IAULI

UNIVERSITETAS

PSICHIKOS SVEIKATOS PRIELAIDOS

Studijuojantiems psichologij III

iauliai 2002

UDK

159.9(075.8) Ps-05

TURINYS
Gintaras B u t k u s . Kas yra psichikos sveikata? 4

Recenzavo

Klaipdos universiteto Psichologijos katedros doc. dr. M. Rugeviius, iauli miesto A S P C Psichikos s v e i katos centro medicinos psicholog D. Mazuronien, iauli universiteto Psichologijos katedra

Gintaras B u t k u s . Intrapsichini a s m e n y b s struktr formavimosi ypatumai analitins psichologijos poiriu

Jurgita Darnaeviit. vadas deryb ir tarpininkavimo psichologij: teoriniai ir praktiniai pradmenys mokykloje

20

Irena Gailien. G y v e n i m o prasms siekis V.Franklio egzistencinje analizje 37

Edita Grigaliuuskien. Stresas ir jo valdymas

51

Irena Sabien. Psichikos sveikatos svok interpretacijos S u d a r d o c . I r e n a Gailien Viktorija Vaivilait. Psichogimnastikos pratimai ir praktiniai j taikymo aspektai Eugenija Palmira Z a m b a c e v i i e n . Pagalbos bdai hiperakryviems vaikams

61

71 89

ISBN 9 9 5 5 - 5 6 4 - 0 1 - 6

O Irena Gailien, 2002 O iauli universitetas, 2002 O K.J.Vasiliausko m., 2002

Kas yra psichikos sveikata?

Gintaras Butkus
iuo metu m a t o m a s intensyvus pasaulins visuomenes rpinimasis psichine sveikata, didjania psichikos sutrikim, e k o n o m i n e ir socialine nata, vis dar danu neigiamu poiriu psichikos sutrikim turinius asmenis. Pasaulio banko specialist d u o m e n i m i s psichins sveikatos problema monijai Imi tapti prioritetine: daugiau kaip ketvirt nedarbingi) asmen) sudaro psichikos negalieji. Depresijai tenka ketvirtoji viela, o 2 0 2 0 m. jai prognozuojama jau antroji vieta. Saviudybs sitvirtinusios deimtojoje mirties prieasi pozicijoje. iame kontekste svarbu apibrti sveikatos ir ligos svokas, inoti psichins sveikatos tvirtinimo bdus ir slygas. Daugelis moni vairiai supranta abi, ypa sveikatos, svokas, o poiris laikui bgant keiiasi. T a i p pat skiriasi specialist ir nespecialist vertinimai. 1946 m. P S O konstitucijoje priimtas toks dabar plaiai paplits sveikatos apibrimas: Sveikata yra visikos fizins, dva sins ir socialins gerovs bsena ir ne vien ligos ir negalios nebu v i m a s " . i nuostata tvirtina sveikatos supratim ne vien tik neigi mu (ligos ar negalios nebuvimas), bet ir teigimu (fizins, dvasins ir socialins gerovs bsena). Taigi stokojant tam tikr slyg nei m o g u s , nei pati v i s u o m e n negali bti visikai sveiki. P S O stra tegijoje Sveikata v i s i e m s " n u r o d o m o s tokios slygos: karo baims n e b u v i m a s , lygi galimybi sudarymas kiekvienam, esmini porei ki (maisto, bazinio isilavinimo, v a n d e n s , sanitarini ir normali g y v e n i m o slyg, darbo ir n a u d i n g o s visuomenei veiklos) tenkini mas, g a l i m y b reikti savo politin vali ir gauti m o n i param. T o k s visuminis, arba holistinis, poiris sveikat oponuoja tradiciniam biomedicininiam modeliui, iskirtinai orientuotam lig, patologijos kontrol, simptom, sudarani ligos turin, malinim. Kalbant apie psichikos sveikat, privalu neapsiriboti vien tuo, yra ar nra psichikos sutrikim simptom. Psichin sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidia patirti diaugsm 4

ir itverti skausm, nusivylim ir lides; tai grio j a u s m a s , kuriuo remiasi tikjimas savo bei kit m o n i orumu ir verte ( P S O ) . Visikai netinkamu laikytinas psichins sveikatos prilyginimas normai, kaip ir psichikos sutrikimo - ne normai. Tokie palyginimai turi uslpt moralin potekst: j e i normalus, vadinasi, esi t i n k a m a s " . Taigi m o n s , turintys psichikos sutrikim, tokia logika bus vertinami kaip brokuoti", netinkami" ir pan. Be to, sveikatos svoka kur kas platesn ir turtingesn: j eina sveikatos ir ligos laipsni vairov (ko nepasakysi apie n o r m o s svok). Neatsitiktinai psichins sveikatos aspektais nurodomi tokie kintantys dariniai kaip j g rezervas, kuris leidia veikti stresus ir g y v e n i m o s u n k u m u s , pusiausvyros tarp m o g a u s ir j supanio pasaulio buvimas. Taigi psichin sveikata - dinamikas reikinys, kurio raidoje tam tikri veiksniai turi svarbi, bet ne absoliui gali. Kita vertus, nerasime m o g a u s , galinio atlaikyti bet kokio stiprumo stres. Kiekvienas turi savo individualios itverms rib, kuri perengus psichika palta". Taigi psichin sveikata - d v i e j dydi ivestin. Iorins slygos maiau priklauso ar net nepriklauso n u o subjekto, o vidinius rezervus tiesiogiai veikia m o g a u s g y v e n i m o kokyb. Daugelis psichologini paradigm velgia ssajas tarp psichins sveikatos ir a s m e n y b s brandumo. B a n d y d a m o s pateikti atsakymus, kas lemia brand, drauge ir sveikatos potencij, ios koncepcijos ikelia universalius aspektus. Vienos akcentuoja sublimacinius gebjimus (Z. Froidas), kitos pabria socialin brandum ir asmenin na eimos ir visuomens gerov (A. Adleris), tre ios - gebjim kurti iltus, empatikus ryius (G. V. Alportas), ketvirtos kalba apie integralaus identiteto pasiekim, gebjim my lti ir bti produktyviam (E. Eriksonas). Iskiriama savisklaidos, ypa pasmons vaizdi, ir derinimo reikm (K. G. Jungas), kognityvins raidos taka vadovautis sine ir universaliais etiniais principais (L. Kolbergas), g y v e n i m o prasms ir misijos iekojimas bei atradimas (V. E. Franklis), tapimas autentiku m o g u m i (A. Binsvangeris), beslygikas savs primimas ir atvirumas i g y v e n i m a m s (K. Rodersas). Tiek vairi kriterij i ties vienas kito neeliminuoja, o tik papildo, kaip iedo lapeliai, drauge parodantys mogaus sielos sveikat ir brand. 5

Intrapsichini asmenybs struktr formavimosi ypatumai analitins psichologijos poiriu

Gintaras Butkus
1. Bendra vidini struktr samprata psichodinaminjc

paradigmoje V i e n a s patvariausi psichologijoje atrast ryi asmenybs raidos taka psichins sveikatos bklei. Daugelis autori link net sutapatinti sveik a s m e n y b " ir brandi a s m e n y b " . Tuo tarpu Tarptautinje lig ir problem, susijusi su sveikata, klasifikacijoje (TLK-10) asmenybs ir elgesio sutrikimai kildinami i ankstyvj individualios raidos stadij, kaip konstitucini faktori ir socialins patirties rezultatas" ( 8 , 53). Akivaizdu, kad a n k s t y v o j o j e raidoje dominuojanti svarba priklauso tvams. K a i p inoma, S. Freudas ir jo sukurta psichoanalitin koncepcija akcentavo ypating santyki su tvu svarb vidini psichikos struktr tarpusavio sveikai ir prisitaikymui prie aplinkos. Kertinis raidos a k m u o ioje koncepcijoje - Edipo situacijos trikampio santyki isprendimas. Tai vyksta apie penktuosius vaiko g y v e n i m o metus ir reikia a s m e n y b s pamat k l o j i m o " baigt. Neisprsta konkurencijos ir kraujomaios, seksualini potrauki dilema paprastai formuoja vairius neurotinio pobdio sutrikimus bei blog prisitaikym prie socialins aplinkos. ias problemas paprastai pagilina patiriamos psichologins traumos, kurios pristabdo ir ikraipo vaiko natrali socializacij. S. F r e u d o idjos b u v o kritikuojamos u erotini trokim suabsoliutinim, taiau jo dinamin psichikos model, ankstyvosios patirties akcentavim pripasta vairi teorini pakraip autoriai. S. Freudo pasekjas, vliau savarankikos krypties, v a d i n a m o s analitine psichologija, krjas K. G. J u n g a s , skirtingai nuo savo mokytojo, labiau gilinosi santyki su motina problematik. Pasak G. Gudaits, Jungas iuos santykius analizavo kaip archetipin fenomen ir rmsi daugiau mitologine mediaga, o ne konkretaus vaiko stebjimu,
6

kaip daro iuolaikiniai autoriai" (2, 84). Drauge buvo praplstas S. Freudo vestas vidini struktr ratas, apimantis ne tik asmenins, bet ir v a d i n a m o s i o s kolektyvins pasmons vienetus. A n o t Jungo, a s m e n i n pasmon sudaryta i tam tikr psichikos darini kompleks, kuri branduolyje yra specifin emocija, asociatyviai sujungta su j suadinaniais vaizdiniais, mintimis, kno reakcijomis. K o m p l e k s a i danai yra nuslopinti, j kilm gali bti siejama su vaikysts igyvenimais, afektinio pobdio sveikomis praeityje. Pagrindiniais analitinje psichologijoje danai nurodomi tvo ir motinos kompleksai. Kadangi k o m p l e k s o pagrind sudaro tam tikra stipri emocija, tai j o s suadinimas gali keisti prast individo elges, jo realybs suvokim. Taigi kompleksai veikia kaip autonomiki dariniai, pasiymintys energetiniu potencialu, primityvumu, kyrumu, k o m p u l s y v u m u (2). U a s m e n i n s pasmons, J u n g o tvirtinimu, plyti archajikesnis, universalus monijai, nepriklausomas nuo individualaus patyrimo ir j a m nepavaldus psichikos sluoksnis kolektyvin pasmon arba objektyvioji psichika. m o g u s gimsta ne tabula rasa (lot. tuia lenta) - jis gimsta turdamas protvi patirties. G i m s mogutis turi ne tik fiziologins, bet ir psichologins savireguliacijos funkcij parengt kakaip elgtis, jausti, suvokti, galvoti. Taigi kiekvienas i m s yra paveldjs tam tikras psichines konstitucijas, kurios formavosi evoliucijoje besikartojant tipikiausioms g y v e n i m o situacijoms" (2,31). ios tam tikros reagavimo formos be asmeninio turinio analitinje psichologijoje v a d i n a m o s archetipais. Jie reikia daugiau nei biologin lemt ir instinktus - j u o s e gldi ir dvasins m o g a u s reikms. Jungas savo darbuose apra iuos pagrindinius archetipus: ego, persona, elis, anima/animus ir Self (kitaip tariant, Savastis). i sudtinga vidini struktr vairov suadinama ir sutvirtinama aplinkos faktori. Tad santykiai su tvais yra labai reikmingas veiksnys, darantis takjg, galini atstatyti vidin pusiausvyr ir atlaikyti gyvenimo s u n k u m u s , susiformavimui. Kaip konkreiai vyksta vidini struktr tarpusavio sveika, pabandysime paanalizuoti naudodamiesi E. N e u m a n n o idjomis.

pozicijoje, utikrindamas savs tapatumo j a u s m ir slygodamas a s m e n s pasirinkimus bei ryius su kitomis psichikos struktromis. Anot Jungo, ego uduotys pirmojoje ir antrojoje gyvenimo pusse diametraliai skiriasi: jaunystje dominuoja maskulinikos vertybs ir su j o m i s susijusi ekstravertika orientacija, senstant ego vis labiau veikiamas vidinio pasnloninio pasaulio suaktyvjusi reikmi, u kuri plyti galingiausia visos psichikos dimensija Savastis (5). N e u m a n n o poiris Savast nevienareikmis. Viena vertus, j i s laikosi tradicinio analitins psichologijos poirio, kad Savastis - a priori duota kokyb, kuri per vis gyvenim lieka nepakitusi. Antra vertus, evoliucinis poiris tvirtina a s m e n y b esant istorin produkt, suformuot aplinkos slyg. B a n d y d a m a s sintezuoti abi pozicijas, N e u m a n n a s tvirtina, kad vaiko Savastis i esms susiformuoja", tai ir reikia psichologin vaiko ugimim (6). is s u s i f o r m a v i m a s " pasiekiamas, suadinant ir paleidiant archetipi niame lauke, kuris apima vid ir ior, snaudianias j g a s . Raidos procesas vyksta ne vien intrapsichiniu lygmeniu, j traukiami ir iors dirgikliai. Vliau, N e u m a n n o poiriu, Savastis i esms nekinta, ji reikiasi vairiais archetipais. Taip funkcionuodama Savastis gali gyti visas formas: motinos ar tvo archetipo, Dievo, totemo, iganytojo, protvio, Dao, b d a m a kiekvieno objekto kvintesencija, kaip nepasiekiamas neribotumas ar visikas beformikumas. Po vis savo apraik ji i e s m s ilieka paslpta, t. y. tiesiogiai n e i g y v e n a m a kaip subjektin patirtis. Skirtingai nuo Savasties, ego interpretuojamas kaip labiausiai kintanti a s m e n y b s dalis, i pradi silpna ir priklausoma tiek nuo iors, tiek nuo pasmons, vliau atrandanti save g a m t o s ir pasaulio centre, pagaliau patirianti egzistencin trapum ir laikinum. Taigi ego suprantamas kaip Savasties ivestin, nuolatos patirianti iorinio pasaulio ir psichini gali poveik. Todl ego keiiasi: pozityvi raida reikia pasmonini struktr asimiliavim ir veiklos lauko ipltim, negatyvi - iaugusi tamp ir konfrontacij. Anot G.Gudaits, visavertis emocinis patyrimas ankstyvajame amiuje, pamatinis pasitikjimo j a u s m a s yra stipraus ego formavimosi slygos. Stiprus ego reikia: asmens gebjim realistikai matyti pasaul (kognityvinis ego aspektas); 9

gebjim integruoti emocinius igyvenimus (emocinis ego aspektas); gebjim atsiverti tarpasmeniniams santykiams, atvirum ir nebijojim artimu ryiu prarasti save (psicliosoeialinis ego aspektas)" ( 3 , 23 p.).

3. Pagrindiniai a s m e n y b s raidos etapai N e u m a n n a s iskiria tris pagrindinius etapus, kuriuose keiiasi dominuojantis ir ego formuojantis archetipas, taip pat ego bsena, turiniai, santykiai su vidinmis ir iorinmis dimensijomis. Pirmj etap galima but pavadinti simbiotins sveikos periodu. Sprendiant i N e u m a n n o uuomin, galima spti, kad N e u m a n n a s leidia j taikyti ne tik moni, bet ir platesnei induoli (bent auktesnij) populiacijai. Jo unikalumas tas, kad ego savo keli pradeda n u o ne-ego padties arba nulins reikms, o simbiozs pabaigoje, gijs vienetin ego - kompleks, pralauia puilnutin kalinim objektyvioje pasmonje ir gimsta kaip subjektin patirtis. N u o antrojo etapo, diadins sveikos periodo, ego engia pasaul, kuriame bando integruotis kaip i dalies autonomikas fenomenas. Kartu ilaikomi ir senieji, dabar j a u dualiniai, ryiai su motina ir pasmone. is periodas baigiasi ego isivadavimu i visikos priklausomybs ir ikilimu vir gamtinio pasaulio. Tai atsispindi ego identifikacijoje su virutiniu galvos poliumi. Sinchronikai vaikas atsiskiria ir nuo visa apimanios motinos takos. is atsiskyrimas yra konfrontacinio pobdio. Treiajame etape, isilaisvins i motinos p a s m o n s ir i realios motinos globos, ego sutvirtja ir isipleia, atrasdamas socialin pasaul bei j a m e esani patriarchalin tvark. iame etape vyksta lytin poliarizacija. Treiojo periodo pabaigoje ego introjektuoja kolektyvines n o r m a s ir taisykles, taip s u f o r m u o d a m a s vidin kolektyvin archetip, super-ego arba subjektyvj autoritet.

4. S i m b i o z s periodas Pasak N e u m a n n o , tik gims kdikis yra paradoksalioje padtyje. Viena vertus, j i s turi viso pasaulio potencij ir todl yra visagalis, nes kyla i pradi pradios. Kita vertus, j i s yra bejgis,

velgiant i j supanio pasaulio pozicijos (6). M a a to, savo pradinje padtyje j i s silpnesnis ir u e m e s n s grandies gyvn palikuonis. A n o t N e u m a n n o , kad pavyt j lyg, kdikis turi bti dar papildomai b r a n d i n a m a s , tik ne biologinse, o socialinsepsichologinse siose. Taigi ir po g i m i m o tarsi tsiasi kdikio e m b r i o n i n padtis, kurioje motina ir naujagimis psichologikai, i e s m s ir fizikai, tebra viena. Be ios simbiozs kdikis negalt igyventi ir vystytis kaip bsimasis homo sapiens. ioje simbiotinje jungtyje psichiniai procesai tarsi teka i motinos vaik. Su iuo tekjimu aktyvizuojami specifiniai mogiki kanalai, formuojamos b s i m o elgesio predispozicijos. Kdikis tarsi plduriuoja m o t i n i k a m e i n d e " ir psichine, ir fizine prasme. i a m e etape nra j o k i o s kdikio smons, j o ego kolektyvinje pasmonje brsta kaip skla, kuri dar tik prads dygti. anksiausiai , pirmin, m o g a u s raidos etap, pasak N e u m a n n o , galima vadinti uroboriniu, j ireikia susisukusios gyvats simbolis. Save maitinanios ir apvaisinanios gyvats metafora reikia kdikio pilnutins nediferenciacijos bsen, susiliejimo su v i s u m a padt, giluminius ryius su pasmone, gamta, pirmin biopsichin organizacij. Ego dar nra i esms gims, dar neiojamas ir maitinamas nediferencijuotos visumos viduje kaip pasyvus ir receptyvus vaisius arba kiauinis, nepajgus atskirti, k j i s pats atlieka ir kas su j u o vyksta. T u o metu pasireikia visikas biopsichinis identikumas, kuriame knas ir pasaulis, naujagimis ir motina, alkis ir t alk numalinanti krtis egzistuoja kartu kaip udaro rato dalys. is save patenkinanio uroboro sukimasis utikrina visik kdikio saugum. Maitinanti motina simbolizuoja d r a u g i k pasaul. T o k s pirminis s a u g u m o j a u s m a s btinas visiems b s i m i e m s santykiams. Anot N e u m a n n o , vaiko ir motinos j u n g t i s ir yra tas archetipinis laukas, k u r i a m e ugimsta ego, paadinami archetipai, darantys tak vaiko raidai. Tad archetip p a a d i n i m a s ir paleidimas nra vien tik intrapsichinis procesas, btini ir iors dirgikliai. Intrapsichiniame lygmenyje tai reikia savs igyvenim per spontanikus kno pojius, interpsichiniame - sryio su k a k u o patyrim per motinos prisilietimus ir atliekamus veiksmus. y p a glaud kdikio ir motinos ry N e u m a n n a s pavadino pirminiu ryiu, kuris egzistuoja n u o pat kdikio g i m i m o kaip universali ir archetipika duotyb. Tarne ryyje dar nra objektini
1 1

10

santyki, nra a - tu poliarikumo. Kdikis molina igyvenu kaip transpersonali btyb. Pirminis ryys sukuria pagunda, paskesnms priklausomybms ir tarpusavio bei vidinms sveikoms. Radikalus pirminio ryio iirimas arba jo nesusiformavimas i esms gali sugriauti mogikj specifikum,, paskatinti gilios idiotijos ir kitas visikos negalios formas. kdikio psichik gali bti giliai spaustas nerimas, joje gali formuotis pirminis kalts j a u s m a s . Kdikio nediferencijuota percepcija lieka akla motinos t r k u m a m s , savo neprieir ir apleistum j i s paveria" mitologine btimi, archetipine esme. Kadangi motina, pasaulis, Savastis ir kitas" iame etape yra viena, m o t i n o s y d o s transformuoja vis pasaul chaos ir nebt. Kdikis lieka be galo vienias arba ateina persekiotojas, kuris gali j sunaikinti, bet nra k kreiptis pagalbos, nra j g o s , galinios pakeisti i padt. T a i p kdikis, ivytas i pirminio santykio, yra ivejamas ir i natralios pasaulio tvarkos, p a s m e r k i a m a s abejoti savo egzistencijos pateisinamumu. Vliau tokia pirmin kalt linkusi prieintis v i s o m s p a s t a n g o m s j paaikinti ar perkelti smons lyg. Pasak N e u m a n n o , tokia ala gali bti rekonst ruojama nebent psichoterapija. Negatyvizuotas pirminis ryys vliau gali slygoti ir miego sutrikimus, nes ego negali savs patikti pasmonei, bei nulemti frigidikum ar impotencij. Taigi dl blogo pirminio ryio i esms formuojasi sutriks ego, kuris nepajgus kurti pilnavertik santyki nei intrapsiebiniu, nei interpsichiniu lygmeniu. Esant stabiliam pirminiam ryiui, vyksta normalus ego brendimas. Formuojasi aktyvioji (kvpavimas, verkimas, indimas, lapinimasis, tutinimasis) ir pasyvioji (ilumos, prieiros, n u p l o v i m o j u t i m a s ) patirtis. Per kdikio od vyksta iorinio ir vidinio pasaulio susitikimas, nors paiam kdikiui ie pasauliai dar ilieka tapats, o vykstantys procesai veikia kartu ir skatina vaiko raid. Didioji patirties dalis, anot N e u m a n n o , ateina per oralin poli, kuris veikia ne kaip seksualinis, o kaip gnoseologinis altinis. iame etape j a u svarbi ir analinio poliaus veikla. Paymtina, kad poliai, kaip ir visa kita, sujungti vien virkinamj urobor, nes tada kdikio vegetaciniai procesai dominuoja ir biologiniu, ir psichologiniu lygmeniu. Todl alkio
12

numalinimas sukelia ne lokalin, o bendr pasitenkinim. Ir net vliau, kalbant apie dvasin alk, grtama prie uroborini itak, kai alkis b u v o vienintelis ir visaapimantis. Taigi uroborinje bsenoje dominuoja vegetaciniai arba virkinimo poreikiai, o per oralin ir analin polius vykstantis maitinimas ir alinimas atspindi fundamentalius sveikos procesus. N e u m a n n a s paymi, kad bet kokia e g o veikla, reikalaujanti net ir minimali pastang, greitai ieikvoja energijos resursus, ir kdikis nugrimzta pasmons bsen. Tok reguliar ego u u o m a z g o s itirpim N e u m a n n a s pavadino uroborini incestu (7). Per pirmuosius g y v e n i m o metus i kdikio padtis pamau ima keistis: j i s atlieka vis sudtingesnes motorines funkcijas, pradedant galvos nulaikymu, baigiant atsistojimu ir pirmaisiais ingsniais. ie pokyiai lydi ir ego u u o m a z g o s raid iki stabili komponent susiformavimo: kdikis vis daniau akimirkai pasiekia ribotos smons lyg, palaipsniui ima skirti vid ir ior, tai, k jis pats atlieka, ir tai, kas su j u o vyksta. Kai idygsta pirmieji dantys, kdikis pradeda sdti. Vis labiau akcentuojama centrin gaivos padtis. G a l v a tampa naujos orientacijos aplinkoje kriterijumi. Simbolikai tai reikia rykjani ego koncentracijos lokalizacij viruje. Atsivrus uroboro ratui, ego - k o m p l e k s a s ikyla psichikos paviri. Vaiko santykis su motina pasikeiia: j i s j mato m o g i k e s n ir vairesn. Usimezga objektiniai a - tu santykiai, vaikas engia nauj asmenybs raidos etap.

5. Diadins s v e i k o s periodas N o r s iame etape susidaro diadiniai santykiai, taiau, anot N e u m a n n o , netgi tada pirminiai santykiai vis tiek sudaro vis vaiko g y v e n i m o lauk", motina lieka visagal. I e s m s uroborin patirtis palieka atspaud visai ego raidai - tai i g i l u m o s sklindanti Gimtj nam, visuotins pilnatvs nostalgija, kuri gali turti progresyvi ir regresyvi reikm suaugusiojo g y v e n i m e . Gal gale, pasak N e u m a n n o , s a p n u o s e mes vl regresuojame uroborin bsen, o uroboras visada yra pradios ir atsinaujinimo pasaulis (7).

1 3

N e p a i s a n t to, vaikas iame elape isivaduoja i pilnutinio tvirtinimo simbiotiniame ryyje ir atsiveria kitiems santykiams. Baigiasi mistinio t a p a t u m o era. Ego, kaip kompleksas, siekia apginti save n u o kit kompleks destrukcines takos bei gaivalikos pasmonins m a s s traukos. Vis dlto ego turiniai ilieka artimi pasmonei, tai ir nulemia j afektin kompulsyv pobd. T o k s ego - k o m p l e k s a s pasiymi visomis Jungo aprayti) kompleks savybmis. Inirs i kolektyvins pasmons glbio, ego - kompleksas atveria sau du pasaulius: vidin, kuriame Savastis reikiama motinos archetipu, ir iorin, kuriam atstovauja reali vaiko motina. I pradi vaikas dar menkai diferencijuoja ias dvi figras, jos tarsi dengia viena kit, o patyrimas santykio su viena sinchronikai perkeliamas ir santyk su kita. Taip yra todl, kad vaikas dar nepajgus diferencijuoti, kas yra jo paties, o kas priklauso kitam. A t r a n d a m a santyki kryptis, bet dar nra apibrt rib. Btent todl motinos svarba ilieka dominuojanti, slygojanti ego Savasties aies atsiradim ir funkcionavimo pobd. V a i k o ego s m o n i n g u m a s stiprinamas uimant antropocentrik pozicij: vaikas save m a t o ir j a u i a esant pasaulio centre. Tai sustiprina ego pasitikjim savimi, suteikia iliuzin, bet veiksming galimyb valdyti save ir supant pasaul. Vis dlto pradioje i pozicija dar labai trapi ir priklausoma nuo santykio su motina. Reprezen t u o d a m a pasaul, mylinti ir globojanti motina tarsi patvirtina, kad vaikas j a m yra svarbus. Taip iugdomas gebjimas atlaikyti n e m a l o n i tamp per diferenciacijos, atsiskyrimo, proces, veikti nerim dl integracijos v i s u o m e n sunkum. Tokia santyki raida sutvirtina ir vidinius ryius tarp ego ir Savasties, smons ir pasmons. Pozityvus motinos kompleksas, pripildytas meils, ireikia vaiko gebjim mylti, atleisti, kurti empatikus santykius, skatina vidin augim, sugebjim atlaikyti i vidaus sklindanius destruktyvius faktorius (6). Taip formuojasi integruotas ego, kuris ir yra pagrindinis io raidos etapo tikslas . T o k s e g o gali asimiliuoti tiek pozityvi, tiek negatyvi patirt: netekt, skausm, pykt ir t.t. Jei tuo metu formuojasi negatyvus ryys, a p i b d i n a m a s kaip meils ir globos trkumas, gali bti vairi pasekmi. Pasak
14

N e u m a n n o , norint tai prognozuoti, reikia inoti pirminio santykio alos laipsn, pradios laik, trukm, kaip aplinka band tai k o m p e n s u o t i , pagaliau labai svarbs paties vaiko fiziniai ir psichiniai faktoriai. Jei ala padaroma prie tai buvus pozityviam ryiui, galima suadinto Didiosios Motinos (archetipo) kompensatorin taka. Anot N e u m a n n o , kiekviena vaikyst apsupta mitologinio pasaulio, kuris yra vaiko fantazij centre. Fantazijos slaptas vaiko g y v e n i m o altinis. Pasak klausymas yra sudedamoji jimo vidin pasaul dalis; j skaitymas - lyg ritualas, kuris p a d e d a koncentruotis ir pasiruoti susitikimui su pasmons gyventojais", turiniais tam tikr energetin-emocin potencial, galint pamaitinti" ego - kompleks, j e i is bus deramai pasiruos. Ego stiprinimosi veiksm atrandama ir emocini ton lydimuose rateliuose, pieimo aktuose, ritualiniuose aidimuose. N e u m a n n o odiais tariant, vaidmen vliau pasisavina Dievas - tvas su m a l d o m i s J a m " (6). Taiau net ir esant kompensatorinms vidinms galimybms, ego resurs gali nepakakti. Tada kyla nerimas, apimantis vis psichik, paeidiama pusiausvyra tarp ego impulsyvi tendencij ir adaptacini galimybi. Pasak N e u m a n n o , pasitaiko ir toki motin, kuri tikras gebjimas mylti yra atrofuotas, unuodytas. Tai kelia j o m s k o m p u l s y v poreik kurti kompensatorikai glaudius santykius su vaiku. Tokios motinos pilnaverts meils taip ir nesugeba duoti, tik savo pai vidin tutum ir bej gikum. T o k s santykis neleidia vaikui pamau laisvti, nes motina, likusi viena, liks alkana irdimi". Jos globa ir pseudomeil yra reikalaujanti atlygio, kad bt patenkinti paios negyvendinti trokimai. Realiai tokia motina yra veikiama neigiamai kraut archetipini jg. Per pirmin ry is archetipinis aspektas projektuojamas vaiko psichik, maindamas jo antropocentrikum, nes vaiko ego pats negali veikti didesniu svoriu" pasiyminios psichins j g o s . M o t i n o s ir vaiko ryiams daro tak ir kultrinis kanonas, kuris iame etape tiesiogins takos vaiko smonei neturi, bet veikia per motinos nuostatas. Taip, pavyzdiui, moters nuvertini mas ir represavimas patriarchatinje visuomenje gali slygoti j o s nepilnavertikum, dl kurio ji nebegals vaikui suteikti s a u g u m o
1 5

gimsta treij kart, dabar kaip i vertybi saugotojas ir puoseltojas. N u o io m o m e n t o prasideda a s m e n y b s raida treiajame s m o n s sklaidos etape.

6. A t s i s k y r i m o e t a p a s N e u m a n n a s i e s m s maai samprotauja apie individualaus ego raid iame etape, daugiau a k c e n t u o d a m a s io proceso atspindius mitologijoje, kultros istorijoje. Periodo pradi enklina kovos tarp viraus ir apaios, dvasios ir g a m t o s , n e m a t o m o j o ir regimojo pasauli, racionalaus ir magiko m s t y m o , valios ir instinkto. A n o t N e u m a n n o , tik herojikai besikaunantis ego geba visikai atsiplti nuo instinktyvij pradmen, suvaldyti gamt savo paties viduje. K o n c e n t r u o d a m a s i s j i s gyja valios ir n e n u t r k s t a m o s m o n i n g u m o . I pradi ego stiprinamas grupse per vairias iniciacijas, padedant lyderiui arba autoritetui. I magijos apsaugini ritual pamau formuojasi ego g y n y b o s bdai. Vliau j i s siekia individualios raikos ir unikalumo. N e u m a n n a s p a y m i , kad pirminis tvo archetipas turi d a u g archajik bruo, tarp j ir feminini: globa, apsauga, palaikymas, maitinimas. ios funkcijos atsispindi religiniame D i e v o - t v o simbolyje. V i s u o m e n s raidoje tvo archetipas gauna iskirtinai vyrikuosius bruous. is archetipo variantas introjektuojamas vaiko psichik kaip super - ego, t. y. tvarkos, statym, kontrols sergtojas (6). Taigi polivalentika mistin Dievo-krjo figra redukuojasi d u o d a n i o statymus dievo, kuris gali veikti ir kaip kolektyvins smons reikinys, ir kaip sudedamoji individualios smons dalis, simbol. Super ego, atspindintis iskirtinai maskulinin dvasi, eskaluoja konfrontacij su natraliais poreikiais, instinktyviuoju pasauliu. Savastis, b d a m a visos asmenybs centru, siekia k o m p e n s u o t i vienpusikai krypstani ego veikl, todl vlesnje a s m e n y b s raidoje irykja v i s u m o s ir individualumo konfliktas. Dl jo gali keistis pasen kultriniai kanonai ir tvarka.

17

3. Gudait G. (2001). Asmenybs transformacija sapnuose, pasakose, mituose. Vilnius: Tyto alba". 4. Jung C.G. The Relations between Ego and the Unconscious (1928). In: C.W.Vol.7. New York: Princeton Press, 1985. 5. Jung C.G. The Stages of Life (1930-1931). In: C.W.Vol.8. New York: Princeton Press, 1985. 6. Neumann, E. (1973).The Child. New York: Putnam. 7. Neumann, E. The Origins and History of Consciousness. New York: Pantheon Book, 1954. 8. Tarptautin lig ir problem, susijusi su sveikata, klasifikacija (TLK10). Psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika (1997). Kaunas: Medicinos" leidykla.

1 9

N o r s syk paband taikyti tarpininkavimo principus, pamaty sime, kad keiiasi pats m s g y v e n i m o pobdis. Imokstame bti siningesni sau ir kitiems. T u o m e t daugiau dmesio skiriame s a n t y k i a m s su m o n m i s , kad bt patenkinti ir ms, ir kit poreikiai. I m o k s t a m e iklausyti kitus, giliau analizuoti save ir aplinkinius m o n e s , sukurti saugesn, ne toki grsming, aplink n e s u t a r i m a m s aptarti ir sprsti. iame procese t a m p a m a savo paties tarpininku kasdieniniame g y v e n i m e . Prisiminkime Dalai Lamos odius: Taika - tai ne tas bvis, kai nra karo. Ji nra pasyvi egzistencija. U taik turime kovoti taip budriai, kaip kaunams k a r e " ( E d e l m a n , Crain, 1997, psl. 3). Straipsnio U D A V I N I A I : supaindinti su deryb bei tarpininkavimo jose samprata, strategijomis, etapais; pateikti deryb tarpininko v a i d m e n s deryb v e d i m o taisykles (vadov). apibrim bei

gyvendinti savo planus, realizuoti interesus, isprsti problemas. Net jei d e r y b o s ir nra btinos, j o s gali duoti geresni rezultat, negu j v e n g i m a s , b e n d r a v i m a s , pasikeitimas informacija, argumentavimas, tikinjimas, susitarimas. Deryb pusmis gali bti pavieniai m o n s , grups, institu cijos arba j atstovai ir pan. Jos prasideda tuomet, kai abi puss: pripasta, j o g priklausomyb); j a u i a bent nedidel pasitikjim kita deryb puse; pasiruousios iklausyti viena kit ir tam tikrose ribose abipusikai prisitaikyti; pasirenka t i n k a m aplink ir laik d e r y b o m s (Dalykins ' d e r y b o s , 1999, psl. 3). Siloma taikyti iuos deryb ingsnelius" ir laikyti j u o s taisyklmis: derybas pradti draugikai, bet neatskleisti savo kort", stebti, kaip elgsis kita pus; abipusikumas: prieininkas; atleidimas: atleidiame, kai prieininkas keiia taktik, taiau n e p a m i r t a m e , kad jis links varytis; visikas aikumas: arba bendradarbiaujame, kovosiu - T A I K A arba K A R A S " ; arba a pabti veidrodiu" - daryti taip, kaip btina dertis (pripasta savo abipus

D E R Y B A T M O S F E R A . Derybos prasideda tuomet, kai reikia susitarti su kitu (kitais) bet kuriuo to reikalaujaniu klausimu. N r a g y v e n i m e problem, kurias bt galima sprsti atskirai nuo vis kit. Bet kokio tikslo siekimas siejasi su daugybs kit m o n i tikslais ir interesais. Deryb btinyb ikyla kiekvien k a r t kai m a n o ( m s ) interesai kertasi (siejasi) su kito (kit) interesais arba kai reikia suderinti savo veiksmus su kit veiksmais. Tai ir daro m u s p r i k l a u s o m u s vienas nuo kito. Paprastai d e r y b o s y r a l a i k o m o s d i s k u s i j p r o c e s u , kuriame dalyvauja dvi ar daugiau ali, siekiani savo tiksl. Derybos gali bti s a v a n a u d i k a s veiksmas, kai kiekvienai aliai rpi tik j o s paios reikalai. Jos gali bti naudingos ir abiem alims, j e i kiekviena vienodai atsivelgia abiej derybose dalyvaujani pusi poreikius. Taiau tradicikai derybos suprantamos kaip derjimosi ar konflikto sprendimo procesas, kuriame turi dalyvauti abi alys ( E d e l m a n , Crain, 1997, psl. 8). D e r y b t i k s l a s - s u s i t a r i m a s . Susitarimas veda prie sveikos ir bendradarbiavimo. Danai tai vienintelis kelias
22

lankstumas: isiaikiname, kodl kita pus nebendradar biauja: J s norite rasti sprendim, ar kovojate tik dl k o v o s ? " , ar i tikrj tai yra tai, ko j s norite?"; jei nepavyksta pereiti prie bendradarbiavimo, tai lieka varybos - m e s sutikome tok partner, kuris tiesiog m g s t a varytis; derybos - tai procesas, o ne baigtinis vykis.

2 3

D E R Y B S T R A T E G I J O S . Derybos skirstomos pozicines ir problemines. Pozicins d e r y b o s paprastai vyksta dl kokio nors vieno dalyko, kol derybininkai artja prie sutarimo, paeiliui darydami vienas kitam nuolaidas. Deryb objektas tarsi atskiriamas nuo kit reikini ar vertybi ir interpretuojamas atskirai. Derybinink interesai vienareikmiai, nesutampantys tik iuo klausimu. Tai gali bti, pavyzdiui, pirkjo ir pardavjo derjimasis dl daikto kainos, dviej pusi susitikimo laiko ir pan. Tokiose derybose viena pus laimi tiek, kiek netenka kita. Pozicini deryb eiga primena klasikin ok, kuriame kiekvienas j u d e s y s slygojamas partnerio ankstesnio j u d e s i o . Derybos veda prie k o m p r o m i s o , kai ir viena, ir kita puss kako atsisako ir kak laimi. Jos vyksta tol, kol nustatomos manomo susitarimo ribos ir galutinai susitariama. Paprastai partneriai suvokia vienas kit kaip konkurentai, varovai. Pozicini deryb schema atrodo taip: Al Bx

partneriai, o

ne konkurentai.

V i e n o s puss nuostolis n e t a m p a

nuostoliu kitai. Pagrindinis problemini deryb principas reikia: laimiu a laimi kita pus. Tai reikalauja i partneri iekoti toki sprendim, kurie bt priimtini abiem ir tam tikru mastu tenkint kiekvieno interesus. Problemini deryb schema:

Ax Bl

B poreikiai Ax, Bx AL - BP maiausiai manomas A ir B interes patenkinimas; - A laimi, B pralaimi;

BL - AP - B laimi, A pralaimi; K - kompromiso takas, jei bt vykdomos pozicins derybos; AL - BL - A laimi, B laimi. T a i p susitarimas pasiekiamas problemini deryb keliu. Taiau labai retai abi puss vienodai geranorikai nusiteikusios.
2 5

Beveik neivengiamai paioje deryb pradioje susiduriama su klitimis ir s u n k u m a i s . N e s k u b i n k i m e deryb eigos, nedemonst ruokime n e k a n t r u m o . Jokiu bdu nemginkime stumti partnerio kamp", stenkims padti isaugoti orum, net jeigu j i s turi padaryti dideli nuolaid. Parodykime kitai pusei, j o g pastebjome ir vertinome j o s pastangas susitarti, teigiam nusiteikim ir 1.1. Problemins derybos reikalauja itverms, savitvardos, geranorikumo ir n e m a a i pastang. Taiau j o s atsiperka deimteriopai. S k m s atveju: tursime varov; bendradarbiaujant su mumis partner, o ne

esant kriminaliniam kaltinimui, kai auka ar/ir paeidjas ieko galimybs pasikalbti ir ireikti savo j a u s m u s , pasilyti m a n o m a s padarytos alos atitaisymo priemones. A p i e tarpininkavim ir derybas Joel'is E d e l m a n ' a s ra: I e s m s m a n o , kaip tarpininko, darbas yra skirtas tiems, kurie nenori sivelti teisinio susiprieinimo pinkles ir vis savo laik emocijas ir energij skirti m i a m s teismuose; jis yra skirtas tiems, kurie nori surasti tok savo k e l i kuris suteikia maiausiai skausmo. Kitaip tariant, a padedu m o n m s pasikalbti ir suprasti, ko siekia j i e patys ir tie, su kuriais j i e susiprieino. A neatstovauju vienam mogui jo miuose prie kit. A tik padedu j i e m s visiems kartu k nors nusprsti" (Edelman, Crain, 1997, psl. 21). T a r p i n i n k a v i m J. E d e l m a n ' a s , vienas i tarpinink pionieri, lygino su meditavimu. Tai filosofijos konfliktams sprsti kertiniai a k m e n y s , nes j i e abu yra susij su nuostata paiam asmenikai atsakyti tiek u vidinius, tiek ir u iorinius mogaus g y v e n i m e ikylanius konfliktus bei su nuostata j u o s sprsti neagresyviai, atsivelgiant visas aplinkybes ir teigiamai ( E d e l m a n , Crain, 1997, psl. 22)". Nealika treioji pus, kuri gine yra teisja ir sprendia, m u m s inoma kaip arbitraas. Jis vis pirma yra susijs su teismis ir tik po to su norais, o tarpininkavimas tikrai susijs su reikmmis. Arbitraas yra iviriniai konflikto g y d y m o vaistai", o tarpininkavimas v i s u o m e t susijs su vidiniu konflikto s p r e n d i m o procesu (Edelman, Crain, 1997, psl. 84)". Taigi tarpininkavimas yra procesas, kai konflikte dalyvau j a n i o m s alims tartis padeda tarpininkas, kuris rpinasi deryb eiga. T a r p i n i n k a v i m a s - tai derybos, turinios savo vedj" (Tarpininkavimas, 1996, psl. 1). T a r p i n i n k a v i m a s gali bti formalus, kai tarpininko vaidmen atlieka oficialus m o g u s , ir neformalus, kai kas nors padeda tartis konflikte dalyvaujanioms pusms. Labiausiai tiktina, kad neformalaus tarpininko vaidmens m o n s imsis tada, kai konflikte dalyvaujanios puss paios nesugebs susitarti ir prays aplinkini pagalbos. Be to, pats tarpininkas turt norti nesavanaudikai padti, kai tos pagalbos reiks. Pagrindinis jo noras - siekti abiem
27

n e b s i m e paeminti galimo pralaimjimo; surasime sprendim, kuris reik nepalyginamai daugiau nei k o m p r o m i s a s (Dalykins derybos, 1999, psl. 8). Be i aptartj, inomos ir kitos derybas skatinanios technikos. Jei ir j o s nepadeda, siekiant suteikti d e r y b o m s konstruktyvumo, reikia pakviesti nepriklausom tarpinink, kuris vest derybas ir utikrint, kad bt laikomasi vienod taisykli.

T A R P I N I N K A V I M A S , kaip A L T E R N A T Y V U S G I N O S P R E N D I M A S ( A G S ) . Sis procesas yra viena i A G S form, naudojam tam, kad apsaugot mones ir vest juos konstruktyvaus konflikto sprendimo ar j u n g i a m o s i o s j g o s naudojimo link. T a r p i n i n k a v i m a s gali bti taikomas esant daugybei vairi situacij, pavyzdiui: kai bendravimas t a m p a eminantis, sprendimai ir j a u i a m a nepagarba; kai pyktis prieasties; demonstruojamas noriai, imami be daryti

reikiamos

kai besiginijanios puss prieina iki to, kad nebegali rasti sprendimo; kai byla a t i d u o d a m a teismui;

2 6

abiem p u s m s priimtino konflikto sprendimo. Formalus tarpininka vimas vyksta panaiai, tik j a m e aikiai apibriami procese dalyvaujani moni vaidmenys, proceso etapai.

parodyti, j o g vienodai svarbus visiems isaugoti orum).

abiej

interesai,

leisti

T A R P I N I N K O V A I D M U O T A R P I N I N K A U J A N T gali bti vairus: Susirinkimo organizatorius: padeda alims susitikti; vietjas: aikina apie tarpininkavimo proces, konflikto s p r e n d i m o bdus, sprendim paiek, taisykles, kurios pads priimti sprendim; Pokalbi vedjas: utikrina, kad abi alys bus iklausytos iki galo; Vertjas: kai prireikia, protestuoja ar persako dalykus, kad j i e bt geriau suprantami ir suvokiami; igirstus

Skmingai dirbantis tarpininkas, treiasis a s m u o , moka i anksto paruoti konfliktuojanias puses, paddamas j o m s suvokti liktuosius savo j a u s m u s , poreikius ir tikslus dar prie pat tarpininkavimo proces. Jis m o k a iklausyti, pritaikyti savo metodus situacijos specifikai, bti spontanikas, igirsti, ko i tikrj m o n s nori ir ko j i e m s reikia kiekvienu momentu, ir padti j i e m s imtis t poreiki patenkinimo.

TARPININK ELGESIO STANDARTINIS MODELIS buvo rengiamas komisijos nuo 1992 iki 1994 met. J sudar po du atstovus i A m e r i k o s arbitrao, A m e r i k o s advokatros asociacij ir du a s m e n y s i Profesional draugijos ginams sprsti (Tarpinink elgesio standartinis modelis, 1999, psl. 3). Tarpinink elgesio funkcijoms atlikti: principai tarnauja trims pagrindinms

Klausintojas ir aikintojas: klausinja ir aikina problemas; Proceso vedjas: skatina abi puses pasitikti jo tarpininkavimo gdiais, kad galt silyti veiklos bdus, diskusij t e m a s , pasitarimus su kiekviena alimi atskirai, konsultacijas su nepriklausomais juristais ar ekspertais; Realybs atstovas: gali silyti praktikus sprendimus, taisyk les, atitinkanias ali isakytus tikslus, interesus ir lkesius; Katalizatorius: skatina naujus poirius, teikia rekomenda cijas, stimuliuoja susitarim; Atsakingas u v y k d y m m o g u s : silo savo gdius, kad padt alims iekoti reikiamos informacijos, pasirayti sutart ir j gyvendinti (Tarpininkavimas, 1996, psl. 3). Tarpininkui reikalingos savybs: 1 .Empatija (sijautimas ir dalyvaujani pusi supratimas). 2. K r y b i k u m a s (irti neatskleistas galimybes, oponentai pajus bejgikum ir beviltikum). kai

1 .Vadovautis j a i s tarpininkaujant. 2. Informuoti tarpininkaujamas puses. 3.Utikrinti konfidencialum (Tarpinink elgesio standarti nis modelis, 1999, psl. 3). Principai siejasi su tarpininko elgesio kodeksu, j i e pateikiami tikintis, kad atliks vietjik funkcij ir suteiks param individams, organizacijoms ir institucijoms, kurios yra trauktos tarpininkavim. iame straipsnyje j i e bus tik ivardinti. Tai: Kompetencija: tarpininkas gali tarpininkauti tik tada, kai yra pakankamai kvalifikuotas, kad patenkint realius besiginijani pusi lkesius. Konfidencialumas: tarpininkas turi utikrinti realius besiginijani ali lkesius dl konfidencialumo. Darbo k o k y b : tarpininkas turi vadovauti tarpininkavimo procesui siningai, rpestingai, laikydamasis savarankiko ali apsisprendimo principo.

3 . N e a l i k u m a s (nevertinti konflikto dalyvi, kuris teisus, o kuris ne; siekti gauti palankius abiem pusms rezultatus,

28

29

 Savarankikas apsisprendimas: tarpininkas turi pripainti, kad tarpininkavimas remiasi besiginijani ali savarankiko apsisprendimo principu. Nealikumas: tarpininkas turi proces pats ilikdamas nealikas. vesti tarpininkavimo

Interes konfliktas: tarpininkas turi atskleisti e s a m u s ir galimus konfliktus, kurie gali ikilti dl interes skirtumo. Po to, kai ie konfliktai atskleidiami, tarpininkas pasitraukia, nebent besiginijanios alys nori, kad tarpininkas likt" (Tarpinink elgesio standartinis modelis, 1999, psl. 4-6).

I m d a m a s i s tarpininko vaidmens, a imokau svarb dalyk: leisti kliento pykiui isiverti natraliai. < . . . > inoma, a kontroliuoju situacij: j e i kitam darosi per karta, a siterpiu, kad pykio taikinys lengviau atlaikyt ir pykio intensyvum. < . . . > . Ir jei tik m o g u s nemeta visko ir neieina arba nepuola mutis, po tokio stipraus protrkio j i s pajunta katars ir atsigauna" (Edelman, Crain, 1997, psl. 150). J a u s m atpainimui skirta ir Nijols Sturliens knygel K a i p kalbti apie j a u s m u s " (Sturlien, 1997, psl.7). Geras tarpininkavimas, pasak J. E d e l m a n ' o , - tai devyniasdeimia procent sugebjimas nubrti ir ilaikyti siningo ir sveiko b e n d r a v i m o gaires. O j a u inojimas, k daryti, < . . . > sudaro tiktai deimt procent darbo. Taiau d a u g u m a moni, a p s i m o k " tarpininkavimo, visas j g a s skiria veiklai, kai durys u s i d a r o " (Edelman, Crain, 1997, psl. 269). Taigi nra kulinarini recept", kaip skmingai tarpininkauti. Visos derybos yra skirtingos, o kiekvienas dalyvis ypatingas. Tarpininkas turi nuolat lavinti tarpininkavimo gdius, kaip atsidavs muzikas ar sportininkas. Tarpininkavimas yra tiek mokslas, tiek m e n a s . Kad gerai tarpininkautume, turime suprasti struktr to, k d a r o m e , taiau net ir visikas racionaliosios tarpininkavimo puss supratimas nepads tapti efektyviu tarpininku. Tarpininkavimas - darbas su realiais monmis, ne vien inios apie tai. Pateikiamas aidimas pads isiaikinti, ar m o n s nusiteik bendradarbiauti, nuolaidiauti, ar varytis ir t.t.

Konflikto sprendimui gali trukdyti kratutiniai pusi rei kalavimai, usispyrimas nekeisti pozicijos, nestruktruotas li p a m u s bendravimas, neatidus klausymasis, staigs j a u s m proveriai. Tarpininkas turi padti alims rainiai apsvarstyti ginijamus dalykus, sumainti emocij darom al. Siekdamas pagerinti bendravim, tarpininkas naudoja {vairius b e n d r a v i m o (gdius: pakartojim: tarpininkas klausosi persako turin tais paiais odiais; to, kas sakoma, ir

performulavim: tarpininkas persako t pat turin, bet kitais odiais, kreipdamas diskusij i negatyvios pozicijos pozityvi, i praeities dabart; j a u s m atspindjim: tarpininkas parodo, kokius j a u s m u s j a u i a konflikto dalyvis; kad supranta,

susumavim: tarpininkas glaustai idsto isakyt kalb; apibendrinim: tarpininkas apibendrina kalbtojo pasisaky m, kad leist sitikinti, j o g visi vienodai suprato pagrindi nius principus; klausimus: tarpininko klausimai turi skatinti dalyvius mstyti, nes teiginiai danai bna vertinami tik kaip priimtini arba nepriimtini. ia tikt Joelio E d e l m a n ' o mintys:
30

AIDIMAS LAIMK DAUGIAUSIAI"

is aidimas susideda i 10 etap. Kiekviename etape kiekvienas aidjas turi pasirinkti X arba Y raides. Laimt ir pralaimt bal skaiius priklauso nuo komandos nari pasirinkt raidi derinio. K o m a n d sudaro 4 asmenys, kurie turi korteles X ir Y.

3 1

REZULTATAI Eta pas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. nesitarti nesitarti nesitarti nesitarti galima tartis su grupe; rezultatas dauginamas i 3. nesitarti nesitarti galima tartis su grupe; rezultatas dauginamas i 3. nesitarti galima tartis su grupe; rezultatas dauginamas i 3. T a k skaiiavimo lentel: Pasirinkote XarY Bal skaiius Bendras bal skaiius

TARPININKO VADOVAS
(pgl., cit.: Shapiro, 1996, psl. 231 - 233) 10 t a r p i n i n k a v i m o etap (dirba 2 tarpininkai kartu) Etapai 1. Paruokite viet 2. Pasveikinkite 3. Paaikinkite taisykles T r u m p a s etapo apraas 1. Suraskite rami viet. 2. sitikinkite, kad niekas js negirds. 3. Paruokite viet. 1. Pasveikinkite atjusiuosius. 2. Pasilykite visiems prisistatyti. 1. Pasakykite: Tarpininkavimas suteiks judviem prog geriau suprasti vienas kit. Pabandysite bendromis jgomis iekoti abiem priimtino sprendimo. Tarpininkavimas gali padti laimti jums abiem". 2. Pasakykite: Prie praddami mes nortume ivardyti kelet taisykli, kuri btina laikytis. Vis pirma tai dvi ms, tarpinink, taisykls: - mes nepalaikom ir nevertinam n vieno i js; - viskas, kas ia bus pasakyta, liks paslaptyje. O tai taisykls, kurioms mes praome pritarti: - nemenkinkite vienas kito, neeidinkite ir nekaltinkite; - nepertraukinkite; - bkite siningi ir pagarbs; - stenkits isprsti problem; - viskas, kas ia bus pasakyta, turi likti paslaptyje." 3. Paklauskite kiekvieno: Ar sutinki su taisyklmis?" 1. Tarpininkas paprao, kad vienas i konflikto dalyvi paaikint, kas atsitiko ir kaip jis jauiasi. Po to tarpininkas apibendrina jo odius ir pasiteirauja, ar apibendrinimas teisingas. Jei kas nors dar neaiku, reikia uduoti klausim ir isiaikinti. 2. Kitas tarpininkas t pat pakartoja su kitu konflikto dalyviu. 3. Jei iaikja nauja informacija, paklauskite, ar tai
33

4 X - visi pralaimi po 1 3 X - pasirink X laimi po 1 1 Y - pasirinks Y pralaimi 3 2 X - pasirink X laimi 2 2 Y - pasirink Y pralaimi 2 1 X - pasirinks X laimi 3 3 Y - pasirink Y pralaimi 1 4 Y - visi laimi po 1

Jus surinkote 2 - a s i s aidjas surinko tak 3 - a s i s aidjas surinko tak 4 - asis aidjas surinko tak 4. Iklausykite, kas atsitiko

Pastaba: pagal aidimo vedjo aidjai atveria pasirinktsias korteles.

(tarpininko")

komand

Ivada: j e i laimi kiekvienas narys, tai laimi abi puss (visa grup).
32

keiia j poir j konflikt. 4. Pasilykite, kad abu i eils papasakot, k kalbjo kitas. Paklauskite, ar atpasakojimas teisingas. Jei taip, tskite seans toliau. Jei ne, papraykite pakartoti ar patikslinti. 5. Padkite Uduokite toki klausim: iekoti bendr Kaip iuo metu jaustumeisi, jei btum kito interes vietoje? Ko tu nori pasiekti? Dl koki dalyk judu sutariate? 6. Padkite 1. Pasakykite: Netrukus paaiks, kad dabar mes iekoti galim visk irime kitaip negu seanso pradioje. sprendim Pabandykime paiekoti bd, kaip isprsti js konflikt." 2. Paaikinkite, k reikia daryti: Isakyti visas mintis, kokios tik ateis galv. Sugalvoti j kuo daugiau. Ir ko nedaryti: Neskirstyti idj geras ir blogas. Nesvarstyti j, tik isakyti. 3. Vienas tarpininkas surao visus silymus Idj" lape. 7. Padkite rasti 1. Pasilykite abiem alims vertinti galimus sprendim sprendimus. Paklauskite: Kokie teigiami ir kokie neigiami galt bti kiekvieno pasirinkimo padariniai? Kurie sprendimai tenkina abiej interesus? 2. Rad abiem alims priimtin sprendim, konflikto dalyviai tegul sitikina, kad jis realus ir manomas, konkretus. ' 3. Jei priimtino sprendimo nepavyko rasti, js galite: Paraginti, kad pasilyt daugiau idj. Pasilyti surayti, k naujo abu asmenys suinojo apie konflikt ir vienas apie kit. 8. Visk 1. Jei konflikto dalyviai susitar, sprendim garsiai uraykite apibendrinkite ir raykite Konflikto dalyvi sutart". 2. Visi drauge upildykite lap K konflikto dalyviai suinojo". Tegul abu J l lpasirao j 1 * i O 34

9. Atlikite formalumus

3. Pasveikinkite juos! 4. Paklauskite, ar besikreipusieji pagalbos sutikt upildyti Tarpininko vertinimo" lap ir atiduoti j tarpinink patarjui. Savo vard nurodyti nereikia. 1. Padkite sutart reikiam viet. 2. Upildykite lap Kaip vyko tarpininkavimas?" 3. Su patarju aptarkite seans (teigiamus ir neigia mus savo veiklos aspektus). 1. Pasveikinkite save su dideliu nuveiktu darbu! 2. Jei jauiate stres atlikite j mainant pratim.

10. Pasidiaukite

Remiantis isakytomis pagrindinmis tarpininkavimo iniomis, galima formuoti gdius, j u o s taikyti gyvenime ir darbe. itokiu bdu manoma ne tik isprsti konflikt arba paprasiausiai jo ivengti, bet ir modeliuoti situacijas, kurios paskatint bendravim, savs suvokim, augim ir asmenin pasitenkinimo jausm.

Literatra 1. Dalykins derybos. (1999). Mokymo mediaga. Vilnius. Lietuvos konflikt prevencijos centras ir asociacija. 2. Edelman J., Crain M. B. (1997). Deryb kelias. Kaip ivengti konflikt ir juos sprsti darbe ir kasdieniniame gyvenime. Vilnius: Margi ratai. 3. Shapiro D.(1996). Konfliktai ir bendravimas. Vadovas po konflikt valdymo labirint. Vilnius: ALF. 4. Sturlien N. (1997). Kaip kalbti apie jausmus. Pirmin profilaktika mokykloje. Vaik ir jaunimo socialini gdi ugdymo programa. Vilnius. 5. Tarpininkavimas. (1996). Mokymo mediaga. konflikt prevencijos centras ir asociacija. Vilnius: Lietuvos

6. Tarpinink elgesio standartinis modelis. (1999). Vilnius: Lietuvos konflikt prevencijos centras ir asociacija.

7. Charles B. Wiggonis. (1998, February). Teaching negatiation and mediation skills: Building an interactive pedagogy. Lithuania, Slovek Republic, Hungary.

Gyvenimo prasms siekis V.Franklio egzistencinje analizje

Irena Gailien
Tas, kuris turi DL KO gyventi, gali ikentti bet kok KAIP". F. Nietzche vadas

PAPILDOMA 1.

LITERATRA

Bush R. A., Baruch and Folger J. P. (1994). The Promise of Mediation: Responding to Conflict through Empowerment and Recognition, Jossey-Bass Publishers, San Francisco, CA. Church Council on Justice and Corrections. (1996). Victim and offender mediation: Canada's gift to the world." Satisfying Justice. Hoffman B. (1990) .Conflict, Power. Effectively. North York: Captus Press, Persuasion: Negotiating

2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

Kressel K., Pruitt D. & Associates. (1989). Mediation Research. Jossey - Bass, San Francisco. Lederach J. P. (1987). Understanding conflict: the experience, structure and dynamics. Mennonite Conciliation Quarterly. Summer. Moore C. (1986). The Mediation Process. Jossey - Bass, San Francisco. Picard C. (1997). Mediating Interpersonal and Small Group Conflict. Ross R. (1996). Returning to the Teachings. Penguin Books, Toronto.

Viktoras Franklis - didis XX amiaus filosofas, psichologas ir psichiatras ( 1 9 0 5 - 1 9 9 7 ) , treiosios Vienos psichoterapijos mokyklos krjas (pirmtakai - Z.Froidas ir A.Adleris). F.Nys sentencijos prasm, j g ir svor j i s patikrino Antrojo pasaulinio karo metais kaldamas faistiniuose koncentracijos lageriuose. I j gyvi ijo tie, kurie inojo, kokiam tikslui reikia atrasti jg, kad ikst pragaro kanias: vieniems - kad susitikt su mylimaisiais, kitiems - kad visam pasauliui papasakot apie faist vrikum, dar kitiems - kad atlikt tuos darbus, kuri nespjo atlikti. Tie kaliniai, kurie tiesiog lauk karo pabaigos, sukaupdavo savo potencines galias ir isilaikydavo tik iki gandais igirsto karo pabaigos termino. Kai gandai nepasitvirtindavo, j isekimas paimdavo vir", prasiddavo masins mirtys, ir tikrosios karo pabaigos daugelis j nesulauk (2). V.Franklis buvo tarp t, kurie inojo, dl ko reikia itverti karo baisumus. Jis turjo tiksl pasakyti, rodyti m o n m s , kad bet kokiu atveju g y v e n i m a s yra prasmingas ir kiekvieno m o g a u s valioje t prasm atrasti ir j sismoninti.Taip monija buvo praturtinta gyvenimo p r a s m s filosofija, psichologija ir terapija, kuri buvo pavadinta logoterapija (logos - graik k. prasm).

3 6

37

 m o g u s - tai daugiau nei psichika, tai d v a s i u btyb. N u o kit gyvn j i s skiriasi ne tik intelekto, iminties galiomis, bet ir tuo, kad analizuoja savo egzistencij, sprendia bties problemas: Bit - gyvas organizmas - neklausia, kokia jos g y v e n i m o prasm, tik mogui tai duota" (4, 23 p.). Todl g y v e n i m o prasms siekis yra b a z i n i s motyvas, varomoji jga. G y v e n i m o prasms poreikis - tai dvasinis poreikis, kurio tenkinimas susijs su vertybi realizavimu, taiau j o s nra tapaios prasmei ir veikia mog kaip vedliai, rodantys krypt. G y v e n i m a s duotas ne iaip sau. Jis turi atlikti kakoki misij, vykdyti uduot, kuri yra skirta tik j a m ir niekam kitam. Todl kiekvieno m o g a u s gyvenimas yra b e s l y g i k a i prasmingas. Kokia uduotis skirta, mogus turi atrasti pats. Jis turi klausti savs ne kodl a gyvenu", o k a turiu iame gyvenime atlikti". ia ir slypi kiekvieno u n i k a I u m a s ir nepakartojamumas. Norint tai suprasti, gyvenim galima palyginti su knyga ar kino filmu, kuriuos turi sukurti pats mogus. Kiekvienas savaip upildo atskirus knygos lapus ar kino kadrus, gal ir ne visada aikiai inodamas galutin baigt, nes tai - pats bendriausias gyvenimo tikslas, taiau mogus turt rayti savo g y v e n i m o knyg ar kurti savo gyvenimo film taip, kad kiekvienas lapas ar kiekvienas kadras bt kuo prasmingesnis. Kuo daugiau m o g u s skiria savs darbui ar kitiems, tuo jo gyvenimas prasmingesnis (1). Kiekvienas mogus l a i s v a s pasinaudoti galimybe iekoti, siekti ir atrasti savo gyvenimo prasm. mogus visada turi pasirinkimo laisv priimti ar atmesti tai, kas j a m siloma g y v e n i m o , t.y. realizuoti savo gyvenimo prasm, ar j palikti nerealizuot" (3,188 p.). Prasminga tai, k darome reikalui, kitam mogui, tarnaudami dievui, umirdami save, ir neprasminga, k d a r o m e egoistiniais tikslais ar sins ramybei. Atrodyt, kad prasms atradimo laisv riboja likimas - vidiniai faktoriai ir iorins situacijos, kuri mogus pakeisti negali. Yra dar vienas aspektas, kurio atvilgiu mogus yra laisvas, - tai n u o s t a t a , likimo teikiam galimybi ir ibandym vertinimas (3). T pai situacij galima vertinti ir optimistikai, ir pesimistikai, priklausomai nuo to, kokia prasm joje atrandama. Taigi mogus
38

negali pakeisti situacijos, bet gali pakeisti j o s vertinim, ir btent ia gldi j o a t s a k o m y b u prasms pasirinkim i r kartu u savo gyvenim. I ties m o g u s neino, kodl siuniami likimo ibandymai ir kuria linkme j i e gali nukreipti gyvenim, todl pesimistins nuostatos net ir paiomis beviltikiausiomis situacijomis gali ir nepasitvirtinti. Paioje karo pabaigoje koncentracijos stovyklos kaliniai b u v o skubiai evakuojami. V. Franklis buvo tarp pasku tinij, likusi lageryje. Kai atvaiavo Raudonojo kryiaus maina j paimti, V. Franklis ir keletas kit kalini t main nebetilpo. Likusij nusivylimas buvo beribis. Po kiek laiko j i e suinojo, kad ta Raudonojo kryiaus maina, kuri j i e taip versi ir netilpo, kalinius n u v e kitkonclager, duj kamer (2). io straipsnio tikslas - glaustai pristatyti V.Franklio g y v e n i m o prasms sampratos esminius postulatus, suadinti, sustiprinti skaitytojo siek iekoti ir sismoninti savo mini, igyvenim ir poelgi p r a s m i n g u m paskatinti mginimus atrasti prasm netgi kritinse gyvenimo situacijose ir apmstyti savo g y v e n i m o filosofij.

Egzistencinis v a k u u m a s Kiekvien laikotarp, kiekvien ami kamuoja tam tikros frustracijos ir neurozs: XIX amiui buvo bdinga seksualin frustracija ir su ja susijusios neurozs, XX amiaus m o n s igyveno (ir tebeigyvena) egzistencin frustracij, kai blokuoja mas g y v e n i m o prasms poreikis, patiriamas beprasmybs, vidins tutumos j a u s m a s . m o n s neino, dl ko gyvena, k j i e turi daryti su savo g y v e n i m u , kam is j i e m s duotas. G y v e n i m o prasms praradimas, einantis kartu su vidine tutuma, sukuria egzistencinio v a k u u m o fenomen. is fenomenas pasireikia ne tik ekonomikai isivysiusiose, bet ir treiojo pasaulio alyse (1). Egzistencinio v a k u u m o f e n o m e n a s yra slygotas keleto prieasi: - Kartu su m o g a u s istorijos pradia buvo prarasta instinkt jga. Skirtingai negu g y v n a m s , instinktai nediktuoja mogui, ko j a m reikia.

39

- Laikui bgant, buvo prarastos ir tradicijos, kurios iandieniniam m o g u i nebediktuoja, k j i s privalo daryti. - Sis a m i u s - prasms praradimo amius ir dl to, kad deimt D i e v o sakym tapo nereikmingi. Vietoj j gali atsirasti deimt tkstani sakym, su kuriais veria susidurti skirtingos g y v e n i m o situacijos. Todl m o g u s neino, ko j i s i tikrj nori. T a d a j i s nori to, ko nori kiti (konformizmas), arba daro tai, ko nori kiti (totalitarizmas). Taiau bet kuriuo atveju m o g u s jauia, kad tai nra jo savastis. Jis nort nepasiduoti konformizmui, nesilenkti totalitarizmui, bet neino, kaip tai padaryti. Tada atsiranda tutuma ir b e p r a s m y b . - Egzistencins tutumos j a u s m a s ir netgi jo suvokimas ypa isipltoja tada, kai atsiranda daug laisvo laiko. N o r s laiko pertekli sukr pats m o g u s , automatizuodamas gamyb ir buit, taiau j i s neino, k su j u o daryti, kuo j upildyti. Vieni upildo alkoholiu, narkotikais, taip kurdami sau laims r e g i m y b , kiti (ypa j a u n i m a s ) - nusikalstama veikla, dar kiti tiesiog j a u i a nuobodul, bijo sulaukti savaitgali, o sulauk iri pro langus kitus m o n e s , kurie kak veikia. Taip isivysto sekmadienins neurozs", depresija, nes sismoninamas g y v e n i m o turinio nebuvimas. 1952 m. sekmadienio laikas buvo per ilgas 25 %, o 1972 m. - j a u net 37 % moni (1). * Nesismonint egzistencinio v a k u u m o j u t i m danai m g i n a m a maskuoti ir kompensuoti perdtu valdios trokimu ar gana primityviu galios siekiu kaupiant pinigus. Kai kuriais atvejais frustruoto g y v e n i m o p r a s m s poreikio pakaitalu tampa m a l o n u m siekis. T a d a seksualinis poreikis gauna aktyvumo ir agresyvumo (3). Taigi daugelio psichosocialini problem pirmine prieastimi t a m p a egzistencinis v a k u u m a s . Y p a svarbu tai, kad vidins tutumos ir beprasmybs jausmas stabdo asmenybs dvasin augim ir brendim. Egzistencin frustracija danai slygoja psichogenini neurozi
*

atsiradim. Taiau frustruotas gyvenimo prasms poreikis sukelia specifin - n o o g e n i n - neuroz (noos - graik k. protas, dvasia). Dvasios neurozs skiriasi nuo psichogenini neurozi tuo, kad j a s sukelia vertybi, moraliniai konfliktai, dvasiniai kentjimai dl gyvenimo b e p r a s m y b s , o ne psichologinio pobdio konfliktai. N o o g e n i n m s n e u r o z m s nustatyti parengti specials testai, kuri dka paaikjo, kad dvasios neurozs sudaro 20 % vis neurozi. Daugelis kit tyrim parod, kad mons j a u i a poreik inoti, dl ko gyvena, ir turti vertybi, dl kuri galt netgi numirti. Per Pranczijoje atlikt visuomens apklaus 89 % apklaustj pripaino, kad mogui reikia kako tokio, dl ko verta gyventi, o 61 % netgi paymjo, kad j gyvenime yra kakas, dl ko j i e sutikt numirti (3). Buvo apklausta 189 733 J A V studentai i 360 universitet. 73,7 % apklaustj norjo turti pasaulir, kuri j gyvenim padaryt prasming (1). Student saviudybs tuo metu u m antrj viet (po avarij) tarp mirties prieasi. Nepavykusi bandym nusiudyti ufiksuota 15 kart daugiau. Buvo atlikti tyrimai su 60 student, bandiusi nusiudyti. Paaikjo, kad net 85 % i j nebenorjo gyventi todl, j o g nebemat j o k i o s g y v e n i m o prasms. 93 % i student buvo fizikai ir psichikai sveiki, neturjo priekait savo eimoms, nesiskund blogomis materialinmis slygomis. Jie buvo aktyvs studentai, j akademiniai pasiekimai buvo aukti. Todl galima tvirtinti, kad g y v e n i m o prasms siekis daugeliui moni yra tikras faktas (3). Taiau g y v e n i m o prasms paiekos, vidinis konfliktas ir net dvasins (ne psichins) kanios dl gyvenimo vertingumo nebtinai veda neurozes. Tai natrals igyvenimai, kuriuos patiria kiekvienas m o g u s tam tikrais gyvenimo momentais tam tikromis situacijomis.

G y v e n i m o p r a s m s iekojimai G y v e n i m o prasms poreikis yra savarankikas dvasinis poreikis, kuris netraktuojamas kaip j o k s kitas ir i joki kit poreiki nekyla. Kai m o g u s pajunta poreik, niekas negali j a m atsakyti klausimus, kokia yra gyvenimo prasm, dl ko j i s gyvena, koki misij turi atlikti, nes tai yra individualu ir unikalu. Lygiai taip, kaip pasaulio achmat empionas, abstrakiai
41

Nors pastaraisiais deimtmeiais tie, kurie turi darb arba usiima savu verslu, jauia laiko stygi, taiau uimtumo ir veiklos prasmingumo dilema ilieka (autors pastaba).
40

paklaustas, koks gali bti geriausias jimas, norint laimti a c h m a t partij, negalt duoti konkretaus atsakymo. G y v e n i m o p r a s m kiekvienam mogui yra skirtinga. Ji kinta sulig kiekviena diena, kiekviena valanda ir galbt sulig akimirka. Todl kaip prasminti tas dienas, valandas, akimirkas, kiekvienas turi atrasti pats, nes nra n vienos situacijos, kuri bt beprasm. Jeigu g y v e n i m a s neturi prasms, tai kam gyventi (3). Tas, kas jauia s a v o g y v e n i m o beprasmyb, - ne tik nelaimingas, bet ir negali normaliai gyventi. G y v e n i m o prasms siekis yra ta vertyb, kurios realizavimas leidia igyventi bet kokiomis slygomis (1). Individualios prasms sikomponuoja universalias prasmes, kurios siejasi su universali vertybi sistema. sismonindamas ias universalias vertybes, siekdamas j a s realizuoti, kiekvienas m o g u s ir be logoterapins pagalbos gali atrasti kelius, vedanius g y v e n i m o prasm, pripildyti savo gyvenim prasmingo turinio ir pajusti pilnatv. Iskiriamos trys esmins vertybi kategorijos: K r y b o s vertybs - tai, kriniais, profesine veikla; k mogus duoda pasauliui savo

net milijon moni likim" (4, 37p.). Ne tiek svarbu vert to, k m o g u s daro, kiek tai, kaip j i s daro, ar padaro visk, ko reikia, kas manoma tuo metu. Nejauiantys pasitenkinimo savo profesine veikla klysta m a n y d a m i , kad dl to kalta" pati profesija, kad kitoje srityje j i e geriau save realizuot. Profesija niekuo dta, jei mogus joje neatranda savasties, neireikia savo individualumo, to, k gali padaryti tik j i s . Profesija pati savaime nedaro mogaus nepakartojamo ir nepakeiiamo. Ji tik suteikia tam ans. Jeigu gydytojas atliks savo darb tik pagal taisykles ir pareigas, jis nejaus pasitenkinimo savo profesija. Tokias pareigas, kaip diagnozuoti lig, suleisti vaistus, gali atlikti visi ios kvalifikacijos mons, bet paguosti sunkiai sergant, j nuraminti gali tik konkretus mogus savais bdais ir savais odiais. Tai, k medikas atlieka savo darbe, virydamas savo pareigas, - asmenikai nuo savs - tai ir sudaro jo darbo p r a s m " (4, 119p.). mogaus unikalumas ir nepakartojamumas yra ne profesijoje: svarbu tai, kaip jis sukuria ir nuveikia, o ne tai, k jis sukuria ar nuveikia. m o n s , kurie netenka darbo, danai igyvena bedarbysts neuroz, kurioje dominuoja ne depresija, o apatija, j a u i a m a s fizinis isekimas. Apatija kenksminga tuo, kad ji neleidia pasinaudoti kit teikiama pagalba. m o g u s nieko nenori, jauiasi nereikmingas, niekam nereikalingas. Neupildytas laikas suvokiamas kaip vidin tutuma. Svarbiausia, kad bedarbysts atveju m o g u s pateisina visas savo gyvenimo neskmes btent darbo praradimu. Jis kaltina likim ir mano, kad, jeigu turt darb, bt viskas puiku. T u o tarsi sako kitiems ir sau paiam, j o g i jo nieko negalima reikalauti ir j i s pats nieko nereikalauja i savs. J o k i u bdu tarsi atsisakoma atsakomybs u savo gyvenim. Darbo praradim laikant vis negand atpirkimo oiu", atrodyt, kad batas spaudia tik vienoje vienintelje vietoje" (4,123 p.). Yra ir kita bedarbi kategorija. Tai tokiomis pat blogomis slygomis gyvenantys m o n s , J i e m s taip pat gurgia skrandiai i a l k i o " (4,125 p.), taiau j i e nei apatiki, nei isek. Taip yra todl, kad usiima prasminga veikla: talkininkauja labdaros organizaci j o m s , m o k y k l o m s , usiima savivieta ir pan. Taigi kiekvienas m o g u s yra laisvas pasirinkti, kuo bti bedarbysts situacijoje pesimistu ar optimistu.
43

Igyvenim, patirties vertybs - tai, k jis ima i pasaulio p a j a u s d a m a s , igyvendamas, bendraudamas;

- Santykio arba nuostat vertybs - pozicija, kuri mogus uima v e r t i n d a m a s padt tuo atveju, jei negali pakeisti savo sunkaus likimo ( 1 , 3 , 4). Krybos vertybs. Realizuoti krybos vertybes - nereikia, j o g prasminti gyvenim galima tik didingais, genialiais kriniais. Jeigu k r y b o s vertybs dominuoja vertybi hierarchijoje, j o s daniausiai realizuojamos kasdieninje profesinje veikloje. Taiau svarbu tai, kaip atsakingai m o g u s atlieka savo kasdienius darbus, koki unikali misij ir paskirt j u o s e velgia (4). Danai mons skundiasi, kad j veikla - neprasminga. Tokiu atveju btina sismoninti, kad atlikti ma darb profesinje veikloje, eimai, taiau siningai ir atsakingai, yra kin kas prasmingiau, nei dideliam valdininkui vienu neatsakingu, nesiningu plunksnos brkteljimu nulemti imt, tkstani ar
42

Kartais m o n s g y v e n i m o prasminim supranta siaurai. G y v e n i m o prasms ieko tik, pavyzdiui, profesinje veikloje ir taip apriboja savo g y v e n i m bei save paius. Nereikia atimti i savs g y v e n i m o m a l o n u m ir susikoncentruoti tik ties vienos kategorijos vertybi realizavimu. Jei nra meils, darbas tampa surogatu, j e i nra darbo, meil tampa o p i u m u " (4,127 p.). Igyvenim vertybs. Profesin veikla nra vienintel prasminga veikla. m o g u s realizuoja save ir prasmingai leisdamas laisvalaik, k u r d a m a s tarpasmeninius santykius, myldamas savo eim, patirdamas vairius igyvenimus. Igyvenim vertybs koncentruojasi ir realizuojamos mogaus vidiniame pasaulyje. G y v e n i m a s yra p r a s m i n g a s tuomet, kai teigiam igyvenim sukelia g a m t o s grois, monijos sukaupti didingi m e n o kriniai, neiblstanti i atminties muzika. Pavyzdiui, mgstantis muzik m o g u s ir k l a u s y d a m a s i s gero koncerto, netgi j a u s d a m a s skruzdlytes, lakstanias po kn", paklaustas, ar gyvenimas yra prasmingas, atsakys t a i p " (4,38 p.). Todl nereikt nuvertinti toki igyvenim p r a s m i n g u m o , nes jie teikia gyvenimui pilnatvs ir groio. Igyvenim skalje gana reikming viet uima meil - tai dar viena galimyb padaryti gyvenim prasming. Meils igyvenimai duoti tik m o g u i . Juose kiekvieno unikalumas ir n e p a k a r t o j a m u m a s pasireikia ypatingai, nes tiek myliniajam, tiek mylimajam jo partneris yra nepakeiiamas ir vienintelis (4). Meil - ne. tik d o v a n a mylimajam, kuris iskiriamas i minios ir pastatomas ant pjedestalo, bet ir stebuklas myliniajam, nes parykina ir prapleia visos jo vertybi skals suvokim. Savo atsidavimu mylimajam mylintysis praturtja vidumi: visas pasaulis t a m p a j a m graesnis ir reikmingesnis. Jis praysta, apviestas spinduliais t vertybi, kurias mato tik mylintysis; j u k inoma, kad meil padaro m o g ne nereg, o aikiareg - aikiareg vertybi p r a s m e " (4,134 p.). m o g u s - knikoji, psichin ir dvasin btyb. Ir mylintysis, ir mylimasis gali skirtingai reaguoti ias tris mogikosios prigimties dimensijas ir skirtingai j a s vertinti. Knikoji dimensija yra susijusi su paia primityviausia seksualine nuostata, kai partnerio fizinis vaizdas suadina
44

seksualin instinkt. Auktesnis reagavimo partner lygis - tai erotin nuostata. Jeigu mes partnerio kn suvokiame kaip jo iorin apvalkal, tai galima pasakyti, kad mogus, vertinantis meils objekt erotikai, skirtingai nuo mogaus su seksualine nuostata, skverbiasi kit dimensij - psichin kito mogaus konstitucij" (4, 136 p.). i faz galima vadinti simyljimu, nes partneris j a u d i n a ne tik seksualiai, bet ir emocikai, t.y. mes simylime partnerio sielos savybes. Taiau psichins savybs, charakterio bruoai, jaudinantys emocikai, nra bdingi tik tam vienam meils objektui. Tokiais pat bruoais gali pasiymti ir kiti m o n s , todl simyljimas ne visuomet iauga tikr meil. Tikroji meil susijusi su treija mogaus prigimties dimensija - su dvasia. Mylintysis siekia painti pai giliausi partnerio a s m e n y b s struktr, suartti su j u o dvasikai (3,4). Fizinio ar psichinio patrauklumo atveju mogus yra mylimas u k a k u kakurias jo savybes, tikrosios meils atveju - mylimas pats m o g u s , nes atrandama, kad jis su niekuo nepalyginamas ir niekuo nepakeiiamas. Kiekvienas, nordamas suvokti, ar tikrai myli, turt atsakyti sau klausim, ar sutikt, kad jo mylimas m o g u s bt pakeistas kitu, turiniu panaias fizines ir psichines savybes (4). Todl tikra meil nepasiduoda laikui ir atstumui. Ji gali bti ilgesn ir u mirt. Santykio (nuostat) vertybs. Jeigu mogaus galimybi ribos susiaurja tiek, kad j i s menkai gali save realizuoti krybos ar igyvenim vertybmis, tada labai svarbu, kaip j i s tai vertina, kaip vertina savo likim, kurio pakeisti i esms nemanoma. Net ir tas, kuriam skirti likimo ibandymai, kur nuolat persekioja neskms, turi galimyb padaryti savo gyvenim prasming, herojikai n e d a m a s j a m skirt kryi. Kai nuostat vertybs traukiamos vertybi skal, visas gyvenimas su visais likimo ibandymais t a m p a prasmingas, nes m o g u s gali realizuoti mintas vertybes visada, tol, kol kvpuoja (1). Likim galima suprasti kaip vidini faktori ir iorini situacij visum. m o g u s nra laisvas siskverbti i visum ir negali j o s kontroliuoti. Taiau yra dar vienas aspektas, kurio atvilgiu m o g u s yra laisvas, - pasirinkti nuostat tuos faktorius ir situacijas. Niekas kitas, tik pats mogus atsakingas u
45

pesimistines, netgi mazochistines, ar optimistines ir net herojikas nuostatas savo likim. N o r s objektyviai gyvenimo situacija ir nesikeiia, bet m o g u s gali keisti savo nuostatas j. Kad j o s keistsi, galima usiimti saviugda, keisti mstymo bd, tapti religingam ir pan. V i s a m e t a m e procese ir slypi mogaus dvasios j g a (4). m o g u i skirtas biologinis, psichologinis ir socialinis likimas. Biologinis likimas susijs su genetika ir somatika. Ne visuomet biologinis likimas bna palankus - ligos, traumos ir pan. Taiau m o g u s turi kovoti su nepalankiu biologiniu likimu, nes tai tik mediaga, kuri dar reikia perdirbti" (4, 85 p.). Organini resurs tam pakanka, kadangi m o g a u s smegenys turi didiules potencines galias, kuri dka paeist smegen struktr funkcijas perima nepaeistos struktros. Klausimas tik toks, ar m o g u s pakankamai inaudoja potencial. Jeigu taip, tuomet kyla teigiam emocij, padidinani o r g a n i z m o pasiprieinim ligai. Todl m o g u s turi padaryti visk, kad pasiprieint biologiniam likimui ir pasiekt savo tikslus. Psichologinis likimas - tai mogaus psichini savybi visuma. Jis paslankesnis nei biologinis, nes savo charakterio bruous, valios s a v y b e s m o g u s gali kontroliuoti ir valdyti. Tik neurotikas m a n o , kad silpna valia ar charakterio savybs j a m duotos ir taip bus visada (4). Taip m a n o mons, atleidiantys save n u o a t s a k o m y b s ir bgantys n u o j o s . D a u g kas priklauso nuo m o g a u s nor: nuo to, kiek j i s sau leidia ir kiek liepia. Jei m o g u s m a n o , kad nieko pakeisti nepavyks (neurotinis fatalizmas) - taip ir bus. Tik tikintis s k m e pasieks, ko nori. Tiek sismoninant biologin likim, tiek ir psichologin, reikt orientuotis neinaudot potencial: Jei mes priimame m o n e s tokius, kokie j i e yra, tai d a r o m e j u o s blogesnius, bet jei priimame tokius, kokie galt bti, d a r o m e j u o s tokius, kokie galt tapti" (4,90 p.). m o g a u s socialinis likimas klostosi individo ir socialinio o r g a n i z m o " sveikoje. N o r s socialiniai dsningumai veikia atskir individ, o j i s socialiai tikslingai veikia aplink, taiau pasirinkimo ir apsisprendimo laisv ilieka. Danai m o n s siekia realizuoti tik socialiai n a u d i n g a s vertybes (pinigai, karjera) ir todl klysta m a n y d a m i , kad kitoki vertybi nra. Santyki su kitu mogumi
46

igyvenim vertybms sudtinga pritaikyti socialins naudos mat, bet be j g y v e n i m a s bt daug skurdesnis (4). Kitas socialinio likimo aspektas - tai socialinje aplinkoje vykstantys pokyiai, krizs, karai ir kiti reikiniai, kuriems atskiras individas takos neturi ir ne jo valioje i reikini ivengti. Bet ir labai sudtingomis socialinmis aplinkybmis m o g u s yra laisvas pasirinkti nuostatas j a s . i galimyb patvirtina igyvenusij konclageri siaub patirtis. Kai g y v e n i m a s tampa nepakeliamai sunkus, ypating prasm j a m suteikia vertybini nuostat realizavimas. Tragiki gyvenimo vykiai mogui duodami ne iaip sau. Jis turi imokti nesuklupti jam skirt ibandym atveju, tapti geresnis, tauresnis, itvermingesnis ir siningesnis. Todl gili prasm galima atrasti netgi tragikojoje triadoje: mirtyje, kaltje ir kanioje ( I ) . Universali mirties p r a s m yra ta, kad ji suteikia galimyb suprasti g y v e n i m o laikinum ir nepakartojamum. m o g u s aikiai suvokia du dalykus: kad j i s yra ia ir dabar" ir kad ateis laikas, kai jo nebebus. Jeigu jis j a u i a atsakomyb u savo gyvenim, stengsis atlikti kak dabar ir gerai, o ne po met ar deimties, nes nuo to priklauso galutinis g y v e n i m o rezultatas. m o g a u s gyvenimas tampa panaus egzamin, kur svarbu ne tik ilaikyti, bet ir gauti kuo geresn vertinim, nes laikas yra limituotas ir anso perlaikyti n e b u s " (4, 113 p.). Prasmingas ir susitikimo su mirtimi m o m e n t a s - susitikti su mirtimi herojikai, vadinasi, parodyti kitiems brand pasirengim iam susitikimui ir sumainti artimj kani nat. Kalts igyvenimai objektyvius gyvenimo vykius subjektyviai grina dabart ir taip prasmina gyvenim. Kalt susijusi su lidesio, nevilties, atgailos j a u s m a i s . Nors i j a u s m igyvenimas kalts ir nepanaikina, bet grynina m o g a u s moral, nes reali praeitis vertinama per idealo prizm. Taip suvokiama, ko neturt bti, kas neturjo vykti. Kyla naudinga tampa, kartu ir teigiamos emocijos, vedanios imint (4). Jeigu yra kokia nors gyvenimo prasm, tada ir kania turt bti p r a s m i n g a " (5). m o g u s patiria kani ne tik susidurdamas su mirtimi ar i g y v e n d a m a s kalt. Nepakeiiamas likimas, vairiausios n e s k m s taip pat veria kentti. Atrodyt, j o g neskms beprasms, bet daugelis moni nesutikt j ibraukti i savo
47

g y v e n i m o , nes dl j subrendo, gijo patirties, tapo kitokie. Pavyzdiui, meils kanios visam gyvenimui ilieka atmintyje, skirtingai nuo malonaus trumpalaikio erotinio nuotykio. Kania yra btina m o g a u s g y v e n i m o dalis. Kai kurie j o s pasigenda, sksdamiesi, kad negali kentti, negali verkti. Kania, kaip ir kiti dalykai, suteikia gyvenimui vaizd ir form. Svarbiausia, kad m o g u s j priimt kaip j a m skirt ibandym. Taiau mogus gali susikurti" sau kani, nors objektyviai situacija ir neveria jo kentti. Pasitaiko atvej, kai nelaims itiktas m o g u s , uuot iekojs bd, kaip j veikti, puola nevilt arba netgi ima tos nelaims gdytis (3). Mazochistinis kentjimas yra visai beprasmis. K a n i a turi prasm tik tada, kai mogus, inaudojs vis kit vertybi realizavimo galimybes, negali pakeisti savo likimo (4). Kai kania gauna prasm (t. y., kai mogus sismonina, kokiam tikslui j a m skirta kentti), ji nustoja buvusi kania. Kanios prasminimas yra individualus. Logoterapeutas negali suteikti paciento kaniai prasms, taiau gali padti j atrasti. Tipikas to p a v y z d y s : pacientas, dvejus metus keniantis dl savo mylimos m o n o s netekties, kreipsi pagalbos. Logoterapeutas iam pacientui suformulavo klausim: Jeigu viskas bt pasisuk kitaip ir n e j u s , o m o n a bt netekusi js, k ji dabar igyvent? Bet j s m o n a i neteko kentti, utai keniate j s " ( 1 , 3 , 4). Pacientas aikiai suprato, kuo jo kania prasminga, t. y. j i s gali kentti u mon. Kania - tai irgi gyvenimo tikslas, kuris beveik skurdus krybikumu ir diaugsmu, bet priimtinas kaip auktos morals, elgesio galimyb, tai m o g a u s poiris egzistencij, apribot iorini j g " (5).

paadinti j o s

sismoninimui

- reikia i esms padidinti j o s

sugebjim veikti n e u r o z " ( 3 , 186 psl.). Ikilus g y v e n i m o prasms poreikiui - klausimui dl ko a g y v e n u ? " - daniausiai atsakyti gali pats mogus, m g i n d a m a s sismoninti savo gyvenimo paskirt. Atskleisti vis prasmi spektr p a d e d a logoterapija. Logoterapeutas bendradarbiauja su pacientu p a d d a m a s jam iekoti individualios gyvenimo prasms, taikydamas tinkamus logoterapijos metodus. Logoterapija y p a skiriasi nuo gilumins psichoterapijos (psichoanalizs, individualiosios psichoterapijos) tuo, kad ji orientuota ateit, paciento latentin potencial vertybi realizavim. G i l u m i n psichoterapija nukreipta praeit, j o s analiz ir sismoninim. Be to, daugelis psichoterapijos krypi suabsoliutina vien kur nors psichins realybs aspekt (pvz., libido arba valdios siek), nors juo nemanoma paaikinti vis psichini reikini. Kyla klausimas, ar ne laikas net ir psicho terapijoje tyrinti m o g a u s egzistencij visoje j o s daugiamatje erdvje; tirti ne tik j o s gelmes, bet ir a u k t u m a s " (3,27 p.). T a i p p e r e n g i a m o s ir fizins, ir psichins dimensijos ribos. Logoterapija isiskiria tuo, kad ji tyrinja dvasin realyb kaip a s m e n y b s branduol, upildydama tui ni psichoterapijoje. Logoterapija y p a efektyvi tais atvejais, kai tradiciniai g y d y m o bdai maai veiksmingi. Tyrimais b u v o nustatyta, kad visi tirti narkomanai ( 1 0 0 %) savo gyvenim laiko beprasmiu. Logoterapija padjo atsisakyti narkotik 4 0 % narkoman, o tradiciniai g y d y m o bdai - tik 11 %. Didels dalies nusikaltli g y v e n i m o prasms poreikis taip pat frustruotas. Padedant logoterapijai recidyvist skaiius sumajo nuo 40 % iki 18 %. 90 % serganij alkoholizmu irgi igyvena egzistencin vakuum. Logoterapija ir iuo atveju labai veiksminga (1). Psichoterapij ir logoterapija vaizdiai galima lyginti su turgumi ir prekybos centru. Turguje viskas siloma pirkti, preks pirte peramos pirkjui, o prekybos centre j o s tiesiog pateikiamos, ir mogus, niekieno n e s p a u d i a m a s , gali pasirinkti tai, kas j a m vertinga (2). Egzistencin analiz ir j o s praktin taikomoji dalis logoterapija - atskleidia mogikosios egzistencijos esm, n u r o d o
49

Logoterapija Kai mogui darosi sudtinga sprsti savo egzistencines p r o b l e m a s , kylanias kritikose situacijose, j a m gali padti logoterapija. Logoterapija gilinasi egzistencijos prasm, j o s iekojimus ir nuostat problemas perorientavim. Ji reali tiek. kiek tikrai neurotika a s m e n y b stengiasi ivengti savo gyvenimo uduoties sismoninimo. Priversti j sismoninti i uduot.

48

j o s krypt, siekia m o g a u s dvasinio augimo ir tobuljimo, ireikia tikjim mogikuoju pradu. Egzistencins analizs tikslas plaija p r a s m e yra n e auginti papgas, kurios kartot savo mokytoj odius, o perduoti degl mstantiems, krybingiems p r o t a m s " (2, 135 .).
-

Stresas ir jo valdymas
Edita Grigaliauskien
Visi garsiai aukia, kai kankinamas knas; visi kaipmat pasipiktina kankintoju; mes drebame vien sivaizdav mogaus ar gyvno kankinim ir tiesiog negalime klausytis, kai apie tai pasakojama. Taiau mes dar toli grau nesuprantame, kokia baisi yra sielos kania ir kaip iauru j kankinti. F. Nietzsche, Aura"

Literatra 1. 2. 3. 4. 5. B. (1990) . : Frankl V. (1997) mogus ie ko prasms. Vilnius: Katalik pasaulis B. (2000) . . -:

. (2001) . -: Fr nkl V. Ma n's sea rch for mea ning: a n introduction to logothera py. a Prieiga per internet < http://yves.friscli.free.fr/frankl.html>

N o r d a m i kok nors reikin valdyti, vis pirma turime j painti. Streso valdymas pirmiausiai siejamas su tuo, kad mogus turi gerai inoti, kas yra stresas, psichologin tampa. Reikia paymti, kad nepaisant gausios informacijos apie stres, stresorius, j i s painiojamas su kitais psichikos reikiniais - nervine psichine tampa, frustracija, nerimu. Ypa kasdieniame gyvenime stresu danai vadinamas bet koks patyrimas, turintis menkiausi neigiam emocin atspalv. Stresu mes vadiname vairiausius j a u s m u s : nerim, kalt, baim, pykt, igst, susierzinim, gd ir pan. T u o tarpu stresas gali bti ne tik neigiamas, bet ir labai teigiamas. iame straipsnyje aptarsime, kas yra stresas, kaip jis pasireikia, ar galima (reikia) streso vengti, kokiomis priemonmis j valdyti.

T e o r i n i streso modeli apvalga C. M a l e c et ai. (1997) mokslinje literatroje iskiria tris pagrindinius teorinius streso modelius. Pirmajame modelyje, kur m e s aptarsime, stres irima kaip priklausom kintamj, kaip atsakomj reakcij. Antrajame modelyje stresas aikinamas ioriniais stimulais. J sukelia tam tikros charakteristikos stimulai. Stresas tampa situacijos, aplinkos dalimi. Treiasis modelis sveikos - grindiamas mintimi, kad stresas kyla dl mogaus ir aplinkos sveikos.
51

50

S t r e s a s - tai reakcija H. Selye, streso teorijos autorius, stresu vadina tam tikras o r g a n i z m o reakcijas (fiziologines, hormonines, psichologines, elgesio ir pan.). Pasak io autoriaus, stresas yra nespecifinis o r g a n i z m o atsakas bet kok j a m pateikt reikalavim. Tai nespecifin reakcija dirgikl (stresori). K reikia nespecifin? Tai, kad visi organizmui pateikti dirgikliai reikalauja p e r s i t v a r k y m o ir j u o s organizmas reaguoja visu pajgumu. D i a u g s m a s , lidesys, fizinis darbas, okis - viskas sukelia stres. Stresas, kaip nespecifin reakcija, mobilizuoja adaptacinius o r g a n i z m o gebjimus kilusiai kliiai veikti. Taigi stresas yra labai n a u d i n g a ir reikalinga organizmo reakcija, be kurios k i e k v i e n a m m o g u i bt sunku ar net visikai nemanoma igyventi. Be to, fiziologinis streso lygis niekuomet nebna lygus nuliui, vadinasi, visika laisv nuo streso reikt mirt, kitaip tariant, streso nepatiria tik mirs mogus. Streso reakcija b u v o pavadinta sindromu. Sis s i n d r o m a s turi tris fazes: bendruoju prisitaikymo

geresni rezultat bei ... stiprina sveikat. T u o tarpu stiprus ilgalaikis arba chronikai pasikartojantis stresas (distresas) gniudo ir sekina, alina m o g a u s fizines ir psichines j g a s .

Stresas - tai aplinka Studentai sako, kad j streso altinis yra egzaminai, mokytojai - kad mokiniai, tvai - kad vaikai, paaugliai - kad tvai. Sis sraas gali bti tsiamas iki begalybs. Bendra iuose teiginiuose yra nuostata, kad streso prieastis yra aplinkoje, situacijoje. Tai reikia, kad stresas yra ne tai, kas vyksta moguje, bet tai, kas vyksta su j u o , t. y. stres sukelia ioriniai stimulai (stresoriai), o m o g u s yra tik pasyvus situacijos dalyvis. i n o m a , tam, kad ioriniai dirgikliai sukelt tamp, j i e turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Visi aplinkoje esantys stimulai (stresoriai) paprastai grupuojami tris grupes: 1 .Traumuojantys vykiai. Tai smurtas, seksualinis inaudo j i m a s , katastrofos ir pan. 2 . G y v e n i m o vykiai. T.H. Holmes, R.H. Rahe (1967) sudar sra vyki, veikiani kaip stresoriai, pagal poveikio stiprum (1 lentel). Didiausi stresoriai yra sutuoktinio mirtis, skyrybos, atsiskyrimas nuo sutuoktinio, kalinimas arba izoliavimas kitoje staigoje, artimo eimos nario mirtis, sunkus sueidimas ar liga, vedybos. P. Juceviien (1996) paymi, kad darbe daniausiai stres sukelia perkrovimas, laiko stoka, vaidmen konfliktai, nesaugi organizacijos politika, bloga vadovavimo kokyb ir 1.1.

\.Grsms. O r g a n i z m a s bando prisitaikyti prie naujos situacijos. I pradi tai vyksta pasyviai" (oko faz). N u k r i n t a kno temperatra, sumaja kraujospdis ir isiskiria adrenalinas. Toliau eina aktyvi anlioko" faz, kurioje isiskiria antinksi hormonas, padidja kraujospdis ir cukraus kiekis kraujyje. 2.Prieinimosi. O r g a n i z m a s suaktyvjs, j a u i a m e t a m p padidja b u d r u m a s . Organizmas prisitaiko prie stresoriaus poveikio. Tai veiklos faz. 3.Isekimo. Padidjusio aktyvumo bsena negali trukti ilgai, ji reikalauja d a u g jg. Prisitaikymo mechanizmai nebepajgia veikti, atsiranda negrtam simptom. H. Selye neanalizuoja, kas sukelia stres, skiria tik teigiamai veikiant stres (eustres) ir kenksming (distres). Tyrimais rodyta, kad optimalus stresas, kaip ir vidutinio stiprumo emocinis sujaudinimas, kuria ir paleidia" homeostazs ir organizmo a p s a u g i n - adaptacin veikl skatinanius mechanizmus, t. y. palaiko optimal e m o c i n sujaudinim, stimuliuoja ir skatina siekti
52

1 lentel G y v e n i n i o vyki, veikiani kaip stresoriai, hierarchin eil (T.H. Holmes, R.H. Rahe, 1967, p. 140). Vert 100 73 Gyvenimo vykis Sutuoktinio mirtis Skyrybos
53

65 63 63 53 50 47 45 45 44 40 39 39 39 38 37 36 30 29 29 29 28 26 26 25 24 23 20 20 19 19 18 16 15 13 12 11

Sutuoktini gyvenimas atskirai Kaljimas Artimo eimos nario mirtis Susialojimas ar liga Vedybos Imetimas i darbo Sutuoktini susitaikymas Ijimas pensij eimos nario sveikatos pakitimas Ntumas Seksualins problemos Naujo eimos nario atsiradimas Verslo pertvarkymas Finansins bkls pakitimas Artimo draugo mirtis Darbo pobdio pasikeitimas Praradimas teiss ipirkti ustatyt turt Darbo pareig pasikeitimas Suns ar dukt ieina i nam Bdos su artimais giminaiiais Ypatinga asmenin pergal mona (vyras) pradeda arba liaujasi dirbti Mokyklos lankymo pradia arba pabaiga Gyvenimo slyg pasikeitimas Asmenini proi pasikeitimas Vargas dl virininko Gyvenamosios vietos pasikeitimas Mokyklos pakeitimas Poilsiavimo bdo pasikeitimas Religins veiklos pasikeitimas Socialins veiklos pasikeitimas Miego proi pasikeitimas Valgymo proi pakeitimas Atostogos Kaldos Nedideli statymo paeidimai

domu tai, kad moni fizin ir psichin sveikat labiau u didiuosius g y v e n i m o vykius lemia menk kasdienini nusivylim sankaupos. is modelis nors apibria, kokios aplinkos slygos gali sukelti ir daniausiai sukelia stres taiau nepaaikina, kodl skirtingi m o n s skirtingai reaguoja t pai situacij. Vieniems vieas pasisakymas - stresas, kitiems ne. Be to, tas pats mogus t pai situacij reaguoja nevienodai. Jei stresas kyla dl aplinkos poveikio, ta pati situacija turt panaiai veikti visus. Bet taip nra. Akivaizdu, kad svarbus v a i d m u o tenka paiam mogui.

Stresas - tai sveika Anksiau aptartuose teoriniuose streso modeliuose mogus yra pasyvus. iame modelyje stresas suprantamas kaip sveikos tarp m o g a u s ir aplinkos pasekm. Atsiranda individualumo, paties m o g a u s aktyvumo m o m e n t a s . Stresas tampa individualiai suvokiamu fenomenu, kurio prieastys slypi psichologiniuose procesuose. C. Malec, L. Y o u n g et ai (1997) pabria, kad stresas kyla tada, kai mogus mano, j o g ikelti reikalavimai yra didesni nei j o galimybs susidoroti. Taigi stres sukelia ne tiek ioriniai stresoriai (reikalavimai), kiek suvokimas, kad esi nepajgus susidoroti su situacija. Kai m o g u s susiduria su reikalavimais (vidiniais arba ioriniais), j i s vertina j prigimt, intensyvum, taip pat apsvarsto ir savo turimus resursus, galimybes. N u m a t o m o s ir galimos pasekms, ypa susijusios su nesugebjimu patenkinti reikmes. Jei io kognityvinio vertinimo rezultatas prognozuoja skming reikalavim vykdym, streso lygis paprastai bna emas. Bet j e i potencialios stresogenins situacijos ir savo galimybi susidoroti su ja apsvarstymas suardo pusiausvyr tarp reikmi ir turim resurs, streso lygis bus auktas. Ypa j e i prognozuojamos labai nemalonios tokios situacijos pasekms. Reikt atsiminti ir tai, kad potencialiai stresinje situacijoje aikiai mstyti yra sunku. C. Malec, L. Y o u n g et al. (1997) teigia, kad streso poveikis mogaus mstymui yra stulbinantis. Paprastai, esant stresui, reikalavimai padidinami arba sureikminami, tuo tarpu savi sugebjimai,
55

3. Kasdieninio g y v e n i m o sunkumai. Barniai su draugais ar eimos nariais, vlavimas darb, pamesti raktai ir pan.

resursai nuvertinami. Galimi rezultatai atrodo katastrofiki. Mintyse situacija nuolat analizuojama, inoma, daniau apsistojam ties neigiamais aspektais ir nesugebjimu j valdyti. Taip susidaro uburtas ratas: suvoktas disbalansas tarp resurs ir reikalavim sukelia stres, patiriamas stresas skatina dar labiau nuvertinti savo g a l i m y b e s ir pervertinti reikalavimus, tai savo ruotu dar labiau padidina suvokt disbalans ir slygoja dar stipresn stres. K a d stresui (ypa e m o c i n i a m ) suvokimas vaidina labai svarb vaidmen, daugelis inome i savo kasdieninio bendravimo pavyzdi. Danam yra tek sutikti moni, puikiai susidorojani su j i e m s keliamais reikalavimais, taiau subjektyviai manani, kad nesugeba adekvaiai reaguoti sunkumus. Tokie m o n s nuolat patiria stipr stres, prieingai nei tie, kuri sugebjimai veikti p r o b l e m a s g a n a riboti, taiau subjektyvus vertinimas auktas.

Mainti stres? Taip Ne

Mainami reikalviinai

Didinami resursai

Fiziologija Kognicija

Elgesys

Streso kontrol Kartais atrodo, kad vienintelis bdas veikti stres yra jo ivengti. Taiau tai ne vienintelis ir geriausias sprendimas, be to, ne visada ir praktikas. G y v e n i m a s pateikia reikalavim, kurie m u m s gali atrodyti nemalons, bet mes negalime ir net neturime visada j vengti. N e s k m s moksle, spaudimas darbe, tarpusavio santyki sunkumai, netektys, praradimai ir lidesys - lai mes patiriame visi. Danai sunkias situacijas galima veikti taip, kad j o s m u m s padt augti, keistis ir suvokti, kad esame stipresni nei patys apie save m a n m e . Reikia pabrti, kad streso valdymo tikslas nra eliminuoti stres. Valdant stres, siekiama j kontroliuoti, t. y. sumainti tiek, kad galima ala bt minimali. Stresas nra nekontroliuojamas. J galima valdyti. Toks v a l d y m a s nereikalauja dideli kat ir yra stebtinai efektyvus. C. Malec, L. Y o u n g et al. ( 1 9 9 7 ) streso valdyme skiria du procesus: stresori valdym ir streso (streso reakcijos) valdym (1 schema).

1 pav. Streso kontrols schema (C. Malec, L. Y o u n g el al. 1997, p. 2 - 7 )

Stresori valdymas. Stresas kontroliuojamas atstatant balans tarp reikalavim ir turim resursij. Pirmiausiai stresas turt bti mainamas keiiant faktinius asmenybei keliamus reikalavimus - j u o s lengviausia valdyti. Pvz., patiriant laiko stres reikli vertinti planuojam atlikti darb svarbum, bandyti maiuli krv. Jei stres sukelia socialinis spaudimas, turi bti reaguojama socialinje plotmje pertvarkomi tarpusavio santykiai. Jei iorins slygos, keiiama aplinka: mainamas triukmas, didinamas apvietimas ir pan. inoma, yra aplinkybi, kuri mes negalime pakeisti ar ivengti. Tokiais atvejais reikt keisti a s m e n s psichologines galimybes - didinti resursus. Vidins galimybs veikti stresines bsenas keiiasi priklausomai nuo daugelio teigiam faktori: pagalbos, atsakomybs delegavimo, nauj gdi m o k y m o s i . Specializuotos gdi m o k y m o p r o g r a m o s danai yra net reikalingesns nei, pvz., relaksacins pratybos. Tarpasmenin nerim padt veikti geresni komunikaciniai gdiai, mokymasis veikti bendravimo barjerus, akademin stres - geresni m o k y m o s i gdiai, auditorijos baim vieo pasisakymo gdiai ir 1.1.
57

56

Streso valdymas. Yra situacij, kai stresoriai neivengiami. Taiau m e s galime valdyti j poveik m u m s , keisdami reakcijos stres fiziologinius, elgesio ar mstymo komponentus. Bd yra daug ir vairi. R e l a k s a c i n s {tampos v a l d y m o priemons (R. Bandzeviien, 1994; J. Carpi, 1996). Jomis siekiama greitai ir efektyviai atstatyti o r g a n i z m o funkcijas. Tai autogenin treniruot, biologinio atgalinio ryio metodas, progresuojanti raumen relaksacija, k v p a v i m o pratimai, j o g a , meditacija. Visos ios priemons lavina bendr savireguliacijos gebjim ir remiasi abipuse kno ir psichins tampos priklausomybe. Bet kokia emocin tampa sukelia vairi k n o viet reakcij, pvz., supykus automatikai sitempia rank, veido raumenys, kvpavimo aparato raumenys; isigandus - plaukai piestu stojasi", nerimas sugniauia krtin" ir t.t. Ir prieingai, vidin ramyb paskleidia ramyb kne, r a u m e n y s atsipalaiduoja, kvpavimas isilygina, judesiai laisvja. Kiekvienas mogus turt inoti j a m tinkamiausias raminanias, atpalaiduojanias, ger savijaut atgauti padedanias procedras ir reikiamu m o m e n t u neumirti j panaudoti. Yra relaksacini procedr, k urioms atlikti nereikia joki speciali slyg ar priemoni. Kad j a s imoktume, tereikia noro ir nuosekli pratyb.

Patogiai atsisskite, usimerkite, giliai ir ramiai kvpuokite. Leiskite kilti fantazijoms ir vaizdiniams. Vaizduotje iekokite to, kas sukelia paius maloniausius jutimus. Prisiminkite viet kur js jautts geriausiai. Mes visi turime toki viet ir galime mintyse j grti kada panorj. Kiekvienam ta vieta skirtinga. Eeras... Jra... Kalnai... Vienias medis... Ar js ten?

Racionalios tampos v a l d y m o priemons (J. Carpi, 1996; R. Bandzeviien, 1994; P.A. Murphy, 1999; Trovver et al., 1988). Stresas pats savaime nekyla. Svarbiausias faktorius, dl kurio vienas ar kitas vykis gali tapti arba netapti stresoriumi, yra situacijos vertinimas, t. y. kaip pats mogus vertina susidariusi situacij. Jei ji atrodo negatyvi, kelianti grsm savs vertinimui, saugumui, tai sukels stres. Taiau situacij vertinant kitaip, pairint j i kitos puss, streso gali ir nebelikti. Racionali tampos v a l d y m o priemoni tikslas - valdyti psichologin tamp keiiant kognityvinius vertinimus, sitikinimus ir savs vertinim. M o k o m a reguliuoti mintinius procesus. Stresinse situacijose neracionalus ir rigidikas galvojimas yra gana danas reikinys. Y p a alingos yra negatyvios, neigiam emocij pagrindu kilusios mintys, slopinanios ms a k t y v u m ir pasitikjim savo j g o m i s (pvz., visi aplinkiniai yra blogi, siekia tik kitam pakenkti; a nieko nesugebu, esu bejgis prie kitus; neinomyb turi kelti nerim ir pavoj). Racionalios tampos valdymo priemons padeda sismoninti a s m e n s g y v e n i m o filosofijos pamatines idjas ir, kritikai j a s vertinus, perstruktruoti. Kuriamos konstruktyvios paintins schemos, mobilizuojanios veiklai. Pvz., kiekviena stresin situacija turi maiausiai vien teigiam b r u o - j i sukuria slygas lavinti racional mstym. Taikomi metodai: iracionali sitikinim, provokuojani stres perstruktravimas, pozityvaus vidinio d i a l o g o " krimas, psichologin amortizacija, optimalus savs tvirtinimas. Pasvarstykite, Ko kokie argumentai privalai rodyt i teigini ir iracionalum:

besiimtum,

bti kompetentingas

neklysti.

Praeitis mogaus aplinkybs.

nulemia savijaut

dabart. nulemia ioriniai vykiai, nepalankios

Giliai giliai kvpkite. sekundes. Ikvpkite l-a-b-a-i ikvepiamu oru nyksta tampa

Sidaikykite kvpavim tris keturias l--t-a-i. sivaizduokite, kaip su i js kno.

Pykti

negalima.

58

59

Literatra 1. 2. 3. 4. 5. Bandzeviien R. (1994). Savireguliacija ir streso veikimas. Vilnius: Artjs. Carpi J. (1996). ...Stress... Psychology Today. - Jan/Feb. It's Worse Than You Think// 2000Kaunas:

Psichikos sveikatos svok interpretaci j os

Irena Sabien
Psichikos sveikatos stiprinimas visada buvo ir yra viena i pagrindini m o k y k l o s idj bei udavini. Analizuojant sveikatos, sveikatingumo problemas aptariami fiziniai, psichiniai bei socialiniai aspektai. M e s negalsime bti fizikai sveiki, kol n e s u g e b s i m e pasirpinti savimi ir negyvensime tokioje aplinkoje, kurioje bt lengva sveikai pasirinkti". Negalima tiktis imokyti j a u n i m bti fizikai sveik, nekreipiant dmesio emocinius bei socialinius poreikius. Reikia imokyti jaunuolius bti tvirtus, tai yra imokyti j u o s pasakyti n e " bei iugdyti pasitikjim savimi tuo atveju, kai draugai aiposi i j. Mokytojai, kurie siekia sukurti sveikesn m o k y k l o s aplink, skleisdami ias idjas turi pasitikti savimi bei skmingai susitarti su tais, kuriems j o s rpi: mokiniais, j tvais, m o k y k l o s v a d o v y b e . Sveikatos prieiros, stiprinimo nemanoma imokyti tik per p a m o k a s , tai labai priklauso nuo visos mokyklos bendruomens santyki: mokini su mokiniais, mokytoj su mokiniais, mokytoj su mokytojais, administracijos, eim, vietini institucij. Fizin aplinka vaidina labai svarb vaidmen. Jauni mons jauiasi labiau gerbiami ir vertinami malonioje, saugioje, varioje ir patrauklioje aplinkoje. Sveikata reikalinga ne tik mokiniams, bet ir m o k y t o j a m s . Tikimasi, kad j e i j i e jausis rams, patenkinti ir vertinami, tai su tokia pat pagarba, uuojauta ir supratimu dirbs su savo mokiniais. Ypatingas dmesys skiriamas stresams bei p o k y i a m s veikti. Sveikatai ugdyti reikalingi tokie m o k y m o ir m o k y m o s i metodai, kurie skatint juose dalyvauti. Siekiant imokyti mokinius, nepakanka nurodyti, k daryti. Reikia traukti j u o s sveikatos u g d y m o veikl ir leisti pajusti, kad tai, ko j i e yra m o k o m i , susij su j pai darbu. Mokiniai yra skatinami imtis a t s a k o m y b s u savo mokymsi ir tobuljim, j i e m s suteikiama teis kontroliuoti savo gyvenim ir priimti sprendimus.

Dess N.K. Tend And Befriend.// Psychology Today Sep/Oct. Juceviien P. Technologija. (1996). Organizacijos elgsena. -

Malec C, Young L., Hiebert B., Rose J., Blackshaw K Felesky-Hunt S., Lea S. (1997). StressMastery. Creating Healthy Lifestyles. - LifeLong Wellness Research Institute., Murphy P.A. Cleanliness Is Next To ... Sanity// Psychology Today. (1999).-Jan/Feb. Selje G. (1992). Stress bez distressa. - Mockva: Progress. Trower P., Casey A., Dryden W. (1988). Cognitive - Behavioral Counselling in Action. - L. Holmes T. H., Rahe R. H. (1967). The Social Readjustment Rating Scale// Journal of Psychosomatic Research, II.

6. 7. 8. 9.

60

61

Straipsnio tikslas - supaindinti student, jaunosios kartos ugdytoj, su psichins sveikatos svokos raida, aptariama psichologijos vadovliuose, metodinje literatroje, skirtoje j a u n i m u i ir ugdytojams. Pateikiami tyrimai, atlikti su iauli krato auktesnij klasi moksleiviais bei Treiojo amiaus universiteto ( T A U ) humanitarinio fakulteto klausytojais (2001/2002 m.m.). Siekiama orientuoti skaitytoj savs painim, savo psichins sveikatos tausojim. Pateiktas literatros sraas - tai anga ir n u o r o d o s tolesnes savarankikas savikros studijas. 1. Protin ir emocin sveikata. Literatroje randama protins ir emocins sveikatos svoka. K. VVeare, G. Gray (7) pareng Euro pos sveikatingum remiani m o k y m o program, mokymo priemo nes. Vienoje i j aikinamos protins ir emocins sveikatos stipri nimo galimybs: tai mokymasis painti save, efektyviai klausytis ir reaguoti, veikti stres ir bandyti pasikeisti. Kurs pradioje nagrinjamos pagrindins svokos, kuri krjais tampa j dalyviai. Vienas i paprasiausi protins bei emocins sveikatos apibrim yra tas, kad nra protini ir emocini problem (7). D a u g ginijamasi dl to, ar protiniai susirgimai bei protins sveikatos problemos priklauso nuo aplinkos ar paveldimos, bet d a u g u m a autori sutinka, kad j a s slygoja abu ie faktoriai. Tikima, kad ankstyva vaikyst nulemia protins ir emocins sveikatos lyg, kur m o g u s gali pasiekti bdamas suaugs. Kitas K. VVeare, G. Gray pateiktas apibrimas yra platesnis ir konkretesnis: Protin sveikata - emocij, sitikinim ir g di p u s i a u s v y r a (7). Protin ir e m o c i n sveikat sudaro daugyb faktori. Protin sveikata priklauso nuo emocini, intelektualini sugebjim. m o n s turi gebti ireikti savo emocijas ir mintis, nes is sugebjimas padeda suformuoti teigiamus j a u s m u s ir sitikinimus. Kitas paprastas protins ir emocins sveikatos apibrimas reikia m o g a u s sugebjim prisitaikyti prie v i s u o m e n s ar socialins grups, kuriai jis priklauso (7). Pateiktus apibrimus, ypa paskutinj, K. VVeare. G. G r a y pagrindia daniausiai pasikartojaniais apibdinimais, kurie pavadinti Deimantas devyni". Pateikiami (7) Slovakijos ir Lenkijos mokytoj teiginiai Deimantas devyni" uduotims.
62

Bti protikai ir emocikai sveikam reikia... 1 lentel Slovnija Sugebjim isprsti problemas Pastovum Jausm (emocij) parodym Gerus tarpusavio santykius Harmonij Sugebjim bendrauti Kito nuomons pripainim Lenkija Atvirum vairioms situacijoms A puikiai jauiuosi ir visk galiu padaryti Pusiausvyr tarp vairi dalyk: man - nuo mans, duoti - imti sitikinim: A inau, k a inau, ir esu tikras, kad tai naudinga..." Pusiausvyr tarp savo poreiki ir socialiniu lkesi Sugebjim diaugtis gyvenimu Krybingum Sugebjim veikti vairias klitis Kompetencij ir laisv

=====
1. 2. 3. Pateikiami tik keli pasirinkti paiam.

Bti mylimam ir mylti kitus

Pokalbiams, diskusijoms galima taikyti vairius variantus: Visi devyni b u s i m o deimanto langeliai tuti - reikia paiam sugalvoti apibdinimus. apibdinimai likusius reikia

Pateikiami atuoni apibdinimai - papildyti tik vienu.

ie Slovakijos, Lenkijos mokytoj teiginiai apie protin ir e m o c i n sveikat paskatino ir mus aikintis, kaip j supranta iauli auktesnij klasi moksleiviai (per 80 respondent) bei garbaus a m i a u s (Treiojo amiaus universiteto - T A U ) klausy tojai (60 responden). N e b a i g t sakini metodu respondentai be iankstinio svokos detalizavimo prats teiginio Protin ir e m o c i n sveikata - tai ..." svokos analiz. Apibendrinti d u o m e n y s , pateikti 2 - o j e lentelje, parodo tik daniausiai pasikartojanius teiginius. Proto ir emocij sveikata - tai...

63

2 lentel Teiginiai 10 kl. Logikas mstymas Mokjimas tvardytis Sugebjimas bendrauti Protikai sveikas mokosi Atsakomyb u savo vidin ir iorin pasaul (vidins vertybs) Harmonija Protikai sveikas neturi fizini ir psichikos negali 13 13 6 5 Moksleiviai 11 kl. 5 6 2 2 1 12 kl. 3 2 10 8 Treiojo amiaus universiteto (TAU) klausytojai 6

2 . P s i c h i k o s sveikata. Pasaulin sveikatos organizacija ( P S O ) m o g a u s sveikat apibria taip: sveikata - tai fizin, psichin ir socialin gerov, o ne ligos ar negalios nebuvimas (4). Iskiriami tokie svarbiausi psichikos sveikatos aspektai: 1. 2. 3. N r a m a t o m ryki psichikos sutrikim poymi. m o g u s turi j g rezerv, kuris leidia j a m tarp tarp mogaus mogaus veikti netiktus stresus ir s u n k u m u s . Esama p u s i a u s v y r o s pasaulio, harmonijos kurioje j i s gyvena. (3) ir j supanio ir visuomens, svarbius

2 1

9 8 6 10 4

Visuminis, holistinis, poiris mog teigia biologin, psichologin, socialin ir dvasin aspektus.

Logikas mstymas, valdymasis bet kurioje situacijoje svarbiausi 10-11 klasi mokini teiginiai, o 12-osios klass m o k i n i a m s , T A U klausytojams reikminga visa ko harmonija. Harmonija suvokiama kaip mokjimas tvardytis bet kurioje situacijoje, gebjimas bendrauti, atsakomyb u savo vidin ir iorin pasaul (vidins vertybs), logikas mstymas. P a l y g i n u s tyrim m e d i a g matyti, kad jaunuoli teiginiai ne tokie abstrahuoti, detalesni, o vyresnij respondent labiau apibendrinti arba, kaip lenk, emocionaliai prisodrinti. I respondent a t s a k y n u visgi paaikjo, kad psichikos sveikatos supratimas yra gana siauras, o kai kuriais atvejais netgi ribotas: protin ir e m o c i n sveikata suvokiama tik kaip fizins ar psichins ligos, negalios nebuvimas.
t

Medicinos enciklopedijoje (4) raoma, kad psichin sveikata - tai sveikatos dalis, psichinio n o r m a l u m o bsena. Psichikai sveikas m o g u s save suvokia kaip visum, jo psichikos funkcijos yra darnios, j i s pakankamai pasitiki savimi, yra savarankikas ir suvokia a t s a k o m y b u savo veiksmus. Psichin sveikata slygoja normali emocin, fizin ir intelektualin r a i d tiesiogiai siejasi su viso kno sveikata, visuomens gerove. L. Lupeikien (5) analizuodama N O R M A L U M O svok teigia, kad ji nagrintina keturiais poiriais: 1. N o r m a l u m a s kaip sveikata. 2. N o r m a l u m a s kaip utopija. 3. N o r m a l u m a s kaip vidurkis. 4. N o r m a l u m a s kaip procesas. C. Sutron (6) teigia, kad psichin sveikata - tai tokia sritis, kurioje riba tarp sveikatos ir nesveikatos vis sunkiau velgiama. Psichikai sveikas m o g u s ne tas, kurio nekamuoja stresas ar konfliktai, o tas, kuris sugeba susidoroti su j a m keliamais reikalavimais. Pateikiamos autors nurodomos psichikos poiriu sveik moni charakteristikos lyginamos su Vytauto J. erniaus ( 2 ) psichologikai sveiko vaiko charakteristikomis.

Todl sunku tiktis, kad taip siaurai suprantant analizuojamos svokos turin ir esm bt skiriamas reikiamas d m e s y s saviinai ir saviugdai.

64

65

3 lentele Psichologikai sveiko vaiko charakteristikos

(pagal V. J. erni 1992). P. 18.

Kai kurios psichikos poiriu sveik moni charakteristikos

(pagal C. Sutton 1999). P. 134.

1. Emocikai ir psichikai Jie jauiasi patogiai. sveiki vaikai vertina save -Emocijos - baim, pyktis, pavydas, tokius, kokie yra. Jie savimi kalt ar rpesiai - smyio nekelia. patenkinti, realistikai vertina -Nusivylimus pakelia be ypating savo sugebjimus ir neturi nei stres. per geros, nei per blogos -Nuostata save ir kitus tolerantika, nuomons apie save. Jie rami ir |engva. nesikremta dl savo trkum -Savo sugebjim nenuvertina, bet ir ir bando pataisyti tuos, kurie nepervertina. pataisomi. Jie net ir pasijuokia -stengia pripainti savo trkumus. i savs. -Gerbia save. 2. Jie tvirtai stovi ant koj, yra -Junta, kad su daugeliu situacij palyginti savarankiki ir pagal pajgs susitvarkyti. savo ami nepriklausomi. -Juos diugina paprasti, kasdieniai 3. Jie tikisi, kad sugebs malonumai. tvarkytis vairiose situacijose. 2.Kitus mones vertina teisingai. 4. Jie neturi nuolatins baims, -Sugeba mylti ir atsivelgti kit pykio, susirpinimo, pavydo moni interesus. ar kalts jausmo. Apskritai jie -Turi umezg maloni ir ilgai nra sitemp. trunkani asmenini ryi. 5. Jie mgsta kitus mones, -Gerbia daugyb kit moni jais tiki. Jie pajgia palaikyti skirtingum. iltus, nuolatinius asmeninius -Gali pasijusti es grups dalimi. santykius, turi bent vien -Jauia atsakomyb u kitus. artim draug. Nori, kad 3. Jie geba vykdyti gyvenimo mons juos mgt. keliamus re ik al avim us. 6. Jie domisi kitais monmis -Kai kyla problem, jie kaip nors jas ir jauiasi iek tiek atsakingi sprendia. u j gerov. Prisiima sipareigojimus. 7. Jauiasi es grups dalis. Planuoja ateit, bet jos nebijo. 8. Priima nuosaiki Mgsta naujus spdius ir naujas atsakomyb. idjas. 9. Jie lavina savo sugebjimus, -Naudojasi turimais sugebjimais. naudoja gabumus ir Kelia sau realius tikslus. susidomj patiria naujus -Sugeba patys galvoti ir daryti igyvenimus. sprendimus.
66

Lygindami Vytauto J. erniaus ir C. Sutton charakteristikas galime konstatuoti panaum, netgi tapatum. C. Sutton klasifi kuoja pateiktus teiginius: j i e jauiasi patogiai, kitus m o n e s vertina teisingai, sugeba vykdyti g y v e n i m o keliamus reikalavimus. C. Sutton teiginiuose dominuoja pasiekimai, o Vytauto J. erniaus raida, v y k s m a s . M o k i n i a m s , j t v a m s , p e d a g o g a m s ir visiems, besirpinan t i e m s auganiu m o g u m i , pirmieji keturi Vytauto J. erniaus teiginiai nusako pat vaik, jo j a u s m u s , poir save, pasitikjim savimi. Kitos penkios charakteristikos, aikina Vytautas J.ernius, nusako jo santyk su kitais monmis ir poir darb. Rpintis, kad taptume ir liktume psichikos poiriu sveikais monmis, vis institucij ir, svarbiausia, paties asmens rpestis. 4. M i n t y s apie psichins sveikatos tausojim. A.Zaborskio, N. emaitiens, L. u m s k o ir A. Diryts knygoje Moksleivi g y v e n i m o bdas ir sveikata" (8) raoma, kad sveikata - tai a s m e n i n i s kiekvieno m o g a u s turtas. J lemia paveldjimas, fizins, socialins ir e k o n o m i n s aplinkybs, o daugiausia - paties m o g a u s elgesys. Pernelyg lengvabdikas poiris sveikat bei savikontrolei reikalingos valios trkumas yra vienas i svarbiausi daugelio kno lig ir net psichins sveikatos sutrikim prieasi. Autori n u r o d o m o s labiausiai su sveika gyvensena susijusios elgesio formos: 1. 2. 3. 4. 5. 6. Rpinimasis kno ir aplinkos vara. Sveika mityba. P a k a n k a m a s fizinis aktyvumas. aling proi atsisakymas. Saugos reikalavim v y k d y m a s . G e r a s bendravimas su kitais ir kt.

Sveika g y v e n s e n a - tai v a l d o m a ini, m o k j i m bei {gdi s i s t e m a , kai i m a e n s p r a n t a m a laikytis higienos r e i k a l a v i m , sistemingai manktintis, sveikai maitintis siekiant k n o ir dvasios d a r n o s bei sveikatos (8).
67

Sveika g y v e n s e n a - tai ir kiekvieno ms psichohigiena. Psichohigiena - psichologijos sritis, aikinanti, kaip saugoti ir stiprinti psichin sveikat. Sis mokslas tiria aplinkos poveik psichikai, orientuojasi atsparumo alingiems veiksmams, sveikos g y v e n s e n o s ugdym. Psichohigiena sudaro keturios dalys: 1. A m i a u s tarpsni psichohigiena. Daugiausiai tiria vaiko, paauglio ir senstaniojo psichikos ypatybes ir iais amiaus tarpsniais pasitaikanius alingus veiksnius. 2. Buities psichohigiena. Tiria psichinius reikinius, kuriuos slygoja santykiai su aplinkiniais, moko bendrauti, valdytis, sveikai gyventi. 3. D a r b o ir m o k s l o psichohigiena. Tiria emocin tamp dirbant ir mokantis. 4. e i m o s psichohigiena. Tiria santykius su kitais eimos nariais, ieko bd, kaip eimoje palaikyti emocin pusiausvyr. P. Andrulis (1) teigia, kad sveikata - tai m o g a u s kno, emocij bei j a u s m , proto ir dvasios darna. Dabartinje Lietuvos mokykloje, kurioje yra auginamas, lavinamas ir ugdomas, vaikas, paauglys ar j a u n u o l i s turi visas galimybes prarasti sveikat. Mokini psichik aloja didiul tam tikr dalyk ini perkrova, prastas kai kuri tem integravimas, pervarg mokytojai. Psichinei sveikatai neigiam tak daro nuolatinis konkurencijos, karjeros, materialins gerovs akcentavimas, orientacija greit praturtjim bei kitos Lietuvoje vis ariau ikylanios ir rykjan-ios problemins tendencijos. Nervinga, nestabili mokini bsena g i m d o neurozes, blogina sveikatos bkl ir kt. P. Andrulis skiria tokias svarbiausias asmenybs pilnatvs sukrimo slygas: 1. Tautikumas (jimas atvir visuomen nuo paprasto, savojo, artimo, utikrinantis psichologin ir sakralin ry su T v y n e ) . Krikioniko d v a s i n g u m o aplinka (moniki mokini ir mokytoj tarpusavio santykiai). Estetika mokyklos aplinka. T i n k a m a s mokinio asmenybs vertinimas.

5. 6. 7.

Demokratika, pasitikjim ugdanti aplinka. Tv, v i s u o m e n s dalyvavimas mokyklos veikloje. T i n k a m a s m o k y m o proceso ir elgesio kultros integruoto u g d o m o j o poveikio sistema mokykloje. lygis,

I. varc ( . E. ) (9) nagrindamas moksleivi psichohigienos k l a u s i m u s teigia, kad pagalba dl intelektualini ir emocini perkrovim btina ir sveikiems - tai psichoprofilaktika. Psichoprofilaktik autorius apibdino taip: optimalaus mokiniui psichologinio klimato, geros nuotaikos tarnybos mokykloje sukrimas; - psichins savireguliacijos bd m o k y m a s ; - mokytojo naudojam bd, metod analiz ir vertinimas pedagoginio takto pagrindu. Realybje pasitaiko vairiausi veiksni slygojam atvej, kurie neigiamai veikia moksleiv. I. varc skiria keturias toki veiksni grupes: - didaktogeniniai (netaktikumas, m o k y m o , u g d y m o proceso organizacijos netobuluma s ir kt.); - asmenybiniai (savs vertinimo neadekvatumas, stiprus n e s k m s igyvenimas, gda ir kt.); - socialiniai (statusas klasje, eima, sunki buitis, adaptacijos ar dezadaptacijos naujoje bendruomenje pasekms); -somatiniai Apvelg savikrai. iandien apstu literatros apie psichins sveikatos tausojim, stiprinim. J a u n i m u i r e k o m e n d u o t u m e F. Porat, D. Greenberger ir Ch. Padesky, V. Levis, G. Eberlein, A. Suslaviiaus, R. elvio ir kit autori k n y g a s . (igyvenimai psichikos dl gio, svok svorio, kno konstitucijos tipo ar t r k u m ) . sveikatos interpretacijas, nortume skaitytojams rekomenduoti kelet leidini savivietai,

2. 3. 4.

68

Literatra 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Andrulis P. (1995). Ar gera ms mokyklose fizin ir psichin mokini sveikata?/Sveikata. Nr. 11. P. 27-29. ernius V.J. (1992). Mokytojo pagalbininkas. universitati Vytauti magni. Kaunas: Litera

Psichogimnastikos pratimai ir praktiniai j taikymo aspektai

Viktorija Vaivilait

Gailien D., Bulotait L., Sturlien N. (2002). Asmenybs ir bendra vimo psichologija. Vadovlis 1- klasms. Vilnius: Tyto Alba. Medicinos enciklopedija. enciklopedij leidykla. (1993). T. 2. Vilnius: Valstybin

Psichologija studentui (vadovlis). (2000). Kaunas: Technologija. Sutton C. (1999). Socialinis darbas, bendruomens veikla ir psichologija. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. VVeare K., Gray G. (1995). Protins ir emocins sveikatos stiprinimas Europos sveikatos mokykl tinkle. Vilnius: UAB Informacijos ir leidybos centras". Zaborskis A., emaitien N., umskas L., Diryt A. (1996). Moksleivi gyveninio bdas ir sveikata. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. .E. (1979). . " ". . Psichologijos pratimai ir uduotys vis labiau plinta tarp profesional, dirbani su m o n m i s . Juos naudoja psichologai, socialiniai pedagogai ir klasi aukltojai. Jie kaupiami, vartant specialias publikacijas, dalyvaujant seminaruose, o kartais ir linksmuose vakarliuose. l o k i uduoi rinkinlis nebtinai suraomas, daniau tiesiog saugomas atmintyje. Daugelio j, kaip ir tautosakos, autorius neinomas, galime tik prisiminti viet, kur pirmkart igirdome, ibandme patys. Kiekviename kontekste ie pratimai gyja vis kitoki prasm ir gali bti vairiai naudingi. Visur j i e turi tam tikr aismingumo doz, todl ir vadinami psichologijos aidimais. Straipsnyje aptariame kai kuriuos psichologijos uduoi t a i k y m o praktinius aspektus bei pateikiame konkrei pratim rinkin, kuris gali ir turi bti papildomas. T e r m i n u s psichologijos aidimai, pratimai, uduotys vartojame kaip sinonimus.

8.

9.

R e k o m e n d u o j a m a literatra Bieliauskait R. (1993). Asmenybs psichologija. Vilnius: viesa. Eberlein G. (1982). Autogenin treniruot ir sveikata. Vilnius: Mintis. Greenberger D., Padesky Caristine A. (2000) Keiskite jausen keisdami mstysen. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. Levis M. (1977) Menas bti savimi. Vilnius: Mokslas. Levis M. (1979) A ir mes. Vilnius: Mintis. Navickas V. (1990). Painimo psichologija (vadovlis). Kaunas: viesa. Porat F. (1991). Savigarba: kelias skm ir meil. Kaunas: Menta. Suslaviius A. (2000). Paremiamoji psichologija: kaip tvirtinti savj ego ir ilikti savimi. Kaunas: viesa. elvys R. (1995) Bendravimo psichologija Vilnius: Valstybinis leidybos centras.
70

1.1. T a i k y m o g a l i m y b s Psichologiniai aidimai taikomi vairiose psichologijos

praktikos srityse. T r u m p a i apvelgsime keletj. N . C z e n ir J.Pachomov (7) nurodo tris galimas toki pratim naudojimo kryptis . Vis pirma j i e suteikia g a l i m y b objektyvuoti patyrim, kuris nra visikai sismonintas. Kalbdami apie sportininkus, autoriai pabria, kad patirtis formuoja intuicij.
7 1

nusiteikim ir atitinkam situacijos m a t y m bet danai bna sunkiai verbalizuojama. Psichologiniai aidimai padeda atskleisti svarbius psichologinius m e c h a n i z m u s , tiek padedanius siekti smoning tiksl, tiek tam trukdanius. Antroji galimo naudojimo kryptis sietina su k r y b i k u m o lavinimu. Kaip treij krypt minimi autoriai nurodo atpalaiduojant toki pratim poveik. Dalyvaujant aidimuose, m o n m s atlgsta psichin tampa - jie j u o k i a s i , juokauja, atpalaiduoja kn ar suaktyvina tam tikras raumen grupes. N. Chriaeva (6), kalbdama apie psichogimnastini prati m naudojim gdi lavinimo treniruotse, akcentuoja du svarbiausius rezultatus. Pirmasis yra tas, kad j i e gali keisti grups kaip v i s u m o s bsen, o antrasis, - kad tokios uduotys suteikia papildomos informacijos, irykina nuostatas, gdius arba painimo struktras, kurias reikia stiprinti arba koreguoti. Psichoterapijos grupse tokios uduotys paprastai naudoja mos pasitikjimui, grups sutelktumui skatinti, diskusij tem ratui plsti (2), taiau gali bti taikomos ir specifiniams tikslams, tokiems kaip aleksitimijos korekcija (1). P s i c h o d r a m o s kontekste vairs pratimai arba uduotys yra neatskiriama terapijos proceso dalis, vadinama apilimu (4). Kasdieniniame g y v e n i m e pasiruoimas svarbiai veiklai yra natralus ir daniausiai nesmoningas. Eidami darb prastu marrutu, rengdamiesi vakarliui, gerdami al prie futbolo rungtynes, emocikai, kognityviai ir fizikai pasirengiame bsimai veiklai. Psichodramos metodas neprastas tuo, kad mogui tenka savo g y v e n i m o situacijas ir igyvenimus ne tiek pasakoti, kiek atkurti veiksmu. Tai gali atrodyti juokinga, primityvu. Todl tokiai neprastai veiklai psichodramos pagrindinis veikjas, vadinamas protagonistu, turi pasirengti. D. Kipper (3) nurodo tris pagrindinius apilimo tikslus. Tai pasirengimas veikti, pasitikjimo atmosferos sukrimas ir noro rizikuoti suadinimas K. Rudestam (5) akcentuoja beveik analogikus tikslus: judesi atpalaidavim, spontanikumo skatinim ir d m e s i o koncentravim ties pagrindine tema. Apilimui naudojami ir paprasiausi fiziniai pratimai (vaikiojimas, raumen t e m p i m a s ) , ir valdomos vaizduots pratimai, ir menins iraikos uduotys.
72

T r u m p a i apvelg psichologini pratim ir aidim taikymo sritis, galime teigti, kad dl pai aidim daugiaplanikumo jie gali bti naudojami vairaus lygio tikslams. Pirmasis toki aidim tikslas gali bti spontanikumo ir k r y b i n g u m o atmosferos krimas. Remiantis transakcins analizs teorija, s m a l s u m a s , sugebjimas diaugtis ir krybikumas yra vidinio N a t r a l a u s Vaiko poymiai. Uduotys, kurios pateikiamos kaip aidimas, suaktyvina i ms asmenybs dal, o t v e i k l kurioje m o g u s dalyvauja, - m o k y m o s e m i n a r psichologijos praktikum ar patyrimo grup - padaro domesn. sitraukdami aidim, mons ilaisvina vidines galias, maiau save kontroliuoja, tampa spontanikesni. Taip lengviau bandyti kak nauja. iuo atveju tai, kas vyko atliekant uduot, nra analizuojama. T o k i o s pozicijos autor laikosi, traukdama psichologinius aidimus dalykinio bendravimo, konflikt sprendimo seminar programas ir pichodramos proces. Antrasis tikslas galt bti vairi psichologini fenomen d e m o n s t r a v i m a s ir analiz. aidimas yra vyksmas, kuriame mes dalyvaujame visa savo asmenybs struktra, visais psichikos procesais. N o r d a m i j u o s studijuoti, tuoj po aidimo galime atsitraukti analizuojaniojo A " pozicij ir tai, kas k tik vyko, suskaidyti ir vardyti pageidaujamomis kategorijomis. Tai adekvat m o k o m o s i o s e grupse, psichologijos pratybose. Autor su kolegomis b u v o parengusi bendravimo gdi p r o g r a m pagal kuri por met v e d u s i m i m u s iauli ligonins slaugytojoms. 24 akademini valand program sudar vairios psichologins uduotys ir aidimai.

1.2. P r a t i m pasirinkimas K svarbu turti omenyje, kai mstome, kok pratim dabar pasilyti ugdytiniams ar kursantams? 1. Kokio tikslo sieksiu, koks turt bti pratimo efektas: Visos grups bsenos pasikeitimas. Pavyzdiui, buvo sunkios pratybos, kuriose keli nariai atskleid asmeninius
73

s u n k u m u s . Grupje j a u i a m e tampos, n e s m a g u m o jausm. G a l i m a pasilyti pratim, kad kiekvienas grups narys be odi ireikt kakok j a u s m i bsenos ia ir dabar", o kiti j pakartot, iek tiek sustiprindami. Jeigu tinkamai iaikinsime uduot, grup atsipalaiduos nuo slegiani j a u s m ir palaikys tuos, kurie gali jaustis iskirti, atsideng". K i e k v i e n o nario bsenos pasikeitimas. Pavyzdiui, ryt ar po piet, jei d a u g u m a jauiasi apsnd, nepakankamai pasiruo darbui, galima silyti aktyvinanius arba padedanius sukaupti dmes pratimus. K u r i o nors vieno nario bsenos pasikeitimas arba galimyb gyti naujo patyrimo. Pavyzdiui, nedrsi ir save nuvertinanti grups nar gali bti teigiamai paskatinta, pasilius j a i dirigents vaidmen pratime Orkestras". A s m e n i n i o patyrimo, susijusio su studijuojama tema, aktualizavimas. Pavyzdiui, studijuojame kno kalb ir p a s i l o m e uduot Muitin". Aptarime akcentuojame, kokius kno kalbos signalus daugiausiai orientavosi dalyviai, iekodami kontrabandinink". T pai uduot g a l i m e parinkti kaip vad bendravimo pozicij tem, kad dalyviai geriau pajust dominuojani, nuolanki ar savigarbik, pozicijas. 2. K o k i a m e vystymosi etape yra grup. iuo atveju reikia turti o m e n y , kad bet kokios grups gyvenimas paklsta grups d i n a m i k o s dsniams. Kuo grup sutelktesn, tuo laisviau jauiasi j o s nariai, j i e labiau pasitiki vienas kitu. Fizinio kontakto reikalaujanius pratimus, tokius kaip spavimas ant rank, aplinkos tyrinjimas uritomis akimis ir pan., galima atlikti tik p a k a n k a m a i sutelktoje grupje. Kita vertus, konfrontacijos etape dalyviai gali nepriimti uduoi, kritikuoti j a s arba sakyti, kad nesupranta instrukcijos. [ tok elges reikt irti kaip tipikas pasiprieinimo apraikas ir atitinkamai reaguoti.

1.3. Instrukcijos formulavimas Jis turi bti lakonikas ir aikus. Detali gausa ir isamus aikinimas daniau trukdo suprasti uduot nei padeda. Visika blogai, j e i instrukcija ilgesn u uduoties atlikim. Labai svarbu, kad aikindami palaikytume aki kontakt su dalyviais. I a s m e n i n s patirties autor ino, kad uduot, kuri bus atliekama m a o m i s grupelmis, reikia paaikinti visiems drauge ir tik po to silyti susiskirstyti grupeles. Jei dalyviai susiskirstys anksiau, j d m e s y s bus nukreiptas grupels vid, ir prie kiekvienos i j reiks pakartotinai prieiti.

1.4. V a d o v o v a i d m u o N e t paties brangiausio rankio vert atsiskleidia tik m o g a u s , m o k a n i o j u o naudotis, rankose. Psichologiniai aidimai nra iimtis. Svarbu, k ir kada atkreipsime dmes, kokius orientyrus nurodysime. Net paprasiausi jim patalp galima panaudoti kno kalbai studijuoti, tarpasmeninio bendravimo nuostatoms ar santykiams grupje aptarti. Pavyzdiui, galima suformuluoti uduot: K tik sujome patalp. Kaip tai vyko? Kiekvienas prisiminkite, k darte - l k u r i a v o t e , pasitraukte al, stengts bti tarp pirmj? K o k i o s mintys mkteljo galvoje? [ kok kit elges atkreipte d m e s ? " Tada analizuoti j a u vykus fakt, iekant ssaj su tipiku elgesiu socialinse situacijose, b e n d r a v i m o nuostatomis ir taip toliau. Galima pasilyti: eidami patalp parodykite savo santyk su mokymusi universitete (psichologijos studijomis, naujovmis, profesine veikla ir t. t.)." Tai bus du skirtingi pratimai, susij su skirtingais vadovo tikslais . V a d o v a s , vartojant psichodramos terminologij, turi bti pats pakankamai apils". Jam paiam turi bti pakankamai natralu ir priimtina tai, k silo kitiems, - vaikioti po sivaizduojam mik, persiknyti g y v n u s , surasti savo vardui melodij ir j padainuoti. Danai vadovas turi pradti pratim taip, kaip uvedama daina, ir tik po to dalyviai vienas po kito prisijungia.
7 5

7 4

iuo poiriu uduotys ar pratimai negali bti gelbjimosi ratas tam, kuris bijo psichologini kontakt, bti asmenikas ar pasirodyti nesolidus. Kitas svarbus klausimas susijs su pratim aptarimu ar analize. M i n j o m e , kad asmeninis pratimo turinys gali bti analizuojamas tik atskirais atvejais. Kai pratimus naudojame apilti", psichologinei distancijai mainti, spontanikumui skatinti, j nedert analizuoti. Veikdamas m o g u s gali atsiskleisti asmenikiau nei kalbdamas. Ir vadovui, ir kitiems grups d a l y v i a m s labai danai kyla pagunda interpretuoti tai, k mat (Tu labai nepasitiki savimi", Oho, kiek agresijos", Tu buvai toks bejgis kaip vaikas", Tu ugoei visus kitus" ir pan). iuo atveju svarbu bti atsargiems ir paklausti savs, ko siekiu interpretuodamas. Verta prisiminti anekdot, kuriame psichologas a p i b d i n a m a s kaip m o g u s , pasakantis ties, i kurios j o k i o s naudos. y m u s psichoanalitikas D. VVinicott teig, kad gudri inter pretacija padeda paiam psichoanalitikui isaugoti tikjim savo sugebjimais. V a d o v a s turi sudaryti slygas m o n m s jaustis saugiai ir pateikdamas svarbi informacij, ir nubrdamas kuo aikesnes ribas. G a l i m a i anksto pristatyti aidimus, pavyzdiui: ia mes ne tik diskutuosime. Kartkariais a pasilysiu psichologini uduoi, panai aidimus. Galite ir irti j a s kaip aidimus. Galite j o s e rasti ssaj su gyvenimu". Nors reikalavimas laikytis konfidencialumo daugiau siejamas su psichoterapija, galima ir per saviinos pratybas pasilyti susitarti: iandien atliksime vairias uduotis, aisime psichologinius aidimus. Tad galime ir save, ir kitus pamatyti neprastose situacijose. Kad visi j a u s t u m s kuo laisviau, silau apie tai, k matme, kalbti tik iame kambaryje, o ne u dur. Ar galime dl to susitarti?" Kuriant kokias nors taisykles, svarbus kiekvieno asmeninis dalyvavimas. iuo atveju galima remtis transakcins analizs teorija, teigiania, kad konstruktyvs susitarimai sudaromi tarp dviej moni Suaugusiojo A bsen. Jei kontraktas sudarytas i Vaiko pozicijos, apie kuri byloja tylus linkteljimas galva, sdjimas pusiaugula, j i s gali bti lengvai sabotuojamas. Todl

verta skirti kelias minutes ir, su kiekvienu asmeniu umezgus aki kontakt, igirsti aik taip", pasiadu".

1.5. Dalyviai Kokiai auditorijai tinka psichologiniai aidimai, ar yra koki nors apribojim j u o s naudojant? Gana plaioje savo praktikoje vedu bendravimo videopratybas, praktinius seminarus ir psichoterapijos grupes. Viena i pratyb sudedamj dali yra psichogimnastikos uduotys. Esu siliusi j a s vairaus amiaus ir isilavinimo monms: moksleiviams, studentams, staig vadovams, policijos darbuotojams, psichoterapijos skyriaus pacientams. aidia visi. Skiriasi pradin reakcija ir tempas, kuriuo m o n s sitraukia. Pradioje j i e gali sutrikti ar jaustis nejaukiai dl to, kad teks judti erdvje. Ms kultroje mokymasis asocijuojasi su sdjimu suolo uuovjoje", tokia pozicija prasta bei saugi. Turdami tai omenyje, galime parinkti pirmuosius psichogimnas tikos pratimus taip, kad j i e tik skatint surasti savo viet patalpoje ir tarp kit dalyvi. T a m tinka grupavimosi, rikiavimosi pagal vairius kriterijus uduotys. Vliau pamau pereinama prie individualios saviraikos uduoi.

2. S u s i p a i n i m o pratimai

Gyvasis emlapis Visi dalyviai stovi. V a d o v a s silo sivaizduoti, kad patalpoje ant grind patiestas didelis Lietuvos (Europos, Pasaulio) emlapis. N u r o d o m a , kur yra iaur, piets ir t.t. Kvieiama atsistoti t emlapio tak, i kurio kiekvienas yra kils. Tai daro visi vienu metu, skiriama laiko susiorientavimui ir pasidairymams.

7 6

77

Vardo skambesys ir judesys Dalyviai stovi ratu. Siloma tyloje siklausyti savo vard kok judes, gars, intonacijjis atitinka. Po vien ieinama priekin ir pademonstruojama. Kiti lyg veidrodis arba choras atkartoja. K i t o kailyje D a l y v i a m s s i l o m a susiskirstyti poromis, renkantis kuo maiau pastamus m o n e s . Kiekviena pora susiranda viet, kur galt nekliudomai pabendrauti 10 minui, kad suinot daugiau vienas apie kit ir vliau galt pristatyti partner kitiems. Pasibaigus laikui ir d a l y v i a m s grus rat, partner siloma pristatyti pirmuoju a s m e n i u . Jei Renata bendravo su Osvaldu, ji galt sakyti: A esu Osvaldas, man 22-eji metai, esu emaitis, pamis dl k o m p i u t e r i . . . " pristatomojo portret galima traukti ne tik t informacij, kuri j i s suteik, bet ir tai, k pastebjome , pvz., a danai kartoju odel s u p r a n t i . . . " arba kai jaudinuosi, esu prats trkioti peiais".

bendraamiai, ar vartojo maybines formas, kaip pats v a r d o savininkas j a u t s i tuo vardu aukiamas. Visa tai papasakojama grupei kaip v a r d o istorija.

3 . P r a t i m a i dmesiui sukaupti

V l u o j a n t y s judesiai Dalyviai stovi ratu. V a d o v a s paaikina, kad j i s darys j u d e s i u s , turinius aiki pradi ir pabaig. Kiti turi j u o s kartoti, atsilikdami vienu j u d e s i u , pvz., jei vadovas siremia rankomis onus, o po to pritupia, tai kiti siremia onus tik tada, kai j i s pritupia. T a s , kuris suklysta ir ima kartoti j u d e s i u s sinchronikai, d u o d a fant, perima v a d o v a v i m arba ikrenta i rato.

M u s langelyje D a l y v i a m s siloma sivaizduoti lang, sudaryt i devyni kvadratli - trijose eilutse po tris. [ io lango vidur p a t u p d o m a sivaizduojama m u s , kuri dalyviai gali gainioti, d u o d a m i j a i k o m a n d a s . M u s gali j u d t i po vien langel deinn, kairn, auktyn arba e m y n . Todl ir k o m a n d o s musei gali bti tik tokios: a u k t y n " , k a i r n " ir t. t. K o m a n d a s d u o d a visi nariai paeiliui, mintyse s e k d a m i , kad m u s neiskrist" i rm. N e g a l i m a sakyti k o m a n d o s , prieingos k tik igirstajai, t. y., po auktyn" sakyti e m y n " , nes tai - galimyb dalyvauti aidime nesekant jo eigos.

Sociometrija Dalyviai atsipalaidav stovi. Siloma susikibti rankomis su tais m o n m i s , kuriuos pasta. Vliau galima keisti kriterij, praant susikibti su tais, kuriuos maiausiai pasta, su kuo nort susipainti. U d u o t i e s modifikacija - praoma pai dalyvi pasirinkti kriterij, pagal kur j i e galt susigrupuoti kelias grupeles. Dar viena modifikacija - sustoti eil pagal vairius demografinius p o y m i u s (dyd eimos, kurioje augo, dabartins eimos dyd, profesins veiklos, dalyvavimo panaiose pratybose patirt ir 1.1.).

Blykst iam pratimui reikia vienos slygos - tamsaus paros m e t o . Dalyviai stovi ratu, vidur kvieiami 1-2 m o n s . T r u m p a m u g e s i n a m a viesa, ir pakviestieji atsistoja tam tikra poza, su tam tikromis v e i d o iraikomis. viesa jungiama 1-2 sekundms, po to vl ijungiama ir buvusieji rato viduryje grta savo vietas. G r u p turi sidmti pozas, veido iraikas ir j a s kuo tiksliau atkurti. A t k u r i a m a parodant be odi.

V a r d o istorija Dalyviai kvieiami prisiminti visa, kas susij su j vardais. Kokia vardo reikm, kas ir kodl irinko btent tok vard, ar b u v o j a m k o n k u r e n t " . Kaip vaikystje kreipdavosi tvai ir

78

79

Pastabusis I grups nari irenkamas savanoris ir jo padjjas. Likusieji pasiskirsto po kambar, atsisda arba lieka stovti tam tikromis p o z o m i s . Savanoris apiri visus - kas kur yra, kokioje pozoje - ir ieina u dur. Padjjas pakeiia sdinij pozas, s u k e i s d a m a s vietomis m o n e s arba rb detales. Pakeitimus reikia siminti. Grta buvs u dur savanoris, j i s turi nustatyti pasikeitimus. Veidrodis Dalyviai pasiskirsto poromis, sustoja vieni prie kitus. V i e n a s i j - veidrodis, kurio uduotis yra kuo tiksliau atkartoti prie j stovinio m o g a u s j u d e s i u s . Sis gali daryti specifinius v e i k s m u s , kurie paprastai daromi prie veidrod: ukuotis, daytis, tvarkytis drabuius arba pasimets stovti, veidrodis turi visk atkartoti. Instrukcijoje svarbu tai pabrti. Po kurio laiko dalyviai keiiasi v a i d m e n i m i s .

Laikas Dalyviai stovi ratu. V i e n a s ieina vidur. Likusij p r a o m a susikibti rankomis. V i e n a s i stovini rate sako: Siuniu laik ... (pvz., Danutei)". Laikas - tai rankos spusteljimas, kur susikibusieji gali perduoti vienas kitam. Kai spusteljimas pasiekia a d r e s a t j i s turi garsiai pasakyti: Gavau". Stovintysis viduryje turi pastebti siuniam laik - rankos spusteljim anksiau, nei jis pasieks tiksl. Uduot sunkina tai, kad l a i k a s " adresatui gali keliauti dviem kryptimis. T a s , kurio perduodam spusteljim pastebjo, eina rato vidur. Keiiamasi v a i d m e n i m i s . T pat pratim galima naudoti ir empatijai vystyti, emocinei distancijai mainti, j e i skatinsime pajusti, kjauia partneris, kvpuojantis atitinkamu ritmu.

Ekstrasensas V i e n a m grups nariui uriamos akys, j i s sdasi k d . Likusieji po vien prieina p r i j o ir paspaudia rank. Pagal rankos p a s p a u d i m ekstrasensas" gali visus suskirstyti 2 - 4 grupes, vieniems s a k y d a m a s stotis kair, kitiems - dein, dar kitiems priek ar u nugaros. Kai visi j a u bna prij, ekstrasensas", n e n u s i i m d a m a s raiio nuo aki, pasako, koks poymis bdingas kiekvienai grupelei. Tik po to gali nusiimti rait, kad pamatyt savo g r u p a v i m o rezultatus. ios uduoties modifikacija gali bti siloma grupelei pastam moni. Po vien e i n a m a prie sdiniojo kdje uritomis akimis m o g a u s . Jis, paspauds rank, spja, kuris tai grups narys, garsiai p a s a k y d a m a s vard. Visiems pasisveikinus" su sdiniuoju, jis gali nusiimti rait, ir grups nariai garsiai itaria vardus moni, kuriais j u o s palaik ekstrasensas".

4. Kontakto u m e z g i m o ir emocins distancijos m a i n i m o pratimai

Susitikimas ant tilto Dalyviai pasiskirsto dvi grupes ir sustoja prieingose k a m b a r i o pusse. Vadovas sako, kad abi grups yra prieinguose ups krantuose, upje pilna ialkusi krokodil. U p s krantus j u n g i a labai siauras tiltas, ant kurio mons gali prasilenkti tik laikydamiesi vienas u kito (ant grind galima parodyti tilto ribas lent, dangos ornament ar k t ) . Abiem grupms reikia kuo greiiau pereiti kit krant. Pyn G r u p s nariai stovi ratu nedideliu atstumu vienas nuo kito. Paaikinama, kad pagal signal reiks usimerkti, itiesti priek abi rankas ir j u d t i pirmyn, kol delnai susilies su kit nari delnais. Tada reikia kiekviena ranka surasti kito mogaus rank, stengiantis, kad nebt susikibusi po tris ar daugiau. Visi atsimerkia ir turi, nepaleisdami rank, isipainioti.

80 8 1

5. U d u o t y s psichologiniam sutelktumui stiprinti Suoliukai Visi grups nariai isirikiuoja vien eil taip, kad iek tiek matyt vieni kitus. V a d o v u i suplojus, reikia oktelti ir pasisukti 90 arba 180 laipsni k a m p u . Plojimai skaiiuojami. Tikslas - po tam tikro laiko visi turi stovti, irdami viena kryptimi.

6. K n o kalbos s u p r a t i m ir j a u s m neodin raik gilinanios u d u o t y s

Isirikiavimas be odi pagal plauk/aki spalv V a d o v a s paskelbia, kad dabartins uduoties tikslas isirikiuoti pagal plauk spalv nuo tamsiausi iki viesiausi. Atliekant i uduot reikt nekalbti, naudotis tik neodinmis kalbos p r i e m o n m i s . P a r o d o m a vieta patalpoje, kur galt prasidti eilut. V a d o v a s turi sekti, kad bt laikomasi n u r o d y m o nekalbti. Uduotis baigiama, kai visi suranda savo vietas. Po to gali bti siloma sudtingesn uduotis - isirikiuoti pagal aki spalv. i uduoties modifikacija reikalauja siirjimo, taigi netiesiogiai skatina aki kontaktus if maina e m o c i n distancij tarp grups nari, todl gali bti naudojama kaip 4 - o j o skirsnio uduotis.

Istorijos k r i m a s Dalyviai stovi arba sdi ratu. Vadovas paaikina, kad grups uduotis - sukurti istorij. Kuria visi grups nariai, paeiliui p a s a k y d a m i po sakin. Pradeda savanoris arba tas, kuriam pasilo v a d o v a s , tsia jo k a i m y n a s i deins arba i kairs. Kada sustabdyti proces - po vieno, dviej ar daugiau rat, - sprendia g r u p s v a d o v a s , orientuodamasis fabulos vystymsi, nari sitraukim ir pan.

Perone G r u p dalijama dvi dalis. I vienos grupels irenkamas savanoris - j i s turs atlikti ivaiuojanio traukiniu" vaidmen, jo grupels nariai bus ilydintys perone". Savanoris pakvieiamas kit grupel ir j a m p a s a k o m a informacija, kuri j i s turs perduoti ilydintiems", stovdamas vagone prie udaryto lango. Pavyzdiui: Paerkit m a n o gyvnl kas antr dien", Palikau maiytus blynus ant p a l a n g s " ir pan.

Sakinys Uduotis labai panai vien od. ankstesnij, tik dalyviai sako po

Orkestras Visi grups nariai susiranda priemones (instrumentus"), kuriais galima igauti kokius nors garsus, ir tuos instrumentus ibando. Vienas grups narys irenkamas dirigentu. Jis duoda enkl, kada pradti, ir visi jo vadovaujami groja. Dirigentas duoda enkl, kada baigti.

P a b g i m a s i kaljimo G r u p dalijama poromis. Vienas i poros nari bus kalinys, kitas - jo lankytojas, atjs pasimatym ir turintis savo d r a u g o ivadavimo plan. Pasimatyme dalyvauja kaljimo priirtojas, kuris labai blogai m a t o , bet puikiai girdi, todl plan reikia perduoti be odi. Uduotis vykdyta, kai kalinys aikiai supranta, kaip jis gals isivaduoti.

82

8 3

Individualus emocij reikimas D a l y v i a m s idalijamos kortels su uraais: Be odi ireikk pykt / abejingum / nuovarg / baim / nuobodul / n e k a n t r u m / lides / diaugsm / pasibjaurjim / uuojaut / paniek / gailest / nustebim / susidomjim / nerim". Dalyvis eina rato vidur ir mimika, gestais parodo emocij, kuri urayta kortelje. Kiti grups nariai turi kuo tiksliau vardyti, koki emocij j i e mat. Vliau galima aptarti individualius raikos ir suvokimo skirtumus.

procedra. Muitininkai turi vardyti, kuris keliautojas gabena kontraband. Jei neatspja, od gali tarti stebtojai. Ir iems neatspjus, paslaptis atskleidiama, parodant, kas ir kur slp d r a u d i a m daikt. Grups keiiasi vaidmenimis. Aptariama, ubaigus vis aidim.

7. P r a t i m a i g r t a m a j a m ryiui

Pagyrimai E m o c i n s distancijos n u s t a t y m a s Pirmas variantas. Dalyviai sdasi ant kdi vienas prieais kit taip, kad tarp j keli bt 15-20 cm tarpas. Rankas laiko sulenktas per alknes ir itiestas priek madaug krtins lygyje. Delnai atsukti partner vertikaliai. Vienas i dalyvi tiesia rankas priek, artdamas delnais prie partnerio. Pastarasis tuo metu laiko savo delnus, prisileisdamas kit iki komfortiko atstumo. Galima pasakyti stop", jei b a n d o m a prieiti ariau nei malonu. Po to keiiamasi v a i d m e n i m i s . Antras variantas. Dalyviai atsistoja 2 - 2,5 m atstumu. Vienas pradeda ltai judti partnerio link. Sis turi pasakyti s t o p " tuo metu, kai nori partner sustabdyti. Atstumas tarp moni matuojamas ties liemens linija. Atliekant abu pratimo atstumus su keliais m o n m i s . variantus, siloma isimatuoti Pratim galima atlikti dviem variantais. Jei dalyvi apie deimt, j i e po vien sdasi kd alia vadovo. Kiti atsisdusiajam sako: M a n patinka tavo pamindami koki nors savyb, b d o bruo, sugebjim. Pavyzdiui, M a n patinka tavo h u m o r o j a u s m a s " . m o g u s , kuriam tai adresuojama, turi priimti pagyrim, s a k y d a m a s , A i , a tikrai turiu humoro jausm". Jei dalyvi daugiau, j i e sustoja dviem koncentriniais ratais. Vidinio ir iorinio rato m o n s stovi vienas prieais kit. Ioriniame rate stovintis sako prie save stoviniam: Man patinka...", ir toliau viskas vyksta taip, kaip aprayta. Po to vidinio rato m o n s daro ingsn kair, susitinka su kitais partneriais. Procedra pakartojama, ir vl engiamas ingsnis kair. Vliau p a g y r i m u s sako vidiniame rate stovintys.

Metaforikas apibdinimas G r u p s nariai charakterizuoja vieni kitus, naudodami metaforas, pavyzdiui: Jei tu btum medis/ gl/ baldas/ or p r o g n o z / patiekalas/ literatros anras/ knyga/ muzikos krinys/ rbas/ klimato zona/ spalva btum..." Kokius ir kiek apibdinim rinktis, galima susitarti pradioje, arba kiekvienas narys renkasi savo nuoira.

Muitin G r u p padalijama m u i t i n i n k u s " ir keliautojus per sien". Jei dalyvi daugiau kaip deimt, galima iskirti stebtoj grupel. V a d o v a s visiems parodo kok nors nedidel daikt, lengvai telpant kienlje - kontraband", kuri keliautojai turs pergabenti per s i e n o muitininkai surasti. Tikrinti galima tik nekontaktiniais bdais, daugiausiai orientuojantis kno signalus. N e g a l i m a versti kieni, iupinti rb. Keliautojai trumpam ieina u dur, kad paslpt kontraband, o j i e m s grus, prasideda pasienio kontrols
84

Gyvasis veidrodis Dalyviai, naudodami daugiausia neodines priemones, atspindi vieni kil ypatybes, pavyzdiui: tavo tipika pozicija
85

grupje/ tai, kas padeda bendram darbui, ir tai, kas trukdo/ kas man nepatinka. Uduotis gali bti atliekama kartos k d s " principu, kai po vien atsiduriama visos grups dmesio centre, arba m a o m i s grupelmis.

Pagalbos bdai hiperaktyviems vaikams

Eugenija Palmira Zambaceviien

Dovan davimas Uduotis panai ankstesnij tik daugiau kalbama. Grups nariai kiekvienam dovanoja tai, kuo nort j paremti, sustiprinti, palaikyti. Labai svarbi pozityvi nuostata, kad dovan dalijimas netapt umaskuotu t r k u m vardinimu. odius galima palydti gestais ir iraika, simbolines dovanas dedant sivaizduojam krep". v a d a s . H i p e r a k t y v u m o apibdinimas. Danai suaugusieji, susidr su neprastu vaiko elgesiu, lauo galvas - kas gi tam vaikui: gal j i s paprasiausiai idyks, o gal serga, nesugeba, nenori? Kartais vaikas suaugusiojo vadovaujamas ar padedamas gali gerai atlikti nedideles uduotis. I to padaroma ivada, kad jis valios p a s t a n g o m i s gali save kontroliuoti. Jei taip neatsitinka, vaiko elgesys aikinamas nenoru k nors padaryti. Ir jis patenka vadinamj problemiko elgesio" vaik grup. ioje grupje ypa isiskiria nepatvaraus dmesio, j u d r s , impulsyvs vaikai. Jie nestengia susikaupti, negali pabaigti nei vieno pradto darbelio, nuolat j u d a , kruta, nereaguoja aplinkini spjimus, ignoruoja j paliepimus, yra labai triukmingi, nenustygsta vietoje, isiblak, pameta savo daiktus. Danai nejauia pavojaus: nebijo aukio, neapsidair bga per gatv. Patys tikri nekuiai, bet nesugeba ramiai klausytis, k sako kiti, neiklaus klausimo, skuba j atsakyti - odiai aplenkia mint". Tokie vaikai nenusdi vietoje, griebia vairius daiktus, atidarinja stal ar spint stalius, laipioja ant kdi. Danai bna dirgls, greitai supyksta. 1962 m. Oksfordo mokslinink - vaik neurologijos specia list - iniciatyva organizuotame simpoziume minimalaus smegen p a k e n k i m o klausimais tok vaik elgesio sutrikim nutarta pava dinti m i n i m a l i a smegen disfunkcija". Argumentuota tuo, kad iuo atveju nra struktrini centrins nerv sistemos pakenkim, taiau bdinga n e u r o c h e m i n ir neurofiziologin disfunkcija. vairs autoriai minimaliai smegen disfunkcijai priskiria apie 100 klinikini poymi (tarp j agresyvum, disleksij, disgrafij, diskalkulij, vizualinius - percepcinius ir kt. sutriki mus). Kai kurie autoriai pasisako prie termin teigdami, kad j i s v a i k levams asocijuojasi su smegen pakenkimu ir veria j u o s nuogstauti dl vaiko intelekto bei jo ateities. 1980 m. treiajame A m e r i k o s psichiatr asociacijos leidinyje Diagnostinis ir statis86 87

Literatra 1. Beresnevait M., Vasiliauskas D.(1995). Grupin psichoterapija ischemins irdies ligos antrins profilaktikos sistemoje. KaunasKMA . Koinas R.(1998). Psichoterapins grups: teorija ir praktika Vilnius: VU leidykla. .(1993). . : . .(1994). : . . . . (1993). . : . . (1999). .. . . . .., ..(1988) : . . .

2. 3. 4. 5. 6. 7.

tinis psichini sutrikim v a d o v a s " (Diagnostic and Statistical M a n u a l of Mental Disorders ( D S M - I I I ) pirm kart pavartotas terminas d m e s i o t r k u m a s " (attention deficit). Vyraujaniu tapo d m e s i o t r k u m o s i n d r o m a s , taiau akcentuojamas ir vaiko elgesio sutrikimas. Vliau iskirti trys sindromo tipai: dmesio trkumas ir h i p e r a k t y v u m a s , d m e s i o trkumas nesant hiperaktyvumo ir rezidualinio tipo s i n d r o m a s , bdingas paaugliams ir vaikams, kuriems ankstyvajame amiuje buvo pripaintas dmesio trkumo ir h i p e r a k t y v u m o s i n d r o m a s . Dabartiniu metu, kaip nurodo S. E. Schawith ir kt. ( K u m a , Briazgunov, 2 0 0 1 , 332) labiausiai paplits t e r m i n a s - d m e s i o t r k u m o ir hiperaktyvumo sindromas". Siuo metu naudojamoje tarptautinje lig klasifikacijoje T L K - 1 0 (1997) iskirta hiperkinezini sutrikim grup, kurioje aprayti keturi sutrikimai: aktyvumo ir dmesio sutrikimas, hiperkinezinis elgesio sutrikimas, kiti hiperkineziniai sutrikimai ir nepatikslintas hiperkinezinis sutrikimas. N u r o d o m a , kad iai sutrikim grupei bdinga ankstyva pradia: per daug j u d r u s , blogai m o d u l i u o j a m a s elgesys, susijs su dideliu dmesio nepakanka m u m u ir nuolatinio sugebjimo atlikti uduotis stoka. ie elgesio bruoai bdingi vairiomis situacijomis ir trunka ilgai. Ten pat raoma, kad pastaraisiais metais iems s i n d r o m a m s apibdinti paplito terminas d m e s i o deficito sindromas". ia is terminas nevartojamas todl, kad j i s reikia kol kas dar neiaikintus psichologinius p r o c e s u s " . . . ( T L K - 1 0 , 1997, 203). D S M - I V ( 1 9 9 4 ) teikiamas terminas D m e s i o trkumo /hi p e r a k t y v u m o s u t r i k i m a s " ( D T H S ) (Attention-Deficit/ Hyperacti vity Disorder ( A D H D ) . is terminas daniausiai vartojamas ir lietuvikoje literatroje. H i p e r a k t y v u m a s - medicinin ar socialin problema? Atsa kant klausim irykja du skirtingi poiriai (Judrs vaikai", 1999, 9). 1. Psichiatrinis poiris: hiperaktyvumas yra p r o b l e m a ir sergant vaik reikia gydyti. Gali bti m e d i k a m e n t i n i s g y d y m a s , psichoterapija ar specialios J tikslas - pakeisti vaik taip, kad j i s prisitaikyt prie reikalavim.
88

2. Antipsichiatrinis poiris. Jo alininkai mano, kad reikt gydyti ne vaik, o keisti aplink taip, kad ji atitikt skirting vaik poreikius. 1. H i p e r a k t y v u m o prieastys. iam vystymosi sutrikimui gali turti takos daug vairi biologini, psichologini bei psichosocialini veiksni, tad mokslinink n u o m o n s iuo klausimu gana prietaringos. T e m p e r a m e n t a s . M a n o m a , kad hiperaktyvumui gali turti takos gimtos vaiko t e m p e r a m e n t o savybs. T e m p e r a m e n t a s api b d i n a m a s keliais aspektais, vienas i svarbiausi - bendras akty v u m o lygis. T e m p e r a m e n t a s slygoja ir skirtingas dmesio savy bes. Vieni vaikai yra lankstesni ir lengviau nukreipia dmes nuo vienos veiklos prie kitos, kiti labiau inertiki. Vaiko nekantrum, staigum gali nulemti tokia temperamento savyb kaip reakty v u m a s , kuris reikia viso organizmo arba jo dalies sugebjim atsakyti poveik tam tikro stiprumo reakcija. Hiperaktyvumo atveju vaiko veikla labiau priklauso nuo atsitiktini iorini aplinkybi, nuotaik negu nuo tiksl, ketinim, siekim. Paveldimumas. Kol kas hiperaktyvumo paveldjimo m e c h a n i z m a s nra visikai aikus. D. P. Cantvvell tyrimai rodo, kad perdtas motorinis a k t y v u m a s buvo bdingas 8 i 50 tv, augi nani hiperaktyvius vaikus (kontrolinje grupje is santykis buvo 1:50). L. Willeiman, tyrs 93 dvyni mergaii hiperaktyvum, daniau t pat sutrikim nustat homozigotinms d v y n m s negu heterozigotinms ( K u m a , Briazgunov, 2 0 0 1 , 334). Pcrinatalinis ir postnatalinis vystymasis. Retrospektyvin vaik, turini D T H S , a n a m n e z irykino vairius sutrikimus prenataliniame ir postnataliniame vystymesi: sunkus, komplikuotas g i m d y m a s , per kur paeidiamos kdikio smegenys, vairs vlesni susirgimai (encefalitas, galvos smegen traumos). Kai kuriais tyrimais nustatyta koreliacija tarp vaisiaus neineiotumo, m a o naujagimi svorio ir vliau irykjusio vaiko hiperaktyvumo mokykliniais metais. Somatiniai susirgimai (astma, danos pneumonijos, irdies nepakankamumas, nefropatijos,

medicinin naudojamas programos. visuomens

89

m e d i a g apykaitos sutrikimai, alergijos) turi neigiam poveik n o r m a l i a m s m e g e n darbui, kartu ir vaiko elgesiui. V i e n a s i D T H S rizikos faktori - tv amius. Jei motina n t u m o metu neturjo 19 met ar buvo vyresn nei 30 met, o t v o a m i u s b u v o vir 39 met, neatmetama tikimyb, kad gims hiperaktyvus vaikas. V a i k m i t y b a . Kai kurie autoriai nurodo ry tarp vaik mitybos ir j n e r a m a u s bdo. Pastebta, kad vaik maistas, turtingas cukraus ar kit aldikli, didina hiperaktyvum ir skatina agresyv elges. Y r a n u o m o n i apie D T H S atsiradim dl apsinuodijimo vinu, vairi dirbtini maisto pried, salicilat vartojimo. T o k i o s teorijos, kaip nurodo V. K u m a ir kt., turi teis egzistuoti, taiau reikalauja papildom tyrim" ( 2 0 0 1 , 336). Psichosocialiniai veiksniai. M a n o m a , kad viena i D T H S prieasi - eimyniniai santykiai. Turimas omenyje nenuoseklus vaik aukljimo bdas: sutrikdytas gyvenimo ritmas (miego ir b u d r u m o , reguliaraus maitinimosi, aktyvumo ir ramybs, darbo ir aidim kaita), tvai, usim savo reikalais, vaikams skiria maai d m e s i o , nra nustat taisykli, kuri j i e turt laikytis. Kartais dl to paties d a l y k o vaikai grietai baudiami, o kartais tai visikai nereaguojama. Vaik niekas nekontroliuoja, j i e nesijauia saugs. Atkreiptas d m e s y s globos nam augintini elges. M a n o m a , kad kai kuri vaik d m e s i o sutrikimas, perdtas motorinis aktyvumas - slygoti ilgalaiks e m o c i n s deprivacijos. Paalinus deprivacijos faktori (eima pasilo glob, sivaikinama), vaikai tampa ramesni, d m e s i n g e s n i . Prie vaiko dmesio sutrikimo ir perdto a k t y v u m o gali prisidti ir eimoje stres ar nerim sukeliantys vykiai. N e u r o c h e m i n i a i veiksniai. Viena pastarj met hipotezi apie h i p e r a k t y v u m o prigimt yra kai kuri neuromediatori d o p a m i n o ir noradrenalino - apykaitos sutrikimas. ie neuromediatoriai turi takos motorinio ir emocinio aktyvumo kontrols ir slopinimo, veiklos p r o g r a m a v i m o centr, dmesio, operatyviosios atminties sistem veiklai. D u o m e n y s apie hiperaktyvumo ir socialinio - e k o n o m i n i o statuso ry yra gana prietaringi. Taiau I. Briazgunovo ir E. Kasatikovos ( 2 0 0 1 ) atlikti tyrimai parod, kad du tredaliai vaik,
90

turini D T H S , - i socialins rizikos eim (tvai bedarbiai, neturintys nuolatins g y v e n a m o s i o s vietos; nepilnos, konfliktins, asocialios eimos). 2. D T H S danumas, dinamika, prognozs Vaik d m e s i o sutrikimas ir hiperaktyvumas - gana danas reikinys. Atlikt tyrim d u o m e n i m i s J A V j i s svyruoja nuo 4 iki 20 %, Anglijoje - 1-3 %, Vokietijoje - 8 - 1 8 %, Italijoje - 3 - 1 0 %, buvusioje ekoslovakijoje - 2 - 1 2 %, Kinijoje - 1-13 %, Austrijoje - 7 - 1 0 %, Rusijoje - 2 - 8 %. (Briazgunov, Kasatikova, 2 0 0 1 , 26). T o k plat io sutrikimo diapazon (nuo 1 iki 20 %) nulemia nevienodi vertinimo kriterijai ( J A V , Kanadoje naudo j a m a s i D S M kriterijais, Anglijoje ir Europos alyse priimtinesn T L K - 1 0 nurodyti poymiai). N r a tiksli d u o m e n apie D T H S d a n u m Lietuvoje. is sutrikimas bdingesnis berniukams negu mergaitms (6:1). A. K o r n e v a s m a n o , kad berniuk hiperaktyvumas yra labiau nulemtas genetini faktori, didesnio vyrikos lyties vaisiaus p a e i d i a m u m o per ntum ir gimdym. Mergaii galvos s m e g e n pusrutuliai maiau specializuoti, todl j centrins nerv sistemos k o m p e n s a c i n s g a l i m y b s j o s p a k e n k i m o atveju yra didesns nei berniuk (Briazgunov ir kt., 2 0 0 1 , 28). V a i k o neatidum, perdt a k t y v u m galima pastebti j a u kdikystje. Lovytje gulintis maylis be paliovos mataruoja rankytmis ir kojytmis, ia k tik j u o k s i , ia neinia dl ko supyko, usispyr, nusisuko nuo j a m r o d o m o aisliuko. Kai kurie kdikiai blogai miega, ilgai nelaiko lapimo. Vaikui augant D T H S vis labiau rykja. Intensyviai vystantis kalbai ir atminiai (apie 3 - 4 metus) nerv sistemai tenka labai didelis krvis. Pradjusiam lankyti ikimokyklin u g d y m o staig vaikui sunku priprasti prie naujo reimo, nepastam moni, didelio brio bendraami. Pradjs lankyti mokykl vaikas nepajgia laikytis nustatytos tvarkos, kontroliuoti savo elgesio. Jis nestengia susikaupti ir trokta nuolal judti. Susikaupia tik tada, kai veikla labai domi, bet savo d m e s i o produktyviai nepanaudoja uduotims atlikti.

91

Rykiausiai ie elgesio poymiai tiek berniukams, tiek mergaitms pasireikia apie 7 - 1 2 metus. M a n o m a , kad tai slygota auktosios nervins veiklos vystymosi dinamikos: 5,5 - 7 ir 9 - 10 metai laikomi kritiniais s m e g e n sistem, atsaking u mstymo, d m e s i o , atminties formavimsi, periodais. Apie 7 metus vyksta intelektinio vystymosi stadij kaita, susidaro slygos atsirasti abstrakiam mstymui, valingam veiklos reguliavimui. 6 - 7 met vaikai, turintys D H T S , nepasireng mokytis m o kykloje dl sultjusio smegen ievs ir poievio brendimo. Sistemingas mokyklinis krvis gali sutrikdyti centrins nerv sistemos kompensacinius m e c h a n i z m u s bei turti takos adaptacijai mokykloje. Jai, kita vertus, gali trukdyti ir m o k y m o s i sunkumai. Tad klausim, ar hiperaktyvus vaikas yra pasirengs mokytis m o kykloje, gali atsakyti tik psichologas ir vaiko vystymsi stebintis gydytojas. 1 2 - 1 5 metai sutampa su lytinio brendimo periodo pra dia. H o r m o n a u d r o s " dar labiau sustiprina jaunesniojo paauglio motorin aktyvum. V - V I klasje irykja ir didesnis akademinis atsilikimas. Vaikas j a u bna pavargs nuo nuolatini neskmi, ima nebepasitikti savimi, nebenori mokytis. Ikyla ir bendravimo problem. Hiperaktyvus vaikai nejautrs bendraamiams, danai elgiasi agresyviai, link vadovauti to nesugebdami, nori atkreipti save kit dmes, todl kolektyvo nemgstami. Klasje j i e danai atlieka j u o k d a r i vaidmen, nes, nesugebdami k nors padaryti gerai, veikia neadekvaiai. Sociometrins apklausos rodo, kad tokie vaikai danai b n a atstumtieji. Didel suaugusij kontrol taip pat skatina neadekvat elges. Tad hiperaktyvus vaikas, anot A. Vileikyts (2002), - raktis mokytojams", skausmas tvams. M a n o m a , kad hiperaktyvumas - ilgalaikis sutrikimas, kuris tsiasi vis gyvenim. R. A. Barkley (1990) duomenimis 2 5 - 5 0 % hiperaktyvi vaik i a u g a " sindrom. I. Briazgunov, A. Kasatikova (2001) nurodo, kad baigiantis lytinio brendimo periodui hiperaktyvumas ir e m o c i n i s impulsyvumas praktikai inyksta arba yra maskuojamas kitais a s m e n y b s bruoais. Padidja savikontrol, elgesio reguliacija, taiau vyraujantis poymis - dmesio trkumas - ilieka. Jis nulemia tolesn asmen, turini D T H S , vystymosi dinamik, prognoz. Minti autoriai pateikia O. Chaleckajos ir M. T r o i n o tyrim rezultatus, rodanius, kad 6 - 8 % hiperaktyvi
92

vaik sultja psichinis vystymasis, o vlesniame amiuje atsiranda rimt psichopatologini problem. Paauglystje irykja potraukis alkohol, narkotines mediagas. Daugelis nebaigia mokyklos, danai nusikalsta (vagysts, upuolimai, prievarta). vairs autoriai paymi, kad hiperaktyvus vaikai uaug patiria daugiau nelaiming atsitikim, daniau skiriasi, patenka kaljim. Tokie mons danai keiia darb, konfliktuoja su aplinkiniais. Pragyvenimui usidirba atlikdami laikin ir nekvalifikuot darb. Ypa j i e m s sunki m o n o t o n i k a veikla. Menkesni j gebjimai ko nors imokti. Tad h i p e r a k t y v u m a s vaikystje vliau tampa asmeninio gyvenimo problem ir neskmi profesinje veikloje prieastimi. D T H S atpainimas laiku, adekvai poveikio priemoni parinkimas ir t a i k y m a s gali padti veikti visas ias problemas. 3. D T H S i d e n t i f i k a v i m u s . Dmesio trkumui ir aktyvumui vertinti gydytojai taiko T L K - 1 0 pateiktus kriterijus, kiti specialistai remiasi D S M - I I I - R ir D S M - 1 V teikiamais kriterijais. Silome diagnostinius (1994, 83-85). DTHS kriterijus pagal DSM-1V

Diagnostiniai dmesio trkumo/Hiperaktyvumo sutriki mo kriterijai (Diagnostic eriteria for Attention Deficit/ Hyperactivity Disorder): 1. Neatidumas (Inattention)

1.Vaikas danai negali susikaupti, daro daug atidumo klaid klass darbuose bei kitoje veikloje. 2. Jam danai sunku ilaikyti dmes atliekant uduotis ar aidiant. 3.Danai atrodo, kad vaikas nesiklauso, kas sakoma. 4 . J a m danai sunku laikytis instrukcij, pavyzdiui, ubaigti nam darbus, sutvarkyti darbo viet ne dl prieiko elgesio ar nesugebjimo suprasti. 5.Neorganizuotas. 6. Danai vengia atlikti uduotis, reikalaujanias protini pastang (atlikti klass ar nam darbus).

93

7. Danai pameta daiktus, btinus uduotims ar kokiai nors veiklai (aislus, mokyklines priemones: pietukus, knygas, rankius ir kt.). 8.Lengvai iblakomas paalini dirgikli. 9. U m a r u s .

pasireikia ne maiau kaip dviejose veiklos sferose (pavyzdiui, mokykloje ir namuose, darbe ir namuose), neatitinka vairiapusio vystymosi sutrikimo, izofrenijos ar kit psichini sutrikim kriterij. Tvai apie vaiko D T H S danai pirmiausia suino su vaiku apsilank pas gydytojus. Pateikiame I. Briazgunovo ir E. Kasatikovos rekomen duojam anket mokytojams ( 2 0 0 1 , 78). Jie praomi vertinti pateiktus vaiko elgesio poymius: 0 - nra poymio; 1 - poymis n e y m u s ; 2 - vidutinikai pasireikiantis poymis; 3 - rykiai pasireikiantis p o y m i s .

2.

Hiperaktyvumas

impulsyvumas

Hiperaktyvumas 1.Danai mosikuoja rankomis ar kojomis, rangosi kdje. 2 . N e g e b a nusdti vienoje vietoje, kai to reikalaujama. 3 . D a u g , bet netiksliai j u d a (bgioja, sukiojasi), rangosi savo vietoje (paaugliams ar suaugusiems tai gali pasireikti subjektyviais nerimo pojiais). 4.Danai nesugeba laisvalaikiu usiimti kuo nors kitu. 5. J u d a kaip aminasis variklis". 6. Pernelyg d a u g kalba. Impulsyvumas 1.Danai skuba neiklauss. atsakyti klausimus, j iki galo tyliai, rainiai aisli ar

ANKETA Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Poymiai Neramus, rangosi kaip aliukas". Neramus, negali nustygti vienoje vietoje. Vaiko reikalavimai turi bti patenkinami nedelsiant. Ukabinja kitus vaikus. Dirglus, impulsyvus. Greitai isiblako, dmes sutelkia tik trumpam laikui. Nepabaigia pradto darbo. Vaiko elgesys reikalauja nuolatinio mokytojo dmesio. Nesistengia mokytis. Demonstratyvus elgesys (isterikas, verksmingas). Bal suma Jei mergaii elgesys vertinamas 11, o berniuk daugiau bal, reikalinga specialisto pagalba. 15 ir Balai

2. Sunkiai sulaukia savo eils. 3. T r u k d o kitiems aidimus). (pertraukia, sikia pokalb ar

D T H S konstatuojamas: kada abiejuose parametruose pastebima ne maiau kaip po 6 p o y m i u s i 9, pasireikia iki 7 met, trunka ne maiau kaip 6 mnesius,
94

M o k y k l psichologai vaik D T H S atpainti taiko special Braumingen klausimyn.

95

4. Gydyti ar ugdyti hiperaktyv vaik? K a i p j a u minta, iuo metu vyrauja du poiriai: A D H S yra liga, todl j reikia gydyti, ir hiperaktyvus vaikas gali ir turi bti ugdomas. Psichiatr R. Serknien (2001) Lietuvoje leidiamame leidi nyje gydytojams ir vaistininkams Medinfo" informuoja apie me d i k a m e n t u s , taikomus hiperkineziniams sutrikimams vaikystje ir paauglystje gydyti, taiau beveik visi j i e ms Respublikoje neregistruoti. Usienyje daniausiai hiperaktyviems vaikams skiriami psichostimuliatoriai (ritalinas, deksedrinas, cilertas ir kt.). Visose a m i a u s grupse (vaik, paaugli, suaugusij) j efektyvumas siekia 75 % (Briazgunov, Kasatikova, 2 0 0 1 , 51). Taiau ne visiems a s m e n i m s psichostimuliatoriai padeda, be to, nurodomi rimti j trkumai (trumpalaikis veikimas, alutiniai poveikiai). Dl i prieasi psichostimuliatoriai, 1970-1980 metais J A V igyven tikr b u m vliau pradti skirti tik ianalizavus konkret atvej ir sistemingai vertinant g y d y m o skmingum. 1990 metais Amerikos pediatr akademija prim rezoliucij, kad medikamentin terapija turt bti taikoma tik po pedagogins ir elgesio korekcijos. J. Bokemilis ( 2 0 0 1 , 24) nurodo, kad psichostimuliatoriai v a i k a m s , turintiems A D H S , sukelia paradoksalias reakcijas, t.y. ios mediagos j u o s ramina ir skatina dmesingum, todl gydytojai kartais rekomenduoja vaikams duoti kavos, koka kolos ir kitoki energetini grim. Mintas autorius pabria, kad psichostimuliatori nereikt vartoti ilgai, nes visikai neaiku, kokie gali bti padariniai. Jis ir kiti autoriai nurodo, kad raminamj ir psichotropini vaist, poveikis yra labai abejotinas, danai jie tik sustiprina nepagei daujam elges. Yra tyrim, rodani,kad skmingai parinkus vaistus, vaiko elgesys gali gana greitai i esms pasikeisti. Kaip pavyzd J. Dobson (1999, 130) pateikia gydymo psichostimuliatoriumi dekstroamfitaminu (deksedrinu) rezultatus:

Trei dien j i s umigo atunt valand vakaro, o per pietus teko sodinti viet tik du kartus. Dabar berniukui eeri. Jis skmingai mokosi pirmoje klasje ir kas trys mnesiai yra stebimas klinikoje". Pasikeitus poiriui medikamentin terapij, usienio aly se plaiai pradta taikyti kognityvin-elgesio terapija. Jos esm vaiko aplinkos mokykloje ir namie keitimas, siekiant sukurti palan kias slygas psichini funkcij vystymosi atsilikimui veikti. Specialiojo hiperaktyvi vaik ugdymo alininkai ragina pavelgti kiekvien vaik kaip unikal, turint savo gyvenim ir m o k y m o s i temp. A. Galaburda (Hanndford, 1995, 204) rao, kad vienas treios klass mokinys, lanks emocikai sutrikusi vaik klas, taip giliai paveik jo gyvenim, j o g para apie t vaik eilrat (i angl k. ivert R. Markeviit):

Dovana Pajutau jo tvanki ilum, kai jis suspaud kds atlo. Prarastasis, hiperaktyvus, L. D., ADHD, negalusis", sutrikusi emocij. Kruvina jo nosis ir purvini plaukai, besidriekiantys ant murzino veido, ir du skaidrs upeliai, nykstantys i aki, isiliejantys su pykiu ant grind. Ukluptas gimto ilikimo instinkto - petyns aidim aiktelje, tbtins pastangos ilaikyti orum - laelis monikumo prie kandius bendraamio odius. kalintas etiketse, apdailintas glen prisiminim nuo gimimo. Iskirtinis, paverstas psichologiniu/lingvistiniu dmesio centru, rpestingai priirimas bei tobulinamas kiekvieno naujo globjo. Tos paios lpos, virpanios i nusivylimo, dar vakar ved savo turtinga vaizduote svajon, palikusi realyb anapus, suadinusi stulbinant gro. O dabar ie kruvini pirtai nupie mog su 17 rank, laikani po unikaliai iraiyt lazd, ir ibaniom akim einant vaivorykts taku.

96

97

O ios nubrozdintos ir prirakintos kojos, laikanios susmukus knel, mokjo spirti futbolo kamuol ir skuosti basom per ol ar aidim aiktel. Vaikas, patyrs per maai glamoni ir buini, is smarkus vaikas su ateitimi savo sieloje. A buvau tas vaikas prie daugel met - nestengiantis paaikinti savo poreiki ar logikai ireikti nusivylimo. Nestengiantis suvokti, jog upildyti sielos tutumai reikjo apkabinimo ar kad kas nors suprast mane geriau nei a pats. Susiet mane su manim arba parodyt kaip - krypt savs painimo ir vertinimo link ir tikjim tuo, susidrus su etiketm bei suvarytais, vieai primestais vaizdiais. i akimirka ir is vaikas yra pradia ugydant nuoskaudas. Jo akys - pasaulio atspindys - lipnios, Sumutos ir pilnos BAIMS, Gilios ir siningos, neleidianios man nusisukti. Jis - dovana man, auksmas pabusti - dar viena Dievo suteikta galimyb painti M E I L . T a m p a aiku, kad hiperaktyviam vaikui manoma pagelbti tik nuoirdiai j priimant tok, koks j i s yra, ir suderinus vis gydytoj, mokytoj ir tv - pastangas. Toliau pateikiamos rekomendacijos mokytojams ir tvams, taip pat I. Briazgunovo ir E. Kasatikovos ( 2 0 0 1 , 8 5 - 9 0 ) silomas relaksacinis treningas hiperaktyviems vaikams. is treningas modifikuota autogenin treniruot, skirta suaugusiems. Gydytojo vadovaujami vaikai imoksta atpalaiduoti raumenis. Atliekant apraytus pratimus, treniruojamos 8 raumen grups. Vieno seanso t r u k m ne ilgesn kaip 15 minui, per kurias imokstama atpalaiduoti daugiausiai 3 raumen grupes. 2 - 3 pratybos per savait iuos mokjimus tvirtina. Toliau formuojami nauji gdiai ir tvirtinami anksiau gyti. Be to, daugel instrukcij reikia pakartoti daniau, negu nurodyta scenarijuje. Imok visus pratimus, vaikai gali j u o s atlikti i karto.

Vliau relaksacinis treningas gali bti taikomas tiek individualiame, tiek grupiniame darbe, vedamas sporto salje ar prastoje klasje, j a m vadovauja mokytojas. io relaksacinio treningo autori patirtis rodo, kad vaikai, imokyti atsipalaidavimo pratim, vliau noriai j u o s atlieka savarankikai ir taip mokosi elgesio savikontrols. PATARIMAI MOKYTOJAMS, ugdantiems hiperaktyvius vaikus 1.Teigiamai nusiteikite vaiko atvilgiu: j i s ne kenkjas", trukdytojas", raktis", o mokinys, kuriam reikia padti ir a galiu tai padaryti. 2.Daniau naudokite ne bausmi, o skatinim sistem: - vilgsniu ar odiu paskatinkite dirbti. - Nusiypsokite j a m , pagirkite. - Kartais specialiai nekreipkite dmesio tai, k vaikas daro (kalba, kauja), taiau tuojau pat pagirkite, kai j i s susivaldo, nusiramina. - Bausm galt bti kurio nors paskatinimo, privilegijos praradimas. - Skatinimo ir bausmi formas i anksto aptarkite su vaiku ir priimkite abiem pusms susitarus (uduoti maiau nam darb, ileisti keliomis minutmis anksiau, leisti vien kart neatlikti nam darb, jei gerai parays kontrolin darb ir pan.). - Pasilykite rayti gero elgesio dienorat. Nereikalaukite i vaiko gero elgesio apskritai. Uduot ir tikslus formuluokite labai paprastai, aikiai ir suprantamai. Pavyzdiui, kiekvien dien dienoratyje paymkite tiek langeli, kiek yra pamok. Kiekviename langelyje raykite reikalavimus, kurie keliami vaikui t pamok. Tarkim: 1. Mokytojui jus klas jis sdi suole, pasiruos pamokai. 2. N a m darbai atlikti. 3. Per pamok neplepa. 4. Iki galo atlieka paskirtas uduotis. Po kiekvienos p a m o k o s vaikas su dienoraiu prieina

98

99

prie mokytojo ir ties kiekviena slyga, kuri jis vykd, mokytojas parao taip" (arba paymi kokiu nors sutartiniu simboliu). Kitose eilutse nieko nerao. Taip siekiama parodyti tai, k vaikas padar, o ne tai, kas j a m n e p a v y k o . T a m e p a i a m e dienoratyje galima rayti ir reikalavim nevluoti mokykl, nesimuti su vaikais ir 1.1. - Reikalavim neturt bti per daug, bet ir ne per maai, kad vaikas nesijaust nieko nenuveiks. Jeigu dienora tyje matyti, kad daug uduoi lieka nevykdyt, j a s reikt supaprastinti, iskaidyti maesnes pakopas. - Pasiekus pozityvi rezultat (pagerjs elgesys, moky masis) reikt vaik apdovanoti (papildomas mokytojo d m e s y s , pagyrimas, leidimas vesti ar vadovauti aidimui, paskyrimas pareigoms ir pan.). 3. Ugdykite dmesingum: - klasje i mokinio artimiausios aplinkos reikt paalinti visk, kas gali atitraukti jo dmes; - nesodinti tokio mokinio prie lango, dur, j u d r i bendraklasi, alia toki vaik, kurie galt j erzinti, skriausti; - mokyti susikaupimo ir dmesio ilaikymo bd, naudoti vairius parengiamuosius pratimus, padedanius susikaupti; - mokyti vaik usirayti, pasiymti informacij (parykinti, pabraukti); - pasakyti mokiniui, kjis turt igirsti, kai kiti skaito; - leisti naudotis pagalbine mediaga (vadovliu, taisykli kortelmis, v e i k s m sekos s c h e m o m i s ir pan.); - imokyti naudotis klasje esania informacija (plakatais, schemomis); - naudoti vairias m o k y m o priemones: kompiuterius, diktofonus, vaizdo aparatr; - apgalvoti skiriam uduoi apimt: skirti tiek, kiek vaikas gali atlikti, skaidyti j a s dalimis; - pateikti tik po vien instrukcij; - sitikinti, kad nurodym, paaikinim pateikimas atitinka m o k i n i o gebjim lyg;
1 0 0

- pratinti vaik klausti, pasitikslinti, jei nesuprato nurodym, aikinim; - danai kreiptis mokin, skatinti j bendrauti; - sudaryti slygas nam darbus pradti klasje, kad bt visikai aiku, kaip j u o s ubaigti; - padti mokiniui pradti kiekvien uduot; - stenkits pasirinkti tinkamiausi klaid taisymo bd: skatinkite vaik pamstyti, kaip kitaip atlikti uduot, uuot konstatav, j o g atsakymas neteisingas; - skatinkite mokin darbo pradioje, sprendiant uduot ir j baigiant; - vertindami mokinio veikl, bkite tikri, kad vertinate jo inias, o ne gebjim ilaikyti dmes. 4. Slopinkite perdt vaiko judrum: - Stenkits nukreipti vaiko veikl taip, kad jo judrumas niekam netrukdyt (ileiskite paaisti lauke, sporto salje). - Perdtam vaiko aktyvumui suteikite tikslingumo (suorganizuokite judri pertraukl, papraykite atlikti darb, kuriam reikia j u d r u m o : nuvalyti lent, surinkti ssiuvinius, perduoti informacij ir pan.). - Imokykite bendriausios problem sprendimo strategijos, formuodami konkreios veiklos gdius (pavyzdiui, raant rain, ikelti pagrindin mint, sudaryti plan, atsakyti kiekvien plano dal, patikrinti, ar tekstas rilus, nuoseklus, patikrinti klaidas, perrayti, dar kart patikrinti). - Nepateikite i uduoi i karto. Tegu gavs ir atliks vien uduot mokinys prieina prie mokytojo stalo, parodo atlikt darb ir gauna nauj. T o k s tikslingas mokinio j u d j i m a s niekam netrukdyt, vaikas nekyrt. PATARIMAI hiperaktyvi vaik tvams Stenkits kaip galima daugiau suinoti apie hiperaktyvum. Dalykin informacija gali padti rasti naujus vaiko u g d y m o
1 0 1

budus, gyti didesnio pasitikjimo savimi, nepagrsto kalts j a u s m o . Bkite nuosekls ir pastovs drausmindami.

isivaduoti

nuo

Geriausia pagalba - nuoirds pagyrimai u pasiekimus. Visada stenkits kalbti ltai, likti rams ir valdytis. Atskirkite j u m s nepatinkant vaiko elges nuo jo asmenybs. Pavyzdiui: A tave myliu. M a n tik nepatinka, kad visur neioji purv". Paskirkite vaikui atskir kambar ar bent kampel. Jo kambaryje venkite ryki spalv, sudting ornament. Inekite nereikalingus daiktus. Visus vertingus daiktus padkite toliau, kad kuo maiau tekt drausti, neleisti. Js vaikui reikia grieto reimo ir dienotvarks. Paruokite pasivaikiojim, v a l g y m o , pratyb, aidim, kasdienini pareig ir m i e g o dienotvark. Skirkite vaikui atlikti dal kasdienini darb (nupirkti duonos, paerti un ar pan.). Stenkits, kad, nepaisant bandym ko nors ivengti, viskas bt atlikta. Skirdami naujas ar sunkesnes uduotis, ramiai, trumpai ir tiksliai paaikinkite. Parodykite kelis kartus, kol vaikas prisimins. Jei vaikas ilgesn laik bna n a m u o s e vienas, reikt j a m urayti, k j i s turi padaryti ir pakabinti ratel gerai matomoje vietoje. Nereikalaukite, kad vaikas turt auktus vertinimus i vis mokomj dalyk. Utekt, kad j a m sektsi 2 - 3 pagrindiniai dalykai. N a m darb uduoties atlikim suskirstykite trumpas laiko atkarpas su pertrauklmis poilsiui. Sugalvokite paskatinim, kad vaikas mokytsi ubaigti darb. Pasistenkite, kad vaikas susikaupt, kai ruoia painokas: ijunkite radij, televizori. Teisingai ir iki galo atlikus uduot visada pagirkite. Savo veiksmus derinkite su vaiko mokytoju. Apsaugokite vaik n u o pervargimo. Neleiskite j a m ilgai sdti prie televizoriaus. Stenkits, kad vaikas isimiegot. Miego trkumas pablogins savikontrol.
102

Jeigu vaikui paskirtas g y d y m a s , j i s privalo gerti vaistus tik j u m s matant. Negailkite ir nebijokite savo vaiko, per daug nenuolaidiaukite. Tiesiog atsiminkite, kad j i s turi ypatingos struktros nerv sistem, kuri, beje, pasiduoda valdymui ir kontrolei. ATSIPALAIDAVIMO TRENINGAS

Prie mokant vaikus atsipalaidavimo pratim, j praoma sidmti: 1 .Pratimus reikia atlikti taip, kaip nurodoma. 2. Stengtis j u o s atlikti kaip galima tiksliau. 3.siklausyti savo kno pojius. Instrukcija: Patogiai sitaisykite kdje. Atsiremkite kds atlo. Kojos siekia grindis. Rankos laisvai nusvirusios prie on. Umerkite akis ir neatsimerkite tol, kol a nepapraysiu. R A N K O S . sivaizduokite, kad savo kairje rankoje laikote citrin. S u s p a u s k i t e j k i e k tik galite. Stenkits i j o s ispausti visas sultis. Juntate, kaip sitempia j s ranka ir delnas, kai spaudiate? O dabar j imeskite. Kaip jauiasi j s raumenys, kada j i e atsipalaidav? K pajutote, kai kair ranka atsipalaidavo? Paimkite kit citrin ir j suspauskite. Pasistenkite j suspausti dar stipriau negu spaudte anksiau. Puiku. dedate visas savo j g a s . Dabar imeskite i citrin ir atsipalaiduokite. Tiesa, kad j s delnas ir ranka jauiasi geriau, kai atsipalaidavo? Dar kart paimkite citrin kair rank ir ispauskite visas sultis. Nepalikite nei vieno lao. Spauskite vis stipriau. Puiku. Dabar atsipalaiduokite, tegu citrina ikrenta i j s rankos. (Viskas pakartojama deine ranka). R A N K O S IR D E L N A I . sivaizduokite, kad j s - katinukai tinginukai. J u m s norisi pasiryti. Itieskite rankas priek. Pakelkite auktai vir galvos. Dabar atsilokite atgal. Pajuskite, kaip sitemp j s peiai. Dar labiau pasitempkite. O dabar tegul rankos tiesiog nukrinta prie on. aunuoliai, katinukai! Dar pasistenkite. Itieskite rankas prie save, pakelkite vir, vir galvos, atgal - kaip galima toliau, stipriau. Rankos laisvai nukrinta prie on. Gerai. Pajutote, kaip gerai jauiats, kai atsipalaidavo

1 0 3

j s rankos ir peiai? Dar kart pasitempkite. Lyg nortumte pasiekti lubas. Itieskite rankas prie save. Kelkite auktyn, vir galvos, itieskite atgal. Juntate, kaip sitemp j s rankos ir peiai? Dar stipriau! tampa r a u m e n y s e stiprja. O dabar leiskite rankoms greitai, laisvai nukristi prie on. Ar gera justi atsipalaidavim? Jauiats gerai. J u m s , kaip kokiems katinukams, ilta, tingu. P E I A I IR K A K L A S . sivaizduokite, kad esate mai vliukai. Sdite ant akmenlio, atsipalaidav ildots prie saulut. J u m s malonu, ilta, ramu. Oi, oi! Pajutote pavoj. Greitai traukite kakl arvus. Pasistenkite pakelti savo peius iki aus, o galv traukti peius. Stipriau traukite! Pavojus prajo. Galite itiesti kakl, atsipalaiduoti ir pajusti sauls ilum. Saugokits! D a r didesnis pavojus! Slpkits savo namelyje! Greitai traukite galv ir taip j laikykite, kol praeis pavojus. Pagaliau ... pavojus prajo, j s galite atsipalaiduoti: itieskite k a k l nuleiskite peius, atsipalaiduokite. Pajuskite, kad geriau, kai esate atsipalaidav negu sitemp, ir vl pavojus! traukite galv, pakelkite peius iki aus. Te nei galvos kratelis nepasirodo prieui. Dar stipriau traukite galv. Pajuskite, kaip sitemp j s peiai ir kaklas. Gerai. Vl saugu. Galite ilsti. Atsipalaiduokite. Nebereikia nieko bijoti. Ramu. Jauiats gerai. A N D I K A U L I A I . sivaizduokite, kad j s burnoje - didel k r a m t o m o j i guma. J u m s labai sunku j kramtyti. Sunkiai j u d a andikauliai, taiau j s mginate j perksti. Nepasiduoda. Stipriai suspauskite andikaulius, sukskite dantis. sitemp kaklo r a u m e n y s . Nustokite, atsipalaiduokite. Apatinis andikaulis kabo laisvai. Juntate, kaip malonu, kada andikaulis netemptas. Vl imkits g u m o s . Judinkite andikaulius. Stipriai sukskite gum ir stenkits j ispausti pro dantis. J u m s pavyko. Atsipalaiduokite. Praverkite burn, tegu j s andikauliai pailsi. Bet laikas pabaigti su ta g u m a . Judinkite andikaulius, suspauskite j kaip galima stipriau. Stenkits i vis jg. Pagaliau! Susidorojote su j a ! G a l i m a pailsti. Atsipalaiduokite, tegu pailsi visas knas. Pajuskite, kaip atsipalaidavo visi kno raumenys. V E I D A S . Atskrido kyri mus. Ji leidiasi j u m s tiesiai ant nosies. Pasistenkite j nuvyti be rank pagalbos. Suraukite nos, stipriai, kiek tik galite. Pasukiokite nos: auktyn, alis. Gerai! Nuvijote mus. Atsipalaiduokite. Oi, oi! Mus vl atskrido. Dabar
104

ji taikosi nutpti ant kaktos. Greitai suraukite kakt. Dar stipriau! Puiku. M u s iskrido i kambario. Galima nusiraminti ir atsipalaiduoti. Veidas ramus, isilygina visos rauklels. Ar ne puikiai j a u i a t s ? P I L V A S . O h o ! Prie ms artja simpatikas maas drambliukas. Taiau j i s neiri sau po kojomis ir nemato, kad j s gulite auktoje olje kaip tik ten, kur jis taikosi engti. Kad tik neulipt j u m s ant pilvo! Nebespsite nuliauti al, tad padarykite savo pilv tvirt, tempdami visus raumenis. Ir taip pagulkite. Atrodo, kad j i s pasuko al - galima atsipalaiduoti. Tegu js pilvas tampa minktas kaip tela. itaip geriau, ar ne? Bet d r a m b l i u k a s ir vl pasuko j s pus. Saugokits! tempkite pilv. Js pilvas kietas kaip a k m u o . Jei net drambliukas ulipt ant tvirto pilvo, j s nepajustumte skausmo. Drambliukas vl nusi suka. G a l i m a atsipalaiduoti. Pajuskite skirtum tarp tempto ir atpa laiduoto pilvo. Bet drambliukas vl apsigr ir traukia tiesiai j s link. Kad tik neulipt! Stipriai stipriai tempkite pilv. tai j a u kelia koj, negi nuleis j ant j s ? N e , jis perlipo per j u s ir patrauk toliau. Viskas baigsi gerai. Atsipalaiduojate.Jums ramu ir gera. O dabar sivaizduokite, kad j u m s reikia pralsti pro siaur ply tvoroje tarp dviej lent, ant kuri tiek daug raki. Reikia pasidaryti labai plonam, kad pralstum neprisivars raki. trau kite pilv, pasistenkite, kad j i s prilipt prie stuburo. Pasidarykite dar plonesni. Ir dar! Juk j u m s reikia pralsti pro siaurply! Pailskite. Atsipalaiduokite. Pajuskite, kaip pilvas atsileidia, darosi iltas. Ir vl pabandykite pralsti pro tvor. Traukite pilv prie stuburo. Tapkite visikai plonuiai. sitempkite. J u m s reikia pralsti, o plyys toks siauras. tai ir viskas! Js pralindote. Ir nei vienos rakties. Galima visikai atsipalaiduoti. Pilvas minktas, iltas. Kaip gerai jauiats! Visk darte puikiai. K O J O S . sivaizduokite, kad basi stovite dumblinoje baloje. Pasistenkite, kad j s koj pirtai kuo giliau nugrimzt dumbl. Pasiekite pat dugn. Iskskite koj pirtus, pajuskite, kaip dumblas sunkiasi pro tarpupirius. O dabar ibriskite i balos. Leiskite kojoms pailsti ir suilti prie saulut. Atpalaiduokite koj pirtus. Vl briskite bal. Iskskite pirtus, tempkite koj raumenis. Pasistenkite, kad visas dumblas ikilt paviri. Puiku! Ibriskite i balos. Atpalaiduokite kojas, pdas ir koj pirtus.
1 0 5

[tampa inyko. Kojose j u n t a t e lengv, malon dilgiojim. Juntate, kaip kojomis sklinda iluma. P A B A I G A . Likite atsipalaidav. Visas j s knas lengvas, suglebs. Visada atsiminkite, koks malonus esti atsipalaidavimas. Prie atsipalaiduojant reikia sitempti, kaip mes k tik darme. Pamginkite iuos pratimus atlikti savarankikai, mokydamiesi kaskart vis labiau ir labiau atsipalaiduoti. Geriausia bt j u o s atlikti vakare, k a d a j a u gulite lovoje, nebedega viesa ir j s niekas nebetrukdo. Be kita ko, j i e pads j u m s greiiau umigti. O kai imoksite visikai atsipalaiduoti, galsite j u o s atlikti ir kitur, netgi mokykloje. Prisiminkite drambliuk, kramtomj g u m arba d u m b l - iuos pratimus galima atlikti taip, kad niekas net nepastebs. iandien visi puikiai padirbjote. aunuoliai! Pailsj ir atsipalaidav galsite grti prie savo darb. O d a b a r ltai, labai ltai atmerkite akis, lengvai tempkite r a u m e n i s . Puiku!" Literatra 1. 2. 3. Barkley R. A. (1990) Attention deficit hyperactivity disorder: a handbook for diagnostic and treatment. New York: Guilford Press. Bokemilis J. (2001). Neramus pedagogikos centro leidykla. vaikas. Vilnius: Valdorfo

9.

erknien R. (2001). Hiperkineziniai sutrikimai vaikystje paauglystje. Medinfo. Informacinis leidinys gydytojams vaistininkams. Nr. 6, p. 31-32.

ir ir

10. TLK-10. Psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika (1997). Kaunas: Medicinos" leidykla. 11. Vijeikyt A. Hiperaktyvus vaikas: raktis mokytojams, skausmas tvams (2002, balandio 5), Dialogas, p. 8-9. 12. . ., E. . (2001). , . : . 13. . ., . . (2001). / . . II. . . 2- . : - .

Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders. Fourth Edition (1994). Washington, DC: Publisched by the American Psychiatric Association. Dmesio trkumo hiperaktyvumo sutrikimas (DTHS) (1993). Universitetinis vaik psichins sveikatos centras. Informacinis biuletenis. Nr. 3, p. 4 - 8 . Dobson J. (1999). Usispyrs vaikas. Kaunas: Sidabrinis trimitas. DSM-1II-R. Diagnostikos kriterijai. (1993). Kaunas: Medicinos" urnalo redakcija. Hanndford C. Smart Moves. Why learning is not all in your head (1995). Arlington, Virginia: Great Ocean Publishers. Judrs vaikai. Aktyvumo ir dmesio sutrikimas (1999). Sudar J. Lainskien. Kaunas: K. Kuzmicko eriksonins hipnozs centras.

4.

5. 6. 7. 8.

1 0 6

107

P S I C H I K O S

S V E I K A T O S

P R I E L A I D O S

Studijuojantiems psichologij UI Sudar Irena Gailien Redagavo Vida Marciauskait Leidybos vadov D a n g u o l Vasiliauskien 2 0 0 2 12 2 0 . 7,1 leidyb. apsk. 1. Reg. nr. 4 6 Ileido K. J. Vasiliausko mon. Lyros g. 14 - 2 5 , iauliai. EI. patas orfis@svi.lt, tcl./faksas ( 4 1 ) 5 4 5 5 1 8 . S p a u s d i n o U A B Rateka", Spindulio g. 8, iauliai.

-TzT"

108