinio venginio naudojim tak
tikos sumetimais.
Naudojani venginius pagrindinis tikslas pasiekti, kad part
neris atsisakyt ankstesnio tikslo, ankstesns temos ir, ko gero, pra
dt gin, pradt kov visai kitoje srityje, kurioje jis yra men
kiau pasirengs, vadinasi, silpnesnis. Tad ir pagrindinis atsakymas
venginio taktik laikytis pasirinktos temos. Svarbu jau paioje

dialogo pradioje nepalikti venginio taktik naudojaniam asme

niui jokios iliuzijos, kad jo taktika bus pergalinga. Neperspektyvios
taktikos greiiau atsisakoma.
K onstruktyvus problemos sprendim as
Psichologai . Boveris ir G. Bover knygoje sitvirtinimas"
(Asserting yourself", 1976) pasilo savj konstruktyvaus proble
mos sprendim o sistem. Sutrumpintai sistema pavadinta DESC, tai
yra sistemos etap pavadinim pirmosiomis raidmis: D de
scribe, E express, S specify, C consequences; lietuvikai
tai reikia: aprayk, ireikk, detalizuok, padariniai). DESC sistema
skirta parodyti, kaip konstruktyviai ireikti savo nepasitenkinim
ir kaip konstruktyviai siekti partnerio bei savo paties elgesio kai
tos.
Kiekvienas DESC etapas turi kelet taisykli, paprastai ketu
riaseias. Priklausomai nuo etapo pavadinim o jos atitinkamai
ir koduojamos, pavyzdiui, D l, E3, S5 ir pan. Apvelgsime jas i
eils.
D etapo taisykls, reikalaujanios aprayti problem.
D l. Aprayk kito mogaus elges objektyviais odiais.
Klaida. Savo emocins reakcijos kito mogaus elges pasaky
mas.
Pavyzdys: Tu visados priekabiauji prie mans". Taisome: Man
nemalons tavo raginimai bti linksmesnei".
D2. Kalbk konkreiai.
Klaida. Miglot, neaiki, aptaki odi vartojimas.
Pavyzdys: A tiek daug dirbau rengdam as projekt". Tai
some: projekt rengdam as sugaiau dvi savaites (du mnesius,
pus met).
D3. Kalbdamas mink konkret laik, viet, veiksmo da
num.
Klaida nepagrsti, neinformatyvs apibendrinimai.
Pavyzdys: Visados tu m an nurodinji!"
Klaida nepagrstas apibendrinimas visados". Nekonstrukty
viai konstatuojant problem, apibendrinimai, tokie kaip nuolatos",
/,aminai", vis gyvenim", yra tipiki. Jie neinformatyvs. Part
neriui su tokiais apibendrinimais sunku sutikti.
D4. Aprayk veiksm, bet ne jo prieastis, kaip jas supranti. Kito
mogaus poelgio prieasi nurodym as prilygsta kaltinimui.
Pavyzdys: Tau tik m alonum ai rpi!"

Partneriui neaiku, k i odi autorius turi galvoje. Didel

tikimyb, kad su iuo kaltinimu jis nesutiks. Taisome: Man kelia
nerim, kad tu tredal paalpos ileidi alui".
Veiksmo aprayme neturi bti kaltinim ar uuomin. Priskirti
prieastis, motyvus, ketinimus tai sukelti tarpasm enin trint.
Motyvo, ypa neigiamo, priskyrimas reikia tvirtinim, kad part
nerio elgesys nesikeiia. Teiginys: Tau tik malonumai rpi"
nerodo kitimo, juolab teigiama linkme. Laikantis tokios elgesio lini
jos, maai lieka vietos dialogui ir manevrui. Tai nuosprendio
partneriui paskelbimas, o ne bendravimas.
Palyginkime. Kaltinamoji strategija. Vieninteliai Petras ir Birut
domjosi religijos dstym u mokykloje". Jums visai nerpi, k a
sakau".
Apraomoji strategija. Diskusijoje apie religijos dstym mokyk
loje daugiausia kalbjo Petras ir Birut". Pastebjau, kad js neu
siraote to, k a jum s kalbu".
El. Ireikk jausmus. Tipika bendravimo klaida dl vieno
ki ar kitoki prieasi nuneigti tai, k tuo m om entu igyveni.
Pavyzdiui, panekovas be jokios aikesns prieasties atitraukia
savo kd nuo partnerio, sakydamas: A neprats, kai mogus su
manimi kalba i taip arti". Vargu ar tai partneriui patiks. Jis ims
vairiai splioti.
Pataisome: Man nem alonus cigarei kvapas i tavo burnos, tad
a truput atsitrauksiu".
Tiesiogiai vengiama ireikti jausmus, nes bijomasi atsidurti
paeidiamoje padtyje. Sugretinkime.
Tiesiogin jausm iraika

Netiesiogin jausm iraika

Mane visai tai nervina.

Kodl tu taip negraiai elgiesi?
Man patinka jos humoro jausmas. Ji visai gera mergait.
Pasitaiko ir pas mus ger kirTau tinka i ukuosena.
pj.
Ger kav ivirei.
Jakobs nebloga kava.
Nieko nesako, tyli, parausta.
A nepatogiai jauiuosi.
Tyli.
A patenkintas, man gerai.
E2. Ireikk jausm us ramiai. Klaidinga reikti jausmus protrkiais
ar mai.
Pavyzdiui: A bsiu jums kur kas naudingesnis, jeigu galsiu
ramiai paaikinti Pitagoro teorem". Klaida: Ar baigsite vien kart
kalbtis per mano pamokas?"

E3. Ireikk jausmus teigiamais ir tiksl orientuotais odiais.

Pavyzdiui: A tikrai sunerimau, kad tu nutarei daugiau nebevalgyti msos. Neinau, kaip reiks gaminti tau maist. Gal tu pats
galtum?"
Klaida ireikti jausmus neigiamais odiais, orientuotais usi
pulti ir sumenkinti partner. Anksiau idstytos problemls klai
dinga iraikos forma bt tokia: Nervini mane ir tu, ir tie tavo
isigalvojimai". Tiktina, kad neigiami odiai ar neigiamai sufor
muluotas sakinys sukurs ir neigiam ar prieik nuostat. Tad
palyginkime kvietimus: Ar neueitum pas mus puodeliui kavos?",
Ar neparagautum ito pyragaiio?", Ar nepasakytumte, kiek
dabar laiko?" Skamba kaip kvietimas neueiti, neparagauti, nepa
sakyti. Ar nenortum te ateityje tokius klausimus kitaip formu
luoti?
E4. Kalbk apie konkret tave eidus elgesio fakt, o ne apie
vis asmen. Klaidinga apibendrinti ir apskritai kritikuoti pai
asmenyb. Pavyzdiui: Nepamenu, kad tu kada nors prisipaintum suklyds. Tu juk neklystantis!" Taisome: Mes gerokai perm o
kjome u elektr prajus mnes. Tu u kilovatvaland paskai
iavai ne po 22, o po 80 cent". mogus i viso nra links pripa
inti savo trkum , ypa jei juos jam aikina kitas mogus. Tad
jei kritikuojami ne atskiri trkumai, bet visa asmenyb, vargu ar
kritikuojamas asmuo su tuo sutiks. Mes galime neprietarauti, kad
turime atskir trkum , bet vargu ar panorsim e sutikti su ben
dru neigiamu m s asmenybs vertinimu. Romnai sakydavo: Ne
mogaus neapkeniu, bet jo yd!" Tuo ireikiama humanistin
nuostata apie i principo grai mogaus prigimt.
SI.
Aikiai sakyk, kokios nortum partnerio elgesio kaitos. Klai
dinga usiminti vien tik apie pageidaujam kait, jos nesukonkre
tinant. Pavyzdiui: Galtum bti man iek tiek atidesnis". Praym
bti atidesniam galima labai vairiai suprasti. Tad taisome: Mano
pirtins, batai jau nemadingi, susidvj, be pad. Pagalvokime,
gal galima naujus nupirkti".
1998 m. ruden Lietuva nebuvo pakviesta Europos Sjung.
Nepakvietimo prieastys buvo gana miglotai suformuluotos. Vytau
tas Landsbergis jas taip komentavo: Tai prim ena Franco Kafkos
veikal Procesas", kuriame pagrindinis personaas turjo pats
atspti, kuo jis yra kaltas ir k jis negerai daro. Problem vardiji
mas pareigot Europos Komisij: tai jie pareikalavo to, mes pada
rme, problem nra, pakvietimas turi bti duotas". Tad perasi
s - 32W

keista ivada: atskirais atvejais ES vengia aikinti, koki konkrei

veiksm tikisi i partnerio, tuo atitolindama j nuo galim glau
desni ryi.
52. Prayk maos, o ne didels ar per didels partnerio elgesio
kaitos. Tad praym: Kad tik tu galtum bti ne toks egoistas"
taisome: Manau, kad alui galtum maiau leisti, pavyzdiui, 3
litus per savait".
53. Neprayk, kad partneris i karto stipriai pakeist savo elges.
Pavyzdiui: Galtum mesti rkyti, gerti al, itisus vakarus irti
siaubo filmus pas Gedimin, o pataisytum iaup vonioje..."
54. Sakyk konkreiai, ko nortum , kad tavo partneris daryt
arba kokio veiksmo atsisakyt. Pavyzdiui: Man nemalonu, kai tu
savo mamai aikini, kokia a prasta eiminink. N edaryk daugiau
ito". Klaidingas praymas skambt taip: Yra moni, pakantesni savo artimj trkumams".
55. Atsivelk tai, k partneriui reikia sutikti su tavo praymu.
Klaidinga bt ignoruoti tuos nemalonius emocinius padarinius,
kuriuos patirs partneris, sutiks su tavo praymu. Vienas subtiliau
si toki padarini prestio praradimas.
Galiausiai sprendiant problem ar konflikt bendravimo part
ner reikia informuoti apie galimus viso to padarinius. Padarinio
deklaravimas neturi prilygti grasinimui. Partneris paprasiausiai
supaindinam as su galimais problemos baigties variantais, palie
kama jam sprendim o teis. Kitais atvejais bendravimo partneriui
parodoma, kaip keiiasi jo elgesys, jei tokia kaita yra, ir kokie galimi
ios kaitos padariniai. O tai ir paios C taisykls.
Cl. Apie padarinius reikia kalbti aikiai, nevengti idstyti
galim neigiamybi ar paskat. Tad sakin: Nepasiraius sutar
ties, ali santykiai taps problemiki", taisome: Nepasiraius sutar
ties, Maeiki nafta" taps brangiai kainuojania valstybs ilaiky
tine".
C2. Pastebjs partnerio elgesio kait pageidaujama kryptimi,
pastiprink j. Klaidinga bt ignoruoti toki kait arba pastebjus
j vsti pergal. Matai, kai sukliau vj tavo brangioje firmoje,
tai ir eim daniau pradjai prisiminti, ir atlyginim laiku par
neti. Beje, didesn negu anksiau". Teisingiau bt sakyti: Kai
daniau kartu bnam e, daugiau ir grai dalyk pastebime vienas
kito elgesyje".
C3. Norint pagirti, pastiprinti partner, reikia pasidomti, k
jis vertina. Mums gali tik atrodyti, kad tai turt diuginti part-

ner. Tuo tarpu jo interesai gali bti visai kitokie. Pasistenk anks
iau pareiti. Suspsime koncert. Pasitaik reta proga pasiklausyti
Malerio simfonijos".
C4. Jeigu jau ketini naudoti paskatas, jos turi bti pakankamai
stiprios, kad sukelt pageidaujam partnerio elgesio kait. Meistras
darbininkams: Jei laiku baigsite remont, js pavards bus ray
tos firmos garbs knyg!" Gal darbininkai ko nors kito nort...
C5. Jeigu jau taip atsitinka, kad reikia kalbti apie bausm, jos
dydis turi atitikti prasiengimo" dyd. Todl nesakytina: Jei dar
su juo susitikinsi, i nam ivarysiu!"
C6. Jeigu jau skelbi bausm, pagalvok, ar nori ir ar gali j vyk
dyti. Pavyzdiui: Jeigu dar kada igirsiu jus aukiant ant moki
ni, bsime priversti atsisakyti tamstos paslaug". Ir skelbiant gali
mas bausmes, ir apskritai kalbant apie drausm, danai vartojamos
neracionalios, pralaimjim orientuotos frazs. Palyginkime: Pritildyk radij, arba a neinau, k padarysiu", Arba js laiku atei
nate darb, arba i viso neaiku, kas ia vadovas", Jeigu jums
nedomu, k a ia raau, tai imkite ir geriau u mane paray
kite".
Padariniai gali bti daug kur skelbiami, kad ir rinkimins kam
panijos metu. Pavyzdiui, kandidatas Seimo narius skelbia: Nuo
savomis lomis pasirpinsiu kuru labiausiai negalintiems j sigyti
seneliams. Savj, kaip Seimo nario, atlyginim paskiriu mokini
maitinimui pagerinti". Skelbiant tokius padarinius irgi turbt tiki
masi tam tikr padarini, t. y. rinkj bals.
Apibendrinant galima pasakyti, kad DESC sistema galina kon
struktyviai sprsti tarpasmenines problemas. Pirmosios dvi siste
mos dalys skirtos problemai suprasti. Kitos dvi orientuotos iekoti
sprendimo. Nebtinai kiekvienu atveju sistema turi tapti isigelb
jimo ratu.
Bet pats konstruktyvi iraikos priem oni iekojimas, proble
mos sprendimo planavimas jau teikia daug optimizmo. Tai ir yra
orientuota problemos sprendim o strategija.

Treiasis skyrius

Pagalbos ranka socialin parama

B a n d y ti vienam veikti sunkum us sudtinga. Vargu ar patar
tina taip elgtis. Mes gyvename tarp moni. Jie m s vargas
ir diaugsmas. Jie traum uoja ir guodia. Daugeliu atvej mes be
kit m oni neisiverstume. Kreipiams atskirus mones, organi
zacijas, valstybs institucijas, sulaukdami vairaus atsako. Esama ir
diaugsmo, ir kartlio. mons diaugiasi pasiaukojamu kit mo
ni elgesiu, uuojauta, piktinasi eilmis poliklinikoje, pareign
abejingumu. Socialin param a teigiama mogaus arba grups
taka problemini situacij atveju. Artimiausi paramos sinonimai
yra pagalba ir palaikymas. Ikart irykja dvi paramos rys: emo
cin ir instrum entin. K jos reikia? sivaizduokite, kad einate
egzamin. Neramu, baugu. Praote, kad iki egzamino su jumis
pabt draugas. Dalykikai jis nieko nepads. Neimano jis kiber
netikos, anatomijos, statistikos ir dar daug ko. Bet jum s ne ito
reikia. Pakanka, kad kas nors alia pabt. Nebtinai jis turi kal
bti, raminti. Utenka ir to, kad jis (ji) yra alia. Atskirais atvejais
pakanka inojimo, kad palaikantis mogus yra netoliese, o kas dar
svarbiau kad toks mogus (ar mons) i viso yra! Prisiminkite

(arba sivaizduokite) vaik, einant darel. Vienui vien. Nieko

baisaus. Darelis u keli ingsni nuo nam , keli vaikas gerai
ino. Bet jis prao mamos palydti. Aminai neturinti laiko mama
gali nervintis dl vaiko tokio nesavarankikumo. Bet vaikas ino
keli, u krm jo netyko pagrobjai mafijozai, jam reikia tik
emocinio palaikymo.
Platesnija prasme emocin param a reikia mogaus pasitik
jimo savimi, savigarbos, sukurto ar kuriamo vaizdio pastiprinim
(B. lenkeris, 1999). Trumpiau sakant, emocin param a reikia kito
mogaus identikumo patvirtinim.
Emocin parama, emocinis palaikymas reikia, kad esi kito mo
gaus priimamas, kad jis (ji) sutinka su tavimi artimiau bendrauti,
laikyti sau lygiaveriu. Jausmas, kad esi kito mogaus priimamas,
sukuria saugi psichologin aplink. O tai savo ruotu padeda ben
drauti, apskritai veikti. Suvokdamas kitus mones kaip palaikan
ius, mogus ir pasaul apskritai suvokia kaip saug, palaikant,
draugik. odiu, nepavojing. Tada ir paiam maiau rasis rei
kalo elgtis agresyviai. Emocikai palaikomi mons yra taikesni,
geresni. Ir prieingai mogus piktas yra todl, kad nemylimas.
Emocinis primimas reikia, kad mogus eina kito mogaus
psichologin erdv, semantin lauk, netiesiogiai dalyvauja pri
imant sprendim us ir pan. Emocinis atmetimas reikia prieingus
dalykus. Pasiklausykime io pokalbio: Ar jau galiu neioti aus
karus?" Gali". Bet k ttis pasakys?" O kuo jis ia
dtas?" Tok emocin atmetim gali lemti situacija. Tarkime, ttis
tokiais dalykais nekom petentingas. Bet aknys gali bti ir daug
gilesns, atspindti bendr nepasitenkinim ir atstumo didinim.
itoks emocinis atmetimas turi ir savo pavadinim: tai ijun
gimas. mogus tartum ibraukiamas i socialinio vykio dalyvi
srao. Ijungimas nebtinai daromas balsu k nors sakant. Jis gali
bti paprasiausias ignoravimas. Pasmalsaukime, k gi toliau ketina
veikti mum s jau pastamos dvi skirtingo amiaus panekovs:
Rytoj, mayte, mes abi eisime prie egluts". Vienas svarbus asmuo
tt ivis nebuvo pamintas. Ilgainiui vaikas imoks, kad u
pana ijungim jis gali bti pagirtas, pastiprintas, o jungimas
gali sukelti problem: mama gali pykti, apaukti j. Tarkime, esate
trise. Jis jam (jai) pasilo: Gal igerkime kavos (arbatos, alaus)".
O tavs lyg ir nebt. Ar teko patirti k nors panaaus? Ar inote,
k reikia sienos gl"?
K reikia socialin param a ir jos nebuvimas, iliustruoja emiau
apraytas tyrimas.

Psicholog Solveiga Kazlauskait bakalauro darbe

(1999) nagrinjo, kaip globos nam vaikai ir vaikai,
gyvenantys eimose, kuriose yra abu tvai, ireikia
artumo poreik. Viso buvo itirta 44 vaikai. Naudotas
paveikslli testo T A T vaikikasis variantas ir specia
lus klausimynas.
Rezultatai parod, kad vaik, gyvenani laikinuose
globos namuose, pasakojimai atspindi pasaulio suvo
kim kaip prieik, atmetant, nesuteikiant saugos
jausmo, neatsivelgiant vaiko poreikius. Toki vaik
pasakojimai vietoj emocinio artumo siekimo atskleidia
a rtu m o baim s tendencijas. ie vaikai labiau vengia
um egzti artim us santykius su kitais monmis. Jie
baiminasi, kad artimi santykiai jiems bus skauds.
Nepatyr artumo, tokie vaikai neino, ir kaip adekva
iai reaguoti j, tad jo vengia. Artum as jiems suke
lia nesaugi bsen, paadina, primena kak, ko jie
negali isprsti, su kuo negali deramai susitvarkyti.
tai vienas pasakojimas.
Mama su vyru susiadjo. Vestuvs buvo. Atjo
sveiai, kaimynai... Dalyvavo vestuvse. Atjo vaikai,
vargai tokie. Kai vestuvs pasibaig, mona su vyru
mt saldainius. O tie vaikai surinko tuos saldainius.
Ir nujo kitas vestuves. O mona su vyru ivaiavo
Amerik (Ira, 13 m.)."
Mergaits, gyvenanios pilnoje eimoje, pasakojimo
turinys visai kitoks:
Nupieiau tok vaizd: nuostabi gamtos vietel:
mediai, alia upelis teka. Netoli medis. A n t jo spy
ns. Jose supasi mergina. Jos veid puoia ypsena...
Ji be galo laiminga. Salia stovi vaikinas. Jis taip pat
laimingas. Nuostabi pora. J diaugsmo niekas negali
utem dyti" (Agn, 17 m.).
Pastarasis pavyzdys rodo, kad vaikai, augantys
aplinkoje, kurioje jie m ylim i ir saugs, link siekti
artim santyki, nes nesieja artim santyki su kokia
nors grsme ar nesaugia bsena. A rtim i santykiai
jiems asocijuojasi su teigiamomis emocijomis, opti
m izmu.

Artim santyki baim ir vengimas nra koks nepaaikinamas

ar atsitiktinis dalykas. Tai prieiko elgesio vaik atvilgiu
padarinys.
K reikia emocinio artumo stoka, rodo kita inut.

Vaikysts ringe kova dl meils

T v meil nra dovana, kurios galima tiktis
atjus ventms. Ji turt bti kasdien. Kaip duonos
riek. Visiems po lygiai. Bet kartais meils atseikjama
tik vienai dukrai ar snui. Kitiems telieka trupiniai.
Vaikai uauga. Taip ir nesteng pamirti tv meils
ilgesio. Vis bandydami atsakyti, kodl j nemyljo.

Nelauktas vaikas
Mane nuolatos palikdavo pas moiut. Vis vasar.
A saugodavau mamos pdos spaud ant smlto
keliuko... Labai anksti suinojau, kad niekas nelauk
mano gimimo. Buvau vaikas i reikalo". Apie tai
danai pasakodavo moiut, galbt nordama mane
apsaugoti nuo panaaus likimo." Irmai skaudiausia
buvo suinojus, kad ji turs seser arba brol. Tai
didelis diaugsmas man ir tiui", pasak atvaia
vusi mama. O kok gra veiml bsimam moguiui
nupirko, koki pagalvl pasiuvo! Visas smulkmenas
Irma prisimena ir iandien, nors nuo tos dienos pra
bgo dvideimt atuoneri metai. Tu privalai j mylti,
sakinjo mergaitei tvai, kai parsive mayl.
Ji ju k tokia grai. Graesns nerastum. Dabar tursi
ja rpintis ir saugoti." Irma savaip suprato iuos
odius. m vaikikai protestuoti ir keryti maajai
btybei, visikai ukariavusiai tv dmes. D eimt
met aukl puldavo neioti seser. Bet vos paimdavo
rankas, vaikas praddavo spiegti. M at Irma pirte
liais gnaibydavo maosios upakaliuk. Neretai ir alto
vandens lovyt pripildavo. A irgi norjau sdti ant
keli, bti glostoma. Bet man jie neturjo laiko. Ilgai

irdavau veidrod ir baisdavausi savimi buvau

liesa, strazdanota, pasiiauusi. Galvodavau, kaip tvai
mane myls, jeigu n kiek t j vaik esu nepa
nai. Todl vis psdavau andus, kad biau patrauk
lesn. "

Kertas ir pavydas
Vaikikas pavydas ugsta. Bet meils stygius,
kur slepia paaugliai, danai virsta audringu maitu.
Kodl turiu su ja eiti kiem? piktinosi sep
tyniolikmet Irma. Dar sigeisit, kad okiniau
per okdyn." Ji pyko. Maosios Linos niekas neve
atostogauti vis vasar pas senelius, nebar, kai susi
rangydavo mamai ar tvui ant keli. Irma utrenk
davo duris, kai sesuo nordavo pasdti jos kamba
ryje. Visada mginau j paeminti, erzinti. Ypa kai
matydavo ir girddavo tvai. Kildavo skandalai. Gra
sindavo ivarysi i nam. Kai klausdavo, kodl taip
elgiuosi, sakydavau, kad noriau priminti, kaip teko
augti man. I raomojo staliaus itraukdavau dir,
kuriuo bdavau muama u sulauyt aisl ar ant
ems numest puodel." Sesers u tai niekas nebaud.
N et studijuoti Irma vaiavo kit miest. Kuo toliau
nuo nam. Tikdamasi, kad tvai ims jos pasigesti.
Vis bandiau save tikinti, kad klystu. Niekada nesu
pasakiusi, jog jie mans nemyli. Tuos odius itari
tik sau."
Irma iki iol neitekjo. Bijau artimo ryio. M an
sunku priim ti kito mogaus jausmus. Vertinu juos
kaip silpnyb. Netikiu, kad galiu bti mylima. Visada
laukiu apgavysts. Vis atrodo, kad gresia nusivyli
mas. " Su seserimi irgi maai bendrauja. Atrodo, kad
Lina pam visa, kas turjo priklausyti tik man. inau
tai absurdas. Bet nesugebu kitaip manyti. Kai lan
kausi tv namuose, jie mane vertina kaip nevykl,
kuri erzina visas pasaulis. Sako, kad esu labai pre
tenzinga. Tvai ir kart teiss. O sesuo? Tai j
diaugsmas. Jos vaikai sdi tvams ant keli."

Itrinkite i atm inties

savo vaikyst Irma iki iol iri tarsi pro padidi
namj stikl. Tik iandien ji mgina atsakyti klausi
mus, kuriems visada reikjo atsakym: Ar mes tavimi
nesirpinome? Tik neturjome daug laiko. Teko dirbti.
Reikjo buto, bald. Kai gim Lina, m um s jau neblo
gai seksi. Ji buvo maa, o tu jau didel", teisinasi
mama, kai Irma usimena apie tai. Ji tiki iais odiais,
kol klauso. Vienatvs valand i praeities vl visk
sukrauna atm int. A tjusi pas psichoterapeut, visai
rimtai papra: Itrinkite visa tai i mano atminties".
Tarsi taip galt pakeisti savo likim.
Pirmadienis", 1997 m. kovo 17 23 d.
Instrumentins paramos atveju kitas mogus (ar mons) atlieka
toki funkcij, kurios pats mogus savarankikai negalt atlikti.
Instrumentins paramos skal yra labai plati: nuo technins pagal
bos iki paprastos paramos negalios atvejais.
Instrum entin param a yra gana problemika. Paddami kitam
mes tam tikru mastu apribojame jo savarankikum ir iniciatyv.
Kyla pavojus, kad mogus taps priklausomas, vengs pats sprsti
savo problemas. Tuo pasireikia neigiama labdaros funkcija. Tad
instrum entin param a turi bti orientuota panaudoti ir suaktyvinti
mogaus turimoms galioms, iekoti naujiems problemos sprendimo
bdams.

Dalyvavimas grupje
ir socialin parama
B d am as grupje (eimoje, mokymosi ar darbo kolektyve) mo
gus gauna ir instrum entin, ir emocin param. Vien jau tikimybi
niu poiriu grupje atsiras moni, turini vairi ini, sugeb
jim ir kompetencijos. Tas pats pasakytina ir apie emocin param.
Tai tiesiogins paramos atvejai. Bet grups param a savo nariui tuo
neapsiriboja. Ji gali bti ir netiesiogin, ir simbolin. Jau vien buvi
mas grups nariu patenkina mogaus priklausomumo, savosios
verts pajutimo poreikius. Juk grup priima ne kiekvien! Pri

klausomumas, dalyvavimas igyvenami kaip emocinis palaikymas.

Grupje stiprja mes" jausmas. Jos nariai jauia tam tikr atsako
myb vieni u kitus. Dl i prieasi grups narys jauiasi sau
giau. itaip netiesiogiai reikiasi socialin parama. Saugos, paramos
siekis yra viena pagrindini prieasi, veriani mones jungtis
grupes. Lidna, bet galimi ir piktnaudiavimai, sakykime, gru
ps emocine param a manipuliuoja sektos. Naujokas stulbinamas
dmesiu, tiesiog bombarduojamas meile ir empatija. Vieni, turint
problem m og tai labai veikia. Jis tampa klusnus ir dkingas.
Jei nebus toks, gali pajusti didel kalt, juk jam tiek daug
gero padar. Isprsti susidarius konflikt tarp kalts ir savojo ego
praradimo retai kam pavyksta. Kaina u pradin iliuzin param
gali bti pernelyg didel asmenybs degradacija, saviudyb.
Tipikai pradin emocin parama yra tik priemon sektos vadovui
padaryti naujok klusniu, j garbinaniu padaru ir itaip igyventi
liguist savosios verts pojt.

Gaunama ir suvokiama
socialin parama
N o r s atrodo, kad tai to paties reikinio dvi puss, suvokiama
ir gaunam a socialin param a menkai tarpusavyje susijusios. Gau
nama param a tai konkrets fiziniai arba psichologiniai veiksmai.
Suvokiama param a bendras sitikinimas, kad esant probleminei
situacijai paramos bus sulaukta. Suvokiama param a tikimybs
sulaukti paramos subjektyvus vertinimas. Juk neatsitiktinai asme
nys, labiau tikintys parama, geriau prisimena su param a susijusius
vykius (J. Drew, B. Lakey, 1995). Be to, suvokiama parama gali
priklausyti ir nuo paios suvokianios bei vertinanios asmenybs
charakteristik, toki kaip priklausomumas, bejgikumas. Taigi
num anom a param a gali reikti bendr polink suvokti kitus mo
nes kaip palaikanius ir nusiteikusius padti (B. Lakey, H. Cassady,
1990).
I.
Sarasono ir J. Pirso (1986) nuom one, suvokiama parama
atspindi apibendrint jausm, kad esi emocikai priimtas. Tokio
jausmo aknys prieraiumo potyriai ankstyvojoje vaikystje. Jei
tie potyriai teigiami, pltojasi palankaus ir paremianio pasaulio bei
savs paties, kaip verto meils ir pagarbos, suvokimas. Taip sam
protaujant suvokiama param a labiau susijusi su savs painimu, o
ne su faktine aplinkini m oni pagalba.

Jeigu paramos suvokimas yra jau toks problemikas, pravartu

pasitikslinti, kaip pats atrodai ito reikinio atvilgiu. iam tikslui
silome Prosidano ir Helerio (1983) sukonstruot skal.
1. I draug a gaunu reikiam moralin param.
2. Mano draugams patinka klausytis to, k a mstau.
3. Dauguma kit m oni artimesni savo draugam s negu a.
4. Kai kurie draugai ateina pas mane, kai turi problem arba
kai jiems reikia patarimo.
5. Pasikliauju draugais, kai reikia emocins paramos.
6. Jeigu pajusiau, kad vienas ar daugiau mano draug ant
mans pyksta, nutyliau.
7. Tarp draug jauiuosi autsaideriu (paaliniu, nesuintere
suotu).
8. Turiu draug, kur galiu kreiptis, kai m an riesta, nesibai
mindamas, kad galiu vliau atrodyti juokingas.
9. Mano draugai jautriai traktuoja mano asmenines reikmes.
10. Kai reikia emocins paramos, draugai kreipiasi mane.
11. Draugai ino, kaip m an padti sprsti problemas.
12. Su daugeliu draug a dalijuosi rpesiais.
13. Mano draugai yra iradingi, kai reikia m an padti.
14. Pasakodamas paslaptis draugams, jauiuosi nepatogiai.
15. Draugai ieko mans, nordam i pabendrauti.
16. Manau, kad draugai galvoja, jog a gebu padti jiems sprsti
problemas.
17. Neturiu draugo, kuris m an bt toks artimas, kaip kad kiti
mons turi artim draug.
18. Neseniai man ov galv mintis, kaip padaryti gera savo
draugui.
19. Noriau, kad mano draugai bt gerokai kitokie.
Sutikimas su 1, 2, 4, 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 teiginiais
rodo pakankamai aikiai suvokt param.

Socialinis tinklas
V

ienas i b d nustatyti faktik socialin param asm en y

bs socialinio tinklo isiaikinim as. Socialinis tinklas yra sistem a
m oni (grupi), su kuriais asm uo palaiko kokius nors ryius.
V. Salivano (W. Sullivan) n u o m o n e (1989), sveiko vidutinio am iaus
m ogaus tinkl sudaro apytikriai 55 m ons. Tinkle asm enys atlieka
vairius bendravim o ar profesinius vaidm enis, tad kilus problemai,

galima tiktis vairiapusikos pagalbos. Svarbus ir kiekybinis para

metras: kuo daugiau tinkle moni, kuo vairesnius vaidmenis jie
atlieka, tuo didesn param os tikimyb. Jei tinklas maas, krvis
tenka keletui m oni, o kartais vienam. Sen, negali moni
socialinis tinklas labai sumaja. Tada pagalbos reikia ir negalie
siems, ir j globjams. Socialinio tinklo ypatumai, ypa jo dydis,
padeda nustatyti tuos asmenis, kurie gali bti priskirti rizikos gru
pei ir kuriems krizs atveju gali prireikti profesionalios pagalbos.
Socialinis tinklas atlieka pagalvs" funkcij, t. y. jis suvelnina
neigiam aplinkos poveik. Tinklo nariai tartum dalijasi krviu. Kuo
didesnis tinklas, tuo gausesniam m oni skaiiui tas krvis tenka.
Turti brol ar seser yra puiku. Brolis (sesuo) yra genetikai uprog
ram uotas draugas ir pagalbininkas. Turti devynis brolius ar seseris
yra dar auniau. Bti vieninteliam jau kur kas kebliau... Viena i
socialinio tinklo funkcij patenkinti saugos poreik. iuo atveju
kreipiame dmes tai, kas kilus nerim ui i tinkle esani mo
ni gali pagelbti. Jei toki m oni yra, jie sudaro saugos" tinkl.
Pairkime, kaip jis gali ilgainiui kisti.
Kdikio saugos tinklas
Mama
I
Brolis Kdikis Ttis
Senelis
Paauglio saugos tinklas
Mama

I
T ren eris
Senelis

Paauglys Draugas 1
|
Draugas 2
Patvis

Kuo skiriasi tinklai? Tuo, kad kdikystje tvas yra tas, kuris
vadinamas saugos asmenim". Paauglystje tvas i saugos asmens
gali virsti nerim kelianiu asmenim. inoma, jeigu taip vyksta.
Socialinis tinklas yra ta terp, kurioje vyksta asmenybs raida.
Taigi jo funkcijos kuo vairiausios. Jis gali bti ir baudiantis, ir
paremiantis. Pairkime, kokias paremiamsias rankas patenka
asmuo, turjs konflikt su statymais ir grs i staigos, kuri
velniai pavadinsim e globos namais". Jo adaptacija rpinasi
nemaa m oni kompanija.

Sugrusiojo" socialinis tinklas

Profesinio mokymo centras

Tvai

Psichologai

Buvs k a lin y s --------------

Socialiniai darbuotojai

Religins organizacijos

Draugeliai
Kaimynai
Policija

Gal kilo abejoni, kad sugrusiojo" socialinis tinklas nupietas

pernelyg optimistikai. Jei taip, pabandykite nupieti kitok sugr
usiojo" socialin tinkl, ypa jeigu visai atsitiktinai teko painoti
kok nors sugrl.
Galiausiai dar viena susimstyti verianti aplinkyb. Socialiniame
tinkle mogus yra ir paramos tiekjas, ir gavjas, vartotojas. Tai
reikia, kad tinklas ne tik duoda, bet ir reikalauja. Tad pravartu
pagalvoti, kokios paramos altiniu ir kam esate savo socialiniame
tinkle.

Teigiami ir neigiami
socialins paramos aspektai
Teigiam i socialins param os aspektai daniausiai esti 2 tip: tie
sioginiai ir slypintys.
Tiesiogin param a tai bendras teigiamas socialinis paramos
poveikis nepriklausomai nuo to, ar mogus patiria stres ar ne. O
slypintis poveikis reikiasi tuo, jog socialin param a apsaugo asmen
nuo neigiam stresoriaus padarini, jei tokie kyla (F. Cohen,
A. Wills, 1985).
Socialins paramos padariniai gali bti ir neigiami. Daniausiai
nenoro gauti socialin param minimos tokios prieastys:
1) socialinio atstmimo baim;
2) kompetencijos ir kontrols jausm majimas;
3) grsm savigarbai;
4) param a teikiama netinkam u laiku ir netinkam u bdu.
Nevykusi socialin param a gali lemti neigiam socialin patirt
ir skatinti vengti tolesns pagalbos (A. Rook, 1984). Padedant
kitam kiamasi jo veikl. Tokio kiimosi padariniai yra dvejopi.
Pirma, gali pakisti mogaus elgesys. Tarkime, jis imasi geriau
atlikti uduot. Tai viesioji paramos pus. Antra, esant pagalbai
uduoties atlikimo skm priskiriama ne tiek atlikjui, kiek pagal

bininkui. Tai vadinama atribucine kaina". Tai kaina, kuri tenka

mokti u pagalb. Svarstant veiklos rezultat, inoma, jei jis yra
skmingas, atlikjas ir pagalbininkas gali nesutarti, kieno indlis
skm buvo didesnis. Natralu, kad kiekvienas stengsis padidinti
savo indl. Antrojo pasaulinio karo metais anglai ir amerikieiai
teik karin ir materialin pagalb Soviet Sjungai. Legendomis
virto brit kariniai konvojai i Islandijos Murmansk. Soviet pasi
didiavimas laknas N. Pokrykinas skraid JAV pagam intu lk
tuvu. Angl ir amerikiei tvirtinimu, j indlis soviet persilau
im kare buvo jei jau ne lemiamas, tai bent jau didelis. Soviet
tvirtinimu, sjunginink pagalba prie pergals prisidjo gal kokiais
4 procentais.
Taigi veiksmo atlikjo nuopelnas gali bti ir sumaintas. ia ir
slypi galima paramos ala. Pagalbininkas gali subtiliai pakenkti
atlikjo reputacijai, bet tuo paiu iorikai atrodyti ess geradarys
(D. Gilbert, 1996). ia slypi ir kita paramos neigiamyb maja
pasitikjimas savo jgomis, abejojama savja kompetencija, praran
dam a iniciatyva. Mama, kyriai siekianti suvarstyti vaikui batus,
nors t padaryti pajgia ir jis pats, gali paeisti jo pasitikjim
savimi, savo sugebjimais. Jei vaikas, gindamas savo nepriklauso
myb, ims protestuoti (A pats!!!), gali bti subartas u nepaklus
num ir nedkingum. Kaip dovanl gaus dar ir kalts jausm.
Tuo tarpu motinai tokia vaiko priklausomyb gali bti maloni. Tai
padeda jai pajusti savj vert. N ordam a itokiu bdu palaikyti
savo vert, ji ir toliau stengsis pagelbti ten, kur to visai nereikia,
prisigalvodama vairesni, rafinuotesni bd. U toki pagalb"
ji tiksis dkingumo ir pagarbos. Jei vaikas protestuos (tai natrali
sveika reakcija nesveik poveik), jis bus baramas, jo kalts jaus
mas stiprs. Tiktina, kad paalinis stebtojas matys motinos gra
ias" pastangas ir vaiko nedkingum. Graus scenarijus! Galiau
siai pasiirkime, kaip konkreiai gali atrodyti parama.
Reagavimo kritin situacij tipai ir j taka tolesniam partnerio elge
siui. Situacija: skubantis oro uost mogus negali urakinti buto
dur sugedo spyna. Draugas atvyko j ilydti.

Paremiamasis elgesys
Charakteristika

Pavyzdiai

Problemos konsta Kada

ivyksta
tavimas
lktuvas? Kiek dar
turime laiko?"
Empatija
Suprantu tave."
Spontanika pa
Duok man pai
galba
rti t spyn! Gal
a
k
galsiu
padaryti."

Nuvertinamasis elgesys, sukeliantis

gynybikum
Charakteristika

Pavyzdiai

Na ir eiminin
kas gi tu!"
Tai pataisyk!"
Komanda
visok
Iminties demonst sidedi
pasenus lamt.
ravimas
Kad tik pigiau!"
Pseudopatarimas Nusipirk norma
li spyn, o it
nek Kalvarij
turg."
Prienuodis
Kiekvienam taip Pranaumo
Man taip neatsi
menkavertiku
gali atsitikti. Pra demonstravimas
tinka. A i anksto
mui
jusiais metais a
apgalvoju, k ir
vis nakt pralei
kaip daryti."
dau u dur."
Pagalbos organi Sugalvojau! Va
zavimas
iuok sau ramiai
oro uost. A ia
liksiu ir pabandy
siu susirasti mei
str."
Vertinimas

Pagalba ir altruistinis elgesys

I er daugel ami susiklost socialinio elgesio norma, reikalau
janti padti kitam mogui. Jokia socialin norm a negali egzistuoti
be sankcij sistemos: u pagalb mogus skatinamas, u jos nesu
teikim baudiamas. Sankcij diapazonas gali bti labai platus.
Tokios socialins normos yra interiorizuojamos ir virsta arba pasi
didiavimu, arba gda, kalte. Reikt atkreipti dmes tai, kad
socialins sankcijos fizins ir dvasins krizs atvejais yra nevieno
dos. Oficialios socialinio skatinimo formos yra susijusios su fiziniais,
o ne su dvasiniais vykiais. Antai medalis u skstanij gelbjim^yra, o apdovanojim u dvasikai skstanij" gelbjim
ne. inoma, tai spekuliatyvs sprendimai, juos reikt patikrinti
patirtimi.
Socialins normos tai socialinis ir kultrinis pagalbos pagrin
das. Tapdamas asmenybe, mogus tas normas suvokia ir pagal jas
reguliuoja savo elges. Taip bent jau turt bti. Pavyzdiui, vai
kus barame, kad nepadjo kitam. Svarbus ir vadinamojo sociali
nio modelio vaidmuo. Jis gali bti netgi rekom enduojam as (pvz.,

rodomi filmai apie donoryst). Taiau pagalbos reklamavimas prie

tarauja krikionybs skelbiamoms vertybms. tai k apie tai rao
Naujasis Testamentas: Venkite daryti savo geruosius darbus mo
ni akyse, kad btum te j matomi, kitaip negausite umokesio
i savo Tvo danguje. Todl dalydamas imald netrim ituok sina
gogose ir gatvse, kaip kad daro veidmainiai, kad bt moni
giriami".
Ilgainiui pagalba kitam gali tapti vertybe, jau nebepriklausania
nuo iorinio skatinimo. Socialini norm tak altruistiniam elge
siui savo eksperimentais akivaizdiai rod S. Milgramas (Milgram,
1981). Jis imitavo kritines situacijas, kai mogui reikia pagalbos.
Atlikti trys eksperimentai; tiriamj atpainimo slygos buvo skir
tingos. Per pirmj eksperim ent tiriamieji nebuvo maskuojami,
juos galjai lengvai atpainti. Per antrj ir treij eksperiment
jie dvjo specialius jgobtuvus, todl buvo sunkiai atpastami arba
visai neatpastami. itoks asmenybs maskavimas sukr savotik
anonimikum ir, kaip spjo S. Milgramas, turjo mainti altruis
tines tendencijas. T ir rod jo eksperimentai: anoniminiai" tiria
mieji kritikose situacijose maiausiai linko padti.

Situacijos ypatumai
ir pagalbos motyvacija
D a u g u m a kritini situacij stebtojui yra ne visai aikios, dvi
prasmikos. Triukmingas ginas gatvje nakt gali reikti smurt
arba prastin gars sutuoktini pokalb. Svirduliuoti mogus gali
dl ligos arba dl girtumo. Tokios situacijos vertinamos mainant
j dviprasmikum. Tik tada sprendiama, ar situacija kritika ir
ar reikia pagalbos.
Sprendim us tenka daryti ir stokojant informacijos. Todl steb
tojas ieko, i kur jos galt gauti daugiau, lygina stebim vyk su
anksiau matytais ar patirtais. i papildom a informacija yra kit
m oni veiksm suvokimas. Kit vykio stebtoj neveiklumas gali
paveikti io stebtojo vertinim ir slopinti jo sikiim situacij.
Kit kritins situacijos stebtoj veiksm suvokimas daro tak pas
tarojo veiksmams, kartu ir savs vertinimui. Matydamas, kad nie
kas nieko nedaro, mogus galvoja: gal puldam as padti atrodysiu
juokingas, bailys, panikuojantis? Suvokimas, kad gali nesusilaukti
pritarimo, slopina nor padti kitam.
Kritin situacija gali kelti asmenybei motyvacin trokimo ir ven
gimo konflikt. Situacijos ambivalentikumo sumainimas kartu

reikia ir motyvacinio konflikto sprendim. Vienas tokio konflikto

sprendimo b d paios situacijos vengimas, stengimasis nem a
tyti, negalvoti apie j. Faktikai motyv konfliktas saugos porei
kio ir altruistini norm konfliktas. Situacija mogui gali bti ir
fizikai, ir socialikai nesaugi. Pavyzdiui, galima nesutikti su kieno
nors neetiku poelgiu, bet dl num anom sankcij nerodyti jokio
protesto. Itisus deimtmeius Soviet alies mons reikdavo
nepritarim arba saugioje aplinkoje, savame rate", arba umaskuo
tomis formomis, pavyzdiui, humoristikai. Pagalbos motyvacija
priklauso ir nuo galimybi j teikti (fizins jgos, speciali sugeb
jim ir t. t.). Turdamas pagalbos priemoni, mogus labiau pasi
tiki savimi ir jauiasi gals kontroliuoti aplink. Taigi jis pats gali
padidinti ar sumainti savo kompetencij pagalbos teikimo klau
simu. Sprendiant motyvo konflikt, gali bti naudinga teisintis
neturjimu galimybi padti.
Pagalbos mogui kritiniu m om entu motyvacija priklauso ir nuo
stebtoj skaiiaus. T akivaizdiai savo eksperimentais patvirtino
B. Latan (Latane, 1970). Per vien eksperim ent patalp, kurioje
priklausomai nuo eksperimento slyg buvo vienas arba trys tiria
mieji, paleisdavo dm us, galinius bti gaisro signalu. Jei patal
poje bdavo vienas tiriamasis, tai jis po tam tikr abejoni susi
rasdavo kok nors m og ir pranedavo apie galim gaisr. Nuo
d m pastebjimo iki atitinkamo reagavimo apytikriai praeidavo
2 minuts. Kai tiriamj patalpoje bdavo daug, apie dm us pra
nedavo tiktai vienas ir tik ketvirtj m inut po to, kai juos suuos
davo. I vis 24 grupinio eksperimento dalyvi apie dm us patal
poje per vis eksperiment prane tik trys mons. B. Latan
grups slygot neveiklum pavadino atsakomybs difuzija. Jo aiki
nimu, jeigu kritin situacij stebi tik vienas mogus, jam ir tenka
visa atsakomyb u pagalbos suteikim, o kuo daugiau m oni j
stebi, tuo daugiau j ir dalijasi" atsakomyb. Galiausiai atsako
myb lyg ir itirpsta, sumaja.
Kai kurie mokslininkai H. Takuianas (Takooshian) ir kt.
(1976), L. Solomonas (Solomon) ir kt. (1987) tyr, kaip urbaniza
cija padeda apsisprsti. Tyrimai buvo taip suplanuoti, kad pagal
bos prayta arba miesto centre, arba priemiestyje (t. y. arba biznio,
arba gyvenamuosiuose kvartaluose). rodyta, kad urbanizacija daro
neigiam tak: pagalbos daniau sulaukta priemiesiuose, gyvena
muosiuose, o ne biznio kvartaluose. S. Milgramas (1982) i tyrim
rezultatus aikina taip: urbanizuotas mogus yra perkrautas infor(y

macijos ir todl priverstas atsirinkti, kas svarbiausia. O atsirenka

pirmiausia tai, kas svarbiau sau. S. Milgramo nuomone, informa
cijos perkrautas urbanizuotas mogus ini apie kritin situacij ir
sikiimo reikalingum links suvokti kaip ne itin svarb dalyk
palyginti su kitais savo rpesiais. Ir atvirkiai kuo maiau
informacijos, kaip kad esti retai gyvenamose vietovse, tuo didesn
tikimyb, kad kritin situacij bus reaguota.

Asmenybs veiksni jtaka

pagalbos motyvacijai
Socialins normos, reikalaujanios padti mogui kritinje situ
acijoje, yra iorinio poveikio raika. Be abejo, mogus gali turti ir
vidini paskat, palankiai veikiani pagalbos motyvacij. Viena i
toki paskat socialinio pritarimo poreikis. Jo skatinamas, mo
gus atlieka veiksmus, u kuriuos gauna socialin pastiprinim arba
pritarim. Socialinio pritarimo prieingyb atmetimas. Reaguoti
kritin situacij, suteikti pagalb galime ir i baims bti atmes
tiems, sulaukti nepritarimo.
Pagalbos nesuteikimas yra neigiama informacija apie save, i
kis savo vertei. Atsiranda tipika disonanso situacija. Disonansiki
yra tokie informaciniai vienetai: A esu padorus, save gerbiantis
mogus", A nepadjau kitam nelaimje". Disonanso panaikinimas
prilygsta gynybai. O ji gali bti vairi. Paminsime kelet jos ri.
1. Subjektas taip panaikina situacijos dviprasmikum, kad nesi
kiimas jam atrodo pateisinamas ir neemina. 2. Subjektas neigia
kritins situacijos neigiamus padarinius. 3. Subjektas neigia savo
galimyb kontroliuoti, pakeisti situacij, kartu ir savo atsakomyb
u padarinius. 4. Subjektas keiia socialines normas, reikalaujan
ias sikiti. Pavyzdiui, jis samprotauja, kad nukentj asmenys
to ir nusipeln, nes elgsi netinkamai, vadinasi, jiems ir padti
nereikia.
Motyvacija padti priklauso ir nuo santykio su pagalbos rei
kalingu mogumi, nuo suvokimo, kad is priklauso savajai (arba
svetimai) grupei. L. Berkovicas (1970), raydamas apie nuo asme
nybs priklausanius pagalbos motyvacijos veiksnius, kritikuoja
savs aktualizavimo teorij. Jo nuom one, daugyb autori nuo
. Z. Ruso iki A. Maslou propagavo dmesio sau (self preoccupa
tion") doktrin. Toks siekimas aktualizuoti save, vykdyti savo inte
resus, L. Berkovico nuom one, didina dm esingum sau ir maina

j kitiems, slopina altruizm. Esant tokiam egocentrizmui, veikia

daugyb veiksni, mainani altruistinio elgesio tikimyb: mintys
ir bgtavimai dl savo verts, svajons apie pasisekim, neskms
baim gali taip uvaldyti mogaus smon, kad joje jau nebelieka
vietos galvoti apie pagalb kitam. Be to, egocentrizmas, L. Berkovico nuomone, maina empatij.

Pagalbos objektas
K ritin s situacijos diapazonas yra gana platus. Paprastai kra
tutiniais atvejais nesvarstoma, ar mogus nusipeln pagalbos, ar
ne, nesigilinama, ar jis pats savo elgesiu sukr kritik situacij.
Bet daugeliu kit atvej tai svarstoma, todl tas svarstymas lemia
pagalbos kryptingum. Daniausiai padedam a tiems, kurie labiau
to nusipeln. Daugiau pagalbos teikiama luoiems, turintiems
defekt monms, o ne prieingai. Svarbu yra isiaikinti, kodl
pagalbos objekto bkl pasidar tokia, kad jam reikia padti. Pavyz
diui, invalidu mogus gali tapti dl girtavimo, paleistuvysts, nar
komanijos. Ar kils noras padti tokiam mogui, priklauso jau nuo
m s vertybini orientacij. Pagalbos motyvacijai daro tak ir
emocijos, susijusios su situacijos stebjimu. O jos gali bti kon
trastingos (pvz., gailestis arba pasibjaurjimas). sivaizduokime,
kokias emocijas mums gali sukelti cent praantis besipagiriojan
tis girtuoklis. Pagalbos motyvacij veikia ir tai, ar vykio, bkls
prieastimi laikomas subjektas (vidin atribucija), ar aplinkybs
(iorin atribucija). Jeigu vykio prieastis priskiriama subjektui,
kartu darom a prielaida, kad jis i prieast galjo kontroliuoti.
Vadinasi, manoma, kad mogus vykio galjo ivengti. Tai maina
pagalbos motyvacij. vykio prieasties priskyrimas prie aplinky
bi, prieingai, didina nor padti. vykio prieasties isiaikinimas
yra bendro vertinimo proceso tik dalis. mogus gali bti laikomas
u savo bkl atsakingu (ar neatsakingu) ne vien tik pagal tai, kiek
j galima laikyti kritins situacijos prieastim, bet ir pagal tai, kiek
jis deda pastang susidariusi problem isprsti, kiek savo elge
siu blogina ar gerina padt. Kaip ir kitais atvejais, prieastys ir ia
gali bti vidins ar iorins, asmenybs kontroliuojamos ar nekon
troliuojamos. Pavyzdiui, mogaus bkl gali negerti todl, kad
jis ir toliau neatsisako aling proi, kad nesistengia savo bkls
gerinti (vidin atribucija) ar kad neturi galimybi tai daryti (iorin
atribucija). Visa tai skirtingai veikia pagalbos motyvacij.

Socialins normos pareigoja pagalb gaunant asmen bti

dking. To i jo tikimasi. Be to, dkingumo neslygoja pagalbos
dydis ar kokyb. Manoma, kad mogus, kuriam padedam a, i
dalyk neturi svarstyti. Kartu dkingumas gali riboti laisv, sava
rankikum ir savo ruotu versti m og pasijusti esant menkesns
kompetencijos. ie dalykai paatrja, jei pagalba teikiama su tam
tikromis ilygomis. Pavyzdiui, valstyb gauna paskol ir kartu pa
reigojama padaryti savo alyje kokius nors ekonominius ar politi
nius pertvarkymus. Taip sukuriami nelygiateisiki santykiai. Taigi
pagalba pareigoja, todl nra ko stebtis, kad danai mogus jos
vengia, ypa kai ji tam pa ikiu jo kompetencijai. Jau maas vai
kas sako: A pats apsirengsiu, apsiausiu batukus".
Pagalba gali bti nekompetencijos, sumajusio savs vertinimo
simbolis. mogus gali ir vengti pagalbos. Pavyzdiui, inoma,
kad kartais bedarbiai vengia registruotis, o kartu ir imti bedarbio
paalp (nebtinai pas mus!), nes tai jiems reikia pralaimjim,
m enk kompetencij. Svarbu, kokios atribucijos daromos! Vidins
ar iorins. Jeigu pagalbos tenka prayti dl vidini prieasi,
noras jos atsisakyti dids, jeigu dl iorini (vadinasi, nevaldom),
prieingai, mas. ie pagalbos gavimo bdai skatina iekoti
toki jos form, kurios nekelia grsms savajai vertei. To pavyzdys
gali bti anonimins alkoholik grups.

Pagalba ypatingais atvejais.

Kankinimai ir smurtas
Ju n g tin i Taut Konvencija prie kankinimus juos apibria
kaip veiksm, keliant skausm ar kani (ir fizin, ir psichologin,
nukreipt prie mog): a) vykdom norint igauti i asmens infor
macij ar prisipainim, b) vykdom baudiant u jo paties arba
kito asmens poelgius, c) vykdom bauginant ir priveriant asmen
elgtis tam tikru bdu. Daugelyje ali kankinimai taikomi policijos
ir saugumo institucijose prisipainimui igauti (J. Welsh, M. Rayner, 1997). ie autoriai cituoja Tarptautins Amnestijos ufiksuot
atvej Turkijoje. Trylikos m et berniukas buvo tariamas, kad pasi
savino pinig ir eki i parduotuvs, kurioje dirbo, ir 1994 met
lapkriio 7 dien suimtas. Policijoje jis buvo muamas, spardomas,
rankos pjaustomos peiliu. Vliau prie jo kairs kojos nykio poli

cininkai prijung elektros srov ir, berniukui klykiant, tyiojosi i

jo. N eradus rimtesni kaltinim, lapkriio 9 dien berniukas buvo
paleistas. Po io vykio berniukas sapnuoja komarus, pamaius
policijos automobil, j itinka isterijos priepuolis, jam reikia nuo
latins psichologins pagalbos.
Kankinimai, kaip susidorojimo priemon, gali bti suiruts vals
tybje padarinys. Tai itin pasakytina apie postkomunistines valsty
bes. Pavyzdiui, Albanijoje 19921995 metais 80 procent polici
jos pareign pakeit buvusieji politiniai kaliniai, absoliuiai nepa
rengti tokio tipo darbui. Tam trko laiko, l, o gal ir noro. Teisjai
buvo rengiami" 6 mnesius (J. Welsh, M. Rayner, 1995).
Kankinimas ir prievarta naudojami ir kaip ginklas, kovos prie
mon. ios priemons vairios civili gyventoj bauginimas,
udymas ir kt. Atskirai pam intini nusikaltimai prie moteris. Ant
rojo pasaulinio karo metais soviet kareiviai, eng etnini vokie
i teritorij, masikai agino moteris; Lietuvoje taip elgtasi tik su
Klaipdos krato moterimis, laikant, kad tai buvo vokiei terito
rija. Likusioje Lietuvos dalyje aginimo atvej neufiksuota, nes,
soviet tvirtinimu, i Lietuvos dal jie ivadavo, todl ir elgesys su
vietos gyventojais buvo kitoks. Visa tai rodo, kad aginimo praktika
Soviet vadovybei buvo inoma ir jos koordinuojama. Zaginimas
karo metu turi maiausiai dvi slaptas misijas: pirma, tai baugini
mas. itokiu bdu civiliai gyventojai veriami bgti, uleisti savo
gyvenamas teritorijas prieui. Tai yra etninio valymo dalis. Itin pla
iai is metodas naudotas karo Jugoslavijoje metu. Antra, m oter
aginimas reikia didel prieo kareivi paeminim. Negaljimas
apginti beginkli m oter kariui yra didelis smgis.
Kankinimas eidia kuo vairiausias asmenybs sritis ir fizi
kai, ir dvasikai. Tad ir pagalba kankinimo aukoms yra daugia
lyp ir sudtinga. M. Larsonas ir E. Engas (1998), remdamiesi savo
patirtimi, num ato ias pagalbos kankinimo aukoms sritis. 1. Kli
nikin pagalba (individuali, grups, eimos terapija, farmakotera
pija, fizin, meno, darbo terapija). 2. Socialin pagalba (parama sie
kiant politinio prieglobsio, vietimas, profesinis rengimas, juridin
pagalba). 3. Bendruomens pagalba (grupin veikla, skirta ryiams
tarp bendruom ens nari stiprinti, savipagalbos grups). 4. Pagalba
vaikams (individualioji ir grupin psichoterapija, meno, aidim
terapija, darbo terapija, savipagalbos grups).

f 11 'in u t)

A p i e skming meno terapijos taikym vaik, patyrusi smurt, reabilitacijai liudija ved psicholog
Reet Oras ir Monikos Thakur darbas. ios psichologs
dirbo su vaikais pabgliais i Bosnijos. Dauguma
t vaik pirmins krizs stadijoje nebuvo gav jokios
medik pagalbos. Beveik visi vaikai veng kalbti apie
savo traumuojanius potyrius, tad j tvai klaidingai
galvojo, kad jeigu jau vaikai nekalba apie kar ir visa
tai, kas vyko j alyje, galbt jie pamir vis tc siaub,
kur patyr. Bet vaikai nepamiro. Upsalos (vedijoje)
miesto vienos mokyklos mokytojai pastebdavo daugyb
traumatizavimo pdsak, nors tvai juos ir neigdavo.
Tada mokytojai kreipsi vaik psichiatrin klinik. Psi
chologai nutar uim ti meno terapija (pieimu) naujai
atvykusius pabgli vaikus. Viso sudarytos 4 grups
po 8 10 vaik. Grups susirinkdavo kart per savait
pusantros valandos usimimams. Viso buvo septyni
usimimai. Grupei vadovavo klass mokytojas, padeda
mas klinik ir mokyklos psicholog. Taip pat dalyvavo
vertjas, kadangi ne visi vaikai mokjo kalbti vedi
kai. Usimimo metu vaikams pieti silydavo vairias
temas: mano namai mano alyje, mano eima, karas,
ateitis. Kiekvienas vaikas pasakodavo kitiems grups
nariams apie savo piein. Visi aptardavo pieinius. Kri
tikuoti piein vengta. Vaikams patiko dalyvauti meno
terapijos grupse. Jie sitikino, kad nra vieni, kad ir
kiti vaikai yra patyr tokius pat jausmus. Tai buvo
didel pagalba mokytojams, bandantiems suprasti vai
kus ir jiems padti. Po to mokytojai daug lengviau ti
kino tvus kreiptis pagalbos specialistus. R. Oras, M .
Thakur. Bilderna hjalper nar orden tar slut. Psykolog
Tidningen, 1995 No 20.

Psichologinis smurtas.
Smegen plovimo metodika
(brainwashing)
N leto d ik o s pavadinim as siejamas su poveikio priemoni, tai
kyt amerikiei karo belaisviams Korjos karo metu, visuma.
N eutekdavo belaisviams tylomis, neprietaraujant klausytis pro-

pagandos. Neutekdavo net ir to, jeigu jie odiais su ta propa

ganda sutikdavo. Tai pasyvu! mogus formaliai gali sakyti viena,
o galvoti visai k kita. Belaisviai bdavo veriami usirayti pro
pagandin tekst. Kitas ingsnis urayti teising", t. y. prokinik atsakym klausim. iurkios prievartos nesigriebta, o tai
labai svarbu! Jei belaisvis vis dlto atsisakydavo rayti teising"
prokinik atsakym klausim, jam paprasiausiai liepdavo nusi
rayti visa tai i draugo ssiuvinio. Tai atrod gana nekalta nuo
laida, todl daugelis sutikdavo tai padaryti. Bet ar i nuolaida yra
jau tokia nekenksminga? Pirma, tai fizinis rodymas, kaltis, kad
darei kak tokio, kas kenkia tavo aliai. veiksm teks vienaip
ar kitaip derinti su savo sine, pareigos jausm u, savigarba. Antra,
toks nekaltas" veiksmas gali bti naudojam as daryti poveikiui
kitiems belaisviams, kurie prieinosi iai manipuliacijai. is veiks
mas gali bti pateikiamas kitiems karo belaisviams kaip rodymas,
jog yra ir proting amerikiei, pradedani isivaduoti i im pe
rialistins ideologijos pani. Ir nemanoma bus patikrinti, ar karo
belaisvis p a ts taip ra, ar jam kas diktavo, ar jis tiesiog t tekst
perra. odiu, neaiku, ar belaisvis pats taip galvojo, ar tik ura
tai, k jam liep. Kitais atvejais belaisvius versdavo skaityti tei
singus" ideologinius tekstus per vidin belaisvi stovyklos radij.
Ir vl bdavo nemanoma nustatyti, ar tekstas atspindi belaisvio
asmenik nuomon, ar jis skaito tai, k jam padav. Kolabora
vim korjieiai stiprino vairiomis lengvatomis. Smegen plovimo
rezultatai buvo stulbinantys. Pasitaik atvej, kai karui pasibaigus
amerikiei ar angl kareiviai pareikdavo nor gyventi komunis
tinje Kinijoje, nes jiems buvo gda grti piktadarik imperia
listin tvyn. Yra esminis skirtumas tarp to, kaip su ideologiniais
prieais elgsi sovietai ir kaip kinai: sovietai ideologinius prieus
paprasiausiai naikindavo, kinai juos stengdavosi perauklti.

Padkime gelbtojui! Pagalbos tarnyb

personalo patiriami sunkumai
Slytis su nelaims aukomis yra stipriai traumuojantis vykis.
Pagalbos tarnyb personalas (gaisrininkai, policininkai ir kt.) tar
nybos metu patiria daugyb stres. Be to, stres sukelia ir socialinis
spaudimas i profesij atstovams bti bebaimiams, mokti tvar
dytis. Tad pagalbininkas profesionalas negali atvirai kalbti apie
baim ir nervingum. Pilieiai i policijos tikisi apsaugos. Jiems

nekelia pasitikjimo stres draskomas policininkas. Todl patiria

mus stresus tenka slpti ir nuo visuomens, ir nuo koleg, kad
ilaikytum alto" vyruko vaizd. Posakis Elkis ramiai" (Keep it
cool) daugum ai jaunim o yra taps kone didiausia vertybe. Stres
neigimas j nesum aina ir nepanaikina. Prieingai, neigimas tik
sustiprina problem. Be to, socialinis spaudimas bti altam" yra
ir faktikas, ir sivaizduojamas. mogus danai kenia ir nuo igal
vot (self imposed) stres.
Kokius stresus patiria gelbjimo tarnyb darbuotojai? Defris
Mielas (Jeffrey Mitchell), Merilendo universiteto profesorius, mini
tipikus avarini tarnyb stresorius: kolegos rimtas sueidimas ar
mirtis, vaik mirtis, giminaiio ar artimo mogaus mirtis, masi
ns aukos, pavojingos gelbtojams situacijos, gelbtoj sukelta
mirtis pilieiams, bet kuri situacija, pasiyminti dideliu emociniu
krviu.
D. Mielas sukr gelbjimo tarnyb atsipalaidavimo sistem.
J pavadino paaikinimu (debriefing). Paaikinimo esm sudaro
psichologo vadovaujami komandos draug grupiniai usimimai.
Tada aptariami kritinio vykio metu patirti spdiai. Laikomasi
absoliutaus konfidencialumo. Neregistruojama, nei kas dalyvauja,
nei apie k buvo kalbta. Nedaromi jokie uraai. Grups dalyviai
neprivalo sakyti savo pavardi. Grupje dalyvauja tik kritin situ
acij patyr asmenys. Negalima nieko kritikuoti ar aptarti kieno
nors pareigos atlikimo ypatumus. Dalyviai turi bti laisvi nuo tar
nybos. Grupiniam seansui negalima kaip nors trukdyti, pertraukinti.
Pagrindinis paaikinimo efektas yra tas, kad grups nariai gali
laisvai, nesibaimindami kalbti apie patirtas emocijas. Jie suino,
kad ir kiti igyveno panaius dalykus. Vadinasi, jie nra vieninte
liai, kurie patyr igst, siaub. J emocijos yra normalios, tokios
kaip ir kit kom andos nari. Tad nereikia j baimintis ar dl j
gdytis. Tai normali mogaus reakcija nenormali situacij.

Pagalbininko asmenyb
P otencialiai kiekvienas mogus gali ir privalo bti pagalbininku.
Tai m s krikionika pareiga. ios pareigos vykdymo nedera
reklamuoti, juolab tiktis kokio nors atlyginimo.
Daugeliu atvej pagalbos teikimas yra mogaus profesijos dalis.
Tipikiausi atvejai medikas, dvasininkas, gelbtojas. Pamau ir
pas mus, Lietuvoje, formuojasi naujas policijos pareigno suprati
mas tramdytojas, baudjas virsta pagalbininku, utarju.

Pagalbininkas patiria daugyb problem. Jau vien bti dalyviu

ir liudytoju dramatik, stipriai emocing scen reikalauja didelio
pusiausvirumo ir savitvardos. Pavyzdiui, po masins saviudybs
San Franciske 1997 m et kovo mnes daliai policinink reikjo
psichologo pagalbos. Pagalbininkas irgi yra paeidiamas ir gali
suklysti.

Vyrik gelbjo komisaras

ir psicholog
lZSinut

Grasino okti nuo stogo

Pirm adienio vakare nusiudyti grasins alytikis po
daugiau kaip tris valandas trukusio pokalbio su psicho
loge ir policijos komisaru atsisak savo ketinim, nulipo
nuo palangs ir nujo namo.
26 met alytikis t vakar buvo neblaivus. Idaus
daugiabuio namo laiptins lang, esant tarp ketvir
tojo ir penktojo aukt, jis pareik nemats prasms
gyventi ir pagrasino oksis emyn.

Buvo ikviesta psicholog

Apie pus deimtos vakaro policijos komisariat
paskambinusi vyrikio motina verkdama pra padti
jos nusiudyti bandaniam snui.
vykio viet i karto nuvaiavo gaisrinink
komanda, taiau laikyti itiest tent tuo atveju, jei
vyrikis bt oks emyn, buvo sudtinga, nes vir
laiptins dur kyojo stogelis, ant kurio okdamas
vyrikis pirmiausia ir bt nukrits.
Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato vyres
nysis komisaras Antanas Kalvaitis vykio viet
pakviet atvykti Alytaus darbo rinkos mokymo tarnybos
psicholog Ramut Orinien. Ji daugiau kaip dvi valan
das bendravo su nusiudyti grasinaniu vyrikiu.
Susirinko daug moni
Vis t laik alytikis sdjo ant palangs krato,
kojas nuleids gatvs pus. Kartais atrodydavo, kad jis
tik gsdina ioksis pro lang, o kartais susidarydavo
spdis, jog netrukus taip ir padarys.

Psichologei bendrauti su vyrikiu sunkiai seksi ir

todl, kad laiptinje bei gatvje susirinko daug moni.
Saviudybe grasins vyrikis nieko neprisileido artyn.
Jeigu kas nors bandydavo prisiartinti, jis dar labiau
pasvirdavo priek ir perspdavo tuoj pat ioksis.
Didiausi vyrikio pasitikjim pavyko gyti R. Orinienei, kuri jis buvo visai arti prisileids, i jos pam
ne vien cigaret, leido, kad psicholog pridegt.
Bijojo va iuoti ligonin
A n t palangs sdjs alytikis guodsi, jog ivakarse
susipyko su mona, anksiau buvo sivls konflikt
kavinje. Jis teig, kad kavin buvo ikviesta policija,
ir baiminosi, jog jeigu jis nenusiudys, tai policininkai
j ive psichiatrijos ligonin.
Psichologei pasilius, vyrikis sutiko pasikalbti su
komisaru A. Kalvaiiu. Su iuo alytikiu pareignui jau
buvo tek susidurti dar dirbant nepilnamei reikal ins
pekcijoje. Anot jo, tai buvo chuliganiko elgesio paaug
lys.
Su nusiudyti grasinaniu vyrikiu bendrauti ms
komisaras garantavo, kad ligonin jis nebus veamas.
Pokalbis su komisaru tssi dar apie valand.
V yrikis nujo nam us
Vis t laik prie namo trypiojo priegaisrins gelb
jimo tarnybos ir policijos darbuotojai, nuolat buvo svars
toma, k reikt daryti, jei vyrikis sugalvot vykdyti
savo ketinimus.
Taiau daugiau kaip tris valandas utruks bendra
vimas su psichologe ir komisaru pakeit vyrikio pla
nus: papras visus pasialinti, jis trumpai pasikalbjo
su mona ir nujo namo.
Komisaras A. Kalvaitis sak, jog per penkiolika darbo
policijoje met akis ak bendrauti su nusiudyti ban
daniu mogumi jam teko pirm kart. Psichologei ROrinienei ne kart yra tek bendrauti su monmis, kurie
kalba apie saviudyb, taiau pokalbis su taip akivaizdiai
nusiudyti grasinaniu mogumi ir jai buvo pirmas.
Aldona Jankauskien, Lietuvos ryto" korespondent

Socialini m ain teorijos poiriu, mogus ne tik kak atiduoda

ir netenka, bet ir gauna. Pagalbininkas aukojasi, padeda kitam.
K u tai gauna? Gauna savosios verts pojt, atliktos pareigos
jausm. Kokios galimos klaidos? mogus turi ir sismonint, ir
nesismonint poreiki. Paddamas kitam, gali kad ir nejuiomis
tenkinti pranaumo, dominavimo poreik. itoks pavojus kyla lab
daros organizacijoms. Stebint kito vargan padt, irykja savieji
privalumai, politikos teisingumas. Gali kilti pagunda daryti sau
naudinga. Dabar tai vadinam a vakarietiku pranaum u (western
supremacy). Jeigu varganos alys padeda vakarieiams pajusti savo
vert, kyla klausimas, kas kam i tikrj padeda.
Bendraudami partneriai tenkina ir sismonintus, ir pasmoni
nius poreikius. Pagalba irgi bendravimas. Bendravimo dsningumai
taikytini ir pagalbos procesui. Vaidmen teorijos poiriu, pagalbos
proceso metu partneriai atlieka pagalbininko ir pagalbos objekto
vaidmenis. Tai sismoninti vaidmenys. Bet ar tik iuos vaidme
nis atlieka pagalbos proceso dalyviai? Ar nra koki nors kit, nuo
savs paties slepiam vaidm en? Pavyzdiui, prisidengus pagalba
susirasti draug. Tada darosi nebeaiku, kuris vaidmuo pagrindinis,
o kuris maskuojantis. Tas pats taikytina ir pagalbos primjams. Gal
pagalbos praymas yra tik proga bendravim ui inicijuoti? Taip susi
daro tipika dvigubo vaidmens situacija. Tai reikia, kad atliekant
oficialj vaidmen gali bti mginama atlikti ir kitus nesismo
nintus, slepiamus nuo savs paties vaidmenis. Pavyzdiui, pagalbos
proceso metu visai manoma sivaizduoti, kad pagalbininkas trokta
bti populiarus ir patrauklus, itokiu bd u tenkindam as savo narcisistinius poreikius. Komunikacine prasm e pagalbininkas siunia
informacin signal pagalbos primjui, kad jis jam patrauklus. is
signalas ieina i tradicinio pagalbininko vaidm ens rib. Jis kak
ada, suteikia iliuzij, vilt. Iliuzijos, patrauklum o, vilties pagalbos
objektui suklimas jau patenkina pagalbininko narcisistinius porei
kius. To jam gali ir pakakti. Bet itaip nejuiomis pagalbininkas gali
ir traumuoti. Toks dramatikas atvejis apraytas St. Cveigo kny
goje irdies nerimas". Dvigubi vaidmenys yra ities nepageidau
jamas dalykas, ypa bendraujant su negalios monmis. Tiesiogiai
padedant visados kyla emocinio atstumo problemos. inotina, kad
bendraujant su paramos reikalingais monmis reikia pagalvoti, ar
nesuadini j vili, nor, kuri nesi pasirengs ipildyti. Ir visi
kai bjauri padtis bus tada, kai sukelti viltis ar norus bus vienas i
pagalbininko tiksl. Jis jau ne pagalbininkas.

(3D

Grups paremiamoji jtaka.

Pagalbos sau grups
J populiarum lemia tai, kad ios grups patenkina kai kuriuos
esminius m oni poreikius. Kokie tie poreikiai? Pirmiausia sava
rankikumo, nepriklausomybs poreikiai. sitikinimas, kad kai k
gali padaryti ir pats be iorins pagalbos, teikia mogui pasitik
jimo. Tai padeda atgauti, kompensuoti prarast presti. Ypa tai
svarbu negalios atveju.

Psichikos ligoni pramogos

ne tik kino filme

hAan tik

25-eri, o gyvenimas atrodo beprasmis",

Naujosios Vilnios psichiatrijos klinikos klubui 13 ir

Co" ra mergina, norinti tapti klubo nare. Gyvenimo
beprasmybs stengiasi ivengti kone visi klubo nariai.
klub, veikiant klinikos 13-ajame vyr skyriuje,
kas mnes susirenka buv skyriaus pacientai. Dau
gel j kamavo ar tebekamuoja panaios problemos: vie
natv, nesugebjimas pritapti prie prastos aplinkos,
nerimas. Susirink klube, buv pacientai dalijasi sp
diais i kelioni, lankymsi teatre ar koncertuose.
Kodl klubas vadinasi 13 ir Co"? Aleksejus klubo
pavadinim sugalvojo, gydydamasis iame skyriuje.
13 skyriaus numeris, kompanija" tai persona
las, vadovaujamas skyriaus vedjos Danguols Survi
laits.
Pasak jos, daugeliui buvusi pacient klubas vie
nintel vieta, kuri jie gali ieiti i nam. Invalidum
turintys ligoniai nedirba, privalo pragyventi i 200 lit
pensijos. Drauge su klubu vykdami ekskursijas, lan
kydami teatrus, jie nors trumpam pamirta skaudi
kasdienyb. Kaip ir garsiajame kino film e Skrydis vir
geguts lizdo".
Klubo susirinkimuose skamba nerpestingas juokas,
buv pacientai maiktauja, keiiasi smojingomis repli
komis su skyriaus vedja. Traukia mane t 13 sky

ri", prisipaino Davidas. A skyriuje beveik

nebnu tai kur nors vaiuoju, tai aidiu biliard
ar tenis ", aikino kitas pacientas.
Apie savo ligas jie daug nekalba, nes visi igy
vena t pat. Turi vartoti sunkiai savinamus vaistus,
gydytis kartais net po pusmet. Buvs pacientas"
labai reliatyvi svoka. Neinia, kada kuriam nors klubo
nariui teks vl gulti ligoninn.
28 met Igoris pasakojo, kad jau sveiksta. Dva
sin kriz j itiko daugiau nei prie 10 met: Igoris
daug sportavo, svajojo apie garsaus futbolininko ateit.
Tuo paiu metu reikjo mokytis, laikyti egzaminus.
Didiulio krvio padarinys depresija, udarumas
ir galiausiai liga.
Klube Igoriui nieko nereikia slpti, nereikia bijoti,
kad pasakys k nors ne taip. Visuomenje kitaip:
yra itikima mergina, vienas geras biiulis, irgi gydsis
psichiatrijos klinikoje. Tik tiek artim moni. Nors
ir turi neblog darb, ten Igoris negali jaustis visai
ramiai: darbdaviai, suinoj apie Igorio praeities ligas,
nedvejodami j atleist.
Klubas 13 ir Co" neseniai buvo registruotas Tei
singumo ministerijoje. D. Survilait pasirpino atida
ryti klubo sskait joje kol kas nra n cento. Tiki
masi sulaukti rmj. K tada klubas pirks u gautus
pinigus jacht ar kelias des ampano? Pajuokav
nusprend, kad geriau kur nors miesto centre isinuo
moti patalpas klubui. Dabar klubas renkasi paiame
skyriuje, bet ne kiekvienam lengva atvaiuoti N au
jj Vilni.
Skyriaus vedja D. Survilait para kelet laik
teatr vadovams, praydama retkariais skirti nemo
kamai kelias vietas spektakl klubo nariams. Vaidi
los" teatras jau atsiliep; klubas tebelaukia daugiau
atsakym.
Lietuvos rytas", 1997 m. kovo 7 d. Nr. 55
Savipagalbos grups patenkina priklausomumo poreik. Neretai
stigmatizuot grupi nariai igyvena faktik arba tariam izolia
cij. Daugeliu atvej stigmatizuota grup prilygsta vengimo gru

pei. Problem paatrina ir tai, kad stigmatizuot grupi nariai da

niau nei kiti visuomens nariai neturi darbo. Laiko leidimas jiems
yra varginanti drama. N euim tum as savo ruotu maina bendra
vim su kitais visuomens nariais. Maiau lieka bendr interes
ar pokalbi tem. Prieingai, 'savipagalbos grupse mons pana
s vienas kit. Panas savo gyvenimo istorija, negalia, proiais.
Panaumas nelaimje sutelkia. Savipagalbos grupje mogus pasi
junta savas. Jam nereikia maskuotis, gdytis, jausti nukrypimo. Bet
yra ir tam tikr pavoj. Aikus mesjie" sismoninimas gali izo
liuoti savipagalbos grup nuo kit visuomens nari.
Savipagalbos grups paprastai yra labai empatikos. Jausdama
likusios visuomens dalies atstmim, savipagalbos grup savo
nariams yra danai vienintel vieta, kur jie gauna emocin palai
kym. Savipagalbos grupje ne tik dalijamasi jausmais, jie
kuriami ir ugdomi. Kartais tam pasitelkiami savotiki ritualai,
pavyzdiui, patirt traum , kad ir artimo mogaus netekties, kolek
tyvinis igyvenimas. Taip pasiekiamas katarsio efektas. Tai irgi
sutelkia grup. Dramatiku toki em patini grupi pavyzdiu gali
bti katastrofos ar teroro auk liudytojai, uvusij artimieji ir
gimins. Tai nelaims draug grups.
Savipagalbos grupse mokomasi bendrauti, lavinami socialiniai
gdiai. Tai itin svarbu izoliuotoms grupms, neturinioms nat
rali galimybi bendrauti.

TURINYS
Pirmasis skyrius . P a ra m o s p ra d ia . K la u s y m o s i m e n a s ............ 3
Vengianti vilgsnio asmenyb......................................................................... 4
Altmano ir Teiloro atsiskleidimo lygi m odelis.....................................15
Paslapties atskleidimas gali pagerinti sveikat.............................................. 17
Nuo klausymosi prie klausimo pateikimo.............................................. 19

Antrasis skyrius. P a d k s a u ! ....................................................................... 22

Prieinimosi mechanizmai streso veikos...........................................23
problem orientuota prieinimosi strategija.........................................23
emocijas orientuota prieinimosi strategija.......................................... 26
Save tvirtinantis elgesys............................................................................. 28
Lietuvi nacionalinis charakteris ar raytojo asmenybs projekcija?...........29
Nesitvirtinaniojo asmens gynybikumas............................................... 31
sitvirtinimo pradia. Argumentas, jo pateikimas ir gynim as............33
Faktas ............................................................................................................... 34
Nuomon........................................................................................................... 38
Saviudybs ir elgesio scenarijai.....................................................................44
Tragedijos kaltininkas nenubaustas...........................................................51

Treiasis skyrius. P a g a lb o s ra n k a s o c ia lin p a r a m a ............... 68

Vaikysts ringe kova dl meils.................................................................71
Dalyvavimas grupje ir socialin parama............................................... 73
Gaunama ir suvokiama socialin parama............................................... 74
Socialinis tinklas.............................................................................................75
Teigiami ir neigiami socialins paramos aspektai..................................77
Pagalba ir altruistinis elgesys...................................................................... 79
Situacijos ypatumai ir pagalbos motyvacija............................................ 80
Asmenybs veiksni taka pagalbos motyvacijai...................................82
Pagalbos objektas...........................................................................................83
Pagalba ypatingais atvejais. Kankinimai ir smurtas............................. 84
Psichologinis smurtas. Smegen plovimo metodika (brainwashing) ..86
Padkime gelbtojui! Pagalbos tarnyb personalo patiriami
sunkumai......................................................................................................... 87
Pagalbininko asmenyb............................................................................... 88
Vyrik gelbjo komisaras ir psicholog...........................................................89
Grups paremiamoji taka. Pagalbos sau grups...................................92
Psichikos ligoni pramogos ne tik kino filme.......................................... 92

Antanas Suslaviius
PAREMIAMOJI PSICHOLOGIJA
Kaip tvirtinti savj ego ir ilikti savimi
Redaktorius Vytautas Venslovas
Virelis Vydmanto Cechanaviiaus
2000 09 04 . Tir. 2000 egz. Leid. Nr. 14 414. Usak. Nr. 3299.
Akcin bendrov leidykla viesa", Vytauto pr. 25, 3000 Kaunas.
El. p. sviesa@balt.net
Interneto puslapis: http://www.sviesa.lt
Spausdino SPAB spaustuv Aura", Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas.
Sutartin kaina

a rie visada yra aktyvs veiksmai ar patarimai.

Daugeliu atvej mogui reikia ne j. Pakanka, kad bt
mogus, kuriam galtum papasakoti savo,sielvart
arba paprasiausiai pasikalbti. Bet^.. klausytis nra
lengva ... Kur kas lengviau kalh
... Kad suprastum kito mogaus jausmus, privalai i
pavelgti pasaul jo akimis, i jo perspektyvos.
Klausytojui gali atrodyti, kad nra ko nerimauti
ar lidti. Bet ... kas tau ne problema, jam katastrofa ...
... Neuimtumas maina bendravim su kitais visuomens
nariais. Maiau lieka bendr interes ar pokalbi tem ...
Bet savipagalbos grupje mogus pasijunta savas,
nes jo s nariai panas savo gyvenimo istorija,
negalia, proiais...

ISBN 5-430-03081-3